lietuvos individualiųjų šakų sportininkų ir jų trenerių rengimosi ...

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS 

Ramunë Urmulevièiûtë 

LIETUVOS LIETUVOS INDIVIDUALIØJØ INDIVIDUALIØJØ INDIVIDUALIØJØ ÐAKØ ÐAKØ 

ÐAKØ 

SPORTININKØ SPORTININKØ IR IR JØ JØ JØ TRENERIØ 

TRENERIØ 

RENGIMOSI RENGIMOSI SIDNËJAUS SIDNËJAUS IR IR ATËNØ ATËNØ 

ATËNØ 

OLIMPINËMS OLIMPINËMS OLIMPINËMS ÞAIDYNËMS ÞAIDYNËMS ÞAIDYNËMS PEDAGOGINIAI 

PEDAGOGINIAI 

VEIKSNIAI VEIKSNIAI IR IR PSICHOLOGINË 

PSICHOLOGINË 

CHARAKTERISTIKA 


Daktaro disertacijos santrauka 

Socialiniai mokslai, edukologija (07S) 

Vilnius, 2002 

1

ÁVADAS 

ÁVADAS 

Aktualumas. Aktualumas. Ugdymas – plati pedagoginë sàvoka, apimanti ugdytojo ir 

ugdytinio veiklà. Ugdymo prasmë – skatinti þmogaus fiziná, psichiná, socialiná 

tobulëjimà (Rajeckas, 1999). B. Bitinas (1998) teigia, kad fizinio, protinio ir 

dorovinio ugdymo srièiø tarpusavio ryðys yra bene pagrindinë ugdymo teorijos 

problema. 

Þmogaus ugdymas vyksta bendromis ugdytiniø ir ugdytojø pastangomis ir 

yra jø veikla (Bitinas, 1997). Ugdytinis – pedagoginio veikimo objektas ir 

subjektas, ugdomasis asmuo – sportininkas. Sportinëje veikloje ugdymo objektas 

yra sportininko fizinës, psichinës ir funkcinës galios. Edukologinio paþinimo 

objektas gali bûti ir ugdymo proceso dalyviø sàveika. Neabejotina, 

kad ugdomoji sàveika yra individuali, gali pasikartoti tik jos esmë, tai, kas yra 

invariantiðka. Taigi, anot B. Bitino (2000), esminis poþymis, nulemiantis ugdomuosius 

veiksmus, yra visuomeniðkai svarbus tikslas, kuris yra asmenybës 

tobulëjimo kriterijus. Tikslas realizuojamas turiniu, o jis interpretuojamas kaip 

ugdomosios informacijos srautas. Ugdomoji informacija yra tai, kas ugdo, skatina 

asmenybës tobulëjimà. Ði edukologijos mokslo nuostata svarbi ugdant 

sportininkà. Sporto treniruotës vyksme ugdytojas veikia ugdytiná remdamasis 

sporto vertybëmis; ágyvendinant sportininko asmenybës ugdymo programà 

formuojami, skiepijami ir tobulinami judëjimo ágûdþiai, siekiama sportiniø 

rezultatø. Todël sportininko, kaip asmenybës, ugdymo problema tampa labai 

aktuali. 

Didysis sportas – profesionali sportinë veikla, kurios tikslas – kiek ámanoma 

iðugdyti sportininko gebëjimus, sudarant geriausias materialines technines 

sàlygas, taikant veiksmingiausias sportinio rengimo priemones bei metodus. 

Taip parengti sportininkai arba komandos gali sëkmingai varþytis svarbiausiose 

tarptautinëse varþybose (Stonkus, 1996) 

Rengiant ir ugdant didelio meistriðkumo sportininkus glaudþiai bendradarbiauja 

ávairios struktûros (Raslanas, 2001), taèiau ðios darbo schemos centre 

yra sportininkas ir jo treneris. Jø tarpusavio santykiai, poþiûris ir motyvai 

sudaro asmenybës formavimosi ir sportiniø rezultatø siekimo pagrindà (Miðkinis, 

1998). 

Sportininko pavertimas ryðkia talentinga individualybe – tai ilgas kûrybinis 

darbas, reikalaujantis savarankiðkumo, kasdieniø trenerio fiziniø, protiniø, 

intelektualiniø ir dvasiniø jëgø átempimo ir atsidavimo ugdytiniams. Ðiame 

vyksme didþiausià átakà turi trenerio profesinis meistriðkumas, kvalifikacija, 

specialios fiziologijos, sporto medicinos, psichologijos, pedagogikos, biochemijos 

ir kitø mokslø þinios (Wilmore, Costil, 1994; Platonov, 1997; Karoblis, 

1999). Kokybiniø treniruotës technologijø sukûrimas ir ádiegimas á praktikà 

3

engiant didelio meistriðkumo sportininkus turi tapti svarbiu trenerio veiklos 

motyvaciniu stimulu. Treniruotës valdymas, planavimas, rezultatø prognozavimas 

– tai numatytam treniruotës tikslui pasiekti skirtas treniruotës vyksmo 

struktûrizavimas, atsiþvelgiant á individualø sportininko sportinës formos lygá, 

trenerio praktinæ patirtá ir sporto mokslo iðvadas bei rekomendacijas (Starishka, 

1999, Bompa, 1999, Stonkus, 2000). Treniruotës planavimas, duomenø 

grupavimas pagal poþymius, ávertinimas, rezultatø apdorojimas ir interpretavimas 

yra vieni svarbiausiø treniruotës valdymo veiksniø. 

Taèiau kai kurie specialistai (Poviliûnas, 2000; Skarbalius, 2000; Raslanas, 

2000) teigia, kad dalis olimpinës rinktinës treneriø dar nepateikia sportininkø 

parengtumo modeliniø charakteristikø, nekokybiðkai tvarko treniruotës 

krûvio apskaità ir analizæ, ne visada nuosekliai tyrimuose dalyvauja medikai, 

mokslininkai, psichologai, prasta biomechaniniø technikos rodikliø analizë, 

netaikomos treniruotës krûvio efektyvumo ir kokybës kontrolës sistemos, 

neobjektyvus treniruotës planavimas, silpnai analizuojami atskirø sportininkø 

testai, nëra tikslaus atsigavimo priemoniø individualizuoto taikymo, medikai 

ir mokslininkai retokai bûna mokomosiose stovyklose. Treniruotës planavimas 

– tai numatytam treniruotës tikslui pasiekti skirtos treniruotës vyksmo 

struktûrizavimas atsiþvelgiant á individualø sportininko sportinës formos lygá, 

trenerio praktinæ patirtá ir sporto mokslininkø iðvadas bei rekomendacijas 

(Starischka, 1999). 

Motyvacijos valdymas ðiandien yra bene pagrindinë pedagoginë problema. 

Mokymo srityje ji reiðkiama klausimu, kaip pasiekti, kad mokiniai norëtø 

mokytis, auklëjimo srityje – kokiu bûdu pasiekti, kad socialinës vertybës taptø 

elgsenos vidiniais determinantais. Panaðiai klausimà galima formuluoti ir 

sporto edukologijoje: kaip paþadinti ir plëtoti varomàsias jëgas, sàlygojanèias 

sportininko veiklos maksimalø rezultatyvumà (Bitinas, 1994), kadangi 

nei sportinis meistriðkumas, nei kiekvienas atskirai paimtas jo komponentas 

be sportininko asmenybës nëra lemiamas. Todël treneriui, uþsiimanèiam atskirø 

sportininko sportinio efektyvumo komponentø ugdymu, pagrindinio rakto 

reikëtø ieðkoti jo asmenybëje (Kregþdë, 1994), turint galvoje, kad sudëtingoje 

þmogaus asmenybës struktûroje ypatingà, lemiantá vaidmená vaidina jo motyvacijos 

sistema (Jovaiða, 1998, Weinberg, Gould, 1999). 

Sportininko asmenybë keièiasi, jeigu kinta jà lemiantys veiksniai. Todël 

treneriams ir sportininkams sportas tampa labai atsakingu ir svarbiu kûrybiniu 

darbu, kuriam atlikti reikia didþiuliø fiziniø ir dvasiniø pastangø. Poþiûrio á 

ðiuos veiksnius tyrimai sudaro prielaidas sportininkø rengimo tobulinimui. 

Treneris turi gebëti sudominti auklëtinius pasirinkta sporto ðaka, uþdegti 

juos visa esybe atsiduoti tikslui, uþkrësti savo idëjomis, paþadinti jø gebëji- 

4

mus, atskleisti perspektyvas ir skatinti daugelá metø siekti uþsibrëþto tikslo, 

nurodydamas bûdus jam pasiekti. Motyvai sportuoti turi bûti tokie stiprûs, 

kad sportininkas, vertindamas varþybø rezultatus, nesëkmës atveju nesigailëtø 

dël ádëtø pastangø (Karoblis, 1999). 

Veiklos motyvacijai valdyti, t.y. keisti norima kryptimi reikia nemaþo meistriðkumo. 

Valdymas ámanomas, kai pasiseka iðtirti pagrindinæ motyvacijos grandá, 

kurià kryptingai keièiant keistøsi visa motyvacija kaip sistema. (Bitinas, 

1994). 

Nors didelio meistriðkumo sportininkø rengimo planavimui, techniniam, 

taktiniam rengimui, medicininei prieþiûrai Lietuvoje skiriamas nemaþas dëmesys, 

atliekama nemaþai moksliniø tyrimø, taèiau ði problema nuolat aktuali. 

Be to, kai kuriems pedagoginio bei psichologinio pobûdþio tyrimams skiriama 

tikrai per maþai dëmesio. Taigi, didelio meistriðkumo sportininkø rengimo 

problemas bei taikomas priemones aktualu tirti ir dël to, kad tai ypaè svarbu 

rengiantis kas ketverius metus vykstanèioms olimpinëms þaidynëms. 

Atsiþvelgdami á mokslininkø tyrimø duomenis, liudijanèius didelio meistriðkumo 

sportininkø rengimo pedagoginiø veiksniø, motyvacijos reikðmingumà 

bei treneriø ir sportininkø psichologinës kompetencijos átakà ugdymo ir 

tobulëjimo vyksmui, iðkeliame mokslinæ mokslinæ problemà problemà – paþinti sportininkø ir 

juos rengianèiø treneriø poþiûrá á atskirus rengimo veiksnius, jø motyvacijà 

sàmoningam dalyvavimui rengimo vyksme bei savæs tobulinimui. Tai ypaè 

svarbu rengiant didelio meistriðkumo sportininkus, kurie reprezentuoja mûsø 

ðalá visame pasaulyje savo sportiniais laimëjimais ir kaip asmenybës. 

Hipotezë. Hipotezë. Didelio meistriðkumo individualiøjø ðakø sportininkø bei jø 

treneriø poþiûrio á atskirø sportinës veiklos veiksniø taikymà analizë, sportininkø 

motyvacijos kitimo jø sportinës karjeros metu tyrimas, o taip pat sportininkø 

bei jø treneriø motyvacijos gauti psichologinæ paramà bei gilinti savo 

psichologinæ kompetencijà tyrimas sudarys prielaidas gerinti didelio meistriðkumo 

sportininkø rengimo individualizacijà, tinkamiau parinkti pedagoginio 

ir psichologinio poveikio priemones, tobulinti olimpieèiø rengimà bei 

visapusiðkà asmenybës ugdymà. 

Tyrimo Tyrimo objektas objektas – didelio meistriðkumo individualiøjø ðakø sportininkø, 

Lietuvos olimpinës rinktinës nariø ir kandidatø, bei jø treneriø poþiûris á 

atskirus rengimo veiksnius ir jø taikymas ugdymo vyksme, taip pat ðiø sportininkø 

motyvacijos kaita jø sportinës karjeros metu. 

Tyrimo Tyrimo tikslas tikslas – iðtirti Lietuvos olimpieèiø ir juos rengianèiø treneriø 

poþiûrá á sportinës veiklos veiksnius, jø taikymà, motyvus, ðiø rodikliø kaità 

ávairiais metinio rengimo ciklais, laikotarpiais, nustatyti jø siekius gauti psichologinæ 

paramà ir þinias, ágyti psichologinæ kompetencijà. 

5

Tyrimo Tyrimo uþdaviniai: 

uþdaviniai: 

1. Iðnagrinëti olimpieèius rengianèiø treneriø taikomø treniruotës priemoniø 

arsenalà ir poþiûrá á pagrindinius sportinius rezultatus sàlygojanèius 

veiksnius. 

2. Iðanalizuoti individualiøjø ðakø didelio meistriðkumo sportininkø sportinës 

veiklos motyvacijos kitimà per sportinæ karjerà. 

3. Nustatyti didelio meistriðkumo sportininkø bei jø treneriø motyvacijà 

gauti psichologinæ paramà ir ágyti dalykinæ psichologinæ kompetencijà. 

Tyrimø Tyrimø metodologija 

metodologija 

Disertaciniame tyrime rëmëmës ðiomis metodologinëmis nuostatomis: 

• humanistinës filosofijos ir psichologijos (Maslow, 1970, Rogers, 1965 

ir kt.) nuostatomis paþyminèiomis individo laisvæ bei nepriklausomybæ, jo 

ágimtø galiø ugdymà ir realizavimà ávairiose asmens veiklos srityse; 

nuostata, kad kûno kultûra yra plaèiai suprantama ugdymo dalis, kurios 

tikslas yra fizinis þmogaus galingumas, skirtas aukðtesniems gyvenimo tikslams, 

ir atitinkamai kûno kultûros teorija yra viso pedagogikos mokslo ðaka 

(Ðalkauskis, 1928); 

nuostata, kad kokybiniais ir kiekybiniais metodais gaunami duomenys 

reikðmingai papildo vieni kitus ir suteikia moksliniams tyrimams integralumo. 

Mokslinis Mokslinis naujumas naujumas naujumas ir ir ir teorinis teorinis reikðmingumas. reikðmingumas. Mûsø tyrimas papildys 

turimas þinias ir suteiks naujø þiniø apie Lietuvos didelio meistriðkumo individualiøjø 

ðakø sportininkø rengimo veiksniø taikymà, motyvacijos kaità, 

apie ðiø sportininkø bei jø treneriø motyvuotumà gerinti savo psichologinæ 

kompetencijà. Tyrime greta kitø taikëme Lietuvoje dar tik pradedamà diegti, 

bet uþsienio ðalyse gana plaèiai naudojamà fenomenologinës analizës metodikà. 

Gauti tyrimo duomenys papildys edukologijos krypties sporto mokslo 

ðakos teorijà naujais duomenimis apie olimpieèiø ugdymà, apie jø treneriø 

profesinës veiklos nuostatas bei sportininkø rengimo vyksme taikomø veiksniø 

kryptingumà. 

Praktinis Praktinis reikðmingumas. reikðmingumas. Tyrimo duomenys padës geriau programuoti 

olimpieèiø rengimà ir ðio vyksmo pedagoginá valdymà, leis pateikti rekomendacijas 

treneriams, dirbantiems su didelio meistriðkumo sportininkais, padës 

jiems tobulinti savo veiklà, tinkamiau parinkti pedagoginio ir psichologinio 

poveikio priemones. 

Tyrimø Tyrimø medþiagos medþiagos aprobavimas 

aprobavimas 

Praneðimai Praneðimai Praneðimai mokslinëse mokslinëse konferencijose: 

konferencijose: 

1. Tarptautinë mokslinë konferencija “Sporto psichologija: teorija ir taikymas”. 

Kaunas, LKKA, 2001 m. geguþës 18 d. Praneðimas: Individualiøjø 

6

ðakø sportininkø Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø dalyviø bei jø treneriø poþiûris 

á psichologiná rengimà. 

2. Tarptautinë mokslinë konferencija “Didelio meistriðkumo sportininkø 

rengimo valdymas”. Vilnius, VPU, 2002 m. kovo 1 d. Praneðimas: Individualiøjø 

sporto ðakø olimpiniø þaidyniø dalyviø bei jø treneriø motyvacija gauti 

psichologinæ paramà bei didinti savo psichologinæ kompetencijà. 

3. Tarptautinis Europos sporto mokslo kolegijos mokslinis kongresas. Atënai 

(Graikija), 2002 m. liepos 24-28 d. Praneðimas: Motivation of high performance 

athletes to receive psychological support before and after changes of 

sport system in Lithuania (gautas kongreso mokslinio komiteto patvirtinimas). 

Darbo Darbo struktûra struktûra ir ir apimtis 

apimtis 

Darbà sudaro ávadas, trys skyriai ir iðvados. Darbo apimtis 135 puslapiai 

(16 lenteliø, 34 paveikslai), priedai. Literatûros sàraðà sudaro 166 pozicijos. 

1. 1. 1. LITERATÛROS LITERATÛROS APÞVALGA 

APÞVALGA 

Literatûros apþvalgoje aptariamas didelio meistriðkumo sportininkø treniruotës 

turinys, rengimo ypatumai, jo teorinës bei metodologinës prielaidos. 

