visas tekstas - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

þ m o g u s i r þ o d i s 2 0 0 7 I 

Didaktinë lingvistika 

Mokslo darbai 

Man and the Word 

Didactic Linguistics 

Research papers 

ISSN 1392-8600 

Vilniaus pedagoginis universitetas 

Vilnius Pedagogical University 

þmogus ir þodis 9 

2007 

I 

V I L N I U S 

2007, t. 9, nr. 1 

(Volume 9, Number 1, 2007) 

ISSN 1392-8600 

1

2 

Redaktoriø kolegija 

Prof. habil. dr. Antanas PAKERYS 

(vyriausiasis redaktorius) 

apakerys@vpu.lt 

Didaktinë lingvistika – ats. red. doc. dr. Graþina AKELAITIENË, VPU Lituanistikos fakultetas, 

T. Ðevèenkos g. 31, faksas 233 52 99, reginar@vpu.lt 

Literatûrologija – ats. red. doc. dr. Reda PABARÈIENË, VPU Lituanistikos fakultetas 

T. Ðevèenkos g. 31, faksas 233 52 99, pabarciene_r@yahoo.com 

Svetimosios kalbos – ats. red. doc. dr. Danutë SABROMIENË, VPU Slavistikos fakultetas, 

Studentø g. 39, faksas 272 81 36, sabromiene@vpu.lt 

Filosofija – ats. red. doc. dr. Dalius JONKUS, VPU Istorijos fakultetas, 

T. Ðevèenkos g. 31, faksas 213 55 94, filosofai@vpu.lt 

Habil. dr. Elchanas AZIMOVAS, Maskvos A. Puðkino rusø kalbos institutas (edukologija) 

Prof. dr. Petras BRAÞËNAS, Vilniaus pedagoginis universitetas (literatûrologija) 

Prof. habil. dr. Aleksas GIRDENIS, Vilniaus universitetas (kalbotyra) 

Prof. habil. dr. Aloyzas GUDAVIÈIUS, Ðiauliø universitetas (kalbotyra) 

Doc. dr. Artûras JUDÞENTIS, Vilniaus universitetas (kalbotyra) 

Doc. dr. Nijolë KAÐELIONIENË, Vilniaus pedagoginis universitetas (literatûrologija) 

Prof. dr. Violeta KELERTIENË, Ilinojaus universitetas (literatûrologija) 

Prof. dr. Peter KOLLIANDER, Kopenhagos biznio kolegija (kalbotyra) 

Prof. habil. dr. Werner LEHFELDT, Getingeno universitetas (kalbotyra) 

Prof. dr. Jean Pierre LEVET, Limoþo universitetas (kalbotyra) 

Prof. habil. dr. Vitalija MACIEJAUSKIENË, Lietuviø kalbos institutas (kalbotyra) 

Prof. dr. Algis MICKÛNAS, Ohajo universitetas (filosofija) 

Prof. habil. dr. Jan MIODEK, Vroclavo universitetas (kalbotyra) 

Prof. habil. dr. Irena MUSTEIKIENË, Vilniaus pedagoginis universitetas (edukologija) 

Prof. habil. dr. Kæstutis NASTOPKA, Vilniaus universitetas (literatûrologija) 

Prof. habil. dr. Christina PARNELL, Erfurto universitetas (literatûrologija) 

Prof. habil. dr. Marina REMNIOVA, Maskvos M. Lomonosovo valstybinis universitetas (kalbotyra) 

Doc. dr. Vilija SALIENË, Vilniaus pedagoginis universitetas (edukologija) 

Doc. dr. Rita ÐERPYTYTË, Vilniaus pedagoginis universitetas (filosofija) 

Doc. dr. Leonas ÐNIPAS, Vilniaus pedagoginis universitetas (filosofija) 

Prof. habil. dr. Arvydas ÐLIOGERIS, Vilniaus universitetas (filosofija) 

Prof. habil. dr. Kazimieras ÞUPERKA, Ðiauliø universitetas (kalbotyra) 

ISSN 1392-8600 © Vilniaus pedagoginis universitetas, 2007


Pratarmë 

Devintàjá ,,Didaktinës lingvistikos“ tomà sudaro 

ávairios tematikos straipsniai. Taèiau daugelyje 

straipsniø vienaip ar kitaip plëtojami komunikavimo 

klausimai – kalbëjimas tam tikram adresatui, kalbëjimas 

kitam ir kitokiam. Kaip kalbëti, kad pasiektum 

tikslà, kad bûtum iðgirstas ir suprastas – ðie aspektai 

dominuoja ne viename straipsnyje. 

Silvija Papaurëlytë-Klovienë raðo apie precedentiniø 

tekstø bruoþus ir jø lingvokultûrinæ specifikà; 

Audronë Bitinienë aptaria viduriniø mokyklø mokomøjø 

tekstø sakinio ilgio ir struktûros ypatumus; Kazimiero 

Þuperkos straipsnyje nagrinëjamas ávairiø srièiø 

terminø vartojimas su metakalbiniais komentarais 

nelingvistiniuose tekstuose. 

Kaip ir kituose tomuose, keli straipsniai skiriami 

tarmëms. Rima Bacevièiûtë ir Regina Rinkauskienë 

lygina rytø aukðtaièiø uteniðkiø inesyvo ir iliatyvo 

galûniø priegaides (eksperimentinis tyrimas); Vilija 

Ragaiðienë nagrinëja pietø aukðtaièiø ir rytø aukðtaièiø 

vilniðkiø ðnektø tam tikro kamieno daiktavardþiø 

kirèiavimo variantus. 

Labai ádomiu ir reikðmingu straipsniu ,,Didaktinëje 

lingvistikoje“ debiutuoja Birutë Triðkaitë: ji nagrinëja 

rankraðtinio þodyno Clavis Germanico-Lithvana 

prieraðus – vëliausiai atsiradusá þodyne teksto 

sluoksná. Jaunøjø mokslininkø skiltyje spausdinamas 

magistrës Vitalijos Karaciejûtës straipsnis apie individualiøjø 

tekstø sakinio ilgá ir jo parametrus. 

Apie terminø pasirinkimà ir vartosenà sociolingvistiniu 

aspektu kalba trys autorës ið VU Kauno hu- 

p ratarmë 

manitarinio fakulteto: Laima Kuprienë, Daiva Aliûkaitë 

ir Ilona Sideravièiûtë-Mickienë; Stasiui Keiniui rûpi 

gyvasis skoliniø priderinimas ir teikyba; Graþina 

Akelaitienë raðo apie þodines asociacijas, sukeltas 

þodþiø stimulø (gyvûnø pavadinimø). Atributiniø junginiø 

reikðminius atspalvius nagrinëja Laimutë Buèienë. 

Kitas L. Buèienës (bendraautorë Þivilë Kuncaitë) 

straipsnis skirtas ádomesniems skyrybos þenklø 

– kabliataðkio ir brûkðnio – vartojimo atvejams. 

Didaktikos skyriø sudaro keturi straipsniai: ypaè 

aktualûs mokytojams Zitos Nauckûnaitës patarimai, 

kaip iðmokyti mokinius riðliame tekste iðsakyti argumentus; 

Vilija Salienë raðo apie kai kuriuos lietuviø 

kalbos sintaksës ir skyrybos mokymo aspektus pagrindinëje 

mokykloje; Gabija Bankauskaitë-Sereikienë 

nagrinëja priebalsiø raðybos mokymo problemas. 

Akcentologo Vido Kavaliausko straipsnyje aptariami 

Valstybinës lietuviø kalbos komisijos paskelbti naujieji 

kirèiavimo reikalavimai mokykliniø vadovëliø rengëjams, 

keliamas diskusinis klausimas, ar tikslinga ir 

didaktiniu poþiûriu veiksminga iðtisai kirèiuoti vietovardþius 

ir kitus onimus. 

Atsakomoji redaktorë labai dëkoja straipsniø recenzentams: 

Laimutei Buèienei, Ainai Bûdvytytei-Gudienei, 

Vincentui Drotvinui, Þanetai Markevièienei, 

Danguolei Mikulënienei, Reginai Rinkauskienei, Danguolei 

Satkauskaitei, Zitai Ðimënaitei, Jolantai Zabarskaitei 

ir kt. 

Leidinio sudarytoja ir atsakomoji redaktorë 

doc. dr. Graþina Akelaitienë 

ISSN 1392-8600 

3

4 

l ietuviø kalba ir tarmës 

Dël rytø aukðtaièiø uteniðkiø inesyvo 

ir iliatyvo galûniø priegaidþiø 

(Eksperimentinis tyrimas) About the Word Accents in the 

Endings of the Cases Innesyvus 

and Illatyvus in the Eastern 

Lithuanian Subdialects of Utena 

Rima BACEVIÈIÛTË, Regina RINKAUSKIENË 


T. Ðevèenkos g. 31, 03111 Vilnius 

El. p.: rimaba@ktl.mii.lt, reginar@vpu.lt 

Ðio tyrimo tikslas – eksperimentiniais metodais iðtirti 

rytø aukðtaièiø uteniðkiø tarmës sutrumpëjusiø 

vietininkø – inesyvo ir iliatyvo – formas ir nustatyti, 

ar skiriasi jø galûniø balsiø priegaidës. Medþiaga buvo 

áraðyta ið dviejø ðios tarmës punktø (Molëtai, 

Saldutiðkis). 

Buvo iðtirta áraðytø garsø trukmë, intensyvumas, 

pagrindinis tonas ir kokybë. Eksperimentinio tyrimo 

rezultatai parodë, kad ávairiais poþymiais ryðkesni inesyvo 

galûniø balsiai: jie ilgesni, intensyvesni, plates- 

The aim of this article is to explore shortened 

locative (innesyvus and illatyvus) accents of vowel 

flexions in Eastern Lithuanian (Utena) dialect with 

experimental methods. Therefore material from two 

points of Eastern Lithuanian dialect (Molëtai and 

Saldutiðkis) was recorded. 

The length of taped sounds, intensity, the main 

tone and quality were analysed. The results of 

experimental research shoved that in various features 

1. Apie lietuviø kalbos postpozicinius vietininkus 

ir jø kilmæ raðyta gana nemaþai (Zinkevièius, 1966, 

200–202; 1980, 253–264; Kazlauskas, 1968, 150–166). 

Þinome, kad visus keturis vietininkus yra iðlaikiusios 

tik vilniðkiø tarmës salos, ypaè Gervëèiai. Pietø aukðtaièiai 

ir rytø aukðtaièiai vartoja du vietininkus – inesyvà 

ir iliatyvà. 

Ðio tyrimo tikslas – eksperimentiniais metodais 1 

iðtirti rytø aukðtaièiø uteniðkiø tarmës sutrumpëju- 

Santrauka 

Summary 

1 Eksperimentinio tyrimo metodikos apraðà þr. Bacevièiûtë, 2004, 18–22. 

nis jø pagrindinio tono kitimo diapazonas ir ryðkesni 

kokybiniai poþymiai. 

Apibendrinant tyrimo rezultatus ir remiantis ankstesniais 

uteniðkiø monoftongø priegaidþiø tyrimais, 

árodþiusiais, kad ðios tarmës priegaidës esanèios daugiau 

dinaminës ir kiekybinës prigimties, galima daryti 

iðvadà, kad inesyvo galûniø balsiai labiau primena 

cirkumfleksinæ priegaidæ, o iliatyvo – akûtinæ. 

Esminiai þodþiai: tarmë, inesyvas, iliatyvas, priegaidë, 

eksperimentinis tyrimas. 

vowels of flexions of innesyvus were longer, more 

intensive, range of variation of their main tone was 

wider and their qualitative features were more distinct. 

To sum up, we can come to the conclusion that 

vowels of flexions of innesyvus can be compared to 

circumflex accent while vowels of flexions of 

illatyvus – to acute accent. 

Key words: dialect, innesyvus, illatyvus, accent, 

experimental research. 

siø daugiskaitos vietininkø – inesyvo ir iliatyvo – 

formas ir nustatyti, ar skiriasi jø galûniø balsiø priegaidës. 

2. Kalbininkø visuotinai sutariama, kad lietuviø 

kalbos (tiek bendrinës, tiek visø jos tarmiø) priegaidës 

yra miðrios prigimties reiðkinys, apibûdinamas 

poþymiø kompleksu (plg. Pakerys, 1982, 189). Kalbant 

apie priegaidþiø fonologinæ interpretacijà, pabrëþiama, 

jog svarbiausia, kad priegaidës turi galià 

Rima BACEVIÈIÛTË, Regina RINKAUSKIENË



skirti þodþio reikðmæ, o jø fonetiniai poþymiai nëra 

tiek svarbûs (Girdenis, 2003, 271). Todël ávairiose tarmëse 

priegaidþiø poþymiai gali skirtis, svarbus tik jø 

fonologinis kontrastas. 

Dël rytø aukðtaièiø priegaidþiø skyrimo ar neskyrimo 

kalbinëje literatûroje diskutuota bene daugiausia. 

Rytieèiø priegaides tyrinëjo ir apraðë A. Baranauskas 

(Áàðàíîâñêié, 1898, 22–23), K. Jaunius 

(ßâíèñú, 1900, 44), K. Bûga (1924, 19). Jie visi në kiek 

neabejojo, kad rytø aukðtaièiai gerai skiria priegaides. 

Pirmasis tuo suabejojo A. Salys (1939, 82–83), 

teigdamas, jog rytieèiø priegaidës esanèios neryðkios. 

Pokario metø darbuose ði mintis vis labiau ásigalëjo, 

jà rëmë þymûs kalbininkai (Morkûnas, 1964, 

147; Kazlauskas, 1966, 119; Zinkevièius, 1966, 33; 1974, 

93–95). Priegaidës neskirtos ir to meto rytieèiø tarminiuose 

tekstuose (LKT, 1970). Tik atsiradus galimybei 

atlikti nuodugnesniø eksperimentiniø ir audiciniø 

tyrimø (Girdenis, 1971, 206; Eidukaitienë, 1977, 18– 

23; Kosienë 1982, 61–71), árodyta, kad balsiø priegaides 

rytieèiai tebeturi, sugeba atskirti ir gana tiksliai 

identifikuoti. Cirkumfleksinius balsius auditoriai suvokë 

kaip „ilgesnius, labiau nutæsiamus garsus, akûtinius 

– kaip trumpesnius, „smarkesnius“ ir stipresnius 

garsus“ (Eidukaitienë, 1977, 23). Eksperimentiniais 

tyrimais nustatyta, kad rytø aukðtaièiø priegaidþiø 

svarbiausi poþymiai – intensyvumas ir trukmë 

(cirkumfleksiniai balsiai ilgesni ir intensyvesni uþ akûtinius), 

taigi jos esanèios daugiau dinaminës ir kiekybinës 

prigimties (Kosienë, 1982, 67–68). 

3. Ásitvirtinus nuomonei, kad rytieèiai skiria ilgøjø 

balsiø priegaides, sutrumpëjusios daugiskaitos inesyvo 

ir iliatyvo formos pradëtos þymëti skirtingais 

þenklais. Inesyvas daþniau þymëtas kaip tvirtagalis, 

o iliatyvas – kaip tvirtapradis, pvz., bu.va miðkuõs ~ 

buvo miðkuõs ir Ài.nÀ miðkuos ~ eina miðkuos. Ði 

nuomonë buvo grindþiama vietininkø kilme. Kadangi 

inesyvas miðkuos galëtø bûti sutrumpëjæs ið miðkuose, 

buvo manoma, kad jis turëtø bûti tvirtagalis, kaip 

ir visos sutrumpëjusios formos. Iliatyvo tvirtapradë 

priegaidë buvo siejama su istorine ðios formos kilme. 

Daugelio mokslininkø nuomone (Kazlauskas, 1968, 

163–164; Zinkevièius, 1980, 255), iliatyvas susidaræs 

ið daugiskaitos galininko formos, prie kurios buvo 

priaugusi postpozicinë dalelytë *na. Ilgosios iliatyvo 

formos, kaip manoma, dël paradigmos iðlyginimo 

buvo sutrumpintos vienu skiemeniu. Beje, dël tos 

prieþasties vienà skiemená prarado ir daugiskaitos inesyvas. 

R. Rinkauskienës disertacijoje (Rinkauskienë, 

1999, 16) buvo pateikta kita versija, kad inesyvas ga- 

2 Kadangi priegaidës tiriamos, vietininkø formos pateikiamos nekirèiuotos. 

lëtø bûti tvirtapradis, o iliatyvas tvirtagalis. Þinoma, 

nebuvo jokiø eksperimentiniø tyrimø, todël iðkelti faktai 

buvo remiami tokiais argumentais. Kadangi inesyvas 

galëjæs atsirasti ið senojo lokatyvo, kuris turëjæs 

akûtinæ priegaidæ antrajame nuo galo skiemenyje (ðios 

nuomonës laikosi ir A. Rosinas (1995, 60–61)), tai ir 

sutrumpëjæs inesyvas galëtø bûti kirèiuojamas tvirtapradiðkai. 

Kad lokatyvas galëtø bûti inesyvo kilmës 

ðaltinis, rodo pavieniai pavyzdþiai, neseniai uþraðyti 

uteniðkiø tarmës plote (tiesa, vilniðkiø paribyje), 

pvz.: vilkai stá.ugæ rujQ·su ~ vilkai staugia rujosu 

(Saldutiðkis); ku·è¿.su dåuk sniega. ~ Kûèiosu 

daug sniego (Saldutiðkis); sakmi.n¿.su in~kapu. pakavQ·j¿.m 

~ Sekminësu ant kapø pakavojom „palaidojom“ 

(Kirdeikiai). Kitu atveju, jei bûtø nukritæs 

prieðakinës eilës balsis, inesyvo priebalsis turëjæs likti 

minkðtasis, nes taip elgiamasi nuosekliai, kai sutrumpëjusi 

forma bûna já praradusi, pvz.: Ài.t ~ eit(i), má.n 

~ man(i) ir pan. Iliatyvas galëjæs gauti tvirtagalæ priegaidæ 

bûtent dël to, kad sutrumpëjo, praradæs postpozicijà 

*na. Taèiau disertacijoje iðsakyta nuomonë 

buvo paremta tik empiriniu áraðø klausymusi. Ið klausos 

atrodë, kad vietininkø formos tikrai skiriasi savo 

priegaidëmis, bet reikëjo iðsamesniø tyrimø. 

4. Norint patikrinti inesyvo ir iliatyvo galûniø priegaidþiø 

skirtumus, nutarta atlikti eksperimentiná tyrimà. 

Sugalvota sakiniø su visø kamienø daugiskaitos 

inesyvo ir iliatyvo formomis (visi miðkuos 2 

prapuola.~ visi miðkuos prapuolë; iðe.jæ. miðkuos 

karuomenæ.~ iðëjo miðkuos kariuomenë; bQÐba.s 

låukuos kvatQÐj¿s ~ bobos laukuos kvatojas; iðe.jæ. 

låukuos pÀtu.msi.~ iðëjo laukuos patamsy; påu.kðèËi 

ðakqÐs su.pÀs ~ paukðèiai ðakos supas; påu.kðèËi 

ðakqÐs suskri.da. ~ paukðèiai ðakos suskrido; ka.ðiku. 

runkqÐs tu.ri ~ kaðikà „krepðá“ rankos turi; 

un.davæ. runkqÐs tÀrbs.ly. ~ ádavë rankos terbelæ; 

dÀbÀr ragutËÐs kabarQÐkis ~ dabar ragutës „á roges“ 

kabarokis; sQÐdi ragutËÐs pqÐnV ~ sëdi ragutës 

„rogëse“ ponia; þIedus d¿.þutËÐs tu.ri ~ þiedus dëþutës 

turi „laiko“; þIedus dæ.þutËÐs kra.unÀ ~ þiedus 

dëþutës krauna; ðun.dËi ÀkiÐs tu.msu ~ ðiandien akys 

tamsu; ðvËi.t¿. ÀkiÐs purvu ~ ðveitë akys purvu; 

ps.ly. duntiÐs tu.ri ~ pelæ dantys turi; insku.nda. 

dunti·s pÀcu.ku. ~ ásikando dantys pacukà). 

Juos áskaitë penki informantai (S.R. (g. 1933 m.), 

Molëtø r., Molëtø par., Pumpuriðkës k.; J.K. (g. 1963 

m.), Utenõs r., Saldutiðkio par., Antãkalnio k.; A.B. (g. 

1964 m.), Utenõs r., Saldutiðkio par., Antãlamëstës k.; 

A.B. (g. 1940 m.), Utenõs r., Saldutiðkio par., Antãlamëstës 

k.; S.B. (g. 1962 m.), Molëtø r., Molëtø par., 

ISSN 1392-8600 

5

6 

Dël rytø aukðtaièiø uteniðkiø inesyvo ir iliatyvo galûniø priegaidþiø 

(Eksperimentinis tyrimas) 

About the Word Accents in the Endings of the Cases 

Innesyvus and Illatyvus in the Eastern Lithuanian 

Subdialects of Utena 

Aþuluokesos k.) ið dviejø parapijø – Molëtø ir 

Saldutiðkio (Utenõs raj., vilniðkiø tarmës paribys). Sakiniai 

buvo skaitomi ne ið eilës, be to, pridëta ir visai 

atsitiktiniø pavyzdþiø. Rengiantis kitam tyrimui, kartu 

buvo áraðinëjamos daugiskaitos naudininko ir ánagininko 

visø kamienø formos, todël tiriamieji neturëjo 

suprasti, ko ið jø tikimasi. Straipsnio autorës tikisi, 

kad ðis eksperimentinis tyrimas padës atsakyti, kokios 

yra uteniðkiø tarmës daugiskaitos inesyvo ir iliatyvo 

sutrumpëjusiø formø galûniø balsiø priegaidës, 

ar tikrai ðios formos skiriasi. 

Toliau apþvelgiami eksperimentinio tyrimo rezultatai. 

5. Trukmë. Trukmës duomenys pateikti 1 lentelëje 

ir 1 paveiksle. Matome, kad lygintø balsiø trukmë 

aiðkiai skiriasi. Inesyvo galûniø balsiai visais atvejais 

gerokai ilgesni (þr. 2 lent. aritmetiná vidurká x ir 1 

pav.). 

Kadangi absoliutûs trukmës matavimai dël ávairiø 

aplinkybiø gali labai varijuoti, kalbotyros darbuose 

áprasta pateikti ir statistiná duomenø vertinimà. Vertinant 

tiriamøjø reiðkiniø patikimumà, svarbiausi du sta- 

1 lentelë. Iliatyvo ir inesyvo galûniø balsiø trukmë 3 

tistiniai kriterijai: 95% pasikliaujamasis intervalas (tiriamos 

imtys patikimai skiriasi, kai intervalai nesusikerta 

ar bent jau vienas visai neuþdengia kito) ir Studento 

kriterijaus t lyginimas su kritine 95% reikðme t a 

(lyginamø reiðkiniø skirtumas laikomas patikimu tada, 

kai t virðija t a ). Matyti, kad statistiðkai patikimos 

yra penkios ið aðtuoniø lygintø imèiø (þr. 1 lent. skiltá 

t « t a ). Þodþiø ðakos, laukuos ir miðkuos Studento 

kriterijaus reikðmës yra maþesnës uþ kritines tikimybës 

reikðmes, taèiau matome, kad 95% pasikliaujamieji 

intervalai, nors ir susikerta, taèiau visiðkai neuþdengia 

vienas kito. Todël ir ðie atvejai yra gana patikimi. 

Visø kitø þodþiø galûniø balsiø trukmës statistinis 

vertinimas patvirtino skirtumø reikðmingumà. 

Kadangi visose lietuviø tarmëse ir bendrinëje kalboje 

trukmë yra neabejotinas priegaidþiø indikatorius 

(cirkumfleksiniai balsiai ilgesni uþ akûtinius), ðiuos 

matavimø rezultatus irgi galima sieti su konkreèiø priegaidþiø 

poþymiais. Trukmës santykiai rodo, kad inesyvo 

galûnës balsis turëtø bûti cirkumfleksinis, o iliatyvo 

– akûtinis. 

3 Simboliø reikðmës: n – realizacijø skaièius, x – aritmetinis trukmës vidurkis (ms – milisekundëmis), s – standartinis 

nuokrypis, v – variacijos koeficientas, pasikl. int. – pasikliaujamasis intervalas, t – Studento kriterijaus reikðmë, t a – kritinë 

tikimybës reikðmë (skliausteliuose pateiktas patikimumo lygis). 



miðks 

lauks 

raguts 

dëþuts 

runks 

ðaks 

dunts 

aks 

0 50 100 150 

1 pav. Iliatyvo ir inesyvo galûniø balsiø trukmë (juoda spalva – inesyvo galûnës) 

6. Intensyvumas. Intensyvumo tyrimo rezultatai pateikti 2 lentelëje ir 2, 3 paveiksluose. 

2 lentelë. Iliatyvo ir inesyvo galûniø balsiø intensyvumo duomenys 4 


4 Vid. lygis – intensyvumo reikðmiø (dB – decibelais) vidurkis visà tarimo laikà; max – aukðèiausias intensyvumo kreivës 

pakilimo taðkas, intensyvumo virðûnë; max laikas – intensyvumo virðûnës iðkilimo laikas nuo garso tarimo pradþios (procentais); 

Dp – intensyvumo kitimo diapazonas, skirtumas tarp aukðèiausio (max) ir þemiausio (min) taðko. 

ms 

ISSN 1392-8600 

7

8 






80 

78 

76 

74 

72 

70 

68 

66 

64 

62 

dB 

2 ir 3 pav. Þodþio lauks galûniø balsiø intensyvumo kitimas (— inesyvas, - - - iliatyvas) 

Lyginant tirtøjø balsiø intensyvumo parametrus 

(þr. 2 lent.), galima pasakyti, kad inesyvo galûniø balsiø 

vidutinis intensyvumas ir ypaè intensyvumo virðûnës 

iðkyla aukðèiau. Taigi ðie balsiai intensyvesni 

negu iliatyvo galûniø. Kitas stabilus poþymis – platesnis 

inesyvo galûniø balsiø intensyvumo kitimo 

diapazonas. Intensyvumo virðûniø iðkilimo laiko ryðkesniø 

skirtumø nepastebëta. 

Kaip minëta, ankstesniais tyrimais nustatyta, kad 

uteniðkiø priegaidëms identifikuoti intensyvumo parametrai 

labai svarbûs, todël gautuosius tyrimo re- 

5 Dël vietos stokos pateikiama tik pora ryðkiai besiskirianèiø grafikø. Kituose þodþiuose intensyvumo kontûras irgi kinta 

labai ávairiai. 

6 Vid. lygis – pagrindinio tono reikðmiø (pt – pustoniais) vidurkis visà tarimo laikà; max – aukðèiausias pagrindinio tono 

kreivës pakilimo taðkas, tono virðûnë; max laikas – tono virðûnës iðkilimo laikas nuo garso tarimo pradþios (procentais); Dp – 

pagrindinio tono kitimo diapazonas, skirtumas tarp aukðèiausio (max) ir þemiausio (min) taðko. 

dB 

81 

80 

79 

78 

77 

76 

75 

74 

73 

72 

zultatus taip pat galima sieti su konkreèiø priegaidþiø 

poþymiais. Didesnis intensyvumas (ðiuo atveju – inesyvo) 

bûdingas cirkumfleksinës kilmës priegaidei, maþesnis 

(iliatyvo) – akûtinës kilmës priegaidei. 

Pateiktuose grafikuose (þr. 2 ir 3 pav.) matyti, kad 

intensyvumo kontûras gali kisti labai ávairiai 5 , taèiau 

visais atvejais iðlieka stabilûs balsiø santykiai – inesyvas 

yra intensyvesnis uþ iliatyvà. 

7. Pagrindinis tonas. Pagrindinio tono tyrimo rezultatus 

matome 3 lentelëje ir 4–6 paveiksluose. 

3 lentelë. Iliatyvo ir inesyvo galûniø balsiø pagrindinio tono duomenys 6 



Atliekant tyrimà, tikëtasi, kad pagrindinio tono 

duomenys labai padës nustatyti tiriamøjø þodþiø priegaides. 

Daugelyje tarmiø pagrindinio tono poþymiai 

yra svarbûs priegaidþiø identifikatoriai. Deja, tirtø þodþiø 

pagrindinio tono parametrai kokiø nors aiðkesniø 

tendencijø neparodë. Vienintelis stabilus poþymis 

– platesnis inesyvo galûnës pagrindinio tono 

kitimo diapazonas. Taèiau greièiausiai tai susijæ su 

didesne tarimo trukme. Garsai ilgesni, todël ir tono 

diapazonas platesnis. Kiti pagrindinio tono poþymiai 

labai ávairuoja (þr. 3 lent.). Daugiau atvejø, rodanèiø 

þemesnio tono inesyvo galûnës balsá, taèiau lentelëje 

matyti tik galutiniai reikðmiø vidurkiai, konkreèiø 

pavyzdþiø santykiai dar ávairesni. Inesyvo galûnës 

balsio tono virðûnës daþniau pasirodo anksèiau, taèiau 

tai irgi tik apibendrinti vidurkiai, kiekvienu kon- 

12 

11 

10 

9 

8 

7 

6 

kreèiu atveju virðûnës pasirodymo laikas labai ávairuoja 

(þr. 4 pav.). Pastebëta, kad pagrindinio tono poþymiai 

labai priklauso nuo individualaus kalbëtojo 

ypatybiø. 

Ðiuos rezultatus sunku sieti su priegaidþiø poþymiais. 

Taèiau ir anksèiau nustatyta, kad uteniðkiø priegaidëms 

pagrindinio tono poþymiai „yra nereikðmingi, 

o kartais ir prieðtaringi“ (Kosienë, 1982, 67). Taigi 

negalima teigti, kad ávairuojantys pagrindinio tono 

poþymiai rodo priegaidþiø neskyrimà. Jei uteniðkiø 

priegaidës yra daugiau dinaminës prigimties, joms 

ðie poþymiai ne tokie svarbûs. 

Pateiktuose grafikuose (þr. 5 ir 6 pav.) matyti, kad 

tono kontûrai gali labai ávairuoti, be to, vienais atvejais 

aukðtesnio tono yra inesyvo balsis, kitais – iliatyvo. 

0 20 40 60 80 100 

Tono virðûniø iðkilimo laikas (%) 

4 pav. Þodþio raguts galûnës balsiø pagrindinio tono virðûniø iðkilimo laikas (inesyvas – juoda 

spalva) 

pt 

6 pt 

4 

2 

0 


5 ir 6 pav. Þodþiø ðaks, raguts galûniø balsiø pagrindinio tono kitimas (— inesyvas, - - - iliatyvas) 

ISSN 1392-8600 

9

10 






8. Kokybë. Balsiniø skiemenø kokybës poþymiai 

visose lietuviø tarmëse bene maþiausiai susijæ su priegaide. 

Matyti (þr. 4 lent.), kad tirtøjø balsiø kokybës 

poþymiai irgi smarkiai ávairuoja, aiðkesnes tendencijas, 

kurios sietøsi su viena ar kita priegaide, sunku 

áþvelgti. Lentelëje pateiktos pirmø trijø formanèiø 

reikðmës bei apskaièiuoti papildomi kokybës indeksai: 

tonalumas, difuziðkumas, átempimas. Apibendri- 

nant visus kokybës poþymius, galima teigti, kad inesyvo 

balsiai daugeliu atvejø yra gerokai átemptesni ir 

difuziðkesni. Kadangi visi tirti balsiai ið prigimties buvo 

difuziniai, manytina, kad inesyvo galûnëse balsiø 

prigimtiniai kokybiniai poþymiai ryðkesni. Taèiau tai 

vëlgi greièiausiai susijæ ne su konkreèia priegaide, o 

su ilgesne tarimo trukme. 

4 lentelë. Inesyvo ir iliatyvo galûniø balsiø kokybiniai poþymiai 7 

Eksperimentinio tyrimo rezultatai parodë, kad ávairiais 

poþymiais ryðkesni yra uteniðkiø inesyvo galûniø 

balsiai. 

1. Inesyvo galûniø balsiai yra ilgesni. Tai stabiliausias 

poþymis. Visø pateikëjø visø iðtartø þodþiø 

inesyvo galûniø balsiai buvo ilgesni uþ iliatyvo, tik 

Iðvados 

vienais atvejais maþiau, kitais – skyrësi labai ryðkiai. 

Statistinis trukmës vertinimas parodë, kad daugelio 

lygintø porø trukmës skirtumai statistiðkai reikðmingi. 

Su ilgesne tarimo trukme susijæ visi kiti poþymiai. 

2. Inesyvo galûniø balsiai visais atvejais yra ðiek 

tiek intensyvesni. Tai galima sieti su priegaidës poþy- 

7 Simboliø reikðmës: F1 , F 2 , F 3 – pirmøjø trijø formanèiø reikðmiø vidurkiai (Hz – hercais), T – tonalumo, df – difuziðkumo, 

át – átempimo indeksai. Kompaktiðkumo ir bemoliðkumo indeksai nepateikti, nes visi tirti balsiai jais nesiskyrë. 

8 Atskirai tirta dvibalsio [uo] pirmosios ir antrosios dalies kokybë. 



miais, nes jau anksèiau nustatyta, kad rytø aukðtaièiø 

priegaides ryðkiausiai charakterizuoja bûtent trukmës 

ir intensyvumo poþymiø kompleksas. 

3. Inesyvo galûniø balsiø pagrindinio tono kitimo 

diapazonas platesnis. Taèiau tai sunku tiesiogiai 

sieti su kurios nors priegaidës poþymiais (áprasta manyti, 

kad akûto kilmës priegaidþiø tonas kinta ryðkiau). 

Platesnis tono diapazonas greièiausiai susijæs 

su ilgesne tarimo trukme: ilgesnio garso tonas „turi 

daugiau laiko“ aukðèiau iðkilti ir þemiau nukristi. Be 

to, inesyvo balsiø tono virðûnës daþniau iðkyla ðiek 

tiek aukðèiau nei iliatyvo. Kitø pagrindinio tono skirtumø 

tarp iliatyvo ir inesyvo nenustatyta. 

4. Inesyvo galûniø balsiø kokybiniai poþymiai 

ryðkesni – ðie balsiai daþniausiai átemptesni ir difu- 

Bacevièiûtë R., 2004, Ðakiø ðnektos prozodija ir 

vokalizmas. Vilnius. 

Bûga K., 1924, Lietuviø kalbos þodynas. Kaunas. 

Eidukaitienë E. V., 1977, Kupiðkënø monoftongø 

priegaidës. – Kalbotyra 28(1), 18–23. 

Girdenis A., 1971, [Rec.] Lietuviø kalbos tarmës. Vilnius, 

1970. – Baltistica 7(2), 201–209. 

Girdenis A., 2003, Teoriniai lietuviø fonologijos pagrindai. 

Vilnius. 

Kazlauskas J., 1966, Fonologinë kirèio raidos baltø kalbose 

interpretacija. – Baltistica 2(2), 119–132. 

Kazlauskas J., 1968, Lietuviø kalbos istorinë gramatika. 

Vilnius. 

Kosienë O., 1982, Rytø aukðtaièiø uteniðkiø monoftongø 

priegaidës. – Kalbotyra 33(1), 61–71. 

LKT – Lietuviø kalbos tarmës. Chrestomatija. Vilnius, 

1970. 

Morkûnas K., 1964, Ið rytø aukðtaièiø tarmiø daugiskaitos 

inesyvo formø istorijos. – Lietuviø kalbotyros 

klausimai 7, 145–152. 

Literatûra 


ziðkesni. Tai galima sieti ir su ilgesne garso trukme, ir 

su priegaidës poþymiais. 

Apibendrinant ðiuos tyrimo rezultatus ir remiantis 

ankstesniais uteniðkiø monoftongø priegaidþiø tyrimais, 

galima teigti, kad inesyvo galûniø balsiai labiau 

primena cirkumfleksinæ priegaidæ, iliatyvo – akûtinæ. 

Aiðku, kad vien prozodiniø ir kokybiniø poþymiø nustatymas 

eksperimentiniu bûdu negali bûti vienintelis 

kriterijus atsakant á klausimà, ar iliatyvo ir inesyvo 

priegaidës uteniðkiø tarmëje ið tikrøjø skiriasi. Priegaidë 

yra fonologinio kalbos lygmens elementas, kurio 

esminis poþymis turi bûti reali galia diferencijuoti 

kitais atþvilgiais vienodas formas. Tai patikrinti galima 

tik audiciniais eksperimentais, kuriuos numatoma 

artimiausioje ateityje atlikti. 

Pakerys A., 1982, Lietuviø bendrinës kalbos prozodija. 

Vilnius. 

Rinkauskienë R., 1999, Rytø aukðtaièiø uteniðkiø 

vardaþodis: dabartinë padëtis ir istorinë raida. 

Daktaro disertacija (rankraðtis). Vilnius, VPU. 

Rosinas A., 1995, Baltø kalbø ávardþiai: morfologijos raida. 

Vilnius. 

Salys A., 1939, Priegaidës ir jø tarimas. – Gimtoji kalba 6, 

82–83. 

Zinkevièius Z., 1966, Lietuviø dialektologija. Vilnius. 

Zinkevièius Z., 1974, Dël akûto ir cirkumflekso skyrimo 

rytø Lietuvos tarmëse. – Baltistica 10 (1), 93–95. 

Zinkevièius Z., 1980, Lietuviø kalbos istorinë gramatika 1. 

Vilnius. 

Áàðàíîâñêié A., 1898, Çàìœòêè î ëèòîâñêîìü ÿçûêœ è 

ñëîâàðœ. Ñàíêòïåòåðáóðãü. 

ßâíèñü Ê., 1900, Èíòîíàöiè ãëàñíûõú çâóêîâú 

ëèòîâñêàãî ÿçûêà. Êîâíà. 

ISSN 1392-8600 

11

12 


Mokomøjø tekstø sakinio ilgis ir 

struktûra 

Audronë BITINIENË 


T. Ðevèenkos g. 31. 03111 Vilnius 

Straipsnyje aptariami viduriniø mokyklø mokomøjø 

tekstø sakinio ilgio ir struktûros ypatumai. Tyrimai 

grindþiami 3100 sakiniø stratifikuotos imties duomenimis, 

pritaikius duomenø statistinæ analizæ. Nustatyta, 

kad nedidelá vidutiná sakinio ilgá (12,1 þodþiø) ir sakiniø 

ilgio paradigmà gali lemti polinkis á sakiniø skaidà. 

Tai svarbiausias mokomøjø tekstø lingvistinis poþymis, 

rodantis sieká maþinti atskiro sakinio informaciná 

krûvá. Kita vertus, suskaidþius sakinius, treèdalá teksto 

gali sudaryti savarankiðkø sakiniø siejimo priemonës, 

kurios sukuria tam tikrà raiðkos priemoniø pertekliø. 

Sakiniø skaidà galima bûtø vadinti ðiø tekstø dominante. 

Tyrimas parodë vidinæ postilio diferenciacijà: 5–6 

klasiø mokomuosiuose tekstuose vyrauja labai trumpi, 

1–8 þodþiø, sakiniai (48,3 proc.), o septintos ir aukð- 

The article deals with sentence length and structure 

peculiarities in educational texts for secondary 

schools. The research is based on the data obtained 

from a stratified sample of 3100 sentences and 

processed using statistical data analysis. It was 

distinguished that the low sentence length average 

(12.1 words) and the sentence length paradigm could 

be predetermined by the tendency of sentence 

segmentation. It is the most important linguistic 

feature of educational texts indicating an objective 

to reduce the information load of a single sentence. 

On the other hand, segmentation of sentences may 

result in one third of the text being constituted of 

independent sentence linking devices, thus creating 

certain redundancy of means of expression. Sentence 

segmentation could be called the dominant of such 

texts. The research indicates average differentiation 

in texts of the said sub-style. Very short 1 – 8 word 

sentences (48.3 per cent) dominate in educational 

Santrauka 

Summary 

Sentence Length and Structure in 

Educational Texts 

tesniø klasiø tekstuose vyrauja trumpi, 9–17 þodþiø, 

sakiniai (54,4 proc.). Tarp visø sakiniø daugiausia esama 

vientisiniø. Visi sakinio ilgio ir struktûros parametrai 

rodo skirtá nuo aukðtøjø mokyklø mokomøjø 

tekstø, kuriuose du kartus retesni labai trumpi (1–8 

þodþiø) ir du kartus daþnesni vidutinio ilgio (18–30 

þodþiø) sakiniai. Ðis ir kiti sintaksiniai teksto ypatumai 

rodo, kad viduriniø mokyklø, net baigiamøjø klasiø 

mokomieji tekstai ið esmës skiriasi nuo aukðtøjø 

mokyklø mokomøjø tekstø. Tai galëtø rodyti, kad yra 

susiformavusi savita mokomøjø tekstø sintaksinë 

raiðka, kurià veikia nekalbiniai ir kalbiniai veiksniai, 

ypaè apraðymo persvara. 

Esminiai þodþiai: mokomieji tekstai, sakinio ilgis, 

sakinio struktûra. 

texts intended for 5 th – 6 th form learners. Meanwhile, 

texts for the seventh and above forms mostly contain 

short 9 – 17 word sentences (54.4 per cent). 

Grammatically, the majority of the educational texts 

are written in simple sentences. All of the sentence 

length and structure parameters reflect a contrast with 

those used in higher school educational texts, where 

very short sentences (1 – 8 words) are twice as scarce, 

and medium length sentences (18 – 30 words) are 

twice as abundant. The above peculiarity and other 

syntactical textual features indicate that educational 

texts used at secondary schools, even in senior school 

years, are substantially different from higher school 

educational texts. This could mean that a distinctive 

syntactical expression of educational texts has 

formed, influenced by extralinguistic and linguistic 

factors, especially overbalance of description in texts. 

Key words: educational texts, sentence length, 

sentence structure. 

Audronë BITINIENË


Funkcinës stilistikos darbuose tyrinëjamos atskirø 

bendrinës kalbos vartojimo atmainø kalbos priemonës, 

ieðkoma ryðio tarp jø atrankos ir nekalbiniø veiksniø. 

Funkcinis stilius yra atvira sistema, já galima tyrinëti 

atsiþvelgus á pragmatinius veiksnius ir nuo jø priklausanèià 

vidinæ diferenciacijà. J. Pikèilingis iðskiria 

dvi mokslinio stiliaus atmainas – moksliná ir mokslo 

populiarinamàjá (1971a, 314, 323), pabrëþia pastarojo 

kalbinës raiðkos ávairovæ, jo sàveikà su kitø funkciniø 

stiliø tekstais. K. Hausenblasas stilius ir jø atmainas 

pagal kalbos funkcijø pasireiðkimo bûdà skirstë á simpleksinius 

ir kompleksinius (þr. ×åõîâà 1994, 10), tam 

tikrà savarankiðkumà jis suteikia vadinamajam didaktiniam 

postiliui, jis nurodomas lietuviø kalbos stilistikoje 

(Þuperka, 1983, 104). Ðio postilio skyrimo kriterijus 

galëtø bûti adresanto ir adresato sàveikos pobûdis 

(antropocentras). Mokomojo stiliaus savitumas pasireiðkia 

tuo, kad jo adresantas nëra laisvas: pateikiama 

þiniø sistema yra kryptingai atrinkta atsiþvelgiant á 

didaktinius principus, ji yra statiðka. Ðie tekstai yra tik 

artimosios mokymo aplinkos dalis, áeina á precedentiniø 

tekstø visumà. Adresanto ir adresato bendravimas 

yra asimetriðkas, numatyto gráþtamojo ryðio priëmëjas 

yra treèiasis komunikacijos akto komponentas 

(mokytojas), nuo jo priklauso tolesnis mokomøjø tekstø 

informacijos atrankos ir pateikimo bûdas. Orientacija 

á adresatà gali lemti ir sintaksinæ tekstø struktûrà, 

konkretinant adresatà, daþniausiai remiamasi gerai þinomais 

ketveriø metø amþiaus tarpsniais. Adresanto ir 

adresato sàveika rodo sieká kurti malonaus, draugiðko 

bendravimo iliuzijà tikintis perimti pozityvius bendros 

intelektinës veiklos rezultatus. Ðiame tyrime buvo atsiþvelgta 

á dvejø metø intervalà. 

Tyrimo objektas – stratifikuota mokomøjø tekstø 

3100 sakiniø imtis, sudaryta atsiþvelgiant á amþiaus 

grupes ir mokslo ðakas. Metodas – statistinis; statistinis 

poþymiø reikðmingumas tikrintas Studento ir chi 

kvadrato kriterijais. 

Straipsnio tikslas – nustatyti orientacijos á adresatà 

átakà sakinio ilgio ir struktûros pokyèiams, ðiuos 

pokyèius ávertinti, o gautus duomenis palyginti su 

aukðtøjø mokyklø mokomaisiais tekstais. 

Vidutinis mokomøjø tekstø sakinio ilgis yra 12,1 

þodþiø, standartinis nuokrypis, rodantis ðio ilgio svyravimo 

amplitudæ yra 6,9 þodþiø. Vidutinis ilgis beveik 

nesiskiria nuo meninio stiliaus tekstø autorinës 

kalbos 12,3 þodþiø vidutinio sakinio ilgio (s = 9,9 þodþiø). 

Bet ðis gretinimas nëra tikslus, nes toká pat 

bendriausià sakiniø ilgio parametrà galima gauti apibendrinus 

skirtingo ilgio ir struktûros sakinius, kuriø 

daþnis gali skirtis. Bendruosius sakinio ilgio duomenis 

galima tiksliau ávertinti tik tada, kai atsiþvelgiama 

á nekalbinius stiliaus veiksnius, ypaè adresanto ir ad- 


resato sàveikos pobûdá. Ðio ryðio siekis skatina autoriø 

taip organizuoti kalbos priemones, kad bûtø perimta 

ne tik dalykinë informacija, bet ir jos kalbinë raiðka. 

Svarbus socialinis kalbinës veiklos veiksnys yra 

adresatas. Aptarkime juos. 

Nustatyta, kad 6 – 7 klasiø mokomuosiuose tekstuose 

vartojami neilgi sakiniai, bendras vidutinis sakinio 

ilgis yra tik 9,4 þodþiø, o svyravimo amplitudë beveik 

du kartus maþesnë negu áprasta (s = 4,5 þodþiø ) 

raðytiniuose tekstuose. Atotrûkis nuo kitø klasiø tekstø 

vidutinio sakinio ilgio yra gana didelis, nes 8 – 9 

klasiø mokomuosiuose tekstuose vartojami jau ilgesni 

sakiniai: vidutinis sakinio ilgis didesnis dviem þodþiais 

(11,3 þodþiø), didesnis ir standartinis nuokrypis. Vidutinis 

sakinio ilgis nuosekliai didëja, nes atsiþvelgiama á 

dinamiðkà adresatà: 10–11 klasiø tekstø vidutinis sakinio 

ilgis siekia 12,5 þodþiø, standartinis nuokrypis – 6,4 

þodþiø, o 11–12 klasiø tekstø vidutinis sakinio ilgis jau 

perþengia 13 þodþiø ribà (s = 6,8 þodþiø). Toks gana 

pastovus abiejø aukðtesniøjø klasiø tekstø sakiniø vidutinis 

ilgis gali rodyti tam tikrà sakiniø plëtros ribà, 

nes anksèiau minëtø tekstø vidutinio sakinio ilgio gretinimas 

rodo tam tikrà mokomøjø tekstø vietà erdvëje. 

Vidutinio sakinio ilgio svyravimà gali veikti mokslo ðakos 

veiksnys. Svyravimo amplitudë yra maþa, ji iðsitenka 

vieno þodþio ribose – nuo 11,4 iki 12,9 þodþiø. 

Kiek didesnis yra gamtos mokslø tekstø vidutinis sakinio 

ilgis. Ávertinus ðio veiksnio átakà sakinio ilgiui Studento 

kriterijumi, gautas statistiðkai reikðmingas skirtumas, 

nes p < 0,0001. 

Ne maþiau svarbûs yra vidiniai veiksniai, nes sakinio 

ilgis yra jo struktûros funkcija, o tai reiðkia skirtingà 

plëtros potencialà. Be to, sakinio ilgis priklauso nuo 

skirtingø tipø sakiniø daþnio tekstuose. Mokomuosiuose 

tekstuose vyrauja gana paprastos struktûros neilgi 

vientisiniai sakiniai. Vidutinis jø ilgis yra 9,6 þodþio, 

standartinis nuokrypis 4,8 þodþio. Vientisiniø sakiniø 

vidutinis ilgis beveik nesiskiria nuo publicistinio stiliaus 

tekstø sakinio ilgio (9,7 þodþiø), maþai skiriasi ir 

svyravimo amplitudë. Sugretinæ abiejø tipø tekstø duomenis 

ir ávertinæ juos Studento kriterijumi, gauname 

statistiðkai maþai reikðmingà skirtumà, nes p > 0,05. 

Nuo vientisiniø sakiniø skiriasi sudëtiniø sakiniø 

vidutinis ilgis, bet dël palyginti nedidelio ðiø sakiniø 

daþnio jis daro maþesná poveiká bendriesiems sakinio 

ilgio duomenims negu kitø funkciniø stiliø tekstuose. 

Sudëtiniø sakiniø vidutinis ilgis yra 16,7 þodþio 

(standartinis nuokrypis 7,2 þodþio). Palyginimui galima 

priminti gerokai didesná mokslinio (21,2 þodþiø) ir 

beveik nesiskiriantá publicistinio stiliaus sudëtiniø sakiniø 

vidutiná ilgá (17,4 þodþiø). 

Svarbus dar vienas sudëtiniø sakiniø vidutinio ilgio 

svyravimas – parametras, rodantis nesiskiriantá ávairiø 

ISSN 1392-8600 

13

14 

Mokomøjø tekstø sakinio ilgis ir struktûra 

tipø grynøjø sudëtiniø sakiniø vidutiná ilgá. Tai rodo jø 

stereotipinæ struktûrà. Ilgio svyravimo amplitudë yra 

vienas þodis. Kiek didesnis yra prijungiamøjø sakiniø 

vidutinis ilgis – 14,9 þodþiø (s = 6,0 þodþiø), sujungiamøjø 

ir bejungtukiø sakiniø vidutinis ilgis nesiskiria ið 

esmës ir yra 14,5 þodþiø, sutampa ir standartinis nuokrypis. 

Tokio vidutinio ilgio sudëtiniai sakiniai galimi 

visø mokslo ðakø mokomuosiuose tekstuose. Pvz.: 

(14 þ.) Dauguma kaukolës dëþës kaulø yra plokðtieji, 

o vidinæ dalá sudaro trumpieji ir netaisyklingieji 

kaulai LMol67. (15 þ.) Pastaruoju metu sparèiai 

plëtojama gama astronomija, kurios metodais 

registruojami dar didesnës energijos kosminiai gama 

spinduliai RKaraz153. 

Atsitiktiniu bûdu sudarant sakiniø imtá, trumpiausi 

visada bûna vieno þodþio sakiniai, priklausantys 

riðliam tekstui. Vieno þodþio sakiniai vartoti tik 5–6 

klasiø mokomuosiuose tekstuose (jie visi skatinamieji). 

Labai ilgø sakiniø, priklausanèiø paskutinës paradigmos 

ilgio grupei, kuri apima sakinius nuo 31 iki 47 

ir daugiau þodþiø, nëra daug (1,2%). Jie rodo, kad ir 

specialios paskirties tekstuose galëtø bûti vartojami 

ávairaus ilgio sakiniai, ne visada atitinkantys daþnai 

postuluojamà prieinamumo principà, kurio laikydamiesi 

mokomøjø tekstø autoriai glaudina ir tikslina 

sakiniø struktûrà. Aiðkëja, kad mokomøjø tekstø struktûra 

priklauso ne tik nuo autoriø, bet ir nuo jø pagalbininkø, 

ypaè redaktoriø. Jei atsiþvelgiama á individualøjá 

stiliø, sakiniø struktûros ir ilgio parametrø skirtybës 

gali bûti daug didesnës. Pvz.: 

(49 þ.) I principas – reliatyvumo principas – tvirtina, 

jog rimtis yra reliatyvus dalykas: kosmonau- 

Ilgio grupës 

(þodþiai, %) 

Klasë 

Labai trumpi 

1-8 

Skirtumas tarp ilgio grupiø statistiðkai reikðmingas 

p < 0,0001 lygmeniu, nes chi kvadrato kriterijus 

yra labai didelis – 139,9. Tai rodo, kad orientacija á 

adresatà yra labai svarbus mokomøjø tekstø sintaksinës 

struktûros veiksnys. Sakiniø ilgio paradigmos 

centrà uþima trumpi sakiniai, jie sudaro kiek daugiau 

negu pusæ visø sakiniø. Toks didelis trumpø sakiniø 

daþnis mokomuosius tekstus iðskiria ið kitø funkciniø 

stiliø tekstø. Kaip ir turëtø bûti, iðsiskiria 5–6 klasiø 

mokomieji tekstai, nes jø sakiniø branduolá suda- 

1 lentelë. Sakiniø ilgio grupës 

Trumpi 

9-17 

Sentence Length and Structure in Educational Texts 

tas nejuda savo raketos atþvilgiu, juda vienokiu 

greièiu su raketa Saulës atþvilgiu, kitokiu greièiu – 

Galaktikos centro atþvilgiu, ir jokiais iðmoningais 

fizikos bandymais, atliekamais erdvëlaivio viduje, 

negalima nustatyti, kokiu pastoviu greièiu jis juda 

ið tikrøjø ir apskritai ar jis juda. RKaraz27. 

Ðis gana didelës apimties ir sudëtingos struktûros 

sakinys galëtø bûti suskaidytas á tris savarankiðkus 

sakinius, bet buvo atsiþvelgta á autoriaus individualøjá 

stiliø. Vertëtø prisiminti, kad svarbiausias 

sakiniø skaidos matas – tikslingumas, nes vientisiniams 

sakiniams susieti visada reikia papildomø 

konektoriø, kurie gali sudaryti apie 1/3 teksto. Dël 

to atsiranda þodþiø perteklius; jis gali bûti naudingas 

tada, kai reikia maþinti sakinio ar viso teksto 

informacijos krûvá (vartojama daug tarptautiniø þodþiø, 

daþniausiai þyminèiø konceptus, bûtinus kuriant 

moksliná pasaulëvaizdá). Tokiø papildomø þodþiø 

skaièius mokomojo tipo tekstuose turëtø bûti 

gana didelis. Bet derëtø prisiminti ir tai, kad ðalia 

pagrindiniø teksto sakiniø, kuriais perduodama svarbiausia 

informacija, vartotini ir laisvieji teksto sakiniai, 

aiðkinantys svarbiausiø sakiniø turiná. Ðis informatyviøjø 

ir laisvøjø sakiniø santykis turëtø bûti 

1:4, bet, kaip matyti ið pavyzdþiø, tokios sakiniø diferenciacijos 

tiriamuose tekstuose nëra: visi sakiniai 

turi didelá informaciná krûvá. 

Dabar apþvelkime jau áprasta metodika suskirstytas 

ir ávardytas sakiniø ilgio grupes, gerai atskleidþianèias 

sakiniø ilgio grupiø paradigmos lûþius. Kokybinë sakiniø 

ilgio grupiø charakteristika padeda tiksliau apibûdinti 

paradigmos grupiø esmæ (1 lentelë). 

Vidutinio ilgio 

18-30 

Ilgi 

31 ir daugiau 

5–6 48,3 46,9 4,6 0,2 

7–8 35,1 52,6 12,0 0,3 

9–10 29,2 52,9 16,9 1,8 

11–12 25,0 54,4 18,4 2,2 

Ið viso 31,5 52,4 14,9 1,2 

ro labai trumpi sakiniai (maþai skiriasi trumpø sakiniø 

daþnis). Pvz.: 

(3 þ.) Pirmasis apraðymas mokslinis. (5 þ.) Apraðyti 

poþymiai bûdingi visoms kregþdëms. (5 þ.) Apibendrintas 

apraðymas ir yra mokslinis. (6 þ.) Jis pasiþymi 

tikslumu, teiginiø nuoseklumu, aiðkumu. JSirt177. 

Aiðkiai matyti 7–8 klasiø tekstø sakiniø ilgio grupiø 

atotrûkis nuo þemiausiø klasiø tekstø grupës, 

nes beveik tris kartus padidëja reèiausiai ðiuose tekstuose 

vartojamø vidutinio ilgio sakiniø grupë, ir su- 

Audronë BITINIENË


maþëja labai trumpø sakiniø. Daþnio centras persikelia 

viena faze toliau á trumpø sakiniø ilgio grupæ. 

Dël jø suartëja antrosios grupës 7–8 klasiø tekstai 

su 9–10 klasiø mokomaisiais tekstais. Ðá daþnio lûþá 

átvirtina trumpø sakiniø ilgio grupë, sudaranti visø 

tekstø sakiniø ilgio paradigmos centrà. Galima manyti, 

kad ðios grupës sakiniø nekintantis daþnis – 

skiriamasis aukðtesniøjø klasiø mokomøjø tekstø poþymis, 

jø konstanta; nedidelius 11–12 klasiø mokomøjø 

tekstø sakinio ilgio pokyèius galima bûtø ignoruoti. 

Labai trumpø sakiniø daþnis nuosekliai maþëja, 

yra artimas bendriesiems ðio tipo tekstø duomenims. 

Dar nuosekliau keièiasi vidutinio ilgio sakiniø grupë, 

visø grupiø tekstuose sudaranti gana nedidelæ dalá. 

Ypaè informatyvus reèiausiai vartojamø ilgø sakiniø 

skirstinys: nuo 0,2 % þemiausiø klasiø tekstuose ðiø 

sakiniø daþnis padidëja daugiau kaip deðimt kartø. 

20 

18 

16 

14 

12 

10 

8 

6 

4 

2 

0 

% 

1–3 

4–5 

6–7 

8–9 

10–11 

12–13 

Kaip matyti, þemesniøjø 5–6 klasiø tekstuose daþniausi 

6–9 þodþiø sakiniai, jie sudaro 37,7 % visø sakiniø, 

7–8 klasiø tekstø daþnio centras maþai kinta, jis 

apima 8–11 þodþiø ilgio sakinius (35,0 %). Tai rodo, 

kad ðiø tekstø sakiniai sutelkti á riboto ilgio sakiniø 

grupæ, kiek maþesnë jø vartojimo ávairovë. Kitoks 

aukðtesniøjø 9–10 klasiø tekstø sakiniø skirstinys. 

Visø pirma daþniausios ilgio grupës sakiniai pasiskirstæ 

gana tolygiai, atskirø grupiø daþnis yra maþesnis, jis 

apima sakinius nuo 8 iki 15 þodþiø (44,5 %). Ta pati 

tendencija iðlieka ir 11–12 klasiø tekstuose, nes daþniausiai 

vartojami tø paèiø ilgio grupiø sakiniai apima 

daugiau kaip pusæ visø sakiniø (53,15 %). Ðie duomenys 

skiriasi nuo eksperimentinio tyrimo rezultatø, rodanèiø, 

kad 10 klasës mokiniai geriausiai suvokia 16 

þodþiø ilgio sakinius, o suaugæs þmogus – 15–17 þodþiø 

sakinius. Kaip matyti, ne tik anksèiau minëta sa- 

14–15 

16–17 

18–19 

20–21 

22–23 

24–25 

26–27 

28–29 

Nuo ðios ilgio grupës sakiniø ðiek tiek skiriasi trumpø 

sakiniø daþnis, abi sakiniø ilgio grupës apima 95,2 

% visø sakiniø. Mokomuosiuose, kaip ir visø kitø tipø 

tekstuose, greta vartojami skirtingo ilgio ir struktûros 

sakiniai, todël gana nelengva rasti vieno ilgio sakiniø 

fragmentø. Ðiø dienø tekstø tyrëjai yra ásitikinæ, kad 

vieno ilgio sakiniai yra iðsidëstæ tikslingai, jie sukuria 

tam tikrà prozos ritmà, kurio dësningumus gali atskleisti 

naujausia tyrimo metodika. Ja remiantis, nustatomi 

tekstø sakiniø ilgio pokyèiai visame tekste. 

Iðskirtos sakiniø ilgio grupës yra gana informatyvios, 

jos, kaip minëta, rodo daþniø lûþius. Bet kai sakiniø 

ilgiø paradigma yra asimetriðka, sakinius tikslinga 

skirstyti dviejø ar keturiø þodþiø intervalais be kokybinës 

jø charakteristikos ir nustatyti daþniausiai vartojamø 

sakiniø centrà. Pabandykime ðià procedûrà atlikti 

(gautus duomenis pateikiame grafiko forma) (þr. 1 pav.). 

30–31 

32–33 

34–35 

36–37 

38–39 


40–41 

42–43 

44–45 

5–6 kl. 

7–8 kl. 

9–10 kl. 

11–12 kl. 

46–47 

48–49 

Þodþiø skaièius 

kiniø ilgio paradigma, bet ir skirstinys po du þodþius 

rodo akivaizdþià orientacijà á adresato gebëjimà suvokti 

iðties sudëtingà ðiø dienø mokomøjø tekstø dalykinæ 

informacijà. Ðio skirstinio sakiniø ilgio grupës 

skirtumà ávertinus chi kvadrato kriterijumi (190,3) nustatytas 

statistiðkai reikðmingas skirtumas p

16 


Kaip matyti, visø klasiø mokomuosiuose tekstuose 

vyrauja vientisiniai sakiniai; jø kiek maþiau esama 

11–12 klasiø tekstuose, nes iki tol visø klasiø vientisiniø 

sakiniø daþnis kito netolygiai: jø padidëja 7–8 

klasiø tekstuose ir gerokai sumaþëja 9–10 klasiø vadovëliuose. 

Bet skirtumas nuo þemiausiø klasiø tekstø 

vis dëlto nëra didelis. Patikrinus galimà skirtumà 

chi kvadrato kriterijumi (jis lygus 109,0), matyti, kad 

skirtumas statistiðkai ypaè reikðmingas p


neurono á raumenis perduodami nerviniai impulsai. 

(8 þ.) Impulsai yra elektrinës prigimties signalas, 

plintantis nervinëmis làstelëmis. LMol178. 

Ðioje iðtraukoje ið 9 klasës gamtos mokslø vadovëlio 

yra 12 ávairaus ilgio ir struktûros sakiniø, bet 

vyrauja labai trumpi. Vertinant ðio fragmento informacijos 

krûvá, svarbu atsiþvelgti ir á terminø (konceptø) 

skaièiø sakinyje. Net labai trumpame 6 þodþiø sakinyje 

iðsitenka du dviþodþiai terminai, o po jo einanèiame 

jø dar daugiau. Nereikia sudëtingo psichologø 

lingvistinio eksperimento, kad nustatytume ðiø sakiniø 

sudëtingumo koeficientà. Tik kelia abejoniø pats 

mokomosios informacijos pateikimo bûdas. Sakykim, 

konstrukcija aksonu ið neurono á raumenis perduodami 

yra gana sudëtinga, ji apima kelis skirtingo lygmens 

konceptus. Manoma, kad sudëtingi terminai, 

kuriø apimtis didesnë negu trys þodþiai, turëtø bûti 

aiðkinami gana iðsamiai, o tai veiklai reikëtø skirti nemaþiau 

kaip vieno puslapio tekstà (Ìèêê, 1982, 94). 

Sudëtiniø sakiniø tipø daþnis (skaièiuojant tarp 

visø sudëtiniø) rodo aiðkø mokomøjø tekstø atotrûká 

nuo mokslinio stiliaus. Ypaè daug vartojama sujungiamøjø 

sakiniø (du kartus daugiau negu bûna 

raðytiniuose skirtingø funkciniø stiliø tekstuose), 

rodanèiø apraðymo persvarà. Prijungiamøjø sakiniø 

daþnis mokomuosius tekstus suartina su meniniu 

stiliumi, o bejungtukiø sakiniø – su publicistiniu. 

Pagal miðriøjø sakiniø vartojimo daþná mokomieji 

tekstai uþima tarpinæ padëtá tarp mokslinio ir publicistinio 

stiliaus tekstø. Taèiau netikslinga gretinti 

atskirus statistinius parametrus – aptariant funkcinius 

stilius prasminga gretinti tik visà sakiniø ilgio 

paradigmà arba visø tipø sakinius, tai yra postilio 

raiðkos priemoniø sistemà. 

Vadinasi, ávairiø tipø sudëtiniø sakiniø daþnis rodo 

esant savità mokomøjø tekstø sintaksinæ struktûrà. 

Sakiniø tipø daþnis priklauso nuo adresato: þemesniøjø 

klasiø tekstuose daþniau vartojami vientisiniai 

sakiniai, stebëtinai tolygiai pasiskirstæ prijungiamieji. 

Sujungiamøjø ir bejungtukiø sakiniø daþnis nëra 

toks pastovus dydis. Be to, iðsiskiria 7–8 klasiø 

mokomieji tekstai, kuriuose bejungtukiø ir miðriøjø 

sakiniø daþnis gali priklausyti nuo vientisiniø ir sujungiamøjø 

sakiniø daþnio pokyèiø. Tikëtina, kad ðiuos 

pokyèius gali veikti ir mokslo ðaka ar individualusis 

autoriaus stilius. 

Jau anksèiau buvo minëta, kad mokomuosiuose 

tekstuose vartojamø vientisiniø sakiniø vidutinis sakinio 

ilgis maþai skiriasi nuo publicistinio stiliaus. Pravartu 

tuo ásitikinti suskirsèius vientisinius ir sudëtinius 

sakinius á ilgio grupes ir jas palyginus atskirø 

klasiø mokomuosiuose tekstuose. Pirmiausia aiðkiai 

matyti, kad vientisiniai sakiniai yra susitelkæ á labai 

trumpø ir trumpø sakiniø ilgio grupæ, vyrauja trumpi 

(47,8 ir 46,8 proc.). Sakiniø ilgio grupiø paradigmà 

lemia ðios ilgio grupës ir dar kartà patvirtina, kad mokomieji 

tekstai skiriasi labai trumpø vientisiniø sakiniø 

vartojimu. Pvz.: 

(6 þ.) Charakteriai, likimai simbolizuoja visos tautos 

lemtá. (8 þ.) Vienintelë jëga, galinti iðsaugoti griûvantá 

pasaulá – moteris, motina. (7 þ.) Moters dvasios 

stiprybë ákûnyta Elþbietos Balèiûnienës paveiksle. 

(7 þ.) Moteris – tradicijø saugotoja, namø gynëja, 

gyvybës neðëja. VDauj356. 

Svarbiausia skirtingø tipø sudëtiniø sakiniø ilgio 

grupiø savybë, kurià buvo galima numatyti jau ið vidutinio 

sakinio ilgio, yra visiðkai maþai svyruojantis 

labai trumpø sakiniø daþnis, atsiradæs dël galimø jungtukiniø 

ir bejungtukiø sakiniø struktûros skirtybiø. 

Jungtukas kaip privalomas jungtukiniø sakiniø elementas 

nëra toks svarbus, kai sakiniai yra ilgesni ir 

priklauso, sakykim, labai trumpø sakiniø ilgio grupei. 

Labai maþai svyruoja visø tipø sudëtiniø trumpø sakiniø 

daþnis (apie 62,0 %). Tam tikrus prijungiamøjø 

sakiniø ilgio pokyèius galëjo lemti bûtinybë samprotaujant 

vartoti ir vidutinio ilgio sakinius (26,7 %). Ðie 

ir kiti statistiniai duomenys rodo, kad sudëtiniø sakiniø 

ilgio grupiø skirstinys yra labai tolygus kaip nëra 

buvæ në vieno funkcinio stiliaus tekstuose, todël galima 

bûtø daryti iðvadà, kad mokomuosiuose tekstuose 

vartojami stereotipinës struktûros dviejø dëmenø 

sudëtiniai sakiniai. 

Jau aptartus sakiniø ilgio ir struktûros parametrus 

tikslinga palyginti su analogiðka mokomojo postilio 

atmaina, vartojama aukðtosiose mokyklose. Ðiam lyginimui 

parinksime bendriausius duomenis – sakinio 

ilgio grupes, nes iðsami skirtybiø analizë – kitos publikacijos 

tikslas (þr. 3 lentelæ). 

3 lentelë. Skirtingø mokomøjø tekstø sakiniø ilgio grupiø paradigma (%) 

Sakiniø 

ilgio grupës 

(þodþiai) 

Labai 

trumpi 

(1-8) 

Trumpi 

(9-17) 

Vidutinio 

ilgio 

(18-30) 


Ilgi 

(31 ir 

daugiau) 

Labai ilgi 

Teksto tipas 

Vidur. m-kla 25,0 54,4 18,4 2,2 – 

Aukðt. m-kla 11,4 41,0 39,8 7,1 0,7 

ISSN 1392-8600 

17

18 


Sugretinæ sakiniø ilgio grupiø paradigmas, matome 

statistiðkai reikðmingà skirtumà (p


Veiksminio apibûdinimo 

atributiniai junginiai 

Laimutë BUÈIENË 



Ðio straipsnio tikslas – apþvelgti veiksminio apibûdinimo 

atributiniø junginiø reikðminius atspalvius 

ir paanalizuoti, kaip keièiasi semantinis ypatybës ir 

jos turëtojo ryðys. Tyrinëjimo medþiaga surinkta ið 

ávairiø lietuviø autoriø tekstø ir ið periodikos. 

Tokiais atributiniais santykiais reiðkiama daikto 

ypatybë, susijusi su veiksmu. Ðiai grupei priskiriami 

atributiniai junginiai, kuriø priklausomasis dëmuo – 

dalyvis (drebanèios rankos, uþklydæs þmogus, suneðtas 

turtas, smerktinas elgesys), reèiau – veiksmaþodinis 

bûdvardis (lenktinis peilis, tæstinis leidinys). 

Vyraujanti veiksminio apibûdinimo junginiø reikðmë 

atributinë, taèiau dël priklausomojo dëmens veiksmaþodinës 

prigimties atsiranda papildomi subjektiniai 

(plg.: besileidþianti saulë ir saulë leidþiasi), objektiniai 

(plg.: tiesiamas vieðkelis ir tiesia vieðkelá), 

The main goal of this article is to survey the 

significant nuances of the action description 

attributive phrases and to analyze, how the semantic 

connection between peculiarity and its possessor 

changes. The material of this research is taken from 

different texts of Lithuanian authors and from 

periodicals as well. 

Attributive components of this kind describe 

peculiarity of the thing, which is associated with the 

action. The dependent component of attributive 

phrases is expressed by the participle (e. g., 

drebanèios rankos, uþklydæs þmogus, suneðtas 

turtas, smerktinas elgesys) or the verbal adjective (e. 

g., lenktinis peilis, tæstinis leidinys). 

The dominating meaning of the action description 

phrases is attributive, but because of the verbal 

features of the dependent component, supplementary 

Santrauka 

Summary 


Action Description Attributive 

Phrases 

paskirties (raðomasis popierius, geriamasis vanduo) 

atspalviai. Tokie santykiai yra gramatinës junginio 

transformacijos rezultatas, plg.: gaudþia varpai ® 

gaudþiantys varpai. Iðvestiniame daiktavardiniame 

junginyje giluminis semantinis þodþiø ryðys lieka nepakitæs, 

kinta tik gramatinis þodþiø ryðys, priklausantis 

nuo junginio formos pasikeitimo. 

Veiksminio apibûdinimo junginiø atributiniam dëmeniui 

bûdingesnë prepozicija pagrindinio dëmens 

atþvilgiu. Taèiau ypatybës pabrëþimo sumetimais dalyviniai 

atributai gali bûti nukeliami po paþymimojo 

þodþio. 

Esminiai þodþiai: veiksminio apibûdinimo atributinis 

junginys, atributinë reikðmë, subjektinë, objektinë, 

paskirties reikðmë, veikiamosios rûðies dalyvis, 

neveikiamosios rûðies dalyvis, veiksmaþodinis 

bûdvardis, transformacinis metodas. 

subjective (e. g., besileidþianti saulë and saulë 

leidþiasi), objective (e. g., tiesiamas vieðkelis and 

tiesia vieðkelá), purpose (e.g., raðomasis popierius, 

geriamas vanduo) nuances emerge. Such relations 

are the result of grammatical word phrase 

transformation. In the derivative noun combination a 

deep semantic link of words remains unchanged, but 

the grammatical link of words, which depends on the 

change of word phrase, changes. 

Preposition is more characteristic of the dependent 

component of action description attributive phrases. 

Attribute inversion performs a function of 

expressiveness. 

Key words: action description attributive phrase, 

attributive meaning, subjective, objective, purpose 

meaning, active participle, passive participle, verbal 

adjective. 

