You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
“Respublikos” leidinys<br />
Nr.28 (761)<br />
2009 m. liepos 11 d.<br />
ŽMONĖS<br />
Ramunė<br />
Sakalauskaitė<br />
jau žino, kas yra<br />
gyvenimo cukrus<br />
ISTORIJA<br />
Gražinos<br />
Kriaunevičienės<br />
detektyvinė kelionė<br />
po Lietuvą<br />
STILIUS<br />
Nijolė<br />
Jakavonienė<br />
pamėgusi senovės<br />
ba<strong>lt</strong>ų drabužius<br />
Ineta<br />
Zajančkauskienė<br />
“prisidainavo”
TURINYS<br />
2009 m. liepos 11 D.<br />
B<br />
R<br />
I<br />
G<br />
I<br />
T<br />
A<br />
28 (761)<br />
Kelionė 12 p.<br />
Žmonės<br />
4 Karališkas atsisveikinimas<br />
6 Istorija<br />
Nemeluok, ir bus gražu<br />
Gražina Kriaunevičienė Europą<br />
mokė pinti lietuviškus vainikus<br />
9 Respublikonas<br />
Treji žurnalistinės<br />
pilnatvės metai<br />
Žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė<br />
knygoje “Politikos ringas” geru<br />
žodžiu mini “Respubliką”<br />
16 Skaitiniai<br />
Laiko netrūksta niekam<br />
STILIUS<br />
17 Mados<br />
aidas iš senų<br />
senovės;<br />
kokie kvepalai<br />
tau tinka;<br />
sulieknėk<br />
be dietų<br />
Kostiumai<br />
24 Pramogos<br />
25 Horoskopas<br />
26 Vinis<br />
Dvasios ir kūno<br />
saldėsių buveinė<br />
Ten supranti, kad mes - karaliai,<br />
verkiantys prie pilaičių<br />
Asmeninio albumo nuotr.<br />
Viršelyje - “Virvytės” ansamblio<br />
narė Ineta Zajančkauskienė.<br />
Nuotrauka<br />
Irmanto Sidarevičiaus
BRIGITOS žmonės<br />
užkulisiai<br />
Karališkas<br />
atsisveikinimas<br />
Paskutinis prezidento<br />
Valdo Adamkaus<br />
priėmimas surengtas<br />
Prezidentūros kieme<br />
V<br />
alstybės dienos<br />
ir Lietuvos vardo<br />
tūkstantmečio<br />
paminėjimo<br />
renginių kulminacija<br />
liepos 6-osios vakarą tapo<br />
paskutinis prezidento Valdo<br />
Adamkaus kviestinei publikai<br />
surengtas priėmimas.<br />
Julius GIRDVAINIS<br />
Irmanto Sidarevičiaus,<br />
Sauliaus Venckaus nuotraukos<br />
Švedijos karalius Karlas<br />
Gustavas XVI kėlė tostą už<br />
Valdą Adamkų, Lietuvą ir<br />
lietuvių sveikatą<br />
Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI<br />
su žmona karaliene Silvija praėjusį pirmadienį<br />
taip susižavėjo Tūkstantmečio dainų<br />
šventės Dainų vakaru sostinės Vingio parke,<br />
kad net pamiršo ir karališką etiketą, ir<br />
protokolo reikalavimus.<br />
Monarchų pora nesileido palydos įkalbinėjimams<br />
skubėti į Prezidentūrą, kurios<br />
kieme iškilmingo priėmimo jau laukė keli<br />
tūkstančiai svečių.<br />
Be kilmingųjų švedų dalyvavimo karališka<br />
puota negalėjo prasidėti, mat po<br />
nostalgiškos V.Adamkaus atsisveikinimo<br />
kalbos buvo numatyta žodį suteikti būtent<br />
Karlui Gustavui XVI.<br />
Marga publika Prezidentūros kieme<br />
klausėsi muzikos, šurmuliavo ir džiaugėsi<br />
bent šiemet lietumi tradiciškai neprapliupusiu<br />
dangumi. Kai V.Adamkus ir Švedijos<br />
monarchas pagaliau atliko savo oficialiąją<br />
misiją, puota prasidėjo.<br />
Kilmingojo svečio kalbą kiek trikdė nekantriausi<br />
svečiai, nenustoję nei valgyti,<br />
nei kalbėtis tarpusavyje. O tai derėjo daryti<br />
tik po Karlo Gustavo XVI kalbos bei tosto<br />
už Lietuvą, prezidentą V.Adamkų ir visų<br />
lietuvių sveikatą.<br />
Su susirinkusiais ir tiesiogiai per televiziją<br />
pokylį stebinčiais tautiečiais prezidentas<br />
V.Adamkus išties atsisveikino, nors oficialiai<br />
jo darbas baigsis tik šiandien.<br />
Dvi kadencijas valstybei vadovavęs<br />
pirmasis jos asmuo pirmadienį stengėsi<br />
asmeniškai atsisveikinti su kuo daugiau į<br />
priėmimą atėjusių žmonių. Visą dieną trukusių<br />
renginių nuvargintam vadovui tikru<br />
ramsčiu tapo žmona Alma Adamkienė,<br />
paslaugiai parodydavusi vis naujus atsisveikinti<br />
norinčius svečius.<br />
Olimpietis Edvinas<br />
Krungolcas ir jo<br />
žmona Vesta<br />
Parlamentaras Vytautas<br />
Grubliauskas į pokylį<br />
atėjo su žmona Inga bei<br />
sūneliu Vytautu<br />
Aktorė Virginija Kochanskytė<br />
ir paminklo V.Kudirkai<br />
autoriai: skulptorius Arūnas<br />
Sakalauskas, architektas<br />
Ričardas Krištapavičius<br />
Dainininkė Veronika<br />
Povilionienė ir jos<br />
sutuoktinis Vidmantas<br />
Teatralas Rimas<br />
Tuminas su žmona<br />
Inga Burneikaite<br />
Verslininkas Augustinas<br />
Rakauskas su žmona Dalia<br />
Mokslininkai Viktorija<br />
Daujotytė ir Antanas<br />
Pakerys<br />
Verslininkas Antanas<br />
Zabulis su žmona Ramune<br />
Operos solistui Vytautui<br />
Juozapaičiui gerą nuotaiką<br />
padėjo sukurti žmona Eglė<br />
Verslininkas Tomas<br />
Kučinskas su žmona Lina<br />
Dirigentas Gintaras<br />
Rinkevičius ir jo antroji<br />
pusė Donata<br />
Verslininkai Irena ir<br />
Visvaldas Matijošaičiai
BRIGITOS žmonės<br />
istorija<br />
G<br />
alvoju, kas svarbiausia<br />
rašant apie Gražiną<br />
Kriaunevičienę.<br />
Kad birželį ji mokė Europą<br />
pinti lietuviškus vainikus?<br />
Kad jos vardas garsiausias<br />
lietuviškų skiautinių<br />
istorijoje? Kad jos karščiausias<br />
noras įrašyti skiautinių<br />
meną tarp nacionalinio<br />
paveldo duotybių?<br />
Danutė ŠEPETYTĖ<br />
Nuotraukos Simono Švitros ir Sauliaus Venckaus<br />
Pati dizainerė taip išvinguriuoja, kad<br />
net gražu klausyti: “Kai prieš parodą neriu<br />
darban, atmetu visus antraeilius dalykus,<br />
visas mažytes prievoles, pasilikdama tik<br />
svarbiausius. Nejungiu televizoriaus, nepaimu<br />
į rankas knygos, nes tai minčių slydimas<br />
į šalis, - tokiais periodais lieku pati<br />
su savimi. Net manikiūro nedarau - gaila<br />
laiko, juk esmė yra ne išorė; kambarių,<br />
dirbtuvės netvarkau, nes tai vėlgi ne esminis<br />
reikalas, kai parodai ruošiesi. Maistas<br />
- paprasčiausios košės, kas yra naudinga,<br />
sveika ir kur kuo mažiau reikia ruošti. Susitelki<br />
ties darbu, išsigrynini...”<br />
Paieška<br />
Savo automobiliu šiemet kaip detektyvė<br />
apvažinėjo kone visą Lietuvą,<br />
iššniukštinėjo kone visus muziejus, rasi<br />
yra juose užsilikusių skiautinių - kilimų,<br />
lovatiesių, sta<strong>lt</strong>iesėlių ir pan. Rado. Du<br />
Telšių muziejuje, tris Nacionaliniame, vieną<br />
Kauno M.K.Čiurlionio muziejuje (siūtą<br />
A.Žmuidzinavičiaus uošvės I.Plioterytės),<br />
vieną Mažeikiuose, du Rumšiškėse, vieną<br />
Kriaunose. Vienas buvo klojamas Upynoje<br />
prie a<strong>lt</strong>oriaus Šilalės rajone. Su paauksuotu<br />
galionu. Džiaugiasi, kad Telšiuose<br />
pavyko rasti ir du kerepėžus (audiniu aptrauktas<br />
tūrines kartono žvaigždes), kurie<br />
buvo naudojami kaip žaislai, neretai vidun<br />
pripylus žirnių, kad barškėtų; tokius siuvo<br />
ir jos mama. Gražinai nieko panašaus neteko<br />
matyti tarp kitų šalių rankdarbių, o<br />
literatūros šia tema pervertė ji daug, - gal,<br />
spėja, tai bus autentiškas lietuviškas dirbinys?<br />
Pati visus atsigabentus skiautinius atsargiai<br />
iškabino Teatro kino ir muzikos<br />
muziejuje Vilniuje podraug su jubiliejine<br />
Nemeluok, ir bus gražu<br />
savųjų skiautinių paroda. “Jei tie žmonės,<br />
nuo kurių priklauso, susipras ir pripažins,<br />
kad tai mūsų nacionalinis paveldas, bus<br />
didžiausias mano gyvenimo darbas”, - sako<br />
dizainerė.<br />
Vainikas<br />
Pirmoji dizainerės drabužių kolekcija<br />
buvo pristatyta, kai ji dar mokėsi Dailės institute,<br />
nors vienu metu šis mokslo židinys jai<br />
buvo virtęs pelke, net buvo kilęs ūpas mesti:<br />
toks buvo žinių alkis, ir tokia tuštuma. Kolekciją<br />
demonstravo kolegės, pasidabinusios<br />
pačios Gražinos nupintu lino vainiku.<br />
Baigusi institutą jaunoji specialistė<br />
neatsidės kolekcijoms, konkursams, parodoms<br />
- ištekės už jauno gabaus režisieriaus,<br />
susilauks sūnaus Pauliaus ir 1989<br />
m. ateis į Vilniaus siuvėjų ir automobilių<br />
mechanikų mokyklą, norėdama pati auginti<br />
sūnų ir užsidirbti, - tokias sąlygas<br />
galėjo suteikti ne visi. Atsistos prieš būrelį<br />
siuvėjų (dabar jie vadinasi dailiųjų<br />
tekstilės dirbinių gamintojais) ir pagalvos:<br />
