PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ - VPU biblioteka

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS 

IKIMOKYKLINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA 

MOKSLINIO TYRIMO 

PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ (5-6(7) m.) 

KOKYBIŠKO UGDYMO (-SI) 

VEIKSNIAI IR KRITERIJAI 

GALUTINĖ MOKSLINĖ ATASKAITA 

(2002 m. spalis – 2003 m. lapkritis) 

Vilnius, 2003 

Parengė: 

Doc. dr. V. S. Glebuvienė 

Doc. dr. O. Monkevičienė 

Lekt. A. Tarasonienė 

Dr. K. Stankevičienė

TURINYS 

1. Priešmokyklinio amžiaus vaikų (5-6(7) m. ) kokybiško ugdymo (-si) veiksnių ir kriterijų 

mokslinio tyrimo apibūdinimas...............................................................................................3 

2. Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo (si) situacijos statistinė charakteristika...............6 

3. Priešmokyklinio ugdymo (si) erdvė ugdymo institucijose.................................................13 

4. Ugdymo erdvės funkcionalumas Lietuvos priešmokyklinio ugdymo grupėse...................26 

5. Ugdymo(-si) proceso ypatumai priešmokyklinio ugdymo grupėje....................................43 

6. Ugdymo(si) proceso organizavimo technologijos..............................................................53 

7. Vaiko savijauta...................................................................................................................68 

8. Priešmokyklinių grupių vaikų pasiekimų pokyčiai per vienerius ugdymo metus..............73 

9. Šeimos ir socialinių partnerių dalyvavimas įgyvendinant priešmokyklinį ugdymą...........80 

Išvados................................................................................................................................96 

Literatūra............................................................................................................................99 

Priedai................................................................................................................................102 

2

1. PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ (5-6(7) M. ) 

KOKYBIŠKO UGDYMO (-SI) VEIKSNIŲ IR KRITERIJŲ 

MOKSLINIO TYRIMO APIBŪDINIMAS 

Visuotinis priešmokyklinis ugdymas ir jo įgyvendinimas – viena iš svarbiausių 

prioritetinių krypčių Lietuvos švietimo gairėse. Formuojant priešmokyklinio ugdymo 

įgyvendinimo nuostatas, labai svarbu remtis esamos situacijos moksline analize. Ji galėtų 

padėti išskirti priešmokyklinio ugdymo kokybę garantuojančius veiksnius. 

VPU Ikimokyklinės pedagogikos katedra LŠMM paskelbtam konkursui 2002 09 16 

pateikė mokslinio tyrimo “Priešmokyklinio amžiaus vaikų (5-6(7)m.) kokybiško ugdymo (-si) 

veiksniai ir kriterijai” programą (1 priedas). 

2002 metų spalio mėn. 24 d. buvo sudaryta mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutartis 

tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus pegagoginio 

universiteto (Sutartis Nr. 699). 

Pagal sutartį mokslinio tyrimo darbų atlikimo pirmame etape (2002 m. spalis – gruodis) 

VPU įsipareigojo: 

1. Sudaryti tyrimo programą ir patikrinti priešmokyklinio amžiaus vaikų kokybiško 

ugdymo (-si) veiksnių ir kriterijų įvertinimo metodiką. 

2. Atlikti ugdymo (-si) sąlygų ir proceso tyrimą. 

3. Parengti dalinę ataskaitą apie pirmojo tyrimo etapo darbus. 

VPU Ikimokyklinės pedagogikos katedros doc. V.Glebuvienė, doc. O.Monkevičienė, dr. 

K.Stankevičienė, lekt. A.Tarasonienė ir magistrantai (sąrašas 2-ame priede) atliko visus 

pirmojo etapo darbus. 

1. 2002 metų spalio 1–30 d. buvo parengta mokslinio tyrimo “Priešmokyklinio amžiaus 

vaikų (5-6(7)m.) kokybiško ugdymo (-si) veiksniai ir kriterijai” programa ir metodika. 

Tyrimo metodiką sudaro (žr. 1 priedą): 

1.1. Septynios anketos/klausimynai respondentams apklausti: 

a) klausimynas ugdymo įstaigų vadovams; 

b) klausimynas priešmokyklinio ugdymo pedagogui apie grupę, aplinką, vaikų 

ugdymą; 

c) anketa priešmokyklinio ugdymo pedagogui apie savišvietą; 

d) klausimynas tėvams; 

e) anketa savivaldybių švietimo skyrių darbuotojams; 

f) anketa savivaldybių socialinės rūpybos skyrių darbuotojams; 

g) anketos pedagoginių-psichologinių tarnybų darbuotojams. 

3

1.2. Dvi atmintinės/aprašai ugdymo (-si) sąlygų tyrimui: 

a) atmintinė bendram patalpų įvertinimui; 

b) atmintinė ugdymo (-si) patalpų funkcionalumo įvertinimui. 

1.3. Sudarytos standartizuoto kriterinio stebėjimo metodikos: 

a) išskirti diados “Vaikas-pedagogas” stebėjimo kriterijai ir parengtas specialus 

stebėjimo protokolas; 

b) išskirti diados “Pedagogas – vaikas” stebėjimo kriterijai ir parengtas specialus 

stebėjimo protokolas; 

c) išskirti pedagoginių sąveikų “Vaikas – pedagogas” ir “Pedagogas – vaikas” 

emocinio aspekto stebėjimo kriterijai ir parengtas stebėjimo protokolas; 

d) parengti ugdymo (-si) procese taikomų technologijų stebėjimo kriterijai ir 

protokolas. 

1.4. Parengta interviu su vaiku paveikslėliais metodika. 

1.5. Papildomai parengta eksperimentinė metodika vaiko pasiekimų tyrimui: 

a) nestandartizuotos probleminės užduotys; 

b) nestandartizuotos kūrybinės užduotys (žr. 1 priedą). 

2. Tyrimo programą ir metodikas parengę dėstytojai organizavo tyrėjų apmokymo 7 

seminarus po 6 akademines valandas. Seminarų tematika: 

3 seminarai skirti tyrimo programos ir metodikų analizei ir metodikų išbandymui; 

1 seminaras – bandomojo tyrimo analizei, problemoms ir procedūros koregavimui; 

2 seminarai - duomenų tvarkymo ir kodavimo sistemos sudarymui; 

1 seminaras – tyrimo regionuose strategijai parengti. 

3. Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo (–si) proceso ir sąlygų tyrimas atliktas. 

3.1. Tyrimas atliktas 14 – oje Lietuvos miestų ir rajonų: 

1) Vilniuje, 

2) Kaune, 

3) Klaipėdoje, 

4) Panevėžyje, 

5) Alytuje, 

6) Telšių raj., 

7) Jurbarko raj., 

8) Šakių raj., 

9) Pakruojo raj., 

10) Trakų raj., 

11) Kėdainių raj., 

12) Utenos raj., 

13) Lazdijų raj., 

14) Kauno raj., 

4

3.2. Ugdymo (-si) sąlygos ir procesas tyrinėti 234 grupėse, kurių: 

a) 117 – darželiuose; 

b) 38 – darželiuose-mokyklose; 

c) 79 – mokyklose; 

3.3. Tiriamieji. 

• Tyrimas vyko 234 priešmokyklinio ugdymo grupėse. 

• Anketuota 234 pedagogai. 

• Stebėti 234 pedagogai. 

• Stebėti 2745 vaikai. 

4. Antrame tyrimo etape (2002 m. gruodžio 16 d. – 2003 m. birželio 30 d.) buvo: 

4.1 Atliktas vaikų pasiekimų tyrimas. 

4.2 Atliktas vaiko savijautos priešmokyklinėje grupėje tyrimas. 

4.3 Ištirta priešmokyklinių ugdymo grupių pedagogų gebėjimas analizuoti ir vertinti 

vaikų ugdymo (-si) veiksnius. 

4.4 Ištirta priešmokyklinių grupių vaikų tėvų nuomonė apie vaiko ugdymą iki mokyklos. 

4.5 Ištirta įstaigų vadovų nuomonė įvairiais priešmokyklinio ugdymo organizavimo 

klausimais. 

4.6 Ištirta savivaldybių socialinės rūpybos skyrių darbuotojų nuomonė įvairiais 

priešmokyklinio ugdymo organizavimo klausimais. 

4.7 Ištirta pedagoginių – psichologinių tarnybų darbuotojų nuomonė priešmokyklinio 

ugdymo organizavimo klausimais. 

Taigi, stebėjimu, užduotimis, anketomis buvo tirta ugdymo (si) proceso dalyvių 

poreikiai, nuostatos ir kompetencijos, socialinių partnerių dalyvavimo 

priešmokyklinio ugdymo procese galimybės ir formos, priešmokyklinio ugdymo 

regioninio organizavimo ypatumai. 

4.8 Trečiajame tyrimo etape ( 2003 m. rugsėjo 1 d. – spalio 31 d.) atlikta galutinė tyrimo 

duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė, išskirti ugdymo (si) kokybės kriterijai 

priešmokyklinio ugdymo būklės monitoringui sudaryti, parengta tyrimo mokslinė 

ataskaita bei pasiūlymai dėl strateginės priešmokyklinio ugdymo (si) plėtotės. 

5

2. PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMO (SI) 

SITUACIJOS STATISTINĖ CHARAKTERISTIKA 

VAIKAI. Pirmajame tyrimo etape (2002 metų spalio – gruodžio mėnesiais) surinkti 

duomenys apie 2745 vaikus, lankančius priešmokyklinio ugdymo grupes. 

Duomenų analizė rodo tokią priešmokyklinių grupių ugdytinių statistinę charakteristiką. 

1. Daugiausia 5-7 metų vaikų priešmokyklines grupes lanko darželiuose, žymiai 

mažiau – mokyklose, mažiausia – darželiuose-mokyklose (1 lentelė). 

2.1 lentelė 

Tyrime dalyvavusių priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiskirstymas pagal institucijos lankymą 

Priešmokyklinę grupę 

lanko 

Darželyje Mokykloje Darželyje-mokykloje 

Vaikų skaičius 1425 834 486 

Procentas 51,91 % 30,38 % 17,70 % 

2. Mokyklų priešmokyklines grupes lanko didžiausias procentas vaikų, iki 5-6 metų 

augintų ir ugdytų tik namuose. 

Tyrimas parodė, kad 79,4 % priešmokyklines grupes lankančių vaikų jau yra lankę 

ikimokykinio ugdymo grupes, 30,6 % - ikimokyklinio ugdymo grupių nelankę. 

Darželių priešmokyklines grupes lanko vos 8,23 % vaikų, iki tol augintų ir ugdytų tik 

šeimose. Kiti 91,77 % vaikų yra lankę ikimokyklinio ugdymo grupes. Akivaizdu, kad vaikų 

darželių priešmokyklinio ugdymo grupės dažniausisi formuojamos iš darželio auklėtinių. 

Darželiuose-mokyklose situacija panaši – priešmokyklines grupes lanko šių institucijų 

ikimokyklinių grupių ugdytiniai – net 83,56 %. Iš šeimų ateina tik 16,44 % vaikų. 

Mokyklų priešmokyklinėse grupėse tendencija priešinga - tik 30,86 % vaikų yra lankę 

vaikų darželius, 69,14 % - vaikai iš šeimų. 

3. Priešmokyklinėse grupėse daugiausia šešerių metų vaikų, žymiai mažiau 

penkiamečių, yra ir septynmečių, kurie jau turėtų lankyti mokyklą. 

Pirminiai tyrimo duomenys rodo, kad priešmokyklinių grupių vaikų amžius svyruoja nuo 

4 iki beveik 8 metų. Amžiaus vidurkis – 5,6 metai. 

Tirti 2745 vaikai pagal amžių pasiskirstė taip: 

• keturmečių vaikų - 59; 

• penkiamečių vaikų - 596; 

• šešiamečių vaikų - 2013; 

• septynmečių vaikų - 77 . 

paveiksle. 

Piešmokyklinių grupių vaikų pasiskirstymo pagal amžių procentinė išraiška pateikta 1 

6

2.1 

pav. Priešmokyklinių grupių vaikų pasiskirstymas pagal amžių 

Vaikų, 

lankančių priešmokyklines grupes darželiuose, mokyklose ir darželiuose- 

mokyklose 

amžiaus vidurkis vienodas. Tačiau matosi tendencija, kad penkiamečių vaikų 

Priėmus naujas, Švietimo įstatymo 

pataisas, reikėtų peržiūrėti priešmokyklinių grupių 

GRUPĖS. Tyrimu surinkti duomenys apie 234 priešmokyklinio ugdymo grupes. 

1. Priešmokyklinės grupės dažniau komplektuojamos iš įvairaus amžiaus vaikų 

(penkiamečių 

ir šešiamečių, šešiamečių ir septynmečių, penkiamečių, šešiamečių ir 

Pagal vaikų amžių grupės pasiskirstė į vieno amžiaus ir mišraus amžiaus 

grupes. 

Vieno 

amžiaus grupės pasiskirstė taip: 

• penkiamečių vaikų grupių – 1,71 % ; 

Mišraus amžiaus grupių pasiskirstymas toks: 

• penkių-šešių metų vaikų grupių – 38,89 % ; 

• penkių-septynių metų vaikų grupių – 25,21 % . 

2. Priešmokyklinės grupės pagal vaikų skaičių yra didelės. 

Tyrimu 

nustatyta, kad vidutiniškai grupėje yra apie 18 vaikų. 

Tarp grupių, kuriose buvo atliekamas tyrimas, nemažai tokių, kurias lanko daugiau nei 18 

vaikų: 

Vaikų sk. % 

80 

60 

40 

20 

2,14 

• 9 grupės, kurias lanko 25-30 vaikų; 

0 

• 115 grupių, kurias lanko virš 18 vaikų. 

Priešmokyklinių grupių vaikų amžius 

73,33 

21,7 

4 m. 5m, 6 m. 7 m. 

2,80 

daugiausia mokyklose (23,67 % ), mažiau – darželiuose (20,6 %), mažiausia – darželiuose- 

mokyklose (19,16 % ). Vyresnių (6-7 metų vaikų) daugiausia darželyje-mokykloje (80,84 % 

), mažiau darželyje (79,26 % ), mažiausia – mokykloje (76,33 %). Darželių priešmokyklines 

grupes lanko 0,25 % keturmečių. 

komplektavimo tvarką pagal amžių. 

septynmečių) nei iš vieno amžiaus vaikų (tik penkiamečių, tik šešiamečių). 

• šešiamečių vaikų grupių - 2,82 %. 

• šešių-septynių metų vaikų grupių – 14,10 %; 

• 81 grupė, kurias lanko virš 20 vaikų; 

Yra ir labai mažų grupių: 

7

• 4 grupės, kurias lanko 5 vaikai; 

• 11 grupių, kurias lanko 6 – 9 vaikai. 

Procentinis priešmokyklinių grupių pasiskirstymas pagal vaikų amžių pateiktas 2 

paveiksle. 

Grupių sk. % 

Procentinis grupių pasiskirstymas pagal vaikų skaičių 

60 

40 

20 

0 

1,71 

10,68 

17,95 

35,04 

34,17 

iki 5 vaikų iki 10 vaikų iki 15 vaikų iki 20 vaikų virš 20 vaikų 

2.2 pav. Vaikų skaičius priešmokyklinėse grupėse 

3. Priešmokyklinės grupės nelabai pasirengusios teikti paramą vaikams su negalia – 

šiuos 

vaikus integruotai ugdo tik trečdalis grupių. 

Tyrimo metu buvo aiškinamasi vaikų su negalia 

integracijos į priešmokyklines grupes 

situacija. 

Ji tokia: 

• grupių, kuriose 

integruoti vaikai su kalbos negalia - 5,56 %; 

• grupių, kuriose integruoti vaikai su judėjimo negalia – 0,85 % ; 

• grupių, kuriose integruoti vaikai su įvairiais kvėpavimo sutrikimais 

– 1,28 %; 

• grupių, kuriose integruoti kitas negalias turintys vaikai – 8,97 %; 

• grupių, kuriose integruoti vaikai su regėjimo negalia – 0,43 %. 

4. Priešmokyklinių grupių darbo laikas įvairus, tai sukuria šeimoms pasirinkimo 

galimybę. 

Daugiau nei pusė grupių dirba visą dieną (58,55 % ). Daugiau nei trečdalis dirba 

priešpiet (32,91 % ). Popietinių grupių labai mažai (1,28 % ). Yra ir kitokių darbo laiko 

variantų (7,26 %). Grupės pagal darbo laiką pasiskirstė taip (3 pav.): 

Grupių sk. proc. 

Grupių pasiskirstymas pagal darbo laiką 

40 

20 

0 

24,36 

2.3 pav. 

Priešmokyklinių grupių darbo trukmė 

28,63 32,48 

12 val. 6-12 val. 3-6 val. kita 

14,53 

8

5. Paramą priešmokyklinėms grupėms dažniausiai teikia savivaldybės (steigėjai) ir 

tėvų bendruomenė. 

Paramą mažokai teikia institucijų, kuriose veikia priešmokyklinės grupės, specialistai 

(logopedai, socialiniai darbuotojai ir kt.) bei įvairios tarnybos, kurių veikla tiesiogiai sietina 

su vaikais. 

Tyrimas išaiškino įvairios paramos priešmokyklinėms grupėms teikėjus. Pagal tai, 

koks grupių procentas susilaukė paramos, jie pasiskirstė taip (4 pav.): 

Paramos priešmokyklinėms grupėms teikėjai 

Savivaldybė 

Tėvų bendruomenė 

Įstaigos specialistai (logopedai/psichologai) 

Privatūs asmenys 

Vaikų psichologinės pedagoginės tarnybos 

Labdaros organizacijos 

Soc.darbuotojai (įstaigos) 

Vaikų teisių apsaugos tarnybos 

Kita 

9,4 

10,26 

9,4 

5,98 

5,98 

7,26 

17,95 

2.4 pav. Paramos priešmokyklinėms grupėms teikėjai 

58,97 

65,38 

90,6 

89,74 

90,6 

94,02 

94,02 

92,74 

82,05 

41,03 

34,62 

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 

Grupių sk. % 

Teikia Neteikia 

6. Priešmokyklinių grupių vaikų maitinimas organizuojamas geriau nei pavežėjimas. 

Priešmokyklinių grupių vaikų maitinimas. Konstatuota, kad priešmokyklinėse grupėse 

vaikai nemokamai maitinami taip: 

• 1 vaiką maitina - 49 grupės – 20,94%; 

• iki 5 vaikų maitina - 65 grupės – 27,78%; 

• iki 10 vaikų maitina - 36 grupės – 15,38%; 

• virš 10 vaikų maitina – 13 grupių - 5,56%; 

• nemaitina – 69 grupės – 29,49%. 

Vaikų pavežėjimas. Tyrimu buvo nustatyta, kad į priešmokyklines grupes mokykliniu 

autobusu pavežėjama labai nedaug vaikų: 

• 4 vaikai – iki 1 km.; 

9

• 5 vaikai – iki 3 km.; 

• 10 vaikų – virš 3 km. 

7. Pedagogai vadovaujasi priešmokykliniam ugdymui tinkančiomis programomis ir 

ugdymo kryptimis. 

• “Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa” – 77 grupės – 32,99; 

• Vaikų darželių programa “Vėrinėlis” – 77 grupės – 32,91%; 

• “Priešmokyklinio ugdymo gairėmis: programa pedagogams ir tėvams” – 8 grupės – 

3,42%; 

• Keliomis programomis ar kita – 72 grupės – 30,77%. 

Tyrimas atskleidė tendenciją, kad grupės dirba pagal ikimokyklinėms įstaigoms 

įprastas ugdymo sistemas ir kryptis. Tai matyti 2 lentelėje. 

Priešmokyklinių ugdymo (-si) grupių pasirinktos ugdymo sistemos ir kryptys 

Eil. 

Nr. 

Ugdymo sistema, kryptis Grupių skaičius 

(iš 140 grupių) 

Procentai 

1. M. Montessori 7 2,99 

2. R. Šteineris 2 0,85 

3. Egmontas 9 3,85 

4. Gera pradžia 39 16,67 

5. Visuminis ugdymas 95 40,60 

6. Kita, kelios 82 35,04 

Tyrinėtose grupėse dirbama lietuvių kalba. 

• Daugumos pedagogų (97,3 %) gimtoji kalba – lietuvių kalba. 

• Daugumos vaikų (86,0 % ) gimtoji kalba – lietuvių kalba. 

• 20 – tyje (14,0 % ) tirtų grupių užfiksuota dvikalbių vaikų. 

2.2 lentelė 

Priešmokyklinių grupių pavaldumo tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma tirtų 

grupių pavaldžios savivaldybėms – 93,7 %. Privačių ir visuomeninėms organizacijoms 

priklausančių – mažuma (5,3 %). 

Apskrities pavaldumo 4 grupės – 1,71%; 

Savivaldybių 223 gr. – 95,30% 

Visuomeninių organizacijų 2 gr. – 0,85% 

Privačių asmenų 5 gr. – 2,14% 

PEDAGOGAS. 1. Priešmokyklinėse grupėse dažniausiai dirba ikimokyklinį 

išsilavinimą įgiję pedagogai. Pradinių klasių mokytojų šiose grupėse dirba apie septynis 

kartus mažiau. Apie 7 % pedagogų neturi reikiamo išsilavinimo. 

Tyrimu nustatyta, kad priešmokyklinio ugdymo grupėse dažniausiai dirba 

ikimokyklinio ugdymo specialybę turintys pedagogai (68,24 %). 19,31 % pedagogų – turintys 

pradinių klasių mokytojo profesinę kvalifikaciją. 6,44 % pedagogų neturi reikiamo 

10

išsilavinimo. Kita vertus, 6,01 % pedagogų turi dvigubą išsilavinimą – dažnai ikimokyklinį ir 

pradinį. Tokie pedagogai gali labai sėkmingai dirbti priešmokyklinėje grupėje, o vėliau su tais 

pačiais vaikais – pradžios mokykloje. Priešmokyklinių grupių pedagogų skaičius pagal įgytą 

specialybę pateiktas 3 lentelėje. 

Priešmokyklinių grupių pedagogų specialybė 

Specialybė Pedagogų skaičius Procentas 

Ikimokyklinis+pradinis 12 5,15% 

Ikimokyklinis+ kt. 2 0,86% 

Nepedagoginis 5 2,15% 

Kitas pedagoginis 10 4,29% 

Pradinis 45 19,31% 

Ikimokyklinis 159 68,24% 

2.3 lentelė 

5. Priešmokyklinėse grupėse dirbančių pedagogų išsilavinimas aukštesnis nei dirbančių 

ikimokyklinio ugdymo grupėse. 

Tyrimas parodė priešmokyklinių grupių pedagogų išsilavinimo pozityvią situaciją. Net 

57,08 % pedagogų turi aukštąjį išsilavinimą, 7,30 % – nebaigtą aukštąjį (dar studijuoja). 34,76 

% pedagogų turi aukštesnįjį išsilavinimą. Tačiau yra grupių, kuriose dirba tik vidurinį 

išsilavinimą turintys pedagogai (0,86 %). Išsamesni tyrimo duomenys pateikti 4 lentelėje. 

Priešmokyklinių grupių pedagogų išsilavinimas 

Eil. Nr. Išsilavinimas Pedagogų skaičius Procentai 

1. Aukštasis 133 57,08 

2. Nebaigtas aukštasis 17 7,30 

3. Aukštesnysis 81 34,76 

4. Vidurinis 2 0,86 

2.4 lentelė 

3. Priešmokyklinių grupių pedagogų darbo stažas. Tyrimas atskleidė, kad nemaža 

dalis pedagogų turi pakankamą (44,60 %) ir didelę (15,6 %) darbo patirtį priešmokyklinėje 

grupėje - dirba iki 5 ir iki 10 metų. Tačiau 21,37 % pedagogų visai neturi darbo patirties – 

dirba pirmus metus. 

• Iki 1 metų stažas – 50 pedagogų (21,37%); 

• iki 5 metų stažas – 95 pedagogai (40,60%); 

• iki 10 metų – 36 pedagogai (15,38%); 

• iki 15 metų – 17 pedagogų (7,26%); 

• iki 20 metų – 10 pedagogų (4,27%); 

• virš 20 metų – 25 pedagogai (10,68%); 

• nepažymėjo – 1 (0,43%). 

11

4. Pasirengimo darbui priešmokyklinėje grupėje ir patirties sklaidos formos 

neįvairios, dažniausiai mokomasi iš kolegų arba savarankiškai. 

Tyrimas padėjo išsiaiškinti populiariausias pasirengimo darbui priešmokyklinio ugdymo (- 

si) grupėje formas. Jos tokios: 

• kolegų patirties stebėjimą nurodė 153 – 65,38% pedagogų; 

• savarankišką pasiruošimą 140 – 59,83 % pedagogų; 

• išklausytą specialų kursą (kursus) 123 – 52,56 % pedagogų; 

• dalyvavimą seminare priešmokyklinio ugdymo klausimu 29 - 12,39 % pedagogų; 

• pranešimai priešmokyklinio ugdymo klausimais – 23,08%; 

• dalijimasis patirtimi su kolegomis – 89,74%; 

• turi straipsnių spaudoje – 13,68%; 

• turi mokslinių tyrimų – 2,56%. 

Tyrimas konstatavo, kad pati populiariausia savo kaip priešmokyklinio ugdymo pedagogo 

patirties skleidimo forma – veiklos demonstravimas kolegėms (nurodė 81,6 % pedagogų). Iš 

kitų paminėtų formų – pranešimai, straipsneliai ir kita. 

Priešmokyklinio ugdymo situacijos statistinės analizės išryškintos problemos tokios: 

1. Priešmokyklinės grupės dažniausiai komplektuojamos iš šešerių metų jau 

sulaukusių vaikų. 

2. Darželių ir darželių-mokyklų priešmokyklinės grupės komplektuojamos iš tų pačių 

įstaigų ugdytinių, per mažai ateina vaikų iš šeimų, lig tol nelankiusių jokios 

institucijos. 

3. Mokyklų priešmokyklinės grupės “konkuruoja” su darželiais – trečdalis šias grupes 

lankančių vaikų buvo ugdomi ikimokyklinėse įstaigose, galėjo ten tęsti ugdymąsi, 

tačiau perėjo į mokyklą. 

4. Yra negausių priešmokyklinių grupių (iki 5 ir iki 10 vaikų) bei mišraus amžiaus 

grupių (vaikai nuo 3 iki 7 metų), todėl parengti priešmokyklinuko krepšelio 

skirstymo metodiką bus gana problematiška. 

5. Priešmokyklinės grupės nelabai pasirengusios tenkinti įvairius vaikų poreikius 

(vaikų su negale, kitakalbių). 

6. Paramą priešmokyklinėms grupėms mažokai teikia institucijų, kuriose veikia 

priešmokyklinės grupės, specialistai (logopedai, socialiniai darbuotojai ir kt.) bei 

įvairios tarnybos, kurių veikla tiesiogiai sietina su vaikais. 

7. Apie 6 procentai priešmokyklinių grupių pedagogų neturi tinkamo išsilavinimo. 

8. Priešmokyklinių grupių pedagogams trūksta įvairesnių kvalifikacijos kėlimo 

formų. 

12

3. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO (SI) ERDVĖ UGDYMO 

INSTITUCIJOSE 

Pagal dar S. Šalkauskio suformuluotą “pilnutinio ugdymo sistemą”, ugdymo centre 

yra žmogus, kuris yra veikiamas tiek artimos, tiek tolimos aplinkos. 2002 m. Lietuvoje yra 

išleistos “Ikimokyklinio ugdymo įstaigų higienos normos ir taisyklės” bei “Mokyklų 

aprūpinimo standartai”, kurių dalis yra “Priešmokyklinio ugdymo grupės patalpos ir įranga”. 

Tačiau duomenų apie realias priešmokyklinių grupių darbo sąlygas Lietuvoje nėra. Tyrimu 

siekta išsiaiškinti realią padėtį Lietuvos priešmokyklinio ugdymo(si) grupėse. Išsiaiškinti, ar ji 

atitinka higienos normų reikalavimus, ar priešmokyklinio ugdymo(si) erdvė turi įtakos 

priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo kokybei, ar ją skatina. 1 ir 2 lentelėse pateikti 

statistiniai duomenys apie tyrinėtų grupių vietą ir skaičių. 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių centrų skaičius 

Lietuvos miestas 

Grupės (centrai) 

Sk. Proc. 

Vilnius 64 43,84% 

Kaunas 28 19,18% 

Klaipėda 13 8,90% 

Panevėžys 11 7,53% 

Alytus 11 7,53% 

Telšiai 4 2,74% 

Jurbarkas 3 2,05% 

Šakiai 6 4,11% 

Varėna 6 4,11% 

Iš viso: 146 100,00% 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių ir klasių skaičius 

Lietuvos rajonas 

Grupės (centrai) 

Sk. Proc. 

Telšių raj. 8 9,09% 

Jurbarko raj. 6 6,82% 

Šakių raj. 6 6,82% 

Pakruojo raj. 11 12,50% 

Trakų raj. 14 15,91% 

Kėdainių raj. 14 15,91% 

Utenos raj. 11 12,50% 

Lazdijų raj. 13 14,77% 

Varėnos raj. 5 5,68% 

Iš viso: 88 100,00% 

3.1 lentelė 

3.2 lentelė 

13

1. Priešmokyklinių grupių rūbinių, tualetų, prausyklų erdvės. Tiriant Lietuvos 

priešmokyklinių centrų erdves ir jų funkcionalumą, buvo kreipiamas dėmesys į visas erdves, 

kurios supa ugdytinius ir kuriomis jie gali nevaržomai naudotis. Kiekviena vaikų diena 

priešmokyklinėse grupėse prasideda rūbinėse. Svarbu, jog ten jie galėtų jaustis patogiai, 

saugiai, turėtų individualią spintelę ar lentyną savo daiktams pasidėti. Priešmokyklinių grupių 

erdvėje turi būti įrengti tualetai, prausyklos. 

3 lentelė rodo išanalizuotų priešmokyklinių grupių skaičių. Jis mažesnis, nei tirta 

įstaigų, nes ne kiekvienoje įstaigoje pavyko gauti duomenis apie patalpų išdėstymą ir jų plotą 

(kv.m.). Tai yra iš 234 priešmokyklinių grupių išanalizuota 188 ugdymo(-si) įstaigų rūbinių 

plotai (kv.m.). 

3.3 lentelė 

Lietuvos miestų ir rajonų priešmokyklinių grupių rūbinių, tualetų ir prausyklų erdvių plotų duomenys 

Priešmokyklinių grupių 

Mieste Rajone 

erdvės Sk. Proc. Sk. Proc. 

Rūbinė 125 85,62% 64 72,73% 

Tualetas 126 86,30% 60 68,18% 

Prausykla 129 88,36% 57 64,77% 

Pagal Lietuvos higienos normas ir taisykles rūbinių plotas vienam vaikui turi būti ne 

mažesnis nei 1,2 kv.m., tualetų ir prausyklų – po 1 kv.m. vienam vaikui. Tyrimas parodė, kad 

minėtų patalpų erdvių kvadratūrų vidurkis - 16,25 kv.m., vidutinis vaikų skaičius daugumoje 

priešmokyklinių grupių – 19. Vadinasi, vidutiniškai vienam vaikui tenka 0,86 kv.m. Tai 

reiškia, jog rūbinių plotas yra per mažas (4 lentelė). 

3.4 lentelė 

Miestų ir rajonų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir rūbinių, tualetų, prausyklų erdvių 

plotas (kv.m.) 

Miestų ir rajonų patalpos 

Vidutinis vaikų 

skaičius grupėje 

Erdvės 

ploto 

vidurkis 

Erdvių plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam 

vaikui 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Rūbinė 19 16,25 1,2 0,86 

Bendras tualetas 19 7,71 1 0,41 

Prausykla 19 8,51 1 0,45 

Tualetų erdvės ploto vidurkis – 7,71 kv.m., o prausyklų – 8,51 kv.m. .Vidutiniškai 

ploto vienam vaikui tenka – 0,41 kv.m. ir 0,45 kv.m. Tai yra perpus mažiau nei nustatyta 

LHNT. 

Palyginus miestų ir rajonų atskirų ugdymo modelių tyrimo duomenis, matome, kad 

miestų priešmokyklinių grupių rūbinių plotas (kv.m.), nustatytas vienam vaikui, didžiausias 

14

darželyje – mokykloje – 1,13 kv.m.. Jis labiausiai priartėjęs prie standartuose pateiktų normų. 

Tuo tarpu mažiausias – 0,76 kv.m. – darželyje (5 lentelė). 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių centrų vidutinis vaikų skaičius ir rūbinių plotai 

Miesto ugdymo įstaigos 

Grupių rūbinių plotų vidurkis (kv.m.) 

Vidutinis vaikų skaičius 

grupėje 

Erdvės 

ploto 

vidurkis 

Rūbinės plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

3.5 lentelė 

Nustatytas plotas 

vienam vaikui 

Darželis 20 15,23 1,2 0,76 

Mokykla 23 21,20 1,2 0,92 

Darželis - mokykla 16 18,01 1,2 1,13 

Išvestinis vidurkis 20 18,01 1,2 0,90 

Rajonų centrų rūbinių plotas (kv.m.) vienam vaikui didžiausias mokykloje – 1,00 

kv.m. Tuo tarpu mažiausias – 0,76kv.m. – darželyje - mokykloje (6 lentelė). 

Lietuvos rajonuose tirtų grupių vidutinis vaikų skaičius ir rūbinių plotai 

Rajonų ugdymo 

įstaigos 



Erdvės ploto 

vidurkis 

Rūbinės plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

3.6 lentelė 


vienam vaikui 

Darželis 22 17,59 1,2 0,80 

Mokykla 14 14,04 1,2 1,00 



Tualeto plotas (kv.m.) miestų ugdymo(-si) įstaigų institucijose vienam vaikui 

didžiausias darželyje – mokykloje – 0,46 kv.m., o mažiausias – 0,33 kv.m. – darželyje (7 

lentelė). Tai neatitinka LHNT. 

Lietuvos miestuose tirtų grupių vidutinis vaikų skaičius ir tualeto erdvės plotai 




Erdvės 

ploto 

vidurkis 

Tualeto plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

3.7 lentelė 


vienam vaikui 

Darželis 20 6,60 1 0,33 

Mokykla 23 10,01 1 0,44 

Darželis - mokykla 16 7,28 1 0,46 

Išvestinis vidurkis 20 7,28 1 0,36 

15

Rajonų ugdymo įstaigų priešmokyklinėse grupėse tualeto ploto (kv.m.) vidurkis 

vienam vaikui didžiausias darželyje - mokykloje –0,59 kv.m., mažiausias – 0,30 kv.m. – 

darželyje, bet net didžiausias yra mažesnis negu reikalauja LHNT (8 lentelė) 

Lietuvos rajonuose tirtų grupių vidutinis vaikų skaičius ir tualeto erdvės plotai 

Rajonų 

ugdymo įstaigos 



Erdvės ploto 

vidurkis 

Tualeto plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

3.8 lentelė 


vienam vaikui 

Darželis 22 6,685 1 0,30 

Mokykla 14 7,67 1 0,55 



Miestų ugdymo įstaigų priešmokyklinėse grupėse prausyklos plotas (kv.m.) vienam 

vaikui didžiausias nustatytas darželyje–mokykloje 0,42 kv.m., mažiausias – 0,32 kv.m. – 

mokykloje, bet net didžiausias yra mažesnis negu reikalauja LHNT (9 lentelė). 

Lietuvos miestuose tirtų grupių vidutinis vaikų skaičius ir prausyklų erdvės plotai 




Erdvės ploto 

vidurkis 

Prausyklos plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

3.9 lentelė 


vienam vaikui 

Darželis 20 8,39 1 0,42 

Mokykla 23 7,26 1 0,32 



Rajonų ugdymo įstaigų priešmokyklinėse grupėse prausyklų plotas (kv.m.) 

nustatytas vienam vaikui didžiausias darželyje-mokykloje –0,52 kv.m., tuo tarpu mažiausias – 

0,34 kv.m. – darželyje, bet net didžiausias yra mažesnis negu reikalauja LHNT (10 

lentelė). 

Lietuvos rajonuose tirtų grupių vidutinis vaikų skaičius ir prausyklų erdvės plotai 

Rajonų ugdymo įstaigos 



Erdvės ploto 

vidurkis 

Prausyklos plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus vienam 

vaikui 

3.10 lentelė 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Darželis 22 7,54 1 0,34 

Mokykla 14 5,96 1 0,43 



16

Vadinasi, tyrimo duomenimis rūbinių, tualetų, prausyklų erdvių plotai (kv.m.) 

standartų reikalavimų neatitinka nei miestų, nei rajonų priešmokyklinėse ugdymo grupėse. 

2. Priešmokyklinių centrų poilsio, žaidimų ir veiklos erdvės. Optimaliai suplanavus ir 

įrengus grupės erdvę, pedagogės gali sudaryti tinkamas sąlygas priešmokykliniam vaiko 

ugdymui ir ugdymuisi. Išanalizuotų miestų ir rajonų priešmokyklinių grupių erdvių skaičius 

pateikiamas 11 lentelėje. 

Lietuvos miestuose ir rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių svarbiausių erdvių plotų skaičius 

Ugdymo įstaigos 

Miestuose ir 

rajonuose 

3.11 lentelė 

Miestuose Rajonuose 

Sk. % Sk. % Sk. % 

Poilsio kambarys 85 36,32% 60 41,10% 25 28,41% 

Žaidimų ir veiklos kamb. 203 86,75% 121 82,88% 84 95,45% 

Kiemas, aikštelė 170 72,65% 103 70,55% 69 78,41% 

Kūno kul. ir muz. s. kartu 48 20,51% 35 23,97% 14 15,91% 

Muzikos salė 54 23,08% 35 23,97% 20 22,73% 

Kūno kultūros salė 131 55,98% 78 53,42% 54 61,36% 

Biblioteka 77 32,91% 36 24,66% 43 49,43% 

Tėvų kamb. 30 12,82% 19 13,01% 13 14,77% 

Koridorius, holas, foje 161 68,80% 89 60,96% 56 63,64% 

Valgykla 102 43,59% 48 32,88% 0 0,00% 

Tyrimo metu nustatyta, kad bendras miestų ir rajonų pagrindinių erdvių plotas (kv.m.) 

vienam vaikui atitinkamai yra: poilsio kambarys – 1,77 kv.m., žaidimų ir veiklos kambarys 

- 2,88 kv.m., kiemas, aikštelė - 52,60 kv.m., kūno kultūros salė - 7,07 kv.m., muzikos salė - 

4,50 kv.m., bibliotekos - 1,93 kv.m., tėvų kambario - 0,77 kv.m., koridoriaus, foje, holo - 3,97 

kv.m., valgyklos - 3,49 kv.m., kūno kultūros ir muzikos salės - 4,29 kv.m. Vadinasi, poilsio 

kambario, žaidimų ir veiklos plotai (kv.m.) vienam vaikui yra mažesni nei nustatyta 

standartų. Kitų tirtų patalpų plotas (kv.m.) vienam vaikui atitinka ir kai kur net didesnis nei 

reikalaujama LHNT standartuose (12 lentelė). 

3.12 lentelė 

Lietuvos miestuose ir rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir svarbiausių 

erdvių plotai 

Miestų ir rajonų pagrindinės 

patalpos 



Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

Erdvių plotas (kv.m.) 

Erdvės 

ploto 

vidurkis 

Nustatytas 

plotas 

vienam 

vaikui 

Poilsio kambarys 19 2,4 1,77 33,61 

Žaidimų ir veiklos kambarys 19 4 2,88 54,63 

Kūno kultūros ir muzikos salė (kartu) 19 3,5 4,29 81,46 

17

Muzikos salė 19 3 4,50 85,47 

Kūno kultūros salė 19 2 7,07 134,28 

Kiemas, aikštelė 19 35 52,60 999,32 

Biblioteka 19 - 1,93 36,73 

Tėvų kambarys 19 - 0,77 14,71 

Koridorius, foje, holas 19 - 3,97 75,40 

Valgykla 19 - 3,49 66,34 

Miestų ugdymo(-si) įstaigų priešmokyklinėse grupėse poilsio kambario , žaidimų ir 

veiklos kambario plotai (kv.m.) vienam vaikui yra mažesni nei reikalauja LHNT 

standartai. Tyrimo metu nustatyta, kad poilsio kambarių plotas – 1,77 kv.m., o turėtų būti 2,4 

kv.m ; žaidimų ir veiklos kambarių plotas (kv.m.) – 2,88 kv.m., o turėtų būti mažiausia 4 

kv.m. vienam vaikui (12 lentelė). Miestų darželiuose – mokyklose poilsio kambarių plotas 

vienam vaikui yra didžiausias – 2,18 kv.m., o miestų mokyklose – mažiausiais – 0,38 kv.m. 

Tai sudaro tik vieną septintadalį reikiamo ploto vienam vaikui (13 lentelė). 

3.13 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir poilsio kambarių erdvių 

plotai pagal įstaigų tipus 




Erdvės ploto 

vidurkis 

Poilsio kambario plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Darželis 20 37,60 2,4 1,88 

Mokykla 23 8,67 2,4 0,38 



Lietuvos rajonų mokyklų, darželių – mokyklų tipo priešmokyklinio ugdymo grupių 

plotai yra mažesni nei reikalauja LHNT standartai taip pat, o rajonų darželių poilsio 

kambarių plotas vienam vaikui yra didesnis – 2,52 kv.m. ir tai 0,12 kv.m. daugiau negu 

reikalauja LHNT (14 lentelė). 

3.14 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir poilsio kambarių erdvių 


Rajonų 

ugdymo įstaigos 



Erdvės ploto 

vidurkis 

Poilsio kambario plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Darželis 22 55,45 2,4 2,52 

Mokykla 14 20,45 2,4 1,46 



18

Tyrimo metu nustatyta, jog miestų mokyklose žaidimų ir veiklos kambario plotas 

vienam vaikui yra mažiausias – 2,29 kv.m., ir tai sudaro tik pusę reikiamo ploto, 

darželiuose – 2,95 kv.m., darželiuose – mokyklose šis plotas - 3,91 kv.m., bet ir tai neatitinka 

reikiamų standartų. Miestų visų tipų priešmokyklinio ugdymo grupėse žaidimų ir veiklos 

kambarių erdvių plotai yra daug mažesni nei reikalauja LHNT (15 lentelė). 

3.15 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir žaidimų ir veiklos kambarių 

erdvių plotai pagal įstaigų tipus 



Erdvės ploto 

grupėje 

vidurkis 

Žaidimų ir veiklos kambario plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Darželis 20 59,09 4 2,95 

Mokykla 23 52,77 4 2,29 



Rajonų mokyklose žaidimų ir veiklos kambarių plotas vienam vaikui - 2,74 kv.m. ir 

yra mažiausias iš visų ugdymo įstaigų, o darželiuose– mokyklose – 3,20 kv.m., bet ir tai 

neatitinka LHNT reikalavimų. Rajonų įvairių tipų priešmokyklinio ugdymo grupių žaidimų ir 

veiklos kambarių erdvių plotai yra mažesni už miestų įvairių tipų prieš.ug.c. žaidimų ir 

veiklos kambarių erdvių plotus ir jie neatitina LHNT reikalavimų (16 lentelė). 

