Restoranų verslas 2006/2

restoranuverslas.lt

Restoranų verslas 2006/2

Nr. . 2/2006 (12)

Leidinys vieðojo maitinimo ir

pramogø srities specialistams

Magazine for HoReCa and

Entertainment Professionals

RESTAURANT BUSINESS

Informacinis rëmëjas:

VISOS LIETUVOS RESTORANAI,

KAVINËS, BARAI, KLUBAI,

PICERIJOS, GREITASIS MAISTAS,

SPEC. PARDUOTUVËS,

INFORMACIJA HORECA SEKTORIUI

RINKOS NAUJIENOS

ÁDOMÛS EUROPOS RESTORANAI. RUSIJA

AR RESTORANE REIKALINGAS SOMELJË?

KAIP VASARÀ VILIOTI LANKYT

YTOJUS?

JAUTIENOS DIDKEPSNIØ PARUOÐIMAS

SVAIGINANTIS SIDRAS

ISSN 1822-3168

www.menu.lt

- all restaurants, cafes, bars and clubs of Lithuania

ÁRENGIMAS / INTERJERAS IR EKSTERJERAS / VIRTUVË / BARAS / PRODUKTAI

/ KONSUL

ONSULTACIJOS


BRANGÛS SKAITYTOJAI,

Pagaliau sulaukus pavasario ir jauèiant

artëjanèios karðtos vasaros alsavimà,

dþiaugiamës jums pristatydami naujà ir jau

12-àjá leidinio „Restoranø verslas“ numerá.

Vieniems restoranø darbuotojams artëjanti

vasara – atostogø ir atsikvëpimo metas,

kitiems – pats darbymetis. Bet kuriuo atveju,

tai pats graþiausias ir maloniausias metø

laikas Lietuvoje. O belaukiant ðio nuostabaus

laikotarpio, siûlome paskaityti ávairiø straipsniø,

praversianèiø jums dabar arba ateityje.

Net keletas straipsniø ðiame leidinyje skirti

maisto ruoðimui lauke, kepsninëse. Dviejø

Lietuvos grilio èempionatø proga pateikiame

patarimø, kaip iðkepti jautienos didkepsnius,

pristatome ávairiø modeliø lauko kepsnines.

Ðiame þurnale net keli ádomûs interviu – apie

someljë ir apie naktiniø klubø tendencijas

Lietuvoje. Straipsnis apie Italijos Veneto

regiono provincijà Vièencà skaitytojus

supaþindins su populiariausiais ðios provincijos

maisto produktais ir jø gamintojais.

Tæsiame straipsniø ciklà „Ádomûs restoranai“.

Ðá kartà apraðome ádomiausias Rusijos

maitinimo ámones. Gërimø skiltyje pasakojame

apie sidrà, patariame, á kokius

kriterijus reikia atkreipti dëmesá degustuojant

kavà.

Linkime malonaus skaitymo!

Nuoðirdþiai,

„Restoranø verslo“ ir Meniu.lt kolektyvas

Redaktorius:

Vytautas Mickevièius,

mob. tel. 8 652 07520, el. p. vytas@meniu.lt

Þurnalistë: Jolita Vitkauskaitë,

mob. tel. 8 689 13816, el. p. jolita@meniu.lt

Dizainas ir maketas: Vilija Diglienë,

mob. tel. 8 652 07523, el. p. dizainas@meniu.lt

Reklamos skyrius: Auksë Bakanienë,

mob. tel. 8 652 01020, el. p. reklama@meniu.lt

Adomas Jablonskis,

mob. tel. 8 656 67936, el. p. vilnius@meniu.lt

Vaidas Pilkauskas,

mob. tel. 8 652 07521, el. p. kaunas@meniu.lt

Rinkodaros skyrius: Artûras Neèejauskas,

mob. tel. 8 699 37833, el. p. arturas@meniu.lt

Leidinio bendraautoriai: Èeslovas Èepkauskas,

Danguolë Gasparavièienë, Gintarë Jankauskaitë,

Edvardas Mickevièiaus, Vidmantë Volkaitë

Stilius ir korektûra: Gintarë Jankauskaitë

Biuras: Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,

tel. (8 5) 2735919

Redakcija:

Savanoriø pr. 271-207, Kaunas,

tel. (8 37) 705627; internete: http://rv.meniu.lt

Prenumerata:

leidinio platinimo ir ásigijimo klausimais

kreiptis tel. (8 5) 2735919, (8 37) 705627,

el. p. prenumerata@meniu.lt

ISSN 1822-3168. Tiraþas 3000.

Spauda ir pozityvai: UAB „Regrafas“.