ko dar, be dekoro, proporcijų, spalvų<br />
dermės, jas galėtų išmokyti praktiškas<br />
žmogus. Kadaise siuvėjoms buvo gaila išmesti<br />
audinio atraižėlių ir jos imdavo iš jų<br />
Gražinos Kriaunevičienės skiaučių kilimas<br />
siūti naudingus daiktus buityje. Dizainerių<br />
Lietuvoje ir tuomet nebuvo stygiaus,<br />
o šit skiautinių niša nebuvo prikimšta.<br />
Nors iš šalies toji skiaučių siuvimo monotonija<br />
gali pasirodyti begalinės kantrybės<br />
reikalaujanti, kone katorgiška užmačia,<br />
Gražina neprieštaraus: kartais ir jai pačiai<br />
ilgai siuvant be aiškesnio tikslo imdavo<br />
atrodyti, kad tai, ką daro ji, yra ne kas kita,<br />
kaip nesąmonė...<br />
Gal tai joje yra svarbiausia? Gebėjimas<br />
“nesąmonę” pripildyti prasmės?<br />
Skyrybos<br />
Buvo dar Gražinos gyvenime ilgas ir<br />
skausmingas laikas, kai skyrėsi, - ji neilgai<br />
gyveno su perspektyviuoju menininku.<br />
Bet tuo metu ją laikė iškentėta išmintis,<br />
kad aukotis verta tik tada, kai auka duoda<br />
vaisių, kai ji keičia ką nors žmoguje ar<br />
aplinkoje, priešingu atveju tai tėra beprasmis<br />
savęs alinimas.<br />
Gal šis valingas poelgis, pakreipęs jos likimą<br />
kuriančia linkme, ir buvo svarbiausias?<br />
Gražina pastebėjo, kad kai kurios moterys,<br />
išleidusios vaikus į žmones ir išėjusios<br />
į pensiją, pasijunta lyg duobėje. Dizainerė<br />
spėja, kad ilgus metus jos greičiausiai būna
BRIGITOS žmonės<br />
istorija<br />
BRIGITOS žmonės<br />
respublikonas<br />
pamiršusios save, liovusios kurti, bet kurti<br />
galima bet kada. Tai niekada nevėlu pradėti.<br />
Pirmąją knygą “Dėk skiautę prie skiautės”<br />
G.Kriaunevičienė išleido 1997 m. Jai<br />
magėjo pasidalyti savo patirtimi ir žiniomis<br />
su kitomis: Lietuvos miestuose ėmė<br />
rengti skiautinių siuvimo kursus. Pradžioje<br />
Gražina pamoko norinčias nesudėtingų<br />
technikų, kurioms nereikia nei įgūdžių, nei<br />
pasirengimo.<br />
Dizainerė nemano, kad tam būtina turėti<br />
išlavintą skonį: visi žmonės, jos nuomone,<br />
jį beturį, tik neretai, norėdami įtikti<br />
svetimiems, savojo nepaiso. Svarsto, gal bus<br />
gražu kitaip, gal kam nors patiks: “Sau nemeluok,<br />
ir bus gražu. Arba daryk, kad tau<br />
patiktų, ir tenebus kitų nuomonė svarbi. Kai<br />
iš tikrųjų pasigrožėsi pats, grožėsis ir kiti...”<br />
Gal esminė Gražinos savybė - būti<br />
naudingai? Šit ir mums besikalbant ji ištrauks<br />
psichologinius apmatus, kokios<br />
spalvos kokio tipo žmonėms labiausiai<br />
tinka: te mūsų pokalbis skaitytojui duosiąs<br />
ir praktinės naudos...<br />
Šiemet išėjo antrasis papildytas<br />
G.Kriaunevičienės knygos “Dėk skiautę prie<br />
skiautės” leidimas. “Man namai tušti, jei sienos<br />
tuščios. Jei nėra kitų meno kūrinių, juos<br />
gali pakeisti skiautiniai. Jie gali praturtinti<br />
moters drabužius kaip šalikai, papuošalai,<br />
dekoratyvios detalės, dėl to ir noriu, kad jos<br />
išmoktų šito amato”, - pasakojo ji.<br />
Detalė<br />
Skambutis<br />
Ta dingstimi prisimena pernykštį Kūčių<br />
vakarą. Tuo metu, kai ji pati ir greičiausiai<br />
visos moterys Lietuvoje buvo įnikusios į<br />
Kūčių valgių ruošimą, suskambėjo telefonas.<br />
Viena močiutė iš Šilalės (ten Gražina<br />
buvo vedusi skiautinių kursą) pasilabino<br />
ir iškart prie reikalų: sakė siuvanti skiautinį,<br />
bet neturinti “paminkštinimo”, - gal<br />
ji galinti pasakyti, kur jo gauti, jei Šilalėje<br />
nėra. Gal moteris vieniša, pagalvojo Gražina,<br />
gal jai liūdna, kad tokį vakarą dėlioja<br />
skiautes... Gal šitas dėliojimas ją apramina,<br />
suteikia vienatvės valandai prasmės?..<br />
“Man buvo taip gražu, pasikalbėjome, nuraminau,<br />
paaiškinau, patariau paieškoti<br />
nuskalbtos flanelės, kuri puikiai pakeis nelemtąjį<br />
sinteponą... Tiesą sakant, tas skambutis<br />
pribloškė, bet ir čia aš įžvelgiu savo<br />
darbo prasmę; tai viena iš tų prasmių”, -<br />
kalbėjo menininkė.<br />
O kaipgi prasmės šeimoje? “Viskas gerai,<br />
- nusijuoks, - ta pusė irgi įprasminta.<br />
Gal būčiau norėjusi turėti keturis vaikus,<br />
bet taip susiklostė... Jei būtų buvę keturi<br />
ar penki vaikai, gal būčiau buvusi gera<br />
mama, dabar radosi vietos skiautiniams...”<br />
Sūnus užaugo, vedė. Šiemet gimė Gražinos<br />
anūkė, tėvai davė jai Austėjos, bičių<br />
deivės, vardą. Gražina nupins vainiką ir<br />
uždės ant anūkėlės vežimėlio. Į vieną savo<br />
paskutinių darbų įpins vaikelio motyvą.<br />
Džiaugsmas<br />
Gal tai joje yra svarbiausia? Gebėjimas<br />
“nesąmonę” pripildyti prasmės?<br />
Pirmoji dizainerės<br />
drabužių kolekcija buvo<br />
papuošta vainikais<br />
Gražinos Kriaunevičienės<br />
mokinės įgyvendino<br />
mokytojos idėjas<br />
Dabar Gražinai Kriaunevičienei penkiasdešimt.<br />
Jubiliejinės skiautinių parodos<br />
atidarymo dieną dizainerė parengė ir staigmeną<br />
- drabužių kolekciją, kurios svarbiausias<br />
akcentas - rankų darbo papuošalai:<br />
lankstiniai, skiautinių technika pagyvinti<br />
šaliai, skraistės.<br />
Ateina, sako tylus džiaugsmas, kad<br />
daug praeita, daug įvairių nuotaikų, puolimų,<br />
kritimų atlaikyta. “Reikia džiaugtis,<br />
- sako, - kad esi ir kokia akimirka yra graži,<br />
o tai, kad būna prastesnių akimirkų, niekis,<br />
jos praeis. Jaunystėje sunkiau įveikti<br />
tas duobes, nes vis atrodo - jau pasaulio<br />
pabaiga, dabar žinai, kad jos laikinos, kad<br />
geresnio laiko nebebus...”<br />
Ir kas iš viso to yra svarbiausia? Be to,<br />
kad Gražina važiavo į Lincą mokyti Europą<br />
lietuviškų vainikų pinti? Be to, kad ji<br />
yra Lietuvos skiautinių pionierė? Moteris,<br />
šventą vakarą besidžiaugianti vienišos<br />
močiutės skambučiu?..<br />
Gal svarbiausia yra žinoti, kas svarbiausia?<br />
Ir patirti tai kaip galima anksčiau. Kol<br />
dar neįpranti meluoti, pirmiausia, aišku,<br />
sau. Kol yra laiko klysti ir sugrįžti. Nemeluok,<br />
ir bus gražu, - sako Gražina.<br />
Treji<br />
žurnalistinės<br />
pilnatvės<br />
metai<br />
K<br />
onstitucinio Teismo atstovė<br />
spaudai Ramunė Sakalauskaitė<br />
ką tik pasirodžiusioje savo knygoje<br />
“Politikos ringe” darbą “Respublikoje”<br />
prilygino buvimui jaukiuose namuose.<br />
Julius GIRDVAINIS<br />
Iš Sąjūdžio informacijos agentūros<br />
(SIA) atėjusi dirbti reportere į “Respubliką”<br />
Ramunė čia užsibuvo vos trejus metus, tačiau<br />
šiam dienraščiui savo memuaruose<br />
skyrė daugiau ši<strong>lt</strong>ų žodžių nei kitam leidiniui,<br />
kuriame dirbo trigubai daugiau.<br />
Darbas užgožė studijas<br />
Visada dalykiška R.Sakalauskaitė prisimena,<br />
kad auksiniai Sąjūdžio laikai, pirmasis<br />
nepriklausomas dienraštis “<strong>Respublika</strong>” ir<br />
daugybė žurnalistui smalsių temų ją tiesiog<br />
privertė pamiršti žurnalistikos mokslus.<br />
“Pristigau laiko studijoms, - apie užmestą<br />
žurnalistikos teorijos kursą Vilniaus universitete<br />
savo knygoje prisimena R.Sakalauskaitė.<br />
- Tokių, kuriems labiau rūpėjo “kovoti barikadose”<br />
ir būti istorinių įvykių dalyviais, o ne<br />
skaityti pagal sovietinį šabloną parašytus<br />
vadovėlius, atsirado ir daugiau. Mano žurnalistikos<br />
studijos dėl aktyvios veiklos Sąjūdyje<br />
nusitęsė į dešimtmetį”.<br />
Iš SIA į “Respubliką” toli eiti nereikėjo<br />
- tik per Katedros aikštę. Ir adaptuotis nebuvo<br />
sunku. Ir agentūra, ir pirmasis nepriklausomas<br />
dienraštis alsavo ta pačia dvasia.<br />
Jauna mergina akimirksniu pasinėrė į įvykių<br />
sūkurį ir džiaugėsi, kad pasirinko idealiausią<br />
būdą jiems atspindėti - rašyti į dienraštį.<br />
“Kadangi “<strong>Respublika</strong>” buvo pirmasis,<br />
pats geriausias dienraštis, į jį ir nusprendžiau<br />
ateiti. Gavau kabinetą, kuriame teko<br />
dirbti su Rita Miliūte, Žygintu Kačanausku<br />
ir Linu Juču (vėliau staiga išėjusiu Anapilin),<br />
- sakė R.Sakalauskaitė. - “Respublikoje” tvyrojo<br />
Sąjūdžio dvasia, tad ir nepastebėdavau,<br />
kaip savaitgaliai pralekia darbe. Mėgau šnekučiuotis<br />
su šviesaus atminimo Egmontu<br />
Simono Švitros nuotr.