3.16 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir žaidimų ir veiklos kambarių 

erdvių plotai pagal įstaigų tipus 




Veiklos ir žaidimų kambario plotas (kv.m.) 

Erdvės ploto 

vidurkis 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 


vienam vaikui 

Darželis 22 61,61 4 2,80 

Mokykla 14 38,36 4 2,74 



Vadinasi, nei miestų, nei rajonų priešmokyklinio ugdymo grupės neatitinka LHNT 

reikalavimų, nors vaikų skaičius mokyklose ir darželiuose – mokyklose neviršija normose 

nustatyto vaikų skaičiaus. Galime teigti, kad nors mokyklose vaikų skaičius yra mažiausias 

(vidutiniškai 14 vaikų), bet ir tokiam skaičiui vaikų plotas yra per mažas. Vadinasi mokyklose 

žaidimų ir veiklos kambarių plotai yra labai maži, dažniausia tai yra standartinio tipo klasės. 

Miestuose tirtų visų tipų priešmokyklinio ugdymo grupių kiemo, aikštelių plotai 

gerokai viršija LHNT reikalavimus, o miestų darželiuose – mokyklose yra beveik dvigubai 

didesni (17 lentelė). 

19

3.17 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir kiemo, aikštelių erdvių 




grupėje 

Erdvės ploto 

vidurkis 

Kiemo, aikštelės plotas (kv.m.) 

Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Darželis 20 794,60 35 39,73 

Mokykla 23 908,79 35 39,51 



Rajonų darželiuose kiemo, aikštelės erdvės yra daugiau nei dvigubai mažesnės, nei 

nurodyta LHNT standartuose, o kitose ugdymo įstaigose dvigubai ar net trigubai viršija 

reikalaujamas normas (18 lentelė). 

3.18 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir kiemo, aikštelių erdvių 




skaičius grupėje, 

Erdvės ploto 

vidurkis 


Plotas pagal 

standartus 

vienam vaikui 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Darželis 22 355,29 35 16,15 

Mokykla 14 1663 35 118,79 



Akivaizdu, kad miestų darželiai– mokyklos turi žymiai geresnes sąlygas vaikų kūno 

kultūros ir muzikos ugdymui(-si) (19 lentelė). Tyrimo duomenys parodė, jog visų tipų 

priešmokyklinių grupių kūno kultūros ir muzikos salių plotai vienam vaikui viršija LHNT 

reikalavimus. 

3.19 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir kūno kultūros ir muzikos 

salių erdvių plotai pagal įstaigų tipus 




Kūno kultūros ir muzikos salės plotas (kv.m.) 

Erdvės ploto 

vidurkis 

Plotas pagal 


vaikui 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Darželis 20 73,58 3,5 3,68 

Mokykla 23 - 3,5 - 



20

Rajonų visų įstaigų tipų priešmokyklinio ugdymo grupės turi didesnius kūno kultūros 

ir muzikos salių plotus (kv.m.) vienam vaikui, nei reikalauja LHNT, o ypač dideli – 

mokyklose (20 lentelė). 

3.20 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius, kūno kultūros ir muzikos 

salių erdvių plotai pagal įstaigų tipus 



skaičius grupėje Erdvės ploto 

vidurkis 

Kūno kultūros ir muzikos salės plotas 

(kv.m.) 

Plotas pagal 


vaikui 


vienam vaikui 

Darželis 22 79,84 3,5 3,63 

Mokykla 14 77,34 3,5 5,52 



Tyrimas parodė, kad visų tipų miestų ir rajonų priešmokyklinio ugdymo grupių kiemo, 

aikštelės plotai yra didesni už nurodytus LHNT (21 lentelė). Ypatingai dideli yra prie miestų 

darželių – mokyklų, net 57,13 kv.m. vienam vaikui. 

3.21 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir kiemo, aikštelių erdvių 





Erdvės ploto 

vidurkis 


Plotas pagal 


vaikui 


vienam vaikui 

Darželis 20 794,60 35 39,73 

Mokykla 23 908,79 35 39,51 



Rajonų mokyklų ir darželių – mokyklų kiemo, aikštelių plotai gerokai viršija LHNT 

reikalavimus: mokyklų – didesni beveik keturis kartus, o darželių – mokyklų – apytiksliai du 

kartus (22 lentelė). 

3.22 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir kiemo, aikštelių erdvių 





Erdvės ploto 

vidurkis 


Plotas pagal 


vaikui 


vienam vaikui 

Darželis 22 355,29 35 16,15 

Mokykla 14 1663 35 118,79 



21

Miestų mokyklų ir darželių – mokyklų bibliotekų plotai yra gana dideli, o darželiuose 

tik 0,47 kv.m. vienam vaikui. Rajonų mokyklų ir. darželių – mokyklų priešmokyklinių 

ugdymo grupių bibliotekų bendras plotų vidurkis yra mažesnis nei to paties tipo miestų 

ugdymo(-si) įstaigose, o rajonų drželių bibliotekų bendras vidutinis plotas vienu trečdaliu 

didesnis, nei miestų to paties tipo ugdymo įstaigose (23 ir 24 lentelės). 

3.23 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir bibliotekų erdvių plotai 

pagal įstaigų tipus 



grupėje 

Bibliotekos plotas (kv.m.) 

Erdvės ploto 

vidurkis 

Nustatytas 

plotas vienam 

vaikui 

Darželis 20 9,47 0,47 

Mokykla 23 51,30 2,23 

Darželis - mokykla 16 33,00 2,06 

Išvestinis vidurkis 20 33,00 1,65 

3.24 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir bibliotekų erdvių plotai 




grupėje 

Bibliotekos plotas (kv.m.) 

Erdvės ploto 

vidurkis 


vienam vaikui 

Darželis 22 12,56 0,57 

Mokykla 14 48,86 3,49 



Miesto priešmokyklinio ugdymo grupėse yra įrengti tėvų kambariai, didžiausi tėvų 

kambario plotai yra miestų mokyklose, o mažiausi darželio tipo ugdymo įstaigose (25 

lentelė). 

3.25 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir tėvų kambarių erdvių plotai 


Miesto ugdymo 

įstaigos 


skaičius grupėje, 

Tėvų kambario plotas (kv.m.) 

Erdvės ploto 

vidurkis 


vienam vaikui 

Darželis 20 11,61 0,58 

Mokykla 23 19,15 0,83 



22

Taip pat akivaizdu, jog ir rajonų mokyklose tėvų kambario plotai yra didžiausi, o 

darželio tipo įstaigose net penkis kartus mažesni (26 lentelė). 

3.26 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir tėvų kambarių erdvių plotai 




skaičius grupėje Erdvės ploto vidurkis 

Tėvų kambario plotas (kv.m.) 


vienam vaikui 

Darželis 22 8,86 0,40 

Mokykla 14 43 3,07 



Didžiausi koridorių, foje, ir holų plotai yra miestų darželių – mokyklų Ir tik šiek 

tiek mažesni darželio tipo ugdymo(-si) įstaigose (32 lentelė). Gana dideli koridorių, foje, ir 

holų plotai gali būti sėkmingai panaudojami norint suteikti vaikui galimybę naudotis visomis 

priešmokyklinio ugdymo grupėm priklausančiomis erdvėmis (27 lentelė). 

3.27 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir koridorių, foje, holų erdvių 




grupėje, 

Koridoriaus, foje, holo plotas (kv.m.) 

Erdvės ploto 

vidurkis 


vienam vaikui 

Darželis 20 71,15 3,56 

Mokykla 23 - - 



Rajonų priešmokyklinio ugdymo grupėms priklauso didelės koridorių, foje ir holų 

erdvės. Darželių – mokyklų anksčiau minėtos erdvės yra didžiausios, o darželio tipo įstaigose 

– mažiausios, čia vienam vaikui vidutiniškai tenka po 2,00 kv.m., kai tuo tarpu darželiuose – 

mokyklose – po 6,16 kv.m., o tai tris kartus didesnis plotas (28 lentelė). 

3.28 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir koridorių, foje, holų erdvių 




Koridoriaus, foje, holo plotas (kv.m.) 



vienam vaikui 

Darželis 22 44,1 2,00 

Mokykla 14 54,17 3,87 



23

Miestų visų tipų priešmokyklinio ugdymo grupių valgykloms skiriamas didelis plotas, 

tačiau darželiuose jis yra mažiausias, o mokyklose du kartus didesnis (29 lentelė). 

3.29 lentelė 

Lietuvos miestuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir valgyklų erdvių plotai pagal 

įstaigų tipus 




Valgyklos plotas (kv.m.) 


vienam vaikui 

Darželis 20 39,23 1,96 

Mokykla 23 112,05 4,87 



Rajonų visų tipų priešmokyklinio ugdymo grupės turi atskiras valgyklas, kurių plotai 

gana dideli. Didžiausi plotai yra mokyklose ir, tai visiškai suprantama, nes ten vaikų skaičius 

(visos mokyklos mastu) didžiausias, o mažiausi plotai yra darželiuose mokyklose (30 lentelė). 

3.30 lentelė 

Lietuvos rajonuose tirtų priešmokyklinių grupių vidutinis vaikų skaičius ir valgyklų erdvių plotai pagal 

įstaigų tipus 

Rajonų ugdymo 

įstaigos 


grupėje Erdvės ploto vidurkis 

Valgyklos plotas (kv.m.) 


vienam vaikui 

Darželis 22 55,16 2,51 

Mokykla 14 64,75 4,63 



3. Priešmokyklinių centrų specializuotų kambarių ir medicinos bloko patalpos. 

Tyrimo metu ne kiekvienoje įstaigoje dėl įvairių priežasčių pavyko gauti duomenis apie 

patalpų išdėstymą ir jų plotą (kv.m.), todėl toliau tyrimo duomenys bus nagrinėjami tik tie, 

kurie buvo tirti (31 lentelė). 

3.31 lentelė 

Lietuvos miestuose ir rajonuose tirtų priešmokyklinių centrų specializuotų kambarių ir medicinos 

bloko kabinetų erdvių plotų duomenys 

Ugdymo įstaigos Miestuose Rajonuose 

Specializuoti kambariai Sk. % Sk. % 

Žaidimų kambarys 29 32,95% 10 6,85% 

Dailės, keramikos, smėlio, žaidimų kambarys 0 0,00% 15 10,27% 

Metodinis kabinetas 0 0,00% 9 6,16% 

Personalo kambarys 4 4,55% 3 2,05% 

24

Teatro ir vaidybos kambarys 2 2,27% 3 2,05% 

Muzikos kambarys 4 4,55% 5 3,42% 

Skaitykla 1 0,68% 0 0,00% 

Maldos kambarys 4 2,74% 1 1,14% 

Gamtos kambarys 1 0,68% 56 63,64% 

Kompiuterių kambarys 0 100,00% 4 1,71% 

Virtuvėlė(indauja) 28 19,18% 3 3,41% 

Etnokultūrinis kambarys 

(klėtelė, seklyčia) 

13 8,90% 2 2,27% 

Baseinas 8 5,48% 5 5,68% 

Sporto aikštynas 0 0,00% 0 0,00% 

Sandėlys prie grupės 2 1,37% 0 0,00% 

Logopedijos kabinetas 69 47,26% 4 4,55% 

Medicinos kabinetas 16 10,96% 5 5,68% 

Išvados. Tyrimo duomenų analizė leidžia teigti: 

1. Miestuose ir rajonuose tirtose priešmokyklinio ugdymo grupėse egzistuoja įvairaus 

lygio nukrypimai nuo Lietuvos ikimokyklinių įstaigų higienos normų ir taisyklių 

reikalavimų. 

2. Kiekybinė duomenų analizė leidžia teigti, kad skirtumai tarp miestų ir rajonų 

priešmokyklinių grupių erdvių parametrų nėra žymūs (nepastebėta esminių skirtumų, 

susijusių su tuo, kur ugdymo(si) įstaiga randasi miesto ar rajono vietovėje). 

3. Miestų ir rajonų visų tipų ugdymo(si) įstaigose yra didelė įvairovė specializuotų 

kambarių. 

4. Pastebėta priešmokyklinių grupių erdvių atskirų kategorijų kiekybinių rodiklių 

tiesioginė priklausomybė nuo įstaigos tipo: 

4.1 mokyklose – darželiuose rūbinių, tualetų ir prausyklų patalpos yra didžiausios, bet jos 

tai pat tik iš dalies atitinka LHNT, 

4.2 darželių priešmokyklinių grupių lauko erdvės yra mažesnės, o mokyklų ir darželių – 

mokyklų didesnės (viršija reikalaujamus standartus); 

4.3 mokyklų priešmokyklinių grupių svarbiausios vidaus erdvės: poilsio, žaidimų ir 

veiklos kambarių - yra mažesnės, nei reikalauja LHNT; 

4.4 mokyklų tipo priešmokyklinėms grupėms priklausančių kūno kultūros ir sporto, 

muzikos salių erdvių plotai (kv. m.) vienam vaikui yra žymiai didesni nei 

reikalaujama; 

4.5 bibliotekų erdvės didžiausios – mokyklose, darželiuose – mažiausios. 

25

4. UGDYMO ERDVĖS FUNKCIONALUMAS LIETUVOS 

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖSE 

Tyrimu buvo siekiama nustatyti erdvės funkcionalumo ypatumus priešmokyklinio 

ugdymo grupėse Lietuvoje. Duomenys tyrimui buvo renkami fiksuojant: 

1. Grupės aplinką apibūdinančius grupės erdvės požymius bei juos įtakojančius 

faktorius 

Grupės erdvės jaukumas ir jį įtakojantys faktoriai 

Grupės erdvės saugumas ir jį įtakojantys faktoriai 

Grupės erdvės mobilumas ir jį įtakojantys faktoriai 

2. Vaikų veiklą skatinančius grupės erdvės požymius bei juos įtakojančius faktorius 

Grupės erdvės aktyvumas ir jį įtakojantys faktoriai 

Grupės erdvės paprastumas ir jį įtakojantys faktoriai 

Grupės erdvės realumas ir jį įtakojantys faktoriai 

Grupės erdvės natūralumas ir jį įtakojantys faktoriai 

3. Vaikų tarpusavio santykius apibūdinančius grupės erdvės požymius bei juos 

įtakojančius faktorius 

Grupės erdvės atvirumas ir jį įtakojantys faktoriai 

Grupės erdvės socialumas ir jį įtakojantys faktoriai 

Grupės erdvės pagarbumas ir jį įtakojantys faktoriai 

1. Grupės aplinką apibūdinantys grupės erdvės požymiai. Kiekviena iš grupės 

charakteristikų - grupės erdvės jaukumas, saugumas bei mobilumas buvo įvertinama pagal 

keturis požymius. Šių požymių buvimas ar nebuvimas apsprendė rezultatą. 

Bendras visų tirtų grupių kiekvienos aplinkos charakteristikos būdingumas grupei 

skaičiuojamas vedant aritmetinį vidurkį. 

Vertinimo vidurkis 

3,5 

3 

2,5 

2 

1,5 

1 

0,5 

0 

Grupės aplinkos požymiai 

3,26 

3,31 

1 

Požymiai 

2,65 

jaukumas saugumas mobilumas 

4.1 pav. Bendras grupės aplinką nusakančių požymių vertinimas 

26

Kaip rodo tyrimo duomenys, iš grupės aplinką nusakančių požymių ryškiausias yra 

grupių saugumas. Vertinimo vidurkis – 3,31 balo vertinant 4 balų sistema. Sekantis - 

jaukumas, mažai tesiskiriantis nuo saugumo. Jo vertinimo vidurkis yra 3,26 balo. Grupės 

mobilumas tirtose grupėse buvo vertinamas žemiausiai (galvoje turimi tik grupės aplinką 

nusakantys požymiai), jo vertinimo vidurkis yra 2,65 balo (žr. 1 pav.). 

Grupės erdvės jaukumas ir jį įtakojantys faktoriai. Jaukumą grupėje sukurti 

padeda grupėje esantys kilimai, minkšti baldai, rami, šviesi, šilta spalvų dermė, grupėje 

esančios gėlės, auginami naminiai gyvūnėliai ir kt. 

Tik teigiami 

požymiai; 111; 47% 

Jaukumas 

Vyrauja neigiami 


4.2 pav. Grupės erdvės jaukumas priešmokyklinio ugdymo grupėse 

Teigiamų ir neigiamų 

po lygiai; 20; 9% 

Vyrauja teigiami 


Kaip rodo tyrimo duomenys, beveik visos iš 234 tirtų priešmokyklinio ugdymo grupių 

yra gana jaukios. Net 47 %-uose visų tirtų grupių buvo užfiksuoti tik teigiami grupės jaukumą 

apibūdinantys požymiai, o dar 38 % grupių teigiami vyrauja. Grupių, kuriose būtų tik 

neigiami požymiai, nebuvo, o neigiami vyravo – 6 % grupių (2 pav.). 

Kaip parodė koreliacinė duomenų analizė, grupės jaukumą labiausiai įtakoja tokie 

socialiniai faktoriai, kaip įstaigos tipas: jaukiausios yra darželyje, mažiausiai jaukios – 

mokyklose įsikūrusios priešmokyklinės grupės; ugdymo programa, pagal kurią dirbama 

grupėje: jaukiausios pagal Vėrinėlį ir Gaires dirbančios, mažiausiai jaukios – pagal 

Priešmokyklinio ugdymo programą dirbančios grupės; regionas, t.y., kur yra 

priešmokyklinio ugdymo grupė – mieste ar rajone: miesto grupės jaukesnės nei kaimo bei 

grupės darbo laikas , t.y., kiek valandų grupės dirba per dieną: jaukesnės yra ilgiau 

dirbančios priešmokyklinio ugdymo grupės. Taigi, grupės jaukumas – vienas iš labiau 

socialinių veiksnių įtakojamų požymių. 

27

3 paveiksle pavaizduoti grupės jaukumo rezultatai priklausomai nuo įstaigos tipo: 

darželyje, mokykloje ar darželyje/mokykloje yra įkurta priešmokyklinio ugdymo grupė. 


4 

3 

2 

1 

0 

3,55 

Jaukumas 

2,82 

1 

Įstaigos tipas 

Darželis Mokykla D/M 

4.3 pav. Priešmokyklinių grupių jaukumo vertinimas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą 

Grupės erdvės saugumas ir jį įtakojantys faktoriai. Grupės saugumui nustatyti buvo 

stebima, ar grupės erdvės išdėstytos taip, kad vaikas matytųsi iš kiekvieno grupės taško, ar 

saugiai laikomos ir naudojamos žirklės, peiliai, adatos, stikliniai daiktai, sanitarinės 

priemonės, elektros įrengimai, ar baldų kampai užapvalinti, ar saugi judėjimo įranga (grupėje, 

salėje aikštelėje), ar yra apsauga nuo atsitiktinių žmonių (tvora, užrakinti vartai, durys, 

skambutis ir kt.). 

Tik teigiami 


Saugumas 



3,29 





4.4 pav. Grupės erdvės saugumas priešmokyklinio ugdymo grupėse. 

Kaip matome 4 paveiksle, daugiau nei pusėje tirtų grupių buvo užfiksuoti tik teigiami 

grupės 

saugumą nusakantys požymiai. Dar 31 % grupių vyrauja teigiami saugumą 

apibūdinantys 

požymiai ir tik 6 % vyrauja neigiami). 11 % grupių – teigiamų ir neigiamų 

požymių po lygiai. 

Labiausiai saugumą, kaip ir daugelį kitų požymių, įtakoja įstaigos tipas: darželiuose 

įsikūrusios priešmokyklinio ugdymo grupės yra saugesnės nei darželiuose/mokyklose ir, 

28

ypač, mokyklose įsikūrusios grupės; bei programa, pagal kurią dirbama grupėje: 

mažiausiai saugios yra pagal Priešmokyklinio ugdymo programą dirbančios grupės . 


4 

3 

2 

1 

0 

3,56 

Saugumas 

2,9 

1 



4.5 pav. Priešmokyklinių grupių saugumo vertinimas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą 

Grupės erdvės mobilumas ir jį įtakojantys faktoriai. Analizuojant 

ir vertinant 

priešmokyklinių 

grupių mobilumo galimybes, buvo fiksuojama, ar baldai ir įranga grupėje yra 

lengvai transformuojama pagal ugdymo(-si) poreikius, ar grupėje pakanka erdvės judėjimui 

(bėgiojimui, laipiojimui, šokinėjimui ir kt.), ar judėjimo erdvė neapsiriboja grupe, ar vaikai 

pagal norą gali naudotis sale, koridoriais, holais, o aikštelės ir kiemo įranga skatina įvairų 

vaikų judėjimą. 

Tik teigiami 




Mobilumas 

3,42 





4.6 pav. Bendras grupės erdvės mobilumas priešmokyklinio ugdymo grupėse 

Kaip matome 6 paveiksle, grupės mobilumo vertinimas gerokai skiriasi nuo kitų 

grupės aplinką apibūdinančių požymių. Nors didesnėje pusėje grupių vyravo teigiami grupės 

mobilumą nusakantys požymiai, tačiau vien teigiami požymiai buvo užfiksuoti tik 24 % 

grupių, 19 % grupių vyravo neigiami požymiai ir 21 % teigiamų ir neigiamų buvo po 

lygiai. 

29

Koreliacinė tyrimo duomenų analizė parodė, kad grupės mobilumas labai priklauso 

nuo įstaigos tipo, t.y. darželyje ar mokykloje yra priešmokyklinio ugdymo grupė: darželiuose 

įsikūrusios priešmokyklinio ugdymo grupės yra gerokai mobilesnės nei mokyklose (7 pav.). 


4 

3 

2 

1 

0 

3 

Mobilumas 

2,23 

1 



4.7 pav. Priešmokyklinių grupių mobilumo vertinimas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą 

2. 

Vaikų veiklą skatinantys grupės erdvės požymiai bei juos įtakojantys veiksniai. 

G rupės aplinkos aktyvinančiam poveikiui nustatyti buvo analizuojami keturi grupės erdvės 

funkcionalumą apibūdinantys požymiai: grupės erdvės aktyvumas, paprastumas, realumas bei 

natūralumas. 

vidurkis 

vertinimo 3,2 

3,15 

3,1 

3,05 

3 

2,95 

2,9 

2,85 

2,45 

Vaikų veiklą aktyvinantys grupės erdvės požymiai 

3,04 

3,15 

1 

požymiai 

2,95 

3,01 

aktyvinimas paprastumas realumas natūralumas 

4.8 pav. Bendras grupės aplinką nusakančių požymių vertinimas 

Kaip matome 8 paveiksle, labiausiai vaikų veiklą grupėje skatina grupės aplinkos 

paprastumas (vertinimo vidurkis yra 3,15) bei aplinkos aktyvinimas (vertinimo vidurkis – 

3,04). Tačiau toks požymis, kaip realumas, grupėse vertinamas 

vertinimo vidurkis tėra 2,95 balo. 

prasčiausiai. Jo bendras 

30

Grupės erdvės aktyvinimas ir jį įtakojantys faktoriai. Grupės aplinkos aktyvinantį 

poveikį nusako tai, ar grupėje pakanka priemonių įvairiai veiklai (žaidimui, 

eksperimentavimui, meninei, kalbinei, socialinei, judėjimo), įvairioms kompetencijoms 

ugdytis ir pan. 

Tik teigiami 


Aktyvinimas 







4.9 pav. Grupės erdvės aktyvinančio poveikio vertinimas priešmokyklinio ugdymo grupėse 

Tyrimas parodė, kad grupėse vis tik daugiausia vyrauja tik teigiami grupės aktyvinimo 

požymiai. Taip įvertinta 42 % visų tirtų grupių. Dar 32 % grupių teigiami požymiai vyrauja, 

nors yra vienas kitas ir neigiamas. Grupių, kur vyrauja neigiami grupės 

aktyvinimo 

vertinimo požymiai buvo 12 %, o neigiamų ir teigiamų po lygiai – dar 14 % tirtų grupių (9 

pav.). 

Koreliacinė duomenų analizė parodė, kad grupės aplinkos aktyvinimas yra vienas iš 

dviejų labiausiai socialinių veiksnių įtakojamų (šalia natūralumo) faktorių. Ypatingą reikšmę 

jam turi įstaigos tipas: darželiuose įsteigtos priešmokyklinio ugdymo grupės gerokai labiau 

aktyvina veikus veikti ir programa, pagal kurią dirbama grupėje: labiausiai vaikus 

aktyvina veiklai pagal Gaires ir Vėrinėlį dirbančių grupių aplinka. 

o vidurkis 

Vertinim 

4 

3 

2 

1 

0 

3,43 

Aktyvinimas 

2,48 

1 



4.10 pav. Priešmokyklinių grupių aktyvinimo vertinimas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą 

3 

31

10 paveiksle matome, kad labiausiai aktyvinanti yra darželio aplinka. Jos vertinimo 

vidurkis yra 3,43, kai tuo tarpu mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupėse – beveik visu 

balu žemesnis – 2,48. 

Grupės erdvės paprastumas ir jį įtakojantys faktoriai. Grupės erdvės paprastumui 

bei prieinamumui įvertinti buvo stebima, ar priemonės grupėje yra patogiai grupuojamos, 

suprantamai išdėstytos, ar jos ženklinamos ir ar ženklinama jų laikymo vieta, ar simboliais, 

žodžiais ir žemomis pertvaromis pažymėtos erdvės, ar nelimituojamas vaiko veikimo laikas, 

erdvė ir būdas, ar veikimo taisyklių mažai ir ar jos paprastos ir lanksčios. 

Tik teigiami 


Paprastumas 







4.11 pav. Grupės erdvės paprastumą nusakančių požymių vertinimas 

Tyrimas parodė, kad dauguma 

tirtų priešmokyklinio ugdymo grupių pasižymi 

paprastumu. Pusėje visų stebėtų grupių buvo užfiksuoti tik teigiami grupės paprastumą 

nusakantys požymiai, tokie kaip patogus priemonių išdėstymas, jų grupavimas, ženklinimas 

ir pan. Dar 24 % grupių užfiksuotas teigimų požymių vyravimas ir tik 11 % – neigiamų 

požymių vyravimas. 14 % grupių teigiamų ir neigiamų požymių po lygiai (11 pav.). 

Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad grupės erdvės paprastumą labiausia įtakoja 

įstaigos tipas. Šis ryšys yra vienas iš stipriausių: darželiuose įsikūrusių priešmokyklinio 

ugdymo grupių aplinka yra žymiai paprastesnė nei mokyklose ar darželiuose/mokyklose 

įsikūrusių grupių (12 pav.). 

32


4 

3 

2 

1 

0 

3,51 

Paprastumas 

2,78 2,76 

1 



4.12 pav. Priešmokyklinių grupių paprastumo įvertinimas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą 

Grupės erdvės realumas ir jį įtakojantys faktoriai. Siekiant nustatyti grupės 

realumo lygį, stebėjimo metu buvo fiksuojama, ar grupėje vyrauja žaislai, realūs daiktai ir 

praktinio veikimo priemonės, ar užduotys (instruktavimo, pratybų sąsiuvinių, pasiūlymų ir 

pan.) nukreipia vaiką praktinei veiklai ir patyrimui, remiasi gyvenimiškomis situacijomis, ar 

vyrauja priemonės realaus pasaulio eksperimentiniam pažinimui (pojūčiais, praktiniais 

veiksmais, realiais įtaisais: kompasu, magnetu, termometru, didinamu stiklu, matuokliais ir 

kt.) ir ar pakanka medžiagos idėjų, eskizų, įvairių modelių kūrimui. 

Tik teigiami 


Realumas 

4.13 pav. Grupės erdvės realumą nusakančių požymių vertinimas 







Grupės realumas tirtose priešmokyklinio amžiaus grupėse vertinamas gana gerai. Kaip 

matome, didžiausioje dalyje grupių (40 %) buvo užfiksuoti tik teigiami grupės erdvės 

realumą nusakantys požymiai (13 pav.). 

Kaip parodė koreliacinė analizė, didžiausią įtaką grupės erdvės realumo lygiui turi 

vėlgi įstaigos tipas: darželiuose įsikūrusios grupės šiuo požiūriu yra vertinamos geriau nei 

33

mokyklose esančios priešmokyklinio ugdymo grupės, programa, pagal kurią dirbama 

grupėje: geriausiai vertinamos pagal Vėrinėlį ir Gaires dirbančios grupės (14 pav.). 


4 

3 

2 

1 

0 

3,32 

Realumas 

2,52 

1 



4.14 pav. Priešmokyklinių grupių realumo įvertinimas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą 

Grupės erdvės natūralumas ir jį įtakojantys faktoriai. Grupės erdvės natūralumo 

įvertinimui stebėjimo metu buvo fiksuojama, ar grupėje vyrauja priemonės, atitinkančios 

vaikui būdingus pasaulio pažinimo būdus žaidžiant, manipuliuojant, eksperimentuojant ir kt., 

ar erdvės laiduoja vaiko ugdymąsi grupėje, grupelėje, individualiai, mokantis vienam iš kito ir 

bendraujant su pedagogu, ar priemonių komplektai skatina suasmenintą ugdymąsi (vaikų 

gamintos knygelės, žodynai, priemonės, žaidimai ir pan.) ir ar esančios priemonės skatina 

įvairiapusę vaiko veiklą (meninę, vaidybinę, pažintinę). 

Tik teigiami 


Natūralumas 

2,71 



4.15 pav. Grupės erdvės natūralumą nusakančių požymių vertinimas 





Grupės erdvės natūralumas priešmokyklinio ugdymo grupėse, kaip parodė tyrimas, 

vertinamas pakankamai gerai. 44 % grupių buvo užfiksuoti tik teigiami grupės erdvės 

natūralumą nusakantys požymiai. Dar 29 % grupių teigiami požymiai vyrauja, o neigiami 

34

vyrauja 16 % tirtų grupių (15 pav.). Tai yra vienas iš žemesnių rezultatų, kalbant apskritai 

apie visus grupės erdvės funkcionalumą nusakančius požymius. 

Grupės erdvės funkcionalumui didžiausią įtaką turi įstaigos tipas: 

geriausi rezultatai 

darželiuose, 

blogiausi – mokyklose įsteigtose priešmokyklinio ugdymo grupėse; programa, 

pagal 

kurią dirbama grupėje; grupėje dirbančio pedagogo specialybė, grupės erdvės 

natūralumas geriausiai vertinamas tose grupės, kur dirba ikimokyklinio ugdymo specialistai; 

bei grupės darbo laikas (geriausi rezultatai ilgiausiai dirbančiose grupėse). 


4 

3 

2 

1 

0 

3,47 

Natūralumas 

2,46 

1 



4.16 pav. Grupės erdvės natūralumas priešmokyklinio ugdymo grupėse 

Tyrimo duomenimis, darželiuose veikiančiose priešmokyklinio ugdymo grupėse visų 

grupės natūralumą nusakančių požymių užfiksuota gana daug. Mokykloje erdvė yra daugiau 

formali, 

pritaikyta grupės ir pedagogo reglamentuotai sąveikai, priemonių komplektai skirti 

sisteminiam įgūdžių formavimui, vyrauja priemonės, skirtos skaitymo, rašymo bei 

matematinių vaizdinių pradmenų formavimui. Mokykloje yra geriausia tai, kad erdvės 

laiduoja vaiko ugdymąsi grupėje, grupelėje, individualiai, mokantis vienam iš kito ir 

bendraujant su pedagogu. Tačiau čia tokių atvejų užfiksuota iš viso 13, o darželio grupėse – 

75. 

3. Tarpusavio santykius apibūdinantys grupės erdvės požymiai bei 

juos įtakojantys 

veiksniai. Grupės aplinkos aktyvinantį poveikį rodo požymiai: grupės erdvės atvirumas, 

socialumas bei pagarbumas. 

2,74 

35


4 

3,5 

3 

2,5 

2 

1,5 

1 

0,5 

0 

Grupės socialinį klimatą apibūdinantys požymiai 

3,08 2,7 

1 

Požymiai 

3,47 

atvirumas socialumas pagarbumas 

4.17 pav. Grupės socialinį klimatą nusakančių požymių vertinimas 

Kaip parodė tyrimo duomenys, priešmokyklinio ugdymo grupėse geriausiai buvo 

įvertintas pagarbumas, t.y. tinkamos sąlygos konfidencialumui. Jo bendras vertimo vidurkis 

yra 3,47 balo. Šių grupių bendras atvirumo lygis vertinamas 3,08, o socialumo - 2,7 balo. 

Tik teigiami 


Atvirumas 



4.18 pav. Grupės erdvės atvirumas priešmokyklinio ugdymo grupėse 





Grupės erdvės atvirumas ir jį įtakojantys faktoriai. Tyrimas parodė, kad grupės 

erdvės atvirumas priešmokyklinio ugdymo grupėse pakankamas. Daugumoje grupių buvo 

užfiksuoti tik teigiami grupės aplinkos atvirumą nusakantys požymiai. Tokių grupių buvo 39 

%. Beveik tokiame pat grupių skaičiuje (38 %) teigiami požymiai vyrauja, nors ir yra 

neigiamų. Neigiami grupės erdvės atvirumą apibūdinantys požymiai buvo užfiksuoti kaip 

vyraujantys tik 9 % grupių, teigiamų ir neigiamų po lygiai – 33 % grupių. 

36

Ieškant koreliacinių ryšių su tam tikrais socialiniais veiksniais, 

įtakojančiais grupės 

erdvės 

atvirumą, nustatyta, kad atvirumas labiausiai priklauso nuo ugdymo programos, 

pagal kurią dirbama grupėje. 

Grupės erdvės socialumas ir jį įtakojantys faktoriai. 

Kaip parodė tyrimo 

duomenys, priešmokyklinio ugdymo grupių socialumo lygis yra beveik pats žemiausias 

(už 

jį žemiau vertinamas 

yra tik mobilumas). Net 23% priešmokyklinio ugdymo grupių vyrauja 

neigiami grupės erdvės socialumą nusakantys požymiai: lankytojai grupėse yra 

nepageidaujami, informacija tėvams skelbiama tik rūbinėje, vyrauja standartinės tėvų 

informavimo priemonės, neformalus bendravimas praktikuojamas retai. Dar 16 % grupių 

neigiamų ir teigiamų požymių yra po lygiai. Tik teigiami (kaip ir vyraujantys teigiami) 

požymiai užfiksuoti tik trečdalyje tirtų grupių. 

Tik teigiami 




Socialumas 



4.19 pav. Grupės erdvės socialumas priešmokyklinio ugdymo grupėse. 



Grupės socialumą, kaip nustatyta, mažiau įtakoja ir socialiniai faktoriai. Vieninteliai 

kiek stipresni, nors statistiškai jau nereikšmingi ryšiai grupės aplinkos socialumą sieja su 

ugdymo įstaigos tipu bei programa, pagal kurią dirbama grupėje. 

Grupės socialumui, kaip niekam kitam įtakos turi ir grupės gaunama parama. 


4 

3 

2 

1 

0 

2,96 

Socialumas 

2,46 2,42 

1 



4.20 pav. Priešmokyklinių grupių socialumo vertinimas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą 

37

Grupės erdvės pagarbumas ir jį įtakojantys faktoriai. 

Tik teigiami 


Pagarbumas 





4.22 pav. Grupės 

erdvės pagarbumas priešmokyklinio ugdymo grupėse 



Kaip parodė tyrimas, pagarbumas – tai geriausiai įvertintas priešmokyklinio ugdymo 

grupių erdvės funkcionalumą apibūdinantis požymis. Bendras jo vertinimo vidurkis – 3,47 

balo. 

22 paveiksle matome, kad tik teigiami požymiai užfiksuoti net 59 % tyrime 

dalyvavusių priešmokyklinio ugdymo grupių. Dar 30 % grupių teigiami požymiai vyrauja. 

Neigiami požymiai vyrauja tik 6 grupėse, kas sudaro 3 % visų tirtų grupių. 

Analizuojant koreliacinius ryšius, nustatyta, kad vienintelis statistiškai reikšmingas 

ryšys grupės erdvės pagarbumą sieja su programa, pagal kurią dirbama grupėse: 

geriausiai pagarbumas yra vertinamas darželiuose, o prasčiausiai – mokyklose esančiose 

priešmokyklinio ugdymo grupėse. Nors ryšiai statistiškai jau nereikšmingi, tačiau grupės 

pagarbumas priklauso ir nuo įstaigos 

tipo bei (kaip niekas kitas) nuo to, ar grupėje yra vaikų 

su negale: 

grupėse, kur yra vaikų su negale, grupės erdvės pagarbumas vertinamas geriau (23 

pav.). 


3,7 

3,6 

3,5 

3,4 

3,3 

3,2 

3,1 

3 

3,62 

Pagarbumas 

3,24 

1 



4.23 pav. Priešmokyklinių grupių pagarbumo vertinimas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos tipą 

3,34 

38

Išvados. Išanalizavus priešmokyklinio ugdymo grupių erdvės funkcionalumo 

požymius, nustatyta, kad daugumos iš tirtų priešmokyklinio amžiaus grupių aplinka yra 

palanki vaikų ugdymuisi. Ypač tai pasakytina apie ikimokyklinėse ugdymo įstaigose esančias 

priešmokyklinio ugdymo grupes, nes, kaip rodo koreliacinė duomenų analizė, įstaigos tipas 

turi didžiausią reikšmę grupės aplinkos kūrimui. Mokyklose esančių priešmokyklinio ugdymo 

grupių aplinkos funkcionalumas yra gerokai žemesnio lygio. 

Mažiausiai funkcionali ir palanki vaikų veiklai yra pagal Priešmokyklinio ugdymo 

programą dirbančių grupių aplinka. Tai susiję su tuo, kad pagal šią programą dirbančių grupių 

daugiausia yra mokyklose, kur grupės erdvės funkcionalumas visais požiūriais vertinamas 

prasčiausiai. 

4. Pedagogai apie Lietuvos ugdymo institucijų priešmokyklinio ugdymo (-si) 

aplinkos funkcionalumą. 234 tyrime dalyvavusios pedagogės ugdymo aplinkos 

funkcionalumo charakteristikoms skiria gana didelę reikšmę, tačiau jas supranta 

ir vertina 

skirtingai. 

Vertindamos priešmokyklinio ugdymo aplinkos funkcionalumo charakteristikas, 

prioritetus visos pedagogės skyrė toms pačioms ugdymosi 

aplinkos charakteristikoms. 

Rangavimo skalėje, vertindamos pozityvias ugdymo aplinkos funkcionalumo 

chartakteristikas, pedagogės daugiausia balų - 3,7 - skyrė 

jaukumo charakteristikai ir tik 

0,1 dešimtąja balo nuo jos atsiliko saugumo charakteristika. Vertinant negatyvias 

ugdymo aplinkos funkcionalumo charakteristikas rizikingumas 

ir statiškumas, buvo 

įvertintos vienodu 1,4 balu, ir tik 0,1 dešimtąja balo skyrėsi nuošalumo charakteristika. 

Uždarumas – neigiama grupės 

charakteristika – pedagogų vertinama pakankamai gerai – 3,3 

balo. Tuo tarpu socialumas, teigiama grupės charakteristika, vertinama žemiausiu 

balu, tuo 

parodant kompetencijos 

trūkumą. 

Priešmokyklinio ugdymo aplinkos vertinimo priklausomybės 

nuo pedagoginio stažo 

tyrimo d uomenys rodo, kad pedagogų samprata apie ugdomąją aplinką didėjant 

stažui gerėja. 

Virš 20 – ties metų darbo stažo grupėje rodiklių parodymai krinta nuo 0,1 iki 0,4 dešimtųjų 

balo. Aukščiausi aplinkos įvertinimo rodikliai stebimi 11 

- 15 metų darbo stažo grupėje. Šie 

rodikliai leidžia teigti, kad didžiausią kompetenciją kuriant 

aplinką darbui su priešmokyklinio 

amžiaus vaikais, pedagogų manymu, turi pedagogės, kurių 

stažas nuo 11 iki 15 – os metų. 

Tiriamųjų darbo stažo 

rodikliai parodė, kad 37 % pedagogių, turi virš 20 – ties metų darbo 

stažą. Tai leidžia ma nyti, kad jom sunkiau prisitaikyti prie dabartinių naujų 

ugdymo sąlygų. 

Pedagogų išsilavinimo duomenų analiz ė parodė, kad išsilavinimas 

neturi didelės įtakos 

priešmokyklinio ugdymo aplinkos vertinimui. Priešmokyklinio ugdymo aplinkos 

funkcionalumo 

charakteristikos miesto ir rajono pedagogų buvo įvertintos tolygiai. Nežymus 

nuomonių skirtumas stebimas pozityviose ugdymos aplinkos funkcionalumo charakteristikose 

- jis siekia 0,2 – 0,6 balo. Pedagogės, dirbančios skirtingų ugdymo modelių programose, 

skirtingai vertina priešmokyklinio ugdymo aplinkos funkcionalumo charakteristikas. 

39

Vertindamos pozityvias ugdymo aplinkos funkcionalumo charakteristikas, pedagogės 

pirmumą skyrė toms pačioms ugdymo aplinkos funkcionalumo charakteristikoms, 

tačiau 

prioritetai buvo skirtingi. Pvz., M. Montessori ugdymo modelio atstovės 

aukščiausius balus 

skyrė pagarbumui, jaukumui. Šteinerio 

- natūralumui, aktyvinimui. Visuminio ugdymo – 

saugumui, jaukumui. Įvertinant neigiamų ugdymo aplinkos funkcionalumo charakteristikų 

duomenis, galima teigti, kad pedagogi ų, dirbančių 

pagal įvairius ugdymo modelius, 

nuomonė 

priklauso nuo ugdymo aplinkos charakteristikų. Analizuojant obje ktyvios padėties ir 

subjektyvios nuomonės apie ugdymo aplinkos funkcionalumo charakteristikas 

duomenis, 

matomas ryškus nuomonių skirtumas, vertinant teigiamas ugdymo aplinkos charakteristikas. 

Teigiamuose vertinimuose stebimas skirtuma s net iki 1,9 balo Neigiamų charakteristikų 

vertinimo rodikliuose šis skirtumas 

mažesnis ir siekia iki 1,2 balo. Šis objektyvios padėties ir 

vertinimo nesutapimas rodo, jog priešmokyklinio 

ugdymo pedagogės nesavikritiškai vertina 

ugdomąją aplinką ( 1, 2, 3, 4 lenteles). 

