Ne kasdien 20 000 hektarų po vandeniu - Krašto apsaugos ministerija

kam.lt

Ne kasdien 20 000 hektarų po vandeniu - Krašto apsaugos ministerija

Ne kasdien

20 000 hektarų

po vandeniu

Lietuvoje cunamių ar namus iki pamatų griaunančių uraganų nebūna,

todėl nenuostabu, kad pavasariniai potvyniai Pamaryje sulaukia didžiulio

visuomenės dėmesio. Šilutiškiai juokauja, kad baisiausiai potvynis atrodo

tiems, kurie nuo jo gyvena toliausiai, pvz., Rytų Lietuvoje.

Viena iš priežasčių, kodėl Šilutės rajono gyventojai, jų sodybas semiant

vandeniui, nepuola į paniką, yra ir Lietuvos kariuomenės pagalba.

12 12


Planas „Potvynis“

Kovo 8-ąją Lietuvai su tulpėmis ir šampanu

švenčiant seną gerą šventę – Tarptautinę moters

dieną, Pamaryje prasidėjo potvynis... Kylantis

vanduo užtvindė Klaipėdos krašto žemupius

ties Nemunu ir Minija. Lietuvos kariuomenės,

Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo

departamento, Civilinės saugos departamento,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir vietinės

valdžios administracijos laukė kelios intensyvios

darbo savaitės.

Kariškiams budėjimas potvynio zonoje – ne

naujiena, todėl viskas vyko ramiai, pagal iš

anksto parengtą planą „Potvynis 07“. Jame

paskirti dalyvauti: KASP 3-ioji rinktinė, Inžinerijos

batalionas ir Karo medicinos tarnyba. Pagrindinė

karių užduotis – suteikti pagalbą ir

atlikti gelbėjimo darbus, pvz., perkelti gyventojus

iš užtvindytos teritorijos, nugabenti maisto

produktų, perkelti moksleivių grupes į mokyklą

ir atgal.

Pagrindinė kariškių vadavietė, oficialiai –

operacijų valdymo grupė, įsikūrė Armalėnų

kaime (buvusioje KASP Juozo Kasperavičiaus

aviacijos eskadrilės bazėje, kurioje dabar šeimininkauja

„nesparnuoti“ savanoriai). „Planuojama,

kad gali būti mobilizuotas visas

KASP 3-iosios rinktinės savanorių būrys. Kol

kas tai nebūtina, šiuo metu dirba tik valdymo

centras – budėtojas, jo padėjėjas ir ryšininkai“,

– pasakojo KASP 3-iosios rinktinės 310 pėstininkų

kuopos vadas kpt. Romas Škadauskas,

praėjus lygiai savaitei nuo potvynio pradžios.

Kartu su savanoriais Armalėnuose įsikūrė

karo medikai ir inžinieriai. Seniau, kol nebuvo

panaikinta J. Kasperavičiaus eskadrilė, kiekvieną

dieną žvalgyti potvynio kildavo ir lėktuvai.

Deja, šį kartą teko išsiversti be jų, žvalgyti

potvynio kariai važinėjo mašinomis.

Beje, į potvynio zoną buvo atgabentos ypatingos

transporto priemonės.

Vietos gyventojų lengvuosius

automobilius

per užsemtą kelią vežiojo

traktoriai.

13

13


Ne kasdien

J. srž. J. Kovalenkinas

sako, kad apsemtuose

plotuose vairuojant

amfibiją tenka kaip

reikiant paprakaituoti.

Inžinieriai ir amfibijos

Norėdami sėkmingai padėti Pamario gyventojams,

kariškiai į potvynio zoną atsigabeno

plaukiančias vikšrines transporto priemones

– amfibijas PTS-M. „Tai vikšrinės

transporto priemonės, kurių negalima vežti

keliais. Į potvynio zoną jas atgabeno samdytas

tralas. Amfibijas stengiamės atvežti tokiu

metu, kad būtų sėkmingai pasirengta potvyniui

ir per daug papildomu darbu neapkrautume

savanorių, kurie jas saugo“, – pasakojo

Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Perkėlų

kuopos vadas kpt. Vaidas Dovidavičius.

Ko jau ko, bet inžinierių potvynis niekada

neužklumpa netikėtai, nes jam ruošiamasi

visus metus. „Organizuojame pratybas Kairių

poligone, kuriame yra sąlygos amfibijų

ekipažams rengti, nes ten yra buvęs tankodromas.

Amfibijų ekipažas mokosi važiuoti

per įvairias kliūtis (betonines konstrukcijas,

estakadas, nusileidimo kelius, griovius), o

vandens kanaluose mokosi plaukioti. Tokios

pratybos vyksta du tris kartus per metus,

amfibijos yra prižiūrėtos, vairuotojai pasiruošę“,

– darbo subtilybes pasakojo kpt. V. Dovidavičius.

