pedagoginės praktikos - VPU biblioteka - Vilniaus pedagoginis ...

Vilniaus pedagoginis universitetas
Pradinio ugdymo katedra
PEDAGOGINËS PEDAGOGINËS PRAKTIKOS
PRAKTIKOS
EDUKOLOGIJOS
EDUKOLOGIJOS
(PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKOS)
BAKALAURO BAKALAURO BAKALAURO IR IR MAGISTRO MAGISTRO STUDIJOS
STUDIJOS
Vilnius 2002
Parengë: A. Tamulaitienë
1

TURINYS TURINYS
TURINYS
PRATARMË .............................................................................................. 5
I. I. PEDAGOGINIØ PEDAGOGINIØ PRAKTIKØ PRAKTIKØ PROGRAMOS PROGRAMOS ....................... ....................... 6
BENDROJI DALIS ..................................................................................... 6
IV KURSO BAKALAURO STUDIJØ PEDAGOGINËS PRAKTIKOS ....... 8
I. DIENINËS STUDIJOS ............................................................................. 8
VII semestro pedagoginë praktika ......................................................... 8
VIII semestro pedagoginë praktika ...................................................... 10
II. NEAKIVAIZDINËS STUDIJOS ........................................................... 12
IX semestro pedagoginë praktika ........................................................ 12
X semestro pedagoginë praktika.......................................................... 13
II KURSO MAGISTRO STUDIJØ PEDAGOGINË PRAKTIKA ............... 14
II. II. METODINIAI METODINIAI PATARIMAI PATARIMAI .................................................. .................................................. 16
16
STEBËTOS PAMOKOS UÞRAÐYMAS IR ANALIZË ............................ 16
PASIRENGIMO PAMOKAI ATMINTINË ............................................... 17
PAMOKOS VERTINIMAS ...................................................................... 18
PAMOKOS PLANO - KONSPEKTO SCHEMA ....................................... 18
IV KURSO STUDENTØ MOKYMO VEIKLOS VERTINIMAS
PRAKTIKAI PASIBAIGUS ...................................................................... 19
NEPAMOKINIO RENGINIO PLANO-KONSPEKTO SCHEMA ............. 19
PAMOKOS PROJEKTO RENGIMAS* .................................................... 20
LITERATÛRA ......................................................................................... 23
3

PRATARMË
PRATARMË
Knygelëje spausdinamos pradinio ugdymo pedagogikos specialybës bakalauro
ir magistro studijø pedagoginiø praktikø programos. Jas rengiant vadovavomës
VPU Pradinio ugdymo katedros studijø planais, rëmëmës ilgamete
katedros patirtimi, kitø Lietuvos aukðtøjø pedagoginiø mokyklø (Vilniaus,
Klaipëdos, Ðiauliø universitetø), Europos ðaliø (Norvegijos, Danijos, Vokietijos,
Jungtinës Karalystës), Kanados patirtimi ir idëjomis, kaip gerinti bendràjá
ugdymà ir pedagogø rengimà, atitinkantá netikëtus XXI amþiaus gyvenimo
iððûkius ir nuolatinæ kaità.
Leidinëlá sudaro du skyriai: “Pedagoginiø praktikø programos” ir “Metodiniai
patarimai”.
Bendrojoje pirmo skyriaus dalyje skaitytojas susipaþins su teorinëmis studijø
organizavimo prielaidomis ir pirmøjø ðeðiø semestrø studentø darbu. Èia
trumpai apþvelgiami keliai ir bûdai, kurie katedrai padeda siekti tampresniø
sàsajø tarp teoriniø studijø ir praktinës pedagoginës veiklos. Bendrojoje dalyje
apraðyta, kaip per pimuosius trejus studijø metus vyksta ávairiapusis dëstytojø,
studentø ir ðiuolaikiðkai dirbanèiø pradiniø mokyklø pedagogø bendradarbiavimas.
Jo dëka bûsimieji mokytojai turi galimybæ nuo pirmo iki paskutinio
kurso p r a k t i ð k a i pasinaudoti tuo, kà pateikia ðiuolaikinë pedagogika
ir psichologijos mokslas, jungti studijas su ðiø dienø gyvenimo realybe, ugdytis
ávairiapusius pedagoginius gebëjimus.
Pagrindinæ pirmojo skyriaus dalá sudaro VII – VIII semestro bakalauro ir
IV semestro magistro studijø pedagoginiø praktikø programos. Pateikiami kiekvienos
praktikos tikslai, paskirtis, turinys, organizavimo formos, mokomosios
uþduotys studentams, praktikanto veiklos apskaita ir vertinimas.
Antrame leidinio skyriuje skaitytojas ras metodinius patarimus apie tai,
kaip stebëti, uþraðyti, analizuoti, vertinti mokymo ir nepamokinæ veiklà, kaip
pasirengti pamokoms ir nepamokiniams renginiams, kaip parengti pamokos
projektà.
Leidinys skiriamas pradinio ugdymo pedagogikos specialybës studentams,
magistrantams, praktikø vadovams, mokytojams, mokyklø vadovams.
Anelë Tamulaitienë
5