Priešmokyklinio ugdymo aplinkos funkcionalumo vertinimas pedagogų požiūriu Aplinkos charakteristikos Rangavimo 

ska ičius 

Vidurkis b alais 

Mobilumas 621 2,8 

Uždarumas 775 3,3 

Aktyvinimas 670 2,8 

Sudėtingumas 400 1,7 

Drausmingumas 579 2,4 

Realumas 670 2,8 

Akademiškumas 408 1,7 

Pagarbumas 809 3,4 

Jaukumas 873 3,7 

Virtualumas 574 2,4 

Rizikingumas 338 1,4 

Saugumas 842 3,6 

Institucionalumas 402 1,7 

Atvirumas 728 3,1 

Statiškumas 341 1,4 

Socialumas 644 2,7 

Natūralumas 791 3,3 

Nuošalumas 351 1,5 

Taikymasis su esam. sąlygomis 537 2,3 

Paprastumas 691 2,9 

4.1 lentelė 

40

Priešmokyklinio ugdymo aplinkos funkcionalumo vertinimas miesto ir 

rajon o pedagogų požiūriu 

Aplinkos charakteristikos 

Ranga - 

vimo 

skaičius Miestas 

Rajonas 

Vidurkis 

balais 

Ranga – 

vimo 

skaičius 

Vidurkis 

balais 

Mobilu mas 425 2,9 229 

2,6 

Uždaru mas 215 1,4 132 1,5 

Aktyvinimas 492 3,3 283 3,2 

Sudėtingumas 235 1,6 162 1,8 

Drausmingum as 344 2,3 211 2,4 

Realumas 495 3,4 283 3,2 

Akademiškum as 242 1,6 165 1,8 

Pagarbumas 507 3,4 300 3,4 

Jaukum as 546 3,7 327 3,7 

Virtualumas 353 2,4 221 2,5 

Rizikingumas 203 1,4 131 1,4 

Saugumas 527 3,6 319 3,6 

Institucinalumas 234 1,6 156 1,7 

Atvirumas 445 3,0 283 3,2 

Statiškumas 206 1,4 127 1,4 

Socialumas 411 2,8 249 2,8 

Natūralumas 498 3,4 269 3,0 

Nuošalu mas 221 1,5 13 0 1 ,4 

Taikymasis su esam. 

sąlygomis 338 2,3 199 2,2 

Paprastumas 441 3,0 208 2,4 

4.2 lentelė 

41

Vyraujantys 

požymiai 

Aplinkos 

Pedagogų nuomonė 

apie ugdymo įstaigų tipų aplinkos teigiamas charakteristikas 

charaktistikos 

Mobilu mas 

D. 

148 

4.3 lentelė 

L.aukštas Aukštas Žemas L.žemas Vidurkis 

Įstaigos tipas Įstaigos tipas Įstaigos 

tipas Įstaigos tipas Įstaigos tipas 

M. 

80 

D/m 

40 

D. 

156 

M. 

66 

D/m 

45 

D. 

42 

M. 

38 

D/m 

14 

D. 

14 

M. 

17 

D/m 

5 

D. 

3,0 

M. D/m 

2,5 2, 8 

Aktyvinimas 256 128 80 129 90 36 22 20 4 1 6 3 3,5 3,1 3,3 

Realum as 108 76 36 189 99 36 46 40 24 6 6 4 2,9 2,8 2,7 

Pagarbumas 252 200 80 138 60 36 18 12 10 1 2 0 3,4 3,5 3,4 

Jaukumas 320 260 116 69 36 15 8 1 4 2 0 

1 3,3 3,8 3,6 

Saugumas 348 216 108 72 51 15 12 8 4 2 3 3 3,6 3,5 3,5 

Atvirumas 160 112 60 189 96 33 24 28 14 4 4 4 3,1 3,0 3,0 

Socialumas 120 64 8 141 99 45 68 52 32 8 3 4 2,8 2,8 2,4 

Natūral umas 276 148 48 129 90 57 14 16 8 0 3 2 3,5 3,3 3,1 

Paprastumas 152 92 40 156 99 42 44 32 16 7 6 5 3,0 2,9 2,8 

Iš viso: 119 78 37 234 

Vyraujantys 

požymiai 

Aplinkos 

Pedagogų nuomonė apie ugdymo įstaigų tipų aplinkos neigiamas charakteristikas 

charakteristikos 

4.4 lentelė 

L.aukštas Aukštas Žemas L.žemas Vidurkis 

Įstaigos tipas Įstaigos tipas Įstaigos tipas Įstaigos tipas Įstaigos tipas 

D. M. D/m D. M. D/m D. M. D/m D. M. D/m D. M. D/m 

Uždarumas 28 16 8 24 15 0 60 24 18 74 57 27 1,8 1,3 1,2 

Sudėtingumas 24 12 4 30 21 21 94 46 36 55 44 13 1,7 1,5 2 

Drausmingu 

52 56 24 105 69 39 

mas 

110 50 28 16 16 4 2,3 2,4 2,5 

Akademiškumas 8 20 0 39 27 9 94 70 36 47 29 15 1,5 1,8 1,6 

Virtualumas 92 84 28 90 66 24 80 48 22 24 19 11 2,4 2,7 2,3 

Rizikingumas 8 8 0 24 12 9 60 44 12 79 50 28 1,4 1,4 1,3 

Institucionalumas 24 12 0 27 21 12 102 70 30 53 33 18 1,7 1,7 1,6 

Statiškum as 16 4 0 9 9 0 76 60 24 74 44 25 1,4 1,5 1,3 

Nuošalumas 8 12 8 24 21 3 64 46 20 77 45 25 1,4 1,5 1,5 

Taik. su esam. sąl. 60 56 4 75 60 27 118 60 26 20 13 14 2,3 2,4 1,9 

Iš viso: 119 78 37 234 

42

5. UGDYMO (-SI) PROCESO YPATUMAI 

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPĖJE 

Vaiko ir pedagogo sąveika ugdymo (si) procese. Šiuolaikiniai edukaciniai tikslai ypač 

akcentuoja pedagogo ir vaiko sąveikos svarbą ugdymo ir ugdymosi procese. Ugdymo 

institucijoje pozityvų vaiko ir pedagogo bendravimo santykį turėtų garantuoti pedagogas. 

Žvelgiant iš humanistinių pozicijų, esminius pozityvius asmenybės pokyčius lemia ne 

žinojimas, o savo atradimų išgyvenimas. Ugdytojai turi kreipti dėmesį ne tik ir ne tiek į 

rezultatą, kiek į ugdytinio minčių tėkmę ir jausmų kaitą. 

Pedagogo vaidmuo “vaikas – 

pedagogas” diadoje yra sąveikauti su vaiku pagal vaiko ugdymosi ir emocinius 

Vaiko vaidmuo – inicijuoti pačią ugdymo(si) 

sąveiką. Ugdymo kryptį “nusako” pats vaikas 

pagal savo poreikius ir norus, būdingus jo amžiaus periodui, vystymuisi pagal savo vidinį 

planą, o pedagogas prisideda prie vaiko ugdymosi kurdamas aplinką, emociškai palaikydamas 

vaiką. Šioje sąveikoje pedagogui tenka labai sva rbi užduotis: klausytis, “matyti” 

vaiką, žinoti 

jo norus ir ugdymo(si) poreikius, padėti vaikui realizuoti savo sumanymus. Vaikui tenka 

aktyvaus veikėjo, atradėjo vaidmuo. 

Vadinasi, tik pozityvus vaiko bendravimas su pedagogu 

įgavusios 

jėgą joms kartojantis, gali virsti vyraujančiomis bendravimo nuotaikomis, veikti 

pedagoginių sąveikų vyksme, gali provokuoti 

mažo vaiko asmenybės sutrikimus: neteisingą požiūrį į save, netinkamą elgesį tam 

tikrose 

Tyrimo subjektų pristatymas. Tyrime dalyvavo trijų švietimo įstaigų tipų 

priešmokyklinių grupių vaikai (1 lentelė). 

Vaikų skaičius skirtingose 

švietimo įstaigose 

poreikius. 

laiduoja vaiko asmenybės ugdymo(-si) sėkmę. Bendravimo situacijose gimusios emocijos, 

įvairius psichinius procesus ir net asmenybės formavimąsi. Įvairaus pobūdžio ir stiprumo 

neigiamų jausmų įvairovė, atsiskleidžianti 

situacijose, prisitaikymo prie išorinių sąlygų sunkumus ir pan. 

Įstaigos Darželiuose Mokyklose Darželiuose-mokyklose Iš viso: 

Skaičius 1425 834 486 2745 

% 51,9 30,4 17,7 100 

5.1 lentelė 

Bendri tyrimo duomenys. Ugdytojų ir ugdytinių sąveikos tyrimas atskleidė, kad 

diadų “vaikas – pedagogas” ir “pedagogas – vaikas” sąveikos priešmokyklinėse grupėse 

yra 

dažnos. Užfiksuota 4329 sąveikų atvejai. 2370 sąveikų buvo inicijuota 

vaikų, 1959 – 

inicijuota pedagogų. Grupėje yra aktyvus ir vaikas, ir pedagogas. Jis mezga kontaktus, 

inicijuoda mas ugdomąją sąveiką, nustato ir koreguoja kryptį. Vaikas kreipiasi į pedagogą 

paaiškinimų, patarimų, 

pagalbos. Tyrimu taip pat užfiksuota 3683 situacijos, kuriose ryškiai 

išreikštos diadų dalyvių 

emocinės pozityvios, abejingos ir negatyvios sąveikos. 1692 

situacijose ryškiai atsiskleidė pedagogo emocinės charakteristikos ir 1991 situacijoje – vaikų 

emocinės charakteristikos. Abiejų 

sąveikų situacijų grupėse vyrauja pozityvios sąveikos. 

43

Sąveika “vaikas – pedagogas”. Tyrimu užfiksuota 2370 sąveikos atvejų. 38,6 proc. 

visų sąveikų 

tokios, kuriose vaikai kreipiasi į pedagogą, norėdami paaiškinimų, patarimų, 

informacijos, taip pat pagalbos dėl sveikatos (skausmo, blogos savijautos, susižeidimo), 

dienotvarkės (maitinimosi, miego, 

tualeto), socialinio saugumo (konfliktų, bendradarbiavimo 

problemų 

bendraujant). 32,7 proc. visų sąveikų tokios, kuriose vaikas siūlo pedagogui idėjas 

(tyrinėjimui, eksperimentavimui, 

diskusijoms, pramogoms), rodo jam savo veiklos, kūrybos 

rezultatus, knygas, nuotraukas, aplinkos objektus. 28,7 proc. visų sąveikų tokios, kuriose 

vaikas išsako savo norus žaisti, padovanoti, pavaišinti, ką nors gauti, siekia dėmesio, geidžia 

būti pagirtu, pastebėtu. Tačiau 

vaikų aktyvumas vienpusis, kylantis dėl neaiškios tvarkos. Jie 

pagalbos kreipiasi dažniau, nei patys siūlytų idėjas ar išsakytų savo pageidavimus ir siekius. 

Diados “vaikas – pedagogas” duomenis rodo 2 lentelė. 

Diados “vaikas – pedagogas” sąveikos 

Sąveikų turinys 

Sąveikų dažnumas 

Skaičius % 

1. Kreipiasi, prašo 907 38,6 

2. Siūlo, rodo 783 32,7 

3. Nori, geidžia 680 28,7 

Iš viso: 2370 100 

5.2 lentelė 

“Vaiko- pedagogo” sąveikos ypatumai miesto ir rajono priešmokyklinio 

ugdymo 

grupėse. Miesto ir rajono priešmokyklinėse grupėse buvo užfiksuotos 

visų trijų rūšių 

sąveikos. Sąveikų tipų raiška yra skirtinga. 

Diados “vaikas – pedagogas” sąveikos miesto priešmokyklinėse grupėse 



Skaičiu s 

% 


2. Siūlo, rodo 549 34,0 


Iš viso: 1612 100 

5.3 lentelė 

Miesto priešmokyklinėse grupėse skirtingo turinio sąveikų dažnumas panašus. Kiek 

dažniau vaikai kreipiasi informacijos, paaiškinimo, dėl dienotvarkės, socialinio saugumo. 

Diados “vaikas – pedagogas” sąveikos rajono priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 


2. Siūlo, rodo 234 30,9 


Iš viso: 758 100 

5.4 lentelė 

44

Rajono priešmokyklinėse grupėse dažnesnės situacijos, kai vaikai turi pasiūlymų kuo 

užsiimti, nori atkreipti pedagogo dėmesį rodydami, ką padarę, pamatę. Mažiausiai kreipiasi į 

pedagogą su pageidavimais. 

“Vaiko – pedagogo” sąveikos ypatumai darželių, mokyklų ir darželių-mokyklų 

priešmokyklinėse grupėse. 

Diados “vaikas – pedagogas” sąveikos darželių priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 


2. Siūlo, rodo 386 34,1 


Iš viso: 1132 99,9 

5.5 lentelė 

Darželių priešmokyklinėse grupėse vaikai į pedagogą dažniau kreipiasi dėl 

dienotvarkės ir saugumo, prašo paaiškinti, patarti, siūlo, rodo savo darbelius, aplinką, ką 

nuveikę negu kai nori žaisti, nori dovanoti savo darbelius. 

Diados “vaikas – pedagogas” sąveikos mokyklų priešmokyklinėse grupėse 



Skai čius 

% 


2. Siūlo, rodo 273 30,9 


Iš viso: 884 100 

Diados “vaikas – pedagogas” sąveikos darželių-mokyklų priešmokyklinėse grupėse 

5.6 lentelė 

Mokyklos priešmokyklinių grupių vaikų sąveikų 

su pedagogu dažnesnė, negu darželių 

grupių. Mokykloje į pedagogą vidutiniškai 1 kartą per valandą kreipėsi kiekvienas vaikas, tuo 

tarpu darželyje – tik du trečdaliai vaikų. Mokykloje žymiai daugiau kreiptąsi į pedagogą dėl 

noro žaisti, būti pastebėtam, pagirtam. Panaši situacija konstatuota ir darželių-mokyklų 

priešmokyklinėse grupėse (7 lentelė). 



Skaičius % 


2. Siūlo, rodo 128 32,6 


Iš viso: 393 100 

5.7 lentelė 

45

Darželių-mokyklų piešmokyklinėse grupėse šiek tiek dažniau, negu darželio, bet 

rečiau, nei mokyklos vaikai inicijavo sąveikas su pedagogu. Ypač dažni atvejai, 

kai kreipėsi 

dėl dienos tvarkos ir saugumo, taip pat norėjo atkreipti pedagogo dėmesį į savo veiklos 

rezultatus. 

Sąveika “pedago gas – vaikas”. Tyrimu užfiksuota 1959 sąveikos 

atvejai. 50,9 % 

sąveikų tokios, kuriose pedagogas padeda vaikui, inicijuoja jo ve iklą (patarimu, idėja, 

praktin iu pamokymu, medžiagomis, 

įranga, žaislais, ruošiniais; diskusijomis, klausimais, 

priminimu bei žaidimu); 24,5 % visų sąveikų tokios, kuriose pedagogas reikalauja, 

nurodo 

(prime ta savo sumanymus, taisykles, reglamentuotą elgesio modelį; liepia laikytis nustatytos 

tvarkos, formalių ben dravimo būdų; įsako besąlygiškai paklusti, neieškant susitarimo, 

nuomonių 

derinimo). 24,6 proc. visų sąveikų tokios, kuriose pedagogas leidžia vaikui būti 

daugiau ar mažiau savarankišku (bandyti, ieškoti išeities iš įvairių situacijų; susitarti, rodant 

pakantumą kito nuomonei, veiklai, elgsenai; rinktis veiklą, priemones, draugus bei užsiiminėti 

atskirai, individualiai, originaliai, net visai izoliuotis nuo grupės). Tyrimo duomenys 

parodė, 

kad bendraudamas su v aikais pedagogas labiau linkęs tiesiogiai rodyti, siūlyti, mokyti, 

primesti, reglamentuoti, reikalauti ir net griežtai įsakyti. Pedagogai retai inicijuoja bendrus 

žaidimus, projektus, kūryb inius sumanymus. 

Diados “pedagogas – vaikas” tyrimo duomenis 

rodo 8 lentelė. 

Diados “pedagogas – vaikas” sąveikos priešmokyklinėse 

grupėse 



Skaičius % 

1. Padeda, inicijuoja 997 50,9 

2. Reikalauja, nurodo 480 24,5 

3. Leidžia, provokuoja 482 24,6 

Iš viso: 1959 99,9 

5.8 lentelė 

“Pedagogo – vaiko” sąveikos ypatumai darželių, mokyklų ir darželių-mokyklų 

priešmokyklinėse grupėse. Visų trijų tipų švietimo įstaigų priešmokyklinėse grupėse 

konstatuota panaši diados “pedagogas-vaikas” sąveikų tendencija, išskyrus darželių-mokyklų 

grupes, kuriose pedagogai iš vaikų daugiau reikalauja, jiems dažniau nurodoma. 

Diados “pedagogas-vaikas” sąveikos darželių priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 




Iš viso: 946 99,9 

5.9 lentelė 

46

Darželių (lyginant su mokykla) priešmokyklinėse 

grupėse konstatuota mažiau atvejų, 

kai pedagogas padeda ir inicijuoja, reikalauja ir nurodoką veikti, kuo užsiimti. 

Diados “pedagogas - vaikas” sąveikos mokyklų priešmokyklinėse 

grupėse 



Skaičiu s 

% 




vaikui padeda, inicijuoja jo veiklą, tačiau 

Iš viso: 652 100 

Diados “pedagogas - vaikas” sąveikos darželių-mokyklų priešmokyklinėse g rupėse 


5.10 lentelė 

Mokyklų priešmokyklinėse grupėse dažnos tokios sąveikos, kuriose pedagogas 


mažiau tokių, 

kurios reikalauja, nurodo. 

Skai čius % 

1. Padeda, inicijuoja 170 

47,1 



Iš viso: 361 

5.11 lentelė 

Darželių-mokyklų priešmokyklinėse grupėse, lyginant su kitų tipų institucijomis, 

daugiau tokių sąveikų, kai reikalaujama, nurodoma, ką daryti, kaip elgtis, tačiau 

mažiau 

vaikams padedama, jie rečiau 

inicijuojami. 

Sąveikos “v aikas – pedagogas” vyraujančios emocijos. Ty rimu užfiksuota 1991 

situa cija, pasižyminti ryškiomis pozityviomis, abejingomis ir negatyviomis emocijomis. 78,8 

% sąveikų pozityvios. Tokios sąveikos veiklina vaiką, ugdymo(si) procesą daro 

psichologiškai patraukliu, veiksmingu, ve rtingu pedagogiškai. 15,3 % sąveikų, 

kuriose – 

vaiko 

bendravimas su pedagogu abejingas, formalus. Vaiko elgsena arba nuolanki, arba 

ignoruojanti 

pedagogą. 5,9 % sąveikų, kuriose emocijos – negatyvios. Vaikai priešinasi 

pedagogui, pyksta ant jo, nesiskaito. Tokios sąveikos negarantuoja vaiko ir pedagogo abipusio 

lygiaverčio bendravimo ir sėkmingo pedagoginio proceso tikslų realizavimo. Taigi, vaiko 

bendravime su pedagogu vyrauja teigiamos emocijos. Pasitaiko ir nesuinteresuoto, neigiamo 

vaiko santykio 

su pedagogu atvejų. Sąveikos “vaikas – pedagogas” vyraujančias emocijas 


47

Sąveikos “vaikas-pedagogas” vyraujančios emocijos 

Emocijų pobūdis 

Emocijų dažnumas 

Skaičius % 

1. Pozityvus 

1560 78,8 

2. Abejingas 

304 15,3 

3. Negatyvus 

127 5,9 

Iš 

viso: 1991 100 

5.12 lentelė 

“Vaiko – pedagogo” sąveikos vyraujančių 

emocijų ypatumai miesto ir rajono 

priešmokyklinio 

ugdymo institucijose. 

Sąveikos “vaikas - pedagogas” vyraujančios emocijos miesto priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 

1. Pozityvus 

985 80,0 

2. Abejingas 158 

12,0 

3. Negatyvus 102 8,0 

Iš viso: 1245 100 

5.13 lentelė 

Konstatuota, kad miestų visų tipų priešmokyklinėse grupėse vyrauja vaikų pozityvios 

sąveikos 

su pedagogu. Jie klausinėja, diskutuoja, dėkoja, džiaugiasi. Vaikų abejingumo 

pedagogui, 

kai ignoruoja, nuolankiai ir mechniškai vykdo, taip pat pasitaiko. Tokie atvejai 

dažnesni, negu negatyviomis emocijomis pasižymintys atvejai. 

Sąveikos “vaikas - pedagogas” vyraujančios emocijos rajono priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 

1. Pozityvus 575 

79.0 

2. Abejingas 126 17,0 


Iš viso: 726 100 

5.14 lentelė 

Konstatuota, kad rajono visų tipų priešmokyklinių grupių vaikai taip pat, kaip ir 

miesto vaikai, yra pozityviai nusiteikę: domisi, klausinėja, diskutuoja, džiaugiasi, dėkoja. 

Tačiau 

vaikai būna ir abejingi, kai delsia, dykinėja, ignoruoja. Negatyvios emocijos retos. 

“Vaiko – pedagogo” sąveikos vyraujančių emocijų ypatumai įvairaus tipo įstaigų 


48

Sąveikos “vaikas - pedagogas” vyraujančios emocijos darželio priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 

1. Pozityvus 785 81,2 



Iš viso: 967 100 

5.15 lentelė 

Darželių priešmokyklinėse 

grupėse ryškiai vyrauja vaikų sąveikos su pedagogu 

pozityvumas. Reta i, bet pasitaiko situacijų, kai vaikai parodo savo abejingumą 

ir negatyvų 

nusiteikimą. 

Sąveikos 

“vaikas - pedagogas” vyraujančios emocijos mokyklos priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 




Iš viso: 648 99,9 

5.16 lentelė 

Mokyklos priešmokyklinių 

grupių vaikai dažniau negu darželio rodė emocinį savo 

nusiteikimą bendravimui su pedagogu, vyravo pozityvios emocijos, tačiau dažniau, nei 

darželyje, pasitaikė abejingo bendravimo atvejų. 

5.17 lentelė 

Sąveikos “vaikas - pedagogas” vyraujančios emocijos darželio-mokyklos priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 




Iš viso: 368 99,9 

Darželio – mokyklos priešmokyklinėse gr upėse, lyginant su kitų institucijų 

grupėmis, 

pedagogo atžvilgiu vaikai labiau buvo abejingai ir negatyviai nusiteikę. 

Sąveikos “pedagogas – vaikas” vyraujančios emocijos. Tyrimu užfiksuota 1692 

situacijos, kurias galima įvardinti kaip turinčias ryškiai išreikštas emocines charakteristikas: 

pozityvias, abejingas ir negatyvias. 83,1 % sąveikų turėjo pozityvų atspalvį. Pedagogas vaiku 

džiaugiasi, jį drąsina, palaiko, giria, rodo palankumą. 7 % sąveikų turėjo abejingumo , 

atsainumo vaikui atspalvį. Pedagogas vaiku nesidomi, rezervuotai bendrauja, sąmoningai 

nereaguoja į vaiką ir net jį atstumia. Tokia pedagogo elgsena provokuoja afektinį vaiko 

49

pasipriešinimą, nenorą veikti, bendrauti. 9,8 % sąveikų – negatyvios. Pedagogas pyksta, 

žemina vaiką, priekaištauja, priekabiauja ir net baudžia. Tai verčia vaiką išgyventi kaltės 

jausmą, baimę, pyktį, šaltumą suaugusiam, priešinimąsi, nesiskaitymą, 

o taip pat paskatina 

vaiką agresyviam elgesiui. Sąveikos “pedagogas – vaikas” vyraujančias emocijas 

rodo tyrimo 

duomenys 18 lentelėje. 

Sąveikos “pedagogas 

- vaikas” vyraujančios emocijos 



Skaičius % 

1. Pozityvus 1407 83,1 

2. Abejingas 118 7 


Iš viso: 1692 99,9 

5.18 lentelė 

Kaip rodo tyrimas, pedagogo bendravime su vaikais vyrauja palanki emocinė 

atmosfera. Tačiau dalis sąveikų buvo negatyvios ir indiferentiškos. 

“Pedagogo - vaiko” sąveikos vyraujančių emocijų ypatumai įvairaus tipo įstaigų 


Sąveikos “pedagogas - vaikas” vyraujančios emocijos darželių priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 




Iš viso: 821 99,9 

5.19 lentelė 

Darželių priešmokyklinėse 

grupėse pedagogo sąveikoje su vaiku vyrauja pozityvios 

emocijos, tačiau konstatuota abejingumo ir negatyvumo atsp alvių. 

Sąveikos “pedagogas - vaik as” vyraujančios emocijos mokyklų priešmokyklinėse g rupėse 


Emocijų dažnumas Skaičius % 




Iš viso: 536 99,9 

5.20 lentelė 

Mokyklose taip pat vyrauja pozityvus pedagogo požiūris į sąveika su vaiku. Tačiau 

neišvengta atvejų, kai pedagogas buvo nesuinteresuotas arba neigiamai nusiteikęs, sudirgęs. 

50

5.21 lentelė 

Sąveikos “pedagogas - vaikas” vyraujančios emocijos darželių-mokyklų priešmokyklinėse grupėse 



Skaičius % 




Iš viso: 335 99,9 

Darželių - mokyklų grupėse 

dažniau, negu kitų tipų institucijų grupėse, pasitaikė ne tik 

pozityvios, bet ir abejingos bei negatyvios pedagogo sąveikos su vaiku. 

Sąveikų “vaikas – pedagogas” ir “pedagogas –va ikas” emocijų san dūra. Tyrimas 

parodė, 

kad ir pedagogai, ir vaikai ne visada adekvačiai reaguoja į bendravimo situacijų 

jausminį 

pobūdį. Į vaiko pozityvius išgyvenimus pedagogai kartais reaguoja abejingai ar 

neigiamai. Vaiko abejingą bendravimą pedagogas priima tiek pozityviai, tiek abejingai ir net 

neigiamai. Pedagogas ypač netolerantiškas, nejautrus vaiko neigiamiems išgyvenimams, 

kylantiems bendraujant. Pedagogai jiems abejingi, neatidūs, 

nepripažįstantys vaiko teisės 

pykti, būti nepatenkintu. Pedagogai į negatyvią vaiko būseną dažniau atsako neigiamai: 

pažeminimu, išpuoliu, ironija, bausme, nei teigiamai. 

Sąveikos “vaikas – pedagogas” emocijų 

sandūros 

darželių, mokyklų, mokyklų-darželių priešmokyklinėse grupėse atvejų vidurkius 


Sąveikų vaikas –pedagogas emocijų sandūros darželių, 

mokyklų, mokyklų-darželių priešmokyklinėse 

grupėse vidurkiai grupėje per 1 valandą 

Eil. 

Nr. 

Pozicija 

Sąveikų emocinio poveikio sandūros atvejų vidurkiai 

darželis mokykla darželis-mokykla 

1. Pozityvus-pozityvus 5,4 4,8 5,03 

2. Pozityvus-abejingas 0,37 0,72 0,82 

3. Pozityvus- negatyvus 0,05 0,04 0 

4. Abejingas-pozityvus 0,24 0,28 0,26 

5. Abejingas-abejingas 0,19 0,19 0,37 

6. Abejingas-negatyvus 0,12 0,08 0,18 

7. Negatyvus-pozityvus 0,15 0,10 0,21 

8. Negatyvus-abejingas 0,19 0,20 0,16 

9. Negatyvus-negatyvus 0,28 0,34 0,13 

5.22 lentelė 

Į vaiko negatyvų reagavimą visų tipų priešmokyklinių grupių pedagogai atsako tuo 

pačiu, 

pateikdami netinkamą bendravimo modelį. Taigi pedagogai šiuo metu sugeba 

pozityviai atsakyti į pozityvią sąveiką, tačiau nežino būdų kaip reaguoti į abejingą ar negatyvų 

vaiko bendravimą. 

Patys spontaniškai atsako tomis pačiomis kaip ir vaikas emocijomis. 

Sąveikos “pedagogas – vaikas” emocijų sandūros darželių, mokyklų, mokyklų- 

darželių priešmokyklinėse grupėse vidurkius rodo 23 lentelė 

51

5.23 lentelė 

Sąveikų pedagogas-vaikas emocijų sandūros darželių, mokyklų, mokyklų-darželų priešmokyklinėse 

grupėse vidurkiai grupėje 

per 1 valandą 

Eil. 

Nr. 

Pozicija 

Sąveikų emocinio poveikio 

sandūros vidurkiai 

darželis mokykla darželis-mokykla 

1. Pozityvus-poziyvus 3,03 3,41 3,58 


3. Pozityvus- negatyvus 0,04 0,01 0,05 

4. Abejingas-pozityvus 0,06 0,01 0 






Vaiko išgyvenimai taip pat ne visada atliepia pedagogo 

emocinį jautrumą. Tyrimai 

rodo, kad 

vaikai į pozityvų pedagogo bendravimą kartais atsako abejingumu (0,67 sąveikų 

atvejų grupėje), arba negatyvumu. Negatyvios pedagogo emocijos beveik visada susilaukia 

vaiko abejingumo, antipatijos ir net įtūžio. 

Visų institucijų priešmokyklinėse grupėse išlieka panašus vaikų reagavimas į pozityvų, 

abejingą ir negatyvų pedagogo bendravimą. 

Išvados. 

1. Tyrimas parodė, kad ugdomojo proceso “vaiko – pedagogo” diadų sąveikos skiriasi 

raiškos dažniu, turiniu ir emociniu atsapalviu. 

2. Priešmokyklinėse grupėse aktyvus ir vaikas, ir pedagogas, tačiau vaiko aktyvumas 

vienpusis, kylantis dėl neaiškumo, pedagogo demėsio stokos, o ketvirta dalis pedagogo 

inicijuotų sąveikų yra slopinanti vaiko iniciatyvą, reikalaujant, nurodant, liepiant, įsakant. 

3. Sąveikų emociniai atspalviai daugiausiai yra pozityvūs, o mažiausiai negatyvūs. 

4. Tyrimas konstatavo dalinį diadų “vaikas – pedagogas” ir “pedagogas – vaikas” 

emocinio poveikio ir atsako neatitikimą. Į pozityvų vaiko elgesį kartais pedagogas reaguoja 

abejingai ir negatyviai. Į vaiko abejingą ir negatyvų elgesį pedagogas atsako tuo pačiu arba 

dar abejingiau ir negatyviau. 

52

6. UGDYMO(SI) PROCESO ORGANIZAVIMO 

TECHNOLOGIJOS 

Organizuojant priešmokyklinį ugdymą labai svarbu pasiekti, kad šie vaiko ugdymo(si) 

metai netaptų dar vienais vaiko mokymo metais, t.y. kad priešmokyklinėse grupėse nebūtų 

taikomi tiesioginio mokymo metodai. Jie neatitinka vaiko prigimties, jo poreikių, ugdymosi 

psichologijos. Svarbu, kad pedagogai naudotų šiuolaikinius į vaiko kompetencijų ugdymą 

orientuotus 

būdus, tokius kaip vaiko aktyvumo, iniciatyvumo skatinimą, sudarant ugdančiąją 

aplinką; kūrybišką konstruktyvistinę 

ugdymą; 

ugdymaąpavyzdžiu. 

vaiko ir pedagogo sąveiką; spontanišką-situacinį 

Priešmokyklinėse grupėse naudojamų ugdymo technologijų samprata. 

Rekomenduojamos šiuolaikinės ugdymo technologijos: 

Ugdymosi skatinimas, sukuriant tinkamą aplinką: *pedagogas sukuria grupėje 

jaukias atskiras erdves pačių vaikų veiklai; *skatina vaikus pačius susikurti vietas žaidimams, 

veiklai; pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti iš vienos 

erdvės į kitą; *taikomi vaikų dėmesio patraukimo žaislais ir priemonėmis būdai. Aplinka šiuo 

atveju yra svarbiausia ugdytoja, pedagogas vaikui daro poveikį, modeliuodamas aplinką, ją 

keisdamas, pritaikydamas, turtindamas. Teorinės šios technologijos ištakos – normatyvinė 

natūralaus brendimo teorija (A. Gesell ir kt., p.74). Esminis šios teorijos teiginys: vaikas 

vystosi, 

natūraliai bręstant jo nervų sistemai; pedagogas neturėtų stimuliuoti ar skatinti vaiko 

ugdymo, tik sukurti jo augimui ir brendimui palankią aplinką. 

Ugdymas pavyzdžiu: *pedagogas demonstratyviai, žaismingai, išraiškingai 

ką nors 

daro vaikų 

akivaizdoje, vaikams patrauklu pamėginti daryti tą patį; *pedagogas pradeda kokią 

nors veiklą, po to perleidžia ją savarankiškai tęsti vaikams; *pedagogas ką nors veikia drauge 

su vaikais kaip žaidimų ar veiklos partneris; *pedagogas mimika, žodžiais, elgesiu, veiksmais 

daiktais, modeliuoja tai, ką tikisi perduoti vaikams. Tai autoritetinis ugdymas, kuomet 

pedagogas nori būti toks patrauklus vaikams, kad jie iš pagarbos ir susižavėjimo sektų jo 

pavyzdžiu. Minėtosios ugdymo technologijos idėjos galėtų būti kildinamos iš socialinės 

kognityvinės teorijos (Bandura). Teorijos kryptį iliustruoja teiginys: pedagogas yra modelis 

vaiko veiklai ir elgesiui, vaikas mokosi, jį mėgdžiodamas; kuo aukštesni vaiko pažinimo 

gebėjimai, tuo pastabesnis ir labiau įgudęs jis yra mėgdžiotojas. 

Konstruktyvi kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika: *pedagogas įtraukia vaikus į 

veiklą gera idėja, tema, problema, sumanymu, ką būtų galima daryti, tyrinėti, siekia vaikų 

interpretacijų, kūrybos, atradimų, nereglamentuoja vaikų veiklos žingsnių; *pedagogas 

pastebi, gerbia, palaiko vaikų sumanymus, padeda juos išplėtoti, praturtinti; *priimami bendri 

sprendimai, susitarimai dėl veiklos; *atvirais klausimais (moderavimu) pedagogas netiesiogiai 

vadovauja vaikų ieškojimams, moko spręsti problemas, praturtina jų sumanymus. Tokia 

demokratiška 

sąveika leidžia būti aktyviems abiems ugdymo proceso dalyviams – ir vaikui, ir 

53

pedagogui. 

Šios technologijos teorinės ištakos – humanistinė savivokos ir savęs realizavimo 

teorija (A.Maslow ir C.Rogers), socialinė asmenybės raidos teorija (E.Erikson), 

konstruktyvizmas (J.Piaget), H.Gardnerio intelekto teorija ir kt. 

Spontaniškasis ugdymas: *pedagogas pritaria bet kokiai vaiko veiklai, ją gerbia, 

laiko vertinga patirtimi; *emociniu atsaku palaiko vaiko veiklą – pagiria, 

pasidžiaugia; 

*ugdymui 

panaudoja netikėtai susikūrusias situacijas; *pasiūlo priemonių vaiko poreikiams ir 

interesams „čia ir dabar“ tenkinti. Tai situacinis ugdymo būdas, kurio sėkmė labai priklauso 

nuo pedagogo pastabumo, lankstumo. Ji formavosi poreikių – motyvacijos ir humanistinių 

teorijų pagrindais (R.R.Sears ir kt.). 

Priešmokyklinio ugdymo dokumentuose nerekomenduojama, bet pedagogų vis 

dar intensyviai taikoma technologija: 

Tiesioginis mokymas, akademinės krypties ugdymas: *pedagogas siūlo vaikams 

užduotis, kurios orientuotos į žinių perdavimą 

ir reprodukciją, o ne į vaiko gebėjimų ugdymą; 

*siūloma 

ta pati viena užduotis visai vaikų grupei, nesukuriama pasirinkimo situacija; 

*pedagogas nurodo, kokia seka ir kaip vaikas turi atlikti kiekvieną užduoties žingsnį, 

nepaliekama erdvė pačiam vaikui daryti atradimus, spręsti problemas, kurti; *pedagogas pats 

demonstruoja, kaip visa atlikti. Pedagogas šiuo atveju – Didysis mokytojas, o vaikams 

paliekama teisė tik tiksliai atlikti, ką nurodo ir demonstruoja pedagogas. Tiesioginio mokymo 

teorinės ištakos – bihevioristinė instrumentinio išmokimo 

teorija (B.F.Skinner ir kt.). Šios 

teorijos pedagoginė interpretacija deklaruoja: vaikas išmoksta to, ko jį moko pedagogas, 

suaugusiojo mokymas labai svarbus – tik nuo jo priklauso, kokiu žmogumi užaugs vaikas. 

Formuoja nt Lietuvos priešmokyklinio ugdymo turinį ir metodus, pedagogams 

rekomen duojama atsisakyti tiesioginio 

mokymo technologijos, taikant visas kitas. 

1. Įvairių ugdymo technologijų 

taikymo 

daž nis priešmokyklinėse grupėse. 

Tyri mo rezultatai rodo, jog ugdomasis poveikis grupės e gana intensyvus – stebėtojos 

kiekvienoje grupėje per 1 valandą užfiksavo vidutiniškai 16,86 poveikio vaikams situacijas. 

Ugdymo technologijų situacijų vidutinis dažnis vienoje 

grupėje 

Spontaniškas ugdymas 

Konstruktyvi vaiko ir pedagogo sąveika 

Ugdymas pavyzdžiu 

Ugdančiosios 

aplinkos sudarymas 

Tiesioginis mokymas 

2.34 

3.07 

3.02 

3.83 

4.6 

0 1 2 3 4 5 

situacijų skaičius 

6.1 

pav. Priešmokyklinėse grupėse taikomų ugdymo technologijų situacijų skaičius (vid. per 1 val.) 

54

Net ir po dešimties reformos metų dažniausiai pedagogų taikoma technologija 

yra 

tiesioginis mokymas arba akademinės krypties ugdymas. Kiekvienai stebėtai 

prieš mokyklinio ugdymo grupei vidutiniškasi tenka po 4,6 tiesioginio 

mokymo situacijas per 

1 valandą. Kalbėdami 

apie ugdymą, pedagogai neigia, jog taiko tiesioginio mokymo 

būdus, 

tačiau praktiškai dirbdami jie vis dar naudoja 

iki reformos 

išmoktus 

būdus. 

Gana dažnai pedagogai 

taiko ugdymo 

pavyzdžiu 

techno 

logiją – kiekvienai grupei 

vidutiniškai tenka po 3,83 situacijas. Nemažai vaiko ir pedagogo konstruktyvios sąveikos 

situacijų – vidutiniškai po 3,07 situ acijas grupei, kuria vaikui palanki ą aplinką – 3,02 

sit uacijos . Mažiausiai ped agogai įvaldę spontaniško ugdymo būdus 

(2,34 situacijų) – jiems 

stinga lankstumo pasinaudoti iš anksto neplanuotomis, nenumatytomis, netikėtai 

susikūrusiomis ugdymo situacijomis. 2. 

Įvairių ugdymo technologijų taikymo dažnis darželių, mokyklų ir darželių-mokyklų 

priešmokyklinėse 

grupėse(1 lentelė). 

1 lentelėje pateikti tyrimo duomenys rodo, kad darželiuose esančiose priešmokyklinėse 

grupėse ugdymo procesas organizuojamas geriausiai – čia vaikas mažiau mokomas tiesiogiai 

(vienai grupei vidutiniškai tenka 4,21 tiesioginio mokymo situacija, kai tuo tarpu darželiuose- 

mokyklose net 5,53 

situacijos), geriau nei kitose institucijose kuriama grupių aplinka 

(4,25 situacijų), siekiama konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos, nors rezultatai ir nėra 

labai džiuginantys (2,66 situacijų vienai grupei). 

6.1 lentelė 

Ugdymo technologijų taikymo dažnis darželių, mokyklų ir darželių-mokyklų priešmokyklinėse grupėse 

Ugdymo 

įstaigos 

Viso 

įstaigų 

Ugdymo technologijos 

(vidutinis situacijų skaičius grupėje per 1 valandą) 

Tiesioginis 

Ugdanti Ugdymas Konstruktyvi Spontaniškas 

mokymas 

aplinka pavyzdžiu sąveika ugdymas 

Darželiai 117 4,21 4,25 3,05 2,66 3,01 

Mokyklos 79 4,79 3,38 2,88 2,08 2,77 

Darželiai-mokyklos 38 5,53 3,92 3,42 1,94 3,61 

Mokyklose ir darželiuose-mokyklose vaikas dažniau mokomas tiesiogiai (4,79 

situacijų vienoje grupėje mokyklose ir 5,53 situacijų – darželiuose-mokyklose), mokyklose 

prasčiausiai kuriama aplinka (3,38 situacijos), trūksta lankstaus pedagogo reagavimo į 

vaiko poreikius (2,77 situacijos), darželiuose-mokyklose, o taip pat ir mokyklose, 

pasigendama ugdymo, remiantis konstruktyvizmo principais (atitinkamai 1,94 ir 2,08 

situacijų). 

2. Skirtingo išsilavinimo pedagogų priešmokyklinėse grupėse taikomos ugdymo 

technologijos (vidutinis situacijų dažnis vienoje grupėje per 1 val.). 

55

Skirtingo išsilavinimo pedagogų priešmokyklinėse grupėse taikomos ugdymo technologijos 

Pedagogo 

išsilavinimas 

Iš viso 

pedagogų 

(sk.) 

Ugdymo technologijos 

(vidutinis situacijų skaičius grupėje per 1 valandą) 

Tiesioginis 

mokymas 

Ugdanti 

aplinka 

Ugdymas 

pavyzdžiu 

Konstruktyvi 

sąveika 

6.2 lentelė 

Spontaniškas 

ugdymas 

Ikimokyklinis 179 4,65 3,91 3,12 3,49 3,11 

Pradinis 45 4,53 3,69 2,84 1,73 2,78 

Kitas 10 4,40 3,50 2,80 2,40 2,70 

Aukštasis 151 4,70 3,88 3,22 2,39 3,29 

Aukštesnysis 81 4,57 4,09 2,95 2,70 3,01 

2 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad tyrime dalyvavusių įstaigų priešmokyklinėse 

grupėse dažniausiai dirba ikimokyklinį išsilavinimą turintys pedagogai, žymiai rečiau – 

pradinį išsilavinimą turintys, ir visai mažai – kitą (pedagoginį ir nepedagoginį) išsilavinimą 

turintys pedagogai. Priešmokyklinėse grupėse du kartus dažniau dirba aukštąjį išsilavinimą 

turintys pedagogai. 

Skirtingą išsilavinimą turinčių pedagogų darbo kokybė skiriasi nežymiai. 

Labiausiai skiriasi ikimokyklinį ir pradinį išsilavinimą turinčių pedagogų gebėjimas taikyti 

konstruktyvios, kūrybiškos vaiko-pedagogo sąveikos metodus ir būdus bei lanksčiai 

reaguoti į spontaniškai besikuriančias ugdymosi situacijas. Ikimokyklinį išsilavinimą 

turinčių pedagogų šie gebėjimai geresni. Pedagogai moka įtraukti vaikus į veiklą gera idėja, 

patraukliu sumanymu, nukreipti į veiklą atviraisiais ir probleminiais klausimais, taiko 

susitarimus, palaiko vaikų sumanymus. 

