PDF - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

ÁVADAS 

ÁVADAS 

Temos Temos aktualumas. aktualumas. Pastaruoju metu Lietuvoje dël prastø materialinio ir 

socialinio gyvenimo sàlygø smunka dalies ðeimø dorovë, prastëja emocinis vaikø 

saugumas. Vis daugiau jø tampa socialiniø blogybiø aukomis. Pastebëtini 

dideli vaikø prieþiûros, ugdymo bei elgesio kontrolës trûkumai. Tai ypaè bûdinga 

ðeimom, kurios gyvena þemiau skurdo ribos (Skurdo maþinimo Lietuvoje 

strategija, 2000). Vis daugiau vaikø niekur nesimoko ir nedirba, valkatauja, 

elgetauja. Nedorø suaugusiøjø ir bendraamþiø jie átraukiami á nusikalstamà veiklà, 

girtuokliavimà, narkomanijà. Socialiniuose praneðimuose apie þmogaus socialinæ 

raidà Lietuvoje (Gyvenimo lygis ir þmogaus pasirinkimo galimybës, 1996– 

2001, Socialinis praneðimas, 1999–2001) bei oficialiuose Statistikos departamento 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës leidiniuose (Lietuvos vaikai, 2001, 

www.std.lt) paþymima, kad nuo 1990 m. daugiau kaip du kartus padaugëjo nusikaltusiø 

nepilnameèiø. Net tris kartus padidëjo nepilnameèiø, padariusiø sunkiø 

kriminaliniø nusikaltimø, skaièius. Antai, Lietuvos Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

parengtoje ataskaitoje apie ðvietimo bûklæ Lietuvoje (Lietuvos ðvietimas 

2000, 2001, www.smm.lt) atkreipiamas dëmesys á nepilnameèiø nusikalstamumo 

didëjimà. Vis daugiau nusikalsta jaunesniø vaikø. Dar stokojama moksliniø 

tyrimø, jø panaudojimo praktikoje galimybiø atskleidimo. 

Jau yra tyrimø, atskleidþianèiø ugdomàjà veiklà, susijusià su rizikos grupës 

vaikais. Visø pirma tai pasakytina apie tyrimus, kuriuose nagrinëjamas ðeimos, 

aplinkos vaidmuo ir átaka vaiko asmenybei. Paþymëtini Z. Bajoriûno (1978, 

1994), B. Bitino (1974, 1994), K. Hobson (1993), B. E. Robinson (1993), P. Skin 

(1993), J. Litvinienes (1996), U. Mielke (1997), J. Vaitkevièiaus (1999), G. Kvieskienës 

(2000), L. Rupðienës (2000) tyrimai, skirti ðeimai, sociumo vaidmeniui ir 

jø átakai ugdytinio socialinei raidai. Atskleidæ ypatingà ðeimos aplinkos svarbà 

vaiko ugdymui ir ávertinæ vaiko padëtá ðeimoje V. Aramavièiûtë (1975) ir Z. Bajoriûnas 

(1994) nustatë, kad þalingiausi vaiko ugdymui ðeimoje yra nenormalûs 

tëvø tarpusavio bei vaikø ir tëvø santykiai, jø nepasitikëjimas tëvais ir ðeimos 

irimas. 

Siekiant Lietuvoje gerinti vaikø ugdymà ðeimose, vis didesnis dëmesys skiriamas 

jø ugdymo bûklës psichopedagoginei analizei. Pavyzdþiui, G. Kvieskienë 

(2000) teigia, kad, sumaþëjus vaikø uþimtumui, socialiai reikðminga paskutinio 

deðimtmeèio veikla, vis daugiau moksleiviø nelanko mokyklos, nusikalsta. 

Analogiðko tyrimo, atlikto Vokietijoje (lyginant didþiøjø Europos miestø padëtá), 

iðvados aptinkamos ir P. Hansbauer (1998) mokslinëje studijoje. G. Valickas 

(1997) Lietuvoje nagrinëdamas asocialaus elgesio psichologines iðtakas, paþymëjo 

kad, asocialus elgesys yra „polideterminuotas“ reiðkinys. Jam kuriantis 

sàveikauja ávairiø lygmenø veiksniai. Vienas ið jø yra þiniasklaida. Jà analizuoja 

1

A. Dobryninas (2000). Kitas veiksnys yra bendraamþiø átaka. Jà socializacijos 

procese nuodugniai tyrinëjo L. Þadeikaitë (1990), H. Remðmidt (1994), P. Hansbauer 

(1998), M. Barkauskaitë (2000, 2001), F. Schallenberg (2000), V. Mudrik 

(2000), F. Mustaeva (2001). Jø darbuose ypatingas dëmesys skiriamas vaiko 

individualybei. Originalus ir iðsamus yra M. Barkauskaitës (2001) tyrimas, kuriame 

detaliai atskleidþiama paaugliø elgesio dinamika. 

Kai kuriø psichologø ir teisininkø darbuose nagrinëjami nusikalstamumo 

prevencijos klausimai. Pavyzdþiui, P. Laurie (1965), A. Dapðys (1984), A. Èepas 

(1973, 1986), V. Justickis (1984, 1993, 2001), P. Kratcoski (1990), G. Keiser 

(1993), A. Mergen (1995), H. Jenssen (1997), G. Babachinaitë (2000), G. Hochriakov 

(2000) pateikia sociokriminalinius ir psichokriminalinius tyrimus. Juose 

didelis dëmesys skiriamas vaikø teisës paþeidimø sàlygoms bei jiems taikomø 

prevencijos priemoniø efektyvinimo galimybëms atskleisti. 

Disertacijos temai yra svarbûs L. Slavinos (1958, 1998), J. Lauþiko (1970, 

1993), V. Aramavièiûtë (1975), A. Jakovlevo (1977), Z. Bajoriûno (1978), M. Akimovos 

ir V. Kozlovos (1980), R. Paulausko (1988), S. Ehly (1989), H. Bovet 

(1994) fundamentiniai tyrimai, kuriuose, be bendrø vaikø ugdymo sàlygø nagrinëjimo, 

dëmesys skiriamas ir individualiam darbui su vaikais, padariusiais teisëtvarkos 

paþeidimø ir nusikaltimø. 

Vis labiau domimasi individualiu darbu ir individualiu priëjimu prie vaikø. 

Nagrinëdama jas V. Aramavièiûtë (1975) parodë, kad vaikø elgesio sutrikimai 

gali bûti netinkamø emociniø ryðiø su kitais þmonëmis rezultatas. 

Individualus darbas su vaikais yra sunkus ir sudëtingas. Z. Bajoriûnas (1978) 

atkreipia dëmesá á tai, kad individualø darbà su paaugliais teisëtvarkos paþeidëjais 

sunku tirti dël to, kad dalis ðeimø nori iðsaugoti ðeimos paslaptis ir vengia 

kalbëti apie tikràsias jø vaikø nusiþengimø prieþastis arba jø nesuvokia. 

M. Barkauskaitë (2000), nuosekliai iðtyrusi paaugliø tarpusavio santykiø 

sociopedagoginæ dinamikà, padarë iðvadà, kad dirbant individualø ugdomàjá 

darbà su paaugliais teisëtvarkos paþeidëjais trumpalaikës prevencinës priemonës 

neduoda svariø rezultatø. 

Esant sudëtingai vaikø nusikalstamumo situacijai mûsø ðalyje, 1997 m. kovo 

6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo 

prevencijos nacionalinæ programà (Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo 

prevencijos nacionalinë programa, 1997). Ja siekiama sukurti vaikø teisiø apsaugos 

ir jø nusikalstamumo prevencijos konkreèias priemoniø programas apskrityse, 

miestuose ir rajonuose. 1997 m. Klaipëdos apskrityje buvo pradëtas 

rengti delinkventumo rizikos veiksniø, lemianèiø vaikø ir paaugliø elgsenà, 

teritorinis monitoringas (Bitinas, Juodaitytë, Rupðienë, 1997). Tai rimtas indëlis 

á prevencinës pedagogikos, panaudojant mokykliná monitoringà, kûrimà. Ta- 

2

èiau kol kas nëra atlikto iðsamaus mokslinio mokyklinio monitoringo tyrimo, 

atlikto konkreèiomis sàlygomis (teoriniu ir praktiniu aspektais). Kà tik minëtø 

autoriø nurodytos mokyklinio monitoringo galimybës yra realus akstinas disertacijos 

tyrimui pasirinkta tema organizuoti ir plëtoti, atliekant individualø darbà 

su rizikos grupës vaikais. 

Mokyklinio monitoringo tyrimø, nuosekliai atliktø ir apibendrintø Lietuvoje 

nëra. Tokio darbo pavyzdþiø neaptikta ir uþsienyje, ypaè leidiniuose, skirtuose 

psichopedagoginei ar socialinei pedagoginei rizikos grupës vaikø nusikalstamumo 

prevencijos veiklai nagrinëti. Stokojama moksliniø tyrimø, skirtø bûtent 

individualaus darbo realizavimui, taikant mokykliná monitoringà. 

Tyrimo Tyrimo objektas objektas – rizikos grupës vaikø ugdymas. 

Mokslinë Mokslinë problema problema – individualaus darbo su rizikos grupës vaikais, taikant 

mokykliná monitoringà, psichopedagoginës sàlygos. 

Tyrimo Tyrimo tikslas tikslas – atskleisti individualaus ugdomojo darbo su rizikos grupës 

vaikais gilinimo, turtinimo bei plëtros ypatumus, naudojantis mokyklinio monitoringo 

privalumais. 

Tyrimo Tyrimo uþdaviniai uþdaviniai uþdaviniai: uþdaviniai 

1. Padaryti artimos disertacijos temai mokslinës literatûros analitinæ apþvalgà. 

2. Atskleisti disertacijos temos ávardinimo pagrindines sàvokas ir tyrimo 

teorines nuostatas. 

3. Iðryðkinti mokykliná monitoringà kaip delinkventinio elgesio vaikø socialinës 

ir psichopedagoginës korekcijos veiksná. 

4. Nustatyti individualaus darbo su rizikos grupës vaikais ypatumus. 

5. Numatyti rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos monitoringo sàlygomis 

perspektyvas. 

Tyrimo Tyrimo hipotezë. hipotezë. Rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas, taikant mokykliná 

monitoringà, grindþiamas ðiomis prielaidomis: 

o individualaus darbo su rizikos grupës vaikais gerinimo ir tobulinimo, jø 

teisëtvarkos paþeidimø ir nusikaltimø socialinës ir psichopedagoginës 

profilaktikos tobulinimo galimybës sëkmë glûdi ugdytiniø konkreèiø 

gyvenimo sàlygø atitinkamoje teritorijoje ir elgesio kitimo istorijoje; 

o mokyklinis monitoringas efektyvus esant didelei rizikos grupës vaikø 

ávairovei (kai rizikos grupës vaikai sudaro didesnæ dalá). Bûtina sàlyga – 

nenaudoti prievartos, nepaþeisti vaikø ir jø artimøjø asmens laisviø, garbës 

ir orumo, savarankiðkumo, þmoniðkumo. 

Tai ámanoma atskleisti teoriðkai ávertinus su disertacijos tema susijusius Lietuvos 

ir uþsienio mokslininkø darbus, bei praktiðkai – taikant mokykliná monitoringà, 

paþinus minëtø vaikø gyvenamojoje vietovëje elgesá, nenaudojant smur- 

3

to, nepaþeidþiant humaniðkumo. Panaudojus sukauptà medþiagà, kartu su ugdytiniais 

ámanoma ágyvendinti uþsibrëþtus tikslus. 

Tyrimo Tyrimo imtis. imtis. Tyrime dalyvavo 872 Trakø r. Lentvario Motiejaus Ðimelionio 

vidurinës mokyklos V – X klasiø mokiniai (ið jø 468 berniukai (53.7 %) ir 

404 mergaitës (46.3 %)), jø tëvai, mokytojai, mokyklos administracija, seniûnijos 

ir policijos nuovados darbuotojai. 

Tyrimo Tyrimo eiga. eiga. eiga. Rizikos grupës vaikø elgsenos mokyklinio monitoringo galimybës 

organizuojant individualø darbà buvo tiriamos 1996 /97 – 2001 /02 m. 

m. Trakø r. Lentvario Motiejaus Ðimelionio vidurinëje mokykloje. Tyrimas buvo 

atliekamas natûralaus ugdomojo projekto tvarka suderinus su rajono ðvietimo 

skyriaus ir mokyklos vadovybe bei atsiþvelgus á kompiuterinës programos autoriø 

rekomendacijas (Bitinas, Juodaitytë, Rupðienë, 1997) ir kitø autoriø tyrimus, 

susijusius su disertacijos tema. Kompiuteriniame registre, vadovaujantis Vaiko 

teisiø konvencija (2001), Lietuvos respublikos ðvietimo ástatymu (1998), Lietuvos 

respublikos ðvietimo ástatymo projektu (2001), Lietuvos respublikos asmens 

duomenø apsaugos ástatymu (2000, www.ada.lt), Europos parlamento ir 

tarybos direktyva dël asmens apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dël laisvo 

tokiø duomenø judëjimo (1995, 1997) bei ðalyje galiojanèiais teisiniais aktais, 

buvo kaupiama informacija, naudotina tik konkretaus vaiko labui. Visa informacija 

konfidenciali, þinoma tik konkreèiam vaikui, jo tëvams ar teisëtiems 

globëjams bei dirbanèiam pedagogui. Tuo siekiama, kad informacija apie konkretø 

vaikà ir jo elgesá nebûtø naudojama kaip baudimo priemonë. Ji fiksuojama 

klasës auklëtojø, atskirø pedagogø, tëvø ar kitø pareigûnø teikimu, su informacijos 

turiniu visuomet supaþindinamas konkretus vaikas. Èia pat, kompiuteriniame 

registre nuolat paþymima tyrimo eiga ir rezultatai. (Konkretûs pedagogø 

nuveikti darbai, konkretûs tyrëjo ir ugdytiniø sutartini veiksmai ir kt.). Prieð 

pradedant tyrimà, su juo buvo supaþindinti mokykloje dirbantys pedagogai, 

tëvai ir moksleiviai. Tai leido objektyviai ásigilinti á vaikø elgesá, iðvengti baimës, 

susijusios su neþinomybe, iðvengti nereikalingø dalyvaujanèiøjø ugdomajame 

projekte gynybos mechanizmø. 