Pateikta bendra motyvacijos apþvalga, ávairios sporto motyvacijos teorijos ir 

ypatumai, apþvelgiami ávairiø autoriø, nagrinëjusiø psichologinës sportininkø 

bei jø treneriø kompetencijos didinimà bei paramà per visà sportinæ karjerà 

duomenys. Taip pat trumpai apþvelgiamos metodologinës pedagoginiø ir psichologiniø 

tyrimø problemos (kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai). 

2. 2. TYRIMØ TYRIMØ TYRIMØ ORGANIZAVIMAS ORGANIZAVIMAS IR IR METODIKA 

METODIKA 

Tyrimø Tyrimø organizavimas 

organizavimas 

Mûsø tyrimà skirstome á keletà etapø. 

1. Siekdami ávertinti antrøjø olimpinio keturmeèio ciklo metø (1998) individualiøjø 

ðakø Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø profesinës veiklos efektyvumà, 

sudarëme varþybø laikotarpio trenerio veiklos tyrimo anketà. Atsakymus 

á apklausos klausimus pateikë 30 treneriø, kuriø sportininkai átraukti kandidatais 

á olimpinæ rinktinæ. 

2. 1999 metais tos paèios rinktinës treneriai pagal parengtas atitinkamas 

anketas buvo apklausti 2 kartus – pasibaigus parengiamajam ir varþybø laikotarpiams. 

Atsakymus á apklausos klausimus po parengiamojo laikotarpio pateikë 

26 treneriai, po varþybø – 34 kandidatø á olimpinæ rinktinæ treneriai. 

3. 2000 metais, prieð Sidnëjaus olimpines þaidynes, buvo parengtos anketos 

treneriams, kuriomis buvo siekiama iðtirti paskutiniø keturmeèio olimpinio 

ciklo metø treneriø poþiûrá á atskirus sportininkø rengimo veiksnius ir jø 

7

taikymà. Po þaidyniø anketas su atsakymais gràþino 22 treneriai. Be to, siekiant 

surinkti ið didelio meistriðkumo sportininkø – olimpiniø þaidyniø dalyviø 

– bei jø treneriø informacijà apie poreiká gauti sporto psichologo pagalbà, 

paramà, ágyti psichologijos þiniø, didinti savo psichologinæ kompetencijà, 

buvo parengtos anketos ir iðdalytos visiems Lietuvos olimpinës rinktinës 

sportininkams ir jø treneriams. Po þaidyniø anketas su atsakymais gràþino 22 

treneriai ir 30 sportininkø. 

Interviu metodu 2000 m. lapkrièio–gruodþio mënesiais buvo atliktas fokusuotas 

interviu su 8 didelio meistriðkumo sportininkais. Siekëme iðsiaiðkinti 

sportininkø motyvacijà ávairiais jø sportinës karjeros etapais. Interviu metu 

buvo stenografuojamas sportininko pasakojimas arba áraðinëjama diktofonu 

(priklausomai nuo sportininko nuostatos). Po apklausos sportininkø atsakymai 

apdoroti fenomenologinës analizës bûdu. 

4. 2001 m., siekdami iðanalizuoti Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø 

pirmøjø naujo olimpinio ciklo metø (2001 m.) sporto treniruotës vyksmà ir 

gauti informacijà apie sportininkø – olimpinës rinktinës kandidatø – bei jø 

treneriø veiklos sistemà, turiná, priemones, sporto treniruotës komponentø sàveikà, 

trûkumus, sporto treniruotës ir sporto varþybø kalendoriaus komponentø 

sàveikà, sportiniø rezultatø prognozæ ir jos iðsipildymà, dalyvavimà moksliniuose 

tyrimuose, atsigavimo priemoniø panaudojimà ir kitus rengimo(-si) 

veiksnius, sudarëme dvi veiklos tyrimo anketas – sportininkams ir treneriams. 

Atsakymus á anketos klausimus pateikë 36 Lietuvos olimpinës rinktinës, besirengianèios 

Atënø olimpinëms þaidynëms, kandidatai – individualiøjø sporto 

ðakø sportininkai (n=36) bei jø treneriai (n=26) 

5. Atsakymai á visø anketø klausimus kasmet buvo analizuojami (pateikiama 

jø procentinë iðraiðka bei pedagoginë analizë), ði informacija buvo skelbiama 

prestiþiniame þurnale “Sporto mokslas”, taip pat tarptautinëse sporto 

mokslo konferencijose “Didelio meistriðkumo sportininkø rengimas” (1999– 

2002 m.). 

Darbe Darbe taikyti taikyti tyrimo tyrimo metodai metodai i iir 

i r duomenø duomenø analizës analizës bûdai: 

bûdai: 

1. 1. Literatûros Literatûros Literatûros ðaltiniø ðaltiniø analizë. 

analizë. 

2. 2. Anketinës Anketinës Anketinës apklausos apklausos metodas. metodas. Anketinës apklausos buvo atliktos 6 

kartus: 1998 m. (varþybø laikotarpis) tirtas treneriø (n=30) poþiûris á pagrindinius 

rengimo veiksnius ir jø taikymas; 1999 m. (2 kartus – parengiamasis, 

n=26 ir 1 kartà – varþybø laikotarpis, n=34) tirtas treneriø poþiûris á pagrindinius 

pedagoginius sportininkø rengimo veiksnius ir jø taikymas, 2000 m. – po 

Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø, tirtas treneriø (n=22) poþiûris á pagrindinius 

rengimo veiksnius ir jø taikymas, o taip pat sportininkø (n=30) ir treneriø 

8

(n=22) poreikiai gauti sporto psichologo pagalbà, paramà, ágyti psichologijos 

þiniø, didinti savo psichologinæ kompetencijà; 2001 m. tirtas sportininkø 

(n=36) bei jø treneriø (n=26) poþiûris á pagrindinius rengimo veiksnius ir jø 

taikymas. Tyrimuose dalyvavusiø sportininkø ir treneriø atsakymai buvo apibendrinti 

ir statistiðkai apdoroti. 

3. 3. Matematinë Matematinë statistinë statistinë analizë. analizë. Panaudoti kiekybiniai ir kokybiniai 

matematinës statistikos metodai. Kokybiðkai matuojamø poþymiø duomenys 

apraðomosios statistikos dëka buvo apdorojami kiekybiðkai iðreiðkiant juos 

absoliuèiaisiais ir procentiniais daþniais. Neparametriniai anketiniai duomenys 

buvo apdorojami taikant neparametrinës statistikos metodà – χ2 kriterijø 

(Bitinas, 1998). Naudojami patikimumo lygmenys: p

jos vystymosi stadijas (Kregþdë, 1994), pagal kurias perstruktûruojamas nuoseklus 

tekstas. Patyrimo kategorijos pasirenkamos taip: imamas kiekvieno dalyvio 

nuoseklus tekstas ir já skaitant bandoma suvokti, kaip sportinio kryptingumo, 

motyvacijos kaita atsispindi tekste. 

Kai kurie autoriai, formuluodami patyrimo kategorijas, kartais ið anksto 

pasirenka teorijà, kuria remdamiesi struktûruoja patyrimà (Eckartberg, 1986; 

Kline, 1993). Toks patyrimo struktûravimo bûdas pasirenkamas tuomet, kai 

ypaè domimasi kuriuo nors patyrimo aspektu. Taèiau galimas ir neutralus poþiûris, 

kai tekstà bandoma suvokti be iðankstiniø kategorijø. Tai atviresnis 

poþiûris, leidþiantis atskleisti platesná patyrimo spektrà. Mûsø tyrime ið dalies 

taikomi abu poþiûriai. Viena vertus, tikslingai, remiantis sportinio kryptingumo 

raidos schema (Kregþdë, 1994), iðskiriami ðios raidos etapai, kita vertus, 

buvo atsiþvelgiama ir á kitus patyrimo elementus. 

Tokiu bûdu buvo iðskirtos trys motyvacijos iðsivystymo fazës, kuriose papildomai 

iðskyrëme trenerio vaidmens reikðmingumo ávertinimà kiekvienoje 

ið ðiø faziø. 

I. Pradinë stadija - vartotojo interesas 

II. Antroji stadija – veikëjo sportinis interesas 

III. Treèioji stadija – brandus sportinis interesas 

Kaip matysime toliau, ne visos kategorijos randamos kiekviename tekste. 

Taip yra todël, kad formuluojant motyvacijos fazes ir atskirus veiksnius buvo 

stengiamasi, kad jie apimtø visus dalyviø patyrimo elementus, o ne tik tuos, 

kurie bûdingi visiems dalyviams. Toliau ðiais principais remiantis perstruktûruojamas 

prieð tai pateiktas nuoseklus tekstas, greta iðskiriant ir trenerio vaidmená 

kiekviename ið trijø motyvacijos formavimosi stadijø. Tokiu pat bûdu buvo 

analizuojami bei struktûruojami ir kitø dalyviø tekstai bei pateikiamos iðvados. 

10 

3. 3. TYRIMO TYRIMO REZULTATAI REZULTATAI IR IR JØ JØ APTARIMAS 

APTARIMAS 

3.1. 3.1. 3.1. Lietuvos Lietuvos olimpinës olimpinës rinktinës rinktinës treneriø treneriø poþiûris poþiûris á á pagrindinius pagrindinius sporti- sportisporti- ninkø ninkø rengimo rengimo veiksnius veiksnius ir ir jø jø taikymas taikymas metinës metinës treniruotës treniruotës cikle cikle (1998 (1998 m. m. 

m. 

varþybø varþybø laikotarpis) 

laikotarpis) 

Siekdami ávertinti antrøjø olimpinio keturmeèio ciklo metø Lietuvos olimpinës 

rinktinës treneriø profesinës veiklos efektyvumà, sudarëme varþybø laikotarpio 

trenerio veiklos vertinimo anketà. Analizë parodë, kad ið 30 olimpinës 

rinktinës kandidatø treneriø, atsakiusiø á anketas, BFP BFP krûvio krûvio krûvio apskaità apskaità ir 

ir 

analizæ analizæ analizæ savo sporto ðakoje vykdë 97 proc. treneriø (3.1.1 pav.). Tiek pat 

(97 proc.) treneriø vykdë SFP SFP krûvio krûvio apskaità apskaità ir ir analizæ analizæ (3.1.2 pav.); 87 proc. 

treneriø varþybø laikotarpiu koregavo sportiná rengimà (3.1.3 pav.).

Nevykdė 

3% 

BFP analizę 

vykdė 

97% 

3.1.1 pav. Treneriø atsakymai á klausimà apie BFP apskaità ir analizæ 

Nevykdė 

3% 

SFP analizę 

vykdė 

97% 

3.1.2 pav. Treneriø atsakymai á klausimà apie SFP apskaità ir analizæ 

Nekoregavo 

87% 

Koregavo sportinį 

rengimą 

13% 

3.1.3 pav. Treneriø atsakymai á klausimà apie sportinio rengimo koregavimà 

11

84 proc. treneriø nuomone, varþybøvarþybø kalendorius kalendorius buvo buvo sudarytas sudarytas tikslintikslin- 

gai gai ir ir gerai, 16 proc. treneriø varþybø kalendorius netenkino. Teigiamai á 

klausimà, ar buvo uþtikrintas varþybø kalendoriaus vykdymas, atsakë 77 proc. 

Á klausimà, ar buvo ávykdyti ðiø metø planuoti varþybø rezultatai, teigiamai 

atsakë 60 proc. treneriø. 37 proc. treneriø atsakë, kad jø sportininkams niekas 

netrukdë siekti planuotø varþybø rezultatø. 

60 proc. treneriø progno prognozë progno zë pasitvirtino, 47 proc. treneriø, prognozuodami 

rezultatus, rëmësi ágimtomis sportininko ypatybëmis, sportininko gebëjimais 

rëmësi 57 proc. treneriø, treniravimosi duomenimis – 64 proc., amþiaus (treniravimosi 

ir dalyvavimo varþybose staþas) ypatybëmis – 44 proc., individualiomis 

fizinëmis ir psichinëmis savybëmis – 57 proc., moksliniø tyrimø duomenimis 

– 47 proc., kitais rodikliais – 40 proc. 

Pedagoginis fiziniø ypatybiø testavimas, tyrimai mokslinëje laboratorijoje, 

medicinos centre turi bûti nuolatos taikomi sportininkø parengtumui nustatyti 

ir ávertinti. Lietuvoje sudarytos visos sàlygos atlikti juos Vilniaus pedagoginiame 

universitete, Lietuvos kûno kultûros akademijoje ir Kauno sportininkø 

testavimo ir reabilitacijos centre. Taèiau dar ne visi treneriai tuo pasinaudojo. 

Á anketos klausimà, ar ar buvo buvo testais testais vertinamos vertinamos sportin sportininko sportin inko fizinës fizinës ypatyypaty- 

bës, bës, kokie kokie kokie rodikliai rodikliai pagerëjo pagerëjo labiausiai, labiausiai, kokie kokie kokie – – maþiausiai maþiausiai, maþiausiai treneriø atsakymai 

pateikiami 3.1.1 lentelëje. Gauti anketiniai duomenys leidþia teigti, kad 

kai kuriø treneriø programos sudarytos neprofesionaliai, trûksta sportininko 

testø rezultatø gretinimo su atlikto krûvio rodikliais, varþybø rezultatais. Tik 

sportininkà testuojant ir ávertinant, galima parinkti efektyviausias treniruotës 

priemones ir nustatyti jø poveikio dydá. 

3.1.1 lentelė 

Olimpinės rinktinės kandidatų parengtumo vertinimas testais 

Vertinimas testų pagalba 

Vertino Nevertino 

n proc. n proc. 

Ištvermę 25 83 5 17 

12 

BFP 27 90 3 10 

SFP 28 93 2 7 

Koordinacinius gebėjimus 26 87 4 13 

Techninį parengtumą 19 63 11 37 

Testų rodiklių pokyčius 13 43 17 57 

Nustatė ir vertino silpniausių ypatybių rodiklius 10 33 20 67

BFP BFP modelines modelines charakteristikas charakteristikas nustatë 77 proc. treneriø, SFP – 80 proc. 

Modelinës charakteristikos nesiskiria nuo etaloniniø – 27 proc., blogesnës uþ 

etalonines – net 73 proc. Todël varþybø laikotarpiu treneriams bûtina, remiantis 

modelinëmis charakteristikomis, iðryðkinti prioritetines sportininko savybes, 

gauti naujø þiniø, laiduojanèiø tam tikrà sportininko parengtumà bei prognozuojamø 

rezultatø pasiekimà. Lietuvos treneriai privalo formuoti ðià koncepcijà 

ir ágyvendinti ðá konstruktyvios veiklos principà. 

Anketoje praðëme atsakyti, ar Olimpinis Olimpinis sporto sporto centras, centras, federacija federacija varþy- varþyvarþybøbø laikotarpiu laikotarpiu pasirûpino pasirûpino treniruoèiø treniruoèiø sàlygomis, sàlygomis, stovyklomis, stovyklomis, inventoriuinventoriu- 

mi, mi, ar ar uþtikrino uþtikrino uþtikrino dalyvavimà dalyvavimà varþybose varþybose. varþybose Rezultatai tokie: 63 proc. treneriø 

teigë, kad Olimpinis sporto centras pasirûpino treniruoèiø sàlygomis, 60 proc. 

treneriø atsakë, kad Olimpinis sporto centras ir sporto ðakos federacija uþtikrino 

dalyvavimà varþybose, 63 proc. treneriø buvo patenkinti Olimpinio sporto 

centro pastangomis uþtikrinant sàlygas treniruoèiø stovykloms, o 37 proc. – 

nepatenkinti. Galima padaryti prielaidà, kad minëtø organizacijø pastangos 

sprendþiant sportininkø rengimo varþybø laikotarpiu problemas nëra pakankamos, 

ypaè prasti reikalai aprûpinant sportininkus inventoriumi, uþtikrinant 

reikiamà varþybø skaièiø (jø trûko net 40 proc. sportininkø). Treniruoèiø 

Treniruoèiø 

krûvius krûvius ir ir jø jø intensyvumà intensyvumà analizavo 90 proc. treneriø, iðvadas iðvadas padarë padarë 87 

proc. treneriø, su praëjusiais metais lygino lygino – 86 proc. treneriø; susumokslininmokslinin- kais kais bendravo bendravo 90 proc. treneriø. 

