Atostogos su „Lietuvos ryto“ krepšininkais – tarsi ... - Druskonis

More documents

Recommendations

Info

2 2011 m. sausio 21 - 27 d. Nr. 3 (1092) Videolaidas þiûrëkite internete www.druskonis.lt 2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruotas nedarbo lygis – 14,4 proc. Lyginant su ðalies vidurkiu nedarbas Alytaus apskrityje didesnis 3 proc. Alytaus teritorinës darbo birþos duomenimis, 2010 m. nedarbas padidëjo visose Alytaus apskrities savivaldybëse (palyginus su 2009 m. tuo paèiu laikotarpiu). Didþiausias nedarbo lygio augimas uþfiksuotas Lazdijø rajono savivaldybëje (6,3 proc. punkto), maþiausiais Druskininkø savivaldybëje – 1,2 proc. punkto (sausio 1 d. siekë 18,7 proc.) 2011 m. sausio 1 d. Alytaus teritorinëje darbo birþoje buvo áregistruota 19132 bedarbiai, ið jø 2901 Druskininkø skyriuje. Nors situacija darbo rinkoje vis dar iðlieka gana sudëtinga, dþiugu, kad lyginant su 2009 m. metø duomenimis bedarbiø registracija sumaþëjo 23,1 proc. Be to, þymiai padaugëjo þmoniø, neturinèiø darbo, ádarbinimas tarpininkaujant Alytaus teritorinei darbo birþai (per 2010 m. ádarbinta 48,2 proc. daugiau negu 2009 m.) bei darbo jëgos paklausa. Praëjusiais metais 24 proc. iðaugo asmenø skaièius, kurie buvo ádarbinti naudojant aktyvios darbo rinkos politikos priemones: darbo ágûdþiø ágijimà tiesiogiai darbo vietoje, nukreipiant á darbo rotacijos ir profesinës reabilitacijos priemones, ádarbinant ámonëse (pasinaudojusiose valstybës teikiama parama naujø darbo vietø steigimui). Sausio 17 d. mero pavaduotoja Kristina Miðkinienë kartu su Savivaldybës administracijos Socialinës paramos skyriaus vedëja Violeta Grigoriene lankësi Andriaus Ðigelio namuose. Su optimistiðkai nusiteikusiu jaunuoliu buvo aptarta dabartinë jo sveikatos bûklë ir bûtinos pagalbos suteikimo galimybës. Apsilankymo metu vaikinui, bandanèiam atsigauti po sunkios traumos, buvo áteikta 1000 Lt suma, kuri buvo surinkta labdaros renginyje ,,Gerumo angelo Kalëdos Druskininkuose“. Gandai ir tiesa apie Alginà Markauskienæ Klausiame druskininkieèiø: „Ar esate girdëjæ apie Tëvynës Sàjungos – Lietuvos Krikðèioniø demokratø kandidatæ á Druskininkø savivaldybës tarybà Alginà Markauskienæ?“ (nuotr.). ... girdëjau, kad ji gabi uþsienio kalboms, kad prieð keletà metø nemokamai vedë anglø kalbos kursus, lietuviø kalbos kursus rusakalbiams. TIESA. Algina yra filologë. Laisvai kalba anglø, rusø, lenkø kalbomis, mokësi lotynø ir bulgarø kalbø. Anglø kalbos mokësi Britø mokykloje Olandijoje, ten ruoðësi Kembridþo universiteto egzaminams. ... girdëjau, kad ji priklausë ir kitoms partijoms. NETIESA. Algina visada pri- Iðgyvenom rusø antplûdá Violeta KLIMAITË “Jei turëtume dar tiek pat vietø, kiek dabar, bûtume ir jas pilnai uþpildæ“, - sëkminga kurortine þiema dþiaugiasi SPA Vilnius SANA savininkas Valdas Trinkûnas (nuotr.). Nuo gruodþio iki sausio vidurio Druskininkø sveikatinimo ástaigos tiesiog sprogo nuo rusakalbiø