Lietuvos kurortologijos tyrimų studija - spa

VŠĮ LIETUVOS KURORTOLOGIJOS TYRIMŲ CENTRAS
MOKSLO TYRIMO DARBAS
„LIETUVOS KURORTOLOGIJOS TYRIMŲ STUDIJA“
Parengta LR ūkio ministerijos uţsakymu, sutartis Nr. 8-319, 2007 07 30
Vykdytojas:
VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras
Vilniaus al. 9, Druskininkai
Tel. /faks. (8 313) 52747
el.p.: k.ramanausk@gmail.com
Direktorius
Kęstutis Ramanauskas
Kalbos redagavimas
Lina Miciulevičienė
Druskininkai, 2007

TURINYS
Terminų Ţodynas ..................................................................................................................................... 3
SANTRAUKA ............................................................................................................................................ 4
ĮŢANGA ................................................................................................................................................... 9
1. Europos kurortų gamtinių veiksnių apţvalga ..................................................................................... 10
2. Dabartinė padėtis Lietuvos kurortuose. ............................................................................................. 13
2.1. Kurortų gydomieji pajėgumai ................................................................................................... 13
2.2. Situacija kurortologijoje ........................................................................................................... 16
3. Kurortinių veiksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai kokybė, saugumas ir
efektyvumas. ......................................................................................................................................... 17
3.1. Lietuvos kurortų gamtiniai gydomieji veiksniai .......................................................................... 17
3.1.1. Mineraliniai vandenys ....................................................................................................... 17
3.1.2. Durpinis purvas ............................................................................................................... 19
3.1.3. Klimatas .......................................................................................................................... 20
3.2. Gydymo metodikos ................................................................................................................ 21
3.3. Gydymo rezultatai ................................................................................................................... 23
3.4. Teoriniai diagnostikos ir poveikio tyrimų planavimo moksliniai aspektai kurortologijoje ................ 25
4. Sprendimai ir rekomedocijos kurortologiniams tyrimams .................................................................... 27
4.1. Organizaciniai metodiniai darbai ............................................................................................... 27
4.2. Rekomenduojamų mokslinių tyrimų kryptys .............................................................................. 27
4.2.1. Orai ir sveikata ................................................................................................................ 28
4.2.2. Fizinio aktyvumo panaudojimas vystant kurortines paslaugas. ............................................ 32
4.2.3. Komplimentarių poveikio metodų kurortuose vystymas ...................................................... 34
5. Teisinis sveikatinimo (profilaktikos), gydymo ir reabilitacijos paslaugų reglamentavimas ..................... 35
6. Lietuvos ţemės gelmių išteklių saugumui uţtikrinti naudojami teisiniai aktai ir priemonės .................... 46
7. Kurortinių veiksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai, reikšmė kurortų ir
kurortinių teritorijų plėtrai Lietuvoje ........................................................................................................ 48
8. Kurortinių veiksnių naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai plėtros prioritetai,
privalumai, trukdţiai, galimybės ir galimos grėsmės. ................................................................................ 55
9. Kurortinių veiksnių, naudojamų ligų profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai konkurencingumas, jo didinimo
galimybės ir pasiūlymai konkurencingumui Lietuvos ir uţsienio rinkose didinti. .......................................... 58
10. Išvados ir pasiūlymai .................................................................................................................. 64
11. Literatūra: .................................................................................................................................. 66
Paveikslų sąrašas:
Pav. 1 Formalizuotas poveikio modelis (pagal A. Vainorą, 2000m.) ........................................................... 25
Pav. 2 Mokslinio darbo vykdymo etapai ................................................................................................... 26
Pav. 3 Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšys. (Poderys J., 2004) .................................................................. 33
Pav. 4 Sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų sąlytis .............................................................................. 51
Pav. 5 Vokietijos verslo, technologijų ir inkubacinių centrų finansavimo schema ........................................ 62
Pav. 6 Galimo efektyvesnio tarpsektorinio bendradarbiavimo pavyzdys ..................................................... 63
Lentelių sąrašas:
Lentelė Nr. 1 Natūralaus mineralinio vandens analičių koncentracijos ........................................................ 19
Lentelė Nr. 2 Lietuvos kurortuose naudojamų mineralinių vandenų mineralizacija ir vyraujantys
makrokomponentai ................................................................................................................................ 19
Lentelė Nr. 3 Lietuvos kurortuose naudojamų durpių fizinė ir cheminė charakteristika ........................... 20
Lentelė Nr. 4 Sanatorinio gydymo klinikinis efektas (procentais) ............................................................ 23
Lentelė Nr. 5 Sergamumo rodiklių dinamika sanatorinio gydymo poveikyje (100 asmenų) .......................... 24
Lentelė Nr. 6 Kurorto plėtra trumpalaikių sveikatingumo ir pasyvaus poilsio (SPA) paslaugų teikimo kryptimi
............................................................................................................................................................ 52
Lentelė Nr. 7 Kurorto plėtra sanatorinio gydymo ir medicininė reabilitacijos paslaugų teikimo kryptimi ........ 53
Lentelė Nr. 8 Klimatoterapinių procedūrų panaudojimo kurortų sanatorijose ir sveikatingumo centruose SSGG
analizė .................................................................................................................................................. 56
2

Terminų Ţodynas
Kurortologija – mokslas, tiriantis gamtinius gydomuosius veiksnius (klimatą, mineralinius vandenis,
gydomąjį purvą), jų poveikį sveikam ir sergančiam organizmui, naudojimą profilaktikai, gydymui ir
reabilitacijai. (Tarptautinių ţodţių ţodynas, Vilnius, 1985).
kurortas –įstatymo suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripaţintų
gamtinių gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai
palankus mikroklimatas, rekreacinių ţeldinių, vandens telkinių) bei išplėtota speciali infrastruktūra naudoti
šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms (LR vyriausybės nutarimas Nr. 350, 2006
04 12).
kurortas –(vok. kur –gydymas, ort –vieta) –tai vieta, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (palankus
klimatas, mineralinio vandens versmių, gydomojo purvo), specialiųjų įstaigų bei įrengimų ligoniams gydyti
(Tarptautinių ţodţių ţodynas, Vilnius, 1985).
medicininė reabilitacija –kompleksinis medicininių priemonių (sveikatą grąţinantis gydymas, taikomoji
kineziterapija –ergoterapija, ortopedinės priemonės, kompleksinės priemonės, pacientų ir jų artimųjų
mokymas) taikymas siekiant kuo daugiau sugrąţinti sutrikusių funkcijų, jas kompensuoti ir palaikyti pasiektąjį
lygį (MN 12:1996).
kurortų sanatorija –apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kuriame
taip pat teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grąţinančios, reabilitacinės, fizinės kultūros, dietinio
maitinimo ir kitos paslaugos, tam tisklui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius. Kurortų
sanatorija privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenziją teikti medicinės reabilitacines
paslaugas (Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX -1211, 2002 12 03).
sanatorija –tai įstaiga, akredituota atlikti antirecidyvinį lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymą taikant
natūralius bei performuotus gamtinius veiksnius ir klimato terapiją. Sanatorija gali teikti nustatytas sveikatą
grąţinančio gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugas (MN 12:1996).
kurortų reabilitacijos centras –apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų
grupė, kur teikiamos sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo ir kitos reabilitacijos paslaugos, tam tikslui
naudojant rekreacinius išteklius (Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IX -1211, 2002 12 03).
profilaktika [gr. prophylaktikos – apsauginis] - medicininių priemonių, saugančių nuo ligų, visuma
(Tarptautinių ţodţių ţodynas, Vilnius, 1985).
sveikatinimo veikla - asmens sveikatos prieţiūra, visuomenės sveikatos prieţiūra, farmacinė ir kita
sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos
ministerija. (pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymą). Vadovaujantis šiuo apibrėţimu,
sveikatinimo veikla apima visas sveikatos prieţiūros veiklas –tiek profilaktiką, tiek gydymą, tiek ir
reabilitaciją.
sveikatingumo veikla – asmens laisvalaikio praleidimo forma, pagrįsta sveikos gyvensenos principais,
naudojant turizmo ir rekreacinius išteklius aktyviam poilsiui. Sveikatingumo veiklos apibrėţimo šiuo metu
nėra, sveikatingumo ir poilsio kompleksų poreikio ir plėtros studijoje siūloma vadovautis šiuo apibrėţimu.
turizmo paslauga –veikla, susijusi su turistų poreikių tenkinimu, suteikiant turistams kelionės
organizavimo, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias paslaugas (Turizmo plėtros
iki 2015 strategija).
rekreacija –jėgų, sveikatos atgavimas, atgaiva (Dabartinės Lietuvių klabos Ţodynas).
3

SANTRAUKA
Lietuvos kurortologijos tyrimų studijos (toliau – Studija) parengimo tikslas – nustatyti kurortologijos
tyrimų kryptis ir priemones, kurias įgyvendinant būtų atliekamas tęstinis kurortinių veiksnių, naudojamų
sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai, panaudojimas.
Mokslinio tiriamojo darbo tikslo įgyvendinimui numatyti uţdaviniai ir priemonės:
Išanalizuoti esamų kurortinių veiksnių ir jų panaudojimo sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir
reabilitacijai teisinį reglamentavimą bei įvertinti galiojančias metodikas.
Išanalizuoti ir apibendrinti kurortinių veiksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir
reabilitacijai kokybės, saugumo rezultatus.
Atlikti esamų kurortinių veiksnių ir jų panaudojimo sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir
reabilitacijai efektyvumo analizę.
Įvertinti kurortinių veiksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai,
reikšmę kurortų ir kurortinių teritorijų plėtrai Lietuvoje.
Įvertinti kurortinių veiksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai,
konkurencingumą, nustatyti jo didinimo galimybes ir pateikti pasiūlymus konkurencingumui Lietuvos
ir uţsienio rinkose didinti.
Nustatyti kurortinių vieksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai,
plėtros prioritetus, privalumus, trukdţius, galimybes ir galimas grėsmes.
Atsiţvelgiant į kurortologijos tyrimų raidos tendencijas uţsienio šalyse bei plėtros galimybes
Lietuvoje, nustatyti kurortologijos tyrimų kryptis, priemones ir prioritetus, atsiţvelgiant į kurortinių
veiksnių panaudojimo sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai ekonominį tikslingumą.
Studijoje išanalizuoti pagrindiniuose Europos kurortuose naudojami gamtiniai veiksniai. Reiktų atkreipti
dėmesį, kad mineralinių vandenų ir peloidų (durpių, eţerų ir jūrinio dumblo) įvairovė juose pranoksta mūsų
kurortuose naudojamus mineralinius vandenis ir durpinį purvą. Tačiau Lietuvos kurortuose teikiamų gydymo
paslaugų įvairovė ir kokybė jiems nenusileidţia. Lietuvoje dauguma gydomųjų kurortų yra puikiai išvystyti,
įkurti graţiose vietose, teikia platų rekreacinių paslaugų spektrą. Šio tipo kurortų prioritetinė funkcija –
sanatorinis gydymas naudojant natūralius gamtinius gydomuosius išteklius: mineralinį vandenį, gydomąjį
purvą, palankius sveikatai klimato veiksnius ar jūros vandenį. Visi Lietuvos kurortai turi po kelis gydomuosius
veiksnius, todėl jie įvardinami kaip klimato,- peloido,- balneologiniai. Lietuvos kurortai vienas nuo kito
skiriasi, tačiau tie skirtumai nėra labai ţymūs, kadangi Lietuvos teritorija yra palyginus maţa. Tačiau
kiekvienas iš keturių veikiančių kurortų yra savotiškai unikalus.
Lietuvos kurortų gydomųjų veiksnių veikimo mechanizmų tyrimai, jų naudojimo pagrindimas, metodinės
rekomendacijos ir kt. su gydymo paslaugų organizavimu ir teikimu susiję klausimai nuo 1957 m. iki 1967 m.
spręsti Mokslų Akademijos Eksperimentinės medicinos instituto Kurortologijos sektoriaus, o nuo 1967 m. iki
1992 m. - Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos bendradarbių. Vertingas Kauno ir Vilniaus
universitetų darbuotojų indėlis į kurortologijos teoriją ir praktiką. Atkūrus Nepriklausomybę mokslinis
metodinis darbas kurortologijoje nedirbamas, neţinoma, kaip naudojamasi jau patikrintomis metodinėmis
rekomendacijomis, kokios perkeliamos iš kitur kartu su naujais gydymo būdais ir priemonėmis, koks realus
dabar reikalingų naujų gydymo ir sveikatingumo paslaugų metodikų poreikis. Nesant kontrolės, susiduriame
su situacija, kai sanatoriniu kurortiniu gydymu ar reabilitacija uţsiimanti įstaiga, stengdamasi bet kokia kaina
išlaikyti pas save pacientą, atlieka procedūras nesilaikydama jokių rekomendacijų ar metodikų, krūvio
dozavimo principų. Natūralių gamtinių veiksnių poveikio įvertinimas sudarytų galimybę papildyti reabilitacijos
priemonių kompleksus, individualizuojant jų taikymą. Gauti darbo rezultatai padėtų gerinant ligonių atranką
reabilitacijai ir sveikatos grąţinamajam gydymui. Tendencija “gydymas be vaistų” didina sveikatos stiprinimo
kurortinėmis priemonėmis ir fiziniu aktyvumu bei psicho-emocinių faktorių reikšmę kurortuose.
Vertinant Lietuvos kurortų mineralinių vandenų ir durpinio purvo veikimo mechanizmus ir jų terapinę vertę,
eksperimentiniai ir klinikiniai (histologiniai, histocheminiai, biocheminiai, imunologiniai) tyrimai rodo
neabejotiną sanatorinio gydymo (sveikatą grąţinančio, antirecidyvinio) efektą, stabdant lėtinių ligų
progresavimą, uţkertant kelią jų paūmėjimui, maţinant invalidumo atsiradimo riziką, gerinant gyvenimo
kokybę. Derėtų pabrėţti, kad gamtinių kurortinių veiksnių taikymas asmens sveikatos prieţiūroje nėra
grieţtai priskiriamas vienai konkrečiai sričiai –gydymui, reabilitacijai ar ligų profilaktikai. Vadovaujantis
holistinės sveikatos samprata ir kompleksinių priemonių asmens sveikatai gerinti principais, kurortinis
veiksnys – tai tik viena iš kompleksinių priemonių, kuri be tinkamos infrastruktūros, specialiai paruošto
4

personalo ir naudojimo metodikų yra praktiškai nepanaudojama.
Šiuolaikinėje pasaulinėje kurortologijoje nebeapsiribojama vien tik vieno konkretaus „pagrindinio“ kurortinio
veiksnio naudojimu, daţniausiai naudojami įvairūs jų deriniai remiantis individualia patirtimi. Įsivyrauja
kompleksiškos, visapusiškos ir indvidualizuotos ţmogaus sveikatos problemų sprendimo metodikos, kuriose
įvairūs gydymo metodai papildo vienas kitą. Efektyviam gydymui, reabilitacijai ir profilaktikai kurortuose
uţtikrinti taikomos įvairių fizinių metodų -dietoterapijos, vaistų, psichoterapijos, dienos reţimo ir aplinkos
veiksnių - kombinacijos. Svarbus ir mokymo komponentas, apimantis fizinį ar sportinį, kultūrinį, socialinį
aktyvumą, instrukcines programas. Todėl kurortologiniai tyrimai turėtų vykti kurortinių veiksnių
individualizavimo, komplektiškumo ir komplementaraus tarpusavio poveikio kryptimi. Būtina vykdyti klimato
įtakos asmens sveikatai tyrimus, integruoti fizinį aktyvumą į kurortinio gydymo, sveikatinimo ir reabilitacijos
praktiką.
Remiantis pateikta teisinių aktų apţvalga, sanatorinis –kurortinis gydymas ir reabilitacija yra pakankamai
gerai reglamentuoti, kiekvienai susirgimų grupei nustatyti procedūrų kiekiai, taip pat nustatyti reikalavimai
sanatorinį kurortinį gydymą ir reabilitaciją vykdančioms įstaigoms bei jų personalui. Tačiau pasigendama
specializuotų sveikatinimo –profilaktikos paslaugas teikiančių įstaigų ir kurortinių veiksnių panaudojimo
susirgimų profilaktikai reglamentavimo, nereglamentuotos ir balneoterapinių ir peloidoterapinių procedūrų
atlikimo metodikos. Svarbu parengti kurortinių veiksnių ir klimato monitoravimą reglamentuojančius teisės
aktus ir sukurti atitinkamus mechanizmus šių teisės aktų įgyvendinimui. Galvojant apie naujų sveikatingumo
ir SPA įstaigų steigimą, ypatingai svarbu parengti naujos redakcijos medicinos normą, skirtą sanatorijų ir
sveikatingumo įstaigų licencijavimui Lietuvoje.
Vertinant kurortinių veiksnių įtaką kurortų plėtrai, pastebima, kad įsivyrauja dvi pagrindinės kurortinių
veiksnių panaudojimo kryptys –tradicinį sanatorinį kurortinį gydymą ir reabilitaciją pradeda keisti
sveikatingumo –SPA paslaugos. Kurorto plėtrai vienodai svarbios yra abi šios vystymosi kryptys ir dėmesys
turi būti skiriamas sprendţiant abiejų problemas. Kuriant kurorto plėtros strategiją būtina atsiţvelgti į jų
abiejų trūkumus, išnaudoti privalumus. Vertinant kurortinių gamtinių veiksnių panaudojimo kaip rinkodarinės
priemonės galimybes, didinant vietinio ir tarptautinio turizmo mąstus, labiausiai į akis krenta tai, kad šiuo
metu beveik visa sanatorinio kurortinio gydymo, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų rinkodaros našta
tenka pačioms įstaigoms, teikiančioms minėtas paslaugas. Pastebima tendencija, kad vis labiau
akcentuojamos sveikatingumo ir poilsio paslaugos, vis maţesnis dėmesys skiriamas natūralių gamtinių
veiksnių gydomojo ir reabilitacinio poveikio aktyviai rinkodarai. Trūksta objektyvios informacijos apie
kurortinių veiksnių poveikį asmens sveikatai masinio informavimo priemonėse.
Apţvelgiant kurortinių veiksnių plėtros galimybes, maţiausiai šiuo metu išnaudojamos yra klimatoterapinės
procedūros: helioterpija (saulės vonios), jonoterapija, aeoroterapija, landšaftoterapija. Šiuo metu nėra nei
rekomendacijų, nei metodikų, nei reikalingos infrastruktūros. Norint efektyviai išnaudoti šias klimatoterapines
procedūras, būtina suformuluoti aiškias jų vartojimo rekomendacijas tiek patiems paslaugų vartotojams, tiek
ir sanatorijų ir sveikatinimo centrų personalui. Kitas pakankamai neišnaudojamas veiksnys yra Lietuvos eţerų
ir jūros sapropelis, kuris gali būti alternatyva kurortuose naudojamoms durpėms, taip pat gali būti
naudojamas kosmetikoje, įvairiose groţio procedūrose.
Didinant Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose naudojamų kurortinių veiksnių konkurencingumą
Lietuvos ir uţsienio rinkose, pirmiausiai būtina uţtikrinti įvairių sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos
paslaugas teikiančių įstaigų naudojamų metodikų ir veiksnių mokslinį pagrindimą bei kurortiniais veiksniais
disponuojančių įstaigų personalo aukštą kvalifikaciją ir atitinkamą infrastruktūrą, siekti tarptautinio šių įstaigų
pripaţinimo ir standartų. Tam reikalingas glaudus tarpsektorinis bendradarbiavimas. VšĮ Lietuvos
kurortologijos tyrimų centras galėtų palaikyti efektyvesnį ryšį tarp kurorto paslaugų paklausą formuojančių
vartotojų atsiţvelgdamas į jų pageidavimus ir lūkesčius bei pats formuodamas jų nuostatas ir skatindamas
rūpintis savo sveikata. Koordinuojanti įstaiga, atsiţvelgdama į vartotojų sektoriaus poreikius, teiktų
rekomendacijas verslo ir valdţios sektoriams, formuotų ir keistų kurorto infrastruktūrą, organizuotų
darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir atliektų sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos paslaugų teikimo metodikų
aprobavimą ir metodinių rekomendacijų parengimą, reikalui esant pasitelktų mokymo ir švietimo sektorių.
Savo ruoţtu atsiţvelgdama į valdţios sektoriaus prioritetus, koordinuojanti įstaiga formuotų kurorto verslo
sektoriaus vystymą reikiama linkme, t.y. atstovautų visus kurorto paslaugų rinkai įtaką turinčius sektorius.
5

Summary
The purpose of the preparation of Lithuanian health resort study (further in the summary it will be
termed as Study) is to define the directions and means of health resort research which will be put into
practice so that the employment of continuous health resort factors which are used for the prevention of
diseases (prophylaxis) will be implemented.
Goals and means have been set in order to implement the purpose of the research:
To analyse the juridical regulation of the existing health resort factors and their use for the
prevention of diseases (prophylaxis), treatment and rehabilitation and to assess the existing
methods.
To analyse and generalize the results in terms of quality and safety of health resort factors which
are used for the prevention of diseases (prophylaxis), treatment and rehabilitation.
To perform the analysis in terms of efficiency of health resort factors and their use for the
prevention of diseases (prophylaxis), treatment and rehabilitation.
To assess the significance of health resort factors used for the prevention of diseases (prophylaxis),
treatment and rehabilitation for the expansion of health resorts and health resort areas in Lithuania.
To assess the competitive ability of health resort factors used for the prevention of diseases
(prophylaxis), treatment and rehabilitation, to define the possibilities and to make suggestions for
the development of the competitive ability both in Lithuanian and foreign market.
To define the expansion priorities, advantages, difficulties, possibilities and potential threats of
health resort factors used for the prevention of diseases (prophylaxis), treatment and rehabilitation.
Taking into consideration the trends of health resort research abroad and expansion possibilities in
Lithuania to assess the trends, means, priorities of health resort research with regard to the
economical expedience of the use of health resort factors for the prevention of diseases(
prophylaxis), treatment and rehabilitation
The natural factors which are used in the main European health resorts are analysed in the Study. Attention
should be paid to the fact that the diversity of mineral waters and peloids (turf, lake and sea mud) there
surpass the mineral waters and therapeutical mud used in our health resorts. Nevertheless, the variety and
quality of our therapeutical facilities outweigh those abroad. Most health resorts in Lithuania are well
developed, they are situated in picturesque areas and are able to supply a wide range of recreational
facilities. The essential function of these health resorts is convalescent treatment using the natural resources
for treatment: mineral water, therapeutical mud, the natural factors which are beneficial for health as well as
sea water. All Lithuanian health resorts have several natural factors, namely, climatic, peloid, balneologic. All
Lithuanian health resorts are different, however, their differences are not very significant due to the fact that
the area of the country is relatively small. Nevertheless, each of the four health resorts is unique.
The research of the treatment factors of Lithuanian health resorts, the grounding of their usage,
methodological recommendations and other problems related to the organizing and supply of treatment
facilities were solved by the Health Resort Sector at the Experimental medicine institute of Science Academy
from 1957 to 1967 and from 1967 to 1992 by the associates of Health Resort research laboratory. The input
into the theory and practice of health resort research of the associates of Vilnius and Kaunas universities was
very valuable. Since the Restitution of Independence scientific methodological work in health resort research
has not been continued, it is not known how the certified methodological recommendations are used,
whether some new ones are introduced together with the most modern ways and means of treatment ,
what is the real demand for the nowadays necessary treatment and prophylaxis facilities. Due to the lack of
control some establishments which provide convalescent health resort treatment or rehabilitation in order to
have as many patients as possible offer some treatment without any regard to recommendations and
methods or principles of dosage of the load of treatment. The assessment of the influence of natural factors
would provide a possibility to supplement a range of preventive means and individualize their application.
The results of such assessment would improve the selection of patients for rehabilitation. The trend
„Treatment without any medicines„ encourages the use of convalescent means of treatment as well as
physical activities and strengthens the significance of psycho-emotional factors in health resorts.
6

After having assessed the therapeutical impact of health resort mineral water and therapeutical mud
experimental and clinical (histological, histochemical, biochemical, imunological) research has shown the
undeniable effect of convalescent (antirelapse) treatment while trying to stop progression of chronic
diseases, preventing their flare-up, reducing the risk of disablement, improving the quality of life.We would
like to emphasize that applying natural factors in health service is not confined to one particular spheretreatment,
rehabilitation or prophylaxis. According to holistic health approach and principles of complex
measures for improving personal health,a health resort factor is only one of the complex measures which
cannot be used without suitable infrastructure, qualified staff and special methods.
Modern World health resort research does not restrict itself to applying only one particular “main“ factor,
most often various combinations of factors based on personal experience are used. Complex, comprehensive
and individualized methods of health care which supplement each other are predominating. Various physical
methods, diet therapy, medicines, psychotherapy, mode of life and combinations of environmental factors
are used for effective treatment, rehabilitation and prophylaxis. Educational component concerning physical
and sports activities, instructive programmes, cultural and social activities is also vitally important. Therefore,
health resort research should be carried out in the direction of individualization of health resort
factors,complex and complementary interplay effect. It is necessary to pursue the research of the influence
of the impact of the climate on a person„s health, to include physical activities in convalescent treatment,
prophylaxis and rehabilitation.
According to the survey of juridical regulations, convalescent, health resort treatment and rehabilitation are
quite well regulated, the dosage of treatment for each group of diseases have been defined, also,
requirements have been determined for establishments providing convalescent, health resort treatment and
rehabilitation and their staff. However, we still lack regulations for specialized establishments providing
preventive facilities as well as for using health resort factors for prophylaxis; balneologic and peloid therapy
treatment methods also lack regulations. It is important to prepare juridical regulations formanaging the use
of health resort factors and climate for treatment and to create certain measures for implementing these
regulations. Taking into consideration the new preventive and SPA establishments, it is essential to prepare
a newly edited medical standard for licences intended for sanatoria and preventive medicine establishments.
Assessing the impact of health resort factors on the development of health resorts,we noticed two main
trends of using these factors: traditional convalescent treatment and rehabilitation are now being replaced
by preventive medicine, SPA facilities. Both these trends are equally important for the development of health
resorts and attention should be paid to solving the problems in both spheres. We ought to take into
consideration their drawbacks and make use of their benefits while creating the strategy of development of
health resorts. Assessing the possibilities of using natural factors as marketing measures, increasing local
and international tourism, we have noticed that nowadays almost all convalescent health resort treatment,
rehabilitation and preventive medicine facilities marketing difficulties have to be solved only by those
establishments which provide these facilities. Preventive medicine and relaxation facilities tend to be more
emphasized while the impact of natural factors and rehabilitation on active market does not receive equal
attention. There is not enough unbiassed information in mass media about the influence of health resort
factors on a person„s health.
The analysis of the possibilities of development of health resort factors has shown that climate therapeutical
treatment such as heliotherapy, fontherapy, airtherapy, landscape therapy are not effectively used. At
present there are not any recommendations, methods or infrastructure how to use them. In order to use
climate therapeutical treatment effectively it is necessary to make clear recommendations of their application
both for patients and staff of sanatoria and preventive treatment centres. One more factor which is not used
effectively is therepeutical mud from Lithuanian lakes and seas which could become an alternative for
application of turf and could also be used in cosmetics for beauty treatment.
In order to increase the competitive ability of the health resort factors now used in Lithuanian health resorts
and health resort areas both in Lithuanian and foreign markets, it is necessary to ensure the methods and
scientific basis of application of health resort factors and high qualifications of the staff of the establishments
which provide treatment facilities, to ensure corresponding infrastructure and seek international
acknowledgement and standard of these establishments. There should be close intersectorial cooperation.
Lithuanian health resort research centre ought to keep a more effective connection among consumers of
health resort facilities who increase the demand for these facilities;the centre should pay attention to their
7

equests and expectations and to encourage consumers to take care of their own health. A coordination
office should take into consideration the requests and needs of consumers and make recommendations for
business and governmental sectors for developing the infrastructure of health resorts,organize improvement
of staff qualifications, approbate methods of preventive treatment, treatment and rehabilitation, prepare
methodological recommendations with the help of educational sector if necessary. Accordingly, a
coordination office, with regard to the priorities of governmental sector, should properly direct the
development of health resort business sector, i.e. represent all sectors which influence health resort market.
8

ĮŢANGA
Kurortologinių tyrimų Lietuvoje aktualumas
Patvirtinus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuomenės sveikatos prieţiūros “Sveikata visiems XXI
amţiuje” principus, Europos šalys įsipareigojo rūpintis ţmonių sveikata ir gerove ir patvirtino, kad kuo
geresnės sveikatos siekimas yra viena pagrindinių kiekvieno ţmogaus teisių. Lietuvos sveikatos politika
formuojama vadovaujantis minėtuoju dokumentu ir Lietuvos nacionaline sveikatos koncepcija, kurią 1991 m.
spalio 30 d. patvirtino Lietuvos Respublikos (LR) Atkuriamasis Seimas.
Koncepcijoje numatyti Lietuvos ţmonių sveikatos tausojimo bei stiprinimo, ligų profilaktikos, pirminės
sveikatos prieţiūros plėtros, sveikatos prieţiūros specialistų rengimo klausimai. Pertvarkos pagal Europos
Sąjungos standartus Lietuvą įtraukia į paţangiai apie sveikatos prieţiūrą mąstančių ir ją plėtojančių Europos
šalių gretas. PSO, aktyviai talkinanti Lietuvai formuojant sveikatos politiką, daţnai mini ją sektinu pavyzdţiu
kitoms Rytų Europos šalims, kadangi šalies sveikatos sistemos raida remiasi rimtu moksliniu pagrindu bei
tarptautine patirtimi.
Pasaulinėje praktikoje, įsivyravus naujiems gydymo principams, reikalaujantiems ankstyvos antrinės ir
tretinės profilaktikos, kinta kurortinio gydymo sistema. Kurorto veiklos centre atsiranda ţmogaus organizmo
funkcinės būklės gerinimas, psichinio stabilizavimo reguliavimas, panaudojant gamtinius faktorius bei
sveikatos stiprinimo fiziniu aktyvumu modelius.
Lietuvos kurortai – išskirtinės reikšmės Lietuvos Respublikos teritoriniai vienetai, teikiantys rekreacines
paslaugas ţmonių sveikatos atstatymui bei poilsiui ir turintys aukštą pridedamąją vertę, formuojantys šalies
įvaizdį. Realizuojant specializuotas gydomosios rekreacijos paslaugų programas, gerinama ţmonių sveikata.
Lietuvos kurortai yra mūsų nacionalinis turtas. Organizmo grūdinimas, sveikatos stiprinimas, ligų prevencija,
gydymas ir reabilitacija, taikant natūralius gamtinius veiksnius, šimtmečiais siejami su mūsų kurortų
vietovardţiais: Druskininkai, Birštonas, Palanga. Natūralių gamtinių veiksnių poveikis organizmui yra
įvairiapusis ir priklauso nuo daugelio parametrų, kurių tyrinėjimas konkrečiuose kurortuose būtinas norint
individualizuoti gydymą kurorte, išvengti nepageidaujamo poveikio.
Kurortų plėtros koncepcijos tikslas – valstybės mastu įvertinti kurortų vietą ir reikšmę ekonominiame ir
socialiniame gyvenime ir pateikti jų plėtros perspektyvas. Kurortų plėtros koncepcija - tai kurortų plėtra,
kurią inicijuoja bei daro įtaką viešasis, verslo ir vartotojų sektoriai. Labai svarbu parinkti tokią plėtros
strategiją, kurios pagrindiniai tikslai ir rezultatai yra sveikatos būklės gerinimas, BVP augimas, šalies įvaizdţio
formavimas bei naujų darbo vietų kūrimas. Šie procesai yra socialinės gerovės, ekologijos, ekonomikos bei
politinio stabilumo pagrindas. Visa tai sąlygoja gyvenimo kokybės garantą.
Natūralių gamtinių veiksnių poveikio įvertinimas sudarys galimybę papildyti reabilitacijos priemonių
kompleksus, individualizuojant jų taikymą. Gauti darbo rezultatai padės pagerinti ligonių atranką reabilitacijai
ir sveikatos grąţinamajam gydymui. Tendencija “gydymas be vaistų” didina sveikatos stiprinimo kurortinėmis
priemonėmis ir fiziniu aktyvumu bei psichoemocinių faktorių reikšmę kurortuose. Derėtų pabrėţti, kad
gamtinių kurortinių veiksnių taikymas asmens sveikatos prieţiūroje nėra grieţtai priskiriamas vienai
konkrečiai sričiai –gydymui, reabilitacijai ar ligų profilaktikai. Vadovaujantis holistinės sveikatos samprata ir
kompleksinių priemonių asmens sveikatai gerinti principais, kurortinis veiksnys – tai tik viena iš priemonių,
kuri be tinkamos infrastruktūros, specialiai paruošo personalo ir naudojimo metodikų yra praktiškai
nepanaudojama.
Neabejotina, kad kurortiniai veiksniai ne tiek veikia patogenezės (ligos raidos) mechanizmus, kiek
stimuliuoja fiziologinius sanogenezės (sveikimo) mechanizmus. Ryškesni, teigiami kurortinių faktorių poveikių
rezultatai pasiekiami, kada sanogenezės ir organizmo adaptacijos galimybės nėra išsekę, tada paprasčiau
išvengti lėtinių ligų ikiklinikinėje stadijoje, t.y. pirminės profilaktikos priemonėmis.
Logiškas siekimas šalia kurortinio gydymo paslaugų vystyti rekreacinę ir sveikatingumo veiklą, maksimaliai
panaudojant gamtinius gydomuosius veiksnius. Tačiau labai svarbu įvertinti, kad kiekvienas jų šalia savo
teigiamų turi nepageidaujamus poveikius, t.y. sukelia papildomus krūvius vegetacinei nervų, kraujotakos bei
imuninei sistemoms. Svarbu surasti pusiausvyrą tarp kurortinių veiksnių naudojimo intensyvumo, kiekio ir
poveikio fiziologinėms organizmo funkcijoms tiek sveikam, tiek sergančiam ţmogui.
9

Pasaulinėje praktikoje yra atlikta nemaţai mokslinių darbų, nagrinėjančių gamtinių veiksnių poveikį bei
naudojimo galimybes įvairių ligų gydymui. Šių poveikių naudingumo klausimas nebediskutuojamas, svarbu,
kaip maksimizuoti gaunamus teigiamus efektus bei kas ir kokiame kontekste juos sąlygoja.
Mokslinėje literatūroje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad gydomasis purvas, veikdamas organizmą
fizikinėmis, cheminėmis ir biologinėmis savybėmis, odoje dirgina receptorius. Susidūrę impulsai nerviniais
takais pasiekia centrinę nervų sistemą, vegetacinio poţievio branduolius ir sukelia įvairias hipotalamohipofizio
– antinksčių sistemos bei limbinės – retikulinės formacijos reakcijas [1, 2]. Purvo aplikacijų
(peloidoterapijos) efektyvumas pasireiškia skausmo malšinimu [3, 4], spąstiškumo maţinimu [5, 6, 7, 8, 9],
kraujotakos pagerėjimu [10, 11, 12]. Balaban I.E., Ponomarenko [13] nurodo, kad pritaikant peloidoterapiją
kurortų sąlygomis efektyviai teigiamai veikiami asmenys, sergantys lėtiniu obstrukciniu bronchitu. Tačiau
literatūroje yra duomenų, kad intensyvi peloidoterapija sergantiems plaučių ligomis yra nemaţas papildomas
krūvis vegetacinei, kardiovaskulinei bei imuninei sistemai. Todėl būtina įvertinti ir kontraindikacijas šiam
gydymo metodui [14]. Petrakovos ir kt. [15, 16] duomenimis kompleksinė peloidobalneoterapija maţina
uţdegiminius procesus ligoniams, sergantiems dvylikapirštės opalige ir gerina funkcinę būklę. Srauss-
Blasche G. ir kt. [3] purvo aplikacijas tris savaites teikė 153 ligoniams Bad Tatrmundurfo kurorte (Austrija)
esant lėtiniam nugaros skausmui. Jų duomenimis, šis gydymas pagerina ligonių fizinį pajėgumą. Jie daro
išvadą, kad tai efektyvi priemonė kompleksiniame šių ligonių gydyme. Barantsev F.G. ir kt. [7] tyrė, kaip
peloidoterapija keičia metabolinį indeksą ligoniams, sergantiems stuburo osteochondroze. Jų duomenimis,
stebima statistiškai patikima jo dinamika. Analogiškus duomenis pateikia ir kiti autoriai [17]. Ypač daug
duomenų pateikiama apie teigiamą peloidoterapijos efektyvumą gydant artrologinius [5, 18] bei
dermatologinius ligonius [19, 20, 21, 22, 23]. Literatūroje skelbiama nemaţai duomenų apie mineralinio
vandens naudojimą sergant gastroenterologinėmis ligomis. Sorokina E.I. [24] išplatino klausimyną 1500
gydytojams, kurie taikė geriamą mineralinį vandenį gastroenterologiniams ligoniams. Gauti atsakymai rodo,
kad toks gydymas ţenkliai sumaţina vartojamų vaistų kiekį bei nedarbo dienų skaičių per metus. Yra
duomenų [25], kad mineralinis vanduo stimuliuoja virškinamojo trakto sekreciją, turi švelnų diuretinį efektą.
Mineralinio vandens vartojimas, esant nutukimui, koreguoja kraujo lipidų spektrą, normalizuoja metabolinius
procesus [26].
1. Europos kurortų gamtinių veiksnių apţvalga
Europos Sąjungos teritorijoje esančių kurortų kūrimosi istorija – panaši. Jie, kaip ir Lietuvoje, kūrėsi prie
mineralinių vandenų šaltinių, tik daugelis jų gerokai seniau nei pas mus. Dėl skirtingų geologinių struktūrų
dalis jų mineralinių vandenų turi įvairesnę cheminę sudėtį.
SPA (BELGIJA)– vienas seniausių Europos balneopurvo kurortų. Čia randami mineraliniai vandenys buvo
ţinomi romėnų kariams (Aquae Sepadone). Gydymui pradėti naudoti 14 a.. Pirmieji cheminiai vandens
tyrimai padaryti 17 a. pradţioje. Kurorto populiarumas padidėjo 17 a., kada anglai kurortus, turinčius
mineralinio vandens šaltinius, pavadino SPA.
Pagrindiniai kurorto gydomieji faktoriai - stipriai geleţingi (55 – 112 mg/l hidrokarbonatinės geleţies)
angliarūgštiniai mineraliniai vandenys ir geleţingos durpės.
Gydoma judėjimo – atramos aparato, kraujotakos sistemos ir kraujo,ginekologinės ligos. Naudojami
tradiciniai gydymo būdai, įprastos technologijos.
VOKIETIJOS kurortuose vyrauja terminiai (28–75 laipsnių) vidutinės mineralizacijos (6,6 – 8,5 g/l), turtingi
įvairių specifinių komponentų (angliarūgštės, radono, sieros, geleţies, jodo) mineraliniai vandenys.
Daţniausiai sutinkami deriniai:
1. magninis kalcinis natrinis chloridinis bikarbonatinis šaltas ir labai karštas (iki 52 laipsnių) mineralinis
vanduo, turintis:
1.1. angliarūgštės (2,6 g/l) – Bad Wildungen, Bad Ems kurortai;
1.2. radono (35,7 – 44,7 nKi/l) – Baden Baden ir Bad Brambach (150 – 820 nKi/l);
2. natrinis chloridinis, turintis:
2.1. terapiškai aktyvius angliarūgštės, geleţies ir radono kiekius –Bad Nauheim kurortas;
2.2. terapiškai aktyvius jodo ir sieros kiekius – Bad Weisse kurortas;
10

