60 metų - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 

GAMTOS MOKSLØ FAKULTETAS 

GEOGRAFIJOS 

STUDIJOMS VILNIAUS 

PEDAGOGINIAME 

UNIVERSITETE – 60 METØ 

Vilnius, 2005 

1

2 

UDK 378.6:91(474.5)(091) 

Ge257 

Recenzentas doc. Z.Kairaitis 

Apsvarstyta Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos katedrø 

posëdyje 2004 metø lapkrièio 5 d. (protokolo Nr. 2). 

Leidiná rengë: R. Kontvainas, 

R. Krupickas, 

J. Petrulis, 

A. Stanaitis, 

S. Stanaitis, 

K. Ðvedas, 

G. Stankevièienë, 

J. Þiaunienë 

Atsakingas redaktorius prof. A. Stanaitis 

ISBN 9955-516-95-X 

© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2005

TURINYS 

PRATARMË ......................................................................................................... 5 

I. PIRMIEJI GEOGRAFIJOS KATEDROS DARBO METAI ........................... 8 

II. GEOGRAFIJOS KATEDROS – PAGRINDINË GEOGRAFIJOS 

MOKYTOJØ RENGIMO INSTITUCIJA ................................................ 13 

II.1. Trumpa apþvalga ..................................................................................... 13 

II.2. Mokomojo proceso organizavimas ir specialistø rengimas ..................... 16 

II.2.1. Mokymo programos (mokymo planai) ..................................................... 16 

II.2.1.1. Stacionarinio skyriaus mokymo programos (mokymo planai) ............ 17 

II.2.1.2. Neakivaizdinio skyriaus programos (mokymo planai) ........................ 29 

II.2.1.3. Geografijos specialybës turizmo ðakos specialistø rengimas ................ 31 

II.2.1.4. Mokytojø perkvalifikavimo kursai ......................................................... 34 

II.2.1.5. Magistrø rengimas ................................................................................. 35 

II.2.1.6. Mokslo daktarø rengimas ...................................................................... 41 

II.2.1.7. Geografijos studijø krypties reglamentas ............................................. 44 

II.3. Specialybës ir jø absolventø skaièius ....................................................... 46 

II.3.1. Stacionarinio skyriaus absolventai ........................................................... 46 

II.3.2. Neakivaizdinio skyriaus absolventai ........................................................ 49 

II.4. Katedros auklëtiniai ................................................................................ 50 

II.4.1. Geografijos mokytojai ................................................................................ 51 

II.4.2. Kitur dirbantys auklëtiniai ........................................................................ 53 

III. MOKSLINË IR METODINË VEIKLA ..................................................... 56 

III.1. Katedros dëstytojai ir kiti darbuotojai ................................................... 56 

III.1.1. Katedros (katedrø) dëstytojai ir jø kaita ................................................ 56 

III.1.2. Pagalbinis katedros personalas ............................................................... 58 

III.2. Pagrindinës mokslinio ir metodinio darbo kryptys ............................... 59 

III.3. Ûkiskaitiniai ir projektiniai darbai ....................................................... 63 

III.4. Moksliniø, moksliniø praktiniø ir metodiniø konferencijø 

organizavimas .................................................................................................. 67 

III.5. Bendradarbiavimas su mokslo ir gamybinëmis ástaigomis, 

aukðtosiomis mokyklomis ................................................................................ 69 

III.5.1. Ryðiai su Lietuvoje esanèiomis mokslo ir gamybinëmis ástaigomis ......... 70 

III.5.2. Ryðiai su kitø ðaliø universitetais ............................................................ 73 

IV. ORGANIZACINË IR VISUOMENINË VEIKLA ...................................... 75 

IV.1. Ryðiai su mokyklomis ............................................................................. 75 

IV.2. Visuomeninë veikla ................................................................................ 80 

IV.3. Materialinë bazë ..................................................................................... 82 

IV.4. Perspektyvos ........................................................................................... 84 

3

V. KATEDRØ DËSTYTOJAI IR JØ PUBLIKUOTI LEIDINIAI ................... 86 

V.1. Dirbæ Geografijos katedrose .................................................................... 87 

V.2. Dirbantys Geografijos katedrose .............................................................103 

V.2.1. Bendrosios geografijos katedra ............................................................... 103 

V.2.2. Regioninës geografijos katedra ............................................................... 112 

VI. KATEDROS AUKLËTINIØ PRISIMINIMAI ........................................ 123 

VII. PUBLIKUOTI DARBAI APIE KATEDRÀ IR JOS DËSTYTOJUS ...... 151 

60 YEARS FOR GEOGRAPHY CHAIRS IN VILNIUS PEDAGOGICAL 

UNIVERSITY .....................................................................................................153 

DIE LEHRSTÜHLE FÜR GEOGRAPHIE DER PÄDAGOGISCHEN 

UNIVERSITÄT VILNIUS WERDEN 60 JAHRE ALT.......................................155 

ÊÀÔÅÄÐÀÌ ÃÅÎÃÐÀÔÈÈ ÂÈËÜÍÞÑÑÊÎÃÎ 

ÏÅÄÀÃÎÃÈ×ÅÑÊÎÃÎ ÓÍÈÂÅÐÑÈÒÅÒÀ 60 ËÅÒ .............................. 158 

60-LECIE KATEDRY GEOGRAFII OGÓLNEJ WILEÑSKIEGO 

UNIWERSYTETU PEDAGOGICZNEGO .........................................................161 

4

PRATARMË 

60 metø – þenkli data þmogaus gyvenime, bet tai nëra labai 

daug, kai skaièiuojame kolektyvo, ástaigos ar mokyklos veiklos metus. 

Taèiau tai jau „apvalus“ skaièius, skatinantis tà datà vienaip ar 

kitaip paminëti. Svarbiausia, kad tai nepraeitø tylomis, tarsi nieko ir 

nebûta, nes kitõs „apvalios“ datos sulauks jau ne visi dabartiniai Geografijos 

katedros darbuotojai. 

Paminëti geografijos katedrø bei geografijos studijø Vilniaus pedagoginiame 

universitete (buvusiame valstybiniame pedagoginiame 

institute) 60-ies metø jubiliejø bûtina ir dël to, kad dar gyvena þmonës, 

dirbæ katedros kûrimosi dienomis. Tai gyvi liudininkai, kurie 

daugiausia gali papasakoti apie kitiems katedros darbuotojams neþinomus, 

jau gana tolimus ávykius. Jie gali pateikti faktø, apie kuriuos 

maþai kas þinoma, nes nëra iðlikusiø archyviniø duomenø. Be to, juk 

yra ir tokiø dalykø, apie kuriuos ne visuomet buvo galima atvirai 

kalbëti. Dël to pirmuosius katedros gyvavimo metus ir buvusius svarbesnius 

to meto ávykius norime priminti lûpomis gyvø buvusiø kolegø, 

kurie tuos laikus patys pergyveno, buvo ávairiø ávykiø dalyviai. 

Be to, 60-ies metø sukakties proga norime nors trumpai apibendrinti 

ir priminti þinomus svarbesnius ávykius, kurie nesulaikomos 

laiko tëkmës vis labiau gramzdinami á praeitá. Juos vis sunkiau prisiminti 

ir atgaivinti, nes galinèiø apie tai autentiðkai kalbëti nuolat 

maþëja. Jauniesiems kolektyvo nariams tie laikai nëra labai ádomûs, 

jie turi pakankamai savø rûpesèiø, susijusiø su ðiø dienø realijomis. 

60-ies metø laikotarpis buvo pakankamai painus ir sudëtingas tiek 

visam kraðtui, tiek ir atskiriems struktûriniams padaliniams. Jis buvo 

sunkus ir mokyklø kolektyvams. Nelengva buvo dirbti, mokyti ir 

mokytis sudëtingais pokario metais, kada svarbiausia buvo tautos 

iðlikimas, tolesnis prieðinimasis okupacijai ir rusifikacijai. Juk reikëjo 

sugebëti taip mokyti bûsimus pedagogus, kad jie netaptø kosmopolitais, 

mylëtø savo kraðtà, kad mokëtø ugdyti tautinæ mokiniø savimonæ. 

Ir visa tai reikëjo daryti taip, kad nekiltø jokio átarimo. O juk 

prasmingas geografijos mokymas be tautinio pagrindo neámanomas. 

Tie patys ir nauji tikslai, nauji darbo metodai katedroms aktualûs 

ir ðiuo metu, atkûrus Lietuvos Nepriklausomybæ. Þenkliai pasikeitë 

mokymo planø turinys, taip pat mokymo forma. Pereita prie dviejø 

pakopø pedagogø rengimo: bakalaurø ir magistrø. Dël to iðkyla nauji 

uþdaviniai, kuriuos norint sëkmingai ágyvendinti reikia daugiau ir 

intensyviau dirbti. 

Tad geografijos katedrø ir geografijos studijø VPU 60-ies metø 

5

Pratarmë 

sukakties proga norime ne tik prisiminti svarbesnius praeities ávykius, 

pasidþiaugti kai kuriais laimëjimais, ypaè auklëtiniø darbais, 

bet ir pagalvoti apie ateities uþdavinius. Visa tai, atsiþvelgdami á realias 

galimybes, siekëme pateikti ðiame leidinyje. Tai nëra detali studija, 

o tik bandymas apibendrinti svarbiausius 60-ies metø ávykius, susijusius 

su mûsø Alma Mater. 

Leidinyje spausdinami prisiminimai apie pirmuosius Geografijos 

katedros darbo metus ir to meto dëstytojus, bandoma ávairiapusiðkai 

apþvelgti katedrø veiklà, jà iliustruojant fotonuotraukomis ir brëþiniais. 

Darbe analizuojama mokymo procesas, mokymo programos, 

buvusios ir esamos specialybës, kalbama apie katedrø dëstytojø pedagoginá 

darbà, mokslinæ ir metodinæ veiklà, katedros ryðius, prisimenami 

jos auklëtiniai. 

Bene ádomiausias leidinio skyrius – tai buvusiø auklëtiniø, skirtingais 

metais baigusiø geografijos studijas (stacionariniame ir neakivaizdiniame 

skyriuose) ir dabar einanèiø ávairias pareigas, prisiminimai. 

Auklëtiniai po daugelio metø dalijasi labiausiai atmintyje iðlikusiais 

studijø laikø áspûdþiais, pasakoja apie dëstytojus, bendrakursius. 

Pateikiami trumpi enciklopediniai duomenys apie katedroje dirbusius 

ir dirbanèius dëstytojus, jø pedagoginá darbà, mokslinæ veiklà, 

publikuotus leidinius. 

Ðis 60-ies metø jubiliejui skirtas darbas – tai atnaujintas, papildytas 

ir patikslintas leidinio „Geografijos katedrai 50 metø“ (1995) 

variantas. Atskirus jo skyrius aprobavo ðie katedros dëstytojai: 

• pirmà skyriø „Pirmieji Geografijos katedros darbo metai“ – 

buvæs katedros vedëjas J. Petrulis, 

antrà skyriø „Geografijos katedros – pagrindinë geografijos 

mokytojø rengimo institucija“ – doc. K. Ðvedas, 

treèià skyriø „Mokslinë ir metodinë veikla“ – doc. R. Kontvainas, 

ketvirtà skyriø „Organizacinë ir visuomeninë veikla“ – 

doc. R. Krupickas, 

penktà skyriø „Katedrø dëstytojai ir jø publikuoti leidiniai“ – 

prof. A. Stanaitis, 

ðeðtà skyriø „Katedros auklëtiniø prisiminimai“ – doc. S. Stanaitis. 

Leidinio sudarytojas – prof. A. Stanaitis. 

Manome, kad tokia leidinio struktûra leis skaitytojams, pirmiausia 

mûsø auklëtiniams, nors trumpam prisiminti studijø metus, kada prabëgo 

bene paèios ádomiausios ir nuotaikingiausios gyvenimo dienos. 

6

Pratarmë 

O apskritai tai – noras ávairiapusiðkai paþvelgti á katedrø veiklà, 

perþengus 60-ies metø ribà. 

Leidinio sudarytojai labai nuoðirdþiai dëkoja visiems, patarimais ir 

konkreèiais darbais (tekstais, fotonuotraukomis, brëþiniais) prisidëjusiems 

prie leidinio parengimo. O tokiø þmoniø buvo ne vienas. Ypaè 

dëkojame auklëtiniams uþ ádomius prisiminimus ir mûsø veiklos vertinimà. 

Manome, kad ir ateityje apie katedrø veiklà bûtina kaupti duomenis, 

juos apibendrinti raðomame Metraðtyje. Juk sparèiai besikeièianèiame 

gyvenime uþfiksuoti faktai ilgainiui ágauna labai didelæ 

svarbà. Visus, norinèius prie to prisidëti, praðome siøsti turimà informacijà 

á VPU Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos katedras 

adresu: Studentø 39, 08106 Vilnius. 

7

I. PIRMIEJI GEOGRAFIJOS KATEDROS DARBO 

METAI 

Mintimis gráþtame atgal á besibaigianèio Antrojo pasaulinio karo 

bei pirmuosius pokario metus. Vilniaus miestas pilnas griuvësiø. Dar 

sklaidosi aitrûs degësiø dûmai, o darbui Vilniaus pedagoginiame institute 

1944 m. vasaros pabaigoje jau telkiasi buvæ jo dëstytojai: J. Alekna, 

J. Budzinskis, B. Dundulis, P. Garmus, A. Guèas, J. Lauþikas, 

V. Maknys, P. Snarskis, St. Tarvydas ir kiti. Tuo laikotarpiu visø pakopø 

mokyklos, tarp jø ir aukðtosios, priklausë Respublikos ðvietimo 

komisariatui. Tuometinis ðvietimo komisaras J. Þiugþda vyriausybiniais 

ásakymais atkuria Pedagoginá institutà. Jo ásakymu (Nr. 17, 

1944 08 04) zoologijos dëstytojui Jonui Aleknai pavedama „vykdyti 

organizaciná darbà institutui parengti mokslo metams“. Vëlesniu ásakymu 

(Nr. l92/A, 1944 12 28) tvirtinama, jog Jonas Alekna nuo 

1944 m. liepos 16 d. pradeda eiti Instituto direktoriaus pareigas. Nuo 

1944 m. gruodþio 16 d. já pakeièia antrasis Instituto direktorius prof. 

dr. Povilas Brazdþiûnas. Ðiuo laikotarpiu organizuojamas ir bûsimø 

geografijos mokytojø rengimas. 

Mokslas pradedamas vëlø 1944 m. rudená. Dirbama kol kas tik 

vieninteliame treèiajame kurse, kuriame mokosi studentai, baigæ anksèiau 

veikusio Instituto du kursus ar studijavæ kitose aukðtosiose mokyklose. 

Ið viso tuo metu Institute mokësi 71 studentas, o pirmøjø 

geografijos specialybës studentø buvo tik 8. Tai Vincas Barzdþius, 

Karolis Gerulaitis, Henrikas Jonaitis, Marija Karosienë, Mykolas Matkevièius, 

Jokimas Petrulis, Andrius Salatkas ir Meèislovas Skerla. 

Pirmaisiais mokslo metais Pedagoginis institutas glaudþiasi pradinëje 

mokykloje paèiame miesto centre, Gedimino 24 (buvusio centrinio gastronomo 

„Vilnius“ kieme), kur languose vietoj stiklo pleveno áklijuotas 

balsvas vaðkinis popierius. Dalis paskaitø vyksta Universiteto, Dailës instituto 

ir Ðvietimo ministerijos patalpose. Kartu su Pedagoginio instituto 

studentais paskaitø klauso ir negausus Universiteto geografø bûrys 

(Alf. Basalykas, È. Kmita, K. Kauðyla, V. Narbutas). Itin sunkiomis sàlygomis 

dësto Lietuvos geografijos mokslo veteranai, þinomi mokslininkai 

bei prityræ pedagogai. St. Tarvydas dësto uþsienio ðaliø ekonominæ ir 

politinæ geografijà, J. Stabinis – bendràjà fizinæ geografijà ir geografijos 

dëstymo metodikà, P. Ðinkûnas – TSRS fizinæ ir ekonominæ geografijà, 

V. Chomskis – topografijà ir kartografijà, P. Slavënas – astronomijà, 

M. Natkevièaitë – fitogeografijà, J. Alekna – zoogeografijà, 

P. Garmus – geologijà ir dirvoþemio geografijà. Nuo 1945–1946 m. m. 

pradþios geologijà pradeda dëstyti L. Matvejeva. 

8

Pirmieji Geografijos katedros darbo metai 

1945 m. pradþioje Institute ákuriamos pirmosios katedros. Lietuvos 

TSR ðvietimo liaudies komisaro ásakymu (Nr. 40 a, § 3, 1945 02 01) 

1945 m. vasario 1 d. ásteigiama Geografijos katedra, kurios vedëju 

komisaras skiria „docentà, turintá mokslø kandidato laipsná Chomská 

Vaclovà“ (V. Chomskis gyveno 1909 11 14–1976 04 22). Ðias pareigas 

jis ëjo iki 1945 m. lapkrièio 1 d., o etatiniu dëstytoju dar dirbo iki 

1947 m. spalio 16 d. 

Po V. Chomskio antruoju katedros vedëju nuo 1945 m. lapkrièio 

1 d. iki 1952 m. rugsëjo 1 d. buvo Jurgis Stabinis, kuriam teko pagrindiniai 

rûpesèiai formuojant kadrus, materialinæ bazæ ir kt. (J. Stabinis 

gyveno 1907 04 14–1959 05 31). 

Mënesiu vëliau negu Geografijos katedra, t. y. 1945 m. kovo 1 d., 

ákuriama Ekonominës geografijos ir geologijos katedra. Pirmuoju jos 

vedëju skiriamas doc. Paulius Garmus, kuris nuo 1944 m. rugpjûèio 

16 d. dirbo Pedagoginiame institute „vyr. dëstytoju, turinèiu daktaro 

laipsná“ (Ðvietimo komisaro ásakymas Nr. 194 a, § 3, 1944 12 29). 

Vedëjo pareigas jis ëjo iki 1945 m. rugpjûèio 1 d., o etatiniu dëstytoju 

dar dirbo iki 1947 m. spalio 16 dienos. Nuo 1945 m. rugpjûèio 1 d. 

ðios katedros vedëja skiriama vyr. dëstytoja Lidija Matvejeva, kuri 

Antroji geografø laida 1947 metais. Viduryje – dekanas ir katedros vedëjas 

J. Stabinis, pirmoje eilëje pirma ið kairës – E. Stankûnienë, antroje eilëje 

pirmas ið kairës – J. Petrulis 

9


vadovavo katedrai iki 1955 m. rugsëjo 1 dienos. Tuo metu tai buvo 

Ekonominës geografijos ir geologijos katedra. Dël to, kad ðioje katedroje 

buvo maþai darbuotojø ir buvo maþinami etatai, nuo 1955 m. 

rugsëjo 1 d. Ekonominës geografijos ir geologijos bei Fizinës geografijos 

katedros sujungiamos á vienà bendrà Geografijos katedrà. 

Kelerius metus geografijos mokytojø rengimu rûpinosi ir dviejø 

katedrø darbui vadovavo Geografijos fakultetas, kurio dekanu visà 

fakulteto gyvavimo laikà buvo Jurgis Stabinis (nuo 1946 m. vasario 

15 d. iki 1950 m. lapkrièio 1 d.). 1946 m. rudená kartu su visu Institutu 

á senuosius savo rûmus netoli Auðros Vartø (buvusá Bazilijonø vienuolyno 

pastatà) persikëlë ir abi Geografijos katedros. Jos ásikûrë 

treèiame aukðte greta Chemijos katedros, t. y. virð bibliotekos. Tø 

paèiø metø rudená áteikiami aukðtojo mokslo baigimo diplomai pirmajai 

pokarinei absolventø laidai, tarp jø ir 6 geografams (V. Barzdþiui, 

K. Gerulaièiui, H. Jonaièiui, M. Karosienei, M. Matkevièiui, 

J. Petruliui). 1947 m. diplomus gavo 5 antros laidos geografai (B. Bilevièiûtë, 

M. Skerla, P. Ðimonis, J. Vaitoðkaitë ir E. Visockaitë-Stankûnienë). 

1948 m. geografø laidos nebuvo. 1949 m. geografijos specialybæ 

ágijo tik 2 absolventai, o 1950 m. diplomus gavo jau net 16 

geografø. 

Pradedant 1946–1947 ir 1947–1948 mokslo metais ið pagrindiniø 

pareigø pasitraukia buvæ patys pirmieji dëstytojai, pasirinkdami 

pagrindiná darbà senajame Vilniaus universitete, Mokslø Akademijoje 

ir kitose ástaigose. Juos keièia jaunesni darbuotojai – Instituto 

auklëtiniai V. Barzdþius, M. Karosienë, J. Petrulis, E. Visockaitë, 

A. Karuþa, B. Bilevièiûtë, K. Gerulaitis. Ið jø etatiniais dëstytojais dirbo 

V. Barzdþius, M. Karosienë, J. Petrulis, E. Visockaitë, A. Ambrulevièienë, 

o valandininkais – K. Gerulaitis, A. Karuþa, B. Bilevièiûtë. 

Pats gyvenimas ir darbo sàlygos pirmaisiais pokario metais nebuvo 

lengvi. Bûtiniausiems maisto produktams ir kitoms prekëms galiojo 

kortelës, kurias iðpirkdami aukðtøjø mokyklø dëstytojai vieni su 

kitais geriau susipaþindavo gaiðdami laikà ilgose eilëse. Auditorijos 

nebuvo gerai ðildomos, tad visi jose dirbo su paltais. Vasarà Instituto 

dëstytojai ir darbuotojai Vilniaus apylinkiø miðkuose ruoðë kurà. Ypaè 

daug valandø teko paskirti griuvësiø valymo ir miesto atstatymo darbams. 

Geografijos fakultetas daugiausia dirbo Auðros Vartø gatvëje 

ir dabartiniø Seimo rûmø kvartale. Ðis darbas buvo grieþtai kontroliuojamas. 

Trumpai èia paminëtø ávykiø fone sava vaga vyko mokomasis 

procesas ir kalësi pirmieji mokslinio-metodinio darbo daigai. Tuometinis 

katedros vedëjas J. Stabinis paraðë apybraiþà apie Neries upæ, 

10

J. Stabinis, geografijos katedros 

vedëjas 1945–1952 m. 


rengë Lietuvos geografijos vadovëlá 

aukðtesnëms viduriniø mokyklø klasëms. 

Vëliau, jau po jo mirties, remdamasis 

ðiuo rankraðèiu A. Ivanauskas 

galutinai parengë ir 1964 m. dviejø autoriø 

vardu iðleido Lietuvos TSR geografijos 

vadovëlá, kuris tuo metu buvo 

laikomas pavyzdþiu kitoms sàjunginëms 

respublikoms. J. Stabinis, daug 

metø gyvenæs Rygoje, labai gerai mokëjo 

latviø kalbà ir dëstë jà Instituto ir 

Universiteto lituanistams. Jis taip pat 

ásteigë lietuviðkosios stenografijos kursus, 

kurie nuo 1946 m. veikë Pedagoginiame 

institute. Nuo 1955 m. ðá dalykà 

jis dëstë Vilniaus universiteto studentams 

þurnalistams. Dviejø autoriø 

vardu paraðë stenografijos vadovëlá, iðëjusá 

po jo mirties (Jackûnienë J., Sta- 

binis J. Stenografija. I d. – Kaunas, 1962). 

Be to, J. Stabinis buvo didelis buriavimo sporto entuziastas bei 

aktyvus organizatorius, tam negailëjæs savo jëgø ir laiko. 

Vyr. dëstytojas V. Barzdþius prieðkario metais mokësi Kauno Vytauto 

Didþiojo universitete, vëliau studijavo Ðveicarijoje, mokëjo daug 

kalbø ir buvo neblogai pasirengæs dëstyti ekonominës geografijos 

disciplinas, kurias ir skaitë Instituto geografams. Domëjosi Trakais 

bei jø apylinkëmis ir kaupë medþiagà moksliniam darbui. Taèiau 

Instituto vadovybë á jo pasirinktà mokslinio darbo temà þiûrëjo labai 

nepalankiai, ir dël to jam daþnai buvo priekaiðtaujama. Galiausiai 

V. Barzdþius „paèiam praðant“ nuo 1951 m. rugsëjo 1 d. buvo ið 

Instituto atleistas. 

Dideliu darbðtumu pasiþymëjo vyr. dëstytoja M. Karosienë. Ji, panaðiai 

kaip J. Stabinis ir V. Barzdþius, turëjo vertingà gyvenimo patirtá 

ir nemaþà pedagoginio darbo staþà. M. Karosienë skaitë platø 

bendrosios fizinës geografijos kursà, vadovavo pedagoginei ir ávairioms 

lauko praktikoms. Rûpinosi metodinës literatûros prieinamumu 

studentams. Ji labai gerai mokëjo lenkø bei rusø kalbas, iðvertë á 

lietuviø kalbà pluoðtà geografiniø straipsniø, raðë jaunimui skirtoje 

spaudoje. 

1948 m. M. Karosienë Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute 

sëkmingai iðlaikë stojamuosius egzaminus á aspirantûrà ir siekë 

11


toliau tobulintis. Deja, Instituto vadovybei ji kaþkuo nepatiko, todël 

buvo atðaukta ið Leningrado. Taip ðiai dëstytojai buvo uþkirstas kelias 

á mokslus. 

Ið pirmøjø Institutà baigusiø geografø taip pat nemaþà pedagoginio 

darbo staþà turëjo K. Gerulaitis, kuris parengë Lietuvos geografijos 

vadovëlá pradinës mokyklos IV klasei (Gerulaitis K. Lietuvos TSR 

geografijos vadovëlis. – Kaunas, 1951). Vëliau jis buvo Klaipëdos 

mokytojø instituto direktoriumi iki jo uþdarymo 1956 metais. 

Jauniausi tuometiniai Geografijos katedros dëstytojai J. Petrulis, 

E. Visockaitë neturëjo didesnio pedagoginio staþo, tad jø pirmieji 

darbo þingsniai buvo nelengvi. 

E. Visockaitë, iðëjus ið Instituto P. Garmui, perëmë dirvoþemio geografijos 

kursà, vadovavo lauko praktikoms ir geologijos laboratoriniams 

darbams. 

J. Petrulis ið pradþiø talkininkavo doc. V. Chomskiui, vadovaudamas 

laboratoriniams darbams ir topografijos lauko praktikai. 

V. Chomskiui iðëjus á Vilniaus universitetà, jis perëmë visà kartografijos 

ir topografijos kursà. Ðiuo laikotarpiu J. Petrulis iðvertë á lietuviø 

kalbà metodiðkai gerai parengtà I. Starostino kartografijos vadovëlio 

pirmà tomà, já 1949 m. iðspausdino Valstybinë pedagoginës literatûros 

leidykla. 

1950 m. pavasará Pedagoginiame institute ávyko mokslinë metodinë 

konferencija, kurioje praneðimus skaitë beveik visi Geografijos 

katedros dëstytojai. 

12

II. GEOGRAFIJOS KATEDROS – PAGRINDINË 

GEOGRAFIJOS MOKYTOJØ RENGIMO 

INSTITUCIJA 

II.1. Trumpa apþvalga 

Pirmieji Geografijos katedros veiklos metai atsispindi ankstesniame 

skyrelyje. Èia norime priminti kai kuriuos vëlesnius katedros veiklos 

momentus, parodyti jos vietà Universiteto ir fakulteto struktûroje. 

Vilniaus pedagoginio universiteto (buvusio instituto), o kartu ir 

Geografijos katedros iðtakos siekia prieðkario metus, kada Klaipëdoje 

1935 m. buvo ákurtas Respublikos pedagoginis institutas. Jame 

buvo rengiami mokytojai vyresnëms pradþios mokyklos klasëms (Vajam 

ir VI-ajam skyriams). Jau tuomet studentams buvo skaitomi 

Lietuvos geografijos ir kraðtotyros, bendrosios geografijos ir kai kurie 

kiti geografijos dalykui artimi kursai. 

1939 m. pavasará vokieèiams okupavus Klaipëdà, institutas buvo 

perkeltas á Panevëþá, o 1939 m. rudená, Lietuvai atgavus Vilniø, – 

perkeltas á sostinæ. Èia jis veikë kaip Vilniaus mokytojø institutas, kol 

buvo vokieèiø uþdarytas. 1944 m. lapkrièio 13 d. jis vël atkuriamas 

kaip Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, jau su geografijos 

specialybe ir 1945 m. pradþioje ákurtomis net dviejomis geografinio 

pobûdþio katedromis. 

Pokario metais ágyvendinant Lietuvoje privalomà septynmetá, aðtuonmetá, 

devynmetá, o vëliau ir viduriná mokymà, reikëjo vis daugiau 

ávairiø specialybiø mokytojø, tarp jø ir geografø. Institutas nuo 

keliø deðimèiø studentø 1945 m. iðaugo á svarbiausià mokytojø rengimo 

kalvæ Lietuvoje. Bene daugiausia studentø jame mokësi aðtuntajame 

ir devintajame deðimtmeèiais. 1984–1985 mokslo metais Institute 

mokësi beveik 7 tûkst. studentø (3,8 tûkst. stacionariniame ir 3,1 

tûkst. neakivaizdiniame skyriuje). Kiekvienais metais á Institutà buvo 

priimama po 1200 pirmakursiø, ið jø apie 900 á stacionarà ir daugiau 

kaip po 300 á neakivaizdiná skyriø. Gausios buvo ir absolventø laidos. 

Daugelá metø jas sudarë daugiau kaip po 1000 þmoniø. Institute dirbo 

daugiau kaip 400 dëstytojø, kuriø daugiau kaip pusë turëjo mokslinius 

laipsnius ir pedagoginius vardus. Institutà sudarë 7 fakultetai, 

buvo 40 katedrø. 

Dabar (2005 m.) universitete yra 9 fakultetai: Fizikos ir technologijos, 

Gamtos mokslø, Istorijos, Lituanistikos, Matematikos ir informati- 

13

Geografijos katedros – pagrindinë geografijos mokytojø rengimo institucija 

kos, Pedagogikos ir psichologijos, Slavistikos, Uþsienio kalbø, Sporto ir 

sveikatos; 52 katedros, 14 mokslo padaliniø (2 institutai, 2 mokslo centrai, 

12 moksliniø laboratorijø), jam priklauso S. Daukanto vidurinë 

mokykla, Agrobiologinë stotis. Universitete studijuoja 12 071 studentas, 

ið jø bakalauro laipsná siekia ágyti 10 969, magistro – 1102. Patvirtintos 

32 pagrindiniø studijø (bakalauro) ir 26 magistrantûros studijø 

programos. Sudarytos sàlygos studijuoti vakariniu ir neakivaizdiniu 

bûdu. Doktorantûroje mokosi 132 doktorantai. Universitete dirba 1479 

darbuotojai. Ið jø 591 mokslinis pedagoginis darbuotojas, tarp kuriø 71 

habilituotas daktaras ir profesorius, 284 mokslo daktarai ir docentai. 

Svarbià vietà Instituto veikloje uþëmë Gamtos ir geografijos fakultetas, 

kuriam nuo 1952 m. priklausë ir geografijos specialybë. Gamtos 

ir geografijos fakultetas buvo ir yra didþiausias Institute. Jame kai 

kuriais metais mokësi beveik treèdalis Instituto studentø. Èia buvo 

rengiami 6–7 specialybiø mokytojai. Fakulteto absolventø laidas stacionariniame 

skyriuje sudarë po 160–170 þmoniø, o neakivaizdiniame 

skyriuje – po 70–80. Pvz., 1984–1985 m. m. fakulteto studentø 

buvo daugiau kaip 1,5 tûkstanèio. Ið jø stacionariniame skyriuje mokësi 

beveik 900, o neakivaizdiniame – daugiau kaip 600 studentø. 

Fakultete 2004 m. dirbo 91 mokslo darbuotojas. Tarp jø 61, turintis 

mokslinius laipsnius ir vardus: 10 profesoriø habil. daktarø, 2 

profesoriai daktarai, 33 docentai daktarai, 14 daktarø, 2 docentai be 

mokslo laipsnio. Ið kitø institucijø dirbo 7 profesoriai habil. daktarai, 

2 habil. daktarai, 4 docentai daktarai, 9 mokslo daktarai. Taigi fakultete 

susitelkë gausus aukðèiausios kvalifikacijos dëstytojø kolektyvas. 

Katedros dëstytojai 1968 metais. Ið kairës – L. Matvejeva, M. Jakoveris, 

B. Jasaitytë, J. Petrulis, M. Karosienë ir E. Stankûnienë 

14


VPU Gamtos mokslø fakultetas (toks pavadinimas suteiktas 1992 m.) 

pastaruosius 10 metø sparèiai augo. Daugëjo priimamø studentø, o 

kartu ir pedagoginio personalo. Vyko natûralûs administraciniai pertvarkymai, 

buvo kuriamos naujos katedros. 2004 m. fakultete buvo 8 

katedros: Bendrosios geografijos, Regioninës geografijos, Botanikos, 

Zoologijos, Chemijos, Kûno kultûros teorijos, Sporto metodikos ir Buities 

kultûros. 

Pagrindinës moksliniø tyrimø kryptys fakultete yra trys: Biologinës 

ávairovës funkcionavimas aplinkoje, Gamtos, socialiniø ir technologijø 

dalykø mokymas reformuotoje mokykloje bei Cheminiø technologiniø 

ypatumø tyrimai. Ðiuose tyrimuose dalyvauja ir Geografijos 

katedrø dëstytojai. Be to, fakultetas ir katedros rengia tarptautines 

ir respublikines mokslines konferencijas, dalyvauja ðalies ir tarptautinëse 

moksliniø tyrimø programose. Fakulteto dëstytojai yra daugelio 

respublikiniø leidiniø redakciniø kolegijø nariai, aktyviai reiðkiasi 

tarptautiniø institucijø bei organizacijø veikloje. 

Tiek fakulteto, tiek Instituto veiklai svarbi buvo ir Geografijos katedra. 

Pamaþu daugëjant studentø, ji tapo ne tik didþiausia fakulteto 

katedra, bet ir viena ið didþiausiø dalykiniø Instituto katedrø. Kai 

kuriais metais á stacionariná skyriø buvo priimama iki 80, á neakivaizdiná 

– po 40–50 studentø. Katedros dëstytojø jau daug metø yra 

daugiau kaip 20 ir pastaraisiais metais ðis skaièius nedaug svyruoja. 

Parengtø specialistø, turinèiø geografiná iðsimokslinimà, skaièiumi jai 

niekas Institute neprilygsta. Katedros absolventø skaièius siekia 2808. 

2000 m. buvusi Geografijos katedra reorganizuota á dvi katedras: 

Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos. Bendrosios geografijos 

katedroje 2004 m. dirbo 1 profesorius habil. daktaras, 2 habil. 

daktarai, einantys profesoriaus pareigas (ne visu etatu), 4 docentai 

daktarai, 4 lektoriai daktarai, 4 asistentai, 3 laborantai. Katedros dëstytojø 

darbas buvo orientuotas dviejomis mokslo tyrimø kryptimis: á 

Klimato kaitos ir antropogeniniø procesø, Lietuvos kraðtovaizdþio analizës 

tyrimø sklaidà ir á Geoedukologiniø tyrimø ir geografiniø informaciniø 

technologijø sklaidà bendrojo lavinimo mokykloje. Dëstytojai 

moksliniø tyrimø duomenis skelbia mokslo leidiniuose, áraðytuose 

á Mokslo ir studijø departamento patvirtintà sàraðà, uþsienio recenzuojamuose 

mokslo leidiniuose ir þurnaluose bei pateikia studentams 

per paskaitas. Be to, jie dalyvauja ðalies ir tarptautinëse programose, 

vyksta á uþsienio universitetus kelti kvalifikacijos (staþuotës). 

Regioninës geografijos katedroje dirba 1 profesorius daktaras, 2 

docentai daktarai, 4 lektoriai daktarai ir 5 asistentai. Ðioje katedroje 

nuo 2000 m. rengiami dar ir turizmo vadybos specialistai. Katedros 

15


dëstytojø moksliniø tyrimø kryptys trys: Lietuvos regioninë transformacija: 

geodinaminiai ir socialiniai pokyèiai; Lietuvos turizmo potencialo 

geografinis sàlygotumas; Geografinis ugdymas ir informacinë 

visuomenë. Ðios katedros darbuotojai taip pat dalyvauja ðalies ir tarptautinëse 

programose, staþuojasi kitø ðaliø universitetuose, patys 

organizuoja ir dalyvauja kitø rengiamose konferencijose, skaito praneðimus. 

Þemiau pateikiame svarbiausius geografijos katedrø veiklos momentus 

per 60 metø. 

II.2. Mokomojo proceso organizavimas ir specialistø rengimas 

Parengti aukðtos kvalifikacijos specialistus – svarbiausias kiekvienos 

aukðtosios mokyklos uþdavinys. Já ágyvendinti ámanoma tik 

gerai organizavus mokymo procesà, turint gerà materialinæ bazæ ir 

dirbant kvalifikuotiems dëstytojams. 

II.2.1. Mokymo programos (mokymo planai) 

Pagrindinis aukðtos kvalifikacijos specialistø rengimo dokumentas, 

reglamentuojantis mokymo procesà aukðtojoje mokykloje, yra 

mokymo planas. Jis sudaromas kiekvienai specialybei ar jø deriniams. 

Planuose nurodyta studijø laikas, semestrø skaièius ir trukmë, mokymo 

dalykø, egzaminø, áskaitø, kursiniø darbø skaièius, atlikimo laikas, 

mokomosios, gamybinës bei pedagoginës praktikos, jø trukmë ir 

daug kitø mokymo procesà reglamentuojanèiø dalykø. 

Iki Atgimimo mokymo planai buvo bendri visai buvusiai Tarybø 

Sàjungai ir tik retai, iðimties tvarka, po ilgø svarstymø buvo galima 

sudaryti ir vietinius specialius mokymo planus. Dël to ir geografai 

Pedagoginiame institute ilgà laikà buvo rengiami pagal centralizuotus 

mokymo planus. Tik atkakliomis mûsø pastangomis Maskvoje 

buvo patvirtintas unikalus geografijos ir fizinio lavinimo mokytojø 

rengimo planas. Po Nepriklausomybës atkûrimo buvo sudaromi autentiðki 

mokytojø rengimo planai, panaudojant ir Vakarø ðaliø patirtá, 

ir atsiþvelgiant á savo kraðto poreikius. 

Trumpai supaþindinsime su svarbiausiais kai kuriø buvusiø ir dabartiniø 

mokymo planø skyriais ir jiems skirtu laiko biudþetu. 

16


II.2.1.1. Stacionarinio skyriaus mokymo programos 

(mokymo planai) 

Iðskyrus pirmuosius pokario metus, stacionariniame skyriuje visà 

laikà buvo rengiami vadinamieji plataus profilio geografijos mokytojai. 

Jie, be geografijos, studijavo ir kità specialybæ – biologijà, istorijà, 

pedagogikà, fiziná auklëjimà. Iki 1957 m. stacionariniame skyriuje 

buvo parengtas 201 mokytojas, turintis vien tik geografijos specialybæ. 

Plataus profilio geografijos mokytojø rengimo tikslingumà visiðkai 

patvirtino gyvenimas, nes geografijos pamokø pagrindinëse ir 

negausiose vidurinëse mokyklose nepakanka visam mokytojo krûviui. 

Pateikiame geografijos ir fizinio auklëjimo mokymo plano, galiojusio 

aðtuntajame deðimtmetyje, apþvalgà (pagal já parengta daugiausia 

geografijos mokytojø). Valandø santykis ir dalykai buvo analogiðki 

ir kituose mokymo planuose. Apskritai santykis tarp pirmos ir antros 

specialybiø buvo 2:1. Pagal toká santyká vykdavo auditoriniai uþsiëmimai, 

buvo atliekamos praktikos. 

Visø buvusiø mokymo planø struktûra labai panaði. Kiekviename 

ið jø buvo politiniø ir visuomeniniø, pedagoginiø ir psichologiniø, 

pirmosios ir antrosios specialybës dalykø, mokomøjø lauko ir peda- 

Lauko praktika prie Þaliøjø eþerø 

17


goginiø praktikø. Èia kiek plaèiau kalbësime tik apie pagrindinës 

specialybës dalykus, mokomàsias ir pedagogines praktikas, t. y. apie 

tuos dalykus, kurie susijæ su konkreèia specialybe ir priskiriami Geografijos 

katedrai. 

Iki Atgimimo buvusiuose plataus profilio geografø rengimo planuose 

geografijos specialybei (paskaitoms, seminarams, laboratoriniams 

darbams) buvo skirta apie 1900 valandø. Svarbiausios disciplinos 

buvo geologija, bendroji fizinë geografija, þemynø fizinë geografija, 

pasaulio ekonominë ir socialinë geografija, dirvoþemio, augalø, 

gyvûnø geografija, kartografija su topografijos pagrindais, geografijos 

mokymo metodika, Lietuvos geografija, kraðtotyra ir kai kurie kiti 

dalykai. Reikëtø priminti, kad Lietuvos geografijos kursà buvo leista 

dëstyti tik po ilgai trukusio svarstymo Aukðtojo ir specialiojo vidurinio 

mokslo ministerijoje Maskvoje. Be to, ið geografiniø disciplinø 

buvo raðomi du kursiniai darbai, paþangiausi studentai galëjo rengti 

diplominius darbus. 

Toks teoriniø (auditoriniø) valandø kiekis leido tinkamai parengti 

mokytojus geografijos mokymui vidurinëse mokyklose. Nemaþa laiko 

buvo skiriama pratyboms laukuose. Ið viso lauko praktikos vyko 

114 dienø (po 6 valandas). Atskirø dalykø lauko praktikø trukmë 

geografijos ir fizinio auklëjimo mokymo plane buvo nurodyta tokia: 

18 

I kursas Geologija 6 d. 

Bendroji fizinë geografija (klimatas) 6 d. 

Topografija 12 d. 

Augalø geografija 6 d. 

Gyvûnø geografija 6 d. 

II kursas Geologija 6 d. 

Bendroji fizinë geografija 

(hidrologija ir geomorfologija) 12 d. 

Dirvoþemio geografija 6 d. 

III kursas Lietuvos geografija 12 d. 

Kraðtotyra 12 d. 

IV kursas Kompleksinë praktika 30 d. 

Ið viso 114 d. 

Mokomosios lauko praktikos vyko Vilniaus apylinkëse, agrobiologinëje 

stotyje Tamoðavoje, kitose Lietuvos vietose. Kompleksinës praktikos 

marðrutai siekdavo ne tik Krymà, Kaukazà, Uþkaukazæ ar Kolos 

pusiasalá, bet ir Vidurinæ Azijà, Baikalo eþerà ar net Kurilø salas.


Pakankamai laiko minëtame plane (ir kituose planuose) buvo skirta 

pedagoginei praktikai. Jau nuo pirmo iki treèio kurso vyko visuomeninë 

paþintinë pedagoginë praktika. Per jà buvo susipaþástama su 

mokyklos darbo organizavimu, klasës vadovo darbu, dirbama su moksleiviø 

organizacijomis, ruoðiamasi pedagoginei praktikai. 

Pedagoginë praktika buvo atliekama ketvirtame ir penktame kursuose. 

Ketvirtame ji truko 36, o penktame – 48 dienas. Du treèdaliai 

ðio laiko buvo skiriama geografijai. Ji buvo atliekama geriausiose 

Lietuvos, daugiausia Vilniaus miesto mokyklose, turinèiose gerà materialinæ 

bazæ, puikius mokymo kabinetus, o svarbiausia, gerus geografijos 

mokytojus. Per praktikas buvo ne tik vedamos pamokos, bet ir 

dirbamas visas kitas mokytojo darbas. 

Bakalaurø rengimas. Vëliau minëti stacionarinio skyriaus mokymo 

planai ðiek tiek keitësi, geografijai skirtø valandø maþëjo. Taèiau 

ryðkiausiai planai pasikeitë paskutiniais metais, po Nepriklausomybës 

atkûrimo, gerokai pakitus studijø struktûrai. Mokymo planø pasikeitimà 

lëmë tai, kad buvo pradëti rengti mokytojai bakalaurai, 

kuriø studijos (vienos specialybës) trunka 4 metus. Be to, visoms 

specialybëms skiriamø valandø skaièius buvo suvienodintas. Dël to 

iðkilo problema, kaip parengti plataus profilio geografijos mokytojus. 

Suvienodinus visoms specialybëms skiriamø valandø skaièiø, geog- 

Palydime iðvykstanèiuosius á tolimàjà geografijos lauko praktikà 

19


rafijos specialybës bakalaurams rengti skirtø auditoriniø valandø sumaþëjo 

beveik treèdaliu. Maþiau laiko lieka ir mokomosioms lauko ir 

pedagoginëms praktikoms. 

Naujø mokymo planø turinys gerokai pakeistas. Atsiþvelgiant á 

Vakarø ðaliø patirtá, kur geografija priklauso socialiniø mokslø blokui, 

daugiau vietos skiriama visuomeninei, t. y. ekonominei ir socialinei 

geografijai. Mokymo planus papildë tokios disciplinos: ávadas á 

ekonominæ ir socialinæ geografijà, ekonomikos pradmenys, geografijos 

kompiuterizavimas, komunikacijø geografija ir kiti dalykai. Naujuose 

mokymo planuose, be privalomø dalykø, yra nemaþai pasirenkamø 

ir alternatyviø disciplinø. Tai padeda studentams geriau realizuoti 

savo tikslus. Kur kas daugiau vietos èia skirta savarankiðkam 

studentø darbui ir jo kontrolei. 

Taigi auditoriniø valandø sumaþëjimà bakalaurø rengimo planuose 

tenka kompensuoti savarankiðku studentø darbu, sumaþintà praktikoms 

skirtà laikà – intensyvesniu darbu. Mokomosioms lauko ir 

pedagoginëms praktikoms naujuose planuose laiko skirta beveik du 

kartus maþiau, iðimtis – Lietuvos geografija. Ðiam dalykui ankstesniuose 

planuose buvo skirta visai nedaug dienø. Stacionarinio skyriaus 

bakalaurø rengimo planuose mokomosioms lauko praktikoms 

skirta 60 dienø, pedagoginei praktikai – 48. 

Dël minëtø struktûriniø mokymo planø pasikeitimø nerengiami plataus 

profilio geografijos mokytojai. O tokios specialybës mokytojai, 

maþëjant geografijos pamokø vidurinëje mokykloje, labai reikalingi. 

2002 m. ásigaliojus Aukðtojo mokslo ástatymo pataisoms, nuo 2002 m. 

universitetiniø studijø apimtis turi bûti ne maþesnë kaip 140 kreditø 

ir ne didesnë kaip 180 kreditø. Universiteto studijø programas tvirtina 

senatas. Priëmimo sàlygas nustato pati aukðtoji mokykla, suderinusi 

jas su Ðvietimo ir mokslo ministerija. 

Tarp kitø aukðtojo mokslo universitetiniø pirmosios pakopos studijø 

programø Valstybiniame programø registre, tarp fiziniø mokslø 

studijø, yra áregistruota ir geografijos studijø programa. 

20 

Naujas 

kodas 

1 lentelë 

Pirmosios pakopos (bakalaurø) studijø programa 

Programos 

pavadinimas 

Mokymosi trukmë 

(metai) 

D V N 

61206P101 Geografija 4 4 5 

Suteikiamas laipsnis ir (ar) 

profesinë kvalifikacija 

Geografijos bakalauras, 

mokytojas

Gamtos mokslø fakultete, vieninteliame visame universitete, 2001– 

2002–2003 mokslo metais visi dalykai buvo studijuojami „blokais“. 

Jø esmë yra ta, kad kursas buvo iðdëstomas per 2–3 savaites ir uþ já 

atsiskaitoma suvestiniu paþymiu arba laikant egzaminà. Iðryðkëjus 

tokio studijø bûdo trûkumams, nuo 2003 m. rudens semestro bakalaurai 

vël mokosi pagal bendrà visam semestrui sudarytà tvarkaraðtá, 

o magistrai ir toliau studijuoja „blokø“ principu. 

Iki 2004 m. studentø á pirmà kursà buvo priimama vis daugiau. 

2004 m. rudená á dieniniø studijø geografijos specialybës pirmà kursà 

buvo priimta 80 studentø, o á neakivaizdiniø studijø – 50 studentø. 

Dieninëse studijose valstybës finansuojamos vietos sudarë 50%, ið dalies 

apmokamos vietos – 25% ir nefinansuojamos vietos (studijuojama 

savo lëðomis) sudarë 25%. Abiturientai yra priimami pagal mokyklø 

baigimo atestatø paþymius, kadangi jie stodami á universitetà 

egzaminø nelaiko. 

2 lentelë 

Antrosios pakopos (magistrø) studijø programa 

Naujas 

kodas 

Programos 

pavadinimas 

Mokymosi trukmë 

(metai) 

D V N 

62106P103 Geografija 2 2 2 


Suteikiamas laipsnis ir (ar) 

profesinë kvalifikacija 

Geografijos magistras, 

mokytojas 

Nors studentø padaugëjo dvigubai, dëstytojø etatø liko tiek pat, 

todël dëstytojø krûviai labai iðaugo. 

2002 m. birþelio 26 d. nutarimu ir liepos 1 d. VPU rektoriaus ásakymu 

buvo patvirtinti nauji dëstytojø pedagoginio darbo krûvio normatyvai. 

Jie pradëti taikyti nuo 2003 m. vasario 1 dienos. Dokumente 

yra nurodyta, kaip reikia apskaièiuoti dëstytojø darbo krûvá, taèiau 

nekalbama apie maksimalø dëstytojø metiniø valandø skaièiø. 

Apibendrinti pokariniai duomenys leidþia susidaryti vaizdà, kaip 

buvo rengiami geografijos mokytojai Vilniaus pedagoginiame universitete 

(anksèiau institute). 1957–1965 m. buvo rengiami geografijos-biologijos 

specialybiø mokytojai. Per 9 metus jø iðleista 224. Per 

trejus metus (1964–1966 m.) parengti 67 geografijos-istorijos specialybiø 

mokytojai. Daugiausia mokytojø parengta 1966–1992 metais. 

Per tà laikotarpá geografijos-fizinio auklëjimo specialybiø mokytojø 

diplomus gavo net 888 absolventai. 1993–2004 m. vël buvo rengiami 

tik vienos, t. y. geografijos specialybës mokytojai. Per ðá laikotarpá 

diplomus gavo 369 jaunieji geografijos specialistai. 

21


Dvigubø specialybiø mokytojai buvo rengiami ir vakariniame skyriuje. 

1993–2003 m. tame skyriuje diplomus gavo 159 specialistai. 

Ið viso po karo iki 2004 mokslo metø Vilniaus pedagoginis universitetas 

parengë 3473 geografijos mokytojus (kartu su kitomis specialybëmis). 

Tai daugybë specialistø, taèiau geografijos mokytojø su 

aukðtuoju iðsilavinimu vis dar trûksta. 2002 m. duomenimis, mokytojø, 

dëstanèiø geografijà be aukðtojo iðsilavinimo, buvo 29%. 

Nuo 2002 m. sausio 1 d. ásigaliojo Aukðtojo mokslo ástatymo pataisos, 

kuriose numatyta parama studentams. Jose nurodyta, kokiam 

tikslui skiriamos valstybës paskolos: studijø ámokoms, jeigu jos nebuvo 

sumokëtos valstybës lëðomis; gyvenimo iðlaidoms ir studijoms uþsienyje. 

Sudarant sàraðus paskolai gauti pirmenybë buvo teikiama 

studentams, kurie pagal LR ástatymus turëjo teisæ gauti socialinæ paðalpà, 

kuriø paþymiø vidurkis buvo didesnis, kurie anksèiau buvo 

gavæ paskolà ið fondo. Kaip keitësi paskolos dydis dieniniø studijø 

studentams, parodyta 3 lentelëje. 

3 lentelë 

Studentams valstybës skiriamos paskolos dydis 

Metai 1999 2000 2001 2002 

Vidutiniškai vienam studentui litais 67,78 130,85 178,74 155,23 

22 

Katedros dëstytojø kolektyvas 1975 m.

Stacionarinio skyriaus studijø programa. Naujosios programos 

(tarp jø ir jubiliejiniø 2005 m.) atitinka kvalifikacinius aukðtojo iðsilavinimo 

bei pedagogø rengimo standarto numatytus reikalavimus. Geografijos 

studijø programa yra áregistruota Lietuvos studijø ir mokymo 

programø registre. 

Studijø programa reglamentuoja studijø trukmæ, studijuojamø dalykø 

pavadinimus, studijø kreditø skaièiø, auditorinio ir savarankiðko 

darbo valandas, atestacijø skaièiø, baigiamøjø egzaminø pavadinimus, 

kvalifikacinio laipsnio ir profesinës kvalifikacijos pavadinimus. 

1 semestras (rudens), 20 savaièiø 

# 

Dalykai 

Iš viso 

Kre- 

valandø 

ditai Per sav. Iš viso 

audit. audit. 

Valandos 

PasPratykaitosbos Atesta- 

Lab. Savar. 

cijos 

darbai d. 

Katedra 

1. Informatika 2 80 3 48 16 32 32 SP 53 

2. Sveikatos ugdymas 3 120 3 48 32 16 72 E 62 

3. Uþsienio k. (anglø, prancûzø 

arba vokieèiø) 

3 120 4 64 64 56 E 81, 84, 86 

4. Geomorfologija su geologijos pagrindais 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

5. Biogeografija ir dirvoþemiø geografija 4 160 7 112 48 64 48 E 25 

6. Ávadas á visuom. geografijà 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

7. Gamtamokslinë ir ekonominë statistika 2 80 3 48 16 32 32 SP 25 

8. Kûno kultûra 

(nekreditinis dal.) 

