Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris
Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris
Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
74<br />
Jonas Dautaras, Nijolë Rukðtelienë<br />
MOKYMOSI VISÀ GYVENIMÀ MOTYVACIJA: PEDAGOGØ<br />
POÞIÛRIS<br />
Anotacija. Ðiame straipsnyje, remiantis ðalies ir uþsienio<br />
mokslininkø darbais bei autoriø atlikto tyrimo duomenimis,<br />
gvildenamas pedagogø poþiûris á mokymàsi<br />
visà gyvenimà, atskleidþiami pedagogø mokymosi motyvø<br />
ypatumai, nuolatinio mokymosi átaka pedagogø<br />
gyvenimo kokybei bei prieþastys, trukdanèios kelti kvalifikacijà.<br />
Esminiai þodþiai: mokymosi <strong>motyvacija</strong>, kvalifikacijos<br />
këlimas, formalusis mokymas, neformalusis mokymas.<br />
Aktualumas. Globalizacija, informacijos plëtra, sparti<br />
kaita, visuomenës iðsiskaidymas – tai iððûkiai, á kuriuos<br />
pirmoji turi atsakyti ðvietimo sistema, nes kaip teigiama<br />
LR ðvietimo ástatyme, Ðvietimo gairëse, visuomenines priedermes<br />
ðvietimas atliks tik tuomet, kai jo raida lenks bendràjà<br />
visuomenës raidà. Mokymasis visà gyvenimà tampa<br />
pagrindiniu ðvietimo principu. Mokykla ðiandien turi<br />
tapti ne tiek þiniø perteikëja, kiek gebëjimø mokytis,<br />
þinias interpretuoti, sisteminti, pritaikyti ugdytoja. Pasikeitæs<br />
mokyklos vaidmuo ið mokytojø taip pat reikalauja<br />
naujo poþiûrio, nes tik turintis poreiká nuolat mokytis ir<br />
besimokantis mokytojas iðugdys toká patá mokiná.<br />
<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà uþtikrinimo strategijoje nurodoma,<br />
kad yra akivaizdus taikomøjø tyrimø trûkumas,<br />
siekiant deramai pagrásti mokymosi visà gyvenimà<br />
veiklos planavimà, todël Utenos rajono pedagogø mokymosi<br />
visà gyvenimà motyvacijos tyrimas, ypaè jo metu<br />
surinkti empiriniai duomenys, gali bûti reikðmingi sprendþiant<br />
problemas ðioje srityje.<br />
Tyrimo objektas – Utenos rajono pedagogø mokymosi<br />
visà gyvenimà <strong>motyvacija</strong>.<br />
Tyrimo tikslas – atskleisti Utenos rajono pedagogø<br />
mokymosi visà gyvenimà motyvacijà.<br />
Tyrimo uþdaviniai:<br />
1. Ávertinti Utenos rajono pedagogø permanentinio<br />
mokymosi visà gyvenimà nuostatas.<br />
2. Iðanalizuoti, kokie motyvai skatina pedagogus<br />
mokytis.<br />
3. Iðsiaiðkinti, kokios prieþastys trukdo pedagogams<br />
mokytis.<br />
4. Nustatyti nuolatinio mokymosi átakà pedagogø<br />
gyvenimo kokybei.<br />
Tyrimo metodai: literatûros ir dokumentø analizë,<br />
anketinë apklausa, interviu, tyrimo duomenø apdorojimas.<br />
Teisiniai mokymosi visà gyvenimà aspektai<br />
Lietuvos ðvietimo sistema sudaro galimybes mokytis<br />
visà gyvenimà. Tai leidþia lygiø galimybiø, kontekstualus,<br />
veiksmingas ir tæstinis ðvietimas, skirstomas á formaløjá,<br />
neformaløjá ir saviðvietà.<br />
<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà idëja yra átvirtinta Lietuvos<br />
Respublikos ðvietimo ástatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo<br />
suaugusiøjø ðvietimo ástatyme, Valstybinëse<br />
ðvietimo strategijos 2003–2012 metø nuostatose (2003<br />