Disertacijoje taikyti tyrimo tyrimo metodai: 

metodai: 

1. Pedagoginës, psichologinës, teisinës ir kt. literatûros, ðvietimo sistemos 

ir kitø norminiø dokumentø, susijusiø su disertacijos tema, analitinis apibendrinimas. 

Jis taikytas atskleidþiant svarbesniuosius tiriamos problemos klausimus, 

raðant disertacijos tyrimo teorinius metmenis. 

2. Mokyklinio monitoringo taikymo, atliekant individualø darbà su rizikos 

grupës vaikais, psichopedagoginë analizë. Ji naudota mokyklinio monitoringo 

kaip ugdomojo projekto realizavimo (vyksmo) kokybei nustatyti, jo galimybëms 

ir galimiems trûkumams iðtirti. 

4

3. Rizikos grupës vaikø elgesio pakitimø tikslinis ir sistemingas stebëjimas, 

taikant já kompiuteryje buvo fiksuojami tyrimui reikðmingi faktai, susijæ su 

disertacijos tema. 

4. Individualûs, nuoðirdûs, konfidencialûs pokalbiai su rizikos grupës vaikais, 

jø tëvais ir artimaisiais. Surinktos medþiagos pagrindu patikslintas ir praplëstas 

kompiuterinis duomenø bankas. 

5. Matematinës statistikos metodai. Juos naudojant atliktas tyrimo duomenø 

ávertinimas. Duomenys apdoroti kompiuterinëmis programomis Statistical 

Package for the Social Sciences (SPSS) 10.0.7 for Windows (SPSS X, 1984) ir 

PAULA (Bitinas, 1998). 

Tyrimo Tyrimo rezultatø rezultatø naujumas. naujumas. Disertacija „Rizikos grupës vaikø elgesio ko- 

regavimas taikant mokykliná monitoringà“ yra pirmasis atliktas Lietuvoje tyrimas, 

skirtas vaikø nusikalstamumo ankstyvosios prevencijos ágyvendinimui ugdymo 

institucijø lygmenyje. Pirmà kartà naudojant ðiuolaikines informacines 

technologijas nustatomi vaikø teisëtvarkos paþeidimø ir nusikalstamumo prevencinio 

darbo individualizavimo privalomumai ir perspektyvos. Mokyklinio 

monitoringo taikymas praktikoje pagrástas konkreèiu empiriniu tyrimu ir jo realizavimu. 

Tyrimo Tyrimo rezultatø rezultatø teorinis teorinis reikðmingumas 

reikðmingumas. reikðmingumas Teritoriniu aspektu atskleistos 

mokyklinio monitoringo individualaus darbo su rizikos grupës vaikais veiksmingumas. 

Teoriðkai apibendrinti monitoringo ugdomojo projekto tyrimø rezultatai, 

gauti dirbant individualø darbà su rizikos grupës vaikais. Atskleidus 

mokyklinio monitoringo individualaus darbo ypatybes, padarytos teorinio pobûdþio 

iðvados. Vaikø ugdymas pagrástas individualaus priëjimo monitoringo 

ugdomojo veiksmingumo gerinimu, korekcijos taikymo sàlygø ir perspektyvø 

psichopedagoginiu ávertinimu. 

Tyrimo Tyrimo rezultatø rezultatø rezultatø praktinis praktinis praktinis reikðmingumas. reikðmingumas. Jis apibûdinamas tiksliu rea- 

lios situacijos ávertinimu, iðtiriant vaikø polinká á delinkventiná elgesá, kaip 

svarbø ir aktualø socialiná ir psichopedagoginá reiðkiná. Jo paþinimas leidþia 

nustatyti tiriamøjø elgesio tendencijas, suteikia galimybæ ið anksto uþbëgti uþ 

akiø negatyviems veiksmams. Praktinæ rezultatø reikðmæ pabrëþia tai, kad pateikiamas 

nuodugnus kokybinis individualaus darbo apibendrinimas bei atskleidþiamos 

individualaus darbo su rizikos grupës vaikais koregavimo galimybës, 

paremtos bûtent mokslinio tyrimo iðvadomis. 

Darbo Darbo rezultatø rezultatø skelbimas. skelbimas. skelbimas. Gauti rezultatai buvo pateikti praneðimuose, 

skaitytuose tarptautinëse ir respublikinëse konferencijose: 2000 m. – IV Lietuvos 

edukologijos doktorantø ir jø vadovø konferencija. KU, Klaipëda. Praneðimas 

„Mokyklos prevencinis monitoringas“; 2001 m. – Ðvietimo reforma ir mokytojø 

rengimas. VIII tarptautinë mokslinë konferencija. VPU, Vilnius. Praneði- 

5

mas „Profilinis mokymas: moksleiviø poreikiai ir tikrovë“; 2001 m. – Socialinis 

darbas demokratëjanèioje visuomenëje: realijos ir perspektyvos. Tarptautinë 

mokslinë konferencija. LTU, Vilnius. Praneðimas, skaitytas kartu su prof. habil. 

dr. Z. Bajoriûnu „Paaugliø agresija mokykloje (psichopedagoginis aspektas)“; 

2001 m. – Ugdymo realijos ir aktualijos. Doktorantø ir magistrantø bei jø moksliniø 

vadovø mokslinë – praktinë konferencija. VPU, Vilnius. Praneðimas „Moksleiviø 

tarpusavio agresija“; 2001 m. – V Lietuvos edukologijos doktorantø ir jø 

vadovø konferencija. LKKI, Kaunas. Praneðimas „Moksleiviø poreikiø tenkinimas 

informacinëje visuomenëje“; 2001 m. – Socialinis pedagogas besikeièianèioje 

visuomenëje. ÐMM – VPU, Vilnius. Darbo grupës „Socialinës pedagoginës 

praktikos kûrybinë laboratorija“ vadovas; 2001 m. – Komercinis ir seksualinis 

iðnaudojimas ir kitos prievartos prieð vaikus formos. Tarptautinis seminaras. 

Vilnius – Oslas. Praneðimas „ Agresija ir prievarta moksleiviø tarpe“. 

6 

Disertacijos Disertacijos sandara sandara ir ir apimtis. apimtis. Darbà sudaro ávadas, 2 skyriai (pagrindiniø 

terminø þodynas, tyrimo teorinës nuostatos, tyrimø metodika, rezultatai ir jø 

analizë), iðvados, praktinës rekomendacijos, literatûros sàraðas, 12 schemø, 8 

diagramos, 5 lentelës, 5 priedai. Bendra apimtis 120 puslapiø. Panaudoti 232 

literatûros ðaltiniai (ið jø 103 uþsienio kalbomis). 

TRUMPAS TRUMPAS DISERTACIJOS DISERTACIJOS TURINYS 

TURINYS 

Ávade Ávade Ávade aptariamas temos aktualumas, suformuluojama mokslinë problema. 

Nurodomas tyrimo objektas, tikslas, uþdaviniai, darbo hipotezë, apraðomi tyrimo 

metodai. Pagrindþiama disertacijos tyrimo realija. Nusakomas darbo mokslinis 

naujumas, teorinis ir praktinis reikðmingumas. 

Pirmoje Pirmoje disertacijos disertacijos dalyje: 

dalyje: 

- aptariami pagrindiniai disertacijoje vartojami terminai; 

- iðryðkinamos ir pagrindþiamos teorinës tyrimo (socialinës pedagoginës, 

psichopedagoginës, socialinës kriminologinës) nuostatos iðsamiam vyksmui; 

- atskleidþiamas mokyklinis monitoringas kaip delinkventinio elgesio vaikø 

psichopedagoginës korekcijos veiksnys. 

Mokslinëje pedagoginëje, psichologinëje, teisinëje literatûroje daþnai skirtingai 

aiðkinami terminai, susijæ su disertacijos tema. Kiekvienos mokslo ðakos 

mokslininkai kiek skirtingai juos apibrëþia. Disertacijoje atkreipiamas dëmesys 

á ðiuos terminus: rizikos grupës vaikai (beglobiai, asocialiø, nedarniø ðeimø 

ugdytiniai, nuolatos patiriantys psichologinæ, fizinæ, seksualinæ prievartà; vaikai, 

pasiþymintys agresyviu elgesiu, atstumti bendraamþiø bei padaræ smulkiø 

nusiþengimø bei nusikaltimø. Jie laikomi disertacijos tyrimo objektu. Jo paþinimas 

bei tyrimas organizuojamas paisant individualaus priëjimo principo, grin-

dþiamo mokykliniu monitoringu), individualus darbas (jo esmæ sudaro individualaus 

priëjimo principo realizavimas ugdymo procese), prevencija (ji suprantama 

kaip pagrindinë ugdymo kryptis, ugdymo metodø visuma, dirbant su rizikos 

grupës vaikais), mokyklinis monitoringas (tai socialinio monitoringo atmaina, 

apimanti sistemingà ir nuoseklø informacijos apie negatyvià vaikø elgsenà 

rinkimà bei surinktos informacijos analizavimà, atliekamà kompiuteriu). 

Tyrimo teorinëmis nuostatomis suprastinas disertanto pasirengimas suvokti 

Lietuvos ir uþsienio mokslininkø darbus, susijusius su jo nagrinëjama problema, 

t. y. individualaus darbo su rizikos grupës vaikais taikant mokykliná monitoringà 

gerinimu, jo vyksmo organizavimu, koordinavimu, nuoseklumu, siekiant 

realizuoti numatytà tyrimà. Jo nuostatos taip pat glaudþiai susijusios su tikslinga 

socialine ir psichopedagogine veikla, skirta iðankstinei vaikø teisëtvarkos 

paþeidimø ir nusikaltimø profilaktikai. Teorinës nuostatos daugeliu atvejø lemia 

disertacijos tyrimo tikslà ir su juo susijusius veiksmus, daro juos pastoviais, 

paisant viso tyrimo eigos lankstumo ir kintamumo. 

Socialinë pedagoginë nuostata tiesiogiai susijusi su socialiniø ir pedagoginiø 

veiksniø, ugdant vaikà, sàveika. Rizikos grupës vaikø ugdymas turi glaudø 

ryðá su ðeima, bendraamþiais, þiniasklaida. Kiekvienas ið jø specifiðkai veikia 

ugdytiniø individualumà, priklauso nuo jø vidinës pozicijos ir autonomijos. 

Ðeimos, bendraamþiø ir þiniasklaidos poveikis ugdytiniams yra tolydþio trunkantis 

ir daugeliu atvejø lemiantis jø elgsenà, ypaè, jei tarp minëtø grandþiø yra 

glaudi sàveika. Taèiau daug kas priklauso ir nuo kiekvieno ugdytinio individualybës, 

jo gyvenimo sàlygø ir jø kitimo istorijos realybës. 

Tyrimo psichopedagoginë nuostata tiesiogiai siejasi su vienos ar kitos vaiko 

ugdymo teorinës krypties taikymu, veikla, padedanèia rûpintis tiriamøjø vystymusi, 

jø individualybe ir elgesio raida. Juolab, kad jau minëti veiksniai (ðeima, 

bendraamþiai, þiniasklaida) veikia ne atskirai, o kartu (tik atskirais gyvenimo 

periodais vieni ið jø daro didesnæ átakà ugdytiniø elgesiui, kiti – maþesnæ). Be to, 

dar egzistuoja ir kiekvieno vaiko savitas poþiûris á jam skirtà poveiká bei atsakas 

á já. 

Tiriant nustatyta, kad psichoanalitinë asmenybës raidos teorija, dirbant su 

rizikos grupës vaikais, svarbi vidinio konflikto individualumui suvokti ir individualiam 

psichopedagoginiam darbui su jais organizuoti. Bihevioristinë asmenybës 

raidos teorija padeda ið dalies iðsiaiðkinti ugdytojø ir ugdytiniø individualias 

reakcijas ir atsakymus á taikomus dirgiklius, nors lieka neaiðkios atsakomosios 

ugdytojo ir ugdytiniø reakcijos, kurias lemia jø sàmonë ir jausmai. Mat 

vaiko sàmonë ir elgesys nëra tapatûs. Be to, bûtina atsiþvelgti á atsakomøjø 

reakcijø prigimtá, slypinèià visoje vaiko elgesio ir gyvenimo sàlygø kitimo istorijoje. 

Socialinio iðmokimo asmenybës raidos teorija turi reikðmës individua- 

7

laus darbo su vaiku psichopedagoginei korekcijai, bandymams atskleisti ir iðmintingai 

traktuoti bûtent jø elgesio iðmokimo savitumà ir gyvenimo sàlygø 

realybæ. Kognityvinë asmenybës raidos teorija svarbi vaiko individualiø paþintiniø 

gebëjimø ugdymui gerinti ir tobulinti, jo tikrajam „að“ realizuoti, kûrybos 

laisvei, iðsiskleidimo situacijai, originalumo siekiams, norams pertvarkyti mikroaplinkà. 

Individualioji psichologija yra reikðminga vaikø ugdymo unikalumui, 

jo gilinimui ir plëtrai, kokybiðkø individualiø pasiekimø paieðkoms ir realiø 

sàlygø sudarymui, ugdytiniø netinkamo elgesio individualiai korekcijai. 

Humanistinë asmenybës raidos teorija padeda siekti vaikø gyvenimo pilnatvës, 

dvasinës ramybës, þmogiðkumo ir þmoniðkumo ugdymo individualizavimo, svarbiausiø 

jø poreikiø patenkinimo. 

Disertacijoje parodoma, kad visos asmenybës raidos teorijos (psichoanalitinë, 

bihevioristinë, socialinio iðmokimo, kognityvinë, individualioji, humanistinë) 

reikðmingos vaikø negatyvios veiklos formavimosi kompleksiðkumui, lemiamam 

jø vidiniø galiø, áveikti. Kiekviena teorija savaip svarbi tiriant individualø 

darbà su rizikos grupës vaikais mokyklinio monitoringo taikymo sàlygomis. 

