05.08.2013 Views

Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris

Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris

Mokymosi visą gyvenimą motyvacija: pedagogų požiūris

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

74<br />

Jonas Dautaras, Nijolë Rukðtelienë<br />

MOKYMOSI VISÀ GYVENIMÀ MOTYVACIJA: PEDAGOGØ<br />

POÞIÛRIS<br />

Anotacija. Ðiame straipsnyje, remiantis ðalies ir uþsienio<br />

mokslininkø darbais bei autoriø atlikto tyrimo duomenimis,<br />

gvildenamas pedagogø poþiûris á mokymàsi<br />

visà gyvenimà, atskleidþiami pedagogø mokymosi motyvø<br />

ypatumai, nuolatinio mokymosi átaka pedagogø<br />

gyvenimo kokybei bei prieþastys, trukdanèios kelti kvalifikacijà.<br />

Esminiai þodþiai: mokymosi <strong>motyvacija</strong>, kvalifikacijos<br />

këlimas, formalusis mokymas, neformalusis mokymas.<br />

Aktualumas. Globalizacija, informacijos plëtra, sparti<br />

kaita, visuomenës iðsiskaidymas – tai iððûkiai, á kuriuos<br />

pirmoji turi atsakyti ðvietimo sistema, nes kaip teigiama<br />

LR ðvietimo ástatyme, Ðvietimo gairëse, visuomenines priedermes<br />

ðvietimas atliks tik tuomet, kai jo raida lenks bendràjà<br />

visuomenës raidà. Mokymasis visà gyvenimà tampa<br />

pagrindiniu ðvietimo principu. Mokykla ðiandien turi<br />

tapti ne tiek þiniø perteikëja, kiek gebëjimø mokytis,<br />

þinias interpretuoti, sisteminti, pritaikyti ugdytoja. Pasikeitæs<br />

mokyklos vaidmuo ið mokytojø taip pat reikalauja<br />

naujo poþiûrio, nes tik turintis poreiká nuolat mokytis ir<br />

besimokantis mokytojas iðugdys toká patá mokiná.<br />

<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà uþtikrinimo strategijoje nurodoma,<br />

kad yra akivaizdus taikomøjø tyrimø trûkumas,<br />

siekiant deramai pagrásti mokymosi visà gyvenimà<br />

veiklos planavimà, todël Utenos rajono pedagogø mokymosi<br />

visà gyvenimà motyvacijos tyrimas, ypaè jo metu<br />

surinkti empiriniai duomenys, gali bûti reikðmingi sprendþiant<br />

problemas ðioje srityje.<br />

Tyrimo objektas – Utenos rajono pedagogø mokymosi<br />

visà gyvenimà <strong>motyvacija</strong>.<br />

Tyrimo tikslas – atskleisti Utenos rajono pedagogø<br />

mokymosi visà gyvenimà motyvacijà.<br />

Tyrimo uþdaviniai:<br />

1. Ávertinti Utenos rajono pedagogø permanentinio<br />

mokymosi visà gyvenimà nuostatas.<br />

2. Iðanalizuoti, kokie motyvai skatina pedagogus<br />

mokytis.<br />

3. Iðsiaiðkinti, kokios prieþastys trukdo pedagogams<br />

mokytis.<br />

4. Nustatyti nuolatinio mokymosi átakà pedagogø<br />

gyvenimo kokybei.<br />

Tyrimo metodai: literatûros ir dokumentø analizë,<br />

anketinë apklausa, interviu, tyrimo duomenø apdorojimas.<br />

Teisiniai mokymosi visà gyvenimà aspektai<br />

Lietuvos ðvietimo sistema sudaro galimybes mokytis<br />

visà gyvenimà. Tai leidþia lygiø galimybiø, kontekstualus,<br />

veiksmingas ir tæstinis ðvietimas, skirstomas á formaløjá,<br />

neformaløjá ir saviðvietà.<br />

<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà idëja yra átvirtinta Lietuvos<br />