m. liepos 4 d. Nr. IX-1700), <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà<br />
uþtikrinimo strategijoje ir <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà uþtikrinimo<br />
strategijos ágyvendinimo veiksmø plane (patvirtinta<br />
ðvietimo ir mokslo ministro ir socialinës apsaugos<br />
ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. ásakymu Nr.<br />
ISAK-433/A1-83) bei kituose teisiniuose aktuose.<br />
Dideliø galimybiø mokymosi visà gyvenimà srityje<br />
teikia Europos socialinis fondas (ESF), ypaè 2.4 priemonë<br />
<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà sàlygø plëtojimas.<br />
Tyrimo rezultatø analizë ir interpretacija<br />
Nuolatiná mokymàsi psichologiniu, edukologiniu, socialiniu<br />
poþiûriu nagrinëja daug mokymosi teorijø, kurios teigia,<br />
kad bet kokio amþiaus þmonës gali sëkmingai mokytis.<br />
Tiriant mokymàsi visà gyvenimà Lietuvoje yra atlikta<br />
nemaþa moksliniø tyrimø. Suaugusiøjø savivaizdþio<br />
ypatybes ir nuolatinio mokymosi motyvacijà tyrë D. Beresnevièienë<br />
(1995), nustaèiusi, kad suaugusieji nuolatiná<br />
mokymàsi laiko vertybe. Vertybinë orientacija á nuolatiná<br />
mokymàsi vyresniame amþiuje labiau vertinama<br />
[2, p. 147–186]. 2004 m. atliktas tyrimas Suaugusiøjø<br />
tæstinio mokymo galimybiø plëtra mokymosi visà gyvenimà<br />
strategijos ágyvendinimo kontekste (tyrimo vadovas<br />
dr. T. Tamoðiûnas, VPU). Ðiame tyrime atlikta reprezentatyvi<br />
Lietuvos gyventojø apklausa ir nustatyta, kad<br />
Lietuvoje nuolatinis mokymasis dar nëra populiarus –<br />
per paskutinius metus, skaièiuojant nuo apklausos dienos,<br />
mokësi maþiau nei penktadalis.<br />
J. Laurinavièiûtë nagrinëjo A. B. Knoxo, M. Knowleso,<br />
Lowe’o, Crosso, Motore’o, Kolbo, Jarvio suaugusiøjø<br />
mokymosi teorijas, kuriose apibrëþiami tokie suaugusiøjø<br />
mokymosi ypatumai: „1. Suaugusiøjø mokymasis<br />
orientuotas á jø poreikius, turimà patirtá ir individualø<br />
mokymàsi. Tai paþintinës ir psichosocialinës patirties<br />
gilinimas. 2. Suaugusiøjø mokymas(is) yra savarankiðkas,<br />
autonomiðkas procesas, padedantis save ugdyti. 3. Socialiniu<br />
poþiûriu suaugusiøjø mokymas(is) yra naujø perspektyvø<br />
transformacija“ [5, p. 52].
Nors suaugusiesiems bûdingi ir iðoriniai motyvai (gauti<br />
geresná darbà, atlyginimà), taèiau pirmauja vidinë <strong>motyvacija</strong><br />
(troðkimas jausti pasitenkinimà darbu, savigarba,<br />
gyvenimo kokybë). Vidinës motyvacijos reikðmingumo<br />
didëjimas suteikia galimybæ vykti savivada pagrástam mokymuisi,<br />
taèiau toks mokymasis, kai patys individai imasi<br />
iniciatyvos, nusistato mokymosi tikslus, organizuoja iðteklius,<br />
renkasi tinkamas strategijas ir patys vertina savo mokymàsi,<br />
Lietuvoje dar nëra populiarus [6, p. 125–131].<br />
Dabartiniame amþiuje pedagogo vaidmuo keièiasi,<br />
todël mokytojas privalo nuolat mokytis. B. Bitinas teigia<br />
[3, p. 46], kad egzistuoja daug ugdymo paradigmø –<br />
atsakymø á pagrindinius ugdymo filosofijos klausimus<br />
variantø. Viena ið paradigmø – kaip traktuoti ugdymà:<br />
„Ugdymas kaip visuomenës apibendrintos patirties perteikimas<br />