Anketoje buvo klausiama, ar ar buvo buvo vykdomas vykdomas techninis techninis sportininko sportininko sportininko renren 

gimas gimas varþybø varþybø laikotarpiu, laikotarpiu, laikotarpiu, analizuojami analizuojami biocheminiai biocheminiai biocheminiai rodikliai rodikliai? rodikliai Rezultatai 

tokie: techniná sportininko rengimà vykdë 80 proc. treneriø. Ið atsakymø á 

anketos klausimà matyti, kad biocheminæ biocheminæ kontrolæ kontrolæ vykdë 33 proc. treneriø, 

nors sportininkø biocheminë kontrolë varþybø laikotarpiu yra viena ið pratybø 

valdymo funkcijø, susidedanti ið tikrinimo, vertinimo ir koregavimo. Treneriams 

bûtina vykdyti biocheminæ sportininko kontrolæ, nes biocheminiai 

procesai reguliuoja medþiagø apykaità organizme, jo energiná aprûpinimà, o 

ðiø procesø tyrimai teikia vertingos informacijos rengimo valdymui. 

Taktika Taktika. Taktika 83 proc. treneriø teigë, kad, formuodami varþybinës veiklos taktikà, 

atsiþvelgë á varþybø taisykles; 83 proc. treneriø derino su sportininko 

parengtumu varþyboms; 87 proc. treneriø atsiþvelgë á varþybø ir kt. sàlygas; 

67 proc. treneriø numatë tolesnæ taktinio rengimo kryptá, 33 proc. – nenumatë. 

Taigi dalis treneriø nëra numatæ varþybinës veiklos taktikos bûdø, neþino, 

kaip tikslingai taikyti taktikos veiksmus ir jø derinius varþybø uþdaviniams 

ágyvendinti atsiþvelgiant á varþybø taisykles, sàlygas, sportininkø parengtumà, 

nëra numatæ tolesnio taktinio rengimo krypties. 

Netradicinës Netradicinës treniruoèiø treniruoèiø treniruoèiø priemonës priemonës: priemonës tik 20 proc. treneriø organizavo tre- 

13

niruotes aukðtikalnëse ir gavo teigiamà efektà, 80 proc. treneriø aukðtikalniø 

efekto nenaudojo; 47 proc. treneriø naudojo treniruoklius sportininkø raumenø 

grupiø lavinimui, modeliavo ávairiø raumenø darbo reþimà, registravo judesiø, 

veiksmø technines charakteristikas; 53 proc. treneriø taikë kitas netradicines 

treniruoèiø priemones. Treneriai neþino psichofiziniø treniruoèiø efekto, 

nors psichofizinës treniruotës pradininkas Lietuvoje yra K. Dineika (2001). 

Trenerio mokslumas rodo, kaip sparèiai treneris mokydamasis ágyja þiniø, 

mokëjimø bei ágûdþiø ir kokia to, kà ágyja, kokybë. Anketoje treneriø klausëme, 

ar ar jie jie dalyvavo dalyvavo dalyvavo mokslinëse mokslinëse konferencijose, konferencijose, seminaruose, seminaruose, ar ar iðdëstë iðdëstë savo 

savo 

poþiûrápoþiûrá á á sportininko sportininko atlikto atlikto darbo, darbo, planavimo, planavimo, treniruotumo treniruotumo kitimo kitimo ávertiáverti- 

nimo nimo koncepcijà. koncepcijà. Rezultatai pateikiami 3.1.2 lentelëje. Ið jø matome, kad tre- 

neriai dar per maþai bendrauja su mokslininkais, kitais specialistais, maþai 

dalijasi patirtimi valdymo ir pedagogikos srityje, nesikeièia darbo technologijomis, 

vengia dalyvauti konferencijose, mokymo kursuose, diskusijose, disputuose, 

iðsakyti savo nuomonæ aptariant ir vertinant sportininko ir savo darbo 

rezultatus. 


14 

Trenerių profesinių žinių siekimo rodikliai 

Veikla, kurioje dalyvavo treneriai 

Vertino Nevertino 


Mokslinėse konferencijose 18 60 12 40 

Seminaruose 16 53 14 47 

Sportininko atlikto darbo aptarimuose 17 57 13 43 

Treniruočių planavimo aptarimuose 17 57 13 43 

Sportininkų treniruotumo kitimo aptarimuose 15 50 15 50 

Pažintinėje veikloje, kurioje sportininkai įgyja žinių, 

mokėjimų ir įgūdžių 

13 43 17 57 

Sporto treniruotës technologijos paþinimo rezultatai, teikiantys informacijà 

apie treniruotës komponentø sàveikà, jø tarpusavio ryðius, parodantys tikruosius 

treniruotës faktus, dësnius, yra pagrindas treneriui tobulëti. Atsakymø 

á anketos klausimà, ar ar jums jums trûksta trûksta þiniø þiniø ir ir kokiø 

kokiø, kokiø 

rezultatai pateikiami 3.1.3 

lentelëje. Kaip matome, treneriai gana savikritiðkai vertina savo þinias ir nusiteikæ 

jas gilinti.


Trenerių nuomonė apie turimas profesines žinias 

Trenerių nuomonė apie žinių trūkumą 

Trūksta Netrūksta 


Treniruotės planavimas 14 47 16 53 

Fiziologijos žinios 10 33 20 67 

Sportininkų atsigavimas (reabilitacija) 5 17 25 83 

Sporto psichologija 12 40 18 60 

Sporto medicina 8 27 22 73 

Testavimas 16 43 14 57 

Kitos veiklos sritys 14 47 16 53 

Taigi 1998 m. varþybø laikotarpio tyrimø rezultatai leido interpretuoti 

treneriø treniravimo ir sportininkø treniravimosi ir dalyvavimo varþybose kokybiðkumà. 

Tyrimo rezultatai parodë, kad kai kurie treneriai nepanaudoja visø 

galimø rezervø sporto treniruotei tobulinti varþybø laikotarpiu. Ypaè svarbi 

ðiuo laikotarpiu individualizuota (teikiant pirmenybæ ágimtoms ypatybëms ir 

parengtumo rodikliams) varþybø sistema – tai svarbiausias veiksnys sportiniams 

rezultatams pasiekti. 

Dar ne visi treneriai iðmoko tinkamai parengti savo auklëtinius svarbiausioms 

varþyboms. Ypaè svarbios yra medicininës bei biologinës darbingumo 

atgavimo priemonës (83 proc. treneriø trûksta sportininkø reabilitacijos þiniø). 

3.2. 3.2. Lietuvos Lietuvos olimpinës olimpinës rinktinës rinktinës treneriø treneriø poþiûris poþiûris á á pagrindinius pagrindinius sporti- 

sportisporti- 

ninkø rengimo veiksnius ir jø taikymas metinës treniruotës cikle cikle (1999 (1999 m. 

m. 

parengiamasis parengiamasis laikotarpis) 

laikotarpis) 

Keturmeèio olimpinio ciklo treèiøjø metø parengiamojo laikotarpio trenerio 

profesinei veiklai ávertinti sudarëme anketà. Atsakymø á anketos klausimus 

analizë parodë, kad ið 26 olimpinës rinktinës kandidatø treneriø, pateikusiø 

anketas, pasirengimo pasirengimo planà-modelá planà-modelá buvo sudaræ 96 proc., 92 proc. treneriø 

sudarytø planø-modeliøplanø-modeliø buvo buvo aptarti aptarti aptarti treneriø treneriø treneriø tarybose tarybose tarybose dalyvaujant dalyvaujant dalyvaujant mokslimokslimoksli- 

ninkams, ninkams, ninkams, medikams, medikams, medikams, organizatoriams. 

organizatoriams. organizatoriams. Svarbiausia parengiamojo laikotarpio 

treniruotës plane – pagrindiniø treniruotës komponentø tarpusavio sàveika 

ir koregavimas. Á klausimà, ar ar buvo buvo siûlytos siûlytos korekcijos korekcijos ir ir kokios kokios (sportininkø 

rengimo programos planø tikslinimas pagal sportininko parengtumo 

dinamikà), tik 35 proc. treneriø atsakë, kad siûlë tokias korekcijas, 65 proc. – 

nesiûlë. Tai rodo, kad dalis treneriø neatsiþvelgë á sportininko adaptaciniø 

15

vyksmø organizme intensyvumà, dydá ir kryptingumà, nesistengë ádiegti naujø 

pedagoginiø, metodiniø bei biologiniø priemoniø ir metodø, uþtikrinanèiø 

sportininko organizmo funkciniø rezervø iðplëtimà. 

65 proc. treneriø buvo nustatæ nustatæ stipriàsias stipriàsias sportininko sportininko fizines fizines ypatybes, 

ypatybes, 35 

proc. treneriø – ne; silpnàsias fizines ypatybes buvo nustatæ 89 proc. treneriø. 

Treneriai turi þinoti, kad patikimiausias ryðkiomis individualiomis ypatybëmis 

pasiþyminèio didelio meistriðkumo sportininko tobulëjimo kelias – ne vidutiniø 

arba silpnø fiziniø ypatybiø ugdymas, o maksimalus individualiø stipriøjø 

ypatybiø iðlavinimas. 

Anketoje praðëme pateikti bendrojobendrojo ir ir specialiojo specialiojo parengtumo parengtumo modelimodelinesnes 

charakteristikas charakteristikas ir ir nurodyti, nurodyti, kokie kokie dydþiai dydþiai buvo buvo pasiekti pasiekti pasiekti parengiamuoparengiamuoparengiamuo- 

ju ju laikotarpiu. laikotarpiu. Rezultatai tokie: bendrojo fizinio parengtumo modelines 

charakteristikas buvo sudaræ 77 proc. treneriø, specialiojo fizinio parengtumo 

– 73 treneriø, modeliniø charakteristikø dydþius pateikë 65 proc. treneriø. 

Gauti rezultatai patvirtina, kad dalis treneriø neturi arba planuodami treniruotës 

vyksmà nemoka nustatyti orientyrø, netaiko treniruotës krûvio efektyvumo 

ir kokybës kontrolës sistemø. Juk treneriui ir sportininkui modelinë charakteristika 

– tai konkretûs normatyviniai rodikliai, rodantys parengtumo lygá. 

Atsakymø á klausimà, ararar Olimpinis Olimpinis Olimpinis sportininkø sportininkø sportininkø rengimo rengimo rengimo centras, centras, centras, federafederacijacija 

pasirûpino pasirûpino treniruotës treniruotës sàlygomis, sàlygomis, inventoriumi, inventoriumi, stovyklomis, stovyklomis, medikamedika- 

mentais, atsigavimo atsigavimo priemonëmis, priemonëmis, skirtumas buvo toks: 73 proc. treneriø 

teigë, kad Olimpinis sportininkø rengimo centras pasirûpino treniruotës sàlygomis, 

apie sporto federacijà teigiamai ðiuo poþiûriu atsiliepë 70 proc. treneriø; 

70 proc. atsakiusiø treneriø neturëjo priekaiðtø Olimpiniam sportininkø 

rengimo centrui dël sporto stovyklø, 30 proc. treneriø ðá darbo barà vertino 

neigiamai; 58 proc. treneriø teigiamai vertino Olimpinio sportininku rengimo 

centro pastangas aprûpinti medikamentais. Ið atsakymø matyti, kad, palyginus 

su 1998 metais, Olimpinis sportininkø rengimo centras gerokai pagerino sportininkø 

aprûpinimà (pvz., 1998 m. tik 63 proc. treneriø teigë, kad Olimpinis 

sportininkø rengimo centras pasirûpino treniruotës sàlygomis). Vis dëlto dar 

daliai olimpinës rinktinës nariø Centro ir federacijø veikla negarantuoja tokio 

aprûpinimo, kuris leistø pasiekti optimalius sportinius rezultatus. 

Á anketos klausimà, arar buvo buvo iðanalizuoti iðanalizuoti parengiamojo parengiamojo laikotarpio laikotarpio krûkrû- 

viai, viai, ar ar buvo buvo lyginami lyginami su su praëjusiais praëjusiais metais, metais, ar ar padarytos padarytos iðvados, 

iðvados, atsakymai 

tokie: 92 proc. treneriø atsakë, kad parengiamojo laikotarpio sportininkø 

krûviai buvo iðanalizuoti, 81 proc. - palyginti su praëjusiais metais, 77 proc. - 

padarytos atitinkamos iðvados. Palyginus su 1998 metais, treniruotës krûviø 

analizë ir vertinimas beveik nepakito (buvo atitinkamai 90 proc., 86 proc. ir 87 

16

proc.). Treneriui parengiamuoju laikotarpiu organizme intensyvumà. Anketoje 

buvo klausiama, arar vyko vyko techninis techninis sportininko sportininko rengimas, rengimas, ar ar buvo buvo analianalizuojamizuojami 

biomechaniniai biomechaniniai ir ir biocheminiai biocheminiai rodikliai, rodikliai, ar ar bendrauta bendrauta su su mokslimoksli- 

ninkais, ninkais, ar ar atlikti atlikti tyrimai tyrimai mokslinëje laboratorijoje, medicinos centre. Rezultatai 

tokie: techniná sportininko rengimà vykdë 96 proc. treneriø, analizavo 

biocheminius rodiklius 58 proc. treneriø, 96 proc. treneriø bendravo su 

mokslininkais, 82 proc. treneriø atliko sportininkø tyrimus mokslinëje laboratorijoje, 

81 proc, treneriø naudojosi medicinos centro paslaugomis, 19 proc. – 

nesinaudojo. Ypaè svarbûs biomechaniniai rodikliai, taèiau 42 proc. treneriø 

biomechaniniø tyrimø nevykdo, neturi aparatûros ir specialistø. Anketos rezultatai 

rodo, kad daugelis treneriø (84 proc.) bendrauja su mokslininkais, 

atlieka tyrimus mokslinëse laboratorijose, medicinos centruose, stengiasi susipaþinti 

su svarbiausiomis, aktualiausiomis problemomis. Á klausimà, , kokie kokie 

kokie 

veiksniai veiksniai trukdë trukdë sëkmingai sëkmingai rengti rengti sportininkà sportininkà parengiamuoju parengiamuoju laikotarpiu, 

laikotarpiu, 

atsakymai tokie: 12 proc. treneriø niekas netrukdë, 88 proc. treneriø teigë, kad 

buvo veiksniø, jiems trukdþiusiø tinkamai parengti sportininkà. Treneriai daugiausiai 

minëjo tokius veiksnius: nepakankamas finansavimas, bloga treniruotës 

bazë ir inventorius, videoaparatûros techniniam parengtumui ávertinti 

stoka ir lygiaverèiø treniruotës partneriø nebuvimas, stovyklø uþsienyje ir 

aukðtikalnëse trûkumas, masaþuotojø, atsigavimo priemoniø, varþybø su kitø 

ðaliø sportininkais stoka, traumos, sveikatos sutrikimai, egzaminai aukðtosiose 

mokyklose, psichologø pagalbos nebuvimas, per didelis trenerio organizacinis 

darbas ir t.t. Tai rodo, kad treneriai didþiajame sporte turi daug problemø ir 

jas bûtina spræsti. 

Vadinasi, galime teigti, kad 1999 m. parengiamuoju laikotarpiu dauguma 

treneriø buvo sudaræ sportininko rengimo planus-modelius bei juos aptarë 

treneriø tarybose, siûlë rengimo korekcijas. Daugiau treneriø buvo nustatæ 

silpnàsias nei stipriàsias sportininkø fizines savybes. Praeito laikotarpio krûvius 

analizavo daugelis treneriø (92 proc.), tuo tarpu iðvadas padarë ir su praeitais 

metais lygino ðiek tiek maþiau treneriø (atitinkamai 77 ir 82 proc.). Dauguma 

(96 proc.) treneriø darë vaizdo áraðus ir jø biomechaninæ analizæ bei bendravo 

su mokslininkais ir medikais. Santykinai nedidelë dalis treneriø (54 proc.) 

dalyvavo mokslinëse konferencijose. 

Su tyrimo duomenimis buvo supaþindinti treneriai ir sporto vadovai. Tikëtina, 

kad pateiktas treneriø parengiamojo laikotarpio profesinës veiklos vertinimas 

aktyvins trenerio darbà, didins jo atsakomybæ ir mokslumà, duos impulsà 

teorijos ir praktikos vienovës plëtotei. Trenerio savæs vertinimas daro jo 

veiklà nuoseklià, tikslingà, padeda iðlaikyti jos kryptingumà, jà patobulinti 

analizuojant, mokantis, didëjant patirèiai. 

17

3.3. 3.3. Lietuvos Lietuvos olimpinës olimpinës rinktinës rinktinës treneriø treneriø poþiûris poþiûris á á pagrindinius pagrindinius sporti- 

sportisporti- 

ninkø ninkø ninkø rengimo rengimo rengimo veiksnius veiksnius veiksnius ir ir ir jø jø jø taikymas taikymas taikymas metinës metinës metinës treniruotës treniruotës treniruotës cikle cikle (1999 (1999 m. 

m. 

varþybø varþybø laikotarpis) 

laikotarpis) 

Norëdami ávertinti treneriø profesinæ veiklà keturmeèio olimpinio ciklo 

treèiøjø metø varþybø laikotarpiu, parengëme anketà. Atsakymus á anketos 

klausimus pateikë atsakymus 34 treneriai, kuriø sportininkai átraukti kandidatais 

á olimpinæ rinktinæ. 