Artėjant potvyniui, maždaug prieš du tris

mėnesius, inžinieriai pradeda ruoštis kelionei

į Pamarį. „Atliekame žvalgybą: važiuojame

per Pagėgių ir Šilutės seniūnijas, susitinkame

su administracija, seniūnais, gaisrininkais,

suderiname būsimus veiksmus, kur

stovės amfibijos. Šiemet atsigabenome abi,

viena pastatyta Juknaičiuose, kita Pagėgiuose

(prieš tai ji stovėdavo Pagėgių pasienio

užkardoje, bet padidėjus kontrabandos

srautui ten nebeliko vietos, todėl amfibiją

perkėlėme į muitinės sandėlį“, – situaciją

apibūdino Perkėlų kuopos vadas.

Inžinerijos bataliono amfibijos yra įspūdingos

transporto priemonės, kiekviena jų sve-

14


ia po 17 tonų (gali vežti, pvz., didelį seną

„Zilą“ ir iki 70 karių). Kuomet temperatūra lauke

pliusinė, kaip šį kartą per potvynį, amfibija

į užduotį išsiruošia per 15-20 minučių. Žiemą

arba kai temperatūra nukrenta iki 5 laipsnių

šalčio, kad būtų galima užvesti didžiulę transporto

priemonę, reikia ją šildyti, tuomet pasiruošimas

trunka apie pusvalandį.

Amfibijos ekipažą sudaro keturi žmonės –

ekipažo vadas, vairuotojas, naras ir paramedikas,

kurie vykdami į užduotį dėvi gelbėjimosi

liemenes ir mūvi neperšlampamus narų kostiumus.

Potvynio metu į bet kokią kelionę užtvindytomis

vietovėmis kartu vyksta Priešgaisrinės

saugos ir gelbėjimo departamento atstovas

su savo įranga.

Beje, numatyta, kad ledų sangrūdoms

sprogdinti į Pamarį gali atvykti ir išminuotojai

iš Klaipėdos, tačiau kol kas tokių paslaugų neprireikė.

Apskritai, karių ir vietinių gyventojų

vertinimu, šiemet potvynis gana ramus.

Visa tiesa apie potvynį

Šilutiškiai neslėpdami šypsenų pasakoja,

kad potvynis baisiausiai atrodo žmonėms iš

ano galo – Rytų Lietuvos. „Potvynio zonos gyventojai

daugiau ar mažiau ruošiasi, juk gyvena

čia ne pirmus ir ne antrus metus. Jie apsirūpina

produktais ir susisiekimo priemonėmis

– valtimis. Kai vanduo nelabai smarkiai pakilęs,

didelių susisiekimo problemų nėra, o jei

naktimis šąla ir dieną atleidžia, tuomet susidaro

ledo sangrūdos ir gali kilti rimtų problemų

pasiekti krantą, – pasakojo kpt. R. Škadauskas,

pats gyvenantis Ventės rage. – Mano sodybos

niekada neapsemia, tik į darbą tenka

vykti per apsemtus rajonus, bet kelias ne kasmet

būna užlietas, o jei taip atsitinka, nebūna

taip, kad vanduo ilgai laikytųsi“.

Kovo 13 dienos duomenimis, praėjus maždaug

savaitei nuo potvynio pradžios, iš viso

Šilutės rajone buvo apsemta 11 kaimų, 66 so-

KASP 3-iosios rinktinės

kariai kpt. R. Škadauskas

(kairėje) ir ltn.

L. Ambraziūnas budėjimo

metu.

15


Ne kasdien

Amfibijos PTS-M

techniniai duomenys

Galimybės

• Keliamoji galia – 17 tonų

• Gali plukdyti 70 žmonių arba

10 000 kg krovinį, keliu vežti –

5000 kg krovinį

• Maksimalus važiavimo greitis

– 40 km/val.

• Maksimalus plaukimo greitis

– 15 km/val.

• Kuro sąnaudos plaukiant –

apie 150 litrų per valandą

• Jei gylis mažesnis nei 1,5 metro,

amfibija važiuoja dugnu, jei

didesnis – plaukia

dybos, kuriose gyvena 138 žmonės, po vandeniu atsidūrė 22,4 tūkst.

hektarų žemės. Vanduo ant kelio į Rusnę buvo pakilęs 70 centimetrų.

„Pernai ir šiemet potvyniai minimalūs. Nuo Kauno iki Pagėgių upėje

nebėra ledų, nuo Pagėgių iki Rusnės vaga švari, Kuršių mariose properšos,

ledo nedaug. Potvynį laiko tik vakarų, šiaurės vakarų vėjas,

neleidžiantis priimti vandens į Baltijos jūrą. Jeigu vėjas pasisuktų, vanduo

turėtų kristi ir žemupyje. Atsižvelgiant į situaciją manoma, kad potvynis

truks nuo svaitės iki dviejų“, – svarstė ne vieną potvynį matęs

Apribojimai

• Draudžiama važiuoti asfaltuotais

ar betonuotais keliais (transportuojama

tralu)

• Draudžiama transportuoti

žmones be gelbėjimosi liemenių

Reikalinga įranga

• Pripūsta ir ant amfibijos stogo

pritvirtinta guminė valtis

• 100 metrų ilgio virvė su kabliu

• 12 signalinių raketų

• Vienas signalinis pistoletas

• 2 metrų kartis su kabliu

• 30 vnt. šiltų antklodžių

• 1 kompasas

• Vietovės žemėlapis

• Radijo stotis (veikimo zona iki

30 km) su 3 vnt. atsarginių baterijų

• Klijai ir medžiaga valčiai lopyti

• Vienas 10 litrų talpos metalinis

kibiras

• Vieneri žiūronai

• Vienas 4 m ilgio ir 30 cm

skersmens rąstas (jei amfibija

įstringa, naras jį pakiša po vikšrais)

• 4 vnt. 70 cm ilgio lynų (įklimpus

pritvirtinti rąstą prie vikšrų).

kpt. R. Škadauskas.

