You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
prasidėjo mūsų saulėlydis. Atgal grįžimo ar poilsio nuvargime motyvas<br />
yra pagrindinis šiame eilėraštyje. Aš neiškenčiu jo čia Tau neišrašęs:<br />
Jau vyturėlis, grumsteliu prigludęs,<br />
Nebeskardena gęstančios palaukės.<br />
Nusviro varpos. Aukso grūdas<br />
Atgal į žemę šaukias.<br />
Atgal ir mes nuo vėstančių kalvelių,<br />
Apsunkusius dalgius nusisvarinę,<br />
Jau leidžiamės iš ilgo mūsų kelio<br />
Į rūką sidabrinį.<br />
Turbūt į poilsį, į ba<strong>lt</strong>apūkį<br />
Mes leidžiamės. Laukų garsai<br />
Ten rageliu nebesiskųs.<br />
Tik tu, pavargęs mūsų žingsni, tu nebūki<br />
Į ten toksai svyruojantis, toksai -<br />
Sunkus...<br />
Ak, visi mes žinome, kad tai ne į poilsį, ne į ba<strong>lt</strong>ų pūkų patalus mes<br />
leidžiamės, todėl ir mūsų žingsnis nėra skubus: jis yra svyruojantis ir<br />
sunkus. Mes nenorime skubėti. Mes manome, kad gal<br />
ant žibančios naktinės parugės<br />
Pavargęs laikas atsisės<br />
Ir palūkės.<br />
Bet jis, šelmis, nesisėda ir nelaukia. Jis skuba „tarsi stirna lauko<br />
ežiom", ir mes apsidairę pastebim, kad ir mūs „šešėlis vis ilgėja". Tada<br />
mes glaudžiamės vieni prie kitų, rengiame studijų savaites. Bet ar visa<br />
tai nėra <strong>tik</strong> išraiška anos pastangos dar kaip nors pasilikti kiek ilgiau<br />
pakeliui, dar kiek užtrukti ir pasivėlinti? Ar mūsų egzistencija nevirsta<br />
rinka, kur susieiname dar prekiauti, sale, kur visi sueina -<br />
145
Change language