Respublikos ðvietimo ástatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo<br />

suaugusiøjø ðvietimo ástatyme, Valstybinëse<br />

ðvietimo strategijos 2003–2012 metø nuostatose (2003<br />

m. liepos 4 d. Nr. IX-1700), <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà<br />

uþtikrinimo strategijoje ir <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà uþtikrinimo<br />

strategijos ágyvendinimo veiksmø plane (patvirtinta<br />

ðvietimo ir mokslo ministro ir socialinës apsaugos<br />

ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. ásakymu Nr.<br />

ISAK-433/A1-83) bei kituose teisiniuose aktuose.<br />

Dideliø galimybiø mokymosi visà gyvenimà srityje<br />

teikia Europos socialinis fondas (ESF), ypaè 2.4 priemonë<br />

<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà sàlygø plëtojimas.<br />

Tyrimo rezultatø analizë ir interpretacija<br />

Nuolatiná mokymàsi psichologiniu, edukologiniu, socialiniu<br />

poþiûriu nagrinëja daug mokymosi teorijø, kurios teigia,<br />

kad bet kokio amþiaus þmonës gali sëkmingai mokytis.<br />

Tiriant mokymàsi visà gyvenimà Lietuvoje yra atlikta<br />

nemaþa moksliniø tyrimø. Suaugusiøjø savivaizdþio<br />

ypatybes ir nuolatinio mokymosi motyvacijà tyrë D. Beresnevièienë<br />

(1995), nustaèiusi, kad suaugusieji nuolatiná<br />

mokymàsi laiko vertybe. Vertybinë orientacija á nuolatiná<br />

mokymàsi vyresniame amþiuje labiau vertinama<br />

[2, p. 147–186]. 2004 m. atliktas tyrimas Suaugusiøjø<br />

tæstinio mokymo galimybiø plëtra mokymosi visà gyvenimà<br />

strategijos ágyvendinimo kontekste (tyrimo vadovas<br />

dr. T. Tamoðiûnas, VPU). Ðiame tyrime atlikta reprezentatyvi<br />

Lietuvos gyventojø apklausa ir nustatyta, kad<br />

Lietuvoje nuolatinis mokymasis dar nëra populiarus –<br />

per paskutinius metus, skaièiuojant nuo apklausos dienos,<br />

mokësi maþiau nei penktadalis.<br />

J. Laurinavièiûtë nagrinëjo A. B. Knoxo, M. Knowleso,<br />

Lowe’o, Crosso, Motore’o, Kolbo, Jarvio suaugusiøjø<br />

mokymosi teorijas, kuriose apibrëþiami tokie suaugusiøjø<br />

mokymosi ypatumai: „1. Suaugusiøjø mokymasis<br />

orientuotas á jø poreikius, turimà patirtá ir individualø<br />

mokymàsi. Tai paþintinës ir psichosocialinës patirties<br />

gilinimas. 2. Suaugusiøjø mokymas(is) yra savarankiðkas,<br />

autonomiðkas procesas, padedantis save ugdyti. 3. Socialiniu<br />

poþiûriu suaugusiøjø mokymas(is) yra naujø perspektyvø<br />

transformacija“ [5, p. 52].


Nors suaugusiesiems bûdingi ir iðoriniai motyvai (gauti<br />

geresná darbà, atlyginimà), taèiau pirmauja vidinë <strong>motyvacija</strong><br />