4. Atskirų ugdymo technologijų taikymo priešmokyklinėse grupėse ypatumai. 

Tiesioginis 

mokymas. Tyrimo duomenys rodo, kad priešmokyklinių grupių pedagogai 

jau atsisako tiesioginio 

mokymo formų ir būdų: 53 % pedagogų jau neveda pamokėlių, 

nesusodina vaikų, kad visiems vienu metu užduotų kokią nors užduotį, leidžia jiems rinktis 

veiklą; 45 % pedagogų pasiūlymus vaikų veiklai pateikia kūrybiškai, nenurodydami 

konkrečių užduoties atlikimo žingsnių, palikdami erdvės paties vaiko mąstymui ir vaizduotei. 

Tačiau apie du trečdaliai priešmokyklinio ugdymo pedagogų prioritetą teikia konkrečių 

žinių perteikimui (70 % grupių), o ne gebėjimų ar nuostatų ugdymui; vis dar demonstruoja, 

kaip vaikas turėtų atlikti užduotį (71 % grupių) (2 pav.). 

56

val.). 

V 

Atlikimo 

demonstravimas 

Atlikimo žingsnių 

nurodymas 

iena užduotis visai 

grupei 

Užduotys žinioms 


0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 

29% 

30% 

45% 

47% 

55% 

53% 

1-4 situacijos grupėje 0 situacijų grupėje 

71% 

70% 

6.2 pav. Tiesioginio mokymo būdų taikymo dažnis priešmokyklinėse grupėse (vid.grupėje per 1 

Ugdančios 

aplinkos kūrimas. Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma pedagogų jau 

sugeba kurti vaiko ugdymuisi tinkamą aplinką: įrengia vaiko veiklai tinkančias erdves 

(71 % grupių); 

skatina vaiką rinktis veiklą (65 % grupių). Pedagogams sunkiausia 

aplinkoje kurti “dėmesio centrus”, skirtus įtraukti vaiką į veiklą (juos kuria tik 54 % grupių 

pedagogai). Kita vertus, dalis pedagogų nusižengia priešmokyklinio ugdymo metodikos 

reikalavimams ir vis dar sodina vaikus į suolus ar prie stalų (29 % grupių); draudžia 

vaiko nuožiūra keisti veiklą ir buvimo vietą (44 % grupių). Tose grupėse nėra erdvių, 

pritaikytų 

vaikų žaidimams, veiklai ant grindų, ant kilimo. Grupės aplinka – tai išrikiuoti 

staliukai, prie kurių sėdi 

ir ką nors veikia vaikai (3 pav.). 

Aplinkoje kuria 

"dėmesio centrus" 

Skatina rinktis veiklą, 

draugus, vietą 

Skatina laisvai judėti 

iš erdvės į erdvę 

Kuria erdves veiklai 

Ugdančios aplinkos kūrimas 

29% 

35% 

46% 

44% 

54% 

56% 

65% 

71% 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 

grupių procentinis dažnis 

0 situacijos grupėje 1-4 situacijos grupėje 

6.3 pav. Ugdančiosios aplinkos kūrimo būdų taikymo dažnis priešmokyklinėse grupėse 

(vid.grupėje per 1 val.). 

57

Ugdymas pavyzdžiu. Kaip rodo tyrimo duomenys, apie du trečdaliai pedagogų taiko 

po kelis ugdymo pavyzdžiu būdus: pradeda veiklą ir skatina vaikus ją tęsti savarankiškai, 

savaip (61 % grupių); veikia kartu 

su vaikais kaip partneris (60 % grupių); žaismingai veikia 

vaikų akivaizdoje, taip paskatindam as mėgdžioti veiklą (54 % grupių). 

6.4 pav. Ugdymo pavyzdžiu būdų taikymo dažnis priešmokyklinėse grupėse (vid.grupėje per 1 val.). 

Žymiai mažiau pedagogų taiko modeliavimą savo elgesiu, daiktais, simboliais (35 

% grupių) 

(4 pav.). 


Modeliuoja veiklą 

Veikia kartu su vaikais kaip partneris 

Pradeda veiklą, vaikus skatina ją tęsti 

Žaismingai veikia vaikų akivaizdoje 

Konstruktyvi 

vaiko-pedagogo sąveika. 

35% 

40% 

39% 

54% 

46% 

60% 

65% 

61% 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 



Kaip rodo tyrimo duomenys, apie pusę priešmokyklinių grupių pedagogų nesugeba 

taikyti konstruktyvios sąveikos su vaiku būdų: nepadeda vaikui išplėtoti jo sumanymo (68 

% grupių); neskatina diskusijų, problemų sprendimo (55 % grupių). 

6.5 pav. Konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos būdų taikymo dažnis priešmokyklinėse grupėse 

(vid. per 1 val.). 

Konstruktyvi vaiko-pedagogo sąveika 

Naudoja moderavimą 

Skatina diskusijas, sprendimų priėmimą 

Padeda išplėtoti vaikų sumanymus 

Įtraukia į veiklą gera idėja 

35% 

32% 

45% 

55% 

47% 

53% 

65% 

68% 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 



58

Vos trečdalis 

pedagogų naudoja atviruosius ar probleminius klausimus, nukreipiančius 

vaiką veikti, žaisti ir taiko pagrindinį vaiko patirties kaupimo būdą – pasiūlo naują, dar 

neišbandytą idėją veiklai (atitinkamai 35 % ir 32 % grupių) (5 pav.). 

Spontaniškas ugdymas. 

Priešmokyklinių grupių pedagogai gana nelankstūs, nepasinaudoja ugdymo 

susikuriančiomis 

situacijomis. 

Priemonėmis tenkina vaiko poreikius "čia ir 

dabar" 

Ugdymui panaudoja netikėtai susikūrusias 

situacijas 

Emociškai palaiko vaiko sumanymus 

Pedagogas gerbia bet koki ą vaiko veiklą 


26% 

31% 

33% 

43% 

57% 

69% 

67% 

74% 

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 

70% 80% 



6.6 pav. Spontaniško ugdymo būdų dažnis priešmokyklinėse grupėse (vid.per 1 val.) 

procese 

Jie geba taikyti vos vieną iš spontaniško ugdymo būdų: 

emociškai palaiko vaiką ir jo 

sumanymus (67 % grupių pedagogai). Priemonėmis vaiko poreikius 

bei interesus paremia, 

ugdymui naudoja netikėtai susidariusias situacijas vos trečdalis 

pedagogų (atitinkamai 31 % 

ir 29 %grupių) 

(6 pav.). 

5. Priešmokyklinėse grupėse taikomų ugdymo technologijų 

deriniai ir jų dažnis. 

Tyrimo 

duomenys rodo (3 lentelė), kad pedagogai dažniausiai naudoja visas jiems 

žinomas ugdymo technologijas (55,98 % pedagogų). Dažnai tai daro stichiškai, be 

apmąstymo, be tam tikros 

krypties išlaikymo. Naujos, šiuolaikinės ugdymo technologijos 

pe rsipina su akademinės krypties ugdymu. Nors akademinio ugdymo rekomenduojama visiškai atsisakyti, ir apie tai kalbama jau daugiau nei dešimt metų, pedagogai jį vis 

dar 

naudoja 

savo praktiniame darbe. 

Yra pedagogų, kurie turi tam tikrą ugdymo kryptį ir derina tik tam tikras 

technologijas, 

atitinkančias jų požiūrį į ugdymą. Perspektyviausias derinys, kuomet 

pedagogas 

kuria ugdančiąją aplinką, stengiasi tapti sektinu pavyzdžiu vaikui, siekia 

lygiavertės sąveikos su vaiku ir lanksčiai reaguoja į spontaniškai susikuriančias ugdymo 

situacijas grupėje bei vaiko poreikius (taip dirba 6,84 % pedagogų). Sukuriama 

intensyvaus, įvairiapusio poveikio vaikui sistema. 

59

Tiesioginio mokymo-ugdančiosios aplinkos - ugdymo pavyzdžiu - spontaniško 

ugdymo 

technologijų derinys yra dviejų polių derinys: pedagogas tam tikrą laiko atkarpą 

tiesiogiai moko vaiką, kitu laiku sudaro jam galimybę „daryti, ką nori“. Pedagogas 

sukuria 

veiklai tinkamą aplinką, maloniai bendrauja su vaiku. Taip dirba 8,97 % pedagogų. Tačiau čia 

stinga demokratiškos vaiko ir pedagogo sąveikos, jų partnerystės, bendradarbiavimo. 

Yra pedagogų, kuriems trūksta lankstumo, 

spontaniškumo, žaismės. Jie taiko 

tiesioginio mokymo –u gdančiosios aplinkos - ugdymo pavyzdžiu-konstruktyvios vaiko ir 

pedagogo sąveikos technologijas. Jiems būdinga tai, kad iš anksto suplanavę 

ugdymo 

procesą, nebesugeba 

jo keisti, orientuodami 

esi į čia pat kylančias naujas id ėjas, į vaikų 

sumanymus ir interesus. 

Tokių 

pedagogų Lietuvoje 8,55 %. 

pedagogų. 

Vos vieną ugdymo technologiją, jos nederindami 

su kitomis, naudoja apie 10 

Ugdymo technologijų deriniai ir jų dažnis priešmokyklinėse grupėse 

Situacijų 

Technologijų deriniai skaičius 

per 

1 val. 

vienoje gr. 

6.3 lentelė 

Procentinis 

dažnis 

Tiesioginio mokymo-ugdančiosios aplinkos-ugdymo 

pavyzdžiu- 131 55,98 

konstruktyvios vaiko ir pedagogo sąveikos-spontaniško ugdymo 

(visos) 

Tiesioginio mokymo-ugdančiosios aplinkos-ugdymo pavyzdžiu- 

spontaniško ugdymo (nėra konstruktyvios vaiko ir pedagogo 

sąveikos) 

Tiesioginio mokymo-ugdančiosios aplinkos-ugdymo pavyzdžiu- 

konstruktyvios vaiko ir pedagogo sąveikos (nėra spontaniško 

ugdymo) 

Ugdančiosios aplinkos-ugdymo pavyzdžiu-konstruktyvios vaiko 

ir pedagogo sąveikos-spontaniško ugdymo (nėra tiesioginio 

mokymo) 

21 8,97 

20 8,55 

16 6,84 

Vien tiesioginis mokymas 1 0,43 

Sudaroma tik aplinka 1 0,43 

Tiesioginis mokymas ir spontaniškas ugdymas 1 0,43 

Ugdančioji aplinka ir spontaniškas ugdymas 1 0,43 

Ugdančioji aplinka ir pedagogo pavyzdys 1 0,43 

60

6. Dominuojanti ugdymo technologija priešmokyklinėse grupėse. 

Kadangi pedagogai dažniausiai naudoja įvairių ugdymo technologijų derinius, pagal 

situacijų dažnumą bandyta išskirti dominuojančią ugdymo technologiją ir taip įvertinti 

atskirų ugdymo technologijų populiarumą. 

Tyrimo rezultatai rodo, kad grupių, kuriose dominuoja tiesioginis mokymas yra 

daugiausia – net 41,03 %. Tik 12,39 % pedagogų priešmokyklinėse grupėse netaiko 

tiesioginio mokymo būdų (4 lentelė, 7 pav.). 

Grupių, kuriose dominuoja įvairios ugdymo technologijos, skaičius 

Dominuojanti Grupių, kuriose Procentinis Nė vienos Procentinis 

technologija, 

skaičius 

6.4 lentelė 

technologija dominuoja dažnis situacijos grupėje dažnis 

Tiesioginis mokymas 96 41,03 29 12,39 

U gdančiosios aplinkos 

sudarymas 

53 22,65 13 5, 56 

Ugdymas pavyzdžiu 27 11,54 19 8, 12 

Konstruktyvi 

vaiko ir 27 

pedagogo 

sąveika 

11,54 47 20,09 

Spontaniškas ugdymas 30 12,82 38 16,24 

Apie 30 % pedagogų visai nenaudoja tik į žinių atgaminimą orientuotų užduočių, 29 

% - nenaudoja vienodų vienu metu atliekamų mokymosi užduočių visai vaikų grupei, 51% jau 

atsisakė užduoties atlikimo žingsnių reglamentavimo, t.y. nurodymų vaikui, ką po ko daryti. 

Dominuojanti ugdymo technologija priešmokyklinėse grupėse 


Konstruktyvi 

vaiko ir pedagogo sąveika 


Ugdančiosios aplinkos sudarymas 


12,82 

11,54 

11,54 

22,65 

41,03 

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 

situacijų skaičius 

6.7 pav. Dominuojančių ugdymo technologijų dažnis priešmokyklinėse grupėse. 

Vykdant ikimokyklinio 

ugdymo reformą, pedagogai buvo nuolat raginami atsisakyti 

iki reformos vienintelio naudojamo tiesioginio mokymo, nebevesti pamokėlių. Pedagogams 

buvo pateikiama 

informacija apie šiuolaikines ugdymo technologijas. Kaip rodo tyrimo 

duomenys, 

pedagogai lengviausiai išmoko kurti ugdančiąją aplinką - 22,65 % grupių 

61

ugdančioji aplinka ir nuolatinis jos keitimas yra svarbiausias vaikų ugdymo būdas. Tik 5,56 % 

grupių aplinka nėra 

patraukli ir veiksminga. Sunkiausia pedagogams perimti konstruktyvios 

sąveikos būdus: remtis partneryste, bendravimu, bendradarbiavimu, vienas kito idėjų 

palaikymu, susitarimais. 

Tik 11,54 % pedagoggų 

jau įgiję pakankamai meistriškumo šioje srityje, moka 

išlaikyti vidurio poziciją. Net 20,09 % pedagogų net nebando taikyti sąveikos metodų. 

7. Įvairių ugdymo technologijų dominavimas darželių, mokyklų ir darželių-mokyklų 


Buvo siekiama 

nustatyti, kokios technologijos dominuoja skirtingo modelio 

priešmokyklinėse grupėse (5 lentelė). 

6.5 lentelė 

Grupių, kuriose dominuoja įvairios ugdymo technologijos 

skaičius darželiuose, mokyklose ir 

darželiuose-mokyklose Dominuojanti technologija 

Grupių skaičius procentais 

Darželis Mokykla Darželis-mokykla 

Tiesioginis mokymas 36,75 48,10 39,47 

Ugdančiosios aplinkos sudarymas 26,50 18,99 18,42 

Ugdymas pavyzdžiu 11,97 10,13 13,16 

Konstruktyvi vaiko ir pedagogo sąveika 16,24 8,86 2,63 

Spontaniškas ugdymas 8,55 12,66 26,32 

Analizės rezultatai tik paryškina tendencijas, kad: 

-tiesioginio mokymo dominavimas dažnesnis mokyklų nei darželių 

priešmokyklinėse grupėse (atitinkamai 48,10 ir 36,75); 

-dėmesys aplinkai aplinkai labiau dominuoja darželiuose, nei mokyklose 

(atitinkamai 

26,50 ir 18,99 grupių); 

-konstruktyvios vaiko ir pedagogo sąveikos būdams pagrindinį dėmesį dažniau skiria 

darželių priešmokyklinės grupės (16,24, nei mokyklų – 8,86, darželių mokyklų – 2,63); 

-spontaniško ugdymo technologija dažniau dominuoja darželiuose-mokyklose 

(26,32). 

8. Įvairių ugdymo technologijų dominavimas skirtingo išsilavinimo pedagogų 

darbe. 

Dominuojančios ugdymo technologijos išskyrimas paryškino 

su išsilavinimu 

susijusias technologijų taikymo tendencijas (6 lentelė). 

6.6 lentelė 

Skirtingą išsilavinimą turinčių pedagogų taikomų įvairių ugdymo technologijų dominavimas 

Dominuojanti technologija 

Grupių skaičius procentais Išsilavinimas Ikimokyklinis Pradinis Kitas 

Tiesioginis mokymas 39,11 46,67 50,00 

Ugdančiosios aplinkos sudarymas 22,91 22,22 20,00 

Ugdymas pavyzdžiu 11,73 11,11 10,00 

Konstruktyvi vaiko ir pedagogo sąveika 11,73 8,89 20,00 

Spontaniškas ugdymas 13,97 11,11 0,00 

62

Paaiškėjo, jog: 

- ikimokyklinio ugdymo specialybę įgiję pedag ogai tiesiogiai vaikus moko rečiau – tiesioginis mokymas dominuoja 39,11 % šių pedagogų grupių, tuo tarpu pradinio ugdymo specialybę 

įgijusių 

– net 46,67 %. 

-jie geba taikyti konstruktyvios sąveikos b ūdus – ši technologija dominuoja 1 1,73 % 

ikimokyklinį išsilavinimą įgijusių pedagogų 

grupėse ir tik 8,89 % p radinį išsilavinimą įgijusių 

pedagogų 

grupėse. 

- jie lankstesni, reaguodami į susidariusias ugdymosi situacijas grupėje – spontaniško ugdymo 

technologija dominuoja 11,73 % ikimokyklinį 

išsilavinimą įg ijusių peda gogų grupė se ir tik 

8,89 % pradinį išsilavinimą 

įgijusių pedagogų grupėse. 

technologijas. 

9. Priešmokyklinių grupių pedagogų gebėjimas reflektuoti apie 

ugdymo 

Pedagogų nuomonės apie jų grupėse taikomas ugdymo technologijas tyrimas parodė, 

kad apie 45 % pedagogų iš esmės sutinka arba visiškai sutinka, kad jų grupėse taikomi įvairūs 

tiesioginio mokymo būdai. Tai 

atitinka faktinį priešmokyklinių grupių, kuriose dominuoja 

tiesioginis 

mokymas, skaičių – 41 %. 

Vadinasi, pedagogų ugdymo 

filosofija taikant tiesioginio mokymo būdus sutampa 

su jų praktine 

veikla. Tiesioginio ugdymo būdus šie pedagogai laiko priimtinais, taikytinais, 

gali būti, jog neatpažįsta, kad šie būdai 

sudaro tiesioginio mokymo esmę. Norint keisti šių 

pedagogų 

praktinę veiklą, reikėtų keisti sampratą, suteikti informacijos apie kitus, 

šiuolaikinius ugdymo būdus. 

Net 90 % pedagogų mano, kad jų grupėse iš esmės arba visiškai sukurta aplinka, 

suskirstyta erdvėmis, kad vaikai gali laisvai judėti iš vienos vietos į kitą. Tai ne visai atitinka 

realią situaciją 

– erdvės vaikų veiklai sukurtos ir naudojamos tik 71 % pedagogų, vaikai iš 

erdvės į erdvę judėjo vos pusėje tirtų grupių – 56 %. Vadinasi, pedagogų vertinimai, 

svarstant apie aplinkos pritaikymą vaiko ugdymui(si) yra neobjektyvūs (7 lentelė). 

Pedagogų nuomonė apie jų grupėse taikomas ugdymo technologijas (%) 

Teiginiai Nesutinku Iš dalies 

Vertinimas 

sutinku 

Iš esmės 

sutinku 

6.7 lentelė 

Visiškai 

sutinku 

1.Tiesioginis mokymas – viso vidutiniškai 21,2 32,2 24,4 20,4 

1.1.Tiesiogiai perteikiate žinias 222 12,4 29,0 26,5 28,2 

1.2.Nurodote 

visus užduoties atlikimo žingsnius ir 35,5 

būdus 225 

24,4 23,9 14,9 

1.3.Nurodote, kaip ir ką reikia daryti, elgtis 207 17,5 40,6 21,8 19,7 

1.4.Skiriate užduotis visai grupei 227 19,2 34,6 25,6 18,8 

2.Ugdančios aplinkos sudarymas – viso vidutiniškai 0 6,4 20,9 70,9 

2.1.Sudarote pakankamai erdvių vaiko veiklai 218 0 6,8 20,1 71,4 

2.2.Leidžiate judėti, susikurti vietą veiklai 220 0 5,9 21,8 70,5 

63

3. Ugdymas pavyzdžiu 1,9 10,5 28 56,7 

3.1. Veikiate vaikų akivaizdoje 217 1,3 7,3 24,8 63,3 

3.2.Daiktais ir elgesiu modeliuojate vaikų veiklą 219 2,6 13,7 31,2 50,0 

4. Konstruktyvi vaiko ir pedagogo sąveika 2,2 7,5 25,2 63,2 

4.1. Vaikų veiklą inspiruojate, skatinate idėjomis 226 4,7 10,3 25,2 57,7 

4.2. Skatinate tartis, nuspręsti, rinktis 213 0 4,7 20,1 73,9 

4.3. Palaikote vaiko sumanymus idėjas 211 1,3 5,1 19,2 73,8 

4.4. Netiesiogiai vadovaujate veiklai atviraisiais 

klausimais 221 

2,9 9,8 36,3 47,4 

5. Spontaniškas ugdymas 2,2 8,8 25,5 60,6 

5.1.Emociniu atsaku palaikote vaikų veiklą 223 1,3 5,6 20,1 71,8 

5.2.Keičiate aplinką, atliepdamas vaiko interesus 

“čia ir dabar” 224 

3,0 12,0 30,9 49,4 

Pastaba: lentelėje nepateiktas nepareikštos nuomonės procentinis dažnis – jis svyravo nuo 0 iki 4 %. 

Net 88 % pedagogų iš esmės arba visiškai sutinka, kad savo grupėse taiko 

konstruktyvios vaiko ir pedagogo sąveikos metodus. Tai labai kontrastuoja su jų praktinės 

veiklos stebėjimo rezultatais: 

-83 % pedagogų mano, jog vaikus į veiklą įtraukia gera idėja, tačiau tai pastebėta tik 

32 % pedagogų praktiniame darbe; 

-93 % pedagogų mano, jog palaiko ir išplėtoja vaikų sumanymus, tačiau tai pastebėta 

tik 53 % pedagogų praktiniame darbe; 

-94 % pedagogų mano, jog skatina vaikus tartis, tačiau tai pastebėta tik 45 % 

pedagogų praktiniame darbe; 

-84 % pedagogų mano, jog ugdymo situacijas moderuoja atviraisisi klausimais, tačiau 

tai pastebėta tik 35 % pedagogų praktiniame darbe. 

-86 % pedagogų iš esmės arba visiškai sutinka, kad 

savo grupėse taiko spontaniško 

ugdymo 

būdus. Tai irgi neatitinka praktinės situacijos santykiu 92:67 (emocinis vaiko 

veiklos palaikymas) ir santykiu 80:31 (vaiko interesų “čia ir dabar” atliepimas priemonėmis). 

85 % pedagogų iš esmės arba visiškai sutinka, kad savo grupėse taiko ugdymo 

pavyzdžiu būdus. Tai 

neatitinka praktinės situacijos santykiu 88:54 (žaismingai veikimas 

vaikų akivaizdoje) 

ir santykiu 81:35 (vaikų veiklos modeliavimas daiktais ir elgesiu). 

Taigi, pedagogai neobjektyviai, perdėtai gerai vertina savo gebėjimus taikyti vieną 

ar kitą šiuolaikinę ugdymo technologiją. Akivaizdi savianalizės 

įgūdžių stoka trukdo 

pastebėti 

praktinės veiklos problemas ir tobulėti. 

10. Miesto ir rajono pedagogų savianalizės skirtumai. 

Analizuojant duomenis, išryškėjo šie skirtumai: 

-rajono pedagogai dažniau nei miesto pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su 

tiesioginį mokymą rodančiu teiginiu “Nurodote, kaip ir ką reikia daryti, elgtis” – santykis 

atitinkamai 50:36; 

64

-rajono pedagogai dažniau nei miesto pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su ugdymą 

pavyzdžiu rodančiu teiginiu “Žaismingai veikiate vaikų akivaizdoje” – santykis atitinkamai 

50:36 ir teiginiu “Daiktais ir elgesiu modeliuojate vaikų veiklą” - santykis atitinkamai 87:79; 

-rajono pedagogai dažniau nei miesto pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su 

spontanišką 

ugdymą rodančiu teiginiu “Emociniu atsaku palaikote vaikų veiklą” – santykis 


-miesto pedagogai dažniau nei rajono pedagogai iš 

esmės ir visiškai sutiko su 

ugdančios 

aplinkos kūrimą rodančiu teiginiu “Sudarote pakankamai erdvių vaiko veiklai” – 

santykis 


-miesto pedagogai dažniau nei rajono pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su 

konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos būdus 

rodančiais teiginiais “Palaikote vaiko 

sumanymus 

idėjas” - santykis atitinkamai 94:89 ir “Netiesiogiai vadovaujate veiklai 

atviraisiais klausimais” – santykis atitinkamai 86:79. 

Taigi, rajono pedagogai 

šiek tiek dažniau mano, jog taiko tiesioginio mokymo, 

ugdymo 

pavyzdžiu ir spontaniško ugdymo būdus, o miesto pedagogai – ugdančiosuios 

aplinkos ir konstruktyvios vaiko-pedagogo 

sąveikos būdus. 

11. Darželių, mokyklų, darželių-mokyklų priešmokyklinėse 

grupėse dirbančių 

pedagogų 

savianalizės skirtumai. 

Analizuojant duomenis išryškėjo šie skirtumai: 

-darželių priešmokyklinių grupių pedagogai rečiau nei mokyklų ir darželių-mokyklų 

pedagogai 

iš esmės ir visiškai sutiko su tiesioginį mokymą rodančiais teiginiais “Skiriate 

užduotis visai grupei” – santykis atitinkamai 37:48:55; ir “Tiesiogiai perteikiate žinias” - 

santykis atitinkamai 52:53:56; 

-darželių priešmokyklinių grupių pedagogai rečiau nei darželių-mokyklų ir mokyklų 

pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su tiesioginį 

mokymą rodančiu teiginiu “Nurodote, kaip 

ir ką reikia 

daryti, elgtis” – santykis atitinkamai 31:46:53; 

-darželių priešmokyklinių grupių pedagogai dažniau nei mokyklų ir darželių-mokyklų 

pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos būdus 

rodančiu teiginiu “Netiesiogiai vadovaujate veiklai 

atviraisiais klausimais” – santykis 

atitinkamai 

95:91:89; 

-darželių priešmokyklinių grupių pedagogai dažniau nei mokyklų ir darželių-mokyklų 

pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su ugdymą pavyzdžiu rodančiu teiginiu “Žaismingai 

veikiate vaikų akivaizdoje” 

– santykis atitinkamai 87:86:70; 

-darželių-mokyklų priešmokyklinių grupių pedagogai rečiau nei darželių ir mokyklų 

pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su tiesioginį mokymą rodančiu teiginiu “Nurodote visus 

užduoties atlikimo žingsnius ir būdus” – santykis atitinkamai 

29:37:47; 

-darželių-mokyklų priešmokyklinių grupių pedagogai dažniau nei darželių ir mokyklų 

pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su ugdančios aplinkos kūrimą rodančiu teiginiu 

“Sudarote pakankamai erdvių vaiko veiklai” – santykis atitinkamai 96:91:88; 

65

-darželių-mokyklų priešmokyklinių grupių pedagogai dažniau nei darželių ir mokyklų 

pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos būdus 

rodančiu teiginiu “Netiesiogiai vadovaujate veiklai atviraisiais klausimais” 

– santykis 

atitinkamai 89:83:80; 

pedagogai 

-darželių-mokyklų 

priešmokyklinių grupių pedagogai dažniau nei darželių ir mokyklų 

atsaku palaikote 

vaikų veiklą” – santykis atitinkamai 97:91:90. 

Mokyklų pedagogai, vertindami šiuolaikinių technologijų 

naudojimą, buvo santūresni. 

Taigi, 

darželių pedagogų nuomone, jie rečiau nei mokyklų ir darželių priešmokyklinių 

grupių pe dagogai naudoja tiesioginį mokymą, dažniau naudoja ugdymo pavyzdžiu ir 

konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos būdus. 

Darželių-mokyklų pedagogų nuomone, jie rečiau nei kiti naudoja vieną iš tiesioginio 

mokymo būdų, 

dažniau – ugdančios aplinkos, konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos ir 

spontaniško 

ugdymo būdus. 

12. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialybę turinčių 

priešmokyklinių grupių 

pedagogų savianalizės skirtumai. 

Analizuojant duomenis 

išryškėjo labai nedaug skirtumų: 

-ikimokyklinio 

ugdymo specialybę turintys pedagogai rečiau nei pradinio ugdymo 

specialybę turintys pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su tiesioginį mokymą rodančiu 

teiginiu “Nurodote, kaip ir ką reikia daryti, elgtis” – santykis atitinkamai 40:48; 

-ikimokyklinio 

ugdymo specialybę turintys pedagogai dažniau nei pradinio ugdymo 

specialybę turintys pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su konstruktyvios vaiko-pedagogo 

sąveikos būdus rodančiais teiginiais “Palaikote vaiko sumanymus idėjas” - santykis 

atitinkamai 94:89 ir “Netiesiogiai vadovaujate veiklai atviraisiais klausimais” – santykis 


-pradinio ugdymo specialybę turintys priešmokyklinių grupių pedagogai dažniau nei 

ikimokyklinio ugdymo specialybę turintys pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su 

konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos būdus rodančiu teiginiu “Vaikų veiklą inspiruojate, 

skatinate idėjomis” – santykis atitinkamai 91:81; 

- pradinio ugdymo specialybę turintys priešmokyklinių grupių pedagogai dažniau nei 

ikimokyklinio ugdymo specialybę turintys pedagogai iš esmės ir visiškai sutiko su 

spontanišką ugdymą rodančiu teiginiu “Emociniu atsaku palaikote vaikų veiklą” – santykis 

atitinkamai 89:83. 

iš esmės ir visiškai sutiko su spontanišką ugdymą rodančiu teiginiu “Emociniu 

Taigi, ikimokyklinio ugdymo specialybę turintys pedagogai mano, kad jie rečiau, nei 

pradinio ugdymo specialybę turintys pedagogai, taiko tiesioginio mokymo būdus, dažniau nei 

kiti - konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos būdus. 

Pradinio ugdymo specialybę 

turinčių pedagogų nuomone, jie dažnaiu, nei 

ikimokyklinio ugdymo specialybę turintys, taiko konstruktyvios vaiko-pedagogo sąveikos ir 

spontaniško ugdymo būdus. Tuo tarpu praktinės veiklos stebėjimo rezultatai parodė, kad šie 

66

pradinio ugdymo specialybę turinčių pedagogų gebėjimai yra žemesnio lygio, nei 

ikimokyklinio ugdymo specialybę turinčių pedago gų. 

3. 

4. 

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima daryti šias išvadas: 

1. Ugdymo filosofijos ir su ja susijusių praktinių gebėjimų kaita – ilgas, sudėtingas ir 

laipsniškas procesas. Iki švietimo reformos Lietuvos darželiuose taikytą 

akademiškai orientuotą ugdymą per dešimt metų pavyko pakeisti tik iš dalies. 

Ugdymo technologijų taikymo priešmokyklinėse grupėse situacija atspindi jų 

taikymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose situaciją. 

2. Pedagogai dažniausiai derina kelias ugdymo technologijas, naujas technologijas 

taiko kartu su senosiomis, dažniausiai tai daro stichiškai. 

Lengviausiai pedagogai perima jiems naujus aplinkos kūrimo metodus, sunkiausiai 

– konstruktyvios sąveikos vaikas-pedagogas ir spontaniško ugdymo 

metodus. 

Pedagogai neobjektyviai, perdėtai gerai vertina savo gebėjimus taikyti vieną ar 

kitą šiuolaikinę ugdymo technologiją. Akivaizdi savianalizės įgūdžių stoka trukdo 

pastebėti praktinės veiklos problemas ir tobulėti. 

67

7. VAIKO SAVIJAUTA 

Vaiko savijauta – tai vienas svarbiausių priešmokyklinės grupės veiklos 

kokybės 

rodiklių. Vaikas gerai jaučiasi, jeigu grupės aplinka svetinga ir jauki, jeigu jo sąveika 

su 

pedagogu palanki, jeigu ugdymas atitinka jo galimybes, jei tenkinami jo poreikiai ir pan. 

Todėl labai svarbu buvo įvertinti vaikų nuotaiką, savijautą. 

Bendri duomenys apie vaiko savijautą. 1 lentelėje pateikti tyrimo rezultatai rodo, kad 

daugiau nei pusės vaikų savijauta priešmokykli nėse geupėse yra labai g era – jie yra linksmi. Nemažai ramių vaikų – nuo 16 iki 31 procento. 

T ačiau dalies vaikų savijauta bloga – net 13-29 % vaikų įvairiose situacijose jaučiasi liūdni 

arba išsigandę. 

Sprendžiant pagal duomenis, vaikai laimingesni, kai žaidžia grupėje, 

negu tuomet, 

kai mokosi raidelių. Savo savijautą vaikai pažymėjo atitinkamai: išsiga ndęs – 4 % kai 

žaidžia ir net 8 % kai mokosi raidelių, liūdnas - 11 % k ai žaidžia ir net 16 % kai mokosi 

raidelių, linksmas – 64 % kai ža idžia ir tik 45 % kai mokosi raidelių. 

Vaikai gerai jaučiasi priešmokyklinėse grupėse. Neigiamų em ocijų daugiau vaikai 

išgyvena, kai galvoja apie būsimą mokyklą. S avo sav ijautą vaikai pažymėjo atitinkamai: išsigandęs – 3 %, kai eina į priešmokyklinę grup ę ir net 13 % kai laukia mokyklos lankymo 

pradžios, liūdnas - 10 %, kai eina į priešmokyk linę grup ę ir net 16 %, kai laukia mokyklos 

lankymo pradžios, linksmas atitinkamai – 69:54 %. 

Bendri tyrimo duomenys apie vaikų savijautą priešmokyklinėse grupėse 

Vaiko savijauta 

7.1 lentelė 

išsigandęs liūdnas ramus linksmas 

Savijauta žaidžiant grupėje % 4 11 16 64 

Savijauta mokantis raidelių % 8 16 31 45 

Savijauta priešmokyklinėje grupėje % 3 10 17 69 

Savijauta laukiant mokyklos lankymo pradžios % 13 16 17 54 

Vaikų savijauta miesto ir rajono priešmokyklinėse grupėse. 2 lentelėje pateikti 

duomenys rodo, kad rajono vaikai yra liūdnesni ir labiau išsigandę žaisdami grupėje, o 

ypač mokydamiesi raidelių (išsigandę ir liūdni kol žaidžia – apie 26 % rajono vaikų, miesto 

– apie 10 % vaikų, kai mokosi raidelių – apie 31 % rajono ir 20 % miesto vaikų). 

Skiriasi ir bendra vaikų savijauta grupėje, rajono vaikai jaučiasi prasčiau (išsigandę ir 

liūdni – apie 22 % ir 9 % rajono miesto vaikų) . 

Miesto ir rajono vaikų savijauta laukiant mokyklos lankymo pradžios panaši – 

apie 30 % vaikų jaučiasi blogai. 

68

Vaikų savijauta miesto ir rajono priešmokyklinėse grupėse 

Miestas 

Savijauta žaidžiant grupėje 

Savijauta mokantis raidelių 

Kaimas 



Miestas 

Savijauta priešmokyklinėje grupėje 

Savijauta laukiant mokyklos lankymo pradžios 

Kaimas 




7.2 lentelė 


sk. 49 121 383 1190 

% 2,8 6,9 21,9 68,1 

sk. 127 222 583 812 

% 7,3 12,7 33,4 46,5 

sk. 73 189 155 570 

% 7,3 18,9 15,6 57,2 

sk. 102 206 261 417 

% 10,2 20,7 26,2 41,8 

sk. 38 112 327 1266 

% 2,2 6,4 18,7 72,4 

sk. 233 251 283 977 

% 13,3 14,4 16,2 55,9 

sk. 46 171 140 628 

% 4,6 17,2 14,0 63,0 

sk. 123 179 173 511 

% 12,3 17,9 17,3 51,3 

Vaikų savijauta darželio, mokyklos ir darželio-mokyklos priešmokyklinėse gr upėse. 

3 lentelėje pateikti tyrimo duomenys rodo, kad vaikai žaisdami geriausiai jaučiasi darželių priešmokyklinėse grupėse, šiek tiek blogiau – mo kyklų, ir dar blog iau – darželių- mokyklų priešmokyklinėse 

grupėse. Darželiuose blogai jaučiasi apie 11 % vaikų, 

mokyklose - apie 16 %, darželiu ose-mokyklose – apie 28 % vaikų. 

Mokydamiesi raidelių vaikai taip pat geriausiai jaučiasi 

darželiuose, blogiausiai – 

darželiuose-mokyklose (apie 20, 23 ir 35 % atitinkamai). 

Savijauta laukiant mokyklos lankymo pradžios geriausia mokykloje, tik šiek tiek 

blogesnė darželiuose, ir žymiai blogesnė darželiuose-mokyklose (apie 24, 28, 38 % 

atitinkamai). Taip, matyt, yra todėl, kad priešmokyklines grupes mokykloje lankantys vaikai 

jau yra mokykloje, ir mokykla jų daugiau negąsdina. Būtų sunku paaiškinti, kodėl panaši 

tendencija nestebima darželiuose-mokyklose. 

69

Vaikų savijauta darželio, mokyklos ir darželio-mokyklos priešmokyklinėse grupėse 

Darželis 



Mokykla 



Darželis-mokykla 



Darželis 



Mokykla 



Darželis-mokykla 

Savijauta 

priešmokyklinėje grupėje 



7.3 lentelė 

išsigandęs liūdnas ramus 

linksmas 

sk. 54 106 274 982 

% 3,8 7,4 19,2 68,9 

sk. 92 200 471 653 

% 6,5 14,0 33,1 45,8 

sk. 3 94 140 520 

% 3,9 11,9 17,7 65,7 

sk. 68 114 219 384 

% 8,6 14,4 27,7 48,6 

sk. 32 102 116 236 

% 6,6 20,9 23,9 48,6 

sk. 67 105 143 171 

% 13,8 21,6 29,4 35,2 

sk. 41 116 248 1010 

% 2,9 8,1 17,4 70,9 

sk. 188 211 227 790 

% 13,2 14,8 15,9 55,4 

sk. 29 66 123 567 

% 3,7 8,3 15,5 71,5 

sk. 92 101 138 455 

% 11,6 12,8 11,4 57,5 

sk. 12 97 83 294 

% 

2,5 19,9 17,1 60,5 

sk. 71 112 82 221 

% 14,6 23,1 16,9 45,5 

Vaiko 

savijauta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialybę turinčių pedagogų 

grupėje. Vaiko savijauta ikimokyklinio 

ir pradinio ugdymo specialybę turinčių pedagogų 

grupėse 

panaši: savijauta grupėje žaidžiant labai nežymai geresnė pradinį išsilavinimą 

turinčių pedagogų grupėse (apie 13 ir 17 % atitinkamai); mokantis raidelių visiškai vienoda; 

bendra savijauta grupėje šiek tiek geresnė pradinį išsilavinimą turinčių pedagogų grupėse. 

70

Ryškiau skiriasi tik vaikų savijauta, ruošiantis eiti į mokyklą – tai, matyt susiję su 

tuo, kad mokytojai dažniausiai dirba mokyklose, o čia vaikai jau yra mokykloje ir 

mokyklos 

nustoja bijoti. 

Vaiko savijauta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialybę turinčių pedagogų grupėje 

Ikimokyklinis 



Pradinis 



Ikimokyklinis 



Pradinis 



Išvados: 


7.4 lentelė 


sk. 92 238 377 1209 

% 

4,8 12,4 19,6 62,7 

sk. 159 314 578 865 

% 

8,3 16,3 30,0 44,9 

sk. 18 46 87 333 

% 

3,7 9,5 17,9 68,4 

sk. 44 74 152 214 

% 

9,0 15,2 31,2 43,9 

sk. 56 220 316 1323 

% 

2,9 11,4 16,4 68,7 

sk. 269 319 294 1034 

% 

13,9 16,6 15,3 53,7 

sk. 18 34 95 336 

% 3,7 6,9 19,5 69,0 

sk. 43 62 97 282 

% 

8,83 12,7 19,9 57,9 

1. Priešmokyklinių grupių vaikų savijauta geresnė, kai jie žaidžia, o ne tuomet, kai 

mokosi 

raidelių. Vadinasi, ugdymas priešmokyklinėje grupėje turėtų būti grindžiamas 

žaidimu. 

2. Vaikų savijauta priešmokyklinėse grupėse gera, tačiau galvodami apie būsimą 

mokyklos 

lankymą apie 30 % vaikų jaučiasi liūdni arba išsigandę. 

3. Rajono vaikai yra liūdnesni 

ir labiau išsigandę nei miesto vaikai žaisdami grupėje, o 

ypač 

mokydamiesi raidelių; miesto ir rajono vaikų savijauta laukiant mokyklos 

lankymo pradžios panaši. 

4. Vaikai žaisdami 

geriausiai jaučiasi darželių priešmokyklinėse grupėse, šiek tiek 

blogiau – mokyklų, 

ir dar blogiau – darželių-mokyklų priešmokyklinėse grupėse. 

Mokydamiesi 

raidelių vaikai taip pat geriausiai jaučiasi darželiuose, blogiausiai – 

darželiuose-mokyklose. 

Savijauta laukiant mokyklos lankymo pradžios geriausia 

71

mokykloje, tik šiek tiek blogesnė darželiuose, ir žymiai blogesnė darželiuose 

mokyklose. 

5. Vaiko savijauta ikimokyklinį ir pradinį išsilavinimą 

turinčių pedagogų grupėse panaši. 

72

8. PRIEŠMOKYKLINIŲ GRUPIŲ VAIKŲ PASIEKIMŲ 

POKYČIAI 

PER VIENERIUS UGDYMO METUS 

Priešmokyklinėse grupėse tų pačių vaikų gebėjimai skaityti, rašyti, pasakoti bei 

kūrybiniai gebėjimai tirti metų pradžioje (2745 vaikai), ir metų 

pabaigoje (971 vaikas). 

1. Vaikų rašytinė s kalbos pokyčiai. Vaikų rašytinės k albos pokyčiams atskleisti 

ugdymo metų pradžioje ir pabaigoje pateikta įvairaus pobūdžio užduotė lių. 

Skaitymo pokyčiai. Metų pradžioje vaikams buvo pateikta užduotis, susijusi su 

gebėjimu atpažinti žodį ir jį nukopijuoti. Tyrimo duomenys pateikti 1 lentelėje. 

Vaikų gebėj imas atpažinti užrašytą vardą metų pradžioje 

Gebėjimo požymiai 

Miestas Kaimas Iš viso 

S k. % Sk. % Sk. % 

Nekopijavo 188 11 100 10 288 10 

Atpažino ir nukopijavo su klaidomis 351 20 253 25 604 22 

Atpažino ir nukopijavo 1202 69 625 63 1827 67 

Kita 3 0 19 2 22 1 

8.1 lentelė 

Iš viso: 1744 100 997 100 2741 100 

Metų pabaigoje vaikams buvo pateikta užduotis, užrašyti ką tik nori ir perskaityti, ką 

parašė. Skaitymo įgūdžiai atsiskleidžia iš 2 lentelėje suvestų tyrimo duomenų. 