ugdytiniams – ugdymas kaip ugdytinio vidiniø<br />
galiø skatinimas ir plëtojimas“ [3, p. 46].<br />
Per visà XX a. Lietuvos mokykla vadovavosi klasikine<br />
paradigma, kuri ugdymà traktuoja kaip visuomenës apibendrintos<br />
patirties (mokslo þiniø, vertybiø, protinës bei<br />
praktinës veiklos gebëjimø) perteikimà ugdytiniams. Vaiko<br />
prigimtiniø galiø sklaidà puoselëjanti laisvojo ugdymo<br />
paradigma ágyja vis tvirtesnes pozicijas visose Vakarø<br />
ðalyse. Ði Europoje susiklosèiusi situacija sudaro iðorines<br />
sàlygas ugdymo paradigmos Lietuvoje kaitai [3, p. 46].<br />
Mokytojø kvalifikacijos këlimà kaip nuolatinio mokymosi<br />
pagrindà nagrinëja M. Barkauskaitë. Ji prieina<br />
iðvadà, kad nuolat besimokantys pedagogai daro didelæ<br />
átakà vidinei ir iðorinei ugdymo institucijos kultûrai. „Besimokanèios<br />
institucijos radimasis priklauso nuo joje dirbanèiø<br />
pedagogø teigiamo poþiûrio á kaità, aktyvios bendros<br />
veiklos, gebëjimo bendrauti ir bendradarbiauti, sutelktumo,<br />
kûrybiðkumo, atsakingumo moksleiviams ir<br />
visuomenei; Nuolat besimokantys pedagogai daro átakà<br />
vidinei ir iðorinei ugdymo institucijos darbo, veiklos kul-<br />
0 20 40 60 80 100<br />
<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà <strong>motyvacija</strong>: pedagogø poþiûris<br />
46<br />
55<br />
60<br />
tûrai, skatina bendruomenæ domëtis naujovëmis, jas diegti<br />
savo veikloje, taip nuosekliai pereinant nuo kvalifikacijos<br />
këlimo prie nuolatinio mokymosi“ [1, p. 66–67].<br />
Mokytojø mokymasis visà gyvenimà yra nagrinëtas sociologiniuose<br />
tyrimuose Mokytojø kvalifikacijos tobulinimo<br />
finansavimo problemos savivaldybëse (vadovas prof. habil.<br />
dr. A. V. Matulionis, Socialiniø tyrimø institutas, 2003) ir<br />
Mokytojø kvalifikacijos tobulinimosi poreikiø tenkinimas<br />
(VU Sociologijos katedra, 2004). Tyrimo tikslas – mokytojø<br />
kvalifikacijos këlimo paslaugø ir mokytojø tobulinimosi<br />
poreikiø analizë [10, p. 4]. Tyrime apibrëþtas mokymosi<br />
visà gyvenimà ir kvalifikacijos këlimo santykis. Mokytojø<br />
tobulinimosi institucijø ekspertø nuomone, mokymasis visà<br />
gyvenimà yra neatskiriama mokytojo profesijos dalis. Mokymasis<br />
visà gyvenimà siejamas tiek su mokytojø kvalifikacijos<br />
këlimu, tiek su mokytojø perkvalifikavimu, atsisakant<br />
pedagogo darbo. Manoma, kad skirtingos mokytojø kartos<br />
galimybæ mokytis visà gyvenimà priima skirtingai, jauniems<br />
mokytojams tai labiau priimtina, nei vyresniems [10, p. 7].<br />
2005 m. sausio mën. Utenos rajone atliktame tyrime<br />
dalyvavo 245 respondentai. Tai pedagogai, dirbantys formaliojo<br />
ðvietimo sistemoje (pradinio, pagrindinio, vidurinio,<br />
profesinio mokymo bei aukðtojo mokslo ástaigose). Utenos<br />
rajone yra 36 ðvietimo ástaigos, kuriose dirba 764 pedagogai.<br />
Dauguma Utenos rajono pedagogø (93,9 proc.) mano,<br />
kad mokytis privalu visà gyvenimà. Tik 0,4 proc.<br />
respondentø mano, kad pakanka þiniø, ágytø jaunystëje,<br />
ir vëliau mokytis nëra prasmës. Skeptikø, kurie mano, kad<br />
mokymasis visà gyvenimà tëra mados dalykas, yra 5,7 proc.<br />
