Nr 6 - VPU biblioteka

2006 06 23 Penktadienis 

Ðviesa 1 

Nr. 10 (22652) 2006 06 23 Penktadienis 

KONFERENCIJA 

ORBITOJE SKRIEJA AÞUSIENIS 

Asteroidui suteiktas Lietuvos astronomijos mokytojø 

mokytojo vardas 

Doc. dr. Romualda Lazauskaitë 

Doc. dr. A.Aþusienis 

2006 geguþës 23 dienà VU 

Teorinës fizikos ir astronomijos 

institute Vilniaus pedagoginio 

universiteto docentui Algimantui 

Aþusieniui áteiktas diplomas, 

kuris patvirtina, kad Tarptautinë 

astronomø sàjunga asteroidui 

2002 FU10 suteikë Aþusienio 

vardà. Kaip paþymima asteroido 

vardo apraðyme, astronomijà 

Vilniaus pedagoginiame univer- 

PARLAMENTARIZMO ISTORIJOS PAMOKOS 

Konferencijos mokslinio organizacinio komiteto pirmininkas doc. dr. Aivas Ragauskas, Seimo pirmininko pirmasis 

pavaduotojas Èeslovas Jurðënas, rektorius akademikas Algirdas Gaiþutis, profesorë Aldona Gaigalaitë 

Istorijos fakulteto Adolfo 

Ðapokos auditorijoje birþelio 

15, 16 d. surengta tarptautinë 

mokslinë konferencija „Lietu- 

NAUJIENOS 

vos parlamentarizmo iðtakos 

(XV–XVIII a.): institucijos, parlamentarai, 

funkcionavimo mechanizmai“. 

sitete dëstantis mokslininkas 

tyrë kintamàsias þvaigþdes ir fotometrines 

sistemas. Kartu su V. 

Straiþiu patikslino UBV fotometrinës 

sistemos kreives ir parametrus. 

Asteroidà atrado VU Teorinës 

fizikos ir astronomijos instituto 

darbuotojai dr. Kazimieras 

Èernis, habil. dr. Kazimieras 

Zdanavièius ir Justas Zdanavièius 

Molëtø observatorijoje 

2002 m. kovo 16 d. 

Jie ir pasiûlë Tarptautinei 

astronomø sàjungai pavadinti 

naujai atrastà objektà Aþusienio 

vardu. Taip atradëjai pagerbë savo 

kolegà, iðugdþiusá didelá bûrá 

Lietuvos mokytojø ir ne vienà savo 

studentà palydëjusá á astronomø 

profesionalø bûrá. 

Atradimo metu asteroidas buvo 

tik 19 ryðkio ðviesulys Mergelës 

þvaigþdyne. Jo skersmuo 

maþdaug 6 km, aplink Saulæ jis 

skrieja artima apskritiminei orbita 

tarp Marso ir Jupiterio orbitø. 

Aplink Saulæ jis apskrieja per 

maþdaug 5.3 metø. Ðiuo metu asteroidas 

Aþusienis kaip silpnas 

20 ryðkio ðviesuliukas spindi netoli 

Vienaragio, Dvyniø ir Maþojo 

Ðuns þvaigþdynø sankirtos. 

Dalyvius sveikino LR Seimo 

pirmininko pirmasis pavaduotojas 

Èeslovas Jurðënas, universiteto 

rektorius akademikas Algir- 

Doc. dr. Aldona Vilkelienë 

Paskutinis mokslo metø mënuo 

mokyklose kupinas ávykiø: 

abiturientams rûpëjo egzaminai, 

jaunesniesiems – pusmeèio paþymiai, 

na, o maþieji gyveno atostogø 

nuotaikomis. Tokiame nuotaikø 

margumyne Vilniaus pedagoginio 

universiteto vieðnagë 

bendrojo lavinimo mokyklose tapo 

gera proga pamàstyti, kà reiðkia 

bûti mokytoju, ðvietëju, kuris 

ne tik atiduoda savo energijà, 

meilæ, þinias jaunam þmogui, 

bet ir savo pavyzdþiu stengiasi 

patraukti já nesikeièianèiø vertybiø 

link. 

Kaiðiadoriø Algirdo Mykolo 

Brazausko vidurinë mokykla þavi 

ne tik estetine aplinka, puikiomis 

sàlygomis mokytis, bet ir 

galimybe naudingai praleisti laisvalaiká 

po pamokø – bibliotekoje, 

sporto, aktø salëse. Á doc.dr. 

Antano Kiverio paskaità apie fizikos 

ádomybes susirinkæ mokiniai 

domëjosi studijø VPU programomis, 

sklaidë informacijà 

apie ávairias specialybes, klausinëjo 

apie galimybes ásidarbinti 

baigus. Iðgirdæs tai, mokyklos direktorius 

nedvejodamas pakvietë 

anglø, informatikos specialistus, 

baigusius universitetà atvykti 

á Kaiðiadoris. „Mums reikia 

gabiø ir protingø mokytojø – 

das Gaiþutis. Jos mokslinio organizacinio 

komiteto pirmininkas 

– doc. dr. Aivas Ragauskas. Visa 

konferencijos eiga transliuota internete. 

Konferencija yra dalis tarptautinio 

tyrimø projekto „Didysis 

Lietuvos parlamentarø biografinis 

þodynas“. Jà organizuoja 

Vilniaus pedagoginis universitetas, 

Lietuvos Respublikos Seimas 

ir mokslinis þurnalas „Parlamento 

studijos“. 

Konferencija skiriama 1566 

m. datai – parlamento, kaip aukðèiausios 

Lietuvos ástatymø lei- 

REKTORATAS 

Birþelio 19d. posëdyje rektorius 

akademikas Algirdas Gaiþutis 

informavo, kad Lietuvos universitetø 

rektoriø konferencijos prezidentu 

iðrinktas VGTU rektorius 

prof. R. Genevièius. Tarp kandidatø 

buvo pasiûlyti ir B. Juodka (VU) 

ir A. Gaiþutis (VPU). 

Sudaryta ir patvirtinta LURK 

tarptautiniø ryðiø ir plëtros komisija. 

Jos pirmininkas – TU prorektorius 

R.Vaitkus. 

KAS PAPILDYS AUDITORIJAS 

VPU pasiuntiniai su Utenos Saulës gimnazijos mokinukais. Kiek ið jø 

pasirinks mokytojo kelià? 

kalbëjo direktorius. – Juk mokyti 

kità yra svarbi ir atsakinga misija, 

mokytojo pastangomis formuojama, 

kuriama Lietuvos ateitis.“ 

Vizitai mokyklose, individualûs 

pokalbiai su mokiniais, diskusijos 

su mokytojais, mokyklø 

vadovais yra puiki galimybë ne 

tik pristatyti VPU studijø programas, 

bet ir suþinoti, kuo ðiandien 

gyvena mokykla, á kurià rudená 

ateis bûsimasis mûsø universiteto 

absolventas, jaunas moky- 

dþiamosios institucijos, susiformavimo 

sukakèiai paminëti. Be 

daugelio senojo lietuviðkojo parlamentarizmo 

problemø apskrito 

stalo metu aptartos ir „Lietuvos 

Didþiosios Kunigaikðtystës parlamentarø 

biografinio þodyno“ 

rengimo perspektyvos. 

Praneðimus perskaitë 17 

mokslininkø ið Lietuvos, Lenkijos, 

Baltarusijos ir Ukrainos 

mokslo bei studijø institucijø. Atrinkti 

ir recenzuoti moksliniai praneðimai 

bus paskelbti periodiniame 

leidinyje „Parlamento studijos“. 

Studijø prorektorius doc. dr. 

Vytautas Bernotas papasakojo 

apie LAMA BPO posëdá, kuriame 

svarstytos dalyvavimo kitø ðaliø 

renginiuose galimybës. VPU numato 

dalyvauti LAMA BPO renginiuose 

Kazachstane bei Kinijoje. 

Apsvarstytos mûsø universiteto 

meno kolektyvø dalyvavimo 

studentø dainø ir ðokiø festivalyje 

„Gaudeamus” Tartu mieste Estijoje 

transporto iðlaidos. 

tojas. 

Be to, nelieka uþmirðti jaunesniøjø 

klasiø mokiniai – pokalbiai 

su septintos, aðtuntos klasës 

paaugliais tampa gera áþanga 

á karjeros planavimà. Ðtai ir 

Utenoje, Saulës gimnazijoje, 

bendrauta ne tik su vyresniøjø, 

bet ir jaunesniøjø klasiø mokiniais, 

kurie gyvenimo iðmintá demonstruoja 

labai spontaniðkai. Á 

klausimà „Koks mokytojas yra 

geras?“ jie atsakë nesudvejojæ – 

„Kuris nesibara“...

2 


SENATAS 

NUTARIMAS DËL PROJEKTINËS 

VEIKLOS PERSPEKTYVØ 

Atsiþvelgdamas á projektinës 

veiklos patirtá ir siekdamas geresniø 

projektinës veiklos rezultatø, 

geguþës 31 d. senatas nuta ria ágyvendinti 

ðias papildomas projektinës 

veiklos plëtojimo priemones: 

1. Projektinës veiklos kriterijø 

átraukti á kuriamà padaliniø vertinimo 

ir skatinimo sistemà. 

2. Dalyvavimà projektinëje 

veikloje, kaip papildomà kriterijø, 

átraukti á universiteto minimaliøjø 

kvalifikaciniø mokslo darbuotojø, 

kitø tyrëjø ir dëstytojø, dirbanèiø 

fiziniø, biomedicinos, technologijos 

mokslø srityse, pareigybiø reikalavimø 

apraðà, papildant já 2.7. 

punktu: „dalyvavimà studijø, 

mokslo, infrastruktûros ir kituose 

projektuose“. 

3. Nustatyti, jog projektinës 

veiklos dalyviais yra laikomi Projektø 

vadybos skyriuje uþregistruotø 

projektø rengëjai, vadovai, 

koordinatoriai (administratoriai), 

kiti projektø vykdytojai bei projektinës 

veiklos mokymus baigæ 

darbuotojai. Iðvadà dël darbuotojo 

atitikimo projektinës veiklos 

kriterijams pateikia Projektø vadybos 

skyrius. 

4. Periodiðkai vykdyti projektinës 

veiklos mokymus. Juos organizuoja 

Projektø vadybos skyrius. 

5. Leisti pagal galimybes maþinti 

pedagoginá krûvá: 

5.1. projektinës veiklos koordinavimo 

funkcijas atliekanèiam 

katedros darbuotojui; 

CHARAKTERIS 

Doc. dr. Vida Gudþinskienë 

Pirmiausia reikëtø ne pradëti 

mokyti „ne” sakymo technikos, 

o ugdyti savigarbos jausmà. 

Kiekvienas þmogus nori turëti 

draugø, jaustis klasës ar draugø 

grupelës nariu. Taèiau kiekvienoje 

klasëje rasime vaikø, kuriems 

ágyvendinti ðá sieká yra labai sunku. 

Tokie santykiai yra sàlygojami 

silpnos vaiko savigarbos, kuomet 

jis leidþia kitiems netinkamai 

su juo elgtis, iðnaudoti, arba dël 

menkos savigarbos laikosi atokiau 

nuo kitø bendraamþiø. 

Atstumti ir sunkiai draugø susirandantys, 

menkos savigarbos 

vaikai ar paaugliai lengvai gali pakliûti 

á susiþavëjimo, graþbyliavimo 

ar net seksualinës prievartos 

pinkles, nes menka savigarba 

trukdo suprasti asmeniui, kad galima 

smagiai leisti laikà ir bûti vertingu 

iðliekant savimi, o ne tenkinant 

kieno nors kito ágeidþius. Pavyzdþiui, 

pakvietus á pasimatymà 

net nesusimàstoma, ar tas þmogus 

patinka jam, ar ne, nes daugiau 

jo niekas nekvieèia. Kà patarti 

vaikams, t.y. pagal kà nuspræsti, 

ar esi tikrai svarbus draugui? 

Stebëk jo elgesá su tavimi. Ir 

atsakyk sau á keletà klausimø: ar 

jis paiso tavo norø, ar padràsina, 

ar gerbia, ar pralinksmina, pakelia 

nuotaikà. Þmogaus elgesys pasako 

daugiau negu þodþiai. 

Kas suklaidina paauglius? 

Pirmiausia, tai meilës ir sekso supainiojimas. 

Kartais mergaitës sutinka 

miegoti su vaikinu tik todël, 

jog siekia, kad jø nepaliktø, bet 

gali atsitikti taip, kad mergaitës 

miega su daug partneriø, bet santykiai 

neperauga á meilæ. Kodël 

5.2. ágyvendinamø projektø 

vadovams ir koordinatoriams (administratoriams); 

5.3. pedagoginis krûvis gali 

bûti sumaþintas fakultetø (institutø) 

tarybø sprendimu. 

Siûlymà tarybai teikia katedros 

vedëjas. 

6. Pagal galimybes mokëti 

priedus: 

6.1. darbuotojams, laikinai perimantiems 

dalá projektui vadovaujanèio 

ar já koordinuojanèio 

(administruojanèio) darbuotojo 

pedagoginio darbo krûvio; 

6.2. mokëti priedus administracijos 

darbuotojams, aptarnaujantiems 

projektus (buhalterija, 

Personalo skyrius ir kt.) ið projektø 

fondo lëðø; 

6.3. pagal finansines galimybes 

leisti steigti laikinus etatus, 

pavaduojant projektø vadovus ir 

koordinatorius (administratorius), 

kuriems yra sumaþintas pedagoginis 

krûvis. 

7. Darbui su projektø vieðaisiais 

pirkimais ásteigti terminuotà 

vieðøjø pirkimø koordinatoriaus 

etatà Projektø vadybos skyriuje 

ið projektø fondo lëðø. 

8. Skatinti valstybës investicijø 

programos lëðø dalá nukreipti 

projektø vykdymui – árangos ásigijimui 

ir kt. 

9. Nustatyti, jog áranga, ásigyta 

vykdant projektà, jam pasibaigus, 

naudojasi projektà ágyvendinæs 

universiteto padalinys. 

10. Priemoniø ágyvendinimo 

kontrolæ pavesti projektø fondo 

komitetui. 

kartais jaunos mergaitës pasiduoda 

spaudimui? Leidimas átikinti, 

kad lytiniai santykiai bûtina draugystës 

árodymo dalis, galvojimas, 

kad visi taip daro. Kelias á meilæ 

jokiu bûdu neveda per seksà. Klaidina 

ir manymas, kad jau visi bendraamþiai 

turi draugus/drauges, 

todël kartais paaugliai draugauja 

su atsitiktiniais atkreipusiais dëmesá. 