(troðkimas jausti pasitenkinimà darbu, savigarba,<br />

gyvenimo kokybë). Vidinës motyvacijos reikðmingumo<br />

didëjimas suteikia galimybæ vykti savivada pagrástam mokymuisi,<br />

taèiau toks mokymasis, kai patys individai imasi<br />

iniciatyvos, nusistato mokymosi tikslus, organizuoja iðteklius,<br />

renkasi tinkamas strategijas ir patys vertina savo mokymàsi,<br />

Lietuvoje dar nëra populiarus [6, p. 125–131].<br />

Dabartiniame amþiuje pedagogo vaidmuo keièiasi,<br />

todël mokytojas privalo nuolat mokytis. B. Bitinas teigia<br />

[3, p. 46], kad egzistuoja daug ugdymo paradigmø –<br />

atsakymø á pagrindinius ugdymo filosofijos klausimus<br />

variantø. Viena ið paradigmø – kaip traktuoti ugdymà:<br />

„Ugdymas kaip visuomenës apibendrintos patirties perteikimas<br />

ugdytiniams – ugdymas kaip ugdytinio vidiniø<br />

galiø skatinimas ir plëtojimas“ [3, p. 46].<br />

Per visà XX a. Lietuvos mokykla vadovavosi klasikine<br />

paradigma, kuri ugdymà traktuoja kaip visuomenës apibendrintos<br />

patirties (mokslo þiniø, vertybiø, protinës bei<br />

praktinës veiklos gebëjimø) perteikimà ugdytiniams. Vaiko<br />

prigimtiniø galiø sklaidà puoselëjanti laisvojo ugdymo<br />

paradigma ágyja vis tvirtesnes pozicijas visose Vakarø<br />

ðalyse. Ði Europoje susiklosèiusi situacija sudaro iðorines<br />

sàlygas ugdymo paradigmos Lietuvoje kaitai [3, p. 46].<br />

Mokytojø kvalifikacijos këlimà kaip nuolatinio mokymosi<br />

pagrindà nagrinëja M. Barkauskaitë. Ji prieina<br />

iðvadà, kad nuolat besimokantys pedagogai daro didelæ<br />

átakà vidinei ir iðorinei ugdymo institucijos kultûrai. „Besimokanèios<br />

institucijos radimasis priklauso nuo joje dirbanèiø<br />

pedagogø teigiamo poþiûrio á kaità, aktyvios bendros<br />

veiklos, gebëjimo bendrauti ir bendradarbiauti, sutelktumo,<br />

kûrybiðkumo, atsakingumo moksleiviams ir<br />

visuomenei; Nuolat besimokantys pedagogai daro átakà<br />

vidinei ir iðorinei ugdymo institucijos darbo, veiklos kul-<br />

0 20 40 60 80 100<br />

<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà <strong>motyvacija</strong>: pedagogø poþiûris<br />