Respublikonė Ramunė Sakalauskaitė yra kalbinusi ir žvaigždes, ir prieštaringas asmenybes (iš kairės): Vilniaus omonininkų vadą Boleslovą<br />
Makutinovičių, muzikos legendą Borisą Grebenščikovą, o per pučą Maskvoje - ir garsųjį Rusijos okulistą Sviatoslavą Fiodorovą<br />
BRIGITOS žmonės<br />
respublikonas<br />
Asmeninio albumo nuotr.<br />
Jansonu. Prisimenu eiles skaitančią Dalią Jazukevičiūtę.<br />
O kokius sąmojus laidydavo ir<br />
kokias antraštes sugalvodavo Vitas Lingys!<br />
Visa tai buvo tikra, tačiau toks šaunus<br />
laikotarpis greičiausiai ir negalėjo ilgai<br />
trukti. Juk ilgai netvyrojo ir Sąjūdžio dvasia<br />
- atkūrus nepriklausomybę šis judėjimas<br />
po truputį išsikvėpė”.<br />
Sausio 13-osios grimasos<br />
Visu savo turbūt įgimtu smalsumu<br />
R.Sakalauskaitė pasinėrė ir į Sausio 13-<br />
osios įvykių sūkurį. Žurnalistei, kaip ir daugeliui<br />
kitų “respublikonų”, teko ilgoms savaitėms<br />
apsigyventi redakcijoje.<br />
Ramunė ir šiandien galėtų nesustodama<br />
dalytis prisiminimais apie ilgas nemigo,<br />
tačiau darbingas naktis. Ir keistą tam<br />
tikrų anuometinės šalies valdžios veikėjų<br />
reakciją į žurnalistų triūsą.<br />
“Tikrasis mano, kaip žurnalistės, darbas<br />
prasidėjo “Respublikoje”, - knygoje<br />
“Politikos ringe” rašo R.Sakalauskaitė. - Čia<br />
pasikeitė ir mano požiūris į V.Landsbergį<br />
(tuometį Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos<br />
pirmininką Vytautą Landsbergį - aut. past.),<br />
iki tol man buvusį neginčijamu autoritetu.<br />
Pirmąjį nusivylimą V.Landsbergiu, kaip<br />
Sąjūdžio vadovu, pajutau 1991 metų sausio<br />
11 d., kai sovietų kareiviams užėmus<br />
Spaudos rūmus iš darbo vietų buvo išvaryti<br />
ten dirbę šalies laikraščių žurnalistai.<br />
Okupantų smurto nepatyrė “Respublikos”<br />
redakcija, įsikūrusi sostinės Šventaragio<br />
gatvėje (dabar čia yra Vilniaus<br />
arkivyskupijos kurija), ir ten dirbusi “Mažosios<br />
Lietuvos” redakcija. Kolegas, likusius<br />
be pastogės, “<strong>Respublika</strong>” pakvietė<br />
į savo redakciją. Buvo nutarta 300 tūkst.<br />
egzempliorių tiražu išleisti bendrą visų<br />
redakcijų leidinį “Laisva Lietuva”.<br />
Apie vidurnaktį baigiant maketuoti<br />
“Laisvą Lietuvą”, netikėtai buvo nutrauktas<br />
Lietuvos televizijos reportažas<br />
iš aikštės prie Aukščiausiosios Tarybos.<br />
Ekrane, rankoje laikydamas ką tik išspausdintą<br />
“Lietuvos aido” laikraštį, pasirodė<br />
Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas<br />
V.Landsbergis. Kalbėjo trumpai, bet<br />
aiškiai: mes turime spausdintą žodį, mes<br />
nugalėsime. Emocingesnieji tai pavadino<br />
V.Landsbergio smūgiu laisvai Lietuvos žiniasklaidai<br />
žemiau juostos”.<br />
Tokiam tuomet, regis, neklystančio<br />
V.Landsbergio poelgiui pagrįsti Ramunė<br />
turi rimtų argumentų. Toks Aukščiausiosios<br />
Tarybos vadovybės politiką vykdęs<br />
leidinys reikiamu momentu buvo ir ginklas<br />
kovoti prieš kitaminčius.<br />
R.Sakalauskaitė primena, kad vis didesniu<br />
valdžios oficiozu tampančio “Lietuvos<br />
aido” redakcija tuomet turėjo išskirtines<br />
sąlygas. Šis dienraštis buvo įsikūręs<br />
žmonių minios saugomuose Aukščiausiosios<br />
Tarybos rūmuose - čia turėjo visą<br />
aukštą popieriaus laikraščiui spausdinti ir<br />
būrį “teisingą” politinę kryptį pasirinkusių<br />
reporterių.<br />
Redakcija tapo namais<br />
“Respublikoje” tvyrojo tokia pat patriotiška,<br />
lietuviška, tačiau kur kas nuoširdesnė<br />
dvasia, neįkvėpta valdžios nurodymų,<br />
apie ką ir kaip rašyti, - pasakojo Ramunė.<br />
- Net per kruvinuosius Sausio įvykius čia<br />
jauteisi saugus, o kolektyvo darna neleido<br />
pavargti. Juk po Vilniaus televizijos bokšto<br />
ir Lietuvos televizijos bei radijo rūmų šturmo<br />
redakcijoje gyvenome kelias savaites.<br />
Prisimenu, kaip vienas pirmųjų kooperatyvų<br />
iš Saulėtekio mums atveždavo<br />
valgyti. Verslininkams tada irgi buvo labai<br />
sunku išsilaikyti, bet net jie suprato laisvo<br />
žodžio vertę. Palaikė nepriklausomą spaudą,<br />
nors, matyt, ir patys ne visada sudurdavo<br />
galą su galu”.<br />
Savo žurnalistinės karjeros pradžioje<br />
klaipėdietė R.Sakalauskaitė sostinėje<br />
neturėjo savo būsto, gyvendavo bendrabutyje,<br />
išsinuomotuose butuose. Tačiau<br />
ne todėl Ramunė 1991-ųjų sausį naktinėdavo<br />
redakcijoje - net ir vėliau, aprimus<br />
įtampai, ji po darbo laiką leisdavo su respublikonais.<br />
“Lemiamomis akimirkomis, tokiomis<br />
kaip Sausio įvykiai, žmonės tampa tokie,<br />
kokie išties yra. Nusimeta kaukes, visiškai<br />
atsiskleidžia, - apie Lietuvai sunkią, tačiau<br />
žurnalistams įdomią 1991 metų žiemą<br />
sakė R.Sakalauskaitė. - Vis prisimenu,<br />
kai prasidėjus šalies ekonominei blokadai<br />
“<strong>Respublika</strong>” kurį laiką buvo leidžiama vos<br />
vieno lapo. Bet redakcija dirbo kaip tiksliai<br />
suderintas mechanizmas. Arba kaip šveicariškas<br />
laikrodis, kurio kiekviena detalė<br />
atlieka savo funkciją.<br />
Rytais susirinkdavome į posėdį ir sukdavome<br />
galvas, kaip turimus straipsnius<br />
sukišti į tuos du puslapėlius. O tai reikėjo<br />
padaryti kiek įmanoma protingiau, nes<br />
tuoj po Sausio 13-osios “<strong>Respublika</strong>” tapo<br />
kone vieninteliu ginklu tautai pasipriešinti<br />
prieš okupantus. Televizija ir radijas buvo<br />
užimti, tad pagrindine žodžio laisvės vėliava<br />
tapo “<strong>Respublika</strong>”.<br />
Tai suvokė ir V.Landsbergis, tačiau jis<br />
rėmė savus. Arba pajuto didesnę valdžią.<br />
O gal negalėjo atleisti “<strong>Respublika</strong>i” už tai,<br />
kad jos pirmojo numerio viršelyje profesoriaus<br />
nuotrauka buvo žemiau nei kardinolo<br />
Vincento Sladkevičiaus ir tuomečio Lie-<br />
“Respublikoje”<br />
tvyrojo Sąjūdžio<br />
dvasia, tad ir<br />
nepastebėdavau,<br />
kaip savaitgaliai<br />
pralekia darbe<br />
tuvos komunistų partijos vadovo Algirdo<br />
Brazausko. Kai kurie žmonės nepamiršta,<br />
kas ir kada jiems pereina kelią”.<br />
Istorija žmonėms neberūpi<br />
Ramunė dirbo “Respublikoje” išskirtiniu<br />
metu. Kai Lietuva budo, valstybei<br />
buvo sunku. Ne tik todėl, kad šalis dar tik<br />
kėlėsi, bet ją jau ėmė slėgti akmuo, ką pasirinkti<br />
- demokratiją, laisvę ar diktatūrą.<br />
O galimos diktatūros apraiškų, dar<br />
užsilikusių nuo 1991-ųjų sausio, galima<br />
aptikti net šiomis dienomis. Prieš kelerius<br />
metus, minint Kruvinojo sausio sekmadienio<br />
metines, Seimo klerkai stengėsi ištrinti<br />
iš tautos atminties “Laisvos Lietuvos”<br />
leidimą.<br />
Šis, “Respublikos” vadovybės suburtų<br />
benamiais tapusių kitų laikraščių žurnalistų<br />
leistas leidinys buvo ignoruojamas,<br />
apie jį nė žodeliu neužsimenama oficialioje<br />
Parlamento interneto svetainėje.<br />
“Žmonėms, matyt, tai nerūpi. Mes<br />
tuomet buvome žurnalistai be diplomų,<br />
nes iki to laiko turėjome tik sovietinę<br />
spaudą. Tačiau tada žurnalistams dirbti<br />
buvo gerokai įdomiau - atsivėrė naujos<br />
galimybės, galima buvo rašyti taip, kaip<br />
mums atrodė, be sovietinės cenzūros,<br />
- sakė R.Sakalauskaitė. - Tų laikų spauda<br />
turi ir tam tikrų minusų. Ji galbūt neatitiko<br />
visų būtinų žiniasklaidai reikalavimų,<br />
nebuvo žanrų tyrumo. Tačiau spauda buvo<br />
tikra, be draudimų, ką rašyti, o ko - ne.<br />
Aš tai sieju ir su Sąjūdžiu. Kartais sakoma,<br />
kad Sąjūdį kūrė grupė žmonių, o išties -<br />
visa Lietuva.<br />
Važiuodavome visur, kur tik norėjome,<br />
domėjomės viskuo, kas buvo įdomu. To<br />
net negalima lyginti su šios dienos jaunais<br />
žurnalistais, kurie panaršo internete<br />
ir parašo straipsnį. Mes dirbome laikais,<br />
kai nebuvo mobiliųjų telefonų, interneto,<br />
o pagrindinis informacijos ša<strong>lt</strong>inis - tik telefonų<br />
knyga. Miesto telefonu galėdavai<br />
tiesiai paskambinti visiems valdžios vyrams,<br />
premjerams ir iš pirmų lūpų gauti<br />
visą informaciją”.<br />
Vienišumas iš Vakarų<br />
Prisimindama “Laisvą Lietuvą” ir kaip<br />
greitai nuo šios “respublikonų” iniciatyvos<br />
nusisukusius kitų leidinių kolegas, Ramunė<br />
sako, kad tai galėjo lemti ir ambicijos, ir<br />
“lietuviški papročiai”.<br />
“Tai, kad visi išvarytieji iš Spaudos rūmų<br />
susirinko “Respublikoje”, o netrukus<br />
paliko redakciją, turbūt lėmė lietuviškas<br />
bruožas - susikibti už rankų tik lemiamą<br />
akimirką, - neslėpė R.Sakalauskaitė. - Vėliau<br />
kiekvienas rūpinosi savimi. Vėl visi<br />
vieningi buvome, kai ketinta uždėti žiaurius<br />
mokesčius spaudai. V.Landsbergis<br />
mus suburdavo! Priešinantis valdžios politikai,<br />
vyko roko koncertas, mus palaikė ir<br />
muzikantai.<br />
Panašūs procesai vyksta ir dabar visoje<br />
mūsų visuomenėje. Sovietmečiu būdavo<br />
įprasta antrą valandą nakties nueiti<br />
pas kaimyną pasiskolinti druskos ar degtukų,<br />
o dabar tai skamba kaip iš fantastikos<br />
srities. Nebepažįstame žmonių, kurie<br />
gyvena šalia mūsų. Net nesisveikiname,<br />
nes kiekvienas, nors ir yra vienišas, jaučiasi<br />
ypatingas, individualus.<br />
Tai perėmėme iš Vakarų, kur vyrauja<br />
vienišų žmonių visuomenė. Rafinuota, turtinga,<br />
bet ša<strong>lt</strong>a ir vieniša. To niekada neteko<br />
pajusti “Respublikoje”, kur aš sužinojau,<br />
kas yra gyvenimo druska ir cukrus”.<br />
Ramunė Sakalauskaitė su straipsnio autoriumi Juliumi<br />
10<br />
Girdvainiu pirmaisiais laikraščio leidimo metais<br />
11
BRIGITOS kelionė<br />
kambodža<br />
Dvasios ir kūno saldėsių buveinė<br />
I<br />
š<br />
visų per tris savaites aplankytų šalių<br />
(Honkongas, Makao, Filipinai, Singapūras,<br />
ir Malaizija) vienintelė, į kurią labiausiai<br />
norisi sugrįžti bent keletui savaičių, o ne<br />
