kūno kultūros teorijos ir metodikos terminai bei sąvokos

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 

GAMTOS MOKSLØ FAKULTETAS 

KÛNO KULTÛROS TEORIJOS KATEDRA 

Vytautas Kuklys, Vincentas Blauzdys 

KÛNO KULTÛROS TEORIJOS IR 

METODIKOS TERMINAI BEI 

SÀVOKOS 

Mokymo priemonë kûno kultûros specialybës studentams 

Vilnius, 2000 

1

UDK 796.01 

Ku-112 

Recenzavo doc. dr. A. Vilkas 

Apsvarstë ir rekomendavo spausdinti VPU Gamtos mokslø fakulteto taryba 

(1999 06 23; protokolas Nr. 31) 

ISBN 9986-869-52-8 

2 

© Vilniaus pedagoginis universitetas

PRATARMË 

Þmogus pradeda mokytis dar prieð áþengdamas á pirmàjà klasæ, á pirmàjá kursà. 

Studijos universitete – tik formali profesiniø þiniø ir gebëjimø, asmenybës sklaida, 

kuri tæsiasi visà pedagogo veiklos laikotarpá. Ðvietimo esminës kaitos metu pedagogams 

tenka patirti itin sunkiø iðbandymø, dideliø permainø: kuriamos neáprastos ugdymo 

strategijos, keièiamas ugdymo turinys ir jo samprata, taikoma daugiau naujø 

ugdymo metodø. Todël bûsimasis pedagogas turi bûti itin gerai teoriðkai pasirengæs 

ir aktyviai dalyvauti ðvietimo reformos darbuose. Vykstant sudëtingai, ilgalaikei ðvietimo 

kaitai, pedagogas turi turëti ne tik gerà dalykiná pasirengimà, bet ir gebëti perteikti 

daug pedagogikos, psichologijos, fiziologijos ir kitø mokslø þiniø. Kûno kultûros 

mokytojo ir sporto ðakos trenerio specialybæ pasirinkæ VPU studentai turi ávairià 

patirtá, nulëmusià jø fizinio ir dvasinio pasaulio sampratà. Ði samprata ir ágyjamos 

þinios, gebëjimai padeda studentams aiðkintis ir interpretuoti kûno kultûros reiðkinius 

bei faktus, iðvengti vienpusiðkos nuomonës. 

Teoriná dëstomø dalykø pagrindà daugiausia lemia terminø (þodþio ar þodþiø 

junginio, tiksliai nusakanèio kurià nors mokslo ar kitos srities sàvokà) iðmokimas ir 

sàvokø supratimas. Sàvokos yra svarbiausi màstymo, ypaè aukðtesnio lygio màstymo, 

elementai. Jos padeda nustatyti kûno kultûros objektà, idëjas, dësnius, dësningumus, 

metodinius fizinio ugdymo principus, jø sàryðá. Vartodami kûno kultûros terminus 

specialistai geriau supranta vienas kità, lengviau bendrauja. Suvokti sàvokas 

ir logiðkai màstyti yra visø mokomøjø dalykø, ið jø ir kûno kultûros teorijos bei 

metodikos, uþdavinys. 

Atkûrus Lietuvos valstybingumà pertvarkomas kûno kultûros teorijos ir metodikos 

disciplinos turinys ir dëstymas. Daugëja literatûros lietuviø bei uþsienio kalbomis. 

Prieðtaringai vertinami tie patys reiðkiniai ir faktai. Todël studentams ne visada 

pavyksta tinkamai iðversti terminus, suvokti jø esmæ. Be to, daþniausiai literatûros 

ðaltiniuose vienas terminas turi kelias reikðmes, kartais net labai nutolusias. Ðiame 

leidinyje, kad nebûtø iðsiplësta, daþniausiai pateikiama viena termino reikðmë. Kai 

kurie pamatiniai, naujesni terminai aiðkinami plaèiau. Manome, kad ðiuo svarbiu 

ðvietimo kaitos laikotarpiu ði mokymo priemonë gerins VPU kûno kultûros specialybës 

bakalaurø ir magistrantø teoriná rengimà, aktyvins màstymà ir mokymàsi. 

Kûno kultûros teorijos terminus parinko ir jø reikðmes apraðë doc. V. Kuklys 

(3 sp. l.), o kûno kultûros metodikos terminus ir sàvokas aiðkino doc. V. Blauzdys 

(2,75 sp. l.). 

Autoriai 

3

4 

TERMINAI BEI SÀVOKOS 

AEROBIKA: 1. Judesiø veikla, kurios metu raumenyse energija gaunama su deguonimi, 

t. y. kada ATF atkuriama organizme dalyvaujant deguoniui, kvëpuojant. 

2. Cikliniø iðtvermës sporto ðakø (ið dalies átraukiant ir sporto þaidimus) pratimø 

sistema, gerinanti kraujotakos ir kvëpavimo funkcijø pajëgumà, stiprinanti þmogaus 

sveikatà. 3. Sportinë aerobika (þr. p. 75). 4. Sveikatingumo aerobika (ritminë 

gimnastika) (þr. p. 80). 

AEROBINIAI PROCESAI – energijos (ATF) gamybos bûdas panaudojant deguoná, 

oksiduojant angliavandenius (glikogenà, gliukozæ), riebiàsias ir amino rûgðtis. 

Ðis energijos gamybos bûdas yra pats ekonomiðkiausias, taèiau lëèiausias. Aerobiniø 

procesø pajëgumà lemia raumenø gebëjimas naudoti deguoná ir kraujotakos 

bei kvëpavimo sistemø veikla. 

AEROBINIS PAJËGUMAS. Þmogaus aerobinis pajëgumas vertinimas pagal: 1) aerobiná 

galingumà, kurá parodo MDS (maksimalus deguonies sunaudojimas per 1 minutæ). 

Iðtvermæ lavinanèiø sportininkø MDS yra 5-6 l/min, nesportuojanèiø – 3- 

3,5 l/min. Moterø atitinkamai – 4-5 l/min ir 2,5-3 l/min; 2) ásidirbimo greitá (tai 

laikas, per kurá pasiekiamas MDS); 3) MDS darbo intensyvumo trukmæ (tai laikas, 

kai organizmas gali dirbti maksimaliai); 4) MDS darbo ekonomiðkumà, efektyvumà 

(tai konkretus atliekamas darbas maksimaliai naudojant deguoná). 

AIÐKINIMAS – tai procesas, naudojamas pagrindþiant fizinio pratimo, judëjimo 

veiksmo atlikimo dësningumus. Jis atsako á klausimus: kà reikia daryti, kaip reikia 

daryti, kaip nereikia daryti ir kodël taip reikia daryti. Aiðkinimas turëtø bûti 

tikslus, trumpas, vaizdingas, emocingas. Aiðkinant sudëtingesniø veiksmø technikà, 

galima kartu ir pademonstruoti. 

AMPLITUDË – judanèio kûno arba kûno dalies nuokrypis nuo vienos kraðtinës padëties 

iki kitos. Matuojama kampiniais arba linijiniais matais. Priklauso nuo sànariø 

paslankumo, raiðèiø ir raumenø elastingumo. 

ANAEROBINIS PAJËGUMAS – energijos kiekis raumenyse, atsirandantis vykstant 

ATF resintezei be deguonies. Dirbant anaerobinëmis sàlygomis, organizme 

susikaupia nevisiðkai suskilusiø produktø. Jie paðalinami ne vien darbo, bet 

ir poilsio metu. Norint juos paðalinti darbo metu reikia daugiau deguonies nei 

poilsio metu. Ðis padidëjæs deguonies poreikis vadinamas deguonies „ásiskolinimu“. 

Maksimalus deguonies „ásiskolinimo“ dydis yra anaerobinio pajëgumo 

rodiklis. Treniruotø sportininkø ðis rodiklis yra 15-20 litrø, netreniruotø – apie 

10 litrø. 

ANAEROBINIAI PROCESAI – energijos gamybos be deguonies bûdas. Anaerobiniø 

procesø metu ATF organizme atkuriama dviem bûdais: 1) skylant kreatinfosfatui; 

2) skylant glikogenui (glikolizë). Ðiø procesø pajëgumas treniruojantis pa-

didëja. Jø lygá galima nustatyti pagal deguonies „ásiskolinimo“ dydá ir pieno rûgðties 

koncentracijà kraujyje. 

ANAEROBINIS SLENKSTIS – momentas, kai suintensyvinus judesiø veiklà prasideda 

anaerobiniai energijos gamybos procesai. Dirbant maþesnio intensyvumo 

darbà, ATF resintezei pakanka energijos, gaunamos aerobiniu bûdu, todël anaerobiniai 

procesai beveik nevyksta. Kai treniruotø þmoniø pulso daþnumas padidëja 

maþdaug iki 160-165 tv/min, o netreniruotø – 150-155 tv/min, tai anaerobiniai 

procesai gerokai suaktyvëja. Ði riba vadinama anaerobiniu slenksèiu. Cikliniø 

sporto ðakø atstovui labai svarbu pasiekti aukðtà anaerobiná slenkstá. Kuo 

aukðtesnis sportininko anaerobinis slenkstis, tuo didesnæ krûvio dalá jis gali atlikti 

ekonomiðku aerobiniø reakcijø pagrindu. 

A T F. Adenozintrifosforo rûgðtis – tai pagrindinis energijos ðaltinis, kurio reikia raumeniui 

susitraukti. ATF skildama iðskiria energijà, kurià raumenys panaudoja susitraukdami. 

Raumenyse ATF yra nedaug, taèiau pastovus kiekis. Iðeikvotos ATF 

atsargos turi bûti tuoj pat atkurtos, kitaip raumenys nustos susitraukinëti. ATF atkuriama 

dvejopomis cheminëmis reakcijomis: kvëpavimo, arba aerobinëmis (þr. p. 4), 

dalyvaujant deguoniui ir anaerobinëmis (þr. p. 4), nedalyvaujant deguoniui. 

ATLETINË GIMNASTIKA (atletizmas) – viena ið sporto ðakø. Ji yra dviejø krypèiø. 

Vienos ið jø tikslas – iðtreniruoti sveikà, stiprø ir graþø kûnà. Ði kryptis dar vadinama 

kultûrizmu. Kultûrizmo pagrindà sudaro treniruotës naudojant svarmenis, sveikas 

maistas ir poilsis. Organizuojamos kultûrizmo (pozavimo) varþybos. Antrosios 

atletinës gimnastikos krypties tikslas – tam tikrø raumenø grupiø jëgos lavinimas. 

Per varþybas stengiamasi iðkelti kuo daugiau sverianèià ðtangà. Atliekami ðie veiksmai: 

tûpimai su ðtanga ant peèiø, ðtangos spaudimas gulint ant suolelio, ðtangos 

këlimas nuo þemës. Kûno groþis nevertinamas. Ði kryptis vadinama jëgos trikove. 

ATLETINIS FIZINIS RENGIMAS – sportininko fiziniø ypatybiø bei su jomis glaudþiai 

susijusiø kompleksiniø gebëjimø, laiduojanèiø sëkmingà varþybinæ veiklà, lavinimas. 

AUKLËJIMAS: 1. Vyksmas, kurio metu bræsta asmenybë, formuojami jos santykiai 

su aplinka, darbu, savimi. 2. Nuoseklus ir tikslingas poveikis asmenybës dvasinei 

bei fizinei brandai, siekiant parengti þmogø gamybinei, kultûrinei, visuomeninei 

veiklai, gyvenimui. 

Auklëjimas yra integruotas mokymo ir lavinimo vyksmo elementas. Auklëjant 

yra formuojami auklëtinio pasaulëþiûros, doriniai, estetiniai santykiai su makropasauliu 

ir artimàja aplinka. Daugumoje pasaulio ðaliø siekiama ugdyti visapusiðkà 

(daugiapusæ) asmenybæ. Vis dëlto siekiant ðio tikslo kyla ir pavojø: dalis mokytojø 

reikalauja, kad kiekvienas mokinys bûtø labai gerai parengtas ið jo srities. Tai trukdo 

formuoti realius ugdymo tikslus. Ilgai buvo manoma, kad mokykla rengia ateities 

visuomenës nará, dabartinëmis sàlygomis ðià mintá derëtø pakeisti kita: mokykla 

rengia visuomenës nará, gebantá adaptuotis realioje aplinkoje. 

5

Þmogaus psichinio ir socialinio vystymosi prielaida yra ir fizinis ugdymas. Fizinis 

ugdymas yra protinio, darbinio lavinimo ir dorinio, estetinio, darbinio auklëjimo 

pagrindas. Ðios ugdymo sudedamosios dalys yra susijusios bei lemianèios 

viena kità. Nors ugdymas yra vientisas procesas, bet vienai ar kitai sudedamajai 

daliai kartais skiriama daugiau reikðmës. Tai priklauso nuo ugdymo institucijø specifikos, 

konkreèiø siekiø. Daug lemia ir ugdytojas: kaip jis supranta auklëjimà, kaip 

geba diferencijuoti, kokià ugdymo dalá konkreèioje situacijoje laiko svarbiausia. 

Pavyzdþiui, kûno kultûros mokytojas turi tikslà – numatyti pagrindinius didaktinius 

uþdavinius, kurie lems ir auklëjamuosius. Jei mokymo ir lavinimo uþdavinius 

numatyti nëra sudëtinga (remiamasi iðsilavinimo standartais, mokymo programa), 

tai auklëjamuosius ne visada lengva. Mat lavinant ir auklëjant mokiná turi átakos ne 

vien mokymo turinys, bet ir mokytojo, mokinio poþiûris á motorinæ veiklà, ávairios 

situacijos ir panaðiai. Pamokos laikas – labai trumpa laiko atkarpa. Todël netikslinga 

auklëjamuosius uþdavinius formuluoti apibendrintai, pvz., ugdyti bendraþmogiðkas 

vertybes, valià ir t. t. Ðie uþdaviniai prireikus pamokos plane ávardijami konkreèiau. 

Daþniausiai tikslinga juos sujungti su pratimø technikos mokymo, ypaè 

fiziniø ypatybiø lavinimo, uþdaviniais ir dalykiðkiau suformuluoti. 

BENDRASIS FIZINIS RENGIMAS – pagrindiniø fiziniø ypatybiø (jëgos, iðtvermës, 

greitumo, lankstumo, koordinacijos) lavinimas, siekiant harmoningo fizinio 

parengtumo arba sëkmingos sportinës veiklos. BFR vykdomas: 1) siekiant stiprinti 

ávairaus amþiaus þmoniø sveikatà, didinti jø fiziná pajëgumà; 2) rengiant 

sportininkus. 

Pirmuoju atveju, siekiant suformuoti judëjimo ágûdþius bei iðlavinti fizines 

ypatybes, naudojamos ávairios fizinio ugdymo priemonës (fiziniai pratimai, natûralios 

gamtos jëgos, higieniniai veiksniai). Vykdomas ávairaus amþiaus þmoniø 

BFR. Pavyzdþiui, bendrojo lavinimo mokyklø kûno kultûros programø pagrindà 

sudaro bendrasis fizinis rengimas. Tà patá galima pasakyti ir apie ikimokyklinukø 

bei studentø fiziná rengimà. 

Antruoju atveju sportininkø treniruoèiø procese skiriamas bendrasis ir specialusis 

fizinis rengimas. Sportininkø bendrojo fizinio rengimo struktûroje daugiausia 

akcentuojamas fiziniø ypatybiø lavinimas. Ir nors BFR turi garantuoti 

sportininkø pagrindiniø fiziniø ypatybiø lavinimà, taèiau atsiþvelgiant á sporto 

ðakà ar rungtá ávairiø sportininkø, pavyzdþiui: metikø, ðuolininkø ir ilgø nuotoliø 

bëgikø, BFR skirsis. Tà patá galima pasakyti ir apie boksininkø, imtynininkø ar 

slidininkø, dviratininkø BFR ir pan. Todël, kalbant apie sportininkus, jø BFR 

sudarys fiziniø ypatybiø, bûtinø siekiant pasirinktos sporto ðakos arba rungties 

sëkmingø rezultatø, tikslingas lavinimas. 

CHRONOMETRAÞAS – ávairios veiklos, procesø, operacijø trukmës tyrimas (þr. 

kûno kultûros pamokos glaudumas, p. 39). 

6

ÈEMPIONATAS – svarbiausios varþybos tarp stipriausiø sportininkø ar komandø, 

organizuojamos vienà kartà per metus arba per kelerius metus. Èempionatuose 

paprastai dalyvauja nedaug sportininkø ar komandø. Èempionato nugalëtojams 

suteikiami tø metø èempionø vardai. Rengiami miesto, ðalies, þemyno, pasaulio 

èempionatai. 

DALINIS METODAS – praktinis technikos bei taktikos veiksmø mokymas skaidant 

juos á dalis. Taikomas tada, kai judëjimo veiksmà galima suskaidyti á dalis, o jo 

mokyti tikslinga dalimis (izoliuotai), vëliau sujungiant jas á visumà. Pavyzdþiui, 

mokant plaukti laisvu stiliumi, galima ðá plaukimo bûdà suskaidyti á dalis: a) slinkimas, 

b) rankø judesiø mokymas, c) kojø judesiø mokymas, d) slinkimo ir kojø 

judesiø suderinimas, e) rankø judesiø suderinimas su kvëpavimu, f) suderintas ir 

visas plaukimo bûdo atlikimas. 

Taikant ðá metodà galima geriau iðmokti sudëtingus judëjimo (technikos ir 

taktikos) veiksmus. Kyla pavojus iðmokti atlikti tam tikras veiksmo dalis (elementus) 

kaip izoliuotus ágûdþius, kuriø struktûra gali skirtis nuo viso judëjimo 

veiksmo struktûros. Norint to iðvengti reikia iðmoktas veiksmo dalis (elementus) 

tuoj pat jungti su kitomis veiksmo dalimis. 

DINAMINIS STEREOTIPAS – tam tikra jaudinimo ir slopinimo procesø, vykstanèiø 

smegenø pusrutuliø þievëje, seka. Pagal tai formuojasi þmogaus judëjimo 

ágûdþiai. Þmoniø dinaminio stereotipo pavyzdþiais gali bûti ávairûs judëjimo veiksmai 

(vaþiavimas dviraèiu, bëgimas, plaukimas ir kt.), pastovus dienos reþimas 

bei gyvenimo bûdas. Dël susidariusio stereotipo labai palengvëja aukðtoji nervinë 

veikla, nes daugelis sudëtingø cikliniø veiksmø atliekami automatiðkai. 

DISTANCIJA – atstumas tarp iðsirikiavusiøjø voroje. Normali distancija – vienas 

þingsnis. 

ETOSAS: 1. Socialinës grupës priimtø normø, reguliuojanèiø jos nariø elgesá, visuma. 

2. Tam tikrø klasiø arba mokyklø bendrosios vertybës, bendrieji ásitikinimai 

ir veiksena. 

FIZINË BÛSENA – visuma poþymiø, apibûdinanèiø þmogaus kûno sandarà, sveikatà, 

fiziná iðsivystymà bei fiziná parengtumà. 

FIZINËS GALIOS – sportininko organizmo funkciniø galiø, fiziniø ypatybiø bei 

kompleksiniø gebëjimø iðlavinimo lygis, pajëgumas realizuoti funkciná potencialà 

per varþybas. 

FIZINIS GEBËJIMAS – mokëjimas panaudoti fizines ypatybes ir judëjimo ágûdþius 

atliekant judëjimo veiksmà (pvz.: gebëjimas toli nuðokti, greitai bëgti, efektyviai 

dirbti fiziná darbà ir pan.). 

FIZINIAI PRATIMAI – judëjimo veikla (specialûs judesiai ir jø junginiai), skirta 

fizinio ugdymo uþdaviniams spræsti (þr. 15). Atliekant fizinius pratimus galima 

stiprinti sveikatà (pavyzdþiui, kai kurias sutrikusias organizmo funkcijas), tobu- 

7

linti þmogaus kûno formas, formuoti judesiø ágûdþius, lavinti fizines ypatybes, 

ugdyti valià. Fiziniai pratimai yra svarbiausia fizinio ugdymo priemonë. 

FIZINIO UGDYMO FORMOS – mokymo proceso organizavimo ir fiziniø ypatybiø 

lavinimo struktûra. Fizinio ugdymo formos yra ávairios: pamoka, treniruotë (pamokos 

tipas), rytinë mankðta, gamybinë mankðta, gydomoji mankðta, higieninë 

mankðta, varþybos, turistinis þygis, ekskursija, iðvyka, krosas, þaidimas ir kt. Pagrindinë 

forma – kûno kultûros pamoka. 

FIZINIO UGDYMO METODAI. Metodas – veikimo bûdas, kurá taikant siekiamas 

kuris nors tikslas. Fizinio ugdymo metodai – judëjimo veiksmø mokymo ir fiziniø 

ypatybiø lavinimo bûdai. Sprendþiant fizinio ugdymo uþdavinius taikomi ávairûs 

metodai: specifiniai (praktiniai metodai), bûdingi daugiau tik fizinio ugdymo 

procesui, ir nespecifiniai (bendrieji þodiniai ir vaizdiniai pedagoginiai metodai), 

taikomi mokymo ir auklëjimo procese. Jie turi atitikti siekiamus ugdymo tikslus 

bei uþdavinius, ugdymo turiná (þr. schemà, p. 10). 

Metodo ir tikslo santykis yra nevienareikðmis: to paties tikslo galima siekti 

taikant skirtingus metodus. Paprastai stengiamasi taikyti ávairius suderintus metodus. 

Fizinio ugdymo metodai – tai ir ugdymo stiliai, nusakantys mokytojo ir 

mokiniø bendro darbo pobûdá, jø sàveikos savitumus. Ðie sàveikos savitumai kito 

nuo J. A. Komenskio klasikinës mokymo teorijos (1657) iki naujausios 

G. I. Browno holistinio ugdymo (1990) teorijos, nes kiekviena ið jø akcentavo 

savitas mokymo (-osi) taisykles ágyvendinant ðiek tiek skirtingai suvokiamus tikslus. 

Ðiandien svarbiausios yra humaniðkumo ir demokratiðkumo, tautiðkumo iðsaugojimo 

ir atsinaujinimo (atvirumo ir kritiðkumo aspektais) idëjos, akcentuojami 

tautiniai humanistiniai idealai. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos vizijos 

kûrëjai skleidþia humanistinës psichologijos idëjas apie asmenybæ ir jos ugdymà. 

Vienus ugdymo metodus galima sieti su bendraisiais asmens ugdymo tikslais, 

kitus – su dalyko mokymu. Bet visi taikomi ugdymo ir dalyko metodai turi bûti 

suderinti su bendraisiais ugdymo siekiais. Neatitikimø atsiranda, jei nebeskiriami 

daliniai uþdaviniai ir strateginiai ugdymo tikslai, jei nuolat taikomi varþybø metodai 

arba vien mechaniðkai mokoma tam tikrø uþdavinio sprendimo bûdø. Pvz., 

fizinio parengtumo rezultatai gali bûti akivaizdþiai geresni – atliktas trumpalaikis 

dalinis uþdavinys. Vis dëlto taikant tokius metodus galima neigiamai paveikti 

dorinæ asmens brandà, mokymosi ir mankðtinimosi motyvacijà bei fizinio aktyvumo 

poreiká. Vyraujant tokiems metodams, nukenèia bendras intelektinis moksleiviø 

iðprusimas, jø socialinë kompetencija, maþëja judëjimo poreikis. 

Svarbiausiuoju judëjimo veiksmø technikos mokymo ar fiziniø ypatybiø lavinimo 

metodo pasirinkimo kriterijumi galima laikyti metodiniø fizinio ugdymo 

principø atitikimà psichikos ir motorikos funkcijø raidos dësningumams. Pvz., 

sukûrus problemines situacijas (kokius specialiuosius pratimus pasirinkti ir atlik- 

8

ti, kad ðokant per oþá kojomis þergtai technika bûtø nepriekaiðtinga; koká deriná 

atlikti metant kamuolá ið uþribio ir t. t.) moksleivis iðmoks ne tik produktyviai 

màstyti, bet svarbiausia – veikti. 

Kitas pasirinkimo kriterijus – savarankiðka ir motyvuota mokinio veikla. Svarbu 

mokiniui sudaryti tokias sàlygas, kad jis pats norëtø mokytis ir pats suformuluotø 

bei ásisàmonintø mokymosi tikslà bei uþdavinius, t. y. ávardytø, ko nori 

iðmokti. Pvz., laukiant eilës mesti kamuolá paðokus galima papildomai atlikti perdavimà 

á sienà arba 2-3 pratimus, stiprinanèius tarpðonkaulinius raumenis. 

Treèiasis kriterijus – konkreèiø mokymosi dalykø ir artimiausios moksleivio 

paþinimo srities atitikimas. Svarbu, kad mokinys, mokydamasis per pamokà, sutelktø 

visà savo iðmintá, pojûèius ir jausmus („susiliejantis“ mokymas). Mokytis 

– tai atrasti. Pvz., devintokai mokosi 2 prieð 2 atlikti pagrindinæ uþtvarà, modeliuojamos 

ávairios situacijos. Po 3-4 pamokø perprasta uþtvara atliekama þaidþiant 

5 prieð 5. Taip per patyrimà, emocijas ir bendradarbiaujant partneriams 

pleèiama artimiausia mokinio paþinimo sritis, ágyvendinamos iðkilusios idëjos, o 

þaidëjai orientuojami ne tik á krepðinio dalykines þinias, mokëjimus, bet ir á auklëjamàsias 

vertybes jiems, kaip þaidëjams, sàveikaujant. Kai moksleivis ásitraukia 

á prasmingà mokymàsi èia ir dabar, jis pradeda patirti atradimø dþiaugsmà, 

tobulëjimo pojûtá, kuris yra svarbus vidinis paskatinimas. 

Ketvirtasis kriterijus – gráþtamasis ryðys ir pamokø sistema turëtø atitikti ugdymo 

bei sveikatos stiprinimo funkcijas. Pvz., mokydami penktokà techniðkai 

ðokti á tolá ásibëgëjus, jam siûlome ðuolá atlikti 15–20 kartø per pamokà. O dabar 

mokinys per pamokà atlieka kartais tik 6-8 ðuolius ir judesiø „pajautimas“ per tà 

pamokà bûna labai menkas, kità kartà vël tenka pradëti viskà ið pradþiø. Pirmuoju 

atveju tikëtina, kad iðaugs jo pasitikëjimas savimi, pagerës nuomonë apie save, 

bendraklasius. 

Tai patys bendriausi metodo ar keliø metodø pasirinkimo kriterijai. Laisvë 

rinktis metodus ápareigoja juos iðmintingai taikyti, perprasti, kokios gali bûti tø 

metodø taikymo pasekmës mokiniui. Kûno kultûros iðsilavinimo standartai orientuoja 

taikyti ne tik metodus, bet ir metodinius bûdus. Pvz., siûlomi tokie þodinio 

metodo metodiniai bûdai: projekto rengimas, debatai, o vaizdiniø metodø – pieðinio 

demonstravimas ir jo komentavimas, tai atlieka tik mokiniai. Todël renkantis 

metodà labai svarbi yra mokytojo asmenybë. Joks metodas nebus efektyvus, 

jeigu mokytojas bus tik atlikëjas arba aklai kopijuos kito pedagogo taikomà metodà, 

manydamas, kad pasiekia tà patá rezultatà. 

9

FIZINIO UGDYMO METODIKA – pedagogikos mokslø ðaka, tirianti ávairaus amþiaus 

þmoniø sveikatos stiprinimà, judesiø mokymà, fiziniø ypatybiø lavinimà ir 

atsakanti á klausimà, kaip reikia vesti ávairaus amþiaus þmoniø – nuo ankstyviausio 

vaikø amþiaus iki senyvo þmoniø amþiaus – pratybas. Todël skiriama atitinkamo 

amþiaus þmoniø ugdymo metodika: 1) ikimokyklinio amþiaus vaikø fizinis 

ugdymas, 2) moksleiviø (bendrojo lavinimo, profesiniø ir specialiøjø mokyklø) 

fizinis ugdymas, 3) studentø fizinis ugdymas, 4) suaugusiøjø þmoniø fizinis 

ugdymas, 5) senyvo amþiaus þmoniø fizinis ugdymas. 

Fizinio ugdymo metodikoje nurodomos optimalios fizinio ugdymo priemonës 

(þr. 12), fizinio ugdymo metodai (þr. 8), kuriø reikia vedant ávairaus amþiaus 

þmoniø pratybas. 

FIZINIO UGDYMO METODINIAI PRINCIPAI – pagrindiniai fizinio ugdymo teorijos, 

koncepcijos teiginiai, apibûdinantys ugdymo dësnius, dësningumus ir svarbiausius 

mokymo, auklëjimo, fiziniø ypatybiø lavinimo reikalavimus. 

Pedagogikoje ðie principai vadinami didaktiniais (mokymo). Fizinio ugdymo 

procesui, ypaè judëjimo veiksmø mokymui, fiziniø ypatybiø lavinimui, bûdingi 

ne tik bendri pedagoginiai dësningumai, bet ir specifiniai dësningumai (ypatumai). 

Ðie specifiniai dësningumai vadinami fizinio ugdymo metodiniais principais. 

Fizinio ugdymo metodiniø principø supratimas – tai mokymo, fiziniø ypatybiø 

lavinimo dësningumø, trumpiausio ir efektyviausio fizinio ugdymo uþdaviniø 

sprendimo bûdo þinojimas. 

Sàmoningumo ir aktyvumo principas. Mokiniai turëtø suprasti fizinio ugdymo 

tikslus ir uþdavinius, tam tikros pamokos, ypaè pamokø ciklo, uþdavinius. 

Mokytojas, siûlydamas vaikams atlikti judëjimo veiksmus ar fizinius pratimus, 

turi paaiðkinti, ne tik kà reikia atlikti ir kaip atlikti, bet ir kodël tà ar kità pratimà 

10 

Judëjimo ágûdþiø formavimo 

metodai – vientisinis, dalinis 

FIZINIO UGDYMO METODAI 

ÞODINIAI PRAKTINIAI VAIZDINIAI 

VARÞYBØ 

PRATIMØ 

KARTOJIMO 

ÞAIDIMØ 

Fiziniø ypatybiø lavinimo metodai – 

be poilsio pertraukø: tolygus, 

pakaitinis, tempo; su poilsio 

pertraukomis: intervalinis, kartotinis

eikia daryti, koks jo poveikis organizmui, jo taikomoji reikðmë ir pan. Mokiniai 

turëtø mokëti analizuoti, vertinti ir draugø atliekamus judesius, veiksmus, laimëjimus 

bei nesëkmes. Aktyvumà lemia susidomëjimas, uþduotys pagal jø jëgas. 

Dirbant su vaikais, pratybos turëtø bûti ádomios, skatinanèios mankðtintis ir po 

pamokø. Ádomiø pratybø metu vaikai pratinami sistemingai dirbti, atkakliai siekti 

uþsibrëþtø tikslø. 

Sistemingumo principas. Mankðtintis reikia reguliariai (nepertraukiamai), derinti 

fiziná krûvá ir poilsá, nuosekliai modeliuoti pratybas. Funkciniai pakitimai 

organizme atsiranda tik sistemingai atliekant fizinius pratimus ir atvirkðèiai – 

nustojus mankðtintis jie nyksta. Bûtina, kad kiekvienø pratybø metu pasiekti rezultatai 

sumuotøsi su ankstesniais, taip bûtø geriau lavinami judesiø ágûdþiai ar 

fizinës ypatybës. Tà pasiekti galima, jeigu pratybos vyksta ne reèiau kaip 2 kartus 

per savaitæ. Didëjant treniruotumui, intervalai tarp pratybø maþëja. Sporto treniruotës 

– labiausiai nepertraukiamas procesas. 

Organizmo funkcinius pajëgumus lemia ne tik krûvis, bet ir poilsis, kurio 

reikia norint atgauti darbingumà ir já didinti. Todël poilsis – bûtinas fizinio ugdymo 

proceso komponentas. Teisingai sakoma, kad fizinio ugdymo menas – tai 

menas kaitalioti krûvá su poilsiu. 

Galima schematiðkai iðskirti keturias darbingumo kitimo fizinio krûvio metu 

ir já atlikus fazes: 1) energijos iðeikvojimo (nuovargio fazë), 2) darbingumo (jëgø) 

atgavimo, 3) padidëjusio darbingumo (superkompensacijos fazë), 4) gráþimo 

á pradiná darbingumo lygá (redukcijos fazë). 

Þmogaus, atlikusio optimalø fiziná krûvá (po kurio laiko), padidëja darbingumas 

(superkompensacijos fazë, kurios metu organizme kaupiasi energetiniø medþiagø 

atsargos: kreatinfosfatas, glikogenas ir kt.). Jeigu kito krûvio atlikimo laikas 

sutampa su padidëjusio darbingumo faze, atsiranda galimybë padidinti krûvio 

apimtá bei dësningai didinti organizmo darbingumà. 

Pratybø nuoseklumà lemia mokomosios medþiagos prieinamumas. Todël mokymo 

procese reikia á tai atsiþvelgti. Fizinis ugdymas – tai ilgai trunkantis procesas. 

Já organizuoti galima taip: nuo bendro fizinio rengimo pratybø pereinant prie 

specializuotø pratybø. Tenka atsiþvelgti á organizmo vystymosi ypatumus, pavyzdþiui, 

visø pirma atsiranda funkcijos, lemianèios judesiø koordinacijà ir greitumà, 

vëliau iðsivysto jëga ir po to iðtvermë. Á tai taip pat reikia atsiþvelgti lavinant 

mokiniø fizines ypatybes. 

Pratybø nuoseklumà taip pat lemia nuoseklus perëjimas nuo suformuotø judesiø 

ágûdþiø prie naujø (remiamasi teigiamu ágûdþiø perkëlimu). Tarp pratybø 

(pamokø ciklo) turi bûti glaudus ryðys. Kiekvienos pamokos metu átvirtinama 

praëjusios pamokos medþiaga ir taip sudaromos bûtinos prielaidos bûsimos pamokos 

medþiagai iðmokti. 

11

Prieinamumo ir individualizavimo principas. Mankðtinantis bûtina atsiþvelgti 

á amþiø, lytá, fiziná parengtumà, sveikatos bûklæ ir kitas individualias ypatybes. 

Pedagogui tenka reguliuoti fizinio krûvio dydá, fiziniø pratimø sudëtingumà. Atsiþvelgiama 

á sportuojanèiojo fizinius gebëjimus, jo galimybes bei fizinio pratimo 

ypatumus. Praktikoje pedagogai naudoja kûno kultûros programose nurodytus 

fizinius pratimus, judëjimo veiksmus, orientacines normas. Taikant ðá principà 

reikia laikytis metodiniø taisykliø: nuo þinomo prie neþinomo, nuo paprasto 

prie sudëtingo, nuo lengvo prie sunkaus. Ugdytiniø organizmo funkciniai pajëgumai 

visada yra skirtingi, individualûs. Todël fizinio ugdymo procesà reikia 

individualizuoti – parinkti mokiniui mokymo uþduotis ir metodus, nustatyti krûvá 

ir já atitinkamai reguliuoti, naudoti ávairias pratybø formas ir pedagogines priemones 

ir t. t. 

Vaizdumo principas. Svarbiausias ðio principo uþdavinys – sudaryti aiðkø to ar 

kito judëjimo veiksmo vaizdiná ir siekti ávaldyti taisyklingai veiksmà. Ðis uþdavinys 

sprendþiamas parodant veiksmà, vaizdingai paaiðkinant, analizuojant judesius, 

demonstruojant vaizdines priemones (technines vaizdumo priemones). Vaizdumo 

principas remiasi ne tik rega, bet ir kitais pojûèiais. Vaizdumas fizinio ugdymo 

procese – tai visø pojûèiø (analizatoriø) – regos, klausos, pusiausvyros, judëjimo ir 

kt. – mobilizavimas. Kuo daugiau pojûèiø dalyvauja sudarant vaizdiná ir tinkamai 

metodiðkai ávaldant veiksmà, tuo jis bûna aiðkesnis, tikslesnis, tvirtesnis. 

Laipsniðko reikalavimø didinimo (progresavimo) principas. Duodamos ir atliekamos 

vis sunkesnës uþduotys laipsniðkai didinant krûvio apimtá. Kai fizinis 

krûvis tampa áprastu ir daugiau nesukelia superkompensacijos, jis nebegali daugiau 

vyrauti kaip pagrindinis teigiamø pakitimø organizme veiksnys. Norint padidinti 

organizmo funkciná pajëgumà, reikia sistemingai atnaujinti, keisti fizinius 

krûvius, didinti jø trukmæ ir intensyvumà. Krûvio didinimas gali vykti: 1) tolygiai 

(tolygiai kylantis), 2) laipteliais, 3) banguota linija. 

FIZINIO UGDYMO PRIEMONËS – fiziniai pratimai (gimnastika, þaidimai, sportas, 

turizmas), natûralios gamtos jëgos (saulë, oras ir vanduo), higienos veiksniai 

(darbo ir poilsio reþimas, miego reþimas, racionali mityba, kûno prieþiûra, drabuþiø, 

avalynës, patalpø ðvara ir kt.). 

Fiziniai pratimai – pagrindinë ir specifinë fizinio ugdymo priemonë. Juos atliekant 

sprendþiami fizinio ugdymo uþdaviniai. Natûralios gamtos jëgos ir higienos 

veiksniai – papildoma fizinio ugdymo priemonë, kuri kartu su fiziniais pratimais 

sustiprina fiziniø pratimø poveiká organizmui. 

FIZINIO UGDYMO RYÐYS SU DARBINIU LAVINIMU – tai fizinio ugdymo teorijos 

ir praktikos bei darbo pagrindø harmoningas derinimas. Fizinio ugdymo 

tikslas – paruoðti fiziðkai tobulà þmogø, pasirengusá dirbti. Tik fiziðkai pajëgûs 

þmonës gali pasiekti efektyviø rezultatø. 

12

Darbinio lavinimo dalykiniai uþdaviniai yra du: 1) suteikti þmonëms þiniø 

apie pramonës ir þemës ûkio gamybà; 2) iðugdyti praktiná gebëjimà naudotis darbo 

árankiais. 

Antras uþdavinys yra susijæs su specialiø judëjimo ágûdþiø formavimu: darbo 

metu reikia greitai, tiksliai atlikti judesius. Reikia iðugdyti gebëjimà taip dirbti, 

kad nebûtø kaustomi judesiai, gebëjimà valdyti optimalø judesiø ritmà ir tempà, 

mokëjimà panaudoti savo kûno svorá ir inercijà judant, mokëjimà greitai orientuotis 

ir veikti ávairiomis darbo sàlygomis sudëtingose situacijose, gebëjimà derinti 

rankø ir kojø judesius ir pan. Ugdant tokius gebëjimus didelis vaidmuo tenka 

ir fiziniam ugdymui. 

Fizinis ugdymas, lemiantis bendrà fiziná parengtumà ir judesiø formavimà, sudaro 

sàlygas sëkmingai organizuoti darbiná lavinimà: sveiki, vikrûs, fiziðkai stiprûs 

ir iðtvermingi þmonës greièiau ir tvirèiau ávaldo ávairiø profesijø darbo judesius, 

sugaiðta 30 proc. laiko maþiau negu tie þmonës, kurie anksèiau nebuvo sportavæ. 

Þmonës, turintys gerà bendrà fiziná parengtumà, dirba 2-5 proc. naðiau negu tie, 

kurie sistemingai nedaro fiziniø pratimø. Be to, specialiais tyrimais árodyta, kad 

darbininkai sportininkai maþiau serga ávairiomis ligomis, maþiau gamina broko. 

Þmogaus organizmà teigiamai veikia gamybinë gimnastika. Deðimt minuèiø, 

sugaiðtø atliekant darbo metu fizinius pratimus, su kaupu kompensuoja prarastà 

laikà: atliekant fizinius pratimus maþëja nuovargis, raumenys vienodai apkraunami, 

pagerëja nuotaika, padidëja darbo naðumas, palaikomas geras darbingumas 

per visà darbo dienà. Specialiais tyrimais árodyta, kad gamyklose, kuriose 

atliekama gamybinë gimnastika, darbo naðumas padidëja keliais procentais. Darbo 

naðumo pakëlimas 2-3 proc. per metus duoda tokià ekonominæ naudà, kuri 

skaièiuojama ðimtais tûkstanèiø pinigø. 

Taigi sistemingai daromi pratimai teigiamai veikia ne tik þmogaus sveikatà, jo 

fiziná tobulëjimà, bet ir turi átakos darbo procesui, padeda didinti darbo efektyvumà. 

Didelæ reikðmæ rengiant ávairiø profesijø specialistus – lakûnus, gaisrininkus, geologus, 

statybininkus, jûrininkus, dispeèerius, ekskavatorininkus ir kt. – turi fizinis ugdymas. 

Kita vertus, ir pats darbas, ypaè fizinis, gali tapti fizinio ugdymo priemone, 

jeigu jis yra ávairiapusis, gerai organizuotas ir reglamentuotas (tinkamai suderinamas 

su poilsiu, nedirbama, kol labai pavargstama ir pan.). Be to, nereikia uþmirðti, kad 

darbo metu kuriamos materialinës ir dvasinës vertybës, bet nesprendþiami fizinio 

ugdymo uþdaviniai. Fizinis ugdymas yra vienintelis mûsø gyvenime reiðkinys, skirtas 

tiesiogiai fiziðkai tobulinti þmogø, ruoðti já gyvenimui, darbui, kûrybai. 

FIZINIO UGDYMO RYÐYS SU DOROVINIU AUKLËJIMU – tai fizinio ugdymo 

teorijos ir praktikos bei visuomenës elgesio principø, normø harmoningas derinimas. 

Asmenybës formavimuisi turi átakos daugelis veiksniø: ðeima, mokykla, 

bendruomenë (darbo, sporto), artimi draugai, estetinio auklëjimo priemonës ir kt. 

13

Þmogaus dora formuojasi dirbant, mokantis, visuomeniðkai veikiant, sportuojant. 

Þmogaus elgesá lemia moralës bruoþai: patriotizmas, sàþiningas poþiûris 

á darbà, kolektyviðkumas, humanizmas, teisingumas, sàmoninga drausmë ir kt. 

Ávairiø sporto ðakø pratybos, varþybos ir apskritai sportas turi didþiulæ reikðmæ 

ugdant doros bruoþus. Sporto varþybose, t. y. bëgimo takuose, sporto aikðtelëse, 

susitinka ávairiø tautybiø, rasiø, ávairiø politiniø ásitikinimø þmonës. Visus 

juos jungia sportinë kova, pagrásta humanizmo principais: pagarba varþovui, solidarumu, 

sàþiningumu. Sàþiningas poþiûris á darbà – vienas ið moralës bruoþø. 