46<br />

55<br />

60<br />

tûrai, skatina bendruomenæ domëtis naujovëmis, jas diegti<br />

savo veikloje, taip nuosekliai pereinant nuo kvalifikacijos<br />

këlimo prie nuolatinio mokymosi“ [1, p. 66–67].<br />

Mokytojø mokymasis visà gyvenimà yra nagrinëtas sociologiniuose<br />

tyrimuose Mokytojø kvalifikacijos tobulinimo<br />

finansavimo problemos savivaldybëse (vadovas prof. habil.<br />

dr. A. V. Matulionis, Socialiniø tyrimø institutas, 2003) ir<br />

Mokytojø kvalifikacijos tobulinimosi poreikiø tenkinimas<br />

(VU Sociologijos katedra, 2004). Tyrimo tikslas – mokytojø<br />

kvalifikacijos këlimo paslaugø ir mokytojø tobulinimosi<br />

poreikiø analizë [10, p. 4]. Tyrime apibrëþtas mokymosi<br />

visà gyvenimà ir kvalifikacijos këlimo santykis. Mokytojø<br />

tobulinimosi institucijø ekspertø nuomone, mokymasis visà<br />

gyvenimà yra neatskiriama mokytojo profesijos dalis. Mokymasis<br />

visà gyvenimà siejamas tiek su mokytojø kvalifikacijos<br />

këlimu, tiek su mokytojø perkvalifikavimu, atsisakant<br />

pedagogo darbo. Manoma, kad skirtingos mokytojø kartos<br />

galimybæ mokytis visà gyvenimà priima skirtingai, jauniems<br />

mokytojams tai labiau priimtina, nei vyresniems [10, p. 7].<br />

2005 m. sausio mën. Utenos rajone atliktame tyrime<br />

dalyvavo 245 respondentai. Tai pedagogai, dirbantys formaliojo<br />

ðvietimo sistemoje (pradinio, pagrindinio, vidurinio,<br />

profesinio mokymo bei aukðtojo mokslo ástaigose). Utenos<br />

rajone yra 36 ðvietimo ástaigos, kuriose dirba 764 pedagogai.<br />

Dauguma Utenos rajono pedagogø (93,9 proc.) mano,<br />

kad mokytis privalu visà gyvenimà. Tik 0,4 proc.<br />

respondentø mano, kad pakanka þiniø, ágytø jaunystëje,<br />

ir vëliau mokytis nëra prasmës. Skeptikø, kurie mano, kad<br />

mokymasis visà gyvenimà tëra mados dalykas, yra 5,7 proc.<br />

Taigi Utenos rajono pedagogai yra teigiamai nusiteikæ mokymosi<br />

atþvilgiu. Tai labai svarbu, nes kaip teigia B. Lonstrupas,<br />

poþiûrio átaka veiklai labai didelë [7, p. 35–50].<br />

Svarbiausi pedagogø mokymosi motyvai (1 pav.) yra<br />

noras neatsilikti nuo gyvenimo ir noras bûti profesiona-<br />

85<br />

91<br />

1 pav. Pedagogø mokymosi motyvai, proc.<br />

Noras bûti<br />

profesionalesniu<br />

Viltis gauti didesná<br />

atlyginimà<br />

Baimë netekti darbo<br />

Noras neatsilikti nuo<br />

gyvenimo<br />

Noras ágyti specialybæ ar<br />

persikvalifikuoti<br />

75


Jonas Dautaras, Nijolë Rukðtelienë<br />

lesniais (atitinkamai aktualûs 91 proc. ir 85 proc.). Tai<br />

atitinka <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà memorandume numatytus<br />

„du vienodai reikðmingus mokymosi visà gyvenimà<br />

tikslus: skatinti aktyvø pilietiðkumà ir didinti galimybæ<br />

ásidarbinti“ [8, p. 4].<br />

Utenos rajono pedagogø mokymosi motyvus galima<br />

skirstyti á iðorinius (viltis gauti geresná atlyginimà, baimë<br />

netekti darbo, noras ásigyti specialybæ ar persikvalifikuoti)<br />

ir vidinius (noras neatsilikti nuo gyvenimo, noras bûti<br />

profesionalesniais), kurie patenkina troðkimà jausti didesná<br />

pasitenkinimà darbu, didinti gyvenimo kokybæ.<br />

Tyrimas patvirtina M. Knowleso, A. B. Knoxo [2, p. 24–<br />

25, 171–186] teiginius, kad suaugusiesiems svarbesnë<br />

vidinë <strong>motyvacija</strong>.<br />

Populiariausias pedagogø mokymosi bûdas – neformalus<br />

mokymasis: keturi penktadaliai pedagogø mokësi<br />

seminaruose ir kursuose, o kas deðimtas pedagogas mokësi<br />

uþsienyje. Formaliuoju bûdu mokësi ketvirtadalis<br />

pedagogø. Reikia akcentuoti, kad tik 71 proc. pedagogø<br />

teigia mokæsi savarankiðkai. Sunku ásivaizduoti, kad kas<br />

treèias pedagogas ið tikrøjø neskaitytø nei profesinës, nei<br />

groþinës literatûros, neþiûrëtø televizijos laidø, nenarðytø<br />

internete. Taigi galima daryti dvi prielaidas:<br />

100%<br />

90%<br />

80%<br />

70%<br />

60%<br />

50%<br />

40%<br />

30%<br />

20%<br />

10%<br />

0%<br />

Ðie gebëjimai pedagogui labai svarbûs, nes kaip teigiama<br />

Ðvietimo gairëse, asmens savarankiðkumà ir bendruomeniðkumà<br />

atviros visuomenës, globalizacijos, sparèios<br />

kaitos, informacijos sprogimo sàlygomis gali uþtikrinti<br />

tik derama kultûrinë branda ir ðiuolaikinës kompetencijos.<br />

Ðvietimo turinys nuosekliai sietinas su skaitmeniniu<br />

raðtingumu, naujais informaciniais ir komunikaciniais<br />

gebëjimais, bûtinais þiniø visuomenëje gyvenanèiam<br />

þmogui [11, p. 142]. <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà uþtikrinimo<br />

