Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 2(64) - Lietuvos sporto informacijos centras
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2011 <strong>Nr</strong>. 2(<strong>64</strong>)<br />
5<br />
elgesio pavyzdžių (beje, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje<br />
Europoje) – lengvaatlečio Dariaus Draudvilos pagalba<br />
(paskolino kartį) pagrindiniam varžovui 2010<br />
Europos lengvosios atletikos čempionate. Atletui tai<br />
kainavo trečiąją vietą. Kita vertus, šis gestas leido<br />
pelnyti ne mažiau svarbius kilnaus sportinio elgesio<br />
apdovanojimus: D. Draudvila tapo <strong>Lietuvos</strong> tautinio<br />
olimpinio komiteto (LTOK) kilnaus sportinio<br />
elgesio laureatu ir pelnė prestižinį TOK teikiamą<br />
Pierre‘o de Coubertino prizą už kilnų elgesį, taip pat<br />
ir kolegų bei sirgalių pagarbą ir susižavėjimą.<br />
Kilnaus elgesio pavyzdžiai neabejotinai prisideda<br />
prie visuomenės ugdymo. Svarbus tampa faktas,<br />
ar mėgstamas sportininkas yra iškili ir garbinga asmenybė,<br />
puoselėjanti kilnaus elgesio vertybes tiek<br />
varžybų arenoje, tiek už jos ribų. Jei favoritas kovoja<br />
nešvariai, ne visai garbingai ar demonstruoja<br />
vien savanaudiškas savybes, jos gali būti perimtos<br />
sirgalių kaip priimtinas elgesio modelis. Gerieji kilnaus<br />
sportinio elgesio pavyzdžiai įprasmina visiškai<br />
kitokias vertybes: sportas padeda išmokti pagarbos<br />
varžovui, draugiškumo ir pasiaukojimo savai komandai.<br />
Kilnaus elgesio vertybių sklaida padeda užtikrinti<br />
darną ir pagarbą visuomenėje.<br />
Sportas ir nacionalizmas. Pastaruoju metu nacionalizmas<br />
vis labiau praranda (o gal reiktų sakyti<br />
– prarado) aktualumą tiek valstybinės tvarkos, tiek<br />
asmens tapatybės formavimo aspektais. Globalioje<br />
visuomenėje, kurioje įtvirtinamas nevaržomas judėjimas,<br />
nacionalizmas suprantamas kaip judėjimo<br />
laisvės kliuvinys, todėl bet kokie tankūs ar tvirtų socialinių<br />
ryšių tinklai, ypač susieti su konkrečia teritorija,<br />
tampa kliūtimis, kurias tarsi privalu pašalinti<br />
(Bauman, 2007). Globalizacija, suartindama mus<br />
supantį pasaulį ir unifikuojanti pasaulėžiūrą vartotojiškomis<br />
vertybėmis, vis labiau išvaduoja iš nacionalistinių<br />
sentimentų.<br />
Vis dėlto nacionalinis sportas brandina nacionalizmo<br />
vertybes ir padeda joms išlikti aktualiomis.<br />
Geriausiai šį ryšį nusako olimpinės žaidynės, kurios,<br />
ko gero, yra vienas paskutinių nacionalistinių vertybių<br />
gynybos bastionų. Dėl žaidynių struktūros nacionalizmas<br />
iki šiol yra olimpinių žaidynių pagrindas,<br />
paremtas nacionaliniu principu. Lietuvoje sportas<br />
jau seniai tapo patriotiškumo ir nacionalinių sentimentų<br />
produkavimo šaltinis. 1992 m. olimpinės žaidynės<br />
Barselonoje tapo puikia proga Lietuvai, kaip<br />
nepriklausomai valstybei, prisistatyti pasauliniame<br />
kontekste. Ne tik olimpinės žaidynės, bet ir bet koks<br />
lietuvių sportininkų dalyvavimas tarptautinėse varžybose<br />
