18.11.2013 Views

Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...

Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...

Lietuvių literatūros klasikui, pirmajam Lietuvos mokslų akademijos ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2012<br />

11-12<br />

Vincas Krëvë<br />

vaikystëje. 1890 m.<br />

Vincas Krëvë Ðauliø<br />

sàjungos pirmininkas.<br />

1922 m.<br />

Vincas Krëvë Pensilvanijos<br />

universiteto profesorius.<br />

1953 m.<br />

Lietuviø literatûros <strong>klasikui</strong>,<br />

<strong>pirmajam</strong> <strong>Lietuvos</strong> mokslø <strong>akademijos</strong> prezidentui<br />

Vincui Krëvei-Mickevièiui – 130<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 1


Suraðymas uþfiksavo:<br />

Lietuva tautiðkai vienalytë,<br />

bet per 10 metø prarado<br />

treèdalá milijono<br />

lietuviø...<br />

„O dël <strong>Lietuvos</strong> pilieèiø skaidymo tautybëmis, tai reikia turëti galvoje, jog demografijoje<br />

tautybës klausimas yra vienas painiausiø... Tad paskutiniais laikais<br />

prieita prie iðvados, kad geriausias bûdas tautybei apibûdinti yra paèiø gyventojø<br />

apsisprendimas – kuo kiekvienas save laiko. Pirmojo <strong>Lietuvos</strong> gyventojø<br />

suraðinëjimo kaip tik ir buvo duota proga tokiu bûdu pasisakyti savo tautybæ.“<br />

<strong>Lietuvos</strong><br />

gyventojø<br />

Petras Gediminas ADLYS<br />

Statistikas<br />

(Ið knygos „<strong>Lietuvos</strong> gyventojø 1923 m. rugsëjo<br />

17d. suraðymo duomenys“)<br />

tautinë<br />

sudëtis<br />

JT Europos ekonominës komisijos<br />

statistikos tarnybos parengtose rekomendacijose<br />

raðoma, kad ðalys, kuriose gyvena<br />

ávairiø kultûrø þmonës, gali pageidauti<br />

rinkti informacijà apie gyventojø etninæ<br />

tapatybæ (arba sudëtá), apie gimtàjà<br />

kalbà, kalbø mokëjimà ir ágûdþius bei religines<br />

bendruomenes ir grupes. Taigi tautybiø<br />

raðymo tradicijos Lietuvoje palankios<br />

gyventojams, aiðkios ir nekelianèios<br />

nesusipratimø, objektyvûs jø rezultatai.<br />

Ðalies vidurkiai:<br />

Lietuviai – 84,2<br />

Lenkai – 6,6<br />

Rusai – 5,8<br />

Kiti – 3,4<br />

Tautinë gyventojø sudëtis domina<br />

kiekvienà iðsilavinusá þmogø, ji svarbi visuomenës<br />

administravimo poþiûriu. Pagaliau<br />

kiekvienas þmogus stengiasi priklausyti<br />

kuriai nors tautinei bendrijai. Tai<br />

skatino fiksuoti gyventojø tautiðkumà. Já<br />

nustatyti buvo siekiama pagal gimtàjà<br />

kalbà, gimimo vietà, kilmës ðalá, religijà,<br />

priklausymà luomui ir kt. Bene labiausiai<br />

buvo suprantamas kalbos ir tautiðkumo<br />

tapatumas.<br />

Valstybës mastu surinkti ir apibendrinti<br />

tokius duomenis galima tik atliekant visuotiná<br />

suraðymà. Ðtai 1897 m. suraðymo metu<br />

tautiðkumas buvo nustatomas pagal<br />

gimtàjà kalbà, kuri buvo uþraðoma apklausiant<br />

individà. Suprantama, suraðymo<br />

metu neiðvengta ir politinio tendencingumo<br />

(1897 m. surašymas Rusijos imperijoje,<br />

1925 m. Klaipëdos kraðte, 1931 m.<br />

Vilniaus kraðte).<br />

Tautybës fiksavimas <strong>Lietuvos</strong><br />

suraðymuose<br />

Objektyviausiai <strong>Lietuvos</strong> gyventojø<br />

tautinis tapatiðkumas buvo uþfiksuotas<br />

1923 m. per pirmàjá nepriklausomos <strong>Lietuvos</strong><br />

visuotiná gyventojø suraðymà. Buvo<br />

priimtas sprendimas klausti paèiø gyventojø,<br />

kuo jie save laiko, taip buvo suteikta<br />

galimybë pasisakyti savo tautybæ.<br />

Suraðymo metu nesusipratimø buvo nedaug,<br />

gyventojai parodë visiðkà sàmoningumà<br />

ðiuo svarbiu reikalu. Tarybiniø su-<br />

Sutartiniai þenklai<br />

Gyventojai pagal tautinæ<br />

sudëtá, procentais:<br />

Kiti<br />

Rusai<br />

Lietuviai<br />

Lenkai<br />

Gyventojai pagal<br />

tautinæ sudëtá<br />

raðymø metu tautybæ taip pat nurodydavo<br />

patys gyventojai. Atkûrusios nepriklausomybæ<br />

<strong>Lietuvos</strong> gyventojø suraðymø nurodymuose<br />

buvo raðoma: „Þymima ar áraðoma<br />

tautybë, kurià nurodo pats apklausiamasis.<br />

Vaiko tautybæ nurodo tëvai. Jei<br />

tëvai nesutaria dël tautybës, pirmenybë<br />

teikiama motinos tautybei“. Taigi dël tautybës<br />

uþraðymo vienalytëse ir miðriose<br />

tautiniu poþiûriu ðeimose gyventojai apsispræsdavo<br />

patys. Reikëtø priminti, kad<br />

daugelyje Europos ir kitø pasaulio ðaliø<br />

tautybë neuþraðoma, raðoma pilietybë arba<br />

kilmës ðalis. Nemaþai þmoniø neskiria<br />

pilietybës nuo tautybës.<br />

Tautinës sudëties raida<br />

<strong>Lietuvos</strong> gyventojø tautinës sudëties<br />

pokyèiams gana didelæ átakà turëjo Antrojo<br />

pasaulinio karo ir pokario metai: daug<br />

þmoniø þuvo, vyko masiniai trëmimai,<br />

emigracija. Taèiau jau pirmojo pokario gyventojø<br />

suraðymo 1959 m. duomenys parodë,<br />

kad didþiumà gyventojø sudarë lietuviai<br />

(79,3 proc.), rusai ir lenkai sudarë<br />

po 8,5 proc., baltarusiai (1,1 proc.), þydai<br />

(0,9 proc.). Kitø tautybiø gyventojai nevirðijo<br />

1 proc. Visi tarybiniø metø suraðymai<br />

uþfiksavo susidariusià lietuviø didþiumà –<br />

1970 m. – 80,1, 1979 m. – 80,0, 1989 m.<br />

2 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Pagrindinës tautybës<br />

Kitos tautybës<br />

vumu. Tiesiog neámanoma suprasti, kodël<br />

kai kurie sociologai, politologai, politikai<br />

uþsispyræ tvirtina, kad mûsø visuomenë<br />

bijo, meluoja, apgaudinëja, slepia...<br />

Tautybë buvo raðoma ir kaimyninëse<br />

ðalyse. Pagal pagrindinës tautybës lyginamàjà<br />

dalá ðalys iðsidësto taip: Lenkija,<br />

Lietuva, Estija, Latvija (diagrama).<br />

Tauragës ir Marijampolës apskritys.<br />

Margesne tautine sudëtimi iðsiskiria<br />

Vilniaus, Utenos ir Klaipëdos apskritys (lietuviø<br />

dalis sudaro 59 proc., 79 ir 85 proc.<br />

atitinkamai). Tokià sudëtá lëmë didelës ávairiø<br />

veiklø ámonës ðiuose miestuose arba<br />

specifinës ámonës (pvz., AE Visagine).<br />

1 lentelë. <strong>Lietuvos</strong> gyventojø tautinë sudëtis ir jos pokyèiai 2001-2011 m.<br />

Pagrindinës tautybës lyginamoji dalis<br />

bendrame ðalies gyventojø skaièiuje,<br />

procentais<br />

– 79,6 proc. Didþiausià lietuviø lyginamàjà<br />

dalá uþfiksavo atkûrusios nepriklausomybæ<br />

<strong>Lietuvos</strong> gyventojø suraðymas:<br />

2001 m. – 83,5, 2011 m. – 84,2 proc. Šis<br />

gyventojø suraðymas parodë, kad, palyginti<br />

su 1989 m., lietuviø dalis iðaugo 4,6,<br />

su 2001 m. – 0,7 procentinio punkto. Galima<br />

teigti, kad lietuviø dalis tapo stabili.<br />

Gyventojø tautinës sudëties pokyèiai<br />

tarp paskutiniø nepriklausomos <strong>Lietuvos</strong><br />

gyventojø suraðymø absoliuèiais ir santykiniais<br />

dydþiais parodyti 1 lentelëje. Nors<br />

lietuviø lyginamoji dalis per 10 metø padidëjo,<br />

taèiau absoliutaus jø skaièiaus pokyèiai<br />

nedþiugina: per 10 metø jø sumaþëjo<br />

net 346 tûkstanèiais. Lenkø sumaþëjo<br />

34,7 tûkst. (lyginamasis svoris beveik<br />

nepakito ir sudarë 6,7 ir 6,6 proc.), rusø –<br />

42,9 tûkst. ( nuo 6,3 iki 5,8 proc.). Visø<br />

kitø tautybiø gyventojø absoliutûs skaièiai<br />

sumaþëjo, o lyginamosios dalies pokyèiai<br />

tesudaro deðimtàsias dalis procento. Lietuviø,<br />

lenkø ir rusø lyginamoji dalis apskrityse<br />

parodyta þemëlapyje. Verta paminëti<br />

toká faktà. Pasirengimo suraðymui metu<br />

suraðymo organizatoriai sulaukë aršios<br />

kritikos dël klausimo apie tautybæ átraukimo<br />

á suraðymo lapà. Esà þmonës nenorës<br />

á já atsakyti, tai asmeninis reikalas, taip<br />

smalsaujama, paþeidþiamos þmogaus teisës<br />

ir t.t. Suraðymo vyksmas parodë, kad<br />

gyventojai suprato tokiø duomenø svarbà.<br />

Tautybës nenurodë vos 1 proc. suraðytø<br />

gyventojø. Tuo tarpu neatsakiusiø á<br />

ávairiø kitø tyrimø klausimus dalis paprastai<br />

bûna gerokai didesnë. Taigi klausimas<br />

apie tautybæ buvo palankiai sutiktas visuomenës.<br />

O ðtai V.Gaidys, Visuomenës nuomonës<br />

ir rinkos tyrimø bendrovës „Vilmorus“<br />

direktorius, net taip raðë: „...manau,<br />

kad dalis gyventojø paprasèiausiai bijos<br />

pateikti tikslius duomenis apie save. Kai<br />

kas manys, kad valdþia gali sukaupti sau<br />

naudingos informacijos...“ („<strong>Lietuvos</strong> rytas“,<br />

2011-05-03). Matyt, reikëtø suprasti,<br />

kad tik á ðios bendrovës ávairiø tyrimø<br />

klausimus atsako visi respondentai, nebijo<br />

ir net neabejoja jø rezultatø objekty-<br />

Tautybë Gyventojø Sumaþëjo lygi- Lyginamoji dalis, proc.<br />

skaièius 2011 m. nant su 2001m. 2011m. 2001m.<br />

Iš viso 3043429 440543 100,0 100,0<br />

Lietuviai 2561314 345979 84,16 83,45<br />

Lenkai 200317 34672 6,58 6,74<br />

Rusai 176913 42876 5,81 6,31<br />

Baltarusiai 36227 6639 1,19 1,23<br />

Ukrainieèiai 16423 6065 0,54 0,65<br />

Þydai 3050 957 0,10 0,12<br />

Totoriai 2793 442 0,09 0,09<br />

Vokieèiai 2418 825 0,08 0,09<br />

Romai 2115 456 0,07 0,09<br />

Latviai 2025 930 0,07 0,07<br />

Armënai 1233 244 0,04 0,04<br />

Azerbaidþanieèiai 648 140 0,02 0,02<br />

Moldavai 540 164 0,02 0,02<br />

Gruzinai 372 65 0,01 0,01<br />

Estai 314 105 0,01 0,01<br />

Karaimai 241 32 0,01 0,01<br />

Kitø tautybiø 3508 9 0,12 0,10<br />

Nenurodë 32978 +57 1,08 0,95<br />

2 lentelë. Gyventojø tautinë sudëtis apskrityse 2011 m.<br />

Apskritys<br />

Tautinë sudëtis, proc.<br />

Gyventojø Lietu- Lenkai Rusai Balta- Ukrai- Þydai Kitø Nenuskaièius<br />

viai rusiai nieèiai tautybiø rodë<br />

Alytaus 157766 95,3 1,9 1,3 0,4 0,2 0,01 0,5 0,4<br />

Kauno 608332 94,4 0,5 3,2 0,2 0,3 0,1 0,4 0,9<br />

Klaipëdos 339062 85,6 0,2 10,4 0,9 1,0 0,1 0,8 1,0<br />

Marijampolës 161649 98,1 0,2 0,7 0,1 0,1 0,01 0,3 0,5<br />

Panevëþio 250390 96,4 0,2 2,3 0,1 0,2 0,01 0,3 0,5<br />

Ðiauliø 301686 95,7 0,1 2,7 0,2 0,3 0,04 0,4 0,6<br />

Tauragës 110059 98,4 0,1 0,6 0,1 0,1 0,0 0,2 0,5<br />

Telðiø 152078 97,4 0,1 1,4 0,2 0,1 0,01 0,3 0,5<br />

Utenos 152004 79,1 4,0 12,4 1,9 1,0 0,03 0,7 0,9<br />

Vilniaus 810403 59,4 23,0 10,3 3,3 0,8 0,3 0,8 2,1<br />

Nustatyta, kad suraðymo metu Lietuvoje<br />

gyveno 154 tautybiø þmoniø. Kiek pagausëjo<br />

kinø, anglø, prancûzø, turkø, italø, olandø<br />

ir kitø. Taèiau jø suraðyta labai nedaug.<br />

Absoliuti dauguma (99,8 proc.) ðalies<br />

gyventojø nurodë turintys vienà pilietybæ, o<br />

net 99,3 proc. ið jø – <strong>Lietuvos</strong> Respublikos.<br />

Tautinë sudëtis apskrityse<br />

Tautiðkai vienalytiðkiausios Tauragës,<br />

Marijampolës, Telðiø, Panevëþio, Ðiauliø,<br />

Alytaus apskritys (lietuviø lyginamoji dalis<br />

jose sudaro daugiau kaip po 95 proc.),<br />

Kaune 94 proc.. Atitinkami duomenys pateikiami<br />

2 lentelëje. Ið ðiø apskrièiø lietuviðkiausios<br />

(lietuviø dalis virðija 98 proc.)<br />

Tautinë sudëtis didþiausiuose<br />

miestuose<br />

Tautiniu ávairumu pasiþymi Vilniaus<br />

miestas: lietuviai sudaro 63 proc., lenkai<br />

– 17, rusai – 12, baltarusiai – 4, þydai –<br />

0,4 proc. Vilniaus gyventojø (3 lentelë).<br />

Paþymëtina, kad Vilniuje tokia didelë lyginamoji<br />

dalis lietuviø uþfiksuota pirmà<br />

kartà. Ávairi ir Klaipëdos tautinë sudëtis.<br />

Lietuviai èia sudaro 74 proc., rusai – 20,<br />

baltarusiai ir ukrainieèiai – po du 2 proc.<br />

Kauno, Ðiauliø ir Panevëþio tautinë sudëtis<br />

vienalytë. Lietuviai Panevëþyje virðija<br />

96 proc. (lietuviðkiausias miestas), Kaune<br />

ir Ðiauliuose sudaro po 94 proc. Rusai<br />

Panevëþyje sudaro 2,4 proc., Kaune<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 3


3 lentelë. Didþiausiø miestø gyventojø tautinë sudëtis 2011m.<br />

Tautinë sudëtis, proc.<br />

Miestai Gyventojø Lietu- Lenkai Rusai Balta- Ukrai- Þydai Kitø Nenuskaièius<br />

viai rusiai nieèiai tautybiø rodë<br />

Vilnius 535631 63,2 16,5 12,0 3,5 1,0 0,4 0,9 2,5<br />

Kaunas 315993 93,6 0,4 3,8 0,3 0,4 0,1 0,4 1,0<br />

Klaipëda 162360 73,8 0,3 19,6 1,7 1,9 0,2 1,0 1,5<br />

Šiauliai 109328 93,6 0,2 4,1 0,3 0,5 0,1 0,5 0,7<br />

Panevëþys 99690 96,1 0,2 2,4 0,2 0,3 0,02 0,3 0,5<br />

ir Šiauliuose – po 4 proc. ðiø miestø gyventojø.<br />

Kitø tautybiø gyventojø dalis maþdaug<br />

tolygi, nedidelë.<br />

Ádomu, kad didþioji dalis gausiausiø<br />

<strong>Lietuvos</strong> tautiniø maþumø gyvena bûtent<br />

ðiuose 5 miestuose. Ðtai þydø juose gyvena<br />

net 88 proc. (daugiausia Vilniuje),<br />

rusø, baltarusiø ir ukrainieèiø – beveik po<br />

du treèdalius, lenkø – 45 proc. (Vilniuje,<br />

Ðalèininkø ir Vilniaus rajonuose).<br />

Kà parodë suraðymas?<br />

Pirmiausia, uþfiksavo tikslø atskirø tautybiø<br />

gyventojø skaièiø ir jø lyginamàjà dalá<br />

bendrame gyventojø skaièiuje visuose<br />

administraciniuose ir teritoriniuose dariniuose,<br />

áskaitant maþiausius. Kitaip sakant,<br />

nustatë jø teritoriná iðsidëstymà. Suraðymas<br />

patvirtino <strong>Lietuvos</strong> gyventojø tautinës<br />

sudëties dinamiðkumà. Labai svarbu,<br />

kad duomenys gauti patiems gyventojams<br />

laisvai apsisprendus, kokiai tautybei<br />

jie save ir savo vaikus priskiria (tautiniu<br />

poþiûriu miðrios ðeimos).<br />

Pateikti tik pagrindiniai tautinës sudëties<br />

duomenys. O juk suraðymas pateikë<br />

ir atskirø tautybiø charakteristikas: amþiø,<br />

iðsilavinimà, pasiskirstymà pagal<br />

gimtàjà kalbà ir kitø kalbø mokëjimà, atvykimo<br />

á mûsø ðalá laikà, uþimtumà, profesinæ<br />

sudëtá, namø ûkius, ðeimas, gyvenimo<br />

sàlygas ir kt. Ðiuos duomenis<br />

sunku pervertinti, jie laukia specialistø<br />

analitikø dëmesio. Tokiø specialistø Lietuvoje<br />

pakanka (gal nebus tik uþsienieèiais<br />

pasikliaujama).<br />

O juk nagrinëti surašymo rezultatus,<br />

rengti áþvalgas labai svarbu. Kintanèios<br />

ekonominës, politinës, emigracijos bei<br />

globalizacijos sàlygos lems tolimesná, o<br />

gal ir spartesná tautinës sudëties kitimà.<br />

Reaguoti á tai reikia pasirengti.<br />

Keletà minèiø norëjau pasakyti apie<br />

pasirengimà suraðymui ir jo vyksmà. Stebino<br />

valdþios institucijø (jø atstovai daugiau<br />

naujas elektronines technologijas<br />

populiarino, o ne aiðkino þmonëms suraðymo<br />

svarbà ir kvietë susiraðyti) ir<br />

mokslininkø pozicija (gal tik viena prof.<br />

V. Stankûnienë aiðkino suraðymo poreiká<br />

ir galimà rezultatø panaudojimà aktualiems<br />

moksliniams tyrimams, 2001m.<br />

suraðymo rezultatus ir plaèiai panaudojo).<br />

O þiniasklaidos, ypaè „skaitomiausios“<br />

spaudos, pozicija tiesiog ðokiravo.<br />

Buvo pateiktas net toks pagrindinis „argumentas“:<br />

„O kam reikia suraðinëti<br />

þmones kompiuteriø amþiuje, kai visi mokesèiø<br />

mokëtojai ir taip uþfiksuoti?“. O<br />

kaip surašyti þmones, kuriems nereikia<br />

mokëti mokesèiø? Ir tai buvo raðoma jau<br />

prasidëjus suraðymui, visa tai pridengiant<br />

jau ágrisusiu „lëðø ðvaistymu“, kaþkodël<br />

nepastebint, kad uþ abejotinos vertës reklamà<br />

ir gerokai maþesnës svarbos ir apimties<br />

(ypaè uþsienio ekspertø atliekamus)<br />

tyrimus ið valstybës ir savivaldybiø<br />

biudþeto iðleidþiamos sumos apskritai<br />

neskaièiuojamos. O juk geriausiai reprezentuoja<br />

ir reklamuoja ðalá bûtent suraðymo<br />

rezultatai (bus palyginti visø ES<br />

ir kitø ðaliø). Ádomu, ar ði spauda skelbs<br />

kokius nors suraðymo rezultatus? Galiu<br />

dràsiai teigti, kad aplinka 2001m. suraðymui<br />

buvo gerokai palankesnë, geranoriðkesnë<br />

ir supratingesnë.<br />

Dþiugu, kad paprasti <strong>Lietuvos</strong> þmonës<br />

parëmë suraðymà uþsiraðydami, nes suprato<br />

jo svarbà, o ir þiniasklaidai ávairiø<br />

minèiø, palaikanèiø ir problemas kelianèiø,<br />

pateikë. Pakanka paminëti J. Treinytës<br />

raðiná, kurio turiná ið pavadinimo galima<br />

numanyti, „Suraðymas – þvilgsnis á save“<br />

(„Vilniaus diena“ , 2011-04-11). Kyla<br />

mintis, kad, formuojantis tokiam poþiûriui<br />

á tikslios ir ávairiapusiðkos informacijos apie<br />

gyventojus poreiká, suraðymai ateityje visai<br />

nunyks. O tautybës, apie kurias iðsamiø<br />

duomenø tik suraðymo metu galima<br />

gauti, tikriausiai nebus klausiama. Dingojasi,<br />

kad jos klausta paskutiná kartà.<br />

Panaudoti <strong>Lietuvos</strong><br />

statistikos departamento<br />

duomenys ir gyventojø<br />

tankio þemëlapis.<br />

Deividas SABONIS<br />

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas<br />

Kas yra molekulinë elektronika?<br />

Per pastaràjá deðimtmetá elektronikos<br />

pramonës vaizdas ið esmës nepasikeitë.<br />

Esmë yra dielektrikø, puslaidininkiø<br />

ir metalø dariniø gamyba, o fundamentalios<br />

þinios, paskatinusios kurti integrinius<br />

grandynus, buvo sukauptos XX a.<br />

viduryje, kai buvo sukurti kietojo kûno<br />

fizikos pagrindai. Nors molekulës technikoje<br />

ðiuo metu retai minimos, manoma,<br />

kad per artimiausius 10 metø dëmesys<br />

joms nuolat didës. Jos tyrëjus domins<br />

ne tik kaip medþiagos, kurias galima<br />

panaudoti tradicinëje elektronikoje,<br />

bet ir kaip kitø aktyviøjø elektronikos prietaisø<br />

komponentai. Todël jau keliolika<br />

metø mokslininkø linksniuojamas naujos<br />

mokslo ðakos – molekulinës elektronikos<br />

(moletronikos) vardas. Ðiuo metu<br />

ið molekuliø bandoma kurti jungiklius,<br />

srovës lygintuvus, tranzistorius, netiesinius<br />

elementus, dielektrikus. Todël apþvelgsime<br />

dabartinæ molekulinës elektronikos<br />

padëtá, keletà taikymø kompiuterijoje<br />

bei galimus pasiekimus ateityje.<br />

1 pav. Molekulinio jungiklio pavyzdys<br />

Molekuliniai loginiai vartai<br />

Ájungta<br />

Iðjungta<br />

Ar<br />

Molekuliniai loginiai vartai yra paprasèiausia<br />

molekulë, kuri, paveikta<br />

vienu ar dviem skirtingais áëjimais, atlieka<br />

tam tikrà operacijà. Ðiuo metu<br />

ðioms sistemoms tyrinëti ir kurti skiriama<br />

labai daug dëmesio ir lëðø. Keletas<br />

prototipø egzistuoja jau dabar. Dël<br />

galimybës juos panaudoti paprastoje<br />

aritmetikoje ðios molekulinës maðinos<br />

dar vadinamos molekuliatoriais (vietoje<br />

plaèiai kasdienëje kalboje paplitusio<br />

termino „kalkuliatorius“). Molekuliniai<br />

loginiai vartai veikia su áëjimo signa-<br />

44 Mokslas ir ir gyvenimas 2012 Nr. Nr. 11-12


skaièiuosime naudodami<br />

molekules?<br />

lais, kurie pagrásti cheminiais signalais,<br />

ir su iðëjimo signalais, kurie nustatomi<br />

spektroskopiniais tyrimais. Viena pirmøjø<br />

vandens tirpalu pagrástø sistemø pavaizduota<br />

2 pav.<br />

Darinyje B apatinë dalis savyje turi tretinæ<br />

amino grupæ, taip pat galinèià prisijungti<br />

protonus. Ðioje sistemoje fluorescencija<br />

matoma tik tada, kai yra prisijungæ<br />

abu skirtingø rûðiø katijonai, taigi sistema<br />

veikia kaip AND loginiai vartai. Naudojant<br />

abi ðias sistemas lygiagreèiai (sistemà<br />

A naudojant pralaidumo reþimu, o<br />

sistemà B – fluorescencijos reþimu), gali<br />

bûti sukuriamas vadinamasis pusës<br />

skilties sumatorius (angl. half adder), kuris<br />

jau turi galimybæ susumuoti du skaièius:<br />

1+1=2. Modifikuojant sistemà B<br />

galima apdoroti ne du, o tris áëjimus vienu<br />

metu AND loginiuose vartuose. Stipresnë<br />

fluorescencija ðiuo atveju matoma<br />

tik tada, kai vandenilio, cinko bei natrio<br />

jonai yra prisijungæ vienu metu prie amino,<br />

karboksilato bei eterio receptoriø. Ði<br />

sistema potencialiai gali bûti panaudota<br />

„laboratorija ant lusto“ (angl. lab on chip)<br />

tipo árenginiuose, nes ðie jonai pasiþymi<br />

biosuderinamumu. Kituose XOR loginiuose<br />

vartuose visas vaidmuo tenka dariniui<br />

pseudorotaksanui, kurio molekulë<br />

pavaizduota 4 pav. Apvalus junginys,<br />

slankiojantis iðilgai molekulës, turi dvi stabilias<br />

cheminio ryðio padëtis. Tokie geometriniai<br />

izomerai gali turëti skirtingas optines<br />

ir elektrines savybes priklausomai<br />

nuo þiedo padëties.<br />

Visos skilties sumatoriaus (angl. full<br />

adder) realizacija, naudojanti fluoresceinà<br />

ir galinti atikti veiksmà 1+1+1=3,<br />

pavaizduota 5 pav.<br />

3 pav. XNOR ir XOR tinkamo reþimo lentelës<br />

A<br />

B<br />

2 pav. Pirmieji dariniai naudoti<br />

loginiams vartams formuoti<br />

Darinys A yra olefinas su virðutiniu receptoriumi,<br />

turinèiu keturias karboksilinës<br />

rûgðties anijonø grupes, galinèias<br />

prisijungti prie kalcio. Apatinë dalis yra<br />

kinolino molekulë, kuri yra vandenilio jonø<br />

receptorius. Loginiai vartai veikia taip:<br />

kai nëra nei Ca 2+ nei H + , chromoforo didþiausia<br />

sugertis UV/VIS ties 390 nm. Kai<br />

kalcio jonas prisikabina, atsiranda mëlynasis<br />

postûmis sugerties spektre ir sugertis<br />

ties 390 nm sumaþëja. Tuo tarpu<br />

protonai sukelia raudonàjá postûmá, ir kai<br />

abu katijonai yra vandenyje, bendras rezultatas<br />

– minëtoji sugertis ties 390 nm.<br />

Ði sistema veikia tarsi þinomi informatikoje<br />

XNOR loginiai vartai sugerties reþimu<br />

ir kaip XOR vartai pralaidumo reþimu.<br />

XNOR ir XOR tinkamo sugerties reþimo<br />

lentelës pateiktos 3 pav.<br />

Rotaksanas<br />

Polirotaksanas<br />

4 pav. Rotaksanø veikimo schema<br />

5 pav. Visos skilties sumatorius<br />

Kiti taikymai ir ateitis<br />

Esminiai sunkumai, su kuriais teks<br />

susidurti kuriant tikràjà (komercinæ) molekulinës<br />

elektronikos technologijà, yra<br />

bauginantys. Kol kas sparèiausia paþanga<br />

– tik ávardijant tyrëjø laukianèius<br />

sunkumus ir prognozuojant naujus molekulinius<br />

prietaisus. Molekulinës architektûros<br />

multiplekseriai turëtø sujungti<br />

mikroniniø ir nanometriniø matmenø darinius.<br />

Buvo pademonstruotas ir stiprinanèio<br />

lauko nanotranzistoriaus veikimas.<br />

Molekulinë elektronika suteikia pagrástø<br />

vilèiø praplësti Mûro dësná, þvelgiantá<br />

kompiuteriø moksle toliau, nei dabar<br />

numatoma naudojant tradicinius siliciu<br />

pagrástus integrinius grandynus.<br />

Tad dabar mokslininkø laukia uþdavinys<br />

integruoti daugelá tokiø prietaisø. Ir pagaliau<br />

në vienas suformuotas molekulinës<br />

elektronikos loginis ar atminties<br />

prietaisas dar nebuvo patikrintas patikimumo,<br />

temperatûros stabilumo ir kitais<br />

poþiûriais. Ðiuo metu ðiems uþdaviniams<br />

jau ruoðiamasi. Tai tik dalis galimybiø,<br />

kurias suteiks molekulinës elektronikos<br />

integriniø grandynø technikos<br />

plëtra, ir tik dalis kliûèiø, kurias reiks<br />

áveikti, kol ta plëtra bus pasiekta.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 5


Jokûbynës<br />

parkas<br />

Egidijus BACEVIÈIUS<br />

Jokûbynës parkas puoðë Tilþæ ir þadino<br />

lietuvininkø sàmoningumà<br />

Istorinëje Tilþëje (dab. Sovetskas) bevaikðèiodami Maþosios<br />

(Prûsø) <strong>Lietuvos</strong> veikëjø pëdomis ne kartà susidursime su<br />

Jokûbynës pavadinimu. Parkas, kaip ir anapus Nemuno<br />

stûksantis Rambynas, þenklino ir sugërë svarbius kraðto<br />

istorijai ávykius, tapo vietos bendruomeniø gyvenimo gerovës<br />

ir gimtinës graþinimo liudijimu. Jokûbynës parko lietuviðkas<br />

namelis buvo nedaloma XX a. pr. lietuvininkø kultûrinio<br />

kraðtovaizdþio dalis, jø sàmonëjimo ir lietuvybës gaivinimo<br />

þidinys. Þinios apie parkà mus priartina prie lietuvininkø<br />

dvasinio brendimo aplinkos ir muziejininkystës kûrimosi<br />

iðtakø. Turininga parko praeitis dar laukia tyrëjø. Èia pristatysiu<br />

savo paskesniø metø kraðtotyriná bandymà.<br />

Lietuviðkas namelis Jokûbynëje<br />

Parkà puošë þalios vejos, iðpuoselëti þeldiniai, atmintinos skulptûros ir vandens telkiniai<br />

Graþiausias parkas Rytprûsiuose<br />

Tiksliø Jokûbynës (Jakobynë) pavadinimo<br />

aiðkinimø nëra. Jis gali bûti kilæs iš<br />

liepos 25 d. ðvenèiamos pirmojo derliaus<br />

Nuobaigø, arba Jokûbyniø, ðventës. Vokieèiø<br />

kalba parkas vadintas Jakobsruh(e),<br />

tai galima suprasti kaip „Jokûbo<br />

idilë (ramybë)“.<br />

Jokûbynës parkas pradëtas kurti<br />

miesto „Sodininkø ir graþinimo draugijos“<br />

(Garten- und Verschönerungsvereins,<br />

1823) pietvakarinëje Tilþës dalyje. Pirmuosius<br />

parko apmatus galime išvysti 1835<br />

m. miesto þemëlapyje. Pieèiau esanti plynë<br />

vadinta pušyne (Putschine). Èia buvusios<br />

senosios miesto kapinaitës, pavienës<br />

eglës augo pramaiðiui su puðaitëmis.<br />

Pagal nusistovëjusá paprotá kapinaitës sujungtos<br />

su parku. Netoliese dviejø skypø<br />

sandûroje árengta sporto aikðtelë (Turn-<br />

Platz), ilgainiui tapusi vidurine parko dalimi.<br />

XX a. pradþioje parkas iš vakarø apjuostas<br />

Arndto gatve (Arndtstrasse/ šiand.<br />

Matrosovo) – èia buvo pagrindinis áëjimas,<br />

rytuose – Griunvaldo (Grünwald strasse/<br />

šiand. L.N.Tolstojaus) gatve su aukštø metaliniø<br />

strypø tvora. Parkas buvæs angliškas,<br />

lankytojui teikæs daug graþiø atradimø<br />

ir reginiø. Panaðiø parkø buvo<br />

ásteigta Karaliauèiaus ir Klaipëdos kraðte,<br />

ypaè prie dvarø. Tilþës sodininkø dëka per<br />

kelis dešimtmeèius Jokûbynës parkas tapo<br />

puošniausiu visuose Rytprûsiuose. Èia<br />

dirbo sodø ir parkø meno meistrai. Atskiroje<br />

mokykloje buvo mokomi jaunieji sodininkai,<br />

tobulinosi sveèiø ðaliø parkø specialistai.<br />

Ið èia po visà kraðtà platintos sodininkystës<br />

ir parkø kûrimo naujovës.<br />

Amatininkø pasiekimø parodos<br />

Kryptingas parko tvarkymas prasidëjo<br />

nuo 1891 m. surengus Rytprûsiø „Amatø<br />

pasiekimø parodà“ (Gewerbeausstellung).<br />

Renginys turëjo didelá pasisekimà<br />

ir vyko kas penkeri metai. 1905 m. birþelio<br />

3 d. parodos atidarymo metu duris atvërë<br />

áspûdingas pagrindinis pastatas-paviljonas,<br />

iki parko nutiesta tramvajaus linija,<br />

6 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Atminimo kampelis parko<br />

steigëjui Adolfui<br />

Heydenreichui<br />

1900 m.<br />

rugsëjo<br />

3 d.<br />

atidengta<br />

skulptûra<br />

karalienei<br />

Luizei<br />

pramogautojus veþusi iki Aukðtøjø vartø<br />

Arndto gatvëje. Yra þinoma, kad 1910 m.<br />

paroda iðsiskyrë daugiadieniu muzikavimu.<br />

Koncertams dirigavo Tilþës konservatorijos<br />

direktoriaus Vilhelmas Volfas.<br />

Parkas puoselëtas uþ rinkliavas ir iš<br />

loterijose surenkamø lëðø. Á parkà buvo<br />

patenkama pro skliautinius vartus. Pagrindinis<br />

takas vedë iš šiaurës á pietus, nuo jo<br />

ávairiomis kryptimis šakojosi takeliai sudarydami<br />

ámantrø tinklà. Priešais pagrindiná<br />

pastatà aštuoniakampiame baseine aká<br />

traukë alegorinë Bergerio skulptûra – fontanas.<br />

Moteris, ant Þemës rutulio iðkëlusi<br />

þibintà, šonuose miego dievas Hipnas ir<br />

gretimai meilës dievaitis Erotas su lanku<br />

ir strële rankoje lankytojus kvietë uþsimiršti<br />

ir pasinerti á pramogas. Tamsioje rutulá juosianèioje<br />

juostoje iš toli þibëjo paauksinti<br />

Zodiako þenklai. Iš keturiø þuvø þioèiø<br />

tryško vandens èiurkðlës. Vanduo, nepasiekæs<br />

þibinto, krito purslais á tridaknø<br />

kriaukles, tekëjo á tvenkiná. Tolëliau parke<br />

stovëjo puošnus apþvalginis bokštas, fotografijos<br />

ateljë. Nuo pagrindinio tako iðpuoselëtais<br />

aplinkkeliais buvo galima patekti<br />

á atokiau esantá restoranà „Ásaulis“<br />

(Sonnenbad), kavines „Miško dovana“<br />

(Waldschänke), „Kûlinë“ (Kuhlins) ir „Girios<br />

pilaitë“ (Waldschlößchen) bei savininko<br />

Oskaro Acheno parduotuvæ „Sorbeta<br />

osterija“. Uþkandinëse lankytojai mëgavosi<br />

aluèiu, ragavo vietinio sûrio ir vaisiø.<br />

Nuotaikà gyvino mëgstamo Paulo Beckerio<br />

orkestro muzika. Pramogø nestigo<br />

ir vaikams. Jiems buvo sûpuoklës, þaidimai,<br />

tvenkinys su vandens èiuoþykle.<br />

Parko þalumos ávairovë ir sutvarkyta aplinka<br />

buvo tikra þmogaus rankø sukurta<br />

gamtos idilë, mëgstama miestieèiø vaikðtyniø<br />

vieta. Vërësi vienas uþ kità graþesni<br />

vaizdai. Tyvuliavo „Gulbiø eþerokšnis“ su<br />

plaukiojanèiomis gulbëmis giesmininkëmis<br />

ir laukinëmis antimis. Virš jo nutiestas<br />

baltas marmuro tiltelis su plaèiais<br />

išpuoštais turëklais. Parkas iðsiskyrë gëliø<br />

ávairove. Visais metø laikais pradedant nuo<br />

ankstyvo pavasario þydëjo balti ir mëlyni<br />

krokai, geltonos ir raudonos tulpës, vidurvasará<br />

gëlynus puošë bijûnai, jurginai ir roþës,<br />

rudená – laukiniai ir kultûriniai astrai,<br />

kardeliai, kitos gëlynø graþmenos. Greta<br />

stovëjo ðiltnamis su ištisus metus þydinèiais<br />

augalais. Ið medþiø parke vyravo vietiniai<br />

gluosniai, uosiai ir paprastieji klevai,<br />

àþuolai ir bukai, pavieniai skroblai, kaštonai,<br />

daug áveþtiniø svetimþemiø augalø iš<br />

Vidurþemio jûros pakrantës, Ðiaurës Amerikos<br />

ir Japonijos. Sausesnëse vietose tarpo<br />

retø atmainø spygliuoèiai medþiai ir krûmai.<br />

Lankytojai vidury miesto turëjo galimybæ<br />

pasimëgauti lajø virðûnëse giedanèiomis<br />

volungëmis, strazdø trelëmis, èirðkianèiais<br />

kikiliais, visà geguþæ kukuojanèiomis<br />

gegutëmis ir devynbalsëmis.<br />

Miesto praeièiai svarbûs þenklai<br />

Per penkis deðimtmeèius (1891–1945)<br />

Jokûbynës parke pastatyta daug miesto<br />

ir krašto praeièiai atmintinø þenklø. Nuo vienos<br />

skulptûros prie kitos parko groþybës<br />

vingiavo ðeðëliuotos alëjos pakaitomis su<br />

jaukiais kampeliais atsikvëpti prisëdus ant<br />

suoleliø. Pagrindinio tako medþiø atskirtyje<br />

erdvë buvo vadinama „þaliasis kabinetas“.<br />

Prieðais puoselëtas gëlynas su palme.<br />

Kampelis skirtas parko steigëjo Adolfo<br />

Heydenreicho atminimui. Pirklio dëka<br />

Jokûbynëje pradëtos rengti amatø parodos.<br />

Á atminimo aikðtelæ buvo patenkama<br />

pro puoðnius vartelius, savotiðkà pilaitæ su<br />

smailiavirðiais stogeliais. Atminimo skulptûra<br />

áterpta puslankëje sienoje. Jos viduryje<br />

ant jonëniniø kolonø stovëjo maþas<br />

antablementas su pradininko biustu. Visa<br />

þalia erdvë darniai jungësi su greta<br />

esanèiu „Mergelës“ fontanu. Atokesnëje<br />

vietoje buvusi skulptûra „Besimaudanèioji<br />

su kûdikiu“.<br />

Àþuolas gimnastikos pradininkui<br />

Parke veðëjo graþiai nuaugæs paprastasis<br />

àþuolas, pasodintas Vokietijos gimnastikos<br />

pradininkui F.L.Janui (Fridrich<br />

Ludwig Jahn, 1778–1852). Berlyno gimnazijos<br />

mokytojas atidarë pirmà vieðà<br />

gimnastikos aikðtæ, pasiûlë pratimø kûnui<br />

ir išvermei lavinti, sukûrë árangà, kuri naudojama<br />

ir šiandien: tai „oþys“, „skersinis“,<br />

„nuoþulnus ràstas“ ir „gimnastikos þiedai“.<br />

Àþuolas augo (iðliko iki ðiø dienø –<br />

aut. past.) þalioje vejoje, puoštoje kûgio<br />

pavidalu apgenëtais krûmais. Pietinëje Jokûbynës<br />

parko pakrašèio plynëje tarp puðø<br />

ir kopos buvo árengta Susirinkimø (vieðø<br />

svarstymø) aikðtë (Thingplatz). Tai Romos<br />

laikø pavyzdþio amfiteatras, talpinæs<br />

iki 5000 þmoniø. Aikðtë sukurta XX a. 30-<br />

aisiais metais Treèiojo Reicho ideologø<br />

patarimu vokieèiø tautos susirinkimams,<br />

mitingams ir viešoms iðkilmëms rengti.<br />

Sumanyta buvo pastatyti 1200 tokiø susibûrimo<br />

vietø, taèiau suspëta árengti tik<br />

40. Pirmoji „tingplacë“ ásteigta 1934 m.<br />

Halëje, antroji – Tilþëje 1935 metais.<br />

Puoselëtas karalienës Luizës<br />

atminimas<br />

Tilþës krašto istorijoje ir gyventojø sàmonëje<br />

giliai buvo ásirëþæ 1807 m. liepos<br />

7–9 d. Europos istorijos tëkmæ kita vaga<br />

nukreipæ ávykiai. Ypatinga atida skirta tiesioginei<br />

jø dalyvei Prûsijos karalienei Luizei<br />

(1776–1810). Per amþius apie jos menamà<br />

ir tikrà asmenybæ kûrësi legendos.<br />

Tilþëje buvo Luizës namas, jos vardo vaistinë,<br />

teatras, mokykla, buvo jos vardo gatvë.<br />

Visame krašte buvo pasakojamas nutikimas<br />

apie lietuvaitæ, karalienei padovanojusià<br />

rugiagëliø vainikà, kuris priminæs<br />

tëvynës meilæ ir tvirtybæ. 1897 m., artëjant<br />

karalienës mirties 90-osioms metinëms,<br />

spaudoje skelbti raginimai aukoti pinigø<br />

Luizës paminklo statybai. Darbas suvienijo<br />

lietuviø ir vokieèiø bendruomenes.<br />

Maþlietuviai rûpinimàsi Luizës paveldu<br />

prieðprieðino O.Bismarko politikai ir priverstiniam<br />

vokietinimui, siekusiam iðstumti lietuviø<br />

kalbà. Á pinigø paminklo statybai rinkimà<br />

ásitraukë Tilþës giedotojø draugija.<br />

1899 m. geguþës 14 d. iðnuomotoje parodø<br />

rûmø salëje surengtas lietuviø vakaras<br />

su tautinëmis dainomis ir Tilþës pëstininkø<br />

kapelos muzika. Yra þinoma, kad èia nuolatos<br />

vykdavo pasiruošimai lietuvininkø<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 7