strategijoje taip pat akcentuojama, kad bûtina<br />

76<br />

29<br />

27<br />

41<br />

39<br />

14<br />

37<br />

1<br />

2<br />

1<br />

9<br />

0 3 2<br />

7 13<br />

0<br />

1<br />

Inf. techn. Uþsienio Specialybë Verslas Soc.<br />

kalba<br />

gebëjimai<br />

53<br />

44<br />

• Pedagogai mokosi savarankiðkai, taèiau nepripaþásta<br />

savaiminio mokymosi kaip mokymosi bûdo, o vertina<br />

tik formaløjá ir neformaløjá mokymàsi, kuris<br />

reglamentuojamas ástatymø, t. y. iðduodami diplomai<br />

ar paþymëjimai.<br />

• Saviðvieta nëra populiarus mokymosi bûdas, nes kaip<br />

teigia G. M. Linkaitytë ir D. Lukðytë Lietuvos besimokanèiøjø<br />

pasirengimas savivada pagrástam mokymuisi<br />

– procesui, kuriam vykstant besimokantysis<br />

pats apsisprendþia imtis mokymosi veiklos, atsiþvelgdamas<br />

á savo poreikius bei iðsikeldamas tikslus ir uþdavinius,<br />

pats planuoja mokymosi veiklà, nëra didelis<br />

[6, p. 124–131]. Kuri ðiø prielaidø yra labiau<br />

tikëtina, reikëtø nagrinëti atskirai, taèiau jau ið ðio<br />

tyrimo galima daryti pirminæ iðvadà, kad saviðvieta<br />

yra labai reikðminga mokymosi visà gyvenimà dalis,<br />

ypaè svarbiausiose individui srityse. Tiriant, kaip pasikeitë<br />

pedagogø gebëjimai informaciniø technologijø,<br />

uþsienio kalbø, specialybës srityse, taip pat pasitikëjimas<br />

savimi, kryptingumas, komunikabilumas<br />

per ilgesná laikotarpá (po to, kai baigë formaliojo mokymosi<br />

institucijà), nustatyta, kad beveik visose srityse<br />

dauguma pedagogø jauèiasi patobulëjæ (2 pav.).<br />

69<br />

5<br />

17<br />

31<br />

55<br />

Labai pagerëjo<br />

Pagerëjo<br />

Nepakito<br />

Pablogëjo<br />

Labai pablogëjo<br />

2 pav. Pedagogø gebëjimø pasikeitimas pabaigus formaliojo mokymosi institucijà, proc.<br />