Dël spaudos broko kreiptis á spaustuvæ.

Nuotrauka virðelyje: www.sxc.hu, kitos nuotraukos:

Meniu.lt archyvas, LRVVKA, NGBA

Uþ reklamos turiná ir kalbà redakcija neatsako.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriø bei

paðnekovø nuomone.

Leidinyje nemokamai skelbiame apie parodas bei

seminarus, aktualius vieðojo maitinimo ir pramogø srities

specialistams.

Leidinio pavadinimas, koncepcija ir idëja, turinys ir

stilius bei maketas priklauso UAB „Strateginiø projektø

vystymo grupë” ir yra saugomi LR ástatymø. Norint

naudoti medþiagà ið leidinio, bûtinà gauti leidëjo

raðtiðkà sutikimà.

© „Strateginiø projektø vystymo grupë”, 2006

Leidinio

partneriai:

NAUJIENOS

Naujos maitinimo ástaigos / 7

Rinkos naujienos / 8

Ërienos ir avienos perspektyvos Lietuvoje / 10

KONCEPCIJOS

Ádomûs Europos restoranai. Rusija / 11

Klubinë kultûra ir jos tendencijos Lietuvoje / 14

INTERVIU

Ar restorane reikalingas someljë? / 16

ÁRENGIMAI

Kaip vasarà vilioti lankytojus? / 18

PRODUKTAI

Jautienos didkepsniø paruoðimas / 20

Vièencos stalo gërybës (Italija) / 22

GËRIMAI

Svaiginantis sidras / 24

Þingsniai link tobulos espresso kavos (2) / 26

SPRENDIMAI

„UCS Baltic“ mokymai paspartins vieðojo maitinimo

ámonës veiklà / 28

Vieðbuèiø veiklos planavimo bei administravimo sistema

„Shelter“ / 28

Skaitmeninës technologijos foninës muzikos sistemoje / 30

INFORMACIJA

LBA informacija / 31

LRVVKA informacija / 32

NGBA informacija / 33

HORECA rinkos naujienos / 34

Tarptautinës parodos / 37

Meniu.lt ámoniø rodyklë / 38

PRENUMERUOKITE „RESTORANØ VERSLU”!

www.meniu.lt

www.sangaida.lt

TURINYS

Pasirûpinkite, kad leidiná „Restoranø verslas“ Jums pristatytø laiku ir patogiai – tiesiai á

Jûsø maitinimo ar pramogø ástaigà ar net namus. Bûtinai já uþsisakykite, kad ðis leidinys nuolatos

bûtø ðalia ir padëtø siekti uþsibrëþtø tikslø Jûsø veikloje.

Kad leidinys bûtø atsiøstas Jûsø nurodytu adresu, reikia sumokëti pristatymo iðlaidas –

20,00 Lt uþ artimiausiø ðeðiø leidinio numeriø siuntimà, pradedant nuo bet kurio pageidaujamo

numerio (uþsakymo kortelæ rasite leidinyje bei internete http://kuponas.meniu.lt). Per metus

iðleidþiami ðeði „Restoranø verslo“ numeriai.

Leidiná galite uþsisakyti telefonu Vilniuje (8 5) 2735919, o taip pat interneto portaluose

www.meniu.lt bei www.prenumerata.lt.

„Restoranø verslà“ galite nemokamai pasiimti UAB „Sangaida” prekybos salonuose:

Vilniuje, Paneriø g. 20A, Kaune, Kaunakiemio g. 40 ir Klaipëdoje, Daukanto g. 13 bei leidinio

redakcijose Kaune ir Vilniuje.

Daugiau informacijos apie „Restoranø verslà” galite suþinoti redakcijoje Kaune, tel.

(8 37) 705627, pagrindiniame biure Vilniuje, tel. (8 5) 2735919 bei elektroniniu paðtu

prenumerata@meniu.lt.

www.cafe-future.net

Redakcijos skiltis

5

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


6

English summary

EN

Dear Reader

eader,

With a beautiful spring already here

and a hot summer rushing to us, we are

very pleased to present you a new 12th issue

of „Restoranø verslas“. For some

people working in the restaurant business

summer is a time of vacation and rest, and

for the others it is the busiest time of the

year. In any case it is one of the most beautiful

and pleasant seasons in Lithuania.

While you are waiting for this wonderful

season we offer you various articles that

would be of a great help to you at the

moment or in the future.

As always there is a list of places to eat

that opened in March-April. The most interesting

ones are described in more detail

(page 7).

In the Equipment Rubrics we explore

the kinds of outdoor grills the could attract

more customers to the restaurants

during summer season (pages 18-19).