ðventëms, dirigavo pats Vydûnas. 1900 m.<br />

kovo 15 d. ávykæs Birutës draugijos 15-os<br />

metø sukakties minëjimas su vaidinimais<br />

ir dainomis. 1900 m. Tilþëje buvo ákurta kultûrinio<br />

ðvietimo draugija Luizë, vadovaujama<br />

gimnazijos profesoriaus Aleksandro<br />

T.Kurðaièio (1875–1944). Draugija siekë<br />

išlaikyti „karalienës Luizës atminimà ir tëviðkës<br />

meilæ”. Tø paèiø metø rugsëjo 22 d.<br />

pietinëje parko dalyje atidengta skulptoriaus<br />

G.Eberleino (Gustav H.Eberlein,<br />

1846–1926) karalienës Luizës skulptûra.<br />

Trijø metrø marmurinis moters pavidalas<br />

stovëjo ant 5 m cilindrinio pagrindo. Á atidengimo<br />

iðkilmes atvyko Vokietijos kaizeris<br />

Vilhelmas II, dalyvavo skulptorius. Renginyje<br />

giedojo penkiasdešimties vyrø Birutës<br />

draugijos choras, pasipuošæs tautinëmis<br />

juostomis.<br />

Lietuvybës gaivinimo þidinys<br />

XIX a. ir XX a. pradþioje Tilþë buvo didþiausias<br />

Rytprûsiø lietuviø kultûros puoselëjimo<br />

ir sklaidos miestas. Daug graþiø<br />

ir prasmingø darbø nuveikë Lietuviø literatûros<br />

draugijos nariai. Išaugusi iš 1873 m.<br />

Tilþëje ákurto Lietuviø ratelio (Litauisches<br />

Kranzschen), draugija siekë kelti lietuvybës<br />

Rytprûsiø þemëse svarbà, vienyti neabejingus<br />

lietuviškam þodþiui, telkti lietuviø kultûrai<br />

paþinti ir puoselëti. Draugijos pirmininkas<br />

A.T.Kuršaitis brandino idëjà ásteigti<br />

lietuviðkà tautos muziejø ir jame ákurdinti<br />

ne vienà dešimtmetá kaupiamus tautodailës<br />

pavyzdþius. 1905 m. sausio 18 d. draugija<br />

nutarë II amatø pasiekimø parodoje<br />

parodyti lietuviškos trobos/stubos išoræ ir<br />

vidaus apstatymà. Namelio ruošinys kurtas<br />

ið keliø pavyzdþiø, išsirenkant puoðnesná.<br />

Brëþiná parengë Ðilutës dvarininkas Hugo<br />

Šojus (1845–1937). Trobos statybai ir<br />

reikiamiems tvoros ištaisymams buvo surinkta<br />

6000 markiø. Jas aukojo lietuviai iš<br />

visos apylinkës. Mokytojas J.Herberis atidavë<br />

visas santaupas. Prie namelio árengimo<br />

prisidëjo V.Storosta (Vydûnas), E.Kurðaitytë<br />

ið Priekulës, M.Kveselaitë ið Jogaudø.<br />

Pavasará Ðliaþø kaimo meistras Barutzkis<br />

ir statybos tarëjas (baurats) ið Tilþës<br />

Meysë namelá pastatë ir iki parodos atidarymo<br />

birþelio 3 d. perkëlë á galutinæ vietà<br />

Jokûbynës parko pietinëje dalyje prie aplinkkelio.<br />

Nendrëmis dengtas keturðlaièiu<br />

(èiukuriniu) stogu namas vadintas lietuvišku<br />

nameliu (Litauer Heimathäuschen/<br />

Bauernhaus). Tai buvusi vakarø þemaièiø<br />

dviejø galø troba. Viename gale, prastojoje<br />

troboje, buvo virtuvë, priešingoje pusëje<br />

– geroji troba su alkieriuku, kamaraite,<br />

priešine. Namo vidurys tarp abiejø galø vadintas<br />

kaminu. Èia stovëjusi krosnis su<br />

dûmtraukiu. Priekinë namo pusë buvo apsodinta<br />

vaismedþiais, atokiau kieme augusi<br />

pušis, o nuo tako sodybà<br />

skyrë lentø tvora. Tilþës lietuviško<br />

namelio lankytojus<br />

pasitikdavo tautiniais drabuþiais<br />

apsirengusios merginos,<br />

jos kalbëjo miestieèio<br />

ausiai „keista“ kalba. Visà parodos<br />

laikà lietuviškame namelyje<br />

virë gyvenimas: buvo<br />

audþiama, verpiama, droþiama,<br />

galima buvo nusipirkti<br />

audiniø, ið aplinkiniø kaimø<br />

pristatomos duonos, pieno,<br />

varðkës ir sûrio. Áëjimas á sodybà<br />

buvo mokamas, bet tai<br />

nemaþino lankomumo. Atidarymo<br />

metais per vasarà<br />

namelá aplankë 25 000 lankytojø! Parodai<br />

pasibaigus, atsirado norinèiøjø statiná ásigyti.<br />

Taèiau Lietuviø literatûros draugija jo<br />

nepardavusi ir paroda tapusi nuolatine. Tai<br />

buvo vienas pirmøjø Vidurio ir Ðiaurës rytø<br />

Europoje liaudies buities muziejø po atviru<br />

dangumi. Lietuviškas namelis tapo Jokûbynës<br />

parko ir viso kraðto áþymybe. Jame<br />

saugoti Eduardo Gizevijaus rinkiniai<br />

ir kopijos, tautodailës ir rankdarbiø pavyzdþiai.<br />

Rinkiniai 1906 m. veþti parodai á<br />

Drezdenà, 1908 ir 1918 m. – á Berlynà,<br />

1910 m. – á Olštinà. Aplink „namelá“ bûrësi<br />

lietuviø senovës ir kultûros gerbëjai. Èia vykusios<br />

lietuvininkø sueituvës, vakarëliai,<br />

chorø pasirodymai bei kitos iðkilmës.<br />

Amþininkø atsiminimuose<br />

ir darbuose<br />

Jokûbynës parko praeitis siejasi su<br />

daugelio kraštui svarbiø þmoniø likimais,<br />

jø moksliniais laimëjimais ir kûrybinio gyvenimo<br />

raiškos vieta. Tilþëje gyveno ir patirties<br />

sëmësi sodininkas, tautodailës tyrëjas<br />

Hansas Voedë (1902–1983), 1980 m.<br />

iðleidæs knygelæ apie senuosius Rytprûsiø<br />

medinius namus. Nuo 1935 m. šiame<br />

mieste gyveno Klaipëdos kraðto pamario<br />

kraštotyrininkas, vëliau raðytojas ir mokytojas<br />

Rudolfas Naujokas (1903–1969).<br />

H.Šojaus rûpestis dël Tilþës lietuviško namelio<br />

sutapo su didþiosiomis statybomis<br />

Ðilutës dvare. Pagal senà pavyzdá 1906 m.<br />

pastatytas svirnas. Ið vietos gyventojø buvo<br />

ásigijæs senø rakandø ir puoðniø rankdarbiø,<br />

juos buvo perdavæs Tilþës muziejui,<br />

dalá laikæs dvaro asmeniniame rinkinyje.<br />

Sodintas Ðilutës dvaro parkas, talkino<br />

Tilþës sodininkai ir parkø priþiûrëtojai. Primintina,<br />

kad 1912 m. H.Ðojaus rûpesèiu<br />

Ðilutëje keturi meistrai pastatë du Gilijos<br />

kaimo þvejø trobesius ir vëliau juos perveþë<br />

á Karaliauèiaus parodø parkà (greta Botanikos<br />

ir Zoologijos sodø buvusá Liaudies<br />

buities muziejø (Freilichtmuseum) – aut.<br />

Amatø parodos paviljonas atidarymo metais (1905 m.)<br />

past.). 1909–1913 m. árengiamame parke<br />

buvo pastatyta dvidešimt XVIII–XIX a. mediniø<br />

nameliø. Taèiau nuo 1937 m. dël vietos<br />

stokos jie perkelti á Vakarø Prûsijos<br />

miestelá Olštynekà, šiandiená etnografijos<br />

muziejø. Šojaus sûnus Erichas (1876–<br />

1929) taip pat domëjæsis praeities dalykais.<br />

Po jo mirties 1937 m. buvo išleista jo knyga<br />

„Rytprûsiø ekonominiai geografiniai<br />

ypatumai“. Ákvëpimo ir dvasinës atspirties<br />

Jokûbynës parke ir prie minëtos sodybos<br />

sëmësi lietuvininkø idëjinis vedlys Vilhelmas<br />

Storosta (Vydûnas), Tilþëje gyvenæs<br />

1892–1912 metais. Lietuviø sodyboje-muziejuje<br />

lankësi tautotyrininkai Adalbertas<br />

Becenbergeris (1851–1922), Jonas Basanavièius<br />

(1851–1927), visuomenininkas<br />

politikas Vilius Gaigalaitis (1870–1945),<br />

Martynas Jankus (1858–1946), Dovas Zaunius<br />

(1845–1921), Enzys Jagomastas<br />

(1870–1941) ir kiti. Parko sodybos lietuviškumo<br />

palaikymas minimas rašytojo<br />

Liudviko Pasargës (1825–1912) ir Johano<br />

Bobrovskio (1917–1965) kûriniuose, vokieèiø<br />

skaitytojui atskleidusiuose savità pamario<br />

þmoniø gyvenimo sanklodà. Hermanas<br />

Zudermanas (1857–1928), baigæs Tilþës<br />

gimnazijà, gerai þinojo miesto áþymias vietas.<br />

Neatsitiktinai apysakoje „Kelionë á Tilþæ“<br />

(1917) vaizdingai apraðë Jokûbynës<br />

parko groþá ir dþiaugsmingas nuotaikas.<br />

Adomas Brakas (1866–1952) perpieðë lietuviško<br />

namelio kraigà ir lëkius, jais puoðë<br />

savo leidinius ir kvietimus. Namelis daugeliui<br />

lietuvininkø buvæs paskata ádëmiau<br />

þvilgtelti á tautos dvasiná ir daiktiná paveldà.<br />

Sunaikintas per sumaiðtá<br />

Jokûbynës parkas dabar neatpaþástamai<br />

persimainæs, apleisti þeldynai sunykæ<br />

ir sulaukëjæ, metalinë virbø tvora nugriauta,<br />

likæ tik pagrindiniø vartø mûro likuèiai<br />

(2009 m. šiek tiek aptvarkyti – aut. past.).<br />

Monumentaliø statiniø neišliko. Nuversto<br />

Luizës paminklo vietoje ant marmuro pagrindo<br />

1954 m. buvo uþkeltas pionierius-<br />

8 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


atletas. Skulptûra „Besimaudanèioji“, iðstovëjusi<br />

iki 1970 m., vëliau taip pat dingo.<br />

„Þaliàjá kambará“ mena likusi betono siena<br />

su tuðèia niša, po þiemos ir smarkiø liûèiø<br />

pabjurusiuose takeliuose kyšo marmuro<br />

nuolauþos, uþdumblëjusiomis kûdromis<br />

virto vandens telkiniai.<br />

Paminëtinas Jokûbynës lietuviško namelio<br />

likimas. Sodyba turiningai gyvavusi<br />

iki Pirmojo pasaulinio karo. Vëliau atëjo<br />

nuosmukis. Dël politiniø nuostatø<br />

spaudoje vengta sakyti „lietuviškas“ ir buvo<br />

tiesiog Tilþës „kaimo namelis“ (Heimathaus).<br />

1923 m. Lietuviø giedotojø draugija<br />

iširo, 1929 m. namelis su nuosavybe<br />

perleistas naujam savininkui, muziejiniai<br />

rinkiniai perduoti Tilþës kraðtotyros muziejui<br />

ir Prûsijos senienø rinkiniui Karaliauèiuje<br />

(per karus sunaikinta – aut. past.).<br />

Vëliausia þinoma namelio nuotrauka yra<br />

ið 1943 metø. Galutinai Tilþës lietuviškas<br />

namelis sunyko pokariu. Lietuviø architektai<br />

1989 m. atkûrë namo brëþinius ir teiravosi<br />

dël galimybës já atstatyti pirmykðtëje<br />

vietoje. Taèiau, nesulaukus Sovetsko<br />

miesto valdþios pritarimo, graþus sumanymas<br />

liko neágyvendintas.<br />

Šiandien reikia galvoti jei ne apie visiðkà<br />

istorinio-kultûrinio parko atnaujinimà<br />

ir sutvarkymà, tai bent parengimà<br />

skaitmeninio Jokûbynës parko þemëlapio<br />

su išskirtiniais vaizdais ir aprašais, to meto<br />

muzikos ir kalbos pavyzdþiø áraðais. Lietuviðkà<br />

namelá bûtø galima atstatyti atnaujinamame<br />

Ðilutës H.Šojaus dvaro parke.<br />

Taip XX a. pradþios didysis lietuvininkø rûpestis<br />

ir kultûrininkø puoselëtos vertybës<br />

ágautø didesnæ svarbà.<br />

PAGRINDINIAI ÐALTINIAI:<br />

Abromeit Kurt 1995. Auf verwehten Spuren<br />

in Jakobsruh // Tilsiter Rundbrief. No. 25, S. 2.<br />

Bezzenberger A. Über das Litauische Haus.<br />

Altpreußische Monatsschrift. 23, 1886.<br />

Gimbutas Jurgis. Lietuviø sodþiaus architektûra<br />

Maþojoje Lietuvoje. Studia Lituanica I Maþoji<br />

Lietuva// Lithuania minor// Klein Litauen. New<br />

York (NY).– Lietuviø enciklopedijos spaustuvë.<br />

– 1958. p. 167.<br />

Kaunas Domas. Maþosios <strong>Lietuvos</strong> knyga.<br />

P. 236.<br />

Lietuviðkas koncertas... [Ið <strong>Lietuvos</strong> ir abiejø<br />

prûsø provincø]. NLC, 1899, geg. 5. Nr. 36. P. 1.<br />

Morkûnas Juvencijus Eligijus. <strong>Lietuvos</strong> liaudies<br />

buities muziejus// Gimtasai kraštas.– 2008.<br />

1: 104-112.<br />

Purvinas Martynas. Maþosios <strong>Lietuvos</strong> tradicinë<br />

kaimo architektûra.– Vilnius. Etninës kultûros<br />

globos taryba. – 2008. 64. (nuotr. p. 59).<br />

Scheu Erich. Ostpreußen. Eine wirtschaftsgeografische<br />

Landeskunde. Königsberg. 1936.<br />

Susiëjims „Draugystës karalienë Luizë“ Tilþëje...<br />

[Ið <strong>Lietuvos</strong>...]. TK, 1900, lapkr. 7. Nr. 89. P. 2.<br />

Woede Hans. Alte dörfliche Baukultur in Ostpreußten.<br />

Landsmannschaft Ostpreußen. Abteilung<br />

Kultur. – Gerhardt Reutenberg, Glückstadt.<br />

– 1980. S. 51.<br />

Ðiø metø kovo 26 d. paþymëjome 190-àsias<br />

vieno garsiausiø <strong>Lietuvos</strong> bajorø, vokieèiø riteriø<br />

palikuoniø, elektrolizës, fotochemijos dësniø<br />

tyrinëtojo, pirmojo <strong>Lietuvos</strong> fizikochemiko,<br />

geologo Teodoro Grotuso (Christian Johann<br />

Dietrich (Theodor) von Grotthuss, 1785–1822)<br />

mirties metines. Jo gyvenimas tragiðkai nutrûko<br />

1822 m. Pakruojo r., Geduèiuose.<br />

Romantiðka ir<br />

dramatiðka<br />

asmenybë<br />

Dr. Vincentas KORKUTIS<br />

Teodoras Grotusas gimë Leipcige<br />

(Vokietijoje), Geduèiø dvarininkø<br />

bajorø ðeimoje. Áraðai dokumentuose<br />

apie Grotusø giminæ siekia 1269<br />

metus. Didikai senais laikais valdë<br />

dvarus netoli Latvijos sienos, prie Birþø,<br />

Rundalëje ir Mezotnëje.<br />

Geduèiø dvaras netoli Vaðkiø<br />

XVIII a. buvo Grotusø nuosavybë. Tai<br />

kraitinë dovana, jame buvo jauèiama<br />

Teodoro motinos tvirta ranka. Po vyro<br />

mirties 1786 m. ji buvo iðtekëjusi dar<br />

du kartus. Bûsimojo mokslininko tëvas<br />

buvo muzikas. Amþininkai šiltais<br />

ir palankiais þodþiais atsiliepia apie já.<br />

Poetas Karlas Ramleris vadino já „tikruoju<br />

þmonijos draugu“. Dietrichas<br />

Evaldas, þinomas to laikotarpio pianistas,<br />

keliø muzikos kûriniø autorius,<br />

labai iðsimokslinæs, plaèiø interesø<br />

þmogus, rinkæs knygas, 1781 m. lankydamasis<br />

Hamburge, ásigijo ið E.Bacho<br />

klavikordà, kuris pasiþymëjo puikiomis<br />

garso charakteristikomis.<br />

Dietrichas Evaldas domëjosi<br />

gamtos mokslais, kolekcionavo mineralus,<br />

augalus. Tokioje aplinkoje<br />

skleidësi sûnaus Teodoro mokslinio<br />

paþinimo interesai.<br />

Teodoras Grotusas daugelá paþangiø<br />

humanistiniø idëjø perëmë<br />

studijuodamas Vakarø Europoje. Atsisakë<br />

baroniðko priedo prie pavardës<br />

„von“ ir pasirinko Teodoro vardà.<br />

Tiesa, iki 17 metø vaikinas buvo<br />

auklëjamas ir filosofijos, filologijos,<br />

kalbø mokomas namuose, Geduèiø<br />

dvare. Paveldëjæs ið tëvo nemaþà bibliotekà,<br />

susidomëjo fizika, chemija.<br />

Namø mokytojo nuomone, domëtis<br />

Teodoras Grotusas<br />

chemija bajorui netinkamas uþsiëmimas,<br />

todël net draudë jam skaityti<br />

chemijos knygas.<br />

Bûsimasis mokslininkas Teodoras<br />

Grotusas augo tarp protëviø sukauptø<br />

knygø, tëvo surinktø kolekcijø, visa<br />

tai skatino jaunuolá ieškojimams. Taip<br />

pat domëjosi tapyba. Gyvendamas tolimame<br />

uþkampyje negalëjo ásigyti daþø.<br />

Teodoras pats pradëjo juos gaminti,<br />

kartu tyrinëti medþiagø savybes. Neblogai<br />

liejo akvareles.<br />

Pagal tëvo bibliotekos knygø apraðymus<br />

jis darë chemijos bandymus.<br />

Motina stengësi slopinti sûnaus potrauká<br />

gamtos mokslams. Paþintis su<br />

bendraamþiu, Mintaujos vaistininko<br />

pameistriu Bideriu já skatino tyrinëti. Jie<br />

kartu darydavo chemijos eksperimentus.<br />

Ši draugystë truko visà gyvenimà.<br />

Paskutinis T.Grotuso namø mokytojas<br />

buvo vokieèiø literatas Brenkë,<br />

savo veikalu „Biblinis árodymas to,<br />

kad Kristus po nukryþiavimo dar 27<br />

metus vaikðèiojo po þemæ“ pelnæs<br />

abejotinà reputacijà. Bendravimas su<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 9