0 32 2 32 0 32 0 0 Atlikta SC 

Iš viso ne mažiau kaip: 20 800 30 448 176 80 192 352 5/2 

2 semestras (pavasario), 20 savaièiø 

1. Lietuviø kalbos kultûra ir specialybës kalba 3 

2. Uþsienio k. (anglø, prancûzø 

arba vokieèiø) 


120 4 64 64 56 E 42 

3 120 4 64 64 56 E 81,84, 

86 

3. Geomorfologija su geologijos pagrindais 2,5 100 4 64 32 32 36 E 25 

4. Topografija 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

5. Lauko tyrimø metodika 2 80 3 48 32 16 32 SP 25 

6. Meteorologija 2,5 100 4 64 32 32 36 E 25 

7. Gamtinës geografijos ir geologijos 

lauko praktika 

4 160 160 SP 25 

8. Kûno kultûra 

(nekreditinis dal.) 

0 32 2 32 32 Atlikta SC 


23


24 


1. Ekonomika 2 80 2 32 16 16 48 SP 32 

2. Filosofija 4 160 5 80 48 32 80 E 33 

3. Bendroji fizinë geografija 

(hidrologija, geografinë sfera) 

4,5 180 7 112 64 48 68 E 25 

4. Kartografija 2,5 100 4 64 32 32 36 E 25 

5. Kraštotyra ir turizmas 2 80 3 48 16 32 32 SP 25 

6. Gyventojø ir gyvenvieèiø geografija 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

7. Pasirenkamas geografijos dalykas 2 80 3 48 16 32 32 SP 25 



1. Bendroji ir diferencinë psichologija 3 120 4 64 32 32 56 E 68 

2. Meninis ugdymas 2 80 3 48 16 32 32 SP 64 

3. Þemynø geografija 4 160 8 128 64 64 32 E 25 

4. Vandenynø geografija 2,5 100 4 64 32 32 36 E 25 

5. Visuomeninë geografija 2,5 100 4 64 32 32 36 E 25 


7. Gamtinë ir visuomeninë geografijos 

lauko praktika 

4 160 160 SP 25 

Iš viso ne mažiau kaip: 20 800 26 416 208 208 384 4/3 


1. Socialinë psichologija 2 80 2 32 16 16 48 SP 68 

2. Raidos ir pedagoginë psichologija 3 120 4 64 32 32 56 E 68 

3. Pedagogika (didaktika ir auklëjimo 

teorija ir metodika) 

4 160 5 80 48 32 80 E 66 

4. Þemynø geografija 3 120 5 80 48 32 40 E 25 

5. Lietuvos gamtinë geografija 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

6. Pasirenkamas geografijos dalykas 3 120 3 48 32 16 72 E 25 

7. Laisvai pasirenkamas dalykas 2 80 2 32 32 48 SP 25 

Iš viso ne mažiau kaip: 20 800 25 400 240 64 96 400 5/2



1. Ugdymo sistemos 4 160 5 80 64 16 80 E 66 

2. Lietuvos visuomeninë geografija 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

3. Geografijos didaktika 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

4. Pasirenkamas geografijos dalykas 4 160 3 48 32 16 112 SP 25 

5. Laisvai pasirenkamas dal. 2 80 3 48 32 16 32 SP 25 

6. Kompleksiniai geografiniai vietovës tyrimai 4 160 160 SP 25 


7 semestras (rudens), 20 savaièiø (ið jø 4 sav. – nuo sausio 10 d. 

iki vasario 6 d. – pedagoginë praktika) 

1. Pedagoginë praktika 4 160 1* 12* 12* 148 SP 62,66,68 

2. Pasaulio ûkio ðakø geografija 5,5 220 8 96 48 48 124 E 25 

3. Geografijos didaktika 4 160 6 72 36 36 88 E 25 

4. Gamta ir civilizacijos 2,5 100 3 36 24 12 64 E 25 


6. Spec. lav. dalykø kursinis darbas 2 80 80 SP 25 


* auditorinis darbas fakulteto nuoþiûra 

8 semestras (pavasario), 20 savaièiø (ið jø 4 sav. – nuo vasario 7 d. 

iki kovo 6 d. – pedagoginë praktika) 

1. Pedagoginë praktika 4 160 160 SP 

2. Politologija ir sociologija 2 80 3 36 24 12 44 SP 37 

3. Regioninë socialinë-ekonominë geografija 4 160 8 96 48 48 64 E 25 

4. Aplinkosauga 2 80 3 36 24 12 44 E 25 

5. Globalinës problemos 2 80 3 36 24 12 44 E 25 

6. Politinë geografija 2 80 3 36 24 12 44 SP 25 




Ið viso studijø programoje ne maþiau kaip: 160 6400 202 2991 1513 399 1079 3409 30/25 

25


Absolventui, ávykdþiusiam visà studijø programà, iðlaikiusiam baigiamuosius 

egzaminus (ir/arba apgynusiam baigiamàjá darbà) ir surinkusiam 

160 studijø kreditø, suteikiamas geografijos bakalauro 

laipsnis ir mokytojo profesinë kvalifikacija. 

Studijø programà parengë: A. Stanaitis, R. Kontvainas, S. Stanaitis, 

K. Ðvedas. 

Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos katedrose kiekvienam 

programos dalykui yra parengti „Studijø dalyko lapai“, kuriuose 

pateikiama savarankiðko studento darbo turinys, jo apimtis, 

atestacijos, dalyko anotacija ir naujausios literatûros sàraðas. Be to, 

sudaromas studijø grafikas kiekvienam semestrui. 

Á kalendoriná studijø grafikà áraðoma: privalomø, alternatyviai pasirenkamø 

ir laisvai pasirenkamø dalykø pavadinimai, jø studijø vieta 

ir trukmë, auditorinio ir savarankiðko darbo valandø skaièius per 

savaitæ, atsiskaitymø datos ir formos, kursiniø ir diplominiø darbø 

raðymo ir gynimo laikas, kolokviumø ir kontroliniø darbø datos, pedagoginiø 

ir mokomøjø praktikø trukmë ir vieta. 

Stacionariø studijø programose dieninëms studijoms skiriama ne 

maþiau kaip 2400 auditorinio darbo valandø, vakarinëms studijoms 

– ne maþiau kaip 2000, o neakivaizdinëms studijoms – ne maþiau 

kaip 1280 auditorinio darbo valandø. Atsiskaitymas uþ iðklausytus 

kursus yra dvejopas: suvestinis paþymys (SP) ir egzaminas (E). Suvestiná 

paþymá studentas sukaupia per visà semestrà uþ lankomumà, 

pratybas, kolokviumus ir galutiná þiniø patikrinimà. 

Programos struktûra. 2002 m. balandþio 30 d. VPU rektoriaus 

ásakymu Nr. 202 buvo patvirtintos studijø programø dalykø grupës. 

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykø grupei skirta 48 kreditai, 

programos pagrindø dalykø grupei – 40 kreditø, programos specialaus 

lavinimo dalykø grupei – 64 kreditai ir laisvai pasirenkamø 

dalykø grupei – 8 kreditai. 

Privalomoji studijø programos dalis kvalifikaciniam bakalauro laipsniui 

ágyti yra suskirstyta á studijø dalykø blokus. 

Pirmasis blokas yra bendrojo lavinimo ir socialinio aukðtojo lavinimo. 

Jis apima 33% (53 kreditus) visos studijø programos. Ið jø 12,5% 

(20 kreditø) skirta humanitariniams, socialiniams ir informatikos pagrindams 

ir 20,5% (33 kreditai) – pedagogikos, psichologijos dalykams, 

jø baigiamiesiems egzaminams ir pedagoginei praktikai. Privalomø 

dalykø blokui priklauso ir viena ið ðiø kalbø: anglø, vokieèiø 

arba prancûzø. 

26


Lauko praktika Dusios eþero pakrantëje 1979 m. 

Antràjá blokà sudaro bendrieji geografijos pagrindai. Jam skiriama 

30% (48 kreditai) visos studijø programos. 

Treèiàjá blokà sudaro specialaus lavinimo dalykai. Jiems skirta 32% 

(51 kreditas) visos studijø programos. 

II–IV kursø studentams sudarytos galimybës rinktis alternatyviai 

ir laisvai pasirenkamus dalykus. Jø daugëja aukðtesniuose kursuose. 

Analogiðkai didëja ir savarankiðko darbo apimtis. 

Visà geografijos bakalaurø programà sudaro 160 kreditø (6400 valandø). 

Ið jø 2991 yra auditorinë valanda (paskaitos sudaro 1513 val., 

laboratoriniai darbai ir pratybos – 1478 val.). Savarankiðkam darbui 

skiriama 3409 val. Tarp alternatyviai pasirenkamø dalykø yra siûloma: 

geografijos mokymas kompiuteriu, geografiniø atradimø istorija, 

Lietuvos geografijos istorija, pasaulio saugomos teritorijos, kraðtovaizdþio 

geografijos pagrindai ir kiti dalykai (ið viso 14 kreditø). 

Tarp laisvai pasirenkamø dalykø, kuriuos gali pasirinkti kitø specialybiø 

ir netgi kitø universitetø studentai, yra áraðyta: nepamokinë 

geografinë veikla mokykloje, lyginamoji planetografija, baigiamojo darbo 

raðymo metodika, kultûrø geografija, religijø geografija, pasaulio 

nacionaliniai parkai, taikomoji klimatologija, geografinës informacinës 

sistemos, geografija ir etnogenezë ir kiti (ið viso 8 kreditai). 

27


Gaila, taèiau labai sutrumpintos privalomos lauko praktikos. Joms 

skirta tik 12 kreditø. Dël to atskirø dalykø praktikos sutrumpëjo iki 

minimumo, t. y. iki 3 dienø. Tolimajai praktikai skirta 10 dienø. Papildomos 

iðlaidos, susijusios su lauko praktikomis, studentams ðiuo 

metu nëra apmokamos. 

Pedagoginë praktika – sudëtinë studentø, bûsimø pedagogø, 

rengimo dalis, todël jai skiriama vis daugiau dëmesio. Absolventø 

apklausos rodo, jog pradëjus dirbti pedagoginá darbà labiausiai trûksta 

praktiniø metodiniø ágûdþiø. Bakalauro studijø programoje nuo 2004 

m. pedagoginës praktikos trukmë pailgëjo nuo 6 iki 8 savaièiø (po 4 

savaites 7–8 semestruose). Sujungus vientisa praktika – 8 savaièiø 

– atliekama 8 semestre. 

Bakalauro ir magistriniø studijø pedagoginës praktikos daugiausia 

vyksta Vilniaus miesto gimnazijose ir bendrojo lavinimo vidurinëse 

mokyklose. Tik nedidelë dalis studentø, atitinkamai motyvuojant, 

iðleidþiami atlikti praktikà á kitas Lietuvos mokyklas. Jau daug metø 

mûsø studentai ir magistrantai atlieka praktikà Vilniaus Karoliniðkiø 

gimnazijoje (mokyt. ekspertë S. Pleitienë), Tuskulënø vid. mokykloje 

(mokyt. ekspertë E. Valanèienë), Þvëryno gimnazijoje (mokyt. metodininkë 

K. Butkutë), Àþuolyno vid. mokykloje (vyr. mokyt. S. Jurðienë), 

Ryto vid. mokykloje (vyr. mokyt. V. Turbienë). Pradëtos organi- 

28 

Pokalbis su „Àþuolyno“ vidurinës mokyklos direktoriumi A. Tavoru 

pedagoginei praktikai prasidedant

zuoti praktikos Minties gimnazijoje, Baltupiø vid. mokykloje. 

Pedagoginëms praktikoms vadovauja doc. R. Kontvainas ir 

dr. B. Petkevièienë. Metodinæ praktikø dalá rengia doc. Z. Kairaitis. 

Bûtina paþymëti, kad artimiausiu metu programos vël bus keièiamos, 

kadangi yra patvirtintas Geografijos bakalaurø rengimo reglamentas. 

Jam ásigaliojus visos programos turës atitikti reglamento reikalavimus. 

Ta proga tenka pastebëti, kad numatoma parengti ir mokytojø 

rengimo reglamentà. Todël dar neaiðku, kaip ðie du reglamentai 

bus suderinti tarpusavyje. 

II.2.1.2. Neakivaizdinio skyriaus programos (mokymo planai) 

Neakivaizdiniu bûdu mûsø fakultete visà laikà buvo rengiami tik 

geografijos specialybës mokytojai. Mokymasis trunka 5 metus. Neakivaizdinio 

mokymo planas ir mokomojo proceso organizavimas gerokai 

skiriasi nuo stacionarinio skyriaus. Studentai neakivaizdininkai 

mokosi neatsitraukdami nuo tiesioginio darbo. Per metus jiems organizuojamos 

dvi sesijos, per kurias skaitomos paskaitos, atliekami laboratoriniai 

darbai, lauko praktikos. Taip pat organizuojami 6 konsultaciniai 

punktai (3 per pavasario semestrà ir 3 per rudens semestrà) 

atsiskaitymui. 

Studentai neakivaizdininkai studijuoja tuos paèius dalykus kaip ir 

stacionaro studentai. Taèiau jiems pagal mokymo planus skirta tik 

vienas treèdalis stacionarinio skyriaus planuose esanèiø teoriniø paskaitø 

ir pratybø laiko. Programiniai reikalavimai tokie pat kaip ir 

stacionare. 

Aptarsime, kokias mokomàsias lauko praktikas turëjo atlikti geografijos 

specialybës neakivaizdininkai iki bakalaurø rengimo pradþios. 

Tiek stacionariniame, tiek neakivaizdiniame skyriuje mokomosios 

lauko praktikos daugiausia buvo skirtos fizinei geografijai. Jø atlikimo 

vietos analogiðkos kaip ir stacionarinio skyriaus studentø. 

Áþanginë sesija 

Klimatologijos 2 d. 

Geologijos 2 d. 

Topografijos 4 d. 

I kursas 

Hidrologijos 2 d. 

Dirvoþemio geografijos 2 d. 

Geologijos 2 d. 


29


30 

II kursas 

Geologijos 2 d 

Geomorfologijos 2 d. 

III kursas 

Lietuvos geografijos 4 d. 

IV kursas 

Kompleksinë praktika 21 d. 

Ið viso 43 d. 

Neakivaizdininkams, kurie nedirbo mokykloje arba jeigu dirbo, bet 

nemokë geografijos, buvo privaloma pedagoginë praktika. Ketvirto ir 

penkto kursø studentai, konsultuojami mokytojo ir dëstytojo metodininko, 

privalëjo pravesti 6 áskaitines pamokas pasirinktoje mokykloje. 

Pastarøjø metø pasikeitimai neakivaizdiná mokymà maþiau palietë. 

Ir dabar neakivaizdininkø bakalauro studijos trunka 5 metus, t. y. 

jø studijø trukmë nepakito. Naujuose planuose daugiau vietos skiriama 

ekonominiams ir socialiniams dalykams, daugiau laiko – mokomosioms 

lauko praktikoms. Joms skirta 50 dienø, t. y . treèdaliu 

daugiau negu ankstesniuose planuose, pedagoginiø praktikø apimtis 

pasiliko tokia pati. 

Naujuosiuose mokymo planuose tiek stacionariniame, tiek neakivaizdiniame 

skyriuje numatytas intensyvesnis mokymas, labiau paremtas 

savarankiðku studentø darbu. Mokymo turinio apimtis ir rei- 

Katedros dëstytojai ir neakivaizdiniø studijø absolventai 1980 m.


kalavimai nëra sumaþëjæ. Svarbiausia, kad yra uþtikrinamas tinkamas 

geografijos mokytojø parengimas tiek stacionariniame, tiek neakivaizdiniame 

skyriuje. 

Naujausia 2004 m. Geografijos neakivaizdiniø studijø mokymo programa 

yra analogiðka apraðytai stacionariniø studijø programai. Skiriasi 

tik dalykø iðdëstymas per 10 semestrø, auditoriniø paskaitø, 

laboratoriniø darbø ir savarankiðko darbo valandø skaièius. Neakivaizdinio 

skyriaus studentams kur kas daugiau laiko skirta savarankiðkoms 

studijoms. 

II.2.1.3. Geografijos specialybës turizmo ðakos specialistø 

rengimas 

Ilgà laikà integruoti geografijos mokytojø ir turizmo specialistø 

rengimà juridiðkai nebuvo galima. Tokia galimybë atsirado tik suteikus 

aukðtosioms mokykloms teisæ turëti studijø krypties specialaus 

lavinimo ðakos programas (1997 m. ðvietimo ir mokslo ministro ásakymas 

Nr. 565). 

Remiantis minëtu ásakymu, Vilniaus pedagoginio universiteto Senato 

sprendimu 1999 m. lapkrièio 3 d. buvo nutarta, kad absolventams, 

kurie ávykdë ne maþesnæ kaip 45 kreditø (1800 val.) gretutinës 

specialybës programà, iðduodamas nustatytos formos kvalifikacinis 

paþymëjimas. 

Remiantis minëtais sprendimais, buvo parengta Turizmo ðakos programa, 

kuri 2000 m. geguþës 18 d. patvirtinta Gamtos mokslø fakulteto 

taryboje. Turizmo vadybos ðakos studijos mokamos. 

Pradëjus rengti turizmo vadybininkus, po dvejø metø, programa 

buvo tikslinama ir pildoma. Ávestos naujos disciplinos: turizmo marketingas 

(2 kreditai), turizmo teorija ir strategija (2 kreditai); prailgintas 

iki 4 savaièiø turizmo praktikos atlikimo laikas, du dalykai – Lietuvos 

istorijos ir kultûros paveldas (3 kreditai) ir Pasaulio istorijos ir 

kultûros paveldas (3 kreditai) – sujungti á vienà 3 kreditø apimties 

kursà. Papildþius programà, turizmo vadybos atðakos studijø apimtis 

padidëjo iki 31 kredito. Programos pakeitimai patvirtinti 2003 m. 

lapkrièio 3 d. VPU Gamtos mokslø fakulteto taryboje. 

31


Eil. 

Nr. 

1. 

Ávykdþius Turizmo vadybos atðakos programà, be ágyjamø gamtos 

mokslø bakalauro laipsnio ir bendrojo lavinimo mokyklos geografijos 

mokytojo profesinës kvalifikacijos, suteikiama turizmo vadybos kvalifikacija 

ir iðduodamas kvalifikacinis paþymëjimas. 

Studijø programà parengë: prof. A. Stanaitis, doc. S. Stanaitis, 

lekt. D. Èesnavièius, asist. G. Indriûnas. 

32 

4 lentelë 

Geografijos specialybës turizmo ðakos programa (turizmo 

dalykai) 

Dalykai 

5 semestras 

Turizmo ávadas ir 

turizmo rûðys 

Kre- 

ditai 

Iš 

viso 

val. 

Val. 

per 

savaitê 

Iš 

viso 

Pas- 

kaitø 

Pratybos, 

seminarai 

Lab. 

darbai 

Savaran- 

kiško 

darbo 

val. 

Sesijinis 

egz. 

arba 

kaupia- 

masis 

pažymys 

2 80 3 48 32 16 - 32 suv. paž. 

2. Istorijos ir kultûros paveldas 3 120 4 64 32 32 - 56 ses. egz. 

6 semestras 

1. Turizmo vadyba 2 80 3 48 32 16 - 32 suv. paž. 

2. 

3. 

Turizmo planavimas ir teisiniai 

pagrindai 

Turistiniai renginiai ir 

mokyklinis turizmas 

3 120 4 64 32 32 - 56 ses. egz. 

2 80 3 48 32 16 - 32 suv. paž. 

4. Praktika turizmo agentûrose 4 160 160 suv. paž. 

1. 

7 semestras 

Ekskursijø rengimo ir vedimo 

metodika 

3 120 4 64 32 32 - 56 ses. egz. 

2. Turizmo teorija ir strategija 2 80 3 48 32 16 - 32 suv. paž. 

3. Turizmo marketingas 2 80 3 48 32 16 - 32 suv. paž. 

1. 

8 semestras 

Turizmo informacinës ir 

rezervavimo sistemos 

3 120 4 64 32 32 - 56 ses.egz. 

2. Kelioniø rengimo metodika 2 80 3 48 32 16 - 32 suv. paž. 

3. 

4. 

Turizmo teorija ir praktika 

(kursinis darbas) 

Baigiamasis turizmo vadybos 

egzaminas 

2 80 80 suv. paž. 

1 40 baig egz.


Turizmo vadybos programà, integruotà á geografijos bakalauro 

studijø programà, sudaro trys dalys: bendrojo universitetinio lavinimo 

dalykø blokas, specialybës dalykø blokas ir turizmo vadybos 

ðakos dalykø blokas. 

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai, skirti pedagogams rengti, 

programoje sudaro 50 kreditø (2000 val.). Ne maþiau kaip pusë jø 

(25 kreditai – 1000 val.) tinka turizmo vadybos ðakai. 

Geografijos bakalaurø programoje specialybës dalykams skiriama 

110 kreditø (4400 val.). Ne maþiau kaip pusë visø valandø (55 kreditai 

– 2200 val.) tinka turizmo vadybos ðakos programai. 

Programoje turizmo vadybos ðakos teoriniams ir praktiniams dalykams 

skirta 31 kreditas (1240 val.). Èia dëstoma: turizmo ávadas ir 

turizmo rûðys; turizmo planavimas ir teisiniai pagrindai; turizmo vadyba; 

turizmo marketingas; turizmo teorija ir strategija; ir kt. Praktiniø 

dalykø grupæ sudaro ekskursijø rengimo, vedimo metodika, turizmo 

informacinës ir rezervavimo sistemos, turistiniai renginiai ir 

mokyklinis turizmas (4 lentelë). 

Turizmo vadybos atðakos studentai parengia kursiná darbà, atlieka 

4 savaièiø turizmo praktikà ir iðlaiko baigiamàjá egzaminà. 

Antroji turizmo vadybininkø laida 2003 m. 

33


Iðduodamas priedas, kuriame nurodoma iðklausyti teoriniai ir praktiniai 

dalykai bei jø ávertinimas. Ðis priedas negalioja be turizmo vadybininko 

paþymëjimo ir geografijos bakalauro diplomo, kadangi diplomo 

priede suraðyta geografijos studijø dalykai, jø apimtis ir ávertinimas. 

Turizmo vadybos specialistø rengimà organizuoja Regioninës 

geografijos katedra. 

Ðià specializacijà 2002 m. ágijo 14, 2003 m. – 19, 2004 m. – 12 

absolventø. 2005 m. treèiame ir ketvirtame kursuose mokosi 42 studentai. 

II.2.1.4. Mokytojø perkvalifikavimo kursai 

Jie veikë prie Geografijos katedros nuo 1993–1994 mokslo metø. 

Pagal sudarytus perkvalifikavimo planus mokslas truko trejus metus. 

Perkvalifikavimo kursai skirti mokytojams, dëstantiems mokykloje geografijà, 

bet turintiems kitø dalykø aukðtàjá iðsimokslinimà. O tokiø 

mokytojø, dirbanèiø pagrindinëse ir vidurinëse mokyklose, nemaþa. 

Kursuose studijuojami tik specialybës (geografijos) dalykai pagal 

sutrumpintà programà, atliekama kai kuriø dalykø lauko praktika. 

Tai gyvenimo padiktuota ir reikalinga mokytojø perkvalifikavimo forma, 

nes jie jau dësto geografijà ir kursuose tik atnaujina bei iðpleèia 

turimas geografijos þinias. 

Dabartiniu metu, siekiant geresnës mokymo kokybës, daugiau dëmesio 

skiriama profesinei mokytojø kompetencijai ugdyti. XXI a. geografijos 

mokytojas turi bûti pasiruoðæs priimti ir perteikti naujausià 

sparèiai besikeièianèio pasaulio informacijà. 

Naujausiame mokymo plane, skirtame mokytojams perkvalifikuoti, 

daugiau dëmesio skirta dalyko mokymo aktualijoms. Á mokymo 

programà átraukti tokie kursai: geografija ir kompiuteris, ugdymo 

inovacijos; siûloma daugiau pasirenkamø dalykø. Ypaè daug dëmesio 

skiriama praktiniam darbui auditorijose ir lauko praktikoms. 

Mokytojai noriai renkasi seminarus, skirtus aplinkotyros ir kitø 

praktiniø darbø metodikoms. Tai susijæ su geografijos turinio kaita 

bendrojo lavinimo mokyklose. Naujose ugdymo programose vis daugiau 

laiko skiriama praktinei geografijai, bandoma geografijà susieti 

su vaiko patirtimi. Todël ðie klausimai yra ir mokytojø perkvalifikavimo 

programoje. 

Á pirmàjà perkvalifikavimo grupæ 1993 mokslo metais buvo priimti 

9 klausytojai, turintys aukðtàjá iðsilavinimà. Ðios studijos nebuvo labai 

sklandþios dël nesubalansuoto perkvalifikavimo centro darbo, taèiau 

studijø programà jie ávykdë ir gavo geografijos mokytojø diplomus. 

34


Á antràjà grupæ 2001 m. buvo priimtas 31 klausytojas. Jø studijas 

ëmë kuruoti Bendrosios geografijos katedra, todël buvo studijuojama 

pagal numatytà programà. 2004 m. birþelio mënesá ðie klausytojai 

iðlaikë baigiamàjá egzaminà ir gavo geografijos mokytojø diplomus 

bei ágijo bakalauro laipsná. 

Mokytojø perkvalifikavimo kursø baigiamojo egzamino komisija 

2003 m. á geografijos perkvalifikavimo grupæ priimta 20 klausytojø, 

2004 m. – 21. Jø studijas organizuoja Vilniaus pedagoginio universiteto 

Pedagogø kvalifikacijos centras. Ðià programà kuruoja centro 

darbuotoja B. Kornilova. Su Bendrosios geografijos ir Regioninës 

geografijos katedromis yra suderinta ir patikslinta mokymo programa. 

Visas paskaitas ir lauko praktikas veda minëtø katedrø dëstytojai. 

II.2.1.5. Magistrø rengimas 

Po Nepriklausomybës atkûrimo reorganizavus pedagogø rengimà, 

gavus bakalauro diplomà studijos dar nesibaigia. Jos gali bûti 

tæsiamos magistrantûroje. Vieneriø metø magistrantûros studijos Geografijos 

katedroje pradëtos nuo 1993–1994 mokslo metø. Priimti 

tais metais planuota 10 studentø. Tiek magistrantø buvo priimta konkurso 

tvarka. Vienmetë magistrantûra buvo laikina. Ji pritaikyta absolventams, 

kurie mokësi penkerius metus. 

Á magistrantûrà ástoja geriausiai bakalauro studijas baigæ absolventai, 

sëkmingai apgynæ baigiamàjá (diplominá) darbà. Magistran- 

35


tûros laikas – tai teoriniø studijø ir átempto savarankiðko darbo metai. 

Iðklausomas apie 400 valandø apimties teoriniø dalykø kursas, 

atliekama 4 savaièiø pedagoginë praktika. Turi bûti parengtas ir 

sëkmingai apgintas magistrinis darbas. Po bakalauro studijø magistrantûroje 

mokomasi dvejus metus. 

Pirmoji geografijos magistrø laida 1994 m. nebuvo gausi. Magistro 

studijas baigë 7 absolventai. Vienas ið jø – Darius Èesnavièius liko 

dirbti Geografijos katedroje, apgynë disertacijà ir sëkmingai eina 

docento pareigas Regioninës geografijos katedroje. 

Magistrø rengimo programos pastaruosius 10 metø buvo nuolatos 

naujinamos ir tobulinamos. Tai daryti vertë besikeièianèios magistrø 

rengimo nuostatos. Dabartinës programos apimtis yra 80 kreditø 

(3200 val.). Ne maþiau kaip 25 kreditai yra skiriami teorinëms studijoms. 

Ne maþiau kaip 40% programos apimties skiriama moksliniams 

tyrimams bei bûtinam mokslinio tiriamojo pobûdþio baigiamajam darbui. 

Ið viso auditoriniø valandø yra 928 (paskaitoms – 464 val., pratyboms 

– 464 val.). Savarankiðkam darbui skiriama 2272 valandos. 

Pirmame ir antrame studijø semestruose numatyti alternatyviai 

pasirenkami bendrieji dalykai. Pirmame semestre – kultûros istorija 

arba mokslo filosofija, o antrame semestre – ðiuolaikinë didaktika 

arba modernioji psichologija (po 2 kreditus). 

36 

Antroji magistrø laida 1995 m.

Geografijos magistrø rengimo programa 


5 lentelë 

Dalykai Kreditai 

Iš viso 

valan- 

Per sav. Iš viso 

dø 

audit. audit. 

Valandos 

PasPratykaitosbos Lab. 

darbai 

Savar. 

d. 

AtestacijosKatedra 

1. Kultûros ávadas arba Mokslo 

filosofija (alternatyva) 

2 80 2 32 16 16 48 SP 33 

2. Teorinë geografija 4 160 6 96 48 48 64 E 25 

3. Regionalizacijos teorijos ir politika 2 80 2 32 16 16 48 SP 25 

4. Bendroji kraštotvarka 2 80 2 32 16 16 48 SP 25 

5. Urbanizacija ir miestø geografija 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

6. Pasirenkami geografijos dalykai 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

7. Mokslo tiriamasis darbas 4 160 2 32 16 16 128 SP 25 

Iš viso ne mažiau kaip: 20 800 22 352 176 176 448 3E– 4SP 


1. Ðiuolaikinë didaktika arba Modernioji psichologija 

2 80 2 32 16 16 48 SP 25 

2. Edukacinë geografija 2 80 2 32 16 16 48 SP 25 

3. Tarptautiniai ekonominiai santykiai 

4. Baltø oikumenos studijos 3 120 4 64 32 32 56 E 25 


6. Laisvai pasirenkami dalykai 2 80 2 32 16 16 48 SP 25 

7. Magistrinis darbas 2 80 80 SP 25 

8. Mokslo tiriamasis darbas 4 160 160 SP 25 

Iš viso ne mažiau kaip: 20 800 16 256 128 128 544 2E– 6SP 



1. Geografinës informacinës technologijos 3 120 4 64 32 32 56 E 25 

2. Geografijos mokslo minties studijos 4 160 6 96 48 48 64 E 25 

3. Visuomeninës geografijos 

teoriniai pagrindai 

3 120 4 64 32 32 56 E 25 


5. Laisvai pasirenkami dalykai 2 80 2 32 16 16 48 SP 25 

6. Magistrinis darbas 2 80 80 SP 25 

7. Mokslo tiriamasis darbas 3 120 120 E 25 

Iš viso ne mažiau kaip: 20 800 20 320 160 160 480 4E–2SP 

37


38 


Dalykai 

Iš viso 

Kre- 

valandø 

ditai Per sav. Iš viso 

audit. audit. 

Valandos 

PasPratykaitosbos Lab. 

darbai 

Atesta- 

Savar. 

cijos 

Katedra 

d. 

1. Pedagoginë praktika 4 160 160 SP 25 

2. Magistrinis darbas 16 640 640 DG 25 

Iš viso ne mažiau kaip: 20 800 800 2SP 

Ið viso studijø programoje: 80 3200 58 928 464 464 2272 9E– 

14SP 

Absolventui, ávykdþiusiam visà studijø programà, apgynusiam baigiamàjá 

darbà ir surinkusiam 80 studijø kreditø, suteikiamas geografijos 

magistro laipsnis ir mokytojo profesinë kvalifikacija. 

Studijø programà parengë VPU Bendrosios geografijos ir Regioninës 

geografijos katedros. 

6 lentelë 

Geografijos magistrantûros studijø programos privalomai 

pasirenkami dalykai 

Kursas Semestras Kreditø skaièius Dalyko pavadinimas 

I I 3 Pasirenkami geografijos dalykai: 

1. Lietuvos ir pasaulio integracijos studijos. 

2. Geocheminiai procesai geosistemose. 

I II 3 Pasirenkami geografijos dalykai: 

1. Regionø tyrimai. 

2. Poveikio aplinkai vertinimo metodologija. 

II III 3 Pasirenkami geografijos dalykai: 

1.Geografinës rinkodaros pagrindai. 

2. Aplinkos tyrimø metodologija. 

2003 m. yra parengta ir Edukologinës geografijos magistrantûros 

studijø programa. Tai specializuota pirmosios programos versija. Todël 

ðioje programoje privalomi dalykai yra tie patys. Skiriasi pasirenkami 

dalykai ir magistrinio darbo temos. Pavyzdþiui, ðioje programoje 

tarp pasirenkamø dalykø yra numatyta: Europos ðvietimo studijos, 

Geografinio ðvietimo monitoringas, Edukaciniø projektø rengimas ir 

vadyba, Geografijos edukologiniai tyrimai ir kiti.


7 lentelë 

Geografijos magistrantûros studijø programos laisvai pasirenkami 

dalykai 

Kreditø skaièius Dalykø pavadinimai 

1. Rekreacinë geografija 

2. Mikro- ir makroekonomikos pagrindai 

3. Geokonfliktologija 

2 

4. 

5. 

Tarptautiniø projektø rengimas 

Vadybos pagrindai 

6. Vandens iðtekliai ir jø apsauga 

7. Fiskalinë geografija 

8. Bendroji fenologija 

Tarp laisvai pasirenkamø dalykø siûloma: Geografijos sociologija, 

Lyginamoji edukacinë geografija, Ekonominis ðvietimas ir kiti. 

Magistro darbo rengimui yra skiriama 20 kreditø. Be to, antrame 

semestre (2 kreditai) yra skaitomas mokslinio darbo pagrindø kursas. 

Visas 4 semestras (16 kreditø) skirtas magistriniam darbui raðyti. 

Treèiame semestre numatytas specialybës didaktikos kursas (2 kreditai), 

o ketvirtame semestre – 4 kreditø pedagoginë tiriamoji praktika. 

Magistrantø pedagoginë praktika (ankðèiau – staþuotë) turi 

moksliná tiriamàjá pobûdá. Buvo parengta pedagoginës praktikos instrukcija, 

kurioje numatytos tokios edukologinio geografijos tyrimo 

kryptys: geografijos ðvietimo istorija, edukologijos teorija, didaktika, 

nepamokinë veikla, metodinë patirtis. Nors pedagoginë tiriamoji praktika 

trunka tik vienà mënesá ketvirtame semestre, taèiau jai rengiamasi 

visus metus. 

Bendrø auditoriniø valandø magistrantûros dieniniø studijø programoje 

neturi bûti maþiau kaip 928. Magistrantûros studijø programa 

atitinka bendruosius studijø programø reikalavimus, numatytus 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Nuosekliøjø studijø programø nuostatuose. 

Kiti reikalavimai, kuriuos privalo atitikti magistrø rengimo programos, 

yra ðie: savarankiðkas studentø darbas turi sudaryti ne maþiau 

kaip 30% studijø dalykø apimties. Be to, per semestrà studijuojamø 

dalykø negali bûti daugiau kaip 7, o vieno dalyko apimtis negali bûti 

maþesnë kaip 2 kreditai. Magistro studijose turi dëstyti tik profesoriai, 

docentai ir lektoriai (apgynæ disertacijas). 

2002 m. lapkrièio 15 d. ásigaliojo ÐMM ásakymas „Dël studijø programø 

registravimo“. Jame numatyta galimybë iðregistruoti programà, 

kai ji neatitinka nustatytø reikalavimø, kai nebenaudojama trejus 

metus ir kai pakeièiama arba sujungiama su kita programa. 

39


Programø vertinimà organizuoja ir atlieka Studijø kokybës vertinimo 

centras. Ðiame centre buvo ekspertuojama ir VPU geografijos 

magistrantûros studijø programa. Ávertinus buvusià magistrantûros 

programà, buvo nuspræsta jà akredituoti laikinai 2 metams, iki 2003 m. 

birþelio 30 dienos. Todël skubiai reikëjo parengti naujà programà, 

atitinkanèià visus reikalavimus. Sutelkus abiejø katedrø dëstytojø 

pastangas, vadovaujant katedrø vedëjams 2003 m. vasario mënesá 

buvo parengta nauja programa. 

Atlikus naujos programos ekspertizæ, komisija 2004 m. sausio 23 d. 

nusprendë Geografijos krypties (edukologinës geografijos pakraipos) 

magistro studijø programà akredituoti. Nuo 2003 m. rugsëjo 1 d. 

pagal ðià magistrantûros programà studijuoti priimta 13 studentø, jie 

jau baigë pirmo kurso studijas. 

Magistrantams parengti reikalavimai magistriniø darbø rengimui 

ir atsiskaitymui. Pirmame semestre magistrantai pasirenka temà ir 

darbo vadovà. Tema patvirtinama katedros ir fakulteto tarybos posëdþiuose. 

Su darbo vadovu aptariamas darbo rengimo planas. Antrame 

semestre kaupiama literatûra, parengiama darbo metodika, renkami 

kameraliniai ir lauko tyrimø duomenys. Treèiame semestre baigiama 

surinkti medþiagà, sisteminami duomenys, atliekamas eksperimentas, 

parengiama iki 30% darbo apimties. Atliktas darbas vertinamas 

áskaita. Ketvirtame semestre baigiama raðyti darbà. Perskaitomas 

praneðimas kasmetinëje magistrantø mokslinëje konferencijoje. 

Baigiamøjø egzaminø komisijoje ginamas magistrinis darbas. Konferencijoje 

savo darbà pristato ir pirmo kurso magistrantai. 

40 

8 lentelë 

1994–2004 m. magistrantûros absolventø skaièius 

Metai 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Iš 

viso 

Magistrantø 

skaièius 7 9 10 8 12 10 8 10 15 10 15 114


II.2.1.6. Mokslo daktarø rengimas 

Nuo 1993–1994 mokslo metø buvo ásteigta jungtinë Geografijos 

katedros, Vilniaus universiteto ir Geografijos instituto doktorantûra. 

Tai aukðèiausios kvalifikacijos specialistø – mokslo daktarø rengimo 

institucija. Á doktorantûrà priimama konkurso tvarka. Studijos 

trunka ne ilgiau kaip penkerius metus. Jø tikslas – parengti ir apginti 

daktaro disertacijà. 

Doktorantui vadovauti sudaromas disertacijos temai artimas 

problemas tyrinëjanèiø penkiø specialistø komitetas, skiriamas vadovas. 

Pirmaisiais metais doktorantas savarankiðkai studijuoja svarbiausias 

pasirinktos krypties disciplinas, laiko 7–8 egzaminus. Per likusá 

laikà rengia mokslø daktaro disertacijà. 

Pirmiausia reikëtø paþymëti, kad Bendrosios geografijos katedros 

doc. Olegas Pustelnikovas parengë habilituoto daktaro disertacijà 

tema „Kurðiø mariø dugno nuosëdø geochemija“. Disertacijà jis sëkmingai 

apgynë 1999 m. geguþës 7 d. Lenkijoje, Gdansko universiteto 

Geografijos, biologijos ir okeanologijos skyriuje. 

Nuo 1993 m. doktorantûroje buvo 4 doktorantai: Rimantas Verseckas, 

Virginijus Gerulaitis, Darius Èesnavièius ir Jolanta Vilèinskienë. 

Socialiniø mokslø srities Edukologijos krypties doktorantûroje 

studijavo Loreta Olberkytë ir Dalia Matuzevièiûtë. Pateikiame trumpus 

duomenis apie buvusius ir esamus doktorantus. 

Rimantas Verseckas á doktorantûrà ástojo 1993 09 01, iðlaikë 7 

egzaminus, paskelbë 4 mokslinius straipsnius. Jo disertacinio darbo 

tema – „Lietuvos gyventojø tautiniø maþumø demografiniai procesai“. 

Disertacijà buvo numatyta ginti 1998 m., bet susiklosèius tam 

tikroms aplinkybëms disertantas pakeitë darbovietæ ir disertacijos 

neparengë. 

Virginijus Gerulaitis studijuoti doktorantûroje pradëjo 1994 09 01. 

Jo darbo tema – „Merkio baseino upiø slëniø apgyvendinimo raida“. 

Disertacijà sëkmingai apgynë 1999 m. gruodþio 3 dienà. Ðiuo 

metu eina lektoriaus pareigas Regioninës geografijos katedroje. 

Darius Èesnavièius á doktorantûrà ástojo 1994 09 01. Jo disertacinio 

darbo tema – „Didþiøjø Lietuvos miestø priemiestiniø zonø þemës 

naudojimo geografiniai ypatumai“ (Vilniaus ir Klaipëdos priemiesèiø 

pavyzdþiu). Disertacija sëkmingai apginta 1999 m. spalio mënesá. 

D. Èesnavièius dabar eina docento pareigas Regioninës geografijos 

katedroje. 

Jolanta Vilèinskienë doktorantûroje studijavo nuo 1996 09 01. 

Preliminari disertacijos tema buvo „Geografiniai-gamtosauginiai tyrimai 

ir jø galimybës bendrojo lavinimo mokykloje“. Taèiau doktoran- 

41


të dël sveikatos sutrikimo iðëjo á akademines atostogas ir darbo nebaigë. 

Loreta Olberkytë á edukologinæ doktorantûrà ástojo 1997 09 01. 

Disertacinio darbo tema – „Geografiniø informaciniø sistemø panaudojimas 

mokant Lietuvos geografijos“. Disertacijà sëkmingai apgynë 

2001 m. Vilniaus pedagoginiame universitete. Dirba lektore 

Regioninës geografijos katedroje. 

Dalia Matuzevièiûtë (Prakapienë) á edukologinæ doktorantûrà ástojo 

1999 metais. Disertacinio darbo tema – „Europos dimensijos realizavimas 

mokant geografijos“. Disertacijà Vilniaus pedagoginiame uni- 

Treèia ið kairës – D. Matuzevièiûtë-Prakapienë, sëkmingai apsigynusi 

daktaro disertacijà 2002 m. 

versitete sëkmingai apgynë 2003 m. balandþio 4 dienà. Dirba Bendrosios 

geografijos katedroje lektore. 

Birutë Petkevièienë 1995–2003 m. rengë disertacijà Vilniaus pedagoginio 

universiteto Geografijos katedroje nestudijuodama doktorantûroje. 

Disertacinio darbo tema – „Automobiliø keliø infrastruktûros 

plëtros ir turizmo vystymo sàveikos geografiniai aspektai“. Disertacijà 

2003 m. balandþio 14 d. apgynë Geologijos ir geografijos 

institute. Dirba Bendrosios geografijos katedroje lektore. 

42


Jungtinë doktorantûra egzistavo iki 1999 metø. Vëlesni bandymai 

sudaryti naujà doktorantûrà su kitomis institucijomis nebuvo sëkmingi. 

Mûsø doktorantai plaèiausias galimybes turëjo edukacinës krypties 

disertacijoms rengti, kadangi ðià teisæ turëjo VPU. Tokiø disertacijø 

ir buvo parengta daugiausia. Taèiau vykstant dëstytojø kaitai, 

atsiranda bûtinybë rengti doktorantus specialaus bloko geografijos 

programø dalykams dëstyti. Sprendþiant ðá klausimà iðkyla problemø, 

kadangi jau ir anksèiau vietø ðiose doktorantûrose skaièius buvo 

ribotas. Todël disertacijas rengë ir gynë daugiausia Vilniaus universiteto 

ir Geografijos instituto doktorantai (ðios institucijos turëjo doktorantûrà). 

Situacija dar labiau pablogëjo, kai 2003 m. visam Vilniaus pedagoginiam 

universitetui nebuvo patvirtinta në vienos krypties doktorantûra. 

Apskritai nuo 2003 m. aukðèiausios kvalifikacijos geografus 

rengti Lietuvoje beveik nustota. Tad VPU Geografijos katedroms aukðèiausios 

kvalifikacijos dëstytojø trûks jau artimiausioje ateityje. 

Naujø doktorantø abiejose Geografijos katedrose nëra priimama. 

Dabar disertacijas rengia tik tie doktorantai, kurie buvo anksèiau 

ástojæ á doktorantûrà. Ðiuo metu (2004 m.) Bendrosios geografijos 

katedroje á doktorantûrà ástojo asistentas Marijus Pileckas ir rengiasi 

stoti Dainius Kulbickas. 

Regioninës geografijos katedroje dabar yra ðie doktorantai: 

Inga Raudeliûnienë – studijuoja Klaipëdos universiteto socialiniø 

mokslø geografijos krypties doktorantûroje (ástojo 2001 11 

01). Disertacinio darbo tema – „Geodemografiniø procesø kaita 

ekonominiø ir socialiniø transformacijø laikotarpiu (1990– 

2001) Lietuvoje“. 

Auðra Birgelytë – studijuoja VPU edukologijos doktorantûroje. 

Studijø pradþia – 2001 09. Disertacinio darbo tema – 

„Geografinis projektas kaip saviorganizuojanti didaktinë sistema“. 

Jolita Trainytë-Gencevièienë – VPU edukologijos doktorantë 

nuo 2001 m. (socialiniai mokslai, edukologija). Disertacijos tema 

– „Geografinës kompetencijos diagnostika ir ugdymas informacinës 

visuomenës kontekste“. 

Regina Subotkevièienë – VPU edukologijos doktorantë. Studijø 

pradþia – 2001 m., studijos baigiasi 2005 metais. Disertacijos 

tema – „Geografijos mokytojø profesiniø kompetencijø ugdymas 

pedagoginiø studijø metu“. 

43


II.2.1.7. Geografijos studijø krypties reglamentas 

2004 m. parengtas ir liepos 16 d. ðvietimo ir mokslo ministro ásakymu 

Nr. ISAK-1158 patvirtintas Geografijos studijø krypties reglamentas, 

kuris lemia ir pagrindines universitetines studijas. Jame paþymima, 

kad geografijos studijos gali vykti pagal tris geografijos pakraipos 

programas: gamtinës geografijos, visuomeninës geografijos ir 

bendrosios geografijos. 

Geografijos studijø kryptis priklauso fiziniø mokslø studijø srièiai, 

krypties kodas 06P1. 

Baigus studijas suteikiamas geografijos bakalauro laipsnis. Studijø 

apimtis – ne maþesnë kaip 140 kreditø. Mokomieji dalykai bendrojo 

lavinimo mokykloje – geografija, istorija ir matematika. 

Reglamente yra apibrëþti ir reikalavimai studijø programoms. Programà 

sudaro trys dalykø grupës: 

1) bendrojo universitetinio lavinimo dalykø grupë skirta plaèios 

pasaulëþiûros pagrindams formuoti; jà sudaro humanitariniø mokslø 

dalykai ir tø mokslø dalykai, kuriø nëra kitose studijø programos 

dalyse; 

2) studijø pagrindø dalykø grupë; tai fiziniai, socialiniai, inþineriniai 

ir bendrieji geografiniai dalykai, sudarantys visø geografijos krypties 

studijø branduolá; 

3) specialiojo lavinimo dalykai, kurie suteikia studijoms specializuotà 

profesinæ orientacijà bei iðpleèia geografiná iðsilavinimà, taip 

pat praktikos ir baigiamieji darbai. 

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykams yra skiriama ne maþiau 

kaip 10% studijø programos. Ne maþiau kaip pusæ ðios apimties 

turi sudaryti fundamentalûs pasaulëþiûros dalykai: filosofija, estetika, 

etnologija, logika, semiotika ir kalbø studijos. Geografijos krypties 

studijø programos pagrindø dalis turi bûti ne maþesnë kaip 62 kreditai. 

Specialiojo lavinimo dalimi geografinio iðsilavinimo pakraipa yra 

konkretinama. Ágyta kvalifikacija bûna reikalinga savarankiðkai profesinei 

veiklai, nes didelë dalis absolventø iðkart pradeda profesinæ 

karjerà, nesiekdami geresnio teorinio pasirengimo. Ðiems dalykams, 

be baigiamojo darbo ir praktikø, tikslinga skirti ne maþiau kaip 40% 

universitetiniø studijø programos. 

44

Dalykø grupës 


9 lentelë 

Reglamente numatytos geografijos mokslo kryptys 

Gamtinës geografijos 

pakraipos programose 

Mažiausia apimtis kreditais 

Visuomeninës geografijos 


Bendrosios 

geografinës 


Fiziniai krypties pagrindai 20 12 16 

Socialiniai krypties 

pagrindai 

8 16 12 

Inžineriniai krypties 

pagrindai 

12 10 10 

Bendrieji geografiniai 

krypties pagrindai 

20 20 20 

Laisvai pasirenkami dalykai sudaro ne maþiau kaip 5% studijø 

programos apimties ir suteikia studentams galimybæ savo nuoþiûra 

modifikuoti studijas, laisvai pasirenkant studijuojamus dalykus ið bet 

kurios universitetiniø studijø mokslo srities. 

Kiekviena studijø programa baigiama absolvento baigiamojo darbo 

gynimu arba egzaminu. Darbo rengimui skiriama ne maþiau kaip 

10 kreditø. Studentas turi teisæ ne maþiau kaip 20% studijø apimties 

rinktis ið nustatytø alternatyvaus pasirinkimo dalykø. Pageidautina, 

kad alternatyvius dalykus dëstytø skirtingi dëstytojai. 

Pedagoginiø institutø geografiniø katedrø vedëjø susitikimas Vilniuje 1989 m.: 

ið kairës – Maskvos pedagoginio instituto Fizinës geografijos katedros prof. 

K. Paðkangas, Lietuvos aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos 

viceministras I. Podagëlis, VPI rektorius doc. S. Razma, Maskvos pedagoginio 

instituto akademikas V. Maksakovskis, VPI Geografijos katedros doc. A. Stanaitis 

45


Bûtina geografijos studijø programos dalis yra mokomosios lauko 

praktikos. Joms programose skiriama ne maþiau kaip 10 kreditø. Dar 

rekomenduojama kompleksinë geografinë lauko praktika uþ Lietuvos 

ribø. 

Studijø programø vykdymo reikalavimai. Aukðtosios mokyklos 

dëstytojai turi þinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos 

studijø programos. Norint uþtikrinti studijø kokybæ, paskaitas 

turi skaityti dëstytojai, turintys mokslo laipsná. Ne maþiau kaip pusæ 

programoje numatytø dalykø turi dëstyti docentai ir profesoriai. 

Baigiamojo darbo vertinimo komisijos pirmininkas turi bûti ne ið 

tos aukðtosios mokyklos. Baigiamiesiems darbams recenzuoti taip pat 

siûlytina kviesti kitø institucijø specialistus. 

Reglamentas akcentuoja ir bûtinà materialinæ bazæ specialistams 

rengti: auditorijas, atitinkanèias higienos reikalavimus, su garso ir 

vaizdo aparatûra bei demonstravimo priemonëmis, ðiuolaikiðkà laboratorinæ 

árangà, vasaros praktikø inventoriø ir kt. Bibliotekose turi 

bûti pakankamai vadovëliø studentø poreikiams patenkinti. Privalo 

bûti pakankamai kompiuteriø ir tinkama programinë áranga, ryðys 

su kitø bibliotekø duomenø bazëmis, Interneto ryðys. Bûtina turëti 

ðiuolaikines mokomàsias programas. 

46 

II.3. Specialybës ir jø absolventø skaièius 

Kiekvienos mokyklos, juolab aukðtosios pedagoginës, svarbiausias 

uþdavinys yra parengti kvalifikuotus specialistus. Toká tikslà turi ir 

Vilniaus pedagoginio universiteto (buvusio instituto) Bendrosios geografijos 

ir Regioninës geografijos katedros, rengianèios specialistus 

nuo pirmøjø pokario metø. Taigi geografijos mokytojø rengimas VPU 

turi senas tradicijas. 

Pagrindinës geografijos mokytojø rengimo formos buvo ir tebelieka 

dvi: stacionarus ir neakivaizdinis mokymas. Keletà metø geografijos 

bakalaurø studijos vyko ir vakariniame skyriuje. Grafikai atspindi 

neakivaizdinio ir stacionarinio skyriø absolventø parengimà penkmeèiais 

per pastaruosius 60 metø, t. y. nuo 1946 iki 2004 metø. 

II.3.1. Stacionarinio skyriaus absolventai 

Pirmaisiais pokario metais stacionariniame skyriuje buvo rengiami 

tik vienos geografijos specialybës mokytojai. Jø 1946–1957 m. parengta 

202 (þr. 10 lentelæ). Tokia specialybë tuomet buvo tikslinga, 

nes pirmaisiais pokario metais labai trûko diplomuotø geografijos

Skaièius 

450 

420 

390 

360 

330 

300 

270 

240 

210 

180 

150 

120 

90 

60 

30 

0 

1946-1950 

1951-1955 

1956-1960 

stacionarinis Stacionarinis sk. sk. 

Neakivaizdinis neakivaizdinis sk. sk. 

Ið ið viso 

vis o 

1961-1965 

1966-1970 


1971-1975 

1976-1980 

1981-1985 

1986-1990 

1991-1994 

1 pav. Absolventø laidos penkmeèiais 

1995-1999 

2000-2004 

Metai 

mokytojø paèiose didþiausiose miestø vidurinëse mokyklose. Be to, 

tuomet vidurinëse mokyklose geografijai buvo skiriama daugiau valandø 

negu dabar. 

Nuo ðeðtojo XX a. deðimtmeèio stacionariniame skyriuje pradëti 

rengti plataus profilio geografijos mokytojai. Specialybiø deriniai gana 

daþnai keitësi, nuolat buvo ieðkoma racionalesniø (þr. 10 lentelæ). 