Vaikų gebėjimas užrašyti ir perskaityti ką parašė metų pabaigoje 


Iš viso 

Sk. % 

Neskaitė 67 7 

Skaitė ne tai, ką parašė 

33 3 

Perpasakojo, persakė mintį 51 

5 

Ne tiksliai perskaitė 

46 5 

Perskaitė tiksliai 77 4 80 

Iš viso: 971 100 

8.2 lentelė 

Rašymo pokyčiai. Metų pradžioje ir pabaigoje vaikų buvo paprašyta užrašyti savo vardą 

bei tam tikrame popieriaus plotelyje užrašyti, pripiešti tarp linijų jiems žinomų raidžių, 

skaitmenų ar žodžių. Šio vaiko gebėjimo ypatumus atskleidžia 3 ir 4 lentelės. 

73

Vaikų gebėjimas užrašyti savo vardą metų pradžioje ir pabaigoje 


Iš viso 

Metų pradžioje Metų gale 

Sk. % Sk 

Neužrašė 268 10 4 0 

Užrašė su klaidomis 249 9 49 5 

Užrašė tiksliai 2223 81 918 95 

Vaikų gebėjimas užrašyti ženkus, simbolius metų pradžioje Gebėjimo požymiai 

% 

Iš viso: 2740 100 971 100 

Miesto vaikai Kaimo vaikai Iš viso 

8.3 lentelė 

8.4 lentelė 

Sk. % Sk. % Sk. % 

Nieko neparašė 80 5 53 5 133 5 

Parašė tik raidžių ir skaitmenų 1105 63 693 70 1798 

66 

Parašė raidžių, žodžių ir skaitmenų 560 32 246 25 806 29 

Iš viso: 1745 100 992 100 2741 100 

Metų pabaigoje vaikų buvo paprašyta, kad parašytų, ką ti k jie nori. Išryškėjo tam 

tikri 

vaikų naudojamų rašytinių ženklų, simbolių pokyčiai. V aikų gebėjimo pokyčiai matyti 

gretinant 4 ir 5 lentelėse pateiktus tyrimo duome nis. 

Vaikų gebėjimas užrašyti ženkus, simbolius metų pab aigoje 

Gebėjimo 

požymiai 

Iš v iso 

Sk. % 

Nieko neparašė 57 6 

Parašė tik raidžių 49 5 

Parašė tik skaitmenų 

24 2 

Parašė tik žodžių 831 86 

Parašė sakinių 10 1 

Iš viso 971 100 

8.5 lentelė 

Be to, šis tyrimas atskleidė kaip 

laisvai ir gausiai metų pradžioje ir pabaigoje vaikai 

naudoja rašymo ženklų (raidžių, skaitmenų). Metų 

pradžioje atliktos užduotėlės (tam tikrame 

popieriaus 

plotelyje užrašyti, pripiešti tarp linijų raidžių, skaitmenų žodžių) duomenų analizė 

parodė skirtingus ženklų rašymo gebėjimus. Vieni užrašė gausiai (iki 100 ir daugiau), kiti – 

vos kelis ženklus. Nė vieno ženklo neužrašė apie 5 % vaikų. Kiekvienas vaikas gebėjo 

užrašyti vidutiniškai po 29 ženklus. Miesto bei kaimo vaikų šie gebėjimai panašūs: miesto 

vaikai užrašė vidutiniškai po 30 ženklų, kaimo – po 28). 

74

Išryškėjo ir tai, kad atėję į priešmokyklinę grupę daugiau nei pusė (60 %) vaikų jau 

geba rašyti tarp linijų. Šio gebėjimo metų pradžioje ypatumų tyrimo duomenys pateikti 6 

lentelėje. 

Vaikų gebėjimas rašyti tarp linijų (vaikų skaičius 


metų pradžioje) 


Sk. % Sk. 

% Sk. % 

Nieko ne rašė 38 2 29 3 67 2 

Rašė nekreipdamas dėmesio į linijas, bet 62 4 50 5 112 4 

kaip 

Rašė išeidamas už linijų 246 14 132 13 378 14 

Rašė tarp linijų 1400 80 788 79 2188 60 

8.6 lentelė 

Iš viso: 1746 100 999 100 2745 100 

2. 

Vaikų sakytinės kalbos pokyčiai. Vaikų sakytinės kalbos pokyčiams atskleisti metų 

pradžioje ir pabaigoje buvo pateiktos vizualinės - kūrybinės 

užduotys – nupiešti ir papasakoti. 

Vaikų gebėjimas pasakoti. Pasakojimo ypatumus rodo 7 ir 8 lentelės. 

Vaikų gebėjimas pasakoti apie savo piešiniusi metų pradžioje 

Pasakojimo ypatumai 


Sk. % Sk. % Sk. % 

Nieko nepasakojo 66 4 79 8 145 5 

Tik išvardino tai, ką nupiešė 974 56 628 63 1602 58 

Išvardino su komentaru 566 32 260 26 826 30 

Pasakoja apie piešinio siužetą 141 8 30 3 171 6 

8.7 lentelė 

Iš viso: 1747 100 997 100 2744 100 

Vaikų gebėjimas pasakoti apie savo piešiniusi metų pabaigoje 

Pasakojimo ypatumai 

Iš viso 

Sk. % 

Nieko nepasakojo 5 1 

Tik išvardino tai ką nupiešė 448 

46 

Išvardino su komentaru 399 41 

Pasakoja apie piešinio siužet ą 

118 12 

Iš viso: 970 100 

8.8 lentelė 

Tyrimas atsiskleidė vaikų žodyno pokyčius. Susumavus metų pradžios tyrimo 

duomenis, galima teigti, kad vaikų pasakojimai apie savo piešinius sudaryti vidutiniškai iš 13 

žodžių. Dauguma vaikų savo piešinius komentavo tik keliais ar keliolika žodžių. Tačiau kai 

kurie vaikai gebėjo papasakoti gana plačiai: vartojo iki 50-80 žodžių. Pastebėta, kad miesto ir 

kaimo vaikų žodynas savo gausumu šiek tiek skiriasi. Miesto vaikų pasakojimai susidarė 

75

vidutiniškai iš 15 žodžių, kaimo – 11 žodžių. Metų pabaigoje vaikų pasakojimo gebėjimai 

pagerėjo (7 ir 8 lentelės). 

3. Vaikų supratingumo pokyčiai. Metų pradžioje 

tyrinėtas vienas iš supratingumo 

požymių – instrukcijos supratimas ir gebėjimas jos laikytis bei gebėjimas suprasti tam tikrą 

ritmą. Tyrimo duomenys pateikti 9 lentelėje. 

Vaikų gebėjimas suprasti 

bei laikytis instrukcijos, ritmo metų pradžioje 

Visai neatliko 

arba atliko savaip 


Braukė 

liniją apie atskirus piešinėlius, 360 21 291 

nepaisydamas 

jų pasikeitimo ritmo 

Atliko teisingai, suprato ir išlaikė 

ritmą 

Miestų vaikai Rajonų vaikai Iš viso 

Sk. % Sk. % Sk. % 

319 18 164 17 483 18 

29 651 24 

1063 61 538 54 1601 58 

8.9 lentelė 

Iš viso: 1742 100 993 100 2735 100 

Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (58 %) pradėjusių lankyti 

priešmokyklines grupes vaikų geba suprasti bei laikytis instrukcijos, įžvelgti pasikartojimų 

dėsningumus. Kitų vaikų (mažiau 

nei trečdalio – 24%) supratingumas yra nepakankamas arba 

žemo lygio (18 %). 

Elementarūs 

matematiniai 

gebėjimai i r kuri – ne – kuri samprata apie save tirta 

užduotimi, reikalaujančia 

vaikų 

žinojimo kiek jam metų ir gebėjimu juos užrašyti. 

Duomenų 

analizė parodė, kad metų pradžioje savo metus daugelis (75 % vaikų) ne tik 

žino, bet ir geba tiksliai užrašyti. Tačiau 

15 % vaikų, s avo metų užrašyti 

nesugebėjo. K ita 

dalis vaikų (10 %) savo metus užrašė netiksliai. 

Tyrimo duomenys pateikti 

10 lentelėje. 

Vaikų gebėjimas už rašyti savo metus metų pradž ioje 

Savo metų užrašymo 

Miestų vaikai Rajonų vaikai Iš viso 

8.10 lentelė 

gebėjimo lygis Sk. % Sk. % Sk. % 

Neužrašė 222 13 189 19 441 15 

Užrašė netiksliai 183 10 96 10 279 10 

Užrašė tiksliai 1337 77 697 71 2034 75 

Iš viso: 1742 100 982 100 2724 100 

Iš duomenų lentelėje matyti, kad miestų ir rajonų vaikų gebėjimas užrašyti savo metus 

skiriasi nežymiai: miestuose negalinčių užrašyti savo metus 6 % vaikų yra mažiau nei 

rajonuose. Gana nedidelė miestų ir rajonų vaikų dalis (10 %) arba nežino savo metų, arba 

negali jų tiksliai užrašyti. 

Siekiant atskleisti vaikų elementarių matematinių gebėjimų pokyčius, metų 

pabaigoje pateikta užduotis suskaičiuoti ir parašyti savo vardo raidžių skaičių. Tyrimo 

duomenys pateikti 11 lentelėje. 

76

Gebėjimas suskaičiuoti savo vardo raideles ir užrašyti jų skaičių metų pabaigoje 

Gebėjimo skaičiuoti ir užrašyti ypatumai 

Iš viso 

Sk. % 

Vardo raidelių skaičiaus neužrašė 18 2 

Užrašė su klaidom 70 7 

Užrašė tiksliai 859 88 

Kitokia skaičiaus išraiška (taškučiais, 

Tiksliai pažymėjo 19 2 

brūkšneliais) Netiksliai pažymėjo 5 1 

Net 90 % vaikų užrašė tikslų savo vardo raidžių skaičių. 

Iš viso: 971 100 

8.11 lentelė 

4. Vaikų kūrybiškumo pokyčiai. Siekiant atskleisti vaikų kūrybiškumo pokyčius per 

vienerius metus, metų pradžioje ir pabaigoje pateiktos kūrybinės užduotys. Pagal jų atlikimą 

vaikai pasiskirstė į aukšto, vidutinio ir žemo kūrybiškumo lygio grupes. Kadangi apie vaikų 

kūrybiškumą buvo sprendžiama tik iš vaikų piešinių, todėl vaikų priskyrimas prie vienos ar 

kitos kūrybiškumo lygio grupės yra sąlygiškas. Vaikų kūrybiškumo lygio pokyčius per vienus 

ugdymo metus rodo duomenys 12 lentelėje. 

Vaikų kūrybiškumo pokyčiai 

Vaikų 

kūrybiškumo lygis 

Aukštas 

lygis 

Vidutinis 

lygis 

Vaikų % Vaikų 

sk. sk. 

Žemas lygis 

% Vaikų 

sk. 

Kūrybiškumo % Vaikų 

neatskleidė 

sk. 

% Vaikų 

8.12 lentelė 

sk. 

Iš 

viso 

Metų prad žioje 1329 49 568 21 796 29 30 1 2723 100 

Metų pabaigoje 525 54 184 19 261 27 1 0 971 100 

Labai kūrybiški (aukšto lygio) 

vaikai pademonstravo lakią vaizduotę, siekį reikšti vis 

naujas idėjas, gebėjimą 

pritaikyti bei keisti idėjas ir varijuoti sumanymais, 

gebėjimą gausiai 

vaizduotėje kylančius vaizdus perkelti 

į savo kūryba (piešinėlius). Jie drąsiai piešė 

apjungdami visus septynis kvadratėlius į vieną piešinį, užpild ė visus piešinėlius, jų 

išreikštos 

idėjos įvairiuose kvadratėliuose buvo skirtingos. Nustatyta, kad tokių vaikų į 

priešmokyklinėse grupėse 

buvo apie pusė vaik ų (1329 iš 2723, t.y. 49 %). Po vienerių metų 

ugd ymo priešmokyklinėje grupėje 

aukšto kūrybiškumo lygio grupei priskirtinų vaikų skaičius išaugo apie 

3 % (vietoj 49 % jų padaugėjo iki 54 %). 

Pagal piešiniuose atsiskleidusią vaikų raišką bei sprendimus išryškėjo esant ne taip 

kūrybiškų vaikų (vidutinio kūrybiškumo 

lygio). Susumavus visų kūrybiškumo požymių 

tyrimo duo menis, 

prie šios grupės galima būtų 

priskirti apie penktadalį (21%), tyrime 

% 

77

dalyvavusių vaikų. Jų piešiniuose ne taip ryškiai atsiskleidžia kūrybiškumo požymiai. 

Bando 

savo piešinėlius išplėsti už kvadratėlių 

ribų, turi daugiau sumanymų (užpildo daugiau nei pusė 

kvadratėlių), keičia įvairių piešinėlių mintį (kartojasi tik 2-4 idėjos), išvysto savo sumanymų 

gran dinę (varijuoja visuose kvadratėliuose), yra labiau pasitikintys. Po metų rezultatai 

nežymiai pasikeitė. Vidutinio kūrybiškumo lygio vaikų sumažėjo 2 procentais. 

Piešiniai atskleidė esant ir gana žemo k ūrybiškumo lygio vaikų. Išryškėjo jų ribotumas 

(piešia tik kvadratų viduje, baiminasi pažeisti kvadratėlio 

ribas), kūrybinės vaizduotės 

ar 

kūrybinio mąstymo 

stoka (piešia tik 1-3-juose kvadratėliuose iš 7 galimų arba kartoja tą pačią 

idėją visuose 

kvadratėliuose). Jų piešinėliai vienodi, besikartojantys, lyg rodytų jų 

nepasitikėjimą savo raiška ar vaizduotės skurdumą. Tokie požymiai įžvelgti apie trečdalio (29 

% ) vaikų piešiniuose. Be to, sąlygiškai būtų galima prie šios grupės pr iskirti ir nieko 

nepiešusius 

vaikus. Nustatyta, kad atsisakė piešti apie 30 vaikų, t.y. 1 %. Po vienerių metų 

ugdymo žemos kūrybinės raiškos darbų sumažėjo apie 2 %. 

Galima teigti, kad ugdymasis priešmokyklinėje grupėje per vienerius metus duoda 

teigiamų rezultatų, padedant vaikams atverti savo kūrybines galias. Duomenys 

atskleidė 

kūrybiškumo 

požymių raiškos piešiniuose skirtumus. 

8.13 lentelė 

Kūrybiškumo požymių raiškos skirtumai (vaikų skaičiaus pokyčiai pagal kūrybiškumo požymių raiškos 

ryškumą) 

Kūrybiš 

kumo 

lygis 

Aukštas 

Kūrybiškumo raiškos 

požymiai 

I. Sukuria vientisą piešinį 

apjungdamas visus 

kvadratėlius 

II. Užpildo visus 

kvadratėlius 

III. Visų piešinėlių idėjos 

skirtingos 

Metų pradžioje Metų pabaigoje 

Vidutinis tyrime 

dalyvavusių vaikų 

skaičius (n = 2723) 

79 

2542 

1364 

% Vidutinis tyrime 

3 

93 

50 

dalyvavusių vaikų 

skaičius 

(n = 971) 

% 

23 2 

938 97 

613 63 

Iš viso (vaikų skaičiaus ir % vidurkis) 1329 49 525 54 

Vidutinis 

I. Piešdamas išeina už 

kvadratėlių ribų 

II. Užpildo 4 kvadratėlius 

ir daugiau 

III. Ta pati idėja 

varijuojama visuose 

kvadratėliuose 

III. Kartoja kelias (2-4) 

idėjas 

410 

74 

210 

1013 

15 

3 

8 

37 

176 18 

27 3 

32 3 

316 33 

78


Žemas 

I. Piešia tik kvadrato 

viduje 

2206 

81 

771 79 

II. Užpildo tik 1-3 71 3 2 0 

kvadratėlius 

III. Visi piešinėliai 

vienodi 

111 

4 

9 1 


Kūrybiš 

kumo 

neatskleidė 

Nieko nepiešia 30 1 1 0 


Daugelis vaikų stokoja galių ir gebėjimų matyti visumą, laisvai, kūrybingai, 

išradingai, drąsiai plėtoti savo sumanymus (13 lentelėje “I”). Net 81% vaikų metų pradžioje ir 

79 % metų pabaigoje piešia tik kvadrato viduje, neperžian giant jo (kvadrato) ribų. 

Pusė vaikų (50 % - metų 

pradžioje ir 63 % - metų pabaigoje) pademonstravo 

sumanymų raiškos įvairumą, reiškiamų idėjų gausą, gebėjimą varijuoti idėj omis, (13 lentelės 

“III”) atsiskleidė, visuose septyniuose pasiūlytuose kvadratėliuose pavaizduodami vis kitas 

idėjas. Tačiau daugiau nei trečdaliui vaikų toks požymis būdingas tik iš dalies (37 % - metų 

pradžioje ir 33 % - metų pabaigoje) . Jų idėjos kartojasi dviejuose – keturiuose piešinėliuose. 

Gana nedidelė dalis v aikų arba bent varijuoja tą pačią idėją 

(metų pradžioje – 8 % vaikų, 

pabaigoje – 3 %), arba piešia visus piešinėlius vienodai (pradžioje – 4 %, pabaigoje - 1 %). 

Analizuojant, kiek pasiūlytų 

kvadratėlių vaikai užpildė piešinėliais (13 lentelės “II”), 

paaiškėjo, kad beveik visi vaikai (metų pradžioje –93 %, metų pabaigoje - 97 %) vienaip ar 

kitaip visus pasiūlytus kvadratėlius užpildė. Jiems pakako jėgų bei noro atlikti užduotėlę iki 

galo. 

Apibendrinant galima teigti, kad priešmokyklinėse grupėse pedagogai turėtų gerokai 

daugiau skirti dėmesio ugdyti, skatinti bei puoselėti vaikų kūrybinės raiškos gebėjimus. 

79

9. ŠEIMOS IR SOCIALINIŲ PARTNERIŲ DALYVAVIMAS 

ĮGYVENDINANT PRIEŠMOKYKLINĮ UGDYMĄ 

Įgyvendinant 

priešmokyklinį ugdymą svarbu, kad įsijungtų įvairios institucijos, kaip 

savivaldybių švietimo skyriai, socialinės paramos bei pedagoginės psichologinės tarnybos, 

ugdymo įstaigų vadovai ir priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvai. 

1. Vaikų ugdymo priešmokyklinėse grupėse poreikis ir jo tenkinimas. Pagal 

savivaldybių švietimo skyrių (5 miestų ir 7 rajonų) pateiktus duomenis išryškėjo, kad 

tenkinami visų tėvų prašymai ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaikus priešmokyklinėje 

grupėje (1 lentelė). 

Vaikų ugdymo priešmokyklinėse grupėse poreikis ir jo tenkinimas 2002 m. (pagal savivaldybių 

švietimo 

skyrių pateiktus duomenis) 

Miestuose 

Rajonuose 

Miestai, rajonai Gauta prašymų Patenkinta prašymų 

Alytaus 187 187 

Klaipėdos 118 118 

Marijampolės 794 794 

Panevėžio 241 241 

Vilniaus 4452 4452 

Iš viso: 5792 (88,3 %) 

5792 

Jurbarko 173 173 

Lazdijų 205 205 

Pakruojo 166 166 

Šakių 45 45 

Trakų 95 95 

Telšių 70 75 

Utenos 10 10 

Iš viso: 764 (11,7 %) 769 

Iš viso: 6556 6561 

9.1 lentelė 

Tyrimo duomenis rodo, kad pagrindinė šio amžiaus vaikų dauguma, kurių tėvai 

pateikia prašymus lankyti priešmokyklines grupes, koncentruojasi miestuose (1 lentelė). 

Tačiau tyrimas atskleidė, kad yra nemažai vietovių kur nėra įsikūrusi nė 

vienoapriešmokyklinė grupė (pagal tyrime dalyvavusių savivaldybių švietimo skyrių 

duomenis). Pavyzdžiui, iš 5 detaliau pateikusių duomenis rajonų (Trakų, Jurbarko, Telšių, 

Šakių, Marijampolės) tokių grupių nėra net 46 vietovėse. 

Kai kurias iš jų paminėsime 

(pavadinimai gali būti netikslūs): Trakų - Karapolio, Ūbiškių, Tiltų, Bagdanonių, 

Tarpupio, Salkininkų, 

Šventininkų, Čižiūnų, Ismonių, Vaickūniškių, Totoriškių, Šklėrių; Jurbarko - Juodaičių, 

Seredžiaus, Vadžgirio, Armeniškių, Vertimų, Gaužų, Kartupių, Lybiškių, Pavidaujo, 

Volungiškių, Vilniškių, Uozbutų, Rutkiškių, Šelmunių, Žindaičių; Telšių - Narimdaičių, 

80

Kuršių, Janapolio; Šakių - Liepalotų, Žvirgždaičių; Marijampolės - Užgirių, Liucinavo, 

Kūlokų, Pamargių, Šventragio, Varnupių, Daugirdų, Igiškėlių, Padovinio, Liepynų, Vaidvičių 

ir kt.; Lazdijų (daugelyje vietovių nėra). 

Utenos rajono visose didesnėse gyvenvietėse yra 

ikimokyklinės grupės, kuriose ugdosi ir priešmokyklinio amž iaus vaikai. 

2. Priešmokyklinio amžiaus vaikų pavežėjimas į priešmokyklines grupes. Gana daug 

savivaldybių švietimo skyrių turi labai ribotą inform aciją apie vaikų galimybes ugdytis 

priešmokyklinėse grupėse. Analizuojant gautus duomenis išryškėjo, kad yra atokiose 

vietovėse gyvenančių šeimų, 

kur dar neorganizuotas pavežėjimas ir vaikai negali lankyti 

priešmokyklinių grupių. P avyzdžiui, Trakų, Telšių, Lazdijų savivaldyb ių švietimo skyriams 

yra žinomi 15-20 tokių vaikų, tačiau vis i kiti tyr ime dalyvavę regionai - tokios informacijos nepateikė. 

Analogiški rezultatai išryškėjo analizuojant kokiu būdu 

(pavežėjami įstaigos transportu 

ar visuomenin iu transportu) vaikai atvyksta į priešmokyklines grupes (2 lentelė). 

9.2 lentelė 

Vaikų atvykimas į priešmokyklines grupes (pagal savivaldybių švietimo skyrių pateiktus duomenis) 

Miestuose 

Rajonuose 

Miestai, rajonai Pavežėjama įstaigos transportu Atvyksta vaikai 

Alytaus Vežami spec. poreikių vaik ai Nėra 

poreikio 

Klaipėdos Nepavėžėjami Nesinaudoja 

Marijampolės Nepavėžėjami 3 

Panevėžio Nepavėžėjami Nesinaudoja 

visuomeniniu transportu Vilniaus Duomenų nepatei kė Duomenų nepateikė Jurbarko 16 12 

Lazdijų 12 3 

Pakruojo 23 45 

Šakių 5 7 

Trakų Nepavėžėjami Nesinaudoja 

Telšių Nepavėžėjami, nes arti gyvena Tokių nėra 

Utenos Informacijos neturi Neturi informacijos 

Iš viso 56 vaikai 64 vaikai 

Nors gauta statistika gana skurdi, tačiau iš pateikusių duomenis rajonų (Šakių, Pakruojo, 

Jurbarko, Lazdijų), kuriuose ugdomi 1963 vaikai, įstaigų transportu pavežėjami tik 56 vaikai, 

t.y. apie 2,9 %, o visuomeniniu transportu - 64, t.y. 3,3 % vaikų. Akivaizdu, arba šiai 

problemai yra skiriama ne itin daug dėmesio, arba savivaldybės stokoja tokios informacijos. 

3. Paramos priešmokyklinio amžiaus vaikams ar jų šeimoms teikimas. Nors 

savivaldybių švietimo skyriai teigia turintys ne itin tikslią informaciją dėl priešmokyklinio 

amžiaus vaikams ar jų šeimoms teikiamos paramos pobūdžio ir apimties, vis tik išryškėjo tam 

tikros tendencijos. Tyrimo duomenys pateikti 3 lentelėje. 

81

9.3 lentelė 

Paramos priešmokyklinio amžiaus vaikams ar jų šeimoms teikimo pobūdis 2001m. ir 2002 m. (pagal 

savivaldybių švietimo skyrių pateiktus duomenis) 

Miestuose 

Rajonuose 

Miestai, rajonai 

Socialinę Pedagoginę 

psichologinę 

Švietimo 

paslaugas 

(šeimoje) 

Labdaros 

2001 2002 2001 2002 2001 2002 2001 2002 

Alytaus ** ** ** ** ** ** ** ** 

Klaipėdos * * * * * * * * 

Marijampolės * * * * * * * * 

Panevėžio 37 141 92 274 6 20 0 18 

Vilniaus ** ** 350 370 350 370 ** ** 

Iš viso (vaikų sk.) 37 141 442 644 356 390 0 18 

Iš viso (% 

nuo 835 vaikų) 

Iš viso (% 

nuo 1193 vaikų) 

4 53 43 0 

12 

54 33 1 

Jurbarko ** ** 5 7 45 50 * * 

Lazdijų 62 87 24 18 0 0 22 43 

Pakruojo 90 49 66 83 0 0 * * 

Šakių ** ** 0 0 ** ** ** ** 

Trakų 0 0 0 6 0 0 0 0 

Telšių ** 20 ** ** ** ** ** ** 

Utenos * * * * * * * * 

Iš viso (vaikų sk.) 152 156 95 114 45 50 22 43 

Iš viso (% nuo 314 

vaikų) 

48 31 14 7 

Iš vi so (% nuo 363 43 31 14 

vaikų) 

Iš viso (vaikų skaičius) 189 297 537 758 401 440 22 61 

*duomenų neturi ; ** duomenų nepat eikė 

Iš viso 

per du metus (2001 m. ir 20 02 m.), pagal duomenis pateikusių 

miestų ir rajonų 

statistiką, vienokią 

ar kitokią paramą gavo 2705 vaikai ar jų šeimos. Tačiau daugiau nei du 

trečdaliai (75 % - 2028 vaikai) paramą gavusių gyvena didžiuosiuose miestuose. Tik 

ketvirtadalis (25 % - 677 vaikai) tokią paramą 

gavusių gyvena rajonuose. 

2001 m. pagal svaivaldybių švietimo sk yrių pateiktus duomenis, vienokią ar kitokią 

p aramą gavo 1149 vaikai a r jų šeimos. Miestų vaikams tokios paramos tenka 2,6 karto 

daugiau. Jei miestuose parama buvo suteikta 72,7 % (835 vaikams), tai rajonuose - tik 27,3 % 

(314 vaikų). 

2002 m. tokia parama buvo s uteikta 407 vaikams daugiau (t.y. viso 1556 vaikai) nei 

2001 m. Iš 2002 m. 8722 priešmokyklinio amžiaus vaikų, kurių skaičių sudaro statistiką pateikusių miestų ir rajonų (Pakruojo, Telšių, Lazdijų, Trakų, 

Jurbarko rajonų ir Panevėžio 

bei Vilniaus miestų) 

duomenys, vienokią ar kitokią paramą gavo apie 18 % vaikų ar jų šeimų. 

Duomenys rodo, kad 2002 m., palyginti su 2001 m. duomenimis, dar daugiau (net 3,3 karto) 

12 

82

paramos suteikta miestų nei rajonų vaikams. Kaip matyti 3 lentelėje, ir 2001 m., ir 2002 m. 

miestuose didžiają paramos dalį sudaro pedagoginė psichologinė (2001 - 53 %, 2002 - 54 %) 

parama ir švietimo paslaugos (2001 - 43 %, 2002 - 33 %) nuo visos atitinkamais metais 

gautos paramos (2001 m. gavo paramą 835 vaikai, 2002 – 1193). Rajonuose daugiau gaunama 

socialinės paramos (2001 – 48 %, 2002 – 43 %) ir pedagoginės psichologinės pagalbos (2001 

ir 2002 m. po 31 % vaikų ar jų šeimų) nuo visos atitinkamais metais suteiktos paramos (2001 

m. gavo 314 vaikai ar jų šeimos, 2002 - 363). 

Analizuojant paramos ugdymo įstaigoms klausimus galima teigti, kad joms labiausiai 

reikalinga 

materialinė (nurodo 46,27 % vadovų) bei metodinė parama (nurodo 25,49 % 

vadovų). Nors metodinės pagalbos įstaigos, kaip nurodo jų vadovai, gauna nemažai, tačiau 

finansinės paramos klausimai – neišspręsti. Įstaigų vadovų nuomone, ši problema turėtų 

spręstis įvedus mokinio krepšelį bei nustačius jo paskirstymo 

tvarką. 

Ugdymo įstaigų vadovai (jų tyrime dalyvavo 133) taip pat teikia vienokias ar kitokias 

paslaugas šeimoms. Daugiau nei pusė (53 %) įstaigų pedagogų, vadovų teigimu, savo 

iniciatyva retsykiais lanko namuose mokyklai rengiamus vaikus, apie 

ketvirtadalis (26 %) po 

kelis vaikus su tėvais kviečia dalyvauti ugdymo veikloje. Kai kur (10-yje iš 133 įstaigų) 

veikia 

priešmokyklinė konsultacinė, kai kur šeštadieninė konsultacinė (2-jose įstaigose) grupė įstaigų 

nelankantiems vaikams ir jų tėvams. 2-jose 

įstaigose yra etatinis, vaikus šeimose lankantis, 

konsultantas. 

Į socialinės rūpybos skyrius dėl 

vienokios ar kitokios paramos t aip pat kreipiasi 

priešmokyklinio amžiaus vaikus au ginčios šei mos. Prašomos paramos ar paslaugų pobūdis 

bei skaičius atsiskleidžia 4 lentelė je. 

9.4. lentelė 

Šeimų kreipimosi į savivaldybių 

socialinės rūpybos skyrius skaičiu s ir pobūdis 2002 metais ( pagal 

savivaldybių socialinės rūpybos skyrių 

pateiktus duomenis) 

Kreipimosi 

Alytaus Lazdijų 

Šakių Utenos Jurbarko Radviliškio Iš viso 

tikslas 

miestas rajonas rajonas rajonas 

rajonas 

rajonas 

Dėl ilgalaikių 

2263 25 3 067 430 0 510 

pašalpų 

Dėl vienkart. 

* 25 294 402 1240 420 

pašalpų 

Kreipimosi 

skaičius 

% 

6295 32,05 

2381 12,12 

Dėl pažy mų 2478 760 780 670 788 300 5776 29,41 

Dėl informacijos * 25 1460 321 560 450 2816 14,35 

Dėl mai sto * 64 550 32 * * 985 5,01 

Dėl drabužių * 556 12 57 0 * 625 3,18 

Dėl ugdymo * 397 

reikmenų 

297 61 * 

230 

646 3,28 

Dėl batų * 25 6 86 * * 117 0,6 

Iš viso kreiptasi 

4741 1877 6466 2059 2588 1910 

(sk.) 

Iš viso kreiptasi 24,14 9,56 32,92 10,48 13,18 9,72 

(%) 

* nepateikė duomenų 

19641 

100 

83

Tyrimo duomenys (4 lentelė) parodė, kad į duomenis pateikusius savivaldybių socialinės 

rūpybos skyrius per 2002 metus tėvai kreipėsi net 19641 kartą. Apie trečdalį (32,05 %) kartų 

buvo kreiptasi dėl ilgalaikių pašalpų bei dėl pažymų (jos sudaro 29,41 % visų prašymų). 

Nemažai tėvai kreipėsi dėl vienkartinių pašalpų (tokie prašymai sudaro 12,12 %) bei 

informacijos (14,35 %). Panašus poreikis ir daiktinės paramos (maisto – 5,01 %, ugdymo 

reikmenų – 3,28 %, drabužių - 3,18 %, batų – 0,6 %), Iš viso tokios paramos prašyta 12,07 % 

karto. Didžiausius kreipimosi skaičius pateikė Alytaus miesto bei Šakių savivaldybių 

socialinės rūpybos skyrių darbuotojai. 

Tačiau išryškėjo, kad ne visos tarnybos gali patenkinti šeimų poreikių. Pavyzdžiui, 

Šakių savivaldybės socialinės rūpybos skyrius patenkino tik apie 6 % visų prašymų. Tačiau 

beveik visi prašymai patenkinami dėl batų, drabužių ar ugdymo reikmenų. Radviliškio rajono 

tokia tarnyba teigia patenkinusi visus tėvų prašymus. 

Pedagoginės psichologinės tarnybos šeimoms bei pedagogams teikia įvairias 

paslaugas: 

vertina vaikų brandumą bei raidos problemas, atlieka korekcinį bei konsultacinį 

darbą, veda terapines bei ugdymo grupes, atstovauja vaikus ir kita. 

9.5 lentelė 

Pedagoginų psichologinių tarnybų teikta parama šeimoms 2002 metais (pagal pedagoginų 

psichologinių tarnybų pateiktus duomenis) 

Įvertini 

mas 

Korekc 

inis 

Paramos formos 

Brandumo mokyklai 

įvertinimas 

Ugdymosi problemų 

įvertini-mas ir ugdytojų 

konsultavi-mas 

Elgesio problemų įvertini- 

mas ir ugdytojų 

konsultavi-mas 

Kaunas 

Klaipėda 

Alytus 

Šiauliai 

Molėtai 

Utenos r. 

Pakruojo 

r 

Plungės r. 

Radviliškio 

r 

Param 

ų sk. 

Iš viso 

96 21 32 40 26 6 2 63 28 314 24,6 

198 

Ilgalaikis korekcinis 

21 15 

darbas su vaiku 

darbas Ilgalaikis korekcinis 

Konsul 

tavima 

s 

Terapi 

ja 

Ugdy 

mas 

Atstov 

avimas 

darbas su grupe 

Konsultacinė parama 

vaikui, jo šeimai išgyventi 

krizę 

65 269 1 8 13 81 6 641 50,3 

47 18 28 10 9 3 2 117 9,2 

% 

49 2 6 23 1 117 9,2 

12 12 0,9 

18 3 5 4 30 2,3 

Terapinių grupių vedim as 18 7 25 2 

Socialinių ar kt. įgūdžių 

ugdymo grupių vedimas 

Vaiko teisių gynimas, 

atstovavimas 

7 7 0,6 

1 1 0,1 

Kita 10 

10 0,8 

Iš viso: 359 

94 

150 

319 

81 

29 

24 

181 

37 

1274 

100 

84

ketvirtadalis paramos (24,6 %) – pagalba šeimai, įvertinant 

vaikų brandumą mokyklai. Ne taip 

dažnai, tačiau šioms tarnyboms tenka įvertinti vaikų elgesio problemas, dirbti 

ilgalaikį 

(pvz., ilgalaikis korekcinis darbas su grupe, terapinių 

bei įvairių įgūdžių ugdymo grupių 

vedimas, šeimų konsultavimas dėl krizių išgyvenimo, vaiko teisių atstovavimas ir kt.), arba 

nėra itin populiarios, arba tarnybos apie šį darbą nepateikė duomenų. 

4. Duomenų bazių apie priešmokyklinio amžiaus vaikus kūrimo 

problemos. Tyrimas 

parodė, kad savivaldybių 

švietimo skyriai kuria vienokias ar kitokias duomenų bazes apie 

priešmokyklinio ugdymo vaikus bei grupes. Kuriant tokias bazes, kyla nemažai problemų dėl 

funkcijų tarp žinybų šiuo požiūriu pasiskirstymo, kompiuterinių programų tinkamumo, duomenų surinkimo sudėtingumo ir kita. Pasidomėjus, ar yra sistemingai 

kaupiamas duomenų 

bankas, tik 6 iš 10 duomenis pateikusių savivaldybių švietimo skyrių teigė tokius duomenis 

kaupia (tai Alytaus ir Klaipėdos miestai, Trakų, Pakruojo, Šakių ir Telšių rajonai). Kiti 

tyrime dalyvavę miestai ir rajonai tvirtino tokių duomenų 

nekaupia (Marijampolės ir 

Panevėžio miestai, Utenos ir Jurbarko rajonai). Dar kiti du – tokios informacijos nepateikė 

(Vilniaus miestas ir Lazdijų 

rajonas). 

Paaiškėjo, kad daugiau duomenų kaupiama apie lankančius priešmo kyklines grupes 

vaikus nei nelankančius vaikus ar jų nelankym o priežastis (6 ir 7 lentelės). 

9.6 lentelė 

Priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius 2002 metais (pagal savivaldybių švietimo skyrių pateiktus 

duomenis) 

Pedagoginių psichologinių tarnybų (tyrime dalyvavo 9) darbuotojai padėjo atskleisti 

šių tarnybų paramos šeimoms ir pedagogams pobūdžio bei dažnumo tendencijas. Išryškėjo 

gana įvairios paramos formos (5 lentelė). Tačiau apie pusė (50,3 %) 2002 m. visų teikiamų 

paslaugų buvo susiję su ugdymosi problemų įvertinimu ir ugdytojų konsultavimu. Apie 

korekcinį darbą su vaiku (tai sudaro 9.2 % visos teikiamos paramos). Kitos paramos formos 

Miestuose 

Rajonuose 

Miestai, Vaikų skaičius Iš viso 

Iš viso 

rajonai Vaikų sk. % 

Klaipėdos 2670 

Panevėžio 1924 

Vilniaus 4452 

Jurbarko 276 

Lazdijų 512 

Pakruojo 166 

Šakių 1009 

Trakų 834 

Telšių 558 

Utenos 725 

9046 

4080 

70 

30 

13126 

85

Iš duomenų lentelėje galima išskirti tokias vaikų skaičiaus tendencijas: 2002 metais 

du 

trečdaliai (70 %, t.y. 9046 iš 13126) priešmokyklinio amžiaus 

vaikų yra miestuose ir tik 

vienas trečdalis (30 %, t.y. 4080 iš 13126) - rajonuose. Kai kuriuose 

miestuose bei rajonuose 

tokios statistikos arba neturi (Marijampolės savivaldybės 

švietimo skyriaus darbuotojai teigia 

tokių duomenų neturi), arba nepateikė (Alytaus miesto). 

9.7 lentelė 

Priešmokyklinio amžiaus vaikų, nelankančių priešmokyklines 

grupes skaičius ir priežastys 2002 m. 

(pagal savivaldybių švietimo skyrių pateiktus duomenis) 

Miestuose 

Rajonuose 

Miestai, 

rajonai 

Dėl sunkių 

materialini 

ų sąlygų 

Dėl 

tėvų 

aplaidumo 

Tu ri geras 

sąlygas 

ug dytis 

namuose 

Kita Iš viso 

Alytaus Duomenų nepateikė - 

Klaipėdos Duomenų neturi - 

Marijampolės Duomenų neturi - 

Panevėžio Duomenų neturi - 

Vilniaus Duomenų nepateikė - 

Šakių Duomenų nepateikė - 

Telšių Duomenų neturi 

Jurbarko 50 224 45 20 339 

Lazdijų 54 48 80 - 182 

Pakruojo - - 10 - 10 

Trakų 35 20 - - 55 

Utenos Du omenų neturi - 

Iš viso 

(vaikų 

skaičius) 

139 292 135 20 586 

Iš viso (%) 24 50 23 

3 100 

Iš 7 lentelės matyti, kad daugelis tyrime dalyvavusių savivaldybių švietimo skyrių 

informacijos apie priešmokyklines grupes nelankančius vaikus ar nelankymo priežastis neturi. 

Iš statistinius duomenis pateikusių keturi ų rajonų (Jurbarko, Lazdijų, Pakruojo, Trakų) 

išryškėja šiokios tokios tendencijos. Juose yra 1788 priešmokyklinio amžiaus vaikai (6 

lentelė), tačiau 586 vaikai (t.y. 33 %) iš jų dėl vienokių ar kitokių prieža sčių nelanko 

priešmokyklinių grupių. Žvelgiant į priežastis išryškėja, kad apie 

pusė vaikų (50 %) nelanko 

dėl tėvų aplaidumo, apie ketvirtadalis (24 %), – dėl sunkių materialinių sąlygų 

namuose, 

likusieji – dėl gerų galim ybių ugdytis namuose (23 %) ir dėl kitų priežasčių (3 % ) vaikų. 

Gana plati duomen ų bazė kuriama apie priešmokyklines grupes : grupių skaičių 

ar jų 

pokyčius nuo 2000 iki 2002 metų, 

(darželiuose, darželiuose-mokyklose, mokyklose) ir kita. 

jų pasiskirstymą įvairiose ugdymo institucijose 

- 

86

Priešmokyklinių grupių skaičius 2002 metais (pagal savivaldybių švietimo skyrių pateiktus duomenis) 

Miestuose 

Rajonuose 

Miestai, rajonai 

Alytaus 43 

Klaipėdos 10 * 

Marijampolės 

Iš viso 

Grupių skaičius Grupių sk. % 

45 

Panevėžio 69 

Vilniaus 

210 

Jurbarko 25 

Lazdijų 15 

Pakruojo 14 

Šakių 25 

Trakų 9 

Telšių 25 

Utenos 

*2 iš jų nevalstybinėse institucijose 

40 

377 71 

153 

29 

Iš viso 

530 

9.8 lentelė 

Pagal 8 lentelėje pateiktų savivaldybių švietimo skyrių statistinius duomenis iš viso 

veikia 530 priešmokyklinių grupių: 71 % (377) jų - mies tuose ir 29 % (153) 

jų - rajonuose. 

Daugiausiai tokių grupių yra Vilniaus mieste (net 210 grupių). 9.9 lentelė 

Priešmokyklinių grupių skaičiaus pokyčiai 2000 - 2002 metais (pagal savivald ybių švietimo skyrių 


Miestuose 

Rajonuose 

Miestai, rajonai Gr upių skaičius Grupių 

skaičius 

2000 metais 

2001 metais 

Grupių skaičius 

2002 metais 

Alytaus * 28 43 

Klaipėdos 6 8 10** 

Marijampolės 37 46 45 

Panevėžio 68 95 69 

Vilniaus 199 205 210 

Iš viso: 310 382 377 

Jurbarko 19 22 25 

Lazdijų 9 10 15 

Pakruojo 15 16 14 

Šakių 17 22 25 

Trakų 6 7 9 

Telšių 16 17 25 

Utenos * 29 40 

Iš viso 82 123 153 

*duomenų nepateikė; **dvi iš jų nevalstybinėse institucijose 

Iš viso: 392 505 530 

Duomenys rodo, kad, pagal į tyrimą patekusių svaivaldybių duomenis, daugiau 

priešmokyklinių grupių yra miestuose (71 %) nei rajonuose (jie sudaro 29 % nuo visų pateiktų 

87

grupių skaičiaus). Lyginant priešmokyklinių grupių prieaugį išryškėjo, kad miestuose nuo 

2000 m. iki 2002 m. jų padaugėjo tik 1,2 karto, o rajonuose – 1,8 karto. Lyginant artimiausių 

metų (2001 

m. ir 2002 m.) duomenis paaiškėjo, kad rajonuose grupių skaičius augo sparčiau 

(jų padaugėjo 1,2 karto) nei miesto (miesto grupių skaičius išliko tas pats). 