2.3. 5,6–17 g/l mineralizacijos su terapiškai pakankamais angliarūgštės ir geleţies kiekiais –Bad Kissingen
kurortas.
3. Rečiau sutinkami mineraliniai vandenys be specifinių komponentų:
3.1. natriniai chloridiniai sulfatiniai vidutinės mineralizacijos karšti ir labai karšti vandenys – Bad
Oeynhausen, Wiesbaden kurortai;
3.2. kalciniai natriniai sulfatiniai chloridiniai vidutinės mineralizacijos karšti ir labai karšti (iki 75 laipsnių)
vandenys – Aachen kurortas;
3.3. natriniai chloridiniai šalti – Bad Reichenhall.
Mineraliniai vandenys naudojami įprastais būdais: vidiniai (gėrimas, inhaliacijos, praplovimai) ir išoriniai
(voniose, baseinuose).
Peloidoterapijai naudojamas dumblas ar įprastos sudėties durpinis purvas (Bad Berka), turintis sulfidų (Bad
Nauheim), kartais padidintą geleţies kiekį (Bad Wilsnach).
Procedūros atliekamos įprastai – aplikacijų, purvo vonių ar tamponų pavidalais. Kurortai daţniausiai įsikūrę
miškingose vietovėse, 135 – 730 m. aukščiau jūros lygio. Juose susiformavęs palankus mikroklimatas sudaro
geras sąlygas klimatoterapijai.
Be įprastų gamtinių faktorių – mineralinio vandens, purvo ir klimato – kurortuose naudojami aromatiniai
augalai, šienas, Kneipo metodikos, jojimas, įrengti golfo laukai ir kt. Gydomos judėjimo – atramos paţeidimų
ligos, nervų sistemos, vegetaciniai ir psichovegetaciniai susirgimai, kraujotakos sistemos, ginekologinės ir kai
kurios kitos ligos. Šalia gydymo ir reabilitacijos paslaugų siūlomos svorio maţinimo, antistresinės, groţio ir
pan. programos.
Vokietijoje SPA sistemos veiklos reikšmė sveikatai vertinama taip [65]:
Praleistų dėl ligos dienų skaičius sumaţėjo net 60 proc., tai reiškia produktyvumo padidėjimą bei
išmokų pagal n.l. sumaţėjimą;
2/3 sumaţėjo vaistų suvartojimas,o tai reiškia maţesnį šalutinį poveikį ţmogaus organizmui, ir
maţesnes išlaidas gydymui;
ligos prevencijai išleistas 1 euras ateityje gali sutaupyti iki 3 eurų, skirtų ligai gydyti.
Tačiau atskiro kurorto ir jo gydymo įstaigų veikla teigiamai vertinama tada, kada ji ţenkliai gerina ekonominę
kurorto aplinką.
LENKIJOS kurortai yra balneo-, pelo- ir klimatoterapiniai. Tarp mineralinių vandenų vyrauja:
specifinės sudėties, turintys net iki 7 terapiniai reikšmingų komponentų vandenys (482 m. gylio
gręţinys Augustove);
šilti (iki 27 – 37 laipsnių) maţos ir didelės mineralizacijos natriniai chloridiniai vandenys, turintys
pakankamus jodo, bromo, geleţies kiekius;
natriniai chloridiniai vandenys su jodu, bromu ir sieros vandeniliu (Ciechocinek);
angliarūgštinis magninis kalcinis bikarbonatinis ir natrinis kalcinis bikarbonatinis vanduo su jodu ir
geleţimi (Krynica). Krynicoje naudojamos ir sausos angliarūgštinės vonios.
Visuose kurortuose naudojamas durpinis purvas. Kurortai įsikūrę palankiose klimatoterapijai teritorijose –
miškų- eţerų aplinka Augustove ar Beskidų priekalnėse (500– 650 m. virš jūros lygio) – Krynica.
BULGARIJOS kurortai išsidėstę nuo Juodosios jūros pakrantės iki Rodopų priekalnių, 750 m. virš jūros
lygio. Tai leidţia plačiai naudoti talaso ir klimatoterapiją (Albena, Auksiniai smėlynai).
Šalyje yra daugiau kaip 1000 natūralių mineralinio vandens šaltinių ir gręţinių. Vyrauja terminiai (iki 66– 91
laipsnių) įvairios sudėties maţai mineralizuoti (0,22–0,27 g/l) natriniai sulfatiniai bikarbonatiniai vandenys,
turintys radono (iki 16,5 nKi/l), fluoro (iki 5,7 mg/l) ir kitų mikroelementų (stroncio, ličio, boro, arseno,
rubidţio ir kt.) –Hisarya kurorte. Panašios sudėties natrio sulfatiniai bikarbonatiniai mineraliniai vandenys,
turintys ftoro (7 – 12 mg/l), silicio (iki 137 mg/l) – Velingrad kurorte.
Gydymui naudojami jūros ir eţerų sapropeliai. Bulgarijos kurortuose taip pat plačiai naudojama
aromoterapija – roţių aliejus, levandos, mėtos, medaus terapija ir kt. bičių produktai.
11

Gydomos judėjimo – atramos, virškinimo organų, medţiagų apykaitos, kraujotakos, kvėpavimo, centrinės ir
periferinės nervų sistemos, odos, inkstų ir šlapimo takų, ginekologinės ligos.
ITALIJOS kurortuose vyrauja specifinių komponentų turintys karšti ar labai karšti maţos ir vidutinės
mineralizacijos vandenys:
natriniai chloridiniai, radono ir jodo – bromo turintys vandenys (Albano Terme, Montegrato Terme
kurortai),
natriniai chloridiniai sulfatiniai radono vandenys (Montekatini Terme).
Naudojami gėrimui, voniose, garo voniose, baseinuose, inhaliacijoms. Peloidoterapijai naudojamas sulfidinis
dumblas (Albano Terme – vienas stambiausių purvo kurortų Europoje).
Gydoma judėjimo – atramos, periferinės nervų sistemos, kvėpavimo, ginekologinės, virškinimo
organų ligos. Daugiau dėmesio skiriama medţiagų apykaitos ir viršsvorio problemų sprendimui.
VENGRIJOJE ţinoma per 1300 mineralinio vandens šaltinių, turinčių paprastesnę ar pakankamai sudėtingą
mineralinių medţiagų kompoziciją. Daţnesni maţos ir vidutinės mineralizacijos, karšti ir labai karšti vandenys.
Balneoterapijai naudojami mineraliniai vandenys yra mediciniškai ištirti ir vadinami medicininiais
vandenimis.
Daţniau sutinkami tokie medicininiai vandenys:
karštas ir labai karštas (40 – 70 laipsnių), silpnos mineralizacijos (1 – 2 g/l) magninis kalcinis natrinis
chloridinis sulfatinis bikarbonatinis, turintis terapines dozes jodo, boro, fluoro, angliarūgštės
(Budapeštas, Debrecenas).
labai karštas (71,7 laipsnio), vidutinės mineralizacijos (6 g/l) natrinis chloridinis bikarbonatinis su
jodu (15 mg/l), bromu (20 mg/l),ftoru (2,2 mg/l), metaborine rūgštimi (60 mg/l) – Hajduszoboszlo.
labai karštas (61,7 laipsnio), silpnos mineralizacijos (1,1 g/l) kalcinis natrinis bikarbonatinis
chloridinis sulfidinis (8 mg/l) – Harkany,Heviz (Heviz kurorte gimė vertikalinių vonių metodika. Tai
vienas stambiausių pelo kurortų Vengrijoje. Naudojamas unikalaus eţero Hevizi dumblas, turintis
sieros vandenilio (5, 75 mg/l), radono.
labai karštas (96 laipsniai), vidutinės mineralizacijos (13 g/l) natrinis chloridinis bikarbonatinis su
jodu (14 mg/l), bromu (26 mg/l), ftoru ir kt. mikroelementais vanduo – Zalakaras.
Gydomos judėjimo – atramos aparato, tarp jų – osteoporozė, odos, ginekologinės, virškinamojo trakto,
kraujotakos ir kvėpavimo ligos. Kadangi Vengrijos kurortuose gausu karštų ir labai karštų vandenų, įrengta
labai daug uţdarų ir atvirų įvairios paskirties baseinų: gydomieji, nuo 6 iki 96 m 2 , su 15 – 42 laipsnių
vandens temperatūra; rekreaciniai baseinai iki 600 m 2 (vandens temperatūra 32– 34 laipsniai); jaccusi tipo
baseinai iki 240 m 2 (vandens temperatūra 26 laipsniai), plaukymo baseinai iki 900 m 2 (vandens temperatūra
26 laipsniai).
ČEKIJOJE gausu natūralių mineralinio vandens šaltinių ir gręţinių, dideli mineralais prisotinto purvo
ištekliai, angliarūgštės dujos, palankios klimatoterapijai gamtinės sąlygos. Šalyje veikia apie 40 kurortų, todėl
Čekija vadinama viena iš pagrindinių kurortinių valstybių pasaulyje.
Karlovy Vary kurorte gausu įvairios sudėties, turinčių specifinių komponentų, labai karštų (iki 73 laipsnių)
maţos ir vidutinės mineralizacijos (iki 7 g/l) vandenų:
natrinis magninis kalcinis chloridinis bikarboatinis, geleţies, ličio, bromo ir kt. mikroelementų;
angliarūgštiniai ( 0, 37 – 0, 75 g/l ) sulfatiniai,
natriniai chloridiniai, radono turintys vandenys.
Františkovy Lazne kurorte vyrauja angliarūgštiniai natriniai chloridiniai ir sulfatiniai bikarbonatiniai vandenys.
Angliarūgštės išėjimo į ţemės paviršių vietoje pastatytas sausų angliarūgštės dujų vonių paviljonas. Gydymui
naudojamas sulfidinis durpinis purvas.
Marianske Lazne kurorte, įsikūrusiame 628 m. virš jūros lygio, gausu natūralių mineralinio vandens šaltinių:
8,5 – 11,9 g/l mineralizacijos natriniai sulfatiniai bikarbonatiniai, turtingi geleţies vandenys,
naudojami gėrimui, inhaliacijoms;
12

angliarūgštiniai ( iki 2 g/l );
magninis kalcinis bikarbonatinis, vadinamasis Rudolfo šaltinis – ţinomiausias Europoje šlapimą
varantis vanduo.
Durpinis purvas, turtingas sulfatais ir geleţimi.
Luhačovice šaltinių angliarūgštiniai (2,5 g/l) kalciniai natriniai chloridiniai bikarbonatiniai mineraliniai
vandenys (9 – 18,6 g/l), turintys bario, vario, stroncio, ličio ir kt. mikroelementų vertinami kaip sudėtingiausi
Europoje.
Čekijos kurortuose gydomi sergantys judėjimo – atramos aparato paţeidimų, medţiagų apykaitos (cukrinis
diabetas, nutukimas), inkstų, alerginėmis, ginekologinėmis, centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis.
Karlovy Vary kurorte veikęs balneologijos mokslinio tyrimo institutas, pasikeitus ekonominėms sąlygoms,
buvo uţdarytas. Tai atsiliepė organizuojant kokybiškas medicinines paslaugas, sutriko gydymo metodikų
ruošimo, personalo mokymo klausimai ir pan. Dabar aktyviai dirbama norint jo veiklą atnaujinti. Kuriama
instituto veiklos koncepcija, ieškoma finansavimo šaltinių, rūpinamasi mokslinio personalo komplektavimu.
2. Dabartinė padėtis Lietuvos kurortuose.
Druskininkų kurorto gamtinių veiksnių poveikiu ţmogaus organizmui plačiausiai domėtasi praėjusio amţiaus
6-8 dešimtmetyje. Įvairių mokslininkų atlikti tyrimai, paskelbti darbai ir disertacijos įrodo mineralinio
vandens, gydomųjų durpių gydomąją ir reabilitacinę vertę bei jų veikimo mechanizmus (V.Kirsnys 1964,
1967; H.Guobys 1983; V.Sadauskas 1966, 1985; A.Ţiugţda 1976; N.Meška 1975; E.Sasnauskaitė 1972;
A.Kačergius 1974).
Šiuo metu gamtinių veiksnių taikymas Lietuvos kurortuose yra nepakankamai pagrįstas moksliniais tyrimais.
Šiuolaikiniai, nauji gydymo bei sveikatos stiprinimo metodai reikalauja atnaujinti gamtinių veiksnių poveikio
sveikam ir sergančiam organizmui tyrimus ir vystyti kurortologijos mokslą.
Apibendrindami literatūros duomenis galime teigti, kad natūralių gamtinių veiksnių poveikis į organizmą yra
įvairiapusiškas, priklauso nuo daugelio parametrų. Jų tyrinėjimas konkrečiuose kurortuose būtinas norint
individualizuoti sveikatinimo kompleksus bei siekiant išvengti jų nepageidaujamo poveikio.
Čia paminėtų ir daugelio kitų ES kurortų mineralinių vandenų ir peloidų (durpių, eţerų ir jūrinio dumblo)
įvairovė pranoksta mūsų kurortuose naudojamus mineralinius vandenis ir durpinį purvą. Tačiau Lietuvos
kurortuose teikiamų gydymo paslaugų įvairovė ir kokybė jiems nenusileidţia. Mūsų kurortų konkurencingumą
didina sparčiai gerėjanti jų infrastruktūra, laisvalaikio paslaugų įvairovė, aukšta aptarnavimo kultūra,
medicininių paslaugų kokybė, personalo kvalifikacija ir kt. kurortų patrauklumą didinantys faktoriai.
Prie Lietuvos kurortų konkurencingumo augimo prisidės ir planuojama Lietuvos Kurortologijos Tyrimų Centro
mokslinė ir praktinė - metodinė veikla.
2.1. Kurortų gydomieji pajėgumai
LIETUVOJE dauguma gydomųjų kurortų yra puikiai išvystyti, įkurti graţiose vietose, teikia platų rekreacinių
paslaugų spektrą. Šio tipo kurortų prioritetinė funkcija – sanatorinis gydymas naudojant natūralius gamtinius
gydomuosius išteklius: mineralinį vandenį, gydomąjį purvą, palankius sveikatai klimato veiksnius ar jūros
vandenį.
Visi Lietuvos kurortai turi po kelis gydomuosius veiksnius, todėl jie įvardinami kaip klimatopeloidobalneologiniai.
Lietuvos kurortai vienas nuo kito skiriasi, tačiau tie skirtumai nėra labai ţymūs,
kadangi Lietuvos teritorija yra palyginus maţa. Tačiau kiekvienas iš keturių veikiančių kurortų yra savotiškai
unikalus:
Palanga unikali tuo, kad įsikūrus Baltijos jūros pakrantėje. Jūra, jodo prisotintas oras nustelbia
mineralinio vandens ir purvo naudingąsias savybes, tačiau sukuriamas visavertis gydomųjų
13

veiksnių kompleksas, kurį galima plačiai pritaikyti sanatoriniam gydymui ir sveikatinimui.
Palangoje yra plačiai išplėtotos turizmo paslaugos.
Druskininkai pasiţymi mineralais praturtintu ir gydymui naudojamu mineraliniu vandeniu,
mineralinio vandens šaltinių gausa ir įvairove, gydomosiomis durpėmis, gydymui tinkančiu oru
(aeroterapija) bei sveikatingumo parku, kuris anksčiau garsėjo kaip gydomosios fizkultūros ir
klimato terapijos (Dineikos) parkas, unikaliomis atrakcijomis, lankytinomis vietomis.
Birštonas pasiţymi gydomuoju mineraliniu vandeniu bei gydomosiomis durpėmis. Be to, šiame
kurorte Nemuno kilpų suformuotas unikalus kraštovaizdis, kuris išskiria Birštoną iš kitų kurortų;
Neringa išsiskiria pakrante ir gamta, įtraukta į pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Pagrindinė įstaiga kurortuose, teikianti gydomąsias paslaugas, yra kurortų sanatorija. Kurortų sanatorija
privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos licenciją teikti medicininės reabilitacijos paslaugas. Šiuo metu
Lietuvoje yra apie 40 sanatorijų, iš jų 21 kurortuose. Kurortų sanatorijose apie 6506 vietų. Joje esantys
specializuoti reabilitacijos skyriai teikia šias paslaugas:
1. Antirecidyvinio gydymo;
2. Medicininės reabilitacijos:
2.1. Sveikatos grąţinamojo gydymo
2.2. Reabilitacijos;
3. Ambulatorinės reabilitacijos;
4. Palaikomosios reabilitacijos.
Didţiausios sanatorijos yra:
1. Druskininkuose.
“Eglės” sanatorija (Druskininkai, Eglės g.1). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas neurologinio, artrologinio, kardiologinio, traumatologinio-ortopedinio,
endokrinologinio ir kt. profilių ligoniams.
”Lietuvos sanatorija” (Druskininkai, Kudirkos g. 45). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas neurologinio, artrologinio, ginekologinio, pulmonologinio, kardiologinio ir
kt. profilių ligoniams.
“Draugystės” sanatorija (Druskininkai, V.Krėvės g. 7). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas neurologinio, artrologinio, kardiologinio, ortopedinio-traumatologinio,
onkologinio, pulmonologinio. profilių ligoniams.
“Nemuno” sanatorija (Druskininkai, V.Kosčiuškos g. 6). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas endokrinologinio, artrologinio, ortopedinio-traumatologinio profilių
ligoniams. (Šiuo metu šios sanatorijos veikla sustabdyta).
Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorija “Saulutė” (Druskininkai, Kurorto 9). Teikia sveikatos
grąţinamojo gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams.
Centras „Dainava“ (Druskininkai, Maironio g. 22). Teikia sveikatą grąţinantį, reabilitacinį ir
antirecidyvinį gydymą kardiologinio profilio ligoniams.
„Belorus“ sanatorija (Druskininkai, Maironio g. 2). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas vaikams.
VšĮ Druskininkų gydykla (Druskininkai, Vilniaus al. 11). Pagal sutartis su kitomis sveikatinimo
įstaigomis, teikianti balneoterapines, hidroterapines, peloidoterapines ir įvairias fizioterapines
paslaugas.
2. Birštone
“Versmės” sanatorija (Birštonas, B.Sruogos g.9). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas neurologinio, endokrinologinio, ortopedinio-traumatologinio, artrologinio,
pulmonologinio profilių ligoniams.
Sanatorija “Tulpė” (Birštonas, B.Sruogos g. 4). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas gastroenterologinio, artrologinio, ginekologinio profilių ligoniams.
3. Palangoje
“Palangos gintaras” (Palanga, Vytauto g. 30). Teikia antirecidyvinio gydymo, sveikatos
grąţinamojo gydymo paslaugas vaikams.
14

Palangos reabilitacijos ligoninė (Palanga, Vytauto g. 153). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo
ir reabilitacijos paslaugas neurologinio, artrologinio, traumatologinio-ortopedinio ir
pulmonologinio profilio ligoniams.
“Palangos Ţvorūnė” (Palanga, Vanagupės g. 15). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas artrologinio, traumatologinio-ortopedinio, endokrinologinio, neurologinio
ir kt. profilių ligoniams.
Poilsio namai “Baltija” (Palanga, Ganyklų g. 30). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas oftalmologinio, otolaringologinio, kardiologinio ir artrologinio profilių
ligoniams.
AB “Palangos linas” (Palanga, Vytauto g. 155). Teikia sveikatos grąţinamojo gydymo ir
reabilitacijos paslaugas ortopedinio-traumatologinio, neurologinio profilių ligoniams.
Šventojoje UAB sveikatos centras “Energetikas” (Šventoji, Kuršių takas 1). Teikia sveikatos
grąţinamojo gydymo ir reabilitacijos paslaugas neurologinio, endokrinologinio ir kardiologinio
profilių ligoniams.
Dauguma sanatorijų yra privačios. Kai kurios iš jų (pvz. Birštono “Versmė”, “Tulpė”) priklauso savivaldybei,
kitos (pvz. Palangoje “Palangos gintaras”, “Baltijos poilsio namai”) yra valstybinės. Visos jos yra akredituotos
teikti reabilitacijos pagalbą ir sudariusios sutartis su ligonių kasomis.
LR Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarime Nr. 1713 „Dėl Lietuvos kurortų plėtros koncepcijos
„patvirtintas istoriškai susiformavęs Lietuvos kurortų veiklos turinys, įvertintos kurortų galimybės ir
rekomenduojamos jų plėtros kryptys.
Birštonas – tarptautinis integruoto turizmo ir modernaus kurortinio gydymo kurortas,esantis Nemuno
kilpų regioniniame parke.Šis kurortas plėtojamas, jame esantys gamtiniai gydomieji ištekliai naudojami pagal
Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos sprendimus;
Druskininkai – tarptautinis rekreacijos centras,skirtas poilsiui, kurortiniam gydymui ir turizmui, pasiţymintis
šiuolaikine infrastruktūra, maksimaliai panaudojantis gamtinius gydomuosius išteklius, kultūrinį ir istorinį
potencialą, kitas šio regiono galimybes;
Neringa – prestiţinis tarptautinis pajūrio kurortas, esantis Kuršių Nerijos nacionaliniame parke Čia plėtojamas
kurortinis ir paţintinis turizmas, racionaliai naudojami gamtiniai ir kultūros ištekliai. Kurortas plėtojamas,
jame esantys gamtiniai gydomieji ištekliai naudojami pagal Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo
schemos sprendinius ir UNESCO rekomendacijas;.
Palanga – tarptautinis aktyvios rekreacijos pajūrio kurortas, orientuotas į plataus spektro pramogų industriją
ir kurortinį gydymą, pasiţymintis išplėtota paslaugų infrastruktūra.
Druskininkai ir Birštonas disponuoja tokios pačios ar labai artimos sudėties mineraliniu vandeniu ir durpiniu
purvu. Palanga išsiskiria talasoterapijos galimybėmis ir kiek skirtingos sudėties mineraliniu vandeniu.Taigi,
gydomųjų faktorių skirtumai nėra iš esmės svarbūs kurortų vystymuisi ir konkurencijai. Svarbiau kitos
kurorto patrauklumą lemiančios sąlygos.
Kurorto statusą įgyjančios naujos gyvenamosios vietovės turi teisingai vertinti tiek gamtinius
gydomuosius išteklius, tiek galimybes teikti įvairias turizmo, poilsio ir pan. paslaugas. Čia turi būti maţiau
vystoma sveikatingumo veikla – nėra kitokių, dar neţinomų ir kurortuose nenaudojamų gydomųjų veiksnių
(išskyrus tas teritorijas, kuriose gali būti mineraliniai vandenys ar peloidai, turintys pakankamus kiekius
specifinių komponentų, pvz., jodo), tradicijų, infrastruktūros ir kt.
Naujose, kurortinį statusą gaunančiose vietovėse reiktų daugiau dėmesio skirti sveikatinimo paslaugoms
organizuoti, maksimaliai išnaudojant vietines galimybes. Pvz., galima naudoti hipoterapiją (hippos, gr. –
arklys), labai efektyvią priemonę cerebriniu paralyţiumi sergančių vaikų, potrauminių ligonių gydymui ir
reabilitacijai, daugiau hidroterapijos (gėlo vandens) paslaugų (procedūros pagal Kneipą, maudymasis
eţeruose, upėse), naudoti bičių produktus ir vaistaţoles, šieną ir pan., įrengti golfo laukus, teniso aikštynus ir
kitas ţaidimų ir pramogų (grybavimo, uogavimo, ţvejybos, slidinėjimo) vietas, organizuoti sveikos
gyvensenos, apimančios treniravimąsi, racionalią mitybą (svorio kontrolę), rekreaciją, atsipalaidavimą,
15

mokymą.
Organizuoti veiklą galima pasinaudojant kaimo turizmo patirtimi arba sudaryti 3 – 4 ţvaigţdučių viešbučio
reikalavimus atitinkančias apgyvendinimo sąlygas. Tokios įstaigos patrauklios ţmonėms su maţais vaikais,
pagyvenusio amţiaus asmenims. Čia galima teikti ir SPA tipo paslaugas, kartu panaudojant vietinius
gydomuosius veiksnius.
2.2. Situacija kurortologijoje
Lietuvos kurortai augo ir dirbo kaip gydomieji, patvirtindami savo galimybes antrinės profilaktikos srityje, t.y.
stabdydami lėtinių ligų progresavimą, uţkirsdami kelią jų paūmėjimams, maţindami nedarbingumą,
saugodami nuo negalios išsivystymo bei gerindami gyvenimo kokybę.
Įrodyta, kad Lietuvos kurortų gydomieji veiksniai - mineraliniai vandenys, durpinis purvas ir klimatas
efektingi gydant sergančius širdies ir kraujagyslių, periferinės ir centrinės nervų sistemos, sąnarių ir stuburo,
virškinimo organų, ginekologines, odos, endokrinines ligas.
Lietuvos kurortų gydomųjų veiksnių veikimo mechanizmų tyrimai, jų naudojimo pagrindimas, metodinės
rekomendacijos ir kt. su gydymo paslaugų organizavimu ir teikimu susiję klausimai nuo 1957 m. iki 1967 m.
spręsti Mokslų Akademijos Eksperimentinės medicinos instituto Kurortologijos sektoriaus, o nuo 1967 m. iki
1992 m. - Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos bendradarbių. Vertingas Kauno ir Vilniaus
universitetų darbuotojų indėlis į kurortologijos teoriją ir praktiką.
Realiai ši veikla baigėsi anksčiau. Paskutinis mokslinių darbų rinkinys (konferencijos tezės "Kurortinės
profilaktikos, gydymo ir ligonių reabilitacijos aktualios problemos" išleistas 1987 m. Paskutinės disertacijos
kurortologijos tematika apgintos 1986m. (K.Šniukšta) ir 1987m. (M.Biliukas). Daugiau kaip 200 metų
Lietuvoje kurortai buvo "...vieta, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (palankus klimatas, mineralinio
vandens versmių, gydomojo purvo) ir spec. įstaigų bei įrengimų (sanatorijų, balneoterapijos ir purvo
gydyklų, mineralinio vandens gėrimo biuvečių) ligoniams gydyti". Kurortuose vyravo kontingentas, kurio
buvimo turinį ir paslaugų apimtis rėmino nuostata: "indikacijos - dozė - medicininė kontrolė". Buvo kuriamos
ir procedūrų atlikimo metodikos, ir jų taikymo (dozavimo) rekomendacijos ligoniui.
Atkūrus Nepriklausomybę mokslinis metodinis darbas kurortologijoje nedirbamas. Dar blogiau- neţinoma,
kaip naudojamasi jau patikrintomis metodinėmis rekomendacijomis, kokios perkeliamos iš kitur, kartu su
naujais gydymo būdais ir priemonėmis, koks realus dabar reikalingų naujų gydymo ir sveikatingumo
paslaugų metodikų poreikis.
Sukauptas mokslinis ir praktinis patyrimas kurį laiką tenkino į kurortus atvykstančiųjų poreikius ir atkūrus
Lietuvos Nepriklausomybę. Tačiau greitai tapo aišku, kad dirbdami iš inercijos negalėsime tenkinti
pasikeitusių ir išaugusių poreikių ir konkuruoti su kitų šalių kurortais.
Šiandien "kurortas - įstatymo suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir
pripaţintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai
palankus mikroklimatas, rekreacinių ţeldinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti
šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms." [53]
Praktikoje jau realizuojama nauja kurorto samprata, kuriama tokia infrastruktūra, kurioje gerai jaučiasi ir
sergantis, ir sveikas, jaunas ir vyresnio amţiaus ţmogus, Lietuvos gyventojas ar jos svečias.
Keičiasi kurortų lankytojų struktūra. Šalia tradicinio kurortų kontingento - sergančių lėtinėmis ligomis ar
pagyvenusio amţiaus asmenų- į kurortus vis daugiau atvyksta praktiškai sveikų, aktyvių visuomenės narių,
skirtinga jų buvimo trukmė, platesnė geografija ir kt. Kartu -daugėja sunkių, reabilitaciniam gydymui
atsiunčiamų ligonių. Į kurortinę praktiką ateina naujos technologijos, jai nebūdingos metodikos. Todėl būtina
atnaujinti ankstesnius ir pradėti naujus mokslinius tyrimus atsiradusių poreikių uţduotims spręsti.
16

3. Kurortinių veiksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai
kokybė, saugumas ir efektyvumas.
Lietuvos kurortai (kai kur tik gydyklos) kūrėsi prie mineralinių vandenų šaltinių (Druskininkai, Birštonas,
Likėnai, Stakliškės) arba nuostabiuose gamtos kampeliuose, pajūryje (Palanga, Juodkrantė). Mineraliniai
vandenys Lietuvoje ţinomi jau nuo 13 amţiaus - vietos gyventojai iš jų gaminosi druską, vėliau, pastebėję jų
"stebuklingą" galią, gydėsi patys ir padėjo kitiems. Tai paskatino pradėti šių vandenų cheminius tyrimus ir
klinikinius stebėjimus.
1790 m. Druskininkuose pradėtų tyrimų rezultatai davė pagrindą Lenkijos ir Lietuvos karaliui Stanislovui
Augustui Poniatovskiui 1794 06 20 d. Druskininkus paskelbti gydomąja vietove. Tačiau tik po nuoseklių ir
ilgalaikių Vilniaus universiteto chemijos katedros prof. I. Fonbergo ir keleto kitų autorių tyrimų paruošiamas
kurorto plėtros planas. 1837 12 31 d. planą patvirtino Rusijos caras Nikolajus I ir Druskininkai skelbiami
kurortu.
Manoma, kad Birštone pirmasis ligonis mineralinio vandens vonioje gydytas 1846m. Tačiau tik 1851 m.
Vilniaus universiteto prof. A. Abichtas, atlikęs Birštono mineralinių vandenų tyrimus, nustatė, kad jų cheminė
sudėtis panaši tuo metu gerai ţinomiems Druskininkų mineraliniams vandenims, todėl pasiūlė juos naudoti
gydymui. Vonios pradėtos naudoti 1855 m.. 1857 m. sudegus Stakliškių gydykloms, Birštono kurortas
pradėjo augti, pasirodė mokslo darbų apie kurorto mineralinių vandenų poveikį gydant virškinimo sutrikimus,
lėtinį reumatą, odos išbėrimus ir kai kurias kitas ligas.
Prie Birţų esantys mineralinio vandens šaltiniai minimi 1587 m., tačiau nuodugniai Smardonės ir Likėnų
mineralinio vandens šaltinius ištyrė fizikochemikas T.Grotus 1816 m.. Likėnai kurortu vadinami nuo 1890 m.,
kada pradėjo veikti mineralinio vandens gydykla. Šiuo metu Likėnai kurorto statuso neturi.
Palanga kaip vasarvietė pradėjo garsėti 19 amţ.pradţioje.1830 m. St. Čerskis rašė, kad "...tos maudyklos
pripaţintos kūną stiprinančios, teikiančios miego ir apetito. "Pagal geriausius uţsienio pavyzdţius įrengiamas
paplūdimys. Natūralios ir pašildytos jūros vandens vonios derinamos su gimnastika, ţaidimais, jodinėjimu ir
kitomis aktyvaus poilsio priemonėmis. Dirba gimnastikos ir ortopedijos gydykla, masaţistai, soliariumas.
Nuo 1840 m. Juodkrantė minima kaip kurortas. 1946 m. Neringoje pradeda veikti hidrometereologijos stotis.
1961 11 15 d. Nidos, Preilos ir Juodkrantės vasarvietės likviduojamos ir sudaromas Neringos respublikinio
pavaldumo miestas, ilgainiui tapęs įdomaus ir savito klimato kurortu.
3.1. Lietuvos kurortų gamtiniai gydomieji veiksniai
3.1.1. Mineraliniai vandenys
Didţiausia Lietuvoje randamų mineralinių vandenų grupė - vandenys be specifinių komponentų:
sulfatiniai kalcio ir magnio maţai mineralizuoti vandenys (šiaurės vakaruose, Švenčionių, Trakų,
Kaišiadorių apylinkėse),
sulfatiniai chloridiniai ir chloridiniai sulfatiniai kalcio - natrio ir natrio maţai mineralizuoti vandenys,
hidrokarbonatiniai chloridiniai natrio maţai mineralizuoti vandenys (Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės,
Vilniaus apylinkėse),
maţai ir vidutiniškai mineralizuoti chloridiniai natrio vandenys (Druskininkai, Birštonas, Varėna,
Šalčininkai).
Kita, maţesnė grupė - mineraliniai vandenys, turintys specifinių komponentų:
sulfidiniai (Likėnai),
brominiai, vidutiniškai ir labai mineralizuoti chloridiniai natrio kalcio vandenys (sūrymai), turintys iki
415 mg/l bromo (didesnėje Lietuvos dalyje), 5-10 mg/l jodo (Kalvarijos apylinkėse).
Kai kur mineralinis vanduo trykšta į paviršių (Nemunaičio, Balbieriškio, Vareikių, Gerdašių, Liškiavos,
Stakliškių apylinkėse).
Kurortuose buvę mineralinio vandens šaltiniai išseko ar jų pajėgumai netenkino poreikių, todėl buvo pradėti
17

gręţti gręţiniai [58]. Pirmieji mineralinio vandens gręţiniai padaryti Druskininkuose (1930 m.), vėliau kituose
kurortuose (Birštone 1947 m., Palangoje 1959 m., Likėnuose 1964 m.).
Šiuo metu Lietuvos kurortuose veikia per 20 mineralinio vandens gręţinių. Vyrauja kalcio natrio chloridiniai
(anksčiau vadinti chloridiniais natrio kalcio) mineraliniai vandenys. Kai kuriuose jų randami terapiniai
reikšmingi sulfatų, bromo, magnio kiekiai. Jų mineralizacija plati - nuo 3 g/l iki 115 g/l. Tai lemia jų
naudojimo gydymui būdus, indikacijas.
Gydomieji mineraliniai vandenys nėra paprasta ištirpusių druskų suma. Tai sudėtinga gamtinė struktūra,
kurią apsprendţia mineralinių ir organinių medţiagų, ištirpusių vandenyje, kiekiai ir jų santykiai,
mikroelementų, dujų ir kt. medţiagų buvimas.
Natūraliame mineraliniame vandenyje yra iki 70 įvairių elementų.
Mineraliniai vandenys - poţeminiai vandenys, turintys daugiau negu paprastai mineralinių (rečiau organinių)
komponentų ir/arba pasiţymintys specifinėmis fizikinėmis, cheminėmis ir biologiškai aktyviomis savybėmis
(temperatūra, rūgštingumu, radioaktyvumu). Mineraliniuose vandenyse būna ištirpusių įvairių dujų (azoto,
anglies dioksido, sieros vandenilio, metano, fluoro), mikroelementų (vario, mangano, cinko, ličio, geleţies,
stroncio, kobalto, arseno, bromo, jodo).
Dirbtinu būdu tokios kompozicijos pakartoti neįmanoma. Tai:
makrojonai, lemiantys vandens mineralizaciją (g/l) ir joninę sudėtį. Visuose pagrindiniuose Lietuvos
mineraliniuose vandenyse yra katijonai- natris, kalcis, magnis; ir anijonai- hidrokarbonatas, sulfatas,
chloridas;
mikroelementai ir ultramikroelementai (mg/l). Jų yra iki 50. Kai kurie - J, Br, Fe, As, F pasiţymi
dideliu biologiniu aktyvumu ir yra būtini įvairioms organizmo funkcijoms uţtikrinti;
organinės medţiagos - humusinės, fenolai, bitumai;
dujos - angliarūgštės, sieros vandenilio, metano ir kt.
Būtina ţinoti mineralinio vandens visų elementų kiekybinius ir kokybinius standartus. Svarbios tiek
minimalios, dar turinčios teigiamą poveikį, tiek ir maksimalios, jau kenksmingos ţmogui ribos.
Natūralaus mineralinio vandens poţymiai ir kriterijai bei jo sudedamųjų dalių koncentracijų ribinės vertės
reglamentuotos Lietuvos higienos norma HN 28:2003. Nors ši higienos norma netaikoma "natūraliam
mineraliniam vandeniui, kuris jo gavybos vietoje vartojamas gydymui terminėse ir hidromineralinėse
gydyklose...", tačiau jos reikalavimų laikomasi ir kurortinėje veikloje. Kitų teisinių aktų, reglamentuojančių
mineralinio vandens ir durpinio purvo sudėtį, mikrobiologinius rodiklius ir naudojimą paprasčiausiai nėra.
Lietuvos kurortuose vyrauja kalcio natrio chloridiniai mineraliniai vandenys. Chloro jonai sudaro daugiau kaip
80 ekv./%, o katijonų sudėtis įvairesnė: natris, kalcis, magnis. Tai vadinamieji mineraliniai vandenys be
specifinių komponentų ir savybių. Šio tipo mineraliniai vandenys pasaulyje ir Lietuvoje sudaro pagrindinę
balneologiniam gydymui kurortuose naudojamų mineralinių vandenų grupę.
Kliniškai ištirti yra tik kurortuose naudojami mineraliniai vandenys. Lietuvoje randamų kitų mineralinio
vandens šaltinių ar gręţinių atlikti tik cheminiai, kartais ir mikrobiologiniai tyrimai.
Gėrimui naudojami maţos ir vidutinės mineralizacijos vandenys. Daugiau vertinami turintys hidrokarbonatų,
sulfatų anijonų vandenys.
Išoriškai naudojamo kalcio natrio chloridinio mineralinio vandens mineralizacija svyruoja tarp 10 - 40 g/l;
optimali - 20 - 40 g/l.
Lietuvos kurortų mineralinių vandenų poveikis organizmui pakankamai gerai ištirtas Kauno medicinos ir
Vilniaus universitetų, MA Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto, Kurortologijos mokslinio tyrimo
laboratorijos mokslininkų, gydytojų praktikų darbuose. Sukurtos jų naudojimo metodikos, parengtos
indikacijos, įvertintas šių vandenų poveikis gydant ligas ar normalizuojant sutrikusias kai kurių sistemų
funkcijas.
18