Paþymëtina, kad socialinë kriminologinë nuostata remiasi prielaida, kad vaikø 

ir jaunimo teisëtvarkos paþeidëjø nusikalstamas elgesys yra dësningas reiðkinys, 

kuriam daro átakà konkreèios socialinës bei individualios aplinkybës (Cullen, 

Burton, 1994). Skirtingø teorijø atstovai, nagrinëjantys asocialaus elgesio 

formavimosi raidà, pabrëþia vaikø nusikalstamumo problemos sudëtingumà ir 

jos sprendimo kompleksiðkumà. Mat, pasak E. V. Franklio (1998), negatyvus 

elgesys negali bûti kildinamas tik vadovaujantis biologiniais, psichologiniais, 

socialiniais veiksniais. „Visiðkai paaiðkinti kieno nors nusikaltimà, – raðo V. Franklis, 

– bûtø tolygu pateisinti jo ar jos kaltæ ir regëti jame ar joje ne laisvà ir 

atsakingà þmogø, bet taisytinà maðinà“(Frankl, 1998, p. 132). Netikslinga vienø 

teorijø pranaðumà pabrëþti kitø atþvilgiu. Teisininkai ir kriminalistai, pripaþindami 

kiekvienos teorijos reliatyvumà, teigia, kad ðimtametæ istorijà turinèios 

psichologø, sociologø, kriminologø ir kitø srièiø specialistø nusikalstamumo 

problemø áþvalgos, turi dalá tiesos, pagrástos empiriniais tyrinëjimais (Kerner, 

1991; Øíåéäåð, 1994; Bluvsteinas, 1994; Walter, 1995; Mergen, 1995; Will, 

1997; Sakalauskas, 2000; Õîõïÿêîâ, 2000; Justickis, 2001). Pavyzdziui, kriminalinës 

asmenybës teorija akcentuoja nusikalstamumo natûralumà ir gyvenimo 

sàlygø kitimo vaiko biopsichinio vystymosi istorijoje neiðvengiamumà. Elgesio 

prieþasèiø ieðkotina paisant vaiko individualybës, jo asmeniðkumo. Socialinës 

kontrolës teorija nagrinëja prieðtaravimø tarp vaiko individualiø galimybiø 

ir egzistuojanèiø visuomenëje, ðeimoje, mokykloje vertybiø áveikimà. 

Jos reikðmingos vaiko vidinei emocinei átampai maþinti, atkreipiant dëmesá á 

8

nusikalstamumà kaip individualø atsakà á iðorinius jam nepageidautinus veiksnius. 

Socialinës kontrolës neutralizacijos teorija yra svarbi potencialiø nusikaltëliø 

nuostatø tikrosioms prasmëms iðskirti bei ávertinti, visuomeniniam sàmoningumui 

ugdyti, tolerancijos riboms skirti, vaiko individualybës plëtrai didinti, 

ugdytiniø elgesio kontrolës riboms nustatyti, ugdytojø psichopedagoginiam 

lankstumui didinti. Minëta teorija padeda nustatyti ugdytojø ugdomøjø veiksmø 

pagrástumà, kai neutralizuojami vaikø nusikaltimai. Subkultûros teorija nagrinëja 

kultûrinës aplinkos poveiká vaiko individualybei, atskleidþia jo elgesio 

prieþastis bendrosios brandos kontekste. Socialinë struktûrinë teorija atskleidþia 

vaikø grupiø reakcijas á atskiro vaiko kaip individualybës nusikalstamà 

elgesá. Socialinio konflikto teorija yra reikðminga kai kuriø autoriø polinkiui 

vaiko elgesá teoretizuoti ar apsiriboti moralizavimu. Socialinio konflikto teorijos 

atstovø idëjos svarbios rizikos grupës vaikø elgesio prevencijai organizuoti, 

nes jos parodo, kad vaikystëje patirtas smurtas ir prievarta transformuojasi á 

neapykantà visuomenei. 

Ávertinus ávairiø teorijø gausà, labiau pastebimos realios galimybës kurti ir 

ágyvendinti efektyvias vaikø ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos priemones. 

Socialinë veikla, ugdymo persmelkti socialiniai ryðiai, kompetentingumas 

teisëtvarkos paþeidimø prevencijos darbe, bendravimo kultûra, etc., gali bûti 

laikytini pagrindiniais efektyvios prevencinës veiklos sudëtiniais elementais. 

Be to, atskleidus ávairiø sociokultûriniø teorijø, daugeliu atvejø pozityviø, esmæ, 

atkreiptinas dëmesys á individualaus darbo efektyvinimo galimybes, kai 

subordinuojami nusikalstamumà aiðkinanèiø teorijø privalumai. 

Nagrinëjant vaikø nusikalstamumà, jo raidà, prieþastis, taikomas poveikio 

priemones, atkreiptinas dëmesys á bûtinumà þvelgti á problemà kaip visuminá 

reiðkiná, priklausantá nuo daugelio veiksniø. Mat, skirtingø teorijø nuostatos 

daugeliu atvejø lemia individualaus darbo su rizikos grupës vaikais kokybæ. 

Mokyklinio monitoringo kaip delinkventinio elgesio vaikø psichopedagoginës 

korekcijos veiksnio iðskyrimas sietinas su disertacijos teoriniais metmenimis. 

Jo iðskyrimà lemia teorinë ir praktinë monitoringo esmë. Ji suponuoja monitoringà 

kaip socialinio ugdymo individualizavimà, padedantá susisteminti prastà 

rizikos grupës vaikø elgesá. 

Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos vaikai, 2001), ið 2000 m. 

padariusiø nusikaltimus vaikø 61,9 % mokësi, 38,1 % niekur nedirbo ir nesimokë. 

Didëjantis ðeimos nestabilumas, mokslo prestiþo maþëjimas, ekonominë krizë, 

dvasiniø vertybiø nuosmukis ir kt. lëmë greità nepilnameèiø, padariusiø nusikaltimus 

jaunëjimo tendencijà: 14–15 m. amþiaus vaikø lyginamoji dalis 

1991 m. buvo 28.4 %, 1995 m. – 31.5 %, 2000 m. – 29 % (Gyvenimo lygis ir 

þmogaus pasirinkimo galimybës, 1997; Lietuvos vaikai, 2001). 2000 m. vaikai 

9

padarë 5519 nusikaltimø. Nepilnameèiai padarë apie 17 % visø iðaiðkintø nusikaltimø, 

ið kuriø ketvirtadalis yra sunkûs kriminaliniai nusikaltimai (www.std.lt; 

www.nplc.lt). Analizuojant duomenis apie nepilnameèius, padariusius nusikaltimus, 

pastebima neigiama tendencija – ketvirti metai jø skaièius didëja. Tai 

nauja, negatyvi vaikø elgesio kryptis – ketvirti metai daugëja pavojingas veikas 

padariusiø vaikø iki 10 metø amþiaus skaièius. Ji pastebima vertinant vaikø 

nusikalstamumà vieðose vietose (Regioninë monitoringo ataskaita Nr. 7, 2001). 

Mokyklinio monitoringo galutine paskirtimi disertacijoje laikoma vaikø nusikalstamumo 

prevencija. Ji suprantama kaip sistema socialiniø, pedagoginiø, 

psichologiniø, teisiniø, medicininiø ir kt. priemoniø, padedanèiø ið anksto uþbëgti 

uþ akiø vaikø teisës paþeidimams ir nusikaltimams. Ypatingas dëmesys 

skirtinas tiems vaikams, kurie jau paþeidinëja teisës normas. Mokyklinis monitoringas 

siauràja prasme suvokiamas kaip individualus darbas su tais, kurie jau 

paþeidinëja elgesio normas. 

Mokslinës literatûros apie prevenciniø priemoniø taikymà psichopedagoginë 

analizë parodë, kad pavienës priemonës teigiamø rezultatø nedavë ir neduoda 

(Laurie, 1965; Óñòèíîâà, 1978; Paulauskas, 1988; Ehly, 1989; Kratcoski, 

Kratcoski, 1990; Walter, 1995; Dapðys, 1995; Hansbauer, 1998; Vileikienë, Geèënienë, 

1999; Kvieskienë, 2000; Schallenberg, 2000, www.kvv.se ir kt.). Prognozuotina, 

kad iðmintingai ir konkreèiai realizuojant nacionaliniu mastu sukurtà 

programà galima surasti efektyvesniø galimybiø iðankstiniams teisëtvarkos 

paþeidimams ir nusikaltimams uþkirsti kelià. Jau aðtuntajame deðimtmetyje teisininkai 

atkreipë visuomenës dëmesá á pirminës informacijos apie nepilnameèiø 

teisëtvarkos paþeidimus kaupimo bûtinumà (Nepilnameèiø teisëtvarkos paþeidimø 

prevencija, 1979). Informacinëje visuomenëje neabejojama, kad kiekvieno 

darbo, koks jis bebûtø, pagrindà sudaro svarbios, veiksmingos, optimalios 

informacijos apie rûpimà reiðkiná turëjimas. Derama ir laiku gauta, objektyvi 

informacija leidþia iðsamiau analizuoti esamà padëtá, daryti pagrástas prielaidas, 

maþinti subjektyvizmo pasireiðkimà vertinant rizikos grupës vaikø elgesá. Informacija 

apie vaikø daromus teisës paþeidimus ir nusikaltimus turëtø bûti laiku 

gaunama. Mat daþnai apie vaikà ji pradedama rinkti tik jam nusiþengus. Socialinës 

pedagogikos specialistai pagrástai tvirtina, kad ypaè svarbu þinoti rizikos 

grupës vaikø gyvenimo, auklëjimo ðeimoje sàlygas, jø materialinæ ir buitinæ 

padëtá (Bajoriûnas, 1978, 1994; Kvieskienë, 2000; Schallenberg, 2000). A. Dapðio 

þodþiais, operavimas minëto pobûdþio informacija leidþia tiksliau organizuoti 

profilaktiná auklëjamàjá darbà, t.y. uþtikrinti reikalingas vaiko ugdymosi 

sàlygas bei individualaus darbo su jais perimamumà, etc. (Nepilnameèiø teisëtvarkos 

paþeidimø prevencija, 1979). 

Mokykliniam monitoringui yra bûdingas sistemingas ir nuoseklus informa- 

10

cijos apie negatyvià vaikø elgsenà rinkimas, jos nagrinëjimas bei analizavimas. 

Duomenø registracija nëra savitikslë sistema, o siekis vertinti, analizuoti, prognozuoti, 

nustatyti poveikio pokyèius. Nustatyta, kad preliminarusis informacijos 

ávertinimas svarbus operatyviau diferencijuojant ugdomàjá darbà su nepilnameèiais, 

linkusiais ávykdyti teisës paþeidimus, ir numatant atitinkamus rizikos veiksnius 

(Âîñïèòàíèå òðóäíîãî ðåáåíêà, 2001). Iðsamesnë duomenø analizë ypaè 

reikalinga pradedant individualø auklëjamàjá darbà su labiausiai rûpimais rizikos 

grupës vaikais, planuojant ir organizuojant ugdymo institucijø prevenciná 

darbà su jais. 

Remiantis iðstudijuota socialine, pedagogine ir psichologine literatûra apie 

individualø darbà su rizikos grupës vaikais ir disertacijos autoriaus ðeðeriø metø 

patyrimu organizuojant mokykliná monitoringà Trakø r. Lentvario M. Ðimelionio 

vidurinëje mokykloje galima tvirtinti, kad svarbi socialinë, psichopedagoginë 

monitoringo problema yra jo veiksmingumas, pagarba vaiko asmenybei, jo 

laisvø apsisprendimø savarankiðkai ir atsakingai gerinti savo elgesá jø paèiø ir 

visuomenës labui. Kompiuteryje fiksuojami faktai neturëtø virsti bausme ar bauginimu, 

o prieðingai – padëti vaikams bendrauti su ugdytojais siekiant bendrø 

ugdymo ir ugdymosi tikslø. Mokyklinis monitoringas su jo pasekmëmis gali 

bûti panaudojamas atitinkamos teritorijos vaikø elgesiui prognozuoti, jei jis 

taikomas humaniðkais siekiais ir yra individualaus darbo su rizikos grupës vaikais 

veiksnys. 

Taikant mokykliná monitoringà svarbus vaidmuo tenka socialiniam ugdymo 

individualizavimui. Já palengvina sistemingai ir tikslingai kaupiama informacija 

apie rizikos grupës vaikø gyvenamàjà teritorijà ir juos paèius. Informacijos 

kaupimui pritaria sociologai teigdami, kad pirma dera ieðkoti prieþasèiø tose 

socialinëse terpëse, kur vaikas yra nuolat veikiamas ir kur ámanoma bûtø kontroliuoti 

ir daryti átakà jø vyksmui (The Sociology of Crime and Delinquency, 

1962). 

Konkretaus empirinio tyrimo analizë parodë, kad mokyklinis monitoringas 

dirbant su rizikos grupës vaikais vertintinas dviem aspektais. 

Pirmasis aspektas. Naudojant kompiuterinës sistemos bendràjà registro lentelæ 

ámanoma nesunkiai, þinant miesto planà (gatviø ir rajonø iðsidëstymà), moksleiviø 

migravimo srautus, iðskirti miesto vietas, kur yra padidëjæs rizikingumas. 

Ðiuose rajonuose (gatvëse) gyvena ne tik rizikos grupës vaikai, bet jiems taip 

pat daro átakà ávairûs rizikos veiksniai. Todël moksleiviai, gyvenantys vieni 

ðalia kitø, kuriø poelgiai jau fiksuoti, laikytini galimais rizikos grupës vaikais. 

Atkreiptinas dëmesys á tai, kad dar nesusiformavus asmenybei ir svarbiø poreikiø 

nepatenkinimas socialioje aplinkoje skatina vaikus prisijungti prie asocialios 

grupës. 