Siekdamas didelio sportinio meistriðkumo, sportininkas turi dëti milþiniðkas 

fizines ir dvasines pastangas, rodyti valià, narsumà, sistemingai dirbti, treniruotis, 

atlikti didelius fizinius krûvius. Visa tai daro didelæ átakà ir tolesniam gyvenimui. 

Garsus bëgikas P. Snellas yra sakæs, kad jis labai vertina pasiruoðimà, ágytà 

jaunystëje ávairiose sporto ðakose, ir þinias bei ágûdþius, ágytus treniruojantis vienoje 

sporto ðakoje. Jis ypaè vertino tà pasitikëjimà savo jëgomis, kurá ágijo siekdamas 

sporto aukðtumø, ir suprato, kad tas pasitikëjimas pravers ir kitose gyvenimo 

srityse. Panaðias mintis yra iðsakæs ir þymus Lietuvos treneris A. Ðocikas. 

Ugdyti kolektyviðkumà padeda ávairûs sporto ir judrieji þaidimai. Komandos pergalæ 

daugiausiai nulemia tai, kaip komandos draugai jauèia vienas kito „alkûnæ“, t. y. 

kaip yra susiþaidæ, kaip geba savo asmeninius interesus derinti su komandos. 

Ugdyti humaniðkumà sporte yra daug galimybiø. Kiekvienas sportininkas privalo 

bûti garbingas kovotojas, gerbti varþovà. Prisiminkime þymaus mûsø Respublikos 

boksininko A. Ðociko elgesá ringe. Jis visuomet gebëdavo tvardytis, 

buvo drausmingas, gerbë kiekvienà prieðininkà, vengë ðiurkðèiø veiksmø, nenaudojo 

neleistinø smûgiø. Ne be reikalo jis buvo vadinamas „ringo dþentelmenu“. 

Draugiðkas rankos paspaudimas pasibaigus varþyboms – ne formalumas. 

Tai parodo, kad varþovai gerbia vienas kità, kad átempta sportinë kova nenutraukë 

draugystës ryðiø. 

FIZINIO UGDYMO RYÐYS SU ESTETINIU AUKLËJIMU. Estetinis auklëjimas – 

svarbi sudedamoji auklëjimo dalis. Estetiðkai auklëjant siekiama: 1) iðmokti suprasti 

ir vertinti groþá gamtoje, visuomenëje, darbe ir þmoniø tarpusavio santykiuose, 

literatûros ir meno kûriniuose; 2) iðmokyti kurti groþá savo veikloje ir 

stengtis, kad tai taptø áproèiu, poreikiu. 

Tinkamai organizuojamas bei vykdomas fizinis ugdymas, naudojant fizinius 

pratimus bei natûralias gamtos jëgas ir higienos veiksnius, padeda efektyviai spræsti 

estetinio auklëjimo ir lavinimo uþdavinius. Naudojamos fizinio ugdymo priemonës 

padeda teisingai suprasti ir ávertinti judesiø groþá, jø iðraiðkingumà, sporto 

technikos tobulumà. Kai sporto varþybose dalyvauja didelio meistriðkumo sportininkai, 

kiekviena sporto ðaka tampa lyg savotiðka meno ðaka. Fiziniai pratimai 

padeda formuoti graþias kûno formas. Kûno groþis priklauso nuo mûsø paèiø. 

14

Daugiausia kûno groþá padeda tobulinti atletinë gimnastika, kurios tikslas – iðlavinti 

sveikà, stiprø ir graþø kûnà. 

Estetiniam auklëjimui turi reikðmës ir gamtos groþis. Gamtoje gali bûti organizuojamos 

ávairios fizinio ugdymo pratybos: slidinëjimas, plaukimas, turizmas, 

alpinizmas ir kt. 

Estetiðkai auklëjant bûtina, kad fizinio ugdymo procese bûtø laikomasi elementariausiø 

higienos reikalavimø. Sporto salë turi bûti ðvari, iðvëdinta, neuþgriozdinta 

prietaisais bei árankiais. Moksleiviø apranga taip pat turi bûti ðvari, 

tvarkinga. Svarbu kûno kultûros pamokø metu akcentuoti taisyklingà kûno laikysenà. 

Estetinio auklëjimo rezultatai bus akivaizdûs, jeigu groþio suvokimà, pajautimà 

ir gebëjimà já ávertinti pradësime ugdyti nuo vaikystës. 

FIZINIO UGDYMO RYÐYS SU PROTINIU LAVINIMU – tai fizinio ugdymo teorijos 

ir praktikos bei protinës veiklos harmoningas derinimas. Mûsø judesiai yra 

sàmoningos veiklos rezultatas. Rusø fiziologas J. Seèenovas teigë, kad visa begalinë 

smegenø veiklos iðorinë ávairovë pagaliau pasireiðkia tik vienu reiðkiniu – 

raumenø judesiu. Ar juokiasi vaikas, matydamas þaisliukà, ar ðypsosi Garibaldis, 

tremiamas dël per didelës tëvynës meilës, ar virpa mergina, vien pagalvojusi apie 

pirmàjà meilæ, ar kuria ir uþraðo Niutonas pasaulinës svarbos dësnius, – visais 

atvejais galutinis veiksmas yra raumenø judesys. 

Todël fizinio ugdymo metu lavinamas ir protas. Fizinio ugdymo procese bûna 

ávairiø situacijø, iðkyla nemaþai problemø, kurias norint iðspræsti, reikia màstyti. 

Atliekant paprastà judesá ar veiksmà, reikia galvoti, kaip atlikti greièiau, tiksliau, 

kaip iðtaisyti klaidà ir pan. Visa tai yra susijæ su màstymo operacijomis (stebëjimu, 

analize, apibendrinimu ir sprendimu). Protinës veiklos specifiðkumas (ypatumas) 

fizinio ugdymo pratybø metu – tai glaudi kûno judesiø ir protinës veiklos 

operacijø sàveika: vykdytojai visà laikà tikrina, kontroliuoja, kaip atliekami judesiai, 

lygina atliktà veiksmà su etalonu. Tokiu bûdu susiformuoja svarbiausi 

raumenø veiklos ypatumai bei taisyklingo judëjimo gebëjimai. 

Fizinio ugdymo metu moksleiviai suþino, kodël ðá pratimà reikia daryti, kodël 

já reikia tiek kartø kartoti, kaip jis veikia organizmà, kokios to pratimo naudojimo 

galimybës ir pan. Jie gauna pedagogikos, fiziologijos, higienos ir kt. þiniø. Mokiniai 

skatinami samprotauti, kûrybiðkai veikti. Sporto þaidimai ðiuo atþvilgiu turi 

teigiamà reikðmæ, nes juos atliekant reikia greitai nuspræsti, kaip veikti, kai keièiasi 

situacijos, nuspëti prieðininko planus, ketinimus, iðsiaiðkinti jo silpnàsias 

ypatybes ir jomis pasinaudoti per varþybas ir pan. Þaidëjas priverstas visà laikà 

màstyti, samprotauti. Be to, fizinio ugdymo pratybø metu stiprinama þmogaus 

sveikata, lavinamos jo fizinës ypatybës, skatinamas jo optimalus fizinis vystymasis, 

o tai sudaro palankias sàlygas jo protinei veiklai. 

FIZINIO UGDYMO TIKSLAS IR UÞDAVINIAI. Fizinio ugdymo tikslas – puose- 

15

lëjant kûno kultûros vertybes ugdyti fiziðkai tobulus þmones, pasirengusius atlikti 

socialines–kultûrines pareigas. 

Fizinio ugdymo uþdaviniai yra skirstomi á keturias grupes: 1) sveikatos stiprinimo 

uþdaviniai – harmoningai vystyti kûno formas ir organizmo funkcijas, já 

grûdinti (didinti atsparumà nepalankiems veiksniams), formuoti taisyklingà laikysenà, 

pratinti laikytis reþimo ir asmens higienos reikalavimø; 2) mokymo uþdaviniai 

– teikti teorijos ir metodikos þiniø, formuoti judesiø ágûdþius ir ugdyti 

gebëjimà visa tai taikyti esant konkreèioms gyvenimo sàlygoms: buityje, darbe, 

sporte, ðalies gynyboje ir pan.; 3) lavinimo uþdaviniai – lavinti fizines ir protines 

ypatybes (aktyvinti ir tobulinti organizmo sistemø veiklà); 4) auklëjimo uþdaviniai 

– ugdyti teigiamas dorines savybes: gerumà, draugiðkumà, sàþiningumà, kuklumà, 

pagarbà varþovui, pratinti valdyti spontaniðkas pykèio, agresijos ir kt. apraiðkas. 

Formuoti þmogaus ir jo judesiø groþio supratimà, gebëjimà vertinti groþá 

ir kurti já fizinës veiklos metu. Ugdyti valios savybes: atkaklumà, ryþtingumà, 

dràsà, pasitikëjimà savo jëgomis ir kt. 

FIZINIO UGDYMO TURINIO INTEGRACIJOS BÛDAI. Atliekant fizinius pratimus, 

ugdomos fizinës ypatybës, gebëjimai, kurie turi bûti integruojami á visapusiðkà 

ugdymà. Lietuvos ðvietimo sistema iðgyvena permainø laikotarpá. Atnaujinamas, 

humanizuojamas ir demokratinamas fizinio ugdymo turinys bei procesas, 

visapusiðkai ugdoma asmenybë, þmogus ásitraukia á kultûrà, atsiranda ávairios 

jos apraiðkos. Dël ðiø permainø galima iðskirti ðiuos fizinio ugdymo turinio integracijos 

bûdus: sociokultûriná, tarpdalykiná, vidiná dalyko. Norint juos ágyvendinti 

reikia taikyti ávairius pedagogikos ir fizinio ugdymo didaktikos metodus 

bei metodinius bûdus. 

Sociokultûrine integracija siekiama fizinio ugdymo turiná priartinti prie moksleivio 

socialinës, kultûrinës patirties ir tenkinti jo amþiø, lytá, fiziná aktyvumà bei 

sveikatà atitinkanèius interesus. Tarpdalykine integracija norima stiprinti ryðius 

su mokymo dalykø – gimtosios kalbos, biologijos, chemijos, fizikos, darbø ir 

buities kultûros, istorijos ir pilietinës visuomenës pagrindø, meno dalykø ir etikos 

– kursais (teminë integracija), taikant frontalius, grupinius ir individualius 

mokiniø veiklos organizavimo metodus (metodø integracija), vartojant bendras 

tam tikrø mokslo srièiø sàvokas, remiantis mokslinëmis idëjomis, principais ir 

dësningumais (konceptuali turinio integracija). Vidine dalyko integracija norima 

atsirinkti ið tam tikrø sporto ðakø privalomàjá turinio minimumà, já susisteminti ir 

panaudoti ne tik þinioms kaupti, bet ypaè gebëjimams ugdyti, vertybinëms nuostatoms 

formuoti bei veiklos bûdams plësti. 

FIZINIS AKTYVUMAS – tai griauèiø raumenø sukelti sàmoningi judesiai, kuriuos 

atliekant energijos suvartojama daugiau, palyginus su ramybës bûsena. Þmogaus 

fizinis aktyvumas reiðkiasi aktyviai poilsiaujant, sportuojant, mankðtinantis, dir- 

16

ant, atliekant namø ruoðos, buities darbus ar kitoje veikloje, susijusioje su energijos 

suvartojimu. 

Þmogus fiziniams pratimams arba tikslingam fiziniui darbui atlikti skiria laiko 

(paros, savaitës, mënesio, metø) dalá. Visuma aktyviø veiksmø, kuriuos per 

tam tikrà laikà ir tam tikru intensyvumu padaro raumenys bei sànariai, parodo jo 

fizinio aktyvumo lygá. 

FIZINIS DARBINGUMAS – þmogaus potencialus gebëjimas per nurodytà laiko tarpà 

atlikti maksimalø fizinio darbo kieká. 

FIZINIS IÐSIVYSTYMAS – þmogaus organizmo morfologiniø ir funkciniø savybiø 

pakitimo (dël gyvenimo sàlygø, darbo ir ugdymo átakos) laipsnis. Jis nustatomas 

atliekant antropometrinius (somatometrinius ir fiziometrinius) tyrimus. Gauti rodikliai 

(ûgio, svorio, krûtinës apimties, gyvybinës plauèiø talpos ir kt.) rodo þmogaus 

fiziná iðsivystymà. 

FIZINIS KRÛVIS – raumenø darbo intensyvumas ir trukmë, rodantys fiziologiniø 

pokyèiø organizme dydá. Fizinis krûvis gali bûti didesnis ar maþesnis, paveikti 

visà organizmà ar tiktai kai kurias organizmo sistemas, raumenø grupes. Fizinio 

krûvio dydá lemia jo apimtis: trukmë ir intensyvumas. Trukmë iðreiðkiama laiko 

matavimo vienetais: s, min, h ir t. t. 

Intensyvumas – tai atlikto darbo kiekis per laiko vienetà. Pavyzdþiui, ciklinëse 

sporto ðakose intensyvumas – tai greitis, aciklinëse – tempas (kartojamø judesiø 

daþnumas). Intensyvumà taip pat rodo pratybø glaudumas (motorinis glaudumas), 

sportininkø pulsas. Optimaliai derinant fizinio krûvio trukmæ ir intensyvumà 

galima pasiekti didelá sportininko treniruotumà. 

Pagal átraukiamø á darbà raumenø kieká fizinis krûvis yra lokalusis, bendrasis 

ir regioninis. Pagal organizmo reagavimo á atliekamà darbà laipsná – didelis, didþiausias, 

maþas, ribinis ir vidutinis. Fizinio krûvio komponentai: fizinio pratimo 

intensyvumas, atlikimo trukmë, poilsio pobûdis ir trukmë, fizinio pratimo kartojimø 

skaièius. 

Fizinio krûvio reguliavimas per pamokà. Tinkamas fizinio krûvio reguliavimas 

lemia mokiniø sveikatà. Maþi fiziniai krûviai gali bûti neefektyvûs, labai 

dideli – pakenkti mokiniø sveikatai. Todël, atsiþvelgiant á pamokos uþdavinius, 

reikia siekti optimalaus fizinio krûvio. Reguliuoti fiziná krûvá – tai kaitalioti krûvio 

apimtá (þr. fizinis krûvis, p. 17). Mokytojas fiziná krûvá reguliuoja: 1) remdamasis 

savo þiniomis ir darbo patirtimi; 2) pagal mokiniø iðorinius poþymius – 

prakaitavimà, odos spalvà, kvëpavimà, judesiø koordinavimà, dëmesio sukaupimà, 

savijautà; 3) pagal pulso daþná. 

Praktikoje fizinis krûvis per retai reguliuojamas pagal pulso daþná. Rekomenduojama, 

kad pramankðtos metu pulso daþnis bûtø ne didesnis kaip 140 tv/min. 

Pagrindinëje pamokos dalyje fizinis krûvis kaitaliojamas ávairiai, taèiau pulso 

17

daþnis po intensyvaus darbo (pagrindinës medicininës grupës mokiniø – ne sportininkø) 

neturëtø daþnai virðyti 180 tv/min. Svarbu atsiþvelgti á fizinio krûvio 

trukmæ. Rekomenduojama laipsniðkai treniruoti mokinius, kad jie adaptuotøsi 

prie fizinio krûvio. Toks krûvis (apie 70 proc. maksimalaus) I-II klasiø mokiniams, 

kuriø pulsas siekia 150-160 tv/min, bei III-IV klasiø mokiniams, kuriø 

pulsas – 160-170 tv/min, galëtø bûti 4-5 min, V-VII kl. mokiniams, kuriø pulsas 

160-180 tv/min – 10 min, VIII-X klasiø paauglëms – tik 6-8 min, paaugliams – 

10-12 min, XI-XII klasiø merginoms ir vaikinams – iki 15 min. Likusá laikà fizinis 

krûvis galëtø bûti maþesnis. 

Baigiamojoje pamokos dalyje siekiama ávairiomis fizinio ugdymo priemonëmis 

laipsniðkai sumaþinti kraujo apytakos ir kvëpavimo organø veiklos apkrovà 

ir emocinæ bûsenà. Pulso daþnis pamokos pabaigoje, lyginant su pamokos pradþia 

(ramybës bûsena), neturëtø bûti didesnis kaip 20 tv/min. Pavyzdþiui, jeigu 

mokinio pulsas pamokos pradþioje buvo 75 tv/min, tai pasibaigus pamokai galëtø 

bûti ne didesnis kaip 95 tv/min. Gerai, kai po pamokos mokinio pulsas nevirðija 

110 tv/min. 

Mokiniai pulsà gali matuoti prieð pamokà, po pramankðtos, po ilgalaikës mokymo, 

ypaè lavinimo, uþduoties ir pasibaigus pamokai. Siekiant tikslesnio tyrimo 

– kas 5 arba 7 min. 

Fiziná krûvá galima reguliuoti pagal laikà, metraþà (bëgant), kartojimø skaièiø, 

tempà ir greitá (intensyvumà), pertraukø trukmæ, árankiø svorá, sàlygø keitimà 

(bëgti á kalnà, nuo kalno, per smëlá, pjuvenø takeliu) ir kt. 

FIZINIS LAVINIMAS – judëjimo ágûdþiø, fiziniø ypatybiø ir kompleksiniø gebëjimø 

tobulinimas. Fizinio lavinimo galutinis tikslas – iðmokyti þmogø pritaikyti 

judëjimo ágûdþius ávairiomis sàlygomis. 

FIZINIS PAJËGUMAS – þmogaus galëjimas kuo veiksmingiau dirbti tam tikrà fiziná 

darbà (pvz., sportininko gebëjimas áveikti fizinius krûvius, siekti aukðtø rezultatø). 

Fizinis pajëgumas yra sveikatos ir fizinio parengtumo gerinimo prielaida. 

Jis priklauso nuo aplinkos, gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, motyvacijos), 

ágimtø savybiø. Já apibûdina kraujotakos bei kvëpavimo sistemø labai gera 

veikla, medþiagø apykaitos ir nervø sistemos ypatumai, judëjimo ágûdþiai, raumenø 

jëga ir iðtvermë, kûno sandara. 

FIZINIS PARENGTUMAS – fiziniø gebëjimø iðugdymo rezultatas. Já lemia fiziniø 

ypatybiø bei judëjimo ágûdþiø iðlavinimas, kuris yra svarbus þmogaus ávairiapusiðkai 

veiklai. Fizinis parengtumas sporte nustatomas pagal pasiektus rezultatus, 

fiziniame darbe – pagal darbo efektyvumo rodiklius. Gali bûti taip pat nustatomas 

pagal testavimà (þr. 83). 

FIZINIS RENGIMAS – fiziniø pratimø naudojimas, siekiant iðmokyti kurios nors 

specialios veiklos. Pagal prasmæ fizinis rengimas ið dalies atitinka sàvokà fizinis 

18

lavinimas, taèiau terminas fizinis rengimas daþniau vartojamas tada, kai norima 

pabrëþti fizinio lavinimo taikomàjà reikðmæ. Skiriamas bendrasis (þr. 6), specialusis 

(þr. p. 75), atletinis (þr. p. 5), karinis (þr. p. 35), taikomasis (profesinis, þr. 

p. 81) ir kt. fizinis rengimas. 

FIZINIS UGDYMAS – moksliðkai pagrástas pedagoginis vyksmas, kurio metu ugdytojas, 

remdamasis kûno kultûros vertybëmis, veikia ugdytiná. Þodá ugdymas reikëtø 

suprasti kaip auginti, kad didëtø, plëtotøsi, vystytøsi, bræstø. Sàvoka plati. Fizinis 

ugdymas – asmenybës formavimo, ugdymo sudedamoji dalis. Fizinio ugdymo procese 

bendraujant ugdytojui ir ugdytiniui siekiama ágyvendinti tam tikrà asmenybës 

fizinës bûsenos ugdymo programà. Tai kryptingas fiziniø ypatybiø, gebëjimø ugdymas 

bei judëjimo ágûdþiø formavimas, kuriø reikia sudëtingoje þmogaus veikloje. 

FIZINIS TOBULUMAS – þmogaus fizinio iðsivystymo, fizinio parengtumo lygis, 

fizinis aktyvumas, kurie laiduoja optimalø þmogaus prisitaikymà prie gyvenimo, 

darbo sàlygø, bei lemia gerà sveikatos bûklæ. 

FIZINIS VYSTYMASIS – þmogaus organizmo morfologiniø ir funkciniø savybiø 

kitimas dël natûralaus augimo, gyvenimo sàlygø, darbo ir ugdymo. Fizinis vystymasis 

vyksta visà gyvenimà, taèiau intensyviausias yra iki 18-20 metø, kai baigiasi 

biologinis organizmo vystymasis ir prasideda santykinai pastovus morfofunkcinës 

kaitos laikotarpis. 

FIZINIØ YPATYBIØ LAVINIMAS – tai kûno kultûros funkcija, skatinanti ir reguliuojanti 

tikslingà kompleksiná (integralø) fiziniø ypatybiø, atliekant fizinius pratimus, 

atsiþvelgiant á gamtos veiksnius ir laikantis gyvenimo reþimo, lavinimà. 

FIZINIØ PRATIMØ KLASIFIKACIJA – fiziniø pratimø skirstymas á tam tikras grupes 

pagal paskirtá (pvz.: parengiamieji, þaidimø) bei vyraujanèià veiklà (pvz.: 

bëgimo, metimø, ðuoliavimo fiziniai pratimai). Fizinio ugdymo procese (praktikoje) 

naudojama daug ávairiø fiziniø pratimø. Jie skirstomi pagal ávairius poþymius. 

Tai padeda lengviau ir tikslingiau pasirinkti reikiamus fizinius pratimus. 

Klasifikacijø yra daug. Vienos ið jø yra bendresnio pobûdþio, kitos – konkretesnës. 

Pastarøjø pavyzdþiu gali bûti atskiros sporto ðakos fiziniø pratimø klasifikacija 

arba fiziniø pratimø, naudojamø parengiamojoje pamokos dalyje, klasifikacija 

(bendrieji pratimai be árankiø, naudojant árankius, prietaisus, poriniai pratimai 

ir kt.) ir t. t. Èia pateikiame bendro pobûdþio pagrindines fiziniø pratimø 

klasifikacijas. 

1. Pagal istoriðkai susiformavusias fizinio ugdymo sistemas, fiziniai pratimai 

skirstomi á 4 grupes: a) gimnastikos pratimai; b) pratimai, kurie naudojami 

ávairiø þaidimø metu; c) turistiniai fiziniai pratimai; d) sportiniai pratimai. 

2. Pagal fiziniø ypatybiø lavinimà skiriami pratimai, lavinantys greitumà, jëgà, 

iðtvermæ, lankstumà, vikrumà, pusiausvyrà. 

3. Pagal anatominá poþymá skiriami fiziniai pratimai, lavinantys tam tikras rau- 

19

menø grupes (kojø, rankø, nugaros, pilvo, kaklo ir kt.). Ðià klasifikacijà daugiausia 

naudoja atletinës gimnastikos atstovai (sportininkai). 

4. Pagal bendrà pratimø struktûros poþymá skiriami: a) cikliniai pratimai (bëgimas, 

slidinëjimas, èiuoþimas ir kt.); b) acikliniai pratimai (ðuoliø ið vietos, 

metimø ið vietos pratimai ir kt.); c) cikliniai–acikliniai (miðrûs) pratimai (ðuolis 

á tolá ásibëgëjus, ieties metimas ásibëgëjus ir kt.). 

5. Pagal atliekamø fiziniø pratimø intensyvumà skiriami: 1) maþo intensyvumo, 

2) vidutinio intensyvumo, 3) submaksimalaus (aukðto) intensyvumo, 4) maksimalaus 

intensyvumo. 

6. Pagal sporto ðakas (ávairiø sporto ðakø – slidinëjimo, plaukimo, imtyniø, irklavimo 

– pratimai). 

FIZINIØ PRATIMØ POVEIKIS ORGANIZMUI – fiziniø pratimø átaka organizmui 

ar jo sistemai. Priklauso nuo kai kuriø (daugelio) veiksniø. Jø þinojimas gali padëti 

pedagogui efektyviau valdyti fizinio ugdymo procesà. Ðie veiksniai yra tokie: 

1) individualûs ugdytiniø gebëjimai, 2) tinkamas fizinio krûvio (fiziniø pratimø) 

reguliavimas (þr. p. 17), 3) fiziniø pratimø atlikimo sàlygos (pratybø metodika, 

meteorologinës sàlygos, materialinës sàlygos ir kt.). 

FUNKCINËS GALIMYBËS – tam tikrø þmogaus organø, jø sistemø ir viso organizmo 

gebëjimas susiklosèius aplinkybëms áveikti tam tikro intensyvumo ir trukmës 

fiziná bei psichiná krûvá, dirbti atitinkamo sunkumo darbà. 

GERIAUSI MOKYMO BÛDAI – mokymo metodø, procedûrø variantai, padedantys 

tikrai veiksmingai moksleiviams mokytis. 

Nederëtø mechaniðkai pamëgdþioti parodytà (matytà) pratimà, o mokyti moksleivius 

suvokti jo prasmæ. Todël rekomenduojama mokyti atrasti, t. y. skatinti 

patá mokiná atrasti racionaliausià judëjimo veiksmo variantà (kamuolio perdavimo, 

metimo bûdà, ásibëgëjimo nuotolá, ðuolio trajektorijà ir t. t.), padëti jiems tirti 

ir remiantis tyrimo duomenimis daryti iðvadas (nustatyti namø uþduoèiø atlikimo 

efektyvumà, iðtvermës padidëjimà ir tuo remiantis sudaryti individualià ðios ar 

kitø fiziniø ypatybiø lavinimo programà ir t. t.). 

GIMNAZIJA – bendrojo lavinimo institucija, kurioje mokosi moksleiviai, gabûs kuriai 

nors mokslo srièiai (humanitariniams ar technikos, meno ir kitiems mokslams) 

ir turintys anksti subrandintà mokymosi motyvacijà. Lietuvoje numatyta 

kurti profilinæ mokyklà, teikianèià bendràjá iðsilavinimà, kelianèià aukðtesnius 

reikalavimus. Gali bûti kuriamos trijø tipø gimnazijos. Gimnazija yra atskira dvejø 

ar ketveriø metø profilinio lavinimo institucija. Daþniausiai priimami bendrojo 

lavinimo mokyklos aðtuonias klases baigæ mokiniai. Atrankos kriterijø grieþtumas 

priklauso nuo gimnazijos tipo, konkreèiø tikslø, susiklosèiusiø tradicijø. Gimnazijø 

mokytojai privalo turëti universitetiná aukðtàjá iðsilavinimà ir bûti ágijæ magistro 

ar jam prilygstamà iðsilavinimo laipsná. 

20

GREITIS – nueitas kelias per laiko vienetà. 

GREITUMAS – gebëjimas atlikti judesius dideliu greièiu. Greitumà lemia ðie veiksniai: 

nerviniø procesø paslankumas ir stiprumas, raumenø jëgos iðlavëjimas, raumenø 

elastingumas, sànariø paslankumas, gebëjimas atpalaiduoti raumenis, sportinës 

technikos tobulumas, iðtvermës lygis, valios savybës, biocheminiai procesai 

raumenyse. Greitumo reiðkimosi formos yra ðios: 1) psichomotorinës reakcijos 

greitis (matuojamas latentinis periodas), 2) vienkartinio judesio greitis, 3) judesiø 

daþnis (matuojama, kiek padaroma judesiø per laiko vienetà). 

Visos ðios greitumo sudedamosios dalys santykinai viena nuo kitos nepriklauso. 

Ypaè tai bûdinga psichomotorinës reakcijos greièiui, kuris beveik visai 

nekoreliuoja su judesio greièio rodikliais. Pavyzdþiui, þmogui bûdinga greita reakcija 

ir palyginti lëti judesiai arba atvirkðèiai. Fizinë ypatybë – greitumas – atliekant 

judëjimo veiksmus gali reikðtis: 1) trimis atskiromis formomis, 2) dviem ar 

trimis formomis. Pavyzdþiui, 100 m bëgimo rezultatas priklauso nuo psichomotorinës 

reakcijos greièio starto metu, tam tikrø judesiø greièio (atsispyrimo, kojos 

perkëlimo) ir þingsniø daþnio. Reiðkiasi visos trys greitumo formos. O stumiant 

rutulá reiðkiasi tik viena greitumo forma – vienkartinio judesio greitis. 

Kai kuriose sporto ðakose – bokso, fektavimo, stalo teniso, stendinio ðaudymo 

ir kt. – didelæ reikðmæ turi psichomotorinës reakcijos greitis. Atliekant fizinius 

pratimus galima pagerinti sportininkø psichomotorinës reakcijos greitá, taèiau 

paþanga nebûna labai didelë. Psichomotorinës reakcijos greitis daugiau priklauso 

nuo ágimtø þmogaus savybiø. Lavinant psichomotorinæ reakcijà naudojami 

ávairûs fiziniai pratimai ir þaidimai, susijæ su reakcija á (netikëtà) signalà. Verti 

dëmesio taip pat yra ávairûs judrieji ir sporto þaidimai su kamuoliu. Lavinant 

judesiø greitá naudojami pratimai, kuriuos galima atlikti maksimaliu greièiu. Jie 

paprastai vadinami greièio pratimais ir turi atitikti tris reikalavimus: 

1) fiziniai pratimai turi bûti tokie, kad juos bûtø galima atlikti maksimaliu greièiu 

(todël ne visi pratimai, pavyzdþiui: gimnastikos pratimai, ëjimas, ðuoliai á 

vandená ir kt., tinka greitumui lavinti); 

2) fiziniai pratimai turi bûti taip iðmokti, kad juos atliekant visos sportininko 

valios pastangos bûtø sutelktos ne á atlikimo bûdà (technikà), o á greitá; 

3) pratimø trukmë turi bûti tokia, kad baigiant juos atlikti ir atsiradus nuovargiui, 

greitis nemaþëtø. Greièio pratimai yra maksimalaus galingumo ir jø trukmë 

kvalifikuotiems sportininkams neturi bûti didesnë kaip 20-22 sekundþiø. 

Pagrindinis judesiø greièio lavinimo metodas – kartotinis. Kartojamus pratimus 

(cikliniø pratimø atkarpas) reikia atlikti maksimaliu greièiu. Pratimo atlikimo 

trukmë turi bûti tokia, kad intensyvumas (judesiø greitis) nemaþëtø. Nustatyta, 

kad bëgant 100 m didþiausias greitis pasiekiamas 5-6 sekundæ. Todël, atsiþvelgiant 

á individualius gebëjimus, naudinga bëgioti atkarpas nuo 40 iki 80 m. 

21

Taigi pratimø trukmë turëtø bûti nuo 5 iki 10-15 s. Poilsio pauzës turëtø tiek 

trukti, kad visiðkai sugráþtø sportininko jëgos. Judesiai neturi lëtëti kartojant pratimus. 

Taèiau kartojant greièio pratimus netgi su poilsio pauzëmis, nuovargis vis 

dëlto atsiranda. Pavargus greitis maþëja. Greièio maþëjimas yra pirmasis poþymis, 

kad greitumo lavinimo treniruotæ reikia nutraukti. Toliau kartojant tuos paèius 

pratimus bus lavinama jau greitumo iðtvermë, o ne greitumas. 

Lavinant greitumà pratybø dalyviai turi bûti nepavargæ. Todël greitumo pratimus 

reikia atlikti treniruotës, pamokos pradþioje (po pramankðtos), o treniruoèiø 

mikrocikle – pirmà arba antrà dienà po poilsio dienos. 

Mokslininkai nurodo, kad tinkamiausias amþius lavinti greitumà – 8-13 metø. 

Lavinant vaikø greitumà, reikia vengti siauros specializacijos, o siekti greièio 

didëjimo rodikliø, lavinant visas fizines ypatybes. Nuolat standartiðkai kartojant 

tuos paèius greitumo pratimus vaikø greitis gali stabilizuotis. Jiems labai tinkami 

ávairûs judrieji (tarp jø ir estafetës) ir sporto þaidimai. Ávairiose þaidimø rungtyniavimo 

situacijose mokiniai ápranta mobilizuoti savo fizines ir dvasines jëgas ir 

siekti geresniø rezultatø. Emocijos yra tartum natûralus stimuliatorius, keliantis 

mokiniø darbingumà, skatinantis tobulëti. 

Vertinant bëgimo greitá gali bûti naudojami ðie kontroliniai pratimai: 20 m, 

30 m, 50 m bëgimai ið starto, 20 m bëgimas ið eigos, 100 m bëgimas ið starto. 

Vertinant staigiàjà greitumo jëgà gali bûti naudojami ðie kontroliniai pratimai– 

testai: ðuolis á tolá ið vietos, triðuolis ið vietos, ávairûs daugiaðuoliai, ðuolis aukðtyn 

(cm), svarmenø mëtymas ið apaèios á prieká ir per galvà atgal, tolyn. Vertinant 

greitumo iðtvermæ gali bûti panaudotas 150 m, 200 m bëgimas. 

HIGIENOS VEIKSNIAI – sveikatà skatinanèiø prieþasèiø visuma. Fiziniø pratimø 

poveikis organizmui bus efektyvus tik tada, jeigu bus laikomasi higienos normø, 

taisykliø. Fizinio ugdymo procesas ne gali bûti organizuojamas pamirðtant higienos 

reikalavimus. Jeigu þmogus nesilaikys higienos reikalavimø: paþeidinës miego, 

mitybos reþimà, dalyvaus pratybose esant antisanitarinëms sàlygoms ir pan., maþës 

fizinio ugdymo efektyvumas. 

Higienos veiksniai sàlyginai skirstomi á dvi grupes: 

1. Priemonës, kurios lemia þmogaus gyvybinæ veiklà kasdieniniame gyvenime. 

Tai darbo, poilsio, mitybos, mokymosi ir kt. higienos normos, reikalavimai 

bei jø laikymasis. 

2. Priemonës, kurios naudojamos fizinio ugdymo procese. Tai fizinio krûvio ir 

poilsio derinimas, specialus maitinimas ilgø nuotoliø distancijose, sporto saliø, 

patalpø higieninës sàlygos (patalpø ventiliacija, apðvietimas, patalpø valymas 

ir pan.) ir kt. 

HIPODINAMIJA – sumaþëjusi raumenø jëga. 

HIPOKINEZË – sumaþëjæs judëjimas. 

22

HIPOKSIJA – deguonies trûkumas organizmo audiniuose. 

IKIMOKYKLINIO AMÞIAUS VAIKØ FIZINËS RAIDOS YPATUMAI – ikimokyklinukø 

organizmo pakitimai. Ikimokyklinukams (iki 6 metø) bûdingas spartus vystymasis. 

Ypaè tai ryðku pirmaisiais (kûdikystës) gyvenimo metais. Vëliau vystymosi 

tempai sulëtëja. Vaiko ûgis kasmet padidëja vidutiniðkai 6 cm, svoris – 2 kg. 

Atramos judëjimo aparatas vystosi gana greitai, taèiau vaikø kaulai skiriasi 

nuo suaugusiøjø. Juose daugiau vandens, organiniø medþiagø, didelæ dalá skeleto 

sudaro kremzlinis audinys. Todël vaikø kaulai yra elastingi, lankstesni, taèiau 

veikiami ávairiø neigiamø veiksniø jie greièiau ir iðkrypsta, ypaè stuburas. 

Skeleto intensyvus vystymasis yra glaudþiai susijæs su raumenø, sausgysliø ir 

raiðèiø vystymusi. Vaiko raumenynas, lyginant su suaugusio þmogaus raumenynu, 

dar silpnai iðvystytas. Raumenims tenka tik apie 25 proc. viso kûno masës. 

Suaugusio þmogaus – 40-43 proc. Stambieji raumenys iðsivysto anksèiau uþ smulkiuosius. 

Ikimokyklinukas, sëkmingai ávaldæs galûniø judesius, sunkiau valdo 

smulkiuosius plaðtakos raumenis. Lenkiamieji raumenys ðiame amþiaus tarpsnyje 

yra geriau iðsivystæ negu tiesiamieji raumenys. Todël svarbu yra lavinti ir stiprinti 

tiesiamuosius raumenis (nugaros, kaklo ir kt.), kurie turi átakos formuojant 

taisyklingà kûno laikysenà. 

Dirbant skeleto raumenims intensyviau funkcionuoja ir kitos organizmo sistemos: 

ðirdies ir kraujagysliø, kvëpavimo. Ðirdies svoris padidëja nuo 70,8 g (3- 

4 metø vaikø) iki 92,3 g (6-7 metø vaikø). Ðirdies masës ir kraujagysliø spindþio 

padidëjimas lemia gerà kraujotakà, didesnæ ðirdies susitraukimø jëgà ir gerà ðirdies 

darbà. Ikimokyklinukø ðirdies susitraukimø daþnis (ÐSD) per minutæ yra 

gan didelis. Pavyzdþiui, penkeriø metø vaiko ðirdis susitraukia 95-97 kartus per 

minutæ. Fizinës veiklos metu vaikø pulsas gali padidëti iki 190 tvinksniø per minutæ. 

Auganèiam organizmui reikia daugiau kraujo. Ðá poreiká patenkina ÐSD. 

Kai fizinis krûvis didinamas pamaþu, ðirdies ir kraujagysliø sistema suspëja adaptuotis 

ir aprûpinti dirbanèius organus krauju. Jei fizinis krûvis didëja greièiau, nei 

ði sistema spëja prisitaikyti, ir tokie krûviai daþnai kartojasi, gali atsirasti patologiniø 

reiðkiniø. Todël fiziná krûvá reikia didinti pamaþu, grieþtai individualizuoti 

atsiþvelgiant á kiekvieno ugdytinio fizines galias. Þaidþiantis vaikas pats instinktyviai 

reguliuoja savo ðirdies darbà, sustodamas trumpam pailsëti arba atlikdamas 

ne tokius intensyvius judesius. Sistemingas ir saikingas ðirdies treniravimas 

stiprina jos raumenis. 

Vaikø kvëpavimo organai savo sandara ir gebëjimu adaptuotis prie fizinio 

krûvio ið esmës skiriasi nuo suaugusiøjø. Krûtinës làsta yra kûgio formos, tarpðonkauliniai 

raumenys iðvystyti palyginti silpnai. Todël vaikø kvëpavimas yra 

pavirðutinis, negilus, plauèiø gyvybinis tûris nedidelis. Vyresniojo ikimokyklinio 

amþiaus vaikø gyvybinis plauèiø tûris yra maþdaug 1000-1300 ml. Vaikui 

23

augant kvëpavimo daþnumas retëja. Trejø metø vaiko kvëpavimo daþnumas – 

30-26 kartai, o 4-7 metø – 26-22 kartai. Dinamiðka fizinë veikla padeda tobulinti 

vaiko kvëpavimo aparatà. Fizinio krûvio metu vaiko plauèiø ventiliacija padidëja 

ne tik dël daþnesnio, bet ir dël gilesnio kvëpavimo. Todël organizuojant fizinæ 

veiklà labai svarbu sudaryti sàlygas (gerai iðvëdinti patalpas, organizuoti pratybas 

lauke), kad vaiko organizmas gautø gryno oro. Vaikus reikia pratinti derinti 

judesius su kvëpavimu, mokyti taisyklingai kvëpuoti – ákvëpti pro nosá, iðkvëpti 

pro burnà. Iðkvëpdamas vaikas gali tarti ávairius garsus: ððð, þþþ. 

Vaikø centrinei nervø sistemai bûdinga nepakankama jaudinimo ir slopinimo 

procesø pusiausvyra. Vyrauja jaudinimo procesai. Todël vaikø dëmesys nepastovus 

ir tai apsunkina ugdymo procesà. Galima naudoti dëmesio sutelkimo pratimus. 

Vaikai pagal þenklà turi atlikti kokià nors uþduotá: pakeisti ëjimo kryptá, 

bëgti greitai arba lëtai, ið karto sustoti, laikytis elementariø þaidimo taisykliø ir 

pan. Be to, reikia paþymëti, kad vaikø nervø sistema yra labai plastiðka, tai padeda 

vaikams gan sëkmingai ávaldyti ávairius judesius ir palyginti sudëtingus judëjimo 

veiksmus. Ir tai priklauso nuo to, kaip pedagogas geba parinkti ir parodyti 

fizinius pratimus bei duoti vaikams juos kartoti, derinant su ávairiomis þaidimø 

formomis. 

IKIMOKYKLINIO AMÞIAUS VAIKØ FIZINIS UGDYMAS – þmogaus fiziniø, 

psichiniø gebëjimø plëtojimas ðiame amþiaus tarpsnyje. 

I. Vaikø fiziná ugdymà lemia bendrojo ugdymo tikslai ir principai. Fizinio ugdymo 

svarbiausi uþdaviniai yra ðie: 1) sveikatos stiprinimo – skatinti normalø 

vaiko augimà ir vystymàsi, já grûdinti (didinti atsparumà nepalankiems veiksniams), 

formuoti taisyklingà laikysenà, pratinti laikytis reþimo ir asmens higienos 

reikalavimø; 2) mokymo ir lavinimo – formuoti judëjimo gebëjimus, 

pvz., pratinti iðmoktus judesius ir veiksmus taikyti þaidþiant ir kitoje kasdieninëje 

veikloje; lavinti fizines ypatybes: greitumà, koordinacijà, lankstumà, 

iðtvermæ; aktyvinti ir plëtoti organizmo sistemø veiklà; 3) auklëjimo – ugdyti 

dorovines savybes: gerumà, draugiðkumà, sàþiningumà, kuklumà, pagarbà 

partneriui ir varþovui, pratinti valdyti spontaniðko pykèio, agresijos ir kt. apraiðkas. 

Formuoti þmogaus judesiø groþio supratimà, gebëjimà vertinti groþá 

ir kurti já fizinës veiklos metu. Ugdyti valios savybes: atkaklumà, ryþtà, dràsà, 

pasitikëjimà savo jëgomis. 

II. Vaikø fizinis ugdymas darþelyje. Svarbiausias vaikø ugdymo darþelyje tikslas 

– bendradarbiaujant su ðeima, puoselëti visus vaiko gebëjimus, lemianèius 

vaiko asmenybës vystymosi ir jo integracijos á visuomenæ sëkmæ. Vaikø 

bendrasis ugdymas ikimokyklinëje ástaigoje grindþiamas ðiais principais: 

1) tautiðkumo, 2) humaniðkumo, 3) demokratiðkumo, 4) integracijos, 5) diferencijavimo. 

Jais vadovaujamasi organizuojant fiziná vaikø ugdymà. 

24

Tautiðkumo principas. Per fizines pratybas kalbama gimtàja kalba, remiamasi 

savo tautine kultûra: tautiniais þaidimais, sporto tradicijomis. Ugdomas doras, 

kûrybingas þmogus, fizinë veikla áprasminama kaip vertybë. 