Taigi Utenos rajono pedagogai yra teigiamai nusiteikæ mokymosi<br />
atþvilgiu. Tai labai svarbu, nes kaip teigia B. Lonstrupas,<br />
poþiûrio átaka veiklai labai didelë [7, p. 35–50].<br />
Svarbiausi pedagogø mokymosi motyvai (1 pav.) yra<br />
noras neatsilikti nuo gyvenimo ir noras bûti profesiona-<br />
85<br />
91<br />
1 pav. Pedagogø mokymosi motyvai, proc.<br />
Noras bûti<br />
profesionalesniu<br />
Viltis gauti didesná<br />
atlyginimà<br />
Baimë netekti darbo<br />
Noras neatsilikti nuo<br />
gyvenimo<br />
Noras ágyti specialybæ ar<br />
persikvalifikuoti<br />
75
Jonas Dautaras, Nijolë Rukðtelienë<br />
lesniais (atitinkamai aktualûs 91 proc. ir 85 proc.). Tai<br />
atitinka <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà memorandume numatytus<br />
„du vienodai reikðmingus mokymosi visà gyvenimà<br />
tikslus: skatinti aktyvø pilietiðkumà ir didinti galimybæ<br />
ásidarbinti“ [8, p. 4].<br />
Utenos rajono pedagogø mokymosi motyvus galima<br />
skirstyti á iðorinius (viltis gauti geresná atlyginimà, baimë<br />
netekti darbo, noras ásigyti specialybæ ar persikvalifikuoti)<br />
ir vidinius (noras neatsilikti nuo gyvenimo, noras bûti<br />
profesionalesniais), kurie patenkina troðkimà jausti didesná<br />
pasitenkinimà darbu, didinti gyvenimo kokybæ.<br />
Tyrimas patvirtina M. Knowleso, A. B. Knoxo [2, p. 24–<br />
25, 171–186] teiginius, kad suaugusiesiems svarbesnë<br />
vidinë <strong>motyvacija</strong>.<br />
Populiariausias pedagogø mokymosi bûdas – neformalus<br />
mokymasis: keturi penktadaliai pedagogø mokësi<br />
seminaruose ir kursuose, o kas deðimtas pedagogas mokësi<br />
uþsienyje. Formaliuoju bûdu mokësi ketvirtadalis<br />
pedagogø. Reikia akcentuoti, kad tik 71 proc. pedagogø<br />
teigia mokæsi savarankiðkai. Sunku ásivaizduoti, kad kas<br />
treèias pedagogas ið tikrøjø neskaitytø nei profesinës, nei<br />
groþinës literatûros, neþiûrëtø televizijos laidø, nenarðytø<br />
internete. Taigi galima daryti dvi prielaidas:<br />
100%<br />
90%<br />
80%<br />
70%<br />
60%<br />
50%<br />
40%<br />
30%<br />
20%<br />
10%<br />
0%<br />
Ðie gebëjimai pedagogui labai svarbûs, nes kaip teigiama<br />
Ðvietimo gairëse, asmens savarankiðkumà ir bendruomeniðkumà<br />
atviros visuomenës, globalizacijos, sparèios<br />
kaitos, informacijos sprogimo sàlygomis gali uþtikrinti<br />
tik derama kultûrinë branda ir ðiuolaikinës kompetencijos.<br />
Ðvietimo turinys nuosekliai sietinas su skaitmeniniu<br />
raðtingumu, naujais informaciniais ir komunikaciniais<br />
gebëjimais, bûtinais þiniø visuomenëje gyvenanèiam<br />
þmogui [11, p. 142]. <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà uþtikrinimo<br />
strategijoje taip pat akcentuojama, kad bûtina<br />
76<br />
29<br />
27<br />
41<br />
39<br />
14<br />
37<br />
1<br />
2<br />
1<br />
9<br />
0 3 2<br />
7 13<br />
0<br />
1<br />
Inf. techn. Uþsienio Specialybë Verslas Soc.<br />
kalba<br />
gebëjimai<br />
53<br />
44<br />
• Pedagogai mokosi savarankiðkai, taèiau nepripaþásta<br />
savaiminio mokymosi kaip mokymosi bûdo, o vertina<br />
tik formaløjá ir neformaløjá mokymàsi, kuris<br />
reglamentuojamas ástatymø, t. y. iðduodami diplomai<br />