keturioms dienoms, - Kambodža. Šalis,<br />
įsiterpusi tarp Tailando, Laoso ir Vietnamo.<br />
Rūta PETROŠIŪTĖ<br />
Kambodžoje valgymas virsdavo hedonizmo<br />
ritualu, nes virtuvė iš tiesų fantastiška,<br />
kad ir kur valgytum. Ar penkių<br />
žvaigždučių viešbutyje, ar miestelio centrinės<br />
gatvės restoranėlyje dailiai išraitytomis<br />
pintomis kėdėmis... Ar sėdint prie<br />
arkinio lango žvakių šviesoje, nes dingo<br />
elektra, žvelgiant į gatvę, klausantis iš<br />
jos sklindančių garsų, stebint praeivius ir<br />
turistus, kurių čia beprasidedant lietaus<br />
sezonui (gegužės mėnesio pabaigoje)<br />
mažėja... Visais atvejais pasijunti lyg kokiame<br />
kine.<br />
Turiu prisipažinti, kad man, saldumynų<br />
mėgėjai, teko nusivi<strong>lt</strong>i jų desertais. Tik bananų<br />
duona ir kokosų drebučiai skanūs, visa<br />
kita nurydavau tik prisivertusi.<br />
Masažai tiesiog siūlomi gatvėse<br />
Kitas kūniškas malonumas, kurio nevalia<br />
neišbandyti Kambodžoje, kaip ir visoje<br />
Azijoje, - masažai. Naujas įrengtas SPA centras<br />
viešbutyje - prabangi ramybe alsuojanti<br />
oazė. Joje dirbanti dvidešimt aštuonerių<br />
masažuotoja, vardu Sofon, ne tik ištepa ta-<br />
Žemėjantys įėjimai, kad artėdamas<br />
prie dievų nulenktum galvą<br />
Nuoširdus Rūtos Petrošiūtės<br />
pokalbis su vienuoliu<br />
Skurdo ir prabangos kontrastas<br />
Kambodža, iškamuota karo, bet Vietnamo<br />
ir Jungtinių Tautų pagalba atgimstanti,<br />
dar visai neseniai, tik prieš<br />
keletą dešimtmečių atvėrė savo sienas<br />
turistams. Gal todėl joje tokie ryškūs<br />
kontrastai tarp skurde gyvenančios daugumos<br />
ir naujų įspūdingų viešbučių, kurių<br />
prabanga galima mėgautis už gana<br />
prieinamą kainą. Prisiskaitę apie sunkią<br />
Kambodžos ekonominę situaciją, gėlo<br />
vandens stygių ir vaikų mirtis dėl higienos<br />
stokos suke<strong>lt</strong>ų ligų šalies glūdumoje,<br />
nesitikėjome, kad viešbutis pranoks<br />
visus lūkesčius. Siem Reapo viešbutyje<br />
“Borei Angkor” už 60 JAV dolerių nakčiai<br />
dviviečiame kambaryje išvydome<br />
masyvius raudonmedžio baldus, indus,<br />
kuriuose plūduriavo šviežiai nuskinti ir<br />
dailiai išlankstyti lotoso žiedai, autentiškomis<br />
statulėlėmis ir paveikslais dekoruotas<br />
erdves, pasidabruotomis liūto<br />
kojomis į žvilgančias plyteles įsispyrusią<br />
vonią, nacionalinius chalatukus, minkštas<br />
šlepetes ir dar minkštesnes didžiules<br />
lovas, į kurias taip gera nugrimzti<br />
po ilgo vaikščiojimo ir dairymosi aplink<br />
iš nuostabos išplėstomis akimis. O kur<br />
dar nuolat linksintis, budistiškai sudėjęs<br />
pasisveikinimui delnus ir besišypsantis<br />
personalas, dar labiau nušvintantis,<br />
išgirdęs jų kalba - “orkun” ištartą ačiū,<br />
tikro garso muzika hole ir fantastiški<br />
pusryčiai, kai net negali išsirinkti iš visos<br />
gausos labiausiai viliojančių patiekalų.<br />
Bulves iškeistų į kokoso riešutus<br />
Valgis yra ta tema, ties kuria norisi<br />
stabtelėti. Prioritetą visada skirdavau vaisiams,<br />
nes tiesiog neįmanoma nusakyti,<br />
kokio jie ten skonio, tokių ananasų, mangų,<br />
bananų ir dar keisčiausių nematytų<br />
gėrybių niekur kitur neteko ragauti. Visas<br />
Lietuvos bulves mielai iškeisčiau į kokoso<br />
riešutus. Beje, jauno kokoso pienas - skaniausias<br />
būdas atsigaivinti, o ir sriubose<br />
bei padažuose jis suskamba žavingai. Gardžiuosius<br />
atradimus karūnavo papajos.<br />
Lietuvoje randama džiovinta jų versija - tik<br />
blankus šešėlis. Pasirodo, skurdas turi ir savo<br />
pranašumų, būtent dėl šios priežasties<br />
jie nenaudoja žemės ūkyje jokių trąšų, tad<br />
maistas skiriasi nuo visų kitų šalių.<br />
Asmeninio albumo nuotr.<br />
Statūs šventyklos laiptai<br />
saulėlydžio link<br />
Kai kurie žmonės<br />
gyvena itin vargingai<br />
12 13
BRIGITOS kelionė<br />
kambodža<br />
Vietiniai, gyvenantys prie kanalo<br />
Kaimas “ant<br />
vandens”<br />
ten taip pat potyris, ypač rekomenduoju<br />
moterims. Nesigailiu nė vieno dolerio, nes<br />
visos lauktuvės ir dovanos sau buvo išskirtinės<br />
ir įdomios, taip pat, palyginti su lietuviškomis<br />
kainomis, nebrangios, nors, tiesa,<br />
Filipinuose viskas net dar pigiau.<br />
Prekeivė atvirukais<br />
Atsisveikindama pajuokavau, kad<br />
apkabinčiau, bet, deja, negalima, o jis droviai<br />
nusišypsojo ir pamojo nuvažiuodamas<br />
vo plaukus kokoso aliejumi ir išmasažuoja<br />
kiekvieną galvos lopinėlį, atpalaiduodama<br />
visas smegenų ląsteles ir įjungdama tau ryšį<br />
su kosmosu, bet ir paklausta nuoširdžiai<br />
papasakoja savo istoriją, kaip padedama<br />
mamos viena augina mažą sūnelį, nes vyras<br />
“tiesiog išėjo”, iškloja savo kasdienybę ir svajones,<br />
moteriškai pavirkauja dėl kilogramų,<br />
likusių po gimdymo.<br />
Viešbutyje toks masažas kainuoja 20<br />
JAV dolerių (ten visur atsiskaitoma daugiausia<br />
doleriais) ir arbatpinigius pagal<br />
tavo valią ir širdį - tik dešimt procentų tos<br />
sumos atiteks jai. Gatvėje taip pat nuolat<br />
siūlo masažą, jo saloniukų vos ne tiek pat,<br />
kiek ir restoranų. Tai viena iš lengviausiai<br />
įgyjamų profesijų, nes nereikalauja išsilavinimo,<br />
kuris gana brangus, tad sunkiai įkandamas.<br />
Mes, žinoma, susigundėme pėdų<br />
masažu, mat kojos išties pavargsta nuo laipiojimo<br />
po šventyklas. Gatvės masažo salono<br />
interjeras jau visiškai kitoks: viskas paprasta,<br />
pagrindinis akcentas - ba<strong>lt</strong>a siena,<br />
visa nurašinėta “patenkintų klientų” iš viso<br />
pasaulio ir apipaišyta pėdomis bei jų taškų<br />
schemomis. Joje mes palikome turbūt pirmą<br />
lietuvišką įrašą, nes turistai iš Lietuvos<br />
ten dar gana retas reiškinys.<br />
Turėdami maždaug 13 milijonų gyventojų,<br />
iš kurių net 90-95 proc. vietiniai, vadinami<br />
khmerais, gyvenantys 180 000 kv.km<br />
teritorijoje, jie laiko save labai maža šalele,<br />
tad pasakius, kad pas mus yra tik 3,5 milijono<br />
gyventojų, jie tepalinguoja galvas:<br />
“Very very small”.<br />
Trisdešimtmetė smulkutė masažuotoja<br />
Kim pasidavė mano klausimų lavinai - iš<br />
ko gi daugiau sužinosi apie realybę, jei ne<br />
iš vietinių. Stipriai spausdama akupunktūrinius<br />
taškus specialiu pagaliuku ir pirštukais<br />
judindama užsistovėjusią energiją,<br />
atvirai pasakoja apie save. Ji vieniša, nes<br />
dar nesutiko tokio vyro, su kuriuo norėtų<br />
būti, mėgsta poeziją, yra gana prastos<br />
sveikatos, mat dėl sunkių gyvenimo sąlygų<br />
nusilpo kepenys, atsirado skrandžio<br />
skausmai ir ėmė kamuoti nemiga. Už 40-<br />
60 dolerių per mėnesį atlyginimą kitaip ir<br />
nepragyvensi, tiesa, vietinis gali pavalgyti<br />
mieste ir už 1 dolerį (turistui teks sumokėti<br />
bent tris-penkis kartus brangiau), bet<br />
kainuoja mokslai, darbo priemonės.<br />
Dirbanti moteris vyrui - negarbė<br />
Kambodžoje dauguma žemesnės<br />
grandies darbuotojų uždirba tik 40-60 JAV<br />
dolerių per mėnesį. Pasiseka, jei yra galimybė<br />
gauti arbatpinigių. Štai net viešbučio<br />
vairuotojas pasiguodžia, kad sugedusį<br />
automobilį tenka taisyti iš savo atlyginimo,<br />
tad jei ne arbatpinigiai, išvis neapsimokėtų<br />
dirbti. Administracijos darbuotojai<br />
gauna apie 150-300 JAV dolerių, jei<br />
moki suktis ir uždirbi iki 1000 JAV dolerių,<br />
gyveni jau labai gerai, o štai viešbučio vadovas<br />
gali uždirbti net 2500 JAV dolerių,<br />
gauti nemokamą maitinimą ir kambarį,<br />
tad šalyje, kur viskas taip pigu, tai - neįtikėtini<br />
pinigai. Beje, gana dažnai viešbučiams<br />
vadovauja europiečiai vadybininkai,<br />
nes jie geriau jaučia turistų poreikius, tik<br />
reikia išmokti vietos kalbą.<br />
Pinigus šeimoje uždirba vyras, o juos<br />
valdo moteris. Jei moteris dirba, vyrui negarbė,<br />
nebent ji pati labai nori, tarkim,<br />
realizuoti savo meninius gebėjimus. Prašyti<br />
skyrybų teisę turi tik vyras. Ištekėti už<br />
ba<strong>lt</strong>aodžio ar net vesti ba<strong>lt</strong>aodę - daugelio<br />
svajonė, nes tai bilietas į kitą pasaulį.<br />
Dauguma gyventojų gyvena iš žvejybos,<br />
to, ką išaugina - ryžių, daržovių ir vaisių<br />
- elementariems poreikiams gana. Didesnių<br />
miestų gyventojai pragyvena iš turizmo:<br />
viešbučiai, gidai, “tuktukų” ir taksi vairuotojai,<br />
prekyba suvenyrais ir jų gamyba,<br />
šilkas, išskirtinai pigūs sidabro gaminiai, -<br />
žodžiu, dirba prekybos, paslaugų ir pramogų<br />
sektoriuje. Buvome užsukę į statulėlių ir<br />
šilko dirbtuves. Kai pamatai, kaip negreitai<br />
ir sudėtingai gimsta tie rankų darbo meno<br />
kūriniai, negaila palikti ir vienu kitu doleriu<br />
daugiau už negamyklinius daiktus. Turgus<br />
Kaimas ant vandens<br />
Didžioji dalis Kambodžos gyventojų<br />
yra budistai. Nežinau, ar dėl to jie, nors ir<br />
skurdžiai, bet tvarkingiau ir švariau gyvena<br />
nei krikščionys filipiniečiai. Stebina ba<strong>lt</strong>ut<br />
ba<strong>lt</strong>utėliai vaikų, grįžtančių iš mokyklos,<br />
marškinėliai, jie taip nedera prie senos<br />
va<strong>lt</strong>ies ir ge<strong>lt</strong>ono kanalo vandens bei<br />
pakrantėje išbarstytų lūšnų.<br />
Iš ekskursijų į kaimus, kur galima dirstelėti<br />
į tikrąją Kambodžą, pasirinkome kaimą<br />
ant vandens - ir nenusivylėme. Įdomu<br />
jau vien tai, kad išties Čong Kneaso kaimas,<br />
kuriame gyvena apie 250 šeimų, plūduriuoja<br />
didžiulio Tonle Sapo Lack ežero<br />
viduryje (ežero dydis keičiasi nuo 3000 iki<br />
6000 kv.m, priklausomai nuo lietaus sezono):<br />
laivai-namai, kiaulių gardas bei krepšinio<br />
aikštelė ant plaustų, mokykla, kavinė,<br />
kurioje turistų atrakcijai veisiami krokodilai<br />