klientø gausos. Rusai keturias savaites buvo pagrindiniai kurorto kaviniø, parduotuviø, vandens parko lankytojai, neskaièiavæ pinigø maistui, gërimams ir arbatpinigiams. „Auksiniai klientai“, - taip poilsiautojus ið kaimyninës ðalies vadina Druskininkø verslininkai. Ribojo vaikø kieká Praleisti Kalëdø atostogas ir sutikti Naujuosius metus á Druskininkus verþiasi vis didesnis srautas Rusijos pilieèiø. Nuo gruodþio iki sausio vidurio kurorto SPA centruose buvo beveik neámanoma rasti laisvø vietø. „92 procentus mûsø klientø sudarë rusai. Jei bûtume turëjæ dar tiek pat vietø, kiek dabar, jos irgi bûtø pilnos. Negalëdami priimti visø pageidaujanèiø á SPA Vilnius SANA, þmones nukreipëme á kitus objektus: „Eglæ“, „Lietuvà“, - „Druskoniui“ pripaþino SPA Vilnius SANA savininkas Valdas Trinkûnas. Pasak jo, remiantis ankstesniø metø patirtimi, ðià þiemà jie netgi buvo priversti riboti vaikø skaièiø. „Dþiaugiamës, be abejo, visais mûsø klientais: ir dideliais, ir maþais, taèiau pernykðtë patirtis árodë, jog per didelis vaikø kiekis SPA centruose vis dëlto trikdo ramybæ. Þmonës atvaþiuoja su maþyliais, juos be proto myli ir leidþia daryti viskà. Kai maþieji bûriais ima daryti savo tvarkà, rauti gëles ir pan., aptarnaujanèiam personalui sunku viskà suþiûrëti, dël triukðmo bûna nepatenkinti kiti klausë krikðèioniø demokratø partijai. ... girdëjau, kad ji kaþkaip susijusi su Europos integracija. TIESA. Algina baigë dviejø metø Briuselio ir Vokietijos specialistø parengtà mokymo programà labai gerais ávertinimais, gavo Eurointegracijos dëstytojo diplomà. Á programà konkurso bûdu klientai. Galvojom, negi SPA centre reikës specialiai dar ir vaikø darþelá atidaryti? – ðypsosi V.Trinkûnas. – Nusprendëme, kad racionaliausia ðiek tiek riboti klientø su maþameèiais vaikais skaièiø“. Ruoðdamiesi þiemos sezonui, SPA Vilnius SANA darbuotojai nusipirko roguèiø, kad jomis galëtø pasivaþinëti pas juos poilsiaujantys vaikai. Tikslas – kad sugráþtø vël „Þiemos ðventes pas mus praleido daug lojaliø klientø, atvaþiuojanèiø á mûsø SPA centrà ne vienerius metus. Didþioji dauguma jø buvo Maskvos gyventojai. Rusus ið Sankt Peterburgo galëtume áraðyti á Raudonàjà knygà. Jø atvaþiuoja pas mus labai maþai. Problemos aiðkios: vizos, kurias jiems á Lietuvà taip sunku gauti, arti jø esanti Suomija su savo lojalia ávaþiavimo á ðalá sistema, konkurencinæ sveikatinimo rinkà turinti Estija“, - teigia V.Trinkûnas. Senstant seniesiems Druskininkø gerbëjams ið Rusijos, èia praleisdavusiems visas savo atostogas tarybiniais metais, nerimauti, ar mûsø kurortas prigis tarp jaunosios rusø kartos, nëra ko. SPA Vilnius SANA savininko teigimu, iðskirtinis pastarøjø metø poþymis – vis jaunesni klientai ið Rusijos, atvaþiuojantys ilsëtis á Druskininkus su ðeimomis. „Ásitikinau, kad geriausiai þinià apie mûsø kurortà skleidþia èia pabuvojæ þmonës. buvo atrinkta 15 þmoniø ið visos Lietuvos. Tarp jø ðiandieniniai