I. I. PEDAGOGINIØ PEDAGOGINIØ PRAKTIKØ PRAKTIKØ PROGRAMOS
PROGRAMOS
BENDROJI BENDROJI DALIS
DALIS
Aukðtosios pedagoginës mokyklos, suteikianèios universitetiná iðsilavinimà,
siekia, kad jø absolventai ne tik gerai ásisavintø specialybës dalykà, bet ir
gautø gerà pedagoginá pasirengimà. Tai reiðkia, kad baigiantis pedagoginá
universitetà studentas, turëtø iðmanyti þengianèios á XXI amþiø Lietuvos mokyklos
strateginius tikslus ir jø ágyvendinimo bûdus, þinoti praktines ðiø dienø
mokyklos problemas ir reikalavimus mokytojui, suprasti visø ugdymo komponentø
esmæ, paskirtá, tarpusavio ryðius, iðsiugdyti pagrindinius pedagoginius
mokëjimus (diagnostinius, projekcinius, konstrukcinius, organizacinius,
komunikacinius ir eilæ kitø). Savaime suprantama, kad toká pasirengimà suteikia
pedagoginiø ir psichologiniø disciplinø teorinës studijos ir pedagoginë
praktika.
Pedagoginë praktika – tai studento veikla mokykloje (ugdymo proceso
stebëjimas, jo tyrimas ir tiesioginis dalyvavimas jame). Praktika padeda bûsimam
mokytojui geriau suprasti pedagoginá procesà, suvokti jo esmæ bei paskirtá.
Jos metu studentas praktiðkai panaudoja teoriniø studijø þinias, jas integruoja,
ugdosi pedagoginio darbo mokëjimus bei ágûdþius, pratinasi kûrybingai
taikyti ðiø dienø pedagogikoje naudojamas klasikines ir modernias
ugdymo technologijas, perima geriausiø ðiuolaikiðkai dirbanèiø mokytojø patirtá,
pasitikrina, ar tà profesijà pasirinko, mokosi savianalizës, saviugdos, pratinasi
bendrauti ir bendradarbiauti.
VPU Pedagogikos katedros ir kitø Vakarø Europos ir Lietuvos aukðtøjø
pedagoginiø mokyklø patirtis rodo, kad geriau parengti studentà pedagoginiam
darbui pavyksta tada, kai ieðkoma tampresniø sàsajø tarp auditoriniø
studijø ir praktinës studentø veiklos mokykloje. VPU Pradinio ugdymo katedra
naudoja tokià studijø sistemà, kai nuo pirmo iki paskutinio kurso tarpusavyje
derinami auditoriniai uþsiëmimai su skirtingo pobûdþio pedagoginëmis praktikomis
, o á pedagoginæ praktikà þiûrima kaip á studijø formà (sritá), integruojanèià
visus mokymo dalykus.
Per pirmuosius tris bakalauro studijø metus nagrinëjami pagrindiniai pedagoginiø
ir psichologiniø disciplinø kursai, todël organizuojant pedagoginæ
praktikà tik ketvirtame kurse, nevisiðkai panaudojamos ðiø mokymo dalykø
iðgalës. Ásitikinome, kad studentams naudinga artimiau susipaþinti su ávairiø
tipø mokymo ástaigomis jau II semestre. Juk jau iðklausytas integruotas “Specialybës
ávado” kursas, kurá sudaro lietuviø kalbos, pasaulio paþinimo ir pedagogikos
pagrindai. Studentai pajëgûs suvokti matytø ugdymo ástaigø specifikà.
Siekiame, kad jie periodiðkai lankytøsi vienoje mokykloje, stebëtø moki-
6

nius, mokytojo darbà, patys bandytø jam padëti. Antrame kurse, kai nagrinëjami
raidos ir socialinës psichologijos, bendrosios ir dalykø didaktikø, auklëjimo
teorijos kursai, studentams atsiranda reali galimybë ugdytis profesionalø
poþiûrá á savo profesijà, keisti dar mokiniðkà màstysenà apie mokytojo darbà.
Taèiau ði galimybë bus realizuota tik sudarius sàlygas studentams periodiðkai
lankytis mokyklose. Todël Pradinio ugdymo katedra numato, kad II kurso
studentai dalá pedagogikos ir psichologijos uþduoèiø atliktø mokyklose, o
surinkti duomenys bûtø aptariami auditoriniuose uþsiëmimuose. Ðis darbas
organizuojamas trimis kryptimis:
1. Ilgalaikiai stebëjimai (mokinio, klasës, mokytojo darbo) remiantis metodikomis,
kurias pateikia pedagogikos ir psichologijos dëstytojai;
2. Atliekamos didaktikos, auklëjimo teorijos, lietuviø kalbos ir pasaulio
paþinimo dalykø didaktikø, psichologijos uþduotys. Studentø surinkti
duomenys aptariami seminaruose, laboratoriniuose uþsiëmimuose nagrinëjant
atskiras mokymo dalykø temas ir analizuojant vientisà pradiniø
klasiø mokiniø ugdymo procesà;
3. II ir III kurso studentai dirba klasës mokytojo pagalbininkais.
Taip organizuojant bakalauro studijas I, II, III kursuose, kai auditorinis
mokymas tiesiogiai jungiamas su praktine pedagogine studentø veikla bei ðiø
dienø mokyklos problemomis, studentai geriau pasirengia IV kurso pedagoginei
praktikai. Pagal naujus mokymo planus ði praktika vyksta VII ir VIII semestruose
(iki 2002 m. VI - VII). Jos metu bûsimi pedagogai patys mokosi vesti
pamokas, organizuoti renginius, atlikti kità nepamokiná darbà, o aðtuntàjame
semestre dirba visà pradinukø mokytojo darbà klasëje. Praktikantø veiklos
stebëjimas per VII - VIII semestrø praktikà ir jø apklausos duomenys (po praktikos)
rodo, kad savarankiðkam mokytojo darbui yra pakankamai pasiruoðæ ir
ypatingai dideliø sunkumø praktikos metu nepatiria. Jie teigiamai vertina pirmøjø
trejø metø studijø organizavimà, nes jiems buvo sudaryta galimybë nuolat
jungti teorines studijas su veikla mokykloje ir geriau pasirengti sudëtingai
IV kurso pedagoginei praktikai.
Ðiame leidinëlyje pateikiamos dieniniø ir neakivaizdiniø IV - V kursø bakalauro
ir II kurso magistro studijø programos. Metodiniams patarimams skirtas
antras skyrelis.
7

IV IV KURSO KURSO BAKALAURO BAKALAURO BAKALAURO STUDIJØ STUDIJØ PEDAGOGINËS
PEDAGOGINËS
PEDAGOGINËS
PRAKTIKOS
PRAKTIKOS
I. I. DIENINËS DIENINËS STUDIJOS
STUDIJOS
IV kurso dieninio skyriaus studentams pedagoginës praktikos organizuojamos
VII – ame ir VIII – ame semestruose. Per ðias praktikas studentai skatinami
gilintis á pradinës mokyklos pedagoginá procesà, suprasti jo esmæ ir ðiø
dienø mokyklos problemas naujoje situacijoje. Praktikantai patys tampa aktyviais
ugdymo proceso dalyviais. Jie veda pamokas, nepamokinius renginius ir
atlieka kità pedagoginá darbà klasëje (mokykloje).
Praktika atliekama Vilniaus VPU PPF bazinëse mokyklose. Su ðiomis mokyklomis
Pradinio ugdymo katedra yra sudariusi ilgalaikes bendradarbiavimo
sutartis.
VII VII semestro semestro semestro pedagoginë pedagoginë praktika
praktika
Ði praktika studentams yra pirmoji, kai jie ne tik stebi, bet ir organizuoja
pradinukø ugdymà. Jos metu:
1. Praktikantai panaudoja pedagogikos, psichologijos, dalykø didaktikos þinias,
stebëdami ir patys kûrybiðkai organizuodami mokiniø ugdymà;
2. Studentai ugdosi praktinius pedagoginio darbo mokëjimus ir ágûdþius,
iðbando savo tinkamumà pasirinktai profesijai;
3. Skatinamas poreikis pedagoginei kûrybai, saviugdai, þadinama meilë pedagoginiam
darbui.
Praktika trunka 4 savaites. 3,65 kredito skiriama dalykø didaktikø ir bendrosios
pedagogikos, 0,35 kredito – psichologijos uþduotims.
Praktikantø veiklos turinys ir praktikos eiga
1. Studentai susipaþásta su mokyklos specifika, pagrindiniais ugdymo tikslais,
ugdymo organizavimo ypatumais, lygina juos su I - II kursuose stebëtomis
mokyklomis.
2. Susipaþásta su mokytoju ir klasës bendruomene (studentai dirba po 2 vienoje
klasëje), iðklauso mokytojo pasakojimà apie klasës atmosferà, tarpasmeniniø
santykiø ypatumus, mokymosi pobûdá (pasiekimus, interesus, gebëjimà
ásijungti á paþinimo veiklà ir kt.), vidaus tvarkà, tradicijas.
3. Klasës auklëjamojo darbo planà ir pamokø tvarkaraðtá studentai persiraðo á
savo pedagoginius uþraðus. Pedagoginiai uþraðai raðomi per visà praktikà á
atskirà sàsiuviná. Jame turëtø bûti uþraðomas visas praktikanto atliekamas
darbas (kà stebi, suþino naujo,kà pats organizuoja ir tiria). Uþraðai panau-
8