tokiu mokytoju neišvengiamai veikë jaunojo<br />

barono pasaulëjautà, ugdë laisvës,<br />

autoritetø nepaisymo jausmà.<br />

Aðtuoniolikos sulaukæs, jaunuolis iðsirengë<br />

á Leipcigà, kur jo pavardë jau<br />

buvo šio miesto universiteto studentø<br />

sàraðuose. Taip nutiko, kai jam buvo…<br />

vos kelios dienos. Tai jo krikðtatëvio, tada<br />

þinomo vokieèiø raðytojo Christiano<br />

Felikso Vaizës (1726–1804) dovana<br />

krikðtasûniui. Apsilankæs pas Leipcigo<br />

universiteto rektoriø Samuelá Morusà, jis<br />

iðsireikalavo, kad T.Grotusas bûtø áraðytas<br />

á sàraðus ir jam išduotas studento<br />

paþymëjimas.<br />

Smardonës ðaltinis<br />

Krikðtatëvis, vokieèiø raðytojas<br />

Christianas Feliksas Vaizë<br />

Studijos Leipcige netenkino þiniø<br />

trokðtanèio jaunuolio: dëstoma fizika ir<br />

chemija jam pasirodë gerokai atsilikusios<br />

nuo atradimø, kuriais gyveno pasaulis.<br />

Todël dar tais paèiais metais T.Grotusas<br />

iðvyko studijuoti á Paryþiaus politechnikos<br />

mokyklà. Èia klausë paskaitø garsiø<br />

mokslininkø Monþo, Lagranþo, K.Bertoleto,<br />

A.Furkrua ir kitø, kuriø mokiniai<br />

vëliau tapo visame pasaulyje þinomais<br />

mokslininkais. Tai Amperas, Bio, L.Þ.Gei-<br />

Liusakas, Malius, Puasonas ir kiti. Ypaè<br />

didelá áspûdá paliko A.Furkrua asmenybë,<br />

jo paskaitos. Nuo 1803 m., studijuodamas<br />

Paryþiaus politechnikos mokykloje,<br />

jis bendravo su garsiais mokslininkais<br />

Gei-Liusaku, J.Bercelijum ir kitais.<br />

Bendravo ir su Paryþiuje studijuojanèiu<br />

kraðtieèiu, vëliau tapusiu garsiu <strong>Lietuvos</strong><br />

mokslininku, filosofijos mokslø daktaru<br />

Steponu Stubelevièiumi (1762–1814),<br />

kuris þinias gilino Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje<br />

ir Prancûzijoje, iðsamiai susipaþino<br />

su Etjeno Bariuelio (1749–1818), Þozë<br />

Lalando (1732–1807) ir kitø Europos<br />

mokslininkø darbais. 1807 m. S.Stubelevièius<br />

tapo Vilniaus universiteto ordinariniu<br />

fizikos profesoriumi, árengë šio dalyko<br />

kabinetà, plëtojo mokslo tyrimus. Jo<br />

mokslinës ir pedagoginës veiklos dëka<br />

Vilniaus universiteto fizikos lygis tapo pastebimai<br />

aukðtesnis. Vienas ið reikðmingiausiø<br />

šio mokslininko darbø – veikalas<br />

„Elektros átaka gyvûnø bûsenai“.<br />

Bendravimas su mokslininkais skatino<br />

Grotuso domëjimàsi dujø reiðkiniais. Gyvendamas<br />

Neapolyje, Grotusas daug laiko<br />

skyrë bioliuminescencijos reiškiniams,<br />

atliko sudëtingus vandens elektrolizës tyrimus,<br />

raðë ðá procesà pagrindþianèià teorijà.<br />

Ten pat susipaþino su anglø gydytoju<br />

Tompsonu, vëliau padovanojusiu Grotusui<br />

galvaninæ baterijà. Bûtent Neapolyje<br />

Grotusas išgirdo visà pasaulá apskriejusià<br />

þinià apie profesoriaus Pakianio atradimà:<br />

elektrolizës metu vanduo virsta druskos<br />

rûgðtimi. Kartodamas eksperimentus, Grotusas<br />

nepatvirtino Pakianio rezultatø.<br />

Globojamas Kuršo krašto vokieèiø,<br />

susipaþino su mokslui atsidëjusiais asmenimis,<br />

kuriø dëka 1805 m. pateko tarp<br />

30 ekspedicijos á Vezuvijaus ugnikalnio<br />

kraterá dalyviø. Tarp jø buvo Aleksandras<br />

fon Humboltas ir Gei-Liusakas, kurie<br />

išmokë T.Grotusà analizuoti ið ugnikalnio<br />

iðsiverþianèias dujas, kitø subtiliø dalykø.<br />

Vulkanologija, mineralogija nenutolino<br />

ir nuo fizikochemijos, prie kurios<br />

linko jaunasis mokslininkas.<br />

Atvykæs á Romà, 1805 m. T.Grotusas<br />

išspausdino bene svarbiausià mokslinæ<br />

studijà. Tai prancûzø kalba išspausdinta<br />

pirmoji pasaulyje elektrolizës teorija. Vëliau<br />

ji perspausdinta þurnale „Annalen de<br />

chemie“, o po keliø mënesiø iðversta á anglø,<br />

vokieèiø kalbas, paskelbta mokslinëje<br />

spaudoje. 1805 m. jis paskelbë straipsná<br />

„Apie vandens ir jame iðtirpusiø medþiagø<br />

skaidymà galvanine elektra“. Perspausdinus<br />

já visuose þymiausiuose Europos<br />

leidiniuose, T.Grotuso mintys sukëlë<br />

susidomëjimà ir pelnë mokslininkui<br />

pasauliná pripaþinimà: <strong>Lietuvos</strong> bajoras,<br />

vokieèiø riteriø palikuonis árodë, kad molekulës<br />

susideda iš dviejø prieðingai áelektrintø<br />

daleliø. Neigiamà baterijos elektrodà<br />

T.Grotusas pavadino neigiamuoju<br />

poliumi. Jis pritraukia teigiamà molekulës<br />

atomà, o kitas polius pritraukia neigiamà<br />

atomà. Taip tarp elektronø susidaro<br />

molekuliø grandinëlë. Mokslininkas paaiðkino<br />

pagrindinæ elektrolizës ir áelektrinto<br />

atomo, kuris vadinamas jonø sàveika,<br />

ypatybæ. Elektrolizë – chemijoje ir pramoninëje<br />

gamyboje plaèiai taikomas metodas:<br />

leidþiant elektros srovæ, atskiriami susijungæ<br />

cheminiai elementai bei junginiai.<br />

Šiuo procesu cheminë energija paverèiama<br />

elektros energija. T.Grotusas suformulavo<br />

elektrolizës metu iðsiskyrusios medþiagos<br />

masës ir pro elektrolità pratekëjusios<br />

srovës sàryðio dësná.<br />

1807 m. T.Grotusas iðrinktas Paryþiaus<br />

galvanikø draugijos nariu, po metø<br />

– Turino universiteto profesoriumi.<br />

1914 m. jis išrinktas Dorpato universiteto<br />

profesoriumi, bet dël ávairiø prieþasèiø<br />

nepradëjo eiti ðiø pareigø. Taip pat<br />

jam suteiktas Miuncheno mokslø <strong>akademijos</strong><br />

nario korespondento vardas.<br />

Grotusas iš Paryþiaus 1808 m. iðvyko<br />

á Lietuvà visam laikui, apsigyveno savo<br />

motinos dvare Geduèiuose, kurá palikdavo<br />

dël trumpø iðvykø á Mintaujà,<br />

Bauskæ ir kitas artimiausias vietas. Nuo<br />

artëjanèios prancûzø kariuomenës pasitraukë<br />

á Peterburgà. 1812 m. Geduèiuose<br />

mokslininkas savo lëðomis ásteigë laboratorijà,<br />

kurioje tæsë Vakaruose pradëtus<br />

elektros bei ðviesos reiðkiniø tyrimus.<br />

1809 m. paskelbtame straipsnyje<br />

„Cheminiai galvaniniai stebëjimai“ T.Grotusas<br />

pirmasis pradëjo aiðkinti apie cheminiø<br />

ir elektriniø jëgø panaðumà, parodë,<br />

kad oksidacijos-redukcijos procesai<br />

10 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Ðventoji ola<br />

Ðvedø mokslininkas S.A.Arenijus<br />

jas, bet ir sugráþdamas prie senøjø. Pavyzdþiui,<br />

devono uolienø identifikavimo,<br />

stratigrafinës priklausomybës bei geografinio<br />

paplitimo. Jis apraðë Karajimiðkio<br />

kaimo apylinkëse esanèià Ðventàjà<br />

olà, kurioje dingsta upelis, pavadintas<br />

Poþemio vardu. Jau tada þinota, kad atsiradusioje<br />

dauboje dingæs upelis iðnyra<br />

ðaltiniu kitoje vietoje. Eþere þuvys pasirodydvo<br />

per kelis šimtus metrø nutolusiame<br />

kitame eþerëlyje.<br />

T.Grotusas tyrë ir netoli Daugpilio<br />

prie Liksmos dvaro nukritusio meteorito<br />

nuolauþas, kurios saugomos Ukrainos<br />

mokslo <strong>akademijos</strong> Geologijos muziejuje.<br />

Dvaro savininkas grafas Plateris-Zibergas<br />

dalá meteorito perdavë<br />

T.Grotusui, o kità nusiuntë Paryþiaus<br />

mokslo <strong>akademijos</strong> nariui A.Loþjë. Abiejø<br />

tyrimø rezultatai sutapo, gauta vertingø<br />

þiniø apie meteoritinës medþiagos<br />

cheminæ sudëtá.<br />

<strong>Lietuvos</strong> mokslo istorijoje nëra kitos<br />

tokios romantiðkos ir dramatiðkos asmenybës<br />

kaip T.Grotusas. Nuo ankstyvos<br />

jaunystës sirgo paveldëta neiðgydoma<br />

liga – kasos patologija. 1812 m. já iðtiko<br />

kita nelaimë. Prasidëjus karui, Geduèiuose<br />

apsistojæ dragûnai be jokios prie-<br />

susijæ su elektros mainais. Jis laikomas<br />

fotochemijos – mokslo apie šviesos sukeltas<br />

chemines reakcijas – pradininku.<br />

1815 m. suformulavo fosforoscencijos<br />

dësná – ðviesos iðspinduliavimas priklauso<br />

nuo temperatûros.<br />

1816–1818 m. tyrinëjo Likënø Smardonës<br />

mineralinius ðaltinius, nustatë jø<br />

vandens sudëtá, tirdamas rodanidus atrado<br />

analitinës chemijos reakcijas, dabar<br />

jau tapusias klasikinëmis, sukûrë kelis<br />

analizës bûdus. Padarë iðvadà, kad<br />

sieros vandenilio susidarymas siejamas<br />

su kalcio sulfato ir organinës medþiagos<br />

sàveika. Taip pat, iðtyræs Smardonës vandens<br />

cheminæ sudëtá, iðsakë mintá, kad<br />

jis tinkamas gydymui.<br />

Vëliau mineralinëmis versmëmis susidomëjo<br />

Birþø gydytojas Liudvikas Chodakauskas,<br />

kurio rûpesèiu mineralinis<br />

vanduo dar kartà ištirtas Rygos politechnikos<br />

instituto laboratorijoje. Jis dvaro teritorijoje<br />

pastatë vieðbutá, gydyklos pastatà<br />

– pradëjo veikti kurortas.<br />

1818 m. Mintaujoje, Kurðo literatûros<br />

ir meno draugijos mokslininkø susirinkime,<br />

T.Grotusas padarë praneðimà „Apie<br />

cheminá ðviesos ir elektros veikimà“.<br />

Remdamasis savo gausiais eksperimentiniais<br />

duomenimis bei išsamiais teoriniais<br />

apibendrinimais, T.Grotusas paskelbë<br />

pirmàjá fotochemijos dësná, kuris teigia,<br />

kad fotocheminá kitimà gali sukelti<br />

tik tie spinduliai, kuriuos medþiaga sugeria.<br />

Mokslininkas yra ir antrojo – kiekybinio<br />

– fotochemijos dësnio autorius,<br />

kurá bandoma priskirti R.V.Bunzenui<br />

(1811–1899) ir Roskui. Taip pat pagamino<br />

pirmàjá fotometrà, tinkantá naudoti ir<br />

kaip cheminá laikrodá.<br />

T.Grotusas pirmasis iðkëlë mintá, kad<br />

tirpalø laidumo prieþastis yra medþiagø<br />

skilimas vandenyje á elektringas daleles.<br />

Jo sukurta elektrolizës teorija gyvavo<br />

daugiau nei 70 metø, iki 1887 m.,<br />

kai ðvedø chemikas, Stokholmo universiteto<br />

profesorius S.A.Arenijus (1859–<br />

1927) paskelbë elektrolitinës disociacijos<br />

teorijà. 1903 m. uþ ðiuos darbus jam<br />

paskirta Nobelio premija. Šis mokslininkas,<br />

kalbëdamas premijos áteikimo proga,<br />

dalyvaujant pasaulio áþymybëms,<br />

jautë pareigà iðdëstyti T.Grotuso teorijos<br />

esmæ, kurià plëtojant jam pavyko sukurti<br />

taip aukštai ávertintà modernesná<br />

variantà.<br />

T.Grotusas geologijos mokslà plëtojo<br />

ne vien kurdamas naujas koncepciþasties<br />

uþpuolë mokslininkà, kardu<br />

suþeidë jam galvà ir dešiniosios rankos<br />

pirštus. Po to jis nevaldë keturiø pirštø,<br />

negalëjo groti pianinu. Tai trukdë jam<br />

raðyti, atlikti bandymus. Paskutinis<br />

T.Grotuso gyvenimo deðimtmetis buvo<br />

kupinas dramatizmo. Jëgos vis labiau<br />

silpo, klastinga liga prikaustë prie lovos.<br />

Á pagalbà pasitelkë Biderio vaistinëje dirbusá<br />

pameistrá Rozæ, kuris vëliau tapo<br />

þinomu mokslininku ir laikomas vieninteliu<br />

T.Grotuso mokiniu. Gyvenimo saulëlydyje<br />

T.Grotusas susiraðinëjo su Bercelijum,<br />

kuriam jau 1821 m. rudená nedviprasmiðkai<br />

uþsimena apie ketinimà<br />

pasitraukti ið gyvenimo. Sielojosi, kad<br />

dël suþalotos rankos negali mëgautis<br />

nuostabia klavyro muzika, nes puikiai<br />

grojo ið tëvo paveldëtu garsiuoju Silbermano<br />

klavikordu. Iðkankintas ligos, nebegalëdamas<br />

produktyviai dirbti, netekæs<br />

fiziniø ir dvasiniø jëgø, bûdamas 37<br />

m. amþiaus 1822 m. kovo 26 d. T.Grotusas<br />

nusiðovë.<br />

Gaila, kad po mokslininko tragiškos<br />

mirties nedaug iðliko dokumentø, laiðkø<br />

taip pat ne itin daug. T.Grotuso archyvas<br />

neišliko. Neiðliko ir tëvo biblioteka,<br />

kuria naudojosi Teodoras. Vietos<br />

gyventojai prisimena, kad mokslininkas<br />

buvo labai uþdaras, su seserimis nesugyveno.<br />

Nes jos, kaip ir kai kurie dvaro<br />

þmonës, laikë já dideliu keistuoliu. Kalbëta,<br />

jog, dar gyvas bûdamas, ásirengë<br />

miðke rûsá, apsitvërë ir nuo jo iki dvaro<br />

pasodino liepø alëjà. Ten ir buvæs palaidotas,<br />

taèiau vëliau seserys palaikus<br />

kaþkur iðveþë. Spëjama, kad jis perlaidotas<br />

Joniškio rajono Mygûnø kaimo<br />

Grotusø kapavietëje.<br />

Prieð pasitraukdamas ið gyvenimo,<br />

T.Grotusas paliko testamentà, kuriame<br />

savo santaupas ir turtà paskyrë mokslo<br />

reikalams ir valstieèiø buièiai palengvinti.<br />

Dalis pelno uþ paskolintus pinigus turi<br />

bûti kaupiama ir paversta kapitalu, ið kurio,<br />

ásigijus fizikos ir chemijos prietaisø,<br />

suburta autoritetinga ðiø dalykø profesûra.<br />

Testamentas giminiø buvo uþprotestuotas.<br />

Uþmarðties dulkës storu sluoksniu<br />

uþdengë mokslininko kapà, jo atminimà.<br />

Pirmieji atminties þadintojai buvo<br />

mokslo þmonës. 1906 m. Vilhelmas Ostvaldas<br />

perspausdino prieš šimtà metø<br />

paraðytà Teodoro Grotuso studijà, kurioje<br />

suformuluota pirmoji elektrolizës teorija.<br />

Tai ne vien duoklë mokslo istorijai.<br />

Tolesnë fizikochemijos raida parodë:<br />

T.Grotuso áþvalgos neprarado mokslinës<br />

vertës net ir mûsø laikais.<br />

Nukelta á 20 p.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 11


Paminëtos „Mokslo ir<br />

gyvenimo“ þurnalo 55-osios<br />

metinës<br />

Alvydas STRIÈKA<br />

Jo<br />

logas profesorius Libertas Klimka, ásteigtas<br />

„Þinijos“ draugijos, þurnalas publikavo<br />

straipsnius ávairiais tiksliøjø, humanitariniø<br />

bei socialiniø mokslø klausimais.<br />

puslapiuose buvo plaèiai pristatomi<br />

<strong>Lietuvos</strong> mokslininkø darbai, tad leidinys<br />

jaunimui tapo kelrodþiu á mokslo pasaulá.<br />

Publikuodamas geografijos, geologijos,<br />

gamtos ir istorijos straipsnius, þurnalas<br />

buvo tarsi langelis á geleþine ðaltojo karo<br />

Garbingi „Mokslo ir gyvenimo“ 55-øjø gyvavimo<br />

metø minëjimo dalyviai. Ið kairës: prof. Juozas<br />

Algimantas Krikðtopaitis, prof. Jonas Grigas, akad.<br />

Valdemaras Razumas, prof. Arnoldas Piroèkinas,<br />

prof. Libertas Klimka, Dalia Dirgëlienë<br />

Þurnalas,<br />

kuriame yra<br />

kà skaityti<br />

Julius NORKEVIÈIUS<br />

Atsiverèiau „Mokslà ir gyvenimà“ ir<br />

dar kartà pasitikrinau pats save. Taip,<br />

skaièiuodamas nesuklydau. Dar ne taip<br />

seniai buvæs itin populiarus, garsëjæs<br />

keliolikos tûkstanèiø tiraþais, bet ir ðiandien,<br />

nepaprastai sunkiais leidybai metais,<br />

populiarumo nepraradæs mokslo<br />

populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis<br />

þurnalas ðiemet paþymi savo penkiasdeðimt<br />

penktàjá gimtadiená. Prisiminiau,<br />

kaip penkiasdeðimt septintøjø<br />

ankstø spalio rytà kaip visada pakeliui á<br />

mokyklà stabtelëjau prie spaudos kiosko.<br />

Dëmesá atkreipë nematyto leidinio<br />

Ð.m. spalio 16 d. Vilniaus þemaièiai<br />

rinkosi Mokytojø namø svetainëje paminëti<br />

þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ 55-<br />

øjø gyvavimo metø. Kaip prisimena etnovirðelis.<br />

Nusipirkau. Iki pamokos spëjau<br />

pavartyti ásigytà leidiná, kai kà net perskaityti.<br />

Patiko. Nuëjæs á klasæ, pamokà<br />

pradëjau pokalbiu apie naujà þurnalà.<br />

Ne tik supaþindinau su leidiniu, bet ir<br />

paraginau deðimtokus, vëliau kitus<br />

aukðtesniøjø klasiø mokinius já skaityti.<br />

Jei neiðgalës prenumeruoti, tai bibliotekoje<br />

paimti á rankas, nes plës akiratá,<br />

praturtins klasëje ágytas þinias.<br />

Atrodo, tuomeèiai rietaviðkiai paklausë<br />

raginimo. Ir ne tik jie. Kai laiðkininkë<br />

atneðdavo „Mokslà ir gyvenimà“, já kelioms<br />

dienoms, savaitëlei, o kartais ir ilgiau<br />

priglausdavo mano nuomojamo buto<br />

ðeimininkë Petronëlë Neteckytë. Gràþindama<br />

þurnalà, prisipaþindavo, kad ne<br />

viskà suprato, bet daug kà ádomaus jame<br />

perskaitë.<br />

Tokius ávertinimus girdëjau ne kartà.<br />

Juos priminë senos uþraðø knygutës.<br />

Jonë Ivoðkaitë, istorikë:<br />

Þurnalà „Mokslas ir gyvenimas“ skaitau<br />

nuo pat pirmojo numerio. Ir visus iðsaugojau.<br />

Kartais ir dabar pakartotinai paskaitau,<br />

ypaè kai noriu pasitikslinti primirðtà<br />

ávyká, datà.<br />

Tik dabar tas mano komplektas labai<br />

skylëtas. Tai ne kiekvienà numerá pastebiu<br />

spaudos kioske, tai pensijos iðtekliai<br />

staigiai iðseko...<br />

Mane labiausiai domino istorinës tematikos<br />

raðiniai. Juos paprastai skaitau<br />

su pieðtuku rankoje. Ypaè laukdavau akademiko<br />

Vytauto Merkio raðiniø. Ir ne todël,<br />

kad mudu paþástami nuo studijø laikø.<br />

Jo raðiniai þavëjo temos ðvieþumu,<br />

aktualumu, giliomis, neretai netikëtomis<br />

áþvalgomis, visapusiðku pasirinktos temos<br />

nagrinëjimu, aiðkiu, nuosekliu pasakojimu.<br />

Nepaprastai gailiuos, kad netikëtai<br />

pasibaigë mudviejø netiesioginiai<br />

pasikalbëjimai þurnalo puslapiuose.<br />

Prof. Petras Èyras:<br />

Kai pradëjau domëtis mokslu, þurnalas<br />

man tapo patarëju, geru draugu. Jame<br />

paskelbiau ir pirmàjà savo mokslinæ<br />

publikacijà apie keliø tiesimà, tiltø staty-<br />

12 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


uþdanga atitvertà kità dalá pasaulio. Þurnale<br />

buvo pateikiamos mokslo ir technikos<br />

naujienos, istorinës raidos apþvalgos.<br />

O skaitytojø ypaè laukiami straipsniai –<br />

naujausi archeologø tyrinëjimai ir <strong>Lietuvos</strong><br />

istorijos puslapiai. Kartais redakcija<br />

pagudraudavo – <strong>Lietuvos</strong> istorijai skirtà<br />

straipsná dëdavo tarsi atsakymà á skaitytojø<br />

paklausimà. Aukðto visuomenës ávertinimo<br />

taip pat sulaukdavo astronomijos<br />

ir kosmonautikos, transporto ir inþinerijos,<br />

biologijos ir medicinos, ðvietimo ir kultûros<br />

publikacijos. Komunistinës ideologijos<br />

þyme paþenklintø straipsniø bûdavo<br />

nedaug, kiek bûtina iðsilaikyti. Todël nenuostabu,<br />

kad þurnalo tiraþas sparèiai didëjo,<br />

1982 m. buvo pasiekæs net 185<br />

tûkst. egzamplioriø. Vyriausieji þurnalo redaktoriai<br />

– Karolis Jankevièius (1957–<br />

1961 m.), Jonas Karosas (1961–1975 m.),<br />

Juozas Baldauskas (nuo 1975 m.).<br />

Akivaizdu, „Mokslas ir gyvenimas“<br />

kiek kitokia forma ir populiariau pratæsë<br />

prieðkarinio „Gamtos“ þurnalo, leisto <strong>Lietuvos</strong><br />

gamtininkø draugijos ir orientuoto<br />

mokytojø kvalifikacijai kelti, tradicijas.<br />

Redkolegijos didesnæ dalá sudarë buvusieji<br />

ðios draugijos nariai, áþymûs mûsø<br />

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.<br />

Salë buvo pilnutëlë...<br />

Su dideliu susidomëjimu buvo iðklausytas vyr. redaktoriaus<br />

Juozo Baldausko pasakojimas apie þurnalo nueità kelià ir jo<br />

vaidmená populiarinant mokslà<br />

mokslininkai K.Barðauskas, J.Dagys,<br />

T.Ivanauskas, A.Jucys, V.Laðas, J.Matulis<br />

ir P.Slavënas. O ir „Þinijos“ veiklos giluminës<br />

paskatos iðliko tos paèios – tai<br />

mûsø ðviesuoliø siekiai ir labai nelengvomis<br />

ideologiniø bei ekonominiø suvarþymø<br />

sàlygomis iðlaikyti aukðtà <strong>Lietuvos</strong><br />

ðvietimo ir mokslo lygá.<br />

bà. Ir iki ðiol já skaitau ir raðau. Þurnalas<br />

nemaþai iðspausdino mano raðiniø apie<br />

gaisrus, kovà su jais Lietuvoje nuo neatmenamø<br />

laikø, apie gaisrinës saugos specialistø<br />

rengimà, darbø saugà, profesines<br />

ligas, statybininkø traumas, jø prieþastis.<br />

Paskelbë ir iðsamø raðiná apie karaliø miesto<br />

Merkinës jubiliejinæ ðventæ.<br />

Doc. Remigijus Nauþemys:<br />

Að pirmuosius raðinius apie fizinæ kultûrà<br />

ir sveikatingumà, kai rengiau disertacijà,<br />

paskelbiau þurnale „Mokslas ir gyvenimas“.<br />

Dabar já daugiau tik skaitau. Mane,<br />

kaip fizinës kultûros dëstytojà, jaunystëje<br />

aktyviai sportavusá, pirmiausia domina<br />

sporto tematikos raðiniai. Norëèiau jø daugiau<br />

skaityti. Ir ne informacinio pobûdþio,<br />

bet giliø, atskleidþianèiø mûsø ðalies atskirø<br />

sporto ðakø istorijà, poveiká þmogaus<br />

sveikatingumui, turiningam laisvalaikiui.<br />

Vytautas Gladutis, pedagogas,<br />

þurnalistas:<br />

Neprisimenu ir tiksliai negaliu pasakyti,<br />

kada pradëjau draugauti su „Mokslu<br />

ir gyvenimu“. Uþtat gerai þinau, kas paskatino<br />

domëtis, paimti já á rankas. Vëlgi<br />

negaliu ávardyti: susirinkime ar didesniame<br />

þmoniø bûrelyje besikalbëdamas Juþintø<br />

kolûkio pirmininkas Norkus pasakë,<br />

kad „Mokslas ir gyvenimas“ yra þurnalas,<br />

kurá dar galima skaityti ir kuriame<br />

visada randi, kà skaityti. Kad bûtø aiðkiau,<br />

pasiûlë patiems paimti þurnalà á rankas ir<br />

paskaityti. Jis neabejojàs, kad kiekvienas<br />

tai padaræs ásitikins, kad sakæs teisybæ.<br />

Progai pasitaikius taip ir padariau. Ir<br />

likau nuolatinis þurnalo skaitytojas. Dþiaugiuos,<br />

dëkoju redakcijos darbuotojams,<br />

kad vis dar skaitytojai susitinka su pamëgtu<br />

leidiniu.<br />

Rytas Šalna, <strong>Lietuvos</strong> geografijos<br />

mokytojø asociacijos prezidentas:<br />

Mano paþintis su þurnalu atsitiktinë. Ko<br />

gero, jau buvau septintokas, kai tëvai persikëlë<br />

á Grigiðkes ir ásidarbino èia esanèiame<br />

popieriaus fabrike. Kartà mano dëmesá<br />

patraukë spalvotas þurnalas. Pradëjau<br />

vartyti, þiûrinëti nuotraukas, skaitinëti.<br />

Taip ásigilinau, kad nepadëjau á ðalá, kol<br />

neuþverèiau paskutinio puslapio. Netrukus<br />

leidinys pradëjo lankyti mûsø namus.<br />

Prabëgo nemaþai laiko, kol iðdrásau<br />

þurnalui pasiûlyti savo raðinukà. Ko gero,<br />

dar moksleiviðkà. Ir sulaukiau malonaus,<br />

man palankaus redaktoriaus laiðkelio.<br />

Greitai ir þurnalo su savo raðiniu.<br />

Buvau pamalonintas ir honoraru. Dþiugino<br />

ne pinigai, o pats þurnalas, kuriame<br />

mano raðinys, mano mintys.<br />

Buvau paragintas bendradarbiauti.<br />

Atsiliepiau. Ir iki ðios dienos nemaþai mano<br />

raðiniø þurnalas iðspausdino. Taèiau<br />

në vienas neteikë tiek dþiaugsmo, kaip<br />

tas pirmasis raðinëlis, po kuriuo buvo mano<br />

pavardë.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 13


Dukros mintys apie tëvà<br />

Ðiemet sukanka 120 metø nuo þymaus<br />

tarpukario gydytojo Vlado Kuzmos (1892–1942)<br />

gimimo ir 70 metø nuo jo mirties.<br />

dirbdavo prie raðomojo stalo. Daþnai ir atsigulæs<br />

nakties poilsio, dar atsiversdavo<br />

medicinos knygà, rengdavosi rytdienos<br />

operacijoms. Kasmet padarydavo apie<br />

1000 operacijø. Toká darbo krûvá ne kiekvienas<br />

gali atlaikyti.<br />

Kiek atsimenu, jis neatostogavo. Iðskyrus<br />

tuos atvejus, kai iðvykdavo á uþsiená, á<br />

chirurgø kongresus ar pasidairyti po kitas<br />

pasaulio ligonines. Kasdienos darbotvarkæ<br />

ðiek tiek keisdavo vasaros sekmadieniais.<br />

Stebukladarys chirurgas, mok<br />

Vida KUZMAITË-KIVILÐIENË<br />

2011 m., vykdant projektà „Iðkiliausi<br />

kaunieèiai“, iðrinkta deðimt dràsiausiø, intelektualiausiø,<br />

sumaniausiø, laisvos dvasios<br />

asmenybiø, padëjusiø Kaunui tapti europinio<br />

lygio miestu. Ðiame sàraðe, kuriame<br />

raðytojas Juozas Tumas-Vaiþgantas,<br />

dainininkas Kipras Petrauskas, architektas<br />

Vytautas Landsbergis-Þemkalnis, Atlanto<br />

nugalëtojas Steponas Darius ir kiti, chirurgas,<br />

mokslininkas, visuomenininkas Vladas<br />

Kuzma áraðytas treèiuoju. Kas lëmë ðio<br />

gydytojo toká populiarumà, kad po tiek metø<br />

jis vis dar prisimenamas kaip chirurgas<br />

stebukladarys? Vienu kitu þodþiu á ðá klausimà<br />

neatsakysi. Kiekvienas iðsamesná atsakymà<br />

susidarys, perþvelgæs beveik penkiasdeðimties<br />

metø jo gyvenimo kelià.<br />

Bûsimojo gydytojo vaikystë prabëgo<br />

netoli Panevëþio esanèiame Rëkliø kaime,<br />

kur visi kalbëjo lietuviðkai. Pirmasis Vlado<br />

mokytojas buvo kaimo daraktorius. Vëliau<br />

mokësi pradinëje mokykloje prie miesto<br />

mokytojø seminarijos. Jà baigæs ástojo á Panevëþio<br />

realinæ gimnazijà. Èia visi dalykai<br />

buvo dëstomi rusiðkai. Gimnazistai mokësi<br />

vokieèiø ir prancûzø kalbø. Vladas, ásiklausæs<br />

á prekeiviø ðnekà, mëgo su jais pakalbëti<br />

ir þydiðkai. Gyveno pas senelius Balèikonius,<br />

motinos tëvus, kuriø namuose<br />

buvo kalbama lenkiðkai. Tiesa, gimnazistus<br />

lietuvius trejus metus J.Jablonskis papildomai<br />

mokë lietuviø kalbos.<br />

Jaunuolis, baigæs gimnazijà, 1913 m.<br />

iðvaþiavo á Saratovà, kur universitete svajojo<br />

studijuoti medicinà, bet nebuvo priimtas<br />

– nemokëjo lotynø kalbos. Ástojo<br />

laisvu klausytoju á Gamtos-matematikos<br />

fakultetà ir kibo á lotynø kalbos mokslus.<br />

Baigiantis metams, Maskvoje sëkmingai<br />

iðlaikë klasikinës gimnazijos kurso lotynø<br />

kalbos egzaminà.<br />

Vladas Kuzma, turëdamas realinës<br />

gimnazijos atestatà, lotynø kalbos egza-<br />

mino paþymëjimà ir kiðenëje kelis motinos<br />

sutaupytus rublius, bûdamas jau dvideðimt<br />

dvejø metø, iðvyko á Dorpato (Tartu)<br />

universitetà siekti gydytojo diplomo.<br />

Studijuodamas medicinà Vladas po<br />

medikui bûtinø paskaitø, laisvalaikiu baigë<br />

gailestingøjø seserø, masaþo ir gydomosios<br />

gimnastikos, ginekologinës diagnostikos,<br />

bakteriologijos ir skiepijimo nuo<br />

raupø kursus. Ágytos þinios padëjo gerinti<br />

studentiðkà buitá, o vëliau labai pravertë gydytojo<br />

kasdienos praktikoje. Papildomi uþsiëmimai<br />

netrukdë jam aktyviai dalyvauti<br />

net trijose studentø organizacijose.<br />

Bûdamas labai jautrus, Vladas rûpinosi<br />

ne tik savimi, bet ir kitais. Stengdamasis<br />

padëti iðsilaikyti sunkiai besiverèiantiems<br />

tautieèiams, suorganizavo studentø<br />

saviðalpos fondà, kûrë skolinimosi<br />

kasos ástatus. Buvo iðlaikæs mokytojo egzaminus<br />

ir kartu su draugais lietuviø pabëgëliø<br />

stovyklos mokykloje mokë gamtos,<br />

gimtosios kalbos. Ëmësi ir felèerio<br />

darbo, kad tik galëtø uþsidirbti studijoms.<br />

Dirbo kiekvienà vasarà. Prasidëjus studijoms<br />

klausë paskaitø, stengësi išlaikyti<br />

kuo daugiau egzaminø. Mokësi labai<br />

átemptai, skaitë, raðë dienà ir naktá.<br />

Pirmojo pasaulinio karo negandos,<br />

materialiniai sunkumai Vladui neleido Dorpate<br />

ágyti mediko diplomo. Gráþo á Panevëþá<br />

1918 m. ir ásidarbino ligoninëje. Po<br />

metø kitø persikëlë á Kaunà. Dirbo ávairiose<br />

ligoninëse. Jaunasis gydytojas energingai<br />

ëmësi visø jam paskirtø darbø. Kolegos<br />

pastebëjo, kad Vladas Kuzma labai<br />

savarankiðkas, diagnozæ nustatydavo<br />

greit, kartais ið pirmo þvilgsnio.<br />

Kaune daug operavo. Ið ryto aplankæs<br />

ligonius, likusias darbo valandas praleisdavo<br />

operuodamas. Gráþæs namo, papietaudavo<br />

ir leisdavo sau 10–15 min. prigulti<br />

ir pasnausti. Po tokio atokvëpio eidavo<br />

á savo kabinetà priimti privaèiø pacientø,<br />

kuriø iki vakaro bûdavo ne maþiau<br />

kaip dvideðimt. Po vakarienës iki iðnaktø<br />

Vlado Kuzmos Dorpato (Tartu) universiteto<br />

studento paþymëjimas. 1914 m.<br />

Po átempto darbo skubëdavo á beveik prie<br />

ligoninës esanèià prieplaukà. Sësdavo á<br />

garlaivá ir plaukdavo á Kaèerginæ aplankyti<br />

èia atostogaujanèios šeimos.<br />

Nemaþindamas kasdienio darbo ap-<br />

14 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


imèiø, jis atkakliai siekë mediko diplomo<br />

Aukðtuosiuose kursuose. V.Kuzma jau<br />

garsëjo kaip nuostabus chirurgas, bet<br />

kaip studentui dëstytojai nenuolaidþiavo.<br />

Reikalavo ne maþiau, o gal ir daugiau kaip<br />

ið kitø. Jis niekam nepriekaiðtavo, nepyko<br />

ir nepasidavë: kibo á mokslus negailëdamas<br />

savæs. Pagaliau 1923 m. gruodþio<br />

21 d. jam áteiktas lietuviðkas gydytojo diplomas.<br />

Nuo 1923 m. pradëjo dirbti asistentu<br />

Kauno universiteto Medicinos fakul-<br />

slininkas<br />

teto Hospitalinës chirurgijos katedroje.<br />

Dëstë ádomiai, gerai pieðdavo aiðkindamas,<br />

bet daugiausia demonstruodavo<br />

praktiškai. Studentai, ligoniai matë, kad<br />

gydytojas gali padëti jiems daugiau negu<br />

kas kitas. Jis pats jautë, kad trûksta<br />

þiniø, kad negali daugiau laiko skirti mokslinëms<br />

idëjoms, eksperimentams. Nepuoselëdamas<br />

dideliø vilèiø iðvykti Amerikon,<br />

norëjo pamatyti, kaip dirbama moderniose<br />

Europos ligoninëse. Jis troðko didesnës<br />

praktinës patirties, kurià galëtø perteikti<br />

ir kitiems <strong>Lietuvos</strong> gydytojams. Tai<br />

skatino rûpintis uþsienio staþuote.<br />

Baigiantis 1924 m., V.Kuzmas suþinojo,<br />

kad jam nuo kitø metø pradþios paskirta<br />

stipendija. Tai iðgirdæs, energingai pradëjo<br />

ruoðtis kelionei á Vienos universiteto I<br />

chirurgijos klinikà, vadinamà vieno to meto<br />

garsiausiø chirurgø prof. Antono Eiselsbergo<br />

vardu. Fakulteto mokslininkai keturis<br />

kartus per metus organizuodavo ávairius<br />

privaèius gydytojø tobulinimosi kursus,<br />

trunkanèius tris mënesius. Galima buvo<br />

laisvai pasirinkti pageidaujamø specialybiø<br />

paskaitø bei praktikos darbø ciklus, tik uþ<br />

juos reikëdavo nemaþai mokëti, ypaè uþsienieèiams.<br />

Vis dëlto V.Kuzma uþsiraðë<br />

klausytoju pas kelis profesorius. Be to, pradëjo<br />

lankyti ir anglø kalbos kursus.<br />

Kai mënesá praleido klausydamasis paskaitø<br />

ir susipaþino su chirurgijos ir kitomis<br />

já dominusiomis klinikomis, V.Kuzmai<br />

pasiûlyta pasirinkti temà ir pradëti moksliná<br />

darbà. Pasirinko net tris: klinikinæ ir dvi<br />

eksperimentines – apie vegetatyvinæ nervø<br />

sistemà ir transplantacijos bandymus.<br />

Tyrimams reikëjo ir „medþiagos“, tam paskyrë<br />

nemaþà savo stipendijos dalá: nusipirko<br />

ðunø, juos operavo, o po kurio laiko<br />

ëmë persodintus audinius histologiniams<br />

tyrimams. Sukauptus gausius duomenis<br />

apibendrino monografijoje.<br />

Dël ávairiø prieþasèiø negavo stipendijos<br />

dar vieniems metams. Tad disertacijà<br />

raðyti teko sugráþus á Kaunà, kur jo<br />

Gydytojas Vladas Kuzma su iðgydyta kuosa<br />

Karka, kurià rado iðkritusià ið lizdo su<br />

lûþusiu sparneliu<br />

laukë paskaitos universitete, operacijos,<br />

kuriø per visà mediko praktikà padarë<br />

daugiau kaip 20 000, ligoniø lankymas,<br />

jø priëmimas namuose. Nugriebdavo laiko<br />

ir eksperimentams. Skaitymui, raðymui<br />

likdavo ilgi vakarai iki gilios nakties. Todël<br />

neatsitiktinai monografijos „Þvilgsnis á biologinës<br />

krypties iðvystymà klinikos ir praktikos<br />

medicinoje, sàryðyje su atskirø audiniø,<br />

mikrobø ir navikø mikroskopiniais<br />

tyrimais“ moto uþraðë Hipokrato þodþius:<br />

„Mokslas ilgas, gyvenimas trumpas“. Knygà<br />

V.Kuzma uþbaigë savo mëgstamu posakiu:<br />

„Gamta gydo, medikas rûpinasi“.<br />

V.Kuzma, 1926 m. iðlaikæs doktoranto<br />

egzaminus, dar neturëjo nei disertacijos<br />

metmenø, nei nusistovëjusios temos. Tais<br />

paèiais metais bûdamas Paryþiuje, belankydamas<br />

klinikas, besiklausydamas urologijos<br />

kurso, pasiryþo raðyti disertacijà<br />

„Inkstø ir ðlapimo takø atstatymo klausimu“.<br />

Tai buvo jo savarankiðki, dràsûs, originalûs<br />

ieðkojimai. Niekas jiems nevadovavo,<br />

todël bûsimasis mokslininkas ðiam<br />

darbui sugaiðo labai daug laiko. Uþsimotiems<br />

disertacijos eksperimentams miesto<br />

ligoninëje visai nebuvo sàlygø, todël viskas<br />

atlikta savo lëðomis. Ávairiø organø<br />

transplantacijos bandymus jis darë kelerius<br />

metus – operuodavo ðunis, kates, avis.<br />

Suprato svetimo organo atmetimo reakcijà<br />

ir atliko bandymus recipiento organizmo<br />

imuniniam aktyvumui sumaþinti.<br />

Pagaliau 1932 m. disertacija buvo<br />

išspausdinta. Tai buvo 200 puslapiø monografija,<br />

kurioje apraðyti 77 sudëtingi<br />

bandymai su gyvûnais. Aptartos 5 disertanto<br />

atliktos operacijos, padarytos iðvados,<br />

apibendrinimai. Taip pat iðvardyti disertacijos<br />

tema 22 autoriaus straipsniai,<br />

publikuoti per pastaruosius 10 metø. Darbas<br />

sëkmingai apgintas.<br />

Tapæs medicinos mokslø daktaru,<br />

V.Kuzma toliau dirbo kasdiená gydytojo<br />

darbà, skaitë paskaitas studentams, visuomenei,<br />

atliko mokslinius tyrimus ir juos<br />

apibendrino medicininëje literatûroje. Jis<br />

daug kur buvo pirmas. Dar 1923 m. pirmasis<br />

Lietuvoje perpylë kraujà, propagavo<br />

kraujo konservavimà. Tæsë inkstø, ðlapimtakio,<br />

þarnø, skrandþio ir tulþies pûslës<br />

transplantacijos eksperimentus. Sukûrë<br />

skrandþio rezekcijos metodà. Tyrë tulþies<br />

pûslës ir takø akmenligës bei kitø virðkinamojo<br />

trakto organø ligø, tuberkuliozës<br />

chirurginá gydymà. Pirmasis Lietuvoje<br />

susiuvo ðirdies þaizdà. Gydytojas daug<br />

dëmesio skyrë onkologijai. Neabejotinas<br />

jo indëlis á traumatologijà, plastinæ chirurgijà,<br />

organø persodinimà. Jis laikytinas ir<br />

neurochirurgijos Lietuvoje pradininku.<br />

Tyrimø, eksperimentø rezultatus, kasdienæ<br />

gydymo praktikà, be disertacijos,<br />

monografijos, Vladas Kuzma apibendrino<br />

knygose „Skrandþio ir dvylikapirðtës<br />

þarnos opø bei vëþligës chirurgiðko gydymo<br />

klausimu“, „Skausmas ir skausmo<br />

malðinamosios priemonës“ bei mokslo<br />

straipsniuose ortopedijos, traumatologijos,<br />

onkologijos, neurochirurgijos klausimais,<br />

kuriø daugiau kaip 65 iðspausdinti<br />

<strong>Lietuvos</strong> ir uþsienio medicinos þurnaluose,<br />

darbø rinkiniuose.<br />

Vladas Kuzma visuomeniniame gyvenime<br />

buvo demokratiniø paþiûrø, bet jø<br />

garsiai neskelbë. Já gerai paþinojusiøjø,<br />

pacientø nuomone, chirurgas asmeniná<br />

gyvenimà, kasdienæ veiklà tvarkë pagal<br />

savo ásitikinimus, demokratines paþiûras.<br />

Tai liudija jo archyve saugomas nemaþas<br />

pluoðtas padëkos laiðkø uþ rûpestingà gydymà,<br />

ðirdies ðilumà. Tai savotiðkas aidas<br />

chirurgo vieðai skelbiamø minèiø, kad gydytojas<br />

– ne vien profesija, o paðaukimas,<br />

kuris turi gilià prasmæ – nuolat bûti vidinio<br />

balso ðaukiamam. Kad tai ávykdytø, gydytojas<br />

privalo bûti ne tik savo srities specialistas,<br />

bet ir mokslininkas, pasirengæs<br />

visada nuoðirdþiai padëti þmonëms.<br />

Nepaprastai kilniø siekiø ir ásitikinimø<br />

gydytojui, mokslininkui labai slogi buvo<br />

tarybinë okupacija. Ypaè išgyveno, kad<br />

tautai primetamos naujos santvarkos kûrëjai,<br />

pasinaudodami jo, kaip ir poetës Salomëjos<br />

Nëries, Kipro Petrausko, populiarumu,<br />

„padarë“ ið jø komunistus, siekdami<br />

savo klastingø tikslø. Ypaè já paveikë<br />

bolðevikus pakeitusiø naciø susidorojimas<br />

su þydø tauta. Humanisto, didelio<br />

demokrato ðirdis viso to neiðlaikë ir jo gyvenimas<br />

baigësi tragiðka mirtimi.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 15


Prof. Boleslovas<br />

Þymiausiam atmosferos<br />

tyrinëtojui Lietuvoje prof.<br />

Boleslovui Styrai – 100 metø<br />

Doc. dr. Vytautas POCIUS<br />

Visai þmonijai svarbu þinoti, kas vyksta<br />

atmosferoje, kokiu oru ji kvëpuoja, kas<br />

bus ateityje. Mokslas apie Þemës atmosferà<br />

ir joje vykstanèius procesus yra meteorologija.<br />

Atmosferos tyrimai Lietuvoje prasidëjo<br />

1770 m. senajame Vilniaus universitete,<br />

kai observatorijos direktoriaus prof.<br />

Martyno Poèobuto nurodymu buvo reguliariai<br />

pradëta matuoti oro temperatûra.<br />

1924 m. Kaune Stepono Olšausko pastangomis<br />

ásteigta Centrinë meteorologijos<br />

stotis ir vëliau sudarytas meteorologijos<br />

stoèiø tinklas. Èia buvo matuojama oro<br />

temperatûra, drëgmë, slëgis, vëjo kryptis<br />

ir greitis, krituliø kiekis, sudaromos orø<br />

prognozës. Meteorologijos šaka, kuri tiria<br />

atmosferos fizikines savybes, vadinama atmosferos<br />

fizika. Lietuvoje pirmieji šios srities<br />

mokslininkai buvo Vytauto Didþiojo universiteto<br />

profesoriai: K.Sleþevièius, nagrinëjæs<br />

atmosferos dulkëtumà ir Saulës radiacijà,<br />

bei akademikas K.Baršauskas, tyræs<br />

kosminius spindulius ir radioaktyviøjø<br />

gama spinduliø aktyvumà atmosferoje.<br />

Ðie tyrimai buvo tik epizodiniai darbai jø<br />

mokslinëje veikloje.<br />

Pasaulinio garso atmosferos fizikos tyrinëtojas<br />

Boleslovas Styra (1912–1993)<br />

apie 50 metø skyrë ðiems moksliniams tyrimams,<br />

pasiekë pasaulinæ ðlovæ, nes laikomas<br />

naujo atmosferos fizikos skyriaus<br />

– branduolinës meteorologijos pradininku.<br />

Jis yra 13 knygø autorius ir bendraautoris,<br />

paskelbæs per 300 moksliniø bei populiariø<br />

straipsniø, parengæs apie 30 mokslo<br />

daktarø, ið kuriø 3 habilituoti – tai profesoriai<br />

D.Butkus, V.Lujanas ir a.a. S.Ðalavëjus.<br />

B.Styra gimë 1912 m. rugsëjo 27 d.<br />

Peterburge, emigrantø ið <strong>Lietuvos</strong> ðeimoje.<br />

Jo tëvø tëviðkë – Pandëlio valsèius,<br />

Ðiekðtininkø kaimas. Èia jaunasis Boleslovas,<br />

1918 m. gráþæs ið Rusijos su motina,<br />

gyveno iki 1922 m. ir lankë lietuviðkà<br />

pradinæ mokyklà. Po kurio laiko tëvas, dirbæs<br />

Peterburge farmacininku, pasikvietë<br />

þmonà ir sûnø. Taigi Boleslovas 22 jau-<br />

nystës metus praleido Peterburge. 1937<br />

m. baigë Leningrado universiteto Fizikos<br />

fakultetà, dirbo fizikos mokytoju ir universiteto<br />

Atmosferos fizikos katedros asistentu.<br />

Karo metais buvo mobilizuotas ir dalyvavo<br />

Leningrado gynyboje, dirbo inþinieriumi,<br />

vëliau meteorologu.<br />

1944 m. vasarà B.Styra gráþo á Lietuvà,<br />

buvo paskirtas Kauno geofizikos observatorijos<br />

direktoriumi. 1944 m. jis perëjo dirbti<br />

á <strong>Lietuvos</strong> mokslø <strong>akademijos</strong> Geologijos<br />

ir geografijos institutà, ið pradþiø vyr. moksliniu<br />

bendradarbiu, nuo 1952 m. – Geofizikos<br />

sektoriaus vadovu, o nuo 1957 m. –<br />

instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam<br />

darbui. Tuo paèiu metu B.Styra Kauno<br />

þemës ûkio akademijoje dëstë aukðtàjà<br />

matematikà (1947–1957) ir Vilniaus universitete<br />

– meteorologijà (1947–1960), buvo<br />

katedros vedëjas (1953–1960). B.Styros<br />

vadovaujamas Geofizikos sektorius<br />

1960 m. pakeitë pavadinimà á Atmosferos<br />

fizikos, kuriame dirbo 10 mokslininkø, tarp<br />

jø 8 branduolinës meteorologijos (B.Styra,<br />

È.Garbaliauskas, V.Pocius, V.Lujanas,<br />

T.Nedveckaitë, J.Tomkus, V.Matulevièius<br />

(Matuolis), K.Ðopauskas) ir 2 klimatologijos<br />

(A.Griciûtë, K.Kauðyla) klausimais.<br />

1963 m. suskilus Geologijos ir geografijos<br />

institutui, Atmosferos fizikos sektorius laikinai<br />

buvo prijungtas prie <strong>Lietuvos</strong> MA Botanikos<br />

instituto. 1965 m. <strong>Lietuvos</strong> MA ásteigë<br />

naujà padaliná – Branduolinës fizikos ir<br />

radioaktyviøjø izotopø taikymo skyriø, kurio<br />

vadovu paskirtas prof. B.Styra. Tada pakeistas<br />

ir Atmosferos fizikos sektoriaus vardas<br />

á Atmosferos radioaktyvumo sektoriø.<br />

1967 m. skyrius prijungtas prie <strong>Lietuvos</strong><br />

MA Fizikos ir matematikos instituto ir prof.<br />

B.Styra tapo instituto direktoriaus pavaduotoju<br />

ir sektoriaus vadovu. 1977 m. suskilus<br />

šiam institutui, B.Styra liko Fizikos<br />

instituto direktoriaus pavaduotoju ir sektoriaus<br />

vadovu. Iðëjæs á pensijà ir toliau dirbo<br />

instituto direkcijos patarëju ir vyr. moksliniu<br />

bendradarbiu, tapo jo ásteigto mokslinio<br />

þurnalo ,,Atmosferos fizika“ (1973–<br />

1997, rusø ir anglø k.) vyriausiuoju redaktoriumi.<br />

Mirë 1993 m., palaidotas Vilniuje,<br />

Antakalnio kapinëse.<br />

B.Styra visà gyvenimà dirbo moksliná<br />

ir pedagoginá darbà. Tas darbas buvo jo<br />

gyvenimo dþiaugsmas. Lietuvoje jis buvo<br />

moksliniø institucijø vadovu. Jo vadovaujamø<br />

darbuotojø bûrys kartais siekdavo<br />

50 þmoniø. Jis buvo geras vadovas,<br />

nes apie 40 metø átiko savo pavaldiniams<br />

ir virðininkams, geras pedagogas ir mokslo<br />

populiarintojas. Jo išugdyti mokslininkai<br />

ir dargi jø pasekëjai iki ðiol dirba reikalingà<br />

darbà Lietuvoje ir kitose ðalyse.<br />

B.Styros moksliniø darbø reikðmingiausi<br />

ávertinimai: 1947 m. – pripaþintas fizikos-matematikos<br />

mokslø kandidato (dabar<br />

daktaro) mokslinis laipsnis; 1953 m. –<br />

suteiktas docento mokslinis vardas; 1959<br />

m. – paskirta respublikinë premija (kartu<br />

su kitais) uþ knygà ,,<strong>Lietuvos</strong>TSR fizinë geografija“;<br />

1961 m. – pripaþintas fizikos-matematikos<br />

mokslø daktaro (dabar habilituoto<br />

daktaro) mokslinis laipsnis; 1964 m. –<br />

suteiktas profesoriaus vardas. 1965-aisiais<br />

suteiktas <strong>Lietuvos</strong> nusipelniusio mokslo<br />

veikëjo garbës vardas, 1975 m. – paskirta<br />

(antrà kartà) respublikinë premija uþ monografijas:<br />

,,Branduolinës meteorologijos<br />

klausimai“ (rusø k.) ir ,,Atmosferos apsivalymas<br />

nuo radioaktyviøjø terðalø“ (rusø k);<br />

1976 m. – išrinktas <strong>Lietuvos</strong> MA nariu korespondentu,<br />

1980 m. – suteiktas <strong>Lietuvos</strong><br />

gamtos apsaugos þymûno vardas.<br />

Pagrindinës B.Styros moksliniø darbø<br />

sritys buvo meteorologijos mokslo ðakos:<br />

16 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Styra<br />

atmosferos fizika ir klimatologija. Tyrimø<br />

kryptis – atmosferos radioaktyvumas. Atmosferoje<br />

vykstanèiø procesø tyrimas su<br />

radionulidais sudaro branduolinës meteorologijos<br />

moksliná turiná.<br />

Pirmieji svarbiausi B.Styros tyrimai susijæ<br />

su krituliø ir debesø radioaktyvumu.<br />

1947 m. jis pradëjo matuoti krituliø beta aktyvumà<br />

Geigerio–Miulerio skaitikliais ir gautas<br />

vertes susiejo su meteorologinëmis sàlygomis.<br />

1950 m. zondavo kamuolinius debesis<br />

lëktuvu Po-2 ir ásitikino, kad ore esanèios<br />

radioaktyviosios dulkelës yra pagaunamos<br />

debesies laðø ir vëliau su krituliais<br />

iðkrenta þemën. Taigi debesyse atmosfera<br />

apsivalo nuo radioaktyviøjø terðalø. Po keleriø<br />

metø B.Styra paskelbë kelis straipsnius,<br />

kuriuose matematiškai árodë, kad maþi<br />

debesø laðeliai efektyviai pagauna radionuklidus.<br />

Jau tada B.Styra suprato, kad atmosferos<br />

radioaktyvumo ryšys su meteorologija<br />

yra mokslo dirvonai, kuriø vienas<br />

þmogus neaprëps. Šiems klausimams nagrinëti<br />

reikia suburti mokslininkø grupæ, kurioje<br />

dirbtø meteorologai ir fizikai. Branduolinës<br />

meteorologijos istorija parodë, kad<br />

apie 70 proc. èia dirbusiø mokslininkø gavo<br />

fizikos mokslø daktaro laipsná [1].<br />

Tyrinëti atmosferos radioaktyvumo<br />

B.Styra pirmàjá pritraukë buvusá savo studentà<br />

meteorologà È.Garbaliauskà. 1950<br />

m. jam pavedë reguliariai matuoti krituliø<br />

beta aktyvumà ir taikyti alfa radiografiná<br />

metodà oro ir krituliø matavimams. 1956<br />

m. pabaigoje B.Styra priëmë pirmàjá aspirantà<br />

(doktorantà) fizikà V.Pociø (ðiø eiluèiø<br />

autoriø) ir jam pavedë lëktuvais zonduoti<br />

kamuolinius debesis bei matuoti jø<br />

radioaktyvumà alfa radiografiniu metodu.<br />

Ðis metodas leido aptikti maþas radioaktyviøjø<br />

medþiagø koncentracijas ir pradëti<br />

jas fiksuoti jau lëktuvo skridimo metu. Iki<br />

1960 m. buvo sukonstruota speciali aparatûra<br />

debesø laðams gaudyti, nustatytas<br />

radionuklidø pasiskirstymas pagal aukðtá<br />

kamuoliniuose debesyse. Taip pat sudaryti<br />

metodikos pagrindai tirti atmosferos<br />

radioaktyvumà alfa radiografiniu bûdu.<br />

Remiantis alfa radiografinio metodo<br />

atmosferos radioaktyvumui tirti metodika,<br />

pavyko atmosferoje aptikti iki tol neþinomas<br />

daleles, kurios pavadintos ,,alfa karðtosiomis<br />

dalelëmis”. Apie tai buvo praneðta<br />

1962-08-18, bet paskelbta pasaulinëje<br />

spaudoje tik 1963 m. pradþioje [2].<br />

Po 1963 m. á B.Styros grupæ ásijungë<br />

nauji branduolinës meteorologijos tyrinëtojai,<br />

kaip antai: E.Vëbra, B.Vëbrienë,<br />

S.Ðalavëjus, N.Ðpirkauskaitë, N.Dargienë<br />

(Astrauskienë), R.Jasiulionis, D.Butkus,<br />

R.Krenevièius, K.Stelingis, N.Tarasiuk,<br />

V.Filistovièius ir kiti. Tada šios srities moksliniai<br />

darbai labai suaktyvëjo.<br />

1964–1974 m. praktiniai darbai, susijæ<br />

su debesø fizika, pradëti Moldavijos bandymø<br />

poligone. Apsisaugoti nuo smarkios<br />

kruðos, kai ið debesø gali kristi kumðèio<br />

didumo ledai, á debesis ðaudoma raketomis<br />

su ðvino jodido milteliais. Taèiau neþinoma,<br />

á kurià galingo debesies vietà paleisti<br />

brangià raketà. Tai vietai nustatyti galima<br />

naudoti natûraløjá laðø radioaktyvumà,<br />

o dar geriau ávesti á debesá nepavojingà radioizotopà<br />

ir, antþeminiø stoèiø tinkle iðmatavus<br />

krituliø iðplautà jo vertæ, rasti tinkamiausià<br />

debesies vietà. B.Styros vadovaujami<br />

K.Ðopauskas, E.Vëbra, S.Ðalavëjus<br />

ir kiti naudojo radioizotopà polonijø -210.<br />

Ðie darbai davë daug naujø þiniø apie fizikinius<br />

procesus debesyse.<br />

Kita B.Styros atmosferos radioaktyvumo<br />

tyrimø kryptis – kosmogeniniai radionuklidai<br />

(KRN). Jie susidaro dël Saulës<br />

aktyvumo ir kosminiø spinduliø branduoliniø<br />

reakcijø su orà sudaranèiø dujø atomais,<br />

kaip antai: deguonies, azoto, argono<br />

ir kt. Ðie procesai veikia mus supanèià<br />

atmosferà ir turi átakos gobaliniams reiðkiniams<br />

Þemëje, pvz., ozono sluoksniui.<br />

KRN tyrimais B.Styra pradëjo domëtis kartu<br />

su savo antruoju aspirantu fiziku V.Lujanu<br />

dar 1958 metais. Iš pradþiø buvo tiriamas<br />

radioizotopas tritis (H-3), vëliau<br />

pereita prie berilio -7 ir kitø KRN. Po 50<br />

metø daugelis prof. V.Lujano darbø ágijo<br />

tarptautiná pripaþinimà. Á KRN tyrimus buvo<br />

ásitraukæ R.Jasiulionis ir a.a. R.Krenevièius,<br />

kurie dirbo atsakingà darbà gamtos<br />

apsaugos tarnybose.<br />

Dar viena B.Styros moksliniø tyrimø<br />

kryptis – atmosferos radioaktyvumas jûros<br />

pakrantëje ir virð banguojanèios Baltijos<br />

jûros. Èia didelæ reikðmæ turi terðalai,<br />

perneðami su vyraujanèiais oro srautais<br />

ið vakarø. Ðiuos klausimus tyrinëjo<br />

N.Ðpirkauskaitë ir N.Tarasiuk, kurie laboratorijoje<br />

sukûrë specialias kameras, imituojanèias<br />

gamtoje vykstanèius procesus,<br />

bei organizavo ekspedicijas. Prie aukðèiau<br />

minëtø darbø galima priskirti fiziko<br />

K.Stelingio tyrimus su radono-222 ilgaamþiais<br />

skilimo produktais atmosferoje.<br />

Atmosferoje vykstantys procesai priklauso<br />

nuo ávykiø kosmose, Þemëje ir<br />

þmoniø veiklos. Todël atmosferos radioaktyvumà<br />

pradëta vadinti aplinkos radioaktyvumu.<br />

Tai pasidarë aktualu plëtojantis<br />

atominei energetikai. Veikiant atominiams<br />

reaktoriams, á atmosferà patenka<br />

radioaktyviosios inertinës dujos: kriptonas-85,<br />

ksenonas-133, argonas-37;39;41.<br />

B.Styros pavedimu fizikas D.Butkus apie<br />

1970 m. pradëjo tirti ðiø dujø kaupimàsi<br />

atmosferoje ir jø átakà geofiziniams procesams.<br />

1988 m. jis kartu su B.Styra iðleido<br />

monografijà apie kriptono-85 problemas<br />

atmosferoje. Èia árodyta, kad ðis<br />

radionuklidas netolimoje ateityje gali pakeisti<br />

atmosferos elektros laukà ir sukelti<br />

klimato rajoninius pakitimus [3].<br />

Radioaktyvios medþiagos yra kenksmingos<br />

þmogui, nes radioaktyvieji spinduliai<br />

sukelia audiniø jonizacijà. Radiacijos<br />

klausimais daugelá metø dirba buvusi<br />

B.Styros studentë, vëliau bendradarbë<br />

T.Nedveckaitë, kuri su savo padëjëju V.Filistovièiumi<br />

sudaro Fizikos institute Radiacinës<br />

saugos grupæ. Ji kartu su B.Styra ir<br />

kitais bei atskirai yra paskelbusi dvi monografijas<br />

apie radionuklidø sklidimà biologinëmis<br />

grandimis.<br />

Be fizikinio pobûdþio darbø, B.Styra paliko<br />

pëdsakà ir <strong>Lietuvos</strong> klimatologijoje. Jis<br />

iðugdë atmosferos tyrëjus, klimatologus<br />

geografijos mokslø daktarus: A.Griciûtæ,<br />

V.Ðèemeliovà, I.Ignatavièienæ, B.Kavaliauskà,<br />

N.Ðpirkauskaitæ ir þemës ûkio – I.Ðpokà<br />

bei chemijos – B.Giedraitá. Be to, jis padëjo<br />

paruoðti biologijos mokslø daktarus,<br />

tyrusius radionuklidø átakà kai kuriems þemesniesiems<br />

augalams: R.Duðauskienæ-<br />

Duþ, N. Matulevièienæ ir P.R.Raziulytæ.<br />

B.Styros paruoðtø fizikos daktarø, branduolinës<br />

meteorologijos specialistø yra<br />

Gruzijoje: A.G.Amiranašvili, T.G.Chundþua;<br />

Estijoje – A.Lajsk; Rusijoje – N.V.Orlova,<br />

B.S.Pestovas.<br />

Prof. B.Styra buvo labai inteligentiškas<br />

þmogus, visada tvarkingai apsirengæs, nerûkë,<br />

su pavaldiniais elgësi taktiðkai. Kaip<br />

mokslinis vadovas buvo liberalus, t.y. paskirdavo<br />

tyrimø temà, sudarydavo sàlygas<br />

ir palikdavo savarankiðkai dirbti.<br />

B.Styra, daug nusipelnæs <strong>Lietuvos</strong> mokslui,<br />

ðvietimui ir kultûrai, turëtø bûti vienoje<br />

gretoje su fizikos mokslø organizatoriais<br />

profesoriais K.Baršausku, P.Brazdþiûnu,<br />

A.Juciu, J.Poþela.<br />

LITERATÛRA:<br />

1. I.Blaþienë.-Boleslovas Styra.-Vilnius.-1983.<br />

2. V.Pocius, E.Vëbra. -Alfa karðtøjø aerozoliniø<br />

daleliø atmosferoje atradimas Lietuvoje//Mokslas<br />

ir gyvenimas.- 2010.-Nr.1.-P.14–15.<br />

3. E.Makariûnienë, E.Rupšlaukis,<br />

D.Usorytë. -Ðiuolaikinë fizika Lietuvoje.-<br />

P.354–363. – Vilnius.-1997.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 17


Vynuogiø uogos vertinamos dël maistiniø, dietiniø ir<br />

gydomøjø savybiø. Uogose randama 18–20 proc. cukraus<br />

gliukozës ir fruktozës pavidalu, pektinø, kurie reikalingi ið<br />

organizmo paðalinti kenksmingoms medþiagoms, be to,<br />

vynuogiø uogose yra visas spektras vitaminø.<br />

Vynuogiø uogos prinoksta rudená, kai<br />

kitø uogø jau nebûna. Uogos valgomos<br />

þalios kaip desertas. Ið jø gaminamas vynas,<br />

sultys, uogos dþiovinamos. Pasaulyje<br />

iðaugintø vynuogiø uogø vyno gamybai<br />

sunaudojama 75 proc., desertui<br />

ir sultims 19 proc. ir dþiovinama (razinoms)<br />

6 procentai.<br />

Vynuogës yra vijoklinis krûmas. Á atramas<br />

kimba ataugomis, vadinamaisiais<br />

ûsais. Jeigu yra augti tinkamos sàlygos,<br />

vynuogës krûmas gali iðaugti didelis ir<br />

iðauginti daug uogø. Ampeliografijoje<br />

(mokslas apie vynuoges) yra apraðyta,<br />

kad Indijoje vienas krûmas uþima 0,5 ha<br />

þemës ir iðaugina 10 tonø uogø.<br />

Vynuogiø auginimo temperatûra<br />

Vynuogës pradeda vegetacijà, kai<br />

aplinkos temperatûra bûna +10 o C. Geriausiai<br />

vynuogës auga esant +25–30 o C.<br />

Vynuogës neauga esant þemesnei nei<br />

+10 o C ir aukštesnei nei +35 o C temperatûrai.<br />

Apsidulkinæ vynuogiø þiedai geriausiai<br />

apsivaisina esant +25–30 o C temperatûrai.<br />

Kai temperatûra þemesnë kaip<br />

+15 o C, vynuogës jau neapsivaisina. Vynuoges<br />

apdulkina vëjas. Vynuogiø þiedus<br />

noriai lanko bitës, rinkdamos þiedadulkes<br />

ir nektarà. Ið tikrojo vynmedþio<br />

Vitis viniferos kilusios veislës pakelia –<br />

18–22 o C ðaltá. Selekcijoje tikrojo vynmedþio<br />

veislës, sukryþmintos su Amerikoje<br />

auganèiø gauruotojo vynmedþio<br />

Vitis Labrusca ir prerijø Vitis riparija bei<br />

amûrinio Vitis amurensis rûðimis, pakelia<br />

didesná ðaltá – apie –25–38 o C.<br />

Pagal uogø sunokimo laikà vynuogës<br />

skirstomos á labai ankstyvas, kai uogos<br />

sunoksta per 95–100 dienø (skaièiuojant<br />

nuo pumpurø prasiskleidimo ligi<br />

uogø sunokimo) ir reikalauja apie<br />

1900–2000 o C sumos aktyvios temperatûros<br />

– SAT. Ankstyvos veislës sunoksta<br />

per 100–115 dienø ir reikalauja 2000–<br />

2400 SAT. Vidutinio ankstyvumo veisliø<br />

uogos sunoksta per 115–130 dienø ir reikalauja<br />

2400–2500 o C SAT. Vidutinio vëlyvumo<br />

ir vëlyvos veislës pas mus Lietuvoje<br />

nesunoksta ir neaugintinos.<br />

Vynuogës –<br />

Leonas JUOZELSKIS<br />

saulës uogos<br />

Vynuogiø stiebai, kaip jau minëjau,<br />

gali pakelti iki –38–40 o C ðaltá, bet iðsprogæ<br />

pumpurai ir jauni ûgliai nuðàla jau<br />

esant –1 o C.<br />

Nedengiamos vynuogës auginamos<br />

iki 40 o ðiaurës platumos. Toliau á ðiauræ<br />

vynuogës dengiamos arba auginamos<br />

ðalèiui atsparios veislës.<br />

Kur auginamos vynuogës<br />

Vynuogëms parenkama saulëta, nuo<br />

vëjø apsaugota vieta. Lietuvoje sëkmingai<br />

vynuogës gali bûti auginamos neðildomuose<br />

plëveliniuose ðiltnamiuose.<br />

Lauke pridengtos plëvele ir pastatø pietinëje<br />

pusëje prie sienø.<br />

Geriausiai vynuogës auga priesmëlio,<br />

nesunkaus priemolio dirvose. Sunkaus<br />

molio dirvose vynuogës auga prastai,<br />

rudená prastai medëja. Smëlëtoje dirvoje<br />

vynuogës gali bûti auginamos tik<br />

palaistant tràðomis. Gruntinis vanduo<br />

ten, kur bus auginamos vynuogës, neturi<br />

bûti aukðèiau kaip 1,5 metro.<br />

Auginant prie sienos, sodinama pietinëje<br />

pastato pusëje 50–70 cm nuo pamato.<br />

Jeigu stogo nuolydis á vynuogiø<br />

pusæ, turi bûti lietvamzdþiai, kuriais nutekës<br />

lietaus vanduo. Prie sienos padaromos<br />

atramos (ðpaleriai), prie kuriø kimba<br />

ûsais vynuogiø stiebai. Prie ákaltø kuolø<br />

iðtempiamos vielos. Pirmoji viela tempiama<br />

0,5 m nuo þemës. Toliau vielos<br />

tempiamos kas 0,4 m. Jeigu siena aukðta,<br />

iðtempiama tiek vielø, kad siektø sienos<br />

aukðtá. Palei sienà vynuogës sodinamos<br />

1,5–2 m atstumu. Prie sienos sodinamos<br />

tik labai anksti sunokstanèios<br />

veislës. Norint, kad uogos anksèiau sunoktø,<br />

prie sienos atremiami skydai. Prie<br />

karteliø pritvirtinama plëvelë ir nuoþulniai<br />

atremiama prie sienos. Taip laikoma iki<br />

þydëjimo pradþios. Þydint skydai nuimami<br />

ir suvynioti padedami nesaulëtoje vietoje.<br />

Rugpjûèio pradþioje skydai vël pastatomi.<br />

Taip uogos geriau prinoksta, bûna<br />

saldesnës. Stiebai geriau sumedëja<br />

ir geriau iðsilaiko þiemà.<br />

Auginant sode saulëtoje vietoje daromas<br />

ðpaleris. Kas 3 m ákalami kuolai<br />

taip, kad þemës pavirðiuje liktø 1,7 metro.<br />

Ant kuolø iðtempiamos 4 vielos. Pirmoji<br />

viela iðtempiama 50 cm nuo þemës,<br />

kitos kas 40 cm. Ant kuolø virðûniø prikalama<br />

kartelë. Prie vielø sodinukai sodinami<br />

kas 1,5–2 m. Ðpaleris apdengiamas<br />

polietilenine plëvele, kuri laikoma iki birþelio<br />

pradþios. Kad vëjas nenuneðtø, plëvelë<br />

prikalama prie þemës. Ðpalerio galuose<br />

plëvelës galai neuþdengiami, kad<br />

uþdanga vëdintøsi. Jeigu ðpaleris ilgas,<br />

vëdinimui paliekama anga ðpalerio viduryje.<br />

Jeigu numatoma ðalna, ðpaleris apdengiamas<br />

dviejø sluoksniø agroplëvele.<br />

Ðalnoms praëjus, agroplëvelë nuimama.<br />

Rugpjûèio viduryje ðpaleris vël apdengiamas<br />

polietilenine (ta paèia, kuria buvo<br />

pridengta pavasará) plëvele, numatant ðalnas,<br />

dar uþdengiama ir agroplëvele.<br />

Prie ðpaleriø auginamos (sode) ir apsaugomos<br />

nuo ðalnø uogos prinoksta<br />

apie 10 dienø anksèiau negu auginamø<br />

prie sienø, stiebai gerai sumedëja. Rudená<br />

stiebai nuo ðpaleriø nuimami ir prilenkti<br />

prie þemës þiemai pridengiami.<br />

Vynuogiø auginimo ðiltnamiai statomi<br />

taip, kad stogo kraðtai (iðorinë siena)<br />

bûtø apie 1,7–1,8 m aukðèio. Stogo nuolydis<br />

32 o laipsniai (taip spinduliai krenta<br />

statmenai ir geriau áðyla). Patogus ðiltnamis<br />

6 m ploèio. Ðiltnamyje sodinukai sodinami<br />

1 m nuo sienos atstumu. Tarpai<br />

tarp eiliø – 2 m, eilëje sodinama 1,5–2 m<br />

atstumu. Palei eiles ákalami kuolai ir iðtempiamos<br />

vielos taip, kaip minëta anksèiau.<br />

Kadangi vynuogës sprogsta ir suþaliuoja<br />

vëliau, eiliø tarpuose galima iðsiauginti<br />

ridikëliø, salotø, krapø ir ropelëm<br />

pasodintø svogûnø laiðkø. Ðiltnamio dydis<br />

priklauso nuo ðeimininko noro. Ðiltnamyje<br />

galima auginti pomidorus, toje<br />

dalyje, kur neuþsodinta vynuogëmis.<br />

18 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Agurkø su vynuogëmis nereikëtø auginti,<br />

nes agurkus puolanèios voratinklinës<br />

erkës vëliau pereina ant vynuogiø.<br />

Ðiltnamiui vëdinti padaromos orlaidës,<br />

kurios turi bûti 25–30 proc. ðiltnamio<br />

ploto dydþio. Esant prastam vëdinimui,<br />

oras áðyla daugiau nei +35 o C ir tokia<br />

temperatûra kenkia augalams.<br />

Polietileninë plëvelë ðiltnamyje augalus<br />

apsaugo nuo ðalnø lauke esant<br />

iki –2 o C ðalèio. Pavasará, geguþës mën.,<br />

o kartais ir birþelá pasitaiko ðalnø iki –5 o C<br />

ðalèio. Tad plëveliniame ðiltnamyje avariniam<br />

paðildymui reikia turëti kokià nors<br />

„burþuikà“. 2009 metø geguþës mën. ðalna<br />

daug kur siekë –5 o C ir ðiltnamiuose<br />

suðaldë iðsprogusias vynuoges. Esant<br />

skirtingai lauko ir ðiltnamio temperatûrai,<br />

naktá ant plëvelës susidaro kondensatas,<br />

vandens laðai, ir dienà krinta ant augalø.<br />

Tokiu atveju rytà reikia atidaryti orlaides,<br />

kad plëvelë nudþiûtø.<br />

Ðiltnamyje sodinamos ir gerai prinoksta<br />

bei sumedëja ankstyvosios ir vidutinio<br />

ankstyvumo veislës.<br />

Vynuogiø sodinimas<br />

Praëjusiais metais iðaugintais sodinukais<br />

vynuogës sodinamos pavasará,<br />

dirvai pradþiûvus, tai bûna balandá.<br />

Tais paèiais metais (šiltnamyje) išaugintais<br />

sodinukais vynuogës sodinamos<br />

nuo geguþës vidurio iki birþelio pabaigos.<br />

Rudená sodinti sodinukus, nors ir galima,<br />

bet nëra tikslo, nes þiemà sodinukai<br />

neauga, reikia þiemai apdengti nuo ðalèio.<br />

Sodinama á 60 x 60 cm iškastas duobutes,<br />

pripiltas geros darþo þemës. Sodinimo<br />

gylis 20–25 cm, vazone ar plëveliniame<br />

maiðelyje iðaugintas sodinukas atsargiai<br />

iðimamas ir su þeme pasodinamas<br />

á paruoðtà duobutæ. Reikia saugoti, kad<br />

ðaknys neapdþiûtø. Kad prie ðaknø þemë<br />

geriau laikytøsi, prieð sodinimà vazone<br />

ar maiðelyje sodinukai palaistomi. Pasodintas<br />

sodinukas iki þemës pavirðiaus<br />

uþþeriamas darþo þeme ir padaroma lëkðtë,<br />

kad paliejant laikytøsi vanduo. Prie sodinuko<br />

ásmeigiamas kuoliukas, kad þemës<br />

pavirðiuje liktø apie 1,5 m ilgio.<br />

Pradëjus sodinukui augti, paliekamas<br />

vienas stipriausiai augantis ûgelis ir<br />

pririðamas prie kuoliuko, kad vëjas nenulauþtø.<br />

Ið lapø paþastø iðaugæ augalëliai<br />

– posûniai prignybiami virð dviejø lapø,<br />

jeigu auga vëliau, prignybiami virð vieno<br />

naujai iðaugusio lapo, tai bûtø 2–1–1<br />

ir t.t. Rugpjûèio pradþioje sodinuko virðûnë<br />

nugnybiama, kad geriau sumedëtø<br />

ir pasiruoðtø þiemai. Labai svarbu rudená<br />

lapus iðlaikyti nenuðalusius visoms vynuogëms,<br />

kad ir kur jos augtø. Nes lapams<br />

gelstant augimà skatinanèios medþiagos:<br />

auksinai, biotinai ir kitos, ið lapø pereina á<br />

stiebus bei ðaknis ir kitais metais skatina<br />

pumpurø sprogimà ir ûgliø augimà.<br />

Spalio pabaigoje per vasarà iðaugæs<br />

vynuogës stiebelis nukerpamas paliekant<br />

3 sumedëjusius pumpurus. Lapkrièio<br />

pradþioje uþvoþiama vazonëliu ir vieno<br />

metro skersmeniu þemë ir vazonëlis<br />

pridengiami medþio lapais, darþo atliekom<br />

ar egliø bei puðø ðakom, kad apsaugotø<br />

nuo þiemos ðalèiø.<br />

Kitø metø pavasará krûmelis nudengiamas<br />

– paprastai balandþio pradþioje.<br />

Ið paliktø pumpurø iðauga trys stiebeliai,<br />

kurie pririðami prie jau iðtemptø vielø. Prignybiami<br />

ûsai, kaip minëta anksèiau, 2–<br />

1–1 ir t.t. Rugpjûèio pradþioje stiebeliø<br />

virðûnës nugnybiamos, kad geriau sumedëtø<br />

ir pasiruoðtø þiemai.<br />

Spalio pabaigoje þemiau esantis<br />

stiebelis nukerpamas, paliekant keturis<br />

pumpurus (vienas atsarginis, jeigu bent<br />

vienas pumpuras þûtø). Du likæ stiebai<br />

patrumpinami paliekant 6–8 pumpurus,<br />

prilenkiami prie þemës ir prismeigiami arba<br />

uþdengiami kokiu nors sunkesniu daiktu<br />

(lentgaliu ar storesniu pagaliu). Stiebus<br />

lenkiant lapkrièio mën., kai jie bûna suðalæ,<br />

lûþta. Pradëjus ðalti, kai dirvoje gruodas<br />

bûna apie 5 cm, vynuogës uþdengiamos<br />

polietilenine plëvele ir ant virðaus<br />

uþpilama apie 15–20 cm medþio lapø,<br />

darþo atliekø ar egliø bei puðø ðakø.<br />

Pavasará, balandþio pradþioje, vynuogës<br />

nudengiamos, palikti ilgieji stiebai<br />

horizontaliai pririðami prie apatinës<br />

vielos, vienas á vienà pusæ, kitas á kità pusæ.<br />

Ið trumpai nukirpto stiebelio leidþiama<br />

augti trims stiebams, kurie rudená nugenimi<br />

taip, kaip ir praëjusá rudená.<br />

Ið horizontaliai prie apatinës vielos pririðtø<br />

stiebø, pumpurams sprogus, vertikaliai<br />

auga ûgliai, kurie pririðami prie aukðèiau<br />

iðtemptø vielø. Ant vertikaliai auganèiø<br />

ûgliø iðauga þiedinës. Ant ûglio paliekama<br />

viena, apatinë, þiedinë. Tø veisliø,<br />

kuriø kekës maþos, maþesnës negu 300<br />

g, paliekamos dvi þemiau esanèios þiedinës.<br />

Kitos iðskabomos. Palikus visas<br />

þiedines, uogos prinoktø vëliau, bûtø<br />

smulkesnës, maþiau sukauptø cukrø, augalas<br />

prasèiau sumedëtø ir prasèiau þiemotø.<br />

Virð þiedinës lauke auganèioms vynuogëms<br />

paliekama 6 lapai, ðiltnamyje 8<br />

lapai ir virðûnë nugnybiama. Vëliau ið virðutinio<br />

pumpuro, prignybto stiebo iðaugæ<br />

augliai prignybiami virð antro lapo, toliau<br />

2–1–1–1.<br />

Posûniai visà laikà prignybiami, kaip<br />

buvo raðyta anksèiau, 2–1–1 ir t.t. Posûniai<br />

maitina lapo paþastyje esantá pumpurà<br />

ir jis tampa þiediniu. Jeigu posûnius<br />

paðalintume arba nepritrumpintiems<br />

leistume augti, lapo paþastyje esantis<br />

pumpuras nebûtø maitinamas ir liktø<br />

bergþdþias, kitais metais neþydëtø.<br />

Vynuogiø træðimas<br />

Kad vynuogës gerai augtø ir gausiai<br />

derëtø, kaip ir kitus augalus, jas reikia<br />

træðti. Geriausia tràða yra perpuvæs gyvuliø<br />

mëðlas arba kompostas, labai gerai,<br />

jeigu yra galimybë vynuoges patræðti<br />

medþio pelenais, iðbarstant 50–100 g á<br />

m 2 . Iš mineraliniø tràðø geriausiai tinka<br />

kompleksinës, kurios, be pagrindiniø elementø,<br />

dar turi ir mikroelementø. Mineralinëm<br />

tràðom træðiama anksti pavasará,<br />

tik vynuoges atidengus, iðbarstant apie<br />

80 g á m 2 . Tràðos áterpiamos. Vasarà ir<br />

vëliau negalima træðti azotinëmis tràðomis,<br />

nes sutrûkinëja uogos. Vynuogës<br />

ðiltnamyje laistomos kas savaitæ. Geriausiai<br />

tinka lašelinis laistymas. Laistant ið<br />

virðaus, kità dienà, dirvai truputá pradþiûvus,<br />

dirvos pavirðius supurenamas, kad<br />

netrûkinëtø kapiliarai ir drëgmë neiðgaruotø.<br />

Lauke auganèios vynuogës laistomos<br />

esant sausrai. Uogoms nokstant<br />

laistymas sumaþinamas, nes esant per<br />

daug drëgnai dirvai sutrûkinëja uogos.<br />

Vynuogiø auginimas Lietuvoje<br />

Lietuvoje auginant vynuoges, sëkmë<br />

daug priklauso nuo veislës. Parenkant<br />

veislæ, reikia atsiþvelgti á uogø sunokimo<br />

laikà, uogø skoná, kekës bei uogø dydá,<br />

uogø spalvà, atsparumà ligoms ir kenkëjams,<br />

atsparumà ðalèiui, derëjimo stabilumà.<br />

Mums Lietuvoje uþtenka auginti<br />

7–9 veisles, kurios geriausiai augtø ir derëtø<br />

mûsø klimato sàlygomis.<br />

Vynuoges pradëjau auginti 1953 metais<br />

Vilniaus sodininkystës-darþininkystës<br />

technikume ir nuo to laiko auginu iki<br />

ðiol. Dabar pas mane auga 80 veisliø.<br />

Kasmet 5–6 veisles, kurios yra neperspektyvios,<br />

naikinu ir tiek pat ásigyju naujø.<br />

Kol kas geriausia veislë dar neiðvesta,<br />

ir reikia tikëtis, kad atsiras naujø veisliø,<br />

kurios bus vertingesnës uþ esanèias.<br />

Nukelta á 32 p.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 19


Prieð 10 metø netekome Augustino Maèionio (1908–2002), Vilniaus universiteto<br />

Gamtos mokslø fakulteto docento, vieno þymiausiø mûsø zoologø, kurá galime lyginti<br />

su <strong>Lietuvos</strong> zoologø patriarchu T.Ivanausku ir kitais þymiais <strong>Lietuvos</strong> zoologais.<br />