ir piranijos, daugybė va<strong>lt</strong>elių su žvejais, vietiniai,<br />
besisupantys hamakuose savo ir taip<br />
liūliuojančiuose namuose, vandenyje žaidžiantys<br />
vaikai, su šakų kupeta ant nugaros<br />
praplaukiantis vyras. Prisimenu puošnią<br />
Veneciją ir nejučia sugretinu potyrius<br />
- ten pagyventi pusmetį būtų malonumas,<br />
o pritapti čia būtų gana sunku. Vis priplaukia<br />
kokia va<strong>lt</strong>elė ir vaikai, nešini bananais<br />
ir gėrimais, įgudusiu šuoliu atsiduria mūsų<br />
laive. Akys tokios, kad nekyla klausimas, ar<br />
tau ko nors norisi, tiesiog perki. Gal keliaujant<br />
po Aziją ilgai ir tapus viso to dalimi, o<br />
ne svečiu, tie žvilgsniai ir vaizdai nebeveiktų,<br />
taptų įprasta kasdienybe. Bet dabar, kai<br />
dar visai neseniai vaikščiojai po blizgančias<br />
Singapūro gatves, stovėjai užvertęs galvą<br />
į Honkongo dangoraižius, atsidūręs tokio<br />
skurdo, kokį įmanoma, bet gana sunku<br />
Lietuvoje rasti, akivaizdoje pasiduodi norui<br />
dalytis tuo, ką turi, net jei tai tik lašas<br />
jūroje.<br />
Žavėjo šventyklų didingumas<br />
Siem Reapo pagrindinis traukos centras<br />
- Angkor Vatas - dvyliktame amžiuje<br />
khmerų karalių pastatytas didžiausias pasaulyje<br />
budistinių šventyklų kompleksas,<br />
kartais vadinamas aštuntuoju pasaulio<br />
stebuklu. Jis beveik 400 metų stūksojo<br />
prarastas džiunglėse ir vieno prancūzo misijoneriaus<br />
netyčia vėl buvo aptiktas užpraeitame<br />
amžiuje. Po ilgo restauravimo<br />
šventyklos buvo sutvarkytos ir tapo vėl<br />
prieinamos ne tik ten besisukiojančioms<br />
beždžionėms ir laukiniams šunims, bet ir<br />
žmonėms - susimoki 20 JAV dolerių už dieną<br />
ir gali keliauti laiku. Akmenys ir juose<br />
iška<strong>lt</strong>os freskos, menančios tų laikų realijas,<br />
kasdienį gyvenimą, karo scenas, žmonių ir<br />
dievų santykį, ornamentai stebina juos kūrusių<br />
rankų kruopštumu. Jokio cemento,<br />
tik akmuo ant akmens, išraiškingos statulos,<br />
dauguma Bayon - pagrindinio jų dievo,<br />
kurio veidai žiūri į visas keturias pasaulio<br />
puses; rami Budos šypsena, pavojingoji<br />
Naga - didžiulė gyvatė, drambliai, paukščiai,<br />
viliokės šokančios moterys Apsaros,<br />
kurių pirštukai tokie lankstūs, kad gali pasiekti<br />
riešo viršutinę dalį, - viskas kalba tau.<br />
Nusišypsojo laimė padiskutuoti apie<br />
sielos reikalus su dvidešimt kelerių metų<br />
Chanu, vienu iš vienuolių, keliaujančių po<br />
šventas vietas. Jis mielai leidosi į pokalbį,<br />
tik paprašė jo neliesti sėdint šalia, mat jam<br />
negalima liestis prie moterų, nebent netyčia<br />
susidūrus gatvėje. Atsisveikindama<br />
pajuokavau, kad apkabinčiau, bet, deja, negalima,<br />
o jis droviai nusišypsojo ir pamojo<br />
nuvažiuodamas.<br />
Čia žmonės labai draugiški. Gidas pasakojo,<br />
kad pasitaiko nusika<strong>lt</strong>imų, bet labai<br />
retai. Ir iš tiesų būdamos dvi moterys nepažįstamoje<br />
šalyje jautėmės visiškai saugiai.<br />
Ši kelionė priminė, kokie visi mes<br />
čia karaliai, verkiantys prie savo pilaičių,<br />
nes lygindami save su Vakarų Europa,<br />
jaučiamės sėdintys prie geldos, tačiau iš<br />
tiesų retas kuris žinome, ką iš tikrųjų tai<br />
reiškia. Visur, kai apsidairai širdimi, šalia<br />
visada daug stebuklų. Nusišypsokim...<br />
14 15
Ištrauk sijoną iš tūkstantmečio skrynios, pasistaipyk prieš<br />
veidrodį, - gal būtent tokio drabužio stigo tavo šiuolaikiškam<br />
garderobe... Pasikniausk savyje - kokio spalvų derinio negali pakęsti...<br />
Ir nesikankink - yra būdų kaip gražiai atrodyti nebadaujant...<br />
Lieknėk<br />
be dietų<br />
21 p.<br />
Kokie kvepalai tau tinka<br />
22 p.<br />
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.<br />
Laiko<br />
V<br />
aikams<br />
Kaip aiškina laiko tyrinėtojas profesorius<br />
Karlheincas Geisleris, visi laiko turi<br />
vienodai. Problema yra ta, kad daugelis<br />
žmonių turi pernelyg daug darbo, todėl<br />
jiems atrodo, kad laiko maža, ir todėl jis,<br />
kaip visa, ko trūksta, yra vertinamas kaip<br />
prabangos prekė. Jo manymu, pagrindinė<br />
problema yra ta, kad žmonės laiką jaučia<br />
ne tuo pačiu objektyviu ritmu, kuriuo jį<br />
skaičiuoja laikrodžio rodyklės. Geisleris remiasi<br />
Einšteinu, kuris sakė, kad viena minutė<br />
jam gali užtrukti labai skirtingai, priklausomai<br />
nuo to, ar jis kalbasi su gražia<br />
moterimi, ar sėdi ant įkaitusios viryklės.<br />
Ku<strong>lt</strong>ūrose, kuriose gyvenama ne pagal<br />
laikrodį, o laikas skaičiuojamas pagal<br />
įvykius, streso niekas nepatiria. Paklausus<br />
apie laiką Afrikoje, galima gauti miglotus<br />
atsakymus: “Per tiek laiko, kol išdžiūsta<br />
skalbiniai” arba “Kol išverda ryžiai”. Mūsų<br />
protėviai dar žinojo “lauko matą” - tai visi<br />
darbai, kuriuos galima nudirbti nuo saulės<br />
patekėjimo iki laidos, kartais daugiau, kartais<br />
mažiau. Tačiau industrializacijos eroje<br />
laiką pradėta vertinti pinigais.<br />
Paklusti ekonomikos padiktuotam laikrodžio<br />
ritmui ypač sunku moterims, kurios<br />
iš prigimties yra jautresnės. Jos laiką suvokia<br />
netrūksta niekam<br />
BRIGITOS private<br />
kiekviena diena atrodo begal ilga, o<br />
metai - visa amžinybė. Tuo tarpu suaugusiesiems<br />
laikas bėgte bėga. Kodėl mums trūksta<br />
laiko ir kodėl stebimės, kur jis dingsta?<br />
O kai kada<br />
reikia išdrįsti<br />
viską palikti ir<br />
leistis, tarkime, į<br />
išsvajotą tolimą kelionę<br />
jausmai<br />
veikiau ritmiškai, priklausomai nuo šviesos ir<br />
paros meto, mėnesio ciklo ir metų laikų. Be<br />
to, moterys dar labiau nei vyrai yra linkusios<br />
vienu metu daryti keletą darbų, ir dėl tokios<br />
įtampos joms tampa sunkiau atsipalaiduoti<br />
net poilsio valandėlėmis. Pabandykite stebėti<br />
save: kalbėdami telefonu skaitote elektroninius<br />
laiškus, skubėdami į darbą arba<br />
skusdami bulves plepate telefonu. O per intymumo<br />
valandėlę staiga prisimenate, kad<br />
greitai bus tetos gimtadienis. Gaila tik, kad<br />
po ranka nėra rašiklio ir popieriaus...<br />
Bet mūsų smegenys nėra pritaikytos<br />
įvairioms veiklos rūšims vienu metu. Joms<br />
prireikia 30-40 milisekundžių dviem vienas<br />
po kito einantiems dirgikliams suvokti.<br />
Tyrimai rodo, kad greitesnis tempas mažina<br />
gebėjimą susikaupti. Seniai žinoma,<br />
kad laiko stoka ir stresas gali tapti ne tik<br />
psichikos, bet ir širdies ir kraujagyslių bei<br />
virškinimo ligų, net vėžio priežastimi. Norint<br />
išvengti šio likimo, atsikratyti jausmo,<br />
kad esi persekiojamas ir laisviau gyventi,<br />
yra tik viena išeitis - bent kai kada pabėgti<br />
nuo laikrodžio diktato. Geisleris pataria laikrodį<br />
padėti į šalį bent savaitgalį arba per<br />
atostogas ir treniruoti vidinį laiko pojūtį. O<br />
darbo dienomis kai kada reikia sąmoningai<br />
nieko neplanuoti. “Organizuokite dieną<br />
taip, kad ji būtų lyg šveicariškas sūris<br />
- su daug didesnių ir mažesnių laiko skylučių<br />
aplink tvirtai nustatytus terminus”.<br />
Žmogus nėra mašina, kurią gali įjungti<br />
ir išjungti, jam reikia pereinamųjų laikotarpių.<br />
Kad būtų lengviau nuo darbo režimo<br />
pereiti į poilsio režimą, patartina pėsčiomis<br />
eiti namo, sėdint visuomeniniame transporte<br />
skaityti laikraštį, parėjus iš darbo<br />
persirengti kitais drabužiais. Taip pat naudinga<br />
reguliariai daryti pertraukas, kad ki<strong>lt</strong>ų<br />
naujų minčių. Ir apskritai, gyvenimas yra<br />
per trumpas, kad visą laiką skirtume vien<br />
tik darbui. O kai kada reikia išdrįsti viską<br />
palikti ir leistis, tarkime, į išsvajotą tolimą<br />
kelionę. Kodėl daugelis nedrįsta žengti tokio<br />
žingsnio, laiko tyrinėtojui Geisleriui yra<br />
visiškai aišku: “Yra pavojinga pasiduoti tinginiavimui,<br />
nes greitai gali paaiškėti, kad<br />
kitoks gyvenimas gali būti patrauklesnis”.<br />
Žinoma, tada “laiko - pinigų” eroje prisieitų<br />
atsisakyti tam tikros dalies materialinės<br />
gerovės. Sociologai jau pranašauja atotrūkį<br />
visuomenėje tarp tų, kurie renkasi kuklesnį<br />
gyvenimą ir prabangą turėti daugiau laiko<br />
ir streso apimtų pinigų medžiotojų. Galbūt<br />
tiesa ir čia slypi kažkur per vidurį.<br />
Parengė Milda KUNSKAITĖ<br />
“Reuters” nuotr.<br />
Mados aidas<br />
iš senų<br />
senovės<br />
Išeitis neturinčioms kuo apsirengti<br />
18 p.<br />
16 17
BRIGITOS stilius<br />
tradicijos<br />
Mados<br />
aidas<br />
iš senų senovės<br />
V<br />
isos moterys tikriausiai<br />
sutiks, kad žinia apie<br />
menkutę šventę ar<br />
didžiulę puotą ne<br />
tik priverčia susimąstyti apie<br />
pustuštį arba pasenusį garderobą,<br />
paplonina piniginę, bet ir gerokai<br />
patrumpina moters gyvenimą<br />
(ar mažų mažiausiai pagadina<br />
sveikatą). Sunku patikėti,<br />
bet buvo laikai, kai šventės<br />
lietuvėms nepanėšėjo į panašaus<br />
pobūdžio katastrofas ir atrodė<br />
jos labai stilingai, karališkai ir<br />
išdidžiai... Įdomiausia tai, kad<br />
tie laikai pamažu grįžta!<br />
Ramunė VAIČIULYTĖ<br />
Ba<strong>lt</strong>iški rūbai<br />
jau seniai tapo<br />
mokytojų,<br />
žinomo<br />
etnoku<strong>lt</strong>ūros<br />
klubo<br />
“Kukumbalis”<br />
vadovų Ritos<br />
ir Vytauto<br />
Černiauskų<br />
šeimos tradicija<br />
Nijolė Jakavonienė, prieš gerą dešimtmetį<br />
viena pirmųjų šalies moterų<br />
pradėjusi populiarinti senovės ba<strong>lt</strong>ų<br />
šventinius (apeiginius) drabužius, sako,<br />
kad tokia tendencija natūrali, nes taip<br />
puoštis yra patogu, praktiška ir originalu.<br />
O svarbiausia - jokio galvos skausmo!<br />
Tad ba<strong>lt</strong>ų tradicijas puoselėjančios<br />
moters padedama “<strong>Brigita</strong>” savo puslapiuose<br />
pasakoja skaitytojoms, kaip tais<br />