didinti socialiná aktyvumà, siûlyti programas bendriesiems<br />

gebëjimams, tokiems kaip informacinës technologijos,<br />

uþsienio kalbos, verslumas, socialiniai gebëjimai,<br />

ugdyti [9, p. 7, 24]. Didþiausià paþangà pedagogai yra<br />

padaræ savo specialybës ir socialiniø ágûdþiø srityse. Net<br />

97 proc. respondentø mano, kad jø gebëjimai specialybës<br />

srityje laikotarpiu po formaliojo mokymosi institucijos<br />

baigimo pagerëjo arba labai pagerëjo. Nei vienas pedagogas<br />

savo þiniø specialybës srityje neávardijo kaip menkesniø,<br />

taèiau 3 proc. pripaþino, kad jø gebëjimai nepa-


kito. Galima daryti iðvadà, kad tiek pedagogø galëjo nesimokyti<br />

arba mokësi tik tiek, kad iðlaikytø buvusá lygá.<br />

Savo gebëjimø pokyèio galëjo neávertinti ir labai maþà<br />

staþà (1–3 m.) turintys pedagogai, kuriø buvo 6 proc.,<br />

t. y. du kartus daugiau, negu nepastebëjusiø pokyèiø.<br />

Antroji sritis, kurioje gebëjimai pagerëjo arba labai pagerëjo<br />

(net 86 proc. pedagogø) yra socialiniai gebëjimai.<br />

Tiek pedagogø jauèiasi labiau pasitikintys, lengviau bendraujantys,<br />

gebantys kryptingiau dirbti. 68 proc. respondentø<br />

geriau jauèiasi informaciniø technologijø srityje,<br />

51 proc. pedagogø geriau moka uþsienio kalbas.<br />

Silpniausiai pedagogai jauèiasi verslo atþvilgiu – tik<br />

22 proc. iðmano ðià sritá.<br />

Remiantis atsakymais á ðá klausimà, galima daryti iðvadà,<br />

kad neformalusis ir savaiminis mokymasis yra labai<br />

reikðminga mokymosi visà gyvenimà dalis. Ðio mokymosi<br />

galimybes reikia plaèiau taikyti informaciniø technologijø<br />

ir uþsienio kalbø mokyme, skatinti mokytojus mokytis.<br />

Profesinius ágûdþius pedagogai tobulina labai ávairiai.<br />

Daþniausiai pedagogai mokosi seminarø ir kursø metu<br />

(85 proc.), pasitelkdami internetà (64 proc.), mokyklos<br />

bibliotekà (49 proc.), asmeninæ bibliotekà (41 proc.), rajoninæ<br />

bibliotekà (25 proc.).<br />

Nuotolinis mokymosi bûdas labai patogus, bet dar<br />

nepopuliarus Utenoje (tokiu bûdu mokosi 12 proc. respondentø).<br />

Ðis klausimas lieka atviras. Reikia atskirai nagrinëti,<br />

ar tai vyksta dël programø stokos, ar dël nepakankamo<br />

pedagogø kompiuterinio raðtingumo, ar dël kitø<br />

prieþasèiø.<br />

Utenos rajono pedagogai daugiausia mokosi namuose<br />

(68 proc.), savo darbovietëje (55 proc.), rajono centre<br />

<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà <strong>motyvacija</strong>: pedagogø poþiûris<br />