dojami aptariant stebëtas pamokas, nepamokinius renginius, analizuojant
kitas pradinukø ugdymo problemas ir pateikiami fakulteto pedagoginës
praktikos vadovui pasibaigus praktikai (áraðant galutiná paþymá uþ praktikà).
4. Kiekvienas praktikantas sudaro individualaus darbo planà visai praktikai.
Jame numatomos 6 áskaitinës pamokos (po vienà ið kiekvieno dalyko),
áskaitinis nepamokinis renginys, mokytojo ir grupës draugø pamokos, kurios
bus stebimos kartu su grupës vadovu ir bendrai aptariamos. Planuojami
kiti darbai. Planà tvirtina grupës vadovas.
5. Studentai stebi, uþraðo ir analizuoja savo klasës mokytojo pamokas, nepamokinius
renginius, esant galimybei lankosi patyrusiø mokytojø pamokose.
Grupës vadovas organizuoja mokytojø atvirø pamokø stebëjimà: stebi
1 – 2 pamokas ir jas analizuoja ávairiais aspektais. (Pamokos stebëjimo ir
analizës pavyzdá þr. 1 priede).
6. Studentai mokosi planuoti pamokà: susipaþásta su savo klasës mokytojo
teminiais planais, mokytojo planavimo patirtimi, konsultuojasi su grupës
vadovu, parengia 6 áskaitiniø pamokø planus – konspektus. (Pasirengimo
pamokai atmintinæ þr. 2, 3 prieduose).
7. Praktikantas veda 6 áskaitines pamokas (po vienà ið kiekvieno dalyko). Jas
vertina paþymiu grupës vadovas arba mokytojas. Grupës vadovas, kartu su
studentais planuodamas áskaitines pamokas (pirmàjà praktikos savaitæ),
stengiasi sudaryti tvarkaraðtá taip, kad visi grupës draugai galëtø stebëti po
1 kiekvieno praktikanto vedamà pamokà ir detaliai jà aptartø grupëje kartu
su vadovu. Stebëtas draugø pamokas studentai apraðo pedagoginiuose uþraðuose,
kuriais naudojasi jas aptariant.
8. Praktikantas parengia ir praveda áskaitiná renginá. Metodinius patarimus
apie tai, kaip organizuoti renginá, þr. 6 priede. Renginá stebi ir aptaria visi
praktikantai kartu su mokytoju ir grupës vadovu. (Renginio vertinimas 7
priede). Studentas padeda mokytojui organizuoti kitus renginius ir dirbti
visà mokiniø ugdymo darbà.
9. Studentai padeda mokytojui organizuoti klasës tëvø susirinkimà (arba renginá,
skirtà tëvams), pedagoginiuose uþraðuose uþraðo jo planà, stebi kità
mokytojo darbà su tëvais.
10. Praktikantai dalyvauja mokyklos renginiuose.
11. Per visà praktikà studentai atlieka psichologijos uþduotis. Jas prieð praktikà
pateikia Psichologijos katedra.
9

Praktikos rezultatø apskaita ir vertinimas
Visà praktikanto atliekamà darbà stebi ir vertina mokytojas. Grupës vadovas
pagal galimybæ taip pat stebi áskaitines pamokas ir áskaitiná renginá, juos
vertina paþymiu. Baigiantis praktikai, grupës vadovas aptaria su studentais ir
mokytojais atliktà darbà. Nuodugniai analizuojami kiekvieno studento pasiekti
rezultatai. Numatoma, kokià metodinæ, vaizdinæ medþiagà grupë pateiks
fakulteto ataskaitinei konferencijai, kaip atsiskaitys uþ savo darbà. Visà
studento praktikà vertina fakulteto pedagoginës praktikos vadovas diferencijuota
áskaita (áraðo bendrà paþymá). Bendras paþymys apskaièiuojamas ið paþymiø,
kuriais ávertinami ðie studento atlikti darbai:
1. 6 áskaitinës pamokos (kiekviena ávertinama atskirai);
2. Áskaitinis nepamokinis renginys;
3. Pamokø stebëjimas ir aptarimas grupëje vadovaujant grupës vadovui;
4. Psichologijos uþduotis;
5. Kita studento veikla klasëje (mokykloje);
6. Pedagoginiø uþraðø turinys.
VIII VIII VIII semestro semestro pedagoginë pedagoginë praktika praktika
praktika
Ði praktika yra VII semestro pedagoginës praktikos tàsa. Jos skiriamasis
bruoþas – didesnis studentø veiklos savarankiðkumas ir sudëtingesnës uþduotys.
Studentams sudaroma galimybë iðbandyti savo pedagoginæ bei dalykinæ
kompetencijà, pajusti viso pradiniø klasiø mokytojo krûvio svorá. Be to praktikantai
skatinami teoriðkai áprasminti tai, kà jau iðmoko daryti praktiðkai.
Praktikos eigoje studentai toliau ugdosi pedagoginius mokëjimus, ypaè projekcinius
ir konstrukcinius, tobulina savianalizës bei savikûros ágûdþius.
Praktikos trukmë – 4 savaitës, 3,65 kredito skiriama dalykø didaktikø ir
bendrosios pedagogikos, 0,35 kredito – mokyklinës higienos uþduotims atlikti.
Praktikantø veiklos turinys ir praktikos eiga
1. Praktikantas stebi mokytojo organizuojamà mokymo procesà, susipaþásta
su teminiais planais ir mokymu bei auklëjimu klasëje, o stebëjimo ir kitus
duomenis uþraðo pedagoginiuose uþraðuose.
Susipaþindamas su mokytojo teminiais planais ir mokymu bei auklëjimu
klasëje, kitø mokytojø pamokomis, studentas atkreipia dëmesá:
• Kaip integruojami mokymo dalykai tarpusavyje;
Koks mokytojo vaidmuo mokyme (þiniø tiekëjas ar mokinio ugdytojas);
Koks mokinio vaidmuo mokyme (aktyvus, pats ieðko, atranda, kuria arba
prieðingai, tik ásimena ir vykdo mokytojo nurodymus);
10