diplomatai, Europos parlamento nariai, politologai, oficialûs Lietuvos atstovai Strasbûre. Dirbo su Europos Sàjungos programomis. ... girdëjau, kad ji mëgsta keliauti . TIESA. Algina yra aplankiusi daugiau nei 20 pasaulio ðaliø. Prieð mënesá gráþo ið kelionës po Kanadà ir JAV. ... girdëjau, kad ji dabar namø ðeimininkë ir jau keletà metø ið eilës neturi nieko bendra su politika. NETIESA. Algina, gimus antrajam sûnui, netapo vien tik namø ðeimininke. Ji dirba ðeimos versle, rûpinasi savo ðeima ir jaukiais namais, pati kepa naminæ duonà ir gamina sviestà, maistà ruoðia ant kaimiðko koklinio peèiaus, kûrenamo malkomis. Turëdama pakankamai moteriðkø rûpesèiø, ji ir toliau sëkmingai bei aktyviai da- Reklama ið lûpø á lûpas veikia puikiai. Rusai atvaþiuoja, iðbando paslaugø kokybæ, gráþta namo, o kità kartà atsiveþa dar ir draugus. Neseniai kalbëjom su viena pas mus poilsiaujanèia rusakalbiø pora. „Kelis metus á Druskininkus vis vaþiavo mûsø virðininkas su ðeima. Niekaip nesuprasdavom, ko jis èia taip daþnai lekia? Nutarëm ir mes pasiþiûrëti, kas èia taip gerai“, - prisipaþino klientai, - ðypsosi V.Trinkûnas. – Mûsø tikslas vienas, kad þmonës, apsilankæ èia, vël gráþtø á Druskininkus. Ir jie tikrai gráþta – kai kurie netgi po kelis kartus per metus“. Triukðmo rusams nereikia SPA Vilnius SANA savininko nuomone, vis daugiau rusø, ðámet pavëlavusiø rezervuoti kambarius ar laiku neásigijusiø kelialapio turizmo agentûrose, jau dabar uþsisakinëja vietas kitai þiemai. „Pastebëjau, jog pastaruoju metu atvaþiuoja daug jaunesni ir kultûringesni þmones. Vadinamø naujøjø rusø praktiðkai nebûna. Galbût dabartiniai mûsø klientai ne tokie turtingi, bet jie dvasingesni, vertina tikruosius Druskininkø privalumus. Ypatingø poreikiø rusai neturi, specifiniø pramogø nepageidauja ir nereiðkia pretenzijø, kad jiems èia neádomu ar liûdna. Jie mielai, aiðku, eitø á aukðto meninio lygio koncertus, taèiau vienas SPA centras tokiø renginiø, þinoma, nepajëgus padaryti. Mûsø klientai mëgaujasi kurorto ramybe, nori pajausti tà Druskininkø tylà. Manau, kad triukðmu jø nesudominsi: naktiniø klubø rusai turi apsèiai ir gimtinëje“, - teigia V.Trinkûnas. Jo teigimu, dviejø asmenø ðeima ið Rusijos, poilsiaudama mûsø kurorte, vidutiniðkai per dienà iðleidþia apie 500 litø, áskaitant gyvenimà, maitinimà, sveikatinimo procedûras. Taèiau yra ir tokiø, kuriø pajamos leidþia atostogø dienai skirti ir po kelis tûkstanèius litø. lyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Nuolat palaiko draugiðkus ryðius net tik su deðiniøjø jëgø politikais, bet ir su opoziciniø partijø lyderiais. Markauskø namuose daþnai sveèiuojasi garsûs Lietuvos menininkai, politikai, istorikai. Algina dalyvavo Europos parlamento rinkimuose, buvo Lietuvos Prezidentës Dalios Grybauskaitës rinkiminio ðtabo nare, ðiuo metu eina LR Seimo nario Egidijaus Vareikio visuomeninës padëjëjos pareigas. AlginA ligi ðiol palaiko draugiðkus ryðius