Vilniaus pedagoginio universiteto veikla 2003 metais

Rektoriaus 

akademiko Algirdo Gaiþuèio 

ataskaita 

Vilniaus pedagoginio 

universiteto veikla 2003 

metais 

Vilnius, 2004 

1

2 

© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004

TURINYS 

TURINYS ............................................................................................. 2 

UNIVERSITETO STRUKTÛRA IR DARBUOTOJAI ....................... 5 

FINANSAI ............................................................................................ 8 

STUDIJOS .......................................................................................... 16 

MOKSLAS .......................................................................................... 46 

TARPTAUTINIAI RYŠIAI ................................................................. 57 

RYÐIAI SU VISUOMENE.................................................................. 62 

PEDAGOGØ KVALIFIKACIJOS CENTRAS ..................................... 63 

KALBØ MOKYMO CENTRAS .......................................................... 65 

BIBLIOTEKA ..................................................................................... 66 

INFORMACINIS SKYRIUS ............................................................... 79 

KULTÛRA .......................................................................................... 81 

SPORTAS ............................................................................................ 83 

ÛKIS ................................................................................................... 86 

SOCIALINË RÛPYBA ........................................................................ 87 

3

Universiteto struktûra ir darbuotojai 

UNIVERSITETO STRUKTÛRA IR 

DARBUOTOJAI 

Dabartinë Universiteto struktûra susiformavo 1989–1990 m. reformos 

metu. Ji ðiek tiek pasikeitë per pastaruosius 14 nepriklausomybës metø, 

taèiau esminiø struktûriniø pakeitimø nebuvo. 

Šiuo metu Universitete yra 8 fakultetai: Fizikos ir technologijos, Gamtos 

mokslø, Istorijos, Lituanistikos, Matematikos ir informatikos, Pedagogikos 

ir psichologijos, Slavistikos, Uþsienio kalbø. Fakultetuose yra 51 katedra, 

veikia 14 mokslo padaliniø (2 institutai, 2 mokslo centrai, 12 moksliniø 

laboratorijø), biblioteka ir skaityklos. Universitetas taip pat yra S. 

Daukanto vidurinës mokyklos steigëjas. Turime 7 bendrabuèius, Gamtos 

mokslø fakulteto mokymo bazæ Tamoðavoje, poilsio bazes Palangoje, Kunigiðkëse 

ir Raðëje, stadionà Þvëryne. 

Be ðiø padaliniø dar veikia administracijos ir ûkio padaliniai, buhalterija, 

leidykla, informacinis skyrius, ávairûs centrai. Per ðiuos metus ávyko 

svarbûs Universiteto pokyèiai. Kovo 26 d. að tapau Universiteto rektoriumi 

ir suformavau pagrindiniø savo pagalbininkø „komandà“: studijø prorektoriumi 

tapo dr. V. Bernotas, mokslo – prof. habil. dr. R. Þelvys, plëtros 

ir tarptautiniø ryðiø – dr. A. Ragauskas. Jie atstovauja ávairioms mokslo 

kryptims ir yra skirtingø kartø þmonës, turi geras rekomendacijas kaip 

administratoriai ir mokslininkai. 

Per ðiuos metus Universiteto restruktûrizavimo idëja tapo realybe. Aktyviai 

veikë Universiteto restruktûrizavimo komisija (vadovas prof. R. Þelvys), 

ir dabartiniu metu jau yra parengti detalûs bûsimøjø studijø ir mokslo 

institutø planai ir jø uþdaviniai. 

2003 m. Vilniaus pedagoginiame universitete 52 katedroms buvo skirta 

519,21 pedagoginio personalo etatø (2002 m. – 521,58). 

Etatø struktûra 

Metai Dėstytojai 

Iš viso 

Profesoriai Docentai Lektoriai Asistentai 

2003 

62,95 225,78 109,78 120,7 519,21 

5


Ðiose katedrose dirbo 571 dëstytojas: 

73 profesoriai; 

206 docentai; 

132 lektoriai; 

160 asistentø. 

Moksliniø laboratorijø skaièius nepasikeitë. Kaip ir ankstesniais metais, 

2003 m. jø buvo 15: Fizikos ir technologijos fakultete – 2; Gamtos 

mokslø fakultete – 2; Lituanistikos fakultete – 2; Matematikos ir informatikos 

fakultete – 1; Pedagogikos ir psichologijos fakultete – 2; Slavistikos 

fakultete – 1; Uþsienio kalbø fakultete – 1. 

Jose dirbo 7 vyriausieji mokslo darbuotojai, 9 vyresnieji mokslo darbuotojai, 

5 mokslo darbuotojai ir 7 jaunesnieji mokslo darbuotojai. Su darbuotojais, 

aktyviai dirbusiais moksliná darbà, buvo sudaromos autorinës sutartys. 

Iš viso 2003 m. Universitete dirbo 1264 darbuotojai (2002 m. – 1273 

darbuotojai), 599 mokslo darbuotojai dirbo katedrose ir laboratorijose, 389 

darbuotojai, turintys mokslo laipsná ar pedagoginá vardà. Tai sudarë 64,9 

proc. visø mokslo darbuotojø. 

Universitete, kaip pagrindinëje darbovietëje, dirba 404 mokslo darbuotojai: 

228 ið jø turi daktaro mokslo laipsná; 

37 – habilituoto daktaro laipsná; 

116 – docento pedagoginá vardà; 

26 – profesoriaus pedagoginá vardà. 

6


Fakultetuose pagrindines pareigas einanèiø mokslo ir pedagoginio 

personalo amþiaus vidurkis yra toks: 

LF – 45 metai, SF – 49, UKF – 45, IF – 48, PPF – 48, GMF – 48, 

FTF – 51, MIF – 50 metø. 

Senatui leidus 2003 m. sudarytos 44 darbo sutartys su mokslo darbuotojais, 

vyresniais negu 65 metai (2002 m. – 33 sutartys). 

Ðie skaièiai ir grafikai liudija, kad Universiteto restruktûrizavimas, Lietuvai 

tampant Europos Sàjungos nare, yra bûtinas ir neatidëliotinas. Pirma, 

reikia plësti kai kurias smulkias katedras, gerai paruoðti katedrø pedagoginio 

ir mokslinio krûvio apskaità, perþiûrëti pedagoginio ir mokslinio 

personalo sudëtá. Antra, visuose fakultetuose ieðkoti bûdø ir priemoniø, 

kad maþëtø valandininkø skaièius (ypaè jø daug Pedagogikos ir psichologijos 

fakultete, Istorijos fakultete). Universiteto akademinë bendruomenë taps 

brandesnë, jeigu pagrindinëje darbovietëje dirbs aukðtos kvalifikacijos dëstytojai, 

atsakingi ir reiklûs. Treèia, Universitetas greitai sensta, bûtinas jo 

modernizavimas ir atjauninimas, darbuotojø amþiaus vidurkis visuose fakultetuose 

siekia kone 50 metø! 

Reikia siekti, kad nuolat kiltø Universiteto darbuotojø (visø grandþiø) 

kvalifikacija. Ji turi tiesioginæ átakà studentø iðsilavinimui ir Universiteto 

finansavimui. 

7

Finansai 

8 

FINANSAI 

2003 m. Valstybës biudþeto asignavimø planuota, gauta ir panaudota: 

10.2. programos. Aukðèiausios kvalifikacijos specialistø rengimas – 

16621,1 tûkst. Lt (5,5 proc. Lietuvos universitetø programos). 

10.3. programos. Studentø rëmimas ir jø kreditavimo plëtojimas (stipendijos) 

– 4743,0 tûkst. Lt (8,25 proc. Lietuvos universitetø programos). 

Uþ teikiamas mokamas paslaugas 2003 m. surinkta 14167,2 tûkst. Lt 

pajamø, ið jø – 11159,0 tûkst. Lt uþ mokslà. Á Valstybës biudþetà sumokëta 

14436,7 tûkst. Lt. Sugràþinta ið biudþeto 10.4 programos. Mokslo ir studijø 

specialiosios programos – 16756,8 tûkst. Lt (áskaitant 2002 m. kasiná 

likutá 992,2 tûkst. Lt). 

Specialiøjø lëðø (negyvenamø patalpø nuomos) 2003 m. gauta 

72,8 tûkst. Lt, ávairiems darbams iðleista – 50,6 tûkst. Lt. Ið valstybës vardu 

gautos paskolos gyvenamøjø namø (1 bendrabuèio) renovacijai skirtø 

lëðø atlikta darbø uþ 353,0 tûkst. Lt. 

Universitetas gavo tikslinës paskirties lëðø (pavedimø sàsk.) 2545,3 tûkst. Lt, 

ið jø – 946,0 tûkst. Lt skirta mokslinio ir pedagoginio personalo darbo uþmokesèiui 

padidinti, 82,0 tûkst. Lt – papildomoms stipendijoms. 

2003 m. pajamos (tûkst. Lt) 

Finansavimo šaltiniai Finansavimo apimtys 

Valstybės asignavimai 21364,2 

Teikiamų paslaugų pajamos 14167,2 

Tikslinis finansavimas 2545,3 

Iš viso 38076,7 

1 lentelë

2003 m. pajamos (38434,4 tûkst. Lt) 

2003 m. biudþeto asignavimai palyginus su 2002 m. sumaþëjo 

269,8 tûkst. Lt, bet, 2025,6 tûkst. Lt padidëjus teikiamoms mokamoms 

paslaugoms, Universitete pajamø padaugëjo 2078,8 tûkst. Lt. 

Pajamos (tûkst. Lt) 

Finansai 

9

Finansai 

10 

Iðlaidos 2003 m. (tûkst. Lt) 

2 lentelë 

Išlaidų straipsniai Biudžeto asignavimai Specialioji 10.4 pr. Tikslinis Iš viso 

10.1 ir 10.3 pr. 

finansavimas 

Darbo užmokestis 10920,4 5538,3 995,6 17454,3 

Socialinis draudimas 2892,8 2188,7 308 5389,5 

Stipendijos 4743 – 82 4825 

Doktorantų stipendijos 915,4 – 9 924,4 

SOCRATES programos 

ir kitos stipendijos 

185 – 20,2 205,2 

Šildymas 824,8 125,5 – 950,3 

Elektros energija 380 62,2 – 442,2 

Ryšių paslaugos – 189,7 – 189,7 

Vandentiekis ir 

kanalizacija 

124,5 30,2 – 154,7 

Transporto išlaikymas – 171,7 – 171,7 

Spausdiniai – 213,7 119,1 332,8 

Kitos prekės – 1418,9 – 1418,9 

Komandiruotės 95,2 142,1 – 237,3 

Kitos paslaugos – 1225,9 377,8 1603,7 

Kitos išlaidos 144,1 1026,8 633,6 1804,5 

Ilgalaikio turto remontas – 1293,9 – 1293,9 

Ilgalaikio turto įsigijimas 139 439,7 – 578,7 

Iš viso 21364,2 14067,3 2545,3 37976,8

Nurašyta ilgalaikio turto per 2003 m. (Lt.) 

Finansai 

3 lentelë 

Padalinys 13* 16* 18* Iš viso 

subsąskaita subsąskaita subsąskaita 

1 2 3 4 5 

GMF 14634,00 10020,00 985,00 25639,00 

FTF 62956,00 5117,00 68073,00 

SF 11457,00 6821,00 18278,00 

IF 111346,00 2168,00 113514,00 

MIF 1579,00 1579,00 

LF 9550,00 9550,00 

PPF 769,00 769,00 

UKF 23057,00 7177,00 2966,00 33200,00 

REKTORATAS 1150,00 1150,00 

BIBLIOTEKA 22399,00 6781,00 29180,00 

BUHALTERIJA 67530,00 67530,00 

ADMINISTRACIJOS SKYRIAI 10100,00 10100,00 

GMF ŪKIO DALIS 5020,00 5159,00 10179,00 

II RŪMAI ŪKIO DALIS 27238,00 27238,00 

STUDENTŲ ATSTOVYBĖ 10862,00 10862,00 

S. DAUKANTO VID. M-KLA 26825,00 919,00 27744,00 

V BENDRABUTIS 2487,00 2487,00 

VI BENDRABUTIS 10500,00 10500,00 

GARSO IR VAIZDO 

TECHNIKOS CENTRAS 

60229,00 60229,00 

GARAŽAS 4121,00 4121,00 

Iš viso 468274,00 59697,00 3951,00 531922,00 

13* subsàskaita: kompiuteriai, faksai, laboratorijø áranga, mokymo 

priemonës ir kt. prietaisai 

16* subsàskaita: gamybos ir ûkio inventorius, baldai, kilimai, kopijavimo 

aparatai, telefonai, garso ir vaizdo aparatûra 

18* subsàskaita: kitas turtas 

11

Finansai 

Eil. 

Nr. 

Ilgalaikio turto ásigijimas per 2003 m. (Lt.) 

Pavadinimas 10,4 

programa 

10,2 

programa 

Parama Tikslinis 

finansavimas 

ir kt. šaltiniai 

4 lentelë 

Iš viso 

1 2 3 4 5 6 7 

1. Televizoriai 3587,00 3587,00 

2. Mašinų plovimo aparatas 2016,00 2016,00 

3. Pianinas „Holstein“ 4661,00 4661,00 

4. Kelio užtvara 7880,00 7880,00 

5. Kasos aparatai 5236,00 5236,00 

6. Foto aparatai 14291,00 14291,00 

7. Gitara 576,00 576,00 

8. Kanklės 750,00 750,00 

9. Akvariumas 1606,00 1606,00 

10. Trynimo-pjaustymo mašina 1560,00 1560,00 

11. Ledų vežimėlis 550,00 550,00 

12. Kepimo krosnis 3220,00 3220,00 

13. Ofortinis presas 1050,00 1050,00 

14. Vaizdo grotuvas 1557,00 1557,00 

15. Šaldytuvas 2669,00 2669,00 

16. Magnetola 1108,00 1108,00 

17. Meteostiebas 720,00 720,00 

18. Skeneris 2852,00 2852,00 

19. Svarstyklės 1100,00 1100,00 

20. Lydimosi taško matuoklis 2467,00 2467,00 

21. Faksas 3125,00 3125,00 

22. Videokamera 9153,00 9153,00 

23. Grafoprojektorius 1726,00 1726,00 

24. Projektorius 47886,00 47886,00 

25. Apsaugos sistema bibliotekai 38145,00 38145,00 

26. Kompiuterinė įranga 85692,00 138998,00 37881,00 27122,00 289693,00 

27. Valgyklos įranga 59200,00 59200,00 

28. Suvirinimo aparatas 1207,00 1207,00 

29. Vejapjovė 899,00 899,00 

30. Treniruokliai 3304,00 3304,00 

31. Valtis 1144,00 1144,00 

33. Regirstro pažymos ir 

rekonstr. proj. 

66689,00 66689,00 

34. Kilimas 1545,00 1545,00 

35. Kopijavimo aparatas 26642,00 26642,00 

36. Minkšti baldai 11925,00 11925,00 

37. Iškaba 1455,00 1455,00 

38. Vandens šildytuvas 567,00 567,00 

39. Rištuvas 

12 

983,00 983,00

Eil. 

Nr. 

Pavadinimas 10,4 

programa 

10,2 

programa 

Parama Tikslinis 

finansavimas 

ir kt. šaltiniai 

Tikslinis finansavimas (pavedimø lëðos) (tûkst. Lt) 

Finansai 

Iš viso 

39. Rištuvas 983,00 983,00 

40. Kt. baldai 43384,00 43384,00 

41. Rektoriaus toga 8800,00 1808,00 10608,00 

42. Rektoriaus regalijos 5114,00 1942,00 7056,00 

43. Vitražas 6624,00 6624,00 

44. Memorialinė lenta 3000,00 3000,00 

Iš viso 441954,00 138998,00 97081,00 41968,00 720001,00 

5 lentelë 

Iš kur gauta Lėšų paskirtis Suma 

Švietimo ir mokslo ministerija Valstybinės stipendijos 9,0 

" Stipendijos užsienio lietuviams 1,3 

" Stipendijos 82,0 

" Leidyba 109,1 

" „Litnet“ 41,0 

" Remontas, kelionės, parama ir kt. 149,8 

" Pedagogų kvalifikacija ir perkvalifikavimas 158,4 

" Filosofų olimpiada 2,4 

" Lėšos mokslo programoms 12,3 

" Mokslinio ir pedagoginio personalo darbo 

užmokesčio indeksas 

946,0 

" ES SOCRATES / ERASMUS programos lėšos 

(stipendijos) 

18,9 

" Parama konferencijoms, seminarams 20,2 

Lietuvos žemdirbystės institutas Programa „Augalų genetinių išteklių moksliniai 

tyrimai“ 

25,0 

Mokslo ir studijų fondas Temos ir parama konferencijoms 10,0 

Lietuvių kalbos komisija Temos 63,8 

" Valstybinės kalbos dėstymas 89,6 

Lietuvos olimpinė akademija Lėšos moksliniams tyrimams 0,6 

Jungtinių tautų vystymo programa Lėšos etikos dienai 2,0 

SOCRATES / ERASMUS Programa institucinis kontraktas 42,8 

ES SOCRATES programos 

koordinavimo paramos centras 

Lėšos stažuotei 17,2 

" Parama pagal Socrates programą 113,1 

ES SOCRATES / COMENIUS Lėšos „MenTTime“ projektui 5,9 

Viešoji įstaiga „Fudbolo perspektyvos“ Parama fudbolo komandai „Šviesa“ 25,0 

ES Leonardo da Vinčio programos 

paramos centras 

Lėšos projekto vykdymui 33,5 

20,0 

13

Finansai 

Iš kur gauta Lėšų paskirtis Suma 

Kūno kultūros ir sporto departamentas Tarptautinė sporto konferencija 20,0 

" Sporto aprangai ir inventoriui 6,0 

Lietuvos kūno kultūros akademija Disertacijų gynimui gautas finansavimas 8,7 

Pedagogų profesinės raidos centras Lėšos persikvalifikavimo programų vykdymui 4,6 

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ Sporto žaidimų skyriaus Mindaugo karūnavimo 

organizacija 

1,5 

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas Lėšos moksliniams tyrimams 21,0 

Lietuvos olimpinis sporto centras Lėšos moksliniams tyrimams 78,5 

Lietuvos olimpinis fondas LTOK-stipendija programai „Olimpinė šeima“ 8,0 

Lietuvos olimpinė akademija Lėšos konferencijoms 1,5 

Švietimo informacinių technologijų Lėšos kompiuterinio raštingumo tobulinimo 15,2 

centras 

kursams 

" Programa „MKP naudojimo ir diegimo tyrimo“ 44,9 

Kultūros, filosofijos ir meno institutas Lėšos projekto vykdymui 1,8 

Parama chorui „Ave vita“ 21,0 

Vilniaus miesto savivaldybė Lėšos moksliniams tyrimams 177,0 

Carolo Martino Gruodžio atminimo 

švietimo fondas 

Vardinės stipendijos 9,5 

Rašytojo K. Sajos stipendijos " 3,0 

A. Liaugmino vardinės stipendijos " 1,0 

Vilniaus universitetas Lėšos moksl.tyrimams 22,7 

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Lėšos konferencijoms 8,0 

Parduotų knygų pajamos 20,9 

Konkursų organizavimas 3,7 

PKC seminarų organizavimas 32,9 

Rėmėjų lėšos konferencijoms 16,1 

Vilniaus apskrities viršininko 

administracija 

PKC seminarų organizavimas 4,6 

Italų kultūros institutas Tikslinis finansavimas italų kalbos katedrai 15,9 

AB bankas „Snoras“ Parama pagal sutartį 2,0 

Kitos pajamos 16,4 

Iš viso 2545,3 

2003 m. gauta 72,8 tûkst. Lt, ávairiems darbams iðleista – 50,6 tûkst. Lt. 

Ið valstybës vardu gautos paskolos gyvenamøjø namø (I bendrabuèio) renovacijai 

skirtø lëðø atlikta darbø uþ 353,0 tûkst. Lt. 

Debitorinis ásiskolinimas apyskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarë 

609,6 tûkst. Lt (biudþeto – 186,7 tûkst. Lt). Palyginus su likuèiu laikotarpio 

pradþioje, jis sumaþëjo 83,0 tûkst. Lt (biudþeto – 103,4 tûkst. Lt). 

Gyventojø ásiskolinimas uþ komunalines paslaugas 2004-01-01 sudarë 

14

Finansai 

135,8 tûkst. Lt (lyginant su 2003-01-01 duomenimis sumaþëjo 

13,0 tûkst. Lt), studentø skola – 17,2 tûkst. Lt. 

Ásiskolinimas kreditais baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui sudarë 

469,8 tûkst. Lt (biudþeto – 220,5 tûkst. Lt). Palyginus su likuèiu metø 

pradþioje sumaþëjo 340,8 tûkst. Lt (biudþeto – 86,5 tûkst. Lt). Su darbuotojais, 

socialinio draudimo valdyba ir mokesèiø inspekcija atsiskaityta 2003 

m. Likome skolingi uþ ðildymà ir kt. paslaugas, bet tai nesiekia vieno mënesio 

normos. 

15

Studijos 

STUDIJOS 

Studijø administravimas ir studijø programos 

2003 m. balandþio 22 d. ásigaliojus naujoms Aukðtojo mokslo ástatymo 

(toliau – Ástatymo) pataisoms bei priëmus kitus poástatyminius aktus, pakito 

studijø proceso administravimas. Buvo pakeisti (papildyti) Ástatymo 2, 3, 13, 

15, 16, 17, 19, 22, 23, 24, 32, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 54, 56, 

57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 67 straipsniai. Sugrieþtintas studijø proceso reglamentavimas 

ir administravimas. Ástatymo pataisos suteikë daug galiø Studijø 

kokybës vertinimo centrui, kuris vertins ne tik atskiras studijø programas, bet 

ir visà aukðtosios mokyklos veiklà. Ástatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta: 

„Jeigu Studijø kokybës vertinimo centras pakartotinai neigiamai ávertina aukðtosios 

mokyklos veiklà ir nustato, kad jos teikiamos kvalifikacijos neatitinka nustatytø reikalavimø, 

Ministerija gali siûlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybiná universitetà“. 