Lentelė Nr. 1 Natūralaus mineralinio vandens analičių koncentracijos
Specifinės analitės
pavadinimas
Specifinės analitės
koncentracija, mg/l
Natūralaus mineralinio
vandens apibūdinimas
-
Hidrokarbonatas, HCO 3 Ne mažiau kaip 600
Bikarbonatinis
2-
Sulfatas,SO 4 Ne mažiau kaip 200
Sulfatinis
Chloridas,Cl - Ne mažiau kaip 200 Chloridinis
Natris,Na + Ne mažiau kaip 200 Natrinis
Kalcis,Ca 2+ Ne mažiau kaip 150 Kalcinis
Magnis,Mg 2+ Ne mažiau kaip 50 Magninis
Arba į mineralinio vandens pavadinimą įtraukiami tie elektrolitų jonai, kurių yra 20 ir daugiau ekv/%.
Lentelė Nr. 2 Lietuvos kurortuose naudojamų mineralinių vandenų mineralizacija ir vyraujantys
makrokomponentai
Rodikliai
Grupė
Vyraujantys
makrojonai
Vandenys anijonai katijonai
Druskininkai
Aušra
Cl
Druskininkai
Cl
Sveikata
Cl
Sūrutis
Cl
Eglė 2
Cl
Birštonas
Vytautas
Cl
Versmė
Cl
Vaidilutė
Cl
Palanga
Kastytis
SO4
Naglis - 2
Cl
Likėnai
Likėnai
Cl SO4
Aukštaitija
Cl
*BSK - be specifinių komponentų
Ca Na
Ca Na
Ca Na
Ca Na
Na
Ca Na
Ca Na
Ca Na
Ca Mg
Ca Na
Ca Na
Na
Maţos mineralizacijos vandenys - iki 5 g/l,
Vidutinės mineralizacijos - 5-15 g/l,
Didelės mineralizacijos - 15-35 g/l,
Sūrymai - virš 35 g/l.
3.1.2. Durpinis purvas
Bendra
mineralizacija, g/l
2,5 - 4,5
7,5
8,2 - 9,3
50 - 53
42
8,3
7,4
26,6
3,5
14
7 - 8
110
Br,
mg/l
4,7
16
17,6
87
80
17
17
57
0,7
44
12
260
BSK*
BSK
BSK
Brominis
Brominis
BSK
BSK
Brominis
BSK
Brominis
BSK
Brominis
Nors Lietuvos kurortų gyvavimo pradţia - mineralinių vandenų šaltiniai, gydymui buvo naudojamas ir apie
šaltinius susikaupęs dumblas.
Durpinis purvas - vienas iš plačiausiai naudojamų gydomųjų purvų kurortų praktikoje. Lietuvos kurortuose
naudojamo durpinio purvo fizikocheminiai, mikrobiologiniai ir klinikiniai tyrimai pradėti trisdešimtaisiais
praėjusio šimtmečio metais. Vilniaus universiteto specialistai išsamiai ištyrė ir aprašė Druskininkų kurorte
naudojamo durpinio purvo fizines, chemines, biologines ir mikrobiologines savybes, paruošė jų naudojimo
indikacijas ir metodikas. Vėliau darbai buvo tęsiami Eksperimentinės medicinos instituto kurortologijos
sektoriaus ir Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos bendradarbių.
Dabartiniu metu vykdoma nuolatinė durpinio purvo kokybės ir saugos kontrolė. Klinikiniai tyrimai nėra
atliekami.
Gydymui naudojamos durpės vertinamos pagal tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai jų:
1. durpių suirimo (susiskaidymo) laipsnis - 40 - 70 proc.,
19

2. uţterštumas dalelėmis, didesnėmis kaip 0,25 mm - < 2 proc.,
3. drėgnumas - 60 - 80 proc.,
4. organinių medţiagų kiekis - >25 proc.,
5. mikrobiologiniai rodikliai neviršija leistinų:
5.1. coli indeksas - > 1,0;
5.2. bendras bakterijų kiekis - 0,1.
Lietuvos kurortuose gydymui naudojamų durpių fizikocheminė charakteristika parodyta lentelėje.
Lentelė Nr. 3 Lietuvos kurortuose naudojamų durpių fizinė ir cheminė charakteristika
Durpynas
Druskininkų Birštono Palangos Likėnų
Rodikliai
Mašnyčios Jovaišių Pilaitės Tenţės Nr.3
Drėgnumas, proc. 72 -83 73 78 - 87 60 - 62 70 - 80
Susiskaidymo laipsnis, proc. 45 -55 46 40 - 76 45 - 57 52
Peleningumas, proc. 1,5 -3,4 5,4 1,1 - 3,9 4 - 8,5 9,64
Uţterštumas dalelėmis
>0,25 diametro, proc. 1,9 -2,14 2,14 1,2 - 3 1,6 - 5,2 1,6 - 3,5
Organinių medţiagų kiekis, proc. 80-90 21,2 67 - 79 65 - 78 16
Mineralizacija, g/l 1,2 - 3,2 0,55 0,1 - 0,3 1,1 - 3,3 2,4 - 3,2
Aktyvi reakcija (pH) 5,6 - 6,6 6,26 2,6 - 4,2 6,4 - 7 6,32
Tinkamos fizinės savybės - drėgnumas, peleningumas, susiskaidymo laipsnis ir kt. palankiai veikia durpių
plastiškumą, šilumos imlumą ir kitas svarbias peloidoterapijai savybes, kurias dar pagerina gausus organinių
medţiagų kiekis durpėse.
Pagrindinę organinių medţiagų dalį - iki 40-48 proc. - sudaro humusinės rūgštys, 20 proc. fulvo rūgštys,
bitumai, kitos vandenyje tirpios medţiagos bei celiuliozė, ligninas ir kt. Kai kurios iš jų pasiţymi biologiniu
aktyvumu, lemia durpių biocheminį stabilumą, stimuliuoja fermentinį aktyvumą, veikia priešuţdegimiškai ir tt.
Druskininkų gydyklos eksploatuojamų Mašnyčių durpyno gydomosioms durpėms buvo išduotas medicininės
paskirties kūno ir dantų prieţiūros priemonės registravimo liudijimas (NR.98/547/10). Toks pat liudijimas
2004 05 11 d. perregistruotas Likėnų gydomosioms durpėms (LT/3/98/0004/007).
3.1.3. Klimatas
Kuriantis ir augant kurortams, šalia mineralinio vandens, purvo, kurortuose dirbantys sveikatos specialistai
atkreipė dėmesį ir į tų vietovių aplinką (miškus, vandens telkinius, atstumą nuo jūros) bei teritorijai būdingų
metereologinių veiksnių (oro temperatūra ir jos paros svyravimų amplitudė, santykinė ir absoliuti drėgmė,
atmosferos slėgis, vyraujančių vėjų kryptis ir stiprumas, debesuotumas, krituliai, saulės radiacija, joninė oro
sudėtis, atmosferos deguonies kiekis ir kt.) dinamikos ypatumus.
Druskininkuose 1875 m. pradedami metereologiniai stebėjimai. Kurorto klimato ypatumus įvertina ir aprašo
Varšuvos universiteto profesoriai M. Zienecas (1896 m.) ir J. Stolnikovas (1898 m.). Nurodo Druskininkų
kurorto privalumus, lyginant su kitais ţinomais kurortais, kaip Kreicnahu, Ciechociniku, Bushu ir kt.
Tyrinėjant Lietuvos kurortų klimatą daug padarė prof. J. Šopauskas. Jis 1936 - 1937 m. aprašė Lietuvos
klimato elementų (oro temperatūros, atmosferinio spaudimo ir vėjo, oro drėgmės, rūko, debesuotumo ir
kritulių bei saulės radiacijos) fiziologinį veikimą. Veliau,1958 - 64 m., atliko Palangos, Birštono ir Druskininkų
kurortų klimato lyginamuosius tyrimus, įvertino kurortų mikroklimato poveikį fizinei termoreguliacijai.
Kurortų orai ir klimatas nagrinėjami A.Griciūtės (1958 m.) ir V. Šmeliovo (1959 m.) kandidatinėse
disertacijose. Ilgamečių klimato Lietuvoje stebėjimų rezultatai apibendrinti A. Griciūtės, B. Kavaliausko ir
J.Tomkaus monografijoje "Lietuvos antropoklimatas (rekreaciniu ir klimatoterapiniu atţvilgiu)",(1979 m.).
Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos veiklos metu Palangos ir Druskininkų kurortuose buvo atliekami
metereologinių veiksnių kitimų paros, mėnesio, sezono laikotarpiu stebėjimai. Buvo rengiamos kasdieninės
rekomendacijos maudymosi, saulės vonių trukmei nustatyti. Buvo skelbiami palankūs ar nepalankūs
20

metereologinių veiksnių deriniai, rekomenduojamos tam tikros priemonės, skirtos
sušvelninimui ir joms jautrių ţmonių apsaugojimui.
meteopatinių reakcijų
Lietuvoje yra darbų, rodančių, kad metereologiniai veiksniai, ypatingai jų sezoniniai svyravimai veikia ne tik
sergančius, bet ir sveikus ţmones.
K.Norkus (1977 m.) nurodo, kad tiek atskiri metereologiniai veiksniai, tiek jų neigiamai veikiančios
kombinacijos turi ryškų sezoninį poveikį sergantiems išsėtine skleroze.
D.Drungilienė ir kt. (1987 m.), lygindami Klaipėdos ir Druskininkų greitosios medicinos pagalbos 1980 -
1985 m. iškvietimų dinamiką dėl kraujotakos sistemos organų ligų ir mirtingumą nuo miokardo infarkto ir
smegenų insulto, rado sezoninį netolygumą ir kai kuriuos skirtumus tirtų miestų gyventojų sergamumo ir
mirtingumo dinamikoje.
D.Jankauskienė (1987 m.) vertindama integralaus biometereologinio rodiklio - absoliutaus deguonies tankio
(g/m 3 ) kitimus ore, nustatė, kad staigūs (> 5 proc.) šio rodiklio kitimai sukelia ne tik subjektyvias, bet ir
objektyvias neigiamas organizmo reakcijas, stipriau pasireiškiančias tiek sergantiems, tiek ir sveikiems,
tačiau meteolabiliems ţmonėms.
M.Biliukas 1971 - 1986 m. ištyrė 2673 širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius, iš jų 1564 po miokardo
infarkto gydytus ir reabilituotus Druskininkų miesto ligoninėje. Nustatė, kad pavasaris ir ţiema – padidėjusios
rizikos metas pacientams, turintiems ţemą funkcinį pajėgumą.
A.Raudonikienė ir kt. (1987 m.), tyrę 455 širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų reabilitaciją
Druskininkuose, nurodo, kad blogiau atstatomi ritmo sutrikimai ir daţnesnės meteoreakcijos ţiemos -
pavasario metu.
Šių ir panašių patyrimų pakanka teigti, kad metereologiniai veiksniai veikia ne tik sergantį, bet ir sveiką, ypač
meteolabilų ţmogų. Kol kas kurortų mikroklimatas priimamas kaip savaime suprantamas faktorius, lyg
neišvengiamas fonas kitų kurortinių veiksnių - mineralinio vandens ir durpinio purvo naudojimui. Tik
organizmo funkcinei būklei adekvačios gydymo metodikos ir balneologinių, purvo ar kitų procedūrų dozės,
teisingas jų efekto vertinimas garantuoja saugius ir ilgalaikius gydymo ar poilsio kurortuose rezultatus.
Būtina atnaujinti metereologinių veiksnių kurortuose ir naujose kurortinėse teritorijose tyrimus, įvertinti jų
daromą poveikį ţmogui, nustatyti vietovės tinkamumą poilsiui, atskirų ligų gydymui ar reabilitacijai.
3.2. Gydymo metodikos
Mineralinio vandens gydymui mokslinis pagrindimas ir jo naudojimo metodikų ieškojimo pradţia siejami su
I.Fonbergo monografija "Druskininkų mineralinio vandens aprašymas" (1838 m.). Joje nurodoma dviejų
mineralinio vandens šaltinių tinkamų gydymui cheminė sudėtis, ypatybės ir ligos, kurias šie vandenys gydo
geriausiai. Nurodoma vonių temperatūra, jų naudojimo daţnis ir kt.
Būtinumą, atsiţvelgiant į ligonio organizmo ypatumus, individualizuoti mineralinio vandens vonias
rekomenduoja K.Chonskis darbe "Pastabos apie Druskininkų vandens prigimtį, veikimą ir naudingumą" (1841
m.).
Panašios dabartinėms vonių vartojimo metodikos pradedamos taikyti po I.Nahumovičiaus veikalo
"Druskininkų mineraliniai vandenys" (1865 m.). Čia plačiau kalbama ir apie mineralinio vandens poveikį
organizmui.
Vonių skaičiaus sumaţinimą iki 10 (esą tiek pakanka išgydyti ligonį) rekomendavo ilgametis kurorto
gydytojas J.Pileckis savo darbe "Druskininkų mineralinio vandens cheminių ypatybių ir gydomojo veikimo
trumpa apybraiţa" (1878 m.). Šios ir kitos to meto gydytojų rekomendacijos rėmėsi kurortuose dirbančių
gydytojų patyrimu, apibendrinus klinikinius stebėjimus.
Vėliau, XX amţ. pradţioje, pradedami eksperimentiniai ir klinikiniai tyrimai. Tai praplečia gamtinių veiksnių
21

veikimo mechanizmų supratimą, jų poveikio fiziologiniams organizmo procesams vertinimą. Kinta šių veiksnių
praktinio naudojimo metodinės rekomendacijos (procedūrų skaičius, trukmė, temperatūra ir kt. jų
intensyvumą reguliuojantys parametrai, derinimas su kitomis procedūromis).
Šiuo metu naudojamų mineralinio vandens ir durpinio purvo metodikų pagrindas - Kauno medicinos instituto
mokslininkų S.Gruodytės, A.Ţiugţdos, V.Sadausko, J.Dievaitienės ir kt.), Mokslo Akademijos Eksperimentinės
medicinos instituto Kurortologijos sektoriaus darbuotojų (H.Guobio, V.Kirsnio, J,Jušėnaitės, B.Jauros ir kt.), o
1967-1992 m. - Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos darbuotojų (V.Meškos, K.Ambraškos,
V.Vainausko, R.Garalevičiaus, J.Naginevičiaus ir kt.) atlikti kurortinių veiksnių tyrimai, jų terapinio potencialo
įvertinimas ir praktinio naudojimo metodinis pagrindimas. Jų disertacinių ir planinių mokslinių darbų
medţiagos pagrindu buvo parengtos ir išleistos 82 metodinės rekomendacijos ligonių gydymo, tyrimo ir
efektyvumo vertinimo klausimais.
Nebuvo vienodos metodinių rekomendacijų tvirtinimo sistemos. Paprastai jos buvo tvirtinamos
Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos Mokslinėje taryboje, kartais papildomai aprobuojamos bazinės
sanatorijos "Draugystė" Metodinėje taryboje arba tik šioje taryboje. Dalį metodinių rekomendacijų tvirtino
Lietuvos respublikinės profsąjungų kurortų valdymo tarybos gydymo profilaktikos komisija. Vėliau, nuo 1983
m., metodinės rekomendacijos buvo derinamos Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinėje medicinos
mokslų taryboje ir tvirtinamos Sveikatos apsaugos ministro pavaduotojo.
Kai kurios mineralinio vandens ir durpinio purvo naudojimo metodikos buvo perimtos iš Rusijos, Ukrainos ir
kt. kurortologijos mokslinio tyrimo institutų ar laboratorijų parengtų rekomendacijų, reikalingų ir tinkančių
mūsų sąlygose.
Daugiausiai gydymo mineraliniu vandeniu ir durpiniu purvu metodikų sukurta sanatorinio gydymo (dabar
"sveikatą grąţinančio", dalinai "antirecidyvinio") poreikiams tenkinti. Buvo ieškoma optimalių parametrų tarp
minimalių kurortinių veiksnių reikšmių (temperatūros, mineralizacijos, procedūrų apimties, trukmės, daţnio,
intervalų tarp procedūrų, jų sekos, derinimo su kitais gydymo būdais) ir maksimalių, kurios dar nėra
kenksmingos organizmui, bet pasiţymi geriausiu veikimo rezultatu.
Sanatorinio gydymo kursas organizuojamas organizmo fiziologinių funkcijų treniruotės principu (patologinių
pakitimų sumaţinimo, pašalinimo kryptimi): -> adaptacija -> krūvio didinimas (temperatūros, procedūros
laiko jų skaičiaus ir kt.) iki optimalaus (slenkstinio) -> Gydymas baigiamas krūvį maţinant iki laukiamo
išvykus (darbe, buityje).
Kurortiniai gydomieji veiksniai veikia dirginimo terapijos principu, todėl juos naudojant neatsakingai sveikata
gali tik pablogėti. Ligos metu organizmo adaptaciniai ir sanogenezės (sveikimo) mechanizmai sutrinka,
dekompensuojasi, vėliau išsenka, todėl juos stimuliuoti, naudojant „botagą“ jau nėra saugu ir efektyvu.
Balneoterapija ir peloidoterapija neskiriama:
Karščiuojantiems (infekcinės ligos, aktyvus reumatas, ūminis flebitas ir kt. panašios situacijos,
aktyvi tuberkuliozė), kitų susirgimų paūmėjimų metu.
Turintiems pastoviai aukštą arterinį kraujospūdį (arba epizodinį jo padidėjimą, nepasiduodantį
medikamentinei kontrolei).
Širdies nepakankamumo atvejais.
Sergantiems psichinėmis ligomis, epilepsija, piktybiniais augliais, kraujo ligomis.
Nėštumo metu.
Bet kokios kilmės pakartotinų kraujavimų atvejais, esant neuţgijusioms ţaizdoms ir kt.
Ţinoma, šis sąrašas nėra baigtinis ar dogma. Būklės turi būti vertinamos individualiai, uţtikrinama procedūrų
kontrolė, pacientų apsauga. 2003 m. Čekijoje vykusio 2–jo pasaulinio fizinės medicinos ir reabilitacijos
specialistų kongrese nagrinėti ir indikacijų bei kontraindikacjų gydyti kurorte klausimai. Tai priklauso ne tik
nuo kurorte esančių natūralių gamtinių veiksnių, bet ir nuo sanatorijų modernumo, laboratorijų, funkcinės
diagnostikos kabinetų, medicininės įrangos ir, svarbiausia, nuo kurorto gydyklų ir gydymo paslaugas
teikiančio medicinos personalo. Indikacijų ir kontraindikacijų gydymui kurorte nustatymas yra ilgalaikių
klinikinių stebėjimų ir mokslinio darbo rezultatas.
22

Sveikatinimo ir sveikatingumo priemones reikia pradėti nuo adaptacijos kurorte, nuo pasyvaus poilsio ir tik
vėliau naudoti kurortinius gydomuosius veiksnius. Tai ypač aktualu dabar, kada susiduriama su didele
nervine įtampa, emociniu pervargimu (dar ikiklinikinėse ligų stadijose). Naudojant gamtinius faktorius galima
sėkmingai pagerinti organizmo funkcinę būklę, maţinti nuovargį, gerinti psichinį stabilumą, atstatyti
darbingumą.
3.3. Gydymo rezultatai
Lietuvos kurortų mineralinių vandenų ir durpinio purvo veikimo mechanizmai ir jų terapinė vertė tyrinėti
daugiau kaip prieš dvidešimt metų, nustatyti eksperimente, taip pat ir su eksperimentiniais gyvūnais (triušiai,
šunys, jūrų kiaulytės, baltosios ţiurkės), naudojant histologinius, histocheminius, biocheminius tyrimo
metodus ir tyrimus.
Šalia etatinių Eksperimentinės medicinos instituto Kurortologijos sektoriaus ir Kurortologijos mokslinio tyrimo
laboratorijos bendradarbių, svarbūs ir Kauno medicinos instituto mokslininkų atlikti darbai. Prie kurortinių
faktorių veikimo klinikinių tyrimų daug prisidėjo ir sanatorijose dirbę gydytojai praktikai.
Sudėtingos fiziologinės, morfologinės ir funkcinės organizmo - aplinkos (mineraliniai vandenys, durpinis
purvas) reakcijos lemia gydymo poveikį:
malšinamas skausmas,
atpalaiduojami spazmai,
maţinamas kapiliarų pralaidumas, veikiama kraujotaka,
norminamas organizmo imunobiologinis ir neurovegetacinis aktyvumas,
didinamos odos bakteriocidinės savybės,
keičiama medţiagų apykaita,
skatinami adaptaciniai - prisitaikomieji mechanizmai ir kt.
Lietuvos kurortų gydomieji gamtiniai veiksniai efektyvūs gydant:
kraujotakos sistemos ligas (išeminė širdies liga, pirminė arterinė hipertenzija, hipotonija,
obliteruojantis endarteriitas, smegenų aterosklerozė ),
nervų sistemos ligas ( periferinės nervų sistemos ligos, neurastenija, diencefalinis sindromas ir kt.),
jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligas (uţdegiminės ir degeneracinės sąnarių, stuburo,
raumenų ligos, traumos ir jų liekamieji reiškiniai),
virškinimo sistemos organų ligas (lėtiniai skrandţio, ţarnyno, kepenų, tulţies pūslės uţdegimai, opos
remisija, postcholecistektominis sindromas ir kt.),
ginekologines ligas (gimdos ir jos priedų uţdegimai ir jų komplikacijos, kiaušidţių disfunkcija ir kt.),
urogenitalinės sistemos ligas (lėtinis prostatitas, pielonefritas ir kt.),
kai kurias odos ligas.
Lentelėje parodomas sanatorinio gydymo klinikinis efektas, įvertintas ir pateiktas disertacijų medţiagoje ar
gydytojų kasdieninio darbo metu ir skelbtas vykusių konferencijų, seminarų metu.
Lentelė Nr. 4 Sanatorinio gydymo klinikinis efektas (procentais)
Ligos, autoriai po gydymo po 6 mėn. po 12 mėn.
Skrandţio ir ţarnyno ligos
S.Gruodytė,1958 m.
A.Ţiugţda,1959 m.
M.Kopylevič,1976 m.
V.Vainauskas,1983 m.
A.Raudonikienė,1987 m.
Kepenų ir tulţies pūslės ligos
K.Ambraška,1968 m.
I.Kozlovskij,1969 m.
J.Bunevičius,1971 m.
V.Pavalkis,1974 m.
J.Naginevičius,1975 m.
30 - 50
68,3
98,7
86,5
98,3
98,3
93,6
85 - 79
75
94,2
-
35,6
-
-
-
42,1
-
66
47,7
82,9
-
-
-
-
-
-
49,1
24
52,3
-
23

V.Vainauskas, 1978 m.
Kraujotakos sistemos ligos
J.Jušėnaitė,1958 m.
B.Gaigalienė,1964 m.
J.Šiurkus,1964 m.
K.Bloznelienė,1970 m.
M.Biliukas,1987 m.
P.Kučinskas,1987 m.
A.Raudonikienė,1987 m.
Ginekologinės ligos
V.Sadauskas,1958 m.
V.Sadauskas,1966 m.
A.Kačergius,1974 m.
Judamojo - atramos aparato
paţeidimai
J.Dievaitienė,1960 m.
E.Gineitienė,1961 m.
V.Meška,1963 m.
I.Taletienė,1967 m.
R.Garalevičius,1971 m.
P.Dagilis,1972 m.
H.Guobys,1983 m.
J.Valskys,1998 m.
Nervų sistemos ligos
N.Narbut,1970 m.
A.Stankus,1975 m.
A.Rauličkis,1976 m.
G.Gorinienė,1981 m.
K.Šniukšta,1986 m.
T.Ţizniakova,1988 m.
Odos ligos
B.Juozaitis,1974 m.
Endokrininės ligos
J.Šiurkus,1964 m.
-
89
80 - 100
85,5 - 92
79,5
100
69,2 - 78,9
97,6
97,1
88,1
83,3
50,7
87,2
61,1
70
77,5- 86
70 - 78
64 - 83,5
90
70,3
88,6
67,7
37,5
85
100
96,2
100
-
100
68,7
52,2
-
-
-
-
-
40,6
38,7
30
-
+
-
+
-
48 - 56,7
-
-
-
-
-
-
-
-
96,7
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Teigiamus sanatorinio gydymo rezultatus patvirtina ne tik klinikiniai tyrimai, bet ir kai kurių sergamumo
rodiklių dinamika, juos lyginant prieš metus iki sanatorinio gydymo ir metai po to.
V.Jankauskas (416 atv.), A.Raudonikienė (752 atv.), K.Valiukienė (147 atv.) tyrė Druskininkų sanatorijose
gydytų ligonių (iš Vilniaus m., Kauno, Joniškio, Marijampolės, Varėnos, Kupiškio, Kaišiadorių, Kretingos
rajonų) ambulatorinėse kortelėse esančius įrašus. V.Vainauskas (122 atv.) atliko anketinę apklausą.
Lentelė Nr. 5 Sergamumo rodiklių dinamika sanatorinio gydymo poveikyje (100 asmenų)
Rodikliai Autorius Metai Skirtumas
iki po abs.sk. proc.
Nedarbingumo atvejai 1
2
3
Nedarbingumo trukmė (d.) 1
4
Vieno atvejo trukmė (d.) 1
2
3
80,3
50,8
56,3
1606
922
20
19,9
25,3
50,2
19,6
18,8
964
191
19,1
3,7
13,8
- 30,1
- 31,2
-37,5
-642
-731
- 0,9
- 16,2
- 11,5
- 37,5
- 61,4
- 66,6
- 40,0
- 79,3
- 4,5
- 81,4
- 45,5
Stacionarinio gydymo trukmė (d.) 1 453 241 - 212 - 46,8
Apsilankymų poliklinikoje (kartai ) 1 588 315 -273 - 46,4
Autoriai : 1. -V.Jankauskas (1985 m.). 2. -V.Vainauskas ( 1978 m.).
3. -A.Raudonikienė ir kt. ( 1987 m.). 4. -K.Valiukienė ir kt.(1987 m.).
24

Ši medţiaga rodo neabejotiną sanatorinio gydymo (sveikatą grąţinančio, antirecidyvinio) efektą stabdant
lėtinių ligų progresavimą, uţkertant kelią jų paūmėjimui, maţinant invalidumo atsiradimo riziką, gerinant
gyvenimo kokybę. Kartu tai yra pakankamas ekonominis efektas.
3.4. Teoriniai diagnostikos ir poveikio tyrimų planavimo moksliniai aspektai kurortologijoje
Siekiant maksimaliai individualizuoti asmeniui kurorto sanatorijose bei sveikatinimo centruose tenkantį krūvį,
motyvuoti rūpintis savo sveikatos būkle ir pasiekti ilgalaikį efektą, rekomenduojama taikyti tokią diagnostikos
ir poveikio planavimo schemą:
Pav. 1 Formalizuotas poveikio modelis (pagal A. Vainorą, 2000m.)
Formuluojamam kompleksui (ţr. Schemą, 2 pav.), atskiram objektui, šiuo metu esančiam būsenoje B1,
taikome adekvačios stebėsenos ir vertinimo technologijas, kurių pagalba atliekama tam tikra būsenos B1
diagnostika D1. Panaudojus naujausias kuriamas informacines technologijas diagnostikos D1 informatyvumui
optimizuoti, formuojame pagal D1 adekvačių poveikių programą P1. Sudaroma, kuriama, tiriama ir
tobulinama sveikatos stiprinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo technologija – P1. Šių poveikio technologijų
įgyvendinimui formuojamas atitinkamas mokymo procesas, leidţiantis asmeniui, visuomenei, motyvuoti savo
elgsenos tikslingumą, dėl ko pakinta objekto būsena (B‟1 ) formuojant jo suinteresuotumą sveikatos
gerinimo programos vykdyme. Šiame etape ypatingas vaidmuo gali tekti individualios „sveikatos vadybos“
specialistui – slaugos personalui, turinčiam aukštąjį, universitetinį išsilavinimą. Ši programa asmeniui
vykdoma laiką T1. Per šį laiką kinta objekto (ar objektų komplekso) būsena, tarkime ji tampa B2. Jai
identifikuoti, stebėsenos ir vertinimo metodikomis vėl vykdoma diagnostika D2. Šią diagnostiką D2 lyginant
su diagnostika D1, analizuojant pokyčius informacinių technologijų, telemedicinos, telekomunikacijos
metodikų pagalba, nustatomi teigiami ar neigiami poslinkiai organizme, koreguojamos poveikio programos –
P2. Pastarųjų realizavimui koreguojame mokymo programas, formuojame naujus tikslus, vėl kinta būsena –
B‟2 ir vėl realizuojame koreguotus poveikių planus laiką T2. Po ko procedūrų seka kartojasi.
Taip formuojamas naujo tipo sveikatos technologijos – dinaminės, adekvačios konkrečiai esamai situacijai ir
adaptyvios. Visa ši sistema gali būti lanksčiai koreguojama atsiţvelgiant į kintančias klimatines sąlygas,
sezoniškumo reiškinį ir pan.
25

Prieš pradedant vykdyti numatomą poveikį, kiekvienas ţmogus kompleksiškai tiriamas. Remiantis tyrimų
duomenimis, sudaromas individualus poveikio planas, kuriame nurodoma jo trukmė (4-6 savaitės),
priemonės, priemonių taikymo daţnumas per savaitę, priemonės, skirtos tam tikram pratimui atlikti, atlikimo
ir kartojimų skaičius, judesių atlikimo tempas, poilsio laikas tarp pratimų, priemonių ir tarp pratybų. Sudarant
poveikio organizmui planą, pagrindinis principas - adekvataus organizmo funkcinei būklei dirgiklio
parinkimas. Laikantis šio principo, nepaţeidţiami, nesutrikdomi prisitaikymo dirgikliui mechanizmai,
išvengiama pertempimų, persitreniravimo, mikrotraumatizmo ar kitų šalutinių –nepageidaujamų organizmo
reakcijų. Sudarytas planas vykdomas laiką T1 (pavartojus vaistus ar sanatorinio gydymo procedūras- tai
valandos ar dienos, atliekant fizinius pratimus - savaites ar mėnesius), per kurį pakinta paciento būklė
(tampa B2). Būklė (B2) vėl ištiriant asmenį apibūdinama diagnoze (D2), sudaromas naujas poveikio planas
(P2) - formuojama jo supratimo ir priėmimo bazė, būklė B‟2 ir vykdoma nauja plano realizacija laike T2.
Taikant šį modelį, reabilitaciją ar gydymą galime apibendrinti kaip funkciją, priklausančią nuo nurodytų
elementų, t.y. Fre(B,D,P,B‟). Šios funkcijos kitimą galima nusakyti jos pokyčiu, t.y. dFre(dB,dD,dP,dB‟), kur
dB=B2-B1, dD=D2-D1, dP=P2-P1, dB‟=B‟2-B‟1. Funkcijos skirtumu dFre galime vertinti reabilitacijos
efektyvumą - tai grįţtamasis ryšys nagrinėjamame procese ir tik jo formalizavimas, kiekybinis įvertinimas,
leidţia kryptingai siekti teigiamo poveikio ţmogaus organizmui. Vertinant dFre, pagrindiniai jos kintamieji yra
dB ir dD - būklės pokytis ir galimybė jį stebėti, matuoti ir interpretuoti. Sekant ir matuojant juos galima
sėkminga individuali asmens sveikatos prieţiūra taikant bet kokį poveikį. Nesant galimybei vertinti poveikio
rezultatą arba tai ignoruojant, neišvengiama esminių klaidų, galimai ir ūmaus patologijos progresavimo.
Be abejo, konkrečių diagnostinių metodų kūrimui ir adaptacijai, taip pat kaip ir poveikių efektyvumui vertinti
tenka vykdyti mokslinius darbus, kurių formalizuotą struktūrą, darbo etapus matome Pav. 2 Mokslinio darbo
vykdymo etapai paveiksle.
1.Projektavimas 2.Realizavimas 3.Duomenų kaupimas 4.Analizė 5.Išvados
1.1 Turimos
informacijos
analizė
1.2 Ko
siekiama?
2.1 Protokolo
adaptacija
konkrečiai
situacijai
2.2 Vykdantis
personalas
(piramidė)
3.1 Pavieniai
įrašai
3.2 Duomenų
bazė
3.3 Tinklas
4.1 Parametrinė,
kokybinė
4.2 Statistinė
analizė
4.3 Kontekstinė
analizė
5.1 Situacijos
apibreţimas
5.2 Praktinės
rekomendacijo
s
5.3 Esantys
apribojimai
1.3 Kokiomis
priemonėmis?
1.4 Protokolo
sudarymas
2.3 Tiriamasis
kontingentas
2.4 Bioetikos
klausimai
3.4 Sudaryta IT
4.4 Fiziologinė
interpretacija
5.4 Tolimesni
siekiai,
implikacijos
Pav. 2 Mokslinio darbo vykdymo etapai
Šiuo metu pasaulinėje praktikoje kuriamos naujos technologijos kurortologijoje, besiremiančios
komplementarių poveikių paieška. Vykdomas kurortologijos ir kitų sveikatinimo poveikių sinergijos tyrimas.
Tyrimai atliekami derinant sveikatinimo paslaugos su gydomosiomis procedūromis. Šių poveikių įtakoje
vyksta periferijos ir centro sąsajos evoliucija, senėjimo procesų valdymas, lėtinimas formuojant metodikas,
besiremiančias naujosiomis komplementariomis technologijomis. Vykdoma naujų tarpsisteminių sąsajų
poveikių technologijų paieška bei kūrimas.
26

