vilniaus pedagoginio universiteto 2002 m. veiklos apžvalga

VILNIAUS PEDAGOGINIO 

UNIVERSITETO 

2002 M. VEIKLOS APŽVALGA 

Praneðëjas rektorius Antanas Pakerys 

Vilnius 2003 

1

2 

© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2003

BENDROJI APŽVALGA 

Nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, pagal 

kurias keitėsi reikalavimai moksliniam ir pedagoginiam personalui, kiek kitaip 

nusakoma studijų apimtis ir kt. Pagal šias Įstatymo pataisas aukštosios mokyklos 

buvo įpareigotos iki liepos 1 d. pateikti Seimui pataisytus universitetų statutus. 

Tačiau 2002 m. liepos 5 d. Aukštojo mokslo įstatymas dar kartą pakeistas 

(buvo ketinama keisti nemažą dalį straipsnių, bet dėl laiko stokos priimti tik tie 

straipsniai, kurie reglamentuoja naują studijų įmokų sistemą). Be to, 2002 m. 

priimtas naujas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame plačiau apibrėžiama mokslo 

ir studijų institucijų veikla (Įstatymas įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 1 d.). 

Universiteto Senatas sudarė darbo grupę, kuri 2002 m. rudenį parengė statuto 

pataisas. Tačiau jos dar nebuvo svarstytos ir teiktos Seimui, nes, kaip žinome, 

Seimas vėl pradėjo svarstyti vasarą atidėtas įstatymų pataisas. Nuolatinė 

įstatymų ir nutarimų kaita labai stabdo Universiteto veiklą, įvairių nuostatų ir 

perspektyvinių planų rengimą. Dažnai girdime priekaištų, kad aukštosios mokyklos 

neturi aiškių tolesnės veiklos, specialistų rengimo vizijų, neteikia detalių 

plėtros planų, prieš dvejus metus neskelbia priėmimo taisyklių ir pan. Tačiau 

prisiminus, kaip 2002 m. vasarą, studentų priėmimo įkarštyje, buvo keičiamas 

Įstatymas, kaip pavėluotai buvo tvirtinamas studentų priėmimo kontingentas, 

labai sunku kalbėti apie kokį nors pastovumą, planingumą (plačiau apie tai 

žr. Studijų skyriaus ataskaitoje). 

Atsižvelgiant į Aukštojo mokslo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, 

Vyriausybės nutarimus, 2002 m. Universitete vyko nemaža permainų: kitaip 

buvo skirstomos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Universiteto gaunamas 

lėšas už studijų paslaugas), mokslo ir pedagoginį personalą atestavo ir konkursus 

vykdė mokslo krypčių komisijos, naujai išrinkti fakultetų dekanai ir 

katedrų vedėjai buvo tvirtinami Senate, tikslinami įvairūs mokslo ir studijų 

nuostatai ir kt. 

Valstybės biudžeto subsidijos mokslui ir studijoms pagal 2002 m. sausio 1 

d. įsigaliojusias Aukštojo mokslo įstatymo pataisas buvo skiriamos bendra suma: 

paprastosios išlaidos (neišskiriant lėšų darbo užmokesčiui) ir valstybės 

investicijų programoje numatyti valstybės biudžeto asignavimai nepaprastosioms 

išlaidoms. 2002 m. mūsų Universitetui skirta 21 mln. 643 tūkst. Lt paprastosioms 

išlaidoms (iš jų 4 mln. 840 tūkst. Lt – stipendijoms). Be to, pernai papildomai 

gauta 2 mln. 580 tūkst. Lt tikslinėms programoms (iš jų 646 tūkst. Lt – 

pastatams atnaujinti, 290 tūkst. Lt – įrangai įsigyti). 

2002 m. Universitetas surinko 12 mln. 141 tūkst. Lt už teikiamas paslaugas 

(šios lėšos pagal Valstybės biudžeto įstatymą ir Aukštojo mokslo įstatymą taip 

3

pat pervedamos į valstybės biudžetą, o vėliau grąžinamos Universitetui). 

Taigi 2002 m. Universitetas disponavo daugiau kaip 36 mln. Lt. Siekiant 

tikslingiau paskirstyti gaunamas lėšas, pakeista išlaidų sąmatos sudarymo metodika. 

Pagal prorektoriaus V. Bernoto parengtą metodiką didžioji dalis biudžeto 

subsidijų skirta darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, stipendijoms, 

bet dalis paprastųjų išlaidų (2,5 mln. Lt) – komunalinėms paslaugoms, 

prekėms. Trūkstamos lėšos mokslinio, pedagoginio, pagalbinio personalo atlyginimams 

buvo proporcingai skiriamos iš studijų mokesčių. Tuo siekta dviejų 

tikslų: pirma, skatinta geriau surinkti planuotus mokesčius, antra, norėta parodyti, 

kad pedagoginiam ir pagalbiniam personalui atlyginama už darbą su studentais, 

mokančiais už studijas. 

Kaip žinome, nuo pereitų metų rudens į dienines studijas priimta maždaug 

pusantro karto daugiau studentų negu užpernai. Trečdalis šių studentų mokėjo 

po 500 Lt už semestrą. Kitą trūkstamų lėšų dalį Seimas per Švietimo ir mokslo 

ministeriją skyrė papildomai (mūsų Universitetui teko 461 tūkst. Lt). Be to, 

informatikos specialistų rengimui 2002 m. gauta papildomai daugiau kaip 100 

tūkst. Lt. 

Mūsų Universitetas vienas pirmųjų 2002 m. pradėjo mokėti doktorantams 

ne atlyginimą, o stipendijas (Vyriausybės nutarimu tai buvo įteisinta tik rugsėjo 

mėn.). Dėl šių veiksmų Universitetas sutaupė per 300 tūkst Lt socialinio draudimo 

lėšų. 

Nauja planavimo metodika pasiteisino ir kitu atžvilgiu. 2002 m. sutaupytas 

1.8 programos lėšas galėjome perkelti į 2003 m., kurie finansiškai taip pat nėra 

lengvi. 

Kaip matyti iš vyr. buhalterės V. Gulbinienės pateiktų lentelių ir schemų, 

kasmet didėja Universiteto pajamos už teikiamas paslaugas. 

Iš esmės tokia pati Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos skaičiavimo metodika 

taikyta skirstant ir 2003 m. lėšas (kiek pasikeitė mokslinės veiklos vertinimo 

kriterijai ir finansavimas, apie kurį bus užsimenama vėliau). 

Pedagoginis ir mokslinis personalas 2002 m. kito mažai. Dėl prasto finansavimo 

ypač nukenčia mokslinės laboratorijos ir institutai. Jau treti metai nuolat 

užimtų mokslo darbuotojų etatų yra nedaug. Dalis mokslininkų dirba pagal 

autorinio darbo sutartis arba eina pareigas ne visus mėnesius. Pastovesnė yra 

pedagoginio personalo sudėtis. Tačiau ji kelia tam tikrą susirūpinimą. Mažėja 

aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų (profesorių, habilituotų daktarų): 2000 

m. jų buvo 12,6 proc., 2001 m. – 10,8 proc., 2002 m. – 9,8 proc. Svyruoja visų 

mokslininkų (t. y. turinčių mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus) santykinis 

skaičius: 2000 m. jų buvo 62,9 proc., 2001 m. – 63,8 proc., 2002 m. – 60,6 proc. 

Kiek džiugesnis rodiklis – vidutinis pedagoginio personalo amžius: daugelyje 

4

fakultetų 2002 m. dėstytojai buvo šiek tiek jaunesni negu 2001 m. 

2002 m. Lituanistikos fakulteto mokslininkė V. Balsevičiūtė-Šlekienė apgynė 

habilituoto daktaro disertaciją (be to, mūsų Universitete habilituoto daktaro 

laipsnis suteiktas Lenkijos Plocko nevalstybinės aukštosios mokyklos kancleriui 

dr. Z. P. Kruševskiui), 20 doktorantų apgynė daktaro disertacijas (2001 m. 

apginta 31 daktaro disertacija). 

Fizinių mokslų profesoriaus pedagoginis vardas suteiktas Algebros ir skaičių 

teorijos katedros vedėjui Romanui Januškevičiui; 7 mokslininkams suteikti 

docentų pedagoginiai vardai. 

Pagal Aukštojo mokslo įstatymą profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkai, 

įvykdę habilitacijai keliamus reikalavimus; habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė. 

Deja, jau antrus metus delsiama – ligi šiol habilitacijos tvarka nėra 

patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Parengtas nutarimo projektas taisytinas, nes 

jame nurodoma, kad „habilitacijos procedūra atliekama atitinkamos krypties 

mokslinius tyrimus vykdančių universitetų, mokslo institutų, universiteto mokslo 

institutų, mokslo įstaigų (toliau – institucijos) senatų (tarybų), kurių sudėtyje 

yra ne mažiau kaip penki tos mokslo krypties mokslininkai, užimantys profesoriaus 

ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, sudarytose komisijose“. Tokio 

reikalavimo negalės įvykdyti daugelis universitetų senatų (tarybų). Keista, 

kad habilitacijos komisijose pakaks trijų tos mokslo krypties mokslininkų. Į 

tai esame atkreipę šio dokumento rengėjų dėmesį 2002 m. gruodžio mėn. Senato 

posėdyje teiktomis pastabomis. Nutarimo projekte keliami nepamatuotai 

aukšti reikalavimai ir komisijų nariams, ir habilitacijos pretendentams. Mokslo 

ir studijų įstatyme, Aukštojo mokslo įstatyme nurodoma, kad mokslininkai privalo 

skelbti savo darbus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. O Vyriausybės 

nutarimuose bei jų projektuose daug kur reikalaujama tam tikro publikacijų 

skaičiaus leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto duomenų 

bazes, arba pripažintuose Lietuvos mokslo leidiniuose. 

Kadangi 2003 m. valstybės biudžeto dalis, skiriama universitetų mokslui 

(apie 50 mln. Lt), buvo dalijama pagal 2002 m. ir ankstesnių metų mokslinės 

veiklos rezultatus, verta atkreipti mūsų visų dėmesį į tai, kad pernai geriausiai 

įvertinti Universiteto humanitariniai ir socialiniai mokslai ir daug prasčiau – 

fiziniai mokslai. 

Kaskart vis daugiau lėšų Lietuvoje skirstoma pagal įvairias mokslo programas 

(įskaitant ir tarptautinius mokslo projektus). Ateityje dar svarbesnis bus 

mokslininkų aktyvumas siekiant gauti lėšų iš įvairių Europos Sąjungos struktūrinių 

fondų. Kaip matyti iš Mokslo skyriaus pateiktos ataskaitos, Universiteto 

mokslininkų darbai pernai buvo dažniausiai kukliai finansuojami Lietuvos institucijų. 

5

Remiantis 2001 m. kovo 21 d. Vyriausybės nutarimu ir Universiteto Senato 

patvirtintais atestavimo bei konkursų nuostatais, 2002 m. nemažai daliai atestuotų 

lektorių, docentų, profesorių buvo šiek tiek padidintas atlyginimas. 

Studijų kokybė pabrėžiama dažnoje mokslininkų ir studentų konferencijoje. 

Kaip žinome, studijų sėkmė priklauso nuo įvairių veiksnių: studijų programų, 

dėstytojų kvalifikacijos, studentų pasirengimo ir kt. 

Nors įvairiuose renginiuose ir dokumentuose (Švietimo gairių projekte, Europos 

ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų išvadose ir 

kt.) reiškiamas nepasitenkinimas aukštojo mokslo (ypač mokytojų rengimo) reformos 

sparta, derėtų prisiminti, kad, pavyzdžiui, mūsų Universitete per pastaruosius 

dešimt metų sukurta keliolika visiškai naujų studijų programų, tokių, kaip antai: 

etika, katalikų tikyba, filosofija, socialiniai mokslai, psichologija, socialinė pedagogika, 

sveikos gyvensenos pedagogika, ekonomikos ir verslo pagrindai, dailė, gamta, 

informatika, taikomoji kompiuterija ir kt. Kažkodėl aukštojo mokslo reformos 

strategai paprastai stengiasi nematyti šių permainų. 

Nemaža dalis studijų programų ekspertuota ir akredituota. Didesnį rūpestį 

kelia tos studijų programos, kurios buvo neakredituotos ar akredituotos laikinai. 

Mūsų žiniomis, visi fakultetai yra pateikę patobulintas studijų programas 

naujai ekspertizei. 

2002 m. išleistas antrosios studijų pakopos (magistrantūros) programų sąvadas. 

Artimiausiu metu reikėtų parengti atnaujintų pirmosios pakopos studijų 

programų leidinį. Derėtų pasekti Lituanistikos fakulteto pavyzdžiu ir išleisti 

išsamias studijų programas (su dalykų anotacijomis). 

Šiemet vykusioje Vilniaus knygų mugėje Universiteto mokslininkų darbų 

ekspozicija (nors dėl laiko ir vietos stokos ji nebuvo išsami) parodė, kiek reikšmingų 

monografijų, vadovėlių bei kitų mokomųjų knygų aukštosioms ir bendrojo 

lavinimo mokykloms yra parengę mūsų autoriai. Tai bene geriausias atsakas 

tiems skeptikams, kurie neretai kalba ir rašo, kad universitetų pedagogai 

skaito paskaitas iš pageltusių konspektų, jog mūsų mokslininkai yra atitrūkę 

nuo bendrojo lavinimo mokyklų ir pan. Tačiau tikrasis akademinis gyvenimas 

verda auditorijose, laboratorijose, kur abipusis dėstytojų ir studentų reiklumas, 

kvalifikacija lemia studijų kokybę. 

Pereitais metais patikslinta akademinio darbo apskaita, tikimės, padės tolygiau 

skirstyti darbus ir etatus katedroms bei jų nariams. Atidžiau laikydamiesi 

naujuosiuose atestavimo ir konkursų nuostatuose numatytų reikalavimų (juos 

privalu prisiminti ne tik atestavimo ir konkursų komisijų, bet ir katedrų, fakultetų 

tarybų posėdžiuose) turėtume paskatinti mokslo ir pedagoginį personalą 

tobulinti paskaitas, daugiau rengti publikacijų, atsižvelgti į studentų nuomonę. 

Pereitą vasarą priėmus Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, gerokai pasikei- 

6

tė dieninių studijų sąlygos. Kaip jau minėta, į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas 

priimta daugiau abiturientų, bet studijas jie pradėjo nevienodomis sąlygomis. 

Du trečdaliai pirmojo kurso studentų yra visiškai valstybės finansuojami, o 

vienas trečdalis moka 500 Lt studijų įmoką per semestrą. Be to, kai kurias 

studijų programas rinkosi nenuosekliųjų studijų klausytojai. Tai trečioji mokslo 

siekiančių jaunuolių kategorija. Gaila, kad pagal Įstatymą jie negavo studentų 

statuso. Tačiau po pirmosios egzaminų sesijos daug kas keičiasi: tie, kurie geriausiai 

išlaikė egzaminus, patenka į valstybės finansuojamas vietas, o tie, kurių 

studijų rezultatai prastesni, turės mokėti studijų įmoką. Atsiradus laisvų valstybės 

finansuojamų vietų ir nenuosekliųjų studijų klausytojai, įvykdę reikiamą 

studijų programos dalį, gali tapti studentais. 

Kadangi 2003 m. padidėjo studijų kreditavimo fondas, nemaža dalis studentų 

galės gauti paskolą gyvenimo išlaidoms arba studijų įmokoms (šiuo metu 

Valstybiniame mokslo ir studijų fonde svarstomos studentų paraiškos). 2002 m. 

gruodžio mėn. priėmus Vyriausybės nutarimą, paskolų fondu galės naudotis ne 

tik dieninių, bet ir vakarinių bei neakivaizdinių studijų studentai. 

Apmaudžiausia, kad 2002 m. mūsų Universitetui, kaip ir daugeliui kitų 

aukštųjų mokyklų, neskirta valstybės finansuojamų neakivaizdinių studijų vietų 

ir labai mažai (vos 30) – vakarinių studijų vietų. Tokia švietimo politika griežtai 

kritikuotina, nes suvaržoma konstitucinė teisė gerai studijuojantiems gauti nemokamą 

aukštąjį mokslą vakariniu ar neakivaizdiniu būdu. 

Didelį mokytojų poreikį įgyti reikiamą išsilavinimą rodo ir domėjimasis 

Pedagogų kvalifikacijos centro organizuojamomis studijomis, kursais bei kitais 

kvalifikaciniais renginiais. Centras yra pasiryžęs plėtoti savo veiklą, ypač dabar, 

kai gali persikelti į savo lėšomis gražiai įrengtas naujas patalpas. 

Palankesnes sąlygas studijoms sudaro įkurta trisdešimties darbo vietų Informacinių 

ir komunikacinių technologijų laboratorija, praplėstos kompiuterių 

klasės, keliolika kompiuterių (dalis jų yra „Snoro“ banko dovana), prijungtų 

prie interneto, nuo ryto iki vėlyvo vakaro laisvai prieinama fojė ir koridoriuose. 

Prie šių kompiuterių nuolat sėdi jaunimas. Tokių kompiuterizuotų vietų Universitete 

turėtų būti dar daugiau. Internetas jau prieinamas ir bendrabučiuose, 

esančiuose prie Centrinių rūmų. 

Pagal Aukštojo mokslo įstatymą ir Vyriausybės nutarimus mokesčiai už 

studijas turi atitikti valstybinių aukštųjų mokyklų studijų kainas, kurios nustatomos 

pagal specialią metodiką. 2002 m. lapkričio 27 d. Senatas patikslino 

įvairių studijų programų ir formų mokesčius, kurie taikomi sudarant naujas 

sutartis su studentais. 

Ne tik finansinę, bet ir moralinę reikšmę turi studentų stipendijos, gaunamos 

iš Kaimo vaikų rėmimo fondo, iš „Snoro“ banko, iš įvairių vardinių fondų: 

7

mokslininko C. M. Gruodžio, lietuvių rašytojo, mūsų aukštosios mokyklos absolvento 

K. Sajos ir jo žmonos Z. Mažeikaitės, lietuvių išeivijos rašytojos N. 

Mazalaitės, buvusio mūsų aukštosios mokyklos rektoriaus profesoriaus A. Liaugmino, 

mokytojo J. Milerio ir kt. 

Bakalauro ir magistro diplomų įteikimo iškilmes pernai pagyvino absolventams 

pasiūdintos togos. 

Tarptautinių ryšių skyrius daugiausia koordinavo tarptautinius dėstytojų, 

studentų mainus pagal įvairias programas bei sutartis, meno kolektyvų išvykas. 

2002 m. Universiteto studentai daug aktyviau nei ankstesniais metais vyko studijuoti 

į užsienio aukštąsias mokyklas. Buvo keičiamasi ir dėstytojais, bet šiam 

reikalui neišnaudotos visos ERASMUS programos lėšos. Kad būtų sudaromos 

palankesnės sąlygos užsienio studentams studijuoti Universitete, dalis lėšų skirta 

programoms užsienio kalbomis rengti. Mokslo ir studijų departamente 2003 

m. paliktas beveik pusės milijono litų rezervas, kuriuo galima pasinaudoti, jeigu 

atsirastų daugiau mokslininkų ir studentų, norinčių dalyvauti tarptautinių studijų 

mainų programose. 

Tikimės, kad Mokslo skyriuje nuo šių metų pradžios pradėjęs dirbti tarptautinių 

mokslo programų koordinatorius dr. S. Zybartas padės mūsų mokslininkams 

įsitraukti į ne vieną tarptautinę mokslo programą. 

Centrinių rūmų biblioteka, kaip žinome, yra įsikūrusi tam reikalui ne visai 

pritaikytose patalpose. Pernai daug pastangų dėta, kad į investicinius projektus 

būtų įtraukta valgyklos rekonstrukcija (šis pastatas turėtų tapti biblioteka ir 

valgykla). Tačiau 2003 m. projektas dar nebus finansuojamas (Švietimo ir mokslo 

ministerija siūlo įtraukti šį projektą į 2004 m. planus). 

Pernai pradėta Antrųjų rūmų humanitarinių mokslų bibliotekos rekonstrukcija, 

kurią tikimasi baigti 2003 m. Pagrindinė idėja – sudaryti palankesnės 

sąlygas skaitytojams, pagrindinių leidinių fondus padaryti atvirus. Tačiau tam 

reikia nemažų investicijų, nes būtina įmagnetinti leidinius, įrengti automatizuotą 

skaitytojų apskaitą ir kontrolę. Prie šio projekto žada prisidėti ir „Snoro“ 

bankas. Tik reikia geranoriško Studentų atstovybės ir darbuotojų požiūrio. 

Bibliotekoje yra tvarkoma nemaža duomenų bazių. Kad jos būtų nuolat 

papildomos, kad jomis būtų efektyviai naudojamasi, reikia ne tik bibliotekininkų 

stropaus darbo, bet ir mokslininkų, dėstytojų, su kaupiamais duomenimis 

susijusių kitų skyrių darbuotojų aktyvumo. 

Bibliotekoje būtina kurti kompiuterizuotas darbo vietas, kuriose dėstytojai 

ir studentai galėtų ne tik ieškoti informacijos, bet ir rašyti mokslo darbus, referatus, 

kursinius, bakalauro, magistro darbus. 

Ūkio veikla labiausiai priklauso nuo finansavimo. Nepaisant kuklių finansinių 

išteklių, kooperuojant centralizuotas Universiteto ir fakultetų lėšas, 2002 

8

m. atlikta nemaža darbų: suremontuota dalis auditorijų, katedrų, koridorių, 

tualetų, įdėta plastikinių langų ir kt. Prie šių darbų savo lėšomis ypač prisideda 

mokamų studijų programų vadovai. Skyrium minėtinos IV bendrabučio pusrūsyje 

įrengtos šiuolaikiškos Pedagogų kvalifikacijos centro patalpos. 