Humaniðkumo principas. Pripaþástama teisë bûti fiziðkai kitokiam: suprasti 

judesio „kalbà“ ir iðreikðti save per judesá, siekti iðraiðkos kûrybiðkumo, estetiðkumo, 

savitumo, tyrinëti judesá ir pajusti savo kûno galimybes. Saugoma ir stiprinama 

fizinë ir psichinë darþelinuko sveikata, stengiamasi tenkinti jo poreiká 

judëti, ilsëtis. Draudþiama þeminti silpnesniuosius, sudaroma teigiama aplinka. 

Demokratiðkumo principas. Darþeliai gali rinktis kûno kultûros programà, fizinio 

ugdymo formas ir metodus (kompleksinio mokymo, M. Montesori, R. Ðtainerio, 

Þ. Piaþë ir kt. pedagogines metodines sistemas ar idëjas). Pasirinkta ugdymo 

sistema neturi prieðtarauti naujai ikimokyklinio ugdymo krypèiai, pagrindiniams 

jos principams. Fiziná krûvá vaikas gauna ávairios veiklos metu, bet kûno 

kultûros pratybos turëtø bûti kasdien, kad þadintø norà judëti. Sportinë áranga 

bûna grupëje, koridoriuje, lauke. Vaikas panorëjæs gali savarankiðkai lavinti kûnà. 

Vengiama psichikà traumuojanèiø situacijø: vaikas per fizines pratybas gali 

nedaryti jam nepatikusio pratimo, rinktis þaidimà, nesiekiama kuo tiksliau atlikti 

pratimø. 

Integracijos principas. Asmenybë ugdoma harmoningai puoselëjant fizines, 

psichines ir socialines savybes bei siekiant paþinimo per jausmus ir veiklà vientisumo. 

Nerekomenduojama ugdymo turiná skirstyti á atskirus mokymo dalykus, 

t. y. vesti pamokëles. Iðimtis kûno kultûra, nes reikia specialios aprangos, vietos 

ir metodikos. Ðiø pratybø turinys turëtø bûti ávairus. Atsisakoma komandø, retai 

kada skaièiuojama darant pratimus, o juos atliekant vyrauja vaidybiniai elementai, 

þaidimai, turintys siuþetus ir situacijos. Fizinis aktyvumas suderinamas su 

vaiko natûralia veikla. Pvz., árengiami veiklos kampeliai, kur vaikas pagal savo 

norà renkasi veiklos rûðá. Vienas ar keli kampeliai sudaro sàlygas spontaniðkai ar 

kryptingai judëti. Per dienà, savaitæ, mënesá, metus á darþelinuko dienos reþimà 

integruojamos ávairios kûno kultûros formos: ryto mankðta, mankðtos pertraukëlës 

ugdymo veikloje, fiziniai pratimai pasivaikðèiojimo metu, sporto pramogos, 

ðventës, sveikatos dienos, savarankiðka aktyvi fizinë veikla, specialios fizinio ugdymo 

pratybos (anksèiau vadintos pamokëlëmis). 

Diferencijavimo principas. Vaikas ugdomas atsiþvelgiant á prigimtines jo savybes 

ir patirtá. Kiekvienas vaikas unikalus, bet esama ir bendrø bruoþø: dauguma 

sveikø vaikø mëgsta þaisti judriuosius þaidimus, eikvoti fizinæ energijà, kartais 

ir paiðdykauti, iðreikðti savàjá „að“. Ðiuos poreikius jie tenkina skirtingai. Todël 

pagal tai galima grupuoti vaikus (diferencijuoti), o esant galimybei ir individualizuoti 

judëjimo veiklà. Fiziniai pratimai turi atitikti darþelinuko amþiaus ypatumus, 

temperamentà, charakterá, nuotaikà, judëjimo poreiká. Vaikams, turintiems 

25

sveikatos sutrikimø, parenkami korekcinio pobûdþio pratimai, fizinis krûvis. Pvz.: 

skiriama daugiau pratimø, lavinanèiø tas raumenø grupes, kurios yra maþiau iðlavintos, 

taisomi laikysenos, koordinacijos sutrikimai, daþniau mankðtinamasi pagal 

individualià programà. 

Darþelinukams, kaip ir kito amþiaus þmonëms, plaèiai taikomi visi metodiniai 

fizinio ugdymo principai (þr. p. 10). 

III. Vaikø fizinis ugdymas ðeimoje. Ðeima – svarbiausia tautos làstelë, kurioje 

labiausiai tausojama vaiko sveikata, ugdomi aktyvios ir kûrybingos asmenybës 

bruoþai. Vaikui niekas negali atstoti ðeimos, tëvø meilës. Visi tëvai nori, 

kad jø vaikas augtø sveikas, fiziðkai gerai vystytøsi, bûtø pajëgus. Todël ir 

kûdikystës laikotarpiu, ir vëliau reikia sudaryti judesiø lavinimo sàlygas. Kûdikis 

turi turëti tokiø daiktø ir þaisliukø, kurie skatintø ávairiapusiðkà veiklà, 

nes kûdikio brendimo tarpsniu judesys atlieka kur kas didesná vaidmená ir turi 

daug didesnës reikðmës negu per visà likusá þmogaus amþiø. 

Vaikui bræstant (2–6 m.) turi bûti sudarytos galimybës tenkinti jo judëjimo 

poreiká. Kai kurie tëvai galëtø árengti namuose sporto kampelá. Vaikas galëtø 

turëti sporto inventoriaus: ávairiø kamuoliø, ðokdynæ, gimnastikos lankà, rogutes 

ir pan. Medikai darþelinukams rekomenduoja bûti lauke kasdien ne maþiau kaip 

3–4 val. Kieme galëtø bûti sporto aikðtynas: laipiojimo prietaisai, ávairûs taikiniai, 

treniruokliai, aikðtelës ir kt. Labai praverstø, kad suaugusieji skaitytø, pasakotø 

vaikams apie dienos reþimà, sveikatà, higienà, fiziná ugdymà, kad vaikai 

stebëtø televizijos laidas, sporto varþybas, dalyvautø jose su tëvais. Jeigu fizinë 

veikla yra áprasminta, siejama su supanèios artimosios aplinkos ir savæs paþinimu, 

þiniomis, tai ji lavina protà, ugdo doroviðkai ir estetiðkai 

INDIVIDUALI TECHNIKA – tai standartinës technikos keitimas pagal atlikëjo individualius 

ypatumus (atsiþvelgiama á kûno sudëjimà, fizinio parengtumo lygá 

ir kt.). 

INTEGRALUSIS SPORTININKO RENGIMAS – ávairiø sportininko rengimo rûðiø 

(techninio, fizinio, taktinio, psichinio) koordinavimas ir sportininkø mokymas 

atskleisti savo gebëjimus, kartojant specialius, sporto ðakos varþybinæ veiklà atitinkanèius, 

pratimus. 

INTERVALAS – atstumas tarp mokiniø, stovinèiø greta. Normalus intervalas – 10- 

12 cm. 

INTERVALINIS METODAS – fiziniø ypatybiø lavinimo, technikos veiksmø tobulinimo 

bûdas, derinant pratimus su poilsio pertraukomis: naujas pratimas atliekamas, 

kol dar nedingæ atlikto fizinio krûvio sukelti poþymiai. Naudojamas daþniausiai 

ciklinëse sporto ðakose. Fizinio krûvio trukmë – 30-90 s. Sportininko 

pulsas padaþnëja iki 170-180 tv/min. Aktyvus poilsis trunka, kol pulsas sulëtëja 

iki 120-130 tv/min. 

26

Fizinio darbo metu vykstant aerobiniams procesams nespëjama gaminti energijos 

dirbantiems raumenims, todël jos dalis gaminama anaerobiniu bûdu. Darbo 

intensyvumas perþengia anaerobiná slenkstá. Poilsio metu paðalinama dalis anaerobinës 

medþiagø apykaitos produktø, ið dalies kompensuojamas deguonies „ásiskolinimas“. 

Kiekvienas kitas krûvis áveikiamas ne visiðkai atsigavus organizmui, 

t. y. esant deguonies trûkumui, pieno rûgðties kiekio padidëjimui (nespëja 

oksiduoti). Taigi taikant ðá metodà skatinamos anaerobinës organizmo glikolizës 

reakcijos, didinamas buferiniø sistemø pajëgumas. 

Intervalinës treniruotës labai apsunkina ðirdies darbà, todël ðá metodà rekomenduojama 

taikyti tik po gana ilgai trukusiø treniruoèiø, kuriose buvo taikomi 

kiti metodai: tolygusis, pakaitinis. 

Ðis metodas turi ir neigiamø bruoþø. Daþnai já taikant galima pasiekti didelá 

ðirdies funkciná pajëgumà, taèiau greitai iðlavintos þmogaus organizmo funkcinës 

ir fizinës ypatybës greièiau ir prarandamos. Ðirdis per daug pavargsta, sutrinka 

jos inervacija. 

IÐTVERMË: 

1. Organizmo atsparumas ávairiems vidiniams ir iðoriniams veiksniams (deguonies 

trûkumui, karðèiui, fiziniams krûviams). Iðtvermë priklauso nuo þmogaus 

organizmo gebëjimo kuo ilgiau aprûpinti dirbanèius raumenis energetinëmis 

medþiagomis, nervø sistemos gebëjimo valdyti raumenyse vykstanèius 

sudëtingus fizinius ir cheminius vyksmus. Iðtvermë reiðkiasi þmogaus 

gebëjimu nugalëti nuovargá. 

2. Þmogaus gebëjimas dirbti nustatyto pobûdþio darbà ilgà laiko tarpà arba intensyviai 

dirbti nustatytà laiko tarpà. Pagal darbo trukmæ iðtvermë gali bûti: 

ilga, vidutinë, trumpa, turnyrinë (kartotinio darbo). Pagal fizines ypatybes: 

bendroji, greitumo, jëgos, koordinacinë, specialioji, specialioji þaidimø, sprinteriø, 

statinë, stajerinë. Pagal darbo intensyvumà: aerobinë ir anaerobinë. 

3. Charakterio bruoþas – pajëgumas dvasiðkai nepalûþti, kai reikia iðkæsti skausmà, 

nuovargá, stresà. 

Aerobinë iðtvermë – organizmo gebëjimas kuo ilgiau dirbti didelio ir vidutinio 

intensyvumo cikliná arba panaðø á já darbà, kai dauguma raumenims susitraukti 

reikalingos energijos gaminama esant pakankamam deguonies kiekiui. 

Anaerobinë iðtvermë – organizmo gebëjimas kuo ilgiau dirbti didþiausiu arba 

beveik didþiausiu intensyvumu, kai raumenims susitraukti reikalinga energija gaminama 

esant deguonies trûkumui. 

Bendroji iðtvermë: 1. Sportininko gebëjimas veiksmingai ir ilgai dirbti vidutinio 

intensyvumo (aerobinio pobûdþio) darbà, kuriame dalyvauja daugelis raumenø. 

2. Visuma dirbanèio organizmo funkciniø ypatumø, kurie sudaro nespecifinës 

iðtvermës pagrindà. 

27

Greitumo iðtvermë: 1. Sportininko gebëjimas kuo naðiau ir ilgiau atlikti tokià 

judamàjà veiklà, kurios metu bûtø pasiektas didþiausias raumenø susitraukinëjimo 

daþnis. 2. Gebëjimas nemaþinti judëjimo ir technikos veiksmø greièio, áveikiant 

trumpus nuotolius arba dalyvaujant ilgai trunkanèiose varþybose. 

Ilga iðtvermë: 1. Organizmo gebëjimas ilgai ir naðiai dirbti. 2. Organizmo 

gebëjimas nepasiduoti nuovargiui bëgant nuotolá daugiau kaip 8 min. 

Jëgos iðtvermë: 1. Gebëjimas palyginti ilgai ir daug kartø iðvystyti optimalià 

(bet ne didþiausià) jëgà. 2. Gebëjimas ilgai dirbti naudojant didelæ raumenø jëgà. 

Koordinacinë iðtvermë – gebëjimas ilgai ir veiksmingai daryti koordinacijos 

poþiûriu sudëtingus veiksmus bei jø derinius. 

Psichinë iðtvermë – gebëjimas iðlaikyti psichiniø vyksmø lygá, lemiantá sportinës 

veiklos veiksmingumà, nugalint krûvius ir pasireiðkiant nuovargiui. 

Specialioji iðtvermë: 1. Iðtvermë, kuri bûdinga sportininkams tam tikros veiklos 

metu. 2. Sportininko gebëjimas nugalëti nuovargá telkiant funkcines organizmo 

galias, atliekant specifinius krûvius per varþybas. 

Specialioji þaidimø iðtvermë – þaidëjo gebëjimas veiksmingai, nemaþëjanèiu 

intensyvumu atlikti veiksmus per vienas rungtynes arba varþybas. 

Sprintinë iðtvermë – organizmo anaerobinio pajëgumo lemiama iðtvermë. Ji 

bûdinga sportininkams, uþsiimantiems maksimalaus galingumo neilgai trunkanèia 

veikla. Nuo jos priklauso gebëjimas veiksmingai atlikti pratimus, trunkanèius 

ne ilgiau kaip 1 min (pvz.: 100-400 m bëgimas, 500 m èiuoþimas, 50-100 m 

plaukimas). 

Stajerinë iðtvermë – organizmo aerobinio pajëgumo lemiama iðtvermë. Bûdinga 

ilgøjø nuotoliø bëgikams, kitø ilgos trukmës darbà dirbanèiø cikliniø sporto 

ðakø sportininkams. 

Statinë iðtvermë: 1. Gebëjimas kuo ilgiau iðlaikyti kûnà tam tikroje padëtyje; 

viena ið jëgos reiðkimosi formø. 2. Gebëjimas kuo ilgiau iðlaikyti átemptus raumenis, 

nekintant jø ilgiui. 

Trumpa iðtvermë: 1. Organizmo gebëjimas nepasiduoti nuovargiui bëgant nuotolá 

nuo 45 s iki 2 min. 2. Gebëjimas labai intensyviai dirbti trumpà laiko tarpà. 

Turnyrinë iðtvermë – specifinë iðtvermë ilgose arba daugiaetapëse varþybose, 

lemianti vis gerëjanèius sportinius rezultatus per kiekvienas rungtynes ar varþybø 

etapus bei geriausià rezultatà varþybø finalo metu. 

Vidutinë iðtvermë: 1. Gebëjimas intensyviai dirbti vidutinës trukmës darbà, 

kai energija raumenyse gaminama anaerobiniu (be deguonies) ir aerobiniu (su 

deguonimi) bûdu. 2. Organizmo gebëjimas nepasiduoti nuovargiui bëgant nuotolá 

nuo 2 iki 8 min. 

JËGA – gebëjimas áveikti iðoriná pasiprieðinimà raumenø pastangomis. Jëgà lemia 

ðie veiksniai: raumens fiziologinis skersmuo, jo sandara, nervinë reguliacija, rau- 

28

menyse vykstantys biocheminiai procesai, raumenø elastingumas, valios savybës, 

kûno padëtis (biomechaninës sàlygos). 

Pagal þmogaus ádedamø pastangø pobûdá galima iðskirti ðias jëgos rûðis: maksimaliàjà 

(absoliuti) jëgà, jëgos iðtvermæ, staigiàjà jëgà. 

Jëga lavinama naudojant jëgos pratimus. Jie gali bûti: 1) pratimai áveikti iðoriná 

pasiprieðinimà; iðoriná pasiprieðinimà gali sukelti daiktø, árankiø ar partnerio 

svoris, elastingos priemonës, aplinka ir kt.; 2) pratimai áveikti savo kûno svorá. 

Jëgos lavinimo metodai yra kartojimo ir izometrinis. Kartojimo metodas pagal 

keliamo árankio svorá ir kartojimø skaièiø dar turi 3 variantus: 1) kartojimo 

metodas taikomas áveikiant nedidelá iðoriná pasiprieðinimà (keliamas nedidelio 

svorio árankis daug kartø, kol visiðkai pavargstama; svarbiausi yra paskutinieji 

këlimai, todël pratimà reikia kartoti tiek kartø, kol pajëgiama tai atlikti); 2) kartojimo 

metodas taikomas keliant vidutinio svorio áranká dideliu greièiu; pratimas 

kartojamas tol, kol pradeda gerokai maþëti jo atlikimo greitis, trunka 10-30 s; 

taikant ðá metodà lavinama staigioji jëga; 3) kartojimo metodas taikomas keliant 

maksimalaus svorio áranká (jis dar vadinamas maksimaliø raumenø pastangø metodu); 

sportininkas, keldamas didelio svorio áranká, pratimà kartoja 2-4 kartus, 

taikant ðá metodà lavinama maksimalioji jëga. 

Izometrinis metodas turi keletà privalumø. Taikant kartojimo metodà raumuo 

átempiamas trumpai, tik keletà sekundës daliø, o taikant izometriná metodà átemptas 

raumuo iðlaikomas ilgiau. Be to, atliekant izometrinius pratimus pasirinktinai galima 

veikti tam tikras raumenø grupes tam tikrose padëtyse maksimaliomis pastangomis, 

to negalima padaryti atliekant dinaminio pobûdþio pratimus. Eksperimentais 

nustatyta, kad þmoniø, kurie atlieka tik izometrinius pratimus, jëga didëja 

lëèiau negu daranèiøjø dinaminius pratimus. Tik pradedantiesiems sportininkams 

jëga padidëja palyginti vienodai, nepaisant kokius pratimus jie daro, izometrinius 

(statinius) ar dinaminius. 

Atliekant jëgà lavinanèius izometrinius pratimus reikia laikytis tokiø metodikos 

reikalavimø: treniruotës metu jiems skirti 8-12 min, daryti 4-6 pratimus. Pratimo 

atlikimo trukmë (raumenø átempimas) – 5-10 s. Pratimas kartojamas 2-3 kartus. 

Pertrauka tarp pratimø – 1-2 minutës. Pertrauka gali maþëti, nekisti arba ilgëti. Tai 

priklauso nuo pamokos arba treniruotës uþduoties, fizinio parengtumo lygio ir kt. 

Mokyklinio amþiaus vaikø jëgos lavinimas turi bûti ávairiapusiðkas. Jaunesniame 

ir vidutiniame mokykliniame amþiuje nerekomenduojama forsuotai lavinti 

jëgà. Turëtø vyrauti greitumo-jëgos pratimai. Iðoriná pasiprieðinimà paaugliams, 

atliekant ðiuos pratimus, reikia riboti (60-70 proc. nuo maksimalaus svorio). Reikia 

jausti saikà atliekant ir statinius pratimus, nors jie ir gali padëti formuoti taisyklingà 

mokiniø laikysenà. Statinius pratimus daugiau galëtø atlikti vyresniojo 

mokyklinio amþiaus vaikai. Ypaè reikia akcentuoti taisyklingà kvëpavimà, ka- 

29

dangi ilgai sulaikius kvëpavimà galima neigiamai paveikti mokiniø (ypaè mergaièiø) 

sveikatà. 

Labai svarbu lavinti nugaros ir pilvo stambiøjø raumenø grupes. Nuo jø priklauso 

tinkama laikysena. Reikia stiprinti ir silpnai iðvystytas raumenø grupes: 

uþpakalinius ðlaunies raumenis, tiesiamuosius raumenis, ástriþinius liemens raumenis 

ir kt. 

Mergaièiø (nuo 13-14 metø) fizinis krûvis turëtø bûti maþesnis negu berniukø. 

Jos galëtø atlikti jëgos pratimus, kuriø metu tektø áveikti savo kûno svorá, taip 

pat pratimus su gimnastikos árankiais ir lengvais svarmenimis. 

Jëgos ávertinimas. Matuojamos ávairios raumenø jëgos rûðys: maksimalioji 

jëga, staigioji jëga, jëgos iðtvermë ir kt. Maksimalioji raumenø (atskirø jø grupiø) 

jëga matuojama specialiais instrumentais: dinamometrais ir dinamografais. Pavyzdþiui, 

atliekant antropometrinius matavimus, dinamometru nustatoma maksimali 

liemens raumenø grupiø jëga, taip pat deðinës ir kairës plaðtakos jëga. Dabartiniu 

metu sporto praktikoje naudojami elektroniniai dinamometrai su tenzodavikliais. 

Jie gerokai tobulesni uþ mechaninius dinamometrus. 

Maksimalios raumenø jëgos rodikliai gali bûti tikrinami naudojant klasikinius 

ðtangos ar kitokiø svarmenø këlimo bûdus. Vertinant sportininko jëgos rodiklius 

taikomas ir santykinis jëgos kriterijus. Didëjant sportininko kûno svoriui, 

jo santykinës jëgos rodikliai maþëja. 

Staigioji jëga matuojama atliekant ávairius pratimus (testus): ðuolá á tolá ið vietos, 

ðuolá á aukðtá ið vietos (aukðtis fiksuojamas centimetrine juostele), pritûpimus 

per 20 s (maksimalus kartø skaièius). Ðuolio á aukðtá ið vietos rodikliai gali bûti 

uþraðomi naudojant tenzoplatformà. Fiksuojamas raumenø susitraukimo greitis (s) 

atsispiriant, polëkio fazës trukmë (s) bei ðuolio aukðtis (cm). 

Rankø jëgos greitumà galima matuoti pagal atsispaudimus nuo þemës abiem 

rankom per 10 s (skaièiuojami kartai), pagal prisitraukimus prie skersinio per 

10 s (skaièiuojami kartai), pagal atsispaudimus nuo lygiagreèiø per 10 s (skaièiuojami 

kartai). 

Pilvo preso ir nugaros raumenø jëga matuojama taip: gulint ant nugaros reikia 

atsisësti – atsigulti per 10 s (skaièiuojami kartai), kojas kelti iki 90 0 kampo gulint 

ant nugaros (skaièiuojami kartai per 10 s). 

Jëgos iðtvermë matuojama atliekant ðiuos testus: rankø ir peèiø juostos jëgos 

iðtvermë nustatoma sportininkui prisitraukiant prie skersinio ir atsispaudþiant nuo 

lygiagreèiø, pilvo preso jëgos iðtvermë – ið padëties sportininkui gulint ant nugaros, 

atsisëdant ir vël atsigulant. Jëgos iðtvermë ávertinama pagal maksimaliø kartojimø 

skaièiø. 

JUDESIØ IÐMOKIMO LYGIAI. Skiriami keturi iðmokimo lygiai. 1. Mokinys ásimena 

pagrindinius judëjimo veiksmo technikos bruoþus (susidaro vaizdiná) bei já 

30

perpranta, bet dar praktiðkai nebando to veiksmo atlikti. 2. Judesius iðmokstama 

atlikti mokëjimo lygiu tik standartinëmis sàlygomis. Visa tai pasiekiama pradinio 

mokymo etape. 3. Mokinys geba iðskirti panaðiø pratimø atlikimo dësningumus, 

pats pastebi savo klaidas ir jas taiso. Uþduotis atliekama besikeièianèiomis, 

net didelës átampos sàlygomis (pavojinga situacija, varþybos ir pan.). Judëjimo 

veiksmas po tam tikro laiko tampa ágûdþiu. Toká iðmokimo lygá mokiniai pasiekia 

iðsamaus mokymo etape. 4. Ðis iðmokimo lygis pasiekiamas tada, kai mokinys 

gerai orientuojasi esant ávairioms sudëtingoms situacijoms, geba savarankiðkai 

spræsti uþdavinius, reiðkiasi didelis jo kûrybingumas, geras iðmanymas. Átvirtinami 

individualûs technikos elementai, iðlavinamos reikiamos fizinës ypatybës, 

veiksmo mokëjimas tampa ágûdþiu. To pasiekiama paskutiniame, treèiajame, átvirtinimo 

ir tobulinimo etape. 

JUDESYS – kûno ar kûno dalies padëties pakeitimas. 

JUDËJIMO ÁGÛDIS – automatiðkas veiksmo (judesio) atlikimas. Judëjimo ágûdþio 

bruoþai: 1. Judëjimo ágûdis susiformuoja ið mokëjimo. Susiformavæs ágûdis tampa 

prielaida naujiems mokëjimams atsirasti. 2. Judëjimo ágûdis, kaip tvirtai susiformavæs 

dinaminis stereotipas, pasiþymi tvirtumu, pastovumu, stabilumu. Jeigu 

judëjimo ágûdis susiformavo ne visai taisyklingas (daromos klaidos savarankiðkai 

iðmokus veiksmà), tai klaidas iðtaisyti kartais bûna labai sunku. Todël svarbu, 

kad bûtø ávaldyta taisyklinga judëjimo veiksmo technika, nedarant klaidø. Ne 

visada reikia suformuoti labai tvirtà judëjimo ágûdá. Bûna atvejø, kada judëjimo 

ágûdá reikia keisti atsiþvelgiant á susidariusias sàlygas: galëti kuo greièiau priprasti 

prie naujo, kitokio sporto inventoriaus, atsiþvelgti á varþovo ypatumus, prisitaikyti 

prie pakitusiø meteorologiniø sàlygø, atsiþvelgti á greitai kintanèias sporto 

þaidimø situacijas ir pan. Ðiuo atveju susiformavæs judëjimo ágûdis (technika) 

iðlieka, keièiamos tik veiksmo technikos detalës. Taigi judëjimo ágûdþiui bûdingas 

ir tvirtumas, ir varijavimas. 3. Formuojantis judëjimo ágûdþiui, keièiasi sàmonës 

vaidmuo. Jeigu ið pradþiø þmogus privalëjo sàmoningai kontroliuoti atliekamo 

judëjimo veiksmo eigà, tai vëliau, kai judesiai tapo automatiðki, sàmonë 

tarsi iðsilaisvina nuo tokio varginanèio darbo. Dabar sàmonë kontroliuoja tik paèius 

svarbiausius toje situacijoje judëjimo veiklos komponentus. Sàmonë nukreipta 

ne á judëjimo veiksmo atlikimo eigà, bet á aplinkos pasikeitimà ir kûrybiðkà judëjimo 

veiksmo atlikimà. Pavyzdþiui, krepðininkas varydamas kamuolá neþiûri á já, 

o stebi, kas vyksta aikðtelëje, ir pagal susidariusià situacijà turi skubiai nuspræsti 

kà daryti: ar toliau kamuolá varyti, ar sustoti, ar perduoti kitam þaidëjui, ar paèiam 

mesti á krepðá. 4. Judëjimo ágûdþiø perkëlimas yra teigiamas ir neigiamas. 

Teigiamas – kai vienas judëjimo ágûdis padeda formuotis kitam ágûdþiui. Pavyzdþiui, 

stalo tenisininkas greièiau iðmoksta taisyklingai atlikti teniso veiksmus. 

Neigiamas – kai vienas judëjimo ágûdis kliudo formuotis kitam ágûdþiui. Pavyz- 

31

dþiui, pasikëlimas á atremtá ant skersinio viena koja uþsikabinus gali kliudyti iðmokti 

kità (mokantis paraleliai arba nuosekliai) veiksmà – pasikëlimà viena koja 

á atremtá þergtai. Arba salto atgal gali turëti neigiamos átakos persivertimui atgal 

ir pan. 5. Tvirtai susiformavæs judëjimo ágûdis gali bûti sëkmingai atgaminamas 

po ilgos pertraukos. Pavyzdþiui, kartà iðmokæs plaukti ar vaþiuoti dviraèiu þmogus 

ir po 20 metø sëkmingai plauks, vaþiuos dviraèiu. 

JUDËJIMO ÁGÛDÞIØ FORMAVIMOSI DËSNINGUMAI. Judëjimo ágûdþio formavimosi 

procesà sàlyginai galima skirti á 3 fazes. 

Pirmoje fazëje, kada pradedama mokyti kokio nors judëjimo veiksmo, centrinëje 

nervø sistemoje vyrauja nerviniø procesø iradiacija. Dirginimo þidiniai dideli, 

formuojasi laikini ryðiai, jie netvirti, impulsai patenka ir á kitus raumenis, 

kurie ne padeda, o tik trukdo, raumenys ásitempia ir atsipalaiduoja ne visada laiku. 

Todël judesiai bûna sukaustyti, neplastiðki, ðiurkðtûs, netikslûs, neekonomiðki. 

Tai galima stebëti, kai pradedantysis pirmà kartà ðliuoþia slidëmis ar èiuoþia 

paèiûþomis, atlieka pratimà ant gimnastikos prietaiso ir pan. Dar nesuderinta judëjimo 

aparato ir vidaus organø veikla, dar nesusidarë dinaminis stereotipas, padedantis 

susiformuoti mokomojo judëjimo ágûdþiui. 

Antroje fazëje centrinëje nervø sistemoje reiðkiasi nerviniø procesø koncentracija. 

Judesiai darosi tikslesni, maþëja antagonistiniø ir kitø raumenø, nedalyvaujanèiø 

atliekant judesá, átempimas. Ðioje fazëje pamaþu susidaro dinaminis 

stereotipas, kuris nuolat tobulëja. Taèiau jis dar netvirtas. Dël ávairiø prieþasèiø 

(organizmo negalavimai, per didelis fizinis krûvis, ryðkus mokymo ar varþybø 

aplinkos pakeitimas ir kt.) gali sutrikti slopinimo procesai. Tuomet vël didþiøjø 

pusrutuliø þievëje reiðkiasi jaudinimo iradiacija, vël atsiranda netaisyklingi judesiai, 

kurie prieð tai buvo iðnykæ. 

Treèioje fazëje tobulëja raumenø veiklos koordinacija, ágûdis tvirtëja, darosi 

automatiðkas, judesiai tampa stabilesni, tikslesni, juos atliekant sunaudojama maþiau 

energijos. Judëjimo aparato ir vidaus organø veikla suderinta. Padidëja bendras 

organizmo darbingumas. Ávairûs atsitiktiniai, papildomi dirgikliai jau nebegali 

trukdyti susidaryti dinaminiam stereotipui. 

Kai kuriais atvejais gali nebûti pirmosios ir antrosios fazës. Jeigu judëjimo 

veiksmas, kurá reikia atlikti, nesudëtingas, jo ilgai mokytis nereikia, jis gali bûti 

tobulai atliktas ið karto. Kvalifikuotas sportininkas, turintis daug judëjimo ágûdþiø 

ir pakankamai gerà fiziná parengtumà, gali gana sudëtingus technikos elementus 

greitai iðmokti arba ið karto atlikti juos gerai. 

JUDËJIMO VEIKSMAS: 1. Aktyviø ir sàmoningø mechaniniø veiksmø, kuriuos 

lemia þmogaus nervinë ir raumenø veikla, visuma. 2. Kûno kultûros ir sporto 

veikloje – judesiø, atliekamø pagal tam tikrà technikà, junginys. Pavyzdþiui: kamuolio 

metimas á krepðá viena ranka nuo peties, kûlvirstis pirmyn, kamuoliuko 

32

metimas á tolá, kopimas „eglute“ (slidinëjant) ir pan. Ðiuo atveju sàvoka judëjimo 

veiksmas atitinka sàvokà technikos veiksmas. 

JUDËJIMO VEIKSMO TECHNIKA – racionalus ir efektyvus veiksmo atlikimo bûdas. 

Sportinëje veikloje veiksmø atlikimo efektyvumas dar labiau iðryðkëja, nes 

stengiamasi pasiekti labai gerø rezultatø. Todël veiksmø atlikimo technika nuolat 

tobulëja. Taip atsirado rutulio stûmimo su apsisukimu, ðuolio á aukðtá nugara technika 

ir kt. Technikos raidai turi átakos mokslas, tobulëjanèios treniruoèiø metodikos, 

taip pat naujas sporto inventorius – árankiai, prietaisai, ávairûs árenginiai. 

Pavyzdþiui, pagaminus naujas kartis ir teniso raketes, pasikeitë ir ðuolio su kartimi 

technika bei teniso þaidimo veiksmø technika. Rezultatai pagerëjo. 

Visi judesiai, fiziniai pratimai, judëjimo veiksmai yra atliekami erdvëje ir trunka 

tam tikrà laikà. Todël juos galima apibûdinti erdvës ir laiko poþiûriu. Erdvës 

poþiûriu svarbiausia yra kûno padëtis (þr. p. 46) ir kûno bei kûno daliø judëjimo 

trajektorija (þr. p. 84), o laiko poþiûriu – atliekamø judesiø, fiziniø pratimø, veiksmø 

trukmë, tempas (þr. p. 82). 

JUDRIEJI ÞAIDIMAI PER KÛNO KULTÛROS PAMOKAS – tai sàmoninga þmogaus 

veikla, kurios metu atliekami ávairûs judëjimo veiksmai pagal nustatytas 

arba laisvai pasirinktas taisykles. Þaidimus þaisti galima bet kuriuo pamokos metu. 

Kokie þaidimai tiktø parengiamojoje pamokos dalyje? Pirmiausia reikëtø pasistengti 

sutelkti mokiniø dëmesá, sukurti þvalià nuotaikà, nuteikti mokinius pamokai. 

Ðá uþdaviná padëtø spræsti nedidelio intensyvumo þaidimai, susijæ su rikiuotës 

ir persirikiavimo pratimais. Juose vienu metu turëtø dalyvauti visi mokiniai. 

Bûtø galima þaisti tokius þaidimus: „Padaryk taisyklingai“, „Ar moki komandas“, 

„Jurgelis meistrelis“. Ðiø þaidimø trukmë nedidelë – apie 2 min. 

Atlikus keletà bendrøjø pratimø (4 min), galima organizuoti þaidimus (3- 

4 min): „Medþiotojai ir antys“, „Kas ilgiau iðlaikys kamuolá“, „Paliesk kamuoliu“, 

„Gaudytojai“, „Þuvys tinkle“, „Lapiø medþioklë“, „Gaudymas su iðvadavimu“, 

„Kamuolá kapitonui“ ir kt. Þaidþiant ðiuos þaidimus keliami tokie reikalavimai: 

1) visi vaikai turi dalyvauti þaidime; 2) þaidimus rekomenduojama þaisti 

nustatytà laikà (kad neuþsitæstø); 3) þaidimai gali bûti vaikams þinomi (kad nereiktø 

ilgai aiðkinti); 4) þaidimai turëtø bûti vidutinio intensyvumo. 

Pagrindinëje pamokos dalyje ugdomi judesio gebëjimai ir lavinamos fizinës 

ypatybës. Paprastai mokytojai be dideliø sunkumø parenka þaidimus. Þaidimø, 

lavinanèiø greitumà, jëgà, iðtvermæ, vikrumà, galima rasti ávairiuose metodikos 

leidiniuose. Kai kuriuose leidiniuose jie yra sugrupuoti pagal fizines ypatybes. 

Þaidimø metu mokyti judëjimo veiksmø technikos yra kiek sudëtingiau. Formuojant 

judesio ágûdþius naudojami þaidimai, kuriuos lemia mokymosi proceso 

etapai. Mokant judesiø, veiksmø, paprastai skiriami trys etapai: 1) pradinio mokymosi, 

2) iðsamaus mokymosi, 3) átvirtinimo bei tobulinimosi. 

33

Þaidimai naudojami visuose mokymo etapuose. Tikslingai ir efektyviai panaudoti 

þaidimus sunkiausia pirmajame mokymo etape, kai judesio mokëjimas 

dar netvirtas ir gali bûti primirðtamas þaidþiant. Taip atsitinka todël, kad vaikus 

labiau domina pats þaidimas, jo rezultatas, o ne taisyklingas veiksmø atlikimas. 

Todël mokytojas turi bûti itin iðradingas, kad pasiektø efektyviø mokymo rezultatø. 

Ávairius veiksmus, judesius reikëtø iðradingai átraukti á estafetes. Tarkim, mokiniams 

per pamokà (pirmà kartà) yra parodomas kûlvirstis pirmyn. Paskui, kai 

mokiniai pabando patys já atlikti, ðis veiksmas jau atliekamas estafetëje. Vaikai 

estafetëje dalyvauja entuziastingai, taèiau rungtyniaudami skuba, verèiasi per galvà 

kaip pakliuvo, kad tik greièiau. Suprantama, tokia estafetë mokiniams maþai tepadeda 

iðmokti atlikti kûlvirstá pirmyn, kaip ir kitus veiksmus, atliekamus estafetëje 

(krepðinio kamuolio perdavimas, gaudymas ir varymas, slidinëjimo bûdai, 

plaukimo (slinkimo) bûdai, ðuoliukai per ðokdynæ ir kt.). Kad þaidimai padëtø 

mokiniams taisyklingai iðmokti vienà ar kità judesá, veiksmà, komandà nugalëtojà 

reikia vertinti ne tik pagal greitá, bet ir pagal veiksmo atlikimo kokybæ. Uþ 

netaisyklingà veiksmo atlikimà ar þaidimo taisykliø paþeidimà galima skirti baudos 

taðkus ir á juos atsiþvelgti nustatant vietà. 

Antrajame mokymo etape judesio mokëjimas jau tvirtesnis, taèiau ágûdis dar 

nesusiformavæs. Todël èia komandà nugalëtojà (estafetëse) galima vertinti ir pagal 

greitá, ir pagal pratimø, veiksmø atlikimo kokybæ. 

Treèiajame mokymo etape, kai judesio ágûdis jau beveik tvirtai susiformavæs, 

galima estafetëse ar þaidimø pratimuose komandà nugalëtojà vertinti pagal greitá. 

Taèiau ir èia bûtø galima uþ klaidas skirti baudos taðkus (uþ klaidà – vienas baudos 

taðkas). Uþ greitá bûtø galima skirti daugiau taðkø: uþ pirmàja vietà – 2 taðkus, 

uþ antràjà vietà – 4 taðkus ir t. t. Tokiu bûdu bus daugiau vertinamas greitis. 

Þaidimus patartina naudoti antroje pagrindinës pamokos dalyje, t. y. po pagrindiniø 

veiksmø mokymo. 

Pamokos baigiamojoje dalyje sureguliuojama organizmo funkcinë veikla bei 

emocinë bûsena, organizuotai uþbaigiama pamoka, o mokiniai parengiami tolimesnei 

veiklai. Naudojami ramaus pobûdþio, neintensyvûs þaidimai, kuriuos þaidþiant 

reikia sukaupti dëmesá. Galima rekomenduoti ðiuos þaidimus: „Krintanti 

lazda“, „Trys, trylika, trisdeðimt“, „Prieð sugaudamas suplok“, „Atspëk ko nëra“, 

„Kas ðaukia“, „Uþriðtomis akimis“, „Viens, du, trys“, „Suduok á kamuolá“, „Eik 

uþsimerkæs“. 

KAITA – procesas, kurio metu individai keièia savo màstysenà ir veiksenà. Kaitai 

visada reikia laiko. Ji ið pradþiø kelia nerimà ir netikrumà, todël psichologinë 

parama turi lemiamà reikðmæ. Skirtingi poþiûriai á kaità daþnai esti prieðtaringi, 

jie padeda geriau suprasti ir veikti. Nors ir daug bûtø mokslo duomenø, niekuo- 

34

met nebus visiðkai aiðku, kà reikia daryti. Todël nesutarimai ar net konfliktai yra 

ne tik neiðvengiami, bet ir sëkmingos kaitos stimulas. Prieðinimasis yra normalus 

dalykas, ypaè ið ðalies inicijuotoms ir primestoms naujovëms. Spartëjant kaitos 

tempui naujoviø atsiranda per daug, dël to kyla problemø: nieko iki galo nespëjama 

padaryti, þmonës pervargsta, o tada nebesiseka ir tai, kas neblogai sekësi. 

Naujoviø perteklius yra svarbiausia ðvietimo sistemos problema. Ðvietimo kaitai 

svarbiausias dalykas – besimokanèiojo laimëjimai ir mokyklos gebëjimas susidoroti 

su uþdaviniais, atsirandanèiais ðvietimo reformos metu. 

Ðvietimo kaita gali bûti natûrali – neþymus perëjimas ið vieno bûvio á kità, ir 

planinga – kai sustabdoma savaiminë ávykiø raida ir ávedama nauja tvarka. Planingos 

ðvietimo kaitos tikslas – sàmoningai suplanuoti, kaip tobulinti darþelio, 

mokyklos ar kitos ðvietimo ástaigos ugdymo procesà. 

KARINIS FIZINIS RENGIMAS – karinei veiklai reikalingø fiziniø ypatybiø lavinimas 

bei judesiø ir veiksmø tobulinimas atliekant fizinius pratimus. 

KARTOJIMO METODAS – daugkartinis technikos bei taktikos veiksmø ir fiziniø 

pratimø, lavinanèiø fizines ypatybes, atlikimas. Ðis metodas daþniau taikomas 

ciklinëse sporto ðakose lavinant greitumà bei iðtvermæ. Krûvio intensyvumas siekia 

90-100 proc. nuo sportininko maksimaliø pastangø. Poilsio pertraukø trukmë 

turi bûti tokia, kad fizinis darbingumas sugráþtø, t. y. kvëpavimas ir ðirdies veikla 

atgautø beveik pradiná lygá. Poilsis maþdaug trunka tol, kol pulso daþnis tampa 

iki 100-110 tv/min. Áveikiamos atkarpos daþniausiai esti trumpesnës uþ tà nuotolá, 

kurá sportininkas ruoðiasi áveikti. Tik per trumpø nuotoliø bëgikø treniruotes 

jos kartais bûna ilgesnës. Kai krûvis áveikiamas kartojant pratimus, tai sportininko 

organizmas reikalauja daugiau deguonies, kraujo apytakos reguliavimo sistemos 

intensyvina ðirdies darbà, smarkiai pakyla kraujospûdis. Jei ðirdis nëra tinkamai 

treniruota, tai gali sutrikti kraujotakos sistema. Kartojimo metodà patariama 

taikyti tik po ilgo parengiamojo periodo, kurio metu buvo taikomas tolygus ir 

pakaitinis metodas. 