4. Sprendimai ir rekomedocijos kurortologiniams tyrimams
4.1. Organizaciniai metodiniai darbai
Ilgametė patirtis, turima gausi eksperimentinė ir klinikinė medţiaga įrodė neabejotiną mineralinių vandenų ir
durpinio purvo gydomąjį veikimą. Tačiau Lietuvoje jie nėra pripaţinti kaip gydomieji.
Svarbiausias uţdavinys - siekti mineralinio vandens ir durpinio purvo pripaţinimo vaistinėmis
medţiagomis. Remiantis LR Farmacijos įstatymo (2006 m. birţelio 22d. Nr.X - 709), Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB, Tarybos direktyva 80/777/EEB paruošti medţiagą
teikimui įregistruoti Lietuvos kurortuose naudojamus natūralius mineralinius vandenis ir durpinį
purvą kaip vaistines medţiagas: gydomasis mineralinis vanduo ir gydomasis durpinis purvas.
Neatlikus šių procedūrų, negalime pretenduoti į ES kurortų gretas, nes mūsų gamtiniai faktoriai ir jų
naudojimo metodikos nėra sertifikuoti pagal šių dienų reikalavimus. Tai sudarys daug kliūčių vertinant
tarptautinėje arenoje sanatorijas ir kurortuose besikuriančias įvairaus tipo SPA įstaigas.
Kurortinių veiksnių naudojimo metodikos buvo daugiau orientuotos į sergančių lėtinėmis ligomis
gydymo poreikių tenkinimą. Sunkių ligonių reabilitacijos metodikų stygius atsirado vėliau, kada
tyrimų apimtys sumaţėjo. Daţnai jos buvo siūlomos ekstrapoliuojant sanatoriniam gydymui
naudotas metodikas. Reikia sukurti trumpalaikio poilsio, kurortinio turizmo, kai kurių lėtinių ligų
gydymui ar reabilitacijai reikalingas diferencijuotas, patikimas, saugias sveikatinimo, profilaktikos,
gydymo ir reabilitacijos metodikas. Pirmas ţingsnis šioje veikloje - dabar naudojamų gydymo
metodikų surinkimas, patikrinimas ir adaptavimas naujiems poreikiams tenkinti arba pradėti naujus
mokslinius tyrimus. Dėl to būtina susipaţinti su archyvuose esančia Kurortologijos mokslinio tyrimo
laboratorijos moksline - metodine medţiaga.
Plečiasi kurortinių veiksnių naudojimo sfera. Šalia įprasto jų naudojimo sanatorijose, atsiranda
naujos sveikatingumo ir sveikatinimo įstaigos, kuriose jie yra ar bus naudojami. Šiame bare dirba
menkai išmanantys kurortinių veiksnių poveikius organizmo funkcijoms, veiksnių dozavimo,
derinimo ypatumus, santykį su fizioterapinėmis procedūromis, todėl svarbus šių darbuotojų
mokymas.
* LR Vyriausybės 2006 m. balandţio 12 d. nutarime Nr. 350 „Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms
vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų
aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo
taisyklių patvirtinimo„ reikalaujama, kad jose esantys gamtiniai gydomieji veiksniai – mineralinis vanduo ir
durpinis purvas būtų moksliškai ištirti ir įvertintas jų tinkamumas balneoterapijai ir peloidoterapijai. Todėl
būtina tiek naujai kurortinį statusą gaunančių ar jau veikiančių kurortų bazėje kuriant naujas sveikatingumo
ir sveikatinimo paslaugas teikiančias įstaigas, kuriose naudojami mineraliniai vandenys ir durpės ar kitos
kilmės purvas, veiklos reglamentavimas. Šis darbas turi būti pavestas Lietuvos kurortologijos tyrimų centrui.
4.2. Rekomenduojamų mokslinių tyrimų kryptys
Šios studijos skyriuje „Klimatas“ pateikta medţiaga parodo platų, įvairiapusišką orų poveikio ţmogui
spektrą. Apţvelgus pasaulyje mokslininkų atliktus tyrimus, aiškiai matyti, kaip orų permainos sukelia
diskomfortą, signalizuoja apie ligų paūmėjimą. Biologinis orų poveikis svarbus ne tik ligų kamuojamiems
ţmonėms. Tai aktualu ir sveikiems, tiek dirbantiems įprastoje aplinkoje, tiek ir aktyvaus ar pasyvaus poilsio
metu.
Lietuvoje esami patikimi tyrimai negausūs, daţnai fragmentiški. Vykstant globaliems klimato pokyčiams
atskiri metereologiniai faktoriai, jų deriniai ar visuma – orai savijautą, darbingumą, psichinę ir fizinę sveikatą
gali veikti kitaip, nei ţinome. Tai viena. Antra – pasikeitė ir ţmogus, jo darbo ir gyvenimo sąlygos, aplinka.
Tapome daugiau domestikuoti, alergiški, daţnesni medţiagų apykaitos sutrikimai ir kt.
Turime tik vieną svaresnį darbą šia tema – A.Griciūtė, B. Kavaliauskas, J. Tomkus. Lietuvos antropoklimatas
(rekreaciniu ir klimatoterapiniu atţvilgiu ), išleistą 1979 m.
1. Reikalinga atnaujinti metereologinių veiksnių tyrimus kurortuose ir juos pradėti kurortinės teritorijos
statusą gaunančiose gyvenamosiose vietovėse, įvertinti metereologinių veiksnių poveikį ţmogui,
nustatyti vietovės tinkamumą poilsiui ar gydymui. Tai turi būti ilgalaikiai sinchroniški metereologinių
27

veiksnių ir lankytojų organizmo fiziologinių ir patologinių reakcijų tyrimai.
Šie tyrimai svarbūs ne tik Lietuvos gyventojų poilsiui, ligų prevencijai ir gydymui, bet ir turizmo plėtrai.
Šių metų (2007) Turino tarptautinės knygų mugės lankytojai, ieškodami informacijos apie Lietuvą,
pirmiausiai ieškojo literatūros apie mūsų klimatą, po to –apie turizmo infrastruktūros padėtį. Uţsienio kurortų
pristatymas informacinėje medţiagoje pradedamas įdomia, patrauklia istorine apţvalga ir nepakartojamais
kurorto klimato privalumais. Toliau – gydomieji faktoriai ir kt.
2. Natūralių gamtinių faktorių naudojimo metabolinio sindromo (toliau MS) gydymui tyrimai.
Civilizuotame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, tarp vidutinio amţiaus ţmonių grėsmingai didėja
sveikatai, darbingumui, gyvenimo kokybei ir trukmei pavojingų sveikatos sutrikimų, trikdančių
ţmogaus organizmo, kaip dinaminės sistemos, pilnavertį funkcionavimą. Vienas jų – metabolinis
sindromas (MS). Vertinant jo pavojingumą ir plitimo tempus, Lietuvoje pradėta diagnostikos,
profilaktikos ir gydymo programa. Tačiau ir nustačius MS, ne visada aišku, kaip gydyti, nėra ir
kompleksinio gydymo metodikų. MS komplekso sudedamosios dalys atskirai gydomos vaistais, dieta,
dozuotu fiziniu aktyvumu.
Tačiau yra dar viena galinga gydymo priemonė – kurortinis gydymas, t.y. natūralūs gamtiniai faktoriai. Jokių
abejonių nekelia atskirų MS sudedamųjų sėkmingas gydymas. Dar 1931 m. Litvinas ir Religijonis rašė apie
Druskininkų mineralinio vandens vonių cukraus kiekį kraujyje maţinantį veikimą. Vėlesni kurortologų
moksliniai tyrimai rodo, kad atskiros šio sindromo sudedamosios – padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrikusi
angliavandenių ir riebalų apykaita, kūno masės padidėjimas, aterosklerozė ir kt. – sėkmingai gydomos ar
koreguojamos, naudojant natūralius gamtinius faktorius (gydomąjį mineralinį vandenį, durpinį purvą,
klimatą). Tačiau likę ir neatsakytų klausimų. Norint patvirtini natūralių gamtinių faktorių vietą ir svorį gydant
MS sergančius, reikalinga atnaujinti ir išplėsti tyrimus, remiantis naujomis ţiniomis, tobulesnėmis
technologijomis. Dalyvauti šiame tyrime būtų kviečiami Vilniaus ir Kauno medicinos universitetų mokslininkai.
3. Sapropeliai gali būti alternatyva Lietuvos kurortuose naudojamoms durpėms. Sapropeliai – stovinčių
atvirų gėlojo vandens telkinių dumblas.Juose daug organinių medţiagų, dumblių, neorganinių
darinių. 95 – 98 proc. dumblo sausos dalies – organinės medţiagos (humusai, bitumai, fulvo rūgštys,
vaškai ir kt.). Nuo durpių kiek skiriasi šilumos ir drėgmės imlumo rodikliai, plastiškumas. Sapropelių
paruošimas procedūroms ir jų naudojimo technologijos paprastesnės negu durpių.
Sapropeliai gali būti naudojami ne tik gydymui, bet ir kosmetikoje, todėl savo nišą rastų ir naujai kuriamų
kurortinių vietovių sveikatingumo bei SPA paslaugas teikiančiose įstaigose.
Sapropelių klinikiniai tyrimai – viena iš galimų Kurortologijos tyrimo centro mokslinio darbo krypčių.
4. Sveikatinimo (profilaktikos) paslaugas kurortuose ir kurortinėse teritorijose reglamentuojančios
teisnės bazės sukūrimas bei rekomendacijų sveikatinimo (profilaktikos) paslaugų teikime
parengimas.
Analizuojant įstatymus ir poįstatyminius aktus, matyti, kad gydymo ir reabilitacijos paslaugų teikimas
Lietuvoje yra pakankamai reglametuotas, nustatyti koknkretūs reikalavimai šias paslaugas teikiančioms
institucijoms bei kvalifikaciniai personalo reikalavimai, tačiau sveikatinimo ir profilaktikos paslaugoms teikti
tokie reikalavimai nesudaryti (neįteisinti sveikatinimo paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacijos
reikalavimai –tai gali būti nauja niša panaudojant pasaulinę osteopatijos, kineziologijos, chiropraktikos
sveikatinimo praktiką).
4.2.1. Orai ir sveikata
Gamtoje vykstantys procesai ir ypač staigūs jų pokyčiai- staigus slėgio kitimas, Saulės aktyvumo svyravimai,
rūsčios ţiemos ir kt. - turi įtakos visai gyvajai gamtai, taip pat ir ţmogui. Tai veikia ţmonių psichiką, gali
sukelti įvairius negalavimus, padidina sergamumą, padeda plisti ligoms. Kada ţmogus negali paaiškinti savo
negalavimų prieţasties, nepaaiškina savo poelgių, tada uţduoda vieną klausimą: „Kas mus valdo, kokia jėga
sukelia tokius reiškinius?“. Daţniausiai yra daroma viena išvada, kad tai yra gamtoje vykstančių pokyčių
rezultatas. Tokias idėjas jau labai seniai bandė pagrįsti įvairių specialybių ţmonės. Yra pastebėtas tam tikras
ţmogaus negalavimų arba poelgių periodiškumas, kuris priklauso nuo išorinio poveikio. Labai daţnai tai buvo
28

siejama su padidėjusiu Saulės aktyvumu. Ypač tuo buvo susidomėjęs rusų mokslininkas A. L. Čiţevskis. Jis
teigė, kad padidėjęs Saulės aktyvumas padidina ir ţmonių aktyvumą, ţmonės darosi aktyvesni, o tai kartais
perauga ir į karus, įvairias psichozes ir t. t. Tai ypač pastebima, kai ţmonės yra nepastovios psichikos.
Manoma, kad tokie ţmonės yra labai meteorolabilūs (ypač jautrūs orų pokyčiams), todėl jų nusiskundimai
arba besaikis aktyvumas yra daug ryškesni ir įvairesni negu sveikų ţmonių. Pavyzdţiui, šizofrenikus daug
stipriau veikia staigūs temperatūros svyravimai, ţemutinis debesuotumas, ilgai trunkantys krituliai, tamsus
metų laikotarpis (ruduo–ţiema).
Jautrumas orams tampa vienu iš daţniausių mūsų civilizacijos negalavimų. Orų įtaka ţmogaus organizmui
labai įvairiapusė ir daugeliu atvejų ne iki galo ištirta. Jos tyrimais uţsiima ne tik medicina, bet ir biologija,
meteorologija, taip pat artimas jiems mokslas biometrija. Kai kurie mokslininkai, norėdami surasti orų įtakos
ţmogaus organizmui objektyvius rodiklius, pasiūlė nemaţa temperatūros, drėgmės ir vėjo indeksų, tačiau nė
vienas iš jų nėra universalus, nes kiekvienas ţmogus yra individas ir aplinka jį veikia nevienodai.
Vokietijos biometeorologai bandė ieškoti elgesio skirtumų tarp meteorolabilių ir meteorostabilių ţmonių.
Meteorostabilūs ir sveiki ţmonės gerai jaučiasi ir yra darbingi esant bet kokioms orų sąlygoms, o
meteorolabilūs yra tiesiog priklausomi nuo orų. Keičiantis orams kinta nuotaika, atsiranda nepilnavertiškumo
kompleksas (ypač būdingas vyrams pavasarį), padidėja irzlumas, vieni tampa agresyvūs, kiti puola į
depresiją ir t. t.
Ţmogus vis dėlto sugeba prisitaikyti prie orų pokyčių, adaptuotis ir vėl gyventi pilnakraujį gyvenimą.
Nustatyta, kad ritmiškai pasikartojantys faktoriai gerina biologinę organizmo adaptaciją. Be to, organizmą
labiau veikia staigūs ir trumpalaikiai meteorologinių parametrų kitimai. Ţmogus gauna impulsą, bet nespėja
adaptuotis.
Gydytojas K. Norkus yra tyręs kai kuriuos mūsų šalies rajonus. Pagal gydytoją, nepalankiausi orų sąlygų
kompleksai susidaro ne tuo pačiu laikotarpiu. Pavyzdţiui, kai centrinėje Lietuvos dalyje spalio-lapkričio
mėnesiais vyrauja hipoksinis orų tipas (ore maţiau deguonies, ryškiai kinta pagrindiniai meteorologiniai
parametrai: oro temperatūra, drėgnumas, vėjas), vakariniuose rajonuose dėl jūros įtakos dar būna šilta.
Pavasarį – vaizdas kitoks, čia dar ilgai jaučiasi drėgni orai. Ţiemą, ypač vakarinėje Lietuvos dalyje, vyrauja
nepalankus hipoksinis orų tipas, kai maţai deguonies, oro temperatūra artima 0°C, didelis drėgnumas,
vėjuota. Tokie orai skatina uţdegimus ir chroniškų ligų paūmėjimą. Jau tada buvo bandoma ieškoti
dėsningumų, kaip orai veikia skirtingo socialinio sluoksnio ţmones. Dėl orų permainų daugiau kenčia
ţemesnio socialinio sluoksnio ţmonės, bet tai susiję su jų gyvenimo sąlygomis, gyvenimo būdu. Paprastai
depresijos ir neurozės daugiau kamuoja aukštesnio socialinio sluoksnio atstovus. Todėl, taikant jiems
kurortinį reabilitacinį gydymą, reikia atsiţvelgti ne tik į metų laiką, bet ir į vietovę, kur jis bus gydomas.
Kuo ryškesni meteorologinių parametrų, jų komplekso kitimai, tuo stipresnis biologinis orų poveikis. Ypač
meteorologinių parametrų kaitos poveikiui yra jautrūs sergantys širdies–kraujagyslių ligomis, nes net 40–
80% šių ligonių reaguoja į orus ir jų kitimą []. Meteorologinių parametrų įtakos atsiradimą lemia visas
aplinkos faktorių kompleksas, tačiau jų poveikis gali būti nevienodas. Terminas „aplinka“ suprantamas gana
plačiai ir sudaro visumą parametrų, iš kurių patys dinamiškiausi yra meteorologiniai faktoriai. Meteorologinių
parametrų kaita gali neigiamai veikti ligonio būklę, maţinti gydymo efektyvumą, sukelti diskomfortą.
Gydytojams reikėtų ţinoti tokių faktorių poveikį ir taikyti ligoniams profilaktines priemones.
Kiekviena geografinė vietovė pasiţymi specifiniais klimato ypatumais. Dėl specifinio mikroklimato vieni
ţmonės puikiai jaučiasi spygliuočių miške, o kitus, daţniausiai sergančius širdies ligomis , tai veikia labai
blogai, bet jie puikiai jaučiasi mišriuosiuose miškuose. Drėgname ir vėsiame klimate pasireiškia sąnarių ligos,
bet čia puikiai jaučiasi širdininkai.
Pagal meteorologinių parametrų, barinių sistemų kitimą galime vertinti orus pagal palankumą ir nepalankumą
sergantiems išemine širdies liga, o pagal prognozę galime vertinti laukiamą orų įtaką.
Netgi meteorostabilius ţmones veikia sezoninės ligos. Seniai pastebėta, kad sergamumas kai kuriomis ligomis
padaţnėja tam tikrais metų laikais (Folkeris, 1990).
Pirmųjų teiginių, kad orai veikia ne tik atskirus ţmones, bet ir didelę ţmonių grupę, randame jau senovėje. O
medikai dar prieš du tūkstančius metų atkreipė dėmesį į ryšį, egzistuojantį tarp orų kaitos ir tam tikros rūšies
29

susirgimų. Senovės mokslininkui gydytojui Hipokratui priklauso ţodţiai: „Jeigu daugelis ţmonių vienu ir tuo
pačiu metu suserga viena ir ta pačia liga, tai to prieţasties reikia ieškoti ten, kas yra bendra visiems
ţmonėms ir kuo jie naudojasi. Reiškia, kalbama apie įkvepiamą orą“.
Būtent orai veikia ţmones ir jų sveikatą. Temperatūra ir drėgmė sudaro sąlygas ţmogaus organizmo šilumos
pasikeitimui, veikia kvėpavimą, širdies veiklą, kraujotaką ir odos paviršiaus pasikeitimus, šilumos pokytis
organiškai susijęs su medţiagų apykaita, kuri automatiškai yra reguliuojama per nervų sistemą.
Šiuo metu vykstantys globalūs klimato pokyčiai su visomis abejonėmis ir ilgalaikių prognozių poreikiais davė
prieţastį naujiems iššūkiams, naują tikslą mokslininkams. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – epidemijos,
karščio bangos, tačiau ne visada tiksliai nustatomas jų poveikis (Bertin, 2002).
Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad tokios ekstremalios sąlygos kaip didelis karštis, šalčio stresas, UV
spinduliavimas turi įtakos sergamumui ir mirštamumui.
Atėnuose atlikus tyrimus buvo pastebėti klimato pasikeitimai, kurie turi įtakos infekcinėms kvėpavimo ligoms
daugelyje rajonų. Pačią didţiausią įtaką daro oro temperatūros ir drėgmės parametrų nepastovumas. Iš to
galima daryti išvadas, kad ne tik terminiai indikatoriai, bet ir kiti klimatiniai parametrai parodo ryšį tarp
kvėpavimo ligų ir biometrinių parametrų (Nastos ir kt., 2005).
Klimato poveikio ţmogaus organizmui analizė buvo atlikta 2000-ųjų metų geguţės mėnesį Ţenevoje.
Pirmiausia tirta oro cheminė sudėtis. Teršiamas oras gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip astma,
širdies kraujagyslių ligos, uţkrečiamos ligos, tačiau didţiausias dėmesys buvo sutelktas į klimato kaitos
poveikį – kaip ţmones paveiks pagrindiniai parametrai: šaltis, karštis, geriamo vandens trūkumas, sausra,
vėjas, slėgio kitimas ir kt. Taip pat buvo stebimas meteorologinių įvykių (reiškinių) daţnumas, trukmė,
išplitimo ribos. Be viso to, buvo pradėtas skaičiuoti UV (ultravioletinės spinduliuotės) indeksas, reikalaujantis
termofiziologinių permainų, mikroklimato įtaka, sezonų tyrimas (Jendritzky, 2000).
Dėl Saulės spindulių mums šilta, ir juos mes galime pamatyti savo akimis, kurios reaguoja į matomą
ţemiškąjį Saulės spindulių spektrą. Matomoji šviesa yra labai reikšminga, tačiau dalis Saulės šviesos turi ir
ţalingą poveikį – visa ši radiacija (spinduliuotė) priklauso Saulės spinduliuojamam ultravioletiniam (UV)
spektrui (Diffey, 1990). Pavojus sveikatai, įdegimas ir juos lydintis odos vėţys sukelia ţmonių domėjimąsi
ultravioletinės spinduliuotės tyrimais. UV spinduliuotė yra vienas iš aplinkos faktorių, kuris turi labai didelę
įtaką ţmogui. Nors ši įtaka buvo ţinoma jau labai seniai, ir apie tai rašė daugelis mokslininkų (Riemerschmid
1938, Blum 1948), tačiau ypač tuo buvo susidomėta tik paskutiniais dešimtmečiais (De Gruji, der Leun 1994,
Elwood Jopson 1997 ir kt.). Susidomėjimą lėmė stratosferinio ozono sluoksnio plonėjimas, taip pat ir gerokai
išaugęs odos vėţio susirgimų skaičius. Dėl tų pačių prieţasčių iškilo poreikis gauti kuo daugiau informacijos
apie UV spinduliuotę.
Pensilvanijoje (JAV) 1999 metais buvo atliekami tyrimai atsiţvelgiant į temperatūros ir kritulių poveikį
mirtingumui. Mokslininkai tyrė ţmones, sergančius angina, kvėpavimo takų ligomis, taip pat patyrusius
smegenų infarktą. Išaiškėjo, kad esant ţemai temperatūrai ir dideliam drėgnumui vyresni negu 64 m.
ţmonės patiria didesnę riziką, todėl orų poveikis daţnai nulemia ligos paūmėjimą (Mursch-Radlgruber, 2005).
Apţvelgus pasaulyje atliktus mokslininkų tyrimus, aiškiai matyti, kad reikia detalių tyrimų, kaip orų permainos
sukelia diskomfortą, signalizuoja apie ligų paūmėjimą.
Apţvelkime trumpai, kas yra nuveikta šia tema Lietuvoje.
„Mūsų respublikoje nuolat plečiamas kurortinis gydymas, organizuojamas poilsis ir turizmas. Tačiau
antropologiniai klausimai ligi šiol maţai tebuvo nušviesti, nors antropoklimatas yra vienas iš svarbiausių
kurortinių faktorių“,- pratarmėje rašė A. Griciūtė, B. Kavaliauskas, J. Tomkus. Tai puikus darbas, kuriame
atsispindi 10 metų Lietuvoje darytų antropoklimatiniai tyrimų rezultatai. Knygoje nagrinėjamos rekreacinių
landšaftų fizinės, geografinės, klimatinės, radiacinės ir mikroklimatinės sąlygos.
Orų įtaką sergantiems širdies ligomis 1980 Palangoje kartu su Fizikos instituto mokslininkais K. Šopausku, A.
Galvonaite ekspedicijos metu tyrė prof. D. Ţemaitytė, H. Parčiauskas.
30

Gamtos ir sveikatos sąveiką nagrinėjo S. Gurčinas (S. Gurčinas, 1980). „Ţmogaus kardiovaskulinės sistemos
reakcijų prognozavimas pagal meteorologinius ir heliogeofizinius faktorius“ 1996 m. daktaro disertaciją
apgynė A. Martinkėnas. Dr. V. Meška 2005 m. išleido knygą, kurioje nagrinėjama klimato ir orų terapijos
taikymas kurortuose vietoj gydymo vaistais.
Nemaţai jaunųjų tyrėjų (J. Damulytė (1998) Persišaldymas pavojingas gyvybei, I. Gedrimaitė (2002)
Meteorologinių prognozių socialinis vertinimas, N. Košinskaitė (2001) Meteorologinių faktorių įtaka kai kurių
ligų paūmėjimams, E. Kuliešaitė (2006) Meteorologinių sąlygų poveikis peršalimo ligų paūmėjimams ir kt.)
savo darbus skyrė meteorologinių faktorių įtakai ţmogaus organizmui tirti.
Pastaruoju metu vykstant spartiems klimato pokyčiams, o su jais ir meteorologinių parametrų bei reiškinių
kaitai, atsirado detalesnių tyrimų, kompleksinių darbų, kur būtų nagrinėjama, stebima bei analizuojama visų
gamtinių faktorių įtaka ţmogaus sveikatai poreikis. Tokie tyrimai leistų panaudoti Lietuvos kurortus ir
kurortines teritorijas ne tik turizmui, poilsiui, bet ir ţmonių sveikatinimui bei ligų prevencijai.
Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų panaudojimo klimatoterapijai SSGG analizė.
STIPRYBĖS (PRIVALUMAI):
Lietuva pagal geografinę padėtį bei atmosferos cirkuliacijos ypatumus išsiskiria vidutiniškai šiltu klimatu. Dėl
atlantinių masių cirkuliacijos ir reljefo oro temperatūra ir drėgnumas, krituliai ir kai kurie kiti meteorologiniai
elementai Lietuvos teritorijoje pasiskirsto meridianine kryptimi. Tai ypač ryšku šaltuoju metų laikotarpiu, nes
tada intensyvesnė vakarinių oro masių pernaša. Einant iš vakarų į rytus pastebimas lengvas kontinentalumo
didėjimas, t. y. didėja temperatūros metinė amplitudė, vasaros kritulių kiekis, maţėja santykinis oro
drėgnumas. Todėl, nors ir išsidėstę maţoje teritorijoje, mūsų kurortai turi savitą mikroklimatą, kurio
privalumus galima išnaudoti kuriant reabilitacijos, sveikatinimo bei ligų prevencijos centrus.
Palankiausios sąlygos rekreacijai, be abejo, yra pajūryje, tiksliau sakant, priekrantės zonoje. Be nuo seno
garsėjančios Palangos, mūsų pajūryje rekreacijai dar yra didelės potencinės galimybės visame pajūrio ruoţe.
Baltijos pajūrio klimatą formuoja vyraujanti atlantinio oro cirkuliacija ir tiesioginė Baltijos jūros įtaka. Tų
veiksnių sąveika atsispindi šilumos, debesuotumo, saulėtumo, kritulių kiekio ir kitų meteorologinių elementų
reţime.
Tiesioginė Baltijos jūros įtaka kai kuriems klimato veiksniams, pavyzdţiui, terminiam reţimui, per visus metus
pastebima tik siaurame pakrantės ruoţe.
Pagal gamtinių sąlygų kompleksą tinkamos sąlygos yra Aukštaičių aukštumose ir artimose zonose. Tai
Anykščių, Ignalinos, Zarasų kurortinės vietovės. Šios vietos priklauso Baltijos aukštumų klimatiniam rajonui,
kuris priskirtinas vienai iš atlantinės kontinentinės srities pietvakarių posričių.
Baltijos aukštumų klimatas taip pat priklauso nuo atlantinės cirkuliacijos, bet tiesioginė Baltijos jūros įtaka čia
jau nepasireiškia. Be to, ši Lietuvos dalis labiausiai veikiama Eurazijos ţemyne besiformuojančių oro masių.
Tai ţemyniškiausias rajonas.
Rekreaciniu atţvilgiu labai palankiomis klimatinėmis sąlygomis pasiţymi Pietų ir Pietryčių Lietuvos dalis. Ir
nors klimatiniu atţvilgiu šios dalys maţai skiriasi nuo rytinės dalies, bet čia yra tik jai būdingų ypatybių.
Pavasarį ir vasarą šiose rekreacinėse zonose vidutinė mėnesinė oro temperatūra yra apie 1°C aukštesnė
negu kitose Respublikos vietose. Šiltuoju metų laiku Birštone, Druskininkuose būna daugiau dienų, kai
konvekcinių procesų sukeltos liūtys yra lydimos perkūnijų. Čia dėl nevienodo paklotinio paviršiaus įšilimo
susidaro gana dideli terminiai skirtumai. Taigi pasirinkti turime iš ko.
GALIMYBĖS
Lietuvos visuomenė sėkmingai bando integruotis į tarptautinius projektus ir atsiliepti į šalies poreikius.
Plečiasi galimybės pasinaudoti įvairių valstybių ir tarptautinių institucijų patirtimi vykdant sveikatinimo ir ligų
prevencijos politiką.
Atlikus detalų kompleksinį darbą ir kurortų analizę ne tik klimatiniu, bet ir gamtiniu poţiūriu, taip pat
gyventojų, turinčių skirtingų sveikatos problemų, orų kaitos stebėseną, kurortus galima panaudoti
skirtingiems tikslams – vienus ligų prevencijai, kitus sveikatinimui ir reabilitacijai.
31

Galimas specialistų rengimas ir profesinis orientavimas, reikalingos informacijos ir ţinių sveikatos klausimais
pateikimas visuomenei internetu. Pasitelkus ţiniasklaidą galima propaguoti ir pateikti prognozes, skirtas
ţmonėms su skirtingomis sveikatos problemomis.
Profilaktika ir ligų prevencija yra daug svarbesnės uţ patį gydymą, o sveikos visuomenės kūrimas yra
pagrindinis tikslas.
SILPNYBĖS (TRŪKUMAI):
Medicininių ir meteorologinių tyrimų plėtrą ir jų efektyvumą riboja įvairūs veiksniai: šiuo metu dar nėra
sukurtos intelektualinės profesinės pajėgos, galinčios dirbti šiais klausimais. Nepakankamas ryšys tarp
specialistų, galinčių atlikti kompleksinius tyrimus.
Nėra vykdoma specializuota orų sąlygų prognozė, kuri būtų skelbiama ir leistų ligoniams, ţmonėms su
negalia laiku imtis prevencinių priemonių.
Visuomenės sveikatos būklės pokyčiai daugiau neigiami nei teigiami. Daugumą sveikatos problemų lemia
socialinės sąlygos, nepakankama ligų profilaktika.
GRĖSMĖS
Mokslas, švietimas bei sveikatos apsauga turi realiai tapti vienu svarbiausių valstybės vystymosi prioritetų,
antraip iškils grėsmė ne tik ţmonių, bet ir valstybės saugumui.
Dėl informacijos ir mokslinių tyrimų stokos blogės bei bus neįmanomas kurortinių rajonų, galinčių suteikti
galimybes ligų prevencijai bei sveikatinimui, poilsio zonų plėtimas. Dar daugiau, nesant tinkamų tyrimų gali
atsirasti rimta problema, kai ligoniai bus nukreipiami reabilitacijai į netinkamas vietas, kurios gali turėti
neigiamos įtakos sveikatai, sukelti rimtus negalavimus. Kol kas sunku tiksliai pasakyti, kaip įvairūs gamtos
(meteorologiniai) faktoriai veikia konkretaus ţmogaus organizmą, nes tų faktorių yra nepaprastai daug, be
to, poveikis priklauso ir nuo jų tarpusavio sąveikos (pvz., oro temperatūros ir drėgnumo).
Ţmogaus organizmas yra „protingas“ ir gerai prisitaikęs prie orų pokyčių toje vietoje, kur jisai gyvena. Vis
dėlto jo santykių su orais problema, ypač vykstant klimato pokyčiams, išlieka viena iš aktualiausių. Kiekvienu
atveju nemaţą reikšmę turi jo individualios savybės, kiek jis yra meteolabilus bei kokių turi sveikatos
problemų.
4.2.2. Fizinio aktyvumo panaudojimas vystant kurortines paslaugas.
Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros strategija – tai pagrindinės valstybės nuostatos, jų
įgyvendinimo būdai modernizuojant visuomenės sveikatos prieţiūros sistemą, visapusiškai priderinant ją prie
didėjančių valstybės poreikių ir naujausių tarptautinių reikalavimų. Viena iš sudėtinių jos dalių pabrėţia
aktyvios ir atsakingos uţ savo sveikatą visuomenės (bendruomenės) formavimo svarbą bei fizinio aktyvumo
didinimą per visų gyventojų socialinių sluoksnių ir amţiaus grupių biologinio judėjimo poreikio patenkinimo
uţtikrinimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos
prieţiūros strategijos patvirtinimo, 2001 m. liepos 27 d. Nr. 941 Vilnius).
Norint spręsti ţmogaus veiklos gamtinės ir dirbtinės kilmės daiktų aplinkoje problemas vien mechanistinio
poţiūrio į ţmogų nepakanka. Gyvą organizmą kurortuose veikia fiziniai ir biologiniai, o kai kuriais atvejais - ir
psichologiniai veiksniai. Todėl greta ţmogaus ir techninių priemonių sąveikos tyrimo ir modeliavimo ne
maţiau svarbu mokėti vertinti ţmogaus organizmo būseną, suvokti jo fiziologinį adaptyvumą ir taikyti
poveikio bei funkcijų palaikymo, plėtojimo, o, esant reikalui, ir kompensavimo priemones. Sėkmės galima
tikėtis, ţmogaus organizmą suvokiant kaip kompleksinę dinaminę ir adaptyvią sistemą, kurios funkcionavimas
siejamas su fiziniais, fiziologiniais, biologiniais, biocheminiais, ir biomechaniniais veiksniais. Be to, kokybiškai
geresnių rezultatų galima pasiekti tik įdiegus daugiaparametrinės kompleksinės stebėsenos technologijos
principus bei individualizuojant poveikį fiziniu krūviu.
32

„Sudarant individualias sveikatos stiprinimo programas negalima vadovautis bendromis deklaracijomis apie
teigiamą fizinių pratimų poveikį ţmogaus sveikatai. Teiginiai, be abejo, teisingi kuomet kalbama apskritai
apie dideles besimankštinančių ar fiziškai neaktyvių ţmonių grupes.“ „Konkretus ţmogus skiriasi nuo, taip
pavadinkime, matematiškai suvidurkinto ţmogaus savo fizinio išsivystymo ir fizinio pajėgumo lygiais,
sveikatos būkle, socialine padėtimi ir gyvenimo būdu, darbo pobūdţiu, psichoemocinėmis savybėmis ir t.t.
Visa tai sudaro neatskiriamą specifinių faktorių grupę, su kuo turi derintis parenkamos fizinio aktyvumo
formos ir fiziniai krūviai.“ Tai dvi citatos iš amerikiečio B. Anderson, B. Pearl ir E. Burke knygos “Kaip būti
sveikam”. Ţmogaus kasdienėje, buitinėje, darbinėje veikloje fizinis pajėgumas yra svarbus sveikatos
komponentas, uţtikrinantis aktyvumą visose gyvenimo srityse. Fizinis pajėgumas siejamas su funkcinėmis
galimybėmis atlikti kasdienes uţduotis nepervargstant. Pakankamas senyvo amţiaus ţmonių fizinis
pajėgumas suteikia jiems galimybę ne tik dţiaugtis laisvalaikio pramogomis, bet ir padeda išlaikyti socialinį
integralumą.
SVEIKATA
Gerovė
Sergamumo
sumaţėjimas
Fizinis
pajėguma
s
Fiziniai pratimai
Fizinis aktyvumas
Pav. 3 Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšys. (Poderys J., 2004)
Taigi geras fizinis pajėgumas yra gyvenimo dţiaugsmo ir gerovės dalis. Su sveikata susijęs fizinis pajėgumas
gali būti suvokiamas kaip gebėjimų, sąveikaujančių su sveikata, derinys, kurį sudaro individualūs ypatumai ir
funkcinės galimybės. Individualūs ypatumai daţniausiai yra genetiškai apibrėţti. Funkcinės galimybės siejasi
su individo sugebėjimais atlikti uţduotis, susijusias su raumenų darbu. Ţmogaus individualūs ypatumai lemia
tam tikrą organizmo adaptavimosi fiziniams krūviams laipsnį, o funkcinės galimybės – fizinio aktyvumo
sukeltus pokyčius. Todėl, vertinant su sveikata susijusį fizinį pajėgumą, ţmogaus funkcinių galimybių
nustatymas yra labai reikšmingas.
Asmens fiziniam pajėgumui ir sveikatingumui didesnės reikšmės turi tinkamas fizinio aktyvumo kiekis ir rūšis,
todėl fizinio pajėgumo matavimai yra naudingi, kuomet gauti rezultatai siejami su informacija apie ţmogaus
gyvenseną. Trys pagrindiniai fizinio pajėgumo, susijusio su sveikata, rodikliai yra aerobinis, raumenų ir
motorinis pajėgumai, kuriuos įtakoja širdies ir kvėpavimo sistemų ištvermė, raumenų jėga ir ištvermė,
sąnarių paslankumas ir kūno masės komponentai.
Santykinai yra skiriama:
sveikatai svarbios fizinės ypatybės;
sportinei veiklai svarbios fizinės ypatybės.
Biologinis fizinių ypatybių pagrindas yra organizmo struktūros ir sistemos, įgalinančios ţmogų judėti, jausti,
analizuoti. Tai morfofunkcinės ypatybės: iš vienos pusės jos yra įgimtos ir santykinai pastovios, iš kitos
pusės- joms būdingas prisitaikymas, keitimas, lavėjimas. Fizinių ypatybių kiekybinę išraišką sąlygoja ţmogaus
amţius, lytis ir gyvensena.
33

Apibendrinant galima teigti, kad gyvenimo būdas ir jį įtakojantys sveikatos veiksniai turi ţymiai didesnę įtaką
fizinei sveikatai ir ilgaamţiškumui nei medicina. Kiti tyrimai parodė, jog 55 metų sveikai gyvenantys ţmonės
buvo tokios pačios sveikatos būklės kaip 25 – 30 metų jaunesni, bet įtakojami sveikatai ţalingų įpročių. Taip
pat yra mokslinių tyrimų, įrodančių teigiamą tarpusavio ryšį tarp fizinės ir psichinės sveikatos. Moksliniai
tyrimai, analizuojantys fizinio aktyvumo įtaką atskiroms organų sistemoms, teigia, kad vidutinio intensyvumo
fizinė veikla, atitinkanti organizmo funkcinę būklę daro teigiamą įtaką mūsų sveikatai.
4.2.3. Komplimentarių poveikio metodų kurortuose vystymas
Šiuolaikinėje Pasaulinėje kurortologijoje nebeapsiribojama vien tik vieno konkretaus „pagrindinio“ kurortinio
veiksnio naudojimu, daţniausiai naudojami įvairūs jų deriniai, remiantis individualia patirtimi. Įsivyrauja
kompleksiškos, visapusiškos ir indvidualizuotos ţmogaus sveikatos problemų sprendimo metodikos, kuriose
įvairūs gydymo metodai papildo vienas kitą. Efektyviam gydymui, reabilitacijai ir profilaktikai kurortuose
uţtikrinti taikomos įvairių fizinių metodų - dietoterapijos, vaistų, psichoterapijos, dienos reţimo ir aplinkos
veiksnių- kombinacijos. Visame tame labai svarbi ir mokymo komponentė, apimanti fizinį ar sportinį
aktyvumą, instrukcines programas, kultūrinį ir socialinį aktyvumus.
Svarbus veiksnių komplementarumas: kartu naudojant kelis veiksnius, sustiprinamas bendras jų poveikis
organizmui ar jo sistemai. Pavyzdţiui, pacientui, sergančiam reumatoidiniu artritu, yra taikoma gydomojo
purvo vonia (peloidoterapija) ir krioterapijos procedūra, dėl ko gydymo trukmė ţenkliai sutrumpėja ir ligos
simptomai (sąnarių spastika, skausmas) atlėgsta ţymiai greičiau, nei tiems pacientams, kuriems buvo taikyta
tik viena iš paminėtų poveikio priemonių. Deja, šioje srytyje pasaulyje ţengiami tik pirmieji ţingsniai: aktyviai
tiriamos įvairių poveikio priemonių kombinacijos ir jų įtaka asmens sveikatai. Lietuvoje komplementarios
kurortinių veiksnių priemonės daţniausiai taikomos remiantis indvidualia patirtimi, nėra sudarytų aiškių
rekomendacijų, kada, kokios ir kokiais laiko intervalais poveikio priemonės turėtų būti taikomos tam, kad
pasiektume optimalų rezultatą. Kurdami ir tobulindami komplementariųjų poveikio priemonių taikymo
metodikas galime pasinaudoti jau naudojamais ir praktikoje daţnai taikomais metodais, juos pagrįsdami
klinikiniais tyrimais. Ši srytis be abejonės yra viena iš prioritetinių kurortologinių tyrimų sričių.
Daţniausiai naudojamos kurortininės poveikio asmens sveikatai priemonės tai:
1) Gydymas naturaliais faktoriais:
a) Mineraliniu vandeniu. (Vidinis vartojimas (mineralinio vandens gėrimas) ir išorinis naudojimas
(įvairios vonios mineralinio vandens pagrindu));
b) Purvu (purvo vonios, purvo tamponai (vaginaliniai, rektaliniai, dantenų), įvairios aplikacijos);
2) Naturaliomis dujomos (CO2, Deguonis);
3) Radioaktyviomis priemonėmis (vanduo, purvas);
4) Metodų derinimas su klasikine medicina ar reikiama reabilitacija;
5) Pacientų gyvenimas gydymo laikotarpiu ekologiškai švarioje aplinkoje;
Paplitusios technologijos naudojamos komplesiškoje kurortinio gydymo, reabilitacijos ir sveikatinimo veikloje:
1. Fizinio poveikio panaudojimas (elektro, magneto, termo, foto, mechano);
a. elektroterapinės metodikos, elektroanalgezija (DD srovėmis, IF srovėmis, Trabert, TEN),
impulsoterapija, galvanoterapija, aukšto daţnio srovės (SWD, USWD, mikrobangų diatermija
– MD), kombinuota terapija;
b. magnetoterapija (statinė, pulsuojantis magnetinis laukas);
c. termoterapija, šilumos aplikacijos (parafinas, kompresai, termopakai), krioterapija (vandeniu,
oru, ledu, etilchloridu, Priessnitz kompresai, skysto azoto garais);
d. fototerapija (bioptroninėmis lempomis, lazeriais)
e. mechano priemonės, (ultragarsas – pastovus ar pulsuojantis, tempimo – vertikalaus ar
horizontalaus įranga, masaţai – klasikinis viso kūno ar dalinis, refleksinis masaţas –
periostinis, gilių audinių, fascijų, segmentinis, refleksinis pėdų, sportinis masaţas, shiatsu bei
thai masaţas, aroma masaţas, masaţas su įranga.
2. Hidroterapija:
a. vonios (perlinės, su deguonimi, su anglis dvideginiu, su vaistinių ţolių priedais),
b. povandeniniai masaţai (su įvairiomis technologijomis),
c. dušai (Škotiškas kontrastinis dušas, Vichy dušo masaţas),
34

d. Kneipp terapija, hidrokineziterapija – baseine, plaukimas ar speciali mankšta, sauna,
plūduriavimas
3. Manualinė fizioterapija:
a. trigerinių taškų ir skausmo zonų terapija, tempimo pratimai, relaksaciniai poziciniai masaţai,
raumenų disbalanso ir judesių sutrikimų gydymas, grandininiai funkciniai sutrikimai,
raumenų spazmo gydymas, evoliucinė kineziologija,
b. PNF technikos, kabat pratimai įstriţinėse, Bobath koncepcija, Vojta metodas, Janda„s
sensomotorinė stimuliacija, Mc Kenzie technika, Briugger metodas
c. Akupunktūra, akupresūra, auriculoterapija
d. Medicininė gimnastika su profesionalais, kineziterapeutais (salė, baseinas, sodas).
Sveikatos sutrikimų grupės, kurias galima įtakoti panaudojant kurortinius veiksnius:
Metabolinės ir civilizacijos ligos (nutukimas, diabetas, hyperlipidemija, skydliaukės ligos, bendra
organizmo intoksikacija),
Judamojo aparato ligos (chroninės degeneratyvinės ligos sanarių ir stuburo – artrozės (gonartrozės,
cochartrozės, spondyloartrozės), reumatoidiniai artritai, apimantys sąnarius ir stuburą (spolioartritai,
spondyloartritai), lumboischiadiniai ir cervikaliniai algic sindromai, gijimo laikotarpis po ortopedinių ir
traumatologinių operacijų, metabolinės sanarių ligos (podagra), osteoporozė),
Virškinimo sistemos ligos (geriant mineralinį vahdenį, derinant dietą bei mokymą, (būtina stebėsena
bei nauji vertinimo metodai), chroninis ezofagitas, pyrozė (širdies degimo sindromas), uţdegimas
(gastroduadenitas), ţaizdos, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos uţdegimai, būsenos po virusinio
hepatito (ypač B ir C tipo), akmenligė (daţniausiai – kepenų) ar būsena po cholocystektomijos,
chroninis pankreatitas, chroninės ţarnyno ligos (Crohno liga, kolitai, uţkietėjimai),
Kvėpavimo ligos (chroninis bronchitas, bronchinė astma, alergija),
Šlapimą išskiriančios sistemos ligos (dėl ţemo vandens mineralizavimo, chroniniai pielonefritai,
nefrolithiazė).
Be objektyvių vertinimo kriterijų, kurių nustatymui daţnai neturima tinkamų brangių technologijų, galima
vertinti ir kokybinę kurortinio gydymo, sveikatinimo ir reabilitacijos naudą:
Geros sveikatos būsenos išsaugojimas;
Sveikatos profilaktinių klausimų sprendimas;
Naudojamų gydymo priemonių sumaţinimas;
Skausmo sumaţinimas ar panaikinimas;
Bendra organizmo detoksikacija;
Virškinimo sistemos funkcijos pagerėjimas, ţarnyno judesių normalizavimas;
Nemigos išreikštumo sumaţėjimas;
Pozityvi įtaka į psichologinę būseną (palengvėja socialiniai kontaktai);
Vyksta atherosklerozės profilaktika;
Asmuo motyvuojamas reguliariam fiziniam aktyvumui;
Lėtėja senėjimo procesai;
Virškinimo ir gyvenimo įpročių pervertinimas;
5. Teisinis sveikatinimo (profilaktikos), gydymo ir reabilitacijos paslaugų reglamentavimas
Reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas reglamentuoja:
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Ţin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 55-1287),
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Ţin., 1994, Nr.63–1231; 1998, Nr.112–3099);
Lietuvos Respublikos sveikatos prieţiūros įstaigų įstatymas (Ţin., 1996, Nr.66–1573; 1998, Nr. 109–2995);
Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas (Ţin., 1996, Nr.102-2313);
35