11

Antrasis aspektas. Jau minëta bendroji duomenø registro lentelë leidþia grupuoti 

ávairaus amþiaus moksleivius ir stebëti: a) rizikos grupës vaikø tarpusavio 

santykius; b) socialaus elgesio ir rizikos grupës bendraamþiø vaikø bendravimà. 

Rizikos grupës bendraamþiø tarpusavio ryðiai, jø bendravimo su socialaus 

elgesio vaikais stebëjimas bei sistemingas ir objektyvus mikrosociumo paþinimas 

(nagrinëjimas) sudaro prielaidas individualiam priëjimui ávertinant kiekvieno 

ugdytinio konkretø poelgá ir jo atsiradimo prieþastis. Tai visø pirma pasakytina 

apie bendraamþiø grupiø átakà vaikams, kuri didëja (Ðåìøìèäò, 1994). Be 

to didelá vaidmená atlieka ir gyvenamosios aplinkos artumas (Ìóñòàåâà, 2001). 

Individualus priëjimas, rûpinantis vaikø ugdymu, esti efektyvesnis tada, kai 

paþástama jiems patraukli grupë ir bendraamþiø bendruomenë (Bitinas, 1962). 

Jeigu bendraamþiø grupëje asocialaus elgesio vaikø yra daugiau nei socialaus, 

stiprintina dorovinë vertybinë socialaus elgesio vaikø orientacija, kol asocialaus 

elgesio bendraamþiai nepasielgë prieðingai. Svarbu uþkirsti kelià tolesnei 

asocialaus elgesio plëtrai, ypaè tada, kai asocialø elgesá mato nestabilaus elgesio 

vaikai. Palankiu momentu jie daþnai visuomenei nepriimtinà elgesá pakartoja. 

Jau pirminio tyrimo metu nustatyta, kad monitoringas kaip socialinio ugdymo 

prielaida atlieka ir kità, empiriniu tyrimu neiðskirtà, taèiau a posteriori svarbø 

vaidmená. Ugdymas vyksta visà gyvenimà, todël labai sunku iðsaugoti socialinio 

ugdymo perimamumà. Monitoringas suteikia galimybæ iðsaugoti tà perimamumà, 

daþnai nutrûkstantá pasikeitus pedagogams, kurie dirba su rûpimais 

vaikais (pereinant ið klasës á klasæ, ið mokyklos á mokyklà ir pan.). Nustatyta, kad 

tolydþiai trunkantis pedagoginis procesas ugdant rizikos grupës vaikus daþnai 

stokoja koordinuotumo, yra stichiðkas, o laikui bëgant net uþmirðtamas neásigilinant 

á pagrindines prieþastis, sukëlusias asocialø elgesá. 

Remiantis pirminiu tyrimu ir mokslinës literatûros ávertinimu daroma preliminari 

iðvada, kad vienas svarbiausiø veiksniø dirbant su rizikos grupës vaikais 

yra mokyklinis monitoringas. Jis padeda susisteminti rizikos grupës vaikø elgesá. 

Antroje Antroje disertacijos disertacijos dalyje dalyje pateikiami pateikiami rizikos rizikos grupës grupës grupës vaikø vaikø elgesio elgesio kore- kore- kore- 

gavimo gavimo gavimo mokyklinio mokyklinio mokyklinio monitoringo monitoringo sàlygomis sàlygomis sàlygomis rezultatai: 

rezultatai: 

- nagrinëjami rizikos grupës vaikø tipai bei jø charakteristikos; 

- apibûdinama rizikos grupës vaikø elgesio diagnostika taikant mokykliná 

monitoringà; 

- pateikiami empirinio tyrimo apie individualø priëjimà rezultatai; 

- iðryðkinamos rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos perspektyvos. 

Nagrinëjant rizikos grupës vaikø tipus ir charakteristikas, atkreipiamas dëmesys 

á elgesio korekcijà veikiant kartu su rizikos grupës vaikais. Ji pasiþymi 

unikalumu ir savitumu, ypatingumu, neáprastumu ir monitoringo taikymo ugdytiniams 

galimybiø individualizavimu. 

12

Ugdymo procese svarbià vietà uþima tiriamøjø elgesio turinys. Jis nustatytinas 

atliekant jø poelgiø nuodugnesnæ psichopedagoginæ analizæ. Disertacijos 

autorius, atsiþvelgdamas á moksleiviø daþniausius elgesio normø paþeidimus 

bei mokyklinio monitoringo autoriø (B. Bitino, A. Juodaitytës ir L. Rupðienës) 

praktines rekomendacijas, iðskyrë veikas, þinotinas dirbant individualiai su rizikos 

grupës vaikais (þr. 1 lentelæ). 

KODAS 1 

1 1 lentelë 

lentelë 

Tiriamøjø Tiriamøjø pasiskirstymas pasiskirstymas pasiskirstymas pagal pagal elgsenos elgsenos (veikø) (veikø) grupes 

grupes 

VEIKA 

TIRIAMIEJI IŠ VISO 

berniukai mergaitės 

N % N % 

N % 

B Bėgimas iš namų, valkatavimas 7 3,68 8 8,42 15 5,26 

C Rūkymas 9 4,74 3 3,16 12 4,21 

D Dalyvavimas asocialios paauglių grupės veikloje 14 7,37 8 8,42 22 7,72 

F Mokyklinių dokumentų klastojimas 3 1,58 2 2,11 5 1,75 

G Alkoholio vartojimas 9 4,74 1 1,05 10 3,51 

H Azartiniai žaidimai 19 10,00 2 2,11 21 7,37 

K Seksualinė prievarta 5 2,63 3 3,16 8 2,81 

L Įžūlumas bendraujant su suaugusiais 13 6,84 14 14,74 27 9,47 

M Transporto nuvarymas 4 2,11 - - 4 1,40 

N Vengimas lankyti mokyklą 25 13,16 18 18,95 43 15,09 

P Peštynės, fizinės jėgos naudojimas 18 9,47 11 11,58 29 10,18 

R Toksikomanija, narkotikų vartojimas 15 7,89 5 5,26 20 7,02 

S Silpnesnių skriaudimas, išnaudojimas 20 10,53 4 4,21 24 8,42 

T Turto gadinimas, gamtos žalojimas 13 6,84 5 5,26 18 6,32 

V Vagiliavimas 13 16,84 11 11,58 24 8,42 

Z Ginklo nešiojimas 3 1,58 - - 3 1,05 

IŠ VISO 190 66,67 95 33,33 285 100 

(χ 2 = 26,05; df = 15; p < 0,05) 

1 Kodas yra sàlyginis kompiuterinës programos simbolis. Jis naudojamas programoje kaip 

trumpinys, kad kompiuterinë programa lengviau funkcionuotø. 

13

Poelgiø (veikø) skirstymas grupëmis laikytinas sàlyginiu, nes vaikø nusiþengimus 

ir teisëtvarkos paþeidimus lemia daug vidiniø ir iðoriniø prieþasèiø. 

Disertacijos autorius nustatë, kad minëtos veikos pozityviai vertintinos, kai: 

a) surenkama patikima pirminë informacija apie vaikø konkretaus elgesio 

pasireiðkimà; 

b) sudaromos sàlygos objektyviai jà kaupti ir panaudoti; 

c) kompiuterinio registro apskaitos vienetais ámanoma tiksliai ávertinti 

konkreèius elgesio normø paþeidimus (veikas); 

d) reikia nustatyti, ar visi poelgiai yra reikðmingi socialiniu poþiûriu, kad 

patektø á teisëtvarkos organø dispozicijà, nors jie yra svarbûs ir nusikalstamø 

poelgiø prevencijai 2 . 

Tyrimo metu buvo stebimas visø 872 Trakø r. Lentvario Motiejaus Ðimelionio 

vidurinës mokyklos V – X klasiø moksleiviø (ið jø 468 berniukø (53.7 %) 

ir 404 mergaièiø (46.3 %)) elgesys. Jø elgesio stebëjimo pagrindas buvo aukðèiau 

pateiktos veikos. Kompiuteryje jas fiksavo tyrimo autorius pedagogø, 

tëvø, mokyklos darbuotojø, policijos darbuotojø teikimu. Ið jau minëtø stebimøjø, 

201 moksleivis (134 berniukai (67 %) ir 67 mergaitës (33 %)) padarë 

atitinkamas veikas, uþfiksuotas kompiuteriniame registre (þr. 1 diagramà). Tiriamøjø 

iðskyrimas pagal amþiø rodo, kad berniukai daþniau paþeidþia elgesio 

normas nei mergaitës. 

2 Medþiø ðakø lauþymas, lango iðdauþimas, bëgimas ið pamokø, grubus elgesys su suaugusiaisiais 

ir pan. 

14 

Mergaitės 

33% 

Rizikos Rizikos grupës grupës grupës vaikai, vaikai, padaræ padaræ veikas veikas pagal pagal lytá 

lytá 

1 diagrama 

Berniukai 

67%

Remiantis vaikø elgsenos charakteristikomis, disertacijoje iðskirtas detalus 

jø nusiþengimø spektras: alkoholio vartojimas, vagystës, silpnesniø skriaudimas, 

turto ir gamtos naikinimas, valkatavimas, narkomanija ir kt. Nuodugnesnis 

vaikø elgsenos paþeidimø spektro paþinimas yra naudingas praktiniam 

darbui. Jo suvokimas leidþia visapusiðkiau paþinti rizikos grupës vaikus, dirbti 

su jais diferencijuotai, siekti pedagoginës veiklos efektyvumo. Nagrinëjant 

tiriamøjø vaikø elgsenà, iðryðkëja ugdomosios veiklos probleminës sritys 

(þr. 1 lentelæ). 

Ið 1 lentelës duomenø matyti, kad dalis veikø maþai bûdingos mergaitëms 

arba visai nebûdingos (transporto priemoniø nuvarymas, ginklo neðiojimas, 

azartiniai þaidimai, silpnesniø skriaudimas, narkotikø vartojimas ir toksikomanija). 

Pabrëþiama, kad prevencinës priemonës taikomos berniukams ir mergaitëms 

turëtø bûti skirtingos, individualizuotos. Be to, atkreiptinas dëmesys 

á tiriamøjø (ir berniukø, ir mergaièiø) áþûlumà bendraujant su suaugusiais, 

vengimà lankyti mokyklà, azartinius þaidimus, silpnesniø skriaudimà ir iðnaudojimà, 

peðtynes, dalyvavimà asocialiose grupëse, vagiliavimà (tai daþniausiai 

pasitaikanèios negatyvios vaikø elgsenos apraiðkos mokykloje). 

Skirstant tiriamuosius pagal amþiø ir veikas, atkreiptinas dëmesys á 12–15 

metø paauglius. Jø negatyvià elgsenà sudaro 68,76 % visos kompiuteryje fiksuotos 

veikos (þr. 2 lentelæ). Jiems daþniausiai bûdingi azartiniai þaidimai, 

toksikomanija, narkotikø vartojimas ir pan. Organizuojant individualø darbà 

ugdytojø dëmesys atkreiptinas á tiriamøjø pasiskirstymà bûtent pagal amþiø ir 

veikas. 

Bûtina atsiþvelgti á duomenø kaupimo sistemà, tiriamøjø veikà ir tikslà, 

siekius dirbti su jais individualiai, kai rizikos grupës vaikai linkæ daryti teisëtvarkos 

paþeidimus ir nusikaltimus. Teoriniu ir praktiniu poþiûriu jie skirstytini 

á tris grupes: 

1) epizodiðkai paþeidþiantys elgesio normas vaikai, kurie atsitiktinai, epizodiðkai 

paþeidþia vienà ar kità jø elgesiui keliamà reikalavimà. Pastebëta, 

kad daþniausiai á minëtà grupæ patenka 11 metø amþiaus vaikai. Individualiø 

pokalbiø su tiriamaisiais metodu nustatyta, kad vienuolikmeèiai daþniausiai 

paþeidþia elgesio normas, net nesuvokdami, jog daro teisëtvarkos paþeidimus; 

2) sistemingai prasiþengiantys elgesio normoms ugdytiniai, kuriø praþangos 

dar nesietinos su teisës paþeidimais, taèiau jie daro teisëtvarkos paþeidimus. 

Jiems bûdingas veikø pakartojimas. Ypatingai ryðkiai kompiuteriniame 

registre iðsiskiria ðios veikos: vengimas lankyti mokyklà, toksikomanija ir 

narkotikø vartojimas, silpnesniø skriaudimas ir iðnaudojimas (terorizavimas ir 

smurtas), peðtynës ir fizinës jëgos naudojimas, vagiliavimas, dalyvavimas asocialiose 

grupëse; 

15

Amžius 

Veika 

B 

C 

D 

F 

G 

H 

K 

L 

M 

N 

P 

R 

S 

T 

V 

Z 

IŠ 

VISO 

Tiriamøjø Tiriamøjø pasiskirstymas pasiskirstymas pagal pagal amþiø amþiø ir ir veikas 

veikas 

11 12 13 14 15 16 17 18 

N % N % N % N % N % N % N % N % 

5 10,00 2 4,26 3 6,12 2 7,14 2 7,41 1 9,09 

1 2,00 2 4,26 3 6,00 3 6,12 2 7,41 1 9,09 

2 8,70 4 8,00 4 8,51 6 12,00 2 4,08 1 3,57 2 7,41 1 9,09 

2 4,00 2 4,26 1 3,57 

2 4,00 1 2,13 3 6,00 1 2,04 2 7,14 1 3,70 

9 39,13 7 14,00 3 19,15 1 2,00 1 2,04 

2 4,00 1 2,13 1 2,04 3 10,71 1 3,70 

4 17,39 6 12,00 2 4,26 9 18,00 3 6,12 2 7,41 1 9,09 

1 2,13 1 2,04 2 7,41 

2 8,70 6 12,00 9 19,15 8 16,00 7 14,29 6 21,43 3 11,11 2 18,18 

1 4,35 4 8,00 9 19,15 4 8,00 5 10,20 5 17,86 1 3,70 

1 2,00 1 2,13 1 2,00 7 14,29 2 7,14 5 18,52 3 27,27 

1 4,35 5 10,00 4 8,51 1 2,00 7 14,29 2 7,14 2 7,41 2 18,18 

3 13,04 2 4,00 1 2,13 4 8,00 3 6,12 4 14,29 1 3,70 

1 4,35 3 6,00 5 10,64 9 18,00 4 8,16 2 7,41 

1 2,00 1 2,04 1 3,70 

2 lentelë 

23 8,07 50 17,54 47 16,49 50 17,54 49 17,19 28 9,82 27 9,47 11 3,86 

(χ 2 = 158,3; df = 105; p < 0,001) 

3) delinkventai, jau ávykdæ teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus (jø 

pavardës ir vardai fiksuoti policijos nuovadose). Jø veika policijos ir teismo 

sprendimu priskiriama administraciniø teisës paþeidimø, baudþiamojo ir baudþiamojo 

proceso kodeksø dispozicijai. Tai ypaè iðryðkëja ið tyrimà patikslinanèiø 

individualiø pokalbiø su tiriamaisiais, jø tëvais ar globëjais bei teisësaugos 

pareigûnais. Septyniolikmeèiai – aðtuoniolikmeèiai darydami teisëtvarkos 

paþeidimus ar nusikaltimus mano, kad „dël vieno karto nieko neatsitiks“, 

nors ið tikrøjø pastarøjø veika daþnai kvalifikuojama kaip administraciniai 

teisës paþeidimai ar baudþiamojo kodekso paþeidimai bei nusikaltimai. 