Kokiais bûdais mokytojas skatina mokiniø aktyvumà, savarankiðkumà,
kûrybà, ugdo vertybines nuostatas;
Kaip mokiniai mokomi praktiðkai panaudoti þinias;
Kaip vertinama mokiniø veikla ir jos rezultatai.
Praktikantas parengia savo individualaus darbo planà. Suplanuoja savarankiðkà
veiklà, numato pamokà, kurios projektà rengs (temà, pravedimo laikà).
2. Grupës vadovas organizuoja kûrybingai dirbanèiø mokytojø pamokø (1 –
2) stebëjimà ir aptarimà grupëje.
3. Antràjà praktikos savaitæ praktikantas atlieka mokymo ir auklëjimo darbà
klasëje, padeda mokytojui, veda bandomàsias pamokas, rengia pamokos
projektà.
4. Treèià ir ketvirtà savaitæ studentas, konsultuojamas mokytojo, dirba visà
mokymo ir auklëjimo darbà klasëje. Pamokø darbinius planus tvirtina mokytojas.
Jei studentas nepasirengæs, mokytojas gali neleisti vesti pamokos.
5. Parengia pamokos projektà (temà ir dalykà pasirenka pats praktikantas
pasitaræs su mokytoju) ir veda pamokà.
6. Per visà praktikà studentai atlieka mokyklinës higienos uþduotis. Jas prieð
praktikà pateikia Fiziologijos ir higienos katedra.
Praktikos rezultatø apskaita ir vertinimas
Visà praktikanto atliekamà darbà stebi ir vertina mokytojas. Grupës vadovas
pagal galimybæ taip pat stebi studento veiklà. Praktikanto pamokose, nepamokiniuose
renginiuose lankosi ir fakulteto pedagoginës praktikos vadovas.
Baigiantis praktikai, grupës vadovas aptaria su studentais ir mokytojais
atliktà darbà. Ðiuose aptarimuose (pagal galimybæ) dalyvauja ir fakulteto pedagoginës
praktikos vadovas.
Visà studento pedagoginæ praktikà diferencijuota áskaita vertina fakulteto
pedagoginës praktikos vadovas. Bendras paþymys iðvedamas ið paþymiø, kuriais
ávertinami tokie studento atlikti darbai:
1. Savarankiðkos mokymo veiklos ávertinimas. Praktikanto mokymo veiklà
reikëtø vertinti vadovaujantis rodikliais, kurie pateikti 5 priede. Studento
mokymo veiklai skirti 2 kreditai;
2. Pamokos projekto ávertinimas. Projekto rengimui skirta 0,8 kredito;
3. Nepamokinës studento veiklos klasëje (darbo su mokiniais, tëvais, renginiø
ir kt.) ávertinimas. Ðiai veiklai skirta 0,85 kredito;
4. Mokyklinës higienos uþduoties (0,35 kredito) ávertinimas.
Bendras paþymys apskaièiuojamas atsiþvelgiant á atliktø darbø koeficientà.
11

II. II. NEAKIVAIZDINËS NEAKIVAIZDINËS STUDIJOS STUDIJOS
STUDIJOS
Pedagoginës praktikos neakivaizdininkams numatomos IX ir X semestruose.
Jø trukmë – 8 savaitës. Pagal Neakivaizdiniø studijø reikalavimus studentai
privalo dirbti pradinëse mokyklose, todël ir pedagoginæ praktikà atlieka savo
klasëje. Iðimties tvarka nedirbantys pradinëje mokykloje studentai pedagoginæ
praktikà gali atlikti VPU PPF Pradinio ugdymo katedros bazinëse mokyklose.
Neakivaizdiniø bakalauro studijø pedagoginës praktikos skiriamasis bruoþas
yra tas, kad studentai jau turi susiformavusius praktinio darbo mokëjimus
ir ágûdþius. Todël pedagoginiø praktikø tikslas – padëti besimokantiesiems
teoriðkai áprasminti sukauptà pedagoginio darbo patirtá, jà apmàstyti atsiþvelgiant
á ðiø dienø mokyklai ir mokytojui keliamus reikalavimus. Siekiame, kad
mokytojas pamatytø savo darbo spragas ir teigiamus bruoþus, ugdytøsi savybes,
kuriø trûksta.
IX IX semestro semestro pedagoginë pedagoginë pedagoginë praktika
praktika
Praktikos trukmë – 4 savaitës. 3,65 kredito skiriama bendrosios pedagogikos
ir dalyko didaktikø uþduotims, 0,35 kredito – psichologijos uþduoèiai.
Praktikos metu:
1. Praktikantai mokomi panaudoti pedagogikos, psichologijos, dalykø didaktikø
þinias organizuojant mokiniø ugdymà ir stebint kitø patyrusiø,
kûrybingai dirbanèiø mokytojø veiklà;
2. Jie tobulina ir koreguoja praktinius pedagoginio darbo mokëjimus bei ágûdþius;
3. Skatinamas poreikis pedagoginei kûrybai, saviugdai.
Praktikantø veiklos turinys
1. Studentas parengia psichologinæ klasës charakteristikà. Konsultuoja ir uþduotá
pateikia Psichologijos katedra.
2. Praktikantas stebi patyrusio, kûrybingai dirbanèio mokytojo pamokà, uþraðo
jos eigà ir jà iðanalizuoja. (Metodinius patarimus þr. 1 priede).
3. Parengia 3 pamokø planus – konspektus (gimtosios kalbos, pasaulio paþinimo,
matematikos), praveda pamokas ir atlieka jø rezultatø savianalizæ.
Pamokas stebi ir vertina mokyklos vadovas, kuruojantis pradines klases.
(Apie pasirengimà pamokai, plano – konspekto raðymà ir vertinimà þr. 2, 3,
4, prieduose).
4. Parengia mokiniø ugdymo veiklos klasëje projektà.
Nedirbantys mokyklose studentai atlieka tas paèias uþduotis Vilniuje, vienoje
ið VPU PPF Pradinio ugdymo katedros baziniø mokyklø. Praktikanto
darbà stebi, konsultuoja ir vertina Pradinio ugdymo katedros dëstytojas.
12