Visuose deriniuose geografija buvo pagrindinë specialybë. Jai, kaip 

matyti ið mokymo planø, visuomet buvo skiriama gana daug teoriniø 

ir praktiniø valandø. 

Stacionarinio skyriaus absolventai 

Specialybë Išleidimo Absolventø sk. Absolventø 

metai 

dalis proc. 

Geografija 

1946–1957 

1993–2004 

202 

414+26 (vakarinis sk.) 

33,3 

Geografija-istorija 1964–1966 67 3,5 

Geografija-pedagogika 1977 24 1,2 

Geografija-biologija 

1959–1963 

1993–1996 

113 

97 

10,9 

Geografija-fizinis 

lavinimas 

1966–1994 985 51,1 

Iš viso 1946–2004 1928 100 

10 lentelë 

47


Viena ið paèiø populiariausiø plataus profilio geografijos specialybiø 

buvusioje Tarybø Sàjungoje buvo geografija-biologija. Ðios dvigubos 

specialybës buvo mokoma ir mûsø universitete (institute). Jos 

absolventai iðleisti 1959–1963 ir 1993–1996 metais (þr. 10 lentelæ). 

Ið viso parengta 210 geografijos-biologijos mokytojø. 

Ðis specialybiø derinys bene pats racionaliausias, nes yra keletas 

abi specialybes siejanèiø dalykø: geologija, dirvoþemis, klimatologija, 

aplinkos apsauga ir kt. 

Ðiø specialybiø studentams geriausiai tinka dëstyti ne tik geografijà 

ir biologijà, bet ir integruotà bendru Gamtos pavadinimu kursà, 

ekologijà. Tai gana perspektyvus derinys, kuris turëtø egzistuoti ir 

ateityje. 

Trejus metus (1964–1966) buvo iðleidþiami geografijos mokytojai 

su antràja istorijos specialybe. Ðià dvigubà specialybæ baigë 67 absolventai. 

Tenka priminti, kad ðiuo metu geografijai patekus á socialiniø 

mokslø sritá toks specialybiø derinys vël tampa aktualus. Ðis derinys 

apima nemaþai bendrø ir panaðiø disciplinø, o tokie specialistai, be 

geografijos ir istorijos, gali dëstyti politologijos ir ekonomikos pradmenø 

kursus. 

1977 m. buvo iðleista viena geografijos-pedagogikos specialybës 

mokytojø laida. Jà baigë 24 absolventai. Teoriðkai jie, be geografijos 

mokymo, geriausiai tiko dirbti direktoriø pavaduotojais auklëjimo darbui. 

Taèiau tai buvo nekonkretu, o pedagogikos pamokø ið viso nebuvo, 

todël tai nepateisino ðio derinio egzistavimo. 

48 

51,1% 

10,9% 

geografija geografija-istorija geografija-pedagogika 

geografija-biologija geografija-fizinis lavinimas 

1,2% 

3,5% 

2 pav. Stacionarinio skyriaus absolventø specialybës (%) 

33,3%


Daugiausia plataus profilio geografijos mokytojø parengta derinant 

jà su fiziniu lavinimu (þr. 10 lentelæ). Ðios specialybës absolventai 

iðleisti nuo 1966 iki 1994 metø. Ið viso per ðá laikotarpá baigë 

985 geografijos-fizinio lavinimo specialistai. 

Kaip ir kiekvienas derinys, ðis turi tiek teigiamø, tiek neigiamø 

ypatybiø. Jis geras tuo, kad á ðias specialybes stoja fiziðkai stiprûs 

jaunuoliai, nemaþai ið jø – vyrø. Taip pat kai kurios disciplinos – 

aplinkos apsauga, kraðtotyra ir turizmas, Lietuvos geografija – jungia 

geografijà ir fizinæ kultûrà. Nemaþa dalis absolventø nedirba 

geografijos srityje, tad nesudaro geografijos mokytojø pertekliaus. 

Nuo 1994 m. ðios specialybës mokytojai nerengiami. 

Taèiau geografijos mokymui nepalanku tai, kad á ðias specialybes 

(ypaè seniau) buvo priimama daug aukðtos klasës sportininkø. 

Jiems nelengva buvo suderinti studijas ir didelius sportinius laimëjimus. 

Atkûrus fizinio lavinimo specialybæ, ði problema ið esmës buvo 

iðspræsta. Ðiuo metu susilpnëjus sportiniam studentø sàjûdþiui, buvusiø 

studijø sunkumø neliko. 

Taigi tarp stacionarinio skyriaus absolventø dominuoja geografijos-fizinio 

lavinimo mokytojai (þr. 10 lent., 2 pav.). Jie sudaro net 

51,1% absolventø. Kitø specialybiø absolventø daug maþiau. Vien 

geografai sudaro 33,3%, geografai-biologai – 10,9% ir t. t. 

Skirtingais metais (penkmeèiais) stacionarinio skyriaus studentø 

studijavo nevienodai. Nuo 1951–1955 iki 1971–1975 m. absolventø 

kas penkmetá bûdavo iðleidþiama ðiek tiek per 100. Vëliau jø padvigubëjo 

ir kai kuriais penkmeèiais bûdavo gerokai daugiau nei 200 

(þr. 10 lentelæ). 

1968–1981 m. buvo rengiami mokytojai, kurie studijavo geografijà 

kaip antrà specialybæ. Tai buvo specifinis lenkø, vokieèiø ar 

anglø kalbø bei geografijos specialybiø derinys. Tokiø specialistø 

buvo parengta 122. 

Rengiant geografus bakalaurus, kaip antra specialybë buvo ir 

kraðtotyra. 1996 m. ðià specialybæ baigë 7 studentai. Be to, keletas 

geografijos specialybës studentø kaip antrà specialybæ norëtø studijuoti 

uþsienio kalbà, buities kultûrà ir kai kuriuos kitus dalykus. 

Kartais kitø specialybiø studentai – istorikai, lituanistai ar fizikai – 

pageidauja ásigyti geografijos specialybæ. Taèiau tokie norai, nesant 

parengtø ir suderintø mokymo programø, sunkiai ágyvendinami. 

49


II.3.2. Neakivaizdinio skyriaus absolventai 

Ðiame skyriuje visà laikà buvo rengiami tik vienos, t. y. tik geografijos 

specialybës mokytojai. Ið viso iki 2004 m. jø parengta 1639 

(þr. 11 lentelæ). Dauguma jø, ypaè tø, kurie mokësi ankstesniais metais, 

– tai geografijos mokytojai praktikai. Nemaþa jø dalis buvo 

baigæ Klaipëdos ar Ðiauliø dvimeèius mokytojø institutus ir turëjo 

nebaigtà aukðtàjá iðsilavinimà. 

11 lentelë 

Katedros neakivaizdinio skyriaus absolventai 1946–1994 metais 

50 

Metai Absolventø skaièius 

1946–1950 5 

1951–1955 100 

1956–1960 254 

1961–1965 175 

1966–1970 180 

1971–1975 117 

1976–1980 183 

1981–1985 155 

1986–1990 99 

1991–1994 99 

1995–1999 89 

2000–2004 183 

1946–2004 1639 

Paskutiniais metais geografijà neakivaizdþiai studijuoja vis daugiau 

þmoniø, nedëstanèiø geografijos. Tai kitø specialybiø, ypaè pradiniø 

klasiø, mokytojai, ikimokykliniø ástaigø darbuotojai ir ne vien 

ðvietimo sistemoje dirbantys þmonës. Keièiasi studentø neakivaizdininkø 

amþius. Jie „jaunëja“ ir daþnai maþai tesiskiria nuo stacionare 

besimokanèiøjø. 

Per visus pokario metus neakivaizdiniu bûdu geografijos mokytojai 

buvo rengiami gana intensyviai. Kai kuriais metais absolventø bûdavo 

gana daug. 1956–1960 m. diplomus gavo 254, 1976–1980 m. – 183 

neakivaizdininkai (þr. 11 lentelæ). Paskutiniais metais neakivaizdiniu 

bûdu studijuojanèiøjø geografijà buvo sumaþëjæ, taèiau dabartiniu metu 

vël pradëjo daugëti. 2003–2004 m. á pirmà kursà priimta 50 studentø. 

II.4. Katedros auklëtiniai 

Gausus sàþiningø ir pareigingø auklëtiniø bûrys – svarbiausias bet 

kurios katedros, tarp jø ir Geografijos, laimëjimas. Kvalifikuotai parengti 

specialistai, stropus ir sàþiningas jø darbas (ir ne tik ðvietimo 

srityje) geriausiai reprezentuoja savàjà Alma Mater. Tokie auklëtiniai 

savo darbais iðtisus deðimtmeèius garsina juos parengusià katedrà.

II.4.1. Geografijos mokytojai 

Daugiausia Geografijos katedros auklëtiniø savo gyvenimà susiejo 

su ðvietimo sistema. Jie dirba ávairiose ðvietimo srityse, tarp jø absoliuèià 

daugumà sudaro geografijos mokytojai. Juk Vilniaus pedagoginio 

universiteto Geografijos katedra – svarbiausia geografijos mokytojø 

kalvë Lietuvoje. Nerasime Lietuvoje rajono, o daþnai ir mokyklos, kurioje 

nedirbtø mûsø absolventai – geografijos mokytojai. 

1987–1988 m. katedros dëstytojø atlikti geografijos mokytojø, dirbanèiø 

vidurinëse ir pagrindinëse mokyklose, tyrimai parodë, kad 

mûsø auklëtiniø visuose rajonuose ir miestuose esama daugiausia (þr. 

3 pav.). Rajonuose tarp geografijos mokytojø, turinèiø geografiná iðsilavinimà, 

mûsø auklëtiniai sudarë net 81,7%, o didþiausiuose miestuose 

– 61,3%. Akmenës, Jurbarko, Kupiðkio, Molëtø, Skuodo rajonuose 

dirbo tik mûsø auklëtiniai. Ið didþiausiø miestø daugiausia jø 

buvo Alytuje, Marijampolëje, Panevëþyje. Apskritai rajonuose tarp 

geografijos mokytojø su aukðtuoju iðsilavinimu mûsø auklëtiniai sudarë 

tris ketvirtadalius. 

Analogiðka padëtis buvo ir 

1991 m., kai tyrimus atliko Ðvietimo 

ministerijos padaliniø specialistai. 

Ðis santykis maþai pakito ir 

iki ðiø dienø. 

Mûsø auklëtiniai tarp geografijos 

mokytojø dominuoja ne tik 

kiekybiðkai, bet ir kokybiðkai. 

Tarp 1993–1994 m. prioritetiniu 

bûdu atestuotø geografijos mokytojø 

daugiau kaip du treèdaliai 

yra mûsø auklëtiniai. Ið 8 geografijos 

mokytojø, gavusiø eksperto 

kvalifikacijà, 7 (A. Ivanauskas, 

S. Pleitienë, A. Sikorskienë, 

V. Steponavièius, S. Trumpickas, 

E. Valanèienë ir A. Volungevièius) 

yra mûsø auklëtiniai. Per 1994– 

2004 m. geografijos mokytojais 

ekspertais tapo 17 mokytojø. Di- 

Telðiø apskrities geografijos 

mokytojai Ðavaðos hidrografinio 

draustinio paþintiniame take prie 

Antalieptës 2004 m. 


dþiàjà dalá ið jø (13) sudaro mûsø 

katedros auklëtiniai (S. Alenskienë, 

G. Ambrutienë, A. Arlauskienë, 

S. Dijokienë, R. Garliauskie- 

51


në, A. Jarmala, B. Kornilova, V. Kontvainienë, I. Mackevièiûtë, A. Mockus, 

R. Ðalna, V. Tuskenienë, V. Zabelskas). 

Nemaþa þinomø geografijos mokytojø, mûsø auklëtiniø, dirbo ir 

tebedirba ávairø darbà respublikos rajonø ðvietimo ástaigose. Èia galime 

paminëti tik vienà kità ið jø. Pirmoji ir vienintelë Lietuvoje TSRS 

liaudies mokytoja buvo Anykðèiø 2-osios vidurinës mokyklos mokytoja 

E. Vingrienë. Tarp þymiø respublikos þmoniø yra ir Lietuvos 

valstybinës premijos laureatas, Lietuvos geografijos vadovëlio autorius 

A. Ivanauskas, Lenino ordininkas, garsus kraðtotyrininkas, Lazdijø 

rajono Leipalingio vidurinës mokyklos mokytojas A. Volungevièius 

ir daug kitø. Nemaþa mûsø auklëtiniø yra daugelio geografijai 

skirtø mokymo priemoniø, iðleistø per pastaràjá deðimtmetá, autoriai 

ir bendraautoriai (R. Ðalna, V. Tuskenienë, S. Dijokienë, E. Valanèienë, 

B. Kornilova, V. Gerulaitis, V. Kontvainienë ir kt.). 1998 m. Vilniaus 

licëjaus mokytojui ekspertui R. Ðalnai, o 2003 m. Klaipëdos 

Vytauto Didþiojo gimnazijos mokytojai ekspertei S. Alenskienei suteikti 

„Geriausiø metø mokytojø“ vardai. 2003 m. Ðv. Kristoforo apdovanojimas 

uþ aktyvià pedagoginæ veiklà áteiktas Vilniaus Tuskulënø 

vid. mokyklos mokytojai ekspertei E. Valanèienei. 

3 pav. Geografijos mokytojø, baigusiø aukðtàsias mokyklas, pasiskirstymas 

rajonuose (kartu su respublikinio pavaldumo miestais): 1–VVPI, 2–VVU, 3– 

ÐPI, 4–kitos aukðtosios mokyklos; brûkðniuota stulpelio dalis – geografijos 

specialistai, baltas plotas – kitø specialybiø mokytojai 

52


Þinomi pedagogai ir pedagoginës veiklos organizatoriai yra ðie 

mûsø auklëtiniai: ilgametis Telðiø apskrities Valstybinës ðvietimo prieþiûros 

tarybos vedëjas S. Tutlys, buvusios Ðvietimo ministerijos vyriausiosios 

specialistës B. Kornilova, V. Komièienë, buvæ Pedagogø 

kvalifikacijos instituto darbuotojai M. Jakimauskienë ir R. Ðalna, buvæs 

Ðiauliø miesto Lieporiø vidurinës mokyklos direktorius A. Miltenis, 

Zarasø I-osios vidurinës mokyklos direktorë E. Gaidamavièienë, 

Vilniaus Ðeðkinës vidurinës mokyklos mokytojas A. Kalinauskas ir 

daugelis kitø. 

Vis dëlto paèià didþiausià auklëtiniø dalá sudaro gabûs ir darbðtûs, 

atsidavæ savo specialybei geografijos mokytojai. Ne vienas jø jau 

kelis deðimtmeèius intensyviai dirba ne tik pedagoginá, bet ir organizaciná 

ar visuomeniná darbà. Tai S. Alenskienë (Klaipëdos Vytauto 

Didþiojo gimnazija), V. Baliûnas (Panevëþys), L. Railienë (Këdainiai), 

R. Skrodenytë (Maþeikiai), A. Januðauskas (Vieciûnai, Varënos raj.), 

S. Dijokienë (Kaunas), J. Drevinskienë (Rietavas), J. Ðidlauskas (Linkuva), 

P. Zalytis (Trakai), A. Mockus (Viduklë, Raseiniø raj.), J. Malinauskas 

(Lazdijai), S. Kuzmo (Vilnius), K. Syminas (Vëþaièiai) ir 

daugelis kitø. 

Mûsø katedros absolventø iniciatyva 1994 m. ákurta Lietuvos geografijos 

mokytojø asociacija (LGMA). Nuo ásikûrimo pradþios iki 

ðiol jai vadovauja mûsø auklëtinis R. Ðalna. Ið 11 LGMA tarybos 

nariø dauguma yra baigæ VPU geografijos specialybæ. 2003–2004 m. 

asociacijos skyriai veikë 50 Lietuvos rajonø ir miestø. Daugeliui jø 

vadovauja ir metodine veikla rûpinasi mûsø katedros auklëtiniai. Geografijos 

mokytojai 2004 m. vieni ið pirmøjø dalykininkø sukûrë savàjá 

internetiná tinklalapá (www.geografija.lt). 

II.4.2. Kitur dirbantys auklëtiniai 

Mûsø auklëtiniai dirbo ir tebedirba kitose aukðtosiose mokyklose. 

Tai Klaipëdos universiteto Senato pirmininkas ir Geografijos katedros 

vedëjas (buvæs KU rektorius), habil. dr. prof. S. Vaitekûnas, Vilniaus 

universiteto geografai prof. R. Þaromskis, docentai J. Kunèina, 

V. Brazauskas, V. Lastas, J. Zagorskis, be to, fizinio lavinimo specialistas, 

habil. dr. prof. J. Saplinskas ir kiti. 

Keletas mûsø auklëtiniø, turinèiø mokslinius laipsnius ir pedagoginius 

vardus, dirbo ir dabar dirba kitose Pedagoginio universiteto 

katedrose. Tai buvæs Gamtos fakulteto prodekanas doc. L. Meidus ir 

prodekanë doc. I. Ðereikienë, prof. K. Milaðius, doc. J. Mertinas, 

doc. S. Poteliûnienë, doc. R. Dadelienë, doc. L. Tubelis, doc. D. Ra- 

53


Prof. S. Vaitekûnas su þmona sveikina buvusá dëstytojà 

prof. A. Stanaitá 70-meèio proga 

dþiukynas, lektorë N. Kopustinskienë. Policijos akademijoje katedros 

vedëju dirbo B. Deðukas, Gedimino technikos universitete dirba doc. 

St. Dadelo. 

Ne visi katedros auklëtiniai dirba ðvietimo sistemoje ar aukðtosiose 

mokyklose. Nemaþa jø, ypaè paskutiniais metais baigusiø, dirba 

komercinëse struktûrose, administracijoje, policijoje, kraðto apsaugoje, 

muitinëse ir kitur. Ið jø galima paminëti Kraðto apsaugos ministerijos 

sekretoriø viceministrà J. Geèà, buvusá UAB „Fidus“ direktoriø 

R. Murënà, leidyklos „Briedis“ direktoriø K. Mickevièiø, Varënos raj. 

merà V. Mikalauskà, Neringos savivaldybës merà V. Giedraitá, Lietuvos 

Respublikos prezidento patarëjà, buvusá Anykðèiø raj. merà D. Gudelá 

ir kitus, dirbanèius verslo struktûrose, radijuje, televizijoje, Seime 

ir kitose ástaigose. 

Gana daug auklëtiniø (geografijos-fizinio auklëjimo specialistø), 

buvusiø þymiø Lietuvos sportininkø, dirba treneriais ar sporto organizatoriais. 

Èia galima paminëti tik vienà kità ið gausaus jø bûrio. 

Tarp þymiausiø yra 1976 ir 1980 m. olimpinë èempionë, 1971 ir 1975 m. 

pasaulio èempionë, 1972, 1976 ir 1978 m. Europos èempionë, TSRS 

moterø krepðinio komandos kapitonë A. Rupðienë-Jankûnaitë, ðuolio 

á tolá pasaulio rekordininkë, pirmoji áveikusi 7 metrø ribà, V. Bardauskienë, 

plaukimo 100 metrø krûtine pasaulio rekordininkë, olimpinë 

èempionë L. Kaèiuðytë, ðuoliø su paraðiutu pasaulio rekordininkas 

R. Kasèiuðkevièius ir daugybë kitø. 

54


Plaèiai garsino katedrà, institutà ir Lietuvà ávairaus rango varþybose 

lengvaatleèiai A. Aleksiejûnas, A. Èiurinskas, V. Èepaitë, A. Stanèius, 

J. Grigas, S. Navickas, slidininkai B. Deðukas, K. Milaðius, A. Matulis, 

K. Strolienë ir daugelis kitø. Neámanoma suminëti visø sportininkø 

– ávairiø Lietuvos rinktinës komandø, taip pat Vilniaus miesto 

meistrø komandos nariø. O jie neretai buvo þinomø Vilniaus vyrø 

krepðinio „Statybos“, moterø rankinio „Eglës“, moterø krepðinio „Kibirkðties“, 

futbolo „Þalgirio“ ir kitø komandø pagrindiniai þaidëjai, 

jau nekalbant apie instituto „Ðviesos“ klubo ávairiø sporto ðakø komandas. 

Ðios ne kartà buvo Lietuvos èempionës, aukðtøjø mokyklø 

varþybø nugalëtojos ir prizininkës. 

V-osios respublikinës gamtamoksliniø dalykø konferencijos, vykusios 

2003 m. Marcinkonyse, vadovai. Antras ið kairës – konferencijos ðeimininkas 

Varënos rajono meras V. Mikalauskas 

Trumpa paþintis su katedros auklëtiniais rodo, kad jie sëkmingai 

dirba ávairiuose ðvietimo, kultûros, sporto ir kituose baruose. Mums 

malonu nors trumpai apie tai priminti ir pasidþiaugti jø prasmingais 

ir graþiais darbais. 

55

Mokslinë ir metodinë veikla 

III. MOKSLINË IR METODINË VEIKLA 

III.1. Katedros dëstytojai ir kiti darbuotojai 

Dalykiná geografijos mokytojø parengimà bei organizaciná studijø 

procesà uþtikrina katedroje dirbantys dëstytojai ir kiti darbuotojai. 

Jø skirtingais metais buvo nevienodai, tai priklausë nuo besimokanèiø 

studentø skaièiaus, nuo mokslinio darbo intensyvumo. Ekonominës 

geografijos ir geologijos bei Fizinës geografijos katedros 1955 m. 

buvo sujungtos á vienà. Laikui bëgant keitësi ir didëjo reikalavimai 

geografijos mokytojams rengti. 2000 m. Geografijos katedra reorganizuota 

á dvi katedras: Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos. 

III.1.1. Katedros (katedrø) dëstytojai ir jø kaita 

Katedros dëstytojai skirtingu laiku keitësi ne tik kiekybiðkai, bet 

ir kokybiniu poþiûriu (12 lent.). Dëstytojø pamaþu daugëjo, kilo jø 

kvalifikacija. Trumpai apþvelkime jø kaità atskirais deðimtmeèiais. 

Pareigos 

1950 

m. 

Katedrø dëstytojø skaièius 

1960 

m. 

1970 

m. 

2004 m. 

12 lentelë 

Pirmaisiais darbo metais katedrose dirbo ir jø veiklà organizavo 

nemaþa Vilniaus universiteto dëstytojø: prof. P. Slavënas, docentai 

V. Chomskis, P. Garmus, M. Natkevièaitë, vyr. dëst. P. Ðinkûnas ir kt. 

Laikui bëgant jie ið instituto iðëjo, likdami dirbti tik Vilniaus universitete. 

1950 m. abiejose katedrose dirbo 9 dëstytojai, daugiausia jauni 

instituto auklëtiniai – J. Petrulis, M. Karosienë, E. Stankûnienë ir 

keletas vyresniøjø – J. Stabinis, L. Matvejeva, V. Barzdþius ir kt. 

56 

1980 

m. 

1994 

m. 

Bendrosios 

geografijos 

katedra 

Regioninës 

geografijos 

katedra 

Habil. dr. prof. 1 – – 1 3 0,25 

Habil. dr. 1,2 

Dr. prof. – 1,5 

Dr. doc. – – 5 7 0,75 4,6 2,8 

Dr. be doc. 

vardo 

0,8 – 

Dr. lekt. 1 2,75 2,6 3,5 

Vyr. dëst. 7 6 5 5 – – 

Asistentai 1 – – 1 6,5 2,95 2,5 

Iš viso: 9 6 10 15 13 12,48 10,3


1955 m., kai katedros buvo sujungtos, dëstytojø sumaþëjo. Tuo 

metu ið Maskvos atvyko mokslø kandidatas M. Jakoveris. 

Per septintàjá deðimtmetá katedros dëstytojø sudëtis gerokai pasikeitë. 

Daugëjant studentø, padaugëjo dëstytojø etatø. Katedroje pradëjo 

dirbti Vi1niaus universiteto auklëtiniai docentai A. Garunkðtis, 

A. Ignatavièius, A. Stanaitis, A. Vienoþinskienë, taip pat mûsø Geografijos 

katedros auklëtiniai vyr. dëstytojai E. Èiuplytë ir P. Balionis. 

Nauji darbuotojai patobulino pedagoginá darbà, iðplëtë mokslinæ katedros 

veiklà. 

Didëjo Geografijos katedros dëstytojø kolektyvas ir aðtuntajame 

deðimtmetyje. Mirus doc. A. Ignatavièiui, katedroje pradëjo dirbti 

Vilniaus universiteto auklëtiniai doc. M. Kabailienë, doc. J. Tomkus, 

doc. R. Krupickas, mûsø katedros auklëtiniai doc. R. Kontvainas, 

asist. R. Urbonienë ir prof. R. Þaromskis. Tokia dëstytojø kaita toliau 

didino moksliná katedros potencialà. Intensyvëjo ne tik pedagoginis, 

bet ir mokslinis darbas, ypaè ûkiskaitiniø sutarèiø pagrindu. Doc. 

M. Kabailienë apgynë daktaro (dabar habil. dr.) disertacijà ið geologijos 

ir mineralogijos mokslø srities, paskelbë keletà monografijø ir 

mokymo priemoniø. 

Geografijos katedros dëstytojø daugëjo ir vëlesniais metais, keitësi 

katedros sudëtis. Á Vilniaus universitetà perëjo dirbti prof. M. Kabailienë, 

doc. R. Þaromskis, katedrà papildë prof. A. Raèinskas, doc. 

K. Ðvedas, katedros auklëtiniai gamtos mokslø daktarai S. Stanaitis, 

Pagerbiami ilgameèiai katedros dëstytojai: ið kairës – J. Petrulis, 

E. Stankûnienë, P. Balionis 

57


V. Cicënienë, asistentë S. Stanaitienë, universiteto auklëtinis doc. 

Z. Kairaitis. 

Devintajame deðimtmetyje katedrà papildë doc. V. Januðkis, mokslø 

dr. (dabar habil. dr.) O. Pustelnikovas, dr. A. Sikorskienë, R. Kairytë 

ir kiti, taip pat þinomi geografijos mokytojai ekspertai: S. Pleitienë, 

E. Valanèienë, V. Tuskenienë ir kitø þinybø darbuotojai. 

Deðimtajame deðimtmetyje á pensijà iðëjo doc. E. Stankûnienë, 

asistentai P. Balionis, E. Èiuplytë ir R. Urbonienë. Bendrosios geografijos 

katedroje pradëjo dirbti mûsø universiteto auklëtiniai dr. D. Prakapienë, 

dr. B. Petkevièienë, Regioninës geografijos katedroje – 

dr. D. Èesnavièius, dr. V. Gerulaitis, dr. L. Olberkytë. Á Bendrosios 

geografijos katedrà pakvieèiami dirbti 0,25 etato prof. habil. dr. V. Baltrûnas, 

prof. habil. dr. A. Èesnulevièius. Naujos jaunø dëstytojø pajëgos 

padëjo studentams kelti tiek gamtinës, tiek ir visuomeninës geografijos, 

taip pat edukologijos dalykinæ kvalifikacijà. Dabartinis dëstytojø 

kolektyvas savo sudëtimi ir kvalifikacija uþtikrina visø geografijos 

programø lygiø pedagogø rengimà. 

III.1.2. Pagalbinis katedros personalas 

Pagalbiniam personalui priskiriami tie katedrai priklausantys darbuotojai, 

kuriø tikslas yra padëti dëstytojams atlikti pedagoginá ir 

moksliná darbà. Jie padeda organizuoti mokymo procesà, laboratorinius 

darbus, priþiûrëti katedrø mokymo priemones, auditorijas ir 

laboratorijas, padeda dëstytojams vykdyti mokslinius eksperimentus. 

Pagalbiniam personalui priklauso laborantai, vyresnieji laborantai, 

inþinieriai, mokymo meistrai. Jø, kaip ir dëstytojø, ávairiais laikotarpiais 

buvo nevienodai. Pirmaisiais katedros veiklos deðimtmeèiais buvo 

du pagalbiniai etatai. Vyr. laborantø pareigas ëjo A. Ivanauskas, 

V. Dundzys, E. Baliukevièiûtë, T. Paciukonienë, R. Kapcevièius, V. Bernotas 

ir kiti. Daug metø dirbusi vyr. laborante R. Urbonienë aðtuntajame 

deðimtmetyje perëjo dirbti asistente. 

Aðtuntajame bei devintajame deðimtmeèiais, padaugëjus dëstytojø, 

suintensyvëjus moksliniam darbui, padaugëjo ir pagalbinio personalo 

– jis iðaugo iki 8 darbuotojø. 1980 m. katedrai priklausë vyr. 

laborantai I. Bagdonavièiûtë, V. Ðutrikas, laborantë A. Dovidonienë, 

inþinierë S. Stanaitienë ir mokymo meistras V. Ylevièius. Laborantais 

dirbo mûsø universiteto auklëtiniai arba dar besimokantys studentai. 

Jø kaita ryðki, nes baigæ studijas vieni tampa dëstytojais, kiti ieðko 

pelningesnio darbo. 

58

Inþinierë J. Þiaunienë darbo metu 


Ðiuo metu pagalbiniam katedrø 

personalui Bendrosios geografijos 

katedroje skiriama 2,5 etato, juos 

uþima 3 darbuotojai: vyr. laborantë, 

geografijos kabineto vedëja, laborantas. 

Regioninës geografijos katedroje 

skiriami 2,0 etatai – vyr. 

laborantë ir du laborantai. Sëkmingai 

minëtose katedrose dirba 

G. Stankevièienë, J. Þiaunienë, 

D. Redeckas, J. Rusteikienë, studentai 

I. Timofejeva, D. Mekionis. Nuo 

jø darbo ir sugebëjimø gerokai priklauso 

mokymo proceso eiga, tvarka 

patalpose, o kartu ir viso kolektyvo 

nuotaika. 

III.2. Pagrindinës mokslinio ir metodinio darbo kryptys 

Mokslinis ir mokslinis-metodinis darbas yra kiekvieno dëstytojo, 

dirbanèio aukðtojoje mokykloje, sudëtinë veiklos dalis. Kylant dalykinei 

dëstytojø kvalifikacijai, suintensyvëjo mokslinis ir mokslinis-metodinis 

darbas. Já sudaro ne tik disertacijos ir monografijos, bet ir 

moksliniai, mokslo populiarinimo straipsniai, straipsniø rinkiniai, moksliniai 

praneðimai, mokslinës ataskaitos, vadovëliai ir kitos mokymo 

priemonës. 

Ðioje leidinio dalyje norima trumpai apþvelgti svarbiausius katedros 

veiklos momentus, nes kiekvieno dëstytojo moksliniai ir moksliniai-metodiniai 

darbai bus apþvelgti vëlesniame skyriuje. 

Geografijos katedros dëstytojø mokslinis darbas ávairiais laikotarpiais 

buvo skirtingo intensyvumo. Pirmaisiais katedros gyvavimo metais, 

kai buvo telkiamas dëstytojø kolektyvas, mokslinis darbas nebuvo 

intensyvus. Tuomet katedroje dirbo jauni, neturintys mokslinio 

darbo patirties þmonës, nebuvo tokio darbo tradicijø. Be to, tuo metu 

jie buvo paniræ á pedagoginæ, organizacinæ ir visuomeninæ veiklà. 

Padëtis pasikeitë, kai katedroje pradëjo dirbti universitetiná 

iðsilavinimà turintys þmonës, jau apgynæ daktaro (anksèiau kandidatines) 

disertacijas: A. Vienoþinskienë, A. Stanaitis, A. Garunkðtis, 

M. Kabailienë, J. Tomkus, J. Paltanavièius ir kiti. Tuomet labiau moksline 

veikla pradëjo domëtis ir katedros senbuviai – E. Stankûnienë, 

J. Petrulis ir kiti. 

59


Pradëjæ katedroje dirbti nauji dëstytojai atëjo su sava moksline 

tematika, sava mokslinio darbo metodika. Dël to septintajame ir aðtuntajame 

deðimtmeèiais katedra tyrinëjo daug temø. Atskiras temas 

plëtojo 1–2 dëstytojai. A. Vienoþinskienë vykdë palinologinius tyrimus, 

J. Paltanavièius – hidrogeologinius, A. Garunkðtis – limnologinius, 

J. Tomkus – fenologinius, R. Kontvainas dirbo moksleiviø 

profesinio orientavimo srityje, A. Stanaitis ir E. Stankûnienë – regioninës 

demografijos srityje. 

Laikui bëgant tyrinëjamø moksliniø temø maþëjo, pradëjo formuotis 

grupës dëstytojø, kuriuos siejo panaði tematika. Vienus jø vienijo tyrimai 

ûkiskaitiniu pagrindu, kitus – temø panaðumas, pavyzdþiui, gyventojø 

ir gyvenvieèiø tyrimai, darbai turizmo ir rekreacijos srityje ir kt. 

Ilgainiui katedroje susiformavo trys moksliniø tyrimø kryptys, jas 

pasirinko skirtingas katedros dëstytojø skaièius. Labiausiai iðplëtota 

ir gausiausia buvo fiziniø-geografiniø komponentø tyrimø kryptis. 

Kita kryptis susijusi su Lietuvos gyventojø ir gyvenvieèiø tyrimais. 

Treèioji – edukologinë kryptis. Tuo metu buvo tyrinëjamos tokios 

temos: „Dzûkø aukðtumø abiotiniø ir biotiniø ekologiniø veiksniø 

tyrimas ir kompleksinis ávertinimas“ (vadovas doc. J. Paltanavièius), 

„Lietuvos gyventojø ir gyvenvieèiø raidos ypatumai Atgimimo metais“ 

(vadovas prof. A. Stanaitis) ir „Geografinës aplinkos tyrimo metodika 

mokytojams“ (vadovas doc. Z. Kairaitis). 

Tarptautinës konferencijos, vykusios 2003 m. VPU, dalyviai: pirmoje eilëje ið 

kairës – doc. K. Ðvedas, prof. V. Kasedovskis (Torunë), doc. R. Kontvainas ir 

doc. B. Ðalkus 

60


Dabartiniu metu Bendrosios geografijos katedroje yra tyrinëjamos 

dvi temos. Pirmoji –„Klimato kaitos ir antropogeniniø procesø analizë 

Lietuvos landðaftuose“ (vadovas prof. habil dr. O. Pustelnikovas). 

Ðià temà tiria gausus kvalifikuotø dëstytojø bûrys: prof. habil. dr. 

V. Baltrûnas, doc. dr. K. Ðvedas, doc. dr. J. Taminskas, dr. B. Petkevièienë 

ir kt. Pagal tà temà tyrinëta antropogeninës apkrovos ir gamtiniø 

procesø bûklë Lietuvos sausumos ir vandenø landðaftuose bei 

atmosferoje sedimentologiniais, geomorfologiniais, klimatologiniais, hidrocheminiais 

ir kartoindikaciniais metodais. Buvo tiriama upiø slëniø 

antropogeniniø kraðtovaizdþiø modifikavimo ryðiai ir gamtinës prieþastys. 

Tyrimo rezultatai buvo publikuoti keturiuose moksliniuose 

straipsniuose. 

Antroji tema – „Geografijos ugdymo turinio kaita Lietuvos mokykloje 

XXI amþiaus perspektyvoje“ (vadovas doc. dr. Z. Kairaitis). 

Ðià temà tyrinëja doc. dr. R. Kontvainas, dr. D. Matuzevièiûtë-Prakapienë. 

Pagal tà temà analizuota mokymo turinio pertvarka ir perimamumas 

aukðtojoje ir vidurinëje mokyklose, atlikti tyrimai apie informacinës 

visuomenës formavimàsi ir geografijos vaidmená joje. Parengtas 

vadovas studentams ir mokytojams „Pagrindinës mokyklos 

geografinio iðsilavinimo standartas: teoriniai ir metodiniai aspektai“. 

Regioninës geografijos katedroje tyrinëjamos trys mokslinio darbo 

temos. Pirmoji –„Lietuvos regioninë transformacija: geodemografiniai 

ir socialiniai pokyèiai“. Tyrimo vadovas – prof. A. Stanaitis. 

Tyrime dalyvauja doc. S. Stanaitis, doc. D. Èesnavièius, asist. I. Raudeliûnienë, 

asist. A. Stankevièius. Pagal tà temà analizuoti gyventojø 

ir gyvenvieèiø teritorinës sklaidos aspektai, akcentuoti ir prognozuoti 

regioniniai gyvenvieèiø sistemø skirtumai. Nagrinëta kaimo vietovës 

natûralaus prieaugio ir amþiaus struktûros teritoriniai aspektai, 

ðiø demografiniø rodikliø kaitos ypatumai ir prieþastys. Analizuojama 

didþiøjø Lietuvos miestø priemiestiniø zonø þemës naudojimo 

geografiniai ypatumai, Lietuvos nacionaliniø parkø geodemografinës 

ir socialinës ekonominës charakteristikos. Ðia tema iðspausdinta 

per 100 moksliniø straipsniø Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, 

Rusijos, Baltarusijos leidiniuose, taip pat mokslinio populiarinimo þurnaluose. 

Antroji tema – „Vilniaus miesto socialinës ekonominës charakteristikos“. 

Tyrimo vadovai – doc. dr. S. Stanaitis, doc. dr. D. Èesnavièius. 

Èia nagrinëjama socialinës ekonominës infrastruktûros teritorinë 

sklaida, ámoniø funkcionavimo galimybës, verslo plëtros prielaidos, 

investicinë aplinka, konkurencinës sàlygos Vilniaus miesto seniûnijose. 

Tarp socialiniø procesø akcentuojama bedarbiø ir sociali- 

61


næ paramà gaunanèiø asmenø ir benamiø socialinë ekonominë bûklë, 

gaunama parama ir pragyvenimo ðaltinis. Ðia tema publikuoti 8 

straipsniai, pagrindinai prestiþiniuose Lietuvos, Latvijos, Lenkijos moksliniuose 

þurnaluose. 

Treèioji tema – „Lietuvos turizmo potencialo geografinis sàlygotumas“. 

Tyrimo vadovas – doc. dr. S. Stanaitis. Tyrimuose dalyvauja 

doc. D. Èesnavièius ir asist. A. Stankevièius. Pagal tà temà nagrinëta 

atskirø Lietuvos regionø turistinës infrastruktûros skaida, jos geografinis 

sàlygotumas. Analizuotas ekonominiø socialiniø ir rekreaciniø 

rodikliø poveikis turistiniø regionø patrauklumui. Nagrinëtas Lietuvos 

nacionaliniø parkø socialinis ir ekonominis potencialas. Ðia tema 

publikuota 10 straipsniø, dalyvauta konferencijose. 

Prieð vienuolika metø (1963 m.) buvo ákurta Geografiniø informaciniø 

sistemø (GIS) laboratorija. Joje dirbo ir tebedirba abiejø katedrø 

dëstytojai ir doktorantai, kuriø mokslinio darbo tematika siejasi su 

edukologinëmis problemomis. 1999 m. ði laboratorija reorganizuota á 

Didaktiniø tyrimø laboratorijà, 2004 m. – á Geografiniø edukologiniø 

tyrimø centrà (GETC). 

Ðiam centrui 1993–2003 m. vadovavo doc. R. Krupickas, nuo 

2004 m. – dr. D. Prakapienë. 

Minëtà laboratorijà ákurti paskatino kompiuteriniø technologijø 

skverbimasis á bendrojo lavinimo ir aukðtàsias mokyklas. 

Geografiniø informaciniø sistemø laboratorijoje: ið kairës – doktorantë 

J. Trainytë, doc. R. Krupickas, dr. D. Matuzevièiûtë ir laborantas P. Mereckas 

62

1993–1997 m. buvo pradëti tyrimai, kuriø pagrindu bûtø kuriama 

geografijos mokymo kompiuterizavimo sistema bendrojo lavinimo 

vidurinëje ir aukðtojoje mokyklose. Vëlesniais laikotarpiais buvo 

tiriamos tokios temos: „Interneto edukologinës galimybës“, „GIS-ai 

mokant geografijos“, „Geografiniø informaciniø technologijø sklaida 

bendrojo lavinimo mokykloje“. 

Laboratorinius tyrimus vainikavo dvi daktaro disertacijos: jas apgynë 

L. Olberkytë – „GIS panaudojimas mokant geografijos“ (2001) 

ir D. Prakapienë – „Europos dimensijos realizavimas mokant geografijos“(2003). 

Kilo laboratorijos mokslininkø, dalyvaujanèiø jos tyrimuose, kvalifikacija. 

Laboratorija imasi tokiø krypèiø tyrimø, kurie leidþia sëkmingiau 

ágyvendinti ðvietimo reformos tikslus mokant geografijos. 

Tema, kuri planuojama 2004–2007 metams, yra „Geografinio ugdymo 

rezultatø diagnostika: tyrimo matuokliai ir metodika“. Tyrimo 

tikslas yra parengti ir pagrásti geografinio ugdymo rezultatø ávertinimo 

sistemà ir jos diegimo metodikà. Tikimasi, kad ðie tyrimai padës 

ávertinti geografinius moksleiviø laimëjimus, paskatins plaèiau tirti 

ugdymo rezultatus bei leis motyvuotai normuoti moksleiviø ugdymo 

krûvius. Be ðiø darbø, atliekami svarbûs informaciniø technologijø 

taikymo mokant geografijos tyrimai: kuriamos mokomosios programos, 

tiriamas nuotolinio mokymo taikymas geografijos studijose. 

GIS laboratorija atliko ir atlieka þenklø metodiná darbà. Sukurtos 

mokomosios kompiuterinës programos: „Eurazija“, „Geografiniai kryþiaþodþiai“, 

„Topografinis diktantas“, „Pasaulio geografinë nomenklatûra“, 

„Geografinis takas aplink Baltijos jûrà“, „Pasaulio geografinës 

zonos“, „Geografiniai testai“, „Lietuvos geografija“; kuriamos naujos 

programos, tobulinamos jau sukurtos. Reikia paþymëti ir tai, kad 

Lietuvos geografai visada laukia jiems skirto laikraðèio „Geografijos 

aidai“. Ðis leidinys supaþindina mokytojus su geografijos ádomybëmis, 

aktualijomis, naujovëmis. 

III.3. Ûkiskaitiniai ir projektiniai darbai 


Malonu pastebëti, kad Geografijos katedra yra ûkiskaitiniø darbø 

Vilniaus pedagoginiame universitete pradininkë. Pirmuosius ûkiskaitinius 

darbus 1963 m. pradëjo vykdyti doc. A. Vienoþinskienë. Vëliau 

ðiø darbø apimtys plëtësi ir universitete, ir katedroje. 

Katedroje atliekami ûkiskaitiniai darbai glaudþiai susijæ su doc. 

A. Garunkðèio vardu. Jis 1968–1989 m. organizavo ir vadovavo didelës 

apimties ûkiskaitiniams darbams. Juos vykdë nemaþa katedros 

63


dëstytojø dalis. Ið svarbesniø galima paminëti tokias temas: „Kauno 

mariø krantø abrazijos ypatumai ir tolesnë raida“ (1970–1974 m.), 

„Drûkðiø atominës elektrinës ðaldomojo baseino hidrologinio reþimo 

pasikeitimø tyrimai“ (1974–1980 m.), „Gamtos apsaugos bûklës ir 

tolesnio jos tobulinimo galimybiø tyrimai kai kuriuose Lietuvos TSR 

rajonuose“ (1981–1985 m.), „Gamtos apsaugos bûklës ir tolesnio jos 

tobulinimo galimybiø tyrimai tipiniuose geografiniuose Lietuvos TSR 

rajonuose“ (1986–1989 m.). 

Ûkiskaitiniai darbai buvo vykdomi intensyviai, jø apimtis tapo didelë. 

1970–1980 m. prie Geografijos katedros veikë Eþerotyros laboratorija, 

kuri koordinavo minëtus tyrimus. Didelë ûkiskaitiniø darbø 

dalis siejosi su Lietuvos eþerø, mariø bei tvenkiniø tyrimais. 

Kai kuriuos ûkiskaitinius darbus, tik maþesnës apimties, ið rekreacijos 

srities vykdë doc. R. Krupickas, ið hidrogeologijos srities – 

doc. J. Paltanavièius ir kai kurie kiti dëstytojai. 

Pastaràjá deðimtmetá ûkiskaitiniø darbø kiek sumaþëjo, taèiau jie 

ágavo kitokià, t. y. projektø formà. 

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, iðryðkëjo geografiniø tyrimø, 

susijusiø su regionø paþinimu ir transformaciniø procesø ypatumais 

pereinant ið planinës komandinës á rinkos ekonomikà, aktualumas. 

Ðiuos tyrimus organizuoti ëmësi prof. A. Stanaitis. Buvo parengtos 

kelios geografinës monografinio pobûdþio studijos apie Lietuvos administracinius 

rajonus ir apskritis: „Plungë–Babrungo kraðtas“ 

(1993 m.) – A. Garunkðtis, R. Kontvainas, A. Stanaitis; „Këdainiø 

kraðtas“ (1998 m.) – A. Stanaitis, R. Kontvainas, K. Ðvedas; „Þemaièiø 

þemë“ (apie Telðiø apskritá) (1999 m.) – R. Kontvainas, A. Stanaitis, 

K. Ðvedas. 

2001–2003 m. Bendrosios geografijos katedros (doc. dr. R. Kontvainas) 

ir Regioninës geografijos katedros (prof. dr. A. Stanaitis) mokslininkai 

dalyvavo tarptautiniame moksliniame projekte „Regionø konkurencingumas 

pereinant á rinkos ekonomikà“. Projekto vadovas – 

M. Koperniko universiteto prof. habil. dr. V. Kosedovskis (Lenkija). 

Ðiame projekte dalyvavo Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos 

mokslininkai. Tyrimø metu buvo analizuoti transformaciniai procesai, 

vykstantys ávairiose valstybiø ûkio ðakose, pereinant ið planinës 

administracinës ûkio sistemos á laisvos rinkos ekonomikà. Lietuvoje 

ðie procesai buvo tiriami Alytaus ir Utenos apskrityse. Tyrimuose 

dalyvavo pagrindiniø ámoniø vadovai, administraciniø teritorijø vadovai 

(apskrièiø virðininkai, savivaldybiø merai, seniûnai). Jie, kaip 

pagrindiniø ðiandien vykstanèiø procesø ekspertai, atskleidë aplinkybes, 

lemianèias atskirø regionø, teritoriniø vienetø konkurencin- 

64


gumà, procesus ir veiksnius, padedanèius arba trukdanèius regiono 

konkurencingumo vyksmui. 

Tyrimø rezultatai buvo iðanalizuoti, apibendrinti ir pateikti tarptautinës 

mokslinës konferencijos plenariniame posëdyje 2003 m. 

rugsëjo 23–24 d. Ciechocineke (Lenkija). Tyrimo medþiaga publikuota 

kompleksinëje monografijoje: „Konkurencyjnoúã regionów w 

okresie przechodzenia do gospodarki rynkowej. Miædzynarodowa analyza 

parownawcza: Biaùoruú, Litwa, Ùotwa i Polska“ / pod red. Wojciecha 

Kosiedowskiego. – Torun, 2004. – 500 p. 

Regioninës geografijos katedros moksliniai tyrimai buvo atliekami 

keliomis teminëmis kryptimis, kurios atsispindëjo vykdytuose projektuose. 

Pirma tema – „Lietuvos geodemografinës transformacijos ypatumai 

tûkstantmeèio sandûroje“. Mokslo grupë: prof. dr. A. Stanaitis, 

doc. dr. S. Stanaitis, doc. dr. D. Èesnavièius, asist. A. Birgelytë, asist. 

I. Raudeliûnienë, asist. A. Stankevièius. 

Temai buvo kaupiami duomenys, apibûdinantys Lietuvos geodemografinës 

transformacijos ypatumus tûkstantmeèiø sandûroje, nagrinëjami 

gyventojø ir gyvenvieèiø teritorinës sklaidos aspektai, akcentuojami 

ir prognozuojami regioniniai gyvenvieèiø sistemø skirtumai. 

Analizuojami didþiøjø Lietuvos miestø priemiestiniø zonø þemës 

naudojimo geografiniai ypatumai. Tiriamos Lietuvos nacionaliniø parkø 

geodemografinës ir socialinës ekonominës charakteristikos. 

Vienas ið svarbiausiø ðia tema vykdytø projektø buvo „Gyventojø 

skaièiaus kaita Lietuvos pasienyje 1959–1997 m.“. Darbo vadovas 

buvo doc. S. Stanaitis, o projektà 1998 m. finansavo Valstybinis 

mokslo ir studijø fondas. 

Tyrimo metu iðsamiai iðnagrinëtos gyventojø skaièiaus ir tankumo 

kaitos Lietuvos pasienyje prielaidos. Detaliai aptarta gyventojø skaièiaus 

kaitos kryptys ir intensyvumas lokaliniu (rajonø ir seniûnijø) 

lygmeniu. Keièiantis valstybiniø sienø pobûdþiui (ypaè barjerinëms 

valstybinëms sienoms virstant integracinëmis) nagrinëjama geodemografinë 

pasienio situacija (gyventojø tankumo, urbanizacijos laipsnio, 

kaimo depopuliacijos ir jø kaitos tendencijø skirtumai). Tai turi 

didelës átakos, ekonominio bendradarbiavimo galimybëms, euroregionø 

funkcionavimui, tarpvalstybiniø regioninës plëtros problemø 

sprendimui. Todël tyrime pateikiami geodemografinës situacijos kaitos 

abipus Lietuvos sienos tyrimo rezultatai. 

Rytø Norvegijos tyrimø institutas finansavo projektà „Aukðtaitijos 

nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai“. Tyrimø vadovas – doc. 

S. Stanaitis. Projekte nagrinëjama seniausio ir vieno ið vaizdingiausiø 

65


nacionalinio parko demografinë situacija, kaimø gyventojø skaièius, 

kiti svarbiausi demografiniai ir socialiniai gyventojø ir gyvenvieèiø 

sistemos rodikliai. 

Panaðûs tyrimai buvo atlikti ir kituose dviejuose nacionaliniuose 

Lietuvos parkuose – Dzûkijos ir Þemaitijos, jø tyrimus finansavo 

Aplinkos ministerija. Vadovas – doc. S. Stanaitis, tyrimai atlikti 1999– 

2000 metais. 

2002 m. Valstybinis mokslo ir studijø fondas finansavo projektà 

„Trakø miesto ir jo apylinkiø geodemografinis ir socialinis-ekonominis 

tyrimas“. Já vykdë doc. S. Stanaitis, asist. A. Stankevièius. Buvo 

tirta Trakø miesto ir 33 Trakø istorinio nacionalinio parko (TINP) 

kaimø demografinë situacija, natûralaus ir migracinio judëjimo pokyèiai. 

Nagrinëta vertybinës gyventojø orientacijos, Trakø kultûros 

paveldo iðsaugojimo klausimas, þmoniø uþimtumo struktûra, socialinës 

problemos ir perspektyvos. 

Antra tema – „Vilniaus miesto verslo teritorinës sklaidos þemëlapis“. 

Ðá projektà finansavo Vilniaus miesto savivaldybë, o vykdë doc. 

S. Stanaitis ir doc. dr. D. Èesnavièius. Ðiø tyrimø metu sukurta Vilniaus 

miesto seniûnijø socialinës ekonominës infrastruktûros duome- 

66 

Per projekto „Vilniaus miesto verslo teritorinës sklaidos þemëlapio“ 

pristatymà Vilniaus savivaldybëje


nø bazë. Pirmà kartà panaðaus pobûdþio tyrimais nagrinëjama teritorinë 

socialinës ekonominës infrastruktûros sklaida, ámoniø funkcionavimo 

galimybës, verslo plëtros prielaidos, investicinë aplinka, konkurencinës 

sàlygos Vilniaus miesto seniûnijose. Projektas sulaukë didelio 

Vilniaus miesto visuomenës ir specialistø susidomëjimo, jis buvo 

plaèiai pristatytas konferencijose ir Lietuvos þiniasklaidoje. 

Treèia tema – „Socialinæ paramà gaunanèiø asmenø ir bedarbiø 

padëties Vilniaus mieste analizë“. Ðis projektas finansuotas Vilniaus 

miesto savivaldybës. Tyrimo vadovai ir vykdytojai buvo doc. 

dr. S. Stanaitis, doc. dr. D. Èesnavièius, prof. A. Stanaitis, lekt. dr. 

V. Gerulaitis, asist. I. Raudeliûnienë, asist. A. Stankevièius, laborantai 

M. Matkevièius, G. Bauþytë, taip pat daugelio socialinæ rûpybà 

kuruojanèiø Vilniaus miesto institucijø darbuotojai. Pagal projektà 

buvo tirta bedarbiø ir socialinæ paramà gaunanèiø asmenø ir benamiø 

socialinë ekonominë bûklë, gaunama parama ir pragyvenimo 

ðaltiniai. Tyrimø pagrindu parengtos kompiuterinës socialinës paramos 

gavëjø duomenø bazës. Socialinës politikos kontekste ávertinta 

socialiai remiamø gyventojø, bedarbiø ir benamiø elgsena bei nuostatos. 

Savivaldybës Socialinës paramos skyriaus padaliniuose parengtos 

remiamø gyventojø ir bedarbiø koreliacinës schemos. Tyrimø 

rezultatai tapo pagrindu optimizuojant 2004 m. ið Vilniaus miesto 

biudþeto skiriamà paramà socialiai remtiniems asmenims. Projekto 

rezultatai buvo pristatyti Vilniaus miesto þiniasklaidoje ir mokslinëse 

konferencijose Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje. 