16

Rizikos grupës vaikø elgesio diagnostikos gerinimas, taikant mokykliná 

monitoringà, tiesiogiai susijæs su bûtinybe kurti prasmingà ir vieningà probleminiø 

vaikø gyvenimo ir elgesio analizës koncepcijà. Ji yra reali pagalba 

vaikui, ypaè sprendþiant jo dienos darbus, pasitikëjimo savimi klausimus, ugdant 

gebëjimà plëtoti prasmingus tarpusavio santykius su bendraamþiais ir 

suaugusiais, diegiant mintá ieðkoti jiems priimtino individualaus gyvenimo 

stiliaus, rûpinantis socialiniø ligø áveikimu bei nusiteikimu nepasiduoti ið 

ðalies primetamoms tariamoms vertybëms. 

Atliekant psichopedagoginá darbà su rizikos grupës vaikais mokyklinio 

monitoringo sàlygomis atkreiptinas dëmesys á disertacijos autoriaus mokslinio 

tyrimo keliu nustatytas ir iðskirtas tris jau minëtas elgsenos grupes. Toká 

iðskyrimà kompiuteryje suponuoja duomenø kaupimo sistema ir keliami prevencinio 

darbo su rizikos grupës vaikais artimieji tikslai – siekis dirbti individualiai 

su ugdytiniais, nuolatinis darbo su jais efektyvumo stebëjimas, ypaè 

su tais, kurie linkæ daryti teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus. Dirbant 

individualiai su rizikos grupës vaikais iðskirtinos dvi tyrimo metu sëkmingai 

taikytos technologijos: profilaktinë ir reabilitacinë. Taikant jas atkreiptas dëmesys 

á vaikø (remiantis kompiuterinio registro duomenimis) elgsenos iðryðkinimà, 

áprastus poelgiø diagnostikos ir pedagoginës korekcijos reikalavimus. 

Atsiþvelgiant á artimiausià vaikø aplinkà: ðeimà, bendraamþius, þiniasklaidà, 

dël efektyvesnio individualaus darbo su tiriamaisiais, jie buvo sugrupuoti 

á kà tik minëtas elgsenos grupes. Remiantis fiksuojamø duomenø analize, kompiuteriniame 

registre buvo nuolatos stebima ugdytiniø elgesio raida ir kryptys. 

Tai leido iðsamiau iðnagrinëti rûpimas situacijas, iðskirti tiriamøjø elgesio 

vystymosi tendencijas ir prognozuoti jø raiðkà. Apraðant tiriamøjø konkreèius 

gyvenimo epizodus, iðryðkëjo realios taikyto individualaus darbo efektyvinimo 

galimybës: vaikø elgsenos formø dominuojanèiose situacijose savalaikis 

nustatymas, ámanomybë apsaugoti juos nuo galimo fizinio ir psichinio diskomforto, 

savalaikis dëmesio á ugdytiniø neurotines ir patologines problemas 

sutelkimas, etc. Be jau minëtø vaikø elgsenos iðskyrimo privalumø, daþniausiai 

neámanoma apseiti be rizikos grupës vaikø poelgiø diagnostikos. Tam 

naudotina rizikos grupës vaikø sociograma, tyrëjo pagrásta konkretaus stebëjimo 

duomenimis, individualiø pokalbiø su rizikos grupës vaikais, jø tëvais bei 

bendraamþiais taikymu. Á visus pokalbius þvelgtina kaip á didá nepakartojamà 

pedagoginá susitikimà. Jis svarbus vaikø tarpusavio ryðiø sociogramai sudaryti 

(þr. 1 schemà). 

17

18 

Mantas 

Daiva 

1 schema 

N N ir ir M M gatviø gatviø sankirtoje sankirtoje gyvenanèiø gyvenanèiø 12 12 ir ir 13 13 m. m. vaikø 

vaikø 3 

tarpusavio tarpusavio ryðiø ryðiø sociograma 

sociograma 

Saša 

Tomas 

Rima 

Ana 

Jonas 

Rimas 

3 Tyrimo etiniais sumetimais èia ir kitur vaikø vardai pakeisti. 

Vidas 

Asta 

– berniukas, – mergaitë 

Gita 

Jurgis 

teigiami ryðiai, neigiami ryðiai, 

labai artimi ryðiai, elipsëje esantys vaikai 

priklauso rizikos grupei 

Vaikø elgesio diagnostikos kaip individualaus psichopedagoginio darbo 

su rizikos grupës vaikais taikymas susijæs su jo atlikimo laipsniðkumu. Naudojant 

kompiuteriná registrà ir sudarius vaikø elgsenos grupes, ámanoma bendrauti 

su ugdytiniais, ávertinti juos supanèià aplinkà, lengviau suvokti sukauptà 

informacijà, padedanèià iðvengti galimo subjektyvizmo, analizuoti realias 

ugdytiniø problemø prieþastis. Áþvalgiai naudojant kompiuteryje esamà 

informacijà, sukauptà atliekant mokykliná monitoringà, galima iðsamiau ir 

plaèiau (tuo paèiu ir objektyviau) nustatyti ir prognozuoti intervencinio individualaus 

darbo su rûpimais vaikais kryptis, ugdyti tiriamøjø sugebëjimà jiems 

gyvenant negatyviomis sàlygomis kantriai kæsti sunkumus, keisti savo poþiûrá 

á gyvenimo realijas. 

Lina

Individualus priëjimas yra iðskirtinis bendrosios pedagogikos veiksnumo 

principas (veiksnumu vadintinas pedagoginis bûvis, galintis veikti ir savo 

veiksmais ágyti teises bei pareigas, uþ kurias ugdytiniui dera atsakyti.). Stebëjimo 

ir pokalbio metodais nustatyta, kad bûtent naudojant individualaus priëjimo 

principà pedagogas turi didesnæ galimybæ pamatyti ne tik koks mokinio 

elgesys kalbamu momentu, bet ir ko ið jo galima tikëtis ateityje. Taèiau dirbant 

su vaikais, linkusiais á teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus, dera skaitytis 

su mokyklinio monitoringo esamos duomenø bazës pagrindu pakoreguotu 

psichopedagoginiu individualaus priëjimo principu. 

Kompiuteriniame registre visø pirma paþymëtina svarbi ir reikalinga informacija 

(naudojamos ugdymo priemonës, metodai, jø poveikis vaikui ir pan.). 

Mat gauta informacija iðsamiau iðryðkina individualaus darbo veiksnumà. Disertacijoje 

pabrëþiama, kad mokyklinio monitoringo sistema leidþia atidþiau 

analizuoti vaikø asocialaus elgesio prieþastis bei atskirø pedagoginiø priemoniø 

ir metodø veiksmingumà, ypaè kai priëjimas prie vaikui svarbiø reikalø 

yra netiesioginis, t. y. per treèiuosius asmenis (tyrëjus, pedagogus ir bendraklasius) 

ir pan. 

Siekiant analizuoti asocialaus elgesio prieþastis bei atskirø pedagoginiø 

poveikiø veiksmingumà, tyrimo procese buvo stebimi vaikø bandymai pozityvia 

ir negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save, fiksuojamas pedagogo bei 

bendraamþiø dëmesys á jà teigiamais (pagyrimas, padëka, maloni ðypsena ir 

pan.) ar neigiamais (pastaba, ignoravimas, piktas þvilgsnis ir pan.) pastiprinimais. 

Vienam stebëjimui buvo skirtos 45 minutës – viena pamoka. Tiriamasis 

stebëtas skirtingose pamokose ne maþiau kaip tris kartus ir ne daþniau kaip 

vienà kartà per dvi savaites. Stebëjimus atliko pats disertacijos autoriaus, naudodamas 

tam specialiai sudarytà anketà. Nustatyta, kad rizikos grupës vaikai 

siekia atkreipti dëmesá á save visø pirma pozityvia veikla. Tyrimo pradþioje iki 

2 kartø per pamokà pozityvia veikla á save dëmesá atkreipti bandë 41 tiriamasis, 

3–5 kartus – 24 tiriamieji, 6–8 kartus – 5 tiriamieji, o daugiau kaip 8 kartus 

tik 1 (χ 2 = 57,020; df = 4; p < 0,001). Visiðkai kita tiriamøjø elgesio tendencija 

pastebëta, kai jie negatyvia veikla siekia atkreipti dëmesá á save: iki 2 kartø per 

pamokà bandë tai padaryti 10 tiriamøjø, 3–5 kartus – 25 tiriamieji, 6–8 kartus 

– 23 tiriamieji, o daugiau kaip 8 kartus – 15 (χ 2 = 11,725; df = 4; p < 0,01). 

Nustatyta, kad vaikui daþnai siekiant pozityvia veikla á save atkreipti dëmesá, 

pedagogai teigiamai pastiprindavo ugdytiná ir tik 6 kartus buvo fiksuotas 

neigiamas pastiprinimas (χ 2 = 79,412; df = 1; p < 0,001). Paþymëtina, kad 

siekiui pozityviais veiksmais atkreipti dëmesá á save didelës svarbos neteikë 

bendraamþiai (þr. 2 diagramà). 

19

20 

nefiksuota 

83% 

2 diagrama 

Bendraamþiø Bendraamþiø teigiamas teigiamas ir ir neigiamas neigiamas bendraklasio 

bendraklasio 

siekio siekio pozityvia pozityvia veikla veikla atkreipti atkreipti dëmesá dëmesá á save pastiprinimas 

Teigiama, kad mokytojø ir mokiniø bendraamþiø reakcijos á bendraamþiø 

bandymus negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save gali keistis, kai nekontroliuojamas 

ir paðaliniø asmenø nestebimas ugdytiniø elgesys. Gautø duomenø 

pagrindu daroma iðvada, kad kasdienis individualus poveikis ugdytiniams kaip 

psichopedagoginis reiðkinys yra sudëtinga teorinë ir praktinë problema. Jos 

sprendimas taikant mokykliná monitoringà susijæs ne tik su organiðku viso 

darbo su rizikos grupës vaikais turtinimu (ir ne tik su jais), bet ir su likusiais, 

siekiant iðsaugoti jø doro elgesio pastovumà (sveikà teritorijos „organizmà“). 

Tai glaudþiai siejasi su pedagoginio meistriðkumo, pedagoginës etikos paisymu 

ir ugdytojø elgsenos su vaikais kultûros gerinimu bei mokyklos bendruomenës 

kultûros plëtra ir tobulinimu. 

Disertacijos tyrimu nustatyta, kad individualus priëjimas kaip ugdymo principas 

esti efektyvesnis ir veiksmingesnis tada, kai pedagogas, taikydamas já, 

kuo iðsamiau ir plaèiau ásigilina á vaiko mikrosociumà. Pastangos kuo objektyviau 

paþinti vaiko biografijà daugeliu atvejø susijusios su pradinio elgesio 

sutrikimo ar barjerø pasireiðkimo momento bei já sukëlusiø prieþasèiø iðsiaiðkinimu. 

Tai nagrinëja mokyklinis monitoringas, kurio duomenø banke kaupiami 

duomenys, reikalingi vaiko biografijai iðsamiai ir objektyviai apraðyti, 

jo sociogramoms ir ekoþemëlapiui sudaryti (apie tai disertacijoje iðsamiai 

raðoma). 

Disertacijos tyrimu nustatyta, kad atliekant individualø korekciná darbà 

su rizikos grupës vaikais pozityviø ugdymo rezultatø lengviau pasiekiama 

tada, kai iðmintingai panaudojamas turimø pedagoginiø poveikio priemoniø 

kompleksas. Jis natûraliau paþadina vaiko emocijas, sukelia jam maloniø, 

dþiaugsmingø, prasmingø, ramesniø iðgyvenimø, sudaro sàlygas praktiðkai 

ásitikinti proto, skatinanèio atsakingai elgtis su kitais þmonëmis, privalumais 

(tada blogam elgesiui lieka maþiau vietos). Pabrëþiama, kad taikant individualø 

priëjimà prevenciniø priemoniø kompleksas neturëtø sudaryti psichologiniø 

prielaidø ugdytiniø asmenybiø deindividualizavimui, nes jiems, atitrûkus 

nuo draugø, iðkiltø dar daugiau problemø, vargo ir kentëjimø. 

Pastebëta, kad individualaus priëjimo sëkmingumà lemia pasyvumo ir apatijos 

bendrauti su kitais asmenimis iðnykimas, bet ne tuomet, kai netikëtai atsiranda 

nedidelë emocinë átampa, kurios reikia dorai, intensyviai bendrauti ir 

bendradarbiauti (tai palygintina su sveiku organizmu, kuriam reikia deramo 

kraujo spaudimo). Tiesioginio individualaus darbo pradþia su tiriamaisiais 

laikytinas tas momentas, kai ásigali nuoðirdûs santykiai tarp vaiko ir pedagogo. 