gerais laikais į puotas rengdavosi moterys.<br />
Na, ir, žinoma, jų vyrai.<br />
Laikas<br />
Manoma, kad būtent tokie ba<strong>lt</strong>ų apeiginiai<br />
rūbai įvairiuose Lietuvos regionuose<br />
buvo paplitę nuo pačių pirmųjų amžių iki<br />
lietuvių krikšto - tais laikais, kai Europoje<br />
lietuviai garsėjo kaip didingi karžygiai, o<br />
savo nacionalinį pasididžiavimą kėlė užkariaudami<br />
vis naujas teritorijas.<br />
Moters kostiumas<br />
Nors iš to laiko drabužių liekanų mažai<br />
dizainerių<br />
nuomonė<br />
Pastaruoju metu ypač aktualu grįžti prie savo<br />
lietuvybės šaknų, liaudies meno neišsemiamose<br />
gelmėse ieškoti kūrybinių idėjų. Samprotaudami<br />
apie tautinį kostiumą talentingi mūsų<br />
šalies dizaineriai savo kūrybos darbuose ieškojo<br />
šio unikalaus rūbo atgarsių.<br />
Diana<br />
Paukštytė:<br />
“Tautinio kostiumo<br />
elementų mano<br />
kolekcijoje nėra, tačiau<br />
neatmetu galimybės<br />
juos panaudoti<br />
kituose savo darbuose.<br />
Tautinis kostiumas yra labai<br />
gražus drabužis. Pati galbūt kurčiau šiuolaikinį<br />
kostiumą iš tokių natūralių audinių kaip linas,<br />
į jį įpinčiau tautinių elementų, pridėčiau pintų<br />
juostų ir pan. Stengčiausi pritraukti žmones,<br />
kad šie pamatę liaudiškų motyvų sijoną nesakytų:<br />
“Žiūrėk, koks jis senovinis”. (Juokiasi.)<br />
Jolanta<br />
Talaikytė:<br />
“Kaip tik neseniai<br />
dalyvavau tarptautiniame<br />
projekte<br />
“I love international<br />
fashion”. Tautinių motyvų<br />
žanras yra labai įdomi<br />
terpė kūrybai. Pastaruoju<br />
metu tai darosi ypač aktualu, juk menininkui<br />
labai svarbu priartėti prie savo šaknų. Viena<br />
mano studentė šiemet pristatė savo darbą<br />
“Pinu.<strong>lt</strong>”, kuriame panaudojo įvairias pynimo<br />
technikas. Maišant senovinius ir šiuolaikinius<br />
motyvus pynimo metodu pagrįstame darbe<br />
išryškėja ir filosofinis aspektas. Kurdama tautinį<br />
kostiumą naudočiau natūralų, neskalbtą<br />
liną, įvairius nėrinius ir detales, suvarstymo<br />
ir užsegimo būdus su segėmis, spaudėmis ir<br />
raišteliais. Pats kostiumo sijonas būtų platus,<br />
tačiau susijęs su šių dienų atgarsiais, tarkime,<br />
mano firminėmis plačiomis kelnėmis”.<br />
Morta<br />
Urbietytė:<br />
“Šiandien mane<br />
jaudina kitos temos,<br />
todėl tautinių<br />
elementų mano<br />
kolekcijoje kol<br />
kas nėra. Tačiau neatmetu<br />
galimybės, kad<br />
kada nors man taps aktuali<br />
ir liaudiškos kūrybos tema. Iš tautinio kostiumo<br />
man gražiausia išausta juosta. Ją kontrasto<br />
principu būtų galima labai įdomiai priderinti<br />
prie modernaus kostiumo. Arba tautišką<br />
prijuostę - prie triko. Tačiau tokie kontrastingi<br />
deriniai labiau tiktų fotosesijoms,<br />
taip žmogui nesiūlyčiau eiti į gatvę”.<br />
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.<br />
Simono Švitros nuotr.<br />
Simono Švitros nuotr.<br />
teliko, vis dė<strong>lt</strong>o nelabai sunku susidaryti<br />
vaizdą, kaip per svarbiausias šventes atrodė<br />
senovės ba<strong>lt</strong>ų moterys. Pagrindinis<br />
šventinių rūbų ansamblis susidėjo iš marškinių<br />
aukštu kaklu ir ilgomis rankovėmis<br />
(ant jų viršaus buvo dėvimos apyrankės),<br />
surišamo arba sutraukiamo juostele sijono<br />
bei skepetos, į kurios pakraščius buvo<br />
įaudžiama vytinė juosta, o jos kampuose<br />
kartais paliekami kutai. Tiesa, vėliau ba<strong>lt</strong>ų<br />
moterys po skepeta įsigudrino vietoj<br />
marškinių ir sijono vilkėti sukneles.<br />
Vyro kostiumas<br />
Kadangi apie ba<strong>lt</strong>ų vyrų šventinius<br />
drabužius išliko labai maža duomenų, juokaujant<br />
galima sakyti, kad pati svarbiausia<br />
šių drabužių detalė - vyrą šalia puošianti<br />
moteris. Remiantis visais kitais surinktais<br />
ša<strong>lt</strong>iniais, pagrindinis ba<strong>lt</strong>ų vyrų šventinis<br />
drabužis buvo panašus į moterų - per galvą<br />
velkami marškiniai aukštu kaklu. Kelnių<br />
galus vyrai kišdavo į autus. O baigiamoji<br />
ansamblio detalė buvo būtinai tik su ilgomis<br />
rankovėmis sermėga, sujuosta diržu.<br />
Spalvų gama<br />
Tikriausiai nieko nestebins tai, kad senovės<br />
ba<strong>lt</strong>ai juodą ir ba<strong>lt</strong>ą spalvas derino<br />
su žemės spalvomis - ruda, smėlio bei<br />
žalsva.<br />
Medžiagos<br />
Iki šiandien populiarumo viršūnėse<br />
esantis linas - apatiniams drabužiams, vilna<br />
- skepetoms ir sermėgoms.<br />
Papuošalai<br />
Žalvaris, žalvaris ir dar kartą žalvaris! Iš<br />
šio metalo kaldinti ne tik galvos papuošalai,<br />
bet ir antkaklės, smeigtukai, segės, karoliai,<br />
apyrankės, antkrūtininės grandinės.<br />
Beje, įdomiausia tai, kad papuošalais<br />
itin gausiai dabinosi vyrai. Negana to, kad<br />
jie turėjo vien tik sau skirtų papuošalų<br />
(diržai, dėklas peiliui ir ragas-gertuvė), nesibodėjo<br />
rinktis ir tokių, kuriuos dėvėjo<br />
dailiosios lyties atstovės - storų apyrankių<br />
ir antkaklių. Tiesa, jie tai darė dėl įsitikinimo,<br />
kad šie papuošalai apsaugo kūną nuo<br />
tyčinių ar netyčinių sužalojimų.<br />
Gintaras<br />
Ne visai teisybė, kad lietuvaitės puošdavosi<br />
tik gintaro karoliais. Taip, jis ir<br />
anuomet jau egzistavo, tačiau buvo populiarus<br />
tik Vakarų Lietuvoje ir šiek tiek Latvijoje,<br />
kur taip pat mėgtas mėlynas stiklas.<br />
Ornamentika<br />
Nors tais senaisiais laikais ba<strong>lt</strong>ai plėtojo<br />
įvairius ryšius su kitomis tautomis, klestėjo<br />
prekyba ir karyba, matyti, kad jie<br />
Su tokiais<br />
drabužiais<br />
moteris virsta<br />
karaliene,<br />
apšiurusi pieva<br />
- gražiausiu<br />
kilimu<br />
Tipiškas ba<strong>lt</strong>ų moters<br />
Nijolė ir Gediminas Jakavoniai ne vieną<br />
Net ir viena suknelė atrodo<br />
18<br />
kostiumas<br />
yra užkrėtę senųjų ba<strong>lt</strong>ų ku<strong>lt</strong>ūros virusu<br />
originaliai ir puošniai<br />
19
išliko ištikimi sau ir viską dabino sava ornamentika:<br />
taškučiais, akutėmis, ratukais,<br />
brūkšneliais, įkartėlėmis ir tinkliukais.<br />
Galvos apdangalai<br />
Ištekėjusios ba<strong>lt</strong>ų atstovės kaip tikros<br />
karalaitės šventėse nesirodydavo be galvos<br />
apdangalų. Vakarų Lietuvoje buvo paplitę<br />
itin įdomūs galvos papuošalai iš žalvario<br />
plokštelių, rytuose moterys nešiojo<br />
įvairiai išpuoštus antsmilkinius.<br />
Laikysena<br />
Gali niekada nebūti matęs karalių ir<br />
nežinoti, kas yra graži, taisyklinga eisena,<br />
gali visai nebūti modeliu ir net nežinoti,<br />
kas yra podiumas, tačiau tie, kas nors<br />
kartą mėgino apsirengti ba<strong>lt</strong>ų šventiniais<br />
drabužiais ir pasipuošti jų papuošalais,<br />
puikiai žino, kaip visa tai pakoreguoja laikyseną.<br />
O pakoreguoja taip, kad nejučia<br />
aplinkiniai jus pradeda vadinti karaliumi!<br />
Tendencijos<br />
BRIGITOS stilius<br />
Bėgant šimtmečiams, ba<strong>lt</strong>ų apeiginiai<br />
drabužiai šiek tiek kito, tačiau nežymiai.<br />
Kur kas sparčiau keitėsi drabužių raštai ir<br />
papuošalai. Raštų daugėjo ir jie stambėjo.<br />
O papuošalai, be jokios abejonės, tik gražėjo.<br />
Svarbiausias<br />
merginų<br />
papuošalas<br />
buvo ir yra<br />
šypsena<br />
tradicijos<br />
Lenktynės<br />
Beje, įdomus dalykas - nors nei statkevičių,<br />
nei gučių tais laikais dar nebuvo,<br />
vis dė<strong>lt</strong>o kai kas suko galvą, kaip savo drabužiais<br />
nustelbti kokį artimąjį ar kaimyną.<br />
Kadangi visų kostiumai buvo daugmaž<br />
vienodi, buvo stengiamasi pademonstruoti<br />
papuošalus. Kuo daugiau žalvarinių<br />
(kartais net dengtų sidabru!) papuošalų,<br />
tuo žmogus turtingesnis.<br />
Paplitimas<br />
Šiandien į kaimynių latvių garderobą<br />
taip pat pamažu grįžta ba<strong>lt</strong>iškieji elementai.<br />
Na, o kai kurie senovės ba<strong>lt</strong>ų žalvariniai<br />
papuošalai iki šiol neužleido pozicijų<br />
ne tik paprastos lietuvės, bet ir Anglijos<br />
karalienės Elžbietos papuošalų dėžutėje.<br />
P.S. Virusas<br />
Kaip sako N.Jakavonienė, ją senųjų<br />
ba<strong>lt</strong>ų virusas užklupo prieš daug metų ir<br />
vis dar nepaleidžia. Nuo jaunystės mėgusi<br />
žalvarinius papuošalus ir vos kartą pasipuošusi<br />
ba<strong>lt</strong>iškuoju kostiumu moteris<br />
tikina iki šiol patogesnio neradusi. Tikra<br />
teisybė: pasidabinusi ba<strong>lt</strong>iškuoju kostiumu,<br />
panašiai pasijutau ir aš. Gal tikrai tai<br />
- ba<strong>lt</strong>iškasis virusas? Tuomet įdomu, kas<br />
kita(s)?<br />
dizainerių<br />
nuomonė<br />
Lilija Larionova:<br />
“Specialiai neįpinu<br />
tautinių elementų,<br />
nebent jie yra giliai<br />
užslėpti mano<br />
darbuose. Kadangi<br />
esu gimusi Lietuvoje,<br />
neišvengiamai<br />
esu veikiama tradicijų.<br />
Kitados, kai mokiausi Dailės<br />
akademijos antrame kurse, gavau užduotį<br />
šiuolaikiškuose drabužiuose panaudoti lietuvių<br />
liaudies raštus. Prisimenu, drabužį išmarginau<br />
savo močiutės austais užtiesalų raštais,<br />
būdingais Žemaitijos regionui. Turiu ir gintarinius<br />
karolius, tačiau mėgstu ne tą tradicinį, tačiau<br />
grubesnį ir netaisyklingai šlifuotą gintarą.<br />
Kurdama tautinį drabužį pirmiausia kreipčiau<br />
dėmesį į drabužio formas ir audinio faktūras,<br />
gilinčiausi į smulkmenas, pagalvočiau, ką originalaus<br />
galėčiau surasti tradiciniame kostiume.<br />
Nenukrypdama nuo pagrindinės ašies<br />
bandyčiau žaisti su formomis, detalėmis, galbūt<br />
kurčiau visai kitokį įvaizdį”.<br />
Simono Švitros nuotr.<br />
Ieva<br />
Ševiakovaitė:<br />
Netekėjusioms<br />
- pievų žiedeliai.<br />
Tiesa, šiais<br />
laikais jie tinka ir<br />
ištekėjusioms<br />
“Kartu su Jolanta<br />
Rimkute savo kolekcijose<br />
stengdavomės<br />