GIS laboratorija 2002 m. laimëjo Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

konkursà mokomosioms programoms sukurti. Buvo sukurtos trys mokomosios 

programos: „Pasaulio gamtinës zonos“, „Bendroji geografija“ 

ir „Akis – M“ antra versija. 

III.4. Moksliniø, moksliniø praktiniø ir metodiniø 

konferencijø organizavimas 

Iðaugæs pedagoginis ir mokslinis katedros potencialas atsiskleidþia 

dëstytojams dalyvaujant rengiamose mokslinëse, mokslinëse-metodinëse 

bei praktinëse konferencijose. Jø organizavimas tapo tradicija. 

Konferencijø tematika ávairi, jose dalyvauja specialistai ne tik ið Lietuvos, 

bet ir ið kaimyniniø uþsienio ðaliø. 

1989 m. rudená buvo surengta mokslinë praktinë konferencija tuometinës 

Tarybø Sàjungos pedagoginiø institutø geografinio profilio 

katedrø vedëjams. Joje dalyvavo per 100 mokslininkø ið daugelio 

pedagoginiø institutø. Tarp jø buvo garsûs pedagogai katedrø vedë- 

67


jai, maskvieèiai profesoriai V. Maksakovskis, K. Paðkangas, L. Panèeðnikova, 

V. Dobravolskis ir kiti. 

Per konferencijà buvo aptariami geografijos mokymo klausimai bendrojo 

lavinimo mokyklose, geografijos mokytojø rengimo problemos, 

pedagoginiø institutø dëstytojø kvalifikacijos klausimai, dalytasi praktinio 

darbo patirtimi ávairiø respublikø pedagoginiuose institutuose. 

1991 m. surengta tarptautinë metodinë praktinë konferencija „Gimtojo 

kraðto geografijos mokymas reformuotoje mokykloje“. Tai buvo 

laikmeèio reikalavimas – po Nepriklausomybës atkûrimo savo ðalies 

geografijos mokymui buvo skirta daugiau valandø negu anksèiau. 

Per konferencijà buvo aptariami naujai iðkilæ uþdaviniai, dalytasi patirtimi 

su kaimyniniø ðaliø pedagogais metodininkais. 

Konferencijoje dalyvavo ne tik garsûs mokytojai praktikai ið Lietuvos, 

bet ir pedagogai mokslininkai bei metodininkai ið Latvijos, Estijos, 

Maskvos, kitø Rusijos miestø bei Èekoslovakijos ir Vengrijos valstybiø. 

1994 m. katedra surengë respublikinæ mokslinæ praktinæ konferencijà 

„Geografijos mokymo programa kaip norminis metodikos dokumentas“. 

Joje dalyvavo þymiausi Lietuvos geografijos mokytojai 

praktikai, metodininkai, aukðtøjø mokyklø dëstytojai. Konferencijoje 

buvo diskutuojama apie geografijos mokymo programø vidurinëms 

mokykloms apimtis, turiná, programø praktiðkumà ir kita. 

1996 m. katedra surengë tarptautinæ metodinæ praktinæ konferencijà 

„Gimtinës geografijos mokymas bendrojo lavinimo mokykloje“. 

Joje dalyvavo ne tik þymiausi ðios srities specialistai, bet ir aktyviausi 

mokytojai praktikai. Konferencijoje buvo nagrinëjami ávairûs gimtinës 

geografijos mokymo aspektai, ypaè gamtinës geografijos. Paþymëtina, 

kad daug praneðimø skaitë Plungës rajono geografai, sukaupæ 

didelæ praktinio darbo patirtá mokydami gimtinës geografijos. 

GIS laboratorija 1998 m. surengë respublikinæ mokslinæ praktinæ 

konferencijà „Geografijos mokymo kompiuterizavimas – problemos 

ir perspektyva“. Ji susumavo nuveiktus darbus, numatë ðios veiklos 

plëtojimo perspektyvas. 

2003 m. Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos katedros 

surengë tarptautinæ mokslinæ konferencijà „Ekonominiai, demografiniai 

pokyèiai ir ðvietimo problemos Rytø ir Vidurio Europoje“. Ðios 

konferencijos temà pasirinkti paskatino Rytø ir Vidurio Europoje vykstantys 

didþiuliai pokyèiai, sukelti perëjimo ið komandinës planinës 

ekonomikos á rinkos ekonomikà. Ðis procesas daro átakà ekonominiams 

ir demografiniams pokyèiams, kurie skatina ðvietimo pertvarkà 

ir sukelia su ja susijusias problemas. Konferencijos darbe dalyvavo 

ne tik þymûs Lietuvos mokslininkai, bet ir gausus bûrys þinomø 

68


Per tarptautinës konferencijos atidarymà: ið kairës – prof. A. Stanaitis, 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos viceministras doc. R. Vaitkus, VPU rektorius 

akademikas A. Gaiþutis ir mokslo reikalø prorektorius prof. R. Þelvys 

mokslininkø ið uþsienio ðaliø: Latvijos, Lenkijos, Èekijos, Rusijos, Suomijos, 

Estijos. 

Praneðimuose ir diskusijose buvo analizuojama transformaciniai 

procesai, vykstantys ávairiose ekonomikos srityse, aktualiausi demografiniai 

pokyèiai ir ðvietimo problemos, kuriø sprendimø negalima 

atidëlioti rengiant atviros informacinës visuomenës pilieèius, aukðtos 

kvalifikacijos specialistus, kartu telkiant ir stiprinant valstybæ. 

Greta minëtø konferencijø Geografijos katedros dalyvauja Vilniaus 

pedagoginio universiteto organizuojamose tarptautinëse konferencijose, 

Gamtos mokslø fakulteto rengiamose tradicinëse konferencijose su Anykðèiø, 

Varënos rajonø mokytojais. Tokios respublikinës konferencijos (jos 

vyksta kas metai arba kas dveji) tema – „Mokyklos reforma: patirtis ir 

problemos“. Joje, Geografijos sekcijoje, praneðimus skaito geografijos 

mokslininkai, metodininkai, doktorantai, mokytojai praktikai. 

Praneðimuose ir diskusijose analizuojamos teorinës ir praktinës geografijos 

mokymo problemos, pateikiama geroji darbo patirtis, nauji 

geografijos mokymo bûdai ir metodai. 

III.5. Bendradarbiavimas su mokslo ir gamybinëmis 

ástaigomis, aukðtosiomis mokyklomis 

Kiekvienas kûrybinis kolektyvas bendradarbiauja, palaiko glaudþius 

ryðius su panaðaus pobûdþio mokslo, mokymo ir gamybinëmis 

69


ástaigomis. Ne iðimtis ir Geografijos katedra. Tokie ryðiai leidþia suprasti 

savo padëtá ir galimybes rengiant specialistus, sudaro prielaidas 

dalytis pedagoginio ir mokslinio darbo patirtimi, atlikti bendrus 

mokslinio darbo projektus, keistis publikacijomis, gauti duomenis, 

padeda juos metodiðkai analizuoti. 

70 

Paþintinë iðvyka su Vroclavo universiteto geografais 2004 m. 

Geografijos katedra, o nuo 2000 m. abi Geografijos katedros plëtoja 

ryðius su mokslo ir gamybinëmis ástaigomis Lietuvoje ir uþsienio 

ðalyse. 

III.5.1. Ryðiai su Lietuvoje esanèiomis mokslo ir gamybinëmis 

ástaigomis 

Lietuvoje katedros palaiko nuolatinius ryðius su giminingomis mokslo 

ástaigomis, profilinëmis kitø aukðtøjø mokyklø katedromis. Nuo 

seno sëkmingai bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto geografais. 

Mat nemaþa dalis katedros dëstytojø yra Universiteto auklëtiniai. 

Bendradarbiaujama keièiantis dëstytojais, atliekami bendri moksliniai 

tyrimai, dirbama bendruose doktorantø komitetuose, studentø 

baigiamøjø egzaminø komisijose.


Tradiciðkai bendradarbiaujama su Geologijos ir geografijos institutu. 

Katedroje dirba ið ten atëjæ moksliniai bendradarbiai, jø darbuotojai 

skaito paskaitas mûsø studentams, vadovauja lauko praktikoms, 

rengia ekskursijas po savo institutà, atliekami bendri tyrimai, 

leidþiami bendri leidiniai. 

Bendradarbiaujama su Klaipëdos universitetu, kai kuriomis Vilniaus 

Gedimino technikos universiteto katedromis. Jø darbuotojai 

skaito paskaitas mûsø studentams ir magistrantams, vadovauja studentø 

lauko praktikoms. 

Kai kurie katedrø dëstytojai dalykinius ryðius palaiko su tam tikromis 

gamybinëmis bei praktinëmis þinybomis. 

Viena ið jø – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos 

Vyriausybës. Èia gaunami ne tik naujausi statistiniai duomenys, reikalingi 

Lietuvos gyventojø ir gyvenvieèiø tyrimams, bet ir dalyvaujama 

bendrø komisijø darbe, teikiama metodinë pagalba, atliekami 

bendri tyrimai, teikiami pasiûlymai gyventojø suraðymo duomenø 

bankui kaupti. Regioninës geografijos katedros mokslininkai bendradarbiauja 

su Vilniaus miesto savivaldybe. Atliko nemaþa projektø, 

kuriuose iðanalizavo keletà svarbiø klausimø, pateikë svariø pasiûlymø 

(þr. skyriø Ûkiskaitiniai darbai ir projektai). 

Geografijos mokytojai V. Þilinskienës jûrø muziejuje Salake kvalifikacijos 

këlimo metu (2004 m.) 

71


Gamtinës geografijos specialistai bendradarbiauja su Lietuvos hidrometeorologinës 

tarnybos darbuotojais. Èia dëstytojai gauna hidrometeorologinëse 

stotyse sukauptø duomenø moksliniam darbui. Be 

to, ðios tarnybos specialistai studentams skaito paskaitas, vadovauja 

lauko praktikoms. 

Palaikomi ryðiai su Aplinkos ministerija, Lietuvos kraðtotyros draugija, 

Gamtos draugija, Lietuvos geografø draugija, Turizmo departamentu, 

turizmo firmomis. Toks bendradarbiavimas yra naudingas ne 

tik katedros darbuotojams, bet ir minëtø ástaigø specialistams. 

Bûtina paminëti gana glaudþius ryðius su Ðvietimo plëtotës centru, 

Telðiø apskrities ðvietimo skyriumi, Vilniaus miesto, Anykðèiø ir 

Varënos rajonø savivaldybëmis. Su jais bendradarbiaujama sudarant 

mokymo programas, vertinant vadovëlius ir mokymo priemones, konsultuojant 

jø autorius, skaitant paskaitas geografijos mokytojams. 

GIS laboratorija bendradarbiauja su UAB – „Baltic Geoinfoservis“, 

Pedagoginës profesinës raidos centru (PPRC) bei Vilniaus pedagoginio 

universiteto Pedagogø kvalifikacijos këlimo centru. 

72 

Geografijos katedros dëstytojai su Vengrijos kolegomis Budapeðte


III.5.2. Ryðiai su kitø ðaliø universitetais 

Bendrosios geografijos ir Regioninës geografijos katedros palaiko 

glaudþius ryðius su daugelio uþsienio ðaliø aukðtøjø mokyklø katedromis 

arba pavieniais dëstytojais. 

Jau keli deðimtmeèiai bendradarbiaujama su Vroclavo (Lenkija) 

universiteto geografais. Vroclave staþavosi ne vienas mûsø katedrø 

dëstytojas (A. Stanaitis, A. Raèinskas, K. Ðvedas, R. Kontvainas ir 

kt.), pas mus lankësi Vroclavo universiteto ávairiø geografijos specialybiø 

mokslininkai. Su ðio universiteto geografais bendradarbiaujama 

atliekant gyventojø ir gyvenvieèiø tyrimus, publikuojami moksliniai 

straipsniai, dalyvaujama konferencijose. 

Jau deðimtmetis, kai sëkmingai bendradarbiaujama su Torunës 

M. Koperniko universiteto Ekonominës politikos katedra, jos vedëju 

prof. habil. dr. V. Kosedovskiu. Tai matyti ið to, kad mûsø dëstytojai 

(A. Stanaitis, S. Stanaitis, R. Kontvainas) dalyvauja nuolat rengiamose 

tarptautinëse konferencijose ir seminaruose, kuriuose nagrinëjamos 

ypatingai aktualios problemos, susijusios su transformaciniais procesais 

pereinant ið komandinës planinës ekonomikos á rinkos ekonomikà. 

Ðie procesai pasireiðkia visose valstybës ûkio srityse. Tokiuose 

susitikimuose pasidalijama ne tik laimëjimais ir problemomis, bet ir 

suþinoma, kiek skirtingos ðalys yra paþengusios á prieká, kaip jos sprendë 

dabar Lietuvai aktualias problemas ir kt. Ðis bendradarbiavimas 

iðaugo á bendro projekto apie regionø konkurencingumà vykdymà 

(raðyta anksèiau). Ðio universiteto mokslininkai skaito paskaitas geografijos 

specialybës bakalaurams ir magistrams. 

Sëkmingai bendradarbiaujama su Daugpilio (Latvija) universitetu, 

Usti nad Labem (Èekija) pedagoginiu universitetu. Ðiø aukðtøjø mokyklø 

dëstytojai staþuojasi mûsø universitete, dalyvauja rengiamose konferencijose, 

keièiasi moksliniais straipsniais, dalijasi darbo patirtimi. 

Tradiciniai dalykiniai ryðiai mus sieja su Maskvos Lomonosovo 

universiteto geografais. Su jais keièiamasi literatûra, moksline informacija, 

paskaitø ciklais, dalyvaujama konferencijose ir pasitarimuose. 

Panaðûs ryðiai mus sieja su Minsko (Baltarusija) pedagoginio universiteto, 

Vitebsko (Baltarusija) mokslininkais ir kitø aukðtøjø mokyklø 

geografais. Praeityje buvo bendradarbiaujama su Tbilisio universiteto 

geografais, atnaujinami ryðiai su Tartu universiteto mokslininkais. 

Dabartiniu metu pleèiami dalykiniai ryðiai su Vakarø ðaliø mokslininkais: 

Drezdeno (Vokietija) universiteto demografais, Laplandijos 

(Suomija) universiteto, Aberdino (Didþioji Britanija) universiteto geografais. 

73


Atskirai reikia paminëti dalykinius katedrø dëstytojø ryðius su Lenkijos 

lietuviø bendruomene, tyrinëjant lietuviø gyvenamas teritorijas 

Seinø, Punsko, Suvalkø kraðte. Ðioje srityje dirba dëstytojai R. Kontvainas, 

A. Stanaitis, S. Stanaitis. Keletà metø buvo atliekami kraðtotyriniai-geografiniai 

tyrimai, organizuojamos studentø lauko praktikos. 

Per ekspedicijas surinkta medþiaga buvo apibendrinta ir pristatyta 

dviejose konferencijose, kurios buvo surengtos Punske ir Vilniuje. 

Iðleisti du prasmingi darbai: „Ið Suvalkø karðto praeities ir dabarties“ 

(Punskas, 1995) ir „Suvalkø kraðtas ir jo þmonës“ (Vilnius, 1997). 

Ir dabartiniu metu bendradarbiaujama su ðio kraðto atstovais Lenkijoje. 

Kaip pavyzdá galima paminëti prof. A. Stanaièio skaitytà praneðimà 

Lenkijos lietuviø suvaþiavime 2003 m. lapkrièio mënesá. Nuolat 

organizuojamos paþintinës studentø iðvykos á ðá lietuviðkà kraðtà. 

74 

Geografijos mokytojai per susitikimà su Punsko valsèiaus sekretoriumi 

J. Vaièiuliu

IV. ORGANIZACINË IR VISUOMENINË VEIKLA 

Mûsø Geografijos katedros visuomet dirbo ir dirba kaip atviros 

sistemos, kurios palaiko ryðius tiek su buvusiais auklëtiniais, tiek su 

visais Lietuvos geografijos mokytojais. Taip pat su dalimi tø mokiniø, 

kurie studijuos mûsø specialybæ. Be to, mûsø paþanga neámanoma 

be gero ryðio su ðvietimo sistemos struktûromis, su kitø aukðtøjø 

mokyklø geografais. Svarbi ir visuomeninë dëstytojø veikla. 

IV.1. Ryðiai su mokyklomis 

Norint jausti gyvenimo ritmà, neatsilikti nuo jo reikalavimø, nenutolti 

nuo dabartinës mokyklos problemø, katedrai keliamø uþdaviniø 

rengiant specialistus, bûtinas glaudus ryðys su geografijos mokytojais 

ir ðvietimo sistemos struktûromis. Reikia pasakyti, kad ðie gyvybiðkai 

svarbûs ryðiai yra ávairiapusiai ir ilgalaikiai. Èia paminësime tik kai 

kuriuos ið jø. 

Jau keletà deðimtmeèiø Geografijos katedros iniciatyva vyksta dalykiniai 

metodiniai seminarai Vilniaus miesto ir rajono mokytojams. 

Jiems aktualiais klausimais paskaitas skaito þinomi respublikos spe- 

Katedros dëstytojø susitikimas su auklëtinëmis geografijos mokytojomis 

E. Stankûniene ir V. Tuskeniene per katedros penkiasdeðimtmetá 

75

Organizacinë ir visuomeninë veikla 

cialistai, mûsø katedrø dëstytojai, sveèiai ið kitø ðaliø. Ðiems seminarams 

vadovavo profesoriai A. Stanaitis, R. Þaromskis, A. Raèinskas, 

B. Kornilova. Dabar vadovauja dr. B. Petkevièienë. 

Prie mûsø katedrø nuo 1985 m. veikia Respublikinë jaunøjø geografø 

mokykla (vadovas doc. R. Krupickas). Jà yra baigæ keli ðimtai 

Lietuvos moksleiviø. Èia nuolat po trejus metus mokosi 40–80 moksleiviø. 

Jiems organizuojamos þiemos sesijos, pavasario, vasaros, rudens 

ekspedicijos, stovyklos, nemaþa laiko ir dëmesio skiriama ávairioms 

namø uþduotims, mokslinei veiklai. Paskaitas skaito ir pratyboms 

vadovauja ne tik katedros dëstytojai, bet ir kitø ástaigø darbuotojai. 

Á ðá darbà daþnai átraukiami ir mûsø studentai, geografijos mokytojai. 

Mokyklos absolventai gauna ne tik jos baigimo paþymëjimà, 

bet, svarbiausia, gerokai prapleèia geografines þinias, kurios naudingos 

ne tik stojant á aukðtàsias mokyklas. 

Respublikinës moksleiviø geografijos olimpiados taip pat pradëtos 

rengti mûsø darbuotojø (R. Krupicko, A. Narbutaitës) iniciatyva. Iki 

ðiol esame vieni ið pagrindiniø jø organizatoriø (D. Èesnavièius). Per 

ðias olimpiadas atsiranda galimybë pabendrauti ne tik su moksleiviais 

– stebint jø pasirengimo lygá, bet ir su geriausiais Lietuvos 

geografijos mokytojais, parengusiais olimpiados dalyvius. Ðios olim- 

76 

Jaunieji geografai sprendþia olimpiados uþduotis


piados kelia geografijos dalyko prestiþà visuomenëje, jø nugalëtojai 

naudojasi lengvatomis stodami á aukðtàsias mokyklas. 

Nepaprastà populiarumà ágijo Respublikinis È. Kudabos konkursas. 

Jo iniciatoriai yra mokytojos A. Narbutaitë, L. Bertaðiûtë ir 

docentas R. Krupickas. Konkursà jau 4 metus organizavo dr. V. Gerulaitis 

bei jo suburta gausi geografijos mokytojø bei studentø komanda. 

Baigiamajame konkurso ture Vilniaus pedagoginiame universitete 

kasmet dalyvauja per tûkstantá moksleiviø, keli ðimtai geografijos 

mokytojø. Tai Lietuvos Gineso rekordo nusipelnæs renginys. 

Mûsø katedrø darbuotojai (R. Krupickas, L. Olberkytë) buvo laikraðèio 

„Geografijos aidai“, skirto geografijos mokytojams, iniciatoriai, 

ilgameèiai redaktoriai. Per 10 metø jau iðleista 50 ðio laikraðèio numeriø. 

Jo apimtis – 16–20 puslapiø, tiraþas – 700 egzemplioriø. 

Tai bendras darbas su Lietuvos geografijos mokytojø asociacija, jos 

vadovu R. Ðalna, redaktoriumi V. Butkumi, leidykla „Briedis“. Laikraðèio 

puslapiuose mokytojai gali rasti daug naujausios informacijos, 

metodiniø kelioniø apraðymø, pasisemti pedagoginës patirties. 

Kai kuriø rajonø geografijos mokytojai kartu su mûsø dëstytojais 

atlieka regioninius (administraciniø rajonø, apskrièiø) kompleksinius 

geografinius tyrimus. Po jø publikuotos knygos: „Plungë – Babrungo 

Geografijos mokytojai per mokomàjà iðvykà Ðveicarijos Alpëse 

77


kraðtas“, „Þemaièiø þemë“ (Telðiø apskritis) ir leidinys apie Këdainiø 

kraðtà (prof. A. Stanaitis, doc. R. Kontvainas, doc. K. Ðvedas). Tokie 

leidiniai, parengti aktyviai dalyvaujant vietos mokytojams (R. Skrodenytë, 

I. Latakienë), tampa mokymo priemone dëstant programose 

numatytà gimtinës geografijà. 

Taip pat rengiamos bendros mûsø dëstytojø ir mokytojø mokslinës 

konferencijos. Jos jau tapo tradicinës ir vyko Anykðèiuose, Varënoje, 

kitur. Ðios konferencijos ne tik skatina mokytojø aktyvumà, 

kelia jø kvalifikacijà, bet yra abipusiðkai naudingo bendradarbiavimo 

pavyzdys. 

Mûsø katedrø dëstytojai vien pastaraisiais metais yra parengæ, 

sudaræ daugelá mokymo priemoniø mokyklai, Paminëtinas vadovëlis, 

kuriame integruotos geografija ir istorija, – „Þemë ir laikas“ (dr. 

D. Èesnavièius, dr. V. Gerulaitis). Rengiant verstiná vadovëlá vyresnëms 

klasëms (D. Waugh „Geografija“, I ir II d.) konsultavo doc. 

Z. Kairaitis ir prof. A. Stanaitis. Be to, dëstytojai yra parengæ gamtinës 

geografijos skaitinius „Lietuvos þemë“ (doc. R. Krupickas ir kt.), 

leidinius „Pagrindinës mokyklos iðsilavinimo standartas: teoriniai ir 

metodiniai aspektai“ (doc. Z. Kairaitis), „Geografinës aplinkotyros 

metodikos“ (doc. R. Krupickas). Taip pat mûsø inicijuotas antrø, papildytø 

knygø – A. Basalyko „Þemë þmonijos buveinë“ bei È. Kudabos 

„Geografinës kelionës ir atradimai“ – iðleidimas. 

Tiesioginá ryðá su mokyklomis ir geografijos mokytojais palaiko 

buvusi Geoinformaciniø sistemø (GIS) laboratorija (vad. doc. R. Krupickas) 

– dabar Geoedukologiniø tyrimø centras (GETC) (vad. dr. 

D. Prakapienë, mokslinis vadovas doc. Z. Kairaitis). Viena ið jo veiklos 

srièiø – kompiuteriniø geografiniø programø vidurinëms mokykloms 

kûrimas. Sukurta apie 15 tokiø programø, tarp jø naujausios: 

„Bendroji geografija 6 kl.“ (dr. D. Prakapienë), „Geografinës 

zonos“ (doktorantë J. Trainytë-Gencevièienë), „Akis 2 M“ (doc. R. Krupickas, 

dr. L. Olberkytë, mokyt. S. Pranculienë). 

Taip pat svarbu yra padëti mokytojams mokymo procese metodiðkai 

naudoti kompiuterá. Tam skirta mûsø parengta ir iðleista mokymo 

priemonë „Geografijos mokymas kompiuteriu“ (1998, 2004) bei 

kursai, kuriuos organizavo mûsø laboratorija, Pedagogø profesinës 

raidos centras ir VPU pedagogø kvalifikacijos këlimo centras (vadovai 

R. Krupickas, D. Prakapienë, J. Gencevièienë). Dabar svarbiausia 

tokiø kursø paskirtis bûtø parengti mokytojus kurti mokomàsias kompiuterines 

programas, taip pat plaèiau naudoti GIS bei GPS technologijas. 

78

Seminaras geografijos mokytojams gamtoje 


Jau tapo tradicija, kad katedrà aplanko ir susitinka su dëstytojais 

absolventø grupës, baigusios studijas prieð 5, 10, 15, 20 ar 25 metus. 

Per tokius susitikimus auklëtiniai uþpildo anketas, kuriose klausiama 

ne tik apie darbà, bet ir apie buvusias studijas, iðreiðkiami pageidavimai 

katedrai. Mus dþiugina tai, kad turimø keliø ðimtø anketø absoliuti 

dauguma rodo, jog absolventai patenkinti specialybe ir, jeigu 

reikëtø, pakartotø geografijos studijas. 

Kai kurie mûsø dëstytojai (Z. Kairaitis, V. Gerulaitis) dalyvauja 

Ekspertø komisijos darbe prie Ðvietimo ir mokslo ministerijos, Kvalifikacijos 

suteikimo komisijose (R. Krupickas, Z. Kairaitis). Ilgus metus 

ðiose komisijose taip pat dirbo prof. A. Stanaitis, dëst. A. Ivanauskas. 

Nemaþa dalis mûsø dëstytojø skaitë ir skaito paskaitas Geografijos 

mokytojø kvalifikacijos këlimo kursuose. Èia tenka bendrauti ne tik 

su mûsø auklëtiniais, bet ir su visais geografijos mokytojais. 

Jau daugelá metø geriausi Vilniaus miesto ir ne tik jo geografijos 

mokytojai talkininkavo ir talkininkauja katedroms rengiant bûsimus 

specialistus. Tai A. Ivanauskas, S. Pleitienë, E. Valanèienë, V. Tuskenienë, 

D. Gudynienë ir kt. 

Dalis mûsø dëstytojø (A. Stanaitis, S. Stanaitis, R. Krupickas, D. Èesnavièius, 

V. Gerulaitis, Z. Gulbinas, Z. Kairaitis ir kt.) daþnai skaito 

paskaitas geografijos mokytojams aktualiais klausimais ávairiose Lietu- 

79


vos vietose. Nemaþai mûsø katedrø dëstytojø palaiko asmeninius, dalykinius 

ryðius su aktyvesniais geografijos mokytojais. Juos konsultuoja 

dalykiniais ir metodiniais klausimais, padeda rengti publikacijas. 

Dalis mûsø katedrø dëstytojø, doktorantø dar dirba mokyklose 

(D. Èesnavièius, V. Gerulaitis, R. Subotkevièienë) arba neseniai dirbo 

(D. Prakapienë, J. Gencevièienë, B. Petkevièienë ir kt.). Tai leidþia 

pajusti mokyklos pulsà, neatitrûkti nuo realybës. 

Mûsø katedros aktyviai prisidëjo rengiant mokytojams mokomàsias 

ekskursijas po V. Europà (pradininkë B. Kornilova). Èia paminëtini 

prof. A. Stanaitis, doc. R. Krupickas. Tokios kelionës gerokai 

prapleèia mûsø akiratá ir geografams yra bûtinos kaip oras, nes tai, 

kas pamatyta, pajausta, iðgyventa, bei atsiveþti suvenyrai, nuotraukos 

ir kita medþiaga aktualina patá geografijos mokymo procesà. 

Anksèiau, kada buvo rengiami dviejø specialybiø mokytojai (geografijos-kûno 

kultûros, geografijos-biologijos, geografijos-istorijos), 

bendradarbiavimas su tø specialybiø katedromis buvo intensyvesnis, 

nes reikëjo derinti programas ir pan. Dabar aktyviai diskutuojama 

apie dvigubø ar net trigubø specialybiø atgaivinimà, nes tokiø specialistø 

ypaè reikia maþesnëms mokykloms. Kol kas tø katedrø bendravimo, 

dalijimosi idëjomis, patirtimi labai stokojama. To negalima 

pasakyti apie abi mûsø Geografijos katedras: nors ir esame atskiri 

padaliniai, bet tebegyvename kaip viena ðeima. Tai liudija ir bendri 

katedrø posëdþiai, ir daugybë bendrø reikalø, kuriuos kartu sprendþia 

katedrø vedëjai arba bendros tarpkatedrinës komisijos. Taip ir 

ateityje turëtø bûti! 

IV.2. Visuomeninë veikla 

Daugelá metø neatskiriama dëstytojo darbo aukðtojoje mokykloje 

dalis buvo visuomeninë veikla. Ji buvo vertinama bemaþ taip, kaip 

pedagoginis ar mokslinis darbas. Padëtis pasikeitë paskelbus Nepriklausomybæ. 

Ðiuo metu visuomeninei dëstytojø veiklai skiriama maþiau 

dëmesio, dël to jos nenoriai imamasi, be to, ðis darbas beveik 

neskatinamas, neatlyginamas. 

Dël to trumpai prisiminkime svarbiausias ankstesnës visuomeninës 

veiklos formas bei katedros dëstytojø dalyvavimà toje veikloje. 

Ðià visuomeninæ veiklà galima padalyti á dvi dalis: veiklà institute ir 

veiklà uþ jo ribø. 

Nemaþa katedros dëstytojø dalis buvo ir yra (ir ne po vienà kartà) 

akademiniø grupiø kuratoriai, t. y. atsakingi uþ studentø mokymàsi, 

elgesá, visuomeninæ veiklà. Ne vienerius metus kuratoriais dirbo 

80

Jaunieji geografai vasaros stovykloje 


E. Èiuplytë, P. Balionis, R. Urbonienë, J. Tomkus, paskutiniais metais 

– D. Èesnavièius, V. Gerulaitis, L. Olberkytë, B. Petkevièienë ir 

kiti. 

Daug katedros dëstytojø dirbo fakulteto ir instituto profsàjungoje 

(J. Petrulis, A. Ignatavièius, R. Kontvainas, J. Paltanavièius ir kt.). 

Liaudies kontrolës darbe dalyvavo A. Garunkðtis, J. Tomkus, P. Balionis, 

mokslinei studentø draugijai vadovavo A. Vienoþinskienë, 

M. Kabailienë, R. Þaromskis, V. Gerulaitis. Fakulteto ir instituto mokslinës 

tarybos veikloje ilgà laikà dalyvavo A. Stanaitis, fakulteto tarybos 

– A. Garunkðtis ir R. Kontvainas, J. Paltanavièius, J. Tomkus. 

Ðiuo metu fakulteto tarybai priklauso K. Ðvedas, R. Kontvainas, D. Èesnavièius, 

S. Stanaitis. Prof. A. Stanaitis ir doc. J. Paltanavièius buvo 

mûsø fakulteto dekanai. Reikëtø atgaivinti ðià tradicijà. 

Be to, gana daþnai tekdavo dirbti ávairiose komisijose – mokymo, 

auklëjimo ir kitoms problemoms spræsti. 

Visuomeninei veiklai ir daþnai ðaukiamiems ávairiø organizacijø 

susirinkimams tekdavo skirti nemaþa laiko. O jis faktiðkai buvo atimamas 

ið pedagoginës ir mokslinës veiklos. Bet gyvenimas rodo, 

kad visuomeninë veikla, jeigu ji prasminga ir gerai organizuota, yra 

reikalinga. Juk kasdieninëje veikloje ne viskà galima ásprausti á apmokamø 

darbø rëmus. 

81


Dalis katedros dëstytojø gana aktyviai dalyvavo visuomeninëje veikloje 

uþ instituto ribø. Daþniausiai jie priklausë ávairioms mokslinëms 

bei metodinëms komisijoms, taryboms, redkolegijoms. Þemiau pateikiame 

tik prof. A. Stanaièio, kaip ypaè aktyviai dalyvavusio ðioje 

veikloje, darbø sàraðà. Profesorius, dirbdamas fakulteto dekanu, turëjo 

nemaþai papildomø ápareigojimø. Jis buvo Lietuvos geografø 

draugijos pirmininkas ir Tarybos narys, Gamtos mokslø komisijos prie 

Aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos pirmininko pavaduotojas, 

MA Geografijos skyriaus tarybos narys, keliø redkolegijø 

narys, Ðvietimo ministerijos Geografijos specialybës ekspertø komisijos 

narys, Gamtos ir geografijos fakulteto mokslinës tarybos pirmininkas, 

Instituto mokslinës tarybos narys ir t. t. Ðiuo metu prof. A. Stanaitis 

yra Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 

Gyventojø ir bûstø suraðymo, vykusio 2001 m., komisijos narys, 

Lietuvos gamtos draugijos Centro valdybos narys, Vloclaveko mokslinës 

draugijos (Lenkija) garbës narys, mokslinio þurnalo „Geografija“ 

Redakcinës tarybos narys, laikraðèio „Tëviðkës gamta“ Redakcinës 

tarybos narys, Lietuvos geografø draugijos Konsultacinës tarybos 

narys, Lietuvos demografø draugijos narys, Lietuvos statistikø draugijos 

narys. 

Kur kas maþiau, bet taip pat ásitraukæ á ávairià visuomeninæ veiklà 

buvo ir tebëra ir kiti mûsø katedrø dëstytojai. Ypaè daug laiko atima 

darbas fakulteto taryboje, ávairiose su darbu susijusiose komisijose ir 

pan. Èia ypaè apkrauti bûdavo ir tebëra katedrø vedëjai. 

82 

IV.3. Materialinë bazë 

Negráþtamai praëjo tie laikai, kada geografijos studijoms pakako 

turimø patalpø ir keliø þemëlapiø. Dabartinei geografijai, kaip labai 

integruotam dalykui, jungianèiam gamtos ir visuomenës disciplinas, 

reikalinga specialios paskirties laboratorijos, ávairûs matavimo prietaisai, 

kolekcijos, statistiniai þinynai, moderni skaièiavimo technika ir 

t. t. 

Ilgà laikà materialinë katedros bazë tenkino tik minimalius specialistø 

rengimo poreikius. Neblogai katedra buvo apsirûpinusi geodeziniais-topografiniais, 

ið dalies meteorologiniais ir hidrologiniais prietaisais. 

Katedroje ir dabar yra nemaþi þemëlapiø, atlasø, gaubliø, 

tarp jø ir ðiuolaikiniø, rinkiniai. Ypaè gausûs topografiniø þemëlapiø 

(M 1:10 000 – 1:1 000 000), taip pat buvusiø ûkiø dirvoþemiø ir 

situaciniø planø (M 1:10 000) rinkiniai.

Studentai topografijos praktikos metu 


Tradiciðkai nebloga yra geologø mokymo bazë. Geologijos kabinetas 

turi daug mineralø kolekcijø rinkiniø. Taip pat veikia dirvoþemio 

laboratorija, geografijos mokymo metodikos kabinetas. Visiems 

dëstomiems dalykams yra skirta nemaþai vizualiniø priemoniø, kurios 

neretai yra pagamintos dëstytojø ar studentø. Tai ávairios schemos, 

diagramos, þemëlapiai, mineralø kolekcijø, skaidriø rinkiniai. 

Nemaþai turima ir prietaisø jiems demonstruoti, garso áraðymo technikos 

ir kt. Sparèiai daugëja kompiuterinës technikos. Ðiuo metu 

turime 15 kompiuteriø, 6 spausdintuvus, 3 skleistuvus, 2 GPS aparatus, 

kopijavimo aparatà, kompiuteriná projektoriø. 

Nemaþai praktikø atliekame mûsø mokymo bazëje Tamoðavoje. 

Ji turi gyvenamàsias patalpas, auditorijas, meteorologinæ stotá, ten 

buvo árengtas geografinis takas. 

Nepaprastai pagerëjo darbo ir mokymo sàlygos 1997 m. persikëlus 

á naujà mûsø fakulteto korpusà. Dabar katedros turi 8 auditorijas, 

16 paruoðiamøjø kambariø bei kabinetø, erdvius sandëlius. Taip pat 

galime naudotis erdviomis amfiteatrinëmis bei paprastomis fakulteto 

auditorijomis, dviejomis kompiuteriø klasëmis. Mokomosioms iðvykoms, 

nuvykimui á praktikas praverèia fakulteto mikroautobusas, taip 

pat 2004 m. ásigytas naujas autobusas. Ðis bus reikalingas Lietuvos ir 

tolimosioms geografijos praktikoms. 

83


84 

IV.4. Perspektyvos 

Nelengvas dienas pereinamuoju á rinkos ekonomikà laikotarpiu 

gyvena aukðtosios mokyklos Lietuvoje. Nepakankamai lëðø yra skiriama 

ðvietimui, kultûrai, mokslui. Dël to kalbëti apie perspektyvas 

nëra paprasta. Þinoma, tik apsiðvietusi ir kultûringa tauta turi ateitá. 

Todël á aukðtojo mokslo perspektyvà galima þvelgti optimistiðkai. Tuo 

labiau kad jaunimas dabar verþte verþiasi á aukðtàsias mokyklas (tiesa, 

daþnai tik diplomo). 

Geografijos mokytojø rengimas, o kartu ir katedrø veikla perspektyvûs. 

Mokytojai Lietuvai visuomet bus reikalingi, o mûsø katedros 

yra pagrindinë geografijos mokytojø kalvë. Taèiau juos rengti 

reikia tobuliau, þengti kartu su gyvenimu, su mokyklos reforma, numatant 

keliø deðimtmeèiø perspektyvà. 

Gyvenimas nuolatos kelia naujus reikalavimus pedagogams rengti. 

Èia bûtina atsiþvelgti á specifines Lietuvos mokytojø sàlygas. Reikia 

rengti plataus profilio, o ne vienos specialybës mokytojus. Katedra 

yra sukaupusi pakankamai didelæ jø rengimo patirtá. Tikslinga 

bûtø dar rengti geografijos-politologijos specialistus, atkurti geografijos-istorijos 

ir kai kurias kitas dvigubas specialybes. Reikia galvoti ir 

apie dvigubø specialybiø rengimà neakivaizdiniame skyriuje, kad ir 

tokiø deriniø: geografija-ekologija, geografija-politologija, geografi- 

Geografijos specialybës turizmo vadybos ðakos studentai Trakø 

nacionaliniame parke


ja-ekonomika ir kt. Taip pat reikëtø dar efektyviau iðnaudoti mûsø 

mokomàjà bazæ Tamoðavoje, árengiant daugiau stacionariniø tyrimo 

aikðteliø, atnaujinant mokomàjá geografiná takà ir kt. 

Galima dþiaugtis, kad abi katedras vis papildo jauni dëstytojai ir 

mokslø daktarai, yra graþus bûrelis doktoranèiø. Tai pamaina. Taèiau 

labai aktualus katedroms habilituotø daktarø poreikis. Tik aukðtos 

mokslinës kvalifikacijos dëstytojai tinkamai reprezentuoja katedras, 

uþtikrina reikiamo lygio specialistø rengimà. 

Dëstytojø darbas parodo moksliná katedros lygá. Labai svarbu já 

toliau plëtoti, kurti atskirø geografiniø komponentø tyrimø metodikas, 

organizuoti ekspedicijas, bendrauti su kitomis mokslo ástaigomis 

ir gamybinëmis þinybomis. Plaèiau á mokslinæ veiklà bûtina átraukti 

studentus, ypaè magistrantus. Tik pasiaukojamai ir labai aktyviai atliekamas 

darbas gali garantuoti sëkmæ. 

Bûtina geriau aprûpinti katedras moderniausia skaièiavimo technika, 

kompiuteriais, kopijavimo aparatûra, programomis. Be jø bus 

sunku ágyvendinti gyvenimo keliamus reikalavimus geografijos katedrø 

kolektyvams. Bûtina toliau plësti dalykinius ryðius su Vakarø ir 

Rytø geografinëmis mokyklomis. Tik dalykinis ir platus bendradarbiavimas 

leis palaikyti reikiamà specialistø rengimo ir mokslinio darbo 

lygá. 

85

86 

V. KATEDRØ DËSTYTOJAI IR JØ PUBLIKUOTI 

LEIDINIAI 

Per 60 metø Geografijos katedrose dirbo ir tebedirba nemaþai 

skirtingo amþiaus ir kvalifikacijos dëstytojø. Jø darbo trukmë bei 

eitos ir einamos pareigos nevienodos. Vieni jø Geografijos katedrose 

dirbo kelis deðimtmeèius, kiti – kur kas trumpiau, vieni dirbo kaip 

etatiniai dëstytojai, kiti – kaip valandininkai. Pastaraisiais metais kai 

kurie turi ketvirtá etato ar net dirba pagal sutartis. 

Ðiame skyriuje norime nors trumpai paminëti visus þmones, dirbusius 

ar tebedirbanèius Geografijos katedrose. Apie daugelá jø pateiksime 

trumpus biografinius duomenis ir tø þmoniø parengtus publikuotus 

leidinius, kurie buvo paraðyti dirbant Geografijos katedrose. 

Kitus buvusius ir esamus katedrø darbuotojus, kurie dirbo trumpesná 

laikà, vadovavo lauko ir pedagoginëms praktikoms, paminësime bendroje 

apþvalgoje. 

Katedros kolektyvas 1977 m., ðvenèiant buvusios dëstytojos 

M. Karosienës 70-metá 

Visus dirbusius ir tebedirbanèius Geografijos katedrose dëstytojus 

apibûdinsime grupëmis.

V.1. Dirbæ Geografijos katedrose 

Katedrø dëstytojai ir jø publikuoti atskiri leidiniai 

Ilgesná ar trumpesná laikotarpá Geografijos katedrose dirbo daugiau 

kaip 40 dëstytojø. Þemiau pateikiame daugelio jø trumpus autobiografinius 

duomenis, dëstytus dalykus, atskirus publikuotus leidinius, 

parengtø mokymo programø sàraðà, bendrà moksliniø, moksliniø 

metodiniø ir mokslo populiarinimo darbø skaièiø bei mokslinio 

tiriamojo darbo kryptá. 

PETRAS BALIONIS 

(gim. 1927 06 01) 

Gimë Gudeliø kaime, Alytaus rajone. Studijavo geografijà VVPI. 

Baigæs (1952) dirbo Kaiðiadoriø 1-ojoje vidurinëje mokykloje. Nuo 

1961 m. dirbo Aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo komitete Aukðtøjø 

mokyklø valdyboje, nuo 1964 m. – VPU Geografijos katedroje. 

2001 m. iðëjo á pensijà. 

P. Balionis dëstë TSRS ekonominæ geografijà, pasaulio ûkio geografijà, 

paslaugø geografijà, 16 metø vadovavo tolimai kompleksinei 

lauko praktikai, taip pat diplominiams ir kursiniams darbams. Yra 

paskelbæs per 20 moksliniø ir populiariø straipsniø, vienà atskirà leidiná, 

parengæs Visuomeninës geografijos programà. 

Mokslinio darbo kryptis – visuomeninë geografija. 

Leidiniai: 

1. Balionis P. Vidurinës Azijos ekonominis regionas. Tadþikijos TSR. 

– Vilnius : VVPI, 1979. – 22 p. 

VINCAS BARZDÞIUS 

(1902 06 15 – 1985 01 09) 

Gimë Niujorke. Geografijà studijavo Ciuricho universitete. 

1935–1941 m. mokësi Kauno Vytauto Didþiojo universiteto Ekonomikos 

skyriuje. 1941–1943 m. mokytojavo Ðvenèionëliø progimnazijoje, 

1944 m. – Birþø aukðtesnëje prekybos mokykloje. Nuo 1945 m. 

pradëjo dirbti VVPI vyresniuoju laborantu. 1946 m. paskirtas asistentu, 

o 1948 m. (iki 1950 m.) – vyresniuoju dëstytoju Ekonominës 

geografijos katedroje. 

V. Barzdþius skaitë uþsienio ðaliø ekonominës geografijos kursà, 

pasaulio daliø fizinës geografijos kursà. 

87


BIRUTË BILEVIÈIÛTË 

(gim. 1923 04 20) 

Gimë Birþø mieste. 1942 m. baigë vidurinæ mokyklà. 1947 m. – 

VPI Geografijos fakultetà. Tais paèiais metais pradëjo dirbti dëstytoja 

Klaipëdos mokytojø institute Gamtos ir geografijos katedroje. Nuo 

1951–1955 m. VPI Geografijos ir geologijos katedroje dëstë uþsienio 

ðaliø politinæ ir ekonominæ geografijà. 1955–1956 m. dirbo vyr. dëstytoja 

(0,5 etato, ne pagrindinës pareigos). 

VACLOVAS CHOMSKIS 

(1909 11 14 – 1976 04 22) 

Geografas, habil. daktaras (1967), profesorius (1968). 

Gimë Rietavo mieste, Telðiø apskrityje. Studijavo Kauno universitete, 

Matematikos ir fizikos skyriuje. Baigæs mokslus, 1938 m. dirbo 

Kauno Lietuvos mokytojø profesinës sàjungos gimnazijoje, Rokiðkio 

gimnazijoje. Nuo 1940 m. – VVU Geografijos katedroje, o 1945– 

1949 m. dar dirbo VVPI Fizinës geografijos katedroje (ne pagrindinë 

darbovietë). Pirmais metais jai ir vadovavo. 

V. Chomskis skaitë kartografijos kursà, vadovavo kartografijos ir 

fizinës geografijos pratyboms. 

ELENA ÈIUPLYTË 

(gim. 1934 06 23) 

Gimë Kampiniø kaime, Marijampolës rajone. 1964 m. baigë VVPI 

geografijos-istorijos specialybæ ir Geografijos katedroje dirbo vyresniàja 

laborante, nuo 1967 m. – asistente, nuo 1970 m. – vyresniàja 

dëstytoja, nuo 1992 m. – vël asistente. 2001 m. iðëjo á pensijà. 

E. Èiuplytë vadovavo IV–V kursø studentø pedagoginei praktikai, 

IV kurso studentø tolimajai lauko praktikai. Nuo 1967 m. dëstë uþsienio 

ðaliø ekonominæ-politinæ geografijà, pasaulio ûkio geografijà. 

E. Èiuplytë skaitë paskaitas mokytojø kvalifikacijos këlimo kursuose. 

VYTAUTAS DVARECKAS 

(gim. 1928 09 20) 

Geografas geomorfologas, gamtos mokslø daktaras (1963), docentas 

(1969), habil. daktaras (1989), profesorius (1991). 

Gimë Puvoèiø kaime, Varënos rajone. Mokësi Marcinkoniø, Merkinës 

mokyklose, Vilniaus suaugusiøjø gimnazijoje. Studijavo geografijà 

Vilniaus universitete. 1953 m. já baigë. 1957–2004 m. dirbo 

Vilniaus universitete. 1971–1991 m. buvo VU Bendrosios geografijos 

katedros vedëjas. 

88


VPU Geografijos katedroje dirbo 1995–2004 metais. Dëstë gamtos 

ir civilizacijos kursà, rekreacinæ geografijà, vadovavo kompleksinei 

lauko praktikai magistrantams, buvo baigiamøjø egzaminø komisijos 

pirmininkas. 

Mokslinio darbo kryptys – paleogeografija ir geomorfologija. 

Prof. V. Dvareckas paraðë daugiau kaip 200 moksliniø, mokslo populiarinimo 

straipsniø. Aktyviai dalyvavo tarptautinëse mokslinëse konferencijose. 

PAULIUS GARMUS 

(gim. 1906 12 15) 

Agronomas, mokslø daktaras (1960), docentas (1962). 

Gimë Bûèkiemio kaime, Prienø rajone. Mokësi Þemës ûkio akademijoje. 

Jà baigë 1938 metais. Tobulinosi Vienos aukðtojoje þemës 

ûkio mokykloje. 1944–1947 m. dirbo VVPI, buvo Ekonominës geografijos 

ir geologijos katedros vedëjas. Dëstë dirvoþemio geografijà ir 

geologijà, vadovavo mokomajai lauko praktikai. 

Mokslinio darbo kryptis – dirvoþemiø tyrimai. 

ALEKSAS GARUNKÐTIS 

(1928 05 26 – 1992 10 21) 

Geologas, limnologas, paleogeografas, mokslø daktaras (1958), docentas 

(1970), nuo 1990 m. ëjo profesoriaus pareigas. 

Gimë Kaniûkø kaime, Utenos rajone. Baigæs geologijos studijas 

Vilniaus universitete (1952 m.), dirbo Lietuvos MA Geologijos ir geografijos 

institute. Nuo 1968 m. dirbo VVPI Geografijos katedroje 

(1970 m. tapo docentu). 

A. Garunkðtis dëstë hidrologijà ir geomorfologijà, lauko tyrimø metodikà, 

vadovavo kursiniams ir diplominiams darbams, lauko praktikoms, 

intensyviai dirbo moksliná ir metodiná darbà, dalyvavo mokslinëse konferencijose. 

Jis buvo ûkiskaitiniø katedros darbø organizatorius ir vadovas. 

Mokslinio darbo kryptys – eþerotyra ir paleogeografija. Vienas ir 

su kitais paraðë per 120 darbø, ið jø 11 – atskiri leidiniai, parengë 40 

ûkiskaitiniø darbø ataskaitø. 

Leidiniai: 

1. Garunkðtis A. Rytø Lietuvos eþerø vystymosi dësningumai (rusø 

k.) : daktaro disertacijos autoreferatas. – Vilnius, 1958. – 16 p. 

2. Garunkðtis A. Ar kitëjo þemynai? – Vilnius : Valstybinë politinës 

ir mokslinës literatûros leidykla. – 1959. – 60 p. 

3. Garunkðtis A., Stanaitis A. Eþerai gimsta, bræsta ir mirðta. – 

Vilnius : Mintis, 1969. – 160 p. 

89


4. Garunkðtis A. Kauno mariø krantø abrazijos ir tolesnio vystymosi 

nustatymas (rusø k.). – Vilnius : Lietuvos mokslo technikos 

informacijos institutas, 1974. – 64 p. 

5. Garunkðtis A. Sedimentaciniai procesai Lietuvos eþeruose (rusø 

k.). – Vilnius : Mokslas, 1975. – 296 p. 

6. Garunkðtis A. Geomorfologijos laboratoriniø darbø topografinis 

pagrindas. – Kaunas, 1976. – 68 p. 

7. Garunkðtis A., Stanaitis A. Kodël slenka Lietuvos eþerai? – Vilnius 

: Mokslas, 1980. – 92 p. 

8. Garunkðtis A. Lietuvos vandens resursø apsauga. – Vilnius, 1980. 

– 28 p. 

9. Garunkðtis A. Hidrologijos laboratoriniø darbø uþduotys. – Vilnius, 

1983. – 46 p. 

10. Garunkðtis A. Lietuvos vandenys. – Vilnius : Mokslas, 1988. – 

192 p. 

11. Garunkðtis A., Kontvainas R., Stanaitis A. Plungë – Babrungo 

kraðtas. – Kaunas : Ðviesa, 1992. – 224 p. 

KAROLIS GERULAITIS 

(gim. 1900 12 28) 

Gimë Vazniðkiø kaime, Marijampolës rajone. Geografijà studijavo 

Vilniaus pedagoginiame institute. Mokytojavo Vilkaviðkio, Rokiðkio, 

Alytaus, Tauragës, Klaipëdos apskrityse. 1940 m. dirbo vyr. inspektoriumi 

Ukmergëje, 1944–1949 m. – VVPI Geografijos katedros vyresniuoju 

dëstytoju valandininku. Vëliau jis buvo Klaipëdos mokytojø 

instituto direktoriumi. Paraðë Lietuvos geografijos vadovëlá pradinës 

mokyklos 4 klasei. 

MARIJA GUDONYTË 

(gim. 1926 01 25) 

Gimë Treèionëliø kaime, Pasvalio rajone. Geografijà studijavo Vilniaus 

universitete. 1950–953 m. – aspirantë Maskvos valstybiniame 

Lomonosovo universitete. 1953–1954 m. – LTSR MA Geologijos 

ir geografijos instituto vyr. mokslinë bendradarbë, o 1954–1963 – 

mokslinë sekretorë. 1965–93 m. dirbo dëstytoja valandininke VVPI 

Geografijos katedroje, dëstë uþsienio ðaliø politinæ ir ekonominæ geografijà. 

1993–1999 m. vadovavo gyventojø ir gyvenvieèiø geografijos 

laboratoriniams darbams, taip pat lauko praktikai. 

90


ALGIMANTAS IGNATAVIÈIUS 

(1931 08 23 – 1971 01 13) 

Geologas, gamtos mokslø daktaras (1962), docentas (1965). 

Gimë Viduklës miestelyje, Raseiniø rajone. 1954 m. Vilniaus universitete 

gavo geologo diplomà. Dirbo Kaimø ir miestø projektavimo, 

Lietuvos MA Geologijos ir geografijos institutuose, mokësi aspirantûroje 

Maskvoje. 1962 m. apgynë kandidatinæ disertacijà ir tais paèiais 

metais pradëjo dirbti VPU Geografijos katedroje. Jis dëstë geologijà, 

mineralogijà-kristalografijà, vadovavo lauko praktikoms ir kursiniams 

darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – hidrogeologija, kvartero geologija. Ðiais 

klausimais paraðë 26 mokslinius straipsnius, sudarë kelis specialius 

hidrogeologinius þemëlapius. 

ANTANAS IVANAUSKAS 

(1928 10 30 – 2004 12 31) 

Gimë Gaiþûnø kaime, Jonavos rajone. Mokësi Këdainiø valstybinëje 

gimnazijoje. Nuo 1946 m. studijavo geografijà VPI, já baigë 

1950 metais. Dar studijuodamas dirbo vyresniuoju laborantu Geografijos 

katedroje. Baigæs iki 1992 m. buvo VPI dëstytojas valandininkas. 