Jie sutinka su susitikinëti su 

atsitiktiniais paþástamais, kad nebûtø 

nuobodu savaitgaliais ar galëtø 

pasipuikuoti prieð draugus 

gimtadienio bei kituose vakarëliuose, 

taip jie nori kuo greièiau 

„tapti suaugusiais”, taèiau susitikinëdamas 

su atsitiktiniais asmenimis 

ar draugaudamas juk netampi 

suaugusiu. 

Kuriems sudëtingiau atsispirti 

neigiamoms aplinkos átakoms? 

Vaikams, kuriø ðeimose: konfliktiðki 

santykiai, vaikas pergyveno 

tëvø skyrybas, neskiriamas pakankamas 

dëmesys vaikui, nenuoseklus 

auklëjimas, vaikas patiria 

fizinæ, emocinæ, seksualinæ 

prievartà ar yra apleistas, tëvai, 

broliai ar seserys vartojama alkoholá 

ar kitus narkotikus bei yra nusikalstamo 

elgesio. 

Jei vaiko socialinëje aplinkoje 

uþsiimama prostitucija, seksualine 

prievarta, teigiamas draugø 

poþiûris á ankstyvus lytinius santykius, 

nepakankamas uþimtumas, 

daþnas alkoholio ir kitø narkotikø 

vartojimas. Tyrimais nustatyta, 

kad virð 50 procentø visø iðþaginimø 

prieþastis – alkoholio 

vartojimas. 

Mokykloje tokiø vaikø santykiai 

nei su mokytojais nei su bendramoksliais 

paprastai nëra geri, 

gal tiksliau tariant jie yra blogi, 

BENDRADARBIAVIMAS 

DISKUTAVO MÛSØ SVEÈIAS – DAAD KLUBAS 

Skaidra Girdenienë 

Geguþës 19 d. ávyko ketvirtasis 

metinis Lietuvos DAAD 

(Vokietijos akademiniø mainø 

tarnybos, remianèios Lietuvos 

mokslininkus, studentus ir 

dëstytojus) klubo susitikimasseminaras. 

Ðá kartà buvæ DA- 

AD fondo stipendininkai rinkosi 

mûsø universitete. Jo organizatoriai 

– UKF Vokieèiø filologijos 

ir didaktikos bei Vokieèiø 

kalbos katedros. Seminaro 

tema „Lietuvos mokslo ir mokymo 

plëtra bendroje Europos 

Sàjungos erdvëje“ sudomino 

daugelá klubo nariø. 

Seminarà atidarë klubo narë 

doc. dr. Grasilda Blaþienë. Pasveikinusi 

sveèius, pasidþiaugusi 

gausiu dalyvavimu, ji suteikë þodá 

Vokietijos ambasados spaudos 

ir kultûros skyriaus vedëjui 

Dirkui Rolandui Hauptui. Prisimindamas 

savo Alma Mater – 

Lundo universitetà, sveèias pabrëþë 

universitetø ir jø absolventø 

bendravimo svarbà bei abipusæ 

naudà, pabaigus studijas. 

Sveikinimo þodá seminaro dalyviams 

tarë VPU rektorius akademikas 

Algirdas Gaiþutis. Jis 

kalbëjo ne tik apie universitetø 

problemas ir skaudulius, bet ir 

apie kelius, kaip ðias problemas 

galima spræsti: ryþtingai, dràsiai, 

saugant universitetø humanistinæ 

dvasià. 

Lietuvos Respublikos Seimo 

pirmininko pavaduotojo Gintaro 

konfliktiðki. Todël tokie vaikai linkæ 

praleidinëti pamokas ar ið viso 

nebelanko mokyklos. 

Kas galëtø padëti vaikui atsispirti 

neigiamos aplinkos átakoms? 

Geri tëvø ir vaikø tarpusavio 

santykiai, pasitikëjimo, palaikymo 

ir supratimo atmosfera ðeimoje, 

Nuolatinis tëvø dëmesys vaikui, 

domëjimasis jo gyvenimu, sëkmëmis 

ir problemomis. Þinojimas 

kur, kada ir su kuo vaikas leidþia 

laikà. Doroviniø vertybiniø orientacijø 

diegimas ðeimoje. Meilës ir 

pagarbaus elgesio pavyzdþiai ðeimoje. 

Ne maþiau svarbi yra socialinë 

aplinka. Gerø santykiø su mokytojais 

ir bendramoksliais kûrimas, 

pasitikëjimo, paramos, palaikymo 

ir pagarbos atmosfera mokykloje. 

Mokytojø dëmesys ne tik 

paþangumui, bet ir mokiniui kaip 

asmenybei, jo gyvenimui, problemoms. 

Tokiø asmeniniø ypatybiø 

kaip savæs paþinimo, saugumo, 

pasitikëjimo savimi, sprendimø 

priëmimo, problemø sprendimo, 

kûrybinis bei kritinis màstymas, 

streso áveikimo bei atsisakymo 

ágûdþiai padëtø atsispirti socialiniam 

spaudimui. 

Kuo svarbûs minëti ágûdþiai? 

Savæs paþinimas. Tai sugebëjimas 

paþinti ir ávertinti savo asmenybës 

ypatumus, stipriàsias ir 

silpnàsias savo puses. Tai padeda 

bendrauti, prognozuoti savo 

elgesá stresinëse situacijose. 

Problemø sprendimas. Ðis ágûdis 

ágalina konstruktyviai spræsti 

problemas. Moksleiviai turi ásisavinti 

keturis problemø sprendimo 

þingsnius: problemos apibrëþimas; 

ávairiø sprendimo bûdø ieð- 

Ðviesa 

Seminaro organizatoriai doc. dr. G.Blaþienë ir R.D.Hauptas 

Steponavièiaus praneðimas buvo 

skirtas aukðtojo mokslo problemoms 

Lietuvoje. Praneðëjas 

daug dëmesio skyrë universitetø 

vidinëms problemoms, finansavimo 

klausimams, poþiûriui á 

aukðtàsias mokyklas, kaip á paslaugos 

teikëjà rinkos ekonomikos 

sàlygomis, taip pat pasidalino 

savo, kaip dëstytojo, patirtimi. 

Seminaro dalyvius nudþiugino 

tai, kad, siekiant pagerinti universitetø 

ir kitø aukðtøjø mokyklø 

bûklæ, rengiami naujø norminiø 

teisës aktø projektai. Praneðëjui 

buvo pateikta daug aktualiø 

klausimø, iðsivystë ádomi diskusija. 

IÐMOKIME PASAKYTI „NE“... 

kojimas, ðiø sprendimo bûdø ávertinimas 

(teigiamø ir neigiamø ypatumø); 

vieno sprendimo pasirinkimas 

ir veiksmø suplanavimas. 

Sprendimø priëmimas. Ðis ágûdis 

padeda priimti konstruktyvius 

sprendimus. Moksleivis turi mokëti 

pats pasirinkti, nuspræsti ir 

„savo kailiu” pajusti tokio sprendimo 

ar pasirinkimo padarinius. 

Tada, prieð pasielgdamas vienaip 

ar kitaip, jis pirmiausia pagalvos 

apie galimas pasekmes. 

Kûrybinis màstymas. Kûrybinis 

màstymas leidþia surasti ir 

ávertinti ávairius sprendimo bûdus, 

alternatyvas, mûsø veiklos 

ar neveiklumo padarinius. Kûrybiðkai 

màstydami, mes galime pasinaudoti 

patirtimi, labiau prisitaikyti 

ir lanksèiau reaguoti á kasdienio 

gyvenimo sunkumus. 

Kritinis màstymas. Tai sugebëjimas 

analizuoti informacijà ir 

patyrimà. Jis padeda paþinti ir 

ávertinti veiksmus, kurie turi átakos 

nuostatoms ir elgesiui, pavyzdþiui, 

bendraamþiø spaudimà, 

reklamà, þiniasklaidà ir kt. 

Bendravimo ágûdþiai. Jie leidþia 

uþmegzti ir iðlaikyti draugiðkus ryðius 

su aplinkiniais. Efektyvus 

bendravimas – tai ne tik gebëjimas 

iðreikðti nuomonæ ar troðkimus, 

bet ir nebijoti iðsakyti savo poreikius, 

nuogàstavimus, drásti ir sugebëti 

papraðyti pagalbos ar patarimo 

tada, kai to reikia. 

Streso áveikimas. Tai streso 

ðaltiniø mûsø gyvenime atskleidimas 

ir þinojimas, kaip jie mus veikia. 

Tai leidþia pabandyti jø iðvengti 

arba konstruktyviai iðspræsti. Tai 

gebëjimas pailsëti taip, kad átampa, 

kylanti dël neiðvengiamo streso, 

nesutrikdytø sveikatos. 

Ádomø praneðimà parengë 

VPU absolventas, taip pat DA- 

AD stipendininkas Lietuvos radijo 

ir televizijos generalinis direktorius 

Kæstutis Petrauskis. 

Buvo kalbama apie aktualius nûdienos 

visuomenëje þiniasklaidos 

principus, þiniasklaidos situacijà 

ðiandieninëje Lietuvoje. 

Kitas „Ðviesos“ Nr. iðeis 

2006 m. rugsëjo mën. 

LAIMINGØ IR ÐILTØ 

ATOSTOGØ! 

Atsisakymo ágûdþiai. Pasakyti 

„NE”– tai apibrëþti savo ribas, 

átvirtinti vidinæ nepriklausomybæ, 

bûti savimi. Pasakyti „TAIP” reiðkia 

atsiverti, bet tuo pat metu – 

paklusti kitø nurodymams. Jeigu 

tëvai kantriai iðklauso vaikà ir padeda 

jam suvokti jo paties norus, 

poreikius, vaikas iðsiugdo supratimà, 

kad jis priimamas, gerbiamas, 

á jo norus atsiþvelgiama. Tai skatina 

pasitikëjimà savimi, gebëjimà 

priimti reikðmingus sprendimus. 

Taèiau daþnai suaugusieji tokio 

vaiko elgesio nepriima, kartais net 

baudþia uþ nepaklusnumà, uþsispyrimà, 

vaikas iðgyvena bausmës 

baimæ, nerimo, kaltës jausmà. 

Vaikui susiformuoja nuostata, 

kad jis mylimas tik tada, kai nuolankus, 

su viskuo sutinka, paklûsta 

suaugusiø valiai. Tokiam þmogui 

ateityje bus sunku pasakyti 

„NE”, atsispirti kitø spaudimui, 

apginti save. Atsisakymo ágûdþiai 

ágalina pasiprieðinti bendraamþiø 

ar kitokiam spaudimui vartoti narkotines 

medþiagas, alkoholá, lytiðkai 

santykiauti, pasakyti NE. Iðmokæ 

pasakyti NE moksleiviai apsaugos 

save, savo interesus, vertybes. 

Sugebëjimas pasakyti tvirtà 

NE rodo ne silpnumà, o stiprybæ. 

Atkreipkite dëmesá á vaikus. 

Paskirkite jiems laiko individualiam 

pokalbiui, nebûkite abejingi, 

nes taip besielgiantis vaikas gali 

pakliûti á bëdà. O laiku suteikta 

pagalba, pamokymas kaip tinkamai 

elgtis, padëtø sumaþinti tikimybæ 

ir tokiø problemø, kaip ankstyvi 

lytiniai santykiai, prievarta, 

ÞIV, paaugliø nëðtumas, alkoholio, 

narkotikø vartojimas ar saviþudybës.


Ðviesa 3 

STUDENTØ PUSLAPIAI 

ATSISVEIKINIMAS SU „KIRVIAIS“ 

Edita Naruðevièiûtë 

„Ðviesos“ korespondentë 

Paradoksas, taèiau daugumai 

absolventø, paliekanèiø savo 

Alma Mater, labiausiai trûks... 

„kirviø“. Kas yra „kirvis“, akademinëje 

bendruomenëje klausimø 

nekyla – tai dëstytojas, kurio studentai 

daþnai bijo, kuris yra reiklus, 

grieþtas, pareigingas ir atsakingai 

þiûrintis á savo darbà. Nerastume 

në vieno studento, kuris 

pasakytø, kad jam tokio dëstytojo 

paþinti neteko. Istorijos fakulteto 

socialiniø mokslø specialybës 

studentai taip pat turi savo 

„kirvius“, tad...pradëkime nuo 

pirmo kurso! 

Taigi, turëjome kultûrinës antropologijos 

kursà. Paskaitas skaitë 

doc. dr. Aivas Ragauskas.Tai 

grieþtas, dalykiðkas ir labai iðkalbus 

dëstytojas. Dauguma atëjusiø 

pirmakursiø tiesiog bijojo passisakyti 

ne moksliðkai. Panaði situacija 

buvo ir su Mokslo istorijos dëstytoju 

prof.dr. Libertu Klimka. Jo 

santûrumas, reiklumas pirmakursius 

daþnai baugino... 

Keliaukime toliau – antras ir 

treèias kursai . Dr. Tadas Tamoðiûnas 

ir Gintautas Buþinskas. Va, 

èia tai dëstytojai! Paskaitos ádomios, 

seminarai originalûs. Bet 

reiklumas ir grieþtumas – verèiantis 

ið koto. Ir vël ta pati baimë (nusi) 

kalbëti... 

Doc.dr.Vilija Grincevièienë ir 

doc.dr. Danutë Milevièienë – daug 

reikalaujanèios, bet kartu ir labai 

humaniðkos dëstytojos. Na, gal ir 


„Ðviesos“ korespondentë 

Istorijos fakulteto socialiniø 

mokslø specialybës ketvirtakursiai 

savo atsisveikinimà su VPU 

ðventë ypatingai. Diena prasidëjo 

ðv.miðiomis fakulteto koplyèioje, 

kurias aukojo kun.Vytautas Rapalius. 

Ne tik kunigas dþiaugësi, 

kad baigdami universitetà, atëjome 

padëkoti ir papraðyti palaiminimo. 

„Esate druska ir ðviesa“,– 

sakë kunigas ir ragino neðti savo 

ðviesà, dalinti jà kitiems, bûti druska, 

kuri gydo ir tirpdo blogá, pyktá, 

neapykantà. 

Oficiali diplomø teikimo ceremonija 

taip pat buvo neáprasta. 