ISSN 1392-8600 

19

20 

Veiksminio apibûdinimo atributiniai junginiai 

1.1. Atributiniai junginiai (toliau: AJ) 1 , kuriø priklausomuoju 

dëmeniu reiðkiamas poþymis yra motyvuotas 

vidinio (aktyvaus ar pasyvaus) veiksmo ir 

veikëjo (daikto) santykio, laikomi veiksminio apibûdinimo 

junginiais. Ypatybës turëtojas yra reiðkiamas 

ne tik konkreèiaisiais, bet ir abstrakèiaisiais daiktavardþiais, 

pvz.: svaiginantis gaudesys, gundantys 

þvilgsniai, viliojantis groþis, prisiartinusi nebûtis, 

nematoma galybë ir pan. Pagrindinë tokiø þodþiø junginiø 

(toliau: ÞJ) reikðmë atributinë, taèiau dël priklausomojo 

dëmens (dalyvio, veiksmaþodinio bûdvardþio) 

veiksmaþodinës prigimties atsiranda dar papildomø 

atspalviø, kurie iðryðkëja keièiant daiktavardinæ 

konstrukcijà á veiksmaþodinæ, plg.: besileidþianti 

saulë ir saulë leidþiasi (subjektinis atspalvis); tiesiamas 

vieðkelis ir tiesia vieðkelá (objektinis atspalvis). 

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad retransformuojant 

atributinio junginio pagrindinis dëmuo subjektiniame 

/ objektiniame ÞJ virsta priklausomuoju dëmeniu, 

o priklausomasis dëmuo – atitinkamø junginiø 

pagrindiniu dëmeniu, kitaip tariant, pasyvus subjek- 

2.1. Subjektinis atspalvis 

2.1.1. Ðio porûðio veiksminio apibûdinimo junginiai 

þymi daikto ypatybæ, kylanèià ið jo paties veiksmo. 

Ðiuo atveju ypatybës turëtojas yra aktyvus. Daiktas 

yra toks dël to, kad pats veikia, veikë, veikdavo ar 

veiks. Priklausomuoju tokiø ÞJ dëmeniu eina veikiamieji 

visø laikø dalyviai (Partic.a x ‹— N x ) 2 . 

Tylëdamas pakilo nuo stalo ir ëjo tylinèiais 

laukais vienas ir niekam nereikalingas Balt. Bet 

skerdþiaus ðykðtaus maisto buvo per maþa auganèiam 

vaikui Bor. Ir tada galima iðgirsti toká 

bauginantá ûþimà dar ið tolo Katil. 

Tiesiog galvos neteko pakvaiðæs senbern 

i s , gavæs tokià graþià ir linksmà þmonà Bor. Nuanglëjusi 

pypkë vos kyðo ið ûsø Katil. Apsiaðarojæ 

medþiai sunkai galvojo, nei vienos 

ðakelës nepajudindami Bil. 3 

Prisiminë ateidavusá kirpëjà, kuris nugremþdavo 

jam smakrà (ið verstinës liter.). 

Action Description Attributive Phrases 

1. Bendroji charakteristika 

tas / objektas atlieka paþymimojo þodþio funkcijà, o 

semantinis predikatas tampa jo atributu. Iðvestiniame 

daiktavardiniame junginyje giluminis semantinis þodþiø 

ryðys lieka nepakitæs, o kinta gramatinis þodþiø 

ryðys, priklausantis nuo junginio formos pasikeitimo. 

Ðio straipsnio tikslas – aptarti ðios rûðies junginiø 

reikðminius atspalvius ir paanalizuoti, kaip keièiasi 

semantinis ypatybës ir jos turëtojo ryðys. Detaliau 

bus aptariami veiksminio apibûdinimo junginiai 

su subjektiniu ir objektiniu atspalviu, taip pat junginiai, 

turintys paskirties reikðmæ.Tik retais atvejais tarp 

junginio dëmenø esti aplinkybiniai santykiai, pvz.: 

stovimosios vietos, gyvenama troba (vietos santykiai); 

sëjamas laikas, ganoma diena (laiko santykiai); 

mirðtama liga (prieþasties santykiai); nematoma apsauga 

(bûdo santykiai). 

Tyrinëjimo medþiaga surinkta ið ávairiø lietuviø autoriø 

tekstø ir ið periodikos. Darbe taikomas apraðomasis 

analitinis metodas, derinant semantinæ, formaliàjà 

bei paskirties sakinyje tiriamøjø junginiø analizæ. 

2. Semantiniø santykiø charakteristika 

Tylus, nejaukus kapas Priekulës baþnyèios atkalnëj 

yra liudininkas ir áspëjimas ne tik ðiai dienai, 

bet ir bûsianèioms kartø kartoms Simon. 

4 

2.1.2. Pridursime, kad kartais tarp ypatybës ir 

jos turëtojo esti subjektinës reikðmës atspalvis ir 

tada, kai priklausomuoju dëmeniu eina esamojo laiko 

neveikiamieji dalyviai (Partic.p x ‹— N x ), pvz.: 

atliekamos knygos (knygos atlieka), spiegiamas 

balsas (balsas spiegia), kvepiamas muilas (muilas 

kvepia), mylimas þmogus (þmogus myli), 

sprogstamosios medþiagos (medþiagos sprogsta) 

ir pan. 

eina ir eina vis pirmyn á tà balzganà melsvumà 

neþinomu, nesibaigiamu keliu Myk- 

Put. Tuojau ið dangaus pasipylë nenutrûkstamos 

vandens è i u r k ð l ë s Myk-Put. su riksmais 

ir dundesiu neðë Skirvailá á l e m i amà ir 

paskutiná mûðá Poc. 

1 Apie AJ sampratà, semantiná skirstymà autorës raðyta kitame straipsnyje (þr. Bunevièiûtë, 1998, 29–42 ). 

2 Atributiðkai vartojami (nors labai retai) ir bûtojo daþninio laiko dalyviai (kitaip teigiama LKG (2, 332), DLKG (1997, 

369). Tokia jø vartosena (kaip ir bûsimojo laiko veikiamøjø dalyviø) sietina su kalbos intelektualizacijos tendencija (þr. 

Þuperka, 1995, 95). 

3 Tiek dabartinëje, tiek senojoje lietuviø kalboje atributiniai bûtojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai daug retesni uþ 

esamojo laiko veikiamuosius dalyvius (Ambrazas, 1979, 38). 

4 Atributiniai bûsimojo laiko veikiamieji dalyviai gyvai vartojami tik kai kur þemaièiø ir didþiojoje dalyje rytø aukðtaièiø 

(Ambrazas, 1979, 42). 

Laimutë BUÈIENË


Nesunku pastebëti, kad kartais tokie AJ savo reikðme 

yra artimi atitinkamiems junginiams su esamojo 

laiko veikiamaisiais dalyviais ir gali bûti vartojami sinonimiðkai, 

plg.: pasiturimas þmogus – pasiturintis 

þmogus. Vis dëlto tai tik pavieniai atvejai, nes daþniausiai 

esamojo laiko neveikiamøjø ir veikiamøjø dalyviø 

reikðmës skirtumas yra aiðkiai jauèiamas. AJ su 

esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais reiðkia pastovias, 

daiktams bûdingas ypatybes (tiriamas þvilgsnis, 

tinkamas elgesys) ir tinka ávairiems terminams 

sudaryti (parodomasis ávardis, áspëjamasis þenklas, 

aiðkinamosios, tikslinamosios sakinio dalys, sujungiamieji 

sakiniai, degamosios dujos), o su esamojo 

laiko veikiamaisiais dalyviais þymi tokias daiktø ypatybes, 

kurios yra susijusios su sakinyje nurodytu 

metu vykstanèiu veiksmu (þr. Ambrazas, 1964, 34– 

35). 

Bûtina pabrëþti, kad ypatybë, kuri suvokiama kaip 

savaiminio veiksmo rezultatas, lietuviø kalboje reiðkiama 

tik ÞJ su veikiamaisiais bûtojo kartinio laiko 

dalyviais, pvz.: padidëjæs kraujospûdis, susilpnëjæs 

kvëpavimas, pakilæs slëgimas (plg. pageltæs lapas) 

(þr. Kalbos patarimai 1, 41–43). 

2.2. Objektinis atspalvis 

2.2.1. Objektinës reikðmës atspalvá turi tie veiksminio 

apibûdinimo ÞJ, kurie reiðkia daikto ypatybæ, 

kylanèià ið kito daikto atliekamo, atlikto ar reikiamo 

atlikti veiksmo. Ypatybës turëtojas neveikia, yra pasyvus, 

t.y. gauna ypatybæ ið ðalies, ið kito daikto veiksmo 

(varstomos durys – kokios? kieno varstomos?). 

Ðio porûðio AJ priklausomuoju dëmeniu daþniausiai 

eina neveikiamieji esamojo ir bûtojo laiko dalyviai (siûloma 

paskola, iðartos dirvos) (Partic.p x ‹— N x ) 5 , 

reèiau reikiamybës dalyviai (abejotinos iðvados, 

smerktinas elgesys, neatidëliotini darbai). 

Trokðta spaudþiamame vandenyje þuvys, 

trokðta spaudþiamame ore þmonës 

Vaiþg. Taip ir nepriëmë s i û l omos meilës Cv. 

ji þiûrëjo á n e l aukiamà sveèià lyg á 

gerai paþástamà kaimynà, artimiausià bièiulá ir prieðà 

Jukn. Graudu ir baugu ðiandien ðiose tyrumose, 

pamirðtuose kalnuose Vien. 

Nuo tos dienos prasidëjo mirtina kova tarpu 

dviejø moterø Krëv. Intelektualiniam elitui pri- 


imtino poeto ávaizdþiai vis dëlto yra pavieniai 

sp. yra dar siûlymø l e i s t i n à greitá 

padidinti sp. èia daug progos pasireikðti gana 

abejotinam sàmojui, kuris, reikia pripaþinti, 

turi gana didelá pasisekimà Radz. 

2.2.2. Papildomi objektiniai atspalviai atsiranda ir 

tada, kai veiksminio apibûdinimo junginiø atributinis 

aktantas – veiksmaþodinis bûdvardis su priesaga - 

inis (Adj. v 

x ‹— Nx )6 , pvz.: megztinë suknelë, kviestinë 

publika, krëstiniai obuoliai, siûtiniai batai, taðytinis 

ràstas ir pan. 7 

Skirtumas tarp aptariamøjø junginiø ir junginiø su 

neveikiamaisiais bûtojo laiko dalyviais daþnai bûna 

nedidelis, todël galima sinoniminë jø vartosena, plg.: 

Paduok man rastiná peilá ir Paduok man 

rastà peilá; Pirksiu megztinæ kepuræ ir 

Pirksiu m e g z t à k e p u r æ . Taèiau nemaþa tokiø 

atvejø, kai dalyviai rodo paprastà, o bûdvardþiai – 

apibendrintà iðskiriamàjà arba rûðinæ ypatybæ, plg.: 

iðvesti þodþiai ir iðvestiniai þodþiai; ábrëþtas trikampis 

ir ábrëþtinis trikampis, lauþti skliaustai ir lauþtiniai 

skliaustai (þr. Kniûkðta, 1976, 189; Paulauskienë, 

1994, 183). 

2.2.3. Atidþiau paþvelgus á veiksminio apibûdinimo 

ÞJ, matyti, kad kai kuriais atvejais gilumoje esantys 

santykiai (subjektiniai, objektiniai) yra iðblukæ. 

Tada dalyviniai atributai savo reikðme priartëja prie 

bûdvardiniø atributø, plg.: nuraudæs dangus ir raudonas 

dangus; sudþiûvæs sûris ir sausas sûris; lenkta 

nosis ir kreiva nosis; þinomas mokslininkas ir garsus 

mokslininkas; atvertas langas ir atviras langas. 

Dalyvio ir bûdvardþio semantiná ekvivalentiðkumà rodo 

ir tai, kad tokiais dalyviais reiðkiama daikto ypatybë 

taip pat gali bûti kintama (t.y. laipsniuojama), pvz.: 

labai (labiau, labiausiai) pavargæs þmogus; patikimas 

(patikimesnis, patikimiausias) draugas. 

2.3. Paskirties reikðmë 

2.3.1. Paskirtis pagal veiksmà reiðkiama esamojo 

laiko neveikiamaisiais dalyviais. Ðie ÞJ (Partic.p ‹— x 

N ) paþymi, kam yra skiriamas ar tinkamas veiksmo 

x 

objektas. Dalyviniai atributai, nusakydami daiktø paskirtá, 

èia juos kartu skiria nuo kitø panaðiø daiktø ir 

parodo jø rûðá, kitaip tariant, atlieka klasifikuojamàjà 

funkcijà8 , pvz.: raðomasis popierius, geriamasis van- 

5 Bûsimojo laiko neveikiamøjø dalyviø vartojimas poþymio reikðme yra labai sunykæs (þr. Ambrazas, 1979, 62). Iðlikæs kai 

kur terminuose, pvz.: bûsimasis laikas. 

6 Tiksliau bûdvardis, padarytas ið neveikiamosios rûðies bûtojo laiko dalyvio (austinis ‹— austas ‹— austi) (þr. Paulauskienë, 

1994, 183). 

7 Iðsamiau apie tokiø ÞJ reikðmes raðyta P.Kniûkðtos (þr. 1976, 91–94 ). 

8 Kaip ir daugumas rûðá þyminèiø bûdvardþiø, dalyviai daþniausiai taip pat esti ávardþiuotiniai. Dalyvinis atributas (veikiamasis, 

neveikiamasis) gali bûti ávardþiuotinis ir tuo atveju, kai atlieka pabrëþiamàjà funkcijà, pvz.: Praëjusieji metai, nors 

juose vargome, vienok atrodo geresni buvæ kaip ðiemet Þem. Ûmai sukilo visi s t abdomieji geiduliai, ir tiek jø ið 

karto, kad në nebepakelsi Vaiþg. 

ISSN 1392-8600 

21

22 

Veiksminio apibûdinimo atributiniai junginiai 

duo, puèiamasis instrumentas, kuliamoji maðina, 

ðaunamasis ginklas, braiþomoji lenta, miegamasis 

maiðas, valgomasis ðaukðtas ir pan. 

Nerami buvo jø nakvynë u þv a þiuojamuose 

namuose, ið vakaro ilgai nedavë uþmigti 

ávairûs dainininkai ir þmoniø susigrûdimas Vien. 

Kai maþa beliko pelno ir d i rbamosios þem 

ë s , ëmë skinti miðkus Vaiþg. O ten kertamoji 

maðina, bene viena ið pirmøjø, jau pradeda vasarojø 

kirsti Simon. Anà dienà iðëjau oran, kur jau 

3.1. Veiksminio apibûdinimo junginiø atributiniam 

dëmeniui bûdingesnë prepozicija pagrindinio dëmens 

atþvilgiu. Taèiau ypatybës iðkëlimo, pabrëþimo sumetimais, 

norint sukelti stilistiná efektà dalyviniai atributai 

yra nukeliami po paþymimojo þodþio (N x —› 

Partic. x ). 11 

Daug dainø dainavo / Nepraðyta ji / Apie grëblá 

klevo / Iðraðytàjá SNër. O su rûbais blizganèiais 

kasdien iðsirëdæs, / Nei dievaitis koks 

tarp bûrø skiauturæ rodo Donel. Ið debesø iðsinërë 

saulë iðprausta Vaièiul. Aukðtai ore kabojo 

pavasaris nematomas Vaièiul. Iðvaþiuodamas 

Jonas ëmë vandens ir þ oliø ðvæstø Val. 

3.2. Bûtina pabrëþti, kad postpoziciðkai daiktavardþio 

atþvilgiu vartojami dalyviai gali atlikti ne tik atributinæ, 

bet ir pusiau predikatinæ funkcijà. Dvilypiai 

sintaksiniai santykiai sakinyje bûdingi ir vadinamiesiems 

pusiau predikatiniams dalyviams (Ambrazas, 

1979, 24–25 ) 12 . Dalyviø reikðmë ir vartosena nevienalytë. 

13 Priklausomai nuo ryðiø su kitais þodþiais 

vienais atvejais iðryðkëja jø vardaþodinë prigimtis ir 

atributinë vartosena (eina AJ priklausomaisiais dëmenimis, 

pvz.: putojanèios bangos), kitais – 

predikatinë vartosena (sakinyje eina tariniu, pvz.: Senø 

miðkai m ylëta Baran.). Pusiau predikatiniai 

dalyviai uþima tarpinæ padëtá: siejami su veiksmaþodþio 

asmenuojamàja forma ir jos veiksmo subjektà 

reiðkianèiu þodþiu (daiktavardþiu ar ávardþiu), pvz.: 

Dabar ir G r i g a s a t s i k ë l æ s p r i ë j o 

Krëv. Tai vyraujantis lietuviø kalboje dalyviø varto- 

3. Atributo vieta 

Action Description Attributive Phrases 

laukë manæs pastatyta po puðimis g u l i m o j i k ë - 

d ë , ir, sunkiai alsuodamas, atsiguliau Bil. 

2.3.2. Neveikiamøjø dalyviø, þyminèiø paskirtá, vartojimas 

atributo pozicijoje nestabilus. Vartosena links- 

ta á veiksmaþodiniø daiktavardþiø su priesaga -imas 

v kilmininkus (N ‹— Nx ) g 

9 , plg.: sukamasis, sukimo 

mechanizmas; tekinamosios, tekinimo staklës; raðomoji 

maðinëlë, bet skaièiavimo maðina; kopijavimo 

paslaugos, mokëjimo kortelë ir pan. 10 

senos tipas. Tokie dalyviai savo vartosena daugeliu 

atvejø atitinka ðalutiniø sakiniø tariniais einanèius 

veiksmaþodþius (DLKG 1997, 373). Pusiau predikatiniø 

dalyviø dvigubi sintaksiniai ryðiai tiesiogiai atspindi 

dalyvio dvilypæ morfologinæ prigimtá – veiksmaþodþio 

ir vardaþodþio. Ði funkcija ámanoma tik sakinyje, 

kaip ir predikatinë dalyviø vartosena (skirtingai 

nuo atributinës). 

Tokiø dalyviø savotiðka pozicija sakinyje lemia ne 

tik dvilypius sintaksinius ryðius, bet galimus ir dvejopus 

semantinius santykius. Pvz., sakinyje Kurmelis 

pabudæs vartë pabalusias akis Þem. 

dalyvis pabudæs, susietas su veiksmaþodþiu, reikð 

aplinkybinius (laiko) santykius – pabudæs vartë, o 

su daiktavardþiu (pabudæs Kurmelis) – atributinius 

(nusakomuosius). Susiduriama su semantiniø santykiø 

sinkretizmo problema (dalyvis turi ne tik aplinkybinæ 

reikðmæ, bet iðlaiko kaþkokià dalá ir atributinës 

reikðmës). Vis dëlto pusiau predikatiniø dalyviø specifika 

geriausiai parodoma trinarëje konstrukcijoje 

(Kurmelis pabudæs vartë), o ne jà skaidant á du þodþiø 

junginius – siejant tokius dalyvius tik su veiksmaþodþiu 

(sakinio tariniu) arba tik su daiktavardþiu 

(subjektà reiðkianèiu þodþiu). 

Reikia atkreipti dëmesá á tai, kad ðiø dalyviø ryðys 

su atskirais sakinio þodþiais nëra visiðkai vienodo 

pobûdþio. Jie pirmiausia susijæ su veiksmaþodþiu – 

tariniu (pagrindinis prijungiamasis ryðys), bet tuo pat 

metu ðiek tiek sintaksiðkai priklauso nuo daiktavardþio 

– veiksnio (ðalutinis, tarpinio prijungimo ryðys, 

9 Priemonës paskirtá pagal veiksmà gali reikðti kai kurie veiksmaþodiniai priesagos -inis bûdvardþiai, pvz.: medþioklinis 

ðautuvas, darbinis gyvulys, darbiniai drabuþiai (þr. Kniûkðta, 1976, 38). Daikto paskirtis nusakoma ir bendratimi, pvz.: 

akmuo pasistoti, pinigai keliauti, viza iðvaþiuoti (þr. Vitkauskienë, 1982, 113–115 ). 

10 Plaèiau apie paskirties reiðkimà pagal atliekamà veiksmà ir formø konkurencijà þr. Ambrazas, 1964, 31–34; Kniûkðta, 

1972, 36–38 ; Paulauskienë, 1986, 158–159 . 

11 Dalyvinis atributas neturi eiti po paþymimojo þodþio atskirai vartojamuose prekiø ir kitø gaminiø pavadinimuose, 

pvz.: silkë rûkyta (=rûkyta silkë); jautiena troðkinta (=troðkinta jautiena). Ðie atributo vartojimo atvejai yra slaviðkos 

kilmës ir laikomi didþiosiomis kalbos klaidomis (LKKN 1998, 174). 

12 Jie dar vadinami atributinës-predikatinës arba ðalutinio veiksmo reikðmës dalyviais (þr. LKG 2, 350; DLKG 1997, 369). 

13 Nors daugelyje lietuviø kalbos gramatikø nurodoma, kad dalyviai daþniausiai eina prie daiktavardþiø ir þymi daiktø 

ypatybes, bet ið tikrøjø dalyviø atributinë vartosena nëra vyraujanti (þr. Ambrazas, 1979, 29). 

Laimutë BUÈIENË


kuris reiðkiamas dalyvio formø priderinimu prie daiktavardþio). 

Nagrinëjant sakinio dalimis silpnesnis sintaksinis 

ryðys neparodomas – ðie dalyviai sakinyje 

eina aplinkybëmis. Nereikia jø painioti su tais dalyviais, 

kurie áeina á sudurtinio tarinio sudëtá ir laikomi 

predikatyvais (gali eiti ir atskira sakinio dalimi – predikatiniu 

paþyminiu, priklausomai nuo jungties savarankiðkumo, 

pvz.: þmogus parëjo á pykæs). 

1.Veiksminio apibûdinimo atributiniai junginiai yra 

ypatingi tuo, kad jais þymima ið veiksmo kylanti ypatybë, 

susidariusi tuo metu, kurá rodo dalyvio laiko forma. 

2.Vyraujanti kalbamøjø ÞJ reikðmë – atributinë, taèiau 

dël priklausomojo dëmens (dalyvio, veiksmaþodinio 

bûdvardþio) veiksmaþodinës prigimties atsiranda 

papildomi subjektiniai, objektiniai, paskirties santykiai 

(retais atvejais aplinkybiniai). 

3.Eksplikuoti nominalizacijø semantinæ struktûrà 

(giluminius santykius) padeda transformacinis meto- 

Ambrazas V., 1964, Esamojo laiko neveikiamøjø dalyviø 

bûdvardinë vartosena. – Kalbos kultûra 7, 30–39. 

Ambrazas V., 1979, Lietuviø kalbos dalyviø istorinë 

sintaksë. Vilnius: Mokslas. 

Bunevièiûtë L., 1998, Atributiniø junginiø samprata, 

apraðymo galimybës ir kai kurie poþymiai. – 

Kalbotyra 47 (1), 29–42 . 

DLKG – Dabartinës lietuviø kalbos gramatika. Ats. red. 

V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 

1997. 

Kalbos patarimai 1. Gramatinës formos ir jø vartojimas. 

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 

2002. 

Baran – Antanas Baranauskas 

Bil – Jonas Biliûnas 

Bor – Kazys Boruta 

Cv – Petras Cvirka 

Donel – Kristijonas Donelaitis 

Jukn – Vanda Juknaitë 

Katil – Marius Katiliðkis 

Krëv – Vincas Krëvë 

Myk-Put – Vincas Mykolaitis-Putinas 

Poc – Algirdas Pocius 

N – daiktavardis 

N v – veiksmaþodinis daiktavardis 

N g – kilmininkas 

N x – bet kuris linksnis 

Iðvados 

Literatûra 

Ðaltiniø sutrumpinimai 

Simboliniai þenklai 

Pridursime, kad dalyviai dvilypiais sintaksiniais ryðiais 

siejami su kitais þodþiais tik esant tam tikrai þodþiø 

tvarkai sakinyje – dalyvis daiktavardþio atþvilgiu 

yra postpozicijoje. Palyginkime tokius sakinius: 

1) Ir katë glostoma nugarà rieèia tts (dvigubas sintaksinis 

ryðys) ir 2) Ir glostoma katë nugarà rieèia 

(ryðys su daiktavardþiu – AJ). 

das, kai kada reikalingas ir platesnis kontekstas. 

4.Tikràjà atributinæ funkcijà lietuviø kalboje paprastai 

turi prepoziciniai dalyviai. Taèiau ypatybës 

pabrëþimo sumetimais dalyviniai atributai gali bûti 

nukeliami po paþymimojo þodþio. Postpoziciniai dalyviai 

gali bûti semantiðkai siejami ne tik su paþymimuoju 

þodþiu, bet ir su pagrindiná veiksmà þyminèia 

veiksmaþodþio forma, neretai turi aplinkybiniø 

atspalviø ir tuo artimi pusiau predikatiniams 

dalyviams. 

Kniûkðta P., 1976, Priesagos -inis bûdvardþiai. Vilnius: 

Mokslas. 

LKG2 – Lietuviø kalbos gramatika. Morfologija. Ats. red. 

K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1971. 

LKKN – Lietuviø kalbos komisijos nutarimai. Sud. 

R. Dobelienë. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø 

leidykla, 1998. 

Paulauskienë A., 1994, Lietuviø kalbos morfologija. Vilnius: 

Mokslas. 

Vitkauskienë V., 1982, Atributinë bendratis dabartinëje 

lietuviø kalboje. – Kalbotyra 33 (1), 106–115 . 

Þuperka K., 1995, Dël bûtojo daþninio laiko dalyviø 

atributinës vartosenos. – Kalbotyra 44 (1), 95. 

Radz – Bronius Radzevièius 

Simon – Ieva Simonaitytë 

SNër – Salomëja Nëris 

sp – spauda, periodika 

Vaièiul – Antanas Vaièiulaitis 

Vaiþg – Juozas Tumas- Vaiþgantas 

Val – Motiejus Valanèius 

Vien – Antanas Vienuolis 

Þem – Þemaitë 

Adj. – bûdvardis 

Partic. – dalyvis 

Partic. a – veikiamasis dalyvis 

Partic. p – neveikiamasis dalyvis 


ISSN 1392-8600 

23

24 


Kabliataðkio ir brûkðnio vartosena 

I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës 

tekstuose 

Laimutë BUÈIENË, Þivilë KUNCAITË 



Ðio straipsnio tikslas – paanalizuoti kabliataðkio ir 

brûkðnio vartosenà I. Simonaitytës romane „Vilius 

Karalius“ ir J. Ivanauskaitës romane „Mieganèiø drugeliø 

tvirtovë“ bei palyginti jà su normine vartosena. 

Tiriamàjà medþiagà sudaro apie 1600 pavyzdþiø su 

minëtais skyrybos þenklais. 

Ðiuose tekstuose kabliataðkis ir brûkðnys vartojami 

nevienodai daþnai. Vyrauja brûkðnys, brûkðnio vartojimo 

sfera gerokai platesnë. 

I. Simonaitytës romane kabliataðkis atlieka vienarûðiø 

sakinio daliø ar dëmenø atskyrimo funkcijà, dedamas, 

kai dëmenis norima iðryðkinti ar suprieðinti. 

Juo skiriamas iðskaièiavimas, grupuojami sakiniø dëmenys. 

Ðio laikmeèio raðytojos J. Ivanauskaitës nagrinëjamame 

tekste nebuvo rasta në vieno kabliataðkio, 

The aim of this article is to analyse the usage of 

the semi-colon and the dash in I. Simonaitytë’s novel 

“Vilius Karalius” and J. Ivanauskaitë’s novel “Fortress 

of the Sleeping Butterflies” and to compare it with 

the standard usage. The study material consists of 

approximately 1600 examples with the mentioned 

punctuation marks. 

The number of the semi-colons and the dashes, 

used in these texts, differs markedly. The absolute 

leader is the dash; this is because the sphere of usage 

of the dash is substantially wider. 

Semi-colon in I. Simonaitytë’s novel performs the 

function of separation of homogeneous parts or 

components of a sentence; it is put in order to 

highlight or contrast the components, separate the 

enumeration, group the components of sentences. 

Not a single semi-colon can be found in the 

analysed text of the modern times writer J. Ivanauskaitë, 

Santrauka 

Summary 

Usage of the Semi-colon and the 

Dash in the Texts of 

I. Simonaitytë and 

J. Ivanauskaitë 

nors kartais, atrodytø, ilgi ir sudëtingos struktûros 

sakiniai praðyte praðosi vienokio ar kitokio sakinio 

dëmenø skirstymo dalimis, grupavimo. 

Abi autorës motyvuotai naudojasi brûkðnio iðgalëmis, 

kurios apima daugybæ skyrybos atvejø: sintaksiniø 

reiðkiniø tapatumà, apibendrinimà, iðvadà, 

minties ðuolá, prieðtaravimà ir gretinimà, praleidimà, 

aktualiø sakinio elementø pabrëþimà. 

Nagrinëjant romanus pastebëta skyrybos þenklø 

priklausomybë nuo pasakojimo stiliaus. I. Simonaitytës 

tekste neretai kabliataðkio ir brûkðnio vartosena 

dël noro iðryðkinti mintá nukrypsta nuo norminës 

skyrybos. 

Esminiai þodþiai: skyryba, kabliataðkis, brûkðnys, 

vienarûðës sakinio dalys, paþyminys, priedëlis, 

áterpinys, sudëtinis bejungtukis sakinys. 

though sometimes, it seems, long sentences of a 

complex structure are asking for one or another 

separation of components of a sentence in parts, 

grouping. 

Both authors reasonably use the dash resources, 

which cover many cases of punctuation: sameness, 

generalization, conclusion, leap of thought, conflict 

and comparison, omission, emphasis of relevant 

elements of a sentence. 

Analysing the novels the dependence of the 

punctuation marks on the narrative style has been 

noticed. In I. Simonaitytë’s text the usage of the semicolon 

and the dash quite often deviates from the 

standard punctuation due to the wish to highlight 

the thought. 

Key words: punctuation, semi-colon, dash, 

homogeneous parts of a sentence, attribute, 

apposition, parenthesis, complex asyndetic sentence. 

Laimutë BUÈIENË, Þivilë KUNCAITË


Lietuviø kalbos skyrybos taisyklëse áþiûrimi trys 

skyrybos principai: gramatinis, intonacinis-pauzinis 

ir prasmës (Labutis, 2002, 365). Dabar taisyklës laisvëja, 

vis labiau akcentuojama skyrybos principø kaita. 

Gramatinis skyrybos principas neretai turi uþleisti 

vietà intonaciniam-pauziniam ir prasmës principams. 

Intonacinis-pauzinis principas leidþia gramatiðkai nepagrástai 

griebtis brûkðnio, kad bûtø kuo tiksliau perteikti 

sakinio intonacijos pokyèiai, ypaè pauzës. Pastarasis 

principas yra beveik neatsiejamas nuo prasmës 

principo, kurio taikymas neretai kertasi su grieþtesnio 

pobûdþio gramatinio principo reikalavimais. 

Vis daugiau laisvës paliekama autoriaus pasirinkimui, 

akcentuojamas skyrybos prasminis ir intonacinis savarankiðkumas. 

2006 m. rugsëjo 28 d. Valstybinës lietuviø 

kalbos komisijos nutarimais Nr. N-2 (103) „Dël 

Privalomosios skyrybos taisykliø“ ir Nr. N-3 (104) „Dël 

Pasirenkamosios skyrybos taisykliø“ prasmës ir intonacijos 

principai átvirtinti taisyklëse. 

Brûkðnys ir kabliataðkis priskirtini intonaciniams 

skyrybos þenklams. Juos sieja galëjimas atkreipti dëmesá 

á minties turinio niuansus, iðskirti svarbias teksto 

vietas. Ir kabliataðkiais, ir brûkðniais gali bûti skiriamos 

vienarûðës sakinio dalys, tiktai kabliataðkis 

skiria iðskaièiuojamàja intonacija pasakytas sakinio 

dalis, o brûkðnys rodo ekspresiná atskyrimo pobûdá. 

Be to, abiem þenklais skiriamos pridurtos sakinio dalys 

ar dëmenys. Taèiau vis dëlto pagrindinë kabliataðkio 

funkcija yra skirti, grupuoti, o brûkðnio – atspindëti 

staigø, netikëtà minties posûká. Pastarasis 

þenklas yra stipri prasminio bei intonacinio iðskyrimo 

priemonë. 

Daugelis skyrybos specialistø teigia, kad gausëja 

brûkðnio vartosenos ir funkcijø (Abaravièius, 2002, 

144; Vasiliauskienë, 2002, 88), o kabliataðká, seniau 

1200 

1000 

800 

600 

400 

200 

0 

Ávadas 

vartotà ir paprastesnës struktûros sakiniuose, linkstama 

keisti kableliu. Ðio straipsnio tikslas – patyrinëti 

kabliataðkio ir brûkðnio vartosenà I. Simonaitytës 

ir J. Ivanauskaitës groþiniuose kûriniuose ir palyginti 

jà su normine vartosena. Medþiaga rinkta ið I. Simonaitytës 

romano „Vilius Karalius“ ir J. Ivanauskaitës 

romano „Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ (apie 1600 

pavyzdþiø). Tiriamàjà medþiagà sudaro dviejø skirtingos 

kartos lietuviø raðytojø moterø – Ievos Simonaitytës 

ir Jurgos Ivanauskaitës – romanuose vartojami 

minëti skyrybos þenklai. 

Bemaþ septyniasdeðimt metø skiria nagrinëjamus 

romanus. Abu kûriniai didelës apimties, jø centre – 

ðeimos istorija, nors epiðkumas bûdingas tik I. Simonaitytës 

kûrybai. Ði romanistë renkasi platø, panoraminá 

vaizdà, pasakotojas nëra romano veikëjas, tik jo 

stebëtojas. J. Ivanauskaitës romanas paraðytas pirmojo 

asmens forma, nemaþai publicistiniø „dienos aktualijø“, 

pasakojimo laiko ir romano raðymo laiko distancija 

beveik nejuntama, visaþinio pasakotojo vaidmens 

atsisakoma. Dël ðios prieþasties tiriant romanus 

atkreiptas dëmesys á skyrybos þenklø priklausomybæ 

nuo raðymo stiliaus. I. Simonaitytës romane 

vartojama daugiau skyrybos priemoniø, neretai kabliataðkiø 

ir brûkðniø vartojimas dël noro iðryðkinti mintá 

nukrypsta nuo norminës skyrybos taisykliø. Iðgyvenimais 

pagrástame J. Ivanauskaitës romano „Mieganèiø 

drugeliø tvirtovë“ pasakojime nebuvo rasta 

në vieno kabliataðkio, nors atrodytø, kad ilgi ir sudëtingos 

struktûros sakiniai reikalauja ryðkesniø nei kablelis 

skyrybos þenklø. 

Brûkðniø gausu abiejø raðytojø romanuose. Turbût 

neatsitiktinai skyrybos specialistai kalba apie bemaþ 

agresyvø brûkðnio verþimàsi á kalbà (Abaravièius, 

2002, 125). Tai aiðkiai rodo skaièiai 1 ir 2 diagramoje. 

1 diagrama. Skyrybos þenklø skaièius I. Simonaitytës ir 

J. Ivanauskaitës romanuose 

1082 

364 

135 

0 24 0 

Brûkðnys Kabliataškis Kabliataðkis ir brûkðnys 


I. Simonaitytës romane „Vilius 

Karalius“ 

J. Ivanauskaitës romane 

„Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ 

ISSN 1392-8600 

25

26 

Kabliataðkio ir brûkðnio vartosena I. Simonaitytës ir 

J. Ivanauskaitës tekstuose 

I. Simonaitytës 503 puslapiø apimties romane ið 

viso rastas 1241 sakinys su tirtais skyrybos þenklais, 

ið jø 1082 – su brûkðniais, 135 – su kabliataðkiais ir 24 

sakiniai, kuriuose yra ir kabliataðkis, ir brûkðnys. 

2,50 

2,00 

1,50 

1,00 

0,50 

0,00 

2,15 

J. Ivanauskaitës romano tiriamøjø þenklø statistika tokia: 

435 puslapiø romane ið viso rasti 364 sakiniai su 

nagrinëjamais skyrybos þenklais; visi jie vien tik su 

brûkðniais – kabliataðkiø romane nëra. 

2 diagrama. Vidutinis vieno puslapio skyrybos þenklø skaièius 

I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës romanuose 

0,84 

0,27 

0,00 0,05 0,00 

Brûkðnys Kabliataškis Kabliataðkis ir brûkðnys 

Apskaièiavus vidutiná þenklø vartojimo kieká, tenkantá 

vienam puslapiui, matyti, kad autorës juos vartoja 

nevienodai daþnai. I. Simonaitytë viename puslapyje 

pavartojo daugiau nei du brûkðnius, o J. Ivanauskaitës 

vienam puslapiui tenka maþiau negu vienas 

brûkðnys. Kabliataðkiø vidurkis I. Simonaitytës 

romane yra maþdaug 1 kabliataðkis per 3 puslapius, o 

kabliataðkis su brûkðniu sudaro tik penkias ðimtàsias 

Kabliataðkio pagrindinë funkcija panaði á kablelio, 

t. y. juo atskiriamos vienarûðës sakinio dalys ar sakinio 

dëmenys. Kabliataðkiu iðreikðta pauzë, nors ir labai 

panaði á taðko, suteikia sakinio struktûrai tam 

tikrà nebaigtumo áspûdá. Sàlygiðkai já galima vadinti 

konotuotu þenklu, nors konkreèios emocinës funkcijos 

jis neatlieka. Kabliataðkio tekste nepastebëti neámanoma. 

Net jei atrodo, kad juo tiesiog keièiamas 

kablelis, sakinys akimirkai nutraukiamas, paskui vël 

tæsiama nutraukta mintis. 

Privalomosios skyrybos taisyklëse kabliataðkiui skiriama 

nedaug dëmesio. Uþsiminta, kad kabliataðkiu gali 

bûti skiriami bejungtukiø sakiniø dëmenys. Ðiuo atveju 

kabliataðkis konkuruoja su kableliu. Pasirenkamosiose 

skyrybos taisyklëse kabliataðkiø vartojimas 

neapibrëþtas. Tiriamame I. Simonaitytës tekste kabliataðkiu 

skiriami bejungtukiu ryðiu susieti dëmenys (ar 

sakinio dalys) sudëtiniame sakinyje, kai nurodomas 

iðvardijimas (a), gretinimas (b) ar prieðprieða (c). 

Kabliataðkio vartosena 

Usage of the Semi-colon and the Dash in the Texts of 

I. Simonaitytë and J. Ivanauskaitë 

I. Simonaitytës romane „Vilius 

Karalius“ 

J. Ivanauskaitës romane 

„Mieganèiø drugeliø tvirtovë“ 

puslapio dalis, t. y. vienas toks þenklas per beveik 22 

puslapius. 

Aiðkinantis tirtøjø skyrybos þenklø vartosenà bandyta 

pasigilinti ir á ðiandien galiojanèias skyrybos 

taisykles. Kaip jau minëta, 2006 m. Valstybinës lietuviø 

kalbos komisijos patvirtintos naujos taisyklës visus 

skyrybos atvejus suskirstë á privalomuosius ir 

pasirenkamuosius. 

a) ...O paskui èia jau pasistatë daugiau ûkininkø: 

ðioje pusëje Vilkas, Vanagas, Putrius; ten, anoj pusëj, 

– Lapë, Stagaras, Jurjonas, Þiobrë. SimVK 10. 

Vaikininkë kiaulë apraiðo; telyèia ðoko per tvorà – 

iðsimetë. SimVK 303. Vyresnioji sesuo mirë prie pirmo 

vaiko; antroji sesuo, tëvams mirus, iðvaþiavo á 

Vokietijà ir po keliø laiðkø dingo. SimVK 318. 

b) Kaizeris trumpai, lengvai papurtë tà jos rankà 

ir vël paleido, o Krauzë nepaleidþia; laiko 

stipriai ir ilgai, o paskui… SimVK 354. Grëtei 

vis dar tylint, vaikas pasiþiûri á savo deðiná 

petukà, kurá kiek per kietai suspaudusi laiko 

Grëtës kairë; paskui á kairæ savo rankà, 

kurià taip pat stipriai laiko Grëtë deðine. SimVK 

329. 

c) Ta pati tvarka kaip ir vakar; tiktai, 

knygas imant, vakar ðirdies maldà pasimeldë 

Gervinas, o ðiandien – Þiobrë. SimVK 182. Bet motina 

neveidmainiavo; ji dþiaugësi vie- 



nintelës savo dukters vël kartà jai primestu meiliu 

þodeliu. SimVK 158. 

Kabliataðkiu (ðalia áprastesnës skyrybos kableliu) 

taisyklës nurodo skirti ir sujungiamøjø sakiniø dëmenis, 

siejamus prieðinamaisiais ir paremiamaisiais jungtukais 

ar jø paskirtá turinèiais þodþiais o, bet, taèiau, 

tik(tai), vis dëlto, (per) tai, uþtai, uþtat(ai), tad, todël 

ir kt. ir jungtukø bei jungiamøjø þodþiø samplaikomis o 

vis dëlto, bet vis dëlto, bet uþtat ir kt. Tokiø atvejø 

rasta ir I. Simonaitytës romane „Vilius Karalius“. 

Marë iðtekëjo; o motina dabar kità iðsirinko: 

Kurðaièio Anæ. SimVK 190. Su kaimynø vaikais tesusitikdavo 

tik mokykloj; bet ir èia ji laikësi nuo 

jø kuo toliausiai. SimVK 317. Jis taip pat panaðiai 

kaip dabar laikë vargðæ gyvybæ savo rankose, savo 

glëby; bet ana gyvybë buvo iðgàsdinta, suþeista, 

kruvina... SimVK 406. Pavydas, galbût ir pavydas; 

bet ar bûna pavydas bent kada be prieþasties? 

Brûkðnys yra daþnai vartojamas skyrybos þenklas, 

vis labiau uþimantis kableliui, net dvitaðkiui priskiriamas 

pozicijas – tam turi átakos jo emocinës ir ekspresinës 

ypatybës, sugebëjimas kurti átampà ir dinamikà, 

netgi kalbos glaudinimo iðgalës. Atitinkamai daug 

dëmesio jam skirta ir naujose privalomojo skyrimo 

taisyklëse. Brûkðnys – daþnas skyrybos þenklas ir 

nagrinëjamuose abiejø raðytojø tekstuose. 

Prieðinimo santyká rodo ne tik kablelis, bet ir brûkðnys, 

todël juo skiriamos vienarûðës bejungtukës sakinio 

dalys, susijusios prieðinimo ryðiu. Brûkðniu atskirtas 

prieðinimas yra emocingesnis, ekspresyvesnis. 

Bet ne tiktai jos vyras – ir dukrelë 

jai duodanti visokiø dovanø. SimVK 82. Nesu nei 

iðsigandusi, nei nusiminusi, prieðingai 

– atsipalaidavusi ir viskuo patenkinta, 

tik labai trokðtu praneðti gyviesiems, kad 

mirtimi viskas nesibaigia, o perëjimas ið bûties á 

nebûtá nëra siaubingas. IvanMDT 252. 

Skiriant kelias aiðkinamàsias sakinio dalis, neturinèias 

jungiamojo þodþio ir einanèias po apibendrinamojo 

þodþio, brûkðnys konkuruoja su dvitaðkiu. 

Daugianaris aiðkinimas sakinio viduryje taip pat gali 

bûti iðskiriamas brûkðniais (Drukteinis, 2006, 5). Tokia 

skyryba lietuviø groþinëje literatûroje nëra naujovë. 

Vanago padarþy medþiai – klevai, berþai, 

prie vieno ir kito darþo kampo g l u o s n i s . 

SimVK 66. Visiems ateina laikas – ir jai,ir 

tau, ir man... SimVK 284. Jie aidëtø visur – 

gatvëse, parduotuvëse, kavinëse, 

kino teatruose. IvanMDT 190. Ir ðtai aukðèiausios 

Himalajø virðûnës – Dþomo- 

Brûkðnio vartosena 


SimVK 479. 

Nagrinëjamame I. Simonaitytës tekste kabliataðkis 

yra vartojamas skiriant vienarûðes sakinio dalis, 

kai norima pabrëþti, kad sakinio elementai yra kiek 

labiau atskirti, t. y. intonaciðkai reikðmingesni (Abaravièius, 

2002, 83). 

Jis nusivelka jakà, persimeta per rankos 

staibûlà; nusiima kepuræ nuo galvos ir neðasi 

rankoje. SimVK 200. Paskui, atmetusi antklodæ, 

ji glosto priegalvius, patalus; pakiðusi rankà 

po linine paklode, èiupinëja ðiaudus. 

SimVK 456. 

Apibendrinus kabliataðkio vartojimo atvejus matyti, 

kad I. Simonaitytë daþniausiai vartoja kabliataðká 

siekdama iðvardinti, gretinti, suprieðinti, reèiau – skirdama 

prasminiu poþiûriu maþiau susijusius sudëtiniø 

sakiniø dëmenis. 

lungma, Kaèendþanga, Anapurna – 

staiga suminkðtëja ir subyra tarsi smëlio pilys, uþklodamos 

visà Pakistanà, Afganistanà, Mongolijà ir dalá 

Kinijos. IvanMDT 411. 

Brûkðniu atskiriamos vienarûðës sakinio dalys, einanèios 

prieð apibendrinamàjá þodá (visi, viskas, visa 

(tai), visur, visada ir pan.), tik ðiuo atveju kelias vienarûðës 

sakinio dalis jungiantis þodis eina sakinio 

pabaigoje. 

Kalbas neðioti, nebûtà, nesantá prikaiðioti, dejuoti, 

gumbuotis, – tai jø meistriðkumas. SimVK 

146. Gervinai, Usniai, senoji Karalienë, Grëtë Karalienë, 

Anskis – visi lengviau atsikvëpë, dingus 

vokieèiams, ypaè Gaidienei. SimVK 211. Sugretinti 

vaikus, ieðkoti kaþkokiø panaðumø – ðá darbà 

palikime paskalbininkëms. SimVK 334. Na, ðvelnumà, 

supratingumà, atsidavimà, intuicijà, tiesiog – 

uþ moteriðkumà, be kurio joks vyras negalëtø 

iðgyventi, nes iðdþiûtø kaip dykuma. IvanMDT 

267. 


brûkðniais skiriami ir du ar daugiau neiðplëstø ir (ar) 

iðplëstø postpoziciniø derinamøjø ar nederinamøjø 

paþyminiø. Èia brûkðnio vartojimas konkuruoja su 

kableliu ir brûkðnys raðomas tuo atveju, kai reikia 

daugiau raiðkumo. 

Karaliaus kiemas virstinai privirto þmoniø – ir 

vaþiuotø, ir pësèia atvykusiø. SimVK 

7. Ir kai Vilius iðtiesë á jà rankà atsisveikinti, taip 

lengvai, taip nerûpestingai atsisveikinti ir eiti savais 

laisvais keliais, Ilþës rankos paliko nuleistos – 

tokios vargingos, tokios vieniðos. 

SimVK 375. Antroji atlingavo Gitana – iðpuren- 

ISSN 1392-8600 

27

28 



tomis cheminëmis garbanëlëmis, 

nuo miego uþtinusiomis akimis, bet 

gerokai atlëgusiu veido bërimu. 

IvanMDT 113. Sunaikinta bemaþ treèdalis kartos – 

tyros, ðvieþutëlës ir kvepianèios 

pienu. IvanMDT 5. 

Brûkðnys daþnai yra konkurentas kableliui ir skiriant 

áterpinius (a) ar áspraudus (b). 

a) Mes kvietëme lietuvninkus – ne vokieèius 

– á susiëjimà. SimVK 41. Jø kojos basos ir... – keista 

– abi kairës. SimVK 117. Kokioje dar situacijoje 

þmogus atrodo labiau apgailëtinas, nei kimðdamas 

á burnà net gardþiausias maistines substancijas, 

kramtydamas, èiaumodamas, èepsëdamas, raugëdamas 

ir – o varge – uþspringdamas?! 

IvanMDT 101. Ðáryt pusryèiams – o stebukle 

– Kristutë pasisiûlë iðkepti blynø! IvanMDT 119. 

b) Veþimas buvo be arkliø ir lëkë didþiai bildëdamas 

ir tarðkëdamas – bent taip rodësi 

Karaliui – miesto link. SimVK 52. Vilius atsimena 

– tai buvo prieð daugelá metø – 

jis mëgdavo tokius vabalus susigauti ir paskui iðtirti 

jø visas galimybes: jis iðtraukdavo vienà kojà ir 

paleisdavo eiti. SimVK 56. Að ne kurtausis, o tu paþvelk 

ten po stalu, ið kur tu Viliui Karaliui vis taip, 

niekam nepastebint – að vis tiek pastebëjau! 

– ðvaukð! ir ápili. SimVK 436. Bandþiau savo 

áspûdþius apie cunamá sueiliuoti – juk graþu 

dienoraðtá pradëti sklandþiais posmais 

– skirsèiau sakinius á trumpas eilutes, ieðkojau 

rimo ir ritmo, bet poezijos kûriniui gimti nebuvo 

lemta. IvanMDT. Vanga uþsisakë dar gabalà 

pyrago – kur jai tiek telpa? – ir toliau 

kalbëjo ramiai, tarsi aptarinëtø ðutintø kopûstø su 

kapotu kiauðiniu ádarà. IvanMDT 90. 

Prijungiamajame sakinyje ðalutinis dëmuo nuo pagrindinio 

paprastai atskiriamas kableliu. Pabrëþiant 

sakomà dalykà, ðalutiniai sàlygos (a), laiko (b), nuolaidos 

(c) aplinkybës dëmenys gali bûti skiriami brûkðniu. 

a) Jeigu vienas vaþiuoji – kas man darbo, uþsimuðk, 

kad nori. SimVK 235. Jeigu sutiks – nesisveikinti, 

neatsisukti, nesidairyti, nepaklysti. 

SimVK 308. Kad Grëtë bûtø ne tokia – ir Vilius 

bûtø kitoks. SimVK 416. Jei reikia triukðmo – 

praðom! IvanMDT 139. 

b) Kai pamatæs, – ir ásimylëjæs. SimVK 213. 

Kai reikës – atvaþiuosiu. IvanMDT 295. 

c) Atradau dingusá Anská – nors ir plyðo, 

bet nepertrûko ðirdis. SimVK 492. 

Patvirtintose taisyklëse nurodoma, kad kai sakinio 

pradþios dëmená sudaro tik vienas prijungiamasis 

þodis, jis gali bûti atskiriamas ne tik kableliu, bet ir 



brûkðniu. Keli tokie atvejai rasti ir I. Simonaitytës tekste. 

Kà – to motinai Karalienei nepavyko suþinoti. 

SimVK455. Kur, kaip, kà – kas besukontroliuos. 

SimVK 494. 

Bejungtukiø sakiniø dëmenims skyrybos þenklai 

bûtini, todël juose brûkðnys daþnai keièia dvitaðká. 

Tiriamoji medþiaga rodo, kad reiðkiant apibendrinimà 

(a), nuolaidà (b), neatitikimà (c) vartojamas tik brûkðnys, 

o reiðkiant aiðkinimà (d), pasekmæ ir prieþastá (e) 

juodu konkuruoja. 

a) Bëgi bëgi lieþuvá iðkoræs, ateina savaitës galas 

– nieko nëra. SimVK 152. Kas dienà, Bugio 

ir Vugio dþiaugsmui, mes eidavome á Vingio parkà 

savanoriðkai ðalinti vis dar þenkliø Ervino 

pëdsakø, o gráþusios gerdavome arbatà ir spræsdavome 

kryþiaþodþius – tai buvo Kristutës 

pasija, kuria palengva visos uþsikrëtëme. 

IvanMDT 136. 

b) Jis pasidirbdino naujà laivà, kas pamariðkiams 

tikra naujiena, – paprastai jie tenkinasi 

laivais ir valtimis, kuriuos jiems 

primirðta jø tëvai. SimVK 123. 

c) Èia tu esi – èia nebesi. SimVK 20. Pauostau 

delnus – jie niekuo nekvepia, nors 

Nabokovas raðë, kad drugelis palieka ant rankø 

salsvà – lyg vanilës, lyg muskuso – aromatà. 

IvanMDT 254. 

d) Jis perdenginëjo mûsø namo stogà – juodà 

tolá keitë baltu ðiferiu. IvanMDT 38. Negi dabar 

taip ir bus – þmogumi atvirsiu tik iðëjusi, veikiau, 

iðvyta ið savo paèios namø? IvanMDT 106. 

e) Në kvapo nebedrásta niekas traukti, – visiems 

rodosi, kad tai bûtø lyg koks trukdymas mirðtanèiajam. 

SimVK 93. Katrë taip pat neturi laiko, – ji 

tik savo þygiais, savo kiaulëmis, savo viðtomis tesirûpina. 

SimVK 102. Lygiai tas pats po 250 metø 

nutiko ir Tailande – Vieðpats puikiausiai atskiria 

aukà nuo nusikaltëlio. IvanMDT 59. Kartais net 

verkti norisi – toks groþis. IvanMDT 126. 

Patvirtintose pasirenkamosios skyrybos taisyklëse 

taip pat nurodoma, jog brûkðnys konkuruoja su 

kableliu arba dvitaðkiu. Brûkðniu gali bûti skiriamos 

vienvardës sakinio dalys be jungiamøjø þodþiø, jei 

norima parodyti aiðkinamàjà jø paskirtá. 

Kelis kartus atsikosëjo – taisë balsà 

kaip anie vabaliukai sparnelius. SimVK 133. Ið pirmojo 

veþimo, Anskio siunèiama, iðlekia „ þàsis“– 

vyno butelis. SimVK 171. Perlipau per jo galvà, 

slystelëjau ámynusi á raudonàjà serbentø tyræ ir 

ið savo kambario atsineðiau ilgai kauptà lobá – 

dëþutæ su saldainiø popieriukais. 

IvanMDT 40. 



Jungiamàjá þodá tarp apibendrinamojo þodþio ir já 

aiðkinanèiø sakinio daliø galima atskirti brûkðniu, jei 

norima akcentuoti iðvardijimà. 

Nieko (pyp), bûtent – nieko (pyp). IvanMDT 193. 


brûkðniu skiriami ir neiðplësti ar iðplësti postpoziciniai 

priedëliai. Tokia skyryba pabrëþia aiðkinimà arba 

parodo tapatumà. 

Buvo K aralienë – jo motina, Vilkienë, 

Jûraitienë, Gervinienë, teta Tautrimienë ir keletas 

kitø tetø, kuriø Martynukas dar nepaþino. SimVK 

15. Nusitvërë miesto darbininkà – sakoma, 

„ raudonðlipsá“ . SimVK 104. O kokiø visokiø 

sparnuotø vabalø vabaliukø bëginëjo ir lakstë 

gëliø stiebu – kamienu! SimVK 131. Buvau 

devyniolikos, kai horizonte ant balto þirgo pasirodë 

L i n a s – guodëjas, gelbëtojas, 

ganytojas, beveik Iðganytojas. 

IvanMDT 49. Að gi dar turiu pameluoti Vangai, kad 

Gita, uþuot siuvusi kunigø drabuþius, susirado naujà, 

geriau mokamà darbà – neágalaus ligonio 

slaugymà. IvanMDT 333. 

Patvirtintose taisyklëse pasirenkamosios skyrybos 

grupei priskirti brûkðnio raðymo tarp veiksnio ir 

tarinio atvejai. Anksèiau brûkðná buvo leidþiama raðyti 

tik vietoj praleistos tarinio jungties, kai vardinë 

tarinio dalis iðreikðta daiktavardþio, skaitvardþio vardininku 

ar veiksmaþodþio bendratimi (a), dabar bet 

kurios savarankiðkos sakinio dalies vietoje gali bûti 

raðomas brûkðnys, jei norima paryðkinti praleidimà 

(b). Kadangi brûkðnio viena ið svarbesniø funkcijø 

yra þymëti emocines pauzes, jis daþnai eina kompensaciniu 

sakinio elementu (Abaravièius, 2002, 130). Gali 

bûti raðomas brûkðnys ir sakiniuose su praleista tarinio 

jungtimi, kai vardinë tarinio dalis iðreikðta bûdvardþiu 

(c). 

a) O jo tëvas – baþnyèios seniûnijos pirmininkas, 

pirmasis baþnyèios patarëjas... SimVK 74. 

Ðmitas smuklininkas, Dreifusas, Tauzendkiunstleris 

– girtuokliai... 1 SimVK 75. - Mano 

darbas – sutikti gráþtanèias merginas, – 

tarstelëjo ji ir nusiðypsojo tarsi atsipraðinëdama, o 

jos ilga paplokðèia nosis tapo dar panaðesnë á snapà. 

IvanMDT 96. 

b) Tëvas eina pirma, vaikai – paskui. SimVK 95. 

Ant stalo – knygø knygos ir knygelës. SimVK 283. 


Iðplëðiau vienà lapà, paskui – antrà, treèià, kiek 

pamenu, ir anksèiau mano dienoraðèiai prasidëdavo 

tokiu paèiu naikinimo ritualu. IvanMDT 8. 

c) Visas jos pasaulis, neskaitant mariø, – 

toks graþus. SimVK 137. Jas siûdama, niekad 

nepadarysiu karjeros (pyp), o i r pinigai – 

mizeriðki (pyp). IvanMDT 326. 

I. Simonaitytës romane rasta ir á taisykles nepakliuvusiø 

atvejø, pavyzdþiui, tikslinimo (a), palyginimo 

(b) skyrimas brûkðniu. 

a) Prispaudþia tà rankà – geriau sakant, 

marðkinëlius, prie ðirdies, linguoja, lyg suptø 

maþytá kûdiká. SimVK 350. Martynas stengiasi 

akimis prasiskverbti pro tamsà ir pamatyti, kas ten 

– kitame koridoriaus gale. SimVK 411. 

b) Viliui nepatinka, kad Vilkûtis pirðtus kryþiumi 

sudëjæs – visai kaip senasis Vilkas. SimVK 56. Ji 

parduodavo þuvá turgaus aikðtëje atsistojusi – kaip 

senas kopininkas. SimVK 123. Sodybos vartai nauji, 

tamsiai þaliai nudaþyti, tokie iðkilmingi, su lanku 

– lyg su kokiu vainiku... SimVK 399. 

I. Simonaitytë kai kuriais atvejais brûkðná vartoja 

savo nuoþiûra tiesiog kaip intonacijos þenklà. Jo paskirtis 

– paþymëti ypatingà, pabrëþiamàjà pauzæ. 

Brûkðnys gali bûti raðomas prieð bet kurias sakinio 

dalis, kurias autorë ypaè pabrëþia. 

Pats ciesorius savo iðvaizda jai niekada nepatiko 

– dël tø didþiø jo ûsø. SimVK 114. O ðiandien jis 

taps jos vyru – dievo ir þmoniø akyse...SimVK 160. 

Lovoje – kiek nakèiø ji jau nebegulëjo!SimVK 309. 

Sugráþæ ið karo vienkojai, vienrankiai – taip ir dairosi 

ûkiø. SimVK 430. 

Apibendrinus brûkðnio vartojimo atvejus galima 

teigti, kad I. Simonaitytë daþniausiai pasirenka brûkðná 

nutylëtiems sakinio komponentams þymëti, norëdama 

pabrëþti vienanará ir daugianará aiðkinimà, ávairaus 

pobûdþio prieðprieðà, áterpiná ar áspraudà. Reèiausiai 

brûkðná ji vartoja keliems postpoziciniams paþyminiams 

skirti. J. Ivanauskaitës tekste yra pastebëta 

tendencija vartoti brûkðná dviejø ar keliø vaizduojamøjø 

dalykø , atliekamø veiksmø tapatinimo atveju, 

beveik taip pat daþnai brûkðnys vartojamas elipsiniuose 

sakiniuose, sudëtiniuose sakiniuose bejungtukiam 

ryðiui þymëti. Maþiausiai rasta atvejø, kur 

brûkðnys skiria priedëlá. 

1 Ðis pavyzdys iðskirtinis tuo, kad pirmoje sakinio dalyje vietoje praleistos tarinio jungties, kai vardinë dalis iðreikðta 

daiktavardþio vardininku, neraðomas brûkðnys, o antrojoje – raðomas. Tai pagrindþia minëtàjà taisyklæ. 

ISSN 1392-8600 

29

30 



1. I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës tekstuose kabliataðkis 

ir brûkðnys vartojami nevienodai daþnai. Vyrauja 

brûkðnys, nes jo vartojimo sfera gerokai platesnë. 

2. I. Simonaitytës tekste kabliataðkis atlieka vienarûðiø 

sakinio daliø ar dëmenø atskyrimo funkcijà, 

raðomas, kai dëmenis norima iðryðkinti ar suprieðinti, 

skiriant prasminiu poþiûriu maþiau susijusius sudëtiniø 

sakiniø dëmenis, skiriant iðskaièiavimà, grupuojant 

sakiniø dëmenis. 

Romane „Vilius Karalius“ kabliataðkiai daþnai yra 

meistriðkai ápinami á keleto þodþiø ilgumo sakinius, 

todël I. Simonaitytës tekstas atrodo kupinas nuojautø, 

nutylëjimø, apeliuojama á skaitytojo patirtá. Ðio 

Abaravièius J., 2002, Skyrybos stilistika. Vilnius: Mokslo 

ir enciklopedijø leidybos institutas. 

Drukteinis A., 2006, Pertvarkytos skyrybos taisyklës ir jø 

taikymas. – Gimtasis þodis 12 (priedas), 2–10. 

Kuncaitë Þ., 2006, Kabliataðkio ir brûkðnio stilistinës 

iðgalës ir vartosena. Bakalauro darbas. Vilnius: VPU. 

IvanMDT – Ivanauskaitë J. Mieganèiø drugeliø tvirtovë. 

Vilnius: Tyto alba, 2005. 

Iðvados 

Literatûra 




laikmeèio raðytojos J. Ivanauskaitës romane „Mieganèiø 

drugeliø tvirtovë“ visai nevartojamas kabliataðkis, 

nors kartais ilgi ir sudëtingos struktûros sakiniai, 

atrodytø, praðyte praðosi vienokio ar kitokio sakinio 

dëmenø skirstymo dalimis, grupavimo. 

3. I. Simonaitytë ir J. Ivanauskaitë motyvuotai naudojasi 

brûkðnio iðgalëmis, kurios apima daugybæ skyrybos 

atvejø: sintaksiniø reiðkiniø tapatumà, apibendrinimà, 

iðvadà, minties ðuolá, prieðtaravimà ir gretinimà, 

praleidimà, aktualiø sakinio elementø pabrëþimà. 

4. I. Simonaitytës tekste neretai kabliataðkio ir 

brûkðnio vartosena dël noro iðryðkinti mintá nukrypsta 

nuo norminës skyrybos. 

Labutis V., 2002, Lietuviø kalbos sintaksë. Vilnius: Vilniaus 

universiteto leidykla. 

Vasiliauskienë L., 2002, Probleminiai lietuviø kalbos 

raðybos ir skyrybos aspektai. Vilnius: Homo Liber. 

http://www.vlkk.lt/nutarimai/dokumentas.156.html; 

http://www.vlkk.lt/nutarimai/dokumentas.161.html. 

SimVK – Simonaitytë I. Vilius Karalius. Kaunas: Ðviesa, 

1982. 



Lingvokultûrinë precedentiniø 

tekstø specifika 

Silvija PAPAURËLYTË-KLOVIENË 

Ðiauliø universitetas 

P. Viðinskio g. 38, 76351 Ðiauliai 

Ðio straipsnio tikslas – aptarti kai kuriuos precedentiniø 

tekstø bruoþus ir nusakyti jø lingvokultûrinæ 

specifikà. Precedentiniais straipsnyje vadinami 

tokie tekstai, kurie yra þinomi ir svarbûs kurios nors 

kultûrinës bendrijos atstovams, atspindi jø pasaulio 

suvokimà, vertybines nuostatas, reiðkiniø tarpusavio 

ryðius. Precedentiniu tekstu gali bûti vadinama 

atitinkamai kalbëtojø ar klausytojø grupei informatyvi 

nuosekli þenklø grupë: nemaþos apimties 

literatûros kûriniai, citatos ið ðiø kûriniø, dainelës ir 

þodþiai ið animaciniø filmø, reklaminiai tekstai etc. 

The aim of the present paper is to discuss some 

features of the precedent texts as well as to describe 

their linguistic-cultural particularity. In the present 

paper, the precedent texts are considered to be those 

which are known and important to the representatives 

of some cultural society. They reflect the 

representatives’ perception of the world, the attitude 

towards valuable things, relations among phenomena. 

The group of signs which is valuable and consistent 

so some group of people can also be considered as 

precedent text, i. e. fiction works of large volume, 

quotations from such works, popular jingles, words 

taken from animated cartoons, advertising texts, etc. 

Reminiscencijos apskritai bûdingos ne tik groþinës 

literatûros, bet ir muzikos, dailës kûriniams (TÞÞ 637). 

Lingvokultûrologijai daugiausia informacijos suteikia 

vienas reminiscencijø tipas – precedentiniai tekstai. 

Ðio straipsnio tikslas – aptarti kai kuriuos precedentiniø 

tekstø bruoþus ir nusakyti jø lingvokultûrinæ 

specifikà. Analizës objektas – ið J. Erlicko knygos 

„Prisimynimai“ surinkti ávairios tematikos ir iðanalizavus 

asociacijø eksperimento rezultatus gauti su 

konkreèia tema – liûdesiu – siejami lietuviø kalbos 

Santrauka 

Summary 


The Linguistic-Cultural 

Particularity of Precedent Texts 

Precedentinis tekstas yra lingvokultûrologijos duomenø 

ðaltinis. 

Straipsnyje precedentiniai tekstai analizuojami dvejopai. 

Pirmiausia apþvelgiami ávairaus pobûdþio lietuviø 

kalbos pasaulëvaizdþiui bûdingi precedentiniai tekstai, 

rasti J. Erlicko knygoje „Prisimynimai“. Remiantis asociacijø 

eksperimento rezultatais, aptariami su konkreèia 

tema – liûdesiu – siejami precedentiniai tekstai. 

Esminiai þodþiai: reminiscencija, precedentinis 

tekstas, precedentinio teksto funkcijos, asociacijø 

eksperimentas. 

The precedent text is a data source of linguisticculture. 

In the present paper, the analysis of precedent 

texts is twofold. First, different texts which are common 

to Lithuanian world-view are discussed. In order to 

explicate them, the book „Prisimynimai“ by J. Erlickas 

is subjected to the analysis. Furthermore, referring to 

the results of association experiment, the precedent 

texts relating to the exact theme – sadness – are 

discussed. 

Key words: reminiscence, precedent text, the 

functions of precedent text, the experiment of 

associations. 

pasaulëvaizdþiui bûdingi precedentiniai tekstai. Turimiems 

pavyzdþiams analizuoti pasirinktas konceptualiosios 

analizës metodas. Be to, straipsnio teiginiai 

paremti asociacijø eksperimento rezultatais. 

Precedentiniais tekstais straipsnyje vadinami tokie 

tekstai, kurie yra þinomi ir svarbûs kurios nors 

kultûrinës bendrijos atstovams, atspindi jø pasaulio 

suvokimà, vertybines nuostatas, reiðkiniø tarpusavio 

ryðius (PAC, 1994, 197). Jiems, kaip ir visoms toms 

þinioms, kurios sudaro kalbëtojø pasaulëvaizdá, bû- 

ISSN 1392-8600 

31

32 

Lingvokultûrinë precedentiniø tekstø specifika 

dingas nacionalinis atspalvis (RAS, 1994, 200). Precedentiðkumas, 

pasak G. Slyðkino, yra lingvokultûrinë 

teksto charakteristika. Jeigu tekstas gali bûti laikomas 

precedentiniu, jis jau yra lingvokultûrologijos 

duomenø ðaltinis (Ñëûøêèí, 1999). Paprasèiau tariant, 

precedentiðkumu laikytinas teksto gebëjimas 

bûti svarbiam atitinkamos kultûros atstovams. Neabejotina, 

kad precedentiðkumas koreliuoja su intertekstualumu. 

Precedentiniu tekstu gali bûti vadinama 

bet kokia atitinkamai grupei vertinga nuosekli þenklø 

grupë (Ñëûøêèí, 2000, 25–28).Tai ne tik nemaþos 

apimties literatûros kûriniai, citatos ið ðiø kûriniø, bet ir 

dainelës ir þodþiai ið animaciniø filmukø, reklaminiai 

tekstai 1 . 

Kiekvienas precedentinis tekstas kalbëtojo sàmonëje 

formuoja konceptà, t. y. su ðiuo precedentiniu 

tekstu siejama atitinkama informacija. Á tà informacijà 

apeliuojama tam tikrais bûdais ir turint specialiø tikslø. 

Vadinasi, galima daryti iðvadà, kad precedentiniai 

tekstai daro bendravimà paprastesná ir trumpesná. 

Uþuot daug kalbëjus kokia nors tema tiesiog uþtenka 

paminëti ðiuo atveju tinkamà precedentiná tekstà, kuriame 

jau uþkoduota ir kalbëtojui, ir klausytojui þinoma 

informacija. Yra keli diskurso ir precedentinio teksto 

ryðio tipai (Ñëûøêèí, 1999). 

1. Priminimas. Ðiuo bûdu apeliuojant á precedentinio 

teksto konceptà tiesiogiai ávardijamas pats tekstas: 

kûrinio pavadinimas, reèiau autorius. 

2. Tiesioginë citata. Kalbos vartotojas paþodþiui 

perteikia tekstà arba jo dalá taip, kaip turëjo uþfiksavæs 

savo atmintyje. Ðaltinis, ið kurio cituojama, paprastai 

nenurodomas. 

3. Kvazicitata. Kalbos vartotojas tekstà ar dalá teksto 

perteikia specialiai pakeitæs. 

4. Aliuzija. Pokalbio tema susiejama su tekste apraðyta 

situacija ar ávykiu. Teksto pavadinimas neminimas, 

pats tekstas necituojamas. Dominuoja turinio 

asociacijos. 

5. Tæsinys. Sukuriamas savarankiðkas kûrinys, kurio 

veiksmas vyksta kalbos vartotojams paþástamame 

ásivaizduojamame pasaulyje. 

Skiriamos tokios precedentiniø tekstø funkcijos 

(Ñëûøêèí, 1999): 

1. Nominacijos. Precedentinis tekstas pasitelkiamas 

situacijai pavadinti todël, kad jis turi daugiau prasminiø 

atspalviø, toks pavadinimas yra informatyvesnis. 

2. Persvazinë. Precedentinis tekstas padeda átikinti 

pokalbio dalyvá savo tiesa. Tokià funkcijà daþniausiai 

atlieka Ðventojo Raðto iðtraukos. 

The Linguistic-Cultural Particularity of Precedent Texts 

3. Þaidybinë. Precedentinis tekstas sumaþina pokalbio 

átampà. 

4. Slaptaþodþio. Precedentinis tekstas parodo adresanto 

ir adresato priklausomybæ tai paèiai grupei, 

todël precedentiniø tekstø visuma laikytina kultûrinës 

bendrijos nariams privalomu kultûriniu minimumu. 

Galima daryti prielaidà, kad kartais vienas tekstas 

gali atlikti kelias funkcijas. Pavyzdþiui, precedentinis 

tekstas pasitelkiamas ne tik todël, kad jis turi daugiau 

prasminiø atspalviø (nominacinë funkcija), bet ir dël 

to, kad gebëjimas suprasti ðá tekstà parodo adresanto 

ir adresato priklausomybæ tai paèiai grupei. Abu 

komunikacijos akto dalyviai – adresantas ir adresatas 

– turi suprasti, su kokiu tekstu siejama reminiscencija. 

Be to, kalbëtojas turi þinoti, kad klausytojas tikrai 

atpaþásta precedentiná tekstà. Jeigu tekstas lieka neatpaþintas, 

precedentinio teksto funkcija nerealizuojama. 

Klausytojas tiesiog nesuvokia dalies informacijos, 

toks komunikacijos aktas lieka be rezultatø. 

Precedentiniai tekstai gali pasiekti þmogø dviem 

bûdais: savarankiðkai ir priverstinai (Ñëûøêèí, 1999). 