KLAIDA – tai mokymo proceso veiklos, taisykliø, normø, dësningumø paþeidimo 

rezultatas. Mokymo procese klaidø iðvengti sunku, ypaè jeigu judëjimo veiksmas 

yra sudëtingas. Daugiausiai klaidø daroma pradiniame mokymo etape. Klaidos 

yra esminës ir neesminës. Esminës klaidos yra tos, kurias padarius suardoma 

teisinga judëjimo veiksmo struktûra, o neesminës – kurias padarius judëjimo veiksmo 

struktûra nesikeièia, taèiau sutrikdomos tam tikros technikos sudedamosios 

dalys (amplitudë, kryptis, greitis, tempas, ritmas ir kt.). Klaidos atsiranda dël tam 

tikrø prieþasèiø. Klaidø prieþastys gali bûti objektyvios ir subjektyvios. Objektyvios 

prieþastys – iðorës sàlygos (vëjas, akinantys saulës spinduliai, prastas matomumas, 

pûga slidinëjant ir kt.), inventoriaus ir árengimø kokybë (nelygus bëgimo 

takas, nelygus teniso aikðtelës pavirðius, netinkamai parinkti slidëms tepalai, 

35

per trumpos ar per ilgos lazdos ir kt.). Subjektyvios prieþastys skirstomos á fiziologines 

ir psichologines. Fiziologinës prieþastys: prasta judesiø koordinacija, per 

didelis susikaustymas, silpnas fizinis ir funkcinis parengtumas, nuovargis, nepakankamas 

nerviniø procesø paslankumas, nedidelis sànariø lankstumas. Psichologinës 

(ir pedagoginës) prieþastys, dël kuriø atsiranda klaidos, gali bûti: nepakankamai 

gerai suprasta judëjimo veiksmo atlikimo technika, neatidumas, baimë, 

nepakankamai iðugdytos valios savybës (bûdingas nepasitikëjimas savo jëgomis, 

ryþto stoka ir kt.), silpna atliekamø judesiø kontrolë, neigiamas judëjimo 

ágûdþiø perkëlimas, per didelis jaudinimasis. 

Norint sëkmingai taisyti klaidas reikia, visø pirma, nustatyti jø atsiradimo prieþastá 

ir stengtis jà paðalinti, o ne kovoti su klaidø pasekmëmis. Pirmiausia reikia 

taisyti esmines klaidas ir tik tada pradëti taisyti neesmines, kurios kartais gali ir 

savaime iðnykti, paðalinus esmines. Nerekomenduojama vienu metu taisyti keliø 

klaidø. Negalima leisti, kad klaidos automatizuotøsi. Tokios klaidos sunkiai iðtaisomos, 

todël rekomenduojama netobulinti judëjimo veiksmo, kol klaidos dar 

neiðtaisytos. 

KOMANDA – trumpas, grieþtas mokytojo, trenerio liepimas, ásakymas, kurá reikia 

tuojau pat vykdyti. Gali bûti mokiniø rikiavimo komandos, tempo ir ritmo reguliavimo 

komandos ir pan. Komandos beveik nenaudojamos dirbant su ikimokyklinio 

amþiaus vaikais, retai su pradinukais. 

KOORDINACIJA – gebëjimas derinti judesius arba veiksmus, juos greitai ir gerai 

iðmokti. Skiriama judesiø, raumens, sensomotorinë, tarpraumeninë koordinacija. 

KRYPTIS. Atliekant judëjimo veiksmà ar fiziná pratimà svarbu pasirinkti tinkamà 

kryptá, kuri lemia judëjimo veiksmo tikslumà ir efektyvumà. Jeigu didþiuosius 

krûtinës raumenis patemsime sulenktomis rankomis (prieð krûtinæ) mostais atgal-þemyn, 

efekto nebus. Jeigu patemsime ðiuos raumenis mostais atgal-á ðalis 

(peèiø aukðtyje) arba atgal-aukðtyn, efektas bus, nes nuo pasirinktos krypties priklauso 

atitinkamø raumenø grupiø átraukimas á darbà. Tai vyksta ir ðuolio á tolá 

ásibëgëjus ar disko metimo metu ir pan. Pavyzdþiui, jeigu ugdytinis ðuolyje á tolá 

ásibëgëjus atsispirdamas nepasirinks optimalios krypties, tai toli nenuðoks. Nustatydami 

optimalià kryptá pratybø metu pedagogai naudoja ávairius orientyrus 

(pavyzdþiui, rutulá stumia per tam tikrame aukðtyje pakeltà kartelæ). 

KÛNO KULTÛRA: 1. Svarbi asmens ir visuomenës bendrosios kultûros dalis, glaudþiai 

susijusi su kitomis kultûros sritimis, ypaè su sveikatos stiprinimu ir sportu. 

Kûno kultûra padeda siekti asmens fizinës, psichinës bei dvasinës darnos, kurti ir 

tobulinti humanistines (judesiø kultûrà, sveikatà, fiziná pajëgumà, iðprusimà ðioje 

srityje) bei materialines (sporto bazæ, programas, vadovëlius ir kt.) vertybes. 

2. Tai mokyklose dëstomas dalykas, kurá dëstant mokoma judesiø ir veiksmø, 

lavinanèiø psichofizinæ asmenybæ, teikiama moksliðkai apibendrintø þiniø apie 

36

fiziná ugdymà ir sportà. Tikslas – stiprinti moksleiviø sveikatà, lavinti fizines 

ypatybes, iðmokyti juos pagrindiniø judesiø ir veiksmø, pripratinti mankðtintis, 

atsiþvelgiant á fizinæ prigimtá ir laisvo pasirinkimo teisæ. 

KÛNO KULTÛROS IÐSILAVINIMO STANDARTAI – tai bendrojo lavinimo mokykloje 

siekiamas moksleiviø þiniø, mokëjimø, ágûdþiø kokybës lygis ir pageidautinos 

vertybinës nuostatos. Pedagogai, remdamiesi Bendràja kûno kultûros 

programa, yra skatinami kitaip màstyti, keisti poþiûrá á bendràjá ir fiziná ugdymà 

bei á ugdytiná: á pirmà vietà iðkeliamas jo, kaip asmenybës, vertingumas. Natûralu, 

kad kinta fizinio ugdymo nuostatos, vertybinës orientacijos, visuomeniniai 

santykiai. Jie turi rodyti kuriamos demokratinës visuomenës ir valstybës situacijà, 

siekius. Sudarant kûno kultûros standartus vadovaujamasi nuosekliais bendraisiais 

ðvietimo sistemos siekiais, nurodomi fizinio ugdymo tikslai, turinys, mokiniø 

þiniø, mokëjimø, ágûdþiø kokybës lygis ir ypaè akcentuojamos pageidautinos 

vertybinës nuostatos (prigimtinës, egzistencinës, praktinës, socialinës, kultûrinës, 

dvasinës). Ðias vertybes turëtø perimti ugdytiniai (veikloje ir laisvalaikiu). 

Kûno kultûros standartai – ne dogma, ne normatyvas, o tik siekiamybë. Savo 

forma ir turiniu jie yra fizinio ugdymo pasiekimø standartai, nurodantys veiklos 

gaires. 

Kûno kultûros standartais siekiama: 

- ugdyti holistiná (visuminá) asmens poþiûrá á kûno kultûrà, padëti moksleiviui 

suvokti kûno kultûros, sporto, sveikatos ir kitø socialinio, kultûrinio gyvenimo 

srièiø ryðá; 

- organizuoti fizinio ugdymo procesà taip, kad bûtø lavinamos ne vien fizinës 

galios, bet ir bûtø sudaromos sàlygos harmoningai (darniai) asmenybës socialinei 

bei kultûrinei raidai; 

- saugoti bei stiprinti moksleiviø sveikatà, teikti korekcinæ pagalbà mokiniams 

su fizinio vystymosi sutrikimais ir fizinëmis negaliomis, skatinti sàmoningà 

fiziná aktyvumà, pratinti sveikai gyventi; 

- suteikti moksleiviui galimybæ per kûno kultûros pamokas patirti judëjimo 

dþiaugsmà ir malonumà, tenkinant jo judëjimo bei saviraiðkos poreiká, ugdyti 

judesiø kultûrà; 

- plëtoti gebëjimus ir þinias, bûtinas þmogui, praktikuojanèiam ávairias kûno 

kultûros formas, sporto ðakas, lavinti ágûdþius, padedanèius saugiai elgtis iðvengiant 

traumø; 

- ugdyti mokiniø ir mokytojø savigarbà, bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius, 

mokyti teikti pagalbà kitam asmeniui, formuoti tarpusavio pagalbos, 

atjautos ir rûpinimosi kitais nuostatas; 

- formuoti ðiuolaikinæ kûno kultûros ir sporto sampratà, ugdyti gebëjimà kritiðkai 

analizuoti ir vertinti aktualias sporto pasaulio problemas. 

37

Kûno kultûros standartus sudaro ðie dëmenys: ugdymo sritys, svarbiausi gebëjimai, 

þinios, vertybinës nuostatos, pasiekimø lygmenys. 

KÛNO KULTÛROS MOKYMO PROGRAMA – tai leidinys, kuriame iðdëstytas 

mokymo dalyko turinys, apimtis ir svarbiausi mokymo proceso organizavimo 

reikalavimai. Pagal valstybës reglamentavimo laipsná kûno kultûros programos 

gali bûti: 1) valstybinës, patvirtintos centralizuotai, 2) vietinës, t. y. nedidelio 

regiono, 3) konkreèios mokyklos. 

1994 m. pasirodë Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos 

(projektai), kurios reglamentavo ugdymo turinio bendruosius principus, bendràjà 

kryptá, palikdamos laisvæ mokytojams ðiuos bendruosius kiekvienos mokymo 

disciplinos dalykus savaip konkretinti ir, atsiþvelgiant á galimybes, pritaikyti 

mokyklos poreikiams. Atsiþvelgus á praktinæ programà taikymo patirtá, pastabas, 

siûlymus 1997 m. iðspausdintos pakoreguotos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos 

bendrosios programos [20]. Ðios programos yra ne direktyvinio, bet projektinio 

pobûdþio. Ið mokyklø bendruomeniø ir mokytojo reikalaujama ne paþodinio 

sekimo, bet savarankiðko interpretavimo. Tai labai svarbus pokytis reformuojant 

ugdymo turiná. Kûno kultûros sustiprinto mokymo ir gimnazijø klasiø 

mokymo programas rengia mokytojai (nebûtinai tos mokyklos mokytojas). Jas 

tvirtina Ðvietimo ir mokslo ministerijos Kûno kultûros ekspertø komisija. 

Kûno kultûros mokymo programos sudarymo nuostatos. Svarbiausios bendrojo 

lavinimo mokyklos (gimnazijos) kûno kultûros mokymo programos sudarymo 

nuostatos: 

1. Bûtina pratarmë, kurioje bûtø nurodomas mokyklos (gimnazijos) profilis, fizinio 

ugdymo tikslas, uþdaviniai, atskleidþiami kûno kultûros ryðiai su kitais 

mokomaisiais dalykais (nurodomi bendri ryðiai ar net ávardijamos konkreèios 

temos). Glaustai suformuluojamos mokyklos programos ágyvendinimo organizacinës 

ir metodinës nuostatos (tai lemia tam tikrø programos skyriø pasirinkimà, 

jø apimtá, fizinio parengtumo ir paþangumo vertinimo sistemà ir pan.). 

Jos turi atspindëti fizinio ugdymo kryptingumà, mokyklos veiklà grindþianèias 

vertybes ir principus. 

2. Programos skyriø ir poskyriø turinyje turi bûti matomi vidiniai dalyko ryðiai 

ir jø sàveika su kitais mokomaisiais dalykais. 

3. Programos skyriø turinys turi bûti konkretus ir bûtinai atitikti fiziná tam tikros 

klasës mokiniø parengtumà (ávardijami tik pagrindiniai judëjimo veiksmai, o 

mokymo metu naudojamus parengiamuosius pratimus neverta nurodyti programoje). 

Galëtø bûti nurodyta privaloma, o prireikus papildoma medþiaga 

(tik mergaitëms ar berniukams, tam tikroms klasëms). Programos turinys raðomas 

atskirai mergaitëms, berniukams. Remiantis programa turi bûti sudaromos 

sàlygos visiems sveikiems mokiniams pasiekti valstybinio kûno kultû- 

38

os iðsilavinimo standarto bent minimaløjá, geriau pagrindiná, lygmená. Ágyvendinant 

programà vengtina mokiniø psichoemocinës, fizinës perkrovos, siekiama 

ne per daþnai: naudoti testus, vesti kontrolines pamokas, sudaryti varþybines 

situacijas ir pan. 

KÛNO KULTÛROS MOKYTOJAS – tai kûno kultûros specialistas, mokantis moksleivius 

tikslingai mankðtintis, ugdantis mokiniø asmenybës savybes bei fizines 

galias, rengiantis juos sporto varþyboms, organizuojantis varþybas. 

Pedagogai atestuojami ir gali ágyti ðias kvalifikacines kategorijas: mokytojo, 

vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko, mokytojo eksperto. Atestacijà áteisina 

Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymas, jà reglamentuoja Pedagogø atestacijos 

nuostatai. 

KÛNO KULTÛROS PAMOKA – pamoka, kurios metu tikslingai ugdomos moksleiviø 

fizinës ypatybës ir kompleksiniai gebëjimai, mokoma pagrindiniø sporto 

technikos veiksmø ir jø deriniø, mokoma graþiai bendrauti., bei bendradarbiauti. 

KÛNO KULTÛROS PAMOKOS GLAUDUMAS – naudingai panaudotas pamokos 

laikas. Skiriamas bendrasis ir motorinis glaudumas. Kûno kultûros pamokos 

bendrasis glaudumas – racionaliai sunaudoto laiko santykis su visu pamokos laiku. 

Jis iðreiðkiamas procentais. Á racionaliai sunaudotà laikà áeina: 1) aiðkinimas 

ir pratimø rodymas, 2) pratimø atlikimas, 3) trumpalaikis poilsis, 4) pagalbiniai 

veiksmai (prietaisø sutvarkymas, mokiniø perrikiavimas ir kt.). Reikia siekti, kad 

bendrasis pamokos glaudumas bûtø ðimtaprocentinis, t. y. pedagogiðkai pagrástas 

(be prastovø). Todël mokytojas turi kruopðèiai pasirengti pamokai. Bendrasis pamokos 

glaudumas gali maþëti, jeigu mokytojas vëluoja á pamokà arba jà baigia 

anksèiau, jeigu mokiniai ilgai laukia savo eilës estafeèiø ar kitø pratimø atlikimo 

metu (grupëse ir estafeèiø komandose neturëtø bûti daugiau kaip 6 mokiniai), 

jeigu ið anksto neparuoðtas inventorius ir pan. Motorinis pamokos glaudumas – 

tai laiko, per kurá buvo atlikti fiziniai pratimai, ir pamokos laiko (jo gali bûti ir 

maþiau kaip 45 min) santykis. Motorinis glaudumas taip pat iðreiðkiamas procentais 

ir ið dalies parodo, kiek laiko mokiniai pamokos metu aktyviai judëjo. Mat 

fiziná mokinio aktyvumà didina visa fizinë veikla, o motoriná glaudumà – tik 

pagal mokytojo nurodymà atliekami pratimai (persirikiavimui skirtas laikas, atlikus 

pratimà, uþduotá, ðiuo atveju nefiksuojamas). 

Tyrimai rodo, kad dirbant normaliomis sàlygomis siektinas toks orientacinis 

motorinis kûno kultûros pamokø glaudumas: pradinëse klasëse 50-80 proc., V- 

X kl. – 60-80 proc., XI-XII kl. – 70-80 proc. pamokos laiko. 

Siekiant tinkamo motorinio glaudumo reikëtø: 1) atidþiai suplanuoti pamokà, 

2) turëti pakankamai sporto inventoriaus ir vietà pamokai organizuoti, 3) tinkamai 

paruoðti darbo vietà, 4) kûrybiðkai derinti ávairius mokiniø organizavimo 

bûdus, 5) remtis pratimø mokymo ir fiziniø ypatybiø lavinimo metodika. 

39

KÛNO KULTÛROS PAMOKOS LAUKE – mokymo organizavimo forma, kai mokytojas 

per tiksliai nustatytà laikà specialiai skirtoje vietoje (lauke) vadovauja 

pastovios moksleiviø grupës veiklai. Kûno kultûros programoje bei metodiniuose 

leidiniuose nurodoma, kad pamokos daþniau turëtø bûti vedamos lauke. Rudens 

ir pavasario metu, kada lauke ðilta, mokytojui nekyla sunkumø vesti pamokas 

lauke. Sudëtingiau yra þiemos laikotarpiu ir ypaè toms mokykloms, kurios 

neturi sporto saliø. Be abejo, per kûno kultûros pamokas galima slidinëti, vaþinëti 

rogutëmis, èiuoþti, taèiau meteorologinës sàlygos bei aplinkybës (nëra atitinkamo 

inventoriaus) gali sutrukdyti organizuoti tokias pamokas. Nereikëtø pamirðti, 

kad þiemos metu pamokas galima vesti aikðtelëje (mokyklos kieme, parke, stadione). 

Aikðtelë gali bûti be sniego, gali bûti nuvalytas sniegas nuo aikðtelës arba 

gali bûti aikðtelë, kurioje sutryptas sniegas. Tokiu atveju pamokos iðtisus metus 

gali bûti vedamos lauke. 

Tyrimais nustatyta, kad kûno kultûros pamokos, vedamos iðtisus metus lauke, 

padeda efektyviai stiprinti mokiniø sveikatà, fiziðkai juos lavinti ir grûdinti. 

Norint vesti kûno kultûros pamokas þiemà atvirame ore, reikia ið anksto gerai 

pasiruoðti. Ypaè svarbu tinkamai suplanuoti mokomàjà medþiagà ir pasirûpinti, 

kad mokiniai ásigytø reikiamà sporto aprangà. Kûno kultûros pamokas reikëtø 

suplanuoti taip, kad rudens ir pavasario mënesiais (rugsëjis, spalis, lapkritis, balandis, 

geguþë) bûtø intensyviai mokomasi, o þiemos ir pavasario mënesiais (gruodis, 

sausis, vasaris ir kovas) bûtø kartojama, lavinamos mokiniø fizinës ypatybës. 

Tokiu bûdu pamokà galima padaryti glaudesnæ, galima iðvengti ilgø pauziø aiðkinant 

naujà medþiagà. Kûno kultûros metodiniuose leidiniuose nurodoma, kad 

þiemà mokiniai mankðtintøsi apsivilkæ aprangà, atitinkanèià meteorologines sàlygas 

ir pratybø pobûdá. Vedant pamokas þiemà aikðtelëje, kurioje sutryptas sniegas, 

moksleiviø apranga turëtø bûti panaði á slidinëjimo metu apsivelkamà aprangà. 

Ji neturi varþyti judesiø. Vedant kûno kultûros pamokas þiemà atvirame ore, 

reikëtø laikytis tokiø reikalavimø: 

1. Fiziniai pratimai ir þaidimai turi bûti tokie, kad juos vienu metu galëtø atlikti 

ar þaisti visi klasës mokiniai. Jie turi bûti (dauguma atvejø) moksleiviams 

þinomi, kad nereikëtø daug laiko prarasti aiðkinant. Fiziniai pratimai ir þaidimai 

turi atitikti specifines þiemos sàlygas aikðtelëje bei mokiniø fizinio parengtumo 

lygá. 

2. Ávairûs perrikiavimai turi bûti sumaþinti iki minimumo. 

3. Pamokø metu mokiniø drausmë turi bûti sàmoninga. Specifinës þiemos sàlygos 

– sniegas, slidumas, ðaltis ir kiti veiksniai (dirgikliai) – labai atitraukia 

mokiniø dëmesá, ir tada palaikyti jø drausmæ yra gerokai sunkiau. Todël nuo 

mokslo metø pradþios reikia mokyti mokinius sàmoningos drausmës. 

4. Siekiant greito vaikø iðsirikiavimo ar persirikiavimo, rekomenduojama nau- 

40

doti garsinius signalus. Pavyzdþiui, mokytojui suðvilpus vienà kartà, prie jo 

mokiniai rikiuojasi á vienà eilæ, suðvilpus du kartus – á linijà ir pan. 

5. Rekomenduojama fiziná krûvá pamaþu didinti ir toká iðlaikyti iki pamokos 

pabaigos. Sumaþinti fiziná krûvá pamokos pabaigoje galima tik esant palankioms 

meteorologinëms sàlygoms. 

6. Ið anksto turi bûti paruoðtas inventorius ir numatyta pratybø vieta. 

7. Þaidimo linijas rekomenduojama þymëti tamsiais daþais, iðtirpintais vandenyje, 

kurie pilami ið virdulio. 

8. Skiriamuosius þenklus rekomenduojama pasigaminti patiems: galima pasiûti 

juostas ið ryðkios medþiagos, suriðant arba susiuvant jø galus. Tokias juostas 

galima tada greitai uþsidëti per petá. 

9. Pamokos struktûros ypatumai (3 dalys). Ávadinë (organizacinë) pamokos dalis 

(5 min) gali bûti organizuojama klasëje 3-4 min prieð pamokà (per pertraukà). 

Jos metu mokiniai supaþindinami su pamokos uþdaviniais, paaiðkinama 

pamokos eiga, patikrinama vaikø apranga. Po to mokiniai organizuotai iðeina 

á aikðtelæ ir vedama pramankðta. 

KÛNO KULTÛROS PAMOKOS STRUKTÛRA – pamokos sudedamøjø daliø turinio 

iðdëstymas (sandara), sprendþiant moksleiviø ugdymo uþdavinius. Kûno kultûros 

pamoka – pagrindinë fizinio ugdymo forma mokykloje. Susideda ið 3 daliø. 

Parengiamoji dalis trunka 5-8 min. 

Tikslas – parengti moksleivius pagrindiniams uþdaviniams spræsti. 

Uþdaviniai: 1) sutelkti mokiniø dëmesá, sudaryti þvalià darbinæ nuotaikà, 2) pramankðtinti 

sausgysles, sànarius ir raumenis, pamaþu intensyvinti kvëpavimo ir 

kraujo apytakos organø veiklà, 3) teikti teorijos ir metodikos þiniø. 

Parengiamoji dalis gali bûti sudaryta ið ávado ir ið pramankðtos. Yra daug 

parengiamosios pamokos dalies ávairinimo variantø. 

Pagrindinë dalis – 32-37 min. 

Tikslas – iðspræsti pamokos uþdavinius. 

Uþdaviniai: 1) teikti þiniø, 2) mokyti naujø judesiø, veiksmø, 3) lavinti fizines 

ypatybes, 4) ugdyti doros ir valios savybes, 5) stiprinti sveikatà. 

Turinys: mokymo programos medþiaga, specialûs imitaciniai ir parengiamieji, 

bendrieji pratimai bei judrieji þaidimai. 

Baigiamoji dalis – 2-5 min. 

Tikslas – organizuotai ir kryptingai uþbaigti moksleiviø darbà. 

Uþdaviniai: 1) sureguliuoti organizmo funkcinæ veiklà (pamaþu maþinti kraujo 

apytakos ir kvëpavimo organø veiklos apkrovà bei lengvinti emocinæ bûsenà), 

2) aptarti pamokos rezultatus ir paruoðti moksleivius kitoms mokomosioms pratyboms. 

Turinys: rikiuotës ir perrikiavimo pratimai, ëjimas, lengvas bëgimas, pratimai 

41

aumenims atpalaiduoti, kvëpavimo pratimai pasirinktu ritmu, ðokiø þingsniai, 

pratimai ir þaidimai dëmesiui sutelkti, pamokos aptarimas, mokiniø fiziniø gebëjimø 

ávertinimas (jeigu mokytojas specialiai stebëjo mokinius), namø uþduoèiø 

skyrimas. 

KÛNO KULTÛROS PAMOKØ KLASIFIKACIJA – tai pamokø skirstymas pagal 

tam tikrus poþymius. Kûno kultûros pamokos skirstomos á bendrojo fizinio rengimo, 

sportinio rengimo (treniruotë) ir taikomojo rengimo. 

Bendrojo fizinio rengimo pamokoms bûdinga mokomosios medþiagos ávairovë, 

kompleksiðkumas, vidutinis fizinis krûvis. Per sportinio rengimo pamokas 

(treniruotes) gerinami sportininkø sportiniai rezultatai pasirinktoje sporto 

ðakoje. Taikomojo rengimo pamokoms bûdingas tokiø judesiø, veiksmø mokymas 

ir fiziniø ypatybiø lavinimas, kuris labiau atitinka pasirinktos profesijos 

ypatumus, padeda pasiekti didelá ir pastovø darbingumà. 

Didaktikos poþiûriu kûno kultûros pamokos skirstomos á ávadines, mokymo, 

tobulinimo, fiziniø ypatybiø lavinimo, áskaitines (kontrolines) ir miðrias. 

Ávadinës pamokos vedamos trimestro pradþioje (1-oji pamoka), prieð pradedant 

naujà programos skyriø (pvz., pradedant mokytis slidinëti). Mokiniams paaiðkinami 

bendri pamokos organizavimo reikalavimai (tvarkos, drausmës, aprangos 

ir kt.), jie supaþindinami su tos klasës mokymo medþiaga, kuri pateikiama 

programoje, ir iðsilavinimo standartais. Mokymo pamokoms bûdingas palyginti 

maþas motorinis glaudumas, kadangi daug laiko sugaiðtama aiðkinant, rodant, 

taisant klaidas. Per tobulinimo pamokas átvirtinamas judesio ágûdis, tikslinama 

technika. Motorinis pamokos glaudumas gerokai padidëja. Fiziniø ypatybiø lavinimo 

pamokø metu lavinama viena fizinë ypatybë (pvz., lavinant iðtvermæ, 

bëgamas krosas) arba lavinamos kelios fizinës ypatybës (pvz.: greitumas, greitumo 

jëga ir jëga). Kontrolinës (áskaitinës) pamokos organizuojamos panaðiai 

kaip varþybos. Turëtø bûti naudojamos atitinkamai supaprastintos varþybø taisyklës, 

tiksliai fiksuojami rezultatai. Miðriø pamokø metu fiziniø pratimø mokymas 

derinamas su ágûdþiø átvirtinimu, lavinamos fizinës ypatybës. 

Pagal dalykiná turiná skiriamos dalykinës ir kombinuotosios pamokos. Dalykiniø 

pamokø mokomieji uþdaviniai parenkami ið vieno kûno kultûros programos 

skyriaus. Tai plaukimo, gimnastikos, krepðinio, rankinio, slidinëjimo ir kt. 

pamokos. Kombinuotøjø pamokø (lengvosios atletikos ir krepðinio, gimnastikos 

ir rankinio ir pan.) metu sprendþiami du ar daugiau mokymo uþdaviniø ið 

atskirø programos skyriø. Kompleksinës pamokos metu vyrauja dvi ar daugiau 

rengimo rûðiø: fizinis ir techninis, techninis ir taktinis ir pan. 

KÛNO KULTÛROS PAMOKØ PLANAVIMAS – tai pamokø organizavimo ir vykdymo 

metmenys: 

1. Metinis kûno kultûros (fizinio ugdymo) planas-grafikas. Tai svarbiausias 

42

fizinio ugdymo proceso planavimo dokumentas, kurá mokytojas sudaro prieð mokslo 

metø pradþià. Já tvirtina mokyklos direktorius. Kûno kultûros mokytojams nereikia 

raðyti teminio plano. Já pakeièia metinis kûno kultûros planas-grafikas. 

Kûno kultûros mokymo programa sudaroma ne nuosekliai, o ið atskirø skyriø. 

Tik dalyje skyriø judëjimo veiksmai suraðomi tokia tvarka, kaip jø mokoma. 

Todël iðanalizavus mokymo programà, pirmiausia reikia sudaryti jos skyriø mokymo 

grafikà. Ið grafiko matyti, kiek pamokø skirta lengvajai atletikai, krepðiniui 

ir kitiems mokymo programos skyriams. 

Sudarant atskirus skyrius tenka spræsti, kada ir kokius judëjimo veiksmus metodiðkai 

tikslinga mokyti. Plane-grafike dël vietos stokos dalis to skyriaus pratimø 

priskiriama giminingai grupei, kuri ir uþraðoma (ji konkretinama pamokos 

plane). Pagal galimybæ atsiþvelgiama á trimestrø pabaigà (nekaip atrodys, jeigu 

baigiamosios 2-3 tinklinio pamokos bus vedamos gruodþio mënesio pradþioje ir 

pan.). Trimestro pabaigoje galima palikti vienà nesuplanuotà (rezervinæ) pamokà. 

Atsiþvelgiama ir á metø sezonus, ir ypaè á mokymo bei fiziniø ypatybiø lavinimo 

metodikas. Pvz., pratimø sudëtingumas nevienodas. Be to, ir Kûno kultûros 

iðsilavinimo standartuose ávardijami ne visø programoje nurodytø judëjimo veiksmø 

ávaldymo lygiai. Todël ir uþduoèiø trukmë per pamokà ir joms iðmokti skirtas 

pamokø skaièius bus nevienodas. Mokant veiksmo technikos daþniausiai skiriamos 

3-6 pamokos (pamokø ciklas), o fiziniø ypatybiø lavinimo ciklà galëtø sudaryti 

ne maþiau kaip 8 pamokos. Plane-grafike tikslinga numatyti mokiniø fizinio 

parengtumo testavimà (rugsëjo pabaigoje–spalio mënesio pradþioje ir geguþës 

mënesá), baigiamàjá iðmoktos pagal programà medþiagos tikrinimà, orientacines 

namø uþduotis. Sudarant kiekvienos klasës (nuo VII klasës atskirai merginoms ir 

vaikinams) fizinio ugdymo planà-grafikà, derëtø laikytis ðiø pagrindiniø reikalavimø: 

1) turinys turi atitikti mokymo programà ir darbo sàlygas; 

2) tarp pamokos uþdaviniø ir uþduoèiø bûtinas logiðkas ryðys; 

3) vienos pamokos metu reikëtø neplanuoti daugiau kaip 2-3 judesiø technikos 

mokymo uþdaviniø; 

4) pamokø sistema turëtø átvirtinti ávairiapusá fiziná ugdymà; 

5) pamokos turinys turëtø bûti ávairus (integruotas): reikëtø teikti þiniø, mokyti 

judëjimo veiksmø technikos, lavinti fizines ypatybes, ugdyti vertybines nuostatas, 

mokyti veiklos bûdø; 

6) ugdymo procesà tikslinga integruoti su mokymo disciplinomis (pvz.: muzika, 

fizika, etika ir t. t.), atsiþvelgti á mokyklos profilá; 

7) planas-grafikas turëtø bûti glaustas, konkretus, patogus naudotis (þenklai suprantami). 

Galimi ir kiti mokymo programos planavimo variantai. Pavyzdþiui, kai kurio- 

43

44 

se uþsienio ðalyse ryðki tendencija kûno kultûros programø turiná sudaryti ne 

pagal temas (kaip dar yra mûsø ðalyje), o pagal socialinius ir psichologinius sprendimo 

uþdavinius. Iðskiriami tokie uþdaviniai: 1) savæs paþinimas – studijavimas 

ir pagrindiniø judëjimo gebëjimø átvirtinimas; 2) savarankiðkumo átvirtinimas – 

pasitikëjimo savimi, atliekant pratimus, ugdymas; 3) suvokimas ir jausmø bei 

minèiø raiðka – bendravimas judesiais; 4) atsakomybë ir veikimas kartu – pagarba 

ir efektyvus bendradarbiavimas; 5) fiziniø gebëjimø ugdymas siekiant tikslo; 

6) paþiûrø pasirinkimas – judesio esmës kiekvieno gyvenime suvokimas. 

Esant tokiai mokymo programos struktûrai mokytojai yra skatinami ieðkoti ir 

kitokiø, nei áprasta, jos planavimo schemø. 

2. Pamokos planas – trumpas, metodiðkai pagrástas pamokos apraðymas. Vartojami 

dalykiniai sporto ðakø, metodikos terminai, þymëjimai. Plano pradþioje 

uþraðoma klasë, pamokos data ir vieta, uþdaviniai, bûtinas inventorius. Po to sudaroma 

schema (jø yra ávairiø), kuria remiamasi raðant planà. Patogi naudoti ir 

tradicinë schema, kurià sudaro: 

a) pamokos dalys ir laikas – uþraðoma atskirø pamokos daliø trukmë; 

b) pamokos turinys (pratimai) – glaustai ir suprantamai uþraðomas pagrindinis 

judëjimo veiksmas arba pratimas, po to ávardijamos uþduotys, kuriø reikia 

mokant ðio veiksmo (nustatoma tvarka, kaip atlikti ðias uþduotis); prieð kiekvienà 

uþduotá galima suformuluoti uþdavinius. 

c) krûvio apimtis – prie pagrindinio judëjimo veiksmo nurodoma, kiek jam skiriama 

laiko, prie kitø uþduoèiø uþraðomas orientacinis jø atlikimo laikas (gerai 

nurodyti ir apytikrá kartojimø skaièiø, serijà); 

d) metodiniai ir organizaciniai veiksmai – uþraðoma, kokiø konkreèiø mokytojo 

ir mokiniø veiksmø reikës uþduoties atlikimo metu, kokie planuojami mokiniø 

organizavimo bûdai ir pratimø atlikimo tvarka, koks bus naudojamas inventorius, 

kaip bus átraukti stebintys pamokà mokiniai ir pan. Galimi ir schematiðki 

þymëjimai. Raðant planà ið pradþiø numatomas pagrindinës pamokos 

dalies turinys bei trukmë ir tik po to planuojamos kitos pamokos dalys. 

Pradiniø klasiø mokytojai kartais raðo kûno kultûros pamokos planà pagal 

paprastesnæ, „nevertikalià“, schemà. Horizontalioje schemoje uþraðomas pamokos 

dalies pavadinimas ir ðalia nurodomas jai numatytas orientacinis laikas. Po to 

uþraðomas pagrindinis pratimas ir ávardijamos uþduotys (tokia pat tvarka ir forma 

kaip anksèiau apraðytame plano variante). Ðalia pratimø galima uþraðyti metodinius 

ir organizacinius mokytojo bei mokiniø veiksmus. 

Pamokos planus mokytojai daþniausiai raðo specialiame sàsiuvinyje (kartais 

ant kietø korteliø). Metodiðkai tikslinga raðyti ne vienos, o viso pamokø ciklo 

planus. 2-3 pamokoms gali tikti vienas planas (koreguojami dalykai áraðomi ketvirtoje 

skiltyje). Pamokos planas rodo mokytojo erudicijà, kvalifikacijà, yra ap-

skaitos dokumentas. Vertëtø juos kaupti, nes mokytojui jie praverstø ir kitais metais 

arba tolimesnëje ateityje. 

3. Pamokos planas-konspektas. Já mokytojai raðo retai (kai vedama atvira 

pamoka, kai reikalauja mokyklos administracija), nes reikia dideliø laiko sànaudø. 

Plano-konspekto schema ta pati, kaip ir pamokos plano, taèiau 2-4 dalys labiau 

detalizuotos, iðsamesnës. Taikomas principas: kitas pedagogas pagal planàkonspektà 

turëtø tiksliai vesti pamokà taip, kaip numatë autorius. Todël turi bûti 

ávardyti mokytojo ir mokiniø organizaciniai, metodiniai veiksmai nuo pirmos iki 

paskutinës pamokos minutës. Daþniausia pamokos plano-konspekto apimtis yra 

2-3 puslapiai. 

KÛNO KULTÛROS PERTRAUKËLË – trumpa, 1-2 min, aktyvaus poilsio pertrauka 

darþelinukams bei 3-4 min pertrauka pradinukams tarp lipdymo, pieðimo, skaitymo, 

skaièiavimo darbø. Atliekami 3-4 fiziniai pratimai. Pedagogë, pastebëjusi 

pirmuosius vaikø nuovargio poþymius, organizuoja pertraukëlæ. Mokiniai atlieka 

nesudëtingus fizinius pratimus sëdëdami arba stovëdami suoluose arba tarpuose 

tarp suolø. Mankðta padeda paðalinti mokiniø nuovargá, pakelti darbingumà, 

sudaryti þvalià nuotaikà. 

KÛNO KULTÛROS TEORIJA – tai mokslas apie bendruosius fizinio ugdymo dësningumus, 

fizinio ugdymo proceso valdymà. 

KÛNO KULTÛROS TEORIJOS DALYKAS – mokomasis, dëstomasis objektas, 

nagrinëjantis þmogaus judesius ir jø poveiká organizmui, bendruosius fizinio ugdymo 

dësningumus ir fizinio ugdymo proceso valdymà. 

Norint nagrinëti fiziniø pratimø, judesiø poveiká þmogaus organizmui reikia 

turëti pakankamai þiniø apie þmogø. Todël kûno kultûros teorija yra glaudþiai 

susijusi su kitais mokslais: humanitariniais, nagrinëjanèiais socialinius fizinio ugdymo 

dësningumus (kûno kultûros sociologija, kûno kultûros istorija, sporto teorija, 

sporto psichologija ir kt.), biologiniais, nagrinëjanèiais þmogaus, atliekanèio 

pratimus, organizme vykstanèius procesus ir jø dësningumus (anatomija, sporto 

fiziologija, sporto medicina, kineziterapija, fiziniø pratimø biomechanika ir kt.). 

Kûno kultûros teorija – integralusis mokslas, siejantis visas èia paminëtas disciplinas. 

Kûno kultûros teorija, remdamasi kitø mokslø duomenimis, aiðkina bendruosius 

fizinio ugdymo dësningumus, principus, rekomendacijas, taisykles, reikalavimus. 

Pavyzdþiui, mokant veiksmø ir lavinant fizines ypatybes, reikia laikytis 

fizinio ugdymo metodiniø principø: sistemingumo, prieinamumo ir individualizavimo, 

laipsniðko reikalavimø didinimo ir kt., reikia taikyti taisykles – nuo 

paprasto prie sudëtingo, nuo lengvo prie sunkaus, nuo þinomo prie neþinomo. 

Nesilaikant ðiø principø ar netaikant ðiø taisykliø, pedagoginis procesas bus neefektyvus. 

Lavinant greitumà (bëgimo) reikëtø laikytis tokiø reikalavimø: bëgimo 

atkarpas áveikti maksimaliu greièiu, poilsio pertraukos turëtø trukti tiek, kad 

45

visiðkai bûtø atgaunamos jëgos, greitumà reikëtø lavinti pratybø pradþioje, kol 

neatsirado nuovargis ir pan. Ðiø bendrø reikalavimø (dësningumø) turëtø laikytis 

ávairiø sporto ðakø sportininkai. 

Kûno kultûros teorija yra glaudþiai susijusi su praktika. Visos metodinës rekomendacijos 

yra pagrástos praktika – patirtimi arba moksliniais tyrimais (eksperimentais). 

Kitaip tariant, visos metodinës rekomendacijos yra praktiðkai patikrintos. 

Todël kûno kultûros teorija suteikia kiekvienam kûno kultûros ir sporto specialistui 

þiniø, rekomendacijø, nurodo optimaliausius bûdus, kaip siekti uþsibrëþto tikslo. 

KÛNO PADËTIS – þmogaus kûno ar jo kûno daliø laikysena. Skiriama pradinë kûno 

padëtis ir kûno padëtis pratimo ar veiksmo atlikimo metu. 

Pradinës kûno padëtys reikalingos siekiant efektyvesnës judesiø veiklos. Ypaè 

daug dëmesio skiriama kûno startinëms padëtims (bëgiko, bëganèio trumpus nuotolius, 

þemam startui, fechtuotojo, boksininko, tenisininko, vartininko stovësenai 

ir pan.). 

Daugelio veiksmø atlikimo efektyvumas priklauso ne tik nuo pradinës kûno 

padëties, bet ir nuo labiausiai tinkamos kûno padëties veiksmo, pratimo atlikimo 

metu. Tinkama (optimali) kûno poza padeda efektyviau panaudoti raumenø darbà 

(bëgimo metu atsispiriant, boksininkui smûgiuojant, tenisininkui smûgiuojant 

kamuoliukà ir pan.). Horizontali plaukiko kûno padëtis, þema kûno laikysena 

èiuoþiant ar vaþiuojant dviraèiu maþina iðorës pasiprieðinimà ir lemia greitesná 

kûno judëjimà pirmyn. Ðuoliuojant slidëmis nuo tramplyno, didelis slidininko 

pasvirimas pirmyn padeda jam ilgiau laviruoti bei toliau nuðokti ir pan. 

LANKSTUMAS – gebëjimas atlikti didelës amplitudës judesius. Lankstumà lemia 

ðie veiksniai: sànariø sandara, jø paslankumas, raiðèiø ir raumenø elastingumas, 

iðorinë aplinka, temperatûra, paros laikas. 

Skiriame aktyvøjá ir pasyvøjá lankstumà. Aktyvusis lankstumas – gebëjimas 

atlikti kuo didesnës amplitudës judesá paties þmogaus raumenø pastangomis. Pasyvusis 

lankstumas – siekimas atlikti maksimalios amplitudës judesius, naudojant 

svarmenis, savo kûno svorá, padedant partneriui ir kt. Pasyvaus lankstumo 

rodikliai bûna didesni negu aktyvaus. Sistemingai lavinant lankstumà, skirtumas 

tarp pasyviojo ir aktyviojo lankstumo maþëja. Lankstumas ávairiais amþiaus tarpsniais 

vystosi nevienodai. Remiantis V. Sermejevo duomenimis, galima pateikti 

toká natûralø lankstumo vystymosi dësningumà: 7-11 metø vaikø visø sànariø 

lankstumo rodikliai gerokai didëja, 12-15 metø – stabilizuojasi, 16-17 metø – 

ðiek tiek sumaþëja. Tai priklauso nuo raumenø, raiðèiø, sausgysliø elastingumo 

pakitimo ávairiais amþiaus tarpsniais. Reguliariai atliekant lankstumà lavinanèius 

pratimus, gali padidëti ir suaugusio þmogaus lankstumas. Lankstumui lavinti naudojami 

dinaminiai (mostiniai ir spyruokliniai judesiai) ir statiniai bei tempimo 

pratimai. Efektyviausieji lankstumo pratimai yra tie, kuriuos atliekant pasiekia- 

46

ma maksimali amplitudë. Tokie pratimai yra mostiniai ir spyruokliniai, tempimo. 

Kartojant pratimus, amplitudæ reikia didinti pamaþu. Taip pat reikia didinti pratimø 

atlikimo tempà bei kartojimo skaièiø: pratybø pradþioje – 8-10 kartø, vëliau – 

15-25 kartus. Per poilsio tarp atliekamø pratimø pertraukëles naudinga atlikti atsipalaidavimo 

pratimus. 

Prieð pradedant atlikti lankstumo pratimus reikia gerai atlikti pramankðtà (kol 

suprakaituojama). Kûno kultûros pamokø metu lankstumo pratimai paprastai atliekami 

pagrindinëje pamokos dalyje. Lankstumà reikia reguliariai tikrinti, atliekant 

matavimus. Sànariø paslankumas (lankstumas) matuojamas linijiniais arba 

kampiniais matais. Daþnai matuojamas stuburo lankstumas, kuris atliekamas taip: 

þmogus atsistoja ant gimnastikos suolelio suglaustomis kojomis; nelenkdamas 

kojø per kelius, lenkiasi pirmyn ir stengiasi rankø pirðtø galais pasiekti suolelio 

pavirðiø (0 cm); jeigu nepasiekia – liniuote iðmatuojamas atstumas nuo suolelio 

pavirðiaus iki didþiojo (3–èiojo) rankos pirðto; atstumas paþymimas minusu; jeigu 

pirðtø galais pasiekia þemiau suolelio pavirðiaus – atstumas paþymimas pliusu. 