Pernai Antruosiuose rūmuose įkurta koplyčia, V bendrabutyje – Psichologinės 

pagalbos centras, suremontuota aerobikos ir gimnastikos salė ir kt. Prie 

šių darbų finansavimo prisidėjo ir Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos institucijos. 

2001 m. pradėtas ir 2002 m. baigtas bendrabučių pastatų atnaujinimo projektas, 

kurį finansavo valstybė. Iš viso šiems darbams išleista 1 mln. 280 tūkst. 

Lt. Mūsų Universitetas bene vienintelis šalyje pastatų atnaujinimo projekto lėšas 

prioritetine tvarka skyrė studentų bendrabučiams. Atnaujintuose bendrabučiuose 

nepalyginamai pagerėjo gyvenimos sąlygos, dvigubai atpigo šildymas. Iš 

Universiteto sukauptų lėšų remontuojami bendrabučių koridoriai, tualetai, dušinės. 

2003 m. pastatų atnaujinimo lėšas numatoma skirti Fizikos ir technologijos 

fakulteto korpusui bei VIII bendrabučio pastatui tvarkyti. 

Kultūros ir sporto centrai atlieka svarbų lavinamąjį, šviečiamąjį vaidmenį, 

kuria patrauklų Universiteto įvaizdį. Šių centrų meno ir sporto kolektyvai pernai 

suorganizavo daug renginių, varžybų, išvykų į užsienį ir į šalies miestus. 

Švietimo ir mokslo ministerijos bendrųjų reikmių programoje pernai ir šiemet 

numatyta papildomų lėšų jaunimo meninei ir sportinei veiklai skatinti. Prie 

jaunimo sporto renginių organizavimo ir finansavimo prisideda Kūno kultūros 

ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Meno kolektyvus 

dažnai paremia akcinės bendrovės. 

2002 m. gegužės mėn. Universitetas šventė dešimties metų jubiliejų – tiek 

laiko praėjo nuo 1992 m., kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis 

Seimas) mūsų aukštajai mokyklai suteikė universiteto statusą. Tai buvo palanki 

proga apžvelgti darbus, nuveiktus per dešimtmetį. 

Švenčiant Universiteto dešimtmetį už nuopelnus mokslui ir kultūrai Senatas 

suteikė Garbės daktaro vardą Limožo universiteto profesoriui Žanui Pjerui 

Liovė, Garbės profesorės vardą – habilituotai daktarei Aldonai Vaitiekūnienei. 

Ta pačia proga už finansinę ir materialinę paramą Universitetui Garbės mecenato 

vardas suteiktas „Snoro“ bankui, Garbės rėmėjo vardas – Vytautui ir Albinui 

Milukams. Jubiliejiniais medaliais apdovanoti Universitetui nusipelnę 

mokslo, kultūros, politikos veikėjai. 

Valstybės dieną Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskelbta, kad už 

nuopelnus Lietuvos švietimui ir mokslui Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 

ordinais apdovanotos profesorės Marija Barkauskaitė ir Irena Musteikie- 

9

nė. Už sporto ir meno veiklą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 

medaliais apdovanoti Sporto centro direktorė Irma Braškienė ir choro „Ave 

vita“ meno vadovas Kastytis Barisas. 

Artėjant Universiteto rektoriaus rinkimų dienai visiems bus gera proga aptarti 

mūsų aukštosios mokyklos veiklą, padiskutuoti dėl plėtros gairių. Tikėkimės, 

kad Senato nariai įsiklausys į visos akademinės bendruomenės nuomonę 

ir išrinks veiklų, perspektyvų rektorių, jaučiantį atsakomybę už Universiteto 

likimą. 

Baigdamas kadenciją norėčiau nuoširdžiai padėkoti Universiteto Tarybos 

pirmininkui prof. Zenonui Rudzikui ir Tarybos nariams, Universiteto Senato 

pirmininkui prof. Romualdui Vosyliui ir kitiems Senato nariams, prorektoriams 

prof. Irenai Musteikienei ir doc. Vytautui Bernotui, fakultetų bei skyrių 

vadovams, visiems kolegoms, studentams už bendradarbiavimo dvasią, sąžiningą 

ir kūrybišką darbą, dėmesį ir supratimą. 

10

FINANSAI 

Parengė V. Gulbinienė 

2002 m. iš 14 Lietuvos aukštųjų mokyklų Vilniaus pedagoginiam universitetui 

buvo skirta 6% valstybės biudžeto asignavimų, iš jų 5,55% – aukščiausios 

kvalifikacijos specialistų rengimui, 8,36% – studentų rėmimui ir jų kreditavimo 

plėtojimui (stipendijoms). 

1 lentelė 

2002 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 

Programos Aukštosios mokyklos Vilniaus pedagoginis 

universitetas 

Kodas Pavadinimas tūkst. Lt % tūkst. Lt % 

1.10 Aukščiausios kvalifikacijos 303150,7 100,0 16814,0 5,55 

specialistų rengimas 

1.11 Studentų rėmimas ir jų 

kreditavimo plėtojimas 

(stipendijos) 

57914,0 100,0 4840,0 8,36 

Iš viso: 361064,7 100,0 21654,0 6,00 

2002 m. Lietuvos aukštosios mokyklos surinko pajamų už teikiamas paslaugas 

(specialioji programa 1.8) – 144 243,7 tūkst. Lt, Vilniaus pedagoginis universitetas 

– 12 141,6 tūkst. Lt, t. y. 8,8% visų aukštųjų mokyklų surinktų lėšų. 

2 lentelė 

2002 m. pajamos (tūkst. Lt) 

Finansavimo šaltiniai Finansavimo apimtys 

Valstybės asignavimai 1.10 ir 1.11 programos 21634,0 

Teikiamų paslaugų pajamos 1.8 programa 12141,6 

Kt. tikslinis finansavimas 2580,0 

Iš viso 36355,6 

11

12 

(tūkst. Lt) 

25000 

20000 

15000 

10000 

5000 

0 

2002 m. pajamos (36355,6 tūkst. Lt) 

Teikiamų 

paslaugų 

pajamos 

33% 

Tikslinis 

finansavimas 

7% 

Valstybės 

subsidijos 

60% 

2001–2002 m. pajamų palyginimas 

Valstybės 

subsidijos 

Teikiamų 

paslaugų pajamos 

Tikslinis 

finansavimas 

2001m. 

2002m.

3 lentelė 

Komunalinės paslaugos 

5% 

Mokesčiai 

(PVM ir kt.) 

2% 

Kitos paslaugos ir prekės 

18% 

Stipendijos 

15% 

Ilgalaikio turto 

įsigijimas 

2% 

Soc. draudimas 

13% 

Pastatų renovacija 

2% 

IŠLAIDOS 2002 m. (tūkst. Lt) 

Darbo užmokestis 

43% 

Išlaidos Iš biudžeto Iš pajamų už Iš spec. lėšų Tikslinis Iš viso 

(1.10 ir 1.11 paslaugas (2000 2000 m. finansavimas 

progr.) (1.8 progr.) likutis) 

likučio 

Darbo 

užmokestis 

10978 4446,6 2,7 236,8 15664,1 

Soc. 

draudimas 

2982 1411,9 0,8 73,6 4468,3 

Stipendijos 5106 164 5270 

Komunalinės 

paslaugos 

1060 635,5 1695,5 

Kitos 

paslaugos ir 

prekės 

1238 3613,7 3 1377,3 6232 

PVM ir kt. 

mokesčiai 

631,8 2,9 634,7 

Ilgalaikio 

turto 

įsigijimas 

290 425,6 13 728,6 

Pastatų 

renovacija 

646,2 646,2 

Iš viso 21654 11165,1 22,4 2497,9 35339,4 

13

4 lentelė 

14 

2001–2002 m. išlaidos (tūkst. Lt) 

Ilgalaikio turto nurašymas (Lt) 

Padalinys 10* 13 15 16 18 Iš viso 

subsąskaita subsąskaita subsąskaita subsąskaita subsąskaita 

1 2 3 4 5 6 7 

GMF 19146 296947 2951 7476 326520 

FTF 363044 2833 365877 

SF 6638 7486 14124 

MIF 13580 13580 

PPF 2854 2854 

UKF 6201 6201 

Rektoratas 6905 6905 

Leidykla 192875 192875 

Valgykla 37618 37618 

Skalbykla 27926 27926 

II r. informacinis 

skyrius 

64976 64976 

Poilsio namai 

2940 2940 

„Vorupė“ 

18000 

16000 

14000 

12000 

10000 

8000 

6000 

4000 

2000 

0 

Darbo užmokestis 

Soc. Draudimas 

Stipendijos 

Komunalinės paslaugos 

Kitos prekės ir paslaugos 

PVM ir kt. mokesčiai 

Ilgalaikio turto įsigijimas 

Paslaugų renovacija 

2001m. 

2002 m. 

Informacinis skyrius 16692 1320 18012 

7 bendrabutis 3211 3211 

Garažas 1349 1349 

Iš viso 19146 1026447 2951 29519 6905 1084968

5 lentelė 

Ilgalaikio turto įsigijimas (Lt) 

Eil. Turto pavadinims 1.10 1.8 Tikslinis 2001 m. Parama Iš viso 

Nr. programa programa finansa- spec. 

vimas lėšų 

likutis 

1 2 3 4 5 6 7 8 

1 Klavišiniai instrumentai 8508 8508 

2 Kelio užtvara 5406 5406 

3 Vaizdo magnetofonai 2412 2412 

4 Vaizdo kameros 6946 6946 

5 Televizoriai 6189 6189 

6 Fotoaparatas 1982 1982 

7 Kompiuterinė technika 273282 109473 1450 253977 638183 

8 Mobilusis telefonas 550 550 

9 Projektoriai 24241 24241 

10 Fakso aparatai 5562 5562 

11 Mokymo priemonės 2855 2855 

12 Techniniai prietaisai 58243 58243 

13 Treniruokliai 12510 12510 

14 Skalbyklos įranga 602 10763 11365 

15 Valgyklos įranga 15216 15216 

16 Vaizdo stebėjimo įranga 6695 6695 

17 Kasos aparatas 1012 1012 

18 Šaldytuvai 1312 736 2048 

19 El. viryklė 592 592 

20 Kondicionierius 3175 3175 

21 Popieriaus smulkinimo 

720 720 

mašina 

22 Diskinis pjūklas 1596 1596 

23 Traktorius 12000 12000 

24 Magnetinė lenta 3301 3301 

25 Laminatorius 16000 16000 

26 Kopijavimo aparatai 95586 3935 99521 

27 Reljefinis spaudas 650 650 

28 Baldai 82196 82196 

29 Ūkio inventorius 6410 6410 

30 Kilimas 2578 2578 

31 Vėliava 650 650 

32 Herbas 1280 1280 

33 Togos 5800 5800 

34 Bendrabučių renovacija 1280000 1280000 

35 Nematerialusis turtas 16718 79106 14699 110523 

Iš viso 290000 520865 1286181 12949 326919 2436914 

15

6 lentelė 

Tikslinis finansavimas (pavedimų lėšos) (tūkst. Lt) 

Iš kur gauta Paskirtis Suma 

Švietimo ir mokslo ministerija Valstyb. stipendijos 24,0 

" Lėšos moksl. tyrimams 13,6 

" Papildoma dotacija 511,0 

" Leidyba 117,1 

" „Litnet“ 31,2 

" Remontai, kelionės, parama ir kt. 278,1 

" Pedagogų kvalifikacija ir perkvalifikavimas 112,7 

" Lėšos SELL žaidynėms 20,0 

" Filosofų olimpiada 1,9 

" Narkotikų prevencijos programa 13,0 

" Parama konferencijoms 40,0 

Lietuvos žemdirbystės institutas Projektas „Genofondas…“ 24,9 

Mokslo ir studijų fondas Temos ir parama konferencijoms 26,0 

Lietuvių kalbos komisija Temos 28,6 

" Valstybinės kalbos dėstymas 76,0 

N. Mazalaitės fondo stipendija Stipendijos 0,3 

K. Sajos vardinė stipendija " 3,0 

C. M. Gruodžio stipendijos " 3,3 

Lietuvos olimp. f. progr.„Olimpinė šeima“ Stipendijos 2,4 

Lietuvos olimpinė akademija LOA suvaž. dalyvių maitinimas 1,6 

SOCRATES / Erasmus Progr. institucinis kontraktas 43,0 

ES SOCRATES progr. koord. par. centras Lėšos stažuotėms, komandiruotėms 30,9 

" Lėšos stipendijoms 177,4 

Kauno technol. universitetas Projektas „Lingua“ 1,0 

ES Leonardo da Vinči progr. par. c. Lėšos projekto vykdymui 17,8 

Kūno kult. ir sp. departamentas Tarptautinė sporto konferencija ir kt. 25,0 

Kūno kultūros akademija Dalyvavimo pasaulio čempionate išlaidos 7,0 

Lietuvos nac. UNESCO komisija Pagal sutartį skirtos lėšos 1,9 

Pedagogų profesinės raidos centras Lėšos persikvalifik. progr. vykdymui 9,4 

" Disertacijos gynimui gautas finansavimas 6,1 

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas Lėšos konferencijoms 5,0 

Lietuvos olimp. sporto centras Lėšos moksl. tyrimams 63,0 

Sporto medicinos centras Lėšos moksl. tyrimams 10,0 

Parama moksl. tyrimams 3,6 

Parama sporto ir meno kolektyvams 12,0 

Ekologijos institutas Lėšos moksl. tyrimams 15,0 

PKC ir kt. seminarų organizavimas 17,3 

Rėmėjų lėšos konferencijoms 30,1 

Trakų istorinis nacionalinis parkas Lėšos moksl. tyrimams 5,0 

Italų kultūros institutas Tikslinis finansavimas italų kalbos mokymui 15,7 

Vilniaus miesto savivaldybės ekon. dep. Lėšos projekto vykdymui 50,0 

Vilniaus akadem. sielovados centras Lėšos, skirtos pagal sutartį 12,0 

AB bankas „Snoras“ Parama pagal sutartį 3,5 

Kitos pajamos 43,3 

Švietimo ir mokslo ministerija Lėšos mokslo ir stud. įstaigų renovac. investic. 

projekt. 

646,2 

Iš viso 2580,0 

16

PERSONALAS 

Parengė T. Dešukienė 

2002 m. Vilniaus pedagoginiame universitete buvo 52 katedros, kurioms skirta 

521,58 (2001 m. – 539,75) pedagoginio personalo etatų. 

Fak. Profesoriaus pareigos Docento pareigos Lektoriaus pareigos 

Prof. 

habil. 

dr. 

Habil.dr., 

neturintis 

prof. 

vardo 

Prof. 

dr. 

Doc. 

habil. 

dr. 

Doc 

dr. 

Dr., 

neturin- 

tis doc. 

vardo 

Doc., 

neturin- 

tis 

laipsnio 

Dr. 

Neturin- 

tis 

laipsnio 

Asist. 

pareigos 

Iš viso 

MIF 

2002 m. 3,9 1,05 

15,75 1,5 1,5 4,0 4 15,8 47,5 

2001 m. 3,2 1,8 0,5 19,13 1 1,25 2,75 2,8 13,3 45,73 

2000 m. 

FTF 

3,2 0,5 1,45 1 18,64 1,5 1,5 0,75 2,5 15,86 46,4 

2002 m. 4,25 2,25 - 

14 2,5 

6,1 

9,45 38,55 

2001 m. 5,8 1,75 0,25 18,85 1,5 6,85 10,22 45,22 

2000 m. 

GMF 

6,42 1,75 19,85 1,5 6,5 11,05 47,07 

2002 m. 9,1 1,45 1,5 0,75 27,85 8,65 

14,25 1,9 21,6 87,05 

2001 m. 10,23 1 3,5 0,65 34,75 6,5 14,9 1 23,82 96,35 

2000 m. 

PPF 

11,8 1 1 2,9 41,18 6,45 3 13,375 1 27,4 109,105 


41 19,15 

14,5 5,5 33,55 123,15 

2001 m. 9,7 - 45,9 14,55 12,2 7,75 33,05 123,15 

2000 m. 

IF 

11,54 - 42,44 3,69 14,3 4,2 36,15 112,32 


30 7,25 

7,75 0,25 21,73 73,53 

2001 m. 7,3 - - - 33,7 6,85 7,5 0,75 22,8 78,9 

2000 m. 

UKF 

7 0,25 33,15 5 5,25 2 20,2 72,85 

2002 m. 0,5 

14,8 4,9 

1,25 8,95 30,9 61,3 

2001 m. 0,5 14,95 4,65 1,25 8,75 23,55 53,65 

2000 m. 

SF 

0,5 15,48 4,65 2 10,25 28,1 60,98 

2002 m. 1 

13,3 4,5 

6,5 1 5,4 31,7 

2001 m. 1 14,15 4,8 6,15 2 2,9 31 

2000 m. 

LF 

3 13,45 4,8 6,15 2 2,86 32,26 


1 0,25 16,3 1,65 

13,3 1,25 13,05 49,05 

2001 m. 2,25 1 1 0,25 22,75 1,45 0,25 11,45 2,5 13,1 56 

2000 m. 4,4 1 1 0,25 23,35 2 0,5 8,4 2,2 16,2 59,3 

Rektoratas 


1,45 

4,75 

2001 m. 3,3 1,45 4,75 

2000 m. 

Užsienio 

prof. 

3,3 1,45 4,75 

2002 m. 5 

5 

2001 m. 5 5 

2000 m. 5 5 

17

2002 m., kaip ir ankstesniais metais, Vilniaus pedagoginiame universitete 

buvo 15 mokslinių laboratorijų: 

Fizikos ir technologijos fakultete – 4 laboratorijos (Kietojo kūno optikos, 

Reliatyvinės astrofizikos, Skystųjų kristalų, Ultragarsinių mechanizmų); 

Gamto mokslų fakultete – 2 laboratorijos (Sporto mokslo institutas, Biologinės 

įvairovės ir technologijų laboratorija); 

Istorijos fakultete – 2 laboratorijos (Sociologinių švietimo tyrimų, Humanitarinių 

ir socialinių mokslų tyrimų); 

Lituanistikos fakultete – 2 laboratorijos (Didaktinės lingvistikos institutas ir 

Literatūrinės teksto analizės laboratorija); 

Matematikos fakultete – 1 laboratorija (Matematinių tyrimų); 

Pedagogikos ir psichologijos fakultete – 2 laboratorijos (Pedagoginės etikos 

laboratorija ir Ugdymo tyrimų centras); 

Slavistikos fakultete – 1 laboratorija (Slavų filologijos tyrimų); 

Užsienio kalbų fakultete – 1 laboratorija (Kalbos pragmatikos ir didaktikos). 

Jose dirbo 5 vyriausieji mokslo darbuotojai, 11 vyresniųjų mokslo darbuotojų, 

7 mokslo darbuotojai, 4 jaunesnieji mokslo darbuotojai. Su darbuotojais, aktyviai 

dirbusiais mokslinį darbą, buvo sudarytos autorinio darbo sutartys. 

Iš viso 2002 m. universitete dirbo 1273 darbuotojai (2001 m. – 1258 darbuotojai), 

515 mokslo darbuotojų ( mokslininkų – 60,6%) dirbo katedrose bei 

laboratorijose (2001 m. – 509 darbuotojai), iš jų 50 habilituotų daktarų ir profesorių 

(9,8%) bei 288 daktarai ir docentai (58,7%). 

Fakultetuose pagrindines pareigas einančių mokslo ir pedagoginio 

personalo amžiaus vidurkis (metai): 

Fakultetas 2002 m. 2001 m. 

LF 43 45 

SF 49 48 

UKF 45 45 

IF 48 48 

PPF 47 49 

GMF 47 48 

FTF 52 52 

MF 49 52 

Senatui leidus 2002 m. sudarytos 33 darbo sutartys su mokslo darbuotojais ir 

pedagogais, vyresniais negu 65 metai. 

2002 m. lapkričio 27 d. Senato posėdyje buvo įsteigtas Ryšių su visuomene 

skyrius. Tame pačiame posėdyje pakeistas Matematikos fakulteto pavadinimas. 

Jis pavadintas Matematikos ir informatikos fakultetu, o Matematinės analizės ir 

18

Geometrijos katedros sujungtos ir pavadintos Matematinės analizės ir geometrijos 

katedra, Informatikos katedra padalyta į Informatikos katedrą ir Informacinių 

technologijų katedrą, Algebros ir skaičių teorijos katedra pervadinta Algebros 

ir statistikos katedra, o Matematikos ir metodikos katedra – Matematikos ir 

informatikos didaktikos katedra. 

2002 m. gruodžio 23 d. Senato posėdyje įsteigta Fizikos ir technologijos fakulteto 

Teorinės fizikos ir kompiuterijos katedros lokalinė CISCO kompiuterinių 

tinklų akademija. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, nuo 2002 m. 

kovo 3 d. Vilniaus pedagoginiame universitete įsteigtas vyriausiojo auditoriaus 

etatas, tačiau, net ir paskelbus konkursą laikraštyje „Respublika“, kandidato į šias 

pareigas neatsirado. 

VPU aptarnaujančio personalo etatų skaičius mažinamas. 2000 m. buvo 641 

etatas, 2002 m. – 633 etatai. 

19

20 

MOKSLAS 

Parengė M. Miškinienė 

Pagrindinis mokslinis tiriamasis darbas atliekamas katedrose. Svarbiausi šio 

darbo rezultatai pateikti leidinyje „2002 metų mokslinės veiklos ataskaita“. 