Augustinà Maèioná<br />

prisimenant<br />

A.Maèionis gimë Vilniuje, lietuviškoje<br />

Silvestro ir Juzefos Maèioniø ðeimoje,<br />

augo kartu su ðeðiomis seserimis. Mokësi<br />

Vilniaus Vytauto Didþiojo gimnazijoje,<br />

o 1935 m. baigë Stepono Batoro<br />

universitetà ir ágijo zoologo ir lyginamosios<br />

anatomijos magistro laipsná. Dar studijuodamas<br />

jis pradeda mokytojauti Vytauto<br />

Didþiojo gimnazijoje, o baigæs universitetà<br />

paskiriamas Ðvenèioniø lietuviø<br />

gimnazijos direktoriumi. Netrukus lenkams<br />

gimnazijà uþdarius, jis gráþta mokytojauti<br />

á Vytauto Didþiojo gimnazijà.<br />

Atkûrus Vilniaus universitetà, jis 1940<br />

m. pradeda dirbti Zoologijos katedros<br />

asistentu, bet, vokieèiams uþdarius universitetà,<br />

jam tenka darbuotis <strong>Lietuvos</strong> geologijos<br />

tarnyboje. 1944 m. jau atidarytame<br />

Vilniaus universitete jis dirba vyr. dëstytoju<br />

Stuburiniø zoologijos katedroje,<br />

skaito bendrosios zoologijos, lyginamosios<br />

anatomijos, darvinizmo, vëliau – stuburiniø<br />

zoologijos, ichtiologijos, zoogeografijos<br />

kursus. 1977–1979 m. jis – VVU<br />

Gamtos mokslø fakulteto Zoologijos katedros<br />

vedëjas, o nuo 1980 m. iki iðëjimo<br />

á pensijà – ðios katedros docentas.<br />

A.Maèionis dar studijø metais stebëjo<br />

Vilniaus apylinkiø paukðèius, 1936 m.<br />

paraðë knygelæ „Ko skrendi, pilkas<br />

paukðteli“. Vëliau domëjosi <strong>Lietuvos</strong> varliagyviais,<br />

ropliais, þinduoliais ir apie tai<br />

paskelbë nemaþai straipsniø spaudoje.<br />

Buvo ásitikinæs, kad Lietuvoje kai kur dar<br />

gyvena lygiaþvyniai þalèiai ir baliniai vëþliai.<br />

Siûlë átraukti juos á <strong>Lietuvos</strong> raudonàjà<br />

knygà, skelbti jø gyvenamas vietas<br />

draustiniais, tai ir buvo padaryta. Þavëjosi<br />

stumbrais, raðë apie juos, svajojo,<br />

kad jie sugráð á Lietuvà. Ið tikrøjø 1969 m.<br />

stumbrai buvo atveþti á Lietuvà, o 1973<br />

m. keli stumbrai atsidûrë laisvëje. A.Maèionis<br />

buvio svarbiausias stumbrø reaklimatizacijos<br />

Lietuvoje iniciatorius, nepakeièiamas<br />

patarëjas ir konsultantas. Ir vëliau<br />

jis kruopðèiai stebëjo juos, sudarë<br />

jø genealogijos schemà.<br />

Visà savo prasmingà gyvenimà<br />

A.Maèionis paskyrë pedagoginei veiklai.<br />

Jis labai mëgo ðá darbà, savo specialybæ<br />

– zoologijà. Buvo talentingas pedagogas,<br />

turëjæs neiðsemiamø þiniø bagaþà<br />

ir nuostabø lektoriaus talentà. Jo paskaitos<br />

buvo nepriekaiðtingos, dalykiðkos<br />

ir metodiðkai tobulos. Mëgstamiausi<br />

skaitomi kursai buvo stuburiniø zoologija,<br />

zoogeografija, lyginamoji anatomija,<br />

teriologija. Jis parengë vadovëlá<br />

„Stuburiniai gyvûnai“ (1981 m.), vëliau<br />

„Stuburiniø zoologija“ (1989 m.), kitø<br />

knygø kartu su bendraautoriais. Paskelbë<br />

per 80 moksliniø ir mokslo populiarinimo<br />

straipsniø, dalyvavo rengiant lietuviðkà<br />

enciklopedijà, kuriai pateikë apie<br />

160 straipsneliø zoologijos, paleontologijos,<br />

zoogeografijos temomis.<br />

A.Maèionis specializavosi ichtiologijoje.<br />

Dar pokario metais jis tyrinëjo Kurðiø<br />

mariø þuvø, ypaè karðiø biologijà. Vëliau<br />

vykdë Þeimenos baseino, Daugø,<br />

Trakø, Vievio ir kitø eþerø ichtiologinius<br />

tyrimus. Vadovavo daugeliui diplomantø<br />

darbø. Paskelbë unikaliø straipsniø<br />

apie unguriø augimà, lytiná brendimà,<br />

amþiaus ypatumus, migracijà. Vienas pirmøjø<br />

Europoje iðtyrë unguriø reprodukcinës<br />

sistemos raidà. Jo dëka unguriai<br />

buvo sëkmingai gausinami <strong>Lietuvos</strong> vidaus<br />

vandenyse. 1956 m. kartu su kitais<br />

parengë knygà „<strong>Lietuvos</strong> gëløjø vandenø<br />

þuvys“, 1967 m. –„Þuvininkystë“. Jis<br />

buvo geriausias mûsø unguriø biologijos<br />

þinovas, sukaupæs gausiø moksliniø<br />

duomenø. VU Zoologijos katedroje saugomi<br />

jo tyrimø uþraðai, schemos, fotografijos,<br />

diagramos, þvynø kortelës gali<br />

bûti kruopðtumo pavyzdys. Jo mokslinë<br />

Atkelta ið 11 p. Romantiðka ir<br />

dramatiðka asmenybë<br />

T.Grotuso vardà garsino fizikas prof.<br />

Antanas Þvironas (1899–1954), kuris pirmasis<br />

Lietuvoje 1938 m. savo redaguojamame<br />

þurnale „Gamta“ iðspausdino<br />

mokslininko 150-osioms gimimo metinëms<br />

skirtà dviejø daliø publikacijà:<br />

„Theodor von Grotthuss: 150 metø gimimo<br />

sukaktuviø proga“. Po Antrojo pasaulinio<br />

karo Lietuvoje T.Grotusà prisiminë<br />

Jonas Janickis (1906–1998).<br />

Áprasminant þymiojo mûsø mokslininko<br />

atminimà, daug padirbëjo Þeimelio<br />

mokytojas, kraštotyrininkas J.Šliavas<br />

(1930–1979). 1985 m. iðleista jo parengta<br />

kultûros ir ðvietimo broðiûra „Þeimelio<br />

apylinkës“, kurioje paskelbti prisiminimai<br />

apie T.Grotusà. Nepamirštini ir prof. Janio<br />

Stradinio nuopelnai tiriant ir populiarinant<br />

jo plaèiaðakæ mokslinæ veiklà. 1966<br />

m. Maskvoje rusø kalba iðleista J.Stradinio<br />

didelës mokslinës ir paþintinës vertës<br />

knyga „Tåîäîð Ãðîòãóñ“.<br />

Prie buvusio Geduèiø dvaro tvenkinio,<br />

minint gimimo 200 m. sukaktá, atidengtas<br />

paminklinis akmuo su T.Grotuso<br />

bareljefu. Didelá áspûdá daro senas<br />

àþuolas, kuris mena mokslininkà, mëgusá<br />

medþioklæ, vienatvæ ir laboratorijoje su<br />

keliais pagalbininkais dariusá ávairius bandymus.<br />

Šiandien jis vadinamas T.Grotuso<br />

vardu, nes 17 paskutiniø savo gyvenimo<br />

metø mokslininkas mëgo po juo<br />

sëdëti.<br />

1994 m. <strong>Lietuvos</strong> mokslø akademija<br />

mokslininko palikuoniø ir giminës inicia-<br />

20 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Saugokite smegenis<br />

veikla, darbai buvo ávertinti Valstybine<br />

mokslo premija.<br />

A.Maèionis labai mëgo zoogeografijos<br />

teoriná kursà. Jis rëmësi istorine geologija,<br />

iliustruodamas kursà ávairiø geologiniø<br />

periodø paleontologiniais radiniais.<br />

Kalbëdamas apie þemynø gyvûnø<br />

ávairovæ, atskleisdavo visà savo zoologo<br />

erudicijà. Tada jis nejausdavo laiko tëkmës.<br />

Diskutuodamas su savo diplomantais<br />

nepakildavo nuo krëslo keletà valandø.<br />

Iðvykose su studentais zoologiniø<br />

praktikø metu jam nejuèiom prabëgdavo<br />

visa diena. Ne tik studentai sëmësi<br />

þiniø ið jo. A.Maèionis aktyviai dalyvaudavo<br />

„Þinijos“ veikloje, vaþinëjo po Lietuvà<br />

su paskaitomis arba kalbëdavo per<br />

radijà. A.Maèionis pergyveno du pasaulinius<br />

karus, nuoþmø lenkmetá, nacistinæ<br />

ir sovietinæ okupacijas. Jis pats patyrë<br />

Vilnijos lietuviø persekiojimus besimokydamas,<br />

galiausiai ir mokytojaudamas,<br />

kai Vytauto Didþiojo ir Ðvenèioniø gimnazijos<br />

buvo lenkø uþdarytos. Jis dalyvavo<br />

lietuviðkø tautiniø organizacijø veikloje,<br />

skatino lietuvybæ ir pats buvo nuoðirdus<br />

<strong>Lietuvos</strong> patriotas. Karo metus jis<br />

irgi praleido Vilniuje, saugojo VU Gamtos<br />

mokslø fakulteto, vëliau Geologijos<br />

tarnybos turtà. Kai, frontui per Vilniø praëjus,<br />

jis iðëjo á senamiestá pasidairyti, buvo<br />

vos rusø karininko nenuðautas – ðis<br />

jau buvo paleidæs áspëjamàjá ðûvá.<br />

A.Maèionis sulaukë nepriklausomybës<br />

ir sutiko jà su dideliu dþiaugsmu.<br />

Ðviesdamas visuomenæ, ugdydamas<br />

jaunàjà kartà jis prisidëjo prie <strong>Lietuvos</strong><br />

nepriklausomybës priartinimo.<br />

Jurgis STAŠAITIS<br />

Pastaraisiais laikais þmogaus<br />

maistui vartojami ávairûs priedai, þymimi<br />

raide E, sukëlë nemaþai painiavos<br />

mityboje. Matyt, jie buvo nepakankamai<br />

iðtirti ir kai kurie galbût<br />

neatsakingai leisti vartoti, nes paaiðkëjo<br />

jø neigiamas poveikis þmogaus<br />

organizmui, o kartu ir sveikatai. Nors<br />

ði problema ir ðiandien diskutuojama,<br />

dël kai kuriø maisto produktø uþterðtumo<br />

nukentëjo nemaþai ðaliø –<br />

jos buvo priverstos sunaikinti kai kuriuos<br />

produktus ir gyvûnø fermas. Taèiau<br />

iðkilo naujø problemø – tai aplinkos<br />

veiksniai, kurie netiesioginiu<br />

keliu veikia þmogaus organizmà, tokie<br />

kaip pesticidai, anglies dioksido<br />

sulfidai, cianidinai ir, galimas dalykas,<br />

kol kas neatpaþinti kiti ávairûs toksinai.<br />

Ðiø rûðiø toksinai turi savybæ paveikti<br />

þmogaus smegenø struktûras.<br />

Ðiuo metu þemës ûkio derlingumui<br />

didinti plaèiai yra naudojami ávairûs<br />

pesticidai, kurie netiesioginiu keliu<br />

gali patekti ir á þmogaus organizmà.<br />

Pesticidams ypaè imlûs kvieèiø<br />

grûdai, juose pesticidai tampa neatskiriami<br />

nuo grûdo ir patenka á miltus.<br />

Todël ne veltui þemës ûkio mokslininkai<br />

siûlo uþdrausti pesticidø vartojimà<br />

þemës ûkyje. Patekæ á þmogaus<br />

organizmà pesticidai ypaè paveikia<br />

blyðkøjá smegenø branduolá,<br />

kuriame yra gaminamas dopaminas,<br />

ir sutrikdo jo gamybà, kartu ir neurologines<br />

funkcijas, dël to iðsivysto<br />

vadinamoji Parkinsono liga (Parkinsonas<br />

pirmasis apraðë ðià ligà, todël<br />

jo vardu ji pavadinta).<br />

Ádomu, kad gamtoje pastaruoju<br />

metu randama prieðnuodþiø ðiai ligai<br />

– tai ir pats dopaminas, ir jam<br />

artimi junginiai. Indijoje rastas augalas,<br />

turintis daug dopamino, ir ðiuo<br />

metu bandoma ekstrahavus grynu<br />

pavidalu já vartoti kaip vaistà Parkinsono<br />

ligai gydyti. Nedideliais kiekiais<br />

dopamino randama ir kai kuriuose<br />

kituose augaluose, todël ir mûsø<br />

specialistams reikëtø paieðkoti dopamino<br />

<strong>Lietuvos</strong> augmenijoje. Literatûroje<br />

esama duomenø, kad kai<br />

kurie þmonës savaime pasveikdavo<br />

nuo parkinsonizmo – matyt, tai reikëtø<br />

sieti su atitinkamo maisto vartojimu.<br />

Kaip prieðnuodis parkinsonizmui<br />

– vartojimas antioksidantø, tokiø,<br />

kaip vitaminas C (ðiuo metu laikomas<br />

pagrindiniu þmogaus organizmo<br />

antioksidantu) ir vitaminas E.<br />

Kai kuriuose augaliniuose produktuose<br />

randama nedideliais kiekiais<br />

ir kitø veikliøjø medþiagø, slopinanèiø<br />

parkinsonizmo reiðkinius: tai þalioji<br />

arbata, juodoji arbata, kava, aðtrieji<br />

augaliniai prieskoniai.<br />

Svarbiausia apsaugoti þmoniø<br />

sveikatà vengiant maisto terðalø, kurie<br />

veikia þmogaus smegenø struktûras,<br />

ir grieþtai laikytis saugos priemoniø,<br />

kad jie nepatektø su maistu.<br />

Todël vertëtø ðiuo metu ávesti<br />

kontrolæ kvietiniams miltams ir nustatyti<br />

juose esanèius pesticidus.<br />

Prof. Domicelë MIKALAUSKAITË,<br />

prof. Algis ABARAVIÈIUS,<br />

doc. Petras ÞEBRAUSKAS<br />

Teodoro<br />

Grotuso<br />

àþuolas<br />

tyva ásteigë Teodoro Grotuso fondà. Jo<br />

tikslas – atgaivinti <strong>Lietuvos</strong> mokslininko<br />

atminimà, remti <strong>Lietuvos</strong> ðvietimà,<br />

mokslà ir kultûrà, palaikyti tarptautinius<br />

mokslinius ryðius. Pagal Fondo nuostatus<br />

kasmet skiriama stipendija pasiþymëjusiam<br />

chemijos dalykus studijuojanèiam<br />

jaunuoliui. Kas penkeri metai – premija<br />

ir atminimo medalis mokslininkams, tyrinëjantiems<br />

T.Grotuso veiklà ar pasiþymëjusiems<br />

áamþinant jo vardà. Pirmaisiais<br />

T.Grotuso premijos laureatais 1995<br />

m. paskelbti Latvijos mokslø <strong>akademijos</strong><br />

prezidentas akad. Janis Stradinis bei<br />

atkaklus mokslininko palikimo propaguotojas<br />

prof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis.<br />

Ðitaip ávertinti akademikas Benediktas<br />

Juodka ir Siegfriedas von Grotusas<br />

iš Vokietijos.<br />

Mokslininko vardas kartu su þymiausiø<br />

mûsø ðalies asmenybiø ðimtuku<br />

uþrašytas ant Tado Gutausko paminklo<br />

„Vienybës medis“, kuris <strong>Lietuvos</strong> vardo<br />

paminëjimo tûkstantmeèio metais iðkilo<br />

sostinës Vingio parke.<br />

Visame pasaulyje daugybë mokslininkø<br />

tæsia Teodoro Grotuso darbus, kurie<br />

iki šiol duoda peno tiek moksliniams<br />

ieškojimams, tyrinëjimams, tiek filosofiniams<br />

gamtos reiðkiniø apmàstymams.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 21


Klaipëdos kraðto savanoriø kariuomenës vadai ir jø ðtabas. Pirmoje eilëje ið kairës:<br />

1-ojo pulko vadas Mikas Bajoras (Mykolas Kalmantavièius), kariuomenës vado<br />

pavaduotojas Fricas (Antanas Goncerauskas), sukilëliø kariuomenës vadas Jonas<br />

Budrys (Jonas Polovinskas); štabo viršininkas Oksas (Juozas Tomkus); antroje eilëje<br />

ið kairës: adjutantas Juozapaitis (Juozas Ðarauskas), rikiuotës adjutantas Endrikeitis<br />

(Andrius Pridotkas), ypatingasis adjutantas Zacitis. 1923 m., sausis (LCVA nuotr.)<br />

Pabaiga. Pradþia Nr. 10<br />

Sukilimo operacija ir jos sëkmë<br />

Ruoðtis sukilimui pradëta 1922 m.<br />

gruodþio mënesá. Politinæ atsakomybæ<br />

uþ sukilimà prisiëmë Vyriausiasis<br />

Maþosios <strong>Lietuvos</strong> gelbëjimo komitetas<br />

(VMLGK). Paskutinis pasitarimas vyko<br />

Kaune prieð pat sukilimà (1923 m. sausio<br />

3–5 d.). Tarësi keturi pagrindiniai sukilimo<br />

strategai: Ernestas Galvanauskas<br />

(<strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybës vadovas),<br />

Jonas Þilius (<strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />

atstovas Klaipëdos kraðtui), Jonas<br />

Polovinskas 1) , sukilimo metu pasirinkæs<br />

Budrio slapyvardá ir su ta pavarde iðgyvenæs<br />

likusá savo gyvenimà (savanoriø<br />

kariuomenës vadas), Erdmonas Simonaitis<br />

(Prûsijos lietuviø tautinës tarybos<br />

narys, VMLG Komiteto paskirtas sukilimo<br />

direktorijos pirmininku). Tai jie priëmë<br />

galutiná sprendimà susigràþinti Lietuvai<br />

priklausanèià teritorijà.<br />

Suprantama, kad po paskutiniojo pasitarimo<br />

visa atsakomybë teko ir sukilimo<br />

sëkmë priklausë nuo sukilëliø kariuomenës<br />

vadø. Visi nuotraukoje ásiamþinæ<br />

sukilëliai – ryðkiø biografijø þmonës, taèiau<br />

paminësiu tiktai Jonà Budrá, nuo ku-<br />

1)<br />

Jonas Polovinskas-Budrys (1889 – 1964),1915 m. – Pirmojo pasaulinio karo metu mobilizuotas<br />

á Rusijos imperijos armijà, tarnavo XIX korpuse, buvo ðtabo kontrþvalgybos padalinio virðininkas.<br />

1918 m. kovësi prieð bolðevikus baltagvardieèiø daliniuose, buvo Amûro karo apygardoje<br />

kontrþvalgybos virðininkas brigados vado teisëmis. 1921 m. gráþo á Lietuvà, paskirtas <strong>Lietuvos</strong><br />

kariuomenës Generalinio ðtabo Þvalgybos skyriaus Kontrþvalgybos dalies vadu. 1923 m. – Klaipëdos<br />

kraðto sukilëliø vadas ir pirmasis prijungto prie Didþiosios <strong>Lietuvos</strong> autonominio kraðto gubernatorius.<br />

1928–1936 m. – <strong>Lietuvos</strong> Respublikos diplomatas: konsulas Karaliauèiuje ir generalinis<br />

konsulas Prûsijoje. 1936 m. – generalinis konsulas JAV – šias pareigas ëjo 28 metus (iki mirties).<br />

Vytautas JUODKAZIS<br />

Vilniaus universitetas, Gamtos<br />

mokslø fakultetas<br />

Klaipëdos<br />

sukilimo 90-àsias<br />

metines pasi<br />

rio ryþto ir patyrimo labai daug priklausë<br />

sukilimo sëkmë.<br />

Klaipëdos sukilimui ágyvendinti buvo<br />

suformuota ypatingos paskirties rinktinë,<br />

kurioje buvo reguliarios kariuomenës kariø,<br />

Ðauliø sàjungos nariø, vietiniø gyventojø:<br />

40 karininkø, 584 kareiviai, 455 ðauliai<br />

ir apie 300 klaipëdiðkiø savanoriø.<br />

Tuomet vietinë spauda raðë, kad kaimuose<br />

beveik neliko në vieno jauno vyro –<br />

jie iðëjo Klaipëdos link versti svetimðaliø<br />

valdþios. Prancûzø, Antantës pavedimu<br />

valdþiusiø Klaipëdos kraðtà, pajëgos tuo<br />

metu buvo maþesnës: 250 kareiviø, 150<br />

policininkø, 40–50 vokieèiø savanoriø.<br />

Sukilimo kariniai veiksmai prasidëjo<br />

sausio 10 d., Klaipëdos miestà sukilëliai<br />

apsupo sausio 11 d. Sukilëliai pasiûlë<br />

prancûzams kapituliuoti, taèiau jie atsisakë.<br />

Sausio 15 d., pirmà valandà nakties,<br />

siauèiant pûgai prasidëjo miesto ir<br />

prefektûros pastato, kuriame buvo Antantës<br />

komisaro G.Patisnë štabas, puolimas.<br />

Jame dalyvavo 900 kareiviø. J.Vanagaitis<br />

savo atsiminimuose raðë, kad<br />

tà paèià dienà12 15 val. prefektûros antrojo<br />

aukðto lange pasirodë balta vëliava.<br />

Tai buvo pergalë, nesukëlusi didelio<br />

tarptautinio rezonanso.<br />

Taèiau iki tol sukilimo sëkmë daugeliui<br />

atrodë labai abejotina – niekas ið karininkø,<br />

kuriems buvo siûloma vadovauti<br />

sukilëliams, nesutiko. Vienas karininkas,<br />

kuriam <strong>Lietuvos</strong> kariuomenës vadas<br />

davë ásakymà vadovauti, atsakë: Jûs, vade,<br />

galite man ásakyti eiti su kariuomene,<br />

bet ne civiliðkai apsirengusiam. Tik Jonas<br />

Budrys, kovose su baltagvardieèiais<br />

Rusijoje uþgrûdintas kadrinis karininkas,<br />

nepabûgo atsakomybës. Neramu ruoðiantis<br />

sukilimui buvo daugumai su juo<br />

susijusiø þmoniø, taèiau politiniu poþiûriu<br />

didþiausia atsakomybë slëgë valstybës<br />

premjerà Ernestà Galvanauskà. Tas<br />

nerimas atsispindëjo þodþiuose, kuriuos<br />

premjeras pasakë karinës grupuotës vadui<br />

Jonui Budriui, prieš pat išvykstant sukilëliams<br />

á karinës operacijos teritorijà:<br />

Turite suprasti viena – saugokite prancûzø<br />

karius, neðaukite á juos, nebent jie<br />

jus pultø. Prancûzai tiek neteko þmoniø<br />

per karà, kad jø visuomenë mums nedovanotø<br />

ir vyriausybë (Prancûzijos – aut.<br />

pastaba) turëtø atsiøsti korpusà tvarkai<br />

palaikyti. Jûsø ðûkis – kariaujame prieð<br />

vokiðkà Direktorijà. Antras dalykas, neskubëkite<br />

eiti á miestà, apgulkite já, supraskite,<br />

jog jûs ne reguliari kariuomenë,<br />

o savanoriai, kurie ne iš karto tampa<br />

batalionais ir pulkais. Gausite mûsø ásakymà<br />

gráþti – neklausykite. Valdþios rolë<br />

viena, jûsø – kita. Ar supratote mane?<br />

Po atsakymo „supratau“, premjeras tvirtai<br />

paspaudë Jonui Budriui rankà ir tarë:<br />

„Laimës sukilëliams“. 2)<br />

Nors ánirtingø kautyniø nebuvo, mûðiuose<br />

þuvo 20 savanoriø ir 11 kareiviø,<br />

o 2 karininkai buvo suþeisti. 1923 m. sausio<br />

15 d. Klaipëda ir visas kraðtas buvo<br />

iðvaduotas, o sausio 19 d. Vyriausiasis<br />

22 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Maþosios <strong>Lietuvos</strong> gelbëjimo komitetas<br />

oficialiai paskelbë, kad Klaipëdos kraðtas<br />

prisijungia prie Didþiosios <strong>Lietuvos</strong>.<br />

Suprantama, kad á Klaipëdos kraðto ávykius<br />

sureagavo daugelis valstybiø. Pirmiausia<br />

priekaiðtus <strong>Lietuvos</strong> Vyriausybei<br />

pareiðkë Antantë, motyvuodama, kad<br />

Klaipëdos sukilime dalyvavo ir <strong>Lietuvos</strong><br />

reguliariosios kariuomenës kariai. <strong>Lietuvos</strong><br />

Vyriausybë Antantës priekaiðtus paneigë,<br />

nes formaliai visi dalyvavæ sukilime<br />

reguliariosios kariuomenës kariai ir<br />

karininkai ið karinës tarnybos buvo at-<br />

tinkant...<br />

<strong>Lietuvos</strong><br />

Respublikos<br />

Vyriausybës<br />

vadovas<br />

Ernestas<br />

Galvanauskas<br />

(1882–<br />

1967)<br />

leisti. Á Klaipëdos uostà buvo net atplaukæ<br />

Antantës valstybiø karo laivai su kareiviø<br />

daliniais. Taèiau netrukus jie ið uosto<br />

iðplaukë. Sureagavo ir Vokietija – sutelkë<br />

Nemuno þemupyje papildomà kariuomenës<br />

kontingentà. Nors ji „tyliai“ ir<br />

pritarë sukilimui, bet iðsigando, kad <strong>Lietuvos</strong><br />

savanoriø kariuomenë „neuþsimanytø“<br />

uþimti Maþosios <strong>Lietuvos</strong> þemiø ir<br />

kairiajame Nemuno krante. Mat, kaip jau<br />

minëjau, Paryþiaus konferencijoje <strong>Lietuvos</strong><br />

atstovai reikalavo, be Klaipëdos kraðto,<br />

Lietuvai gràþinti ir likusià Maþosios <strong>Lietuvos</strong><br />

teritorijà, kurioje daugumà gyventojø<br />

sudarë lietuviai.<br />

Organizuojant Klaipëdos kraðto iðvadavimà<br />

ir jo prijungimà savo veikla labai<br />

daug prisidëjo Klaipëdos kraðto patriarchas<br />

Martynas Jankus, Maþosios <strong>Lietuvos</strong><br />

pilietis, ilgus metus kovojæs prieð lietuviø<br />

vokietinimà ðiame kraðte. Martynui<br />

Jankui ir daugeliui kitø patriotø Klaipëdos<br />

kraðto iðvadavimo misija buvo ir daugiametës<br />

veiklos tikslas, ir ilgai lauktas<br />

rezultatas. Nepavykus sukilimui Klaipëdos<br />

kraðtui tikriausiai bûtø suteiktas laisvojo<br />

krašto statusas, kuris tuo metu bûtø<br />

tenkinæs visas valstybes – ir karà laimëjusias,<br />

ir já pralaimëjusias. Galima neabejoti,<br />

kad po Antrojo pasaulinio karo krað-<br />

<strong>Lietuvos</strong> kariuomenës pulkininkas Juozas<br />

Šarauskas (1894–1941)<br />

tas bûtø tapæs Kaliningrado srities dalimi<br />

– tradicinë Joniniø ðventë ant Rambyno<br />

kalno bûtø praradusi savo tautinæ<br />

dvasià ir pagoniðkà aurà.<br />

Ilgametës Joniniø ðventës ant<br />

Rambyno kalno tradicijos<br />

Viena ið tradiciniø, labiausiai Klaipëdos<br />

kraðte puoselëjamø tautiniø ðvenèiø<br />

yra Joniniø ðventë ant Rambyno kalno.<br />

Legendos byloja, kad kalnas kadaise buvo<br />

gerokai aukðtesnis ir didesnis, kad jame<br />

gyveno lietuviø ir prûsø vyriausiasis<br />

kunigas – þynys Kriviø Krivaitis, kad èia,<br />

priþiûrima vaidiluèiø, aukure degë amþinoji<br />

ugnis. Tai mielos lietuvio širdþiai legendos,<br />

kurioms išlikti mûsø ðirdyse ir<br />

atmintyje ðiandieniame judriame pasaulyje<br />

kyla vis daugiau pavojø. Tad ramsèiu<br />

tampa tradicinës tautinës ðventës.<br />

Oficialia Joniniø ðventës Rambyno kalne<br />

iðtakø data galima laikyti 1885 metus,<br />

taèiau legendos byloja, kad senovës<br />

laikais akmená, tapusá aukuru, atneðë<br />

milþinas Rambynas ir paaukojo já Perkûnui.<br />

Tad èia nuo seniausiø laikø ant<br />

kalno bûrësi þmonës, èia visuomet tvyrojo<br />

tautinë dvasia.<br />

Anksèiau ne kartà dalyvavæs Rambyno<br />

Joniniø ðventëje buvau nustebæs –<br />

vietoje áprasto lauko pavidalo akmens<br />

pamaèiau ámantrià, bet akiai patrauklià<br />

Nacionalinës premijos laureato, skulptoriaus<br />

Regimanto Midvikio kompozicijà.<br />

Ji pastatyta 2011 m. Naujà aukurà gerai<br />

ávertino þinomas mûsø kraðto etnokultûros<br />

specialistas, etnologas Libertas Klimka:<br />

Skulptoriaus R. Midvikio kompozicija<br />

„Aukuras“ yra šiuolaikiška ir turinti istoriškumo<br />

pagrindà. Trys tarsi laiko nugludinti<br />

akmenys – istorijos subrandinta baltiðkoji<br />

pasaulëþiûra. 3)<br />

Tarpukario nepriklausomos <strong>Lietuvos</strong><br />

laikais iðkilmiø metu buvo prisimenama<br />

tautos istorija, uþ kraðto laisvæ kovojæ<br />

þmonës, ðventëje visuomet skambëjo lietuviðkos<br />

dainos, ðokio sûkuryje linksminosi<br />

jaunimas. Ðventëje dalyvaudavo<br />

daug iðkiliø Maþosios <strong>Lietuvos</strong> visuomenës<br />

veikëjø – Klaipëdos kraðto patriarchas<br />

Martynas Jankus, daþnai vadinamas<br />

Rambyno kalno vaidila, Tilþëje gyvenæ filosofas<br />

Vydûnas, bibliofilas, spaustuvininkas<br />

Enzys Jagomastas, taip pat sveèiai<br />

iš Kauno bei kitø miestø. Daþnai Rambyno<br />

ðventëse dalyvaudavo ir atsakingas<br />

pareigas <strong>Lietuvos</strong> valstybinëse institucijose<br />

uþimantys pareigûnai, ne kartà Rambyno<br />

ðventëje lankësi ir uþjûrio lietuviai.<br />

Daugelis ðventës dalyviø ar kita proga<br />

aplankyti Martyno Jankaus jo sodyboje<br />

Bitënuose atvykusiø sveèiø pasiraðydavo<br />

„Amþinojoje Rambyno kalno<br />

knygoje“, kuri buvo pradëta 1928 m.,<br />

<strong>Lietuvos</strong> Respublikos nepriklausomy-<br />

2)<br />

Citata iš Budrys J. (atsiminimai). <strong>Lietuvos</strong><br />

kontrþvalgyba 1922–1923. Hardford, Conn. 1966.<br />

3)<br />

Cituota ið E. Skipitis.Rambyno kultûros<br />

atodangos. Rambynas, nr.1(4) 2011 m.(6 p).<br />

Rambyno<br />

kalno aukuro<br />

liepsna skelbia<br />

2012 m.<br />

Joniniø ðventës<br />

pradþià<br />

(R.Vitraitës<br />

nuotr.)<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 23


ës atkûrimo dešimtmeèio proga. Pirmasis<br />

knygoje pasiraðë Vydûnas – Tegul<br />

auga lietuviø tautoje visa, kas gera,<br />

graþu, kas iðmintinga, teisinga ir tvirta.<br />

Knygoje yra pasiraðæ pavieniai asmenys,<br />

grupelës þmoniø ar Rambynà ir Bitënus<br />

aplankiusiø ekskursijø dalyviai (iki<br />

100–150 paraðø po vienu áraðu). Bûdingas<br />

visø áraðø turinys – pagarba savo<br />

tautos istorijai ir pasiryþimas prisidëti<br />

kuriant savo kraðto gerovæ. Áspûdingi ir<br />

knygos matmenys: 44 x 61,5 cm, svoris<br />

– 18,5 kg. Dabar knyga yra saugoma <strong>Lietuvos</strong><br />

nacionalinëje Martyno Maþvydo<br />

bibliotekoje. Taèiau knygos „kelionë“ iki<br />

jos – tai lyg ir detektyvinë istorija: jà reikëjo<br />

slëpti ir nuo naciø, ir nuo bolðevikø.<br />

Ðioje istorijoje svarbus vaidmuo teko <strong>Lietuvos</strong><br />

kariuomenës Generalinio ðtabo<br />

pulkininkui Juozui Ðarauskui, Klaipëdos<br />

sukilimo kovø dalyviui, vëliau daþnam<br />

Rambyno ðvenèiø ir Martyno Jankaus<br />

sodybos Bitënuose sveèiui. 1941 m. plk.<br />

J.Ðarauskà suëmë NKVD, birþelio 23 d.<br />

ið Kauno kalëjimo iðveþë Minsko link ir<br />

kartu su daugeliu kitø niekuo nenusikaltusiø<br />

þmoniø suðaudë.<br />

1939 m., vokieèiams aneksavus Klaipëdos<br />

kraðtà, „Amþinàjà Rambyno kalno<br />

knygà“ Martynas Jankus iðveþë á Kaunà.<br />

Per Antrojo pasaulinio karo negandø<br />

metus ir per ilgà sovietinës okupacijos<br />

laikotarpá „Amþinoji .....“ buvo išsaugota<br />

plk. J.Šarausko, o jam tragiðkai þuvus<br />

– jo ðeimos rûpesèiu. Tai istoriniu poþiûriu<br />

labai ádomus ir vertingas dokumentas,<br />

kurio turiniui ir jo iðsaugojimo istorijai<br />

reikëtø parengti atskirà straipsná.<br />

Tradicinë pynë pagal Vydûnà – tokiu<br />

devizu buvo ávardyta 2012 m. Joniniø<br />

ðventës ant Rambyno kalno tikslinë<br />

paskirtis. Jà suorganizavo Pagëgiø<br />

savivaldybë ir jai pavaldus Kultûros centras,<br />

taip pat Lumpënø seniûnija ir Martyno<br />

Jankaus muziejus. Jonines Rambyne<br />

prisimenu nuo 1933 metø. Tada<br />

mûsø ðeima gyveno Pagëgiuose ir kasmet<br />

(iki 1939 m. aneksijos) per Jonines<br />

lankydavomës Rambyne. Laikantis daugiametës<br />

tradicijos ir šiais metais ðventës<br />

atidarymo ceremonija vyko prie aukuro,<br />

kuriam ásiþiebus dainø ir ðokiø ansamblis<br />

„Lietuva“ suvaidino iðtraukà ið<br />

filosofo ir dramaturgo Vydûno spektaklio-misterijos<br />

„Perkûnas“. Beje, tarpukario<br />

<strong>Lietuvos</strong> laikais Vydûno dramaturgijos<br />

kûriniai buvo mëgiami ir daþnai vaidinami<br />

Joniniø ðventëje, nes juose buvo<br />

jauèiami lietuvio širdþiai mieli pagoniðkø<br />

laikø atgarsiai, kai pati gamta, betarpiškai<br />

supanti þmogø, suteikdavo<br />

apmàstymams peno. Vydûnas, þvelgdamas<br />

á baltø religijà, raðë:<br />

Prie filosofo ir rašytojo Vydûno – Vilhelmo Storostos (1868 – 1953) kapo Bitënø kapinëse. Ið kairës:<br />

LRS narys Kæstas Komskis, ðventës sveèias Kæstutis Mingaila, ðventës dalyvës – trys vaidilutës, Vytautas<br />

Juodkazis, Pagëgiø savivaldybës meras Virgilijus Komskis (R.Vitraitës nuotr.)<br />

< ...> Aisèiø religija buvo prosenovinë.<br />

Tai reiðkia, kad religija buvo „tautos<br />

visuomenës objektyvus atvaizdas“. Taip<br />

suprasta religija turi didelæ reikðmæ visam<br />

gyvenimui. Vadinamosios krikðèioniðkosios<br />

tautos religijà buvo priëmusios.<br />

Tokia religija negalëjo turëti jø gyvenimui<br />

tiek pat reikðmës, kaip prosenovinë. Tuo<br />

galima paaiðkinti þiovojanèià prarajà tarp<br />

krikðèionybës ir karo tariamai jos labui,<br />

tarp visuotinio uþpuolikø ( kryþiuoèiø –<br />

aut. pastaba) þiaurumo ir daug tyresnio<br />

baltø þmoniðkumo. 4)<br />

„Tradicijø pynæ“ tæsë chorai – tai taip<br />

pat tradicija, jie visuomet bûdavo sudedamoji<br />

ðventës programos dalis. Mat<br />

vokieèiai nuo senø laikø puoselëjo choriná<br />

dainavimà ir buvo pasiekæ aukðtà<br />

šios meno srities lygá. Puoselëdamas<br />

lietuviðkàjà veiklà, pirmàjà lietuviðkà giedotojø<br />

draugijà ir chorà dar 1895 m. Tilþëje<br />

ákûrë Vydûnas. Be to, dar iki Pirmojo<br />

pasaulinio karo 1912 m. Tilþëje buvo<br />

ásteigta Maþosios <strong>Lietuvos</strong> kultûros<br />

ir ðvietimo draugijø sàjunga „Santara“,<br />

turëjusi savo skyrius ir dešiniajame Nemuno<br />

krante. Sàjunga rûpinosi ir chorinio<br />

dainavimo veiklos koordinavimu –<br />

jos veikloje aktyviai dalyvavo Vydûnas,<br />

M.Jankus, A.Brakas ir daugelis kitø visuomenës<br />

veikëjø. Atgavus Klaipëdos<br />

kraðtà stengtasi, kad maþlietuviai ir atvykæ<br />

á kraðtà po 1923 m. didþlietuviai<br />

aktyviai palaikytø ðià svarbià kultûrai<br />

veiklà. Chorø skaièius sparèiai augo ir<br />

jø veiklai organizuoti 1926 m. susikûrë<br />

Klaipëdos kraðto giedotojø draugijø sàjunga.<br />

Tuo metu krašte jau dirbo ne vienas<br />

profesionalus dirigentas – A.Grudzinskas,<br />

A.Ilèiukas, S.Šimkus ir kiti. Tad<br />

malonu buvo pasiklausyti ir ðiø metø<br />

ðventëje dviejø (Pagëgiø ir Ðilutës) vietiniø<br />

gyventojø chorø dainavimo.<br />

Joniniø ðventë – tai vilties ðventë. Visi<br />

tradiciškai ieðko paparèio þiedo, visi<br />

trokðta laimës, kurià, beje, lemta kiekvienam<br />

paèiam susikurti. Tad Joniniø<br />

ritualinis paprotys yra lyg ir kelrodis á<br />

laimæ. Tokià pat potekstæ turi ir vainikø<br />

plukdymas – tai viltis, kuri visuomet turi<br />

rusenti þmoguje. Manau, kad kiekvienas<br />

dalyvis atkreipë dëmesá á šventiškai<br />

apsirengusiø merginø bûrelá, su vainikais<br />

ir deglais pasukusá Nemuno link.<br />

Joniniø ðventës ant Rambyno kalno<br />

tradicijos ne tik puoselëjamos, bet ir<br />

kuriamos naujos. Viena ið jø – þymiø Maþosios<br />

<strong>Lietuvos</strong> visuomenës veikëjø, kadaise<br />

organizavusiø ir Joniniø ðventes<br />

ant Rambyno kalno, kapavieèiø Bitënø<br />

kapinëse aplankymas – èia ilsisi Vydûno,<br />

Martyno Jankaus ir jo ðeimos nariø,<br />

Jono Vanagaièio ir jo þmonos bei kitø<br />

veikëjø, kovojusiø uþ lietuvininkø pilieti-<br />

24 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


nes teises vokieèiø valdomoje Maþojoje<br />

Lietuvoje, palaikai.<br />

Bitënø kapinës mena XVIII a., o gal<br />

ir dar senesnius laikus. Kad èia nuo<br />

seno gyveno lietuviai, liudija ið senøjø<br />

laikø iðlikæ kryþiai. Kapinës buvo apleistos.<br />

Nusprendus 1991 m. jose perlaidoti<br />

ið Vokietijos á Lietuvà atveþtus<br />

Vydûno palaikus, jos buvo sutvarkytos.<br />

Kapiniø sutvarkymo projektà parengë<br />

architektai Marija ir Martynas<br />

Purvinai, jas apþeldino sodininkas Julius<br />

Balèiauskas. Vydûno draugijos<br />

nariø rûpesèiu jos gerai priþiûrimos,<br />

jaukios, gal todël daþnai vadinamos<br />

kapinaitëmis. 1993 m. á kapinaites atveþta<br />

urna su Klaipëdos kraðto patriarcho<br />

Martyno Jankaus pelenais – jo valia<br />

velionio palaikai, laikantis pagoniø<br />

paproèio, buvo sudeginti. 2009 m.<br />

Bitënø kapinaitëse perlaidoti ir áþymiø<br />

Maþosios <strong>Lietuvos</strong> visuomenës veikëjø<br />

Jono Vanagaièio ir jo þmonos Marijos<br />

Broþaitës-Vanagaitienës palaikai.<br />

Tad Bitënø kapinaitës pamaþu tampa<br />

Maþosios <strong>Lietuvos</strong> panteonu.<br />

Eidamas pro kapinaièiø vartus perskaitai<br />

Vydûno þodþius – Spindulys<br />

esmi begalinës šviesos, o iðeidamas<br />

atsisuki ir dar kartà juos apmàstai. Suvoki,<br />

kad èia palaidota daug iðkiliø,<br />

begalinæ ðviesà tautai skleidusiø þmoniø,<br />

supranti, kad ta šviesa mums<br />

svarbi ir kad ji ið Bitënø ir Rambyno<br />

vis dar sklinda iš kartos á kartà.<br />

••••<br />

Artëjant Klaipëdos sukilimo 90-<br />

meèiui, istorinius Klaipëdos kraðto ávykius<br />

ir jame puoselëjamas tradicijas<br />

prisiminiau neatsitiktinai, nes tauta gyva,<br />

jei ji kovoja uþ savo þemæ ir laisvæ,<br />

jei ji saugo savo kalbos grynumà, jei<br />

puoselëja tautos tradicijas. Maþosios<br />

<strong>Lietuvos</strong> prûsai ir lietuviai per daugiau<br />

kaip 500 metø trukusá karø ir juos alinusios<br />

baudþiavos laikotarpá ryþtingai<br />

prieðinosi Kryþiuoèiø ordinui bei vokieèiø<br />

dvarininkø priespaudai – gynë<br />

savo þemæ ir pilietines teises. Po Antrojo<br />

pasaulinio karo, nuolaidþiaujant<br />

Vakarø valstybëms, Prûsø <strong>Lietuvos</strong> teritorija<br />

kairiajame Nemuno krante atiteko<br />

Rusijos federacijai – ten, galima<br />

sakyti, neliko þmoniø lietuvybei, lietuviðkoms<br />

tradicijoms puoselëti.<br />

4).<br />

Citata ið Vydûnas. Septyni ðimtmeèiai<br />

vokieèiø ir lietuviø santykiø. Vilnius, Vaga,<br />

2001.<br />

Jûriniø þuvø<br />

þenklinimas<br />

Egidijus BACEVIÈIUS<br />

Þenklinimas yra seniai iðbandytas<br />

þuvø elgsenos tyrimø bûdas. Pradþioje<br />

naudotos atsitiktinës þymës: nutrûkusi<br />

ant valo pakibusi blizgë, paþeistas<br />

pelekas ar kitas ilgalaikis gerai matomas<br />

þymuo. Savotiðkà gyvenamosios<br />

vietos ir mitybinës praeities áspaudà<br />

þuvies kûne palieka gyvenimas<br />

druskëtame ir gëlame vandenyje, buvimas<br />

atviruose plotuose, priedugnëje<br />

ar rudadumbliø tankumynuose. Ilgainiui<br />

pakinta þuvø kûno pavirðiaus<br />

spalvinë dermë, gyvenimo bûdas, þuvys<br />

apsikreèia tai vietai bûdingais daugialàsèiais<br />

parazitais. Per deðimtis tyrimø<br />

metø ið negausiø praneðimø<br />

mokslininkai sudarë margà þuvø kelioniø<br />

jûrlapá.<br />

Pirmieji þymëjimø bandymai<br />

ir jø tàsa<br />

Jau XIX a. pabaigoje þuvims atskirti<br />

pradëti naudoti þymekliai ið aliuminio<br />

plokðteliø. Prieð paleidþiant pelekuotàjà<br />

apskaitos þurnale buvo uþraðomi<br />

þymeklio sekos skaièiai, þuvies<br />

ilgis ir svoris. Vëliau juos sugretinus<br />

galima buvo atkurti kelionës nuotolá ir<br />

kûne atsiradusius pokyèius.<br />

Pirmieji Baltijoje þuvis þenklinti pradëjo<br />

Vokietijos ir Ðvedijos þuvininkai,<br />

1896 m. paþymëjæ ir atgal paleidæ jûrines<br />

plekðnes ir upinius ungurius. Þymeklius<br />

jûroje rinko þvejai ir siuntë á<br />

tyrimø ástaigas. Ðiais laikais þenklinimas<br />

tapo plaèiai taikomu moksliniø<br />

tyrimø metodu. Þenklinimo bûdø ávairovë<br />

nuolat pleèiama, pritaikant atskiroms<br />

þuvø elgsenos ypatybëms paþinti.<br />

Ðiuo metu naudojama 10 þenklinimo<br />

bûdø. Kai kada þuvims pakerpami<br />

pelekai, paliekama tvariøjø spalviniø<br />

þymiø peleke ar ant þiaunadangèiø.<br />

Naujausiuose tyrimuose dideliø<br />

þuvø riebaliniame audinyje tvirtinami<br />

elektriniai þymekliai su radijo bangø<br />

siøstuvais, po oda ásiuvami árenginiai,<br />

áraðantys aplinkos rodikliø duomenis<br />

(pvz., iðtirpusio deguonies kieká, temperatûrà<br />

ir druskingumà) [vad. Data<br />

Storage Tags]. Taip per nuotolá tiriamas<br />

ne tik plaukimo nuotolis, bet ir<br />

þuvø gyvenamoji aplinka. Á nerðtavietes<br />

Atlanto vandenyne traukiantys upiniai<br />

unguriai neria beveik á 3 km gelmes,<br />

kur, spëjama, iðsekæ po nerðto<br />

þûva. Þuvies liekanos kartu su siøstuvu<br />

grimzta gelmën, ið kur radijo bangos<br />

nesiekia. Dël to ant gleivingo kûno<br />

tvirtinami paeiliui atsiskiriantys ir á<br />

pavirðiø iðnyrantys þymekliai. Toliau tyrëjø<br />

uþdavinys yra laiku juos surinkti<br />

vandenø platybëse, kol neiðneðiojo<br />

srovës. Taip nustatoma þuvø plauki-<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 25


mo kryptis ir gyliai. Kai kada þymëjimø<br />

duomenys derinami su þuvø biocheminiais<br />

rodikliais, pvz., nustatant kraujo kûneliø<br />

hemoglobino ypatybes lemianèiø<br />

aleliø daþná, kitus paveldimus poþymius.<br />

T-Floy-Marke<br />

þymekliø rinkinys<br />

T-Floy-Carlino<br />

þymeklio þuvis<br />

beveik nejauèia<br />

Europoje prieð paleidþiant paauginti unguriukai<br />

kelias valandas palaikomi tetraciklino<br />

tirpale, kad á audinius prasismelkæs<br />

tirpalas ausikauliuose paliktø ir po<br />

metø atsekamà þymæ. Panaðiai kalcinu<br />

þenklinamos menkutës. Plika akimi matomi<br />

daugialàsèiai parazitiniai gyvûnai<br />

pritaikomi kaip „gyvieji þuvø þymekliai“.<br />

Raumenyse ir jungiamajame audinyje<br />

þiedu susivijusios apvaliosios parazitinës<br />

kirmëlës Anisakis simplex padeda atskirti<br />

pietvakariø Baltijos strimëles nuo smulkesniø<br />

Pietryèiø ar Ðiaurës Baltijos álankø<br />

giminaièiø. Iðskirtinë jûriniø didstinèiø<br />

ir gëlavandeniø Kurðiø mariø stinteliø parazitø<br />

ávairovë ir gausa. Pvz., stinteliø<br />

plaukiojamojoje pûslëje niekuomet nerandama<br />

stintiniø gleiviakirmiø (Cystidicola<br />

farionis), kuriø knibþdëte knibþda jûrinëse,<br />

t.y. suaugusiose stintose.<br />

Þenklinami ðlakiai ir laðiðaitës<br />

Þenklinant þuvis siekiama nustatyti,<br />

kur jos keliauja ir kaip greitai auga, taip<br />

pat esant bûtinybei atskirti nuo gamtoje<br />

iðsiritusiø bendraamþiø. Laðiðaþuves Lietuvoje<br />

þenklina Gamtos tyrimø centro,<br />

Þuvininkystës tarnybos ir Klaipëdos universiteto<br />

(vadovas Antanas Kontautas)<br />

biologai. Daugiausia suþenklinama<br />

Aukðtaitijos ir Þemaitijos upëse paleidþiamø<br />

iðaugintø ar mokslo tikslais sugautø<br />

þuvø. Vakarø Lietuvoje didesni laðiðø þymëjimo<br />

darbai pradëti 1998 metais. Ðiam<br />

tikslui buvo pagaminta 10 000 plastikiniø<br />

T-Floy-Carlino (CTD) þymekliø. Deja,<br />

pastaraisiais metais darbø apimtys sumaþëjo.<br />

Visose tyrimø ástaigose numatyta<br />

tvarka vedama þenklintø þuvø ir sugràþintø<br />

þymekliø apskaita. Sugavus þuvá<br />

su þenklu praðoma apie tai praneðti þuvis<br />

tirianèios ástaigos mokslininkams arba<br />

10 þvynø ir ausikaulá kartu su þymekliu<br />

perduoti á artimiausià Aplinkos apsaugos<br />

agentûrà. Kaip praneðë Gamtos apsaugos<br />

departamento Gamtos iðtekliø<br />

skyriaus vedëjas Vilmantas Graièiûnas,<br />

anksèiau uþ pristatytà þymeklá buvo iðmokamas<br />

penkiolikos litø atlygis. Piniginë<br />

paskata iðmokama tik tinkamai ávykdþius<br />

visas sàlygas. Ðiam tikslui naudojamos<br />

þuvø iðtekliø atkûrimo lëðos.<br />

Vertingas gráþtamasis ryðys<br />

Dþiugi akimirka yra gráþtamoji þinia.<br />

Lietuvoje sugràþinama maþdaug du trys<br />

nuoðimèiai þymekliø. Palyginti su kitomis<br />

ðalimis, tai yra labai maþai. Kaimyninëse<br />

ðalyse ðis skaièius siekia iki trylikos ir<br />

kinta priklausomai nuo suþenklintø þuvø<br />

kiekio. 1998 m. pavasará Klaipëdos universiteto<br />

tyrëjø Þemaitijoje iðoriniu þymekliu<br />

paþymëtas ðlakis sugautas tø paèiø<br />

metø rudená Rygos álankoje. Maþdaug<br />

tuo pat laiku þymëta laðiðaitë po<br />

pusmeèio suþvejota Gdansko álankoje.<br />

1998 m. vidurvasará ir 2010 m. rudená<br />

Smiltynëje – Kopgalyje buvo sugauti trys<br />

jauni besteriai. Ðios mûsø vandenyse neáprastos<br />

erðketþuvës þenklintos Kaliningrado<br />

srities þuvivaisos ástaigø þymekliais.<br />

2011 m. rudená Lenkijos vakarinës dalies<br />

upëse iðleista paaugintø ir þymekliais<br />

paþenklintø atlantiniø (aðtriaðnipiø)<br />

erðketø jaunikliø. Dalis sprindþio ilgio þuvø<br />

paþenklintos elektriniais þymekliais.<br />

Spëjama, jos gali atplaukti á Nemuno þemupá<br />

ir bûti sugautos aplinkiniuose intakuose.<br />

2012 m. pavasará pagal tarptautinæ<br />

tyrimø programà Nemuno vidurupyje<br />

taip pat buvo iðleista erðketø jaunikliø.<br />

2012 m. geguþæ Kurðiø mariose þuvø<br />

gaudyklëje ties Preila sugauta 25 cm ilgio<br />

þuvis. Tø paèiø metø liepos 10 d. priekrantëje<br />

ties Kopgaliu tinklais sugautas<br />

45 cm ilgio þenklintas erðketas. Áraðas<br />

þymeklyje: Lithuania, Gamtos tyrimø<br />

centras ir skaièiai. Þuvis laikyta <strong>Lietuvos</strong><br />

jûrø muziejaus akvariume. Vëliau, gavus<br />

nurodymà ið Gamtos apsaugos departamento,<br />

reta þuvis paleista á jûrà, idant<br />

nepigus bandymas nebûtø nutrauktas<br />

dar neápusëjæs.<br />

26 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Vingiuoti laðiðø keliai<br />