Geras lankstumo rodiklis yra +10 – +16 cm. 

Galima matuoti stuburo lankstumà lenkiantis atgal. Tokiu atveju padarius „tiltelá“ 

matuojamas atstumas (cm) tarp rankø ir kojø. Matuojant sportininko sànariø 

paslankumà parenkami tokie testai, kurie ne tik savo struktûra, bet ir judesiø technika, 

raumenø ir sànariø grupiø dalyvavimu atliekant judesá bûtø panaðûs á sportininko 

pasirinktos sporto ðakos judesius, veiksmus. 

LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA – savarankiðka, demokratiðkai 

organizuota, humanizmo principais ir bendrosiomis þmogaus vertybëmis savo 

gyvenimà grindþianti, ugdymo tikslø siekianti mokiniø, jø tëvø ir mokytojø bendruomenë. 

Bendruosius mokyklos veiklos principus, tikslus, uþdavinius ir vertybinius 

orientyrus nusako Lietuvos Respublikos ðvietimo ástatymas, Bendrojo lavinimo 

mokyklos nuostatai, Lietuvos ðvietimo koncepcija. Remdamosios ðiais 

dokumentais, atsiþvelgdamos á mokiniø poreikius, mokyklos bendruomenës formuoja 

savo mokyklos modelá, ágyvendina individualias veiklos programas. 

Mokyklos tikslas – iðugdyti asmená, gebantá savarankiðkai bei kartu su kitais 

spræsti savo ir visuomenës gyvenimo problemas, pozityviai keisti pokomunistinæ 

Lietuvos tikrovæ, kûrybingai atsakyti á ðiuolaikinio pasaulio mestus iððûkius, gebantá 

áprasminti savo gyvenimà prieðtaringoje dabarties tikrovëje. 

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS ÞENKLAS – þymuo, kurá turi teisæ gauti 14-18 metø 

moksleiviai, iðlaikæ nustatytas fizinio parengtumo normas ir þiniø testà. Yra 

6 laipsniø þenklai: bronzos, sidabro, sidabro su àþuolo ðakele, aukso, aukso su 

àþuolo ðakele ir aukso su àþuolo vainiku. Sukurtas ðis þenklas 1996 m. Paskirtis – 

skatinti moksleivius didinti fiziná aktyvumà, domëtis fiziniu savo pajëgumu ir já 

didinti, plëtoti asmeninæ kûno kultûrà, suteikti reikiamø þiniø. 

47

LIETUVOS ÐVIETIMO PRINCIPAI – Lietuvos ðvietimo organizavimo pagrindiniai 

teiginiai. Ðvietimo reforma remiasi demokratine Lietuvos ir Europos ðvietimo 

patirtimi ir ðiais principais: 1. Humaniðkumo – asmens vertingumo, jo pasirinkimo 

laisvës ir atsakomybës teigimas. 2. Demokratiðkumo – mokymasis ir 

gebëjimas vadovautis gyvenime ásisàmonintomis demokratijos vertybëmis; ðvietimo 

demokratiniø santykiø kûrimas ir plëtojimas; visuotinis ðvietimo prieinamumas; 

doros, kaip bûtino demokratijos pagrindo, pripaþinimas. 3. Tautiðkumo 

– ásipareigojimas Lietuvos kultûrai, rûpinimasis jos identiteto iðsaugojimu ir 

istoriniu tæstinumu. Lietuvos ðvietimas saugo ir plëtoja daugialypæ, tautiniø maþumø 

patirtimi praturtintà kraðto kultûrà. 4. Atsinaujinimo – atvirumas kaitai ir 

kritiðkas naujø idëjø priëmimas, laikantis universaliø dorovës normø ir iðsaugojant 

tautiðkumo pagrindà. 

Ðvietimo sistemà sudaro formaliojo (valstybës reglamentuojamo ir kontroliuojamo) 

ir neformaliojo (asmens saviðvieta) ðvietimo struktûros. Bendrojo lavinimo 

mokykla yra Lietuvos ðvietimo sistemos dalis, sudaryta ið trijø pakopø: 

pradinës, pagrindinës ir vidurinës (gimnazijos). 

MAKROSTRUKTÛRA – ilgai trunkanèiø treniruoèiø ciklø (makrociklø) struktûra. 

Jø trukmë – nuo keliø mënesiø iki ketveriø metø. Makrociklo trukmæ ir struktûrà 

lemia tam tikro daugelá metø trunkanèiø treniruoèiø etapo svarbiausi uþdaviniai, 

sporto ðakos ypatumai, bûtinumas parengti sportininkà konkreèioms varþyboms. 

Makrostruktûros pagrindà sudaro objektyvûs sportinës formos vystymosi dësningumai. 

Sportinës formos vystymosi procesas turi tris fazes: ágijimo, stabilizacijos 

ir laikino sportinës formos praradimo. Atsiþvelgiant á tai metinis makrociklas 

(treniruoèiø ciklas) skirstomas á tris laikotarpius: parengiamàjá, varþybø ir 

pereinamàjá (þr. sporto treniruotës periodizacija, p. 77). 

MEZOSTRUKTÛRA – treniruoèiø etapø struktûra, kurià sudaro keli sujungti mikrociklai, 

vadinami mezociklais. Jø trukmë – 3-6 savaitës. Daþniausiai sudaromas 4 savaièiø 

mezociklas. Dirbant mezociklais gaunamas veiksmingas kumuliacinis treniruoèiø 

efektas, kuris gali reikðtis padidëjusiu jëgos, greitumo, iðtvermës iðlavëjimu 

ir apskritai treniruotumo padidëjimu. Kumuliacinio efekto pagrindà sudaro sportininko 

organizmo prisitaikymas prie fizinio krûvio. Ðis procesas vyksta netolygiai: 

ið pradþiø greièiau, vëliau lëèiau. Norint, kad sportininko treniruotumas didëtø, 

bûtina nuolat (kas 3-4 savaites) keisti sportininko treniruotës turiná ir fizinio krûvio 

pobûdá. Siekiant ðio tikslo, naudojami ávairiø tipø mezociklai: ávadinis, pagrindinis 

(bazinis), kontrolinis–parengiamasis, prieðvarþybinis, varþybø. 

Ávadinio mezociklo uþdavinys – nuoseklus sportininko rengimas naðiam specifiniam 

darbui. Juo daþniausiai prasideda metinis treniruoèiø ciklas. Fizinio krûvio 

intensyvumas palyginti nedidelis, taèiau apimtis gali bûti gana didelë, ypaè 

stajeriniø sporto ðakø. Ávadinio mezociklo metu naudojami iðtvermæ, greitumà, 

48

jëgà bei kitas fizines ypatybes, taip pat kompleksinius gebëjimus ugdantys fiziniai 

pratimai. 

Pagrindinis (bazinis) mezociklas yra svarbiausias perengiamajame treniruoèiø 

laikotarpyje. Naudojami pagrindiniai fiziniai krûviai, kuriuos atliekant didinamos 

organizmo funkcinës galimybës, lavinamos fizinës ypatybës, tobulinama 

technika, taktika, gerinamas psichinis parengtumas. Treniruoèiø programai bûdinga 

fizinio lavinimo priemoniø ávairovë, didelë treniruoèiø krûvio apimtis. 

Kontrolinis parengiamasis mezociklas – tai tartum pereinamasis mezociklas 

tarp pagrindinio (bazinio) ir varþybø mezociklø. Jo metu darbas derinamas su 

dalyvavimu varþybose, kurios yra kontrolinio pobûdþio. Vyrauja integralinis rengimas. 

Prieðvarþybinio mezociklo pratybø metu vyrauja tikslingas techninis ir psichinis 

rengimas. Tikslas – iðlaikyti ágytà sportinæ formà, iðtaisyti nedideles klaidas 

atliekant varþybø pratimus, dalyvaujant rungtynëse. Ðio mezociklo metu turi 

bûti sumodeliuota bûsimø varþybø programa, nustatyta dalyvavimo tvarka ir visas 

bûsimø varþybø reþimas. 

Varþybø mezociklø struktûrà ir kieká lemia sporto ðakos specifika, varþybø 

kalendorius, sportininko kvalifikacija. Cikliniø sporto ðakø pagrindinës varþybos 

ávyksta maþdaug per du mënesius. Tuo metu panaudojami vienas arba du varþybø 

mezociklai. Á vienà varþybø mezociklà gali bûti átraukti tokie mikrociklai: 

parengiamasis, varþybø ir jëgø atgavimo. Sporto þaidimø pagrindinës varþybos 

vyksta ilgesná laiko tarpà (6-10 mënesiø), todël per tà laikà gali bûti panaudoti 4- 

6 varþybø mezociklai. Jie atitinkamai derinami su kitokio tipo mezociklais. 

MIKROSTRUKTÛRA – vienos sporto ðakos treniruotës ir mikrociklo struktûra. Treniruotës 

struktûra yra panaði á kûno kultûros pamokos struktûrà. Jà sudaro trys 

dalys: parengiamoji, pagrindinë ir baigiamoji. Bendras metodines rekomendacijas 

pamokai galima pritaikyti sporto treniruotei, taèiau treniruotë turi ir savo ypatumø. 

Ypatumus lemia bûtinumas siekti maksimaliø sportininko fizinio parengtumo 

rodikliø pasirinktoje sporto ðakoje. Pavyzdþiui, treniruotës metu sprendþiamø 

uþdaviniø skaièius paprastai bûna maþesnis. O sprendþiant visus fizinio rengimo 

uþdavinius, didinamas treniruoèiø skaièius, t. y. net iki 2-3 treniruoèiø per 

dienà. Tokiu atveju antros ir treèios treniruotës turinys ir fizinio krûvio dydis 

priklausys nuo prieð tai buvusios treniruotës efekto. 

Treniruotës atskirø daliø santykis ir trukmë daug priklauso nuo pasirinktos sporto 

ðakos specifikos. Pavyzdþiui, sunkumø kilnojimo treniruotës trukmë skirsis nuo 

iðtvermæ lavinanèiø sporto ðakø treniruoèiø (dviratininkø treniruotës trunka ilgiau). 

Apskritai sporto treniruotës trukmë gali svyruoti nuo 25-30 min iki keletos valandø. 

Treniruoèiø motorinis glaudumas turëtø bûti didelis, ypaè pagrindiniø treniruoèiø, 

kuriø metu sprendþiami svarbiausi to ar kito mikrociklo uþdaviniai. 

49

Treniruoèiø proceso mikrociklas – tai kelias dienas (nuo 3-4 iki 10-14) trunkanèiø 

pratybø serija ir poilsis po jø. Taip dirbant ágyvendinami tam tikro sportinio 

rengimosi etapo svarbiausi uþdaviniai. Daugiausiai naudojami mikrociklai, 

kuriø skaitmeninës iðraiðkos tokios: 2-1; 3-1; 2-1+3-1; 4-1; 5-1; 6-1 (pirmasis 

skaitmuo rodo darbo dienø, antrasis – po jø einanèiø poilsio dienø skaièiø). Daugiausiai 

naudojamas savaitës mikrociklas, nes jis geriausiai derinasi su sportininko 

bendru gyvenimo reþimu. Mikrociklai yra ðie: ávadinis, ugdomasis, parengiamasis, 

varþybø, jëgø atgavimo. 

Ávadiniam mikrociklui bûdingas nedidelis fizinis krûvis, kurá atliekant sportininkas 

parengiamas bûsimoms intensyvioms pratyboms. Ðis mikrociklas naudojamas 

parengiamojo treniruotës laikotarpio pirmajame etape. 

Ugdomasis mikrociklas – tai didelës apimties ir intensyvaus fizinio krûvio 

pratybø ciklas, kurio metu vyksta sportininkø organizmo prisitaikymo procesai ir 

ágyvendinami svarbiausi fizinio, techninio ir integraliojo rengimo uþdaviniai. 

Parengiamasis mikrociklas siejamas su pasiruoðimo varþyboms sàlygomis. 

Tai tarsi kai kuriø artëjanèiø varþybø programø ir reþimo elementø modeliavimas 

(krûvio ir poilsio derinimas atsiþvelgiant á bûsimøjø varþybø ir poilsio dienas, 

rytmetines ir popietines valandas ir pan.), sportininko visaverèio atsigavimo 

uþdaviniø sprendimas, geras sportininko darbingumo laidavimas bei teigiamas, 

aktyvus nusiteikimas rungtyniauti. 

Varþybø mikrociklas – tai toks mikrociklas, kurio struktûra ir trukmë sutampa 

su varþybø programa. Varþybø mikrociklo metu sportininkai tiesiogiai rengiasi 

varþyboms, dalyvauja jose, naudoja darbingumo atgavimo priemones arba dar 

ir specialiai treniruojasi. Kitaip tariant, sportininko veikla organizuojama taip, 

kad sportininkas prieð varþybø startà pasiektø optimalià kovinæ bûsenà ir visiðkai 

realizuotø per varþybas savo potencines galimybes. 

Jëgø atgavimo mikrociklas – tai nedidelio fizinio krûvio mikrociklas. Jame 

gali bûti daugiau poilsio dienø. Jo metu laiduojamos optimalios darbingumo atgavimo 

ir organizmo prisitaikymo procesø sàlygos. Jëgø atgavimo mikrociklas 

paprastai bûna po didelio ir intensyvaus fizinio krûvio mikrociklø arba po sunkiø 

varþybø. 

MOKËJIMAS – tai þmogaus gebëjimas sàmoningai atlikti reikiamus veiksmus, remiantis 

ágytomis þiniomis ir turima patirtimi. Mokant judëjimo veiksmo pirmiausiai 

pradedama nuo mokëjimo formavimo. Mokëjimams bûdingas padidintas dëmesio 

sutelkimas atliekant veiksmà ar veiksmo elementus. Veiksmas atliekamas 

dar netvirtai, nestabiliai. Veiksmà kartojant daug kartø, jis tampa áprastu, koordinaciniai 

mechanizmai pamaþu tampa automatiðkais, o mokëjimas – judëjimo ágûdþiu 

(þr. p. 31). 

MOKINIØ ORGANIZAVIMO BÛDAI – mokiniø veiklos variantai. Vesdamas pa- 

50

mokà, pedagogas gali naudoti ávairius mokiniø veiklos organizavimo bûdus: frontaløjá, 

grupiná, individualøjá. 

Frontalusis bûdas. Visi mokiniai atlieka tuos paèius fizinius pratimus. Mokiniø 

iðrikiavimas gali bûti ávairus: ratu, pusraèiu, voromis, eilëmis ir kt. Ðá bûdà 

galima naudoti ávairiu pamokos metu, taèiau daþniausiai naudojamas parengiamojoje 

ir baigiamojoje dalyse. Mokiniai uþduotis gali atlikti: a) visi kartu vienu 

metu (vienà ir tà paèià uþduotá), b) pakaitomis, c) srautu, d) paeiliui. 

Grupinis bûdas. Mokiniai suskirstomi á grupes ir kiekviena grupë atlieka skirtingà 

uþduotá. Daþniausiai naudojamas pagrindinëje pamokos dalyje. Mokytojas, 

neiðleisdamas ið akiø visø mokiniø, dirba su viena grupe (pvz., silpniausiai mokanèia 

mokomàja medþiagà, daranèia sudëtingà pratimà ir pan.) arba eina nuo 

vienos grupës prie kitos. Grupëse mokiniai uþduotis gali atlikti: a) visi kartu vienu 

metu, b) pakaitomis, c) srautu, d) paeiliui. 

Individualusis bûdas. Mokiniai asmeniðkai gauna skirtingas uþduotis ir atlieka 

jas savarankiðkai. Individualiosios uþduotys bûtinos mokiniams, kuriø fiziniai 

gebëjimai gerokai skiriasi nuo kitø. Kartais pratybø metu kiekvienas mokinys 

gali gauti skirtingas uþduotis. 

Pedagogas per pamokà gali ávairiai nustatyti uþduoèiø (fiziniø pratimø) atlikimo 

tvarkà. Pratimai gali bûti atliekami visø grupiø mokiniø vienu metu, srautu, 

paeiliui, pakaitomis. 

Vienlaikë tvarka – mokiniai atlieka pratimus vienu metu, pvz., per pramankðtà. 

Taip gali mankðtintis mokiniai grupëse, frontaliai. 

Srautinë uþduoèiø atlikimo tvarka – mokiniai daro pratimà ið eilës vienas 

paskui kità, tarsi srautu. Mokinys pradeda daryti pratimà dar nebaigus prieð já 

daranèiajam. Pvz., sustojæ vorele bëga greitëdami: kai pirmasis nubëga kelis metrus, 

tai startuoja kitas ir t. t. 

Paeilinë uþduoèiø atlikimo tvarka – mokinys pradeda daryti pratimà tik baigus 

prieð já daranèiajam. Pavyzdþiui, 30 m bëgimas. Mokinys 30 m pradës bëgti 

tik tada, kai prieð já bëgæs bus áveikæs ðià atkarpà. 

Pakaitinë uþduoèiø atlikimo tvarka – mokiniai suskirstomi á grupes ir pakaitomis 

atlieka nurodytà uþduotá. Pavyzdþiui, mokiniai mokosi perduoti ir gaudyti 

kamuolá sustojæ vieni prieð kitus (vieni meta, kiti gaudo ir atvirkðèiai). 

MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT – tai mokymosi modelis. Mokiniai dirba 

komandomis, kad pasiektø iðkeltus tikslus ir atliktø uþduotá. Komandos sudaromos 

ið ávairaus fizinio pajëgumo ir paþangumo mokiniø. Gali bûti ir abiejø lyèiø 

(miðri) moksleiviø grupë. Mokiniø grupës gali ne tik þaisti judriuosius, sporto 

þaidimus, bet ir susiskirstæ poromis gali aptarti atlikto pratimo technikà, aiðkintis 

painesnæ þaidimo situacijà, rengti lankstumo lavinimo programà, su kuria vëliau 

supaþindins didesnæ mokiniø grupæ, ir panaðiai. Grupës nariai gali svarstyti idë- 

51

jas, kurias paskui vienas narys pateikia visiems klasës mokiniams. Vertinimo sistemos 

sudarytos orientuojantis á grupæ, o ne á jos nará. 

Mokymuisi bendradarbiaujant prieðprieða yra mokymasis rungtyniaujant. Mokiniai, 

kad pasiektø tikslà kartais dirba agresyviai. Tai kova, kurioje vienas laimi, 

o kitas pralaimi. Pasiekti rezultatai rodo vienos mokiniø komandos pranaðumà, 

kitos – menkavertiðkumà. Taikant varþybø metodà daþnai reiðkiasi egoistinis mokinio 

ambicingumas ir pasiekiamas trumpalaikis uþdavinys. Tai gali turëti neigiamos 

átakos asmens dorinei brandai, mokymosi motyvacijai. Todël varþybø 

metodas per kûno kultûros pamokas turi bûti taikomas nedaþnai, o já taikant bûtina 

kiekvienam mokiniui iðaiðkinti pedagoginá ir socialiná poveikio prasmingumà. 

MOKYMO MODELIS – tai bendrasis mokymo bûdas, planas. Mokymo modelio 

bruoþai: teorinis pagrindas, orientavimasis á tai, kà turëtø iðmokti moksleiviai, 

specifinës mokymo procedûros bei struktûros. Daugiausiai naudojamas mokymosi 

bendradarbiaujant modelis. 

MOKYMO PROCESAS – ilgalaikë mokytojo ir mokiniø paþintinë ir praktinë sàveika, 

kurios metu mokiniai ágyja teorinës bei praktinës patirties ir pasirengia savarankiðkai 

veikti konkreèiomis darbo sàlygomis. Mokymo proceso struktûra: mokymo 

tikslai – mokytojas – mokymo turinys, principai, metodai ir priemonës – 

mokinys – veikla, bendravimas ir gráþtamoji informacija bei kontrolë ir savikontrolë. 

Mokymas – itin sudëtingas reiðkinys. Mokymo proceso sudëtingumà rodo 

keturi jo struktûros elementai: mokymas, mokymasis, iðmokimas, ágytø þiniø, 

mokëjimø bei ágûdþiø vertinimas. 

Ávairiais laikotarpiais vyravo skirtingi poþiûriai á mokymo proceso dalyvius. 

Ir ðiandien plaèiai diskutuojama, kieno vaidmuo mokymo procese yra svarbiausias: 

mokytojo ar mokinio. Matyt, to nereiktø per daug akcentuoti ir teikti vienam 

ið jø prioritetà. Svarbiausia, kad mokytojas ir mokiniai yra lygiaverèiai mokymo 

(ir fizinio ugdymo) proceso dalyviai, partneriai, atliekantys skirtingas funkcijas. 

Mokymo proceso etapai. Skirstydami mokymo (-osi) procesà etapais didaktai 

nëra vieningi: vienokius vardija bihevioristai, kitokius – probleminio ar atvirojo 

mokymo ðalininkai. Mokymo procesà galima dalyti á penkis glaudþiai susijusius 

etapus: 1) moksleiviø parengimas naujai temai mokytis, 2) þiniø perteikimas, jø 

iðmokimas, 3) naujos medþiagos átvirtinimas, 4) moksleiviø savarankiðkas darbas, 

5) moksleiviø þiniø, mokëjimø, ágûdþiø tikrinimas ir vertinimas. 

Mokant judesiø (judëjimo veiksmø) skiriami trys etapai: 1) pradinio mokymo; 

2) iðsamaus mokymo; 3) átvirtinimo bei tobulinimo. 

Pradinis mokymas. Pagrindinis ðio etapo tikslas – bendrais bruoþais iðmokti 

atlikti veiksmà, judesá, judesiø deriná, t. y. ávaldyti naujø judesiø technikos pagrindiná 

variantà (þr. p. 33). Derëtø laikytis taisyklës: nepradëti mokyti, kol moksleiviai 

neparengti suprasti naujà pratimà. Pirmiausia reikëtø suþadinti mokiniø 

52

susidomëjimà ðiuo pratimu (akcentuoti ðio pratimo ádomumà, naudingumà ir reikðmingumà 

fizinio ugdymo praktikai, bendrajam iðsilavinimui, gyvenimo veiklai ir 

t. t.), siekti, kad moksleiviai norëtø já atlikti. Taip pat norint ávaldyti naujà pratimà 

svarbu prisiminti anksèiau ágytas þinias ir gebëjimus. 

Mokyti judëjimo veiksmo pradedama nuo stebëjimo ir tik tada gimsta suvokimas. 

Kitas svarbus mokymosi þingsnis, kai suvokimas tampa vaizdiniu. Vaizdiniø 

susidarymas yra svarbi jutiminio paþinimo dalis ir rodo, kad mokinys pasiekë 

pirmàjá judesiø iðmokimo lygá (ásiminë bûdingiausius judëjimo veiksmo 

bruoþus bei suvokë jø prasmæ, taèiau dar nebandë praktiðkai jø atlikti). 

Pradinio mokymo (-osi) etapo uþdaviniai: 1) susiformuoti vientisà vaizdiná 

apie judëjimo veiksmà; 2) iðmokti tokiø pratimø (elementø), kurie padëtø kokybiðkiau 

ir greièiau atlikti pagrindiná veiksmà; 3) ðalinti nereikalingus judesius, 

nereikalingà raumenø átampà; 4) atlikti vientisà pagrindiná veiksmà (junginá). 

Mokant sudëtingesniø pratimø rekomenduojamas programuotas mokymas. 

Tikslinga judëjimo veiksmus skirstyti á dalis, serijas ir mokyti tam tikra tvarka – 

tik iðmokus atlikti pirmà uþduoèiø serijà pereiti prie antros, vëliau prie treèios ir 

t. t. Èia labai svarbu mokyti nuosekliai, skatinti mokiniø savarankiðkumà, kûrybiðkumà, 

saviraiðkà. Technikos mokymasis – sudëtingas procesas. Vieni specialistai 

já ypaè akcentuoja (sudaro mokymo programos privalomàjà dalá), kiti prioritetà 

teikia fiziniø ypatybiø lavinimui. Remiantis Lietuvos sporto mokslo tyrëjø 

duomenimis, mokant judesiø technikos I-VI klasiø mokinius, bûtø galima skirti 

50 proc. kûno kultûros pagrindinës pamokos dalies laiko, mokant VII-X klasiø 

mokinius – 40 proc. laiko, XI-XII klasiø moksleivius – 30 proc. 

Aiðkinti veiksmø technikos pagrindus reikëtø trumpai, bendrais bruoþais. Jeigu 

bûtina, pratimà rodyti ne daugiau kaip 2-3 kartus: pirmà kartà parodþius paaiðkinama, 

vël parodoma 1-2 kartus ir paaiðkinama. Aiðkinant mokiniø dëmesys 

sutelkiamas á pagrindiniø judesiø atlikimo sàlygas, ypaè á jø loginá ryðá. Besimokantysis 

geba kontroliuoti ne daugiau kaip tris judëjimo veiksmo dalis. Mokantis 

reikëtø vengti aklo mëgdþiojimo. Mokymà tikslinga taip organizuoti, kad naujà 

pratimà mokinys per pamokà pakartotø bent 10-15 (geriau 20) kartø. Poilsio pertraukëlës 

tarp kartojimø turëtø bûti neilgos, kad neiðnyktø pratimø atlikimo metu 

sukelti pojûèiai. Rekomenduojama pratimà atlikti 5 kartus ið eilës (jeigu ne per 

sunku), po to daryti pertraukëlæ iki 3 min ir vël kartoti. Veiksmà galima atlikti 

visà arba lengvesná jo variantà, dalá (þr. p. 7). Èia tinka taikyti ávairius þodinius 

(ypaè netradicinius þr. p. 90), vaizdinius, praktinius metodus. Be aiðkinimo, demonstravimo, 

naudojami ávairûs garsiniai signalai (ðûktelëjimai, ðvilptelëjimai, 

pliaukðtelëjimai, pavyzdþiui, reguliuojant judesiø ritmà ir tempà, amplitudæ), regimieji 

þenklai (salës, bëgimo takeliø, aikðteliø þymës), vaizdinës priemonës. Pradinukams 

ypaè svarbi tiesioginë mokytojo ar draugo pagalba, kad jie lengviau 

53

54 

perprastø judesius, taisyklingai iðmoktø juos atlikti. Ði pagalba turëtø bûti laikina, 

nes nuolatinë pagalba gali tapti savarankiðkumo ir saviugdos stabdþiu, nereikalinga 

judesio dinaminio stereotipo dalimi (þr. p. 32). Nauji pratimai mokiniams 

turi bûti parenkami pagal jø jëgas, prieinami, atitikti jø fizines ypatybes. Jeigu 

fizinës ypatybës nëra taip iðlavintos, kad ugdytinis galëtø taisyklingai atlikti pratimà, 

mokymàsi tikslinga atidëti iki to laiko, kol nebus pakankamai iðlavintos 

fizinës ypatybës. Ðiuo atveju, pratimai gali bûti iðmokti netaisyklingai, tas klaidas 

vëliau bus sunku iðtaisyti. 

Per kûno kultûros pamokas yra daþnai taikomi þaidimø bei varþybø metodai. 

Tik keièiasi jø metodika: akcentuojama pagarba asmenybei, tolerancija nesëkmëms 

ir savo gebëjimø derinimas su bendrais grupës, komandos interesais. Lenktyniavimas 

labai didina psichoemocinæ, fiziologinæ organizmo apkrovà, o blogai 

organizuotas – ir menkavertiðkumà, bodëjimàsi pamokomis. Pavyzdþiui, penktokai 

dar gerai neiðmokæ atlikti kûlvirstá, o mokytojas já átraukia á estafetes. Estafetë 

kelis kartus kartojama, dël to ir klaidos nuolat kartojamos, galimos net traumos. 

Tik gerai iðmokæs kûlvirstá pirmyn ið atremties tupint mokinys gali atlikti ilgà 

kûlvirstá pirmyn ir lenktyniauti. Dauguma mokomø pratimø per pamokas yra pradinio 

mokymo etapo, o kitø etapø pratimai dar nëra atliekami. 

Iðsamus mokymas. Ðio etapo tikslas – stengtis, kad judëjimo veiksmo mokëjimas 

taptø ágûdþiu. Svarbiausi iðsamaus mokymo etapo uþdaviniai: 1) pagilinti 

ir praplësti mokomø judesiø ir jø sàsajø bei prasmës supratimà; 2) patikslinti ir 

iðmokti technikos detales; 3) taisyklingai, laisvai atlikti visà judëjimo veiksmà. 

Reikëtø teikti daugiau tikslesniø þiniø apie iðmoktø pratimø ávaldymo psichologinius, 

fiziologinius, pedagoginius mechanizmus, jø sàsajas, judesiø taikymo 

galimybes ir prasmæ. Daugiau akcentuojama ne tik judëjimo veiksmo fiziologinë, 

psichologinë, pedagoginë sàveika, bet ir jo sàryðis su kitomis kultûros sritimis, 

t. y. plaèiau plëtojamos integracijos (þr. p. 16) idëjos. 

Gana svarbus tampa greitos informacijos metodas. Taikant ðá metodà galima 

sàmoningai koreguoti judesá pagal objektyvius ir tikslius rodiklius tiek erdvës, 

tiek laiko poþiûriais. Siekiant judesiø tikslingumo atliekamo pratimo metu taikomas 

ideomotorinis metodas. Sàmoningai sukelti judesiø vaizdiniai ne tik suteikia 

atliekamiems judesiams formà, bet ir padeda tiksliau atlikti judesius. Pavyzdþiui, 

jeigu kartojant pratimus atliekamø judesiø tikslumas gerëja 58 proc., tai taikant 

ideomotoriná metodà tikslumas kartais pagerëja dar 34 proc. 

Ðiame mokymo etape kaip pagalbinë priemonë plaèiau naudojama kino, vaizdo 

medþiaga, schemos, pieðiniai ir t. t. Siekiant geriau iðlavinti raumenø pojûèius 

kartais tikslinga maþiau dëmesio skirti regëjimui, pagrindiná vaidmená suteikiant 

judëjimo analizatoriui. Taikomas ir varþybø metodas, naudojami kontroliniai pratimai, 

testai, atskleidþiantys kiekvieno mokinio savitumus. Daliniam mokymo

metodui suteikiamas pagalbinis vaidmuo, o daugiausiai taikomas vientisinis metodas. 

Pratimø kartojimø skaièius pratybø metu pamaþu didinamas, taèiau taip, 

kad moksleiviai per daug nepavargtø ir nebûtø suardoma judesiø struktûra. 

Átvirtinimo ir tobulinimo etapas. Ðio etapo tikslas – átvirtinti judesiø ágûdþius, 

taikyti naujà mokëjimà ávairiomis sàlygomis. Ðio etapo trukmë ávairi: gali 

trukti net keletà metø. Fiziologiniu poþiûriu ásitvirtina judesiø dinaminis stereotipas, 

atsiranda ávairûs jo variantai. Svarbiausi ðio etapo uþdaviniai: 1) átvirtinti 

iðmokto judëjimo veiksmo technikà tikslinant jos detales; 2) ieðkoti individualios 

technikos savitumø; 3) iðlavinti reikiamas fizines ypatybes; 4) taisyklingai atlikti 

veiksmà ávairiomis sàlygomis; 5) tobulai atlikti veiksmà dedant maksimalias fizines 

pastangas. 

Labai iðryðkëja mokymo ir mokymosi metodikos ypatumai. Atsiþvelgiama á 

tai, kad mokëjimui tapus daliniu ágûdþiu (antrasis mokymo etapas) sportininkas 

daugiau dëmesio skyrë atskiriems judëjimo veiksmams ar jo dalims ávaldyti. O 

tai gali trukdyti automatiðkai atlikti veiksmà, t. y. gali bûti suardomas veiksmo 

vientisumas. Èia sàmonë, kaip ir visuose mokymo etapuose, vaidina svarbiausià 

vaidmená. Ypaè didelë jos reikðmë mokantis ávairiø veiksmo variantø ir ávertinant 

savo individualius gebëjimus. Turëtø bûti kryptingai ir tikslingai lavinamas 

kûrybinis ir taktinis màstymas (ypaè þaidþiant sporto þaidimus). Todël tikslingai 

ir saikingai yra taikomi þodiniai metodai (pokalbis, aptarimas ir netradiciniai metodai, 

þr. p. 90), savarankiðkas darbas su teorine ir metodikos literatûra, átemptø 

situacijø, didþiausiø pastangø, eksperimentinio empirinio paþinimo ir kiti praktiniai 

metodai. 

Átvirtinant judëjimo ágûdá didelë reikðmë tenka judëjimo, regëjimo, klausos, 

pusiausvyros analizatoriams: sudaromos prielaidos tobulinti taktiná mokëjimà ir 

ágûdþius. Etapo pradþioje, kai judesiø dinaminis stereotipas dar nëra pakankamai 

tvirtas, pirmenybë gali bûti teikiama tø paèiø pratimø kartojimui nekintamomis 

sàlygomis, nes keièiant veiklos sàlygas gali reikðtis neigiamas judëjimo ágûdþiø 

perkëlimas. Vëliau, átvirtinant ágûdá, veiksmas daþniau kaitaliojamas esant ávairioms 

sàlygoms: 

– sunkinant iðorines judesiø atlikimo sàlygas (árankiø keitimas, svorio didinimas, 

erdvës apribojimas ir t. t.), 

– atsiþvelgiant á sportininko bûsenà (pavargus, esant didelei emocinei átampai 

ir t. t.), 

– didinant fizines pastangas. 

Itin svarbus ðio etapo bruoþas – tinkamai taikomi progresavimo ir kiti sporto 

treniruotës principai. 

MOKYMO TIKSLØ TAKSONOMIJA – tai klasifikacijos sistema arba priemonë, 

padedanti klasifikuoti objektus ir idëjas bei parodyti jø ryðius. Pagal Bloomo sis- 

55

temà tikslai klasifikuojami á tris sritis: paþinimo, emocinæ, psichomotorinæ. Remiantis 

Bloomo taksonomija skiriami ðeði paþinimo lygmenys: 

1. Þinios – faktø radimas, prisiminimas (atgaminti, nustatyti, tyrinëti, parodyti). 

2. Supratimas – atpasakojimas, interpretavimas, paaiðkinimas. 

3. Taikymas – panaudojimas kitomis (naujomis) sàlygomis. 

4. Analizë – santykiø atskleidimas, medþiagos suskirstymas á sudedamàsias dalis, 

jø sisteminimo bûdø nustatymas (ryðio radimas, grupavimas, lyginimas, 

atskyrimas). 

5. Sintezë – visumos sudarymas ið daliø (formulavimas, hipoteziø këlimas). 

6. Ávertinimas – sprendimas (ávertinimas, apsisprendimas, argumentuotas kritikavimas). 

Kurdamas mokomàjà kûno kultûros programà, raðydamas pamokos planà, 

mokytojas turëtø remtis ðia taksonomija. 

MOKSLEIVIØ FIZINËS RAIDOS YPATUMAI – moksleiviø organizmo pakitimø 

bûdingiausi bruoþai. Moksleiviø amþiaus tarpsniai skirstomi á: a) jaunesnájá (7- 

10 m.), b) vidurinájá (11-15 m.), c) vyresnájá (16-18 m.). 

I-IV klasiø mokiniai yra jaunesniojo mokyklinio amþiaus. Ðiuo laikotarpiu 

gana intensyviai, bet ir tolygiai vystosi organai ir jø funkcijos. Kûno masë per 

metus padidëja 2-4 kg, kûno ilgis – 4-5 cm, krûtinës apimtis – 1,5-2 cm. 

Vaikø kaulai skiriasi nuo suaugusiøjø chemine sudëtimi ir fizinëmis savybëmis. 

Juose daugiau vandens, organiniø medþiagø, didelæ dalá skeleto sudaro kremzlinis 

audinys. Todël vaikø kaulai yra elastingesni, lankstesni, taèiau veikiami 

ávairiø neigiamø veiksniø jie greièiau ir iðkrypsta, ypaè stuburas. Tik septintaisiais 

vaiko gyvenimo metais pradeda suaugti dubens kaulai, todël ypaè pavojinga 

yra susitrenkti dubená. Nerekomenduojama ðokti þemyn nuo didelio aukðèio, nutûpiant 

ant visos pëdos. Rieðo kaulëjimo procesas dar nesibaigæs, yra dar kremzlinio 

audinio. Vystytis rieðui padeda bendrieji pratimai su maþais ir dideliais 

kamuoliais, mëtymo á tolá ir taikiná pratimai. 

Vaiko raumenynas, lyginant su suaugusio þmogaus raumenynu, dar silpnai 

iðvystytas. 8-9 metø vaikø raumenys sudaro tik apie 27 proc. viso kûno masës. 

Stambios raumenø grupës (kojø, peèiø juostos) vystosi greièiau negu smulkios 

(rieðo raumenys). Vaikø raumenys elastingesni negu suaugusiøjø. Jie gali labiau 

sutrumpëti susitraukiant ir pailgëti atpalaiduojant. Vyresniø nei 8-9 metø vaikø 

raumenynas vystosi intensyviau. Gerokai padidëja raumenø jëga, tvirtëja raiðèiai, 

taèiau raumenø darbingumas dar maþas. Esant statinëms bei vienodoms kûno 

padëtims, raumenys greitai nuvargsta. Nerekomenduojami fiziniai pratimai, 

lavinantys vienas ir tas paèias raumenø grupes. Normalø vaiko fiziná vystymàsi 

gali garantuoti tik ávairiapusiðkas raumenyno lavinimas. 

Dirbant skeleto raumenims, intensyviau funkcionuoja ir kitos organizmo sis- 

56

temos: ðirdies ir kraujagysliø, kvëpavimo. Vaikø kraujagyslës plaèios, elastingos 

ir tai sudaro palankias sàlygas dirbti ðirdþiai. Vis dëlto ðirdies susitraukimo jëga 

dar nedidelë. 7-8 metø vaikø ðirdis vienu susitraukimu ramybës bûsenoje iðstumia 

apie 23 ml (suaugusiøjø – 60 ml) kraujo, taèiau minutinis ðirdies tûris yra 

beveik kaip suaugusiøjø (4-5 litrai). Tai lemia didesnis vaikø ðirdies susitraukimø 

daþnis (ÐSD). Ramybës bûsenoje septyneriø metø vaiko ÐSD – 92-94 kartai 

per minutæ, 10-11 metø vaiko ÐSD – 82-84 kartai per minutæ. Po fizinio krûvio 

ÐSD gali padidëti iki 180-190 kartø per minutæ. Vaiko ðirdis greitai prisitaiko 

prie ávairaus fizinio krûvio, greitai sugráþta ir jos darbingumas, taèiau ðirdies darbas 

dar nestabilus, ðirdies ir kraujagysliø reguliavimo mechanizmai dar visiðkai 

nesusiformavæ, ðirdies iðtvermingumas nedidelis. Nerekomenduotini pratimai keliant 

didelius svarmenis bei áveikiant didelá pasiprieðinimà. Bûtina pamaþu, tolygiai 

didinti fiziná krûvá. 

Vaikø kvëpavimo aparatas dar netobulas. Kvëpavimo metu dalyvaujantys raumenys 

yra silpni, kvëpavimas – negilus, daþnas (21-23 kartai per minutæ), be 

stabilaus ritmo. Padidëjus fiziniam krûviui, plauèiø ventiliacija didëja dël daþnesnio 

kvëpavimo. Pradinukø plauèiø gyvybinë talpa – 1400-2200 cm³. Fizinis 

ugdymas lemia dujø apykaitos vyksmà ir reguliavimà, gilesná kvëpavimà, todël 

bûtina mokyti vaikus taisyklingai kvëpuoti – ákvëpti per nosá, iðkvëpti per burnà. 

Pradinukø gebëjimai atlikti ávairius judesius, judëjimo veiksmus vystosi gana 

intensyviai. Jie geba atlikti ávairius judëjimo veiksmus tiksliai, greitai, ekonomiðkai. 

Ypaè svarbu ugdyti ðio amþiaus vaikø judesiø koordinacijà. 

Vidurinysis mokyklinis amþius (11-15 m.) – tai intensyvaus vaikø organizmo 

vystymosi (lytinio brendimo) laikotarpis. Kûno masë kasmet padidëja 4-5 kg, 

kûno ilgis – 4-8 cm, krûtinës apimtis – 2-5 cm. Ðie fiziniai mergaièiø organizmo 

pakitimai prasideda maþdaug dviem metais anksèiau negu berniukø. Kûno masë 

didëja didëjant kûno ilgiui ir raumenø masei (32-33 proc.). Gana intensyviai vystosi 

berniukø kojø, rankø, peèiø juostos raumenys, o mergaièiø – liemens raumenys. 

14 metø berniukø plaðtakos jëga padidëja iki 30 kg, liemens – iki 80 kg, 

mergaièiø atitinkamai – 22 kg ir 65 kg. Berniukø padidëja ir absoliuti, ir santykinë 

jëga, o mergaièiø santykinë jëga sumaþëja, kadangi kûno masë padidëja daugiau 

negu absoliuti jëga. Todël ðio amþiaus moksleiviai sunkiai iðmoksta kybojimo, 

atremties, lipimo ir ðuoliø pratimus. 

Padidëja paaugliø ðirdies pajëgumas: ðirdis vienu susitraukimu iðstumia apie 

40 ml kraujo, sumaþëja ÐSD (78-80 tv/min). Padidëja plauèiø gyvybinë talpa, 

pavyzdþiui, 14 metø berniukø – 3500 cm³, sulëtëja kvëpavimas – 16-18 kartø per 

minutæ. Dël to paaugliai gali atlikti didesnius fizinius krûvius, taèiau reikia atsiþvelgti 

á tai, kad ðirdis labai padidëja, o kraujagysliø spindis padidëja nedaug. 

Todël atliekant fizinius pratimus gali padidëti kraujo spaudimas. Reikëtø atsi- 

57

þvelgti á tai, kad labai intensyvûs ir ilgai trunkantys jëgos ir statiniai pratimai gali 

turëti neigiamos átakos ðirdies ir kraujagysliø sistemai. Paaugliams bûdingas greitas 

ásitraukimas á darbà, organizmo adaptavimas prie fizinio krûvio. Tai paaiðkinama 

paaugliø dideliu centrinës nervø sistemos paslankumu. Pramankðtà reikëtø vesti 

trumpiau. Pastebima paaugliø judesiø koordinacijos stoka, nes jø kaulai auga, 

vystosi greièiau nei raumenys. Raumenys lyg iðsitempia, sunkiau atlikti judesius, 

fizinius pratimus. Ðiame amþiaus tarpsnyje keièiasi paaugliø psichika: jie sparèiai 

vystosi, lytiðkai bræsta, darosi panaðûs ir nori bûti panaðus á suaugusius þmones. 