Tyrëjai nurodo, kad pagrindiniai meniniuose tekstuose 

esanèiø precedentiniø tekstø ðaltiniai yra Biblija ir 

antikinë mitologija. Precedentiniu tekstu gali tapti ir 

gerai þinomo autoriaus kûrinys (Íåôåäîâà, 2005, 85– 

86). Vienas ið priverstiniø precedentiniø tekstø ðaltiniø 

yra mokyklinë programa. Ðiuo atveju visuomenë 

(tiksliau mokykliniø programø sudarytojai) tam tikra 

prasme pati renkasi tekstus, kurie jai galëtø bûti vertingi 

vienu ar kitu poþiûriu. Aiðku, tikrai precedentiniais 

tekstais tampa tik dalis jø. Be to, precedentiniai 

tekstai kartais parazitiðkai funkcionuoja ðalia visuomenës 

nariams reikðmingø objektø ávardijimo. Tipiðkas 

tokio precedentiniø tekstø plitimo bûdo pavyzdys 

yra reklama. Reklaminiai tekstai daþnai yra trumpi, 

paveikûs, todël jie ágyja naujà prasminá krûvá ir 

tampa precedentiniais. 

Teigiama, kad precedentiniø tekstø pavyzdþiø reikia 

ieðkoti humoristinio (rus. ñìåõîâîé) þanro kûriniuose. 

Tokio tipo kûriniuose precedentiniai tekstai 

kartu yra ir parodijuojami bei iðjuokiami. Lietuviø literatûroje 

ðis þanras, palyginti su rusø literatûra, menkai 

teiðvystytas. 

Perskaièius J. Erlicko knygà „Prisimynimai“ buvo 

padaryta iðvada, kad autorius su kûriniu susieja ávairaus 

pobûdþio precedentinius tekstus. Jø ávairovæ 

lemia numatomas kûriniø adresatas ir galimos jo komunikacinës 

kompetencijos. 

1 Nors precedentiniais tekstais kartais vadinami ir ávairûs tautosakos vienetai – patarlës, palyginimai (Ñëûøêèí, 2000, 25–28; 

Êàðàñèê, 2005, 39), taèiau ðiuo atveju laikomasi nuomonës, kad tikrasis precedentinis tekstas daþniausia yra tas, kuris turi 

konkretø autoriø. Precedentiniu tekstu vadinamas ir Ðventasis Raðtas. 

Silvija PAPAURËLYTË-KLOVIENË


J. Erlickas linkæs pasitelkti bene populiariausià ir 

seniausià precedentiná tekstà – Ðventàjá Raðtà. Autorius 

pateikia aliuzijas á evangelijose apraðomø ávykiø 

veikëjø vardus. Tokiais atvejais precedentinis 

tekstas atlieka nominacinæ funkcijà. Skaitytojas, atpaþinæs 

minimà personaþà, prisimena ir su juo siejamà 

situacijà, kuri iðkart tampa J. Erlicko teikiamo teksto 

dalimi: 

O nubust kas rytà vis kitoj vietoj!.. Veidas nusigiedrijo, 

uþplûdo ðviesûs jaunystës atminimai... Nubundi 

ir neþinai, kas ðalia. M arija?.. Magdalena?.. 

Kà ir ðnekët! Benamio gyvenimas 

kaupinas þavingø nuotykiø. J. E P 33. 

Ðventasis Raðtas J. Erlicko tekstuose yra ir kvazicituojamas. 

Autorius sàmoningai iðkraipo tekstà, taèiau 

pasakojimo maniera leidþia atpaþinti tø eiluèiø 

kilmæ: 

Kandidatas klausë Konstitucijos aiðkintojo: 

„Mokytojau, kà turiu daryt, kad laimëèiau?“ Ðis 

tarë: „Meluok rinkëjui visa ðirdimi, visa siela, visom 

jëgom ir visu protu. O svarbiausia – pats patikëk 

tuom, kà meluoji“. 

– Gerai sakai, atsiliepë kandidatas. – Taip ir 

darysiu. J. E P 254. 

Ðioje iðtraukoje kalbama apie politines Lietuvos 

aktualijas – gausybë paþadø prieð Seimo rinkimus 

daþnai taip ir lieka neávykdyti. Precedentinis tekstas 

apibûdina paèià situacijà: kandidatai teturi vienà tikslà, 

kurio siekia paèiomis ávairiausiomis priemonëmis. 

Toks jø elgesys, aiðku, vertinamas neigiamai, o precedentinis 

tekstas, susiejantis su evangelija, sumaþina 

situacijos átampà ir yra originalus bûdas pajuokti 

kandidatà á Seimo narius: jo savanaudiðki këslai 

pateikiami kaip kilnûs norai. 

J. Erlicko knygoje nemaþai aliuzijø á lietuviø literatûros 

klasikus. Tokie precedentiniai tekstai pirmiausia 

atlieka slaptaþodþio funkcijà. Tekstas adresuojamas 

tos paèios kultûrinës bendrijos atstovui. Autorius 

suvokia, kad jo savaip pateikiamos konkreèios 

eilutës yra ðios bendrijos nariams privalomo kultûriniø 

þiniø minimumo dalis. Minimi tie lietuviø klasikai, 

kurie yra ar ilgà laikà buvo átraukti á mokyklinæ programà: 

K. Donelaitis, A. Baranauskas, Þemaitë, Maironis, 

K. Binkis. 

J. Erlicko tekste K. Donelaièio „Metø“ pradþia tik 

ðiek tiek pakeista: 

... Jau saulelë atkopdama svietà: 

Metas tau! 

Ar bebus ant to svieto man vietos, 

Nebþinau. J. E P 229 

Originalo tekste saulelë vël atkopdama budino 

svietà. J. Erlickas palieka skaitytojui spræsti, kokia ðá 

kartà yra saulë. Galbût ji taip pat, kaip ir K. Donelai- 


èio kûrinyje, ragina visus keltis ir savo darbais skelbia 

pavasario pradþià, taèiau tuo paèiu metu yra gerokai 

áþûlesnë ir piktesnë, nes neaiðku, kaip saulë veikia 

pasaulá: ragina, budina, gal net pastumia. 

Daþnai J. Erlicko kûriniuose minimas A. Baranauskas 

ir jo „Anykðèiø ðilelis“. Precedentinio teksto ryðiai 

su kûrinio tekstu labai ávairûs. Cituojamos atskiros 

„Anykðèiø ðilelio“ eilutës: 

Dar ðv. Antanas, kitados èia klajojæs, skundësi: 

„Miðkan, bûdavo, eini – tai net aká 

veria“. Kaip nevers, jeigu tiek ðakø! Deja, per ðimtmeèius 

niekas ið esmës nepasikeitë. Bet ar gali pasikeist, 

jei miðke ir po ðiai dienai, pasak to paties 

ðventojo, „uþ visus stipresnis lakðtingalës, o ne ministro 

balsas“ J. E P 81. 

Kas ið groþio senobinio likæ, 

Paskaièiuok pirðteliais aistringais – 

Piniginë, pilvas ir plikë 

Raukðlës, lyg bûèiau protingas J. E P 227 

Abiem atvejais citatos Erlicko tekstui suteikia papildomø 

prasminiø atspalviø, t. y. atlieka nominacinæ 

funkcijà. Pirmojoje citatoje A. Baranausko (jis èia vadinamas 

ðv. Antanu) iðaukðtintà Anykðèiø ðilelio groþá 

naujasis aplinkos ministras Dûmelis paprasèiausiai 

suniekina. Precedentinis tekstas pateikiamas taip, jog 

atrodo, kad A. Baranauskas savo kûrinyje ne kalbëjo 

apie prarastas vertybes, o skundësi miðko keliamomis 

problemomis. Antrojoje citatoje apie miðkà nekalbama. 

Citata ið þinomo kûrinio pasitelkta tik tam, kad 

autorius trumpiau ir taikliau nusakytø liûdesá kelianèià 

opozicijà tarp ðlovingos praeities ir niûrios tikrovës. 

Esama atvejø, kai kûrinys necituojamas, bet dominuoja 

turinio asociacijos: 

Þiû – ogi paèiam gamtos vidury iðsiþergæs diktas 

ðvedas alø srebia ir Anykðèiø ðilelá baigia iðkirst. 

Skiedros iki pat Prezidentûros lekia, bet patarëjai 

spëja surinkt ir savo stalèiuose paslëpt. Dûmelis 

þemai nusilenkë strateginiam investuotojui, bet 

prabilo aukðta gaida J. E P 81. 

Situacija primena A. Baranausko kûriná: miðkas naikinamas 

siekiant materialinës naudos. Vadinasi, per 

ðimtà metø situacija në trupuèio nepasikeitë. Áterpiamos 

ir ðiø dienø realijos – Prezidentûra su patarëjais. 

Ðilelis jau nebeturi savo gynëjø, nes viskas ir toliau 

matuojama vien pinigais, tik gamtos naikintojai vadinami 

labai ámantriai – strateginiais investuotojais. Galima 

teigti, kad ðiuo atveju J. Erlickas, atsiþvelgdamas 

á pasikeitusias aplinkybes, pratæsia kûriná. 

Graudþios ironijos kupinas J. Erlicko prozos kûrinys 

„Ðimtas metø vientavës“. Jo pavadinimas yra reminiscencija 

á garsø pasaulinës literatûros kûriná – 

G. G. Markeso romanà „Ðimtas metø vienatvës“. J. Er- 

ISSN 1392-8600 

33

34 


lickas savaip perpasakoja Þemaitës autobiografijà. 

Nors ir raðoma apie ðiø laikø Lietuvos kaimo ðviesuolæ 

Julijà Þymantienæ, lengva atpaþinti, kad kûrinyje 

minima nemaþai raðytojos Þemaitës autobiografijos 

elementø, gausu aliuzijø á jos kûrinius: 

...Be nesapnuoju? O Jëzau, motinële ðvenèiausia!.. 

Jos vyras bemiegàs kaip sluogtis lovoje kaip kiauliø 

kinyje, èia pat ir Petras Kurmelis, muzikontas ið Pravieniðkiø. 

Tas, Jono spaudþiamas prie sienos, spyrësi 

atgal purvinomis ligi keliø kojomis J. E P 286. 

– O tu koks! .. – suðnabþdëjo Julija. – Tik zaunyti 

moki. O ar negalëtum tûkstanèiais sklaidytis! Visureigiais 

trankytis!.. Antai Poviliokas Viðinskis, piemengalys 

tas, dþiovininkas, ðirdininkas, muitininkas, 

o anava koká lambordþynà ið Marijampolës parsivarë! 

Kas draudþia tau, vyrui ið stuomens ir liemens, 

verslo imtis? J. E P 290. 

Ðá tekstà galima laikyti keliø Þemaitës kûriniø tæsiniu. 

Vienoje teksto atkarpoje susipina tikrovæ atitinkanti 

informacija apie Þemaitës amþininkus, ðiø dienø 

gyvenimo atspindþiai. 

Savo tekste pateikdamas kelias lietuviø romantizmo 

atstovo Maironio eilutes J. Erlickas greièiausiai 

siekia su ironija perteikti atitinkamà nuotaikà: 

Trenkiau durimis – net visi raudonieji þibintai 

druzgais pavirto. Ir sustojau tik ant eþero Keturiø 

Kantonø. Audþiau nurimæs aukso svajones J. E P 136. 

Akivaizdu, kad pasakotojas yra abejotinos reputacijos 

vietoje (raudonieji þibintai!). Maironio eilëraðèio 

eilutës atspindi pesimistines prieð Lietuvos globalizacijà 

nusiteikusio þmogaus nuotaikas: Vakarø Europa 

nëra vien tik romantiðkas Keturiø Kantonø eþeras, 

ðalia kurio galima ilgai svajoti. Ðalia sûpuojasi ir 

raudonieji þibintai. 

Ekspresionisto K. Binkio eilëraðtá J. Erlickas perkuria 

ir pratæsia. Poetiðkos nuotaikos pakeièiamos rûsèia 

gyvenimo proza: 

Vien tik mëlyna akyse – 

Þemëj, ore ir danguj!.. 

Atsimerksi, pamatysi – 

Nosis irgi mëlyna! 

Bet kada iðsiblaivysi, 

Tai praeis J. E P 245 

Ðiuo atveju precedentinis tekstas atlieka ir nominacinæ 

funkcijà. Taip sukuriamas savitas Erlicko pasaulis: 

ðalia romantiðkø motyvø autorius netikëtai áterpia 

þodþius, kurie neleidþia skaitytojui atsipalaiduoti 

ir uþsimirðti. Tai galima pavadinti ir juoduoju humoru. 

Autorius nepamokslauja, nepuola aiðkinti, kad tekste 

uþfiksuota situacija turëtø bûti neigiamai vertinama. 

Jis tik konstatuoja faktà. 

Precedentiniais tekstais J. Erlicko kûryboje tampa 

ir ávairiø laikotarpiø dainos. Galbût ne visø jø autoriai 


yra þinomi, taèiau patys dainø tekstai daug kartø girdëti 

ir lengvai atpaþástami. Jie gali bûti siejami su konkreèiomis 

politinio gyvenimo peripetijomis: 

– Kokie buvo jûsø santykiai su konservatoriais? 

– Tautiðki, – atsakë Sofija. – Mes jiems traukëm 

„Àþuolai þaliuos...“, anie mums – ið kiðeniø J. E P 164. 

Precedentinis tekstas atlieka nominacinæ funkcijà. 

Tekste minima daina daþnai skambëdavo Atgimimo 

metø renginiuose. Dabar ji Erlickui padeda iðreikðti 

ironiðkà þvilgsná á ðiandienà. Nebeliko kilniø 

idëjø, tauta jauèiasi apgauta. Taip lakoniðkai apibûdinamas 

tautos nusivylimo politika ir politikais laikotarpis. 

Kituose tekstuose atpaþástamos populiariosios muzikos 

dainø kvazicitatos: 

Að – senas durininkas... 

Mane tebeðaukia durys. Deja! Ðiandien kiti jas 

varsto J. E P 130 (plg. Að senas jûrininkas...). 

Buvo minëta, kad precedentiniais tampa ir reklaminiai 

tekstai. Tokiø tekstø esama ir J. Erlicko kûryboje: 

Iðgërëm alaus, pasimuðëm – tokie vyriðki paproèiai. 

Moterys niekada nesupras J. E P 306. 

Tai vaizdo reklamos tekstas, todël ði citata skaitytojui 

suþadina ir papildomø vaizdiniø asociacijø. 

J. Erlicko knygoje „Prisimynimai“ precedentiniais 

tekstais tampa ir uþsienio autoriø kûriniai. Daþniausiai 

pateikiamos aliuzijos á rusø raðytojø – A. Puðkino, 

M. Lermontovo, F. Dostojevskio – kûrinius. 

Eksplikuoti kuria nors kalba kalbanèiø þmoniø kalbos 

pasaulëvaizdþiui priklausanèius ir su atitinkama 

tema siejamus precedentinius tekstus galima ir asociacijø 

eksperimento bûdu. Analizuojant asociacijø 

eksperimento rezultatus, matyti, kad ðiø tekstø ávairovë 

ir gausa nusako lingvokultûrinæ koncepto turinio 

dalá, gali bûti laikoma daikto ar reiðkinio vietos 

kalbos pasaulëvaizdyje ir þmoniø sàmonëje rodikliu. 

Taip atspindimos þinios paprastai siejamos tik su konkreèia 

kalba kalbanèiu ir tam tikrai kultûrai priklausanèiu 

informantu. 

Asociacijø eksperimente, kuriuo, be kitø tikslø, buvo 

siekiama ir apraðyti su liûdesio (rus. òîñêà) emocinëmis 

bûsenomis bei jø pavadinimais siejamus precedentinius 

tekstus (iðsamiau apie eksperimentà þr. 

Papaurëlytë-Klovienë, 2004, 130–138), dalyvavo 173 

Ðiauliø universiteto Socialiniø mokslø, Technologijos 

ir Humanitarinio fakultetø studentai ir 178 Sankt 

Peterburgo valstybinio universiteto Filologijos fakulteto 

bei Rusijos valstybinio A.Gerceno pedagoginio 

universiteto ávairiø fakultetø studentai. Apklaustøjø 

amþius – nuo 16 iki 29 metø. Informantams buvo pateikti 

ðie þodþiø stimulø sàraðai (lietuviø ir rusø auditorijoms): 



Ilgesys 

Liûdna 

Nuobodu 

Ðirdgëla 

Liûdnas 

Nostalgija 

Nuobodus 

Nusiminimas 

Liûdesys 

Sielvartas 

Nuobodulys 

Sielvartauti 

Òîñêà 

Ãðóñòíî 

Ñêó÷íî 

Ãîðå 

Ãîðåâàòü 

Ïå÷àëü 

Ãðóñòíûé 

Íîñòàëüãèÿ 

Ãðóñòü 

Ñêóêà 

Óíûíèå 

Eksperimento dalyviai gavo tokià instrukcijà: 

Praðytume, kad skaitydami ðá sàraðà ðalia kiekvieno 

þodþio uþraðytumëte pirmà tuo metu á galvà 

atëjusá þodá, þodþiø junginá ar sakiná. Uþduotá atlikite 

savarankiðkai ir ilgai negalvodami. 

Ði anketa anoniminë. Visi atsakymai geri. Gauti 

duomenys bus naudojami tik kalbotyros moksliniam 

darbui ir pateikiami tik juos apibendrinus. 

Iðanalizavus precedentinius tekstus, kitaip tariant, 

tas reakcijas á stimulus, kurios eksplikuoja informanto 

priklausomybæ atitinkamai kalbinei bendruomenei, 

padarytos kelios iðvados. Pirmiausia á akis krinta tai, 

kad rusø auditorija pateikë gerokai daugiau ir ávairesniø 

tokio tipo reakcijø nei lietuviðkai kalbantys informantai. 

Tai patvirtina daugelio mokslininkø teiginius, 

kad rusø kalbos pasaulëvaizdyje, vadinasi, ir apskritai 

visoje sàmonëje, emocijoms, jø raiðkos bûdams 

skiriamas ypatingas dëmesys. 

J. Erlickas kaip precedentinius daþniausiai pasirenka 

lietuviø literatûros klasikø tekstus. Precedentiniai 

tekstai neretai atlieka nominacijos ar slaptaþodþio funkcijà: 

suteikia kûrinio tekstui naujø prasminiø atspalviø, 

daro raðytojo ir skaitytojo bendravimà paprastesná, susieja 

juos kaip vienos kalbinës ir kultûrinës bendrijos 

narius. Jeigu adresatas atpaþásta teksto ðaltiná, galima 

konstatuoti, kad tekstas buvo suvoktas kaip precedentinis. 

Ðiuos tekstus autorius linkæs kvazicituoti. Pamatæs 

pirmuosius ið precedentinio teksto paimto sakinio 

þodþius skaitytojas, kurio sàmonëje suþadinamas 

su ðiuo kûriniu siejamas konceptas, tariasi þinàs ir teksto 

pabaigà, taèiau paaiðkëja, kad toliau tekstas pakreipiamas 

netikëta linkme. J. Erlickas tarsi apverèia viskà 

aukðtyn kojomis: tai, kas pirmame ðaltinyje buvo gera, 

staiga ágyja neigiamø bruoþø. Perkuriant klasikø kûrinius, 

suteikiant jiems naujø bruoþø tarsi sukuriamas 

naujas pasaulio vaizdas. Galima daryti prielaidà, kad 

Iðvados 

2 Skaièius nurodo, kiek informantø pateikë tokià reakcijà á stimulà. 


Lietuviø informantai pateikë 4 kartus maþiau nei 

rusø informantai reakcijø, ið kuriø bûtø aiðku, kokios 

tautinës bendrijos atstovas raðë. Dalá negausiø tokio 

pobûdþio lietuviø auditorijos asociacijø galima laikyti 

motyvuotomis pasaulinës kultûros, pavyzdþiui: 

liûdnas – Arlekino, „Titaniko“ istorija 1 2 ; liûdna – 

Man taip liû-û-û-dna (ið filmuko apie begemotà, 

kuris bijojo skiepø); Man liûdna, Marabu 1. Kultûros 

nulemtà koncepto dalá iliustruoja ðios asociacijos: 

liûdna – „Ko liûdi, berþeli, ko liûdi?“ – 1; ðirdgëla 

– Koks vakaras ilgas, kaip ðirdá man gelia 1; 

nostalgija – Maironis; ANTIS; Ðkëma; „O, kad sugráþèiau 

atgalios“ – 1; liûdesys – „kas man ið tos 

laimës“; „Nes tiktai liûdesy sielos dþiaugsmas“ – 1. 

Rusø asociacijos daug ávairesnës: nuo liaudies kûrybos 

iki klasikø tekstø. Kai kurios reakcijos sutampa 

kelis kartus: Ãîðå – òû ìîå ëóêîâîå 5; Ãîðå îò 

óìà; ðóññêèå íàðîäíûå ñêàçêè ñî ñòàðèêàìè è 

ñòàðóøêàìè 1; ãîðåâàòü – ïëà÷ü ßðîñëàâíû 2; 

ãðóñòíî – È ñêó÷íî, è ãðóñòíî, è íåêîìó ðóêó 

ïîäàòü 12; Ìíå ãðóñòíî îòòîãî, ÷òî âåñåëî 

òåáå 1; ãðóñòü – Ãðóñòü, òîñêà ìåíÿ ñíåäàåò 

(Ïóøêèí) 1; íîñòàëüãèÿ – „Âèøí¸âûé ñàä“ 

×åõîâà; ñòèõîòâîðåíèÿ Ôåòà 1; ïå÷àëü – ìîÿ 

ñâåòëà 6; ïåñíè ãðóïïû „Êèíî“ 1; ñêó÷íî – È 

ñêó÷íî, è ãðóñòíî, è íåêîìó ðóêó ïîäàòü 15; 

òîñêà – çåëåíàÿ 24; Ìî¸ ãðÿäóùåå èëü ïóñòî, èëü 

òåìíî 1; óíûíèå – Óíûëàÿ ïîðà, î÷åé î÷àðîâàíüå...3. 

Kai kurie tekstai galëtø reprezentuoti lingvokultûrinæ 

koncepto turinio dalá atitinkamo tipo þodynuose. 

taip atspindimi ir kai kurie nacionalinio charakterio bei 

mentaliteto ypatumai: daugiausia dëmesio skiriama neigiamiems 

dalykams. 

Precedentiniai tekstai yra iðsamus lingvokultûrinës 

analizës medþiagos ðaltinis. Tiriant su kokiu nors vienu 

tikrovës reiðkiniu siejamus precedentinius tekstus, 

paaiðkëja to reiðkinio vieta konkreèia kalba kalbanèios 

þmoniø bendrijos pasaulëvaizdyje. Kuo daugiau yra 

su kuria nors tema siejamø precedentiniø tekstø, tuo 

ta tema svarbesnë ðios kultûrinës bendrijos atstovams. 

Kaip matyti ið pavyzdþiø, precedentiniai tekstai gali 

bûti imami ne tik ið gimtosios, bet ir ið pasaulinës literatûros. 

Santykis tarp ðiø dviejø precedentiniø tekstø 

ðaltiniø taip pat yra informatyvus. Jeigu informantai 

pateikia daugiau su pasauline literatûra bei kitø ðaliø 

kultûra siejamø precedentiniø tekstø negu savø, vadinasi, 

ðis pasaulëvaizdþio fragmentas yra detaliau iðnagrinëtas 

bûtent tos kultûros atstovø. 

ISSN 1392-8600 

35

36 


Êàðàñèê Â. È., 2005, Ýòíîñïåöèôè÷åñêèå êîíöåïòû. – 

Èíàÿ ìåíòàëüíîñò. Cocò. Â. È. Êàðàñèê, 

Î. Ã. Ïðîõâà÷åâà, ß. Â. Çóáêîâà, Ý. Â. Ãðàáàðîâà. 

Ìîñêâà: Ãíîçèñ, 8–102. 

Íåôåäîâà Ë. À., 2005, Ïðåöåäåíòíûå òåêñòû 

ñîâðåìåííûõ íåìåöêèõ àôîðèçìîâ (íà ìàòåðèàëå 

çàìåòîê è àôîðèçìîâ Ýëìàðà Øåíêåëÿ). – 

Ôèëîëîãè÷åñêèå íàóêè 4, 84–93. 

Papaurëlytë-Klovienë S., 2004 Liûdesio konceptas lietuviø 

ir rusø kalbose. Daktaro disertacija. Vilnius. 

PAC 1994 – Ðóññêèé àññîöèàòèâíûé ñëîâàðü. Êíèãà 1. 

Ïðÿìîé ñëîâàðü: îò ñòèìóëà ê ðåàêöèè. 

J. E P –Erlickas J. Prisimynimai. Vilnius: Tyto alba, 2004. 

Literatûra 

Ðaltinis 


Àññîöèàòèâíûé òåçàóðóñ ñîâðåìåííîãî ðóññêîãî 

ÿçûêà 1. Cocò. Þ. Í. Êàðàóëîâ, Þ. À. Ñîðîêèí, 

Å. Ô. Òàðàñîâ, Í. Â. Óôèìöåâà, Ã. À. ×åðêàñîâà. 

Ìîñêâà: Ðîññèéñêàÿ ÀÍ. Èíñòèòóò ðóññêîãî 

ÿçûêà. 

Ñëûøêèí Ã. Ã., 1999, Ëèíãâîêóëüòóðíûå êîíöåïòû 

ïðåöåäåíòíûõ òåêñòîâ: Àâòîðåô. äèñ. ... êàíä. 

ôèëîë. íàóê. Âîëãîãðàä, 1999. 18 ñ [interaktyvus] 

[þiûrëta 2006-02-10]. Prieiga internete http:// 

www.vspu.ru/~axiology/libr/akd/autoref21.htm. 

Ñëûøêèí Ã. Ã., 2000, Îò òåêñòà ê ñèìâîëó. Ìîñêâà: 

Èçäàòåëüñêèé öåíòð «Àêàäåìèÿ». 



Dviskiemeniø ç kamieno 

daiktavardþiø kirèiavimo 

variantai pietø aukðtaièiø ir rytø 

aukðtaièiø vilniðkiø ðnektose 

Vilija LAZAUSKAITË-RAGAIÐIENË 

Lietuviø kalbos institutas 

P. Vileiðio g. 5, 10308 Vilnius 

El. p. vilija.ragaisiene@vlkk.lt 

Linksniuojamøjø þodþiø kirèiavimo ávairavimas 

pietø aukðtaièiø ir rytø aukðtaièiø vilniðkiø ðnektose 

menkai tyrinëtas. Ðiame straipsnyje nagrinëjamos 

tiriamø ðnektø plote daþniausiai aptinkamos 

dviskiemeniø ç kamieno moteriðkosios giminës 

daiktavardþiø kirèiavimo gretybës, pvz.: laJmë 

(2) / laum< (4), sAulë (1) / saul< (3) ir kt., aiðkinamos 

jø atsiradimo prieþastys, nustatomi kirèiavimo 

polinkiai. 

Ið ávairiø ðaltiniø surinkta medþiaga rodo, kad 

senuosius baritonus ir oksitonus pietø aukðtaièiø 

ir rytø aukðtaièiø vilniðkiø ðnektose linkstama kirèiuoti 

pagal galûninio kirèiavimo modelá – vienas 

Variation in the accentuation of declinable 

words as they occur in southern and eastern dialects 

of Vilnius region highlanders has hardly been researched. 

The paper focuses on several accentuation 

patterns of disyllabic ç-stem nouns of feminine 

gender frequently found in the area of the above 

dialects, for example: laJmë (2) / laum< (4), sAulë 

(1) / saul< (3). The investigation aims at identifying 

causes of parallel patterns and their accentuation 

tendencies. 

The material for the present investigation has 

been collected from various sources. The research 

has clearly shown that the historic baritone and 

oxitone accentuation patterns are being replaced in 

southern and eastern dialects of Vilnius region high- 

Santrauka 

Summary 


Varieties of Accentuation: 

Disyllabic ç-stems in Southern 

and Eastern Sub-dialects of 

Vilnius Region Highlanders 

ið akcentiniø variantø daþniausiai yra ketvirtosios 

kirèiuotës, pvz.: rYkðtë (1) / rTkðtë (2) / rykðt< (4) / 

rykðt< (3), ðerd< (3) / ðerd< (4) ir kt. 

Dviskiemeniø ç kamieno daiktavardþiø akcentiniai 

variantai patvirtina teorines prielaidas, kad kirèiavimo 

paradigmø ávairavimas (gretybiø atsiradimas, 

jø ásitvirtinimas ar iðlikimas) gali bûti aiðkinamas 

kitø kamienø analogija arba to paties darybos 

tipo vediniø átaka, siejamas su kamienø (linksniavimo 

paradigmø) miðimu. 

Esminiai þodþiai: daiktavardis, ç kamienas, 

kirèiavimo variantas, oksitonas, baritonas, 

metatonija. 

landers by the pattern where the stress falls on the 

ending (desinential stress); one of the accentual varieties 

usually follows the pattern of the fourth accentuation 

class, for example: rYkðtë (1) / rTkðtë (2) / 

rykðt< (4) / rykðt< (3), ðerd< (3) / ðerd< (4) etc. 

Accentual varieties of disyllabic ç-stem nouns 

have confirmed theoretical assumptions that the 

variation of accentuation paradigms (rise of parallel 

patterns, their extinction or survival) can be accounted 

for by analogous stems or the impact of 

derivatives of the same derivation type and related 

to the blending of stems (declension paradigms). 

Key words: noun, ç-stem, accentual variety, 

oxitone, baritone, metatony. 

ISSN 1392-8600 

37

38 

Dviskiemeniø ç kamieno daiktavardþiø kirèiavimo variantai 


Varieties of Accentuation: Disyllabic ç-stems in Southern 

and Eastern Sub-dialects of Vilnius Region Highlanders 

Ðio straipsnio tikslas – aptarti pietø aukðtaièiø 

ir rytø aukðtaièiø vilniðkiø ðnektose aptinkamas ç 

kamieno moteriðkosios giminës daiktavardþiø kirèiavimo 

gretybes, panagrinëti jø atsiradimo prieþastis, 

nustatyti kirèiavimo polinkius. 

1. Pietø aukðtaièiø ir rytø aukðtaièiø vilniðkiø 

ðnektose linksniuojamieji þodþiai daþnai kirèiuojami 

kitaip nei bendrinëje kalboje. Daugelis jø turi 

du, tris (kartais – ir keturis) kirèiavimo variantus. 

Moksliniuose darbuose neretai tik nurodomi ávairiai 

kirèiuojami þodþiai ir / ar jø formos, kirèiavimo 

paradigmø miðimo prieþastys plaèiau nenagrinëjamos 

(plg. Kardelytë, 1959, 165–176; Zinkevièius, 

1966, 31; Lipskienë, Vidugiris, 1967, 183– 

222; Vidugiris, 1967, 147–180, 2004, 155–158; 

Grumadienë, 1994, 97–106; Mikulënienë, 1996, 

148–155; Tuomienë, 2001, 103–114, 2004, 139– 

147, 2005, 275–284; Garðva, 2005, 180, 209–211 

ir kt.). Iðsamiau aptarti tiriamø ðnektø plote uþraðomi 

dviskiemeniø a kamienø daiktavardþiø ir priesagos 

-ynas vediniø akcentiniai variantai (Lazauskaitë-Ragaiðienë, 

2002, 245–251, 2004, 126–138). 

Taip pat apraðyta dviskiemeniø u kamienø daiktavardþiø 

kirèiavimo raida pietø aukðtaièiø ir rytø 

aukðtaièiø vilniðkiø paribio ðnektose (Lazauskaitë- 

Ragaiðienë, 2001, 97–109, 159–169). 

2. Ið tarmiø þodynø ir tekstø, „Lietuviø kalbos 

þodyno“, jo papildymø kartotekos, Lietuviø kalbos 

instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus 

Tarmiø archyvo – rankraðtyno ir fonotekos – bei 

kitø ðaltiniø surinkta apie 50 ávairiai kirèiuojamø 

ðio produktyvaus kamieno dviskiemeniø þodþiø ir 

jø formø, pvz.: skregþd< „kregþdë“ (4) Knv, Rdð, 

Plð, Ad, Tvr, Aps (LKÞ XII 1048), Dglð, Ðvnè (LKÞ 

K), Ckn (LKA K), skñegþã< Ðvnd (sàs. rg. Nr. 232) 1 

/ skrDgþdë (2) LzÞ 237; Ign, Dv, Vlk, Pls, Arm (LKÞ 

K), Ml, Ðvnè, Zb (LKA K), Grv (Kardelytë, 1975, 

38), skrÈgþdþû Vëþ (sàs. rg. Nr. 249) 2 ; ziz< „krûtis; 

spenys; þindukas ir kt.“ (4) DrskÞ 470; Onð, Lð, 

Prl, Vlk (LKÞ XIX 1050), nuo(g) ziz


577; Drsk, Pv, Dglð, Ad, Ðlèn, Nmè, Aps, Brsl, Pls, 

Dv (LKÞ XII 191), Ad, Dglð, Kzt, Prng, Klt, Ðvnè, 

Prl, Ûd, Al, Mtl, Kè, Kpè, Arm, Zt (LKÞ K), sAul# 

Grv (Kardelytë, 1975, 130), sAul#· BltT 31, sA.ulq. 

Tvr , Ad (AukT 120, 143), sA·ulq· Ðvn (AukT 192), 

sAul#· Krin (sàs. rg. Nr. 708), sAul# Ðm (sàs. rg. 

Nr. 859), Ðlèn (sàs. rg. Nr. 776), Mtl (sàs. rg. 

Nr. 174), Pvè (sàs. rg. Nr. 156), Vrn (sàs. rg. Nr. 

72), sAuùë Ilgn (sàs. rg. Nr. 158), Mrk (sàs. rg. Nr. 

159), Knv (sàs. rg. Nr. 923), Rtn (sàs. rg. Nr. 161) ir 

kt. / saul< (3) LzÞ 229; Lz (LKÞ XII 191), saul{ 

LzT 8, sauù

40 





1 lentelë. Dviskiemeniø ç kamieno daiktavardþiø, latviø kalboje turinèiø bendraðakniø atitikmenø su 

lauþtine arba tæstine priegaide, kirèiavimo variantai pietø aukðtaièiø ir rytø aukðtaièiø vilniðkiø 

ðnektose 

Ið 1 lentelëje pateiktø duomenø matyti, kad daugumai 

daiktavardþiø, latviø kalboje turinèiø bendraðakniø 

atitikmenø su tæstine arba lauþtine priegaide, 

bûdinga ðaknies priegaidës kaita. Ðie þodþiai, 

kuriø pirmoji ar treèioji kirèiuotë gali bûti paveldëta 

ið seno, tiriamø ðnektø plote kirèiuojami ir pagal 

ketvirtàjà (gerokai reèiau – antràjà) akcentinæ paradigmà. 

Tik antrosios ir ketvirtosios kirèiuoèiø gretybës 

uþraðomos daiktavardþio laumë, pvz.: laJmë 

(2) DrskÞ 186, ZtÞ 344, DvÞ 344; Sem, Smn (LKÞ 

VII 190), Dg, Srj, Rdm, Pns, Sn (LKÞ K), Ml, Ðvnè, 

Zb, Mtl, Vs (LKA K), lxJmë Tvr (Otræbski, 1934, 

236), lxJ.me. Dglð (RvT 123), laJmë Lpln (sàs. rg. 

Nr. 152), laJìës juosta Mtl (sàs. rg. Nr. 174), Vng 

(sàs. rg. Nr. 167), laJ.mè·s Lp (mg. ár. rg. Nr. 238), 

su laJmëm Ilgn (sàs. rg. Nr. 198) / laum< (4) Ûd, 

Mrk, Pv, Kb, Pls (LKÞ K), Mrc, lxumWÐ Rtn (AukT 

228), lauì< Alv (sàs. rg. Nr. 86), Al (sàs. rg. 

Nr. 819), Svl (sàs. rg. Nr. 335), laum< Ilgn (sàs. rg. 

Nr. 158), laum{ Ðvnd (sàs. rg. Nr. 232), laum


ir gana retai vartojamo o kamieno varianto lIepas 

(1) „liepa“ LzÞ 146, DrskÞ 191; lIepai Brsl (LKÞ 

K), lIepø Brsl (LKÞ VII 426) / lIepas (3) LzÞ 146; 

liepaH Arm (LKÞ VII 423), Grv (Kardelytë, 1975, 

46, 129) ir kt. formø akcentuacija 12 . Gali bûti, kad 

vakarø dzûkø ðnektose uþraðytos ketvirtosios, kaip 

ir liepX / lIepas treèiosios, kirèiuotës formos atsiradusios 

vëliau. Neatmestina galimybë, kad ir kitø 

straipsnyje nagrinëjamø ðio kamieno þodþiø ketvirtoji 

akcentinë paradigma taip pat gali bûti susidariusi 

vëliau. 

„Lietuviø kalbos atlaso” ir kitø ðaltiniø medþiaga 

rodo, kad daiktavardþio buoþë pastovaus kirèiavimo 

atvejai uþraðyti pietiniø pietø aukðtaièiø ðnektose 

ir nedideliame rytø aukðtaièiø vilniðkiø plote 

(LKA I 117; þr. þemël. Nr. 56). Tiriamose ðnektose 

ðio þodþio labiau paplitusios galûnëje kirèiuojamos 

formos 13 . Ávairiuose ðaltiniuose teikiamø oksitoniðkai 

kirèiuojamø vienaskaitos vardininko formø 

buoþ< kirèiuotë daþnai nenurodoma. 

Nagrinëjamø ç kamieno daiktavardþiø polinká á 

oksitonezæ patvirtina ir baritonu laikytino þodþio 

drobë kirèiavimas. Tiriamø ðnektø plote ðis daiktavardis 

daþniausiai kirèiuojamas pagal pirmàjà kirèiuotæ, 

pvz.: drObë (1) LzÞ 62, DrskÞ72, ZtÞ 157, 

DvÞ 130; Dglð (LKÞ II 738), Grv, Dglð, Vrn, Srj, 

Vs, Kè, Lzd (LKÞ K), Krkð, drUobie LzT 4, drQ·be 

Kè (AukT 205), drO·bë Mrk (sàs. rg. Nr. 159), 

drO·be., drO·áu., drO·bes Mrc (mg. ár. rg. Nr. 1712, 

1917), antrosios kirèiuotës formos aptinkamos reèiau, 

pvz.: drPbë (2) Rdm (LKÞ II 738), Kè (LKÞ 

K), drDbe., drD·bi. Vdð (RvT 188–189), drPáë Ilgn 

(sàs. rg. Nr. 158) 14 . Ðnektose uþraðyta ir keletas galûnëje 

kirèiuojamø vienaskaitos ánagininko ir daugiskaitos 

vardininko formø, pvz.: su~dro.bG (plg. 

drO·bes) Krkð, drq·b]s Tvr (AukT 121), drq.bSs Srj 

(mg. ár. rg. Nr. 680, 708, 713), dro.bSs Mrc (komp. 

pl. rg. Nr. LM 183801), Knv (komp. pl. rg. Nr. LM 

210011). Dël medþiagos stokos neaiðku, ar nurodytais 

atvejais ávykusi ðaknies priegaidës kaita, t. y. 


susidariusi antroji akcentinë paradigma. Juolab kad 

galûninio kirèiavimo atvejai vartojami greta ðaknyje 

kirèiuojamø formø, plg. drObë (1) / su~dro.bG (plg. 

drO·bes) Krkð, drObë (1) / drq.bSs Srj, drO·bes / dro.bSs 

Mrc ir pan. 15 

Pastovaus kirèiavimo paradigma geriau iðlaikyta 

daiktavardþio rykðtë, pietø aukðtaièiø ir rytø aukðtaièiø 

vilniðkiø ðnektose kirèiuojamo pagal visas keturias 

akcentines paradigmas, pvz.: rYkðtë (1) LzÞ 

219, DrskÞ 305; Grv, Mrc, Kb, Lp, Rdm (LKÞ XI 

609), Klt, Vrn, Drsk, Krkð, Lzd, Vs, Kpè, Sn, Rod, 

Pls (LKÞ K), Mtl (LKA K), rKkðóë, rKkðóu. Vng (sàs. 

rg. Nr. 167) / rykðt< (4) DrskÞ 305, ZtÞ 547; Dglð, 

Dv, Mrc, Arm (LKÞ XI 609), Drsk, Kè (LKÞ K), 

Vs (LKA K), ñikðó

42 





ritonais laikomus þodþius pagal galûninio ir / ar 

kilnojamojo kirèiavimo paradigmà linkstama kirèiuoti 

visame tiriamø ðnektø plote. Vis dëlto daþniau 

ðie akcentiniai variantai aptinkami paribio ir 

vakarø dzûkø ðnektose. Èia uþraðoma ketvirtosios, 

kartais ir treèiosios, kirèiuotës variantø, kurie, atrodo, 

nevartojami kitose tiriamo ploto ðnektose, 

pvz.: bit< (4) ZtÞ 86, DvÞ 64; Zt (LKÞ I 855), Pls, 

Rod, Zt (LKÞ K); egl< (4) LzÞ 69, DrskÞ 83, ZtÞ 

175, DvÞ 140; agl{ Eið (sàs. rg. Nr. 766), aglW·s, 

agëJ·, aglQ·m Knv (komp. pl. rg. Nr. LM 215307), 

aglW·s Dbè (komp. pl. rg. Nr. LM 215308); pus< (4) 

ZtÞ 523; Zt (LKÞ X 1007), Dv (LKÞ K) ir kt. 

Neatmestina galimybë, kad oksitoninio kirèiavimo 

formø atsiradimas gali bûti nulemtas kitø kamienø 

analogijos, plg. bit< / bitGs, pus< / pusGs ir kt. Galima 

prielaida, kad senøjø baritonø (ko gera, ne tik akûtinës 

ðaknies) vienaskaitos vardininko galûnës -< 

cirkumfleksas (plg. kat


gali bûti nulemtas ir kuopinës daugiskaitos 23 . Tokiu 

atveju „iðlygintieji“ variantai, sinchronijos poþiûriu 

laikomi hiperkorekciniais (Grumadienë, 1988, 

144–148), gali turëti ir gilias istorines ðaknis (Mikulënienë, 

2005, 167). 

6. Galbût nesenu reiðkiniu laikytinas bei analogiðkai 

aiðkintinas ir daiktavardþio kiaun

44 





Ðaknies cirkumfleksà, ko gera, tiesiogiai ið pamatinio 

þodþio kartu su darybos kamienu paveldëjo 

ir daiktavardis viLkë (: viLkas), kurio tiriamose 

ðnektose uþraðomos abiejø kirèiuoèiø formos31 . Ðio 

þodþio pirmàjà kirèiuotæ, plg. vGlkë (: viLkas), nulëmusi 

akûtinë priegaidþiø kaita (Endzelin, 1913/ 

1914, 111; Endzelîns, 1974, 519; Bûga, 1959, 406; 

Mikulënienë, 2005, 67, 83, 86). 

Pamatinio þodþio tvirtagalæ ðaknies priegaidæ, 

ko gera, iðsaugojæs galûnës -ë vedinys velkë (: veLka), 

daþniausiai kirèiuojamas pagal ketvirtàjà ir antràjà 

kirèiuotes, pvz.: velk< (4) Azr, Dbè, Plð (LKÞ XVIII 

637), Ign, Tvr, Onð, Pèk, Vlk, Vëþ, Rod, Pls (LKA 

I 40; þemël. Nr. 6), õeëê< Jkn (sàs. rg. Nr. 103), 

velk{ Rtn (sàs. rg. Nr. 161) 32 / veLkë (2) Nmn, Lð 

(LKÞ XVIII 637), Þsl, Ktv, Rud, Dbè, Kb (LKA I 

40; þemël. Nr. 6), Ml, Mtl (LKA K), veë.ke. Kè (mg. 

ár. rg. Nr. 655) 33 . Pirmosios akcentinës paradigmos 

formos tiriamø ðnektø plote aptinkamos retai, pvz.: 

vElkë (1) Tvr (Bûga, 1959, 408; plg. LKA I 40). Vis 

dëlto ið „Lietuviø kalbos atlaso“ þemëlapyje teikiamø 

duomenø matyti, kad bent keliose pietø aukðtaièiø 

ðnektose greta antrosios kirèiuotës formø galimi 

ir pastovaus kirèiavimo atvejai, plg. vELkë34 Þsl, 

Ktv, Rud, Dbè, Kb (LKA I; þemël. Nr. 6) 35 `~ 

. 

Nagrinëjamø vediniø ðaknies priegaidës ávairavimas 

gali bûti nulemtas ir pamatiniø þodþiø akcentuacijos. 

Dvejopà ðaknies priegaidæ kartu su darybos 

kamienu, ko gera, paveldëjæs galûnës -ë vedi- 

Ambrazas S., 1993, Daiktavardþiø darybos raida: Lietuviø 

kalbos veiksmaþodiniai vediniai. Vilnius. 

AukT, 1999 – Markevièienë Þ., Aukðtaièiø tarmiø tekstai 

1. Vilnius. 

BltT, 1994 – Lietuviø tarmiø tekstai 1: Balatna (Varanavas). 

Sudaryt. E. Grinaveckienë. Vilnius. 

Bûga K., 1959–1961, Rinktiniai raðtai 2–3. Sudarë Z. 

Zinkevièius. Vilnius. 

DrskÞ, 1988 – Naktinienë G., Paulauskienë A., Vitkauskas 

V., Druskininkø tarmës þodynas. Vilnius. 

DvÞ, 2005 – Dieveniðkiø ðnektos þodynas A–M. Sudaryt. 

L. Grumadienë, D. Mikulënienë, K. Morkûnas, A. 

Vidugiris. Vilnius. 

Literatûra ir ðaltiniai 

nys birþë, siejamas su veiksmaþodþiais bGrþyti ir biRþti 

(Bûga, 1959, 404–405; plg. Fraenkel, 1955, 44) ir 

biRþyti / birþyti. Taèiau neatmestina ir akûtinës metatonijos 

galimybë, nes veiksmaþodis birþyti su tvirtaprade 

ðaknies priegaide uþraðomas tik pavienëse 

pietiniø aukðtaièiø ðnektose, pvz.: birþyti, -ina, -ino 

DrskÞ 36; Drsk (LKÞ K), uþbirþyti, -o, -ë Kè (LKÞ 

K) 36 . Tiriamø ðnektø plote ðio daiktavardþio labiau 

paplitusios pirmosios kirèiuotës formos, antrosios 

ir ketvirtosios kirèiuotës gretybës aptinkamos reèiau, 

pvz.: bGrþë (1) Nmn, Ndz (LKÞ I 850), Dsm, 

Al, Nmn, Ilgn, Vrn, Drþ, Mrc, Kb (LKA I 191), Kè 

/ biRþë (2) Kpè, Knk (LKA I 191) / birþ< (4) LzÞ 36; 

Ðvnè (LKÞ K). Tai, kad ðio vedinio kirèiavimo ávairavimas 

gali bûti senas, rodo bendraðaknio latviø 

kalbos atitikmens birze akcentiniai variantai, plg. 

bGrze, biRze, biRze (Mülenbachs, Endzelîns, 1923, 

209; plg. Bûga, 1959, 404–405), ið dalies patvirtina 

ir kitø ðio þodþio kamienø gretybës bGrþa / biRþa 

(birþX), bGrþis / biRþis / birþGs, biRþai / bGrþai. 

Straipsnyje aptarti dviskiemeniø ç kamieno daiktavardþiø 

akcentiniai variantai patvirtina teorines 

prielaidas, kad kirèiavimo paradigmø ávairavimas 

(gretybiø atsiradimas, jø ásitvirtinimas ar iðlikimas) 

gali bûti aiðkinamas kitø kamienø analogija arba to 

paties darybos tipo vediniø átaka (plg. Zinkevièius, 

1980, 205; Pakerys, 1994, 95), siejamas su kamienø 

(linksniavimo paradigmø) miðimu (plg. Kazlauskas, 

1968, 214–216; Vidugiris, 2004, 155–158). 

Endzelin J., 1913/1914, Weiteres zu den lettischen 

Intonationen. – Indogermanische Forschungen 33, 

104–118. 

Endzelîns J., 1974, Latvieðu valodas gramatika. Rîgâ. 

Fraenkel E., 1955, Litauisches etymologisches Wörterbuch 

1. Heidelberg etc. 

Garðva K., 2005, Lietuviø kalbos paribio ðnektos 

(fonologija). Vilnius. 

Grinaveckis V., 1972, Nauji duomenys apie vakarø dzûkø 

kirèiavimà. – Lietuvos TSR Moksl¸ akademijos 

darbai. A serija, 181–186. 

31 Apie ðio daiktavardþio kirèiavimo variantø paplitimà sunku spræsti, nes daþniau vartojamos vyriðkosios giminës formos. 

32 Plg. toje paèioje ðnektoje greta vartojamus galûnëje kirèiuojamus variantus velkt< / velk< / velkGs (kamienas ir kirèiuotë 

nenurodyta) Pls (LKA I 40). 

33 Kai kuriose ðnektose velkë gali bûti naujas þodis. 

34 Þemëlapyje akûtinë ðaknies priegaidë nurodoma skliaustuose (LKA I; þemël. Nr. 6). 

35 Plg. dar taip pat teikiamà rytø aukðtaièiø vilniðkiø ðnektose uþraðytà variantà vilkë, kirèiuojamà pagal pirmàjà, antràjà ir, ko 

gero, ketvirtàjà kirèiuotes, pvz.: vGLk< (ðaknies tvirtagalë priegaidë nurodyta skliaustuose) Dkðt, Rð, Vl (LKA I; þemël. Nr. 6). 

36 Laukuvos ðnektoje ðis veiksmaþodis taip pat kirèiuojamas tvirtapradiðkai, plg. birþyti, -ija, -ijo (Irenos Smetonienës 

informacija). 

Vilija LAZAUSKAITË-RAGAIÐIENË


Grinaveckis V., 1991, Apie vakarø dzûkø tarmës 

kirèiavimà. – Lietuviø kalbos tarmiø kirèiavimo 

klausimai, 110–119. 

Grumadienë L., 1988, Sociolingvistinis vilnieèiø lietuviø 

kalbos tyrimas. – Lietuviø kalbotyros klausimai, 27, 

132–149. 

Grumadienë L., 1994, Keletas naujesniø Punsko ðnektos 

linksniavimo ir kirèiavimo ypatybiø. – Lietuviø 

kalbotyros klausimai 34, 97–106. 

Kardelytë J., 1959, Daiktavardþiø kaitymas Linkmenø 

tarmëje. – Lietuviø kalbotyros klausimai 2, 165–176. 

Kardelytë J., 1975, Gervëèiø tarmë (fonetika ir 

morfologija). Vilnius. 

Kazlauskas J., 1968, Lietuviø kalbos istorinë gramatika. 

Vilnius. 

Kudzinowski, 1977, Indeks – sùownik do „Daukðos 

Postilë“ 1–2. Poznañ. 

Kurschat F., 1876, Grammatik der littauischen Sprache. 

Königsberg. 

Lazauskaitë-Ragaiðienë V., 2001, Dviskiemeniø u kamieno 

daiktavardþiø kirèiavimo raida pietø aukðtaièiø ir rytø 

aukðtaièiø vilniðkiø paribio ðnektose. – Baltistica 

35(2), 159–169. 

Lazauskaitë-Ragaiðienë V., 2001, Dviskiemeniø u kamieno 

daiktavardþiø kirèiavimo variantai pietø aukðtaièiø 

ir rytø aukðtaièiø vilniðkiø paribio ðnektose. – 

Paribio tarmiø ir kalbø problemos, 97–109. 

Lazauskaitë-Ragaiðienë V., 2002, Dël priesagos -ynas 

vediniø kirèiavimo pietø aukðtaièiø ir rytø aukðtaièiø 

vilniðkiø ðnektose. – Baltistica 36(2), 245–251. 

Lazauskaitë-Ragaiðienë V., 2004, Dviskiemeniø â kamieno 

daiktavardþiø kirèiavimo variantai pietø aukðtaièiø ir 

rytø aukðtaièiø vilniðkiø ðnektose. – Baltø ir kitø kalbø 

fonetikos ir akcentologijos problemos, 126–138. 

Leskauskaitë A., 2004, Pietø aukðtaièiø vokalizmo ir 

prozodijos bruoþai. Vilnius. 

Leskauskaitë A., 2005, Pietø aukðtaièiø ðnektø i kamieno 

daiktavardþiai. – Kalbos istorijos ir dialektologijos 

problemos 1, 259–274. 

Lipskienë J., Vidugiris A., 1967, Dieveniðkiø tarmë. – 

Lietuviø kalbotyros klausimai 9, 183–222. 

LKA, 1977 – Lietuviø kalbos atlasas 1: Leksika. Ats. red. 

K. Morkûnas. Vilnius. 

LKT, 1970 – Lietuviø kalbos tarmës. Chrestomatija. Red. 

E. Grinaveckienë, K. Morkûnas. Vilnius. 

LKÞ, 1941–2002 – Lietuviø kalbos þodynas 1–20. Ats. 

red. J. Balèikonis, J. Kruopas, K. Ulvydas, V. 

Vitkauskas. Vilnius. 

LKÞ K – Lietuviø kalbos þodyno kartoteka. 

LzT, 1987 – Petrauskas J., Vidugiris A., Lazûnø tarmës 

tekstai. Vilnius. 


LzÞ, 1985 – Petrauskas J., Vidugiris A., Lazûnø tarmës 

þodynas. Vilnius. 

Maþiulis V., 1997, Prûsø kalbos etimologijos þodynas 4. 

Vilnius. 

Mikulënienë D., 1994, Linksniuojamøjø prieðdëlio *PÂvediniø 

kirèiavimas. – Lietuviø kalbotyros klausimai 34, 

118–129. 

Mikulënienë D., 1996, Dël linksniuojamøjø þodþiø 

kirèiavimo variantø pietinëse aukðtaièiø tarmëse. – 

Lietuviø kalbotyros klausimai 36, 148–155. 

Mikulënienë D., Morkûnas K., 1997, Dieveniðkiø ðnektos 

tekstai. Vilnius. 

Mikulënienë D., 2005, Cirkumfleksinë metatonija lietuviø 

kalbos vardaþodiniuose daiktavardþiuose ir jos 

kilmë. Vilnius. 

Mülenbachs K., Endzelîns J., 1923–1932, Latvieðu valodas 

vârdnîca 1–4. Rîgâ: Kulturas fonda izdevums. 

Otræbski J., 1934, Wshodniolitewskie narzecze twereckie 

1. Krakow. 

Pakerys A., 1994, Akcentologija 1. Kaunas. 

RvT, 2006 – Ðiaurës rytø aukðtaièiai vilniðkiai. Sudaryt. V. 

Kardelis, D. Kardelytë-Grinevièienë, A. Navickaitë, 

I. Stungytë. Vilnius. 

Sabaliauskas A., 1990, Lietuviø kalbos leksika. Vilnius. 

Skardþius P., 1935, Daukðos akcentologija. Kaunas. 

Skardþius P., 1943, Lietuviø kalbos þodþiø daryba. Vilnius. 

Tuomienë N., 2001, Ramaðkoniø ðnektos g ir (i)Ug kamienø 

daiktavardþiø kirèiavimo ypatybës. – Baltistica 36(1), 

103–114. 

Tuomienë N., 2004, Dël periferinës ðnektos daiktavardþiø 

kirèiavimo. – Baltø ir kitø kalbø fonetikos ir 

akcentologijos problemos, 139–149. 

Tuomienë N., 2005, Ramaðkoniø ðnektos i kamieno 

daiktavardþiø kaityba. – Kalbos istorijos ir 

dialektologijos problemos 1, 275–284. 

Urbas D., 1998, Martyno Maþvydo raðtø þodynas. Vilnius. 

Vidugiris A., 1967, Zietelos tarmës daiktavardis. – Lietuviø 

kalbotyros klausimai 11, 147–180. 

Vidugiris A., 2004, Zietelos lietuviø ðnekta. Vilnius. 

Zinkevièius Z., 1966, Lietuviø dialektologija. Vilnius. 

Zinkevièius Z., 1975, Ið lietuviø istorinës akcentologijos. 

1605 m. katekizmo kirèiavimas. Vilnius. 

Zinkevièius Z., 1980, Lietuviø kalbos istorinë gramatika 

1. Vilnius. 

ZnÞ, 2003–2006 – Zanavykø ðnektos þodynas 1–3. Vyr. 

redaktorius A. Pupkis, V. Sakalauskienë. Vilnius. 

ZtÞ, 1998 – Vidugiris A., Zietelos ðnektos þodynas. Vilnius. 

ZtT, 2005 – Zietelos ðnektos tekstai 1. Sudaryt. A. Vidugiris, 

D. Mikulënienë. Vilnius. 

ISSN 1392-8600 

45

46 





Aþ – Aþulaukë, Vilniaus r. 

Ckn – Ceikinëliai, Ignalinos r. 

Dgn – Daugidonys, Ðalèininkø r. 

Drþ – Darþeliai, Varënos r. 

Ilgn – Ilgininkai, Varënos r. 

Jkn – Jakënai, Varënos r. 

Jðn – Jaðiûnai, Ðalèininkø r. 

Kbð – Kibyðiai, Varënos r. 

Knk – Kaniûkai, Ðalèininkø r. 

Krin – Kriauniai, Alytaus r. 

Lpln – Lipliûnai, Lazdijø r. 

Mcv – Macevièiai, Lazdijø r. 

Mrg – Mergiðkës, Trakø r. 

Mðn – Maðnyèia, Varënos r. 

Vietø vardø sutrumpinimai 

Pvè – Puvoèiai, Varënos r. 

Rè – Roèkiai, Lazdijø r. 

Rieð – Rieðë, Vilniaus r. 

Sel – Seiliûnai, Lazdijø r. 

Spg – Sapiegiðkiai, Lazdijø r. 

Svl – Savilionys, Alytaus r. 

Ðlènk – Ðalèininkëliai, Ðalèininkø r. 

Ðm – Ðumskas, Vilniaus r. 

Ðvnd – Ðvendubrë, Varënos r. 

Vëþ – Vëþionys, Ðalèininkø r. 

Vl – Vëlûnai, Ignalinos r. 

Vng – Vingrënai, Lazdijø r. 

Zb – Ziboliðkë, Ðvenèioniø r. 

Kitø ðaltiniø ir vietø vardø sutrumpinimai tokie pat kaip „Lietuviø kalbos þodyne“. 

Vilija LAZAUSKAITË-RAGAIÐIENË


Prieraðai rankraðtiniame þodyne 

Clavis Germanico-Lithvana 1 

Birutë TRIÐKAITË 



Straipsnyje analizuojami rankraðtinio vokieèiø–lietuviø 

kalbø þodyno Clavis Germanico-Lithvana (C), 

paraðyto ne anksèiau kaip 1680 metais Maþojoje Lietuvoje, 

prieraðai – vëliausiai atsiradæs ðio þodyno teksto 

sluoksnis. Buvusiø rankraðèio skaitytojø ar/ir savininkø 

papildymai tiriami jø pasiskirstymo, turinio, 

daþnumo ir leksikografiniø ðaltiniø aspektais. Raðysenos 

pagrindu iðskirtos kelios prieraðø grupës liudija, 

kad þodyne esama maþiausiai keturiø asmenø 

áraðø. 

Prieraðø grupës skiriasi áraðø kiekiu ir turiniu. Gausiausia 

prieraðø grupë yra ávairiapusiðkiausia turinio 

The present article focuses on inscriptions, the 

latest text layer of Clavis Germanico-Lithvana (C), a 

manuscript German-Lithuanian dictionary from 

Lithuania Minor dating back not previous to the year 

1680. As various additions made by users or/and 

owners of the manuscript, inscriptions are analysed 

on the following aspects: their distribution, contents, 

frequency, and lexicographical sources. According 

to handwriting, inscriptions fall into several groups 

indicating that they could be ascribed at least to four 

persons. 

Groups of inscriptions differ in number of 

insertions as well as in their contents. The most 

Santrauka 

Summary 


Inscriptions in the Manuscript 

Dictionary Clavis Germanico- 

Lithvana 1 

atþvilgiu: jai daþniausia priklauso lemos, reèiau – atitikmenys 

ar þodyno straipsniai, nuorodos, pastabos 

ir kt. Lemø su biblinëmis nuorodomis ðaltinis – Friedricho 

Lankischo redaguoti Conrado Agricolos parengti 

M. Liuterio Biblijos konkordansai (veikiausiai 1696 

metø leidimas). 

Prieraðø grupiø autorystæ ir jø chronologijà dël 

objektyvaus duomenø trûkumo (net pasitelkus prieraðø 

raðysenos ekspertizæ) nustatyti sudëtinga. 

Esminiai þodþiai: rankraðtinis þodynas, prieraðai, 

þodyno straipsnis, lema (antraðtinis þodis), atitikmuo, 

iliustracija, leksikografiniai ðaltiniai. 

copious group of them includes entries, entry words, 

their equivalents, references, notes, etc. The 

concordance to the Luther Bible prepared by Conrad 

Agricola and amended by Friedrich Lankisch (most 

likely the edition of 1696) served as the main source 

for entry words with biblical references. 

Identification of authorship of the inscriptions and 

their chronology was impossible due to the lack of 

data. 

Key words: manuscript dictionary, inscriptions, 

entry, entry word, equivalent, illustrative example, 

lexicographical source. 

1 Straipsnis parengtas 2006 metø geguþæ per mokslinæ staþuotæ Hercogo Augusto bibliotekoje (HAB) Wolfenbüttelyje 

(Vokietija). Uþ stipendijà ir puikias darbo sàlygas dëkoju Rolfo ir Ursulos Schneideriø fondui, HAB Stipendijø skyriaus 

vadovei dr. Gillian Bepler ir visiems bibliotekos darbuotojams. Uþ konsultacijas istorinës vokieèiø leksikografijos klausimais 

nuoðirdiai dëkoju prof. dr. Helmutui Hennei (Braunschweig). 

1 The present article was prepared during a research project at the Herzog August Bibliothek (HAB) in Wolfenbüttel, 

Germany, in May 2006. Many thanks are due to the Rolf and Ursula Schneider Foundation, the Head of the Research 

Promotion Department Dr. Gillian Bepler as well as to the whole staff of the library for the fellowship and optimal research 

conditions. My warm gratitude is due to Prof. Dr. Helmut Henne (Braunschweig) for his guidance on historical German 

lexicography. 

ISSN 1392-8600 

47

48 


Clavis Germanico-Lithvana 

1. Maþosios Lietuvos rankraðtinis vokieèiø–lietuviø 

kalbø þodynas Clavis Germanico-Lithvana (toliau 

– C), paraðytas ne anksèiau kaip 1680 metais 

(Drotvinas, 1987, 106) ir paprastai priskiriamas Frydrichui 

Pretorijui Vyresniajam ([1624–1695]; Lebedys, 

1956, 508–512; Drotvinas, 1987, 106, 1995, x–xi) 2 , – 

daugiasluoksnis leksikografijos darbas. C sluoksniai 

atspindi þodyno leksikografinius ðaltinius 3 , jame uþfiksuotos 

leksikos senumà 4 , jo rengimo etapus, net 

skirtingus áraðø autorius. 

Bene lengviausiai atskiriamas vëliausiai atsiradæs 

C teksto sluoksnis – prieraðai. Tai buvusiø rankraðèio 

skaitytojø ar/ir savininkø áraðai, savita raðysena ir 

kartais raðalo spalva akivaizdþiai iðsiskiriantys ið C 

sudarytojo teksto (kitaip – originalaus teksto 5 ). Jie, 

kaip vienas ið papildymø plaèiàja prasme sluoksniø, 

skirtini nuo papildymø siauràja prasme – paties þodyno 

sudarytojo vëlesniø áraðø. 

C prieraðus bendrais bruoþais yra apraðæs Vincentas 

Drotvinas (1995 : xii), nurodydamas, kad juos reikëtø 

dar specialiai patyrinëti. Kol kas jie nëra susilaukæ 

tyrëjø dëmesio, todël ðio darbo tyrimo objektas – 

þodyno prieraðai. Tyrimo tikslas – aptarti ðá þodyno 

sluoksná iðsamiau: paanalizuoti prieraðø pasiskirstymà, 

turiná, ðaltinius bei iðskirti ryðkiausias jø grupes. 

Tyrimo metodai: analitinis apraðomasis, lyginamoji 

analizë, statistinës analizës elementai, taip pat pasitelkti 

raðtotyros ekspertø duomenys. 

2. Prieraðø pasiskirstymas. C rasta apie septynis 

ðimtus prieraðø. Jie daþniausiai pateikiami papildymams 

skirtuose puslapiuose, nors pasitaiko ir ðalia 

pagrindinio teksto 6 . Prieraðai þodyne pasiskirstæ 

labai netolygiai. Labiausiai jie susitelkæ C originalo 

pirmajame tome, tiksliau – pirmuosiuose dviejuose 

ðimtuose puslapiø, maþdaug iki tos vietos, kur baigiasi 

raidës A registro þodþiai. Antrajame originalo 

tome prieraðai gana reti. Þodyno pabaigoje pateiktame 

priede Addenda kitos rankos áraðø tëra, rodos, tik 

Inscriptions in the Manuscript Dictionary 


trys (tai lema [Schwieger]Sohn C IV 563 ir atitikmenys 

Paòiléidmi prie Sterben C IV 588 bei Iòýduktere, 

rês. F. prie [Stiff=]Tochter C IV 589). 

3. Prieraðø turinys. C prieraðai yra ávairaus turinio. 

Juos galëtume apibûdinti taip: a) áraðai, nurodantys, 

kam þodynas priklauso; b) þodyno straipsniai; c) 

lemos, arba antraðtiniai þodþiai; d) atitikmenys; e) atitikmenø 

formos; f) vokiðkos ir lietuviðkos iliustracijos; 

g) ávairios nuorodos ir pastabos; h) taisymai (lemø, 

atitikmenø, jø formø, nuorodø); i) smulkiosios 

tautosakos pavyzdþiai. 

Kiek maþiau nei pusë visø C prieraðø sudaro lemos 

su biblinëmis nuorodomis (arti 47%), gerokai maþiau 

– atitikmenys (beveik 18%) ar þodyno straipsniai 

(per 11%). Kitokio turinio prieraðai dar retesni. 

Prieraðø turinys ið dalies sàlygoja jø pasiskirstymo 

pagrindiniuose ir papildymø puslapiuose polinkius: 

nauji atitikmenys, iliustracijos, nuorodos ar pastabos 

paprastai priraðomos ðalia C sudarytojo teksto, 

kurio daugiausia pagrindiniuose þodyno puslapiuose, 

o naujus straipsnius ar lemas, ypaè su biblinëmis 

nuorodomis, kuriems reikalinga daugiau vietos 

ir kurie labiau nutolæ nuo þodyno sudarytojo teksto, 

linkstama pateikti papildymø puslapiuose. 

4. C savininkø áraðai. Prieraðai prasideda nuo pirmøjø 

þodyno puslapiø. Pirmasis C prieraðas yra ir 

pats pirmasis þodyno áraðas, pateiktas lotyniðkai raðysena, 

kuriai bûdingas vidutinis iðlavinimas, vidutinë, 

vietomis sutrikusi judesiø koordinacija, vidutinis 

ir lëtas tempas, nepastovaus nuolinkio (deðininio arba 

vertikalios) didelës ir vidutinio dydþio raidës, vidutinis 

ir maþas ábëgis, maþas riðlumas (Ekspertizës 

aktas 2006). Ðiuo áraðu nurodoma, kad C priklauso 

Gerviðkënø kunigui Kristijonui Frydrichui Ðtimeriui 

(Christian Friedrich Stimehr, 1725–1765) 7 : 

C I 1: Sum Christiani Friederici Stimeri Sal. Bor. P. Gerwi.. 

2 Pretorijaus autoryste suabejojo Christiane Schiller (2002, 159–172), iðkeldama hipotezæ, kad Pretorijaus þodynas tëra C 

dalis. 

3 Apie C ðaltinius raðë Jurgis Lebedys (1956 : 511–512), Vincas Urbutis (1987, 71–74), Vincentas Drotvinas (1999, 8–13), 

Christiane Schiller (2002, 159–172, 2006, 56–57), Lina Plauðinaitytë (2002, 107–119). 

4 Þodyne uþfiksuota leksika ne visada yra tokio senumo, kaip pats þodynas (Schiller, 2005, 154–155). Ið ankstesniø 

leksikografiniø ðaltiniø perimta leksika yra senesnë, todël kiekviename þodyne svarbu iðskirti jos chronologinius sluoksnius. 

Ðiuo poþiûriu C leksika nëra labai nutolusi nuo savo ðaltiniø (Urbutis, 1987, 75). 

5 Sàvoka originalusis tekstas dviprasmë. Ji gali bûti suvokiama kaip apskritai visas C sudarytojo tekstas (t. y. kaip prieðprieða 

kitø asmenø áraðams) arba kaip ta þodyno sudarytojo teksto dalis, kuri nebuvo perimta ið jokiø ðaltiniø ir laikytina jo paties 

ánaðu. Ðiame darbe ði sàvoka vartojama pirmàja prasme. 

6 C sudaro pagrindinis þodyno tekstas ir papildymai. Pagrindinis tekstas orientuoja á pirminá, o papildymai – á vëlesná þodyno 

rengimo etapà. Ðiuos etapus atspindi grafinis C vaizdas, ypaè specialiai pagrindiniam tekstui ir papildymams skirti puslapiai, 

vadinami tiesiog pagrindiniai ir papildymø puslapiai. Taèiau papildymø C yra ne tik specialiai jiems skirtuose puslapiuose, bet 

ir ðalia pagrindinio þodyno teksto. 

7 Ðtimeris gimë Þelvoje (Saalau). Baigæs Karaliauèiaus universitetà, jis 1743 metais paskirtas Stalupënø mokyklos rektoriumi, 

1746 – kunigu Gerviðkënuose, o 1748 perkeltas á Balëtus (Birþiðka, 1963, 111). 

Birutë TRIÐKAITË


Tas pats áraðas, tik ðiek tiek iðsamesnis, kartojamas 

ir þodyno originalo antrojo tomo pradþioje (þr. 1 pav.): 

C III 5: Sum Christiani Friederici Stimeri Salav. Bor. Pas. 

Gerwischk 1746 

1 pav. Kristijono Frydricho Ðtimerio áraðas C 

originalo antrojo tomo pradþioje; LMAB RS: 

f. 137-14. 

Pirmojo C originalo tomo paskutinio nenumeruoto 

ir pirmo numeruoto puslapiø virðuje pateiktas kito 

buvusio þodyno savininko – Vilhelmo Teodoro Ðimelpenigio 

(Wilhelm Theodor Schimmelpfennig, 1787– 

apie 1850) 8 , tuomet Þiliø precentoriaus, – áraðas vokieèiø 

kalba (þr. 2 pav.), kurio raðysena pasiþymi aukðtu 

iðlavinimu, aukðta judesiø koordinacija, greitu tempu, 

deðininiu nuolinkiu, maþomis raidëmis, nepastoviu 

(vidutiniu, dideliu ir maþu) ábëgiu bei dideliu riðlumu 

(Ekspertizës aktas, 2006): 

C I 2–3: Dieò es Buch gehöret dem Praecentor Wilhelm 

Theod[or]: Schimelpfen[ig] in SZillen, Ragnitòchen Kreiòes 

Ið ðiø áraðø galima spëti, kad buvusiø C savininkø 

plunksnai galëtø priklausyti ir toliau einantys þodyno 

prieraðai (Drotvinas, 1995, xii). 

2 pav. Vilhelmo Teodoro Ðimelpenigio áraðas C originalo pirmojo tomo paskutinio nenumeruoto ir pirmo 

numeruoto puslapiø virðuje; LMAB RS. f. 137-13. 

5. Prieraðø grupës. Skirtinga C prieraðø raðysena 

liudija, kad jie áraðyti ne vieno asmens. Tad toliau 

bandysime þodyno prieraðus raðysenos pagrindu 

suskirstyti á grupes ir kiekvienà ið jø aptarti iðsamiau. 

5.1. Gausiausia prieraðø grupë 9 . Gausiausià (per 

90% visø prieraðø) ir ryðkiausià C prieraðø grupæ 

sudaro nuo pirmojo þodyno originalo tomo paskutinio 

nenumeruoto puslapio prasidedantys áraðai 

(þr. 3 pav.). Pagal raðtotyroje skiriamus bendruosius 

raðysenos poþymius, padedanèius konkreèius 

áraðus priskirti tam tikrai grupei (þr. Kurapka, 1998, 

202–209), ðios rankos áraðus galima apibûdinti taip: 

aukðto iðlavinimo ir aukðtos judesiø koordinacijos, 

vidutinio tempo, vidutinio ir maþo ábëgio, maþo 

ir vidutinio riðlumo, raidës vertikalios, vidutinio 

dydþio 10 . 