Mokslo laipsnių teikimas 

Vilniaus pedagoginiam universitetui kartu su Šiaulių universitetu suteikta 

socialinių mokslų srities edukologijos krypties habilitacijos teisė. 2002 m. habilitacinį 

darbą sėkmingai apgynė Lenkijos Plocko nevalstybinės aukštosios mokyklos 

kancleris dr. Z. P. Kruševskis. 

Vilniaus pedagoginis universitetas kartu su Vytauto Didžiojo universitetu turi 

humanitarinių mokslų srities filologijos krypties habilitacijos teisę. 2002 m. 

habilitacinį darbą apgynė Vilniaus pedagoginio universiteto doc. dr. V. Šlekienė. 

Universitete veikia 4 mokslo sričių (5 krypčių) doktorantūra: biomedicinos 

m. (biologijos), humanitarinių m. (filologijos), fizinių m. (fizikos), socialinių m. 

(edukologijos, psichologijos). 

Šiuo metu Universitete yra 126 doktorantai, studijuojantys keturmetėje doktorantūroje: 

PPF – 59, LF – 18, UKF – 16, GMF – 10, IF – 6, SF – 14, FTF – 1, 

MF – 2. 

2002 m. priimti 29 doktorantai. 

Iš doktorantų sąrašų išbraukti 5 doktorantai, laiku neparengę disertacijų, ir 3 

doktorantai dėl kitų priežasčių. 

Apginta 20 disertacijų. 

1 lentelė 

Doktorantūra pagal fakultetus 

Doktorantų Priimta Apginta Išbraukta 

skaičius doktorantų disertacijų doktorantų 

FTF 1 - 1 1 

GMF 10 2 3 - 

IF 6 1 - - 

LF 18 4 2 2 

MF 2 1 - - 

PPF 59 19 10 5 

SF 14 2 1 - 

UKF 16 - 3 - 

Iš viso 126 29 20 8

2 lentelė 

Mokslo 

sritis 

Mokslo 

kryptis 

(kodas) 

Doktorantūra pagal mokslo kryptis 

Mokslo 

ðaka 

(kodas) 

Apginta 

disertacijø 

Priimta 

doktorantø 

Pedagoginių vardų teikimas 

Iðbraukta doktorantø 

Laiku 

neparengë 

disertacijø 

Dël kitø 

prieþasèiø 

Biomedicinos Biologija Fiziologija 2 - - - 

mokslai (01 B) (B 470) 

Humanitari- Filologija Kalbotyra 

niai mokslai (04 H) (H 350), 

bendroji ir 

3 

5 

- 

- 

lyginamoji 

literatûra, 

literatûros 

kritika, 

literatûros 

teorija 

(H 390) 

2 

- 

1 

- 

Fiziniai Fizika (02 P) 

mokslai 

Atomø ir 

molekuliø 

fizika 

- 

- 

- 

- 

(P 230), 

kondensuotosios 

medþiagos 

(P 250, P 

260) 

1 

- 

- 

- 

Socialiniai Edukologija 

11 20 3 1 

mokslai (07 S) 

Psichologija 

(06 S) 

1 4 1 2 

Ið viso 20 29 5 3 

2002 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojams suteikti 1 profesoriaus 

ir 7 docento pedagoginiai vardai. 

Fizinių mokslų profesoriaus pedagoginis vardas suteiktas MF Algebros ir 

skaičių teorijos katedros profesoriui, katedros vedėjui Romanui Januškevičiui. 

Docento pedagoginiai vardai suteikti: 

socialinių mokslų – GMF Sporto metodikos katedros dr. Jurgiui Mertinui 

ir IF Istorijos didaktikos katedros vedėjui dr. Benediktui Šetkui; 

humanitarinių mokslų – MF Matematikos metodikos katedros dr. Juozui 

Banioniui, UKF Prancūzų filologijos ir didaktikos katedros dr. Rasai Matonienei, 

LF Visuotinės literatūros katedros dr. Redai Pabarčienei, IF Lie- 

21

tuvos istorijos katedros vedėjui dr. Aivui Ragauskui; 

fizinių mokslų – FTF Teorinės fizikos ir kompiuterijos katedros dr. Arvydui 

Udriui. 

Duomenys apie pedagoginių vardų suteikimą pagal mokslo sritis ir kryptis 

pateikiami 3 lentelėje. 

3 lentelė 

22 

Mokslo sritys ir kryptys 2002 m. 

Profesorius Docentas 

Socialiniai mokslai 2 

Edukologija 2 

Humanitariniai mokslai 4 

Filologija 2 

Istorija 2 

Fiziniai mokslai 1 1 

Matematika 1 

Fizika 1 

IŠ VISO 1 7 

Fondų parama 

Universiteto darbuotojai gavo įvairių fondų paramą. 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija skyrė 40 000 Lt paramą 

XXVII tarptautinei konferencijai „Learner-Centered Universities for the New 

Millennium“. 

Kūno kultūros ir sporto departamentas skyrė 25 000 Lt paramą VI tarptautinei 

mokslo konferencijai „Aukšto meistriškumo sportininkų rengimo valdymas“. 

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas paramą skyrė konferencijoms: 

1. Konferencijai „Meninis tekstas: Suvokimas. Analizė. Interpretacija“ – 

4 000 Lt. 

2. Tarptautinei konferencijai „Švietimo ir pedagoginės minties raida Baltijos 

šalyse XX a. pirmoje pusėje“ – 6 000 Lt. 

Italijos Vyriausybė ir Italų kultūros institutas skyrė 17 500 Lt paramą projektui 

„Italų kalba Lietuvos aukštosiose ir vidurinėse mokyklose“. Projekto autoriai 

– dr. A. Vaišnoras ir dr. R. Labanauskaitė. 

Lietuvos valstybinės mokslo programos „Lietuvoje naudojamų augalų ir 

žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimas ir išsaugojimas“ temai „Lietuvos 

gluosnių (Salix L.) genofondo tyrimai, įvertinimas ir produktyvių klonų atranka“ 

nagrinėti skirta 24 800 Lt. Paramą gavo prof. habil. dr. D. Smaliukas.

Varšuvos mokslinių tyrimų komitetas skyrė 4 000 Lt grantą projektui „Regiono 

konkurencingumas pereinant į rinkos ekonomiką“. Projektą vykdo prof. 

dr. A. Stanaitis. 

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas finansavo projektą „Trakų miesto 

ir jo apylinkių geodemografinis ir socialinis ekonominis tyrimas“ – 9 000 Lt. 

Projektą vykdo doc. dr. S. Stanaitis. 

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas finansavo projektą „Vaikų ir 

jaunimo globos namų auklėtinių emocinės ir pažintinės raidos ypatumai“ – 5 250 

Lt. Projektą vykdė doc. dr. R. Žukauskienė. 

Vilniaus miesto savivaldybė finansavo projektą „Vilniaus miesto verslo teritorinės 

sklaidos žemėlapis“ – 50 000 Lt. Projektą vykdo doc. dr. S. Stanaitis ir dr. 

D. Česnavičius. 

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos paramą gavo dr. K. 

Stankevičienė projektui „Priešmokyklinio amžiaus (5–6(7) m.) vaikų kokybiško 

ugdymo(si) veiksniai ir kriterijai“ vykdyti – 13 600 Lt. 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija parėmė projektą „Lietuvių kalbos leksikos 

raida“ – 28 000 Lt. Projekto vadovas – prof. habil. dr. A. Pakerys 

Lietuvos olimpinis sporto centras rėmė projektą „Atėnai–2004“ – 63 000 Lt. 

Projekto vadovas – prof. habil. dr. K. Milašius. 

Trakų istorinis nacionalinis parkas finansavo projektą „2001 m. Lietuvos 

gyventojų surašymo duomenų panaudojimo, planuojant Trakų istorinio nacionalinio 

parko veiklą, galimybės ir preliminarūs duomenų bazės sudarymo pasiūlymai“ 

– 5 000 Lt. Projektą vykdo doc. dr. S. Stanaitis. 

Ekologijos institutas finansavo projektą „Bestuburių gyvūnų sistematikos ir 

zoogeografijos tyrimai“ – 15 000 Lt. Projekto vadovas – prof. habil. dr. R. Puplesis. 

Leidyba 

VPU leidžiami: 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pripažinti periodiniai leidiniai: „Pedagogika“, 

„Istorija“, „Sporto mokslas“, „Ugdymo psichologija“; 

Periodiniai leidiniai: „Žmogus ir žodis“, „Teksto slėpiniai“, „Meninis tekstas“. 

Leidinius finansuoja: 

„Pedagogikos“, „Istorijos“, „Meninio teksto“ leidybą – Lietuvos Respublikos 

Vyriausybė; 

„Ugdymo psichologijos“, „Žmogaus ir žodžio“, „Teksto slėpinių“ leidybą – 

fakultetai. 

2002 m. išleisti 2 valstybės dotuojami vadovėliai. Iš VPU sukauptų lėšų finansuota 

24 leidiniai, iš jų 3 periodiniai leidiniai. 

23

4 lentelė 

Eil. 

Nr. 

5 lentelė 

Dotuojami leidiniai 

Leidinys 

Leidinio 

tipas 

Dotacija 

Istorija Periodinis 

leidinys 

23 000 Lt 

Meninis tekstas: Suvokimas. Analizė. Periodinis 4 000 Lt 

Interpretacija. Nr. 3 

leidinys 

Pedagogika Periodinis 

leidinys 

25 300 Lt 

R. Karazija „Fizikos istorija“ Vadovėlis 21 252 Lt 

A. Karpus „Mechanikos paskaitos“ Vadovėlis 12 570 Lt 

Iš viso 86 122 Lt 

Už leidinius gautų lėšų panaudojimas leidybai 

Fakultetas Lėšos 

FTF 3506,45 Lt 

GMF 1166,07 Lt 

LF 610,30 Lt 

IF 4437,65 Lt 

SF 166,43 Lt 

UKF 722,77 Lt 

PPF 1588,68 Lt 

Iš viso 12198,35 Lt 

Leidykla 

Leidykla 2002 m. išleido nemažai Universiteto mokslo darbuotojų parengtų 

spaudinių. 

2002 m. išleisti 43 planiniai leidiniai (226,88 sp. lanko). 

Gauti 27 papildomi užsakymai (124,25 sp. l.) iš Rektorato, fakultetų ir kitų 

skyrių. Mokslo skyriaus užsakymu išleisti 9 leidiniai (158,5 sp. l.). 

Gauta 19 blankinės produkcijos užsakymų. Jai išspausdinti išleista 12 535 Lt, 

išspausdinti 22 spalvoti „Šviesos“ laikraščio numeriai. 

Darbuotojų stažuotės užsienyje ir Lietuvoje 

2002 m. į užsienį stažuotis buvo išvykę 11 darbuotojų ir 4 doktorantai. Stažuotės 

vyko šiose šalyse: Baltarusijoje, Danijoje, JAV, Lenkijoje, Italijoje, Suomijoje, 

Vokietijoje, Vengrijoje. 

2002 m. Vilniaus pedagoginiame universitete stažavosi 18 mokslininkų iš 

užsienio šalių (Vokietijos, Lenkijos ir Baltarusijos). 

24

STUDIJOS 

Parengė A. Kiveris 

Studijų administravimas ir studijų programos 

Įsigaliojus naujoms Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms ir priėmus poįstatyminius 

aktus, pakito studijų proceso administravimas. Iki 2002 m. sausio 1 d. 

galiojo viena įstatymo redakcija, 2002 m. liepos 5 d. Seimas priėmė vienus 

įstatymo pakeitimus, o 2002 m. liepos 12 d. – jau kitus. Įsigaliojus šiems 

pakeitimams, Universiteto statutas ir kiti norminiai aktai galioja tiek, kiek neprieštarauja 

naujajai Įstatymo redakcijai. Akivaizdu, kad Universitetas negali 

suspėti kas semestrą keisti savo Statutą, nes pavasario sesijos metu vėl buvo 

priimtos naujos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos. 

Priimtose Įstatymo pataisose nustatyta, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. universitetinių 

pagrindinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų ir ne 

didesnė kaip 180 kreditų, o magistrantūros studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 

60 kreditų ir ne didesnė kaip 80 kreditų. Naujojoje Įstatymo redakcijoje išliko 

nuostata, kad universiteto studijų programas tvirtina senatas. Nustatyta (jau nuo 

2000 m., Įstatymo 47 str.), kad priėmimo į studijas sąlygas nustato pati aukštoji 

mokykla, Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su Ministerija, o priėmimo 

sąlygos skelbiamos ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo pradžios. Šios 

nuostatos kol kas Ministerija nesilaiko, nes priėmimo sąlygų derinimo procedūrą 

pradeda likus 6–8 mėn. iki priėmimo pradžios. Antai 2002 m. priėmimo 

sąlygos buvo suderintos ir paskelbtos likus tik 6 mėn. iki priėmimo pradžios, 

2003 m. – jau likus tik 3 mėn. ir 10 d. iki priėmimo pradžios. Viena iš svarbiausių 

priėmimo sąlygų – priėmimo kontingentai yra nustatomi tik likus keletui 

dienų iki konkurso vykdymo mandatinėse komisijose arba net prasidėjus komisijos 

posėdžiams (pvz., 2002 m.). Paradoksalu, kai Vyriausybei 2002 m. birželio 

19 d. priėmus nutarimą Nr. 922, kuriame nurodyta iki 2002 m. birželio 25 d. 

nustatyti studentų priėmimo planą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis, 

pakopas ir studijų formas, Ministerija 2002 m. birželio 27 d. išleido įsakymą 

Nr. 1206 dėl studentų priėmimo 2002 m., kuris nebuvo skelbtas net „Valstybės 

žiniose“ ir niekad neįsigaliojo, nes Vyriausybė jau 2002 m. liepos 19 d. Nr. 1178 

įsakymu (įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 25 d.) ankstesnį nutarimą pakeitė naujos 

redakcijos nutarimu. Atsižvelgusi į tai, Ministerija 2002 m. liepos 22 d. Nr. 

1344 įsakymu nustatė 2002 m. priėmimo planą, tačiau tikriausiai priėmimas į 

visas aukštąsias mokyklas tais metais vyko neteisėtai, nes minėtas Ministro įsakymas 

įsigaliojo tik nuo 2002 m. spalio 3 d. (Valstybės žinios, 2002, Nr. 95- 

4155). 

25

Iš esmės buvo pakeisti 2000 m. priimto Aukštojo mokslo įstatymo 59 ir 60 

straipsniai ir įvesta nauja studijų įmokos sąvoka. Nustatyta (59 str.), kad valstybinių 

aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų 

studentai kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką, kuri lygi 

Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio 4 dydžiams. Ne mažiau kaip 50 

proc. studijų įmokos už pirmąjį dieninės formos pagrindinių ir vientisųjų studijų 

semestrą mokama iš valstybės biudžeto, o Vyriausybė kasmet nustato, kokiai daliai 

studentų pagal studijų pakopas ir formas studijų įmokos už pirmąjį studijų semestrą 

apmokamos iš valstybės lėšų. Studentai neturi mokėti aukštosioms mokykloms 

jokių kitų įmokų, susijusių su studijų programa (už naudojimąsi auditorijomis, 

bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga, aukštųjų mokyklų sporto įrenginiais 

ir kt.). Kitame straipsnyje (60 str. 1 d.) nurodyta, kad gerai besimokantiems 

studentams laiduojamas nemokamas mokslas – jų studijų įmokos apmokamos iš 

valstybės lėšų. Gerai besimokančiais studentais laikoma 30 proc. kiekvienos studijų 

programos kiekvieno semestro studentų, atrinktų pagal geriausius studijų rezultatus. 

60 str. 2 d. nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. dieninių studijų studentų, 

atrinktų aukštosios mokyklos konkurso tvarka pagal mokymosi rezultatus, studijų 

įmokos apmokamos iš valstybės lėšų. Vyriausybė kasmet nustato, kokiai daliai 

studentų pagal studijų pakopas ir formas studijų įmokos bus apmokamos iš valstybės 

lėšų. Doktorantams šios pataisos netaikomos, todėl logiška manyti, kad įstatymo 

pataisos dėl studijų įmokų diskriminuoja įvairių studijų pakopų studentus. Esant 

tokiems įstatymams ir įsakymams, studijų procesą administruoti Universitete tikrai 

yra keblu. 

Ministro 2002 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 754 nustatyta, kaip yra prilyginamos 

kvalifikacijos, įgytos iki Aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimo, dabartinėms 

kvalifikacijoms: 

1) kvalifikacijas, įgytas baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo 

studijų programas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose iki Lietuvos 

Respublikos aukštojo mokslo įstatymo įsigaliojimo, laikyti lygiavertėmis kvalifikacijoms, 

įgytoms baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias 

studijas. 

2) kvalifikacijas, įgytas baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo 

programas Lietuvos aukštosiose mokyklose nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 

m. kovo 11 d. (pridedamas mokyklų sąrašas), laikyti lygiavertėmis kvalifikacijoms, 

įgytoms baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas. 

Į pridedamą aukštųjų mokyklų sąrašą pateko nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 

1990 m. kovo 11 d. tuo metu oficialius pavadinimus turėjęs Vilniaus pedagoginis 

institutas, Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, Vilniaus tautų draugystės 

ordino valstybinis pedagoginis institutas. 

26

Pagal VPU 2001–2005 m. plėtros strategiją Senatas 2001 m. spalio 10 d. 

posėdžio nutarimu patvirtino šias programas: 

fizikos ir taikomosios kompiuterijos (bakalauro studijų, 5 m.) 

dailės ir technologijos (bakalauro studijų, 5 m.) 

chemijos ir buities kultūros (bakalauro studijų, 5 m.) 

biologijos ir kūno kultūros (bakalauro studijų, 5 m.) 

dailės istorijos edukologijos (magistro studijų, 2 m.) 

teatro edukologijos (magistro studijų, 2 m.) 

Šios programos kartu su anksčiau fakulteto tarybos patvirtinta biologijos ir 

chemijos (bakalauro studijų, 5 m.) programa buvo pateiktos Departamentui 

įregistruoti. Tačiau 2002 m. iš pateiktų 7 studijų programų buvo įregistruotos 

tik 2 programos: dailės istorijos edukologijos magistro ir teatro edukologijos 

magistro dieninių studijų 2 metų trukmės programos. 

Atšaukus ŠMM 2001 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 1187 „Dėl aukštojo 

mokslo universitetinių studijų programų registravimo“ 2002 m. birželio 14 d. 