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 102 – 2317,
1998, Nr. 52-1425);
Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas (Ţin., 1991, Nr. 36- 969;
2706);
1998, Nr.98-
bei poįstatyminiai teisės aktai:
Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V- 444 ,,Dėl medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ (Ţin.,2003, Nr 78-3577) ;
Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-03-03 d. įsakymas Nr. V-94 “Dėl sveikatos apsaugos
ministro 2003-07-11 įsakymo Nr. V-444 “Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo
organizavimo” pakeitimo (Ţin., 2004, Nr.39-1285);
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-935,, Dėl Lietuvos medicinos normos
MN 123:2004 “Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Teisės, pareigos , kompetencija ir atsakomybė“
patvirtinimo “ (Ţin., 2004 Nr. 184-6820);
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-934,, Dėl Lietuvos medicinos normos
MN 124:2004 “Kineziterapeutas. Teisės, pareigos , kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo “ (Ţin., 2004
Nr. 184-6819);
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-936,, Dėl Lietuvos medicinos normos
MN 124:2004 “Ergoterapeutas. Teisės, pareigos , kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo “ (Ţin., 2004 Nr.
184-6821);
Sveikatos apsaugos ministro 2004-06-28 įsakymas Nr. V-469 “Dėl medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų
rūšių sąrašo patvirtinimo” (Ţin., 2004, Nr.105-3906);
Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 10 06 įsakymas Nr. 570 ,,Dėl sveikatos prieţiūros ir farmacijos
specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą” (Ţin., 1998, Nr.97–2694);
Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 10 06 įsakymas Nr. 571 ,,Dėl lokalaus medicinos audito nuostatų”
(Ţin., 1998, Nr.89–2469);
Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 01 įsakymas Nr. 97 ,,Dėl įstaigų sveikatos prieţiūros licencijavimo”
(Ţin., 1999, Nr.23–670);
Sveikatos apsaugos ministro 1999 06 03 įsakymas Nr. 272 ,,Dėl sveikatos prieţiūros įstaigų vidaus standartų
ir sveikatos prieţiūros metodikų parengimo tvarkos” (Ţin., 1999, Nr.50–1628);
Sveikatos apsaugos ministro 1999 11 29 įsakymas Nr. 515 ,,Dėl sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos apskaitos
ir atsakomybės tvarkos” (Ţin., 1999, Nr. 103–2972);
Sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymas Nr. 357 ,,Dėl mokamų asmens sveikatos prieţiūros
paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos”
(Ţin., 1999, Nr. 67–2175);
Sveikatos apsaugos ministro 1998 11 26 įsakymas Nr. 687 ,,Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų
tvirtinimo” (Ţin., 1998, Nr. 62–1793);
Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 06 30 įsakymas Nr. 359 ,,Dėl stacionarinių asmens sveikatos prieţiūros
įstaigų lygių ir asmens sveikatos prieţiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo” (Ţin., 1997, Nr. 64–1525);
Lietuvos higienos norma HN 47:1995 ,,Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės” (Ţin., 1995, Nr.104–
2343);
36

Lietuvos higienos norma HN 30:1996 ,,Viešojo maitinimo įmonės. Higienos normos taisyklės” (Ţin., 1996, Nr.
68–1656);
Lietuvos medicinos norma MN 4: ,,Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas” (Ţin., 2001, Nr. 15–
467).
Pacientų aprūpinimą ortopedine technika ir kompensacine technika reglamentuoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2000 m. balandţio 14 d. nutarimas Nr. 430 "Dėl gyventojų aprūpinimo ortopedijos technika
kompensavimo tvarkos" (Ţin., 2000, Nr. 33-931) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandţio
18 d. įsakymas Nr. 57 "Dėl aprūpinimo kompensacinės technikos priemonėmis tvarkos ir kompensacinės
technikos priemonių sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims nomenklatūros sąrašo patvirtinimo"
(Ţin., 2002, Nr. 47- 1827). Minėti teisės aktai aktai nustato pacientų (tarp jų ir ţmonių su negalia) gydymo,
aprūpinimo vaistais, proteziniais ortopediniais gaminiais, kompensacine technika bei medicininės
reabilitacijos tvarką.
Gairės medicininės reabilitacijos plėtrai pateiktos: Lietuvos sveikatos programoje 1997-2010, kurios artimieji
tikslai jau pasiekti, ir Nacionalinėje ţmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programoje
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birţelio 7 d. nutarimas Nr. 850 "Dėl Nacionalinės ţmonių su
negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programos patvirtinimo“ (Ţin., 2002, Nr. 57-2335).
Ši programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo (Ţin.,
1991, Nr. 36- 969;1998, Nr.98-2706) 13 straipsniu ir Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėjos priimtų Lygių
galimybių teikimo ţmonėms su negalia bendrųjų taisyklių (toliau vadinama- Bendrosios taisyklės)
rekomendacijomis, atitinka Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje) (Ţin., 2001, Nr. 49-1704), Europos
Sąjungos Tarybos patvirtintoje Naujojoje 1996 metų Europos Bendrijos strategijoje ţmonėms su negalia,
Europos Sąjungos Tarybos 2000 metų įdarbinimo direktyvoje 2000/78/EC, kituose tarptautiniuose
dokumentuose įtvirtintas ţmonių su negalia teises, siekiant jiems uţtikrinti lygias galimybes visapusiškai
dalyvauti visuomenės gyvenime.
Siekiant pagrįsti kurortologijos mokslo plėtros kryptis, svarbu aptarti teisės aktus, kuriuose
reglamentuojamas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų teikimas.
Pagrindą šių paslaugų organizavimui suteikia du įstatymai:
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 23 straipsnis (Ţin., 1994, Nr. 63-1231;1998, Nr. 112-
3099), 23 straipsnis. Medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas: „Pacientų atrankos ir siuntimo į
medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos prieţiūros įstaigas sąlygas ir tvarką nustato
Sveikatos apsaugos ministerija.“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 11 straipsnis (Ţin.,
1996, Nr. 55-1287), 11 straipsnis. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimas
apdraustiesiems: „Visa bazinė medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąţinantį gydymą, kaina
kompensuojama asmenims iki 18 metų, taip pat I grupės invalidams, apdraustiems asmenims, siunčiamiems
baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą
sąrašą.“
90 procentų bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos kompensuojama vaikams iki 7 metų ir
invalidams iki 18 metų.
Bazinę medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainą nustato Sveikatos apsaugos
ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidų
medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui kompensacijų skyrimo ir mokėjimo
tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Pagrindiniai poįstatyminiai aktai, detalizuojantys medicinės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų
organizavimą:
Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V- 444 ,,Dėl medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ (Žin.,2003, Nr 78-3577);
37

Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-03-03 d. įsakymas Nr. V-94 “Dėl sveikatos apsaugos
ministro 2003-07-11 įsakymo Nr. V-444 “Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo
organizavimo” pakeitimo (Ţin., 2004, Nr.39-1285);
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-935,, Dėl Lietuvos medicinos normos
MN 123:2004 “Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Teisės, pareigos , kompetencija ir atsakomybė“
patvirtinimo “ (Ţin., 2004 Nr. 184-6820);
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-934,, Dėl Lietuvos medicinos normos
MN 124:2004 “Kineziterapeutas. Teisės, pareigos , kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo “ (Ţin., 2004
Nr. 184-6819);
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-936,, Dėl Lietuvos medicinos normos
MN 124:2004 “Ergoterapeutas. Teisės, pareigos , kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo “ (Ţin., 2004 Nr.
184-6821);
Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V- 444 ,,Dėl medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“;
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodţio 5 d. įsakymas Nr. V-943 „Dėl pirminės
ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei
pirminės ambulatorinės asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ (Ţin., 2005,
Nr. 143-5205)
Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-03-03 d. įsakymas Nr. V-94 “Dėl sveikatos apsaugos
ministro 2003-07-11 įsakymo Nr. V-444 “Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo
organizavimo” pakeitimo nustato:Išlaidų medicininei reabilitacijai (o vaikams ir sanatoriniam gydymui)
kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Pacientų atrankos ir siuntimo į medicininės reabilitacijos sveikatos
prieţiūros įstaigas (vaikams ir sanatorinio gydymo sveikatos prieţiūros įstaigas) tvarką, medicininės
reabilitacijos paslaugų etapus, bendruosius ir specialiuosius medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo
(vaikams ir sanatorinio gydymo) reikalavimus.
Pagal minėtą teisės aktą asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, siekiant išvengti komplikacijų, sutrumpinti
laikinojo nedarbingumo (gydymo stacionare ir ambulatoriškai) trukmę bei sumaţinti invalidumą, asmenims
nuo pat gydymo pradţios pradedamos teikti medicininės reabilitacijos – t.y. pirmojo reabilitacijos etapopaslaugos.
Šios paslaugos teikiamos iš lėšų, skirtų atitinkamo profilio stacionariniam arba ambulatoriniam
gydymui.
Medicininės reabilitacijos paslaugos asmenims, turintiems biosocialinių funkcijų sutrikimų, pradedamos teikti
ambulatorinio arba stacionarinio gydymo metu. Dėl paslaugų poreikio pacientą gydantį gydytoją konsultuoja
fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Šias paslaugas teikia reabilitacijos specialistai: fizinės medicinos
ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos
slaugytojas, socialinis darbuotojas ir kt.
Pasibaigus ūmiam ligos periodui ir įvykdţius pirmojo reabilitacijos etapo programą, tačiau biosocialinių
funkcijų sutrikimams neišnykus, pacientui skiriamas antrasis reabilitacijos etapas specializuotame
stacionarinės reabilitacijos skyriuje, vadovaujantis specialiaisiais reikalavimais. Šio tipo specializuoti skyriai
yra organizuoti ir kurortų sanatorijose, kuriose koncentruojasi virš 60 procentų reabilituojamų Lietuvos
gyventojų. Todėl šių paslaugų teikimo metodologija (paslaugų efektyvumo vertinimas, paslaugų masto
optimizavimas, rezultatų prognozavimas ir kt.) galėtų būti viena iš kurortologijos tyrimo krypčių.
Minėtuose skyriuose, esančiuose kurortų asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, teikiamos skirtingos
paslaugos: Reabilitacijos II, Sveikatą grąţinamojo gydymo, Pakartotinos, Palaikomosios reabilitacijos,
Ambulatorinės reabilitacijos, Sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo (šio tipo paslaugos kompensuojamos
Privalomojo draudimo fondo lėšomis tik vaikams). Todėl sanatorinio gydymo paslaugų teikimo organizavimas
suaugusiems asmenims galėtų būti kita kurortologijos mokslo tyrimų kryptis, nes kitos paslaugų rūšys
detaliai reglamentuotos bendraisiais ir specialiaisiais minėtų teisės aktų reikalavimais.
38

Kurortų sanatorijos teikia ir trečiojo reabilitacijos etapo, ambulatorinės reabilitacijos paslaugas.
Ambulatorinės reabilitacijos paslaugos skiriamos, kai:
1. biosocialinės funkcijos neatsistato po antrojo stacionarinės reabilitacijos etapo bei paciento būklė
atitinka trečiojo etapo ambulatorinės reabilitacijos reikalavimus;
2. biosocialinės funkcijos neatsistato po pirmojo reabilitacijos etapo, tačiau nebūtina stacionarinė
reabilitacija;
3. biosocialinės funkcijos atsistato greičiau nei per nustatytą antrojo reabilitacijos etapo normatyvinę
trukmę bei paciento būklė atitinka trečiojo reabilitacijos etapo reikalavimus, nutraukiama
stacionarinė reabilitacija ir reabilitacija tęsiama pagal trečiojo etapo reikalavimus.
4. asmenims, kuriems po pirmo reabilitacijos etapo nebūtina stacionarinė reabilitacija, skiriama
ambulatorinė reabilitacija (trečiasis etapas).
Jeigu ambulatorinė reabilitacija skiriama iš karto po pirmojo medicininės reabilitacijos etapo, reabilitacijai
skiriama tiek apsilankymų, kiek dienų nustatyta antruoju reabilitacijos etapu.
Trečiąjį reabilitacijos etapą po antrojo reabilitacijos etapo pagal ambulatorinės reabilitacijos specialiuosius
reikalavimus skiria antrajame etape medicininės reabilitacijos paslaugas teikiantis gydytojas, pritarus vedėjui.
Ambulatorinės reabilitacijos paslaugų efektyvumo vertinimas galėtų būti dar viena kurortologijos mokslo
tyrimų kryptis.
Pakartotinę reabilitaciją skiria gydantis gydytojas, remdamasis medicininės reabilitacijos įstaigos, teikusios
reabilitacijos paslaugas antruoju reabilitacijos etapu, rekomendacijomis. Medicinos dokumentuose turi būti
paţymėta, kokios paslaugos suteiktos ankstesniais medicininės reabilitacijos etapais bei skyrimo motyvai. Tai
turi būti paţymėta ir išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a).
Palaikomąją reabilitaciją skiria gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo
rekomendacijomis. Medicinos dokumentuose turi būti paţymėta, kokios paslaugos suteiktos ankstesniais
medicininės reabilitacijos etapais, bei skyrimo motyvai. Tai turi būti paţymėta ir išraše iš medicininių
dokumentų (forma Nr. 027/a). Pakartotinė reabilitacija skiriama asmenims, pripaţintiems nedarbingais,
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripaţintas 0-25% darbingumo lygis; asmenims, sulaukusiems senatvės
pensijos amţiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripaţintas didelis specialiųjų poreikių lygis; iš
dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų numatyta tvarka nustatytas 30-40% darbingumo lygis; I ir
II grupių invalidams, kuriems invalidumas buvo nustatytas iki 2005 metų liepos 1 dienos - pirmuosius 3
metus po NDNT nustatyto darbingumo sumaţėjimo ar specialiųjų poreikių padidėjimo dėl šių prieţasčių
(Tarptautinės ligų klasifikacijos kodai): A84-85; A87; A89; B02.1- 2; C41.2; C70.0; C70.1; C71; C72.0;
C72.2-8; D16.6; D32.0; D32.1; D33.0; D33.1; D33.4; (G00; G03-04; G06.0 -tik pirmus metus nuo susirgimo
pradţios); G09; G10-G13; G23; G35, G37; G61-63; G70- G71; G93.0-1; G95.0-2; G99.2; (I60-vI64 -tik
pirmus metus nuo susirgimo pradţios); I69.0-69.8; M05-M06; M08; M16; M17; M19; M30-35; M43.1; M45;
M48.0; (S14.0; S14.1; S24.0; S24.1; S34.0; S34.1; S34.3 -tik pirmus metus po suţalojimo); S72; T02; (S06;
T09.3 -tik pirmus metus po suţalojimo); T90.5; T91.3.
Pakartotinė reabilitacija skiriama asmenims, pripaţintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
pripaţintas 0-25% darbingumo lygis; asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amţiaus, kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra pripaţintas didelis specialiųjų poreikių lygis; iš dalies darbingiems asmenims,
kuriems teisės aktų numatyta tvarka pripaţintas 30-40% darbingumo lygis; I ir II grupių invalidams, kuriems
invalidumas buvo pripaţintas iki 2005 metų liepos 1 dienos –pirmuosius 2 metus po NDNT nustatyto
darbingumo sumaţėjimo ar specialiųjų poreikių padidėjimo dėl šių prieţasčių: H53; H54; H90-H91.
Palaikomoji reabilitacija (stacionarinė arba ambulatorinė) taikoma neįgaliesiems, pradedant ketvirtais metais
po nustatyto darbingumo sumaţėjimo pripaţinimo, kurių darbingumo sumaţėjimo prieţastys nurodytos
aukščiau.
Ilgalaikės reabilitacijos programos (įskaitant pakartotinos ir palaikomosios reabilitacijos, vykdymas kurorto
sąlygomis), rezultatų analizė - dar viena kurortologijos mokslo tyrimų kryptis.
Pakartotinės ir palaikomosios reabilitacijos metu paslaugos teikiamos neįgaliesiems, todėl plėtojant
kurortologijos mokslą būtina pasiremti Nacionalinėje ţmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012
39

metų programoje numatytomis priemonėmis, kurios suteikia galimybę praplėsti paslaugų, teikiamų kurorto
sanatorijose, spektrą ir papildyti jas socialinės reabilitacijos paslaugomis. Todėl socialinės neįgaliųjų
integracijos procesų skatinimas galėtų tapti nauja kurortologijos mokslo tyrimų kryptimi.
Reabilitacijos trukmė dėl sudėtingų ir komplikuotų aplinkybių gali būti pratęsiama patvirtinus gydytojų
konsiliumui ir suderinus su TLK. Tačiau standartinė trukmė būtina.
Trečiąjį reabilitacijos etapą po antrojo reabilitacijos etapo pagal ambulatorinės reabilitacijos specialiuosius
reikalavimus skiria antrajame etape medicininės reabilitacijos paslaugas teikiantis gydytojas, pritarus vedėjui.
Pakartotinę reabilitaciją skiria gydantis gydytojas, remdamasis medicininės reabilitacijos įstaigos (padalinio),
teikusios reabilitacijos paslaugas antruoju reabilitacijos etapu, rekomendacijomis. Medicinos dokumentuose
turi būti paţymėta, kokios paslaugos suteiktos ankstesniais medicininės reabilitacijos etapais bei skyrimo
motyvai. Tai turi būti paţymėta ir išraše iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a).
Palaikomąją reabilitaciją skiria gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo
rekomendacijomis. Medicinos dokumentuose turi būti paţymėta, kokios paslaugos suteiktos ankstesniais
medicininės reabilitacijos etapais, bei skyrimo motyvai. Tai turi būti paţymėta ir išraše iš medicininių
dokumentų (forma Nr. 027/a).
Pacientą siunčianti asmens sveikatos prieţiūros įstaiga informuoja jį apie visus atitinkamo profilio medicininės
reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas ir dėl siuntimo derina su reabilitacijos įstaigos administracija
(sudarant bendradarbiavimo sutartis arba derinant individualiai).
Asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, priimanti pacientą, turi patikrinti asmens tapatybę. Pacientas privalo
pateikti išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) bei TLK išduotą paţymą, patvirtinančią teisę į
kompensaciją uţ medicininę reabilitaciją. Nedarbingumo paţymėjimus medicininės reabilitacijos laikotarpiui
tęsia įstaigos gydytojas kartu su skyriaus vedėju, vadovaudamiesi Nedarbingumo paţymėjimų bei nėštumo ir
gimdymo atostogų paţymėjimų davimo taisyklėmis.
Darbingo amţiaus asmenys, kurių darbingumas yra sutrikęs daugiau kaip 122 kalendorines dienas, jeigu
darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba daugiau kaip 153 kalendorines dienas, jeigu darbingumas
buvo sutrikęs su pertraukomis per pastaruosius 12 mėnesių, GKK siunčiami nustatyti darbingumo lygį į
NDNT. Kai darbingo amţiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka
darbingumo lygio nustatymo kriterijų, tęsiant nedarbingumo paţymėjimą ilgesniais terminais nei nurodyta,
sveikatos būklė bei darbingumas vertinami GKK posėdyje. Jeigu GKK pripaţįsta asmenį ir toliau laikinai
nedarbingu, nedarbingumo paţymėjimas tęsiamas. Nustačius ţymių ilgalaikių biosocialinių funkcijų sutrikimų
ir esant kriterijų neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymui, pacientai nukreipiami į NDNT.
Svarbu pastebėti, kad minėti teisės aktai palieka galimybę lanksčiai organizuoti paslaugų teikimą. Pvz. dėl
paciento perkėlimo iš vieno specializuoto reabilitacijos stacionarinio skyriaus į kitą pakanka suderinti su TLK.
Dėl indikacijų, paslaugų rūšies ir trukmės atskirais šiuose reikalavimuose nenumatytais atvejais, patvirtintais
gydytojų konsiliumo, pakanka suderinti su TLK. Tokiu būdu reabilitacijos ir sanatorinio gydymo programos
optimizavimui yra palikta pakankama erdvė, t.y. dar vienas kurortologijos mokslo tyrimų objektas.
Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V- 444 ,,Dėl medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ (Ţin.,2003, Nr 78-3577) ir Lietuvos respublikos Sveikatos
apsaugos ministro 2004-03-03 d. įsakymas Nr. V-94 “Dėl sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymo
Nr. V-444 “Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” pakeitimo
(Ţin., 2004, Nr.39-1285) nustato ir bendruosius reikalavimus paslaugų teikimui.
Reabilitacijos II ir Pakartotinės reabilitacijos II paslaugos teikiamos asmens sveikatos prieţiūros
įstaigose, atitinkančiose šiuos reikalavimus:
1. Visą parą teikiamos paslaugos: būtinosios medicinos pagalbos, jei yra kardiologinių arba neurologinių
ligonių reabilitacijos skyrius- reanimacijos ir intensyvios terapijos; teikiant šias paslaugas
vadovaujamasi sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 120 "Dėl reanimacijos
paslaugų bazinių kainų nustatymo" pirmo priedo 7.1, 7.2, 7.4, 7.5, 7.6, 7.7, 7.10, 8, 9, 10, 11, 12,
40

13, 14, 15,17 punktais ir antro priedo dalimi "Monitoravimas" 2.1, 2.8, 2.10 punktais (Ţin., 1999, Nr.
28-812);
a. Slaugytojo;
b. gydytojo specialisto.
2. Ne visą parą teikiamos paslaugos:
a. kineziterapijos;
b. ergoterapijos;
c. fizioterapijos;
d. socialinio darbuotojo;
e. psichoterapijos;
f. laboratorijos (klinikinės, biochemijos) arba sudaryta sutartis su šias paslaugas teikiančia
asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, uţtikrinant tyrimo atlikimą per vieną parą;
g. funkcinės būklės vertinimo;
h. dietinio gydymo;
i. paciento ir jo artimųjų mokymo;
j. Radiologijos ir sudėtingos klinikinės fiziologijos tyrimai,
ortopedinės ir kompensacinės technikos pritaikymo paslaugos bei atitinkamų specialistų konsultacijos gali
būti uţtikrintos pagal sutartį su kitomis įstaigomis.
3. paslaugas teikia specialistai:
a. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
b. bendrosios praktikos slaugytojas, turintis sertifikatą;
c. fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos paslaugoms teikti;
d. kineziterapeutas;
e. kineziterapeuto padėjėjas;
f. bendrosios praktikos slaugytojas;
g. ergoterapeutas (ergoterapeuto padėjėjas);
h. psichologas (psichoterapeutas);
i. socialinis darbuotojas;
j. logopedas (esant indikacijų).
Sveikatos grąţinamojo gydymo paslaugos teikiamos asmens sveikatos prieţiūros įstaigose,
atitinkančiose šiuos reikalavimus:
1. Visą parą teikiamos paslaugos:
a. būtinosios medicinos pagalbos, jei yra kardiologinės reabilitacijos skyrius- intensyviosios
terapijos;
b. slaugytojo ir gydytojo specialisto.
2. Ne visą parą teikiamos paslaugos:
a. kineziterapijos;
b. fizioterapijos;
c. psichoterapijos;
d. ergoterapijos;
e. laboratorijos (klinikinė, biocheminė) arba sudaryta sutartis su šias paslaugas teikiančia asmens
sveikatos prieţiūros įstaiga, uţtikrinant tyrimo atlikimą per vieną parą;
f. funkcinės būklės vertinimo;
g. dietinio gydymo;
h. paciento ir jo artimųjų mokymo.
i. Radiologijos ir sudėtingos klinikinės fiziologijos tyrimai, ortopedinės ir kompensacinės
technikos pritaikymo paslaugos bei atitinkamų specialistų konsultacijos gali būti uţtikrintos
pagal sutartį su kitomis įstaigomis.
3. Stacionarines sveikatos grąţinamojo gydymo paslaugas teikia specialistai:
a. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
b. bendrosios praktikos slaugytojas, turintis sertifikatą fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos
paslaugoms teikti;
c. bendrosios praktikos slaugytojas;
d. kineziterapeutas;
e. kineziterapeuto padėjėjas;
f. ergoterapeutas (ergoterapeuto padėjėjas);
g. psichologas (psichoterapeutas);
41

h. logopedas (esant indikacijų).
Ambulatorinės reabilitacijos paslaugos teikiamos asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, atitinkančiose
šiuos reikalavimus:
1. Teikiamos paslaugos:
a. būtinosios medicinos pagalbos;
b. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo;
c. kineziterapijos;
d. ergoterapijos;
e. fizioterapijos;
f. socialinio darbuotojo;
g. psichoterapijos;
h. laboratorijos (klinikinės, biochemijos) arba sudaryta sutartis su šias paslaugas teikiančia
asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, uţtikrinant tyrimo atlikimą per vieną parą;
i. funkcinės būklės vertinimo;
j. paciento bei jo artimųjų mokymo.
k. Radiologijos ir sudėtingos klinikinės fiziologijos tyrimai, ortopedinės ir kompensacinės
technikos pritaikymo paslaugos bei atitinkamų specialistų konsultacijos gali būti uţtikrintos
pagal sutartį su kitomis įstaigomis.
2. Teikia specialistai:
a. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
b. bendrosios praktikos slaugytojas, turintis sertifikatą fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos
paslaugoms teikti;
c. kineziterapeutas;
d. kineziterapeuto padėjėjas;
e. ergoterapeutas (ergoterapeuto padėjėjas);
f. psichologas (psichoterapeutas);
g. socialinis darbuotojas;
h. logopedas (esant indikacijų).
Palaikomosios reabilitacijos paslaugos teikiamos asmens sveikatos prieţiūros įstaigose, atitinkančiose
šiuos reikalavimus:
1. Visą parą teikiamos paslaugos:
a. būtinosios medicinos pagalbos;
b. slaugytojo ir gydytojo specialisto.
2. Kitos paslaugos:
a. klinikinės fiziologijos (elektrokardiografija);
b. laboratorijos (klinikinės, biochemijos) arba sudaryta sutartis su šias paslaugas teikiančia
asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, uţtikrinant tyrimo atlikimą per vieną parą;
c. funkcinės būklės vertinimo;
d. kineziterapijos;
e. ergoterapijos;
f. socialinio darbuotojo;
g. psichoterapijos.
h. Ortopedinės ir kompensacinės technikos pritaikymo paslaugos bei atitinkamų specialistų
konsultacijos gali būti uţtikrintos pagal sutartį su kitomis įstaigomis.
3. Paslaugas teikia specialistai:
a. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
b. bendrosios praktikos slaugytojas, turintis sertifikatą fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos
paslaugoms teikti;
c. kineziterapeutas;
d. kineziterapeuto padėjėjas;
e. ergoterapeutas (ergoterapeuto padėjėjas);
f. psichologas (psichoterapeutas);
g. socialinis darbuotojas;
h. logopedas (esant indikacijų).
42

Teisės aktai nustato ir specialiuosius medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimus:
Asmenims po sunkios ligos ar traumos dėl grįţtamų trumpalaikių biosocialinių funkcijų sutrikimų skiriamas
sveikatos grąţinamasis gydymas, dėl ilgalaikių, tačiau kompensuojamų biosocialinių funkcijų sutrikimų -
reabilitacija.
Medicininės reabilitacijos indikacijos- ligos išvardytos pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų
klasifikaciją (toliau -TLK 10).
Asmenys, turintys nekompensuojamų biosocialinių funkcijų sutrikimų, kurių neįmanoma visiškai kompensuoti
arba kai pacientai yra asocialūs, stokoja motyvacijos arba dėl suvokimo sutrikimo bei dėl kitų prieţasčių
negali aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese, nereabilituojami. Taip pat nereabilituojami sergantys
onkologinėmis ligomis, po radikalaus gydymo, kai Karnovskio indeksas maţesnis kaip 50 balų. Jiems
skiriama slauga.
Teikiant paslaugas nustatytos vidutinės apimtys vienam ligoniui per 10 darbo dienų: teikiant medicininės
reabilitacijos paslaugas nustatytos vidutinės ribos; teikiant nemedikamentinio gydymo paslaugas procedūrų
skaičius priklauso nuo indikacijų.
Pastaba. Paslaugos arba tyrimai vienam ligoniui, nustatyti šiuose reikalavimuose, gali būti didinami arba
maţinami atsiţvelgiant į paciento būklę bei indikacijas. Maţinant paslaugas arba tyrimus, tai būtina pagrįsti ir
padaryti atitinkamus įrašus gydymo stacionare ligos istorijoje (forma Nr.003/a) arba asmens sveikatos
istorijoje (forma Nr. 025/a).
Pvz.: Sveikatos grąţinamasis gydymas, esant nervų sistemos ligoms arba traumai:
Paslaugos vienam ligoniui per 10 darbo dienų: kineziterapija -15 procedūrų, ergoterapija- 6 procedūros,
masaţas- 4 procedūros, fizioterapija- 10 procedūrų, 2 psichologo konsultacijos, logopedo terapija- 4
procedūros (esant kalbos sutrikimų).
Paslaugos, teikiamos pagal indikacijas: medikamentinis gydymas, peloidoterapija, balneoterapija,
hidroterapija, ligonio ir jo artimųjų mokymas ir kt. paslaugos.
Antrinio lygio sveikatos prieţiūros paslaugas teikiantys konsultantai: neurologas, ortopedas, dietologas ir kt.
Pastaba: visais atvejais paslaugos arba tyrimai vienam ligoniui, nustatyti šiuose reikalavimuose, gali būti
didinami arba maţinami atsiţvelgiant į paciento būklę bei indikacijas, tai pagrindţiant ir padarius
atitinkamus įrašus gydymo stacionare arba asmens sveikatos istorijose.
Kitas pavyzdys: Sveikatos grąţinamasis gydymas (esant judamojo aparato paţeidimams). Paslaugos vienam
ligoniui per 10 darbo dienų: kineziterapija- 15 procedūrų, ergoterapija- 6 procedūrų, masaţas- 4 procedūros,
fizioterapija- 10 procedūrų, 2 psichologo konsultacijos.
Paslaugos, teikiamos pagal indikacijas: medikamentinis gydymas, peloidoterapija, balneoterapija,
hidroterapija, ligonio ir jo artimųjų mokymas ir kitos paslaugos.
Tyrimų mastas vienam ligoniui per 10 darbo dienų: bendraklinikinis tyrimas- 0,7, funkciniai tyrimai- 1, kiti
tyrimai pagal indikacijas.
Antrinio lygio sveikatos prieţiūros paslaugas teikiantys konsultantai: traumatologas, ortopedas, dietologas ir
kt.
Sveikatos grąţinamasis gydymas (esant gastroenterologiniams susirgimams– prieš keliolika metų tai buvo
vyraujanti Lietuvos kurortų sanatorinio gydymo kryptis):
Paslaugos vienam ligoniui per 10 darbo dienų: kineziterapija- 16 procedūrų, masaţas- 6 procedūros,
fizioterapija- 12 procedūrų, 3 psichologo konsultacijos, dietoterapija.
Paslaugos, teikiamos pagal indikacijas: medikamentinis gydymas, balneoterapija, hidroterapija, ligonio ir
jo artimųjų mokymas ir kt. paslaugos.
Tyrimų mastas vienam ligoniui per 10 darbo dienų: bendraklinikinis tyrimas- 0,5, funkciniai tyrimai- 1, kiti
tyrimai pagal indikacijas.
Antrinio lygio sveikatos prieţiūros paslaugas teikiantys konsultantai: gastroenterologas, dietologas ir kt.
43

Siekiant optimizuoti minėtų paslaugų apimtis bei nustatyti kurortinių faktorių vietą svarbu atlikti
kurortologinius mokslinius tyrimus.
Sanatorinio gydymo reglamentavimas
Nagrinėjant sanatorinio gydymo paslaugų reglamentavimą suaugusiems asmenims, šios srities kurortologijos
tyrimams galima pasinaudoti ministro įsakyme esančiais vaikų sanatorinio gydymo reglamentavimo
principais, įvertinus suaugusiųjų sanatorinio gydymo specifiką.
Pvz.: Išlaidų sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Vaikų
atrankos ir siuntimo į Sanatorinio gydymo sveikatos prieţiūros įstaigas tvarkoje paţymima:
1. Specializuotoms vaikų sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas teikiančioms asmens sveikatos
prieţiūros įstaigoms (padaliniams), atitinkančioms bendruosius ir specialiuosius reikalavimus ir
turinčioms licenciją šiai veiklai bei sudariusioms sutartis su TLK šių paslaugų teikimui, uţ paslaugas
apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų Apdraustiesiems skiriamas tik
vienas sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kursas per vienerius kalendorinius metus.
2. Sanatorinis (antirecidyvinis) gydymas indikuotinas ligoniams, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ligonius siunčia gydantis gydytojas.
“II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TEIKTI VAIKŲ SANATORINIO (ANTIRECIDYVINIO) GYDYMO PASLAUGAS
8. Sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugos teikiamos asmens sveikatos prieţiūros įstaigose,
atitinkančiose keliamus reikalavimus:
8.1. būtinoji medicinos pagalba (visą parą);
8.2. vaikų slaugytojo ir gydytojo (visą parą);
8.3. balneoterapijos;
8.4. peloidoterapijos;
8.5. kineziterapijos;
8.6. fizioterapijos su visais gydomaisiais gamtiniais veiksniais;
8.7. psichoterapijos;
8.8. dietinio gydymo;
8.9. laboratorinės diagnostikos (klinikinės, biocheminės) arba turi būti sudaryta sutartis su šias paslaugas
teikiančia asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, uţtikrinant tyrimo atlikimą per 1 parą.
9. Sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas teikia specialistai:
9.1. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas;
9.2. bendrosios praktikos slaugytojas, turintis sertifikatą fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos
paslaugoms teikti;
9.3. vaikų slaugytojas, turintis sertifikatą fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos paslaugoms teikti;
9.4. kineziterapeutas;
9.5. kineziterapeuto padėjėjas;
9.6. psichologas (psichoterapeutas).
III. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI TEIKTI SANATORINIO (ANTIRECIDYVINIO) GYDYMO PASLAUGAS VAIKAMS
Paslaugos vienam ligoniui per 10 darbo dienų: balneoterapija - 5 procedūros, peloidoterapija- 5 procedūros,
kineziterapija- 10 procedūrų, masaţas- 8 procedūros, fizioterapija- 5 procedūros, 2 psichologo konsultacijos.
Tyrimų mastas vienam ligoniui per 10 darbo dienų: funkciniai tyrimai- 1, kiti tyrimai pagal indikacijas.
Paūmėjus gretutiniam susirgimui būtina uţtikrinti reikiamo antrinio lygio specialisto konsultaciją.
Pastaba. Paslaugos arba tyrimai vienam ligoniui, nustatyti šiuose reikalavimuose, gali būti didinami arba
maţinami atsiţvelgiant į paciento būklę bei indikacijas tai pagrindţiant ir padarius atitinkamus įrašus gydymo
stacionare arba asmens sveikatos istorijose.“
Todėl suaugusiųjų sanatorinio gydymo metodologija gali būti kurortologinių mokslinių tyrimu objektu.
Personalo kvalifikaciją reglamentuojantys teisės aktai
Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų teikimo organizavimo principais pagrįstos atskirų
specialistų medicinos normos, kuriose įtvirtinta ir tarptautinė praktika.
44

Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-935 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN
123:2004 “Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“
patvirtinimo“ (Ţin., 2004 Nr. 184-6820);
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-934 „Dėl Lietuvos medicinos normos
MN 124:2004 “Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Ţin., 2004 Nr.
184-6819);
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 14 d. įsakymas Nr. V-936 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN
124:2004 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Ţin., 2004 Nr. 184-
6821);
Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. Sausio 22 d. Įsakymas Nr. V-27 „Dėl Masaţuotojo profesijos
kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
Lietuvos medicinos norma MN 21: 2000 ,,Slaugytojo padėjėjas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir
atsakomybė” (Ţin., 2000, Nr. 36–1009);
Lietuvos medicinos norma MN 28: 1996 ,,Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir
atsakomybė” (Ţin., 1996, Nr. 123–2879);
Lietuvos medicinos norma MN 30:1996 ,,Dietinio gydymo organizavimo sveikatos prieţiūros įstaigose tvarka”
(Ţin., 1996, Nr. 47–1133; 1999, Nr. 14–373);
Lietuvos medicinos norma MN 32: 1996 ,,Dietistas. Pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė” (Ţin.,
1996, Nr.47–1135; 1999, Nr. 14–373);
Nacionalinė ţmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programa sudaro sąlygas išplėsti
kurortologijos mokslinių tyrimų kryptis– socialinės integracijos procesų optimizavimas Lietuvoje kaip ir kitose
Europos sąjungos šalyse tampa vis aktualesne problema.
Šios programos pagrindinis tikslas- siekti lygių galimybių ţmonėms su negalia planuojant socialinės jų
integracijos veiksmus, atitinkančius valstybės tarptautinius ir vidaus politikos tikslus ir įsipareigojimus, ir
numatant šių veiksmų įgyvendinimo strategiją.
Pasaulio sveikatos organizacija 2000 metų pabaigoje patvirtino tarptautinę ligų ir traumų pasekmių
klasifikavimo sistemą- Tarptautinę funkcionavimo klasifikaciją (angliškų ţodţių santrumpa- ICF). Pagal šią
klasifikaciją asmuo vertinamas atsiţvelgiant ne tik į jo būklę, bet ir į aplinkos sąlygas bei socialinius veiksnius
Siekiant tarptautinio sanatorinio gydymo pripaţinimo, galima panaudoti Europos kurortų asociacijos siūlomą
mechanizmą, o siekiant medicininės reabilitacijos paslaugų, teikiamų kurortuose tarptautinio pripaţinimo,
galima pasinaudoti ES Gydytojų Sąjungos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos sekcijos naudojamą
mechanizmą. Juo labiau, kad viena programa Lietuvoje jau turi tarptautinį pripaţinimą.
Kaip matyti iš pateiktos teisinių aktų apţvalgos, sanatorinis –kurortinis gydymas ir reabilitacija yra
pakankamai gerai reglamentuoti, kiekvienai susirgimų grupei nustatyti procedūrų kiekiai, taip pat nustatyti
reikalavimai sanatorinį kurortinį gydymą ir reabilitaciją vykdančioms įstaigoms bei jų personalui. Tačiau
pasigendama specializuotų sveikatinimo –profilaktikos paslaugas teikiančių įstaigų ir kurortinių veiksnių
panaudojimo susirgimų profilaktikai reglamentavimo.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje sudarytos prielaidos siekti tarptautinio pripaţinimo sanatorijose
vykdomoms reabilitacijos programoms. Pagal ES Gydytojų Sąjungos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos
sekcijos nustatytas taisykles tarptautinę licenciją jau gavo viena Lietuvos asmens sveikatos įstaiga, kuri savo
veikloje vadovaujasi tais pačiais teisės aktais kaip ir sanatorijos, teikiančios reabilitacijos paslaugas. Tokiu
būdu teisės aktai, reglamentuojantys medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančios asmens sveikatos
prieţiūros įstaigos struktūrą, reikalavimus specialistams, bendruosius ir specialiuosius paslaugų teikimo
reikalavimus, atitinka tarptautinę praktiką. Todėl tarptautinės licencijos siekiančios medicininės reabilitacijos
paslaugas teikiančios sanatorijos jau dabar gali ruoštis tarptautinio licencijavimo procedūrai, nes jos turi
45

patirtį, sukauptą, siekiant nacionalinio lygmens licencijos, ir gali pasinaudoti esama tarptautinio reabilitacijos
programų pripaţinimo patirtimi Lietuvoje.
Sanatorijos, siekiančios tarptautinio sanatorinio gydymo pripaţinimo, galėtų pasinaudoti Europos kurortų
asociacijos parengtomis taisyklėmis. Šioje srityje Lietuvoje veikiančią teisinę bazę būtina papildyti. Būtina
parengti suaugusiųjų sanatorinio gydymo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus (galima pasinaudoti
pagrindinėmis Sveikatos ministro įsakymo, reglamentuojančio vaikų sanatorinį gydymą, nuostatomis).
Atsiţvelgiant į Europos kurortų asociacijos parengtas tarptautinio sanatorijų licencijavimo taisykles, būtina
parengti teisės aktus, reglamentuojančius kurortinių veiksnių higieninę prieţiūrą, reikalavimus saugiam jų
panaudojimui pacientų, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, gydymui ir pakartotinai, bei palaikomąjai reabilitacijai.
Svarbu parengti kurortinių veiksnių ir klimato monitoravimą reglamentuojančius teisės aktus ir sukurti
atitinkamus mechanizmus šių teisės aktų įgyvendinimui. Galvojant apie naujų sveikatingumo ir SPA institucijų
steigimą, ypatingai svarbu parengti naujos redakcijos medicinos normą, skirtą sanatorijų ir sveikatingumo
įstaigų licencijavimui Lietuvoje, nes vėliau tarptautinio pripaţinimo procedūros gali komplikuotis. Europos
kurortų asociacijos deklaruojamas principas - sveikatingumo institucijoms keliamas standartinis reikalavimas
yra gydytojo, kuris turi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo licenciją arba yra baigęs šios specialybės
gydytojų rengimo specializacijos programą, darbas ir jo koordinuojantis, vykdant sveikatinimo programą,
vaidmuo. Tik šiuo atveju uţtikrinamas saugus paslaugų teikimas klientams. Todėl sanatorijų tarptautinio
licencijavimo darbai uţtruks ilgiau ir svarbu šiuos darbus pradėti kuo anksčiau.
6. Lietuvos ţemės gelmių išteklių saugumui uţtikrinti naudojami teisiniai aktai ir priemonės
Poţeminio mineralinio vandens sudėtis keičiasi priklausomai nuo metų laikų, šalia esančių kitų vandenviečių,
eksploatavimo rėţimo ir kitų antropogeninių bei gamtinių veiksnių įtakos. Ir nors vandens kokybės pokyčiai
yra akivaizdūs, tačiau jų prieţastys ne visuomet aiškios. Jų išaiškinimui ir galimų vandens kokybės pokyčių
prognozei reikalingas monitoringas ir sisteminga jo duomenų analizė. Šią funkciją vykdo Lietuvos geologijos
tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Minėta tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinius ţemės gelmių tyrimus,
reguliuoja ir kontroliuoja ţemės gelmių naudojimą bei apsaugą, kaupia, saugo ir valdo valstybinę geologinę
informaciją. Šiuo metu ţemės gelmių monitoringas vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos
monitoringo įstatymu (1997.11.20 Nr. VIII-529), kuris nustato aplinkos monitoringo turinį, struktūrą,
įgyvendinimą, aplinkos monitoringo procese dalyvaujančių subjektų teises bei pareigas ir atsakomybę. 2006
metais poţeminio vandens rėţimui – monitoringui Lietuvoje sukako 60 metų. Per tuos metus Lietuvos
hidrogeologai sukaupė gausią ir labai įvairią medţiagą apie Lietuvos poţeminio vandens rėţimą ir balansą,
apie antropogeninių veiksnių įtaką poţeminei hidrosferai ir vandens kokybei. Ţemės gelmių registras yra
valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis.
Registras tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ţemės gelmių įstatymu (Ţin., 1995, Nr. 63-1582;
2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu (Ţin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr.
124-4488), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Ţin., 1996, Nr. 63-1479;
2003, Nr. 15-597), Lietuvos Respublikos ţemės gelmių registro nuostatais (Ţin., 1997, Nr. 67-1687; 2006 Nr.
54-1961), Ţemės gelmių registro tvarkymo taisyklėmis (Ţin., 2004, Nr. 90-3342; 2006, Nr. 86-3386) ir kitais
teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės registrų veiklą.
Registro paskirtis – registruoti ţemės gelmių išteklių telkinius, ţemės gelmių ertmes, gręţinius ir ţemės
gelmių tyrimus, rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, apdoroti, naudoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims,
šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, bei uţsienio juridinių asmenų, įsisteigusių
Europos ekonominėje erdvėje, filialams registro duomenis ir dokumentus, kurių reikia ţemės gelmių ir jų
išteklių naudojimui valdyti, aplinkai saugoti ir ūkiui plėtoti, taip pat atlikti kitiems registro duomenų tvarkymo
veiksmams.
Duomenys ţemės gelmių registrui teikiami ūkio subjektų, eksploatuojančių ūkinės veiklos objektus ir
vykdančių ūkinę veiklą, turinčią ar galinčią turėti įtakos gamtinei aplinkai. Poţeminio mineralinio vandens
monitoringui aktualiausia yra informacija, teikiama iš mineralinio vandens gręţinius eksploatuojančių įmonių.
Šios įmonės vadovaujasi Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
direktoriaus 2003.10.24 įsakymu Nr. 1-59 patvirtinta Ūkio subjektų poţeminio vandens monitoringo vykdymo
tvarka ir Lietuvos geologijos tarnybos pateiktomis metodinėmis rekomendacijomis “Poţeminio vandens
46

monitoringas“. Monitoringo duomenis ir rezultatus ūkio subjektas pateikia Lietuvos geologijos tarnybai, vietos
savivaldybei bei regiono aplinkos apsaugos departamentui. Teikiamoje ataskaitoje privalo būti:
1. ūkio subjekto veiklos charakteristika ir jos analizė;
2. gamtinių ir hidrogeologinių sąlygų aprašymas;
3. monitoringo tinklo aprašymas;
4. monitoringo ir laboratorinių darbų metodikų aprašymas;
5. faktiniai monitoringo duomenys;
6. monitoringo duomenų analizė;
7. išvados apie ūkio subjekto veiklos įtaką poţeminio vandens ištekliams ir jų kokybei;
8. rekomendacijos ūkio subjekto veiklai pagerinti, siekiant sumaţinti arba nutraukti neigiamas jos
pasekmes aplinkai;
Paprastai mineralinio vandens gręţinius eksploatuojanti įmonė privalo reguliariai daryti išgaunamo vandens
kiekio, poţeminio vandens lygio bei vandens sudėties ir kokybės tyrimus, registruoti vandenvietės debitą,
sistemingai matuoti vandens lygį ir bei tirti vandens mikrobiologinę sudėtį. Paimtų mėginių vandens cheminė
sudėtis analizuojama stacionariose specializuotose, leidimus tyrimams turinčiose laboratorijose: UAB „Grota“
analitinėje, Fizikos instituto Atmosferos uţterštumo tyrimų, Geologijos ir geografijos instituto hidrocheminių
tyrimų, Radiacinės saugos centro Radiocheminių tyrimų, Nacionalinėje visuomenės sveikatos tyrimų centro
laboratorijose. Mikrobiologinė vandens sudėtis daţniausiai analizuojama rajono visuomenės sveikatos centrų
mikrobiologinių tyrimų laboratorijose.
Naujiems gręţiniams įrengti leidimai išduodami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-29
nutarimu Nr. 1433 patvirtinta Leidimų tirti ţemės gelmes išdavimo tvarka (Ţin., 2001, Nr. 102-3634) ir
Lietuvos Respublikos ţemės gelmių įstatymu (Ţin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), nauji gręţiniai
privalo būti registruojami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-26 nutarimu Nr. 584
patvirtintais Ţemės gelmių registro nuostatais (Ţin., 2002, Nr. 44-1676). Leidimai eksploatuoti mineralinio
vandens gręţinius ir durpynus išduodami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-05-16 nutarimu
Nr. 792 nutarimu „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), poţeminio
pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir ţemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Ţin.,
1996, Nr. 64-1528).
Siekiant uţtikrinti mineralinio vandens gręţinių ir durpynų apsaugą, ūkio subjektai privalo vadovautis šiais
teisiniais aktais:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Ţin.,1992, Nr.5-75; 1996, Nr.57-1335; 1997, Nr.65-1540;
2000, Nr.39-1093, Nr.90-2773; 2002, Nr. 2-49);
Aplinkos ministro 2001-09-21 įsakymu Nr. 472 patvirtintomis Poţeminio vandens apsaugos nuo taršos
pavojingomis medţiagomis taisyklėmis (Ţin., 2001, Nr. 83-2906)
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 patvirtinta
Lietuvos higienos norma HG 44: 2006 „vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir prieţiūra“
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003-02-01 įsakymu Nr. 1-06 patvirtinta Pavojingų medţiagų
išleidimo į poţeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka (Ţin., 2003, Nr. 17-770)
1998 m. kovo 13 d. įsak. Nr. 2 (Ţin., 1998, Nr. 28-760) "Cheminių dezinfekcijos medţiagų, valiklių ir
ploviklių, leidţiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo, kitos visuomeninės paskirties objektuose ir
buityje, sąrašai" - vandens gręţinių, rezervuarų bei vamzdyno valymas ir dezinfekcija.
Ūkio subjektai, tiekdami rinkai mineralinį vandenį vadovaujasi šiais teisės aktais:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2000 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 697 „Dėl
Natūralaus mineralinio vandens oficialiojo pripaţinimo Lietuvos respublikoje nuostatų patvirtinimo“ (Ţin.,
2000-12-08, Nr. 105-3331);
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodţio 23 d. įsakymas Nr. V-758 „Dėl Lietuvos
higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į
rinką reikalavimai“ patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 7-154);
47

Reikia atkreipti dėmesį, kad Higienos norma 28:2003 pagal jos 3.2. punktą yra netaikoma „natūraliam
mineraliniam vandeniui, kuris jo gavybos vietoje vartojamas gydymui terminėse ar hidromineralinėse
gydyklose“, tačiau praktiškai jos reikalavimais vadovaujasi visos sanatorijos ir gydyklos, savo veikloje
naudojančios natūralų mineralinį vandenį sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos tikslais.
Kaip matyti iš teisinių mineralinio vandens gavybos ir pateikimo rinkai apţvalgos, visi mineralinio vandens
gręţiniai grieţtai priţiūrimi ir monitoruojami, uţtikrinama jų apsauga. Vystant kurortologiją svarbu tai, kad
galima naudotis jau turimais duomenimis apie mineralinio vandens cheminę sudėtį, jo pasiskirstymą
įvairiuose rajonuose bei galimybes šį vandenį naudoti kurortų ir kurortinių teritorijose įsikūrusiose
sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos įstaigose.
7. Kurortinių veiksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai,
reikšmė kurortų ir kurortinių teritorijų plėtrai Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymą, kurortas –įstatymo suteiktas statusas gyvenamajai vietovei,
kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripaţintų gydomaisiais gamtinių veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo
durpinio purvo, sveikatai palankus klimatas, rekreacinių ţeldinių, vandens telkinių) bei išplėtota speciali
infrastruktūra šiuos veiksnius naudoti gydymui, profilaktikai ir poilsiui bei turizmui.
Kurortinė teritorija –Lietuvos Respublikos suteiktas statusas gyvenamajai vietovei arba jos daliai
(gyvenamosioms vietovėms arba jos dalims), kurioje yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių,
ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms.
Uţsienio lankytojų atţvilgiu kurortą galime apibūdinti ir kaip turizmo, sporto bei poilsio objektą ar zoną, kuri
padeda kurti šalies įvaizdį, sudaro palankias sąlygas uţmegzti naujus ekonominius ryšius, skatina investicijų
pritraukimą, formuoja nuomonę apie šalies ekonominės ir socialinės sistemos būklę.
Kurortų ir kurortinių teritorijų (vietovių) plėtrą inicijuoja ir skatina valstybės valdymo institucijos (viešasis
sektorius), bei verslo ir vartotojų sektoriai [79]. Kiekvienas iš paminėtų sektorių yra savaip suinteresuotas:
viešasis sektorius – valstybės įvaizdţio formavimas, investicijų pritraukimas, BVP didinimas, naujų darbo
vietų sukūrimas bei socialinių poreikių tenkinimas (kurortų ir kurortinių teritorijų plėtra rūpinasi savivaldybių
tarybos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bei ūkio ministerija kartu su kitomis
suinteresuotomis kurorto plėtra institucijomis); verslo sektorius –verslo plėtra, naujos rinkos; vartotojų
sektoriaus –sveikatos gerinimas, poilsis, turiningas laisvalaikio praleidimas. Palankiausią kryptį kurortų plėtra
įgauna, kai visi šie trys sektoriai veikia lygiagrečiai ir lygiomis teisėmis. Tam reikalingas besąlygiškas
bendravimas, analizė bei monitoringas. Kurio nors sektoriaus išstūmimas automatiškai apriboja kurortų plėtrą
per tam tikrus veiksnius, stabdo procesus, koreguoja strategijas bei tikslus.
Kurortų plėtrą taip pat apsprendţia demografija, gamtiniai ištekliai, geografinis prieinamumas, ţmogiškieji bei
finansiniai ištekliai, teisės aktai, bei tradicijos. Šie veiksniai gali būti koreguojami siekiant uţsibrėţtų tikslų.
Pavyzdţiui vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas padidina lankytojų srautus iš uţsienio, sveikos gyvensenos
bei gydimosi natūraliais gamtiniais veiksniais propagavimas masinėse informavimo priemonėse skatina
sanatorijų ir sveikatingumo centrų lankytojų srautų augimą. Įvertinus šiuos veiksnius bei atsiţvelgiant į
verslo bei vartotojų poreikius, parenkama plėtros strategija. Išskiriami keletas ekonominės strategijos tipų:
Ugdymas –veiksmai, susiję su verslininkystės ir naujų verslo įmonių skatinimu bei ugdymu (tai gali būti ir
nemokami verslo pradmenų seminarai miesto gyventojams, nemokamos konsultacijos siekiantiems pradėti
savo verslą ir pan.).
Investicijų pritraukimas –ekonominės veiklos pritraukimas į kurortą, naujų filialų steigimo skatinimas, naujų
investuotojų pritraukimas.
Plėtra –ekonominės kurorto plėtros skatinimas, sėkmingai dirbančių įmonių veiklos plėtros skatinimas,
gamtinių resursų optimalesnio ir platesnio panaudojimo skatinimas.
48

Sektorių plėtra –mišri prieš tai paminėtų strategijos tipų kombinacija, kurios tikslas –suteikti aiškų atskirų
ekonomikos sektorių vystymo metodą.
Vienas iš svarbiausių faktorių, įtakojančių kurortų plėtrą, yra gamtiniai gydomieji veiksniai. Netgi pačiame
turizmo įstatyme, kurorto apibrėţime nurodoma, kad kurorto statusą gali gauti tik vietovės, kuriose yra
gamtinių veiksnių, pripaţintų gydomaisiais. Gamtinių išteklių, tinkamų gydymui ar rekreacijai buvimas tam
tikrame regione daţniausiai ir lemia jo kaip kurorto vystymą, teikiant kur kas maţiau reikšmės ekonominiams
bei socialiniams veiksniams, kurie yra kur kas lengviau koreguojami.
Kitas svarbus veiksnys yra gydymo, sveikatinimo, reabilitacijos ir rekreacijos paslaugų paklausa, kuri yra irgi
glaudţiai susijusi su gamtiniais gydomaisiais veiksniais. Daţniausi minimi atvykimo į kurortą tikslai yra šie:
pasigydyti, pagerinti savo sveikatos būklę, pasinaudoti kurortinio gydymo paslaugomis įvairiose
kurortų sanatorijose, sveikatingumo centruose bei reabilitacijos ligoninėse, kuriose plačiai naudojami
natūralūs gamtiniai faktoriai. Prie šios kategorijos galime priskirti ir sveikatinimo paslaugomis
besinaudojančius (aktyvus poilsis, slidinėjimas, dviračių sportas, sporto stovyklos). Apibūdinant
turistus, kurių pagrindinis tikslas yra gydymasis ir sveikatos būklės gerinimas, reikia paminėti, kad
jiems aktualiausia yra rami, netriukšminga aplinka, jie paprastai būna maţiau išrankūs ir teikia
pirmenybę paslaugų kainai, o ne kokybei. Šiam turistų tipui taip pat maţiau būdingas sezoniškumas.
pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį bei atitrūkti nuo rutinos. Siekiama pasyviai atstatyti fizines ir
dvasines jėgas. Šio tikslo keliaudami daţniausiai siekia jaunesni, vidutines ar didesnes pajamas
turintys ţmonės, pirmenybę teikiantys kokybiškoms paslaugoms, stengiasi išbandyti kiek galima
įvairesnių procedūrų ar pramogų, patirti daugiau įspūdţių. Apsistojimo laikotarpis paprastai trumpas
(1-2 dienos ar savaitė), tai daţniausiai vadinami „savaitgaliniai“ klientai.
verslo reikalai, konferencijų turizmas, kvalifikacijos kėlimo ar studijų kelionės. Šiuo metu tapo labai
populiarus konferencijų turizmas, stengiamasi suderinti darbą su pramogomis. Šios kategorijos
turistai –daţniausiai stambių įmonių vadovai ar personalas, jie paprastai renkasi kokybiškas
paslaugas ir jiems nėra labai aktuali paslaugų kaina. Apsistoja nuo dviejų trijų dienų iki savaitės.
giminių ar draugų lankymas. Tai kurortui įtakos turi daţniausiai sezono metu, nes tai būna kaip
vienas iš kelionės į kurortą tikslų.
Šie kelionių tikslai būna daţniausiai persipynę tarpusavyje ir grieţtai jų atskirti negalima, tačiau aiškiai matyti,
kad pagrindiniai būtini kurorto funkcionavimui veiksniai yra vietovės gamtiniai ištekliai ir maksimaliai juos
išnaudojanti infrastruktūra, o verslo sektoriaus pagrindinis uţdavinys lieka maksimaliai prisitaikyti prie
vartotojų poreikių ir maksimaliai juos tenkinti. Kaip tik todėl negalima grieţtai apibrėţti kurorto kaip tik
gydomojo arba tik kaip poilsinio. Praktiškai visi Lietuvos kurortai gali ir turėtų teikti tokias paslaugas:
1. Gydomosios: profilaktinės (sveikatinimo), antirecidyvinio gydymo, sveikatą grąţinančio gydymo,
reabilitacijos, palaikomosios reabilitacijos, rekreacinės terapijos, fizioterapijos, dietoterapijos.
2. Rekreacinės: turizmo, pramogų, sporto, bendravimo, kultūros ir kt.
Sėkmingas tokios kurorto plėtros koncepcijos įgyvendinimo
pavyzdys gali būti Druskininkai. Dar 2000 metais patvirtinta kurorto
plėtros vizija: Druskininkai – tarptautinis aktyvios rekreacijos ir
gydymo kurortas, orientuotas į plataus spektro pramogų industriją
su išvystyta šiuolaikine paslaugų infrastruktūra.
Pagrindinė idėja ir buvo ta, kad atvykęs į kurortą asmuo,
nepriklausomai nuo jo amţiaus, pajamų dydţio, pomėgių ar kitų
apsilankymo tikslų ras kaţką sau ir bus uţimtas tiek, kiek jis pats to
norės. Platus paslaugų spektras taip pat leidţia kurortui sušvelninti
sezoniškumo įtaką, kas teigiamai įtakoja pačio kurorto plėtrą
(pritraukiamos papildomos investicijos, investicijos duoda pelną ne
tik sezono piko metu, sukuriamos naujos darbo vietos, maţiau
reikalingi „sezoniniai“ darbuotojai, kas leidţia išlaikyti geresnę
paslaugų kokybę). Apibendrinant galima pasakyti, kad
optimaliausias kurorto paslaugų paketas yra toks, kai į jį įtraukiamos tiek reabilitacijos paslaugos, tiek ir
pramogos vartotojams. Jį galima koreguoti atsiţvelgiant į turimus išteklius, vartotojų poreikius bei kitus
veiksnius. Tai formuoja bendrą kurorto paslaugų paketą.
49

Kurortų plėtroje numatoma:
1. Birštonas – tarptautinis integruoto turizmo ir modernaus kurortinio gydymo kurortas, esantis
Nemuno kilpų regioniniame parke. Šis kurortas plėtojamas, jame esantys gamtiniai gydomieji
ištekliai naudojami pagal Nemuno kilpų regionalinio parko planavimo schemos sprendinius.
2. Druskininkai – tarptautinis rekreacijos centras, skirtas poilsiui, kurortiniam gydymui ir turizmui,
pasiţymintis šiuolaikine infrastruktūra, maksimaliai panaudojantis gamtinius gydomuosius išteklius,
kultūrinį ir istorinį potencialą, kitas šio regiono galimybes.
3. Neringa – prestiţinis tarptautinis pajūrio kurortas, esantis Kuršių Nerijos nacionaliniame parke. Čia
plėtojamas kurortinis ir paţintinis turizmas, racionaliai naudojami gamtiniai ir kultūros ištekliai.
Kurortas plėtojamas, jame esantys gamtiniai gydomieji ištekliai naudojami pagal Kuršių Nerijos
nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius ir UNESCO rekomendacijas.
4. Palanga – tarptautinis aktyvios rekreacijos pajūrio kurortas, orientuotas į plataus spektro pramogų
industriją ir kurortinį gydymą, pasiţymintis išplėtota paslaugų infrastruktūra.
Formuojamos skirtingos Lietuvos kurortų plėtros kryptys maţina kurortų tarpusavio konkurenciją vidaus
rinkoje, sudaro galimybę siūlyti įvairesnes gydomojo turizmo ir turizmo paslaugas uţsienio rinkoms.
Kurorto paslauga –tai gydomojo ir/ar rekreacinio pobūdţio paslauga, kurią unikalių gamtinių ir/ar
klimatinių resursų dėka teikia kurortų paslaugų teikėjai, konsultuodamiesi su šių paslaugų vartotojais;
paslauga, suteikianti galimybę vartotojams pasigydyti, atsigauti po sunkių ligų ar traumų, pasistiprinti
profilaktiškai, aktyviai ar pasyviai pailsėti: paslauga, kurios rezultatas teikia neabejotiną sveikatos gerinimo ir
pramoginę - paţintinę naudą vartotojui. Šis apibrėţimas galėtų būti modifikuojamas kintant kurortų paslaugų
vartotojų poreikiams, pirmenybę teikiant, pvz., ne sveikatos, o kitoms paslaugoms, kurias jis galėtų gauti
kurortuose. Be to, modernėjant visuomenei, keičiantis vartotojų teikiamai pirmenybei, į pirmą vietą kurortų
paslaugų pakete gali būti iškeliami visai kiti vartojimo tikslai, poreikiai, į kuriuos turi atitinkamai reaguoti
paslaugų teikėjai.
Analizuojant šiuo metu susiklėsčiusią Lietuvos kurortuose situaciją, pastebima tendencija, kad maţėja
kurortinio sanatorinio gydymo pasiūla, tačiau didėja sveikatingumo bei profilaktinių paslaugų poreikis. Iš
dalies tai susiję su pakankamai maţu sanatorinio kurortinio gydymo finansavimu iš ligonių kasų (ne
kiekvienas gali leisti sau iš savo kišenės padengti gydymosi kurorte išlaidas) ir trumpėjančia apsilankymo
kurorte trukme (įtakoja nakvynės kurortuose kainos). Tenkindamas sveikatinimo ir groţio procedūrų poreikį
verslo sektorius pradėjo intensyviai investuoti į SPA („sanitas per aqua“, lietuviškai „sveikata per vandenį“)
centrų steigimą ir trumpalaikių sveikatingumo bei pasyvaus poilsio paslaugų teikimą. Taigi vertinant
kurortinių veiksnių, naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai įtaką kurortų ir kurortinių
teritorijai plėtrai Lietuvoje, išryškėja dvi pagrindinės kurortų plėtros kryptys –augantis trumpalaikių
sveikatingumo bei pasyvaus poilsio paslaugų poreikis skatina SPA centrų plėtrą ir, maţėjant kurortinio
sanatorinio gydymo paklausai, didelė dalis kurortų sanatorijų labiau specializuojasi ir pradeda priiminėti
„komercinius“ (uţ kurių paslaugas nemoka ligonių kasos) pacientus bei trumpalaikius poilsiautojus, dėl ko
nyksta riba tarp sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos paslaugų sektoriaus ir sveikatingumo (SPA) sektoriaus.
Atskirti šias sritis galima apibrėţiant:
Lietuvos respublikos Sveikatos sistemos įstatyme (patv. 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552) sveikatinimo veikla
apibrėţiama, kaip: „asmens sveikatos prieţiūra, visuomenės sveikatos prieţiūra, farmacinė ir kita
sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos
ministerija“.
Minėto įstatymo 16 str. nurodoma, kad „teisė verstis kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ja
besiverčiantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija, pripaţįstama tik toms įmonėms ir
įstaigoms, kuriose dirba gydytojai ar kiti sveikatos prieţiūros specialistai.“
Sveikatingumo ir SPA paslaugų tikslaus apibrėţimo šiuo metu nėra, Nacionalinė SPA asociacija siūlo naudoti
tokį šių paslaugų apibrėţimą:
SPA (sanitas per aqua, sveikata per vandenį) ir sveikatingumo (angl. wellness) paslaugos – tai
kvalifikuotų specialistų specialiai įrengtose patalpose atliekamos ir/ar priţiūrimos procedūros, kurių atlikimui
50

turi būti naudojamas vanduo ir kurios skirtos fizinės ir psichinės sveikatos gerinimui, galimų susirgimų
prevencijai, atsipalaidavimui, geros savijautos skatinimui, kūno graţinimui ir lepinimui.
Kitas sveikatingumo ir poilsio kompleksų poreikio ir plėtros Lietuvoje studijoje pateiktas apibrėţimas:
Sveikatingumo veikla – asmens laisvalaikio praleidimo forma, pagrįsta sveikos gyvensenos principais,
naudojant turizmo ir rekreacinius išteklius aktyviam poilsiui.
Takoskyrai tarp šių dviejų sektorių pavaizduoti siūloma naudotis tokia diagrama:
SANATORIJOS, GYDYKLOS
IR REABILITACIJOS
CENTRAI, KURIE TEIKIA
SANATORINIO GYDYMO,
SVEIKATINIMO IR
MEDICININĖS
REABILITACIJOS
PASLAUGAS
Poilsio ir rekreacijos
centrai, vandens
pramogų parkai, kūno
puoselėjimo ir groţio
centrai.
Sveikatinimo ir sanatorinio gydymo
bei reabilitacijos paslaugos
Sveikatingumo ir poilsio paslaugos
-SPA paslaugos
Pav. 4 Sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų sąlytis
Tačiau nagrinėjant pateiktus apibrėţimus, darosi neaišku, kur baigiasi sveikatingumas, poilsis, savęs
lepinimas ir kur prasideda gydymas ar reabilitacija, profilaktinė medicina. Europos SPA centrų kokybės
standartų projekte nenurodomos paslaugų atlikimo metodikos (procedūros atlikimo indikacijos, trukmė,
daţnis, dozavimas, kontraindikacijos, medicininė kontrolė), ir personalo kvalifikacija, atsakomybė: kokia
kvalifikacija reikalinga darbuotojui, atliekančiam atpalaiduojantį masaţą, atliekančiam kūno įvyniojimo ar
aplikacijų procedūras, priţiūrinčiam ar atliekančiam įvairias vonių procedūras. Peršasi klausimas, ar SPA –tai
Lietuvos Nacionalinės Sveikatos sistemos (toliau LNSS) dalis? Nes jei taip –hidroterapinių, baleoterapinių ir
peloidoterpapinių paslaugų teikimo vieta ir jas teikiančio personalo kvalifikacija yra reglamentuota, jei neaukščiau
minėtame Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad „Fizinių
asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos prieţiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra
neteisėta“. Problemų nekyla, kai sveikatingumo (SPA) paslaugos yra teikiamos greta gydymo ir reabilitacijos
paslaugų ir šių paslaugų teikėjas yra LNSS dalis, sugebantis uţtikrinti atvykusio paciento ar kliento saugumą,
turintis specialiai paruoštą personalą, gebantį reikalui esant suteikti skubiąją medicinę pagalbą ir susipaţinusį
su pagrindinėmis natūralių gamtinių veiksnių taikymo indikacijomis ir kontraindikacijomis. Be abejo negalima
taikyti tų pačių reikalavimų sveikatinimo įstaigoms, dirbančioms su praktiškai sveikais ţmonėmis ir veikloje
naudojančioms natūralius gamtinius kurortinius veiksnius ir specializuotoms palaikomojo gydymo ar
reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms, tačiau turėtų būti nustatyti tiek personalo kvalifikaciniai
reikalavimai, tiek ir veiklos ribos, kuriose sveikatinimo ir sveikatingumo įmonės, nepriklausančios LNSS, gali
teikti šias paslaugas.
Šių abiejų krypčių kurortų plėtros galimybės ir grėsmės, stipriosios ir silpnosios pusės nagrinėjamos ţemiau
pateiktose lentelėse.
51

Lentelė Nr. 6 Kurorto plėtra trumpalaikių sveikatingumo ir pasyvaus poilsio (SPA) paslaugų
teikimo kryptimi
Stiprybės
Silpnybės
Plati vartotojų rinka -sąlyginai sveiki vartotojai
(nespecializuota).
Verslo sektorių sunku kontroliuoti ir
reglamentuoti.
Lengvas prieinamumas vartotojams.
Paslaugų indvidualizacijos nebuvimas ir
Paprasta parduoti kompleksiškai,
(neindividualizuota).
paslaugų teikėjo kvalifikacijos stygius,
kenksmingas turintiems sveikatos
Populiaru tarp uţsienio ir vietinių turistų.
problemų SPA ir sveikatingumo centrų
Nereikalauja didelės paslaugų teikėjo
kvalifikacijos.
lankytojams.
Paslaugų teikėjo orientavimasis į
Maţesni išlaikymo kaštai lyginant su
sanatorijomis (nereikia išlaikyti plataus rato
specialistų, medikų, specifinės įrangos)
vidutines ir aukštesnes pajamas turinčius
klientus, nuošalyje paliekant eilinį kurorto
lankytoją.
Platus teikiamų paslaugų spektras.
Galima teikti paslaugas praktiškai bet kur
išnaudojant kraštovaizdį ar/ir klimatą (daţnai
naudojamas ne natūralus arba tik
mineralizuotas vanduo, importuotas
sterilizuotas purvas bei įvairios chemiškai
apdorotos kosmetinės priemonės)
Aukšta aptarnavimo kokybė (paprastai
darbdavys investuoja į kliento aptarnavimo
kultūrą, o ne į darbuotojo kvalifikaciją, taip pat
taiko įvairias pardavimų skatinimo priemones
darbuotojams).
Lankstumas ir greitas naujovių įsisavinimas ir
įtraukimas į paslaugų paketą.
Papildomos traukos priemonės ir galimybės
panaudoti rinkodaros tikslais atsiradimas
viešbučiams.
Kurortų pramogų infrastruktūros plėtros
stimulas.
Padeda puoselėti kraštovaizdį ir supančią
aplinką.
Galimybės
Didelis verslo sektoriaus suinteresuotumas SPA
ir sveikatingumo paslaugų teikimu pritraukia į
kurortus naujas investicijas bei skatina
apgyvendinimo sektoriaus plėtrą.
Skatina kurortų lankytojų skaičiaus augimą,
smulkaus ir vidutinio verslo kurorte augimą.
Būtina išnaudoti gerinant kurorto įvaizdį ir
didinant kurorto patrauklumą uţsienio
turistams.
Optimalu steigti plečiant kurortines teritorijas,
pritraukiant į vietovę naujus investitorius bei
lankytojų srautus.
Galima steigti šalia kitų traukos objektų
didinant lankytojų uţimtumą ir skatinant
platesnį vartotojų poreikių tenkinimą (steigiant
šalia ţirgynų, golfo aikštynų, stambių kaimo
turizmo objektų).
Nepakankamai išnaudojami gamtiniai
gydomieji veiksniai, nes orientuojamasi
tik į pramogines, lepinimosi paslaugas bei
įvairias kosmetines procedūras.
Neefektyvių arba tik placebo efektą
turinčių alternatyvių gydymo metodų
taikymas pristatant naujoves.
Menka orientacija į sveikatos problemų
turinčius ţmones.
Grėsmės
Ţema personalo kvalifikacija medicinos
srityje bei siekimas parduoti kuo daugiau
įvairių sveikatinimo ir sveikatingumo
paslaugų kelia grėsmę vartotojo sveikatai.
Sanatorinio kurortinio gydymo rinkos
paverţimas neturint tam patirties,
specialistų bei tam būtinų sąlygų.
Gali smarkiai susilpnėti reabilitacijos ir
kurortinio gydymo sektorius.
SPA ir sveikatingumo paslaugų teikėjų
rinkos perpildymas.
Moksliškai nepagrįstų sveikatingumo,
gydymo ir reabilitacijos priemonių
taikymas.
Klaidinančios informacijos apie
naudojamus paslaugoms teikti kurortinius
veiksnius vartotojui teikimas dėl valdţios
sektoriaus silpnos kontrolės bei verslo
sektoriaus maţo suinteresuotumo
kurortologiniais tyrimais siekiant pritraukti
daugiau lankytojų.
52