su giminingø Druskininkams miestø atstovais ið Olandijos ir Skandinavijos. Savo laiku tie þmonës labai daug padëjo Druskininkams. ... girdëjau, kad ji sàþininga ir dràsi. TIESA. Algina yra sàþininga politikë, turinti dràsos, kai reikia, pasakyti ne, pasakyti neþinau, prisipaþinti klydus ir atsipraðyti. ... girdëjau, kad ji domisi ávairiø ðaliø liaudies kultûra. TIESA. Laisvalaikiu Algina Atvaþiavo maðinomis „Ðámet buvo netikëta, kad labai daug rusø ryþosi atvykti savo automobiliais. Daugelis turbût pastebëjo prie vieðbuèiø sustatytas maðinas rusiðkais numeriais. Anksèiau ðiuo þiemos periodu mûsø SPA centro automobiliø stovëjimo aikðtelës, kaip taisyklë, stovëdavo tuðèios, o ðámet jos buvo pilnutëlës automobiliø ið Rusijos. Manau, kad rusai pabijojo blogø oro sàlygø skrydþiams, negavo bilietø á traukinius, todël nusprendë vaþiuoti patys. Kiek teko su jais kalbëtis, kelyje ið Maskvos iki Druskininkø jie praleido vidutiniðkai apie 12 valandø“, - pasakoja V.Trinkûnas. Jo teigimu, pusë rusakalbiø klientø keliauja á mûsø kurortà, naudodamiesi Rusijos kelioniø agentûrø paslaugomis, kita dalis savarankiðkai rezervuojasi vietas Spa centruose internetu, patys rûpinasi vizomis ir ieðko bûdø, kaip atvaþiuoti á Lietuvà. „Lojaliems klientams, kurie pas mus lankosi ne vienàkart, mes patys siunèiame iðkvietimus, ir jie gauna ilgalaikes vizas. Gerbiame þmones, kurie renkasi poilsá Druskininkuose. Pats asmeniðkai ne kartà padëjau rusams, patekusiems á keblià situacijà dël Lietuvos vizø, skambinau á ðalies Uþsienio reikalø ministerijà, pasienio tarnyboms“, - sako V.Trinkûnas. Þiemos ðvenèiø metu SPA Vilnius dirbo maksimaliu reþimu. Á pagalbà kolektyvui buvo atvaþiavæs ir visas jø personalas ið sostinës, SPA Vilnius dienos centro. „Klientai pas mus dabar atvyksta tiksliai þinodami, ko nori. Nëra taip, kad ðtai - atëjo atostogos ir jas reikia kaip nors, kur nors praleisti. Manau, kad klientai dabar vaþiuoja ir vaþiuos ne dël kaþkurio Druskininkø objekto, ne dël Trinkûno ar kito vadovo, o dël druskininkieèiø - masaþuotojø bei kitø mûsø specialistø, dirbanèiø sveikatinimo, gydymo srityje, profesionaliai atliekamø paslaugø“, - ásitikinæs paðnekovas. studijuoja lietuviø, rusø, lenkø tautosakà. Uþsiima rankdarbiais, semdamasi idëjø ið senoviniø Lietuviø audimo knygø. ... girdëjau , kad ji jau buvo iðrinkta á miesto Tarybà? TIESA. Algina buvo Tarybos nare 1997-2000 metø kadencijoje. Tø metø sprendimai padëjo pagrindus ðiandieniniams projektams. ... girdëjau, kad ji, dalyvaudama rinkimuose, þada dirbti tik turizmo srityje, nes turi nuosavus sveèiø namus. NETIESA. Tapusi Tarybos nare, Algina vienodai dëmesio skirs visoms sritims. Tremtiniø anûkë ir dukra, nuo pat gimimo gyvendama Druskininkuose ji kas dienà susiduria su ðvietimo, sveikatos, kultûros, smulkaus verslo ir socialinëmis miesto problemomis. Taryboje dirbs taip, kad po priimtø sprendimø galëtø þmonëms dràsiai þiûrëti á akis.