įsakymu Nr. 1093 (5 priedas) (Valstybės žinios, 2002, Nr. 75-3252) Valstybiniame 

programų registre buvo įregistruotos šios Universiteto bakalauro ir magistrantūros 

programos: 

2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1093 

5 priedas 

VPU aukštojo mokslo universitetinės pirmosios pakopos 

studijų programos, įregistruotos Valstybiniame programų registre 

Naujas kodas Studijų programos Buvęs Mokymosi Suteikiamas laipsnis 

pavadinimas laikinas trukmė ir (ar) profesinė 

valstybinis (metai) kvalifikacija 

valstybinis pagal kodas 

ISCED 

97 D V N 

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Filosofija 

61201H101 51114 Filosofija 6140484 4 4 5 filosofijos bakalauras, 

mokytojas 

Religijos mokslai 

61202H202 51114 Katalikų tikyba 6140814 4 4 5 religijos mokslų bakalauras, 

mokytojas 

27

Menotyra 

61203H103 51114 Meno istorija 6140486 4 4 5 menotyros bakalauras, 

mokytojas 

Filologija 

61204H105 51114 Anglų filologija 6140406 4 4 5 filologijos bakalauras, 

mokytojas 

61204H113 51114 Baltarusių filologija 6140418 4 4 5 filologijos bakalauras, 

mokytojas 

61204H115 51114 Lenkų filologija 6140423 4 4 5 filologijos bakalauras, 

mokytojas 

61204H117 51114 Lenkų filologija 6140424 4 4 5 filologijos bakalauras, 

ir pradinio ugdymo mokytojas 

pedagogika 

61204H120 51114 Lietuvių filologija 6140401 4 4 5 filologijos bakalauras, 

mokytojas 

61204H133 51114 Prancūzų filologija 6140429 4 4 5 filologijos bakalauras, 

mokytojas 

61204H140 51114 Rusų filologija 6140438 4 4 5 filologijos bakalauras, 

mokytojas 

61204H143 51114 Rusų filologija 6140439 4 4 5 filologijos bakalauras, 

ir pradinio ugdymo mokytojas 

pedagogika 

61204H144 51114 Rusų kalba 6140436 4 4 5 filologijos bakalauras, 

mokytojas 

61204H150 51114 Vokiečių filologija 6140412 4 4 5 filologijos bakalauras, 

mokytojas 

Istorija 

61205H103 51114 Istorija 6140485 4 4 5 istorijos bakalauras, 

mokytojas 

28 

MENO STUDIJŲ SRITIS 

Muzika 

61201M109 51114 Muzika 6140882 4 4 5 muzikos bakalauras, 

mokytojas 

Dailė 

61202M102 51114 Dailė 6140832 4 4 5 dailės bakalauras, 

mokytojas 

SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Ekonomika 

61204S105 51114 Ekonomikos ir 6140841 4 4 5 ekonomikos bakalauras, 

verslo pagrindai mokytojas

Sociologija 

61205S101 51114 Socialiniai mokslai 6140491 4 4 5 sociologijos bakalauras, 

mokytojas 

Socialinis darbas 

61205S202 51176 Socialinė pedagogika 6140862 4 4 5 socialinio darbo bakalauras, 

socialinis pedagogas 

Psichologija 

61206S102 51114 Psichologija 6140487 4 4 5 psichologijos bakalauras, 

mokytojas 

Edukologija 

61207S102 51114 Buities kultūra 6140813 4 4 5 edukologijos bakalauras, 

mokytojas 

61207S103 51114 Edukologija 6141201 4 4 5 edukologijos bakalauras, 

mokytojas arba auklėtojas 

61207S104 51114 Etika 6140483 4 4 5 edukologijos bakalauras, 

mokytojas 

61207S120 51114 Sveikos gyvensenos 6140492 4 4 5 edukologijos bakalauras, 

pedagogika mokytojas 

61207S121 51114 Technologija ir dailė 6140812 4 4 5 edukologijos bakalauras, 

mokytojas 

61207S125 51114 Žemės ūkio pagrindai 6140821 4 4 5 edukologijos bakalauras, 

mokytojas 

Sportas 

61208S103 51114 Kūno kultūra 6140801 4 4 5 sporto bakalauras, 

mokytojas 

FIZINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Matematika 

61201P109 51114 Matematika ir 6140447 4 4 5 matematikos bakalauras, 

informatika mokytojas 

Fizika 

61202P106 51114 Fizika ir astronomija 6140460 4 4 5 fizikos bakalauras, 

mokytojas 

61202P108 51114 Fizika ir taikomoji 6140463 4 4 5 fizikos bakalauras, 

kompiuterija mokytojas 

Chemija 

61203P101 51114 Chemija 6140454 4 4 5 chemijos bakalauras, 

mokytojas 

Geografija 

61206P101 51114 Geografija 6140473 4 4 5 geografijos bakalauras, 

mokytojas 

29

Informatika 

61209P103 51114 Informatika 6140478 4 4 5 informatikos bakalauras, 

mokytojas 

30 

BIOMEDICINOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Biologija 

61201B101 51114 Biologija 6140453 4 4 5 biologijos bakalauras, 

mokytojas 

Ekologija ir aplinkotyra 

61203B104 51114 Gamta 6140468 4 4 5 ekologijos ir aplinkotyros 

bakalauras, mokytojas 

TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Mechanikos inžinerija 

61209T110 51114 Technologija 6140811 4 4 5 mechanikos inžinerijos 

bakalauras, mokytojas 

VPU aukštojo mokslo universitetinės antrosios pakopos studijų 

programos, įregistruotos Valstybiniame programų registre 

Naujas kodas Studijų programos Buvęs Mokymosi Suteikiamas laipsnis 

pavadinimas laikinas trukmė ir (ar) profesinė 

valstybinis pagal valstybinis (metai) kvalifikacija 

ISCED kodas 

97 D V N 

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Filosofija 

62101H101 51214 Filosofija 7140476 2 2 2 filosofijos magistras, 

mokytojas 

Filologija 

62104H101 51214 Anglų filologija 7140407 2 2 2 filologijos magistras, 

mokytojas 

62104H109 51214 Lenkų filologija 7140416 2 2 2 filologijos magistras, 

mokytojas 

62104H110 51214 Lietuvių filologija 7140401 2 2 2 filologijos magistras, 

mokytojas 

62104H121 51214 Prancūzų filologija 7140419 2 2 2 filologijos magistras, 

mokytojas 

62104H123 51214 Rusų filologija 7140426 2 2 2 filologijos magistras, 

mokytojas 

62104H132 51214 Vokiečių filologija 7140412 2 2 2 filologijos magistras, 

mokytojas

Istorija 

62105H102 51214 Istorija 7140481 2 2 2 istorijos magistras, 

mokytojas 

SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Sociologija 

62105S101 51214 Sociologija 7140473 2 2 2 sociologijos magistras, 

mokytojas 

Psichologija 

62106S107 51214 Psichologija 7140472 2 2 2 psichologijos magistras, 

mokytojas 

Edukologija 

62107S105 51214 Buities kultūros 7149901 2 2 2 edukologijos magistras, 

didaktika mokytojas 

62107S134 51214 Dailės istorijos 2 edukologijos magistras, 

edukologija mokytojas 

62107S133 51214 Teatro edukologija 2 edukologijos magistras, 

mokytojas 

62107S111 51214 Edukologija 7147201 2 2 2 edukologijos magistras 

62107S116 51214 Ikimokyklinio 7141201 2 2 2 edukologijos magistras, 

ugdymo auklėtojas 

pedagogika 

62107S117 51214 Muzikos edukologija 7140845 2 2 2 edukologijos magistras, 

mokytojas 

62107S123 51214 Pradinio ugdymo 7141212 2 2 2 edukologijos magistras, 

pedagogika mokytojas 

62107S131 51214 Technologija ir dailė 7140811 2 2 2 edukologijos magistras, 

mokytojas 

Sportas 

62108S101 51214 Kūno kultūra ir 7140491 2 2 2 sporto magistras, 

sportas mokytojas 

FIZINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Matematika 

62101P102 51214 Matematika 7140436 2 2 2 matematikos magistras, 

mokytojas 

Fizika 

62102P108 51214 Fizika ir astrofizika 7140458 2 2 2 fizikos magistras, 

mokytojas 

31

Chemija 

62103P102 51214 Chemija 7140451 2 2 2 chemijos magistras, 

mokytojas 

Geografija 

62106P103 51214 Geografija 7140461 2 2 2 geografijos magistras, 

mokytojas 

Informatika 

62109P103 51214 Informatika 7140441 2 2 2 informatikos magistras, 

mokytojas 

32 

BIOMEDICINOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS 

Biologija 

62101B102 51214 Biologija 7140446 2 2 2 biologijos magistras, 

mokytojas 

2002 m. Universitetas išleido magistrantūros studijų pertvarkytų programų 

sąvadą, kuriame pateikiamos studijų programos sunormintos pagal šiuo metu 

galiojančius studijas reglamentuojančius norminius aktus. 

Pagrindinės pertvarkytų magistrantūros studijų programų nuostatos 

Programos apimtis – 80 kreditų. 

Ne mažiau kaip 25 kreditai skiriami teorinėms studijoms. 

Ne mažiau kaip 40 proc. programos apimties (t. y. ne mažiau kaip 32 kreditai) 

skiriama moksliniams tyrimams bei būtinam mokslinio tiriamojo pobūdžio baigiamajam 

darbui. 

Pirmajame ir antrajame studijų semestruose numatyti pasirenkamieji bendrieji 

dalykai (2 kreditai – 32 auditorinės darbo valandos): 1 semestre – kultūros 

istorija arba mokslo filosofija; 2 semestre – šiuolaikinė didaktika arba modernioji 

psichologija. 

Magistro darbui skiriama 20 kreditų: 

2 semestre – 2 kreditai (pasirenkama magistro darbo tema ir gali būti skaitomas 

ne daugiau kaip 32 auditorinių valandų mokslinio darbo pagrindų kursas); 

3 semestre – 2 kreditai; 

4 semestre – 16 kreditų. 

Be to, 3 semestre ne mažiau kaip 2 kreditai numatomi specialybės didaktikos 

dalykui ir 4 semestre 4 kreditai – pedagoginei tiriamajai praktikai. 

Bendras auditorinių valandų skaičius magistrantūros dieninių studijų programoje 

turi būti ne mažesnis kaip 928 val. 

Be to, magistrantūros studijų programos turi atitikti Bendruosius studijų pro-

gramų reikalavimus, numatytus Nuosekliųjų studijų programų nuostatuose (ŠMM 

2000 m. spalio 26 d. Nr. 1326 įsakymas), bei Universiteto Senato nustatytus 

magistrantūros studijų programų kriterijus: 

Kiekvienoje studijų programoje studijų tikslai turi būti aiškiai suformuluoti 

ir susieti su asmens, baigusio studijas pagal tą programą, įgyjamu išsilavinimu, 

žiniomis ir profesine kvalifikacija. 

Jei baigus studijų programą įgyjama kvalifikacija, kurios reikalavimai yra 

nustatyti tarptautiniuose ar tos kvalifikacijos reikalavimus nustatančių valstybės 

institucijų priimtuose aktuose, tai toje studijų programoje studijų tikslai turi būti 

susieti su minėtuose dokumentuose nustatytais reikalavimais. (Pedagoginio universiteto 

studijų programose studijų tikslai turi būti susieti su ŠMM patvirtintais 

Pedagogų rengimo nuostatais ir Kvalifikaciniais reikalavimais aukštųjų mokyklų 

pedagoginių specialybių absolventams.) 

Visos studijų programos dalys (studijuojamų dalykų turinys ir tikslai, studijų 

metodai, pedagoginio ir mokslinio personalo kvalifikacija, materialioji studijų 

bazė) turi būti susietos su programos tikslais. 

Studento savarankiškas darbas magistrantūros studijų programoje turi sudaryti 

ne mažiau kaip 30 proc. studijų dalykų apimties. 

Per semestrą studijuojamų dalykų negali būti daugiau kaip 7, o vieno dalyko 

apimtis negali būti mažesnė kaip 2 kreditai. 

Kiekvieno programos dalyko studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių 

vertinimu – pažymiu (10 balų skalė). Visi pažymiai yra kaupiamieji. Kai 

dalyko apimtis ne mažesnė kaip 3 kreditai, iki 50 proc. pažymio studentas gali 

sukaupti per semestrą iki egzaminų sesijos už kontroliuojamą savarankišką ir 

auditorinį studento darbą (iš jų 10 proc. – už paskaitų, pratybų ir laboratorinių 

darbų lankymą ir dalyvavimą juose). Likusią šio pažymio dalį (50 proc.) studentas 

gali gauti sesijos metu, laikydamas egzaminą. 

Vertinant kitus dalykus, kurių apimtis mažesnė nei 3 kreditai, egzaminas nelaikomas. 

Studento savarankiškas ir auditorinis darbas per semestrą ir jo žinios 

bei įgūdžiai įvertinami suminiu pažymiu (SP) dar iki egzaminų sesijos. Tuomet 

iki 20 proc. pažymio sukaupiama už lankymą ir dalyvavimą auditoriniame darbe. 

ŠMM 2001 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 1195 įsakymu buvo iš dalies pakeista studijų 

programų registravimo tvarka, kuri šiek tiek vėl pakeista 2002 m. spalio 3 d. 

ŠMM įsakymu Nr. 1663. Nustatyta, kad universitetinių studijų programas Studijų 

ir mokymo programų registrui teikia ŠMM Mokslo ir studijų departamentas. 

Studijų programų kūrėjams tenka prisiminti, kad nėra Universitete nustatytos 

tvarkos, kaip tvirtinamos individualiosios studijų programos: ar jos tvirtinamos 

Senate, ar tik fakultetų tarybose. Niekas nefiksuoja, kiek tokių programų Universitete 

vykdoma, taip pat nėra patvirtintų nuostatų, kaip įskaitomi studijų kreditai, 

33

kuriuos studentai įvykdė kitoje (užsienio) aukštojoje mokykloje. Tiesa, Lietuvos 

Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 23 d. Nr. 74 nutarimu „Dėl aukštojo 

išsilavinimo pripažinimo pagal tęstinio mokymosi rezultatus tvarkos“ nustatyta, 

kad Universitetas turi teisę išduoti diplomą tiems asmenims, kurie studijavo ir 

kitose aukštosiose mokyklose, tačiau diplomą išduodančiame Universitete jie 

turi būti surinkę daugiausiai kreditų iš numatytų programoje. 

Nuo 2002 m. lapkričio 30 d. (Valstybės žinios, 2002, Nr. 114-5106) įsigaliojo 

ŠMM 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 1869 „Dėl studijų programų registravimo 

ir registro užpildymo duomenimis tvarkos patvirtinimo“. Jame numatyta, 

kad programa iš studijų ir mokymo programų registro yra išregistruojama: 

– kai nebeatitinka ŠMM nustatytų reikalavimų; 

– kai nebenaudojama trejus metus; 

– kai pakeičiama arba sujungiama su kita programa. 

Šio įsakymo 2 priede nustatytas tipinis Universitetinių studijų programų kortelės 

variantas, pagal kurį aprašomos visos Universiteto registruotos programos 

ir pateikiami aprašai ŠMM Mokslo ir studijų departamentui. Sugriežtinta atsakomybė 

dėl neteisėto studijų organizavimo ir nustatyta (ŠMM 2002 m. lapkričio 20 

d. įsakymu Nr. 1908), kad atitinkami Ministerijos pareigūnai turi teisę surašyti 

administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl neteisėto studijų organizavimo. 

Universiteto Senatas 2002 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 41 pakeitė pagrindinių 

studijų programų dalykų grupes ir kreditų skaičių. Remiantis Senato sprendimu 

2002 m. balandžio 30 d. rektoriaus įsakymu Nr. 202 buvo patvirtintos 

pertvarkytos studijų programų dalykų grupės: 

– bendrojo universitetinio lavinimo dalykų grupė – 48 kreditai; 

– programos pagrindų dalykų grupė – 40 kreditų; 

– programos specialaus lavinimo dalykų grupė – 64 kreditai; 

– laisvai pasirenkamųjų dalykų grupė – 8 kreditai. 

Tame pačiame įsakyme (2 priedas) buvo detalizuotas pagrindinių studijų programų 

psichologijos ir pedagogikos bei pedagoginės praktikos ciklas. 

Dar labai mažai fakultetų Studijų skyriui pateikė pertvarkytas pagal rektoriaus 

2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 202 nustatytą tvarką bakalauro studijų 

programas ir nė vienai pertvarkytai programai nepateikė studijų programos registravimo 

kortelės pakeitimų. Susidarė paradoksali situacija: programos rengėjai 

slepia programų pataisymus, negalima išleisti atnaujintų bakalauro studijų 

programų sąvado, o Studijų kokybės ir vertinimo centro ekspertai, paėmę duomenis 

iš Valstybinio programų registro ir jas palyginę su fakultetų vykdomomis programomis, 

randa neatitikimų, surašo aktus, siūlo neakredituoti kai kurių programų. 

Studijų skyrius net tris kartus raštu prašė fakultetų pateikti pataisytas studijų 

programas, tačiau tik maža dalis fakultetų jas pateikė. Registrų skyrius nepriima 

34

vienetinių pataisymų, nes reikia pateikti visus esamus programų pataisymus. 

Senato 2002 m. birželio 26 d. nutarimu „Dėl buvusios 1993–1995 m. m. 

Universiteto dešimtbalės vertinimo sistemos atitikmens“ sunorminti kai kurie 

praeityje vykdytų studijų dalykų balų vertinimai: nuo 1993 m. įvedus dešimtbalę 

dalykų vertinimo sistemą (Senato 1992 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 10) buvo 

nustatyta, kad pirmas teigiamo vertinimo pažymys yra 4, o pažymiai iš penkiabalės 

sistemos konvertuojami iš 3 į 5, iš 4 į 8 ir iš 5 į 10. Nuo 1996 m. (rektoriaus 

1995 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 45) buvo pereita prie dešimtbalės sistemos, 

kur pirmas teigiamo vertinimo balas yra 5. Atsižvelgus į 1993–1995 m. Universiteto 

absolventų prašymus, kuriems susidaro keblumų lyginant jų turimus dešimtbalės 

vertinimo sistemos dalykų vertinimus su kitų Universitetų absolventų dalykų 

vertinimais, buvo nutarta: 

1. Leisti fakulteto dekanams išduoti besikreipiantiems 1993–1995 m. absolventams 

naujus priedus prie diplomo, kur buvęs pirmas teigiamas vertinimo balas 

yra 5, o konvertavimas į dešimtbalę sistemą atliekamas dvigubinant ankstesnius 

penkiabalės sistemos balus. 

2. Naujų priedų išdavimas įforminamas dekano įsakymu (įsakymo kopija ir 

buvęs priedas prie diplomo paliekami asmens byloje), netaisant buvusių egzaminų 

žiniaraščių ir protokolų. 

Atsižvelgiant į Pedagogikos ir psichologijos fakulteto, Panevėžio ir Vilniaus 

konservatorijų bei Rokiškio kolegijos vadovų teikimą, buvo sudaryta prof. M. Baltrėnienės 

vadovaujama komisija šių institucijų dalykų programoms įvertinti ir 

joms akredituoti Senate. Pagal Senate akredituotas programas, įskaičius atitinkamus 

tose institucijose gautus dalykų vertinimus, į neakivaizdinių studijų aukštesnį 

kursą buvo priimta muzikos bakalauro studijų grupė studijoms savo lėšomis. 

Studijų programų vertinimas 

Jau kelinti metai mokslo ir studijų institucijų veiklos kokybės vertinimą organizuoja 

ir atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Centre 2000–2001 m. buvo 

ekspertuojamos edukologijos, filosofijos, geografijos ir psichologijos krypčių bakalauro 

ir magistrantūros studijų programos. Parengus ŠMM įsakymo projektą dėl 

studijų programų akreditavimo, buvo pakeista sprendimų dėl vertinamų aukštojo 

mokslo studijų programų priėmimo tvarka (ŠMM 2002 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 

398). Šiame įsakyme buvo nurodyti galimi programų vertinimo variantai: 

– programą akredituoti; 

– programą laikinai akredituoti (nurodant laikino akreditavimo terminą, kuris 

negali būti ilgesnis kaip 2 metai); 

35

– programą ribotai akredituoti (nurodant riboto akreditavimo terminą, kuris 

negali būti ilgesnis kaip 3 metai); 

– programos neakredituoti. 

Sprendimą, kuris įforminamas įsakymu, priima ŠMM ministras Mokslo ir 

studijų departamento teikimu. Įsakymas skelbiamas „Valstybės žiniose“ ir Registrų 

skyrius, remdamasis įsakymu, atlieka atitinkamus pakeitimus Studijų ir 

mokymo programų registre. 

ŠMM 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 785 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 

50-1926) iki kito išorinio vertinimo Universitete buvo akredituotos šios studijų 

programos: 

bakalauro: filosofijos, muzikos, chemijos, geografijos, psichologijos; 

magistrantūros: filosofijos, matematikos, psichologijos, edukologijos, muzikos 

edukologijos (įsakymo 1 priedas). 

Laikinai iki 2003 m. gruodžio 31 d. akredituota chemijos magistrantūros studijų 

programa (įsakymo 2 priedas). 

Laikinai iki 2003 m. birželio 30 d. akredituota istorijos, etikos bakalauro 

programos bei geografijos, etikos magistrantūros programos (įsakymo 3 priedas). 

Laikinai iki 2004 m. birželio 30 d. akredituota matematikos ir informatikos 

bakalauro programa (įsakymo 4 priedas). 

Ribotai akredituota istorijos magistrantūros studijų programa (įsakymo 5 priedas). 

Atsakydamas į motyvuotas Universiteto pastabas dėl laikino ar riboto programų 

akreditavimo Studijų kokybės centras nurodė, kad kol nėra patvirtintų studijų 

krypties reglamentų, studijų programos sudaromos ir vertinamos, vadovaujantis 

tik tais reikalavimais, kurie išdėstyti Nuosekliųjų studijų programų nuostatuose. 

Galbūt Nuosekliųjų studijų programų nuostatų rengėjai pamiršo, kad dar 1995 

m. birželio 29 d. ŠMM Kolegijos nutarimu Nr. 28 (ŠMM informacinis biuletenis, 

1995, Nr. 4-7 (43-47)) buvo patvirtinti Pedagogų rengimo nuostatai ir Kvalifikaciniai 

reikalavimai pedagoginių specialybių studentams. Taigi Studijų kokybės 

vertinimo centras, vertindamas Pedagoginio universiteto programas, ignoruoja 

visus kitus galiojančius norminius aktus, pvz., Pedagogų rengimo nuostatus, kurių 

Centras savo sprendimu negali atšaukti. Šis ignoravimas atsispindi ir ŠMM 

2000 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 1326 nuostatose, kur neatšaukus Pedagogų 

rengimo nuostatų galiojimo įtvirtinama, kad kol nėra patvirtinto studijų krypties 

reglamento, tos krypties programos sudaromos ir vertinamos, vadovaujantis tik 

tais reikalavimais, kurie išdėstyti Nuosekliųjų studijų programų nuostatuose. Tai 

akivaizdus Centro darbo trūkumas, keliantis abejonių ekspertizės objektyvumu, 

nes Centro ekspertai ignoruoja Ministerijos sprendimuose reglamentuotus pedagogų 

rengimo kvalifikacinius reikalavimus (standartus), nėra įsigilinę į pedagogų 

36

engimo konceptualiąsias problemas. Šiuo požiūriu atliekama studijų programų 

ekspertizė ir daromos jos vertinimo išvados, nepaisant to, ar jos palankios Universitetui, 

ar ne, kurios yra labai abejotinos. Tačiau remiantis tokių abejotinų 

ekspertizių išvadomis, Mokslo ir studijų departamente sprendžiama, kurias programas 

akredituoti, o kurias išbraukti iš veikiančių programų sąrašo. 

Pateiktą 2002 m. naujai registruoti socialinio darbo magistrantūros studijų 

programą Centro ekspertai nurodė pataisyti ir papildyti jos aprašą, o sprendimą 

dėl šios programos siūlymo registruoti atidėjo. Išnagrinėjus prašymą dėl fizikos ir 

informacinių technologijų bei technologijos ir dailės studijų programų trukmės 

pailginimo iki 180 kreditų (Aukštojo mokslo įstatymas tai leidžia), Ministerija 

rekomendavo iki 2003 m. kovo 31 d. šias programas pateikti Studijų kokybės 

vertinimo centrui įvertinti. 

Pagal Studijų kokybės vertinimo centro sudarytą grafiką 2002 m. buvo numatyta 

vertinti vokiečių filologijos, prancūzų filologijos, meno istorijos bei edukologijos 

bakalauro studijų programas bei vokiečių filologijos, prancūzų filologijos, 

ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir pradinio ugdymo pedagogikos magistrantūros 

programas. Iki šiol jokių vertinimo išvadų negauta. 