2010 m. spalio 4 d. Baltijos priekrantëje<br />

ties Smiltyne þvejas, tikras savo amato<br />

þinovas Algis Ginaitis versliniais tinklaièiais<br />

sugavo 62 cm 4,3 kg atlantinæ<br />

laðiðà. Þuvá nupirko Nidos girininkas Kæstutis<br />

Dikðas. Dorodamas þuvá pjûvyje ties<br />

pirmuoju nugariniu peleku peiliuku uþkliuvo<br />

þymeklá. Þalia 12 mm ilgio ir 5 mm<br />

ploèio plastikinë plokðtelë buvo pritvirtinta<br />

ant valo storio nerûdijanèios vielutës.<br />

Þymuo buvo kone „áaugæs“ á odos<br />

kiðenæ, tad iðorëje beveik nebuvo matyti.<br />

Þymeklyje rusø kalba áspaustas þenklinusios<br />

ástaigos pavadinimas, kitapus<br />

– skaièiai. Praneðimas apie sugautà þuvá<br />

nusiøstas Baltijos jûros aplinkos apsaugos<br />

laðiðaþuviø tyrimø darbinei grupei<br />

Helsinkyje. Sankt Peterburgo Rusijos<br />

mokslø <strong>akademijos</strong> Zoologijos instituto<br />

mokslininkas Sergejus Titovas atsakyme<br />

teigë, kad tai 2007-04-24 þymëta<br />

laðiðaitë. Veisykloje paauginta vienø metø<br />

40 g svorio þuvis paleista Nevos upëje.<br />

Iki ðiol tai toliausiai þenklinta á mûsø<br />

vandenis atplaukusi ðios rûðies atstovë<br />

(apie 550 km). Deja, ne visi þymekliai tinkamai<br />

apraðomi ar nepasiekia mokslininkø.<br />

Reikëtø, kad þvejai ir ávairiø ðaliø<br />

mokslininkai glaudþiau bendradarbiautø.<br />

Ið turimø duomenø apþvalgos galima<br />

teigti, kad Baltijos Gdansko álankoje<br />

sugaunama Nemuno ir Dauguvos intakuose<br />

þymëtø laðiðaþuviø, <strong>Lietuvos</strong> pajûryje<br />

aptinkama gretimose ðalyse paleistø<br />

þuvø. Kita vertus, Lietuvoje þenklintos<br />

þuvys nuklydo á Rygos álankà ar buvo sugautos<br />

Ðiaurës Baltijoje.<br />

Baltijos menkës þenklinamos<br />

plastikiniais þymekliais ir temperatûros<br />

áraðymo árenginiais<br />

Baltijos menkiø klajonës<br />

Gavæ piniginæ paramà Sàjunginio þuvininkystës<br />

ir okeanografijos mokslinio<br />

tyrimo instituto Baltijos jûros padalinio<br />

(Kaliningradas) mokslininkai nuo 1951 iki<br />

1960-øjø þenklino Baltijos menkes. Nerðtavietëse<br />

ir maitinimosi vietose aliumininiais<br />

þymekliais suþymëta daugiau kaip<br />

ðeði ðimtai dvejø trejø metø (apytiksliai<br />

25–40 cm ilgio) þuvø. Ið vëliau sugràþintø<br />

þymekliø nustatyta, kad menkës plaukioja<br />

jûrà skersai iðilgai, kai kuriose vietose<br />

sudarydamos ávairios trukmës santalkas.<br />

Pavasará Gotlando duburio ðiaurrytinëje<br />

dalyje paþenklintos þuvys po trijø<br />

mënesiø sugautos ties nerðtavietëmis<br />

Gdansko ir Arkonos duburiuose. Pavienës<br />

suaugusios menkës atplaukusios<br />

net ið 600–1000 km nuotolio (Biriukovas,<br />

1970). Didþiausi þuvø „persikraustymai“<br />

vyksta pavasará ir rudená prieð nerðtà ir<br />

per maitinimosi klajones. Dël klimato<br />

ypatumø tam tikrais Baltijos jûros raidos<br />

laikotarpiais pakito menkiø nuplaukiamas<br />

nuotolis. Senesnius duomenis siekiama<br />

sugretinti su ðiø dienø stebëjimais.<br />

Nustatyta, kad menkës yra didelio ir maþo<br />

nuotolio klajûnës, nevengia maþesnio<br />

druskingumo (< 8 ‰), maþesnës<br />

kaip 10° C temperatûros vandenø, prisodrintø<br />

iðtirpusio deguonies.<br />

Naujausi tyrimai Ðiaurës jûroje<br />

2003–2004 m. Danijos þuvininkystës<br />

instituto mokslininkai aplinkos rodiklius<br />

áraðanèiomis kapsulëmis paþenklino 300<br />

Baltijos menkiø. Uþ sugràþintà suðaldytà<br />

þuvá su nepaþeistu þymekliu mokëta<br />

po 80 eurø, o uþ þymeklá – 40 eurø iðmoka.<br />

Su dar didesniu uþmoju bandymas<br />

pratæstas 2010–2011 metais. Pagal CO-<br />

DYSSEY programà atlikti Ðiaurës, Baltijos<br />

ir Barenco jûrø bei Islandijos/Farerø<br />

plynaukðtës atlantiniø menkiø tyrimai.<br />

Stebëtas ávairaus amþiaus menkiø plaukiojimo<br />

nuotolis. Ðiam tikslui 2010 m. pavasará<br />

Öresunde buvo paþenklinta du<br />

tûkstanèiai penki ðimtai 25–35 cm ilgio<br />

dvejø metø menkiø. Naudoti Danijos<br />

technikos universiteto Jûros iðtekliø instituto<br />

oranþiniai T-Floy-Marke þymekliai ir<br />

aplinkos temperatûrà áraðanèios kapsulës.<br />

Papildomai þenklinamoms þuvims<br />

po oda buvo áðvirkðèiama neradioaktyviojo<br />

stroncio chlorido. Junginys ausikauliø<br />

metinëje rievëje turëjo palikti per<br />

mikroskopà matomà þymæ. Uþ sugràþintus<br />

þymeklius, tikslius þuvø apraðus ir ausikaulius<br />

þvejams buvo suteikta galimybë<br />

dalyvauti loterijoje. Piniginio atlygio<br />

dydis siekë 10 000 Danijos kronø (1300<br />

eurø). Kartu ið versliniø þvejybiniø laivø<br />

stebëtos menkiø santalkø vietos. Tyrimais<br />

siekta nustatyti, ar jaunos menkës<br />

ásimena nerðtavietës aplinkà ir ar sugráþta<br />

á jas veistis. Ðiam tikslui penkiolika<br />

menkuèiø buvo perkeltos á naujà gyvenamàjà<br />

vietà uþ keliø ðimtø kilometrø. Per<br />

tyrimø laikotarpá buvo gauti 902 praneðimai<br />

apie þenklintas þuvis. Ið jø tik 384-<br />

ios buvo su nepaþeistais temperatûros<br />

jutikliais ir veikianèiais áraðymo árenginiais.<br />

Tyrimai patvirtino teiginá, kad á nerðto<br />

vietas menkës sugráþta vadovaudamosi<br />

jûros hidrografinëmis (vandens savybiø<br />

sklaidos) ypatybëmis. Vandens kvapai<br />

yra antraeiliai dirgikliai. Naujose vietose<br />

menkutës gyveno miðriuose bûriuose<br />

nuo 1,5 iki 21°C vandens temperatûros<br />

sluoksniuose, nerðtui rinkosi vietiniø<br />

menkiø nerðtavietes. Palankiausia ikreliams<br />

ir lervutëms vystytis 1–8°C temperatûra,<br />

kai vandenyje iðtirpusio deguonies<br />

yra 5–8 mg/l. Manoma, kad menkës<br />

á „gimtinæ“ sugráþtø, jei kelerius metus<br />

ið eilës iðsilaikytø pastovios jûros srovës.<br />

Bet dël vëjo vyraujanèios srovës sukasi<br />

ratais prieð laikrodþio rodyklæ, persikloja<br />

su prieðprieðiniais srautais, sudaro<br />

verpetus, susilieja ir iðnyksta. Prie Danijos<br />

krantø radijo þymekliais nustatytas iðskirtinis<br />

menkiø sëslumas. Ðiaurës jûroje<br />

nugrimzdusio laivo nuolauþose priebëgà<br />

radusi menkë iðgyveno visà vasarà iki pirmøjø<br />

rudens audrø, kai iðnyko temperatûrinio<br />

ðuolio sluoksnis (termoklinas). Per<br />

nuotolá radijo bangomis stebëta, kaip vakaro<br />

prietemoje ji iðplaukdavusi pasimaitinti<br />

ir pajudëti, o dienà sugráþdavusi atgal<br />

á blausià ir vësià laivo ertmæ.<br />

Þinios apie þenklintø þuvø keliones<br />

reikalingos Baltijos jûros þuvø iðtekliø<br />

prieþiûrai ir tvariai gamtonaudai laiduoti.<br />

LITERATÛRA<br />

Meager, J.J.; Fernö, A.; Skjæraasen, J.E.; Järvi,<br />

T.; Rodewald, P.; Sverdrup, G.K.; Winberg, S.<br />

and Mayer, I. (2012). Multidimensionality of<br />

behavioural phenotypes in Atlantic cod,<br />

Gadus morhua. Physiology and Behaviour<br />

106: 462-470.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 27


Biofizikai, 1979 m.<br />

1969 m. katedros vedëju paskirtas vyr.<br />

dëst. A.Glemþa. Jis pertvarkë biochemikø<br />

laboratorijos darbà, pradëjo tikros<br />

mokslinio tyrimo laboratorijos kûrimà. Biochemikø<br />

studijø programos ið esmës nepakito,<br />

taèiau moksliniai tyrimai buvo<br />

orientuoti kita – flavininiø fermentø iðskyrimo<br />

ir tyrimø – kryptimi. Be to, 1968 m.<br />

baigæs aspirantûrà ið Maskvos universiteto<br />

atvyko B.Juodka, 1969 m. baigæs<br />

MVU – J.Kadziauskas, o 1971 m. po aspirantûros<br />

MVU – L.Grinius. Buvo priimti<br />

pirmieji aspirantai.<br />

Biofizikø pokyèiai buvo dar radikalesni.<br />

Á KMI iðvykus E.Naruðevièiui ir 1967–<br />

1968 m. iš aspirantûrø gráþus D.Kirveliui ir<br />

V.Vanagui, vël buvo atkurta kibernetinë regos<br />

analizatoriaus nerviniø procesø tyrimø<br />

kryptis. R.Þiliukas tæsë E.Naruðevièiaus<br />

pradëtus làstelës membraniniø-joniniø procesø<br />

biofizikinius tyrimus ir vadovavo làstelës<br />

biofizikos grupei. D.Kirvelis ir V.Vanagas<br />

suorganizavo biofizikos-neurokibernetikos<br />

laboratorijà, kurios tematika buvo regos<br />

analizatoriaus aktyvaus vaizdø atpaþinimo<br />

procesø bei neokortekso neuroniniø<br />

struktûrø funkcinë organizacija, veikianti<br />

kvaziholografiniais principais. Tam jie<br />

1969 m. iš TSRS Mokslo ir technikos komiteto<br />

gavo papildomus 9 etatus ir finansavimà<br />

prie VU Puslaidininkiø fizikos probleminës<br />

laboratorijos moksliniams „Neuroniniø<br />

struktûrø ir atitinkamø puslaidininkiniø<br />

sluoksniø tyrimams vaizdø analizës<br />

ir atpaþinimo aspektu“. Taip pirmà kartà<br />

universitete atsirado katedros moksliniø tyrimø<br />

darbuotojø etatai. Be to, sudarius 5<br />

metø ûkiskaitinæ sutartá su Akløjø draugija,<br />

padëtas pamatas regos analizatoriaus<br />

neurofiziologiniams, psichofizikiniams, psichofiziologiniams<br />

tyrimams, pradëta eksperimentus<br />

automatizuoti-kompiuterizuoti.<br />

Gavus finansø, TSRS MA konstruktoriø<br />

biure uþsakytas specializuotas kompiuteris<br />

NEURON. Biofizikos-neurokibernetikos<br />

grupë iðaugo á modernià mokslinæ laboratorijà,<br />

turinèià teorinæ mokslinæ idëjà, jaunø,<br />

kupinø mokslinio entuziazmo specialistø<br />

– savø biofizikø. Studentø biofizikø ruoðimas<br />

pasisuko link biokibernetinës biofi-<br />

Biochemijos ir<br />

biofizikoskatedros<br />

Pabaiga.<br />

Pradþia Nr.10<br />

kelias<br />

Prof. Dobilas KIRVELIS<br />

Paieðkø laikotarpis (1969–1971)<br />

zikos, á kurià ðiandien krypsta bioinformatika.<br />

Bet po metø kitø Maskvos nurodymu<br />

TSRS pradëjus stabdyti naujas biologijos<br />

mokslo kryptis, net uþdaryti katedras, buvo<br />

nutrauktas biofizikø ruoðimas Kauno<br />

medicinos institute, o Vilniaus universitete<br />

biofizikai oficialiai perkelti á biologø biofizikos<br />

specializacijà. Tapo sunku biofizikos<br />

studijoms surinkti tinkamà kontingentà, pasiryþusá<br />

studijuoti tiksliuosius mokslus. Lygiagreèiai<br />

1967–1969 m. Vilniaus biofizikai<br />

kartu su KMI biofizikais, remiami VU rektoriaus<br />

akademiko J.Kubiliaus ir akademiko<br />

V.Statulevièiaus, buvo parengæ dokumentus<br />

Vilniuje ákurti MA Biofizikos institutà.<br />

Bet KMI rektoriaus akademiko Z.Januðkevièiaus<br />

ir MA prezidento J.Matulio iniciatyva<br />

ði idëja „palaidota“, buvo ákurtas MA<br />

Biochemijos institutas. Biofizikos-neurokibernetikos<br />

laboratorija, globojama rektoriaus,<br />

liko universitete.<br />

Stabilios veiklos periodas<br />

(1971–1990)<br />

Doc. A.Glemþai 1971 m. iðëjus organizuoti<br />

Fermentø instituto ir tapus to instituto<br />

direktoriumi, katedros vedëjo pareigos<br />

pavestos vyr. dëst. B.Juodkai. Ðis pasikeitimas<br />

neturëjo didelës átakos biochemikø<br />

studijoms, bet vël radikaliai pasikeitë katedros<br />

biochemikø moksliniø tyrimø kryptis.<br />

Susiformavo dvi gana savarankiðkos<br />

biochemikø mokslinës laboratorijos: Bioorganinës<br />

chemijos laboratorija, vadovaujama<br />

B.Juodkos, kurios tematika – nukleorûgðèiø<br />

ir baltymø kovalentiniø sàveikø<br />

modeliavimas, gamtiniø kovalentiniø nukleotidø<br />

ir baltymø kompleksø tyrimas, ir<br />

Bioenergetikos laboratorija, vadovaujama<br />

L.Griniaus, tyrinëjanti mitochondrijø ir bakterijø<br />

bioenergetinius ir transporto mechanizmus.<br />

1974 m. gavus papildomà finansavimà,<br />

sustiprëjo abi biocheminës grupës.<br />

Bioorganinës chemijos laboratorija<br />

pasuko á molekulinæ biologijà, o Bioenergetikos<br />

laboratorija iðplëtë mitochondrijø<br />

ir halofiliniø bakterijø protoninio siurblio<br />

vaidmens membraninio potencialo kûrimo<br />

bei oksidacinio fosforilinimo bakterijose<br />

mechanizmø tyrimus. 1980 m. mokslø<br />

daktaro disertacijà, tolygià dabartinei habilituoto<br />

mokslø daktaro disertacijai, apgynë<br />

L.Grinius, o 1981 m. – B.Juodka.<br />

Biochemijos bei chemijos mokslø kandidatø<br />

disertacijas parengë M.Snieèkutë,<br />

V.Sabaliauskienë, B.Griniuvienë, L.Bagdonienë,<br />

S.Sasnauskienë ir kiti. 1985 m.<br />

pasirodë B.Juodkos mokslinë monografija<br />

rusø kalba, o kitais metais jam suteikta<br />

LTSR valstybinë mokslo ir technikos<br />

premija. 1988 m. iðleistas B.Juodkos vadovëlis.<br />

1986 m. monografijà rusø ir anglø<br />

kalbomis išspausdino L.Grinius.<br />

Biochemikai ir biofizikai skaitë bendruosius<br />

kursus biologams, buvo atsakingi<br />

uþ biochemijos ir biofizikos specializacijø<br />

studijas. B.Juodka visiems biologams<br />

skaitë biochemijos kursà, R.Þiliukas – biofizikos,<br />

o D.Kirvelis – biometrijos biologams<br />

ir biofizikos medikams. Beveik visi<br />

mokslo darbuotojai skaitë spec. kursus<br />

bei vedë praktikos darbus, vadovavo kursiniams<br />

ir diplominiams darbams. Bûsimieji<br />

biofizikai nuo kitø biologø skyrësi tuo,<br />

kad buvo mokomi suprasti matematinius<br />

modelius, kvalifikuotai naudoti biometrijos<br />

metodus ir juos taikyti eksperimentuojant,<br />

mokëti naudotis elektroniniais prie-<br />

28 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


taisais ir nestandartiniais atvejais, programuoti<br />

bei naudotis kompiuteriais apdorojant<br />

bei analizuojant duomenis, automatizuojant<br />

biologinius eksperimentus.<br />

Biofizikos-neurokibernetikos laboratorija,<br />

vadovaujama D.Kirvelio ir V.Vanago,<br />

augo ir plëtësi. Sukûrus tachistoskopà buvo<br />

atlikti sëkmingi þmogaus regos analizatoriaus<br />

psichofizikiniai eksperimentai, leidæ<br />

parodyti þmogaus aktyvaus vaizdø atpaþinimo<br />

cikliná-kvantiná procesà ir iðmatuoti<br />

vienos hipotezës tikrinimo laikà. Pajudëjo<br />

neurofiziologiniai tyrimai. 1973 m.<br />

iðleistas pirmasis darbø rinkinys „Regos<br />

biofizika“. Šito rezultatas – 1975 m. iš TSRS<br />

Mokslo ir technikos komiteto dar kartà gautas<br />

papildomas finansavimas ir 8 etatai<br />

moksliniø tyrimø plëtrai tema „Þmogaus ir<br />

gyvûnø regos analizatoriaus funkcinio modeliavimo<br />

metodø sukûrimas ruoðiant rekomendacijas<br />

atpaþinimo sistemø robotams<br />

sukûrimui“. Be to, gavus paskyrà pirmiesiems<br />

kompaktiðkiems kompiuteriams<br />

CM-3 ir CAMAC, tapo ámanoma suformuoti<br />

visiškai automatizuotà-kompiuterizuotà<br />

eksperimentinæ Biofizikos-neurokibernetikos<br />

laboratorijà (D.Kirvelis, A.Pleskaèiauskas,<br />

1986). Taip pat suformuota techniniø<br />

regëjimo árenginiø bei bionikiniø modeliø<br />

kûrimo inþinerinë robokulistikos grupë. Sustiprëjo<br />

gyvûnø regos analizatoriaus neurofiziologiniai<br />

ir þmogaus psichofiziologiniai<br />

tyrimai. Laboratorija tapo ávairiapusiø<br />

moksliniø tyrimø, jungiamø vieningo mokslinio<br />

tikslo, darnia struktûra. Prasidëjo kandidatiniø<br />

disertacijø gynimai: 1975 m. D.Kirvelis<br />

ir V.Vanagas, po metø kitø – J.Ketleris,<br />

S.Aleksejenko, o dar vëliau A.Ðvëgþda,<br />

V.Bartusevièius ir kiti laboratorijos darbuotojai.<br />

Buvo sukurtas originalios konstrukcijos<br />

4 kanalø tachistoskopas COB-<br />

RA-4, kurio kûrëjai Visasàjunginëje pasiekimø<br />

parodoje apdovanoti bronzos medaliu.<br />

Taip pat sukurti ávairiausi techninës regos<br />

árenginiai bei kvazineuroniniai modeliai<br />

robotams: povandeniniams, þingsniuojantiems<br />

bei pramoniniams, naudojamiems<br />

kineskopø gamykloje „Ekranas“.<br />

Jie buvo sëkmingai eksponuojami tarptautinëse<br />

parodose. Laboratorija dalyvavo<br />

stambiose moksliniø tyrimø programose:<br />

Mirovoj okean, Klen bei uþdaruose sutartiniuose<br />

projektuose. Biofizikos-neurokibernetikos<br />

laboratorija turëjo pakankamà ûkiskaitiná<br />

ir biudþetiná finansavimà iki pat 1990<br />

metø. Bet dël tokio pobûdþio darbø ir finansavimo<br />

Biofizikos-neurokibernetikos laboratorijai<br />

mokslinis bendravimas buvo<br />

ámanomas tik su Rytø Europa.<br />

1988 m. susilpnëjus Maskvos diktatui,<br />

atsiradus galimybei savarankiðkai tvarkyti<br />

pedagogines programas, tarpininkaujant<br />

rektoriui J.Kubiliui, Fizikos fakultetas<br />

kartu su Biochemijos ir biofizikos katedra<br />

pradëjo rengti fizikus biofizikus. Gana sëkmingai<br />

iðleistos 5 laidos, kol Fizikos fakultetas<br />

studentø biofizikø rengimà derino<br />

su Biochemijos ir biofizikos katedra.<br />

Vëliau, fizikams pradëjus ignoruoti biologines<br />

ir biochemines disciplinas, prasidëjo<br />

fizikø-biofizikø smukimas. Biofizikosneurokibernetikos<br />

laboratorijos apogëjus<br />

buvo pasiektas 1985 m., kai Vilniuje buvo<br />

surengtas sàjunginis simpoziumas<br />

„Organizmø ir robotø rega“, o 1987 m.<br />

iðleistas darbø rinkinys „Regos sistemos“<br />

(rusø kalba). Po metø kitø, prasidëjus<br />

TSRS griûèiai, nutrûkus finansavimui ið rytø,<br />

prasidëjus Sàjûdþiui, Biofizikos-neurokibernetikos<br />

laboratorija pradëjo byrëti.<br />

Nepriklausomybës metai<br />

<strong>Lietuvos</strong> atitrûkimas nuo Maskvos ir pasisukimas<br />

á Vakarus tapo lemtingu biofizikams<br />

ir reikðmingu biochemikams, ypaè<br />

tiems, kurie orientavosi á molekulinæ làstelës<br />

biologijà, kadangi Europoje bei JAV biologijos<br />

mokslas daugiausia dëmesio skyrë<br />

molekulinei genetikai, làsteliø molekulinei<br />

biologijai bei biotechnologijoms, o biofizika<br />

suprantama siauriausiàja prasme,<br />

kaip fizikinë cheminë biologija.<br />

Kitoká poþiûrá á biofizikos mokslo perspektyvà<br />

Europos Komisija akcentavo tik<br />

1991 m. formuodama naujà mokslo klasifikacijà.<br />

Lietuvoje nauji biofizikos akcentai<br />

pastebëti tik 1997–1998 m. verèiant á<br />

lietuviø kalbà ir adaptuojant ðià Europos<br />

mokslo klasifikacijà. Todël universitete biofizikà<br />

nepriklausomybës pradþioje bandyta<br />

pakeisti neurobiologija. Tai lëmë dar ir<br />

jaunimo orientacija á verslà, atðalæs noras<br />

studijuoti, ypaè tiksliuosius gamtos mokslus.<br />

Gavus finansavimà neurobiologijos<br />

studijoms pagal TEMPUS programà, biofizikai<br />

greta magistrø biofizikø-biologø ir<br />

biofizikø-fizikø pradëjo ruoðti magistrus<br />

neurobiologus (O.Rukðënas). Nuo 2002<br />

m., ávertinus biofizikos vietà nûdienos<br />

mokslø sistemoje, GMF pradëjo rengti ir<br />

bakalaurus biofizikus. Buvo lyg ir gráþta á<br />

paèià katedros organizavimo pradþià.<br />

Chemijos fakultetas biochemikus bakalaurus<br />

ir magistrus be dideliø problemø pradëjo<br />

ruoðti nuo pat nepriklausomybës pradþios,<br />

kai tik universitetas perëjo á Europinæ<br />

tripakopæ aukðtojo mokymo sistemà.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 29


Perþvelgæs V.Korkuèio knygà „Kedrø<br />

pavësyje“ (544 p., 221 nuotrauka apie Sibirà),<br />

mintimis nuklydau á studijø Vilniaus<br />

universitete metus. Tarp daugelio brangiø<br />

bei mielø veidø matau ir Vincà Korkutá.<br />

Visada skubantá, reikalaujantá, árodinëjantá<br />

savo tiesà. Jo gyvos ir kiek šelmiškos akys<br />

liudijo, kad kartais ginèà laimëdavo ne tik<br />

argumentais ir karštu charakteriu, bet ir<br />

kompromisu. Seniau apie tokius sakydavo:<br />

tikras gyvasis sidabras. Ðalia Varënos<br />

puðynø ir grikiø laukø uþaugusá vaiká mes<br />

vadinome klasikiniu dzûkeliu...<br />

Sovietmeèiu aukštosiose mokyklose<br />

pirmuosius keturis semestrus vykdavo privalomos<br />

fizinio lavinimo pratybos. Jø nelankæs<br />

ar neiðlaikæs nustatytø normatyvø<br />

galëjai netekti stipendijos. Lygiagreèiai virë<br />

savanoriðkas sportinis gyvenimas. Jis<br />

prasidëdavo fakultetø varþybomis, o baigdavosi<br />

visos <strong>Lietuvos</strong> aukðtøjø mokyklø<br />

spartakiada. Joms pasirengti vadovavo<br />

akademiniai sporto klubai. Todël universitete<br />

beveik iðtisus mokslo metus poilsio<br />

dienomis vykdavo tarpfakultetinës varþybos.<br />

Pavasará susumavus visø rungèiø<br />

rezultatus, bûdavo paskelbiamas fakultetas<br />

nugalëtojas.<br />

Mano studijø metais sportiðkiausias<br />

buvo Gamtos fakultetas, kuris kartu buvo<br />

ir moteriðkiausias. Uþtat nedidelá procentà<br />

sudaræ bûsimi geologai varþybose kovësi<br />

kaip „liûtai“, buvo gerai organizuoti ir<br />

vieningi. Vienas tokiø „liûtø“ buvo Gamtos<br />

fakulteto sporto organizatorius Vincas<br />

Korkutis. Jis vos pirmà kursà uþbaigæs ir<br />

1951 m. su USK tenisininkais nuvykæs á<br />

Kaune vykusià aukðtøjø mokyklø spartakiadà<br />

parveþë pereinamàjà tauræ. Toká laimëjimà<br />

iðkovojo ir 1952 metais. Todël jau<br />

1952 m. rudená renkant naujà USK valdybà<br />

jos pirmininku buvo iðrinktas ekonominës<br />

geografijos dëstytojas, buvæs puikus<br />

krepšininkas Kazys Matijošius, jo pa-<br />

Domas ŠNIUKAS<br />

Ðakoto talento<br />

Mras-Su upës aukðti<br />

klintiniai krantai,<br />

1957 m.<br />

vaduotojais A.Pajuodis ir V.Korkutis. Taèiau<br />

1953 m. dël tam tikrø aplinkybiø dëst.<br />

K.Matijošius buvo išsiøstas darbti á kolûká...<br />

USK pirmininku iðrinktas Vincas Korkutis,<br />

o jo pavaduotoju liko A.Pajuodis ir<br />

naujai iðrinktas P.Èioèys. Ðios sudëties<br />

USK dirbo iki 1955 m. birþelio mënesio.<br />

Tuo tarpu að dvejus metus buvau renkamas<br />

á universiteto komjaunimo komitetà,<br />

kuriame kuravau sportà, tad su Vincu<br />

daþnai bendravome ir gerai sutarëme.<br />

Ið þymesniø mudviejø bendrø darbø, be<br />

mënesiniø fotostendø, norëèiau paminëti<br />

USK veiklos deðimtmeèiui skirtà leidiná<br />

„Vilniaus valstybinio V.Kapsuko universiteto<br />

sporto klubas 1945–1955 m.“. Knygute<br />

didþiavomës ne maþiau, negu vëliau<br />

Moksliniai katedros tyrimai padvelkus<br />

naujiems vëjams keitësi. Biochemikai, iðvykus<br />

á JAV prof. L.Griniui, o prof. B.Juodkai<br />

tapus universiteto prorektoriumi ir <strong>Lietuvos</strong><br />

MA prezidentu, o vëliau ir rektoriumi,<br />

prarado aktyvius moksliniø tyrimø vadovus<br />

ir buvo priversti daugiau galvoti ir<br />

suktis patys. Tai buvo naudinga ir bioorganikams,<br />

ir bioenergetikams, nes beveik<br />

visiems mokslø daktarams (nostrifikuotiems)<br />

teko ieðkoti naujoviø. Prof. B.Juodkai<br />

remiant, dr. V.Kirvelienës iniciatyva pradëta<br />

kurti làstelës biochemijos laboratorija.<br />

Pradþiai 5 tûkst. JAV doleriø skyrë VU<br />

garbës dr. prof. Martyno Yèo atstovaujamas<br />

J. ir M.Yèø fondas. Buvo gauta parama<br />

iš <strong>Lietuvos</strong>–Italijos fondo aparatûrai ásigyti.<br />

Kartu su fizikais lazeristais ir onkologais<br />

buvo vykdomi bendri moksliniai tyrimai.<br />

2003 m. šios programos vykdytojai<br />

apdovanoti <strong>Lietuvos</strong> mokslo premijomis.<br />

Molekulinës biologijos tyrimus ypaè sustiprino<br />

ið JAV gráþæ katedros auklëtiniai Edita<br />

ir Kæstutis Suþiedëliai. Didþiulis jø nuopelnas<br />

– geras molekulinës biologijos metodinis<br />

lygis, kas atsiliepë molekulinës biologijos<br />

studijø lygiui fakultete. Bioenergetikos<br />

laboratorijoje diferencijavosi dvi kryptys:<br />

dr. R.Daugelavièiaus bendradarbiai tæsë<br />

biopotencialø tyrimo darbus kartu su<br />

Helsinkio universiteto mokslininkais, o dr.<br />

A.Èetkauskaitë su pora bendradarbiø pradëjo<br />

ekotoksikologijos tyrimus.<br />

1999 m. B.Juodkos iniciatyva ákurtas<br />

UNESCO remiamas pavyzdinis mokslo<br />

centras, á kurá áëjo Gamtos mokslø fakulteto<br />

Biochemijos ir biofizikos katedra bei<br />

Fizikos fakulteto Kvantinës elektronikos<br />

katedra. Ðá centrà parëmë ne tik <strong>Lietuvos</strong>,<br />

bet ir Europos Sàjungos fondai (Pavyzdiniø<br />

mokslo centrø programos projektas<br />

CEBIOLA).<br />

Taèiau biofizikø moksliniai tyrimai sulëtëjo,<br />

nors ir pavyko surengti XIV Europos<br />

regimojo suvokimo konferencijà, o<br />

2001 m. Nidoje pagal NATO programà –<br />

Regos neurobiologijos mokyklà. Daliai<br />

biofizikø iðëjus á privaèius verslus bei kitas<br />

ástaigas, buvusi vieninga Biofizikosneurokibernetikos<br />

laboratorija subyrëjo á<br />

smulkias pavienes grupeles, formaliai be-<br />

30 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


dzûkas...<br />

Vincentas Korkutis<br />

Sibire. 1959 m.<br />

pavasaris<br />

iðleidæ rimtas knygas, nes ji apþvelgë visas<br />

universiteto sporto sekcijas, buvo papuoðta<br />

nuotraukomis, paskelbti lengvosios<br />

atletikos rekordai ir pasekmës.<br />

Ásiminë mudviejø per universiteto profsàjungà<br />

„pramuštas“ studentø slidþiø þygis<br />

Trakai–Varëna–Merkinë–Nemunaitis–<br />

Alytus–Prienai–Kaunas per 1954 m. þiemos<br />

atostogas. Tuo metu Vincui reikëjo<br />

uþmegzti draugystæ su Leningrado universiteto<br />

sporto klubu, tad dalyvauti þygyje<br />

negalëjo. Jis mûsø grupæ palydëjo karðta<br />

kalba, kad visur pakeliui, ypaè abiejose<br />

Varënose, turime oriai ir kultûringai atstovauti<br />

universitetui. Vinco pasiûlymu vienà<br />

naktá nakvojome jo gimtojoje Pirmojoje<br />

Varënoje, kuri dabar vadinama Senàja.<br />

Ádomu, kad mûsø slidininkø grupëje buvo<br />

Antanas Tyla (dabar þymus istorikas,<br />

akademikas), Vytautas Lelešius (geologas,<br />

habil. dr., Pamyro tyrinëtojas, daug<br />

nusipelnæs Tadþikijai), Algis Pekeliûnas<br />

(vëliau Vagos“ leidyklos direktorius), Sergijus<br />

Brazaitis (ilgametis <strong>Lietuvos</strong> technikos<br />

bibliotekos direktorius, vadovavæs jos<br />

rûmø restauracijai) ir kiti universitetà baigæ<br />

ir vëliau pagarsëjæ vyrai.<br />

Sekiau Vinco ðakotà veiklà, palaikiau<br />

ryðá laiðkais jam dirbant Sibire ir sugráþus á<br />

<strong>Lietuvos</strong> geologijos tarnybà, kurioje ëmësi<br />

vadovauti giliøjø græþiniø græþimui, nes<br />

reikëjo atsakyti á klausimà, ar yra <strong>Lietuvos</strong><br />

gelmëse naftos? Ir tik po atkakliø ilgø metø<br />

paieðkø buvo surasti skystos naftos susitelkimai<br />

ties Gumbine, Kybartø – Pajevoniø,<br />

Gargþdø – Plungës vietovëse. Atradus<br />

naujø geologiniø duomenø, raðomos gamybinës<br />

ataskaitos ir rekomendacijos, sudaromi<br />

nauji geologiniø gelmiø þemëlapiai,<br />

moksliniai straipsniai, paraðytos kelios monografijos.<br />

Šis kruopštus geologinis darbas<br />

buvo vainikuotas 1980 m. respublikine<br />

mokslo premija! Tais paèiais metais net<br />

10 000 tiraþu pasirodë lietuviø kalba V.Korkuèio<br />

knygelë „Mineralø pasaulyje“. Nuo<br />

1980 m. V.Korkutis jau bendradarbiauja ne<br />

tik su Pabaltijo geologais, uþsimezga<br />

moksliniai ryðiai su Èekijos, Lenkijos, Jugoslavijos,<br />

Ðvedijos ir kitø ðaliø mokslininkais.<br />

Mane stebino jo profesiniai þingsniai,<br />

labai platûs interesai, bûdingi toli graþu ne<br />

daugeliui mokslininkø, aistra tenisui ir šios<br />

sporto šakos Lietuvoje populiarinimui –<br />

1959–2004 m. <strong>Lietuvos</strong> teniso sàjungos<br />

prezidiumo narys, 1995 m. iðëjo ilgai rengta<br />

knyga „<strong>Lietuvos</strong> tenisui – 75 metai“. O kur<br />

dar mokslo populiarinimo straipsniai<br />

„Mokslo ir gyvenimo“, „Ðvyturio“, „Mûsø<br />

gamtos“, „Tiesos“, „Geologiniø akiraèiø“<br />

ir kt. leidiniuose. O juk viskas turbût prasidëjo<br />

nuo mûsø bendrø raðinëliø á „Tarybinio<br />

studento“ sporto reklaminius-agitacinius<br />

leidinukus <strong>Lietuvos</strong> moksleiviams, kad<br />

èia galima iðsirinkti ádomios profesijos studijas,<br />

o mëgstantiems sportà yra galimybiø<br />

sportuoti ir treneriø vadovaujamiems<br />

tobulëti. O gal já paveikë mûsø bendros<br />

knygelës apie Universiteto sporto klubà,<br />

kurio aktyvûs nariai buvome penkerius metus,<br />

rengimas.<br />

Reikia priminti, jog Vincas ir Sibire dirbdamas<br />

visus pratino sportuoti bei grûdintis.<br />

Jis pats savarankiðkai taigos sàlygomis<br />

išmoko daryti spalvotas fotografijas,<br />

kuriomis nustebino vietinius fotografus,<br />

1957 m. dalyvavæs Novosibirske ir Novokuznecke<br />

rengiamose parodose. O 1959<br />

m. <strong>Lietuvos</strong> „Jaunimo gretos“ Nr.7 iðspausdino<br />

V.Korkuèio atsiøstà ádomià publikacijà<br />

apie geologiná darbà Vakarø Sibire „Mras<br />

– Su kalnø upë“ su trimis spalvotomis fotonuotraukomis.<br />

Sugráþæs á Lietuvà surasdavo laiko parengti<br />

personalines fotoparodas apie keliones<br />

á Lenkijà, Èekijà, Ðvedijà ar Anglijà,<br />

pabendravæs su atvykusiu poetu B.Brazdþioniu<br />

parengë ne vienà parodà M.Maþvydo<br />

bibliotekoje, o vëliau netgi prisidëjo<br />

leidþiant fotoalbumà. Taigi nuo 1976 m.<br />

V.Korkutis <strong>Lietuvos</strong> fotomeno, o nuo 1997<br />

m. – <strong>Lietuvos</strong> þurnalistø sàjungos narys;<br />

nuo 1969 m. – LSD „Þalgiris“ Garbës narys;<br />

nuo 2006 m. – <strong>Lietuvos</strong> geologø sàjungos<br />

Garbës narys; nuo 2000 m. – <strong>Lietuvos</strong><br />

olimpinës <strong>akademijos</strong> narys.<br />

Ðiandien, kai þiniasklaida dvi daineles<br />

vieðai padainavusias paneles vadina<br />

þvaigþdëmis, o penkias – legendomis, prisiminæ<br />

didájá Leonardà da Vinèi, tegul ir<br />

pajuokaudami, renesansinio universalumo<br />

vyrà Korkutá galëtume vadinti da Vincentu!<br />

sivadinanèias senaisiais neurokibernetikos,<br />

regos sistemø, regos psichofizikos<br />

ir làstelës biofizikos vardais. Netekus finansavimo<br />

Biofizikos-neurokibernetikos<br />

laboratorija neiðvengiamai turëjo atsisakyti<br />

brangiausiai kainuojanèiø dviejø neurofiziologiniø<br />

tyrimø grupiø. Neurofiziologiniai<br />

tyrimai buvo realûs TSRS valstybiniø<br />

ákainiø sàlygomis, taèiau Vakarø kontekste<br />

jie tapo nebeámanomi ne tik finansiðkai,<br />

bet ir dël grieþtø bioetikos reikalavimø.<br />

Tik formaliai egzistuoja làstelës biofizika.<br />

Tiesa, ásitraukus á Europos Leonardo<br />

da Vinèi programà, suintensyvëjo biologiniø<br />

eksperimentø kompiuterizavimo<br />

darbai, tobulinamas biofizikos laboratorinis<br />

praktikumas. Juda kai kurie biosistemø<br />

ir regos analizatoriaus neuroniniø<br />

struktûrø teorinio modeliavimo darbai.<br />

Apibendrinant Biochemijos ir biofizikos<br />

katedros kelià galima teigti, kad ji, bûdama<br />

jauniausia Gamtos mokslø fakulteto<br />

biologijos katedra, jautë pasaulio biologijos<br />

mokslo raidà ir sëkmingai ugdë jaunuosius<br />

specialistus. Tai akivaizdþiai demonstruoja<br />

mûsø auklëtiniø sëkmingas<br />

darbas Europos ir JAV mokslinëse laboratorijose.<br />

Bet prisiminus reikalavimus, kurie<br />

buvo keliami katedrai kûrimosi pradþioje,<br />

galima pastebëti ir nepadarytø darbø.<br />

Pirmiausia, molekulinës biologijos ir tiksliøjø<br />

mokslø metodikos lëtokai skverbiasi á<br />

tradiciniø biologijos mokslo srièiø tyrimus.<br />

Biofizikai sukûrë gero lygio biologinio eksperimento<br />

kompiuteriná automatizavimà<br />

bei duomenø apdorojimo metodikas, bet<br />

jø neávaldë kitos biologijos katedros. Taip<br />

pat biofizikai biologiná specialistø ruoðimà<br />

buvo pasukæ biokibernetine kryptimi, kuri<br />

ðiandien yra kylanti bioinformatika, ir paruoðë<br />

kelias deðimtis bioinformatiðkai màstanèiø<br />

specialistø, bet beveik visi jie šiandien<br />

dirba ne biologijos, o informatikos sferose.<br />

Taèiau svarbiausia, kad per visà savo<br />

gyvavimo laikà Biochemijos ir biofizikos<br />

katedra paruoðë apie 700 biochemikø,<br />

apie 500 biofizikø, iðugdë keliasdeðimt<br />

mokslo daktarø. Tai nemaþa armija specialistø<br />

ateinanèioms naujoms biotechnologijoms,<br />

kurios turës lemiamà reikðmæ besikeièianèiam<br />

<strong>Lietuvos</strong> gyvenimui.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 31