2011 m. sausio 21 - 27 d. Nr. 3 (1092) Videolaidas þiûrëkite internete www.druskonis.lt3 Gripo atakø kol kas iðvengiam Ðalyje vis daugiau þmoniø serga gripu, epideminis lygis praëjusià savaitæ virðytas deðimtyje savivaldybiø. Taèiau druskininkieèiai didesniø gripo atakø kol kas iðvengë. Uþtat keliolika miesto gyventojø patyrë traumas, paslydæ ant plikledþiu padengtø ðaligatviø. Skaièius nekelia nerimo Epideminá lygá gyventojø sergamumas jau virðijo deðimtyje savivaldybiø, taèiau gripo epidemijà paskelbë tik Kaunas ir Prienai. “Toli graþu mums iki epideminio lygio, - sakë Alytaus visuomenës sveikatos centro Druskininkø skyriaus vyresnioji specialistë Zita Gaidytë. – Antràjà metø savaitæ, nuo sausio 10 iki 16 dienos, savivaldybës teritorijoje sirgo 81 þmogus (tarp jø – 30 vaikø), taèiau ið jø tik 13 – gripu (tarp jø – 5 vaikai iki 17 metø amþiaus), kiti skundësi perðalimo ligomis. Pirmàjà savaitæ, nuo sausio 3 iki 9 dienos, uþregistruoti du gripo atvejai. Reiðkia, susirgimas plinta, taèiau ne itin sparèiai”. Mes – gana atsparûs Pasak Z.Gaidytës, mûsø savivaldybëje susirgimø gripu ir ûmiomis virðutiniø kvëpavimo takø infekcijomis praëjusià savaitæ uþregistruoti 33,6 atvejai ið 10 tûkst. gyventojø. Paguldytø á ligoninæ dël sunkaus gripo þmoniø taip pat nëra. Kas lemia toká druskininkieèiø atsparumà? “Daugelio metø statistikos duomenimis, susirgimø perðalimo ligomis pakilimas mûsø savivaldybëje daþniausiai jauèiamas vasario pabaigoje – kovo pradþioje, tad kalbëti dar ankstoka, - svarstë Z.Gaidytë. – Juolab ðalyje susirgimø skaièius auga, orai uþkratui palankûs, todël gali bûti, kad sulauksime ir didesnio ðiø ligø protrûkio. Kita vertus, mûsø miestas nedidelis, kontaktø èia þmonës patiria nedaug, tai ir uþsikreèia maþiau. Poilsiautojai ið didþiøjø miestø, susirgæ gripu, matyt, atideda vieðnagæ mûsø kurorte, kol pasveiks”. Paklausta apie praëjusiais metais tikrà panikà sukëlusá vadinamàjá kiauliø gripà, visuomenës sveikatos specialistë uþtikrino, jog ðis susirgimas pas mus nenustatytas. “Netgi pernai, kai ðalyje buvo paskelbta pandeminë epidemija, mûsø savivaldybës teritorijoje nebuvo nustatytas në vienas ðios ligos atvejis”, - teigë ji. Susiþalojo griûdami Praëjusios savaitës pabaigoje prasidëjus atðilimui, o savaitgalá – lijundrai, gatvës ir ðaligatviai akimirksniu tapo panaðûs á èiuoþyklas. Ant ðaligatviø nelygiai suplûktas sniegas, aptirpæs ir pasidengæs vandeniu, tapo dar slidesnis. Didþiøjø miestø traumatologijos punktai praneða apie prie jø durø nusidriekusias milþiniðkas traumas patyrusiø þmoniø eiles. Druskininkuose ávairias traumas griuvæ ant slidþiø ðaligatviø patyrë keliolika þmoniø. Tiesa, prie savaitgalá nedirbanèio poliklinikos chirurgijos kabineto nukentëjusiøjø eilës nenusidriekë. Pirmadiená ir antradiená dël traumø á medikus kreipësi po porà þmoniø. Visi jie skundësi paslydæ ir nugriuvæ. Tokius pacientus poliklinikos