Pedagoginës praktikos apskaita ir vertinimas
Visà pedagoginæ praktikà vertina fakulteto pedagoginës praktikos vadovas
diferencijuota áskaita. Bendras paþymys apskaièiuojamas ið:
1. Trijø pravestø pamokø (kiekvienos atskirai) ávertinimo;
2. Mokiniø ugdymo veiklos klasëje projekto ávertinimo;
3. Klasës psichologinës charakteristikos (vertina Psichologijos katedros dëdtytojas)
ávertinimo;
4. Pedagoginës veiklos analizës ir savianalizës (stebëtø ir vestø pamokø, renginio)
ávertinimo.
X X semestro semestro pedagoginë pedagoginë praktika praktika
praktika
Ði praktika yra anksèiau apraðytos praktikos tàsa. Jos metu studentai toliau
mokosi panaudoti teorines þinias atliekant praktinio pedagoginio darbo analizæ
ir savianalizæ. Naudojamos sudëtingesnës uþduotys. Ðias uþduotis atliekant
integruojamos dalyko, pedagogikos, psichologijos, mokyklinës higienos þinios.
Praktikos trukmë – 4 savaitës. 3,65 kredito skiriama bendrosios pedagogikos
ir dalykø didaktikø uþduotims, 0,35 kredito – mokyklinës higienos.
Praktikantø veiklos turinys
1. Praktikantai rengia pamokos projektà. Pamokos temà ir dalykà pasirenka
savo nuoþiûra. Pagal parengtà projektà praveda pamokà. Jà stebi ir vertina
mokyklos vadovai, kuruojantys pradines klases (metodinius patarimus þr.
7 priede).
2. Mokyklinës higienos uþduotis. Uþduotá pateikia, konsultuoja ir jà ávertina
Fiziologijos ir higienos katedra.
Praktikos rezultatø apskaita ir vertinimas
Visà atliktà darbà vertina fakulteto pedagoginës praktikos vadovas diferencijuota
áskaita. Bendras paþymys apskaièiuojamas ið paþymiø uþ tokius
darbus:
1. Pamokos projektà;
2. Pamokos vedimo ir jos rezultatø savianalizæ;
3. Mokyklinës higienos uþduotá.
13

14
II II KURSO KURSO KURSO MAGISTRO MAGISTRO STU STUDIJØ STU DIJØ PEDAGOGINË
PEDAGOGINË
PRAKTIKA
PRAKTIKA
VPU pradinio ugdymo pedagogikos specialybës magistro studijø absolventai
ágyja pedagogikos specialybæ ir teisæ dëstyti pedagogikà aukðtesnioje
pedagogikos mokykloje. Todël jie 3 savaites praktikuojasi Vilniaus aukðtesniojoje
pedagogikos mokykloje ir 1 savaitæ – Vilniaus pedagoginiame universitete.
Praktikos metu magistrantai pleèia sampratà ne tik apie pradiniø klasiø
moksleiviø ugdymà, bet ir apie pradinës mokyklos mokytojo rengimà, mokosi
dëstyti pedagogikos disciplinà, ágyja mokslinio darbo ágûdþiø.
Magistrø praktikos turinys
Praktikos eigoje magistrantai atlieka tokius darbus:
1. Susipaþásta su pedagogine mokykla, jos istorija, ugdymo proceso organizavimu.
Stebi ugdymo procesà. Dëstymo dalykus pasirenka pagal mokslinio
– tiriamojo darbo kryptá (diplominio darbo temà).
2. Iðsiaiðkina, kaip dëstoma pedagogika pedagoginëje mokykloje.
Nustato, kokià vietà pedagogikos kursas uþima kitø mokymo disciplinø
tarpe, koká vaidmená pedagogika atlieka, rengiant pradiniø klasiø mokytojus.
Magistrantai iðnagrinëja pedagoginës mokyklos mokymo planus ir
pedagogikos kurso programas;
Stebi pedagogikos disciplinos dëstymà, lankosi dëstytojø pamokose, susipaþásta
su pedagogikos mokymo formomis, metodais;
Iðsiaiðkina, kaip organizuojama pedagoginë praktika pedagoginës mokyklos
moksleiviams, kaip ji siejama su teoriniais uþsiëmimais.
3. Parengia planà – konspektà ir praveda pedagogikos pamokà (paskaità)
pedagoginës mokyklos moksleiviams. Pamokos formà ir temà magistrantas
pasirenka patariant dëstytojui.
4. Konsultavimas. Magistrantas konsultuoja pedagoginës mokyklos moksleivá,
padeda jam parengti pamokos (nepamokinio renginio) planà – konspektà,
pagal kurá moksleivis veda pamokà mokykloje. Moksleivis kartu
su pamokà stebëjusiu magistrantu iðanalizuoja pamokos rezultatus.
5. Per ketvirtà praktikos savaitæ magistrantas dirba su VPU pradinio ugdymo
pedagogikos specialybës studentais. Parengia ir skaito studentams pedagogikos
paskaità arba parengia ir praveda ðios disciplinos seminarà. Magistranto
veiklà konsultuoja ir vertina diplominio darbo vadovas. Per visà
praktikà magistrantas raðo pedagoginius uþraðus (kà stebi, analizuoja, vertina).

Praktikos rezultatø apskaita ir vertinimas
Visà praktikanto atliktà darbà diferencijuota áskaita vertina fakulteto pedagoginës
praktikos vadovas. Bendras paþymys apskaièiuojamas ið ðiø magistranto
atliktø darbø ávertinimo:
1. Magistranto pamokos (paskaitos) aukðtesniojoje pedagogikos mokykloje;
2. Aukðtesniosios pedagogikos mokyklos moksleivio konsultavimo;
3. Paskaitos (seminaro) VPU pradinio ugdymo pedagogikos specialybës studentams;
4. Pedagoginio proceso aukðtesniojoje pedagogikos mokykloje stebëjimo ir
analizës (pateikia pedagoginius uþraðus).
15