Atsakymø analizë parodë, kad ið apklaustøjø treneriø bendrojobendrojo fizinio fizinio renren- 

gimo gimo krûvio krûvio apskaità 

apskaità vedë ir analizavo 53 proc. treneriø; specialiojo specialiojo fizinio 

fizinio 

krûvio krûvio apskaità apskaità vedë ir analizavo 59 proc.; 35 proc. treneriø varþybø laikotarpiu 

koregavo koregavo sportiná sportiná rengimà, rengimà, rengimà, 65 proc. – ne. Taigi, kai kurie treneriai dar 

nevykdo analitinës diagnostikos, ne visi diferencijuoja pagal svarbiausius veiklos 

poþymius, pagrástus objektyviais pedagoginës, medicininës, biologinës 

kontrolës duomenimis. Kai kurie treneriai ðiø duomenø net nefiksuoja ir neanalizuoja. 

Anketoje treneriø praðëme atsakyti, , , ar ar tikslingai tikslingai ir ir gerai gerai buvo buvo sudarytas 

sudarytas 

varþybø varþybø kalendorius. kalendorius. 79 proc. treneriø nuomone, varþybø kalendorius buvo 

sudarytas tikslingai ir gerai, likusieji treneriai juo buvo nepatenkinti. Teigiamai 

á klausimà, ar buvo uþtikrintas varþybø kalendoriaus vykdymas, atsakë 38 

proc. treneriø. Á klausimà, ar buvo ávykdyti planuoti varþybø rezultatai, teigiamai 

atsakë 44 proc. treneriø. 9 proc. treneriø teigë, kad jø sportininkams niekas 

netrukdë siekti planuotø varþybø rezultatø, 91 proc. atsakë prieðingai. 

Anketoje buvo klausiama, ar ar sportininkø sportininkø varþybø varþybø rezultatø rezultatø prognozë 

prognozë 

pasitvirtino. pasitvirtino. Rezultatai tokie: 44 proc. treneriø prognozë pasitvirtino, 56 proc. – 

ne. Manytume, kad jei Lietuvos treneriai daugiau dëmesio skirtø testams, kurie 

yra ypaè svarbûs varþybinei veiklai nustatyti ir ávertinti, tai padëtø uþtikrinti 

trenerio objektyvesnæ ir reikðmingesnæ prognozæ. 

Á anketos klausimà, ar varþybø varþybø laikotarpiu laikotarpiu buvo buvo nustatytos nustatytos bendrojo bendrojo ir 


specialiojospecialiojo parengtumo parengtumo modelinës modelinës charakteristikos, charakteristikos, ar ar jos jos blogesnës blogesnës uþ uþ etaeta- 

lonines, lonines, atsakymai tokie: 77 proc. treneriø sudarë BFP ir SFP modelines charakteristikas, 

modelinës charakteristikos nesiskyrë nuo etaloniniø – 71 proc., buvo 

blogesnës uþ etalonines – 29 proc. Varþybø laikotarpiu treneriams, remiantis 

modelinëmis charakteristikomis, gali bûti lengviau iðryðkinti prioritetines 

sportininko savybes, gauti naujø þiniø, laiduojanèiø tam tikrà sportininko 

parengtumà bei prognozuojamø rezultatø pasiekimà. 

Anketoje praðëme atsakyti, arar Olimpinis Olimpinis sporto sporto centras, centras, federacija federacija federacija varvarþybøþybø 

laikotarpiu laikotarpiu pasirûpino pasirûpino treniruoèiø treniruoèiø sàlygomis, sàlygomis, inventoriumi, inventoriumi, ar ar uþtikuþtik- 

rino rino dalyvavimà dalyvavimà varþybose. 

varþybose. Rezultatai tokie: 50 proc. treneriø buvo paten- 

18

kinti Olimpinio sporto centro sudarytomis sàlygomis, 35 proc. treneriø buvo 

pakankamai aprûpinti inventoriumi, 50 proc. treneriø atsakë, kad Olimpinis 

sporto centras ir sporto ðakos federacija uþtikrino dalyvavimà varþybose. Galima 

padaryti prielaidà, kad, palyginus su praëjusiø metø (1998) varþybø laikotarpiu, 

ðiø organizacijø veikla pablogëjo, ypaè prasti reikalai aprûpinant sportininkus 

inventoriumi. Apskritai ðiø organizacijø veiklos koordinacija dar nëra 

reikiamo lygio, daþnai stringa dël finansavimo ir kitø dalykø. 

Anketoje treneriams buvo ir toks klausimas: ar ar varþybø varþybø laikotarpiu laikotarpiu su 

su 

sportininkaissportininkais analizavote analizavote treniruotës treniruotës krûviø krûviø apimtis, apimtis, intensyvumà, intensyvumà, ar ar lygilyginote 

su praëjusiais praëjusiais metais, metais, kokias kokias padarëte padarëte iðvadas, iðvadas, ar ar bendravote bendravote su su moksmoks- 

lininkais lininkais ir ir kitais kitais specialistais? specialistais? Atsakymai á ðiuos klausinius tokie: treniruotës 

krûviø apimtá ir intensyvumà analizavo 91 proc. treneriø, iðvadas padarë 82 

proc. treneriø, su praëjusiais metais lygino 91 proc. treneriø. Palyginus 1998 ir 

1999 metø varþybø laikotarpiø treneriø apklausos duomenis, galima teigti, 

kad padëtis ðiek tiek gerëjo – daugiau treneriø analizavo krûvius (90 ir 91 

proc.), juos lygino su praëjusiø metø krûviais (86 ir 91 proc.), padarë iðvadas 

(87 ir 82 proc.). 

Su Su mokslininkais mokslininkais bendravo bendravo tik 74 proc. treneriø, tai maþiau nei 1998 m. 

(buvo 90 proc.). 

Á klausimà, arar buvo buvo kontroliuojamas kontroliuojamas techninis techninis sportininko sportininko rengimas, rengimas, anaana- 

lizuojami lizuojami biomechaniniai biomechaniniai rodikliai, 

rodikliai, atsakyta taip: biomechaninius rodiklius 

analizavo tik 41 proc. treneriø, 62 proc. treneriø darë technikos vaizdo áraðus. 

Atsakymø á klausimà, , , ar ar buvo buvo taikoma taikoma biocheminë biocheminë kontrolë kontrolë varþybø 

varþybø 

laikotarpiu, laikotarpiu, rezultatai tokie: biocheminæ kontrolæ taikë tik 35 proc. treneriø. 

Sportininkø, ypaè iðtvermës sporto ðakø, biocheminë kontrolë varþybø laikotarpiu 

yra viena ið pratybø valdymo funkcijø, susidedanti ið tikrinimo, vertinimo 

ir koregavimo. 

Svarbiø varþybø laikotarpiu uþsibrëþtam tikslui siekti yra bûtinas taktinis 

sportininko rengimas. Anketoje praðëme atsakyti, , , ar ar taktinio taktinio rengimo rengimo progra- 

progra- progra- 

mama buvo buvo vykdoma vykdoma atsiþvelgiant atsiþvelgiant á á varþybø varþybø taisykles, taisykles, uþdavinius, uþdavinius, sportininsportininkoko 

parengtumà, parengtumà, á á kokius kokius taktikos taktikos variantus variantus buvo buvo orientuojamas orientuojamas sportininsportinin- 

kas, kas, ar ar numatyta numatyta tolesnio tolesnio taktinio taktinio rengimo rengimo kryptis. Rezultatai tokie: 91 proc. 

treneriø teigë, kad formuodami varþybinës veiklos taktikà atsiþvelgë á varþybø 

taisykles, 53 proc. treneriø derino su sportininko parengtumu varþyboms, 

68 proc. treneriø numatë tolesnæ taktinio rengimo kryptá. Vadinasi, dar didelë 

dalis treneriø nëra numatæ varþybinës veiklos taktikos bûdø, neþino, kaip tikslingai 

taikyti taktikos veiksmus ir jø derinius varþybø uþdaviniams ágyvendinti 

atsiþvelgiant á varþybø taisykles, sàlygas, sportininkø parengtumà, nëra 

numatæ tolesnio taktinio rengimo krypties. 

19

Netradiciniø Netradiciniø treniruoèiø treniruoèiø priemoniø priemoniø sportininkai ir treneriai beveik nenaudojo, 

o jei naudojo, tai efektyvumas buvo maþai vertinamas ir analizuojamas. 

Labai svarbi priemonë - aukðtikalniø efekto panaudojimas ávairiais metinio 

ciklo etapais. Ið atsakymø á klausimà apie aukðtikalniø panaudojimà matyti, 

kad tik 27 proc. treneriø organizavo treniruoèiø stovyklas aukðtikalnëse. 

Anketoje buvo klausiama, ar ar treneriai treneriai yra yra numatæ, numatæ, kokias kokias sportininko 

sportininko 

individualiasindividualias ypatybes ypatybes tobulinant tobulinant sportininko sportininko treniruotumà treniruotumà ir ir rezultatus rezultatus gaga- 

lima ateityje pagerinti, kokie sportiniai rezultatai rezultatai bus bus pasiekti pasiekti ateinanèiø 

ateinanèiø 

metø metø varþybose varþybose. varþybose Atsakymø á ðá klausimà rezultatai tokie: ateityje sportininko 

individualias ypatybës konkreèiai numato pagerinti 97 proc. treneriø, konkreèià 

kitø metø rezultatø prognozæ pateikë 76 proc. treneriø, nepateikë 24 proc. 

Trenerio Trenerio mokslumas mokslumas rodo, kaip sparèiai treneris mokydamasis ágyja þiniø, 

mokëjimø bei ágûdþiø ir kokia to, kà ágyja, kokybë. Á anketos klausimà, ar, 

jø nuomone, jiems trûksta profesiniø þiniø, teigiamai atsakë 82 proc. treneriø. 

Jie paminëjo, kad trûksta þiniø planuojant treniruotës vyksmà, fiziologijos 

þiniø funkciniø sistemø pokyèiams, kurie atsiranda sportuojant, nustatyti, trûksta 

þiniø sportininkø reabilitacijos klausimais, sporto psichologijos þiniø tiriant 

psichologinius sportinës veiklos ypatumus ir poveikio sportininkø asmenybei 

dësningumus. 

Anketoje praðëme pateikti pateikti siûlymø siûlymø ir ir rekomendacijø rekomendacijø (organizavimo, (organizavimo, meto- metometodikos,dikos, atrankos, atrankos, varþybø varþybø sistemos, sistemos, treniruotës treniruotës planavimo, planavimo, kvalifikacijos kvalifikacijos tobutobu- 

linimo linimo klausimais) klausimais) kitø kitø metø metø treniruotës treniruotës makrociklui makrociklui sudaryti. sudaryti. Daugelis treneriø 

(77 proc.) siûlë ávairias sporto treniruotës vyksmo, varþybø, sportininkø atsigavimo, 

trenerio veiklos planavimo ir tvarkymo organizacines priemones, pateikë 

siûlymø dël optimalaus varþybø skaièiaus per metus, vienodø sàlygø siekti sportiniø 

rezultatø visiems varþybø dalyviams ir t.t. Varþybø laikotarpiu reikia numatyti 

organizacinius, metodinius, mokslinius darbus, pasirengimo olimpinëms þaidynëms, 

atrankinëms ir olimpinëms varþyboms priemones ir metodus. 

Apibendrindami 1999 m. varþybø laikotarpá galime teigti, kad beveik pusë 

treneriø (atitinkamai 47 ir 41 proc.) nevedë ir neanalizavo BFP ir SFP apskaitos, 

nors dauguma jø (91 proc.) ir teigia, kad analizavo krûviø apimtis ir intensyvumà, 

palygino su praëjusiais metais (91 proc.), padarë atitinkamas iðvadas (82 

proc.) – tai leidþia manyti, kad á krûviø apskaità ir kontrolæ dalis treneriø þiûri 

gana aplaidþiai. Biomechaninius rodiklius analizavo tik 41 proc. treneriø, biocheminæ 

kontrolæ taikë tik 35 proc., treniruotes aukðtikalnëse organizavo 26 

proc. treneriø. Tai rodo, kad neretai neiðnaudojamos svarbiø rengimo veiksniø 

galimybës, o tai sudaro rezervà treneriø darbo tobulinimui. Tik 44 proc. treneriø 

teigë, kad jø sportininkai pasiekë planuotus rezultatus – tai gali reikðti ir parengtumo 

rezervø neiðnaudojimà, ir trûkumus prognozuojant rezultatus. 

20

3.4. 3.4. Lietuvos Lietuvos olimpinës olimpinës rinktinës rinktinës treneriø treneriø poþiûris poþiûris á á pagrindinius pagrindinius spor- sporspor- ti tininkø ti ninkø rengimo veiksnius ir jø taikymas metinës metinës treniruotës treniruotës cikle cikle (2000 (2000 m. m. – 

– 

– 

olimpiniø olimpiniø þaidyniø þaidyniø metai) 

metai) 

Ðis tyrimas buvo atliktas pasibaigus 1997–2000 m. olimpiniam ciklui ir 

olimpinei komandai gráþus ið Sidnëjaus. Juo buvo siekiama iðanalizuoti Lietuvos 

olimpinës rinktinës treneriø ir sportininkø veiklà keturmeèiu olimpiná 

ciklu ir, remiantis veiklos ataskaita, gauti informacijà apie veiklos sistemà, 

turiná, treniruotës komponentø sàveikà, rezultatø prognozæ ir realizacijà, suþinoti 

treneriø poþiûrá á atskirus treniruotës veiksnius ir jø taikymà olimpinio 

ciklo ketvirtaisiais metais, kai siekiama geriausio sportininkø parengtumo. Be 

to, buvo tirtas sportininkø ir treneriø psichologinës pagalbos ir parengtumo, 

taip pat psichologinës kompetencijos didinimo poreikis – tam tikslui buvo 

parengtas atskiras klausimynas (atsakymø analizë pateikiama 3.5 skyriuje). 

Apklausoje dalyvavo 22 treneriai, kuriø sportininkai buvo átraukti á olimpinæ 

rinktinæ. Analizuojant atsakymai á anketos klausimus buvo iðreikðti 

procentais. 

Á klausimà, arar buvo buvo ádiegtos ádiegtos naujos naujos pedagoginës, pedagoginës, metodinës metodinës bei bei biologibiologinësnës 

priemonës priemonës ir ir metodai metodai (konkreèiai), (konkreèiai), uþtikrinantys uþtikrinantys sportininko sportininko organizorganiz- 

mo funkciniø rezervø rezervø iðplëtimà iðplëtimà, iðplëtimà teigiamai atsakë tik 55 proc. treneriø. Tai 

rodo, kad dalis treneriø neatsiþvelgë á sporto treniruotës raidos tendencijas, 

neádiegë naujø pedagoginiø, metodiniø bei biologiniø veiksniø, garantuojanèiø 

sportininkø organizmo funkciniø rezervø iðplëtimà. Anketoje praðëme iðvardyti, 

, , kokiais kokiais testais testais buvo buvo vertinamos vertinamos fizinës fizinës ypatybës, ypatybës, bendrasis bendrasis ir ir spe- 

spe- spe- 

cialusis cialusis bei bei techninis techninis parengtumas 

parengtumas. parengtumas Pateikti duomenys rodo, kad dalis treneriø 

(36 proc.) netaiko pedagoginiø vertinimo testø, nenumato veiksmingesniø 

krûviø (32 proc.), kurie duotø reikðmingus fiziniø ypatybiø pokyèius. 

Anketoje praðëme pateikti bendrojo bendrojo ir ir specialiojo specialiojo pareng parengtumo pareng tumomodelimodeli- nes nes charakteristikas charakteristikas ir ir nurodyti, nurodyti, kokie kokie maksimalûs dydþiai buvo pasiekti, 

kokiaskokias modelines modelines charakteristikas, charakteristikas, remdamiesi remdamiesi savo savo darbo darbo patirtimi patirtimi ir ir sporspor- 

tininko tininko pasiektais pasiektais rezultatais, rezultatais, treneriai treneriai rekomen rekomenduotø rekomen rekomenduotø 

duotø Atënø Atënø olimpiniø olimpiniø þaiþaidyniødyniø 

kandidatams kandidatams (bendrojo, (bendrojo, specialiojo, specialiojo, funkcinio funkcinio parengtumo, parengtumo, varþybivarþybi- 

nës nës veiklos veiklos ir ir t.t.) t.t.). t.t.) Rezultatai tokie: bendrojo fizinio parengtumo modelines 

charakteristikas pateikë 68 proc. treneriø, specialiojo fizinio parengtumo – 73 

proc. treneriø, modelines charakteristikas, kurias rekomenduotø Atënø olimpinëms 

þaidynëms besirengiantiems sportininkams, pateikë tik 18 proc. treneriø, 

nepateikë – 82 proc. (3.4.1 pav.). 