chirurgas siunèia á ligoninæ pasidaryti rentgeno nuotraukos, o tada gali spræsti, kaip gydyti suþalotà kojà ar rankà. Slidøjá savaitgalá paslydæ ir susiþalojæ þmonës daþniausiai ðaukësi greitosios med. pagalbos. Pasak jos administratorës Nijolës Sarafinaitës, abi savaitgalio dienas sulaukta po pora tokiø iðkvietimø. Þmones lûþusiomis galûnëmis medikai gabeno á ligoninës Priëmimo skyriø. Ligoninës Chirurgijos skyriaus vedëjas Vytautas Kvedaras patvirtino, jog didþioji dauguma savaitgalá ir pirmosiomis savaitës dienomis besikreipusiø pacientø skundësi ávairiausiais suþalojimais, patirtais griuvus ant slidþiø ðaligatviø. Kaulø lûþiai, raiðèiø patempimai, sumuðimai, þaizdos – tokias druskininkieèiø traumas daþniausiai tvarstë medikai. Keli þmonës dël suþalojimø netgi paguldyti á ligoninæ. Rimèiausià traumà patyrë garbaus amþiaus moteris – dël ðlaunikaulio kaklelio lûþio jà teko operuoti. “Druskonio” inf. Krovinys ástrigo upës viduryje Sausio 16-osios, sekmadienio, popietæ, apie 14 val., Druskininkø ugniagesiams gelbëtojams praneðta, jog reikalinga jø pagalba iðtraukti ið Nemuno upës ties Mizarø kaimu tarp ledo lyèiø ástrigusá kroviná. Valstybës sienos apsaugos tarnybos pasienieèiai mûsø savivaldybës Mizarø kaimo ribose, Nemune tarp lyèiø, pastebëjo kroviná, kuris, kaip vëliau paaiðkëjo, buvo kontrabandiniø cigareèiø dëþës, aptrauktos celofanu ir sudëtos á brezentinius maiðus. Manoma, kad kontrabandininkai Baltarusijos pusëje ðias dëþes ketino nuplukdyti á Lietuvos krantà toje vietoje, kur valstybiø siena eina upës viduriu, taèiau srovë kroviná nuneðë kelis kilometrus þemyn upe. Juolab ði vieta Mizarø kaimo ribose nepa- tenka á pasienio ruoþà. Lietuvos ir Baltarusijos siena Nemunu tæsiasi aukðtupiu uþ keliø kilometrø. Druskininkø ugniagesiai, persirengæ hidrokostiumais, pasitelkæ pagalbon gelbëjimo roges, virvëmis á krantà iðtraukë 4 neðulius. Á kiekvienà ið jø buvo supakuota po 4 dëþes cigareèiø „Fest 7“ su baltarusiðkomis banderolëmis, ið viso 16 dëþiø, arba 8 tûkst. pakeliø. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, átariamieji kontrabandinio krovinio savininkai nevieðinami. “Druskonio” inf. Mokytoja terorizavo kaimynus Pasirodo, ðioje iðvystytø komunikacijø eroje áþeidþianèiomis SMS þinutëmis vienas á kito telefonus svaidosi ne tik nesubrendæ paaugliai, bet ir jø mokytojai. Gal ir sunku patikëti, bet leipalingietë pradiniø klasiø mokytoja Gintarë Alkevièiûtë gaðliomis þinutëmis tol terorizavo kaimynus, kol vieni ið jø neiðkentæ kreipësi á policijà. Keistas praneðimas Leipalingio gyventojas Rimantas Þ. – miestelyje gerai þinomas, rimtas þmogus, vadovaujantis privaèiai bendrovei. Gyveno sau 59 metø Rimantas Þ. su ðeima ramiai, ðeimyniðkai, dideliø paslapèiø neturëjo, nes kà gi tu tokio dydþio miestelyje, kaip Leipalingis, nuslëpsi? Taèiau vienà praëjusios vasaros birþelio pabaigos vakarà ði ramybë baigësi - á