Ástatymo 42 straipsnis „Bendrieji studijø reikalavimai“ papildytas 10 

dalimi, kur nustatyta: „Tais atvejais, kai studijø programoje yra numatyta studentø 

profesinës veiklos praktika, ámonë ar ástaiga, kurioje studentas atlieka praktikà, ir 

studentas bei aukðtoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartá. 

Sutarties turiná, formà ir registravimo tvarkà nustato Ministerija“. Taip pat 

gerokai buvo pakeistas 47 straipsnis „Priëmimas á valstybinæ aukðtàjà mokyklà“, 

kur nustatyta, kad konkursinis balas stojant formuojamas ið keturiø dalykø (ne 

daugiau kaip 3 brandos egzaminø) ávertinimø. 

Jau nuo 2000 m. Ástatymo 47 straipsnyje numatyta, kad priëmimo á studijas 

sàlygas nustato pati aukðtoji mokykla, Vyriausybës nustatyta tvarka suderinusi 

su Ministerija, o priëmimo sàlygos skelbiamos ne vëliau kaip prieð 2 

metus iki prëmimo pradþios. Vyriausybës 2003 m. rugpjûèio 29 d. nutarimu 

Nr. 1105 nustatyta, kad kiekvienais metais iki spalio 15 d. aukðtosios mokyklos 

pateikia derinti priëmimo taisykliø projektus, o Ministerija ðiuos projektus 

ávertina ne vëliau kaip per vienà mënesá nuo jø pateikimo dienos. 

Priimtose Ástatymo pataisose iðliko nuostata, kad universiteto studijø 

programas tvirtina Senatas. Taip pat pakeista 2000 m. priimto Ástatymo 49 

straipsnio 2 dalis, kur numatyta: „Studentas, neiðlaikæs egzamino, áskaitos ar 

kitaip neatsiskaitæs uþ studijø programoje numatytus dalykus, turi teisæ nemoka- 

16

Studijos 

mai perlaikyti (atsiskaityti) aukðtosios mokyklos nustatyta tvarka, kuri turi bûti 

priimta atsiþvelgus á studentø atstovybës siûlymus. Ði nuostata netaikoma aukðtosiose 

mokyklose, kurios naudoja kaupiamàjà þiniø vertinimo sistemà ir tam yra 

gavusios studentø atstovybës pritarimà“. 

Kardinaliai pakeistas Ástatymo 54 straipsnis. Jame nustatyta, kad Valstybës 

biudþeto lëðas kiekvienai valstybinei aukðtajai mokyklai kasmet skiria 

Seimas. Taigi atsisakyta Ministerijos ir aukðtosios mokyklos sutarties, kuria 

remiantis turëjo bûti skiriamos lëðos. 

Gerokai pakeistas Ástatymo 60 straipsnis „Nemokamas aukðtasis mokslas 

gerai besimokantiems valstybiniø aukðtøjø mokyklø studentams“, kurio 2 dalis 

papildyta nuostata, kad priëmimo á aukðtàjà mokyklà metu nustatytas studijø, 

uþ kurias sumokama ið valstybës biudþeto lëðø, vietø skaièius iðlieka per 

visà numatytà studijø laikotarpá. Ðis straipsnis papildytas 3 dalimi, kurioje 

numatyta, kad studento iðbraukimo ið studentø sàraðø uþ nepaþangumà 

tvarkà nustato pati aukðtoji mokykla. 4 dalyje nurodyta, kas gali pretenduoti 

á laisvas vietas ir kam teikiama pirmenybë. 5 dalyje teigiama, kad Universitetas 

turi teisæ panaudoti valstybës biudþeto lëðas ir kitoms studijø programoms 

finansuoti, jei nëra galimybës uþpildyti laisvas vietas ðio straipsnio 

4 dalyje nustatyta tvarka. Labai svarbus pakeitimas numatytas Ástatymo 

61 straipsnio „Mokamos studijos valstybinëse aukðtosiose mokyklose“ 2 dalyje, 

kur nustatyta, kad uþ studijas valstybinëje aukðtojoje mokykloje studijø kainà, 

atitinkanèià dalyko apimtá, moka: 

1) asmenys, studijuojantys nenuosekliai; 

2) asmenys, kartojantys nuosekliøjø studijø programos atskirus dalykus. 

Visi ðie Aukðtojo mokslo ástatymo pakeitimai turi atsispindëti Universiteto 

veiklà reglamentuojanèiuose dokumentuose. 

Siûlomi problemø sprendimo bûdai: 

1. Kadangi Ministerija iki ðiol nenustatë, ar VPU studijø programose numatyta 

studentø pedagoginë praktika yra profesinës veiklos praktika, 

bûtina su Mokslo ir studijø departamentu suderinti VPU sudaromø pedagoginës 

praktikos sutarèiø su mokymo ástaigomis turinio apimtá bei 

sutarèiø formà (kuruoja Universiteto vyr. praktikos vadovë). 

2. Rengiant ir derinant su Ministerija priëmimo á VPU taisykles, bûtina 

17

Studijos 

atsiþvelgti á Ástatymo pakeitimo nuostatas (kuruoja priëmimo komisijos 

atsakingoji sekretorë). 

3. Bûtina visas Universiteto studijø programas patvirtinti Senate (kuruoja 

Senato Studijø komisija). 

4. Parengti kokybiðkà studijø programø ekspertizës dokumentacijà joms 

akredituoti (kuruoja fakultetø tarybos ir dekanai). 

5. Nustatyti iðbraukimo ið Universiteto studentø sàraðø uþ nepaþangumà 

tvarkà ir atnaujinti Universiteto studijø nuostatus (kuruoja Senato arba 

Rektoriaus sudaryta komisija). 

Per 2003 m. Universitetas áregistravo tik vienà studijø programà. 

2003-07-04 ministro ásakymu Nr. ISAK-986 áregistruota socialinio darbo 

magistro studijø programa (valstybinis kodas 62105S207). Metø pabaigoje 

Ministerija pareikalavo iðbraukti ið studijø programø registro fizikos ir astronomijos 

bakalauro studijø programà kaip nebenaudojamà daugiau kaip 

trejus metus (remiantis ÐMM 2002-11-15 ásakymu Nr. 1869). Taip pat 

buvo rengiami chemijos, filosofijos, matematikos, psichologijos, geografijos 

studijø krypèiø reglamentai, kuriø rengimo komisijø veikloje dalyvavo 

ir Universiteto atstovai. Taèiau ðiuos reglamentus, nors jie ir buvo parengti 

2003 m., ministras patvirtino tik 2004 m., nes Studijø krypties reglamento 

sandara patvirtinta tik ministro 2003-12-11 ásakymu Nr. ISAK1775. 

Nuo 2003-11-22 (ÐMM 2003-11-12 ásakymas Nr. ISAK-1603) ásigaliojo 

nauja studijø rezultatø áskaitymo tvarka, pagal kurià nustatyti asmens 

pasiektø rezultatø kitoje aukðtojoje mokykloje áskaitymo principai ir jø áforminimo 

tvarka. Tiesa, LR Vyriausybës 2001-01-23 Nr. 74 nutarimu „Dël 

aukðtojo iðsilavinimo pripaþinimo pagal tæstinio mokymosi rezultatus tvarkos“ 

nustatyta, kad Universitetas turi teisæ iðduoti diplomà tiems asmenims, 

kurie studijavo ir kitose aukðtosiose mokyklose, taèiau diplomà iðduodanèiame 

Universitete jie turi bûti surinkæ daugiausiai kreditø ið programoje 

numatytø. Taigi bûtina kuo skubiau Senate patvirtinti rezultatø 

áskaitymo tvarkà Universitete (kuruoja Senato studijø komisija) ir remiantis 

patvirtintais studijø krypèiø reglamentais suderinti Universiteto chemijos, 

filosofijos, matematikos ir psichologijos studijø krypèiø programas su ministro 

patvirtintu studijø krypèiø reglamentu (kuruoja fakultetø tarybos). 

18

Studijos 

Studijø programø vertinimas ir akreditavimas 

2003 m. Studijø kokybës vertinimo centras planavo ekspertuoti sociologijos 

(uþsitæsusi ekspertizë nuo 2002 m.), edukologijos (etikos I ir II pakopø, o 

ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogikos kaþkodël tik II pakopos), 

filologijos (tik vokieèiø ir prancûzø), istorijos studijø krypties programas. 

Ekspertai surinko medþiagà, lankësi fakultetuose, taèiau fakultetø vadovai 

dar nepateikë rektoratui galutiniø ðiø programø ekspertizës iðvadø. 

2003 m. studijø programø akreditavimo rezultatai tokie: 

1. Vokieèiø filologijos (bakalauro ir magistro) studijø programos akredituotos 

iki kito iðorinio vertinimo. 

2. Prancûzø filologijos (bakalauro ir magistro) studijø programos akredituotos 

iki kito iðorinio vertinimo. 

3. Istorijos (bakalauro) studijø programa akredituota iki kito iðorinio vertinimo. 

4. Meno istorijos (bakalauro) studijø programa akredituota laikinai iki 

2005 m. gruodþio 31 d. 

5. Istorijos (magistro) studijø programa akredituota laikinai iki 2005 m. 

gruodþio 31 d. 

6. Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos (magistro) studijø programa akredituota 

laikinai iki 2005 m. gruodþio 31 d. 

7. Pradinio ugdymo pedagogikos (magistro) studijø programa akredituota 

laikinai iki 2005 m. gruodþio 31 d. 

8. Etikos (bakalauro ir magistro) studijø programos laikinojo akreditavimo 

terminas nukeltas iki pedagogø rengimo koncepcijos patvirtinimo, 

bet ne vëliau kaip iki 2005 m. birþelio 30 d. 

9. Chemijos studijø programa 2003 m. nespëta akredituoti ir jos likimas 

iki ðiol neaiðkus. 

10.Socialiniø mokslø (bakalauro) ir sociologijos (magistro) studijø programos 

vertintos 2003 m., bet oficialus akreditavimo ásakymas (jos akredituotos 

iki kito iðorinio vertinimo) priimtas jau 2004 m. 

2004 m. numatytas biologijos, fizikos ir filologijos (slavø kalbø) studijø 

krypèiø programø iðorinis vertinimas bei laikinai akredituotos matematikos 

ir informatikos bakalauro studijø programos pakartotinis vertinimas. 

19

Studijos 


1) Laikinai akredituotø meno istorijos (bakalauro), istorijos, ikimokyklinio 

ugdymo pedagogikos, pradinio ugdymo pedagogikos (magistrantûros) 

programø sudarytojams ir kûrëjams reikia parengti programø pataisymus 

bei papildymus ir naujai patvirtinti ðias programas Senate (kuruoja 

Senato studijø komisija). 

2) Prieð iðoriná studijø programø vertinimà tikslinga atlikti vidinæ ðiø 

programø ekspertizæ (kuruoja fakultetø tarybos). 

Studijø procesas 

Bendrøjø studijø dalykø (pedagogikos, psichologijos, sveikatos ugdymo, 

filosofijos, ekonomikos, politologijos ir kt.) teorinëms paskaitoms organizuoti 

Rektoriaus ásakymu sudaryta tarpfakultetiniø srautø derinimo komisija, 

kuri ápareigota derinti visø studijø (dieniniø, neakivaizdiniø, perkvalifikavimo, 

vakariniø) formø akademinio darbo auditorijø uþimtumà ir 

racionalø akademiniø uþsiëmimø iðdëstymà. Bakalauro studijose derinti 

studijø dalykø srautus nëra labai aktualu, o magistro studijose derinti dviejø 

studijø dalykø (kultûros istorijos arba mokslo filosofijos bei ðiuolaikinës 

didaktikos arba moderniosios psichologijos) srautus yra labai svarbu. Tiesiog 

nesuprantama, kaip Rektoriaus ásakymu tai daryti ápareigoti asmenys 

visiðkai neatlieka ðio darbo. Todël ðiuos dalykus dëstantys dëstytojai priversti 

ieðkoti fakultetø atstovø, dirbti su keletu magistrantø dëstant tà patá 

dalykà keliuose fakultetuose. Toks neatsakingumas negali bûti pateisinamas. 

Senato studijø komisija tikriausiai atitinkamai ávertins tokius poelgius. 

Reikia tikëtis, kad rudená studijø procesà galësime administruoti parengæ 

ir patvirtinæ naujus Studijø nuostatus, nes kai kurie klausimai – blokinis 

studijø bûdas, srautø derinimas, rezultatø áskaitymas, mokestis uþ 

kartojamus dalykus, skolininkø statusas, laisvai pasirenkamøjø dalykø pasirinkimas, 

studijø ginèai ir kt. – senuosiuose Studijø nuostatuose nereglamentuojami. 

Neiðspræstas auditorinio darbo gerinimo klausimas, kuris glaudþiai susijæs 

su studentø savarankiðko darbo organizavimu ir jo kontrole. Skun- 

20

Studijos 

dþiamasi, kad dëstytojai perkrauti auditoriniu darbu, turi daugiau nei 900 val. 

auditorinio darbo per metus, taèiau nieko nedaroma, kad auditorinio darbo 

sumaþëtø. Toks sumaþinimas numatytas Ministerijos nustatytuose auditorinio 

darbo normatyvuose. Laukiama nurodymø ið virðaus ir pamirðtama, 

kad Senatas yra parengæs dëstytojø bei mokslo darbuotojø akademinës 

veiklos vertinimo anketà dar 2002-06-26 nutarimu Nr. 61, taèiau ðis vertinimas 

nëra populiarus. Nerimà kelia tai, kad katedrø dëstytojai, vadovaujantys 

studentø pedagoginei praktikai, net nepasirodo mokykloje, o akademiná 

krûvá ataskaitoje nurodo kaip atliktà. Studentai apie tai jau kalba vieðai, 

o katedrø vedëjai tyli. 

Neleistina prabanga studentams neakivaizdininkams kvietimus á sesijà 

siøsti paðtu. Nemaþa sutaupytumëm (iki 18 tûkst. litø per metus), jei sesijø 

datos bûtø nustatytos ið anksto ir kvietimus á kità sesijà neakivaizdininkai 

gautø jau iðlaikæ sesijà. Kai kurie fakultetai visiðkai nesidomi naujai priimtø 

neakivaizdininkø problemomis, neparengia ir neáteikia jiems jokios atmintinës. 

Sudëtinga padëtis buvo 2003 m. atnaujinant studijø programas. Po to, 

kai Senatas 2002-04-24 nutarimu Nr. 41 pakoregavo bakalauro studijø programø 

struktûrà, net iki 2003 m. rugsëjo mën. pagal naujus reikalavimus 

sudarytos programos neiðleistos, nes jos buvo nuolat taisomos. Tikru rûpesèiu 

turëtø tapti naujø studijø programø rengimas ir jø áregistravimas. 

Tokiø programø galëtø atsirasti siekiant patenkinti ne tik mokyklos, bet ir 

kitø institucijø poreikius. 

Studijø kokybë prastëja, kai magistrantams paskaitas skaito asistentai. 

Fakultetuose nepakankamai rûpinamasi auditorijø uþimtumu, nes per pirmàjà 

paskaità amfiteatrinës auditorijos bûna tuðèios. 

2003 m. Studijø ginèø komisija gavo du kolektyvinius psichologijos 

magistrantø skundus ir juos iðnagrinëjo. Tenka apgailestauti, kad ðie skundai 

atspindi chaotiðkumà administruojant magistrantûros studijas fakultete. 

Ministerija 2003 m. gavo dailës vakariniø studijø studentø kreipimàsi 

dël mokesèiø. Tenka konstatuoti, kad gana vëlai á já studentams buvo atsakyta. 

21

Studijos 


1. Pasiekti, kad vykdomas studijø procesas atitiktø studijø krypties reglamentà: 

- programas vykdanèiø dëstytojø kvalifikacijà ir sudëtá (kuruoja fakultetø 

tarybos); 

- materialinæ bazæ, bûtinà studijø procesui uþtikrinti ir praktiniams ágûdþiams 

ugdyti (auditorijos, laboratorinë áranga ir aparatûra, bibliotekos 

ir skaityklos, programinë áranga, pedagoginës ir tiriamosios praktikø 

bazës) (kuruoja fakultetø dekanai, bibliotekos direkcija, vyr. pedagoginës praktikos 

vadovë). 

2. Parengti atnaujintus Studijø nuostatus (kuruoja Senato studijø komisija). 

3. Suaktyvinti informatyvø konsultaciná darbà su studentais ir pasiekti, kad 

ðis darbas bûtø sistemiðkas, parengti informacinæ dalijamàjà ir virtualiàjà 

medþiagà apie studijø tvarkà bei studijø grafikus (kuruoja fakultetø 

dekanatai). 

4. Vykdyti sisteminæ studentø apklausà dël dëstytojø darbo kokybës, jø 

pareigingumo akademiniame procese, dël bendros studijø tvarkos fakultetuose 

(kuruoja fakultetø dekanatai kartu su studentø atstovybe). 

Studentø skaièius 

2003 m. pradþioje Universitete buvo 11 905 studentai (neáskaièius perkvalifikavimo 

studijø studentø ir doktorantø), ið jø 5 722 studentø studijø 

forma buvo dieninë, 1 998 studentø – vakarinë ir 4 185 studentø – neakivaizdinë. 

Valstybës finansuojamø buvo 6 617, t. y. 55,5817 proc. visø studentø. 

Palyginus su 2002 m. pradþia, studijuojanèiøjø savo lëðomis skaièius 

padidëjo 816. 

Po to, kai Ástatymu áteisinta studentø, mokanèiø uþ studijas, sàvoka ir 

tokiø studentø statusas, kiekvienais metais Vyriausybë nustato uþ studijas 

mokanèiø studentø skaièiø procentais: pirmajame semestre – pagal pereito 

konkurso rezultatus ir aukðtesniuosiuose kursuose – pagal sesijos rezultatus. 

Todël studentø apskaitoje valstybës finansuojami studentai jau dveji 

metai skirstomi á visiðkai valstybës finansuojamus ir tuos, kurie moka 4 MGL 

(500 Lt) dydþio studijø ámokà. Vyriausybë nustatë, kad 2002 m. 66 proc. 

22

Studijos 

dieninës studijø formos kiekvienos bakalauro studijø programos studentø 

studijø ámokà moka valstybë, 34 proc. – ðià ámokà moka pats studentas. 

2003 m. valstybës finansuojamø studentø buvo tik 50 proc., o likusieji 50 

proc. studentø 4 MGL dydþio studijø ámokà turëjo mokëti patys. 

Studentø skaièius Universitete 2003 m. 

Studentai Studijų forma 

Dieninės Vakarinės Neakivaizdinės Iš viso 

2003-01-01 B M B M B M 

Valstybės finansuojamieji 3 760 407 764 164 1 083 0 6 227 

Valstybės finansuojamieji, 439 0 0 0 0 0 0 

bet mokantieji už studijas 

Studijuojantieji savo lėšomis 989 127 1 006 64 2 817 285 5 288 

Iš viso metų pradžioje 

2003-12-31 

5 188 534 1 770 228 3 900 285 11 905 

Valstybės finansuojamieji 3 540 369 452 184 741 0 5 286 

Valstybės finansuojamieji, 

bet mokantieji už studijas 

1 084 0 0 0 0 0 1 084 

Studijuojantieji savo lėšomis 870 107 1142 57 3 689 406 6 271 

Iš viso metų pabaigoje 5 494 476 1 594 241 4 430 406 1 2641 

Pokytis per metus (padidėjo 

arba sumažėjo) 

306 -56 -176 13 530 121 736 

Studentø skaièiaus kaita 2003 m. 

Studentø skaièiaus kaita pateikta diagramose. 

23

Studijos 

24

Studijos 

Studentø skaièiaus Universitete padidëjimà 2003 m. nuo 11 905 (metø 

pradþioje) iki 12 641 (metø pabaigoje), t. y. padidëjimà 6,18 proc., ið 

esmës lëmë studijuojanèiøjø savo lëðomis neakivaizdinëse studijose skaièiaus 

padidëjimas, nes valstybës finansuojamø studentø per metus sumaþëjo 

941, o studijuojanèiøjø savo lëðomis per metus padaugëjo 983 (dieninëse 

studijose sumaþëjo 139, neakivaizdinëse studijose padaugëjo 993, o vakarinëse 

studijose padaugëjo 129). 

25

Studijos 

26 

Absolventø skaièius 2003 m. 

Absolventai Dieninės Dieninės Vakarinės Vakarinės Neakivaiz- Neakivaiz- Iš 

B M B M dinės B dinės M viso 

Gavo 

diplomus 

970 218 363 83 625 66 2325 

Iš jų gavo ir 

kvalifikacinius 

pažymėjimus 

0 0 27 0 29 0 56 

Absolventø skaièius 2003 m. gerokai (net 11,56 proc.) didesnis uþ absolventø 

skaièiø 2002 m. ir yra pats didþiausias per pastaruosius penkerius 

metus. 

2003-11-27 ÐMM organizavo seminarà, kuriame buvo pristatytas tyrimas 

„Universiteto absolventø konkurencingumas darbo rinkoje darbo jëgos 

pasiûlos ir paklausos kontekste“. Tyrimà atliko Darbo ir socialiniø tyrimø 

instituto Gyventojø uþimtumo darbo grupë, remdamasi darbdaviø ir jø 

ámonëse dirbanèiø absolventø apklausa. Tyrimo objektas – 1996–2002 m. 

laidø absolventai, tikslas – iðsiaiðkinti darbdaviø bei ásidarbinusiø absolventø 

nuomones, ar absolventø profesinis pasirengimas atitinka darbo rinkos 

poreikius. Iðryðkëjo kai kurios problemos, aktualios ir mûsø Universi-

Studijos 

tetui bei mûsø rengiamiems absolventams. Per artimiausius 1–2 metus gali 

kilti tokiø problemø kaip personalo senëjimas, jaunø, kvalifikuotø darbuotojø 

trûkumas. Pagal tai, kokiø specialistø ástaigoms buvo sunkiausia rasti, 

5 vietoje buvo anglø kalbos, 6 vietoje – informatikos, 9 vietoje – kitø ávairiø 

dëstomø dalykø mokytojai. Iki 2007 m. numatomø priimti darbuotojø 

– mokytojø, pedagogø, edukologø, dëstytojø (biologijos, chemijos, geografijos, 

darbø, matematikos, meninio lavinimo pedagogø ir pan.) – skaièius 

nëra didelis. Ið 179 ástaigø, kuriose numatoma 2003–2004 m. priimti 

330 darbuotojø, mûsø absolventams tektø 8,79 proc., o 2005–2007 m. ið 

numatomø priimti 290 darbuotojø mûsø absolventai galëtø pretenduoti jau 

á 12,76 proc. vietø. Tyrimas parodë, kad mokytojø rengimo ir pedagogikos 

srityse pagal profesinæ kvalifikacijà dirba tik ðiek tiek daugiau nei pusë, t. y. 