ar paþymëjimai.<br />
• Saviðvieta nëra populiarus mokymosi bûdas, nes kaip<br />
teigia G. M. Linkaitytë ir D. Lukðytë Lietuvos besimokanèiøjø<br />
pasirengimas savivada pagrástam mokymuisi<br />
– procesui, kuriam vykstant besimokantysis<br />
pats apsisprendþia imtis mokymosi veiklos, atsiþvelgdamas<br />
á savo poreikius bei iðsikeldamas tikslus ir uþdavinius,<br />
pats planuoja mokymosi veiklà, nëra didelis<br />
[6, p. 124–131]. Kuri ðiø prielaidø yra labiau<br />
tikëtina, reikëtø nagrinëti atskirai, taèiau jau ið ðio<br />
tyrimo galima daryti pirminæ iðvadà, kad saviðvieta<br />
yra labai reikðminga mokymosi visà gyvenimà dalis,<br />
ypaè svarbiausiose individui srityse. Tiriant, kaip pasikeitë<br />
pedagogø gebëjimai informaciniø technologijø,<br />
uþsienio kalbø, specialybës srityse, taip pat pasitikëjimas<br />
savimi, kryptingumas, komunikabilumas<br />
per ilgesná laikotarpá (po to, kai baigë formaliojo mokymosi<br />
institucijà), nustatyta, kad beveik visose srityse<br />
dauguma pedagogø jauèiasi patobulëjæ (2 pav.).<br />
69<br />
5<br />
17<br />
31<br />
55<br />
Labai pagerëjo<br />
Pagerëjo<br />
Nepakito<br />
Pablogëjo<br />
Labai pablogëjo<br />
2 pav. Pedagogø gebëjimø pasikeitimas pabaigus formaliojo mokymosi institucijà, proc.<br />
didinti socialiná aktyvumà, siûlyti programas bendriesiems<br />
gebëjimams, tokiems kaip informacinës technologijos,<br />
uþsienio kalbos, verslumas, socialiniai gebëjimai,<br />
ugdyti [9, p. 7, 24]. Didþiausià paþangà pedagogai yra<br />
padaræ savo specialybës ir socialiniø ágûdþiø srityse. Net<br />
97 proc. respondentø mano, kad jø gebëjimai specialybës<br />
srityje laikotarpiu po formaliojo mokymosi institucijos<br />
baigimo pagerëjo arba labai pagerëjo. Nei vienas pedagogas<br />
savo þiniø specialybës srityje neávardijo kaip menkesniø,<br />
taèiau 3 proc. pripaþino, kad jø gebëjimai nepa-
kito. Galima daryti iðvadà, kad tiek pedagogø galëjo nesimokyti<br />
arba mokësi tik tiek, kad iðlaikytø buvusá lygá.<br />
Savo gebëjimø pokyèio galëjo neávertinti ir labai maþà<br />
staþà (1–3 m.) turintys pedagogai, kuriø buvo 6 proc.,<br />
t. y. du kartus daugiau, negu nepastebëjusiø pokyèiø.<br />
Antroji sritis, kurioje gebëjimai pagerëjo arba labai pagerëjo<br />
(net 86 proc. pedagogø) yra socialiniai gebëjimai.<br />
Tiek pedagogø jauèiasi labiau pasitikintys, lengviau bendraujantys,<br />
gebantys kryptingiau dirbti. 68 proc. respondentø<br />
geriau jauèiasi informaciniø technologijø srityje,<br />
51 proc. pedagogø geriau moka uþsienio kalbas.<br />
Silpniausiai pedagogai jauèiasi verslo atþvilgiu – tik<br />
22 proc. iðmano ðià sritá.<br />
Remiantis atsakymais á ðá klausimà, galima daryti iðvadà,<br />
kad neformalusis ir savaiminis mokymasis yra labai<br />
reikðminga mokymosi visà gyvenimà dalis. Ðio mokymosi<br />
galimybes reikia plaèiau taikyti informaciniø technologijø<br />
ir uþsienio kalbø mokyme, skatinti mokytojus mokytis.<br />
Profesinius ágûdþius pedagogai tobulina labai ávairiai.<br />
Daþniausiai pedagogai mokosi seminarø ir kursø metu<br />
(85 proc.), pasitelkdami internetà (64 proc.), mokyklos<br />