naudoti lietuviškus<br />
motyvus. Tarkime,<br />
pasirinkdavome<br />
lietaus temą ir stengdavomės<br />
ją išpildyti. O 2003 m. gimė<br />
šiuolaikiškai interpretuoto lietuviško identiteto<br />
ženklas “LT Identity”. Kiekvienoje kolekcijoje<br />
pasirenkame konkretų motyvą ar temą. Pavyzdžiui,<br />
šiuolaikiškai pateikiame lietuviškus karpinius<br />
arba panaudojame bažnytinę simboliką.<br />
Norint sukurti tautinį kostiumą yra dvi galimybės:<br />
arba jį atkartoti, arba stilizuoti. Tikriausiai<br />
nesiimčiau tokio uždavinio, kadangi šis darbas<br />
yra gana slidus... Ir po kokių dešimties metų<br />
dėl jo gali būti gėda. Man labai gražios dzūkiškos<br />
prijuostės, liemenės ir juostos su unikaliais<br />
raštais. Anksčiau man buvo labai įdomus tautinis<br />
kostiumas, net lankiau etnografijos būrelį,<br />
tačiau dabar mane labiau domina, kaip jį būtų<br />
galima interpretuoti šiuolaikiškai”.<br />
Kalbino Deimantė ZAILSKAITĖ<br />
Stasio Žumbio nuotr.<br />
N<br />
e<br />
BRIGITOS stilius<br />
ką daryti<br />
Sulieknėk<br />
be dietų!<br />
bėda, jei tavo figūra ne ideali!<br />
Štai keletas patarimų, kurie padės<br />
kaipmat “numesti” kelis kilogramus.<br />
• Matiniai audiniai apkūnesnėms figūroms labiau tinka nei blizgūs,<br />
kurie išryškina kiekvieną figūros trūkumą.<br />
• Ilgas šalis, laisvai parištas po kaklu ar tik užmestas ant pečių<br />
ir priekyje nukaręs, pailgina figūrą. Kuo šalis plonesnis ir švelnesnis,<br />
tuo geriau, nes neapsunkina drabužių ansamblio.<br />
• Drabužių ske<strong>lt</strong>ukai taip pat turi liekninamąjį poveikį. Pakanka<br />
ske<strong>lt</strong>uko sijono užpakaly ar šonuose, truputį praske<strong>lt</strong>ų kelnių<br />
klešnių, ske<strong>lt</strong>ukų tunikos šonuose, ir figūra tampa lengvesnė. Galima<br />
tiesiog neužsegti visų priekinių palaidinės ar suknelės sagų.<br />
• Kelnių klešnės, užkritusios ant batelių, geriausia smailianosių,<br />
aukštakulnių ir tos pačios spalvos kaip ir kelnės, susilieja su<br />
bateliais. Tuomet kojos atrodo ilgesnės. O kuo aukštesni kulniukai,<br />
tuo tas įspūdis stipresnis.<br />
• Aulinukai su prigludusiais aulais dailiai atrodo ant blauzdų ir<br />
tinka prie bet kokio ilgio sijonų.<br />
• Ilgi drabužiai pailgina figūrą, bet su sąlyga, kad jie ne per platūs<br />
ir neapsmukę. Priešingu atveju, tai, kas turėjo užmaskuoti<br />
figūros trūkumus, dar labiau juos išryškina ir moteris atrodo<br />
dar stambesnė. Ilgi drabužiai turi būti siauri, bet neprigludę.<br />
• Pake<strong>lt</strong>a apykaklė ir atsagstytos viršutinės palaidinės sagutės<br />
pailgina kaklą ir visa figūra atrodo grakštesnė.<br />
• Panašaus atspalvio arba vienodos spalvos ansamblis suteikia<br />
figūrai harmoningumo. Nė vienas elementas neišsiskiria iš kitų<br />
ir figūra atrodo lieknesnė.<br />
• Įspūdinga rankinė nukreips dėmesį nuo figūros trūkumų. Geriausia<br />
vidutinio dydžio, net maža rankinė pabrėš jūsų figūros<br />
apkūnumą.<br />
• Vienaeilis palaidinių, švarkų ir pa<strong>lt</strong>ų užsegimas visada vizualiai<br />
pailgina figūrą.<br />
• Laisvesnės kelnės, pasiūtos iš gražiai krintančios medžiagos, užmaskuos<br />
stambius klubus ir šlaunis. Venkite didelių kišenių su<br />
atvartais dubens srityje ir klešnių šonuose, nes jos figūrai dar<br />
prideda apimties.<br />
Kaspinas po krūtine<br />
maskuoja figūros trūkumus<br />
• A formos sijonai - pats geriausias modelis platiems klubams<br />
užmaskuoti. Jis turi būti viršuje prigludęs ir į apačią platėti<br />
nuo klubų vidurio. Geriausias ilgis vos už kelių, nes plati sijono<br />
apačia blauzdoms suteikia grakštumo.<br />
• Švarkelis paryškintu liemeniu ir kiek pailgintas, kad pridengtų<br />
klubus, optiškai lieknina figūrą ir paslepia apvalumus. Platūs<br />
švarko atlapai tampa “atsvara” platiems klubams.<br />
• Antsiuvai iš tamsesnės medžiagos kelnių klešnių šonuose, optiškai<br />
keliais centimetrais susiaurina klubus ir šlaunis.<br />
• Platus diržas, juosiamas ant klubų, liemeniui suteiks lieknumo.<br />
“Reuters” nuotr.<br />
• Švelnūs papuošalai, geriausia pailgintų formų, labiausiai tinka<br />
apkūnioms, nes jie vizualiai lieknina figūrą, o kabantys auskarai<br />
pailgina kaklą. Tačiau jeigu norite per daug neapsunkinti<br />
figūros, geriausia jausti saiką ir nenešioti vienu metu kabančių<br />
auskarų, pakabučio, apyrankių ir žiedų.<br />
• Verčiau pirkite truputį per didelius, nei puse dydžio per mažus<br />
džinsus, iš kurių virsta lašiniai. Patartina rinktis džinsus paaukštintu<br />
liemeniu.<br />
• Plonas, standžiai austas trikotažas atrodo gražiau ir nestorina.<br />
Rinkitės paprastų modelių drabužius, siekiančius klubus.<br />
Parengė Rolanda STRUMILIENĖ<br />
20 21
BRIGITOS stilius<br />
testas<br />
Kokie k vepalai tau tinka<br />
K<br />
artais<br />
4. 7.<br />
1.<br />
Jūsų brangiausiasis nori jus pradžiuginti<br />
išradingai įpakuotais kvepalais. Kokia<br />
idėja jums patiktų labiausiai?<br />
2.<br />
* Jis įdeda flakoną į širdies formos aksomu puoštą dėžutę - C<br />
* Pritvirtina kvepalų buteliuką prie šampano butelio - A<br />
* Įpakuoja juos į didelę dėžę su užrašu “Atsargiai, dūžta” - B<br />
* Patiekia flakoną kaip desertą po egzotiškų pietų - D<br />
Koks spalvų derinys jums patinka<br />
labiausiai?<br />
* Tamsiai mėlyna ir ba<strong>lt</strong>a - A<br />
* Raudona ir juoda - D<br />
* Ge<strong>lt</strong>ona ir mėlyna - B<br />
* Violetinė ir rožinė - C<br />
norėdama išsirinkti kvepalus net nežinai<br />
nuo ko pradėti. Šį testą spausdiname tam, kad<br />
padėtume “pradėti”. Kad galėtumėte rinktis ne<br />
tik tuos, kurie patinka, bet ir tuos, kurie tinka.<br />
3.<br />
Ar žinojote, kad parfumeriai savo<br />
gaminius apibūdina taip pat vaizdingai<br />
kaip vyno žinovai - gerą vyną? Kuris<br />
apibūdinimas sugundytų jus išbandyti<br />
naujus kvepalus?<br />
* Klasikos atgimimas: rožėmis dvelkiantys<br />
kvepalai, kuriems elegantiško lengvumo<br />
suteikia ba<strong>lt</strong>ų gėlių natos - A<br />
* Jausmingi rytietiški kvepalai su stipriais ambros<br />
akcentais, praturtinti išskirtine karamelės nata,<br />
suteikiančia dar didesnio paslaptingumo - D<br />
* Nuotaiką pakelianti kompozicija. Labiausiai išryškėja<br />
vaisinės natos - juodųjų serbentų ir ličių - B<br />
* Šie lengvi kvepalai yra pagarbos pareiškimas Romeo<br />
ir Džuljetos istorijai. Jie pakeri subtiliais gėlių<br />
komponentais ir poetiškos formos flakonu - C<br />
5.<br />
6.<br />
Įsivaizduokite, kad kvepalai buvo sukurti<br />
specialiai jums. Kaip jie turėtų vadintis?<br />
* Lulu - D<br />
* Ji - C<br />
* Sa<strong>lt</strong>o - B<br />
* Regina - A<br />
Pagalvokite kur laikysite kvepalus, kurie<br />
buvo sukurti specialiai jums?<br />
* Mažame pulverizatoriuje, kurį galima visur nešiotis - B<br />
* Rubino raudonumo buteliuke su auksiniu drugelio formos<br />
kamšteliu - D<br />
* Kampuotame buteliuke su sidabriniu kamšteliu - A<br />
* Krištoliniame 5-ojo deš. stiliaus flakone - C<br />
Internete bendraujate su nepažįstamuoju,<br />
kuris jums yra toks simpatiškas, kad<br />
jam papasakojate...<br />
* ... kokiose parodose lankotės ir kokius filmus mėgstate - A<br />
* ... kur labiausiai norėtumėte nukeliauti - D<br />
* ... kada ir kur susitikinėjate su draugais - B<br />
* ... kaip jums patinka jaukiai leisti<br />
vakarus prie televizoriaus - C<br />
8.<br />
Pasiuntinys įteikia jums 30 raudonų<br />
rožių, bet neįvardija siuntėjo. Ką darysite?<br />
Kvepalai yra daugiau nei tik kvapas.<br />
Kaip jie turėtų paveikti, ko iš jų tikitės?<br />
* pasijusti pakiliai - B<br />
* pasimėgauti prabanga - A<br />
* pažadinti troškimus - C<br />
* uždegti vaizduotę - D<br />
* atrodyti stilingai - A<br />
* atgaivinti gražius prisiminimus - C<br />
* pake<strong>lt</strong>i nuotaiką - B<br />
* būti su niekuo nesupainiojamai - D<br />
* Tuoj pat paskambinsiu geriausiai draugei ir<br />
pasakysiu; “Atspėk, kas man ką tik nutiko” - B<br />
* Jausčiausi geriau žinodama, nuo ko jos - A<br />
* Man tai atrodo nepaprastai romantiška;<br />
nujaučiu, kas jas atsiuntė - C<br />
* Beprotiškai susijaudinu: įgijau slaptą gerbėją! - D<br />
Įvertinimas<br />
Suskaičiuokite, kiek kartų pabraukėte<br />
A, B, C arba D. Įvertinimą rasite atitinkama<br />
raide pažymėtame skyrelyje. Jei vienodai<br />
rinkotės dvi raides, pirma paskaitykite įvertinimą<br />
E.<br />
A Klasikinės krypties<br />
Jūsų gyvenimo devizas yra “Mažiau yra geriau”,<br />
labai vertinate kokybę. Apsipirkinėdama<br />
dažnai pastebite, kad ir vėl ryžtingai stvėrėte<br />
kukliausiai atrodantį, bet brangiausią drabužį.<br />
Elegancija jums yra svarbi, bet puikuotis nemėgstate.<br />
Tuo pačiu principu vadovaujatės ir<br />
rinkdamasi aromatą. Jis turi būti stilingas, bet<br />
jokiu būdu ne pernelyg įkyrus. Ir ištikimas jūsų<br />
palydovas, nes pastovumas ir patikimumas<br />
jums reiškia daug. Jei prie ko nors pripratote<br />
- padėties, žmogaus ar kvepalų - ilgus metus<br />
nenorite su jais skirtis. Tačiau vis tik verta po<br />
ilgametės ištikimybės vienam “klasikui”, tarkime,<br />
“Chanel Nr.5”, pasidairyti naujo tauraus<br />
gyvenimo palydovo, pabrėžiančio jūsų asmenybę.<br />
Kas žino, gal trumpas “meilės nuotykis”<br />
virs ilgamečiu ryšiu.<br />
Iš naujų kvepalų jums tiktų šie: “Alien Sunessence”<br />
(“Thierry Mugler”), “Lyric” (“Amouage”),<br />
“Chloe Lisy” (“Chloe”), “Thrill” (“Joop!”),<br />
“Kelly Caleche” (“Hermes”), “L’Instant Magic<br />
Elixir” (“Guerlain”).<br />
B Gaivūs<br />
Mielai ir daug juokiatės, nesivaržote atvirai<br />
bendrauti su žmonėmis ir lengvai pelnote jų<br />
simpatiją. Atitinkamai lengvi ir patrauklūs<br />
turėtų būti jūsų kvepalai, aromatas, atspindintis<br />
gyvumą ir energiją. Juk esate aktyvus<br />