21

22 

Pateikė mod. charakteristikas, kurias 

rekomeduotų Atėnų OŽ besirengiantiems 

sportininkams 

Pateikė SFP mod. charakteristikas 

Pateikė BFP mod. charakteristikas 

0% 20% 40% 60% 80% 100% 

3.4.1 Treneriø atsakymai á klausimus apie modelines charakteristikas 

Taip 

Ne 

Manytume, kad Lietuvos olimpinës rinktinës treneriams bûtina atkreipti 

dëmesá á parengtumo modelines charakteristikas. Ypaè svarbus kriterinis vertinimas, 

kuriuo nustatomas tikrasis parengtumo lygis ir ágûdþiai, lyginant su 

ankstesniais. 

Viena ið svarbiausiø rengimo krypèiø – techninis sportininko rengimas. 

Anketoje buvo klausiama, arar buvo buvo analizuojamas analizuojamas techninis techninis sportininko sportininko renren- 

gimas, gimas, biomechaniniai biomechaniniai technikos technikos rodikliai 

rodikliai. rodikliai 

Rezultatai tokie: techninio sportininko 

rengimo analizæ atliko 86 proc. treneriø, biomechaninius technikos 

rodiklius analizavo 68 proc. treneriø. 

Varþybø rezultatø prognozë yra svarbus veiksnys trenerio darbe. Anketoje 

klausëme, ar ar sportininkø sportininkø varþybø varþybø rezultatø rezultatø prognozë prognozë pasitvirtino pasitvirtino. pasitvirtino Atsakymø 

analizë parodë, kad tik 29 proc. olimpinës rinktinës treneriø prognozë 

pasitvirtino. Galime tik spëlioti, kokios galëtø bûti tokios netikslios prognozës 

prieþastys. Ateityje ádomu bûtø iðtirti paèiø treneriø nuomonæ ðiuo klausimu. 

Manytume, kad Lietuvos treneriams bûtina atkreipti dëmesá á testus, ypaè 

svarbius varþybinei veiklai nustatyti ir ávertinti, kuriø jie dar kaip reikiant 

neperpratæ. Ðios veiklos rodikliai ir vertinimas turëtø uþtikrinti objektyvesnæ 

ir reikðmingesnæ prognozæ. 

Anketoje papraðëme trenerius iðvardyti, kokiø kokiø þiniø þiniø jiems jiems trûksta. trûksta. Treneriai 

daþniausiai minëjo tokias sritis: planavimà, treniruotës vyksmo modelia-

vimà, fiziologijà. Jie teigë, kad trûksta medicinos þiniø sportininko organizmo 

funkciniø sistemø pokyèiams, kurie atsiranda sportuojant, nustatyti. Trûksta 

þiniø apie sportininko atsigavimo priemoniø individualizavimà, traumø profilaktikà, 

maþa sporto psichologijos þiniø, reikalingø tiriant psichologinius sportinës 

veiklos ypatumus ir poveiká sportininkø asmenybei ir t.t. 

Anketoje praðëme pateikti pateikti siûlymø siûlymø ir ir rekomendacijø rekomendacijø (organizavimo, metodikos, 

atrankos, varþybø sistemos, treniruotës planavimo, kvalifikacijos tobulinimo) 

kitam olimpiniam ciklui. 70 proc. treneriø siûlë ávairiø sporto treniruotës 

vyksmo, varþybø, sportininkø atsigavimo, trenerio veiklos planavimo 

ir tvarkymo organizaciniø priemoniø ir kt. 

Taigi anketinë analizë parodë, kad tik 45 proc. treneriø teigiamai atsakë á 

klausimà, ar buvo ádiegtos naujos pedagoginës, metodinës bei biologinës priemonës, 

uþtikrinanèios organizmo funkciniø rezervø iðplëtimà; 36 proc. treneriø 

netaiko pedagoginiø vertinimo testø – tai rodo, kad treneriai nepakankamai 

taiko naujoves, galinèias padëti siekti aukðtesniø rezultatø. Tik 29 proc. 

olimpinës rinktinës treneriø prognozë pasitvirtino per olimpines þaidynes, o 

71 proc. – nepasitvirtino. Netikslià prognozæ gali lemti ir atsitiktinumai, ir 

trenerio nesugebëjimas pagrástai prognozuoti sportininko rezultatø svarbiausiose 

varþybose, ir vertinimas, nenaudojant objektyviø testø. 

3.5. 3.5. Individualiøjø Individualiøjø sporto sporto ðakø ðakø ðakø Sidnëjaus Sidnëjaus Sidnëjaus olimpiniø olimpiniø olimpiniø þaidyniø þaidyniø þaidyniø dalyviø 

dalyviø 

dalyviø 

beibei jø jø treneriø treneriø motyvacija motyvacija gauti gauti psichologinæ psichologinæ paramà paramà bei didinti savo psi- 

chologinæ chologinæ chologinæ kompetencijà 

kompetencijà 

Anketinës apklausos tikslas buvo surinkti ið didelio meistriðkumo sportininkø 

– olimpiniø þaidyniø dalyviø – bei jø treneriø informacijà apie poreiká 

gauti sporto psichologo pagalbà, paramà, ágyti psichologijos þiniø, didinti 

savo psichologinæ kompetencijà. Prieð Sidnëjaus olimpines þaidynes mûsø 

parengtos anketos buvo iðdalytos visiems Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkams 

ir jø treneriams. Po þaidyniø anketas su atsakymais gràþino 22 treneriai 

ir 30 sportininkø. Atlikta gautø atsakymø analizë. 

Analizuodami treneriø treneriø pateiktus atsakymus á anketos klausimus, nustatëme, 

kad rengdamiesi Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms tik 2 treneriai (9 proc.) 

kartu su sportininkais naudojosi sporto psichologø pagalba. Vis dëlto pasirengimo 

metu atvejø, kada tikrai pasigedo sporto psichologø pagalbos, pasitaikë 

daugeliui (15, arba 68 proc.) treneriø (3.5.1 pav.). Á klausimà, ar komanndoje 

turëtø nuolat dirbti sporto psichologas konsultantas, teigiamai atsakë 19 (86 

proc.) treneriø (3.5.2 pav.). Absoliuèiai visi treneriai teigiamai atsakë á klausimà, 

ar sportininkams reikalingas teorinis ir praktinis psichologinis rengimas. 

23

Tik vienas treneris teigë, kad treneriams toks rengimas nereikalingas. Organizuojamose 

paskaitose bei seminaruose sporto psichologijos klausimais dalyvautø 

taip pat dauguma treneriø (88 proc.). Treneriai Treneriai bûtø bûtø pageidavæ pageidavæ tokios 

tokios 

pagalbos pagalbos (cituojami treneriø pageidavimai): pagalbos sprendþiant bendravimo 

problemas, skatinant sportininkø pasitikëjimà savimi, ávairaus pobûdþio 

teorinës ir praktinës pagalbos, konkreèiø patarimø sprendþiant konkreèias psi- 

24 

32% 27% 

TrT 

p 

73% 68% 

3.5.1 pav. Treneriø ir sportininkø atsakymai á klausimà, ar rengiantis OÞ 

pasitaikë atvejø, kada tikrai pasigedo sporto psichologo pagalbos ir jos 

nepavyko gauti 

14% 

26% 

T 

p 

74% 

86% 

3.5.2 pav. Treneriø ir sportininkø atsakymai á klausimà, ar komandoje nuolat 

turëtø dirbti sporto psichologas konsultantas 

S 

p 

S 

p 

taip 

ne 

Taip 

Ne

chologines problemas, sporto psichologo individualaus darbo su sportininku 

per visà rengimosi þaidynëms laikà, ypaè varþybø laikotarpiu, pagalbos sportininkams, 

atsigaunantiems po nesëkmingo starto ir besirengiantiems kitiems, 

pagalbos reguliuojant sportininkø psichologinæ bûsenà, tiesiog ramaus pasikalbëjimo. 

Vienas treneris teigë, kad jam ir jo sportininkui psichologinio pobûdþio 

pagalbos nereikëjo. 

Panaðûs klausimai buvo pateikti ir sportininkams 

sportininkams. sportininkams Rengdamiesi Sidnëjaus 

olimpinëms þaidynëms 3 sportininkai (10 proc. respondentø) naudojosi sporto 

psichologø pagalba, kiti nesinaudojo. Rengimosi þaidynëms laikotarpiu tikrai 

pasigedo sporto psichologø pagalbos daugelis sportininkø – 22 (73 proc.) 

(3.5.1 pav.). Tiek pat sportininkø mano, kad su jais turëtø nuolat dirbti sporto 

psichologas konsultantas (3.5.2 pav.). Vienas sportininkas teigë, kad psichologo 

pagalba nebuvo reikalinga. 

Sportininkai Sportininkai bûtø bûtø pageidavæ pageidavæ tok tokios tok tokios 

ios pagalbos 

pagalbos (cituojami sportininkø pageidavimai): 

padëti normalizuoti prieðstartinæ bûsenà, ramaus pokalbio, konkretaus 

patarimo; mentalinës treniruotës ágûdþiø suteikimo; psichologinio nuteikimo 

varþyboms, pralaimëjimo baimës áveikimo. Jie teigë, kad bûtinai reikalinga 

pagalba tokio treniruotës ciklo metu, kai dideli treniruotës krûviai ir 

norisi mesti sportà; reikalingos konsultacijos, kaip efektyviau kovoti su jauduliu. 

Analizuodami atsakymus á klausimus apie psichologinës psichologinës kompetencijos 

kompetencijos 

didinimo didinimo poreiká poreiká pastebëjome, kad absoliuti dauguma olimpiniø þaidyniø 

dalyviø (iðskyrus vienà) teigiamai atsakë á klausimà, ar sportininkams reikalingas 

teorinis ir praktinis psichologinis rengimas. Á klausimà, ar jø treneriai 

turi pakankamai sporto psichologijos þiniø, teigiamai atsakë tik treèdalis sportininkø 

(9 sportininkai, arba 30 proc.), neigiamai – 70 proc. Tai aiðkiai rodo, 

kad, sportininkø nuomone, treneriams tikrai reikëtø didinti savo psichologinæ 

kompetencijà. Didelio meistriðkumo sportininkai ir patys labai pageidautø 

ágyti daugiau sporto psichologijos þiniø. Organizuojamose paskaitose bei seminaruose 

sporto psichologijos klausimais dalyvautø nemaþa dalis sportininkø 

– 23 (77 proc.), vienas sportininkas teigë, kad tokiose paskaitose ir seminaruose 

turëtø dalyvauti tik treneris. 

Trenerius Trenerius bei bei bei sportininkus sportininkus sportininkus dominanèios dominanèios dominanèios sporto sporto sporto psichologijos psichologijos psichologijos temos 

temos temos pateiktos 

3.5.1 lentelëje: matome, kad daugiausiai treneriø domina bendravimo 

problemø sprendimas bei mentalinës treniruotës metodai (relaksacija, autogeninë 

treniruotë, vaizduotës naudojimas) ir jø pritaikymas (86 proc., p< 0,001), 

ðiek tiek maþiau treneriø domina psichologinis atsigavimas po traumø ir bendroji 

sporto psichologija (64 proc.). 

25

3.5.1 lentelë 

Sportininkus Sportininkus ir ir trenerius trenerius dominanèios dominanèios sporto sporto psichologijos psichologijos temos 

temos 

Labiausiai 

dominančios temos 

Bendros sporto 

psichologijos žinios 

Mentalinės treniruotės 

metodai ir jų 

panaudojimas 

Psichologinis 

atsigavimas po traumų 

Bendravimo problemų 

sprendimas 

26 

Sportininkai (n=30) Treneriai (n=22) 

Taip Ne Skirtumų 

reikšmingu 

Taip Ne 

n % n % mo rodikliai n % n % 

17 43 13 57 χ 2 = 0,533 

df 1 

p > 0,465 

21 70 9 30 χ 2 = 4,800 

df 1 

p < 0,05* 

17 57 13 43 χ 2 = 0,533 

df 1 

p > 0,465 

18 60 12 40 χ 2 = 1,200 

df 1 

p > 0,273 

Skirtumų 

reikšmingumo 

rodikliai 

14 64 8 36 χ 2 = 1,636 

df 1 

p > 0,201 

19 86 3 14 χ 2 11,636 

df 1 

p 0,088 

19 86 3 14 χ 2 = 11,636 

df 1 

p 0,626 

χ 2 = 1,785 

df 1 

p > 0,190 

χ 2 = 3,114 

df 1 

p > 0,617 

χ 2 = 3,991 

df 1 

p < 0,05* 

Daugelá sportininkø (21, arba 70 proc., p

se bei seminaruose sporto psichologijos klausimais dalyvautø taip pat dauguma 

treneriø (88 proc.) bei nemaþa dalis sportininkø (77 proc.). Taigi ir sportininkai, 

ir treneriai yra motyvuoti didinti savo psichologinæ kompetencijà, tad, 

mûsø nuomone, bûtina sudaryti jiems sàlygas gilinti teorines ir praktines sporto 

psichologijos þinias. 

Konkreèios sportininkø psichologinio ðvietimo formos galëtø bûti tokios: 

seminarai (treneriams ir sportininkams, gali bûti bendri ir atskiri), psichologo 

vedamos trumpos paskaitos-pokalbiai, sportininko ir trenerio pokalbiai 

(nebûtinai specialiai organizuoti), psichologinës literatûros skaitymas ir jos 

aptarimas, mokomøjø filmø perþiûra, psichologinio ðvietimo programø garso 

ir vaizdo áraðø perþiûra. 

Ðio tyrimo rezultatai leidþia daryti prielaidà, kad treneriai ir sportininkai tikrai 

domisi sporto psichologijos klausimais, pastebimas rimtas specialistø pagalbos – 

tiek informacinës, tiek ir praktinës – poreikis; daugelis treneriø ir sportininkø gana 

gerai suvokia sporto psichologijos reikðmæ, galimybes ir bûtinumà sportinio rengimosi 

metu. Mûsø nuomone, bûtina gerai apgalvoti, kaip átraukti á rengimosi 

Atënø olimpinëms þaidynëms vyksmà reikiamus specialistus. 

3.6. 3.6. Individualiøjø Individualiøjø sporto sporto ðakø ðakø Sidnëjaus Sidnëjaus olimpiniø olimpiniø þaidyniø þaidyniø dalyviø 

dalyviø 

motyvacijos motyvacijos kaitos kaitos kokybinë kokybinë analizë 

analizë 

Kokybiniai duomenys buvo apdoroti taikant fenomenologinës analizës metodà. 

Analizuoti aðtuoniø didelio meistriðkumo sportininkø, Sidnëjaus olimpiniø 

þaidyniø dalyviø, sutikusiø dalyvauti fenomenologiniame tyrime, duomenys. 

Dauguma tiriamøjø ðio darbo autorei buvo paþástami (kartu dalyvavæ sporto 

rinktiniø stovyklose ir pan.), ir tai palengvino kontaktà su tiriamaisiais interviu 

metu, leido gauti iðsamesnius pasakojimus. Ið aðtuoniø tiriamøjø buvo penkios 

merginos ir trys vaikinai, amþius – nuo 23 iki 35 metø. Tyrimø organizavimo ir 

metodikos skyriuje apraðëme kokybiniø duomenø apdorojimo eigà, pateikëme 

vieno dalyvio (A) duomenø analizæ kaip pavyzdá. Vietoj dalyviø, kuriø interviu 

èia analizuojame, vardø èia vartojami kodai: dalyvis A, dalyvis B, dalyvis C. 

Pradþioje pateikëme kiekvieno dalyvio duomenis atskirai. 

Pateikiant visø kokybiniame tyrime dalyvavusiøjø duomenis bendrai, imamos 

visos kiekvieno dalyvio tekstuose esanèios motyvacijos raidos stadijos ir 

visi visø tyrime dalyvavusiø sportininkø motyvai/patyrimo elementai priskiriami 

atitinkamai fazei. Elementai, kurie pasikartoja keliø dalyviø tekstuose, 

èia priskiriami tik vienà kartà. Toliau pateikëme anksèiau iðskirtas motyvacijos 

iðsivystymo fazes, jas iliustruojanèius fenomenologinius duomenis (tekste 

jie buvo iðskirti kursyvu) ir duomenø aptarimà. 