Politinës sociologijos specialybës 

studentai nustebino ir paskutiná 

kartà pagerbë dëstytojus 

apdovanodami juos. Neliko nepastebëtas 

në vienas katedroje dirbæs 

dëstytojas: 

Metø pavyzdys: asist. Gintautas 

Buþinskas, 

Mylimiausia dëstytoja: 

lekt.Sonata Matakaitë, 

Iðkalbingiausias dëstytojas: 

doc.dr.Vytautas Dumbliauskas, 

Ádomiausiø paskaitø skaitytojas: 

lekt.Pranas Baronas, 

Originaliausias dëstytojas: 

asist.Gintautas Buþinskas, 

Reikliausias dëstytojas: dr. 

Tadas Tamoðiûnas, 

Metø „kirvis“: asist.Vaida 

Asakaviëiûtë, 

Ironiðkiausias dëstytojas: 

asist.Saulius Ignatavièius, 

Pareigingiausias dëstytojas 

: prof.Valdas Pruskus, 

Uþ metø ðypsenà apdovanota 

dëstytoja doc.dr.Vilija Grincevièienë, 

uþteks? Tiesa, dar reikëtø paminëti 

ir kelias dëstytojas ið kitø fakultetø 

– tai doc.dr. Marija Èerniauskienë 

ir dr. Jûratë Laurinavièiûtë... 

Turbût ne vienam skaitanèiam 

ðá straipsnelá, kilo klausimas, kodël 

gi tie dëstytojai nusipelnë tokio 

vardo – bûti „kirviais“? Ir daugumai 

„kirviai‘ asocijuojasi ne su 

kuo kitu, kaip su kaþkuo blogu, kelianèiu 

gal net baimæ. Be reikalo. 

Dëstytojai, apie kuriuos raðome 

èia, minimi paèia geriausia reikðme 

– tai jø mes bijojom, bet kartu ir 

gerbëm... Ið jø paskaitø daugiausia 

mokëmës, bijojom nusiðnekëti, 

daugiausia iðsineðëm... Juos 

prisiminsim ir po 10 metø, apie juos 

pasakosim savo vaikams ir, jei sugalvosim 

pabaigæ universitetà aplankyti 

já vël, pirmiausia susirasim 

„savo kirvius“. 

Lektorë Sonata Matakaitë ir katedros 

vedëjas doc.dr. Vladas Senkus, 

prof. Valdas Pruskus ir prof. 

Juozas Bagdanavièius, doc.dr. 

Raimonda Ragauskienë, asist. 

Saulius Ignatavièius, lekt.Pranas 

Baronas, doc.dr.Vytautas Dumbliauskas 

– prie ðios kategorijos 

turbût nebûtø priskirti, bet kartais 

ir jie priversdavo sudrebëti ( geràja 

prasme), nes tai dëstytojai, kurie 

ðildo savo ðviesa, nuoðirdumu, 

noru padëti. 

Tad, gerbiamieji, iðlikit ir toliau 

tokiais, kokius mes Jus paþinom, 

nes tokie Jus mus þavit, tokie Jûs 

mus ákviepiat, tokiø Jûsø pasiilgsim... 

Aèiû uþ tuos ketverius metus, 

kuriuos turëjome garbës Jus 

visus paþinti! 

PASKUTINIAI ÞINGSNIAI 

UNIVERSITETE – PIRMIEJI 

NAUJAME GYVENIMO KELY... 

Objektyviausia dëstytoja: 

doc.dr. Danutë Milevièienë, 

Tolerantiðkiausias – prof. 

Juozas Bagdanavièius. 

O metø „dëstytojø dëstytoja“ 

uþ visapusiðkà pagalbà ir geranoriðkumà 

iðrinkta ir pripaþinta katedros 

vyresnioji laborantë Birutë 

Dumbliauskienë. 

Antros grupës absolventai, 

dëstytojai, studentø tëveliai ir visi 

sveèiai turëjo neeilinæ galimybæ 

dar kartà prisiminti pirmuosius 

studijø metus, kartu ðvæstas 

ðventes specialiai jiems sukurtame 

filmuke „Gyvenimas ið arti“. 

Padëkos þodá tarusi grupës 

seniûnë, ðio straipsnelio autorë, 

kiekvienam iðeinanèiam kolegai 

dovanojo „Rinkinëlá iðgyvenimui“: 

Pieðtukà, kad pasaulis bûtø 

ryðkus ir spalvotas. 

Dëlionës gabaliukà – prisimininti, 

kad be kiekvieno ið mûsø 

pasaulis nebus vientisas. 

Pleistro – suþeistø jausmø 

gydymui. 

Kempinæ – sugerti mintims, 

kurios nebetelpa galvoje. 

Juostelës gabaliukà – suriðti 

tai, kas byra á gabalus. 

Saldþiai rûgðtø saldainá, kad 

padëtø suprasti ir toleruoti skirtumus. 

Ðirdelæ, kad primintø, jog yra 

þmoniø, kuriems rûpi. 

Pinigëlá, kad niekada nebankrutuotume. 

Sàvarþëlæ, kad visas gyvenimas 

bûtø tvarkingai susegtas. 

Þvakutæ, kad nepamirðtume 

savo ðviesa ir ðiluma dalintis su 

kitais. 

Ir... Aèiû, nes kartais pamirðtame 

tai pasakyti... 

Populiari dainininkë Janina 

Miðèiukaitë Brazaitienë ðiemet 

baigia neakivaizdines mûsø Muzikos 

katedros studijas. 

– Kokia lemtis solistæ atvedë 

á VPU,– klausiame jà atsisveikinimo 

vakarëlyje. 

– Kaþkada studijavau muzikà 

Klaipëdos universitete. Taèiau 

dël nuolatiniø koncertø jo 

net ápusëti negalëjau. Po keleriø 

metø ðviesaus atminimo profesorius 

Vladas Rajeckas paragino 

tæsti studijas Vilniaus pedagoginiame. 

Garbingojo giminaièio 

paklausiau, ir ðtai ðiandien 

esu laiminga, ágijusi muzikos 

pedagogës diplomà. 

– Kuo liks ásimintinos studijos 

po VPU stogu? 

– Èia iðmokau daug gero. 

Dabar jau þinau, kas yra choras, 

Indrë Eþerskytë 

Jau kelintà treèiadiená, pavëlavæ 

á pirmàjà paskaità, jaunuoliai 

vos teranda atsisëst vietelæ 

tikrai nemaþoje amfiteatrinëje auditorijoje. 

Kas átakoja toká nepaaiðkinamà 

paradoksà? Pirmoji 

paskaita. „Socialinë drama“. 

Skaito dr. E. Maþintas. Rimèiau 

apsvarsèius nepriekaiðtingo lankomumo 

prieþastis, tampa aiðku, 

jog svarbiausia yra sudominti 

studentà, stengtis ðnekëti jam 

bûdinga jaunatviðka kalba, 

þvelgti á auditorijà pasitikinèiu 

þvilgsniu, visà dëstomà informacijà 

grásti asmeniniu patyrimu. 

Balandþio mënesio pabaigoje 

paskaitos metu visiðkai atsitiktinai 

buvom suskirstyti grupelëmis 

po 6-10 þmoniø ir turëjome 

kitai paskaitai pasiruoðti iðdëstyti 

grupei gautos temos teorijos 

pagrindus. Temos buvo labai 

ávairios: nuo pagoniðkojo socialinio 

teatro elementø, Lietuvos 

didþiosios kunigaikðtystës 

bei senovës mokyklø teatrø iki 

Lietuvoje ðeimos ðvenèiø metu 

egzistavusiø ir net iki dabar iðlikusiø 

burtø, baltø mitologijos, 

lietuviø paproèiø bei tradicijø. 

Pristaèius ðias temas, tuo viskas, 

kaip ir galëjome jausti, nesibaigë. 

Turëjome atrasti tai, kaip galima 

perteikti savo temas. Tà rytà 

stengëmës susirinkti kuo 

anksèiau.Taræs kelis áþanginius 

þodþius, dëstytojas paragino 

pradëti spektaklá. Buvome pasiruoðæ 

fotoaparatus, grupelës tarësi, 

ðiugþdeno atsineðtus vaidinimo 

elementus, paltus, lietpalèius, 

akinius, krepðelius, siûtas 

lëles, stiklines, vaiðes, þvakes, 

plakatus. Buvo matyti, kas ruo- 

Beje, studentai iðleistuviø 

dienà taip pat buvo apdovanoti : 

Metø pedagogiø nominacijas 

pasidalijo Aidana Lisauskaitë ir 

Toma Kubiliûtë; 

Dëstytojø simpatuku iðrinktas 

Alfonsas Malonaitis; 

Metø mûzos ( þmonës, kurie 

ákvepia) – Justina Krivaja ir Edita 

Naruðevièiûtë; 

Draugiðkiausiomis studentëmis 

pripaþintos Olga Minakovska 

ir Ina Katilevièiûtë; 

Metø „neutralai“: Ana Paniuchina, 

Agnë Lapinskaitë; 

Seksualiausiais iðrinkti Tadas 

Kutka ir Reda Umbraþiûnaitë– 

Trinkûnienë; 

ESTRADOS ÞVAIGÞDË 

nors jam diriguoti 

solistui 

buvo labai baisu. 

– Kur dabar 

dainuoja JaninaMiðèiukaitë?–Daugiausia 

roko operoje 

„Jûratë ir 

Kastytis”.Be to 

liepos 6 d. pasirodysimeLietuvos 

radijo 80 

– meèio koncertePalangoje. 

Dainuoju visur 

– su kvartetu, 

solo, Joninëse 

– kur tik 

esu kvieèiama 

ir laukiama. 

PASKAITOS RECENZIJA 

ðësi visà savaitæ, o kas tenkinosi 

ekspromtu. Pirmieji scenoje pasirodë 

pagoniðkas laidojimo 

apeigas vaidinantys. Pagrindinë 

jø idëja – parodyti visiems, jog 

buvo aukojama mirusiajam viskas, 

pradedant gyvuliais, baigiant 

kailiniais. Pagirtinas spektaklio 

akcentas, jog buvo paniûniuota 

net rauda. Taèiau labai gaila, 

jog, paèios kulminacijos belaukiant, 

merginos viena kità uþkrësdamos 

prunkðtavo, kol viskas 

peraugo á garsaus juoko chaosà. 

Antroji komanda suvaidino 

scenà ið senovës lietuviø mokyklos 

teatro. Áþanginiame monologe 

nuskambëjo tai, jog tais laikais 

vyravusi lotynø kalba, o mokyklose 

bûta chorø, todël buvo 

pasirinkta nors ir nedarniai pudainuoti 

studentø himnà „Gaudeamus“.Treèioji 

grupelë, mano 

nuomone, buvo labiausiai ruoðusis 

ir repetavusi. Ji vaidino 

vienà lietuviø krikðtynø paprotá. 

Ið pradþiø ant stalo buvo patiesta 

staltiesë, sudëtos vaiðës, ir aktoriai 

dingo uþ durø. Taèiau, vos 

durims atsivërus, visos loþës ëmë 

dþiûgauti, ploti, ðvilpti ir fotografuoti. 

Scenà valdë tik 5 aktoriai: 

krikðtatëviai, tëvai ir rankose laikomas 

paèiø pasiûtas naujagimis. 

Ketvirtoji grupë þmoniø (jø bene 

buvo daugiausia) suvaidino Lietuvos 

didþiojoje kunigaikðtystëje 

paplitusiø ir tapusiø itin populiariø 

pjesiø, vaidintø net paèiuose 

Radvilø rûmuose. Tai buvo 

trumpas fragmentas ið pjesës 

„Barbora Radvilaitë“. Labai pagirtinas 

faktas, jog buvo iðnaudoti 

visi galimi gyvieji resursai. Kalbanèiøjø 

aktoriø buvo tik trys 

(Barbora, jos motina, Þygimantas 

Augustas). Likusieji devyni as- 

Metø balsas: Algimanta Vaikðnytë, 

Sandra Matulionytë; 

Metø verslininkais tapo Marijuð 

Èerniak, Vaidilutë Vogulytë, 

Þydrûnas Asakavièius; 

Metø „blondinë“ – Inga Mulskaitë; 

Metø proto bokðtas – Inga 

Pauliukevièiûtë; 

Metø miegaliai – Simonas Bersënas, 

Marius Tamoðauskas; 

Metø „vizitine kortele“ iðrinktas 

Simonas Bersënas; 

Stilingiausios studentë – Julija 

Butko, Rasa Jakutytë, Viktorija 

Janèenkova; 

Metø pabëgimas: Reda Slavickaitë; 

Estrados dainininkë J.Miðèiukaitë 

menys vaidino langà, þvakes, medþius. 

Na, o penktoji, paskutinë, 

grupelë- vël vienos merginos, atvyko 

ið Italijos. Jos atliko vienà 

ið spektaklio intermedijø, kuri vaizduoja 

ið Etnos ugnikalnio besiverþianèius 

dûmus ir liepsnas. 

Þalèiø traukiamame veþime pasirodë 

Plutas, besimeilinantis Prozerpinai. 

Taèiau toji já atstûmë. Tada 

nevilties apimtas Plutas pagriebia 

savo simpatijà ir staiga 

áðoka á ugnikalná. Nimfos ima garsiai 

raudoti, apverkti Plutà. Po visø 

pasirodymø iðrinkta komisija 

ávertino ir apdovanojo komandas. 

Gaudë garsûs aplodismentai, grupiø 

atstovai þërë padëkos kalbas 

visiems palaikiusiems bei padëjusiems. 

UÞUOJAUTOS 

EDUKOLOGIJOS KA- 

TEDRA NUOÐIRDÞIAI UÞ- 

JAUÈIA BENDRADARBÁ 

DOC. STANISLOVÀ JANKE- 

VIÈIØ DËL BROLIO RO- 

MUALDO MIRTIES 

TEGUL DIDELÆ ÐIR- 

DIES GËLÀ SUÐVELNINA 

NUOÐIRDI UÞUOJAUTA, 

DRAUGIÐKA ATJAUTA IR 

PALINKËJIMAS DVASIOS 

STIPRYBËS. DËL VYRO 

MIRTIES SUNKIÀ VALAN- 

DÀ NUOÐIRDÞIAI UÞJAU- 

ÈIAME VAIKYSTËS STUDI- 

JØ KATEDROS VEDËJÀ 

DOC. DR. ONÀ MONKEVI- 

ÈIENÆ. 

VAIKYSTËS STUDIJØ 

KATEDRA 

Veikliausia metø studente 

bei metø lieþuviu iðrinkta Edita 

Naruðevièiûtë. 