3 pav. Gausiausiai prieraðø grupei priklausanèios 

lemos Aaroniter, Abaddon, Abagtha, Abarim, Abba su 

biblinëmis nuorodomis, ásiterpusios tarp C sudarytojo 

teksto pirmame þodyno papildymø puslapyje; LMAB 

RS: f. 137-13. 

8 Ðimelpenigis gimë Ragainëje. Iðkart po universiteto baigimo jis dirbo precentoriumi Þiliuose. 1826 tapo kunigu, o kiek 

vëliau buvo paskirtas Rusnës kunigo adjunktu. 1831 perkeltas á Didlaukius ir netrukus paskirtas Ásruties superintendentu 

(Birþiðka, 1963, 410). Dar bûdamas Þiliø precentorius, Ðimelpenigis perdavë C rankraðtá Liudvikui Rëzai, o vëliau þodynas 

kartu su visu Rëzos rankraðtiniu palikimu pateko á Karaliauèiaus valstybiná archyvà (Birþiðka, 1963, 111). 

9 Ðios rankos C prieraðø grupë atitinka Ch. Schiller (2006, 57) iðskirtà Schreiber B tekstà. 

10 Apbûdinant ðios C prieraðø grupës raðysenà konsultuotasi su Lietuvos teismo ekspertizës centro Raðysenos ekspertiziø 

skyriaus vyresniàja eksperte Gintare Þalkauskaite. 

ISSN 1392-8600 

49

50 



Ðios rankos prieraðø yra abiejuose C originalo tomuose, 

bet daugiausia jø prie raidës A lemø. Daþniausiai 

jie pateikti specialiai papildymams skirtuose puslapiuose, 

ið kuriø bene tankiausiai priraðyti ðie: C I 6, 

58, 60, 62, 65 (ðiame puslapyje yra net 30 prieraðø), 66, 

81, 82, 137. Þymiai retesni prieraðai C pagrindinio teksto 

puslapiuose (pvz., lemos Abhelffen C I 23, Addon 

C I 59, Afeas C I 63, atitikmenys Muka. kôs. F. prie 

SchmertZ C III 471, Pekus. kaus. M. prie Vieh C IV 

175 straipsniø, nuoroda Gen. 24.61 prie Annehmen 

C I 116 ir kt.). Vienas kitas vertikalus prieraðas pagrindiniø 

puslapiø paraðtëse (þr. C I 55 ir 61) tikriausiai 

bus atsiradæs dël vietos stokos. 

5.1.1. Turinio atþvilgiu ðios rankos prieraðai labai 

ávairûs. Daþniausiai tai naujos lemos, daug reèiau – 

atitikmenys, dar reèiau – straipsniai, iliustracijos, nuorodos 

ir kt. 

5.1.1.1. Ðiai prieraðø grupei priklausanèios lemos 

daþniausios papildymø puslapiuose, nors jø pasitaiko 

ir pagrindiniø puslapiø pradþioje ar pabaigoje, kai 

kur jos áterptos tarp pagrindinio teksto eiluèiø. Daugiau 

nei du treèdaliai ðia ranka priraðytø lemø, ypaè 

þodyno pradþioje, pateikta su nuorodomis á tam tikrà 

Biblijos vietà, pvz.: Aaroniter I Par. XXVIII. 17. C I 2, 

Ackerwerck. 2. Par. 26. 10. C I 59, Ahimelech 1. 

Sam. 21. 1. C I 65, Augenblicklich 4. E•r. 6. 44. C I 

180, Außgehen oder hervorragen. Exod. 25. 32. C I 

194 ir pan. Be lietuviðkø atitikmenø ðios lemos galëjo 

bûti paliktos dël to, kad didþioji jø dalis – Biblijos 

asmenvardþiai ir vietovardþiai, reikalaujantys ne tiek 

vertimo, kiek adaptacijos. 

Biblinës nuorodos prie lemø liudija, kad ðiø prieraðø 

autorius turëjo naudotis Biblijos konkordansais 11 . 

Kaip þinoma, C vokiðkas registras tikriausiai paremtas 

Conrado Agricolos sudarytø Martyno Liuterio (Martino 

Lutherio) Biblijos konkordansø 1640 metø leidimu 

(Drotvinas, 1999, 12; Plauðinaitytë, 2002, 112; Schiller, 

2002, 162). Todël galima spëti, kad ir aptariamos lemos 

su biblinëmis nuorodomis perimtos bûtent ið ðiø XVII 

amþiaus Vokietijoje paklausiø konkordansø. 

Ið ðios C prieraðø grupës ir 1640 metø Agricolos 

konkordansø (toliau – AK) lyginamosios analizës matyti, 

kad AK yra ne visi á konkordansus orientuojantys 

ðios rankos prieraðai. Pavyzdþiui, juose nerasta 

lemø Anpochen C I 117, Außweißagen C I 225 ar prie 

lemos Außgeòchütt C I 194 esanèios nuorodos ir citatos 

ið Pòal. 22.15 ir kt. Be to, prie raidës A pagrindinio 

teksto lemø priraðytos lemos Für Augen haben ir 



Für Augenòeyn C I 182 AK pateiktos prie raidës F 

registro þodþiø. Skiriasi ir kai kurios AK ir C iliustracijø 

biblinës nuorodos ir pan. Tokie neatitikimai verèia 

abejoti, ar AK galëjo bûti ðios prieraðø grupës ðaltinis, 

ir leidþia spëti, kad pildant C remtasi kuriuo nors 

vëlesniu, gerokai patobulintu ir papildytu, minëtøjø 

konkordansø leidimu. 

Ir ið tiesø lemos Anpochen ir Außweißagen rastos 

1658, 1674 metø Christiano Zeisiaus (toliau – ZK), 

1677, 1688 ir 1696 metø Friedricho Lankischo (toliau – 

LK) ir 1718 metø Christiano Reinecciaus (toliau – RK) 

redaguotuose konkordansø leidimuose. Rëmimàsi vëlesniaisiais 

konkordansø leidimais patvirtina ir po kai 

kuriø C lemø, kaip ir ZK, LK ir RK, pateikiami lotyniðki 

jø atitikmenys, pvz.: 

C I 165 Aufmachen. i.e. òurgere. [...] Gen. 13.17. Mache 

dich auf Abram. [...] 

AK 1640 Auffmachen Gen. 13.17. darumb mache dich 

auff Abram 

ZK 1674 Auffmachen / òurgere. Gen. 13.17. darumb mache 

dich auf Abram 

LK 1677 (Sich) Auffmachen òurgere Gen. 13.17. darumb 

mache dich auff Abram 

LK 1688 (Sich) Auffmachen òurgere Gen. 13.17. darumb 

mache dich auff Abram 

LK 1696 (Sich) Aufmachen ò urgere Gen. 13.17. darum 

mache dich auf Abram 

RK 1718 (Sich) Aufmachen, ò urgere Gen. 13.17. darum 

mache dich auf Abram 

Plg. dar.: erumpere prie Außbrechen C I 185, ZK, 

RK ar prie Ausbrechen LK; exprimere prie Außdrucken 

C I 189, ZK, LK 1677, 1688 ar prie Ausdrucken LK 

1696, RK; egredi prie Außfahren C I 189, ZK, LK 

1677, 1688 ar prie Ausfahren LK 1696, RK ir pan. 

Galimø þodyno prieraðø ðaltiniø ratas kiek susiaurëja 

dël to, kad tik LK ir RK prie lemos Außgeòchütt, 

kaip ir C, yra minëtoji nuoroda ir citata ið Pòal. 22.15. 

Taip pat tik ðiuose konkordansø leidimuose lemos Für 

Augen haben ir Für Augen òeyn pateiktos ne tik prie 

raidës F registro þodþiø, kaip AK ir ZK, bet ir prie raidës 

A lemø, kaip ir C. Be to, su LK ir RK sutampa kai kurios 

nuo AK ir ZK besiskirianèios C biblinës nuorodos, 

plg.: Levit. 13.9. prie Außò atZ=Mahl C I 210, 

AuòòatZmahl LK 1677, LK 1688, AuòòatZ=Mahl LK 

1696, Levit. 13.10. prie AußòatZmahl AK 1640 ir Levit. 

13.20. prie AußòatZmahl ZK 1674 ir pan. 

11 Ið pirmo þvilgsnio net atrodo, kad èia stengtasi kruopðèiai suregistruoti C sudarytojo daþnokai praleistà konkordansuose 

gausiai uþfiksuotà Biblijos onomastikà (pvz., Abigail, Abraham, Adam, Agrippa, Alexandria, Auguòtus ir kt.) ir tikriausiai 

atsitiktinai pro akis praslydusius bendrinius þodþius (pvz., Abweò en, Achtò chreibung, Aufgericht ò tehen, Augenblicklich, 

Außò atZ=Mahl ir kt.). 

Birutë TRIÐKAITË


Tolimesnis C prieraðø ir LK, RK lyginimas rodo, 

kad RK negalëjo bûti jø ðaltinis dël ðiø prieþasèiø: 

kartais skiriasi C ir RK antraðtiniø þodþiø formos 

(pvz., Abgefallene C I 14, LK 1677, 1688, 1696 ir 

Abgefallene Beere RK; Aderectus C I 60, LK 1677, 

1688, 1696 ir Aderectis RK; Außgeòchütt C I 194, LK 

1677, 1688, 1696 ir Außgeòchüttet RK; Für Augen 

haben C I 182, LK 1677, 1688 1696 ir (Vor) Augen 

haben RK ir kt.)), nesutampa prie lemø pateiktos 

nuorodos (pvz., prie Abdias pateiktos nuorodos 4. 

Eòr. 10.39. RK ir 3. Eòr. 8.38 C I 6, LK 1677, 1688, 

1696, prie Age – 2. Sam. 23.11 RK ir 2. Sam. 13.11 C 

I 62, LK 1677, 1688, 1696, prie Ajath – Eòa. 10.28. RK 

ir Joò. 10.28. C I 66, LK 1677, 1688, 1696 ir pan.), o 

dalies nuorodø (pvz., Luc. 3.28 prie lemos Abdi C I 

6, LK 1677, 1688, 1696; 4. Eòr. 9.2. prie Abnehmen C 

I 29, LK 1696, Abnemen LK 1677, Abnemmen LK 

1688), lemos sinonimø (pvz., Nachlaßen/Nachlaòòen 

prie Aufhören C I 161, LK 1696 ar Auffhören 

LK 1677, 1688), iliustracijø (pvz., prie Aufhören) ir 

lemø (pvz., Abbor, Abhold ò eyn, Abramus, 

Achtòchreibung, Acht thun, Afeas, Alexandriner, 

Alexandriniòch, Alima, Ame, Amenia, Amenus, Ameri, 

Amin, An òich hängen, Augenblicklich ir kt.) ðiame 

leidime net nëra. 

Kuris ið trijø LK leidimø buvo C prieraðø ðaltinis, 

tiksliai nustatyti sudëtinga. Kai kurie C ir LK 1696 

sutapimai rodo tarp jø esant daugiau bendrybiø, plg.: 

Abnehmen C I 29, LK 1696 ir Abnemen LK 1677, Abnemmen 

LK 1688; Adunim C I 61, LK 1696 ir Adumim 

LK 1677, 1688; Außgebreitet C I 194, Ausgebreit LK 

1677, 1688, Ausgebreitet LK 1696 ir kt. Antra vertus, 

tarp C ir LK 1696 esama ir raðybos skirtumø ar nesutapimø 

þymint sutrumpintà Biblijos knygà nuorodoje, 

plg.: Außweißagen C I 225 ir Außweiòòagen LK 

1677, 1688, 1696; nuoroda Jer. 48.12. C I 214, LK 

1677, 1688 ir Jerem. 48.12. LK 1696 prie Außòchroten 

ir pan. 

5.1.1.2. Atitikmenø – tiek visai naujø leksemø, 

tiek jau C sudarytojo pateiktø atitikmenø darybos 

variantø – beveik visada áraðoma ðalia originalaus 

teksto, dël vietos stokos kartais net paraðtëje. Daþniausiai 

prie jau esanèiø atitikmenø priraðomas vienas 

(pvz., SZypòýøti prie Außlachen C I 200, Gíntuwe 

prie Feòtung C II 32, Swarbúmmas prie Gewicht 

C II 242 ir kt.), kartais ir daugiau naujø atitikmenø 


(pvz., Skundýe. ês. F. Apòkuòtojas. o. M. Apòkundëjas. 

o. M. C II 544 prie Kläger C II 543, Prigraudennu, 

Pri-Pa-Raginnu, Priòpikti prieVermahnen 

C IV 124 ir t. t.). Retkarèiais atitikmenø priraðoma 

prie visai neverstø lemø (pvz., Laume. mês. F. prie 

Maar C III 7, Drëýas prie Salamander C III 367 ir 

pan). 

Matyt, sekant þodyno sudarytojo pavyzdþiu ðalia 

priraðytø daiktavardþiø nom. sg. formos neretai nurodoma 

gen. sg. galûnë ir lotyniðka giminës santrumpa, 

o prie veiksmaþodþiø praes. 1 formos – praet., fut. 1 ir 

inf. formos (pvz., Nuráòýimmas. o. M. et Nuraòýinnimas. 

o. M. prie Abòchrifft C I 39, Atòpëtas. o. M. Atliekimmas. 

o. M. prie Müße C III 95; Sutinku, ikkau, 

ikòu, ikti. Suòigadiju, jau, yòu, yti. Suòidérinnu, nau, 

æòu, æti prie Bedingen C I 247, Sýalin dømi, dawau, 

døòu, døti prie Weggeben C IV 357 ir kt.). Be to, kaip 

ir originalaus teksto, taip ir priraðytus atitikmenis linkstama 

kirèiuoti. 

Kai kurie ðia raðysena áraðyti C atitikmenys randami 

kituose rankraðtiniuose Maþosios Lietuvos leksikografijos 

darbuose: Lexicon Lithuanicum (toliau – 

Lex; XVII a. vid.), vadinamuosiuose Richterio (toliau 

– R; 1728) ir Krauzës (toliau – K; XVIII a. treèiasis–ketvirtasis 

deðimtmetis 12 ) þodynuose, reprezentuojanèiuose 

Lex prototipà *Lex 13 ar jo pagrindu 

sudarytà *KR 14 (pvz., Perkalbëti prie Abreden C I 

31, Weidas. o. M. prie AntlitZ C I 131, Iòýtieòti prie 

Außòtrecken C I 220, Susòiródiu prie Berahtòchlagen 

C I 287 ir pan.). Todël galima spëti, kad jie buvo 

perraðyti ið *Lex ar *KR. Kita vertus, minëtini ir prieðingi 

atvejai, kai C priraðytø atitikmenø nëra nei Lex, 

nei R, nei K (pvz., Supyne. es F. prie Schockel C III 

484, Parnømoju, mojau, móòu, móti prie Vermiethen 

C IV 129, Dulinëju, jau, òu, ti prie [Umb]treiben C IV 

193 ir kt.). Pastarøjø atvejø daugiausia, tad kai kuriø 

C priraðytø atitikmenø sutapimas su Lex, R, K gali 

bûti ir atsitiktinis. 

Pora atitikmenø atskiru straipsniu priraðyta tikriausiai 

pastebëjus pagrindinio teksto lietuviðkose iliustracijose 

atitikmenø, neiðkeltø á atitikmenø eilæ prie vokiðkos 

lemos 15 : 

C I 129: Anthun. induere. Apò irëdu, diau, dyò u, dyti. 

Apòiwilkiu, kiau, wilkòu, wilkti. (Plg. C I 128: Anthun. Padaryti. 

Padarau, riau, ryò u. Aaron ò oll ò eine eigene Kleider 

12 K paraðymo datà ið þodyno popieriaus vandenþenkliø nustatë V. Drotvinas (1984, 163–167). 

13 V. Urbutis (1987, 57–75) nustatë, kad senieji Maþosios Lietuvos rankraðtiniai vokieèiø–lietuviø kalbø þodynai Lex, C, R 

ir K iðaugo ið to paties neiðlikusio ðaltinio. Ðiø þodynø gretinimas leidþia susidaryti pakankamai aiðkø to pirminio þodyno 

vaizdà. 

14 Ðá neiðlikusá þodynà V. Urbutis (1987, 74) þymi *Q, o Ch. Schiller (2002, 165; 2005, 156) – *KR ar PRK. 

15 Ne visi C lietuviðkø iliustracijø þodþiai iðkelti á atitikmenø eilæ prie vokiðkø lemø, todël kai kurios þodyno iliustracijos 

laikytinos lietuviðkø atitikmenø ðaltiniu (Drotvinas, 1995, xix; 1999, 8, 11). 

ISSN 1392-8600 

51

52 



anthun: Aaronas òawo paties Rubais tur apòiredytis, Lev. 16. 

24. Ein Weib òoll nicht Manns Gerähte tragen und ein Mann 

òoll nicht Weiber Kleider anthun: Moterißke netur wyrißkais 

Rubais, ô Wyras netur Moterißkeis wilkëti, Deut. 22, 5.) 

5.1.1.3. Ðia ranka áraðytø þodyno straipsniø palyginti 

nedaug. Vieni jø elementarios (lema – atitikmuo), 

kiti sudëtingesnës struktûros, plg.: 

C I 12: Abfegen. Nuòýloju, jau, òu, ti. 

C I 50: Abweòender. Neòäs. Sap. 14.17. 

C I 161: Aufheben i.e. verwahren. Pakawóju, jau òu, ti. 

Math. 14.20. 

C IV 470: Zeit haben. vide Abkommen können Part. I 

pag. 22. Ich habe nicht Zeit. Aòý ne atòpëju 

Ðia ranka áraðytø þodyno straipsniø struktûra, ypaè 

morfologinës informacijos prie atitikmenø pateikimo 

bûdas (plg. 5.1.1.2.), daþnai artima C sudarytojo straipsniø 

struktûrai. Antai veiksmaþodþiø paprastai pateiktos 

tos paèios pagrindinës formos tokia pat seka kaip 

ir áprasta C originaliame tekste: praes., praet., fut. 1 ir 

inf. (pvz., Außòchlagen. Papeikiu, kiau, kòu, kti C I 

213 ir t. t.). O prie vardaþodþiø nom. sg. dar nurodomos 

gen. sg. galûnës ir pateikiama lotyniðka giminës santrumpa 

(pvz., Herabfahrt. NuwaZawimas. o. M., Nummanimas, 

ô. M. C I 372 ir pan.). Tais atvejais, kai priraðytame 

straipsnyje pateikiama citata ið Biblijos, skiriasi tik 

biblinës nuorodos vieta: priraðytuose straipsniuose ji 

daþniausiai áraðoma prieð iliustracijà (þr. C I 47, 161, 182, 

193, 194 ir kt.), o C sudarytojo tekste – jau po jos. 

Ðia ranka priraðytø bibliniø C iliustracijø ðaltiniø 

ieðkota ankstesniuose Maþosios Lietuvos religiniuose 

raðtuose: Baltramiejaus Vilento Euangelijose bei 

Epistolose (toliau – EE, 1579), Jono Bretkûno verstoje 

Biblijoje (toliau – BB, 1579–1590) ir Jono Rëzos 

Psaltere Dowido (toliau – RPs, 1625). 

5.1.1.3.1. Su EE 16 sutampa tik viena C prieraðø 

sluoksniui priklausanti iliustracija, plg.: 

1 Kor 13,8 

C I 161: Auffhören. i. e. Nachlaßen. Paláuju. lowjau 

láuòu. láuti. 1. Cor. 13. 8. Die Liebe höret nimer auf. Méiùe 



nekada ne paláuja. 

EE 40 – 41 : Meile niekada nepa= |lauia [...] 

24 1 

Taèiau ið vieno pavyzdþio sunku pasakyti, ar ðis 

sutapimas yra reikðmingas ir rodo naudojimàsi EE 

(nepaisant raðybos nesutapimo), ar atsitiktinis, nulemtas 

rëmimosi tuo paèiu tekstu – Liuterio Biblija. 

5.1.1.3.2. Su BB nesutampa në viena C prieraðø 

iliustracija, todël nëra jokios abejonës, kad BB nesinaudota, 

plg.: 

Apð 27,2 

C I 61: Adramitiòcs. Adramitëniòýkis. Act. 27. 2. Inýenge 

ing Akrutä Adramitëniòýkæ. 

BNT 572: [...] ieijom ing Ekrut/ Adramitin/. 

Rom 3,3 

C I 161: Aufheben. auferre. Sunëkinnu, niau, kyòi kinti. 

Rom. 3. 3. Solt ihr Unglaube Gottes Glauben aufheben. Argi 

jû netikkëjimas òunëkis wierä Diewo? 

BNT 601: Beg iN ne tikeijmas16 Diewo wierijm/ ëtikeijm/ù | 

ò ugaiòchintN18 5.1.1.3.3. Trys prieraðø sluoksniui priklausanèios 

iliustracijos ið Psalmyno (iðskyrus raðybà) sutampa 

su RPs 19 , plg.: 

Ps 16,8 

C I 182: Für Augen haben. po akimis turriu, rëjau, òu, ti. 

Pò al. 16. 8. Ich habe den herrn alleZeit für Augen. Aò ý 

wisòadós turriu Wieòýpati po akimis òawo. 

BPs 46: Wiòsadai19 turiu Wieòchpat‰ po ma=|na20 akim [...] 

RPs 47: Aòch wiòòadôs turriu WJeò chpati po akki=|mis 

òawo [...] 

Ps 21,12 

C I 193: Außführen. Paginnu, nëjau, òu, ti. Pòal. 21.12. 

Sie machten Anò chläge, die ò ie nicht kunten außführen. 

Iòýmiò lijo dumas, kurias negallejo paginëti. 

BPs 70: [...] ò udumoio22 protus23 kurN ne| galeio24 iòchweòti. 

RPs 71: [...] iòchmiòlijo dumas | kurrias negallejo pagineti. 

16 Pavyzdþiai rinkti ið Baltramiejaus Vilento Euangelijø bei Epistolø elektroninio teksto, kurá 1997–1998 m. parengë 

Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus darbuotoja dr. Ona Aleknavièienë ir Vytautas Zinkevièius 

(programuotojas), vadovaujami habil. dr. Sauliaus Ambrazo. 

17 Korektûrø sluoksnyje (toliau – KS): wierBmas (BNT 601). 

18 KS: atimtN (BNT 601). 

19 Rëzos Psalteras Dowido yra ið naujo pagal Liuterio Biblijà suredaguotas Jono Bretkûno iðverstas Psalmynas, todël èia C 

prieraðai ið Psalmyno lyginami ne tik su Rëzos, bet ir su Bretkûno tekstu. RPs ir BPs cituojami ið Friedricho Scholzo parengto 

kritinio leidimo (þr. literatûros sàraðà). 

20 KS: Eòch òwiòsadai (Scholz, 2002, 46). 

21 KS: òawa (Scholz, 2002, 46). 

22 KS: ò udumoia (Scholz, 2002, 70). 

23 KS: dumas (Scholz, 2002, 70). 

24 KS: galeia (Scholz, 2002, 70). 

Birutë TRIÐKAITË


Ps 22,15 

C I 194: Außgeò chütt. Iò ýlietas. Pò al. 22. 15. Ich bin 

außgeòchütt wie Waßer. Iòýlietas eòmi kaip wandø. 

BPs 74: Kaip wanduo25 iòchlietas eòmi [...] 

RPs 75: Iòchlietas eòmi kaip Wandø [...] 

Akivaizdu, kad ðios iliustracijos, kaip jau árodyta 

Christiane’s Schiller (2006 : 57), buvo perimtos bûtent 

ið RPs. Be to, ðie pavyzdþiai dar kartà patvirtina, 

kad BB nesiremta. 

5.1.1.5. C yra ir kitokio turinio, nors ne tokiø daþnø 

ar net pavieniø ðios rankos prieraðø. 

Ávairaus pobûdþio nuorodø, pastabø paprastai pateikiama 

ðalia þodyno sudarytojo teksto. Antai kartu su 

nauja lema Beyòeitgehen C I 309 priraðoma ir nuoroda 

p. 13, orientuojanti á puslapá, kur C originaliame tekste 

pateiktas sinoniminës lemos Abgehen straipsnis. Greta 

Auffwerffen C I 179 straipsnio antros iliustracijos paraðtëje 

priraðyta nuoroda Pòal. 20.6, nukreipianti á tà Biblijos 

vietà, ið kurios cituojama ir kurià þodyno sudarytojas 

pamirðo nurodyti. O prie lemos AuffZiehen papildymø 

puslapyje áraðyta dar papildoma biblinë nuoroda 

Neh. XIII. 9 C I 181. Bibliniø nuorodø priraðyta ir prie 

lemø Abgeòondert C I 19, Anlaß C I 113, Annehmen C I 

116, Auffdaß C I 151 ir pan. Pateikdamas bibliniø nuorodø, 

ðis C pildytojas turbût stengësi þodynà padaryti 

iðsamesná, o áraðydamas pastabø ir nuorodø á kitas þodyno 

vietas – kuo patogesná naudoti. 

Retkarèiais pasitaiko C jau buvusiø dalykø kartojimo. 

Pavyzdþiui, pakartotinai priraðoma lema Außleòen 

C I 203, straipsnis Abnehmen. Numanau, niau, yòu 

iti. 4. Eòr. 9. 2. C I 29 (nors jame pateiktas atitikmuo 

papildymø puslapyje yra vëliau áraðytas paties þodyno 

sudarytojo). O ðtai prie lemos Alt C I 76–77 kartojami 

net ðeði atitikmenys: Yòénes. Paòénes. Iòýkárstas. 

Iòýkáròýes. Paròigywénes. ParòigBwentas, anksèiau 

pateikti C sudarytojo tekste prie lemos Abgelebt 

C I 16 (tad neatsitiktinai pastarosios straipsnyje priraðyta 

nuoroda vid. alt. pag. 75.) ir kt. 

Nors ið taisymø raðysenos ypatybes nustatyti sunku 

(taigi ir juos priskirti kuriai nors grupei), bet pakankamai 

tvirtai galima teigti, kad ðiai C prieraðø grupei 

priklauso tokie taisymai: Auffrichten C I 167 

straipsnyje iliustracijos biblinë nuoroda Hoò 9. 11. 

taisyta á Amos IX, o Monarch C III 75 straipsnyje prie 

atitikmens WíenwaldZia, ôs buvusi lotyniðka giminës 

paþyma F. keista á M. ir kt. 

Pastebëtas vos vienas kitas atvejis, kai originalaus 

teksto þodyno straipsnis plëstas priraðius tik 

iliustracijø, plg.: Luc. 23. 32. idant drauge òu jø butu 

nuýawinti. Daß òie mit ihm abgethan würden lemos 

25 KS: wandø (Scholz, 2002, 74). 


Abthun C I 47 straipsnyje ar Kopk ýemæn. Steig ab 

prie Abòteigen C I 44. 

Ðia ranka áraðyti ir du pavyzdþiai tautosakos skyrelio 

pabaigoje: Kadda Kiáule máte Débeòis (ðis prieraðas, 

beje, be vokiðkos dalies) ir Wieryk alle dabok 

kam. Trau, òchau wem C IV 557. 

5.1.1.6. Gausiausios C prieraðø grupës turinys liudija, 

kad pildant þodyno rankraðtá plëstas ir jo registras, ir 

þodyno straipsniai. Tobulinant þodynà, stengtasi nenutolti 

nuo originalaus teksto tiek naudotø ðaltiniø, tiek 

taikytø leksikografiniø principø atþvilgiu. Kaip ir C sudarytojas, 

ðis þodyno pildytojas rëmësi Liuterio Biblijos 

konkordansais ir lietuviðkais religiniais raðtais, taèiau 

jais sekë ne aklai, dalá dalykø traktavo savaip. Ðia ranka 

áraðytø þodyno straipsniø struktûra, ypaè morfologinës 

informacijos prie atitikmenø pateikimo bûdas, artima C 

sudarytojo straipsniø struktûrai. Kokiu tikslu þodynas 

pildytas ir tobulintas, galima tik spëti: galbût ketinta já 

iðleisti, o gal tiesiog siekta padaryti iðsamesná ir informatyvesná 

bûsimiems rankraðèio vartotojams. 

5.2. Kitos prieraðø grupës. Kitokios raðysenos 

prieraðai C daug retesni. Minëtinos dar kelios kiek 

ryðkesnës prieraðø grupës. 

5.2.1. Smulkia, kiek padrika, bëglia raðysena áraðyti 

prieraðai taip pat galëtø priklausyti jau aptartos prieraðø 

grupës autoriui, pvz.: Brucknen. Bruknes. C I 

402, Calender C I 426, Diamant C I 465 ir kt. (þr. 4 

pav.). Ðá spëjimà, rodos, patvirtina lema Alwaltend C 

I 78, kuri yra tarsi perëjimo nuo vienos prie kitos raðysenos, 

tiksliau – nuo dailyraðèio prie greitraðèio, pavyzdys 

(þr. 5 pav.). Plg. dar Aufheben, Aufhören C I 

161, Für Augen haben C I 182, Außführen C I 193 (þr. 

6 pav.), Außòtreichen C I 221 straipsnius, kuriuose 

vokiðkos iliustracijos raðomos daug maþesnëmis greitraðèio 

raidëmis negu lema ir jos atitikmuo(-enys). 

4 pav. Gausiausiai prieraðø grupei greièiausiai 

priskirtina ir lema Calender, áraðyta þodyno 

papildymø puslapyje; faksimilë. 

5 pav. Gausiausiai prieraðø grupei priklauso ne tik 

dailyraðèiu áraðytos lemos Alus, Alwa, Alwan ir jø 

biblinës nuorodos, bet ir greitraðèiu áraðyta lema 

Alwaltend; faksimilë. 

ISSN 1392-8600 

53

54 



6 pav. Gausiausiai prieraðø grupei priklausantis 

lemos Außführen þodyno straipsnis iliustruoja to 

paties asmens raðysenos variantiðkumà; faksimilë. 

5.2.2. Prieraðø, iðsiskirianèiø kiek kampuota, kartkartëmis 

ðiek tiek suspausta ir vos á kairæ pasvirusia 

raðysena, tëra vos keletas (þr. 7 pav.). Tai lietuviðkos 

ir vokiðkos iliustracijos, paprastai pateikiamos papildymø 

puslapiuose: 

C I 225: Argi nereikia wisòeims Zmonëms Katgiòmä iòòimokintis? 

Dürffen [nicht] 26 alle Menòch[en] den Catechiòmum 

auswendig lernen! 

7 pav. Prieraðø sluoksniui priklauso lietuviðka ir 

vokiðka iliustracijos, priraðytos C papildymø 

puslapio paraðtëje prie þodyno sudarytojo pateikto 

Außwendig lernen þodyno straipsnio; LMAB RS: f. 

137–13. 

C II 570: Jeib æ Dangç ißkakcZau. Auf[dass] ich in [den] 

himel komen möchte. Katrul iúkanki! Wo komeòtu hin? 

C III 217: Es heilet Sie weder Kraut noch Pflaòter, òondern 

dein Worth [Herr] welches alles heilet. Ne gydo jos nei Zoles, 

nei moòtis, bet tawo Zodis Wießpatie, kuròai wisò gydo. 

Prie lemos Außwendig lernen C I 225 priraðytos 

iliustracijos vëliau kartojamos prie lemos Dürffen C I 

500–501. 

Ðios rankos prieraðai ið kitø iðsiskiria ne tik minëtomis 

raðysenos ypatybëmis, bet ir kontrakcijø ir suspensijø 

vartojimu (tikriausiai dël vietos stokos). Be to, 

skirtingai nei originaliame C tekste, ðis þodyno pildytojas 

paprastai pirmiausia pateikia lietuviðkà iliustracijà 

ir tik po jos – vokiðkà (þr. C I 225, 501, C II 154, 570). 

Visos ðia ranka áraðytos iliustracijos (gana ilgoki sakiniai) 

yra be bibliniø nuorodø, vadinasi, turëtø bûti perimtos 

ne ið Biblijos ar konkordansø, o ið kaþkokio kito 

ðaltinio arba sugalvotos paties pildytojo. 

Be minëtø iliustracijø, ðiai prieraðø grupei veikiausia 

priklauso ir lietuviðki atitikmenys Pawydejimas, o 

M. lemos Neid straipsnyje bei Pawydoklis ô M., Pawydonis 

ô. M. prie lemos Niedhart C III 131 (þr. 8 pav.). 



8 pav. Tai paèiai prieraðø grupei kaip ir iliustracijos 

Außwending lernen þodyno straipsnyje (þr. 7 pav.) 

veikiausiai priskirtini atitikmenys Pawydoklis, iô M. 

ir Pawydonis, iô. M., áraðyti prie C sudarytojo pateiktos 

lemos Neidhart pagrindiniame þodyno puslapyje; 

faksimilë. 

5.2.3. Ganëtinai stambia, iðplësta raðysena ir itin 

plona plunksna ðalia pagrindinio teksto áraðyti ðeði 

atitikmenys keliuose C originalo antrojo tomo puslapiuose 

(þr. 9 pav.). Trys ið jø priraðyti prie visai neverstø 

lemø (Kettur=Kampis akmø prie Qvadrat=Stein 

C III 259, Skérsinnë GélléZis prie 

Qver=Eiò en C III 263, Skérs=Waggà prie 

[Qver=]Furch C III 263), kiti – prie jau esanèiø atitikmenø 

(Skinkis, io. M. prie straipsnio Qvaòt. Wanta, 

ôs. F. C III 260, Médis prie [Qver=]HoltZ. Skeròinnis, 

iô. M. C III 263, Skunda, ôs. F. prie Qverel. Skundimas, 

ô. M. C III 263). 

9 pav. Prieraðø sluoksniui priklausantys lietuviðki 

atitikmenys Skérsinnë GélléZis, Médis, Skérs=Waggà, 

Skunda, ôs. F., priraðyti ðalia þodyno sudarytojo 

pagrindinio teksto; LMAB RS: f. 137–14. 

5.2.4. Labai maþomis, apvaliomis raidëmis, bet gerai 

áskaitoma raðysena pateikta gal tik pora elementarios 

struktûros þodyno straipsniø dviejuose papildymø 

puslapiuose (þr. 10 pav.): 

C I 41: Abòenden. Nuòiuòti. 

C I 42: Abòpeiòen. Walgidinti. Pawalgidinti. 

26 Originale áraðytø kontrakcijø ir suspensijø dël ribotø techniniø galimybiø pateikti negalime, todël èia ir toliau lauþtiniuose 

skliaustuose nurodomas visas trumpintas þodis arba jo dalis. 

Birutë TRIÐKAITË


10 pav. Prieraðø sluoksniui priklausantis lemos 

Abò peiò en þodyno straipsnis, ásiterpæs tarp C 

sudarytojo teksto papildymø puslapyje; faksimilë. 

5.2.5. Taigi kitokios raðysenos þodyno prieraðai 

yra palyginti reti ir net visi kartu sudaro daug maþesnæ 

grupæ negu pirmoji. Pastarosioms trims prieraðø 

grupëms priklausantys áraðai labiau diferencijuoti ir 

turinio atþvilgiu, t. y. ta paèia ranka linkstama pateikti 

ið esmës vienodo turinio áraðus: arba tik atitikmenis, 

arba tik iliustracijas, arba elementarios struktûros þodyno 

straipsnius. 

5.2.6. C pastebëta ir daugiau, bet dar kitokiomis 

raðysenos ypatybëmis iðsiskirianèiø prieraðø (pvz., 

naujas þodyno straipsnis SchmertZhafft. Skaudus, 

dZiaus G: M: di, dZios G: F. C III 470; lemos Philoòophia 

ir Philoòophus C III 222; lenkiðkas atitikmuo 

Pol: Niecnotùiwosã prie Untugend straipsnio C 

IV 271; lemos Entrichten paskutiniojo atitikmens 

UZmoku, kau, kòu, kti praet., fut. 1 ir inf. formø taisymas 

á ejau eòu eti C I 571 ir pan.). Galimas dalykas, 

kad jie, nors ir labai reti ar net pavieniai, buvo áraðyti 

kito(-ø) asmens(-ø). Antra vertus, visiðkai ámanoma, 

kad dalis jø priklauso vienai ið jau anksèiau aptartø 

prieraðø grupiø – juk kiekvieno asmens raðysenai bûdingas 

ne tik individualumas, bet ir variantiðkumas 

(Kurapka, 1998, 199–200, 213). Kitaip tariant, raðanèiojo 

raðysena kinta priklausomai nuo nuotaikos, raðymo 

tempo, priemoniø ir kitokiø aplinkybiø. Indivi- 

1. Rankraðtinio vokieèiø–lietuviø kalbø þodyno 

Clavis Germanico-Lithvana (C) prieraðai – vëliausiai 

atsiradæs C teksto sluoksnis. Tai buvusiø rankraðèio 

savininkø ar/ir skaitytojø áraðai, savita raðysena 

ir neretai raðalo spalva akivaizdþiai iðsiskiriantys 

ið þodyno sudarytojo teksto. 

2. C rasta beveik septyni ðimtai prieraðø. Daugiausia 

jø áraðyta specialiai papildymams skirtuose puslapiuose, 

bet pasitaiko ir ðalia pagrindinio teksto. Prieraðai 

þodyne pasiskirstæ netolygiai: labiausiai jie susitelkæ 

C originalo pirmajame tome, tiksliau – pirmuosiuose 

dviejuose ðimtuose puslapiø, maþdaug iki tos 

vietos, kur baigiasi A raidës registro þodþiai, o antrajame 

– daug retesni. 

3. Þodynas pildytas tiek makrostruktûros, tiek mikrostruktûros 

atþvilgiu, o kai kurios jo vietos pataisy- 

Iðvados 


dualieji raðysenos bruoþai iðlieka, bet juos raðtotyros 

ekspertai nustatyti galëtø tik ið ilgesniø teksto atkarpø. 

Taigi nors C prieraðus apskritai nesunku atskirti 

nuo þodyno sudarytojo teksto, bet pasakyti tikslø þodyne 

prieraðø áraðiusiø asmenø skaièiø sudëtinga. 

6. Prieraðø autorystës ir chronologijos klausimas. 

Kaip minëta, C pradþioje esama buvusiø þodyno 

savininkø – Kristijono Frydricho Ðtimerio ir Vilhelmo 

Teodoro Ðimelpenigio – áraðø, tad tikëtina, kad 

kai kurie C prieraðai yra jø. Tai patvirtinti ar paneigti 

galëtø minëtøjø áraðø (C I 1, C III 5 ir C I 2–3) ir tolimesniø 

þodyno prieraðø raðysenos ekspertizë. Taèiau 

tokia galimybë, rodos, tik teorinë. Praktiðkai ðis 

uþdavinys sunkiai ávykdomas dël duomenø trûkumo. 

Trumpø Ðtimerio ir Ðimelpenigio áraðø þodyno pradþioje 

nepakanka patikimoms tyrimo iðvadoms pateikti, 

nes juose, pasak raðtotyros ekspertø, „neatsispindi 

juos paraðiusio þmogaus raðymo ágûdþiø visuma“ 

(Ekspertizës aktas, 2006). Be ðiø áraðø, kitø 

minëtøjø asmenø autografø kol kas neþinoma. Be to, 

buvusiø C savininkø áraðø ir þodyno prieraðø lyginamàjà 

analizæ apsunkina tai, kad jie raðyti ne tuo paèiu 

ðriftu (Ekspertizës aktas, 2006). 

Ne maþiau problemiðkas uþ prieraðø autorystës 

identifikavimà yra jø datos ir chronologijos nustatymas. 

Þinoma tik vieno C áraðo tiksli data – originalo 

antrojo tomo pradþioje Ðtimerio nurodyti 1746 metai 

(tuo pat metu turëjo bûti áraðytas ir pirmasis jo áraðas 

pirmojo C tomo pradþioje), taèiau neaiðku, ar þodyne 

yra daugiau jo rankos prieraðø. C pildytojø naudoti 

ðaltiniai (þr. 5.1.1.1.–5.1.1.3.) ðiuo poþiûriu neiðkalbingi, 

o prieraðø kalbinës ypatybës, raðmenys ar ortografija, 

rodos, taip pat neleidþia tiksliau nustatyti jø 

datos ir chronologijos. 

tos. Pagal turiná C prieraðus galima apibûdinti taip: 

a) áraðai, nurodantys, kam þodynas priklauso; b) þodyno 

straipsniai; c) lemos; d) atitikmenys; e) atitikmenø 

formos; f) vokiðkos ir lietuviðkos iliustracijos; 

g) ávairios nuorodos ir pastabos; h) taisymai; i) smulkiosios 

tautosakos pavyzdþiai. Daþniausiai C priraðyta 

lemø su biblinëmis nuorodomis (arti 47% visø 

prieraðø), gerokai reèiau – atitikmenø (beveik 18%) ar 

þodyno straipsniø (per 11%). 

4. C prieraðø raðysenos ypatybës leidþia spëti, kad 

jie áraðyti keliø (maþiausiai keturiø) asmenø. Bet tik 

vieno ið jø þodynas pildytas daugiausiai, nors ir nevienodu 

intensyvumu. Kitø asmenø áraðai reti ar visai 

pavieniai ir ið esmës vienodo turinio. 

5. Ið keliø raðysenos pagrindu iðskirtø prieraðø 

grupiø gausiausi ir turiniu ávairiapusiðkiausi yra nuo 

ISSN 1392-8600 

55

56 



C originalo pirmojo tomo paskutinio nenumeruoto 

puslapio prasidedantys áraðai. Ðios rankos prieraðø 

yra abiejuose þodyno originalo tomuose, bet daugiausia 

jø prie raidës A lemø. Tai daþniausiai naujos 

lemos, daug reèiau – atitikmenys, dar reèiau – þodyno 

straipsniai, iliustracijos, nuorodos, pastabos ir kt. 

Ðia ranka áraðytos lemos su biblinëmis nuorodomis 

perimtos ið 1677, 1788 ar greièiausiai 1696 metø Friedricho 

Lankischo papildytø ir patobulintø Conrado Agricolos 

parengtø Martyno Liuterio Biblijos konkordansø. 

Dalis C priraðytø atitikmenø galëjo bûti perraðyta 

ið Lex prototipo *Lex ar juo paremto *KR. Keleto 

lietuviðkø iliustracijø ðaltiniai buvo, kaip árodyta 

AK 1640 – CONCORDANTI¯ BIBLIORVM, Das iò t 

Bibliò che ConcordantZ vnd VerZeichnuß der 

fu e rnembo e ten Wo e rter [...] Geòtellt vnd Zuòammen 

getragen durch Conradum Agricolam [...] 

Franckfurt am Mayn: Ruland, 1640 (HAB: H: B 

31.2 Helmst.) 

Birþiðka V., 1963, Aleksandrynas: Senøjø lietuviø raðytojø, 

raðiusiø prieð 1865 m., biografijos, bibliografijos ir 

biobibliografijos. XVIII–XIX amþiai 2, Èikaga. JAV 

LB Kultûros fondas. 

BNT – [BRETKÛNAS J.] NAVIAS TESTAMENTAS Ing 

Lietuwiò chk/ Ließuw‰ perraò chitas. per Ian/ 

Bretkun/ Labguwos Plebona. 1580. DAS NEUE 

TESTAMENT in die litauische Sprache übersetzt von 

Johann Bretke, Pastor zu Labiau 1580. Faksimile 

der Handschrift, Band 7 und 8, Labiau i. Per. 1580, 

herausgegeben von Jochen Dieter Range und Friedrich 

Scholz, Paderborn-München-Wien-Zürich: 

Ferdinand Schöningh, 1991. 

BPs – [BRETKÛNAS J.] PSALTERAS ING LIETVWISCHKA 

LIESZVWI pergulditas Jano Bretkuno. Labguwos 

plebono Metuò/ Chriòtaus 1580. PSALTER in DIE 

LITAUISCHE SPRACHE übersetzt von Johann 

Bretke, Pastor zu Labiau Im Jahre Christi 1580 

(kritinis leidimas, þr. Scholz 2002). 

C – CLAVIS GERMANICO-LITHVANA (LMAB RS: f. 

137 13–14). 

C I – Clavis Germanico-Lithvana. Rankraðtinis XVII 

amþiaus vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas 1 (A–E), 

parengë Vincentas Drotvinas. Vilnius: Mokslo ir 

enciklopedijø leidykla, 1995. 

C II – Clavis Germanico-Lithvana. Rankraðtinis XVII 

amþiaus vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas 2 (F–L), 


enciklopedijø leidykla, 1997. 

C III – Clavis Germanico-Lithvana. Rankraðtinis XVII 

amþiaus vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas 3 (M–S), 


Literatûra ir ðaltiniai 



Christiane’s Schiller, Jono Rëzos Psalteras Dowido 

(1625) ir galbût Baltramiejaus Vilento Euangelias bei 

Epistolas (1579). Kai kurie prieraðø ir jø ðaltiniø skirtumai 

rodo, kad ðaltiniais pildytojas nesekë aklai ir 

dalá dalykø, ypaè raðybos, traktavo savaip. Antra vertus, 

naudoti ðaltiniai ir taikyti leksikografiniai principai 

liudija, kad pildant C stengtasi nenutolti nuo þodyno 

sudarytojo teksto. 

6. Tiek prieraðø autorystæ, tiek jø chronologijà dël 

duomenø trûkumo nustatyti sudëtinga. 

7. C prieraðai liudija, kad nors þodynas liko neiðspausdintas, 

jo rankraðèiu buvo naudojamasi (jis buvo 

ne tik skaitomas, bet ir pildomas bei tobulinamas). 

enciklopedijø leidybos institutas, 1997. 

C IV – Clavis Germanico-Lithvana. Rankraðtinis XVII 

amþiaus vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas 4 (T–Z), 


enciklopedijø leidybos institutas, 1997. 

Drotvinas V., 1984, Kada paraðytas vadinamasis Krauzës 

þodynas. – Baltistica 20 (2), 163–167. 

Drotvinas V., 1987, Dël „Clavis Germanico-Lithvana“ autoriaus. 

– Lietuviø kalbotyros klausimai 26, 102–107. 

Drotvinas V., 1995, Pastabos apie Frydricho Pretorijaus 

þodynà Clavis Germanico-Lithvana. – Clavis 

Germanico-Lithvana. Rankraðtinis XVII amþiaus 

vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas 1 (A–E). Parengë 

Vincentas Drotvinas. Vilnius: Mokslo ir 

enciklopedijø leidykla, X–XXIV. 

Drotvinas V., 1999, Dël Fridricho Pretorijaus „Clavis 

Germanico-Lithvana“ vokiðkojo registro ðaltiniø. – 

Þmogus ir þodis: Didaktinë lingvistika 1 (1). Vilnius: 

Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 8–13. 

EE – [VILENTAS B.] Euangelias bei Epiòtolas / Nedeliu ir 

ò chwentuju dienoò u òkaitomosias / BaßnicZoò u 

ChrikòcZoniòchkoòu / pilnai ir wiernai pergulditas 

ant Lietuwiòchka SZodZia / per Baltramieju Willenta / 

Plebona KaralaucZui ant Schteindama. Priegtam / 

ant gala priedeta jra Hiòtoria apie muka ir òmerti 

Wieòpaties muòu Ieòaus Chriòtaus pagal kieturiu 

Euangeliòtu. Iòchòpauòtas KaralaucZui per Iurgi 

Oòterbergera / Metu M. D. LXXIX (elektroninis EE 

originalo (VUB: L R 1387) tekstas, saugomas Lietuviø 

kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos 

skyriuje, Senøjø raðtø duomenø bazëje, inventorinis 

Nr. T–2). 

Ekspertizës aktas 2006 – Lietuvos teismo ekspertizës centro 

Raðysenos ekspertiziø skyriaus vyresniosios 

ekspertës G. Þalkauskaitës 2006 m. spalio 27 d. 

atliktos Ekspertizës aktas Nr. 11-2970 (06). 

K – Rankraðtinis vadinamasis Krauzës vokieèiø-lietuviø kalbø 

þodynas, XVIII a. 3–4 deð. (LLTIB R: f. 1–5792). 

Birutë TRIÐKAITË


Kurapka E., Malevski H., Palskys E., Kukliauskas S., 1998, 

Kriminalistikos technikos pagrindai. Vilnius: 

Lietuvos teisës universitetas. 

Lebedys J., 1956, [Fr. Pretorijaus?] „Vokieèiø–lietuviø kalbø 

þodynas (Clavis Germanico-Lithvana)“ [apie 1675?] 

(CGL). – Smulkioji lietuviø tautosaka XVII–XVIII 

a., paruoðë Jurgis Lebedys. Vilnius: Valstybinë 

groþinës literatûros leidykla. 

Lex – Lexicon Lithuanicum. Rankraðtinis XVII a. vokieèiølietuviø 

kalbø þodynas, parengë Vincentas Drotvinas. 

Vilnius: Mokslas, 1987. 

LK 1677 – CONCORDANTI¯ BIBLIORUM Germanico- 

Hebraico-Gr¿c¿ = Deutò che, Hebra e iòche, und 

Griechiòche ConcordantZ=Bibel, oder Vollòta e ndige 

Anweiòung aller Wo e rter, welche in der gantZen H. 

Schrifft [...] fu e rkommen [...] in dieòe gantZ neue und 

beqveme form Zuòammen gebracht und abgefaòòet 

von M. Friederich Lanckiòchen [...] LeiptZig und 

Franckfurth: Hahn, 1677. (HAB: A: 22.15 Theol. 

2°). 



Griechiòche ConcordantZ=Bibel, oder Vollòta e ndige 





Franckfurth: Hahn, 1688. (HAB: Xb 2° 76). 



Griechiòche ConcordantZ=Bibel oder Vollòta e ndige 





Franckfurth: Hahn, 1696. (HAB: M: Tb 2° 17). 

Plauðinaitytë L., 2002, Die Quellen von Clavis Germanico 

Lithvana. – Kalbotyra 51 (3), 107–119. 

R – Rankraðtinis vadinamasis Richterio (arba klaipëdiðkiø) 

vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas, 1728 (Vilniaus 

pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto 

Leksikologijos kabinetas, kserokopija). 

RK 1718 – CONCORDANTI¯ BIBLIORUM Germanico- 


Griechiòche ConcordantZ=Bibel Oder Vollòta e ndige 


Schrift [...] fu e rkommen [...] Vorhin nach Anleitung 

Conradi Agricol¿ in der Deutòchen ConcordantZ 

nach und nach Zuò ammen getragen, darauf 

emendiret, vermehret und auf eine gantZ neue Art 

mit dem Parallelismo der Hebra e iò chen und 

Griechiòchen Wo e rter veròehen und verfertiget Durch 

M. Friedrich Lanckisch. JetZo aber von neuen 


revidiret, [...] faòt auf die andere Helfte vermehret 

[...] Und in Zwey Theile, [...] abgefaòòet und [...] 

ausgeòtellet Von M. Christiano Reineccio, S.S. Theol. 

Baccalaureo. LeiptZig [u. a.] : Lankiòch, 1718. 

(HAB: B 42c. 2° Helmst.). 

RPs – [RËZA J.] Der Pòalter Dawids Deutòch und Littauiòch. 

PSALTERAS DOWIDO WOKISCHKAI BEI 

LIETUWISCHKAI. KaraliautZoje Pruòòu per 

LorintZu Segebadu / M¿toòa Chriòtaus 1625 (kritinis 

leidimas, þr. Scholz 2002). 

Schiller Ch., 2002, Clavis Germanico Lithvana – ein Werk 

von Friedrich Prätorius d. Ä.? – Linguistica Baltica 

10, 159–172. 

Schiller Ch., 2005, Wie alt ist ein Wörterbuch? Überlegungen 

zur relativen Chronologie von Wörterbüchern. – 

Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 

Vilnius: Lietuviø kalbos instituto leidykla, 153–160. 

Schiller Ch., 2006, Der Psalter Davids (1625) von Johann 

Rehsa als Quelle für die preußisch-litauische 

Lexikographie. – Archivum Lithuanicum 8, 43–66. 

Scholz F., 2002, Textkritische Edition der Übersetzung des 

Psalters in die Litauische Sprache von Johannes 

Bretke, Pastor zu Labiau und Königsberg i. Pr., nach 

der Handschrift aus dem Jahre 1580 und der 

überarbeiteten Fassung dieses Psalters von 

Johannes Rhesa, Pastor zu Königsberg i. Pr., nach 

dem Druck aus dem Jahre 1625 nebst der 

Übersetzung des Psalters in die deutsche Sprache 

von Martin Luther nach der Ausgabe aus dem Jahre 

1545, Paderborn-München-Wien-Zürich: Ferdinand 

Schöningh. 

Urbutis V., 1987, 1728 m. klaipëdiðkiø þodyno 

leksikografiniai ðaltiniai. – Baltistica 23 (1), 57–75. 

ZK 1658 – CONCORDANTI¯ BIBLIORUM, Emendat¿, 

Complet¿ ac ferè nov¿, Das iò t: Bibliò che 

ConcordantZ, oder VerZeichnus der fu e rnehmòten 

Wo e rter [...] geòtellt vnd verfaòset durch Conradvm 

Agricolam [...] Hernach aber mit ho e chòtem Fleiòòe 

allenthalben durchòehen [...] corrigiret, die Wo e rter 

in weit beòòere Ordnung geòetZet [...] vermehret [...] 

daßes [...] faòt Zu einem gantZ Neuen Wercke worden 

iòt [...] gegeben durch Chriòtianum Zeiòòium [...] 

Franckfurt am Mayn: Friderici, 1658. 

ZK 1674 – CONCORDANTI¯ BIBLIORUM, Emendat¿ 

ac ferè nov¿, Das iòt: Bibliòche ConcordantZ, oder 

VerZeichnus der fu e rnehmòten Wo e rter [...] geòtellt vnd 

verfaòset durch Conradvm Agricolam [...] Hernach 

aber mit ho e chòtem Fleiòòe allenthalben durchòehen 

[...] corrigiret, die Wo e rter in weit beòòere Ordnung 

geòetZet [...] vermehret [...] daßes [...] faòt Zu einem 

gantZ Neuen Wercke worden iòt [...] gegeben durch 

Chriòtianum Zeiòòium [...] Franckfurt am Mayn: 

Friderici, 1674. (HAB: M: Tb 2° 2) 

ISSN 1392-8600 

57

58 


Profesinës kalbësenos nuorodos 

nelingvistiniuose tekstuose 

Kazimieras ÞUPERKA 

Ðiauliø universitetas 

Povilo Viðinskio g. 38, 76352 Ðiauliai 

Straipsnyje nagrinëjamas ávairiø srièiø terminø vartojimas 

su metakalbiniais komentarais dabartinës lietuviø 

kalbos nelingvistiniuose tekstuose. Bûdingiausi 

yra komentarai su kalbëjimo veiksmaþodþiø kalbëti, 

sakyti, ðnekëti, tarti, vadinti formomis, su daiktavardþiais 

kalba, terminas, þodis ir profesijos nuorodos 

su prielinksniu anot arba pasak, pvz.: kaip pasakytø 

psichologai, kaip politologai vadina, sportininkø 

þodþiais tariant, kalbant optikos terminais, anot 

astronomø. Ið surinktos medþiagos matyti, kad su 

metakalbiniu komentaru daþniausiai vartojami medi- 

This article analysis the usage of various fields 

terms with metacomments in non-linguistic texts of 

Modern Lithuanian. The most characteristic are 

comments with the forms of verba dicendi kalbëti 

‘speak’, sakyti ‘say’, ðnekëti ‘alk’, tarti ‘utter’, 

vadinti ‘name’, with nouns kalba ‘speech’, terminas 

‘term’, þodis ‘word’ and indices of profession with 

preposition anot ‘according to’ or pasak ‘e. g’.: kaip 

pasakytø psichologai ‘as psychologists say’, kaip 

pedagogai vadina ‘as pedagogues name’, kalbant 

optikos terminais ‘speaking in terms of optics’, anot 

astronomø ‘according to astronomers’. From the 

Tyrimo objektas yra terminai bei ðiaip jau profesiniai 

pasakymai, vartojami su metakalbinëmis nuorodomis. 

Straipsnio tikslas – aptarti ðitoká termininiø 

pasakymø vartojimà dabartinës lietuviø kalbos nelingvistiniuose 

tekstuose, konkreèiau – 1) iðsiaiðkinti 

pagrindinius metakalbinius komentarus (toliau – 

MK), kuriais atkreipiamas dëmesys á profesinës kalbësenos 

savitumà, ne tik nurodomas pasakymo ðaltinis; 

2) nustatyti profesijas, specialybes, kuriø profesinë 

kalba daþniausiai cituojama su MK; 3) iðsiaið- 

Santrauka 

Summary 

Ávadinës pastabos 

Metalingual Indices 

of Professional Speech in 

Non-linguistic Texts 

cinos, psichologijos, teisës, þurnalistikos, sociologijos 

terminai bei termininiai pasakymai. Specialistai savos 

srities terminus paprastai vartoja tiesiogine reikðme, 

o nespecialistai (kitos srities specialistai) – ir tiesiogine, 

ir perkeltine reikðme, t. y. pastaruoju atveju 

vienos srities terminais su metakalbine nuoroda nusakomi 

kitos srities dalykai. 

Esminiai þodþiai: metakalbinis komentaras, profesinë 

kalbësena, kalbinë raiðka, terminas, tiesioginë 

reikðmë, perkeltinë reikðmë. 

collected material it is clear that terms and 

terminological phrases in medicine, psychology, law, 

journalism, sociology mostly are used with 

metacomment. Specialists use terms of their own field 

commonly in literal meaning, but not specialists 

(specialists of other field) – in literal and in figurative 

meaning, i. e. in that case one field subjects are defined 

in terms of another field. 

Key words: metacomment, professional speech, 

verbal expression, term, literal meaning, figurative 

meaning (sense). 

kinti cituojamos kalbinës raiðkos pobûdá, cituojamø 

profesiniø pasakymø vartojimà tiesiogine ir perkeltine 

reikðme; 4) apibûdinti kalbinës raiðkos su specialistø 

ir nespecialistø MK skirtumus. Be apraðomojo 

metodo, panaudojama ir statistinio metodo elementø. 

Tiriamàjà medþiagà sudaro per 700 pavyzdþiø su profesinës 

kalbos MK, iðrinktø ið ávairiø stiliø sakytinës 

ir raðytinës kalbos tekstø (per 200 pvz.) ir ið Vytauto 

Didþiojo universiteto Kompiuterinës lingvistikos centro 

sudaryto tekstyno (per 500 pvz.). 

Kazimieras ÞUPERKA


Su metakalbine nuoroda esti cituojami kurios nors 

srities, specialybës, profesijos terminai, bûdingos 

frazës, profesiniai þargonizmai. Nurodytoje empirinëje 

medþiagoje aptikta daugiau kaip 50 srièiø bei specialybiø, 

profesijø, uþsiëmimø kalbos nuorodø: kaip teatralai 

sako, kaip pasakytø dailininkai, kaip politologai 

vadina, kariðkai ðnekant, sportininkø þodþiais 

tariant, kalbant banginës optikos terminais, 

anot astronomø, matematikø kalba, draudikø terminologija 

ir kt. 

To paties þodþio vartojimo be MK (a) ir su MK (b) 

skirtumà gali parodyti, pavyzdþiui, tokie kontekstai: 

(a) Þiopliø prie parlamento... T 1979 05 29 (autorius 

þurnalistas); (b) O þiûrovø!.. Kaip mes 

vadiname – þiopliø! Visiems ádomu LM 

1986 05 17 (þurnalistë apie mugæ). (a) atveju gali galvoti, 

kad nepagarbus kalbëjimas apie besibûriuojanèius 

þmones, reginio þiûrovus, yra autoriaus individualaus 

poþiûrio, santykio su þmonëmis raiðka, o (b) 

atveju suþinome, kad tai „profesinis“ þodis – þurnalistams 

esà áprasta smalsuolius vadinti þiopliais. 

1. Bûdingiausi kalbinës raiðkos signalai. Pagal 

funkcijà metakalbinës nuorodos nëra lygiavertës. Vieni 

MK nurodo skelbiamos minties ðaltiná, t. y. kurios 

profesijos atstovø, kurios srities specialistø yra praneðamas 

teiginys, o kiti visø pirma pabrëþia kalbinæ 

raiðkà. Pirmieji MK gali bûti pavartoti ir kreipiant dëmesá 

á specifinæ profesinæ kalbinæ raiðkà, bet daþnesni 

jie yra kontekstuose, kur mintis, informacija pateikiama 

nepabrëþiant raiðkos. Pastaruoju atveju cituojamoji 

kalbinë raiðka gali bûti ir ne profesinë, o (a) 

tiesiog dalykinë be ryðkesniø profesiniø poþymiø, (b) 

paprasta buitinë, (c) frazeologinë ar kitaip iðraiðkinga, 

vaizdinga. Bûdingi pirmojo tipo MK yra (kaip) 

sako (x-ai), anot / pasak (x-ø), pvz.: 

(a) Tradicinë katalikiðka ðeima pastaraisiais metais 

gerokai transformuojasi, sako sociologai 

; 

(b) „Reikia iðsidûkti berniukams“, – s a k o 

mokytojai ; Psichologai sako, kad 

moterys tiesiog dievina vyrus, kurie moka kà nors 

naudingo daryti ; 

(c) Anot psichologø, þmoniø, nesugebanèiø 

gyventi savo galva, yra gana daug ; 17 proc. 

[moterø], pasak sociologø, „laukia princo, 

pasikliaudamos likimu“ ; Kaip dabar 

sako politikai, jeigu niekas netrukdytø, galëtum 

kelis kartus uþkopti á Everestà, kopdamas á 

Skuodo kalnà . 


Beje, dabartinë vartosena yra gerokai supainiojusi 

áterpiniø su prielinksniais anot ir pasak paskirtá. 

Vartojimo ir norminimo tradicija rodo, kad tie prielinksniai 

yra sinonimiðki, bet skiriasi funkcijomis: anot 

(ko) nurodo kieno tiksliai perteikiamus þodþius, kuriems 

pritariama, tuo tarpu pasak (ko) tik paþymi praneðimo 

ðaltiná, o dël atpasakojamos (svetimos) minties 

tikrumo kalbëtojas savo nuomonës nereiðkia. Dabartinëje 

kalboje áterpinys su anot labai daþnai pasakomas 

ten, kur turëtø bûti pasak (apie tai teko raðyti 

prieð tris deðimtmeèius; dabar, turint prieð akis ir tekstyno 

pavyzdþius, matyti, kad tokia anot vartosena ir 

toliau plinta), tuo tarpu prielinksná pasak neretai randame 

pavartotà ten, kur tikslesnis bûtø anot, pvz.: 

Anot psichologø, vyrams dëmesio reikia 

ne maþiau negu moterims ; Anot 

mokslininkø, psichologø, mes pirmiausia 

atkreipiame dëmesá á þmogaus akis ; Verþiamës 

á jûrà, vëjui kertant, pasak jûreiviø, tiesiai 

á dantis LM 1973 15 1 . 

Tikriausi profesinës kalbinës raiðkos signalai yra 

MK su veiksmaþodþio vadinti formomis (pvz., þurnalistai 

vadina), su veiksmaþodþiø kalbëjimo tariamàja 

nuosaka (pvz., kaip pasakytø sinoptikai), su daiktavardþiais 

kalba, terminas, þodis (pvz., medikø kalba 

tariant), taip pat MK su profesinæ kalbësenà nurodanèiu 

prieveiksmiu (pvz., matematiðkai kalbant). Pvz.: 

Raðantieji vis labiau skaidosi, tolsta, svetimëja. 

Kompiuterine kalba tai vadinama sistemos 

fragmentacija Mt 2003 10 93; Taèiau ir uþgijusios 

þaizdos paliks randus, arba, kaip 

pasakytø medikai, kosmetinius kûno defektus 

LR 2001 01 06; o að su savo trejetu be jokio 

minuso, sportininkø þodþiais tariant, 

laimëjau sidabrà LM 1979 08 11; Jeigu literatûrai 

tiktø jûriniai terminai, bûtø galima sakyti, 

kad Jurgos [Ivanauskaitës] knygos skaitytojà pasiimdavo 

abordaþu. S k amba gal kiek ir piratiðkai 

7MD 2007 02 23; yra ir problemø . 

Taèiau iðvestinë, m a t e m a tiðkai tariant, 

be abejo, yra teigiama, Lietuvos paþanga neabejotina 

Dlg 2000 03 10. 

Profesinë kalbinë raiðka ypaè iðryðkinama kontekstuose, 

kuriuose greta pateikiami du tos paèios sàvokos 

pavadinimai, du tos paèios minties raiðkos variantai, 

t. y. atspindimas kalbos priemoniø vartojimo 

„plotø pasidalijimas“: vienas ávardijimas esti buitinis 

ar ðiaip jau áprastinis, be papildomo socialinio ar kitokio 

atspalvio, o antrasis – profesinis. MK tokiais at- 

1 Tekstyne ðio sakinio MK pateiktas su prielinksniu anot; matyt, tekstas imtas ið kito ðaltinio, kuris buvæs rûpestingiau 

redaguotas. 

ISSN 1392-8600 

59

60 

Profesinës kalbësenos nuorodos nelingvistiniuose 

tekstuose 

vejais bûna ávairûs, ne tik bûdingieji profesinës raiðkos 

signalai, pvz.: 

Atstumdami ir þudydami negimusiuosius, mes savo 

energetinius laukus paverèiame „ðiukðlynais“, 

arba, kaip sako psichologai, – neigiamos 

patirties psichiniais dariniais ; ne visi 

mes buvome pajëgûs realizuoti savo svajones, 

arba, kaip sako sociologai, gyvenimo 

planus ; pati prigimtis, þmogui patiriant malonumà, 

palaiko ir sustiprina veiklos poreiká, ðiuo 

atveju – polinká filosofuoti. Ðiø dienø psichologai 

pasakytø: motyvuoja ; netikintieji 

pajunta ligi tol nepatirtà þmogiðkø santykiø ðilumà, 

teologiðkai kalbant prie jø prisiartino 

gyvasis Dievas – per paprastà þmogø . 

2. Profesinë kalbësena ir stiliai. Kuriø profesijø 

kalba daþniausiai komentuojama? Su MK cituojami, 

kaip sakyta, daugelio veiklos srièiø terminai bei kitokie 

áprastiniai pasakymai, o daþniausiai – medicinos 

(172 pavyzdþiai), psichologijos (73), teisës (60), þurnalistikos 

(58), sociologijos (56), pedagogikos (43), 

sporto (40), politologijos (38), teologijos (29), istorijos 

(20), teatro (17), matematikos (15). 

Profesinës kalbos MK akivaizdi sàsaja su funkciniø 

stiliø nuorodomis. Aiðku, kad daugelis astronomo, 

biologo, botaniko, ekonomisto, filosofo, matematiko, 

psichologo, sociologo termininiø þodþiø bei 

pasakymø mums kartu yra ir mokslinio kalbëjimo, o 

teisininko – administracinio kalbëjimo þenklai, þurnalisto, 

literatûros ar dailës kritiko pasakymai – publicistinio 

stiliaus, sportininko, þvejo – ðnekamojo stiliaus, 

neretai netgi þargoninës kalbësenos signalai. 

Taèiau kalbëtojui, MK vartotojui, ðiais atvejais rûpi 

ne kalbos stilius, jo iðskyrimas ið kitø stiliø, o tai, 

kuriai profesijai, specialybei, kokiam uþsiëmimui priklauso 

cituojamas pasakymas. Todël ðio tipo MK tikslinga 

skirti á atskirà funkcinæ semantinæ – profesinës 

kalbësenos – grupæ (aiðku, pripaþástant jos sàsajas 

su funkciniø stiliø – mokslinio, administracinio, publicistinio 

– grupe) ir aptarti skyrium – taip liksime iðtikimi 

nuostatai kuo maþiau nutolti nuo kalbos vartotojo poþiûrio, 

jo santykio su kalba, kalbine raiðka. Svarbiausias 

tø dviejø grupiø skiriamasis poþymis bus bene 

tas, kad su specialybës kalbos MK paprastai pateikiamas 

koks bûdingas tos srities terminas ar perkeltinæ 

reikðmæ ágijæs ir frazeologizuotas þodþiø junginys, o 

stiliaus MK labiau apibendrina, kreipiamas dëmesys á 

bendresnius dalykus – raiðkos bûdà, kalbëjimo tonà. 

3. Komentuojamieji vienetai, jø vartojimo sritys 

ir bûdai. Kaip jau matëme, profesinës kalbësenos 

MK paprastai eina su tiesiogine ar perkeltine reikðme 

pavartotais terminais bei termininës reikðmës frazëmis. 

Pvz., aptikta ðiø terminø ar termininiø pasakymø: 

Metalingual Indices of Professional Speech in 


recidyvistas, teroristas, Lietuvos pilietis; fiziniai ir 

juridiniai asmenys, organizuoti nusikaltëliai; piktybinis 

tarnybinës padëties panaudojimas, turto 

prievartavimas; átraukë á nusikaltimà, nëra nusikaltimo 

sudëties (teisë); atstûmimo reakcija, neuropsichiniai 

veiksniai, sunki forma, virðutiniø kvëpavimo 

takø ligos (medicina); pradinis svoris; aukoti 

figûras, þaisti á vienus vartus (sportas); apakinti 

puikybës, sielos iðganymas, ðimtas dienø atlaidø 

(teologija); asmeninë sudëtis, prieðakinëse pozicijose 

(karyba) ir kt. 

Visà specialybiø kalbos metakalbiniø vienetø vartojimo 

ávairovæ galima skirti á dvi dalis. Vienais atvejais 

terminai pasakomi tiesiogine reikðme, kalbant apie 

tos srities dalykus. Kitais atvejais vienos srities termininiais 

pasakymais kalbama apie kitos srities dalykus 

(suprantama, mums èia rûpi tik tokie kontekstai, 

kur perkeliamos srities kalbinë raiðka turi metakalbinæ 

nuorodà); tai vadinamasis Ðperberio dësnis (þr. Gudavièius 

2007, 165–166). Tokios stilizacijos aptinkama 

publicistikoje, taip pat groþiniuose tekstuose. Daþniausiai 

á kità sferà perkeliamas bûdingas terminas 

(þodis, þodþiø junginys) ar bûdinga frazë (a), reèiau – 

stilizuojama kokia teksto atkarpa (b): 

(a) (1) vertëtø nustatyti pagrindinius literatûros 

ástatymus arba – kaip geometrijoj – aksiomas 

Mt 1999 6 158; (2) Mes èia susirinkom, kiek 

suprantu, á paskutiná pasitarimà prieð vestuves, arba, 

kaip mes teatre sakydavom, – á generalinæ 

repeticijà... TreinJT 194; (3) Að tik ieðkau, 

kaip pasakytø ekonomistas, „neiðnaudotø 

rezervø“ MieþR VIII 333; (4) Pagaliau klasëje 

raðëme pirmàjá „áskaitiná“ diktantà, mano 

draugas gavo ketvertà, o að su trejetu be jokio 

minuso, sportininkø þodþiais tariant, 

tapau prizininku GÞ 2001 10 33; (5) Tos valdþios 

virðûnëje net 33 metus be pertraukos, iki pat mirties, 

sugebëjo iðsilaikyti A. S. – gudraudamas, manevruodamas, 

kai reikëjo – atgailaudamas ar, 

ðachmatininkø kalba sakant, – aukodamas 

figûras NR 2003 2 85; (6) mane vesdavosi 

kartu / priedanga tokia / maskuotë kareiviðkai 

ðnek. (apie pasimatymus); 

(b) (7) Átampa Lietuvoje ðiek tiek atslûgo, bet pavojus 

toli nepasitraukë . Pavojus gali sugráþti 

kaip ir atðalimas, pasirodæs po keliø labai ðiltø þiemø. 

Nes ciklonà giliau á þemynà nustûmë anticiklonas, 

k a l bant prognozuotojø kalba – 

ðià savaitæ Lietuvoje ásigalëjo pastovûs ðalti orai 

MartPMK 73; (8) Sigutë buvo naðlaitë, jos vienintelis 

gynëjas brolis iðëjo á karà, ir kartà mergaitës 

engëja – piktoji pamotë papylë jai po slenksèiu þarijø, 

kurios kas tik ëjo tà prarijo. Lietuviø liaudies 

Kazimieras ÞUPERKA


pasakos herojë, teisininkø terminais, þuvo 

smurtine mirtimi ir visos jos þûties detalës èia 

vaizdþiai atpasakotos TVa 2003 06 21–27; (9) 

A r i t m e t i ð k a i t a r i a n t , Ðimo Tado 1/3 – kaime, 

o 2/3 – mieste, nes vis dëlto ne kaime jo namai, o 

mieste, Kaune, Þaliam kalne, turgaus apylinkëse, 

pas motinà GutVDK I 36. 