The barbecue season is coming therefore

we present an article about preparation

of beef steak and features of grilling

in the Product Rubrics (pages 20-21).

An interesting article about Vicenca,

province of Veneto Region of Italy will introduce

the readers to the most prominent

products and their producers (pages 22-23).

In the Drinks column we talk about cider

and discuss its supply to the bars and

restaurants of Lithuania (pages 24-25).

Here we introduce you to the news of

the market of restaurants and hotels, and

new products that just appeared to the market

(pages 8-9).

In the Rubrics about coffee we talk

about how you should taste coffee and

what criteria you should pay attention to

(pages 26-27).

There has been a great shortage of mutton

and lamb over the last few years in

Lithuania, however more and more farmers

got to raising sheep, therefore at

present a stabile supply of lamb to the restaurants

is finally ensured (page 10).

We continue on the cycle of the articles

“Interesting Restaurants”. This time we describe

the most interesting Russian restaurants

(pages 11-13).

In the Concept Rubrics we are trying to

go deeper into the situation of the nightclubs

of Lithuania. We have interviewed a

couple of people who have been in this

business for a while. They have described

the current situation and future tendencies

in great detail (pages 14-15).

As always we present accomplished

work of the Association of Chefs, Cooks,

and Bartenders, operating in Lithuania and

the annual events planned (pages 32-33).

In the Rubrics of Consultation we

present novelties of accounting systems,

and control of digital hi-fi and lighting system

(pages 29-30).

There is a short overview of the novelties

and changes in the market of restaurants

and hotels of Lithuania (pages 34-35).

On the last pages of the magazine

there is a list of exhibitions planned all

around the world for the months of June-

August and an index of companies servicing

HoReCa sector in Lithuania (pages 37-38).

EN

RESTAURANT BUSINESS is the professional

magazine for restaurant owners,

handlers, chiefs and employees. It is

specialized in various actualities of restaurant

and hospitality. It is free payable

for all restaurants, bars and clubs of

Lithuania. Also it is the effective marketing

tool for HoReCa companies and suppliers.

Periodicity – 6 times per annum.

WWW.MENU

.MENU.L

.LT – the biggest internet

portal in Lithuania about all restaurants,

cafs, bars, pubs, clubs, catering service.

All restaurants, cafs, bars, clubs of

Lithuania are presented in special catalog,

divided by cities, categories and

other filters.

There is the catalog of all HoReCa

companies and suppliers in Lithuania and

other information for restaurant owners,

handlers, cooks and employees too.

Here companies can present products

and services for restaurant business.

For or advertisements questions and of-

fers please contact us:

“Strateginiø projektø vystymo grupë” JSC

Head office:

Konstitucijos pr. 23C-618,

Vilnius, Lithuania,

tel./fax.: +370 5 2735919,

e-mail: vilnius@menu.lt

Editorial:

Savanoriø pr. 271-207,

Kaunas, Lithuania,

tel.: +370 37 705627,

e-mail.: kaunas@menu.lt

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


„Ponas Tadas”

Balandþio pirmà dienà sostinëje, Lenkø kultûros

namuose (Naugarduko g. 76), UAB „Teigiamas poþiûris“

atidarë pirmà savo restoranà „Ponas Tadas”. Èia klientams

siûlomi lenkø, lietuviø ir Europos virtuviø patiekalai.

Restorano valgiaraðtis bei interjeras kurti pagal raðytojo

A. Mickevièiaus XIX a. romanà „Ponas Tadas“. Architekto

G. Ðerniaus kurtame interjere – ðviesiø spalvø, sienø,

baldø, kilimø raðtø derinys. Èia esti ir didelis raudonas

rojalis, kuriuo grojama gyvos muzikos vakarais. Erdvioje

170 m 2 salëje telpa 75 lankytojai.

NAUJOS IR ATNA

TNAUJIN

UJINTOS

ÁSTAIGOS

AIGOS

AIGOS (2006 03 mën.– 2006 04 mën.)

KAVINËS

VINËS-BARAI

„VILA LATINO

TINO” – kokteiliø baras; adresas: Didþioji g.

28, Vilnius; virtuvë: kokteiliai.

„KOL

OLONOS”

ONOS” – kavinë; adresas: A. Vivulskio g. 11,

Vilnius; virtuvë: miðri.

„JA

JAUNIMO SLËNIS” – kavinë; adresas: Konstitucijos

pr. 25, Vilnius; virtuvë: miðri.

„EIJA” – kavinë; adresas: Kalvarijø g. 74, Vilnius;

virtuvë: miðri.