žmogus, mėgstate bendrauti ir linksmintis su<br />
draugais. Jūsų gyvenime nėra vietos sudėtingiems<br />
ir sunkiems dalykams, mokate vertinti<br />
smulkmenų grožį, natūralumą ir praktiškumą,<br />
todėl jums tinka lengvi, gaivūs kvepalai.<br />
Rinkitės vaisių kvapo aromatus, kurie<br />
pakelia nuotaiką jau kvėpinantis.<br />
Rinkitės iš šių naujų kvepalų: “Eau de Sisley”<br />
(“Sisley”), “Eternity Summer” (“Calvin Klein”),<br />
“Splash Cucumber” (“Mark Jacobs”), “Zeste<br />
& Musc” (“Max Mara”), “In Villa” (“Acqua d<br />
Parma”).<br />
C Jausmingi<br />
Esate labai jautri, į aplinką reaguojate visomis<br />
juslėmis. Menas jums - ne tik muziejuje,<br />
bet ir gamtoje. Iškart pajuntate pašnekovo<br />
nuotaiką ir prie jos prisiderinate. Tokie pat<br />
subtilūs ir švelnūs turėtų būti jūsų kvepalai -<br />
To tikitės ir iš kvepalų,<br />
tegu jie atkreipia dėmesį,<br />
nes jums nėra nieko<br />
blogiau už nuobodulį ir rutiną<br />
kurti harmoningą nuotaiką ir kartu pabrėžti<br />
jūsų jausmingumą. Mėgstate užsidėti rožinius<br />
akinius, kad sušvelnintumėte aštrius gyvenimo<br />
kampus. Puikūs tarpusavio santykiai<br />
jums yra tokie pat svarbūs kaip ir graži aplinka.<br />
Taigi neapsirikite ir rinkdamasi kvepalus.<br />
Jums tiktų šie kvepalai: “Magic Woman”<br />
(“Bruno Banani”), “Cat Deluxe With Kisses”<br />
(“Naomi Campbell”), “Pure White Linen<br />
Pink Coral” (“Estee Lauder”), “Happy<br />
in Bloom” (“Clinique”), “Secrets d’Essences<br />
Iris Noir” (“Yves Rocher”), “Rose Princesse”<br />
(“Ferre”).<br />
D Ekstravagantiški<br />
Norite ar ne, bet traukiate visų dėmesį - ekstravagantiška<br />
apranga, temperamentingomis<br />
kalbomis arba originaliomis idėjomis.<br />
Jūsų negalima įsprausti į rėmus, gyvenate<br />
pagal savo taisykles. Todėl vieni jumis žavisi,<br />
kiti jaučiasi provokuojami. Jums tai vis tiek<br />
- geriau būti dėmesio centre nei vidutinybe.<br />
To tikitės ir iš kvepalų, tegu jie atkreipia dėmesį,<br />
nes jums nėra nieko blogiau už nuobodulį<br />
ir rutiną. Jie turi būti ypatingi, jaudinantys,<br />
egzotiški. Abejotinu atveju renkatės<br />
neįprastesnius kvepalus.<br />
Jums tiktų nauji pavasario aromatai: “Ange<br />
ou Demon Diamond Touch” (“Givenchy”),<br />
“Cool Water Woman Cool Summer” (“Davidoff”),<br />
“J’aime les Fleures” (“La Perla”), “Incanto<br />
Bliss” (“Salvatore Ferragamo”), “Fleur<br />
de Corail” (“Lolita Lempicka”).<br />
E Gėlių įvairovė<br />
Jūsų negalima “priskirti” kuriai nors vienai<br />
aromatų krypčiai. Būtent čia ir slypi jūsų didysis<br />
šansas. Kartais traukiatės į antrą planą,<br />
būnate tyli ir apdairi, o atitinkamais momentais<br />
staiga tarsi pražystate, priklausomai nuo<br />
paros meto arba aplinkos. Taip keistis sugeba<br />
ir, tarkime, rožė, kuri skirtinguose kvepaluose<br />
kvepia vis kitaip. Kad galėtumėte<br />
lengviau orientuotis: jūsų kvepalų spektras<br />
siekia nuo švelnių vaisinių iki gaivių gėlių<br />
aromatų. Jums surinkome įvairių kvapų rinkinį.<br />
Išbandykite šiuos kvapus parfumerijos<br />
parduotuvėje įvairiu paros metu. Jei įsitikinsite,<br />
kad ryte jums patinka kitoks kvapas<br />
nei perpiet ar vakare, pirkite mažus kvepalų<br />
flakonus.<br />
Šie kvepalai tiktų ir jums: “Eau d’Ete Summer<br />
Edition” (“Issey Miyake”), “Burberry Summer”<br />
(“Burberry”), “Infusion de Fleur d’Oranger”<br />
(“Prada”), “Femme L’Eau Fraiche” (“Boss”),<br />
“Tommy Girl Summer” (“Tommy Hilfiger”),<br />
“Glamour” (“Moschino”).<br />
Parengė Milda KUNSKAITĖ<br />
22 23
Bendrovės “Topo grupė” valdybos<br />
pirmininkas Aurelijus Rusteika su<br />
žmona Aurelija ir Vilniaus miesto meras<br />
Vilius Navickas atšvilpė motociklais<br />
Į šventę -<br />
Giedrė MILKEVIČIŪTĖ<br />
Tradiciškai sostinės Verkių parke kasmet vykstančioje JAV<br />
nepriklausomybės šventėje šiemet dalyvavo mažiau svečių - tą vakarą<br />
prasidėjo ir Tūkstantmečio dainų šventės renginiai.<br />
Tačiau šventė išsaugojo savo atributiką: joje nestigo pakilios<br />
nuotaikos, balionų ir fejerverkų. Didžiausią sujudimą sukėlė šventei<br />
įpusėjus triukšmingai atriedėjusi baikerių kolona. Tarp motociklininkų<br />
buvo kelios žinomos poros, kaip antai Vilniaus miesto meras Vilius<br />
Navickas bei “Topocentro” vadovas Aurelijus Rusteika su žmonomis.<br />
Kai kas iš svečių buvo nusivylę, kad šį sykį nesiliejo už dyką “Coca<br />
Colos” upeliai ar alus, bet krizė ir Amerikoje - krizė.<br />
BRIGITOS pramogos<br />
plieniniais žirgais<br />
Šventės organizatorių<br />
Amerikos prekybos rūmų<br />
vadovas Rimtautas Vizgirda<br />
ir Lidija Rasutis<br />
JAV ambasadorius<br />
Lietuvoje Džonas<br />
A.Klaudas (John A.Cloud)<br />
su žmona Meri (Mary)<br />
Pedagogė<br />
Laimutė<br />
Užkuraitienė<br />
ir “Zonta<br />
International”<br />
klubo<br />
prezidentė<br />
Ramunė<br />
Trakymienė<br />
pasižmonėjimai<br />
Dizainerė Audronė<br />
Bunikienė atvyko su<br />
vyru Kęstučiu ir dukra<br />
Vilnietis verslininkas<br />
Arūnas Paliulis visada<br />
randa pašnekovų<br />
Mykolo Ambrazo nuotr.<br />
BRIGITOS PAŽADAILiepos<br />
HOROSKOPAS<br />
AVINAS. Optimistiškiau žvelkite<br />
į ateitį, pamirškite nemalonius<br />
išgyvenimus ir nesėkmes. Ką<br />
galite nuveikti šiandien, neatidėkite<br />
rytojui. Jūsų draugijos,<br />
dėmesio sieks vaikai, artimieji.<br />
Savaitgalį palanku bendrauti su<br />
šeima.<br />
JAUTIS. Savaitės pradžioje neapsikraukite<br />
darbais, nepervarkite,<br />
nes gali pablogėti sveikata.<br />
Tikėtini nauji ryšiai, pažintys.<br />
Ketvirtadienį ir penktadienį tikėtini<br />
nuostoliai, finansiniai<br />
sunkumai, gali žlugti seniai sumanyti<br />
planai. Pagalvokite, ar<br />
nevertėtų kai ką keisti asmeniniame<br />
gyvenime.<br />
DVYNIAI. Seksis neblogai, jei susitaikysite<br />
su kitų ydomis ir būsite<br />
tolerantiški. Pavyks smagiai<br />
paflirtuoti, padaryti įspūdį jus<br />
dominančiam žmogui. Tikėtina,<br />
kad išgirsite naujienų, komplimentų,<br />
gausite laišką arba dovanų.<br />
Rūpesčių gali suke<strong>lt</strong>i artimo<br />
žmogaus emocinė būklė.<br />
VĖŽYS. Tikriausiai kils noras kur<br />
nors išvažiuoti, pailsėti, atsitolinti<br />
nuo reikalų ir rūpesčių. Savaitės<br />
viduryje tiktų susitikti su<br />
vadovybe, įtakingais žmonėmis,<br />
aptarti karjeros klausimus.<br />
Apskritai seksis neblogai, jei<br />
stengsitės suprasti kitus, rasti<br />
kompromisą.<br />
LIŪTAS. Galbūt jausitės pervargę,<br />
dirglūs, galima dažna nuotaikų<br />
kaita. Pasistenkite valdyti<br />
emocijas, venkite aiškintis santykius.<br />
Tiktų pagalvoti apie dietos<br />
pasirinkimą, sveiką mitybą.<br />
Daugiau laiko skirkite savo pomėgiams,<br />
meninei kūrybai.<br />
MERGELĖ. Tikriausiai daug<br />
galvosite apie finansinius įsipareigojimus,<br />
skolas, mokesčius.<br />
Jei trokštate pasimėgauti malonumais,<br />
nedejuokite, jog jie<br />
brangiai kainuoja. Susitikite su<br />
draugais, giminaičiais, iš jų<br />
gauta informacija jums gali būti<br />
naudinga, padėti apsispręsti.<br />
Saugokite sveikatą.<br />
Dainininkė<br />
Augustė Vedrickaitė<br />
VĖŽYS (liepos 14 d.)<br />
Verslininkė<br />
Jūratė Bitinaitė<br />
VĖŽYS (liepos 17 d.)<br />
Futbolininkas<br />
Tomas Danilevičius<br />
VĖŽYS (liepos 18 d.)<br />
Vėžio ženklo (6.22-7.22) akmuo<br />
Šio ženklo žmonių talismanais gali būti mėnulio<br />
akmuo, smaragdas ir chrizoberilas (“katės akis”). Melsvas<br />
mėnulio akmuo, dar kitaip vadinamas selenitu, simbolizuoja<br />
mėnesienos magiškas galias ir padeda meilėje.<br />
Renesanso laikais sutuoktiniai mainydavosi žiedais<br />
su smaragdu, nes tikėjo, kad jis neša laimę ir rūpinasi<br />
jausmų pastovumu. Tamsiai žalias chrizoberilas, liaudies<br />
pramintas “katės akimi”, laikomas sėkmės simboliu<br />
azartiniuose žaidimuose. Tikima, kad jis turi ir gydomųjų<br />
galių.<br />
Stasio Žumbio nuotr.<br />
13-19 d.<br />
SVARSTYKLĖS. Gali iširti savaitgalio<br />
planai, pasikeisti jūsų<br />
ketinimai, bet labai svarbu nusiteikti<br />
pozityviai. Pasidalinkite<br />
rūpesčiais su senais bičiuliais,<br />
šeimos nariais. Venkite triukšmingų<br />
pramogų, atsargiai elkitės<br />
su technika, yra traumų<br />
tikimybė.<br />
SKORPIONAS. Gan sėkminga<br />
savaitė. Būsite aktyvūs, turėsite<br />
galimybių pasireikšti, tik<br />
nediktuokite visiems savo sąlygų.<br />
Patirsite malonumą bendraudami<br />
su priešinga lytimi.<br />
Savaitės pabaigoje palanku<br />
leistis į tolimą kelionę.<br />
ŠAULYS. Nors ir nesinorėtų,<br />
dera užbaigti visus seniai pradėtus<br />
darbus. Labai tiktų aplankyti<br />
tėvus, senelius. Galite<br />
išgirsti įvairių apkalbų, paskalų,<br />
bet jomis tikėti neverta. Siekite<br />
harmonijos su savimi ir<br />
aplinkiniais.<br />
OŽIARAGIS. Būsite nusiteikę<br />
filosofiškai, bandysite ieškoti<br />
gyvenimo prasmės. Jums gali<br />
būti naudingi kitų patarimai arba<br />
patys noriai padėsite kitiems.<br />
Sunkiai seksis buities darbai. Jei<br />
su kuo nors susipykote, parodykite<br />
iniciatyvą ir susitaikykite.<br />
VANDENIS. Siekdami tikslo,<br />
pasitelkite visą savo žavesį ir žinias.<br />
Visi koziriai bus jūsų rankose,<br />
tik protingai jais pasinaudokite.<br />
Tikriausiai bus daug susitikimų,<br />
pokalbių. Gali tekti<br />
bendrauti su užsieniečiais arba<br />
iš užsienio atvykusiais senais<br />
pažįstamais, giminėmis. Tikėtinas<br />
lengvas flirtas arba romantiška<br />
pažintis.<br />
ŽUVYS. Savaitė turėtų būti gana<br />
nuotaikinga. Jausite kūrybingumą,<br />
entuziazmą, romantišką polėkį,<br />
trauks kelionės, išvykos į<br />
gamtą. Galbūt ne visi sumanymai<br />
pasiseks, bet rimti nemalonumai<br />
jums negresia, tik nesileiskite<br />
į avantiūras. Nuotaiką<br />
gali sugadinti artimą žmogų užgriuvę<br />
rūpesčiai.<br />
24 25
Change language