Toliau ieðkoti savo kelio iðeina 

dar kelios deðimtys studentø, 

iðugdytø Vilniaus pedagoginame 

universite – jø visø vardu 

dëkojame rektoriui, akad.Algirdui 

Gaiþuèiui, dekanei doc.dr.Vidai 

Kniûraitei, jos padëjëjoms Zitai 

Marcinkevièienei ir Birutei 

Dumbliauskienei. Dëkojame dëstytojams 

ir praðome jø nesustoti, 

neuþgesinti tos ugnies, kurià 

Jûs perdavëte savo þiniomis 

mums – tegul ji dega esamiems ir 

bûsimiems studentams...

4 


Dekanas doc. dr. 

Graþvydas Leonavièius 

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS 

Gyvename verþliame, ávairø 

naujoviø ir pasikeitimø laikmetyje. 

Tai juntama ir Matematikos 

ir informatikos fakultete. Turime 

savo fakulteto herbà su simpatiðka 

pelëdþiuke. Jau treti metai 

kvieèiam pirmakursiø tëvelius 

á Tëvø dienà, per kurià ðnekamës 

apie studijø programà, 

studijø problemas, tëveliai supaþindinami 

su fakulteto patalpomis 

ir technine baze. Gaila, kad 

ne visiems pirmakursiø tëveliams 

rûpi jø atþalø studijos – palyginti 

nedaug tëveliø atvyksta á 

Tëvø dienà. 

Jau antri metai yra ávestas papildomas 

dalykas “Ávadas á studijas”, 

kur dëstytojai pirmakursiams 

padeda pasikartoti mokyklinës 

matematikos þinias, siekia, 

kad jie gebëtø ásisavinti matematinës 

analizës, algebros ir geometrijos 

dalykus. Ðiuo dalyko ávedimu 

stengiamës sumaþinti studentø 

nubyrëjimà, kuris mûsø fakultete 

yra nemaþas. Priëmimas 

á fakultetà vyksta bendro priëmimo 

á visus universitetus rëmuose, 

tad negalime pasirinkti stojanèiøjø. 

Ne paslaptis, kad á mûsø 

fakultetà patenka ne patys geriausi 

abiturientai, o matematikos 

ir informatikos studijos nëra 

lengvos. 

Antrus metus veikia fakulteto 

internetinë svetainë www. mif. 

vpu.lt, kurioje talpinama ir nuo- 

AKTUALIJOS 

lat atnaujinama visa medþiaga 

skirta studentams (tvarkaraðèiai, 

studijø programos, dalykø programos, 

aktualijos ir t.t.). Labai 

daug informacijos yra kitoje fakulteto 

svetainëje WWW. ESTU- 

DIJOS.VPU.LT, kurioje yra patalpinti 

beveik visi dalykai, dëstomi 

informatikos vakariniø ir neakivaizdiniø 

studijø programø 

studentams. Ði informacija atsirado 

ásisavinant Europos fondø lëðas 

(projekto vadovë prof. Joana 

Lipeikienë). 

Labai gerai besimokanèiam 

studentui skiriama vardinë dekano 

stipendija, kurià ðiemet gauna 

ketvirto kurso studentë Eglë 

Jakaitytë (paþymiø vidurkis 9,6). 

Dekanatui aktyviai padeda MIF 

studentø atstovybë (prezidentë Inga 

Inèiûtë), kuri organizuoja studentø 

krikðtynas, matematikø ir 

informatikø dienas ir kitus renginius. 

Dabar svarstome, ar nereikëtø 

nuo naujø mokslo metø 

pavesti studentø atstovybei vykdyti 

nusiraðinëjimo prevencijà. 

Mûsø matematikos bakalauro 

dieniniø studijø programa buvo 

gerai ávertinta ekspertø komisijos 

ir gavo akreditavimà. Ðiuo 

metu vyksta informatikos bakalauro 

vakariniø ir neakivaizdiniø 

studijø programø tarptautinë 

ekspertizë. 

Fakultetas suremontavo beveik 

visas auditorijas, restauravo 

auditorijø baldus, atnaujino 

penkias kompiuterines klases. 

Dabar vyksta katedrø baldø atnaujinimas. 

Fakultete reguliariai vyksta 

moksliniai seminarai, kuriems 

vadovauja prof. Joana Lipeikienë, 

kiekvienà pavasará absolventai 

skaito praneðimus SMD konferencijose. 

Dekanatui atsiranda vis daugiau 

darbo (karinës prievolës fiksavimas, 

nesumokëtos baudos uþ 

vaþiavimà be bilieto visuomeniniame 

transporte, nauji priedai prie 

diplomø ir t.t.). 

Neþiûrint á tai, Matematikos 

ir informatikos fakultetas optimistiðkai 

þiûri á ateitá ir geranoriðkai 

laukia savo studentø! 

STUDENTAI – VEIKLÛS ÞMONËS 

Inga Inèiûtë, MIF SA vadovë nulinukais buvæ studentai, oficia- 

Mûsø studentai universitete 

turi galimybæ uþsiimti ávairia papildoma 

veikla: tai nëra vien universiteto 

choras, ðokiø kolektyvas ar 

sporto bûreliai. Veiklûs studentai 

dalyvauja studentø atstovybës 

veikloje. MIF’o studentø atstovybë 

ir jos vadovë Inga Inèiûtë, bendradarbiauja 

su fakulteto dekanatu, 

kartu tvarko visus akademinius 

– socialinius reikalus. Studentø atstovybë 

dalyvauja stipendijø, paskolø, 

paðalpø bei bendrabuèiø 

skirstyme. Ji taip pat átraukta á ávairiø 

projektø rengimà ir kasmetiniø 

fakulteto ðvenèiø organizavimà. 

Organizuojant ðias ðventes ypaè 

padeda fakulteto dekanas doc.dr. 

Graþvydas Leonavièius ir prodekanas 

doc. dr. Edmundas Mazëtis. 

Jie mielai padeda studentø atstovybei 

ne tik mokslø klausimais. 

MIF pirmakursiø krikðtynos 

yra viena didþiausiø fakulteto 

ðvenèiø, kurios metu pirmakursiai 

prisiekia kiekvienai katedrai, praeina 

kliûèiø ruoþà ir turi ávykdyti 

visas antrakursiø parengtas uþduotis, 

o vakarinës dalies metu 

dëstytojai bei vyresni kursai sveikina 

pakrikðtytuosius, vyksta ávairios 

atrakcijos. Po krikðtynø, iki tol 

liai tampa fuksais. Kita svarbi ðventë 

– MIF SA gimtadienis, yra ðvenèiamas 

ne tik studentø atstovybëje. 

Renginio metu organizuojamos 

ávairios varþybos, tokios kaip tinklinio, 

intelekto, jumoro. Renkami 

ðauniausi dëstytojai ir studentai. 

Taèiau bene áspûdingiausia fakulteto 

ðventë yra MIDI. Tai yra jau 

tradicine tapusi matematikos ir informatikos 

fakulteto ðventë, fakultete 

vykstanti visà savaitæ, kurios 

metu vyksta daugybë varþybø 

tarp dëstytojø ir studentø, ðaðkiø 

ir ðachmatø turnyras, bei 

orientacinës varþybos. Ðiemet 

studentø atstovybë ásteigë MI- 

DI tinklinio turnyro tauræ, dël kurios 

kiekvienais metais susirungs 

studentø ir dëstytojø komandos. 

Matematikø ir informatikø dienos 

pasibaigia bendra studentø ir dëstytojø 

vakarone, kurios metu bûna 

prisimenami smagiausi visos 

savaitës ávykiai, renkami fakulteto 

ðauniausieji. 

MIF SA nariai aktyviai prisideda 

prie centrinës universiteto 

studentø atstovybës veiklos, todël 

studentø atstovybëje visuomet 

yra laukiami aktyvûs, entuziastingi 

ir ádomiø idëjø turintys 

þmonës. 

AR SUNKU GIMDYTI MOKSLINÁ STRAIPSNÁ? 

Prof. Romanas Januðkevièius 

Daugelis ið tø, kurie skaitë 

knygas ar matë filmus apie Hará 

Poterá, turbût prisimena, kad stebuklingoje 

mokykloje (gimnazijoje, 

koledþe) besimokantieji kreipdavosi 

á vyresniuosius vienu kreipiniu 

– „profesoriau“. Mûsø fakultete 

tarp studentø tokio kreipinio 

praktiðkai neiðgirsi – skamba 

vien tik „dëstytojau“. 

Susimàsèiau – kodël taip yra? 

Dëstytojas – tai tas, kuris dësto, 

skaito paskaità ar veda pratybas. 

Kaip bûtø miela, jei vien tik uþ tai 

mokëtø algà! Bet mûsø darbdavys 

– Vyriausybë – yra kitos 

nuomonës. Jei norit gauti, gerbiamieji, 

algà, malonëkit dar dirbti 

moksliná darbà! Ir ne bet koká, o 

kad jûsø publikacijos bûtø skelbiamos 

pasauliniuose matematiniuose 

mokslo þurnaluose. Ir dar 

ne viskas – mat, tie þurnalai turi 

bûti ne bet kokie, o gerai þinomi, 

t.y. skaitomi. O kaip tai patikrinti 

– skaitomas þurnalas ar ne? Jei 

þurnalas skaitomas, tai jis ádomus 

ir/arba naudingas, o tokiu atveju 

jis yra cituojamas. Aha, prisikasëm 

iki skaièiuko – juk tas citatas 

ið literatûros sàraðo galima suskaièiuoti. 

Kuo daugiau þurnalas 

cituojamas, tuo jo reitingas yra 

laikomas didesniu. Amerikoje yra 

Statistinës informacijos institutas 

(ISI), kuris tuo uþsiima – nustato 

taip mûsø vadinamà ISI indeksà. 

Þurnalui didelë garbë, jei ðis indeksas 

nëra lygus nuliui – Lietuvoje 

tokiø matematiniø þurnalø nëra. 

Bet uþtat yra toks þurnalas pas 

informatikus – tai „Informatica“, 

kurio vyr. redaktorius profesorius 

G. Dzemyda dirba mûsø fakultete. 

Taigi, nors matematiniø þurnalø 

su ISI indeksu Lietuvoje nëra, 

o tu, gerbiamasis, nori dirbti Lietuvoje 

matematikos profesoriumi, 

tai malonëk, be kitø straipsniø, parengti 

per 5 metus bent 2 straipsnius, 

kuriuos iðspausdins þurnalas, 

turintis ISI indeksà. O jei neparengsi, 

tai Vyriausybës nutarime 

taip ir sakoma – nebûsi peratestuotas, 

t.y. neteksi darbo. 

Tiesa, pastaruoju metu, kai senieji 

profesoriai iðëjo á pensijà, o 

jaunesnieji nesuskubo uþ tokià algà 

dirbti toká darbà, Vyriausybë 

savo grieþtà pozicijà suðvelnino... 

Nors ne visi bijo sunkaus darbo 

– mat, èia labai svarbu pridurti, 

kad matematiko darbas yra kû- 

Doc. dr. Edmundas Mazëtis 

Kovo 18 dienà ið visos Lietuvos 

á Pedagoginio universiteto 

Matematikos ir informatikos 

fakultetà rinkosi matematikà 

mëgstantys moksleiviai. Jie dalyvavo 

tradiciniame Lietuvos 

jaunøjø matematikø Vilniaus 

konkurse, kurá VPU rengia jau 

daugiau nei 15 metø. 

Ðis konkursas 9 – 12 klasiø 

moksleiviams kartu su analogiðkomis 

olimpiadomis Kauno technologijos 

universitete ir Ðiauliø 

universitete yra atrankinës varþybos 

á Lietuvos moksleiviø matematikos 

olimpiadà. Ðá konkursà 

parëmë Matematikos ir informatikos 

fakultetas bei Lietuvos 

Matematikø draugija. 

Dël nugalëtojø vardø ir teisës 

dalyvauti respublikinëje 

olimpiadoje ðiemet susirinko 

kaip niekada daug dalyviø – net 

rybingas ir graþus. O jei, já dirbant, 

pasiseka pasiekti taip vadinamà 

sublimacijà, tai galima pasakyti ir 

taip: pagimdþiau straipsná (teoremà, 

lemà, nelygybæ). Geriausiai 

ðioj srity sekasi profesoriu V. Bent- 

Matematinio straipsnio gimimas 

primena ðá pavasariná papartá – ið 

nieko ir sudþiûvusiø þagarø 

susiformuoja galinga uþuomazga 

(autoriaus foto) 

kui ið Matematiniø tyrimø laboratorijos 

– per pastaruosius penkerius 

metus jis „pagimdë“ net 11 

(vienuolika) straipsniø, kurie buvo 

paskelbti þurnaluose, turinèiuose 

ISI indeksà! O vienas ið jø 

– „The Annals of Probability“ – 

turi patá aukðèiausià pasaulyje ISI 

indeksà tikimybiø teorijos srityje. 

Mokslinis darbas naudingas 

dëstytojui ir kitu aspektu – jis neleidþia 

jam „sukerpëti“, sustabarëti. 

Panaðiai kaip sportininkas 

lieka sportininku tik tada, kai treniruojasi. 

Ir jei jis treniruojasi, tai 

liks sportininku ir tada, kai nepateks 

á olimpines þaidynes. 

Taèiau gráþkime á pradþià – kodël 

visgi mûsø universitete kreipiniai 

„profesoriau“ ar „docente“ 

nepopuliarûs ir pakeisti ðabloniniu 

„dëstytojau“? Gal todël, galvoju, 

kad studentai laiko mus netikrais 

profesoriais? Gal mes – ne, 

konkreèiai að – nepanaðûs á tuos, 

tikruosius, kurie skaitë paskaitas 

mums? Bet jei mes – netikri profesoriai, 

tai jie – netikri studentai, 

nes visai nepanaðûs á tuos studentus, 

kurie mokësi anais laikais! 

O gal jie mus taip vadina, 

kad neþino, jog mes ne tik dëstome, 

bet ir, svarbiausia, dirbame 

moksliná darbà? 

Na kà gi, dabar suþinojo... 

*** 

Po ilgos pertraukos VPU matematikai 

pagaliau ëmësi realiai 

spræsti kadrø pamainos problemà. 

Pagrindinis krûvis èia tenka 

JAUNØJØ MATEMATIKØ OLIMPIADA 

320 moksleiviø panoro ðeðtadiená 

paskirti sunkiø matematikos 

uþdaviniø sprendimui. Ypaè 

daug moksleiviø atvyko ið Klaipëdos, 

kaip visada aktyvûs buvo 

Visagino, Kretingos, Marijampolës 

moksleiviai, o gausiausiai 

dalyvavo vilnieèiai. Dalyviø 

tarpe buvo ir tarptautiniø bei respublikiniø 

olimpiadø laureatø, kitø 

matematikos varþybø nugalëtojø. 