Vynuogës –<br />

saulës uogos<br />

Atkelta ið 19 p.<br />

Lauke prie sienø reikia auginti tik paèias<br />

ankstyviausias veisles, atsparias ligoms<br />

ir ðalèiui.<br />

Vynuogiø veislës<br />

‘DOUGA‘ veislë iðvesta Latvijoje selekcininko<br />

Veiksmuðo. Tai yra viena ið<br />

ankstyviausiø veisliø, uogos sunoksta<br />

per 95 dienas. Atspari ligoms, ðaltá pakelia<br />

iki –25 o C . Kekës apie 400 g, gelsvos,<br />

uogos didelës 5–6 g. Þiedai dvilyèiai.<br />

Uogos labai gero skonio.<br />

‘LIEPAJAS DZINTARS‘ uogos sunoksta<br />

per 95–100 dienø, uogos apie<br />

4,5–5 g gelsvos spalvos. Kekës apie 300–<br />

400 g. Þiedai vienalyèiai, reikia sodinti<br />

prie dvilyèiø veisliø, kad apsidulkintø. Atspari<br />

ligoms, ðaltá pakelia iki –25 o C. Labai<br />

gero skonio.<br />

‘TIMUR‘. Uogos sunoksta per 100–<br />

105 dienas. Kekës apie 500–700 g, uogos<br />

6–7 g, prinokusios uogos þalios,<br />

saulëje pagelsta. Atspari ligoms. Ðaltá pakelia<br />

iki –25–26 o C. Þiedai dvilyèiai.<br />

‘RIŠELJE‘. Uogos prinoksta per 100–<br />

110 dienø. Kekës apie 500–600 g. Uogos<br />

7–8 g, juodos spalvos. Atspari ligoms,<br />

ðaltá pakelia iki –24–25 o C.<br />

‘ALIOŠENKIN‘ uogos prinoksta per<br />

100–110 dienø. Kekës apie 400–600 g,<br />

bet bûna ir daugiau nei kilogramas. Uogos<br />

þalios, labai gero skonio. Uogø dydis<br />

4–5 g. Ligoms neatspari, reikia purkšti<br />

bent 3 kartus fungicidais. Ðalèius pakelia<br />

iki –25 o C.<br />

Veislës, augintinos sode po<br />

plëveliniu apdangalu<br />

‘VOSTORG‘. Uogos sunoksta per<br />

110–115 dienø. Kekës apie 400–600 g,<br />

þalios, uogos dydis 6–7 g. Atspari ligoms,<br />

ðaltá pakelia iki –26 o C. Nepuola vapsvos.<br />

Sukaupia iki 25 proc. cukraus. Uogos<br />

iðsilaiko ant krûmo apie 2 mënesius.<br />

Laikoma viena ið geresniø veisliø. Þiedai<br />

dvilyèiai.<br />

‘JUBILEJ NOVOÈERKASKA‘. Uogos<br />

prinoksta per 115–120 dienø. Kekës<br />

apie 500–800 g. Bûna ir daugiau nei kilogramo,<br />

kekës iki 0,5 m ilgio. Uogos<br />

þalios, saulës ðviesoje parausta. Uogos<br />

8–12 g dydþio, gero skonio. Atspari ligoms,<br />

derlinga. Šaltá pakelia iki –25 o C.<br />

Þiedai dvilyèiai.<br />

‘KODRIANKA‘. Uogos prinoksta per<br />

105–115 dienø. Kekës apie 400–600 g,<br />

juodos spalvos. Uogø dydis 6–8 g. Atsparumas<br />

ligoms vidutinis, reikia 2 kartus<br />

nupurkšti fungicidais. Šaltá pakelia iki<br />

–24–25 o C. Þiedai dvilyèiai.<br />

‘LORA‘. Uogos prinoksta per 110–<br />

115 dienø. Kekës apie 500–700 g. Uogos<br />

apie 7–9 g, þalios spalvos, saulëje<br />

pagelsta. Ligoms vidutiniškai atspari, reikia<br />

2 kartus nupurkšti. Šaltá pakelia iki –<br />

23–24 o C. Þiedai dvilyèiai.<br />

‘SUPAGA‘. Veislë iðvesta Latvijoje.<br />

Uogos prinoksta per 110–115 dienø. Kekës<br />

300–400 g. Uogos þalios, apie 4–5<br />

g. Ligoms atspari, ðaltá pakelia iki –25 o C.<br />

Þiedai dvilyèiai.<br />

‘IRINKA‘. Uogos prinoksta per 110–<br />

120 dienø. Kekës apie 300–400 g. Uogos<br />

þalios, 4–5 g. Besëklë, vidutiniðkai<br />

atspari ligoms. Šaltá pakelia iki –23–24<br />

o<br />

C. Þiedai dvilyèiai.<br />

‘VIKTORIJA‘ (Victoria). Uogos prinoksta<br />

per 110–120 dienø. Kekës 300–<br />

500 g. Uogos 5–7 g. Raudonos spalvos,<br />

gero skonio. Šaltá pakelia iki –25–26 o C.<br />

Þiedai vienalyèiai.<br />

Ðiltnamyje auginamos ankstyvos ir<br />

vidutinio ankstyvumo veislës<br />

‘ARKADIJA‘. Uogos prinoksta per<br />

115–120 dienø. Kekës 500–800 g. Uogos<br />

7–8 g, þalios, gero skonio. Atspari<br />

ligoms. Šaltá pakelia iki –23–24 o C. Derlinga.<br />

Þiedai dvilyèiai.<br />

‘KONTAMIROVSKIJ‘. Uogos prinoksta<br />

per 115–125 dienas. Kekës apie<br />

500–800 g, uogos 7–9 g, þalios spalvos,<br />

gero skonio. Prinokusios uogos ilgai laikosi<br />

ant krûmo. Veislë atspari ligoms,<br />

derlinga. Šaltá pakelia iki –25 o C. Þiedai<br />

dvilyèiai.<br />

‘KOKL BIELYJ‘. Prinoksta per 115–<br />

120 dienø. Kekës apie 500–700 g. Uogos<br />

8–10 g, þalios. Derlinga. Atspari ligoms,<br />

ðaltá pakelia iki –25 o C. Þiedai dvilyèiai.<br />

‘NADEÞDA AZOS‘. Uogos šiltnamyje<br />

prinoksta per 115–125 dienas. Kekës<br />

500–700 g. Uogos 6–8 g, juodos spalvos,<br />

gero skonio. Derlinga. Šaltá pakelia<br />

iki –23–24 o C. Þiedai dvilyèiai.<br />

‘RELENCE‘. Kilmë JAV. Uogos prinoksta<br />

per 110–115 dienø. Kekës 400–<br />

600 g. Uogos besëklës, 6–7 g, raudonos<br />

spalvos, gero skonio. Derlinga. Atspari<br />

ligoms. Šaltá pakelia iki –28 o C. Þiedai<br />

dvilyèiai.<br />

‘TALISMAN‘. Uogos prinoksta per<br />

120–130 dienø. Kekës 500–700 g. Uogos<br />

16–20 g, þalios, gero skonio. Atspari<br />

ligoms, ðaltá pakelia iki –23–24 o C. Þiedai<br />

vienalyèiai.<br />

Plëveliniuose ðiltnamiuose tinka auginti<br />

anksèiau minëtas veisles: ‘Vostorg‘,<br />

‘Jubilej Novoèerkaska‘, ‘Lora‘, ‘Irinka‘,‘Viktorija‘,<br />

‘Kodrianka‘, ‘Hibridas 18‘,<br />

‘Relence‘, ‘Aliošenkin‘.<br />

Ið besëkliø veisliø ðiltnamyje gerai<br />

auga ir dera<br />

‘KIŠMIŠ UNIKALNYJ‘. Prinoksta per<br />

115 dienø. Kekës 300–400 g, uogos 4–5<br />

g, juodos spalvos. Tinka vynui gaminti.<br />

Saldþiarûgðèio skonio.<br />

32 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


‘ROMULIUS‘. Prinoksta per 115–<br />

120 dienø. Kekës 300–450 g. Uogos 4–<br />

5 g, þalios spalvos, gero saldþiarûgðèio<br />

skonio. Tinka dþiovinti – razinoms.<br />

Pavësinëms apþeldinti tinka<br />

‘SVENSEN RED‘. Lauke prinoksta<br />

rugsëjá. Kekës 250–350 g, uogos<br />

apie 4 g, juodos spalvos. Šaltá pakelia<br />

iki –36 o C.<br />

‘ALFA‘ (Ivanausko rastinukë). Kekës<br />

150–250 g, uogos 3–4 g, juodos<br />

spalvos. Lauke prinoksta apie rugsëjo<br />

vidurá. Rûgðtoka. Tinka sultims, pridëjus<br />

cukraus. Ðaltá pakelia iki –36 o C. Ði<br />

veislë, jeigu genima ir pinsiruojami posûniai,<br />

iðaugina didesnes ir saldesnes<br />

uogas. Kovojant su lauke auganèiø vynuogiø<br />

ligomis (tikràja ir netikràja miltlige),<br />

pirmà kartà purðkiama, kai ûgleliai<br />

turi 4–5 lapus. Antrà kartà purðkiama<br />

po þydëjimo, uogas uþmezgus. Jeigu<br />

vasara lietinga, tenka purkðti ir treèià<br />

kartà. Naudojami: kanditas 2 g/10 l<br />

vandens, ridomilas 50 g/10 l vandens<br />

ir agrobatas 50 g/10 l vandens.<br />

Ðiltnamyje auginamø vynuogiø nepurðkiu,<br />

nes jeigu lapai sausi, vynuogës<br />

neserga, kartais ðiltnamyje auginamas<br />

vynuoges uþpuola erkës (voratinklinës<br />

ir raudonosios). Geriausia apdulkinti<br />

malta ar koloidine siera.<br />

Kad uogos anksèiau sunoktø, bûtø<br />

saldesnës ir geriau sumedëtø stiebai,<br />

bent 2–3 kartus vynuoges patræðiu per<br />

lapus medþio pelenø ðarmu (2 kg medþio<br />

pelenø uþpilu 10 l verdanèio vandens,<br />

pamaiðau, atvësus nukoðiu ir apipurðkiu<br />

lapus). Pelenuose yra visø<br />

maisto medþiagø, iðskyrus azotà.<br />

Pasisodinus 8–10 vynuogiø krûmeliø,<br />

rudená galima priskinti apie 40–60<br />

kg skaniø uogø.<br />

Daug kam nepasisekë auginti vynuoges<br />

todël, kad nepasirinko tø veisliø,<br />

kurios gerai auga ir dera Lietuvoje.<br />

Turguose ir mugëse pasirodë ið Lenkijos<br />

atveþtø sodinukø, kurie pas mus jau<br />

prieð keletà metø iðbrokuoti.<br />

Leonas Juozelskis<br />

konsultuoja vynuogiø auginimo<br />

klausimais. Tel. (8–5) 235 35 10<br />

Monografija – netyrinëtai<br />

temai<br />

Julius BLADÞIUS<br />

Besidominèius sporto istorija, sveika<br />

gyvensena, kasdiene mankðta, pasiekë<br />

Remigijaus Nauþemio monografija „Svarsèiø<br />

kilnojimo sporto istorija Lietuvoje 1970–<br />

2010“. Jos autorius – Vilniaus universiteto<br />

Sveikatos ir sporto centro docentas, socialiniø<br />

mokslø daktaras. Jis taip pat savigynos<br />

imtyniø ir dziudo sporto meistras<br />

(juodas dirþas), ávairiø varþybø, turnyrø,<br />

èempionatø nugalëtojas, prizininkas.<br />

R.Nauþemys neabejingas ir svarsèiø<br />

kilnojimo sportui. Ankstyvoje paauglystëje<br />

pradëjæs galynëtis su ðiuo sporto árankiu,<br />

ðio pomëgio neatsisakë iki ðiandien.<br />

Jo darbo kabinetà namuose puoðia <strong>Lietuvos</strong><br />

senjorø svarsèiø kilnojimo èempiono,<br />

viceèempiono medaliai, ávairiausiø turnyrø,<br />

ið kuriø ne vienas – tarptautinis, nugalëtojo,<br />

prizininko medaliai, diplomai, kiti<br />

apdovanojimai. Noras apibendrinti ðios<br />

sporto ðakos sportininko patirtá paskatino<br />

docentà imtis monografijos apie svarsèiø<br />

kilnojimo sporto istorijà Lietuvoje.<br />

Raðyti knygà ir visapusiðkai iðnagrinëti<br />

sudominusià temà autoriø skatino ir<br />

nuoðirdus siekis bûsimoms kartoms palikti<br />

tai, kas buvo puoselëjama, vertinama<br />

bei aktualu ir šiandien. Kartu pavyzdþiais<br />

skiepyti monografijos skaitytojams,<br />

ypaè jauniems, palankø poþiûrá á kûno<br />

kultûrà ir sportà, kad bûtø gerinama visø<br />

amþiaus grupiø þmoniø sveikata.<br />

Monografijos turinys ið esmës iðdëstomas<br />

dviejuose skyriuose. Pirmajame<br />

aptariama svarsèiø kilnojimo raida Lietuvoje.<br />

Jà autorius suskirsto á du periodus:<br />

tarybiná ir atkûrus nepriklausomybæ. Supaþindina<br />

su ðios sporto ðakos pradininkais,<br />

didþiausiais entuziastais. Pateikia ir<br />

teoriniø þiniø apie treniruoèiø organizavimà,<br />

primena, kad svarsèiø kilnotojai patiria<br />

nedaug traumø, nes techniniai veiksmai<br />

nëra itin rizikingi. Pasako, kad svarsèiø<br />

kilnojimo sportas nëra brangus, palyginti<br />

pigus sporto árankis, o jo naudojimo<br />

laikas – bemaþ neribotas.<br />

Autorius nemaþai dëmesio skiria <strong>Lietuvos</strong><br />

aukðtøjø mokyklø studentø svarsèiø<br />

kilnojimo sporto rezultatams, jo plëtotei.<br />

Pamini daugiausiai nusipelniusius<br />

ðio sporto organizatorius, trenerius, dëstytojus.<br />

Daugiausia monografijos puslapiø<br />

R.Nauþemys skiria geriausiems mûsø<br />

kraðto svarsèiø kilnotojams. Nepamirðta<br />

paminëti ir ðios sporto ðakos poveiká jø<br />

sveikatai, asmeniniam gyvenimui. Nenutyli<br />

ir apie jø iðsimokslinimà, iðsilavinimà.<br />

Išsamiai pristato geriausiø svarsèiø kilnotojø<br />

trenerius.<br />

Ðie savotiðki svarsèiø kilnojimo pirmûnai<br />

treniruojasi, sportuoja 19 miestø<br />

ir rajonø. Monografija primena, kad aptariamos<br />

sporto ðakos èempionø, prizininkø<br />

daugiausia iðugdyta Vilniaus kraðte<br />

(13), Pakruojyje (12), Panevëþyje (11), Rokiðkyje<br />

(10), Klaipëdoje (8), Kaune (6), Birþuose<br />

(4), Ðilutëje (4). Po vienà du garsius<br />

svarsèiø kilnotojus iðugdë Jonava,<br />

Kretinga, Kurðënai, Radviliðkis, Seirijai,<br />

Ðvenèionys, Tauragë, Utena, Varëna, Visaginas.<br />

Autorius supaþindina skaitytojus<br />

su 89 geriausiais ðalies svarsèiø kilnotojais.<br />

Su daugeliu ið jø R.Nauþemys susitiko<br />

ir kalbëjosi, kiti á jo klausimus atsakë<br />

raðtu. Taip pat pasinaudojo spaudoje publikuotais<br />

rašiniais, kitais šaltiniais.<br />

Kaupdamas duomenis, docentas tyrinëjo<br />

archyvuose saugomus dokumentus,<br />

iðanalizavo daugiau kaip 130 mokslo<br />

veikalø, periodinës spaudos publikacijø,<br />

interneto prieigø, kitø literatûros ðaltiniø.<br />

Svarsèiø kilnojimo raida Lietuvoje<br />

anksèiau iðsamiai beveik nenagrinëta:<br />

doc. R.Nauþemys pirmasis á jà nukreipë<br />

ádëmø, skvarbø þvilgsná. Jis taip pat parengë<br />

ir iðspausdino 50 p. santraukas anglø<br />

ir rusø kalbomis, kas gerokai padidins<br />

monografijos skaitytojø gretas.<br />

Monografijos gale spausdinamos lentelës,<br />

kuriose skaitytojai išsamiai supaþindinami<br />

su <strong>Lietuvos</strong> svarsèiø kilnojimo<br />

èempionatø, ávairiø varþybø nugalëtojais,<br />

prizininkais. Taip pat pateikiamos iðvados,<br />

asmenvardþiø rodyklë. Nurodyta<br />

naudota literatûra.<br />

Knyga gausiai iliustruota sportininkø,<br />

treneriø portretinëmis, varþybø nuotraukomis,<br />

miestø herbais.<br />

Be ðios monografijos, doc. Remigijus<br />

Nauþemys sporto tematika yra paraðæs<br />

„Treniruokliai ir jëgos ugdymo metodika“.<br />

Su kolegomis – „Harmoningo<br />

kûno formavimas“, „Fizinio aktyvumo<br />

paslaptys“, „Dziudo veiksmø technika,<br />

treniruoèiø metodika“, „Svarsèiø kilnojimo<br />

treniruoèiø metodika“. Mokslininko<br />

plunksnai priklauso ir publicistikos knygos<br />

apie ðalies garsius imtynininkus,<br />

krepðinio specialistus, JAV lietuviø gyvenimà.<br />

Tai „Àþuolø giria“, „Vytautas<br />

Bimba“ (su bendraautoriais), „Amerikos<br />

lietuvis inþinierius Leonas Nekas“,“Beverly<br />

Shores lietuviai prie Mièigano“, „Vytautas<br />

Peseckas. JAV lietuvis – <strong>Lietuvos</strong><br />

aviacijos puoselëtojas“.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 33


Prof. Jonas BALÈIUS<br />

Pasaulio ir filosofijos istorijoje<br />

sunku bûtø rasti daugiau tokiø problemø,<br />

kaip šio straipsnio pavadinime nurodytosios,<br />

kurioms ágyvendinti þmonija<br />

bûtø skyrusi tiek daug dëmesio ir<br />

kurios bûtø sukëlusios pasaulyje tiek<br />

daug revoliucijø, karø, socialiniø ir politiniø<br />

sukrëtimø, ideologiniø perversmø<br />

ir, þinoma, vilèiø bei lûkesèiø.<br />

Taip atsitiko dël to, jog tiek dorovë,<br />

tiek ir laisvë kaip sàvokos ir kaip jomis<br />

grindþiamos pasaulëþiûriniø vaizdiniø bei<br />

ásitikinimø sistemos viena be kitos taip<br />

pat tampa neámanomos ir neásivaizduojamos.<br />

Ir ne tik: dorovë lygiai taip pat neámanoma<br />

be laisvës, t.y. be laisvo kiekvieno<br />

þmogaus kaip dorovinio individo<br />

apsisprendimo, kaip ir laisvë neámanoma<br />

be dorovës, kadangi anksèiau ar vëliau<br />

ji irgi neišvengiamai tampa tik sauvale<br />

ir prievarta. Jau Sokratas, kurio gyvenimo<br />

laikas apibrëþiamas 469–399 m.<br />

pr. Kr., tikruoju ir vieninteliu vertu dëmesio<br />

filosofijos objektu ir jos turiniu paskelbia<br />

dorovæ ir þmogø (pçri anthropos), o<br />

ne gamtà ar þvaigþdëtàjá dangaus skliautà<br />

(pçri physeos).<br />

Lietuva yra vienas ryðkiausiø pavyzdþiø,<br />

kaip visa tai konkreèiai atsispindi<br />

jos istorinëje praeityje ir dabartyje ir kuo<br />

tai gali baigtis artimiausioje ateityje.<br />

Kitaip tariant, ta aplinkybë, jog jau<br />

daugiau kaip dvideðimt metø lietuviø tauta<br />

egzistuoja kaip laisva ir nepriklausoma,<br />

turinti savo valstybæ, jokiu bûdu dar<br />

nereiðkia, jog viskas joje ,,eina kaip sviestu<br />

patepta“.<br />

Juo labiau kad visi joje gyvenantys<br />

kuo aiškiausiai mato, girdi, supranta ir<br />

þino, jog jeigu kuo nors ði valstybë ir<br />

yra ,,tepama“, tai tik ne sviestu.<br />

Vadinasi, vienas ið pamatiniø laisvës<br />

ir dorovës socialinës koegzistencijos<br />

principø jau yra paþeistas – ir permanentiðkai<br />

kuo toliau, tuo labiau paþeidinëjamas.<br />

O juk valstybëje, kurioje politinë,<br />

administracinë ir ekonominë korupcija<br />

tampa reiðkiniu, pasiglemþianèiu, tarkime,<br />

kad ir ketvirtadalá biudþeto, kalbëti<br />

apie dorovæ, vadinasi, ir apie laisvæ, nes<br />

tai – pats tikriausias visø kitø socialiniø,<br />

politiniø ir dvasiniø sàvokø bei sampratø<br />

tandemas, yra tas pats, kaip klausinëti<br />

vëjà, kodël jis puèia. Pavyzdys èia mums<br />

ir vël gali bûti ta pati ,,motuðëlë Rusija“,<br />

kuri pagal jos valdomø þemiø turtus greièiausiai<br />

neturi lygiø pasaulyje. Tai reiðkia,<br />

jog JAV teritorijoje glûdinèius þemës<br />

turtus, palyginti su Rusijos valdomais,<br />

galima bûtø išreikšti santykiu 1:10, tuo<br />

tarpu Rusijos pilieèiø metinës pajamos,<br />

neišskiriant netgi visø dabartinës Rusi-<br />

Tauta ir<br />

valstybë kaip<br />

dorovë ir laisvë<br />

jos milijardieriø, rodytø atvirkðtiná proporcingumà<br />

– 10:1. O kur dar vadinamosios<br />

demokratinës pilieèiø teisës ir laisvës?<br />

Ir taip yra tik dël to, kad JAV, kaip<br />

protestantø kolonistø uþgyventas kraðtas,<br />

bent jau iki XX a. vidurio vis dar laikësi<br />

M.Lutherio suformuluoto principo,<br />

teigianèio, jog doru ir sàþiningu darbu<br />

uþgyventas turtas patinka Dievui.<br />

Visa tai, be abejo, negali mûsø nuteikti<br />

optimistiškai. Taèiau konkreèiu atveju<br />

bene svarbiausia yra tai, jog ðiuolaikinëje<br />

demokratinëje Lietuvoje mes vis<br />

dëlto negalime konstatuoti, jog tiek dorovë,<br />

tiek ir laisvë yra neginèijamai mûsø<br />

socialinës praktikos bei pilieèiø dvasinës<br />

ir materialinës gerovës ,,broliai dvyniai“,<br />

kurie tik vieninteliai ir daro bet kurá<br />

pasaulio kraðtà esant vertà þmoniø gyvenamos<br />

visuomenës vardo. Lietuvoje,<br />

deja, ir daugiau kaip po dvidešimties nepriklausomybës<br />

metø to nëra ir visai neaiðku,<br />

ar kada nors bus.<br />

Taigi mums belieka tik dar kartà atsigræþti<br />

á paèià tolimiausià <strong>Lietuvos</strong> praeitá,<br />

t.y. á tuos laikus, kai net ir paèios <strong>Lietuvos</strong><br />

bei lietuviø tautos dar nebuvo, taèiau,<br />

kaip teigia garsioji mûsø etnologë profesorë<br />

Marija Gimbutienë, ðiuose kraðtuose,<br />

siekianèiuose Volgos upës aukðtupá<br />

rytuose, Kijevà pietuose ir Berlynà<br />

vakaruose, kelis tûkstanèius metø gyveno<br />

tolimieji mûsø protëviai baltai. To gyvenimo<br />

turbût net nebûtø ámanoma lyginti<br />

su dabartiniu, taèiau, aiðkinantis dorovës<br />

ir laisvës sàvokø tikràjà prasmæ bei<br />

reikðmæ baltø bendruomeniø gyvenime,<br />

jis yra nepaprastai reikšmingas, netgi unikalus<br />

tiek mûsø tolimøjø protëviø, tiek ir<br />

visos þmonijos istorinës patirties faktas.<br />

M.Gimbutienës nuomone, ðiø baltø bendruomeniø,<br />

garbinusiø visus gamtos augalus<br />

ir gyvûnus ,,Aukðèiausias tikslas<br />

buvo harmoningai gyventi su gamta ir<br />

su bendruomene“.<br />

Darnos, arba harmonijos, sàvokos<br />

nereiðkia ir neiðreiðkia nieko, iðskyrus<br />

pasitenkinimà gyvenimu, vadinasi, dorovës<br />

ir laisvës prevaliacijà, dominavimà<br />

þmoniø tarpusavio santykiuose.<br />

Ðia prasme tolimøjø mûsø protëviø<br />

susidûrimas su ,,istorija“, t.y. su visø<br />

krikðèioniðkøjø Vakarø ir Rytø Europos<br />

valstybiø karine ekspansija, reiðkë ne kà<br />

kita, kaip prievartiná senovës baltø iðstûmimà<br />

ið situacijos, kuri visø ðiø bûsimøjø<br />

baltø tautø formavimosi poþiûriu<br />

reiðkë tik begalinius karus, svetimøjø<br />

prievartà, smurtà, kanèias ir mirtá, baudþiaviná<br />

iðnaudojimà ir absoliuèià paniekà<br />

,,pagoniðka“ tituluojamai baltø kultûrai<br />

bei pasaulëþiûrai. Taèiau svarbiausia,<br />

jog ir <strong>Lietuvos</strong> Didþioji Kunigaikðtystë,<br />

vienintelë spëjusi susiformuoti baltø<br />

valstybë, kol buvo siaubiamos ir naikinamos<br />

prûsø bei dabartiniø latviø giminës<br />

bei gentys, po beveik 130 m. trukusiø<br />

karø su abiem teutonø – Kryþiuo-<br />

34 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


èiø ir Kalavijuoèiø ordinais, galiausiai<br />

buvo priversta apsikrikštyti. Priešingu atveju<br />

mûsø tauta bûtø buvusi visiðkai iðnaikinta.<br />

Analogiðka situacija pasikartojo<br />

1940 metais, kai net ir partizanø vadai<br />

<strong>Lietuvos</strong> miðkuose galiausiai suprato,<br />

jog toliau prieðintis tûkstanèius kartø<br />

uþ juos stipresniam okupantui yra beprasmiðka<br />

ir kad jokia pagalba ið Vakarø<br />

tikrai neateis. Ávairios Vakarø kraðtø<br />

radijo stotys, kuriose, atrodo, kuo tvirèiausiai<br />

buvo ásigalëjæ KGB agentai, panašûs<br />

á garsøjá lietuviø tautos budelá Kimà<br />

Filbá, kaip tik to ir siekë: maþiau bûtø<br />

reikëjæ Stalino gyvuliniø vagonø lietuviø<br />

deportacijai á Sibiro tyrlaukius, o ir<br />

vadinamàjà ,,klasiø kovà“ Lietuvoje taip<br />

pat buvo kuo paaiðkinti ir pagrásti...<br />

Taigi bûtent nuo prievartinës <strong>Lietuvos</strong><br />

christianizacijos ir kartu su ja – baudþiavos<br />

ávedimo <strong>Lietuvos</strong> Didþiojoje Kunigaikðtystëje<br />

laikø lietuvis buvo pratinamas<br />

þiûrëti á savo paties valstybæ kaip á<br />

prieðà, kadangi ir vadinamoji lietuviø kilmës<br />

aristokratija po <strong>Lietuvos</strong> unijos su<br />

Lenkija ilgai netruko ir nutautëti, ir susvetimëti.<br />

Lietuviðkai kalbanti tautos dalis,<br />

tapusi beteisiais baudþiauninkais, bajorø,<br />

laikanèiø save gente lituanus, natione<br />

polonus, ne tik kad nebuvo laikomi<br />

gimtojo kraðto pilieèiais, bet ir apskritai<br />

þmonëmis.<br />

Juos buvo galima parduoti, dovanoti,<br />

mainyti ar netgi uþmušti...<br />

Vadinasi, ir gimtàjà lietuviø kalbà, kaip<br />

ir lygiø pasaulyje neturinèià pasakojamàjà<br />

ir dainuojamàjà liaudies kultûrà, ávardijamà<br />

kaip tautosaka, jie irgi sukûrë, pasistatydami<br />

sau ir, be abejo, mums nepavaldø<br />

laikui ir erdvei neapsakomo lietuviø<br />

tautos kûrybingumo paminklà, keliantá<br />

,,baltà“ pavydà net ir ðiuolaikiniams<br />

prancûzø, anglø ir vokieèiø mokslininkams,<br />

etnologams, beviltiškai tebemaldaujantiems<br />

ðá unikalø lietuviø tautos palikimà<br />

kuo greièiau iðversti á Vakarø Europos<br />

kalbas (A.J.Greimas).<br />

Pasukusi ekonominës ir socialinës<br />

visuomenës stratifikacijos keliu, LDK galutinai<br />

atsitraukë iš tradicinio, t.y. prieð<br />

tûkstantmeèius ið protëviø paveldëto<br />

simbiotinio þmogaus ir gamtos ekonominio<br />

ir socialinio sàveikavimo bûdo,<br />

t.y. imti ið gamtos tik tiek, kiek tai yra<br />

bûtina gyvybiniams ðios bendruomenës<br />

poreikiams patenkinti, ir pasuko keliu,<br />

kuris jau buvo atvedæs á praþûtá ir Senovës<br />

Graikijà, ir Romos imperijà, – neþabotos<br />

ekonominës ir militarinës eksplozijos<br />

linkme, kuria iki šiol ir þengia vadinamasis<br />

,,kultûringasis“ pasaulis – nuo<br />

Japonijos iki Amerikos ir nuo Australijos<br />

iki Rusijos.<br />

Vertindami visà ðá procesà XXI a.<br />

þmogaus akimis, galime dràsiai konstatuoti,<br />

jog nei þadëtosios pasaulinës gerovës,<br />

nei laimës, nei – tuo labiau – dorovës<br />

ir laisvës ðis þmoniø visuomenës<br />

sàveikø su gamta modelis taip ir neatneðë.<br />

Ir tai patvirtina bûtent sociologija,<br />

abejingai konstatuojanti faktà, kad<br />

ir XXI a. iš 7 milijardø planetos gyventojø<br />

1, 5 milijardo þmoniø badauja,<br />

o 0,9 procento – maudosi beprotiðkiausioje<br />

prabangoje bei malonumuose.<br />

Maþa to, ðiuolaikinës informacijos<br />

priemonës, ir ypaè televizija, kuria vienas<br />

uþ kità baisesnius pasaulio pabaigos<br />

scenarijus, grindþiamus teiginiais:<br />

o kas mûsø laukia, kai baigsis gëlas<br />

vanduo? o kas – kai temperatûra perkops<br />

per 5 laipsniø pasaulinio atšilimo<br />

barjerà? o kas, kai baigsime kirsti miðkus?<br />

o kas, kai 2050 m. þmoniø populiacija<br />

perþengs 14 milijardø ribà? ir t. t.<br />

Juokinga, taèiau net ir garsusis astrofizikas<br />

S.Havkingas, apimtas panikos,<br />

siûlo þmonijai kuo greièiau statyti<br />

milþiniškas kosmines stotis ir leistis á beribes<br />

kosmoso platybes ieðkoti tinkamø<br />

þmogui gyventi planetø!<br />

Ne veltui, matyt, didieji XVI a. <strong>Lietuvos</strong><br />

Didþiosios Kunigaikðtystës šviesuoliai<br />

– Mikalojus Husovianas ir Mykolas<br />

Lietuvis, raðæ lotynø kalba, spausdinto<br />

þodþio istorijà Lietuvoje taip pat pradeda<br />

nuo paèios negailestingiausios dorovinës<br />

ir socialinës LDK valdanèiøjø<br />

sluoksniø kritikos! Ir visa tai tæsiasi per<br />

visà Didþiosios ir Maþosios <strong>Lietuvos</strong> istorijà<br />

– nuo K.Donelaièio iki M.Valanèiaus,<br />

J.Maèiulio-Maironio, V.Mykolaièio-<br />

Putino ir daugelio kitø didþiøjø <strong>Lietuvos</strong><br />

raðytojø iki pat Sàjûdþio.<br />

Vakarø demokratijos – nesvarbu, ar<br />

tai bûtø Prancûzija, Ispanija, Anglija ar<br />

netgi Vokietija, – eksploziná þmonijos santyká<br />

su gamta istoriðkai yra paveldëjusios<br />

iš Romos imperijos. Vëliau visa tai idëjiðkai<br />

ir, þinoma, pasaulëþiûriðkai buvo<br />

patvirtinta ir átvirtinta Krikðèioniø baþnyèios,<br />

kuri, remdamasi aukðèiausiuoju doroviniu<br />

autoritetu – Senojo Testamento<br />

Dievo þodþiais, ištartais iðvarant pirmuosius<br />

þmonijos tëvus Adomà ir Ievà ið rojaus,<br />

paveldëjo þemæ kaip savotiðkà<br />

,,kompensacijà“ ar laikinà – iki pasitaisys<br />

– kolonijà: ,,Bûkite vaisingi ir dauginkitës,<br />

pripildykite þemæ ir valdykite jà.<br />

Vieðpataukite ir jûros þuvims, ir padangiø<br />

paukðèiams, ir visiems þemëje judantiems<br />

gyvûnams“.<br />

XVI a. bebaigianèià nusigyventi, t.y.<br />

,,absoliuèiø valdovø“ galutinai nustekentà,<br />

Vakarø Europà nuo visiðkos ekonominës<br />

ir politinës praþûties netikëtai iðgelbsti<br />

M.Lutheris, kurio pateikta nauja<br />

krikðèionybës redakcija tarp kitø inovacijø<br />

naujiesiems tikintiesiems pasiûlë ir<br />

tokià, pagal kurià pripaþástama, jog Dievui<br />

ið tikrøjø patinkàs doru, sàþiningu darbu<br />

uþgyventas kapitalas. Taip buvo atsikratyta<br />

dar vëlyvosios Romos imperijos<br />

laikus siekianèio pirmøjø krikðèioniø<br />

grieþtai neigiamo nusistatymo Romos<br />

turtuoliø aristokratø atþvilgiu:<br />

Greièiau jau kupranugaris iðlás pro<br />

adatos skylutæ, negu turtuolis pateks á<br />

dangaus karalystæ!<br />

Vadovaudamasi šia M.Lutherio suformuluota<br />

etika, visa Ðiaurës Vakarø Europa<br />

– Skandinavijos kraðtai, Anglija, Vokietija<br />

ir, þinoma, JAV iki ðiol vis dar iðlaiko<br />

ekonomiðkai ir politiðkai pirmaujanèiø<br />

kraðtø pozicijas.<br />

Lietuva, deja, viso to neišgyveno. Dël<br />

to ir jos valdovø bei valdomøjø poþiûris á<br />

savo valstybæ iki ðiol yra visiðkai kitoks.<br />

Vakarø Europoje kiekvienas save gerbiantis<br />

bûsimasis politikas pasistengia<br />

ágyti valstybës vyrui deramà ir jo politiná<br />

statusà atitinkantá profesiná pasirengimà.<br />

Prancûzai, pavyzdþiui, turi vadinamàjà<br />

,,l’École politique supérieur“ – Aukštoji<br />

politikos mokykla, anglai ,,Eton College“<br />

– Itono koledþà, amerikieèiai – Harvardo<br />

universitetà ir t. t.<br />

Lietuviams, deja, uþtenka kad ir kasmet,<br />

t.y. balandþio pirmàjà, vykstanèiø<br />

,,Auksinio svogûno“ apdovanojimø. Vadinasi,<br />

kaip gyvename, taip ir turime...<br />

Tik ar ilgai?<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 35


Kodël<br />

dinozauro<br />

metafora yra metaforø<br />

„dinozauras“?<br />

Andrejus SPIRIDONOVAS<br />

Vilniaus universiteto Geologijos ir<br />

mineralogijos katedra<br />

„Nebûkite dinozaurai – atnaujinkite savo gyvenimo aprašymà!“<br />

„Patiko, kad (beveik) nebuvo reklamø, bet tai, deja, jau<br />

dinozauriškas bruoþas“.<br />

„Tokios dinozauriðkos rinkodaros pavyzdþiø iki ðiol daugybë...“<br />

„...bet stilius gan dinozauriškas“.<br />

mokslines problemas, o plaèiojoje visuomenëje<br />

jø ásivaizdavimai turi savo beveik<br />

nepriklausomà gyvenimà. Jeigu ávyksta<br />

filosofo Tomo Kuno apraðytos „mokslinës<br />

revoliucijos“, kai per labai trumpà<br />

laikà kardinaliai pasikeièia tam tikro<br />

reiškinio ásivaizdavimas, visuomenës stereotipø<br />

pasikeitimas naujos versijos link<br />

yra kur kas tikëtinesnis, nes tokie sensacingi<br />

atradimai prikausto daugelio dëmesá.<br />

Taèiau ðiuo metu mokslo filosofai bei<br />

istorikai skeptiškai vertina šio mokslo raidos<br />

dësningumo universalumà. Kuno<br />

modelinis objektas buvo XX a. fizika, kurioje<br />

kaip tik ir ávyko tokie reiðkiniø supratimo<br />

pasikeitimai, atsiradus kvantø<br />

mechanikai bei reliatyvumo teorijai.<br />

Mokslø, kurie tyrinëja labai sudëtingas<br />

sistemas, tokiø kaip biologija, ekonomika<br />

ar politika, paþinimo pokyèiai daþniausiai<br />

vyksta ne „kvantiškai“, dideliais šuoliais,<br />

o labai sudëtingai, argumentavimai<br />

„uþ“, „prieš“ nagrinëjamà teorijà ar apskritai<br />

„kitaip“ trunka ištisus dešimtmeèius.<br />

Lemia iðimèiø gausa bei objektø heterogeniðkumas.<br />

Galiausiai po ilgo laiko,<br />

kartais netgi ðimtmeèiø, mokslininkai<br />

be pastebimos revoliucijos gauna nugludintà<br />

vaizdà, kuris gali skirtis nuo pradinio<br />

kaip diena nuo nakties.<br />

Kaip tik tokia mokslinë transformacija<br />

ávyko tyrinëjant gyvûnus, vadinamus<br />

dinozaurais. Dinozaurai, kaip atskira biologinë<br />

rûðiø grupë, buvo apraðyti ir pripaþinti<br />

XIX a. pradþioje remiantis ankstyvaisiais<br />

paleontologø bei lyginamøjø<br />

anatomø Gideono Mantelio ir Rièardo<br />

Oveno darbais. Moksliniø tyrimø istorijos<br />

pradþioje paleontologai savo rankose<br />

turëjo labai nedaug dinozaurø skeletø<br />

liekanø. Iš jø buvo nustatyta, kad gyvûnai<br />

buvo panašûs á šiuolaikinius roplius,<br />

taèiau gerokai didesni. Dël ðios prieþasties<br />

dinozaurai rekonstruoti, remiantis<br />

didþiausio tikëtinumo principu, t.y. labai<br />

panaðûs á ðiuolaikinius drieþus – besiremiantys<br />

á þemæ visomis keturiomis<br />

kojomis, su storais, þemæ sie-<br />

Ðtai keletas variacijø „dinozauro“ metaforos<br />

tema, kurias man pavyko sëkmingai<br />

suþvejoti internetiniame tinkle. Galite<br />

paklausti – kas tokie tie dinozaurai?<br />

Atsakymas á ðá klausimà priklausys nuo<br />

to, ko jûs paklaustumëte. Zoologas arba<br />

paleontologas pasakytø, kad dinozaurai<br />

yra nepaprastai ávairiø rûðiø bei<br />

sandaros formø giminingø keturkojø gyvûnø<br />

grupë, kuri dominavo sausuminëse<br />

ekosistemose beveik visà mezozojaus<br />

erà. Ðitoks apibrëþimas – kietas riešutëlis<br />

centrinei nervø sistemai! Taèiau kà<br />

apie dinozaurus þino nebiologai? Daþniausiai<br />

dinozaurai þmoniø sàmonëje siejasi<br />

su nepaþabojama gamtos stichija,<br />

fizinës galios ásikûnijimu, o svarbiausia<br />

(!) milþiniðku dydþiu bei ribotu intelektu.<br />

Ði visiems dinozaurams tariamai bûdinga<br />

bruoþø kombinacija, veikiausiai dël<br />

þmoniø prigimtiniø psichologiniø tendencijø,<br />

kurios atsirado vykstant biologinei<br />

bei kultûrinei evoliucijai, akimirksniu prikausto<br />

dëmesá. Taèiau mokslinës þinios<br />

ir visuomenës ásivaizdavimas ne visada<br />

eina koja á kojà. Visuomenës sàmonëje<br />

daþniausiai ásitvirtina tie faktai, faktø dalys,<br />

faktoidai bei mokslinës teorijos ar jø<br />

supaprastinti perpasakojimai, kurie yra<br />

pateikiami anksèiausiai. Paþiûrø ir idëjø<br />

atsiradimo tvarka laiko atþvilgiu neabejotinai<br />

turi didelæ reikðmæ tolesnei paþiûrø<br />

plëtotei. Po þymiø atradimø nuomonës<br />

apie reiðkiniø prigimtá greitai ásitvirtina<br />

nepalauþiamø stereotipø pavidalu.<br />

Laikas bëga, mokslininkai nagrinëja<br />

kianèiais pilvais, apatiðki ir nejudrûs didþiàjà<br />

gyvenimo dalá. Toks dinozaurø –<br />

dideliø, þvynuotø, apkûniø, nerangiø, taèiau<br />

ðaltakraujiðkai negailestingø ropliø<br />

ávaizdis ásitvirtino ir juos tyrinëjanèiø<br />

mokslininkø, ir visuomenës akyse.<br />

Taèiau mokslas niekados nestovëjo<br />

vietoje ir papildomi dinozaurø radiniai atskleidë,<br />

kad ið tiesø jie nebuvo visiðki<br />

ðiuolaikiniø ropliø analogai. Dinozaurai,<br />

kaip ir þinduoliai, turëjo staèias kojas,<br />

dauguma buvo dvikojai, o vaikðèiojusiø<br />

keturiomis uþpakalinës kojos daþniausiai<br />

buvo didesnës uþ priekines – tai jø protëviø<br />

palikimas. Dinozaurø savitumà jau<br />

tyrimø pradþioje pastebëjo Rièardas<br />

Ovenas, kuris ir suteikë jiems toká vardà.<br />

Paleontologas Stivenas Dþejus Gouldas<br />

savo esë „Bjauri, baisi dinozaurø ironija“<br />

(“An awful, terrible dinosaurian irony”)<br />

rašo, kaip bëgant laikui pasikeitë dinozauro<br />

vardo etimologija (þodþio sudedamøjø<br />

daliø prasmë): þodis „deinos“,<br />

dabar verèiamas kaip „bjaurus“, „baisus“,<br />

turëjo parodyti Viktorijos laikø Didþiosios<br />

Britanijos gyventojams, kad dinozaurai<br />

nebuvo baisûs (angl. terrible)<br />

arba bjaurûs (angl. awful), taèiau baisiai<br />

didingi, keliantys baimingà pagarbà, ko-<br />

36 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Ðiuolaikiniø paukðtiðkø dinozaurø<br />

atstovas – jûrinis erelis (Haliaeetus<br />

albicilla Linnaeus, 1758)<br />

Mindaugo SURVILOS nuotr.<br />

do jiems bûti ðiltakraujais aktyviais gyvûnais,<br />

kuriø dalis veikiausiai buvo<br />

paukðèiø protëviai. Dailininkas Gregoris<br />

Paulas, remdamasis Ostromo teorija, pateikë<br />

visiðkai kitokias – aktyviø, socialiø<br />

dinozaurø menines rekonstrukcijas. Jø<br />

ákvëptas, su þinomiausiais biologais<br />

mokæsis ir dirbæs Harvardo universiteto<br />

absolventas Maiklas Kraitonas paraðë<br />

fantastiná romanà „Juros periodo<br />

parkas”, kuris vëliau Stiveno Spilbergo<br />

buvo ekranizuotas. Ðis kûrinys padëjo iðplisti<br />

dinozaurø, kaip ðiltakraujø aktyviø<br />

gyvûnø, ávaizdþiui. Taèiau visai neseniai<br />

ðitoks dinozaurø paveikslas vis dar buvo<br />

kontroversiškas.<br />

Galutiniai árodymai atëjo ið Kinijos. Joje<br />

buvo atrastos dinozaurø liekanos su<br />

termoizoliaciniais dariniais: ðeriais, plaukeliais,<br />

pûkais ir plunksnomis. Negana<br />

to, nauji kaulø stabiliøjø izotopø tyrimai<br />

atskleidë, kad dinozaurai sugebëdavo<br />

efektyviai palaikyti pastovià kûno temperatûrà.<br />

Kaulø augimo greièio tyrimai neginèijamai<br />

parodë, kad dinozaurai nuo<br />

vos keliø kilogramø iki deðimèiø tonø uþaugdavo<br />

per keletà ar keliolika metø –<br />

nepalyginti greièiau nei bet kurie ðiuolaikiniai<br />

ðaltakraujai gyvûnai ir taip pat<br />

greitai kaip þinduoliai. Atsiradus naujiems<br />

filogenetiniø rekonstrukcijø metodams,<br />

paleobiologai suþinojo ne tik tai,<br />

kad dinozaurai buvo tokie pat aktyvûs<br />

kaip ðiuolaikiniai paukðèiai, bet ir tai, kad<br />

kios ir buvo tuometës þodþiø „awful“ ir<br />

„terrible“ (angliðkø graikiðko þodþio „deinos“<br />

atitikmenø) prasmës. Taigi Ovenas,<br />

suteikdamas dinozaurams ðá vardà, juos<br />

laikë tokiais pat tobulais, kaip ir dabartiniai<br />

stambûs þinduoliai, ir taip pat gerai<br />

prisitaikiusiais prie aplinkos. Taèiau tuometëje<br />

Anglijos visuomenëje pradinë<br />

mokslininko intencija buvo pamirðta, o<br />

galbût ignoruojama, nes joje vyravo ásitikinimas:<br />

„Kodël tuomet iðnyko dinozaurai,<br />

jei jie buvo tokie tobuli?“<br />

Labai ilgai vyravo dinozaurø maþesnio<br />

prisitaikymo nei þinduoliai ávaizdis. Dinozaurai<br />

buvo milþiniðki, neaktyvûs, todël<br />

juos iðstûmë kur kas aktyvesni, sumanesni<br />

þinduoliai, kurie arba tiesiogiai<br />

suëdë jø jauniklius, arba pakeitë jø mitybinæ<br />

bazæ ir taip pablogino jø egzistavimo<br />

sàlygas. Ðtai toks klasikinis dinozaurø<br />

vietos gamtos sistemoje stereotipas<br />

bei juo paremtos metaforos vartojamos<br />

kasdieniame bendravime.<br />

Laimei, XX a. antrojoje pusëje prasidëjo<br />

Dþono Ostromo bei Roberto Bakerio<br />

inicijuota dinozaurø paleobiologijos<br />

perþiûra, dar vadinama „dinozaurø renesansu“.<br />

Dþonas Ostromas 1969 m. apraðë<br />

neáprastà dinozaurà, kurá pavadino<br />

Deinonychus antirrhopus (baisusis<br />

nagas). Tai buvo nedidelis (þmogaus<br />

dydþio), grakðtus plëðrusis dinozauras<br />

su ganëtinai didelëmis smegenimis ir kûno<br />

sandara, nepaprastai panašia á archeopterikso<br />

– seniausio þinomo paukšèio.<br />

Remdamasis ðio dinozauro tyrinëjimais,<br />

Ostromas pateikë hipotezæ, kad dinozaurai<br />

turëjo beveik tobulà sandarà, kuri leipaukðèiai<br />

ið tiesø yra dinozaurø medþio<br />

atðaka. Atrastos pëdsakø virtinës ir masiniø<br />

skeletø kapavietës rodo, kad dinozaurai<br />

daþnai buvo socialiniai gyvûnai,<br />

gyveno grupëse ir kartais migruodavo dideliais<br />

atstumais. Toks sudëtingas bendravimas<br />

grupëse reikalauja tobulos<br />

analitinës smegenø veiklos.<br />

„Dinozaurø renesansas“, ávykæs atradus<br />

naujø liekanø, per keletà pastarøjø<br />

deðimtmeèiø atskleidë visai kitoká kadaise<br />

gyvenusiø dinozaurø pasaulá. Ðiuo<br />

metu mokslininkai juos supranta ne kaip<br />

stereotipinius ropliðkos sandaros gyvûnus,<br />

bet socialius ir aktyvius padarus, kuriø<br />

kûnà daþnai dengë á plaukus panaðûs<br />

dariniai, pûkai ir plunksnos. Mokslinei<br />

visuomenei bei dinozaurais besidominèiai<br />

visuomenës daliai dabar yra visiðkai<br />

aiðku, kad praeityje egzistavæs dinozaurø<br />

ávaizdis – tik jø karikatûra.<br />

Viktorijos laikø anglø uþduotas klausimas:<br />

„Kodël dinozaurai iðmirë, jeigu jie<br />

buvo tokie paþangûs?“ vis dëlto iðlieka.<br />

Á ðá klausimà yra du atsakymai, kurie priklauso<br />

nuo to, kaip apibrëðime „dinozaurus“.<br />

Filogenetiniai, arba giminystës<br />

laipsnio, tyrimai atskleidë, kad paukðèiai<br />

nëra tik giminingi dinozaurams, o glûdi<br />

giliai dinozaurø filogenetiniame medyje,<br />

kaþkur tarp pûkuoèiø tiranozaurø bei<br />

plunksnuoèiø dromeozaurø. Sutikdami<br />

su tuo, kad visi dinozaurø palikuonys irgi<br />

yra dinozaurai, galime teigti, jog dinozaurai<br />

visai neiðnyko, o jø rûðiø ðiuo metu<br />

yra vos ne dvigubai daugiau nei þinduoliø!<br />

Kita vertus, kreidos ir paleogeno<br />

periodø riboje, prieð apytiksliai 65,5 milijono<br />

metø, ið tiesø masiškai išnyko nepaukštiški<br />

dinozaurai bei daugelis kitø<br />

organizmø grupiø. Ðiuolaikiniai dinozaurai,<br />

paukðèiai, nepaisant didelio rûðiø<br />

skaièiaus, tëra labai nedidelë kadaise egzistavusios<br />

dinozaurø formos ir vidinës<br />

sandaros ávairovës dalis. Šiuo atþvilgiu<br />

dinozaurai iš tiesø patyrë didelæ decimacijà,<br />

dël kurios dinozaurø ekologinio dominavimo<br />

planetoje mastas susitraukë.<br />

Nepaukðtiðki dinozaurai ið tiesø iðnyko.<br />

Taèiau analitiniai paleontologai ir èia<br />

paneigë mità, kad jø iðnykimas buvo susijæs<br />

su konkurencija ir maþesniu santykiniu<br />

prisitaikymu palyginti su þinduoliais.<br />

Ðiuolaikinis paleontologø konsensusas<br />

teigia, kad kreidos/paleogeno masinis iðmirimas<br />

buvo nulemtas kosminës katastrofos<br />

– Þemës susidûrimo su asteroidu,<br />

tiesioginës smûgio bei temperatûros<br />

bangos, vëliau kilusiø didþiuliø gaisrø,<br />

rûgðèiøjø lietø bei „asteroidinës þiemos“<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 37