54,5 proc., absolventø. Kiti ásidarbina artimose srityse. Universitetui tai 

yra svarbus rodiklis, nes manoma, kad bendras pedagogø vietø skaièius 

maþës. 

Atliekant tyrimà buvo atskleisti kai kurie profesinio pasirengimo aspektai. 

73,6 proc. respondentø nurodë, kad profesinio pasirengimo pakanka, 

taèiau 48,9 proc. informatikos, 47 proc. vokieèiø filologijos bei 46,4 proc. 

lietuviø filologijos studijø programø absolventø teigë, kad jiems nepakanka 

profesinio pasirengimo. Absolventai nurodë, kad jiems labiausiai trûksta 

praktiniø gebëjimø: profesiniø gebëjimø trûksta 51,7 proc. absolventø, vadovavimo 

/ administravimo gebëjimø – 49,4 proc., informaciniø technologijø 

ir kompiuterinio raðtingumo gebëjimø – 36 proc., kontrolës ir rezultatø 

ávertinimo gebëjimø – 35,2 proc., gebëjimø spræsti konfliktus – 31,1 proc. 

Darbdaviai ðiuos trûkumus vertino atsargiau, jø manymu, tokiø trûkumø 

turi 15–22 proc. absolventø. Pagrindinis klausimas, kuriuo darbdaviø ir 

absolventø nuomonë sutampa, – tai praktinio pasirengimo profesinei veiklai 

trûkumas (darbdaviø nuomone, jo trûksta 74,4 proc., absolventø nuomone, 

– net 88,5 proc. absolventø. Tyrimo metu iðryðkëjo ir nuomonë apie 

tam tikrø asmeniniø savybiø trûkumà profesinëje veikloje: absolventai kaip 

didþiausià trûkumà nurodë neatidumà ir nemokëjimà susikaupti (33,7 proc.), 

nekûrybiðkumà (37,9 proc.) ir nesavarankiðkumà (30,5 proc.); darbdaviai 

nurodë, kad absolventams trûksta iniciatyvumo (41,7 proc.), atsakingumo 

27

Studijos 

(36,7 proc.), noro rimtai dirbti (35 proc.). Kita labai svarbi nuomonë – 

apie motyvacijà tobulinti kvalifikacijà, persikvalifikuoti. Net 60 proc. absolventø 

nurodë poreiká tobulintis ir persikvalifikuoti. Akivaizdu, kad Universitetas 

dar neiðnaudojo visø galimybiø organizuodamas tæstiná mokymà 

ir persikvalifikavimà. 


1. Aktualinti ir stiprinti studentø praktiná pasirengimà bei praktikø organizavimà, 

iðplësti Universiteto pedagoginiø praktikø sektoriø, praktikø 

padaliná perkeliant á Didaktikø centrà arba á ðio centro pagrindu ákurtà 

Karjeros centrà (kuruoja vyr. pedagoginës praktikos vadovë). 

2. Tobulinti studijø turiná (kuruoja fakultetø tarybos, Senato studijø komisija). 

3. Didinti tæstiniø studijø prieinamumà ir tobulinti studijø formas (kuruoja 

Pedagogø kvalifikacijos centras). 

4. Plëtoti Universiteto bendradarbiavimà su socialiniais partneriais, taikyti 

lanksèias absolventø uþimtumo formas (kuruotø bûsimasis Karjeros centras). 

5. Tikslinga skatinti darbdavius ádarbinti studentus bei tam tikrø grupiø 

absolventus ne visà darbo dienà, ávairiais bûdais skleidþiant ðià ádëjà 

tarp darbdaviø. Tai ypaè aktualu ðioms absolventø grupëms: maþameèius 

vaikus auginantiems tëvams (ypaè motinoms); absolventams su negalia; 

studentams bei studijas tæsiantiems absolventams, kuriems sudëtinga 

darbà visu etatu suderinti su studijomis (kuruotø bûsimasis Karjeros 

centras). 

Studentø priëmimas á Universitetà 2003 m. 

LR Vyriausybës 2003-07-08 Nr. 892 nutarimu buvo nustatyti maksimalûs 

leistini priimamø studijuoti á aukðtàsias mokyklas studentø skaièiai. 

Ministras, 2003-07-11 ásakymu Nr. ISAK-1079 nustatë studentø, 2003 m. 

priimamø á pirmosios ir antrosios pakopø studijas pagal studijø formas, 

kryptis ir finansavimo pobûdá, skaièiø. Ðiuo ásakymu buvo numatyta, kad á 

Universitetà galima priimti: 

- 1452 studentus á dienines ir 30 studentø á vakarines studijas, uþ kurias 

visiðkai ar ið dalies sumokama ið valstybës lëðø (nominalus skaièius), 

28

Studijos 

- 210 studentø á vakarines ir 608 studentus á neakivaizdines studijas 

(jei jie sutinka mokëti visà studijø kainà), 

- 172 magistrantus á dienines ir 92 á vakarines studijas, uþ kurias visiðkai 

sumokama ið valstybës lëðø, 

- 93 magistrantus á dienines, 60 á vakarines ir 145 á neakivaizdines 

studijas (jei jie sutinka mokëti visà studijø kainà). 

Vëlesniu ásakymu, t. y. 2003-08-04 ásakymu Nr. ISAK-1109, buvo papildomai 

nustatyta, kad á vakariniø ir neakivaizdiniø pirmosios pakopos 

studijø formas Universitetas gali priimti dar 70 studentø. 

Ið bendrojo á Lietuvos universitetus priimamø studentø (23 680), uþ 

kuriø studijas visiðkai ar ið dalies sumokama ið valstybës lëðø, skaièiaus 

Universitetui teko 1 482 vietos bakalauro studijoms ir 270 vietø magistro 

studijoms, t. y. 7,399 proc. visø Lietuvos universitetinio tipo mokyklø vietø. 

Taip pat buvo pakeista priimamøjø sàraðo nomenklatûra: numatyta skirti 

vietas pagal studijø kryptis, bet ne pagal studijø sritis. Universitetui leista 

priimti studentus studijuoti 21 bakalauro studijø kryptá ir 13 magistrantûros 

studijø krypèiø. Ið bendro (valstybës finansuojamøjø ir studijuojanèiøjø 

savo lëðomis) priimamøjø á bakalauro studijas skaièius (2 300 priimamøjø) 

542 vietos teko filologijos studijø krypèiai (23,566 proc.). Ið bendro priimamøjø 

á magistrantûros studijas skaièiaus (568 vietø) á edukologijà (ávairiø 

ðakø) priimta 195 magistrantai, arba 34,33 proc. visø magistrantø. 

29

Studijos 

Studentø priëmimas á I ir II pakopos studijas pagal studijø programø 

grupes 2003 m. 

Pagrindinės studijos 

Valst. 

Studijų kryptis Studentų, už 

Studentų, IŠ VISO 

kodas 

kurių studijas sutinkančių UNIVERvisiškai 

ar iš mokėti visą SITETE 

dalies 

studijų kainą, 

sumokama 

iš valstybės 

lėšų, nominalus 

skaičius 

skaičius 

D V N D V N 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 23 

61201B101 Biologija 52 0 0 52 0 0 23 23 75 

Biologija 52 0 0 52 0 0 23 23 75 

61203B104 Gamta 50 0 0 50 0 0 0 0 50 

Ekologija ir aplinkotyra 50 0 0 50 0 0 0 0 50 

61201H101 Filosofija 30 0 0 30 0 0 10 10 40 

Filosofija 30 0 0 30 0 0 10 10 40 

61202H202 Katalikų tikyba 30 0 0 30 0 0 0 0 30 

Religijos mokslai 30 0 0 30 0 0 0 0 30 

61203H103 Meno istorija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 

Menotyra 0 0 0 0 0 0 0 0 0 

61204H120 Lietuvių filologija 160 0 0 160 0 40 20 60 220 

61204H115 Lenkų filologija 27 0 0 27 0 0 0 0 27 

61204H117 Lenkų filologija ir 

pradinio ugdymo pedagogika 

0 0 0 0 0 0 20 20 20 

61204H140 Rusų filologija 

(rusų gimtoji k.) 

30 0 0 30 0 0 0 0 30 

61204H140 Rusų filologija 

(rusų kaip užsienio k.) 

24 0 0 24 0 0 0 0 24 

61204H143 Rusų filologija ir pradinio 

ugdymo pedagogika 

0 0 0 0 0 0 20 20 20 

61204H144 Rusų kalba 0 0 0 0 0 0 0 0 

61204H113 Baltarusių filologija 11 0 0 11 0 0 20 20 31 

61204H105 Anglų filologija 100 0 0 100 0 0 0 0 100 

61204H133 Prancūzų filologija 24 0 0 24 0 0 0 0 24 

61204H150 Vokiečių filologija 46 0 0 46 0 0 0 0 46 

Filologija 422 0 0 422 0 40 80 120 542 

61205H103 Istorija 65 0 0 65 0 0 10 10 75 

Istorija 65 0 0 65 0 0 10 10 75 

61201M109 Muzika 15 0 0 15 0 0 30 30 45 

Muzika 15 0 0 15 0 0 30 30 45 

61202M102 Dailė 0 0 0 0 0 20 0 20 20 

Dailė 0 0 0 0 0 20 0 20 20 

61201P109 Matematika ir informatika 180 0 0 180 0 0 0 0 180 

30 

Matematika 180 0 0 180 0 0 0 0 180 

IŠ VISO 

IŠ VISO

Pagrindinės studijos 

Valst. 

Studijų kryptis Studentų, už 

kodas 

kurių studijas 

visiškai ar iš 

dalies 

sumokama 


lėšų, nominalus 

skaičius 

IŠ VISO 

Studentų, 

sutinkančių 

mokėti visą 

studijų kainą, 

skaičius 

IŠ VISO 

Studijos 

IŠ VISO 

UNIVER- 

SITETE 

D V N D V N 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 23 

61202P108 Fizika ir taikomoji kompiuterija 95 15 0 110 0 15 0 15 125 

Fizika 95 15 0 110 0 15 0 15 125 

61203P101 Chemija 47 0 0 47 0 0 0 0 47 

Chemija 47 0 0 47 0 0 0 0 47 

61206P101 Geografija 60 0 0 60 0 0 30 30 90 

Geografija 60 0 0 60 0 0 30 30 90 

61209P103 Informatika 0 15 0 15 0 20 20 40 55 

Informatika 0 15 0 15 0 20 20 40 55 

61204S105 Ekonomikos ir verslo pagrindai 38 0 0 38 0 40 40 80 118 

Ekonomika 38 0 0 38 0 40 40 80 118 

61205S101 Socialiniai mokslai 45 0 0 45 0 25 25 50 95 

Sociologija 45 0 0 45 0 25 25 50 95 

61205S202 Socialinė pedagogika 55 0 0 55 0 50 70 120 175 

61205S202 Socialinė pedagogika 

(laisvalaikio pedagogikos šaka) 

0 0 0 0 0 0 50 50 50 

Socialinis darbas 55 0 0 55 0 50 120 170 225 

61206S102 Psichologija 45 0 0 45 0 0 60 60 105 

Psichologija 45 0 0 45 0 0 60 60 105 

61207S121 Technologija ir dailė 33 0 0 33 0 0 0 0 33 

61207S102 Buities kultūra 38 0 0 38 0 0 20 20 58 

61207S104 Etika 30 0 0 30 0 0 30 30 60 

61207S103 Edukologija (priešmokyklinio 

ugdymo pedagogikos šaka) 

12 0 0 12 0 0 20 20 32 

61207S103 Edukologija (pradinio ugdymo 

pedagogikos šaka) 

13 0 0 13 0 0 30 30 43 

Edukologija 126 0 0 126 0 0 100 100 226 

61208S103 Kūno kultūra 60 0 0 60 0 0 30 30 90 

Sportas 60 0 0 60 0 0 30 30 90 

61209T110 Technologija 37 0 0 37 0 0 30 30 67 

Mechanikos inžinerija 37 0 0 37 0 0 30 30 67 

Iš viso 1452 30 0 1482 0 210 608 818 2300 

31

Studijos 

32 

Valst. 

kodas 

Antrosios pakopos (magistrantûros) studijos 

Studijų kryptis 

ir programos 

pavadinimas 

Studentų, už 

kurių 

studijas visiškai 

ar iš dalies 

sumokama 


lėšų, skaičius 

IŠ VISO 

Studentų, 

sutinkančių 

mokėti visą 

studijų kainą, VISO 

skaičius IŠ 

IŠ VISO 

UNIVER- 

SITETE 

D V N D V N 

1 2 12 13 14 15 16 17 18 19 23 

62101B102 Biologija 11 0 0 11 6 0 0 6 17 

62101H101 Filosofija 6 0 0 6 3 0 0 3 9 

62104H110 Lietuvių filologija 20 15 0 35 10 4 0 14 49 

1 2 12 13 14 15 16 17 18 19 23 

62104H109 Lenkų filologija 7 0 0 7 5 0 0 5 12 

62104H123 Rusų filologija 10 0 0 10 5 0 0 5 15 

62104H101 Anglų filologija 0 11 0 11 0 6 0 6 17 

62104H121 Prancūzų filologija 5 0 0 5 3 0 0 3 8 

62104H132 Vokiečių filologija 8 0 0 8 7 0 0 7 15 

62105H102 Istorija 8 0 0 8 5 0 0 5 13 

62101P102 Matematika 10 0 0 10 5 0 0 5 15 

62102P108 Fizika ir astrofizika 20 0 0 20 5 0 0 5 25 

62103P102 Chemija 10 0 0 10 4 0 0 4 14 

62106P103 Geografija 11 0 0 11 6 0 0 6 17 

62109P103 Informatika 0 20 0 20 0 10 0 10 30 

62105S101 Sociologija 7 0 0 7 3 15 15 33 40 

62106S107 Psichologija 0 10 0 10 0 10 40 50 60 

62107S131 Technologija ir dailė 10 0 0 10 5 0 0 5 15 

62107S105 Buities kultūros didaktika 10 0 0 10 5 0 0 5 15 

62107S113 Etika 0 8 0 8 0 3 0 3 11 

62107S117 Muzikos edukologija 8 0 0 8 6 0 0 6 14 

62107S116 Ikimokyklinio ugdymo 

pedagogika 

7 0 0 7 3 0 0 3 10 

62107S123 Pradinio ugdymo pedagogika 0 8 0 8 0 4 0 4 12 

62107S111 Edukologija 

(socialinė pedagogika ) 

0 20 0 20 0 8 10 18 38 

62107S111 Edukologija (švietimo vadyba ) 0 0 0 0 0 0 30 30 30 

62107S111 Edukologija (specialioji 0 0 0 0 0 0 10 10 10 

pedagogika) 

62107S134 Dailės istorijos edukologija 0 0 0 0 0 0 10 10 10 

62107S133 Teatro edukologija 0 0 0 0 0 0 10 10 10 

62107S111 Edukologija (andragogika) 0 0 0 0 0 0 20 20 20 

62108S101 Kūno kultūra ir sportas 10 0 0 10 7 0 0 7 17 

Iš viso 178 92 0 270 93 60 145 298 568

Studijos 

33

Studijos 

34 

2003 m. priimtøjø á bakalauro dienines studijas konkursiniai balai 

Eil. Studijų programa Maksimalus Minimalus 

Nr. 

balas balas 

1 2 3 4 

1. Anglų filologija 21,15 17,74 

2. Baltarusių filologija 12,4 6,9 

3. Biologija 20,55 14,24 

4. Buities kultūra 18,95 13,41 

5. Chemija 17,03 6,7 

6. Dailė 20,03 13,57 

7. Edukologija 18,82 13,38 

8. Ekonomikos ir verslo pagrindai 21,55 19,27 

9. Etika 18,89 16,74 

10. Filosofija 20,26 18,1 

11. Fizika ir taikomoji kompiuterija 18,66 8,70 

12. Gamta 16,16 10,3 

13. Geografija 15,75 12,70 

14. Informatika 15,92 12,10 

15. Istorija 19,71 17,24 

16. Katalikų tikyba 14,14 7,20 

17. Kūno kultūra 14,17 10,26 

18. Lenkų filologija 16,30 13,68 

19. Lietuvių filologija 20,60 16,83 

20. Matematika ir informatika 19,83 13,74 

21. Meno istorija 18,50 11,28 

22. Muzika 12,4 9,30 

23. Prancūzų filologija 20,01 14,63 

24. Psichologija 21,39 19,37 

25. Rusų filologija 20,29 15,53 

26. Socialinė pedagogika 20,23 17,78 

27. Socialiniai mokslai 21,27 18,94 

28. Technologija 14,28 9,01 

29. Technologija ir dailė 15,67 6,4 

30. Vokiečių filologija 21,49 16,27

Studijos 

2003 m. VPU pirmàkart dalyvavo bendràjame Lietuvos aukðtøjø universitetiniø 

mokyklø priëmime á pirmàjà studijø pakopà. Todël gerokai 

prasiplëtë pretenduojanèiøjø pasirinkimo galimybës. Pageidavimø skaièiumi 

– 32 629 (pernai buvo tik 12 770) – atsiliko nuo VU (100 058 pasirinkimai), 

VGTU (46 234 pasirinkimai) ir KTU (43 436 pasirinkimai); pralenkë 

KU (19 931 pasirinkimas) ir ÐU (17 748 pasirinkimai). 

Galima prielaida: mokytojo profesijos pasirinkimà nulemia tai, kad baigusieji 

VPU gali jaustis daug saugesni darbo rinkoje, nes absolventas gauna 

ne tik tam tikrø mokslø bakalauro ar magistro laipsná, bet ir ágyja pedagogo 

kvalifikacijà. Ypaè populiarûs yra socialiniai (19 549 pasirinkimai) ir 

humanitariniai mokslai (3 760 pasirinkimø). Á ekonomikos ir verslo pagrindø 

dieniniø studijø programà (40 studentø) pageidavimø buvo net 81 – 

daugiau nei 20 á vienà vietà; á dienines matematikos ir informatikos studijas 

– 1 172 pageidavimai. Maþiausias konkursas buvo á dienines katalikø 

tikybos studijas – tik 59 pasirinkimai á planuotas 32 vietas. 

Visø skelbiamø valstybës finansuojamø studijø programø vietos uþpildytos 

105 proc., nors valstybë finansuoja tik 100 proc. (1482 bakalauro 

studijø vietos ir 270 magistrantûros studijø vietø). Pagal Vyriausybës nustatytà 

tvarkà 50 proc. bakalauro studijø pirmakursiø turës sumokëti po 4 

MGL (500 Lt) studijø ámokà, o kitus 500 Lt dengs valstybë. 

Jau antri metai neakivaizdinëse ir vakarinëse studijose nëra valstybës 

finansuojamø vietø (iðskyrus vakarines informatikos ir fizikos, taikomosios 

kompiuterijos programas). Todël net pedagogai, studijuodami neakivaizdþiai 

ar vakarais, turi mokëti uþ studijas. Ði studijø forma populiari 

(priimta daugiau nei 900 pretendentø), nes VPU studijø mokesèiai vieni 

maþiausiø Lietuvoje. 

Taèiau valstybë neskiria në lito Universiteto ðildymui, elektrai, telefono 

ar paðto ryðiams, knygoms, periodiniams leidiniams ásigyti. Ðiems poreikiams 

tenkinti, kaip ir uþmokesèiui dëstytojams uþ darbà su vakariniø ir 

neakivaizdiniø programø studentais, lëðos imamos ið savo lëðomis studijuojanèiøjø 

surinktø lëðø. 

Atmetus tam tikrà visuomenës skepticizmà dël pedagogø poreikio, pastebimas 

tam tikras dësningumas. Pagal negalutinius duomenis á dieniniø 

35

Studijos 

studijø I kursà priimta: 372 vilnieèiai, 119 – ið kitø miestø, 737 – ið rajonø 

centrø bei kaimo vietoviø. 835 priimtieji yra ðiø metø gimnazijø abiturientai 

(tai rodo tam tikrà kokybæ). Daugiausiai pirmakursiø yra ið Vilniaus 

apskrities bendrojo lavinimo mokyklø, antroje vietoje – Panevëþio apskrities 

mokyklos. Beveik vienodas pirmakursiø skaièius ið Alytaus, Kauno ir 

Utenos apskrièiø – tai rodo, kad VPU nëra vien regioninis Universitetas. 

2/3 dalyvavusiøjø konkurse sudarë merginos, vyriðkiausiu tapo fizikos ir 

technologijos fakultetas (priimta 77,4 proc. vaikinø), maþiausiai vaikinø 

(5 proc.) sulaukë Lituanistikos fakultetas. 12 stojanèiøjø neturëjo net 18 

metø, o 118 pretendentø á neakivaizdines studijas – jau perkopæ 40 metø 

slenkstá. Konkursiniu pereinamuoju balu VPU kai kur pralenkë net pretendentus 

á VU. 

Studijuojanèiøjø savo lëðomis ar ið dalies valstybës finansuojamøjø padëtá 

kiek pastiprins numatytos papildomos valstybës paskolos, kur á 500 Lt 

paskolà gali pretenduoti visi studijuojantieji ið dalies finansuojamoje vietoje, 

o á pragyvenimui skirtà paskolà gali pretenduoti tiek dieniniø, tiek vakariniø 

ar neakivaizdiniø studijø studentai (pirmiausia, naujai priimtieji). 