Po dekano doc. G.Leonavièiaus 

sveikinimo þodþio olimpiados 

dalyviai palinko prie uþduoèiø 

sprendimo. Uþdaviniai, kuriuos 

parinko MIF docentai 

A.Kauèikas ir E.Mazëtis, buvo 

sunkûs ir ádomûs. Keturios 

sprendimams skirtos valandos 

buvo kupinos átempto darbo ir 

prabëgo nepastebimai. Vertinimo 

komisija, kurià be minëtø dëstytojø 

sudarë vyresniøjø kursø 

studentai bei magistrantai, po 

atidaus ir kruopðtaus patikrini- 

Ðviesa 

Matematiniø tyrimø laboratorijai. 

Ir tai natûralu, nes bûtent èia sukoncentruotas 

pagrindinis matematikos 

mokslo potencialas universitete. 

Taigi, neseniai sëkmingai baigæs 

VPU matematikos magistrantûrà 

Dalius Pumputis buvo ádarbintas 

asistentu Algebros ir statistikos 

katedroje. 2006 metø spalio 

mënesá sukaks jau dveji metai, 

kai Dalius sëkmingai ástojo á Lietuvos 

valstybinio Matematikos ir informatikos 

instituto matematikos 

doktorantûrà Tikimybiø teorijos 

skyriuje. Skyriaus vadovas – habilituotas 

daktaras Vidmantas 

Bentkus, doktorantûros vadovai – 

profesorius Romanas Januðkevièius 

ir docentas Aleksandras Plikusas. 

Numatoma disertacijos tema 

– „Baigtinës populiacijos parametrø 

statistiniai ávertiniai, gauti 

naudojant papildomà informacijà“ 

(statistika). 

Á Matematikos ir informatikos 

instituto doktorantûrà pernai ástojo 

ir mûsø Matematinës analizës ir 

geometrijos katedros asistentë 

Kristina Aldoðina. Ðios katedros 

vedëjas profesorius Romualdas 

Vosylius taip pat aktyviai darbuojasi 

Matematiniø tyrimø laboratorijoje 

ir daug dëmesio skiria jaunosios 

pamainos formavimui. O mûsø 

fakultete neturint savos doktorantûros 

tai yra iðties nelengvas 

uþdavinys! 

Magistrantas Remigijus Paulavièius 

taip pat nutarë iðmëginti 

savo jëgas nelengvame mokslininko 

kelyje. Jis ádarbintas pagrindinëms 

pareigoms Lietuvos valstybinio 


instituto Tikimybiø teorijos skyriuje, 

o nepagrindinëms pareigoms – 

VPU Algebros ir statistikos katedroje. 

Remigijaus Paulavièiaus magistrinio 

darbo tema – „Diferencialinës 

normos savybës ir diferencijuojamos 

funkcijos su aprëþtu pagrindu 

Banacho erdvëje“. Mokslinis 

vadovas – habilituotas daktaras 

Vidmantas Bentkus. Remigijui 

pavyko grynai teorines þinias 

pritaikyti praktikoje – informatikoje, 

– todël jis ðiemet mëgins stoti á 

informatikos doktorantûrà Matematikos 

ir informatikos institute. 

Taigi, ir nors uþ lango pavasaris 

pasibaigë, mûsø fakultete jis tæsiasi! 

mo iðrinko geriausius. Kaip ir tikëtasi, 

geriausiai pasirodë tie 

moksleiviai, kurie ne vienerius 

metus negailëdami jëgø daug ir 

intensyviai dirbo, kryptingai ruoðësi 

olimpiadoms, lankë bûrelius, 

iðsprendë daug sunkiø uþdaviniø. 

Daugiausia priziniø vietø uþëmë 

Vilniaus licëjaus ir Visagino 

Gerosios vilties vidurinës mokyklos 

moksleiviai. Ðiose mokyklose 

vykdomas kryptingas 

darbas su gabiaisiais mokiniais, 

dirba kvalifikuoti ir savo dalykui 

atsidavæ mokytojai, todël jø 

moksleiviai nuolat pasiekia gerø 

rezultatø. O tie, kuriems nepavyko 

laimëti, irgi neturëtø nusiminti. 

Jie palygino savo pajëgumà su 

kitais dalyviais, pajuto olimpiadiniø 

uþdaviniø skoná, pasisëmë 

patirties tolimesniam darbui. 

Tikëkimës, kad kitoje olimpiadoje 

jie pasirodys geriau.


Ðviesa 5 

Prodekanas doc. dr. 

Edmundas Mazëtis 

Prof. Joana Lipeikienë 

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS 

Paþvelgæ á matematikà, pamatysime 

ne tik tiesà, bet ir aukðèiausià 

groþá – ðaltà ir grieþtà 

tarsi skulptûros, grynà ir grieþtai 

tobulà groþá, koká gali atskleisti 

tik didysis menas (Bertranas 

Raselas). 

Matematikai Vilniaus pedagoginiame 

universitete (tuomet 

– pedagoginiame institute) pradëti 

ruoðti nuo pat jo ákûrimo. Iki 

1981 metø veikë Fizikos – matematikos 

fakultetas, nuo 1981 metø 

ásteigtas Matematikos fakultetas, 

kuris nuo 2002 metø pavadintas 


fakultetu. Ðiuo metu fakultete 

veikia penkios katedros: Algebros 

ir statistikos, Informaciniø 

technologijø, Informatikos, 

Matematikos ir informatikos didaktikos, 

Matematinës analizës 

ir geometrijos; taip pat yra Matematiniø 

tyrimø laboratorija. 

Fakultete dirba 57 mokslo darbuotojai: 

35 mokslininkø – pagrindinës 

pareigos, ið jø 2 habilituoti 

daktarai profesoriai, 2 

mokslø daktarai profesoriai, 17 

mokslo daktarø docentø. Ið kitø 

institucijø dirba 22 dëstytojai, 

tarp jø 6 profesoriai, 8 docentai. 

Doktorantûros studijose studijuoja 

1 doktorantë. 

Fakultete studijuoja beveik 

900 studentø. Fakulteto vadovybë 

rûpinasi, kad studijø programos 

bûtø nuolat atnaujinamos, 

atsiþvelgiant á nûdienos poreikius, 

naujausius ðvietimo procesà 

reglamentuojanèius doku- 

Ðauniai ir draugiðkai Informatikos 

katedrai vadovauju dar tik 

dvejus metus. Pradëjau nuo seminaro 

„Informatikos taikymai“ organizavimo. 

Manau, kad dëstytojams 

bûtina turëti reguliarø moksliná 

seminarà. Renkamës kartà per 

mënesá, jau ávyko 16 seminarø. Praneðëjai 

bûna tiek mûsø dëstytojai, 

tiek mokslininkai ið kitø institucijø. 

Seminarui skirtas puslapis 

mûsø fakulteto svetainëje, kur talpinama 

visø ávykusiø seminarø 

medþiaga. Ateièiai seminaro temø 

turime, manau, kad seminaras gyvuos. 

Antras darbas, kuris sukosi 

galvoje, buvo virtualios mokymosi 

aplinkos organizavimas. Informacinëms 

technologijoms keièiantis 

labai greitai neámanoma iðsiversti 

be daþnai atnaujinamos mokomosios 

medþiagos internete, 

galimybës virtualiai bendrauti su 

studentais, automatinio vertinimo 

priemoniø ir kt. Be to, ávairiø ðiuolaikiniø 

technologijø taikymas informatikos 

mokytojø rengime tiesiog 

bûtinas. Neveltui mûsø visuomenë 

vadinama ne tik informacine, 

bet ir tinkline. Diegti paieðkos, 

naujoviø taikymo, lyginimo, vertinimo 

gebëjimus galime tik gerai „ásitinklinæ” 

patys. 

mentus, papildomos naujais moduliais. 

Studijø kokybës vertinimo 

centro ekspertai gerai ávertino 


dieniniø studijø bei Matematikos 

magistrantûros studijø programas. 

Dabar parengëme medþiagà 

Informatikos bakalauro ir magistro 

studijø programø tarptautinei 

ekspertizei. 


fakultete yra sudarytos visos sàlygos 

gerai pasirengti bûsimam 

darbui. Èia dirba daug patyrusiø, 

savo darbà iðmananèiø, aukðtos 

kvalifikacijos dëstytojø, daugelio 

moksliniø straipsniø, vadovëliø, 

uþdavinynø, metodiniø ir mokslo 

populiarinimo leidiniø autoriø. Informatikos 

dalykus dësto nemaþai 


instituto mokslininkø. Fakultete 

árengtos 5 modernios kompiuteriø 

klasës, kuriø áranga nuolat atnaujinama.Visose 

klasëse yra interneto 

ryðys, studentø patogumui 

yra kompiuteriai koridoriuje. 

Beveik visos fakulteto auditorijos 

naujai suremontuotos, ðiltos 

ir jaukios. 

2005 metais Matematikos ir informatikos 

fakulteto Informatikos 

ir Informaciniø technologijø katedrø 

parengtas bendras projektas 

ESF-2.4-038 „Atvira virtuali 

informatikos mokytojø mokymo 

aplinka“ laimëjo Europos Sàjungos 

struktûriniø fondø paramà. 

Projekto trukmë 18 mënesiø (2005 

04 01 – 2006 09 30). Tai buvo kelis 

metus atliekamo virtualiø mokomøjø 

aplinkø naudingumo, studentø 

poreikiø ir jø nuomonës 

apie studijas fakultete tyrimo rezultatas. 

Vykdant ðá projektà yra 

sukurta mokomoji aplinka studijuojantiems 

informatikos specialybæ 

visø pakopø studentams. 

Mokomoji aplinka realizuota atviro 

kodo virtualiøjø mokomøjø 

aplinkø kûrimo árankiu Moodle. 

Turiná sudaro 35 pagrindiniai informatikos 

studijø programø – 

tiek informatikos, tiek matematikos 

dalykø moduliai. Kiekvienas 

modulis buvo recenzuotas, pataisytas 

ir nuolat bus atnaujinamas. 

LAIKAS, KURIO NEGALIMA PAMIRÐTI... 

Su magistrantais buvome tyræ 

kelis virtualiø aplinkø kûrimo árankius. 

Þinojome, kad Web CT yra 

geriausia, bet labai brangi sistema. 

Pasiraðëme sutartá su Vilniaus 

universiteto Nuotoliniø studijø 

centru, kur jau seniai turëjau ádëtà 

vienà savo kursà. Ðio centro direktorius 

doc. P. Abarius suteikë 

mums jungtis prie Web CT sistemos. 

Mûsø fakulteto dëstytojai 

galëjo talpinti ten savo kursø medþiagà. 

Taèiau kartu ieðkojome keliø 

turëti savo mokomàjà aplinkà. 

Atradome ir iðbandëme Moodle – 

visiems prieinamà Atvirojo kodo 

virtualiø mokomøjø aplinkø kûrimo 

áranká. Taip subrendo projekto 

idëja. 

Su Informaciniø technologijø 

katedros vedëju doc. Tomu Petkumi 

ëmëme kurti projektà „Atvira 

virtuali informatikos mokytojø mokymo 

aplinka“ ESF paramai gauti. 

Turëjome virtualiø aplinkø ir studentø 

nuomonës tyrimus motyvacijai, 

aiðkià mokomosios aplinkos 

vizijà, taigi projektà paraðëme labai 

greitai – per du mënesius. Nors 

ávairûs formalûs reikalavimai ir 

kankino, bet kai vienas ið mûsø 

nuleisdavo rankas („Vis tiek nesuspësim”), 

kitam ið kaþkur rasdavosi 

optimizmo. Gavæ paramà pasiskirstëme 

darbus: að atsakinga uþ 

dalykinæ pusæ – uþ mokomosios 

DARBAI IR DIENOS 

Modulius kûrë vien fakulteto 

dëstytojai. Visa mokomoji medþiaga 

yra su nuorodomis á literatûros 

ir elektroninius ðaltinius, praktinëmis 

uþduotimis ir testais savarankiðkam 

mokymuisi. Aplinka 

yra prieinama visiems fakulteto 

studentams. Tai turëtø ið esmës 

pagerinti vakariniø ir neakivaizdiniø 

studijø besimokanèiøjø, ypaè 

gyvenanèiø ne Vilniuje, mokymosi 

sàlygas. 

Atlikti pedagoginës praktikos 

studentai vyksta á ávairias respublikos 

mokyklas. Mokyklø vadovai 

ir mokytojai gerai ávertina 

mûsø studentø dalykiná ir metodiná 

pasiruoðimà, ne vienas studentas 

gavo pasiûlymø ir jau ásidarbino. 

Antrosios pakopos studentai 

mokslinæ – tiriamàjà praktikà 

atlieka fakultete, kurios metu 

ne tik veda praktinius uþsiëmimus 

þemesniøjø kursø studentams, 

bet ir padeda dëstytojams moksliniame 

ir tiriamajame darbe. 

Fakultetas palaiko glaudþius 

ryðius su respublikos vidurinëmis 

mokyklomis, fakulteto darbuotojai 

dirba lektoriais Pedagogø 

profesinio rengimo centre, dalyvauja 

valstybiniø matematikos ir 

informatikos egzaminø vertinimo 

komisijø veikloje, matematikos ir 

informatikos mokytojø kvalifikacinëse 

komisijose, yra Jaunøjø matematikø 

mokyklos Tarybos ir valdybos 

nariai, dalyvauja, rengiant 

ir organizuojant Lietuvos ir tarptautines 

jaunøjø matematikø, informatikø 

olimpiadas. Nemaþai fakulteto 

dëstytojø yra mokykliniø 

matematikos ir informatikos vadovëliø 

ir kitø moksleiviams bei mokytojams 

skirtø leidiniø bendraautoriai. 

Turbût skaitytojai prisimena 

viename ið ankstesniøjø laikraðèio 

numeriø apraðytà fakulteto 

docentës Nijolës Cibulskaitës matematikos 

vadovëlio 5 klasei pristatymà 

Ðarûno vieðbutyje. 

Matematikos ir Informatikos 

fakultete vykdomos dvi mokslinës 

veiklos programos. Pirmoji programa 

– algebrinës – geometrinës 

struktûros ir statistika. Antroji programa 

– matematikos ir informati- 

aplinkos sukûrimà, T. Petkus koordinuoja 

darbuotojø ádarbinimà, 

rengia dokumentus, kartu su projekto 

finansininke A. Mateikiene 

tvarko projekto finansus. Projekte 

dalyvavo apie 30 dëstytojø. 