Lentelė Nr. 7 Kurorto plėtra sanatorinio gydymo ir medicininė reabilitacijos paslaugų teikimo
kryptimi
Stiprybės
Silpnybės
Paprastai specializuota, orientuota į konkrečių
vartotojų poreikių tenkinimą (gydymas,
sveikatinimas, reabilitacija)
Dideli išlaikymo kaštai ir santykinai
maţesnis pelningumas.
Prastesnė aptarnavimo kokybė ir maţiau
Grieţtai reglamentuota, didelė valdţios
sektoriaus įtaka.
komfortabilios apgyvendinimo paslaugos.
Maţos investicijos kurortinio –sanatorinio
Paslaugų teikėjo dispozicijoje platus specialistų
ir specializuotų paslaugų kompleksas.
gydymo srityje –nepatrauklu
investitoriams.
Taikomos moksliniais tyrimais pagrįstos
sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos
priemonės.
Sudėtinga parduoti komerciniams
pacientams (dėl paslaugų invidualizcijos
sudėtinga sudaryti paslaugų paketus,
Prieinama platesniam vartotojų ratui (ir
santykinai maţas pajamas turintiems)
pritraukti turizmo operatorius).
Siūlo maţesnį uţimtumą lankytojams.
Pritraukia lankytoją į kurortą ilgesniam laiko Neskatina plataus kurorto pramogų
tarpui.
Maksimaliai išnaudojami gamtiniai gydomieji
faktoriai.
Puiki kurorto rinkodaros priemonė tarptautinės
ir vietinės turizmo rinkos atţvilgiu.
Skatina kurorto apgyvendinimo paslaugų
sektoriaus augimą.
Galimybės
Didėjantis vartotojų suinteresuotumas
natūraliomis gydymo ir sveikatinimo
priemonėmis skatina toliau plėsti kurortinio
sanatorinio gydymo sektorių, siūlyti įvairesnių
paslaugų, pritraukia daugiau lankytojų į
kurortus.
Tampantis populiarus sveikatos turizmas
(Health Tourism) leistų pritraukti į kurortus
srautus iš Europos Sąjungos bei kitų šalių.
Senos kurortinio gydymo tradicijos gali būti
išnaudotos kaip rinkodaros priemonė ir uţsienio
šalių turistų traukos objektas.
verslo vystymo.
Nelanksti ir daţnai per daug
reglamentuota kurortinio gydymo
sistema atbaido eilinius poilsiautojus.
Rinkodaros specialistų trūkumas ir
nelanksti kainodara.
Sanatorinio gydymo veikla grieţtai
pririšta prie natūralių gamtinių išteklių.
Grėsmės
Farmacijos ir vaistų pramonės aktyvi
rinkodara iškreipia eilinių vartotojų
poreikius sanatoriniam kurortiniam
gydymui.
Sveikatingumo ir SPA centrų
prieinamumas ir aktyvi rinkodara perima
dalį sanatorinio kurortinio gydymo
pacientų, šie centrai, orientuodamiesi į
vartotojų poreikius, pradeda teikti ne tik
sveikatingumo ir rekreacijos paslaugas,
tačiau ir sveikatinimo, gydymo,
reabilitacijos.
Per maţas valdţios sektoriaus dėmesys
gamtinių gydomųjų faktorių
panaudojimo gydymo, sveikatinimo ir
reabilitacijos tikslais rinkodarai,
visuomenės švietimui bei maţas
kurortinio sanatorinio gydymo,
reabilitacijos finansavimas ir finansinių
paskatų tiek vartotojams tiek ir paslaugų
teikėjams nebuvimas stabdo ir trukdo
kurortinio sanatorinio gydymo plėtrą
kurortuose.
Apibendrinant būtina pabrėţti, kad kurorto plėtrai vienodai svarbios yra abi šios vystimosi kryptys ir dėmesys
turi būti skiriamas sprendţiant abiejų problemas ir kuriant kurorto plėtros strategiją būtina atsiţvelgti į jų
abiejų trūkumus ir išnaudoti privalumus. Vertinant šiandieninę situaciją, atsiţvelgiant į optimalų asmens
kurortinio gydymo, sveikatinimo ir reabilitacijos poreikių tenkinimą, reiktų paţymėti, kad situacija Lietuvos
kurortuose gerėja –steigiasi nauji sveikatingumo centrai Palangoje, Druskininkuose, renovuojasi Druskininkų
ir Birštono sanatorijos ir reabilitacijos centrai. Reiktų atkreipti dėmesį, kad sanatorijų rekonstrukcija ir plėtra
didţia dalimi vyksta Europos Sąjungos paramos lėšų bei privačių investicijų dėka ir rekonstruotos sanatorijos
53

vis daugiau dėmesio skiria komerciniams (patiems uţ sanatorinį gydymą mokantiems) pacientams,
nustumdamos į antrą planą iš ligonių kasų apmokamus. Tokia tendencija yra ydinga, nes kenčia vartotojai,
neišgalintys sumokėti uţ savo gydymą ar reabilitaciją ir pralaukiantys eilėje po tris -keturis mėnesius, kad
galėtų pasinaudoti sanatorijos paslaugomis. Kaip galimas problemos sprendimas, būtų finansinis darbdavių
skatinimas mokesčių lengvatomis ir galimybė neapmokestinti darbdavio nupirktų darbuotojams kurortinio
gydymo ir sveikatinimo paslaugų gyventojų pajamų ir SODROS mokesčiais. Dar viena niša galėtų būti
galimybė neprivalomu sveikatos draudimu apsidraudusiems darbuotojams naudotis balneoterapinėmis ir
peloidoterapinėmis procedūromis. Tai daugiau priklauso nuo verslo sektoriaus (draudimo įmonių), kuris vis
dar skeptiškai ţiūri į kurortinį gydymą ir sveikatinimą (nesant įstatyminio reglamentavimo, oficialiai patvirtintų
metodikų), tačiau tai gali tapti puikia darbuotojų skatinimo priemone, pritraukti daugiau neprivalomojo
sveikatos draudimo klientų ir tuo pačiu skatinti kurortų plėtrą sanatorinio kurortinio gydymo ir sveikatinimo
(profilaktikos) kryptimi. Kaip vieną pagrindinių prieţasčių, stabdančių kurorto augimą ir plėtrą sanatorinio
kurortinio gydymo ir sveikatinimo kryptimi, reikia įvardinti teisinio reglamentavimo bei patvirtintų ir
pripaţintų metodikų nebuvimą. Susiduriama su tuo, kad sveikatos prieţiūros sistemos dalis - kurorto
sanatorija- teikia niekur neapibrėţtas ir nereglamentuotas sanatorinio gydymo ar reabilitacijos paslaugas,
naudodamasi nereglamentuotais gydymo mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu metodais. Todėl vienas iš
pirmųjų uţdavinių turėtų būti kurortinių gamtinių veiksnių (mineralinių vandenų ir gydomojo purvo
pripaţinimas gydomais ir grieţtas reglamentavimas, kokios cheminės sudėties mineralinis vanduo ir
gydomasis purvas tinka teikti gydymo, sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugas kurortų sanatorijose ir
sveikatingumo centruose. Kita svarbi uţduotis yra prisitaikyti prie trumpėjančio apsilankymo sanatorijose ir
sveikatingumo centruose trukmės paruošiant savaitės, dviejų savaičių trukmės gydymo ir sveikatinimo
metodikas, jų veiksmingumą patikrinant ir pagrindţiant moksliniais tyrimais (senos, dar tarybiniais laikais
parengtos metodikos buvo pritaikytos ilgalaikiam kelių mėnesių gydymui).
Plėtojant tarptautinį turizmą reikia atkreipti į keletą pagrindinių problemų, vis dar kamuojančių Lietuvos
kurortus ir stabdančių turizmo srautus iš kaimyninių šalių. Pirma, egzistuoja ryškus rinkodaros
nepakankamumas. Valstybės lygmenyje Lietuva, nepaisant investicijų į rinkodarą, kaip naujas turistinis
regionas dar neturi suformavusi savito turistinio įvaizdţio ir, trūkstant turistinės informacijos, lieka neţinoma
vakarų šalių turistams. Kita vertus, įmonių lygmenyje labai trūksta turizmo rinkodaros specialistų ir patirties
pritraukiant uţsienio turistus (statistikos departamento duomenimis 2006 m. I pusmetį Lietuvos sanatorijose
buvo apsistoję beveik 55,7 tūkst. svečių (2% maţiau nei 2005 m. I pusmetį), iš jų 9,4 tūkst. (beveik 17%
visų svečių) buvo uţsieniečiai. Uţsieniečių skaičius sanatorijose padidėjo 3,6%, lyginant su 2005 m. sausio –
birţelio mėn. Palangos sanatorijose svečių uţsieniečių skaičius, lyginant su 2005 m. I ketvirčiu, padidėjo
3,1%, Birštono sanatorijose - 3,7 karto, tačiau Druskininkų sanatorijose sumaţėjo 4,3%.). Su rinkodara
glaudţiai susijusi informacijos nepakankamumo problema. Kaip vietiniams, taip ir uţsienio turistams,
keliaujantiems po Lietuvą yra pakankamai sunku orientuotis vietovėse ir surasti apgyvendinimo paslaugų
objektus ar lankytinas vietoves. Kelio ţenklų, turizmo informacijos stendų bei poilsio aikštelių trūkumas yra
akivaizdi keliavimo po Lietuvą problema [79]. Tiesa, turizmo informacijos paslaugas teikia 46 savivaldybių
turizmo centrai. Centrų veikla yra svarbus turizmo plėtojimo veiksnys ir yra dotuojama iš savivaldybių
biudţetų. 2006 metų duomenimis TIC lankytojų skaičius išaugo trečdaliu lyginant su 2005 metais.
Antra, pastebimi aiškūs infrastruktūriniai uţsienio turistų srauto į Lietuvą apribojimai. Pagrindinis uţsienio
lankytojų srautas atvyksta į Lietuvą kelių transportu – 79 proc., o kitomis transporto rūšimis ţymiai maţiau:
15 proc. - geleţinkeliais, 4 proc. - oro transportu ir tik 2 proc. - jūrų transportu. Tuo būdu, jei kelių
infrastruktūra yra išplėtota gana gerai, tai geleţinkelių transporto potencialas nėra išnaudojamas. Pastaruoju
daugiausiai naudojasi atvykstantys Rusijos turistai bei vietiniai gyventojai, vykstantys į pajūrį, tačiau ţema
geleţinkelio paslaugų kokybė bei silpna rinkodara apsprendţia maţą kelionių geleţinkeliais skaičių. Be to,
Lietuva vienintelė iš Baltijos jūros šalių neturi jūrinio turizmo, nes nėra sukurtos keleivinio uosto ar jachtų
prieplaukų infrastruktūros. Neišvystyta vidaus vandenų trasų bei prieplaukų infrastruktūra neleidţia
pasinaudoti tankiu Lietuvos vidaus kelių tinklu, kuris leistų nesunkiai aplankyti įvairias vietoves.
Trečia, Lietuvos turizmo paslaugų materialinė bazė neišvystyta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu ir turi
ryškius struktūros ir išsidėstymo trūkumus, kas maţina Lietuvos turizmo produktų konkurencines galimybes.
Dauguma kultūros paveldo objektų yra neparengti turistų lankymui, nors jie galėtų būti pritaikomi turizmui
įrengiant juose ekspozicijas, pritaikant juos turizmo paslaugų infrastruktūrai. Taip pat beveik visi turizmo ir
kultūros paveldo objektai nėra pritaikyti neįgaliesiems – nėra reikiamų aikštelių, pandusų, liftų ir kt.
54

Lietuvos apgyvendinimo įmonių bendras uţimtumas 2006 II ketvirtį buvo 45,7% (numerių) ir 36,4%
(vietų), viešbučių ir svečių namų atitinkamai: 46,5% (numerių) ir 36,7 % (vietų). Nepaisant aptarnautų
svečių skaičiaus didėjimo, apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvoje yra nepakankamas. Ypač nepakanka
pigaus apgyvendinimo, tokio kaip kempingai, turistinės stovyklos ir pan.. Kaimo vietoje viešbučių stygiaus
problemą dalinai išsprendţia kaimo turizmo paslaugų teikėjai, kurių 2006 m. spalio 1 d. buvo 540. Reikia
pastebėti, kad Lietuva, lyginant su kitomis turizmo rinkomis, ypač Skandinavijos šalimis, kur išplėtota
kempingų sistema, pilnai neišnaudoja savo galimybių negalėdama pasiūlyti tam tikrų apgyvendinimo
paslaugų.
Vertinant kurortinių gamtinių veiksnių kaip rinkodaros priemonės panaudojimo galimybes, didinant vietinio ir
tarptautinio turizmo mastus, labiausiai į akis krenta tai, kad šiuo metu beveik visa sanatorinio kurortinio
gydymo, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų rinkodaros našta tenka pačioms įstaigoms, teikiančioms
minėtas paslaugas. Dėl tos prieţasties turime situaciją, kai sanatorijos, orientuodamosios į galintį susimokėti
uţ gydymo, sveikatinimo ar poilsio paslaugas kurorto sanatorijoje ar sveikatinimo (sveikatingumo) centre
turistą, paprastai apsiriboja tokiomis rinkodaros priemonėmis kaip paslaugų kainų ir kontaktų paskelbimas
savo interneto puslapyje, nedidelio tiraţo lankstinukų su paslaugų kainomis bei trumpai apibudinančių įstaigą
išleidimas lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Retkarčiais paskelbiama nuolaidų akcija, apie kurią informuojama
skrajute ir ţinute įmonės interneto svetainėje (paprastai apsiribojant tik lietuvių kalba). Reklama masinėse
informavimo priemonėse taip pat yra gana silpna: daţniausiai apsiribojama informacijos apie įmonę
patalpinimu įvairiuose informaciniuose kataloguose ir reklaminiais skydeliais įvairiuose savaitraščiuose, kurių
tiraţas yra 10-15 tūkstančių vienetų. Dţiugu, kad teikiančios sanatorinį kurortinį gydymą įmonės vis daţniau
aktyviai dalyvauja tarptautinėse turizmo parodose, pritraukia daugiau uţsienio turizmo agentūrų, kas ir
sąlygoja didesnį uţsienio turistų srautą. Tačiau, analizuojant pateikiamos medţiagos struktūrą, pastebima
tendencija, kad sanatorijos vis daţniau akcentuoja sveikatingumo, poilsio paslaugas, tiek uţsienio, tiek ir
vietos rinkai. Tam, be abejo, turi įtakos tiek pasaulinės rinkos tendencijos, tiek ir tai, kad šio tipo turistai yra
mokesni, linkę išleisti daugiau pinigų, pasinaudoti didesniu kiekiu paslaugų. Atsiranda informacijos apie
kurortinio sanatorinio gydymo ir reabilitacijos naudą asmens sveikatai ir gerai savijautai trūkumas tiek
Lietuvos, tiek ir uţsienio turistams, todėl vienas svarbiausių šiuo metu rinkodarinių uţdavinių –formuoti
visuomenės poţiūrį, akcentuojant kurortinio sanatorinio gydymo, reabilitacijos ir sveikatinimo (profilaktikos)
privalumus masinėse informavimo priemonėse (spaudoje, televizijoje, radijuje). Taip pat būtina organizuoti
papildomus mokymus sanatorijų bei sveikatinimo centrų rinkodaros specialistams, formuojant gamtinių
kurortinių veiksnių kaip efektyvios reklaminės priemonės panaudojimo privalumus tiek vidaus, tiek uţsienio
turizmo rinkose.
Be abejo, nuošalyje negalima palikti sveikatingumo, poilsio ir SPA centrų. Šiuo metu tai yra vienas labiausiai
besiplečiančių sektorių kurortuose ir turi didţiulę reikšmę kurortų plėtrai, tačiau būtina reglamentuoti minėtų
centrų veiklos ribas, nes verslo sektorius, stengdamasis maksimaliai patenkinti kurortų lankytojų poreikius,
įtraukia į savo paslaugų paketą ir „gydomąsias“ procedūras.
8. Kurortinių veiksnių naudojamų sveikatinimui (profilaktikai), gydymui ir reabilitacijai
plėtros prioritetai, privalumai, trukdţiai, galimybės ir galimos grėsmės.
Išskiriami tokie pagrindiniai kurortiniai veiksniai,
paslaugoms teikti kurortuose:
naudojami sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos
Klimatoterapija:
Helioterapija;
Talasoterapija;
Aeroterapija;
Jonoterapija;
Landšaftoterapija;
Miegas, poilsis, gimnastika gryname ore;
Maudimasis vandens telkiniuose;
Kaskadinės maudyklės.
Balneoterapija:
Mineralinio vandens gėrimas;
55

Mineralinio vandens vonios;
Mineralinio vandens inhaliacijos;
Mineralinio vandens klizmos.
Peloidoterapija:
Purvo aplikacijos;
Purvo vonios.
Daţniausiai poveikiui sustiprinti taikomas kompleksinis iš karto keleto veiksnių kombinacijos, todėl
didţiausias perspektyvas pritraukti lankytojus ir maksimaliai tenkinti jų poreikius turi tas kurortas, kuris
sugeba maksimaliai išnaudoti disponuojamus kurortinius veiksnius, uţtikrindamas ne tik tam reikalingos
infrastruktūros funkcionalumą, bet ir paslaugų kokybę.
Šiuo metu Lietuvos kurortų sanatorijose ir reabilitacijos centruose yra plačiai naudojamos balneoterapinės ir
peloidoterapinės procedūros, daţniausiai kombinacijose su kitomis fizioterapinėmis procedūromis, tokiomis
kaip klasikinis masaţas, ultragarso terapija, įvairios elektrostimuliacinės procedūros (galvanizacija,
elektroforezė, amplipuls terapija, diadinamoterpija, interferencinių srovių terapija), tačiau daţnai
pamirštamos maţai investicijų reikalaujančios ir asmens sveikatai turinčios didţiulę įtaką klasikinės kurortinės
procedūros, tokios kaip helioterpija (saulės vonios), jonoterapija, aeoroterapija, landšaftoterapija. Viena
pagrindinių problemų, kodėl šios procedūros „pamirštamos“, yra Lietuvos klimato sezoniškumas ir tai, kad
įstaiga nenoriai investuoja į paslaugas, kurios gali būti teikiamos maksimaliai 4-5 mėnesius, kita problema –
maţas vartotojų informuotumas bei kurortų sveikatinimo ir reabilitacijos įstaigose dirbančio personalo
nepakankamos ţinios apie tokio tipo paslaugas. Klimatoterapinių procedūrų panaudojimo kurorto sanatorijoje
ar sveikatingumo centre stipriosios, silpnosios pusės bei galimybės ir grėsmės nagrinėjamos ţemiau
pateiktoje lentelėje:
Lentelė Nr. 8 Klimatoterapinių procedūrų panaudojimo kurortų sanatorijose ir sveikatingumo
centruose SSGG analizė
Stiprybės
Silpnybės
Sąlyginai nebrangios ir daug investicijų
nereikalaujančios procedūros;
Stiprus sezoniškumas- Lietuvos klimatas
nėra palankus šioms procedūroms atlikti;
Plečia kurortinio –sanatorinio gydymo ir
sveikatinimo paslaugų asortimentą;
Maţas investicijų atsipirkimas;
Specialistų ir mokslinių tyrimų šioje
Puiki rinkodaros priemonė naujiems
vartotojams pritraukti ir gali lemti vartotojo
pasirinkimą renkantis iš kelių įstaigų;
srityje trūkumas;
Medicininiu poţiūriu –maţai kontraindikacijų;
Kurortuose ir kurortinėse vietovėse jau yra
sutvarkyti ir priţiūrimi parkai ir kitos sąlygos
vystyti klimatoteriją;
Nebūtina aukšta teikėjo kvalifikacija.
Galima teikti tik kaip gretutinę paslaugą,
kompleksiškai derinant su kitomis,
pagrindinėmis procedūromis.
56

Galimybės
Galima teikti sveikatingumo, SPA ir poilsio
centruose kaip gretutines paslaugas;
Tinkamai suplanavus ir sudarius paslaugų
kompleksus, apimančius tiek klimatoterpines
procedūras, tiek ir kitas kurortuose teikiamas
sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos bei
laisvalaikio paslaugas, galima išvengti
sezoniškumo ir pritraukti lankytojus į vietoves,
kuriose nėra daug natūralių gydomųjų veiksnių;
Galima teikti kurortinėse vietovėse, kaimo
turizmo sodybose bei šalia golfo laukų ar kitų
poilsio ir rekreacijos objektų panaudojant
turimus landšafto ypatumus, klimatoterapinės
procedūros nėra labai priklausomos nuo
vietovės;
Atlikus Lietuvos klimato įtakos asmens sveikatai
tyrimus, galima būtų sudaryti rekomendacijas
tiek pacientams, vykstantiems į kurortus
gydymuisi ar reabilitacijai, tiek ir gydytojams
bei kurortininio sanatorinio gydymo,
sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugų
teikėjams, padėsiantiems efektyviau rūpintis
asmens sveikata, taip pat nurodysiantiems
galimas asmens sveikatos prieţiūros įstaigų
plėtros gaires;
Tinkamai parengus rinkodarinį planą,
klimatoterpinės procedūros gali tapti dar vienu
Lietuvos kurortų ir kurortinių vietovių privalumu
uţsienio turizmo rinkoje.
Grėsmės
Neatlikinėjant tyrimų ir neorganizuojant
specialistų mokymų, klimatoterapinės
procedūros gali likti tikslingai
neišnaudojamos arba naudojamos bet
kaip, neatsiţvelgiant į kontraindikacijas ir
galimą klimatoterapinių procedūrų
neigiamą poveikį tam tikromis ligomis
sergantiems asmenims;
Paliekant klimatoterapines procedūras
likimo valiai nebus išnaudojamos visas
kurortų ir kurortinių vietovių potencialas.
Rinkodaros priemonių trūkumas gali
sudaryti sąlygas optimaliai neišnaudoti
investicijų į klimatorerapines procedūras.
Dėl vyraujančios pasaulinės naujos kurortologinės krypties –sinergetinių –komplementariųjų gydymo,
sveikatinimo ir reabilitacijos metodikų taikymo ypač patraukliai atrodo klimatoterapinių procedūrų
panaudojimas stiprinant kitų kurortinių gydymo priemonių efektyvumą. Deja, mokslinių tyrimų šia tematika
labai trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir uţsienyje. Pagrindinės šiuo metu Lietuvos kurortuose ir kurortinėse
vietovėse naudojamos klimatoterpinės priemonės –landšafto terapija (priţiūrima ir puoselėjama aplinka prie
įvairių sanatorijų ir sveikatinimo centrų, pasivaikščiojimo ir dviračių takai, įvairūs parkai), helioterapija
(įvairūs šezlongai ir terasos įrengti daugumoje sanatorijų ir poilsio centrų), aromoterapija. Lietuvoje
nepakankamai išnaudojamos talasoterapijos (gydymas jūra) galimybės: pavyzdţiui Vokietijoje prie Šiaurės
jūros yra nemaţai sveikatinimo ir SPA centrų, kuriose visos paslaugos teikiamos panaudojant natūralų jūros
vandenį bei natūralų pajūrio klimatą –tiek įvairiausių vonių paruošimui, inhaliacijoms tiek ir groţio bei kūno
puoselėjimo procedūroms teikti. Lietuvoje taip pat labai trūksta jonoterapinių procedūrų. Kadangi tai
nemaţai investicijų reikalaujanti ir sezoniška klimatoterapinė procedūra, verslo sektorius nenoriai į ją
investuoja, palikdamas tai kurortų savivaldybėms. Todėl kaip viena iš rekomendacijų galėtų būti kurortų ir
kurortinių vietovių savivaldybėms kurorto parkuose bei sveikatingumo parkuose steigti viešai prieinamus
pėdų akupresūrinius akmenų takelius, jonoterpines kaskadas, pasivaikščiojimo takelius neįgaliesiems, esant
galimybėms lauko mineralinio vandens biuvetes. Tai padėtų pritraukti į kurortą papildomus srautus kurorto
paslaugų vartotojų ir skatintų ne tik paties kurorto plėtrą, formuotų savitą kurorto įvaizdį, bet ir didintų
kurorto sanatorijose ir sveikatinimo centruose teikiamų paslaugų efektyvumą. Norint efektyviai išnaudoti šias
klimatoterapines procedūras, būtina suformuluoti aiškias jų vartojimo rekomendacijas tiek patiems paslaugų
vartotojams, tiek ir sanatorijų ir sveikatinimo centrų personalui.
Apţvelgiant peloidoterapijos plėtros galimybes, reiktų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kurortuose jau
dešimtmečiais naudojami tie patys durpių telkiniai nėra neišsenkami. Druskininkų Mašnyčios durpyno plotas
– 7,5 ha, Palangos Tenţės – 6,5 ha, Birštono Pilaitės -7,1 ha, Likėnų Nr. 3 - 5,5 ha. Jų gyvavimą galima
pratęsti regeneruojant jau naudotą durpinį purvą. Šio proceso technologijos ţinomos. Tačiau durpių
paruošimas procedūrai, manipuliacijos procedūros metu ir po jos, keičia durpių fizikochemines,
57

mikrobiologines savybes. Procedūroms naudotų durpių pakitimai dar ryškesni, jas maišant su mineraliniu
vandeniu, ypač po purvo vonių, kada purvas virsta pulpa. Tada atsistatymui reikalingas ţymiai ilgesnis laikas
ir papildomos priemonės. Regeneruoti naudotų durpių fizikochemines, mikrobiologines savybes galima,
tačiau negalima pakeisti kliento psichologinės nuostatos, kad jam pateikta paslauga su jau naudotu durpiniu
purvu.
Sapropeliai gali būti alternatyva Lietuvos kurortuose naudojamoms durpėms. Sapropeliai – stovinčių atvirų
gėlojo vandens telkinių dumblas. Juose daug organinių medţiagų, dumblių, neorganinių darinių. 95 – 98
proc. dumblo sausos dalies – organinės medţiagos (humusai, bitumai, fulvo rūgštys, vaškai ir kt.). Nuo
durpių kiek skiriasi šilumos ir drėgmės imlumo rodikliai, plastiškumas. Sapropelių paruošimas procedūroms ir
jų naudojimo technologijos paprastesnės negu durpių. Jų naudojimas ypač paplitęs Rusijos, Baltarusijos bei
Ukrainos sanatorijose. Ten sapropelis naudojamas vietoje durpinio purvo ir jo gydomosios savybės gana
plačiai tyrinėtos. Lietuvoje ţengiami tik pirmieji ţingsniai šia linkme, tačiau padaryti keleto Lietuvos eţerų
sapropelio cheminiai tyrimai rodo jo sudėtį esant labai panašią į gydomųjų durpių sudėtį.
Sapropeliai gali būti naudojami ne tik gydymui, bet ir kosmetikoje, todėl savo nišą rastų ir naujai kuriamų
kurortinių vietovių sveikatingumo bei SPA paslaugas teikiančiose įstaigose.
Sapropelių klinikiniai tyrimai – viena iš galimų Kurortologijos tyrimo centro mokslinio darbo krypčių.
Naujose, kurortinį statusą gaunančiose vietovėse daugiau dėmesio reikėtų skirti sveikatinimo paslaugoms
organizuoti, maksimaliai išnaudojant vietines galimybes. Pvz., hipoterapija (hippos, gr. – arklys), labai
efektyvia cerebriniu paralyţiumi sergančių vaikų, potrauminių ligonių gydymui ir reabilitacijai, daugiau
hidroterapijos (gėlo vandens) paslaugų – procedūros pagal Kneipą, maudimasis eţeruose, upėse, naudoti
bičių produktus ir vaistaţoles, šieną ir pan., įrengti golfo laukus, teniso aikštynus ir kitas ţaidimų ir pramogų
vietas –grybavimas, uogavimas, ţvejyba, slidinėjimas. Organizuoti sveikos gyvensenos, sveikos (ekologiškos)
mitybos ir kt. mokyklas.
Organizuoti veiklą galima pasinaudojant kaimo turizmo patirtimi. Ţinoma, kita, tobulesne forma,
infrastruktūra, sudarant 3 – 4 ţvaigţdučių viešbučio reikalavimus atitinkančias apgyvendinimo sąlygas.
Tokias įstaigas padaryti patrauklias ţmonėms su maţais vaikais, pagyvenusio amţiaus asmenims. Čia galima
teikti ir SPA tipo paslaugas, kartu panaudojant vietinius gydomuosius veiksnius.
9. Kurortinių veiksnių, naudojamų ligų profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai
konkurencingumas, jo didinimo galimybės ir pasiūlymai konkurencingumui Lietuvos ir
uţsienio rinkose didinti.
Kaip matyti iš uţsienio šalyse naudojamų gamtinių veiksnių apţvalgos, Lietuva nėra tokia turtinga mineralinių
vandenų įvairove ir klimatinėmis sąlygomis kaip kiti Europos valstybių kurortai, todėl tam, kad Lietuvos
kurortai galėtų sėkmingai konkuruoti tiek vietinėje, tiek ir tarptautinėje rinkoje, būtina maksimaliai išnaudoti
visas Lietuvos kurortų galimybes. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad patys kurortiniai veiksniai nėra
lemiamas faktorius, įtakojantis kurorto konkurencingumą.
Plačiąja prasme Ekonomikos augimo veiksniais laikomi darbo jėga, ţinios ir verslumas [84]. Visų šių veiksnių
išvystymo lygis bei panaudojimas ekonominėje veikloje lemia pagrindinę šalies ilgalaikės subalansuotos ūkio
plėtros sąlygą –šalies ūkio konkurencingumą tarptautiniu mastu. Konkurencingumas visais atvejais susijęs su
produktyvumu, tačiau produktyvumas parodo ekonomikos būklę trumpalaikėje, o konkurencingumas –
ilgalaikėje perspektyvoje.
Daugelis šiuo metu įvairias kurortines paslaugas teikiančių įmonių priklauso verslo sektoriui ir viena
pagrindinių konkurencijos tarptautinėje rinkoje priemonių yra laikoma santykinai pigi darbo jėga, kas leidţia
ţenkliai sumaţinti paslaugų teikimo kaštus (lyginant su kitomis uţsienio šalimis). Tačiau Lietuvai išnaudojus
pagrindinį konkurencingumo veiksnį –pigią kvalifikuotą darbo jėgą –Lietuvos ekonomika netenka ilgalaikių
augimo prielaidų, ypač atsiţvelgiant į didelį „protų nutekėjimą“ ir nuolat augančius darbuotojų atlyginimus.
Taip pat akivaizdu, jog pavieniams rinkos ţaidėjams (nesvarbu, kokie jie būtų –verslo, mokslo, valstybės
valdymo) vieniems pasiekti tokią kokybę, kokios reikia naujajai ekonomikai, yra sunku. Sprendimo raktas –
partnerystės tinklai, klasteriai, kitos bendros veiklos formos, nes tik tokiose veiklos struktūrose generuojamas
sinergetinis efektas, kiekviena interesų grupė geriausiai realizuoja savo tikslus, veikia efektyviausiai,
58

sukuriamas santykinis pranašumas. Todėl kaip vienas iš svarbiausių elementų tarptautinėje konkurencijoje
yra nurodomas kokybiškai naujas klasterių bei tinklinių darinių, aljanso vaidmuo.
Įmonių ir organizacijų grupės įvairiose šalyse yra vadinamos skirtingai (klasteriai, industriniai regionai,
vietinės verslo sistemos, kompetencijų tinklai ir pan.) ir pasiţymi tam tikrais specifiniais bruoţais. Tačiau jų
veikimo išskirtinis bruoţas –bendromis pastangomis, kartu kooperuojantis ir konkuruojant ne tik su kitais, bet
ir tarpusavyje, siekti maksimalios naudos. Kuo daugiau produktyvių įmonių ir organizacijų sudaro klasterinį
darinį, kuo kiekviena jų yra efektyvesnė, tuo produktyvesnė yra ir visa grupė bei makrosistema –šaka,
regionas, valstybė. Partneriniu reţimu veikiančių grupių (klasterio) viduje susiformuoja intensyvūs ţinių
mainų srautai, kurie dėl vidinės ir išorinės konkurencijos yra intensyviai eksploatuojami, jie stimuliuoja
inovacinę veiklą ir spartų tokios grupės konkurencinį pranašumą bei ekonominį augimą.
Klasterių ir į juos panašių kitų tinklinių įmonių bei organizacijų darinių, kaip vieno efektyviausių nacionalinio,
regioninio ar sektorinio konkurencingumo didinimo elementų, patrauklumas, grindţiamas pirmiausia tuo, kad
klasteriai yra galingas inovacijų kūrimo ir spartaus diegimo instrumentas, o inovacijos tampa viena iš esminių
sėkmės sąlygų. Inovacijoms atsirasti reikia adekvačios infrastruktūros. Būtent klasterių lygmenyje ir
sukuriamos inovacijas palaikančios sąlygos. Visų pirma, klasteryje veikiančios organizacijos turi geras
galimybes mokytis vienos iš kitų, kartu ieškoti būdų bendroms ar susijusioms problemoms spręsti.
2006 metų pradţioje atliktoje „Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių)
kompleksinėje studijoje“ išryškintos kelios pagrindinės prieţastys, dėl kurių įmonių klasteriai Lietuvoje kuriasi
lėtai:
Pasitikėjimo tarp klasterio subjektų stoka;
Netolygus skirtingų verslo subjektų technologinis ir vadybinis lygis. Tai svarbu, kad būtų sukurta
subalansuota vertės kūrimo grandinė, kurioje specializuoti veikėjai atliktų kokybiškas paslaugas ar
operacijas;
Menkai išvystytos verslo informacinės sistemos. Dabar esančios verslo sistemos yra nekokybiškos,
įmonės jomis maţai naudojasi arba net neţino apie jų egzistavimą. Taip pat beveik nėra bent kiek
kokybiškesnių informacinių to paties sektoriaus įmonių ryšių, išskyrus informaciją apie susijusias
veiklos sritis, rinkas ir pan.;
Veiklos partnerystėje jaučiama patirties ir kompetencijos stoka. Klasterių, tinklų, kooperacinių ryšių,
virtualių verslo sistemų valdymas kokybiškai skiriasi nuo įprastos vadybos. Šiuo metu Lietuvos
įmonėse bei organizacijose yra tik labai ribotas skaičius ţmonių, turinčių tokią kompetenciją;
Verslumo stoka. Verslumas suprantamas kaip tokia veiklos subjekto –verslo įmonės, mokslo
organizacijos, valstybinės institucijos ir kt. veikla, kai sąmoningai siekiama kokybiškos veiklos,
gebama akumuliuoti ne tik savo, bet ir kitų veiklos rezultatais suinteresuotų įmonių ar organizacijų
išteklius, novatoriškai siekiant uţsibrėţto tikslo;
Neefektyvios profesinės ir šakinės asociacijos. Asociatyvios struktūros yra svarbus, klasterio
branduolį formuojantis elementas. Jo nesant procesai darosi sunkiau valdomi ir skatinami;
Neefektyvi inovacijų sistema. Vienas iš skiriamųjų klasterių bruoţų –jų novatoriškumas. Pati klasterio
struktūra ir bendros veiklos logika lemia inovacinius procesus. Tačiau yra ir atvirkštinė
priklausomybė: kad kurtųsi novatoriški klasteriai, reikalinga inovacijoms palanki aplinka. Šiuo metu
Lietuvoje yra sukurti beveik visi nacionalinės inovacijų sistemos elementai, tačiau pati sistema yra
kritiškai vertinama, veikia neefektyviai. Inovacijų versle programa taip pat neveikia efektyviai,
mokslo įstaigų ryšiai su įmonėmis yra itin menki.
Klasteriuose veikiančios įmonės inovaciniuose procesuose kuria didelį sinergetinį efektą. Tai pasiekiama dėl
tokių prieţasčių:
Klasterizuotiems dariniams ir juose veikiančiai įmonei yra ţymiai lengviau ir kur kas pigiau gauti
specializuotą informaciją apie rinkas, technologijas, išteklius ir kitus verslui svarbius aspektus.
Lietuvos įmonėms, kaip beje ir mokslo įstaigoms, šis problemos aspektais yra labai svarbus, nes
beveik visos verslo ir mokslo organizacijos jaučia didelį „informacijos badą“;
Klasteriuose įmonės ir organizacijos specializuojasi į tas veiklas, kurios geriausiai išreiškia jų esmines
kompetencijas, ir tai, ką jos moka geriausiai. Kadangi ir kiti klasterio veikėjai elgiasi taip pat,
sudaromos sąlygos pigiausiai gauti geriausio lygio produktą ar paslaugą. Dėl to didėja kiekvieno
klasterio veikėjo veiklos novatoriškumas ir pelningumas. Geografinis artumas yra dar vienas
pelningumo didinimo šaltinis.
59

Dėl įmonių bei organizacijų specializacijos, aktyvių inovacinių procesų, klasteris tampa patrauklia
vieta kauptis aukščiausios kompetencijos specialistams. Pastarieji ne tik tampa siauros specializacijos
ekspertais, bet dėl pastovaus ryšio su partneriais įgyja ir sisteminę problemų sprendimo
kompetenciją. Klasteris –tai savita verslo sistema, todėl, turėdama aukštą visuminę kompetenciją,
yra „uţprogramuota“ būti efektyvi.
Klasteris negali būti ekonominė sistema, kurios viduje nėra konkurencijos. Netgi priešingai –joje
konkurencija yra dar didesnė, nes tenka konkuruoti su tokiais pat konkurencingais ir specializuotais
konkurentais. Be to tenka atlaikyti ir išorės konkurentų, siekiančių integruotis į klasterį, spaudimą.
Visa tai taip pat didina poreikį būti novatoriškiems.
Kaip viena iš galimybių sprendţiant kurortologijos ir kurortų problemas Lietuvoje ir didinant sanatorijų bei
sveikatinimo centrų, savo veikloje naudojančių natūralius gamtinius veiksnius sveikatinimo, gydymo ir
reabilitacijos tikslais konkurencingumą bei inovacijų atėjimo skatinimą, būtų specialaus klasterio
suformavimas, apimantis minėtas įstaigas, mokslo ir švietimo įstaigas bei valstybės valdymo sektorių. Pirmas
ţingsnis šia linkme ţengtas įkuriant viešėją įstaigą Lietuvos kurortologijos tyrimų centrą, kurio tarybą sudaro
atstovai iš Lietuvos universitetų, ruošiančių medicinos bei turizmo specialistus (Kauno medicinos universiteto,
Vilniaus bei Klaipėdos universiteto), ir valdţios sektoriaus atstovų, atstovaujančių visuomenės interesus
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, LR švietimo ir mokslo ministerijos, LR Ūkio
ministerijos bei Druskininkų savivaldybės). Tai uţtikrina gerą ryšį tarp mokslo įstaigų bei valdţios organų bei
sudaro prielaidas išaugti naujam klasteriui įtraukiant į centro veiklą verslo sektoriaus atstovus, teikiančius
kurortines paslaugas. Galima būtų išskirti tokias VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centro funkcijas sudarius
minėtą kurortologinį klasterį:
1. Verslo sektoriaus bei kitų kurortuose gydymo ir reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų įtraukimas
į kurortologinius tyrimus, skatinant rinkti, sisteminti ir teikti informaciją koordinuojančiai įstaigai
apie priimtus gydymui, reabilitacijai ar sveikatinimui pacientus bei taikytas jiems poveikio
priemones bei gydymo rezultatus. (VšĮ kurortologijos tyrimų centras nėra pajėgus vienas pats
atlikinėti didelio masto tyrimus, jo įkūrimo pagrindinė idėja ir buvo –tarpininkas tarp sanatorinį
kurortinį gydymą teikiančių ir mokslo bei valdţios sektorių).
2. Kurortinių veiksnių panaudojimo sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos tikslais metodikų analizė,
sisteminimas ir sklaida partneriams, naudojamų metodikų standartizavimas.
3. Bendros kurortologinės duomenų bazės, kurioje būtų prieinama visa naujausia tiek rinkodarinė, tiek
ir metodinė standartizuota informacija kūrimas ir vystymas. Šiame informaciniame portale reikiamą
informaciją turėtų rasti visi su kurorto veikla susiję segmentai: verslo sektorius čia rastų aktualias
kurortų rinkos naujienas, specialistai –naujienas kurortinio sanatorinio gydymo srityje bei
patvirtintas metodikas, kurorto paslaugų vartotojai –detalią ir tikslią informaciją apie galimybes
jiems gauti vienokias ar kitokias kurortines paslaugas.
4. Klasterio koordinuojanti įstaiga taip pat galėtų tarpininkauti tarp kurortinio sanatorinio gydymo ir
reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų bei universitetų, kitų mokslo įstaigų specialistų rengimo ir
mokymo klausimais, padėti formuoti klasteriui reikalingų specialistų poreikį ir pasiūlą.
5. Koordinuotų e. sveikatos strategijos įgyvendinimą, įtraukiant kurortuose esančias sveikatinimo,
gydymo ir reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas, kas leistų ţymiai efektyviau konkuruoti
tarptautinėje rinkoje.
6. Uţtikrintų glaudų bendradarbiavimą su uţsienio kurortologiniais centrais, skatintų spartesnį ir
efektyvesnį aktualios informacijos perdavimą klasteryje.
7. Uţtikrintų kryptingą Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo mokslo ir inovacijų srityje.
Lietuvos kurortologiniame klasteryje veikiančioms įmonėms organizacijoms tai uţtikrintų greitą apsikeitimą
ţiniomis ir skatintų „sveiką“ konkurenciją klasterio viduje, vidaus ir tarptautinėje rinkoje. Toks klasteris
tenkintų visų kurorto produktą kuriančių ir vartojančių dalių interesus. Verslo sektoriaus (suprantamas kaip
kurorto paslaugos teikėjas), dalyvavimas kurortologiniame klasteryje taip pat būtų naudingas:
1. Gali būti mokomi specialistai ir organizuojamos konsultacijos kurortinio gydymo ir sveikatinimo
tematika, organizuojamas kvalifikacijos kėlimas –verslo sektoriui nebereikėtų pačiam ieškoti
specialių kursų.
2. Teikiamų paslaugų efektyvumo tyrimai gali duoti neabejotiną naudą verslo sektoriui pvz. galimybė
maţesniais kaštais suteikti tokio pat efektyvumo ir kokybės paslaugas arba sinergetinio teikiamų
paslaugų efekto tyrimai leistų teikti didesnį kiekį paslaugų.
60

