Sutemų šnekos - SVEIKI, KURIE MĖGSTA KNYGĄ IR IEŠKO KUR ...

tarnams Sapnučiui surišti rankas ir kojas ir nuvesti Pikčiūnui, nuvedus
pasakyti, kad tą vaikėzą smarkiai nubaustų už nepaklusnumą.
Tie taip ir padarė. Pikčiūnas tuojau liepė Sapnutį uždaryti į kalėjimą
ir laikyti tris dienas ir tris naktis nevalgiusį ir negėrusį. Prie durų
saugoti pastatė tris geriausius sargus.
Sapnutis labai buvo nuvargęs ir visą naktį miegojo, o rytą, kai pa-
sibudo, labai nesmagu jam pasidarė kalėjime. Tuojau išsiėmė tą dūdelę,
atsistojo prie langelio, kur rausva saulutė buvo įspindusi, ir ėmė
groti. Sargai labai nustebo: jie dar niekada nebuvo girdėję taip grojant.
Dūdele groja, o kartais, rodos, dainuoja, ir ta daina tokia graudi,
už širdies tveria. Išgirdd ir kiti dvariškiai tą dainą pro langelį ir
subėgo prie kalėjimo didelis būrys žmonių. Visi nustebę klausė sargų,
kas čia taip groja, dainuoja. Sargai nupasakojo viską, kad ir buvo
užginta. Mat ir jiems pagailo to vaiko. Dvariškiai, sužinoję, kad
Sapnutis tris dienas ir tris naktis įmestas kalėti be valgio ir gėrimo,
tuojau pradėjo visi jam nešti, kas kokį geresnį kąsnelį turėjo. Sapnutis
stiprinosi ir gerai laikėsi kalėjime.
Ir taip kas rytas, saulei tekant, kada dar ponas miegodavo, būriai
žmonių susirinkdavo po kalėjimo langeliu klausytis, kaip Sapnutis
groja ir dainuoja, sunešdavo jam visokių valgių, paskui vėl visi į darbą
eidavo, kad ponas nepajustų.
Taip išbuvo Sapnutis kalėjime tris dienas ir tris naktis ir išliko visiškai
sveikas ir tvirtas. Po trijų dienų atėjo Pikčiūnas, liepė atidaryti
kalėjimo duris ir išgabenti Sapnutį. O kaip nustebo jis, kada išvedė
Sapnutį nė kiek neatsimainiusį! Jis manė, kad jį ras vos gyvą.
— Palauk, aš tave kitaip priveiksiu,— tarė jis dantį grieždamas.
Sargai nusiminę stovėjo, bijojo, kad jų neimtų ko klausinėti, bet
neklausinėjo. Tik Sapnučiui vėl darbą davė.
— Imk,— sako,— dalgį ir eik į lanką. Žiūrėk, kad per visą šią
naktį visą lanką nupjautum.
Sapnutis pasiėmė dalgį ir eina į lanką. Saulė jau leidžiasi. Priėjo
lanką, žiūri — platu visur, bus kokios trys dešimtinės tos lankos, o
gal ir daugiau. Nusimetė viršutines drapanėles ir ėmė pustyti dalgį.
Ir taip graudu jam pasidarė, taip graudu. Paleido dalgį iš rankų, dalgis
į žolę nukrito, o jis pats, norėdamas nurimti, ėmė groti ir dainuo­
87