36 

Priëmimo 2003 m. á Lietuvos universitetus palyginimas 

Aukštoji Pagrindinės Vientisosios Specialios Magistrantūros Iš viso 

mokykla studijos studijos profesinės studijos studijos 

KMU 145 410 5 94 654 

KTU 4183 0 165 1543 5891 

KU 1333 0 35 388 1756 

LKA 150 0 0 10 160 

LKKA 605 0 0 142 747 

LMA 244 0 0 117 361 

LTU 1900 0 0 1005 2905 

LVA 168 143 106 20 437 

LŽŪU 1405 0 0 365 1770 

ŠU 2396 0 176 368 2940 

VDA 386 0 0 175 561 

VDU 1755 0 0 573 2328 

VGTU 2847 0 55 1118 4020 

VPU 2300 0 0 568 2868 

VU 4240 350 248 2220 7058 

Iš viso 24057 903 790 8706 34456

Studijos 

Universitetas papildomai (daugiau nei planuota priëmë 70 studentø á 

bakalauro vakarines ir neakivaizdines studijas. Priëmimas buvo suderintas 

su ÐMM ir patvirtintas Ministro 2003-08-04 Nr. ISAK-1109. Universitetas 

priëmë ðiek tiek daugiau negu buvo patvirtinta Ministro ásakymais studentø, 

sutinkanèiø mokëti visà studijø kainà. Pastebëjus ðá paþeidimà Ministro 

2003-10-30 ásakymu Nr. ISAK-1508 nurodyta, kad 123 magistrantais, 

norinèiais studijuoti savo lëðomis, priimta daugiau. 

Iðanalizavus 2003 m. priëmimo rezultatus paaiðkëjo, kad Vilniaus universitete, 

kituose inþinerinio-techninio, teisinio ir meninio profiliø universitetuose 

magistrantûros studijø vietoms skiriama 26–35 proc. bendro rengiamø 

specialistø skaièiaus. Visø Lietuvos universitetø magistrantûrai skiriamø 

vietø vidurkis – 25,3 proc. Taèiau, Ministerijos manymu, bendrojo 

lavinimo mokyklø pedagogams magistrinis iðsilavinimas nereikalingas, nes 

VPU magistrantûrai skiriama tik 19,8 proc. bendro á Universitetà priimamø 

studentø skaièiaus. Tai prieðtarauja bendrosioms integracijos á Europos Sàjungà 

nuostatoms, nes daugelyje Europos ðaliø antrosios pakopos studijos 

pakankamai iðplëtotos, o kitur (pvz. Suomijoje) vyrauja net integruotas 

dvipakopis specialistø rengimas. Rengdamos maþiau magistrø, Lietuvos 

aukðtosios mokyklos gerokai atsiliks nuo kitø Europos Sàjungos valstybiø 

37

Studijos 

universitetuose rengiamø specialistø lygio ir negalës su jomis konkuruoti. 

Dabar, kai kuriamas kolegijø tinklas ir ðiø kolegijø absolventai ágyja aukðtàjá 

neuniversitetiná iðsilavinimà, tikslingiausia bûtø universitetuose labiau 

plëtoti magistro studijas. 

Studijø kreditavimas 

Priëmus Aukðtojo mokslo ástatymà, iðkart nebuvo parengta poástatyminiø 

aktø apie tiksliai reglamentuojamà studijø kreditavimà, nors ðio ástatymo 

63 str. buvo numatytas paramos teikimas studentams. 

Vyriausybës 2002-12-21 nutarimu Nr. 2073 buvo patvirtinta Valstybës 

paskolø suteikimo aukðtøjø mokyklø studentams, ðiø paskolø administravimo 

ir gràþinimo tvarka, kuri galiojo 2003 m., nes Vyriausybës 2003-11-18 

nutarimu Nr. 1419 ji buvo pakeista. Pagal galiojusià 2003 m. tvarkà buvo 

numatyta, kad studentai gali gauti valstybës paskolas: 

1) studijø ámokoms mokëti, jeigu jos nebuvo sumokëtos valstybës lëðomis; 

2) gyvenimo išlaidoms; 

3) studijoms uþsienyje. 

Studentai turëjo teisæ pretenduoti á kiekvienà ið ðiø paskolø. Sudarant 

studentø, norinèiø gauti paskolà, sàraðà, pirmenybë buvo teikiama studentams: 

1) kuriø ðeimoms pagal ástatymus priklauso socialinë paðalpa; 

2) kuriø pajamos, tenkanèios vienam ðeimos nariui, nevirðija Lietuvos Respublikos 

Vyriausybës nustatyto remiamø pajamø dydþio; 

3) turintiems geresná paþymiø vidurká; 

4) mokantiems uþ studijas visà kainà. 

2003 m. Valstybinis mokslo ir studijø fondas pasiraðë sutartá su 405 

studentais 1 021 700 Lt paskolai gyvenimo iðlaidoms gauti ir su 33 studentais 

paskolai studijø ámokoms dengti (po 500 Lt). Papildomai (rudens sem.) 

gyvenimo iðlaidoms paskolos paskirtos 150 studentø (327500 Lt), 25 studentams 

paskirtos paskolos studijø ámokoms gauti. 6 studentai (1 proc. 

pageidaujanèiøjø gauti paskolas), nors ir ávykdë konkurso sàlygas, neatvyko 

pasiraðyti paskolos sutarties. Jei 2002 m. Universiteto studentø paskoloms 

buvo paskirta 862 000 Lt suma, tai 2003 m. pagrindinio ir papildo- 

38

mo skyrimo metu paskoloms buvo paskirta 1 692 500 Lt (1 372 000 Lt 

gyvenimo iðkaidoms, 320 500 Lt studijø ámokoms). Liko neiðnaudota (dël 

prasto paskolø konkurso organizavimo fakultetuose) 22 800 Lt, skirtø gyvenimo 

iðlaidoms ir net 291 400 Lt – studijø ámokoms, t. y. Universiteto 

studentai neiðnaudojo paskoloms skirtø 314 200 Lt (jie buvo perkelti á 

2004 m.). Paskolomis galëjo pasinaudoti visø studijø formø studentai. 

Fakultetams paskolø sumos atsiþvelgiant á studijuojanèiøjø skaièiø buvo 

paskirstytos proporcingai. Kai kurie fakultetai paskoloms neiðnaudotas sumas 

perdavë kitiems fakultetams. Perkvalifikavimo centro studentai paraiðkas 

paskolai gauti pateikë uþsienio kalbø fakultete. 

Fakultetas Suma pragyvenimo Suma studijų 

išlaidoms (Lt) įmokoms (Lt) 

1. Fizikos ir technologijos 94 500 35 500 

2. Gamtos mokslų 231 300 70 500 

3. Istorijos 289 900 47 000 

4. Lituanistikos 124 200 34 000 

5. Matematikos ir informatikos 101 400 39 000 

6. Pedagogikos ir psichologijos 356 800 38 000 

7. Slavistikos 78 400 19 000 

8. Užsienio kalbų 95 500 37 500 

Palyginus su 2002 m. teikiamø paskolø bendra suma padidëjo 1,91 karto, 

todël paskolomis pasinaudoti galëjo 1,49 karto daugiau skaièius. 

Paskolos vienam dieniniø studijø studentui suma 

Studijos 

Metai 1999 2000 2001 2002 2003 

Dieninių studijų studentų 3113 4126 4285 5553 

Iš viso VPU studentų 11 238 

VPU skirta kreditams (Lt) 211000 539900 765900 885500 1692500 

Tenka vidutiniškai vienam 

studentui (Lt) 

67,78 130,85 178,74 159,46 150,6 

39

Studijos 

Jei 1999 m. kreditais pasinaudojo 134 studentai (4,3 proc.), tai 2000 m. 

kreditines paskolas paëmë 191 (4,629 proc.) dieniniø studijø studentas, o 

2001 m. – 265 (6,18 proc.) dieniniø studijø studentai. 

Ásigaliojus naujoms Aukðtojo mokslo ástatymo pataisoms ir pradëjus jas 

ágyvendinti ið esmës pasikeitë paskolø administravimas, paskolas gaunanèiø 

studentø skaièius (paskolas gali gauti visø studijø formø studentai). 

Pakito paskolø gavëjø apskaita ir kontrolë. 

PEDAGOGINË PRAKTIKA 

Universiteto studentø pedagoginei praktikai vadovauja vyriausioji pedagoginës 

praktikos vadovë mag. Birutë Deksnienë. Ðis skyrius parengtas 

pagal jos pateiktà metinio darbo ataskaità. 

Á pedagoginæ praktikà 2003 m. buvo iðleisti 3704 studentai – 1584 

dieniniø, 588 vakariniø ir 918 neakivaizdiniø bakalauro studijø. Tiriamojoje 

pedagoginëje praktikoje buvo 352 dieniniø, 72 vakariniø ir 190 neakivaizdiniø 

studijø magistrantø. 

Kartu su fakultetø praktikø vadovais buvo parinktos mokyklos ir kitos 

40

Studijos 

ugdymo ástaigos, suderintas mokyklø uþimtumas. Daugiausiai studentø pedagoginei 

praktikai priëmë Vilniaus mokyklos: Daukanto ir Gerosios Vilties 

vid. m-los, Karoliniðkiø, Þvëryno, Þirmûnø gimnazijos. Ið viso buvo 

sudarytos 1233 sutartys su mokymo ir udymo institucijomis, kur VPU studentai 

atliko pedagoginæ praktikà. 

Ávyko 34 ávadinës praktikø konsultacijos, kuriø metu praktikantai buvo 

supaþindinami su pedagoginës praktikos tikslais ir uþdaviniais, programa, 

bûsimomis praktikos vietomis, jø darbo specifika bei problemomis. 2003 m. 

spalio mën. buvo surengtas pirmas metodinis pasitarimas visø fakultetø 

(studijø programø) pedagoginiø praktikø vadovams. Studijø prorektorius, 

pedagoginiø praktikø ir studijø skyriaus vadovai analizavo parengtus metodiniø 

nurodymø ir reikalavimø projektus. Buvo nutarta pavesti komisijai 

sudaryti pedagoginës praktikos pareigybiø instrukcijas ir jas patvirtinti. 

Patvirtintos ðios pareigybiø instrukcijos: 

- fakulteto (studijø programos) pedagoginës praktikos vadovo, 

- metodikos dalyko dëstytojo (grupës vadovo), 

- edukologijos katedros dëstytojo, 

- psichologijos katedros dëstytojo, 

- sveikatos ugdymo katedros dëstytojo, 

- bakalauro studijø studento-praktikanto, 

- klasës auklëtojo (priimanèio praktikantà), 

- mokyklos direktoriaus arba kordinatoriaus (priimanèio praktikantà). 

Fakultetø (studijø programø) pedagoginës praktikos vadovai skiriami 

Rektoriaus ásakymu. Ypatingas dëmesys ir metodinë pagalba yra skiriama 

naujai paskirtiems studijø programø pedagoginës praktikos vadovams, parenkantiems 

mokymo institucijas, organizuojantiems ir vykdantiems ávadines 

konsultacijas, sudarantiems pedagoginës praktikos programas. Nemaþas 

dëmesys skiriamas magistrantø pedagoginei-tiriamàjai praktikai. Viename 

ið seminarø, kuris buvo skirtas vadovø patirties sklaidai, Socialinës 

pedagogikos katedros ir Pradinio ugdymo katedros atstovës Þivilë Barkauskaitë 

ir Anelë Tamulaitienë pasidalino patirtimi organizuojant bei vykdant 

magistrantø praktikas, tobulinant tiriamàsias praktikos uþduotis. Vyriausioji 

praktikos vadovë, konsultuodama á praktikà iðvykstanèius studen- 

41

Studijos 

tus, akcentuoja auklëjamosios klasës problemø tiriamàjà problematikà, skatina 

studentus giliau ir prasmingiau studijuoti teorinæ medþiagà, pritaikyti 

jà analizuojant empirinius duomenis, diegti modernias tyrimø technologijas. 

Aptariant pedagoginæ praktikà vertinami teikiami studentø pasiûlymai 

praktikos tobulinimui, jø kûrybiðkumas. Pastaruoju metu padidëjo poreikis 

daugiau dëmesio skirti dalyko didaktikoms, giliau nagrinëti vadovavimo 

auklëtiniø kolektyvui ir bendradarbiavimo su paaugliais problemas. Paaiðkëjo, 

kad praktika keièia studentø veiklos motyvacijà bei poþiûrá á vertybes, 

jie atsakingiau pradeda þiûrëti á studijas. Kai kurie fakultetai (PPF, UKF) 

organizuoja seminarus-susitikimus mokytojams-praktikø vadovams. 120 mokytojø 

buvo iðduotos Universiteto paþymos apie jø vadovavimà praktikantams. 

Daug problemø kyla dël mokëjimo mokytojams uþ vadovavimà praktikai. 

Per 2002/2003 m. m. buvo sumokëti 217655 Lt uþ vadovavimà praktikai. 

Kai kurie fakultetø (pvz. IF) praktikø vadovai vëluoja pristatyti dokumentus 

dël mokëjimo uþ vadovavimà praktikai (pristato juos pasibaigus 

praktikai, net po metø). 

2002/2003 m. vyriausioji praktikos vadovë atliko tyrimà „Pedagoginë 

praktika – bûsimojo pedagogo profesinio kryptingumo gerinimo prielaida“. 

Tirti 483 VPU 12-os studijø programø IV kurso studentai. Ið tyrimo 

buvo nustatyta, kad apklaustieji pedagoginio profilio studijas pasirinko neturëdami 

pakankamos motyvacijos bûsimam pedagoginiam darbui. Bûdami 

aktyvûs pedagoginio proceso dalyviai studentai prasmingiau suvokë studijø 

reikðmæ, po pedagoginës praktikos pagerëjo jø poþiûris á studijas, labiau 

ëmë vertinti optimalø teoriniø ir praktiniø studijø santyká. 

Siûlomi problemø sprendimo variantai: 

1. Tikslinga prie Studijø skyriaus ákurtà Didaktikø centrà sujungti su pedagoginës 

praktikos sektoriumi ir ákurti savarankiðkà Pedagoginës praktikos 

ir didaktikø (arba Karjeros) centrà, tiesiogiai pavaldø Rektoratui. 

Tai siekiama ágyvendinti jau artimiausiu metu, nes naujoje Pedagogø 

rengimo sampratoje (jos projekte) numatyta iðplësti pedagoginës praktikos 

apimtis iki 20 kreditø. Todël dar labiau iðaugs darbo apimtis ir 

viena vyriausioji praktikos vadovë to darbo negalës atlikti. 

42

Studijos 

2. Grieþèiau reikalauti ið fakultetø vadovybës tinkamai planuoti ir organizuoti 

pedagoginæ praktikà, spræsti problemas ávedant kompiuterinæ apskaità. 

3. Bûtina suvienodinti praktikoms skirtà dokumentacijà ir jà tinkamai tiraþuoti. 

PEDAGOGØ POREIKIO PROBLEMA 

Atsiþvelgiant á bendrà pedagogø poreiká, dvigubø (trigubø) specialybiø 

pedagogø reikmë Lietuvos mokykloms pakankamai svarbi. Universitetas 

yra iðleidæs nemaþai specialistø, turinèiø dvigubà specialybæ. Per 35 metus 

(nuo 1946 iki 1980 m.) Vilniaus pedagoginá institutà baigë 4868 dvigubø 

ir net trigubø specialybiø 68 ávairaus profilio deriniø absolventai. Ið jø 

daugiausiai – net 528 – ágijo matematikos ir braiþybos mokytojo kvalifikacijà, 

485 – biologijos ir chemijos, 437 – biologijos ir þemës ûkio pagrindø, 

372 – geografijos ir fizinio auklëjimo, 302 – fizikos ir gamybos pagrindø ir 

t. t. Vëliau, 1981–2000 m., per 20 metø dvigubas specialybes ásigijo 6191 

absolventas. Net 728 absolventai ásigijo techniniø disciplinø ir darbø mokytojo 

kvalifikacijà, 680 – geografijos ir fizinio auklëjimo, 634 – istorijos ir 

pedagogikos, 603 – biologijos ir þemës ûkio pagrindø, 571 – chemijos ir 

taikomøjø darbø, 434 – matematikos ir informatikos, 372 – rusø kalbos ir 

literatûros, pedagogikos ir t. t. kvalifikacijas. Palyginus abu laikotarpius 

stebimas tam tikras specialybiø pokytis, taèiau geografija ir fizinis auklëjimas 

iðliko lyderiu per visus apþvelgiamus 55 metus. 

Atsiþvelgus á tai, kad dvigubas specialybes baigusiø absolventø skaièius 

iki 2000 m. buvo daugiau nei 11 tûkstanèiø, o dvigubø studijø programø 

ávairovë siekia 70, galima tvirtinti, kad Universitetas turi sukaupæs didþiulæ 

tokiø programø vykdymo ir jø plëtojimo patirtá. Nuo 1993 m. universitetuose 

ávedus visuotinà bakalauro studijø 160 kreditø apimties programø 

struktûrà iðnyko dvigubø specialybiø studijø programø ávairovë, jø beliko 

tik keturios: matematika ir informatika, ekonomikos ir verslo pagrindai, 

technologija ir dailë, fizika ir taikomoji kompiuterija. Taèiau, vidurinio 

iðsilavinimo grandyje ávedus profiliuotà mokymà tokiø specialistø poreikis 

dar labiau padidëjo. Tiesa, ðá poreiká ðiek tiek sumaþina perkvalifikavimo 

43

Studijos 

studijos, taèiau sànaudø studijoms poþiûriu tai nëra pats ekonomiðkiausias 

problemos sprendimas. 

Pagal Pedagogø profesinës raidos centro internetinëje svetainëje skelbiamus 

duomenis 2000 m. Lietuvoje buvo 578 mokyklos su 1394 profilinëmis 

11-siomis klasëmis, bei 263 profilinëmis 12-siomis klasëmis, kuriose vykdomas 

humanitarinio, realinio, menø ar technologinio profilio mokymas. Profilinëse 

mokyklose 2000–2001 m. dirbo 15104 mokytojai, kurie dëstë 90 privalomø 

ir pasirenkamøjø dalykø. Profilinëse mokyklose tais metais trûko 464 

mokytojø dëstyti 35 pavadinimø dalykams. Labiausiai trûko (net 117) anglø 

kalbos mokytojø. Taèiau 32 mokytojais (ið jø – 15 rusø k.) profilinëse mokyklose 

buvo per daug. Prognozuota, kad 2001–2002 m. m. profilinëse mokyklose 

reikës 907 mokytojø (ið jø – 195 anglø k.), o 54 mokytojais jose bus per 

daug. 2002–2003 m. poreikis gerokai maþesnis – 237 mokytojai (44 mokytojais 

bus per daug). Net 464 mokytojø, turinèiø antrà ar treèià specialybæ, reikëtø 

profilinëse mokyklose mokyti 107 ávairioms privalomoms ar pasirenkamoms 

dalykø jungtims, o neprofilinëse Lietuvos mokyklose reikëtø 437 tokiø specialistø. 

Akivaizdu, kad esant tokiems poreikiams, nors bendras mokytojø poreikis 

ir maþëja, reikia ið esmës pertvarkyti mokytojø rengimo sistemà. Bûtina 

pirmenybæ teikti dvigubø studijø programoms ir kuo skubiau spræsti tokias 

programas reglamentuojanèiø aktø atsiradimà. Atsiþvelgus á tai, kad 4200 mokytojø 

nespecialistø dirba neprofilinëse mokyklose, ir tik 595 ið jø ðiuo metu 

persikvalifikuoja, mokytojø perkvalifikavimo problema per artimiausius 5–7 

metus nebus iðspræsta, o tik dar labiau pagilës. 

Atrodytø aukðtojo mokslo sistema turëtø tenkinti ne tik savo, bet pirmiausia 

visuomenës poreikius. Taèiau kai kurios institucijos ðios problemos 

poþiûriu iki ðiol lieka kurèios. Vilniaus pedagoginis universitetas turi 

pakankamai patirties rengiant sudvejintø specialybiø specialistus, todël galëtø 

ðià problemà spræsti labai konkreèiai. 

Siûlomi problemø sprendimo variantai: 

1. Siekiant studijas suderinti su platesne praktine veikla mokykloje, bûsimuosius 

mokytojus bûtina rengti pirmenybæ teikiant dvigubø studijø 

programoms ir numatant kuo skubiau spræsti tokias programas reglamentuojanèiø 

aktø atsiradimà. 

44

Studijos 

2. Sumaþinti ekstensyvø bakalauro studijø programø plëtojimà (rengiama 

per daug specialistø) ir pereiti prie magistrantûros studijø programø, 

pritaikytø mokyklos poreikiams plëtros. Sudaryti galimybæ ankstesniøjø 

metø absolventams, ágijusiems tam tikros studijø krypties bakalauro 

laipsná, ásigyti kitos studijø krypties magistro laipsná. 

Dël organizaciniø darbø 

Visa tai, kas buvo pateikta dël Studijø skyriaus atliekamø darbø, 2002 m. 

veiklos apþvalgoje iðliko aktualu ir 2003 m. Tiesa, 2003 m. pabaigoje prie 

Studijø skyriaus ásteigtas 1 etato dydþio Didaktikø centras, organizuojantis 

tam tikros dalies laisvai pasirenkamøjø dalykø studijas. Atsiþvelgus á tai, 

kad Universitetas ir toliau dalyvaus Bendrojo priëmimo á Lietuvos aukðtàsias 

mokyklas asociacijos veikloje, ásteigta pastovi atsakingojo priëmimo 

komisijos sekretoriaus pareigybë. Kitos studijø (ir ne tik jø) bendrosios 

organizavimo problemos liko beveik tos paèios kaip ir 2002 m. Taèiau 

2003 m. problemø dar padidëjo. Priëmus Gyventojø pajamø mokesèio ástatymo 

pataisas, atsirado lengvatø mokantiems uþ studijas aukðtosiose mokyklose 

– su tuo kiekvienoje aukðtojoje mokykloje susijusios organizacinës 

problemos. Pagal Karo prievolës ástatymà reikia teikti informacijà apie karo 

prievolininkus, nors karinës áskaitos poskyrio ir nëra. Numatyta, kad 

teks iðduoti absolventams diplomø priedus ir anglø kalba (jiems pageidaujant). 

Taigi akivaizdu, kad ðiandieninës sudëties Studijø skyrius negalës 

aprëpti visø naujai numatomø darbø, todël bûtina pertvarkyti skyriø. 

45

Mokslas 

46 

MOKSLAS 

2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojai atliko 144 biudþetinius 

mokslo tiriamuosius darbus, 38 darbus, finansuojamus Lietuvos 

valstybinio mokslo ir studijø fondo ir kitø ðaltiniø, bei 1 uþsakomàjá mokslo 

tiriamàjá darbà (1 lentelë). 

1 lentelë 

Vilniaus pedagoginio universiteto mokslo tiriamieji darbai 2003 m. 