Mûsø projekto trukmë – 18 mënesiø. 

Ðiø metø rugsëjo mënesá turime 

uþbaigti darbus. Mokomoji 

aplinka veikia jau pusæ metø, neseniai 

buvo pataisyta pagal recenzentø 

reikalavimus, joje talpinami 

ne tik 35 numatyti pagrindiniai informatikos 

studijø kursai, bet ir kai 

kuriø papildomø kursø medþiaga. 

Iki birþelio pradþios mokomojoje 

aplinkoje jau buvo registruota 950 

studentø. Moduliai yra skirtingos 

apimties, skirtingo lygio. Vienuose 

naudojama daugiau virtualiø 

aplinkø priemoniø, kituose maþiau, 

bet visi jie bus tobulinami, 

pildomi, atnaujinami. Ðiuo metu tiriame 

studentø nuomonæ apie 

mokomàjà aplinkà. Ið kol kas 220 

atsakiusiø á anketos klausimus neradome 

në vieno, kuris bûtø paneigæs 

mokomosios aplinkos 

naudà. Studentai praðo dar daugiau 

testø savikontrolei, pavyzdþiø. 

Tyrimas vyks iki sesijos pabaigos. 

Ar sunku vykdyti projektà? 

Taip, ir dar kartà taip. Ypaè dokumentus 

tvarkanèiam T. Petkui. Popierizmo 

ir formaliø reikalavimø 

kos didaktika. Ðiø programø pagrindinës 

temos: apibendrintos 

geometrijos struktûros, þiedø ir 

laukø struktûros, loginiø sistemø 

ekvivalentumo sàryðiai, tikimybiø 

teorijos ribinës teoremos, elipsiniø 

lygèiø su neneigiama charakteringàja 

forma kraðtiniai uþdaviniai, 

globalinës optimizacijos aspektai, 

informaciniø technologijø tyrimas, 

matematikos ir informatikos mokymo 

bei studijø tobulinimas, matematikos 

istorija. Sprendþiant ðiose 

temose numatytas problemas, 

yra glaudþiai bendradarbiaujama 

su Matematikos ir informatikos 

institutu, Vilniaus universitetu, o 

taip pat su kitø ðaliø mokslininkais 

ið Tartu universiteto (Estija), Minsko 

pedagoginio universiteto (Baltarusija), 

Lilio universiteto (Prancûzija), 

Diuseldorfo universiteto 

(Vokietija), Mastrichto universiteto 

(Olandija), Vroclavo universiteto 

(Lenkija), Stokholmo universiteto 

(Ðvedija). Su minëtø universitetø 

bei MII mokslininkais rengiami 

bendri moksliniai projektai, 

skelbiami bendri straipsniai, vykstama 

á staþuotes, keièiamasi dëstytojais, 

susipaþástama su mokymo 

proceso organizavimu bei mokymo 

programomis, sudaroma galimybë 

kai kuriems studentams tam 

tikrà laikà studijuoti uþsienio universitetuose 

ar atlikti juose dalá 

pedagoginës bei informatikos 

praktikos. 

Padedami Sporto ir Kultûros 

centrø, savo laisvalaiká studentai 

organizuoja patys. Matematikos ir 

Informatikos fakulteto studentai 

iðradingai ir linksmai ðvenèia savo 

tradicines ðventes: pirmakursiø 

krikðtynas rudená ir Matematikø 

bei informatikø dienas pavasará, 

kuriø metu iðleidþia laikraðtá ir 

pasodina medelá. Netrukus prie 

VPU pastato iðaugs studentø pasodintø 

medeliø alëja. 

Apie 60 procentø Lietuvos 

matematikos ir informatikos mokytojø 

yra mûsø fakulteto auklëtiniai. 

Nemaþai jø yra tapæ mokytojais 

ekspertais, mokyklø ir kitø ðvietimo 

ástaigø vadovais. Gabiausieji 

fakulteto absolventai yra nukrei- 

piami doktorantûros studijoms 

Matematikos ir informatikos institute, 

kur jie ruoðiasi moksliniam ir 

dëstytojo darbui. Didþioji dalis 

Matematikos ir Informatikos fakulteto 

dëstytojø ir kitø darbuotojø 

yra ðio fakulteto auklëtiniai. Turëdami 

gerà matematiná pasirengimà 

ir susipaþinæ su naujausiomis informacinëmis 

technologijomis, 

mûsø absolventai yra laukiami ne 

tik mokyklose: tarp mûsø fakulteto 

absolventø yra ir verslininkø, ir 

muitininkø, matematikos bakalaurai 

ir magistrai suranda darbo ir 

bankuose, ir draudimo ástaigose, 

ir policijoje, ir teismuose – visur, 

kur yra reikalingas iðlavintas protas, 

loginis màstymas, informatikos 

þinios. 

Matematikos ir Informatikos 

fakultete itin opi yra kadrø atnaujinimo 

problema, kadangi dëstytojø, 

turinèiø mokslo vardus ir laipsnius, 

amþiaus vidurkis jau pasiekë 

kritiðkà ribà. Per praëjusius 5 metus 

5 fakulteto doktorantai (3 informatikos 

krypties ir 2 edukologijos 

krypties) apgynë daktaro disertacijas 

ir sëkmingai dirba fakultete. 

Ðiuo metu fakultete studijuoja 

viena edukologijos krypties 

doktorantë. Fakultetas siekë gauti 

matematikos srities doktorantûros 

teisæ, bet ðios teisës negavo. 

Ðiuo metu nagrinëjama galimybë 

steigti informatikos krypties doktorantûrà, 

kadangi fakultete dirba 

pakankamas kiekis aukðèiausios 

kvalifikacijos informatikos specialistø 

– habilituotø daktarø, profesoriø. 

Kol kas, neturëdamas galimybiø 

ruoðti dëstytojø kadrus 

VPU Matematikos ir informatikos 

fakultetas sudarë sutartá su Mokslø 

akademijos Matematikos ir informatikos 

institutu. Sutartyje numatyta, 

kad fakulteto absolventai 

galës studijuoti MII doktorantûroje. 

Ðiuo metu du mûsø fakultetà 

baigæ magistrai studijuoja MII 

doktorantûroje, o dar keturi magistrantai 

ruoðiasi studijoms MII 

doktorantûroje. Kai kurie Informatikos 

ir Informaciniø technologijø 

katedrø dëstytojai taip pat rengiasi 

doktorantûros studijoms. 

Prof. J.Lipeikienë su informatikos magistrantëmis Natalija Gomazkova, 

Aurelija Daniliauskaite, Jurgita Andrijauskaite 

tiek daug, kad jie kartais atima visas 

jëgas ir optimizmà. Juk dirbame 

ðalia pagrindinio savo darbo. 

Taèiau suprantam projektinës 

veiklos bûtinybæ. Be to, projekto 

esmë man yra labai artima. Pastaruosius 

keletà metø dalyvavau 

tarptautinëse konferencijose bûtent 

informaciniø technologijø, 

virtualiø mokomøjø aplinkø, Atviro 

kodo programinës árangos iððûkiø 

klausimais. 

Pedagoginiame universitete 

dirbu deðimt metø. Atëjau ið 

Matematikos ir informatikos instituto, 

kur dalyvavau atsitiktiniø 

signalø, vëliau kalbos signalø tyrimuose, 

bet pradëjusi dirbti èia, 

po truputá ásitraukiau á moderniø 

mokymo technologijø tyrimus. Ir 

nors institute að tebedalyvauju 

„Lietuviø kalbos informacinëje visuomenëje” 

programoje, man ádomiausios 

kompiuteriniø matematikos 

sistemø naujovës, neiðsemiamos 

jø taikymø galimybës. Taip 

pat Atviro kodo programinë áranga, 

jos galimybës ir perspektyvos.

6 


STUDENTØ PUSLAPIAI 

KASSIJA: AR GESTØ KALBAI LEMTA IÐNYKTI?.. 

Kassija Popova, II k spec.pedagogikos 

specialybës magistrantë. 

Baigusi Kauno neprigirdinèiøjø 

internatinæ mokyklà ( 

dabar – Kauno neprigirdinèiøjø 

ir kurèiøjø ugdymo centras), 

VPU yra ágijusi bakalauro studijø 

socialinës pedagogikos specialybæ. 

Savo pedagoginæ praktikà 

Kassija atliko Vokietijoje, tad 

apie tai su ja ir kalbamës. 

– Ar Vokietijoje nebuvo baisu, 

neabejojote savo jëgomis? 

Vaþiavau pas brolá, jis gyvena 

Vokietijoje. Tad buvo ðiek tiek 

lengviau, nes þinojau, kad nebûsiu 

visai viena ne tik kitame mieste, 

bet ir valstybëje. Þengdama 

pirmuosius þingsnius Mannheime, 

negalëjau patikëti, kad tai – 

kurèiøjø mokykla. Iðsigandau, 

kad ten esantys vaikai kalba ir nëra 

kurèiøjø, taèiau mus pasitikæs 

darþelio direktorius mane nuramino. 

– Papasakokite apie paèià 

mokyklà? 

Ástaiga pavadinta Mannheim 

Hermann ir Gutzmann mokykla. 

Nors neparaðyta, kad tai kurèiøjø 

mokykla, taèiau daugelis þino. Sakoma, 

du þmonës labai mylëjo ir 

globojo kurèiuosius. Norëdami 

padëti ir kartu parodyti pagarbà 


„Ðviesos” korespondentë 

Treèiakursis gamtos specialybës 

studentas, GMF SA vadovas 

Tomas Vankevièius á Vilniø studijuoti 

atvyko ið Vievio. Vaikinas 

dar mokykloje sako mokæsis tuos 

dalykus, kuriuos galës ir ateityje 

panaudoti. Gerai baigæs vidurinæ, 

Tomas jau seniai planavo savo 

ateitá sieti su gamtos mokslais – 

nuo vaikystës mëgdavo þiûrëti 

filmus apie gamtà ir gyvûnus. Jis 

laikosi nuomonës, kad studijuoti 

reikia tik tai, kà supranti ir tai, kas 

ÁSPÛDÞIAI 

Tomas Bedulskis 

Geguþës 10 d. GMF geografijos 

specialybës treèiojo, bei ketvirto 

kurso studentø grupë, vadovaujama 

prof. dr. Algirdo Stanaièio, 

vyko á praktinæ kelionæ po 

Ðalèininkø rajono Dieveniðkiø 

apylinkes. 

Ðios apylinkës nors yra netoli 

nuo Vilniaus, taèiau retai lankomos, 

maþai paþástamos. Iðvykos 

tikslas – ið arti paþiûrëti á ðio unikalaus 

kraðto gamtos vaizdus, 

specifines gyvenvietes, prisiminti 

kraðto praeitá, susipaþinti su dabarties 

rûpesèiais, saugant unikalià 

gamtà, kultûrinius objektus. 

Ðalèininkø rajonas – tai Vilniaus 

apskrities rajonas, esantis 

pietrytinëje Lietuvos dalyje, Baltarusijos 

pasienyje.Èia gyvena 38 

428 gyventojai, kuriø didþiajà dalá 

sudaro lenkø tautybës. Lietuviø 

èia tëra tik 10%. Per rajonà teka 

upë Merkys ir jo intakas Ðalèia, 

nuo kurio ir kilo rajono, bei jo 

centro, Ðalèinikø miesto, pavadinimas. 

Èia gausu miðkø (rajono 

miðkingumas 43,7 %, – aut. past.), 

yra Rûdninkø landðaftinis istorinis, 

Navakoniø geologinis, Merkio 

ichtiologinis draustiniai, 4 

valstybës saugomi regioniniai 

parkai, 6 gamtos paminklai (5 ak- 

kuritesiems, pastatë 

jà daugiau 

nei prieð 10 metø. 

Á darþelá vaikus 

atveda nuo 

7,30 iki 9,00 valandos. 

Jei pavëluosi 

bent dvi 

minutes, durys 

automatiðkai 

bus uþdarytos 

ir niekas neáleis. 

Man teko pavëluoti 

– atëjæs 

durø atrakinti 

direktorius, parodë laikrodá – vokieèiai 

sako, jei esi punktualus, turi 

daug draugø...Tada aiðkinausi, 

kad pasiklydau dël keisto marðruto. 

Darþelyje nëra medicinos 

punkto – vaistus vaikø tëvai atneða 

patys ir nurodo auklëtojoms, 

kada juos reikia duoti vaikams. 

Èia dirba keletas specialistø, 

tarp kuriø yra logikos pedagogas, 

bendravimo pedagogas, 

muzikos mokytoja ir kt. Auklëtiniai 

paleidþiami pirmadieniais 

ir treèiadieniais 12,30 val., antradieniais 

ir ketvirtadieniais 15,00 

val., penktadieniais – 13 valandà. 

Á namus vaikus iðveþioja mokyklos 

– darþelio vairuotojai. 

– Kokiomis sàlygomis ten 

dirba mokytojai ir kiti specialistai? 

patinka, nors pats domisi gana 

skirtingais dalykais: nuo elektronikos, 

kompiuteriø, vaizdo kamerø 

iki kinologijos. O informacinëmis 

technologijomis susidomëjo, 

taisydamas mobiliuosius telefonus, 

o kinologija – jau visai kitoks 

hobis. Ðunø dresûra Tomas 

uþsiima jau seniai. Baigæs ðunø 

mokyklos dresavimo kursus. Augina 

rotveilerá. Ðuo turi bûti sargas,– 

teigia paðnekovas. Ðunys 

yra protingi – tai, kà á juos ádedi, 

visada sugráþta. 

Jeigu turëtø daugiau laisvalaikio, 

pirmiausia gerai iðsimiego- 

K.Popova su bendro likimo vaikais 

Vokietijoje 

Pedagogø atlyginimas maþdaug 

apie 1 500 eurø Jie dirba iki 

26 valandø per savaitæ. 

– Ar skiriasi neprigirdintys 

vaikai Lietuvoje ir Vokietijoje? 

Vaikai ten puikiai kalba, nesigirdi 

falcetinio balso, kas bûdinga 

kurtiesiems. Suþinojau, kad uþ 

ausø jiems ádëti Kochleario implantai, 

dël kuriø vaikai geriau girdi 

ir kalba. Uþ visà klausos inventoriø 

sumoka sveikatos draudimas. 