Kaip matyti ið pavyzdþiø, pasitelkus vienos srities 

terminus kalbama apie kitos srities dalykus: matematikos 

terminais – apie groþinæ literatûrà (1), gyvenamàjà 

vietà (9), teatro – apie vestuves (2), ekonomikos – apie 

poezijos tematikà (3), sporto – apie mokinio paþangumà 

(4), ðachmatø – apie politikà (5), karybos þodþiais – apie 

pasimatymus (6). Sinoptikø terminais apibûdinami politiniai 

1991 metø Lietuvos ávykiai (7), teisës terminais 

nusakomas liaudies pasakos siuþetas (8). 

Surinkta medþiaga rodytø, kad daþniau kitos srities 

reiðkiniai su MK apibûdinami sporto, matematikos, 

karybos, kur kas reèiau – medicinos, teisës terminais. 

Kas kita yra tø srièiø terminø metaforizavimas 

(be kalbos komentarø!) (ðio raðinio autorius tokiø kontekstø 

netyrë). Kalbininkai konstatuoja medicinos terminø 

pagrindu sukurtø metaforø daþnumà publicistikoje, 

pvz., mados infekcija, pirkimo karðtinë, ekonomikos 

reanimacija; ypaè daþnos esanèios viruso 

metaforos: meilës, korupcijos, populizmo ir kt. virusas 

(þr. Bitinienë, 2007, 38–39). Á kità sritá perkeliamus 

pasakymus su MK galëtume vertinti kaip pereinamàjá 

tarpsná tarp tiesiogine reikðme vartojamø terminø ir 

jø metaforizavimo, tapsmo tikromis metaforomis ir vartojimo 

be MK. Galima daryti prielaidà, kad toks tarpsnis 

nelabai reikalingas ið medicinos terminø susidaranèioms 

metaforoms, nes daugelis ðios srities terminø 

yra plaèiai vartojami ir ne medikø. 

Ir patys specialistai, ir kiti kalbos vartotojai kreipia 

dëmesá á vaizdingus bei ðmaikðèius specialybiø kalbos 

pasakymus, cituoja tos kalbos metaforas (a), metonimijas 

(b), kalambûrus (c): 

(a) Man regis, norint pajusti to laiko „smarvæ“, 

kaip sakom mes, tapytojai, reiktø jà 

[knygà] perskaityti LR 1990 89; yra þenklø / kurie 

turi tris / kaip mes sakome / makaronus ðnek. 

2003, informatikos specialistas apie diakritinius þenklus; 

Anot gamtininkø, ðie paukðèiai [papûgos 

þakai] geriausi „kalbininkai“, sugebantys 

mëgdþioti vyriðkus ir moteriðkus balsus TTV 1998 7 

2; nieko negaliu dirbti / kompiuteris pakibo / kaip 

kompiuteristai sako ðnek. 1998; 

ugniagesiai nesako / pavojingas gaisras / jie 

sako / geras gaisras Rdj 1999 06 27; 

(b) Taip draugo perspëjimø kraðtelyje atsirado 

atþyma [=þyma], vairuotojø vadinama skyle 

T 1978 10 04; jø suolelis ilgesnis / kaip kad 


sako krepðinio specialistai TV 1987 

03 24; 

(c) Mikologai mëgsta sakyti: visi grybai 

yra valgomi, taèiau kai kurie – tik vienà kartà 

ÐN 2000 08 05. 

Vieni tø pasakymø yra susijæ su neoficialia, ðnekamàja 

kalba, profesiniu þargonu (smarvë, makaronai, 

pakibo kompiuteris, geras gaisras), kiti yra bendrinës, 

vieðosios kalbos pasakymai („kalbininkai“, ilgesnis 

suolelis). Dar reikëtø atkreipti dëmesá á tai, kad 

metaforizavimas yra dviejø krypèiø: viena profesinë 

kalba, „leisdama“ kitoms sritims metaforizuoti savus 

terminus, pati savo ruoþtu verèia metaforomis kitø 

srièiø þodþius. 

Lietuviø kalbos frazeologijos tyrinëtojai nagrinëja 

ir profesinius frazeologizmus, vartojamus kurios nors 

specialybës, profesijos þmoniø (þr. Barauskaitë, 1995, 

66–68). Kai profesinius frazeologizmus ima vartoti kitø 

veiklos srièiø atstovai, tiems pasakymams paprastai 

suteikiama perkeltinë, platesnë reikðmë. Natûralu, 

kad pradþioje, kol dar nëra labai paplitusios visoje 

kalboje, tokios frazës pasakomos su atitinkamais 

MK – specialybiø nuorodomis; ilgainiui tie MK pasidaro 

nebûtini, nereikalingi, bet kartais jais vis tiek tie 

profesiniai frazeologizmai palydimi. Pavyzdþiui, su atitinkamais 

MK rasta ðiø profesiniø frazeologizmø: asmeninë 

sudëtis, generalinë repeticija, juodoji skylë, 

kritinë masë, neiðnaudoti rezervai, pradinis svoris; 

prieðakinëse pozicijose; aukoti figûras, (bûti) geros 

formos, likti uþ kadro, nepapiktinti maþutëliø, 

nustatyti diagnozæ, pereiti á (aklà) gynybà, (turëti) 

uþnugará, þaisti á vienus vartus; nëra komandos; 

apakinti puikybës ir kt. pan. 

Daþnai su tokiais paèiais MK, kaip ir tikrieji, norminiai 

terminai, pateikiami kurios nors specialybës 

þmoniø vartojami profesiniai þargonizmai (a), barbarizmai 

(b), aklai iðsiversti, netaisyklingi terminologizuoti 

pasakymai (c): 

(a) Galinëse balkono eilëse sëdintá jaunimà 

teatro darbuotojai vadina „galiorka“ 

LR 1998 03 26; 

(b) Anksèiau grindys teatre buvo uþtiesiamos audeklu 

(ðokëjø vadinamu „palaviku“), kuris 

yra labai slidus ir raukðlëjasi Pn 2001 3 55; að galvojau 

[= maniau] / kad bus / k a i p t e a t r a l a i 

sako / pravalas Rdj 1996 11 16. 

(c) V. Dimitrovas, tariant karatistø 

terminais, iki galo iðstovëjo dvikovà ÐKr 2002 

06 19; ar paëmët / Juozai / trasà / tarp mûsø / 

slidininkø / kalbant ? TV 2002 02 01. 

Kalbëtojas neretai ávardija tik tà sritá, profesijà, kuri 

jam aktuali, nors komentaru palydimas pasakymas 

bûdingas ir kitø profesijø atstovams, pvz.: 

ISSN 1392-8600 

61

62 


tekstuose 

Èia visuomenës ir laukia didþiausias iðbandymas, 

televiziniais terminais ðnekant, 

ðio sezono vinis Vd 2003 34 37; kaip mes / 

dainininkai / sakome / bûnantis geroje formoje 

Rdj 1998 01 23. 

Ið rusø kalbos paimta þargoninë vinies metafora 

yra paplitusi ne tik televizijos darbuotojø, bet ir kitø 

þurnalistø, o ypaè koncertø, masiniø renginiø vedëjø 

kalboje. Toli graþu ne tik dainininkai vartoja netaisyklingà 

vietininkà (bûti) geroje formoje. 

Gerai þinoma, kad netaisyklingø pasakymø ypaè 

gausu sportininkø kalboje, tokia jø kalba stilizuojama, 

ironizuojama, pvz.: Ðiuokart kalbininkai „gerai 

sukovojo“, a not sportininkø betariant 

ÞirgPRS 41. 

Neretai MK nurodoma, kad raiðkoje pasigauta bûtent 

þargoninio þodþio: 

Iki premjeros liko dvi savaitës. Pradëjo „lipdytis“. 

Tai p r o f e s i onalø þargono þodis. 

„Lipdosi“. Taigi pradedam vienas kità girdëti, matyti. 

Pradeda formuotis spektaklis N 1985 1 15; Scenoje 

aktoriai sëdi ir laukia kiekvienas savo, 

þa r g o n i ð k a i t a r i a n t , „iðstojimo“ LM 1982 

10 23; Paukðtë [aktorius] maudosi / kaip daþnai 

þargoniðkai sakoma / vaidmenyje / medþiagoje 

ðnek. 1982 11 17, teatrologas; „þurnaliûga“ 

(profesinë þargonybë, apibûdinanti nevykëlius 

kolegas) E 2005 5 11; Regina sako / uþlûþo 

telefonas / èia mûsø toks þ argonas Rdj 2006 

08 13, laidos vedëja; dainininkø þargonu / 

dainavo visu kûnu TV 2007 04 08. 

Tokie MK rodo didesnæ autoriaus kalbos nuovokà 

bei didesná atsakingumà dël þodþio, o kalbos kultûros 

poþiûriu jie yra vertingesni: áspëja klausytojà, 

skaitytojà apie kalbëtojo iðëjimà á bk „uþribá“. 

Dar reikia pasakyti, kad su profesinës kalbos MK 

pateikiami terminai, ypaè nepaplitæ, bûna aiðkinami, 

aptariami tos paèios reikðmës netermininiais þodþiais, 

pvz.: 

egzistuojanti ekonominë sistema paverèia þmogø, 

psichologø terminu sakant, agentu 

– svetimos valios vykdytoju, nepaisanèiu nieko – 

moralës, sveikatos, þmogiðkumo [= þmoniðkumo] KT 

(1) Tuos poþymius [infarkto] m e s v a d i- 

n a m e krûtinës diskomfortu T 1987 05 16, 

gydytoja 

(2) Kiekvienas komunikatorius verbalinës 

propagandos situacijoje pasireiðkia auditorijos 

(arba, m û s ø k a l b a k a l b a n t, 

recipientø) atþvilgiu kaip lyderis LM 1982 

10 30, psichologas 



1988 08 02; Yra toks bokso terminas „pereina 

á aklà gynybà“, kai varþovas tik uþsidengia pirðtinëmis 

veidà ir leidþia já talþyti kiek nori TVa 1999 

07 17–23. 

Tokiuose kontekstuose pasireiðkia ðvieèiamoji MK 

funkcija. Kitais atvejais dël kokiø nors ið teksto kylanèiø 

asociacijø ar informacijos ávairiapusiðkumo, iðsamumo, 

stiliaus ávairumo dëlei nuo netermininio pasakymo 

pereinama prie specialaus pasakymo, profesinio 

þodþio: 

Dar, sakytum, pjesë bûtø neparanki scenai, labai 

literatûriðka, k a i p t e a t r a l a i s ako, nepastatoma 

LM 2002 01 04; Be galo gera su paprastais 

þmonëmis [teatro þiûrovais], kurie nesusijæ su 

menu (kritika juos daþnai vadina „liaudimi“) 

LM 1985 12 07, aktorë; tai / kas asmeniðka / 

privatu / teisininkø kalba vadinama 

teise á privataus gyvenimo nelieèiamumà TV 2005 

01 28, advokatë. 

Ið 110 pavyzdþiø, kur pasakyti abu raiðkos variantai 

– profesinës kalbos þodis ar pasakymas ir netermininis 

atitikmuo, 84 kartus profesinë raiðkos priemonë eina 

antroje vietoje, t. y. pasakyta kaip sinonimiðkas, tiksliau 

– komplementinis, variantas. 26 kartus pirma su MK 

pasakyti kokie specialûs þodþiai, po to jie paaiðkinti netermininiais 

þodþiais. Vadinasi, specialybës MK vartojimo 

atvejais bûdingesnë papildomoji dalykinë bei stilistinë 

raiðkos variantø paskirtis. Ðitoks kalbësenos polinkis 

rodo, kad pasitelkti profesiná pasakymà bei pabrëþti 

tokià raiðkà atitinkamu komentaru kalbos vartotojai tarsi 

laiko prestiþo dalyku. Kitoks raiðkos variantø vartosenos 

polinkis matyti pavyzdþiuose su MK, kur vienas ið 

variantø apibûdinamas kaip þargoniðkas. Tiesa, nedidelis 

pavyzdþiø skaièius (18) neleidþia daryti tvirtesniø iðvadø, 

bet ið turimø kontekstø matyti, kad tais atvejais 

daþniau pirma koks nors dalykas ávardijamas þargoniðku 

pasakymu, po to èia pat „iðverèiama“ á bk; reèiau bk 

raiðka paantrinama þargonu. 

4. Specialistø ir nespecialistø komentarai. Kai 

terminai vartojami tiesiogine reikðme, juos panaðiai 

komentuoja ir tos srities specialistas, ir þmogus ið 

ðalies. Plg. gydytojo (1) ir þurnalisto (1a), psichologo 

(2) ir þurnalisto (2a) MK: 

(1a) Jau pasitaiko r e n t g e n o l o g ø, 

kurie, atëjus persiðviesti, nepastebi 

plauèiuose uþkalkëjusios skeveldros 

arba, j ø þ o d þ i a i s t a r i a n t , 

svetimkûnio LM 1984 01 07, þurnalistas 

(2a) Daþnai juos [moterø klubus] lanko 

nedirbanèios moterys, kurioms tai 

galimybë, k a i p s a k o p s i ch o l o- 

g a i, socializuotis, susirasti draugø LR 

1992 03 17, þurnalistë 

Kazimieras ÞUPERKA


Kartais nurodoma, kad tà patá pasakymà vartoja 

specialistai ir nespecialistai: kaip mes ápratæ 

sakyti / ir medikai ir nemedikai / 

uþgulusi nosis TV 2000 06 18. 

Nespecialistai paprastai pasigauna bûdingiausiø, 

paplitusiø kurios nors srities terminø, o specialistø 

su MK vartojama terminija yra kur kas ávairesnë. Jeigu 

spræstume ið surinktos medþiagos (tekstyno pavyzdþiai 

ðiuokart eliminuojami, nes tik retu atveju aiðkiai 

matyti, ar metakalbinio vieneto autorius yra kalbamosios 

srities specialistas), galëtume konstatuoti, 

kad specialybës kalbos komentarus maþdaug du kartus 

daþniau vartoja ne patys specialistai, o kiti, ne 

tos srities atstovai, tai yra apskritai daugiau komentuojama 

ið ðalies. Taèiau atskirø srièiø MK tas santykis 

skiriasi. Jeigu didþiàjà kurios nors srities MK dalá 

sudaro ne paèiø specialistø MK, tai galima daryti iðvadà, 

kad á tos srities kalbà visuomenë daugiau kreipia 

dëmesá. Sakysim, visi 7 kariðkos kalbësenos 

MK yra ið ðalies; diplomatø kalbos – 6, teisininkø – 

tik 2 (ið 25) jø paèiø; medikø – 9 ið 28; sportininkø – 2 

ið 19; psichologø – 3 ið 17; dvasininkø – 3 ið 9; politikø 

– 2 ið 9; pedagogø – 1 ið 6. Taigi galima sakyti, kad 

teisininkø ir medikø kalbos pasakymø citavimas, rëmimasis 

jais yra pats daþniausias 2 . Kitoks paèiø specialistø 

MK ir komentarø ið ðalies santykis yra ðiø 

srièiø kalbos: visi 9 literatûros mokslo kalbos MK 

pavyzdþiai yra literatûros mokslo atstovø arba raðytojø; 

visi 6 aviacijos kalbos MK yra ið lakûno, tapusio 

þurnalistu, tekstø; kalboje apie teatrà didþioji dalis pasakymø 

su MK yra aktoriø, reþisieriø, teatrologø. 

Specialybiø kalbos komentarø plaèiausiai vartojama 

sakytiniuose ir raðytiniuose þiniasklaidos tekstuose. 

Ðios grupës MK nebûdingi moksliniam stiliui; 

jø pasirodo tik tekstuose tø autoriø, kurie orientuojasi 

á populiaresná, paprastesná kalbëjimà, á ðvieèiamàjà 

publikacijos (ar bent jau tam tikrø teksto vietø) paskirtá. 

Tokioms knygoms skirtina, pavyzdþiui, Pauliaus 

Slavëno „Saulës sistema“ (1946); joje, be astronomijos 

kalbos MK (kaip sakoma astronomijoje), 

vartojama ðiai mokslo srièiai talkinanèiø mokslø (matematikos, 

fizikos) terminø su atitinkamais MK. 

Iðvados ir baigiamosios pastabos 

Vienuose kontekstuose su profesinës kalbësenos 

MK kreipiamas dëmesys á kalbinës raiðkos savitumà, 

kiti MK tëra skelbiamos minties (praneðamo turinio) 

ðaltinio, autorystës nuoroda. Kalbotyrai visø pirma 

rûpi pirmojo tipo kontekstai, bet negalima nekreipti 

dëmesio ir á antrojo tipo kontekstus su MK: jø daþnumas 

mums rodo, kurios profesijos atstovø kalba daugiau 

veikia visuomenës kalbà. Tokie duomenys gali 

bûti pravartûs dëstant specialybës kalbos dalykà 

aukðtosiose mokyklose. 

Ið surinktos medþiagos matyti, kad su MK daþniausiai 

pateikiama medikø kalba. Ðie duomenys ati- 

Barauskaitë 1995 – Barauskaitë J. ir kt. Lietuviø kalba 1. 

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 4–77. 

Bitinienë A., 2007, Publicistinis stilius. Vilnius: Vilniaus 

pedagoginio universiteto leidykla. 

Literatûra 


tinka lietuviø kalbininkø teiginius, kad ðios srities terminija 

yra ypaè populiarus publicistinio stiliaus metaforø 

ðaltinis. Suprantama, tiesioginës reikðmës profesiniø 

pasakymø, vartojamø su MK, ávairovë yra kur 

kas didesnë negu komentuojamø perkeltine reikðme 

pavartotø terminø. 

Profesinës kalbësenos MK, ypaè paties kalbëtojo 

(autoriaus) áterpiamos nuorodos, kaip ir kitø funkciniø 

semantiniø grupiø MK, eksplicitiðkai rodo sàmoningesná 

kalbos priemoniø vartojimà, maþesnæ kalbos 

automatizacijà. 

Gudavièius A., 2007, Gretinamoji semantika. Ðiauliai: 

Ðiauliø universiteto leidykla. 

2 Vienà ið prieþasèiø, dël kuriø bûdingi medikø ir teisininkø pasakymai neprofesinëje (t. y. ne medicinos ir teisës) kalboje 

vartojami daþniau negu kitø profesijø atstovø frazës, nurodo ðis samprotavimas ið groþinio teksto: „ gali nevaikðèioti á 

restoranà, gali neiti á knygynà (pasigerti ir knygø paskaityti galima ir namie), taèiau á ligoninæ, nori nenori, bëdai prispyrus vis 

tiek turi kiûtinti. Ðit kodël kiekvienas daktaras, beje, ir teisëjas vien jau dël savo profesijos atsiduria iðskirtinëj padëty“ 

(Juozas Aputis. Vieðkelyje dþipai. Vilnius, 2005, 494). 

ISSN 1392-8600 

63

64 


tekstuose 

Dlg – Dialogas (laikraðtis) 

E – Ekstra (þurnalas) 

GutVDK I – Gutauskas L. Vilko dantø karoliai 1. Vilnius, 

1990. 

GÞ – Gimtasis þodis (þurnalas) 

KT – Komjaunimo tiesa (laikraðtis) 

LM – Literatûra ir menas (laikraðtis) 

LR – Lietuvos rytas (laikraðtis) 

MartPMK – Martinaitis M. Papirusai ið mirusiøjø kapø. 

Vilnius, 1992. 

MieþR VIII – Mieþelaitis E. Raðtai 8. Vilnius, 1985. 

Mt – Metai (þurnalas) 

N – Nemunas (þurnalas) 

NR – Naujoji Romuva (þurnalas) 

Pn – Panelë (þurnalas) 

Rdj – radijas 

Ðaltiniai 



ÐKr – Ðiauliø kraðtas (laikraðtis) 

ÐN – Ðiauliø naujienos (laikraðtis) 

ðnek. – ðnekamoji kalba 

T – Tiesa (laikraðtis) 

TreinJT – Treinys P. Jievaro tiltas. Vilnius, 1980. 

TTV – Tu ir TV (ÐN leidinys) 

TV – televizija 

TVa – TV antena (þurnalas) 

– Vytauto Didþiojo universiteto Kompiuterinës 

lingvistikos centro tekstynas. Prieiga internete 

http://donelaitis.vdu.lt. 

Vd – Veidas (þurnalas)) 

ÞirgPRS – Þirgulys A. Prie redaktoriaus stalo. Vilnius, 

1979. 

7MD – 7 meno dienos (laikraðtis) 

Kazimieras ÞUPERKA


Gyvûnø pavadinimai ir kalbinës 

asociacijos 

Graþina AKELAITIENË 

Vilniaus pedagoginis universitetas, 


El. p. grakelait@gmail.com 

Straipsnyje analizuojamos þodinës asociacijos, 

sukeltos gyvûnø – tiek laukiniø, tiek naminiø – pavadinimø. 

Remtasi eksperimento, atlikto su 40 lietuviø 

tautybës informantø (16–18 metø amþiaus mokiniø) 

medþiaga. Eksperimentas parodë, kad lietuviams 

gyvûnø pavadinimai daþniausiai paþadina vienaþodes 

asociacijas; labiau linkstama reaguoti þodþiu, 

kuris susijæs su þodþiu-stimulu paradigminiu, o ne 

The article analyses verbal associations evoked 

by the names of animals, both the domesticated 

and the wild ones. The results obtained are based 

on the experiment in which forty Lithuanian 

informants (16-18 year old pupils) participated. The 

data obtained shows that the names of animals 

evoked mainly one-word associations; the 

recipients tended to react by a word connected 

with the word-stimulus on a paradigmatic rather 

Þodiniø asociacijø eksperimentai pradëti XIX a. 

pabaigoje. Lietuviø kalbotyroje plaèiausiai supaþindinta 

su G. Kento ir A. Rozanovo atliktu asociacijø 

eksperimentu. Juo remiantis, XX a. pradþioje JAV buvo 

sudarytas pirmasis asociacijø þodynas 1 . XX a. 

antroje pusëje pasirodë ne vienas analogiðkas þodynas 

– remtasi ne tik anglø, bet ir prancûzø, vokieèiø, 

lenkø, italø, olandø, slovakø ir kitø kalbø medþiaga. 

Tirtos ir kai kurios buvusios Tarybø Sàjungos tautø 

Santrauka 

Summary 

Ávadinës pastabos 

Animal Names and Their 

Linguistic Associations 

k alba ir tauta 

sintagminiu ryðiu. Taigi ðio tyrimo duomenys ið dalies 

prieðtarauja kitø tyrëjø gautiems rezultatams (yra 

buvæ nustatyta, kad paprastai lietuviai reaguoja sintagminëmis 

asociacijomis), todël ateityje tyrimà reikëtø 

plësti. 

Esminiai þodþiai: þodinë asociacija, informantas, 

eksperimentas, þodþiai-stimulai, semantinë paradigma, 

sintagminiai, paradigminiai þodþiø ryðiai. 

than on a syntactic basis. Therefore, the results of 

this research in a way contradict the earlier ones 

which claimed that the Lithuanians usually react 

to a word-stimulus by syntagmatic associations. 

Consequently, the results obtained require further 

research and confirmation. 

Key words: verbal association, informant, 

experiment, words-stimuli, semantic paradigm, 

syntagmatic and paradigmatic word ties. 

kalbos; tyrimai koordinuoti Baltarusijos valstybiniame 

universitete. 

Lietuviø kalbos þodines asociacijas pirmoji ëmë 

tirti Vilniaus pedagoginio universiteto (tada instituto) 

profesorë Simona Steponavièienë. 1977–1982 metais 

ji dirbo su 1000 informantø, remdamasi uþsienio 

ðaliø priimta þodiniø asociacijø eksperimento metodika. 

S. Steponavièienë eksperimentui naudojo G. Kento 

ir A. Rozanovo þodþiø-stimulø sàraðà, kitaip ta- 

1 Ðis þodynas buvo iðspausdintas 1910 metais leidinyje, skirtame psichikos problemoms. (Kent G. H., Rosanoff A. J. A study 

of association in insanity: Association in normal subjects. – American Journal of insanity). 

ISSN 1392-8600 

65

66 

Gyvûnø pavadinimai ir kalbinës asociacijos 

riant, já iðvertë, taèiau dël anglø kalbos ir lietuviø kalbos 

gramatiniø kategorijø skirtybiø ne visai sutapo 

eksperimentui teiktas þodþiø-stimulø sàraðas (be to, 

sàraðas buvo papildytas þodþiais, kurie domino tuometinës 

TSRS asociacijø tyrinëtojus, ir ið viso já sudarë 

140 vienetø). 

Parengus þodiniø asociacijø þodynus ir juos 

palyginus, paaiðkëjo, kad tà paèià sàvokà iðreiðkianèiø 

þodþiø asociacinës struktûros ávairiose kalbose 

turi panaðumø, bet nëra tapaèios. Asociacijø tipai paprastai 

iðlieka, bet konkreti iðraiðka leksemomis ir distribucija 

pagal daþnumà skiriasi. Pavyzdþiui, S. Steponavièienë 

nustatë, kad lietuviø kalbos þodþiø asociacinëse 

struktûrose daugiau sintagminio ryðio, negu 

toks ryðys realizuotas angliðkose struktûrose. 

Þodiniø asociacijø tyrime dalyvavo keturiasdeðimt 

16–18 metø amþiaus vienos 2 Vilniaus mokyklos mokiniø 

lietuviø. Kitaip negu áprasta tokio pobûdþio 

eksperimentø metu, nebuvo kreiptas dëmesys á atsakymams 

sugaiðtà laikà, nes ðio eksperimento tikslas 

buvo ðiek tiek kitoks negu anksèiau minëtø eksperimentø. 

Anketose buvo pateikta 20 skirtingø gyvûnø pavadinimø: 

arklys, meðka, kiðkis, lapë, ðuo, katinas, 

pelë, asilas, karvë, vilkas, kiaulë, varlë, gyvatë, begemotas, 

stirna, briedis, oþka, eþys, ðernas, sabalas. 

Informantai turëjo uþduotá apibûdinti gyvûnus ar paraðyti 

pirmàsias á galvà atëjusias asociacijas 3 . Ðie stimulai 

– daiktavardþiai galëjo sukelti vienaþodes asociacijas, 

bet informantai galëjo reaguoti ir kûrinio pavadinimu 

ar net iðtrauka ið jo 4 . Þmogus paprastai daiktà 

suvokia ne tik pagal erdvës ir laiko matmenis, bet ir 

kaip reikðmes, kurios koncentruoja objektyvaus pasaulio 

sistemos vidinius ryðius ir fiksuoja tam tikrà 

kultûros stereotipà, ðio pasaulio fragmento vaizdà 

(Akimova, 1998, 53). 

Analizuojant þodþiø santykius, svarbu nustatyti, 

kà jie pasako apie paèiø þodþiø reikðmes, kokiu pagrin- 

Tyrimo eiga 

Animal Names and Their Linguistic Associations 

Paprastai teigiama, kad ilgalaikëje atmintyje þodþiai 

saugomi tam tikrose struktûrose, turinèiose asociaciná 

charakterá, todël þodþiø asociaciniø laukø suvokimas 

svarbus kalbø dëstymo metodikai. Eksperimentais 

jau yra árodyta, kad, kuo tvirtesnë tarp þodþiø 

asociacija, tuo labiau tikëtina, kad þodþiai bus pavartoti 

kartu (þr. Steponavièienë, 1986, 6). 

Ðio straipsnio tikslas – apraðyti, kokias asociacijas 

sukelia apibrëþtos teminës grupës þodþiai stimulai, 

t. y. gyvûnø pavadinimai. 

Tyrimo objektas – kai kuriø gyvûnø pavadinimø 

sukeltos asociacijos: jø pobûdis, santykis su þodþiustimulu, 

mentalinis turinys ir raiðka. Tyrimo metodas 

apraðomasis. 

du jie jungiami á paradigmas. Vadinasi, santykiø pagrindu 

galima ieðkoti antecedento (þodþio-stimulo, kuris 

padëtø kuo daugiau pasakyti apie patá denotatà). 

Daugelis gyvûnø informantams lietuviams kelia 

asociacijas, susijusias su metø laikais, veikla, þmoniø 

santykiais, tam tikromis tradicijomis. Tie dalykai ne 

visada fiksuojami leksiniø reikðmiø apibrëþtyse, t. y. 

reikðmiø aiðkinimuose. 

Kaip minëta, þodþiai bei jø grupës santykiauja tekste 

dvejopai – bûna susijæ sintagminiais ir paradigminiais 

ryðiais. Iðanalizavus daiktavardiniø asociacijø 

bei kalbamøjø pavadinimø tarpusavio santykius bei 

semantikà, galima kalbëti apie tam tikrus asociacijø 

laukus, apie apibendrintus psichinio atvaizdo poþymius, 

kartais áeinanèius á tiriamo daiktavardþio gyvûno 

pavadinimo leksinæ reikðmæ, o kartais parodanèius, 

kad kalbos vartotojas kalbamàsias realijas suvokia 

visai kitaip negu þodynø raðytojai ar zoologijos 

5 specialistai. 

Ðalia daiktavardþiø – gyvûnø pavadinimø pavartotos 

daiktavardinës asociacijos daþnai bûna susijusios 

su þodþiais stimulais paradigminiais santykiais 6 . Visas 

asociacijø laukas yra daiktavardþiai, kaip ir stimulai, 

2 Eksperimentà su lietuviø ir lenkø mokyklø mokiniais atliko bakalaurë Justina Galvydytë. Jos surinkta empirinë medþiaga 

sudaro pagrindà ðiam straipsniui. Taèiau jame apsiribojama tik lietuviø informantø pateiktais duomenimis. Eksperimentà su 

ne lietuviø tautybës informantais dar reikëtø iðplësti – ájungti, be lenkø, dar ir kitos tautybës atstovø. Tokio eksperimento 

duomenys palyginti ir aptarti bus kitame straipsnyje. Galima kelti teorinæ hipotezæ, kad lietuviø ir kitø tautybiø þmoniø 

asociacijos turëtø skirtis, nes skirtinga kultûrinë patirtis, kultûrinis paveldas, taèiau jai árodyti reikia daugiau duomenø, negu 

dabar turima. 

3 Anot enolingvistikos specialistø, þodþiu suþadinami vaizdiniai ir asociacijos, kaip ir pavadinamo daikto ar reiðkinio ryðiai su 

visu materialiuoju ir dvasiniu tautos gyvenimu bei skirtinga pasaulio kategorizacija, lemia ir þodþiø reikðmiø tautinæ specifikà 

(þr. Gudavièius, 2000, 62). 

4 Paprastai þodiniø asociacijø eksperimento dalyviai bûna áspëjami reaguoti tik vienu þodþiu, bet ðá kartà (tai taip pat lëmë 

kitokie eksperimento tikslai, negu bûdavo siekiama anksèiau atliktais asociacijø eksperimentais) tokio apribojimo nebuvo. 

5 Þodyno definicijose daþnai gyvûnø pavadinimai aiðkinami terminais, suprantamais tik siaurai profesinei grupei þmoniø – 

zoologams, t. y. nurodomi zoologijos sistematikos dalykai: rûðys, gentys ir pan. 

6 Semantinæ paradigmà sudaro tie þodþiai, kuriuos jungia bent vienas jø reikðmës poþymis (Jakaitienë, 1986, 56). 

Graþina AKELAITIENË


vadinasi, juos jungia vienas ið semantinës paradigmos 

poþymiø – gramatinë þodþiø charakteristika (taigi 

ðiuo atveju integraliniu poþymiu ir laikytina kalbos dalis). 

Paradigminis planas yra reikðmiø pasirinkimo sis- 

1 lentelë. Paradigminës asociacijos 

Þodþiai-stimulai Asociacijos 


tema, t. y. pasirinkimo galimybiø visuma (Valeckienë, 

1998, 28). Paradigminiais santykiais susijusios asociacijos 

sudaro plaèius asociacijø laukus (þr. 1 lent.). 

7 

arklys kaimas (4), tvartas (3), veþimas (2), sûpynës, ðienas, 

laukinë gamta, þirgynas; 

stiprumas, grakðtumas; 

sunkus darbas (4), darbas, laisvë; 

kanopa (3), darbininkas (2); gaidys 

meðka miðkas (5), liaudies pasakos, kalnai, animacija; 

miegas (5), jëga (3), tingumas, vangumas; 

medus (2); 

tinginys 

kiðkis greitis (4); 

þolë (3), troleibusas (2), animacija, miðkas, laukai, 

kaimas; 

bëglys, bëgikas 

ðuo draugas (6), sargas (5), Brisius (2); 

bûda (4), animacija, namas; 

augintinis, katinas, þmogus; 

pasala 

katinas Batuotas katinas (3), patinas (3), tinginys (3), pelë (2), 

draugas, apgavikas; 

kailis; 

meilumas, ðvelnumas, ákyrumas 

pelë grauþikë (4), vagilë(4), kompiuteris (3), bëglë; 

kanalizacija, rûsys, ðluota, peliø spàstai; 

katinas, uodega, sûris; 

pilkumas 

asilas uþsispyrimas (5), kvailys (4), melagis; 

kvailumas, darbas. 

karvë pienas (15); 

laukai (3), kaimas (3); 

pienininkë; 

gyvybë 

kiaulë mësa (4), valgis (4), laðiniai, kumpis; 

kaimas (3), parðiukai (3); 

tvartas, tvoros; 

gyvûnas, taupyklë, netvarkingas þmogus, purvas; 

pelkë (5), vanduo (3), eþeras, animacija; 

netvarkingumas 

varlë ðokinëjimas (4), þalia spalva; 

rûpûþë; 

gyvatë miðkas (4), þolë; 

virvë; 

nuodai (4); 

gydytoja, þudikë, pitonas, þaltys, kobra, drieþas; 

laimë 

stirna miðkas (4), kojos (4), graþuolë, graþi mergina; 

bailumas (3) 

briedis ragai (7), kanopos (4), ðakoti ragai; 

miðkas (6), ëdþios; 

gynëjas 

7 Skliausteliuose nurodomas atitinkamø asociacijø, susijusiø su nurodytu stimulu, skaièius; ðalia pavieniø asociacijø vienetas 

neraðomas. 

ISSN 1392-8600 

67

68 

Gyvûnø pavadinimai ir kalbinës asociacijos 

oþka kaimas (5); 

uþsispyrimas (4); 

ragai (3), ragiukai; 

pienas, neskanus pienas; 

kalnø oþka, kvaila mergina; 

„vilkas ir septyni oþiukai“; 

tvartas 

eþys spyglys (7), adatos (4); 

miðkas (3); 

kamuoliukas, telefonas, grybas, kaktusas, dygliakiaulë; 

gailestingumas 

ðernas kiaulë (5), knyslys (4), parðas; 

vagis; 

miðkas (4), tvora, kaimas; 

iltis, bulvë; 

pavojus 

sabalas kailiniai (8); 

kailiukas (3) 

begemotas Afrika (5), Nilas (4), Safaris; 

ragas; 

stori þmonës 

Kaip minëta, visø ðiø asociatø integralinis poþymis 

– priklausymas gyvûnø semantinei paradigmai. 

O beveik visoms asociacijoms bendra tai, kad jos vienaþodës, 

iðreikðtos daiktavardþiu (kaip matyti, keliø 

þodþiø junginiu, kurio pagrindinis narys taip pat daiktavardis, 

á þodá stimulà reaguota retai). 

Vieni stimulai sukëlë daugiau asociacijø, kai kurios 

jø kartojosi ne vieno informanto anketoje; á kitas 

reaguota pavienëmis asociacijomis (yra ir spragø – 

pasitaikë anketø, kuriose á kurá nors asociatà nesureaguota 

ið viso). Pavyzdþiui, maþiausiai asociacijø këlë 

sabalas (11 ið galimø 30), begemotas (12 ið 30). Tai 

galima paaiðkinti, nes ðiais pavadinimais ávardijamus 

denotatus informantai menkiau paþásta; vienas þodis 

reiðkia reèiau matomà gyvûnà, kitas – ið viso lietuviams 

egzotiðkà padarà (sabalas lietuviø daþniausiai 

siejamas su kailiniais, begemotas priminë svetimø 

kraðtø upes. 

Daugiausia ir ávairiausiø asociacijø këlë informantams 

lietuviams gerai paþástamø naminiø gyvûnø pavadinimai. 

Daþniausiai reaguota, nurodant funkcijas, 

su kuriomis sietini tie gyvûnai, pavyzdþiui, karvë daugeliui 

asocijavosi su pienu (15 kartø); arklys – su 

darbu, netgi sunkiu (8 k.). Pavadinimo ðuo sukeltos 

daþniausios asociacijos (6 k.) aiðkiai grástinos gerai 

visiems þinomais pasakymais „ðuo þmogaus draugas“ 

ir „namø sargas“ (5 k.) 8 ; kiaulë lietuviø siejama su 

mësa (4 k.), su valgiu (4 k.). 

Gana daþnos asociacijos, kuriose dominuoja vietos, 

su kuria siejamas atitinkamas gyvûnas, sema: 

Animal Names and Their Linguistic Associations 

briedis, meðka, vilkas, ðernas daþniausiai siejami su 

miðku ( 4–6 k.); varlë – su pelke (5 k.), vandeniu (3 k.); 

gyvatë – su miðku (4 k.). 

Daþno gyvûno pavadinimas informantui asocijuojasi 

su kokiu nors jam bûdingu poþymiu, pavyzdþiui: 

briedþio daþniausia asociacija ragai (7 k.), eþio – 

spyglys (7 k.). Neretos asociacijos, nurodanèios bûdingà 

gyvûno elgsenà (pavyzdþiui, katinas – tinginys, 

pelë – grauþikë). Kartais tas stereotipinis þinojimas 

sietinas su kokiais nors kûriniais ar ðiaip pasakojimais, 

pavyzdþiui: gyvatës sukelti asociatai yra nuodai 

(4 k.), þudikë; katinas keliems informantams siejamas 

su Batuotu katinu (3 k.). 

Apibendrinant galima pasakyti, kad gausumu ir 

ávairumu iðsiskiria asociacijos, reiðkianèios abstrakcijas: 

vieni pavadinimai informantams simbolizuoja 

meilumà, ðvelnumà, bet kartu ir ákyrumà (katinas), 

kiti – uþsispyrimà (asilas). 

Taigi asociacijø pasikartojimas kalba apie informantø 

sàmonëje uþsifiksavusius þodþiø junginius; kartais 

jos primena lietuviams (ir ne tik) þinomas simbolines 

reikðmes ar apskritai tam tikro gyvûno vertinimà 

9 ). Tyrimas parodë, kad kai kuriuos stimulus jungia 

bendrosios asociacijos, pavyzdþiui, bendriausios naminiø 

gyvûnø semantinës paradigmos yra ðios: pienas, 

darbas, kaimas, tvartas, draugas – su ðiomis 

realijomis informantai linkæ sieti kalbamuosius þodþius-stimulus. 

Laukiniø gyvûnø semantinës paradigmos narius 

daþniausiai susieja asociacija animacija, rodanti kul- 

8 Tokiu atveju galima kalbëti apie kultûrinius stereotipus arba kultûriná pasaulio vaizdà (þr.: Tolstaja, 1998, 100). 

9 Ðiame straipsnyje nekeliame uþdavinio duomenis palyginti su kitø tautybiø informantø atsakymais; galima tik hipotetiðkai 

svarstyti, kad ðuo galëtø sukelti daugiau neigiamø asociacijø, nes kitø (pavyzdþiui, tiurkø) kalbø zoomorfinës réikðmës rodo, 

kad ðuo ið esmës turi uþkoduotà neigiamà vertinimà(þr. Gudavièius, 2000, 94). Graþina AKELAITIENË


tûrinio pasaulëvaizdþio stiprumà; kitos pasikartojanèios 

asociacijos nëra tokios daþnos (pavyzdþiui, þolë, 

miðkas, ragai). 

Teorinë hipotezë, kad þodþiais-stimulais daþnai 

bus iðprovokuotos apie kultûrines, tautines aktualijas 

„kalbanèios“ asociacijos, pasitvirtino tik ið dalies: 

informantams katinas priminë „Batuotàjá katinà“ 

(3 k.); ðuo – Brisiø ið J. Biliûno apsakymo (2 k.), oþka 

– pasakà „Vilkas ir septyni oþiukai“. Ne vienas 

pavadinimas siejamas su kultûros sfera, kurioje tie 

gyvûnai „gyvena“, t . y. su animacija, kuri minima ir 

prie meðkos, ir prie kiðkio, ir prie ðuns, katino, varlës. 

Ðalia pateiktø þodþiø-stimulø informantai paraðë 

nemaþai asociacijø, kurios su kalbamaisiais asociatais 

susijusios linijiniu bûdu ir sudaro tam tikrus þodþiø 

junginius. Tai vadinamosios sintagminës 

asociacijos, pavyzdþiui: arklys padeda; meðka stipri; 

kiðkis bailus, maþas, graþus; ðuo geriausias draugas; 

katinas tinginys, asilas kvailas, oþka duoda 

pieno; ðernas puola (þmones). Informantø asociacijos, 

iðreikðtos bûdvardþiais, atitinka semantinio turinio 

reikalavimus. Nëra në vieno junginio, kad semantinë 

dermë bûtø paþeista. Stimulai ir asociacijos vieni 

kitus papildo. Matyti, kad vieni stimulai susilaukë 

daugiau asociacijø – yra asociatyvûs, kiti – matyt, 

1. Gyvûnø pavadinimai daþniausiai suþadina vienu 

þodþiu iðreikðtas asociacijas. 

2. Daugelis gyvûnø pavadinimø informantams kelia 

asociacijas, susijusias su metø laikais, veikla, þmoniø 

santykiais. 

3. Ðalia daiktavardþiø – gyvûnø pavadinimø pavartotos 

daiktavardinës asociacijos daþnai bûna susijusios 

su þodþiais-stimulais paradigminiais santykiais. 

Ðis tyrimas parodë, kad lietuviø tautybës informantai 

ðiek tiek labiau linkæ su þodþiu-stimulu sudaryti 

paradigmines asociacijas negu sintagmines 

(345:242). 

4. Ne visø gyvûnø pavadinimai sukelia vienodas 

semantiniu atþvilgiu asociacijas, pavyzdþiui, á arklio, 

Akelaitienë G., 2006, Augalø pavadinimai ir kalbinës 

asociacijos etnolingvistiniu ir sociolingvistiniu 

aspektu. – IV tarptautinës mokslinës konferencijos 

Pasaulio vaizdas kalboje programa ir praneðimø 

santraukos (2006 m. spalio 12–13 d.). Ðiauliai: Ðiauliø 

universiteto leidykla, 12–13. 

Akimova E., 1998, Lietuviø ir rusø kalbinio màstymo tautinis 

ir kultûrinis savitumas. – Filologija 1 (4), 5–8. 

Iðvados 

Literatûra 


nesukelia jokiø emocijø, vaizdiniø, kuriuos informantai 

galëtø iðreikðti verbalinëmis asociacijomis. Paèios 

daþniausios ðios asociacijos: 

kiðkis (greitas – 7 k.) 

lapë (gudri – 7 k.) 

asilas (kvailas – 7 k.) 

pelë (maþa – 8 k.) 

vilkas (pilkas – 7 k.) 

varlë (þalia – 5 k.) 

oþka (uþsispyrusi – 6 k.) 

eþys (spygliuotas – 7 k.) 

Paanalizavus asociacijø laukus, matyti, kad dominuoja 

tos asociacijos, kurias lemia kalbëtojø sàmonëje 

susiformavæ stereotipai, o kartais net archetipai, 

kultûriniai dalykai – tai, kas sudaro tautos mentalitetà. 

Pavienës, atsitiktinës asociacijos kilo dël nesugebëjimo 

kai kuriais atvejais traktuoti asociatu iðreikðto 

gyvûno, t. y. identifikuoti paties denotato (gal neturima 

teoriniø þiniø ar asmeninës patirties apie já). Pavienës 

asociacijos – tai individualios patirties verbalinë 

iðraiðka, kuri daþniausiai visuomeninei patirèiai turi 

labai nedidelæ reikðmæ. 

Retai informantai á þodþius stimulus reaguoja asociatais, 

susijusiais su gyvûno pavadinimu taksonominiais 

ryðiais, pvz.: gyvatë ir ðliuþas. 

kiðkio pavadinimà daþniausiai reaguota vietos semà 

turinèiu þodþiu, o á karvës pavadinimà didþioji dalis 

informantø reagavo þodþiu, parodanèiu funkcionalumà 

(þodþiu pienas). 

5. Leksikografai labiau turëtø atsiþvelgti á tai, kas 

kyla kalbanèiojo sàmonëje ðnekos akto metu, ir tas 

semas akcentuoti nurodydami þodyne þodþiø leksines 

reikðmes. Ðias semas galima laikyti bendromis 

komunikacijos akto dalyviø kalbos semomis. 

6. Þodiniø asociacijø eksperimentø medþiaga, be 

kitø dalykø, yra ir iðsamus ðaltinis lingvokultûrinei 

analizei. 

Gudavièius A., 2000, Etnolingvistika. Ðiauliai: Ðiauliø 


Steponavièienë S., 1986, Lietuviø kalbos þodiniø asociacijø 

þodynas. Vilnius: Mokslas. 

Valeckienë A., 1998, Funkcinë gramatika. Vilnius: Mokslas. 

ISSN 1392-8600 

69

70 


Gyvasis skoliniø priderinimas ir 

teikyba 

Stasys KEINYS 


Ðevèenkos g. 31, 03111 Vilnius 

Straipsnyje svarstomas svarbus fonetinio ir morfologinio 

skoliniø, tiksliau – vadinamøjø tarptautiniø 

þodþiø, priderinimo (adaptavimo) prie bendrinës lietuviø 

kalbos sistemos klausimas. Konstatuojama, kad 

dalies bendrinës kalbos skoliniø teikyba (kodifikacija) 

ðiais atþvilgiais yra atitrûkusi ir nuo praeitø amþiø 

tradicijos, ir nuo gyvosios kalbos vartosenos, kad ne 

vienu atveju ji per daug orientuota ne á vidinius natûralius 

kalbos, jos vartosenos ir raidos polinkius, o á 

svetimas kalbas (gausëja nekaitomø daiktavardþiø, 

The article deals with an important (topical) issue 

of phonetic and morphological fitting (adaptation) of 

borrowings, to be more precise, of so-called 

international words to the system of the standard 

Lithuanian language. It is stated that codification of 

some borrowings in the standard language in some 

cases has lost the touch with both the tradition of 

the past and the usage of the living language. 

Sometimes this process is too much orientated 

towards foreign languages (increasing number of 

inflexible nouns, unnaturally pronounced words, and 

etc.) instead of natural internal tendencies of the 

Ðio straipsnio tikslas – pasvarstyti, ar bendrinëje 

lietuviø kalboje vartojami skoliniai (vadinamieji tarptautiniai 

þodþiai) neturëtø bûti fonetiðkai ir morfologiðkai 

labiau priderinami prie mûsø kalbos sistemos. 

Kartà pasitaikë puiki proga patirti, kad dar gyva 

mûsø kalbos dvasia bent dalies netgi miestuose auginamø 

maþutëliø galvose. Tà mintá atgaivino iðgirstas 

vieno pradinukø amþiaus vyruko praðymas pardavëjai: 

„Praðom duoti draþiø uþ devyniasdeðimt centø“. 

Kaip tik taip. Praðom duoti draþiø... – vos ne 

pagal visas gyvosios kalbos taisykles. Mat tie negausûs 

nekaitomi vadinamieji tarptautiniai daiktavar- 

Santrauka 

Summary 

Living Adaptation and 

Codification of Borrowings 

nenatûraliai tariamø þodþiø ir kt.). Dël to ðiokia tokia 

þodynø, gramatikø ir kt. norminamøjø leidiniø teikiniø 

dalis yra dirbtinë, visai ar beveik visai nepaþástama 

vartosenoje. Remiantis „Dabartinës lietuviø kalbos 

þodyno“ rengimo nuo XX a. IX deðimtmeèio patirtimi, 

siûloma skoliniø adaptavimo principus artinti prie 

lietuviø kalbos sistemos ir gyvosios vartosenos. 

Esminiai þodþiai: gyvoji kalba, bendrinë kalba, 

kalbos teikyba (kodifikacija), skolinys, priderinimas 

(adaptacija). 

native language, its usage and development. This 

causes the situation when some suggestions of 

dictionaries, grammars and normative publications 

are artificial and either partly or fully unrecognised in 

the usage. The suggestion to bring the principles of 

the adaptation of borrowings closer to the Lithuanian 

language system and its living usage is based on the 

experience of compilation of “Dabartinës lietuviø 

kalbos þodynas“ (Dictionary of modern Lithuanian) 

since the eighties of the last century. 

Key words: living language, standard language, 

codification of the language, borrowing, adaptation. 

dþiai yra visai svetimi mûsø kalbos gramatikos sistemai, 

ir þmonës patys, be teikybos veikalø pagalbos, 

vadinasi, remdamiesi gyvuoju kalbos paþinimu ir jos 

dvasios suvokimu, o ne knyginëmis taisyklëmis, juos 

derina prie savo kalbos tarties, kirèiavimo ir kaitybos. 

Tiesa, þodis draþë nëra patekæs á svarbiausià þodyno 

(leksikos) teikybos darbà – „Dabartinës lietuviø kalbos 

þodynà“, – nes gyvojoje kalboje tiek tokio pavidalo 

vaistams, tiek saldainiams vadinti vartojamas 

þodis þirnelis (-iai). Beje, didþiojo „Lietuviø kalbos 

þodyno“ antro tomo 1969 m. leidimo (pirmame, 1947 m., 

J. Balèikonio redaguotame leidime to þodþio nëra) re- 

Stasys KEINYS


daktoriø þodis draþë laikytas linksniuojamu – tai rodo 

paraðyta 4 kirèiuotë – ir kaþkodël vienaskaitiniu 

(LKÞ II 664). Taèiau tarptautiniø þodþiø þodynai moko, 

kad draþë yra nekaitomas þodis (MTÞÞ 1995, 90, 

TÞÞ 2001, 181 ir kt.); beje, lietuviðkasis þodis kaip 

sinonimas á juos net nedëtas. Latviai ðiuo atþvilgiu uþ 

mûsø þodynø raðytojus nuoseklesni – jø vienatomiame 

bendrinës kalbos þodyne teikiamas þodis draþeja 

(LVV 1987, 193). 

Minëtosios berniuko draþës davë dingstá surikiuoti 

á straipsná ne kartà á galvà ëjusias mintis apie natûraløjá, 

ne moksliná, o gyvàjá skoliniø priderinimà, pritaikymà 

prie savo kalbos garsyno, kirèiuosenos, kaitysenos 

ir tokio priderinimo vaidmená bendrinëje kalboje. 

Paraðiau „ne moksliná, o gyvàjá“ ir pasijutau nejaukiai. 

Juk Rygiðkiø Jono ir jo bendraþygio Juozo 

Balèikonio kalbos mokyklai gýva ir móksliðka nebuvo 

prieðybës. Tik palyginti neseniai, kai vis didesnë 

jaunø kalbininkø (-iø) dalis atitrûksta nuo gyvosios 

kalbos, tie dalykai lyg ir imti labiau prieðinti, o atskirais 

atvejais net ið aukðto þiûrëti á gyvàjà kalbà ir kalbos 

gyvumà apskritai. Gal duos Dievas tai praeis, 

kaip praëjo trumpas „Gimtosios kalbos“ jaunatvës 

ákarðèio protrûkis 1933 m. – bendrinës kalbos laimei 

nusigræþimas nuo „Pumpënø piemenø“ kalbos beveik 

tuoj pat vienø uþgeso, o kitø bent smarkiai prigeso. 

Turëtø praeiti ir dabar, turime stengtis, kad praeitø, 

nes juk kaip tik gyvoji kalba padëjo mûsø kalbai iðgyventi 

ir net iðlikti tokiai puikiai ir senoviðkai, kad visi 

galime þavëtis ir didþiuotis. Gyvoji kalba yra ir mûsø 

kalbos ateities laidas. 

Atminty iðkilo laikas, kai paskirtam vyriausiuoju 

treèio „Dabartinës lietuviø kalbos þodyno“ leidimo 

redaktoriumi vienas garsus kalbininkas prisispyræs 

aiðkino (ar taip reikalavo), kad bûtinai pataisytume 

antrame þodyno leidime buvusá þodá maèstras. Taip 

niekas nesakàs, o muzikos þmonës net galá uþsigauti, 

pamanyti, kad ið jø ðaipomasi vadinant maèstrais. Be 

to, visame pasaulyje esà sakoma tik maèstro. Dël viso 

pasaulio dalykas aiðkus. Kai kam, nebeturint ar 

net neturint kitokiø, tai yra pats didysis, paðnekovo 

nesusigaudymà turintis rodyti iðrodymas (argumentas), 

kurio niekas, net pats to sakytojas, nëra tikrinæs 

ir negalëtø lengvai patikrinti, nes tokiu atveju kalbama 

ne apie atitinkamus keliø tûkstanèiø pasaulio kalbø 

þodþius, o apie á mûsø kalbà patekusá þodá. Juk 

niekas negali laiduoti, kad net tie kokie keturi milijonai 

pasaulio lietuviø vienodai vartoja nekaitomà maestro 

– esama ir gyvosios, ir bendrinës kalbos vartotojams 

áprastesniø to þodþio atmainø – meistras, meisteris. 

Ne þemaièiams priskiriamas bûdo bruoþas, o 

senas ásitikinimas, kad nekaitomi daiktavardþiai ar 

bûdvardþiai stygso kalboje kaip kokios makarony- 


bës, lëmë, kad maestras yra iðlikæs þodyne po ðiai 

dienai, tiesa, su pridëtu neva muzikams „ðventu“ nekaitomuoju 

maestro. 

Tiek savø, tiek skolintø ir bendriniø, ir tikriniø pavadinimø 

teikinius remti gyvosios ir gyva kalba paraðytø 

raðtø kalbos vartosena, rodosi, tebëra nepasenæs 

dalykas. Ne kartà tai yra aiðkinæs profesorius Juozas 

Balèikonis. Jis mus, anuomet pirmo ir antro kurso 

studentus, mokë ir raðë 1955 m. paskelbtame straipsnelyje 

„Maþmoþis kalbos mokslui“, kad dabar vartojamas 

Adomo Mickevièiaus miesto vardas Naugardukas 

yra verstas ið rusø arba lenkø kalbos (plg. rus. 

Íîâîãðóäîê, lenk. Nowogródek), o Zietelos apylinkiø 

lietuviai já vadina Naugardo vardu. Tad ir mes 

turëtume vartoti Naugardas, nes gyvoji vietos þmoniø 

kalba rodo tikràsias vardø lytis. Taip kalbëjo ir 

raðë J. Balèikonis (1978, 259). Tas mokymas yra labai 

svarbus metodologijos atþvilgiu – ne kalbininkø valia, 

ne kitos kalbos svarbu, nes vietos þmonës geriausiai 

paþásta savo gyvenamo kraðto vietø vardus. Beje, 

toks supratimas tebëra tikriniø vardø ir ne vien jø 

teikimo bendrinei vartosenai pamatas ir dabar. Dël to 

Vilniui vardà davusià per miestà tekanèià upæ teikiama 

vadinti Vilnios, o ne ðnekoje daþnokai girdimu 

Vilnelës vardu (nors gal kas gali pasakyti, kad visi 

taip sakà), kuris maþybiná pavidalà gavæs ið slavø 

kalbø, plg. baltarusiø Âiëåéêà, lenkø Wilenka, Wilejka 

(Balèikonis, 1978, 273, 295; Salys, 1983, 175, 563). 

Dël to paties visi mokomi kirèiuoti Alytùs (4), Anykðèiai 

(3), Dùsetos (3 b ), Daugai (2), Kretingà (3 b ), Plãteliai 

(1), Telðiai (3), Trãkai (2), Varniai (2) ir kt., nors 

gali kas sakyti, kad niekas taip nekirèiuojàs. 

Nuo amþiø amþinøjø yra áprasta (ir ne tik mûsø 

kalbos bei jos tarmiø, ðnektø ðnekteliø vartotojø) skolinius 

sutapdinti su savais þodþiais, tiksliau – juos 

pritapdinti prie savos kalbos, t. y. padaryti tokius, 

kaip savi þodþiai. Beje, daþniausiai tai vyksta savaime, 

nesukant galvos, kaip koká þodá padaryti lietuviðkesná 

(ar kitur – latviðkesná, lenkiðkesná, rusiðkesná, 

vokiðkesná ar dar kitoká). Menu, prieð nemaþai metø 

pats buvau nustebæs Amerikos koledþø þodyne radæs 

net lotyniðkus pasakymus Ave Maria, Deus ex 

machina, Dominus vobiscum, ex officio, Mater dolorosa 

ir kt. pritaikytus prie tenykðèio tarimo (þr. The 

American College Dictionary, 1959). 

Skoliniø pritapdinimo pamatu mûsø kalboje ið baltarusiø 

öüâiíòàð ar lenkø tarmiø úwintarz (bendrinëje 

kalboje cmentarz) pasidarë ðventõrius, ið lenkø 

kaplica – koplyèià (beje, bendrinëje kalboje pagreèiui 

gyvuoja Siksto kapelà, Romos ðv. Petro bazilikos 

koplyèios pavadinimas), o ið lenkø dzban (baltarusiø 

çáàí) – uzbõnas (ið minëtøjø tik ðis neteikiamas 

pavyzdinei kalbai, bet tai yra puikus ir akivaizdus pa- 

ISSN 1392-8600 

71

72 

Gyvasis skoliniø priderinimas ir teikyba 

vyzdys, kaip gyvojoje kalboje ardomos nebûdingos 

savo kalbai ir nepatogios tarti priebalsiø santalkos). 

Tokiø senø, priderintø prie kalbos garsyno skoliniø 

bendrinëje kalboje iki ðiol nesam keitæ – vartojame 

Kristus (nors ðalia, tik kur kas retesnis, þodis christianizãcija), 

arkángelas, arkiv skupas (nors greta 

archijerëjus „vyriausiø staèiatikiø dvasininkø titulas“, 

archimandritas „vyriausiø staèiatikiø vienuoliø 

titulas“, archipelãgas ir kt.), kronika (nors vartojama 

tik chronològija, chronomètras), Pilypas (nors 

yra Filipinai, filipika), pranciðkõnai (bet miestas 

San Franciskas), prancûzai, Prancûzijà (bet frankofìlija, 

frankofònija < lotynø Francus „prancûzas“) 

ir kt. Laimë, kol kas átakingiems kalbos vartotojams ir 

kalbos tvarkytojams neatëjo á galvà keisti tokiø per 

ðimtmeèius nusistovëjusiø, ið kartos á kartà perduodamø 

þodþiø ir imti pirðti ar net versti vartoti Christus, 

archangelas, archikatedra, chronika, franciðkonai 

ar francûzai ir kt., kaip tai padaryta su jau senokai 

vienam kitam kalbininkui nepatikusiu dabar jau 

ir Baþnyèios kaip ir atsisakytu roþanèiumi. 

Gyvojoje kalboje, galima sakyti, yra áprasta dvibalsinti 

gretimus ið kitø kalbø skolinamø þodþiø skirtingø 

skiemenø balsius, ið kuriø gali susidaryti lietuviðki 

dvibalsiai. Nuo seno sakoma Danielius, Gabrielius 

(bet kitatauèiø tokius vardus ne vienas taria 

kitatautiðkai Danièlis, Gabrièlis), Laurynas, sakoma 

Láura (plg. prancûzø tuos vardus tariamus su o). 

Taip vartosenoje yra priderinti prie savo kalbos taip 

pat kai kurie vadinamieji tarptautiniai þodþiai – sakoma 

beveik vien dietà (su dvibalsiu ie) ar dIeta. Be 

galo retai tepasitaiko iðgirsti tariant ne su dvibalsiu 

higienà (higiènos, higiènà), mozãika (visai negirdëtas 

mozãikininkas), gal tik ið vieno kito kalbininko 

ar ðiaip kalbos vartotojo tegalima iðgirsti naivùs, naivø 

(o vediniuose, pavyzdþiui, naivti, naivùmas, naivuõlis, 

-ë, naivùtis ar naivutëlis dar maþiau kas taria 

ne dvibalsá ai, o skirtingø skiemenø a ir i). Anksèiau 

kai kurie radijo ir televizijos praneðëjai (diktoriai) tardavo 

virtuòzas, virtuòziðkai, bet kaip ir nëra tekæ 

girdëti fluòras „chemijos elementas, dujos“ ar juo labiau 

fluoresceñcija su skirtingø skiemenø u ir o. Paprastai 

sakoma dietà (dietos) ar dIeta, flúoras, fluoresceñcija, 

higienà (higienos) ar higIena, mozáika, 

mozáikininkas, naivùs (naivø), naivuõlis, virtuõzas 

su lietuviðkais dvibalsiais ie, ai ir uo. Á ðià rikiuotæ 

taip pat yra patekæ plaèiai gyvojoje kalboje paþástami 

ðalies ir tautos vardai Ukráina bei ukrainietis, -ë, ir 

net ðalies vardà tarianèiø be dvibalsio, t. y. taip, kaip 

bendrinëje kalboje teikiama, Ukrainà, Ukrainà, daugelis 

tautovardá sako su dvibalsiu. Matyt, nekirèiuotuose 

skiemenyse dar labiau linkstama dvibalsinti tokius 

kitø kalbø skirtingø skiemenø balsius. Juk netgi 

Living Adaptation and Codification of Borrowings 

ðalia áprastos intuicijos (su nesudvibalsintu u ir i) 

daþniausiai, jei ne paprastai, tariama intuityvùs, -i su 

dvibalsiu ui. 

Visi tie þodþiai be dvibalsiø, o ie, ai, ui turintys su 

áspraustiniu j, mokomi tarti abiejuose mûsø tarties 

þodynuose (V. Vaitkevièiûtës ir V. Vitkausko). Tik 

flúoras V. Vaitkevièiûtës þodyne (2001, 337) teikiamas 

su tvirtapradþiu dvibalsiu uo. 

Seniai rodosi, kad nereikëtø dirbtiniais, matyt, prie 

svetimø kalbø tarimo taikomais teikiniais varyti þmoniø 

á neviltá ir tvirtinti platokai iðplitusios nuomonës, 

kad tos mûsø kalbos neámanoma iðmokti. Jei geriau 

mokytø ir mokytøsi, galëtø bûti ámanoma. Bet ar tikrai 

iðmintinga manyti, kad mûsø tauta klysta prie savo 

kalbos priderindama neáprastus svetimos fonetikos 

dalykus?! Juk esama ne tik morfologinio, bet ir fonetinio 

priderinimo. Didesnis negu daliai teikybininkø 

rodosi galimas ar priimtinas svetimø þodþiø priderinimas 

rodo, kad tie þodþiai mûsø þmoniø yra priimti ir 

susavinti. Ar tik nebus kai kurie mûsø teikybininkai 

per daug prisiriðæ prie svetimø kalbø, kalbamais atvejais 

gal net labiau prie svetimø, negu prie savosios? 

Ne, nebûtina nei manyti, kad skolinamas ne tik 

þodis, bet ir jo tarsena, nei taip daryti. Kiekvienai kalbai 

ir jos vartotojams geriausias, sveikiausias ir vienintelis 

teisingas bei tikras yra savas kelias, jei neskubama 

ar neskubinama pereiti prie kitos kalbos. 

Dël to nuo DÞ 3 vienas kitas ástabiausias gyvojo ir 

dirbtinio skoliniø derinimo prie savo kalbos nesutikimas 

bandytas ðvelninti – ðalia mozãikos ádëta gyva 

atmaina mozáika (beje, DÞ 1 tik ji ir teteikta, bet DÞ 2 

ûmai pakeista á negyvà mozãikà, – matyt, kokie átakingi 

„tarptautininkai“ áveikë redaktorius; DÞ 5 mozáika 

padaryta pirmu variantu ir kitu þingsniu reikëtø 

mozãikos apskritai nebedëti). DÞ 5 ðalia diètos, higiènos 

pridëtas gyvas kirèiavimas dietos ir higienos (ateityje 

ðiuos teikinius reikëtø sukeisti vietomis). O kai 

kuriø þodynø rengëjai eina visai á prieðingà pusæ. Ðtai 

1978 m. treèiame „Lietuviðkosios tarybinës enciklopedijos“ 

tome buvo ádëtas jau minëtas chemijos elemento 

vardas flúoras (LTE III, 513) su tvirtaprade priegaide, 

vadinasi, ir dvibalsiu uo. Rengiant DÞ 3 , nematyta 

prieþasèiø nepritarti tokiam lietuvinimui, nors truputá 

anksèiau V. Vitkausko „Lietuviø kalbos tarties þodyne“ 

teikta tik fluòras ir fluoresceñcija su skirtaskiemeniais 

u ir o (1985, 91) (á A. Pakerio „Tarptautiniø 

þodþiø kirèiavimo“ knygà (1991, 263) ádëtas flúoras, 

bet iðnaðoje geresniu laikomas kirèiavimas fluòras). 

XXI a. pradþioje „Almos litteros“ iðleistame „Tarptautiniø 

þodþiø þodyne“ (ats. redaktorius A. Kinderys) vël 

gráþta prie fluòras ir fluòrinti (TÞÞ 2001, 244). 

Kalbamos rûðies teikybos nesutikimai su áprasta 

þmoniø vartosena drausmingesnius, girdëjusius, kad 

Stasys KEINYS


skambina, bet nesupratusius kur, matyt, akina persistengti. 

Jau kuris laikas neretos yra aiðkios persistengimo 

klaidos, kai visai nenormaliai sakoma dizãinas 

su a ir i skirtinguose skiemenyse (o, pavyzdþiui, kai 

kurios menotyrininkës, kalbëdamos per televizijà, taria 

netgi dizàinas ar dizainas), danièliai „tokie elniø 

ðeimos gyvûnai (Cervus dama)“, vakuòlë „làstelës 

plazmos ertmë, pilna vandeningo skysèio“ ir kt., nors 

ðie þodþiai svarbiausiuose ðaltiniuose, taip pat ir minëtame 

„Tarptautiniø þodþiø þodyne“ teikiami su dvibalsiu 

(dizáinas, danielius, vakuõlë). Beje, lygiai taip 

pat persistengia tie ðnekamøjø vieðosios informacijos 

priemoniø darbuotojai, kurie taria kapeliònas su 

skiemenimis li ir o ar jo, matyt, ið panaðos su liepiamais 

pagal svetimas kalbas taip tarti, bet daþnø daþniausiai 

netariamais bibliotekà, kiòskas, meliorãcija, 

plg. ir sociãlinis, specialýbë ir kt. Pastarieji dalykai 

ðiuo tarpu paliekami nuoðalyje. 

Gráþkime prie straipsnio pradþioje minëtø berniuko 

drãþiø. Tas berniukas eina savo ir visø mûsø kalbos 

keliais, o svetimos kalbos, kuriø gal në vienos dar 

nemoka, jam nëra pavyzdys. Dël to berniukas ðá ne 

vieno dabar nekaitomà skolintà þodá ir linksniuoja, ir 

kirèiuoja pagal antros kirèiuotës paradigmà, bûdingà 

tokios rûðies skoliniams. Autoritetu svetimos kalbos 

bûna kiek daugiau pasimokiusiems ir mokytiems. Su 

terminologija turintiems reikalø þmonëms nuo seno 

ausys ûþte yra ûþiamos kaip esà svarbu nenutolti, 

net kaip negalima nutolti tai nuo lenkiðkø ar 

vokiðkø (ypaè senesniais laikais), tai nuo rusiðkø (palyginti 

nesenais laikais), tai dabar nuo angliðkø ar 

reèiau kurios kitos ðaltinio kalbos terminø. Ne tiek 

maþai, kiek bûtø galima pamanyti, ir taip mananèiø 

kalbininkø. Kaip pirmas platesnis girdëtas kalbininkø 

ginèas, matyt, visam laikui á galvà ásmigo prieð kelis 

deðimtmeèius karðtai ir vieðai svarstytas lodþijos, lodþios 

ar lodþos, reiðkianèios tam tikrà dengtà balkonà 

(ið italø loggia), tikimas mûsø kalbai. Ne vienas kalbininkas 

tuomet karðtai árodinëjo, kad mes, lietuviai, 

turá tà þodá tarti taip, kaip italai, tarsi bûtø prisiminæs 

senø laikø pasakas, kad ir patys lietuviai esà kilæ ið 

italø, o Lietuvos vardas ið L’Italia, ir jomis tikëtø; 

beje, bûta net menkinusiø kitamanius. Taip pat suniekintas, 

net iðjuoktas Valstybinës lietuviø kalbos komisijos 

Terminologijos pakomisës posëdyje buvo siûlymas 

ðalia kupë, relë áteisinti kirèiavimà kùpë, rèlë. 

Ðiais laikais kitokios mados – be jokiø ginèø, svarstymø 

ir pajuokimø ne vienas vieðas kalbëtojas ið anglø 

kalbos skolintus þodþius taria angliðkai. Makaroni- 


nës tarties dabar labai daug. Matyt, ir dël to, kad 

savais, savo kalbos keliais mûsø teikyba neretai þengia 

vëþlio þingsniais (pastaruoju metu kai kuriais atvejais 

net ima sukti ið jø). Po keliø prieðkario deðimtmeèiø 

nekaitomø depò, kakão, rãdio (tai dabartinës 

seniausios kartos vaikystës þodþiai) vietoje pamaþëliais 

ásitvirtino dèpas, kakavà, rãdijas. Pagyvenusiø 

þmoniø vaikystëje ir jaunystëje buvo nekaitomi hòbi, 

kòli, pòni, rali, règbi, o dabartinis jaunimas ir ypaè 

vaikai vartoja jau ir vieðai teikiamus hòbis, kòlis, pònis, 

rãlis ir règbis. Tikrai reikëtø dràsiau ir ryþtingiau eiti 

savo kalbos keliais, eiti kartu su savo tauta, su jos 

per amþius nusistovëjusiais skoliniø priëmimo á kalbà 

ir priderinimo, pritaikymo prie jos bûdais, nes, kaip 

knygoje „Fonetiniø pokyèiø ekonomija“ („Économie 

des changements phonétiques“) yra raðæs garsus 

prancûzas Andrë Martinë (André Martinet), ne kalba 

turi bûti taikoma prie kalbininkø teorijø, bet atvirkðèiai 

(A. Ìàðòèíå, 1960, 166). 

Kokios iðvados ir siûlymai? Mûsø skoliniø (vadinamøjø 

tarptautiniø þodþiø) teikyba, apskritai imant, 

bent kalbamais atvejais nuo gyvosios kalbos vartosenos 

yra atsilikusi per keletà þmoniø kartø, taèiau 

vis dëlto, kad ir labai pamaþu ir nedràsiai, juda linkme, 

kurià ta vartosena siûlo. Ðio judëjimo bent nereikëtø 

stabdyti. Èia nemanoma, kad dirbtinai kà reikëtø skubinti 

ar prievarta „lyginti sistemà“, kaip kartais ne tik 

sakoma, bet ir bandoma daryti. Mat ne vienu ið minëtø 

atvejø bûtø keblu surasti kokius visuotinius dësnius, 

tad ir pateikti tikslias taisykles. Juk neatsitiktinai 

sakoma, kad kalbos taisyklës paprastai turi iðimèiø, 

nes nieko nëra visiðkai pastovaus. Kalbëtais atvejais 

bent ðiuo mûsø kalbos raidos tarpsniu, rodos, 

reikalo turime su paskirais þodþiais ar ðiokiomis tokiomis 

jø grupëmis. Tad konkreèius minëto pobûdþio 

dalykus ðiuo tarpu reikëtø laikyti taisykliø iðimtimis, 

vadinasi, ne atmesti, o pripaþinti kaip kalbos tikrenybes. 

Þmonës, jei jø kalba nëra dirbtinai varþoma, lenkiama 

ar jau prilenkta prie kurios svetimos kalbos, 

visus savo kalbos ir á jà patekusius kitø kalbø þodþius 

taria, skaito, kaito, derina, dëlioja á sakinius pagal savo 

paproèius, t. y., pavyzdþiui, anglai – angliðkai, prancûzai 

– prancûziðkai, rusai – rusiðkai, vokieèiai – vokiðkai. 