Fakultetas Biudžetiniai 

mokslo tiriamieji 

darbai 

LVMSF, valstybės 

institucijų ir valstybinių 

programų projektai 

Užsakomieji 

mokslo tiriamieji 

darbai 

Lituanistikos 8 5 – 

Slavistikos 8 – – 

Užsienio kalbų 16 – – 

Istorijos 44 2 – 

Pedagogikos ir 

psichologijos 

27 12 – 

Matematikos ir 

informatikos 

7 2 – 

Fizikos ir technologijos 9 – – 

Gamtos mokslų 25 17 1 

Iš viso 144 38 1 

Ið Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo tarpinstituciniams projektams 

lëðø gavo tik Gamtos mokslø fakulteto mokslininkai – 47,7 tûkst. 

Lt. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas rëmë ir konferencijas – 

buvo gauta 18,829 tûkst. Lt. Suteikta 38,25 tûkst. Lt. parama doktorantams 

ir 1 valstybës stipendija jaunajam mokslininkui, kurià gavo doc. dr. 

Aivas Ragauskas (2 lentelë). 

„Valstybinëje kalbos vartojimo ir ugdymo programojde“ dalyvavo 2 – 

Lituanistikos ir Gamtos mokslø fakultetai (3 lentelë).

2 lentelë 

LVMSF parama mokslo tiriamiesiems darbams 2003 m. (tûkst. Lt) 

Lietuvos valstybinës mokslo programos 

Mokslas 

Padalinys Tarpinstitucinės Renginiai Parama doktorantams 

programos 

ir mokslininkams 

Projektų Suma Projektų Suma Paramos Suma 

skaičius 

skaičius 

gavėjų skaičius 

Lituanistikos – – – – 1 3,0 

Slavistikos – – – – – – 

Užsienio kalbų – – – – – – 

Istorijos – – 1 1,0 1 9,0 


psichologijos 

– – 2 2,0 6 15,25 


informatikos 

– – 1 1,0 – – 

Fizikos ir technologijos – – – – – – 

Gamtos mokslų 3 47,5 3 3,0 5 11,0 

Mokslo skyrius – – 1 11,829 – – 

Iš viso 3 47,5 8 18,829 13 38,25 

Fakultetas Mokslo programa Projektų Gauta suma 

skaičius (tūkst. Lt) 

Lituanistikos Valstybinė kalbos vartojimo 

ir ugdymo programa 

3 33,6 

Gamtos mokslų Valstybinė kalbos vartojimo 

ir ugdymo programa 

1 20,08 

Iš viso 4 53,68 

3 lentelë 

Universitete 2003 m. buvo vykdomas 1 uþsakomasis darbas, kuris buvo 

atliktas Gamtos mokslø fakultete. Deja, kiti fakultetai uþsakomøjø darbø 

neturëjo (4 lentelë). Tokià situacijà, matyt, sàlygojo ir Universiteto specifika, 

taèiau fakultetai privalo iðanalizuoti prieþastis, kodël nevykdomi uþsakomieji 

mokslo tiriamieji darbai, nuspræsti, kà reikia daryti, kad tokiø darbø 

atsirastø. Universiteto mokslininkø paslaugos bûtinos Lietuvai. 

47

Mokslas 

48 

Uþsakomieji mokslo tiriamieji darbai 2003 m. 

Fakultetas Užsakomųjų darbų skaičius Gauta suma (tūkst. Lt) 

Gamtos mokslų 1 175,0 

Iš viso 1 175,0 

4 lentelë 

Valstybës institucijø ir ástaigø finansuojamus projektus vykdë trys fakultetai. 

Gamtos mokslø fakultetas vykdë projektus: „Atënai 2004“ (91 000 Lt; 

projekto vadovas – prof. habil. dr. J. Skernevièius), „Pekinas 2008“ (3 500 Lt; 

projekto vadovas – prof. habil. dr. K. Milašius); Matematikos ir informatikos 

fakultetas – „Mokomøjø kompiuteriniø priemoniø naudojimo ir diegimo tyrimas“ 

(44 950 Lt; vadovas – dr. T. Petkus); Pedagogikos ir psichologijos fakultetas 

– „Prieðmokyklinio amþiaus (5–6(7) m.) vaikø kokybiðko ugdymo(si) 

veiksniai ir kriterijai“ (12 278 Lt; vadovë – doc. dr. V. S. Glebuvienë), „Að – 

Lietuvos pilietis ir pasaulio gyventojas“ (2 000 Lt; vadovë prof. habil. dr. M. Barkauskaitë), 

„Tautinis tapatumas globalizacijos sàlygomis: etinës implikacijos ir 

demokratijos paradoksai“ (1 821 Lt; vykdë doc. dr. J. Balèius ir doc. dr. D. Stanèienë). 

Trys fakultetai gavo paramà konferencijoms (5 lentelë). 

5 lentelë 

Valstybës institucijø ir ástaigø finansuojami mokslo projektai ir 

renginiai 

Fakultetas 

Projektai Renginiai 

Projektų Gauta suma Projektų Gauta suma 

skaičius (tūkst. Lt) skaičius (tūkst. Lt) 

Lituanistikos – – 1 8,0 

Slavistikos – – – – 

Užsienio kalbų – – – – 

Istorijos – – – – 


psichologijos 

3 16,099 1 2,0 


informatikos 

1 44,95 – – 

Fizikos ir technologijos – – – – 

Gamtos mokslų 2 94,5 3 34,7 

Iš viso 6 155,549 5 44,70

Gaila, kad Vilniaus pedagoginio universiteto moksliniø tyrimø duomenys 

rodo ne Universiteto, o atskirø fakultetø (ar mokslininkø) prioritetus ir 

interesus. Taèiau atliekami tyrimai ne visada atitinka planuojamus tyrimus 

ar jø kryptis, nurodytas 2001–2006 m. strateginiame ir fakultetø moksliniø 

tyrimø planuose. Universiteto mokslininkai nesugeba gauti tarptautiniø 

grantø. Ásteigus plëtros ir tarptautiniø ryðiø prorektoriaus pareigybæ, reikalai 

turës pagerëti. 

Galima tik pasidþiaugti, kad mûsø Universiteto Gamtos mokslø fakulteto 

prof. habil. dr. Rimantas Puplesis uþ originalø mokslo darbø ciklà 

„Biologinë ávairovë: taksonominës strateginiø regionø revizijos ir naujos 

mokslui rûðys (Insecta: Microlepidoptera)“ gavo Lietuvos mokslo premijà. 

Keletas þodþiø apie mokslo darbø skelbimà, leidybà ir mokslinius renginius. 

Duomenys apie VPU mokslininkø publikacijas 2003 m. pateikti 6 

lentelëje. 

VPU mokslininkø publikacijos 

Publikacijų tipai 2003 m. 

Monografijos 26 

Straipsniai 424 

Lietuvoje: 337 

Lietuvos recenzuojamuose mokslo 

žurnaluose (MSD sąrašas) 

243 

Kituose recenzuojamuose Lietuvos 

mokslo žurnaluose 

94 

Užsienyje: 87 

Tarptautiniuose mokslo žurnaluose 

(ISI sąrašas) 

18 

Kituose recenzuojamuose tarptautiniuose ir 

užsienio žurnaluose 

69 

Konferencijų pranešimų medžiaga (recenzuota) 171 

Lietuvos konferencijų 83 

Tarptautinių konferencijų 88 

Iš viso 621 

Mokslas 

6 lentelë 

49

Mokslas 

Kaip matyti, vienam mokslininkui per metus teko vidutiniškai 0,82 

straipsnio. Parašytos ir išleistos 26 monografijos, kas treèias Vilniaus pedagoginio 

universiteto mokslininkas dalyvavo Lietuvos arba tarptautinëse 

konferencijose ir paskelbë praneðimø medþiagà. 18 straipsniø publikuota 

Mokslinës informacijos instituto (ISI) referuojamuose þurnaluose. 

Vilniaus pedagoginiame universitete leidþiami Lietuvos mokslo leidiniai, 

kuriuose publikuoti mokslo straipsniai pripaþástami suteikiant mokslo 

laipsná: „Pedagogika“, „Istorija“, „Sporto mokslas“ ir periodiniai leidiniai 

„Þmogus ir þodis“, „Teksto slëpiniai“. Reikia, kad visø periodiniø 

leidiniø redakcinës kolegijos bûtø tarptautinës ir didintø reikalavimus publikacijoms. 

2003 m. iðleisti 2 valstybës dotuojami vadovëliai ir viena monografija. 

Ið VPU sukauptø lëðø finansuotas 31 leidinys, ið jø – 2 periodiniai leidiniai 

(7 lentelë). 

50 

Eil. 

Nr. 

2003 m. dotuoti leidiniai 

Leidinys Leidinio tipas 

7 lentelë 

Dotacija 

(Lt) 

1. Istorija Periodinis leidinys 19 700 

2. Sporto mokslas Periodinis leidinys 4 000 

3. Pedagogika Periodinis leidinys 21 600 

4. A. Ažusienis, A. Pučinskas, 

A. Straižys „Astronomija“ 

Vadovėlis 30 208 

5. A. Pakerys 

„Lietuvių bendrinės kalbos fonetika“ 

Vadovėlis 28 769 

6. M. Pileckaitė-Markovienė, 

D. Bumbulytė, D. Nasvytienė 

„Vystymosi psichologija. Vaikystė“ 

Monografija 4 800 

Iš viso 109 077

8 lentelëje pateiktos lëðos, kurias fakultetai gavo pardavæ iðleistas metodines 

priemones, mokomàjà medþiagà ir kitus leidinius. Kitais metais tos 

lëðos vël bus panaudotos fakultetø leidiniams. 

Fakultetø lëðos, gautos uþ parduotus leidinius (Lt) 

Fakultetas Lėšos (Lt) 

Lituanistikos 4916,53 

Slavistikos 2927,98 

Istorijos 3466,35 

Pedagogikos ir psichologijos 5461,97 

Matematikos ir informatikos 2119,04 

Fizikos ir technologijos 981,13 

Iš viso 19873,00 

Mokslas 

8 lentelë 

Vilniaus pedagoginio universiteto fakultetai ir kiti padaliniai 2003 m. 

organizavo 40 mokslo renginiø, ið kuriø 8 – tarptautiniai ir 32 – respublikiniai 

(9 lentelë). 

9 lentelë 

Vilniaus pedagoginio universiteto mokslo renginiai 2003 m. 

Padaliniai 

Tarptautiniai 

renginiai 

Respublikiniai 

renginiai 

Lituanistikos fakultetas 1 – 

Slavistikos fakultetas – – 

Užsienio kalbų fakultetas – – 

Istorijos fakultetas – 2 

Pedagogikos ir psichologijos fakultetas 4 14 

Matematikos ir informatikos fakultetas – 1 

Fizikos ir technologijų fakultetas – 2 

Gamtos mokslų fakultetas 2 3 

Mokslo skyrius 1 – 

Biblioteka – 10 

51

Mokslas 

Lentelëje pateikti skaièiai rodo, kad ypaè aktyvûs buvo Pedagogikos ir 

psichologijos fakultetas, organizavæs 4 tarptautinius renginius ir 14 respublikiniø, 

Gamtos mokslø fakultetas, organizavæs 2 tarptautinius ir 3 respublikinius 

renginius, bei Biblioteka, kuri organizavo 10 respublikiniø renginiø 

(konferencijø, seminarø, metodiniø pratybø). Jokiø renginiø neorganizavo 

Slavistikos ir Uþsienio kalbø fakultetai. 

Svarbiausias 2003 m. vykæs Universiteto mokslo renginys – tarptautinë 

mokslinë konferencija „Aukðtojo ir vidurinio mokslo sanglauda: ugdymo 

turinio ir didaktikos tradicijos ir kaita“ (kovo 20–21 d.). Tai IX Tarptautinë 

mokslinë konferencija ið ciklo „Ðvietimo reforma ir mokytojø rengimas“. 

Konferencija organizuota kartu su LR Ðvietimo ir mokslo ministerija 

bei Rygos mokytojø rengimo ir ðvietimo vadybos akademija. Konferencijoje 

dalyvavo daugiau kaip 140 nariø, perskaityti 79 praneðimai. 

Pagal sutartá su Europos mokslø PETER LANG leidykla (Vokietija) 12 

geriausiø darbø, kuriuos pristatë Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno 

technologijos universiteto, Klaipëdos ir Ðiauliø universitetø mokslininkai, 

iðversti á anglø ar vokieèiø kalbas, bus paskelbti leidyklos tæstiniame 

leidinyje „Baltische Studien zur Erziehungs – und Sozialwissenschaft“, iðeisianèiame 

2004 m. pirmajame pusmetyje. 

Aðtuoniems mokslo renginiams suteikta Valstybinio mokslo ir studijø fondo 

parama. Ði parama suteikta Universiteto organizuotai tarptautinei mokslinei 

konferencijai „Aukðtojo ir vidurinio mokslo sanglauda: ugdymo turinio ir 

didaktikos tradicijos ir kaita“, Edukologijos katedros organizuotai tarptautinei 

mokslinei konferencijai, skirtai prof. J. Lauþiko 100-osioms gimimo metinëms 

paþymëti, „Ugdymo integracijos dimensijos: dabartis ir perspektyvos“ 

bei tarptautinëms mokslinëms konferencijoms, kurias rengë Geografijos 

ir Biologijos katedros – „Ekonominiai demografiniai pokyèiai ir ðvietimo 

problemos Rytø ir Vidurio Europoje“, „Lietuvos bioávairovë (bûklë, struktûra, 

apsauga)“. Fondas parëmë ir Matematikos fakulteto organizuotà Lietuvos 

matematikø konferencijà, taip pat mokslines konferencijas – „Moderniø 

technologijø taikymas istorijos edukacijoje“, „Technologijø dalyko raida ir 

perspektyvos“, „Etikos transformacijos ðiuolaikiniame diskurse“), kurias organizavo 

Istorijos didaktikos, Buities kultûros ir Etikos katedros. 

52

Mokslas 

Moksliniø konferencijø organizavimo politika turi bûti aiðki: organizuoti 

ne „margus“ vietinio pobûdþio renginius, reikalaujanèius finansiniø 

iðtekliø ir energijos, o gerai parengtus tarptautinius renginius, kuriuose 

dalyvautø ES partneriai. 

VPU mokslininkai dalyvavo mobilumo programose. 2003 m. á uþsiená 

(Ðvedijà, Italijà, JAV, Lenkijà, Vokietijà, Prancûzijà) staþuotis buvo iðvykæ 

17 darbuotojø ir 2 doktorantai. 

Vilniaus pedagoginiame universitete staþavosi 21 Vokietijos, Baltarusijos, 

Lenkijos mokslininkas. 

MOKSLO LAIPSNIØ IR VARDØ TEIKIMAS 

Habilitacija 

Vilniaus pedagoginiam universitetui kartu su Ðiauliø universitetu suteikta 

socialiniø mokslø srities edukologijos krypties habilitacijos teisë. 

2003 m. habilitacinius darbus sëkmingai apgynë VPU doc. dr. Romanas 

Jonas Vasiliauskas, VPU doc. dr. Elvyda Martiðauskienë, LKKA prof. dr. 

Antanas Skarbalius. Toks maþas per metus parengtø habilitaciniø darbø 

skaièius rodo, kad fakultetai neskatino ðio proceso, o patys mokslininkai 

nebuvo pakankamai aktyvûs. Dabar, patvirtinus habilitacijos procedûros, 

kurià reikia atlikti norint uþimti profesoriaus pareigas, nuostatus, mokslininkai 

turëtø aktyviau siekti habilitacijos. Habilitacijos reikalavimus 

atitinkantys mokslininkai gali dalyvauti rengiant doktorantus, o Universitetui 

tai yra pagrindas ágyti doktorantûros teisæ. 

Doktorantûra 

Vilniaus pedagoginiame universitete ðiuo metu rengiami 4 mokslo srièiø 

(5 krypèiø) doktorantai: 

Mokslo krypties kodas Mokslo krypties pavadinimas 

Humanitariniai mokslai 

04 H Filologija 

Socialiniai mokslai 

06 S Psichologija 

07 S Edukologija 

53

Mokslas 

54 

Fiziniai mokslai 

02 P Fizika 

Biomedicinos mokslai 

01 B Biologija 

2003 m. nebuvo priimta doktorantø á dienines doktorantûros studijas. 

Taip atsitiko todël, kad Vilniaus pedagoginiam universitetui nebuvo pratæsta 

doktorantûros teisë. Taèiau iki 2003 balandþio 15 d. buvo priimti 6 

doktorantai á edukologijos neakivaizdines doktorantûros studijas. Nedidelá 

pretendentø skaièiø sàlygoja tai, kad priëmimas buvo vykdomas neáprastu 

laiku, iki pasibaigiant VPU doktorantûros teisës terminui. Be to, tai nauja 

doktorantûros studijø forma – doktorantai patys moka uþ studijas. 

Studijas Universitete tæsia 99 doktorantai (ið jø – 6 neakivaizdinëje doktorantûroje): 

FTF – 1, GMF – 7, IF – 4, LF – 15, MIF – 1, PPF – 51 (6), 

SF – 9, UKF – 11. 2003 m. doktorantûrà baigë 21 doktorantas. Ið jø 

daktaro disertacijas iki 2003 balandþio 15 d. apgynë 6. Eksternu apgintos 

3 daktaro disertacijos (10 lentelë). 

1999–2003 m. Universitete apgintos disertacijos 

Mokslo sritis Mokslo kryptis 1999 m. 

10 lentelë 

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 

Humanitariniai 

mokslai 

Filologija 5 3 4 5 1 

Socialiniai 

mokslai 

Edukologija 8 15 21 11 7 

Psichologija 1 3 2 1 – 

Sociologija 1 – – – – 

Fiziniai 

mokslai 

Fizika 1 3 3 1 1 

Geografija 1 – – – – 

Informatika – – 1 – – 

Biomedicinos 

mokslai 

Biologija 2 1 – 2 – 

Iš viso 19 25 31 20 9

Doktorantûros studijas gerai organizuoja Gamtos mokslø bei Pedagogikos 

ir psichologijos fakultetai, kuriuose didþiausias sëkmingai apgintø disertacijø 

procentas (11 lentelë). 

11 lentelë 

2003 m. apgintos daktaro disertacijos ir nepaþangûs doktorantai 

pagal fakultetus 

Fakultetai Apginta Neparengę disertacijų ir 

disertacijų išbraukti doktorantai 

Lituanistikos – – 

Slavistikos 1 1 

Užsienio kalbų – 4 

Istorijos – 2 

Pedagogikos ir psichologijos 3 2 

Matematikos ir informatikos 1 – 

Fizikos ir technologijos 1 – 

Gamtos mokslų 3 – 

Iš viso 9 9 

Mokslas 

Ðiais metais pablogëjo situacija Uþsienio kalbø fakultete, ið kurio, nepasibaigus 

doktorantûros laikui, buvo paðalinti 4 doktorantai. Istorijos fakultete 

jau 4 metai neginamos dieninio skyriaus daktaro disertacijos, kasmet 

doktorantai palieka universitetà neapgynæ disertacijø (2003 m. iðbraukti 2 

doktorantai). Trûkumai rengiant doktorantus rodo, kad fakultetai privalo 

atsakingai þiûrëti á kasmetinæ doktorantø atestacijà, ðalinti aplaidþius doktorantus, 

netoleruojant jø prastø mokslinio tiriamojo darbo ir disertacijos 

rengimo rezultatø. Dekanams privalu grieþtai kontroliuoti ðià sritá, katedroms 

atsakingai skirti vadovus, nusipelniusius savo srityse, ne tik norinèius 

vadovauti jaunimui. 

2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dëstytojams suteikti trys profesoriaus 

ir septyni docento pedagoginiai vardai. 

Universitete dirba 123 darbuotojai, turintys mokslo laipsná, bet neturintys 

pedagoginio vardo. Jie gali kelti mokslinæ kvalifikacijà bei tobulinti 

savo pedagoginá meistriðkumà. 

55

Mokslas 

Visi su mokslu susijæ Universiteto padaliniai – katedros, laboratorijos ir 

kt. – privalo skirti kuo daugiau dëmesio mokslinei veiklai, didinti reikalavimus 

publikacijø turiniui, aktualumui, jø tarptautiniam pripaþinimui. Reikia 

didinti reikalavimus ir konkursuose dalyvaujantiems pretendentams, norintiems 

uþimti lektoriaus, docento, profesoriaus, katedros vedëjo ar dekano 

pareigybes. 

Prie mokslinës ir metodinës veiklos savo darbu prisideda ir leidykla. 

Èia iðleista nemaþa Universiteto mokslo darbuotojø parengtø spaudiniø 

(65 leidiniai, 408 sp. lanko), þurnalai „Istorija“ ir „Pedagogika“ (apimtis 

160 sp. lankø), „Ðviesos“ laikraðtis ir kt. Bûtina sustiprinti leidyklos veiklà, 

siekti, kad ji spaudai parengtø mûsø mokslininkø monografijas, metodinius 

leidinius visø trijø pakopø studijoms. 

56

TARPTAUTINIAI RYŠIAI 

Tarptautiniai ryðiai 

Universitetas bendradarbiauja su 59 uþsienio ðaliø aukðtojo mokslo, kultûros 

ir ðvietimo institucijomis. Ðie ryðiai grindþiami dviðalëmis bendradarbiavimo 

sutartimis, Universiteto padaliniø arba mokslininkø individualiais 

projektais, ávairiø tarptautiniø programø projektais, studentø, doktorantø, 

dëstytojø ir mokslo darbuotojø mainais, taip pat dalyvavimu tarptautinëse 

konferencijose, simpoziumuose bei seminaruose uþsienyje ir mûsø ðalyje. 

Universitetas yra keleto tarptautiniø organizacijø – Mokytojø rengimo 

asociacijos (ATEE), Europos universitetø asociacijos (EUA), Europos tarptautinio 

ðvietimo asociacijos (EAIA), Europos ðvietimo tarybø tinklo (EU- 

NEC), Europos profesinio ugdymo institucijø asociacijos (EVBB) – narys. 

Be to, kai kurie Universiteto padaliniai ir net 43 mokslo darbuotojai 

yra ávairiø tarptautiniø komisijø, komitetø, bendrijø, organizacijø, sàjungø 

ar asociacijø (ið viso 40) nariai. 