efektø. Masinis iðnykimas daugiau ar<br />

maþiau paveikë beveik visas organizmø<br />

grupes. Organizmø grupiø makroevoliucijà<br />

nagrinëjantys paleobiologai<br />

nustatë, kad masiniø iðmirimø<br />

metu neveikia áprastinës evoliucijos<br />

taisyklës. Pvz., paprastai genèiø egzistavimo<br />

trukmë (iðgyvenimo tikimybë<br />

per laiko intervalà) priklauso nuo<br />

jø geografinio paplitimo arba platumos,<br />

kurioje jos gyvena. Masiniø iðmirimø<br />

metu toks selektyvumas nebûdingas<br />

– kad ir kur bûtum, loðimo<br />

ðansai yra vienodi – planetos mastu<br />

veikia „rusiðka ruletë“. Þûsta beveik<br />

visi, o po masinio iðmirimo biosferos<br />

sandarà sukonstruoja per tam tikras<br />

laimingas aplinkybes iðlikæ praeities<br />

organizmø likuèiai.<br />

Ðá evoliucijos bruoþà, kaip tiksliai<br />

pastebëjo minëtasis S.D.Gouldas,<br />

puikiai atskleidþia Kurtas Vonegutas<br />

romane „Galapagai“. Jo fantastinëje<br />

knygoje apraðoma, kaip þmonijà nusiaubia<br />

sterilizuojanti infekcija, o visa<br />

ateities þmoniø evoliucija priklauso<br />

nuo laimingomis aplinkybëmis Galapagø<br />

salose izoliuotos þmoniø grupelës,<br />

kurià sudaro vokietis, japonë,<br />

amerikietë ir kelios ypaè retos þmogëdrø<br />

kankabonø genties mergaitës.<br />

Galite paklausti: „Kurgi èia atsitiktinumas,<br />

juk kiekvienas organizmas<br />

mirðta dël konkreèiø fiziniø prieþasèiø?”<br />

Evoliucinëje biologijoje skiriamos<br />

prieþastys, kodël tam tikri organizmai<br />

išliko ar išmirë, ar mirties tikimybë<br />

priklauso nuo jø vidiniø savybiø<br />

(potencialaus prisitaikymo), ar ne.<br />

Jeigu þmogø nutrenkia þaibas, jo mirtis<br />

nëra susijusi su tuo, kad jis kaþkuriuo<br />

poþymiu buvo blogesnis uþ bet<br />

kurá kità þmogø. Jis tiesiog atsidûrë<br />

netinkamoje vietoje netinkamu laiku.<br />

Protingesnis, greitesnis, lëtesnis ar<br />

kvailesnis – esant toms paèioms aplinkybëms<br />

visus ištiktø tas pats likimas.<br />

Jeigu toks stiprus mirtingumà<br />

lemiantis veiksnys veikia visos planetos<br />

lygiu, iðgyvenimo tikimybë ir visa<br />

tolimesnë biotos evoliucija labai maþai<br />

priklauso nuo prisitaikymo.<br />

Koká dinozaurø ir jø pasaulio likimo<br />

paveikslà matome, remdamiesi<br />

visais ðiais moksliniais atradimais?<br />

Mezozojaus eroje dinozaurai pasiþymëjo<br />

ypaè didele formos, sandaros,<br />

dydþio, gyvenimo bûdo bei elgesio<br />

ávairove. Jie buvo aktyvûs gyvûnai, ne<br />

kà blogiau prisitaikæ prie aplinkos sàlygø,<br />

nei dabartiniai þinduoliai. Ðiuolaikiniai<br />

arba apskritai per pastaruosius<br />

65,5 milijono metø gyvenæ<br />

paukðtiðki dinozaurai nëra tokie ávairûs<br />

sandaros atþvilgiu, taèiau jø rûðiø<br />

ðiuo metu yra nepaprastai daug<br />

(manoma, kad daugiau nei 10 000)<br />

ir jie gyvena visose mûsø planetos<br />

platumose ir ilgumose. Kodël mes<br />

dabar nematome mezozojaus erai<br />

bûdingos, bet mûsø akiai svetimos<br />

dinozaurø faunos? Dël to daugiausia<br />

yra kaltos kosminës aplinkybës,<br />

neturinèios nieko bendro su þemiðka<br />

konkurencija tarp organizmø.<br />

Þinodami visus šiuos paleontologijos<br />

mokslo faktus bei teorijas, kà<br />

galime teigti apie „dinozauro“ metaforas,<br />

pvz., kad kaþkas elgiasi „dinozauriškai“<br />

arba yra „tikras dinozauras“?<br />

Tai, kad jis ar ji pasiþymi neáprastumu,<br />

geru prisitaikymu, socialiniu<br />

elgesiu? O gal tai, jog jo ar jos<br />

gyvenimo eigà nulëmë nekokios aplinkybës?<br />

O gal tiesiog reiktø atsisakyti<br />

ðios metaforos, nes tai, kà mokslininkai<br />

vadina dinozaurais, yra labai<br />

skirtingomis savybëmis pasiþyminti<br />

gyvojo pasaulio grupë, kurios atstovø<br />

savybës ar likimai galëtø apibûdinti<br />

veikiausiai bet kà.<br />

Aptariama „dinozauro“ metafora<br />

yra þmoniø sàmonëje ásitvirtinusios<br />

nepagarbos praeièiai ir paþangos<br />

viešpatavimo visame kame iliuzijos<br />

atspindys. Mes pamirštame,<br />

kad gyvenimas labai priklauso nuo<br />

aplinkybiø. Ne iðimtis ir þmogus. Vienø<br />

ar kitø þmoniø arba jø grupiø geresnë<br />

ðiuolaikinë bûklë, palyginti su<br />

kitais, yra tiktai iš dalies nulemta jø<br />

paèiø savybiø ir veiksmø. Beatodairiðkas<br />

paþangos tikëjimu paremtas<br />

optimizmas bei tuo optimizmu grindþiami<br />

trumparegiški politiniai ir ekonominiai<br />

sprendimai gali nuvesti<br />

þmonijà nenuspëjama kryptimi. Þmoniø<br />

veiklos sukeltø globaliniø efektø<br />

neigimas yra vienas tokio nepagrásto<br />

optimizmo pavyzdþiø: „Darykime,<br />

kà darëme, juk praeityje viskas savaime<br />

iðsispræsdavo, o gyventi tapdavo<br />

tiktai geriau“. Praeitis – þiniø lobis.<br />

Taèiau á jà mes turime þvelgti be<br />

iðankstiniø ásitikinimø. Tuomet galësime<br />

suþinoti daugiau ir apie savo aplinkà,<br />

ir apie save bei savo prigimtá.<br />

„Vitraþas – labai brangus<br />

malonumas: jei niekas nepirks,<br />

negalësi kurti“.<br />

K. MORKÛNAS<br />

Dr. Marytë KUODYTË<br />

Kinijos mitai pasakoja, kad smëlis<br />

– tai þmoniø pëdsakai þemës pavirðiuje,<br />

gal todël jis toks svarbus þmoniø gyvenime.<br />

O kas gi ið mûsø nëra þavëjæsis baltomis<br />

Neringos smëlio kopomis, kuriose<br />

taip maloniai klimpsta kojos, ar nesilepinæs<br />

ant Palangos pajûrio smëlio, negirdëjæs<br />

pasakojimø apie smëlio uþpustytas Neringos<br />

gyvenvietes. Smëlis – tai nuosëdinë<br />

uoliena, susidedanti ið ávairios formos<br />

apie 0,05–2 mm dydþio mineralø, daugiausiai<br />

kvarco, lauko ðpato, þëruèio, grûdeliø.<br />

Balkðvà smëlio spalvà nulemia kvarco grûdeliø<br />

kiekis. Pagal vyraujantá mineralà ar<br />

svarbiausià priemaiðà smëlis priskiriamas<br />

kvarcinio, granatinio, þërutinio, auksingojo<br />

ar kitoms smëlio atmainoms. Molio ir kitø<br />

mineralø dëka susicementavæs smëlis vadinamas<br />

smiltainiu. Smëlis vartojamas statybose,<br />

statybiniø medþiagø, stiklo gamyboje.<br />

Kvarcinis smëlis yra pagrindinë<br />

(99,0–99,8 proc.) stiklo dirbiniø þaliava. Ne<br />

veltui Rusijos akademikas A.Fersmanas<br />

kvarcà vadino „stiklo tëvu“, bet tada ávairias<br />

spalvas stiklui suteikianèias medþiagas<br />

turëtume vadinti „stiklo spalvingais vaikais“.<br />

Stiklas, ko gero, vienas puikiausiø ir<br />

universaliausiø þmonijos iðradimø, nes juo<br />

naudojasi visa þmonija, tai nëra prabangos<br />

prekë, kaip, pavyzdþiui, porcelianas.<br />

Iš stiklo šiuo metu gaminama daug kas –<br />

ir optiniai prietaisai, ir magistralës su specialaus<br />

stiklo priedais, jau nekalbant apie<br />

seniausiøjø laikø stiklo dirbinius – taures,<br />

vazas ar vitraþus bei mozaikas.<br />

Romënø gamtininkas, istorikas, raðytojas<br />

Plinijus Vyresnysis (23–79), labai atidus<br />

aplinkos stebëtojas ir vertintojas, papasakojo<br />

legendà apie stiklo atsiradimà.<br />

Legenda byloja, kad pirkliai iš Finikijos<br />

plaukë laivais, pakrautais soda, natrio karbonatu<br />

Na 2<br />

CO 3<br />

, išgautu ið Afrikos sodos<br />

eþerø. Nakèiai apsistojæ ant vëjo prapuèiamo<br />

jûros kranto, norëdami apsaugoti lauþà<br />

nuo vëjo, aplink já padëliojo sodos gabalø,<br />

o ant jø pastatë ir puodà, kuriame<br />

virë maistà. Ryte lauþavietëje pirkliai pastebëjo<br />

„blizganèius, skaidrius, kaip banguojantis<br />

jûros vanduo, akmenukus“, tai ir buvo<br />

pirmieji stiklo gaminiai. Bet mitai ar le-<br />

38 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Nepakartojamo<br />

groþio stiklo<br />

dirbinys<br />

gendos apie stiklo gamybà galëjo gimti tik<br />

ten, kur buvo ámanoma pagaminti stiklà, o<br />

tam reikëjo svarbiausios stiklo gamybos<br />

þaliavos – kvarcinio smëlio. Geologø tyrimai<br />

parodë, kad ðalys, esanèios Vidurþemio<br />

jûros pakrantëse, motinos gamtos buvo<br />

aprûpintos ðia þaliava. Bet itin garsus<br />

buvo kvarcinio smëlio telkinys prie Finikijos<br />

pakranèiø, netoli Sidono miesto. Plinijus<br />

Vyresnysis raðë, kad „dalis Sirijos, vadinamos<br />

Finikija, Judëjos kaimynës, prie<br />

Karmelio kalno valdo ðlapymæ, vadinamà<br />

Kandevija. Ið jos, kaip manoma, iðteka Belo<br />

upë, pratekanti 5000 þingsniø ir átekanti<br />

á jûrà netoli Ptolemëjo gyvenvietës. Upë teka<br />

tyliai, vanduo nesveikas, gerti netinkamas,<br />

dumblinas, bet šventas. Joje smëlis<br />

atsiranda tik tada, kai jûra lipa á krantà ir<br />

smëlis bangø sumaišomas, o nešvarumai<br />

nunešami. Manoma, kad tada smëlis praësdinamas<br />

jûros vandens sûrymu ir tampa<br />

tinkamas stiklo gamybai. Smëlio randama<br />

ne daugiau kaip 500 þingsniø nuo<br />

jûros ir jo pakanka ilgam laikui stiklo gamybai“.<br />

XX a. mineralogijos þinovai manë,<br />

kad Plinijaus Vyresniojo spëjimai buvæ<br />

labai tikslûs, nes smëlis, apdorotas jûros<br />

vandeniu, yra prisotinamas natrio ir<br />

tinkamas virti stiklo masæ. Ádomu, kad dar<br />

ir viduramþiais ið Belo upës þioèiø veþtas<br />

smëlis Venecijos stiklo meistrams. Kitas<br />

romënas, gyvenimo malonumø mëgëjø<br />

nuotykiø skleidëjas, raðytojas Petronijus,<br />

manoma, gyvenæs I mûsø eros amþiuje,<br />

savo romane „Satyrikonas“ mini „gerai uþgipsuotas<br />

stiklines amforas“, ant kuriø buvo<br />

etiketës su uþraðu: „Šimtametis Opimijaus<br />

falernas“ – šimtametis vynas, o romano<br />

herojus apgailestauja: „Deja, vynas<br />

gyvena ilgiau negu þmogelis, todël gerkime<br />

kiek galim“.<br />

Suprantama, kad stiklà mini ir Rytø<br />

mokslininkas Al Birunis (973–1048). Jis raðë,<br />

kad stiklà paminëjo Aukðèiausiasis Alachas.<br />

Korane pasakojama, kaip Saliamonas,<br />

priimdamas Sabos karalienæ, norëjæs<br />

patikrinti sklandanèius gandus apie jos negraþias<br />

kojas ir priëmimo kambaryje árengæs<br />

stiklines grindis. Karalienë stiklo grindis<br />

palaikiusi vandens baseinu ir nevalingai<br />

kilstelëjusi sijonà, apnuogindama kojas,<br />

o Saliamonas ironiškai ištaræs: „Taigi<br />

èia rûmai – glotnûs, ið kriðtolo“. Al Birunis<br />

raðë, kad stiklas gaunamas ilgai kaitinant<br />

krosnyje smëlio ir potaðo miðiná, o nedaþytas<br />

skaidrus stiklas panaðus á nugludintà<br />

kalnø kriðtolà, taèiau, palyginti su kalnø<br />

kriðtolu, jis menkavertis, nes greitai dûþta.<br />

Norint matyti gërimo þavesá, mokë Al Birunis,<br />

reikia já ápilti á plono skaidraus stiklo stiklinæ,<br />

nes „grynas auksas slepia visas gërimo<br />

ydas, dël to stiklas yra geresnis uþ já“.<br />

Plepø pokalbio dalyvá Al Birunis palygino<br />

su skaidriu stiklu: „Papasakoti tau paslaptá<br />

– tas pats, kas perteikti paslaptá stiklui –<br />

jis nepaslepia nei grynumo, nei drumzliø“.<br />

Anglø egiptologo Viljamo Metju Flinderso<br />

Petrio (William Mattew Flinders Petrie,<br />

1853–1942) netoli Tëbø rastas þalios<br />

spalvos 9 mm skersmens karoliukas, eksponuojamas<br />

Berlyno muziejuje, laikomas<br />

seniausiu stiklo dirbiniu. Tuo pat metu stiklà<br />

pradëjo gaminti ir kinai. 1200 m. pr. Kr.<br />

pradëta atvirose formose presuoti vazas,<br />

puodukus, lëkðtes ið mëlyno ir þydro stiklo.<br />

I a. pr. Kr. Aleksandrijoje atrastas stiklo<br />

pûtimo vamzdelis. Tai buvo nendrës stiebelis,<br />

kurio galas, kad nesudegtø, bûdavo<br />

aptepamas moliu. Pradëti pûsti geros<br />

kokybës skaidraus bespalvio arba spalvoto<br />

stiklo dirbiniai. Iš pradþiø stiklo masës<br />

dirbiniai bûdavo ápuèiami á ið anksto<br />

pagamintas formas, tai garantavo taisyklingø<br />

formø ir norimo dekoro gaminius.<br />

V a. stiklo gamybos centru tapo Bizantija,<br />

kur buvo kuriamos spalvotos<br />

smaltos, mozaika ir indai. Smalta yra neskaidraus<br />

stiklo atmaina, pasiþyminti vidinio<br />

ðvytëjimo efektu. Ji lydoma pagal<br />

specialià technologijà, prie kvarcinio smëlio<br />

pridedant atitinkamus metalø oksidus<br />

ir taip išgaunant vis kitos spalvos stiklo<br />

masæ. Smalta gali bûti aukso ar sidabro<br />

spalvos. Tai ilgaamþë medþiaga, romënø<br />

sukurtos smaltos mozaikos egzistuoja<br />

daugiau kaip 2 tûkstantmeèius, jos atsparios<br />

oro, vandens, šilumos ar ðalèio poveikiui.<br />

Romënai smaltos plokðteles mozaikose<br />

derino su marmuro ar kitø spalvotøjø<br />

mineralø elementais. Mozaikos, surinktos<br />

ið nugludintø smulkuèiø smaltos<br />

gabalëliø, meninëmis savybëmis ir pieðinio<br />

tikslumu prilygsta tapybos meno kûriniams.<br />

XVII a. Vokietija buvo áslaptinusi<br />

smaltos gamybà, jos paslapèiø atskleidimas<br />

galëjo atvesti net á kartuves.<br />

Smaltos, stiklo ir vitraþo gamybai daug<br />

nusipelnæs yra benediktinø vienuolis Teofilis<br />

(Theophilus Presbyter, 1070–1125), kuris<br />

1100–1120 m. lotynø kalba paraðë trijø<br />

daliø knygà Schedula diversarum artium –<br />

„Sàraðas ávairiø menø“. Pirmojoje dalyje<br />

aprašyti daþai, rašalai ir daþymo technikos,<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 39


antrojoje dalyje – vitraþo ir kitø spalvotø stiklo<br />

dirbiniø gamyba, treèiojoje dalyje aprašyti<br />

auksavimo bûdai ir vargonø gamyba.<br />

Ði ankstyvaisiais viduramþiais paraðyta<br />

knyga labai vertinama net ir XXI a. vitraþo<br />

gamintojø ir restauratoriø ir yra iðversta<br />

á daugelá Europos kalbø. Skaitant Teofilio<br />

knygoje apraðytà stiklo gamybos technologijà,<br />

stebina tai, kad joje nëra jokiø vëlesniø<br />

laikø alchemikø raðtams bûdingø<br />

ámantrybiø. Teofilio knyga – tai tobulas spalvoto<br />

stiklo gamybos reglamentas. Jei bent<br />

kiek nutuoki stiklo gamybos subtilybes ir<br />

turi po rankà lydimo krosná, gali dràsiai imtis<br />

kad ir vitraþo gamybos. Vienuolis Teofilis<br />

siûlë stiklà virti ið buko medienos pelenø<br />

ir labai ðvaraus upës smëlio, taigi ið kvarcinio<br />

smëlio, o kaip priedà naudoti buko<br />

medienos pelenus. Gyvenimas pilnas atsitiktinumø,<br />

o gal sunkiai suvokiamø dësningumø,<br />

nes seniausià vienuolio Teofilio<br />

knygos rankraðtá Volfenbiutelio hercogo<br />

Augusto bibliotekoje atrado bibliotekininku<br />

dirbæs þymus vokieèiø raðytojas G.E.Lesingas<br />

(1729–1781), kuris bibliotekininku<br />

dirbo ir Vienoje, Austrijos nacionalinëje bibliotekoje.<br />

Skelbiama, kad bûtent G.E.Lesingas<br />

sukûræs vienà pirmøjø bibliotekø<br />

„Apsišvietusioje Europoje“, kurioje buvo<br />

pradëtos skolinti knygos skaitytojams.<br />

XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje buvo<br />

sukurta meninio stiklo dirbiniø. Šiuolaikinio<br />

stiklo dirbiniams bûdinga technikø,<br />

formø ir dekoro ávairovë. Vieni dirbiniai<br />

ámantriø, kai kada net fantastiniø konfigûracijø,<br />

sudëtingo, daþnai ornamentinio<br />

dekoro, kiti lakoniški. XIX a. stiklo technologijos<br />

jau leido pagaminti 7,3 m aukðèio<br />

stiklo indà vandeniui. Já pagamino<br />

Prancûzijos stiklo fabrikai 1867 m. Paryþiuje<br />

vykusiai Pasaulinei technikos pasiekimø<br />

parodai. Bet labiausiai jau daugelá<br />

amþiø vertinamos stiklo kompozicijos –<br />

vitraþai – tapyba šviesos spinduliais.<br />

Dekoratyvinës dailës rûðis vitraþas<br />

(prancûzø k. vitrage, lotynø k. virtum – stiklas)<br />

– kompozicija ið spalvoto stiklo, ástatoma<br />

á langus, duris, átaisoma sienoje. Vitraþai<br />

daþniausiai kuriami iš plono stiklo<br />

išpjaunant detales ir jas sujungiant švino<br />

juostomis. Kai kada ant stiklo tapoma stiklo<br />

glazûromis ir po to jos iðdegamos stiklo<br />

degimo krosnyse. XX a. imta kurti kompozicijas<br />

ið spalvoto stiklo luitø.<br />

Vitraþo dirbiniø likuèiø rasta Pompëjos<br />

ir Heraculaneumo griuvësiuose. Vitraþo<br />

dirbiniai naudoti turtingø romënø vilø<br />

ar rûmø puoðybai I mûsø eros amþiuje.<br />

Vitraþas tuo metu buvo daugiau prabangos<br />

nei meno þenklas. Meno dirbiniu vitraþas<br />

virto, kai Romos imperatorius Konstantinas<br />

I (272–337) ne tik nustojo persekioti<br />

krikðèionis, bet faktiškai 313 m.<br />

krikðèionybæ pavertë valstybine religija ir<br />

Didþiausio Lietuvoje sukurto vitraþo<br />

„Saulës mûðis“ fragmentas, 1986 m.<br />

Dailininkas Kazys Morkûnas<br />

buvo pradëtos statyti bizantinio tipo šventyklos.<br />

Vienas seniausiø vitraþo pavyzdþiø<br />

yra X a. sukurtas spalvingas Kristaus galvà<br />

vaizduojantis vitraþas, archeologø rastas<br />

Lorscho vienuolyne Hesene, Vokietijoje.<br />

Romaninio stiliaus šventyklose XII a.<br />

spalvotu stiklu, daugiausia raudonos ir<br />

mëlynos spalvø, bûdavo kuriami ðventøjø<br />

atvaizdai, árëminti balto stiklo elementais.<br />

Toká þydø karaliaus Hezekiaho (739–<br />

687 m. pr. Kr.) paveikslà, sukurtà 1220 m.,<br />

galima pamatyti Ðventosios Trejybës koplyèioje<br />

Kantenberio katedroje Anglijoje, arba<br />

1220 m. sukurtà Karolio Didþiojo áðventinimo<br />

Ðventosios Romos imperatoriumi<br />

atvaizdà Strasbûro katedroje.<br />

Viduramþiais Europoje itin suklestëjo<br />

vitraþai, puoðæ ðventyklas ar reprezentaciniø<br />

pastatø langus. Pasakojama, kad gotikos<br />

architektûros stiliaus kûrëju laikytinas<br />

Prancûzijoje XII a. gyvenæs vienas paskutiniøjø<br />

abatø ir valstybininkø – Sugeris<br />

(1081–1151), kuris apraðæs, jo supratimu,<br />

idealios baþnyèios „su spindulingais langais“,<br />

kokià jis norëjo matyti savo vienuolyno<br />

baþnyèià Paryþiaus priemiestyje Sent<br />

Deni, vaizdiná. Naujo tipo baþnyèia turëjo<br />

bûti visiðka prieðingybë romaninio stiliaus<br />

tamsiai, nejaukiai baþnyèiai. Abatas Sugeris<br />

svajojo, kad tikintieji turës jaustis pakylëti,<br />

dvasia arèiau Dievo, kai bus apgaubti<br />

pro baþnyèios langus sklindanèios ðviesos.<br />

Jo svajoniø ákvëpti architektai ëmësi<br />

ágyvendinti šiuos vaizdinius. Abato Sugerio<br />

perstatytos didingos Sent Deni katedros<br />

spalvoti langø vitraþai padëjo ágyvendinti<br />

principà: „Daugiau ðviesos“. Ðis siekis<br />

buvo ágyvendintas suvienijus architektø,<br />

akmenraiþiø, stikliø pastangas. Ádomu,<br />

kad ðie langai þiûrint á juos ið iðorës atrodo<br />

tik negyvas aþûrinis akmens rezginys, o<br />

þvelgiant ið baþnyèios vidaus jie švyti visu<br />

spalvoto stiklo mozaikos groþiu, prilygdami<br />

dangiškajam saulës ar þvaigþdþiø paslaptingam<br />

ðvytëjimui.<br />

Tapybos darbø spalvos, kaip þinome,<br />

ðvyti atspindëdamos nuo pavirðiaus ðviesos<br />

spindulius, o vitraþo spalvos suðvyti<br />

ðviesos spinduliams prasiskverbus per<br />

spalvoto stiklo plokðtelæ, todël vitraþai vadinami<br />

tapyba ðviesos spinduliais. Viduramþiø<br />

stiklininkø rankomis pagaminta stiklo<br />

plokðtelë virsdavo brangakmená primenanèiu<br />

spalvotu dirbiniu. Nuostabiausia,<br />

kad tai viso labo tik smëlis, apdorotas ugnimi.<br />

Kai þvelgi á lydomo stiklo masæ karðèiu<br />

tvoskianèioje krosnyje, kai ji ið kvarcinio<br />

smëlio grûdeliø virsta tarsi gyvu rausvu<br />

gyvûnu, kuris atðalæs tampa kietu skaidriu<br />

ar spalvotu kûnu, patiri jaudinantá pojûtá,<br />

tarsi stebëtum pirminës materijos gimimà.<br />

Abato Sugerio perstatyta Sent Deni<br />

katedra su vitraþo tipo langais buvo<br />

pašventinta 1144 m. birþelio 11 d. ir tapo<br />

savotišku gotikos stiliaus vitraþo langø<br />

„standartu“ ankstyvaisiais viduramþiais.<br />

Abato Sugerio vitraþinis atvaizdas yra viename<br />

ið Sent Deni katedros langø. Deja,<br />

Sent Deni vitraþo langai buvo išdauþyti<br />

Didþiosios Prancûzijos revoliucijos metu,<br />

tik kai kurie buvusiø vitraþø fragmentai randami<br />

privaèiose kolekcijose. Bet itin tobulais<br />

vitraþo langais garsëja katedra, pastatyta<br />

Šartro mieste, apie 50 myliø nuo Paryþiaus.<br />

Po 1194 m. gaisro ji buvo perstatoma<br />

iki 1220 metø. Šartro katedros vitraþai,<br />

švytintys ávairiø atspalviø mëlynø ir raudonø<br />

spalvø atðvaitais, pasiþymi ypatinga harmonija.<br />

Vitraþai ádomûs tuo, kad ið 186 vitraþo<br />

langø, esanèiø katedroje, net 152 yra<br />

iðlikæ iš XIII amþiaus. Šartro katedrai ir<br />

mums, XXI a. gyventojams, labai pasisekë,<br />

kad jos vitraþai nebuvo sunaikinti nei<br />

per XVI a. vykusius religinius karus, nei Didþiosios<br />

Prancûzijos revoliucijos metu, nei<br />

Antrojo pasaulinio karo metais, kadangi vitraþo<br />

langai buvo išimti, norint apsaugoti<br />

nuo Vokietijos armijos bombardavimø, o<br />

vëliau vël sumontuoti. Šartro katedros vit-<br />

40 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


aþuose yra daugiau kaip 4000 aukotojø<br />

atvaizdø ir paveikslø, vaizduojanèiø kasdienes<br />

viduramþiø prancûzø gyvenimo<br />

scenas. Garsi vitraþais ir Paryþiaus centre<br />

Ile de Cité esanti gotikos stiliaus La Sainte-Chapelle<br />

(Šventoji Koplyèia), kuri buvo<br />

paðventinta 1248 m. balandþio 26 dienà.<br />

Vykstant Didþiajai Prancûzijos revoliucijai,<br />

koplyèia buvo paversta administraciniu pastatu,<br />

milþiniški langai uþtamsinti ir tai juos<br />

iðgelbëjo nuo vandalø iðpuoliø, kurie siautëdami<br />

nugriovë koplyèios bokðto smailæ,<br />

sunaikino choro patalpà ir altorius. XIX a.<br />

architektas Violet-de-Duc restauravo koplyèià,<br />

1862 m. Ðventoji Koplyèia paskelbta<br />

nacionaliniu istoriniu paminklu.<br />

Puikiais 1335 m. vitraþais, kuriø skaidrioms<br />

geltonø atspalviø, nuo auksinio iki<br />

gelsvai þalsvo, stiklo plokštelëms išgauti<br />

panaudotos sidabro druskos, garsëja<br />

Klosterneubergo vienuolynas, kurio<br />

groþiu didþiuojasi Austrija. Pasakojama,<br />

kad sidabro oksido naudojimà lëmæs atsitiktinumas.<br />

Kartà stikliaus drabuþio sidabro<br />

saga uþkrito ant gabaliuko stiklo lydymo<br />

proceso metu ir taip buvo gautas puikios<br />

aukso spalvos skaidrus švytintis stiklas,<br />

kuris imtas plaèiai naudoti spalvoto stiklo<br />

dirbiniø gamybai. XVI a. vitraþo meistrai<br />

jau gamino daug asmeninës paskirties vitraþo<br />

dirbiniø, tai buvo áþymiø þmoniø herbai,<br />

kartais humoristiniai vitraþo gaminiai,<br />

kuriais diduomenë puoðë savo namø langus,<br />

nes prasidëjæs reformacijos judëjimas<br />

draudë gaminti vitraþus su ðventøjø atvaizdais,<br />

uþ tai grësë didþiulës baudos, o kartais<br />

ir mirtis. XVI a. iðgarsëjo ir tuo, kad buvo<br />

griaunamos Romos katalikø baþnyèios,<br />

pirmiausia išdauþomi vitraþiniai langai.<br />

Ypaè tuo pasiþymëjo Anglijos reformatai,<br />

1547 m. buvo iðmalti visø baþnyèiø dekoratyviniai<br />

langai. 1633 m. daugelis stiklo<br />

fabrikø Lorraine administraciniame regione<br />

Prancûzijoje buvo nusiaubti per 30-ties<br />

metø (1618–1648) karo mûðius.<br />

Lietuvoje yra iðlikæ XVIII a. pabaigos –<br />

XX a. pradþios vitraþai. Vilniaus Šv. Jonø<br />

Paryþiaus Dievo Motinos katedros<br />

vitraþo fragmentas<br />

baþnyèios, Oginskiø koplyèios vitraþai pagal<br />

Kazimiero Vilèinskio projektà pagaminti<br />

Paryþiuje apie 1860 m., Dominikonø,<br />

Ðv. Mykolo, Bonifratrø, Rokiðkio baþnyèiø<br />

vitraþai pagaminti pagal architekto<br />

Georgo Vernerio projektà Vienoje.<br />

Lietuvoje vitraþai taip pat ir gaminti.<br />

1905–1915 m. vitraþus ir meninio stiklo dirbinius<br />

gamino Kaune dailininko Vladislavo<br />

Pšibitnevskio (Wùadysùaw Przybytniowski,<br />

1873–1937) dirbtuvë „Marija“. Pagal<br />

V.Pðibitnevskio ir kitø dailininkø eskizus buvo<br />

padaryta vitraþø Lapiø, Vabalninko, Viduklës<br />

baþnyèioms. Pagal dailininko Tado<br />

Daugirdo eskizus buvo pagaminti nedideli<br />

Barboros Radvilaitës ir Þygimanto<br />

Augusto portretiniai atvaizdai, puoðiantys<br />

Kauno Èiurlionio dailës muziejø.<br />

XX a. 7-àjá dešimtmetá Vilniaus „Raudonosios<br />

aušros“ stiklo fabrike pradëti gaminti<br />

visiškai naujo tipo vitraþams skirti<br />

storo stiklo luitai. Profesorius Kazimieras<br />

Morkûnas, 2005 m. minëdamas savo aðtuoniasdeðimtmetá,<br />

su didele pagarba minëjo<br />

chemikà Rièardà Sauliø Þukauskà<br />

(1938–2004), sukûrusá ir ádiegusá storo vitraþinio<br />

stiklo gamybos technologijà. Buvo<br />

sukurta labai áspûdinga spalvinë storo<br />

vitraþo luitø gama, iki šiol saugoma vitraþo<br />

menininko dirbtuvëje. K.Morkûnas pasakojo,<br />

kad „gal kur kitose šalyse tos storo<br />

stiklo gamybos technologijos ir buvo<br />

þinomos, bet joks kapitalistas sau tokios<br />

prabangos neleistø gaminti vitraþà ið tokio<br />

stambaus luito, nes bûtø per brangu.<br />

Kas kapitalistams per brangu, mums buvo<br />

ákertama, nes sovietmeèiu juk gyventa<br />

ne pagal ekonomikos dësnius. Energijos<br />

iðtekliai buvo pigûs“.<br />

R.S.Þukauskas gimë 1938 m. Kaune,<br />

buvo iðtremtas su tëvais á Sibirà, 1960 m.<br />

baigë Kauno politechnikos instituto (dabar<br />

Kauno technologijos universitetas)<br />

Cheminës technologijos fakultetà. 1967<br />

m. R.S.Þukauskas apgynë technikos<br />

mokslø kandidato disertacijà „Siklø kristalizacijos<br />

procesø tyrimas MgO-AlO-SiO<br />

ir CaO-SiO sistemose“. Dirbo Klaipëdos<br />

eksperimentinëje silikatiniø gaminiø gamykloje,<br />

Statybiniø medþiagø ministerijoje,<br />

„Raudonosios aušros“ stiklo fabrike,<br />

dëstë Vilniaus dailës institute, bendradarbiavo<br />

su Vilniaus dailës kombinato dailininkais.<br />

R.S.Þukauskas apdovanotas<br />

Sausio 13-osios atminimo medaliu.<br />

K.Morkûno teigimu R.S.Þukauskas<br />

gamindavo stiklà naudodamas labai sudëtingas<br />

receptûras, plono stiklo glazûras<br />

ir kitas technologines subtilybes.<br />

R.S.Þukauskas, K.Morkûno þodþiais tariant,<br />

buvo þinomas ir vertinamas specialistas,<br />

polëkio þmogus. Jis talkino abiem<br />

to meto þymiausiems vitraþo kûrëjams –<br />

A.Stoškui ir K.Morkûnui, nes vitraþo menui<br />

labai svarbi stiklo luitø spalvinë gama.<br />

K.Morkûnas pasakojo, kad jis su R.S.<br />

Þukausku kas rytà vaþiuodavo á stiklo fabrikà<br />

iðlydyti reikiamos spalvos stiklo luitø.<br />

Jei nepavykdavo, R.S.Þukauskas eksperimentuodavo<br />

toliau, keisdavo technologijà,<br />

receptûras. Menininko ir stiklo luitø gamybos<br />

technologo kûrybinis bendradarbiavimas<br />

ið esmës pakeitë vitraþo kûrimo galimybes,<br />

buvo pereita nuo klasikinio plonasienio<br />

vitraþo kûrimo prie reljefinio erdvinio<br />

vitraþo kûrimo, kuris architektûroje jau buvo<br />

naudojamas ne kaip lango erdviø uþpildas,<br />

bet kaip savarankiðka sienos pertvara,<br />

formuojanti vidaus erdvæ. „Storas, skaldytas<br />

ir reljefinis stiklas atskleidë nepakartojamà<br />

ðviesos spinduliø þaismà, iðryðkino<br />

nuostabaus groþio, subtilumo ir intensyvumo<br />

stiklo spalvos tonus, be galo ávairius<br />

spalvinius niuansus – nuo kriðtolinio skaidrumo<br />

iki matinio, tarytum tai bûtø brangakmeniai.<br />

Vitraþai ið storo, skaldyto reljefinio<br />

stiklo, montuoti naujomis medþiagomis, yra<br />

reikðmingiausias mûsø vitraþistø kûrybiniø<br />

eksperimentø rezultatas“, – 1968 m. raðë<br />

S.Budrys knygoje „Vilniaus vitraþas“. 1983<br />

m. „Raudonosios aušros“ stiklo fabrike buvo<br />

pagaminta 45 tonos vitraþinio stiklo.<br />

Tai atvërë <strong>Lietuvos</strong> vitraþo menininkams<br />

kelià á tarptautines parodas Maskvoje,<br />

Vienoje, Paryþiuje, Sofijoje, Monrealyje,<br />

Osakoje, Londone ir kitur. 1965 m.<br />

Kaune buvo ákurta Vitraþo ir skulptûrø galerija,<br />

kurioje eksponuojami eksperimentinio<br />

pobûdþio bei kameriniai ið storo vitraþinio<br />

stiklo luitø sumontuoti dirbiniai. Tai<br />

buvo lietuviðko vitraþo ypatumø triumfas.<br />

Taèiau prasidëjus pramonës ámoniø privatizavimui,<br />

1993 m. „Raudonosios<br />

aušros“ stiklo fabrike buvo nutraukta vitraþinio<br />

stiklo gamyba ir taip baigësi ypatingo<br />

vilnietiðko vitraþo ið storø stiklo luitø<br />

technologinë ir meninë epopëja...<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 41


Pabaiga.<br />

Pradþia Nr.10<br />

Gvatemalos<br />

Jonas Rimantas STONIS,<br />

Andrius REMEIKIS,<br />

Arûnas DIÐKUS<br />

Ðalies gamta nepakartojama,<br />

bet dar maþai iðtirta<br />

dienoraðtis<br />

Gvatemaloje<br />

gyvena apie 230<br />

ávairiø drieþø rûðiø<br />

Gvatemala uþburia ir<br />

tyrëjø nepaleidþia<br />

Gvatemalos del Valle universitete susipaþástame<br />

su bûsima kolege botanike<br />

dr. Elfride (Dr. Elfriede de Pöll, Ph. D.). Ji<br />

(ir jos jaunoji padëjëja) mums apibûdins<br />

surinktø entobiontiniø organizmø mitybinius<br />

augalus. Gvatemalieèiø svetingumui,<br />

rodos, nëra ribø... Profesorius<br />

Dþekas (prof. Ph. D. Jack Schuster) pasiûlo<br />

apsigyventi savo namuose. Maþa<br />

to, jis pasisiûlo su visa surinkta medþiaga<br />

ateinanèià þiemà pats atvykti á Vilniø,<br />

á mûsø universitetà. Negalim patikëti, kad<br />

jis toks veiklus ir kolegiðkas ir kad nebijo<br />

lietuviðkø ðalèiø. Tiesa, tiek Dþekas, tiek<br />

Elfridë nëra tikri gvatemalieèiai: Dþekas,<br />

apsigynæs daktaro disertacijà, á Gvatemalà<br />

atvyko ið JAV, o Elfridë – ið Ðveicarijos.<br />

Abu atvaþiavo skirtingu laiku ir labai<br />

seniai, bet nemanë, kad jø darbas<br />

Gvatemaloje truks taip ilgai. Gvatemala<br />

uþburia ir nepaleidþia.<br />

Naktinis drugys<br />

kuoduotis<br />

Pupiniø ðeimos<br />

augalas Brownea<br />

macrophylla<br />

Gvatemalos gamtos ávairovë pakeri<br />

Nacionalinis Gvatemalos paukštis –<br />

puikusis kvezalas (lot. Pharomachrus mocinno).<br />

Jis tikrai nuostabus (dabar tai labai<br />

retas paukðtis, todël mums jo nepavyko<br />

nufotografuoti, taèiau kvezalo nuotraukø<br />

galite rasti internete). Ðio paukðèio<br />

vardu pavadinti ir vietiniai pinigai (kvezalai).<br />

Nacionalinë Gvatemalos gëlë –<br />

ypatinga orchidëja, vietiniø vadinama<br />

monja blanca – baltoji vienuolë (lot. Lycaste<br />

skinneri). Ko jau ko, o orchidëjø<br />

Gvatemaloje netrûksta (ypaè rûkø miðkuose).<br />

Ið viso Gvatemaloje aptikta 550<br />

orchidëjø rûðiø, maþdaug treèdalis jø –<br />

endeminës. Kai pagalvoji apie tyrimus<br />

Gvatemaloje, virpa ðirdis, apima malonus<br />

jaudulys. Ði Centrinës Amerikos ðalis<br />

mums kiek primena pusiaujyje esantá Ekvadorà.<br />

Gvatemaloje, palei Ramiojo vandenyno<br />

krantus, taip pat yra atogràþinë<br />

pajûrio zona (tiesa, beviltiðkai nuniokota).<br />

Yra ir aukðtokø kalnø, ir áspûdingø ugnikalniø<br />

(dalis jø apaugæ vaiduokliðkais rûkø<br />

miðkais). Ðalies ðiaurëje, vaizdþiai tariant,<br />

driekiasi beribës Peteno þemumos.<br />

2 dalis. Dþiaugiamës mokslo partneriais<br />

Tose þemumose, pereinanèiose á Jukatano<br />

pusiasalá, yra iðlikæs antras pagal dydá<br />

atogràþø miðkø masyvas Amerikoje<br />

(deja, dabar sparèiai kertamas). Didþiausias<br />

(ir nepalyginti didesnis) – Pietø Amerikoje,<br />

Amazonijoje. Ðalyje nereti þemës<br />

drebëjimai, o liûèiø sezono metu pasitaiko<br />

praþûtingø purvo nuoðliauþø.<br />

Sostinëje verta pamatyti ðalies erdviná<br />

(reljefiná) þemëlapá (Mapa en Relieve).<br />

Kokiø 10 arø teritorijoje yra supilti kalnai,<br />

ugnikalniai ir kalvos, iðvagotos upës, driekiasi<br />

þemumos. Viskas padaryta labai tiksliai,<br />

tad vaikðèiodamas aplinkui ar uþlipæs<br />

ant pakylos Gvatemalà matai lyg tikrà, lyg<br />

ið kokio lëktuvo iliuminatoriaus.<br />

Pirmà kartà pamatëme gamtos<br />

draustiná kavamedþiø plantacijoje<br />

Dabar keliaujame per Gvatemalos kalnø<br />

pietines priekalnes, apaugusias atogràþø<br />

miðku (jei jo dar ið viso èia liko –<br />

viskas smarkiai iðnaikinta, vien plantacijos).<br />

Nenuostabu, kad tokioje vietoje tenka<br />

apsigyventi kavos plantatoriø ûkyje<br />

(Gvatemaloje vadinamame „finca“). Èia<br />

viskas kaip ir dera tokiems turtuoliams (ir<br />

atrodo lygiai taip, kaip tuose Lotynø Amerikos<br />

serialuose, jeigu kam teko matyti).<br />

Aukðtø palmiø pavësyje iðstatyti didþiu-<br />

42 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Atliekant tyrimus<br />

dþiunglëse mus<br />

saugojo ginkluotas<br />

sargybinis<br />

Þymusis profesorius<br />

Dþekas (Jack Schuster) savo<br />

namø laboratorijoje miðke<br />

liai pastatai, yra net kavos pupeliø pirminio<br />

apdorojimo gamyklëlë, pusvelèiui (vos<br />

ne kaip vergai) yra ádarbinta kokios trys<br />

deðimtys viskuo nepatenkintø vietiniø<br />

þmoniø. Iðskirtinis dalykas, kad kavos<br />

plantacijos èia ákurtos neiðkertant natûralaus<br />

miðko: pirmame arde – kavamedþiai,<br />

aukðèiau – atogràþø miðko medþiø laja<br />

(tik tiek, kad medþiai gerokai iðretinti, o<br />

ðoninës ðakos apkapotos). Tokio pobûdþio<br />

plantacija bent ið dalies saugo gamtà,<br />

todël skelbiasi gamtos draustiniu. Maþa<br />

to, plantatorius Markas ir jo þmona Ana<br />

Maria nori, kad èia bûtø atliekami biologinës<br />

ávairovës tyrimai. Mes stengiamës<br />

kiek beiðgalëdami, todël ne tik prirenkame<br />

iki tol nematytø maþøjø gaubtagalviø<br />

(Nepticulidae) vikðrø, bet ir susipainiojame.<br />

Manome, kad radome gaubtagalviø<br />

kokonø, o prisirinkome kaþkokiø didþiøjø<br />

vabzdþiø kiauðinëliø.<br />

Ákvepia labai graþûs gamtos vaizdai,<br />

tolumoje besiverþiantis Sangujito ugnikalnis.<br />

Tik gaila, kad mes patys prakaitu<br />

permirkæ, vos ne supuvæ nuo amþinos<br />

Ant miško medþiø daþnai<br />

galima pamatyti augalø epifitø<br />

(Tillandsia brachycaulos)<br />

drëgmës, visiðkai nusivaræ nuo kojø, naktá<br />

kandþiojami pataliniø blakiø, o dienà –<br />

trombikulidiniø erkiø. Vis dëlto (patarimas)<br />

tikrai verta atvykti ir pamatyti Gvatemalos<br />

pietvakariø atogràþinius kalnø<br />

ðlaitus á ðiauræ nuo Retalhuleu.<br />

Nesitikëjome, kad kalnuose<br />

pateksime á àþuolynus<br />

Ekspedicijos þygiuose mus kartais lydi<br />

ðuo, vardu Myliu, ir rûstus uniformuotas,<br />

ginkluotas apsaugininkas. Neaiðku, ar<br />

kuo nors jis mums padëtø, jeigu, pavyz-<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 43


los Del Valle universitete turime tokiø puikiø<br />

mokslo kolegø. Be jø vargu ar bûtø<br />

ámanoma organizuoti tyrimus ðioje ðalyje,<br />

nekalbant apie tai, kad be oficialiø leidimø<br />

mokslinës medþiagos ðioje ðalyje<br />

rinkti negalima. Daþniausiai þmonës profesorius<br />

ásivaizduoja kaip labai senus. Taèiau<br />

mûsø kolega Dþekas Šusteris (Dr.<br />

Jack Schuster) labai didelis, aukštas ir<br />

Majø miestietës<br />

Viena ið Gvatemalos sostinës<br />

atrakcijø – ið molio supiltas ðalies<br />

reljefinis þemëlapis<br />

stambus vyras. Sugráþus ið Gvatemalos<br />

kalnø rajonø profesorius Dþekas pakvieèia<br />

mus laikinai apsigyventi jo namuose.<br />

Dël saugumo jo namai (kaip ir mûsø<br />

lankomas Del Valle universitetas) apjuosti<br />

aukðta tvora, apraizgyta spygliuotomis<br />

vielomis. Norint patekti, reikia þinoti slaptus<br />

kodus. Dþekas rodo namø labirintus,<br />

kuriuos jam suprojektavo duktë. Pavyzdþiui,<br />

áëjæ á vonià galite stumtelëti didelá<br />

sieniná veidrodá ir atsivers tunelis, vedantis<br />

á visai kità pastato dalá. Tokiø slaptø<br />

praëjimø èia yra ne vienas. Net mûsø,<br />

sveèiø namelyje, virð mediniø gultø lubose<br />

þiojëja didelë anga, sujungianti patalpà<br />

su kitais pastatais. Jeigu pultø banditai,<br />

bûtø galimybë pabëgti. Viskas namuose<br />

kraute nukrauta knygomis, kolekcijomis,<br />

ávairiausiais trofëjais, suvenyrais,<br />

taip pat muzikos instrumentais. Mat kita<br />

profesoriaus entomologo aistra – muzika.<br />

Jis yra subûræs bene 5 muzikines grudþiui,<br />

kësintøsi tokia banditø grupë, kuri<br />

neseniai nukapojo galvas, berods, ðeðiolikai<br />

beginkliø vietiniø þmoniø. Taèiau<br />

mums gvatemalieèiai sakë, kad á þygius<br />

be apsaugininko – ðiukðtu, negalima.<br />

Uþtat mes, pasirodo, esame gamtos rojuje.<br />

Ar þinote, kad egzotinës Gvatemalos<br />

aukðtuosiuose kalnuose gali augti puðys,<br />

alksniai, klevai ir daugybë ávairiø<br />

àþuolø rûðiø? Tik jos ne mûsiðkës, o amerikinës.<br />

Nepaisant to, tokiuose kalnø miðkeliuose<br />

kartais pasijunti lyg Lietuvoje. Pasidaro<br />

labai gera, ilsinanèiai malonu. Nebëra<br />

nei to alinanèio karðèio, o kai saulë<br />

uþlenda uþ debesø arba sukyla rûkas, darosi<br />

net þvarboka. Kaip tik pro èia eina<br />

pietinë Naujojo pasaulio (t.y. Amerikos)<br />

borealiniø (ðiauriniø) faunos/floros elementø<br />

paplitimo riba. Ðiuose Gvatemalos<br />

àþuolynuose gausu (tiesiog pilna!)<br />

àþuolø lapus minuojanèiø gaubtagalviø<br />

vikðrø. Ir dar jie – daugybës skirtingø rûðiø.<br />

Aptiktos rûðys priklauso skirtingoms<br />

sistematinëms grupëms, bet në vienos ið<br />

ðiø grupiø (taip pat ir bet kokiø àþuoliniø<br />

minuotojø) iki ðiol Centrinëje Amerikoje dar<br />

nebuvo þinoma. Renkame vikðrus (dalá auginsime<br />

iki suaugëliø, dalá fiksuosime spiritu<br />

DNR tyrimams) ir dþiaugiamës. Nors<br />

Gvatemaloje gana sudëtinga, taèiau ji tikrai<br />

nuostabi, nepakartojama. Èia tiek visko<br />

daug ir taip maþai viskas iki ðiol iðtyrinëta.<br />

Tik atsargiai, miðko paklotë èia neáprasta.<br />

Ji kaþkokia nesusigulëjusi, po ja<br />

didelës ertmës, kartais skylës, á kurias gali<br />

prasmegti pusë kojos (o gal ir daugiau).<br />

Staiga taip berinkdami vikðrus ir betrypèiodami<br />

ant kaþko uþmynëme. Kaþkas po<br />

miðko paklote sujudëjo ir suþviegë. Nesuprantame,<br />

kas èia galëtø bûti...<br />

Prapuolë kolega<br />

Su mumis ryðá retkarèiais palaiko doktorantë<br />

Asta, kuri dabar Lietuvoje, ir klausia,<br />

kaip sekasi ir kur po galais yra jos<br />

pagrindinis darbo vadovas dr. Arûnas Diðkus?<br />

Tenka paraðyti baisià tiesà, kad<br />

dr. Arûnas nuo mûsø atsiskyrë ir, matyt,<br />

yra kaþkur uþ 500 km á ðiauræ, Peteno þemumø<br />

dþiunglëse. Bet nei kur tiksliai, nei<br />

kaip jam sekasi (ar ið viso dar gyvas...) –<br />

mes neþinome. Su dr. Arûnu ryðys yra<br />

prapuolæs beveik visa savaitë. Labai nerimaujame,<br />

gali bûti kas nors atsitikæ.<br />

Þieduotieji<br />

kalakutai yra<br />

endeminiai<br />

Centrinës<br />

Amerikos<br />

laukiniai<br />

paukðèiai<br />

Kodël profesoriaus namai prakvipo<br />

pelësiais<br />

Mums labai pasisekë, kad Gvatema-<br />

44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


pes, su kuriomis koncertuoja ir uþsienio<br />

ðalyje. Tad ásivaizduokite, kad vieðnagë<br />

pas profesoriø Dþekà – tai tas pats, kas<br />

bûti nesibaigianèiame koncerte (iki ðiol<br />

galva skamba nuo muzikos ir dainø).<br />

Kadangi èia iðtisus metus ðilti orai, namuose<br />

nëra jokio ðildymo. Tad dël nuolatinës<br />

drëgmës viskas prakvimpa pelësiais,<br />

o brangiausios knygos apsitraukusios pilku<br />

grybeliø apnaðu. Ypaè stiprus pelësiø<br />

kvapas sveèiø namelyje, o ið klozeto èia<br />

kartais iðlenda visokie dþiungliø gyviai.<br />

Profesoriaus namai yra nuostabaus kalnø<br />

tarpeklio ðlaite, apaugusiame ávairiausiais<br />

atogràþø medþiais, krûmais, lianomis<br />

ir egzotinëmis plaèialapëmis þolëmis.<br />

Tai nuosavas miðkas, áspûdingiausia Dþeko<br />

valdø dalis. Èia galima atlikti mokslinius<br />

vabzdþiø faunos tyrimus. Kiekviename<br />

Dþeko miðko kampe árengtos vabzdþiø<br />

gaudyklës. Beje, beveik visi entomologiniai<br />

tyrimai Gvatemaloje vyksta ne laisvai<br />

(tai yra bet kur), o kokiose nors saugiose<br />

vietelëse. Pavyzdþiui, ranèose (èia<br />

vadinamomis finkomis) arba tokiuose aptvertuose<br />

privaèiuose miðkuose, kaip profesorius<br />

Dþeko. Kitaip ðioje ðalyje nesaugu.<br />

Mus pradeda apimti pavydas. Ir dël<br />

miðko, ir dël tarnø. Juk èia vabzdþiø gaudykles<br />

nuolatos tikrina ir patekusià kolekcinæ<br />

medþiagà surenka Dþeko pagalbininkai<br />

(jie taip pat atlieka ir visokius ûkio<br />

darbus). Taèiau greitai mûsø nuotaikos<br />

pasikeièia. Dabar jau pradedame regzti<br />

planà, kaip ið Dþeko namø pabëgti. Atsibodo<br />

bûti aptvare, ágriso pelësiø kvapas<br />

(supelijo ir dalis mûsø surinktos medþiagos).<br />

Taèiau svarbiausia, kad mums labai<br />

parûpsta tolimosios ir neaprëpiamos<br />

Peteno þemumos. Ten naktimis karšta,<br />

svajojame, kaip áþiebsime ðviesines gaudykles,<br />

o dþiunglëse pamatysime senovës<br />

majø piramides. Profesorius linguoja<br />

galva: „Na, ir rizikingà avantiûrà sumàstëte“...<br />

Vieniems blaðkytis po Peteno regionà<br />

be apsaugos bus itin nesaugu.<br />

Ákalbëjo valgyti skruzdëles<br />

Áprasta, kad Gvatemalos moterys ir<br />

vaikai nuo ðaligatviø renka dideles skruzdëles.<br />

Nugnaibo jø iðpampusius pilvelius<br />

ir kiek padþiovinæ parduoda. Þmonës<br />

juos trupina ant maisto, o mus globojantis<br />

Gvatemalos profesorius be jø<br />

nevalgo net picø. Kiûtinu link ðaldytuvo<br />

pasiimti kaþkokios prasmirdusios dëþutës,<br />

nes mane labai ákyriai ákalbinëja vaiðintis<br />

skruzdëlëmis. Skonis labai specifinis<br />

(geriau bûèiau nevalgæs). Burnoje<br />

lieka kaþkoks pûliniams gydyti vaistø<br />

(„Vyðnevskio tepalo“) skonis.<br />

Viena ið paèiø elegantiðkiausiø<br />

Amerikos<br />

beþdþioniø – Þofrua<br />

koata<br />

3 dalis. Áspûdþiai bei atradimai<br />

Pradþioje papasakosime trumpà istorijà,<br />

kurià patyrë Gvatemalos Del Valle<br />

universiteto studentai. Du tarpmiestiniai<br />

autobusai kalnuose susidûrë kaktomuða.<br />

Kai kurie keleiviai (tarp jø ir šio universiteto<br />

studentai) tiesiog iðlëkë pro langus<br />

ir tëðkësi ant asfalto. Atvykæ policininkai<br />

nepadëjo suþeistiesiems, tik ið nelaimëliø<br />

kiðeniø ir rankiniø rinkosi pinigus.<br />

Nepaisant to, Gvatemala mums yra<br />

viena patraukliausiø ir jaudinanèiø ðaliø...<br />

Kelioniø kalnais ypatybës<br />

Kalnuose labai ádomu dar ir dël to,<br />

kad gali keliauti per skirtingas gamtines<br />

zonas. Ið karðtø dþiungliø per pusvalandá<br />

gali atsidurti visai kitoje ekosistemoje,<br />

kur ir klimato sàlygos kitokios, ir augalija<br />

pasidaro nebepanaði á atogràþø. Nors<br />

Gvatemalos kalnai nëra labai aukðti<br />

(aukðèiausios ugnikalniø virðûnës siekia<br />

3,7–4,2 km), bet pasikëlus á 3 km aukðtá<br />

gali pasidaryti vësu, o naktimis – net ðalta<br />

(pasitaiko ir ðalnø). Aiðku, ádomiausia kalnais<br />

keliauti pësèiomis. Tada galima ne<br />

tik daugiau pamatyti, bet ir atrasti kokiø<br />

nors ádomybiø. Nemalonu tik tai, kad<br />

kartkartëmis gali kas nors sustabdyti ir<br />

praðyti pinigø. Paprastai tokie praðytojai<br />

dël átaigumo rankose laiko ir maèetæ –<br />

didelá peilá cukranendrëms kirsti arba keliui<br />

prasiskinti tankiuose brûzgynuose.<br />

Pastebëjome, kad retkarèiais indënai net<br />

ir keliaudami tarpmiestiniais autobusais<br />

per beribes Peteno þemumas plikas maèetes<br />

laiko ðalia savæs. Vis dëlto daugelis<br />

Gvatemalos kalnø rajonø yra kur kas<br />

saugesni nei kokie turistø pamëgti kurortai<br />

arba Gvatemalos þemumos. Vienintelë<br />

mûsø problema kalnø rajonuose<br />

– miestuose ir gyvenvietëse reikia saugotis<br />

ðunø. Vienas jø (turbût koks pasiutæs)<br />

netikëtai ðoka ant ðalia mûsø esanèio<br />

þmogaus, mes vos spëjam pasiðalinti<br />

palikæ vargðà vienà draskytis su suþvërëjusiu<br />

keturkoju. Smagu, kad po ilgø<br />

ir varginanèiø dienos þygiø kalnø keliais<br />

(kaip ir Ekvadore, Pietø Amerikoje) Gvatemaloje<br />

galima tiesiog viduryje kelio sustabdyti<br />

vietiná autobusà. Nors þodis „sustabdyti“<br />

nëra tinkamas. Èia (kaip ir daugumoje<br />

Lotynø Amerikos kalnø rajonø)<br />

autobusai nesustoja, tik sulëtina greitá ir<br />

atidaro duris. Kas miklus, tas áðoks.<br />

Neþinau, kaip vienà ið mûsø reikëtø pavadinti<br />

(vëpla ar komiku), taèiau ðokant á<br />

vaþiuojantá autobusà nusimovë ir ant kelio<br />

liko vienas batas... Dar viena tiesa apie<br />

ðiø kraðtø vietinius autobusus – be keleiviø<br />

èia dar gali bûti veþamos ir dëþës<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 45