27

I. . Pradinë Pradinë stadija stadija – – vartotojo vartotojo interesas 

interesas 

Mûsø tyrimo duomenys patvirtino teiginá, kad ðià pradinæ stadijà neiðvengiamai 

iðgyvena kiekvienas sportininkas, ir ji atsiranda tiek stichiðkai, atsitiktinai, 

tiek ir sporto darbuotojams (mokytojams, treneriams) darant emociná 

poveiká, padedantá suþadinti susidomëjimà. Kaip matome ið duomenø, pradinëje 

stadijoje sportu sudomino ir susidomëjimà juo stiprino artimieji. Buvo 

noras sustiprëti fiziðkai ir ágyti autoritetà tarp bendraamþiø, sportuoti kartu su 

draugais. Akivaizdþiai reikðmingas trenerio trenerio vaidmuo: vaidmuo: kadangi turinèiø gerus 

fizinius bei psichofiziologinius duomenis vaikø, paaugliø ir jaunuoliø visada 

bûna gerokai daugiau negu ateinanèiø treniruotis savo iniciatyva, dël to ir 

reikalingas iðorinis stimulas, sukeliantis susidomëjimà atitinkama sporto ðaka. 

Tas motyvas (ir motyvuotojas) labai daþnai bûna treneris, tad labai svarbu, kad 

su vaikais dirbantys treneriai sugebëtø atpaþinti jaunus talentus, sudomintø 

juos ir palaikytø jø natûralø domëjimàsi sportu ir pasirinkta ðaka. 

II. . Antroji Antroji stadija stadija – – veikëjo veikëjo sportinis sportinis interesas 

interesas 

Tyrimas parodë, kad antrajame sportinës motyvacijos iðsivystymo etape 

jau iðryðkëja sportininko vidinis aktyvumas, sportininkai turi ryðkø vidiná 

poreiká nugalëti sunkumus, kliûtis. Iðorinius motyvus vis labiau pakeièia ir 

papildo vidiniai – noras siekti uþsibrëþto tikslo, savarankiðkai áveikti problemas, 

trukdanèias siekti uþsibrëþtø rezultatø. Sportas pradeda teikti teigiamas 

emocijas, stiprina pasitikëjimà savimi, sportinë veikla ágauna prasmæ. Átampa, 

dideli krûviai priimami pozityviai, nes uþ juos gaunamas atlygis – sportinës 

pergalës. Ádomu tai, kad, kaip paminëjo vienas sportininkas, net ir neigiamas 

gráþtamasis ryðys gali sukelti produktyvø pyktá, skatinantá tobulëti. 

Kaip matyti ið sportininkø teiginiø, trenerio trenerio vaidmuo 

vaidmuo ðioje fazëje labai 

reikðmingas, juo pasitikima, pripaþástama, kad kartais reikalingas trenerio spaudimas, 

jo autoriteto poveikis, o trenerio nebuvimas gali stipriai neigiamai paveikti 

sportininko veiklà. Sportininkai aiðkiai suvokia, kokio trenerio norëtø, 

kokios trenerio savybës skatina produktyvø darbà ir kokios trukdo. 

III. Treèioji Treèioji stadija stadija – – brandus brandus sportinis sportinis interesas 

interesas 

Kaip matyti, aukðèiausioje sportinës motyvacijos fazëje, kuomet sportininkams 

bûdingas brandaus sportinio intereso lygis, sportavimas yra tapæs 

pagrindine vertybe, teikianèia dþiaugsmà, suteikianèia prasmës, leidþianèia 

realizuoti save, taip pat sukurianèia finansiná pagrindà, galimybæ iðlaikyti save 

ir ðeimà. Sustiprëjusi sportininkø motyvacija siekti þiniø (keletas sportininkø 

pasirinko sporto srities magistrantûros studijas), o taip pat ieðkoti psichologo, 

psichoterapeuto pagalbos atsirandanèioms problemoms spræsti. Kai kurie 

sportininkai ketina ir baigæ aktyvià sportinæ karjerà savo gyvenimà susieti su 

sportu. 

28

Gavome svarbius duomenis apie tai, kaip sportininkai, bûdami brandaus 

profesinio intereso fazëje, vertina trenerio trenerio vaidmená vaidmená. vaidmená Teigiamas trenerio vaidmuo 

labai reikðmingas, palankiai, formuojanèiai veikiantis netgi ir subrendusá 

sportininkà. Taèiau, kaip matome, ðioje fazëje sportininkø ir treneriø keliai 

neretai iðsiskiria, nes, sportininkø nuomone, treneriai nebesugeba duoti sportininkams 

nieko naujo, nebetobulëja profesine prasme ir nebepajëgia iðspræsti 

tarp jo ir sportininko atsirandanèiø konfliktiniø situacijø. Mûsø gauti duomenys 

leidþia daryti prielaidà, kad reikëtø ypatingà dëmesá skirti didelio meistriðkumo 

sportininkø treneriø profesiniam tobulinimui(-si), taip pat ieðkoti 

bûdø, kaip bûtø galima padëti “susikalbëti” treneriui ir sportininkui, kai subræsta 

konfliktas. Tai reikalinga tam, kad didelio meistriðkumo Lietuvos sportininkams 

reèiau tektø treniruotis savarankiðkai ar ieðkotis treneriø uþsienyje. 

Kokybiniu tyrimu patikrinome sportinës motyvacijos faziø teoriná modelá 

(Kregþdë, 1994), ir mûsø gauti duomenys bei jø analizë ðá modelá patvirtino. 

Kol kas ðis teorinis modelis tyrimais tikrintas nebuvo, ir mûsø kokybinis 

tyrimas gali bûti akstinas daryti platesná, kiekybiná tyrimà. 

Papildomai rinkti duomenys apie trenerio vaidmená atskirais sporto karjeros 

etapais suteikë reikðmingos informacijos apie trenerio átakà atskirais etapais. 

Galime daryti prielaidà, kad mûsø tyrimu patikrintas teorinis modelis, taip 

pat ir mûsø gauti duomenys gali bûti naudingi treneriams ir padëti jiems paþinti, 

formuoti ir valdyti sportininko motyvacijà, geriau suprasti savo auklëtinius. 

3.7. 3.7. Lietuvos Lietuvos olimpinës olimpinës rinktinës rinktinës treneriø treneriø profesinës profesinës 2001 2001 m. m. veiklos 

veiklos 

metinës metinës treniruotës treniruotës cikle cikle tyrimo tyrimo rezultatø rezultatø rezultatø analizë 

analizë 

analizë 

Ðio tyrimo tikslas buvo iðanalizuoti Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø 

naujo olimpinio keturmeèio ciklo pirmøjø metø (2001 m.) veiklà. Gautø tyrimo 

duomenø analizë parodë, kad ið 26 tyrime dalyvavusiø ir atsakymus á 

anketos klausimus 81 proc. treneriø sudarë sudarë tikslinæ tikslinæ keturmetæ keturmetæ sportininko 

sportininko 

rengimo rengimo Atënø Atënø olimpinëms olimpinëms þaidynëms þaidynëms programà 

programà, programà 

remdamiesi sportininkø 

rezultatø prognoze, testavimo rezultatais, socialine padëtimi. 19 proc. nesudarë, 

nes treneriai neþinojo treniruoèiø darbo sàlygø, dalis abejojo, ar bus per 

keturmetá sudarytos sàlygos rengti sportininkà olimpinëms þaidynëms. Á klausimà, 

, ar ar ar buvo buvo buvo sudarytas sudarytas sudarytas keturmeèio keturmeèio keturmeèio olimpinio olimpinio olimpinio ciklo ciklo ciklo metodinis metodinis metodinis planas-mo- 

planas-moplanas-modelis delis Atënø Atënø olimpinëms olimpinëms olimpinëms þaidynëms þaidynëms, þaidynëms atsakymai tokie: sudarë 73 proc., nesudarë 

– 27 proc. Á klausimà, , ar ar buvo buvo ðis ðis planas planas aptartas aptartas treneriø treneriø taryboje, 

taryboje, 

federacijoje, federacijoje, dalyvaujant dalyvaujant mokslininkams, mokslininkams, medikams, medikams, organizatoriams, 

organizatoriams, 

organizatoriams, 

LTOK LTOK atstovams atstovams, atstovams tik 42 proc. atsakë teigiamai. Tai rodo, kad nemaþa dalis 

29

treneriø nesudarë keturmeèio ciklo rengimo programø, metodiniø planø-modeliø, 

o be to, didelë dalis planø nebuvo aptarti ir patvirtinti. 

Treneriø apklausos anketoje praðëme atsakyti, ar ar tikslingai tikslingai ir ir gerai gerai buvo 

buvo 

sudarytas sudarytas varþybø varþybø kalendorius kalendorius. kalendorius 81 proc. treneriø nuomone, varþybø kalendorius 

buvo sudarytas teisingai ir gerai, 19 proc. treneriø varþybø kalendorius 

netenkino. Á klausimà, arar esamas esamas varþybø varþybø skaièius skaièius uþtikrino gerà pasirengi- 

mà mà pagrindinëms pagrindinëms sezono sezono varþyboms 

varþyboms, varþyboms 

teigiamai atsakë 38 proc. treneriø. 

Treneriai nurodo tokias pagrindines prieþastis, kurios netenkino esminio 

pasirengimo pagrindinëms varþyboms: sportininkai turëjo maþai tarptautiniø 

varþybø, stokojo kai kurioms varþyboms finansavimo, daþnai Lietuvos varþybø 

kalendorius sutampa su tarptautiniu, dalis varþybø buvo nereikalingos, o 

sportininkai buvo verèiami dalyvauti, prieð varþybas trûko specializuotø stovyklø, 

kai kuriose sporto ðakose pagrindinis atrankos akcentas teikiamas Lietuvos 

èempionams ir t.t. Ðios ir kitos prieþastys sukelia visos pasirengimo 

sistemos pokyèius ir turi didelæ reikðmæ siekiant sportiniø rezultatø. Anketoje 

praðëme pateikti 2002 2002 m. m. prognozuojamas prognozuojamas treniruojamø treniruojamø sportininkø sportininkø mode- modemode- lines lines charakteristikas 

charakteristikas. charakteristikas Rezultatai tokie: modelines charakteristikas pateikë 

66 proc. treneriø; BFP modelines charakteristikas – 62 proc..; SFP modelines 

charakteristikas – 38 proc.; techninio parengtumo modelines charakteristikas 

pateikë 58 proc.; funkcinio parengtumo modelines charakteristikas nustatë 38 

proc.; varþybinës veiklos modelines charakteristikas nustatë 58 proc. treneriø. 

Anketinio tyrimo rezultatai parodë, kad didelë dalis treneriø nemoka nustatyti 

orientyrø, neávaldæ treniruotës krûvio efektyvumo ir kokybës vertinimo sistemø. 

88 proc. treneriø iðpildë praðymà pateiktipateikti 2001 2001 m. m. pagrindinius pagrindinius treniruotreniruo- 

tës tës krûvius krûvius (planuota (planuota – – ávyk 

ávykdyta) ávyk 

dyta) dyta), dyta) ið jø 85 proc. pateikë bendrà treniruotës 

krûvio apimtá, 73 proc. treneriø – treniruoèiø krûvá pagal intensyvumo zonas. 

76 proc. treneriø pateikë biomechaninës kontrolës apskaità, o 14 proc. nepateikë. 

Anketoje praðëme atsakyti, ar treneriai nustatë dominuojanèias dominuojanèias (ágimtas) 

(ágimtas) 

sportininko sportininko savybes, 

savybes, kurios buvo svarbiausios ásisavinant treniruotës krûvá ir 

dalyvaujant atsakingiausiose varþybose. 65 proc. treneriø atsakë nustatæ ðias 

savybes. Á klausimà, ar ar sportininkui sportininkui reikalingas reikalingas psichologas psichologas, psichologas teigiamai atsakë 

69 proc. treneriø. 

Biomechaniniø Biomechaniniø tyrimø duomenis analizavo 42 proc. treneriø. Tai labai 

prastas rodiklis. Biocheminæ Biocheminæ kontrolæ vykdë tik 19 proc. treneriø. Tai vienas 

ið prasèiausiø pratybø ir varþybø proceso valdymo rodikliø, be to, daugeliu 

atvejø buvo tik nustatoma laktato koncentracija kraujyje. 

Á anketos klausimà, arar dalyvavote dalyvavote mokslinëse-metodinëse mokslinëse-metodinëse konferencijokonferencijo-konferencijo- 

30

se, se, seminaruose, seminaruose, ar ar darëte darëte praneðimus, praneðimus, ar ar iðdëstëte iðdëstëte savo savo poþiûrá, 

poþiûrá, ávertinant 

sportininko atliktà treniruotës krûvá, testavimà, planavimà, treniruotumo gerëjimà, 

teigiamai atsakë 54 proc. treneriø. Papraðyti iðvardyti, kokio pobûdþio 

þiniø jiems trûksta labiausiai, treneriai teigë, kad trûksta informacijos apie 

ðiuolaikinio didelio meistriðkumo sportininkø rengimo kryptis ir technologijas, 

treniruotës planavimà ir modeliavimà, treniruotës krûviø kontrolës schemø 

sudarymà ir analizæ, trûksta seminarø, simpoziumø su Lietuvos geriausiais 

treneriais, taip pat informacijos sporto teorijos, reabilitacijos, psichologijos 

klausimais, o kai kurie treneriai net neþino, ko jiems trûksta. 

Treneriø anketø tyrimai patvirtino, kad Lietuvos treneriai, rengiantys sportininkus 

Atënø olimpinëms þaidynëms ateinanèiuose metø cikluose turi perþiûrëti 

ir atnaujinti savo metodinæ sportininko rengimo technologijà, remdamiesi 

mokslininkø pateiktais tyrimø duomenimis, nuolat koreguoti treniruotës 

vyksmà, papildyti turimà patirtá naujoms mokslo þiniomis. Pagrindiniu 

prioritetu tampa kokybinë treniruotës technologija, pasitelkiant paþangius treniruotës 

metodus ir priemones, atsiþvelgiant á sporto treniruotës metodikos 

raidos tendencijas, ádiegimà naujø pedagoginiø, metodiniø bei biologiniø priemoniø 

ir metodø, uþtikrinanèiø sportininko organizmo rezervø iðplëtimà, siekiant 

geriausios, stabilios sportinës formos olimpinëse þaidynëse, pasaulio, 

Europos èempionatuose. 

3.8. 3.8. Lietuvos Lietuvos olimpinës olimpinës rinktinës rinktinës sportininkø sportininkø poþiûrio poþiûrio á á atskirus atskirus rengi- 

rengi- rengi- 

momo veiksnius veiksnius ir ir jø jø taikymo taikymo tyrimo tyrimo duomenø duomenø analizë analizë (2001 (2001 m., m., pirmieji pirmieji naunau- 

jo olimpinio ciklo ciklo metai) 

metai) 

Ðiuo tyrimu siekëme iðanalizuoti Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø 

pirmøjø naujo olimpinio ciklo metø (2001 m.) sporto treniruotës vyksmà ir 

gauti informacijà apie veiklos sistemà, turiná, priemones, sporto treniruotës 

komponentø sàveikà, trûkumus, sporto treniruotës ir sporto varþybø kalendoriaus 

komponentø sàveikà, sportiniø rezultatø prognozæ ir jos iðsipildymà, 

dalyvavimà moksliniuose tyrimuose, atsigavimo priemoniø panaudojimà, rengimo 

metodikà, kuria buvo siekiama geriausio sportinio rezultato. Iðanalizavus 

anketas paaiðkëjo, kad ið 36 olimpinës rinktinës kandidatø, uþpildþiusiø 

anketas, pasirengimo pasirengimo pasirengimo Atënø Atënø olimpinëms olimpinëms olimpinëms þaidynëms þaidynëms programà su treneriu 

aptarë aptarë 92 proc., 94 proc. sportininkø pateikë olimpinëse þaidynëse prognozuojamà 

rezultatà.. Á klausimà, kokioskokios bus bus akcentuojamos akcentuojamos individualios individualios sporspor- 

tininkø tininkø rengimo rengimo kryptys 

kryptys, kryptys 

atsakë 78 proc. sportininkø. 

Taip pat nustatyta, kad 83 proc. sportininkø aptarë aptarë su su treneriu treneriu 2001 2001 m. 

m. 

pasirengimo pasirengimo planà-modelá 

planà-modelá. planà-modelá Be to, 72 proc. apklaustø sportininkø teigë, kad 

31

sudarant planà-modelá rekomendacijas teikë gydytojai, mokslininkai, organizatoriai.. 

Taèiau dalis sportininkø ir jø treneriø neatsiþvelgë á sporto treniruotës 

raidos tendencijas, neatkreipë dëmesio á individualias sportininko rengimosi 

ypatybes. 