I. Dviðalës bendradarbiavimo sutartys 

1968 m. – su Vroclavo universitetu (Lenkija) 

1992 m. – su Limoþo universitetu (Prancûzija) 

1993 m. – su Minsko valstybiniu M. Tanko pedagoginiu universitetu 

(Baltarusija) 

1994 m. – su Egerio mokytojø rengimo kolegija (Vengrija) 

1995 m. – su Heidelbergo aukðtàja pedagogine mokykla (Vokietija) 

1996 m. – su Turino universitetu (Italija) 

1998 m. – su Oslo valstybine muzikos akademija (Norvegija) 

2001 m. – su Prancûzijos ambasada Vilniuje bei Prancûzø kultûros centru 

2001 m. – su Erfurto universitetu (Vokietija) 

2001 m. – su Grand Canyon universitetu (JAV) 

2002 m. – ketinimø protokolas su Caen Lower-Normandy universitetu 

(Prancûzija) 

2002 m. – ketinimø protokolas su Rusijos valstybiniu A. I. Gerceno 

pedagoginiu universitetu (Rusija) 

2003 m. – su Rygos pedagogikos ir švietimo vadybos akademija (Latvija) 

2003 m. – su Sogn og Fjordane universitetine kolegija (Norvegija) 

57


58 

II. Universitete semestrà ir ilgiau dirbæ uþsienio ðaliø dëstytojai 

UKF – 2 (Vokietija, DAAD) 

SF – 1 (Vokietija, DAAD) 

________________________________ 

Ið viso 3 dëstytojai 

III. Trumpalaikiai uþsienio ðaliø (Didþiosios Britanijos, Baltarusijos, 

Èekijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, 

Vengrijos, Vokietijos) dëstytojø ir studentø vizitai Universitete 

________________________________ 

Mokslinës staþuotës 21 

Paskaitø skaitymas 22 

Dalyvavimas VPU konferencijose 31 

Vizitai 22+2* 

Praktika* 44* 

Kiti moksliniai tikslai 1 

Projektø vykdymas 1 

SOCRATES / ERASMUS programa 5 

________________________________ 

Ið viso 103 dëst. + 46 stud. = 151 

* studentai


IV. Universiteto dëstytojø ir studentø iðvykos á uþsienio ðalis (Argentinà, 

Austrijà, Azerbaidþanà, Baltarusijà, Belgijà, Bulgarijà, Èekijà, 

Danijà, Didþiàjà Britanijà, Estijà, Graikijà, Gruzijà, JAV, Islandijà, 

Ispanijà, Italijà, Kanadà, Kirgizijà, Latvijà, Lenkijà, Meksikà, Olandijà, 

P. Korëjà, Portugalijà, Prancûzijà, Rumunijà, Rusijà, Slovakijà, Suomijà, 

Ðvedijà, Ðveicarijà, Turkijà, Ukrainà, Vokietijà) 

________________________________ 

Mokslinës staþuotës 17+2** 

Moksliniai seminarai 35+3** 

Kursai 1+11* 

Mokslinës konferencijos / simpoziumai / kongresai 87+3** 

Vizitai ir komandiruotës 13+1** 

Paskaitø skaitymas 5 

Kiti moksliniai tikslai 33+3** 

Praktika 61* 

Studijos 13*+1** 

Projektø vykdymas 3+5* 

SOCRATES / ERASMUS programa 35+41*+2** 

„Ave Musica“, „Ave Vita“, „Šviesa“, „Poringë“ 19+98* 

________________________________ 

Ið viso: 248 dëst. + 229* + 15** = 492 

* studentai, ** doktorantai 

IV. Dalyvavimas tarptautinëse programose ir projektuose 

1998 m. Lietuva tapo Europos Sàjungos ðvietimo ir aukðtojo mokslo 

SOCRATES programos dalyve. Vilniaus pedagoginis universitetas taip pat 

parengë ir Europos Komisijai pateikë paraiðkà dël SOCRATES / ERASMUS 

institucinës sutarties ir tapo ðios programos dalyviu. 2002/2003 m. m. buvo 

vykdoma treèioji institucinë sutartis, kuriai ágyvendinti buvo pasiraðytos 26 

dviðalës sutartys su Austrijos, Belgijos, Didþiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, 

Prancûzijos, Suomijos, Ðvedijos, Vokietijos aukðtojo mokslo institucijomis. 

Pagal ðias sutartis 2003 m. vieno semestro trukmës studijoms á ES universitetus 

buvo iðvykæ 38 Universiteto studentai ir 2 doktorantai, o skaityti 

59


paskaitas uþsienyje – 30 dëstytojø. Pagal minëtà programà Universitete paskaitas 

skaitë 5 dëstytojai ið Anglijos, Suomijos, Ðkotijos ir Vokietijos, o studijuoti 

per pastaruosius 3 metus á Universitetà buvo atvykæ tik 6 uþsienio 

universitetø studentai, nes nedaugelis Universiteto dëstytojø (iðskyrus UKF 

ir SF dëstytojus) gali skaityti paskaitas ar vesti seminarus bei pratybas uþsienio 

kalbomis. Norint pritraukti daugiau ERASMUS programoje dalyvaujanèiø 

studentø ið uþsienio universitetø 2003 m. VPU buvo parengtos 9 studijø 

programos uþsienio kalbomis; 2004 m. numatoma parengti dar 26 tokias 

programas. Be to, Tarptautiniø ryðiø skyrius parengë ir iðleido „SOCRATES 

/ ERASMUS studento vadovà 2003/2004“ ir „Trumpà EKÁS (Europos kreditø 

áskaitymo sistemos) paketà 2003/2004“, kuriame pateiktos visø Universitete 

parengtø studijø programø uþsienio kalbomis anotacijos. Ðie leidiniai 

platinami uþsienio ðaliø universitetuose bei kasmet vykstanèios Europos tarptautinio 

ðvietimo asociacijos (EAIA) konferencijos metu. 

Teikiant paraiðkà dël 2003/2004 m. m. SOCRATES / ERASMUS institucinës 

sutarties, buvo pasiraðytos 29 studentø ir dëstytojø mainø sutartys su 26 

jau minëtø ES ðaliø aukðtojo mokslo ástaigomis. Pagal ðias sutartis numatyti 

tarptautiniai mainai 92 visø studijø pakopø studentams ir 45 dëstytojams. 

Universiteto padaliniai taip pat dalyvauja 3 SOCRATES / ERASMUS 

programos projektuose. 

VPU vykdo ir kitas SOCRATES poprogrames. Universitetas dalyvauja 

dviejuose GRUNDTVIG ir keturiuose COMENIUS 2 programø projektuose. 

Be to, 2003 m. pagal COMENIUS programà á dalyko ir kalbø kursus 

iðvyko 4 Universiteto dëstytojai, o 3 studentai dirbo uþsienio universitetuose 

kalbø asistentais. 

UKF dalyvauja vykdant 2 tarptautinius ES profesinio rengimo programos 

Leonardo da Vinci projektus. 

Universiteto mokslininkai dalyvauja ir kituose (ið viso 45) tarptautiniuose 

moksliniø tyrimø projektuose, priklausanèiuose ávairioms programoms 

arba visiðkai savarankiðkuose, kuriø vykdymà finansuoja ávairios 

tarptautinës organizacijos arba paramos fondai. 

Universiteto mokslininkai nepakankamai aktyviai dalyvauja ES ðeðtojoje 

bendrojoje moksliniø tyrimø, technologinës plëtros ir demonstracinës veik- 

60


los programoje 6 Framework (parengtas vienas projektas, be to, vienas mokslininkas 

yra ðios programos teminiø tinklø dalyvis) ir visiðkai nedalyvauja 

Europos tyrimø bei plëtros kooperacijos programoje Eureca bei Europos 

bendradarbiavimo mokslo ir techniniø tyrimø programoje Cost, nors Universitete 

buvo organizuoti 4 minëtø programø informaciniai seminarai. 

VPU dëstytojø, mokslo darbuotojø ir studentø tarptautiná bendradarbiavimà 

remia ðios visuomeninës organizacijos ir fondai: 

- Mokslo ir studijø departamentas prie Lietuvos Respublikos švietimo 

ir mokslo ministerijos, 

- Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas, 

- Atviros Lietuvos fondas, 

- Vokietijos akademiniø mainø tarnyba (DAAD), 

- Vokietijos Konrado Adenauerio fondas, 

- Britø Taryba (BC), 

- Ðiaurës Ministrø Tarybos moksliniø tyrimø programa (NORFA), 

- Italø kultûros institutas. 

Dalyvaudamas tarptautiniuose projektuose ir programose, dëstytojø ir 

studentø mainuose, Universitetas siekia stiprinti savo bazæ ir kaupti patirtá, 

ágalinanèià sëkmingiau ásitraukti á ES ðvietimo institucijø tinklà bei moksliniø 

tyrimø erdvæ ir konkuruoti ðioje srityje su kitø Europos ðaliø universitetais. 

Norint ágyvendinti ðiuos tikslus, reikia plëtoti ir efektyvinti tarptautiná 

bendradarbiavumà. Bûtina siekti, kad kuo daugiau studentø ið uþsienio 

universitetø atvyktø á VPU pagal ERASMUS mainø programà. Reikia 

ne tik UKF ir SF, bet ir kituose fakultetuose parengti studijø programas 

uþsienio kalbomis, pagal kurias galëtø studijuoti ne tik atvykæ uþsienieèiai, 

bet ir Universiteto studentai. PPF galëtø bûti ákurtas Tarptautinis edukologijos 

studijø centras. Reikia siekti, kad ne maþiau kaip 1 proc. Universiteto 

dieninio skyriaus studentø per metus iðvyktø studijuoti á uþsiená ir bûtø 

sudaryta kuo daugiau ERASMUS dviðaliø sutarèiø su naujø ES nariø universitetais. 

Taip pat Universitetas privalo ásitraukti á dabartiniu metu kuriamos 

naujos tarptautinës programos ERASMUS / MUNDUS vykdymà ne tik 

kaip dalyvis, bet ir kaip koordinatorius, taip pat á tarptautiniø programø 

BP6, Eureca, Cost, Leonardo da Vinci, SOCRATES / MINERVA vykdymà. 

61

Ryðiai su visuomene 

62 

RYÐIAI SU VISUOMENE 

Ryðiø su visuomene skyrius savo veiklà pradëjo 2003 m. sausio 2 d., kai 

2002 m. lapkrièio 27 d. vykusiame VPU Senato posëdyje buvo patvirtintas 

skyriaus steigimas. 

Ryðiø su visuomene skyrius leidþia VPU laikraðtá „Ðviesa“, rengia informaciná 

biuletená, praneðimus spaudai, pristato su ðvietimu susijusià spaudos 

apþvalgà, padeda organizuoti valstybines ðventes, kitus Universiteto 

renginius, dalyvauja rengiantis atvirø durø dienoms. 

Per pirmuosius skyriaus veiklos metus buvo pasirengta 2003 m. knygø 

mugei, organizuoti vizitai á Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas, pristatant 

Universitetà ir stojimo á já sàlygas. Per 2003 m. Ryðiø su visuomene 

skyrius ástojo á Lietuvos aukðtøjø mokyklø informacijos ir ryðiø su visuomene 

darbuotojø asociacijà (LAMIDA) ir tapo tikruoju jos nariu. Buvo 

iðleisti 23 laikraðèio „Ðviesa“ numeriai, laikraðèio apimtis padidëjo iki 16 

puslapiø. Parengti skyriaus veiklos nuostatai, iðleisti Universitetà pristatantys 

lankstinukai. 

Ateityje Ryðiø su visuomene skyrius kryptingai dirbs vidinës ir iðorinës 

komunikacijos gerinimo srityje, daug dëmesio skirs Universiteto svetainës 

internete prieþiûrai, laikraðèio „Ðviesa“ turiniui ir problemoms.

Pedagogø kvalifikacijos centras 

PEDAGOGØ KVALIFIKACIJOS CENTRAS 

Pedagogø kvalifikacijos centre buvo vykdomos ðios perkvalifikavimo 

studijø programos: 

Anglø filologija 

Vokieèiø filologija 

Informatika 

Edukologija (pradinio ugdymo pedagogika) 

Edukologija (ikimokyklinio ugdymo pedagogika) 

Edukologija (socialinë pedagogika) 

Geografija 

Etika 

Pagal ðias programas mokësi 709 mokytojai (34 grupës). Ið minëtø perkvalifikavimo 

programø ðiuo metu ypaè populiarios uþsienio kalbø, informatikos, 

socialinës pedagogikos specialybiø programos. Ðios programos 

siûlo mokytojams ágyti naujø socialiniø ir profesiniø kompetencijø, atnaujinti 

turimà kvalifikacijà ar ásigyti naujà (artimiausiu laiku kvalifikuotø darbuotojø 

reikës suaugusiøjø ðvietimui, vaikø teisiø apsaugai, socialiniam 

darbui bei kitoms su ðvietimu susijusioms sritims). Visi klausytojai studijuoja 

savo lëðomis. 2003 m. Ðvietimo ir mokslo ministerija tæstinëms perkvalifikavimo 

studijoms skyrë 158 418 Lt, t. y. finansinæ paramà gavo 234 

mokytojai, studijuojantys Pedagogø kvalifikacijos centre. 

2003 m. 339 klausytojai ágijo aukðtojo mokslo diplomus ir mokytojo 

kvalifikacijà, 181 ið jø suteiktas bakalauro laipsnis. Pedagogø kvalifikacijos 

centre pagal valandinio darbo sutartis dirbo 68 dëstytojai ið VPU ir kitø 

aukðtøjø mokyklø. Atsiþvelgiant á kintanèius ðvietimo sistemos poreikius 

kelti mokytojø profesinæ kultûrà, stiprinti praktinæ profesinæ kompetencijà, 

Pedagogø kvalifikacijos centre pastaruoju metu daugiau dëmesio skiriama 

mokytojø kvalifikacijos tobulinimui. 

2003 m. ávykdyta 31 programa. Atrenkant kvalifikacijos tobulinimo programas, 

buvo atsiþvelgta á ðiuos principus ir veiksnius: kiek siûloma programa 

dera su dabartiniais ðvietimo tikslais ir uþdaviniais, ar ji atitinka 

2003 m. Ðvietimo ministro ásakymu patvirtintus pedagogø kvalifikacijos 

tobulinimo prioritetus. 

63

Pedagogø kvalifikacijos centras 

Buvo ágyvendintos aktualios programos: „Ðvietimo monitoringas, vidinis 

ir iðorinis mokyklø auditas“, „Pagrindinës mokyklos Bendrøjø programø 

ir standartø diegimo á ugdymo procesà ypatumai“, „Naujoji moksleiviø 

pasiekimø vertinimo samprata“, „Pedagoginës inovacijos“ ir kt. 

7 programos buvo pateiktos ÐMM organizuotam kvalifikacijos tobulinimo 

programø konkursui ir laimëjo finansinæ paramà. Paminëtinos: „Specialiøjø 

poreikiø vaikø integruotas ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje“, 

„Pamokos optimizavimo bûdai“, „Prieðmokyklinio amþiaus vaiko ugdymas“. 

Svarbiausias uþdavinys – orientuojantis á ES ðvietimo prioritetus 

ir mûsø kraðto ðvietimo sistemos tobulinimo poreikius, siekti, kad ðis centras 

bûtø konkurencingas, finansiðkai stiprus ir átakingas. 

64

KALBØ MOKYMO CENTRAS 

Kalbø mokymo centras 

2003 m. VPU Kalbø mokymo centras organizavo ávairius uþsienio kalbø 

(anglø, vokieèiø, italø, prancûzø, ispanø) kursus VPU studentams, kitø 

ástaigø darbuotojams ir bendrojo lavinimo mokyklø moksleiviams. Ávairios 

trukmës (40–180 akademiniø valandø) kursus iðklausë 78 Universiteto studentai, 

25 Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklø moksleiviai, 155 

ávairiø institucijø darbuotojai. 

Pagal bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, Policijos 

departamentu prie LR VRM Kalbø mokymo centro dëstytojai parengë 

naujas specializuotas anglø kalbos mokymo programas, skirtas policijos pareigûnø 

ir socialiniø darbuotojø mokymui. 2003 m. Kalbø mokymo centro 

kursuose dalyvavo daugiau kaip 300 klausytojø. 

Kalbø mokymo centras bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto bendrojo 

lavinimo mokyklomis teikë konsultacijas pedagogams dël anglø kalbos 

mokymo metodikos, surengë atvirø durø dienà mokyklø moksleiviams 

„Kalbø dienos“ proga. 

Kalbø mokymo centras toliau sëkmingai bendradarbiavo su JAV Grand 

Canyon universitetu, kartu su ðio universiteto dëstytojais organizavo tradicinius 

vasaros anglø kalbos mokymosi kursus, kuriuose ávairiu lygiu anglø 

kalbà dëstë ðeði ðio uþsienio universiteto dëstytojai. Vasaros anglø kalbos 

kursuose dalyvavo 58 Universiteto studentai. 

2003 m. Kalbø mokymo centro specialistai, teikdami vertimo paslaugas, 

iðvertë 17 mûsø Universiteto profesoriø ir dëstytojø moksliniø straipsniø, 

finansiðkai parëmë leidybà ir tarptautines konferencijas. 

65

Biblioteka 

66 

BIBLIOTEKA 

Svarbiausias 2003 m. Universiteto bibliotekos darbas – Humanitarø bibliotekos 

rekonstrukcija. Lituanistikos bei Istorijos fakultetø studentai, o ir ne 

tik jie, naujus mokslo metus pradëjo po pertvarkymo duris atvërusioje Humanitarø 

bibliotekoje. Dvejus metus vykusi rekonstrukcija stebina ne vienà – 

sujungtos abonemento ir skaityklos patalpos, árengti atviri fondai skaitytojams, 

pastatyti magnetiniai apsaugos vartai, árengtos kelios skaitytojams skirtos 

darbo zonos – tylos zona, grupinio darbo zona, parodø zona, periodikos 

zona, abonemento zona. Tai tikrai naujo tipo biblioteka, kokios seniai laukë 

skaitytojai. Deja, pritrûkome lëðø kompiuterinei technikai. Nors kompiuteriams 

skirta zona árengta, daugiau kompiuteriø neásigijome, o turimi „senukai“ 

jau genda. Tikimës ðià spragà uþpildyti ateityje, juolab, kad internetas 

ávestas prie kiekvienos darbo vietos. Jaukios patalpos patinka skaitytojams – 

jø kasdienà á rekonstruotà bibliotekà ateina vis daugiau. 

Nerimà kelia maþinamos lëðos spaudiniams ir kitiems dokumentams 

komplektuoti – maþiau lëðø skirta ne tik ið centralizuoto fondo, gerokai 

maþiau jø skiria ir fakultetai. Daugëja specialybiø, auga studentø skaièius, 

o lëðø stygius spaudiniams ir kitiems dokumentams komplektuoti vis labiau 

juntamas. Tik keli fakultetai (PPF, IF, UKF) skiria kiek daugiau lëðø 

knygoms, periodikai ásigyti. MF ðiam tikslui lëðø iðvis neskiria. Visø poreikiø 

informacijai negalime patenkinti: perkame pagrindinæ studijoms ir 

mokslui reikalingà literatûrà ir vadovaujamës principu – geriau maþiau egzemplioriø, 

bet daugiau pavadinimø. Gana nedaug prenumeruojame uþsienyje 

leistø moksliniø þurnalø, kurie kasmet brangsta, todël didesnis dëmesys 

skiriamas visateksèiø duomenø baziø prenumeratai. Populiariname tarpbibliotekinio 

abonemento paslaugà – gal ne visas knygas bûtina ásigyti, kai 

kurias galima pasiskolinti ið kitø bibliotekø. 

Nuo 2002 m. lapkrièio mën. biblioteka registruoja mokslininkø publikacijas 

„VPU mokslininkø publikacijø duomenø bazëje“. Bazë prieinama 

per internetà, joje uþregistuota 1380 publikacijø. 

2003 m. lapkrièio mën. 5 d. nutarimu Nr. 5 Senatas pakeitë bibliotekos 

struktûrà. Pagal jà bibliotekoje yra: administracija, komplektavimo skyrius,

Biblioteka 

katalogavimo ir tvarkymo skyrius (su katalogavimo, dalykinimo ir tvarkymo 

sektoriais), fondø saugojimo skyrius, skaitytojø aptarnavimo ir informacinio 

aprûpinimo skyrius (su abonemento, skaityklø, informacinio aprûpinimo sektoriais), 

bibliotekos automatizavimo skyrius ir Humanitarø biblioteka. 

Darbuotojai 

Pagal naujà struktûrà patvirtintas tas pats etatø skaièius – 49. Dirba 47 

darbuotojai (ið jø 2 puse etato). Du etatai neuþimti. Vienas etatinis darbuotojas 

jau treèius metus iðlaikomas ið Politologijos ir sociologijos katedros 

lëðø. 

30 bibliotekos darbuotojø turi aukðtàjá iðsilavinimà (15 ið jø – bibliotekininkystës 

ar informacijos mokslo), 15 – turi aukðtesnájá iðsilavinimà (11 

ið jø – bibliotekininkystës), 2 – kità iðsilavnimà. 

Skaitytojai ir jø aptarnavimas 

VPU biblioteka skaitytojus aptarnauja: 

Abonementuose 

Centriniame abonemente, 

Humanitarø abonemente, 

Tarpbibliotekiniame abonemente, 

Skaityklose 

Bendrojoje skaitykloje, 

Bibliografijos-informacijos leidiniø skaitykloje, 

Humanitarø skaitykloje, 

Periodiniø leidiniø skaitykloje, 

Centruose 

Mokymosi resursø centre. 

Be to, skaitytojai aptarnaujami ir fakultetø kabinetuose (jø yra 33), kuriems 

bibliotekos darbuotojai perka ir tvarko knygas, veda apskaità. Kabinetuose 

dirba fakultetø darbuotojai. 

Birþelio–rugpjûèio mën., studentø praktikø metu, Tamoðavoje veikia 

biblioteka, kurioje skaitytojus aptarnauja paskirti VPU bibliotekos darbuotojai. 

67

Biblioteka 

2003 m. bibliotekoje buvo 12980 registruotø vartotojø (2001 m. jø buvo 

uþregistruota 11880; 2002 m. – 13551). 

68 

Dokumentø iðduotis bibliotekoje 2001–2003 m. 