O mes, dairydamies á svetimus, vis dar blaðkomës 

tarp schizofrenijos ir ðizofrenijos (TÞÞ 2001, 663, 

719), nes abejaip vienu ypu iðtarti ir paraðyti nëra 

kaip. 

ISSN 1392-8600 

73

74 

Gyvasis skoliniø priderinimas ir teikyba 

Balèikonis J., 1978 – Rinktiniai raðtai 1. Vilnius. 

DÞ 1 – Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. Ats. red. J. 

Kruopas. Vilnius, 1954. 

DÞ 2 – Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. Ats. red. J. 

Kruopas. Vilnius, 1972. 

DÞ 3 – Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. Vyr. red. St. 

Keinys. Vilnius, 1993. 

DÞ 5 – Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. Vyr. red. St. 

Keinys. Vilnius, 2003. 

LKÞ II – Lietuviø kalbos þodynas 2. Ats. red. J. Kruopas. 

Vilnius, 1969. 

LTE III – Lietuviðkoji tarybinë enciklopedija 3. Vyr. red. J. 

Zinkus. Vilnius, 1978. 

LVV 1987 – Latvieðu valodas vârdnîca. Atb. red. D. 

Guïevska. Rîga. 

Literatûra 

Living Adaptation and Codification of Borrowings 

Martinë A., 1960 – Ìàðòèíå À. Ïðèíöèï ýêîíîìèè â 

ôîíåòè÷åñêèõ èçìåíåíèÿõ (Ïðîáëåìû 

äèàõðîíè÷åñêîé ôîíîëîãèè). Ïåðåâîä ñ 

ôðàíöóçñêîãî À. À. Çàëèçíÿêà. Ìîñêâà, 1960. 

MTÞÞ 1995 – Mokyklinis tarptautiniø þodþiø þodynas. 

Reng. I. Ermanytë, O. Kaþukauskaitë, J. Paulauskas, 

J. Pribuðauskaitë, J. Þiemytë. Kaunas. 

Pakerys A. Tarptautiniø þodþiø kirèiavimas. Kaunas, 1991. 

Salys A., 1983 – Raðtai 2. Roma. 

The American College Dictionary. C. L. Barnhart, Ed. in 

Chief. New York, 1959. 

TÞÞ 2001 – Tarptautiniø þodþiø þodynas. Ats. red. A. 

Kinderys. Vilnius. 

Vaitkevièiûtë V. Lietuviø kalbos tarties pagrindai ir 

þodynas. Vilnius, 2001. 

Vitkauskas V. Lietuviø kalbos tarties þodynas. Vilnius, 1985. 

Stasys KEINYS


Terminø vertinimas ir vartosena: 

sociolingvistinë perspektyva 

Evaluation and Usage of Terms: 

Sociolinguistic Perspective 

Laima KUPRIENË, Daiva ALIÛKAITË, 

Ilona SIDERAVIÈIÛTË-MICKIENË 

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas 

Muitinës g. 12, 44280 Kaunas 

Santrauka 

Ðiame straipsnyje, remiantis sociolingvistinës an- yra terminø perteklius. Perdëtai gausus terminø varketos 

duomenimis, analizuojama terminø vartosenos tojimas trikdo komunikacijos dalyvius. Terminø pasi- 

bei jø pasirinkimo problema. Gilinamasi á perceptyrinkimà lemia sritis ir konkretûs tikslai. Paprasti kalvius 

dalykus, t. y. kaip eiliniai kalbos vartotojai reabos vartotojai teigia pasirenkà tarptautinius termiguoja 

á terminus, su kokiu diskursu sieja terminø varnus ar jø lietuviðkus atitikmenis pagal poreiká, siektosenà, 

ar geba identifikuoti paðnekovo, kalbëtojo dami nepasunkinti komunikacijos. To paties pagei- 

socialines charakteristikas pagal terminø vartosenà. dauja ir ið kitø komunikacijos dalyviø. 

Ypatingas dëmesys skiriamas analizei, ar terminai ne- Ávertinus paprastø kalbos vartotojø nuostatas tertrikdo 

komunikacijos, svarstoma, kam atiduodamas minø atþvilgiu ir realø terminø iðmanymà, straipsnyje 

prioritetas – savajai ar internacionalinei terminijai. Au- teigiama, kad daþnai nuostatos ir tiek savo, tiek kitø 

torëms rûpi realios respondentø kompetencijos pa- kalbëjimo vertinimas ið esmës yra preskriptyvus. Tyaiðkinti 

ir suprasti tarptautinius terminus. Suvokus rimo duomenys liudija, kad tarptautiniai terminai daþ- 

kalbos vartotojø nuostatas dël terminø bei realø ternai suprantami ir aiðkinami klaidingai, taigi iðkreipia 

minø iðmanymà, galima sëkmingiau organizuoti ug- dalykinës realybës vaizdà. Siekiant to iðvengti, reikia 

dymo procesà. 

jau mokyklose mokyti tarptautiniø terminø. Kaip ma- 

Straipsnyje, remiantis tyrimo duomenimis, konstatyti ið tyrimo duomenø, vartotojai pripaþásta tarptautuojama, 

kad terminai – mokslinio diskurso, kitaip tiniø terminø pirmumà gimtosios kalbos terminø at- 

tariant, iðsilavinusiø þmoniø savastis. Apskritai terþvilgiu.minai vertinami pozityviai, iðskyrus tuos atvejus, kai Esminiai þodþiai: terminas, dalykinë realybë, 

nuostatos, socialinë charakteristika. 

Summary 

On the basis of the sociolinguistic questionnaire 

data of the paper aims at the analysis of the usage of 

terms and their choice. Here the author inquires into 

the perspective aspects, such as ordinary speaker’s 

reactions towards the used terms, with what type of 

discourse they relate the employment of terms and 

whether they manage to identify the social 

characteristics of the speaker according to it. Special 

attention is devoted to the exposal of the operation 

of terms in communication whether positive or 

negative and to the problem of priority in the usage 

of national and international terminology. 

The paper claims that terms are related exclusively 

with the scientific discourse and they are used by 

educated individuals. On the whole, terms are 

evaluated positively, with the exception of the cases 

of their excess. An excessive employment of 

terminology makes the participants in the 

communication confused. The selection of terms 


depends on the subject discussed and concrete 

communication. As a rule, ordinary speakers are apt 

to choose international terms or their Lithuanian 

equivalents only in order not to overburden the very 

act of communication. They seem to expect the same 

strategy on the part of other participants. On the 

other hand, the so-called naive evaluations of the 

facts of language (i.e. terms) by the ordinary speakers 

reveal the level of the society linguistic education. 

To sum up, it should be pointed out that, rather 

frequently, the speakers’ determinations towards 

terminology and their evaluations revealing their real 

knowledge of terms are more or less of prescriptive 

character. The real situation (i.e. the data of the 

investigation) shows that, in fact, the employed 

international terms do slightly transform the 

conception of reality itself. 

Key words: term, subject reality, attitudes, social 

characteristic. 

ISSN 1392-8600 

75

76 

Terminø vertinimas ir vartosena: sociolingvistinë 

perspektyva 

Viename ið naujausiø sociolingvistikos veikalø iðspausdintame 

profesoriaus P. Linellio straipsnyje 

konstatuojama, kad kalba yra tarpininkas, reprezentuojantis 

þinias apie pasaulá. Ið esmës niekas negali 

bûti iðreikðta be kalbos (Linell, 2001). Kitas autorius 

R. Hasanas apibendrino, kad „kalba vartojama gyventi 

gyvenimà“ (Hasan, 1993). Taigi kalba yra kultûrø 

ir gyvenimo raiðka, arba apibendrintai galima pasakyti 

– realybës raiðka. Ypatingas vaidmuo èia tenka 

terminams, tam tikru aspektu þymëtiems kalbos 

vienetams. Kaip pabrëþë vokieèiø lingvistas J. Albrechtas, 

terminas turi iðreikðti dalykinæ realybæ, specifinæ 

tikrovës interpretacijà (Albrecht, 1992). 

Pasak E. Jakaitienës, terminai yra þodþiai, pavadinantys 

tiksliai nustatytà mokslinæ sàvokà ir vartojami 

vienos kurios nors mokslo ðakos kalboje (Jakaitienë, 

1980). Taigi terminai yra grieþtai nustatyta bei apibrëþta 

dalykinës leksikos dalis, pasiþyminti vienareikðmiðkumu 

bei tikslumu (Schippan, 1996). 

Lietuviø filosofas S. Ðalkauskis, prisimindamas þodþio 

terminas kilmæ ir pirminæ reikðmæ teigia, kad nauja 

termino reikðmë – galutinis elementas arba pradas, 

prie kurio prieinama darant kokio nors dalyko analizæ. 

Savo teorijoje iðdëstæs þodþio, þenklo ir sàvokos ypatumus, 

S. Ðalkauskis teigia, kad terminas visuomet 

yra þodinis þenklas, atstojàs dalykà ir reiðkiàs sàvokà, 

turinèià specialios reikðmës kuriam nors mokslo 

dalykui (Ðalkauskis, 1991). Taigi, anot S. Ðalkauskio, 

nustatyti mokslo terminà, vadinasi, nustatyti jo reikðmës 

bei prasmës ryðá su sàvoka, kuria jis yra pagrástas 

(Ðalkauskis, 1991). 

Ávairiø ðaliø mokslininkai nemaþai diskutuoja dël 

to, koká terminà vartoti – tarptautiná ar tautiná. Vokieèiø 

kalbininkas T. Bungartenas teigia, kad turi bûti 

grieþtai atskirtos dalykinës ir buitinës materijos ir jos 

grieþtai ávertintos, t. y. pavadintos (Bungarten, 1993), 

nes „terminas tekste bûna prasmës dominantë, kuri 

lemia mokslinio stiliaus teksto tematikà, specifikà ar 

paskirtá“ (Raèkauskaitë, Kardelis, 2003). Taigi ir jø vartojimas 

turëtø atitikti kontekstà. Vienokios nuostatos 

termino tautiðkumo ir internacionalumo atþvilgiu turi 

bûti, kodifikuojant kasdienæ kalbinæ raiðkà, ir kitokios, 

pavyzdþiui, – moksliná diskursà, tam tikrø specialiøjø 

srièiø raiðkà. Purizmas ir ksenofobija tam tikrais 

atvejais gali bûti þalingi terminologijai. J. Sagerio 

manymu, iðversti tekstai daþnai neatitinka originalaus 

teksto, naujai sudaryti terminai neturi originalaus 

termino reikðmës. Ir daþnai, já vël verèiant á kità 

kalbà, nutolstama nuo pradinio teksto (Sager, 1990). 

S. Reinartas (1992) mano, kad galima keisti tarptautiná 

terminà tautiniu ir atvirkðèiai tada, kai tai nepakenkia 

kontekstui. Tarp terminø, jo manymu, turi egzis- 

Ávadas 

Evaluation and Usage of Terms: Sociolinguistic 

Perspective 

tuoti konkurencija, ji padeda tekste iðvengti to paties 

þodþio pasikartojimo. G. Stendelis teigia, kad vystantis 

bet kokiai mokslo srièiai pirmiausia reikëtø vartoti 

tarptautinius terminus, o tik geriau susipaþinus su ta 

sritimi kurti savus tautinius terminus. Kartais sukuriami 

keli terminai vienam objektui. Ir tai yra normalu, 

kadangi vartotojai gali pasirinkti tinkamiausià (Stendel, 

1992). Galima pritarti terminø sinonimijai tais atvejais, 

kai tai nesuteikia tekstams, pokalbiams dviprasmybës 

(Knobloch, 1994). 

Kalbininkë A. Kaulakienë taip pat teigia, jog terminø 

variantiðkumas ir sinonimø gausa liudija, kad terminija 

tebekuriama ir pasiþymi visomis kuriamojo terminijos 

tarpsnio ypatybëmis (Kaulakienë, 2002). Tam tikru 

etapu fakultatyvi vartosena yra dësningas reiðkinys. 

Tam tikrø srièiø terminai Lietuvoje susilaukia nemaþai 

dëmesio. Kvalifikuotai vertinami terminø variantai, 

analizuojamos terminø vartosenos klaidos, aktualizuojami 

norminimo dalykai, apskritai diskutuojamos 

terminologijos problemos (þr.: Gaivenis, 1996; 

Kaulakienë, 1999; 2001; 2002; Kazlauskaitë, 2001; 

Zemlevièiûtë, 2001; Auksoriûtë, Labanauskienë 2002; 

Èiþikaitë, 2004; Marcinkevièienë, 2004; Þalkauskas, 

2004 ir t. t.). Sociolingvistiniø tyrimø, skirtø terminø 

vartosenos, vertinimo analizei, Lietuvoje nëra. Pasitaiko 

bendresnio pobûdþio pastabø darbuose, skirtuose 

konkreèiø srièiø terminø analizei (þr.: Aliûkaitë, 

Sideravièiûtë-Mickienë, Irtmonienë, 2003; Stankevièienë, 

2004). 

Tyrimo objektas – terminø vartosena ir jø vertinimas. 

Tyrimo tikslas – aptarti eiliniø kalbos vartotojø 

nuostatas þymëtosios leksikos – terminø atþvilgiu; 

remiantis empirinio tyrimo duomenimis, ávertinti realias 

vartotojø kompetencijas suprasti ir paaiðkinti tarptautinius 

terminus, t. y. palyginti paèiø respondentø 

apriorines nuostatas terminijos iðmanymo atþvilgiu ir 

realias jø þinias. 

Paþymëtina, kad nesitikima pasiûlyti grieþtø apibendrinimø, 

nes atliktas tik þvalgomasis tyrimas, taèiau 

ir pirminës iðvados gali bûti naudingos formuoti 

nuostatoms kalbos variantø atþvilgiu, norminant terminijà; 

be to, á jas vertëtø atsiþvelgti mokant specialiosios 

(tam tikrø srièiø) terminijos. 

Tyrimo aktualumas. Siekiant sëkmingai organizuoti 

ugdymo procesà, nepakanka tik ugdyti kalbines 

kompetencijas siauràja, t. y. kalbos mokëjimo, 

prasme. Tinkamà kalbiniø priemoniø repertuarà gali 

sukaupti ir juo remtis tik kalbos atþvilgiu susipratæs 

kalbos vartotojas. Kad „dalykinë realybë“ bûtø kuriama 

tinkama terminija, viena vertus, palaikant gimtosios 

kalbos prioritetà, kita vertus, „nesergant“ ne- 

Laima KUPRIENË, Daiva ALIÛKAITË, Ilona SIDERAVIÈIÛTË-MICKIENË


motyvuota ksenofobija, reikia formuoti tiek adekvaèias 

nuostatas tokio diskurso atþvilgiu, tiek skirti atitinkamà 

dëmesá mokant terminijos, kad, pavyzdþiui, 

netinkama reikðme pavartoti internacionalizmai nedeformuotø 

„dalykinës realybës“. Ið respondentø 

nuostatø terminø atþvilgiu galima spræsti apie visuomenës 

nariø mokslingumà, be to, paaiðkëja, ar reikia 

intensyviau mokyti terminijos. 

Þinant paprastø vartotojø nuostatas tarptautinës 

ir savosios terminijos atþvilgiu, galima sëkmingiau 

organizuoti ugdymo procesà. Viena vertus, iðryðkëja 

respondentø kalbinis sàmoningumas ir atidumas gim- 

tajam þodþiui, kita vertus, pasirodo realus terminø iðmanymas, 

taigi galima kryptingiau planuoti terminø 

mokymà, pagalvoti ir apie aktyviausiø internacionalizmø 

þodynø kûrimà. 

Prieð pradedant tyrimà, buvo suformuluota hipotezë, 

kad eiliniai kalbos vartotojai pasirenka lietuviðkus 

ar tarptautinius terminø atitikmenis, tik siekdami 

nepasunkinti komunikacijos, to paties pageidauja ir 

ið kitø komunikacijos dalyviø. Pagrindinis pasirinkimo 

motyvas – komunikacijos sëkmingumo, patogumo 

siekis. Antra, terminø vartosena koreliuoja su atitinkamomis 

socialinëmis aplinkybëmis. 

Tyrimo organizavimas, metodai ir tiriamieji 

Kaip teigia D. Preston, naivûs ir migloti eiliniø visuomenës 

nariø kalbos faktø vertinimai (t. y. populiarûs 

poþiûriai, visuomeninë nuomonë apie kalbà) turi 

bûti ávertinti mokslininkø, nes ir naivusis kalbos vartotojas 

yra áþvalgus (Preston, 2002; Preston, 1999; 

taip pat þr.: Sibata, 1999; Mase, 1999; Inoue, 1999). 

Tiriant eiliniø kalbos vartotojø nuostatas, vertinimus, 

galima tinkamai kreipti norminimo procesus. 

Buvo siekiama iðaiðkinti keletà dalykø: 1) su kokiu 

diskursu paprasti vartotojai daþniausiai sieja terminus, 

2) ar jø netrikdo terminø gausa kalbëtojo, paðnekovo 

kalboje, 3) ar terminai leidþia vertintojams kaip 

nors pagal socialines charakteristikas kvalifikuoti kalbëtojà 

ar paðnekovà, 4) ar tarptautiniø terminø gausa 

kalbëtojo / paðnekovo kalboje koreliuoja su ðio pagarba 

/ nepagarba gimtajai kalbai, 5) ar apskritai ámanoma 

iðsiversti be tarptautiniø terminø ir 6) kokia yra 

jø paèiø pozicija, renkantis terminus. 

Buvo sudaryta sociolingvistinë pusiau atviro tipo 

anketa. Anketos pradþioje respondentams pateikti socialiniai, 

demografiniai klausimai. Ðie respondentø duomenys 

yra vertingi, analizuojant ir klasifikuojant atsakymus. 

Anketos pabaigoje pateikta atvirojo tipo uþduotis 

– respondentø papraðyta pateikti keliø tarptautiniø 

terminø atitikmenis bei mëgëjiðkas definicijas. 

Ið viso buvo apklausti 187 ávairaus amþiaus respondentai. 

Daugiausia uþpildþiusiø anketà respondentø 

buvo 10–20 metø asmenys – tokiø 109 (58,3%); 

80 

60 

40 

20 

0 

kitø amþiaus grupiø atstovø buvo kiek maþiau: iki 

10 m. – 6 (3,2%), 20–30 m. atstovavo31 (16,6%), 

30–40 m. – 17 (9,1%), 40–60 m. – 21 (11,2%) ir daugiau 

kaip 60 m. – 3 (1,6%). Paþymëtina, kad amþius 

sociolingvistiniuose tyrimuose labai svarbi skirtis. 

Kiekvienai kartai bûdingas atitinkamas kalbiniø priemoniø 

repertuaras. Ar á ðá repertuarà pateks ir terminai 

ir kaip jie bus vertinami, priklauso ir nuo atitinkamos 

amþiaus grupës kalbos vartotojø kalbinio sàmoningumo, 

brandumo. 

Antra svarbi skirtis sociolingvistiniuose darbuose 

– lytis. Lyties poþiûriu respondentai pasiskirsto 

taip: 130 moterys (69,5%), 57 vyrai (30,5%). 

Ávadinëje darbo dalyje minëta, kad terminas turi 

iðreikðti „dalykinæ realybæ“. Akivaizdu, kad „dalykinë 

realybë“ labai susijusi su iðsilavinimu. Tam tikrø grupiø 

(skiriama pagal iðsilavinimà) respondentams „dalykinë 

realybë“ yra ypaè aktuali (pavyzdþiui, studentams), 

todël galima tikëtis nevienodo terminø vertinimo. 

Pagal iðsilavinimo kriterijø respondentai pasiskirsto 

taip: 80 (42,8%) apklaustøjø dar mokosi vidurinëje 

mokykloje arba gimnazijoje, 5 (2,7%) yra baigæ 

vidurinæ mokyklà, 53 (28,3%) studijuoja aukðtojoje 

mokykloje, 38 (20,3%) jau yra baigæ aukðtàjà mokyklà; 

11 þmoniø (5,9%) nurodë, kad yra aukðtesniojo, 

specialaus vidurinio arba aukðtojo neuniversitetinio 

iðsilavinimo (þr. 1 diagramà). 

mokausi vidurinis studijuoju aukðtasis aukðtesnysis kita 

1 diagrama. Respondentø iðsilavinimas 


ISSN 1392-8600 

77

78 


perspektyva 

168 respondentai (89,8%) yra kilæ ið miesto ir 19 

(10,2%) kilæ ið kaimo. Daþniausiai anketose minëti 

miestai – Kaunas, Klaipëda, Pakruojis, Plungë, Jonava, 

Alytus. Keletas þmoniø buvo ið Radviliðkio, Maþeikiø, 

Ukmergës, Ðilutës. Daþniausiai minëti rajonai 

buvo Radviliðkio, Pakruojo bei Anykðèiø. Atsakymai 

apie gyvenamàjà vietà nedaug skiriasi nuo atsakymø 

apie kilmës vietà. Miestuose gyvena 90,9% (170), kaimuose 

– 9,1% (17). 

Sociolingvistinio tyrimo metu surinkti duomenys 

Pirmuoju anketos klausimu siekta iðsiaiðkinti, su 

kokiu diskursu terminai respondentams siejasi pirmiausiai. 

Respondentams pasiûlyti 4 atsakymø variantai: 

a) su moksliniu kalbëjimu, b) su informacijos 

priemonëmis, c) su politikø kalbomis, d) kita. 118 

(63,1%) respondentø terminai pirmiausiai susijæ su 

moksliniu kalbëjimu. 26 (13,9%) juos sieja su informacijos 

priemonëmis (televizija, spauda, radiju), 12 

(6,4%) – su politikø sakomomis kalbomis. 25 (13,4%) 

respondentai paþymëjo du arba net visus tris variantus. 

Terminø bûdingumà vienai ar kitai visuomenës 

grupei atsakiusieji aiðkino taip: 10–20 metø 

amþiaus grupës respondentë teigia, kad „mokslininkai 

savo kalboje vartoja tarptautiniø þodþiø, norëdami 

pabrëþti savo iðprusimà ir turtingà þodynà“ 

1 . 20–30 metø amþiaus grupës respondentë akcentuoja, 

kad „mokslinë kalba yra tiksliausia, todël 

iðsireiðkiama terminai“. 30–40 metø amþiaus 

grupës respondentas priduria, kad „tik mokslo þmonës 

juos [terminus] tiksliai vartoja“. 

Paþymëtina, kad visø amþiaus grupiø respondentai 

terminus priskiria toms paèioms vartosenos sritims, 

tik pridurtina, kad pirmosios (iki 10 metø) ir 

antrosios (10–20 metø) amþiaus grupiø respondentai, 

aiðkindami savo pasirinkimà, daþniau remiasi asmenine 

patirtimi, pavyzdþiui, vadovëliuose taip raðo; 

jau per pirmas paskaitas ið dëstytojø „pasipylë“ 

visokie „izmai“ ir pan.; per fizikos pamokas 

daugiausia taip kalba ir pan. Kitø amþiaus grupiø 

respondentai apibendrina neutraliai: specialistai 

taip kalba; mokslo ðakos turi savo terminus, kuriø 

nesusijusiems þmonëms su ta ðaka nebûtina þinoti; 

terminø paskirtis yra neapkrauti mokslininkø ilgais 

aiðkinimais apie tam tikrà dalykà, jie palengvina 

bendravimà ir pan. 

Paklausti, ar juos trikdo terminø gausa kalboje, 

teigiamai ir neigiamai á kausimà atsakë po 34 respondentus 

(18,2%); 15 respondentø (8%) daþnai jauèia- 

Tyrimo rezultatai ir jø analizë 

1 Respondentø atsakymø kalba èia ir visame straipsnyje pateikiama netaisyta. 


Perspective 

analizuojami remiantis apraðomuoju metodu. Apibendrinant 

terminø vertinimø tendencijas, nevengiama 

analitiniø pastabø. Siekiant áþvalgø pagrástumo, remiamasi 

statistiniu metodu. 

Apraðomoji duomenø analizës strategija suteikia 

galimybæ adekvaèiausiai atspindëti respondentø vertinimus. 

Kita vertus, pats sociolingvistinis tyrimas 

teikia papildomø analizës árankiø, pvz., atsakymai klasifikuojami 

remiantis socialinëmis respondentø charakteristikomis. 

si nejaukiai dël paðnekovo vartojamø terminø; kartais 

pasijunta nejaukiai 94 respondentai (50,3%); 10 

apklaustøjø (5,3%) ðiuo klausimu nuomonës neturëjo. 

Teigiamai atsakiusieji respondentai pabrëþë, kad 

su terminus vartojanèiu paðnekovu neádomu kalbëtis, 

sunku suprasti esmæ, blaðko dëmesá. Taip pat 

juokinga, kai terminai vartojami ne vietoje bei ne ta 

reikðme. 30–40 amþiaus grupës respondentë (aukðtasis 

iðsilavinimas, dirba bibliotekoje) teigia, kad 

„trikdo bereikalingas terminø vartojimas kasdienëje 

kalboje“. 10–20 amþiaus grupës respondento 

atsakymas atspindi emocinæ reakcijà – per daug terminø 

pradeda nervinti, sunku iðkart viskà ásisavinti. 

Panaðiai mano 20–30 amþiaus grupës respondentë 

– kalba skamba nenatûraliai. 40–60 amþiaus 

grupës respondentas teigia, kad trikdo tik tarptautiniø 

terminø gausa paðnekovo kalboje, pasak jo, lietuviðki 

terminai nemaiðo. 

Pagrindinis argumentas, kodël terminai netrikdo 

suvokimo, yra tai, kad patys respondentai terminus 

daþnai vartoja: „nes pati daug terminø vartoju, ypaè 

dabar mokydamasi“; „kuo daugiau moksliniø terminø, 

tuo man ádomesnis paðnekovas, toks iðprusæs“ 

ir pan. 

Á klausimà, ar pagal vartojamø terminø gausà galima 

paðnekovà ar kalbëtojà kaip nors socialiai charakterizuoti, 

iðskirti, 26 (13,9%) respondentø atsakë 

„taip, visada“, „taip, kartais“ – 104 (55,6%), „ne, 

niekada“ – 34 (18,2%), „ne, nes neteikiu kalbëjimo 

bûdui reikðmës ir nepastebiu“ – 23 (12,3%). 

Teigiamai atsakiusieji mano, kad „tam tikros srities 

atstovai negali vartoti kitos grupës terminø“; 

„terminai rodo, kad þmogus iðsilavinæs“; „terminai 

padeda atspëti þmogaus profesijà“. Neigiamai 

atsakæ respondentai manë, kad terminø vartojimas 

gali kaip tik suklaidinti, priskiriant þmogø vienai ar 

kitai socialinei grupei. Be to, nëra svarbu, kaip þmo- 



gus kalba ir kokius þodþius vartoja, o „svarbiausia 

yra þmogaus kultûra ir vidiniai jo bruoþai“. Kita 

vertus, paþymima, kad „savo sritá gerai iðmanantis 

specialistas visada nevalingai áterpia terminø, o 

tada jau gali spëti, kad bus kokio aukðtesnio socialinio 

statuso, nes juk specialistai yra iðsilavinusioji 

visuomenës dalis“; „jei jau nesuprantu, kà 

sako, tai kalba mokslininkas“. 

Didþioji dalis 72 (38,5%) respondentø manë, kad 

kalboje vartojami terminai liudija apie þmogaus iðsilavinimà, 

26 (13,9%) ðiai nuomonei nepritarë. Iðsilavinæ 

þmonës terminus vartoja tikslingai, priderina juos 

prie bendro konteksto. Neiðsilavinæ þmonës terminø 

ið viso nevartoja arba iðtaria juos netaisyklingai, vartoja 

ne ta reikðme. Neigiamai atsakiusieji manë, kad 

terminus vartoja þmonës norëdami pasipuikuoti, atrodyti 

pranaðesni uþ savo paðnekovà. Tai gali bûti 

kaip tik nemokðiðkumo rodiklis. Be to, kai kuriose srityse 

galima iðsiversti ið viso be terminø. 10–20 metø 

amþiaus grupës respondentë apibendrina: „jei neþinosi 

nei vieno termino, vadinasi, esi neiðsilavinæs“. 

Ádomiai pagrindþia savo atsakymà 20–30 metø amþiaus 

grupës respondentas, kad tik kartais terminai 

paðnekovo kalboje yra iðsilavinimo rodiklis, jis teigia, 

kad „postringauti terminais gali ir ðeðiø metø 

vaikas, kuris nesuvokia reikðmës, bet girdi tëvus ar 

senelius“. 30–40 metø amþiaus grupës respondentë 

taip pagrindþia savo atsakymà dël terminø gausos 

paðnekovo kalboje ir iðsilavinimo koreliacijos: „jei per 

daug terminø, atrodo, kad þmogus kalba su kitu 

pasauliu, iðsilavinæ þmonës taip nepersistengia“. 

Taigi didþiausia dalis atsakiusiøjø á anketos klausimus 

(47,6% – 89) teigë, kad atspëti iðsilavinimà 

pagal vartojamø terminø gausà galima tik kartais. 

Juk dauguma specialistø yra tik savo srities þinovai, 

o kalbëdami apie kitø srièiø dalykus, jie gali atrodyti 

visiðki nemokðos. Taip pat gali bûti, jog jaunuolis 

vartoja terminus, iðgirstus namuose (jei tëvai iðsilavinæ), 

bet tai nebûtinai gali reikðti, jog jis pats yra 

ágijæs koká nors iðsilavinimà ir pan. 

18 apklaustøjø (9,6%) manë, kad þmogus, kuris 

vartoja per daug tarptautiniø terminø, negerbia savo 

kalbos. Jie teigë, kad kartais tikrai neverta savo 

kalboje vartoti tiek daug tarptautiniø terminø, ypaè 

jei tà patá galima pasakyti lietuviðkais terminais arba 

„paprasta“ kalba. Taip pat jie manë, kad taip kalbantis 

negerbia ne tik kalbos, bet ir savo paðnekovo, 

kuriam tokia kalba gali bûti nesuprantama. Gerbiantieji 

savo gimtàjà kalbà privalo visur ir visada vartoti 

lietuviðkus terminus bei domëtis kalbininkø siûlomais 

svetimø terminø atitikmenimis. 


Bet daug daugiau, 129 (67,4%), prieðtaravo tam ir 

net teigë, kad ir tarptautinius terminus vartojantis 

þmogus gerbia savo kalbà. Jie teigë, kad ne visi tarptautiniai 

terminai turi lietuviðkus atitikmenis arba tie 

atitikmenys neatitinka originalø tam tikro daikto ar 

reiðkinio pavadinimà. Be to, kartais vienos srities 

specialistams lengviau bûna susikalbëti vartojant 

tarptautinius terminus. Pasak respondentø, kartais 

lietuviðki atitikmenys sukelia net juokà. Vadinasi, 

naivieji kalbos vartotojai ir vertintojai yra gana objektyvûs 

ir sàmoningai vertina gimtosios kalbos potencijas 

iðreikðti „dalykinæ realybæ“. 

43 respondentai (23%) nuomonës ðiuo klausimu 

neturëjo. Jiems nelabai rûpi, kaip kalba paðnekovas 

ir koks jo santykis su gimtàja kalba. Juk bûna situacijø, 

kai be tarptautiniø terminø tiesiog neiðsiversi. 

36 apklaustieji (19,2%)pritarë, kad kalbant galima iðsiversti 

ir be tarptautiniø terminø. Juk beveik visi 

tarptautiniai terminai turi tautinius atitikmenis, kuriuos 

ir bûtø galima vartoti. Be to, pasak ðiø respondentø, 

kalbant neoficialioje aplinkoje lietuviðki atitikmenys 

tinka geriau nei tarptautiniai terminai. 129 

respondentai (69%) ðiai nuomonei nepritarë, nes, 

pasak jø, yra srièiø (pavyzdþiui, technikos), kur be 

jø tiesiog neiðsiversi arba tik suklaidinsi paðnekovà, 

ypaè jei atitikmenys dar labai nauji. Be to, daugelis 

tarptautiniø terminø yra suprantamesni ir populiaresni 

uþ savo lietuviðkus atitikmenis. 

22 respondentai (11,8%) nuomonës ðiuo klausimu 

neturëjo, nes terminø vartojimas ar nevartojimas 

priklauso nuo konkreèios situacijos. 

Á klausimà, ar patys vartoja tarptautinius terminus, 

„taip, visada“ atsakë respondentai 2 (1,1%), 

„taip, daþnai“ – 19 (10,2%), „taip, kartais“ – 99 

(52,9%), „galbût, kartais“ – 51 (27,3%), „ne, niekada“ 

6 (3,2%) ir „net neþinau, neteikiu reikðmës tam, 

kaip kalbu“ – 10 (5,3%) (þr. 2 diagramà). Atsakymø 

pagrindimas panaðus kaip ir atsakymuose á kitus 

klausimus. Teigiamai atsakæ respondentai savo pasirinkimà 

aiðkino jau minëtais argumentais: „tokiø 

terminø reikðmës labiau suprantamos tos paèios 

srities paðnekovams“; „lietuviðki atitikmenys ne 

visada atitinka pirminæ þodþio reikðmæ“; „to reikalauja 

tam tikra situacija ar darbo pobûdis“; „rodo 

savo iðsilavinimà“. Neigiamai atsakæ þmonës teigë, 

kad jie tokiu bûdu gerbia kalbà, siekia ádiegti 

naujus lietuviðkus terminus. Kartais vartojantys 

tarptautinius terminus stengiasi taip kalbëti auditorijose, 

konferencijose ar seminaruose. 

ISSN 1392-8600 

79

80 


perspektyva 

100 

80 

60 

40 

20 

0 

T,v T,d T,k G,k N,n Nn 

2 diagrama. Ar respondentai vartoja tarptautinius terminus? 

Pirmenybæ lietuviðkam tarptautinio termino 

variantui visada teikia tik 3 respondentai (3,2%). 34 

(18,2%) lietuviðkus terminus vartoja daþnai, 89 (47,6%) 

kartais. Pirmenybës lietuviðkiems terminams neteikia 

58 respondentai (31%) (þr. 3 diagramà). Savo 

100 

80 

60 

40 

20 

0 

T,v T,d T,k N,n 

Taip, visada 

Taip, daþnai 

Taip, kartais 

Galbût, kartais 

Ne, niekada 

Net neþinau 

pasirinkimà visø grupiø atstovai aiðkino gana 

panaðiai: tam tikra situacija, profesijos pasirinkimu, 

tautiniø ir tarptautiniø terminø reikðmiø atitikimu arba 

neatitikimu. 

Taip, visada 

Taip, daþnai 

Taip, kartais 

Ne, niekada 

3 diagrama. Ar respondentai kalbëdami teikia pirmenybæ lietuviðkam tarptautinio termino variantui? 

Paskutiniu klausimu-uþduotimi siekta patikrinti, ar 

respondentø komunikacijos ið tiesø netrikdo tarptautiniai 

terminai. Respondentø praðyta uþraðyti tarptautinio 

termino apibrëþimà, paaiðkinimà ir / arba to termino 

sinonimà. Buvo pateikta 10 þodþiø 2 : diskursas, diskusija, 

koncepcija, kontrastas, opinija, deskriptyvinis, 

lakoniðkas, lingvistinis, optimalus, pozityvus. 

Kaip matyti 4 diagramoje, diskurso 3 tikslias definicijas 

pateikë tik 8 respondentai (4,3%); 33 res- 


Perspective 

pondentai (17,7%) tinkamai aiðkino diskusijos 4 

reikðmæ, koncepcijos 5 – 65 (34,8%); kontrastà 6 tinkamai 

apibrëþë 47 respondentai (25,1%). Kà reiðkia 

þodis opinija, 7 þinojo 52 respondentai (27,8%); terminà 

deskriptyvinis 8 gerai apibûdino 21 respondentas 

(11,2%); lakoniðkas 9 nesukëlë painiavos 

14 respondentø (7,5%), o lingvistinis 10 buvo suprantamas 

tik 21 respondentui (11,2%). Nustebino 

faktas, kad, atrodo, tokius áprastus terminus – op- 

2 Paþymëtina, kad þodþiai ið Tarptautiniø þodþiø þodyno (2003), viena vertus, pasirinkti atsitiktine tvarka, kita vertus, 

patikrinta, ar jø pasitaiko vartosenoje http://vdu.tekstynas . 

3 Diskursas [pranc. discours – „kalba, kalbos tipas, tekstas“]: 1. kalbot. sudarytas pagal tam tikrà sistemà, ppr. iðplëstas 

minties apie kurá nors dalykà iðreiðkimas. 2. semiotikoje – kalbinis arba nekalbinis procesas, turintis vienokià ar kitokià 

prasmæ (TÞÞ, 2003). 

4 Diskusija [lot. discussio – „tyrimas, nagrinëjimas“], kurio nors klausimo, problemos vieðas aptarimas, svarstomas susirinkime, 

spaudoje; ginèas (TÞÞ, 2003). 

5 Koncepcija [lot. conceptio – „suëmimas, priëmimas; juridiniø formuliø suredagavimas“]: 1. paþiûrø á kuriuos nors reiðkinius 

sistema; daikto, reiðkinio, proceso samprata; 2. kûrinio, veiklos sumanymas, mintinis projektas, planas (TÞÞ, 2003). 

6 Kontrastas [pranc. contraste], „ryðki prieðybë; tarpusavyje lyginamø daiktø, ypatybiø ar reiðkiniø skirtumas“ (TÞÞ, 2003). 

7 Opinija [lenk. opinia < lot. opinio – nuomonë, paþiûra] – „vieðoji nuomonë“ (TÞÞ, 2003). 

8 Deskriptyvinis [lot. descriptivus – apraðomasis], apraðantis sinchroninæ kalbos bûklæ distribuciniu metodu; ~ë kalbotyra – 

struktûralizmo atmaina, vyravusi JAV kalbotyroje XX a. 4–6 deðimtmeèiais (TÞÞ, 2003). 

9 Lakoniðkas [gr. lakônismos – „trumpai, glaustai“], trumpas, aiðkus, glaustas (apie kalbà, stiliø) (TÞÞ, 2003). 

10 Lingvistinis, susijæs su lingvistika, kalbotyra, pvz., ~ë geografija (kalbotyros skyrius, aiðkinantis teritorines kiekvieno 

kalbos reiðkinio paplitimo ribas); ~ë paleontologija (kalbotyros skyrius, pagal kalbinæ medþiagà tiriantis pirmykðtæ kultûrà) 

(TÞÞ, 2003). 



timalus 11 ir pozityvus 12 – gerai paaiðkino tik 33 

(17,7%) ir 12 (6,5%) respondentø. Paþymëtina, kad 

kai kurie atsakymai rodo, kad þmonës painioja pa- 

Apibendrinant galima pasakyti, kad, nors á antràjá 

anketos klausimà „Ar Jus trikdo terminø gausa paðnekovø 

kalboje?“, teigiamai atsakë tik 34 respondentai 

(t. y. 18,2%), remiantis paskutiniosios uþduoties 

duomenimis, galima kiek patikslinti, kad tarptautiniai 

terminai trikdo didesnæ respondentø grupæ. Vidutiniðkai 

net 156 respondentai, t. y. 83,6%, neteisingai 

aiðkina terminus. Be abejo, remiantis tokiu tyrimu, 

apibendrinti, kad eiliniams kalbos vartotojams tarptautiniai 

terminai trikdo adekvaèiai suvokti tekstà, nederëtø, 

taèiau norëtume pabrëþti, kad terminai, nors ir 

tiksliausiai atspindi „dalykinæ realybæ“, (Albrecht, 

1992), klaidingai suprasti, gali ir „iðkreipti realybæ“, 

pavyzdþiui, diskursas – kryptis; diskursas – klaidingas, 

blogas kursas; koncepcija – teisinis aktas; kontrastas 

– tai ryðys tarp ko nors; opinija – màstantis, 

sveikas þmogus; lakoniðkas – pavirðutiniðkas, nesigilinantis 

á esmæ; lakoniðkas – ðmaikðtus, juokin- 

Iðanalizavus tyrimo duomenis ir apibendrinant 

straipsnyje iðsakytus dalykus, galima daryti ðias 

iðvadas: 

1. Terminai besàlygiðkai sietini su moksliniu diskursu; 

jie bûdingi iðsilavinusiems þmonëms. 

4 diagrama. Terminø teisingas apibûdinimas 

Iðvados 


naðiai skambanèius terminus: diskursas ir kursas, 

opinija ir opijus, pozityvus ir pozicija, optimalus 

ir pan. 

gas; lakoniðkas – lëkðtas poþiûris á kà nors; lingvistinis 

– lengvo pobûdþio atitikmuo; lingvistinis – 

charakterio bruoþas; pozityvus – turintis kaþkokià 

pozicijà; pozityvus – lëto màstymo þmogus ir t. t. 

Paþymëtina, kad daugiausia tinkamø terminø apibrëþimø 

114 (ið 306) pateikë 20–30 metø amþiaus grupës 

respondentai, t. y. vidutiniðkai kiekvienas respondentas 

(ið viso ðios amþiaus grupës respondentø 

yra 31) po 3,6 gero apibrëþimo. Tokia situacija 

nestebina – dauguma jø studentai, mokosi, vadinasi, 

nuolat girdi terminus ir patys vartoja. 

Pridurtina, kad nors moteriðkosios lyties atstoviø, 

pildþiusiø anketà, buvo dvigubai daugiau (130 ið 187), 

taèiau, perþiûrëjus atsakymus, galima teigti, kad tiek 

vyriðkosios, tiek moteriðkosios lyties respondentai 

maþdaug vienodai tinkamai ar klaidingai aiðkino terminus: 

ið 306 tiksliø apibrëþimø 234 pateikë merginos 

ir moterys. 

2. Terminai vertinami pozityviai, iðskyrus tuos atvejus, 

kai yra terminø perteklius. Perdëtas terminø 

vartojimas trikdo komunikacijos dalyvius. 

3. Tarptautiniø terminø vartojimas ið esmës nesietinas 

su nepagarba gimtajai kalbai. 

11 Optimalus [lot. optimus – geriausias], tinkamiausias, palankiausias, geriausias (TÞÞ, 2003). 

12 Pozityvus [pranc. positif < lot. positivus – sutartas, sàlyginis]: 1. teigiamas, pagrástas; 2. naudingas, sëkmingas; 3. palankus, 

pritariamas (pvz., atsakymas) (TÞÞ, 2003). 

ISSN 1392-8600 

81

82 


perspektyva 

4. Terminø pasirinkimà lemia sritis ir konkreti komunikacija. 

5. Galima teigti, kad hipotezë, jog „eiliniai kalbos 

vartotojai pasirenka lietuviðkus ar tarptautinius terminø 

atitikmenis tik siekdami nepasunkinti komunikacijos 

ir to paties pageidauja ir ið kitø komunikacijos 

dalyviø“, pasitvirtino. 

Ávertinus eiliniø kalbos vartotojø nuostatas terminø 

atþvilgiu ir realø terminø iðmanymà, galima teigti, 

Albrecht J., 1992, Wortschatz versus Terminologie: 

Einzelsprachliche Charakteristika in der 

Fachterminologie. Albrecht J. Baum R. (Hrsg.) 

Fachsprache und Terminologie in Geschichte und 

Gegenwart. Tübingen, 59–77. 

Aliûkaitë D., Sideravièiûtë-Mickienë I., Irtmonienë G., 

2003, Vyresniøjø moksleiviø ir studentø poþiûris á 

informatikos terminø vartosenà. – Ugdymas. Kûno 

kultûra. Sportas 3, 3–10. 

Auksoriûtë A., Labanauskienë S., 2002, Terminologija ir 

vertimø technologija daugiakalbëje informacinëje 

visuomenëje. – Terminologija 9, 122–128. 

Bungarten T., 1993, Hinsichten zu einer Theorie der 

Fachsprachen. Zur Einführung. Bungarten, Th. 

(Hrsg.) FST. Fachsprachentheorie. Bd. 1: 

Fachsprachliche Terminologie, Begriffs- und 

Sachsysteme, Methodologie. Tostedt. 

Èiþikaitë A., 2004, O. Wüsteris ir E. Drezenas – 

terminologijos pradininkai ir esperantologai. – 

Terminologija 11, 177–185. 

Gaivenis K., 1996, Kalbiniai ir loginiai terminø 

reikalavimai. – Terminologija 3, 26–38. 

Hasan R., 1993, Context for meaning. Alatis J. E. (ed.) – 

Language and Communication and Social Meaning. 

Washington DC, 79–104. 

Jakaitienë E., 1980, Lietuviø kalbos leksikologija. Vilnius. 

Kaulakienë A., 1999, Kompiuterijos terminijos sinonimija: 

yda ar bûtinybë. – Terminologija 6, 23–28. 

Kaulakienë A., 2002, Konstantino Ðakenio Fizikos vadovëlio 

terminija. – Terminologija 9, 66–77. 

Kaulakienë A., 2001, Terminizacija: semantiniai dariniai ir 

vertiniai. – Terminologija 8, 28–33. 

Kazlauskaitë G., 2001, Lietuviðkø ir tarptautiniø fonetikos 

terminø sinonimika. – Terminologija 8, 25–31 

Knobloch C., Schäder B., 1994, Fachübergreifender 

wissenschaftlicher Wortschatz. Schäder, B. (Hrsg.) 

Fachsprachen und Fachkommunikation in Forschung, 

Lehre und beruflicher Praxis. Essen, 125–145. 

Linell P., 2001, Dynamics of Discourse or Stability of Structure: 

Sociolinguistics and the Legacy from Linguistics. 

Coupland, N., Sarangi, S. and Candlin, Ch. N. (ed.) 

Sociolinguistics and social Theory. London, 107–126. 

Literatûra 


Perspective 

kad daþnai nuostatos ir savo bei kitø kalbëjimo vertinimas 

yra preskriptyvûs. Taèiau kalbamojo tyrimo duomenys 

liudija, kad tarptautiniai terminai daþnai suprantami 

ir aiðkinami klaidingai, taigi kreipia dalykinës realybës 

vaizdà. Siekiant to iðvengti, reikia jau mokyklose 

skirti ypatingà dëmesá tarptautiniø terminø mokymui, 

nes, kaip matyti ið tyrimo duomenø, pripaþástamas 

tarptautiniø terminø pirmumas gimtosios kalbos 

terminø atþvilgiu. 

Marcinkevièienë R., 2004, Kalbos ir teksto atmainas 

ávardijanèiø terminø problemos. – Terminologija 11, 

7–31. 

Mase Y., 1999, On Dialect Consciousness: Dialect 

Characteristics Given by Speakers. Handbook of 

Perceptual Dialectology 1. (ed. D. R. Preston). 

Amsterdam, Philadelphia, 101–113. 

Preston D. R., 2002, Perceptual Dialectology: Aims, 

Methods, Findings. Present-day Dialectology. 

Problems and Findings (ed. J. Berns, J. Van Marle). 

Berlin, New York, 57–104. 

Preston D. R., 1999, Handbook of Perceptual Dialectology 

1. (ed. D. R. Preston). Amsterdam, Philadelphia. 

Raèkauskaitë N., Kardelis K., 2003, Mokslinës kalbos 

funkcionavimo ypatumai mokantis uþsienio kalbø 

aukðtojoje nehumanitarinëje mokykloje. – Ugdymas. 

Kûno kultûra. Sportas 3, 38–44. 

Reinart S., 1992, Terminologie und Einzelsprache. 

Vergleichende Untersuchung zu einzelsprachlichen 

Besonderheiten der fachsprachlichen Lexik mit 

Schwerpunkt auf dem Sprachenpaar Deutsch – 

Französisch. Frankfurt am Main, Berlin, Bern, New 

Zork, Paris, Wien. 

Sager J., 1990, A Practical Course in Terminology 

Processing. Amsterdam. 

Schippan Th., 1996, Lexikologie der deutschen 

Gegewartssprache. Leipzig. 

Sibata T., 1999, Consciousness of Dialect Boundaries. 

Handbook of Perceptual Dialectology 1. (ed. D. R. 

Preston). Amsterdam, Philadelphia, 39–62. 

Stankevièienë V., 2004, Chemijos termino (varianto) 

pasirinkimas. Kalbos teorija ir praktika (straipsniø 

rinkinys, parengtas 2003 m. spalio 17 d. vykusios 

konferencijos praneðimø pagrindu). Kaunas, 98–101. 

Ðalkauskis S.,1991, Raðtai 2. Vilnius. 

TÞÞ 2003 – Tarptautiniø þodþiø þodynas. Vilnius. 

Zemlevièiûtë P., 2001, Sinoniminiai „Medicinos 

enciklopedijos“ terminai. – Terminologija 8, 34–49. 

Þalkauskas V., 2004, Mokslo ir technikos terminijos 

naujovës ir problemos. Specialybës kalba ir 

vartosena (mokslinës konferencijos darbai). Vilnius, 

129–134. 



Priebalsiø raðybos mokymo 

problemos VI klasëje 

Gabija BANKAUSKAITË-SEREIKIENË 

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas 

Muitinës g. 8, 44280 Kaunas 

El. p. sereikiene@vukhf.lt 

Ðiame straipsnyje analizuojami tyrimo, atlikto Kauno 

„Àþuolo“ katalikiðkos vidurinës mokyklos VI klasëje, 

rezultatai. Aktualizuojamos priebalsiø raðybos 

mokymo problemos. Tyrimu siekta padëti mokytojams 

diagnozuoti iðkylanèias lingvistinio ugdymo problemas 

viduriniosiose klasëse bei jas spræsti, paskatinti 

mokytojus gimtosios kalbos ugdymo turiná suvokti 

kaip vientisà procesà, ávertinti tradicinio ir aktyvaus 

mokymo(si) metodø santyká mokant raðybos. 

Straipsnyje teigiama, kad priebalsiø raðybos klaidø 

galime iðvengti, jei skiriamas didesnis dëmesys 

The article analyses the results of the research 

that was carried out in the 6 th form of “Aþuolas” 

catholic secondary school. The problems of 

consonant writing are focused on. The research is 

aimed at providing assistance for teachers in 

diagnosing and eliminating the problems of linguistic 

education as well as encouraging teachers to 

understand education as a unified process and to 

assess the relationship of the methods of traditional 

and active learning in teaching writing skills. 

Paþvelgæ á lietuviø kalbos programà Bendrosiose 

programose bei iðsilavinimo standartuose (2003), pastebime, 

kad akcentuojamas reikalavimas gebëti aiðkiai 

ir tiksliai reikðti mintis: taisyklingai raðyti, vartoti 

þodþius bei gramatines formas, sudaryti sakinius, 

tinkamai vartoti skyrybos þenklus ir kt. Raðtingumo 

ágûdþiai formuoja ir raðtingumà plaèiàja prasme – 

gebëjimà klausyti, bendrauti kalba, skaityti, kurti 

tekstus, juos interpretuoti. Viduriniosiose klasëse 

Santrauka 

Summary 

Ávadas 

The Problems of Teaching 

Consonant Writing for the 6 th 

Form 

d idaktika 

morfonologinei raðybai, nuolat kartojamos priebalsiø 

raðybos taisyklës, jos taikomos praktiðkai þodþiu 

ir raðtu, be to, kad bûtø lavinamasi, svarbu skaitymo, 

kalbëjimo bei darbo su tekstu ágûdþiai. Todël 

daroma iðvada, kad raðybos mokymà bûtina sieti su 

komunikacija, taikyti kritiðkumà bei kûrybiðkumà 

skatinanèius metodus (pokalbis, klausimai, diskusijos, 

kûrybiniai darbai). 

Esminiai þodþiai: priebalsiø raðyba, asimiliacija, 

suskardëjimas, suduslëjimas, susiliejimas, geminata. 

The article claims that a constant repetition of 

consonant writing rules and their practical 

application, both in written and orally, while 

developing reading, writing and speaking skills 

enabled the elimination of consonant writing 

mistakes. Therefore a conclusion follows that writing 

skills should be taught applying the methods which 

are related to communication, critical thinking and 

creativity (dialogues, questions, discussions). 

Key words: consonant writing, assimilation, 

voicing, devoicing, merging, geminate. 

daugiau dëmesio skiriama raðtingumui siauràja prasme, 

taèiau neuþmirðtama ir kalbos vartosena. Mokantis 

lietuviø kalbos VI klasëje, þinios pleèiamos, 

formuojami ágûdþiai, nagrinëjant fonetinæ ir gramatinæ 

kalbos sandarà, ugdant ðnekamàjà bei raðomàjà 

kalbà. L. Kadþytë-Kuzavinienë (1997) ir V. Salienë 

(2003) akcentuoja, kad viena ið tipiðkiausiø mokiniø 

raðybos klaidø – priebalsiø raðybos klaidos. Jos uþima 

ketvirtàjà vietà po balsiø raðybos þodþiø kamie- 

ISSN 1392-8600 

83

84 

Priebalsiø raðybos mokymo problemos VI klasëje 

nuose, galûniø raðybos ir nosiniø balsiø raðybos 

klaidø. Todël tyrimo objektu pasirinkta viena pamatiniø 

raðybos grupiø – priebalsiø raðyba, jø asimiliacija 

bei supanaðëjimo atvejø mokymas. Lietuviø kalbos 

priebalsiø raðybos sunkumus ir jø mokymo metodikà 

mokykloje yra apraðæ J. Budzinskis, P. Gailiûnas, 

A. Ðoblinskas. Jø vadovëliuose apsiribojama 

tradiciniais mokymo metodais. Ávairiais aspektais VI 

klasiø mokiniø raðybos þinias taip pat tyrë Z. Alaunienë, 

Z. Nauckûnaitë, V. Salienë. Apie priebalsiø 

supanaðëjimo probleminius aspektus mokiniø kalboje 

raðë V. Vasiliauskienë. Taèiau konkreèius raðybos 

mokymo metodus, juos siedama ne tik su tradiciniu, 

bet ir aktyviu mokymusi, iðsamiau tëra aptarusi 

L. Kadþytë–Kuzavinienë. Manytume, kad ðis 

tyrimas prisidës prie konkreèiø raðybos sunkumø 

sprendimø. C. Lanksheer ir M. Knobel (2004) 

nuomone, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau 

mananèiø, jog á mokymà reikia þiûrëti kaip á nuolat 

vykstantá aktyvø tyrimà, kai mokytojai nuolat svars- 

to klausimus apie savo darbà su mokslininkais, renka 

duomenis, juos aiðkina ir iðvadomis dalijasi su 

savo kolegomis mokytojais, mokosi ið savo patirties. 

Manytume, kad vadovaujantis tokiu veiksmø 

modeliu, galima greièiau atrasti mokomojo dalyko ar 

ugdymo problemos sprendimo bûdus. 

Tyrimo tikslas – atskleisti priebalsiø raðybos mokymo 

problemas VI klasëje, pateikti konkreèiø patarimø, 

kaip iðvengti raðybos klaidø. Tyrimo problemà 

padiktavo pastebëjimas, kad priebalsiø supanaðëjimo 

atvejø mokiniai mokomi nuo pirmosios klasës, taèiau 

ir V, ir VI klasëje, o ir vëliau dar gana daþnai iðkyla 

ðiø atvejø raðybos problemø. Mokiniai gana daþnai 

daro tokias klaidas: ankðèiau, rûpeðèiø, megstinis, 

trugdo, gàzdina, apvezdinti, ávygdë, nelaugdamas, 

gráðk. Gausu priebalsiø raðybos klaidø veiksmaþodþiø 

bûsimojo laiko III asmens kamieno gale: ûþ, pragrauþ, 

nulauþ, megz, negráþ. Iðkyla sunkumø raðant 

veiksmaþodþio bûtojo daþninio laiko formas, taip pat 

tariamàjà bei liepiamàjà nuosakas. 

Tyrimo organizavimas ir metodai 

Tyrime dalyvavo 24 mokiniai ir 3 mokytojos. Respondentams 

buvo pateiktos anoniminës anketos raðtu. 

Parengiamajame tyrimo tarpsnyje klausta mokytojø: 

1. Kiek pamokø VI klasëje reikëtø skirti priebalsiø 

asimiliacijai? 

2. Ar priebalsiø asimiliacijos VI klasëje mokote tik 

naudodamos vadovëlá? 

3. Ar pakanka vadovëlio medþiagos? 

4. Kokià naudojate papildomà medþiagà? 

5. Kokius metodus, metodinius bûdus bei priemones 

(be vadovëlio), mokydamos VI klasës mokinius 

priebalsiø asimiliacijos, taikote ir naudojate daþniausiai? 

6. Ar neiðkyla specifiniø mokymo ar mokymosi sunkumø? 

7. Jei iðkyla sunkumø, kokie jie, kaip juos sprendþiate? 

Kitame tyrimo tarpsnyje taikytas mokiniø raðto 

darbø analizës metodas. Mokiniams buvo parengtos 

pratybø padalos, 100 mokomøjø þodþiø sàraðas 

bei jø raðybos taisyklës. Tyrimas buvo atliekamas 

tris mënesius. Du–tris kartus per savaitæ lietuviø kalbos 

pamokose priebalsiø asimiliacijos mokymui buvo 

skiriama po 10–20 min. Priebalsiø raðyba analizuota 

ne tik kalbos, bet ir literatûros pamokose. Paraðyti 

keturi 100 þodþiø diktantai. 

Tyrime vienas svarbiausiø buvo stebëjimo metodas. 

Mokiniai buvo nuolat stebimi: kaip jie supranta 

taisykles ir pratimø uþduotis, kaip sekasi tas uþduotis 

The Problems of Teaching Consonant Writing for 

the 6 th Form 

atlikti, kokie mokymo metodai leidþia pasiekti geresniø 

rezultatø, kokie sunkumai kyla ir kaip jie áveikiami. 

Stebëjimo duomenys buvo fiksuojami dienoraðtyje. 

Mokiniø analizës ágûdþiai lavinti atliekant ortografiná, 

þodþiø darybiná, morfeminá ir morfologiná bei 

raðybiná nagrinëjimà. Sintezës ágûdþiai lavinti mokant 

formuluoti dalines bei baigiamàsias iðvadas, pvz., suskardëjimas 

esti tada, kai duslusis priebalsis atsiduria 

prieð skardøjá ir tariamas skardþiai (nèðdavo 

[ð]¬[d]); suduslëjimas esti tada, kai skardusis priebalsis 

atsiduria prieð dusløjá ir tariamas dusliai 

(degtùkas [g]¬[t]), susiliejimas bûna tada, kai derinamieji 

garsai nesiskiria ir tariame tik vienà garsà 

(uþðalo [uðãlo], atdaras – [ãdaras], iðsemti – 

[isémti]). Mokant raðybos, taikytas lyginimas, kuris 

ugdo ortografiná akylumà, padeda suprasti taisykles, 

atskleidþia taisykliø veikimo sferà ir taip uþkerta kelià 

klaidingoms analogijoms, stiprina gramatinio ir raðybinio 

nagrinëjimo ágûdþius bei sudaro sàlygas iðmokti 

taisykles, jas taikyti, padeda kartoti ir sisteminti þinias. 

Loginë atmintis, abstrahavimas, palyginimas ir 

atskyrimas, kurie sàveikauja asmeniui màstant, padeda 

susiformuoti sàvokai. Anot L. Vygotskio (1956), 

ðis procesas sudëtingas, ir mokytojas turi atsiminti, 

kad moksliniø sàvokø ar terminø susiformavimas mokinio 

màstyme niekada nëra baigtas, jis tik prasideda 

tuo momentu, kada vaikas pirmà kartà suvokia naujà 

reikðmæ ar terminà. Todël dauguma VI klasës mokiniø 

dar stengiasi taisykles ir terminus tik ásiminti, o ne 

Gabija BANKAUSKAITË-SEREIKIENË


suprasti. Stropesnieji skaito tekstà daug kartø, kartoja 

taisykles, kadangi mokiniai daug greièiau prisimena 

ne sàvokà, o þodá. Todël mokytojui bûtina atkreipti 

ypatingà dëmesá á sàvokø mokymà. R. Neuburg ir V. 

Harris (2003, 61) siûlo sàvokø mokyti pasitelkiant panaðias, 

jau þinomas kiek paprastesnes sàvokas, ieðkant 

sàvokai antonimo bei atskleidþiant sàvokos reikðmæ 

atitinkamame kontekste. 

Mokant priebalsiø supanaðëjimo, svarbûs buvo 

atgaminamieji metodai: ávairûs testai, padalos bei 

pratybos su uþduotimis áraðyti ar pasirinkti tinkamà 

raidæ, þodþio dalá ar þodá. Màstymo veikloje daugiausia 

formuojamos þinios (atsiminimas, faktø ir taisykliø 

atkartojimas ir kt.), o mokëjimai, ágûdþiai (taikymas) 

– per pratybas. Kiekvienas naujas ryðys ásitvirtina 

tik pastiprintas, nepastiprintas – uþgæsta. Ryðio 

tarp situacijos ir reakcijos ásitvirtinimas yra tiesiog 

proporcingas pasikartojimø skaièiui (Butkienë, Kepalaitë, 

1996, 112). Todël taikytas sisteminis kartojimas, 

kurio tikslas – nuolat gráþti prie iðmoktos medþiagos, 

siejant jà su artima nauja medþiaga. 

Iðmokyti gramatines formas be konteksto sunkiau. 

Todël natûralu derinti skaitymà ir raðymà. J. Sheilso 

Mokytojø atsakymai á anketos klausimus parodë, 

kad specialiai priebalsiø asimiliacijai reikëtø skirti vidutiniðkai 

ðeðias lietuviø kalbos pamokas. Akivaizdu, 

kad per dvi pamokas mokiniai tik susipaþásta su 

daugeliu jiems naujø priebalsiø supanaðëjimo atvejø. 

Þiniø perkëlimui ið trumposios á nuolatinæ atmintá neskirta 

pamokø. Tam, kad mokiniai iðlaikytø ásidëmëtà 

informacijà, reikalingas kartojimas, padedantis iðlaikyti 

dëmesá ir atgaminti informacijà kaskart vis greièiau. 

Taip atmintyje uþsifiksuoja þodiniai ir vaizdiniai 

kodai, padedantys ásiminti mokiniams tai, ko jie iðmoko 

stebëdami ir raðydami (Gage, Berliner 1994, 217). 

Tad sugráþimas vëlesnëse pamokose prie ðio mokymo 

objekto yra tiesiog bûtinas. Juo labiau, kad ávairiose 

pagalbinëse metodinëse priemonëse, skirtose 

V ir VI klasëms, priebalsiø supanaðëjimui suvokti skirta 

nemaþai uþduoèiø. 

Mokytojos, mokydamos priebalsiø supanaðëjimo, 

neapsiriboja vadovëliu, kadangi jame esamos mokymo 

medþiagos akivaizdþiai nepakanka. Mokytojos nurodë 

naudojanèios ávairias lietuviø kalbos pratybas 

(J. Sirtautienës, L. Karèiauskienës), skirtas VI klasei, 

paèios ruoðianèios papildomus pratimus bei uþduotis 

namø darbams, kartu su mokiniais rengianèios 

vaizdines priemones (plakatus). 

Á klausimà, kokius taiko metodus, metodinius bûdus, 

kokias naudoja priemones (be vadovëlio), res- 

Tyrimo eiga ir rezultatai 

d idaktika 

(1989), V. Salienës (2001) pastebëjimu, raðyba – viena 

ið þodinës komunikacijos kompetencijø lietuviø kalbos 

pamokose. Lingvistinë kompetencija, akcentuojanti 

fonetikos, gramatikos, leksikos þiniø visumà ir 

gebëjimà jas komponuoti taip, kad kalba bûtø prasminga, 

turi bûti lavinama sykiu su sociolingvistine, 

diskurso bei strategine socialine kompetencijomis. 

Todël literatûros pamokose priebalsiø supanaðëjimo 

mokyta lavinant komunikacinius ágûdþius, taikyti skaitymo 

bei komentavimo metodai (iðrinkti ir perskaityti 

teksto þodþius su priebalsiø susiliejimo, supanaðëjimo 

atvejais; skaityti tekstà pasiþymint þodþius su 

priebalsiø supanaðëjimo atvejais, kuriuos derëtø vartoti 

savo kalboje ar tiktø panaudoti raðinëlyje). 

Baigiamajame tyrimo tarpsnyje buvo pateikta anoniminë 

anketa raðtu mokiniams. Jø teirautasi: 

1. Ar tau patinka lietuviø kalbos pamokos? 

2. Ar tau buvo naudingas papildomas priebalsiø 

asimiliacijos mokymasis? 

3. Kà suþinojai naujo, mokydamasis priebalsiø asimiliacijos? 

Tyrimo metu surinkta medþiaga straipsnyje nagrinëjama 

remiantis analitiniu metodu. 

pondentës paminëjo aktyvaus mokymosi metodus 

(minèiø lietø, probleminá mokymà), taip pat tradicinius 

metodus bei metodinius bûdus (raiðkusis skaitymas, 

fonetinis nagrinëjimas raðtu, þodþiu, artikuliacijos 

mokymas). 

Mokydamos priebalsiø asimiliacijos, mokytojos 

sprendë ir specifines mokymo problemas. Jos akcentavo, 

kad vaikai abstraktø garsø pasaulá sunkiai sieja 

su raðmenimis, o dalis mokiniø neskiria skardþiøjø 

priebalsiø nuo dusliøjø. Iðkylanèius sunkumus mokytojos 

sprendë ypatingà dëmesá skirdamos priebalsiø 

mokymui. 

Taigi anketinë mokytojø apklausa parodë, kad 

pasirinkta tyrimo problema aktuali, kadangi priebalsiø 

asimiliacijai VI klasëje skiriama per maþai pamokø, 

nepakanka vadovëlio medþiagos, bûtina 

rengti papildomas vaizdines priemones, dirbti ne 

tik pratybø metodu, bet taikyti ir aktyvaus mokymosi 

metodus. 

Tyrimo pradþioje buvo nustatyta, kad mokiniø 

priebalsiø raðybos þinios itin prastos. Pirmojo þodþiø 

diktanto vertinimo vidurkis buvo labai þemas – 

2,9 balo. Puikiai paraðë tik vienas mokinys, gerai – 

du mokiniai, silpnai – taip pat du, blogai – keturi, 

labai blogai – net deðimt mokiniø. Daugiausia klaidø 

padaryta tuose þodþiuose, kurie turëtø bûti raðomi 

taip, kaip tariami, taip pat tuoe, kurie klasikinius 

ISSN 1392-8600 

85

86 


iliustruoja suskardëjimo ir suduslëjimo atvejus 

(ðliauþèiau, þaisèiau, skaisèiai, pusskritulis, ávykdë, 

megztinis, iðdidus, nulipdë, pësèias, uþþëlë). 

Taip pat daþnai mokiniai priebalsiø susiliejimà áþvelgë 

ten, kur jo nëra. 

Pirmàjá mënesá toliau gilintos priebalsiø raðybos 

þinios. Mokiniai pasitelkë savo sukurtas vaizdines 

priemones apie garsø rûðis, kalbos padargus, fonetikos 

mokslà. Pakartotas kalbos garsø susidarymas 

(artikuliacija), jø skirstymas á balsius ir priebalsius, 

tarimas ir grafinis þymëjimas; prisiminti dvibalsiai, 

jø rûðys, aptarta garsø tarpusavio sàveika kalbos 

sraute. Kaip teigia V. Vasiliauskienë (2002, 17), priebalsiø 

raðyba, kaip ir balsiø, labai glaudþiai susijusi 

su tartimi. Didþiausias klaidø ðaltinis – manymas, 

kad lietuviø kalboje visais atvejais raðoma taip, kaip 

tariama. Blogai, jei netaisoma ir netaisyklinga vaikø 

tartis. Todël pamokose buvo nuolat gráþtama prie 

ortografinio þodþiø nagrinëjimo, ypatingas dëmesys 

skirtas taisyklingam priebalsiø tarimui, parodant, kurie 

kalbos padargai aktyvesni, tariant vienus ar kitus 

garsus. Sykiu lavinti skaitymo bei kalbëjimo ágûdþiai. 

Literatûros pamokose mokiniai skaitë grandinële, 

komentavo, planavo, pasakojo, dirbo su tekstais, 

þymëjo þodþius, kuriuose priebalsiai suskardëja, 

suduslëja, susilieja; atlikdami kûrybines uþduotis, 

taip pat turëjo neuþmirðti ðiø kalbos mokslo atvejø. 

Neiðvengta ir sunkumø. Paaiðkëjo, kad mokiniai 

nelinkæ mokytis atmintinai skardþiøjø ir dusliøjø priebalsiø, 

atskirti jø porø, todël daþnai painiojo dusliuosius 

su skardþiaisiais dirbdami su tekstu. Teko ne 

kartà gráþti prie ðios problemos – kartotos priebalsiø 

poros, aiðkintasi, kodël pusbalsiai bûtent taip vadinami, 

atlikti átvirtinamieji darbai. 

Kelis kartus pamokose akcentavus prieðdëlio morfemà, 

atlikus pratybas, atkreipus dëmesá á „pavojingesnës“ 

raðybos prieðdëlius, raðydami þodþius su 

prieðdëliu, mokiniai pradëjo daryti kiek maþiau klaidø. 

Taèiau raðydami sudurtinius þodþius, liepiamosios ir 

tariamosios nuosakos formose bei bûsimojo laiko ðaknies 

pabaigoje dar daþnai klydo. Paaiðkëjo, kad daugelis 

mokiniø neskiria liepiamosios nuosakos nuo tariamosios, 

bûsimojo laiko vns. 3 asmens kamiengalio 

priebalsá laiko galûne. Todël kelis kartus buvo kartojamas 

priebalsiø susiliejimas prieðdëlio ir ðaknies sandûroje, 

sudurtiniuose þodþiuose, þodþio ðaknyje, liepiamosios 

ir tariamosios nuosakos formose. Akcentuota, 

kad ir liepiamosios nuosakos II asmens, ir bûsimojo 

laiko formose fonetiðkai þymimas tik paskutinis 

kamieno priebalsis. Tolimesniø priebalsiø raðyba, 

kaip áprasta, morfologinë, pvz.: mègs [mèks] 

(< megz+s), mègzk [mèksk] (< megz+k). 


the 6 th Form 

Pratybø analizë parodë, kad daugelis mokiniø 

darë priebalsiø susiliejimo klaidø, o skaitydami þodþius 

vis dar tarë geminatas. Visiðka asimiliacija 

lietuviø kalboje reta, jos palydovë – degeminacija, 

nes lietuviø bendrinëje kalboje dvigubi priebalsiai 

netariami, geminata naikinama. Ið dviejø gretimø 

vienodø priebalsiø tariamas tik vienas, nors pagal 

morfonologiná principà prieðdëlio ir ðaknies, dviejø 

kamienø sandûroje raðomos dvi tos paèios priebalsës 

(pusseserë [pùseserë], iððauti [iðáuti], perraðyti 

[péraðyti], daugkart [daukart], atdaras [ãdaras], 

pusþalis [pùþalis], uþsienis [ùsienis]) (Pakerys, 

1986, 105). Tad pamokose ypatingà dëmesá skiriant 

priebalsiø tarimui, ne kartà aiðkinti morfonologinës 

raðybos sunkumai, mokyta, kaip juos áveikti. 

Mokiniams, kuriø atmintis vaizdinë, mokytis 

ypaè padëjo 100 þodþiø sàraðas, priebalsiø raðybos 

taisyklës bei schemos. 

Ilgainiui lavinami skaitymo ágûdþiai, gebëjimas atskirti 

teksto segmentus, planuoti, pasakoti pagal planà, 

atrinkti ir sisteminti reikalingà informacijà, atitinkamus 

þodþius su priebalsiø supanaðëjimo atvejais 

naudoti raðiniuose bei kûrybiniuose darbuose po truputá 

gerino mokymosi rezultatus. Mokiniai reèiau klydo 

dirbdami su tekstu, þymëdami jame þodþius su priebalsiø 

supanaðëjimo atvejais. Taèiau per pratybas vis 

dar darë nemaþai klaidø, ypaè ieðkodami raðybà paaiðkinanèio 

þodþio. 

Pirmojo mënesio pabaigoje paraðytas antrasis 100 

þodþiø diktantas parodë labai neþymø rezultatø gerëjimà. 

Vertinimo vidurkis vis dar iðliko labai þemas – 

3,45 balo. 

Antràjá tyrimo mënesá pamokose nuolat kartojant 

priebalsiø raðybos taisykles bei atliekant pratybas 

raðtu ir þodþiu, mokiniai priebalsiø raðybos klaidø 

darë vis maþiau, paaiðkindavo priebalsiø supanaðëjimà 

naujuose þodþiuose. Daugiausia klaidø mokiniai 

darë ðiuose þodþiuose: vabzdþiai, uþsirakinti, 

apþiûra, iðdidus, bergþdþias, pirðèiukas, urgzdamas, 

nulipdë, mesèiau, surasèiau, megzk, urgs, 

dygs, dirbk. 