bibliotekà (49 proc.), asmeninæ bibliotekà (41 proc.), rajoninæ<br />
bibliotekà (25 proc.).<br />
Nuotolinis mokymosi bûdas labai patogus, bet dar<br />
nepopuliarus Utenoje (tokiu bûdu mokosi 12 proc. respondentø).<br />
Ðis klausimas lieka atviras. Reikia atskirai nagrinëti,<br />
ar tai vyksta dël programø stokos, ar dël nepakankamo<br />
pedagogø kompiuterinio raðtingumo, ar dël kitø<br />
prieþasèiø.<br />
Utenos rajono pedagogai daugiausia mokosi namuose<br />
(68 proc.), savo darbovietëje (55 proc.), rajono centre<br />
<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà <strong>motyvacija</strong>: pedagogø poþiûris<br />
(51 proc.), treèdalis pedagogø mokosi Vilniuje. D. Hopkinsas,<br />
M. Ainscowas, M. Westas [4, p. 160–168] teigia,<br />
kad labai gera kvalifikacijos këlimo forma yra mokymasis<br />
savo darbovietëje, nes siunèiant mokytojus á kursus<br />
kartais darbuotojai gauna neadekvaèius patarimus<br />
dël savo profesinio tobulinimosi. Savo mokykloje kelti<br />
kvalifikacijà labai naudinga, nes jauni pedagogai mokosi<br />
ið savo kolegø, iðklauso jø patarimø, kritiniø pastabø.<br />
Tai, kà pedagogas suþino toli nuo savo mokyklos, jam<br />
gali bûti keblu susieti su savo áprastine darbo aplinka. Be<br />
to, individualaus profesinio tobulinimosi rezultatais nebûtinai<br />
dalijamasi mokykloje. Savo mokykloje kelti kvalifikacijà<br />
labai naudinga ir todël (tai teigia ir árodo minëti<br />
pedagogikos mokslininkai), kad jauni mokytojai geriausiai<br />
prima þinias ið kolegø ir lengviausiai priima jø kritikà.<br />
Tyrimo metu buvo domëtasi su kokiais sunkumais<br />
susiduria besimokantys pedagogai. Kas ðeðtas ið deðimties<br />
respondentø nurodë lëðø ar laiko stokà, kas treèias – jog<br />
trukdo ðeimos problemos, dar kiti nurodë materialiná suinteresuotumà,<br />
netinkamas programas ar amþiø (3 pav.).<br />
Du labiausiai mokytis trukdantys veiksniai yra lëðø ir<br />
laiko stoka, juos paþymëjo ðeði ið deðimties respondentø.<br />
Kas treèiam pedagogui trukdo ðeimos problemos ir tai,<br />
kad mokytis nëra materialinio suinteresuotumo, kas penktam<br />
atrodo, kad yra netinkamos programos ar amþius.<br />
Tik kas deðimtas pedagogas nenurodë turintys prieþasèiø,<br />
trukdanèiø mokytis.<br />
Ádomu, kad nesimokantys pedagogai nesimokymo<br />
prieþastimis nurodë tuos paèius veiksnius: lëðø ir laiko<br />
stokà. Respondentai abiejose grupëse ðias prieþastis nurodë<br />
kaip aktualiausias, tik besimokantieji jas jauèia ðiek<br />
tiek stipriau. Materialinio suinteresuotumo nebuvimas<br />
Nëra trukdþiø<br />
Netinkamos programos<br />
Darbdaviø neigiamas poþiûris<br />
Skeptiðkas poþiûris<br />
Amþius<br />
Lëðø stoka<br />
Laiko stoka<br />
Ðeimos problemos<br />
Nëra materialinio suinteresuotumo<br />
Sveikata<br />
3 pav. Veiksniai, trukdantys pedagogams mokytis, proc.<br />
77
Jonas Dautaras, Nijolë Rukðtelienë<br />
yra vienodo reikðmingumo problema abiejose pedagogø<br />
grupëse – apie treèdalis pedagogø mano, kad tai trukdo<br />
mokytis. Apie programø netinkamumà kaip trukdá mokymuisi<br />
abiejose grupëse galvoja taip pat po lygiai pedagogø<br />
– apie penktadalis. Tik amþiaus problemà besimokantieji<br />