Priešmokyklinių grupių skaičius darželiuose, 

darželiuose-mokyklose ir mokyklose 2002 m. (pagal 

savivaldybių 

švietimo skyrių pateiktus duomenis) 

Miestuose 

Rajonuose 

Miestai, rajonai Grupių 

skaičius 


darželiuose- 

darželiuose 

mokyklose 


Mokyklose 

9.10 lentelė 

Iš viso 

Alytaus 32 2 9 43 

Klaipėdos 8 0 0 10* 

Marijampolės 17 10 18 45 

Panevėžio 50 10 9 69 

Vilniaus 185 17 8 210 

Iš viso (grupių sk.) 284 39 52 377* 

Iš viso (%) 75 11 14 100 

Jurbarko 9 3 13 25 

Lazdijų 6 1 

8 15 

Pakruojo 0 2 12 14 

Šakių 8 0 17 25 

Trakų 0 1 8 9 

Telšių 15 2 20 37 

Utenos 11 12 6 29 

Iš viso (grupių sk.) 49 21 84 154 

Iš viso (%) 32 13 55 100 

Iš viso (grupių skaičius) 333 60 136 531* 

*dvi iš jų yra nevalstybinėse institucijose 

Iš viso (%) 63 11 26 100 

Tyrimo duomenys rodo (10 lentelė), kad daugiau grupių kuriasi darželiuose nei 

mokyklose ar mokyklose/darželiuose. Išryškėjo, kad miestuose priešmokyklinės grupės 

dažniau steigiasi darželiuose (jie sudaro 75 % iš miesto grupių), rajonuose – mokyklose (jie 

sudaro 55 % iš rajonų grupių). 

Pagal svaivaldybių švietimo skyrių pateiktus duomenis ne valstybinėse institucijose 

kuriasi viena kita grupė. Pavyzdžiui, pora tokių grupių yra Klaipėdos mieste (kokiose, 

duomenų 

nėra), viena – Telšiuose ( asocialių šeimų vaikams grupė prie Carito organizacijos 

įkurtame dienos centre “Židinėlis”) ir kitur. Kiti švietimo skyriai teigia arba tokių grupių nėra, 

arba neturi informacijos. 

Kiekviename iš miestų ir rajonų duomenų bankas tvarkomas savitai ir kyla įvairių 

problemų kuriant priešmokyklinio ugdymo organizavimo duomenų bazes. 

Kokia institucija ar padalinys atsakingas už duomenų banko tvarkymą ir kaupimą? 

Kai kur šiais duomenimis rūpinasi švietimo kultūros ir sporto skyrius, kai kur seniūnijos, 

88

civilinės 

metrikacijos skyrius, kai kur jokia institucija neįpareigota kaupti duomenų banką ir 

kita. 

Duomenys kaupiami įvairiai: statistinėse ataskaitose, apskaitos žurnaluose, mokyklų 

lokaliose duomenų bazėse (juos perduoda švietimo skyriui), vaikų sąrašus švietimo skyriui 

pateikia seniūnijos, kai kur apie priešmokyklinio amžiaus vaikus duomenys kaupiami tik 

darželiuose ir kitokiais būdais. 

Problemos kyla įvairios: nėra atsakingo žmogaus arba nėra žinoma, kas tuo turi 

užsiimti, netobula duomenų bazės kaupimo programa, sunku sužinoti apie nelankančius 

priešmokyklines grupes vaikus 

ir kita. 

5. Ryšiai su mokyklomis, valstybinėmis institucijomis bei visuomeninėmis 

organizacijomis. Kadangi priešmokyklinio ugdymo sklaidos procesas yra reglamentuojamas 

tam tikrais dokumentais bei norminiais aktais, į šį procesą įtraukiama daugelis institucijų ir 

tarnybų. 

Savivaldybių švietimo skyriai, socialinės rūpybos/paramos skyriai, pedagoginės 

psichologinės tarnybos, ugdymo institucijų vadovai bendradarbiauja sudarydami 

priešmokyklinio amžiaus vaikų sąrašus, 

nukreipdami vaikus į priešmokyklines grupes, 

teikdami 

įvairias paslaugas bei paramą vaikams bei jų šeimoms. 

Priešmokyklinės grupės palaiko gana glaudžius ryšius su valstybinėmis institucijomis, 

tačiau su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ryšiai yra gerokai prastesni. 

Pedagoginės psichologinės tarnybos, teikdamos pagalbą įvairiais priešmokyklinio amžiaus 

vaikų raidos ar jų ugdymo klausimais, bendradarbiauja su įvairiomis miesto tiek 

valstybinėmis (atitinkamai 45 % ir 34 %), tiek visuomeninėmis organizacijomis, su vietinės 

reikšmės institucijomis (po 11 % su valstybinėmis institucijomis bei visuomeninėmis 

organizacijomis) bei apskrities (su valstybinėmis - 22 %, visuomeninėmis – 11 %) pavaldumo 

institucijomis. 

Apie 22 % bendradarbiauja su švietimo skyrių inovacijų centrais bei 34 % su 

Vaiko teisių apsaugos tarnybomis. Tyrimas atskleidė, kad pedagoginių psichologinių tarnybų 

vaidmuo priešmokyklinio ugdymo plėtros procese yra gerokai aktyvesnis nei socialinės 

rūpybos skyrių. Šios tarnybos teikia paramą tiek šeimoms (individualios konsultacijos, 

paskaitos), tiek priešmokyklinio ugdymo pedagogams (seminarai ir paskaitos). Socialinės 

Rūpybos skyriai, priešmokyklinio ugdymo plėtros procese kol kas menkai tedalyvauja, 

daugiausia apsiriboja tik pašalpų šeimoms skyrimu bei pažymų išdavimu. Jos ga lėtų aktyviau 

įsijungti gerinant visuotinio priešmokyklinio ugdymo plėtrą Lietuvoje. 

Savivaldybių švietimo 

skyrių indėlis į priešmokyklinio ugdymo plėtros organizavimą 

yra ženklus, jų veiklos formos 

yra labai įvairios: skleidžia informaciją tėvam s (per spaudą, 

įstaigų vadovus, metodinius 

susitikimus, individualius pokalbius ir kt. renginius), 

pedago gams (organizuoja seminarus, konferencijas, naujų programų pristatymus, metodinius 

pasitarimus ir kt.), bendradarbiauja su įvairiomis visuomeninėmis ir valstybinėmis 

institucijomis (vaiko teisių apsaugos tarnyba, socialinės paramos centrais, pedagogų švietimo 

centrais ir kt.) bei organizuoja įvairius renginius visuom enei. 

89

Pasidomėjus, kokia yra įvairių institucijų patirtis surandant ir nukreipiant socialinės 

atskirties 

šeimų vaikus į priešmokyklines grupes, kas ir kaip šiuo klausimu buvo daroma 

2002 metais, paaiškėjo, kad šis darbas atliekamas įvairiai. Tokie vaikai surandami bei 

nukreipiami į priešmokyklines grupes savivaldybių švietimo skyriams bendradarbiaujant su 

socialinės paramos skyriumi, vaikų teisių apsaugos tarnybų specialistais, seniūnijų 

darbuotojais, savivaldybės administracija, mokyklomis ir ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. 

Eidami į šeimas ar kitokiais būdais tokias tėvus įkalbinėja, kviečia, agituoja ugdymo įstaigų 

vadovai, pedagogai. Kai kur šį darbą atlieka socialiniai pedagogai, seniūnijų 

socialiniai 

darbuotojai, kai kur tuo rūpinasi tik savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybos. Kai kurie – 

tokios patirties visai neturi. 

Priešmokyklinės grupės palaiko glaudžius ryšius su mokykla ir mokytojomis. Beveik 

visos grupės (95 %) tokius ryšius palaiko ir tik viena kita šių ryšių neturi (apie 3 %). Tokiems 

ryšiams pritaria beveik visi tėvai. 97 % iš visų tyrime dalyvavusių tėvų mano, kad labai 

svarbu vaikams susitikti su būsima mokytoja. 

Nors įvairios institucijos bendradarbiauja su priešmokyklinio ugdymo grupėmis, 

tačiau dar yra pakankamai daug nesusikalbėjimo, funkcijų apibrėžties neaiškumo bei 

stokojama įvairiapusiškos 

paramos. 

6. Šeimos dalyvavimas įgyvendinant priešmokyklinį ugdymą. Šeimų vaidmuo 

įgyvendinant priešmokyklinį 

ugdymą yra vienas iš svarbiausių. Priešmokyklinės grupės 

sudaromos arba iš jau lankančių ugdymo įstaigą 

vaikų (dažniausiai vaikų darželių), arba 

kitaip jie yra surenkami. Išryškėjo 

tendencija, kad daugiau nei 56 % (pvz., 75 iš 133 įstaigų) 

grupių sudaroma iš jau lankančių ugdymo įstaigas vaikų. Iš įstaigų vadovų (jų tyrime 

dalyvavo 133) pateiktos statistikos aišku, kad beveik visų šeimų, pateikusių prašymus 

dėl jų 

vaikų priešmokyklinių 

grupių lankymo, poreikiai buvo patenkinti (pvz., iš 6556 pateikusių 

prašymus tėvų, patenkinti 6551). 

Lygių galimybių ugdytis sudarymas vaikams iš įvairios šeimos aplinkos. Pagal 

ugdymo įstaigų vadovų 

duomenis, į priešmok yklines grupes ateina vaikai iš labai 

skirtingų 

šeimų. Jų pasiskirstymo 

pagal šeimų socialinį statusą 

duomenys pateikti 11 lentelėje. 

9.11 lentelė 

Vaikų iš skirtingą socialinį statusą turinčių še imų skaičius priešmokyklinėje gru pėje (pagal ugdymo 

įstaigų vadovų pateiktus duomenis) 

Eil. Šeimų socialinis statusas 

Vaikų skaičiaus pasiskirstymas 

Nr. 

Vaikų skaičius % 

1. Vienturčių vaikų šeimos 1121 28,6 

2. Materialinė padėtis bloga 611 15,6 

3. Augina vienas iš tėvų 536 13,6 

4. Materialinė padėtis gera 479 12,2 

5. Daugiavaikės šeimos 418 10,6 

6. Mišri kalbinė aplinka 244 6,2 

7. Asocialios šeimos 79 2,0 

8. Kita 438 11,2 

Iš viso 3926 100 

90

Tyrimas atskleidė, kad į priešmokyklines grupes vaikai ateina iš labai skirtingų šeimų. 

Daugiausiai 

ateina vaikai iš vienturčius vaikus auginančių šeimų (jie sudaro 28,6 % vaikų). 

Tik 12,2 % vaikų į tokias grupes ateina iš geras materialines 

sąlygas turinčių šeimų. Deja, 

nemaža dalis vaikų lanko priešmokyklinio ugdymo grupes iš šeimų, kurių 

materialinė padėtis 

bloga (15,6 %) arba juos augina tik vienas iš tėvų (13,6 %). Dešimtadalis vaikų ateina iš 

daugiavaikų šeimų (jie sudaro 

10,6 % vaikų). Su specifiniais poreikiais ateina vaikai iš 

mišrios kalbinės aplinkos (6,2 % vaikų) bei asocialių šeimų (2 % vaikų). 

Šeimų informavimas apie priešmokyklinio ugdymo galimybes. Ugdymo įstaigos 

įvairiais būdais siekia pritraukti vaikus į priešmokyklines grupes. Vaikai ateina į tokias grupes 

(įstaigų vadovų teigimu) arba įvairiais būdais gavę informaciją apie priešmokyklines grupes, 

arba pedagogams apsilankius šeimose, arba jau lankę ugdymo įstaigas, arba nukreipus į tokias 

grupes įvairioms tarnyboms ir kita. Vaikų grupių sudarymo būdai matomi12 lentelėje. 

9.12 lentelė 

Priešmokyklinių grupių sudarymo būdai ir tėvų informavimo poreikis (pagal ugdymo įstaigų vadovų 


Grupių sudarymo būdai Variantus nurodžiusių ugdymo 

Tėvai patys pateikė 

prašymus 

įstaigų skaičius (n = 133) 

Grupė sudaryta iš ugdymo 75 

įstaigą lankiusių vaikų 

93 

Dėl to, kad įstaiga skleidė 58 

informaciją tėvams 

Pedagogai lankėsi šeimose 39 

Paskatino lankantys 

51 

mokyklą broliukai 

ar 

sesutės 

Dalį vaikų nukreipė įvairios 

tarnybos 

Kita 6 

2 

Kiekvieno varianto įstaigų 

skaičius procentais (%) 

Bene didžiausią lankančių priešmokyklines grupes vaikų skaičių sudaro vaikai, kurių 

tėvai patys 

atnešė pareiškimus. Tokiu būdu dalis vaikų pradeda lankyti grupes 93-jose iš 133 

ugdymo įstaigų (t.y. 70 %). Nemaža dalis vaikų natūraliai pereina iš jau lankytų ugdymo 

įstaigą grupių (dažniausiai vaikų darželių). Tai būdinga 56 % ugdymo įstaigų. Dėl to, kad 

įstaiga visokiais būdais informavo tėvus (per spaudą, lankstinukus, skelbimus ir kita) apie 

vaikų galimybes ugdytis priešmokyklinėse grupėse, pritraukė dalį vaikų net 44 % ugdymo 

įstaigų. Didelį poveikį turi jau mokyklą lankantys broliukai ir sesutės. Jų paskatinti kai kurie 

vaikai atėjo net į 38 % ugdymo įstaigų. Nemažai pedagogai pritraukia 

vaikų į 

70 

56 

44 

29 

38 

1,5 

4,5 

91

priešmokyklines 

grupes lankydamiesi vaikų namuose. Toks būdas taikomas net 38 % ugaymo 

įstaigų. Tačiau mažai į kurią įstaigą ateina nukreipti įvairių tarnybų vaikai (apie 1,5 % ). 

Tyrimas parodė kiek giliai tėvai yra susipažinę su “Bendrąja priešmokyklinio 

ugdymo ir ugdymosi programa”(pagal 449 tėvų atsakymus): 

* Yra 

išklausę tik pedagogų komentarus - 224 tėvų, t.y. 52 % 

* Yra gerai 

susipažinę - 110 tėvų, t.y . 24 % 

* Nėra matę nei girdėję - 104 tėvų, t.y. 22 % 

* Yra tik matę ir vartę 

- 11 tėvų, t.y. 2 % 

Akivaizd u, kad tėvai nėra giliai susipažinę su programomis ir daugiau nei pus ė jų (52 

%) apsiriboja tuo, kiek su ja supažindina pedagogai. Tačiau beveik ketvirtadalis tėvų yra gerai 

susipažinę (24 %). Visai nėra tokios program os matę nei apie ją girdėję 22 % tėvų. 

apie 

įstaigų 

Ugdymo įstaigų vadovai ar pedagogai visokiais 

kitais būdais siekia informuoti šeimas 

priešmokyklinį ugdymą bei pritraukti kuo daugiau vaikų. Pvz., beveik pusė (44 %) 

vadovų teigia, jog apie priešmokyklinio ugdymo svarbą, formas bei paslaugas 

informuoja per parengtus informacinius bukletus; 11 % ugdymo įstaigų yra įkūrę 

bibliotekėles namuose ugdomiems priešmokyklinio amžiaus vaikams, kai kurios įstaigos (apie 

6 %) rengiantiems mokyklai vaikus namuose tėvams skaito švietėjiškas paskaitas ir kita. 

Šeimos poreikių aiškinimasis ir jų tenkinimas. Tyrimas parodė, kad tėvai deda daug 

vilčių į vaiko parengimą mokyklai priešmokyklinėje grupėje. Daugelis jų pateikė net po kelis 

pageidavimus, kurie atsispindi 13 lentelėje. 

Tėvų lūkesčiai ugdant jų vaikus (pagal tėvų pateiktus duomenis) 

Tėvų lūkesčių 

sritys 

Dėl intelektinės 

brandos 

Dėl bendravimo 

Tėvų lūkesčiai Lūkesčius išsakiusių 

tėvų skaičius 

Vaikas lavins gabumus ir gebėjimus, kurie padės 487 

lengvai skaityti, rašyti, skaičiuoti mokykloje 

Vaikas išmoks skaityti, rašyti, skaičiuoti 130 

Vaikas 

išmoks būti kartu su bendraamžiais, drauge 

žaisti, bendrauti 

9.13 lentelė 

% 

(n = 568) 

86 

23 

430 76 

Vaikas įgis pasitikėjimo bendrauti su pedagogais 230 41 

Dėl elgesio Vaikas bus priverstas išmokti paklusti, laikytis tvarkos 127 22 

Dėl saugumo Vaikas bus saugus, užsiėmęs 124 22 

Dėl maitinimosi Vaikas bus pavalgęs 

32 6 

Tyrimas parodė, kad tėvams yra svarbiausia, jog priešmokyklinėje grupėje vaikas 

ugdytųsi intelektualiai 

(86 % norėtų, kad būtų lavinami vaikų gebėjimai ir gabumai, 23 % - 

kad vaikai išmoktų skaityti, rašyti, skaičiuoti). Nė kiek nemažiau svarbu įgyti bendravimo 

į gūdžių (76 % norėtų, kad išmoktų bendrauti su bendraamžiais ir tik 41 % tėvų nurodo, kad 

svarbu išmokti bendrauti 

su pedagogais). Nemaža dalis tėvų (jų apie 22 %) nori, kad jų vaikai 

išmoktų 

paklusti, laikytis tvarkos. Lygiai tiek pat tėvų (22 %) tikisi, kad vaikas bus saugus, 

užsiėmęs ir tik nedidelei grupei tėvų 

(6 %) svarbu, kad vaikas būtų pavalgęs. 

92

Išanalizavus tėvų atsakymus į klausimą “Ar ugdymo įstaigoje buvo klausiama Jūsų 

nuomonės įvairiais klausimais?”, išryškėjo pedagogų bendravimo su tėvais turinys. 

9.14 lentelė 

Tėvų įsijungimas analizuojant įvairias priešmokyklinio ugdymo problemas (pagal tėvų pateiktus 

duomenis) 

Tarimosi su 

tėvais sritys 

Dėl vaiko 

Dėl ugdymo 

Dėl 

organizavimo Tarimosi su tėvais turinys Tėvų skaičius 

(n = 568) 

Apie vaiko poreikius, interesus, įpročius 458 81 

Vertinant vaiko pasiekimus 88 15 

Planuojant ugdomąjį prosesą grupėje 166 29 

Kuriant priešmokyklinės grupės aplinką 144 25 

Numatant priešmokyklinės grupės darbo laiką 152 27 

Apie maitinimo organizavimą 171 

30 

Apie pavežimą įstaigos transportu 43 

8 

Tyrimo 

duomenys parodė, kad su daug eliu (80 %) tėvų pedagogai tariasi dėl vaikų 

poreikių, interesų 

bei įpročių, tačiau apie vaiko pasiekimus pedagogai vengia kalbėti. Beveik 

trečdalis tėvų (25-30 %) pareiškė nuomonę d ėl vaikų ugdym o – (ugdymo proceso planavimo, ugdanšiosios aplinkos įkūrimo ir kt.) bei organizacinių problemų (darbo laiko, maiti nimo). 

Deja, apie vaikų pavežimo įstaigų transportu organizavi mą , yra kalbėjęsi 

vos keli procentai 

tėvų (iš 568 tėvų tik 43). Apibendrinant galima teigti, kad tėvai nėra aktyvūs sprebdžiant 

įvairias 

ugdymo problemas. Tariamasi įvairiais klausimais tik su trečdaliu tėvų. 

Tėvų nuomonė apie vaiko brandumą mokyklai ir nuostata anksčiau ar vėliau 

leisti į mokyklą. Priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai gana skirtingai vertina jų 

brandumą mokyklai. Vieni jų įžvelgia nepakankamą fizinę, kiti – protinę, dar kiti mato 

išsėdėjimo per pamokas problemas bei nepasirengimą išlaikyti fizinį bei psichinį krūvį. 

Tėvų nuomonė apie šešerių metų vaikų brandumą mokyklai (pagal tėvų pateiktus atsakymus) 

Brandumo mokyklai 

komponentai 

Fizinė ir intelektualinė 

branda pakankama 

Intelektinė 

branda 

pakankama, 

tačiau 

nepakankama 

socialinė 

emocinė 

Nuostata 

tapti mokiniu 

teigiama, 

tačiau 

nepakankama 

psichofizinė 

branda 

Vaikų brandumo vertinimo komponentai Tėvų 

A. Vaikas fiziškai nepajėgus mokytis, jo protas subrendęs 

skaitymo, rašymo ir skaičiavimo mokymuisi 

skaičius 

50 

(n=544) 

% 

9.15 lentelė 

B. Vaiko protas subrendęs mokymuisi, tačiau jis 205 37,7 

nepasirengęs saugiai nueiti į mokyklą ir po mokyklos būti 

vienas namuose 

C. Vaiko protas subrendęs mokymuisi, tačiau jį vargina 

būtinybė išsėdėti per pamokas 

D. Vaikas nori eiti į mokyklą, tačiau dar nepajėgia 

susidoroti su fiziniu ir psichiniu krūviu 

(n=544) 

154 

(n=544) 

299 

(n=544) 

% 

9,2 

28,3 

50,0 

93

Tyrimo duomenys rodo, kad, tėvų vertinimu, yra labai nedaug visiškai brandžių 

mokyklai 

šešiamečių (tik 9,2 % - 15 lentelės “A”). Net pusė tėvų (50 %, t.y. 299 iš 544 tėvų) 

teigia, 

kad tokių vaikų nuostata tapti mokiniu yra ryški, tačiau nepakankama psichofizinė 

branda (15 lentelės “D”). Socialinės 

emocinės brandos vertinimas svyruoja nuo 28,3 % iki 

37,7 % (lentel ės “A”ir ”B”) tėvų. 

Nemažai tėvų (apie 30 %) šešiamečiams priskyrė net po du 

vienokius 

ar kitokius brandumo požymius. Vadinasi, tik dešimtadalis šešiamečių (tėvų 

nuomone) 

yra visiškai brandūs mokyklai. Tačiau kiti mokyklai pribrendę tik iš dalies: apie 

pusė nėra 

pasirengę susidoroti su fiziniu ir psichiniu krūviu, daugiau nei trečdaliui 

nepakanka savisaugos įgūdžių, 

apie trečdalį gąsdina išsėdėjimo per pamokas būtinybė ir kita. 

Vaikų amžius, nuo kurio tėvai 

ketina leisti vaikus į mokyklą (pagal tėvų atsakymus) 

Tėvų 

pasiskirs 

tymas 

Miestų 

ir 

Vaikų 

amžius 

Iki 6 m. 

6-6,5 

6,5-7 

7-7,5 

7,5-8 Vaikų 

sk. 

9.16 lentelė 

Iš viso 

Tėvų sk. 19 44 216 157 33 469 84,7 

rajonų centrų % 4,1 9,4 46,0 33,5 7,0 

100 

Tėvų sk. 0 7 34 34 10 85 15,3 

Kaimų % 0 8,2 40,0 40,0 11,8 100 

Tėvų sk. 19 51 250 191 43 554 100 

Iš viso 

% 3,4 9,2 45,1 34,5 7,8 100 

mokyklą 

(16 lentelę), išryškėjo, kad beveik pusės jų (45,1 %) vaikai pradės lankyti mokyklą 

būdami 6,5-7 metų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis (34,5 %) – būdami % 7-7,5 metų. Iki 6,5 

metų labai 

nedaug tėvų leis savo vaikus į mokyklą (iki 6 m. – 3,4 %, 6-6,5 m. – 9,2 %). 

Tačiau yra tėvų (jų 7,8 %), kurių vaikai pradės lankyti 

mokyklą tik nuo 7,5-8 metų. 

Tai labiau būdinga kaimo vietovėse gyvenančioms šeimoms. Apskritai išryškėjo tendencija, 

kad kaimo 

vietovių šeimos labiau linkę į mokyklą leisti vyresnius savo vaikus nei iš miestų ar 

rajonų centrų. Tam, galbūt, daro įtaką sąlygos ar vaikų brandumo mokyklai problemos. 

ugdymą rezultatus, galima teigti, kad: 

- 

Išanalizavus tėvų atsakymus į klausimą, kokio amžiaus vaikus jie ketina leisti į 

Apibendrinant šeimos ir socialinių partnerių dalyvavimo įgyvendinant priešmokyklinį 

Šeimos gana dažnai kreipiasi į įvairias institucijas tarnybas, prašydami vienokios ar 

kitokios paramos bei paslaugų. Savivaldybių švietimo skyriai iš esmės patenkina visus 

tėvų prašymus. Gana daug (ypač kaimo) vietovių, kurių tėvai gyvena gana atokiose 

vietose, kur nėra nė vienos priešmokyklinės grupės ir neorganizuotas pavežėjimas, 

neturi sąlygų ugdytis tokiose grupė se. 

Tyrimas parodė, kad mažiau nei 3 % 

priešmokyklinio amžiaus vaikų pavežėjami įstaigų transportu, šiek tiek daugiau nei 3 

% - atvyksta visuomeniniu transportu. Miestų šeimos ar jų vaikai 2-3 kartus daugiau 

gauna paramos iš savivaldybių švietimo skyrių nei rajonų. 

% 

94

- Apie pusė (46 %) ugdymo įstai gų vadovų norėtų gauti materialinės ir ketvirtis (25 %) 

metodinės paramos. Tačiau ir pačios įstaigos teikia paramą šeimoms: 53 % retsykiais 

lanko namuose rengiamus mokyklai vaikus, kai kurios kuria konsultacines grupes, 

įveda konsultanto etatą. 

- Iš savivaldybių socialinės rūpybos skyrių šeimos bene dažniausiai prašo ilgalaikų 

pažymų (32 % karto), bei įvairių pažymų (29 % visų prašymų). Paaiškėjo, kad šios 

tarnybos gali patenkinti gana nedaug (pvz., Šakiuose – tik apie 6 %) įvairaus pobūdžio 

tėvų prašymų. 

- Pedagoginių psichologinių tarnybų vaidmuo priešmokyklinio ugdymo plėtros procese 

yra kur kas didesnis nei socialinės rūpybos skyrių. Į šias tarnybas tėvai ar pedagogai 

dažniausiai kreipiasi dėl ugdymo problemų įvertinimo ir konsultavimo (toks 

kreipimosi pobūdis sudaro 

pusę (50,3 % visų kreipimosi atvejų), rečiau dėl vaikų 

brandumo mokyklai įvertinimo (24,6 % atvejų). Savivaldybių švietimo skyrių indėlis 

ženklus, įvairiomis formomis įsijungia į priešmokyklinio ugdymo plėtrą. 

- Priešmokyklinio amžiaus vaikus duomenų bazės kuriamos, tačiau dažniausiai apie 

ugdymo institucijas lankančius. Renkami duomenys apie priešmokyklines grupes, 

fiksuojami jų skaičiaus pokyčiai. Nuo 2000 m. miestuose jų išaugo 1,2 karto, 

rajonuose – 1,8 karto. Nustatyta, kad viena kita grupė įsikuria nevalstybinėse 

institucijose. Apie ugdomus namuose vaikus bei sąlygas surinkti tik pavieniai 

duomenys. Kyla problemos dėl tokių vaikų suradimo, netobulos 

kompiuterinės 

duomenų tvarkymo programos, nėra atsakingo žmogaus arba nepasidalinama 

funkcijomis dėl naujų iškylančių problemų sprendimo. 

- Priešmokyklines grupes sudaro vienturčiai vaikai (28,6 %), vaikai iš materialiai gerai 

aprūpintų (12,2 %) ir neaprūpintų materialiai šeimų (15,6 %), auginti tik vieno iš tėvų 

(13,6 %), daugiavaikių šeimų (10,6 %) ir kita. 

- Tėvai gana skeptiškai vertina pakankamą šešiamečio brandumą 

mokyklai. Apie 

trečdalis tėvų mano, kad intelektinė branda pakankama, vaikų nuostatos mokytis 

mokykloje teigiamos, tačiau 

vaikai turi socializacijos problemų, nepajėgūs išlaikyti 

fizinio bei psichinio krūvio. Todėl apie pusė (45,1 %) tėvų ketina savo vaikus leisti į 

mokyklą tik sukakus 6,5-7 m. ar net 7-7,5 metų (34,5 %). 

95

1. 

2. 

IŠVADOS 

Priešmokyklinis ugdymas, padedantis vaikui geriau pasiruošti mokyklai, ieško sprendimų, 

kaip garantuoti priešmokyklinio ugdymosi standartą atitinkančius vaiko pasiekimus 

saugant ir netrumpinant vaikystės, 

natūraliai brandinant vaiko mokymosi motyvaciją, 

teikiant paramą ir pagalbą jam ir jo ugdytojams – tėvams, pedagogams. 

3. Tyrimo duomenys rodo, kad priešmokyklinės 

grupės yra palyginti didelės. Net 34 % 

grupių vaikų daugiau nei 20. Tai viršyja įstatymu numatytas normas. Labai mažų grupių – 

iki 5 vaikų – nedaug, apie 2 %. 

4. Priešmokyklinėse grupėse vaikų 

su negalia integruota labai nedaug. Pvz., su kalbos 

5. 

Statistinės tyrimo situacijos analizė parodė, kad 52 % vaikų priešmokyklines grupes lanko 

vaikų darželiuose, 18 % - darželiuose-mokyklose ir 30 % - mokyklose. Tarp jų apie 30 % 

vaikų iki tol nelankiusių jokios ugdymo institucijos. 73 % priešmokyklines grupes 

lankančių vaikų – šešiamečiai, 22 % - penkiamečiai ir tik apie 3 % - septynerių metų 

vaikai. 

negalia – apie 6 %, kvėpavimo sutrikimais – virš 1 %, su judėjimo negalia – iki 1 %. 

Priešmokyklinėse grupėse dažniausiai dirba aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai. Apie 

7 % pedagogų reikiamo išsilavinimo neturi. 

6. Remiantis tyrimo duomenimis, poilsio kambarių, žaidimų ir veiklos plotai vienam vaikui 

yra mažesni nei nurodo “Ikimokyklinio ugdymo įstaigų 

higienos normos ir tausyklės” bei 

“Mokyklų aprūpinimo standartas”. Pvz., žaidimų ir veiklos kambarys: standartas 4 m 

Miestų 

7. 

2 2 2 2 

vienam vaikui, rasta 0,86 m ; tualeto standartas 1 m , rasta 0,45 m . 

9. nių grupių aplinka modeliuojama taip, kad aktyvintų 

10. 

ų nesukuriančios sąlygų 

11. ą vertina neadekvačiai ir nevienareikšmiškai. Kelia 

2 – 

rasta 2,88 m 2 vienam vaikui, poilsio kambarys: standartas 2,4 m 2 – rasta 1,77 m 2 . 

ir rajonų mokyklose žaidimo ir veiklos kambarių plotas yra mažiausias – sudaro tik pusę 

reikiamo ploto (2,29 m 2 ir 2,74 m 2 rajono mokyklose vietoj 4 m 2 ). 

Tyrimo duomenimis priešmokyklinių grupių rūbinės, tualetai, prausyklos taip pat 

neatitinka higieninių normų reikalavimų. Patalpos per pus mažesnės: rūbinės standartas 

1,2 m 

8. Tyrimas nustatė, kad grupių erdvės palyginti jaukios (jaukiausios – darželyje, mažiausiai 

jaukios – mokykloje), saugios (saugiausios – darželyje, mažiau saugios – mokykloje), 

tačiau trūksta mobilumo. Nors darželiuose gerokai mobilesnės nei mokyklose, visdėlto 

apie pusė tirtų grupių statiškos, nekeičiamos, ribojančios vaiko judėjimą. 

Tyrimo duomenimis, priešmokykli 

vaiką, būtų paprasta, natūrali ir reali. Geriausiai šiuo požiūriu tvarkomos darželių grupės, 

prasčiausiai – mokyklų. 

Socializaciją skatinančios aplinkos požymiai priešmokyklinėse grupėse prasčiausi. Grupės 

nepakankamai atviros, svetingos pasauliui už įstaigos rib 

neformaliam bendravimui su aplinkiniais. Aplinka, kurioje vaikas jaustųsi gerbiamas, 

prastai sukurta mokykloje ir darželyje – mokykloje. Šis požymis būdingas tik darželių 

aplinkai. 

Pedagogės aplinkos funkcionalum 

susirūpinimą tyrimo metu išryškėjusi šiuolaikinių aplinkos kūrimo tendencijų neatliepianti 

samprata, būdinga pedagogams. 

96

12. Tyrimas konstatavo, kad ugdymo proceso pedagoginės diados “vaikas – pedagogas” ir 

“pedagogas – vaikas” priešmokyklinėse gruoėse ženkliai skiriasi savo dažnumu. Išryškėjo 

aktyvi pedagogo pozicija, ne visada paisanti vaiko saviraiškos poreikių, interesų ir 

galimybių. Šita situacija būdinga visų modelių (darželių, darželių-mokyklų, mokyklų) 

priešmokyklinėms grupėms. 

13. Pedagogo bendravime su vaiku vyrauja vaiko veiklos inicijavimas bei pagalba vaikui (51 

% visų sąveikos “pedagogas – vaikas” atvejų). Pakankamai dažnos (24,5 %) situacijos, 

kuriose pedagogas reikalauja, liepia, įsako. 

14. “Vaiko – pedagogo” sąveikoje vaiko aktyvumas reiškiasi klausimais, prašymais, 

aiškinimusi dėl kilusių konfliktų, gyvenimo tvarkos (38,6 % visų sąveikos “vaikaspedagogas” 

atvejų), idėjų siūlymu, daiktų bei darbelių rodymu (32,7 % atvejų). 

Mažiausiai vaikai išsako norų, pageidavimų. Tokia vaiko aktyvumo raiška būdinga visų 

modelių priešmokyklinio ugdymo grupėms. 

15. Sąveikų emociniai aspektai daugiausiai yra pozityvūs. Tačiau tyrimas 

išryškino pedagogo 

kompetencijos stoką reaguojant į vaiko negatyvias emocijas: į jas pedagogas atsako 

negatyviai ir abejingai. 

16. Tyrimas parodė, kad priešmokyklinėse grupėse taikomos įvairios ugdymo technologijos: 

ugdymas (is) aktyvinančia aplinka, ugdymas (is) pavyzdžiu, ugdymas (is) konstruktyvia 

vaiko ir pedagogo sąveika ir savaiminis ugdymasis. Iš išvardintų šiuolaikinių 

technologijų dominuoja ugdančiosios aplinkos sudarymas (23 % grupių); visų kitų 

technologijų taikymas dominuoja 11 – 12 % grupių. 

17. Tyrimo duomenys 

rodo, kad ypač dažna, priešmokyklinio ugdymo dokumentuose 

nerekomenduojama, tiesioginio mokymo technologija. Ji dominuoja 41 % grupių. 

18. 56 % pedagogių dažniausiai naudoja visas jiems žinomas, ir šiuolaikines, ir 

akademiškesnės krypties technologijas. Tik apie 7 % pedagogų naudoja vien šiuolaikines, 

t.y. siekia lygiavertės sąveikos su vaiku, lanksčiai reaguoja į spontaniškai susikuriančias 

ugdymo situacijas grupėje bei vaiko poreikius, stengiasi tapti sektinu pavyzdžiu vaikui ir 

kt. 

19. Analizė rodo, jog tiesioginio mokymo dominavimas dažnesnis mokyklų 

nei darželių 

priešmokyklinėse grupėse (atitinkamai 47 % ir 48 % grupių). Konstruktyvios vaiko ir 

pedagogo sąveikos būdams pagrindinį dėmesį dažniausiai skiria darželis nei kitos 

priešmokyklinės grupės (16 % darželių, 9 % mokyklų, vos 3 % darželių-mokyklų 

priešmokyklinio ugdymo grupių). 

20. Ikimokyklinio ugdymo specialybę įgiję pedagogai tiesiogiai 

vaikus moko rečiau nei 

pradinio ugdymo išsilavinimą turintys (39 % - pirmųjų ir 47 % - antrųjų). Ikimokyklinio 

ugdymo išsilavinimą turintys pedagogai dažniau taiko konstruktyvios sąveikos būdus nei 

įgiję pradinio ugdymo išsilavinimą (atitinkamai 12 % ir 9 %). 

21. 

Pedagogų sugebėjimo vertinti ugdymo proceso savo grupėje ypatumus tyrimas parodė, 

kad jie neobjektyviai, perdėtai gerai vertina savo gebėjimus taikyti vieną ar kitą 

šiuolaikišką ugdymo technologiją. Tai trukdo pastebėti praktinės veiklos problemas ir 

tobulėti. 

22. Vaiko savijauta priešmokyklinėse grupėse gera visose ugdymo institucijose. Tačiau 30 % 

vaikų, galvodami apie būsimą mokyklos lankymą, jaučiasi liūdni arba išsigandę. Vaikų 

savijautą prastina tiesioginis mokymas. 

97

23. Rajonų vaikai yra liūdnesni ir labiau išsigandę, ypač tiesiogiai mokomi 

(pvz., raidelių) 

nei miesto vaikai. Dauguma prastai jaučiasi ir darželiuose-mokyklose. Darželių ir 

mokyklų priešmokyklinėse grupėse vaikai jaučiasi geriausiai, tačiau savijauta laukiant 

mokyklos lankymo pradžios geriausia mokyklų priešmokyklinėse grupėse, blogesnė 

darželiuose ir žymiai prastesnė darželiuose-mokyklose. 

24. Tyrimas parodė, kad 

vaikų ugdymas (is) priešmokyklinėse grupėse pagerino sakytinės ir 

rašytinės kalbos gebėjimus, matematinio raštingumo lygį bei supratingumą. Pvz., metų 

pradžioje savo vardą teisingai 

rašė 81 %, metų gale – 95 % vaikų; įvairias raides, žodžius 

ir sakinius metų pradžioje rašė 29 % vaikų, metų pabaigoje 

– net 86 % vaikų. Pagerėjo 

vaikų matematiniai gebėjimai. 

25. Kūrybiškumo tyrimo duomenimis, padaugėjo vaikų, turinčių daugiau skirtingų vizualinės 

raiškos idėjų (50 % metų 

pradžioje, 63 % - metų pabaigoje). Padidėjo vaikų vizualinės 

raiškos produktyvumas. Nebeliko vaikų, kurie piešiniu užpildydavo vos 1-3 iš pasiūlytų 

7 

kvadratėlių. Padaugėjo visus kvadratėlius užpildžiusių vaikų. 

26. Priešmokyklinės grupės palaiko gana glaudžius ryšius su valstybinėmis institucijomis, 

tačiau su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis ryšiai yra gerokai prastesni. 

27. Pedagoginių 

psichologinių tarnybų vaidmuo priešmokyklinio ugdymo plėtros procese yra 

gana aktyvus. Šios tarnybos teikia paramą tiek šeimoms (individualios konsultacijos, 

paskaitos bei tėvų grupės), tiek priešmokyklinio ugdymo pedagogams (seminarai, 

paskaitos). Socialinės rūpybos skyriai priešmokyklinio ugdymo plėtros procese kol kas 

dalyvauja menkai, 

daugiausia apsiriboja tik pašalpų šeimoms skyrimu bei pažymų 

išdavimu. 

28. Švietimo skyrių indėlis į priešmokyklinio 

ugdymo plėtros organizavimą yra ženklus, jų 

veiklos formos yra gana įvairios: skleidžia informaciją tėvams (per spaudą, įstaigų 

vadovus, metodinius susitikimus, 

individualius pokalbius ir kt. renginius), pedagogams 

(organizuoja seminarus, konferencijas, naujų programų pristatymus, metodinius 

pasitarimus ir kt.), bendradarbiauja su įvairiomis visuomeninėmis ir valstybinėmis 

institucijomis (vaiko teisių apsaugos tarnyba, socialinės paramos centrais, pedagogų 

švietimo centrais ir kt.) bei organizuoja įvairius renginius visuomenei. 

29. Priešmokyklinio ugdymo grupes turinčioms institucijoms reikalinga materialinė (tokios 

paramos 

poreikį nurodo 46,3 % ugdymo įstaigų vadovų) bei metodinė parama (nurodo 

25,49 % vadovų). Nors metodinės pagalbos, vadovų tvirtinimu, ugdymo įstaigos gauna 

nemažai, tačiau finansavimo problema išlieka gana aštri. Tikimasi šios problemos 

išsprendimo įsigaliojus mokinio krepšelio paskyrimo tvarkai. 

98

LITERATŪRA 

1. Aramavičiūtė V.Ugdymo samprata. Vilnius, 1998. 

2. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Vilnius: Švietimo aprūpinimo 

centras, 2002. - 43 p. 

3. Bytautienė R. Kompiuteris vaikų darželyje. //Žvirblių takas. Kaišiadorys: UAB Gimtasis 

žodis, 2001.Nr.3. P: 14 - 21. 

4. Bitinas B. Ugdymo filosofija. 

Vilnius: Enciklopedija, 2000. 

5. Bitinas B. Ugdymo tyrimų metodologija. Vilnius: Jošara, 1998. 

6. Bitinienė A. Mokslinis stilius. Vilnius: Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio 

mokslo ministerija, 1983. 

7. Blatman E., Kišnikas R.Vaikų žaidimai. Žaidimai ir žaislai. Vilnius: Lietuvos Valdorfo 

pedagogikos centras, 2000. - 30 p. 

8. Blauzdys V. Darželinukų ir moksleivių fizinio ugdymo kaita. Vilnius: VPU l-kla, 2001. - 

70 p. 

9. Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kaita. Vilnius: Garnelis, 2001. - 151 p. 

10. Cohen D. H., Marguerita Rudolph.Kindergarten and early schooling. 1977 by Prentice- 

Hall, Inc., Englewood cliffs, N.J. 07632(Revised edition of KINDERGARTEN A Year of 

Learning). 

- 432p. 

11. Coughlin P. A., Kristen A. Hansen, Dinah Heller ir kiti. Į vaiką orientuotų grupių 

kūrimas.Vilnius: Lietus,1997. - 311 p. 

12. Daukšienė 

D. O. Socialinių įgudžių ugdymas. //Žvirblių takas. Kaišiadorys: UAB 

Gimtasis žodis, 2002. Nr. 1. P: 2 - 6. 

13. Decker C. A. John R. Decker. Planning and Administering Early Childhood Programs, 

Third Edition. Published by Charles E. Merrill Pubishing Copany, a Bell & Howell 

Company, 

Columbus, Ohio 43216. - 516p. 