Potvynio zonoje budintys kariai pripažįsta, kad darbo grafikas nėra

labai intensyvus. Per pirmą savaitę buvo tik vienas iškvietimas, kuomet

reikėjo užkurti amfibiją ir keliauti į užlietą kaimą. „Kovo 11 d. apie pietus

gavome iškvietimą, kad reikia į sodybą Tatamiškės kaime perkelti

gyventoją, kuri visą savaitę buvo kažkur išvykusi, o sugrįžusi nebegalėjo

patekti namo. Šią užduotį atliko grupė „Alfa“ (Juknaičiuose dislokuotas

amfibijos ekipažas)“, – pasakojo KASP 3-iosios rinktinės 310

pėstininkų kuopos vadas.

Amfibijos ekipažui teko įveikti nemažą atstumą iki apsemtos sodybos.

„Tuo ruožu plaukėme keturis kartus (jei gylis mažesnis nei 1,5

metro, amfibija važiuoja dugnu, jei didesnis – plaukia, amfibijos gale

įtaisyti du sraigtai, valdomi vairalazdėmis). Tikrai buvo ką veikti, buvau

visas išpiltas prakaito, su vairalazdėmis dirbau abiem rankomis, į šalis

dairytis nebuvo kada. Tuo pat metu sukosi ir vikšrai, kad pasiekusi

žemę amfibija geriau judėtų. Visa gelbėjimo operacija užtruko maždaug

dvi valandas. Po to amfibiją nuodugniai apžiūrėjome, ratukus

sutepėme tepalu“, – pasakojo j. srž. Jevgenijus Kovalenkinas, Juozo

Vitkaus inžinerijos bataliono Perkėlų kuopos Amfibijų skyriaus grandies

technikas ir amfibijos vairuotojas.

J. srž. J. Kovalenkinui tai jau trečias budėjimas potvynio zonoje, todėl

karys prie tokių užduočių jau įpratęs. Jam su amfibija iki šiol teko

gabenti daugiausiai 30 žmonių. Beje, per ankstesnius potvynius pasitaikydavo

nutikimų, kad kariškių technika įstrigdavo ir juos pačius reikėdavo

gelbėti. Inžinerijos bataliono karys įsitikinęs, kad su amfibija

PTS-M tokia istorija nenutiks. „Be to, yra vietovės fotografijos ir planai,

kur gali būti kliūtys, ant aukštesnių iškelti vamzdeliai, kurie kyšo virš

vandens. Turime GPS navigacinę sistemą, taigi labai stengiamės neptekti

ant kliūties“, – sakė amfibijos vairuotojas j. srž. J. Kovalenkinas.

KASP 3-iosios rinktinės 310 kuopos kariai neslepia, kad jiems potvynio

metu darbo ne itin daug. „Budime vieną parą, pamaina keičiasi

kasdien 9 val. ryto. Budėjimo metu gauta informacija dalijamės su štabu.

Jokios įtampos nėra, jei būtų koks iškvietimas, turėtume daugiau

16


veiklos“, – pasakojo ltn. Linas Ambraziūnas,

Operacijų valdymo grupės budėtojas.

Tuo tarpu Armalėnuose įsikūrusios KASP

3-iosios rinktinės 310 kuopos vadas kpt. R.

Škadauskas neslepia, kad kariai savanoriai jį

nuolat atakuoja klausimais, ar reikės jų pagalbos

potvynio zonoje. „Mūsų kuopos savanoriai

yra aktyvūs, jie norėtų daugiau veiksmo,

bet šiuo metu nėra tokio poreikio. Jie mielai

važiuoja į užduotis, tik duok. Geras pavyzdys

– pernykštis Kuršių nerijos miškų gaisras, kuomet

kariai savanoriai neraginti atskubėjo į pagalbą

ugnies gesinti,“– pasakojo 310 kuopos

vadas.

Tai, kad kariškiai potvynio metu turi mažai

darbo, reškia, kad vietiniams gyventojams potvynis

iš tiesų nesukėlė didelių rūpesčių. Tačiau

žinojimas, kad yra profesionaliai parengtų

žmonių, bet kuriuo metu pasiryžusių padėti,

padeda jaustis ramiau.

Ilona Skujaitė

Jono Gvildžio ir inžinierių

archyvo nuotr.

Perkėlų kuopos vadas

kpt. V. Dovidavičius

sako, kad inžinieriai

potvyniui ruošiasi

ištisus metus.

Į Pamarį buvo atgabentos

dvi amfibijos

PTS-M.

17

More magazines by this user
Similar magazines