ir nesimokantys vertina skirtingai: keturi ið de-<br />
Pedagogai labiausiai vertina ágytà pasitikëjimà, nes<br />
geriau jauèiasi darbe, visuomenëje, paþintis su ádomiais<br />
þmonëmis, pastebi iðaugusá profesiná lygá. Pedagogø patirtis<br />
rodo, kad mokymosi nauda daugiau susijusi su bendraþmogiðkomis<br />
vertybëmis, negu su praktinëmis, nes<br />
atlyginimas padidëjo tik 11 proc. respondentø, o naudos<br />
nemato 7 proc. Në vienas respondentas nenurodë,<br />
kad dël mokymosi patyrë neigiamø pasekmiø.<br />
Tyrimas parodë, kad per pastaruosius metus dël ávairiø<br />
prieþasèiø nesimokë 13 proc. pedagogø. Svarbiausios<br />
nesimokymo prieþastys ðios: lëðø stoka (48 proc.), amþius<br />
(39 proc.), laiko stoka (36 proc.). Treèdalis pedagogø<br />
nesimokë dël materialinio suinteresuotumo, o kas penktas<br />
pedagogas kaip nesimokymo prieþastá ávardijo netinkamas<br />
studijø programas ir ðeimos problemas. Objektyvia nesimokymo<br />
prieþastimi galima laikyti tikrumà dël darbo: turintys<br />
didesná darbo staþà, patirtá, tinkamà iðsilavinimà,<br />
turi daugiau garantijø, kad nebus atleisti.<br />
Iðvados<br />
1. Pedagogø poþiûris á mokymàsi visà gyvenimà yra<br />
beveik absoliuèiai teigiamas. Tai yra svarbus veiksnys<br />
ágyvendinant Lietuvos ðvietimo sieká ugdyti savarankiðkà,<br />
atsakingà, visà gyvenimà savo gebëjimus tobulinti<br />
pajëgiantá asmená.<br />
78<br />
Didesnë alga; 11<br />
Ágytas pasitikëjimas; 58<br />
ðimties nesimokanèiøjø savo amþiø vertina kaip nesimokymo<br />
prieþastá, o tarp besimokanèiøjø taip mananèiø<br />
yra dvigubai maþiau.<br />
Kaip pasiteisina pedagogø lûkesèiai, kuriuos jie puoselëja<br />
besimokydami, pavaizduota 4 paveiksle.<br />
Paþintys su ádomiais<br />
þmonëmis; 55<br />
Padidëjo<br />
profesionalumas; 47<br />
Naudos nëra; 7<br />
4 pav. Nuolatinio mokymosi átaka pedagogø gyvenimo kokybei, proc.<br />
2. Pedagogams aktualesni yra vidiniai mokymosi motyvai<br />
(noras neatsilikti nuo gyvenimo, noras bûti profesionalesniems)<br />
nei iðoriniai (viltis gauti geresná atlyginimà, baimë<br />
netekti darbo, noras ásigyti specialybæ ar persikvalifikuoti).<br />
3. Svarbiausi Utenos rajono pedagogø mokymosi motyvai:<br />
noras neatsilikti nuo gyvenimo, bûti visuomeniðkai<br />
aktyviems (aktualus 91 proc. besimokanèiø pedagogø);<br />
noras bûti profesionalesniais (85 proc.), viltis gauti<br />
geresná atlyginimà (60 proc.), baimë netekti darbo<br />
(55 proc.), noras persikvalifikuoti (46 proc.).<br />
4. Labiausiai mokytis trukdantys veiksniai: lëðø ir<br />
laiko stoka, ðeimos problemos, materialinio suinteresuotumo<br />
mokytis nebuvimas, amþius.<br />
5. Pedagogø gebëjimai po formaliojo mokymo institucijos<br />
baigimo yra labai pagerëjæ specialybës dalykø,<br />
socialiniø ir informaciniø technologijø srityse.<br />
Literatûra<br />
1. Barkauskaitë M. Mokytojø kvalifikacijos kilimas –<br />
nuolatinio mokymosi pagrindas // Pedagogika. –<br />
T. 52 (2001), p. 63–67.<br />
2. Beresnevièienë D. Nuolatinis mokymasis Lietuvoje.<br />
Psichologiniai pagrindai. – Vilnius, 1995.<br />
3. Bitinas B. Ugdymo filosofija. – Vilnius: Enciklopedija,<br />
2000.