16
II. II. METODINIAI METODINIAI PATARIMAI
PATARIMAI
STEBËTOS STEBËTOS PAMOKOS PAMOKOS PAMOKOS UÞRAÐYMAS UÞRAÐYMAS UÞRAÐYMAS IR IR ANALIZË
ANALIZË
1 priedas
Stebëta pamoka uþraðoma ir analizuojama pedagoginiuose uþraðuose. Stebint
pamokà studentas pasiþymi:
1. Pamokà vedusio asmens vardà, pavardæ, datà;
2. Mokymo dalykà ir klasæ;
3. Pamokos temà;
4. Pamokos eigà. Studentas chronologiðkai uþraðo pamokos struktûrines dalis,
mokytojo formuluojamas uþduotis ir mokiniø veiklà. Tikslinga paraðtëje
palikti vietos savo pastaboms, vertinimams uþraðyti. Praktikantas paraðo
iðvadas apie stebëtà pamokà.
Galimas ir kitas pamokos eigos uþraðymo variantas. Siûlome pamokà uþraðyti
pagal tokià schemà:
Laikas Laikas Mokytojo Mokytojo Mokytojo veikla veikla Mokiniø Mokiniø veikla veikla Priemonës
Priemonës
Uþraðyta pamoka iðanalizuojama. Analizuojant pamokà siûloma atkreipti
dëmesá á tai:
1. Kokius mokomuosius tikslus mokytojas sau këlë, kaip jie atitinka pamokos
situacijà, mokiniø pasirengimà, interesus;
2. Kaip ðie tikslai buvo ágyvendinti pamokoje;
3. Kaip mokomoji medþiaga, pamokos tipas, struktûra ir metodai padëjo siekti
numatytø tikslø;
4. Koks mokytojo vaidmuo mokyme (þiniø tiekëjas ar mokinio ugdytojas);
5. Koks mokinio vaidmuo mokyme (aktyvus, pats ieðko, atranda, kuria arba
prieðingai, tik ásimena ir vykdo mokytojo nurodymus);
6. Kaip mokytojo pasirinkti pamokos turinys ir metodai ugdo psichines vaiko
galias (atmintá, dëmesá, màstymà, kalbà, vaizduotæ, iðgyvenimus ir kt.),
skatina mokiniø aktyvumà ir kûrybingumà;
7. Kaip þadinamas mokiniø noras atlikti uþduotis, ugdoma teigiama mokymosi
motyvacija (koká poveiká darë pamokos atmosfera, mokytojo ir mokiniø
santykiai, uþduoèiø pateikimas, mokiniø darbo vertinimas ir kt.);
8. Kaip mokomoji medþiaga ir taikomi metodai ugdë mokiniø vertybines
nuostatas;
9. Kokie taikomi formalaus ir neformalaus vertinimo bûdai, formos.

PASIRENGIMO PASIRENGIMO PAMOKAI PAMOKAI ATMINTINË
ATMINTINË
2 priedas
1. Studentas iðsiaiðkina pagrindinius pamokos turinio aspektus, susipaþásta
su literatûra (dalykine, metodine) pamokoje nagrinëjamu klausimu.
2. Formuluoja pamokos temà.
3. Iðsiaiðkina, kà mokiniai ðia tema jau buvo anksèiau iðmokæ:
Nagrinëja ðio dalyko mokymo programà, teminá mokomosios medþiagos
planà, vadovëlá, metodinius patarimus, kitas mokymo priemones, iðsiaiðkina,
kas buvo skirta namø darbams;
Perþiûri kitø dalykø mokymo programas, teminius planus, vadovëlius, metodinius
patarimus, nustato tarpdalykinius ryðius (iðsiaiðkina, kaip pamokos
turinys siejasi su kitais dalykais).
4. Numatomi pamokos tikslai:
Þiniø ágijimas (sàvokos, idëjos, kurias mokiniai turëtø ásisavinti);
Veikos bûdø ásisavinimas (mokëjimø ir ágûdþiø lavinimas);
Vaiko fiziniø ir psichiniø galiø plëtojimas (atminties, màstymo, dëmesio,
valios, vaizduotës ir kt.);
Vertybiniø nuostatø ugdymas (doroviniø, estetiniø, religiniø ir kt.).
5. Iðkeltiems tikslams pasiekti apibrëþiamas konkretus pamokos turinys:
Atrenkama medþiaga, atskleidþianti numatytø ásisavinti þiniø turiná: informacija
ið vadovëlio ir ið papildomø ðaltiniø (mokslinës, groþinës literatûros,
periodiniø leidiniø, televizijos, radijo laidø);
Iðsiaiðkinama, kokia mokiniø patirtimi reikëtø pasinaudoti (kokiomis jø
turimomis þiniomis, mokëjimais, dorovine patirtimi).
6. Kai turinys jau apibrëþtas, mokytojas numato bûdus ir formas, kurie padëtø
kiekvienam mokiniui já optimaliai ásisavinti ir ugdytø pamokos tiksluose
numatytas vertybines nuostatas (dorovines, estetines, religines ir kt.). Pasirenkamas
tinkamas pamokos tipas ir struktûra. Numatomos uþduotys kiekvienai
pamokos struktûrinei daliai, apgalvojama, kaip dirbs mokiniai (frontaliai,
grupëmis, individualiai), kà pasakys mokytojas, kaip jis tas uþduotis
pateiks, kokiais bûdais ávertins jø atlikimà (pvz., ar pats mokytojas vertins
ar organizuos pieðiniø, darbeliø parodëlæ, átrauks mokinius á padarytø darbø
vertinimà ir pan.). Parenkant uþduotis svarbu numatyti, kaip bus panaudojama
mokiniø turima patirtis (þinios, mokëjimai, dorovinë, estetinë patirtis),
kokiais bûdais bus aktualinamos þinios. Bûtina daugiau mokiniø
savarankiðkumà skatinanèiø, probleminiø, kûrybos reikalaujanèiø uþduoèiø,
vengti ðabloniðkø, netiksliai suformuluotø klausimø, nesiþavëti uþduotimis,
reikalaujanèiomis tik ásiminti.
Atlikus anksèiau apraðytà parengiamàjá darbà, raðomas pamokos planas
arba planas – konspektas. Studentai paraðo bandomøjø bei áskaitiniø pamokø
planus – konspektus.
17