Sumaþëjus negatyvizmui, atsiradus supratimui ir prisitaikymui, kai vengiama 

melo ir bereikalingo agresyvumo, kuriasi realios galimybës ugdytiniams 

mokytis atkaklumo, pasitikëjimo savimi ir pozityvaus elgesio. Sëkmë daþnai 

21

yra tik laiko klausimas. Ypaè siektina, kad vaikas nuoðirdþiai ásitikintø ir prisipaþintø 

turás konfidencialiø problemø. 

Individualaus priëjimo efektyvumas didþia dalimi priklauso ir nuo pedagoginës 

etikos paisymo (atidumo, taktiðkumo, jautrumo ugdytiniui, pasitikëjimo 

juo, pakantumo, gebëjimo numatyti galimas pedagoginio poveikio pasekmes, 

kûrybiðkumo, taikant pedagoginæ situacijà atitinkanèius pastiprinimus). 

Iðryðkinant rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos monitoringo sàlygomis 

perspektyvas, ásigilinta á kompiuteriniame registre uþfiksuotø prasiþengusiø 

vaikø grupes. Dël tyrimo iðsamumo atkreiptas dëmesys á jau minëtø vaikø 

grupiø psichopedagoginës korekcijos gerinimà, tiriamøjø ugdymo individualizavimo 

tikslø, krypèiø paisymà. 

Siekiant tyrimo objektyvumo buvo domëtasi epizodiðkai (48,8 %), sistemingai 

(31,3 %) paþeidþianèiø elgesio normas ir delinkventinio elgesio (19,9 %) 

vaikø gyvenimo raida. 

Nustatyta, kad epizodiðkai epizodiðkai pa pa paþeidþiantys pa paþeidþiantys 

þeidþiantys elgesio elgesio normas normas vaikai vaikai daþnai 

nesuvokia, kad daro nusiþengimus, galinèius sudaryti jiems rimtø problemø 

bei pasekmiø. Remiantis kompiuterinio registro duomenimis ir informacija, 

pabrëþiama, kad didelæ átakà konkreèiai veiklai (76,1 % visø epizodiðkai paþeidþianèiø 

elgesio normas vaikø) daro konkreèios bendruomenës socialinës 

problemos bei nuostatos. Pavyzdþiui, vengimas lankyti mokyklà (15,09 % visø 

fiksuotø veikø). 

Pastebëta, kad epizodiðkai paþeidþianèiø elgesio normas vaikø nusiþengimai 

daþnai priklauso nuo konkreèios situacijos, yra sunkiai pastebimi. Paþeidimus 

daþnai paskatina susiklosèiusios aplinkybës, neadekvati aplinkiniø reakcija 

á vaikø elgesá, jo raiðkà, ugdomøjø ir vaiko tikslø nesutapimas. Ðios 

grupës vaikø dorovinë pozicija dar nëra tvirtai susiformavusi. Jie dar nëra 

asocialios veiklos suþaloti. Be to, daþnai jiems neteikiama pedagoginë parama. 

Epizodiðkai paþeidþiantiems elgesio normas ugdytiniams daþniausiai pakanka 

nuoðirdaus, vaikui daranèio áspûdá individualaus pokalbio ar pokalbio 

su tëvais, globëjais bei bendraamþiais (t.y. tradiciniø pedagoginio darbo su 

vaikais priemoniø), kad jie patys savarankiðkai apsispræstø elgtis gerai, kontroliuoti 

ir atsakyti uþ savo poelgius. 

Susiklosèius negatyvioms psichologinëms ar socialinëms aplinkybëms (kuriø 

raidà be nuolatinio monitoringo bûtø sunku pastebëti) vaikai daþniau paþeidinëja 

elgesio normas. Natûraliai susikuria sistemingaisistemingai paþeidþianèiø paþeidþianèiø elel- 

gesio gesio normas normas vaikø 

vaikø grupë. Jø elgesio praþangos ne visuomet sietinos su teisës 

paþeidimais, taèiau þinotina, kad jø poelgiai nesunkiai ir greitai gali peraugti 

á nusikaltimus (kai nejauèiama ir nenorima suprasti fizinës, psichinës ir kt. 

22

þalos sau, bûdami neblaivûs jie gali uþpulti ir suþaloti aplinkinius; kai jiems 

trûksta pinigø, gali eiti vogti ir pan.). 

Sistemingai paþeidþiantys elgesio normas vaikai daþniausiai yra susijæ su 

keliomis fiksuojamø paþeidimø rûðimis: neatlieka namø darbø, áþûliai bendrauja 

su suaugusiais, rûko, naudoja fizinæ jëgà, skriaudþia silpnesnius, vengia 

lankyti mokyklà, etc. Daugeliu atvejø nesirûpindami savo elgesiu jie nepaiso 

suaugusiøjø reikalavimø. Jø elgesiui bûdingas nestabilumas. Daugelis 

tiriamøjø neturi dorø interesø ir dvasiniø nusiteikimø. Klasës auklëtojams po 

tam tikro laiko pasidaro nuobodûs ir patys ugdytiniai tvirtina, kad jiems viskas 

nusibodo. Iðvesti juos ið susidariusios prastos padëties, spræstinø problemø 

labai sunku ar net neámanoma, nes dalis (82,1 % sistemingai paþeidþianèiø 

elgesio normas) ugdytiniø nepasitiki savo jëgomis. Jø kognityvinë reakcija 

daþniausiai yra skriaudos neigimas arba bandymas sumaþinti blogo poelgio 

átakà nukentëjusiems. Todël taikytinos netradicinio darbo formos, nesunkiai 

padedanèios uþmegzti ryðá su paþeidþianèiais elgesio normas vaikais, tuo paèiu 

sudaromos palankios galimybës iðvengti daugybës nusiþengëliø taikomø 

psichologiniø gynybos mechanizmø, neteisëtø bandymø pateisinti prastà elgesá. 

Sudëtingesnë situacija su delinkventinio delinkventinio elgesio elgesio vaikais vaikais, vaikais nes jie jau yra 

paþeidæ teisës normas ar padaræ nusikaltimus. Korekcinis darbas su delinkventais 

ypaè sudëtingas, nes daþnai jis perauga á konkretaus vaiko problemø 

sprendimà drauge su policijos ir vaiko teisiø apsaugos darbuotojø pagalba. 

Darbo sudëtingumà lemia daugelis iðoriniø ir vidiniø vaiko ir jo elgesio raidos 

psichologiniø nukrypimø. 

Tiriant pastebëta, kad delinkventinio elgesio vaikai neblogai þino egzistuojanèias 

teisines struktûras, jø veiklos sritis, vaikø, suaugusiøjø, specialistø, 

dirbanèiø su rizikos grupës vaikais, galimybes (teises ir pareigas). Atliekant 

individualø darbà su delinkventinio elgesio vaikais efektyviausi yra nuoðirdûs 

teigiami ir neigiami tarpusavio santykiø pastiprinimai. 

Individualaus darbo su delinkventais ribotumas pastebimas tada, kai neámanoma 

suderinti jø siekiø ir veiksmø. Rizikos grupës vaikai patiria daug 

psichologiniø traumø. Ypaè sunkiai vaikai iðgyvena nuo egzistencinæ priklausomybæ 

turinèiø asmenø patirtos traumos. Stokodami emocinio stabilumo, 

dalis vaikø tampa irzliais, piktais, agresyviais, uþsisklendusiais klaidingai 

suprastø herojø pasaulyje. Iðkreiptà supratimà apie realybæ jie pradeda vertinti 

savo bûtimi. Ásisavintos elgesio formos daþniausiai tampa vaiko elgesio modeliais. 

Remiantis nuodugnia ir iðsamia konkreèios asmenybës charakteristika, jos 

analize (kompleksine diagnostika), ámanoma parengti individualià kiekvieno 

23

atskiro atvejo psichopedagoginës korekcijos programà. Tik jà dera racionaliai 

panaudoti kartu su plaèiai taikomomis þaidimø, meno, elgesio terapijomis, 

logoterapija bei psichodrama. 

Apibendrinus psichopedagoginio darbo su rizikos grupës vaikais efektyvinimo 

galimybes, daroma iðvada, kad visuminá vaikø elgesá ámanoma suprasti 

tik iðsiaiðkinus jo formavimosi procesà, iðskiriant ugdytiniø gyvenimo, ugdymo 

istorijà ir jø elgesio kitimo istorijà. Individualiu darbu siektina, kad 

vaiko neðokiruotø vidinio pasaulio baimë. Ji rimta prielaida nereikalingam 

nerimui, neapykantai sau ir kitiems áveikti, norui nepagrástai apginti save. 

Svarbu, kad vaikai nesijaustø bereikalingai áþeisti, paþeminti ar atstumti. Tada 

juos supantys þmonës lengviau galëtø tapti malonesniais ir patrauklesniais. 

Tai bûtø rimta prielaida tiriamøjø vidinei pusiausvyrai kurti, jie galëtø pasijausti 

laimingais, sugebëti áþvelgti ðviesiàjà gyvenimo pusæ, susimàstyti apie 

jiems brangius þmones, neprarasti savo individualybës, kad ir kas gyvenime 

nutiktø visuomet bûti savimi. 

24

IÐVADOS 

IÐVADOS 

Remiantis 1996–2002 metais atlikto rizikos grupës vaikø elgsenos mokyklinio 

monitoringo visybiniais duomenis, daromos iðvados: 

Individualus darbas su rizikos grupës vaikais mokyklinio monitoringo sàlygomis 

yra sistemingas, nuoseklus, kûrybiðkas, tolydus individualaus priëjimo 

principo ugdymo procese realizavimas. Jis remiasi objektyvios, patikimos 

informacijos apie moksleiviø elgsenà rinkimu bei psichopedagoginiu 

analizavimu, vykdant jø teisëtvarkos paþeidimø ir nusikaltimø prevencijà. 

Mokyklinis monitoringas yra sistemingas ir nuoseklus informacijos apie 

ugdytiniø negatyvià veiklà rinkimas bei analizavimas ugdymo institucijoje 

(mokykloje), siekiant kokybiðko ugdomøjø tikslø realizavimo. Jis teoriðkai 

pagrástas ir jo veiksmingumas iðbandytas. 

Disertacijoje patvirtintos pagrindinës hipotezës ir prognozës, árodytos paèiame 

darbe (jos tapo tiltu tarp teorijos ir praktikos, mokslo þiniø raidos 

forma). Pasitvirtino tyrimo hipotezë, kad: 

rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas, taikant mokykliná monitoringà, 

yra ámanomas, jeigu atsiþvelgiama á ugdytiniø konkreèiø gyvenimo 

sàlygø ðeimoje, mokykloje ir elgesio kitimo istorijà; 

mokyklinis monitoringas efektyvus yra tada, kai nenaudojama prievarta, 

nepaþeidþiamos vaikø ir jø artimøjø asmens laisvës, garbë ir orumas, 

savarankiðkumas, þmoniðkumas. 

Mokyklinio monitoringo individualaus darbo su rizikos grupës vaikais 

turtinimas ir efektyvinimas glaudþiai siejasi su asmenybës raidos teorijø 

kai kuriø privalumø taikymu: 

vaiko vidinio konflikto individualumo iðsamesniam paþinimui, jo menkavertiðkumo 

komplekso áveikimui ir asmenybës plëtros organizavimui 

(psichoanalitinë teorija); 

ugdytiniø ir ugdomøjø individualiø reakcijø ir atsakymø á taikomus 

dirgiklius poveikio kritiðkam daliniam aiðkinimui (biheviorizmas); 

individualaus darbo su tiriamaisiais psichopedagoginës korekcijos organizavimui, 

remiantis kompiuteryje uþfiksuotais duomenimis (socialinio 

iðmokimo teorija); 

tiriamøjø tikrojo „að“ emocijø teisingam suvokimui, poþiûrio á save ir 

aplinkà korekcijai (kognityvinë teorija); 

mokyklinio monitoringo panaudojimo vaikø ugdymo plëtrai ir individualizavimui 

bei humanizavimui, nepaþeidþiant asmenybiø unikalumo 

ir orumo (individualioji psichologija ir humanizmas). 

25

Individualaus darbo su rizikos grupës vaikais gilinimo, turtinimo ir plëtros 

ypatumai slypi individualaus korekcinio darbo su rizikos grupës vaikais 

efektyvumà lemianèiuose socialiniuose ir psichopedagoginiuose veiksniuose: 

sociumas ir jame slypintis ugdomasis potencialas; 

teisiniai aktai ir nusiteikimas jø atþvilgiu; 

ugdytiniø elgesio motyvai; 

doroviniai jausmai ir jø bûvis; 

gera valia; 

informacijos kokybë ir kiekybë apie moksleiviø elgesá ir sprendimø 

priëmimo momentas; 

vaikø elgsenos vyraujanèiose situacijose laiku nustatymas; 

fizinis ir psichinis ugdytiniø gyvenimas, sveikata ir jausena; 

ðeima, jos emocinë atmosfera bei klimatas; 

konkretus gyvenimas ir jo prasmës paieðkos realija; 

ugdytiniø sauga nuo galima fizinio ir psichinio diskomforto, streso, 

pavojø ir netekties; 

ugdytojø atsakomybë ir kompetencija; 

tëvø, mokytojø ir vaikø poþiûris á mokykliná monitoringà ir veikos 

fiksavimà. 

Rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos, mokyklinio monitoringo sàlygomis, 

realios perspektyvos: 

mokyklinio monitoringo apskaitos gerinimas siekiant iðryðkinanti objektyvius 

ir subjektyvius rizikos grupës vaikø asocialumà skatinanèius 

veiksnius; 

gyvenamosios teritorijos ypatumø, vaikø lyties, amþiaus elgesio savitumø 

bei vienø nuo kitø priklausomumo sàsajø iðsamesnis paþinimas; 

realiø ir pakankamø individualaus darbo su rizikos grupës vaikais prielaidø 

suvokimas ir plëtra; 

gyvenamosios teritorijos, lyties ir amþiaus lemiamø vaikø tipø bei jø 

elgesio kaip objektyviø darbo prielaidø su epizodiðkais, sistemingai 

paþeidþianèiais normas ir delinkventinio elgesio vaikais áþvalga ir jos 

realizavimo kokybë. 