Pagerëjo mokymosi atmosfera klasëje. Anksèiau 

sunkiai susikaupiantys mokiniai dabar á pamokà ásitraukdavo 

jau antrà treèià minutæ, tapo drausmingesni, 

greièiau iðgirsdavo uþduotis, mokytojos aiðkinimà, 

maþiau klausinëjo. Mokiniai vis daþniau pageidavo 

grupinio darbo, kûrybiniø uþduoèiø, pokalbiø, kurie 

daþnai iðprovokuodavo diskusijà. Diskutuojant, 

be abejo, nepavykdavo iðvengti nesklandaus kalbëjimo, 

replikavimo, kartais bûdavo pertraukiama draugo 

kalba, o kalbant bûdavo daroma ir kalbos kultûros 

klaidø, taèiau buvo akivaizdu, kad net ir ne visada 

sklandþios diskusijos ugdë mokiniø màstymo auto- 



nomiðkumà, skatino jø tarpusavio supratimà, pagarbà 

kito nuomonei. 

Antrojo mënesio pabaigoje paraðytas treèiasis 100 

þodþiø diktantas patvirtino nuosekliai gerëjanèius 

priebalsiø raðybos mokymosi rezultatus. Daugelio pakankamai 

ir gerai besimokanèiø darbuose klaidø sumaþëjo 

þymiai, o paþymys pakilo 2–6 balais. Vertinimo 

vidurkis – 5. 

Treèiàjá tyrimo mënesá buvo pastebëta, kad suaktyvëjo 

daugelio mokiniø suinteresuotumas savo 

þiniomis bei mokymosi rezultatais. Lavinant ágûdþius, 

buvo sugráþta prie morfologinio þodþiø nagrinëjimo, 

kartotos visos su priebalsiø supanaðëjimo 

mokymu susijusios taisyklës. Mokiniai beveik nebesuklysdavo 

tekste atrasdami þodþius su priebalsiø 

susiliejimu, daþniau nepastebëdavo priebalsiø 

suduslëjimo, kurá mokiniai daþnai áþvelgdavo tuose 

þodþiuose, kurie raðomi fonetiðkai. Kalbos uþduotys 

vis daþniau buvo integruojamos á darbo su tekstais 

uþduotis. 

Paraðius ketvirtàjá 100 þodþiø diktantà, paaiðkëjo, 

kad priebalsiø raðybos mokymosi rezultatai dar labiau 

pagerëjo. Vertinimo vidurkis pakilo iki 6: 

Balai 

6 

5 

4 

3 

2 

1 

0 

1 2 3 4 

Diktantai 

1 pav. Diktantø vertinimo vidurkiø skalë 

Pirmojo diktanto metu buvo paraðyta net dvylika 

neigiamø paþymiø ir tik penki teigiami. Tuo tarpu 

iðtaisius ketvirtàjá diktantà paaiðkëjo, kad neigiami 

tik keturi paþymiai, o teigiamø – net trylika. Pateikiami 

17 mokiniø, raðiusiø visus keturis diktantus, rezultatai: 

Atliekant pedagoginá tyrimà, nustatyta, kad daþniausios 

mokiniø priebalsiø raðybos þiniø spragos 

yra ðios: 1) dusliøjø ir skardþiøjø priebalsiø neskyrimas; 

2) sàvokø suskardëjimas, suduslëjimas, susiliejimas 

neskyrimas; 3) fonetinës priebalsiø raðybos 

neskyrimas nuo morfonologinës; 4) menkos veiksmaþodþio 

formø þinios. Be to, viduriniosiose klasëse 

Klaidos 

60 

40 

20 

0 

Iðvados 

Mokiniai 

1 diktantas 

4 diktantas 

2 pav. Pirmojo ir ketvirtojo diktantø rezultatai. 

d idaktika 

Taigi nuolatinis teorinis sàvokø ir taisykliø kartojimas, 

dëmesys artikuliacijai, pratybos raðtu ir þodþiu, 

priebalsiø raðybos mokymas jà siejant su kitais kalbos 

darbais, taip pat komunikacijà, kritiðkumà bei kûrybiðkumà 

skatinanèiø metodø taikymas leido pamaþu, bet 

nuosekliai gerinti ne tik priebalsiø raðybos, bet ir apskritai 

lietuviø kalbos mokymosi rezultatus. Tyrimas, 

kurio metu teko dirbti sparèiau ir papildomai, pagerino 

ne tik mokiniø priebalsiø raðybos þinias, bet ir formavo 

teigiamà nuostatà dël sistemingo, atidaus, atsakingo 

mokymosi. Tyrimo metu pagerëjo mokiniø tarpusavio 

santykiai bei jø santykiai su mokytoja. 

Baigiamajame pedagoginio tyrimo tarpsnyje iðanalizavus 

mokiniø atsakymus, paaiðkëjo, kad lietuviø 

kalbos pamokos patinka beveik visiems. Daugeliui 

mokiniø papildomas priebalsiø asimiliacijos mokymasis 

buvo naudingas. Tà neigë tik trys mokiniai. Atsakydami, 

kà naujo suþinojo papildomai mokydamiesi 

priebalsiø supanaðëjimo, mokiniai pasiskirstë á dvi 

stovyklas – vieni teigë, kad daug, kiti – kad nieko. 

Teigiamø atsakymø buvo daugiau. Vaikai suþinojo, 

kokie bûna supanaðëjimo atvejai, kaip juos atskirti, 

kaip raðomi vieni ar kiti þodþiai, kodël jie taip raðomi. 

Kai kurie atsakë labai lakoniðkai – kad suþinojo tai, ko 

neþinojo, kad suþinojo daug, viskà ir pan. Tik keturi 

respondentai atsakë nieko naujo nesuþinojæ. Taigi 

anketinë mokiniø apklausa raðtu parodë, kad mokytojos 

iðkeltas tyrimo uþdavinys buvo aktualus, o 

sprendimo strategija teisinga, kadangi mokiniai suprato 

raðybos mokymosi naudà, ávertino mokytojos 

reiklumà ir tapo sàmoningais kalbos vartotojais. 

pradeda formuotis abstraktusis mokiniø màstymas. Á 

tai mokytojui dera atsiþvelgti ruoðiantis konkreèiai 

mokomajai temai, parenkant mokymosi metodus, metodinius 

bûdus bei uþduotis. 

Konstatuotina, kad labai svarbu iðmokyti mokinius 

skirti balsinguosius priebalsius nuo skardþiøjø, 

skardþiuosius nuo dusliøjø. Neiðmokæ ir nesuvokæ 

ISSN 1392-8600 

87

88 


ðiø dalykø, mokiniai neatskirs priebalsiø supanaðëjimo 

rûðiø, tars geminatas. Tad ypatingà dëmesá derëtø 

skirti þodþio suvokimui garsiniu ir artikuliaciniu 

aspektais, mokyti pastebëti bei iðskirti jo „pavojingas 

vietas“, mokyti nustatyti, á kurià morfemà áeina 

raðybos sunkumas, mokyti pritaikyti atskiroms morfemoms 

raðybos taisykles ar parinkti atraminius þodþius. 

Galima daryti iðvadà, kad priebalsiø raðybos klaidas 

bei þiniø spragas leido paðalinti nuolatinis priebalsiø 

raðybos taisykliø kartojimas, jas taikant þodþiu 

ir raðtu pratybose. Svarbu tai, kad pasiekti gerø rezul- 

Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga. 1999. 

Vilnius: Garnelis. 

Arends R. I., 1998, Mokomës mokyti. Vilnius: Margi raðtai. 

Programos, 2003 – Bendrosios programos ir iðsilavinimo 

standartai. Vilnius: Lietuvos Respublikos ðvietimo 

ir mokslo ministerijos Ðvietimo aprûpinimo centras. 

Butkienë G., Kepalaitë A., 1996, Mokymasis ir asmenybës 

brendimas. Vilnius: Margi raðtai. 

Gage N. L., Berliner D. C., 1994, Pedagoginë psichologija. 

Vilnius: Alma litera. 

Kadþytë-Kuzavinienë L., 1997, Raðyba mokykloje. 

Kaunas: Ðviesa. 

Lanksheer C., Knobel M., 2004, Teacher Research: From 

design to implementation. Open University Press. 

Neuburg R., Harris V., 2003, Learning my way: A Handbook 

on Language Learning Strategies. Kaunas: 

Technologija. 

Pakerys A., 1986, Lietuviø bendrinës kalbos fonetika. 

Vilnius: Mokslas. 

Salienë V., 2001, Þodinës komunikacijos ugdymas mokant 

Literatûra 


the 6 th Form 

tatø padëjo mokiniø priebalsiø raðybos mokymas ne 

tik tradiciniais metodais, bet jø siejimas ir su aktyvaus 

mokymosi metodais – pokalbiu, klausimais, diskusijomis, 

kûrybinëmis uþduotimis. Ðiuolaikinës didaktinës 

nuostatos akcentuoja lingvistinës kompetencijos 

ugdymà lavinant bendruosius komunikacinius 

ágûdþius. Todël prieð mokant priebalsiø supanaðëjimo 

bei ðalinant þiniø spragas, derëtø laikytis bendrø 

nuostatø: 1) tik lavindami skaitymo ágûdþius mokiniai 

ásimins naujas raðybos struktûras; 2) raðybos 

mokymas lavins skaitymo strategijas, tobulins morfonologinæ 

raðybà. 

lietuviø kalbos V–VI klasëse. – Pedagogika. Mokslo 

darbai 52. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla. 

Salienë V., 2003, Þiniø ir gebëjimø dermë ugdymo procese: 

6 klasës moksleiviø skaitymo ir raðymo pasiekimø 

analizë. Pedagogika. Mokslo darbai 65. Vilnius: 

Mokslo ir enciklopedijø leidykla. 

Sheils J., 1995, Komunikacija kalbos pamokoje: kalbø 

mokymasis ir mokymas bendrauti. Vilnius: LRÐMM 

leidybos centras. 

Vasiliauskienë V., 2002, Probleminiai lietuviø kalbos 

raðybos aspektai. Kaunas: Vytauto Didþiojo 


Visockienë O., 1999, Didaktiniø nuostatø kaita ðiuolaikinëje 

mokymo sistemoje kritinio màstymo ugdymo 

aspektu. – Lietuvos edukologijos doktorantø ir jø 

moksliniø vadovø konferencija. Kaunas: 

Technologija. 

Âûãîòñêèé Ë., 1956, Èçáðàííûå ïñèõîëîãè÷åñêèå 

èññëåäîâàíèÿ. Ìîñêâà: È-âî Àêàäåìèè 

ïåäàãîãè÷åñêèõ íàóê ÐÑÔÑÐ. 



Dël mokykliniø vadovëliø 

kirèiavimo 

Vidas KAVALIAUSKAS 



El. p. vk1119@gmail.com 

Straipsnyje aptariami Valstybinës lietuviø kalbos 

komisijos paskelbti naujieji kirèiavimo reikalavimai 

mokykliniø vadovëliø rengëjams. Remiantis vadovëliø 

kirèiavimo analize ðiame darbe iðkeliamos jø silpnosios 

ir stipriosios pusës. Atliktas tyrimas parodë, 

kad naujøjø kirèiavimo reikalavimø pirmøjø dviejø 

punktø formuluotës turëtø bûti koreguojamos. Abejotina, 

ar ðimtus kartø kirèiuoti nepavojingus kirèiavimo 

poþiûriu tuos paèius valstybiø, jø sostiniø ar 

Lietuvos vietovardþiø pavadinimus, neretai dar ir viename 

puslapyje, didaktiniu poþiûriu yra prasminga ir 

veiksminga. Daug prasmingiau sukirèiuoti maþiau 

moksleiviui girdëtus ar sudëtingesnio kirèiavimo vietovardþius, 

jø pavojingesnes formas. Vertëtø ateityje 

atnaujintuose reikalavimuose nurodyti, kokius asmen- 

The article discusses new accentuation marking 

requirements for school textbook authors announced 

by National Commission of Lithuanian Language. 

Pros and cons of the new requirements are being 

raised according to accentuation marking analysis in 

school textbooks. The analysis points out that the 

statements of the first two points in new accentuation 

marking requirements should be changed. It is 

questionable whether it is didactically essential and 

effective to mark the accent of the same simple 

country, capital or Lithuanian place-names a hundred 

times (often even on the same page). It is more 

important to mark with accent more complicated placenames 

and their forms. In future the personal names 

to be marked with accent should be also specified in 

new requirements. Now they are usually not marked 

Santrauka 

Summary 

Regarding Accentuation in 

School Textbooks 

d idaktika 

vardþius kirèiuoti - dabar jie paprastai nekirèiuojami. 

Abejotina, kad vadovëliuose reikëtø kirèiuoti tik terminus, 

teikiamus su apibrëþtimis (kaip reikalaujama 

dabar) - paprastai jie vartojami vardininko linksniu. 

Atnaujintuose vadovëliø kalbos reikalavimuose galëtø 

atsirasti bent rekomendacija vadovëliuose kirèiuoti 

terminø ir pavieniø þodþiø formas, kirèiavimo 

poþiûriu aktualias moksleiviui ar mokomojo dalyko 

mokytojui. Vadovëliø kalbos kirèiavimo reikalavimø 

rengëjai turëtø neuþmirðti pagrindinio dalyko - vadovëlyje 

sukirèiuoti þodþiai turëtø padëti skaitanèiam 

lavinti taisyklingà kirèiavimà, vengti sisteminiø kirèiavimo 

klaidø. 

Esminiai þodþiai: kirèiavimo norma, kirèiavimo 

klaida, kirtis, priegaidë, kirèio þenklas, vadovëlis. 

with accent. There is some doubt whether only those 

definitions which are given with description in school 

textbooks should be marked with accent (they are 

usually given in nominative). At least a 

recommendation to mark with accent more difficult 

definitions and some forms of the single words which 

are relevant for students and teachers of several 

subjects could be defined in new accentuation 

requirements. The authors of accentuation 

requirements for school textbooks should not forget 

the essential thing – the words marked with accent in 

the textbook should help to improve one’s 

accentuation skills and to avoid systemic 

accentuation mistakes. 

Key words: accentuation norm, accentuation 

mistake, stress, accent, stress mark, textbook. 

ISSN 1392-8600 

89

90 

Dël mokykliniø vadovëliø kirèiavimo 

2003 m. geguþës 29 d. Valstybinë lietuviø kalbos 

komisija patvirtino Bendrojo lavinimo dalykø vadovëliø 

kalbos taisyklingumo vertinimo tvarkà. Komisijoje 

suburta Vadovëliø vertinimo pakomisë, kurios 

pagrindinis uþdavinys – ávertinti rengiamø mokykliniø 

vadovëliø kalbos taisyklingumà. Tarp kitø taisyklingos 

kalbos reikalavimø buvo ir rekomendacija kirèiuoti 

terminus ir sàvokas, Lietuvos vietovardþius, 

ávairiø þodþiø pavojingàsias formas. Tikëtasi per vadovëliø 

kalbà daryti teigiamà átakà visos visuomenës 

kalbai (þr. Gimtoji kalba, 2005, nr. 6, 15–19). Leidyklos 

tuos kirèiavimo dalykus ávairiai interpretavo, todël 

kilo bûtinybë tiksliau reglamentuoti, kà privalu rengiamuose 

vadovëliuose kirèiuoti. Taip gimë naujieji 

„Valstybinëje lietuviø kalbos komisijoje vertinamø 

bendrojo lavinimo dalykø vadovëliø kalbos reikalavimai“ 

(patvirtinti VLKK 2006 m. vasario 9 d.). Juose 

teigiama: 

„7.1. Kirèiuojami tekste ar pridedamame þodynëlyje 

su sàvokø apibrëþtimis teikiami terminai (visi sudëtiniø 

terminø dëmenys, iðskyrus tarnybinius þodþius). 

7.2. Kirèiuojami Lietuvos vietovardþiai, valstybiø 

ir jø sostiniø pavadinimai (visi linksniai). 

7.3. Pradiniø klasiø vadovëliai nekirèiuojami“ (þr. 

VLKK, 2006). 

Ðio darbo pagrindinis tikslas – atlikus vadovëliø 

kalbos kirèiavimo analizæ, ávertinti naujuosius reikalavimus, 

aptarti jø silpnàsias ir stipriàsias puses. Dar- 

Toks formalizuotas visø gerai þinomø ir visada taisyklingai 

vartojamø vietovardþiø formø kirèiavimas 

didaktiniu poþiûriu nëra tikslingas, neretai atrodo net 

ðiek tiek kurioziðkai. Nagrinëjamame „Istorijos“ va- 

Regarding Accentuation in School Textbooks 

bo objektas – labai atsakingai ir gerai kalbos poþiûriu 

vadovëlius rengianèios leidyklos Tyto Alba 8 klasës 

vadovëlis „Istorija“ (autoriai – B. Banys, J. Jankûnienë, 

L. Pobedinska, A. Skardþiukienë). Jis pasirinktas 

dar ir todël, kad bûtent istorijos ir geografijos vadovëliuose 

daugiausia vartojamø Lietuvos vietovardþiø, 

valstybiø ir jø sostiniø pavadinimø, kuriuos pagal 

naujuosius reikalavimus bûtina sukirèiuoti. 

Vienas ið naujøjø reikalavimø – kirèiuoti Lietuvos 

vietovardþiø, valstybiø ir jø sostiniø pavadinimø visus 

linksnius – daugelyje vadovëliø, ypaè istorijos ir 

geografijos, realizuotas tiksliai, bet labai formaliai. Nagrinëjamame 

„Istorijos“ vadovëlyje irgi tiksliai laikytasi 

naujøjø reikalavimø, todël kai kuriø daþniau vartojamø 

þodþiø formos buvo kirèiuojamos deðimtis ar 

net ðimtus kartø: Lietuva – 244 k.; Prancûzija – 128 

k.; Lenkija – 126 k.; Anglija – 95 k.; Vilnius – 66 k.; 

Roma – 60 k.; Indija – 51 k.; Vokietija – 49 k.; Italija 

– 42 k.; Rusija – 42 k.; Kinija – 28 k.; Rusia – 28 k.; 

Nyderlandai – 26 k.; Ispanija – 25 k.; Paryþius – 22 

k.; Japonija – 21 k.; Èekija – 20 k.; Kijevas – 20 k. ir 

kt. Nemaþos dalies tokiø vietovardþiø kirèiavimas nëra 

pavojingas, niekas kalbëdamas nedaro kirèiavimo 

klaidø. Tad ar racionalu iðtisai vadovëlyje kirèiuoti 

ávairias tokiø vietovardþiø formas? Pagal naujuosius 

reikalavimus – bûtina. Todël vadovëlyje ir kirèiuota 

taip: 

Lénkija (126 kartai) Ánglija (95 kartai) 

· kilm. Lénkijos – 82 · kilm. Ánglijos – 54 

· vard. Lénkija – 20 · viet. Ánglijoje – 13 

· viet. Lénkijoje – 12 · vard. Ánglija – 12 

· gal. Lénkijà – 8 · gal. Ánglijà – 12 

· naud. Lénkijai – 3 · naud. Ánglijai – 2 

· án. Lénkija – 1 · án. Ánglija - 2 

Vìlnius (66 kartai) Ìndija (51 kartas) 

· kilm. Vìlniaus – 31 · kilm. Ìndijos – 20 

· viet. Vìlniuje – 16 · gal. Ìndijà – 14 

· gal. Vìlniø – 13 · viet. Ìndijoje – 9 

· vard. Vìlnius – 5 · vard. Ìndija – 7 

· án. Vìlniumi – 1 · án. Ìndija – 1 

dovëlyje yra puslapiø, kuriuose mirgëte mirga to paties 

visai kirèiavimo poþiûriu nepavojingo vietovardþio 

sukirèiuotos ávairios formos, pvz.: 25 kartus sukirèiuota 

Ìndija (p. 158) (þr. vadovëlio pslp. kopijà) 

Vidas KAVALIAUSKAS


d idaktika 

ISSN 1392-8600 

91

92 

Dël mokykliniø vadovëliø kirèiavimo 

Ko tuo siekiama? Kad moksleiviui ar dalyko mokytojui 

bûtø lengviau tarti tuos vietovardþius, kad jie 

nedarytø kirèiavimo klaidø? Kirèiuoti po kelis kartus 

reikëtø nebent pavojingesniø kirèiavimo poþiûriu vietovardþiø 

ávairias formas: pavyzdþiui, kai kuriuos 1 

kirèiuotës nenusistovëjusio kirèiavimo Lietuvos vietovardþius: 

Klaipëda, Ðalèininkai, Ðarnelë, Ðìluva, 

Vìsaginas ir kt.; mûsø gyvojoje kalboje reèiau taisyklingai 

kirèiuojamus 2 kirèiuotës moteriðkosios giminës, 

ypaè su vardininko galûne -a, svetimos kilmës 

vietovardþius: Andorà – Andòroje, Bratislavà – 

Bratislãvoje, Buþumbûrà – Buþumbûroje, Dohà – 

Dòhoje, Ganà – Gãnoje, Kambodþà – Kambòdþoje, 

Kubà – Kùboje, Lisabonà – Lisabònoje, Nikaragvà 

– Nikarãgvoje, Prahà – Prãhoje, Venesuelà – 

Venesuèloje ir pan.; vyriðkosios giminës 2 kirèiuotës 

vns. án. ir vns. viet. formas: Afganistãnas – Afganistanù, 

Afganistanè, Alþyras – Alþyrù, Alþyrè, 

Belgrãdas – Belgradù, Belgradè; Egìptas – Egiptù, 

Egiptè; Kamerûnas – Kamerûnù, Kamerûnè; Òslas – 

Oslù, Oslè; Seùlas – Seulù, Seulè; Singapûras – Singapûrù, 

Singapûrè; Skuõdas – Skuodù, Skuodè ir 

kt.; pavojinguosius 2 kirèiuotës daugiskaitinius Lietuvos 

vietovardþius: Daugai – Daugø, Daugùs, 

Dauguose; Trãkai – Trãkø, Trakùs, Trãkuose; 

Varniai – Varniø, Varniùs, Varniuose ir kt.; ne visø 

taisyklingai pagal 3 kirèiuotæ kirèiuojamø kai kuriø 

Lietuvos vietovardþiø formas: Varënà – Varënõs, su 

Varëna, Varënojè; Kernavë – Kernavës, Kernavæ, 

Kernavëjè; Anykðèiai – Anykðèiø, Anýkðèius, Anykðèiuosè; 

Telðiai – Telðiø, Télðius, Telðiuosè ir kt.; pavienius 

4 kirèiuotës vietovardþius: Alytùs – Alytaus, 

Alytujè; Garliavà – Garliavõs, Garliãvà, Garliavojè 

ir kitus. 

Istorijos vadovëliuose turëtø bûti kirèiuojami buvusiø 

istoriniø valstybiø, jø sostiniø, didþiøjø mûðiø 

vietø, Lietuvos istorijai svarbiø vietoviø pavadinimai. 

Deja, naujieji reikalavimai to nepraðo, tad leidyklos 

daþniausiai pasirenka lengviausià kelià: jeigu nëra 

bûtina kirèiuoti, tai ir nekirèiuosim. Gal todël ir ðiame 

vadovëlyje nëra kirèiuoti Kvèdlinburgo anãlai, 

Vìtenbergas, Marìenburgas, Antiòchija, Vestfãlijos 

taikà, Legnìcos mûðis, Tiurìngija, Kastìlija, Freiburgas, 

Aragònas, Heidelbergas, Grenadà, Briùgë, 

Kambrë, Navarà, Vèstminsteris, Keñterberis, 

Poznãnë, Nòvgorodas, Smoleñskas, Pòlockas ir kt. 

Tiesa, pastarajame vadovëlyje yra kirèiuotø vietovardþiø, 

bet jie kirèiuoti atsitiktinai, nesistemingai: a) 

pavartoti vienà kartà ir sukirèiuoti: Pizà, Milãnas, 

Gènuja, Venècija, Floreñcija, Kompostèlos 

Santjãgas, Kliunë, Kèlnas; b) sukirèiuoti pirmà kartà 

pavartojus, visais kitais atvejais nekirèiuoti: Áugsburgo 

taika, Transilvãnija, Hánza, Flándrija, 

Regarding Accentuation in School Textbooks 

Bolònijos; c) kirèiuota ávairiai: Ántverpenas – 9 kartus 

sukirèiuota, 4 kartus ne; iðtisai kirèiuoti vietovardþiai 

Bizántija – 11 kartø, Normándija – 13 kartø, 

Konstantinòpolis – 20 kartø. Taigi leidykla 8 klasës 

„Istorijos“ vadovëlyje nemaþà dalá vietovardþiø, kuriø 

pagal naujuosius reikalavimus nebûtina kirèiuoti, 

vis dëlto sukirèiavo. Tai pagirtina. Daugeliui moksleiviø 

(ir net mokytojø) kyla klausimø, kaip kirèiuoti maþiau 

girdëtus istorinius vietovardþius, jø kirèiavimas 

daug aktualesnis nei áprastø ir „nepavojingø“ kirèiavimo 

poþiûriu vietovardþiø Rùsija, Ánglija, Lénkija, 

Vìlnius tarimas. 

Kirèiuoti vadovëliuose, þinynuose, mokomojoje literatûroje 

sunkiau kirèiuojamus þodþius ir jø formas 

áprasta ið seno. „Norint uþkirsti kelià netaisyklingam 

kirèiavimui, vadovëlyje kirèiuojami „pavojingi“ teksto 

þodþiai, pvz.: fonemà, kláusimai, raidë, tiksliai“ 

(Pakerys, 2003, 6). Pavieniø þodþiø kirèiavimas vadovëliuose 

turëtø padëti kovoti su nenorminiais ir nesisteminiais 

kirèiavimo variantais, akivaizdþiai paþeidþianèiais 

lietuviø bendrinës kalbos sistemà (þr. dar 

Mikulënienë, 1995, 38–39). Anksèiau leidyklos vadovëliuose 

pagal savo iðgales bandë kirèiuoti vienà kità 

„pavojingàjá“ þodá, bet tai darë gana nesistemingai. 

Kildavo ginèø – vieniems atskirø þodþiø tam tikros 

formos atrodë pavojingos kirèiavimo poþiûriu, kitiems 

– ne. Padëtá komplikuoja ir tai, kad Valstybinë 

lietuviø kalbos komisija lig ðiol dar nëra paskelbusi 

didþiøjø kirèiavimo klaidø sàraðo. Todël naujuosiuose 

kirèiavimo reikalavimuose rengiamiems vadovëliams 

nebeliko reikalavimo kirèiuoti pavienes sudëtingesnio 

kirèiavimo þodþiø formas. Paliktas tik reikalavimas 

kirèiuoti tekste ar pridedamame þodynëlyje 

su sàvokø apibrëþtimis teikiamus terminus. Leidyklos 

daþniausiai taip ir daro – kirèiuoja terminus, teikiamus 

su apibrëþtimis; paprastai vardininko formas. 

Tokia praktika ne visada gera. Vardininko formos kirtis 

toli graþu ne visada sutampa su kitø linksniø formø 

kirèio vieta – neuþtenka sukirèiuoti tik metòdas, 

turnyras (2 kirèiuotë), þíedas, reikðmë (3 kirèiuotë), 

ryðys, dailë (4 kirèiuotë). Tekste gali bûti tokiø terminø 

ir kitø formø (vns. án., vns. viet., dgs. gal.), kurios 

neretai ðnekamojoje kalboje kirèiuojamos netaisyklingai: 

2 kirèiuotës vns. án.: metòdu (=metodù), turnyru 

(=turnyrù), vns. viet.: metòde (=metodè), turnyre 

(=turnyrè), dgs. gal.: metòdus (=metodùs), turnyrus 

(=turnyrùs); 3 kirèiuotës vns. án.: su þiedù (=þíedu), 

su reikðmè (=réikðme), dgs. gal.: þiedùs (=þíedus), 

reikðmès (=réikðmes); 4 kirèiuotës vns. kilm.: dailës 

(=dailës), dgs. kilm.: ryðiø (=ryðiø), vns. viet.: dailëje 

(=dailëjè), ryðyje (=ryðyjè) ir kt. formos. 

Galbût vertëtø ateity teikiamuose atnaujintuose 

reikalavimuose pabrëþti, kad, jei terminas vadovëlyje 

Vidas KAVALIAUSKAS


vartojamas ne kartà, uþtenka sukirèiuoti pirmà kartà 

pavartotà, o toliau tekste galima ir nekirèiuoti, jei tai 

nëra „pavojingas“ linksnis. 

Tyto Alba 8 klasës „Istorijos“ vadovëlyje naujøjø 

reikalavimø aklai nesilaikyta – rasime vadovëlyje sukirèiuotø 

ir terminø, kurie yra tekste be apibrëþèiø, ir 

pavieniø þodþiø: protèstas, dogmà, síela, baldø, 

medþiagø, dailës, Pãbaltijá, téises, tautinès, turnyrùs, 

arbûzùs, abrikosùs, ryþiùs, bajorùs, valstybëlès, 

musulmonùs, kókias, Artimúosius Rýtus, valdovù, 

epizodè, paskélbë, pasíekia, uþdraudþia ir kt. 

Toks pasirinkimas tik sveikintinas. Deja, daugelyje 

vadovëliø panaðios „pavojingosios“ þodþiø formos 

nëra kirèiuojamos. 

Nagrinëjamame vadovëlyje irgi galima rasti nesukirèiuotø 

kai kuriø sudëtingesniø þodþiø formø, kuriø 

Apibendrinant galima daryti iðvadà, kad Valstybinëje 

lietuviø kalbos komisijoje vertinamø bendrojo lavinimo 

dalykø vadovëliø kalbos reikalavimø 7 punktas 

„Kirèiavimo reikalavimai“ yra koreguotinas. Mechaniðkas 

nepavojingø gerai þinomø ir visada taisyklingai 

vartojamø vietovardþiø kirèiavimas (dar po kelias deðimtis 

ar net ðimtus kartø) didaktiniu poþiûriu nëra tikslingas, 

neefektyvus, jis neturëtø kompensuoti naujuose 

reikalavimuose, deja, vietà praradusios nuostatos 

kirèiuoti terminø ir pavieniø þodþiø ávairias pavojingas 

formas tekste. Nesudëtingo kirèiavimo vietovardþiai 

galëtø bûti kirèiuojami pirmà kartà pavartoti – toliau 

tekste jø kirèiuoti nebûtina. Daug prasmingiau sukirèiuoti 

vadovëliuose menkai þinomus, maþai girdëtus ar 

sudëtingo kirèiavimo vietovardþius, jø visas pavojingesnes 

formas. Vertëtø reikalavimuose nurodyti, kokius 

asmenvardþius reikëtø kirèiuoti – dabar istorijos, 

Banys B., Jankûnienë J., Pobedinska L., Skardþiukienë A., 

2006, Istorija: Vadovëlis 8 klasei. I, II dalys. Vilnius. 

Mikulënienë D., 1995, Variantai normos ir sistemos 

poþiûriu. – Kalbos kultûra 67, 36–39. 

Iðvados 

Ðaltiniai ir literatûra 

d idaktika 

kirèiavimas ir istorijos mokytojui, ir moksleiviui gali 

bûti problemiðkas: teofûnà, karûnà, hunùs, kliunieèiùs, 

teologùs, vienuoliùs, règula, gudriai, tiksliai, 

výkdomoji valdþià ir kt. Vadovëlyje yra ir visai be 

reikalo prikirèiuotø ávairiø nepavojingo kirèiavimo þodþiø 

formø: galýbës, ármijai, simboliui, ðalimì, úostas, 

¤vykiai, ðvarkas, fãbrikas, visúotiniam lãbui ir 

náudai… 

Ateityje rengiant atnaujintus vadovëliø kalbos reikalavimus 

tikslinga bûtø bent rekomenduoti vadovëliuose 

sukirèiuoti pavieniø þodþiø formas, kirèiavimo 

poþiûriu aktualias bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviui 

ar mokomojo dalyko mokytojui. Tai padëtø lavinti 

taisyklingà kirèiavimà, vengti sisteminiø kirèiavimo 

klaidø. 

geografijos vadovëliuose jie gali bûti nesukirèiuoti. 

Reikalavimuose turëtø atsirasti nuoroda, kad dvejopo 

kirèiavimo þodþiø turëtø bûti teikiamas pirmasis kirèiavimo 

variantas. Vadovëlio þodþiø kirèiavimas turëtø 

padëti moksleiviui taisyklingai tarti pavojingus kirèiavimo 

poþiûriu þodþius, ávairias jø formas (ypaè terminø). 

Tai turëtø bûti áteisinta bent kaip rekomendacija 

leidykloms. Valstybinë lietuviø kalbos komisija turëtø 

kuo greièiau patvirtinti didþiøjø kirèiavimo klaidø sàraðà, 

á kurá pirmiausia ir turëtø bûti orientuojamasi pasirenkant, 

kuriuos þodþius ir jø formas sukirèiuoti mokykliniuose 

vadovëliuose. Kita vertus, vadovëlis neturëtø 

tapti kirèiavimo pratybø sàsiuviniu. Vadovëliø 

kirèiavimo dalykais siektina uþkirsti kelià galimoms kirèiavimo 

klaidoms, prisidëti prie bendrojo lavinimo mokyklø 

moksleiviø ir dalyko mokytojø bendrinës kalbos 

kultûros gerinimo. 

Pakerys A., 2003, Lietuviø bendrinës kalbos fonetika. 

Vilnius. 

Urnëþiûtë R., 2005, Vadovëliø vertinimo pakomisë: darbai 

ásibëgëjo. – Gimtoji kalba 6, 15–19. 

ISSN 1392-8600 

93

94 

d idaktika 

Argumentacija: árodymo ir 

átikinimo santykis 

Zita NAUCKÛNAITË 



Ávedus á 2008 m. lietuviø gimtosios kalbos brandos 

egzaminø programà samprotavimo raðiná, aktuali 

tampa árodymo ir átikinimo samprata bei jø santykis 

tekste; taip pat iðkyla ir etikos klausimas, nes argumentacijos 

objektas yra þmogus, jo poþiûris ir elgesys. 

Straipsnyje apþvelgiama ðios problemos genezë; 

aptariamas klasikinis argumentø skirstymas á loginius, 

etinius ir patetinius pagal Aristotelio ethos, logos, 

pathos; ávertinamos kai kurios mokslinës árodymo ir 

átikinimo kategorijø sampratos. 

From 2008 the Final Lithuanian native examination 

will include the task of writing an argumentative nonfiction 

essay. That is where the problem of the quality 

of an argument comes in. An argument should be 

based on the truth, but not on the effect caused by 

simulacrum. 

The present article deals with the relation of main 

dimensions of argumentation – those of proof and 

persuasion. Stress is laid on the statement that even 

though logics and rationality should be evaluated 

far more than the image of the author or his appeal to 

the emotions of the addressee, often the author finds 

formal reasoning difficult, the audience is bored, and 

as a result, rhetoric language prevails. 

Argumentative texts may appeal to the intellect, 

emotions and aesthetical experiences of the 

addressee; therefore, the article reviews the three 

kinds of argumentation in detail. It is evident that 

Santrauka 

Summary 

Argumentation: the Relation 

between Proof and Persuasion 

Kadangi argumentuojant galima apeliuoti á adresato 

intelektà, emocijas ir estetinius iðgyvenimus, pateikiamas 

naujas argumentø skirstymo bûdas pagal 

apeliacijos kryptá ir analizuojamas trejopo argumentø 

poveikio santykis. Numatant argumentavimo mokymo 

uþdavinius, akcentuojamas apeliacijø á emocijas ir 

vaizduotæ pavojus. 

Esminiai þodþiai: árodymas, átikinimas, loginiai 

argumentai, emociniai argumentai, estetiniai argumentai. 

logical arguments have the strongest direct effect on 

the mind, emotional arguments influence feelings and 

aesthetical arguments stimulate imagination; however, 

any argument mentioned above makes stronger or 

weaker peripheral effect on the addressee. The flow 

of speech is linear, and when we normally conceive 

the discourse we do not analyse whether it appeals 

to the mind, emotions or imagination. 

Nevertheless, the appeal to emotions is a powerful 

rhetoric technique, which is often misused by 

politicians, journalists and advertisers. Thus, the 

article emphasises that one of the main tasks of 

teaching argumentation is to equip schoolchildren 

with the knowledge and skills necessary for the 

analysis of argumentation and to teach they to focus 

on thought which is the foundation of the text. 

Key words: proof, persuasion, logical arguments, 

emotional arguments, aesthetical arguments. 

Zita NAUCKÛNAITË


Kitais metais ásigalios 2008 m. lietuviø gimtosios 

kalbos brandos egzaminø programa, kurioje nurodoma, 

kad lietuviø gimtosios kalbos brandos egzaminui 

pateikiama alternatyvi publicistinio samprotaujamojo 

teksto raðymo uþduotis 1 . 

Raðant publicistiná samprotavimà reikës ne tik 

nuosekliai, logiðkai dëstyti savo mintis, bet ir aptarti 

kitø reiðkiamus poþiûrius, vertinti jø pagrástumà, 

su jais polemizuoti; pagrásti savo poþiûrá remiantis 

socialine ir kultûrine patirtimi; analizuoti, argumentuoti, 

daryti iðvadas ir kt. 2 (paryðkinta – Z. N.), – 

tai yra kurti argumentavimo 3 tekstà. 

Paskelbus samprotavimo raðymà kaip alternatyvà 

teksto interpretacijai, paaiðkëjo, kad mokytojams ne 

visai suprantamos argumentø vertinimo normos: ke- 

Aristotelis – formaliosios logikos teorijos kûrëjas, 

buvo ir átikinimo meno pradininkas, nustatæs tris esminius 

átikinimo elementus: ethos, logos ir pathos. 

Ethos reiðkia dorovines kalbëtojo savybes. Ið graikiðko 

ethos kilo etika, etiðkas, o ðiuolaikinis komunikacijos 

mokslas ethos linkæs versti þodþiu ávaizdis, 

nes Aristotelis ethos vartojo nurodydamas tuos kalbëtojo 

charakterio bruoþus, kuriuos ðis atskleidþiàs 

auditorijai 6 . Aristotelis teigë, kad mes linkæ labiau pasitikëti 

tuo kalbëtoju, kuris yra „iðmintingas, doras ir 

geranoriðkas“. 

Ðiandien prie sveiko proto, aukðtos moralës ir geros 

valios bruoþø dar pridedama kompetencija, – adresantas 

turi bûti ne tik puikus þmogus, bet ir gerai 

iðmanantis dalykà, apie kurá kalba ar raðo. Todël raðant 

argumentaciná tekstà ethos, kaip autoriaus ávaizdis, kuriamas 

1) pasirenkant tonà ir stiliø, t. y. tam tikrà diskurso 

manierà, tinkamà mûsø visuomenës „vir bonus“, ir 

2) parodant puikø iðmanymà kalbamu klausimu. 

Pathos reiðkia kalbëtojo sugebëjimà susitapatinti 

su auditorijos jausmais, troðkimais, norais, baimëmis 

Temos aktualumas 

„...visi mûsø samprotavimai nevaisingi, jei nepasiekia ðirdies“ 

(ðv. Vincentas Paulietis) 

Problemos genezë 

d idaktika 

liamas klausimas, kà reiðkia sàvokos: „ið esmës tinkami“, 

„tinkami“, „argumentuojama nepakankamai 

svariai“. Jos abstrakèios, kiekvienam skirtingai 

suvokiamos.“ 4 

Tai rodo, kad argumentavimo esmës suvokimas 

yra miglotas. Todël ávedus á egzamino programà samprotavimo 

tekstà, kuris siekia argumentuoti, t. y. árodyti 

ir átikinti (þr. Nauckûnaitë, 2002, 122), aktuali tampa 

árodymo ir átikinimo samprata bei jø santykis tekste. 

Tyrimo tikslas – aptarti pagrindiniø argumentacijos 

5 dimensijø – árodymo ir átikinimo – santyká. 

Tyrimo objektas – bendroji argumentacijos teorija. 

Tyrimo metodai – teorinë analizë, kritinis interpretacinis 

diskursas, teoriniø modeliø idealizacija. 

ir aistromis. Þiûrint ið adresanto perspektyvos, tai 

bûtina, norint, kad adresatas tave iðgirstø ir suprastø 

(jei nesugebi susitapatinti su auditorija, neverta 

në kalbëti, në raðyti). Þiûrint ið adresato perspektyvos, 

tai pavojinga, nes galima lengvai tapti manipuliacijø 

auka: juk mûsø sprendimai daþnai bûna pagrásti 

ne racionaliu samprotavimu, – stipriausià átakà þmogaus 

sprendimams, pasak Aristotelio, turi pyktis, gailestis, 

baimë ir prieðingi jiems jausmai. 

Logos principas skelbia, kad norëdamas auditorijà 

átikinti, adresantas turi nuosekliai pateikti árodymus 

ir laikytis logikos – taisyklingo samprotavimo – 

taisykliø. 

Atrodo, kad logika ir racionalumas turëtø bûti 

vertinama kur kas labiau nei adresanto ávaizdis ar 

apeliavimas á adresato emocijas, taèiau formalus samprotavimas 

adresatui daþniausiai yra nepriimtinas 

(sunkus ir nuobodus), todël tenka pasikliauti retoriniais 

samprotavimo tipais. Dël ðios prieþasties árodymo 

ir átikinimo kategorijø santykis diskutuojamas 

iki ðiol. 

1 Þr. programà (prieiga internete http://www.egzaminai.lt/EasyAdmin/sys/files/lietuviu(g)_progr-2008.pdf). 

2 Þr. Lietuviø gimtosios kalbos brandos egzaminø programos 1 priedas. Prieiga internete nurodyta 1 iðnaðoje.. 

3 Takoskyra tarp dviejø samprotavimo tipø – mokslinio aiðkinimo ir publicistinio argumentavimo – jau buvo iðryðkinta (þr. 

Nauckûnaitë Z., 2005, 19–20). 

4 Su mokytojø nuomonëmis galima susipaþinti internete. Prieiga internete http://www.smm.lt/ugdymas/docs/ 

Kedainiu_raj_liet_k_mokyt_siulimai.pdf 

5 Procesui pavadinti vartojame terminà argumentavimas, o rezultatà – sakytiná ar raðytiná tekstà – vadiname argumentacija. 

6 Þr. Three Ways to Persuade (prieiga internete http://www.calstatela.edu/centers/write_cn/3waypers.htm). 

ISSN 1392-8600 

95

96 

Argumentacija: árodymo ir átikinimo santykis 

Argumentavimas – árodymas ir / ar átikinimas? 

Nuo XX a. antrosios pusës logikos, filosofijos, 

retorikos, lingvistikos, psichologijos ir sociologijos 

sandûroje formuojasi nauja argumentacijos teorija, 

derinanti tai, kas buvo pozityvu antikinëje retorikoje, 

su ðiuolaikiniø humanitariniø mokslø pasiekimais. 

Pradþià ðiai teorijai davë filosofo ir teisininko Ch. Perelmano 

ir sociologës L. Olbrechts-Tyteca „Naujoji 

retorika“ (1958 m.) ir analitinis S. E. Toulmino argumentacijos 

modelis (1958 m.). 

Neoretorikos poþiûris. Ch. Perelmanas ir L. Olbrechts-Tyteca 

savo teorijà laikë antikinës retorikos 

tradicijø atgaivinimu (rëmësi Aristotelio, Cicerono, 

Kvintiliano darbais) ir siekë árodyti, kad ðalia formaliosios 

logikos yra ir kitø racionalaus argumentavimo 

bûdø, kuriais naudojasi teisininkai, politikai, sociologai 

ir kitø humanitariniø specialybiø atstovai. „Mes 

atradome tà Aristotelio logikos dalá, kuri ilgà laikà 

buvo uþmirðta arba tiesiog ignoruojama ir niekinama. 

Ta dalis nagrinëjo dialektinius samprotavimus, prieðingus 

demonstraciniams samprotavimams, kuriuos 

Aristotelis vadino analitiniais, – sakë Ch. Perelman. – 

Mes pavadinome tà naujà, arba atgimusià, tyrimø sritá, 

skirtà neformaliø samprotavimø analizei, Naujàja 

retorika“ (Perelman, 1979, 9). 

Pagrindinë Ch. Perelmano teorijos sàvoka – auditorija, 

kaip sambûris racionaliø ir kompetentingø diskutuojamø 

dalykø atþvilgiu þmoniø, kuriuos kalbëtojas siekia 

paveikti argumentavimu: kiekvieno argumentavimo 

tikslas yra laimëti ar sustiprinti auditorijos pritarimà; kad 

pasiektø ðá tikslà, kalbëtojas savo kalbà turi pritaikyti 

kiekvienai galimai auditorijai, todël argumentavimas yra 

auditorijos funkcija (Perelman, Olbrechts-Tyteca – cit. 

pagal Alexy, 2005, 177–178; 183–184). 

Kitaip sakant, átikinimo procesas greièiau yra dialogas 

nei monologas. Ch. Perelmanas pabrëþia, kad 

KVALIFIKATORIUS 

argumentavimas suponuoja sàveikà, arba „protø susitikimà“. 

Ðioje sàveikoje ið vienos pusës veikia valia 

oratoriaus, kuris stengiasi ne ákalbëti, o átikinti auditorijà, 

o ið kitos pusës – auditorijos pasirengimas klausyti 

oratoriaus. 

Kaip matome, pabrëþiami ne loginiai, o komunikaciniai, 

psichologiniai ir pragmatiniai argumentavimo 

aspektai. Neoretorika atsiriboja nuo formaliosios logikos 

(árodymo demonstravimo argumentai ® tezë) 

ir orientuojasi á auditorijos átikinimà, t. y. á natûralià 

kalbà. 

Argumentacijos teorijos poþiûris. Argumentacijos 

teorijos pradininkas S. E. Toulminas skiria tris 

pagrindines supratingumo (reasonableness) koncepcijas: 

1) formaliàjà geometrinæ, kuri þymi loginá 

argumentacijos traktavimà; 2) empirinæ antropologinæ, 

kuri apibûdina retoriná argumentacijos charakterá, 

ir 3) kritinæ transcendentinæ, kuri pagrindþia 

dialektiná poþiûrá á argumentacijà. Ðiø trijø koncepcijø 

skirtumai iðreiðkiami skirtingais poþiûriais á argumentacijos 

pagrástumà (sound argumentation). Pagal 

geometrinæ koncepcijà pagrásta argumentacija 

vadinama ta, kuri pateikia validþius argumentus su 

teisingomis premisomis; pagal antropologinæ koncepcijà 

pagrásta argumentacija yra lygi átikinimo sëkmei 

atitinkamoje kultûrinëje aplinkoje; pagal kritinæ 

koncepcijà argumentacijos pagrástumas priklauso 

nuo konstruktyvaus skirtingø nuomoniø indëlio á 

galutiná sprendimà (Toulmin, 1976 – cit. pagal Eemeren, 

2002). 

Pats bûdamas teisininkas S. Toulminas labiausiai 

iðplëtojo pastaràjà koncepcijà, nagrinëjanèià argumentavimà 

kaip dialektiná procesà. Jis sukûrë analitiná 

argumentacijos modelá, kurá skyrë bûtent teisiniam 

argumentavimui (þr. 1 pav.). 

IÐVADA DUOMENYS 

PARAMA 

PAGRINDAS 

Argumentation: the Relation between Proof and 

Persuasion 

IÐLYGA 

1 pav. S. Toulmino analitinis argumentacijos modelis 

Iðvada (Claim) – tezë / teiginys, kurio teisingumas árodinëjamas. 

Duomenys (Data) – tai, kas tiesiogiai pagrindþia iðvadà. 

Pagrindas (Warrant) – rodo, kaip duomenys paremia teiginá („kadangi“). 

Parama (Backing) – Pagrindo prielaidos („juk“ ). 

Kvalifikatorius (Qualifier) – teiginio grieþtumo sumaþinimas arba sustiprinimas / apibrëþimas („kai kurie“, „dalis“, „daþnai“, 

„galbût“). 

Iðlyga (Rebuttal, Reservation) – sàlyga, iðimtis („nebent“, „iðskyrus“). 

Zita NAUCKÛNAITË


Dabar ðis modelis plaèiai taikomas argumentavimo 

mokymui Vakarø Europos ir JAV universitetuose, 

koledþuose ir netgi vidurinëse mokyklose. 

Antràja – antropologine – koncepcija, kuri atspindi 

neoretorikos poþiûrá, remiasi komunikacija, psichologija 

ir pragmatika. Todël akcentuodami, kad mûsø 

mokiniai turës raðyti bûtent publicistiná samprotavimà, 

patenkame ðios koncepcijos átakon 7 . 

Argumentavimas ir átikinimas. Antropologinë 

koncepcija, apibûdinanti retoriná argumentacijos charakterá, 

ðiuo metu yra tiek iðplëtota, kad á argumentavimo 

ir átikinimo kategorijø santyká þvelgia ið átikini- 

Á 

A Á 

A 

mo pozicijø. Ðiuo klausimu yra trys poþiûriai: 1) argumentavimas 

ir átikinimas yra savarankiðki procesai, 

nes argumentavimo pagrindas – racionalus loginis 

samprotavimas, t. y. ji nukreipta á þmogaus protà, o 

átikinimas nukreiptas á emocijas ir elgesio psichologijà; 

2) argumentavimas sudaro bûtinà dalá bendro átikinimo 

proceso, á kurio sudëtá dar áeina emociniai psichologiniai, 

doroviniai, valios ir pasaulëþiûros aspektai; 

3) argumentavimas ir átikinimas yra savarankiðki 

procesai, taèiau jie gali ið dalies veikti vienas kità 

(Kotelnikova, Ruzavin, 2001, 26). Tai galëtume pavaizduoti 

tokiomis schemomis (þr. 2 pav.). 

2 pav. Argumentavimo (A) ir átikinimo (Á) santykiø pozicijos 

Visos trys schemos vienaip ar kitaip demonstruoja, 

kad argumentacija nëra vienintelë galimybë keisti 

þmogaus poþiûrá ar elgesá. Yra ir neargumentaciniø 

poveikio bûdø, kaip antai: apeliavimas á gailestá, pritarimo 

elgetavimas, ásakymas, kvietimas á pagalbà, 

bendrumo atmosferos kûrimas, sutikimo áteigimas ir 

kt., vadinamø „smegenø plovimu“ ir plaèiai naudojamø 

reklamoje ir politinëje propagandoje (þr. Aleksejev, 

1991, 20–23; Nauckûnaitë, 2000, 195; Koþeniauskienë, 

2001, 146). Ðiais bûdais galima átikinti þmogø 

visiðkai nepaisant dalyko teisingumo, taèiau toks átikinimas 

tëra manipuliacija arba demagogija 8 . 

Tai sena Sokrato ir sofisto dilema, nagrinëjama ir 

Lietuvos mokslininkø. M. Gutauskas aptaria G. Deleuzo 

pozicijà, kuri iðryðkina galios aspektà ir argumentus 

matuoja ne tiesa, bet simuliakro sukeltu efektu. G. Deleuzui 

rûpi ne argumento gelmë (matuojama tiesa), bet 

pavirðius (matuojamas efektu). Pavirðiai jaudina, þavi, 

rezonuoja, sukelia efektà ir taip kalbantysis átikina partnerius. 

Aptardamas politikø kalbø poveiká kai kurioms 

rinkëjø grupëms, kai „nereikia rimtø argumentø, tereikia 

tik efekto“, autorius kelia klausimà apie argumento 

kokybæ ir primena H. G. Gadamerio apeliacijà á patirtá, á 

praktinæ iðmintá, skoná ir takto jausmà, sàmonës budrumà 

ir vidinæ klausà (Gutauskas, 2004). 

A 

d idaktika 

V. Jakimenko taip pat atkreipia dëmesá á tai, kad 

mes gyvename keistoje epochoje, kai ne visada atsakingai 

kalba politikai, informacijos priemonës nesivarþo 

interpretuoti informacijà, kuri jau nebëra „þinojimas“ 

ar „produktas“, nes tapo stabu, garbinamu vien 

dël jos operacionalumo, o mes patys rizikuojame nusiristi 

iki tos momentinës informacijos priëmëjø lygmens 

(Jakimenko, 2005, 78). 

Plaèiai komentuojamos E. Lassan mintys apie retorikos, 

kaip poveikio priemonës, mokymo pavojus: 

„Ar deklaravimas to, kaip parinkti ir iðdëstyti argumentus, 

pritaikant juos auditorijai, kaip pakeisti argumentus 

tos ar kitos tezës naudai pagal adresato charakterá, 

kaip padaryti auditorijai áspûdá ir t. t., nëra 

mokymas manipuliuoti svetima sàmone?“ Neugdydami 

minties mes pasmerkiame mokslinæ retorikà tapti 

„demagogijos amatu“. Po Osvencimo ir GULAG’o 

bûtina suvokti, kaip politikams pavyksta „suduoti 

triuðkinantá smûgá proto tvirtovei“. Reklama – XX a. 

kûdikis – taip pat pareikalavo atverti jai potencialiø 

vartotojø jausmus ir valià (Lassan, 2001, 91–94). 

Kaip matome, analizuojant argumentavimo ir átikinimo 

fenomenà neiðvengiamai iðkyla etikos klausimas, 

nes argumentacijos objektas visuomet yra þmogus, 

jo poþiûris ir elgesys. Tai pripaþástama praktiðkai 

7 Loginiu poþiûriu publicistinis samprotavimas yra paradoksas: samprotavimas – tezës iðvedimas ið argumentø („iðprotavimas“) 

pagal grieþtas árodymo formas – yra formaliosios logikos terminas (þr. Pleèkaitis, 2004, 70; 351. Lomanienë, 2002, 7), tuo 

tarpu publicistika suponuoja átikinimà retorinëms poveikio priemonëmis. 

8 Þurnalistikos enciklopedija (1997, 32) argumentais vadina ir amoraliø manipuliacijø bûdus: baculinum (lot.) – „árodymas 

lazda“; ad crumenam (lot.) – „árodymas pinigine“; ex silentio (lot.) – „(nu)tylëjimas, kai pasakoma tik dalis informacijos“, ir 

kt. Derëtø nurodyti, jog tai klaidinga argumentacija. 

Á 

ISSN 1392-8600 

97

98 


visuose argumentacijos tyrinëjimuose. „Argumentacija, 

– sako vienas þymiausiø rusø logikø A. Ivinas, – 

tai tam tikra þmogaus veikla konkreèiame socialiniame 

kontekste, kurios galutinis tikslas yra ne þinojimas 

kaip toks, o átikinimas kuriø nors teiginiø priimtinumu“ 

(Ivin, 1999, 255; paryðkinta – Z. N.). 

Frans H. van Eemerenas, vienas þymiausiø vadinamosios 

Amsterdamo mokyklos argumentavimo tyrinëtojø, 

argumentavimà apibrëþia kaip verbalinæ, socialinæ 

ir racionalià veiklà, kurios tikslas – átikinti protaujantá 

þmogø poþiûrio (ne)priimtinumu pateikiant 

tam tikrà teiginiø konsteliacijà, skirtà poþiûriui pagrásti 

(arba atmesti) (Eemeren, 1993; paryðkinta – Z. N.). 

Taigi argumentavimas yra komunikacinë veikla, 

skirta átikinti adresatà argumentais – kalbos priemonëmis, 

apeliuojanèiomis á priimanèio subjekto 

sugebëjimà màstyti. Todël argumentavimo ir átikinimo 

kategorijø santyká galëtume pavaizduoti schema, 

kuri iðreikðtø argumentavimo intencijà átikinti adresatà 

atitinkamo poþiûrio tikrumu arba bent pasiekti, kad 

skaitytojas ar klausytojas suprastø autoriaus argumentus, 

kuriuos pastarasis iðkëlë dël diskutuojamo 

dalyko (þr. 3 pav.). 

A 

3 pav. Etiðkas argumentavimo (A) ir átikinimo (Á) 

santykis 

Schema vaizduoja átikinimà kaip galutiná argumentavimo 

tikslà ir rodo, kad atmetamos kitos (neargumentacinës) 

poveikio priemonës. Tai atitinka pozicijà, 

kad „átikinimas yra toks poveikis þmogui, kuris neapriboja 

jo laisvos valios, neatima galimybës elgtis 

savo nuoþiûra ir vertinti siûlomus sprendimus bei jø 

pagrindimà“ (Bubelis, Jakimenko, 2004, 95). 

Argumentavimas ir árodymas. Gali kilti klausimas, 

kodël galutinis argumentavimo tikslas yra bûtent átikinimas, 

o ne árodymas. Argumentavimo praktikoje 

þinomos keturios sàvokø árodyti ir átikinti kombinacijos 

(þr. Koþeniauskienë, 2005, 144–145): 

árodyti ir átikinti (tobulos kalbos apibûdinimas); 

neárodyti, bet átikinti (teisingumo iliuzija); 

árodyti, bet neátikinti (sustoti pusiaukelëje – ne- 

Argumentai 

Á 

1 lentelë. Argumentai pagal apeliacijos kryptá 


Persuasion 

pasiekti tikslo); 

neárodyti ir neátikinti (visiðka nesëkmë). 

Vien tik árodymo nepakanka: þmogaus poþiûris ir 

elgesys nepasikeis, jei nebus suþadintos atitinkamos 

emocijos. Árodymas yra tik pirmas argumentavimo 

þingsnis. 

Detaliai loginio árodymo ir argumentacijos skirtumus 

analizuoja R. Bubelis ir V. Jakimenko. Argumentacija 

– tai teiginio teisingumo pagrindimas kitais 

teiginiais, taèiau argumentacija gali bûti skirtinga: arba 

argumentuojamasis teiginys yra logiðkai susijæs 

su nurodytais teiginiais (pvz., nusikaltimo árodymas), 

arba iðvardinti teiginiai tik patvirtina já, arba „nei viena, 

nei kita“ (negrieþtos analogijos pavyzdys: Stendalis 

raðë, kad meilë panaði á drugio ligà – ji atsiranda 

ir dingsta nepriklausomai nuo þmogaus valios). 

Autoriai teigia, kad „árodymas yra ypatingas, 

idealizuotas argumentacijos tipas, ir tik iðimtiniai argumentacijos 

pavyzdþiai gali bûti pavadinti árodymu“; 

o argumentacija yra subjektyvi, nes jai svarbu 

átikinti teiginio teisingumu, o tam bûtinas atviras ar 

spëjamas auditorijos (oponento, susirinkimo dalyviø 

ar visø þmoniø, kurie pakankamai kompetentingi 

svarstyti tam tikrà klausimà) pritarimas teiginiams, kurie 

yra argumentuojamo teiginio prielaidos“ (Bubelis, 

Jakimenko, 2004, 96–98). Taèiau „átikinimo nereikëtø 

sieti tik su psichologiniais (oratoriniais, stilistiniais ir 

kt.) veiksniais, nes visuomet svarbiausias jo elementas 

yra racionalus loginis poveikis þmogaus protui, 

o ne jausmams ir emocijoms“ (Bubelis, Jakimenko, 

2004, 95; paryðkinta – Z. N.). 

Loginis ir retorinis argumentø poveikis. Pagal 

klasikiná Aristotelio ethos, logos, pathos argumentai 

paprastai skirstomi á loginius (logical), etinius (ethical) 

ir patetinius (pathetic). Loginiais argumentais 

vadinamas deduktyvus ir induktyvus samprotavimas; 

etiniais argumentais – tos priemonës, kurias autorius 

naudoja savo ávaizdþiui kurti; o patetiniais – 

visos emocinës apeliacijos (þr. Kelly, 2000). 

Galimas ir kitoks argumentø skirstymas – pagal 

tai, á kà jie apeliuoja. Argumentuojant, kaip þinome, 

galima apeliuoti á adresato 1) intelektà, 2) emocijas ir 

3) estetinius iðgyvenimus (Goloubev, 2002), todël ir 

argumentus dar galëtume skirstyti á loginius, emocinius 

ir estetinius (þr. 1 lent.). 

Teiginys Kiekviena diena turi bûti iðgyvenama prasmingai, nes... 

Loginis Emocinis Estetinis 

... þmogaus gyvenimas ... su Dievu nesi ... tos mûsø dienos – 

yra trumpas (vidutinë sudaræs sutarties, kad kaip ðventë, 

trukmë – apie 70 m.) sulauksi rytojaus, – 

„carpe diem“... 

kaip þydëjimas vyðnios... 

Zita NAUCKÛNAITË


Apeliavimas á sveikà protà yra grindþiamas santûriu 

argumentavimu. Apeliuojant á emocijas yra 

siekiama suþadinti skaitytojo arba klausytojo jausmus. 

Apeliavimas á estetinius iðgyvenimus yra pagrástas 

kalbëjimo groþiu, stilistiniu originalumu, turtinga 

ir sklandþia kalba arba elegantiðku humoru ir 

sàmoju. 

Kadangi argumentavimas – savos minties pagrindimas 

turint tikslà, kad adresatas jà suprastø ir priim- 

Argumentai 

Apeliacija á 

tø, autorius renkasi argumentus ne tik pagal savo 

pasaulëþiûrà, dalyko supratimà ar tradicijà, bet ir pagal 

etines bei estetines nuostatas, kurias labai aiðkiai 

iðreiðkia emociðkai konotuoti þodþiai ir frazës. 

Akivaizdu, kad didþiausià tiesioginá poveiká loginiai 

argumentai turi protui, emociniai – jausmams, o 

estetiniai – vaizduotei, taèiau bet kuris argumentas 

kuria ir (stipresná ar silpnesná) periferinio poveikio 

laukà (þr. 2 lent.). 

Loginiai Emociniai Estetiniai 

protà ¯¯¯ ¯¯ ¯ 

jausmus ¯¯ ¯¯¯ ¯¯ 

10 vaizduotæ ¯ ¯¯ ¯¯¯ 

Kaip matome, patys paveikiausi yra emociniai argumentai, 

nes jø prasminá branduolá sudaro aiðkiai 

protu suvokiamas dalykas, iðreikðtas emocinga kalba 

(konotuota leksika, spontaniðka sintaksë), kuri 

veikia ir vaizduotæ (abi artimosios poveikio periferijos). 

Loginiai ir estetiniai argumentai, savo ruoþtu, 

gali veikti jausmus. Argumentø poveikio schema atskleidþia, 

kad koká argumentà besirinktum, jis vis 

tiek turës emocinæ átakà. Tik estetiniø argumentø 

poveikis protui ir loginiø argumentø poveikis vaizduotei 

yra silpnas. 

Didaktinës nuostatos. Þmogus yra vientisas, kalba 

taip pat teka linijiðkai, ir paprastai suvokdami diskursà 

(ypaè sakytiná) jo neskaidome pagal tai, á kà jis 

apeliuoja. Taèiau kai turime tikslà ávertinti argumentacijà, 

nustatome, ar teksto argumentacija racionali, 

ar korektiðkos emocinës uþuominos, kokios stilisti- 

Visa þmogaus komunikacinë veikla – visuomeninës 

diskusijos, politiniai debatai, moksliniai disputai, 

teisminiai ginèai, net buitiniai pokalbiai – persmelkta 

argumentavimo, kuris aktualizuoja ir integruoja paþintinius 

kognityvinius ir emocinius psichologinius 

procesus; dorovines, pasaulëþiûros ir estetines nuostatas. 

Argumentavimas yra komunikacinës kompetencijos 

aðis. 

Galutinis argumentacijos tikslas – átikinti auditorijà 

(klausytojus ar skaitytojus) tam tikrø kultûros, visuomenës 

ir þmogaus gyvenimo problemø tikrumu ir/ 

ar siûlomø sprendimø teisingumu, todël argumenta- 

2 lentelë. Trejopo argumentø poveikio santykis 9 

Iðvados 

nës priemonës vartojamos kalbos groþiui sustiprinti 

ir – svarbiausia – kokiø tikslø siekia argumentacijos 

autorius. 

Bûtina mokyti kritiðkai analizuoti argumentacijà: 

ne tik atskirti faktà nuo nuomonës, atskleisti nesuformuluotas 

prielaidas, bet ir vertinti (árodymus, 

prieþastis, ðaltinius). Bûtina susimàstyti apie patikimumo 

kriterijus, o bendroji argumentacijos teorija 

kaip tik ir padeda surasti reikalingas priemones ir ápareigoja 

mus bûti tolerantiðkus ir atvirus kritikai (þr. 

Jakimenko, 2005, 79). 

Negalima nesutikti ir su E. Lassan, kad ðiuolaikinës 

retorikos uþdavinys – sutelkti dëmesá á mintá, kaip 

bûsimo teksto pagrindà, ugdyti mokëjimà „netikram 

þodþiui pasiprieðinti gilios minties jëga“ ir mokyti deduktyvaus 

samprotavimo, t. y. klasikinës logikos, taisykliø 

(Lassan, 2001, 91–94). 

cija yra tiek efektyvi, kiek auditorija pritaria pateiktiems 

argumentams. 

Pagal tris pagrindines apeliacijos kryptis – á protà, 

jausmus ir vaizduotæ – galima skirti loginius, emocinius 

ir estetinius argumentus. Loginiai argumentai 

tiesioginá poveiká turi protui, emociniai – jausmams, o 

estetiniai – vaizduotei, taèiau bet kuris argumentas 

kuria ir stipresná ar silpnesná periferinio poveikio laukà. 

Svarbiausias átikinimo elementas yra racionalus loginis 

poveikis þmogaus protui – árodymas, taèiau argumentacija 

veikia þmoniø ásitikinimus, vertybines 

9 ¯¯¯ – tiesioginis, labai stiprus poveikis, ¯¯ – stiprus poveikis (artimoji periferija), ¯ – silpnas poveikis (tolimoji 

periferija). 

10 Tiesioginë apeliacija á vaizduotæ bûdingiausia vaizduojamajam menui. 

d idaktika 

ISSN 1392-8600 

99

100 


nuostatas ir elgesá tik tada, kai suþadinamas jausmas 

– jungtis tarp proto ir valios. Todël patys paveikiausi 

yra emocingos iðraiðkos argumentai. 

Argumentas turi bûti paremtas tiesa, o ne pavirðiniu 

simuliakro efektu. Todël vieni svarbiausiø argumentavimo 

mokymo uþdaviniø – suteikti þiniø ir mokëjimø, 

bûtinø argumentavimo kokybës analizei; nag- 

Alexy R., 2005, Teisinio argumentavimo teorija: Mokymas 

apie racionalø diskursà, arba teisinio pagrindimo 

teorija. Vilnius: Teisinës informacijos centras. 

Bubelis R., Jakimenko V., 2004, Logika 1. Dvireikðmë 

teiginiø logika, argumentacijos teorija. Vilnius: LTU 

leidykla. 

Eemeren F. H. van, Grootendorst R., Jackson S., Jacobs S., 

1993, Reconstructing Argumentative Discourse. 

Tuscaloosa. 

Eemeren F. H. van, 2002, Argumentation: an overview of 

theoretical approaches and research themes. – 

University of Amsterdam (prieiga internete http:// 

argumentation.ru/2002_1/papers/1_2002p4.html). 

Goloubev V., 2002, Argumentation Analysis in Language 

Teaching: Theory and Practice. – St. Petersburg State 

University (prieiga internete http://spelta.spb.ru/ 

proceedings/goloubev2.html). 

Gutauskas M., 2004, Átikinimo galia – ar tenkina skirtumo 

tarp Sokrato ir sofisto panaikinimas? – Konferencijos 

„200 metø po Kanto“ praneðimø tezës. Kaunas 

(prieiga internete http://www.filosofija.vu.lt/tekstai/ 

kantas.htm#_Toc98261577). 

Jakimenko V., 2005, Racionalusis diskursas ir argumentacija. 

– Logos 44, 73–79. 

Kelly J., 2000 – The Seagull Reader (ed. J. Kelly). New 

York: Norton & Company, Inc. 

Koþeniauskienë R., 2001, Retorika: iðkalbos stilistika. 

Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. 

Literatûra 


Persuasion 

rinëti klasikinës logikos, argumentacijos teorijos ir 

etikos pagrindus; ugdyti mokiniø praktinæ iðmintá, takto 

jausmà ir sàmonës budrumà. 

2008 m. lietuviø gimtosios kalbos brandos egzaminui 

teikiamà publicistinio samprotaujamojo teksto 

raðymo uþduotá derëtø vadinti jos tikruoju vardu – 

argumentacinio teksto kûrimu. 

Koþeniauskienë R., 2005, Juridinë retorika: Studijø 

vadovas teisininkams. Vilnius: Teisinës informacijos 

centras. 

Lomanienë N., 2002, Logika. Deduktyvaus samprotavimo 

analizës pagrindai. Uþdavinynas. Vilnius: Justitia. 

Nauckûnaitë Z., 2000, Iðkalbos mokymas. Kaunas: Ðviesa. 

Nauckûnaitë Z., 2002, Teksto komponavimas: raðymo 

procesas ir tekstø tipai. Vilnius: Gimtasis þodis. 

Nauckûnaitë Z., 2005, Argumentavimas tekstø tipø 

sistemoje. – Þmogus ir þodis:Didaktinë lingvistika 

7 (1), 

Perelman Ch., 1979, The New Rhetoric and Humanities. 

Dordrecht. 

Pleèkaitis R., 2004, Logikos pagrindai. Vilnius: Tyto alba. 

Aleksejev, 1991 – Àëåêñååâ À. Ï., Àðãóìåíòàöèÿ. 

Ïîçíàíèå. Îáùåíèå. Ìîñêâà: Èçä-âî ÌÃÓ. 

Ivin, 1999 – Èâèí À. À., Ëîãèêà. Ìîñêâà. 

Kotelnikova, Ruzavin, 2001 – Êîòåëüíèêîâà Ë. À., 

Ðóçàâèí Ã. È. Ñèñòåìíûé ïîäõîä ê ïðîöåññó 

óáåæäåíèÿ è àðãóìåíòàöèè. – Òåîðèÿ è ïðàêòèêà 

àðãóìåíòàöèè. / ÐÀÍ. Ìîñêâà: Èí-ò ôèëîñîôèè. 

Lassan, 2001 – Ëàññàí Ý. Oñòîðîæíî: ðèòîðèêà! 

(Íåñêîëüêî ñëîâ î ïåðåðàñïðåäåëåíèè àêöåíòîâ 

â ïðåïîäîâàíèè ðèòîðèêè). – Ìèð ðóññêîãî ñëîâà, 

¹ 03 (prieiga internete http://learningrussian.gramota.ru/journals.html?m=mirrs&n= 

2001-03&id=252). 

Zita NAUCKÛNAITË


Kai kurie lietuviø kalbos sintaksës 

ir skyrybos mokymo aspektai 

pagrindinëje mokykloje 

Vilija SALIENË 



Sintaksë yra vienas svarbesniø kalbos mokslo skyriø, 

bûtinø mokinio kalbinës kompetencijos ugdymui. 

Vartodami kalbà ir analizuodami kalbos sistemà, mokiniai 

formuojasi kalbinius ágûdþius. Sintaksë ir skyryba 

pagrindinëje mokykloje svarbios formuojant taisyklingo 

kalbëjimo, minèiø raiðkos ir skyrybos ágûdþius. 

Sintaksë labai svarbi siekiant suvokti norminæ 

kalbos reiðkiniø vartosenà. Todël analizuojant sintaksæ 

ir skyrybà pagrindinëje mokykloje bûtina ieð- 

Syntax and punctuation are important in basic 

school for training skills of correct talking, expressing 

of ideas and punctuation. Syntax is very important 

for perceiving normative usage of language 

phenomena. For this purpose while analyzing syntax 

and punctuation at basic school it is necessary to 

look for connections with other categories of 

language science. Perceiving the normative usage 

of language phenomena, schoolchildren train their 

own skills of correct language. In addition, syntax 

at school is perceived as teaching of word 

combinations, sentences and text. In this case 

Gimtosios kalbos ugdymo turinys apima kalbiná ir 

literatûriná lavinimà. Bendrosiose programose ir iðsilavinimo 

standartuose pagrindinei mokyklai (Programos, 

2003) pabrëþiamas mokinio komunikacinës kompetencijos 

ugdymas. Komunikacija suprantama ne 

tik kaip gebëjimas reikðti, suvokti, interpretuoti mintis, 

bet ir kaip gebëjimas taisyklingai kalbëti ir raðyti. 