3 priedas
PAMOKOS PAMOKOS PAMOKOS PLANO PLANO - - KONSPEKTO KONSPEKTO KONSPEKTO SCHEMA
SCHEMA
Tvirtinu: Mokytojas arba grupës vadovas Vertinimas:
Praktikanto pavardë, vardas Vertinanèio asmens
fakultetas, kursas pareigos, vardas,
Klasë.
Mokymo dalykas.
Pamokos tema.
pavardë, paraðas
Pamokos tikslai. Siûlome pasinaudoti 2 – priede pateikta jø samprata.
Pamokos tipas.
Mokymo ir vaizdinës priemonës.
Metodai.
Naudota literatûra.
Pamokos eiga. Siûlome pamokos eigà uþraðyti pagal tokià schemà (uþraðant
iðskirti struktûrines dalis).
Laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla Priemonės Konkretūs atskirų pamokos
struktūrinių dalių uždaviniai
PAMOKOS PAMOKOS VERTINIMAS
VERTINIMAS
4 priedas
(Atmintinë grupiø vadovams ir dëstytojams)
Vertinant pamokà siûlome atkreipti dëmesá:
1. Kokia literatûra pasinaudota numatant pamokos turiná;
2. Ar pamokos turinys atspindi nagrinëjamo klausimo esminius aspektus, tarpdalykinius
ryðius;
3. Kaip suformuluota pamokos tema (formuluotës tikslumas, turinio esmës
atspindëjimas, patrauklumas mokiniams);
4. Á pamokos tikslø numatymà:
a) kaip þinios ir mokëjimai siejami su mokiniø vertybiniø nuostatø ugdymu,
b) kaip mokymo tikslai susieti su pamokos turiniu, kaip jie konkretinami
parenkant pamokos uþduotis;
5. Kaip pateikiamos uþduotys: ar studentas sugeba prabilti artima mokiniø
amþiui kalba, sudominti uþduoties atlikimu, jà motyvuoti; ar moka koreguoti
uþduoties atlikimà, ateiti mokiniui á pagalbà; ar geba apibendrinti
mokiniø darbà atlikus uþduotá; ar nuosekliai pateikiama visa uþduoèiø
grandinë, jungiami vienas su kitu struktûriniai pamokos elementai.
6. Kaip studentas vertina mokiniø atliekamà darbà ir jo rezultatus. Atkreipti
dëmesá á tai, ar naudoja skatinanèius mokiniø aktyvumà vertinimo bûdus,
ar átraukiami patys mokiniai á vertinamàjà veiklà.
18

5 priedas
IV IV KURSO KURSO KURSO STUDENTØ STUDENTØ MOKYMO MOKYMO VEIKLOS VEIKLOS VERTINIMAS
VERTINIMAS
PRAKTIKAI PRAKTIKAI PASIBAIGUS
PASIBAIGUS
(Atmintinë mokytojams ir grupiø vadovams)
Grupës vadovams ir mokytojams siûloma vertinti visà IV kurso studentø
VIII semestro praktikos savarankiðkà pamokinæ veiklà pagal ðiuos rodiklius:
1. Studento pasirengimas pamokoms;
2. Gebëjimas bendrauti: studento kalbos kultûra, jo sugebëjimas kurti draugiðkus
santykius, darbinæ atmosferà, betarpiðkai bendrauti su pradinukais;
3. Gebëjimas formuluoti pamokos tikslus ir pagal juos atrinkti turiná; kiek
ádomi ir mokiniams suprantama nagrinëjama medþiaga;
4. Uþduoèiø pateikimas: ar sugeba suprantamai pateikti uþduotis, sudominti
mokinius uþduoties atlikimu, jà motyvuoti; ar moka apibendrinti mokiniø
darbà atlikus uþduotá; ar nuosekliai pateikiama visa uþduoèiø grandinë,
kaip jungiami vienas su kitu struktûriniai pamokos elementai.
5. Mokiniø atliekamo darbo ir jo rezultatø tikrinimas ir vertinimas: kokius
vertinimo bûdus ávaldë, kaip studento naudojami bûdai skatina mokiniø
aktyvumà, savianalizæ, vertinimo bûdø, kuriais studentas naudojosi, diapazonas.
NEPAMOKINIO NEPAMOKINIO RENGINIO RENGINIO RENGINIO PLANO-KONSPEKTO
PLANO-KONSPEKTO
SCHEMA
SCHEMA
6 priedas
Renginio rezultatø vertinimas
Tvirtinu: Mokytojas arba grupës vadovas Vertinimas:
Studento pavardë, vardas, Vertinanèio asmens
fakultetas, kursas pareigos, vardas,
Renginio vedimo data pavardë, paraðas
Klasë.
Renginio tema.
Renginio tikslai: 1) paþintiniai, 2) lavinamieji, 3) auklëjamieji.
Renginio forma.
Vaizdinës priemonës.
Naudota literatûra.
Renginio Renginio situacija. situacija. Nurodoma, kas buvo anksèiau daryta, siekiant tø paèiø
tikslø, koks ðiuo poþiûriu mokiniø iðsiauklëjimas, kodël ðis renginys buvo
numatytas.
19

Pasirengimas Pasirengimas Pasirengimas renginiui. renginiui. renginiui. Pasirengimas priklauso nuo renginio formos ir
jam keliamø tikslø. Vienaip rengiamasi popietei (ðventei), kitaip ekskursijai,
etiniam pokalbiui ar spektaklio (kino filmo, knygos) aptarimui. Visais atvejais
svarbu sudaryti tokias situacijas, kad besirengdami mokiniai patys kuo daugiau
ieðkotø, skaitytø, plëstø akiratá, ugdytøsi þingeidumà, mokytøsi veikti ir
elgtis ávairiose gyvenimiðkose aplinkybëse, bendrauti su þmonëmis.
Renginio Renginio eiga. eiga. Raðomos struktûrinës dalys (pabraukiamos), ir atskleidþiamas
kiekvienos ið jø turinys (nurodomi mokytojo ir mokiniø veiksmai, uþduoèiø
formulavimas, apibendrintai pateikiamas pasisakymø turinys ir kt.).
Rezultatai. Rezultatai. Nurodoma, kaip pavyko numatytø tikslø pasiekti, kokios iðkilo
problemos, kaip patys mokiniai vertina renginá.
Nepamokinio renginio vertinimas
1. Kaip studentui pavyko pasiruoðti nepamokiniam renginiui: ar sugebëjo
suformuluoti renginio situacijà atitinkanèius tikslus (auklëjamuosius, lavinamuosius,
paþintinius) ir parinkti juos atskleidþianèius turiná ir formà;
ar pavyko átraukti mokinius á parengiamàjá darbà (kaip buvo skatinami
mokiniai savarankiðkai ieðkoti, skaityti ir kitais bûdais plësti akiratá, kaip
mokomi veikti ir elgtis ávairiose gyvenimiðkose situacijose).
2. Kaip pravedë renginá: ar pavyko sukurti reikiamà atmosferà, ar sugebëjo
sudominti mokinius renginio turiniu, uþduoèiø pateikimo forma, juos aktyvinti;
kà naujo suþinojo ir ko iðmoko moksleiviai.
3. Kaip studentas sugeba pravestà renginá analizuoti ir vertinti.
20
PAMOKOS PAMOKOS PROJEKTO PROJEKTO RENGIMAS*
RENGIMAS*
7 priedas
Projekto rengimas suteikia studentui galimybæ integruoti visas jo ágytas
þinias (mokymo dalykø, pedagogikos, psichologijos) ir pedagoginius mokëjimus.
Jis turi gebëti pagrásti pamokos temos, tikslø, turinio, struktûros, metodø
pasirinkimà, t. y. juos susieti su klasës socialiniais, psichologiniais ypatumais,
mokiniø amþiumi, jø mokymosi ir gyvenimo patirtimi. Projekte turëtø iðryðkëti
studento diagnostiniai, projekciniai, konstrukciniai, organizaciniai, savianalizës
ir kiti pedagoginiai mokëjimai.
*Projektas parengtas pasinaudojant Vokietijos Heidelbergo aukðtosios pedagoginës mokyklos
modeliu.

