You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
gauna. Žmogiškosios egzistencijos dvilypumą savyje labai jaučiu: jis<br />
man yra kūrybos ša<strong>lt</strong>inis, nes norisi jį užgrįsti bent mintimi; iš kitos<br />
tačiau pusės, jis sudaro man ir daug sunkumų tiek viduje, tiek ir iš<br />
viršaus. Ligi šiol man yra pavykę išsilaikyti aname siaurame takelyje<br />
- ne savo, be abejo, valia, bet sprendimu To, Kuris mus visus tarsi<br />
vaikus už rankos per gyvenimą veda. Jo paramą jaučiu nuostabiai,<br />
todėl kartais net per drąsiai dairausi į bedugnę. Yra buvę momentų,<br />
labai pavojingų, bet jie praėjo be žymesnių paslydimų. Ir vis dė<strong>lt</strong>o<br />
negaliu pasakyti, ar kartais į šią bedugnę nenuriedėsiu. Vienas eilėraščių<br />
rašytojas (jo vardas šiuo tarpu nesvarbu) yra sukūręs sonetą,<br />
kurį pavadino<br />
Voverės sonetas<br />
Šiąnakt jau girdėjau,<br />
Kad pašaukei mane tyliu balsu,<br />
O aš tamsoj, kažkur tamsoj esu,<br />
Tu rūpestingas žiburio Nešėjau.<br />
Kažkur viršūnėj<br />
Vidunaktį sukniubusių pušų<br />
Kaip girios voverė skujas nešu<br />
Ir kraunu lizdą būčiai atskalūnei.<br />
Bet Tu dar sykį<br />
Pašauk mane! O gal ateik ir pamatyki,<br />
Kaip nevi<strong>lt</strong>ies maldoj rankas grąžau;<br />
Kaip nerimu palinkę pušys svirdi,<br />
Kaip savo širdį<br />
Aš lyg kankorėžį mintim aižau.<br />
Šis sonetas kaip <strong>tik</strong> ir išreiškia manąją būtį: aižyti mintim savo širdį<br />
lyg kankorėžį, krauti lizdą būčiai atskalūnei ir sykiu melstis, ir <strong>būti</strong> iš<strong>tik</strong>imam,<br />
ir prašyti atnaujinto šauksmo aukštyn - štai manasis likimas.<br />
163