Rimanto þmonos 60-metës Birutës mobiløjá telefonà atskriejo keista þinutë. Vienà kartà perskaitë moteris praneðimà, perskaitë antrà – ir á ðirdá ëmë smelktis nerimas. Kà tai galëtø reikðti? Ar jos sutuoktinis ásipainiojo á neiðtikimybës pinkles? O kaip kitaip galvosi, jei kaþkokia persona á telefonà tau paraðo: “Tai kà, brangioji, nerimsti? Ir ne be reikalo. Vargas, galvoji, kad turi vyrà, bet kaip ir daliniesi! Pavyzdþiui, ir vakar... Þinai, ko tau trûksta? Ogi moteriðkumo. Ne be reikalo futbolistë esi. Nepergyvenk, mes tik abu atsipalaiduojam...” (gramatines þinutës klaidas mes iðtaisëme – red.). Sunerimusi Birutë Þ. keistàjá praneðimà parodë savo vyrui. Rimantas tik gûþèiojo peèiais. Kaþkokia nesàmonë, átikinëjo jis þmonà, taèiau ði jautësi ásiþeidusi. Vyras átarë, jog kaþkas ðitaip nori já sukompromituoti. Poros santykiai tapo átempti, sutuoktiniai prakalbo apie skyrybas. Rimantui nieko kito neliko, tik kreiptis á policijà. Ne pirmas taikinys Pareigûnams nustatyti gaðlios þinutës autoræ ilgai netruko. Paaiðkëjo, jog tai 28 metø to paties miestelio gyventoja Gintarë Alkevièiûtë, Vilniuje, Taikos pagrindinëje mokykloje dirbanti pradiniø klasiø mokytoja ir daþnai atvykstanti á Leipalingá aplankyti èia gyvenanèiø tëvø. Nejaugi aukðtàjá mokslà baigusi ir pedagoginá darbà dirbanti mergina buvo tokia naivi, kad tikëjo, jog nebus demaskuota? Taèiau Leipalingyje þmonës kalba, kad Rimanto Þ. ðeima – Þinutæ kaimynei Gintarë teigë siuntusi ið pykèio ne pirmoji, tapusi neðvankiø Gintarës þinuèiø taikiniu. Esà mergina taip elgdavosi ir anksèiau, tik áþeidinëjami leipalingieèiai iðpuolius kæsdavo ir á teisësaugos ástaigas nesikreipdavo. O Rimantas Þ. nebuvo nusiteikæs tyliai pamirðti telefoninio terorizmo, ir ðe tau – panelës mokytojos darbeliai iðkilo á dienos ðviesà. Rimantas Þ. teigë, jog net neátaria, kokia prieþastis paskatino kaimynæ ðitaip elgtis. Vyras tvirtina, kad jo þmonos gauta þinutë visiðkai neatitinka tikrovës, jis niekada su Gintare Alkevièiûte nëra buvæs, tuo labiau jokiø santykiø su ja neturëjæs ir neturi. Birutë Þ. paþásta Gintaræ, taèiau neprisiminë, kad abi bûtø kada susipykusios ar koks nors konfliktas kilæs. Todël sutuoktiniai vienbalsiai nutarë, jog kaimynë, apðmeiþdama Rimantà Þ., áþeidë juos abu. Papraðë draugës pameluoti Kodël telefoniniu praneðimu áþeidinëjo niekuo dëtus þmones, pareigûnams mokytoja vëliau bandë paaiðkinti maþdaug taip: “Þinutæ raðiau susinervinusi, kad Birutë mano mamai prikalbëjo nebûtø dalykø, irgi neatitinkanèiø tikrovës, kas áþeidë ir mane, ir mano tëvus”. Gintarë papasakojo apie tà vasaros dienà, kai iðsiuntë nelemtàjà þinutæ. Tàdien mergina nuvaþiavo á Vilniø, kur susitiko su bendradarbe, tos paèios mokyklos mokytoja Kristina Jaðiniene. Draugës ruoðësi kartu poilsiauti Turkijoje, tad abi vaikðtinëjo po “Akropolio” prekybos centrà nusipirkti ðio bei to kelionei. Tarp kitø pirkiniø