(51 proc.), treèdalis pedagogø mokosi Vilniuje. D. Hopkinsas,<br />

M. Ainscowas, M. Westas [4, p. 160–168] teigia,<br />

kad labai gera kvalifikacijos këlimo forma yra mokymasis<br />

savo darbovietëje, nes siunèiant mokytojus á kursus<br />

kartais darbuotojai gauna neadekvaèius patarimus<br />

dël savo profesinio tobulinimosi. Savo mokykloje kelti<br />

kvalifikacijà labai naudinga, nes jauni pedagogai mokosi<br />

ið savo kolegø, iðklauso jø patarimø, kritiniø pastabø.<br />

Tai, kà pedagogas suþino toli nuo savo mokyklos, jam<br />

gali bûti keblu susieti su savo áprastine darbo aplinka. Be<br />

to, individualaus profesinio tobulinimosi rezultatais nebûtinai<br />

dalijamasi mokykloje. Savo mokykloje kelti kvalifikacijà<br />

labai naudinga ir todël (tai teigia ir árodo minëti<br />

pedagogikos mokslininkai), kad jauni mokytojai geriausiai<br />

prima þinias ið kolegø ir lengviausiai priima jø kritikà.<br />

Tyrimo metu buvo domëtasi su kokiais sunkumais<br />

susiduria besimokantys pedagogai. Kas ðeðtas ið deðimties<br />

respondentø nurodë lëðø ar laiko stokà, kas treèias – jog<br />

trukdo ðeimos problemos, dar kiti nurodë materialiná suinteresuotumà,<br />

netinkamas programas ar amþiø (3 pav.).<br />

Du labiausiai mokytis trukdantys veiksniai yra lëðø ir<br />

laiko stoka, juos paþymëjo ðeði ið deðimties respondentø.<br />

Kas treèiam pedagogui trukdo ðeimos problemos ir tai,<br />

kad mokytis nëra materialinio suinteresuotumo, kas penktam<br />

atrodo, kad yra netinkamos programos ar amþius.<br />

Tik kas deðimtas pedagogas nenurodë turintys prieþasèiø,<br />

trukdanèiø mokytis.<br />

Ádomu, kad nesimokantys pedagogai nesimokymo<br />

prieþastimis nurodë tuos paèius veiksnius: lëðø ir laiko<br />

stokà. Respondentai abiejose grupëse ðias prieþastis nurodë<br />

kaip aktualiausias, tik besimokantieji jas jauèia ðiek<br />

tiek stipriau. Materialinio suinteresuotumo nebuvimas<br />

Nëra trukdþiø<br />

Netinkamos programos<br />

Darbdaviø neigiamas poþiûris<br />

Skeptiðkas poþiûris<br />

Amþius<br />

Lëðø stoka<br />

Laiko stoka<br />

Ðeimos problemos<br />

Nëra materialinio suinteresuotumo<br />

Sveikata<br />

3 pav. Veiksniai, trukdantys pedagogams mokytis, proc.<br />

77


Jonas Dautaras, Nijolë Rukðtelienë<br />

yra vienodo reikðmingumo problema abiejose pedagogø<br />

grupëse – apie treèdalis pedagogø mano, kad tai trukdo<br />

mokytis. Apie programø netinkamumà kaip trukdá mokymuisi<br />

abiejose grupëse galvoja taip pat po lygiai pedagogø<br />

– apie penktadalis. Tik amþiaus problemà besimokantieji<br />

ir nesimokantys vertina skirtingai: keturi ið de-<br />

Pedagogai labiausiai vertina ágytà pasitikëjimà, nes<br />

geriau jauèiasi darbe, visuomenëje, paþintis su ádomiais<br />

þmonëmis, pastebi iðaugusá profesiná lygá. Pedagogø patirtis<br />

rodo, kad mokymosi nauda daugiau susijusi su bendraþmogiðkomis<br />

vertybëmis, negu su praktinëmis, nes<br />

atlyginimas padidëjo tik 11 proc. respondentø, o naudos<br />

nemato 7 proc. Në vienas respondentas nenurodë,<br />

kad dël mokymosi patyrë neigiamø pasekmiø.<br />

Tyrimas parodë, kad per pastaruosius metus dël ávairiø<br />

prieþasèiø nesimokë 13 proc. pedagogø. Svarbiausios<br />

nesimokymo prieþastys ðios: lëðø stoka (48 proc.), amþius<br />

(39 proc.), laiko stoka (36 proc.). Treèdalis pedagogø<br />

nesimokë dël materialinio suinteresuotumo, o kas penktas<br />

pedagogas kaip nesimokymo prieþastá ávardijo netinkamas<br />

studijø programas ir ðeimos problemas. Objektyvia nesimokymo<br />

prieþastimi galima laikyti tikrumà dël darbo: turintys<br />

didesná darbo staþà, patirtá, tinkamà iðsilavinimà,<br />

turi daugiau garantijø, kad nebus atleisti.<br />

Iðvados<br />

1. Pedagogø poþiûris á mokymàsi visà gyvenimà yra<br />

beveik absoliuèiai teigiamas. Tai yra svarbus veiksnys<br />

ágyvendinant Lietuvos ðvietimo sieká ugdyti savarankiðkà,<br />

atsakingà, visà gyvenimà savo gebëjimus tobulinti<br />

pajëgiantá asmená.<br />

78<br />

Didesnë alga; 11<br />

Ágytas pasitikëjimas; 58<br />

ðimties nesimokanèiøjø savo amþiø vertina kaip nesimokymo<br />

prieþastá, o tarp besimokanèiøjø taip mananèiø<br />

yra dvigubai maþiau.<br />

Kaip pasiteisina pedagogø lûkesèiai, kuriuos jie puoselëja<br />

besimokydami, pavaizduota 4 paveiksle.<br />

Paþintys su ádomiais<br />

þmonëmis; 55<br />

Padidëjo<br />

profesionalumas; 47<br />

Naudos nëra; 7<br />

4 pav. Nuolatinio mokymosi átaka pedagogø gyvenimo kokybei, proc.<br />

2. Pedagogams aktualesni yra vidiniai mokymosi motyvai<br />

(noras neatsilikti nuo gyvenimo, noras bûti profesionalesniems)<br />

nei iðoriniai (viltis gauti geresná atlyginimà, baimë<br />

netekti darbo, noras ásigyti specialybæ ar persikvalifikuoti).<br />

3. Svarbiausi Utenos rajono pedagogø mokymosi motyvai:<br />

noras neatsilikti nuo gyvenimo, bûti visuomeniðkai<br />

aktyviems (aktualus 91 proc. besimokanèiø pedagogø);<br />

noras bûti profesionalesniais (85 proc.), viltis gauti<br />

geresná atlyginimà (60 proc.), baimë netekti darbo<br />

(55 proc.), noras persikvalifikuoti (46 proc.).<br />

4. Labiausiai mokytis trukdantys veiksniai: lëðø ir<br />

laiko stoka, ðeimos problemos, materialinio suinteresuotumo<br />

mokytis nebuvimas, amþius.<br />

5. Pedagogø gebëjimai po formaliojo mokymo institucijos<br />

baigimo yra labai pagerëjæ specialybës dalykø,<br />

socialiniø ir informaciniø technologijø srityse.<br />

Literatûra<br />

1. Barkauskaitë M. Mokytojø kvalifikacijos kilimas –<br />

nuolatinio mokymosi pagrindas // Pedagogika. –<br />

T. 52 (2001), p. 63–67.<br />

2. Beresnevièienë D. Nuolatinis mokymasis Lietuvoje.<br />

Psichologiniai pagrindai. – Vilnius, 1995.<br />

3. Bitinas B. Ugdymo filosofija. – Vilnius: Enciklopedija,<br />

2000.