Paaugliai stengiasi pamëgdþioti suaugusiøjø manieras, naudotis visomis suaugusiøjø 

teisëmis. Pedagogams, dirbantiems su paaugliais, reikëtø á tai atsiþvelgti. 

Vyresniojo mokyklinio amþiaus (16-18 m.) jaunuoliø ir merginø organizmas 

vystosi lëèiau. Vaikinø fizinio vystymosi rodikliai didesni nei merginø. Septynioliktaisiais 

metais baigiasi formuotis kaulai bei raumenys. Ypaè lavëja tiesiamieji 

raumenys. Raumenys sudaro 40-42 proc. visos kûno masës. Padidëja raumenø 

jëga. 17-18 m. vaikinø deðinës rankos plaðtakos jëga siekia 44 kg, merginø 

– 30 kg, vaikinø liemens jëga – 100-125 kg, merginø – 75-85 kg. Sustiprëja ir 

padidëja ðirdies raumuo, todël vienkartinis ir minutinis iðstumto kraujo tûris yra 

kaip ir suaugusiø þmoniø. ÐSD – 72-73 kartai per minutæ, vaikinø plauèiø gyvybinë 

talpa – 4 200 cm³, merginø – 3 000 cm³. Ðis amþius – jëgos ir iðtvermës 

lavinimo laikotarpis. Dël palyginti didelio merginø svorio ir nepakankamo fizinio 

aktyvumo, joms sunkiau sekasi lavinti greitumà ir iðtvermæ. Reikëtø atsiþvelgti 

á merginø polinká atlikti plastiðkus judesius, todël galëtø bûti skiriami meninës 

gimnastikos, choreografijos, aerobikos pratimai. 

Dirbant su ðio amþiaus moksleiviais, svarbu gerai pasiruoðti kûno kultûros 

pamokoms, kad jos bûtø ádomios, efektyvios, kad jø metu galëtø pasireikðti mokiniø 

dràsa, iniciatyva, ryþtingumas. 

NAGRINËJIMAS – daþniausiai atliekamas tuoj pat po atlikto judëjimo veiksmo, 

fizinio pratimo, po þaidimo ir pan. Nagrinëjimas padeda analizuoti ir ávertinti 

ugdytiniø laimëjimus, rezultatus ir numatyti tolesnius tobulëjimo bûdus. Nagrinëjimas 

turëtø vykti aktyviai dalyvaujant ugdytiniams. 

NAMØ UÞDUOTYS – mokytojo skiriami fiziniai pratimai ar jø kompleksai, kuriuos 

moksleiviai atlieka ne pamokø metu. Lavinamos fizinës ypatybës, raumenø 

grupës, laikysena. Dvi kûno kultûros pamokos per savaitæ negali laiduoti gero 

mokiniø fizinio ugdymo. Reikia panaudoti ir kitas fizinio ugdymo formas. Viena 

ið jø – namø uþduotys. Jos gali bûti skiriamos individualiai, mokiniø grupëms 

arba visai klasei. Tai priklauso ir nuo to, kokià namø uþduoèiø sistemà mokytojas 

naudoja mokykloje. Daþniausiai tai nesudëtingi fiziniø ypatybiø lavinimo pratimai, 

kuriuos galima atlikti namø sàlygomis. Tai bëgimas (didinant greitumà ar 

iðtvermæ), ðuoliukai su ðokdyne, prisitraukimai prie skersinio, atsispaudimai ran- 

58

komis nuo grindø ar suolelio, lankstumo pratimai, iðtiestø kojø këlimas gulint ant 

nugaros, atsilenkimai, ðuoliai á tolá ið vietos, tûpimai ant vienos kojos, triðuolis, 

kampas kojomis, ávairûs ðuoliukai ant vienos, abiejø kojø, kai kurie akrobatikos 

pratimai (þvakë, stovësena ant galvos ir kt.). 

Uþduotys gali bûti trumpalaikës. Jos daþniausiai skiriamos individualiai fiziðkai 

silpniems vaikams. Po 2-4 savaièiø mokytojas patikrina mokinius ir ávertina 

jø gebëjimus. Ilgalaikës uþduotys – tai mokytojo sudaryta uþduoèiø sistema trimestrui 

ar visiems mokslo metams. Joje nurodyta: fiziniai pratimai atskiroms 

klasëms, tikrinimo terminai (daþniausiai 1-2 kartus per mënesá), vertinimo kriterijai 

(paþymiai) ir kt. Kaip atliekamos namø uþduotys, galima kontroliuoti pamokø 

metu ir po pamokø. Sisteminga kontrolë pratina mokinius reguliariai atlikti 

namø uþduotis. 

NATÛRALIOS GAMTOS JËGOS (NGJ) – papildomos fizinio ugdymo priemonës. 

Jas sudaro saulë, oras ir vanduo. Þmogø visà laikà veikia já supanti aplinka. Nuolat 

kinta saulës radiacija, oro ir vandens temperatûra, vëjo greitis, krituliø kiekis, 

atmosferos slëgis ir kt. Visa tai turi átakos þmogaus organizmui: sveikatos bûklei, 

darbingumui, fiziniø pratimø atlikimo efektyvumui, þmogaus nuotaikai. NGJ panaudojamos 

dvejopai: 1) kaip savarankiðka specialiai naudojama priemonë organizmui 

grûdinti, sveikatai stiprinti; tai saulës, oro ir vandens vonios; 2) derinant 

kartu su fiziniais pratimais; tokiu atveju NGJ padeda aktyvinti organizme vykstanèius 

biologinius, psichinius procesus, t. y. sustiprina fiziniø pratimø poveiká 

organizmui. 

PAKAITINIS METODAS – fiziniø ypatybiø lavinimo metodas. Jam bûdingas nepertraukiamas 

besikeièianèio intensyvumo darbas (pavyzdþiui, bëgimas vidutiniu 

ar dideliu greièiu derinamas su lengvu bëgimu). Sportininkø pulso daþnumas 

svyruoja nuo 130 iki 170-190 tv/min. Intensyvaus darbo metu perþengiamas anaerobinis 

slenkstis – dalis energijos gaminama anaerobiniu bûdu, todël trûksta deguonies, 

gausëja pieno rûgðties. Maþesnio intensyvumo laikotarpiais dalis trûkstamo 

deguonies kompensuojama, dalis pieno rûgðties sunaikinama, taèiau organizmas 

visiðkai neatsigauna ir tolesnis intensyvaus darbo laikotarpis pradedamas, 

nespëjus atsigauti daugeliui organizmo funkcijø ir procesø. Metodo variantai 

labai ávairûs. Gali bûti treniruoèiø ilgi, trumpi arba ávairaus intensyvumo darbo 

laikotarpiai. Taikant ðá metodà gerëja sportininko kvëpavimo ir kraujotakos 

sistemos, energijos apykaita raumenyse. 

PAMOKOS YPATUMAI, KAI DALYVAUJA ÁVAIRIØ FIZINIO PAJËGUMO 

GRUPIØ MOKSLEIVIAI, – parengiamosios ir specialiosios medicininës fizinio 

pajëgumo grupës moksleiviø fizinio ugdymo organizavimas. Per pirmàsias mokslo 

metø pamokas mokytojas privalo susipaþinti su medikø atliktu moksleiviø sveikatos 

bûklës ávertinimu, t. y. savo asmeniniuose uþraðuose paþymëti, kurie ugdy- 

59

tiniai priklauso parengiamajai ar specialiajai medicininei grupei. Deja, mokyklos 

medicinos darbuotojas per rugsëjo-spalio mënesius surenka duomenis apie visø 

mokiniø sveikatà ir tik lapkrièio mënesá pateikia analizës duomenis mokyklos 

tarybai. Todël mokslo metø pradþioje mokytojui tenka orientuotis á praëjusiø mokslo 

metø mokiniø sveikatos bûklæ. Remdamasis ðia informacija ir mokiniø sveikatos 

paþymomis, pedagogas organizuoja fiziná mokiniø ugdymà (uþklasinæ veiklà, 

pamokas). 

Kûno kultûros pamokas lanko ne tik parengiamosios, bet ir specialiosios medicininës 

fizinio pajëgumo grupës mokiniai (tie, kurie nedalyvauja specialiai jiems 

organizuotose pratybose). Parengiamosios grupës mokiniai per pamokas dirba 

pagal bendràjà su tam tikromis iðimtimis kûno kultûros programà, o specialiosios 

dirba pagal mokytojo specialiai jiems sudarytà kûno kultûros programà. Gráþæ 

iðsigydæ, parengiamosios ir specialiosios medicininës fizinio pajëgumo grupës 

mokiniai negali atlikti visø pratimø kaip sveiki pagrindinës fizinio pajëgumo grupës 

mokiniai. Todël pedagogas turi turëti gerà metodiná pasirengimà, gerai iðmanyti 

mokiniø reabilitacijos ypatumus. Daþniausiai per pamokà jie mankðtinasi savarankiðkai, 

t. y. individualiai, maþomis grupelëmis. Ðiems mokiniams parenkamos 

diferencijuotos (pagal ligos pobûdá) ir grieþtai individualizuotos fizinio ugdymo 

priemonës, fizinis krûvis, mokymo ir fiziniø ypatybiø lavinimo metodika, 

paþangumo vertinimo sistemos. Specialios grupës mokiniø paþangumas balais 

nevertinamas, rekomenduojama „áskaityti“ arba „neáskaityti“. 

Vertinant parengiamosios grupës mokiniø mokymosi paþangà, atsiþvelgiama 

á tai, kad kai kuriø pratimø dël ligos moksleiviai negali atlikti. Be to, tiek parengiamosios, 

tiek specialiosios medicininës fizinio pajëgumo grupës mokiniai nelaiko 

kûno kultûros áskaitos. 

PAMOKOS STEBËJIMO (ANALIZËS) SCHEMA – pamokos nagrinëjimo pagrindiniai 

bruoþai. Schemà sudaro: 

I. Bendrosios þinios, pamokos vedimo sàlygos. 

Studento pavardë. Data. Mokykla. Klasë. Mokiniø skaièius pagal sàraðà. Pamokoje 

dalyvavo: mergaièiø, berniukø. 

Pamokos vedimo vieta. Salës, aikðtelës kokybë. Pamokos atlikimo sanitarinës 

– higieninës sàlygos. Mokiniø sporto apranga. Inventoriaus kiekis. 

II. Mokytojo pasiruoðimas pamokai. 

Pamokos uþdaviniø formulavimo tikslingumas. Pamokos plano sudarymas 

pagal mokymo programà bei pamokos vedimo sàlygas. Metodiniø veiksmø 

tikslingumas. Pamokos plano kokybë (apskritai ir terminijos atþvilgiu). Vietos, 

prietaisø ir árankiø paruoðimas. 

III. Pamokos vedimas. 

Mokiniø veikla. Savalaikë pamokos pradþia ir pabaiga. Prietaisø paruoðimas 

60

ir sutvarkymas. Árankiø iðdavimas ir surinkimas. Racionalus patalpos, inventoriaus 

panaudojimas. Rikiuotës ir perrikiavimo pratimø tikslingumas. Mokiniø organizavimas 

(frontalus, grupinis, individualus) ir vadovavimas jiems. Mokiniø 

drausmë pamokos metu. Mokiniø tvarkos paþeidimai, prieþastys, jø paðalinimas. 

Mokytojo nurodymø vykdymas. Mokiniø aktyvumas, jø emocinë bûsena. Mokiniø 

pratimø atlikimo kokybë. Mokytojo pagalbininkø veikla per pamokà. Parinktø 

pratimø atlikimas sprendþiant iðkeltus uþdavinius. Fizinio ugdymo metodø taikymo 

kokybë ir tikslingumas. Metodinis mokymo nuoseklumas. Varþybø ir þaidimø 

metodo taikymas. Didaktiniø (metodiniø) principø realizavimas. Mokiniø 

saugojimo ir pagalbos suteikimo kokybë. Mokëjimas pastebëti ir taisyti klaidas. 

Mokomosios medþiagos iðmokimo laipsnis. Mokytojo vietos pasirinkimas. Fizinio 

krûvio atitikimas mokiniø amþiø ir jø fiziná parengtumà. Fizinio krûvio reguliavimo 

bûdai. Pamokos glaudumas. Visø klasës mokiniø fizinio parengtumo ávertinimas. 

Gebëjimas vesti judriuosius þaidimus. Þaidimo ryðys su pamokos uþdaviniais. 

Auklëjimo metodø taikymo efektyvumas. Estetinio auklëjimo elementø 

panaudojimas. Mokiniø þiniø ir gebëjimø ávertinimas. Namø uþduotys ir jø kontrolë. 

Pamokos rezultatø aptarimas. 

Mokytojo veikla per pamokà. Mokytojo pasitikëjimas savo jëgomis, ryþtingumas 

ir reiklumas. Autoritetas. Pedagoginis taktas. Mokytojo ir mokiniø bendravimas 

per pamokà (oficialus, draugiðkas, familiarus). Kalba. Tonas. Komandø ir 

nurodymø teisingumas. Mokëjimas matyti visà klasæ ir atskirus mokinius. Mokytojo 

apranga, laikysena. 

IV. Pamokos rezultatai, iðvados ir siûlymai. 

Pamokos uþdaviniø ágyvendinimas. Pamokos auklëjamoji, lavinamoji reikðmë 

ir jos átaka sveikatai. Pamoka vesta: gyvai, ryþtingai, ádomiai, pasitikint savo 

jëgomis, blankiai, sausai. Pamokos plano uþdaviniø atlikimas. Nesilaikymo pamokos 

plano prieþastys ir tikslingumas. Pamokos ávertinimas. Svarbiausiø trûkumø 

ir teigiamø darbo bruoþø ávardijimas. Praktikanto pedagoginiai gebëjimai ir 

pasirengimas praktiniam darbui. 

PAPILDOMAS UGDYMAS – meniniø, sportiniø, moksliniø, techniniø ir kitø moksleiviø 

gebëjimø plëtojimas sporto, meninës saviraiðkos, turizmo, gamtos, techninës 

kûrybos ir kt. bûreliuose, studijose, klubuose ir ávairiuose popamokiniuose 

renginiuose. Papildomo ugdymo bûreliai, renginiai moksleiviams nëra privalomi, 

juos galima laisvai pasirinkti. 

Papildomas fizinis ugdymas po pamokø – tai fizinio ugdymo tæsinys mokykloje. 

Todël papildomo ugdymo valandos siekiant plëtoti mokiniø saviraiðkà bendrojo 

lavinimo mokykloje (remiantis konkreèiu mokslo metø mokymosi planu) 

pirmiausia skiriamos moksleiviams, turintiems mokymosi sunkumø, ir tik po to 

gabiems mokiniams. Rekomenduojama organizuoti bendro fizinio rengimo, tam 

61

62 

tikrø sporto ðakø sekcijas, rengti draugiðkas varþybas bei varþybas tarp klasiø, 

turistinius þygius ir pan. Papildomo fizinio ugdymo grupës (sekcijos) sudaromos 

ið tos paèios klasës, paraleliniø to paties koncentro klasiø mokiniø. Mokiniø sudëtis 

per mokslo metus gali kisti. Mokytojo parengtas papildomo fizinio ugdymo 

programas rugsëjo mënesio pradþioje tvirtina mokyklos direktorius. Papildomo 

ugdymo þurnaluose turi bûti áraðomas fizinio ugdymo turinys ir tvarkoma apskaita. 

Ðià visà veiklà kontroliuoja mokyklos administracija. 

Organizuojant papildomà fiziná ugdymà moksleiviai yra geriau pasirengæ ávykdyti 

Kûno kultûros iðsilavinimo standartus, ágyti Lietuvos kûno kultûros þenklà, 

sistemingai tenkinti judëjimo poreiká, didinti (reguliuoti) fiziná aktyvumà, gerinti 

mokymàsi, sveikatà. 1999-2000 m. m. ugdymo plane yra áraðyta, kad mokiniai, 

be dviejø kûno kultûros pamokø per savaitæ, turëtø lankyti savo pomëgius atitinkanèias 

kûno kultûros pratybas (bent 1 valandà) po pamokø (mokykloje arba 

kitose papildomo ugdymo institucijose). 

Kiekvienoje klasëje gali bûti ir yra mokiniø, kurie nelanko organizuotø kûno 

kultûros papildomø pratybø ar savarankiðkai nesimankðtina po pamokø. Tai lemia 

individualios gyvenimo ir mokymosi sàlygos, poreikiai, áproèiai, tinkamø 

vadovø trûkumas, jø profesionalumas ir susidomëjimas, materialinë bazë ir kt. 

Norëdami tinkamai organizuoti popamokinæ veiklà, kûno kultûros mokytojai galëtø: 

1. Ugdyti judëjimo poreiká ir sudaryti mokiniui tokias jo tenkinimo sàlygas, kurios 

bûtø naudingos paèiam moksleiviui. Pramoginis, sveikatos gerinimo, ið 

dalies profesinis pratybø kryptingumas mokiniui bûtø suprantamesnis ir reikalingesnis. 

2. Atsiþvelgiant á amþiaus ir lyties, fizinës bûklës ypatumus, laisvalaikio uþimtumà, 

bûtina ugdyti teigiamà moksleiviø poþiûrá á fiziná aktyvumà, sveikà 

gyvensenà, saviugdà. Pirmiausia derëtø skatinti treniruotis pasyvius, fiziðkai 

silpnesnius, negabius mokinius, kurie, iðskyrus kûno kultûros pamokas, niekur 

nesimankðtina. 

3. Plësti kûno kultûros þinias, kad mokiniai suvoktø mankðtinimosi reikðmæ, 

perprastø jos metodikà. 

4. Per pamokas ugdyti praktinius kûno lavinimo mokëjimus, o juos átvirtinti atliekant 

namuose motorines uþduotis. Pastarøjø tikslas – didinti fizines galias, 

maþinti psichoemocinæ átampà ir iðvengti hipokinezës. 

5. Glaudþiai bendradarbiauti su klasiø auklëtojais, kitø dalykø pedagogais. 

6. Neatstumti nelinkusiø á sportà mokiniø (ypaè paaugliø). Savaitgaliais norintiems 

mankðtintis reikëtø organizuoti pratybas. Joms galëtø vadovauti kitø 

dalykø mokytojai, tëvai, aukðtesniøjø klasiø mokiniai. Todël bûtina ruoðti aktyvà, 

pagalbininkus.

7. Steigti mokyklose sporto klubus, sekcijas, informuoti moksleivius apie jø darbo 

laikà, vadovus, laisvà sporto bazæ. Daugiau pratybø organizuoti lauke, ypaè 

rudená ir pavasará. Sudaryti ávairias sezonines treniruoèiø grupes. 

8. Teikti ir mokamas paslaugas. Negalima tikëtis, kad visø sekcijø, grupiø vadovams 

mokykla deramai atlygins uþ darbà. 

Papildomà fiziná ugdymà, be bendrojo lavinimo mokyklø, organizuoja ir ávairios 

papildomo ugdymo institucijos: centrai, klubai, baseinai, sporto mokyklos ir t. t. 

PARENGTUMAS – sportininko bûsena, kuriai esant galima siekti varþybose atitinkamø 

rezultatø. Parengtumas ágyjamas fizinio, techninio, taktinio, psichinio, teorinio 

ir integraliojo rengimo metu. 

PASAKOJIMAS – vienas ið þodiniø metodø. Taikomas suteikiant ugdytiniams þiniø, 

informuojant apie sportiniø ávykiø eigà, pasakojant apie tos ar kitos sporto 

ðakos istorinæ raidà, jos taikomàjá pobûdá ir pan. 

PASIEKIMØ VERTINIMAS – mokymo proceso komponentas. Kûno kultûros mokytojas, 

siekdamas, kad mokiniai ágytø valstybiniø standartø pasiekimø lygmenyse 

ávardytø þiniø ir gebëjimø, galëtø naudoti neformaløjá ir formaløjá pasiekimø 

vertinimà. 

Skiriami du neformalaus vertinimo bûdai: 1) nuomonës apie mokiná susidarymas; 

2) vertinimas ugdymo procese (pagal tam tikrus þenklus mokytojas sprendþia, 

ar mokiniai já suprato). Neformalaus vertinimo trûkumai – patikimumas 

(stabilumas) ir pagrástumas (validumas: ar vertinama tai, kà norime vertinti). 

Mokiniai, atlikæ testus, pratimus, savarankiðkas uþduotis, atsakæ þodþiu ar raðtu, 

vertinami paþymiais ar kitu þymeniu. Pvz.: áskaityta, iðlaikë ir pan. Tai formalus 

vertinimas, kuris uþraðomas á paþymiø knygelæ, klasës dienynà. 

Þiniø ir gebëjimø tikrinimo principai yra ðie: 1) sistemingumo, 2) objektyvumo, 

3) individualumo, 4) visapusiðkumo. 

Tikrinimo rûðys: 1) parengiamasis (mokslo metø pradþioje arba prieð pradedant 

naujà judëjimo veiksmà), 2) sisteminis (einamasis), 3) suvestinis (baigiamasis, 

kai iðmoktas judëjimo veiksmas, programos skyrius). 

Per kûno kultûros pamokas vertinama: judëjimo veiksmø atlikimo kokybë 

(technika), judëjimo veiksmø atlikimo kiekybiniai rodikliai (rezultatas), þinios, 

mokiniø aktyvumas, namø uþduotys. Mokiniø þinios ir gebëjimai vertinami paþymiais 

nuo penktosios klasës. 

Paþangumo vertimo bûdai yra ðie: apklausa, stebëjimas, iðkvietimas, kontrolinis 

(áskaitinis) pratimø atlikimas. Vertinant þinias naudojama apklausa, programuota 

apklausa, atsakymai raðtu. Naudodamas stebëjimo bûdà mokytojas kiekvienà 

pamokà gali ávertinti du, tris mokinius. Pamokos pradþioje jis numato mokinius, 

kuriuos stebës, ir pamokos pabaigoje praneða stebëjimo rezultatus, suraðo 

paþymius. Naudodamas iðkvietimo bûdà, mokytojas iðkvieèia vienà ar kelis mo- 

63

64 

kinius atlikti judëjimo veiksmà ar veiksmo dalá (parengiamasis pratimas) ir ávertina 

juos paþymiais. Iðkvietimo bûdà galima naudoti visuose mokymo etapuose. 

Áskaitinio (kontrolinio) vertinimo pratimai planuojami ir numatomi metiniame 

fizinio ugdymo plane-grafike. Visi mokiniai (iðskyrus specialios medicininës fizinio 

pajëgumo grupës moksleivius), kurie atlieka pratimus, yra vertinami kontroliniø 

(áskaitiniø) pamokø metu. Jø per trimestrà bûna 3-4. Ðios pamokos gali 

bûti vedamos kaip varþybos, laikantis varþybø taisykliø. Per áskaitines pamokas 

visi mokiniai ávertinami paþymiais. 

Vertinant judëjimo veiksmø technikà bûtina atsiþvelgti á daromas esmines arba 

neesmines klaidas. Esminës klaidos yra tos, kurios suardo judëjimo veiksmo struktûrà, 

o neesminës – kurios judëjimo veiksmo struktûros nepakeièia, taèiau sutrikdo 

technikos elementus (amplitudæ, kryptá, greitá, tempà, ritmà ir kt.). Vertindami judëjimo 

veiksmø atlikimo kokybæ, galëtume vadovautis tam tikrais kriterijais. Paþymys 

10-9 (labai gerai) raðomas tada, kai mokinys taisyklingai, dràsiai atlieka judëjimo 

veiksmà. 8-7 (gerai) raðoma tada, kai mokinys atlieka judëjimo veiksmà taisyklingai, 

ryþtingai, bet ðiek tiek sukaustytai, neautomatiðkai padaro dvi-tris neesmines 

klaidas. Paþymys 6-5 (patenkinamai) raðomas tada, kai mokinys judëjimo 

veiksmà ið esmës atlieka taisyklingai, bet padaro vienà esminæ klaidà, arba 2-3 neesmines 

automatiðkai padaromas klaidas. 3-4 (blogai) raðoma tada, kai mokinys 

nemoka atlikti judëjimo veiksmo arba atlieka já netaisyklingai, padaro dvi ar daugiau 

esminiø klaidø. Paþymys 2-1 (labai blogai) raðomas tada, kai mokinys labai 

netaisyklingai atlieka judëjimo veiksmà. Norint ávertinti mokiná uþtenka 5-7 paþymiø 

per trimestrà. Specialiosios fizinio pajëgumo grupës mokiniai paþymias nevertinami, 

jiems trimestre raðoma „áskaityta“ arba „neáskaityta“. 

Vertinant mokiniø fizinius gebëjimus yra didinamas jø domëjimasis kûno kultûra, 

jie skatinami geriau atlikti fizinius pratimus, taisyti klaidas, siekti geresniø 

rezultatø. Be objektyvaus vertinimo, neámanomas asmenybës tobulëjimas. Paþymiai 

turi bûti padidinami ar sumaþinami pagrástai. Mokiniø pamokø lankomumas, 

elgesys, iðvaizda, sporto apranga, kûno ðvara ir pan. neturi lemti kûno kultûros 

paþymio. Vertindami mokiniø fizinius gebëjimus, turëtume atsiþvelgti á kiekvieno 

ugdytinio individualias fizines ypatybes, nes net tos paèios klasës mokiniai 

bræsta nevienodai. Jiems negalima taikyti vienodø reikalavimø ir orientaciniø normø. 

Kartais tikslinga ávertinti ne absoliutø rezultatà, o remtis individualia vienø 

ar kitø fizinio parengtumo rodikliø kaita per tam tikrà laiko tarpà. 

Be paþangumo vertinimo, mokslo metø pradþioje ir pabaigoje mokytojai privalo 

ávertinti ir mokiniø fizinio parengtumo lygá. Daþniausiai mokytojai, norëdami 

nustatyti mokiniø fiziniø ypatybiø iðlavëjimo lygá, savo nuoþiûra parenka 4 testus. 

Jø rezultatus uþraðo klasës dienyne. Nerekomenduojama ðiø testø rezultatø 

vertinti paþymiu: jø paskirtis neleidþia to daryti.

Tradiciðkai populiarios yra trys pasiekimø vertinimo sistemos: 1) norminë, 

kai moksleivio pasiekimai lyginami su klasës bendraamþiø; 2) ideografinë, kuri 

yra orientuota á to paties moksleivio daromà paþangà; 3) kriterinë, kai moksleivio 

pasiekimai lyginami su ið anksto numatytais labai konkreèiais fizinio parengtumo 

standartais. 

Ðios trys moksleiviø þiniø, gebëjimø vertinimo (paþangumo ir fizinio parengtumo 

lygio) sistemos tebëra aktualios, todël jas reikëtø ir toliau prasmingai 

derinti. 

PASIRENGIMAS PAMOKAI – tai svarbus veiksnys, lemiantis pamokos kokybæ. 

1. Mokytojo pasirengimas. Mokytojas privalo gerai pasirengti kiekvienai pamokai, 

taip pat paruoðti mokinius ir sudaryti sàlygas pamokai vesti. Galima iðskirti: 

1) pasirengimà mokslo metams; 2) pasirengimà atskirai pamokai ir jø ciklui. 

Mokytojas pradeda rengtis kûno kultûros pamokoms dar prieð mokslo metø 

pradþià ir pleèia savo dalyko bei metodikos þinias per visus mokslo metus. Pedagogas 

turi gerai perprasti kûno kultûros programà: tiksliai þinoti kiekvienos klasës 

mokomosios medþiagos turiná, jos dëstymo nuoseklumà bei didëjanèius reikalavimus. 

Iðstudijavæs programà, mokytojas sudaro metiná kûno kultûros planàgrafikà. 

Juo remdamasis, raðo pamokos planus. Juose numato tikslius ir konkreèius 

pamokos uþdavinius bei jø ágyvendinimo priemones ir metodus. Mokytojas 

turëtø gerai apgalvoti visos pamokos detales: tinkamiausius mokiniø organizavimo 

bûdus, judëjimo veiksmø mokymo, fizinius ypatybiø lavinimo metodus, klaidø 

nustatymo ir taisymo, mokiniø þiniø vertinimo, fizinio krûvio, pamokos glaudumo 

reguliavimo bûdus ir kt. 

Mokytojas turëtø pasirûpinti, kad mokiniai á pamokà ateitø apsirengæ sporto 

apranga, kad persirengimo patalpoje bûtø tvarka, kad pamokos bûtø vedamos 

ðvarioje ir iðvëdintoje patalpoje (salëje) ar tvarkingame stadione (aikðtelëje). Reikiamas 

pamokai inventorius (kamuoliai, ðokdynës, lazdos, skiriamieji þenklai ir 

kt.) turi bûti ið anksto paruoðtas, t. y. atneðtas á pratybø vietà ir tvarkingai sudëtas. 

Tai gali atlikti ir mokiniai. Pratybø vieta turi bûti taip pat ið anksto paruoðta (nubrëþtos 

linijos, paruoðta ðuoliaduobë ir pan.). 

2. Mokiniø pasirengimas. Mokiniai mankðtinasi apsirengæ sporto apranga ir 

apsiavæ tinkama avalyne. Ji turëtø bûti praktiðka, lengva, patogi, sugerianti prakaità, 

sauganti nuo traumø. palaikanti organizmo ðilumos pusiausvyrà. Negalima 

vëluoti á pamokà (iðskyrus klasës budëjimà mokykloje ir kitas objektyvias prieþastis). 

Mokiniai mokytojo nurodymu gali ávairiai iðsirikiuoti arba laukti pedagogo 

grupelëje, nusiteikæ dirbti. Stebintys pamokà mokiniai galëtø bûti bendroje 

rikiuotëje, bûrelyje, iðklausyti pamokos uþdavinius. Pradëjus pramankðtà jie stebi, 

mokosi (praktiniø uþduoèiø neatlieka), talkina savo draugams, padeda mokytojui 

(teisëjauja, atlieka ávairias pagalbines uþduotis). 

65

PASTABA – trumpas nuomonës iðsakymas þodþiu. Pedagogas trumpai ávertina ugdytinio 

uþduoties atlikimo kokybæ arba nurodo daromas klaidas. Po pastabos gali 

bûti pateikiami nurodymai. 

PEDAGOGINIO EKSPERIMENTO RÛÐYS. Eksperimentas – tai mokslinio tyrimo 

metodas, kurá taikydamas tyrëjas ið anksto pats numato já dominanèius reiðkinius 

ir sàlygas; tai dirbtinis reiðkinio sukëlimas, siekiant iðtirti reiðkinio pobûdá, savybes, 

eigà, priklausomybæ. Yra ávairiø pedagogikos mokslinio tyrimo metodø klasifikacijø. 

Daþniausiai siûloma skirti konstatuojamuosius, pedagoginiø eksperimentø 

bei duomenø apdorojimø metodus. 

Pedagoginiai eksperimentai daþnai klasifikuojami pagal tikslà: atliekant konstatuojamàjá 

eksperimentà nustatoma tiriamøjø reiðkiniø faktinë padëtis, ugdomàjá 

– praktiðkai grindþiama naujovë, kontroliná – patikrinama duomenø, iðvadø, 

gautø ugdomojo eksperimento metu, patikimumas. Pagal atlikimo sàlygas gali 

bûti natûralus ir laboratorinis pedagoginis eksperimentas. Natûralus eksperimentas 

atliekamas áprastomis aplinkos sàlygomis, keièiant pedagoginá procesà. 

Laboratorinis – dirbtinëmis aplinkos sàlygomis (laboratorijoje). Autoriai nevienodai 

ávardija pedagoginio eksperimento rûðis. Pvz., B. Bitinas skiria: 1) klasikiná 

eksperimentà; 2) vienos alternatyvos eksperimentà. Eksperimentas vadinamas 

klasikiniu, jei nagrinëjamas ir lyginamas bent dviejø ugdymo sistemø funkcionavimas 

(pvz.: mokymo programø variantai, fiziniø ypatybiø ir pratimø technikos 

sàveika ir t. t.) [5]. Galima skirti dvi klasikinio pedagoginio eksperimento 

formas: a) kai skirtingose eksperimentinëse grupëse numatomas tas pats fizinio 

ugdymo tikslas, bet jo siekiama uþsiimant ávairia pedagogine veikla (skiriasi dalykinis 

turinys, metodai, organizavimo formos); b) eksperimento turiná sudaro 

skirtingos fizinio ugdymo sistemos (alternatyvûs ir ugdymo tikslai ir juos ágyvendinanti 

ugdomoji veikla). 

Atliekant edukologinius tyrimus vis daugiau taikomas vienos alternatyvos 

eksperimentas. Jis taikomas tada, kai tyrëjas formuluoja naujà fizinio ugdymo 

idëjà ir nori ásitikinti jos realumu, prieinamumu ugdytiniams ir ugdytojams, patikslinti 

idëjos ágyvendinimo bûdus ir pan. Nesiekiama sukurtà sistemà lyginti su 

kuria nors kita, tik teigiama, kad ji gali bûti viena ið daugelio galimø. Vienos 

alternatyvos eksperimentas gali turëti du variantus: 1. Mokslinio projekto, kurá 

vykdo tyrëjø grupë, rezultatai lyginami su esamos fizinio ugdymo praktikos rezultatais. 

Eksperimentinë grupë bûna pakankamai didelë, dël to organizatoriai 

negali turëti jai asmeniðkai átakos. Fizinis ugdymas organizuojamas pagal mokslininkø 

rekomendacijas, kuriomis remiantis konkretinama tikrinamoji hipotezë. 

Kartu eksperimentinëse grupëse atliekami diagnostiniai tyrimai (testavimas, anketavimas 

ir pan.), kurie yra orientuoti á esamà ugdymo praktikà. Galima siekti 

vidutiniø rezultatø, gautø masinës praktikos metu, arba reikalauti, kad eksperi- 

66

mento rezultatai nebûtø blogesni uþ geriausius tokios praktikos metu gautus rezultatus. 

Ðis variantas yra vadinamas vienos alternatyvos todël, kad masinës praktikos 

metu gauti rezultatai tik konstatuojami, bet nëra tyrimo objektas. 2. Nagrinëjama 

tik eksperimentuotojo organizuota ugdomoji veikla, o rezultatai nelyginami 

su analogiðkais kitø ugdytiniø grupiø veiklos rezultatais, t. y. analizuojama 

tik rezultatø kaita (dinamika). 

Pagal paskirtá B. Bitinas eksperimentus grupuoja á: 1) þvalgomàjá, 2) modeliná, 

3) aprobaciná, 4) masiná [5]. 

Þvalgomasis eksperimentas atliekamas tada, kai iðkelta idëja visai nauja, o 

tyrëjas nëra tikras, kad nebus pakenkta ugdytiniø raidai ir bus gauti laukiami 

rezultatai. 

Modelinio eksperimento metu gerokai keièiamos pedagoginës ugdymo sàlygos. 

Eksperimentas organizuojamas nedidelëje grupëje (keliasdeðimt ugdytiniø) 

realiomis sàlygomis. Tyrëjas, remdamasis gaunamais rezultatais, nuolat koreguoja, 

tikslina pradinæ hipotetinæ schemà, numato, kaip geriau atlikti uþdavinius. Detalus 

ugdymo proceso apraðymas ir jo mokslinë analizë yra svarbiausi ðio eksperimento 

kokybës poþymiai. 

Aprobacinis eksperimentas atliekamas ne taip daþnai. Jo tikslas – palyginti 

ugdymo rezultatus, gaunamus, kai tyrëjas daro asmeninæ tiesioginæ átakà ugdymo 

proceso dalyviams ir kai netiesioginæ (eksperimentuotojo parengtas ugdymo 

turinys, metodiniai nurodymai, instrukcijos ir t. t.). Átakos gali nedaug skirtis, 

antraip iðvados kels abejoniø. 

Masinis eksperimentas organizuojamas siekiant patikrinti svarbius ugdymo 

pokyèius. Tokio eksperimento rezultatus numatyti yra sunku. Daþniausiai taikoma 

pedagoginë ekspertizë, kuria remiantis sprendþiama, ar eksperimento metu 

gauti rezultatai yra pakankamai geri. 

Pedagoginio reiðkinio mokslinio tyrimo specifika. Pedagogikoje nëra ugdytojo 

ir ugdytinio pakaitalo, kaip, pavyzdþiui, medicinoje: pirmiausia tiriami gyvûnai, 

po to teigiami rezultatai tikrinami klinikinëje praktikoje. Pedagoginá tyrimà 

sunkiau atlikti ir dël kitos prieþasties – ne visus ugdytinio pokyèius (pvz.: motyvus, 

pasaulëþiûrà) galima objektyviai fiksuoti prietaisais. Sunku atskirti ir paðaliniø 

veiksniø poveiká, pvz., kiek átakos turëjo spontaniðka fizinë veikla kieme, 

atvykimo á mokyklà bûdas (pësèiomis, vaþiavo) mokinio fiziniam parengtumui. 

Lengviau prieinami ir iðmatuojami þiniø, gebëjimø lygiai, atminties, psichiniø ir 

fiziniø procesø pokyèiai. 

Tyrimo lygiai: 1. Grupinis, t. y. þemiausias, lygis, kai reiðkinys tiriamas, pavyzdþiui, 

grupëje, klasëje, mokykloje. 2. Institucinis lygis, kai reiðkinys tiriamas 

kurio nors profilio mokyklose. 3. Socialinis lygis, kai reiðkinys tiriamas plaèiu 

mastu, pavyzdþiui, visose ðalies bendrojo lavinimo pradinëse mokyklose. 

67

68 

Pedagoginio reiðkinio tyrimo etapai: 

I. Tiriamos problemos iðskyrimas, temos formulavimas. Pirmiausia reikia 

iðnagrinëti pedagogikos ir artimø jai mokslø literatûrà, reikalingà pasirinktai 

temai. Pvz., ðiandien fizinio ugdymo praktikai aktuali tautiðkumo, integracijos 

problemos. Kiekviena problema – tai keletas temø. Pavyzdþiui, ypaè aktualus 

integracinis fiziniø ypatybiø lavinimo aspektas per ávairiø klasiø kûno 

kultûros pamokas. Pasirinkus temà, apibrëþiamas jos turinys. Kursiniø darbø 

temas gali pasiûlyti ir dëstytojai. 

II. Tyrimo objekto ir subjekto apibrëþimas. Tyrimo objektas (tai, kas bus tiriama) 

gali bûti: 1) kiekvienas ugdomasis veiksmas, ugdymo procesas, veikmë 

ir poveikis; 2) mokiniø fizinis ir psichinis vystymasis tikslingo ugdymo 

procese; 3) asmenybës branda dël auklëjimo átakos; 4) mokymo turinys, metodai 

ir t. t. Pavyzdþiui, tyrimo objektas gali bûti „Fizinio ugdymo metodø 

kaita á kûno kultûros pamokas skverbiantis mokyklø reformos idëjoms“, „Holistinës 

kûno kultûros krypties ágyvendinimo padëtis ðalies bendrojo lavinimo 

mokyklose“. Tyrimo subjektas daþniausiai bûna vaikas, moksleivis, sportininkas, 

paauglys ir t. t. Taigi, suformulavus tyrimo objektà, galima já sukonkretinti 

numatant tiriamøjø kontingentà. 

III. Tyrimo tikslo ir uþdaviniø nusakymas. Tyrimo tikslas turi atitikti pasirinktos 

temos pavadinimà, kuris formuluojamas vienu sakiniu. Pavyzdþiui, mokslinio 

darbo tema „Kûno kultûros mokytojo pamokinës veiklos kaita atkûrus 

Lietuvai valstybingumà“. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip kinta kûno kultûros 

mokytojo pamokinë veikla atkûrus Lietuvai valstybingumà. Tyrimo objektas 

– pokyèiai per kûno kultûros pamokas skverbiantis á jas mokyklø reformos 

idëjoms. Tyrimo subjektas – kûno kultûros mokytojai. 

Suformulavus tyrimo tikslà, numatomi konkretûs tyrimo uþdaviniai. Ið uþdaviniø 

galima spræsti, kokie edukologinës aplinkos aspektai turi bûti nagrinëjami. 

Pavyzdþiui, minëtos temos tyrimo uþdaviniai galëtø bûti tokie: 

1. Nustatyti, kaip kûno kultûros mokytojai yra susipaþinæ su mokyklø reformos 

idëjomis, ar jas propaguoja ir taiko darbe. 

2. Iðtirti, dël kokiø bendrøjø kûno kultûros programø nuostatø mokytojai abejoja, 

kokios yra netinkamos. 

3. Atliekant pedagoginá stebëjimà ávertinti kûno kultûros pamokø turinio kaità. 

4. Parengti praktines rekomendacijas kûno kultûros mokytojams. 

Atliekant nedidelës apimties mokslinius tyrimus paprastai reikia iðspræsti 2- 

5 uþdavinius (raðant kursinius darbus – 2-3). Nereikëtø specialiai siekti iðspræsti 

daugiau uþdaviniø, nes tai maþai turi átakos darbo kokybei. Pvz., nederëtø 

á tyrimo uþdavinius átraukti literatûros ðaltiniø studijavimo, statistiniø duomenø 

analizës. Tai gali bûti apraðyta prie tyrimo metodø. Kiekvienas tyrimo

uþdavinys privalo bûti iðspræstas (tai turi matytis iðvadose). Formuluojant uþdavinius 

vartotinos veiksmaþodþiø bendratys, o ne veiksmaþodiniai daiktavardþiai, 

pvz.: ávertinti, palyginti, atskleisi, nustatyti, o ne ávertinimas, nustatymas 

ir pan. Tyrimo uþdaviniai numeruojami ir kiekvienas raðomas naujoje 

eilutëje. 

IV. Mokslinës hipotezës formulavimas. Tyrëjas, remdamasis iðstudijuota literatûra, 

stebëjimo iðvadomis, gali ið anksto formuluoti atsakymus á numatytus 

tyrimo klausimus. Hipotezë (gr. hypothesis – spëjimas) – tai mokslinë prielaida 

(spëjimas, ávykio numatymas, apytikris þinojimas), kuria bandoma nusakyti 

neþinomus reiðkinius. Hipotezës gali bûti apraðomosios ir aiðkinamosios, 

indukcinës ir dedukcinës, darbinës ir mokslinës. Magistro ir kursiniuose darbuose 

ji nëra privaloma, taèiau eksperimentinio pobûdþio darbams mokslinë 

hipotezë rekomenduotina. 