sekamas su didžiuliu susirūpinimu ir dėmesiu.<br />
Visuomenės apklausos rodo sportą esant vienu<br />
svarbiausių pasididžiavimo šaltinių. Naujausias<br />
D. Rimšaitės <strong>Lietuvos</strong> iškeitimo į Rusiją pavyzdys<br />
tapo rimtu išbandymu tiek sportą administruojančiai<br />
sistemai, tiek visuomenei ir jos vertybėms, tiek kitiems<br />
sportininkams (ir jų motyvacijai). Sprendžiant<br />
iš <strong>sporto</strong> administratorių, kai kurių sportininkų viešų<br />
pasisakymų ir reakcijos į situaciją, galiausiai visuomenės<br />
komentarų, tikėtina, jog ši istorija tik dar<br />
labiau mobilizavo visuomenę ir priminė nacionalizmo<br />
bei patriotiškumo aktualumą. Kad ir kaip būtų,<br />
tikėkimės, jog minėtas pavyzdys yra išimtis, o ne<br />
gresianti taisyklė. Kita vertus, stulbinami lojalumo,<br />
ištikimybės ir pasiaukojimo vardan tėvynės pavyzdžiai<br />
sporte, visuomenėje skatina patriotiškumo ir<br />
nacionalizmo jausmus. Tokios savybės itin aktualios<br />
globalaus laikotarpio kontekste, kai vis didesnė<br />
dalis tautiečių renkasi emigraciją, užuot kūrę gyvenimą<br />
gimtinėje. Kažin ar galima tikėtis, jog sportas<br />
sustabdys emigraciją, tačiau galima neabejoti, jog<br />
tai skatins nacionalinius sentimentus ir padės išlaikyti<br />
ryšį su tėvyne, o galbūt kada nors padės pažadinti<br />
politikų meilę savai šaliai.<br />
Sportas, lyderystė ir komandinis darbas. Šiuolaikinės<br />
vadybos teorijos pabrėžia komandinio darbo,<br />
lyderio savybių aktualumą ir reikalingumą ne tik<br />
profesinėje srityje, bet ir kasdieniuose sprendimuose.<br />
Kartu tai ir neatsiejami <strong>sporto</strong> atributai. Sporto<br />
pavyzdžiai ne tik įkvepia siekti pergalių, bet vis dažniau<br />
tampa vadybos ar rinkodaros strategijų kūrimo<br />
atskaitos tašku. Kitaip sakant, imituojamas trenerio<br />
ir žaidėjų santykis darbe, pasiskirstymas užduotimis,<br />
atsakomybe ir t. t. Lyderystė ir komandinis<br />
darbas – tai savybės, su kuriomis susipažįstama net<br />
ir specialiai to nesiekiant, o tiesiog aktyviau ar pasyviau<br />
sportuojant. Pavyzdžiui, mokiniai, suburti į<br />
vieną komandą atstovauti savo mokyklai miesto ar<br />
šalies lygiu, skatinami derinti žaidybines strategijas,<br />
įsijausti į atitinkamus vaidmenis, ugdytis komandinę<br />
dvasią ir, žinoma, lyderio bruožus. Akivaizdu, jog<br />
savaiminis sportavimas dar nereiškia tinkamo minėtų<br />
savybių perėmimo, todėl svarbu jas atitinkamai<br />
pateikti atsižvelgiant į asmens charakterio bruožus,<br />
akcentuoti vieną ar kitą jų ypatumą, interpretuoti<br />
ir originaliai pristatyti: įdiegti komandai bičiulišką<br />
atmosferą, sukurti tam tikro prestižo jautimą (sykiu<br />
jausti ribą ir netapti arogantiškais), paskatinti nepasiduoti<br />
priešininkų provokacijoms ir išlaikyti garbingo<br />
elgesio idealus ir t. t.<br />
Kita vertus, lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius<br />
sportas padeda ugdyti net ir aktyviai nespor-
Change language