14. Dokumentai/vaizdines.priemones/Aprupinimo standartai. //Informacinis leidinys.,2001. 

Nr.14 

15. Fišas M. Tikimybių teorija ir matematinė statistika. Vilnius: Mintis, 1968. 

16. Glebuvienė V.S. Ikimokyklinės pedagogikos įvadas. Vilnius: VPU l-kla, 2000. - 18 p. 

17. Gražienė V., Rimkienė G. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Vilnius: Leidybos centras, 1993. 

- 163 

.p 

18. Grunelius E. M. Ankstyvosios vaikystės pedagogika. Vilnius: Lietuvos Valdorfo 

pedagogikos centras, 1999.- 48 p. 

19. Hansen K. A., Roxane K.Kaufmann, Steffen Saifer. 

Ugdymas 

ir demokratijos 

kultūra.Vilnius: Lietus,1997. - 123 p. 

20. Higienos normos ir taisyklės. //Informacinis leidinys. Vilnius, 2002. Nr.14. P. 15. 

21. Hohmann M., Bernard Banet & David P. Weikart. Young Chilren in Action, a Manual for 

Preschool Educators. 1979 by The High/Scope Educational Research Foundation. P.36 

99

22. Howard gardner, David Henry Feldman, Mara Krechevsky. Project Spectrum: Early 

Learning 

Activities. – teachers College press, 1998. 

23. Ikimokyklinis auklėjimas. Kaunas: Šviesa,1988. 

24. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Vilnius: Presvika, 

2001. 

25. Jakavičius V. Žmogaus ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1998. -159 p 

26. Jankauskienė L. Vaikas ir aplinka. //Žvirblių takas. Kaišiadorys: UAB Gimtasis žodis, 

2002. Nr. 30. P: 9 - 12. 

27. Jankauskienė L., Monkevičienė O., Šeibokienė G. Priešmokyklinis ugdymas. 

Vilnius: 

Švietimo aprūpinimo centras, 2002. - 58 p. 

28. Johnson R. Approaches to early childhood education. 1987 by Merrill Publishing, 

Company a Bell & Howell In formation Company Columbus, Ohio 43216. 

– 325p. 

29. 

Katinienė A. Visapusiškas vaiko rengimas mokyklai darželyje. Vilnius: PMTI, 1985. -73 

p. 

30. Kvieskienė G. Socializacija ir vaiko gerovė. – Vilnius, 2003. 

31. 

Lietuvos ikimokyklinės ir kitos vaikų įstaigos. Vilnius: Lietuvos statistikos komitetas, 

1990. 

32. 

Lietuvos ikimokyklinės ir kitos vaikų įstaigos. Vilnius: Statistikos departamentas prie 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1992. 

33. 

Myers D. G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000.P. 718. 

34. Monkevičienė O. Kompleksinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje. Kaunas: Šviesa, 1991. 

- 153 p. 

35. 

Monkevičienė O. Vaiko emocinis ir socialinis brandumas mokyklai. //Žvirblių takas. 

Kaišiadorys: UAB Gimtasis žodis, 2002. Nr. 4. P: 7 - 12. 

36. 

Monkevičienė O. Vėrinėlis.I dalis. Vilnius: Leidybos centras, 1995. - 86 .p 

37. 

Monkevičienė O. Vėrinėlis.IIdalis. Vilnius: Leidybos centras, 1995. - 156 .p 

38. 

Ozmon H. A., Samuel M. Craver. Filosofiniai ugdymo pagrindai.Vilnius: Leidybos 

centras, 1996. - 467 p. 

39. 

Petrauskienė A., Zaborskis A. Aukime sveiki.Kaunas: Farmacija, 2000. - 167 p. 

40. 

Priešmokyklinio ugdymo koncepcija. 2000. P – 4. 

41. 

Roopnarine J. Approaches to Early Childhood Education. – Merrill publishing company, 

1981. 

42. 

Rosalind C. Understanding Child Development. – Delmar, Publishers, 1996. 

43. 

Rheta De Vries, Lawrence K. Constructivist Early Education: Overview and Comparison 

With Other Programs. – Washington, 1987. 

44. 

S. Šalkauskis. Pedagoginiai raštai. Kaunas: Šviesa, 1991. 

45. 

Saifer S. Practical Solutions to Practically Every Problem, The Early Childhood 

Teacher’s Manual. 1990 by Steffen Saifer. Printed in the United States of America. - 

190p. 

46. Saviščevičienė S. Vaiko sveikata ir saugumas.Šiauliai, 2000. 

100

47. Seefeldt C. Nita Barbour. Early Childhood Education, An Introduction. 1990 by 

Macmillan Publishing Compan, a Divisio of Macmillan. - 616p. 

48. Socialiniai – edukaciniai pokyčiai ikimokykliniame ugdyme. – Klaipėda, 2000. 

49. Svarbiausi ikimokyklinio ugdymo įstaigos dokumentai. Vilnius:Lietuvos pedagogų 

kvalifikacijos institutas, 1996. 

50. Sveikata 21. Pagrindiniai visuomenės sveikatos peržiūros principai Europos regione. – 

Vilnius. 

51. Vaikų teisių konvencija. Vilnius, 2000. 

52. Valdorfo pedagogika.Rudolfo Šteinerio ugdymo meno rėmėjai, Berlynas. 

53. Monkevičienė O. Vaikų darželio programa. Vėrinėlis. Vilnius: Leidybos centras, 1993. - 

239 .p 

54. Žukauskienė R. Raidos psichologija.Vilnius: Margi raštai, 2002. - 364 p. 

101

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) KOKYBĖS 

KRITERIJAI IR VEIKSNIAI 

(Mokslinis tyrimas „Priešmokyklinio amžiaus vaikų (5-6(7) m.) 

kokybiško ugdymo(si) veiksniai ir kriterijai“, 2002-2003 m.) 

Visuotinis priešmokyklinis ugdymas ir jo įgyvendinimas – viena iš svarbiausių 

prioritetinių krypčių Lietuvos švietimo gairėse. Formuojant priešmokyklinio ugdymo 

įgyvendinimo nuostatas, labai svarbu remtis esamos situacijos moksline analize. Ji galėtų padėti 

išskirti priešmokyklinio ugdymo(si) kokybę garantuojančius veiksnius. ŠMM ministerijos 

užsakymu VPU Ikimokyklinės pedagogikos katedra 2002-2003 metais atliko priešmokyklinio 

ugdymo(si) kriterijų ir veiksnių tyrimą. 

Ankstyvojo institucinio ugdymo kokybės problemos pasaulyje pradėtos tyrinėti praeito 

šimtmečio 9–ojo dešimtmečio pradžioje. Buvo išskirtos 3 kriterijų, galinčių lemti ugdymo 

kokybę, grupės. Tai ugdymo struktūrų, proceso ir rezultatų kriterijai. Struktūros kriterijams 

priskirtos organizacinės institucijos dimensijos, kaip grupės dydis, personalo pasirengimas 

darbui, suaugusiųjų ir vaikų santykis grupėje, programos buvimas, jos turinys. Proceso kriterijai 

kalba apie tai, kas vyksta institucijoje (vaikų veikla, vaikų ir suaugusiųjų bendravimas, 

institucijos, tėvų ir bendruomenės bendradarbiavimas). Rezultatų kriterijai skirti vaikų pasiekimų 

kokybės įvertinimui. 

ir kriterijus. 

Tyrimo tikslas. Išryškinti priešmokyklinio ugdymo(si) kokybę garantuojančius veiksnius 

Tyrimo uždaviniai. 

1. Nustatyti ir palyginti priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymo(si) sąlygas vaikų 

darželyje, mokykloje ir kitose institucijose. 

2. Įvertinti pagarbos vaikui, jo saugumo ir pasiekimų augimo dermę.* 

3. Išsiaiškinti pedagogų (auklėtojų ir mokytojų) kompetenciją kokybiškai organizuoti 

priešmokyklinio ugdymo(si) procesą. 

4. Išanalizuoti šeimos ir socialinių partnerių dalyvavimo priešmokykliniame ugdyme(si) 

galimybes ir formas. 

5. Nustatyti priešmokyklinio ugdymo regioninio organizavimo ypatumus. 

Tyrimo metodai. 

1. Ugdymo(si) proceso kriterinis stebėjimas. 

2. Pokalbis. 

*Dėl tyrimo trukmės ir apimčių atliktas tik minimalus vaikų pasiekimų tyrimas 

1

3. Klausimynai tėvams, pedagogams, vadovams, apskričių darbuotojams. 

4. Ugdymo(si) sąlygų aprašai (patalpa, įranga, priemonės ir kt.). 

5. Dokumentų analizė. 

6. Statistiniai metodai. 

Tyrimas atliktas 18-oje Lietuvos miestų ir rajonų: 

1) Vilniuje, 

2) Kaune, 

3) Klaipėdoje, 

4) Panevėžyje, 

5) Alytuje, 

6) Telšiuose, 

7) Jurbarke, 

8) Šakiuose, 

9) Varėnoje, 

10) Telšių raj. 

11) Jurbarko raj. 

12) Šakių raj. 

13) Pakruojo raj. 

14) Trakų raj. 

15) Kėdainių raj. 

16) Utenos raj. 

17) Lazdijų raj. 

18) Kauno raj. 

Ugdymo(si) sąlygos ir procesas tyrinėta 234 priešmokyklinėse grupėse, kurių 117 - 

darželiuose, 38 – darželiuose-mokyklose, 79 – mokyklose. Tirta 234 pedagogai ir 2745 vaikai 

metų pradžioje bei 971 – metų pabaigoje. 

Vertinant bendruomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą priešmokyklinio ugdymo 

procese duomenis pateikė 12 savivaldybių švietimo skyrių, 6 savivaldybių socialinės paramos 

skyriai, 9 pedagoginės psichologinės tarnybos, 133 ugdymo įstaigos, 569 priešmokyklinio 

amžiaus vaikų tėvai. 

Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) situacijos statistinė 

charakteristika rodo, kad daugiausia 5-7 metų vaikų priešmokyklines grupes lanko 

darželiuose, žymiai mažiau – mokyklose, mažiausia – darželiuose-mokyklose. 

1 lentelė 

Tyrime dalyvavusių priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiskirstymas pagal institucijos 

lankymą 

Priešmokyklinę Darželyje Mokykloje Darželyje-mokykloje 

grupę lanko 

Vaikų skaičius 1425 834 486 

Procentas 51,91 % 30,38 % 17,70 % 

79,4 % priešmokyklines grupes lankančių vaikų jau yra lankę ikimokykinio ugdymo grupes, 

30,6 % – ikimokyklinio ugdymo grupių nelankę. Darželių priešmokyklines grupes lanko vos 

8,23 % vaikų, iki tol augintų ir ugdytų tik šeimose. Kiti 91,77 % vaikų yra lankę ikimokyklinio 

ugdymo grupes. Akivaizdu, kad vaikų darželių priešmokyklinio ugdymo grupės dažniausiai 

formuojamos iš darželio auklėtinių. Darželiuose-mokyklose situacija panaši – priešmokyklines 

grupes lanko šių institucijų ikimokyklinių grupių ugdytiniai – net 83,56 %. Iš šeimų ateina tik 

16,44 % vaikų. Mokyklų priešmokyklinėse grupėse tendencija priešinga – tik 30,86 % vaikų yra 

2

lankę vaikų darželius, 69,14 % – vaikai iš šeimų. Taigi mokyklų priešmokyklines grupes lanko 

didžiausias procentas vaikų, iki 5-6 metų augintų ir ugdytų tik namuose. 

Priešmokyklinių grupių vaikų amžius svyruoja nuo 4 iki beveik 8 metų. Amžiaus vidurkis – 

5,6 metai. Iš 2745 tirtų vaikų tyrimo duomenys pagal amžių pasiskirstė taip: 

• keturmečių vaikų - 59; 2,14 %; 

• penkiamečių vaikų - 596; 21,7 %; 

• šešiamečių vaikų - 2013; 73,33 %; 

• septynmečių vaikų - 77; 2,80 %. 

Priešmokyklinės grupės pagal vaikų skaičių yra didelės. Vidutiniškai grupėje yra apie 18 

vaikų. Nemažai grupių, kurias lanko daugiau nei 18 vaikų (9 grupes – 25-30 vaikų; 81 grupę – 

virš 20 vaikų;115 grupių – virš 18 vaikų). Yra labai mažų grupių (4 grupės – po 5 vaikus; 11 

grupių – po 6 - 9 vaikus). 

Priešmokyklinėse grupėse dažniausiai dirba ikimokyklinį išsilavinimą įgiję pedagogai. 

Pradinių klasių mokytojų šiose grupėse dirba apie septynis kartus mažiau. Apie 7 % pedagogų 

neturi reikiamo pedagoginio išsilavinimo. 57,08 % pedagogų turi aukštąjį išsilavinimą, 7,30 % – 

nebaigtą aukštąjį, 34,76 % – aukštesnįjį, 0,86 % – tik vidurinį išsilavinimą. 

Priešmokyklinės grupės veiklos kokybės kriterijai 

Subjektyvieji kokybės kriterijai 

1 kriterijus. Priešmokyklinės grupės veiklos kokybę rodo gera vaiko savijauta. 

Priešmokyklinio ugdymo(si) realijų tyrimas atskleidė tokias tendencijas: 

– daugiau nei pusės (45-69 %) vaikų savijauta priešmokyklinėse grupėse yra labai gera – 

jie yra linksmi; nemažai ramių vaikų – nuo 16 iki 31 procento; 

– nemažos dalies vaikų savijauta bloga – net 13-29 % vaikų įvairiose situacijose jaučiasi 

liūdni arba išsigandę; 

– vaikai laimingesni, kai žaidžia grupėje, negu tuomet, kai mokosi raidelių; savo savijautą 

vaikai pažymėjo atitinkamai: išsigandęs – 4 % kai žaidžia ir net 8 % kai mokosi raidelių, liūdnas 

- 11 % kai žaidžia ir net 16 % kai mokosi raidelių, linksmas – 64 % kai žaidžia ir tik 45 % kai 

mokosi raidelių; 

– vaikai gerai jaučiasi priešmokyklinėse grupėse, daugiau neigiamų emocijų išgyvena, kai 

galvoja apie būsimą mokyklą; savo savijautą vaikai pažymėjo atitinkamai: išsigandęs – 3 % kai 

eina į priešmokyklinę grupę ir net 13 % kai laukia mokyklos lankymo pradžios, liūdnas – 10 % 

kai eina į priešmokyklinę grupę ir net 16 % kai laukia mokyklos lankymo pradžios, linksmas 

atitinkamai – 69 ir 54 procentai. 

3

Veiksniai, turintys įtakos gerai vaikų savijautai. 

• Vaiko savijautai priešmokyklinio ugdymo grupėje įtakos turi vietovė: 

Rajono vaikai jaučiasi prasčiau (išsigandę ir liūdni – apie 22 % rajono ir 9 % miesto 

vaikų). Miesto priešmokyklinio amžiaus vaikų savijauta geresnė. 

• Vaiko savijautai priešmokyklinio ugdymo grupėje įtakos turi ugdymo 

institucijos tipas: 

– vaikai žaisdami geriausiai jaučiasi darželių priešmokyklinėse grupėse, šiek tiek blogiau 

– mokyklų, ir dar blogiau – darželių-mokyklų priešmokyklinėse grupėse. Darželiuose blogai 

jaučiasi apie 11 % vaikų, mokyklose – apie 16 %, darželiuose-mokyklose – apie 28 % vaikų; 

– mokydamiesi raidelių vaikai taip pat geriausiai jaučiasi darželiuose, blogiausiai – 

darželiuose-mokyklose (apie 20, 23 ir 35 % atitinkamai); 

– savijauta laukiant mokyklos lankymo pradžios geriausia mokykloje, tik šiek tiek 

blogesnė darželiuose ir žymiai blogesnė darželiuose-mokyklose (apie 24, 28, 38 % atitinkamai). 

Taip, matyt, yra todėl, kad priešmokyklines grupes mokykloje lankantys vaikai jau yra 

mokykloje, ir mokykla jų daugiau negąsdina. Būtų sunku paaiškinti, kodėl panaši tendencija 

nebūdinga darželiams-mokykloms. 

Taigi vaikų savijauta geriausia darželiuose, išskyrus situaciją, kai vaikai laukia mokyklos 

lankymo pradžios – tuomet geriausiai jaučiasi mokyklų priešmokyklinėse grupėse esantys vaikai. 

• Vaiko savijautai priešmokyklinio ugdymo grupėje įtakos neturi pedagogų 

išsilavinimas: vaiko savijauta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialybę turinčių pedagogų 

grupėse panaši. 

Kokybiško ugdymo(si) proceso organizavimo kriterijai 

2 kriterijus. Ugdymo(si) procesas yra kokybiškas, kuomet yra grindžiamas proceso 

dalyvių – vaiko ir pedagogo, pedagogo ir vaiko pozityvia sąveika: 

a) bendravimo intensyvumu; 

b) abipusiškumu; 

c) vaiko gerbimu. 

Pedagogo-vaiko sąveika grindžiama vaikystės fenomeno esme, tai yra pasaulio pažinimu 

per sąveiką su tikrove, tiesioginį realybės patyrimą. Pedagogas konstruoja ugdymo(si) sąlygas, 

skatinančias ir palaikančias vaiko savaiminį aktyvumą, ugdymą(si) žaidimu ir kita veikla pagal 

vaiko interesus ir poreikius, vidinį planą ir jo gyvybines jėgas. Ugdymo(si) procesas grindžiamas 

pedagoginio bendradarbiavimo principu, ugdytojo ir ugdytinio partneryste. Vaikui tenka 

sąveikos iniciatoriaus, aktyvaus veikėjo, atradėjo vaidmuo. 

Ugdymo(si) procesas yra žemos kokybės, jeigu pedagogas: 

4

• kreipia didžiausią dėmesį į vaiko veiklos rezultatą, bet ne į ugdytinio minčių tėkmę ir 

jausmų kaitą; 

• stokoja pagarbos vaikui; 

• emociškai nepalaiko vaiko iniciatyvos; 

• nekontroliuoja savo negatyvių emocijų. 

Priešmokyklinio ugdymo(si) situacijos tyrimas atskleidė tokias vaiko-pedagogo ir 

pedagogo-vaiko sąveikos tendencijas: 

• Grupėje yra aktyvus ir vaikas, ir pedagogas. 

• Vaikų inicijuotos sąveikos dažnesnės, tačiau aktyvumas vienpusis. 38,6 % vaiko 

sąveikos situacijų buvo dėl dienotvarkės, įvairių neaiškumų ar pagalbos; 32,7 % - sąveikų, kai 

vaikai siūlo pedagogui idėjas tyrinėti, eksperimentuoti, kai kuo nors domisi, nori pramogauti; 

28,7 % sąveikų pretekstu buvo noras žaisti, pasidalinti įspūdžiais, susilaukti pedagogo dėmesio. 

Ši vaiko sąveikos su pedagogu tendencija konstatuota miestų ir rajonų visų tipų ugdymo 

institucijų priešmokyklinėse grupėse. Rajono priešmokyklinių grupių vaikai dažniau nei miesto 

vaikai kreipiasi į pedagogą paaiškinimų, pagalbos. Tokių sąveikų rajono grupėse 42 %, miesto 

grupėse –36 %. Darželių-mokyklų priešmokyklinių grupių vaikai kreipiasi informacijos, 

paaiškinimo, pagalbos dažniau (42,2 % sąveikų) nei darželių (38,9 % sąveikų) ir mokyklų (37,1 

% sąveikų) vaikai. Darželių priešmokyklinių grupių vaikai aktyviau (34,1 % sąveikų) siekia 

sudominti pedagogą savo sumanymais, kūrybiniais darbeliais, eksperimentavimu (darželių 

mokyklų grupėse tokių sąveikų 32,6 %, mokyklų grupėse – 30,9 %). Mokyklų priešmokyklinių 

grupių vaikai dažniau (32 % sąveikų) nei darželių (26,9 %) ir mokyklų-darželių (25,2 %) vaikai 

kreipiasi į pedagogą dėl noro žaisti, būti pastebėtam, pagirtam. Į pedagogą vidutiniškai per 1 

valandą kreipėsi kiekvienas grupės vaikas (tuo tarpu darželių grupėse - tik du trečdaliai vaikų). 

Mokyklose tokiai situacijai įtakos galėjo turėti tai, kad 69 % priešmokyklinėse grupės vaikų 

nelankę darželio, neturi ugdymosi institucijoje patirties. (Darželių priešmokyklinėse grupėse 

vaikų, nelankiusių darželio - 8 %, darželių-mokyklų grupėse - 16 %). 

• Pedagogas, organizuodamas ugdymo(si) procesą, daugiausia laiko ir jėgų (50,9 % 

sąveikų) skiria patarimui, pamokymui, pagalbai, vaiko veiklos inicijavimui. Ši pedagoginės 

sąveikos tendencija konstatuota miestų ir rajonų visų tipų ugdymo institucijų priešmokyklinėse 

grupėse. Patarimų, pamokymų, pagalbos daugiau (54% sąveikų) mokyklų priešmokyklinėse 

grupėse, mažiausiai (47,1 % sąveikų) – darželių-mokyklų grupėse. Darželių priešmokyklinėse 

grupėse tokių sąveikų šiek tiek daugiau nei pusė (51,1 %). Beveik ketvirtadalis diados 

“pedagogas-vaikas“ sąveikų (24,6 %) buvo skirtos palaikyti vaikų iniciatyvas savarankiškai 

ieškoti sprendimų, tartis kaip veikti, rinktis, kuo užsiimti, izoliuotis nuo kitų. Ši tendencija yra 

panaši visų tipų švietimo įstaigų priešmokyklinėse grupėse. Tokios sąveikos dažnesnės darželio 

5

priešmokyklinėse grupėse (26,7 % sąveikų), kiek retesnės mokyklų grupėse (23,6 % sąveikų), 

mažiausiai jų užfiksuota (20,8 % sąveikų) – darželių-mokyklų priešmokyklinėse grupėse. Dalis 

pedagogo inicijuotų sąveikų (24,5 %) slopina vaiko aktyvumą. Pedagogas primeta sumanymus, 

taisykles, reglamentuotą elgesio modelį, formalų bendravimo būdą, įsako paklusti, vaiką 

baudžia, žemina. Tokia tendencija konstatuota visų trijų tipų švietimo įstaigų priešmokyklinėse 

grupėse. Mokyklų-darželių priešmokyklinės grupės pedagogai dažniau (32,2 % sąveikų) negu 

kitų ugdymo institucijų pedagogai iš vaikų reikalauja tvarkos, jiems nurodo kaip veikti, elgtis. 

Mokyklų grupėse tokių sąveikų užfiksuota 22,2 %, darželių grupėse – 21,7 % . 

• Vaiko-pedagogo, pedagogo-vaiko sąveika pasižymėjo ryškiomis pozityviomis, 

abejingomis ir negatyviomis emocijomis: 

– Dauguma vaiko sąveikų su pedagogu buvo pozityvios (78,8 %). Vaikai klausinėjo, noriai 

diskutavo, džiaugėsi, dėkojo. 15,3 % vaiko sąveikų su pedagogu buvo formalios, šaltos, turėjo 

ryškių abejingumo požymių. Vaiko elgsena buvo arba nuolanki, arba ignoruojanti pedagogą. 

5,9 % vaiko sąveikų buvo negatyvios. Vaikai priešinosi, pyko ant pedagogo, nesiskaitė su juo. 

Toks vaiko bendravimo su pedagogu emocinis fonas konstatuotas miestų ir rajonų visų tipų 

ugdymo institucijų priešmokyklinėse grupėse. Miesto vaikų 80 % ir rajono vaikų 79 % sąveikų 

su pedagogu buvo pozityvios; miesto 12 % ir rajono 17 % vaikų sąveikų su pedagogu buvo 

abejingos; miesto 8 % ir rajono 4 % vaikų sąveikų su pedagogu buvo negatyvaus atspalvio. 

Pozityviam bendravimui su pedagogu labiau linkę darželio priešmokyklinių grupių vaikai (81,2 

% sąveikų). Panašiai pozityviai bendrauja su pedagogu ir mokyklos grupių vaikai (80,1 % 

sąveikų). Tuo tarpu darželio-mokyklos priešmokyklinėse grupėse tik 70,6 % vaiko sąveikų su 

pedagogu buvo pozityvios. Abejingumo ir negatyvumo emocijų bendraujant su pedagogu 

daugiausia užfiksuota darželio-mokyklos grupėse - atitinkamai 21,2 % ir 8,12 %. Darželio 

grupėse abejingo bendravimo 12 % atvejų, negatyvaus - 6,8 %, mokyklos grupėse abejingumo - 

14,3 %, negatyvumo - 5,5 % atvejų. Tokios sąveikos negarantuoja vaiko ir pedagogo 

lygiaverčio bendravimo bei sėkmingo pedagoginio proceso tikslų realizavimo. 

– Pedagogų bendravime su vaiku visose priešmokyklinėse grupėse vyravo pozityvios 

emocijos (83,1 % sąveikų). Pedagogas vaiku džiaugiasi, jį drąsina, palaiko, giria, demonstruoja 

palankumą. Tokia sąveika gerai nuteikia vaiką veikti, drąsiai bandyti, tyrinėti. Tačiau dalis 

pedagoginio bendravimo vaikui nebuvo palanki (17,9 % sąveikų). Pedagogai buvo abejingi 

vaikui: juo nesidomėjo, rezervuotai bendravo, sąmoningai nereagavo į vaiko kreipinius, 

pasitaikė net vaiko atstūmimo atvejų. Abejingesni vaikui buvo darželio (9 %) ir mokyklos- 

darželio (8,3 %) pedagogų, kiek mažiau (6,5 %) mokyklos pedagogai. Užfiksuota net 9,8 % 

sąveikos atvejų, kai pedagogai nevaldė emocijų, buvo pikti, vaiką žemino, priekaištavo, 

priekabiavo, net baudė. Daugiausia negatyvių emocijų bendraudami su vaikais išliejo darželių- 

6

mokyklų pedagogai (10,1 %), gana daug tokių atvejų užfiksuota mokyklų grupėse (7,8 %), 

mažiausiai negatyvaus bendravimo situacijų (5,8 %) pasitaikė darželio grupėse. Abejinga ir 

negatyvi pedagogo elgsena provokavo afektinį vaiko pasipriešinimą, nenorą veikti, bendrauti. 

– Pedagogai ne visada pozityviai reaguoja į vaiko emocinę raišką bendravimo su juo 

situacijose. Vaiko ir pedagogo, pedagogo ir vaiko sąveikos jausminio išgyvenimo sandūros 

analizė išryškino nekokybiško pedagoginio proceso veiksnius, konstatuotus visų trijų tipų 

švietimo įstaigų priešmokyklinėse grupėse (2 lentelė). 

2 lentelė 

Sąveikų vaikas–pedagogas emocijų sandūros darželių, mokyklų, mokyklų–darželių 

priešmokyklinėse grupėse atvejų vidurkiai grupėje per 1 valandą 

Eil. 

Pozicija 

Sąveikų emocinio poveikio sandūros atvejų vidurkiai 

Nr. vaikas–pedagogas darželis mokykla darželis-mokykla 

1. Pozityvus-pozityvus 5,4 4,8 5,03 


3. Pozityvus- negatyvus 0,05 0,04 0 

4. Abejingas-pozityvus 0,24 0,28 0,26 






– Pedagogas į vaiko pozityvius išgyvenimus dažniausiai atsako pozityviai (nuo 4,8 iki 5,4 

atvejų vidutiniškai per 1val.), tačiau kartais reaguoja abejingai (nuo 0,37 iki 0,82 atvejų 

vidutiniškai per 1val.) ar negatyviai (nuo 0,04 iki 0,05 atvejų vidutiniškai per 1 val.). Vaiko 

abejingą bendravimą priima tiek pozityviai (nuo 0,24 iki 0,28 atvejų vidut. per 1 val.), tiek 

abejingai (nuo 0,19 iki 0,37 atvejų vidut. per 1val.) ar negatyviai (nuo 0,8 iki 0,18 atvejų 

vidutiniškai per 1val.). Į vaiko negatyvų bendravimą pedagogas dažniau reaguoja negatyviai 

(nuo 0,13 iki 0,34 atvejų vidutiniškai per 1val.) negu pozityviai (nuo 0,10 iki 0,21 atvejų 

vidutiniškai per 1val.). Gana dažna ir abejinga pedagogo reakcija į negatyvius vaiko 

išgyvenimus (nuo 0,16 iki 0,20 atvejų vidutiniškai per 1 val.). Neigiamai reaguodamas į vaiko 

negatyvius emocinius išgyvenimus, pedagogas tuo pačiu pateikia vaikui netinkamą bendravimo 

modelį. Taigi vaiko-pedagogo ir pedagogo-vaiko sąveikos tyrimas parodė, kad priešmokyklinio 

ugdymo(si) proceso organizavimas neatitinka strateginiuose dokumentuose numatytų kokybės 

kriterijų – teikti paramą sunkius jausmus išgyvenantiems vaikams. 

Veiksniai, turintys įtakos ugdymo(si) proceso kokybei. 

• Priešmokyklinio ugdymo(si) proceso organizavimo kokybei įtakos turi pedagogo 

pasirinkta tinkama ugdymo technologija, derinama su pozityviu emociniu fonu. 

7

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšis tarp vaiko-pedagogo sąveikos ir pedagogo taikomos 

ugdymo technologijos : 

– Vaikas yra aktyvus, pedagogui siūlo, rodo savo darbelius, jei yra taikomi savaiminio ugdymo ir 

ugdančiosios aplinkos kūrimo būdai (r = 0,26; p < 0,0001), vaikas emociškai palaikomas (r = 

0,42; p < 0,0001); 

– Sąveikos situacijos, kai vaikas siūlo idėjas, koreliuoja su konstrukcinės sąveikos būdais, kai 

vaiko sumanymai palaikomi (r = 0,25; p < 0,0001), kai praktikuojami susitarimai dėl veiklos ir 

ugdančiosios aplinkos kūrimo technologija (r = 0,25; p < 0,0001), kai sudaroma pakankama 

erdvė sumanymui realizuoti; 

– Informacijos kreiptis į pedagogą vaiką skatina savaiminio ugdymo technologijos taikymas, kai 

pedagogas emociškai palaiko vaiką (r = 0,48; p < 0,0001) ir jo sumanymus (r = 0,28; p < 

0,0001); 

– Vaikas pasigenda pedagogo dėmesio, kai yra mokomas tiesiogiai – kai pateikiamos užduotys 

žinių gavimui (r = 0,28; p < 0,0001), kai taikoma pavyzdžio technologija (r = 0,28; p < 0,0001); 

3 kriterijus. Ugdymo(si) procesas kokybiškas, kuomet yra grindžiamas šiuolaikinių 

pedagoginių technologijų sinteze: 

• konstruktyvia kūrybine vaiko ir pedagogo sąveika; 

• spontanišku, situaciniu ugdymu(si), pedagogui lanksčiai reaguojant į vaiko poreikius; 

• ugdymo(si) skatinimu, sukuriant tinkamą aplinką; 

• autoritetine asmeninio pavyzdžio pedagogika. 

Minėtos technologijos grindžiamos konstruktyvizmo, humanistinės poreikių ir 

motyvacijos bei savęs realizavimo, asmenybės ir pažinimo raidos socialinių bei natūralaus 

brendimo teorijų sinteze. Pedagogo dėmesio centre – vaiko poreikiai ir ugdančiosios sąveikos 

siekimas. 

Ugdymo(si) procesas žemos kokybės, jei jis grindžiamas tiesioginiu vaikų mokymu, 

yra akademinės krypties (taikomi mokykliniai metodai, orientuojamasi į žinių perteikimą). 

Priešmokyklinio ugdymo(si) realijų tyrimas atskleidė tokias tendencijas: 

• Dažniausiai pedagogų taikoma technologija yra tiesioginis mokymas arba 

akademiškas ugdymas. Grupių, kuriose dominuoja toks mokymas, yra daugiausia – net 41,03 

% (tiesioginio mokymo būdų netaiko tik 12,39 % pedagogų). Kiekvienai stebėtai 

priešmokyklinio ugdymo grupei vidutiniškasi tenka po 4,6 tiesioginio mokymo situacijas per 1 

valandą. Apie du trečdaliai priešmokyklinio ugdymo pedagogų prioritetą teikia konkrečių žinių 

perteikimui (70 % grupių), o ne gebėjimų ar nuostatų ugdymui; vis dar demonstruoja, kaip 

vaikas turėtų atlikti užduotį (71 % grupių). 

8

• Dalis priešmokyklinių grupių pedagogų geba kurti ugdančiąją aplinką - 22,65 % 

grupių ugdančioji aplinka ir nuolatinis jos keitimas yra svarbiausias vaikų ugdymo būdas. Tik 

5,56 % grupių aplinka nėra patraukli ir veiksminga. Dauguma pedagogų įrengia vaiko veiklai 

tinkančias erdves (71 % grupių), skatina vaiką rinktis veiklą (65 % grupių). Pedagogams 

sunkiausia aplinkoje kurti “dėmesio centrus”, skirtus įtraukti vaiką į veiklą (juos kuria tik 54 % 

grupių pedagogai). Kita vertus, dalis pedagogų nusižengia priešmokyklinio ugdymo metodikos 

reikalavimams ir vis dar nuolat sodina vaikus į suolus ar prie stalų (29 % grupių), draudžia vaiko 

nuožiūra keisti veiklą ir buvimo vietą (44 % grupių). 

• Sunkiausia pedagogams perimti konstruktyvios vaiko ir pedagogo sąveikos būdus: 

remtis partneryste, bendravimu, bendradarbiavimu, vienas kito idėjų palaikymu, susitarimais. 

Tik 11,54 % pedagogų meistriškai taiko konstruktyvios sąveikos būdus. 20,09 % pedagogų darbe 

per 1 valandą neužfiksuota nei viena sąveikos būdų taikymo situacija. Apie pusė 

priešmokyklinių grupių pedagogų nesugeba padėti vaikui išplėtoti jo sumanymą (68 % grupių), 

neskatina diskusijų, problemų sprendimo (55 % grupių). Vos trečdalis pedagogų naudoja 

atviruosius ar probleminius klausimus, nukreipiančius vaiką veikti, žaisti ir taiko pagrindinį 

vaiko patirties kaupimo būdą – pasiūlo naują, dar neišbandytą idėją veiklai (atitinkamai 35 % ir 

32 % grupių). 

• Pedagogai blogai įvaldę spontaniško ugdymo būdus – jie nelanksčiai naudojasi iš 

anksto neplanuotomis, nenumatytomis, netikėtai susikūrusiomis ugdymo situacijomis. Šią 

technologiją įvaldę meistriškai tik 12,82 % pedagogų. 16,24 % pedagogų darbe per 1 valandą 

neužfiksuota nė viena spontaniškos veiklos situacija. Dauguma pedagogų geba taikyti vos vieną 

iš spontaniško ugdymo būdų: emociškai palaiko vaiką ir jo sumanymus (67 %). Vaiko poreikius 

bei interesus paremia priemonėmis, ugdymui naudoja netikėtai susidariusias situacijas vos 

trečdalis pedagogų (atitinkamai 31 % ir 29 %) (2,34 situacijų). Kiekvienai stebėtai 

priešmokyklinio ugdymo grupei vidutiniškai tenka 2,34 spontaniško ugdymo(si) situacijos per 1 

val. 

• Gana dažnai pedagogai taiko ugdymo pavyzdžiu technologiją – kiekvienai grupei 

vidutiniškai tenka po 3,83 situacijas. Per 1 valandą tik 8,12 % pedagogų nė karto nepanaudojo 

šios technologijos būdų. Kaip rodo tyrimo duomenys, apie du trečdaliai pedagogų taiko po kelis 

ugdymo pavyzdžiu būdus: pradeda veiklą ir skatina vaikus ją tęsti savarankiškai, savaip (61 % 

grupių), veikia kartu su vaikais kaip partneris (60 % grupių), žaismingai veikia vaikų 

akivaizdoje, taip paskatindamas mėgdžioti veiklą (54 % grupių). Žymiai mažiau pedagogų taiko 

modeliavimą savo elgesiu, daiktais, simboliais (35 % grupių). 

Veiksniai, turintys įtakos ugdymo(si) proceso kokybei. 

9

• Priešmokyklinio ugdymo(si) proceso organizavimo kokybei įtakos turi ugdymo 

institucijos tipas: 

– tiesioginio mokymo būdai dažniau dominuoja mokyklų nei darželių priešmokyklinėse 

grupėse (atitinkamai 48,10 % ir 36,75 % grupių); 

– dėmesys aplinkai labiau dominuoja darželiuose nei mokyklose (atitinkamai 26,50 % ir 

18,99 % grupių); 

– konstruktyvios vaiko ir pedagogo sąveikos būdams pagrindinį dėmesį dažniau skiria 

darželių priešmokyklinės grupės (16,24 %) nei mokyklų (8,86 %), darželių - mokyklų (2,63 %); 

%). 

– spontaniško ugdymo technologija dažniau dominuoja darželiuose - mokyklose (26,32 

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp ugdymo institucijos ir konstruktyvios vaiko 

bei pedagogo sąveikos (r = 0,27; p < 0,0001); ugdančiosios aplinkos (r = 0,24; p < 0,05 ), 

tiesioginio mokymo (r = 0,24; p < 0,05 ) būdų taikymo. 

Vadinasi, darželių priešmokyklinių grupių ugdymo(si) proceso organizavimas labiausiai 

atitinka kokybės kriterijus. 

• Priešmokyklinio ugdymo(si) proceso organizavimo kokybei įtakos turi pedagogų 

išsilavinimas: 

– ikimokyklinio ugdymo specialybę įgiję pedagogai tiesiogiai vaikus moko rečiau – 

tiesioginis mokymas dominuoja 39,11 % grupių, kuriose dirba šie pedagogai. Pradinio ugdymo 

specialybę įgijusių – pedagogai tiesiogiai vaikus moko net 46,67 % grupių; 

– ikimokyklinio ugdymo specialistai labiau geba taikyti konstruktyvios sąveikos būdus – 

ši technologija dominuoja 11,73 % ikimokyklinį išsilavinimą turinčių pedagogų grupėse ir tik 

8,89 % pradinį išsilavinimą įgijusių pedagogų grupėse; 

– ikimokyklinio ugdymo specialistai lankstesni, reaguodami į susidariusias ugdymosi 

situacijas grupėje – spontaniško ugdymo technologija dominuoja 13,97 % ikimokyklinį 

išsilavinimą turinčių pedagogų grupėse ir tik 11,11 % pradinį išsilavinimą įgijusių pedagogų 

grupėse. 

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp pedagogų išsilavinimo ir konstruktyvios 

vaiko ir pedagogo sąveikos būdų (r = 21; p < 0,05). 

Vadinasi, ikimokyklinio ugdymo specialybę įgijusių pedagogų grupėse ugdymo(si) 

proceso organizavimas labiau atitinka kokybės kriterijus. 

• Priešmokyklinio ugdymo(si) proceso organizavimo kokybei įtakos turi pedagogų 

savirefleksijos objektyvumas. Pedagogai, kurių savianalizė bent iš dalies objektyvi: 

10

– dažniau taiko ugdymą, keičiant bei modeliuojant aplinką (su bent iš dalies objektyvia 

savirefleksija - 4.7 sit., su neobjektyvia – 2.2 sit.); 

– dažniau taiko konstruktyvios kūrybinės vaiko ir pedagogo sąveikos būdus (su bent iš dalies 

objektyvia savirefleksija – 3.2 sit., su neobjektyvia – 1.1 sit.); 

– lanksčiau išnaudoja natūraliai susidariusias spontaniško ugdymo situacijas (su bent iš dalies 

objektyvia savirefleksija – 3.8 sit., su neobjektyvia – 1.8 sit.); 

– dažniau naudoja ir ugdymo pavyzdžiu būdus (atitinkamai 3.6 sit. ir 2.1 sit.). 

Tyrimo duomenys leido nustatyti statistiškai reikšmingą ryšį tarp objektyvios savirefleksijos 

ir gebėjimo kokybiškai ugdyti priešmokyklinio amžiaus vaiką (r = – 0,38; p < 0,001). 

Vadinasi, kuo objektyvesnė pedagogo savianalizė, tuo kokybiškesnis ugdymo(si) proceso 

organizavimas. Savianalizė, savirefleksija skatina pastebėti problemas ir tobulinti ugdymo(si) 

procesą. 

Priešmokyklinio ugdymo(si) erdvės kriterijai 

4 kriterijus. Grupės ir kitų patalpų dydis, vaikų ir pedagogų skaičius grupėje. 

2002 m. Lietuvoje yra išleistos “Ikimokyklinio ugdymo įstaigų higienos normos ir 

taisyklės” bei “Mokyklų aprūpinimo standartai”, kurių dalis yra “Priešmokyklinio ugdymo 

grupės patalpos ir įranga”. Tačiau duomenų apie realias priešmokyklinių grupių darbo sąlygas 

Lietuvoje nėra. Tyrimu siekta išsiaiškinti realią priešmokyklinio ugdymo(si) grupių erdvių 

padėtį. 

• Priešmokyklinių grupių poilsio, žaidimų ir kitos veiklos erdvės. Optimaliai 

suplanavus ir įrengus grupės erdvę, pedagogės gali sudaryti tinkamas sąlygas kokybiškam 

priešmokykliniam vaiko ugdymui(si). Tyrimu nustatyta, kad miestų ir rajonų ugdymo(si) įstaigų 

priešmokyklinėse grupėse poilsio kambario, žaidimų ir veiklos kambario plotai (kv.m.) vienam 

vaikui yra mažesni nei reikalauja LHNT (LHNT – “Ikimokyklinio ugdymo įstaigų higienos 

normos ir taisyklės”) (3 lentelė). 

3 lentelė 

Priešmokyklinių grupių miegamųjų (poilsio), žaidimų (veiklos), kūno kultūros ir muzikos salės, 

aikštelių erdvės 

Erdvės 

Miegamasis Žaidimų (veiklos) Kūno kultūros ir Aikštelė 

(poilsio kamb.) kambarys muzikos salė 

Darželis 

Ugdymo 

įstaiga 

Plotas 

(kv.m.) 

pagal 

standart. 

vienam 

vaikui 

Nustatytas 

plotas 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Plotas 

(kv.m.) 

pagal 

standart. 

vienam 

vaikui 

Nustatytas 

plotas 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Plotas 

(kv.m.) 

pagal 

standart. 

vienam 

vaikui 

Nustatytas 

plotas 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Plotas 

(kv.m.) 

pagal 

standart. 

vienam 

vaikui 

Nustatytas 

plotas 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Miestas 2,4 1,88 4 2,95 3,5 3,68 35 39,73 

Rajonas 2,4 2,52 4 2,80 3,5 3,63 35 16,15 

Mokykla Miestas 2,4 0,38 4 2,29 3,5 – 35 39,51 

Rajonas 2,4 1,46 4 2,74 3,5 – 35 118,79 

Darželis - Miestas 2,4 2,18 4 3,91 3,5 5,28 35 57,13 

mokykla Rajonas 2,4 1,89 4 3,20 3,5 4,01 35 68,16 

11

Miestų darželiuose – mokyklose poilsio kambarių plotas vienam vaikui yra didžiausias – 

2,18 kv.m., bet normos neatitinka. Miestų mokyklose – mažiausiais (0,38 kv.m.). Tai sudaro tik 

vieną septintadalį reikiamo ploto vienam vaikui. 