V. Tyrimo programos sudarymas. Nustaèius tyrimo tikslà, uþdavinius (kartais 

ir hipotezæ), numatoma, kaip jie bus sprendþiami. Atliekant institucinio ir socialinio 

lygio tyrimus, reikia numatyti tiriamojo objekto sudedamàsias dalis, 

kurios padëtø gauti patikimos informacijos apie visà reiðkiná. Ne visada tai 

galima padaryti dël didelës darbø apimties. Todël sudarant tyrimo programà, 

pirmiausia reikia atrinkti toká tiriamojo reiðkinio sudedamøjø daliø skaièiø, 

kuris tikrai rodytø tiriamojo reiðkinio esmæ. Atrankos teorija apraðyta statistikos 

veikaluose. 

Reikia numatyti, kokius tyrimo metodus reikës taikyti atliekant tyrimus. Pvz., 

tirdami kûno kultûros pamokos turiná, taikysime dokumentø analizës metodà, 

t. y. analizuosime mokymo programas, numatysime, pagal kokius poþymius 

(pvz.: þiniø, gebëjimø lygá, tam tikrø skyriø apimtá, reikalavimø mokiniams 

lygá ir pan.) analizuosime tas programas. Jeigu tyrimà atliks kiti, juos instruktuosime, 

t. y. numatysime, kokius darbus reikës atlikti (pvz.: kas pirks sporto 

inventoriø, matavimø aparatûrà, padengs iðlaidas, suteiks dalykinæ pagalbà, 

kur bus uþraðomi tyrimo duomenys, kaip juos skaièiuosime ir t. t.). Tyrimo 

programos sudarymas labai atsakingas darbas. 

VI. Tyrimas. Jis susideda ið dviejø daliø: bandomojo ir pagrindinio tyrimo. Bandomojo 

tyrimo metu taikomi nauji metodai, tikslinama hipotezë, uþdaviniai, 

tikrinami talkininkai, tikrinama, ar patogu uþraðyti analizei reikalingus duomenis. 

Bandomasis tyrimas gali bûti dviejø lygiø: pirminis ir generalinis. Pavyzdþiui, 

prieð atliekant institucinio lygio tyrimà, pirmiausia atliekamas grupinio 

lygio bandomasis tyrimas (pirmasis bandomasis tyrimas). Po to tyrimas 

atliekamas atskiruose objektuose, pasirinktuose pagal atitinkamà atrankos tipà 

(bandomasis generalinis tyrimas). Atlikus bandomàjá tyrimà ir atitinkamai 

pakoregavus (patikrinus) tyrimo programà, daromas pagrindinis tyrimas. 

69

VII. Tyrimo duomenø apdorojimas. Pagal pobûdá duomenys gali bûti moksliniai 

ir nemoksliniai, sociologiniai, edukologiniai, biologiniai ir t. t. Pagal tyrimo 

metodus – stebëjimo, apklausos, eksperimento ir kt. Svarbu surinkti ne 

kuo daugiau duomenø, bet reprezentatyviø ir informatyviø duomenø. Pirmiausia 

duomenys apdorojami taikant matematinës statistikos metodus, o po to 

atliekama jø teorinë analizë. Statistinio apdorojimo metodai yra ávairûs: aritmetinis 

vidurkis, procentinis ávertinimas, faktorinës analizës ir pan. Galima 

skirti kokybinæ ir kiekybinæ duomenø analizæ. Kokybinës analizës struktûra 

tokia: 1) analizë – iðskiriami tipiðki poþymiai; 2) sintezë – poþymiai jungiami 

á vienovæ, apibendrinami; 3) sisteminimas – sugrupuoti poþymiai suskirstomi 

á esminius ir neesminius; 4) klasifikavimas – nustatomi esminiø poþymiø ryðiai, 

jø pasikartojimo daþnumas, t. y. ieðkoma dësningumø. Pavyzdþiui, tiriant 

bendrojo lavinimo mokyklø kûno kultûros programas, galima atlikti kokybinæ 

analizæ. Jos tikslai gali bûti tokie: 1) sintetinant ieðkoti, ar visos mokymo 

programos turi bendrø poþymiø; 2) klasifikuojant nustatyti, kaip daþnai 

pasikartojo tas trûkumas (suradus galima pagrástai teigti, kad ðis trûkumas 

pasikartoja dësningai. Be to, pastebëta, kad mokymo programos jau pasenusios, 

joms trûksta novatoriðkumo, nesilaikoma ryðio su mokinio gyvenimu, 

realia jo aplinka). 

Kiekybinë duomenø analizë – jau minëtoji matematinë statistika. Taikant 

ðios analizës metodus galima gauti iðsamesná, realesná tiriamojo reiðkinio 

vaizdà. Kartais moksliniuose darbuose pateikiami tik kokybiniai tiriamojo 

reiðkinio rezultatai, todël, dar pateikus kiekybinës analizës rezultatus, bûtø 

galima svariau argumentuoti, daryti iðvadas, pagrásti hipotetinius teiginius. 

Nepasitvirtinus vienai hipotezei galima iðkelti naujà ir atlikti pakartotinius 

tyrimus. Tik pasitvirtinus hipotezei daromos iðvados, kurios gali bûti panaudotos 

praktiðkai. 

VIII. Tyrimo apraðymas. Nëra grieþtai reglamentuotos mokslinio darbo struktûros 

ir turinio, bet esama reikalavimø, kuriø reikëtø laikytis. Pavyzdþiui, VPU 

Gamtos mokslø fakulteto taryba 1997 m. patvirtino R. Noreikos, J. Balevièienës, 

D. Smaliuko parengtas „ Magistro darbo metodines rekomendacijas“. 

Moksliniø darbø (disertacijos, magistro, kursinio darbo, mokslinio straipsnio) 

struktûra gali bûti panaði. Jà sudaro: a) ávadas, b) literatûros apþvalga, 

c) tyrimo tikslas ir uþdaviniai, d) tyrimo metodika ir organizavimas, e) tyrimo 

rezultatai ir jø aptarimas, f) iðvados, g) pasiûlymai arba praktinës rekomendacijos, 

h) naudotos literatûros sàraðas, i) priedai. Ði struktûra daþnai naudojama 

uþsienio autoriø mokslo darbuose. 

Edukologijoje ir kituose socialiniuose moksluose ðiuo metu daþnai naudojamas 

kitas struktûros variantas, kuris nuo anksèiau pateikto skiriasi labiau ið- 

70

plëstu ávadu (áþanga). Já sudaro: a) áþanga, b) literatûros apþvalga, c) tyrimo 

rezultatai, d) tyrimo rezultatø aptarimas, e) iðvados, f) pasiûlymai ir rekomendacijos, 

g) naudotos literatûros sàraðas, h) priedai [13]. 

K. Kardelis pastebi tik tokius ðiø dviejø schemø skirtumus: pirmuoju atveju 

pratarmëje (áþangoje) aptariamas pasirinktos temos aktualumas, jos mokslinis 

naujumas bei praktinë reikðmë, o antro varianto áþangoje dar nurodomas 

darbo tikslas, uþdaviniai, apibûdinamas tyrimo objektas, metodai ir taip toliau, 

t. y. nusakoma tyrimo metodologinë dalis. Anot K. Kardelio, antràjá variantà 

patogiau yra naudoti skaitytojui, nes glaustai pateikiama visa informacija 

apie tyrimo idëjà bei jo atlikimo metodologijà. Kita vertus, darbø autoriai 

neretai tuo piktnaudþiauja, ne visai detaliau apraðydami tyrimo metodologijà, 

ypaè metodikà bei organizavimà. Tuo tarpu autorius, naudodamas pirmàjá 

darbo struktûros variantà, bûtø priverstas konkreèiau nurodyti tyrimo metodus, 

tiriamøjø kontingento parinkimo principus ir bûdus, detaliau apraðyti, 

kaip organizuojamas tyrimas [13]. 

Pagal pasirinktà darbo struktûrà galima skirti du skyrius, t. y. „Tyrimo rezultatai 

ir jø analizë“ bei „Tyrimo rezultatø aptarimas“, neteikti praktiniø rekomendacijø 

ir pan. Teorinio pobûdþio darbuose (taikomas metaanalizës bûdas) 

galimi ir kitokie struktûros variantai. Pavyzdþiui, teorinio pobûdþio kursinio 

darbo struktûra galëtø bûti tokia: 

1. Ávadas. Jame glaustai ir argumentuotai pagrindþiamas temos aktualumas, 

jos praktinë ir (ar) teorinë reikðmë. Nurodoma, kokie dalykai bus nagrinëjami, 

kokia literatûra remiamasi ir kaip bus sprendþiamos iðkilusios problemos, 

nusakomas tikslas ir uþdaviniai. 

2. Literatûros apþvalga. Ðis skyrius gali turëti poskyrius. Tarp poskyriø turi 

bûti loginis ryðys. Skyrius ir poskyriai turi turëti savo ávadà, dëstymà ir pabaigà. 

Pabaigoje apibendrinami tame poskyryje ir skyriuje gvildenami dalykai. 

Poskyriai yra glaudþiai susijæ: nuo vienø poskyriø nuosekliai pereinama prie 

kitø. 

3. Iðvados. Kursinis darbas turi turëti aiðkiai suformuluotas iðvadas. Jos numeruojamos. 

Iðvados turi bûti susijusios su gvildentais reiðkiniais, atitikti darbo 

uþdavinius. Jø neturi bûti daug. 

4. Literatûros sàraðas. Bûtina laikytis Lietuvoje galiojanèio standartinio bibliografinio 

apraðo. Kiekvienas darbe nurodytas literatûros ðaltinis turi bûti 

uþraðytas literatûros sàraðe. Sàraðas sudaromas abëcëlës tvarka, pradedant ðaltiniais, 

paraðytais ta paèia kaip tekstas kalba. Pavyzdþiui, kai kursinis darbas 

paraðytas lietuviø kalba, tai literatûros sàraðe pirmiausia nurodomi autoriai, 

naudojæ lotyniðkà abëcëlæ, o paskutiniai – naudojæ kirilicà. Kita vertus, kai kurios 

redakcijos, katedros gali turëti ir savus bibliografinio apraðo reikalavimus. 

71

Taigi kursinio darbo rankraðtis gali bûti paraðytos pagal ðià struktûrà. Ásidëmëtina, 

kad reikia pradëti nuo titulinio puslapio, kuriame nurodomi: aukðtosios 

mokyklos, fakulteto, katedros, kur buvo parengtas darbas, pavadinimai, 

autoriaus vardas ir pavardë, darbo tema, vadovas, miesto pavadinimas ir darbo 

baigimo metai. Darbo turinys nurodomas kitame puslapyje, t. y. po titulinio 

puslapio, ir niekada – darbo pabaigoje. Puslapiai sunumeruojami, tik ant 

titulinio puslapio numeris neraðomas. Jokie brûkðneliai, taðkai prie skaièiø 

nededami. Numeriai gali bûti puslapio virðuje (viduryje arba deðiniajame kampe) 

arba apaèioje (tik deðiniajame kampe). Kiekviena autoriaus mokslinio darbo 

pastraipa (lentelë, paveikslas ir t. t.) skaitytojui neturi kelti abejoniø. Todël 

tekstas turi bûti tikslus, korektiðkai cituojamos kitø autoriø mintys (bûtinai 

ávardijami autoriai, jø minèiø negalima iðkreipti, citatos paþymimos èia pat 

tekste ir pan.). 

PEDAGOGINIS STEBËJIMAS – vienas ið pedagoginës kontrolës (mokslinio tyrimo) 

metodø. Tai santykinai ilgas, tikslingas, planingas ir sistemingas pedagoginio 

vyksmo arba tam tikrø faktø suvokimas, tiesioginis fiksavimas bei apibendrinimas. 

Stebëjimo formos pagal stebëtojo ir stebimøjø sàveika yra ðios: 1) stebëjimas 

vyksta kontaktuojant su tiriamuoju ir jam sutikus (atviras stebëjimas); 2) stebëjimas 

atliekamas tarp stebimøjø jiems neþinant, kad jie stebimi (slaptas stebëjimas). 

Taikant stebëjimo metodà keliami labai ávairûs reikalavimai. Svarbesni ið jø: 

1) stebimi tik socialiai svarbûs dalykai, 2) stebëjimas atliekamas organizuotai ir 

sistemingai, 3) renkama daug duomenø, faktø, naudojant chronometraþà, filmuojant, 

4) rezultatai fiksuojami ir lengvai atgaminami, 5) analizë atliekama objektyviai 

(renkant ir analizuojant duomenis, vengiama subjektyviai vertinti). 

Skiriamas mokslinis ir kasdienis stebëjimas. Mokslinis stebëjimas yra tikslingai 

organizuotas procesas, kuris kontroliuojamas remiantis kokia nors teorija 

ar hipoteze. Kasdienis stebëjimas daugiau remiasi praktine patirtimi. Didþiausias 

pedagoginio stebëjimo privalumas: stebëjimas yra nesudëtingas, tiriamasis reiðkinys 

stebimas áprastinëmis sàlygomis. Metodo didþiausias trûkumas: sunku iðvengti 

subjektyvumo, o tyrëjas gali tik konstatuoti, kiek mokiniø per pamokà 

buvo pasyviø (kodël jie taip elgësi, tyrëjas nenurodo). 

POKALBIS – vienas ið þodiniø metodø. Gali bûti taikomas siekiant iðsiaiðkinti mokiniø 

pomëgius, nustatant mokymo proceso sunkumus, ávertinant atliktà darbà ir 

pan. Daþnai ðis metodas naudojamas klausimø ir atsakymø forma. 

PRAMANKÐTA (apðilimas) – specialiø fiziniø pratimø, kurie atliekami pratybø pradþioje 

(arba prieð rungtynes, startà), kompleksas. Pramankðtos tikslas – ið anksto 

paruoðti mokiniø organizmà bûsimai intensyviai specifinei veiklai, mokyti jos 

atlikimo metodikos. Pramankðta yra bendroji, specialioji ir prieðstartinë. 

72

PROCEDÛROS – mokytojø sukurtos sistemos, kaip atlikti tvarkomuosius darbus ir 

kaip koordinuoti moksleiviø kalbëjimà, fizinæ veiklà. 

PSICHINIS SPORTININKO RENGIMAS – sporto treniruotës sudedamoji dalis. Kai 

sportininkø fizinis, techninis ir taktinis parengtumas yra vienodas, varþybø sëkmæ 

lemia sportininkø psichinis parengtumas. Psichiðkai parengti sportininkà varþyboms 

– tai tinkamai nuteikti sportininkà, kad jis galëtø geriausiai panaudoti 

savo jëgas, þinias ir ágûdþius bûsimos kovos su varþovu metu. 

Skiriamas bendrasis ir specialusis psichinis rengimas. Bendrojo psichinio rengimo 

tikslas – iðugdyti sportininko valios savybes, iðmokyti valdyti savo emocijas, 

iðlavinti taktiðkàjá màstymà, atmintá, vaizduotæ, gebëjimà lemiamais momentais 

susikaupti, koncentruoti dëmesá. Svarbiausias tikslas – iðugdyti valios savybes: 

atkaklumà, ryþtà, dràsà, pasitikëjimà savo jëgomis (siekiant uþsibrëþto tikslo), 

iniciatyvà, iðtvermæ. 

Specialusis psichinis rengimas – tiesioginis sportininko rengimas varþyboms. 

Jis prasideda likus kelioms ar keliolikai dienø iki varþybø ir gali bûti sëkmingas, 

jeigu remiamasi bendruoju psichiniu rengimu. Specialiai rengdamasis varþyboms, 

sportininkas turi gerai suprasti artëjanèiø varþybø sàlygas, uþdavinius, turëti svarius 

motyvus siekti pergalës, nusiteikti aktyviai veiklai varþybose, gebëti mobilizuoti 

maksimalias fizines pastangas, pasitikëti savo jëgomis, turëti aiðkià sportinës 

kovos programà. 

REPERTUARAS – mokymo bûdai ir strategijos, kurias mokytojas geba taikyti, padëdamas 

moksleiviams iðmokti tam tikrus veiksmus ar pratimus. 

RYTINË MANKÐTA – paprasèiausia ir prieinamiausia kûno kultûros pratybø forma. 

Geriausia rytinæ mankðtà daryti gryname ore. Mankðtinantis kambaryje, reikëtø 

atidaryti langà, bûti kuo maþiau apsirengus. Pratimus atlikti reikëtø nuosekliai, 

t. y. tam tikra tvarka: 1) tempimo pratimai (juos galima derinti su lëtu bëgimu), 

2) rankø ir peèiø juostos raumenø pratimai, 3) liemens raumenø pratimai, 

4) kojø raumenø pratimai (tûpimai, mostai), 5) ðuoliai ir jëgos pratimai, lavinantys 

kojø ir rankø raumenis, 6) raumenø atpalaidavimo ir kvëpavimo pratimai. 

Atliekant pratimus reikia taisyklingai kvëpuoti. Kiekvienas pratimas paprastai 

kartojamas po 8-10 kartø. Galima naudoti árankius (ðokdynes, svarmenis, lazdas 

ir kt.). Rytinæ mankðtà derëtø baigti vandens procedûromis. 

RITMAS – kompleksinë judëjimo veiksmø (fiziniø pratimø) technikos charakteristika. 

Ritmas rodo dësningà fiziniø pastangø kaità laiko ir erdvës atþvilgiu. Galima 

skirti judëjimo, judesiø, technikos veiksmø, paros ritmà. Þodis ritmas vartojamas 

ávairiais atvejais. Pavyzdþiui, sakoma muzikinis ritmas, kvëpavimo ritmas ir pan. 

Reiðkiniø periodinis pasikartojimas – tai dar ne ritmas, greièiau tempas. Kai kalbama 

apie judesiø ritmà, turima galvoje raumenø susitraukimo ir atsipalaidavimo 

ritmà. Atliekant tokius judëjimo veiksmus, fizinius pratimus, kur akcentuotos ju- 

73

desio fazës (susijusios su raumenø átampos didëjimu) dësningai keièiasi su neakcentuotomis 

(su maþesne raumenø átampa arba atsipalaidavimu), atsiranda judesiø 

ritmas. Pavyzdþiui, didelio meistriðkumo slidininkø atsispyrimas yra trumpesnis, 

bet galingesnis, todël slydimo laikas yra ilgesnis. Tai padeda atsipalaiduoti, 

taupyti jëgas, ne taip greitai pavargti, efektyviai panaudoti slydimo jëgas. 

SAVARANKIÐKAS DARBAS – mokymosi forma, vienas ið mokymo diferencijavimo 

bûdø. 

Savarankiðkas darbas per pamokas – tai darbas, kurio metu pagal mokytojo 

nurodymus atliekamos uþduotys nedalyvaujant tiesiogiai paèiam mokytojui. 

Lyginant senosios ir naujosios didaktikos tendencijas, ryðkëja dabartinio ugdymo 

pobûdis: akcentuojama mokiniø veikla, visos jos formos, mokytojo ir mokinio 

bendradarbiavimas, orientacija á savarankiðkos, atsakingos, kûrybingos asmenybës 

ugdymà. Remiantis tyrimais, per miðraus tipo kûno kultûros pamokas 

rekomenduojama tokia orientacinë savarankiðko mankðtinimosi trukmë: I-IV klasiø 

mokiniams – bent 3-5 min, V-X klasiø – 8-10 min, XI-XII klasiø – 15-20 min. 

Savarankiðkas mankðtinimasis padeda mokiniams savarankiðkai ir nuolat mokytis, 

uþsiimti praktine veikla. 

Savarankiðkas darbas namie – tai darbas, kai ta pati namø uþduotis daþniausiai 

skiriama mënesiui. Svarbiausias tokio darbo tikslas – didinti mokiniø 

fiziná aktyvumà: lavinant fizines ypatybes, kartojant paprasèiausius fizinius pratimus 

(jeigu yra sàlygos), gerinti fiziná pajëgumà (ypaè sveikatà), ugdyti valià, 

savikontrolæ. Namø uþduotis derëtø diferencijuoti atsiþvelgiant á maþiau iðlavintas 

fizines ypatybes, fizinio aktyvumo lygá. Rekomenduojamas motorinio, o ne 

statinio pobûdþio savarankiðkas darbas namie. 

SENYVO AMÞIAUS ÞMONIØ FIZINIS UGDYMAS – ribotø organizmo prisitaikymo 

galimybiø tausojimas ir stiprinimas. Senyvas amþius – 62-74 metai vyrams 

ir 56-74 metai moterims. Laikotarpis nuo 75 iki 89 metø (vyrams ir moterims) 

vadinamas senatve. Daugiau kaip 90 metø – tai jau ilgaamþiðkumas. Senëjimas – 

neiðvengiamas, natûralus ir dësningas organizmo funkcinio pajëgumo maþëjimo 

procesas. Jis ryðkiau reiðkiasi po 55-60 metø. Senëjimo procesas gali bûti natûralus 

ir patologinis (per ankstyvas). Per ankstyvo senëjimo prieþastys gali bûti: 

ligos, paveldëjimas, nepalankios gamybinës ir buitinës sàlygos, traumos, þalingi 

áproèiai (rûkymas, narkotikø ir alkoholio vartojimas) ir kt. Senstant kinta visi 

þmogaus organai ir organizmo sistemos. Sulëtëja nerviniø procesø (jaudinimo ir 

slopinimo) paslankumas, sumaþëja ðirdies ir kraujagysliø bei kvëpavimo sistemø 

funkcinis pajëgumas, padidëja kaulø trapumas, sumaþëja raumenø ir raiðèiø elastingumas, 

atrofuojasi neveiklûs raumenys, sumaþëja sànariø paslankumas, sutrinka 

medþiagø apykaita, pakinta kûno laikysena. Dël ðiø organizmo pakitimø 

sumaþëja senyvo amþiaus þmoniø fiziniø ypatybiø rodikliai bei fizinis darbingu- 

74

mas. Sistemingai atliekant fizinius pratimus ir naudojant sveikatingumo priemones, 

senëjimo procesà galima sulëtinti. 

Senyvo amþiaus þmonëms geriausiai tinka sveikatingumo fiziniai pratimai, 

judëjimo veiksmai. Tai tokios fiziniø pratybø rûðys: gimnastika, plaukimas, slidinëjimas, 

irklavimas, ávairios turizmo formos, bëgimas ristele, ávairûs þaidimai ir 

kt. Tuo galima uþsiimti ávairiose sveikatos grupëse. „Sveikatos grupiø“ pratybø 

metodikos pagrindà sudaro fiziniø pratimø kompleksiðkumas. Atliekant ávairius 

pratimus, yra efektyviau veikiamas organizmas, pratybos ágyja didesná emociná 

atspalvá. 

Savarankiðkai treniruojantis galima atlikti kasdieninæ rytinæ mankðtà (10-20 min) 

bei pasirinkti fiziniø pratimø rûðá (sporto ðakà) ir 2-3 kartus per savaitæ sportuoti. 

Bet dël sportavimo trukmës ir intensyvumo reikëtø pasitarti su gydytoju. 

Pastaruoju metu vis daþniau organizuojamos veteranø varþybos. Bûtina dalyvavimo 

sàlyga – tinkamas pasirengimas. Tinkamai pasirengus, galima dalyvauti 

ávairiø sporto ðakø varþybose, net ir sunkumø kilnojimo, lengvosios atletikos (ávairiose 

rungtyse), plaukimo ir kt. varþybose. Pasirinkti galima ir ávairius sporto 

þaidimus. Ið jø pirmiausia reikëtø paminëti tokius sporto þaidimus, kur veteranas 

nepriklauso komandai, todël lengviau galima susitarti dël treniruoèiø. Tai tenisas, 

stalo tenisas, badmintonas. Dalyvavimas varþybose – atsakingas darbas, todël 

dalyvauti jose galima tik leidus gydytojui. 

SKAIÈIAVIMAS – vienas ið fiziniø pratimø tempo reguliavimo bûdø. Padeda mokytojui 

reguliuoti fiziniø pratimø atlikimo tempà ir fiziná krûvá. Daþniausiai skaièiuojama 

vienas, du, trys, keturi arba áterpiant pastabas. Skaièiavimas padeda 

organizuoèiau ir tvarkingiau vesti pamokà. Kartais reikëtø sudaryti sàlygas ir patiems 

mokiniams pasirinkti jiems patogiausià pratimø atlikimo tempà, ypaè dirbant 

su vyresniais mokiniais. 

SPECIALUSIS FIZINIS RENGIMAS – sportininko fiziniø gebëjimø tobulinimo procesas, 

atsiþvelgiant á pasirinktà sporto ðakà. 

SPECIALUSIS TRENIRUOTUMAS – sportininko organizmo pokyèiai, atsirandantys 

tobulinant specifinæ raumenø ir funkciniø sistemø veiklà, kuri atitinka sporto 

ðakos ar rungties varþybø pobûdá. 

SPORTAS – atskirø sporto ðakø treniruotës ir varþybos, kuriø metu þmogus siekia 

geriausiø rezultatø. Tai ámanoma specializuojantis pasirinktoje sporto ðakoje. Sportui 

taip pat bûdingos skatinimo priemonës (iðkovoti vardai, medaliai, diplomai, 

asmeninës dovanos ir kt.), grieþta medicininë ir pedagoginë kontrolë, glaudus 

trenerio ir jo auklëtinio(-iø) bendradarbiavimas, t. y. visos fizinio aktyvumo formos, 

gerinanèios þmoniø fiziná parengtumà bei dvasinæ bûsenà. 

SPORTINË AEROBIKA – tai sporto ðaka, kuriai bûdingas 100-110 s trukmës intensyviø, 

áspûdingø ir palyginti sunkiø fiziniø pratimø, atliekamø pagal muzikinio 

75

kûrinio ritmà, kompleksas. Dalyvaujant sportinës aerobikos pratybose gerëja sveikata, 

tobulinamas kûno groþis, judesiø kultûra, koordinacija, geriau jauèiamas 

ritmas, lavinamos fizinës ypatybës. Rengiamos tokiø rungèiø sportinës aerobikos 

varþybos: vienetø (vyrø bei moterø), dvejetø ir trejetø (vyrø, moterø bei miðriø). 

Balais vertinamas sportinis meistriðkumas bei meniðkumas. Pasaulio èempionatai 

rengiami nuo 1985 m., Lietuvos – nuo 1992 m. 

SPORTINË FORMA – optimalus sportininko, siekianèio geriausiø rezultatø, pasirengimas 

varþyboms. Sportinës formos vertinimo kriterijus yra testai ir pasiekti 

rezultatai, kurie iðreiðkiami konkreèiais mato vienetais (cm, m, s, kg). 

SPORTINË SPECIALIZACIJA – technikos ir taktikos ávaldymas, fiziniø ypatybiø 

iðlavinimas pasirinktoje sporto ðakoje, siekiant aukðtø rezultatø. 

SPORTINËS TRAUMOS – ávairûs kûno suþalojimai, patiriami per kûno kultûros 

pratybas bei varþybas. Traumø prieþastys gali bûti objektyvios (pvz.: netinkamai 

parinkta pratybø vieta, prastas inventorius) ir subjektyvios (saugos taisykliø nepaisymas, 

metodikos taisykliø nesilaikymas, sportininkø pervargimas, nedrausmingumas, 

nepakankamas parengtumas). Suþalojimø galima iðvengti þinant traumø 

prieþastis. Traumø prieþastis galima grupuoti taip: 1) sanitarijos ir higienos 

reikalavimø nesilaikymas, 2) fizinio ugdymo proceso organizavimo taisykliø ir 

metodikos nepaisymas, 3) varþybø taisykliø nesilaikymas. 

SPORTININKAS – þmogus, kuris sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto 

varþybose, siekia kuo aukðtesniø sportiniø rezultatø, nuosekliai didina savo 

sportiná meistriðkumà. 

Sportininkas mëgëjas – þmogus, kuris nuosekliai tobulina savo fizines galias, 

sportiná meistriðkumà ir yra ásitikinæs, kad tai bûtina jo sveikatai, fizinei bei 

dvasinei gerovei; dalyvauja sporto varþybose, grieþtai laikydamasis tarptautiniø 

taisykliø ir negaudamas ið to jokios materialinës naudos. 

Sportininkas profesionalas – þmogus, kurio pagrindinë veikla yra sportinë, 

kuri nors sporto ðaka. Jis pragyvena ið savo profesijos, t. y. gauna uþmokestá uþ 

sportinius laimëjimus, savo vardo naudojimà reklamos tikslais. Pirmieji (beisbolo) 

profesionalai susibûrë XIX a. viduryje. 

Sportuotojas – þmogus, kuris laikosi sveikos gyvensenos principø, reguliariai 

mankðtinasi, lanko pamëgtos sporto ðakos pratybas, dalyvauja varþybose, atlikdamas 

fizinius pratimus, stiprina savo sveikatà, fizines bei dvasines galias, lavina 

bûtinus gyvenime judëjimo ágûdþius; savo malonumui sportuojantis þmogus. 

SPORTO MOKSLAS – tai visuma mokslo ðakø, turinèiø bendrà tyrimø objektà, t. y. 

þmogaus fiziná aktyvumà. Remiasi klasikiniais mokslais: filosofija, edukologija, 

antropologija, fiziologija, biochemija, biomechanika, sporto medicina, sporto higiena, 

sporto psichologija, kûno kultûros ir sporto treniruotës teorija ir kt. Nagrinëja 

þmogaus organizmo pokyèius dël fizinio aktyvumo poveikio, þmogaus elg- 

76

senos bei gyvensenos ypatumus ir jø kaità (fizinio iðsivystymo, fizinio ir psichinio 

parengtumo harmonijà, sveikatos bûklæ, jos palaikymo ir atgavimo bûdus bei 

priemones, sportiniø rezultatø kitimus ir kt.). Fizinës veiklos sàlygø tyrimø pamatas 

– sporto istorijos, sporto sociologijos, sporto vadybos ir sporto ekonomikos 

pagrindai. 

SPORTO TRENIRUOTË – valdomas pedagoginis vyksmas, t. y. ilgalaikis ir sistemingas, 

specializuotas ir kryptingas sportininko asmenybës bei jo fiziniø, techniniø, 

taktiniø, intelektiniø savybiø, gebëjimø tobulinimas atliekant pirmiausia fizinius 

pratimus. Treniruotës tikslas – siekti kuo geresniø pasirinktos sporto ðakos 

arba rungties rezultatø, tausojant sportininko sveikatà ir laiduojant harmoningà 

asmenybës ugdymàsi. Per sporto treniruotæ sportininkai ávaldo tam tikros sporto 

ðakos technikà ir taktikà, pasiekia bendro ir specialaus fizinio, psichinio parengtumo 

tam tikrà lygá, ugdo valià, ágyja specialiø þiniø. Visa tai sudaro sporto treniruotës 

turiná. Á sporto treniruotæ reikia þiûrëti kaip á ilgalaiká (keliø, keliolikos ir 

net keliasdeðimt metø) procesà. Ðá procesà sudaro metiniai (pusmetiniai) treniruoèiø 

ciklai. Metiná treniruoèiø ciklà sudaro trys periodai: parengiamasis, varþybø, 

pereinamasis. Treniruoèiø skirstymo á periodus tikslas – sudaryti sàlygas sportininkams 

tinkamai pasirengti pagrindinëms, svarbiausioms varþyboms. Organizuojant 

sporto treniruotæ remiamasi specializacijos, nepertraukiamumo, bendrojo 

ir specialaus rengimo vieningumo, laipsniðko ir maksimalaus reikalavimø didinimo, 

cikliðkumo, banguotojo treniruotës krûvio principais. 

SPORTO TRENIRUOTËS PERIODIZACIJA – sportinio rengimo skirstymas á laikotarpius, 

kuriems bûdingi tam tikri uþdaviniai ir tø uþdaviniø ágyvendinimo priemonës. 

Sporto treniruotës periodizacijà lemia objektyvûs sportinës formos vystymosi 

dësningumai. Sportinës formos gali bûti trys fazës: ágijimo, iðlaikymo, 

laikino sportinës formos praradimo. Atsiþvelgiant á ðiuos vystymosi dësningumus, 

metinis treniruoèiø ciklas skirstomas á tris periodus: parengiamàjá, varþybø 

ir pereinamàjá. 

Parengiamojo periodo trukmë nuo 2-3 iki 5-6 mënesiø. Jis skirstomas á du 

etapus: bendrojo rengimo ir specialiojo rengimo. Bendrojo rengimo etapo uþdavinys 

– sudaryti sàlygas ágyti sportinæ formà. Daugiausia dëmesio ðiame etape 

skiriama fizinëms ypatybëms lavinti, judëjimo ágûdþiams plësti, fizinio parengtumo 

lygiui kelti. Naudojami ávairûs bendrojo lavinimo pratimai. Jaunøjø sportininkø 

treniruoèiø metu vyrauja bendrojo rengimo, o ne specialiojo rengimo pratimai. 

Didëjant sportininkø meistriðkumui, reikia daugiau laiko skirti sportininko 

specialiajam rengimui. Ðiuo laikotarpiu didinamas fizinis krûvis. 

Specialiojo rengimo uþdavinys – siekti, kad sportininkas ágytø sportinæ formà. 

Sporto treniruotës tikslas – gerinti specialøjá treniruotumà. Treniruoèiø metu 

tobulinami technikos ir taktikos ágûdþiai, sudaromos panaðios á varþybø sàlygos. 

77

78 

Ðiame etape daugiau laiko skiriama specialiajam rengimui. Vienos treniruotës 

metu specialiajam rengimui skiriama 60-70 proc. laiko. Keièiasi fizinio krûvio 

trukmës ir intensyvumo santykis. Fizinio krûvio intensyvumas didëja. Ðio etapo 

pabaigoje vis daþniau sportininkai dalyvauja varþybose (kontrolinëse, draugiðkose, 

kvalifikacinëse ir kt.). Pasiektas varþybø rezultatas rodo sportininko parengtumo 

lygá, kuris turëtø bûti aukðtesnis uþ praëjusiais metais pasiektà rezultatà. 

Varþybø periodo trukmë nuo 1,5-2 mën. iki 4-7 mën. Ðio periodo uþdavinys 

iðlaikyti ágytà sportinæ formà. Svarbiausias tikslas – gerai pasirengti pagrindinëms 

varþyboms ir sëkmingai jose dalyvauti. Keliose varþybose sportininkas dalyvaus, 

priklauso nuo sporto ðakos ir sportininko kvalifikacijos. Jeigu sporto ðaka 

susijusi su dideliais fiziniais krûviais ir psichine átampa (daugiakovë, maratono 

bëgimas, boksas ir kt.), sportininko dalyvavimas varþybose ribojamas. Jeigu yra 

dideli laiko intervalai tarp pagrindiniø varþybø, sportininkui rekomenduojama 

dalyvauti papildomose varþybose (pavyzdþiui, vidutiniø nuotoliø bëgikai gali dalyvauti 

200 m bëgimo rungtyje, daugiakovininkai – dviejose, trijose rungtyse ir 

pan.). Be to, sportininkas gali dalyvauti ir ávairiose kitose varþybose (kontrolinëse, 

atrankinëse, draugiðkose, kvalifikacinëse, parengiamosiose ir kt.), kuriose norint 

dalyvauti nereikia specialaus pasirengimo. Sportininkas gali dalyvauti tokiose 

varþybose po nedidelio poilsio intervalo (2-3 dienø). Paèios varþybos ir varþybø 

aplinka sukelia tokias emocijas, kurios padeda sportininkui mobilizuotis, susikaupti 

ir sutelkti maksimalias pastangas, to beveik neámanoma pasiekti áprastomis 

treniruoèiø sàlygomis. 

Treniruoèiø procesas ðiame periode turi bûti organizuojamas taip, kad padëtø 

iðlaikyti bendrojo fizinio parengtumo lygá ir pakeltø specialiojo parengtumo lygá. 

Treniruoèiø skaièius per savaitæ ir fizinio krûvio dydis jose priklauso nuo sportininkø 

dalyvavimo varþybose daþnumo. Pastebëta, kad treniruoèiø metu staiga 

perëjus nuo maksimaliø fiziniø krûviø prie maþesniø (esant dideliam laiko intervalui 

tarp varþybø) maþëja sportininkø treniruotumo lygis. Rekomenduojama esant 

dviejø ir daugiau savaièiø intervalui tarp varþybø, organizuoti treniruotes, kuriose 

atliekami dideli fiziniai krûviai. Tokiu atveju 7-10 dienø prieð varþybas krûvio 

apimtá reikëtø maþinti, o intensyvumas turëtø ðiek tiek padidëti arba likti toks 

pats. Poilsis prieð varþybas turëtø bûti toks, kad varþybos sutaptø su sportininko 

superkompensacijos faze. 

Ðiame periode nerekomenduojama keisti judëjimo veiksmø technikos arba 

pradëti mokytis naujos technikos. Rekomenduojama, jeigu reikia, pakoreguoti 

judëjimo veiksmø technikà. Èia svarbu átvirtinti ir toliau tobulinti „ðlifuoti“ tuos 

technikos ir taktikos ágûdþius, kuriuos sportininkas ávaldë (ágijo) per parengiamàjá 

periodà.

Po varþybø periodo prasideda pereinamasis laikotarpis. Jo trukmë – 1-2 mën. 

Ðio periodo uþdavinys – visavertis sportininko poilsis po dideliø treniruoèiø ir 

varþybø krûviø, taip pat atitinkamo treniruotumo lygio iðlaikymas pereinant á 

naujà makrociklà. Sportininkui svarbu fiziðkai ir psichiðkai atsigauti. Treniruoèiø 

turiná sudaro sportininko bendras fizinis rengimas, kuris kaitaliojamas su aktyviu 

poilsiu. Reikia vengti vienarûðiø fiziniø krûviø bei monotoniðkø treniruoèiø. 

Bûtina keisti (kaitalioti) judëjimo veiklos pobûdá bei pratybø vedimo sàlygas. 

Pavyzdþiui, cikliniø sporto ðakø atstovai gali þaisti sporto þaidimus, sporto 

þaidimø atstovai – bëgti krosà, taikytinos ávairios turizmo formos ir pan. Apskritai 

sportininkams gali bûti suteikiama tam tikra laisvë pasirenkant pratybø turiná. 

Svarbu, kad tø pratybø metu sukeltos teigiamos emocijos padëtø greièiau ir efektyviau 

organizmui atsigauti. Ðiame periode sumaþinama fizinio krûvio apimtis. 

Lyginant su parengiamuoju periodu, darbo apimtis sumaþëja maþdaug 3 kartus. 

Sumaþëja ir pratybø skaièius per savaitæ. Jeigu dël tam tikrø prieþasèiø sportininkas 

atliko nedidelius fizinius krûvius ir maþai dalyvavo varþybose, tai jam nebûtinas 

ir pereinamasis periodas. Po varþybø periodo jis ið karto gali pradëti nuo 

parengiamojo periodo. Ðiame periode svarbu iðanalizuoti visà sportininko atliktà 

darbà ir numatyti ateities gaires (treniruoèiø planà) kitam makrociklui. 

SPORTO TRENIRUOTËS TURINYS – ávairiapusio sportininko rengimo komponentai. 

Já sudaro: fizinis (þr. p. 19), techninis (þr. p. 82), taktinis (þr. p. 81), psichinis 

(þr. p. 73), teorinis (þr. p. 83), integralusis sportininko rengimas (þr. p. 26). 

Sportininko rengimas – ávairiapusis ir vientisas procesas. Visos sporto treniruotës 

turinio sudedamos dalys yra tarpusavyje susijusios. Pavyzdþiui, geras fizinis 

parengtumas sudaro palankias sàlygas sportininko techniniam ir taktiniam 

rengimui. Taktiniai planai varþybø metu gali bûti sëkmingai ágyvendinami tik 

tada, jeigu sportininkas yra gerai ávaldæs judëjimo veiksmø technikà. Tai ypaè 

ryðku þaidþiant sporto þaidimus. Sporto treniruoèiø ir varþybø metu áveikdamas 

ávairius sunkumus sportininkas ugdo savo valios savybes. Kuo iðsamesnës sportininko 

þinios, tuo gali bûti kryptingesnis jo fizinis, techninis ir taktinis rengimas. 

Taigi sportininko rengimas – integralus procesas, sujungiantis visas sportininko 

rengimo dalis á vienà visumà. 

SPORTO VARÞYBOS – dviejø arba daugiau sportininkø, komandø, sporto klubø, 

kolektyvø varþymasis pagal ið anksto paskelbtus nuostatus, laikantis oficialiøjø 

sporto ðakos taisykliø. Tikslas –nustatyti nugalëtojus, prizininkus, dalies arba visø 

dalyviø uþimtas vietas. Organizuojamos ávairiø rûðiø varþybos. Svarbiausios 

ið jø – olimpiados, èempionatai, universiados, pirmenybës. 

SRAUTINIS STOTINIS METODAS – mokiniø organizavimas, mokymas ir lavinimas 

specialiai paþenklintose salës, aikðtelës vietose. Sudaromos kelios (daþniausiai 

4-10) uþduoèiø „stotys“ ir mokiniai nedidelëmis grupelëmis (po 1-5), perei- 

79

dami ið vienos „stoties“ á kità, atlieka jose ið anksto numatytus fizinius pratimus. 

Krûvis daþniausiai reguliuojamas pagal kartojimø skaièiø arba pagal laikà (sekundëmis, 

minutëmis). Paprastai taikomas pagrindinëje pamokos dalyje. Taikant 

ðá metodà, galima kiekvienam individualiai parinkti fiziná krûvá, kompleksiðkai 

lavinti fizines mokiniø ypatybes bei tobulinti technikos veiksmus. Padeda siekti 

gero pamokos glaudumo. Norëdamas taikyti ðá metodà, mokytojas ypaè gerai turi 

bûti pasirengæs pamokai, o mokiniai turi bûti sàmoningi, drausmingi. Bûdingiausi 

metodikos bruoþai: a) uþduotys mokiniams skiriamos siekiant lavinti ne tik 

fizines ypatybes, bet ir átvirtinant judëjimo ágûdþius, patikrinant ágytas þinias (metodikos, 

teorijos); b) nesiekiama maksimalaus fizinio krûvio intensyvumo (per 

treniruotes gali bûti kitaip); c) „stoties“ pratimø laikas – iki 2 min; d) „rate“ yra 

ne maþiau kaip 4 „stotys“; e) „stotyje“ gali mankðtintis ir vienas mokinys. 

STANDARTINË TECHNIKA – ðiuolaikinis, racionalus (judëjimo) veiksmo atlikimo 

bûdas, bûdingas daugumai atlikëjø. 

STRESAS – psichinë ir fiziologinë átampos bûsena, visuma organizmo apsauginiø 

reakcijø, kurias sukelia þalingi aplinkos ar vidaus veiksniai-stresoriai. Stresà gali 

sukelti fizinë ar psichinë trauma, liga. Fiziologinis stresas reiðkiasi ðirdies ritmo, 

kraujospûdþio, kvëpavimo, raumenø tonuso, smegenø elektrinio aktyvumo pokyèiais, 

judesiø koordinaciniais sutrikimais. Psichinis stresas – emocinë átampa, 

baimë (didelis jaudinimasis prieð varþybas, baimë pralaimëti ir kt.). Stresas gali 

bûti naudingas arba þalingas, tai priklauso nuo stresoriaus intensyvumo ir organizmo 

atsparumo. Nedideli stresai skatina organizmo gyvybines funkcijas, grûdina. 