Studijų procesas 

Tik Gamtos mokslų fakultete dalykai studijuojami blokais. Nė vienas fakultetas 

nepasekė šio fakulteto pavyzdžiu. Bendrųjų visam Universitetui studijų dalykų 

(pedagogikos, psichologijos, sveikatos ugdymo, filosofijos, ekonomikos, politologijos 

ir kt.) teorinėms paskaitoms klausyti rektoriaus įsakymu sudaryta tarpfakultetinių 

srautų derinimo komisija (buvęs pirmininkas FTF prodekanas J. 

Siroicas perdavė vadovavimą GMF prodekanei Ž. Sederevičiūtei), kuri derino 

visų studijų (dieninių, neakivaizdinių, perkvalifikavimo, vakarinių) formų akademinio 

darbo auditorijų užimtumą ir racionalų akademinio darbo išdėstymą. 

Akademiniai srautai dar labiau išaugo palyginus su 2001 m. srautais. 

Tikėtasi, kad 2002 m. studijų procesą bus galima administruoti parengus ir 

patvirtinus naujus Studijų nuostatus, nes kai kurie klausimai – blokinio studijų 

būdo, srautų derinimo, laisvai pasirenkamųjų dalykų pasirinkimo, studijų ginčų 

ir kt. – senuosiuose Studijų nuostatuose nebuvo reglamentuoti. Tačiau nebuvo 

suburta net grupė projektui parengti, nes Studijų skyriuje nėra projektų rengimo 

grupės. 

2002 m. Studijų ginčų komisija išnagrinėjo du studijų ginčus, iš kurių vienas 

visiškai išspręstas studento naudai, o kitas – tik iš dalies. Tačiau tenka apgailestauti, 

kad fakultetai ar katedros labai vangiai teikia Ginčų komisijai reikiamus paaiškinimus 

arba tie paaiškinimai neatitinka temos. 

37

Socialinės pedagogikos katedros (ved. doc. G. Kvieskienė) iniciatyva skaityti 

paskaitas ir vesti pratybas įkalinimo įstaigose susilaukė labai prieštaringų vertinimų 

žiniasklaidoje. 

Pirmi metai, kai į pedagoginę praktiką (8 kred.) išvyko viso Universiteto IV 

kurso studentai. Apibendrinimą ir analizę bus galima pateikti tik pasibaigus praktikai, 

nors studentų atsiliepimai apie praktiką „Šviesos“ savaitraštyje yra palankūs 

praktikos organizatoriams. Rimčiau analizuoti reikia magistrantų tiriamosios-pedagoginės 

praktikos problemas, nes bakalauro pedagoginės praktikos modelis 

magistrantūrai netinka. Tai turėtų atsispindėti ir jos studijose. 

Atsižvelgus į Senato 2002 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 60, rektoriaus 2002 

m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 264 buvo patvirtinti nauji dėstytojo pedagoginio darbo 

krūvio normatyvai, kurie pradėti taikyti nuo 2003 m. vasario 1. d. 

Taip pat, atsižvelgus į Senato 2002 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 61, rektoriaus 

2002 liepos 1 d. įsakymu Nr. 265 buvo patvirtinta pedagoginių ir mokslo 

darbuotojų akademinės veiklos vertinimo anketa, kuri eksperimento būdu 2002/ 

2003 m. m. taikoma katedrose ir mokslo padaliniuose. 

Studentų skaičius 

2002 m. pradžioje Universitete buvo 10 788 studentai (neskaičiuojant perkvalifikavimo 

studijų studentų ir doktorantų), iš jų 5 553 studentų studijų forma 

buvo dieninė, 1 914 – vakarinė ir 3 321 – neakivaizdinė. Valstybės finansuojamų 

buvo 6 316, t. y. 58,547 proc. visų studentų. Palyginus su 2001 m. pradžia, studijuojančiųjų 

savo lėšomis padidėjo 1 120, t. y. 25 proc. 

38 

Studentų skaičius Universitete per 2002 m. 

Studentai Studijų forma 

Dieninės Vakarinės Neakivaizdinės Iš viso 

2002 01 01 B M B M B M 

Valstybės finansuojami 3727 558 820 116 1095 0 6316 

Studijuojantieji savo 1149 119 939 39 2068 158 4472 

lėšomis 

Iš viso metų pradžioje 

2002 12 31 

4876 677 1759 155 3163 158 10788 

Valstybės finansuojami 4199 407 764 164 1083 0 6617 

Studijuojantieji savo 

lėšomis 

989 127 1006 64 2817 285 5288 

Iš viso metų pabaigoje 5188 534 1770 228 3900 285 11905 

Pokytis per 

kalendorinius metus 

(padidėjimas) 

312 -143 11 64 737 127 1117

vakarinių M 

vakarinių B 

820 

116 

558 

Studentų skaičiaus kaita 2002 m. 

VALSTYBĖS FINANSUOJAMI STUDENTAI 2002 01 01 

1095 

dieninių M 

neakivaizdinių B 

3727 

dieninių B 

VALSTYBĖS FINANSUOJAMI STUDENTAI 2002 12 31 

vakarinių M 

164 

764 

vakarinių B 


407 

1083 

dieninių M 


STUDIJUOJANTIEJI SAVO LĖŠOMIS 2002 01 01 

2068 

neakivaizdinių M 

158 

vakarinių M 

39 

1149 

939 

4199 

dieninių B 

dieninių B 

dieninių M 

119 

vakarinių B 

39

40 


2817 


STUDIJUOJANTIEJI SAVO LĖŠOMIS 2002 12 31 


3900 

vakarinių M 

228 

1770 

vakarinių B 

285 989 

285 

vakarinių M 

IŠ VISO STUDENTŲ 2002 12 31 

 

3102 

 

 

 

 

 

 

 

 


534 

64 

dieninių M 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1083 

 

 

 

 

 

1070 928 

 

 

 

 

 

 

 

1116 

dieninių B 

127 

dieninių M 

1006 

vakarinių B 

5188 

dieninių B 

Valstybės finansuojami (VFV) ir savomis lėšomis (mokantys) 

studijuojantys studentai 2002 12 31 

neakiv.mok. 

neakiv.VFV 

vakarinės mok. 

vakarinės VFV 

4606 

dieninėsVFV 

dieninės mok.

Valstybės finansuojami (VFV) ir savomis lėšomis (mokantys) 

studijuojantys studentai 2002 12 31 

neakiv.mok. 

neakiv.VFV 

 

3102 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1083 

vakarinės mok. 

 

 

 

1070 928 

vakarinės VFV 

 

 

 

 

 

 

 

1116 

4606 

dieninėsVFV 

dieninės mok. 

Studentų skaičiaus kaitą Universitete per 2002 m. nuo 10 788 (metų pradžioje) 

iki 11 905 (metų pabaigoje), t. y. padidėjimą 10,35 proc. (pernai padidėjimas 

buvo12,62 proc.), iš esmės lėmė neakivaizdinių studijų studijuojančiųjų savo lėšomis 

padaugėjimas, nes valstybės finansuojamų studentų per metus padaugėjo 

tik 301, o studijuojančiųjų savo lėšomis per metus – 816 (padaugėjo 749 neakivaizdinėse 

bakalauro studijose, sumažėjo 160 dieninėse studijose). 

Absolventų skaičius 2002 ms. 

Absolventai Dieninës Dieninës Vakarinës Vakarinës NeakivaizNeakivaiz- Ið viso 

dinësdinës B M B M B M 

Gavo 

diplomus 

961 302 354 36 393 38 2084 

vakarinių M 

354 

vakarinių B 


393 

302 


38 

36 961 

dieninių M 

dieninių B 

41

Absolventų skaičius 2002 m. gerokai (17,2 proc.) didesnis nei 2001 m. ir yra 

pats didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. 2002 m. absolventams buvo išduoti 

naujo pavyzdžio diplomų ir jų priedų blankai, kurie yra geriau labiau apsaugoti 

nuo klastojimo. Dokumentų blankų etalonai buvo patvirtinti trišaliais – Valstybinės 

dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų 

ministerijos, VPU ir AB spaustuvės „SPINDULYS“ – susitarimai. Diplomai 

nustatyta tvarka perregistruoti Ministerijos registrų skyriuje ir nuo 2002 m. 

birželio 1 d., seno pavyzdžio diplomai nebeišduodami. 

Studentų priėmimas į Universitetą 2002 m. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekte dėl studentų priėmimo 

2002 m. pagrindinių nuostatų buvo numatyta priimti gerokai mažiau studentų į 

vakarines ir neakivaizdines studijas. VPU neakivaizdinių studijų vietų buvo numatyta 

visiškai neskirti. Universitetas dėl to kreipėsi į ŠMM ministrą A. Monkevičių 

motyvuodamas tuo, kad priėmimo kontingento sumažinimas pasunkins ir 

taip jau nelengvą švietimo padėtį, nes mokytojų dalykininkų, neturinčių atitinkamo 

aukštojo išsilavinimo, gerokai daugiau: geografijos – 29 proc., informatikos – 

43 proc., darbų ir buities kultūros (technologijų) – 48 proc., chemijos – 22 proc., 

biologijos ir fizikos – po 14 proc. ir t. t. Buvo atkreiptas ministro dėmesys, kad 

sumažinus valstybės finansuojamų vietų skaičių studijoms nuotoliniu ar vakariniu 

būdu, nebeliks galimybės šiems asmenims kelti kvalifikaciją, atestuotis aukštesnei 

kvalifikacinei kategorijai gauti ir taip bus beveik užkirstas kelias įgyvendinti 

švietimo reformos tikslus kuriant modernią Lietuvos mokyklą. Buvo teigiama, 

kad VPU į vakarines ir neakivaizdines studijas 2001 m. buvo priimti 405, 

2000 m. – 370, 1999 m. – 480 asmenų, iš kurių dauguma buvo pedagogai, neturintys 

aukštojo pedagoginio išsilavinimo. Studijuodami gerai ir labai gerai šie mokytojai 

už studijas jokių mokesčių nemokėjo, o nuo 2002 m. beveik tiek pat mokytojų 

prarado galimybę studijuoti valstybės finansuojamose vietose. Taip pat daug 

aukštesniųjų mokyklų ir kolegijų absolventų, norėdami įsigyti universitetinį išsilavinimą, 

pasirinko neakivaizdines arba vakarines studijas, kur jiems buvo sudaryta 

galimybė tęsti studijas, gilinti teorines ir profesines žinias. Tačiau Ministerija 

neatsižvelgė į šiuos argumentus ir, patvirtindama 2002 m. priėmimo kontingentus, 

neakivaizdinėms studijoms neskyrė nė vienos valstybės finansuojamos vietos, 

o vakarinėms studijoms skyrė 30 vietų (informatikai bei fizikai ir taikomajai 

kompiuterijai). 

Iš bendro 22 555 (2001 m. jų buvo 18 053) valstybės finansuojamų vietų 

skaičiaus Universitetui teko 1 486 vietos arba 6,588 proc. visų valstybės finansuo- 

42

jamų vietų (2001 m. buvo1 634 vietos arba 9,051 proc. visų valstybės finansuojamų 

vietų, 2000 m. – 9,342 proc. vietų, taigi lyginant su 2000 m. jų sumažėjo net 

2,754 proc.). 

2002 m. studentų priėmimo į I ir II pakopos studijų valstybės finansuojamas vietas 

planas pagal studijų programų grupes, ŠMM 2002 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. 1344 

Pagrindinės studijos 

Studijų sritis, kryptis ar programa 

(pateikiamas tik į kai kurių sričių 

studijų programas priimamųjų 

skaičius) 

Studijų sritis 

Studentų, kurių studijos 

visiškai arba iš dalies 

apmokamos valstybės 

lėšomis, skaičius 

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS 


apmokamos valstybės 

lėšomis, skaičiai 

Studentų, 

sutinkančių mokėti 

visą studijų kainą, 

skaičius 

Iš viso 

D V N Iš viso D V N 

Biomedicininiai mokslai 11 0 0 11 6 0 0 17 

Humanitariniai mokslai 58 26 0 84 35 10 0 129 

Fiziniai mokslai 41 20 0 61 20 10 0 91 

Socialiniai mokslai 58 46 0 104 32 40 145 321 

Iš viso 168 92 0 260 179 60 145 558 

ŠMM 2002 m. liepos 22 d. Nr. 1344 įsakymu taip pat buvo nustatyta, kad 

aukštosios mokyklos 2002 m. papildomai gali priimti ne daugiau kaip 80 užsieniečių 

(įskaitant užsienio lietuvius) virš patvirtinto valstybės finansuojamų vietų 

plano. Taip pat buvo numatyta papildomai priimti asmenis, turinčius I ar II invalidumo 

grupę ir atitinkančius konkurso reikalavimus, bet neįstojusius į valstybinę 

aukštąją mokyklą. Šių priimtų asmenų studijų išlaidas nuo 2003 m. sausio 1 d. 

Ministerija įsipareigojo apmokėti aukštajai mokyklai. 

Iš viso 

Studentų, 

sutinkančių 

mokėti visą 

studijų kainą, 

skaičius 

Iš viso 

D V N V N 

Biomedicininiai mokslai 102 0 0 102 0 40 40 142 

Humanitariniai mokslai 536 0 0 536 75 140 215 751 

Meno studijos 15 0 0 15 30 0 30 45 

Fiziniai mokslai 392 30 0 422 65 95 160 582 

Socialiniai mokslai 374 0 0 374 255 435 690 1064 

Technologijos mokslai 37 0 0 37 0 0 0 37 

Iš viso 1456 30 0 1486 425 710 1135 2621 

Iš viso 

43

Aukštoji 

mokykla 

Pagrindinės 

studijos 

Priėmimas į Lietuvos universitetus 2002 m. 

Vientisosios 

studijos 

Specialios 

profesinės 

studijos 

Magistrantūros 

studijos 

Iš viso priimta 

KMU 145 410 8 67 630 

KTU 4233 0 224 1531 5988 

KU 1333 0 55 373 1761 

LKA 145 0 0 10 155 

LKKA 625 0 0 150 775 

LMA 225 0 0 115 340 

LTU 1875 0 0 1005 2880 

LVA 168 143 106 20 437 

LŽŪU 503 0 124 258 885 

ŠU 2397 0 123 338 2858 

VDA 386 0 0 159 545 

VDU 1640 0 0 467 2107 

VGTU 2892 0 117 1031 4040 

VPU 2621 0 0 558 3179 

VU 4005 721 344 2060 7130 

Iš viso 23193 1274 1101 8142 35713 

8000 

7000 

6000 

Priimtųjų 

5000 

skaičius4000 

3000 

2000 

1000 

0 

KMU 

KTU 

KU 

LKA 

LKKA 

LMA 

LTU 

Universitetas papildomai virš plano priėmė 150 studentų į vakarines bakalauro 

ir 180 studentų į neakivaizdines bakalauro studijas. Jų priėmimas preliminariai 

buvo suderintas su ŠMM, tačiau gautame ministro įsakyme apie priėmimą šių 

vietų nenumatyta. Taip pat nustatyta tvarka virš plano buvo priimta: 12 užsienio 

lietuvių, 10 I ir II grupės invalidų ir 18 užsieniečių, mokančių visą studijų kainą. 

2002 m. VPU, kaip ir KU bei LTU, nedalyvavo bendrame aukštųjų mokyklų 

organizuotame priėmime. Priėmimas liepos 23–27 d. vyko trimis etapais, po to 

44 

LVA 

LŽŪU 

ŠU 

VDA 

VDU 

VGTU 

VPU 

VU

uvo pratęstas dokumentų priėmimas ir sekė papildomas priėmimo etapas. Galutinis 

priėmimo etapas buvo rugpjūčio pabaigoje. Pirmajame etape – liepos 23 d. 

– buvo priimta 50 proc. visiškai valstybės finansuojamų studentų. Antrajame etape 

– liepos 25 d. – buvo priimta tik 9 proc. studentų į valstybės finansuojamas ir 

48 proc. į studijuojančiųjų savo lėšomis vietas. Po trečiojo etapo (liepos 27 d.) 

liko per 100 neužimtų valstybės visiškai ar iš dalies finansuojamų ir per 100 

mokančiųjų už studijas vietų. Papildomame etape rugpjūčio 9 d. – taip pat nebuvo 

išspręsta problema, todėl galutinai priėmimas baigtas rugpjūčio 29 d. 

Po priėmimo į laisvas valstybės visiškai finansuojamas ir iš dalies finansuojamas 

vietas bei mokančiųjų už studijas vietas rugpjūčio 30 d. buvo suformuotas 

visas 2002 m. priėmimo kontingentas ir apie priėmimą atsiskaityta Mokslo ir 

studijų departamentui. 

Studentų(išskyrus užsienio lietuvius ir I ir II gr. invalidus) 

priėmimo 2002 m. į Vilniaus pedagoginį universitetą pagal atskiras 

studijų pakopas, studijų formas ir studijų programas rezultatai 

Valstybinis kodas 

Studijų programa 


visiškai apmokamos 

valstybės lėšomis, 

skaičius 

Studentų, mokančių 

studijų įmoką, skaičius 

Iš viso 

Pagrindinės studijos 

Studentų, sutinkančių 

mokėti visą studijų kainą, 

skaičius 

D V N D D V N D V N Iš 

viso 

Iš viso 


visiškai arba iš dalies 

apmokamos valstyb ės 

Studentų, sutinkančių 

mokėti visą studijų kainą, 

skaičius 

Iš viso priimta 

(7 ir 11 stulpeliuose 

esančių skaičių suma) 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 

61202P108 Fizika ir 

taikomoji 

kompiuterija 

69 30 0 36 135 0 0 0 0 105 30 0 135 135 0 135 

61209T110 Technologija 

24 0 0 13 37 1 0 0 1 38 0 0 38 37 1 38 

61207S121 Tecnologija 

ir dailė 

23 0 0 11 34 3 0 0 3 37 0 0 37 34 3 37 

61202M102 Dailė 0 20 0 0 20 0 16 0 16 0 36 0 36 20 16 36 

61201B101 Biologija 40 0 20 18 78 4 0 22 26 62 0 42 104 78 26 104 

61207S102 Buities 

kultūra 

26 0 15 13 54 1 0 15 16 40 0 30 70 54 16 70 

61203P101 Chemija 32 0 0 8 40 1 0 0 1 41 0 0 41 40 1 41 

61203B104 Gamta 39 0 0 17 56 4 0 0 4 60 0 0 60 56 4 60 

61206P101 Geografija 40 0 22 20 82 9 0 22 31 69 0 44 113 82 31 113 

61208S103 Kūno 

kultūra 

40 0 25 20 85 16 12 31 59 76 12 56 144 85 59 144 

61204S105 Ekonomi- 25 0 0 13 38 4 87 162 253 42 87 162 291 38 253 291 

45

61204S105 Ekonomikos 

ir 

verslo 

pagrindai 

25 0 0 13 38 4 87 162 253 42 87 162 291 38 253 291 

61205H103 Istorija 42 0 20 22 84 16 0 29 45 80 0 49 129 84 45 129 

61201H101 Filosofija 20 20 0 10 50 8 3 0 11 38 23 0 61 50 11 61 

61205S101 Socialiniai 

mokslai 

30 0 0 15 45 10 84 108 202 55 84 108 247 45 202 247 

61202H202 Katalikų 

tikyba 

20 0 0 9 29 0 0 0 0 29 0 0 29 29 0 29 

61204H120 Lietuvių 

filologija 

113 30 24 54 221 2 2 35 39 169 32 59 260 221 39 260 

61201P109 Matematika 

ir 

informatika 

125 0 0 61 186 0 0 0 0 186 0 0 186 186 0 186 

61209P103 Informatika 0 35 31 0 66 0 25 28 53 0 60 59 119 66 53 119 

61207S104 Etika 23 0 0 10 33 0 0 49 49 33 0 49 82 33 49 82 

61201M109 Muzika 10 0 0 5 15 0 0 0 0 15 0 0 15 15 0 15 

61207S103 Edukologija 20 19 19 10 68 0 3 17 20 30 22 36 88 68 20 88 

61205S202 Socialinė 

pedagogika 

36 0 0 19 55 0 76 141 217 55 76 141 272 55 217 272 

61207S120 Sveikos 

gyvensenospedagogika 

0 25 0 0 25 0 13 0 13 0 38 0 38 25 13 38 

61206S102 Psichologija 

29 0 0 15 44 0 0 95 95 44 0 95 139 44 95 139 

61204H115 Lenkų 

filologija 

18 0 0 9 27 2 0 0 2 29 0 0 29 27 2 29 

61204H117 Lenkų 

filologija ir 

pradinio 

ugdymo 

pedagogika 

0 0 0 0 0 0 0 12 12 0 0 12 12 0 12 12 

61204H140 Rusų 

filologija 

36 0 0 18 54 2 0 0 2 56 0 0 56 54 2 56 

61204H144 Rusų 

kalba 

0 0 0 0 0 17 0 0 17 17 0 0 17 0 17 17 

61204H143 Rusų 

filologija ir 

pradinio 

ugdymo 

pedagogika 

0 0 0 0 0 0 0 21 21 0 0 21 21 0 21 21 

61204H105 Anglų 

filologija 

66 0 0 34 100 0 0 0 0 100 0 0 100 100 0 100 

61204H133 Prancūzų 

filologija 

16 0 0 8 24 0 0 0 0 24 0 0 24 24 0 24 

61204H150 Vokiečių 

filologija 

30 0 0 16 46 0 0 0 0 46 0 0 46 46 0 46 

Iš viso 992 179 176 484 1831 100 321 787 1208 1576 500 963 3039 1831 1208 3039 

46

Valstybinis 

kodas 

Studijų 

programos 

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS 

Studentų, 

kurių 

studijos 

visiškai 

apmokamos 

valstybės 

lėšomis, 

skaičius 

Iš viso 

Studentų, 

sutinkančių 

mokėti visą 

studijų 

kainą, 

skaičius 

Iš viso 

Iš viso 

priimta (6 ir 

10 

stulp.sum 

D V N D V N 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 

62107S131 Technologija ir dailė 10 0 0 10 11 0 0 11 21 

62102P108 Fizika ir astrofizika 10 0 0 10 5 0 0 5 15 

62101B102 Biologija 11 0 0 11 9 0 0 9 20 

62107S105 Buities kultūros didaktika 10 0 0 10 4 0 0 4 14 

62103P102 Chemija 10 0 0 10 1 0 0 1 11 

62106P103 Geografija 11 0 0 11 8 0 0 8 19 

62108S101 Kūno kultūra ir sportas 10 0 0 10 14 0 0 14 24 

62105H102 Istorija 0 0 0 0 0 0 0 0 0 

62101H101 Filosofija 8 0 0 8 9 0 0 9 17 

62105S101 Sociologija 10 0 0 10 6 7 19 32 42 

62104H110 Lietuvių filologija 20 15 0 35 11 0 0 11 46 

62109P103 Informatika 0 20 0 20 0 10 0 10 30 

62101P102 Matematika 10 0 0 10 6 0 0 6 16 

62107S113 Etika 0 8 0 8 0 0 0 0 8 

62107S117 Muzikos edukologija 8 0 0 8 3 0 0 3 11 

62107S116 Ikimokyklinio ugdymo 

pedagogika 

10 0 0 10 4 0 0 4 14 

62107S123 Pradinio ugdymo 

pedagogika 

0 8 0 8 0 4 0 4 12 

62107S111 Edukologija (socialinės 

pedagogikos šaka) 