Rizikos grupës vaikai taikant mokykliná monitoringà praktiniais sumetimais, 

bet neklijuojant jiems etikeèiø (stigmø), skirstytini á tris grupes: 

26

epizodiðkai paþeidþiantys elgesio normas; 

sistemingai prasiþengiantys; 

delinkventai (darantys teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus). 

Minëtø grupiø moksleiviai taikant monitoringà labiausiai iðsiskiria ir jø 

elgesys geriausiai koreguojamas tada, kai: 

jiems iðmintingai taikomas individualus pedagoginis poveikis, atitinkantis 

laikmetá ir konkretaus gyvenimo realijas, sudaromos galimybës 

suprasti savo mintis, paþinti savo jausmus, kiek ámanoma daþniau ávertinti 

savo poelgius, numatyti savo svajoniø ágyvendinimà; 

jø vidinës darnos sutrikimai (nervingumas, nusivylimas savimi ir kitais), 

iðsamiau ir plaèiau suprantami organizuojant turiningesná ir malonesná 

ugdytojø ir ugdytiniø pedagoginá susitikimà, jo plëtrà; 

iðryðkëja individualaus darbo su ugdytiniais gerëjimas, kai jie patys 

pradeda rûpintis savimi, daryti tai, ko nedarë anksèiau; 

ugdytiniø sunkumus bandoma áveikti gerumu kartu su jais. 

Remiantis mokyklinio monitoringo duomenø apie rizikos grupës vaikø 

elgesá psichopedagogine analize, nustatyta, kad didþiausià dalá sudaro 12– 

15 metø moksleiviø teisëtvarkos paþeidimai ir nusikaltimai: 

rizikos grupës berniukai daþniau paþeidþia elgesio normas nei mergaitës: 

tik berniukams bûdingas transporto priemoniø nuvarymas ir ginklo neðiojimas; 

berniukams labiau nei mergaitëms bûdingas dalyvavimas asocialiø paaugliø 

grupiø veikloje, alkoholio vartojimas, azartiniai þaidimai, toksikomanija 

ir narkomanija, silpnesniøjø skriaudimas ir iðnaudojimas, turto 

gadinimas; 

mergaitëms labiau nei berniukams bûdingas áþûlumas. 

Mokyklinio monitoringo sàlygomis individualiai dirbant su rizikos grupës 

vaikais ámanoma: 

surinkti patikimà pirminæ informacijà apie vaikø konkretaus elgesio 

apraiðkas ir já paskatinusias aplinkybes; 

atidþiau iðanalizuoti atskirø pedagoginiø metodø ir priemoniø panaudojimo 

veiksmingumà; 

kaupti ir panaudoti objektyvesnæ informacijà apie ugdytinius, kai fiksuojama 

negatyvi veikla, bet stengiamasi, kad ugdytinis nebûtø neatsakingai 

apkaltintas, o jaustøsi saugus, deramai priimtas ir suprastas; 

27

kompiuterinio registro apskaitos vienetais tiksliau ávertinti konkreèiø 

vaikø elgesio normø paþeidimus (veikas), nes jø paisant galima iðvengti 

subjektyvizmo pasireiðkimø; 

objektyviau prognozuoti konkretaus vaiko elgesio tolesnæ raidà, jà analizuoti 

kartu su juo, nuteikiant saviugdai; 

kontroliuoti kompiuteryje fiksuojamø faktø kokybæ ir apimtá, gerbti 

neðaliðkumo standartus, apmàstyti galimas pasekmes ugdytiniams ir jø 

artimiesiems (draugams, tëvams ir pan.), vadovautis LR Asmens duomenø 

apsaugos, Ðvietimo ástatymais ir Civiliniu kodeksu; 

tikslinga duomenø registracija, nelaikant jos savitiksle sistema. Jos labiausiai 

reikia vertinant vaiko elgesá, já analizuojant, prognozuojant, 

nustatant poveikio efektyvumà ir galimus vëlesnius pokyèius. 

Mokyklinio monitoringo ribotumai pastebimi, kai: 

nesivadovaujama humanistiniais, pagarbos ugdytiniams, konfidencialumo 

principais ir jis tampa baudimo, psichologinës prievartos, bauginimo 

árankiu; 

dirbant su kompiuterine programa stokojama darbo su MS DOS þiniø, 

gebëjimø ir ágûdþiø, nes jø neávaldæs ugdytojas klaidina save ir kitus. 

28 

REKOMENDACIJOS 

REKOMENDACIJOS 

Socialiniams Socialiniams pedagogams. pedagogams. Dirbant pedagoginá darbà su rizikos grupës 

vaikais, rekomenduotina remtis mokyklinio monitoringo sukaupta ir kaupiama 

informacija. Mat ji daugeliu atvejø palengvina socialinæ ir psichopedagoginæ 

veiklà, padeda prognozuoti moksleiviø elgesio raidà bei stebëti naudojamø 

priemoniø efektyvumà, ypaè individualiai dirbant su rizikos grupës vaikais. 

Pedagoginæ korekcijà labiausiai lemia vaiko individualybës suvokimas, 

jo lyties ypatumø paþinimas, ðeimos buitiniø sàlygø bei socialinio statuso 

joje, mokykloje, visuomenëje bûvis; tikëjimas vaiko ateitimi; jo tikslingas 

átraukimas á mokyklos bendruomenës rûpesèius, ðeimos buitinius darbus; rûpinimasis 

sveikatos iðsaugojimu ir gerinimu. 

Rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas individualizuotinas: 

individualiai dirbant su epizodiðkai paþeidþianèiais elgesio normas vaikais 

daþnai pakanka tradiciniø pedagoginio darbo priemoniø (pokalbiø, 

diskusijø ir pan.). Tai tinka veikiant su vaikais, kurie yra naivûs, neturintys 

gyvenimiðkos patirties;

sistemingai paþeidþiantiems elgesio normas vaikams tradicinës pedagoginio 

darbo priemonës ne visuomet yra efektyvios, todël greta plaèiai pedagoginëje 

praktikoje taikomø priemoniø praktikuotinos ir netradicinës (psichopedagoginë 

terapija, doro elgesio vertybiø saviþina, saviugda ir pan.). 

Jaunesnio mokyklinio amþiaus vaikams veiksmingi yra þaidimai, mokantys 

bendrauti. Jie padeda ne tik greitai uþmegzti patrauklius, dalykinius ir 

emocinius ryðius, bet ir keistis svarbia informacija; 

delinkventinio elgesio vaikams pedagoginiø darbo priemoniø nepakanka. 

Reikalinga koordinuota ir kooperuota ávairiø ugdymo institucijø veikla 

(Vaiko teisiø apsaugos tarnybø, policijos, medicinos ástaigø ir t.t.); 

efektyviausia yra ankstyvoji prevencija, kai vaikai priskirtini epizodiðkai 

paþeidþianèiø elgesio normas grupei. Tai nesunkiai galima nustatyti remiantis 

kompiuterinio registro duomenimis; 

dirbant su rizikos grupës vaikais, dera veikti ne tik vaikà, bet ir aplinkà, 

kuri jam turi átakos; 

daryti psichopedagoginæ intervencijà iðtyrus alternatyvias priemones, kurias 

ámanoma nustatyti naudojant kompiuteryje sukauptà informacijà. 

Aukðtosioms Aukðtosioms Aukðtosioms mokykloms 

mokykloms, mokykloms 

rengianèioms socialinius pedagogus, rekomenduotina: 

socialiniø pedagogø rengimo programà papildyti nauju kursu, skirtu supaþindinti 

studentus su mokyklinio monitoringo praktiniu taikymu dirbant 

su rizikos grupës vaikais; 

mokyti bûsimuosius socialinius pedagogus profesinës kompetencijos realizavimo 

bûtinumo, atsiþvelgiant á pedagoginius ir etinius imperatyvus: 

elgtis su vaiku taip, kad jis jaustøsi saugus, priimtas ir suprastas; 

apsaugoti ugdytinius nuo galimo fizinio ir psichinio diskomforto; 

prisiimti atsakomybæ egzistuojanèios kompetencijos ribose; 

padoriai elgtis ir apsaugoti ne tik vaikus, bet ir kolegas nuo nepadoraus 

elgesio, ypaè, jeigu jie neteisingai kaltinami; 

paisyti, kad mokyklinio monitoringo informacija apie ugdytinius bûtø 

konfidenciali. 

Ðvietimo Ðvietimo ir ir mokslo mokslo ministerijai. ministerijai. Mokyklinio monitoringo sistemos ádiegimas 

platesniu (savivaldybës, apskrities) mastu bûtø naudingas informacijos 

kaupimo atþvilgiu, nes iki ðiol nëra realios rizikos grupës vaikø apskaitos 

sistemos. Ji bûtina, norint tikslingai siekti uþsibrëþtø prevencinio psichopedagoginio 

darbo tikslø. Sistemos ádiegimas sudarytø galimybes per ilgesná laikà 

iðryðkinti vienokias ar kitokias vaikø elgesio tendencijas ir jas tiksliau suvo- 

29

kus geriau organizuoti ir optimizuoti prevenciná darbà. 

Siekiant specialiø ugdymo tikslø visapusiðko ágyvendinimo, tikslinga rengti 

socialinius pedagogus praktikus konsultantus, galinèius padëti maþesnæ patirtá 

turintiems kolegoms. Jie labiau galëtø teikti platesnæ ir iðsamià, tikslià, humaniðkà 

informacijà klientams apie teikiamø paslaugø turiná ir apimtá. 

Sudëtine rizikos grupës vaikø ugdymo dalimi galëtø tapti formaliojo ir 

neformaliojo vaikø ðvietimo programø ágyvendinimas, kuriø finansavimui bûtø 

taikomas lëðø skyrimo vienam mokiniui principas. 

Publikacijos Publikacijos disertacijos disertacijos tema 

tema 

1. Prakapas R. Individualus darbas su rizikos grupës vaikais ir paaugliais 

taikant teritoriná monitoringà // Pedagogika. – ISSN 1392–0340. – T. 49 

(2001), p. 55–64. 

2. Prakapas R. Paaugliø tarpusavio agresija mokykloje // Pedagogika. – ISSN 

1392–0340. – T. 53 (2002), p. 113–116. 

3. Prakapas R. 1997 m. vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programø 

apþvalga // Vaikø ir paaugliø nusikalstamumo prevencijos programa. 

– Vilnius : Leidybos centras, 1997. – p. 30–31. 

4. Prakapas R. Teritorinis monitoringas individualiame darbe // Socialinis 

ugdymas II, straipsniø rinkinys. – Vilnius : VPU, 1999. – p. 60–74. 

5. Prakapas R. Moksleiviø poreikiø tenkinimas informacinëje visuomenëje // V 

Lietuvos edukologijos doktorantø ir jø vadovø konferencijos programa ir 

tezës. – Kaunas : LKKA, 2001. – p. 44. 

6. Prakapas R., Nargelienë R. Komandinis darbas mokykloje // Profilinis mokymas. 

– Vilnius: ÐMM – Presvika, 2001. – p. 48–49. 

7. Prakapas R. Bendroji bazinio mokymo ir specializuota tobulinimosi programa 

// Bendroji bazinio mokymo bei specializuotos tobulinimosi programos 

prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà. 

– Vilnius : Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2001. – p. 6–16. 

8. Prakapas R. Specializuota tobulinimosi programa socialiniams pedagogams 

// Bendroji bazinio mokymo bei specializuotos tobulinimosi programos 

prieð vaikø komerciná seksualiná iðnaudojimà ir seksualinæ prievartà. 

– Vilnius : Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, 2001. – p. 28–33. 

30

ZUSAMMENFASSUNG 

ZUSAMMENFASSUNG 

VERHALTENSVERBESSERUNG VERHALTENSVERBESSERUNG VON VON KINDERN KINDERN AUS 

AUS 

RISIKOGRUPPE RISIKOGRUPPE BEI BEI DER DER ANWENDUNG ANWENDUNG EINES 

EINES 

SCHULMONITORINGS 

SCHULMONITORINGS 

Armut und die sozialen Lebensbedingungen in Litauen untergraben in 

letzter Zeit die Moral in einem Teil der Familien und erschüttern damit die 

Geborgenheit der Kinder. Diese werden Opfer einer Entwicklung, die durch 

fehlende Betreuung, Bildung und Verhaltenskontrolle gekennzeichnet ist. 

Immer mehr Kinder sind lern- und arbeitswillig, betteln oder streichen herum. 

Immer jüngere Kinder und Jugendliche werden von Erwachsenen und 

Gleichalterigen zu Straftaten, zur Alkohol- und Drogensucht verführt. Bis heute 

mangelt es an einer wissenschaftlichen Bewertung und den daraus 

abzuleitenden Praktiken zur Eindämmung dieser Entwicklung. 

Untersuchungsobjekt: Das Untersuchungsobjekt ist die im breiten Sinne 

verstandene Erziehung der Kinder aus dieser Risikogruppe. Wissenschaftliches 

Wissenschaftliches 

Wissenschaftliches 

Problem: Problem: Problem: Ein wissenschaftliches Problem waren die pädagogischen 

Voraussetzungen für die individuelle Arbeit mit den Kindern aus der 

Risikogruppe während des Schulmonitorings. Untersuchungsziel: Untersuchungsziel: Ziel dieser 

Untersuchung sind die Besonderheiten in der Entwicklung der Kinder aus der 

Risikogruppe und die Vorteile des Schulmonitorings für eine verbesserte 

individuelle Erziehung. 