Taip pat nereikia mokëti ir uþ 

dvi operacijas, norint ástatyti minëtus 

implantus, taèiau treèioji 

jau bus mokama, jei reikëtø pakeisti 

aparatà ar kitais bûdais gerinti 

klausà. Neprigirdintieji, ku- 

KÀ VEIKIA GMF SA?.. 

tø! O ðiaip mëgsta aktyvø poilsá 

su draugais. Á SA vaikinas sako 

atëjæs visiðkai „þalias”, bet buvo 

noro, jëgø kaþkà veikti. Laikui bëgant, 

susidûrus su realia situacija, 

to entuziazmo, idealizmo maþëja 

– atsirandanti kova dël valdþios 

maþina norà veikti. Suvoki, 

kad gal reikia tà vietà jau palikti 

kaþkam kitam, taip pat siekianèiam 

ir norinèiam ágyti naujos patirties. 

Darbas SA tik idëjinis, teikiantis 

moraliná pasitenkinimà, tad kodël 

jo nepabandþius ir kitiems... 

Tomas save ásivaizduoja kaip 

bûsimà pedagogà. Anot vaikino, 

Geografijos studentai su dëstytoju prof. dr. A. Stanaièiu prie Grybiðkiø 

àþuolo 

menys ir àþuolas). Taip pat èia yra kis. Ðie mokslo, bei kultûros vei- 

141 kultûros, 32 archeologijos këjai yra palaidoti 300 metrø at- 

(daugiausia pilkapynai), 10 istostumu nuo rûmø esanèiose kapirijos, 

12 architektûros, 84 dailës, naitëse. 

3 urbanistikos paminklai. 

Ið Jaðiûnø vaþiuodami pro Ðal- 

Pirmasis mûsø kelionës suèininkø miestà, pasukome á pirstojimas 

buvo Jaðiûnø miestelis, màjá mûsø marðrute gatvinio tipo 

kuris yra garsus savo istorine kaimà - Poðkonis. Ðiame kaime yra 

praeitimi. Èia XV a. pastatytytus 55 sodybos, tarp kuriø yra 22 pa- 

rûmus, bei apylinkes iki XVIII a. minkliniai pastatai. Poðkonyse ap- 

pab. valdë garsi bajorø Radvilø lankëme kaimo deðimtmetæ mo- 

giminë. XIX a. èia gyveno tais laikyklà (kurioje mokosi 99 mokiniai, 

kais garsûs gydytojas psichiat- - aut. past.), á kurià mûsø grupæ 

ras Jonas ir jo sûnus, Vilniaus maloniai priëmë ir pavaiðino ar- 

universiteto (VU) profesorius isbata, bei saldumynais, mokyklos 

torikas, publicistas Mykolas Ba- direktorë Birutë Þybortienë. Dilinskiai, 

taip pat VU rektorius, astrektorë mus supaþindino su Ðalronomijos 

ir matematikos profeèininkø rajono ðvietimo ástaigø 

sorius, filosofas Jonas Sniadec- bûkle, bei padovanojo literatûros 

rie turi klausos aparatus, visà gyvenimà 

gauna nemokamà jø prieþiûrà 

– gali keisti spalvà,akumuliatoriø 

ir pan. Visi gauna valstybinæ 

pensijà, neatsiþvelgiant net 

á tai, kad jau pradeda geriau kalbëti. 

Valstybë tada moka uþ tai, 

kad implantai neturi estetinio vaizdo 

– jie matomi prie galvos ðono. 

Tëvai, turintys neágaliøjø vaikø, 

moka maþesnius mokesèius, o 

vaikai vaþinëja visuomeniniu 

transportu nemokamai. 

– Kaip bendravote su auklëtiniais, 

pedagogais? 

Su auklëtiniais bendravau 

gestø kalba, nors su jais taip kalbëti 

galiu tik tada, jei kurèias vaikas 

turi kompleksiniø negaliø ir 

jam sunku kalbëti sakytine kalba 

– tada galima ávesti gestø kalbos 

pamokëles. Kurèiøjø darþelá lanko 

daugiausia kurtieji, kurie turi ir kitø 

sutrikimø. Baigus darþelá, tëvai 

su pedagogais sprendþia, kur vaikas 

mokysis toliau. Yra siûlomos 

4 specialios mokyklos: silpnaregiø 

ir akløjø–kurèiøjø, sutrikusio intelekto 

kurèiøjø, fizinës ( kompleksinës) 

negalios kurèiøjø, kurèiøjø. 

– Kokios perspektyvos yra 

kurèiøjø vaikø darbo rinkoje? 

Jie sako, kad toks vaikas, kaip 

að, Vokietijoje neturi perspektyvø 

ir pabrëþia, kad vaikai, turintys 

Kochleario implantus, visada 

nëra apibrëþimo geram mokytojui: 

mes atsimenam tik tuos, kurie bûdavo 

“kirviai”, o gerieèius pamirðtam, 

nors mokykloje daug kas atrodë 

kitaip. 

Apie save studentas kalba 

nenoriai. Beveik niekada nebûna 

piktas, nebent pavargæs, susirûpinæs. 

Jo verþlø charakterá galime 

nuspëti ið to, kad visur jo turi bûti 

daug: renginiuose, biologijos, 

chemijos olimpiadose, konferencijose, 

dailës mokykloje, ávairiose 

sporto ðakose – nuo baidariø 

sporto iki dziudo ar Tailando bokso. 

Mëgstamiausias dalykas mo- 

KELIONË Á DIEVENIÐKES 

apie Dieveniðkiø apylinkes. Puðkonyse 

taip pat aplankëme Dieveniðkiø 

istorinio regioninio parko 

direkcijà, kurios vyriausiasis 

kraðtotvarkininkas Ivanas Kuprijanas, 

supaþindino su Dieveniðkiø 

regioniniu parku. Ðis regioninis 

parkas yra pietrytinëje Lietuvos 

dalyje esanèiame Lietuvos 

pusiasaliu arba apendicitu. Parko 

dydis yra 8794 ha, tarp 30 regioniniø 

parkø vienintelis yra istorinis, 

èia saugomas kultûrinis 

paveldas – gamtiniai kaimai, etnografinës 

sodybos, 9 pilkapynai, 

1 piliakalnis (Bièioniø), archeologiniai 

paminklai, mitologiniai akmenys, 

taip pat yra 10 draustiniø. 

Kraðtotvarkininkas I. Kuprijanas 

mums aprodë Rimaðiø etnografiná, 

vienkieminá kaimà, kuris istoriniuose 

ðaltiniuose minimas nuo 

XVI a., kaime yra 27 sodybos. Eidami 

á kaimà kirtome upæ Gaujà, 

kurios bendras ilgis yra 94 km (35 

km ið jø teka Lietuvos teritorijoje). 

Aplankëme gamtos paminklà 

- Grybiðkiø àþuolà (26 m aukðèio, 

450 cm apimties), netoli kurio, pasak 

I. Kuprijano, buvo 1977 m. rastas 

virð 3 kg sveriantis baravykas, 

áraðytas á Lietuvos rekordø 

knygà. Aplankëme ir netoli àþuolo 

esantá Poðkoniø V–VI a. pilkapynà, 

kuriame yra 24 pilkapiai. 

Ðviesa 

turës darbo ir duonà uþsidirbs patys. 

Uþaugæ vaikai ten paprastai 

dëkoja duonai, medicinai ir pedagogams. 

– Uþsiminëte apie gestø kalbos 

iðnykimà.... 

Su broliu susimàstëme, kad 

lotynø kalbos iðnykimo prieþastis 

yra karinë. Tai turbût galime 

teigti, kad gestø kalbos iðnykimo 

prieþastis – aukðti technologijos 

pasiekimai. Jei kada nors prasidëtø 

karas, uþsidarytø parduotuvës, 

vaistinës, nebûtø kaip padëti kurtiesiems, 

kaip su jais bendrauti. 

Tada jau ir gestø kalba reikalinga. 

Baisu, bet paradoksas – dabar 

gestø kalba nevertinama, o karui 

atëjus, þenklø kalba jau bus uþmirðta. 

– Gal dar norëtumëte kà 

nors pridurti? 

Noriu padëkoti Dievui, kad 

atëmë klausà – bûèiau nepaþinusi 

kurèiøjø kultûros ir gestø 

kalbos. Dëkoju Kauno neprigirdinèiøjø 

ir kurèiøjø ugdymo centro 

pavaduotojai ir buvusiai mano 

lietuviø kalbos mokytojai 

D.Ðarkienei – bûèiau nepaþinusi 

sakytinës kalbos. Dëkoju 

doc.G.Kvieskienei uþ kurèiøjø 

teises mokytis universitete – bûèiau 

nepaþinusi ðviesos... 

Kalbëjosi Edita Naruðevièiûtë, 

„Ðviesos” korespondentë 

kykloje Tomui buvo istorija, o labiausiai 

nepatiko matematika. 

SA, Tomo nuomone, turi atstovauti 

studentams, o ne tik 

rengti pramogas, renginius jiems. 

Kad studentui nereikëtø penkis 

kartus vaikðèioti á atstovybæ dël 

vieno antspaudo. GMF SA nori 

iðlikti veiklia, atliekanèia naudingus 

darbus studentams, – teigia 

jos vadovas Tomas Vankevièius. 

Korespondentës pastaba: 

Kalbëjomës su studentu, gebanèiu 

kalbëti daug ir gana protingai. 

Bet kalbos daþnai telieka 

kalbomis, kai jos neparemiamos 

darbais kitø labui… 

Apþiûrëjæ Poðkoniø apylinkes, 

keliavome á Dieveniðkes, kuriose 

uþsukome á „Ryto“ vidurinæ mokyklà, 

kurioje mokosi 210 mokiniø. 

Èia susitikome su VPU geografijos 

specialybës 1–o kurso magistrantu, 

„Ryto“ mokyklos geografijos 

mokytoju A. Babravièiumi, kuris 

kartu su savo auklëtine, septintoke 

Edita mums surengæ ekskursijà 

po 1,7 km ilgio Gaujos mokomàjá 

takà. Ðis takas áeina á penketukà 

geriausiø Lietuvoje paþintiniø 

takø, jame yra 15 mokomøjø 

stoteliø. Eidami taku stebëjome 

ádomius Gaujos vingius, senvages, 

upës slënyje esanèias þemapelkes, 

gerëjomës vaiskiais pavasariniais 

þiedais, kvëpavome ðvariu 

oru. Aplankëme XVI a. restauruojamà 

Norviliðkiø pilyjá, esanèià 

prie pat sienos su Baltarusija. Èia 

taip pat apþiûrëjome ðalia esantá 

XVIII a. vid. pranciðkonø vienuolynà, 

XIX a. varpinæ ir XVII a. pab. 

statytà baþnyèià. 

Gráþdami sustojome Dieveniðkëse. 

Miestelis yra 20 km nuo Ðalèininkø, 

Gaujos upës deðiniajame 

krante. Minimas nuo XIV a. pab., 

jo centras laikomas urbanistiniu 

paminklu. Gerai organizuota, integruota 

paþintinë iðvyka á maþai 

þinomà Dieveniðkiø kraðtà buvo labai 

naudinga ir ádomi.


Ðviesa 7 

BIBLIOTEKA 

Danutë Gruzdienë 

Seniai planavome aplankyti 

kolegas Ðiauliø universiteto bibliotekoje, 

nes ÐU panaðus á mûsiðká. 

ÐU mokosi beveik 11 000 

studentø (VPU – 13 500) ir dësto 

per 500 dëstytojø (VPU – 584). Panaði 

ir Ðiauliø universiteto biblioteka. 

Jø fonduose yra 390 446 egz. 

dokumentø (VPU b–koje – 721 751 

egz.). Skaitytojø skaièius ÐU – 12 

837 (VPU b-koje – 13 412). ÐU veikia 

ALEPH500 cirkuliacijos modulis, 

kuris leidþia skaitytojams naudotis 

bibliotekos elektroniniu katalogu 

per internetà. Skaitytojams 

nebereikia pildyti knygø uþsakymo 

lapeliø, be to galima prasitæsti 

reikalingo leidinio turëjimo laikà per 

internetà (jei knyga nëra uþsakyta 

kito skaitytojo). VPU biblioteka taip 

pat yra pasiruoðusi teikti ðià paslaugà 

skaitytojams, bet dël nesutvarkytos 

studentø duomenø bazës 

dar negali paleisti ALEPH500 

cirkuliacijos modulio. 

Bibliotekos direktorë L.Burbaitë 

papasakojo ko tikisi ið bibliotekos 

rekonstrukcijos, aplankëme 

laikinai gana ankðtas ir iðmëtytas 

bibliotekos patalpas. 

ÐU biblioteka yra gavusi Europos 

struktûriniø fondø 8 913 265 

Lt paramà ir per 2 metus tikisi visiðkai 

renovuoti patalpas. Mes 

taip pat pradëjome naujos bibliotekos 

statybas nors ir negavome 

LIETUVOS 

LOKALINIØ TYRIMØ 

PADËTIS 

Moksliniø straipsniø rinkinyje 

pirmà kartà analizuojama 

Lietuvos lokaliniø tyrimø teorijos, 

raidos ir praktikos klausimai 

ávairiø humanitariniø ir socialiniø 

mokslø, pirmiausia istorijos, sociologijos, 

geografijos, kontekste. 

Aptariama lokalumo samprata, 

lokalumo ir regionaliðkumo 

santykiø, lokaliniø tyrimø metodø 

problematiðkumo, lokaliniø 

tyrimø daugiadalykiðkumo problemos, 

nurodomi lokaliniø tyrimø 

ir kraðtotyros santykiai ir pan. 

Greta to pristatoma lokaliniø tyrimø 

padëtis ir galimos perspektyvos 

Lietuvos lokalinës istorijos 

istoriografijos kontekste, plëtojant 

kai kurias dar maþai iðplëtotas 

tyrimø kryptis, kurios turi 

pakankamai gilias tradicijas Europos 

istoriografijoje. Straipsniø 

rinkinio autoriai – Vilniaus pedagoginio, 

Ðiauliø, Lietuvos þemës 

ûkio universitetø, Lietuvos istorijos, 

Lietuviø kalbos, Socialiniø 

tyrimø institutø mokslininkai. 

KELIONË Á KRYÞIØ KALNÀ 

ES struktûriniø fondø paramos, tad 

buvo ádomu ir naudinga suþinoti, 

kokiø persikraustymo ir kitø problemø 

turëjo Ðiauliø kolegës. Jø 

patirtis pravers ir mums. 