0 20 0 20 0 10 81 91 111 

62107S111 Edukologija (švietimo 

vadybos šaka) 

0 0 0 0 0 0 41 41 41 

62107S111 Edukologija (andragogikos 

šaka) 

0 0 0 0 0 0 15 15 15 

62106S107 Psichologija 0 10 0 10 0 8 43 51 61 

62104H109 Lenkų filologija 7 0 0 7 1 0 0 1 8 

62104H123 Rusų filologija 10 0 0 10 2 0 0 2 12 

62104H101 Anglų filologija 0 11 0 11 0 4 0 4 15 

62104H121 Prancūzų filologija 5 0 0 5 0 0 0 0 5 

62104H132 Vokiečių filologija 8 0 0 8 5 0 0 5 13 

Iš viso 168 92 0 260 99 43 199 341 601 

Iš viso priimta 1160 271 176 2091 199 364 986 1549 3640 

47

48 

Priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas ir mokančiųjų už 

studijas skaičiaus procentinis palyginimas 

100% 

80% 

60% 

40% 

20% 

0% 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1990 

 

 

 

 

 

 

 

 

1993 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1996 

 

 

 

 

 

Studijų kreditavimas 

Priėmus Aukštojo mokslo įstatymą, iš karto nebuvo parengta poįstatyminių 

aktų, kaip tiksliau reglamentuojamas studijų kreditavimas, nors šio įstatymo 63 

straipsnyje buvo numatyta teikti paramą studentams. Nuo 2002 m. sausio 1 d. 

įsigaliojo Aukštojo mokslo įstatymo pataisos: 62 ir 63 straipsniuose numatytos 

paramos studentams teikimo galimybės. 

Nustatyta, kad studentai gali gauti valstybės paskolas: 

1) studijų įmokoms mokėti, jeigu jos nebuvo sumokėtos valstybės lėšomis; 

2) gyvenimo išlaidoms; 

3) studijoms užsienyje. 

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos 2002 m. vasario 6 d. 

nutarimu 2002 m. Universiteto studentams (dieninių studijų bakalaurams ir magistrantams), 

norintiems gauti paskolą, buvo skirta 862 tūkst. litų suma, kuri 

turėjo būti išmokama dalimis kas ketvirtį. Fakultetams paskolų sumos buvo paskirstytos 

pagal studentų skaičių (2002 m. vasario 1 d. duomenimis): 

FTF 83 000 Lt 

GMF 185 500 Lt 

IF 138 500 Lt 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1999 

2002 

 

II pakopa (mag.) 

mokantys 

II pakopa (mag.) VFV 

 

I pakopa (bak.) 

 

mokantys 

I pakopa (bak.) 

mokantys 

I pakopa (bak.) VFV

LF 82 000 Lt 

MF 76 000 Lt 

PPF 121 000 Lt 

SF 72 500 Lt 

UKF 103 500 Lt 

Studentai apie galimybę gauti paskolą (tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1081) buvo informuojami fakultetuose. 

Studijų skyriui buvo pateikti vardiniai sąrašai studentų, kuriems fakultetų 

komisijos, suderinusios su studentų atstovybėmis, skyrė paskolas, nurodydamas 

sumas. Sudarant sąrašus, pirmenybė buvo teikiama studentams, kurie: 

– pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turėjo gauti socialinę pašalpą; 

– turėjo didesnį pažymių vidurkį; 

– anksčiau gavo paskolą iš Fondo. 

Baigiamųjų kursų studentai galėjo pretenduoti tik į pusę maksimalios paskolos 

sumos. Paskolos buvo skiriamos tiek valstybės finansuojamiems, tiek savo 

lėšomis studijuojantiems studentams. 

Studentai, kurie buvo įtraukti į sąrašus, sudarė su Fondu paskolos gavimo ir 

grąžinimo sutartį, užpildė anketas ir paskolų grąžinimo grafikus. Paskolos gavėjo 

anketos buvo pildomos interneto svetainėje < www.vmsfondas. lt> nurodyta forma, 

tačiau ne visi fakultetai tinkamai organizavo dokumentų tvarkymą. Paskolų 

skyrimas buvo labai gerai organizuotas Fizikos ir technologijos, Istorijos, Pedagogikos 

ir psichologijos fakultetuose, kur labai aktyviai dalyvavo fakultetų studentų 

atstovybės. 

2002 m. Valstybinis mokslo ir studijų fondas pasirašė sutartį su 399 studentais 

paskoloms gauti (862 000 Lt). Vėliau, rudens semestre, ši suma buvo padidinta 

iki 885 500 Lt, ir paskolas gavo 411 studentų. 

Palyginus su 2001 m. teikiamų paskolų sumapadidėjo 1,156 kartų (lyginant 

su 2000 m. – 1,64 kartų). 

Paskolos dydis (Lt), tenkantis vienam dieninių studijų 

studentui 

Metai 1999 2000 2001 2002 

Dieniniø studijø studentø 3113 4126 4285 5553 

VPU skirta kreditams (Lt) 211000 539900 765900 862000 

Vidutiniðkai tenka vienam studentui (Lt) 67,78 130,85 178,74 155,23 

49

50 

180 

160 

140 

120 

100 

80 

60 

40 

20 

0 

Paskolos dydis (Lt), tenkantis vienam studentu 

1999 2000 2001 2002 

metai 

1999 m. paskolas gavo 134 studentai (4,3 proc.), o 2000 m. – jau 191 dieninių 

studijų studentas, t. y. 4,629 proc., 2001 m. – 265 dieninių studijų studentai, t. y. 

6,18 proc. 2002 m., kai paskolas galėjo gauti jau ir savo lėšomis studijuojantys 

dieninių studijų studentai, jomis pasinaudojo 411 studentų, t. y. 7,4 proc. studijuojančiųjų 

dieninėse studijose. 

Įsigaliojus naujoms Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms ir pradėjus jas įgyvendinti 

iš esmės keisis paskolų administravimas, paskolas gaunančiųjų skaičius, 

jų apskaita ir kontrolė. 

Dėl organizacinių darbų 

Pakeitus įvairius norminius aktus, įvedus naujas studijuojančiųjų kategorijas 

(valstybės finansuojamieji, iš dalies finansuojamieji, mokantieji visą studijų kainą, 

vadinamos komercinės grupės, klausytojai ir kt.) Studijų skyriaus veikla tapo 

labai sudėtinga. 

Skyriaus struktūra nekito nuo 1997 m., kai Universitete studijavo 6 592 studentai. 

Dabartiniu metu (2003 m. vasario 1 d.), įskaitant pedagogų kvalifikacijos 

klausytojus ir visus nenuosekliųjų studijų klausytojus, Universitete yra 12 723 

studijų subjektai (be doktorantų). Studijų skyrius faktiškai atlieka Bendrojo skyriaus 

funkcijas, nes tvarko informaciją apie karo prievolininkus, studijuojančiųjų 

paskolas, koordinuoja laisvai pasirenkamųjų dalykų paskirstymą, rengia priėmimo 

planus ir taisykles, konsultuoja abiturientus, rengia atvirų durų dienas, muges 

abiturientams, reklaminę medžiagą apie studijas, palaiko ryšį su rajonų ir miestų

vidurinėmis mokyklomis, vadovauja studentų pedagoginei praktikai, registruoja 

studijų programas ir jų aprašus Valstybiniame registre. Šis skyrius redaguoja ir 

teikia leidyklai studijų programų sąvadus, koordinuoja studijų programų savianalizės 

ir ekspertizės klausimus, informuoja fakultetus apie normatyvinių aktų 

pasikeitimus, derina Universiteto išduodamų dokumentų projektų ir jų gamybos 

bei registravimo klausimus, atlieka baigiamųjų egzaminų protokolų ir diplomų 

išdavimo priežiūrą. Studijų skyrius taip pat veda studentų duomenų ir judėjimo 

apskaitą, rengia Valstybinės ataskaitos formas, koordinuoja aukštesniųjų mokyklų 

(kolegijų) studijų kreditų įskaitymo procedūras, rengia projektus Senato Studijų 

komisijai, koordinuoja ECTS studijų kreditų įskaitymo klausimus, atrankos į 

leitenantų kursus Lietuvos karo akademijoje organizacinius klausimus ir t. t. 

Akivaizdu, kad Studijų skyrius negali iki galo ir kokybiškai atlikti jam pavedamų 

darbų, nes išaugo ir toliau auga studijuojančiųjų skaičius, padidėjo įvairių 

studijų formų studentų judėjimas, tapo sudėtinga jų apskaita, planavimas, išaugo 

įvairių ataskaitų skaičius. Griežčiau reglamentuotas tapo baigiamųjų dokumentų 

išdavimas ir jų apskaitos bei nurašymo procedūros. 

Panašaus dydžio ir net mažesniuose universitetuose akademinius reikalus tvarko 

bei analogiškas funkcijas atlieka gerokai didesnės apimties tarnybos: VDU – 

15 asmenų, Šiaulių universitete – 11. Visuose universitetuose veikia pastovios 

priėmimo grupės (3–4 asmenys), koordinuojančios priėmimo, informacijos sklaidos 

apie universitetą ir kitus klausimus. VPU priėmimo komisija negali dirbti 

kokybiškai, jeigu jos techninis personalas kiekvienais metais perorganizuojamas 

ir dirba faktiškai visuomeniniais pagrindais. 

Suprasdami, kad Studijų skyrius galėtų dirbti kokybiškiau ir naujoviškiau, bet 

šiuo metu Universitetas didelių sąnaudų tam skirti neįstengia, vis dėlto prašytumėme 

minimalioms reikmėms tenkinti Studijų skyriui papildomai skirti 2–3 

etatus, kad būtų galima pertvarkyti jo veiklą (jau ne kartą buvo rengiami skyriaus 

pertvarkymo projektai, bet jie įstrigdavo įvairiose komisijose). Kokybiškesnis 

turėtų būti ir techninis Studijų skyriaus aprūpinimas bei vizualinis apipavidalinimas, 

nes šis skyrius dirba su visais Universiteto padaliniais. 

51

52 

PERKVALIFIKAVIMO STUDIJOS 

Parengė L. Aleksandrovič 

2002 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogų kvalifikacijos centre 

buvo vykdomos šių specialybių mokytojų perkvalifikavimo programos: 

Anglų ir vokiečių filologija 

Edukologija (pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinio ugdymo 

pedagogika) 

Etika 

Istorija 

Informatika 

Pagal šias perkvalifikavimo programas 2002 m. studijavo 620 klausytojų (30 

grupių). 

2002 m. 116 klausytojų įgijo aukštąjį išsilavinimą, 25 iš jų gavo bakalauro 

diplomus. 

VPU Pedagogų kvalifikacijos centras 2002 m. organizavo kvalifikacijos tobulinimo 

renginius. Centre kvalifikaciją kėlė 536 mokytojai. Buvo rengiami kvalifikaciniai 

renginiai geografijos, gamtos, biologijos, chemijos, buities kultūros, rusų 

kalbos ir literatūros, lietuvių literatūros, lenkų literatūros, anglų kalbos, fizikos, 

darbelių, pradinių klasių mokytojams. 

Švietimo ir mokslo ministerijos kvalifikacijos tobulinimo programų konkursui 

buvo pristatytos ir gavo finansinę paramą keturios programos: 

1. Kolega – kolegai. 

2. Europos dimensijų mokymas per geografijos pamokas. 

3. Informacinių kompiuterinių technologijų taikymas mokant geografijos. 

4. Etika trečiajame tūkstantmetyje.

KALBŲ STUDIJOS 

Parengė I. Navickienė 

Per metus VPU Kalbų centras organizavo anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų 

kalbų kursus pagal klausytojų pageidavimus. Kursuose dalyvavo 56 VPU darbuotojai 

ir studentai bei 72 kitų įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Taip pat pagal 

specialią pasirengimo egzaminams programą buvo organizuojami anglų kalbos 

kursai abiturientams, kuriuose dalyvavo 12 Vilniaus miesto vidurinių mokyklų 

moksleivių. 

Pasirašytos ilgalaikės anglų kalbos mokymo sutartys su Vidaus reikalų ministerija 

bei Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamentu. 

VPU Kalbų centras kartu su JAV Grand Canyon universiteto dėstytojais organizavo 

tradicinius vasaros anglų kalbos mokymosi kursus, kuriuos lankė 45 VPU 

ir kitų aukštųjų mokyklų studentai. 

2002 m. VPU Kalbų centras padėjo organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją 

„Švietimo reforma ir mokytojų rengimas“, lėšomis parėmė mokslo darbų 

rinkinio „Baltijos šalių ugdymo ir socialinių mokslų studijos“ leidybą. 

53

Eil. 

Nr. 

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS 

Parengė J. Mikašauskas, A. Skurevičius, L. Kleniauskas 

VPU Kompiuterų, 

prijungtų prie 

tinklo, skaičius 

1. Centriniai rūmai 433 

Vartotojų 

skaičius 

Prisijungimo 

prie linijos 

sparta 

11000 1000 Mbps 

2. II rūmai 82 2000 34 Mbps 

1. Įrengta optinio ryšio linija tarp Centrinių rūmų, Fizikos ir technologijos fakulteto, 

Gamtos mokslų fakulteto, Centrinės studentų atstovybės ir V bendrabučio. 

Visi keturi studentų bendrabučiai prijungti prie bendro tinklo UTP 

100 Mbps sparta. 

2. Litnet finansuojant, Centriniai rūmai prijungti prie Litnet tinklo 1 Gbps sparta. 

Įrengta 34 Mbps spartos radijo ryšio linija tarp Centrinių rūmų ir II rūmų 

Ševčenkos g. 

3. Įrengta 15 mokomųjų klasių, kuriose yra 230 kompiuterinių darbo vietų, 

prijungtų prie klasių tinklo 100 Mbps sparta. Klasių tinkle įdiegta operacinių 

sistemų atkūrimo ir duomenų saugojimo sistema. 

4. Įkurta lokalinė CISCO kompiuterinių tinklų akademija, intensyviai naudojama 

bakalaurų ir magistrų studijose. 

5. Bibliotekoje veikia 12 vietų Mokymosi resursų centras, kuriame skaitytojams 

teikiama informacija internete: elektroniniai bibliotekos ir kitų Lietuvos bei 

pasaulio bibliotekų katalogai, VPU leidykloje išėję leidiniai, studentų diplominiai 

darbai, universiteto mokslininkų disertacijos. 

6. Įrengta 17 kompiuterinių darbo vietų Informacinių ir komunikacinių technologijų 

laboratorija. 

7. Įrengta 19 neauditorinių kompiuterinių darbo vietų, kuriose neribojamas internetinių 

resursų naudojimas. 

8. Veikia elektroninio pašto serveris. Įdiegta WWWMAIL programa, įgalinanti 

elektroniniu paštu naudotis bet kurioje darbo vietoje. Universiteto elektroniniu 

paštu naudojasi apie 800 dėstytojų ir darbuotojų. 

9. Parengtos šios kompiuterinės programos ir duomenų bazės sistemos: 

universiteto pajamų apskaitos; 

archyvų bylų duomenų bazė ir paieškos sistema; 

darbuotojų ir studentų duomenų bazių pristatymas internete; 

mokslinio ir pedagoginio personalo duomenų bazės įkėlimas į LIEMSIS PDB 

(publikacijų duomenų bazę). 

54

VPU II rūmai 

T. Ševčenkos g. 41 

LITNET 

I–IV bendrabutis 

VPU centriniai 

rūmai 

Centrinė studentų 

atstovybė 

Gamtos mokslų fakultetas 

Fizikos ir 

technologijos 

fakultetas 

V bendrabutis 

55

56 

Duomenys apie kompiuterių skaičių fakultetuose ir kituose padaliniuose 

Eil. 

Nr. 

Fakultetai, kiti 

padaliniai 

Iš viso 

kompiuterių 

Komp. klasių 

skaičius 

Komp. 

skaičius 

klasėse 

1. FTF 70 3 40 2 

2. IF 40 1 15 

3. LF 30 1 12 

4. MF 90 4 60 3 

5. PPF 45 2 25 

6. GMF 60 2 25 

7. UKF 25 1 12 2 

8. SF 25 1 12 4 

9. Administracija 26 8 

10. Biblioteka 55 1 12 

11. Buhalterija 17 

12. Inf. skyrius 12 

13. IKTL 20 1 17 

Neauditorinės 

vietos

TARPTAUTINIAI RYŠIAI 

Parengė G. Povilaitis 

I. Bendradarbiavimo sutartys 

1968 m. – su Vroclavo universitetu (Lenkija) 

1992 m. – su Limožo universitetu (Prancūzija) 

1993 m. – su Minsko valstybiniu M. Tanko pedagoginiu universitetu (Baltarusija) 

1994 m. – su Egerio mokytojų rengimo kolegija (Vengrija) 

1995 m. – su Heidelbergo aukštąja pedagogine mokykla (Vokietija) 

1996 m. – su Turino universitetu (Italija) 

1998 m. – su Oslo valstybine muzikos akademija (Norvegija) 

2001 m. – su Prancūzijos ambasada Vilniuje bei Prancūzų kultūros centru 

2001 m. – su Erfurto universitetu (Vokietija) 

2002 m. – ketinimų protokolas su Caen Lower-Normandy universitetu (Prancūzija) 

2002 m. – ketinimų protokolas su Rusijos valstybiniu A. I. Gerceno pedagoginiu 

universitetu (Rusija) 

II. Universitete dirbę užsienio šalių dėstytojai 

IF – 3 (2 iš Prancūzijos, 1 iš Ispanijos) 

UKF – 3 (1 iš JAV, 1 iš Vokietijos, 1 iš Prancūzijos) 

__________________________________________ 

Iš viso 6 dėstytojai 

III. Universiteto užsienio svečiai 

Anglijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Škotijos, 

Vokietijos. 

__________________________________________ 

Paskaitų skaitymas 7 

Mokslinės stažuotės 18 

Vizitai 15+22* 

Praktika* 43* 

Kiti moksliniai tikslai 2 

SOCRATES programos: 

SOCRATES / ERASMUS studijos 2* 

SOCRATES / ERASMUS pask.skaitymas 3 

__________________________________________ 

Iš viso: 45 dėst. + 67 stud. = 112 

Pastaba: * – studentai 

57

IV. Universiteto dėstytojų ir studentų išvykos į užsienį 

(Pastaba: * – studentai; ** – doktorantai) 

__________________________________________ 

Mokslinės stažuotės 12 + 2** 

Moksliniai seminarai 51 + 3** 

Kursai 2 + 1* 

Mokslinės konferencijos, simpoziumai, kongresai 67 + 2** 

Vizitai ir komandiruotės 49 + 5** 


Kiti moksliniai tikslai 35 + 2** 

Praktika * 65* 

Studijos* 1** + 14* 

Projektų vykdymas 3 + 1** + 6* 

SOCRATES programos 24 + 5** + 48* 

„Ave vita“, „Šviesa“, „Poringė“ 44 + 69* 

__________________________________________ 

Iš viso: 289 dėst. + 21** + 203* = 513 

Bendra vizitų trukmė – 12 710 dienų. 

Šalys: Anglija, Austrija, Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, 

Graikija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Olandija, 

Portugalija, Prancūzija, Rusija, Suomija, Škotija, Švedija, Turkija, Vengrija, 

Vokietija. 

58 

FTF_______________________________________ 

Mokslinės stažuotės - 

Moksliniai seminarai - 

Kursai - 

Mokslinės konferencijos 3 

Vizitai ir komandiruotės 1 


Praktika * - 

Studijos* - 

Projektų vykdymas - 

SOCRATES / ERASMUS programa 1* 

__________________________________________ 

Iš viso: 5 dėst. + 1* = 6 

Bendra vizitų trukmė – 176 dienos 

Šalys: Bulgarija, Latvija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

GMF_______________________________________ 


Moksliniai seminarai 7 +2** 

Kursai - 

Mokslinės konferencijos, kongresai 8 




Praktika * - 

Studijos* - 


SOCRATES / ERASMUS programa 6 + 5* 

__________________________________________ 

Iš viso: 51 dėst. + 2** + 5* = 58 

Bendra vizitų trukmė – 1157 dienos. 