Sportininko dienynas padeda patikslinti treniruotës plano ágyvendinimà 

ir, apdorojus surinktus duomenis bei atsiþvelgus á meistriðkumo kontrolës rezultatus, 

padaryti iðvadas apie treniruotës poveiká. Anketos tyrimai parodë, 

kad 92 proc. sportininkø raðo raðo tre treniruotës tre niruotës dienynus dienynus. dienynus Á klausimà, ar pateikiate pateikiate 

pateikiate 

ciklø, ciklø, ciklø, etapø etapø etapø ataskaitas, ataskaitas, ataskaitas, krûvio krûvio krûvio suvestines, suvestines, suvestines, ar ar ar lyginate lyginate su su praëjusiø praëjusiø metø 

metø 

krûviais krûviais, krûviais teigiamai atsakë 86 proc. sportininkø. Sportininko atlikto darbo 

analizë, vertinimas, iðvados – tai didaktinis metodas, kuriuo remiantis treniruotës 

medþiaga skaidoma á dalis, poþymius, elementus, turint tikslà juos nuodugniai 

iðtirti. 

Sportinio rengimo valdymui svarbiausia visapusë parengtumo kontrolë, 

sportinio rengimo koregavimas, sportininko bûsenos dinamika ávertinant funkciniø 

organizmo rodikliø kaità. Todël anketoje buvo klausimas, ar dalyvavote 

dalyvavote 

etapiniuose, etapiniuose, kompleksiniuose kompleksiniuose tyrimuose tyrimuose mokslinëje mokslinëje laboratorijojelaboratorijoje ir spor- 

to to medicinos medicinos medicinos centre centre. centre 89 proc. sportininkø atsakë dalyvavæ, gautus tyrimø rezultatus 

su treneriu aptarë 83 proc. sportininkø. Remiantis duomenimis, 56 

proc. sportininkø krûvis buvo pakoreguotas, o 44 proc. – ne. 

Vadinasi, nors ðios kontrolës metu gauti rodikliai ir jø vertinimas yra pagrindas 

valdyti ir koreguoti treniruotës vyksmà, atsiþvelgiant á sportininko 

organizmo adaptacijos eigà, taèiau dalis sportininkø ir jø treneriø neaptaria 

gautø duomenø, nedaro iðvadø arba atitinkamø korekcijø. 

Sportininkø apklausos anketoje praðëme atsakyti, , ar ar tikslingai tikslingai ir ir gerai 

gerai 

buvo buvo sudarytas sudarytas varþybø varþybø kalendorius 

kalendorius. kalendorius 

64 proc. sportininkø nuomone, varþybø 

kalendorius buvo sudarytas tikslingai ir gerai, 36 proc. sportininkø varþybø 

kalendorius netenkino. Á klausimà, ar ar esamas esamas varþybø varþybø skaièius skaièius uþtikrino 

uþtikrino 

gerà gerà pasiruoðimà pasiruoðimà pagrindinëms pagrindinëms sezono sezono varþyboms 

varþyboms, varþyboms 

teigiamai atsakë 56 proc. 

sportininkø. Á klausimà, ar ar remiantis remiantis kriterijais kriterijais (testø, (testø, kontroliniø kontroliniø pratimø, 

pratimø, 

laboratoriniø ir medicininiø tyrimø duomenimis ir ir t.t.) t.t.) buvo buvo prognozuojaprognozuoja- 

mi mi varþybø varþybø rezultat 

rezultatai rezultat 

ai ai ai, ai teigiamai atsakë 83 proc. sportininkø, 44 proc. sportininkø 

teigë, kad prognozë pasitvirtino. Dalis sportininkø prognozuotø rezultatø 

nepasiekë dël lëðø stokos rengiantis pagrindinëms varþyboms. 

Anketoje praðëme pateikti pateikti bendrojo bendrojo (BFP) (BFP) ir ir specialiojo specialiojo parengtumo 

parengtumo 

(SFP) (SFP) modelines modelines charakteristikas 

charakteristikas. charakteristikas 

Rezultatai tokie: BFP ir SFP modelines 

charakteristikas pateikë 61 proc. sportininkø. Tai rodo, kad dalis treneriø ir 

sportininkø neturi arba planuodami ir valdydami treniruotæ nemoka nustatyti 

orientyrø, neávaldæ treniruotës krûvio efektyvumo ir kokybës sistemø. 

32

Visapusë parengtumo kontrolë, modeliniø charakteristikø skaitmeninë iðraiðka, 

varþybinës veiklos modeliavimas, sportinio rengimo koregavimas – 

svarbûs sportinio rengimo valdymui. Anketoje buvo praðoma pateikti 2001 2001 m. m. 

m. 

pagrindinius pagrindinius krûvius krûvius (planuota (planuota – – ávykdyta). ávykdyta). 72 proc. sportininkø praðymà 

patenkino, o 28 proc. – ne. Vertinant pagrindines treniruotës krûvio apimtis, 

kurios buvo iðreikðtos kilometrais, valandomis, tonomis ir kitais dydþiais (startø 

skaièius – pagrindinëje rungtyje, papildomose rungtyse, ðuoliai, bëgimas zonose 

ir t.t.), puikiai treniruotës krûvio ataskaitas pateikë dviratininkës, lengvaatletës, 

irkluotojai. 

Viena ið svarbiø sportininko rengimo krypèiø – atsigavimo priemoniø taikymas 

metø cikle. Varþybø laikotarpiu atsigavimo priemonës turi didelæ reikðmæ 

sportinës formos tobulinimui, siekiant gerø rezultatø svarbiausiose varþybose. 

Á klausimà, ar ar taikëte taikëte pagrindines pagrindines atsigavimo atsigavimo priemones priemones (racionalià 

(racionalià 

mitybà, mitybà, masaþà, masaþà, medicinines medicinines medicinines priemones, priemones, priemones, biologiðkai biologiðkai aktyvias aktyvias medþiagas medþiagas medþiagas ir 


t.t.) t.t.) metiniame metiniame metiniame treniruotës treniruotës treniruotës cikle 

cikle, cikle teigiamai atsakë 82 proc. sportininkø. Sportininkai 

pateikë tokius pasiûlymus dël atsigavimo priemoniø (procentinës analizës 

neatlikome): medicinines priemones reguliariai skirstyti centralizuotai, 

vartoti biologiðkai aktyvias medþiagas, visuomet naudotis kvalifikuota masaþuotojø 

pagalba, sukurti nuoseklià reabilitacijos sistemà stovyklose, varþybose, 

po varþybø sezono organizuoti atsigavimo stovyklas. Sportininkø teigimu, 

jiems trûksta: baseino, saunos, pirties, maisto papildø, ypaè psichologo pagalbos, 

hidromasaþo, ekskursijø, filmø, bendravimo ir t.t. 

Atsakymø á klausimà, ar ar naudojate naudojate netradicines netradicines treniruotës treniruotës priemones priemones ir 


ar ar siûlote siûlote siûlote naudoti 

naudoti, naudoti rezultatai tokie: 42 proc. sportininkø naudojo netradicines 

priemones, 58 proc. nenaudojo, siûlo naudoti 72 proc. Sportininkai norëtø 

treniruotis ávairaus aukðèio aukðtikalnëse 3–4 kartus per metus, rengti centralizuotas 

stovyklas, naudoti jogos pratimus, siûloma ásigyti naujø treniruokliø, 

atlikti þiemà ðiltu oru irklavimo pratimus ant vandens, irkluotojams þiemà 

rengti slidinëjimo stovyklas kalnuose, organizuoti sporto stovyklas su kitø 

sporto ðakø sportininkais, taikyti meditacijà, plaukimà iðkvëpiant á vandená 

(kvëpavimo raumenims stiprinti), stimuliacijà elektra, rengti pokalbius su psichologu, 

susitikimus su kvalifikuotais treneriais. 

Á klausimà, ararar buvote buvote buvote pakankamai pakankamai pakankamai aprûpinti aprûpinti sporto sporto inventoriumi, inventoriumi, apap- 

ranga, ranga, ranga, ar ar buvote buvote aprûpinti aprûpinti aprûpinti medikamentais medikamentais ir ir ir atsigavimo atsigavimo priemonëmis, priemonëmis, ar 

ar 

buvo buvo pakankamai pakankamai stovyklø stovyklø ir ir ar ar uþteko uþteko maistpinigiø 

maistpinigiø, maistpinigiø 

tik trys sportininkai 

atsakë, kad buvo viskuo aprûpinti. 39 proc. sportininkø buvo aprûpinti sporto 

inventoriumi ir apranga, 61 proc. – medikamentais ir atsigavimo priemonëmis, 

36 proc. sportininkø turëjo pakankamai stovyklø ir jiems uþteko maistpinigiø. 

Visi sportininkai iðvardijo svarbiausius trukdanèius veiksnius: finansavimas 

33

(nëra lëðø, nëra planavimo), bloga sporto bazë, inventorius, nëra vaizdo áraðymo 

ir atkûrimo aparatûros, nëra sparingo lygiaverèiø varþovø, trûksta spec. 

aprangos, árangos, stovyklø uþsienyje, aukðtikalnëse, didþiulë stoka masaþuotojø, 

atsigavimo priemoniø (tik “saviveikla”), trûksta lëðø iðvykti á svarbias 

varþybas (pasaulio taurës ir kt.), trûksta maisto papildø, trûksta inventoriaus 

varþyboms (ypaè irklavime), neávyko daug planuotø stovyklø, trûksta aerodinaminës 

aprangos irklavimo varþybose, trûksta naujø dviraèiø (nes rezervai 

apskaièiuoti tik vieniems metams), trûksta specialiø fizinio rengimo saliø ir t.t. 

Tai rodo, kad didelio meistriðkumo sportininkai turi daug problemø ir jas bûtina 

spræsti. 

Anketoje praðëme pateikti 2002 m. svarbiausiose svarbiausiose varþybose varþybose prognozuo- prognozuoprognozuojamusjamus rezultatus rezultatus bei bei prognozuojamà prognozuojamà uþimti uþimti vietà vietà ir ir bendrojo bendrojo bei bei specialiospecialio- 

jo jo fizinio fizinio parengtumo parengtumo modeliniø modeliniø charakteristikø charakteristikø dydþius, dydþius, prognozuojamus 

prognozuojamus 

kitame kitame sezone sezone. sezone Rezultatai tokie: 83 proc. sportininkø pateikë 2002 m. svar- 

biausiose varþybose prognozuojamà rezultatà ir prognozuojamà uþimti vietà; 

tik 22 proc. sportininkø pateikë bendrojo ir specialiojo fizinio parengtumo 

modeliniø charakteristikø dydþius, prognozuojamus kitame varþybø sezone. 

Taigi kai kurie treneriai ir sportininkai neprognozuoja bendrojo ir specialiojo 

fizinio parengtumo modeliniø charakteristikø skaitmeniniø dydþiø, netikslina 

programø pagal sportininko parengtumo kitimà, pasiektus rezultatus. 

Atlikta sportininkø anketinës apklausos analizë parodë, kad sportininkai 

gana aktyviai ir sàmoningai dalyvauja treniruotës vyksme: dauguma jø pasirengimo 

Atënø olimpinëms þaidynëms programà (92 proc.) bei planà-modelá 

(83 proc.) aptarë su treneriu, raðo treniruoèiø dienynus (93 proc.); dalyvavo 

etapiniuose, kompleksiniuose tyrimuose (89 proc.) ir gautus duomenis aptarë 

su treneriu (83 proc.). Pagrindines atsigavimo priemones taikë 81 proc. sportininkø, 

tuo tarpu netradicines treniruotës priemones – tik 42 proc. sportininkø, 

nors jas naudoti siûlo net 72 proc. sportininkø. Tik 39 proc. Lietuvos olimpinës 

rinktinës kandidatø teigë, kad buvo pakankamai aprûpinti sporto inventoriumi 

ir apranga, 36 proc. – kad turëjo pakankamai stovyklø ir pakako maistpinigiø. 

Tai rodo, kad, kiek leidþia ekonominës sàlygos, reikëtø stengtis sudaryti 

sportininkams kuo palankesnes sàlygas treniruotëms. 

Vadinasi, treneris, sportininkas ir organizatorius rengiantis bûsimoms olimpinëms 

þaidynëms turëtø atnaujinti savo metodinæ patirtá, savo poþiûrá á treniruotës 

struktûrà, periodizacijà, specialiojo parengtumo prioritetà, pasinaudoti 

naujausiais mokslo laimëjimais, kartu mokydamiesi ið klaidø. 

2001 m. treneriø ir sportininkø apklausos anketø klausimai ðiek tiek skyrësi, 

tad palyginome palyginome tik treneriø ir sportininkø poþiûrá á varþybø kalendoriaus 

sudarymà ir varþybø skaièiø. Reikðmingø skirtumø negavome – tai rodo, kad 

34

treneriai ir sportininkai ir varþybø skaièiø, ir kalendoriø vertino panaðiai. 

Siekdami patikrinti, kaip kito Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø poþiûris 

á kai kuriuos sportinio rengimo veiksnius, kurie buvo analizuoti per visus ar 

keletà mûsø tyrimo etapø, pritaikëme χ 2 testà nepriklausomoms imtims lyginti 

ir paly palyginome paly palyginome 

ginome kai kai kuriø kuriø sportinio sportinio rengimo rengimo veiksniø veiksniø taikymo taikymo kitimà kitimà ávaiávai- 

riais riais mûsø mûsø tyrimo tyrimo metais metais. metais 

Reikðmingai patikimas skirtumas gautas, palyginus atsakymus á klausimus, 

ar buvo padarytos iðvados (iðanalizavus krûvius) (p

IÐVADOS 

IÐVADOS 

Lietuvos olimpinës rinktinës individualiøjø ðakø treneriø anketiniai 

tyrimai olimpinio metinio rengimo ciklo parengiamuoju laikotarpiu parodë, 

kad treneriø profesinis parengtumas ir jø gebëjimas taikyti sportininkø rengimo 

pagrindinius veiksnius yra labai skirtingi: 35 proc. treneriø nepateikë sportininkø 

parengtumo modeliniø charakteristikø, 23 proc. treneriø nepadarë 

iðvadø, lygindami krûviø analizæ su praëjusiais metais, 42 proc. neatliko biomechaniniø 

ir biocheminiø tyrimø, tik 54 proc. treneriø dalyvavo mokslinëse 

konferencijose ir seminaruose. 

Tyrimai parodë, kad varþybø laikotarpiu net 35 proc. (1999 m.) olimpinës 

rinktinës treneriø nebuvo nustatæ stipriøjø sportininko ypatybiø. 42 proc. 

(1999 m.) apklaustøjø neatliko biomechaniniø sporto technikos tyrimø. Nustatyta, 

kad tik 33 proc. (1998 m.) Lietuvos rinktinës treneriø taikë biocheminæ 

kontrolæ, nors þinios apie sportininkø organizme vykstanèiø biocheminiø 

procesø ávairovæ gali gerokai padëti tobulinti treniruoèiø valdymà. Sportininkø 

rengimo aukðtikalnëse modelá taikë tik 20 proc. (1998 m.) ir 27 proc. 

(1999 m.), kitø netradiciniø treniruotës priemoniø arsenalas buvo labai siauras. 

Treneriø kompetencijos stoka, neracionalus sportininkø rengimo veiksniø 

taikymas galëjo turëti átakos sportininkø pasiektø rezultatø lygiui: tik 44 proc. 

(1999 m.) jø ávykdë planuotus rezultatus. 

Treneriø tyrimø duomenys, gauti po Sidnëjaus olimpiniø þaidyniø, 

parodë, kad 45 proc. treneriø nepasinaudojo naujomis sportininkø rengimo 

technologijomis, pedagoginëmis, medicininëmis ir biologinëmis priemonëmis, 

nepakankamai atsiþvelgta á sporto mokslo raidà, jo laimëjimus. 36 proc. 

treneriø netaikë pedagoginiø vertinimo testø. Nustatyta, kad ne visuomet buvo 

tinkama sportininkø rengimo sistema, parengtos programos. Tai galëjo turëti 

átakos, kad pasitvirtino tik 29 proc. treneriø prognozës dël jø auklëtiniø 

startø Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse. 

Palyginus atskirø olimpinio ciklo laikotarpiø treneriø atsakymus, galima 

daryti prielaidà, kad 2001 m. patikimai maþiau treneriø darë iðvadas ið 

praeitø metø krûviø analizës bei maþiau konsultavosi su mokslininkais, lyginant 

su 1998, 1999 (varþybø ir parengiamuoju) ir 2000 m. laikotarpiais. Galima 

manyti, kad, prasidëjus naujam olimpiniam ciklui, treneriai maþiau dëmesio 

skyrë svarbiø rengimo veiksniø taikymui. Á tai derëtø atkreipti dëmesá 

kitais naujo olimpinio ciklo laikotarpiais. 