Untersuchungshypothese: 

Untersuchungshypothese: 

Es wird angenommen, dass durch ein Schulmonitoring die individuelle 

Erziehungsarbeit mit Kindern aus der Risikogruppe und die soziale und 

psychopädagogische Vorbeugung von Rechtsverletzungen und Straftaten in 

dem Wohngebiet der Schüler/innen verbessert sowie ein Hinweis dafür aus der 

Geschichte der Verhaltensentwicklung entnommen werden kann. Das 

Schulmonitoring gilt als effektiv, wenn nachgewiesen wird, dass die 

Gewaltbereitschaft der Kinder aus der Risikogruppe sinkt, wenn Frechheit, 

Würde, Selbständigkeit und Mitmenschlichkeit von den Kindern und ihren 

Angehörigen anerkannt und nicht verletzt werden. 

Untersuchungsgebiet: 



An der Untersuchung haben 872 Schüler/innen der Klassen 5-10 (468 

Jungen/53,7 %, 404 Mädchen/46,3 %) der Mittelschule von Motiejus 

Schimelionis in Lentvaris, ihre Eltern, Lehrer/innen, die Schulleitung sowie 

die Mitarbeiter der Gemeinde und des Polizeireviers teilgenommen. 

31

Untersuchungsverfahren: 



Die Verhaltensverbesserung der Kinder und Jugendlichen aus der Risikogruppe 

während des Schulmonitorings wurde 1996/97-2001/02 in der Mittelschule von 

Motiejus Schimelionis in Lentvaris, Rajon Trakai, untersucht. Die elektronisch 

gespeicherten Daten wurden nur zu Gunsten des Kindes gebraucht. Die Konvention 

des Kinderrechts (2001), das Bildungsgesetz der Republik Litauen (1998), das 

Projekt des Bildungsgesetzes der RL (2001), das Gesetz zum Datenschutz in der 

RL (2002 – www.ada.lt), die Vorgabe des Europäischen Parlaments und des Rates 

für die Bearbeitung der Personendaten gemäß dem Personenschutz (1995/1997) 

und die im Land gültigen Gesetze wurden beachtet. 

Die gesamten Informationen sind vertraulich und nur dem konkreten Kind, 

seinen Eltern oder Vormündern und dem mit dem Kind arbeitenden Pädagogen 

bekannt. Damit soll verhindert werden, dass die gespeicherten, 

personenbezogenen Daten und das Verhalten des Kindes strafbegründend 

angewandt werden. 

Untersuchungsmethoden: 

Untersuchungsmethoden: 

1. Eine analytische Veralgemeinerung der mit dem Arbeitsthema verbundenen 

pädagogischen, psychologischen, rechtlichen u.a. Literatur sowie der 

Urkunden des Bildungssystems wurde bei der Untersuchung wichtiger 

Fragen, insbesondere bei der Erarbeitung des theoretischen Grundrisses der 

Doktorarbeit verwendet. 

2. Eine psychopädagogische Analyse des Schulmonitorings fand während 

der individuellen Arbeit mit Kindern aus der Risikogruppe statt. Sie diente 

dazu, die Qualität des Schulmonitorings als Erziehungshilfe, seine 

Möglichkeiten und Fehler zu untersuchen. 

3. Eine gezielte und systematische Beobachtung von Verhaltensveränderungen 

der in die Untersuchung einbezogenen Kinder wurde elektronisch 

gespeichert. 

4. Es fanden individuelle, aufrichtige und vertrauliche Gespräche mit den 

Kindern aus der Risikogruppe, ihren Eltern und Angehörigen statt. Die 

dabei erhaltenen Informationen dienten dazu, die gespeicherten Daten zu 

präzisieren und zu ergänzen. 

5. Mit den Methoden der mathematischen Statistik wurden die gesammelten 

Daten bewertet. Die elektronisch gespeicherten Daten wurden mit dem 

Compiuterprogramm „Statistical Package for the Social Sciences 10.0.7 for 

Windows“ (SPSS X, 1984) und PAULA (Bitinas, 1998) bearbeitet. 

Neue Neue Untersuchungsergebnisse: 

Untersuchungsergebnisse: 

Die Doktorarbeit „Verhaltensverbesserung von Kindern aus Risikogruppe 

bei der Anwendung eines Schulmonitorings“ ist die erste Untersuchung in 

32

Litauen, die für eine frühe Kinderkriminalprävention in den 

Erziehungseinrichtungen bestimmt ist. Mit dem Einsatz aktueller 

Informationstechnologien werden die Vorteile und Perspektiven einer 

individuellen Kinderkriminalprävention aufgezeigt. Neu ist nach dem Praxistest 

eines Schulmonitorings, das es mit konkreten empirischen Untersuchungen 

und den darin realisierten Ergebnissen zu begründen ist. 

Theoretische Theoretische Bedeutung Bedeutung der der Untersuchungsergebnisse: 


Die Möglichkeiten eines individuellen Schulmonitorings auf das Verhalten 

von Kindern aus der Risikogruppe wurde in dem Untersuchungsgebiet 

aufgezeigt. Theoretisch verallgemeinerte Ergebnisse des Monitoringsprojektes 

wurden nach der individuellen Arbeit mit den Kindern aus der Risikogruppe 

gewonnen. Es wurden theoretische Schlussfolgerungen gezogen, die die 

Besonderheiten bei der individuellen Arbeit des Schulmonitorings 

berücksichtigen und die Möglichkeiten der Erziehung im breiten Sinne von 

Kindern auf Grund der individuellen Arbeit aufzeigen. Das Verhalten von 

Kindern ist theoretisch begründet, die Anwendungsvoraussetzungen für 

verhaltensverbessernde Maßnahmen sowie die Perspektiven und Vorteile des 

Schulmonitorings sind verallgemeinert. 

Praktische Praktische Bedeutung Bedeutung der der Untersuchungsergebnisse: 


Eine praktische Bedeutung haben die Untersuchungsergebnisse für die 

aktuelle gesellschaftliche Situation. Die Neigung der Kinder zu deliquentem 

Verhalten wird als wichtige soziale und psychopädagogische Erscheinung 

untersucht. Die Untersuchungsergebnisse erlauben, Tendenzen im Verhalten 

der Kinder und Jugendlichen zu erkennen und geben die Möglichkeit, negative 

Verhaltenstendenzen zu stoppen. Die praktische Bedeutung der 

Untersuchungsergebnisse wird dadurch unterstrichen, dass eine qualitative 

Verallgemeinerung der individuellen Erziehungsarbeit vorgestellt und 

Korrekturmöglichkeiten einer individuellen Arbeit mit den Kindern aus der 

Risikogruppe aufgezeigt werden, die mit den Schlussfolgerungen der 

wissenschaftlichen Untersuchung zu begründen sind. 



Während der Untersuchung von Typen und Charakteren der Kinder aus der 

Risikogruppe wurden Möglichkeiten einer Verhaltenskorrektur erarbeitet. Sie 

sind durch Eingenart, Besonderheit, Ungewöhnlichkeit und Individualisierung 

des Schulmonitorings gekennzeichnet. Bezug nehmend auf die 

Charakteristiken des Verhaltens der Kinder wird in der Doktorarbeit ein breites 

Spektrum der Delikte berücksichtigt: Alkoholmissbrauch, Diebstähle, Gewalt, 

Umwelt- und Eigentumsvernichtung, Herumtreiben, Drogensucht, etc. Das alles 

ist für die praktische Arbeit nützlich und erlaubt, die Kinder besser zu erkennen, 

33

mit ihnen differenzierter zu arbeiten und die pädagogische Arbeit effektiver 

einzusetzen. Bei der Untersuchung des Verhaltens werden die problematischen 

Bereiche deutlicher. 

Eine Unterscheidung der untersuchten Kinder und Jugendlichen nach 

Altersgruppen zeigt, dass Jungen häufiger als Mädchen die Verhaltensnormen 

verletzen. Bestimmte Straftaten sind für Mädchen weniger oder gar nicht 

typisch. (Diebstähle von Fahrzeugen, Tragen von Waffen, Spielsucht, Gewalt, 

Drogen und andere Suchtstoffe). Vorbeugungsmaßnahmen sind daher für 

Mädchen und Jungen unterschiedlich und individuell einzusetzen. 

Eine Unterscheidung nach Altersgruppen und Taten zeigt, dass auf Kinder 

zwischen 12 und 15 Jahren besonders zu achten ist. 68,76 % der elektronisch 

gespeicherten Straftaten dieser Altersgruppe entfallen auf Spielsucht, Frechheit, 

Drogensucht, Gewalt und Diebstähle. Das Verhalten von Kindern aus dieser 

Altersgruppe ist insbesondere bei der individuellen Arbeit zu beobachten. Eine 

Auswertung der Daten und Ziele zeigt, dass bei dieser Risikogruppe eine 

individuelle Arbeit besonders dann notwendig ist, wenn eine Neigung zu 

Straftaten besteht. 

34 

Die Die Kinder Kinder aus aus der der Risikogruppe Risikogruppe sind sind in in drei drei Gruppen Gruppen einzuteilen: 

einzuteilen: 

1. Kinder, die episodisch die Verhaltensformen verletzen (zufällig, episodisch 

die eine oder andere Verhaltensnorm verletzen). 

2. Kinder, die systematisch Verhaltensnormen verletzen (Übertretungen sind 

mit den Rechtsverletzungen nicht gleichzusetzen). In ihrem Verhalten sind 

jedoch Rechtsverletzungen zu beobachten. Einige Straftaten wiederholen 

sich. Besonders deutlich sind aus den gespeicherten Daten folgende 

Straftaten zu erkennen: Schwänzen von Unterricht, Sucht nach chemischen 

Stoffen, Drogenmissbrauch, Gewalt gegen und Ausbeutung von 

Schwächeren, Prügeleien, Diebstähle, Beteiligung an asozialen Gruppen. 

3. Deliquent, der Rechtsverletzungen und Straftaten begeht, die nach den 

Verwaltungsstrafgesetzen und dem Strafgesetzbuch verboten sind und 

Strafverfahren nach sich ziehen. 

Die Untersuchungen der Doktorarbeit zeigen auf, dass das individuelle 

Herangehen, wie das Prinzip der Erziehung im breiten Sinne, effektiver und 

wirksamer erst dann ist, wenn der Pädagoge das nahe soziale Umfeld des Kindes 

berücksichtigt. Um den „Lebenslauf“ des Kindes objektiver kennen zu lernen, 

sollen möglichst die ersten Zerrütungen im Verhalten, die Momente einer 

Barriere oder noch tiefere Gründe ermittelt werden. Allein deshalb ist das 

Schulmonitoring wichtig, weil hier Daten gesammelt sind, die den Lebenslauf 

des Kindes ausführlich und objektiv darstellen und Soziogramme oder 

Ekokarten zusammenstellen.

In den Untersuchungen der Doktorarbeit ist festgestellt worden, dass positive 

Ergebnisse einer Erziehung im breiten Sinne während der individuellen 

Korrekturarbeit mit den Kindern aus der Risikogruppe leichter zu erreichen 

sind, wenn der Komplex von pädagogischen Maßnahmen angewandt wird. Er 

weckt Gefühle des Kindes natürlicher auf, ruft angenehme, freudige, sinnvolle, 

ruhige Erlebnisse hervor und entwickelt das Verantwortungsgefühl. 

Es wurde festgestellt, dass die Kinder, die episodisch die Verhaltensnormen 

verletzen, oft nicht begreifen, dass sie sich einen Verstoß zuschulden kommen 

lassen, der ihnen ernste Probleme bereiten kann. Ihr Verstoß ist situativ und 

kaum bemerkbar. Aufgrund der elektronischen Daten und der gespeicherten 

Informationen kann jedoch nachgewiesen werden, dass ein großer Einfluss auf 

die negativen Verhaltensformen der Kinder mit 76,1 Prozent von den episodisch 

verletzten Verhaltensnormen und von den Problemen und Bestimmungen der 

Gemeinschaft (15,09 % von fixierten Taten) ausgeht. 

Bei den bestimmten psychologischen und sozialen Umständen, deren 

Entwicklung ohne Hilfe des Monitorings schwer zu bemerken wäre, werden 

Kinder häufiger gefährdet, Verhaltensnormen zu verletzen. Auf diese Weise 

entsteht die Gruppe der Kinder, die ständig die Verhaltensformen verletzen. Ihr 

sozialer Nachteil ist nicht zwangsläufig mit Rechtsverletzungen verbunden, 

kann aber leicht und schnell zu Straftaten führen. (Ohne den physischen, 

psychischen Schaden für sich selbst zu analysieren kann der betrunkene 

Jugendliche Menschen überfallen und verletzen und wer an Geld mangelt, 

kann stehlen gehen u.ä.) 

Die Situation von Kindern mit deliquentem Verhalten ist komplizierter, 

weil sie schon die Rechtsnorm verletzen oder Straftaten begangen haben. Die 

Korrekturarbeit mit den Deliquenten ist besonders kompliziert, weil die 

Probleme des Kindes nur mit Hilfe von Mitarbeitern der Polizei oder des 

Kinderschutzdienstes gelöst werden können. Die oben erwähnte Arbeit wird 

durch viele psychologische Voraussetzungen der äußerlichen und innerlichen 

Entwicklung des Kindes bedingt. 

Zusammenfassend ist aufgrund der Möglichkeiten der psychopädagogischen 

Arbeit mit Kindern aus der Risikogruppe festzustellen, dass das endgültige 

Verhalten der Kinder erst dann zu verstehen ist, wenn der Entwicklungsprozess 

abgeklärt wird und die Lebensgeschichte, die Erziehung und die 

Verhaltensentwicklung erforscht wird. 

35

36 

ROMAS ROMAS PRAKAPAS 

PRAKAPAS 

RIZIKOS RIZIKOS GRUPËS GRUPËS VAIKØ VAIKØ ELGESIO ELGESIO KOREGAVIMAS KOREGAVIMAS TAIKANT 

TAIKANT 

MOKYKLINÁ MOKYKLINÁ MONITORINGÀ 

MONITORINGÀ 

Daktaro disertacijos santrauka 

Socialiniai mokslai, edukologija (07 S) 

Tir. 50 egz. 2,25 sp. l. Uþsak. Nr. 02-039 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT–2004 Vilnius 

Maketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT–2009 Vilnius 

Kaina sutartinë

PDF - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?