Šalys: Anglija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Izraelis, JAV, Latvija, 

Lenkija, Rusija, Suomija, Švedija Vokietija. 

IF__________________________________________ 


Moksliniai seminarai 3 

Kursai - 

Mokslinės konferencijos, simpoziumai 12 




Studijos* - 


SOCRATES / ERASMUS programa 1 + 2* 

__________________________________________ 

Iš viso: 24 dėst. + 2** + 12* = 38 


Šalys: Anglija, Baltarusija, Belgija, Japonija, Latvija, Lenkija, Rusija, Škotija. 

LF__________________________________________ 



Kursai - 


Vizitai ir komandiruotės - 

59

60 


Praktika * - 

Studijos* - 

Projektų vykdymas 1 + 6* + 1** 

SOCRATES / ERASMUS programa - 

____________________________________________ 

Iš viso: 9 dėst. + 1** + 6* = 16 


Šalys: Anglija, Italija, Latvija, Lenkija, Olandija, Rusija, Vokietija. 

MF_________________________________________ 



Kursai 1 


Vizitai ir komandiruotės - 


Praktika * - 

Studijos* - 


SOCRATES / ERASMUS programa 3* 

____________________________________________ 

Iš viso: 7 dėst. + 3* = 10 


Šalys: Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Italija, JAV, Lenkija, Vokietija. 

PPF_________________________________________ 


Moksliniai seminarai 15 + 1** 

Kursai 1 

Mokslinės konferencijos 17 + 2** 

Vizitai ir komandiruotės 4 + 5** 



Praktika * - 

Studijos* - 


SOCRATES / ERASMUS programa 6 + 4** + 23* 

____________________________________________ 

Iš viso: 52 dėst. + 13** + 23* = 88


Šalys: Anglija, Austrija, Baltarusija, Belgija, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, 

Olandija, Prancūzija, Rusija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija. 

SF___________________________________________ 



Kursai - 





Studijos* 8* 


SOCRATES / ERASMUS programa - 

________________________________________________ 

Iš viso: 14 dėst. + 35* = 49 


Šalys: Baltarusija, Lenkija, Rusija. 

UKF____________________________________________ 



Kursai 1* 

Mokslinės konferencijos, kongresai 8 




Studijos* 1** + 6* 

Projektų vykdymas. - 

Socrates / ERASMUS programa 9 + 1** + 14* 

________________________________________________ 

Iš viso: 29 dėst. + 3** + 49* = 82 

Bendra vizitų trukmė – 3761 dienų. 

Šalys: Anglija, Austrija, Belgija,Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Švedija, Vokietija. 

61

Rektoratas, Mokslo skyrius , Studijų skyrius, Tarptautinių ryšių skyrius, 

Kultūros centras, Buhalterija, Sporto klubas, Biblioteka, Ūkio skyrius 

____________________________________________________________________ 



Kursai - 



Kiti moksliniai tikslai - 

Projektų vykdymas. 2 

SOCRATES / ERASMUS 2 

________________________________________________ 

Iš viso 54 darbuotojai 

Bendra vizitų trukmė –357 dienos. 

Šalys: Anglija, Baltarusija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Lenkija, Portugalija, 

Rusija,Turkija, Vokietija. 

62 

Meno kolektyvai 

___________________________________________________________________________ 

„Šviesa“ 23* 

„Ave vita“ 46* 

„Ave musica“ 44 

_______________________________________________ 

Iš viso: 44 dėst. + 69* = 113 

Bendra vizitų trukmė – 817 dienų. 

Šalys: Ispanija, Latvija, Lenkija, Turkija, Vokietija. 

VI. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir programose 

Pagal SOCRATES / ERASMUS dėstytojų ir studentų mainų programą 2001 

m. parengtos 24 dvišalės sutartys su Austrijos, Belgijos, Vokietijos, Suomijos, 

Prancūzijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos ir Italijos aukštosiomis mokyklomis. 

Pagal šią programą 2002 m. buvo išsiųsta 24 dėstytojai, 5 doktorantai ir 

48 studentai. 

Planuota priimti VPU 15 užsienio aukštųjų mokyklų studentų, o atvyko 2 

studentai semestro studijoms iš Vokietijos. 3 dėstytojai iš Anglijos, Škotijos ir 

Vokietijos skaitė paskaitas pagal šią programą. 

2002 m. pasirašytos 26 studentų ir dėstytojų mainų sutartys su 24 aukštosiomis 

mokslo mokyklomis iš Austrijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, 

Italijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos. Pagal šią programą numatyti

tarptautiniai mainai 76 visų studijų pakopų studentams ir 40 dėstytojų iš PPF, 

UKF, GMF, FTF, IF ir MF. 

GMF Buities kultūros katedra dalyvauja SOCRATES / ERASMUS projekte 

„Consumer Education“, kurį koordinuoja Šiaurės Londono universitetas (Anglija). 

FTF dalyvauja SOCRATES / ERASMUS EUPEN teminio tinklo projekte, 

kurį koordinuoja Gento universitetas (Belgija). 

GMF Regioninės geografijos katedra dalyvauja SOCRATES / ERASMUS 

projekte „Socioeconomic Integration of Marginal Upland Arias within the European 

Union“, kurį koordinuoja Aberdino universitetas (Škotija). 

UKF Anglų didaktikos katedra dalyvauja SOCRATES / COMENIUS 2.2 

projekte „MentTime“, kurį koordinuoja Šv. Martyno kolegija (Anglija). 

VPU dėstytytojai ir studentai naudojasi šiais visuomeniniais paramos fondais 

papildomoms stipendijoms gauti: 

– Mokslo ir studijų departamento prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 

ministerijos; 

– DAAD – Vokietijos akademinių mainų tarnyba; 

– Vokietijos Konrado Adenauerio fondo. 

Tarptautinių ryšių skyrius parengė ir išleido „VPU ERASMUS vadovą 2002/ 

2003“, taip pat „Vilnius Pedagogical University Faculty of Pedagogy and Psychology. 

Short ECTS Package“. 

VII. Meno kolektyvų išvykos 

2002 m. 23 stud. „Šviesa“ (Turkija) 

25 stud. „Ave vita“ (Lenkija) 

21 stud. „Ave vita“ (Ispanija, Vokietija) 

23 dėst. „Ave musica“ (Latvija) 

19 dėst. „Ave musica“ (Lenkija) 

63

64 

BIBLIOTEKA 

(Parengė E. Banionytė) 

2002 m. biblioteka ne tik intensyviai dirbo, bet ir ieškojo finansavimo šaltinių 

valgyklai rekonstruoti į biblioteką. Deja, lėšų rekonstrukcijos darbams taip ir 

nepavyko gauti, nors stengtasi buvo daug. Pradėta Humanitarų bibliotekos rekonstrukcija 

– parengtas rekonstrukcijos projektas, padidintos ir suremontuotos 

knygų saugyklos ir ūkinės patalpos. Tikimės 2003 m. Humanitarų bibliotekos 

rekonstrukciją užbaigti: sujungti skaityklos ir abonemento patalpas, fondus padaryti 

atvirus skaitytojams (įmagnetinti knygas ir pastatyti apsaugos vartus), įrengti 

daugiau kompiuterizuotų darbo vietų, įrengti patalpą grupiniam darbui. 

Universiteto vadovybė ir kai kurie fakultetai, ypač IF ir PPF, skiria nemažai 

dėmesio fondams komplektuoti. Visų informacijos poreikių negalime patenkinti, 

perkame pagrindinę studijoms reikalingą literatūrą, prenumeruojame kelias 

duomenų bazes. Mažokai prenumeruojame mokslinių žurnalų, kurie kasmet 

brangsta, todėl daugiau dėmesio skiriama visateksčių duomenų bazių prenumeratai. 

Deja, mokslininkai kol kas neaktyviai dalyvauja testuojant duomenų bazes, 

todėl bibliotekai pačiai tenka išrinkti geriausias. 

Bibliotekos bendrojoje skaitykloje fondai tapo atviri. Skaitytojams pageidaujant, 

prailgintas centrinio abonemento ir humanitarų skaityklos darbo laikas. Kasmet 

didėja tarpbibliotekinio abonemento, ypač tarptautinio, populiarumas. 

Biblioteka pradėjo registruoti mokslininkų publikacijas „VPU mokslininkų 

publikacijų duomenų bazėje“. 2003 m. planuojama remiantis šia baze formuoti 

mokslinės veiklos ataskaitas. 

Daug dėmesio biblioteka skiria savo darbuotojų kvalifikacijai kelti. 

Darbuotojai 

Bibliotekoje yra 49 etatai, dirba 45 darbuotojai (iš jų 2 puse etato). Dėl lėšų 

stygiaus keli etatai neužimti. Per metus iš darbo išėjo 1 darbuotoja. Rasti aukštos 

kvalifikacijos specialistą, sutinkantį dirbti už labai mažą atlyginimą, – didelė 

problema. 

29 bibliotekos darbuotojai turi aukštąjį išsimokslinimą (13 iš jų – bibliotekininkystės 

ar informacijos mokslo), 14 turi aukštesnįjį išsimokslinimą (10 iš jų – 

bibliotekininkystės), 2 – kitą išsimokslinimą. 

Skaitytojai ir jų aptarnavimas 

VPU bibliotekoje skaitytojai aptarnaujami šiuose bibliotekos padaliniuose: 

Centriniame abonemente, 

Humanitarų abonemente,

Tarpbibliotekiniame abonemente, 

Bendrojoje skaitykloje, 

Periodinių leidinių skaitykloje, 

Humanitarų skaitykloje, 

Bibliografijos-informacijos leidinių skaitykloje, 

Bibliografijos-informacijos skyriuje, 

Mokymosi resursų centre. 

Be to, skaitytojai aptarnaujami ir fakultetų kabinetuose (jų yra 33), kuriems 

biblioteka perka ir tvarko knygas, veda apskaitą. Kabinetuose dirba fakultetų 

darbuotojai. 

Vasario, rugsėjo mėn. centriniame abonemente ir saugyklose dėl itin didelio 

darbo krūvio į pagalbą buvo pakviesti literatūros tvarkymo skyriaus darbuotojai. 

2002 m. bibliotekoje buvo 13 551 registruotas vartotojas (t. y. skaitytojas). 

Registruotų bibliotekos vartotojų skaičius 

1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 

Dieninio skyriaus studentai 5592 5996 7904 7197 7941 

Vakarinio skyriaus studentai 150 337 782 1191 

Neakivaizdinio skyriaus 

2273 2267 2129 3096 3610 

studentai 

Dėstytojai ir darbuotojai 845 857 753 742 758 

Kiti skaitytojai 34 44 55 63 51 

Iš viso 8894 9501 10841 11880 13551 

Dokumentų išduotis bibliotekoje 2001–2002 m. 

Padalinys 

2001 m. 2002 m. 

Iš viso Iš jų 

studentams 

Iš viso Iš jų studentams 

Centrinis abonementas 123560 112810 123720 113822 

Humanitarų abonementas 39962 39511 57019 56568 

Tarpbibliotekinis abonementas (TBA) 46 14 84 4 

Bendroji skaitykla 78000 77800 128032 124136 

Periodinių leidinių skaitykla 370790 370000 272750 239290 

Humanitarų skaitykla 149568 143189 131388 123153 

Bibliografinių-informacinių leid. skaitykla 62040 60000 115016 103598 

Bibliografijos-informacijos skyrius 1582 1513 1026 995 

Mokymosi resursų centras (MRC) 12611 12480 171 

171 

+28788kopijos +28788kopijos 

Fakultetų kabinetai 201420* 201000* 160200** 158300** 

Iš viso 1039579 1018317 989406 948825 

+28788kopijos +28788kopijos 

*Pateikti 4 kabinetų – pradinio ugdymo, pedagogikos, ikimokyklinio ugdymo, užsienio kalbų metodikos – duomenys. 

**Pateikti 5 kabinetų – pradinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, pedagogikos, užsienio k. metodikos, slavistikos – duomenys. 

65

66 

VPU bibliotekos lankytojų skaičius 2002 m. 

Padalinys 2001 m. 2002 m. 

Centrinis abonementas 98916 99007 

Humanitarų abonementas 33842 36742 

TBA 58 40 

Bendroji skaitykla 66600 64016 

Periodinių leidinių skaitykla 74158 54550 

Humanitarų skaitykla 38003 32847 

Bibliografinių-informacinių leid. skaitykla 48840 57508 

Bibliografijos-informacijos skyrius 1464 1215 

Mokymosi resursų centras 31054 22043 

Fakultetų kabinetai 41380* 50700** 

Iš viso 434315 418668 

* Pateikti 4 kabinetų – pradinio ugdymo, pedagogikos, ikimokyklinio ugdymo, užsienio kalbų metodikos – duomenys. 

** Pateikti 5 kabinetų – pradinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, pedagogikos, užsienio k. metodikos, slavistikos – duomenys. 

Biblioteka teikia spaudinius 33 fakultetų kabinetams ir laboratorijoms. Deja, 

daugumoje kabinetų dokumentų išduotis, lankytojai neskaičiuojami. 

Per 2002 m. bibliotekos vartotojai pametė 231 egz. spaudinių, iš jų už 166 

egz. atsiskaitė kitais spaudiniais, o už 65 egz. sumokėjo baudas. 

Kasmet bibliotekoje būna skaitytojų skolininkų, paėmusių ir laiku negrąžinusių 

spaudinių bibliotekai. 2002 m. skolininkų skaičius padidėjo: 

Padalinys 2001 m. 2002 m. 

Centrinis abonementas 1200 1250 

Humanitarų abonementas 289 475 

Iš viso 1489 1725 

Bibliotekos patalpos visiškai nepritaikytos bibliotekos reikmėms. Ypač trūksta 

erdvės, darbo vietų. 

Vartotojams skirtų darbo vietų skaičius bibliotekoje: 

Padalinys Darbo vietų 

skaičius 

Iš jų 

kompiuterizuotų 

Bendroji skaitykla 46 - 

Periodinių leidinių skaitykla 61 3 

Bibliografijos-informacijos leidinių skaitykla 30 1 

Humanitarų skaitykla 51 2 

Mokymosi resursų centras 11 11 

Paieška kataloge 8 

Iš viso 199 25 

Duomenų apie darbo vietas kabinetuose neturime.

Mokymosi resursų centro (MRC) paslaugos išlieka populiarios, nors 2002 m. 

Universitete padidėjo kompiuterizuotų darbo vietų, kur studentai ne paskaitų 

metu gali naudotis internetu, MS Office programomis. Populiariausias susirašinėjimas 

su draugais elektroniniu paštu, SMS žinučių siuntinėjimas bei paieška 

internete. Daugėja skaitytojų, internete ieškančių atsakymų į dėstytojų užduotus 

klausimus. Skaitytojams per mėnesį skiriamos 6 nemokamos valandos dirbti kompiuteriais, 

laiko apskaita vedama NETTIME programa. 

2002 m. MRC buvo užregistruoti 22 043 lankytojai (2001 m. – 31 054). Lankytojų 

skaičius sumažėjo, nes į bendrabučius buvo įvestas internetas, padidėjo 

kompiuterizuotų darbo vietų skaičius Universitete ir bibliotekos skaityklose. 

Mokymosi resursų centre skaitytojai turi galimybę naudotis bibliotekos prenumeruojamomis 

duomenų bazėmis bei kartu su žurnalų prenumerata gaunama 

nemokama prieiga prie elektroninių žurnalų versijų ir archyvų. 

Duomenų bazėmis skaitytojai gali naudotis ne tik MRC, bet ir periodinių 

leidinių, bibliografijos-informacijos leidinių, humanitarų skaityklose, taip pat dirbdami 

bet kuriuo Universiteto tinkle esančiu kompiuteriu. 

Biblioteka turi savo svetainę internete www.vpu.lt/bibl (lietuvišką ir anglišką 

versijas), kurioje nuolat papildomi, atnaujinami duomenys. 

2002 m. pradėta pildyti „VPU mokslininkų publikacijų duomenų bazė“ (60 

įrašų). Jai sudaryti naudojama ALEPH VPU02 bibliotekėlė. 

Skaitytojai informacijos apie naujausius leidinius gali rasti tik kompiuteriniame 

kataloge, kurio adresas: http://vpu.library.lt:83/ALEPH, apie leidinius, bibliotekos 

gautus 1995–2000 m. – kompiuteriniame ir kortelių kataloguose. Senesnių 

kaip 1995 m. leidinių (išskyrus vadovėlius ir labiausiai skaitomas knygas) 

aprašų kol kas tenka ieškoti kortelių kataloguose. 2002 m. gruodžio 31 d. kompiuteriniame 

kataloge buvo 33 888 įrašai. 2002 m. katalogas papildytas 6 064 

bibliografiniais įrašais. 2002 m. rugsėjo mėn. biblioteka pradėjo dirbti su nauja 

programos ALEPH 505.14.2 versija. 

Skaitytojų mokymas 

Visiems I kurso studentams, prieš išduodant skaitytojų bilietus, bibliotekos 

darbuotojai skaitė paskaitas (kiekvienai grupei po 2 val.). Iš viso skaityta 150 val. 

paskaitų. Manome, kad tokio trumpo kurso nepakanka. Skaitytojai nemoka susirasti 

jiems reikalingos informacijos ne tik elektroniniuose, bet ir tradiciniuose 

šaltiniuose. Jiems mokyti būtina skirti didesnį valandų skaičių. Ypač naudingi 

mokymai būtų aukštesnių kursų studentams. 

2002 m. bibliotekos darbuotojai atsakė į 23 864 užklausas bei suteikė 36 563 

konsultacijų skaitytojams. Šie skaičiai nėra tikslūs, nes registruojamos ne visos 

užklausos bei konsultacijos. 

67

68 

Bibliografinis darbas 

2002 m. bibliotekoje parengtos rodyklės, literatūros sąrašai, bibliografijos: 

Nuolat pildyta rodyklė Periodika: bibliotekoje saugomų periodinių leidinių 

abėcėlinė rodyklė – prieiga per internetą http://www.vpu.lt/bibl/ 

alf/periodika.html); 

8 literatūros sąrašai: Nauji VPU ir dėstytojų leidiniai (212 pozicijų) – 

prieiga per internetą http://www.vpu.lt/bibl/alf/nauji20.html; 

VPU ir dėstytojų leidiniai (1993–2002) (internetinės versijos 

http://www.vpu.lt/bibl/alf/bibliografija.html pildymas); 

Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekoje saugomų disertacijų sąrašas 

(internetinės versijos http://www.vpu.lt/bibl/alf/disertacijos.html 

pildymas); 

VPU bibliotekoje saugomų kompaktinių plokštelių ir duomenų bazių 

diskelių kolekcija – sąrašas su trumpomis anotacijomis (internetinės versijos 

http://www.vpu.lt/bibl/alf/cdrom.html pildymas). 

Vis daugiau dėmesio skaitytojai skiria elektroninėms duomenų bazėms. VPU 

biblioteka prenumeruoja šias bazes: 

Lietuvos periodinės spaudos bibliografinės straipsnių bazės 1994–2002 m. 

archyvą; 

Laikraščio „Verslo žinios“ archyvą; 

EBSCO Publishing; 

Springer LINK; 

Žurnalą „Educational Leadership“. 

2002 m. Universiteto bendruomenei 1–3mėn. buvo leista testuoti šias visatekstes 

duomenų bazes: Cambridge Journals Online; Oxford Reference Online: 

The Core Collection; ProQuest Information & Learning; National Information 

Services Corporation (NISC USA); Education Research Abstracts (ERA); Emerald; 

Science Direct; Blackwell Synergy; OCLC First Search; Ulrichsweb. Labiausiai 

Universiteto bendruomenei reikalingas ir „įperkamas“ bazes nutarta prenumeruoti 

2003 m.: Cambridge Journals Online; Oxford Reference Online. Itin 

skaitytojų vertinamos ir pageidaujamos duomenų bazės OCLC užprenumeruoti 

neįstengiame, nes ji yra per brangi. 

Parodos 

Per 2002 m. bibliotekos darbuotojai parengė 15 teminių parodų Centriniuose

ūmuose ir 10 Humanitarų bibliotekoje. Jose eksponuotas 1 551 dokumentas. 

Svarbiausios parodos: jubiliejinės – prof. A. Zalatoriaus, VPU garbės daktaro 

Jono Račkausko, prof. habil. dr. Petro Povilo Karoblio, prof. habil. dr. Zenono 

Bajoriūno, doc. dr. Kęstučio Jono Švedo, doc. dr. Juozo Genevičiaus, doc. dr. 

Antaninos Grabauskienės, habil. dr. Marijonos Barkauskaitės, doc. dr. Jono Dautaro, 

prof. habil. dr. Vlado Rajecko; „Po manęs nors ir tvanas…“ (suplėšytų ar 

kitaip suniokotų bibliotekos knygų paroda), „Mūsų universitetui – 10 metų“ (10 

metų kaip VPU suteiktas universiteto vardas), „2002 m. premijos geriausių vadovėlių 

ir mokymo priemonių autoriams“, naujos knygos rusų kalba, gautos VPU 

bibliotekoje pagal projektą „Puškino biblioteka“ (dvi parodos), kitos parodos. 54 

naujų knygų ekspozicijose eksponuota 2 750 leidinių. Nuolat veikiančioje parodoje 

„Nauji VPU leidiniai, gauti bibliotekoje“ eksponuotas 231 leidinys. 