Kokybiniu tyrimu patikrinome sportinës motyvacijos faziø teoriná modelá, 

ir mûsø gauti duomenys bei jø analizë ðá modelá patvirtino. Kol kas ðis 

teorinis modelis tyrimais tikrintas nebuvo, ir mûsø kokybinis tyrimas gali bûti 

36

akstinas daryti platesná, kiekybiná tyrimà. Galime daryti prielaidà, kad ðis modelis, 

taip pat ir mûsø gauti duomenys gali bûti naudingi treneriams ir padëti 

jiems paþinti, formuoti ir valdyti sportininko motyvacijà, geriau suprasti savo 

auklëtinius. Sportininkø motyvacijos kaitos tyrimo duomenys leidþia kelti 

hipotezæ, kad fenomenologinë duomenø tyrimo metodika galëtø tapti viena ið 

sportininko, trenerio ir sporto psichologo konsultanto bendravimo priemoniø, 

leidþianti racionaliai atskleisti esminius sporto rengimo pedagoginius ir psichologinius 

komponentus, tuo pat metu padëdama gilinti sportininkø savianalizæ. 

Papildomai rinkti duomenys apie trenerio vaidmená atskirais sporto 

karjeros etapais suteikë reikðmingos informacijos apie trenerio átakà sportininkø 

motyvacijai. Tyrimas parodë, kad brandaus sportinio intereso fazëje neretai 

ávyksta sportininko ir trenerio santykiø ir bendro darbo kokybës pablogëjimas, 

o daþnai ir nutrûkimas. Kita vertus, daugumai (86 proc.) treneriø rûpi 

bendravimo ágûdþiø gerinimo ir psichologiniø problemø sprendimo klausimai, 

o tai leidþia teigti, kad bûtina ieðkoti konkreèiø bûdø ðiai problemai 

spræsti. 

Mûsø tyrimo duomenys parodë, kad rengdamiesi Sidnëjaus olimpinëms 

þaidynëms tik 10 proc. sportininkø ir 9 proc. apklaustø treneriø naudojosi 

sporto psichologo ar psichologo pagalba, bet tokios pagalbos poreiká pareiðkë 

73 proc. sportininkø ir 68 proc. treneriø. Dauguma sportininkø (73 proc.) ir 

treneriø (86 proc.) teigë, kad komandoje turëtø dirbti sporto psichologas. Tai 

akivaizdþiai rodo, kad Lietuvos didelio meistriðkumo sportininkai ir treneriai 

jauèia (sporto) psichologo dalyvavimo rengimosi vyksme poreiká, ir á tai reikëtø 

atsiþvelgti sudarant olimpieèiø rengimo programas. 

Kasmetinë Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø ir sportininkø veiklos 

bei motyvacijos tyrimo duomenø analizë sudaro prielaidas geriau valdyti sportininkø 

rengimà, tikslingiau organizuoti treneriø profesionalumo gerinimà, 

sudaryti þiniø plëtotës programas, efektyvinti treneriø teoriná ir metodiná darbà, 

didinti bendrà treneriø metodologinæ kompetencijà. 

37

38 

SUMMARY 

SUMMARY 

PEDAGOGICAL PEDAGOGICAL ASPECTS ASPECTS AND AND PSYCHOLOGICAL 

PSYCHOLOGICAL 

PSYCHOLOGICAL 

CHARACTERISTICS CHARACTERISTICS OF OF PREPARATION PREPARATION OF OF INDI- INDI- 

INDI- 

VIDUAL VIDUAL SPORTS’ SPORTS’ ATHLETES ATHLETES AND AND COACHES COACHES TO 

TO 

SIDNEY SIDNEY AND AND AND ATHENS ATHENS OLYMPIC OLYMPIC GAMES 

GAMES 

Considering the data of scientific research that confirms significance of 

motivation as well as different pedagogical factors in high performance athletes 

training and the influence of coaches’ and athletes’ psychological competence 

on the process of education and personal development we raise a 

scientific problem problem: problem to understand approach of athletes and their coaches con- 

cerning the different aspects of training, their motivation to conscious participation 

in the training process and self-development. This is extremely important 

in the training of high performance athletes representing our country in 

the world with their sport results as well as significant personalities. 

Hypothesis Hypothesis Hypothesis. Hypothesis Hypothesis Analysis of individual sports high performance athletes and 

their coaches’ attitude towards the application of different aspects of sports 

activity factors, research of athletes’ motivation dynamics during their sports 

career as well as research of athletes and their coaches motivation to receive 

psychological support and develop their psychological competence will create 

the precondition for improving individualisation of high performance athletes 

training, for more appropriate choice of pedagogical and psychological 

means of influence, for development of the Olympic Games participants training 

and harmonious personality. 

The The object object of of research 

research: research research attitude of individual sports high performance 

athletes (candidates and members of Lithuanian Olympic team) and their 

coaches’ towards the different aspects of sports training factors and their application 

during the education and training process, as well as dynamics of athletes 

motivation during their sports career. 

The The aim aim of of research research was to explore the attitude of candidates and members 

of Lithuanian Olympic team and their coaches’ towards the different aspects of 

sports training factors, their application during the different cycles and periods 

of training and preparation for the Olympics; motivation of coaches and athletes 

to receive psychological support and education, to develop their psychological 

competence.

The The tasks tasks of of research: 

research: 

1. To explore the main aspects of training which are applied by coaches of 

Lithuanian Olympic team in the process of preparation and training as well as 

their attitude towards the main factors that determine high sports performance. 

2. To analyse the dynamics of individual sports high performance athletes’ 

sports motivation during their sports career. 

3. To identify motivation of high performance athletes and their coaches 

to receive psychological support and improve psychological competence. 

Scientific Scientific novelty novelty and and theoretical theoretical significance significance: significance our research will contribute 

to the present knowledge and will give the new data on application of 

different preparation and training factors in training of high performance individual 

sports’ athletes in Lithuania, about their sports motivation dynamics, 

about athletes and coaches strive for improving their psychological competence. 

Among others, in our research we have applied methodics of phenomenological 

analysis that is quite new in Lithuania. Results of our research will 

contribute to the sport science theory with new data in education and training 

of high performance individual sports athletes in Lithuania as well about 

professional activity attitudes of their coaches and purposefulness of factors 

applied in training and education of Olympic athletes. 

The The organisation organisation of of the the research 

research. research 

Our investigation included several stages. 

Aiming to investigate professional activities’ effectiveness of Lithuanian Olympic 

team coaches, we have prepared the questionnaire to evaluate competition 

period of the second year in the four-year Olympic cycle. 30 coaches of Olympic 

candidates have completed our questionnaires. In year 1999 coaches were questioned 

twice – after they have finished preparatory and competition periods. 

Completed questionnaires have been presented respectively by 26 (preparatory 

period) and 34 coaches (competition period). In year 2000, before the Sidney 

Olympics questionnaires were prepared aiming to investigate coaches’ attitude 

towards the training factors and their application in the last year of Olympic 

cycle. After the Games, 22 coaches returned completed questionnaires. In addition, 

aiming to collect information about Olympic athletes and their coaches’ 

need to receive psychological support and develop psychological competence, 

special questionnaires were prepared. 30 athletes and 22 coaches have returned 

their replies and comments. At the end of year 2000 focussed extensive interview 

has been carried out with 8 (eight) high performance individual sports athletes. 

We have investigated athletes’ motivation in different stages of their sports career. 

During the interview, narration of the athlete was stenographed or recorded 

on a dictaphone (depending on the athlete’s attitude). Athletes’ narration was 

processed using the method of phenomenological analysis. 

39

In year 2001 we have investigated the process of sports training in a first 

year of new Olympic four-year cycle, and special questionnaires were prepared 

for athletes-candidates to the Olympic team of Lithuania and their coaches. 36 

athletes and 26 coaches presented their replies and comments on their activities, 

problems, prognosis, planning etc. 

All questionnaire data have been analysed every year (results expressed in 

percent and pedagogical analysis presented), given information presented in 

journal “Sporto mokslas” (“Sports Science”) as well as in international sport 

science conferences “Management of high performance athletes training” 

(1999–2002). 

Methods used in the research: 

1. 1. Literature Literature source source analysis 

analysis. analysis 

2. 2. 2. Questionnaire Questionnaire method method. method Questionnaire interrogation has been carried 

out 6 times (described above). Data received using this method has undergone 

statistical and interpretational analysis. 

3. 3. Mathematical statistics statistics analysis analysis. analysis Qualitative and quantitative mathematical 

statistics methods were applied. Data of qualitative variables due to 

descriptive analysis were processed by turning them into absolute and 

percentive frequencies. Non-parametric questionnaire data were processed applying 

method of non-parametric statistics – chi square method. Computer 

software STATISTICA STATISTICA and SPSS SPSS were used for calculations. 

4. 4. Interview Interview method method. method At the end of year 2000 focussed extensive interview 

has been carried out with 8 (eight) high performance individual sports 

athletes. We have investigated athletes’ motivation in different stages of their 

sports career. During the interview, narration of athlete was stenographed or 

recorded on a dictaphone. 

5. 5. Phenomenological Phenomenological analysis 

analysis. analysis 

Data received during interview have been 

processed applying method of phenomenological analysis. Data of eight high 

performance athletes (5 women and 3 men, age 23-35), participants of Sidney 

Olympic games have been analysed. All participants of this research were acquainted 

to the author of this research (e.g. participated in sports clinics with 

the author as an athlete etc.) and this has helped to make better contact during 

the interview, to get more thorough narration. In our thesis we have presented 

an example of one case analysis, which briefly describes processing of qualitative 

data. Narration of an athlete, where he/she presented his/her thoughts, 

emotions and experiences related to his/her motivation to do sports during his/ 

her sports career, was rewritten in the third person narration. Then the received 

text was divided into notional units, which were distributed in one column. 

Every notional unit was transformed into pedagogical/psychological language. 

40

This transformation was discussed with the athlete, and if he/she has agreed 

with this formulation, then it was used in further process and, if its not, then 

together with the participant we have looked for an adequate formulation. 

Transformed text then was rewritten as a consequent integral text. Later, we 

tried to identify the stages of sports purposefulness development, or sports 

motivation development, and consequent text has been re-structured according 

to these stages. The categories of experience were chosen as follows: consequent 

text of every athlete was analysed trying to perceive how development 

of sports purposefulness, motivation is reflected in the text. Three stages of 

sports motivation development were identified (initial stage – interest of user, 

second stage – active sports interest, third stage – mature sports interest); additionally 

we have identified evaluation of coaches role’s significance in every 

stage. Basing on these principles and stages, all consequent texts were restructured, 

additionally identifying coaches’ role, then analysed and 

summarised. 

Conclusions: 

Conclusions: 

Questionnaire research of the professional activities of Lithuanian Olympic 

team individual sports’ coaches in preparation period has demonstrated 

that professional competence of the coaches is quite different: 35 percent of 

the coaches have not presented model characteristics of training level, 23 percent 

– did not make any conclusions when comparing load analysis with the 

previous year, 42 percent did not carried out biomechanical and biochemical 

tests, only 54 percent of the coaches have participated at the scientific conferences 

and seminars. 

The research have demonstrated that during the competition period 

even 35 percent (1999) of Olympic team coaches did not identify the best 

physical abilities of their athletes. 42 percent (year 1999) of respondents did 

not examine sports technique biomechanically. Only 33 percent (year 1998) of 

coaches have applied biochemical control, although information about biochemical 

processes in the athletes body could really assist in training management. 

Training sessions in alpine conditions were used only by 44 (year 1999) 

and 60 (year 1998) percent of coaches, and the scope of other non-traditional 

training means was narrow. The lack of competence, unreasonable use of 

important training aspects by some coaches could effect the level of athletes 

results: only 44 percent (year 1999) of coaches have achieved planned sports 

results. 

The data collected after Sidney Olympic Games have demonstrated 

41

that 45 percent of the coaches did not used any new training technologies, 

pedagogical, medical and biological means. 36 percent of the coaches have 

not carried out pedagogical tests. It was established that the training programmes 

not always were suitable. All these reasons may explain the fact that prognosis 

for Sidney Olympic Games has proved only for 29 percent of coaches. 

After comparing coaches’ reply analysis data we may presume that in 

year 2001 reliably less coaches made conclusions based on last year load 

analysis and less coaches consulted scientists, comparing to the years of 1998, 

1999 (preparatory and competition) and 2000. It allows us to suppose that at 

the beginning of newly started Olympic cycle coaches have devoted significantly 

less attention to the application of important preparation and training 

factors. Attention should be focused at this problem in the other years of the 

preparation for the next Olympic Games. 

Using the qualitative research we have checked theoretical model of 

sports motivation stages’ theoretical model, and both our results and analysis 

have proved validity of this model. It has not been checked with the wider 

research, and our qualitative research could be the impulse for the more extensive, 

maybe quantitative research. We may presume that this model as well as 

our data can be useful for coaches and help them to know, form and manage 

athletes’ motivation, better understand their athletes. Data of athletes motivation 

dynamics research allows us to hypothesise that phenomenological 

methodics of research may become one of communication means among the 

athlete, coach and sports psychologist/consultant, helping to reveal basic pedagogical 

and psychological components of sports training, at the same time 

helping to develop athletes self-analysis. 

Additionally collected data about coach’s role in different stages of 

sports motivation development supplied us with significant information about 

coache’s impact on the athletes’ motivation. The research has disclosed that at 

the stage of mature interest quite often common work and communication of 

coach and athlete is getting more complicated and of insufficient quality, and 

often is discontinued. On the other hand, the majority (86 percent) of the coaches 

are interested in development of their communication skills and in finding 

ways to solve psychological problems. It allows us to presume that it is necessary 

to look for effective ways which could help to solve this problem. 

Data of our research have demonstrated that in the process of preparation 

to Sidney Olympic Games only 10 percent of the athletes and 9 percent of 

the coaches used assistance of sport psychologist or the psychologist, but 73 

percent of the athletes and 68 percent of the coaches have expressed their need 

42

for such assistance. Majority of the athletes (73 percent) ant coaches (86 percent) 

have stated that Olympic team must have the working sport psychologist. 

It clearly demonstrates that high performance athletes of Lithuania and their 

coaches obviously feel the need for participation of sport psychologist in the 

training process, and it should be seriously regarded when preparing programmes 

for Olympic team preparation. 

The annual analysis of the activities of Lithuanian Olympic team athletes 

and coaches as well as analysis of motivation research data gives presupposition 

for better management of athletes training, for more purposeful 

organising of coaches professional level development, for improving their 

methodological competence. 

43

DISERTACIJOS DISERTACIJOS TEMA TEMA PASKELBTOS PASKELBTOS PUBLIKACIJOS 

PUBLIKACIJOS 

1. Karoblis P., Steponavièius K., Raslanas A., Urmulevièiûtë R., Briedis V. 

Lietuvos olimpinës rinktinës treneriø profesinës veiklos vertinimo kriterijai 

metinës treniruotës cikle // Sporto mokslas. 2000, Nr. 1 – P. 2–9. 

2. Karoblis P., Steponavièius K., Raslanas A., Urmulevièiûtë R., Briedis V. 

Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø ir jø treneriø sociologiniai tyrimai 

// Sporto mokslas. – 2001, Nr. 1 – P. 14–22. 

3. Radþiukynas D., Urmulevièiûtë. Ðuolininkø á aukðtá rengimo kontrolë: 

teorija ir praktika // Sporto mokslas. – 1999, Nr. 4. – P. 40–48. 

4. Urmulevièiûtë R. Individualiøjø sporto ðakø olimpiniø þaidyniø dalyviø 

bei jø treneriø motyvacija gauti psichologinæ paramà bei didinti savo psichologinæ 

kompetencijà // Sporto mokslas. – 2002, Nr. 1 – P. 23–28. 

5. Karoblis P., Steponavièius K., Raslanas A., Briedis V., Urmulevièiûtë R.. 

Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø sociologiniai tyrimai // Sporto 

mokslas. – 2002, Nr. 1 – P. 9–16. 

44 

Ramunë Urmulevièiûtë 

LIETUVOS LIETUVOS INDIVIDUALIØJØ INDIVIDUALIØJØ ÐAKØ ÐAKØ SPORTININKØ IR JØ 

TRENERIØ TRENERIØ RENGIMOSI RENGIMOSI SIDNËJAUS SIDNËJAUS IR IR ATËNØ ATËNØ OLIMPINËMS 

OLIMPINËMS 

ÞAIDYNËMS ÞAIDYNËMS PEDAGOGINIAI PEDAGOGINIAI VEIKSNIAI VEIKSNIAI IR IR PSICHOLOGINË 

PSICHOLOGINË 



Daktaro disertacijos santrauka 

Socialiniai mokslai, edukologija (07S) 

Tir. 50 egz. 2,75 sp. l. Uþsak. Nr. 02-041 

Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT-2004 Vilnius 

Maketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT-2009 Vilnius 

Kaina sutartinë

lietuvos individualiųjų šakų sportininkų ir jų trenerių rengimosi ...

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?