Dëstë geografijos dëstymo metodikà, kraðtotyrà, vadovavo kraðtotyros 

lauko ir pedagoginëms praktikoms. 

A. Ivanauskas dirbo A. Vienuolio mokykloje Vilniuje, paraðë knygà 

„LTSR geografijos mokymas 8 klasëje“ (1969) ir vadovëlá „Lietuvos 

TSR geografija 8 klasei“. 1976 m. jam buvo suteiktas mokytojo 

metodininko vardas. 1975 m. jis apdovanotas LTSR respublikine premija. 

MENDELIS JAKOVERIS 

(1917 03 07 – 1988 03 22) 

Geografas, gamtos mokslø daktaras (1952), docentas (1961). 

Gimë Narimo mieste, Tomsko srityje. Geografijà studijavo Maskvos 

universitete. Nuo 1952 m. dirbo VVPI Geografijos katedroje vyresniuoju 

dëstytoju, nuo 1961 m. – docentu. 

M. Jakoveris skaitë TSRS fizinës geografijos kursà stacionarinio ir 

neakivaizdinio skyriø studentams, vadovavo kompleksinëms lauko 

praktikoms, kursiniams darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – fizinë geografija, metodika. Ðia tematika 

yra paskelbæs keliolika darbø. 

91


MEILUTË KABAILIENË 

(gim. 1931 10 16) 

Geologë, mokslø daktarë (1960), docentë (1971), profesorë (1977). 

Gimë Kaune. Geologijà studijavo Vilniaus universitete. Po studijø 

dirbo Geologijos ir geografijos, Lietuvos geologijos institutuose. 1971– 

1980 m. – VVPI Geografijos katedroje. 

M. Kabailienë skaitë geologijos ir mineralogijos kursà stacionarinio 

ir neakivaizdinio skyriø studentams, vadovavo kursiniams darbams, 

mokomajai lauko praktikai. Dirba Vilniaus universitete, daugelio 

mokslo darbø, ypaè ið palinologijos srities, autorë. 

MARIJA KAROSIENË 

(1907 08 14 – 1998 10 18) 

Gimë Daugëliðkyje, Ðvenèioniø apskrityje. Geografijà studijavo Stepono 

Batoro universitete, vëliau Vilniaus pedagoginiame institute. 

Baigusi studijas (1946) liko dirbti VVPI Fizinës geografijos katedroje 

vyresniàja laborante. Nuo 1947 m. – asistentë, o 1948 m. tapo vyresniàja 

dëstytoja. 1962 m. iðëjo á pensijà. 

M. Karosienë skaitë bendrosios fizinës geografijos, augalø geografijos 

kursus, vadovavo ðiø dalykø laboratoriniams darbams, taip pat 

mokomosioms lauko praktikoms. 

VAIÞGANTAS KIRLYS 

(gim. 1934 12 12 ) 

Gimë Rokiðkio mieste. 1954–1959 m. mokësi Vilniaus universitete. 

1959 m. dirbo inþinieriumi okeanologu Lietuvos TSR hidrometeorologijos 

tarnybos valdyboje. Nuo 1961 m. – Lietuvos TSR MA Geologijos 

ir geografijos instituto aspirantas. Nuo 1964 m. – Lietuvos TSR MA 

Geografijos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1965–1968 m. 

dirbo VPI dëstytoju valandininku. Skaitë fizinës geografijos kursà. 

JONAS KUNÈINA 

(gim. 1936 09 20) 

Geografas, gamtos mokslø daktaras (1970), docentas (1979). 

Gimë Utenos apskrities Vyþuonø miestelyje. 1951 m. baigë Vyþuonø 

vidurinës mokyklos 8 klases, 1955 m. – Ðvenèionëliø pedagoginæ mokyklà. 

Studijavo geografijà VPI. 1960–1967 m. dirbo VPI dëstytoju valandininku, 

dëstë uþsienio ðaliø ekonominæ-politinæ geografijà. Nuo 1989 

m. – VU Tarptautinio verslo mokyklos direktorius, Tarptautiniø ekonominiø 

santykiø katedros docentas. Lietuvos ir uþsienio spaudoje paskelbë 

per 50 straipsniø rajoninio planavimo, gyventojø migracijos tematika. 

92


VYTAUTAS LASTAS 

(gim. 1924 10 25) 

Geografas, mokslø daktaras (1965), docentas (1967). 

Gimë Kaune. Geografijà studijavo VVPI. Baigæs studijas (1950 m.), 

buvo paskirtas dëstytoju á Ðiauliø mokytojø institutà. Nuo 1951 m. 

dirbo Gamtos ir geografijos katedros vedëju. 1954–1957 m. – vyresnysis 

dëstytojas Ekonominës geografijos ir geologijos katedroje. 

1983–1985 m. – dëstytojas valandininkas. 

V. Lastas skaitë uþsienio ðaliø ekonominës ir politinës geografijos 

kursà, vadovavo studentø laboratoriniams darbams, taip pat mokomajai 

lauko praktikai. 

JULIUS LUKÐËNAS 

(1936 06 24 – 1998 04 17) 

Hidrobiologas, gamtos mokslø daktaras (1969), docentas (1971). 

Gimë Vosiûnø kaime, Ignalinos rajone. Studijavo geografijà-biologijà 

VVPI. Baigæs studijas, 1960–1963 m. dirbo asistentu VVPI Geografijos 

katedroje. Baigæs aspirantûrà (1966 m.), buvo paskirtas vyr. 

dëstytoju á VVPI Zoologijos katedrà, kur dirbo iki 1998 metø. 

J. Lukðënas skaitë augalø ir gyvûnø geografijos bei bestuburiø 

zoologijos kursus. 

Mokslinio darbo kryptis – jûrø bei gëløjø vandenø hidrobiologija. 

Paraðë apie 30 moksliniø darbø. 

Leidiniai: 

1. Lukðënas J. Pietinës Baltijos bentosas : daktaro disertacijos autoreferatas 

(rusø k.). – Maskva, 1969. – 28 p. 

2. Lukðënas J., Gecevièiûtë S. Lietuvos gëløjø vandenø bestuburiai. 

– Vilnius, 1978. – 46 p. 

3. Lukðënas J. Pasaulinio vandenyno fauna. – Vilnius, 1994. – 28 p. 

4. Lukðënas J., Gecevièiûtë S. Zoologo ABC. – Vilnius, 1995. – 240 p. 

ÈESLOVAS MARTUSEVIÈIUS 

(1928 06 03 – 1992 06 11) 

Gimë Tarpuniðkio kaime Kaiðiadoriø rajone. Geografijà studijavo 

VVPI. Studijas baigë 1952 metais. Geografijos katedroje dirbo nuo 

1949 m. ið pradþiø asistentu, nuo 1952 m. – vyresniuoju dëstytoju. 

È. Martusevièius dëstë fizinæ geografijà ir geografijos mokymo 

metodikà stacionarinio ir neakivaizdinio skyriø studentams, vadovavo 

kursiniams ir diplominiams darbams, taip pat mokomosioms lauko 

ir pedagoginëms praktikoms. 

93


Mokslinio darbo kryptis – mokymo metodika. Geografijos metodikos 

klausimais yra paraðæs 32 straipsnius. 

LIDIJA MATVEJEVA 

(1901 03 03 – 1985 11 19) 

Geografë, docentë (1954). 

Gimë Vilniuje. 1930 m. baigë Vilniaus universitetà. 

Geografijos katedroje dirbo asistente. Karo metais 

dirbo Geologijos institute, Kauno universitete, nuo 

1945 m. rugpjûèio 1 d. – VVPI Geologijos katedroje. 

1952–1954 m. buvo Gamtos ir geografijos fakulteto 

dekanë, 1951–1955 m. – Ekonominës geografijos ir 

geologijos katedros vedëja. 

L. Matvejeva skaitë geologijos, mineralogijos, kris- 

Doc. 

L. Matvejeva – 

Geologijos ir 

ekonominës 

geografijos 

katedros 

vedëja 1951– 

1955 m. 

talografijos kursus stacionarinio ir neakivaizdinio skyriø 

studentams. Paraðë 7 mokslinius straipsnius. 

ANTANAS MIKALAUSKAS 

(1935 01 02 – 1987 08 13) 

Geografas geomorfologas, geografijos mokslø daktaras 

(1966), habil. daktaras (1979). 

Gimë dabartiniame Ðirvintø rajone, Gelvonø miestelyje. 

Baigæs vidurinæ mokyklà, studijavo geografijà 

Vilniaus universitete. Baigæs studijas, nuo 1959 m. visà laikà dirbo 

geografiniuose Lietuvos Mokslø Akademijos geografijos mokslo padaliniuose. 

Turëjo surinkæs unikaliø akmenø kolekcijà, ávairiø gamtos 

keistenybiø rinkiná. Nuo 1980 m. iki 1984 m. dirbo VVPI dëstytoju 

valandininku, dëstë gamtinæ geografijà, vadovavo lauko praktikoms. 

A. Mikalauskas su bendraautoriais paskelbë daugiau kaip 100 moksliniø, 

mokslo populiarinimo publikacijø paleogeografijos, geomorfologijos 

ir gamtinës geografijos tematika. 

MARIJA NATKEVIÈAITË-IVANAUSKIENË 

(1905 07 14 – 1996) 

Geobotanikë, habil. mokslø daktarë (1967), profesorë (1970). 

Gimë Veiveriuose, Marijampolës apskrityje. 1928 m. baigë Lietuvos 

universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Biologijos skyriø. 

Dirbo mokytoja Marijampolës, Alytaus, Kauno apskrityse, vëliau dëstë 

Kauno Vytauto Didþiojo universitete. Nuo 1940 m. dirbo Vilniaus 

universitete vyresniàja asistente. 1945–1948 m. – VVPI vyresnioji 

dëstytoja, skaitë augalø geografijos kursà. 

94

JULIUS PALTANAVIÈIUS 

(gim. 1946 05 19) 

Hidrogeologas, gamtos mokslø daktaras (1974), 

docentas (1987). 

Gimë Uþbaliø kaime, Marijampolës rajone. Studijavo 

geologijà Vilniaus universitete. Baigæs studijas 

(1969 m.), dirbo Lietuvos geologijos moksliniø tyrimø 

institute. Nuo 1981 m. – VPU Geografijos katedros 

darbuotojas. 1987–1995 m. m. buvo Gamtos 

fakulteto dekanas. 1996 m. dël ligos iðëjo ið darbo. 

J. Paltanavièius dëstë bendràjà ir istorinæ geolo- 

Doc. 

J. Paltanavièius – 

Gamtos mokslø 

fakulteto dekanas 

1987–1995 m. 

gijà, kristalografijos ir mineralogijos pagrindus, vadovavo 

kursiniams ir diplominiams darbams, dirbo 

moksliná ir metodiná darbà. 

Mokslinio darbo kryptis – regioninë ir ekologinë 

hidrogeologija. Vienas ir su bendraautoriais paraðë 

60 mokslo darbø, ið jø 3 – atskiri leidiniai, 

parengë Dinaminës ir istorinës geologijos progra- 

mà. Vadovavo ûkiskaitiniams ir biudþetiniams mokslo darbams. Parengë 

ðeðias ðiø mokslo darbø ataskaitas. 

Leidiniai: 

1. Paltanavièius J. ir kt. Lietuvos karstas: hidrologija ir poþeminio 

vandens apsauga. – Vilnius : Mokslas, 1992. – 190 p. 

2. Paltanavièius J. ir kt. Pabaltijo regioninë hidrologija (rusø k.). – 

Vilnius : Mokslas, 1989. – 219 p. 

3. Paltanavièius J. Lietuvos TSR intensyvios vandens apykaitos zonos 

arteziniø vandeningø horizontø sàryðio tyrimai (rusø k.) : daktaro 

disertacijos autoreferatas. – Minskas, 1974. – 25 p. 

J. Petrulis – 

Fizinës geografijos 

katedros vedëjas 

1952–1972 m. 


JOKIMAS PETRULIS 

(gim. 1922 03 03) 

Gimë Rokiðkyje. 1946 m. baigë geografijos specialybæ 

VVPI. Nuo 1946 m. Geografijos katedroje 

dirbo asistentu, vëliau vyresniuoju dëstytoju. Tris 

kartus buvo katedros vedëju (1952–1959, 1959– 

1960, 1961–1972). 1988 m. iðëjo á pensijà. 

J. Petrulis dëstë kartografijà su topografijos pagrindais, 

vadovavo pedagoginei ir mokomajai topografijos 

lauko praktikai. Vëliau dëstë bendrosios 

fizinës geografijos ir geografijos istorijà. 

Mokslinio darbo sritis – Lietuvos kartografijos 

95


istorija. Paraðë 25 mokslinius straipsnius, ið kuriø 5 yra platesnës 

apimties studijos. Mokslinius praneðimus skaitë konferencijose Lietuvoje 

ir kitose respublikose. Vienas skaitytas praneðimas iðspausdintas 

atskiru leidiniu. 

Leidiniai: 

1. Petrulis J. Baltic region view in antique cartography at the beginning 

of our era. Eigth Intemational Cartographic Conference. 

National Committee of cartographers of the USSR. – Moscow, 

1976. 

ALGIRDAS RAÈINSKAS 

(gim. 1929 06 22) 

Geografas geomorfologas, habilituotas gamtos mokslø daktaras 

(1984), profesorius (1992). 

Gimë Didkiemio kaime, Ðilalës rajone. Studijavo geografijà Irkutsko 

universitete. 1954 m. baigæs studijas, gráþo á Lietuvà, parengë ir 

apgynë daktaro disertacijà (1961), 1984 m. tapo docentu. 

Dirbo Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos, Þemës ûkio ekonomikos, 

Geografijos institutuose. Nuo 1984 m. buvo VPU Geografijos 

katedros dëstytojas. 2004 m. rudená iðëjo á pensijà. 

A. Raèinskas skaitë geologijos, dirvoþemiø geografijos, tyrimø metodikos, 

globaliniø problemø kursus bakalaurams ir tyrimø metodikos 

kursà magistrantams. 

Mokslinio darbo kryptys – dirvoþemiø erozija, tyrimø metodika, 

gamtos apsauga. Paraðë apie 100 darbø, tarp jø 4 – atskiri leidiniai. 

Leidiniai: 

1. Raèinskas A. Svarbiausi dabartiniai geomorfologiniai procesai Rytø 

Lietuvos aukðtumose : daktaro disertacijos autoreferatas (rusø 

k.). – Vilnius, 1961. – 22 p. 

2. Raèinskas A. Dirvoþemio erozijos procesai ir jø dësningumø iðaiðkinimo 

metodai (Lietuvos TSR pavyzdþiu) : habilituoto daktaro 

disertacijos autoreferatas (rusø k.). – Vilnius, 1983. – 34 p. 

3. Raèinskas A. Dirvoþemio erozija. – Vilnius : Mokslas, 1990. –136 p. 

4. Raèinskas A. Geografiniø tyrimø metodologija ir metodika. – Vilnius, 

2000. – 72 p. 

PETRAS RASTENIS 

(gim. 1920 02 27) 

Geografas, geografijos mokslø kandidatas (1953). 

Gimë Tomsko mieste, Rusijoje. 1936 m. baigë Tomsko mokytojø 

seminarijà, 1946 m. – universitetà. Baigæs studijas, Tomsko universi- 

96


tete dirbo Ekonominës ir politinës geografijos dëstytoju. 

1945 m. atvyko á Lietuvà. Skaitë ekonominës ir politinës geografijos 

kursà, vedë seminarus, vadovavo ávairioms lauko praktikoms. 

PAULIUS SLAVËNAS 

(1901 07 21 – 1991) 

Astronomas, mokslo istorikas, fizikos ir matematikos mokslø daktaras 

(1945), akademikas (1968). 

Gimë Maskvoje, mokësi Maskvos gimnazijoje. Matematikà studijavo 

Kauno universitete, já baigë 1925 metais. Dirbo Kauno universitete, 

technikume, karo metais – ligoninëje. Nuo 1946 iki 1950 m. 

dirbo VVPI Geografijos katedroje (ne pagrindinës pareigos), dëstë 

astronomijà. 

JURGIS STABINIS 

(1907 04 17 – 1959 05 31) 

Gimë Rygoje. Mokësi Rygos ir Vilniaus universitetuose. 1945 m. 

pradëjo dirbti VVPI Geografijos katedroje vyresniuoju dëstytoju. Tais 

paèiais metais paskirtas Fizinës geografijos katedros vedëju. 1946 m. 

iðrinktas Geografijos fakulteto dekanu. 

J. Stabinis organizavo Geografijos fakulteto ir jo katedrø darbà, 

skaitë fizinës geografijos ir geografijos metodikos kursus. Paraðë 16 

moksliniø straipsniø, stenografijos vadovëlá. Buvo didelis bûriavimo 

sporto entuziastas. 

ELENA STANKÛNIENË 

(gim. 1922 07 18) 

Geografë demografë, gamtos mokslø daktarë (1979), docentë 

(1981). 

Gimë Praniûnø kaime, Alytaus rajone. Geografijà studijavo VVPI. 

Baigusi studijas (1947 m.), liko dirbti asistente Geografijos katedroje. 

Nuo 1953 m. – vyresnioji dëstytoja, nuo 1981 m. – docentë. 2001 m. 

iðëjo á pensijà. 

E. Stankûnienë skaitë TSRS fizinës geografijos kursà, dëstë dirvoþemio 

geografijà, þemynø fizinæ geografijà ir kitus dalykus, vadovavo 

pedagoginei ir kompleksinei lauko praktikai, kursiniams ir diplominiams 

darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – demografija ir gyventojø geografija. 

Ðiais klausimais viena ir su kitais autoriais yra paraðiusi 40 darbø, 

parengusi þemynø fizinës geografijos programà. 

97


Leidiniai: 

1. Stankûnienë E. Lietuvos kaimo gyventojø vystymosi geografiniai 

ypatumai ir juos apsprendþiantys veiksniai : daktaro disertacijos 

autoreferatas (rusø k.). – Tbilisis, 1979. – 31 p. 

2. Stankûnienë E. Þemynø fizinës geografijos praktiniai darbai. – 

Vilnius : VVPI leidykla, 1984. – 110 p. 

3. Stankûnienë E. ir kt. Þemynø gamtinës geografijos pratybos. – 

Vilnius : VPU leidykla, 2002. – 68 p. 

STASYS TARVYDAS 

(1903 01 25 – 1975 06 17) 


Gimë Maþuliø dvare Akmenës valsèiuje, Maþeikiø apskrityje. Mokësi 

Ðiauliø mokytojø seminarijoje, jà baigë 1927 metais. Geografijà 

studijavo Vilniaus universitete. 

S. Tarvydas mokytojavo Këdainiø, Birþø, Ðiauliø, Klaipëdos, Raseiniø 

apskrièiø mokyklose. Nuo 1940 m. dirbo vyresniuoju dëstytoju 

Vilniaus universitete. 1945–1947 m. – VVPI Geografijos katedros 

vyresnysis dëstytojas. Dëstë ekonominæ geografijà, vëliau buvo valstybiniø 

egzaminø komisijos pirmininkas. 

JUOZAPAS TOMKUS 

(gim. 1932 12 27) 

Inþinierius meteorologas, gamtos mokslø daktaras (1966), docentas 

(1976). 

Gimë Mieþoniø kaime, Kaiðiadoriø rajone. Geografijà (meteorologijà) 

studijavo Vilniaus universitete. Po studijø dirbo Geologijos ir 

geografijos institute, jame baigë stacionarià aspirantûrà. Nuo 1971 m. 

dirbo VPU Geografijos katedroje. 1994 m. rudená iðëjo á pensijà. 

J. Tomkus skaitë meteorologijos ir dirvoþemio geografijos kursus, 

vadovavo ðiø dalykø laboratoriniams darbams, taip pat mokomosioms 

lauko praktikoms, kursiniams, diplominiams ir magistriniams darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – taikomoji fenologija, mikroklimatas, 

kurortologija, gamtos apsauga. Paraðë 80 darbø, ið jø 9 – atskiri 

leidiniai. Su bendraautoriais parengë 4 mokslines ataskaitas kurortologijos 

ir 20 – gamtos apsaugos tematika. 

Leidiniai: 

1. Griciûtë A., Kavaliauskas B., Tomkus J. Lietuvos antropoklimatas. 

– Vilnius : Mokslas, 1976. – 135 p. 

2. Á pagalbà geografijos mokytojui / sud. J. Tomkus, R. Krupickas. 

– Vilnius : Leidybos centras, 1992. – 24 p. 

98


3. Kulienë L., Tomkus J. Bendroji fenologija. – Vilnius : Mokslas, 

1990. – 160 p. 

4. Tomkus J. Fitofenofazës ir jø ryðys su klimatu Pietø Pabaltijyje : 

daktaro disertacijos autoreferatas. – Vilnius : Pergalë, 1966. – 16 

p. 

5. Tomkus J. Meteorologiniai prietaisai. – Vilnius : Leidybinë redakcinë 

taryba, 1980. – 63 p. 

6. Tomkus J. Dirvoþemio geografijos lauko praktika. – Vilnius : 

Leidybinë redakcinë taryba, 1983. – 44 p. 

7. Tomkus J. Meteorologijos mokomosios lauko praktikos metodika. 

– Vilnius : Leidybos centras, 1991. – 30 p. 

8. Tomkus J. Þemës atmosfera ir klimatai. – Vilnius : Mokslas, 

1992. – 150 p. 

9. Uþduotys geografijos olimpiadai / sud. J. Tomkus, B. Kornilova. 

– Kaunas : Ðviesa, 1994. – 120 p. 

ALGIMANTAS UGINÈIUS 

(gim. 1938 06 14) 

Geologas, gamtos mokslø daktaras (1996). 

Gimë Ukmergëje. 1957 m. su pagyrimu baigë Ukmergës Vl. Þvirblio 

pedagoginæ mokyklà. Studijavo geologijà Vilniaus universitete, 

já baigë 1965 m., ágijo inþinieriaus geologo specialybæ. 

Baigæs dirbo Lietuvos geologijos moksliniø tyrimø institute ir kitose 

geologinio pobûdþio þinybose. 

1986–2002 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Geografijos 

katedros vyr. asistentas, vëliau lektorius. Dëstë kristalografijos, mineralogijos 

bei istorinës geologijos pagrindus, vadovavo geologijos lauko 

praktikai. 

REGINA URBONIENË 

(gim. 1931 02 05) 

Gimë Pruèø kaime, Këdainiø rajone. Geografijà studijavo VVPI. 

Baigusi studijas (1955), liko dirbti Geografijos katedroje vyresniàja 

laborante, nuo 1970 m. – asistentë. 

R. Urbonienë dëstë TSRS fizinæ ir TSRS ekonominæ geografijà, 

nuo 1973 m. – pramonës ir þemës ûkio gamybos pagrindus. Vadovavo 

IV kurso studentø tolimajai kompleksinei lauko praktikai, pedagoginei 

praktikai, kursiniams darbams. Parengë pramonës ir þemës 

ûkio gamybos technologijos pagrindø programà. 

Paraðë 12 mokslo populiarinimo straipsniø rekreacijos klausimais. 

99


RIMANTAS VERSECKAS 

(gim. 1964 09 02) 

Gimë Vilniuje. Studijavo geografijà ir fiziná lavinimà VVPI. Já baigæs 

(1989), dirbo VPU Geografijos katedroje laborantu, nuo 1990 m. 

– asistentu. 1994 m. ástojo mokytis á stacionarinæ doktorantûrà VPU, 

taèiau jos nebaigë. 

R. Verseckas dëstë geologijà ir kraðtotyrà, skaitë hidrologijos kursà 

stacionarinio ir neakivaizdinio skyriø studentams, vadovavo kursiniams 

darbams. Dirbo iki 1998 metø. 

Mokslinio darbo kryptis – socialinë ir visuomeninë geografija. 

Paraðë 3 straipsnius. 

ALDONA VIENOÞINSKIENË 

(gim. 1928 12 26) 

Geologë, gamtos mokslø daktarë (1958), docentë (1968). 

Gimë Tauragnuose, Utenos rajone. Studijavo geologijà Vilniaus 

universitete. Nuo 1962 m. dirbo VVPI Geografijos katedroje vyresniàja 

dëstytoja, vëliau docente. Dëstë geologijà ir mineralogijà stacionarinio 

ir neakivaizdinio skyriø studentams. Pirmoji institute (1963 m.) 

pradëjo ûkiskaitinius sutartinius darbus. 

Aktyviai dirbo moksliná darbà, skaitë praneðimus konferencijose. 

Paraðë 50 moksliniø ir mokslo populiarinimo straipsniø. 

Mokslinio darbo kryptys – kvartero geologija ir paleogeografija. 

EDUARDAS VODZINSKAS 

(1928 07 08 – 2002 09 21) 

Geologas, gamtos mokslø daktaras (1970). 

Gimë Kaune. Prieð studijas dirbo Kauno gamyklose ir mokësi suaugusiøjø 

gimnazijoje (nuo 1949 m. – vidurinëje mokykloje). 1957 m. 

baigë geologijos studijas VVU ir pradëjo dirbti LTSR MA Geologijos 

ir geografijos institute vyresniuoju laborantu. 1970 m. apgynë gamtos 

mokslø daktaro disertacijà. 

1971–1982 m. dirbo VVPI Geografijos katedroje dëstytoju valandininku, 

dëstë geologijà, vadovavo geologijos lauko praktikai. Paskelbë 

245 straipsnius, tarp jø 88 – moksliniai. 

JUOZAS ZAGORSKIS 

(gim. 1929 03 31) 


Gimë Alytaus mieste. Geografijà studijavo VVPI. 1953 m. baigæs 

studijas, iki 1959 m. dirbo VVPI Geografijos katedroje asistentu. Po 

100


to mokësi tikslinëje aspirantûroje Sankt Peterburgo A. Gerceno pedagoginiame 

universitete. Gráþæs á Lietuvà, dirbo Geologijos ir geografijos 

institute, Vilniaus universitete. Nuo 1995 iki 2004 m. – Vilniaus 

pedagoginio universiteto darbuotojas. 

J. Zagorskis skaitë visuomeninës geografijos, ávado á socialinæ 

geografijà, regioninës socialinës geografijos, pasaulio ûkio, gyventojø 

ir miestø geografijos kursus. 

Paraðë per 40 mokslo darbø. 

Leidiniai: 

1. Zagorskis J. Baltijos ðalys. Ekonominës geografijos problemos (rusø 

k.). – Maskva, 1966. – 183 p. 

2. Zagorskis J. Lietuvos TSR gamybiniø jëgø iðdëstymas. – Vilnius, 

1970. – 139 p. 

3. Zagorskis J. Baltijos regiono ðaliø ekonominë ir socialinë geografija. 

– Vilnius, 1992. – 85 p. 

4. Zagorskis J. Lietuvos geografija. Socialinë geografija : vadovëlis 

9 klasei. – Vilnius, 1997. – 196 p. 

5. Zagorskis J., Kontvainienë V. Lietuvos geografija : vadovëlis 

spec. mokykloms. – Vilnius, 2000. – 306 p. 

RIMAS ÞAROMSKIS 

(gim. 1944 03 18) 

Geografas, mokslø daktaras (1980), docentas (1985), habil. daktaras 

(1997), profesorius (1998). 

Gimë Birþuose. VVPI studijavo geografijà ir fiziná lavinimà. Baigæs 

studijas (1970 m.), dirbo MA Geografijos skyriuje, Papilës vidurinëje 

mokykloje, nuo 1980 iki 1987 m. – VVPI Geografijos katedroje. 

R. Þaromskis skaitë dirvoþemio geografijos ir pasaulio vandenyno 

geografijos kursus, vadovavo mokomosioms lauko ir pedagoginëms 

praktikoms. 

Mokslinio darbo kryptys – fizinë geografija, okeanografija, edukologija. 

Ðiais klausimais paraðë apie 200 moksliniø, mokslo populiarinimo 

darbø, tarp jø 5 – monografijos ir vadovëliai. 

101


Kiti dëstytojai. Per 60-ies metø laikotarpá Geografijos katedrose 

dirbo ir daugiau dëstytojø, kurie dëstë atskirus dalykus, vadovavo 

lauko ir pedagoginëms praktikoms, dirbo valstybiniø egzaminø komisijø 

pirmininkais, skaitë specialius kursus. Daþniausiai tai buvo aukðtos 

kvalifikacijos specialistai, þinomi Lietuvoje mokslininkai, pedagogai, 

kitø institucijø darbuotojai. 

XX a. ðeðtajame–deðimtajame deðimtmeèiais, be iðvardytø darbuotojø, 

dirbo ir dalis kitø þinomø specialistø. Tarp jø tenka paminëti 

profesorius, habilituotus gamtos mokslø daktarus geologus: A. Grigelá, 

V. Talimà, dësèiusius kai kuriuos geologijos kursus, prof., habil. 

dr. J. Paðkevièiø, kuris buvo valstybiniø egzaminø komisijos pirmininkas. 

Tarp specialistø, dësèiusiø ávairius geografijos kursus, vadovavusiø 

mokomosioms geografijos lauko praktikoms, paminëtini doc. 

V. Brazauskas, doc. D. Galvydytë, mokslø daktarai A. Makunina, 

M. Grigelytë, V. Januðkis, R. Kairytë, J. Tamoðaitis, I. Seliukaitë ir 

daug kitø. Valstybiniø egzaminø komisijos pirmininkais buvo prof. 

habil. dr. S. Vaitekûnas, dr. V. Minkevièius. Jie dirbo kitose aukðtosiose 

mokyklose ar mokslo ástaigose. 

Rengti geografijos mokytojus tam tikrais deðimtmeèiais mums padëjo 

ir geriausi Lietuvos geografijos mokytojai. Jie perduodavo bûsimiesiems 

pedagogams ágytà praktinæ patirtá, mokë studentus pedagoginio 

meistriðkumo paslapèiø. Ilgus metus Geografijos katedroms 

talkino geografijos mokytojos ekspertës S. Pleitienë, E. Valanèienë, 

V. Tuskenienë, taip pat V. Steponavièius, nusipelnæ mokytojai A. Ivanauskas 

ir daugelis kitø. Jie daþnai vadovavo ne tik pedagoginëms, 

bet ir mokomosioms geografijos lauko praktikoms. Rengiant geografijos 

mokytojus talkininkavo ir mokytojai, dirbantys kitose vietovëse 

– Kaune, Alytuje, Kaiðiadoryse, Utenoje ir kitur, kur buvo atliekama 

pedagoginë studentø praktika. 

Svarbûs pagalbininkai rengiant geografijos mokytojus buvo Geografijos 

katedrose dirbæ pagalbiniai darbuotojai: vyresnieji laborantai, 

laborantai, inþinieriai. Nuo jø pareigingumo, pastangø ir sëkmingo 

darbo priklausë daug kas: bendra tvarka katedrose, katedrø dokumentacijos 

tvarkymas, auditorijø prieþiûra, parama dëstytojams rengiant 

vaizdines mokymo priemones, spausdinant mokslinius darbus 

ir t. t. Daþnai laborantais dirbo paþangiausi aukðtesniø kursø studentai, 

jie baigæ studijas pasilikdavo katedrose. Ne vienas ið jø toliau 

tobulëjo, tapo dëstytoju, kiti sëkmingai dirbo kitose þinybose: mokyklose, 

mokslo ástaigose. 

102


Geografijos katedrose pagalbinio personalo tam tikrais metais buvo 

nevienodai. Jo skaièius svyravo nuo 2–3 iki 8 darbuotojø. Ilgus 

metus ðias pareigas ëjo R. Urbonienë, A. Ivanauskas, E. Èiuplytë, 

M. Karosienë, I. Bagdonavièiûtë, A. Davidonienë, S. Stanaitienë, 

A. Narbutaitë, R. Verseckas ir kt. Trumpesná laikà katedroje laborantais 

dirbo V. Ðutrikas, D. Matuzevièiûtë, D. Ðalnienë, S. Kaniuðas, 

V. Gerulaitis, S. Stanaitis, V. Baranauskas, J. Þikulinas ir daugelis 

kitø. 

V.2. Dirbantys Geografijos katedrose 

1945–1955 m. VVPI buvo Geografijos fakultetas, jame veikë dvi 

katedros: Fizinës geografijos ir Ekonominës geografijos ir geologijos. 

1955 m. jos buvo sujungtos á bendrà Geografijos katedrà. Daugëjant 

geografijos specialybës studentø (stacionariniame ir neakivaizdiniame 

skyriuose), daugëjo ir katedros darbuotojø. Daugelá metø Geografijos 

katedra buvo didþiausia Gamtos mokslø fakultete. Joje dirbanèiø 

dëstytojø buvo per 20. Administruoti katedrà, organizuoti darbà 

su stacionarinio, neakivaizdinio ir vakarinio (keletà metø) skyriø studentais 

buvo sudëtinga. Dël to 2000 m. buvusios Geografijos katedros 

pagrindu sudarytos dvi katedros: Bendrosios geografijos ir Regioninës 

geografijos. 

Þemiau pristatome katedrose dirbanèius darbuotojus, prisilaikydami 

tokios pat metodikos, kaip ir anksèiau dirbusiø darbuotojø. 

V.2.1. Bendrosios geografijos katedra 

Bendrosios geografijos katedrai daugiausia priklauso bendrieji geografijos 

bakalaurø programos studijø dalykai, kurie yra dëstomi þemesniuose 

kursuose. Tai geomorfologija su geologijos pagrindais, biogeografija 

ir dirvoþemiø geografija, topografija, meteorologija, kartografija 

ir kt. Ðiuos dalykus dësto bendrosios geografijos dëstytojai. 

Ðioje Geografijos katedroje 2005 m. pradþioje dirbo 15 dëstytojø. 

Jø amþius, darbo trukmë katedroje, darbo krûvis (pedagoginis ir 

mokslinis) nevienodi. Apie tai svarbiausi duomenys pateikiami personalinëje 

apþvalgoje, iðdëstytoje pagal pareigas. 

103


Doc. K. Ðvedas – 

Bendrosios 

geografijos katedros 

vedëjas nuo 2002 m. 

104 

KÆSTUTIS ÐVEDAS 

(gim. 1942 03 17) 

Geografas geomorfologas, gamtos mokslø daktaras 

(1978), docentas (1992). 

Gimë Dubièiø kaime, Varënos rajone. Geografijos 

mokslus baigë Vilniaus universitete (1969). 

Dirbo Gamtos apsaugos komitete, Lietuvos MA 

Geografijos skyriuje, Hidrometeorologijos valdyboje. 

Nuo 1987 m. – VPU Geografijos katedroje. 

Nuo 2003 m. yra Bendrosios geografijos katedros 

vedëjas. 

K. Ðvedas dësto geomorfologijà, bendràjà fizinæ 

geografijà, kartografijà bei geografiniø atradimø 

istorijà bakalaurams ir geografijos mokslo 

idëjø istorijà magistrantams. Vadovauja kursiniams, 

bakalauriniams ir magistriniams darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – geomorfologija, paleogeografija ir geografijos 

mokslo istorija. Vienas ir su bendraautoriais publikavo apie 

70 mokslo darbø, ið jø 6 – atskiri leidiniai, 6 – mokomosios programos: 

geografijos atradimø istorijos, geomorfologijos, bendrosios fizinës 

geografijos (geografinë sfera), bendrosios kartografijos – bakalaurams, 

geografijos mokslo minties istorijos – magistrantams; su 

kitais autoriais sudarë bakalauro studijø baigiamøjø egzaminø programà. 

Parengë 5 mokslinio darbo ataskaitas. 

Leidiniai: 

1. Ðvedas K. Ledyninis akumuliacinis reljefas ir jo periglacialinis 

performavimas (rusø k.) : daktaro disertacijos autoreferatas. – 

Vilnius, 1977. – 17 p. 

2. Ðvedas K. Geografiniø atradimø istorija. – Vilnius, 1997. – 307 p. 

3. Ðvedas K., Stanaitis A., Kontvainas R. Þemaièiø þemë : Telðiø 

apskrities geografinë studija. – Vilnius, 1999. – 372 p. 

4. Ðvedas K., Stanaitis A., Kontvainas R. Këdainiø kraðtas. – Kaunas, 

1998. – 96 p. 

5. Þymiausi Lietuvos geografai / sudarytojas K. Ðvedas. – Vilnius, 

2002. – 136 p. 

6. Ðvedas K. Kartografinës projekcijos. – Vilnius, 2002. – 222 p.


VALENTINAS BALTRÛNAS 

(gim. 1947 10 20) 

Geologas, gamtos mokslø daktaras (1977), habilituotas daktaras 

(1998), einantis profesoriaus pareigas (2003). 

Gimë Grinkiðkyje, Radviliðkio rajone. 1965 m. baigë A. Vienuolio 

vidurinæ mokyklà Vilniuje. Studijavo geologijà Vilniaus universitete. 

Dirbo Geologijos institute, 1996–2000 m. buvo jo direktorius. Ðiuo 

metu yra Geologijos ir geografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 

Nuo 2003 m. dirba VPU Bendrosios geografijos katedroje 

profesoriumi (0,5 etato). 

V. Baltrûnas dësto geologijà bakalaurams ir aplinkos tyrimø metodologijà 

magistrantams. 

Pagrindinë moksliniø tyrimø kryptis – Lietuvos pleistoceno nuogulos: 

jø sandara ir sudëtis, stratigrafija ir koreliacija. Paskelbë 80 

moksliniø ir tiek pat mokslo populiarinimo publikacijø. Vienas ir su 

bendradarbiais publikavo 7 leidinius (dirbdamas Geologijos institute), 

2 ið jø skirti mokslui populiarinti. 

ALGIMANTAS ÈESNULEVIÈIUS 

(gim. 1955 02 16) 

Geografas geomorfologas, kartografas, gamtos mokslø daktaras 

(1986), docentas (1991), habilituotas mokslø daktaras (1999), profesorius 

(2000). 

Gimë Vilniuje. 1978 m. baigë geografijos studijas Vilniaus universitete. 

Nuo tø metø su pertraukomis dirbo Vilniaus universitete, Geografijos 

institute (dabar Geologijos ir geografijos institutas). 1995– 

2000 m. buvo VU Bendrosios geografijos katedros vedëjas. Nuo 2004 m. 

dirba VPU Bendrosios geografijos katedroje profesoriumi (0,25 etato). 

Vilniaus pedagoginiame universitete A. Èesnulevièius skaito kartografijos 

teorijos ir istorijos, moksliniø tyrimø metodologijos kursus 

magistrantams, vadovauja kursiniams ir bakalauriniams darbams. 

Moksliniø tyrimø kryptys – gamtinë geografija, kartografijos teorija 

ir istorija. Vienas ir su bendraautoriais paskelbë 79 mokslinius 

straipsnius. Dirbdamas VU paraðë 4 monografijas ir 2 vadovëlius. 

OLEGAS PUSTELNIKOVAS 

(gim. 1940 11 17) 

Geologas-geochemikas, gamtos mokslø daktaras (1974), docentas 

(1996), habilituotas daktaras (1999), einantis profesoriaus pareigas 

(nuo 2001). 

105


Gimë Pasvalyje. 1957 m. baigë Kauno 1-àjà vid. mokyklà. Studijavo 

geologijà Vilniaus universitete. 1962 m. baigæs studijas dirbo Lietuvos 

geologijos valdyboje, TSRS MA Okeanologijos instituto Atlanto skyriuje 

Kaliningrade, mokësi neakivaizdinëje aspirantûroje. Gráþæs á Lietuvà 

(1974), dirbo Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos institute. 

O. Pustelnikovas nuo 1996 m. iki dabar dirba VPU Bendrosios 

geografijos katedroje. Dësto geologijà ir vandenynø geografijà bakalaurams, 

geoekologijà – magistrantams, vadovauja kursiniams bei 

bakalauriniams darbams. Nuo 1999 m. skaito spec. kursus aplinkosaugos 

ir naftos inþinerijos magistrantams Klaipëdos universitete, o 

nuo 2003 m. – geografijos magistrantams Lenkijos pamario pedagoginëje 

akademijoje. 

Mokslinio darbo kryptys – sedimentologija bei akvaliniø ir kontinentiniø 

kraðtovaizdþiø geochemija. Asmeniðkai ir su bendraautoriais 

yra paskelbæs 143 mokslinius darbus, ið jø 6 – atskiri leidiniai 

(ið jø 4 paskelbë dirbdamas VPU). 

Leidiniai: 

1. Emelyanov E., Pustelnikovas O., Trimonis E. Geology of the 

Gdansk Basin (Baltic Sea). – Kaliningrad, 2002. – 496 p. 

2. Lapinskienë A. M., Pustelnikovas O., Þelvytë D. Subalansuota 

Klaipëdos uosto plëtra (1. Gamtiniai aspektai ir procesø modeliavimas). 

– Klaipëda, 2002. – 191 p. 

3. Pustelnikovas O. Geochemistry of sediments of the Curonian 

lagoon (Baltic Sea). – Vilnius, 1998. – 235 p. 

4. Ïóñòåëüíèêîâ Î. Áèîãåîõèìèÿ ïîëóçàìêíóòûõ ìîðåé è 

àíòðîïîãåííûé ôàêòîð ñåäèìåíòàöèè Áàëòèéñêîãî ìîðÿ. – 

Âèëüíþñ, 1992. – 328 c. 

Doc. R. Kontvainas – 

katedros vedëjas 1982– 

1987 ir 1992–2001 m. 

106 

RIMANTAS KONTVAINAS 

(gim. 1941 07 05) 

Geografas edukologas, socialiniø mokslø 

daktaras (1975), docentas (1979). 

Gimë Uþpeliø kaime, Plungës rajone. Studijavo 

geografijà ir fiziná lavinimà VVPI. Baigæs 

studijas (1969), dirbo Pedagogikos institute. Nuo 

1975 m. – VVPI Geografijos katedroje. 1978– 

1983 m. buvo VVPI Gamtos ir geografijos fakulteto 

prodekanas, 1982–1987 ir 1992–2002 

m. vadovavo Geografijos katedrai. 

R. Kontvainas dëstë profesinio orientavimo 

pagrindus, mokslinio darbo metodikà, da-


bar dësto topografijà, taikomàjà topografijà, vadovauja pedagoginei 

praktikai, kursiniams, bakalauriniams ir magistriniams darbams, dalyvauja 

doktorantø rengimo darbe. 

Mokslinio darbo kryptys – edukologija, geografijos didaktika, regioniniø 

teritorijø tyrimai. Vienas ir su bendraautoriais paraðë per 

130 darbø, ið jø 11 – atskiri leidiniai. Su bendraautoriais parengë 

topografijos ir kartografijos, geografijos valstybiniø egzaminø programas. 

Leidiniai: 

1. Kontvainas R., Jankevièius S. Profesinis orientavimas mokykloje. 

– Kaunas, 1974. – 94 p. 

2. Kontvainas R. Aukðtesniøjø klasiø mokiniø orientavimas á darbininkø 

profesijas regioninio centro sàlygomis (rusø k.) : daktaro 

disertacijos autoreferatas. – Tartu, 1975. – 26 p. 

3. Kontvainas R. Mokyklos bendradarbiavimas su ámone ir profesine 

technikos mokykla, orientuojant mokinius á darbininko profesijà. 

– Vilnius, 1976. – 26 p. 

4. Kontvainas R. Aukðtesniøjø klasiø mokiniø orientavimas á darbininkø 

profesijas regiono centre. – Vilnius, 1977. – 65 p. 

5. Kontvainas R. Tëvø pagalba profesiðkai orientuojant vaikus. – 

Vilnius, 1980. – 16 p. 

6. Kontvainas R. Mokiniams apie gamybà. – Kaunas, 1987. – 

93 p. 

7. Kontvainas R., Solomko A. Topografijos lauko praktika. – Vilnius, 

1989. – 110 p. 


kraðtas. – Kaunas, 1993. – 144 p. 

9. Kontvainas R. Topografija. – Vilnius, 1999–2000. – 112 p. 

10. Kontvainas R., Stanaitis A. Ðvedas K. Këdainiø kraðtas. – Kaunas, 

1998. – 96 p. 

11. Kontvainas R., Stanaitis A., Ðvedas K. Þemaièiø þemë. – Vilnius, 

1999. – 372 p. 

ZIGMAS KAIRAITIS 

(gim. 1956 09 18) 

Geografas edukologas, socialiniø mokslø daktaras (1988), docentas 

(1993). 

Gimë Lukðiuose, Ðakiø rajone. Baigë Kudirkos Naumiesèio vidurinæ 

mokyklà. Studijavo geografijà Vilniaus universitete. Po studijø 

dirbo geografijos mokytoju Klaipëdos ir Vilniaus mokyklose, baigë 

neakivaizdinæ aspirantûrà Maskvoje. Nuo 1986 m. dirba VPU Geog- 

107


rafijos katedroje. Vadovavo fizinës geografijos pratyboms, geografijos 

lauko praktikoms. Nuo 1989 m. dësto geografijos didaktikà, nepamokinës 

veiklos metodikà, iðsilavinimo standartus, pasirenkamas 

disciplinas – bakalaurams, edukacinæ geografijà, geografinio ðvietimo 

istorijà, edukologiniø tyrimø metodikà – magistrantams. 

Mokslinio darbo kryptis – geografijos ugdymo turinio sudarymo 

teorija ir metodika. Ðia tema yra paraðæs per 50 straipsniø ir kitø 

darbø, dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, parengë 

Geografijos didaktikos mokymo programà. 

Leidiniai: 

1. Geografijos mokymo programa kaip norminis metodikos dokumentas 

/ sudarytojas Z. Kairaitis : mokslinës praktinës konferencijos 

praneðimø tezës. – Vilnius, VPU leidykla, 1994. – 26 p. 

2. Kairaitis Z. Sàjunginës respublikos fizinës geografijos mokymo 

turinio konstravimas þiniø apie gamtos kompleksus generalizacijos 

pagrindu : kandidatinës disertacijos autoreferatas. – Maskva, 

1988. –12 p. 

3. Kairaitis Z. Geografijos mokymo tautinëje mokykloje bendrieji 

metmenys. – Vilnius, VPU leidykla, 1990. – 22 p. 

4. Kairaitis Z. Geografijos mokymo programa kaip normins metodikos 

dokumentas. – Vilnius : VPU leidykla, 1994. 

5. Kairaitis Z. Geografijos didaktikos pratybos. I d. – Vilnius, VPU 

leidykla, 1997. 

6. Kairaitis Z., Kornilova B. Geografijos pamokos optimizavimas : konferencijos 

medþiaga. – Vilnius : Leidybos centras, 1998. – 52 p. 

7. Kairaitis Z. Pagrindinës mokyklos geografinio iðsilavinimo standartas: 

teoriniai ir metodiniai aspektai : vadovas studentams ir 

mokytojams. – Vilnius : VPU leidykla, 2001. – 86 p. 

8. Kairaitis Z., Gerulaitis Ð. Geografinis ugdymas pagrindinëje mokykloje: 

nuo teorijos iki metodikos : edukacinë studija. – Vilnius 

: Ðvietimo aprûpinimo centras, 2004. – 124 p. 

JULIUS TAMINSKAS 

(gim. 1959 07 04) 

Geografas hidrologas, fiziniø mokslø daktaras (1993), einantis docento 

pareigas (2003). 

Gimë Birþuose. Baigë Birþø 1-àjà vidurinæ mokyklà (1977 m.). Vilniaus 

universitete baigæs geografijos studijas (1985 m.), pradëjo dirbti 

dabartinio Geologijos ir geografijos instituto kai kuriuose padaliniuose. 

Ðiuo metu yra instituto Klimato ir vandens sistemø skyriaus 

vyresnysis mokslo darbuotojas. 

108


Nuo 1999 m. VPU Geografijos katedroje skaito bendrosios hidrologijos 

kursà. 

Mokslinio darbo kryptys – hidrologija, karstologija, vandentvarka. 

Vienas ir su bendraautoriais paraðë 22 mokslinius straipsnius bei 

2 monografijas. Per paskutinius penkerius metus dalyvavo 8 mokslinëse 

konferencijose, 9 moksliniuose projektuose ir ekspertizëse. 

Leidiniai: 

1. Baubinas R., Taminskas J. Karinë gamtonauda Lietuvoje sovietmeèiu: 

ekologinës pasekmës. – 1998. – 256 p. 

DANUTË MILEVIÈIENË 

(gim. 1953 07 26) 

Istorikë-politologë, humanitariniø mokslø daktarë (1988). 

Gimë Saloèiø miestelyje, Pasvalio rajone. Studijavo istorijà VVPI. 

Baigusi studijas (1976), dirbo institute vyr. laborante, nuo 1978 m. – 

asistente. Mokësi aspirantûroje Vilniaus universitete. Apgynusi disertacijà 

(1988), gráþo dirbti á institutà vyr. dëstytoja, vëliau lektore. 

D. Milevièienë geografijos specialybës studentams skaito politinæ 

geografijà, Gamtos fakulteto studentams – pasirenkamà politinës 

kultûros kursà, vadovauja kursiniams, bakalauriniams darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – politologija, edukologija. Ðia tematika 

yra paskelbusi kelias deðimtis moksliniø ir metodiniø straipsniø. 

MYKOLAS MIKALAJÛNAS 

(gim. 1937 01 15) 

Geografas meteorologas, gamtos mokslø daktaras (1989). 

Gimë ir mokësi Këdainiuose, meteorologijà studijavo Vilniaus universitete. 

Baigæs studijas (1959), dirbo Hidrometeorologijos tarnyboje 

(1976–1988 m. buvo jos vadovas), Enciklopedijø leidykloje (1989– 

1992 m. – jos vadovas), Biblijos draugijoje, „Apyauðrio“ leidykloje. 

Nuo 1995 m. VPU Geografijos katedroje dësto meteorologijà, taikomàjà 

klimatologijà ir fenologijà, vadovauja kursiniams, bakalauriniams 

ir magistriniams darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – jûrø klimatologija, heliogeofiziniai ryðiai, 

fenologija. Vienas ir su bendraautoriais paraðë 17 darbø. 

Leidiniai: 

1. Mikalajûnas M. Rusø–lietuviø kalbø meteorologijos terminø þodynas. 

– Vilnius : Mintis, 1975. – 210 p. 

2. Mikalajûnas M. Koks rytoj oras? – Vilnius : Mokslas, 1978. – 76 p. 

3. Mikalajûnas M. Pavojingø vëjø erdvinë ir laikinë struktûra trasoje 

nuo Pietø Baltijos uostø iki Atlanto vandenyno : þinynas 

109


sinoptikams ir laivavedþiams. – Vilnius : Lietuvos HMT, 1986. 

–124 p. 

4. Mikalajûnas M. Þemë ir Visata : meteorologijos kurso ávadas 

geografijos studentams. – Vilnius : Apyauðris, 1998. – 24 p. 

5. Mikalajûnas M., Tomkus J. Meteorologijos ir klimatologijos pratybos 

: Aukðtøjø mokyklø fizinës geografijos kursas. – Vilnius : 

Apyauðris, 1999. –60 p. 

BIRUTË PETKEVIÈIENË 

(gim. 1954 01 30) 

Geografë, gamtos mokslø daktarë (2003). 

Gimë Notënø kaime, Kretingos rajone. Studijavo geografijà VVPI. 

Po studijø (1985 m.) dirbo geografijos mokytoja Vilniaus miesto mokyklose. 

Nuo 1999 m. pradëjo dirbti VPU Geografijos katedroje asistente, 

nuo 2003 m. – lektorë. 

B. Petkevièienë vadovauja kraðtotyros ir turizmo laboratoriniams 

darbams, lauko praktikai, taip pat kursiniams darbams, IV kurso 

studentø pedagoginei praktikai, skaito paslaugø geografijos kursà. 

Mokslinio darbo kryptys – keliø infrastruktûros tobulinimas, turizmo 

geografija. Yra paskelbusi 8 mokslinius straipsnius. 

Leidiniai: 

1. Petkevièienë B. Automobiliø keliø infrastruktûros plëtros ir turizmo 

vystymo sàveikos geografiniai aspektai : daktaro disertacijos 

santrauka. – Vilnius, 2003. – 38 p. 

DALIA PRAKAPIENË 

(gim. 1975 08 01) 

Geografë edukologë, socialiniø mokslø daktarë (2003). 

Gimë Pumpënø miestelyje, Pasvalio rajone. Vilniaus pedagoginiame 

universitete studijavo geografijà ir biologijà. 1999 m. baigë geografijos 

magistro studijas. Dar studijuodama pradëjo dirbti Geografiniø 

informaciniø sistemø laboratorijoje. Nuo 2003 m. dirba VPU Bendrosios 

geografijos katedroje bei vadovauja Geografiniø edukologiniø 

tyrimø centrui. 1995–2001 m. kartu su doc. dr. R. Krupicku 

vadovavo Respublikinei jaunøjø geografø mokyklai. 

D. Prakapienë dësto biogeografijà, kultûrø geografijà, religijø geografijà, 

vadovauja pedagoginei praktikai, kursiniams ir bakalauriniams 

darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – geografijos didaktika, europinës ðvietimo 

dimensijos. Paraðë 14 moksliniø darbø, 3 metodines priemones. 

110


Leidiniai: 

1. Krupickas R., Matuzevièiûtë (Prakapienë) D. Geografijos mokymo 

kompiuteriu ávadas : mokymo priemonë. – Vilnius, 2001. – 

108 p. 

2. Matuzevièiûtë (Prakapienë) D., Naðlënienë A. Bendrosios geografijos 

kompaktinis diskas : Interaktyvi mokymo priemonë. – 

Vilnius, 2001. 