4. Hopkins D., Ainscow M., West M. Kaita ir mokyklos<br />
tobulinimas. – Vilnius: Tyto alba, 1998.<br />
5. Laurinavièiûtë J. Suaugusiøjø mokymosi samprata<br />
// Pedagogika. – T. 55 (2001), p. 49–53.<br />
6. Linkaitytë G. M., Lukðytë D. Pasirengimas mokytis<br />
visà gyvenimà: savivada pagrásto mokymosi modelis<br />
// Pedagogika. – T. 69 (2003), p. 124–131.<br />
7. Lonstrup B. Suaugusiøjø mokymas – lanksèiai ir<br />
atvirai. – Kaunas: Kauno aukðtesniosios technologijos<br />
mokyklos Leidybos centras, 1998.<br />
8. <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà memorandumas // Internete<br />
<br />
[þiûrëta 2005 01 06].<br />
Summary<br />
Nijolë Rukðtelienë, Jonas Dautaras<br />
9. <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà uþtikrinimo strategija //<br />
Internete <br />
[þiûrëta 2004<br />
07 12].<br />
10. Mokytojø kvalifikacijos tobulinimosi poreikiø tenkinimas.<br />
Tyrimo ataskaita (VU Sociologijos katedra)<br />
// Internete <br />
[þiûrëta 2005 01 31]. –<br />
2004.<br />
11. Ðvietimo gairës. 2003–2012 metai. Projektas. –<br />
Vilnius: Dialogo redakcija, 2002.<br />
LIFE – LONG LEARNING OF UTENA REGION EDUCATORS – MOTIVATION<br />
AND PROBLEMS<br />
Globalization, information explosion, rapid changes,<br />
society decomposition are the challenges of the 21 st century:<br />
they raise new requirements for a person, society<br />
and the education system. Today a teacher should be<br />
flexible, permanently interested in teaching innovations,<br />
constantly learning, researching his / her activity.<br />
The purpose of the final Master’s work is investigating<br />
motivation, learning motives and problems of the<br />
Utena region educators during their life – long learning.<br />
The research has been done in January, 2005. 245<br />
educators of various education institutions of Utena<br />
Region (i.e. of primary, basic, secondary, vocational and<br />
higher education) have participated in the research.<br />
In the empiric research it has been stated that 94%<br />
of the educators consider life – long learning as necessary;<br />
last year 87% of the respondents were studying.<br />
The research shows that educators’ abilities in their specialty<br />
have been greatly improved (97%) after the graduation<br />
from the formal education institutions; and the<br />
social competencies have also improved (86%). Motives<br />
<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà <strong>motyvacija</strong>: pedagogø poþiûris<br />
of the educators concerning learning are mostly internal:<br />
the wish not to lag behind, to be socially active. External<br />
motives are as follows: to be employed the hope to get a<br />
higher salary, the wish to be retrained. The most popular<br />
ways of the educators learning are non- formal learning<br />
and informal learning. Four fifths of the educators<br />
were learning at the seminars and courses, every tenth<br />
educator was studying abroad; 12% of the pedagogues<br />
were engaged in the distance learning, almost 70% of<br />
the educators learn at home, at the library. One fourth<br />
of educators learned formally.<br />
In the Master’s work the following conclusions<br />
have been made: the attitude of Utena Region educators<br />
towards the life-long learning is positive; internal motives<br />
prevail in the learning motivation; the most important<br />
barriers for the learning are the shortage of finances<br />
and time.<br />
Key words: educators, life-long learning, qualification<br />
development, formal teaching, non- formal teaching,<br />
informal teaching.<br />
Vilniaus pedagoginis universitetas,<br />
Edukologijos katedra<br />
Áteikta 2006 m. rugsëjo mën.<br />
79