KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
KARDAS - Krašto apsaugos ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tų mokslinių tyrinėjimų tema. Ji jau<br />
buvo bandyta nagrinėti kai kuriuose<br />
akademiniuose straipsniuose<br />
apie LDK kultūrą ir ypač Lietuvos<br />
karo akademijoje vykusiame seminare<br />
„Lietuvos kariuomenės<br />
struktūros raida nuo seniausiųjų<br />
laikų iki dabar“. Jame buvo ieškoma<br />
sąsajų tarp kariuomenės struktūros<br />
ir visuomeninės santvarkos,<br />
valstybės ekonomikos ir kariuomenės<br />
plėtros. Iš esmės tenka pripažinti,<br />
kad nuo LDK laikų negalima<br />
išskirti vienos kurios kariuomenės<br />
organizavimo sistemos. Visos jos<br />
koegzistavo tarpusavyje ir galėjo<br />
puikiai papildyti viena kitą: karinius<br />
veiksmus už valstybės ribų vykdė<br />
pašauktinė bajorų kariuomenė, kurios<br />
didžioji dalis buvo sudaryta iš<br />
profesionalių karių, besitraukiantį<br />
priešą persekiojo ir sekino teritoriniu<br />
principu sutelkti mažiau kilmingų<br />
karių padaliniai (vadinamoji vyties<br />
prievolė). Algininkai, skirtingai<br />
nei Vakarų Europoje, LDK nebuvo<br />
išstūmę pašauktiniu principu surinktos<br />
kariuomenės, tačiau buvo<br />
naudojami ir jų padaliniai: pavyzdžiui,<br />
pasienio gynybai, ypač kilus<br />
karų su totoriais bangai. Be to, reikia<br />
įskaityti ir privačias didikų karines<br />
pajėgas, kurių statusas ne visai<br />
atitiko to meto Europos kriterijus: jų<br />
negalima priskirti nei algininkams,<br />
nei profesionalams.<br />
Ryški ir tam tikra karinės organizacijos<br />
istorinė dinamika ir priklausomybė<br />
nuo valstybės politinių<br />
pokyčių: apibendrinus faktus,<br />
daugeliu atvejų matyti, kad dažnai<br />
karinę gynybą pirmiausia vykdė savanoriai,<br />
vėliau kariuomenė reorganizuodavosi<br />
šaukiamuoju principu<br />
ir galiausiai joje pradėdavo dominuoti<br />
profesionalūs kariškiai.<br />
Kaip gerai žinoma, Lietuva, pasinaudojusi<br />
politiniu chaosu po<br />
Pirmojo pasaulinio karo, sugebėjo<br />
karine jėga apginti savo valstybingumą.<br />
Tos karinės jėgos stuburas<br />
buvo savanoriai. Vėliau, neatsilikdama<br />
nuo kitų modernių valstybių,<br />
Lietuva laikėsi tuo metu aktualios<br />
koncepcijos. Karinį valstybės rengimą<br />
sudarė trys integruotos dalys:<br />
prieššaukiamasis rengimas, tikroji<br />
karinė tarnyba ir rezervas, kurį priklausomai<br />
nuo amžiaus sudarė I<br />
rūšies atsarga, II rūšies atsarga ir I<br />
ir II rūšies apsauga (žr. II lentelę).<br />
Be to, į kariuomenę, „be priverčiamai<br />
pašauktų naujokų, ėmimo<br />
komisijose priimami savanoriai,<br />
kurie dėl sveikatos tinka tarnauti<br />
ir kuriems teismo nėra apribotos<br />
piliečio teisės. Savanorius priima<br />
nuo 18 iki 20 metų, o karo metu<br />
nuo 17 metų amžiaus“. Naujokų<br />
šaukimą vykdė apskrities naujokų<br />
šaukimo komisija, kuriai pirmininkavo<br />
apskrities viršininkas. Komisijos<br />
nariai buvo Krašto <strong>apsaugos</strong><br />
ministerijos atstovas (karininkas) ir<br />
apskrities tarybos narys ar miesto<br />
valdybos pirmininkas arba jo pavaduotojas.<br />
Patariamojo balso teisę<br />
turėjo valsčiaus viršaitis ar miesto<br />
burmistras. Be to, komisija galėjo<br />
būti papildoma dviem gydytojais<br />
– civiliu ir kariškiu.<br />
Koks buvo tuometinės Lietuvos<br />
kariuomenės ir civilių gyventojų<br />
dalies dydžių santykis? Plk. ltn.<br />
J. Lanskoronskis savo straipsnyje<br />
„Tautos parengimas karui“ rašė:<br />
„Pas mus, kaip daugumoj valstybių,<br />
visi vyrai iki tam tikro amžiaus<br />
(pas mus nuo 20 iki 45 metų) privalo<br />
atlikti karo prievolę. Išbuvę kurį<br />
laiką (apie dvejus metus) tikrojoje<br />
tarnyboje, likusį laiką jie laikomi atsargoje.<br />
[...] Bet iš visų darbingo<br />
II lentelė<br />
Karo tarnybos eiga metais tarpukario lietuvoje<br />
Amžius<br />
17-18 tarnauja tik savanoriai<br />
21<br />
21,5<br />
22<br />
23<br />
24<br />
25<br />
26<br />
27<br />
28<br />
29<br />
30<br />
31<br />
32<br />
33<br />
34<br />
35<br />
36<br />
37<br />
38<br />
39<br />
40<br />
41<br />
42<br />
43<br />
44<br />
45<br />
pėstininkai<br />
I rūšies atsarga<br />
II rūšies atsarga<br />
I rūšies atsarga<br />
II rūšies atsarga<br />
Specialių<br />
ginklų rūšys<br />
Naujokų<br />
rezervas<br />
Atsarga<br />
Apsauga<br />
Karinė tarnyba tarpukario Lietuvoje. Šaltinis: Kareivis, Lietuvos gynėjas. – Vyriausiojo štabo<br />
karo mokslo valdyba, Kaunas, 1926.<br />
<strong>KARDAS</strong> 2006 birželis nr. 3 (420)<br />
7
Change language