Bendrosiose programose pabrëþiama, kad mokiniai 

turi „suvokti kalbos sistemos pagrindus, iðsiugdyti 

poreiká nuolat tobulinti savo kalbà, rûpintis ja“ (Pro- 

Santrauka 

Summary 

Some aspects of teaching syntax 

and punctuation of the 

Lithuanian language in basic 

school 

d idaktika 

koti sàsajø su kitais kalbos mokslo skyriais. Suvokdami 

norminæ kalbos reiðkiniø vartosenà mokiniai formuojasi 

taisyklingos kalbos ágûdþius. Be to, sintaksë 

mokykloje suvokiama kaip þodþiø junginiø, sakiniø ir 

teksto mokymas, todël pagrindinëje mokykloje per 

sintaksës pamokas dedami pagrindai ir teksto suvokimo 

ir kûrimo mokymui. 

Esminiai þodþiai: komunikacinë kompetencija, 

sintaksë, skyryba, mokymo principai, metodai. 

during the lessons of syntax at basic school 

foundations are laid both for perceiving the text and 

creating it. 

The purpose of this article is to analyze how syntax 

and punctuation is thought at basic school, discuss 

the problems of teaching, principles and methods, 

types of tasks. The object of the research is teaching 

programs, education standards, literature on subject 

and methodology. The method of the research is an 

analytical descriptive one. 

Key words: communicative competence, syntax, 

punctuation, teaching principles, methods. 

gramos, 2003, 148). Sintaksë yra vienas svarbesniø 

kalbos mokslo skyriø, bûtinø mokinio kalbinës kompetencijos 

ugdymui. 

Ðio straipsnio tikslas – paanalizuoti, kaip sintaksës 

ir skyrybos mokoma pagrindinëje mokykloje, 

aptarti mokymo problemas, principus ir metodus, 

pratimø tipus. Tyrimo objektas – mokomosios programos, 

iðsilavinimo standartai, dalykinë ir metodinë 

literatûra. Tyrimo metodas – analitinis apraðomasis. 

ISSN 1392-8600 

101

102 

Kai kurie lietuviø kalbos sintaksës ir skyrybos mokymo 

aspektai pagrindinëje mokykloje 

Sintaksës ir skyrybos mokymo problemos 

Kaip jau minëjome, sintaksës objektas – þodþiø 

junginys, sakinys, tekstas. Sintaksë sudaro pagrindus 

taisyklingam sakiniø sudarymui, skyrybos mokymui. 

Sakinys suvokiamas keliais aspektais: kaip 

minties realizavimo forma (loginis aspektas); kaip 

tam tikrø reikðmiø ir prasmiø ir jø santykiø raiðkos 

priemonë (semantinis ir semiotinis aspektas); kaip 

þodþiø formø gramatiniø ryðiø visuma (sintaksinis 

aspektas). Komunikacijos poþiûriu svarbu, kurie sakinio 

komponentai turi didþiausià informacijos krûvá, 

kaip sakinyje atsispindi kalbos situacijos dalyviø 

tarpusavio santykiai ir santykiai su pasakymo 

turiniu. Kiekvienu aspektu nagrinëjant sakiná iðskiriamos 

vis kitos sakinio dalys, aptariamos ávairios 

sakiniø rûðys, todël labai svarbu tiksliai þinoti, ko, 

kada ir kaip mokyti. 

Sintaksë – gramatikos mokymo pagrindas: nekalbam 

atskirais þodþiais, þodþiai prasmæ kuria sakinyje, 

tekste. Sintaksinis kalbos sutvarkymas labai svarbus 

komunikacijai. Todël bûtent sintaksës normø 

paþeidimai labiausiai iðkraipo mintá ir daro kalbà ne 

tik sunkiai suprantamà, netaisyklingà, bet ir neefektyvià. 

Mokydami kalbos susiduriame su tokiomis sintaksës 

ir skyrybos mokymo problemomis: 1) mokiniai 

kalba ir raðo pakankamai sudëtinga kalba, todël susiduria 

su problema, kai jø lingvistinës þinios neatitinka 

kalbiniø poreikiø: þemesnëse klasëse mokiniai daro 

maþiau raðybos klaidø, bet labai daug skyrybos 

klaidø; nemokëdami taisykliø mokiniai susiformuoja 

klaidingus apibendrinimus ir jais vadovaujasi; 2) svetimø 

kalbø átaka labai didelë ðnekamajai kalbai, netaisyklingos 

ðnekamosios kalbos konstrukcijos persikelia 

á raðytinæ kalbà; 3) nepakankami sintaksinio nagrinëjimo 

ágûdþiai lemia nemotyvuotà skyrybà; 4) mokiniai 

nesugeba tinkamai intonuoti sakinio, tai lemia 

skyrybos klaidas; 5) mokiniai nesirenka ávairesniø skyrybos 

þenklø, daþniausiai raðo tik kablelá, tokiu bûdu 

skyrybos þenklai nepadeda atskleisti teksto prasmës; 

6) netaisyklinga internetinio diskurso ir trumpøjø telefono 

þinuèiø kalba daro neigiamà átakà ir mokymo(si) 

procesui. 

Sintaksës ir skyrybos turinys, mokymo principai, metodai ir 

pratimai 

Sintaksës pradedama mokyti 1–4 klasëse: 

susipaþástama su sakiniu, sakinio dalimis, intonacija. 

1 lentelë. Sintaksës ir skyrybos kurso turinys 

Pagrindinëje mokykloje sintaksës mokoma 3 etapais 

(þr.1 lentelæ). 

Klasës Bendrosios programos Iðsilavinimo standartai 

5–6 Þodþio galimybë jungtis. Þodþiø prijungimas ir su(si)jungimas. 

Sakinys. Sakiniø rûðys pagal komunikacijos tikslà. Sakinio 

dalys. Pagrindinës ir antrininkës sakinio dalys. Veiksnys 

ir tarinys. Papildinys, aplinkybës ir paþyminys. Vienarûðiø 

sakinio daliø skyrimas kableliais (paprasèiausi atvejai). 

Vientisinis ir sudëtinis sakinys. Asmeniniai ir beasmeniai 

sakiniai. Tiesioginë kalba (paprasèiausi skyrybos atvejai). 

Kreipinys, jo skyryba. Pastraipa. Tekstas. Skyryba pa- 

gal poreikius. 

7–8 Þodþiø ryðiai: derinimas, valdymas, ðliejimas. Veiksnys ir 

tarinys. Veiksnys, jo raiðka. Tariniø rûðys ir raiðka. Brûkðnys 

tarp veiksnio ir tarinio. Antrininkës sakinio dalys, jø 

raiðka. Paþyminys. Derinamieji ir nederinamieji paþyminiai. 

Priedëlis. Iðplëstiniai paþyminiai. Paþyminiø skyryba. Tikslinamosios, 

iðplëstinës aplinkybës, jø skyryba Vienarûðës 

sakinio dalys, jø skyryba. Áterpiniai, jø skyryba. Sudëtiniai 

jungtukiniai sakiniai (sujungiamieji ir prijungiamieji), jø 

skyryba. Pastraipø kûrimo bûdai. Sakiniø siejimas pastrai- 

poje. Sintaksës normos. 

9–10 Sudëtiniai prijungiamieji sakiniai, jø skyryba (tæsinys). Ðalutiniø 

sakiniø sintaksiniai sinonimai. Bejungtukiai sakiniai, 

jø vartojimas ir skyryba. Sudëtiniai miðrieji sakiniai. Vientisinio 

ir sudëtinio sakinio apibendrinimas. Sakiniø sudarymo 

ir siejimo normos. 

Some aspects of teaching syntax and punctuation of the 

Lithuanian language in basic school 

Atpaþásta sakiná kaip kalbos 

vienetà. Moka vartoti skyrybos 

þenklus sakinio gale. Moka 

skirti kreipiná, vienarûðes sakinio 

dalis kableliais, nesudëtingus 

tiesioginës kalbos atvejus, 

elementarios struktûros sudëtinius 

sakinius. 

Randa sakinyje sakinio dalis, 

nusako jø funkcijas ir raiðkà. 

Moka skirti visus vienarûðiø 

sakinio daliø atvejus, aiðkinamàsias, 

iðplëstines sakinio dalis, 

áterpinius. Skiria tiesioginæ 

kalbà, sudëtingesnës struktûros 

sudëtinius sakinius. Laikosi þinomø 

pastraipø ir sakiniø sieji- 

mo normø. 

Skiria sakiniø tipus ir rûðis. Atpaþásta 

visø rûðiø sudëtinius 

sakinius, juos taisyklingai skiria. 

Moka skirti citatas. Laikosi 

sakiniø siejimo normø. 

Vilija SALIENË


Kaip matome ið lentelës, sintaksës kursas pateikiamas 

koncentriniu principu, kuris sudaro galimybes 

plësti turimas þinias ir tenkinti poreiká taisyklingai 

raðyti. Pagrindinis uþdavinys 5–8 klasëse yra 

plësti gramatinio (sintaksinio) nagrinëjimo ágûdþius, 

mokyti taisyklingo sakiniø sudarymo, skyrybos. Ðis 

kursas skirtas vientisinio sakinio mokymui, taèiau mokiniai 

supaþindinami ir su sudëtiniu sakiniu, elementariais 

sudëtinio sakinio skyrybos atvejais. Tai bûtina, 

nes mokiniai raðo pakankamai sudëtingais sakiniais, 

ir jiems kyla poreikis raðyti be klaidø. Derëtø 

turëti omeny, kad tinkamai sintaksiðkai iðsinagrinëjæ 

vientisiná sakiná, suvokæ jo skyrybos principus, mokiniai, 

remdamiesi analogijos principu, lengviau iðmoks 

ir sudëtinio sakinio sintaksinio nagrinëjimo ir 

skyrybos. 9–10 klasiø sintaksës kurso pagrindinis 

uþdavinys yra ugdyti mokiniø kalbà, stiliø, formuoti 

sintaksës sàvokas, ugdyti sintaksinio nagrinëjimo 

ágûdþius, mokyti skyrybos. Mokyti sintaksës ir skyrybos 

padeda gebëjimas raiðkiai skaityti, taisyklingai 

intonuoti. Visuose koncentruose mokant sintaksës 

dëmesys skiriamas ir teksto mokymui. 

Sintaksës kursas ugdo mokiniø loginá màstymà. 

Mokyklinëje praktikoje tai svarbu, kai neformaliai 

nagrinëdami sakiná mokiniai suvokia, kad tas pats 

þodþiø junginys gali eiti ávairiomis sakinio dalimis. 

Ne maþiau svarbu ir tai, kad nustatant sakinio ir kalbos 

daliø santykius tik ið sintaksës pozicijø galima 

tiksliai nustatyti kalbos dalá 1 . 

Svarbiausi sintaksës mokymo principai yra ðie: 

1) perimamumo (labai svarbu nuolat gilinti turimas 

þinias, jas plësti, formuoti naujus ágûdþius remiantis 

jau turimais); 2) vidiniø dalyko ryðiø principas (sintaksës 

kursas sietinas su morfologija, stilistika, sakytinës 

kalbos ugdymu, teksto raðymo mokymu, literatûros 

teorija); 3) ágûdþiø formavimo principas 

(mokant sintaksës itin svarbu formuoti sintaksinio 

nagrinëjimo ágûdþius, suvokti, kad skyrybos taisyklës 

yra tik priemonë taisyklingos kalbos ugdymui); 

4) intonacinis. Ðis principas svarbus mokant skyrybos, 

taèiau ir sintaksës dalykams intonaciniø kalbos 

poþymiø analizë yra labai svarbi. Intonacija padeda 

suvokti þodþiø ryðá, sakinio daliø santyká, sakiniø 

tarpusavio santykius. Taèiau mokant sintaksës 

ir skyrybos pervertinti intonacijos vaidmens negalima, 

nes tai gali lemti daug nemotyvuotos skyrybos 

klaidø. Apskritai negalima pervertinti ir skyrybos 

vaidmens. Skyryba – tai praktinë sintaksës iðraiðka, 

o nuo sintaksës priklauso þodyno turtingumas, 

taisyklingumas, gramatikos formø pasirinkimas. 

Blogos kalbos skyrybos þenklai nepataisys. 

1 Iðsamiau apie tai skaityti (Kalinauskas, 1986). 

d idaktika 

Jau minëjome, kad skyrybos mokymas grindþiamas 

sintaksine sakinio sandara. Skyrybos ir sintaksës 

mokyti reikia kartu. Jei mokinys nemoka sintaksës, 

nemokës ir skyrybos. Taèiau skyrybos mokymui 

svarbûs ir keli specifiniai mokymo principai, t. y. bûdingi 

tik skyrybos mokymui. Visø pirma paminëtina 

prasminë teksto analizë, nes nuo teksto prasmës priklauso 

ir teksto skyryba. Skyrybos mokymas turëtø 

bûti grindþiamas raiðkiojo skaitymo pratybomis, tvirtu 

skyrybos taisykliø mokëjimu ir gebëjimu jas taikyti 

ávairiose uþduotyse – nuo pratimø iki kûrybiniø darbø: 

skyrybos ágûdþiai suformuojami tada, kai mokinys 

kurdamas tekstà skyrybos þenklus raðo automatiðkai. 

Atkreiptinas dëmesys, kad skyrybos þenklai 

turi bûti dedami sakinio raðymo metu, o ne paraðius 

sakiná. Norint to pasiekti bûtina ugdyti sintaksinio 

nagrinëjimo ágûdþius. 

Mokant sintaksës ir skyrybos svarbu pasirinkti tinkamus 

mokymo(si) metodus. Be áprastø mokymo(si) 

metodø, paminëtini ðie sintaksës ir skyrybos mokymo 

metodai: 1) lyginimas ir gretinimas (sudëtinio ir vientisinio 

sakinio gretinimas, sakinio daliø raiðkos gretinimas); 

2) sintaksinis ir skyrybinis nagrinëjimas (sintaksinis 

nagrinëjimas padeda átvirtinti sintaksës þinias, 

moko sàmoningos skyrybos ir ugdo mokiniø màstymà); 

3) grafinis vaizdavimas (vientisinio sakinio nagrinëjimas 

pabraukiant sakinio dalis, sudëtinio sakinio 

schemos); 4) ásiklausymas, intonacijos stebëjimas ir 

gebëjimas pakartoti tinkamà intonacijà. 

Vienas populiariausiø mokymo(si) metodø mokykloje 

yra sintaksinis nagrinëjimas, atliekamas þodþiu 

arba raðtu. Ðis metodas yra svarbus, nes pratina mokinius 

formuluoti sintaksinius klausimus, atpaþinti visas 

sakinio dalis, ávardyti, kuo iðreikðtos sakinio dalys, 

nustatyti sakiniø rûðis, paaiðkinti skyrybà. Atkreiptinas 

dëmesys, kad analizuojant sakinius sakinio 

dalimis svarbu sakinio dalis grupuoti á veiksnio ir 

tarinio grupes. 

Mokyklinëje praktikoje dominuoja skyrybos pratimai, 

kuriuose reikia padëti trûkstamus skyrybos þenklus, 

paaiðkinti padëtus, ir sintaksës pratimai, kai reikia 

sakiná iðnagrinëti sakinio dalimis. Pasigendama 

ávairesniø uþduoèiø, kurios ugdytø mokiniø màstymà, 

plëstø mokiniø þodynà, susietø sintaksæ su kitais 

kalbos mokslo skyriais. Sintaksës ir skyrybos pratimø 

sistemà galëtø sudaryti tokie pratimø tipai (sintaksë 

ir skyryba negali bûti analizuojama atskirai, todël 

ir pratimø sistema pateikiama bendra): 

1. Identifikavimo (atpaþinimo) pratimai. Mokiniai 

mokosi atpaþinti nagrinëjamas sintaksines konstrukcijas, 

savarankiðkai surasti reikiamà konstrukcijà, pa- 

ISSN 1392-8600 

103

104 

Kai kurie lietuviø kalbos sintaksës ir skyrybos mokymo 

aspektai pagrindinëje mokykloje 

aiðkinti, kodël reikalingi paraðyti skyrybos þenklai arba 

kodël nereikia skyrybos þenklø. 

2. Segmentavimo (skaidymo) pratimai. Mokiniai mokosi 

skaidyti sakiná prasminiais þodþiø junginiais, á sakinio 

daliø grupes, sudëtinius sakinius á vientisinius. 

3. Konstravimo (sudarymo) pratimai. Tokio pobûdþio 

pratimai yra labai efektyvûs, nes moko vartoti 

nurodytas konstrukcijas, be to, pleèia mokiniø þodynà, 

formuoja taisyklingos kalbos ágûdþius. Konstravimo 

pratimai itin svarbûs mokant taisyklingo sakiniø 

siejimo ir skyrybos. Mokiniai mokosi dëti reikiamus 

skyrybos þenklus ir juos paaiðkinti. 

Sintaksës ir skyrybos mokymo problemos yra susijusios 

ne tik su dalyko specifika, bet ir su nepakankamai 

palankia kalbine aplinka, susiformavusia mokykloje 

ir vieðajame gyvenime. 

Teigiamø nuostatø dël poreikio taisyklingai kalbëti 

ir raðyti (ypaè internetiniame diskurse) gimtàja kalba 

nebuvimas apsunkina sintaksës ir skyrybos mokymà. 

Mokant sintaksës ir skyrybos labai svarbûs vidiniai 

dalyko ryðiai, todël ðiø dalykø turi bûti mokoma 

per visas kalbos pamokas. 

Bikulèienë P., 1983, Skatinamoji intonacija. Lietuviø kalba 

mokykloje 1. Kaunas: Ðviesa. 

Kalinauskas B., 1986, Mokiniø màstymo ugdymas 

sintaksës pamokose. Lietuviø kalba mokykloje 2. 


Nosevièiûtë S., 1987, Scenos kalba. Kaunas: Ðviesa. 

Iðvados 

Literatûra 

Some aspects of teaching syntax and punctuation of the 

Lithuanian language in basic school 

4. Þodyno plëtimo pratimai, atliekantys ir stilistinæ 

funkcijà. Tai pratimai, skatinantys vartoti ávairias stilistines, 

leksines raiðkos priemones. 

5. Ávairûs kûrybiniai darbai, kuriuose atsiskleidþia 

skyrybos ágûdþiai, sakiniø sudarymo, siejimo gebëjimai 

ir kt. 

Mokymo procese turëtø bûti taikomi kuo ávairesni 

sintaksës ir skyrybos mokymo pratimai, nepaþeidþiant 

ágûdþiø formavimo sekos, t. y. nuosekliai, pradedant 

nuo paprasèiausiø identifikavimo pratimø ir baigiant 

kûrybiniais darbais. 

Sintaksë ir skyryba negali bûti mokomos atskirai: 

be sintaksinës sakinio analizës neámanoma iðmokyti 

skyrybos. 

Sintaksë ir skyryba svarbios ir sakytinës, ir raðytinës 

kalbos ugdymui. 

Be tradiciniø kalbos ugdymo metodø, mokant sintaksës 

ir skyrybos akcentuotina intonacijos ir raiðkaus 

skaitymo svarba. 

Mokant sintaksës ir skyrybos svarbi pratimø ávairovë, 

be to, turëtø bûti pateikiama pratimø sistema. 

Programos, 2003, – Bendrosios programos ir iðsilavinimo 

standartai. Prieðmokyklinis, pradinis ir pagrindinis 

ugdymas. Vilnius: Ðvietimo aprûpinimo centras. 

Statkevièienë J., 1986, Skyrybos þenklai vientisiniame ir 

sudëtiniame sakinyje. Lietuviø kalba mokykloje 2. 


Vilija SALIENË


Individualiøjø tekstø sakinio 

ilgis ir jo parametrai 1 

Vitalija KARACIEJÛTË 



Ðiame straipsnyje tiriamas individualiøjø tekstø sakinio 

ilgis ir jo parametrai. Tiriamàjà medþiagà sudarë 

1980–2002 m. laikotarpio 1000 sakiniø, atsitiktinai atrinktø 

ið S. Daugirdaitës, V. Daujotytës, A. Kalëdos, 

V. Kubiliaus, J. Lankuèio, K. Nastopkos, J. Sprindytës, 

G. Viliûno, A. Zalatoriaus ir S. Þuko knygø, laikomø 

literatûros mokslo tekstais. Statistiðkai ávertinta 

17 tûkstanèiø þodþiø. Pagrindinis darbo metodas – 

kiekybinë ir kokybinë sintaksiniø konstrukcijø analizë. 

Tiriamøjø autoriø tekstø sintaksinës struktûros 

duomenys lyginami tarpusavyje, ieðkoma panaðumø 

ir skirtumø. Norint labiau iðryðkinti autoriø individu- 

In this study the analysis of length and parameters 

of sentence in individual texts is made. The analyzed 

material comprises of 1000 sentences, randomly 

chosen from S. Daugirdaitë, V. Daujotytë, A. Kalëda, 

V. Kubilius, J. Lankutis, K. Nastopka, J. Sprindytë, 

G. Viliûnas, A. Zalatorius and S. Þukas books, dating 

from 1980 to 2002, which are considered as literary 

texts. Statistically 17 thousand words were analyzed. 

The main method used was quantitative and 

qualitative analysis of syntactical constructions. The 

data of syntactical structure of analyzed authors’ texts 

is compared, looking for similarities and differences. 

Individualumas paprastai apibûdinamas ne kaip 

mokslinio stiliaus svarbi ypatybë, bet kaip galima tendencija 

(Bitinienë, 1997, 68). Kiekvieno tiriamojo autoriaus 

tekstas yra skirtingas ir individualus, sukurtas 

atrinkus ir pavartojus moksliniam stiliui bûdingas 

kalbos priemones, atsiþvelgus á funkcinio stiliaus normas. 

Kalbos priemoniø, nusakanèiø teksto funkciná 

stilistiná pobûdá, iðsidëstymà literatûrologijos tekstuose 

lemia paties autoriaus analizuojamo objekto ar 

Santrauka 

Summary 

The Length and Parameters 

of Sentences in Individual Texts 

d idaktika 

alumà, literatûrologijos tekstø savitumà, pateikiami 

vientisiniø ir sudëtiniø prijungiamøjø sakiniø daþnio 

duomenys. Iðskiriami du individualiøjø tekstø klasteriai. 

Lietuviø kalbos stilistikoje tekstai, susijæ su literatûros 

mokslo specifika, iki ðiol maþai tyrinëti, todël 

gauti duomenys gali bûti reikðmingi ne tik tolesniems 

funkcinës stilistikos, bet ir teksto lingvistikos tyrinëjimams. 

Esminiai þodþiai: literatûrologijos tekstai, individualumas, 

sakinio ilgis, parametrai, kiekybinë ir 

kokybinë analizë. 

In order to highlight authors’ individuality, the 

uniqueness of literary texts, the data of simple and 

subordinate sentences frequency of use is given. 

Two clusters of individual texts are discerned. The 

texts in the stylistics of Lithuanian language, related 

to particularities of the science of literature, are still 

rarely analyzed, thus the acquired data can be 

significant not only for further analysis of functional 

stylistics, but linguistics of texts as well. 

Key words: literary texts, individuality, length of 

the sentence, parameters, quantitative and 

qualitative analysis. 

literatûros reiðkinio interpretacija. Sintaksinës konstrukcijos 

savitumui dar svarbios ir autoriaus individualiosios 

savybës, adresanto poþiûris á jau sukurtà 

literatûros tradicijà. 

Analizuojamø literatûrologijos tekstø sintaksinë 

struktûra panaði á mokslinio – J. Pikèilingio (1971b, 

314) teigimu, intelektinio – stiliaus teorinio postilio 

tekstus, kurie adresatui perteikia tam tikros mokslo ðakos 

(ðiuo atveju – literatûros) naujausius mokslinius 

1 Straipsnis parengtas magistro darbo „Literatûrologijos tekstø stiliaus savitumas“ dalies „Literatûrologijos tekstø autorinës 

kalbos sakiniø ilgis ir struktûra“ pagrindu. Nuoðirdþiai dëkoju ðio darbo mokslinei vadovei doc. Audronei Bitinienei. 

ISSN 1392-8600 

105

106 

Individualiøjø tekstø sakinio ilgis ir jo parametrai 

atradimus ar faktus. Tokiu atveju abiejø komunikacijos 

akto dalyviø þiniø fonas maþai kuo skiriasi, nes adresatas 

taip pat màsto abstrakèiomis kategorijomis, sintetina 

sudëtingà mokslinæ informacijà, ja remiasi, gali polemizuoti 

su adresantu (Bitinienë, 1997, 27). Tokiuose 

tekstuose nesunku áþvelgti tipiðkas stilistines ypatybes 

(tikslumà, objektyvumà, nuoseklumà, abstraktumà, 

pabrëþtà logiðkumà, aiðkumà, objektyvø vertinimà 

ir kt.) ir atitinkamus lingvistinius poþymius. 

Subjektyvi literatûrologijos teksto autoriaus nuomonë 

paprastai grindþiama sakiniø struktûros standartiðkumo 

praradimu, jo nebuvimu. Autorius pats savo 

nuoþiûra atrenka jo stiliø reprezentuojanèias kalbos 

priemones, kuria sintaksiniø konstrukcijø iðsidëstymo 

tekste strategijà, kuri pabrëþia jo individualumà, 

iðskirtinumà kitø literatûrologijos tekstø kontekste. 

Ðiandieniniuose kritikos tekstuose emocijø nekelianèias 

sintaksines konstrukcijas pamaþu keièia gyvesnës, 

ekspresyvesnës buitiniam stiliui bûdingos 

frazës. Teksto autorius daþnai iðsako savo asmeninæ 

nuomonæ, nors mokslinio stiliaus tekstams toks adresanto 

„iðëjimas á vieðumà“, pasirodymas adresatui 

paprastai nëra bûdingas. Taèiau buitinio ir publicistinio 

stiliaus integracija á moksliná stiliø, K. Þuperkos 

(1983, 116) teigimu, „nëra jokia blogybë: informacija 

tikslumo neprarado , o kalbinë iðraiðka pagyvëjo“. 

J. Pikèilingis (1971a, 106–107) taip pat sutinka, 

kad „mokslo veikale ar straipsnyje vaizdingesnë frazë, 

emocinio poveikio iðraiðkos priemonës esti dar 

visiðkai galimos, nors nebûtinos ir daugeliui autoriø 

nebûdingos“. 

Ðio darbo objektas – individualiøjø tekstø sakinio 

ilgis ir jo parametrai. Toks tyrimas itin aktualus, nes 

lietuviø kalbos stilistikoje tekstai, susijæ su literatûros 

mokslo specifika, iki ðiol maþai tyrinëti, nëra pa- 

4 

T1 The Length and Parameters of Sentences in Individual 

Texts 

teikta ir statistiniø literatûros mokslo tekstø sintaksinës 

sandaros duomenø. Gauti duomenys ne tik atskleidþia 

tiriamøjø tekstø savitumà, autoriø individualumà, 

bet gali bûti reikðmingi tolesniems funkcinës 

stilistikos ar teksto lingvistikos tyrinëjimams. Taigi 

darbo tikslas – aptarti literatûrologijos tekstø sakinio 

ilgá ir jo parametrus, nusakanèius tekstø individualumà. 

Ðis straipsnis gali bûti aktualus studentams, 

doktorantams, labiau besigilinantiems á individualaus 

stiliaus tekstø sintaksinæ struktûrà. 

Tiriamàjà medþiagà sudarë literatûrologijos tekstø 

sakiniai. Ið visø 1980–2002 m. lietuviø literatûros kritikos 

tekstø atsitiktine tvarka buvo pasirinkta deðimt 

ávairiø autoriø veikalø. Literatûrologijos tekstø autorinës 

kalbos medþiagà sudarë 1000 sakiniø, analizuojamø 

pagal ,,Sakinio“ 2 programà, ið S. Daugirdaitës, 

V. Daujotytës, A. Kalëdos, V. Kubiliaus, J. Lankuèio, 

K. Nastopkos, J. Sprindytës, G. Viliûno, A. Zalatoriaus 

ir S. Þuko knygø, laikomø literatûros mokslo 

tekstais. Statistiðkai ávertinta 17 tûkstanèiø þodþiø. 

Tikslius duomenis apie sakinio ilgá, tipø daþná padëjo 

gauti pagrindinis ðio darbo metodas – kiekybinë 

sintaksiniø konstrukcijø analizë. Remtasi kiekybinës 

ir kokybinës analizës vienumo principu. Klasterinës 

analizës metodas buvo taikomas individualiesiems 

tekstams grupuoti pagal kelis statistiðkai reikðmingus 

poþymius, nuo kuriø priklauso tekstø padëtis keliø 

poþymiø erdvëje. Norint tiksliai nustatyti ekstralingvistiniø 

faktoriø poveiká sintaksinëms struktûroms, 

taikytas gretinamasis metodas, statistiniø duomenø 

interpretacijai – apraðomasis metodas 3 . 

Kiekvieno literatûros kritiko polinkis kurti savità 

tekstà iðryðkëja bendrøjø duomenø (lingvistiniø poþymiø), 

kurie diferencijuoja individualiuosius tekstus, 

fone (þr. 1 lentelæ). 

1 lentelë. Individualiøjø tekstø vidutinis sakinio ilgis ir jo parametrai 

Teksto kodas Vidutinis sakinio ilgis Standartinis nuokrypis Svyravimo amplitudë 

(⎺x ) (þodþiais) 

(s) (þodþiais) 

(þodþiais) 

18,3 9,5 3–60 

T 2 15,9 7,2 3–38 

T 3 20,4 11,7 2–56 

T 4 15,3 6,3 3–37 

T 5 18,4 8,8 6–53 

T 6 16,2 7,2 3–36 

T 7 14,3 8,0 2–44 

T 8 17,6 8,7 3–45 

T 9 18,0 7,9 4–44 

T 10 19,7 11,1 5–68 

2 Apie tyrimo metodikà plaèiau þr. Bitinienë, 1997, 10–23, 197–199. 

3 Plaèiau þr. Bitinienë, 1997, 21–22, 197. 

4 Èia ir toliau: T1 – J. Sprindytës, T 2 – K. Nastopkos, T 3 – A. Zalatoriaus, T 4 – V. Daujotytës, T 5 – S. Þuko, T 6 – A. Kalëdos, T 7 – 

V. Kubiliaus, T 8 – J. Lankuèio, T 9 – S. Daugirdaitës, T 10 – G. Viliûno tekstas. 

Vitalija KARACIEJÛTË


Vidutinis sakinio ilgis, kurá galima laikyti individualiojo 

stiliaus poþymiu, ir jo dispersija 5 x – diferencijuoja 

ávairiø autoriø tekstus (Bitinienë, 1997, 119). Todël 

toliau bus aptariama kiekvieno autoriaus teksto 

sintaksinë struktûra, bandoma ieðkoti tiriamøjø literatûrologijos 

tekstø panaðumø ir skirtumø. Bendràjá 

(T B ) visø tekstø vidutiná sakinio ilgá sudaro 17,4 þodþiø 

(s = 8,9 þodþiø). Lentelës duomenys rodo, kad 

arèiausiai literatûrologijos tekstams bûdingos normos 

(pagal sakinio ilgá) yra T 8 (17,6 þodþiø), kuris diferencijuoja 

tekstus, turinèius nuo 14,3 iki 20,4 þodþiø. 

Iðplëtus T 8 teksto vidutiná sakinio ilgá iki 18 þodþiø, 

á analizuojamøjø tekstø zonà patenka T 1 (18,3 þodþiø), 

T 5 (18,4 þodþiø) ir T 9 (18,0 þodþiø) tekstai. Maþai 

skiriasi minëtøjø tekstø sakiniø daþnis, raiðkos priemoniø 

iðsidëstymas. Taigi palyginkime ðiø tekstø sintaksinæ 

struktûrà, pvz.: (18) Rimèiausias iððûkis iki 

tol gana homogeniðkam sàjûdþiui ir ypaè teorijai 

buvo aðtuntojo deðimtmeèio pabaigoje iðkilæs spalvotøjø 

moterø judëjimas SDaugird 33. (18) Toks subjektyvios 

patirties pasakotojas atskleidþia atskiro 

þmogaus dvasinæ saviraidà, psichiná gyvenimà ir 

labiausiai iðreiðkia individo poþiûrá á tikrovæ 

JSprind 16. (18) Ypaè ádomu, kai atskiri epizodai imami 

ið rusiðkø metraðèiø ir kai tenka keisti tame epizode 

apraðyto kunigaikðèio vertinimà SÞuk 22. Visi 

kiti tekstai iðsidësto 2–3 pozicijomis toliau. 

T 3 ir T 10 tekstø vidutiná sakinio ilgá sudaro 19–20 

þodþiø riba, vadinasi, ir sudëtingesnë sintaksinë struktûra, 

bûdinga samprotavimo tekstams. Pvz.: (19) Jeigu 

paprasèiausiais þodþiais papasakojæs novelës 

sumanymà, autorius nesugebës paðnekovo sieloje 

sukelti sàmyðio, vargu ar tai pavyks padaryti pasakojimo 

technika AZalat 17. Taigi vidutinis sakinio 

ilgis paprastai priklauso nuo abstraktumo, nes kuo 

abstraktesnis tekstas, kuo daugiau jame yra literatûros 

abstrakcijø, tuo daþniau vartojamos ilgesnës sintaksinës 

konstrukcijos joms reikðti. 

Atlikto tyrimo rezultatai rodo (þr. 1 lentelæ), kad 

labiausiai nuo bendrojo (T B = 17,4 þodþiø) tekstø vidutinio 

sakinio ilgio nutolæ T 4 ir T 7 tekstai, kuriø vidutinis 

sakinio ilgis svyruoja nuo 14,3–15,3 þodþiø. Tokio 

ilgio sintaksinëmis struktûromis daþniausiai kuriamas 

apraðymas, pasakojimas, jos priartëja prie pub- 

j aunieji mokslininkai 

licistinio stiliaus vidutinio sakinio ilgio, kurá sudaro 

13,3 þodþiø 6 . Pvz.: (14) Tai besiverþianèio veiksmo, 

energingo judesio, valingos átampos aktas, o ne apriorinio 

þinojimo sustingæ teiginiai VKubil 37. 

(15) Taèiau dvasinis gyvenimas áeina á tikrovæ, susijæs 

su ja daugybe ir antstatiniø, ir prieþastiniø ryðiø 

VDaujot 12. 

T 2 , T 4 , T 6 tekstø vidutinis sakinio ilgis svyruoja 

nuo 15 iki 16 þodþiø. Tokio ilgio sakiniai ypaè tinka 

informacijai dekoduoti, jais paprastai paaiðkinama, 

konkretinama literatûrologo mintis ar teiginys. Pvz.: 

(15) Mokslinio diskurso sëkmë priklauso nuo to, 

kaip sakytojui pavyksta átikinti sakymo adresatà 

priimti siûlomus argumentus KNastop 15. (16) Jø 

darbuose komizmo kategorijos funkcionavo ir 

kaip poleminis ginklas, ir kaip plaèius socialinius 

reiðkinius charakterizuojantys apibûdinimai 

AKalëd 11. 

Literatûrologijos tekstuose vidutinio ilgio sakiniais 

(18–30 þodþiø 7 ) adresatui paprastai perduodama hierarchiniais 

ryðiais grásta informacija, daþnai iðplëtota 

dalyvinëmis ir padalyvinëmis konstrukcijomis. Trumpais 

(9–17 þodþiø) sakiniais paprastai aktualizuojami 

svarbiausi literatûros reiðkiniai, apibûdinamos sàvokos, 

todël tokie tekstai priartëja prie publicistiniø tekstø 

sintaksinës raiðkos. 

Detaliau iðanalizavus 1 lentelëje pateiktus duomenis, 

individualiuosius tekstus pagal vidutiná sakinio 

ilgá galima suskirstyti á keturias grupes: 1) tekstai, 

artimesni mokslinio stiliaus sakiniø struktûrai, 

kurios x – = 18,0 þodþiø 8 , s = 8,8 þodþiø (T 1 , T 5 , T 9 ); 

2) tekstai, priartëjantys prie publicistinio stiliaus tekstø, 

kuriø x – = 13,3 þodþiø, s = 7,9 þodþiø (T 7 ); 3) stereotipiðki 

tekstai, atitinkantys literatûrologijos tekstø vidutiná 

sakinio ilgá x – = 17,4 þodþiø, s = 8,9 þodþiø (T 8 ); 

4) saviti tekstai, kuriø vidutinis sakinio ilgis svyruoja 

nuo 15,3 iki 20,4 þodþiø (T 2 , T 3 , T 4 , T 6 , T 10 ). Taèiau 

diferencijuoti tekstus pagal vidutiná sakinio ilgá nëra 

tikslu. Todël turimi duomenys papildomi vientisiniø, 

kurie tiriamuosiuose literatûrologijos tekstuose 

sudaro 60,3 proc. visø tekstø ir kurie daro átakà 

vidutiniam sakinio ilgiui, ir prijungiamøjø sakiniø 

daþniu, iðskiriami individualiøjø tekstø klasteriai 

(þr. 1 pav.) 9 . 

5 Dispersija (lot. dispersio – iðsklaidymas, iðbarstymas) – skaida, sklaida; iðsiskirstymas aplinkoje á smulkias dalis; atsitiktinio 

dydþio pasiskirstymo skaitinë charakteristika, apibûdinanti jo nuokrypá nuo vidurkio (TÞÞ 174); statistinës imties 

charakteristika, duomenø sklaidos matas – http://lt.wikipedia.org/wiki/Dispersija. 

6 Publicistinio stiliaus tekstai labiausiai tyrinëti A. Bitinienës (1997). 

7 Apie sakiniø ilgio grupes plaèiau þr. Bitinienë, 1997, 19. 

8 Þr. Bitinienë, 1997, 30. 

9 Paveiksle skaièiais þymimas analizuojamøjø individualiøjø tekstø prijungiamøjø sakiniø daþnis. 

ISSN 1392-8600 

107

108 


x– 

25 

20 

15 

10 

5 

2.6 

T7 

6.6 

T 1 

7.9 

T 5 

The Length and Parameters of Sentences in Individual 

Texts 

9.9 

T 10 

10.5 

T 6 

11.8 

T9 

11.2 

T8 

11.8 

T2 

0 

0 2 4 6 8 10 12 14 16 

T 3 tekstas, kurio autorius daþniau uþ kitus vartoja 

sudëtinius prijungiamuosius sakinius, priklauso klasterio 

periferijai. T 3 tekstà sudaro 14,5 proc. prijungiamøjø 

sakiniø; vidutinis ilgis – 20,4 þodþiø. T 3 tekstui 

bûdingas abstraktumas, pabrëþtas logiðkumas, siejamas 

su argumentavimu, teiginiø árodymu. Minëtàsias 

stilistines ypatybes lemia sudëtiniø sakiniø daþnis, 

kuris yra didesnis uþ T 3 tekste esanèiø vientisiniø 

sakiniø daþná – 44,0 proc. ir 56,0 proc. (skirtumas 

12 proc.). Vientisiniai sakiniai T 3 tekste paprastai atlieka 

aiðkinimo funkcijà, jungia greta vienas kito esanèius 

sakinius. Pvz.: (7) O tam padeda seniai iðbandytas 

elementas – ávykis AZalat 16. Daþnai vientisiniuose 

sakiniuose ðalia veiksmaþodþio pasakomas 

ávardis, siekiant iðryðkinti adresanto individualumà, 

pabrëþti iðskirtinumà, paties kalbëtojo asmenybës 

bruoþus, aktualizuoti literatûros reiðkinius. Pvz.: 

(10) Jø mûsø novelistikoje kol kas apstu – visokio 

pobûdþio ir laipsnio AZalat 19. (20) Tø problemø 

pasiilgæ, mes kartais uþ aðtresnæ aforistinæ mintá, oficialiai 

neaprobuotà klausimo sprendimà jau priraðome 

daug pliusø apsakymui ar romanui AZalat 12. 

Literatûrologijos tekstø sakiniø ilgiui didelæ reikðmæ 

turi vadinamieji ðnekamosios kalbos klausimo ir 

atsakymo fragmentai, kurie gyvina tekstà, o adresantas 

tarsi komunikuoja su adresatu, taip realizuodamas 

teksto kaip praneðimo (komunikacinæ) funkcijà. 

Tokie sakiniai skiriasi nuo kitø savo ekspresyvumu, 

1 Plg. Bitinienë, 2004, 5–12. 

13.2 

T4 

14.5 

T 3 

Prijungiamøjø sakiniø daþnis % 

1 pav. Individualiøjø tekstø klasteriai 

minèiø spontaniðkumu, be to, á teksto nagrinëjamas 

problemas átraukiamas ir adresatas, autorius tarsi bando 

klausti skaitytojo nuomonës, ieðko bendraminèio, 

daugiau þinanèio uþ kalbantájá, subjekto 10 . Klausimà 

daþniausiai sudaro trumpi (9–17 þodþiø) sakiniai (pasitaiko 

ir labai trumpø (1–8 þodþiø) sakiniø. Pvz.: 

(3) Kas yra tikrovë? VDaujot 12.), o atsakymas, autoriaus 

kalba iðpleèiama vienarûðëmis sakinio dalimis, 

dalyvinëmis konstrukcijomis. Taèiau pasitaiko ir 

prieðingai, kai klausimas iðpleèiamas vienarûðëmis kalbos 

dalimis. Pvz.: (16) Ar ne jiems, paprastai kalbant, 

ir dievas ásakë kelti þmogaus egzistencijos, jo 

likimo ir sàþinës problemas? AZalat 18. Gana daþni 

T 3 tekste þodþiai, þodþiø junginiai, áterptiniai þodþiai, 

kurie reiðkia adresanto poþiûrá á sakomà dalykà, o sakinyje 

iðsiskiria savita intonacija. Tokie sintagminiai 

vienetai atlieka ávairias reikðmines funkcijas: modaliðkai, 

logiðkai, emociðkai, stilistiðkai vertina sakinio 

turiná, palaiko kontaktà su adresatu, nurodo minèiø 

ðaltiná (Sirtautas, Grenda, 1988, 137). Áterptiniø þodþiø 

vieta sakinyje nëra aiðkiai apibrëþta – daþniausi jie 

sakinio pradþioje, kiek reèiau – sakinio viduryje. Pvz.: 

(10) Antra, iðmintingø dialogø srityje raðytojui sunku 

konkuruoti su ðmaikðèiu eseistu AZalat 16. 

T 4 tekstas bendrojoje individualiøjø tekstø grupëje 

pagal prijungiamøjø sakiniø daþná uþima antràjà vietà 

(po T 3 ). Prijungiamøjø sakiniø yra 13,2 proc. T 4 teksto 

vidutinis sakinio ilgis – 15,3 þodþiø. Ðiame tekste vy- 



rauja vientisiniø sakiniø konstrukcijos, uþimanèios 

didþiausià jo dalá – net 60,0 proc. T 4 tekstà nuo kitø 

tiriamøjø tekstø diferencijuoja ekspresyvumas, emocingumas, 

suprantama ir aiðki mintis, nors ásprauduose 

daþnai ir priduriami paaiðkinimai. Áspraudai tekstuose 

atlieka pagalbinæ funkcijà, nurodo tikslius teiginiø 

ðaltinius, be to, iðpleèia vientisiniø sakiniø ilgá. 

Tokiomis konstrukcijomis T 4 teksto autorë stengiasi 

glaustai papildyti, patikslinti arba paaiðkinti literatûros 

mokslo reiðkiná. Daþniausi tokie áspraudø atvejai, 

kai jie patikslina, paaiðkina visà sakiná ar atskirà jo 

dalá. Pvz.: (21) Meno santykis su tikrove (ið esmës 

praktinis santykis) yra svarbus ir teoriniu aspektu, 

suvokiant kûrybos tipus, literatûros rûðis, kryptis, 

sroves, metodus VDaujot 11. 

Vientisiniai sakiniai T 4 tekste daþniausiai bûna konstatuojamojo 

(praneðamojo, tvirtinamojo) pobûdþio. 

Tokiems sakiniams bûdinga tiesioginë nuosaka ar realumà 

rodanti sakinio struktûra be jokios nuosakos 

(Labutis, 1994, 65). Sintaksinëmis konstrukcijomis daþnai 

áspëjama apie toliau tekste vardijamus svarbius 

faktus, literatûros proceso reiðkinius. Pvz.: (10) Ðis 

metodo raidos momentas, akcentuojamas naujausiuose 

tyrinëjimuose, yra itin svarbus VDaujot 19. 

Kartais T 4 teksto autorë uþduoda retoriná klausimà. 

Yra atvejø, kai klausimø fragmentai tekste eina 

vienas po kito. Toks klausiamøjø sakiniø iðsidëstymas 

T 4 tekste pabrëþia jo autorei rûpimos ir sprendþiamos 

problemos svarbà, aktualizuoja patá tekstà. 

Pvz.: (3) Bet ar realizmo? (12) Ar antrasis tarybinës 

literatûros metodo pavadinimo sandas bendrojoje 

sampratoje nëra pernelyg vyraujantis? VDaujot 21. 

Pagal vidutiná sakinio ilgá T 4 panaðus á T 2 tekstà, kuris, 

kaip ir T 4 , priklauso gausiausiam klasteriui A (þr. 1 pav.). 

Klasteris A apima tekstus, kuriuose sudëtiniai prijungiamieji 

sakiniai sudaro 10,5–13,2 proc., bet jø vidutinis 

ilgis svyruoja nuo 15,3 iki 18,0 þodþiø (vidutiniðkai 

16,6 (~ 17) þodþiø). Ðiai grupei priklausantys 

T 2 , T 4 , T 6 , T 8 , T 9 tekstai yra artimi, nes jø bendras 

vidutinis sakinio ilgis atitinka literatûrologijos tekstø 

vidutinio sakinio ilgio duomenis (x – = 17,4 þodþiø). Minëtø 

tekstø vidutinis prijungiamøjø sakiniø daþnis 

yra 11,7 proc. Grupës A centrà sudaro T 9 tekstas, kiti 

tekstai, esantys klasterio A periferijoje, iðsidëstæ panaðiu 

atstumu; juos diferencijuoja vidutinis individualiøjø 

tekstø ilgis. T 9 teksto autorë daþnai tikslina 

mintis, akcentuoja tik tai, kas svarbu, aktualu ne tik 

kalbëtojui, bet ir skaitytojui. Pvz.: (13) Kiekviena aptariama 

autorë já supranta vis kitaip, pateikdama 

savàjá moteriðkumo, moteriðkojo subjektyvumo variantà 

SDaugird17, 18. 

Treèiàjà pozicijà pagal prijungiamøjø sakiniø daþná 

uþima T 2 ir T 9 tekstai, kuriuose minëtojo tipo sakiniø 

yra 11,8 proc., kiek maþiau jø yra T 8 (11,2 proc.) ir 

T 6 (10,5 proc.) tekstuose. 

j aunieji mokslininkai 

Didþiausias vidutinis sakinio ilgis A klasteryje yra 

T teksto (x 9 – = 18,0 þodþiø), kuris pagal minëtàjá diferenciná 

poþymá atitinka moksliniam stiliui bûdingà sakinio 

struktûrà. T tekstas pagal vidutinio sakinio il- 

9 

gio duomenis panaðus á T , kurio x 5 – = 18,4 þodþiø. 

T tekstà (kaip ir T ) sudaro vienodas sudëtiniø 

2 9 

prijungiamøjø sakiniø daþnis – 11,8 proc. T tekstas 

2 

yra arèiausiai T teksto (x 8 – 2 = 15,9 þodþiø; x– = 17,6 

8 

þodþiø) (þr. 1 pav.). Minëtojo T teksto vidutinis ilgis 

2 

15,9 þodþiø. Trumpø sintaksiniø struktûrø vartojimo 

tendencija tekste ypaè ryðki – vientisiniai sakiniai 

sudaro 65,3 proc., sudëtiniai – 34,7 proc. teksto. T2 tekstas paprastai organizuojamas samprotavimo forma, 

kuri yra tinkamiausia autoriaus intencijai perteikti. 

Vientisinis sakinys iðpleèiamas vienarûðëmis sakinio 

dalimis, dalyvinëmis, pusdalyvinëmis ir padalyvinëmis 

konstrukcijomis, bûdvardiniais ir dalyviniais 

paþyminiais, áterptinëmis konstrukcijomis. Vientisiniai 

sakiniai daþnai kondensuoja sudëtinio prijungiamojo 

sakinio ðalutinio dëmens minties iðraiðkà, tuomet tekstø 

sintaksinë struktûra tampa kompaktiðka, implicitiðka, 

abstrakti, statiðka, deagentiðka (Þuperka, 1983, 

65). Be to, didëja ir vientisiniais sakiniais perteikiamos 

informacijos apimtis. Pvz.: (20) Pradëjusi nuo 

teksto kaip kalbinio artefakto analizës, semiotika 

átraukia ir já suponuojanèios sakymo pakopos – sakytojo 

komunikacijos su sakymo adresatu – problematikà 

KNastop 17. 

Teksto T autorius vartoja daugiausia vientisiniø sa- 

8 

kiniø (71,0 proc.). Prijungiamieji sakiniai uþima 11,2 proc. 

teksto. Esminë ðio autoriaus ypatybë – ne tik daþniausias 

vientisiniø sakiniø vartojimas, bet ir artimas moksliniam 

stiliui vidutinis sakinio ilgis – 17,6 þodþiø. 

Klasteriui A priklauso ir T tekstas, kurio vientisi- 

6 

niai sakiniai sudaro 63,0 proc. visø sakiniø, sudëtiniø 

prijungiamøjø sakiniø tekste yra 10,5 proc. Autoriui 

bûdinga nesudëtingos (elementarios) struktûros kalba. 

Labai trumpi vientisiniai sakiniai atlieka teksto 

konektoriø funkcijà. Jie paprastai uþbaigia pasakojimo 

mintá. Pvz.: (5) Bet tikro komizmo èia neuþtiksi. 

AKalëd 16. 

Klasterio A periferijoje T tekstas, kurio vidutinis 

10 

sakinio ilgis – 19,7 þodþiø. Ðiame tekste vyrauja vientisiniai 

sakiniai (66,0 proc.). Prijungiamieji sakiniai 

sudaro 9,9 proc. visø sakiniø. Vientisiniai sakiniai 

ypaè parankûs kuriant pastraipas. Jie sieja teksto 

sakinius, realizuoja kontaktiná ir distanciná, regresiná 

ir progresiná ryðius (Bitinienë, 1997, 47). T tekste 

10 

daþnesnis progresinis ryðys, kai adresantas skatina 

adresatà atkreipti dëmesá á bûsimà informacijà. Pvz.: 

(35) Remdamiesi ðiais istoriniais ir teoriniais darbais 

ir mëginsime aptarti svarbiausias istorinio 

romano teorijos sàvokas bei problemas: istorinio 

romano objektà bei ribas, tipologijà, meninës ir 

istorinës tiesos, praeities ir dabarties santyká ja- 

ISSN 1392-8600 

109

110 


me, kultûrines funkcijas ir kt. GViliûn 11. 

Klasteris B, palyginti su klasteriu A, nëra gausus 

(þr. 1 pav.), grupiø skiriamàjà ribà sudaro 17,4 þodþiø 

ilgio sakiniai. Já sudaro 2 literatûrologijos tekstai (T 1 , 

T 5 ), kuriuos sieja panaðus vidutinis sakinio ilgis. 

T 1 teksto vidutinis sakinio ilgis – 18,3 þodþiø. T 5 teksto 

vidutinis sakinio ilgis – 18,4 þodþiø. Vidutinis prijungiamøjø 

sakiniø daþnis – 7,3 proc. T 1 tekste vartojami 

nesudëtingos struktûros sakiniai. 

Vientisiniai sakiniai T 5 tekste sudaro 48,0 proc., sudëtiniai 

– 52,0 proc. sakiniø. Todël T 5 struktûra pana- 

The Length and Parameters of Sentences in Individual 

Texts 

ði á T 3 . T 5 teksto sakiniai, nors ir turi sudëtingà sintaksinæ 

struktûrà, yra reiðkiami konkreèiomis, aiðkiomis, 

gerai suvokiamomis kalbos priemonëmis. 

Ið visø periferijoje esanèiø tekstø iðsiskiria tekstas 

T 7 . Jo vidutinis sakinio ilgis yra maþiausias (x – = 14,3 

þodþiø). Sudëtiniai prijungiamieji sakiniai sudaro 

2,6 proc. visø tiriamojo teksto sakiniø. Vientisiniai sakiniai 

sudaro net 76,8 proc. visø sakiniø, todël autoriaus 

teksto sintaksinë struktûra paprasta, greitai suvokiama 

ir ásimenama. Pvz.: Tai verþimosi á laisvæ 

tæsinys. VKubil 25. 

Iðvados ir apibendrinamosios pastabos 

1. Atlikus kiekybinæ ir kokybinæ tekstø analizæ, galima 

teigti, kad literatûrologijos tekstai savo sintaksine 

struktûra panaðûs á mokslinio stiliaus tekstus, taèiau 

savo forma, kalbos priemoniø atranka, raiðka ir 

vartosena priartëja prie publicistikos tekstø. Pagal 

vidutiná sakinio ilgá arèiausiai literatûrologijos tekstams 

bûdingos normos (T B = 17,4 þodþiø) yra T 8 tekstas, 

kurio x – = 17,6 þodþiø. T 7 tekstas, kurio vidutiná 

sakinio ilgá sudaro 14,3 þodþiai, labiausiai priartëja 

prie publicistiniø tekstø. 

2. Pagal vidutiná sakinio ilgá individualieji tekstai 

buvo suskirstyti á keturias grupes: 1) tekstus, artimesnius 

mokslinio stiliaus sakiniø struktûrai (T 1 , T 5 , 

T 9 ); 2) tekstus, priartëjanèius prie publicistinio stiliaus 

tekstø (T 7 ); 3) stereotipiðkus tekstus, atitinkanèius 

literatûrologijos tekstø vidutiná sakinio ilgá 

x – = 17,4 þodþiø (T 8 ); 4) savitus tekstus, kuriø vidutinis 

sakinio ilgis svyruoja nuo 15,3 iki 20,4 þodþiø (T 2 , 

T 3 , T 4 , T 6 , T 10 ). 

Bitinienë A. 1997, Funkciniai stiliai: sakinio ilgis ir 

struktûra. Vilnius: VPU leidykla. 

Bitinienë A. 2004, Klausiamieji sakiniai publicistinio stiliaus 

tekstuose. Kalbotyra, T. 53 (1), p. 5–12. 

Labutis V., 1994, Lietuviø kalbos sintaksë 1. Vilnius: Vilniaus 


Pikèilingis J., 1971a, Kas yra stilius. Vilnius: Vaga. 

Pikèilingis J., 1971b, Lietuviø kalbos stilistika 1. Vilnius: Mintis. 

SDaugird – Daugirdaitë S. Rûpesèiø moterys, moterø 

rûpesèiai: moteriðkumo reprezentacija naujausioje 

lietuviø moterø prozoje. Vilnius: Lietuviø literatûros 

ir tautosakos institutas, 2000. 

VDaujot – Daujotytë V. Kas Tu esi, eilëraðti? Vilnius: Vaga, 

1980. 

AKalëd – Kalëda A. Komizmas lietuviø tarybinëje prozoje. 

Vilnius: Vaga, 1984. 

VKubil – Kubilius V. Neparklupdyta mûza. Naujosios 

literatûros studijos. Vilnius: Lietuviø literatûros ir 

tautosakos institutas, 2001. 

Literatûra 


3. Diferencijuoti tekstus pagal vidutiná sakinio ilgá 

nëra visai tikslu, todël buvo parinkti vientisiniø ir sudëtiniø 

prijungiamøjø sakiniø daþnio parametrai, iðskirti 

2 individualiøjø tekstø klasteriai: klasteris A 

apima tekstus, kuriuose prijungiamieji sakiniai sudaro 

10,5–13,2 proc., jø vidutinis ilgis svyruoja nuo 15,3 

iki 18,0 þodþiø (vidutiniðkai – 16,6 þodþiø). Ðiai grupei 

priklausantys tekstai yra stereotipiðkos struktûros. 

Klasteris B, palyginti su klasteriu A, nëra gausus. 

Tekstus sieja panaðus vidutinis sakinio ilgis (18,3 ir 

18,4 þodþiai). Vidutinis prijungiamøjø sakiniø daþnis – 

7,2 proc. 

4. Kaip matyti ið analizës, sintaksiniai sakiniø parametrai 

– vidutinis sakinio ilgis, vientisiniø ir sudëtiniø 

prijungiamøjø sakiniø daþnis – padeda atskleisti 

tiriamøjø autoriø tekstø sintaksinës struktûros individualumà, 

diferencijuoja ir integruoja literatûrologijos 

tekstus. 

Sirtautas V., Grenda È., 1988, Lietuviø kalbos sintaksë. 

Vilnius: Mokslas. 

TÞÞ, 2001, Tarptautiniø þodþiø þodynas. Ats. red. 

A. Kinderys. Vilnius: Alma littera. 

Vikipedija. Laisvoji enciklopedija. http://lt.wikipedia.org/ 

wiki/Dispersija. 

Þuperka K., 1983, Lietuviø kalbos stilistika. Vilnius: Mokslas. 

JLankut – Lankutis J. Lietuviø dramaturgijos tyrinëjimai. 

Vilnius: Vaga, 1988. 

KNastop – Nastopka K. Reikðmiø poetika. Vilnius: Baltos 

lankos, 2002. 

JSprind – Sprindytë J. Kritikos akvarelës. Vilnius: Vaga, 1980. 

GViliûn – Viliûnas G. Lietuviø istorinis romanas. Vilnius: 

Mokslas, 1992. 

AZalat – Zalatorius A. Prozos gyvybë ir negalia. Vilnius: 

Vaga, 1988. 

SÞuk – Þukas S. Þmogaus vaizdavimas lietuviø literatûroje. 

Vilnius: Baltos lankos, 1995. 



Informacija apie autorius 

Graþina Akelaitienë – humanitariniø mokslø daktarë, 

Vilniaus pedagoginio universiteto Kalbotyros 

katedros docentë, Didaktinës lingvistikos 

instituto vadovë. Mokslinës veiklos kryptys 

– morfonologija, þodþiø daryba. 

Daiva Aliûkaitë – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio 

fakulteto Lietuviø filologijos katedros 

doktorantë. Moksliniø interesø kryptis 

– sociolingvistika, perceptyvinë dialektologija. 

Rima Bacevièiûtë – humanitariniø mokslø daktarë, 

Lietuviø kalbos instituto Kalbos istorijos ir 

dialektologijos skyriaus mokslo darbuotoja ir 


katedros lektorë.Mokslinës veiklos kryptys – 

eksperimentinë fonetika, fonologija. 

Gabija Bankauskaitë-Sereikienë – humanitariniø 

mokslø daktarë, Vilniaus universiteto Kauno 

humanitarinio fakulteto Lietuviø filologijos katedros 

lektorë. Moksliniø tyrimø kryptys – 

XX a. I pusës lietuviø literatûra, lietuviø kalbos 

didaktika. 

Audronë Bitinienë – humanitariniø mokslø daktarë, 

Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuviø 

kalbos katedros docentë. Mokslinës veiklos 

kryptys – stilistika, teksto lingvistika. 

Laimutë Buèienë – humanitariniø mokslø daktarë, 


katedros docentë. Mokslinës veiklos kryptis – 

sintaksë. 

Vitalija Karaciejûtë – Vilniaus pedagoginio universiteto 

Lituanistikos fakulteto kalbotyros magistrë. 

Vidas Kavaliauskas – humanitariniø mokslø daktaras, 

Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuviø 

kalbotyros katedros docentas. Mokslinës 

veiklos kryptys – bendroji kalbotyra, akcentologija. 

Stasys Keinys – humanitariniø mokslø daktaras, Lietuviø 

kalbos instituto Terminologijos centro 

vyresnysis darbuotojas, Vilniaus pedagoginio 

universiteto Lietuviø kalbotyros katedros 

docentas. Mokslinës veiklos kryptys – leksikologija, 

terminologija, þodþiø daryba. 

i nformacija apie autorius 

Þivilë Kuncaitë – Vilniaus pedagoginio universiteto 

Lituanistikos fakulteto bakalaurë. 

Laima Kuprienë – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio 

fakulteto Germanø filologijos katedros 

doktorantë. Moksliniø interesø kryptys 

– taikomoji kalbotyra, sociolingvistika. 

Vilija Lazauskaitë-Ragaiðienë – Valstybinës lietuviø 

kalbos komisijos projektø koordinatorë. 

Mokslinës veiklos kryptys – dialektologija, 

akcentologija. 

Ilona Mickienë – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio 

fakulteto Lietuviø filologijos katedros 

docentë, humanitariniø mokslø daktarë. 

Moksliniø interesø kryptys – sociolingvistika, 

terminologija, onomastika. 

Zita Nauckûnaitë – socialiniø mokslø daktarë, Vilniaus 

pedagoginio universiteto Lietuviø kalbos 

didaktikos katedros docentë. Mokslinës 

veiklos kryptys – retorika, lietuviø kalbos didaktika. 

Silvija Papaurëlytë-Klovienë – humanitariniø mokslø 

daktarë, Ðiauliø universiteto Lietuviø kalbotyros 

ir komunikacijos katedros docentë. 

Mokslinës veiklos kryptys – kognityvinë kalbotyra, 

gretinamoji semantika, etnolingvistika, 

lingvokultûrologija, lietuviø kalbos sintaksë. 

Regina Rinkauskienë – humanitariniø mokslø daktarë, 

docentë, Vilniaus pedagoginio universiteto 

Lietuviø kalbotyros katedros vedëja. 

Mokslinës veiklos kryptis – dialektologija. 

Vilija Salienë – socialiniø mokslø daktarë, docentë, 

Vilniaus pedagoginio universiteto. Lituanistikos 

fakulteto dekanë. Mokslinës veiklos kryptis 

– lietuviø kalbos didaktika. 

Birutë Triðkaitë – Vilniaus pedagoginio universiteto 

kalbotyros doktorantë. Mokslinës veiklos 

kryptis – Maþosios Lietuvos leksikografija. 

Kazimieras Þuperka – humanitariniø mokslø habilituotas 

daktaras, Ðiauliø universiteto Lietuviø 

kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorius. 

Mokslinës veiklos kryptys – stilistika, 

kalbos kultûra, neprofesinë kalbotyra. 

ISSN 1392-8600 

111

112 

I nformation about the Authors 

Information about the Authors 

Graþina Akelaitienë – doctor of the Humanities, 

docent at the department of Linguistics of 

Vilnius Pedagogical University, Head of the 

Institute of didactic linguistics. Direction of 

scientific research – morphonology, word 

derivation. 

Daiva Aliûkaitë – postgraduate at the Department of 

Lithuanian Philology of Kaunas Faculty of the 

Humanities. Direction of scientific interest – 

socio-linguistics, perceptive dialectology. 

Rima Bacevièiûtë – doctor of the Humanities, 

employee of the Language history and 

dialectology department of the Institute of the 

Lithuanian language, lecturer at the 

department of Linguistics at Vilnius 

Pedagogical University. Direction of scientific 

research – experimental phonetics, phonology. 

Gabija Bankauskaitë-Sereikienë – doctor of the 

Humanities, lecturer at the department of 

Lithuanian Philology at the Kaunas faculty of 

the Humanities of Vilnius University. Direction 

of scientific research – Lithuanian literature 

of the first half of the 20 th century, didactics of 

the Lithuanian language. 

Audronë Bitinienë – doctor of the Humanities, 

docent at the department of the Lithuanian 

language of Vilnius Pedagogical University. 

Direction of scientific research – stylistics, text 

linguistics. 

Laimutë Buèienë – doctor of the Humanities, docent 

at the department of Linguistics of Vilnius 


research – syntax. 

Vitalija Karaciejûtë – master of lithuanian language 

of the faculty of Lituanistics of Vilnius 

Pedagogical University. 

Vidas Kavaliauskas – doctor of the Humanities, 

docent at the department of Lithuanian 

Linguistics of Vilnius Pedagogical University. 

Direction of scientific research –general 

linguistics, accentology. 

Stasys Keinys – doctor of the Humanities, senior 

specialist at the Terminology Centre, docent 

at the department of Lithuanian Linguistics 

of Vilnius Pedagogical University. Direction 

of scientific research – lexicology, terminology, 

word derivation. 

Þivilë Kuncaitë – bachelor of the Faculty of 

Lituanistics of Vilnius Pedagogical University. 

Laima Kuprienë – postgraduate at the department 

of German philology of Kaunas faculty of the 

Humanities of Vilnius University. Direction of 

scientific research – applied linguistics, sociolinguistics. 

Vilija Lazauskaitë-Ragaiðienë – coordinator of the 

State Commission of the Lithuanian 

Language. Direction of scientific research – 

dialectology, accentology. 

Ilona Mickienë – docent at the department of the 

Lithuanian Philology of Kaunas faculty of the 

Humanities of Vilnius University, doctor of the 

Humanities. Direction of scientific researchsociolinguistic, 

terminology, onomastics. 

Zita Nauckûnaitë – doctor of Social sciences, docent 

at the department of didactics of the Lithuanian 

language of Vilnius Pedagogical University. 

Direction of scientific research – rhetorics, 

didactics of the Lithuanian language. 

Silvija Papaurëlytë-Klovienë – doctor of the 

Humanities, docent at the department of 

Lithuanian linguistics and communication of 

Ðiauliai University. Direction of scientific 

research –cognitive linguistics, comparative 

semantics, ethno-linguistics, linguaculturology, 

syntax of the Lithuanian 

language. 

Regina Rinkauskienë – doctor of the Humanities, 

docent, the head of the department of the 

Lithuanian Linguistics of Vilnius Pedagogical 

University. Direction of scientific research - 

dialectology. 

Vilija Salienë – doctor of Social science, docent, the 

Dean of the faculty of Lituanistics of Vilnius 


research – didactics of the Lithuanian 

language. 

Birutë Triðkaitë – master in linguistics at Vilnius 

Pedagogical University, postgraduate. 

Direction of scientific research –lexicography 

of the Lithuania Minor. 

Kazimieras Þuperka – habilitated doctor of the 

Humanities, professor at the department of 

Lithuanian linguistics and communication of 

Ðiauliai university. Direction of scientific 

research – stylistics, language culture, public 

linguistics.


pratarmë 

lietuviø kalba ir tarmës 

kalba ir tauta 

d idaktika 

Turinys 

Pratarmë .................................................................................................................... 3 

Rima BACEVIÈIÛTË, Regina RINKAUSKIENË................................................ 4 

Dël rytø aukðtaièiø uteniðkiø inesyvo ir iliatyvo galûniø priegaidþiø (Eksperimentinis tyrimas) / 

About the Word Accents in the Endings of the Cases Innesyvus and Illatyvus in the Eastern 

Lithuanian Subdialects of Utena 

Audronë BITINIENË ............................................................................................. 12 

Mokomøjø tekstø sakinio ilgis ir struktûra / Sentence Length and Structure in Educational Texts 

Laimutë BUÈIENË................................................................................................ 19 

Veiksminio apibûdinimo atributiniai junginiai / Action Description Attributive Phrases 

Laimutë BUÈIENË, Þivilë KUNCAITË ............................................................. 24 

Kabliataðkio ir brûkðnio vartosena I. Simonaitytës ir J. Ivanauskaitës tekstuose / Usage of the 

Semi-colon and the Dash in the Texts of I. Simonaitytë and J. Ivanauskaitë 

Silvija Papaurëlytë-Klovienë .................................................................................. 31 

Lingvokultûrinë precedentiniø tekstø specifika / The Linguistic-Cultural Particularity of 

Precedent Texts 

Vilija LAZAUSKAITË-RAGAIÐIENË ................................................................. 37 

Dviskiemeniø ç kamieno daiktavardþiø kirèiavimo variantai pietø aukðtaièiø ir rytø aukðtaièiø 

vilniðkiø ðnektose / Varieties of Accentuation: Disyllabic ç-stems in Southern and Eastern 

Sub-dialects of Vilnius Region Highlanders 

Birutë TRIÐKAITË .................................................................................................. 47 

Prieraðai rankraðtiniame þodyne Clavis Germanico-Lithvana / Inscriptions in the Manuscript 

Dictionary Clavis Germanico-Lithvana 

Kazimieras ÞUPERKA........................................................................................... 58 

Profesinës kalbësenos nuorodos nelingvistiniuose tekstuose / Metalingual Indices of Professional 

Speech in Non-linguistic Texts 

Graþina AKELAITIENË ....................................................................................... 65 

Gyvûnø pavadinimai ir kalbinës asociacijos / Animal Names and Their Linguistic Associations 

Stasys KEINYS ........................................................................................................ 70 

Gyvasis skoliniø priderinimas ir teikyba / Living Adaptation and Codification of Borrowings 

Laima KUPRIENË, Daiva ALIÛKAITË, Ilona SIDERAVIÈIÛTË- 

MICKIENË ............................................................................................................. 75 

Terminø vertinimas ir vartosena: sociolingvistinë perspektyva / Evaluation and Usage of Terms: 

Sociolinguistic Perspective 

Gabija BANKAUSKAITË-SEREIKIENË............................................................ 83 

Priebalsiø raðybos mokymo problemos VI klasëje / The Problems of Teaching Consonant Writing 

for the 6th Form 

Vidas KAVALIAUSKAS......................................................................................... 89 

Dël mokykliniø vadovëliø kirèiavimo / Regarding Accentuation in School Textbooks 

ISSN 1392-8600 

113

114 

Zita Nauckûnaitë .................................................................................................. 94 

Argumentacija: árodymo ir átikinimo santykis / Argumentation: the Relation between Proof and 

Persuasion 

Vilija SALIENË.................................................................................................... 101 

Kai kurie lietuviø kalbos sintaksës ir skyrybos mokymo aspektai pagrindinëje mokykloje / Some 

Aspects of Teaching Syntax and Punctuation of the Lithuanian Language in Basic School 

jaunieji mokslininkai 

Vitalija KARACIEJÛTË ...................................................................................... 105 

Individualiøjø tekstø sakinio ilgis ir jo parametrai / The Length and Parameters of Sentences in 

Individual Texts 

informacija apie autorius 

Informacija apie autorius .................................................................................... 111 

Information about the Authors............................................................................ 112


Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuviø kalbotyros 

katedros mokslininkø parengtos knygos (2006–2007 m.) 

Buèienë L., Kavaliauskas V., Rinkauskienë R. Lietuviø 

kalbos skyrybos naujovës: teorija ir praktika. 

Vilnius: Lietuviø kalbos institutas, 2007. – 129 p. 

Juðkaitë N., Keinys St., Sakalauskas K. Aiðkinamasis 

geleþinkeliø transporto terminø þodynas: Terminai 

lietuviø, anglø, vokieèiø ir rusø kalbomis. Vilnius: 

Vilniaus Gedimino technikos universitetas; AB 

,,Lietuvos geleþinkeliai“, 2006. 

Markevièienë Þ., Markevièius A. Aukðtaièiø tarmiø 

tekstai (kompaktiniø plokðteliø rinkinys). Vilnius: 

Tautiniø bendrijø namai. – 2006. 

Greitai bus iðleista 

Buèienë L. Lietuviø kalbos skyrybos 

pratimai (I dalis). 2-asis pataisytas leidimas. 

* 

Drotvinas V. Jokûbo Brodovskio 

,,Vokieèiø-lietuviø kalbø þodynas“ 

(apybraiþa). 

* 

Drotvinas V. Leksikologijos uþduotys. 

2-asis pataisytas leidimas. 

* 

Drotvinas V. Michaelis Mörlinas ir jo 

traktatas. Principium primarium in lingva 

Litvanica (1706) 

ISSN 1392-8600 

115

116 

Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuviø kalbos katedros 

mokslininkø parengtos knygos 

Valskys V. Kalbos kultûros pratimai. Vilnius: Vilniaus 

pedagoginio universiteto leidykla, 2007. – 72 p. 

Dizainerë Jurga Januðkevièiûtë-Tëvelienë 

Maketavo Donaldas Petrauskas 

Þmogus ir þodis 

Didaktinë lingvistika 

Mokslo darbai 

T. 9. Nr. 1 

14,5 sp. l. Tir. 150 egz. Uþsak. Nr. 07-113 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas 

Studentø g. 39, 08106 Vilnius 

Spausdino VPU leidykla 


Kaina sutartinë 

Balèiûtë E., Valskys V. Jonas Ðukys: bibliografijos 

rodyklë. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto 

leidykla, 2007. – 94 p. 

Greitai bus iðleista: 

Bitinienë A. Publicistinis stilius. 

Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto 

leidykla, 2007. 

* 

Murinienë L. Rytiniø ðiaurës 

þemaièiø fonologija: vokalizmas ir 

prozodija. Vilnius: Lietuviø kalbos instituto 

leidykla, 2007.

visas tekstas - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?