3. Vienodų metodikų kūrimas ir sklaida partnerių rate. Atsirastų galimybės sukurti vieningą Lietuvoje
teikiamų paslaugų metodikų standartų kompleksą, kuris galėtų būti pripaţintas tarptautiniu mastu,
o tai įgalintų paslaugų teikėjus aptarnauti pacientus, atvykusius iš Europos Sąjungos šalių, kuriose
sanatorinis kurortinis gydymas yra finansuojamas ir per tų šalių ligonių kasas.
4. Inovacinių projektų ir naujai atsiradusių rinkoje produktų pristatymas ir sklaida partnerių rate
pasitelkiant informacinį portalą leistų efektyviau ir greičiau keistis aktualia informacija, prisitaikyti
klasteriui prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
5. „E-Sveikatos“ strategijos sklandus įgyvendinimas Lietuvos kurortų sanatorijose, sveikatinimo ir
reabilitacijos įstaigose, leistų pritraukti vakarų Europos pacientus į minėtas įstaigas, tuo didindamas
tarptautinį klasterio konkurencingumą.
6. Bendradarbiavimas su uţsienio Kurortologinių tyrimų centrais uţtikrintų greitesnį informacijos
įsisavinimą ir spartintų metodikų unifikavimą.
7. Detalios ir tikslios informacijos apie teikiamas paslaugas sklaida leistų kiekvienai kurorto paslaugas
teikiančiai įmonei spęsti apie savo konkurencingumą ir nurodytų gaires kaip jį didinti tiek vidaus,
tiek ir tarptautinėje rinkoje.
Paslaugų vartotojų sektorius gautų iš tokio klasterio irgi neabejotiną naudą:
9. Aktualios vartotojui informacijos apie galimybę gauti kurortuose teikiamas gydymo, sveikatinimo ir
reabilitacijos paslaugas pateikimas leis vartotojui greitai ir objektyviai pasirinkti kurorto paslaugų
teikėją.
10. Vartotojas bus informuotas, kokiomis metodikomis remiantis ir kokiomis priemonėmis jam bus
teikiama paslauga, kas skatins klasterio partnerių konkurencingumą ne tik kaina, bet ir paslaugų
kokybe, skatins paslaugų teikėją kelti darbuotojų kvalifikaciją, diegti geros praktikos taisykles ir
inovacijas.
11. Vartotojas bus informuotas, kiek ir kokios kurortinio gydymo ir reabilitacijos priemonės turi būti
taikomos esant tam tikriems susirgimams, kad būtų galima pasiekti reikiamą efektą, ir kada
kurortinio gydymo taikyti negalima, kas padės išvengti „komercinio gydymo“ ir gydymo simuliacijos.
12. Visuomenės švietimas ir informacijos apie kurortinį sanatorinį gydymą bei sveikatinimą sklaida
uţtikrins didesnius srautus kurorto paslaugų teikėjams bei padės formuoti sveikos visuomenės bei
gydymosi natūraliais gamtiniais veiksniais privalumų koncepcijas šalyje.
Viešajam valdţios sektoriui pagrindiniai tokio klasterio privalumai būtų:
1. Kurortinio gydymo, sveikatinimo ir reabilitacijos metodikų unifikavimas vietiniu ir tarptautiniu lygiu.
2. Kurortų konkurencingumo didinimas ir efektyvesnis gamtinių gydomųjų veiksnių panaudojimas.
3. Lietuvos kurortų teigiamo įvaizdţio formavimas ir tarptautinio konkurencingumo didinimas.
4. Visuomenės švietimas ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas, informacijos sklaida.
Atsiţvelgiant į pateiktus kurortologinio klasterio įkūrimo ir veiklos privalumus, būtina parengti tokio klasterio
galimybių ir strategijos studiją, išanalizuojančią galimo klasterio įkūrimo silpnąsias puses ir numatančią
galimas grėsmes. Vienas pirmųjų uţdavinių galėtų būti kurortologinio klasterio, apimančio Druskininkuose
esančias gydymo ir sveikatinimo įstaigas (čia veikia stipri Druskininkų sanatorijų ir sveikatinimo centrų
asociacija, galinti padėti koordinuoti veiklą ir uţtikrinti greitą ryšį su visomis kurorto paslaugas teikiančiomis
įstaigomis), mokslo ir švietimo įstaigas (Kauno kolegijos Druskininkų filialas), taip pat gerus ryšius su
viešuoju bei mokslo sektoriumi ir galimybes koordinuoti klasterio veiklą turinčią viešėją įstaigą- Lietuvos
kurortologijos tyrimų centrą. Vėliau, į tokio klasterio veiklą galėtų įsitraukti ir kitų kurortų sanatorijos,
sveikatinimo ir reabilitacijos centrai.
Apţvelgiant kurortologinio klasterio koordinuojančios įstaigos finansavimo galimybes, galima remtis
Vokietijos verslo, technologinių ir inkubacinių centrų finansavimo schema, kuriai Europos Komisija pritarė
2005 m. geguţės 3 dieną sprendimu (OL L 295, 2005 11 11, p. 44) –jos pagrindiniai elementai pateikti
ţemiau esančiame paveiksle:
61

Pav. 5 Vokietijos verslo, technologijų ir inkubacinių centrų finansavimo schema
Centro steigėjas
90 proc. (- X)
Federalinė valdžia
Savivaldybių Ne pelno siekiančios 100%
administracijos, įstaigos
asociacijos,
apskritys 10 proc. (+ X)
Centras
Patalpų,
tyrimų įrangos,
patariamųjų paslaugų
suteikimas
Naudotojai
Šaltinis: Europos Komisijos 2005 m. geguţės 3 dieną sprendimu (OL L 295, 2005 11 11, p. 46)
Šią schemą tiek nepriklausomi ekspertai, tiek atskiros šalys (pvz., Jungtinė Karalystė) vertina kaip pirmąjį
atvejį, kai Europos Komisija savo pritarimu išreiškė tam tikrą poţiūrį į viešosios infrastruktūros, skirtos verslui
ir paslaugoms, finansavimą valstybės pagalbos aspektu. Vokietijai priėmus atitinkamas sąlygas dėl
infrastruktūros panaudojimo, finansavimas centrų statybai buvo pripaţintas ne valstybės pagalba
(centrų savininkai ir valdytojai – ne pagalbos gavėjai), o netiesioginė pagalba, perduodama MVĮ
teikiant paslaugas uţ maţesnę nei rinkos kaina, buvo pripaţinta suderinta su EB Sutartimi pagal De
minimis ir MVĮ išimties reglamentus.
Kitas viešosios infrastruktūros gana intensyvaus finansavimo pavyzdys yra Čekijos teikta parama
mokslo/technologijų centrams/parkams, verslo/inovacijų centrams ir inkubatoriams pagal 2004–2006 m.
pramonės ir įmonių veiksmų programą. Tokia parama buvo laikoma ne valstybės pagalba, tačiau nustatyta
75 proc. paramos intensyvumo riba. Toks intensyvumo sumaţinimas susijęs su pajamų generavimu ir 2000–
2006 m. taikyto bendrojo ES struktūrinių fondų paramą reglamentuojančio teisės akto nuostata dėl dideles
grynąsias pajamas generuojančių projektų finansavimo (iki 75 proc.). [84]
Lietuvoje verslo, technologijų ir inkubacinių centrų kūrimąsi skatina Lietuvos verslo paramos agentūra pagal
specifinių verslo plėtros projektų grupę- Inovacijų ir konkurencingumo didinimo programą, finansuojamą iš
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos programų lėšų. Pagrindiniai programos tikslai ir uţdavinys - didinti
šalies įmonių produktyvumą, sukuriamą pridėtinę vertę ir tarptautinį konkurencingumą, parengti ir
įgyvendinti priemones, stiprinančias bendruosius šalies pramonės konkurencingumą lemiančius veiksnius bei
tobulinti teisinę ir institucinę aplinką, uţtikrinančią saugių ir kokybiškų produktų patekimą į rinką. Didţiausias
leistinas lėšų projekto veiklai finansuoti skyrimo intensyvumas iki 75 proc. ir atskirais atvejais: projektams,
spendţiantiems ypač aktualias ekologines problemas, projektams, sudarantiems prielaidas sklandţiam
Europos Sąjungos teisės ir normatyvinių dokumentų perėmimui, bei projektams, nukreiptiems Europos
Sąjungos finansinės paramos gavimui, atrankos komiteto siūlymu intensyvumas gali būti 100 proc..
Konkretaus projekto veiklai finansuoti lėšų skyrimo intensyvumas nustatomas verslo projektų atrankos
komitete, atsiţvelgiant į turimas lėšas, pateiktų projektų skaičių. Šios programos lėšos galėtų tapti postūmiu
formuojant kurortologinių tyrimų klasterį, o VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras galėtų tapti
koordinuojančia tokio klasterio įstaiga. Tačiau išlieka aktualus tokiam klasteriui veikti būtinas klausimas –
koordinuojančios įstaigos finansavimas. Būtina atsiţvelgti į tai, kad toks klasteris pirmiausiai tenkintų kurorto
paslaugų vartotojų interesus gauti kokybiškas, efektyvias ir moksliškai pagrįstas kurortinio gydymo,
sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugas. Todėl kaip pavyzdinę rekomenduotume taikyti Vokietijos verslo,
technologijų ir inkubacinių centrų finansavimo schemą (
62

Pav. 5).
Bet kokiu atveju, norint didinti Lietuvos kurortuose ir kurortinėse vietovėse naudojamų sveikatinimo, gydymo
ir reabilitacijos paslaugoms teikti kurortininių veiksnių konkurencingumą tiek Lietuvos, tiek ir uţsienio
rinkose, būtina uţtikrinti įvairių minėtas paslaugas teikiančių įstaigų naudojamų metodikų ir veiksnių mokslinį
pagrindimą bei minėtais veiksniais disponuojančių įstaigų personalo aukštą kvalifikaciją ir atitinkamą
infrastruktūrą.
Kurorto paslaugų teikėjai
Valdţios sektorius
Infrastruktūra
Paslaugų
atlikimo
metodikos
Personalo
kvalifikacija
Kurorto paslaugų
įstatyminė bazė ir
reglamentavimas
VšĮ
Kurortologijos
tyrimų centras
(koordinuojanti
įstaiga)
Kurorto
paslaugų
vartotojai
Mokymo ir
švietimo
įstaigos
Pav. 6 Galimo efektyvesnio tarpsektorinio bendradarbiavimo pavyzdys
Pagal šią schemą VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras galėtų uţtikrinti efektyvesnį ryšį tarp kurorto
paslaugų paklausą formuojančio ir kurorto paslaugų vartotojų sektoriaus atsiţvelgdamas į jo pageidavimus ir
lūkesčius bei pats formuodamas jo nuostatas ir skatindamas rūpintis savo sveikata. Koordinuojanti įstaiga,
atsiţvelgdama į vartotojų sektoriaus poreikius teiktų rekomendacijas verslo ir valdţios sektoriams formuojant
ir keičiant kurorto infrastruktūrą, organizuojant darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir atliekant sveikatinimo,
gydymo ir reabilitacijos paslaugų teikimo metodikų aprobavimą bei metodinių rekomendacijų parengimą,
reikalui esant pasitelkiant mokymo ir švietimo sektorių. Savo ruoţtu atsiţvelgdama į valdţios sektoriaus
prioritetus, koordinuojanti įstaiga formuotų kurorto verslo sektoriaus vystymą reikiama linkme, t.y.
atstovautų visus kurorto paslaugų rinkai įtaką turinčius sektorius.
Šiuo atveju VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras taptų tarpininku, padedančiu efektyviai spręsti visų
gydymo, sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugomis kurortuose suinteresuotų pusių problemas.
63

10. Išvados ir pasiūlymai
1. Tobulinti kurortų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų teisinę bazę.
Apţvelgus įstatyminę bazę, reglamentuojančią asmens sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos paslaugas
Lietuvoje, išryškėja tai, kad sanatorinis pacientų gydymas ir reabilitacija yra pakankamai gerai reglamentuoti
–nustatytos grieţtos indikacijos atskiroms ligų grupėms, reikalavimai minėtas paslaugas teikiančioms
įstaigoms bei specialistams. Tačiau išryškėja ir tai, kad sveikatinimo (profilaktikos) paslaugos yra visiškai
nereglamentuotos, nėra nustatytos indikacijos ar rekomendacijos, kuriomis vadovaujantis bendros praktikos
gydytojas galėtų nukreipti sąlyginai sveiką pacientą į kurortuose įsikūrusius sveikatinimo ir sveikatingumo
centrus įvairioms balneoterapinėms, peloidoterpinėms bei kitoms sveikatinimo paslaugoms gauti.
Įstatymiškai nereglamentuota ir klimato įtaka reabilitacijoje ir sanatoriniame gydyme –formuojant susirgimų
grupėms taikomas gydymo ir reabilitacijos priemones, nėra jokių rekomendacijų, kuriuose kurortuose
atsiţvelgiant į vyraujančius klimatinius veiksnius bei aplinkos faktorius yra efektyviau vykdyti tam tikrų
susirgimų grupių gydymą, reabilitaciją ir sveikatinimą. Nagrinėjant specialistų kvalifikacinius reikalavimus,
pasigendama indikacijų, kokios kvalifikacijos specialistai gali dirbti sveikatinimo ir sveikatingumo sektoriuje.
2. Įteisinti kurortinių veiksnių panaudojimą sveikatinimo (profilaktikos), gydymo ir reabilitacijos
sektoriuose.
Ilgametė patirtis, turima gausi eksperimentinė ir klinikinė medţiaga įrodė neabejotiną mineralinių vandenų ir
durpinio purvo gydomąjį veikimą. Tačiau Lietuvoje jie nėra pripaţinti kaip gydomieji, todėl vienas svarbiausių
uţdavinių - siekti mineralinio vandens ir durpinio purvo pripaţinimo vaistinėmis medţiagomis. Remiantis LR
Farmacijos įstatymo (2006 m. birţelio 22d. Nr.X - 709), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2004/40/EB, Tarybos direktyva 80/777/EEB paruošti medţiagą teikimui įregistruoti Lietuvos kurortuose
naudojamus natūralius mineralinius vandenis ir durpinį purvą kaip vaistines medţiagas: gydomasis
mineralinis vanduo ir gydomasis durpinis purvas. Neatlikus šių procedūrų, negalime pretenduoti į Europos
Sąjungos kurortų gretas, nes mūsų gamtiniai faktoriai ir jų naudojimo metodikos nėra sertifikuoti pagal šių
dienų reikalavimus. Kita dėl to kylanti problema –įvairiose sanatorinio kurortinio gydymo, reabilitacijos
įstaigose, ypatingai naujai besikuriančiuose SPA ir sveikatingumo centruose daţnai atliekamos įvairios
vandens procedūros nesiremiant jokiomis metodikomis, naudojant paprastą gėlą arba tik mineralizuotą
(smarkiai atskiestą mineralinį vandenį), deklaruojant, kad atliekamos mineralinio vandens (balneologinės)
procedūros. Nėra unifikuotų metodinių rekomendacijų gydomojo durpinio purvo ir mineralinių vonių
paruošimui - kiekviena įstaiga pagal savo galimybes (daţnai labai ribotas) pasitvirtina savo ruošimo
metodikas, kurios daţnai yra labai abejotino efektyvumo. Šiuo metu nėra institucijos kontroliuojančios
balneopeloidinį ir hidroterapinį gydymą, reabilitaciją ir ypatingai sveikatinimą.
3. Būtina atnaujinti Lietuvos kurortų klimato ir meteorologinių veiksnių įtakos asmens sveikatai tyrimus.
Metereologiniai veiksniai veikia ne tik sergantį, bet ir sveiką, ypač meteolabilų ţmogų. Kol kas kurortų
mikroklimatas priimamas kaip savaime suprantamas faktorius, lyg neišvengiamas fonas kitų kurortinių
veiksnių - mineralinio vandens ir durpinio purvo naudojimui. Tik organizmo funkcinei būklei adekvačios
gydymo metodikos ir balneo, purvo ar kitų procedūrų dozės, teisingas jų efekto vertinimas garantuoja
saugius ir ilgalaikius gydymo ar poilsio kurortuose rezultatus, todėl būtina atnaujinti metereologinių veiksnių
kurortuose ir naujose kurortinėse teritorijose tyrimus, įvertinti jų daromą poveikį ţmogui, nustatyti vietovės
tinkamumą poilsiui, atskirų ligų gydymui ar reabilitacijai, sudaryti moksliniais tyrimais pagrįstas
rekomendacijas profilaktikai ar asmens sveikatos problemų sprendimui Lietuvos kurortuose ir kurortinėse
teritorijose.
4. Komplimentarių (viena kitą papildančių) kurortologinių poveikio metodikų, apimant įvairius
kurortinius veiksnius, kūrimas ir tyrimas.
Komplementarių poveikio priemonių taikymas teikiant kurortinio gydymo, reabilitacijos ir sveikatinimo
paslaugas yra būtinas norint kaip galima efektyviau išnaudoti kurortų gamtinius veiksnius bei pasiekti
maksimalų efektą sprendţiant asmens sveikatos problemas ir didinant Lietuvos kurortų patrauklumą tarp
64

uţsienio piliečių. Viena kitą papildančių, ar atvirkščiai –vieną kitą slopinančių kurortinių veiksnių naudojimo
metodikų tyrimas būtinas plečiant kurortinių paslaugų asortimentą, sudarant trumpalaikių sveikatinimo
kompleksų ir programų rengimo rekomendacijas.
5. Spręsti šalies kurortuose, sveikatinimo (profilaktikos), gydymo ir reabilitacijos srityje, sveikatingumo
ir SPA sektoriuje dirbančio personalo ruošimo bei jų kvalifikacijos kėlimo klausimus.
Medicininės reabilitacijos ir kurortinio sanatorinio gydymo teikimo principai, šių paslaugų organizavimas ir
kvalifikaciniai reikalavimai minėtas paslaugas teikiančiam personalui yra pakankamai detalizuoti įvairiuose
Lietuvos Sveikatos apsaugos įstatymuose bei norminiuose dokumentuose. Tačiau sparčiai plečiantis
sveikatingumo ir SPA paslaugų sektoriui, susiduriama su problema, kai įvairias sveikatinimo ir sveikatingumo
paslaugas teikia sveikatos apsaugos sistemai nepriklausančios įmonės, kurių veikla yra praktiškai
nereglamentuota. Šioje srityje dirba menkai išmanantys kurortinių veiksnių poveikius organizmo funkcijoms,
veiksnių dozavimo, derinimo ypatumus, santykį su kitomis fizioterapinėmis procedūromis, todėl tiesiog būtina
vykdyti visų įstaigų, savo veikloje taikančių hidroterapiją, balneoterapiją, peloidoterapiją, įvairius masaţus ir
kitus fizioterapinius poveikio metodus, darbuotojų atestaciją, skatinti kelti kvalifikaciją ir organizuoti mokymo
kursus.
6. Naujų technologijų kurorto paslaugų srityse paieška ir diegimas.
Pasaulinė medicina nestovi vietoje: vystomi įvairūs projektai, kaip efektyviau keistis aktualia sveikatos
informacija, tobulinami seni ir ieškoma naujų gydymo metodų, ypatingai didelį dėmesį skiriant profilaktinei
medicinai –ligų prevencijai, taip pat tiriami alternatyviosios medicinos principai.
Lietuvos sveikatos prieţiūros sistemoje kol kas visiškai neišnaudojamos didţiulės informacinių technologijų,
kompiuterizuotos medicininės įrangos bei skaitmeninių komunikacinių tinklų galimybės gyventojų sveikatos
apsaugos problemoms spręsti. Gyventojų senėjimas, chroninės ligos, augančios paslaugų kainos, netolygus
paslaugų prieinamumas – tai kai kurios iš netrumpo sąrašo šiuolaikinių problemų, prie kurių sprendimo iš
esmės gali prisidėti operatyvus reikalingos informacijos pateikimas į kiekvieną paslaugų teikimo ar sprendimų
priėmimo vietą. Pasaulio šalys, suprasdamos informacinių technologijų reikšmę, skiria didelį dėmesį jų
panaudojimui sveikatos apsaugai. Nuošalyje neturi likti ir Lietuvos kurortai, kur teikiamos įvairios
sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos paslaugos. E-sveikatos plėtra uţtikrintų Lietuvos ir uţsienio piliečių
tinkamą sutikimą Lietuvos kurortų sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos įstaigose, greitą apsikeitimą
informacija, bei skatintų kurortologijos plėtrą leidţiant pasinaudoti įvairiose įstaigose darytais paciento
tyrimais.
7. Formuoti Lietuvos kurortologijos tyrimų klasterį ir sudaryti ekonomines sąlygas jo funkcionavimui.
Norint maksimaliai patenkinti visų kurorto sveikatinimo, gydymo ir reabilitacijos paslaugų teikimu
suinteresuotų sektorių poreikius ir sprendţiant kurortologijos problemas Lietuvoje, didinant sanatorijų bei
sveikatinimo centrų, savo veikloje naudojančių natūralius gamtinius veiksnius sveikatinimo, gydymo ir
reabilitacijos tikslais, konkurencingumą bei inovacijų atėjimo skatinimą, rekomenduotumėme suformuoti
specialų klasterį, apimantį minėtas įstaigas, mokslo ir švietimo įstaigas bei valstybės valdymo sektorių.
65

11. Literatūra:
1. Nagasawa Y, Komori S, Sato M, Tsuboi Y, Umetani K, Watanabe Y, Tamura K. Effects of hot bath
immersion on autonomic activity and hemodynamics: comparison of the elderly patient and the
healthy young. Department of Human Science and Fundamentals of Nursing, Yamanashi
MedicalUniversity, Nakakoma-gun, Japan. ynaga@res.yamanashi-med.ac.jp, Jpn Circ J. 2001
Jul;65(7):587-92.
2. Amiiants VIu, Veres AA, Bidzhieva ZN, Gromova GV. [Carbonate mineral baths in the combined
treatment at a piedmont health resort of patients operated on for rheumatic heart defects][Article in
Russian], Vopr Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 2000 Jul-Aug;(4):15-8.
3. Strauss-Blasche G, Ekmekcioglu C, Vacariu G, Melchart H, Fialka-Moser V, Marktl W. Contribution of
individual spa therapies in the treatment of chronic pain. Clin J Pain. 2002 Sep-Oct;18(5):302-9.
4. Karagulle Z, Donmez A. Balneotherapy for fibromyalgia at the Dead Sea. Rheumatol Int. 2002
Mar;21(5):210-1.
5. Van Tubergen A, Boonen A, Landewe R, Rutten-Van Molken M, Van Der Heijde D,Hidding A, Van Der
Linden S.. Cost effectiveness of combined spa-exercise therapy in ankylosing spondylitis: a
randomized controlled trial. Arthritis Rheum. 2002 Oct 15;47(5):459-67.
6. [The physiobalneological treatment of the workers in industrial enterprises suffering from
osteoarthrosis taking into account their biological rhythms][Article in Russian] Vopr Kurortol Fizioter
Lech Fiz Kult. 2000 Mar-Apr;(2):11-3.
7. Barantsev FG, Barantsev LP, Tatkov OV, Otkidach SA. [The dynamics of the mineral metabolic
indices in patients with spinal osteochondrosis under the influence of peloid therapy][Article in
Russian], Voen Med Zh. 1999 Dec;320(12):35-8.
8. Sukenik S, Flusser D, Codish S, Abu-Shakra M. Balneotherapy at the Dead Sea area for knee
osteoarthritis. Department of Rheumatology, Soroka Medical Center, Beer Sheva,
Israel.ssukenik@bgumail.bgu.ac.il Isr Med Assoc J. 1999 Oct;1(2):83-5.
9. Sukenik S, Flusser D, Abu-Shakra M. D, The role of spa therapy in various rheumatic diseases.
University Hospital, Beer-Sheva, Israel.Ssukenik@bgumail.bgu.ac.il, Rheum Dis Clin North Am. 1999
Nov;25(4):883-97.
10. Kazets AI, Airapetov AB, Kartunova ZV, Kirilenko AA. [Efficiency of rehabilitation in patients with is
chemic heart disease in the balneologic health resort located in low mountains during different
seasons][Article in Russian] PMID: 12852017 [PubMed - indexed for MEDLINE] Vopr Kurortol Fizioter
Lech Fiz Kult. 2003 May-Jun;(3):41-2.
11. Mancini S Jr, Piccinetti A, Nappi G, Mancini S, Caniato A, Coccheri S. Clinical, functional and quality
of life changes after balneokinesis with sulphurous water in patients with varicose veins. Institute of
General and Specialistic Surgery and Phlebolymphology Center, University of Siena, Postgraduate
School of Medical Hydrology, University of Milan, Italy. Vasa. 2003 Feb;32(1):26-30.
12. Kurch TK. [The effect of sanatorium-health resort treatment using air baths on the bronchial patency
indices in chronic nonspecific respiratory organ diseases in children][Article in Russian], Vopr
Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 2000 May-Jun;(3):45-7.
13. Balaban IE, Ponomarenko GN. [Peloid interference therapy of patients with chronic obstructive
bronchitis in health resort]Article in Russian], Vopr Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 2002 Nov-
Dec;(6):11-4.
14. Antipova II, Zaripova TN, Larionova GV, Smirnova IN. [An intensive regimen of pelotherapy in
pulmonology][Article in Russian], Vopr Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 1998 Jul-Aug;(4):21-3.
15. Petrakova VS, Ugol'nikova OI, Beloborodova EI, Kritskaia NG. [Effectiveness of an intensive
pelobalneotherapy course in the treatment of patients with duodenal ulcer][Article in Russian], Klin
Med (Mosk). 2002;80(11):43-5.
16. [Morphological validation of peloido balneo therapy intensification in patients with duodenal
ulcer][Article in Russian], Ter Arkh. 2002;74(2):20-3.
17. Dicheva MA, Khyshiktuev BS, Anikina LV, Popov VM. [Changes in the mineral metabolic indices of
osteoarthrosis patients with the use of radon therapy and mud therapy][Article in Russian], Vopr
Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 1998 May-Jun;(3):37-8.
18. Tereshina LG. [Analysis of tolerance of balneotherapy in osteoarthrosis][Article in Russian], Vopr
Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 2002 Jul-Aug;(4):48-9.
66

19. Mikula C. Balneo-phototherapy: a new holistic approach to treating psoriasis. HCRManorCare, Palos
Heights, IL, USA. mikula@mavena-usa.com J Am Acad Nurse Pract. 2003 Jun;15(6):253-9.
20. Mikula C. Balneo phototherapy for psoriasis. Modern application of an age-old treatment. Rush
University Nurse Practitioner Program, USA. Adv Nurse Pract. 2003 Jan;11(1):53-6.
21. Schiffner R, Schiffner-Rohe J, Gerstenhauer M, Landthaler M, Hofstadter F, StolzW. Dead Sea
treatment - principle for outpatient use in a topic dermatitis: safety and efficacy of synchronous
balneo photo therapy using narrowband UVB and bathing in Dead Sea salt solution. Eur J Dermatol.
2002 Nov-Dec;12(6):543-8.
22. Mork C, Wahl A, Moum T. The Norwegian version of the dermatology life quality index: a study of
validity and reliability in psoriatic. Acta Derm Venereol. 2002;82(5):347-51.
23. Schiffner R, Schiffner-Rohe J, Landthaler M, Stolz W. [How large is the loss of effectiveness of a
treatment procedure between "theory" and "practice"? Evaluating health economics basic data
within the scope of a trial model of ambulatory synchronous balenophototherapy of a topic eczema]
[Article in German], Hautarzt. 2002, Jan;53(1):22-9.
24. Sorokina EI, Ali O. [The effect of contrast baths on the hemostatic function of patients with is
chemic heart disease][Article in Russian], Vopr Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 1998 May-Jun;(3):26-
8.
25. Armijo Valenzuela M. [Sanitary interest of carbonic, carbogaseous or acidulated waters][Article in
Spanish] discussion 188-96. An R Acad Nac Med (Madr). 2002;119(1):175-88.
26. Ivanov EM, Antoniuk MV. [The potentials for the balneotherapy of obesity using arsenic-containing
mineral water] [Article in Russian], Vopr Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 1998 May-Jun;(3):11-4.
27. Archangelskaja N. A. (1949) Vlijanije nizkich i vysokich temperatur sredy na ustoičivost organizma k
gipoksičeskoj gipoksiji: v. kn. Izučenija reguliacij fiziologičeskich funkcij v estestvennych uslovijach
suščestvovanija organizmo, t. 1, M-L
28. Bliutner K. (1965) Storony bioklimatologičeskoj klasifikaciji, otnosiaščijesia k liudijam: b. kn.
„Biometeorologija“. L., Gidrometeoizdat
29. Blum H. K. (1948) Sunlight as a causal factor in cancer of the skin of man. Journal Ant. Inst. Cancer.
9.
30. Climate change and Human Health (1996): World Health Organization. Ţeneva
31. Damušytė J. (1998) Persišaldymas pavojingas gyvybei, Veidas 2
32. Folkeris F. (1990) Kaip reaguojama į orus, Vilnius
33. Galvonaitė A. (1999) Kaip orai veikia ţmones. Lietuvos ţinios Nr. 66
34. Galvonaitė A. (1999) Jautrumas orams – liga ar prasimanymas. Ūkininko patarėjas Nr. 32 (869)
35. Gedrimaitė (2002) Meteorologinių prognozių sociologinis vertinimas, Bakalauro darbas. Vilnius
36. Griciūtė A., Kavaliauskas B., Tomkus J. (1979) Lietuvos antropoklimatas. Vilnius, „Mokslas“
37. Gurčinas S. (1980) Gamta ir sveikata. Lietuvos TSR Gamtos apsauga. Vilnius, „Mokslas“
38. Hippocratic Heritage (1982) Perganon Press. New York, Sydney Paris Frankfurt.
39. Human Thermal Environment„s (2002) London and New York.
40. Jendritzky G. (2000) Rapporteurs on climate and human health. WMO.
41. Košinskaitė N. (2001) Meteorologinių faktorių įtaka kai kurių ligų paūmėjimams. Magistro darbas.
Vilnius
42. Lapina S. N. (1980) Vlijanije meteorologičeskich faktorov na zdorovije čeloveka. Maskva.
43. Liopo T. N., Cicenko G. B. (1971) Klimatičeskije uslovije i teplovoje sostojanije čeloveka. L.,
Gidrometeoizdat.
44. Mackensen S.V. ir kt. (2005) Prevalence of wealther sensitivity in Germany and Kanada.
International journal of biometeorology: 49(3).
45. Manso Orgaz M. D. ir kt (2002) Influence of Weather and Climate on Infections Diseases. An
Investigation in Aveizo Region. http://www.iugg.org/members/nationalreports/portugal-iamas.pdf/.
46. Poderys J. Kineziologijos pagrindai. Mokomoji knyga, KMU, 2004
47. Meška (2005) Kurortologo atsiminimai. Kaunas.
48. Mezerniekij P. G. (1937) Medicinskaja klimatologija. Izd. Jalta.
49. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (2003) Vilnius
50. Patz J. A., Engelberg, Last J. (2000) The effect of changing weather on public health. Annual review
of public health.
51. Lietuvos higienos norma HN 28:2003 "Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo
ir pateikimo į rinką reikalavimai."
52. Lietuvos Respublikos Farmacijos Įstatymas.2006 m. birţelio 22 d.Nr.X - 709.
67

53. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas "Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms
vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms
vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo." 2006 m. balandţio 12 d.Nr.350.
54. Gineitienė E. Iš kurortinio gydymo Druskininkuose raidos iki tarybinio laikotarpio.//Iš mokslų istorijos
Lietuvoje.I -V.- 1957.-P.164 - 179.
55. Meška V.,Juozulynas A. Kurortinė medicina. - Vilnius : Litimo,1999.
56. Kurortinės profilaktikos, gydymo ir ligonių reabilitacijos aktualios problemos. Konferencijos tezės.-
Vilnius,1987.
57. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas „Dėl Lietuvos kurortų plėtros koncepcijos“. 2002 m.
spalio 29 d. Nr . 1713.
58. Šonta Z. Lietuvos mineralinių vandenų naudojimo ir jų ţvalgybos padėtis //Tarybinio Pabaltijo
mineralinių vandenų naudojimo kurortinėje statyboje perspektyvos: Pranešimų tezės. - Vilnius,
1987. – Psl. 33 – 37. (rusų kalba ).
59. Juodkazis V. Tarybinio Pabaltijo mineralinių vandenų įsisavinimas. T. p.- Psl. 5 – 10. (rusų kalba ).
60. Gasiūnas K. Dabartinis mineralinių vandenų vandenų naudojimas tarybinio Pabaltijo respublikose //
T. p.- Psl. 10 – 18,(rusų kalba ).
61. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Birštono savivaldybės plėtros iki 2012 m. Strateginis planas.
(2006 m.).
62. Kriščiūnas A. Kurortai ir kurortologijos plėtra Lietuvoje. Medicina (Kaunas), 2005; 41(4).
63. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Kurorto statuso Lietuvoje reglamentavimo studija. Kaunas.
2003.
64. Ramanauskienė J., Ramanauskas J., Gargasas A. Marketing solutions in rural tourism development in
Lithuania. Ekonomika, 2006.
65. Sveikatingumo ir poilsio kompleksų poreikio ir plėtros Lietuvoje studija. UAB „BGI Consulting“,
Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos. Vilnius, 2007.
66. Daujotis V. Ir kt. Finansinių paskatų mokslinius tyrimus ir technologijų plėtojimą bei inovacinę veiklą
vykdantiems ūkio subjektams sistemos tobulinimo galimybių studijos ataskaita. Vilnius, 2006.
67. Šveikauskas V. Sveikatos raštingumo ugdymo sistemos ypatybės. Medicina (Kaunas) 2005; 41(12)
68. E. Baroniūnaitė, E. Meilienė. Turizmo ekonominio poveikio analizės ypatumai. KTU
69. UAB „Verslo procesų valdymas“. Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 m. strateginis planas.
2004.
70. Lietuvos e. sveikatos strategija 2007-2015 m. Projektas v.4
71. Činčikaitė J., Belazarienė G. Klasteriai ir regionų konkurencingumas. KTU.
72. Konferencijų turizmo vystymo galimybių studija, UAB “Investicinių projektų konsultantai” (IPK),
Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos, 2003, Vilnius
73. Galimybių studija. Konferencijų (dalykinio) ir skatinamojo turizmo plėtros Vilniaus mieste galimybės.
Vilniaus miesto turizmo informacijos centras, 2005
74. Bandomasis projektas Nr. LT/04/B/F/PP – 171011 “Kurorto verslo vystymas siekiant padidinti
gyventojų įsidarbinimo galimybes“
75. Garalienė R., Belazarienė G. Regiono investicinio klimato formavimas. KTU
76. Kurortinės rinkliavos Lietuvoje nustatymo galimybių ir pasekmių įvertinimas, praktinių taikymo
priemonių parengimas. Lietuvos regioninių tyrimų institutas ir LR Ūkio ministerija. Kaunas, 2004
77. Neringos savivaldybės strateginis plėtros planas 2007-2013 metams. Neringa, 2007
78. Galimybių studija „Nacionalinė turizmo plėtros 2007-2010 m. programa“. VšĮ „Socialinės ir
ekonominės plėtros centras“ ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.
79. Bagdzevičienė R., Navackaitė L., Misiukaitė B. Kurortų plėtros koncepcijos teoriniai aspektai. KTU
80. Cowel D. W. The Marketing of Services. - Heineman: London, 1984
81. Normann R. Service Management. Strategy and Leadership in Service Business. Second edition.- J.
Wiley & Sons, 1991
82. Sausanavičius A. Paslaugų vadyba. Mokomoji knyga. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999
83. Kindurys V. Paslaugų marketingas. Teorija ir praktika.- Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999
84. Finansinių paskatų mokslinius tyrimus ir technologijų plėtojimą bei inovacinę veiklą vykdantiems ūkio
subjektams sistemos tobulinimo galimybių studijos ataskaita. VšĮ „Europos technologinių platformų ir
pramoninių klasterių nacionalinis biuras“. Vilnius, 2006
68