3. Prakapienë D. ir kt. Informacinës technologijos mokant geografijos 

: metodinë priemonë. – Vilnius : VPU, 2004. – 83 p. 

STASË STANAITIENË 

(gim. 1939 06 21) 

Gimë Kampø kaime, Molëtø rajone. Baigusi Kultûros ir ðvietimo 

technikumà (1957), dirbo bibliotekoje, nuo 1961 m. – Lietuvos MA 

Geologijos ir geografijos institute, 1963–1969 m. – VlSI Braiþybos 

katedroje. Nuo 1969 m. buvo VVPl Geografijos katedros laborantë, 

vëliau inþinierë. 1987 m. neakivaizdiniu bûdu baigë VVPI geografijos 

specialybæ. Nuo 1990 m. – Geografijos katedros asistentë. 

S. Stanaitienë vadovauja gyventojø ir Lietuvos geografijos laboratoriniams 

darbams. 

Metodinio darbo kryptis – Lietuvos geografija. Kartu su kitais 

parengë Lietuvos geografijos mokymo ir Lietuvos istorinës geografijos 

programas. 

Leidiniai: 

1. Stanaitis A., Stanaitienë S. Lietuva 1992–1993 metais // Gyventojø 

ir ûkio apþvalga. – Vilnius, 1994. – 52 p. 

IRUTË ÐVEDIENË 

(gim. 1946 01 01) 

Gimë Paðirvinèio kaime, Musninkø seniûnijoje, Ðirvintø rajone. 

Studijavo geografijà Vilniaus universitete. Baigusi studijas (1969 m.), 

dirbo Trakø Vokës zoninëje agrochemijos laboratorijoje, Lietuvos hidrometeorologijos 

tarnyboje. 

Nuo 1985 m. buvo VPU Geografijos katedros dëstytoja valandininkë, 

o pastaruoju metu yra asistentë. 

I. Ðvedienë dësto dirvoþemiø geografijà, vadovauja lauko praktikai, 

kursiniams darbams. 

111


DAINIUS KULBICKAS 

(gim. 1975 04 01) 

Gimë Vievyje. 1999 m. baigë geografijos bakalauro studijas VPU, 

2001 m. – geografijos magistrantûrà. 1996–1999 m. Geografijos 

katedroje dirbo laborantu, nuo 2003 m. – Bendrosios geografijos 

katedros asistentas. 

D. Kulbickas vadovauja geologijos ir vandenynø geografijos laboratoriniams 

darbams, taip pat geologijos lauko praktikoms, kursiniams 

darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – gyvenvieèiø ir gamtinë geografija. 

MARIJUS PILECKAS 

(gim. 1978 04 15) 

Gimë Leipalingio miestelyje, Druskininkø seniûnijoje. 1996 m. aukso 

medaliu baigæs vidurinæ mokyklà, pradëjo studijuoti geografijà VPU. 

2000 m. baigë bakalauro, o 2002 m. – magistro studijas; abejas su 

pagyrimu. Nuo 2003 m. dirba asistentu Bendrosios geografijos katedroje 

(0,5 etato). Vadovauja bendrosios fizinës geografijos laboratoriniams 

darbams, Lietuvos geografijos lauko praktikai, skaito pasirenkamus 

kursus: Pasaulio saugomos teritorijos, Þemë – þmonijos buveinë. 

Mokslinio darbo kryptis – socialinë geografija. Paraðë 3 mokslinius 

straipsnius. 

V.2.2. Regioninës geografijos katedra 

Regioninës geografijos katedrai daugiausia priklauso tie geografijos 

bakalauro studijø programos dalykai, kurie studijuojami III ir IV 

kursuose. Tai þemynø geografija, Lietuvos gamtinë geografija, pasaulio 

ûkio ðakø geografija, Lietuvos visuomeninë geografija, globalinës 

problemos ir kt. 

Ðioje katedroje dirba 20 darbuotojø, ið jø 17 dëstytojø. Jø amþius, 

patirtis, darbo (pedagoginio ir mokslinio) apimtis nevienodi. Tai geriausiai 

parodo jø veiklos apibûdinimas pagal asmenis. 

112

Doc. S. Stanaitis – 

Regioninës geografijos 

katedros vedëjas nuo 2000 m. 


SAULIUS STANAITIS 

(gim. 1964 03 12) 

Geografas demografas, gamtos mokslø 

daktaras (1993), docentas (1998). 

Gimë Vilniuje. Studijavo geografijà ir 

fiziná lavinimà VVPI. Baigæs studijas 

(1988), buvo Vilniaus universiteto Ekonominës 

istorijos ir geografijos katedros 

aspirantas (1989–1992 m.). Nuo 1988 m. 

dirbo Geografijos katedroje vyresniuoju 

asistentu (1993), docentu (1998). Nuo 

2001 m. yra naujai suformuotos Regioninës 

geografijos katedros vedëjas. 

S. Stanaitis studentams skaito ávado á socialinæ ir ekonominæ geografijà 

kursà, visuomeninës geografijos, kraðtotyros ir turizmo kursus, 

vadovauja kursiniams ir bakalauriniams, magistriniams darbams, lauko 

praktikoms. Magistrantams dësto visuomeninës geografijos teorinius 

pagrindus, regionalizacijos teorijà ir politikà. Turizmo ðakos studentams 

skaito turizmo ávado kursà. 

Mokslinio darbo kryptys – geodemografiniai ir socialiniai regioniniai 

tyrimai. Ðiais klausimais vienas ir su bendraautoriais paraðë 70 straipsniø, 

publikuotø Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos moksliniuose 

leidiniuose. Su kitais autoriais parengë Pasaulio gyventojø ir 

gyvenvieèiø bei Lietuvos gyventojø ir gyvenvieèiø mokymo programas. 

Organizavo ir vadovavo moksliniams projektams, tarp kuriø svarbiausi: 

Gyventojø skaièiaus kaita Lietuvos pasienyje 1959–1997 m. 

(projektà rëmë Lietuvos mokslo ir studijø fondas); 

Vilniaus miesto verslo teritorinës sklaidos þemëlapis (2002) (projektà 

rëmë Vilniaus miesto savivaldybë); 

Socialinæ paramà gaunanèiø asmenø ir bedarbiø padëties Vilniaus 

mieste analizë (2003) (projektà rëmë Vilniaus miesto savivaldybë). 

Leidiniai: 

1. Stanaitis S. (1998). Aukðtaitijos nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai. 

– 180 p. 

2. Stanaitis S. (2001). Dzûkijos nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai. 

– Vilnius. – 206 p. 

113


Prof. A. Stanaitis: Gamtos 

geografijos fakulteto dekanas 

1965–1987 m., Geografijos 

katedros vedëjas 1972–1982 ir 

1987–1992 m. 

ALGIRDAS STANAITIS 

(gim. 1934 02 15) 

Geografas demografas, gamtos 

mokslø daktaras (1963), docentas 

(1965), profesorius (1989). 

Gimë Àþuolø Bûdos kaime, Marijampolës 

rajone. Baigæs geografijos studijas 

Vilniaus universitete (1958), dirbo 

Lietuvos MA Geologijos ir geografijos 

institute. Nuo 1962 m. – VVPI 

Geografijos katedroje. 1963 m. tapo geografijos 

mokslø kandidatu, 1965 m. – 

docentu. 1965–1987 m. buvo Gamtos 

ir geografijos fakulteto dekanas, 1972– 

1982 ir 1987–1992 m. – Geografijos 

katedros vedëjas, 1986–1989 m. – Lietuvos geografø draugijos prezidentas. 

1985 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio dëstytojo vardas. 

A. Stanaitis skaito bakalaurams Lietuvos geografijos istorijos, Lietuvos 

gamtinës geografijos, Lietuvos gyventojø ir gyvenvieèiø geografijos, 

pasaulio gyventojø ir gyvenvieèiø geografijos, globaliniø problemø 

ir pasirenkamus kursus, o baltø etniniø þemiø geografijos, 

Lietuvos regioninës geografijos, Lietuvos ir pasaulio kursus – magistrantams; 

vadovauja kursiniams ir bakalauriniams, magistriniams 

darbams, lauko praktikoms. Turizmo ðakos studentams dësto turizmo 

teorijà ir strategijà. 

Mokslinio darbo kryptys – eþerotyra ir paleogeografija (anksèiau), 

demografija, gyventojø geografija, regioninë geografija (dabar). 

Vienas ir su bendraautoriais paraðë per 300 darbø, ið jø 21 

atskirà leidiná, per 100 moksliniø, apie 200 – mokslo populiarinimo 

straipsniø. A. Stanaitis su kitais parengë ðias bakalauriniø ir magistriniø 

studijø programas: LTSR geografijos, Gyventojø geografijos, 

Lietuvos geografijos, Gyventojø ir gyvenvieèiø geografijos, Lietuvos 

regioninës geografijos, Lietuvos istorinës geografijos, Lietuvos ir pasaulio, 

Geografijos baigiamojo egzamino bei viduriniø mokyklø pasirenkamø 

kursø programas (Globaliniø problemø, Pasaulio gyventojø 

ir gyvenvieèiø, Lietuvos ir pasaulio). 

Leidiniai: 

1. Stanaitis A. Terasos ir Pietryèiø Lietuvos eþerø dubenø raida : daktaro 

disertacijos autoreferatas (rusø k.). – Vilnius, 1963. – 28 p. 

2. Stanaitis A., Adlys P. Lietuvos TSR gyventojai. – Vilnius : Mintis, 

1973. – 200 p. 

114


3. Stanaitis A. Geografija Vilniaus pedagoginiame institute (anglø 

k.). – Vilnius, 1976. – 14 p. 

4. Stanaitis A. Gyventojø geografija. – Vilnius, 1978. – 88 p. 

5. Stanaitis A. Gyvenvieèiø geografija ir darbo iðtekliai. – Vilnius, 

1979. – 56 p. 

6. Stanaitis A., Adlys P. Lietuvos TSR gyventojai (anglø k.). – Vilnius 

: Mintis, 1979. – 112 p. 

7. Stanaitis A., Adlys P. Lietuvos TSR gyventojai (vokieèiø k.). – 

Vilnius : Mintis, 1979. – 112 p. 

8. Stanaitis A. Pasaulio gyventojai. – Vilnius : Mintis, 1981. – 116 p. 

9. Stanaitis A. Tarybø Lietuva: faktai ir skaièiai (anglø k., rusø k., 

vokieèiø k.). – Vilnius : Mintis, 1981. – 16 p. 

10. Stanaitis A. Gyventojø geografija. – Vilnius : Mokslas, 1984. – 

176 p. 

11. Stanaitis A. Lietuvos TSR gyventojai. – Vilnius : Þinija, 1984. – 

24 p. 

12. Stanaitis A. Lietuvos TSR þemës ûkio geografija. – Vilnius, 1985. 

– 100 p. 

13. Stanaitis A. Agrobiologinë stotis Tamoðavoje (lietuviø ir rusø k.). 

– Vilnius, 1989. – 12 p. 

14. Stanaitis A. Kai kurios ekonominës sàvokos. – Vilnius, 1993. – 14 p. 


kraðtas. – Kaunas, 1993. – 144 p. 

16. Stanaitis A., Stanaitienë S. Lietuva 1992–1993 metais // Gyventojø 

ir ûkio apþvalga. – Vilnius, 1994. – 52 p. 

17. Stanaitis A. Geografijos katedrai 50 metø. – Vilnius : VPU leidykla, 

1994. – 95 p. 

18. Stanaitis A., Kontvainas R., Ðvedas K. Këdainiø kraðtas. – Kaunas, 

1998. – 96 p. 

19. Kontvainas R., Stanaitis A., Ðvedas K. Þemaièiø þemë. – Vilnius, 

1999. – 372 p. 

20. Stanaitis A. Lietuvos istorinë geografija. Nuo seniausiø laikø iki 

XVI a. pabaigos. – Vilnius, 1999. – 55 p. 

21. Stanaitis A. Lietuvos istorinë geografija (II dalis). XVI a. pabaiga 

– XX a. pradþia. – Vilnius, 2002. – 86 p. 

RIMANTAS KRUPICKAS 

(gim. 1943 07 09) 

Geografas geomorfologas, gamtos mokslø daktaras (1983), docentas 

(1986). 

Gimë Vilniuje. Geografijà studijavo Vilniaus universitete. Baigæs 

115


studijas (1969), dirbo Melioracijos ir vandens ûkio ministerijoje, Lietuvos 

MA Geografijos skyriuje. Nuo 1979 m. – VPU Geografijos 

katedroje. 1993–2003 m. ákûrë ir vadovavo Geografiniø informaciniø 

sistemø laboratorijai. 

R. Krupickas dëstë dirvoþemiø geografijà, TSRS fizinæ geografijà, 

Geografines informacines sistemas (GIS), dabar dësto Eurazijos gamtinæ 

geografijà, teorinæ geografijà, lauko tyrimø metodikà, geografijos 

mokymà kompiuteriu, taip pat pasirenkamus kursus. Vadovauja 

kursiniams, bakalauriniams, magistriniams darbams, tolimajai geografijos 


Mokslinio darbo kryptys – geografijos mokymo kompiuterizavimas, 

geografiniai geobiolaukø tyrimai, geografinë aplinkotyra. R. Krupickas 

vadovavo 5 ûkiskaitiniams tyrimams. Vienas ir su bendraautoriais paraðë 

30 darbø, tarp jø 8 – atskiri leidiniai, ið jø sudarë 3 leidinius. 

R. Krupickas 1996 m. ákûrë Respublikinæ jaunøjø geografø mokyklà 

ir jai vadovauja, yra respublikiniø geografijos olimpiadø pradininkas 

ir vadovas (1999–2001 m.), laikraðèio geografijos mokytojams 

„Geografijos aidai“ ákûrëjas ir vyr. redaktorius. 

Leidiniai: 

1. Apie Lietuvos þemæ / sudarytojai È. Kudaba, R. Krupickas. – 

Kaunas, 1992. – 398 p. 

2. Gudavièius H., Kavaliauskas P., Krupickas R. Lietuvos draustiniai. 

– Kaunas, 1989. – 128 p. 

116 

Doc. R. Krupickà 60-meèio proga sveikina VU Bendrosios 

geografijos katedros profesoriai P. Kavaliauskas ir 

A. Èesnulevièius


3. Lietuvos þemë / sudarytojai R. Krupickas, È. Kudaba. – Kaunas, 

2000. – 460 p. 

4. Krupickas R. Geomorfologinis veiksnys kaip kalvoto moreninio 

reljefo ûkiniø funkcijø lëmëjas : daktaro disertacijos autoreferatas 

(rusø k.). – Minskas, 1983. – 25 p. 

5. Krupickas R., Ðilagalis R., Gauðienë R. Kaip rengti turistines trasas 

(metodiniai nurodymai). – Vilnius, 1986. – 36 p. 

6. Profesorius Èeslovas Kudaba / sudarytojas R. Krupickas. –Vilnius, 

1996. – 320 p. 

7. Krupickas R. Geografinës aplinkotyros metodikos. – Kaunas, 

2003. – 143 p. 

8. Krupickas R. ir kt. Informacinës technologijos mokant geografijos. 

– Vilnius, VPU leidykla, 2004. – 83 p. 

DARIUS ÈESNAVIÈIUS 

(gim. 1968 03 14) 

Geografas, mokslø daktaras (1999). 

Gimë Radviliðkyje. VPU studijavo geografijà ir kûno kultûrà (baigë 

1993 m.), 1994 m. baigë tos specialybës magistrantûrà. 1999 m. apgynë 

disertacijà. Pirmoji darbovietë – Vilniaus Pilaitës vidurinë mokykla. 

Nuo 1994 m. – VPU Geografijos katedros asistentas, vëliau 

– lektorius. Nuo 2004 m. eina docento pareigas Regioninës geografijos 

katedroje. 

D. Èesnavièius dësto urbanizacijà ir miestø geografijà, vadybos 

pagrindus, mikro- ir makroekonomikos pagrindus – magistrantams, 

pasaulio ûkio ðakø geografijà, regioninæ socialinæ ir ekonominæ geografijà, 

komunikacijø geografijà – bakalaurams, vadovauja kursiniams, 

bakalauriniams ir magistriniams darbams. Turizmo ðakos studentams 

skaito turizmo vadybos kursà. 

Mokslinio darbo kryptis – socialinë ekonominë geografija. Ðia 

tematika yra paskelbæs 7 mokslinius darbus. 2002–2003 m. vykdë 

Vilniaus miesto savivaldybës projektus: Vilniaus miesto verslo teritorinës 

sklaidos þemëlapis ir Socialinæ paramà gaunanèiø asmenø ir 

bedarbiø padëties Vilniaus mieste analizë. Geografijos bendrøjø programø 

ir iðsilavinimo standartø bendrojo lavinimo mokykloms bendraautorius. 

Leidiniai: 

1. Èesnavièius D. Didþiøjø Lietuvos miestø priemiestiniø zonø þemës 

naudojimas (Vilniaus ir Klaipëdos priemiesèiø pavyzdþiu) : 

daktaro disertacijos santrauka. – Vilnius : Apyauðris, 1999. 

2. Èesnavièius D. Komunikacijø geografija (laboratoriniai darbai). 

117


I dalis: transporto geografija : mokymo priemonë geografijos specialybës 

bakalaurams. – Vilnius : Apyauðris, 2004. 

3. Èesnavièius D. ir kt. Þemë ir laikas. Integruotas geografijos ir 

istorijos vadovëlis 11–12 klasëms. I ir II dalis. – Vilnius : Briedis, 

2003–2004. 

VIRGINIJUS GERULAITIS 

(gim. 1966 02 24) 

Geografas, gamtos mokslø daktaras (1999). 

Gimë Pavidaujo kaime, Jurbarko rajone. 1987–1992 m. studijavo 

geografijà ir fiziná lavinimà VVPI. Baigæs dirbo Geografijos katedroje 

vyresniuoju laborantu, vëliau inþinieriumi (1993). 1994–1999 m. mokësi 

doktorantûroje. Nuo 1999 m. dirbo lektoriumi, ið pradþiø Geografijos 

katedroje, vëliau Regioninës geografijos katedroje. 

V. Gerulaitis dëstë topografinæ braiþybà. Ðiuo metu dësto gamtinæ 

þemynø geografijà, tarptautiniø projektø rengimà, vadovauja tolimajai 


Mokslinio darbo kryptys – geomorfologija, antropogeniniø kraðtovaizdþiø 

struktûra ir genezë, mokyklinës geografijos didaktika. Vienas 

ir su bendraautoriaus paraðë 12 moksliniø ir mokslo populiarinimo 

darbø, ið jø 4 – atskiri leidiniai. 

Nuo 2001 m. vadovauja Respublikinio moksleiviø Èeslovo Kudabos 

konkurso organizaciniam komitetui. 

Leidiniai: 

1. Gerulaitis V. Merkio baseino upiø slëniø apgyvendinimo ypatumai 

: disertacija (rankraðtis). – 1999. – 171 p. 

2. Gerulaitis V. ir kt. Þemynø gamtinës geografijos pratybos. – 

Vilnius : VPU leidykla, 2002. 

3. Gerulaitis V. ir kt. Þemë ir laikas : integruotas geografijos ir 

istorijos vadovëlis. I–II dalys. – 2003–2004. 

LORETA OLBERKYTË 

(gim. 1973 09 18) 

Geografë edukologë, socialiniø mokslø daktarë (2001). 

Gimë Ðilutëje. Studijavo geografijà-biologijà Vilniaus pedagoginiame 

universitete (1996). Baigusi geografijos magistrantûros studijas (1997), 

ástojo á VPU edukologijos doktorantûrà. 2001 m. apgynë disertacijà. 

Nuo 2002 m. dirba Regioninës geografijos katedroje lektore. 

L. Olberkytë dësto Lietuvos geografijà, aplinkosaugà ir kraðtotyrà, 

gamtà ir civilizacijas, vadovauja lauko praktikoms (bakalaurams) 

ir geografinëms informacinëms sistemoms (magistrantams). 

118


Mokslinio darbo kryptis – informaciniø technologijø taikymas 

mokant geografijos. Yra paskelbusi 6 mokslinius straipsnius. 

Leidiniai: 

1. Olberkytë L. ir kt. Informacinës technologijos mokant geografijos. 

– Vilnius : VPU leidykla, 2004. – 83 p. 

ZENONAS GULBINAS 

(gim. 1958 06 01) 

Geografas, gamtos mokslø daktaras (1992). 

Gimë Jurgaièiø kaime, Ðiauliø rajone. Baigæs geografijos studijas 

Vilniaus universitete (1981), iki 2003 m. pabaigos dirbo tuometiniame 

Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos instituto Geografijos skyriuje. 

Ðiuo metu yra vieðosios ástaigos „Gamtos paveldo fondas“ projektø 

vadovas. Nuo 1997 m. dirba VPU Geografijos (dabartinëje Regioninës 

geografijos) katedroje (0,5 etato). 

Z. Gulbinas skaito aplinkosaugos ir kraðtovaizdþio geografijos kursà 

bakalaurams, bendrosios kraðtotvarkos kursà magistrantams. Keletà 

metø dëstë geografiná modeliavimà, vadovauja magistriniams 

darbams. 

Mokslinio darbo kryptys – kraðtovaizdþio geochemija ir geofizika, 

teritorijø planavimas. Vienas ir su bendraautoriais paraðë per 50 

moksliniø darbø. 

INGA RAUDELIÛNIENË 

(gim. 1973 08 18) 

Gimë Kupiðkyje. Geografijà studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete, 

1996 m. gavo bakalauro diplomà. 1998 m. baigusi VPU 

geografijos magistrantûrà, dirbo geografijos mokytoja Vilniuje. 2000 m. 

tapo VPU Geografijos katedros asistente. Nuo 2001 m. dirba Regioninës 

geografijos katedroje, vadovauja visuomeninës ir regioninës 

geografijos laboratoriniams darbams, visuomeninës geografijos lauko 

praktikai. Nuo 2001 m. lapkrièio mën. mokosi Klaipëdos universiteto 

doktorantûroje. 

Moksliniø tyrimø kryptis – geodemografija. Yra paskelbusi 3 mokslinius 

straipsnius. 

AUÐRA BIRGELYTË 

(gim. 1975 05 29) 

Gimë Sangrûdos kaime, Marijampolës rajone. Vilniaus pedagoginiame 

universitete studijavo geografijà. 1997 m. gavo geografijos bakalauro 

diplomà. 1998 m. baigë gretutines vokieèiø kalbos bakalau- 

119


ro studijas Uþsienio kalbø fakultete. 1999 m. baigë VPU geografijos 

magistrantûrà. 

Nuo 1999 m. dirba Regioninës geografijos katedroje asistente (0,5 

etato). Vadovauja Lietuvos gyventojø ir gyvenvieèiø, pasaulio ûkio 

geografijos laboratoriniams darbams, taip pat gyventojø ir gyvenvieèiø 

geografijos lauko ir pedagoginei praktikoms. Nuo 2001 m. – 

edukologinës geografijos doktorantë. 

Mokslo tyrimø kryptys – edukologija, geografijos didaktika. Paraðë 

3 mokslinius straipsnius. 

REGINA SUBOTKEVIÈIENË 

(gim. 1976 07 28) 

Gimë 1976 m. Ðvenèioniø rajone. 1997 m. baigë bakalauro, 

1999 m. – magistro studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. 

Nuo 1999 m. dirba Geografijos katedroje, nuo 2001 m. – Regioninës 

geografijos katedros asistentë (0,25 etato). R. Subotkevièienë vadovauja 

Lietuvos gamtinës ir visuomeninës geografijos, Lietuvos istorinës 

geografijos laboratoriniams darbams, taip pat kursiniams darbams. 

Nuo 2001 m. spalio mën. yra VPU edukologinës geografijos 

doktorantë. 

Mokslo tyrimø kryptys – edukologija, geografijos didaktika. Yra 

paskelbusi 3 mokslinius straipsnius. 

JOLITA GENCEVIÈIENË 

(gim. 1976 02 10) 

Gimë Raudoniðkio kaime, Utenos rajone. Studijavo geografijà VPU. 

1999 m. gavo bakalaurës diplomà su pagyrimu, 2001 m. baigë magistrantûrà. 

Nuo 2001 m. – edukologinës geografijos doktorantë. 

Nuo 1995 m. dirba VPU Gamtos mokslø fakulteto Edukologiniø tyrimø 

laboratorijoje (buvusioje GIS laboratorijoje) inþiniere, nuo 

2002 m. – ir Regioninës geografijos katedros asistente (0,25 etato). 

Mokslinio darbo kryptys – edukologija, geografijos didaktika. 

Yra paskelbusi 4 mokslinius darbus. 

Leidiniai: 

1. Gencevièienë J. ir kt. Informacinës technologijos mokant geografijos. 

– Vilnius : VPU leidykla, 2004. – 83 p. 

2. Trainytë (Gencevièienë) J., Krupickas R., Ilginis R. Pasaulio geografinës 

zonos : geografinë mokomoji kompiuterinë programa 

(kompaktinis diskas). – Vilnius, 2001. 

120


ALGIMANTAS STANKEVIÈIUS 

(gim. 1958 04 04) 

Gimë Vilniuje. 1981 m. baigë VU Ekonominës kibernetikos ir finansø 

fakultetà ir ásidarbino Statistikos valdybos informaciniame skaièiavimo 

centre. Nuo 1985 m. dirbo Sociologijos institute moksliniu 

bendradarbiu (doktorantas). Nuo 1987 m. eina Trakø istorinio nacionalinio 

parko direktoriaus pavaduotojo pareigas. 

2001 m. pradëjo dirbti VPU Regioninës geografijos katedroje asistentu 

(0,25 etato). Turizmo vadybos ðakos studentams dësto istorijos 

ir kultûros paveldà bei turizmo marketingà. 

Mokslinio darbo kryptis – Trakø ir Vilniaus senamiesèiø problemos. 

IRENA SINICKIENË 

(gim. 1952 10 05) 

Gimë Radviliðkio rajone. 1974 m. baigë VU Gamtos fakultetà, ágijo 

meteorologijos ir klimatologijos specialybæ. Nuo 1974 m. dirbo Ðiauliø 

jaunøjø turistø centre, vëliau – Lietuvos respublikiniame jaunimo 

turizmo centre Vilniuje, ðiuo metu eina turizmo agentûros „Kiveda“ 

direktorës pareigas. 1987–1989 m. Ðiauliø pedagoginiame institute 

skaitë kraðto paþinimo kursà. Nuo 2001 m. dirba Regioninës 

geografijos katedroje (pagal darbo sutartá). Turizmo vadybos ðakos 

studentams dësto kelioniø vadovø rengimà ir kartu kelioniø organizavimo 

metodikà. 

Parengë Turizmo technologijos programà bendrojo lavinimo mokykloms. 

Paskelbë 25 populiarius straipsnius. Aukðèiausios kategorijos 

gidë ir kelioniø vadovë, kelioniø vadovø ir gidø kursø vadovë. 

AUDRONË ÐEIKIENË 

(gim. 1956 03 01) 

Gimë Vilniuje. 1979 m. baigë VU Istorijos fakultetà (gidø specializacija). 

1979 m. pradëjo dirbti Vilniaus kelioniø biure: gide, metodininke, 

ekskursijø skyriaus vedëja. Vëliau dirbo ávairiose Vilniaus miesto 

turizmo agentûrose. Yra Vilniaus gidø bendrijos pirmininkë. Nuo 

2001 m. dirba VPU Regioninës geografijos katedroje (pagal darbo 

sutartá), turizmo vadybos ðakos studentams dësto ekskursijø organizavimo 

ir vedimo metodikà. 

Mokslo darbø kryptys: poástatyminiø teisës aktø rengimas, gidø 

kvalifikacijos reikalavimai (licencijavimas). 

121


GINTAUTAS INDRIÛNAS 

(gim. 1951 09 06) 

Gimë Liepakalnio kaime, Utenos rajone. 1974 m. baigë VU, ágijo 

geografijos specialybæ (specializacija – kartografija). 1974 m. ásidarbino 

Liaudies ûkio ir ekonomikos tyrimo institute prie Valstybinio 

plano komiteto. Nuo 1978 m. dirbo Vilniaus savivaldybëje, Statybos 

urbanistikos ministerijoje. Nuo 1992 m. eina Valstybinio turizmo departamento 

skyriaus vedëjo pareigas. Nuo 2001 m. dirba VPU Regioninës 

geografijos katedroje (pagal darbo sutartá), turizmo vadybos 

ðakos studentams dësto turizmo planavimà su teisiniais pagrindais. 

Mokslo darbø kryptys: Lietuvos apgyvendinimo sistema, turizmo 

ástatymo ir poástatyminiø teisës aktø rengimas, Nacionalinës plëtros 

turizmo programø kûrimas. 

NIJOLË KAPUSTINSKIENË 

(gim. 1955 01 19) 

Gimë Utenoje. 1978 m. VPI ágijo geografijos-kûno kultûros specialybæ. 

Nuo 1980 m. dirbo VPI Kûno kultûros katedroje, vëliau – 

Sporto metodikos katedroje lektore. Yra VPU Keliautojø klubo pirmininkë, 

turizmo sporto meistrë. Nuo 2001 m. dirba Regioninës geografijos 

katedroje (pagal darbo sutartá). Turizmo ðakos studentams 

dësto turistinius renginius ir mokykliná turizmà. 

Mokslinio darbo kryptis – turizmo geografija. Yra paskelbusi 7 

mokslinius ir 30 populiariø straipsniø. 

Leidiniai: 

1. Kapustinskienë N. Kelionës – kas tai? – Vilnius : Ðvietimo 

aprûpinimo centras. – 110 psl. 

IRENA DAUGIRDAITË 

(gim. 1968 03 20) 

Gimë Krosnoje, Lazdijø rajone. 1986 m. baigë Krosnos vidurinæ 

mokyklà ir ástojo á Alytaus prekybos mokyklà. 1989–1994 m. VU 

studijavo gamybos ekonomikà ir valdymà. Dar þiniø sëmësi VU Teisës 

fakultete, apgynë magistriná darbà. Ðiuo metu dirba UAB „Amadeus 

Lietuva” Klientø aptarnavimo skyriaus vadybininke. 

Nuo 2003 m. dirba VPU Regioninës geografijos katedroje (pagal 

darbo sutartá), turizmo vadybos ðakos studentams dësto turizmo informacines 

ir rezervavimo sistemas. 

122

VI. KATEDROS AUKLËTINIØ PRISIMINIMAI 

Didþiausias Geografijos katedros turtas ir pasididþiavimas – auklëtiniai, 

kuriuos ji iðleido á gyvenimà. Turbût nëra dëstytojams geresnio 

darbo ávertinimo ir didesnio dþiaugsmo, kaip sëkmingas jø auklëtiniø 

darbas, prasmingas gyvenimas, palankûs atsiliepimai apie juos. 

Ne tiek svarbu, kur jie dirba, svarbu, kad jø veikla naudinga visuomenei, 

gimtajam kraðtui. 

Ið gausaus mûsø absolventø bûrio èia pateikiame tik keleto prisiminimus. 

Juos paraðyti praðëme þmoniø, dirbanèiø skirtingose srityse, 

taèiau labiau tø, kurie susijæ su ðvietimu ar moksline bei pedagogine 

veikla. 

Be to, norëjome, kad prisiminimais pasidalytø ávairiais metais ir 

ávairiu bûdu geografijos studijas baigæ absolventai, t. y. studijavæ tiek 

stacionare, tiek neakivaizdiniame skyriuje, taip pat baigæ ne vien 

geografijà, bet ir kitas su geografija susijusias specialybes. 

Spausdinami prisiminimai mums labai ádomûs ir naudingi. Juk jie 

yra paraðyti þmoniø, kurie turi keliolikos ar net keliø deðimèiø metø 

darbo patirtá ir neretai visiðkai kitaip vertina studijas, gautas þinias, 

buvusius dëstytojus, bendrakursius. Jø pastabos mums patiems padeda 

geriau paþinti katedros bendradarbius, suprasti jø poelgius, 

atliekamo darbo svarbà. 

Manome, kad tokie prisiminimai paskatins susimàstyti ir dabartinius 

mûsø studentus. Juk jie gerokai kitaip vertina gyvenimà, dvasines 

bei materialines vertybes. 

Tarp prisiminimus pateikusiø autoriø yra vienas ne Geografijos 

katedros auklëtinis ir net ne geografas, taèiau gerai paþástantis katedros 

kolektyvà ir ilgai su juo bendravæs rengiant geografijos ir 

fizinio auklëjimo specialybiø mokytojus. Tai þinomas kûno kultûros 

specialistas, mokslininkas ir pedagogas, katedros vedëjas, profesorius, 

habilituotas daktaras Povilas Karoblis. 

Didesnë dalis pateiktø prisiminimø raðyti anksèiau, jie buvo skirti 

pirmajam leidiniui apie Geografijos katedrà. Ðiame darbe jie papildyti 

naujais buvusiø dëstytojø ir studentø – P. Balionio, J. Zagorskio, 

V. Gerulaièio, B. Petkevièienës – prisiminimais. 

Paskaitykime, kà jie prisimena. 

Þvilgsnis á praeitá 

„Laikas nusineða viskà: ilga metø virtinë geba pakeisti ir iðoræ, ir 

charakterá, ir likimà“ (Platonas). 

Verti metus kaip knygoje lapus ir stebiesi, kiek daug juose sutal- 

123

Katedros auklëtiniø prisiminimai 

pinta ir dþiaugsmo, ir sielvarto, laimës ir vilties. Prabëgo jie akimirksniu, 

nors ir nebuvo lengvi. Ne be reikalo sakoma, kad gyvenimas – 

tai ne sodas, kuriame vien tik graþios, kvapnios gëlës auga. 

Jau patys pirmieji þingsniai áteikus brandos atestatà, baigus Alytaus 

gimnazijà buvo paþymëti istoriniø 1941 metø ávykiø. Mokyklos 

ádiegti dorovës, pagarbos þmogui, meilës principai sunkiai derinosi 

su karo padariniais: krauju, kanèia, prievarta ir neapykanta. 

Nelengvos buvo studijos be materialinës tëvø paramos karo ir 

ypaè pokario metais. Trûko duonos, dienai skirta norma bûdavo suvalgyta 

dar nepriëjus iki namø, ðalome nekûrenamose patalpose. Slinko 

dienos ir naktys, pilnos nerimo ir baimës. Visà Lietuvà ðiurpino 

tûkstanèiai areðtø, deportacijos. Niekada negalëjai bûti tikras, kad á 

tavo duris nepasibels... 

Nepaisant tokios slogios aplinkos, likimas lëmë sutikti daug gerø 

dëstytojø, pasiþymëjusiø þiniø gausa ir reiklumu. Nors pirmàjà laidà 

sudarë tik septyni studentai, du ið jø neiðlaikë valstybiniø egzaminø. 

Tad aiðkiai matyti, koks buvo poþiûris á specialistø rengimà. Mes 

dëkingi dëstytojams uþ puikø mokslo pagrindø pateikimà ir geranoriðkumà. 

Man teko atstovauti antrajai geografø laidai. Kai buvau ketvirtame 

kurse (1946 m.), dekanas J. Stabinis pasiûlë Geografijos katedroje 

dirbti laborante. Tai buvo pirmieji darbo þingsniai institute. Mane 

paskyrë doc. L. Matvejevos globai. Kadangi ji dëstë geologijà, tai ir 

patys pirmieji darbai buvo susijæ su mineralø ir uolienø tvarkymu. 

Institutas tuo metu jau buvo persikëlæs á rûmus Auðros Vartø gatvëje, 

tad mes su dëstytoja erdviame koridoriuje, gavusios ástiklintus stalus 

– vitrinas, árenginëjome muziejø. 

Dvi geografijos katedros kûrësi pamaþu. Jau tuo metu buvo pasilikæ 

dirbti M. Karosienë, J. Petrulis, V. Barzdþius. Mokslo metø pabaigoje, 

1947 m. pavasará, ir mums, penkiems studentams Birutei Bilevièiûtei, 

Julijai Vaitoðkaitei, Elenai Visockaitei, neakivaizdininkams Petrui 

Ðimoniui ir Meèislovui Skerlai, buvo áteikti Pedagoginio instituto 

baigimo diplomai. Baigusi gavau pasiûlymà dirbti Ekonominës geografijos 

ir geologijos katedroje asistente. Sunkûs buvo pirmi þingsniai, 

trûko literatûros, vargino ir prastas rusø kalbos mokëjimas. Man kaip 

jauniausiai, o gal ir dalia tokia buvo, teko susipaþinti beveik su visomis 

fizinës geografijos disciplinomis. Mano kolegos turëjo galimybæ 

gilintis á vienà dëstomà dalykà, o að kiekvienais metais vis gilinausi á 

naujà. Darbà sunkino ir átampà didino nuolatinis ávairiø komisijø tikrinimas. 

Bûdavo, ateini á paskaità ir randi prorektoriaus J. Ariskino 

atsiøstà stenografistæ... Svarbiausia, kad nejautei tos geranoriðkos tik- 

124


rintojø paramos, o tik nuolatiná siekimà surasti jiems kà nors nepriimtina. 

Vëliau, po tikrinimo, vykdavo ávairûs svarstymai per profsàjungos, 

partinës organizacijos, katedros, fakulteto, instituto posëdþius ir 

susirinkimus. Kiek tam reikëjo sveikatos ir nervø! Veikë ir tuometinë 

svetima mokyklos iðugdytoms nuostatoms aplinka, nepasitikëjimas 

vienas kitu. 

Katedros vis pasipildydavo naujais dëstytojais. Atëjo dirbti buvæs 

16-osios lietuviðkos divizijos kovotojas P. Rastenis, kuriam viskas atrodë 

ne taip, kaip turëtø bûti. Daugumà átarinëjo, vaþinëjo po rajonus, 

rinko apie kiekvienà þinias. Sulaukëm kadrø papildymo ir ið Maskvos, 

katedroje prigijo ir pasiliko dirbti tik M. Jakoveris. 

Iki 1953 m. kraðte vis dar buvo neramu, vyko partizanø pasiprieðinimo 

kovos, baimæ këlë daþni areðtai ir deportacijos (tai neaplenkë ir 

instituto). Partinei organizacijai pradëjo nepatikti dekanas J. Stabinis. 

Pasirodë, kad jis yra per didelis Lietuvos patriotas. Nuolatinë 

paskaitø kontrolë atsiliepë jo sveikatai. Iðëjæs ið instituto gana greitai 

mirë. Paliko mûsø katedrà ir V. Barzdþius, nes bûdamas doras þmogus 

grieþtai atsisakë dalyvauti tremiant þmones. Likusiesiems perauklëti 

buvo skirta daugybë priemoniø. Kas besuskaièiuos visas neiðsakytas 

nuoskaudas... 

Bendri vargai ir rûpesèiai greit suvienijo katedros narius, ypaè 

iðëjus P. Rasteniui. Tapome viena ið draugiðkiausiø ir vieningiausiø 

katedrø fakultete. 

Bëgant metams, á katedros gretas pradëjo ásilieti þmonës, baigæ 

Universitetà, apgynæ kandidatines disertacijas. Tai A. Vienoþinskienë, 

A. Ignatavièius, A. Stanaitis, A. Garunkðtis, J. Tomkus. Katedroje 

suintensyvëjo mokslinis darbas, kuris iki tol buvo menkai plëtojamas. 

Doc. A. Stanaitis, susidomëjæs gyventojø geografija, á tà sritá átraukë 

ir mane. Esu uþ tai jam labai dëkinga. Prasidëjo naujas gyvenimo 

laikotarpis, tik gaila, kad jis atëjo per daug vëlai. Nelengvas jis buvo, 

nes turëjau didelá paskaitø krûvá ir visus ðeimos rûpesèius. Taèiau 

padedant prof. A. Stanaièiui, prof. A. Garunkðèiui, doc. M. Jakoveriui 

ir kitiems katedros nariams, daktaro disertacija buvo apginta. 

Esu dëkinga likimui, kuris lëmë per tà ilgà laikotarpá sutikti daug 

nuostabiø þmoniø, kurie dalijosi su manimi savo patirtimi. 

Dëkoju uþ tai. 

Elena Stankûnienë, 

Buvusi VPU Geografijos katedros docentë, 

1947 m. stacionarinio skyriaus geografijos specialybës absolventë 

125


Prisiminimai apie Institutà 

Institute geografijà studijavau 1948–1952 metais. Nors pokario 

laikotarpis buvo nelengvas, bet dþiaugiausi, kad galiu mokytis. Prisimenu 

1948 m., kai po paskaitø eidavome dirbti. Tuomet vyko Vilniaus 

atstatymo darbai. Teko auditorijose ir su paltais pasëdëti, nes 

daþnai bûdavo ðaltoka. Kursas buvo labai draugiðkas. Gyvenome kukliai, 

nors jaunystë buvo verþli, stropiai mokëmës, nes aktualu buvo 

gauti stipendijà. Prisimenu, norëjau po dviejø kursø ið Instituto iðeiti, 

bet dekanas neleido. Geografø dekanas Jurgis Stabinis buvo nuostabus 

þmogus, puikiai dëstë metodikà, suprato studentus, buvo reiklus, 

teisingas, geras stenografistas. Be kita ko, tai buvo ir puikus buriuotojas. 

Tam þmogui esu labai dëkinga, nes jei ne jo patarimai, tai 

stacionaro nebûèiau baigusi. 

Dabar, kai pagalvoju, Institutas nuolat mano ðirdyje. Ðviesius prisiminimus 

paliko nuoðirdûs dëstytojai. Mokykloje, kurioje dirbu, direktorius 

ir mano buvusi kuratorë E. Stankûnienë, kurià su pagarba 

prisimename, visuomet mumis rûpinosi, sugebëjo suprasti. 

Labai gerbiu mineralogijos ir geologijos dëstytojà L. Matvejevà, 

kuri davë mums daug þiniø ir daug ið mûsø reikalavo. 

Prisimenu puikias J. Petrulio paskaitas, pirmame kurse Voronkovo 

astrologijos paskaitas, o kartais ateidavo ir profesorius Slavënas. Nepamirðtamas 

dëstytojos M. Karosienës dalykiðkumas ir gerumas. Domëjausi 

psichologija ir pedagogika. Likimas lëmë susitikti su J. Lauþiku, 

A. Guèu, E. Trumpa. 

Pedagoginæ praktikà atlikau 1-ojoje buvusioje berniukø gimnazijoje 

ir 7-ojoje vidurinëje mokykloje. Tenka prisipaþinti, kad buvau 

iðsigandusi berniukø gimnazijos, bet sekësi neblogai, su berniukais 

dirbti buvo nesunku. Tuo laiku mokiniai buvo kuklûs, mandagûs, 

darbðtûs. 

Lauko praktikà atlikome Vilniaus apylinkëse, Trakuose, Palangoje, 

Rygoje. Dþiaugiuosi, kad du kurso draugai – È. Martusevièius ir 

P. Balionis – dirbo Institute. 

Esu dëkinga Institutui ir visiems buvusiems mano dëstytojams uþ 

þinias, nuoðirdumà ir gerumà. 

Elena Janulytë-Rutkienë, 

buvusi Ðiauliø miesto Lieporiø vidurinës mokyklos geografijos 

mokytoja, 

1952 m. stacionarinio skyriaus geografijos specialybës absolventë 

126


Prisiminimai apie studijas 

Laikas vëju skrieja... Sunku patikëti, kad po Instituto baigimo jau 

25 metai darbuojuos mokykloje (studijavau Institute 1961–1969 m., 

ið jø 3 metus praleidau kariuomenëje). Sunkus, atsakingas ir ádomus 

pedagoginis darbas, o bendravimas su mokiniais, rûpesèiai dël jø – 

tai tarsi jaunystës aidas. 

Institutas, dëstytojai, kurso draugai – viskas taip aiðkiai iðkyla 

atmintyje, tarsi buvo vakar. Labai norëtøsi gráþti á tas paèias auditorijas 

ir gyventi ið naujo laimingas studentiðkas jaunystës dienas. 

Su didþiule pagarba prisimenu dekanà A. Stanaitá, jo turiningas 

pasaulio gyventojø ir Lietuvos geografijos paskaitas, jo vertingus gyvenimiðkus 

pamokymus. Dëkingas vyr. dëstytojui, katedros vedëjui 

J. Petruliui uþ dalykiðkas kartografijos paskaitas, kruopðtumo ugdymà. 

Miela, malonu prisiminti kurso kuratoræ vyr. dëstytojà E. Stankûnienæ, 

kuri nuoðirdþiai rûpinosi visais studentø reikalais, kartu buvo 

reikli pedagogë. 

Prisimenu gerus vyriðkus doc. A. Ignatavièiaus pamokymus, taip 

pat doc. M. Jakoverio linksmumà, ádomius, nuotaikingus pokðtus. 

Visi dëstytojai, su kuriais teko bendrauti, klausytis paskaitø, atlikti 

lauko ar pedagoginæ praktikà, atidavë dalá savo iðminties, nuoðirdumo, 

todël dþiaugiuosi, kad studijavau Institute geografijà ir fiziná lavinimà. 

Neiðdildomus áspûdþius paliko lauko praktikos, ekskursijø vadovo 

praktika Nidoje, Klaipëdoje. Labai patiko, didelis paþintinës reikðmës 

turëjo kelionë á Krymà, po to per Juodàjà jûrà á Kaukazà, o ið 

Baku per Kaspijos jûrà Volgos upe iki Volgogrado. 

Prisimenu klimatologinæ praktikà Ginuèiuose, per kurià kurso draugas 

A. Tolkaèiovas paskandino puikiausià dëstytojo Ðèemeliovo spiningà. 

Ádomûs buvo susitikimai su vietiniais gyventojais, degë lauþai, 

nuotaika bûdavo pakili, aidëjo linksmas juokas, skambëjo dainos. 

Pedagoginæ praktikà atlikau Radviliðkio V. Valsiûnienës vidurinëje 

mokykloje. Man patiko: buvo ádomu vesti pamokas, bendrauti su 

mokiniais ir patyrusiais mokytojais, vadovauti klasei. 

Visuomet maloniai prisimenu savo studentiðkus metus. Kelionës, 

ekskursijos kursà suartino, todël kasmet susitinkame perduodami simbolá 

– þvakæ tam, kas mus priims kitais metais, o kas penkeri metai 

susitinkame visiems mums mielame Institute. 

Algimantas Miltenis, 

1969 m. geografijos-fizinio auklëjimo specialybës absolventas 

127


Visada populiari specialybë 

Prieð 47 metus pirmà kartà pravëriau Pedagoginio instituto duris, 

taèiau nenujauèiau, kad jame prabëgs visas tolimesnis mano gyvenimas. 

Pasirinkti pedagogo profesijà paskatino mano mokytojai. Bûtent 

jie savo dalykine ir pedagogine erudicija, taurumu ir dorove, 

aktyvia gyvenimo pozicija suformavo dvasines vertybes, paskatino 

þengti jø pëdomis. Tuo metu viena ið populiariausiø specialybiø Institute 

buvo geografija-biologija. Tai didelës apimties specialybë, kuriai 

reikia daug kûrybingumo ir darbðtumo. Nedvejodama jà pasirinkau 

ir að. Yra daug áþymiø þmoniø, baigusiø ðià specialybæ. Tai B. Rimkevièienë, 

J. Kunèinas, J. Lukðënas, D. Budriûnienë, V. Grybauskienë, 

B. Ðaltenis, I. Remeikaitë, A. Gricius ir kt. 

Geografijos ir biologijos paskaitas skaitë aukðto profesinio meistriðkumo, 

didelës erudicijos ir aukðtos kultûros dëstytojai, pelnæ didelá 

studentø dëkingumà ir pagarbà. Tai L. Matvejeva, M. Karosienë, 

J. Petrulis, M. Jakoveris, S. Stankûnienë, A. Stanaitis, J. Kunèinas, 

È. Martusevièius, P. Balionis, S. Janonienë, A. Janonis, V. Galinis, 

S. Gecevièiûtë, V. Kiguolienë, V. Vonsavièienë ir daugelis kitø. Su 

dideliu susidomëjimu klausëmës geologijos, kartografijos, bendrosios 

fizinës geografijos, uþsienio ðaliø geografijos, botanikos, zoologijos, 

þmogaus anatomijos ir kitø geografijos bei biologijos dalykø paskaitø. 

Aèiû dëstytojams, kad jie mus iðmokë ieðkoti ne tik akimis, bet ir 

ðirdimi. O kiek tø padëkos þodþiø liko neiðtartø, bet vis dar ðirdyje 

tebeneðiojamø! 

Prof. A. Stanaitá gerbëme uþ logikà, minties naujumà ir aðtrumà 

bei kûrybingumà. Jo paskaitos skatindavo mus daug skaityti, màstyti, 

domëtis viskuo, kas nauja. 

Teorines þinias plëtëme mokomosiose lauko ir pedagoginëse praktikose. 

Ádomiai ir turiningai buvo organizuojamos lauko praktikos 

ávairiose respublikos vietose, o ketvirtame kurse mûsø keliai nuvingiavo 

á saulëtàjá Kaukazà. 

Ágijæ teoriniø ir praktiniø þiniø, mes tapome gamtininkais, tyrinëtojais, 

kraðtotyrininkais, t. y. gerais geografijos ir biologijos mokytojais. 

Dauguma mûsø, studentø, dalykines þinias ir mokslinio tiriamojo 

darbo ágûdþius átvirtino studentø mokslinës draugijos veikloje, vieni 

geografijos, kiti biologijos bûreliuose. 

Penkeri studijø metai prabëgo nejuèiomis. Iðsiskirstëme dirbti po 

ávairius respublikos rajonus. Man likimas lëmë pasilikti Botanikos katedroje, 

kur dirbau augalø sistematikos laborante. Toliau tyriau samanas 

ir kerpsamanes. Taèiau po dvejø intensyvaus darbo metø viskà 

128


gerai apmàsèiusi pakeièiau moksliniø tyrimø temà – perëjau á metodikà. 

Taip pat studijavau ávairià biologijos didaktikos, pedagogikos ir 

psichologijos literatûrà, rengiausi dëstyti biologijos didaktikos kursà. 

Dirbdama universitete dësèiau biologijos didaktikà geografijos-biologijos 

specialybës studentams. Ði specialybë buvo labai populiari ir 

vieni paskutiniø, baigusiø jà, buvo L. Olberkytë, A. Sidarytë, D. Norvaiðaitë, 

S. Neimontaitë, J. Sendþikaitë ir daugelis kitø. Taèiau gaila, 

kad pasikeitus Pedagoginio universiteto studijø sistemai, atsisakyta 

dvigubø specialybiø, tarp jø ir geografijos-biologijos. Taèiau ðiuo metu 

vël jauèiamas tokiø dvigubø specialybiø poreikis, ypatingai kaimo 

mokyklose. 

Nuo 1975 iki 2000 m. dirbau Gamtos ir geografijos (dabar – Gamtos 

mokslø) fakulteto prodekane. Net dvideðimt dvejus metus fakulteto 

dekanu dirbo Geografijos katedros prof. A. Stanaitis ir aðtuonerius – 

doc. J. Paltanavièius. Tai aukðto intelekto ir taurios dvasios asmenybës. 

Dirbant dekanate teko palaikyti glaudþius ryðius su visomis fakulteto 

katedromis, organizuoti mokymo procesà. Per 60-ies metø 

gyvavimo laikotarpá Geografijos katedros visapusiðkai iðaugo. Þenklus 

jø dëstytojø indëlis á moksliná bei metodiná darbà. Glaudûs Geografijos 

katedrø dëstytojø ryðiai su respublikos geografijos mokytojais 

ir uþsienio aukðtøjø mokyklø geografijos katedromis (Lenkijoje, Vengrijoje, 

Rusijoje, Didþiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir kitur). 

Prof. A. Stanaitis buvo daþnas ir mëgstamas Geografijos mokytojø 

kvalifikacijos kursø lektorius. 

Pastaruoju metu geografijos þinios tampa vis reikðmingesnës, jos 

vis giliau skverbiasi á naujas gyvenimo sritis. Todël jubiliejaus proga 

sveikinu Geografijos katedrø darbuotojus, linkëdama ir toliau rengti 

aukðto profesinio meistriðkumo geografijos mokytojus, sugebanèius 

ágyvendinti ðvietimo reformos keliamus uþdavinius. 

Doc. Izabelë Ðereikienë, 

buvusi Gamtos mokslø fakulteto prodekanë, 

1963 m. geografijos-biologijos specialybës absolventë 

Tai buvo prieð 40 metø 

Lygiai prieð 40 metø, 1965 m. vasario pradþioje, uþdarëme Instituto 

duris ir iðëjome, kupini svajoniø ir vilèiø... 

Tie praëjæ deðimtmeèiai ne tik patikrino mûsø pasirengimà gyvenimui 

ir darbui, bet ir iðtikimybæ savo profesijai, bendraþmogiðkiems 

idealams. Mûsø, buvusiø studentø, pragyventi metai, sëkmës ir nesëkmës 

– tai kartu mûsø dëstytojø patikrinimas, jø vertinimas, praside- 

129


dantis su kiekviena nauja studentø karta, bet niekada nesibaigiantis. 

Buvome antroji geografø-istorikø laida tuometiniame Gamtos ir 

geografijos fakultete. Prisimenu stojamuosius egzaminus, kai á vienà 

vietà pretendavo, berods, apie septynis abiturientus. Að, beje, labiau 

taikiau ne á geografijà, o á istorijà ir tikëjausi pabaigæs bûti istoriku. 

Taèiau tapau geografu ir dël to nesigailiu. Kodël taip atsitiko? 