Padalinys 

2001 m. 2002 m. 2003 m. 

Iš viso Iš jų Iš viso Iš jų Iš viso Iš jų 

studentams 

studentams 

studentams 

Centrinis 

abonementas 

123560 112810 123720 113822 114300 102268 

Humanitarų 

abonementas 

39962 39511 57019 56568 44588 44096 

Tarpbibliotekinis 

abonementas (TBA) 

46 14 84 4 128 1 

Bendroji skaitykla 78000 77800 128032 124136 146098 141314 

Periodinių leidinių 

skaitykla 

370790 370000 272750 239290 290550 248365 

Humanitarų 

skaitykla 

149568 143189 131388 123153 82335 76133 

Bibliografiniųinformacinių 

leid. 

skaitykla 

62040 60000 115016 103598 111648 100804 

Bibliografijosinformacijos 

skyrius 

1582 1513 1026 995 – – 

Mokymosi resursų 12611 12480 171 171 267 160 

centras (MRC) 

+ 28788 + 28788 + 47920 + 47920 

kopijos kopijos kopijų kopijų 

Fakultetų kabinetai 201420* 201000* 160200** 158300** 153000** 150000** 

Iš viso: 1039579 1018317 989406 948825 942914 863140 

+ 28788 + 28788 + 47920 + 47920 

kopijos kopijos kopijų kopijų 

*Pateikti 4 kabinetø – pradinio ugdymo, pedagogikos, ikimokyklinio ugdymo, uþsienio kalbø metodikos – duomenys. 

**Pateikti pradinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, pedagogikos, uþsienio k. metodikos, slavistikos kabinetø duomenys.

Biblioteka 

VPU bibliotekos lankytojø skaièius 2001–2003 m. 

Padalinys 2001 m. 2002 m. 2003 m. 

Centrinis abonementas 98916 99007 91638 

Humanitarų abonementas 33842 36742 33469 

TBA 58 40 111 

Bendroji skaitykla 66600 64016 73049 

Periodinių leidinių skaitykla 74158 54550 58110 

Humanitarų skaitykla 38003 32847 26582 

Bibliografinių-informacinių leid. skaitykla 48840 57508 55824 

Bibliografijos-informacijos skyrius 1464 1215 – 

Mokymosi resursų centras 31054 22043 22514 

Fakultetų kabinetai 41380* 50700** 51000** 

Iš viso: 434315 418668 412297 

* Pateikti 4 kabinetø – pradinio ugdymo, pedagogikos, ikimokyklinio ugdymo, uþsienio kalbø metodikos – duomenys. 

** Pateikti pradinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, pedagogikos, uþsienio k. metodikos, slavistikos kabinetø duomenys. 

Biblioteka teikia spaudinius 33 fakultetø kabinetams ir laboratorijoms. 

Èia dirba fakultetø darbuotojai. Deja, dauguma jø nei dokumentø iðduoties, 

nei lankytojø neskaièiuoja. 

Registruotø vartotojø, lankytojø ir dokumentø iðduotis bibliotekoje sumaþëjo. 

Manome, kad pagrindinë prieþastis – vis platesnis interneto vartojimas. 

Dauguma studentø, namuose turinèiø internetà, informacijos ieðko 

tik jame, o ne bibliotekoje. Biblioteka savo ruoþtu vis daugiau informacijos 

pateikia savo interneto svetainëje, taèiau ðie vartotojai bibliotekoje neregistruojami. 

Biblioteka uþima 2906 kv. m plotà (ið jo 725 kv. m – Humanitarø biblioteka 

II rûmuose). Bibliotekos patalpos centriniuose Universiteto rûmuose 

visiðkai nepritaikytos bibliotekos reikmëms. Ypaè trûksta erdvës, darbo 

vietø. Jau nuo 1998 m. bibliotekos ir Universiteto vadovai deda nemaþai 

pastangø ieðkodami finansø valgyklai pertvarkyti á bibliotekà-valgyklà. 

69

Biblioteka 

70 

Vartotojams skirtø darbo vietø skaièius bibliotekoje: 

Padalinys Darbo vietų skaičius Iš jų kompiuterizuotų 

Bendroji skaitykla 46 – 

Periodinių leidinių skaitykla 61 3 

Bibliografijos-informacijos leidinių 

30 1 

skaitykla 

Humanitarų skaitykla 87 2 

Mokymosi resursų centras 11 11 

Paieškai kataloge 28 9 

Iš viso: 263 26 

Duomenø apie darbo vietas kabinetuose nëra. 

Vartotojø mokymas 

Visiems I kurso studentams, prieš juos uþregistruojant kaip bibliotekos 

vartotojus, bibliotekos darbuotojai po 2 val. skaitë paskaitas (kiekvienai 

grupei arba pogrupiui). Ið viso skaitytos paskaitos sudaro 182 val. Manome, 

kad tokio trumpo kurso nepakanka. Vartotojai jiems reikalingos informacijos 

nemoka susirasti ne tik elektroniniuose, bet ir tradiciniuose ðaltiniuose. 

Vartotojams mokyti bûtina skirti didesná valandø skaièiø. Ypaè naudingi 

mokymai bûtø aukðtesniø kursø studentams, magistrantams ir net 

doktorantams. Nacionalinës bibliotekø savaitës metu (2003 m. balandþio 

23–30 d.) bibliotekos darbuotojai kasdien pristatydavo po vienà mûsø prenumeruojamà 

duomenø bazæ, deja, vartotojø susidomëjimas buvo menkas. 

2003 m. bibliotekos darbuotojai atsakë á 24663 uþklausas bei suteikë 

57063 konsultacijas vartotojams. Ðie skaièiai nëra tikslûs, kadangi registruojamos 

ne visos uþklausos bei konsultacijos. 

Informacinis vartotojø aprûpinimas 

Mokymosi resursø centro (MRC) paslaugos iðlieka populiarios, nors 

registruotø vartotojø sumaþëjo – bendrabuèiuose buvo ávestas internetas, 

iðaugo kompiuterizuotø darbo vietø skaièius Universitete ir bibliotekos 

skaityklose. Kita vertus, daugëja studentø, internete ieðkanèiø atsakymø á 

dëstytojø uþduotus klausimus, todël vertinamos MRC dirbanèiø specialistø 

konsultacijos ir lankytojø skaièius iðaugo. Vartotojams per mënesá skiriama

Biblioteka 

10 valandø dirbti kompiuteriais, laiko apskaita vedama NETTIME programa. 

Mokymosi resursø centre, periodiniø leidiniø, bibliografijos-informacijos 

leidiniø, humanitarø skaityklose bei ið bet kurio Universiteto tinkle 

esanèio kompiuterio vartotojai turi galimybæ naudotis bibliotekos prenumeruojamomis 

duomenø bazëmis bei kartu su þurnalø prenumerata gaunama 

nemokama prieiga prie elektroniniø þurnalø versijø ir archyvø. 

Populiariausia MRC paslauga – spausdinimas lazeriniu arba spalvotu 

raðaliniu spausdintuvais. Per 2003 m. vartotojams atspausdinta 47920 lapø 

kopijø, nuskenuoti 833 vaizdai. 

Biblioteka turi savo svetainæ internete adresu www.vpu.lt/bibl (lietuviðkà 

ir angliðkà versijas). Joje nuolat papildomi, atnaujinami duomenys. 

Naujienos siunèiamos ir á VPU svetainæ, vartotojai informuojami elektroniniu 

paðtu. 

2002 m. pabaigoje pradëta pildyti „VPU mokslininkø publikacijø duomenø 

bazë“, kurioje uþregistruota 1380 publikacijø. Bazë prieinama per 

internetà adresu http://vpu.library.lt:83/ALEPH/H/start/vpu02 . 

Vartotojai informacijà apie naujausius leidinius gali susirasti tik kompiuteriniame 

kataloge, kurio adresas http://vpu.library.lt:83/ALEPH, o apie 

leidinius, bibliotekos gautus 1995–2000 metais – kompiuteriniame ir korteliø 

kataloguose. Senesniø kaip 1995 m. leidiniø (iðskyrus vadovëlius ir 

labiausiai skaitomas knygas) apraðø kol kas tenka ieðkoti korteliø kataloguose. 

2003 m. gruodþio mën. 31 d. kompiuteriniame kataloge buvo 39536 

áraðai. 2003 m. katalogas papildytas 5648 bibliografiniais áraðais. 2003 m. 

rudená biblioteka pradëjo dirbti su nauja programos ALEPH 505.14.2.07 

versija. 

2003 m. bibliotekoje parengtos rodyklës, literatûros sàraðai, bibliografijos: 

Nuolat buvo pildoma rodyklë Periodika: bibliotekoje saugomø periodiniø 

leidiniø abëcëlinë rodyklë – priëjimas per internetà adresu 

http://www.vpu.lt/bibl/alf/periodika.html); 

7 literatûros sàraðai: Nauji VPU ir dëstytojø leidiniai (181 pozicija) 

– priëjimas per internetà adresu http://www.vpu.lt/bibl/alf/nauji20.html; 

71

Biblioteka 

VPU ir dëstytojø leidiniai (1993–2003 m.) (internetinës versijos 

http://www.vpu.lt/bibl/alf/bibliografija.html pildymas); 

Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekoje saugomø disertacijø 

sàraðas (internetinës versijos http://www.vpu.lt/bibl/alf/disertacijos.html 

pildymas); 

VPU bibliotekoje saugomø kompaktiniø plokðteliø ir duomenø 

baziø disketëse kolekcija – sàraðas su trumpomis anotacijomis (internetinës 

versijos http://www.vpu.lt/bibl/alf/cdrom.html pildymas). 

Vis daþniau vartotojai informacijos ieško elektroninëse duomenø bazëse. 

2003 m. VPU biblioteka prenumeravo šias bazes: 

Lietuvos periodinës spaudos bibliografinës straipsniø bazës 1994– 

2002 m. archyvà; 

Laikrašèio „Verslo þinios“ archyvà; 

Laikraðèiø „Valstybës þinios“ ir „Informaciniai praneðimai“ internetines 

versijas; 

EBSCO Publishing; 

Springer LINK; 

Cambridge Journals Online; 

Oxford Reference Online; 

ProQuest; 

Þurnalà „Educational Leadership“. 

Biblioteka nuolat organizuoja ávairiø duomenø baziø patikrinimà, norëdama 

detaliau su jomis susipaþinti ir iðsiaiðkinti poreiká jas prenumeruoti. 

Deja, Universitetas neiðnaudoja galimybiø pats kurti visatekstes duomenø 

bazes, nors poreikis didþiulis. Prieð kelis metus bibliotekos pradëtas 

pilotinis projektas nesulaukia reikiamo katedrø vedëjø ir fakutetø dekanø 

dëmesio. 

Parodos 

Per 2003 m. bibliotekos darbuotojai surengë 14 teminiø parodø Universiteto 

centriniuose rûmuose ir 6 – Humanitarø bibliotekoje. Svarbiau- 

72

sios parodos: jubiliejinës – prof. I. Musteikienës, prof. K. Musteikio, 

prof. J. Lauþiko, lekt. V. Valentinavièienës; mano inauguracijai skirta paroda, 

„Pradinio ugdymo katedrai – 10 metø“, „Vaiko teisës“, „Gana dvejoti, 

ateik balsuoti“ (referendumui dël narystës Europos Sàjungoje), naujos knygos 

rusø kalba gautos VPU bibliotekoje pagal projektà „Puðkino biblioteka“, 

kitos parodos. 

53 naujø knygø ekspozicijose eksponuoti bibliotekoje gauti dokumentai. 

Nuolat veikianèioje parodoje „Nauji VPU leidiniai, gauti bibliotekoje“ 

eksponuoti 176 dokumentai. 

Fondø komplektavimas 

2003 m. bibliotekai buvo skirta 132252,23 Lt centralizuotø lëðø spaudiniams 

ásigyti. 

Skirtos lėšos išleistos: 

Paskirtis Lėšos (Lt) 

Knygoms ir kt. dokumentams 63509,02 

Periodiniams leidiniams 49141,84 

Elektroninių duomenų bazių prenumeratai 18119,03 

Bibliotekos technikai 1482,34 

Iš viso: 132252,23 

Biblioteka 

73

Biblioteka 

Fakultetai, iðskyrus MF, ir kai kurie padaliniai spaudinams ir kt. 

dokumentams ásigyti skyrë 31260,77 Lt (2002 m. – 42087,73 Lt). 

Dokumentai pirkti uþ fakultetø ir kitø padaliniø spec. lëðas: 

Fakultetas, padalinys 

Knygos ir kt. Periodiniai Už sumą, 

dokumentai leidiniai Lt 

Egz. Už sumą, Lt Už sumą, Lt 

Gamtos mokslų 126 1773,60 – 1773,60 

Istorijos 209 7497,90 2075,73 9573,63 

Lituanistikos 100 1250,75 261,00 1511,75 

Pedagogikos ir psichologijos 363 7027,25 3617,45 10644,70 

Fizikos ir technologijos 35 294,00 – 294,00 

Užsienio kalbų 193 5337,43 – 5337,43 

Slavistikos – – 160,06 160,06 

Tarptautinių ryšių skyrius 47 1059,70 – 1059,70 

Informacinis skyrius 3 184,80 – 184,80 

Sporto centras – – 180,00 180,00 

Pedagogų kvalifikacijos centras – – 541,10 541,10 

Iš viso: 1076 24425,43 6835,34 31260,77 

2003 m. biblioteka ásigijo 3257 pavadinimø (skaièiuojami tik nauji 

pavadinimai, kuriø biblioteka iki ðiol neturëjo) 13600 egzemplioriø 

spaudiniø: 

2003 m. VPU biblioteka ásigijo 10003 egz. knygø ir kt. dokumentø uþ 

89416,79 Lt (ið jø 3503 egz. uþ 64991,36 Lt ið centralizuotø lëðø; 1076 egz. 

uþ 24425,43 Lt ið fakultetø skirtø lëðø; 102 egz. ið „Puðkino bibliotekos“ 

projekto [mokëta 2002 m.] ir 5322 nemokamai gautø dokumentø). 

74 

Spaudinių rūšis Pavadinimai (tik nauji) Egzemplioriai 

Mokslinė ir kita 1980 4117 

Mokymo 697 4405 

Grožinė 531 1206 

Periodika 46 3597 

Mainai 3 275 

Iš viso: 3257 13600

Biblioteka 

2003 m. biblioteka gavo 536 pavadinimø 3597 egzempliorius periodiniø 

leidiniø, ið jø 46 pavadinimai buvo nauji. Periodikai komplektuoti buvo 

iðleista 55977,18 Lt (49141,84 Lt centralizuotø lëðø ir 6835,34 Lt fakultetø 

lëðø). 

5322 egzemplioriø dokumentø biblioteka gavo nemokamai ar dovanø. 

Vertingiausios dovanos: 

Atviros Lietuvos fondas dovanojo 338 dokumentus uþ 7082,53 Lt; 

UAB „Alma Littera“ dovanojo 255 egz. uþ 2414,98 Lt; 

Ðvietimo informaciniø technologijø centras dovanojo 31 egz. knygø 

ir kompiuteriniø programø uþ 2256,21 Lt; 

ÐMM Vadovëliø komisijos sprendimu nemokamai bibliotekai skirti 72 

egz. kitø Lietuvos aukðtøjø mokyklø iðleisti vadovëliai uþ 1855,93 Lt; 

Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo direkcija dovanojo 35 dokumentus 

uþ 1449,43 Lt; 

Jau penktus metus biblioteka dalyvauja projekte „Puškino biblioteka“, 

kurá remia Amerikos filantropas G. Sorosas. 2003 m. gauta 102 egz. knygø 

rusø kalba uþ 1558,81 Lt (knygoms taikoma 75 proc. nuolaida). Tai itin 

vertinga literatûra tiems, kurie tebeskaito rusiðkai. 

2003 m. gruodþio 31 d. bibliotekos fonde buvo 180325 pavadinimø 

743698 egzemplioriai dokumentø uþ 1048583,30 Lt. 

75

Biblioteka 

76 

Per metus bibliotekos uþsidirbtos lëðos 

Už kopijavimo paslaugas 32509,80 Lt 

Už dokumentų skenavimą 833,00 Lt 

Už dokumentų įrišimą 1613,00 Lt 

Baudos už vėlavimą grąžinti spaudinius 10523,45 Lt 

Už pamestas knygas 1417,99 Lt 

Iš viso: 46897,24 Lt 

Surinktos lëðos naudojamos kopijavimo aparato prieþiûrai, kanceliarinëms 

prekëms pirkti, kompiuterinei ir kitai technikai priþiûrëti, spaudiniams 

atnaujinti, áriðti ir ásigyti. 

Dalyvavimas rengiant projektus, visuomeninë veikla 

Biblioteka aktyviai dalyvauja rengiant ðalies ir tarptautinius projektus, 

asociacijø veikloje: 

yra Lietuvos akademiniø bibliotekø tinklo (LABT) narë; 

yra Lietuvos akademiniø bibliotekø asociacijos (LABA) narë (bibliotekos 

direktorë yra ðios asociacijos pirmininkës pavaduotoja); 

yra Lietuvos moksliniø bibliotekø asociacijos (LMBA) narë (bibliotekos 

direktorë yra ðios asociacijos pirmininkë); 

dalyvauja Lietuvos bibliotekininkø draugijos (LBD) veikloje (bibliotekoje 

yra 17 LBD nariø, bibliotekos direktorë yra ðios asociacijos 

pirmininko pavaduotoja); 

dalyvauja ITMIS (Informacinës technologijos mokslui ir studijoms) 

programos veikloje; 

dalyvauja kuriant mokyklø bibliotekø kompiuterizuotà sistemà (MO- 

BIS); 

dalyvauja rengiant Lietuvos integralios bibliotekø informacinës sistemos 

(LIBIS) projektà; 

yra Europos moksliniø bibliotekø asociacijos LIBER (Ligue des 

Bibliothèques Européennes de Recherche) narë; 

dalyvauja rengiant eIFL.net (Electronic Information for Libraries) 

projektà (bibliotekos direktorë yra ðio projekto tarybos narë).

Biblioteka 

Bibliotekos direktorë E. Banionytë yra Bibliotekø tarybos bei Autoriø 

ir gretutiniø teisiø tarybos narë. 

Kvalifikacijos këlimas, kita veikla 

Bibliotekos darbuotojai dalyvauja ávairiuose mokymuose, kursuose, seminaruose, 

konferencijose. Per 2003 m. tokiø renginiø vyko 48. Juose kvalifikacijà 

këlë daugiau nei 60 proc. bibliotekos darbuotojø. Ypaè naudingi 

seminarai, kuriuose mokoma dirbti su naujomis ALEPH programinës árangos 

versijomis ar diegiami nauji moduliai; naudos duoda leidëjø pristatomos 

elektroninës duomenø bazës; bibliotekininkai ypaè vertina profesinius 

vizitus pas kolegas kitose bibliotekose (lankytasi VU, LTU, VDU, KU, 

ÐU, VDA, VGTU, KTU, LNB, Vilniaus apskrities Adomo Mickevièiaus 

vieðojoje ir kitose bibliotekose). Bibliotekininkø tæstinio mokymo centro 

(BTMC) organizuojami savaitës kursai visuomet sulaukia susidomëjimo – 

sudaromos norinèiø juose mokytis eilës. Bibliotekos direktorë E. Banionytë 

kvieèiama skaityti paskaitas Lietuvoje ir uþsienyje. I. Kuzminskienë ir 

R. Grabauskienë organizuoja mokymus bibliotekos darbuotojams. Bibliotekos 

kolektyvui buvo pakviesta lektorë K. Einorytë, kuri skaitë paskaità 

apie tarnybiná etiketà. E. Banionytë ir A. Þandaravièienë dalyvavo konferencijose 

uþsienyje. 

Biblioteka tarnauja kaip praktikø bazë bûsimiesiems specialistams ruoðti. 

2003 m. bibliotekoje praktikà atliko 3 VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystës 

ir informacijos studijø krypties bakalauro pakopos studentës. 

Bibliotekos darbuotojai per 2003 m. paskelbë 6 publikacijas Universiteto 

laikraðtyje, profesiniame bibliotekininkø þurnale „Tarp knygø“, kituose 

leidiniuose. 

Materialinë bazë 

2003 m. daugiausia lëðø buvo skirta Humanitarø bibliotekos pertvarkymui 

uþbaigti, baldams ir árangai ásigyti. Ið investicinio projekto bibliotekai 

buvo skirti 6 kompiuteriai, vienas kompiuteris gautas ið LABT projekto. Ið 

LABT projekto lëðø trumpalaikio materialiojo turto ásigyta uþ 11339,99 Lt 

(atmintinë serveriams, brûkðniniø kodø skaitytuvai, brûkðniniø kodø lip- 

77

Biblioteka 

dës knygoms). Ið viso per 2003 m. biblioteka trumpalaikio materialiojo 

turto ásigijo uþ 28573,56 Lt, ilgalaikio materialiojo turto – uþ 59290,00 Lt. 

2003 m. bibliotekoje pakeisti langai bendrojoje, periodiniø leidiniø, bibliografiniø 

ir informaciniø leidiniø skaityklose, mokymosi resursø centre ir 

centriniame abonemente. 

Bibliotekos kolektyvas aktyviai prisidëjo prie Lietuvos bibliotekininkø 

draugijos organizuojamø akcijø bibliotekininkø atlyginimams padidinti (visi 

darbuotojai dalyvavo sueigoje ant LNB laiptø, bibliotekos direktorë dël ðio 

klausimo lankësi pas premjerà). Minëtos pastangos nenuëjo veltui – visiems 

respublikos bibliotekininkams, tarp jø ir VPU bibliotekininkams, nuo 

2003 m. rugsëjo mën. atlyginimai padidinti apie 12 proc. 

78 

Ateities planai 

ádiegti ALEPH 505.14.2.07 programinës árangos, periodiniø leidiniø 

kontrolës ir cirkuliacijos modulius; 

pradëti kaupti elektroniniø visateksèiø dokumentø archyvà (VPU 

dëstytojø publikacijas, disertacijas, magistrø darbus, tezes); 

paruoðti valgyklos pertvarkymo á bibliotekà-valgyklà projektà.