Miestų mokyklose žaidimų ir veiklos kambario plotas vienam vaikui yra mažiausias – 

2,29 kv.m., ir tai sudaro tik pusę reikiamo ploto, darželiuose – 2,95 kv.m., darželiuose – 

mokyklose šis plotas - 3,91 kv.m., bet ir tai neatitinka reikiamų standartų. Vadinasi, miestų visų 

tipų priešmokyklinio ugdymo grupėse žaidimų ir veiklos kambarių erdvių plotai yra daug 

mažesni nei reikalauja LHNT. 

Rajonų mokyklose žaidimų ir veiklos kambarių plotas vienam vaikui - 2,74 kv.m. ir yra 

mažiausias iš visų ugdymo įstaigų, o darželiuose– mokyklose – 3,20 kv.m., bet ir tai neatitinka 

LHNT reikalavimų. Rajonų įvairių tipų priešmokyklinio ugdymo grupių žaidimų ir veiklos 

kambarių erdvių plotai yra mažesni už miestų įvairių tipų prieš.ug. žaidimų ir veiklos kambarių 

erdvių plotus ir jie neatitina LHNT reikalavimų. 

Vadinasi, nei miestų, nei rajonų priešmokyklinio ugdymo grupės neatitinka LHNT 

reikalavimų, nors vaikų skaičius mokyklose ir darželiuose – mokyklose neviršija normose 

nustatyto vaikų skaičiaus. Galime teigti, kad nors mokyklose vaikų skaičius yra mažiausias 

(vidutiniškai 14 vaikų), bet ir tokiam skaičiui vaikų plotas yra per mažas. Vadinasi, mokyklose 

žaidimų ir veiklos kambarių plotai yra labai maži, dažniausia tai yra standartinio tipo klasės. 

• Priešmokyklinių grupių rūbinių, tualetų, prausyklų erdvės. Tiriant Lietuvos 

priešmokyklinių centrų erdves ir jų funkcionalumą, buvo kreipiamas dėmesys į visas erdves, 

kurios supa ugdytinius ir kuriomis jie gali naudotis. Kiekviena vaikų diena priešmokyklinėse 

grupėse prasideda rūbinėse. Priešmokyklinių grupių erdvėje turi būti įrengti tualetai, prausyklos. 

Miestų priešmokyklinių grupių rūbinių plotas (kv.m.), nustatytas vienam vaikui, 

didžiausias darželyje–mokykloje – 1,13 kv.m. Jis labiausiai priartėjęs prie standartuose pateiktų 

normų. Tuo tarpu mažiausias – 0,76 kv.m. – darželyje. 

Rajonų įstaigų rūbinių plotas (kv.m.) vienam vaikui didžiausias mokykloje – 1,00 kv.m. 

Tuo tarpu mažiausias – 0,76 kv.m. – darželyje–mokykloje. 

Tualeto plotas (kv.m.) miestų ugdymo(-si) įstaigų institucijose vienam vaikui didžiausias 

darželyje–mokykloje – 0,46 kv.m., o mažiausias – 0,33 kv.m. – darželyje. Tai neatitinka LHNT. 

Rajonų ugdymo įstaigų priešmokyklinėse grupėse tualeto ploto (kv.m.) vidurkis vienam 

vaikui didžiausias darželyje–mokykloje – 0,59 kv.m., mažiausias – 0,30 kv.m. – darželyje, bet 

net didžiausias yra mažesnis negu reikalauja LHNT. 

Miestų ugdymo įstaigų priešmokyklinėse grupėse prausyklos plotas (kv.m.) vienam 

vaikui didžiausias nustatytas darželyje–mokykloje – 0,42 kv.m., mažiausias – 0,32 kv.m. – 

mokykloje, bet net didžiausias yra mažesnis negu reikalauja LHNT. 

Rajonų ugdymo įstaigų priešmokyklinėse grupėse prausyklų plotas (kv.m.) nustatytas 

vienam vaikui didžiausias darželyje-mokykloje – 0,52 kv.m., tuo tarpu mažiausias – 0,34 kv.m. – 

darželyje, bet net didžiausias yra mažesnis negu reikalauja LHNT (4 lentelė). 

12

4 lentelė 

Priešmokyklinių grupių rūbinių, tualetų, prausyklų erdvės (kv. m.) 

Erdvės 

Rūbinė Tualetas Prausykla 

Ugdymo 

įstaiga 

Plotas 

pagal 

standartus 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Nustatytas 

plotas 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Plotas 

pagal 

standartus 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Nustatytas 

plotas 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Plotas 

pagal 

standartus 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Nustatytas 

plotas 

(kv.m.) 

vienam 

vaikui 

Darželis Miestas 1,2 0,76 1 0,33 1 0,42 

Rajonas 1,2 0,80 1 0,30 1 0,34 

Mokykla Miestas 1,2 0,92 1 0,44 1 0,32 

Rajonas 1,2 1 1 0,55 1 0,43 

Darželis Miestas 1,2 1,13 1 0,46 1 0,49 

-mokykla Rajonas 1,2 0,73 1 0,59 1 0,52 

Vadinasi, rūbinių, tualetų, prausyklų erdvių plotai (kv.m.) standartų reikalavimų 

neatitinka nei miestų, nei rajonų priešmokyklinio ugdymo grupėse. 

Atliktas empirinis tyrimas parodė, kad tirtų Lietuvos miestų ir rajonų įvairių tipų 

ugdymo(si) įstaigų (darželių, mokyklų ir darželių–mokyklų) priešmokyklinių grupių lauko ir 

vidaus erdvių bendri plotai ir plotai reikalingi (skirti) vienam vaikui tik iš dalies atitinka Lietuvos 

higienos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 4 

d. 

Tyrimo metu nustatyta, jog esminių skirtumų tarp miesto ir rajono ugdymo(si) įstaigų 

lauko erdvių nėra, bet tarp įvairių tipų ugdymo įstaigų tokių skirtumų rasta. Tyrimo duomenų 

analizė parodė, kad darželių priešmokyklinių grupių lauko erdvės yra daug mažesnės nei 

mokyklų ir darželių–mokyklų ugdymo(si) įstaigose. Bet jos, kaip taisyklė, būna geriau įrengtos ir 

pritaikytos priešmokyklinio amžiaus vaikams. Tai savo ruožtu reiškia, kad kartais mažesnė erdvė 

yra, ko gero, funkcionalesnė. Taip pat akivaizdu, jog miestų ir rajonų visų tipų ugdymo(si) 

įstaigų priešmokyklinių grupių rūbinių, tualetų ir prausyklų plotai yra ženkliai mažesni nei 

reikalauja Lietuvos higienos normos. Beje, ypač svarbu pabrėžti, kad miestų ir rajonų 

priešmokyklinių grupių poilsio kambario plotas vienam vaikui mažesnis ir yra vidutiniškai 1,77 

kv.m. (turi būti 2,4 kv.m.), žaidimų ir veiklos kambario plotas vienam vaikui yra taip pat 

mažesnis, jis – vidutiniškai 2,88 kv.m. (turi būti 4 kv.m.). Tuo tarpu vaikų skaičius yra per 

didelis: rajonų darželiuose vidutiniškai – 22 ir miestų mokyklose – 23. Pagal Priešmokyklinio 

ugdymo koncepciją priešmokyklinėse grupėse gali būti iki 20 vaikų. Jei grupėje yra daugiau kaip 

20 vaikų ir nėra galimybės steigti dviejų grupių, tai priešmokyklinio ugdymo pedagogui turėtų 

talkinti pedagogo padėjėjas, o grupėse, kurias lanko vaikai iš socialinės rizikos šeimų, iškilusias 

problemas turėtų padėti spręsti socialinis pedagogas. Tyrimo metu niekur nebuvo užfiksuota 

tokio pedagogo padėjėjo. 

Kokybiniai erdvių įvertinimai parodė, jog labai nedidelė dalis lauko ir vidaus erdvių yra 

įvertintos labai gerai, t.y. turi atskiras patalpas, įrangą, yra funkcionalios ir pritaikytos 

priešmokyklinio amžiaus vaikams. Miestuose ir rajonuose bendrai labai gerai įvertintų rūbinių – 

13

67,52 proc., tualetų – 38,46 proc., prausyklų – 43,16 proc., poilsio kambarių – 19, 23 proc., 

žaidimų ir veiklos kambarių – 52,99 proc., kiemo aikštelių – 44,44 proc., kūno kultūros ir sporto 

salių – 23,50 proc., bibliotekų – 16,67 proc., tėvų kambarių – 10,26 proc., koridoriaus, foje ir 

holo – 18,38 proc., valgyklų – 28,21 proc., specializuotų kambarių – 44,44 proc. Ir kitų kambarių 

– 19,66 proc. Vadinasi galime teigti, kad priešmokyklinių grupių ir klasių erdvės nėra labai 

geros. 

Išanalizavus tyrimo duomenų tarpusavio ryšių priklausomybę paaiškėjo, kad 

organizacinių institucijos dimensijų kokybiškumas priklauso nuo tokių veiksnių, kaip 

• ugdymo institucijos vieta. Visų rūbinių ir poilsio kambarių, esančių rajonų 

ikimokyklinėse įstaigose, plotai neatitinka normos (rūbinių: r = – 0,334; p < 0,0001; poilsio 

kambarių: r = – 0,199; p < 002); 

• ugdymo institucijos tipas. Egzistuoja absoliutus ryšys tarp įstaigos tipo ir daugumos 

įstaigų rūbinių, tualeto, prausyklų patalpų, esančių tiek miesto, tiek rajono ugdymo institucijose. 

Tos patalpos neatitinka normos (rūbinė: r = – 0,34; p < 0,0001; tualetas: r = – 0,20; p < 0,001; 

prausykla: r = – 0,25; p < 0,0001; poilsio kambarys: r = – 0,25; p < 0,001; žaidimų ir veiklos 

kambarys: r = – 0,35; p < 0,0001; kiemas, aikštelė: r = – 0,46; p < 0,0001). 

5 kriterijus. Grupės erdvės funkcionalumas. 

Nauja ugdomosios aplinkos samprata ugdytinio savisklaidos ir saviraidos galimybes įžiūri 

nuolatinėje sąveikoje su aplinka. Aplinkos pozityvus funkcionalumas – vienas iš kokybiško 

ugdymo(si) kriterijų, leidžiančių vaikui realizuoti prigimtines galias, aktyviai veikti, jaustis 

saugiu ir laukiamu. 

Priešmokyklinio amžiaus grupių fukcionalumui nustatyti buvo vartojamos tokios teigiamos ir 

neigiamos aplinkos charakteristikos, vertinamos 0–4 balais: jaukumas – nejaukumas; saugumas – 

pavojingumas; aktyvumas – slopinimas; paprastumas – painumas; realumas – virtualumas; 

natūralumas – uždarumas; socialumas – nuošalumas; pagarbumas – žeminimas. 

Priešmokyklinių grupių erdvės palyginti jaukios (jaukiausios – darželyje, mažiau jaukios – 

mokykloje), saugios (saugiausios – darželyje, mažiau saugios – mokykloje), tačiau grupėms 

trūksta mobilumo. Nors darželiuose grupės gerokai mobilesnės nei mokyklose, vis dėlto apie 

pusė tirtų grupių statiškos, nekeičiamos, ribojančios vaiko judėjimą ir aktyvią veiklą. 

Priešmokyklinių grupių aplinka modeliuojama taip, kad aktyvintų vaiką, būtų paprasta, 

natūrali ir reali. Geriausiai šiuo požiūriu tvarkomos darželių grupės, prasčiausiai – mokyklų. 

Vaikų socializaciją skatinančios aplinkos požymiai priešmokyklinėse grupėse prasčiausi. 

Grupės nepakankamai atviros, svetingos pasauliui už įstaigos ribų, nesukuriančios sąlygų 

neformaliam bendravimui su aplinkiniais. Aplinka, kurioje vaikas jaustųsi gerbiamas, šis 

požymis būdingiausias tik darželių aplinkai, prastai sukurta mokykloje ir darželyje – mokykloje.. 

Priešmokyklinėse grupėse dirbančių pedagogų kompetencija kurti kokybišką ugdymo(si) 

aplinką skirtinga. Kaip rodo tyrimo duomenys, tarp pedagogų su ikimokykliniu išsilavinimu 

aukšta kompetencija kurti kokybišką aplinką pasižymi 35,84 proc., tarp pedagogų su pradiniu 

14

išsilavinimu – 23,91 proc. Vidutinės kompetencijos pedagogų su ikimokykliniu – 46,24 proc., 

pradiniu – 32,61 proc. Žemos kompetencijos pedagogų su pradiniu – 43,48 proc., ikimokykliniu 

– tik 17,92 proc. (5 lentelė). 

Pedagogo kompetencija kurti kokybišką aplinką 

Išsilavinimas Kompetencija Procentai 

Ikimokyklinis Aukšta kompetencija 35,84 % 

Vidutinė kompetencija 46,24 % 

Žema kompetencija 17,92 % 

Pradinis Aukšta kompetencija 23,91 % 

Vidutinė kompetencija 32,61 % 

Žema kompetencija 43,48 % 

5 lentelė 

Grupės funkcionalumui turi įtakos tokie veiksniai: įstaigos tipas (jaukiausia, saugiausia, 

mobiliausia, labiausiai aktyvinanti vaiką, natūraliausia bei realiausia aplinka darželiuose, 

išvardintomis charakteristikomis mažiausiai pasižymi – mokyklų aplinka: koreliacijos 

koeficientai svyruoja: r = –0,19 iki 0,30, p nuo < 0,05 iki < 0,001); pedagogų pasirengimas 

darbui (išklausyti specialūs kursai, seminarai: r = 0,16; p < 0,05; stebėta kolegų patirtis: r = – 

0,15; p < 0,01); žaidimų ir veiklos, poilsio, rūbinių, prausyklų įrengimo: r nuo 0,21 iki 0,54; p 

nuo < 0,001 iki < 0,0001; ugdymo programos (funkcionaliausios grupės, dirbančios pagal 

“Vėrinėlį” ir “Gaires”, prastesnės, dirbančios pagal Priešmokyklinio ugdymo(si) programą: r = 

0,21; p < 0,01). 

6 kriterijus. Ugdymo(si) kokybę rodo vaikų pasiekimai. 

Tyrinėta vaikų kūrybiškumo kai kurių komunikacinių gebėjimų bei matematinio 

raštingumo pokyčiai. 

• Išaugo vaikų kūrybiškumo lygis. 

Tirti tokie vaikų kūrybiškumo bruožai: originalumas (savitumas, neįprastumas, 

išradingumas), lankstumas (gebėjimas keisti, pritaikyti, varijuoti), jautrumas (vaizduotės 

lakumas, jautrumas meninės raiškos priemonėms), detalumas (piešiamų detalių gausa, įvairovė, 

jų išryškinimas). 

- Per vienerius ugdymo(si) metus pakito 26 % vaikų kūrybiškumas: aukštam lygiui 

priskirtinų vaikų padaugėjo 20 % (25 % vietoj 5 %), vidutiniam lygiui – padaugėjo 6 % (65 % 

vietoj 59 %), žemam lygiui – sumažėjo 26 % (11 % vietoj 37 %) vaikų. 

- Kūrybiškumas labiausiai pakito darželio priešmokyklinėse grupėse ugdomų vaikų: į 

aukštą ir vidutinį lygį persiskirstė net 48 % vaikų (atitinkamai 34 ir 14 % vaikų). Kūrybiškumas 

mažiau pakito darželių-mokyklų grupėse: aukštą lygį pasiekė 24 % vaikų (atitinkamai sumažėjo 

4 % vidutinio ir 20 % žemo kūrybiškumo lygio vaikų). Vaikų kūrybiškumas mažiausiai pakito 

15

mokyklų priešmokyklinėse grupėse: aukšto lygio kūrybiškumu pasižyminčių vaikų padaugėjo 2 

%, vidutiniu – 8 %. 

- Pagal atskirų kūrybiškumo bruožų (originalumas, lankstumas, jautrumas, detalumas) 

raiškos lygį vaikų skaičius pakito nevienodai. Labiausiai pakito lankstumu pasižyminčių vaikų 

skaičius: iš žemo lygio į vidutinį pakilo 30 %, į aukštą – 11 % vaikų. Šiek tiek mažiau pakito 

vaikų originalumas: iš žemo lygio į vidutinį pakilo 22 %, į aukštą – 12 % vaikų. Labai ryškūs 

jautrumo pokyčiai: iš žemo ir vidutinio lygio į aukštą pakilo net 30 % vaikų (14 % ir 16 %). 

Mažiausiai pakito detalumas: iš žemo į vidutinį lygį pakilo tik 4 %, į aukštą – 8 % vaikų. 

prielaidos. 

• Pagerėjo vaikų komunikaciniai gebėjimai: sakytinė kalba ir rašytinės kalbos 

Per vienerius ugdymo(si) metus komunikaciniai gebėjimai pagerėjo vidutiniškai 10,8 % 

vaikų. Gana aukštą šių gebėjimų lygį parodė apie 62,14 % (vietoj 51,34 %), vidutinį – 35,25 % 

(vietoj 40,14 %) vaikų. Apie 2,61 % (vietoj 8,52 %) vaikų komunikacinių gebėjimų lygis liko 

žemas. 

- 13,24 % vaikų patobulėjo rašytinė kalba. Teisingai gebančių perskaityti bei 

tiksliai užrašyti nesudėtingus žodelius ugdymo(si) metų pabaigoje gebėjo apie 87,13 % vaikų 

(vietoj 73,89 %). 

- Perpus mažiau vaikų (tik 5,93 %) patobulėjo sakytinė kalba. Gebančių rišliai pasakoti 

metų pradžioje buvo tik 6,23 % vaikų, metų pabaigoje jų padaugėjo iki 12,16 % vaikų. Didžioji 

dalis vaikų metų pradžioje (88,48 %) ir gale (87,32 %) tik išvardindavo daiktus arba šiek tiek 

pakomentuodavo. Metų gale (apie 11 %) padaugėjo gebančių komentuoti, ne tik išvardinti vaikų 

daiktus. 

• Pagerėjo matematinis raštingumas. 

Metų pradžioje elementarus matematinis raštingumas buvo gana aukšto lygio. Metų 

pradžioje paprastas užduotėles lengvai ir teisingai atliko 75 % vaikų, metų pabaigoje analogiškas 

užduotėles tiksliai atliko 90 % vaikų. 

Priešmokyklinis ugdymas didžiausią įtaką turėjo vaikų lankstumo, originalumo ir 

jautrumo kaitai, nors daugumai vaikų šių savybių labai stigo metų pradžioje. 

Bendruomenės dalyvavimas vaikų ugdyme(si). 

Priešmokyklinio ugdymo(si) kokybę gerina šeimos ir socialinių partnerių aktyvus 

dalyvavimas priešmokyklinio ugdymo sklaidos procese. 

Įgyvendinant priešmokyklinį ugdymą svarbu, kad aktyviai įsijungtų įvairios institucijos: 

savivaldybių švietimo skyriai, savivaldybių socialinės paramos skyriai, pedagoginės 

psichologinės tarnybos, ugdymo įstaigos, priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvai ir kiti. 

16

• Duomenų bazių apie priešmokyklinio amžiaus vaikus bei priešmokyklines grupes 

kaupimas. 

Duomenų banką tvarko ir kaupia įvairios institucijos ar padaliniai: švietimo, kultūros ir 

sporto skyriai, seniūnijos, civilinės metrikacijos skyriai, ugdymo institucijos ir kt. Duomenys 

kaupiami statistinėse ataskaitose, apskaitos žurnaluose, ugdymo institucijų duomenų bazėse, 

sąrašuose ir pan. Kaupiant duomenų bankus kyla nemažai problemų: neaiškus funkcijų tarp 

žinybų pasiskirstymas, nėra žinoma, kas duomenų banku turi rūpintis, nėra atsakingo žmogaus, 

netobula duomenų bazės kaupimo kompiuterinė programa, kyla problemų dėl duomenų rinkimo 

(ypač apie priešmokyklines grupes nelankančius vaikus). 

Beveik visi savivaldybių švietimo skyriai turi informaciją apie priešmokyklines grupes 

lankančių vaikų skaičių, tačiau apie nelankančių vaikų skaičių ar nelankymo priežastis duomenų 

sukaupta nepakankamai. Pagal duomenis pateikusių keturių rajonų statistiką 2002 m. 33 % vaikų 

priešmokyklinių grupių nelankė. Iš jų pusė (50 %) nelankė dėl tėvų aplaidumo, apie ketvirtadalis 

– arba dėl sunkių materialinių sąlygų (24 %), arba dėl gerų galimybių ugdytis namuose (23 %) 

bei kitų priežasčių. 

Gana sistemingai duomenys kaupiami apie priešmokyklines grupes. Nuo 2000 m. iki 

2002 m. miestuose grupių padaugėjo apie 1,2 karto, o rajonuose – apie 1,8 karto. Grupių daugiau 

įsteigta darželiuose (63 %) nei mokyklose (26 %). Miestuose priešmokyklinės grupės dažniau 

steigiamos darželiuose (75 %), rajonuose – dažniau mokyklose (55 %). 

• Tėvų poreikis ugdyti vaikus priešmokyklinėse grupėse ir jų lūkesčiai. 

Savivaldybių švietimo skyrių duomenis 2002 m. buvo patenkinti visų tėvų prašymai ugdyti 

vaikus priešmokyklinėje grupėje. Daugelis (86 %) tėvų pageidauja, jog priešmokyklinėje grupėje 

būtų ugdomi gebėjimai, padėsiantys mokykloje išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti, 23 % tėvų – 

kad išmoktų skaityti, rašyti, skaičiuoti iki pradedant lankyti mokyklą, 76 % tėvų – kad išmoktų 

bendrauti su bendraamžiais, 41 % - su pedagogais). Nemaža dalis tėvų (jų apie 22 %) 

pageidauja, kad vaikai įprastų paklusti, laikytis tvarkos. Lygiai tiek pat tėvų (22 %) tikisi, kad 

priešmokyklinėje grupėje vaikas bus saugus, užsiėmęs. Kai kuriems tėvams (6 %) svarbu, kad 

vaikas būtų pavalgęs. 

• Tėvų požiūris į šešiamečių vaikų brandumą mokyklai. 

Priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai gana skirtingai vertina vaikų brandumą 

mokyklai. Labai nedaug tėvų (tik 9,2 %) šešiamečius vaikus vertina kaip visiškai brandžius 

mokyklai. Pusė (50 %) tėvų teigia, kad šio amžiaus vaikas nori eiti į mokyklą, tačiau dar 

nepajėgia susidoroti su fiziniu ir psichiniu krūviu. Apie trečdalis (28,3 - 37,7 %) tėvų mano, kad 

šešiamečio protas mokymuisi subrendęs, tačiau jis nepasirengęs saugiai nueiti į mokyklą ir po 

pamokų būti vienas namuose, jį vargina būtinybė išsėdėti per pamokas. 

17

Apie pusė (45,1 %) tėvų ketina savo vaikus leisti į mokyklą sukakus 6,5–7 metams. Šiek 

tiek daugiau nei trečdalis (34,5 %) – 7-7,5 metų. Iki 6,5 metų labai nedaug tėvų žada leisti savo 

vaikus į mokyklą (3,4 % – 9,2 %). Kai kurie tėvai (7,8 %) ketina leisti į mokyklą vaikui tik 

sukakus 7,5-8 metams. Tai labiau būdinga kaimo vietovėse gyvenančioms šeimoms. 

• Lygios galimybės ugdytis visiems priešmokyklinio amžiaus vaikams. 

Ugdymo įstaigų vadovai ar pedagogai visokiais kitais būdais siekia informuoti šeimas 

apie priešmokyklinį ugdymą bei pritraukti kuo daugiau vaikų. Beveik pusė (44 %) įstaigų 

vadovų teigia, kad apie priešmokyklinio ugdymo svarbą informuoja informaciniais bukletais, 11 

% ugdymo įstaigų yra įkūrę bibliotekėles namuose ugdomiems priešmokyklinio amžiaus 

vaikams, kai kurios įstaigos (apie 6 %) namuose ugdomų vaikų tėvams siūlo švietėjiškas 

paskaitas ir kt. 

Surandant ir nukreipiant į priešmokyklines grupes socialinės atskirties šeimų vaikus, 

dalyvauja įvairios institucijos: savivaldybių švietimo skyriai bendradarbiauja su socialinės 

paramos skyriais, vaikų teisių apsaugos tarnybomis, seniūnijomis, savivaldybių administracija 

bei ugdymo įstaigomis; ugdymo įstaigų pedagogai bendrauja su šeimomis ir kita. Į šį darbą 

įsijungia socialiniai pedagogai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, savivaldybių vaikų teisių 

apsaugos tarnybos. 

Priešmokyklinių grupių komplektavimo pobūdis gana įvairus. Dažniausiai (50-70 %) 

tokios grupės sudaromos pagal pačių tėvų pateikus prašymus ir natūraliai vaikams pereinant iš 

anksčiau lankytų ugdymo grupių. Į 44 % ugdymo įstaigų priešmokyklines grupes vaikai 

atvedami tėvams apie jas gavus inormaciją per spaudą, skelbimus, įstaigų parengtus 

lankstinukus. 28 – 38 % tėvų informaciją apie grupes sužino iš į namus apsilankiusių bei kitus 

vaikus ugdančių pedagogų. Įvairių tarnybų nukreiptas ateina tik vienas kitas vaikas. 

Į priešmokyklines grupes vaikai susirenka iš labai skirtingų šeimų. Apie trečdalis vaikų 

ateina iš vienturčius auginančių šeimų, apie dešimtadalis - iš materialiai gerai arba blogai 

aprūpintų, iš daugiavaikių bei turinčių tik vieną iš tėvų šeimų. Iš mišrios kalbinės aplinkos bei 

asocialių šeimų vaikų susirenka nedaug. 

Tyrimas parodė, kad ne visi atokesnėse vietovėse gyvenantys vaikai turi galimybes 

ugdytis priešmokyklinėse grupėse. Pavyzdžiui, penkiuose statistiką pateikusių rajonų yra net 46 

vietovės, kuriose nėra priešmokyklinių grupių. Be to, dar mažai organizuojamas atokiai 

gyvenančių vaikų pavežėjimas. Iš septynių rajonų tik keturiuose vaikai pavežėjami įstaigos 

transportu. Kai kurių rajonų savivaldybių švietimo skyriai apie vaikų pavežėjimą tikslesnės 

informacijos nėra sukaupę. 

• Tėvų dalyvavimas sprendžiant įvairius priešmokyklinio ugdymo klausimus. 

18

Tyrimas parodė, kad tėvai ne itin domisi vaikų ugdymo turiniu. Tik ketvirtadalis (24%) 

tėvų yra gerai susipažinę su “Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa”, daugiau 

nei pusė jų (52%) apsiriboja tuo, kiek su ja supažindina pedagogai, 22 % tėvų visai programos 

nėra matę nei apie ją girdėję. 

Ugdymo įstaigos siekia, kad tėvai dalyvautų aptariant įvairius priešmokyklinio 

ugdymo(si) klausimus. Su 80 % tėvų pedagogai aiškinasi dėl vaikų įpročių, poreikių bei interesų, 

tačiau apie vaikų pasiekimus kalbasi mažai (tik su 15 % tėvų). Apie trečdalis tėvų (25-30 %) 

dalyvauja aptariant ugdymo proceso (planavimo, ugdančiosios aplinkos kūrimo) bei grupės 

veiklos organizavimo (darbo laiko, maitinimo) klausimus. 

• Priešmokyklinių grupių vaikams ir jų šeimoms teikiama parama 

Savivaldybių švietimo skyrių duomenimis vidutiniškai apie pusę priešmokyklinio amžiaus 

vaikams ir jų šeimoms teikiamos paramos sudaro – pedagoginė psichologinė pagalba, apie 

trečdalį – švietimo paslaugos, mažiau nei penktadalį – socialinė parama. 

Savivaldybių socialinės rūpybos skyrių teigimu, šeimos gana dažnai kreipiasi dėl 

vienokios ar kitokios paramos. Išryškėjo, kad apie trečdalį kartų tėvai kreipiasi dėl ilgalaikių 

pašalpų bei dėl pažymų, mažiau nei šeštadalį kartų – dėl įvairios informacijos bei vienkartinių 

pašalpų ir daiktinės paramos (maisto, drabužių, batų, ugdymo reikmenų). 

Pedagoginės psichologinės tarnybos šeimoms bei pedagogams dažniausiai teikia 

įvertinamojo pobūdžio ir konsultacinę pagalbą: apie pusė visų teiktų paslaugų susiję su 

ugdymosi problemų įvertinimu ir ugdytojų konsultavimu, apie ketvirtadalis – su vaikų brandumo 

mokyklai įvertinimu, apie dešimtadalis – su vaikų elgesio problemų įvertinimu. Dalį visų 

paslaugų sudaro ilgalaikis korekcinis, terapinis darbas, įvairių įgūdžių lavyba, šeimų 

konsultavimas dėl krizių išgyvenimo bei vaiko teisių atstovavimas. 

Ugdymo įstaigų vadovai skiria dėmesio šeimose ugdomiems priešmokyklinio amžiaus 

vaikams ar jų tėvams. 53 % vadovų teigia, kad pedagogai savo iniciatyva retsykiais lanko vaikus 

namuose, 26 % ugdymo įstaigų pavyksta bent po kelis kartus pakviesti vaikus su tėvais dalyvauti 

ugdomojoje veikloje. Kai kuriose įstaigose nelankantiems vaikams ir jų tėvams veikia 

priešmokyklinė konsultacinė (kai kur šeštadieninė) grupė, steigiami vaikus šeimose lankančių 

konsultantų etatai. 

• Įvairių institucijų, organizacijų bei priešmokyklinių grupių ryšiai ir 

bendradarbiavimas. 

Įvairios institucijos bendradarbiauja sudarydamos priešmokyklinio amžiaus vaikų 

sąrašus, nukreipdamos vaikus į priešmokyklines grupes, teikdamos įvairias paslaugas bei paramą 

vaikams ar jų šeimoms. Tačiau priešmokyklinės grupės glaudesnius ryšius palaiko su 

valstybinėmis institucijomis nei su visuomeninėmis organizacijomis. 

19

Pedagoginės psichologinės tarnybos dažniau bendradarbiauja su įvairiomis miestų 

valstybinėmis institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis (45 %; 34 %), rečiau – su 

apskrities pavaldumo (22 %) bei vietinės reikšmės valstybinėmis institucijomis ir 

visuomeninėmis organizacijomis (11 %). Apie 34 % tarnybų bendradarbiauja su Vaiko teisių 

apsaugos tarnybomis ir 22 % – su švietimo skyrių inovacijų centrais. 

Savivaldybių švietimo skyriai bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, 

socialinės paramos centrais, pedagogų švietimo centrais ir kitomis institucijomis. Jų veiklos 

formos gana įvairios. 

Socialinės rūpybos skyriai dažniausiai bendrauja su šeimomis spręsdami pašalpų 

šeimoms skyrimo bei pažymų išdavimo klausimus. 

Priešmokyklinės grupių pedagogai palaiko glaudžius ryšius su mokykla ir mokytojais. 

Tokių ryšių svarbai pritaria beveik visi tėvai. 97 % tyrime dalyvavusių tėvų mano, kad labai 

svarbu vaikams susitikti su būsima mokytoja. 

IŠVADOS 

Priešmokyklinis ugdymas, padedantis vaikui geriau pasiruošti mokyklai, ieško sprendimų, 

kaip garantuoti priešmokyklinio ugdymosi standartą atitinkančius vaiko pasiekimus saugant ir 

netrumpinant vaikystės, natūraliai brandinant vaiko mokymosi motyvaciją, teikiant paramą ir 

pagalbą jam ir jo ugdytojams – tėvams, pedagogams. 

1. Statistinė situacija 

1.1. Statistinė tyrimo situacijos analizė parodė, kad 52 % vaikų priešmokyklines grupes lanko 

vaikų darželiuose, 18 % - darželiuose-mokyklose ir 30 % - mokyklose. Iš jų apie 30 % vaikų 

iki tol nelankiusių jokios ugdymo institucijos. 73 % priešmokyklines grupes lankančių vaikų 

– šešiamečiai, 22 % - penkiamečiai ir tik apie 3 % - septynerių metų vaikai. 

1.2. Priešmokyklinės grupės palyginti didelės. Net 34 % grupių vaikų yra daugiau nei 20. Tai 

viršija įstatymu numatytas normas. Labai mažų grupių – iki 5 vaikų – nedaug, apie 2 %. 

1.3. Priešmokyklinėse grupėse dažniausiai dirba aukštąjį išsilavinimą turintys pedagogai. Apie 7 

% pedagogų reikiamo išsilavinimo neturi. 

2. Vaiko savijauta 

2.1. Visose ugdymo institucijose vaiko savijauta priešmokyklinėse grupėse gera. Tačiau 30 % 

vaikų, galvodami apie būsimą mokyklos lankymą, jaučiasi liūdni arba išsigandę. Vaikų 

savijautą prastina tiesioginis mokymas. 

20

2.2. Rajonų vaikai yra liūdnesni ir labiau išsigandę, ypač tiesiogiai mokomi, nei miesto vaikai. 

Dauguma prastai jaučiasi ir darželiuose-mokyklose. Darželių ir mokyklų priešmokyklinėse 

grupėse vaikai jaučiasi geriausiai, tačiau savijauta laukiant mokyklos lankymo pradžios 

geriausia mokyklų priešmokyklinėse grupėse, blogesnė darželiuose ir žymiai prastesnė 

darželiuose-mokyklose. 

3. Ugdymo(si) procesas 

3.1. Tyrimas konstatavo, kad ugdymo(si) procese bendravimas pedagoginėse diadose vaikas – 

pedagogas ir pedagogas – vaikas ženkliai skiriasi savo dažnumu. Išryškėjo aktyvi pedagogo 

pozicija, ne visada paisanti vaiko saviraiškos poreikių, interesų ir galimybių. Ši situacija 

būdinga visų tipų institucijų (darželių, darželių-mokyklų, mokyklų) priešmokyklinėms 

grupėms. 

3.2. Pedagogo bendravime su vaiku vyrauja vaiko veiklos inicijavimas bei pagalba vaikui (51 % 

visų sąveikos pedagogas – vaikas atvejų). Pakankamai dažnos (24,5 %) situacijos, kuriose 

pedagogas reikalauja, liepia, įsako. 

3.3. Vaiko – pedagogo sąveikoje vaiko aktyvumas reiškiasi klausimais, prašymais, aiškinimusi 

dėl kilusių konfliktų, gyvenimo tvarkos (38,6 % visų sąveikos vaikas-pedagogas atvejų), 

idėjų siūlymu, daiktų bei darbelių rodymu (32,7 % atvejų). Mažiausiai vaikai išsako norų, 

pageidavimų. Tokia vaiko aktyvumo raiška būdinga visų tipų įstaigų priešmokyklinio 

ugdymo grupėms. 

3.4. Sąveikų emociniai aspektai daugiausiai yra pozityvūs. Tačiau tyrimas išryškino pedagogo 

kompetencijos stoką reaguojant į vaiko negatyvias emocijas: į jas pedagogas atsako 

negatyviai ir abejingai. 

3.5. Tyrimas parodė, kad priešmokyklinėse grupėse taikomos įvairios ugdymo technologijos: 

ugdymas(is) aktyvinančia aplinka, ugdymas(is) pavyzdžiu, ugdymas(is) konstruktyvia vaiko 

ir pedagogo sąveika ir savaiminis ugdymasis. Iš išvardintų šiuolaikinių technologijų 

dominuoja ugdančiosios aplinkos sudarymas (23 % grupių); visų kitų technologijų taikymas 

dominuoja 11 – 12 % grupių. 

3.6. Tyrimo duomenys rodo, kad ypač dažna, priešmokyklinio ugdymo dokumentuose 

nerekomenduojama, tiesioginio mokymo technologija. Ji dominuoja 41 % grupių. 

3.7. 56 % pedagogių dažniausiai naudoja visas jiems žinomas, ir šiuolaikines, ir akademiškesnės 

krypties ugdymo technologijas. Tik apie 7 % pedagogų naudoja vien šiuolaikines, t.y. siekia 

lygiavertės sąveikos su vaiku, lanksčiai reaguoja į spontaniškai susikuriančias ugdymo 

situacijas grupėje, į vaiko poreikius, stengiasi tapti sektinu pavyzdžiu vaikui ir kt. 

3.8. Analizė rodo, jog tiesioginio mokymo dominavimas dažnesnis mokyklų nei darželių 

priešmokyklinėse grupėse (atitinkamai 47 % ir 48 % grupių). Konstruktyvios vaiko ir 

21

pedagogo sąveikos būdams pagrindinį dėmesį dažniausiai skiria darželis nei kitos 

priešmokyklinės grupės (16 % darželių, 9 % mokyklų, vos 3 % darželių-mokyklų 

priešmokyklinio ugdymo grupių). 

3.9. Ikimokyklinio ugdymo specialybę įgiję pedagogai tiesiogiai vaikus moko rečiau nei pradinio 

ugdymo išsilavinimą turintys (39 % - pirmųjų ir 47 % - antrųjų). Ikimokyklinio ugdymo 

išsilavinimą turintys pedagogai dažniau taiko konstruktyvios sąveikos būdus nei įgiję 

pradinio ugdymo išsilavinimą (atitinkamai 12 % ir 9 %). 

3.10. Pedagogų sugebėjimo vertinti ugdymo(si) proceso savo grupėje ypatumus tyrimas 

parodė, kad jie neobjektyviai, perdėtai gerai vertina savo gebėjimus taikyti vieną ar kitą 

šiuolaikišką ugdymo technologiją. Tai trukdo pastebėti praktinės veiklos problemas ir 

tobulėti. 

4. Ugdymo(si) erdvė 

4.1. Tyrimo duomenimis, poilsio kambarių, žaidimų ir veiklos plotai vienam vaikui yra mažesni 

nei nurodo “Ikimokyklinio ugdymo įstaigų higienos normos ir taisyklės” bei “Mokyklų 

aprūpinimo standartas”. Pvz., žaidimų ir veiklos kambarys: norma 4 m 2 – rasta 2,88 m 2 

vienam vaikui; poilsio kambarys: norma 2,4 m 2 – rasta 1,77 m 2 . Miestų ir rajonų mokyklose 

žaidimo ir veiklos kambarių plotas yra mažiausias – sudaro tik pusę reikiamo ploto (2,29 m 2 

ir 2,74 m 2 rajono mokyklose vietoj 4 m 2 ). 

4.2. Tyrimo duomenimis, priešmokyklinių grupių rūbinės, tualetai, prausyklos taip pat neatitinka 

higieninių normų reikalavimų. Patalpos perpus mažesnės: rūbinės standartas 1,2 m 2 vienam 

vaikui, rasta 0,86 m 2 ; tualeto standartas 1 m 2 , rasta 0,45 m 2 . 

4.3. Tyrimas nustatė, kad grupių erdvės palyginti jaukios (jaukiausios – darželyje, mažiausiai 

jaukios – mokykloje), saugios (saugiausios – darželyje, mažiau saugios – mokykloje), tačiau 

joms trūksta mobilumo. Nors darželiuose gerokai mobilesnės nei mokyklose, visdėlto apie 

pusė tirtų grupių statiškos, nekeičiamos, ribojančios vaiko judėjimą. 

4.4. Tyrimo duomenimis, priešmokyklinių grupių aplinka modeliuojama taip, kad aktyvintų 

vaiką, būtų paprasta, natūrali ir reali. Geriausiai šiuo požiūriu tvarkomos darželių grupės, 

prasčiausiai – mokyklų. 

4.5. Socializaciją skatinančios aplinkos požymiai priešmokyklinėse grupėse prasčiausi. Grupės 

nepakankamai atviros, svetingos pasauliui už įstaigos ribų, nesukuriančios sąlygų 

neformaliam bendravimui su aplinkiniais. Aplinka, kurioje vaikas jaustųsi gerbiamas, prastai 

sukurta mokykloje ir darželyje – mokykloje. Šis požymis būdingas tik darželių aplinkai. 

4.6. Pedagogės aplinkos funkcionalumą vertina neadekvačiai ir nevienareikšmiškai. Tyrimo 

metu išryškėjo šiuolaikinių aplinkos kūrimo tendencijų neatliepianti pedagogų samprata. 

5. Ugdymo(si) pasiekimai 

22

5.1. .Išaugo vaikų kūrybiškumas: padaugėjo vaikų, turinčių daugiau skirtingų vizualinės raiškos 

idėjų, padidėjo vaikų vizualinės raiškos produktyvumas 

5.2. .Vaikų ugdymas(is) priešmokyklinėse grupėse pagerino vaikų komunikacinius gebėjimus, 

matematinį raštingumą. 

6. Bendruomenės dalyvavimas vaikų ugdyme(si) 

6.1. Priešmokyklinės grupės palaiko ryšius su valstybinėmis institucijomis, tačiau su 

visuomeninėmis organizacijomis bendrauja mažai. 

6.2. Pedagoginių psichologinių tarnybų vaidmuo priešmokyklinio ugdymo plėtros procese yra 

gana aktyvus. Šios tarnybos teikia paramą tiek šeimoms (individualios konsultacijos, 

paskaitos, darbas su tėvais), tiek priešmokyklinio ugdymo pedagogams (seminarai, 

paskaitos). Socialinės rūpybos skyriai priešmokyklinio ugdymo plėtros procese kol kas 

dalyvauja menkai, daugiausia apsiriboja tik pašalpų šeimoms skyrimu bei pažymų 

išdavimu. 

6.3. Švietimo skyrių indėlis į priešmokyklinio ugdymo plėtros organizavimą yra ženklus, jų 

veiklos formos yra gana įvairios: skleidžiama informacija tėvams bei pedagogams, 

bendradarbiaujama su įvairiomis visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis, rūpinamasi 

duomenų bazių kaupimu bei organizuojami įvairūs renginiai visuomenei. 

6.4. Priešmokyklinio ugdymo grupes turinčioms institucijoms reikalinga materialinė bei 

metodinė parama. Nors metodinės pagalbos, vadovų tvirtinimu, ugdymo įstaigos gauna 

nemažai, tačiau finansavimo problema išlieka. 

Parengė VPU Ikimokyklinės doc. V. S. Glebuvienė 

pedagogikos katedros doc. O. Monkevičienė 

dr. K. Stankevičienė 

lekt. A. Tarasonienė 

23

PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ - VPU biblioteka - Vilniaus ...

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ - VPU biblioteka - Vilniaus ...

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?