KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

LIETUVOS KARIUOMENĖS ISTORIJA
pabrėždami Pirmosios Lietuvos Respublikos tęstinumo
faktą. Šis reiškinys buvo būdingas visai lietuvių
diasporai, bandant užkonservuoti tarpukario Lietuvos
situaciją, kad, susidarius palankioms aplinkybėms,
visa tai būtų galima perkelti į išlaisvintą Lietuvą. Tokia
situacija perspektyvoje nuoširdžiai buvo tikima ir pradėta
tam ruoštis.
Situacija Kanadoje ar Australijoje, Anglijoje iš esmės
nesiskyrė. Jungtinėse Amerikos valstijose karininkai
daugiausia dirbdavo fabrikuose, o kitose šalyse
tai buvo daugiau žemės ūkio darbai: cukrinių nendrių
kirtimas, vynuogių skynimas Australijoje, medžių pjovimas
Kanadoje ir pan. Tai darbai, kurių vietiniai gyventojai
dirbti nesiveržė ir emigrantai, pigi darbo jėga,
dažnai sudarę 2 metų sutartis, neturėdami pasirinkimo,
tuos darbus nudirbdavo. Darbo sutartis, sudaroma
su jaunais ir stipriais vyrais, nulėmė ir šį kelią pasirinkusiųjų
kontingentą: jauni, fiziškai stiprūs, nevedę
vyrai. Karininkų gretose tokių nebuvo daug, todėl ir
vėliau JAV prasidėjusi ir į kitas šalis išsiplėtusi karininkų
veikla nebuvo labai aktyvi. Palyginti su JAV, mažas
emigravusių iš Lietuvos karininkų skaičius Australijoje
lėmė ir jų adaptacijos savitumus. Tautinio identiteto
išsaugojimas čia nėra toks svarbus kaip JAV. Buvęs
Vietinės rinktinės karys P. Nagys užsiminė, kad dauguma
jo draugų (dauguma jų buvo Vietinės rinktinės
kariai – G. K.) vedė australes. Šioje šalyje nebuvo lietuviškų
tradicijų, kurios buvo puoselėjamos JAV lietuvių
pirmųjų emigrantų bangų. Vis dėlto kiek leido sąlygos,
ir Kanadoje, ir Australijoje, ir Anglijoje lietuviai būrėsi
vienas arčiau kito, dažnai prie lietuviškų kultūros centrų,
lietuviškų bažnyčių.
Pabandę suvokti socialinio statuso praradimo bei
kitų adaptacijos problemų sukeliamą psichologinių
jausenų kaitą, kuri akivaizdi paliekant „savąją Europą“,
bandysime toliau pasekti šios emociškai palaužtos,
psichologiškai sugniuždytos, bet besikeliančios socialinės
grupės kelią emigracijoje.
Gintarė Kurtinaitytė
(Pabaiga kitame numeryje).
KARIŠKIŲ DĖMESIUI!
Kpt. D. Pašvenskas – pirmųjų draugiškų
klubo varžybų nugalėtojas.
Lietuvoje susibūrė kendo – vieno iš klasikinių
japonų kovos menų – entuziastai.
Kendo pagrindas – tai apibendrinta kelių kardo mokyklų
patirtis, pritaikyta visavertiškai tobulinti ir fizines,
ir moralines asmenybės savybes. Treniruočių metodika
ir varžybos ugdo tokius bruožus, kaip ištvermė, budrumas,
mokėjimas mobilizuoti savo jėgas ir greitai priimti
sprendimus ekstremaliomis sąlygomis, reiklumas
ir noras siekti tikslo.
Kendo praktika bendraminčių rate Japonijoje vadinama
Kenyukai. Tai ne „fechtavimo klubas“, o veikiau
„kardo bičiulių draugija“, kurioje mokomasi ne tik nugalėti,
bet ir bendradarbiauti.
Nors kendo – jauniausias kovos menas Lietuvoje, jį
kultivuoja ir keli karininkai. Tikėkimės, kad jų daugės.
Būtų malonu, jei Lietuvos kariškiai, susidomėję kendo,
papildytų šio meno gerbėjų gretas ir gautų iš jo naudos,
o ateityje galėtų ginti Lietuvos garbę ir kurti teigiamą jos
kariuomenės įvaizdį tarptautinėse kendo varžybose.
Smulkesnę rūpimą informaciją sužinosite parašę el.
pašto adresu: trijega@hotmail.com
Akimirka iš kendo demonstracijos.
50