INFORMACINIS SKYRIUS 

Informacinis skyrius 

I. Universiteto vietinio kompiuteriø tinklo plëtra ir tobulinimas: 

1. Universiteto kompiuteriø tinkle ádiegti marðrutizatoriai XP-2400, Cisco 

3550, padidinantys tinklo saugumà ir patikimumà: a) Instaliuoti marðrutizatoriai 

su ugniasienës freeBSD operacinës sistemos pagrindu. Jie uþtikrina 

atskirø padaliniø kompiuteriø tinklo saugumà; b) Universitete yra 

17 mokomøjø klasiø, kuriuose yra apie 230 kompiuteriniø darbo vietø, 

ájungtø á klasiø tinklà 100 Mbps sparta. Daugelyje klasiø ádiegta operaciniø 

sistemø apsaugos ir vartotojø identifikacijos sistema. Tobulinama interneto 

svetainë ir pleèiamos elektroninio paðto paslaugos. 

2. Ádiegta elektroninio paðto serverio antivirusinë ir paðto „ðiukðliø“ apsauga, 

ágalinanti sumaþinti kompiuteriø paþeidþiamumà „viruso-kirmino“ 

plitimo metu. 

3. Árengta 11 Mbps spartos radijo ryðio linija VPU antruosiuose rûmuose 

(Ðevèenkos g.) ir VIII bendrabutyje (Ðvitrigailos g.). 

4. Árengta 14 darbo vietø pedagogø kvalifikacijos centro kompiuterizuota 

mokomoji klasë. 

5. Ðiuo metu kompiuterizuoti ir ájungti á vietiná tinklà centriniai ir antrieji 

rûmai, I–IV, V, VIII bendrabuèiai. Visà kompiuteriø ûká sudaro apie 

700 kompiuteriø. 

II. Universiteto kompiuteriø ir duomenø baziø prieþiûra. 

Nuolatos atnaujinama Universiteto administraciniø padaliniø antivirusinë 

apsauga, diegiama ásigyta nauja programinë áranga, ðalinami programinës 

árangos nesuderinamumo ar techninës árangos gedimo sukelti kompiuteriø 

darbo sutrikimai. Uþtikrinamas efektyvus ir nenutrûkstamas spausdintuvø 

darbas. 

Organizuotas Universiteto priëmimo komisijos techninis aprûpinimas 

ir informacinis ryðys vykdant bendràjá Lietuvos aukðtøjø mokyklø studentø 

priëmimà. 

Studentø (bakalaurø ir magistrø) duomenø bazë papildyta Universiteto 

doktorantais. Sutvarkytas informacijos apie studentams iðmokamas lëðas 

79

Informacinis skyrius 

(stipendija, paðalpa ir kt.) perdavimas bankams ir mokesèiø inspekcijai, 

taip pat informacijos, gaunamos ið bankø apie studentø mokamus pinigus 

(uþ mokslà, bendrabuèius ir kt.), buhalterinës apskaitos vedimas duomenø 

bazëse. Kompiuterizuota mokesèiø uþ Universiteto bendrabuèius apskaita. 

Parengtas Universiteto studijø programose numatytø disciplinø kodifikatoriaus 

variantas LIEMSIS duomenø bazei. 

Efektyvesniam Universiteto informaciniø sistemø darbui uþtikrinti reikëtø: 

- suvienodinti Universiteto padaliniø kodavimà buhalterijos-personalo 

ir studentø duomenø bazëse. Átraukti á darbuotojø duomenø bazæ 

dirbanèius pagal autorines sutartis, o studentø duomenø bazæ praplësti 

perkvalifikavimo kursø klausytojais ir ástojusiais á aukðtesnius 

kursus (pagal sutrumpintà mokymo programà). 

- Universiteto interneto svetainëje ádiegti turinio valdymo sistemà, suteikianèià 

galimybæ Universiteto padaliniams patiems tvarkyti ir 

skelbti vidaus ir iðorës vartotojams aktualià informacijà. 

- integruotis á kuriamà Lietuvos mokslo ir studijø informacinæ sistemà. 

- parengti ir patvirtinti duomenø apsaugos ir teikimo tvarkà, suderintà 

su LR asmens duomenø apsaugos ástatymu. Paskirti darbuotojus, 

atsakingus uþ duomenø apsaugà ir savalaiká archyvavimà. 

80

KULTÛRA 

Kultûra 

Kultûros centras organizuoja valstybiniø ðvenèiø, svarbiø Respublikos 

datø minëjimus, bendradarbiauja su Universiteto fakultetais, Studentø atstovybe, 

rengia bendrus renginius bei projektus, ávairius minëjimus ir konkursus: 

Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Rasos ðventës, Naujøjø metø, rugsëjo 

1-osios, taip pat organizuoja ávairias parodas. Kartu su LR ðvietimo ir 

mokslo ministerija bei Socialinës pedagogikos katedra rengia ávairias konferencijas, 

organizuoja susitikimus su politikais ir t. t. Kultûros centrà sudaro 

aðtuoni studentiðki meno saviveiklos kolektyvai bei dëstytojø ir darbuotojø 

choras „Ave musica“. 

Meno saviveiklos kolektyvuose dalyvauja daugiau kaip 700 Universiteto 

ávairiø fakultetø ir specialybiø studentø. 

Šiais metais mišrus choras „AVE VITA“ (vadovas Kastytis Barisas) surengë 

29 koncertus. Jis dalyvavo tarptautiniame habanerø ir polifonijos 

konkurse Torrevieja (Ispanija), XIV tarptautiniame S. Ðimkaus chorø konkurse 

jaunimo kategorijoje ir uþëmë II vietà, koncertavo Lietuvos muzikos 

akademijos Kongresø rûmuose, Kauno filharmonijoje ir kt. Svarbiausias 

choro pasiekimas – „AVE VITA“ pelnë 2002 m. chorø nominacijà „Tarptautinio 

spindesio þvaigþdë“ ir gavo „Aukso paukðtæ“. 

Universiteto teatras „Kibiras“ (vadovas Albertas Vidþiûnas) 2003 m. 

kovo 27 d. studentø teatro mylëtojams pristatë naujà premjerà pagal ðiuolaikinës 

dramaturgës Caryl Churchill pjesæ „Tai yra këdë“ (This is a chair). 

2003 m. geguþës mën. teatras dalyvavo studentø teatrø tarptautiniame 

festivalyje: teatras „Kibiras“ parodë spektaklio iðtraukà pagal Joðua Sobolio 

pjesæ „Getas“. 

Tautinio meno ansamblis „Ðviesa“ (meno vadovë J. Kisielytë-Sadauskienë) 

formuoja savità poþiûrá á bûsimøjø mokytojø saviraiðkà meno kolektyve, 

todël ne tik siekia þanrui bûdingø meniniø tikslø, bet ir atlieka nepaskaitinio 

ugdymo funkcijà. Ansamblis ne tik savarankiðkai atstovavo Vilniaus 

pedagoginiam universitetui, bet ir stengësi dalyvauti ávairiuose Universiteto 

renginiuose. 2003 m. kolektyvas surengë 13 koncertø. Dalyvauta 

Suleimano Demirëlio universiteto organizuojamajame 6-ame tarptautinia- 

81

Kultûra 

me studentø pavasario festivalyje Turkijoje, Ispartos mieste, koncertuota 

Lietuvos konsulo Antalijoje atidarymo proga, dalyvauta pasaulio lietuviø 

dainø ðventëje, grojant ansamblio kapelai buvo áraðyta muzika, kuri skambës 

Gaudeamus XIV ðventëje Rygoje. Ansamblio iniciatyva pirmà kartà 

organizuotas studentø tautinës muzikos kolektyvø festivalis „Linksminkimos“. 

Ansamblis, nuolat koncertuodamas Vilniaus regiono mokyklose ir 

kituose universitetuose atlieka ðvieèiamàjà ir propagandinæ veiklà. Uþ meninæ 

ir koncertinæ veiklà kolektyvui suteiktas aukðèiausias mëgëjiðkø meno 

kolektyvø apdovanojimas – „Aukso paukðtë“. Ðiuo metu kolektyve dalyvauja 

apie 100 studentø ið visø aðtuoniø fakultetø. 

Dëstytojø ir darbuotojø kamerinis choras „Ave musica“ (vadovë M. Gedvilaitë), 

styginis kvartetas „Credo“ (vadovas R. Vitkauskas) drauge surengë 

12 koncertø ir kitø renginiø Lietuvos rajonø, miestø ir miesteliø moksleiviams, 

mokytojams, parapijø bendruomenëms. Koncertuota Seinø lietuviø 

namuose Seinø kraðto lietuviðkø mokyklø abiturientams ir pedagogams, 

ávyko susitikimai-koncertai Vilniaus rajono Sudervës ir Rieðës parapijose, 

atlikti religiniai kûriniai ðiø gyvenvieèiø baþnyèiose. 

Su choru iš Norvegijos „KOR KOSELIG“ koncertuota Vilniaus visuomenei, 

atlikti religiniai kûriniai Ðv. Petro ir Povilo baþnyèioje. 

82

SPORTAS 

Sportas 

2003-ieji m. buvo gana sëkmingi Universiteto sportininkams, kurie pasiekë 

nemaþai pergaliø ávairiose varþybose. 

Paèius svariausius laimëjimus iðkovojo mûsø irkluotojai Alvydas Duonëla 

(GMF, kûno kultûros spec. III k.) ir Egidijus Balèiûnas (GMF, kûno 

kultûros spec. II k. magistrantas), kurie pasaulio èempionate Atlantoje (JAV) 

tapo nugalëtojais. Irkluodami dvivietæ baidaræ 200 m distancijoje, jie iðkovojo 

bronzos medalius 500 m atkarpoje. Alvydas Duonëla tapo ir 2003 m. 

pasaulio taurës laimëtoju; jis buvo iðrinktas geriausiu Lietuvos sportininkustudentu. 

A. Duonëla ir E. Balèiûnas kol kas yra vieninteliai VPU atstovai, 

iðkovojæ teisæ þaisti 2004 m. Olimpinëse þaidynëse Atënuose. 

Sambo imtynininkë Svetlana Vetrova (GMF, kûno kultûros spec. IV k. 

stud.) ir karatë atstovas Aidas Abromaitis (IF, II k. stud.) iðkovojo bronzos 

medalius Europos èempionatuose. Imtynininkas A. Pagojus (GMF, kûno k. 

spec. II k. stud.) iðkovojo V vietà Europos sambo imtyniø èempionate ir 

VII vietà pasaulio jaunimo èempionate. 

2003-ieji m. buvo sëkmingi povandeninio plaukimo atstovei Olgai Ðpitaliovai 

(prizinës vietos pasaulio taurei laimëti); Mindaugui Godliauskui 

(pasaulio universalios kovos èempionate – II vieta, Europos taurës varþybose 

– I vieta); graikø ir romënø imtyniø atstovui Valdemarui Venckaièiui 

(II vieta pasaulio jaunimo èempionate); krepðininkui Steponui Babrauskui 

(pasaulio jauniø èempionate – sidabro medalis) ir kitiems mûsø universiteto 

sportininkams. 

2003 m. geguþës mën. Kaune vykusiose SELL (Suomija, Estija, Latvija, 

Lietuva) studentø þaidynëse varþësi 1277 studentai ið 8 ðaliø – 36 aukðtøjø 

mokyklø. Tarp jø yra 93 VPU studentai (17 lengvaatleèiø, 7 orientacininkai, 

20 moterø ir vyrø krepðinio komandø þaidëjø, 23 rankinio þaidëjos 

ir þaidëjai, 4 paplûdimio tinklinio atstovai, 6 aerobikos varþybø dalyvës, 4 

tenisininkai, 3 dziudo imtynininkai ir 2 plaukikai). Aukso medalius iðkovojo 

lengvaatletë Þ. Ðikðnelytë, dziudo imtynininkë S. Vetrova, orientacininkai 

D. Kudaba, E. Pilybas ir R. Kavaliauskas, moterø krepðinio ir rankinio 

komandos. Ðiø varþybø viceèempionais tapo lengvaatleèiai N. Aidie- 

83

Sportas 

tytë, K. Levickis, vyrø krepðinio ir rankinio komandos. Bronzos medaliø 

savininkais tapo dziudo imtynininkai A. Pagojus ir T. Pocius, tenisininkë 

I. Kastanauskaitë ir lengvaatleèiai J. Kirejeva, P. Jokubauskas, L. Balsys, 

A. Aliðauskaitë, Ð. Baltrûnaitë, A. Buitkutë ir Þ. Ðikðnelytë. 

Pasaulio studentø universiadoje Pietø Korëjoje (mieste Degu) Universitetui 

atstovavo vienintelë sportininkë – lengvaatletë Þ. Ðikðnelytë. 

2003 m. Lietuvos èempionais tapo 16 VPU studentø. Ávairiø sporto 

ðakø Lietuvos rinktinëms atstovavo 27 studentai. „Ðviesos-Eglës“ rankininkës 

tapo Lietuvos viceèempionëmis ir iðkovojo Lietuvos rankinio federacijos 

tauræ, o „Ðviesos-Savanorio“ rankininkai iðkovojo bronzos medalius Lietuvos 

èempionate. Universiteto studentai dalyvavo 12 sporto ðakø Lietuvos 

aukðtøjø mokyklø studentø varþybose. Mûsø komandos uþëmë 2 pirmàsias 

(stalo tenisininkës ir slidininkai), 5 antràsias (akademinio irklavimo, þiemos 

lengvosios atletikos, kroso, salës futbolo ir moterø krepðinio) ir 3 

treèiàsias (moterø tinklinio, vyrø stalo teniso ir futbolo) vietas. Aukðtøjø 

mokyklø varþybø èempionais tapo 16 VPU studentø. 

2003 m. Sporto centre dirbo 11 treneriø, kurie rengë VPU rinktines 

krepšinio, tinklinio, rankinio, futbolo, lengvosios atletikos, orientavimosi 

sporto, stalo teniso, aerobikos varþyboms. 

Birþelio mën. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo surengtas 

priëmimas, kuriame dalyvavo Rektorius A. Gaiþutis, Senato pirmininkas 

R. Vosylius, GMF dekanas A. Vilkas, Sporto metodikos katedros vedëjas 

K. Milaðius, prof. P. Karoblis, Sporto centro direktorë I. Braðkienë ir 

studentai – LTOK stipendininkai: orientacininkas D. Kudaba ir irkluotoja 

Þ. Rusakevièiûtë. Prie apskritojo stalo susëdo LTOK vadovai ir VPU absolventai 

– olimpiniai èempionai: A. Rupðienë, R. Ubartas, V. Vencienë, 

D. Pozniakas ir L. Kaèiuðytë. LTOK prezidentas A. Poviliûnas pasidþiaugë 

VPU ir LTOK bendradarbiavimu, buvo kalbama apie naujas studijø 

programas, dvigubø specialybiø mokytojø rengimà. 

Gruodþio mën. ávykusioje tradicinëje ðventëje buvo apdovanoti geriausieji 

mûsø sportininkai. Geriausia 2003 m. komanda buvo iðrinkta VPU 

moterø krepðinio rinktinë (trenerë, pasaulio ir Europos èempionë R. Venskûnienë), 

tapusi SELL þaidyniø èempione ir iðkovojusi sidabro medalius 

84

Sportas 

Lietuvos studentø èempionate. Geriausiais metø sportininkais pripaþinti 

jau minëti irkluotojai A. Duonëla ir E. Balèiûnas. 

Ðventës metu buvo graþiai paminëtas Sporto centro 10-metis. 

Kaip ir kasmet Universitete vyko daug tradiciniø sporto renginiø. 

Sporto centre yra tik 6 darbuotojø etatai (koeficientas 5,8), o su VPU 

rinktinëmis dirba 10 treneriø (jø reikëtø dar bent 3–4 pagal studentø pasirinktas 

sporto ðakas). Dirbanèiøjø èia atlyginimai yra labai maþi. Be to, 

specialisto-trenerio darbas nelaikomas pedagoginiu. Dël to kyla nemaþai 

problemø (pvz., dël darbo vasarà). 

Taip pat reikia tobulinti Lietuvos rinktinës nariø bei kitø aukðto lygio 

sportininkø priëmimo á Universitetà bei jø skatinimo studijø metu sistemà. 

Ðios problemos sëkmingai sprendþiamos kitose aukðtosiose mokyklose (VU, 

LTU, VDU), todël daug gerø sportininkø ir pasirenka ðias aukðtàsias mokyklas, 

nes net ir gerø sportininkø tarpe kûno kultûros specialybë ðiandien 

jau nëra pati norimiausia. Paskutiniø keliø metø varþybos rodo, kad mûsø 

varþovais jau tapo ne tik LKKA studentai. 

Lëðos, gaunamos uþ Universiteto sporto bazës nuomà, yra panaudojamos 

rinktinëms steigti bei dalyvauti varþybose, o taip pat Universiteto 

sportiniams renginiams finansuoti. Kitø lëðø ðaltiniø praktiðkai nëra 

(kartkartëmis gaunama parama ið sporto organizacijø ar rëmëjø), todël tenka 

kuo daugiau sporto baziø skirti nuomai, taip nuskriaudþiant savus studentus. 

85

Ûkis 

ÛKIS 

Svarbiausi 2003 m. remonto ir ûkio darbai: 

1. Renovuotos II rûmuose humanitarø bibliotekos patalpos, árengti elektriniai 

vartai, atnaujinti baldai, langai pakeisti plastikiniais. 

2. Pradëtas remontuoti FTF mokomasis laboratorijø korpusas – dalis laboratorijø 

langø pakeista plastikiniais, árengtos kompiuteriø klasës, atnaujintos 

dailës studijos patalpos. 

3. Centriniuose rûmuose suremontuotas V aukðto koridorius, auditorijos; 

UKF pertvarkytos kalbø kabineto patalpos, PPF árengta J. Lauþiko auditorija, 

nupirkta naujø baldø. 

4. VPU stadione pradëta projektuoti tribûnas ir potribûnines patalpas – 

duðines, rûbines, tualetus bei auditorijas teorinëms pratyboms. 

5. Agrobiologinëje stotyje Tamoðavoje viename bendrabutyje árengta: tualetai, 

prausyklos, duðai, ðildymo sistema. 

6. Buvo tæsiamas IV bendrabuèio kambariø, tualetø, prausyklø, virtuviø 

remontas; pradëti renovacijos darbai I bendrabutyje (pakeisti langai 

plastikiniais, lauko durys, renovuotas ðilumos mazgas, pakeista dalis 

vamzdyno); VIII bendrabutyje árengta ðilto vandens cirkuliacinë sistema, 

ávestas internetas, papildomai árengti 9 studentø kambariai. 

Ðiais metais ið valstybës biudþeto gavus 250 tûkst. Lt pradëti valgyklos 

pertvarkymo á bibliotekà darbai, siekiant ágyvendinti projektà „Biblioteka 

– informaciniø resursø centras þmogiðkøjø iðtekliø plëtrai VPU bazëje“. 

Parengti 4 projektai lëðoms gauti ið ES struktûriniø fondø. Rengiami 

patalpø tvarkymo techniniai projektai. 

Sporto departamentui skyrus lëðø stadiono tribûnoms ir potribûnø patalpoms 

projektuoti parengtas investicinis projektas, pradëti projektavimo darbai. 

Ðiais metais bus tæsiamas pastatø renovavimo projektas. I bendrabutyje 

bus ðiltinamas fasadas. FTF ir sporto komplekse bus pakeisti langai, renovuoti 

2 ðiluminiai mazgai, tæsiami remonto darbai IV bendrabutyje. Tamoðavoje 

bus árengta ðildymo sistema viename ið namø, skirtø studentams 

apgyvendinti; parengtas projektas II rûmø ir vieðbuèio renovacijos darbams. 

Jei liks vidiniø finansiniø resursø, bus stengiamasi sutvarkyti Centriniø 

rûmø kai kurias auditorijas, studentø atstovybiø fakultetuose patalpas, 

Universiteto aplinkà. 

86

SOCIALINË RÛPYBA 

VPU turi 3 poilsiavietes. Kiekvienoje ið jø poilsis organizuojamas 10 

pamainø. Vienos pamainos trukmë yra 9 dienos. 

Palangos poilsio namuose „Vorupë“ ðià vasarà ilsëjosi 132 mûsø darbuotojai 

su ðeimomis, Kunigiðkiø poilsio bazëje – 68 mûsø darbuotojai su ðeimomis, 

poilsiavietëje prie Raðës eþero – 42 mûsø darbuotojø ðeimos. Reikia 

aktyviau skatinti darbuotojus ilsëtis mûsø poilsiavietëse, geriau parengti 

jas kultûringam laisvalaikiui vasaros sezonu. 

* * * * * 

Socialinë rûpyba 

Rektorius dëkoja prorektoriams ir skyriø vadovams uþ pateiktà medþiagà ir 

pagalbà rengiant ataskaità: 

Studijø prorektriui V. Bernotui 

Mokslo prorektoriui R. Þelviui 

Plëtros ir tarptautiniø ryðiø prorektoriui A. Ragauskui 

Ûkio direktoriui P. Valatkai 

Personalo skyriaus vedëjai T. Deðukienei 

Vyr. buhalterei V. Gulbinienei 

Mokslo skyriaus vedëjai M. Miðkinienei 

Studijø skyriaus vedëjui A. Kiveriui 

Pedagogø kvalifikacijos centro direktorei L. Aleksandroviè 

Kalbø mokymo centro direktorei I. Navickienei 

Tarptautiniø ryðiø skyriaus vedëjui G. Povilaièiui 

Ryðiø su visuomene skyriaus vedëjai A. Tamulevièiûtei 

Bibliotekos direktorei E. Banionytei 

Informacinio skyriaus vedëjui A. Skurevièiui 

Kultûros centro direktorei A. Karietaitei 

Sporto centro direktorei I. Braškienei 

Socialinës rûpybos skyriaus vedëjai R. Makarkovai 

87

88 

Rektoriaus akademiko Algirdo Gaiþuèio ataskaita 

Vilniaus pedagoginio universiteto veikla 2003 metais 

Redaktorës Reda Asakavièiûtë, Lijana Dargvainytë, Angelë Rukðënienë 

Maketuotoja Laura Barisienë 

SL 605. Tir. 100 egz. 5,5 sp. l. Uþsak. Nr. 04-040 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT-08106, Vilnius 

Spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT-03111, Vilnius 

Kaina sutartinë

Vilniaus pedagoginio universiteto veikla 2003 metais

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?