Ðiandien, daugiau kaip 35 metus iðdirbæs aukðtojoje mokykloje, 

drástu profesionaliau vertinti, lyginti bei daryti iðvadas ir apie savo 

buvusius dëstytojus. Esu laimingas, kad tos iðvados palankios jiems. 

Iðskirèiau keletà dalykø. Pirma, dauguma dëstytojø profesionaliai, 

kvalifikuotai ir atsakingai dëstë specialybiø dalykus. Antra, didelis ir 

nuoðirdus tikëjimas dëstomo dalyko svarba ákvëpdavo mus gilintis á 

já, skaityti papildomà literatûrà, dalyvauti moksliniø bûreliø veikloje. 

Treèia, dëstytojø nuoðirdumas ir netgi draugiðkumas neprasilenkdavo 

su dideliu reiklumu ir þiniø vertinimo objektyvumu. Daugelis dëstytojø 

(geografai doc. A. Stanaitis, J. Petrulis, J. Kunèina, N. Matvejeva, 

J. Lukðënas, kaip ir grupës kuratorius istorikas doc. R. Varanauskas 

– visø maloniai ir su meile bei pagarba vadinamas vadovu) 

vëliau buvo man tie idealai, kuriø, tapæs dëstytoju, siekiau ir turbût 

tebesiekiu. O prie geografijos patraukë pedantiðkas ir reiklus katedros 

vedëjas J. Petrulis, pasiûlydamas po pirmo kurso nubraiþyti sieniná 

Lietuvos hidrografijos þemëlapá. Ir ðiandien prisimenu – su savo 

bendrakursiu mes tai priëmëme kaip garbæ ir pasitikëjimà. Þinau, 

kad tas þemëlapis po to daug metø buvo naudojamas paskaitose. 

Vëliau dëstytoja E. Stankûnienë pasiûlë paraðyti darbà apie Amazonës 

dþiungles, kurios sukëlë man paèiam toká susidomëjimà, kad 

perskaièiau apie Brazilijà viskà, kà tik galëjau gauti. 

Galvojau treèiàjá kursiná paraðyti ið istorijos, bet sutrukdë „nelemtas“ 

Baikalo eþeras, kurá labai norëjau pamatyti. Prieð dvi dienas 

suþinojæs, kad prie Baikalo vaþiuos tik Studentø mokslinës draugijos 

konferencijos laureatai, ásipraðiau á praneðëjus, o doc. M. Jakoveris 

uþvertë literatûra. Pamenu, kad skaitydamas naktimis paraðytà praneðimà 

apie geografijos istorijà ne tà mokslininkà „sudeginau ant 

lauþo“, bet vis tiek laureatu tapau, ir vasarà su grupele geografø ir 

biologø traukiniu iðbildëjome á tikrà Sibiro perlà – Baikalà. Gráþæs 

kartu su doc. A. Stanaièiu paraðiau, pasinaudojæs kelionëje surinkta 

medþiaga, pirmàjá moksliná straipsná apie J. Èerská, já iðspausdino 

„Geodezijos darbai“. O pabaigoje buvo diplominis darbas „Didieji 

Sûduvos eþerai“, juos visus su doc. A. Stanaièiu 1964 m. vasarà apëjome 

pësèiomis. Tai ir lëmë visà tolesná mano gyvenimà... Ir nors 

baigæs studijas labai norëjau iðvykti á tëviðkæ mokytojauti, bet deka- 

130


nas doc. J. Èeputis nuo to atkalbëjo, o doc. A. Stanaitis prikalbino 

dirbti MA Geografijos skyriuje. Kurso vadovas doc. R. Varanauskas 

ir toliau rûpinosi, kad dirbèiau moksliná darbà, gelbëdamas nuo tarnybos 

kariuomenëje. 

Su didele meile ir nostalgija menu ir savo studijø grupæ. Matyt, 

pasitaikë palankûs metai, nes po stojamøjø egzaminø á jà pateko 

graþûs, dori ir nuoðirdûs þmonës. Gal buvome kiek egocentriðki, bet 

nestokojome ir draugiðkumo, dalijomës duona ir druska, svajonëmis 

ir pirmais jaunystës nusivylimais, kurie tada atrodë labai svarbûs... 

Vakarais klajodavome Vilniaus gatvëmis, deklamuodami ir diskutuodami 

apie S. Jesenino eiles, o bendrabutyje apsilankius P. Ðirviui 

vykdavo nepakartojami poezijos vakarai, tiesa, reti, bet ðiandien jie 

mums atrodo labai svarbûs ir brangûs. Turbût pirmieji á visas savo 

ðventes pradëjome kviestis savo dëstytojus, jø dalyvavimas versdavo 

mus „pasitempti“. Kartu tai skatino rimèiau studijuoti, nedaryti gëdos 

nei sau, nei egzaminuojanèiam dëstytojui. Rimtos studijos netrukdë 

dalyvauti ansambliø, chorø, sporto bûreliø veikloje... Nepakartojamos 

vasaros praktikos Lietuvos laukuose, Kaukaze leido paþinti 

þemæ ir þmones, iðmokë juos mylëti. 

Praëjo daug metø nuo tø ðviesiø ir graþiø dienø. Daugeliui dëstytojø 

ir studijø draugø jie buvo palankûs ir prasmingi. Vieni mokyklose 

vedþioja vaikus po pasaulio þemëlapio ádomybes, kiti tapo ávairiø 

mokyklø, muziejø direktoriais, ar atlieka kitus reikalingus darbus. 

Dëstytojai raðo ir leidþia knygas, moko iðminties kitus studentus. Praradimai 

ir skaudþios netektys primena, kad gyvenimo laikrodis nesustoja. 

Bet gyvenimas yra gyvenimas. Juo reikia dþiaugtis, kol gyveni, 

kol kas rytà pasveikini naujà dienà ir kol turi savo Mokytojus ir savo 

Mokinius – amþinàjà paþinimo ir iðminties tàsà. 

Prof. habil. dr. Stasys Vaitekûnas, 

Klaipëdos universiteto senato pirmininkas, 

1965 m. geografijos-istorijos specialybës absolventas 

VPU Geografijos katedra mano gyvenime 

Þmogus, nuëjæs tam tikrà gyvenimo atkarpà, daþnai sustoja ir paþvelgia 

á jà atsigræþæs – bando vertinti, apibendrinti, daryti iðvadas. 

VPU Geografijos katedrai jau ðeðiasdeðimt metø. Ir su ja susijæ, jei 

skaièiuoèiau mokymosi metus Pedagoginiame institute, beveik keturiasdeðimt 

mano gyvenimo metø. Todël norëtøsi ið laiko perspektyvos 

paèiais bendriausiais bruoþais paþvelgti á katedrà studento ir dëstytojo 

akimis. 

131


Pirma paþintis su Geografijos katedros dëstytojais buvo per stojamuosius 

egzaminus, kai stodamas á geografijos-istorijos specialybæ 

laikiau geografijos egzaminà. Dauguma stojanèiøjø buvo kaimo arba 

maþø miesteliø abiturientai, atvykæ bandyti laimës, ágyvendinti ne 

vienà dienà neðiotà svajonæ apie tolimesná gyvenimo kelià, bûsimà 

profesijà. 

Geografijos egzaminà iðlaikiau labai gerai. Sekësi laikyti ir kitus 

egzaminus. Tad buvau priimtas á minëtos specialybës pirmà kursà. 

Neilgai teko mokytis, nes vaikinus ir ið aukðtøjø mokyklø vertë tarnauti 

sovietø armijoje. Kariuomenë nepakeitë troðkimo ágyti iðsirinktà 

specialybæ, tik sustiprino norà rimtai studijuoti. Prasidëjo darbas, 

kuris aukðtojoje mokykloje gerokai skyrësi nuo vidurinës. Paskaitos, 

pratybos, lauko praktikos, didþiulës galimybës plëtoti kitus polinkius 

ávairioje popaskaitinëje veikloje stebino ir traukë jaunà provincijos 

þmogø, tuo labiau kad mëgstamus ir ádomius dalykus dëstë kvalifikuoti 

aukðto lygio specialistai. Per paskaitas stebino dëstytojø erudicija, 

geranoriðkumas ir ðilti santykiai su studentais, noras ir mokëjimas 

padëti, patarti ávairiais gyvenimo klausimais. 

Pirmais ir antrais studijø metais teko klausyti paskaitø tokiø puikiø 

dëstytojø, kaip A. Ignatavièius, J. Petrulis, L. Matvejeva, A. Vienoþinskienë 

ir daugelio kitø. Ypaè ásimintinos buvo A. Ignatavièiaus 

paskaitos. Dëstytojas stebino mus dalykiðkumu, mokëjimu praktiðkai 

pritaikyti iðmoktas tiesas, sieti jas su gyvenimu, skiepijo meilæ geografijos 

mokslui, skatino studentus tyrinëti geografinius reiðkinius, ieðkoti 

jø prieþastingumo ryðiø. 

Dëstytojas J. Petrulis dëstë kartografijà su topografijos pagrindais. 

Tuo metu jis vadovavo ir Geografijos katedrai. Ásimintinos buvo jo 

dalykiðkos paskaitos, didelis kruopðtumas ir preciziðkumas. Tuo metu 

ne visi supratome, kodël reikia darbus atlikti laikantis standartø, 

labai tiksliai. Tik vëliau ásitikinome, kad J. Petrulio dëstomas dalykas 

yra geografinio þemëlapio pagrindas, kad geografinis þemëlapis yra 

daugelio þmoniø kruopðtaus darbo rezultatas ir sudëtingas kûrinys. 

Dëstytojo erudicija ir inteligencija visada mus, studentus, stebino. 

Aukðtesniuose kursuose pradëti dëstyti kompleksiniai geografijos dalykai 

mus suvedë su tokiais eruditais, puikiais þmonëmis, kaip dëstytojai 

E. Stankûnienë, P. Balionis, M. Jakoveris, A. Stanaitis, M. Gudonytë 

ir kiti. Tai dëstytojai, kurie gerai iðmanydami savo dalykà ir 

turëdami pedagoginá taktà skatino domëtis geografijos mokslu, gilintis 

á aktualias jo problemas. 

Ásimintinos buvo lauko praktikos. Viena ádomiausiø buvo Lietuvos 

geografijos lauko praktika. Per jà dëstytojas A. Stanaitis norëjo mums 

132


parodyti Lietuvà, vaþiuojant Respublikos valstybine siena. Tai pavyko 

tik ið dalies, nes keliai, jø bûklë kai kur neleido net sunkveþimiui 

pravaþiuoti. 

Didelá áspûdá padarë ir kita tolimoji kompleksinë praktika, kurios 

metu apþiûrëjome Krymo pusiasalá, Ðiaurës Kaukazà, Kaspijos jûrà, 

Volgos þiotis, þemupá, plaukëme iki Volgogrado ir per Maskvà gráþome 

á Vilniø. Ði praktika buvo ádomi keleriopai. Pirmiausia auditorines 

þinias pritaikëme konkreèioje vietovëje, ásitikinome dëstytojø teisumu 

nagrinëjant ávairias geografines temas. Antra, labiau iðryðkëjo 

mûsø akademinë grupë, ne tiek jos dalykinis pasirengimas, kiek þmogiðkosios 

kurso draugø ypatybës: draugiðkumas, savitarpio supratimas 

ir parama. Ir pagaliau kelionëje ásitikinome, kad dëstytojai ne tik 

ið tribûnos puikiai dësto dalykà. Jie mokë praktiðkai taikyti ágytas 

þinias, buvo nuoðirdûs vyresnieji mûsø draugai. Praktikai vadovavo 

dëstytojai E. Stankûnienë ir P. Balionis. 

Gyvenimas taip susiklostë, kad baigæs Institutà po septyneriø metø 

buvau pakviestas dirbti á Geografijos katedrà, kuriai priklausau iki 

ðiol. Patenkintas pakvietimu ásitraukiau á darbà. Èia dar buvo dauguma 

mano buvusiø dëstytojø, vienas kitas naujas darbuotojas. Tai sudarë 

galimybæ bendrauti, semtis patirties ið dëstytojø kaip kolegø. 

Reikia paþymëti, kad mano kaip dëstytojo poþiûris á Geografijos katedrà 

beveik sutampa su mano studentiðku vertinimu. Dirbdamas 

visiðkai ásitikinau, kad dauguma katedros dëstytojø – savo dalyko 

meistrai. Jie tiesiog gyvena dëstomu dalyku, jaudinasi dël dalykinio 

studentø pasirengimo. Dëstytojams nerimà kelia tai, kad nemaþa absolventø 

dalis nedirba pagal specialybæ. 

Ðiandien, pasitinkant graþià Geografijos katedros sukaktá, noriu 

palinkëti savo kolegoms stiprios sveikatos, dideliø laimëjimø rengiant 

geografijos mokytojus Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms, o auklëtiniams 

linkiu geografijà dëstyti taip, kad mokiniams ðis dalykas 

bûtø vienas ádomiausiø ir skatintø sekti mokytojo pëdomis. 

Rimantas Kontvainas, 

VPU Bendrosios geografijos katedros docentas, 


Kai kas apie katedrà ir dëstytojus 

Man, 1969 metø absolventui geografui, Geografijos katedra iðliko 

atmintyje kaip draugiðkas, darnus, savo darbà mëgstantis pedagogø 

kolektyvas. Tie prisiminimai visad buvo ðilti ir ryðkûs, o praëjus 40 

metø tapo dar ryðkesni. Nedvejodamas sakau, kad tiek dabar, tiek ir 

133


anais, jau tolimais katedros jaunystës laikais jos kolektyve vyravo 

darbinga atmosfera, geranoriðkumas, didelë pagarba eiliniam studentui. 

Tai patvirtina faktas, kad per trisdeðimt septynerius savo pedagoginio 

darbo metus neteko sutikti në vieno kolegos geografo, 

baigusio ðià mokslo ástaigà, su kuriuo kalbëdamas neprisimintum ir 

su didele pagarba nepaminëtum ilgameèio Gamtos ir geografijos fakulteto 

dekano ir Geografijos katedros vedëjo prof. Algirdo Stanaièio, 

prof. Alekso Garunkðèio, docentø Elenos Stankûnienës, Petro 

Balionio, Rimanto Kontvaino, Jokymo Petrulio, Mendelio Jakoverio, 

Èeslovo Martusevièiaus ir daugelio kitø. 

Ryðkø atminimà paliko pirmo kurso kuratorë doc. Marija Karosienë. 

Pati nuëjusi sunkø ir sudëtingà gyvenimo kelià, gerai suprato 

studentus, globojo ir mylëjo juos. Iki ðiol gyvi jos prisiminimai apie 

karo audrø iðblaðkytus po Rusijos platybes lietuvaièius ir jø gyvenimà 

Debiosø vaikø namuose, kur ir jai teko ilgai gyventi. 

Visad prieð akis iðkyla niekur neskubantis, bet visur suspëjantis 

didis þmogus – profesorius Aleksas Garunkðtis. Gaila, kad nebesuspëjo 

pamatyti savo paskutinio darbo – knygos „Plungë – Babrungo 

kraðtas“. 

Apie profesoriø Algirdà Stanaitá noriu pradëti nuo vieno gyvenimo 

epizodo. Ið antro kurso likimas mane nubloðkë á sovietø armijà, 

tarnauti teko tolimoje Ðiaurëje. Gyvenant atðiauriomis, o neretai ir 

ekstremaliomis sàlygomis, gyvenimas Institute atrodë kaip nebepasiekiama 

svajonë. Treèiaisiais tarnybos metais, neturëdamas dideliø 

iliuzijø, ásidràsinau paraðyti laiðkà Gamtos ir geografijos fakulteto dekanui, 

primindamas jam, kad kaip buvæs studentas norëèiau sugráþti 

á Institutà. O juo tada dirbo man dar visai nepaþástamas prof. Algirdas 

Stanaitis. Neilgai trukus dalinio vadas gavo laiðkà, turëjusá lemiamos 

átakos, kad mano tarnyba sutrumpëtø beveik pusmeèiu. Nors 

fakulteto dekanas buvo ypatingai uþsiëmæs þmogus, jis surado laiko 

ir paraðë laiðkà, atsiliepë á kaþkokio visai nepaþástamo kareivëlio ðauksmà. 

Atrodytø, smulkmena, bet ji man labai svarbi ir iðkalbinga: privalai 

rûpintis þmogumi, nesvarbu, kas jis ir kur bebûtø. O tokiø 

„smulkmenø“ vëliau, mokantis ir bendraujant su gerb. profesoriumi 

Algirdu Stanaièiu, buvo daug. Aèiû jam. 

Ir ðiandien, dëstydamas Lietuvos geografijà Plungës 4-ojoje vidurinëje 

mokykloje, su malonumu pristatau savo mokiniams profesoriø 

Algirdà Stanaitá greta Èeslovo Kudabos, Alfonso Basalyko, Stepono 

Kolupailos, Kazio Pakðto ir kitø geografijos mokslo ðviesuliø. 

Geografijos katedrø ðeðiasdeðimties metø jubiliejaus proga negaliu 

neprisiminti labai paprastos bei mielos, bet kartu ir pakankamai 

134


reiklios docentës Elenos Stankûnienës. Nedaug yra tokiø pedagogø, 

kuriems neþinoti ar nemokëti yra didelë gëda. 

Man iki ðiol malonu bendrauti su Geografijos katedromis ir jø 

dëstytojais. Ir að labai dþiaugiuosi, kad kaip tos draugystës ir bendradarbiavimo 

vaisius dienos ðviesà iðvydo jau minëta knyga apie Plungës 

rajonà „Plungë – Babrungo kraðtas“, kurios autoriai – Geografijos 

katedros dëstytojai A. Stanaitis, A. Garunkðtis, R. Kontvainas. 

Tai labai reikalinga ir ádomi knyga plungiðkiams, ypaè jauniesiems, 

nes ið jos mokosi visø rajono mokyklø devintokai. 

Paþymint Geografijos katedros 60-metá, labai dþiaugiuosi, kad ir 

að esu jos auklëtinis, kad tokie puikûs buvo ir yra mano mokytojai, ið 

kuriø ágytas þinias likimas patikëjo ir man nors ið dalies perduoti 

kitiems. 

Geriausi linkëjimai graþios ðventës proga, mieli kolegos geografai! 

Stanislovas Tutlys, 

Telðiø apskrities Valstybinës ðvietimo prieþiûros tarybos vedëjas, 

1969 m. geografijos specialybës absolventas neakivaizdininkas 

Mintyse sugráþtu 

Daug svarbiø ir net lemiamø momentø yra þmogaus gyvenimo 

kryþkelëse. Ruoðiantis raðyti ðias eilutes, reikðmingiausi atrodo ðie 

du – profesijos pasirinkimas ir pasirengimas jai. 

Rinkdamasi profesijà, abejoniø neturëjau, nes paèios pasiûtos ir 

eilëmis po tëviðkës sodo obelim susodintos lëlës jau buvo pirmieji 

mano mokiniai. Tik norint tinkamai pasirengti ðiai profesijai, reikëjo 

ið gimtojo kaimo iðvaþiuoti ir glaustis prie ðiam darbui atsidavusiø 

þmoniø. 

Pirmuosius tokius þmones sutikau Marijampolës pedagoginëje mokykloje. 

Visø jø pamokos buvo pilnos paþinimo dþiaugsmo, taèiau 

labiausiai patiko tuometinio mokyklos direktoriaus V. Bukðnio vedamos 

geografijos pamokos. Ðios pamokos, atliekant pedagoginæ praktikà, 

ir paèiai geriau sekësi. Vis stiprëjo noras plaèiau paþinti þemæ, 

savo ir kitus kraðtus, pasaulio þmones. 

Direktoriaus V. Bukðnio ir kitø padràsinta 1969 m. ástojau á tuometiná 

Vilniaus valstybiná pedagoginá institutà, geografijos specialybæ. 

Èia ið karto pasijutau atsidûrusi tarp dalyko meistrø, pasiruoðusiø 

nuoðirdþiai padëti mokslo siekiantiesiems. Jie negailëjo laiko, dalijosi 

dalykinëmis ir pedagoginëmis þiniomis, þadino meilæ tëviðkei. 

Tuometiniai katedros dëstytojai su mumis, bûsimaisiais geografijos 

mokytojais, buvo labai kolegiðki, pagarbûs, taèiau kartu ir reiklûs. 

135


Tai dëstytojai A. Vienoþinskienë, J. Petrulis, E. Stankûnienë, R. Urbonienë, 

È. Martusevièius, E. Èiuplytë, V. Ignatavièius, A. Stanaitis, 

J. Tomkus, A. Garunkðtis, M. Jakoveris ir kiti. Nebijojome mes jø, o 

tiesiog gerbëme – kaip ir jie mus. Per paskaitas ir praktikas gaudëme 

kiekvienà dëstytojø þodá, taip reikalingà bûsimajame darbe. O jø 

þodþiai nesiskyrë nuo darbø. Tai galutinai átvirtino pasiryþimà rengtis 

pasirinktajam mokytojo darbui. 

Katedros dëstytojai buvo ne tik puikûs dëstomø dalykø þinovai, 

bet ir sugebëjo paþinti studentà kaip þmogø, suprasti asmeniná jo 

gyvenimà. 

Niekada nepamirðiu dëstytojos E. Stankûnienës jautrumo. Artëjo 

treèiojo kurso pavasario egzaminø sesija, o mudu su vyru, konservatorijos 

studentu, pasikeisdami priþiûrëjome neseniai gimusá sûnø, nes 

labai nesinorëjo eiti akademiniø atostogø ir atsilikti nuo savo kurso. 

Tai suþinojusi dëstytoja E. Stankûnienë paskyrë individualiø uþduoèiø, 

surado laiko intensyvioms konsultacijoms, kad tik man bûtø lengviau 

derinti studijas ir ðeimos rûpesèius. Toks jos dëmesys ir supratimas 

man buvo didþiulë paskata dar labiau stengtis, kuo geriau iðmokti 

jos ir kitø dëstytojø dëstomus dalykus. 

Veiklumo pavyzdys buvo ir iðliko tuometinis fakulteto dekanas, 

dabar profesorius A. Stanaitis. Tai inteligentiðkas, besirûpinantis studentø 

reikalais pedagogas. Jo nuostabios Lietuvos geografijos paskaitos, 

kelioniø áspûdþiai, atsakymø á daugybæ tuometiniø studentø 

klausimø paieðkos darë didþiulá poveiká. Þavëjo suvalkietiðkas jo uþsispyrimas 

mokslinëje veikloje, pastangos publikuoti jos rezultatus. Tai 

þmogus, kurio nepakeitë karjera – visada kuklus, paprastas, visada 

pastebintis ir prakalbinantis kiekvienà buvusá studentà. Ir ðiandien 

smagiau pasijuntame ðalia savo profesoriaus tiek dalyko dëstymo reikalø 

aptarimuose, tiek mokslinëse konferencijose. Tai lyg viena, nuolat 

didëjanti geografø ðeima, kurios vaikai, pasklidæ po visos Lietuvos 

mokyklas, visada gali su savo rûpesèiais ir dþiaugsmais sugráþti á savo 

katedrà ir paþvelgti á visada tik gera linkinèias savo buvusiø pedagogø 

akis. 

Gráþtu prie to bent mintyse ir ðia proga, kad pasveikinèiau Jus 

visus su ðvente, su Jubiliejum, kad dar kartà uþ viskà padëkoèiau. 

Stasë Alenskienë, 

Klaipëdos K. Donelaièio vidurinës mokyklos 

geografijos mokytoja ekspertë, 

1974 m. geografijos specialybës absolventë neakivaizdininkë 

136


Keletas ðtrichø ið studijø metø 

Laiko tëkmë daug kà iðblukino. Ir gerai. Gal iðliko ryðkiausia. 

Man, atvykusiam ið periferijos, stipriausià áspûdá paliko dëstytojai, 

kurie dirbo visiðkai kita dvasia nei vidurinëje mokykloje. Atvirai pasakius, 

mes buvome pirmiausia Instituto þmonës, po to – fakulteto. 

Man, kaip ir daugumai mano grupës draugø, prieð akis iðkyla konkretûs 

dëstytojai, net neskirstant, kokiai katedrai jie priklausë. Jø 

charakteriai, gestai, netgi posakiai ilgam ástrigæ atmintin. Doc. A. Petrulio 

„viso labo“, visiðkai to nejausdamas, nuplagijavau ir taip pat 

kaip ir jis, pabrëþtinai, tariu jau keliolika metø. 

Geografijos dëstymo metodikos svarbà ir apskritai mokymo ar 

mokslo metodikà, jos reikðmæ praktikai suvokiau nelabai seniai. O 

studijø metais tai atrodë pats ákyriausias ir visai neádomus dalykas. 

Negelbëjo ir nuoðirdaus erudito È. Martusevièiaus pastangos. 

Gal ir nesmagiai pasijausdavo doc. Mendelis Borisovièius Jakoveris, 

kai á jo paskaitas ateidavo trys, keturi studentai. Taèiau tai netrukdë 

gerbti þmogaus, kuris per praktikà bûdavo tiesiog nepakartojamas 

– tiek savo dainomis, kariðka planðete, tiek ir ... kareiviðku 

dirþu perjuostomis glaudëmis. 

Bendrosios fizinës geografijos pagrindus ryðkiai galvon árëþë doc. 

A. Garunkðtis. Jis, apsiðarvavæs kantrybe, vedþiojo mus ávairiø mokslo 

darbø arimais. Beje, iki ðiø dienø daþnai niûniuoju docento „Sëdëjom 

mes prie seno tavo namo...“. O paprasèiausiai patylëti galëjome 

iðmokti ið grupës vadovo doc. Balionio – mat jis buvo vienas ið 

didþiausiø instituto tyleniø. Tik dabar su metais pradedu suprasti 

tylos stiprybæ. Mokausi suprasti kito tylëjimà. 

Jei atmintis neapvilia, dekanas A. Stanaitis tuo metu buvo Geografijos 

katedros vedëjas. Kaip ir dera suvalkieèiui, jis tvarkësi kaip 

tikras „gaspadorius“. Be abejo, anais laikais bet kuriame poste þmogus 

turëjo labiau laviruoti, naudoti platesná buitinës diplomatijos spektrà 

nei dabar, bet mums, studentams, atrodë, kad dekanas kaip niekas 

kitas yra savo vietoje. O antrame kurse, kaip tik per þiemos 

sesijà, Anapilin palydëjome doc. Ignatavièiø. Gedëjome visi, jo asmenybës 

taurumà dar tik pradëjæ suvokti. Skaudi jauno, bet jau ryðkaus 

þmogaus netektis privertë mus suvokti, jog reikia branginti kiekvienà 

gyvenimo dienà, skatino pamàstyti apie tai, jog rytdiena gali ir 

neiðauðti. 

Man pavyko gal labiau nei kitiems grupës draugams, nes po pirmo 

kurso, doc. A. Vienoþinskienës rekomenduotas, iðvaþiavau su Geologijos 

instituto mokslininkais ekspedicijon á Pietvakariø Ukrainà. Ði 

kelionë jau savaime buvo nuostabi, o ji dar suteikë man galimybæ 

137


antro kurso pradþioje, doc. Vienoþinskienei vadovaujant, iðvykti beveik 

mënesiui prie Baikalo eþero. Ðie áspûdþiai neiðdilo iki dabar, taip 

pat kaip ir doc. Vienoþinskienës þmogiðkumas, pedagoginis taktas 

bei profesinis iðprusimas. 

Á tolimàjà praktikà po Vidurinës Azijos respublikas bei Kazachstanà, 

be grupës vadovo, mus lydëjo dar ir profesorë M. Kabailienë. 

Nors ji, kiek suvokiu, buvo ásitikinusi, kad að esu didþiulis karjeristas 

(su tokiu vertinimu nesutikèiau niekados gyvenime), bet man profesorë 

ásiminë kaip be galo subtili, inteligentiðka, geranoriðka ir nuoðirdi 

moteris. 

Laiko ðydà praskleidus, pravartu pasiþiûrëti ir á save – 1970– 

1975 m. geografijos–fizinio lavinimo specialybës studentà. Daugelis 

buvome, kaip sakoma, „nuo plûgo“ arba ið maþesniø miesteliø. Gal 

todël, patekæ sostinën, stengëmës suspëti visur, noriai kibome á mokslus. 

Rudens talkos kolûkiø laukuose árodë, kad buvome darbðtûs. 

Kaip bûdinga studentiðkam amþiui turbût visais laikais, buvome pakankamai 

tiesûs, gal net tiesmukiðki. Á daugelá klausimø ieðkodavome 

tiktai teisingo atsakymo. Tiesa, ne visada tai pavykdavo. Nepritekliaus, 

netgi skurdo patys nelabai suvokëme, nes tuo metu poreikiai 

ir galimybës buvo deðimteriopai maþesni. Buitiniai nesklandumai 

netrukdë keliauti, iðkylauti. Bûti jaunam ir dar studijuoti buvo 

bene tikriausia laimë. Be jokio koketavimo galiu tai patvirtinti ir dabar 

– studijø metai nepakartojami. Neblëstanti pagarba, gal ir neiðtarta, 

dëstytojams, grupës draugams. 

Þinoma, tai tik keletas ðtrichø ið nuostabiai turtingos studijø metø 

paletës. 

Dabartiniams geografijos specialybës studentams ir Geografijos katedrø 

dëstytojams linkiu daug tolerancijos, stengtis suprasti vieniems 

kitus, ugdyti ir grûdinti savàjá „að“, per daug nesigrauþti dël kasdieniø 

bëdeliø, nes daug svarbiau yra Jûsø tikslai (tikiuosi, kilnûs). Geros 

kloties Jums. 

Romualdas Murënas, 


Trumpi prisiminimai apie Geografijos katedrà 

Norëdamas prisiminti ir papasakoti apie tai, turëèiau gráþti á praeitá 

ir nors trumpai paraðyti, nuo ko viskas prasidëjo. 

O pradþia buvo tokia. Kaip ir visi vaikinai mëgau sportà, gamtà, 

mokëjau ásiklausyti á medþiø ðlamesá, iðgirsti paukðèiø giesmæ. 

Padëjo atsitiktinumas. Geografijà dëstë mokytoja, kuri daþniau vers- 

138


davo dirbti darþe, negu siekë atskleisti geografijos mokslo paslaptis. 

Supykæs visomis jëgomis kibau á mokslà. Norëjau árodyti sau ir mokytojai, 

kad ðis dalykas reikalingas ne maþiau kaip mokslø karalienë 

fizika ar matematika. Uþsispyriau, „apsikroviau“ knygomis, þemëlapiais, 

skaièiau keliautojø prisiminimus iki iðnaktø ir nepajutau, kaip 

atsirado potraukis. 

1971 m. ástojau á VPU Gamtos ir geografijos fakulteto geografijoskûno 

kultûros mokytojo specialybæ. 

Ástojus pirmasis þmogus, kuris paliko neiðdildomà áspûdá, buvo ðio 

fakulteto dekanas, dabar profesorius Algirdas Stanaitis. Kodël? 

Buvo taip. Nueinu á dekanatà, o Gerb. dekanas manæs klausia: 

– Ko norëtumët? Bendrabuèio ar stipendijos? 

Nesutrikæs atsakau, kad stipendijos. Supratau, kad tëvams bus 

sunku iðmokyti tris sûnus (tëvai – kolûkieèiai)... 

Patenkintas iðëjau. Temsta, o man á galvà – kur að gyvensiu? 

Kuo tamsiau darësi, tuo baisiau. Nutariau ieðkoti iðeities. Nuëjau á 

bendrabutá ir susiradau kambará, kuriame buvo tik geleþinës lovos 

be patalynës. Atsiguliau ir kaip „kiðkis“ laukiau ryto: visokios mintys 

lindo á galvà ir negalëjau uþmigti. Anksti ryte iðëjau ið bendrabuèio ir 

vël á dekanatà. Áeinu ir sakau: 

– Gerb. dekane, að persigalvojau, juk neturiu, kur gyventi... 

– Tai kodël vakar nepraðei? – nepiktai paklausë dekanas. 

– Suklydau. 

– Na gerai, skirsiu að tau bendrabutá. (Po to gavau ir stipendijà.) 

Taip prasidëjo kupinos rûpesèiø dienos, laiko turëjo pakakti viskam: 

studijoms, darbui mokslinëje draugijoje ir t. t. 

Labai gerbiu ir noriu padëkoti daugeliui Geografijos katedroje dirbusiø 

dëstytojø. Pirmiausia profesoriui A. Stanaièiui, kuris iki ðiø dienø 

iðliko mielas, taurus, paprastas, savas, neiðdidus, ádomus ne tik kaip 

specialistas, bet ir kaip þmogus, ryðki asmenybë. Profesorius ne tik mylëjo 

studentus, mëgo darbà, bet visada buvo iniciatyvus, visur suspëjantis, 

mylintis gamtà ir besidomintis sportu. Tai þmogus, kurá Dievas apdovanojo 

mokëjimu bendrauti, suprasti, nebûti abejingam kitam þmogui. 

Daug kas gali pasimokyti ið Gerb. profesoriaus ir tolerancijos. 

Prisimenu visada reiklià, rûpestingà, gerai iðmananèià savo dalykà 

þemynø geografijos dëstytojà Elenà Stankûnienæ. Net patiems 

tingiausiems stoti prieð jà ir nemokëti bûdavo nemaþa gëda. Savo 

gerumu, nuoðirdumu ji priversdavo ne vienà imtis knygos. 

Geru þodþiu minime ir klimatologijos specialistà kuratoriø docentà 

Juozà Tomkø. Tëviðkas, reiklus, supratingas, geras savo dalyko 

þinovas. 

139


Esu dëkingas daugeliui – A. Vienoþinskienei, A. Garunkðèiui, 

P. Balioniui ir kitiems. Vieni ið ádomesniø prisiminimø iðliko apie dëstytojà 

M. Jakoverá, kuris niekada neátardavo, kad kai kurie studentai 

gali nusiraðinëti. Per egzaminà uþ þemëlapiø duþdavo langø stiklai: 

pro juos studentai „iðmesdavo“ iðtrauktà bilietà, o kitas, laukiantis 

apaèioje, atneðdavo jau paruoðtà medþiagà nemokanèiajam. Kai sutemdavo, 

padëdavo proþektoriai... 

Studijø metais teko nemaþai pakeliauti. Apsilankiau beveik visose 

buvusiose respublikose. O ar galima kitaip! Mokyti vaikus vien ið 

geografijos vadovëlio bûtø nuodëmë. 

Betarpiðki áspûdþiai ið kelioniø padeda ir ðiandien tvirèiau jaustis, 

kai á tave þvelgia mokiniø akys. 

Kaimo mokytojas. Nelengva juo bûti. Mieste gal lengviau, uþvëræs 

mokyklos duris iðtirpsti þmoniø minioje... O þirnio didumo gyvenvietëje 

(dirbu Vilniaus rajono Marijampolio vid. mokykloje) – visas tavo 

gyvenimas kaip ant delno. Turi visur bûti pavyzdys. Ir labai negerai, 

jei pamokoje pasakyti þodþiai skirsis nuo darbø. 

O kol kas pakanka tø retø maloniø akimirkø, kai suþinau, kad 

buvæ mokiniai jau yra baigæ arba renkasi geografijos specialybæ, kai 

pajuntu, kad su buvusiais Gamtos ir geografijos fakulteto dëstytojais 

galiu bendrauti kaip geografijos specialistas. 

Tegu kuo daugiau to dosniai padalyto gerumo sugráþta á Geografijos 

katedrà, kuri ðiandien ðvenèia 60-ies metø jubiliejø. 

Kûrybinës sëkmës! 

Vytautas Steponavièius, 

Vilniaus rajono Marijampolio vidurinës mokyklos direktorius, 

geografijos mokytojas ekspertas, 


Prisiminimø puslapiuose 

Ir ðtai kas nuostabu – mes daþnai esame ne ten... kur gyvename. 

Mes jauèiame, jog esame lokalizuoti tam tikrame erdvës taðke, bet 

kartu mumyse yra dvasia, nuolat mus paliekanti ir pajëgi akimirksniu 

perlëkti erdvæ ir pasiekti paèius tolimiausius þemës ir erdvës 

taðkus... 

Kiekvieno ið mûsø gyvenime bûna minuèiø, kada mintimis nuklysti 

á savo praeitá ir atgaivini tai, kà gal anuo metu savo protu 

suvokei visai kitaip negu ðiandien. 

Su didþiausiu malonumu daþnai mintimis sugráþtu á studijø metus. 

Tie penkeri metai tada man atrodë amþinybë, o dabar sekundëmis 

140


að juos skaièiuoju. Uþraðus vartau tarsi gintaro karolius, prisiliesdama 

prie Þemës, Saulës, Dangaus ir Vandens, prie Lietuvos kalvø, miðkø 

ir kloniø... prie Pasaulio... 

Trumpas tas þmogaus gyvenimas: trumpesnis uþ þiedo þydëjimà ir 

saulës spindulá. Ir dþiaugiuos, kad tuomet, sunkiu ideologizuotu metu, 

mûsø Geografijos katedros dëstytojai sugebëjo tyliai ir ramiai, be 

ideologijos mokyti mus apie Þemæ, tà didþiulá uolingà kamuolá, ieðkoti 

sausiausiø ir karðèiausiø Þemës vietø, amþinø sniegynø, aukðèiausiø 

kalnø, didþiausiø ir giliausiø vandenynø. Dabar, kada savo mokinius 

vedu paþinimo ir þinojimo keliais, prisimenu gerbiamà profesoriø, 

geografijos mokslø daktarà Algirdà Stanaitá, dràsiai ir tvirtai dësèiusá 

medþiagà apie Lietuvà, jos sienas ir istorinæ jø reikðmæ, apie 

nedidelës, bet nuostabiai graþios Tëvynës gamtà ir þmones. Þaviuosi 

mokslininko erudicija, noru padëti, suþadinti naujø ieðkojimø, naujø 

darbø troðkulá. Su dideliu dëkingumu ir pagarba linkiu Gerb. profesoriui 

sveikatos, ilgø kûrybos metø. Tegul iðtarti Jûsø ðirdies þodþiai 

pasiekia studentø ðirdis ir protus, tegul jie pasibeldþia á jaunøjø sielos 

duris ir moko paþinti, mylëti ir neiðkeisti Lietuvos á kitas egzotines 

ðalis. 

Kokios neþinomos ir nepaþástamø mineralø kolekcijos buvo geologijos 

kabinete!.. Grieþtas ir kartu ápareigojantis doc. A. Vienoþinskienës 

þodis daugeliui ið mûsø buvo labai svarbus ir reikalingas, kad 

suvoktume þemës gelmes, uolienø paslaptingumà. Paprastas ir nuoðirdus 

aiðkinimas nekëlë abejoniø, kad ðiam mokslui reikia átempto 

protinio darbo. 

Dabar, kada mano mokiniai savo rankomis varto mineralus, turiu 

plaèiau paaiðkinti ðiuos reiðkinius, pabrëþti, kad ne viskas Þemëje 

paprasta ir lengva, kad ugnikalniø iðsiverþimai ir Þemës drebëjimai 

vël klosto naujà jos rûbà. 

Aèiû Jums uþ tai, Gerbiamoji docente. Tegul Jûsø darbai ne vienam 

studentui bûna startas sudëtingame geologo kelyje. 

Reiklumà ir pastabumà stengiuosi ugdyti savyje doc. E. Stankûnienës 

pavyzdþiu. Sunku, bet mëginu, nes vaikams kelionës po þemynus 

ádomios ir reikalingos, o vesti pamokas VI–VII klasiø mokiniams 

ne taip jau paprasta. 

Kaip ádomu bûdavo klausyti dëstytojos E. Èiuplytës paskaitø! Aèiû 

dëstytojai uþ tai, kad pati tiek daug keliavusi mums iðaiðkino, jog 

kapitalizmas ekonomikoje ne toks „baisus“, kaip buvo raðoma mokykliniuose 

vadovëliuose. Þavëjausi Jûsø ramumu ir paprastumu, svajojau 

apie keliones, kuriose að galëèiau paþinti tikrovæ. Ir, aèiû Dievui, 

mano kelioniø marðrutai ëjo nuo Lietuvos iki Baikalo, Vietnamo, 

141


Indijos, V. Europos, iki San Paulo... Geografijos mokytojas privalo 

vizualiai paþinti pasaulá, o per mokytojà geriau já paþins ir mokiniai. 

Juk pasaulio ir jo groþio stebëjimas palaiko sielos budrumà, jos sugebëjimà 

þavëtis. 

Fakulteto jubiliejaus proga norëèiau iðtarti padëkos þodþius visiems 

katedroje dirbusiems ir man dësèiusiems dëstytojams – J. Petruliui, 

R. Þaromskiui (kuratoriui), R. Urbonienei, V. Januðiui ir kt. 

Skaièiuojant pavasarius ir rudenius, iðlydint su didele meile ir pagarba 

atsidavusius Þemei ir Gimtinei Jûsø parengtus geografijos mokytojus, 

tebûna Jums visiems Dþiaugsmo, Palaimos, Vilties ir Nerimo 

kupini metai, mënesiai, dienos. 

Elena Gaidamavièienë, 

Zarasø 1-osios vidurinës mokyklos direktorë, 

geografijos mokytoja metodininkë, 

1980 m. geografijos specialybës absolventë neakivaizdininkë 

Þodþiai apie Kolegas 

Gamtos mokslø fakultete pati ádomiausia ir populiariausia nuo 

1961 m. buvo ir yra geografijos-kûno kultûros specialybë. Tai plataus 

profilio mokytojo specialybë. Per istoriná jos gyvavimo laikotarpá ðià 

specialybæ ágijo daugiau kaip tûkstantis mokytojø. Dabar jie dësto 

geografijos ir kûno kultûros dalykus vidurinëse bei aukðtosiose mokyklose, 

technikumuose, dirba treneriais sporto mokyklose. Ðios specialybës 

populiarumà lemia tai, kad jauni þmonës gauna platø bendrà 

iðsilavinimà, jø rengimas grindþiamas humanitarinëmis tautinio ir 

dvasinio ugdymo nuostatomis, siekiama, kad ðios specialybës studentai 

ágytø bendraþmogiðkø vertybiø bendraudami su ávairiø mokslø 

specialistais. Rengiant ðios profesijos specialistus, siekiama, kad jie 

bûtø kultûringi, iðprusæ, aktyviai dalyvautø visapusiðkai ugdant jaunàjà 

kartà, kvalifikuotai perteiktø ne tik geografijos þinias, bet ir 

þinias apie judesiø kultûrà, sveikatos stiprinimà, fiziná bei dvasiná 

pasirengimà, mokëtø paskatinti jaunuomenæ sveikai gyventi. Studentai 

nuëjo ádomø ir sudëtingà paþinimo kelià, pasirengë dirbti mokytojais 

ne tik profesionaliai ir psichologiðkai, bet ir fiziðkai. 

Su didþiule pagarba prisimenu gerus, pasiaukojanèius kolegas, 

dirbusius kantriai, atsidavusiai ir profesionaliai: A. Vienoþinskienæ, 

J. Petrulá, ðviesios atminties M. Jakoverá, A. Garunkðtá, È. Martusevièiø 

ir dabar dirbanèius dëstytojus: A. Stanaitá, J. Paltanavièiø, J. Tomkø, 

R. Kontvainà, E. Stankûnienæ, E. Èiuplytæ, P. Balioná, R. Krupickà, 

R. Urbonienæ, S. Stanaitienæ. Tai jø dëka iðaugo puikûs mokslinin- 

142


kai, tokie kaip habil. dr. J. Saplinskas, daktarai: R. Kontvainas, R. Þaromskis, 

K. Milaðius, B. Deðukas, L. Meidus, S. Stanaitis ir kt. Mums 

svarbu ne tik parengti gerà specialistà, bet ir iðprususià, inteligentiðkà, 

sàmoningà asmenybæ. Tokià mûsø specialisto parengimo tiesos 

sampratà sukurti padeda mokslas, gërio – moralë, o groþio – sportas. 

Tokià asmenybæ ugdo geografijos ir kûno kultûros katedros nuolatiniu, 

sistemingu ir prasmingu darbu. 

Mes, abiejø katedrø dëstytojai, dþiaugiamës, kada mûsø studentai 

ne tik ágyja dvi specialybes, bet ir tampa olimpiniø þaidyniø nugalëtojais, 

pasaulio ir Europos èempionais. Jie sportui paaukoja nemaþà 

dalá savo gyvenimo, daug ko dël jo atsisako. Tarp tokiø studentø 

paminëtini: dukart olimpinë èempionë Angelë Rupðienë, olimpinë 

èempionë ir pasaulio rekordininkë Lina Kaèiuðytë, pasaulio rekordininkai 

Rimas Kaðèiuðkevièius ir Vilhelmina Bardauskienë, olimpieèiai 

Adolfas Aleksiejûnas ir Kæstutis Orentas. Jø vardai þinomi Lietuvoje, 

pasaulyje, jø laimëjimai asocijuojasi su Lietuva, Vilniaus pedagoginio 

universiteto Gamtos mokslø fakultetu. Malonu, kai tas, kuris 

tapo „asmenybe“ dël sporto, yra gerbiamas bei pripaþástamas ir kaip 

geografijos-kûno kultûros specialistas. Tai visø mûsø tikslas ir kartu 

didþioji viltis. 

Geografijos katedra per savo gyvavimo laikà pasiekë graþiø mokymo, 

auklëjimo ir mokslo laimëjimø. Jubiliejaus proga iðaugusiai ir 

suklestëjusiai Katedrai linkiu ir toliau kûrybingai ugdyti naujas geografijos-kûno 

kultûros specialistø kartas Lietuvos klestëjimo labui. 

Povilas Karoblis, 

Sporto metodikos katedros habil. daktaras, profesorius, 

Lietuvos olimpinës akademijos prezidentas 

Ðis tas apie katedrà ir kolegas 

Katedroje dirbau nuo 1964 m. vasario 1 d. iki 2001 m. sausio 1 d. 

Tuo metu Geografijos katedroje dirbo 8 dëstytojai. Be to, dirbo ir 

dëstytojai valandininkai – J. Kunèina, dëstæs ekonominæ ir politinæ 

uþsienio geografijà, A. Ivanauskas, dëstæs kraðtotyrà. Lauko praktikai 

buvo kvieèiama ir daugiau dëstytojø ið kitø mokyklø bei þinybø. 

Ilgà laikà katedrai vadovavo buvæs mano dëstytojas J. Petrulis, E. Stankûnienë 

buvo ne tik mano dëstytoja, bet ir mano mokytoja – ji man 

dëstë geografijà Alytaus 1-ojoje gimnazijoje 1941–1945 mokslo metais. 

Tuo metu katedroje dirbo mano studijø kolega È. Martusevièius. 

Be to, èia darbavosi A. Ignatavièius, A. Stanaitis, A. Vienoþinskienë. 

Jie buvo baigæ Vilniaus universitetà, dirbo MA, o ið ten atëjo á 

143


Pedagoginá institutà. Tai buvo gerai pasirengæ dëstytojai – docentai. 

Nuo 1953 m. katedroje dirbo M. B. Jakoveris. Jis buvo baigæs 

Maskvos universitetà ir atsiøstas á Lietuvà, kaip daugelis kitø plaèiosios 

,,tëvynës“ darbuotojø. M. B. Jakoveris tuo metu ëjo Gamtos ir 

geografijos fakulteto prodekano pareigas, vëliau jas perëmë A. Stanaitis. 

M. B. Jakoveris paskaitas skaitë rusø kalba, vëliau – lietuviø. 

Jis nesulaukë Lietuvos nepriklausomybës, mirë dar sovietiniais metais. 

Geografijos katedroje dirbo dvi laborantës. Jos nuolat keitësi. Daþnai 

iðeidavo á kità darbà, o E. Èiuplytë ir R. Urbonienë buvo iðrinktos 

dëstytojø pareigoms. 

Geografijos dëstytojø kolektyvas buvo nedidelis, auditoriniø paskaitø 

ir laboratoriniø darbø krûviai buvo nemaþi. Taèiau dirbti buvo 

malonu, kolektyvas labai draugiðkas. Vienas kitam kolegos padëdavo 

patarimais, paskatinimais ir pan. 

Daugiau naujoviø Geografijos katedroje atsirado Gamtos ir geografijos 

fakulteto dekanu ir katedros vedëju tapus doc. A. Stanaièiui. 

Jo rûpesèiu katedros kolektyvas didëjo, darbo krûviai maþëjo. 1965 m. 

E. Èiuplytë buvo iðrinkta Geografijos katedros dëstytoja. Jai buvo 

pavesta dëstyti ekonominæ ir politinæ uþsienio ðaliø geografijà, kurià 

anksèiau dëstë dëstytojas valandininkas J. Kunèina. Tai buvo gera, 

maloni dëstytoja, gerai iðmanë savo dëstomà dalykà. 

Dëstytojø kolektyvas daug kuo skyrësi (mano poþiûriu). Doc. A. Stanaitis 

iðsiskyrë organizuotumu, darbðtumu, mokëjimu suderinti organizaciná, 

mokomàjá ir moksliná darbà, doc. A. Vienoþinskienë – plaèiu 

apsiskaitymu, domëjimusi Lietuvos istorija, J. Petrulis – dideliu 

kruopðtumu, ypaè tvarkant dokumentacijà, dalykiðkumu, doc. E. Stankûnienë 

– kruopðtumu, „nusikalstamu“ rimtumu, È. Martusevièius – 

tvarkingumu, artistiðkumu. Pastarasis visuomet buvo pasitempæs. Niekas 

negirdëjo ið jo neigiamø atsiliepimø nei apie studentus, nei apie 

dëstytojus. E. Èiuplytë – visada linksma, visada besiðypsanti. Doc. 

A. Ignatavièius – tai þmogus enciklopedija. Buvo geras dëstytojas ir 

mokslininkas. Labai draugiðkas, linksmas, mëgstantis muzikà ir menà, 

geras sportininkas. Daþnai sakydavo: „Að ilgai negyvensiu“. Ar 

tai buvo nuojauta, ar ðiaip sakydavo? Niekas netikëjo. Toks tvirtas, 

tikras gigantas, o pasirodë, kad paskui já vaikðto juodoji vieðnia. Ji 

Algá per þiemos speigus ir iðsivedë á amþinybæ. 

Vëliau katedroje pradëjo dirbti A. Garunkðtis. Tai ádomus þmogus, 

didelis „ðtukorius“, mëgstantis ne tik darbà, bet ir dainà. Su jo atëjimu 

Geografijos katedroje suintensyvëjo mokslinis darbas. Nors jis èia 

144


vyko ir anksèiau: ásteigtai mokslinei laboratorijai vadovavo doc. A. Vienoþinskienë, 

aktyviai á moksliná darbà buvo ásitraukæs doc. A. Ignatavièius. 

A. Garunkðèiui pradëjus vadovauti laboratorijai, ji buvo pavadinta 

Eþerotyros laboratorija. Tai buvo talentingas mokslinio darbo 

organizatorius. Á ðá darbà átraukë beveik visà Geografijos katedros 

kolektyvà. Dauguma dëstytojø tris vasaras dirbo prie Kauno mariø, 

vëliau prie Drûkðiø eþero ir kitur. Në vienos vasaros jam nebuvo 

poilsio. Vis darbas, visø pirma mokslinis darbas, iðvykos, ekspedicijos. 

Neturëjo net minimaliø atostogø. Ir taip bedirbdamas sudegë. 

Viena sunki liga, po to kita, jau nepagydoma, ir Aleksas iðëjo ten, ið 

kur negráþtama. 1992-ieji – nelaimingi katedrai metai. Birþelio mënesá 

mirë vyr. dëst. È. Martusevièius, gruodþio mënesá – doc. A. Garunkðtis. 

Tai didelis nuostolis geografijai. 

Ilgokai katedroje dirbo doc. J. Tomkus. Tai gana rimtas dëstytojas. 

Kartu su doc. A. Garunkðèiu dirbo moksliná darbà. Palyginti dar 

jaunas iðëjo á pensijà. Ið laborantës pareigø á dëstytojos buvo perkelta 

R. Urbonienë. Trumpai katedroje dirbo prof. dr. M. Kabailienë. 

Tai rami, inteligentiðka, aukðtos vidinës kultûros moteris. Ji dirbo 

trumpai ir gráþo á savo Alma Mater. Taip pat trumpai dirbo doc. 

R. Þaromskis, mûsø auklëtinis. Baigæs Institutà, dirbo MA. Ið ten atëjo 

kaip kvalifikuotas dëstytojas. Greitai perëjo á Universitetà. Apgynæs 

habilitaciná darbà, tapo profesoriumi. Jau ne vienerius metus 

katedroje dirba S. Stanaitienë, baigusi mûsø Institutà, geografijos 

specialybæ. Paliko gana gerà, malonø áspûdá. Tai gana rami, taktiðka 

dëstytoja. Ne vienerius metus katedros vedëju dirbo doc. R. Kontvainas, 

turëjæs geografijos-fizinio lavinimo specialybæ. Jis paliko doro, 

ramaus, taktiðko dëstytojo ir vadovo áspûdá. 

Nauji vëjai katedros darbe siejami su nauja dëstytojø karta – J. Paltanavièiumi, 

K. Ðvedu, R. Krupicku, O. Pustelnikovu, S. Stanaièiu. J. Paltanavièius 

buvo iðrinktas Gamtos ir geografijos fakulteto dekanu, taèiau 

liga nutraukë jo darbà universitete. R. Krupickas ëmësi vadovauti laboratorijai, 

kuri vietoje Eþerotyros pavadinta GIS. Ji svarbi rengiant bakalaurus, 

magistrus, ypaè doktorantams. Be to, R. Krupickas pradëjo vadovauti 

tolimajai lauko praktikai, kuriai 16 metø vadovavau að. 