1936 m. H. Seljë sukûrë stresø teorijà ir pradëjo vartoti ðá terminà. 

SUSILIEJANTIS UGDYMAS – tai pedagoginis procesas, kurio metu jausmø ir paþinties 

sferos yra neatsiejamos, tarsi dvi vienos upës srovës, tai afektinës (emocijø, 

nuostatø, vertybiø) sferos integravimas su kognityvine sfera (intelektu). Susiliejantis 

ugdymas grindþiamas svarbiausia humanistinës psichologijos nuostata 

apie þmogaus visybiðkumà, nedalomumà. Á mokymo procesà siekiama átraukti ir 

besimokanèiojo jausmus, vaizduotæ, judesá (kûno kalbà). Ðios paþangios mokymo 

krypties pradininkas yra amerikietis G. I. Brownas. 

SVEIKATINGUMO AEROBIKA (ritminë gimnastika) – tai gimnastikos rûðis: 1. Fiziniø 

intensyvios mankðtos pratimø kompleksas, kurá sudaro ëjimas, bëgimas, 

ðuoliavimas, lankstymasis, rankø ir kojø mostai, ðokio elementai, kurie atliekami 

stovint, sëdint, gulint pagal tam tikrà ritmà ar muzikà. Tikslas – didinti þmoniø 

fiziná aktyvumà, stiprinti sveikatà, gerinti fiziná parengtumà, pasirengti moderniam 

iðraiðkos ðokiui. 2. Sporto ðaka, t. y. 2,5-3 min trukmës gimnastikos parodomoji 

programa, kurià sudaro fiziniø pratimø, atliekamø pagal ritmà, kompleksas. 

Ritminæ gimnastikà daro vienas, du arba grupë sportininkø. Á ritminës gimnastikos 

programà draudþiama átraukti meninës gimnastikos ir sportinës gimnastikos, 

80

eiko ir kitø elementø. Vertinama judesiø atlikimo technika, artistiðkumas bei 

sportininko iðvaizda. Pasaulio èempionatai rengiami nuo 1990 m. 

TAIKOMASIS FIZINIS RENGIMAS – fiziniø gebëjimø, atsiþvelgiant á profesijà, 

tobulinimo procesas. Jo tikslas – lavinti pirmiausia tas fizines ypatybes ir formuoti 

tuos judëjimo ágûdþius, kuriø reikia uþsiimant tam tikra profesine veikla. 

Taikomasis fizinis rengimas gali padidinti profesinio rengimo veiksmingumà, 

pasiekti didelá ir pastovø darbingumà. 

TAKTIKA (sportinë) – rungtyniavimo kovos bûdø ir metodø, kuriais siekiama uþsibrëþto 

tikslo, visuma. 

TAKTINIS SPORTININKO RENGIMAS – ávairiapusio sportininko rengimo komponentas. 

Taktinio rengimo tikslas – iðmokyti sportininkà kuo racionaliau naudoti 

savo gebëjimus kiekvienø rungtyniø metu, iðugdyti kûrybinius gebëjimus. 

Sportininko taktinio rengimo efektyvumà lemia þinios, intelektas, màstymo greitumas, 

pastabumas, atmintis, greita orientacija, gebëjimas ágytas þinias ir ágûdþius 

taikyti (per praktikà) varþybø metu. Siekiant efektyvesniø sportinës kovos 

rezultatø, galima ið anksto parengti taktiná planà tokiais atvejais: 1) parengiant 

(pavyzdþiui, þaidþiant sporto þaidimus) taktinius derinius ið standartiniø padëèiø 

(krepðinyje – ginèas, futbole – laisvas ar baudos smûgis ir pan.); 2) tø sporto ðakø 

dalyviams (irkluotojams, dviratininkams, ilgø nuotoliø bëgikams ir kt.), tarp kuriø 

nëra fizinio sàlyèio; 3) kai varþovas paþástamas. 

Jeigu varþovas (komanda, sportininkas) nepaþástamas, stengiamasi atlikti „taktinæ 

þvalgybà“, t. y. surinkti kuo daugiau informacijos apie varþovà ið spaudos, 

stebint varþybas, treniruotes, vaizdo áraðus. Tokiu bûdu galima suþinoti varþovo 

privalumus ir trûkumus, jo mëgstamiausià kovos bûdà ir visa tai panaudoti rengiant 

taktiná planà. Lavinant sportininko taktinius gebëjimus, svarbu kartu tobulinti ir jo 

atliekamø veiksmø technikà, nes viena yra norëti, o kita – galëti. Jeigu þaidëjas 

varþybø metu savo taktinio sumanymo negali techniðkai atlikti – taktika bergþdþia. 

Taktika gali bûti pasyvi ir aktyvi. Pasyvi taktika – leisti varþovui rodyti iniciatyvà, 

siekiant tinkamu momentu smogti lemiamà smûgá (fechtavime, bokse tai 

kontrataka, vidutiniø ir ilgø nuotoliø bëgime bei dviraèiø sporte – spurtas ið uþ 

nugaros). 

Aktyvi taktika – panaudoti tokius veiksmus, kurie varþovui bûtø neparankûs, 

neáprasti (bëgant kaitalioti greitá; greitinti ir lëtinti atakas boksuojantis; kaitalioti 

veiksmø technikà þaidþiant tenisà ar stalo tenisà: atliekami ávairûs sukamieji smûgiai; 

kaitaliojamos gynybos sistemos þaidþiant krepðiná ir pan.). 

TECHNIKA: 1. Judesiø, veiksmø atlikimo bûdai, padedantys pasiekti aukðtø sportiniø 

rezultatø. 2. Judesiø, veiksmø ir jø deriniø visuma, atitinkanti sportininko 

individualias savybes ir padedanti ágyvendinti reikiamus sportinës veiklos uþdavinius, 

atiduodant maþiausiai jëgø ir energijos. 

81

TECHNINIS SPORTININKO RENGIMAS – ávairiapusio sportininko rengimo komponentas; 

varþybiniø judëjimo veiksmø technikos ávaldymo procesas. Judëjimo veiklos 

uþdaviniai gali bûti ávairûs, todël skirtingi gali bûti ir reikalavimai technikai 

ávaldyti. Iðtvermæ lavinanèiø sporto ðakø (plaukimo, ilgø nuotoliø bëgimo, dviraèiø 

sporto, slidinëjimo ir kt.) sportininkai turi atlikti tik reikiamus judesius, kad kuo 

maþiau iðeikvotø energijos. O tø sporto ðakø sportininkø, kuriø rezultatus lemia 

judesiø menas (meninë ir sportinë gimnastika, dailusis èiuoþimas, ðuoliai á vandená 

ir kt.), tobulà technikà rodo judesiø groþis ir tikslumas. Sportininko techninio rengimo 

struktûra nesiskiria nuo mokymo proceso struktûros (þr. p. 52), taèiau norint 

pasiekti maksimaliø rezultatø pasirinktoje sporto ðakoje reikia laikytis tam tikrø 

reikalavimø. Vienas ið jø – labai geras sportininko fizinis parengtumas. Esant nepakankamam 

fiziniam parengtumui, technika bus neefektyvi, deformuojama. 

Kitas svarbus uþdavinys – klaidø, padarytø ávaldant technikà, taisymas (þr. 

klaidos, jø atsiradimo prieþastys ir taisymas p. 35). Ypaè svarbu, kad nesusiformuotø 

netaisyklingi judëjimo ágûdþiai. Susiformavusias judëjimo veiksmø technikos 

klaidas labai sunku iðtaisyti. Tam reikia daug laiko, kantrybës ir nëra garantijos, 

kad ta klaida vël nepasikartos átemptø varþybø metu. Todël pirmuose 

dviejuose mokymo etapuose ypaè reikia stengtis taisyti klaidas, formuoti taisyklingø 

judëjimo veiksmø technikà. 

Sporto treniruoèiø procese savo specifika iðsiskiria treèiasis – átvirtinimo ir 

tobulinimo – mokymo etapas. Ðis etapas, pradedant pirmaisiais judëjimo gebëjimø 

ávaldymo þingsniais, tæsiasi visà laikà, kol sportininkas treniruojasi ir siekia 

aukðtø sportiniø rezultatø. Todël net ir pasiekæs aukðtø sporto rezultatø, sportininkas 

turi nuolat galvoti apie tolesná judesiø tobulinimà. Judëjimo veiksmo technika 

turi bûti tokio lygio, kad sportininkas varþybø metu esant ávairioms sàlygoms 

(skirtingoms meteorologinëms sàlygoms, dideliam sportininkø nuovargiui, 

didelei varþybø átampai, þiûrovams keliant triukðmà ir pan.) efektyviai, be klaidø 

atliktø tà veiksmà. Ðiame etape taip pat individualizuojama technika atsiþvelgiant 

á pakitusá fiziniø ypatybiø iðlavinimo lygá. 

TEMPAS – judesiø, atliktø per laiko vienetà, skaièius. 

TEMPO METODAS – iðtvermës lavinimo bûdas. Jam bûdingas varþybø nuotoliø 

arba jø atkarpø áveikimas gana dideliu tolygiu greièiu (panaðiu á varþybø greitá). 

Tempo metodà taiko ávairiø cikliniø sporto ðakø atstovai. Sportininko pulso daþnumas 

svyruoja nuo 160 iki 185 tv/min. Darbas vyksta ties anaerobinio slenksèio 

riba, taip pat ir virðija já. Taikant tempo metodà geriau lavinama specialioji iðtvermë, 

didinamas ðirdies tûris, gerai vystomi dirbanèiø raumenø kapiliarai, keliamas 

energetinis potencialas. Ðis metodas taikomas parengiamojo periodo pabaigoje 

ne daþniau kaip vienà kartà per savaitæ ir varþybø periode (esant 2-4 savaitëms 

tarp varþybø). 

82

TEORINIS SPORTININKO RENGIMAS – ávairiapusio sportininko rengimo komponentas. 

Sportininko rengimo sistemà sudaro metodiniai, medicininiai, biologiniai, 

psichologiniai sporto treniruotës, varþybø bei jëgø atgavimo pagrindai. Kiekvienas 

sportininkas turi þinoti bendruosius psichikos procesø ypatumus, þinoti 

fiziniø pratimø átakà organizmo organø ir sistemø veiklai. Ypaè gerai kiekvienas 

turi þinoti racionalios dienotvarkës ir mitybos reikalavimus, asmens higienos taisykles 

ir savistabos principus, gerai iðnagrinëti ir suvokti varþybø taisykles. To 

iðmokstama teorinio rengimo metu. Tai gali bûti paskaitos, seminarai, pokalbiai 

su didelio meistriðkumo þaidëjais ir treneriais, varþybø ir treniruoèiø stebëjimas 

bei jø analizavimas, aptarimas ir, be abejo, specialios literatûros nagrinëjimas. 

TESTAS – uþduotis arba uþduoèiø sistema individo savybëms (psichinëms, funkcinëms, 

fizinëms ir kt.) nustatyti. Naudojant testà siekiama nustatyti, kiek tiriamojo 

asmens ypatybiø kiekybiniai rodikliai skiriasi nuo tai grupei, kuriai jis priklauso, 

bûdingø vidutiniø charakteristikø (standartø). Testavimo rezultatai padeda nustatyti 

asmens savybes, asmenybiø skirtumus. 

Testas, kaip patikrinimo priemonë, turi atitikti bent keletà reikalavimø: 1. Informatyvumo 

(validumo) – naudojant testà nustatomas tas ugdymo komponento 

poþymis, kuriam jis yra skirtas. Informatyvumas gali bûti ir diagnozuojantis, ir 

prognozuojantis. Diagnozuojantis, kai pagal testavimo duomenis ávertinama dabartinë 

padëtis, o prognozuojantis, kai nusakoma ateitis. 2. Patikimumo – testas 

panaudotas pakartotinai arba panaudotas nepriklausomø specialistø duoda pakankamai 

tapatø rezultatà (visiðko sutapimo bûti negali). Testuojami tie patys 

asmenys tokiomis pat sàlygomis. 3. Objektyvumo – ávairûs tyrëjai, tirdami tà patá 

reiðkiná, turi gauti tuos paèius rezultatus. 

Daugumà testø, ypaè asmenybei tirti, negalima tiesiogiai (neadaptavus) pradëti 

naudoti kitoje ðalyje. Juos reikëtø standartizuoti konkreèioje socialinëje ir 

kultûrinëje aplinkoje. Iðkyla standartizavimo bazës parinkimo ir norminimo problemos. 

Kaip parinkti standartizavimo etalonà: orientuotis á vidutiná ar á realø 

kokybës lygá, ar standartu laikyti geriausiø pedagogø ugdymo institucijø rezultatus. 

Norminti ypaè svarbu, kai pereinama nuo daugiamaèio prie vienmaèio diagnostinio 

kriterijaus. 

TESTAVIMAS – tai mokslinis tyrimo metodas, taikomas sporto teorijoje, t. y. vertës 

nustatymas, kokybinis ar kiekybinis bandymas. Norint ávertinti fizinio ugdymo 

procesà naudojami didaktiniai, psichologiniai, sociologiniai, medicininiai, biologiniai 

ir kt. testai. Testavimas – sudëtingas darbas: reikia ne tik teoriðkai pasirengti, 

bet ir gebëti taikyti sudëtingà tyrimo metodikà, mokëti objektyviai ir teisingai 

ávertinti gautus duomenis. Reikia atsiþvelgti ir á neiðvengiamus sunkumus: 

kartais sunku ávertinti tiriamøjø sàþiningumà; tyrimo rezultatai gali bûti netikslûs 

ir dël tiriamøjø elgesio priklausomybës nuo ávairiø situaciniø veiksniø. 

83

TOLYGUSIS METODAS – ilgo darbo iðtvermës lavinimo bûdas. Ðá metodà apibûdina 

ilgalaikis maþo arba vidutinio nekintamo intensyvumo darbas. Pulso daþnumas 

(sportininko) svyruoja nuo 110-150 tv/min. Skiriami 3 jo variantai: 1) atsigavimo 

pobûdþio (110 ± 10 tv/min), 2) palaikomojo pobûdþio (palaiko treniruotumà, 

130 ± 10 tv/min), 3) ugdomojo poveikio (150 ± 10 tv/min). Anaerobinis 

slenkstis neperþengiamas. Taikant ðá metodà pagerëja aerobinis sportininko darbingumas, 

deguonies imlumas, daugëja hemoglobino ir eritrocitø, tobulëja kvëpavimo 

ir ðirdies sistemø veikla. 

TRAJEKTORIJA – kûno arba kûno daliø judëjimo kelias. Ðiame kelyje galima iðskirti 

formà (þr. p. 84), kryptá (þr. p. 36) ir amplitudæ (þr. p. 4). 

TRAJEKTORIJOS FORMA – tam tikro fizinio pratimo struktûrinë dalis. Pagal formà 

judëjimo kelias gali bûti tiesiaeigis ir kreivaeigis. Þmogaus kûno dalys atlieka 

kreivaeigius judesius. Daþnai jie bûna suapvalëjæ (þaidþiant tenisà, t. y. judesiai 

su teniso rakete; metant á krepðá ir pan.). Atliekant tokius judesius nereikia ádëti 

raumenø pastangø stabdant ið inercijos judanèias atskiras kûno dalis. Kai reikia 

panaudoti trumpus ir labai greitus judesius (tiesus smûgis bokse, dûris fechtavime), 

judëjimo kelias gali bûti ir tiesiaeigis. 

TRENIRUOÈIØ PROCESO STRUKTÛRA – sportinio rengimo rûðiø, pratybø ir 

varþybø krûviø tarpusavio ryðys bei santykis. Sporto treniruotës turinio komponentus 

(fiziná, techniná, taktiná, psichiná, teoriná) sujungia treniruoèiø procesas, 

kuris turi tam tikrà struktûrà. Treniruoèiø proceso struktûrà apibûdina: treniruoèiø 

turinio komponentø (fizinio, techninio, taktinio rengimo ir kt.), tarpusavio 

ryðys ir priklausomybë, treniruotës krûvio parametrø (trukmës ir intensyvumo) 

atitinkamas santykis, tam tikras treniruoèiø proceso grandþiø nuoseklumas (tam 

tikrø pratybø ir jø daliø, etapø, periodø, ciklø). Laiko atþvilgiu treniruoèiø procesà 

galima skirstyti á mikrostruktûrà (þr. p. 49), mezostruktûrà (þr. p. 48), makrostruktûrà 

(þr. p. 48). 

Diagramoje pateikta bendra treniruoèiø proceso struktûros schema (þr. p. 85). 

TRENIRUOKLIS – árenginys arba átaisas fizinëms ypatybëms lavinti arba judesiø 

technikai mokyti. Treniruokliai daþniausiai sukonstruoti taip, kad vienu metu 

gali mankðtintis keli ar net keliolika sportininkø. Pagal specialià metodikà atliekant 

pratimus galima lavinti ávairias raumenø grupes ir tiksliai nustatyti fiziná 

krûvá. 

TRENIRUOTUMAS – fizinë, funkcinë, psichinë bûsena, kuri lemia sportininko veiklà 

pasirinktoje sporto ðakoje arba rungtyje. Ði sàvoka yra daugiau siejama su biologiniais 

(funkciniais ir morfologiniais) pakitimais organizme. Ðie pakitimai atsiranda 

dël treniruoèiø fiziniø krûviø ir reiðkiasi padidëjusiu fiziniu darbingumu. 

Yra bendrasis treniruotumas ir specialusis treniruotumas. Jeigu lygintume sàvokas 

treniruotumas ir parengtumas, tai sàvoka parengtumas yra platesnë. 

84

Daugiametës treniruotës procesas, jos stadijos 

ir etapai 

Makrociklai ir jø periodai: 

1) parengiamasis, 2) varþybø, 3) pereinamasis 

Mezociklas (ðiuo atveju já sudaro 4 mikrociklai) 

Mikrociklas (ðiuo atveju já sudaro 6 treniruotës) 

Treniruotë ir jos dalys: 1) parengiamoji, 2) pagrindinë, 

3) baigiamoji 

TURISTINIS ÞYGIS – pagrindinë turizmo forma. Keliauti galima pësèiomis, vandens 

keliais, slidëmis, dviraèiais, transporto priemonëmis. Paprasèiausias keliavimo 

bûdas – pësèiomis. Kiekvienam turistiniam þygiui reikia gerai pasiruoðti: 

sudaryti grupæ ir pasiskirstyti pareigomis, numatyti marðrutà, sudaryti kelionës 

planà, pasirûpinti reikiamu inventoriumi ir maistu, susidëti ko reikia á kuprinæ, 

numatyti ëjimo tvarkà, poilsá ir kt. Turistinis þygis – svarbi moksleiviø auklëjimo, 

sveikatos stiprinimo ir kraðtotyros puoselëjimo priemonë. 

TURIZMAS – viena ið aktyvaus poilsio rûðiø. Pagal tikslà turizmas skirstomas á 

paþintiná, sportiná, mëgëjø, socialiná, dalykiná ir religiná. 

VAIZDINIS METODAS – mokymo metodø rûðis. Skiriamas rodymas ir vaizdiniø 

priemoniø demonstravimas. Rodymas – tai mokymas judëjimo veiksmà, fiziná 

pratimà atlikti kopijuojant, pamëgdþiojant. Èia svarbu, kad nebûtø aklo kopijavimo, 

kad mokiniai gebëtø analizuoti tai, kà jie mato. Rodymui keliami ðie reikalavimai: 

1) rodymas turëtø bûti derinamas su þodiniais metodais; 

2) pirmasis rodymas turi bûti toks, kad ugdytiniai susidarytø taisyklingà judëjimo 

veiksmo standartinës technikos vaizdiná: veiksmas yra atliekamas tokiu 

lygiu, kuris yra prieinamas mokiniams; 

3) siekiant veiksmo efektyvumo, galima já parodyti meistriðkai; 

85

4) siekiant ugdytiniams parodyti akcentuotas veiksmo fazes ar atskirus svarbius 

judesius, reikia rodymo metu tuos momentus paryðkinti sulëtinant veiksmo 

atlikimà (jeigu tai yra ámanoma) arba rodyti tik veiksmo dalá; 

5) rodyti reikëtø emocingai, mokiniams ne vis tiek, ar mokytojas parodë pratimà 

abejingai, formaliai, ar rûpestingai, nuoðirdþiai. 

Paprastai judëjimo veiksmà ar fiziná pratimà rodo mokytojas, bet gali ir mokinys. 

Mokinys gali rodyti pratimà: 1) kai mokytojas dël amþiaus ar sveikatos bûklës 

negali gerai parodyti; 2) kai rodant veiksmà susidaro nepatogi kûno padëtis ir 

dël to sunku aiðkinti (pavyzdþiui, þemyn galva); 3) kai norima parodyti ugdytiniams, 

kad kiekvienas ið jø gali tà veiksmà atlikti; 4) kai norima akcentuoti tam 

tikras judëjimo veiksmo fazes, raumenø didesniø pastangø momentus. 

Demonstruojant vaizdines priemones (plakatus, nuotraukas, kinogramas, brëþinius, 

pieðinius) ugdytiniai geriau gali susidaryti to judëjimo veiksmo vaizdiná 

arba já patikslinti. Demonstruojant kino juostas ir vaizdo áraðus atsiranda daugiau 

galimybiø analizuoti judëjimo veiksmo ar fizinio pratimo atlikimo dinamikà (sulëtintu 

greièiu sustabdant, atsukant atgal ir pakartojant). Pastaruoju metu ypaè 

demonstruojami ir naudojami modeliai ir maketai sporto þaidimuose (krepðinio, 

futbolo, rankinio ir kt.). Treneriai, nagrinëdami þaidimo taktikà, analizuodami 

varþybø eigà, gali naudotis magnetiniais maketais ir labai greitai sustatyti bei 

perstatyti þaidëjus. 

VARÞYBØ METODAS – judëjimo veiksmø atlikimas rungtyniaujant, lenktyniaujant. 

Gali bûti taikomas per pratybas ir per kontrolines, atrankines, draugiðkas ir 

kt. varþybas. Daþniau taikomas tobulinant gerai treniruotø sportininkø atskirus 

veiksmus. Nerekomenduojamas taikyti pradiniame mokymo etape. Ðis metodas: 

• padeda sportininkui mobilizuoti maksimalias fizines ir dvasines pastangas; 

• reikalauja sudëtingesniø vedimo sàlygø; 

• reikalauja specialaus fizinio, techninio ir taktinio parengtumo; 

• sukelia didelæ psichinæ átampà, todël reikia atitinkamo sportininko psichinio 

parengtumo; 

• padeda nustatyti ir ávertinti sportininkø parengtumo lygá, jø daromas klaidas, 

trenerio darbo trûkumus; 

• padeda efektyviai tobulinti fizines ypatybes ir doros bei valios savybes. 

VARÞYBØ NUOSTATAI – normatyvinis dokumentas, reglamentuojantis sporto varþybø 

sàlygas bei programà. Nuostatai sudaromi prieð varþybas, kad rengëjai ir 

vykdytojai bei sportininkai galëtø tinkamai joms pasiruoðti. Sudaromi pagal ðiuos 

punktus: 1) tikslas ir uþdaviniai; 2) vedimo vieta ir laikas; 3) vadovavimas; 4) dalyviai; 

5) programa; 6) nugalëtojø nustatymas; 7) apdovanojimas; 8) paraiðkos. 

VARÞYBØ SISTEMOS – pastovus, nuoseklus ir tikslus rengiamø varþybø, rungèiø, 

rungtyniø iðdëstymas. Skiriamos ðios sistemos: olimpinë, ratø, miðrioji. 

86

Pagal olimpinæ sistemà varþybos organizuojamos vieno minuso, dviejø minusø, 

nustatant visas vietas, pagal reitingà. Olimpinei sistemai bûdinga tai, kad 

komanda (dalyvis), pralaimëjusi susitikimà, ið tolimesniø varþybø iðkrenta (vieno 

minuso) arba patenka á paguodos ratà (dviejø minusø), kur kovoja dël priziniø 

vietø. Organizuojant varþybas pagal olimpinæ sistemà, galima nustatyti visas dalyviø 

bei komandø vietas. Dël to padaugëja rungtyniø. Organizuojant tokias varþybas, 

reikia turëti daugiau sporto aikðèiø, teisëjø, inventoriaus; varþybos gali 

tæstis visà dienà, taèiau dienø, skirtø varþyboms, skaièius lieka toks pats kaip ir 

vieno minuso sistemos varþyboms skirtø dienø skaièius. Sistemoje pagal reitingà 

dalyviai (komandos) á lentelæ áraðomi pagal klasifikacijà (reitingà) ir nustatytà 

tvarkà. Jeigu dalyvauja, pavyzdþiui, 16 dalyviø, tai pirmajame etape susitinka 

pirmas su ðeðioliktu, antras su penkioliktu ir t. t. Burtai netraukiami. Varþybos, 

nustatant visas vietas, gali bûti vieno minuso, dviejø minusø. Olimpinë sistema 

naudojama, kai varþybose dalyvauja daug komandø (dalyviø) arba kai reikia varþybas 

organizuoti per nedidelá laiko tarpà. 

Ratø sistemai bûdingas objektyvumas nustatant nugalëtojà, kadangi visos komandos 

(dalyviai) turi susitikti tarpusavyje. Ðios varþybos uþtrunka ilgokai. Siekiant 

sutrumpinti varþybø laikà, dalyviai (komandos) skirstomi á pogrupius, kuriø 

nugalëtojai patenka á finalines grupes. Ratø sistema nustatomos visos vietos. 

Miðri sistema yra tokia, kai varþybos organizuojamos ir olimpine, ir ratø sistema 

(pavyzdys – „Sporto“ laikraðèio krepðinio taurës varþybos). 

VIENTISINIS METODAS – praktinis judesiø, technikos veiksmø ir jø deriniø mokymas 

neskirstant jø á dalis. Taikomas tada, kai judëjimo veiksmo beveik neámanoma 

suskaidyti á atskiras dalis (kamuolio metimas, kamuolio gaudymas, ðuoliai, 

ávairûs pakilimai ant gimnastikos prietaisø ir kt.), arba kai kitaip mokyti yra netikslinga, 

nes tokiu bûdu veiksmà, judesá galima iðmokti netaisyklingai. Siekiant 

atlikti vientisà judëjimo veiksmà: 1) naudojami parengiamieji pratimai, 2) lengvinamos 

pratimo atlikimo sàlygos (sumaþinamas prietaiso, barjero, kartelës aukðtis 

ir pan.), 3) teikiama mokytojo ar trenerio fizinë pagalba, 4) supaprastinamas judëjimo 

veiksmas (ðuolio á aukðtá ar granatos metimas atliekamas ið trumpesnio 

ásibëgëjimo), 5) judëjimo veiksmas atliekamas sulëtintu tempu ir pan. Taikant ðá 

metodà reikëtø stengtis atlikti judëjimo veiksmà vientisai. 

VIKRUMAS – gebëjimas greitai iðmokti naujus judesius, juos tiksliai atlikti ir sëkmingai 

veikti besikeièianèiomis sàlygomis. Vikrumas – sudëtinga, kompleksinë 

ypatybë, glaudþiai susijusi su kitomis fizinëmis ypatybëmis ir ávairiais judesiø 

ágûdþiais. Todël pedagogas turi ypaè atkreipti dëmesá á tas fizinio ugdymo priemones 

(judriuosius þaidimus, akrobatikà, ðuolius, mëtymus ir kt.), kurios padeda 

lavinti vikrumà. Beveik kiekvienas fizinis pratimas ar þaidimas daugiau ar maþiau 

lavina vikrumà. Taèiau jie efektyvûs tik tada, kai yra naujø elementø. Pradë- 

87

88 

jus atlikti veiksmà automatiðkai bei susidarius tvirtam ágûdþiui, jø poveikis lavinant 

vikrumà maþëja. Todël fizinius pratimus rekomenduojama nuolat keisti, papildyti 

naujais elementais, variantais, didinti pratimø sudëtingumà, pratimus atlikti 

ið ávairiø pradiniø padëèiø, „veidrodiniu“ bûdu, keièiant greitá, tempà ir pan. 

Judriøjø þaidimø metu reikëtø didinti vadovaujanèiøjø þaidëjø, kamuoliø, kliûèiø 

skaièiø, maþinti þaidimo aikðtelës plotà ir pan. 

Lavinant vikrumà, labai svarbu iðvengti nereikalingo raumenø átempimo. Mat 

vikrumas priklauso nuo gebëjimo atpalaiduoti raumenis reikiamu momentu. Vikrumà 

lavinantys fiziniai pratimai palyginti greitai nuvargina. Nuvargus pratimai 

neduoda laukiamo efekto. Mat vikrumo pratimai turi bûti atliekami tiksliais judesiais, 

sukeltais raumenø darbo pojûèiø. Todël vikrumo pratimai rekomenduojami 

po pramankðtos, o poilsio intervalai turëtø bûti tokios trukmës, kad jëgos spëtø 

sugráþti. 

Jaunesnysis mokyklinis amþius (7-11 metø) yra pats tinkamiausias vikrumui 

lavinti, nes ðiuo laikotarpiu intensyviai vystosi judëjimo, regëjimo, klausos, lietimo, 

pusiausvyros analizatoriai, sparèiai gerëja judesiø koordinacija. Pradinukai 

palyginti nesunkiai ávaldo sudëtingas judesiø koordinacijos technikà. Todël techniðkai 

sudëtingoms sporto ðakoms (sportinei, meninei gimnastikai, dailiajam èiuoþimui, 

stalo tenisui, plaukimui ir kt.) bûdinga ankstyva specializacija. Jaunesniojo 

ir viduriniojo mokyklinio amþiaus vaikai geba geriau iðlaikyti pusiausvyrà bei 

tiksliau atlikti judesius. Ðio amþiaus vaikams reikia sudaryti sàlygas iðmokti kuo 

daugiau judesiø, veiksmø, pavyzdþiui: plaukti, slidinëti, èiuoþti, vaþiuoti dviraèiu, 

þaisti ávairius judriuosius ir sporto þaidimus (stalo tenisà, badmintonà, maþàjá 

krepðiná), iðmokti atlikti daugelá gimnastikos bei lengvosios atletikos pratimø. 

Tai praturtintø judëjimo patirtá, sudarytø sàlygas geriau lavinti vikrumà, kurio 

taip reikia vyresniojo amþiaus vaikams. 

Svarbu stebëti ir ávertinti ugdytiniø vikrumà. Tam tikrose sporto ðakose vikrumas 

ávertinamas skirtingais testais, kadangi vikrumas vikrumui nelygus. Pavyzdþiui, 

ugdytinis vikrus þaisdamas su kamuoliu, bet gali bûti visai nevikrus atlikdamas 

gimnastikos pratimus ir atvirkðèiai. Rekomenduojama mokiniø vikrumà vertinti 

pagal 60 m bëgimo ir ðaudyklinio 4×15 m bëgimo rezultatø skirtumà. 60 m 

bëgimas atliekamas bëgimo take ið aukðto starto, o ðaudyklinis 4×15 m bëgimas 

atliekamas kitokiu bûdu. Salëje nubrëþiamos dvi paralelinës linijos 15 m atstumu 

viena nuo kitos. Mokinys stovi prie starto, – finiðo linijos. Uþ tolimesnës linijos 

padëti 2 kubeliai. Po þenklo mokinys bëga iki tolimesnës linijos, paima vienà kubelá, 

gráþta ir padeda kubelá uþ starto – finiðo linijos, bëga vël iki tolimesnës linijos, 

paima antrà kubelá ir gráþta, kerta finiðo linijà (su kubeliu rankose). Ið laiko, per kurá 

mokinys nubëgo 4×15 m atstumà, atimamas 60 m bëgimo laikas. Gautas skirtumas 

(rezultatas ávertintas sekundëmis) ir bus vikrumo ávertinimo rodiklis. Kuo skirtu-

mas maþesnis, tuo vikrumas didesnis. Galima bëgti ir 3×10 m, 5×10 m arba 10×5 m 

atstumus. Taip vikrumà galima ávertinti ir kitose sporto ðakose. Pavyzdþiui, krepðininko 

kamuolio varymo technikà galima ávertinti pagal þaidëjo bëgimà maksimaliu 

greièiu per aikðtelæ ten ir atgal be kamuolio (56 m) bei varant kamuolá. Gautø laikø 

skirtumas ir bus krepðininko vikrumo ávertinimas. 

Apskritai nëra vieno kriterijaus sportininko vikrumui ávertinti. Todël kiekvienu 

atveju ðiai ypatybei ávertinti pasirenkamas testas, kuriuo nustatomas specialus 

vikrumas. Pavyzdþiui, atitinkamais (specialiais) testais galima ávertinti gimnasto, 

krepðininko, futbolininko ar kitos sporto ðakos atstovo vikrumà. 

ÞAIDIMO METODAS – tai judriøjø þaidimø, þaidyminiø pratimø naudojimas per 

fizinio ugdymo pratybas. Ðio metodo esmë: mokiniø judëjimo veikla organizuojama 

remiantis þaidimo turiniu, sàlygomis, taisyklëmis. Taikant ðá metodà: 

- pagyvinamos pratybos, sudominami mokiniai, maþinamas nuovargis, palyginus 

su monotoniðko pobûdþio pratimais; 

- padedama mokyti ir tobulinti ávairius judesius, veiksmus; 

- padedama efektyviai lavinti fizines ypatybes; 

- sudaroma kai kuriø keblumø nustatant fiziná krûvá; 

- sudaromos palankios ir efektyvios sàlygos judesiø koordinacijai lavinti; 

- padedama iðryðkinti mokiniø charakterio bruoþus, formuoti dorovës bruoþus, 

ugdyti valios ypatybes bei intelektinius gebëjimus. 

Siekiant sumaþinti pratybø monotoniðkumà reikia daþnai taikyti ðá metodà 

per kûno kultûros pamokas bei treniruotes. 

ÞODINIS ÁVERTINIMAS – neformalus þiniø, gebëjimø tikrinimo metodas. Gali 

bûti pateiktas trumpai („gerai“, „blogai“) arba plaèiau ir iðsamiau ávertinant teigiamas 

ir neigiamas judëjimo veiklos pasekmes. Þodinis ávertinimas gali bûti 

panaðus á nagrinëjimà, taèiau taikant ðá metodà ugdytiniai neátraukiami á pokalbá 

su pedagogu. Þodinis ávertinimas – tai neformalus vertinimas (þr. pasiekimø vertinimas 

p. 63). 

ÞODINIS METODAS – reikiamø þiniø, nurodymø, paaiðkinimø, ávertinimø pateikimas 

per kûno kultûros pratybas ir varþybas, vartojant specialius terminus ir sàvokas. 

Mokytojo ir mokiniø sàveika neámanoma be þodinio bendravimo. Mokiniams 

þodþiu pateikiamos uþduotys, aktyvinama jø fizinë veikla, analizuojami ir 

ávertinami laimëjimai, valdomas visas mokymo, lavinimo ir auklëjimo procesas. 

Visi þodiniai metodai pagal jø paskirtá gali bûti sàlygiðkai skiriami á 3 grupes: 

1. Pasakojimas (þr. p. 63), aiðkinimas (þr. p. 4) – þodis vartojamas kaip þiniø 

perteikimo priemonë. 2. Nurodymas, komanda (þr. p. 36), skaièiavimas (þr. p. 75) – 

þodis vartojamas siekiant vadovauti ugdytiniø veiklai. 3. Nagrinëjimas (þr. p. 58), 

pokalbis (þr. p. 72), þodinis ávertinimas (þr. p. 89) – þodis vartojamas kaip ugdytiniø 

veiklos analizës ir ávertinimo priemonë. 

89

ÞODINIØ METODØ NETRADICINIAI BÛDAI – þodiniø metodø taikymo neáprasti 

variantai (atvejai). Vadovaujantis Kûno kultûros iðsilavinimo standartais pedagogai 

yra orientuojami daugiau taikyti aktyvinanèius, skatinanèius savarankiðkumà 

metodus bei metodinius bûdus. Pavyzdþiui, didinant fizinio ugdymo (-osi) 

prasmingumà ir psichologizacijà (psichiniø reiðkiniø, kurie susidaro mokymo ir 

auklëjimo vyksme, áþiûrëjimas), galima bûtø daþniau taikyti þodinius metodus ir 

jø netradicinius bûdus. 1. Projektas. Susiskirstæ á grupeles mokiniai rengia projektà, 

o konsultuoja geriau tam pasirengæs ugdytinis. Pavyzdþiui, projektà „Kaip 

lavinti jëgà“ sudaro teorinë ir keliø pamokø konkreti praktinë veikla. Konsultacijos 

gali bûti ir tarp grupeliø. 2. Argumentai „uþ ir prieð“. Pavyzdþiui, sakomi 

teiginio „Ar norint lipti virve reikia turëti stiprias rankas?“ argumentai. 3. Akvariumas. 

Iðmokæ dalá ar visà pratimà mokiniai pasako, kas buvo nauja, naudinga, 

teigiama ir kas kritikuotina. Mokytojas nesikiða, tik klauso. 4. Debatai. Diskusija 

dël tam tikros nuostatos, teiginio patvirtinimo ar paneigimo. Debatø struktûra: 

dalyvauja dvi grupës, o jø argumentus iðsako tik lyderiai. Pasisakymø trukmë 

grieþtai reglamentuota. Debatai labai tinka prieðtaringoms nuostatoms gvildenti. 

5. Apklausa. Þodþiu ar raðtu tiriama situacija. Mokymo procese taikoma individuali, 

frontali arba kombinuota apklausa. 

Aktyviø mokymo metodø yra daug. Èia paminëti tik reèiau taikomi. Svarbiausia 

jø paskirtis – didinti kiekvieno mokinio (negabaus, talentingo) veiklos 

prasmingumà, saviraiðkà, geriau parengti savikûrai. 

90 

LITERATÛRA 

1. Adaðkevièienë E. Vaikø fizinio ugdymo pedagogika. – V., 1994. – 198 p. 

2. Aktyvaus mokymosi metodai : mokytojo knyga. –V., 1998. – 143 p. 

3. Arends R. Mokomës mokyti. – V., 1998. – 519 p. 

4. Bendrojo iðsilavinimo standartai : I-X klasës (tikslieji, gamtos mokslai, darbai 

ir buities kultûra, kûno kultûra) : projektas (2). – V., 1997. – 183 p. 

5. Bitinas B. Ugdymo tyrimø metodologija : vadovëlis. – V., 1998. – 345 p. 

6. Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. – V., 1993. – 967 p. 

7. Fullan M. Pokyèiø jëgos : skverbimasis á ugdymo reformos gelmes. – V., 

1998. – 216 p. 

8. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagoginë psichologija. – V., 1994. – 624 p. 

9. Gobikas Z., Stakionienë V. Fiziniø pratimø mokymo pagrindai. – V., 1980. – 

45 p.

10. Hopkins D., Ainscow M., West M. Kaita ir mokyklos tobulinimas. – V., 1998. – 

320 p. 

11. Jakavièius V., Juðka A. Mokyklos pedagogika : vadovëlis pedagogikos specialybiø 

studentams. – K., 1996. – 304 p. 

12. Jovaiða L. Pedagogikos terminai. – K., 1993. – 264 p. 

13. Kardelis K. Moksliniø tyrimø metodologija ir metodai : vadovëlis. – K., 1997. – 

208 p. 

14. Karoblis P. Sportinës treniruotës struktûra ir valdymas. – V., 1994. – 135 p. 

15. Karoblis P. Sportininkø iðtvermës ugdymas. – V., 1996. – 82 p. 

16. Katinas M., Mikutienë L. Gimnastikos mokymo metodikos pagrindai. – V., 

1996. – 163 p. 

17. Kûno kultûros pamokos pradinëse klasëse / sudarë V. Blauzdys, V. Kuklys. – 

K., 1992. – 262 p. 

18. Kûno kultûros teorija : knyga savarankiðkoms studijoms / sudarë A. Vilkas. – 

V., 1995. – 110 p. 

19. Lewy A. Valstybinës ir mokyklos lygmens ugdymo programos. – V., 1998. – 

110 p. 

20. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos : I-X klasës. – 

V., 1997. – 370 p. 

21. Medicinos enciklopedija / red. koleg. : V. Grabauskas ir kt. – V., 1991, t. 1. – 

544 p. 

22. Medicinos enciklopedija / red. koleg. : V. Grabauskas ir kt. – V., 1993, t. 2. – 

544 p. 

23. Miðkinis K. Trenerio etika. – K., 1998. – 204 p. 

24. Raslanas A., Skernevièius J. Sportininkø testavimas. – V., 1998. – 135 p. 

25. Rajeckas V. Pamoka. – V., 1997. – 56 p. 

26. Rajeckas V. Mokymo metodai. – V., 1997. – 76 p. 

27. Rajeckas V. Mokiniø mokymosi rezultatø tikrinimas ir vertinimas. – V., 1998. – 

84 p. 

28. Skernevièius J. Sporto treniruotës fiziologija. – V., 1997. – 85 p. 

29. Sporto terminø þodynas / parengë St. Stonkus. – K., 1996. – 680 p. 

30. Vaikø darþeliø programa. Vërinëlis / sudarë O. Monkevièienë. – V., 1993. – 

241 p. 

31. Áîãåí Ì. Ì. Îáó÷åíèå äâèãàòåëüíûì äåèñòâèÿì. – Ìîñêâà, 1985. – 

193 ñ. 

32. Âàéíáàóì ß. Ñ. Ãèãèåíà ôèçè÷åñêîãî âîñïèòàíèÿ. – Ìîñêâà, 1986. – 

175 ñ. 

33. Ìàòâååâ Ë. Ï. Òåîðèÿ è ìåòîäèêà ôèçè÷åñêîé êóëüòóðû : ó÷åáíèê. – 

Ìîñêâà, 1991. – 543 ñ. 

91

92 

Turinys 

PRATARMË ............................................................................................................ 3 

TERMINAI BEI SÀVOKOS ................................................................................... 4 

LITERATÛRA ....................................................................................................... 90 

Vytautas Kuklys, Vincentas Blauzdys 

KÛNO KULTÛROS TEORIJOS IR METODIKOS 

TERMINAI BEI SÀVOKOS 

Mokymo priemonë kûno kultûros specialybës studentams 

Tir. 250 egz. 5,75 sp. l. Uþsak. Nr. 11 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT-2034 Vilnius 

Maketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT-2009 Vilnius 

Kaina sutartinë

kūno kultūros teorijos ir metodikos terminai bei sąvokos

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?