4. Hopkins D., Ainscow M., West M. Kaita ir mokyklos<br />

tobulinimas. – Vilnius: Tyto alba, 1998.<br />

5. Laurinavièiûtë J. Suaugusiøjø mokymosi samprata<br />

// Pedagogika. – T. 55 (2001), p. 49–53.<br />

6. Linkaitytë G. M., Lukðytë D. Pasirengimas mokytis<br />

visà gyvenimà: savivada pagrásto mokymosi modelis<br />

// Pedagogika. – T. 69 (2003), p. 124–131.<br />

7. Lonstrup B. Suaugusiøjø mokymas – lanksèiai ir<br />

atvirai. – Kaunas: Kauno aukðtesniosios technologijos<br />

mokyklos Leidybos centras, 1998.<br />

8. <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà memorandumas // Internete<br />

<br />

[þiûrëta 2005 01 06].<br />

Summary<br />

Nijolë Rukðtelienë, Jonas Dautaras<br />

9. <strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà uþtikrinimo strategija //<br />

Internete <br />

[þiûrëta 2004<br />

07 12].<br />

10. Mokytojø kvalifikacijos tobulinimosi poreikiø tenkinimas.<br />

Tyrimo ataskaita (VU Sociologijos katedra)<br />

// Internete <br />

[þiûrëta 2005 01 31]. –<br />

2004.<br />

11. Ðvietimo gairës. 2003–2012 metai. Projektas. –<br />

Vilnius: Dialogo redakcija, 2002.<br />

LIFE – LONG LEARNING OF UTENA REGION EDUCATORS – MOTIVATION<br />

AND PROBLEMS<br />

Globalization, information explosion, rapid changes,<br />

society decomposition are the challenges of the 21 st century:<br />

they raise new requirements for a person, society<br />

and the education system. Today a teacher should be<br />

flexible, permanently interested in teaching innovations,<br />

constantly learning, researching his / her activity.<br />

The purpose of the final Master’s work is investigating<br />

motivation, learning motives and problems of the<br />

Utena region educators during their life – long learning.<br />

The research has been done in January, 2005. 245<br />

educators of various education institutions of Utena<br />

Region (i.e. of primary, basic, secondary, vocational and<br />

higher education) have participated in the research.<br />

In the empiric research it has been stated that 94%<br />

of the educators consider life – long learning as necessary;<br />

last year 87% of the respondents were studying.<br />

The research shows that educators’ abilities in their specialty<br />

have been greatly improved (97%) after the graduation<br />

from the formal education institutions; and the<br />

social competencies have also improved (86%). Motives<br />

<strong>Mokymosi</strong> visà gyvenimà <strong>motyvacija</strong>: pedagogø poþiûris<br />

of the educators concerning learning are mostly internal:<br />

the wish not to lag behind, to be socially active. External<br />

motives are as follows: to be employed the hope to get a<br />

higher salary, the wish to be retrained. The most popular<br />

ways of the educators learning are non- formal learning<br />

and informal learning. Four fifths of the educators<br />

were learning at the seminars and courses, every tenth<br />

educator was studying abroad; 12% of the pedagogues<br />

were engaged in the distance learning, almost 70% of<br />

the educators learn at home, at the library. One fourth<br />

of educators learned formally.<br />

In the Master’s work the following conclusions<br />

have been made: the attitude of Utena Region educators<br />

towards the life-long learning is positive; internal motives<br />

prevail in the learning motivation; the most important<br />

barriers for the learning are the shortage of finances<br />

and time.<br />

Key words: educators, life-long learning, qualification<br />

development, formal teaching, non- formal teaching,<br />

informal teaching.<br />

Vilniaus pedagoginis universitetas,<br />

Edukologijos katedra<br />

Áteikta 2006 m. rugsëjo mën.<br />

79

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!