Gintarës rankinëje atsidûrë ir telefono papildymo kortelë “Labas”, mat mergina jau buvo sugalvojusi paraðyti áþeidþianèià þinutæ leipalingietei Birutei Þ., bet ið savo telefono numerio to daryti nenorëjo. Vakare su bièiule sëdëdama “Èili” picerijoje, mergina sukeitë korteles savo telefone, suraðë iðgalvotà praneðimà ir iðsiuntë. Ji aiðkiai þinojo, jog elgiasi negerai, nes po savaitës, gráþusi ið kurorto Turkijoje ir nugirdusi, kad Rimantas Þ. dël áþeidimo bei ðmeiþto kreipësi á policijà, ne juokais sunerimo. Ir vël ëmësi keistø veiksmø – paskambino á Vilniø savo bièiulei K.Jaðinienei, su kuria tàkart leido laikà “Akropolyje”, ir papraðë, kad ði pareigûnams pameluotø, jog tai ji raðë þinutæ leipalingietei Birutei Þ. Draugë sutiko. Gintarë prieð apklausà netgi primokë jà, kà sakyti policijos tyrëjui. Kristina ir paporino apklausos metu, neva ji paraðiusi þinutæ nepaþástamai, taèiau anksèiau jos sutuoktiná tokiu pat bûdu uþgauliojusiai moteriai, ir netyèia siøsdama supainiojusi telefono numerius. Taip áþeidþiamà praneðimà neva neplanuotai gavo Birutë Þ. Tûkstantinë bauda Taèiau melaginga versija neiðdegë. Tyrimà atliekantys pareigûnai suþinojo, kad tikroji ðmeiþikiðkos þinutës autorë – jauna mokytoja Gintarë Alkevièiûtë. Mergina vël susitiko su drauge ir aptarë, kad meluoti nebëra reikalo – vis tiek visi viskà þino. Kristina policininkams prisipaþino kalbëjusi netiesà ir jokiø þinuèiø jai nepaþástamai moteriai nesiuntusi. “Bijojau pati prisipaþinti, nes kaimynystëje su Þ. ðeima gyvena mano tëvai. Nenorëjau sukelti problemø jiems, nes þinau Rimanto Þ. ûmø bûdà“, - prieþastis, dël kuriø sukurstë draugæ melagingai liudyti, aiðkino Gintarë. Mokytoja ëmë tvirtinti, jog dël savo elgesio nuoðirdþiai gailisi, ir atsipraðinëti áþeisto Rimanto Þ. “Raðydama neturëjau tikslo iðskirti já su þmona, o padariau tai ið pykèio, nepagalvojusi apie pasekmes”, - verkðleno ji. Bet ðaukðtai jau buvo po pietø. Druskininkø teismas nustatë, kad mokytoja paskleidë apie kità þmogø – Rimantà Þ. tikrovës neatitinkanèià informacijà, galinèià já paniekinti ir paþeminti bei pakirsti pasitikëjimà juo. Taip pat siøsdama tikrovës neatitinkantá praneðimà, ji uþgauliai paþemino ir áþeidë sutuoktinius Rimantà ir Birutæ Þ. Negana to, Gintarë, praðydama draugës Kristinos Jaðinienës duoti melagingus parodymus, sukurstë jà padaryti nusikalstamà veikà. Visa tai ávertinæs, praëjusiø metø lapkritá Druskininkø teismas baudþiamuoju ásakymu skyrë Gintarei Alkevièiûtei 1 tûkst. 950 litø baudà. Mobilusis telefonas “Nokia”, ið kurio jaunoji mokytoja iðsiuntë gaðlià þinutæ, ið jos konfiskuotas ir sunaikintas. “Druskonio” inf.
Page 1: DRUSKININKØ KRAÐTO SAVAITRAÐTIS.
Page 5 and 6: 2011 m. sausio 21 - 27 d. Nr. 3 (10
Page 7 and 8: Ðeðtadienis, sausio 22 d. Sekmadi

Atostogos su „Lietuvos ryto“ krepšininkais – tarsi ... - Druskonis

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?