dþiovintø bananø. Todël kartais gali tekti<br />

sëdëti susispaudus ir apsikabinus vietinius,<br />

po du ant vienos maþos sëdynës.<br />

Iðgirtoji Rio Dulèë nepatiko<br />

Sukoræ ilgà kelià ir galiausiai pervaþiavæ<br />

per (atseit) ilgiausià tiltà Centrinëje<br />

Amerikoje, atvykstame á Rio Dulèæ<br />

(Rio Dulce). Stebëtina, kaip viskas staigiai<br />

pasikeièia. Leidomës nuo kalnø, po<br />

to ilgà laikà keliavome per sausà, kaktusø<br />

ir krûmynø priaugusá slëná, o ðtai<br />

dabar viskas permirkæ amþinàja drëgme<br />

ir alsuoja tvankuma. Èia iðtisus metus<br />

vos ne liûèiø sezonas. Tai labai iðskirtinis<br />

Gvatemalos kampelis, netoli Karibø<br />

jûros. Taèiau netrunkame suvokti,<br />

kad ði iðgirta vieta nëra paranki mûsø<br />

tyrimams. Iðskyrus kelias grieþtai saugomas<br />

uþpelkëjusias teritorijas palei<br />

upæ ir prie jûros álankos, gamta þmogaus<br />

labai nuniokota, maþai kas belikæ.<br />

Tad ilgai neuþsilaikome.<br />

Beribëse Peteno þemumose<br />

Peteno þemumose ásikûrëme Rematës<br />

(El Remate) kaime. Ið pirmo þvilgsnio<br />

– rojus þemëje. Reikia árodymø? Pavyzdþiui,<br />

einant pagrindiniu kaimo keliu<br />

(pro didþiulá Peteno eþerà) pakelëje gali<br />

pamatyti maðinø iðtrëkðtø milþiniðkø varliø.<br />

Tokiø dar nesam matæ: vos tilptø á<br />

delnà, o iðtiestom kojom ar nebus kokie<br />

22 cm? Jø gyvø geriau ieðkoti paeþerëje<br />

ir naktá. Tada nuo ðiø varliø koncertø<br />

skamba visos apylinkës. Ðtai jau tykome<br />

vienos ið ðiø varliø. Norime pagauti,<br />

tad einame per šlapumas labai atsargiai.<br />

Mûsø nuostabai, ðios varlës nieko nebijo,<br />

pûpso iðsipûtusios ir þiûri tiesiai á akis<br />

(prisimename, kad dalis Amerikos varliø<br />

yra nuodingos ir þmogui gali bûti pavojingos).<br />

Ko jau ko, o jonvabaliø èia tikra<br />

begalë. Jie, skirtingai nuo mûsiðkiø, þybsi<br />

skraidydami: tai netikëtai tamsoje uþsiplieskia<br />

prieð pat akis, tai uþgæsta. Atrodo<br />

kaip kokios skraidanèios vëlës. Pirmà<br />

kartà pamatæs þmogus gali net krûptelti<br />

ið netikëtumo (ar iðgàsèio).<br />

Ðalia kaimelio yra iðlikæ ádomiø miðkeliø,<br />

o netoliese – nedidelis gamtos rezervatas<br />

(Cerro Cahui). Jo dþiungliðkose<br />

tankmëse karstosi tabûnai beþdþioniø.<br />

Paèios graþiausios – tai elegantiðkosios<br />

vorinës beþdþionës Þofrua koatos,<br />

o paèios áspûdingiausios – gvatemaliniai<br />

staugûnai. Ypaè kai stûgauja jø<br />

patinai (patelës tik kukliai kriuksi); þmogus,<br />

iðgirdæs staugûno balsà, ilgai jo nepamirð.<br />

Turime iðsinuomojæ dviraèius.<br />

Mums mat reikia apvaþiuoti kuo daugiau:<br />

dienà ieðkoti augalø lapus minuojanèiø<br />

Verta apsilankyti beribëse ir<br />

amþinai karštose Gvatemalos<br />

þemumose, prie El Peteno eþero<br />

vikðrø, o naktá – rengti ðviesines gaudykles.<br />

Pastarosios, mûsø nuostabai, ðiame<br />

kraðte kol kas menkai pasiteisina. Uþuot<br />

poilsiavus po varginanèiø dienos þygiø,<br />

reikia vël minti á kalnà, prakaituoti tvankumoje,<br />

o rezultatas – vos vienas kitas<br />

vabzdys gaubtagalvis (Nepticulidae arba<br />

Opostegidae). Bet mes viskuo patenkinti.<br />

Rematëje visai kitokia aplinka, nei<br />

iki ðiol matëme keliaudami po Gvatemalà.<br />

Kadangi kelias á Tikalá ðiuo metu gausiai<br />

saugomas kariniø patruliø, gyvenimas<br />

Rematës kaime vyksta ir sutemus.<br />

Mes niekaip negalime apsispræsti, ar vykti<br />

iki pat Tikalio (vieno didþiausiø senovës<br />

majø miesto griuvësiø, apie 30 km á<br />

ðiauræ nuo Rematës). Taèiau iðsiruoðæ<br />

dar nepraðvitus, pasirodo, neapsigauname.<br />

Aplink Tikalá iki ðiol iðsaugoti didþiuliai<br />

natûralaus miðko plotai, o virð tankios<br />

miðko lapijos stiebiasi ðventieji indënø<br />

medþiai milþinai – ceibos. Pasak<br />

dr. Arûno, indënø ðventos vietos visada<br />

ádomios ne tik istorija, bet ir gamta. Anksti<br />

ryte èia galima pamatyti ne tik ávairiausiø<br />

paukðèiø (tukanø, papûgø, endeminiø<br />

þieduotøjø kalakutø), bet ir didelës<br />

katës dydþio grauþikø aguèiø, bandas<br />

meðkënø koaèiø, dviejø rûðiø beþdþioniø,<br />

ávairiø drugiø ir kitø vabzdþiø, o ðlapynëse<br />

– kaimanø. Mus viskas domina,<br />

taèiau daugiausiai – pagrindinis kelionës<br />

tikslas – atrasti mokslui neþinomø vabzdþiø<br />

rûðiø.<br />

Nieþuliai ir draskymasis varo ið<br />

proto<br />

Gyvendami Rematëje susiduriame su<br />

ypaè nemalonia problema – trombikulidinëmis<br />

erkëmis. Jø èia tiek daug, kad<br />

uþtenka brautis per krûmynus ar tiesiog<br />

nuèiupus palaikyti medþio ðakà ir ðimtai<br />

plika akimi beveik neáþiûrimø erkiø (tiksliau<br />

– jø nimfø) apninka kûnà. Ropoja rankomis,<br />

paþastyse ir ypaè daug susitelkia<br />

ten, kur rûbai kiek tampriau lieèiasi<br />

prie kûno. Ðios erkës tirpdo þmogaus audinius,<br />

susidaro tokie lyg kietakraðèiai<br />

miniatiûriniai ðulinëliai, ið kuriø erkutës<br />

godþiai siurbia iðtirpdytø audiniø tyrelæ.<br />

Skamba baisiai, taèiau tikrasis baisumas<br />

yra ne tos iðsiurbtos þaizdelës, o alerginë<br />

mûsø organizmo reakcija. Susidaro<br />

vos ne pupos dydþio gumbai, kurie baisiausiai<br />

nieþti. Nieþëjimas yra toks stiprus,<br />

kad þmogus nusidrasko odà iki „gyvos<br />

mësos“ ir kraujo. Maþa to, neðvariais<br />

pirðtais þaizdelës daþniausiai uþ-<br />

46 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


kreèiamos (pavyzdþiui, stafilokokais),<br />

susidaro pûliniai. Iki soties prisimaitinusios<br />

erkës nukrenta, taèiau þaizdelës labai<br />

nieþti ir neuþgyja 2–4 savaites. Kai<br />

kam visam gyvenimui lieka þymës, ypaè<br />

gausios papilvëje ir ant kojø. Dabar Rematë,<br />

kuri ið pradþiø atrodo panaði á rojø,<br />

darosi panaði á pragarà. Dar prieð iðvykdami<br />

á dþiungles, didmiestyje gavome<br />

vaistø. Vaistininkë mums sakë, kad<br />

ðie vaistai labai geri, viskam tinka. Dabar<br />

piktai juokaujame, kad ðie vaistai tinka<br />

net blynams kepti (nes atrodo kaip<br />

kiaulës taukai), o dël trombikulidiniø erkiø<br />

– jokios naudos. Skaièiuojame kûno<br />

gumbus ir kraujuojanèias þaizdas.<br />

Ðiandien pasiekëme rekordà – kiekvienas<br />

turime beveik po 200. Mums rekordai<br />

visada sukelia savotiðkà euforijà...<br />

Taèiau galvojame, kur ta riba, kurià dar<br />

galime iðkæsti, nes nuolatinis nieþëjimas<br />

ir savo kûno skausmingas draskymas<br />

mus jau varo iš proto.<br />

Papûga<br />

raudonoji ara<br />

Gvatemala<br />

garsëja<br />

laukiniø<br />

orchidëjø<br />

rûðiø gausa<br />

Tapo panaðus á velnià<br />

Esame pervargæ ir perkaitæ, o mûsø<br />

iðnuomotame kambaryje nëra vandens.<br />

Pirmiausia pasiunèiam SMS þinutes á Lietuvà,<br />

kad viskas pas mus puiku (tegu truputá<br />

pavydi...). Taèiau daugiau nieko negalime<br />

daryti, tik iki kraujo draskytis dël<br />

gausybës erkiø sukeltø þaizdø. Maudymuisi<br />

mieste nusiperkam mineralinio<br />

vandens buteliuose: kol kas nors prausiasi,<br />

kitas pasilipæs aukðèiau turi pilti<br />

vandená. Sumigus pradeda lásti visokie<br />

gyviai. Èia, pasirodo, esama ir moskitø,<br />

ir pataliniø blakiø, ir tarakonø. Bëda, kad<br />

vidury nakties vienà lovà tenka perkelti á<br />

kità vietà ir miegoti savo kûnu uþrëmus<br />

lauko duris. Mat treèià valandà nakties<br />

kaþkoks piktavalis lauke pradeda garsiai<br />

rëkauti, tikrinti, kuriuose kambariuose<br />

esama þmoniø. Mes èia tik vieninteliai gyventojai.<br />

Dabar gailimës, kad esame be<br />

gvatemalieèiø kolegø ir kokiø sargybiniø.<br />

Tik nesugalvokite Gvatemaloje kokiems<br />

nepaþástamiesiems naktá atverti durø. O<br />

vadovas išbudintas ið miegø nebesusivokia,<br />

kas èia darosi, ir atveria duris...<br />

Jis baisiai piktas, sutinæs, erkiø sukandþiotas,<br />

pûslëtas ir pasiðiauðæs. Bet, matyt,<br />

ne ðiaip pasiðiauðæs, o labai pasiðiauðæs.<br />

Nes á mûsø duris besiverþiantis vietinis<br />

net atbulas atðoko, sakydamas:<br />

„Diablo, diablo...“ (Velnias, velnias...). Vadovui<br />

tai labai patiko.<br />

Naudingi pasivaikðèiojimai per<br />

kapines<br />

Susiruoðiame aplankyti svarbiausià<br />

vietinæ áþymybæ – tvirtovæ (Castillo de Filipe).<br />

Keliaujame pësèiomis, nes reikia<br />

apþiûrëti pakelës mitybinius augalus. Pasirodo,<br />

kad á ant mariø kranto stovinèià<br />

tvirtovæ sausuma pateksi tik pëdindamas<br />

per kapines. Èia karsto á þemæ nekasa,<br />

o iðmûrija spalvingà sarkofagà. Kaip tik<br />

dabar vyksta mûrijimo darbai. Taèiau<br />

visiðkai netikëtai aptinkame naujà mokslui<br />

rûðá. Ne ant puoðniø, iðsikerojusiø atogràþø<br />

medþiø, o ant kaþkokio tik du lapus<br />

teturinèio nugeibusio astriniø ðeimos<br />

augalëlio kaimo gatvelës pakelëje. Blogai,<br />

kad neámanoma tiksliau nustatyti mitybinio<br />

augalo taksonominës priklausomybës,<br />

taèiau iðauginta ðeriuotaûsio (Tischeriidae)<br />

rûðis yra á jokià kità nepanaði.<br />

Ant genitaliniø struktûrø yra iðsivysèiusios<br />

tokios nematytos, á ausis panaðios skiautës;<br />

tad lotynø kalba ðià naujà mokslui rûðá<br />

þadame pavadinti ausytuoju ðeriuotaûsiu.<br />

Mums labai reikëjo atrasti bent kokiø nors<br />

árodymø, kad bûtø galima teigti apie ðio<br />

regiono gamtos iðskirtinumà. Tai gal dabar<br />

mûsø vargai atsipirko?<br />

Sostinëje neámanoma atsipalaiduoti<br />

Sugráþæ á sostinæ pasijuntame nejaukiai,<br />

nesaugiai (ir tai mus labai slegia).<br />

Taksi vairuotojams vis kartojame, kad<br />

Gvatemala – nuostabi. Pasirodo, tai lyg<br />

kokia savitaiga, pradeda veikti. Pavyzdþiui,<br />

pamatome nuostabø, þiedais apsipylusá<br />

medá (afrikiná tulpmedá). Þinome,<br />

kad jis introdukuotas, taèiau labai graþus:<br />

þiedai raudoni, ádomiai iðlankstyti,<br />

pusës delno dydþio. Gatvëje beveik visur<br />

budi ginkluoti kariðkiai. Prieiname<br />

prie jø ir mandagiai pasisveikinæ praðome<br />

leidimo nufotografuoti tulpmedþio<br />

þiedus. Sutikimà gauname, taèiau vos tik<br />

vadovas pabando atsegti fotoaparato<br />

dëklà, þaibiðkai á já nukreipiamas šautuvas.<br />

Jeigu vyksite á Gvatemalà – net ir<br />

sostinëje savos taisyklës. Patarimas – jokiu<br />

bûdu nesinaudokite raudonaisiais<br />

miesto autobusais. Galima tik tais, kuriuose<br />

kartu su keleiviais vaþiuoja ginkluotas<br />

sargybinis (yra keli tokie marðrutai).<br />

O sutemus á gatvæ geriau visai nekiðti<br />

nosies. Kaip buvo minëta anksèiau,<br />

dalá šalies kontroliuoja banditai ir narkotikø<br />

karteliai.<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 47


Nomi<br />

Lyg kokie praeities paminklai virð tankiø Peteno<br />

dþiungliø iðkyla senovës majø miesto Tikalio statiniai<br />

Vidas ÞIGAS<br />

Dizaineris<br />

Kas mus pavertë Gvatemalos<br />

suvargëliais?<br />

Ekspedicijos pabaigoje nedovanotinà<br />

ðunybæ iðkrëtë <strong>Lietuvos</strong> kompanijos.<br />

Prisijungus prie elektroninës bankininkystës,<br />

paaiðkëjo kad sàskaitos tuðèios,<br />

nebeliko net ið banko gauto daugiatûkstantinio<br />

kredito. Pirma mintis –<br />

kaþkas tuðtina sàskaitas, vadinasi, ne<br />

veltui baiminomës šioje šalyje (Gvatemaloje)<br />

naudotis kreditine kortele arba<br />

vietiniu internetu ávedinëti banko kodus.<br />

Banko svetainëje sakoma, kad susisiekti<br />

galima tik skambinant. Tuo tarpu mobiliojo<br />

telefono kompanija be jokiø iðankstiniø<br />

perspëjimø atjungë ryðá (telefonas<br />

tapo „nebegyvas“, nei skambinti arba<br />

rašyti, nei gauti SMS). Nebegalime nieko<br />

pranešti artimiesiems Lietuvoje, o mûsø<br />

bendraþygiai Gvatemaloje taip pat<br />

nebesupranta, kodël neámanoma su<br />

mumis susisiekti. Dar vëliau bankas pateikia<br />

didesnæ staigmenà: pasirodo, dabar<br />

jau skoloje ne tik tûkstanèiai litø, bet<br />

ir eurø, Didþiosios Britanijos svarø, JAV<br />

doleriø, Japonijos jenø. Panikos apimti<br />

internetu bandome bent jau registruotis<br />

á mûsø anksèiau iðpirktà skrydá namo.<br />

Taèiau ávedus duomenis, skrydþiø kompanijos<br />

tinklalapis iðmeta tik vienà uþraðà:<br />

„Tokio asmens nëra“. Kitaip tariant –<br />

pasijunti klaikiai: apima panika, o paskiau<br />

neviltis. Pasirodo, visa, kas su mumis<br />

ávyko, tik nesusipratimas („sistemos“<br />

klaida, kuri iðsisprendë tik sugráþus namo).<br />

Per daugelá kelioniø iðtikusias bëdas<br />

daþniausiai atsimename su šypsena,<br />

kartais net dþiaugdamiesi ágyta gyvenimiðka<br />

patirtimi. Taèiau tokio scenarijaus<br />

niekam nelinkëtume...<br />

Pakalbëkime apie tikruosius turtus<br />

Mûsø tyrimai Gvatemaloje buvo labai<br />

sëkmingi. Daug anksèiau kartu su<br />

anglø kolegomis tyrimø buvome atlikæ<br />

Belize, po to – Kosta Rikoje, dar vëliau<br />

Meksikoje, Ramiojo vandenyno pakrantëje.<br />

O ðtai praëjusiø metø lapkrièio mën.<br />

tyrinëjome Jukatano pusiasalyje (Meksikos<br />

pietryèiø regione). Visur pasisekë<br />

aptikti daug ádomiø, mokslui dar neþinomø<br />

entobiontiniø vabzdþiø, kurie gyvena<br />

augalø þaliuosiuose (asimiliaciniuose)<br />

audiniuose. Vienà ið ðiø naujø<br />

rûðiø pavadinome majø garbei (lot. Stigmella<br />

maya). Apie ðiuos atradimus parengëme<br />

monografijà, kurià iðleido D.<br />

Britanijos mokslo centras, o ðiais metais<br />

dar tris mokslines publikacijas tarptautiniam,<br />

itin didelá prestiþà turinèiam<br />

mokslo þurnalui. Taèiau Meksikai ir Belizui<br />

kaimyninë Gvatemala iki ðiol buvo<br />

lyg balta dëmë entobiontiniø vabzdþiø<br />

tyrimø þemëlapyje. Norint teigti apie evoliucinius<br />

procesus Centrinëje Amerikoje,<br />

reikëjo ekspedicijos Gvatemaloje. Viskas,<br />

kà surinkome ekspedicijos metu,<br />

buvo surinkta pirmà kartà, o dauguma<br />

aptiktø rûðiø – mokslui dar neþinomi organizmai.<br />

Pirmà kartà Centrinëje Amerikoje<br />

aptikome àþuolus paþeidþianèius<br />

maþuosius gaubtagalvius (Nepticulidae).<br />

Bet svarbiausia, kad Gvatemaloje<br />

buvo aptikta tiek daug rûðiø, kad sumuðë<br />

mûsø rekordus ir visus mûsø ásivaizdavimus.<br />

Pavyzdþiui, visame pasaulyje<br />

yra þinoma tik 111 aprašytø ðeriuotaûsiø<br />

(Tischeriidae) rûðiø, o Gvatemaloje<br />

mûsø kolegai dr. Arûnui Diðkui pavyko<br />

atrasti dar dvi dešimtis rûðiø (vienoje nedidelëje<br />

ðalyje – beveik penktadalis pasaulio<br />

faunos!). Jeigu yra sakoma, kad<br />

naujos rûðys – biosistematikos mokslo<br />

auksas, vadinasi, toje Centrinës Amerikos<br />

ðalyje radome daug aukso. Gvatemala<br />

tikrai neáprastai ádomi... Reikëtø tyrimus<br />

tæsti, nes Gvatemala, matyt, yra<br />

ne tik didelës biologinës ávairovës centras,<br />

bet ir kai kuriø organizmø grupiø<br />

kilmës centras.<br />

J. R. Stonio ir A. Diškaus<br />

nuotraukos<br />

Raðytiniø ðaltiniø, nurodanèiø lietuviðkø<br />

monetø atsiradimo pradþià, nëra.<br />

Ið surasto numizmatikos paveldo<br />

daroma prielaida, kad monetos Lietuvoje<br />

buvo pradëtos kalti valdant <strong>Lietuvos</strong><br />

didþiajam kunigaikðèiui Algirdui<br />

(1345–1377). Jos buvo kalamos ant sidabro<br />

skardos gabalëliø, vëliau – ant<br />

sidabro vielos. Datos ant lietuviðkø monetø<br />

pasirodë 1508 m., valdant <strong>Lietuvos</strong><br />

didþiajam kunigaikðèiui Þygimantui<br />

Senajam (1506–1544).<br />

<strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybë<br />

1990 m. lapkrièio 3 d. nutarimu ápareigojo<br />

Finansø ministerijà ásteigti <strong>Lietuvos</strong><br />

monetø kalyklà (toliau LMK). 1990<br />

m. gruodþio 10 d. finansø ministras<br />

R.Sikorskis pasiraðë ásakà dël LMK<br />

ásteigimo. 1992 m. LMK pradëjo kalti<br />

1, 2, ir 5 centø apyvartines monetas ið<br />

aliuminio ir magnio lydinio su 1991 m.<br />

data. Monetø autorius dail. P.Garðka.<br />

1 pav.<br />

48 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


Ðiemet litui sukanka 90 metø. Jo gimtadienis yra 1922 m. spalio 2 d., kai<br />

á apyvartà buvo iðleisti ðeðiø nominalø laikinieji banknotai litai. Pirmosios<br />

2 ir 5 litø vertës sidabrinës (500/1000) monetos apyvartoje<br />

pasirodë 1925 m. lapkrièio 26 dienà.<br />

nuota numizmatika<br />

Pirma proginë moneta buvo nukalta<br />

1993 metais. Tai 10 litø vertës vario ir nikelio<br />

lydinio (Cu 75 proc., Ni 25 proc.;<br />

13,15 g; iðplatinta 4500 vnt.) proginë apyvartinë<br />

moneta, skirta tautos didvyriø<br />

S.Dariaus ir S.Girëno 1933 m. transatlantinio<br />

skrydþio 60-osioms metinëms paminëti.<br />

Monetos autorius dail. P.Garðka.<br />

Pirmuosius tarptautinius laurus LMK<br />

kûriniai gavo 2002 metais. 50 litø vertës<br />

sidabrinë (925/1000; 28,28 g; 4000 vnt.)<br />

proginë kolekcinë moneta, skirta XXVII<br />

olimpinëms þaidynëms Sidnëjuje, buvo<br />

nominuota pirmàja vieta („Meniðkiausios<br />

monetos“ nominacija). „Metø monetos“<br />

(COTY) rinkimus Osakoje (Japonija) suorganizavo<br />

numizmatiniø katalogø leidëjas<br />

KRAUSE Publication (JAV) (1 pav.).<br />

Averse pavaizduotas etaloninis herbas<br />

Vytis, reverse – disko metiko figûra,<br />

kuri suktuku iðsisuka ið vertikaliai brûkðniuotos<br />

plokðtumos. Apibendrintas be<br />

smulkiø detaliø metiko pieðinys asocijuojasi<br />

su olimpinio èempiono V.Aleknos asmenybe.<br />

Monetos autorius dail.<br />

V.Þukauskas (2000 m.) (2 pav.).<br />

2 pav.<br />

2005 m. 50 litø vertës sidabrinë (925/<br />

1000; 28,28 g; 2000 vnt.) proginë kolekcinë<br />

moneta, skirta Vilniaus universiteto 425<br />

metø sukakèiai, buvo nominuota pirmàja<br />

vieta uþ áspûdingiausià architektûros pavaizdavimà<br />

(Vicenza Palladio nominacija).<br />

Ðá tarptautiná apdovanojimà monetai suteikë<br />

ðiaurës Italijos Vièencos mieste ávykusios<br />

numizmatikos parodos Vicenza Numismatica<br />

organizatoriai (3 pav.).<br />

Monetos averse iðkalta etaloninë Vyèio<br />

heraldinë figûra apjuosta lauro lapø<br />

vainiku. Monetos reverse dominuoja Didysis<br />

universiteto kiemas ir ðv. Jonø baþnyèios<br />

vëlyvojo baroko fasadas su varpine.<br />

Varpinës vertikalæ pratæsia pietinio<br />

3 pav.<br />

korpuso stogas, kompozicijos apaèioje<br />

smailiu kampu susikertantis su observatorijos<br />

kiemelio triaukðte galerija. Kompozicijos<br />

ðone ákomponuota holograma,<br />

kurioje monetos nukalimo datos skaièiø<br />

„2004“ keièia universiteto ákûrimo data<br />

„1579“ (4 pav.).<br />

4 pav.<br />

Priminsime, kad pirmoji numizmatikoje<br />

holograma papuoðë Ispanijos Karalystës<br />

apyvartinæ 500 pesetø vertës monetà,<br />

Madrido monetø kalykloje atspausdintà<br />

3 059 000 vienetø tiraþu. Moneta nukalta<br />

1993 m. ið vario, aliuminio, nikelio<br />

lydinio. Reverse greta karalystës herbo ir<br />

vertikaliai ákomponuotos monetos vertës<br />

nuorodos áspausta 6 milimetrø skersmens<br />

apvali holograma su monetø kalyklos prekiniu<br />

þenklu – karûnuota raide „M“ ir nukalimo<br />

data „93“. Holograma – tai monetos<br />

apsaugos þymuo, ginantis pinigà nuo<br />

klastotojø, kuriems ði netradicinë technika<br />

yra sunkiai pasiekiama.<br />

Plaèiau apie hologramas numizmatikoje<br />

raðë „Panevëþio rytas“ 1997-12-23,<br />

Nr. 239, p.8 (V.Þigas. Monetos su holograma),<br />

„Mokslas ir gyvenimas“, 1996,<br />

Nr.3, p. 33 (V.Þigas. Moneta su holograma),<br />

„Mokslas ir gyvenimas“, 1996,<br />

Nr.11, p. 38 (V.Þigas. Goja, holograma ir<br />

buljonas).<br />

4A pav.<br />

5 pav.<br />

Paþymëtina, kad yra nukalta tokio pat<br />

dizaino 1 lito vertës vario ir nikelio lydinio<br />

(Cu 75 proc., Ni 25 proc.) apyvartinë<br />

proginë moneta, kurios tiraþas 200 000<br />

vnt. Tik ði moneta hologramos ir apdovanojimo<br />

neturi. Monetø autorius dail.<br />

R.J.Belevièius (2004 m.) (4A pav.).<br />

2008 m. Sankt Peterburge (Rusija) surengtame<br />

tarptautiniame proginiø monetø<br />

konkurse „Monetø þvaigþdynas“ (Coin<br />

Constellation) 100 litø vertës auksinë<br />

(999,9/1000; 7,78 g; 5000 vnt.) moneta ið<br />

serijos, skirtos <strong>Lietuvos</strong> vardo minëjimo<br />

tûkstantmeèiui, nominacijoje „Unikalus<br />

idëjos sprendimas“ pelnë antràjà vietà.<br />

Monetos averse vaizduojamas raitelis,<br />

pasuktas á deðinæ. Jo pieðiná sudaro<br />

horizontalios reljefinës muaro linijos. Reverse<br />

– spirale sukomponuotas Kvedlinburgo<br />

analo lotynø kalba paraðytas tekstas<br />

(1009 m.). Ðiame tekste pirmà kartà<br />

paminëtas <strong>Lietuvos</strong> vardas. Cituojame:<br />

„Sanktus Bruno, qui Cognaminatur Bonifacius,<br />

archiepiscopus et monachus,<br />

XI suae conversionis anno in confinio<br />

Rusciae et Lituae a paganis capite plexus,<br />

cum suis XVIII, VII. Id Martii petiit<br />

coelos“ („Ðventasis Brunonas, dar vadinamas<br />

Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis,<br />

vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais<br />

Rusios ir <strong>Lietuvos</strong> pasienyje pagoniø<br />

uþmuðtas su aðtuoniolika saviðkiø kovo<br />

9 dienà nukeliavo á dangø“).<br />

Monetos briaunoje yra uþraðas LIE-<br />

TUVOS VARDO TÛKSTANTMETIS. Monetos<br />

autoriai dail. L.Parulskis ir dail.<br />

G.Paulauskis (2007 m.) (5 pav.).<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 49


6 pav.<br />

Tais paèiais 2008 m. Vièencoje (Italija)<br />

vyko tradicinë tarptautinë numizmatikos<br />

paroda „Vicenza Numismatica“, skirta<br />

italø vëlyvojo renesanso architekto ir<br />

architektûros teoretiko Andrëjo Paladijaus<br />

(Andrëja Palladio, 1508–1580) 500-<br />

osioms gimimo metinëms. Klasikas savo<br />

projektuose praktikavo laisvà planavimà,<br />

pastatus harmoningai derino prie aplinkos.<br />

Jo kûryba darë didelæ átakà vëlesnei<br />

Europos architektûros raidai. Þymiausias<br />

jo veikalas yra „Keturios knygos apie architektûrà“<br />

(1570 m.). Apdovanojimà pelnë<br />

10 litø vertës proginë kolekcinë auksinë<br />

(999,9/1000; 1,244 g; 7000 vnt.) moneta,<br />

iðleista dalyvaujant tarptautinëje programoje<br />

„Maþiausios auksinës monetos<br />

pasaulyje. Aukso istorija“.<br />

Monetos averse pavaizduoti Vilniaus<br />

miesto Aušros (Medininkø) vartai, pastatyti<br />

gotikos stiliumi su unikaliu renesanso<br />

epochos dekoru. Jie yra iðlikæ iki mûsø<br />

dienø. Vartø statinio proporcijos paremtos<br />

aukso pjûvio dësniu, kur aukðèio ir<br />

ploèio santykio koeficientas yra 1,618.<br />

Reverse geometriðkai pavaizduotas<br />

aukso pjûvio pieðinys, kuris A.Paladijaus<br />

projektuose buvo naudojamas nustatant<br />

architektûrines proporcijas. Monetos autoriai<br />

dail. L.Parulskis ir dail. R.J.Belevièius<br />

(2007 m.) (6 pav.).<br />

Pirmà vietà (nominacijoje „Unikalus<br />

idëjos sprendimas“) 2009 m. Sankt Peterburge<br />

surengtame tarptautiniame proginiø<br />

monetø konkurse „Monetø þvaigþdynas“<br />

(Coin Constellation) pelnë 50 litø<br />

proginë kolekcinë sidabrinë (925/<br />

1000; 28,28 g; 10 000 vnt.) moneta. Ji<br />

2008 m. nukalta dalyvaujant sidabro monetø<br />

programoje „Europa. Europos kultûros<br />

paveldas“.<br />

Monetos averse áspausti kryþdirbystës<br />

pavyzdþiø pieðiniai. Dar 2001 m. JU-<br />

NESCO (UNESCO) á savo globojamo<br />

þmonijos þodinio ir nematerialaus paveldo<br />

ðedevrø sàraðà átraukë ir unikalià <strong>Lietuvos</strong><br />

kryþdirbystæ.<br />

Monetos reverse pavaizduoti iðkilûs<br />

kryþdirbystës simboliø pieðiniai. Centre<br />

iðkalta holograma, kurios kintamame<br />

vaizde nupieðtas stilizuotas euro simbolis<br />

su Europos Sàjungos 12 þvaigþduèiø<br />

7 pav.<br />

8 pav.<br />

rio ir nikelio<br />

lydinio (Cu<br />

75 proc., Ni<br />

25 proc.,<br />

6,25 g; 1<br />

11 pav.<br />

mln. vnt.)<br />

moneta graþiausios<br />

apyvartinës monetos kategorijoje<br />

tapo nugalëtoja (10 pav.).<br />

Monetos aversà ir reversà vizualiai<br />

vienija aiðkiai suvokiamas krepðinio kamuolio<br />

motyvas. Monetos tekstûra imituoja<br />

kamuolio pavirðiø. Averse Vyèio heraldinës<br />

figûros ir teksto pieðinys yra ágilintas,<br />

blizgus. Reverse pavaizduoto<br />

krepðinio kamuolio segmente iðkiliu ðrifkompozicija<br />

ir vienas kryþdirbiø kûrinys.<br />

Aplink hologramà ratu iðkaltas tekstas<br />

KRYÞDIRBYSTË IR KRYÞIØ SIMBOLIKA.<br />

UNESCO. Ðiuo metu minimos monetos<br />

tiraþas jau iðplatintas. Monetos autorius<br />

– dail. R.J.Belevièius (2008 m.) (7 pav.).<br />

2010 m. proginë kolekcinë 50 litø vertës<br />

sidabrinë (925/1000; 28,28 g; 10 000<br />

vnt.) moneta, skirta Tytuvënø architektûros<br />

ansambliui (ið serijos „<strong>Lietuvos</strong> istorijos<br />

ir architektûros paminklai“), pelnë<br />

pirmà vietà uþ architektûros vaizdavimà<br />

jau minëtoje tarptautinëje numizmatikos<br />

parodoje Vièencoje. Taip pat pelnë diplomà<br />

(nominacijoje „Metø sidabrinë<br />

moneta“) Sankt Peterburgo konkurse<br />

„Monetø þvaigþdynas“.<br />

Monetos averse vaizduojamas stilizuotas<br />

XVII a. <strong>Lietuvos</strong> herbas Vytis baroko<br />

puošmenomis dekoruotame heraldiniame<br />

skyde. Reverse – Tytuvënø architektûrinio<br />

ansamblio fragmentas su<br />

Bernardinø baþnyèios pagrindinio fasado<br />

barokiniais bokðtais. Baþnyèios fundatorius<br />

– LDK vëliavininkas ir þemaièiø<br />

þemës teismo teisëjas Andriejus Valavièius<br />

palaidotas ðios baþnyèios kriptoje.<br />

Antkapiná paminklà didikui sukûrë skulptorius<br />

Van den Blokë savo Gdansko dirbtuvëse.<br />

Monetos autorius dail. R.J.Belevièius<br />

(2009 m.) (8 pav.).<br />

Kolekciniø monetø ir medaliø<br />

kalimo procesas<br />

10 pav.<br />

9 pav.<br />

2011 m. proginë kolekcinë 500 litø<br />

vertës auksinë (999,9/1000; 31,10 g;<br />

5000 vnt.) moneta, skirta Þalgirio mûðio<br />

600-øjø metø sukakèiai, laimëjo antràsias<br />

vietas tarptautinëse numizmatikos parodose<br />

Vièencoje ir Sankt Peterburge. 2012<br />

m. ði moneta taip pat buvo nominuota<br />

numizmatiniø katalogø leidëjo Krause<br />

Publikation (JAV) surengtuose „Metø<br />

monetos“ (COTY) rinkimuose.<br />

Averse pavaizduotas LDK Vytauto<br />

Didþiojo (1350–1430) majestotinio antspaudo,<br />

naudoto 1407–1430 m., be teksto<br />

reljefas. Šiuo antspaudu buvo patvirtintas<br />

Harodlës aktas, kuriame skelbiamas<br />

<strong>Lietuvos</strong> susijungimas su Lenkija. Reverse<br />

– Þalgirio mûðio, ávykusio 1410 m., scena.<br />

Èia kovoja ietimis ginkluoti pëstininkai<br />

ir kalavijais ginkluoti raiteliai. Pirmame<br />

plane pavaizduota kritusi Kryþiuoèiø<br />

ordino vëliava, kurià ið apaèios juosia tekstas<br />

ÞALGIRIO MÛÐIS. Greta vëliavos dvi<br />

datos – 1410 ir 2010. Monetos<br />

autorius dail. R.J.Belevièius<br />

(2010 m.) (9 pav.).<br />

2012 m.Vienoje ávykusioje<br />

Pasaulio monetø kalyklø<br />

direktoriø asociacijos<br />

konferencijoje<br />

(Mint Directors Conference)<br />

2011 m.<br />

Europos krepðinio<br />

èempionatui nukalta<br />

1 lito vertës va-<br />

50 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12


11A pav.<br />

12 pav.<br />

tu iðkaltas tekstas: 2011 EUROPOS<br />

KREPÐINIO ÈEMPIONATAS. Monetos<br />

autoriai – dail. L.Parulskis ir dail. G.Paulauskis<br />

(2011) (11 pav.).<br />

Taip pat buvo nukalta tokio pat dizaino<br />

50 litø vertës auksinë (999,9/1000;<br />

3,10 g; 5000 vnt.) proginë kolekcinë<br />

moneta. Tik ji turi maþesná skersmená ir<br />

minëtame forume neapdovanota.<br />

Taèiau ði moneta 2012 m. Maskvoje<br />

vykusiame tarptautiniame proginiø<br />

monetø konkurse „Monetø þvaigþdynas“<br />

(Coin Constellation) buvo pripaþinta<br />

geriausia auksine metø moneta<br />

(11a pav.).<br />

2011 m. nukalta 10 litø vertës sidabrinë<br />

(925/1000; 12,44 g; 10 000<br />

vnt.) moneta, skirta teatrui (ið serijos<br />

„<strong>Lietuvos</strong> kultûra“), 2012 m. jau minëtame<br />

Maskvos forume „Monetø þvaigþdynas“<br />

„sëkmingo meninio sprendimo“<br />

nominacijoje buvo paþymëta treèiàja<br />

vieta.<br />

Averse monetos autorius heraldinæ<br />

figûrà VYTIS nupieðë iðkilia linija.<br />

Monetos reverse panaudota puikaus<br />

pieðëjo dail. Stasio Krasausko (1929–<br />

1977) lino raiþinio „Teatras“, sukurto<br />

1962 m. (36x17 cm), kompozicija. Èia<br />

vaizduojamos dvi kaukës. Kaukiø pieðinys,<br />

kaip ir lino raiþinyje, yra atliktas<br />

linija. Monetos autorius dail. G.Paulauskis<br />

(2011 m.) (12 pav.).<br />

Visos monetos nominuotos, turi<br />

PROOF kokybæ. Ði kokybë monetai<br />

yra suteikiama, kai fonas yra veidrodinio<br />

spindesio, o reljefas – matinës<br />

tekstûros.<br />

Þurnalo projektà remia<br />

SPAUDOS, RADIJO<br />

IR TELEVIZIJOS<br />

RËMIMO FONDAS<br />

Remia istorijos, gamtos mokslø<br />

ir kultûros tematikos publikacijas<br />

<strong>Lietuvos</strong> energetikos institutas,<br />

Vilniaus universitetas,<br />

<strong>Lietuvos</strong> mokslo istorikø<br />

draugija, <strong>Lietuvos</strong> kultûros<br />

tyrimø institutas, <strong>Lietuvos</strong><br />

gamtos draugija, VGTU<br />

Vyriausiasis redaktorius<br />

JUOZAS BALDAUSKAS<br />

Redakcijos kolegija<br />

VALDAS ADAMKUS<br />

JUOZAS BANIONIS<br />

EDMUNDAS ÈAPAS<br />

ALGIRDAS GAIÞUTIS<br />

JONAS GRIGAS<br />

SAULIUS GULBINSKAS<br />

PAULIUS JURKUS<br />

LIBERTAS KLIMKA<br />

JUOZAS ALGIMANTAS<br />

KRIKÐTOPAITIS<br />

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS<br />

GUIDO MICHELINI<br />

STASYS VAITEKÛNAS<br />

JURGIS VILEMAS<br />

ALEKSANDRAS VITKUS<br />

Redakcijos darbuotojai<br />

Redaktorë<br />

ELENA MICKEVIÈIENË<br />

Meninis redaktorius<br />

VILIUS JAUNIÐKIS<br />

Konsultantas<br />

PAULIUS JURKUS<br />

REDAKCIJOS ADRESAS<br />

Antakalnio g. 36, LT-10305<br />

Vilnius<br />

TELEFONAI<br />

Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72<br />

Redaktoriø 2 34 41 00<br />

Elektroninis paðtas<br />

mgredakcija@post.skynet.lt<br />

Pasiraðyta spaudai 2012-11-26<br />

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8<br />

Popierius ofsetinis<br />

Kaina 4,5 Lt<br />

Spausdino AB „Spauda“<br />

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius<br />

www.spauda.com<br />

SCIENCE AND LIFE<br />

Science popular and<br />

historical monthly.<br />

Editor-in Chief J.Baldauskas<br />

„Mokslas ir gyvenimas“,<br />

Antakalnio st. 36,<br />

LT-10305, Vilnius, Lithuania.<br />

© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012<br />

Interneto svetainë<br />

http://ausis.gf.vu.lt/mg/<br />

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas<br />

MOKSLAS ir<br />

GYVENIMAS<br />

Turinys<br />

2012<br />

11-12<br />

Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 10 (647-648) lapkritis, gruodis<br />

P.G.ADLYS <strong>Lietuvos</strong> gyventojø tautinë sudëtis ......... 2<br />

D.SABONIS Ar skaièiuosime naudodami<br />

molekules? ................................................................ 4<br />

E.BACEVIÈIUS Jokûbynës parkas ........................... 6<br />

V.KORKUTIS Romantiðka ir dramatiðka<br />

asmenybë ................................................................. 9<br />

A.STRIÈKA Paminëtos „Mokslo ir gyvenimo“<br />

þurnalo 55-osios metinës ........................................ 12<br />

J.NORKEVIÈIUS Þurnalas, kuriame yra<br />

kà skaityti ................................................................ 12<br />

V.KUZMAITË-KIVILÐIENË Stebukladarys<br />

chirurgas, mokslininkas .......................................... 14<br />

V.POCIUS Prof. Boleslovas Styra ............................ 16<br />

L.JUOZELSKIS Vynuogës – saulës uogos ............. 18<br />

J.STAÐAITIS Augustinà Maèioná prisimenant ......... 20<br />

D.MIKALAUSKAITË, A.ABARAVIÈIUS,<br />

P.ÞEBRAUSKAS Saugokite smegenis .................... 21<br />

V.JUODKAZIS Klaipëdos sukilimo 90-àsias<br />

metines pasitinkant... .............................................. 22<br />

E.BACEVIÈIUS Jûriniø þuvø þenklinimas ............... 25<br />

D.KIRVELIS Biochemijos ir biofizikos<br />

katedros kelias ........................................................ 28<br />

D.ÐNIUKAS Ðakoto talento dzûkas... ..................... 30<br />

J.BLADÞIUS Monografija – netyrinëtai temai .......... 33<br />

J.BALÈIUS Tauta ir valstybë kaip<br />

dorovë ir laisvë ........................................................ 34<br />

A.SPIRIDONOVAS Kodël dinozauro metafora<br />

yra metaforø „dinozauras“? .................................... 36<br />

M.KUODYTË Vitraþas. Nepakartojamo groþio<br />

stiklo dirbinys .......................................................... 38<br />

J.R.STONIS, A.REMEIKIS, A.DIÐKUS<br />

Gvatemalos dienoraðtis .......................................... 42<br />

V.ÞIGAS Nominuota numizmatika .......................... 48<br />

Pirmajame ir ketvirtajame þurnalo virðeliuose<br />

panaudotos nuotraukos gautos ið <strong>Lietuvos</strong><br />

nacionalinio muziejaus<br />

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 51


Maironiui – 150<br />

52 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12<br />

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir<br />

gyvenimas” 2012 Nr. 11-12, 1- 52,<br />

Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!