Geografijos katedra labai iðsiplëtë: buvo priimama vis daugiau 

studentø, daugëjo dëstytojø, intensyvëjo mokslinis darbas. Ji pati save 

„iðaugo“ ir buvo padalyta á dvi katedras. Katedrø vedëjais tapo 

doc. R. Kontvainas ir S. Stanaitis – gana kuklus, ramus, doras dëstytojas. 

Katedros pasipildë naujais Institutà (universitetà) baigusiais dëstytojais: 

D. Èesnavièiumi, V. Gerulaièiu, D. Prakapiene, L. Olberkyte, 

B. Petkevièiene ir kt. 

145


Keitësi ir studentø kontingentas bei specialybës. 1964–1966 m. m. 

buvo geografijos-istorijos specialybë, kurià baigë daug dabartiniø gerø 

mokytojø, mokyklø vadovø. Tarp jø S. Vaitekûnas tapo Klaipëdos 

universiteto rektoriumi, o apgynæs habilitaciná darbà – profesoriumi. 

Vëliau specialybës keitësi: buvo geografijos-fizinio lavinimo specialybë, 

dar buvo geografijos-pedagogikos. Taèiau ásitvirtino geografijos-fizinio 

lavinimo specialybë. Dëstytojams buvo rengiamos staþuotës 

Maskvos, Leningrado aukðtosiose mokyklose. Maskvos universitete 

staþavosi doc. A. Stanaitis, P. Balionis, M. Jakoveris, Leningrado 

pedagoginiame institute – È. Martusevièius ir t. t. 

Á geografijos mokymo programà buvo átraukta tolimoji praktika. 

Studentai geografai jà atliko Kryme, Urale, Kaukaze, Vidurinëje Azijoje, 

europinës Rusijos dalies Ðiaurës rajone. Að ðiai praktikai vadovavau 

16 metø. 

Visà Lietuvos aukðtøjø mokyklø, tarp jø ir Pedagoginio instituto, 

veiklà „laimino“ Maskva. Ji siuntë mokymo programas, mokymo planus, 

tvirtino disertacijas. 

Nepriklausomybës metais katedroje papûtë nauji vëjai. Darbas 

tapo laisvesnis, iðnyko Maskvos diktatas, ávairûs nurodymai, kontrolë 

ir pan. Pasikeitë ir darbo kokybë, tapo lengviau apsiginti disertacijà. 

Pradëta dëstyti naujus dalykus: geografijos istorijà, Lietuvà ir pasaulá, 

paslaugø geografijà, pasaulio ûkio geografijà ir kitus. Mano manymu, 

reikëtø á programà átraukti miestø geografijos ir tarptautinës 

prekybos geografijos dalykus, nes miestai ir prekyba ðiuo metu pasaulyje 

vaidina svarbø vaidmená. 

Petras Balionis, 

buvæs Geografijos katedros dëstytojas 

Institutà prisiminus 

Skaièiuojant metus, 20 – lyg ir nemaþai, taèiau nenutrûkstamoje 

laiko tëkmëje tai tik maþytis tarpsnis. Pastarøjø 20-ies metø laikotarpis 

yra neilgas laiko atþvilgiu, taèiau áspûdingas istoriniø ávykiø gausa. 

Laikas negailestingas. Jis suartina þmones ir vël juos iðskiria. Toks 

jau yra mûsø gyvenimas. 

Prieð 25 metus (1980 m.), stojant á geografijos specialybæ, per egzaminus 

man teko susipaþinti su Geografijos katedros dëstytojais P. Balioniu, 

J. Petruliu ir R. Urboniene. Pirmasis áspûdis buvo stiprus ir 

ásiminë visam gyvenimui – dëstytojai buvo labai reiklûs ir, kaip man 

atrodë, kartais net smulkmeniðki, taèiau laikui bëgant supratau, kad 

per egzaminus kitaip ir negalëjo bûti. 

146

Studijø metø prisiminimai apie institutà ir katedrà – patys ðilèiausi 

ir geriausi, nes bûtent èia sutikome nuostabius, gerus ir draugiðkus 

savo Mokytojus – mokslininkus ir pedagogus, kurie mus mokë 

paþinti, ugdë geografinæ pasaulëvokà, pagarbà þmonëms ir aplinkai, 

ávairiø ðaliø kultûrai. 

Visi buvome laimingi, nes likimas lëmë èia sutikti daug puikiø, 

iðmintingø, kvalifikuotø ir profesionaliø dëstytojø: A. Stanaitá, A. Garunkðtá, 

J. Petrulá, J. Tomkø, J. Lukðënà, P. Balioná, E. Stankûnienæ, 

È. Martusevièiø, E. Èiuplytæ, M. Jakoverá, A. Vienoþinskienæ, R. Þaromská 

ir kt. Tai buvo puikûs dëstomø dalykø þinovai, pagarbûs ir 

tolerantiðki studentams, bet kartu reiklûs pedagogai. Nebijojome mes 

jø, o gerbëme ir stengëmës neapvilti, viskà atlikti laiku ir kuo geriau. 

Daug ðiltø þodþiø norëtøsi pasakyti gerbiamam profesoriui A. Stanaièiui, 

tuo metu dirbusiam dekanu ir katedros vedëju. Tai þmogus, 

mokæs mus ne tik paþinti, bet ir mylëti gimtàjá savo kraðtà, gerbti 

þmones, domëtis geografija, mylëti savo profesijà. Profesorius mokëjo 

visus iðklausyti ir suprasti, stengësi rûpimus klausimus iðspræsti studentø 

naudai. Þavëjomës jo pasakojimais apie mums mielà Lietuvà, 

jos istorijà, þmones, gamtà. Tai eruditas ir talentu bendrauti apdova- 

Prie doc. A. Garunkðèio kapo Daugailiuose 1997 m. 


147


notas þmogus. Likimas taip lëmë, kad dabar su profesoriumi kartu 

dirbame giminingose katedrose, norëèiau jam palinkëti kuo geriausios 

kloties, prasmingø darbø ir iðtarti ðiuos þodþius: „Metø skaièius 

nerodo tikros gyvenimo trukmës, þmogaus gyvenimas matuojamas 

tuo, kà jis nuveikë ir perteikë kitiems, o Jûs per 70 metø tikrai nuveikëte 

labai daug“. 

Malonu prisiminti A. Garunkðtá (miræs 1993 m.), kuris santûriai, 

ramia ðneka mokë mus geomorfologijos ir hidrologijos mokslø subtilybiø, 

perteikdamas daug vertingø gyvenimiðkø patarimø, ypaè per 

praktikas. Studentams jis buvo reiklus, nemëgo tinginiø ir apsileidusiø, 

o jo paskaitos buvo logiðkos, apgalvotos ir konkreèios. Jis mokë 

mus susikaupti, reiklumo ir kruopðtumo. 

Visi, kas paþinojo dëstytojà E. Èiuplytæ, niekad nepamirð jos þmogiðko 

taurumo, paprastumo, gerumo ir noro visiems patarti, padëti. 

Prisimenu jà nuolat besiðypsanèià. 

Su pagarba tariu þodþius apie doc. R. Kontvainà, kuris mums besimokant 

trejetà metø buvo katedros vedëjas. Tai santûrus, tolerantiðkas 

vadovas. Asmeninës jo savybës – darbðtumas, kruopðtumas, pareigingumas, 

pagarba þmogui ir geografijos mokslui – atmintyje 

iðliko iki ðiø dienø. 

Savo asmeninëmis savybëmis panaðûs á paminëtus garbius dëstytojus 

buvo ir visi kiti katedros dëstytojai. 

Negalima nepaminëti praktikø. Ásimintiniausia ir áspûdingiausia 

buvo tolimoji kompleksinë lauko praktika, per kurià apsilankëme 

Karelijoje, Kolos pusiasalyje, taip pat Leningrade, Petrozavodske, Kirovske, 

Murmanske, Archangelske ir per Maskvà gráþome á Vilniø. 

Ði praktika leido stebëti gamtos zonø ávairovæ, þmoniø gyvenimà uþ 

poliarinio rato, pamatyti apatitø telkinius, traktoriø gamyklas, Kivaèio 

krioklá ir kitus ádomius objektus. Praktikos vadovai P. Balionis ir 

R. Þaromskis (kuratorius) mokë teorines þinias pritaikyti praktiðkai. 

Niekada nepamirðiu Chibinø dvasios priesaikos, kurios þodþius ir að 

turëjau iðtarti. Ðitaip buvo pakrikðtyti visi studentai. 

1985 m. baigus institutà, ryðiai su juo nenutrûko. Dirbdama ávairiose 

Vilniaus miesto mokyklose geografijos mokytoja, dalyvaudavau 

VPI rengiamuose seminaruose geografijos mokytojams, o nuo 1990 m. 

Geografijos katedros dëstytojai atvesdavo studentus pas mane á pedagoginæ 

praktikà. 

Taip susiklostë gyvenimas, kad nuo 1999 m. pradëjau dirbti Pedagoginio 

universiteto Geografijos katedroje, ið pradþiø asistente, vëliau 

lektore. Ðioje katedroje dirbu iki ðiol. 

Daug graþiø þodþiø bûtø galima paraðyti apie kiekvienà mus mo- 

148


kiusá dëstytojà. Tad norëèiau visiems dar tebedirbantiems dëstytojams 

ir jau nebedirbantiems buvusiems dëstytojams jubiliejaus proga 

palinkëti kuo geriausios kloties, sveikatos, tolerancijos ir stiprybës 

nelengvame naujø ieðkojimø ir atradimø kelyje. 

Nuoðirdþai tariu visiems aèiû! 

Dr. Birutë Petkevièienë, 

VPU Bendrosios geografijos katedros lektorë, 

1985 m. VPI geografijos specialybës absolventë neakivaizdininkë 

Geografijos link 

Saulëta vasaros pradþia. Daugelis planuoja atostogas, svajoja apie 

keliones. Taèiau kai kuriems tai neramus laikas, nes atëjo metas 

rinktis. Daugelis iki ðiol su jauduliu prisimena tas dienas. Prisimindamas 

tuos laikus dþiaugiuosi, kad svajonëmis grástas pasirinkimas tapo 

realybe. Prabëgo dvideðimt metø nuo tos dienos, kada pasirinkus 

geografijos-kûno kultûros specialybæ pirmà kartà teko susitikti su 

Geografijos katedros dëstytojais. Iki ðiol prisimenu per egzaminà iðtraukto 

bilieto uþduotis ir jaudulá, kurá këlë dëstytojø J. Petrulio ir 

A. Vienoþinskienës klausimas „kodël“. Daug kartø teko girdëti ðá „priekabø“ 

klausimà. Laikui bëgant jis pamaþu tapo màstymo bûdu. Labai 

skirtingai ðis klausimas skambëdavo Geografijos katedros dëstytojø 

lûpose. Doc. A. Vienoþinskienës ir doc. E. Stankûnienës lûpose 

jis skambëdavo tarsi mamos praðymas. Per doc. J. Tomkaus, doc. 

A. Garunkðèio ir prof. A. Raèinsko paskaitas jis ágaudavo mokslinio 

grieþtumo atspalvá. Daug painiavos jis sukeldavo per doc. R. Krupicko, 

doc. J. Zagorskio, doc. K. Ðvedo, doc. J. Paltanavièiaus ir prof. 

A. Stanaièio paskaitas. Kiek daug geografiniø paslapèiø atskleidë ðis 

klausimas, vertæs màstyti, savarankiðkai ieðkoti atsakymø. Nuoðirdþiø 

ir savo dalykà mylinèiø dëstytojø dëka svajoniø geografija pamaþu 

ágavo konkreèios mokslinës disciplinos kontûrus. Dabar sunku 

pasakyti, kuris ið dëstytojø buvo pirmasis, paskatinæs gyvenimà susieti 

su geografija. Galbût tai buvo Gamtos mokslø fakulteto dekanas 

doc. J. Paltanavièius, dar pirmame kurse pasiûlæs pasidomëti Ðiaurës 

Lietuvos karstinio regiono problemomis. Padràsintam dekano patarimø, 

pirmà kartà vieðai teko pristatyti savo tyrimø rezultatus. Prabëgus 

tiek laiko naiviai atrodo Studentø mokslinës draugijos susirinkime 

iðsakyta nuomonë, taèiau kiek daug tada reiðkë geranoriðkas 

geografijos dëstytojø palaikymas ir pasiûlymas dalyvauti Viðtyèio aukðtumø 

tyrimuose. Kiek vëliau, kartu su prof. A. Raèinsku, doc. J. Tomkumi, 

doc. R. Krupicku, teko dalyvauti ekspedicijose tyrinëjant Aukð- 

149


tadvario apylinkes. Per ðias ekspedicijas susipaþinau su kita Geografijos 

katedros dëstytojø veiklos sritimi – moksliniais tyrimais. Tai 

visai kita jø gyvenimo pusë, pilna kasdienybës, sunkaus darbo. Iki 

ðiol atminty ir doc. K. Ðvedo vadovaujamos Studentø mokslinës draugijos 

kelionë prie Tauragnø eþero. Toks ðlapias sniegas, þvarbus atodrëkio 

vëjas ir daug skyliø lede, 57 m, 58 m... Deja, taip ir nepavyko 

rasti giliausios giliausio Lietuvos eþero vietos. Daug graþiø prisiminimø 

liko ir ið lauko praktikø Tamoðavoje, prie Þaliøjø eþerø, po Ðiaurës 

Lietuvà, Fanuose, Pamyre... Taip pamaþu geografija tapo svarbia 

gyvenimo dalimi. Greitai prabëgo tie studentiðki metai, pilni dþiaugsmo 

ir gerø þmoniø. Baigus studijas, katedros vedëjas prof. A. Stanaitis 

pasiûlë likti dirbti Geografijos katedroje ir tæsti mokslus geografijos 

doktorantûroje. Prasidëjo naujas gyvenimo etapas. O prabëgæ 

studijø metai prisiminimais daþnai atgyja susitikimuose su buvusiais 

kurso draugais. 

Dr. V. Gerulaitis, 

VPU Regioninës geografijos lektorius, 

1992 m. geografijos-fizinio lavinimo specialybës absolventas 

150

VII. PUBLIKUOTI DARBAI APIE KATEDRÀ IR JOS 

DËSTYTOJUS 

Ankstesniame skyrelyje pateikëme katedros dëstytojø publikacijas, 

paskelbtas atskirais leidiniais. Jø sàraðas pakankamai ilgas. Taèiau 

yra publikacijø, kuriose kalbama apie Geografijos katedrø kolektyvus, 

rengiamus specialistus, atskirus katedros darbuotojus; jos 

daþniausiai paskelbtos sukakèiø ar jubiliejø proga. Ðie straipsniai publikuoti 

ir moksliniuose geografijos leidiniuose, ir periodinëje spaudoje. 

Tikslø jø skaièiø sunku nustatyti. Þemiau pateikiame publikuotø 

didesniø ar maþesniø straipsniø apie Geografijos katedras bei atskirus 

dëstytojus preliminariná sàraðà. 

1. Balionis P. Ádomi ne tik geografams // Tarybinis mokytojas. – 1981, 

rugs. 2 (Nr. 70). 

2. Basalykas A., Stanaitis A. Geografø paruoðimas Lietuvos TSR aukðtosiose 

mokyklose // Lietuvos TSR aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. Geografija 

ir geologija. – Vilnius : Mokslas, 1972, t. 9, p. 215–218. 

3. Bþilianskij L. Antra mokytojo profesija (rusø k.) // Sovetskij sport. – 

1979, geguþës 8. 

4. D. Z. Mûsø kraðto enciklopedija // Brasta. – 1993, lapkr. 10. 

5. Karoblis P. Mokslas mokyti kitus (apie geografijos-fizinio auklëjimo 

specialybæ) // Sportas. – 1986, birþ. 21. 

6. Kontvainas R. Deðimtmeèiai atiduoti geografijai // Ðviesa (VPU 

laikraðtis). – 1994, kovo 1. 

7. Kontvainas R. Deðimtmeèiai atiduoti geografijai // Tëviðkës gamta. – 

Vilnius, 2004, sausis, Nr. 2 (176). 

8. Kontvainas R. Geografija – gyvenimo prasmë. – Vilnius : Ðviesa, 

2004, bal. 3, Nr. 8 (22608). 

9. Kontvainas R. Geografijos katedra // Tarybinis pedagogas (VPU 

laikraðtis). – 1985, kovo 11. 

10. Kontvainas R. Rûpestingas ðeimininkas // Tarybinis mokytojas. – 

1984, vas. 15. 

11. Kontvainas R. Þenklus pëdsakas geografijoje // Geografija. – Vilnius 

: Academia, t. 30 (1994), p. 51–54. 

12. Kudaba È. Jokimui Petruliui – 60 metø // Lietuvos TSR aukðtøjø 

mokyklø mokslo darbai. Geografija. – Vilnius : Mokslas, 1983, t. 19, 

p. 140–142. 

13. Paltanavièius J., Stanaitis A. Aleksas Garunkðtis 1928–1992 // Geologija. 

– Vilnius : Academia, t. 15 (1993), p. 93–95. 

14. Petkevièienë B. Graþi sukaktis // Geografijos aidai. – 2004, Nr. 2. 

15. Stanaitis A. Algimantas Ignatavièius (autobiografija ir moksliniø darbø 

151

Publikuoti darbai apie katedrà ir jos dëstytojus 

sàraðas) // Lietuvos TSR aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. Geografija 

ir geologija. – Vilnius : Mokslas, 1972, t. 9, p. 214–215. 

16. Stanaitis A. Auklëtiniø èia laukiama // Diena. – 1995, birþ. 5 (Nr. 122). 

17. Stanaitis A. Docentui Aleksui Garunkðèiui – ðeðiasdeðimt metø // 

Geografijos metraðtis. – Vilnius, t. 24 (1988), p. 208–209. 

18. Stanaitis A. Geografija Vilniaus pedagoginiame institute (anglø k.). – 

Vilnius, 1976. – 14 p. 

19. Stanaitis A. Globaliniø geografijos problemø seminaras // Tarybinis 

mokytojas. – 1987, sausio 23 (Nr. 7). 

20. Stanaitis A. Per penkerius metus – dvi specialybës // Sportas. – 

1984, liepos 3. 

21. Stanaitis A. Prasmingos veiklos keliu (Gamtos–geografijos fakulteto 

40-metis) // Tarybinis mokytojas. – 1985, kovo 13. 

22. Stanaitis A. Profesoriø A. Garunkðtá palydint // Ðviesa (VPU laikraðtis). 

– 1992, lapkr. 9. 

23. Stanaitis A. Profesorius Aleksas Garunkðtis (1928 05 26 – 1992 10 21). 

Gyvenimo ir veiklos apþvalga. – Vilnius : VPU leidykla, 1993. – 41 p. 

24. Stanaitis A. Sëkmingai apginta disertacija // Ðviesa. – 1990, lapk. 29 

(Nr. 28). 

25. Stanaitis A. Studentø þinios – svarbiausias tikslas (A. Garunkðèio 60meèiui) 

// Tarybinis pedagogas (VPU laikraðtis). – 1988, birþ. 1. 

26. Stanaitis A. VVPI Geografijos katedrai – 40 metø // Lietuvos TSR 

aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. Geografija. – Vilnius : Mokslas, 

1986, t. 22, p. 141–144. 

27. Stanaitis A., Kontvainas R. VPU Geografijos katedra // Mokykla. – 

1993, Nr. 11–12, p. 37–38 p. 

28. Stanaitis A., Stankûnienë E. Kas moko geografijos bendrojo lavinimo 

mokyklose // Lietuvos TSR aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. 

Geografija. – Vilnius : Mokslas, 1990, t. 26, p. 110–123. 

29. Ðvedas K. Nenuilstamas geografas (Rimantui Krupickui – 60 metø) / 

/ Geografijos metraðtis. – Vilnius, 2003, t. XXXVI (1), p. 284–285. 

30. Ðvedas K. Pedagoginiam darbui paðvæsti metai // Geografijos metraðtis. 

– Vilnius, 2001, t. XXXIV (1), p. 223. 

31. Trimonis E. Habilituotam daktarui Olegui Pustelnikovui – ðeðiasdeðimt 

metø // Geografijos metraðtis. – Vilnius, 2000, t. XXXIII, p. 487–488. 

32. Tutlys S. Puikø þmogø mums padovanojai // Tëviðkës gamta. – 2004, 

Nr. 2. 

33. Vaitekûnas S. A. J. Stanaièiui – 50 metø // Lietuvos TSR aukðtøjø 

mokyklø mokslo darbai. Geografija. – Vilnius : Mokslas, 1985, t. 21, 

p. 127–128. 

34. Þaneckienë D. Knyga gimë ir gyvena // Þemaitis. – 1993, lapkr. 17. 

152

60 YEARS FOR GEOGRAPHY CHAIRS IN VILNIUS 

PEDAGOGICAL UNIVERSITY 

Vilnius Pedagogical University started in autumn 1944, before the 

end of the Second World War. In the beginning of 1945 first chairs 

(departments) and faculties were founded. At that time two 

geographical chairs were established: Physical Geography – on 

February 1, 1945, and Economical Geography and Geology – on 

March 1, 1945. There was Geographical faculty till 1955 but later it 

was included into the Faculty of Natural Sciences, and both 

Geographical chairs merged together. In the year 2000 Geographical 

chair was restructured into two ones again: General Geography and 

Regional Geography. High profiled lecturers work in these chairs: 

four professors, six senior lecturers (docents), eight lecturers, seven 

junior lecturers and six laboratory assistants. 

For 60 years Geographical chairs of the VPU have been educating 

teachers of Geography in day-time and part-time (distant, or 

correspondence, studies) departments. During 1946-2004 3482 

Geography teachers have graduated the University (some of them 

also made a second speciality), among them – 1639 by 

correspondence courses. The day-time department graduated 1843 

teachers of Geography, 67 geographers-historians, 24 geographerseducationalists, 

210 geographers-biologists, and 1081 geographers— 

game-masters. 

Since 1989 teachers of Geography are being taught using new 

educational programs. They become Bachelors and Masters of 

Geography, a lot of teachers non-geographers come to University 

Extention courses to become Geography teachers. During last decade 

5 doctors graduated, still 3 graduate students seek for the doctor 

degree. 

Both Geography chairs of the VPU are the main forge of Geography 

teachers in Lithuania. Among Geography teachers with University 

education our geographers make 81.7% in towns and 61.3% in largest 

cities. In some districts (e.g. Akmenë, Jurbarkas, Kupiðkis, Molëtai, 

Skuodas) all Geography teachers are graduates of the VPU. 18 of 24 

Geography teachers of the highest rank of certification (so called 

experts) graduated VPU. 

A lot of our graduates work at universities, e.g. the chairman of 

the Senate of Klaipëda University prof. dr. St. Vaitekûnas; at Vilnius 

University – prof. dr. R. Þaromskis, docent J. Kunèinas; at VPU, in 

Geography chairs – docents: dr. R. Kontvainas, dr. S. Stanaitis (head 

153

of the Regional Geography chair), dr. D. Èesnavièius, lecturers dr. 

D. Prakapienë, dr. B. Petkevièienë, dr. V. Gerulaitis, dr. L. Olberkytë; 

in other chairs of the VPU – prof. dr. K. Milaðius, docents: dr. 

L. Meidus, dr. J. Mertinas, dr. R. Dadelienë, dr. L. Tubelis, dr. 

D. Radþiukynas, etc. 

Geography chairs take part in scientific researches. There are 

three directions: complex regional investigations in Physical 

Geography; investigations of the population and settlements of 

Lithuania; and investigations in education (teaching) process at schools 

and universities. Several administrative regions of Lithuania were 

examined, and common international project on competitiveness in 

a free market was performed together with scientists from Latvia, 

Poland and Byelorussia. Geographers of VPU take part in projects 

ordered by governmental and business enterprises. 

Very important sphere of work of our lecturers is to prepare 

manuals, methodics, new study programs for students. Such items 

are already performed in the fields of Population Geography, 

Meteorology and Climatology, Cartography, Environmental Control 

and Research, Topography, Information Technologies in Geography, 

etc. 

Geography chairs have tight links with schools in Vilnius and 

other towns, with research institutes (e.g. Institute of Geology and 

Geography), with other universities including foreign ones (Wroclaw, 

Daugavpils, Torun, Usti nad Labem, Erfurt, Gdansk, etc.). Lecturers 

of Geography chairs are members of different commissions 

(Certification, University Extinction), work as visiting lecturers at 

other universities and colleges, organize geographical competitions 

for schoolchildren, conferences. 

154

DIE LEHRSTÜHLE FÜR GEOGRAPHIE DER 

PÄDAGOGISCHEN UNIVERSITÄT VILNIUS 

WERDEN 60 JAHRE ALT 

Das Vilniusser Pädagogische Institut begann seine Tätigkeit kurz 

vor dem Ende des 2. Weltkrieges, im Herbst 1944. Anfang 1945 

entstanden die ersten Lehrstühle und Fakultäten. In diese Zeit fällt 

auch die Gründung von zwei geographische Richtung tragenden 

Lehrstühlen: am 1. Januar 1945 wurden der lehrstuhl für physikalische 

Geographie und am 1. März der lehrstuhl für ökonomische 

Geographie und Geologie gegründet. Bis 1955 bestand auch die 

Fakultät für Geographie, die später in die Geisteswissenschaftliche 

Fakultät integriert wurde. Beide Lehrstühle wurden auch zu einer 

Einheit. 2000 wurde der Lehrstuhl für Geographie in zwei Lehrstühle, 

d.h. in den Lehrstuhl für allgemeine Geographie und in den Lehrstuhl 

für Regionengeograhpie umgestaltet. Der Lehrerkorpus von den 

genannten lehrstühlen besteht aus hochqualifizierten Kollegen. 

Darunter gibt es drei habilitierte Dr. Prof., einen Prof Dr., sechs 

Doz.Dr., acht Lektoren Dr.und sieben Assistenten. In den 

o.e.Lehrtstühlen sind sechs Laboranten tätig. 

In 60 Jahren hat der Lehrstuhl für Geographie Geographielehrer 

sowohl in der Direktabteilung als auch in der Fernabteilung 

ausgebildet. In der Zeit von 1946 bis 2004 wurden 3482 

Geographielehrer mit Geograpie als Erstfach bzw. Zweitfach 

ausgebildet. Darunter wurden in der Direktabteilung 1843 und in 

der Femabteilung 1639 Lehrer vorbereitet. In der Fernabteilung 

bekamen ihre Ausbildung nur Geographielehrer und in der 

Direktabteilung Geographielehrer mit doppelter Fachrichtung. Es 

wurden 67 Lehrer für Geographie-Geschichte, 24 für Geographie- 

Pädagogik, 21 0 für Geographie-Biologie und 1081 für Geographie- 

Sport ausgebildet. 

1989 beginnt man mit der Ausbildung der Geographielehrer nach 

einem neuen Studienprogramm, das bis heute noch gültig ist. Zur 

Zeit werden die Geographen sowohl fern als auch direkt ausgebildet. 

Es werden Bakkalaureus-und Magisterstudenten ausgebildet, Lehrer 

umgeschult, auch Doktoranden mit der wissenschaftlichen Richtung 

Geographie ausgebildet. ln den letzten 10 Jahren haben 5 Doktoren 

promoviert, 3 studieren zur Zeit in der Doktorantur. 

Die Lehrstühle für Geographie (Lehrstuhl für die allgemeine 

Geographie und für Regionengeographie) stellen die wichtigste 

Ausbildungsstelle von Geographielehrem dar. In den Regionen der 

155

Republik machen die Absolventen dieser Lehrstühle 81,7 % und in 

den Großstädten 61,3 % unter den Geographen mit der 

Hochschulbildung aus. In einigen anderen Bezirken, wie z. B., in 

Akmenë, Jurbarkas, Kupiðkis, Molëtai, Skuodas und in einigen 

anderen wird Geographie nur von unseren Absolventen unterrichtet. 

Unsere Geographielehrer machen auch den größten Teil von den 

auf Prioritätsgrundlage attestierten Geographielehrern aus. Von den 

24 Lehrem-Experten sind sogar 18 Absolventen unserer lehrstühle. 

Ein beträchtlicher Teil unserer Absolventen ist an Universitäten 

tätig, besitztn wissenschftliche Grade und pädagogische Titel. Das 

sind der Senatsvorsitzende der Universität Klaipëda Prof. Dr. habil. 

St. Vaitekûnas, an der Vilniusser Universität sind Prof. Dr. Habil 

R. Þaromskis, Doz. Dr. J. Kunèinas , an der Pädagogischen Universitüt 

am Lehrstuhl für allgemeine Geographie Doz. Dr. R. Kontvainas, Dr. 

D. Prakapienë, Dr. B. Petkevièienë, im Lehrstuhl für 

Regionengeographie der Lehrstuhlleiter Doz. Dr. S. Stanaitis, Doz. 

Dr. D. Èesnavièius, Dr. V. Gerulaitis, Dr. L. Olberkytë. An anderen 

Lehrstühlen unserer Universitat arbeiten Prof. Dr. habil. K. Milaðius, 

Doz. Dr. L. Meidus, Doz. Dr. J. Mertinas, Doz. Dr. R. Dadelienë, Doz. 

Dr. L. Tubelis, Doz. Dr. D. Radþiukynas u. a. 

Einen festen Bestandteil bei der Tätigkeit eines Lehrstuhls bildet 

die wissenschaftliche und die methodische Forschungsarbeit. In der 

betreffenden Zeitperiode haben sich im Lehrstuhl drei 

Forschungsrichtungen herausgebildet. Das sind komplexe regionale 

Forschungen auf dem Bereich der Naturgeographie, Forschungen 

von Einwohnern und Städten Litauens und methodische Forschungen 

des Lernprozess in der Mittelschule und an der Universität. 

Nach der Wiederherstellung der Unabhängigkeit Litauens sind 

die Forschungsrichtungen und ihr Umfang bedeutend breiter 

geworden. Es wurden komplexe geographische Forschungen von 

einigen Verwaltungsbezirken durchgeführt, die in geographischen 

Studien als Monographien verallgemeinert wurden. Man hat auch 

an dem internationalen Forschungsprojekt Konkurenzfähigkeit von 

Regionen beim Übergang zur Marktwirtschaft teilgenommen. An 

diesem Projekt nahmen Wissenschaftler aus Lettland, Polen, Litauen 

und Weißrußland teil. Es wird gleichzeitig auch an Projekten 

gearbeitet, die von Wirtschaftsinstitutionen in Auftrag gegeben 

werden. 

Einen wichtigen Arbeitsbereich der Geographiekollegen bilden: 

Anfertigung von Lehrwerken, Lehrmaterialien und methodischen 

Ausarbeitungen, Zusammenstellung von neuen Studien-und 

156

Fachprogrammen. Es sind Lehrwerke und methodische Hilfen für 

verschiedene geographische Fächer ausgearbeitet worden, solche 

wie Einwohnergeographie, Klimatologie, Kartographie, Umweltschutz, 

Topographie, Umweltschutzmethodik, Datentechnologien beim 

Erlernen der Geographie u.a. 

Die Lehrstühle für Geographie arbeiten aufs engste mit 

allgemeinbildenden Mittelschulen der Stadt Vilnius und einiger 

Bezirke, mit Forschungsinstitutionen ( Institute für Geologie und 

Geographie u.a.), mit Universitäten Litauens und des Auslands( 

Wroclaw, Daugpill, Torun, Usti nad Labem, Erfurt, Gdansk, u.a.) 

zusammen. Kollegen der Lehrstühle sind Mitglieder der Expertenund 

Eignungskommissionen, halten Vorlesungen in den 

Weiterbildungskursen, in den Umschulungskursen, veranstalten 

Geographieolympiaden. Es ist auch zu bemerken, daß planmäßig 

republikanische und internationale wissenschaftliche, wissenschaftlichmethodische 

Konferenzen durchgeführt werden, an denen sich die 

Kollegen der Lehrstühle aktiv beteiligen und Gastteilnehmer an den 

außerhalb organisierten Konferenzen sind. 

Unsere Zukunft verbinden wir mit nicht weniger wichtigen Arbeiten, 

die auf noch bessere Ausbildung von Bakalaureusstudenten, Magister 

und Geographielehrer für die allgemeinbildende Mittelschule 

gerichtet sind. 

157

ÊÀÔÅÄÐÀÌ ÃÅÎÃÐÀÔÈÈ 

ÂÈËÜÍÞÑÑÊÎÃÎ ÏÅÄÀÃÎÃÈ×ÅÑÊÎÃÎ 

ÓÍÈÂÅÐÑÈÒÅÒÀ 60 ËÅÒ 

Åù¸ ïåðåä êîíöîì âòîðîé ìèðîâîé âîéíû – îñåíüþ 1944 ãîäà 

íà÷àë ðàáîòó Âèëüíþññêèé ãîñóäàðñòâåííûé ïåäàãîãè÷åñêèé 

èíñòèòóò. Óæå â íà÷àëå 1945 ãîäà ñîçäàâàëèñü êàôåäðû è 

ôàêóëüòåòû. Â ýòî æå âðåìÿ áûëè îáðàçîâàíû è äâå êàôåäðû 

ãåîãðàôè÷åñêîãî íàïðàâëåíèÿ. Òàê, ñ 1 ôåâðàëÿ 1945 ãîäà íà÷àëà 

ðàáîòó êàôåäðà Ôèçè÷åñêîé ãåîãðàôèè, à ÷åðåç ìåñÿö – ñ 1 ìàðòà - 

êàôåäðà Ýêîíîìè÷åñêîé ãåîãðàôèè è ãåîëîãèè. Äî 1955 ãîäà 

äåéñòâîâàë è ôàêóëüòåò Ãåîãðàôèè, êîòîðûé ïîçæå áûë îáúåäèí¸í 

ñ ôàêóëüòåòîì Åñòåñòâåííûõ íàóê, à îáå ãåîãðàôè÷åñêèå êàôåäðû 

ñëèëèñü â îäíó - êàôåäðó Ãåîãðàôèè. Â 2000 ãîäó îíà áûëà 

ðåîðãàíèçîâàíà â äâå: êàôåäðó Îáùåé ãåîãðàôèè è êàôåäðó 

Ðåãèîíàëüíîé ãåîãðàôèè. Â îáîèõ êàôåäðàõ ðàáîòàþò 

âûñîêîêâàëèôèöèðîâàííûå ïðåïîäîâàòåëè. Èõ ñîñòàâëÿþò òðè 

ãàáèë. äîêòîðà íàóê – ïðîôåññîðà, îäèí äîêòîð - ïðîôåññîð, øåñòü 

äîêòîðîâ – äîöåíòîâ, âîñåìü äîêòîðîâ –ëåêòîðîâ è ñåìü àññèñòåíòîâ. 

Âñïîìîãàòåëüíûé ïåðñîíàë ñîñòàâëÿþò øåñòü ëàáîðàíòîâ. 

Â òå÷åíèè 60 ëåò êàôåäðà Ãåîãðàôèè ÂÏÓ ãîòîâèëà ó÷èòåëåé 

ãåîãðàôèè íà äíåâíîì è çàî÷íîì îòäåëåíèÿõ. Âñåãî â òå÷åíèå 1946- 

2004 ã.ã. áûëè ïîäãîòîâëåíî 3482 ó÷èòåëÿ ãåîãðàôèè, â äèïëîìàõ 

êîòîðûõ áûëà çàïèñü ëèøü ñïåöèàëüíîñòü «ãåîãðàôèÿ», ëèáî 

«ãåîãðàôèÿ» êàê ïåðâàÿ ñïåöèàëüíîñòü. Ñðåäè âûïóñíèêîâ äíåâíîãî 

îòäåëåíèÿ ÷èñëèòñÿ 1843 ó÷èòåëÿ, ñðåäè çàî÷íèêîâ – 1639 ó÷èòåëåé. 

Íà çàî÷íîì îòäåëåíèè âñ¸ âðåìÿ ïîäãîòàâëèâàëèñü ëèøü ó÷èòåëÿ 

ãåîãðàôèè, à íà äíåâíîì – â îñíîâíîì ó÷èòåëÿ øèðîêîãî ïðîôèëÿ, 

ò.å. ó÷èòåëÿ ãåîãðàôèè ñî âòîðîé ñïåöèàëüíîñòüþ. Òàêèì îáðàçîì, 

ñðåäè âûïóñêíèêîâ äíåâíîãî îòäåëåíèÿ áûëî ïîäãîòîâëåíî 67 

ó÷èòåëåé ïî ñïåöèàëüíîñòÿì ãåîãðàôèè-èñòîðèè, 24 – ãåîãðàôèèïåäàãîãèêè, 

210 – ãåîãðàôèè-áèîëîãèè è 1081 – ãåîãðàôèèôèçè÷åñêîãî 

âîñïèòàíèÿ. 

Ñ 1989 ãîäà ó÷èòåëÿ ãåîãðàôèè ïîäãîòàâëèâàþòñÿ ïî íîâûì 

ó÷åáíûì ïðîãðàìàì. Â íàñòîÿùåå âðåìÿ èõ ïîäãîòîâêà âåä¸òñÿ íà 

äíåâíîì è çàî÷íîì îòäåëåíèÿõ. Ïîäãîòàâëèâàþòñÿ áàêàëàâðû, 

ìàãèñòðû, ïåðåêâàëèôèöèðóþòñÿ ó÷èòåëÿ, ïîäãîòàâëèâàþòñÿ 

âûñîêîêâàëèôèöèðîâàííûå ñïåöèàëèñòû – äîêòîðà íàóê 

ãåîãðàôè÷åñêîãî è ñîöèàëüíîãî íàïðàâëåíèé. Çà ïîñëåäíèå 10 ëåò 

ïîäãîòîâëåíî ïÿòü äîêòîðîâ íàóê, òðè îáó÷àþòñÿ â äîêòîðàíòóðå. 

Êàôåäðû Îáùåé è Ðåãèîíàëüíîé ãåîãðàôèè ÿâëÿþòñÿ ãëàâíîé 

158

êóçíèöåé ïîäãîòîâêè ó÷èòåëåé ãåîãðàôèè â Ëèòâå. Âîñïèòàííèêè 

îáåèõ êàôåäð ñîñòàâëÿþò 81,7% ó÷èòåëåé ãåîãðàôèè ñ âûñøèì 

îáðàçîâàíèåì â ðàéîíàõ è 61,3 % - â áîëüøèõ ãîðîäàõ. Ëèøü íàøè 

âîñïèòàíèêè ïðåïîäàþò ãåîãðàôèþ â Àêìÿíñêîì, Þðáàðêñêîì, 

Êóïèøêñêîì, Ìîëåòñêîì, Ñêóîäàñêîì è â íåêîòîðûõ äðóãèõ 

ðàéîíàõ. Áîëüøèíñòâî íàøèõ âîñïèòàííèêîâ íàõîäèòñÿ è ñðåäè 

àòåñòîâàííûõ ïðèîðèòåòíûì ñïîñîáîì ó÷èòåëåé ãåîãðàôèè. Òàê, 

äàæå 18 èç 24 ýêñïåðòîâ ÿâëÿþòñÿ âîñïèòàííèêàìè íàøèõ êàôåäð. 

Ðÿä âîñïèòàííèêîâ êàôåäð ðàáîòàþò â óíèâåðñèòåòàõ, èìåþò 

íàó÷íûå è ïåäîãîãè÷åñêèå çâàíèÿ. Ñðåäè íèõ – ãàáèë. äîêò. ïðîô. 

Ñ. Âàéòåêóíàñ (Êëàéïåäñêèé óíèâåðñèòåò), ãàáèë. äîêò. ïðîô. 

Ð. Æàðîìñêèñ è äîöåíò Þ. Êóí÷èíà (Âèëüíþññêèé óíèâåðñèòåò), 

íà êàôåäðå Îáùåé ãåîãðàôèè ÂÏÓ ðàáîòàþò äîêòîð, äîö. 

Ð. Êîíòâàéíàñ, äîêòîð Ä. Ïðàêàïåíå è äîêòîð Á. Ïÿòêÿâè÷åíå. Íà 

êàôåäðå Ðåãèîíàëüíîé ãåîãðàôèè ðàáîòàþò çàâ. êàôåäðîé äîêòîð, 

äîö. Ñ. Ñòàíàéòèñ, äîêòîð, äîö. Ä. ×åñíàâè÷þñ, äîêòîð 

Â. Ãåðóëàéòèñ, äîêòîð Ë. Îëüáåðêèòå. Íà äðóãèõ êàôåäðàõ íàøåãî 

óíèâåðñèòåòà ðàáîòàþò ãàáèë. äîêòîð ïðîô. Ê. Ìèëàøþñ, äîêòîð, 

äîö. Ë. Ìåéäóñ, äîêòîð, äîö. Þ. Ìåðòèíàñ, äîêòîð, äîö. 

Ð. Äàäåëåíå, äîêòîð, äîö. Ë. Òóáÿëèñ, äîêòîð, äîö. Ä. Ðàäæþêèíàñ 

è äð. 

Íåîòúåìëåìîé ñôåðîé äåÿòåëüíîñòè êàôåäð ÿâëÿåòñÿ íàó÷íàÿ è 

ìåòîäè÷åñêî-èññëåäîâàòåëüñêàÿ ðàáîòà. Â òå÷åíèè 60 ëåò íà 

êàôåäðàõ ñôîðìèðîâàëèñü 3 íàïðàâëåíèÿ èññëåäîâàíèé. Ýòî 

êîìïëåêñíûå-ãåîãðàôè÷åñêèå èññëåäîâàíèÿ ðåãèîíîâ Ëèòâû, 

èññëåäîâàíèÿ íàñåëåíèÿ è ïîñåëåíèé Ëèòâû, à òàêæå ìåòîäè÷åñêèå 

èññëåäîâàíèÿ ó÷åáíîãî ïðîöåññà â îáùåîáðàçîâàòåëüíûõ è âûñøèõ 

ó÷åáíûõ çàâåäåíèÿõ. 

Ïîñëå âîññòàíîâëåíèÿ íåýàâèñèìîñòè Ëèòâû îáëàñòü è îáú¸ìû 

íàó÷íûõ èññëåäîâàíèé ðàñøèðèëèñü. Âûïîëíåííûå êîìïëåêñíûå 

ãåîãðàôè÷åñêèå èññëåäîâàíèÿ îáîáùåíû â ãåîãðàôè÷åñêèõ èýäàíèÿõ 

ìîíîãðàôè÷åñêîãî õàðàêòåðà. Ïðèíèìàëîñü ó÷àñòèå â èññëåäîâàíèè 

ìåæäóíàðîäíîãî ìàñøòàáà «Êîíêóðåíòíîñïîñîáíîñòü ðåãèîíîâ ïðè 

ïåðåõîäå â ðûíî÷íóþ ýêîíîìèêó». Â èññëåäîâàíèÿõ ó÷àñòâîâàëè 

ó÷¸íûå Ëàòâèè, Ïîëüøè, Ëèòâû è Áåëàðóñè. Âûïîëíÿþòñÿ 

ïðîåêòíûå ðàáîòû ïî çàêàçàì àäìèíèñòðàòèâíî-ïðîèçâîäñòâåííûõ 

ó÷ðåæäåíèé. 

Âàæíîå ìåñòî â ðàáîòå ïðåïîäîâàòåëåé êàôåäð çàíèìàåò 

ïîäãîòîâêà ó÷åáíèêîâ, ó÷åáíûõ è ó÷åáíî-ìåòîäè÷åñêèõ ïîñîáèé 

äëÿ ñòóäåíòîâ óíèâåðñèòåòà, ñîñòàâëåíèå íîâûõ ó÷åáíûõ ïðîãðàìì, 

ïðîãðàìì îòäåëüíûõ ó÷åáíûõ ïðåäìåòîâ. Ïîäãîòîâëåíû è âûïóùåíû 

159

ó÷åáíèêè è ìåòîäè÷åñêèå ïîñîáèÿ, êîòîðûå ïðåäíàçíà÷åíû äëÿ ðÿäà 

ãåîãðàôè÷åñêèõ äèñöèïëèí, òàêèõ êàê ãåîãðàôèÿ íàñåëåíèÿ, 

êëèìàòîëîãèÿ, êàðòîãðàôèÿ, îõðàíà ïðèðîäû, òîïîãðàôèÿ, ìåòîäèêà 

èññëåäîâàíèÿ îêðóæàþùåé ñðåäû, èíôîðìàöèîííûå òåõíîëîãèè ïðè 

îáó÷åíèè ãåîãðàôèè è äð. 

Êàôåäðû ãåîãðàôèè ïîääåðæèâàþò òåñíóþ ñâÿçü ñ 

îáùåîáðàçîâàòåëüíûìè øêîëàìè ã. Âèëüíþñà è íåêîòîðûõ 

àäìèíèñòðàòèâíûõ ðàéîíîâ, ñ íàó÷íûìè ó÷ðåæäåíèÿìè (èíñòèòóò 

Ãåîëîãèè è ãåîãðàôèè è äð.), óíèâåðñèòåòàìè Ëèòâû è çàðóáåæíûìè 

óíèâåðñèòåòàìè (Âðîöëàâñêèé, Äàóãàâïèëñêèé, Òîðóíñêèé, Óñòè 

íàä Ëàáåì, Ýðôóðòñêèé, Ãäàíüñêèé è äð.). Ñîòðóäíèêè êàôåäð 

ó÷àñòâóþò â ðàáîòå ýêñïåðòíûõ êîìèññèé è êîìèññèè ïî 

êâàëèôèêàöèè ó÷èòåëåé, ÷èòàþò ëåêöèè íà êóðñàõ ïî ïîâûøåíèþ 

êâàëèôèêàöèè ó÷èòåëåé ãåîãðàôèè, îðãàíèçóþò îëèìïèàäû ïî 

ãåîãðàôèè. Ïðèìå÷àòåëüíî è òî, ÷òî ñèñòåìàòè÷åñêè îðãàíèçóþòñÿ 

ìåæäóíàðîäíûå è ðåñïóáëèêàíñêèå íàó÷íûå, à òàêæå íàó÷íîìåòîäè÷åñêèå 

êîíôåðåíöèè. Ïðåïîäîâàòåëè êàôåäð àêòèâíî 

ïðèíèìàþò ó÷àñòèå è íà êîíôåðåíöèÿõ, îðãàíèçóåìûõ äðóãèìè 

íàó÷íûìè è ó÷åáíûìè çàâåäåíèÿìè. 

Â ïåðñïåêòèâå íàñ æäóò íå ìåíåå âàæíûå ðàáîòû, êîòîðûå 

ïîçâîëÿò áîëåå ïðîôåññèîíàëüíî ãîòîâèòü áàêàëàâðîâ è ìàãèñòðîâ 

– ó÷èòåëåé ãåîãðàôèè äëÿ îáùåîáðàçîâàòåëüíîé øêîëû. 

160

60-LECIE KATEDRY GEOGRAFII OGÓLNEJ 

WILEÑSKIEGO UNIWERSYTETU 

PEDAGOGICZNEGO 

W Europie trwaùa jeszcze II wojna úwiatowa, a juý w 1944 r. otworzyù 

swe podwoje Wileñski Pañstwowy Instytut Pedagogiczny. Na 

poczàtku 1945 r. zaczêto zakùadaæ katedry i wydziaùy. Wówczas teý 

powstaùy dwie katedry: 1 lutego 1945 r. – Katedra Geografii Fizycznej 

oraz 1 marca – Katedra Geografii Ekonomicznej i Geologii. 

Wydziaù Geografii istniaù do 1955 r., potem poùàczono go z Wydziaùem 

Przyrodniczym. W 2000 r. Wydziaù Geografii zostaù zreorganizowany, 

odtàd funkcjonujà dwie katedry: Katedra Geografii Ogólnej 

i Katedra Geografii Regionalnej. Wykùadowcy tu zatrudnieni odznaczajà 

siê wysokimi kwalifikacjami. Pracujà u nas trzej doktorzy 

habilitowani, 15 doktorów, 7 asystentów, 6 laborantów; wiele osób z 

kadry wykùadowczej posiada tytuùy profesorów i docentów. 

Juý od 60 lat Katedry przygotowujà nauczycieli geografii. Sà studia 

stacjonarne i zaoczne. Od 1946 r. do 2004 r. przygotowano 3482 

nauczycieli geografii, w tym 1843 osoby ukoñczyly studia stacjonarne, 

zaú 1639 osób – zaoczne. Na studiach stacjonarnych mùodzieý 

uzyskuje nie tylko dyplomy nauczycieli geografii; studenci majà moýliwoúæ 

zdobycia jednoczeúnie drugiej specjalnoúci. Przygotowano juý 

67 nauczycieli geografii i historii, 24 – geografii i pedagogiki, 210 – 

geografii i biologii, 1081 – geografii i wychowania fizycznego. 

Od 1989 r. realizowane sà nowe programy ksztaùcenia nauczycieli 

geografii. Istniejà studia licencjackie, magisterskie i doktoranckie, w 

ciàgu dziesiêciu lat 5 osób obroniùo rozprawy naukowe, dalsze 3 osoby 

kontynuujà studia doktoranckie. 

Katedry Geografii Wileñskiego Uniwersytetu Pedagogicznego to 

gùówna kuênia nauczycieli geografii na Litwie. Wychowankowie uczelni 

stanowià 81,7 proc. ogólnej liczby nauczycieli geografii. W 

duýych miastach ten odsetek wynosi 61,3 proc., natomiast w niektórych 

rejonach caùa kadra nauczycieli geografii to wychowankowie naszej 

uczelni. 

Wielu naszych wychowanków pracuje obecnie w charakterze 

nauczycieli akademickich. Profesor Stasys Vaitekûnas jest przewodniczàcym 

Senatu Uniwersytetu w Kùajpedzie; profesor Rimas Þaromskis, 

docent Jurgis Kunèinas wykùadajà na Uniwersytecie Wileñskim. 

W Wileñskim Uniwersytecie Pedagogicznym pracujà doc. Dr. Rimantas 

Kontvainas, dr. Dalia Prakapienë, dr. Birutë Petkevièienë, 

161

doc. dr. Saulius Stanaitis, doc. dr. Darius Èesnavièius, dr. Virginijus 

Gerulaitis, dr. Loreta Olberkytë. 

Pracownicy Katedr prowadzà takýe pracê naukowà i naukowobadawczà 

wedùug trzech kierunków: kompleksowe regionalne badania 

w dziedzinie geografii fizycznej (przyrodniczej), badania w dziedzinie 

geografii ludnoúci i miejscowoúci Litwy, badania procesu 

ksztaùcenia w szkoùach ogólnoksztaùcàcych i na uniwersytecie. 

Po odzyskaniu przez Litwê niepodlegùoúci, rozszerzyùy siê kierunki 

i zakres badañ naukowych; prowadzone sà kompleksowe geograficzne 

badania regionów kraju, prace projektowe, które zlecajà jednostki 

administracyjne i produkcyjne. 

Waýnà dziedzinà pracy kadry wykùadowczej jest przygotowanie 

podrêczników dla szkóù, pomocy dla studentów uniwersytetu, nowych 

programów studiów. W przygotowaniu znajdujà siê podrêczniki i programy 

z geografii zaludnienia, klimatologii, kartografii, ochrony przyrody 

i inne. Katedry Geografii naszej uczelni wspóùpracujà ze szkoùami 

ogólnoksztaùcàcymi, pokrewnymi placówkami w kraju i za granicà, 

takimi jak Uniwersytet Wrocùawski, Uniwersytet Toruñski, Uniwersytet 

Gdañski, Uniwersytet Daugavpiùski, Uniwersytet Usti nad Elbà, 

Uniwersytet Erfurcki i innymi zakùadami naukowymi. 

Wykùadowcy Katedr Geografii uczestniczà w pracach komisji ekspertów, 

komisji ds. kwalifikacji nauczycieli, wykùadajà na kursach 

podnoszenia kwalifikacji dla pedagogów, organizujà uczniowskie olimpiady 

geograficzne. Uczestniczà oni w konferencjach naukowych, 

sami organizujà naukowe konferencje krajowe i miêdzynarodowe. W 

perspektywie czeka dalsza praca, która zagwarantuje przygotowanie 

bakaùarzy i magistrów – wysoko wykwalifikowanych przyszùych nauczycieli 

geografii. 

162

163

164 

UDK 378.6:91(474.5)(091) 

Ge257 

GEOGRAFIJOS STUDIJOMS VILNIAUS PEDAGOGINIAME UNIVERSITETE – 

60 METØ. Vilnius : VPU, 2005. – 164 p. 

Knygoje papasakota Vilniaus pedagoginio universiteto Geografijos katedrø 60-ties 

metø istorija, kuri puikiai atspindi ir visà sudëtingà universiteto septyniasdeðimties 

metø kelià. Joje prisimenami sunkûs katedrø kûrimosi ir pirmøjø Lietuvos geografijos 

mokytojø rengimo þingsniai po karo. Su pagarba minimi pirmieji katedrø vedëjai ir 

dëstytojai. 

ISBN 9955-516-95-X 

GEOGRAFIJOS STUDIJOMS 

VILNIAUS PEDAGOGINIAME UNIVERSITETE – 60 METØ 

Redagavo Leta Jurgaitienë 

Maketavo Laura Barisienë 

Virðelio dailininkë Eglë Varankaitë 

SL 605. 20,75 sp. l. Tir. 300 egz. Uþsak. Nr. 05-021 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, 

Studentø g. 39, LT–08106 Vilnius 

Spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius 

Kaina sutartinë

60 metų - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis universitetas

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?