ÐU biblioteka dalyvauja projekte 

„BIBLIONOVA: informaciniø 

gebëjimø ir savarankiðko mokymosi 

ágûdþiø ugdymo metodo kûrimas 

ir iðbandymas besimokanèiame 

regione“. Ið ES struktûriniø 

fondø paramos ÐU biblioteka ásirengë 

edukaciná–konsultaciná 

punktà su 22 kompiuterizuotomis 

darbo vietomis. 

Dar aplankëme Ðiauliø apskrities 

P.Viðinskio vieðàjà bibliotekà. 

Bibliotekos direktorë R.Þirgulytë 

supaþindino su biblioteka. P.Viðinskio 

vieðoji biblioteka átraukta á 

Stasys Skrodenis 

FOLKLORAS IR 

FOLKLORIZMAS 

Knygoje analizuojami antriniai 

lietuviø folkloro gyvavimo 

– folklorizmo – bruoþai poros 

ðimtmeèiø bëgyje. Tai folkloro 

parkëlimas á scenà chorø, ávairiø 

ansambliø ir teatro repertuare, 

kompleksinis paproèiø atkûrimas 

masiniuose renginiuose. Aptariami 

poetinës liaudies kûrybos 

transformacijos bûdai, diskutuojama 

folkloro vietos, iðlikimo ir 

pateikimo klausimais ðiø dienø 

masinëje kultûroje. 

Vida Kniûraitë 

IMPERIJA ÞLUGO. 

KAS KALTAS IR KÀ 

DARYTI? 

Monografijoje keliamas labai 

aktualus posovietinei visuomenei 

klausimas – kodël þlugo Rusijos 

imperija? Ðiuolaikinëje Rusijoje 

ieðkoma imperijos suþlugdymo 

kaltininkø ir bandoma ras- 

Mûsø bibliotekininkai prie Kryþiø kalno 

Valstybës investicijø programà, ið 

kurios jie gavo paramà remontui. 

Ilgai netrukome, nes pakeliui 

dar norëjome uþsukti á Kryþiø kalnà. 

Pusvalandis dvasingos panoramos 

ir jau skubëjome namo.Bet, 

pakelëje, lyg „Don Kichoto“ knygos 

iliustracijà, iðvydome Ðeduvos 

malûnà. Trumpam uþsukome 

pasigroþëti iðties estetiðkais gëlynais 

ir skaniais patiekalais. 

Kad kelionë neprailgtø mûsø 

bibliotekos direktorës pavaduotoja 

A.Þandaravièienë, kuri ir organizavo 

ðià iðvykà, buvo parengusi 

mums klausimø apie Ðiaulius ir 

Kryþiø kalnà. Atsakæ gaudavome 

prizus – riestainiø pynæ ar èiulpinukà. 

Smagûs prisiminimai liko ir 

nuotraukose. 

VASARA ELEKTRONINËJE 

BIBLIOTEKOJE 

Algirdas Auðra tyrimams, aukðtosioms techno- 

Mokslinë elektroninë biblioteka 

tæsia bendradarbiavimà 

su Lietuvos liaudies kultûros 

centru (LLKC), kuris organizuoja 

keletà etnografiniø ir 

ðvietëjiðkø renginiø. Yra pateikti 

nauji projektai: Kupole Roþe 

(Sekminiø–Joniniø dainuojamoji 

tautosaka) ir Ðoks broliukai 

ðokiná (Aukðtaitijos, Suvalkijos, 

Dzûkijos bei Þemaitijos 

liaudies ðokiø muzika). Ðie puikûs 

projektai yra lietuviø liaudies 

paveldo atspindys. Jie ugdo 

tautinæ savimonæ, skatina 

nepamirðti savo ðaknø ir perduoti 

tautos tradicijas ateinanèioms 

kartoms. 

Primename, kad ðiø metø geguþës 

13-20 dienomis Mokslinë 

elektroninë biblioteka eLIB- 

RARY.LT dalyvavo Rusijos 

Mokslinës elektroninës bibliotekos 

surengtoje VII–oje tarptautinëje 

mokslinëje-praktinëje 

konferencijoje „SCIENCE ON- 

LINE: elektroniniai informaciniai 

iðtekliai mokslui ir ðvietimui“ 

Budvoje (Juodkalnija). 

Konferencijoje buvo nagrinëjamos 

aktualios nûdienos temos, 

susijusios su þiniø vadyba ir informaciniø 

iðtekliø valdymu, informaciniais 

iðtekliais mokslo 

VPU LEIDYKLOS NAUJIENOS 

ti bûdø, kaip atkurti Rusijos galybæ. 

Oficialioji Rusijos istorijos 

versija neleidþia didþiuotis savo 

ðalimi, tad sukurta gausi pseudoistorinë 

literatûra. Monografijoje 

autorë analizuoja þymiausiø 

pseudoistorikø veikalus ir atkreipia 

skaitytojø dëmesá á tø veikalø 

keliamà pavojø. 

Vaclovas Dzedulionis 

IÐ SÀJÛDIEÈIO 

UÞRAÐØ 

Deðimtoji autoriaus knyga – 

prisiminimai su beletrizmo elementais, 

straipsniai ir straipsneliai, 

publikuoti ir nepublikuoti 

spaudoje, kiti pastebëjimai ir 

pluoðtas posmuoèiø visuomeniniais 

– politiniais ir kitais motyvais.Tai 

susirûpinusio Lietuvos 

atgimimu pilieèio refleksijos, nuostatos, 

o kartais ir kvietimas bendram 

darbui bendrapilieèiø, be kuriø 

aktyvios veiklos nesukuriama 

nei stipri valstybë, nei pagerinamas 

asmeninis gyvenimas, greièiau 

iðsigimstama, negu atgimstama. 

Roþë Jasudavièiûtë, 

Linas Selmistraitis 

SEMINARS IN 

ENGLISH 

LEXICOLOGY. WORD 

STRUCTURE 

Mokymo priemonë „Seminars 

in English Lexicology” skirta Anglø 

filologijos studijø programos 

studentams, kuriems mokantis 

leksikologijos privalu þinoti ne tik 

bendràsias lingvistines teorijas, 

bet ir gebëti analizuoti ávairiø kalbos 

lygmenø vienetø, tame tarpe 

ir þodþio, struktûrà. Geras þodþio 

logijoms ir medicinos sritims, informaciniu 

aprûpinimu ir inovaciniais 

mokslo, ðvietimo ir 

verslo procesais, elektroniniø 

iðtekliø naudojimo praktika leidybos, 

ðvietimo ir verslo srityse. 


parengë praneðimà 

„Mokslinë elektroninë biblioteka 

kaip kovos su plagiatu 

priemonë“, kuris sulaukë didelio 

specialistø susidomëjimo ir 

atgasio. Praneðimo teksto lietuviðkà 

ir rusiðkà versijas galima 

rasti bibliotekoje eLIBRA- 

RY.LT. 

Biblioteka pristato naujà 

projektà „Pasaulio ðaliø pristatymas 

(World countries presentation)“, 

kurio tikslas – papasakoti 

Lietuvos visuomenei ir visai pasaulio 

lietuviø bendruomenei 

apie ávairias pasaulio ðalis, jø 

kultûras. Viena ið pirmøjø á ðià 

iniciatyvà atsiliepë Kanados ambasada 

Lietuvoje, tad ðiuo metu 

e bibliotekoje galima susipaþinti 

su pirmàja ðalimi Kanada. 


tæsia pradëtà bendradarbiavimà 

su leidykla „Versus 

aureus“. Artimiausiu metu ji 

praturtës naujais leidyklos pateiktais 

humanitariniø mokslø 

leidiniais. 

struktûros þinojimas padeda geriau 

suprasti ir ásisavinti studijuojamà 

kalbà, ugdo kalbinius ágûdþius 

ir komunikacinius gebëjimus. 

Mokymo priemonëje pateiktos 

praktinës uþduotys ne tik padeda 

atskleisti paradigminius leksiniø 

vienetø santykius, bet ir ugdo 

bendràsias studento lingvistines 

kompetencijas, t. y. sieja 

praktikà su teorija. 

Naujausias ir kitas leidyklos 

iðleistas knygas galite ásigyti 

VPU knygynuose: T.Ðevèenkos 

g. 31, Vilnius; Studentø g. 

39,Vilnius 

„Ðviesos“ redakcija. Studentø g. 39, Centriniai VPU 

rûmai, 511 kab., tel. 2 736 967, el. paðtas skom@vpu.lt 

Redaktorius Juozas Skomskis. 

Korespondentë Edita Naruðevièiûtë. 

Maketuotoja Loreta Damauskienë. 

Redkolegijos vadovë doc. dr. Kristina Kaluinaitë 

Spausdina UAB „Utenos Indra“, Maironio g. 12 Utena. 

www.indra.lt

8 


VASAROS DRUGELIØ GYVENIMAS YRA GRAÞUS 

BIBLIOTEKININKË MARIJA ÐMAIÞIENË VPU CENTRINIØ RÛMØ KNYGØ KORIDORIUJE EKSPONUOJA ANT STIKLO 

TAPYTØ DRUGELIØ KOLEKCIJÀ 

„Ðviesos“ korespondentui 

Romualdui Sauliui ji pasakoja: 

– Sparnuoti paveikslëliai atspindi 

gyvenimà: ðviesà keièia 

tamsa, kuri paskui vël daþnai nuðvinta. 

Að gyvenu gamtos ir spalvø 

pasaulyje. Tapyba yra mano 

atgaiva, poilsis, pakylëjimas, 

dþiaugsmas, noras gyventi, kurti, 

vaikus auginti. Paskraidæ spalvoti 

sparnuoèiai dabar uþleidþia 

vietà þuvelëms. Ir jos, kaip þmonës, 

plaukioja savo stichijoje, þërëdamos 

visomis vaivorykðtës 

spalvomis. Namuose turime akvariumà, 

ir að valandø valandas sëdþiu 

prie jo. Èia ramybë. Susikaupimas. 

Dþiaugiuosi, kai mane pasitinka 

augintiniai – vokieèiø aviganis 

„Aidas“ ir amerikieèiø spanielë 

„Dþiuli“. Labai gailëjome, kai 

prieð þemës drebëjimà iðëjo ir negráþo 

katinas... Mano namai pilni 

gyvybës. Kur tik yra stiklo, visur 

ðvyti pieðiniai. Auginame dvi 

dukras. Vyresnioji labai mëgsta 

knygas, sportuoja. Jaunëlë Beatrièë 

pieðia ir dþiugina savo darbeliais, 

kuriø vienas antai, prie 

mano darbo stalelio bibliotekos 

knygø fonduose. O rengti tapybos 

parodas mane paskatino vyras. 

Pirmoji buvo Trakø Vokëje, 

kur gyvename. Turiu þmoniø palankiø 

atsiliepimø sàsiuviná, kuris 

mane padràsino drugelius atskraidinti 

ir á universitetà. Pieðiau, 

skaièiau knygas nuo vaikystës. 

Mokiausi Simono Konarskio meno 

mokykloje. Baigiau ten dvi klases. 

Atsiradus ðeimai, teko nutraukti 

meno mokslus. Dabar svajoju 

gráþti ir tæsti spalvø þaismà 

kartu su savo drugeliais, þuvytëmis 

ir puoðniais medþiais – gamtos 

groþio sargybiniais. Bibliotekininkë M.Ðmaiþienë 

LAUMËS, ATNEÐUSIOS VAKARÆ LAIMËS VALANDÀ PO 

VILNIAUS SENAMIESÈIO LIEPOMIS 

BIRÞELIO 15 D. KMEI TE- 

ATRO IR ÐOKIO EDUKOLOGI- 

JOS SPECIALYBIØ I KURSO 

STUDENTËS BEI VILNIAUS 

MENINIO UGDYMO STUDIJA 

„TERRABELLA” RADVILØ 

RÛMØ SKVERELYJE SURENGË 

ÁSPÛDINGÀ JUDESIO SPEK- 

TAKLIO PREMJERÀ „SUTE- 

MØ MALDOS”, SUKURTÀ PA- 

GAL LIETUVIØ FOLKROKO 

GRUPËS „ATALYJA” MUZI- 

KÀ. 

Viena idëjos autoriø Ieva Jackevièiûtë 

Ðimukauskienë, „Terrabellos” 

vadovë, KMEI asistentë, 

dëstanti judesio raiðkà bei klasikiná 

ðoká, premjeros iðvakarëse 

„Ðviesos” korespondentui kalbëjo, 

jog ðios studijos mokytojø 

puokðtës sëkmingos veiklos iðraiðka 

lëmë tai, kad ji, Vytautas 

Kontrimas, Sonata Visockaitë, 

Þydrë Jautakytë buvo pakviesti 

dirbti su vyresniaisiais savo auklëtiniais 

VPU KMEI. 

Mintis pirmojo kurso pabaigoje 

sukurti spektaklá – puikiausia 

proga suprasti, kas yra teatras, 

kaip reikia dirbti su jaunimu, 

Ilgesys 

kokie yra spektaklio kûrimo procesai. 

„Sutemø maldos” tai judesiø 

kompozicija pagal lietuviø liaudies 

pasakas apie laumes, pasakojanti 

senovës etnines paslaptis, 

tikëjimà antgamtinëmis jëgomis, 

neþemiðkomis bûtybëmis, lemianèiomis 

laimæ arba nelaimæ. 

Siekdami autentikos, rûbus studentës 

siûdinosi tik ið gryno lino, 

tikrø drobiø. Ir ðtai - 50 minuèiø 

vientiso veiksmo, minties, idëjos, 

siuþeto – praktinë teatro virtuvë 

studentëms ir pirmà kartà universiteto 

istorijoje vieðai parodytas 

toks renginëlis sostinës senamiesèio 

þmonëms. 

Malda 

Rugiø griebëjos Þaidimas 

Ðviesa 

„Sutemø maldø“ idëjos autoriai Sonata Visockaitë, Ieva Jackevièiûtë, 

Vytautas Kontrimas 

Romualdo Sauliaus reportaþai 

Motinos 

Á SPEKTAKLÁ SUSIRINKO NEÁTIKËTINAI DAUG ÞIÛROVØ. 

STUDENTËS IR JØ PARTNERIAI „TERRABELLOS“ VAIKAI SAVO 

VAIDMENIS ATLIKO GYVAI IR NUOÐIRDÞIAI. ÁSPÛDÞIO NESU- 

GADINO NET DAÞNAI UÞGÆSTANTYS PROÞEKTORIAI.

Nr 6 - VPU biblioteka

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?