Tituliniame lape uþraðoma:
Vertinimas: Projekto turinys (vertina grupës vadovas)
Pamokos pravedimas (vertina mokytojas arba grupës vadovas)
Bendras paþymys (vertina fakulteto pedagoginës praktikos
vadovas)
Pamokos tema.
Mokymo dalykas.
Klasë.
Mokytojas (vardas, pavardë).
Studentas (vardas, pavardë, fakultetas, specialybë, kursas).
Pamokos Pamokos Pamokos projektas
projektas
Vilniaus pedagoginis universitetas, metai
21

22
Projekto Projekto turinys
turinys
Projekto schema
I. Klasës analizë. Mokiniø skaièius, lytis, klasës susiformavimo principai,
mokymosi aplinka, mokiniø elgesys pamokoje, tarpusavio santykiai, psichologiniai
klasës ypatumai, sunkumai ir iðkylanèios problemos.
II. Pamokos turinio analizë mokytojo poþiûriu. Studentas iðstudijuoja literatûrà
(dalyko, metodinæ, programas, mokymo priemones) ir iðdësto pagrindinius
nagrinëjamo klausimo aspektus. Dëstymo pobûdis priklauso nuo
mokymo dalyko ir nagrinëjamo klausimo specifikos. Svarbu atskleisti jo
esminius bruoþus, iðryðkinti problemiðkumà, praktinæ reikðmæ.
III. Pamokos turinio analizë mokinio poþiûriu.
1. Retrospektyva. Kà vaikai þino ðiuo klausimu? Ið kur? Kà moka? Mokiniø
dorovinë emocinë patirtis.
2. Turinio aktualumas. Susieti vaikø turimà patirtá su pamokos turiniu.
Iðryðkinti klausimus, turinèius gyvenimiðkà reikðmæ.
3. Þiniø pritaikymas vaiko gyvenime, mokiniø vertybiniø nuostatø ugdymas.
Susieti su klasës charakteristika, vaikø patirtimi.
IV. Metodiniai apmàstymai.
Tikslus pamokos temos suformulavimas (stengtis, kad formuluotëje atsispindëtø
iðryðkëjæs turinio problemiðkumas, kad ji bûtø patraukli ir suprantama
mokiniams).
Pagrásti darbo formø, mokymo priemoniø pasirinkimà. Numatyti paþinimo
veiklos organizavimo bûdus.
Iðanalizuoti, kaip pasirinkta metodika susijusi su klasës specifika (mokiniø
amþiumi, psichologiniais ypatumais, socialine ir mokymosi patirtimi).
V. Pamokos tikslai:
Þiniø ágijimas (sàvokos, idëjos, kurias mokiniai turëtø ásisavinti);
Veiklos bûdø ásisavinimas (mokëjimø ir ágûdþiø lavinimas);
Vaiko fiziniø ir psichiniø galiø plëtojimas (atminties, màstymo, dëmesio,
valios, vaizduotës ir kt.);
Vertybiniø nuostatø ugdymas (doroviniø, estetiniø, religiniø ir kt.).
Pateikiant pamokos eigà bendruosius ugdymo tikslus reikëtø konkretinti.
VI. Pamokos eiga ir jos planas.
Pamokos struktûrà studentas pasirenka atsiþvelgdamas á mokymo tikslus.
Numato ir pagrindþia uþduoèiø sekà, laikà, mokytojo ir mokiniø veiksmus,
mokymo priemones, panaudojamas konkreèiame pamokos etape, ir numato
konkreèius kiekvieno mokymo etapo tikslus:

Pamokos eigà uþraðo pagal tokià schemà:
Laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla Priemonės Konkretūs kiekvieno
pamokos etapo tikslai
VII. Pamokos retrospektyva.
Apmàstyti, kaip pavyko pamokos planà realizuoti. Kuo pradþiugino studentà
ði pamoka? Kas nepavyko? Kodël? Kà reikëtø kitaip daryti?
Panaudotos literatûros sàraðas.
Priedai.
LITERATÛRA
LITERATÛRA
1. Aramavièiûtë V., Valatkienë S., Bernotas V., Jovaiða L. Vilniaus universiteto
pedagoginës praktikos nuostatai ir metodiniai nurodymai. – V.: VUL, 1996
2. Bitinas B. Apie teorijos ir praktikos santyká rengiant specialistà // Studijos
aukðtojoje mokykloje: konferencijos praneðimø medþiaga. – K.:
Technologija, 1996, 3 – 5 p.
3. Grabauskienë A. Pradiniø klasiø mokytojo vaidmuo ugdant XXI amþiaus
þmogø // Pradinë mokykla nepriklausomoje Lietuvoje: konferencijos
praneðimø medþiaga. – V.: VPU, 1999
4. Fullan M. Pokyèiø jëgos: Skverbimasis á ugdymo reformos gelmes. – V.:
Tyto alba, 1998
5. Hargreaves A. Keièiasi mokytojai, keièiasi laikai: Mokytojø darbas ir
mokykla postmoderniame amþiuje. – V.: Tyto alba, 1999
6. Hopkins D. ir kt. Kaita ir mokyklos tobulinimas. – V.: Tyto alba, 1998
7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. – V.: LC,
1997
8. Petrauskienë R., Kuèinskas V. Mokytojø rengimo problemos ir
perspektyvos uþsienyje ir Lietuvoje // ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA:
Mokslo darbai. – V.: VUL, 1998, 61 – 74 p.
9. Pukelis K. Mokytojø rengimas ir tautos kultûra. – K.: Auðra, 1995
10. Tamulaitienë A. Mokytojø rengimo tobulinimas: teorijos ir pedagoginës
praktikos sàsaja // Ðiuolaikinës pedagoginës idëjos ir jø kelias á mokyklà.
– V.: VPU, 2001, 16 – 23 p.
11. Tamulaitienë A. Pedagoginiø praktikø programos ir metodiniai patarimai
pradinio ugdymo specialybës studentams. – V.: VPU, 1996
23

A. A. TAMULAITIENË
TAMULAITIENË
PEDAGOGINËS PEDAGOGINËS PRAKTIKOS
PRAKTIKOS
Edukologijos Edukologijos (pradinio ugdymo pedagogikos) bakalauro bakalauro ir ir magistro magistro magistro studijos
studijos
Tir. 150 egz. 1,5 sp. l. Uþsak. Nr. 02-062
Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT-2004 Vilnius
Maketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT-2009 Vilnius
Kaina sutartinë
24