Fondų komplektavimas 

2002 m. bibliotekai buvo skirta 136 766,33 Lt centralizuotų lėšų spaudiniams 

įsigyti. 

Skirtos lėšos išleistos: 

Eil. Nr. Paskirtis Lėšos, Lt 

1. Knygos ir kt. dokumentai 65237,38 

2. Bibliotekos technika 3835,85 

3. Periodiniai leidiniai 54148,04 

4. Elektroninių bazių prenumerata 13545,06 

Iš viso 136766,33 

Fakultetai (išskyrus FTF) spaudinams ir kitiems dokumentams įsigyti skyrė 

42 087,73 Lt. 

Dokumentai pirkti už fakultetų ir kitų padalinių lėšas: 

Eil. Fakultetas, padalinys Knygos ir kt. dokumentai Periodiniai leid. Už sumą, Lt 

Nr. 

Egz. Už sumą, Lt Už sumą, Lt 

1. Gamtos mokslų 135 1898,70 249,91 2148,61 

2. Istorijos 269 20066,83 987,84 21054,67 

3. Lituanistikos 120 2139,25 - 2139,25 

4. Matematikos 33 618,40 - 618,40 

5. Pedagogikos ir psichologijos 349 5303,17 8265,18 13568,35 

6. Slavistikos 76 1646,53 - 1646,53 

7. Užsienio kalbų 51 645,00 - 645,00 

8. Pedagogų kvalifikacijos 

centras 

- - 266,92 266,92 

Iš viso 1033 32317,88 9769,85 42087,73 

2002 m. biblioteka įsigijo 3 235 pavadinimų (skaičiuojami tik nauji pavadinimai, 

kurių biblioteka iki šiol neturėjo) 14 540 egzempliorių spaudinių. 

69

70 

Spaudiniai Pavadinimai (tik nauji) Egzemplioriai 

Mokslinės ir kitos 2014 5162 

Mokymo 600 4065 

Grožiniai 585 1123 

Periodiniai 35 3800 

Mainų 1 390 

Iš viso 3235 14540 

2002 m. VPU biblioteka įsigijo 4 890 egz. knygų ir kitų dokumentų už 

97 555,26 Lt (3 857 egz. už 65 237,38 Lt iš centralizuotų lėšų ir 1 033 egz. už 

32 317,88 Lt iš fakultetų lėšų). 

15000 

10000 

5000 

0 

Bibliotekos gauti spaudiniai 2000–2002m. 

2000 2001 2002 

Pavadinimai 

Egzemplioriai 

2002 m. biblioteka gavo 522 pavadinimų 3 800 egzempliorių periodinių leidinių, 

iš jų 35 pavadinimai buvo nauji. Periodikai komplektuoti buvo išleista 63 

917,86 Lt (54 148,01 Lt centralizuotų lėšų ir 9 769,85 Lt fakultetų lėšų). 

5 604 egzempliorius spaudinių biblioteka gavo nemokamai. Vertingiausios 

dovanos: 

Atviros Lietuvos fondas dovanojo 699 dokumentus už 8 338,10 Lt; 

ŠMM Vadovėlių komisijos sprendimu nemokamai gauta 228 egz. kitų Lietuvos 

aukštųjų mokyklų išleistų vadovėlių už 4 961,48 Lt; 

Britų taryba Lietuvoje dovanojo 79 dokumentus už 1 120,00 Lt; 

Katalikų šalpos centras dovanojo 97 dokumentus už 689,60 Lt; 

Prof. Julie Kane dovanojo 97 dokumentus už 658,00 Lt. 

Jau ketvirtus metus biblioteka dalyvauja projekte „Puškino biblioteka“, kurį

emia Amerikos filantropas G. Sorosas. 2002 m. gauta 246 egz. knygų rusų kalba 

už 3 781,27 Lt. Tai itin vertinga literatūra tiems, kurie skaito rusiškai (tokių 

skaitytojų mažėja). 

Per 2002 m. iš bibliotekos fondų dėl įvairių priežasčių (susidėvėję, pasenę, 

skaitytojų pamesti, išsiųsti mainais ir kt.) buvo nurašyta 2 259 pavadinimai 38 740 

egz. spaudinių už 4 277,56 Lt. 

2002 m. gruodžio 31 d. bibliotekos fonde buvo 179 547 pavadinimų 

749 427 egz. dokumentų už 907 054,23 Lt. 

Per metus bibliotekos uždirbamos lėšos 

Kopijavimo paslaugos 18444,01 Lt 

MRC paslaugas (be kopijavimo) 2087,50 Lt 

Įrišimas 385,00 Lt 

Baudos už ne laiku grąžintus spaudinius 6300,67 Lt 

Baudos už pamestas knygas 1340,93 Lt 

Iš viso: 28558,11 Lt 

Surinktos lėšos naudojamos kopijavimo aparatui aptarnauti, kanceliarinėms 

prekėms pirkti, kompiuterinei ir kitai technikai prižiūrėti, spaudiniams restauruoti, 

įrišti ir įsigyti. 

Dalyvavimas projektuose 

Biblioteka kartu su kitomis Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekomis dalyvauja 

Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) projekte http://www.labt.lt. 

Projektas yra Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomo projekto ITMIS (Informacinės 

technologijos mokslui ir studijoms) paprojektis. Pagal jį biblioteka įsigijo 

kompiuterinės ir programinės įrangos, bibliotekos darbuotojai dalyvavo kursuose 

KTU, kur buvo mokomi dirbti su nauja ALEPH 505.14.2 versija. 

Biblioteka dalyvauja Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LI- 

BIS) projekte http://www.libis.lt/ – visi bibliotekoje sukataloguoti bibliografiniai 

įrašai siunčiami į suvestinį Lietuvos bibliotekų katalogą. 

Kvalifikacijos kėlimas, kita veikla 

Bibliotekos darbuotojai dalyvauja įvairiuose mokymuose, kursuose, seminaruose, 

konferencijose. Biblioteka dalyvauja Lietuvos bibliotekininkų draugijos, 

Lietuvos akademinių bibliotekų asociacijos ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos 

veikloje. 2002 m. biblioteka tapo LIBER (Ligue des Bibliotheques Europčennes 

de Recherche) nare. Bibliotekoje veikia Lietuvos bibliotekininkų draugijos 

(LBD) skyrius (9 nariai), kuriam vadovauja N. Turčinavičienė. E. Banionytė 

71

yra Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos mokslinių 

bibliotekų asociacijos pirmininkė, Lietuvos akademinių bibliotekų asociacijos 

pirmininkės pavaduotoja, Lietuvos bibliotekų tarybos pirmininko pavaduotoja. 

Ji dalyvauja ir įvairiose darbo grupėse: visateksčių dokumentų duomenų 

bazių ir el. leidybos plėtros projektui parengti (LieMSIS darbo grupė), mokyklos 

bibliotekininko raštingumo standartui parengti (ŠMM ITC darbo grupė), mokyklų 

bibliotekų informacinės sistemos specifikacijai parengti (ŠMM ITC darbo 

grupė). 

Materialinė bazė 

2002 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. Humanitarų bibliotekoje atlikta 

rekonstrukcija. Jos metu suremontuota ir padidinta dalis saugyklų patalpų (kitą 

dalį planuojama remontuoti 2003 m.). Taip pat suremontuotos pagalbinės patalpos: 

sanitarinis mazgas, valytojos kambarys. Įrengta dušo kabina ir valgomasis 

kambarys darbuotojams. Padidintose saugyklose sumontuotos metalinės lentynos 

knygoms (bendras lentynų ilgis padidėjo 710 metrų). Pakeista elektros instaliacija 

ir šviestuvai. Humanitarų bibliotekos fojė įrengtos rakinamos spintelės 

skaitytojų daiktams bei stebėjimo kameros, skaitykloje pastatytas kopijavimo aparatas 

– skaitytojai patys gali kopijuotis dokumentus. 

Centrinės bibliotekos koridoriuje įrengtos rakinamos spintelės skaitytojų daiktams 

saugoti. Iš investicinio projekto bibliotekai buvo skirti 6 kompiuteriai, vienas 

kompiuteris gautas iš LABT projekto. Iš šio projekto lėšų padidinta ALEPH 

serverio atmintis, įsigyti du brūkšninių kodų skaitytuvai, brūkšninių kodų lipdės 

knygoms. 

Ateities planai 

įdiegti ALEPH 505.14.2 programinės įrangos periodinių leidinių kontrolės 

ir cirkuliacijos modulius; 

baigti Humanitarų bibliotekos rekonstrukciją, perkelti visą fondą į suremontuotas 

patalpas; 

pradėti valgyklos rekonstrukcijos į biblioteką-valgyklą projektavimo darbus; 

pakeisti bibliotekos struktūrą. 

72

ŪKIS 

Parengė P. Valatka 

Daug dėmesio buvo skirta mokomosioms, gyvenamosioms ir ūkinėms patalpoms 

remontuoti, joms pertvarkyti bei atnaujinti. 

Svarbiausi remonto ir ūkio darbai, atlikti 2002 m.: 

Centriniuose rūmuose: 

suremontuota 30 auditorijų, amfiteatrinė A3 auditorija, I ir IV aukštų koridoriai, 

tualetai; pakeista 200 langų, elektros instaliacija. 

II rūmuose: 

įrengta koplyčia (bendromis Švietimo ir mokslo ministerijos bei VPU lėšomis); 

pradėtas bibliotekos kapitalinis remontas; 

baigtas visų Lituanistikos fakulteto kabinetų ir katedrų remontas; 

suremontuotos amfiteatrinės auditorijos. 

Suremontuotos nenaudotos patalpos IV bendrabučio pusrūsyje, kuriame įkurtas 

Pedagogų kvalifikacijos centras (6 auditorijos, kompiuterių klasė, administracijos 

patalpos). 

Suremontuotos patalpos V bendrabutyje, kur įrengtas Psichologinės pagalbos 

centras (bendromis Vilniaus miesto akademinio sielovados centro ir VPU 

lėšomis). 

Prie didžiosios sporto salės suremontuotos aerobikos ir atletinės gimnastikos 

patalpos, sporto komplekso dušų patalpos. 

Bendrabučiuose: 

Baigtas I bendrabučio kambarių ir bendro naudojimo vietų remontas; 

pradėtas IV bendrabučio kambarių ir bendro naudojimo vietų remontas; 

suremontuotos III ir IV bendrabučių dušų patalpos. 

Tamošavos agrobiologinėje stotyje baigti tvarkyti pastatų fasadai, viename iš 

pastatų įrengtos bendro naudojimo vietos. 

73

74 

MENAS 

Parengė A. Karietaitė 

Kultūros centras organizuoja valstybinių švenčių, svarbių Respublikos datų 

minėjimus, bendradarbiauja su Universiteto fakultetais, Studentų atstovybe, rengia 

bendrus renginius bei projektus, įvairius minėjimus ir konkursus: Vasario 16osios, 

Kovo 11-osios, Rasos šventės, Naujųjų metų, rugsėjo 1-osios, t. p. organizuoja 

įvairias parodas. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinės 

pedagogikos katedra rengia įvairias konferencijas, organizuoja susitikimus su politikais 

ir t. t. Kultūros centrą sudaro aštuoni studentiški meno saviveiklos kolektyvai 

bei dėstytojų ir darbuotojų choras „Ave musica“. 

Meno saviveiklos kolektyvuose dalyvauja daugiau kaip 650 Universiteto įvairių 

fakultetų ir specialybių studentai. 

Choras „Ave vita“. Vadovas K. Barisas 

Choras „Ave vita“ koncertavo 38 kartus. Svarbesni koncertai: Tarptautinis 

chorų festivalis Pšemislyje (Lenkija), Tarptautinis chorų konkursas Kantonigros 

(Ispanija) (II vieta), Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursas (I turas – I vieta, II 

turas – I vieta), Heidelberge (Vokietija), Lietuvos chorvedžių seminaras-koncertas. 

Choro vadovas K. Barisas 2002 m. birželio 14 d. buvo apdovanotas Didžiojo 

Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu už pastangas garsinant 

Lietuvos vardą. 

2002 m. balandžio 25–26 d. choro vadovas dalyvavo ir skaitė pranešimą respublikinėje 

mokslinėje-metodinėje konferencijoje „Chorvedžio rengimo ir jo meninės 

veiklos problematika naujoje sociokultūrinėje situacijoje (po Lietuvos nepriklausomybės 

atkūrimo)“ Klaipėdos universiteto Menų fakultete. 

Dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“. Vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė 

Kolektyvas per metus surengė 16 koncertų. Dalyvavo tarptautiniame liaudies 

meno fesivalyje Sultanhisaro mieste, Turkijoje, Pasaulio lietuvių dainų šventės 

paruošiamajame renginyje Šiauliuose, organizavo proginį renginį kompozitoriui, 

buvusiam „Švieso“ vadovui V. Vilkončiui paminėti, „Šviesos“ sporto klubo kvietimu 

koncertavo geriausiems 2002 metų VPU sportininkams. 

Folkloro ansamblis „Poringė“. Vadovas V. Černiauskas 

Ansamblyje studentai susipažįsta su etnine lietuvių liaudies kultūra (dainomis, 

šokiais, papročiais). Ansamblio dalyviai švenčia kalendorines lietuvių liau-

dies šventes (Užgavėnes, Jurgines, Jonines, pavasario ir rudens lygiadienius, Kalėdas). 

Per metus ansamblis dalyvavo dvidešimtyje renginių: LRT laidoje „Duokim 

garo!“, projekte „Folkšokas“ klube „Muzikinis angaras“, metinėje Jurginių šventėje 

Palangoje, trisdešimtajame festivalyje „Skamba, skamba kankliai“ ir kituose 

renginiuose. 

Dėstytojų ir darbuotojų kamerinis choras „Ane musica“. Vadovė M. Gedvilaitė 

Styginis kvartetas „Credo“. Vadovas R. Vitkauskas 

Choras ir ansamblis surengė nemažai koncertų Lietuvos rajono moksleiviams, 

mokytojams, parapijų bendruomenėms. Kolektyvai palaiko tradicinius ryšius su 

Vilniaus m. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia Žvėryne. Koncertavo 

Senuosiuose Trakuose, Birštone, Dieveniškėse, Plocke (Lenkija). Surengė 

daugiau kaip 15 koncertų. 

Meno saviveiklos kolektyvai Universitetą ir Lietuvos vardą yra garsinę Rusijoje, 

Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitose 

šalyse. Universiteto kolektyvai dalyvauja Kultūros centro organizuojamuose renginiuose, 

visose respublikinėse dainų šventėse, studentų festivaliuose ir t. t. Jie 

koncertuoja įvairiuose Lietuvos miestuose, aukštosiose ir vidurinėse mokyklose, 

vaikų ir senelių namuose. 

75

76 

SPORTAS 

Parengė I. Braškienė 

Vilniaus pedagoginio universiteto studentams 2002 m. buvo gana sėkmingi 

sporto aikštelėse: jie ne tik iškovojo didelių pergalių Lietuvos sporto arenose, bet 

ir tapo pasaulio čempionais. 2002 m. vasarą Pasaulio baidarių irklavimo čempionate 

Sevilijoje GMF kūno kultūros specialybės III k. studentas Alvydas Duonėla 

ir kūno kultūros specialybės I k. magistrantas Egidijus Balčiūnas tapo nugalėtojais, 

irkluodami dvivietę baidarę 200 m distancijoje. Romas Petrukanecas šiame 

čempionate iškovojo bronzos medalį ir tapo Pasaulio taurės laimėtoju (2001 m. 

jis gavo VPU baigimo diplomą). Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas buvo 

išrinkti geriausiais 2002 m. VPU sportininkais. 

Žiemos olimpinėse žaidynėse Solt Leik Sityje dalyvavo ir vienas VPU studentas 

– slidininkas Vadimas Gusevas. Jaunam sportininkui tai buvo puikios pamokos 

ateičiai. V. Gusevas užėmė vietas šeštajame ir septintajame dešimtuke. 

GMF kūno kultūros specialybės vakarinio sk. IV k. studentas Mindaugas Godliauskas 

tapo universalios kovos Europos taurės laimėtoju ir pasaulio vicečempionu. 

SELL studentų žaidynėse Tartu 2002 m. gegužės mėn. dalyvavo 28 VPU 

studentai (8 lengvaatlečiai, 5 orientacininkai, 13 mažojo futbolo komandos žaidėjų 

ir po 1 dziudo bei laisvųjų imtynių atstovą). Čempionais tapo lengvaatlečiai 

Ž. Šikšnelytė ir P. Jokubauskas bei orientacininkai D. Kudaba ir E. Pilybas. Sidabro 

medalius iškovojo mažojo futbolo komanda, lengvaatlečiai M. Gendrėnas 

ir S. Slavinskas bei orientacininkas E. Pilybas. 

2002 m. Lietuvos čempionais tapo 31 VPU studentas. Įvairių sporto šakų 

Lietuvos rinktinėms atstovavo 38 mūsų studentai. 

„Šviesos–Eglės“ rankininkės tapo Lietuvos čempionėmis ir iškovojo Didžiąją 

rankinio taurę. 

VPU studentai dalyvavo 20 sporto šakų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų 

varžybose. Stalo teniso ir teniso bei futbolo komandos užėmė 3 pirmąsias, akademinio 

irklavimo, žiemos ir vasaros lengvosios atletikos, kroso, salės futbolo ir 

orientavimosi sporto komandos – 6 antrąsias ir teniso – 1 trečiąją vietą. Aukštųjų 

mokyklų varžybų čempionais tapo 44 VPU studentai. 

Geriausi metų sportininkai buvo pasveikinti ir apdovanoti gražioje šventėje 

aktų salėje. Buvo apdovanoti pasiekusieji svariausių pergalių tarptautinėse arenose, 

iškovojusieji Lietuvos čempionų vardus, tapusieji Lietuvos studentų ir SELL 

varžybų nugalėtojais. Geriausia mūsų studentų komanda antrus metus iš eilės 

buvo išrinkta VPU futbolo rinktinė, geriausiu treneriu – šios komandos treneris

Vytautas Jančiauskas. Dekanai pasveikino ir apdovanojo geriausius visų fakultetų 

sportininkus. Šventėje koncertavo dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“. 

Kaip ir kiekvienais metais, Universitete vyko daug tradicinių sporto renginių: 

Kalėdų taurės krepšinio turnyras, „Juventus“ taurės salės futbolo turnyras, pirmakursių 

krepšinio turnyras, IF ir GMF dekanų taurių krepšinio turnyrai, merginų 

krepšinio turnyras 3 x 3, fakultetų krepšinio turnyras. Tradicinėmis varžybomis 

buvo pagerbti Anapilin išėję treneriai A. Paulauskas ir J. Daniūnas. 

Sporto centras organizavo ir vykdė pratybas II–IV k. studentams, pasirinkusiems 

kūno kultūrą, kaip laisvai pasirenkamą dalyką. Tokių studentų pavasario 

semestre buvo per 480, o rudens – net per 680. Šie studentai galėjo rinktis krepšinio, 

plaukimo, aerobikos, sportinių žaidimų, keliautojų sporto ar kultūrizmo 

pratybas. 

Sporto centre dirbo 11 trenerių. Universiteto sportinį gyvenimą aktyviai organizavo 

sporto klubo „Šviesa“ nariai – studentai. 

77

78 

SOCIALINĖ RŪPYBA 

1. Vilniaus pedagoginis universitetas turi 3 poilsiavietes. Kiekvienoje iš jų 

poilsis organizuojamas 10 pamainų. Vienos pamainos trukmė yra 9 dienos. 

Palangos poilsio namuose „Vorupė“ yra 19 kambarių: 6 kambariai yra 

dviviečiai, 13 kambarių – triviečiai. Šią „Vorupėje“ vasarą ilsėjosi 98 mūsų darbuotojai 

su šeimomis. 

Kunigiškių poilsio bazėje yra 17 namelių: 8 nameliai yra keturviečiai, 9 – 

triviečiai. Vasarą bazėje ilsėjosi 39 mūsų darbuotojai su šeimomis. 

Poilsiavietėje prie Rašės ežero yra 8 nameliai: 2 nameliai – keturviečiai ir 6 – 

triviečiai. Šią vasarą prie Rašės ežero ilsėjosi 34 mūsų darbuotojų šeimos. 

2. 70 studentų gavo našlaičio stipendijas. 

3. Gavus iš AB banko „Snoras“ paramą (3000 Lt) ir parėmus VPU rektoratui, 

530 darbuotojų ir studentų vaikų gavo kalėdines dovanėles.

Turinys 

BENDROJI APŽVALGA .................................................................3 

FINANSAI ........................................................................................ 11 

PERSONALAS ................................................................................ 17 

MOKSLAS......................................................................................... 20 

STUDIJOS......................................................................................... 25 

PERKVALIFIKAVIMO STUDIJOS ............................................. 52 

KALBŲ STUDIJOS ......................................................................... 53 

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS...................................... 54 

TARPTAUTINIAI RYŠIAI ........................................................... 57 

BIBLIOTEKA ................................................................................... 64 

ŪKIS ................................................................................................... 73 

MENAS .............................................................................................. 74 

SPORTAS .......................................................................................... 76 

SOCIALINĖ RŪPYBA .................................................................. 78 

79

80 

VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO 2000 M. VEIKLOS 

APŽVALGA 

Tir. 150 egz. 5 sp. l. Užsak. Nr. 03-027 

Išleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentų g. 39, LT-2004 Vilnius 

Maketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ševčenkos g. 31, LT-2009 Vilnius 

Kaina sutartinė

vilniaus pedagoginio universiteto 2002 m. veiklos apžvalga

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?