„HARWOOD” – baras; adresas: Gedimino pr. 32,

Vilnius; virtuvë: Amerikos.

„RIESLING KLUB

UB” – vyninë; adresas: Teatro g. 7,

Vilnius; virtuvë: uþkandþiai, vynai.

„VYNO NAMAI VINTANA

ANA” – vyninë; adresas: Tilto g.

6, Vilnius; virtuvë: uþkandþiai, gërimai.

„APSINTH”

– klubas; adresas: Gedimino pr. 46,

Vilnius; virtuvë: gërimai.

„VILA SENJORA“ – kavinë; adresas: Þalioji g. 19B,

Garliava; virtuvë: miðri.

PICERIJOS

„RIDO” – picerija; adresas: Ðvitrigailos g. 40A

(„Norfa”), Vilnius; virtuvë: Europos.

„JIN MEI” – restoranas; adresas: Vytenio g. 8 /

Vivulskio g. 20; virtuvë: kinø.

„DRAKONO LIEPSNA” – restoranas; adresas:

Rotundo g. 2, Vilnius; virtuvë: kinø.

„PONAS TAD

ADAS”

AS” – restoranas; adresas: Naugarduko g.

76, Vilnius; virtuvë: lenkø.

„TOSKANA

OSKANA” – restoranas; adresas: Gedimino g. 69A,

Kaiðiadorys; virtuvë: italø.

KLUBAI

„ABSENT

ABSENTO FËJOS” – klubas; adresas: Auðros vartø

g. 11, Vilnius; virtuvë: gërimai.

„BRIUSLY”

– klubas; adresas: Ðv. Ignoto g. 14, Vilnius;

virtuvë: uþkandþiai, gërimai.

„WILD GIRLS” – striptizo klubas; adresas: Gedimino

pr. 24, Vilnius; virtuvë: Europos.

PRAMOGØ KOMPLEKSAI

„PRAMOGØ BANKAS“ – kazino, restoranas, du

naktiniai klubai, greitojo maisto restoranas, keturi barai;

adresas: Pamënkalnio g. 7, Vilnius; virtuvë: miðri.

SPECIALIZUOTOS OS PARDUO

ARDUOTUVËS

Naujienos

7

„Harwood”

Vilniuje (Gedimino pr. 32) UAB „Piconija“ atidarë barà

„Harwood”, skirtà baikeriams, jiems prijauèiantiems ir

keliauti mëgstantiems lankytojams. Baro vadovas Mantas

Stirbys kurdamas barà norëjo paneigti blogà, staèiokiðkà

baikerio ávaizdá. „Harwood” valgiaraðtá padëjo sudaryti

Amerikos virtuvës þinovas Vytautas Staðkevièius bei baro

virtuvei vadovaujantis Martynas Praðkevièius. Virtuvës

ðeimininkai patiekalus kûrë taip pat mëgstantiems keliauti.

Baro interjere, kurá árengë kaunietis architektas Darius

Budrys, dominuoja natûraliø ir ðiltø spalvø medþiagos –

medis, oda ir kailis, papuoðti akcentais ið baikeriø

gyvenimo. Trijose salëse telpa 66 lankytojai, yra 15 vietø

VIP salë.

Bare sudarytos puikios sàlygos dalintis kelioniø

áspûdþiais: èia árengta aukðtos kokybës aparatûra, kuri

leidþia perþiûrëti filmuotà medþiagà. „Harwood“ siekia

uþimti iki ðiol Vilniuje likusià laisvà automobilininkø baro

niðà. Bare bus galima paþiûrëti ir motociklininkø

„GranPrix“, ir „Formulës 1“ varþybas.

RESTORANAI

„VI

VILNER VINKL” – restoranas; adresas: Bokðto g. 19,

Vilnius; virtuvë: þydø tradicinë.

„Pramogø bankas”

Loðimo ir paslaugø ámoniø grupë „Nesë“ balandþio

pradþioje Vilniuje, buvusiame kino teatre „Pergalë“

(Pamënkalnio g. 7), atidarë „Pramogø bankà“. Naujajame

pramogø centre ásikûrë du naktiniai klubai, restoranas,

greitojo maitinimo restoranas, keturi barai, kazino, VIP

salë. Kazino salëje árengta19 loðimo stalø ir 66 loðimo

automatai. Á 5 000 kv. m. ploto patalpø rekonstrukcijà

investuota apie 25 mln. Lt. Tikimasi, jog investicijos

atsipirks per 7-10 metø. „Pramogø banke“ sukurta apie

350 naujø darbo vietø. Vienu metu èia galës pramogauti

apie du tûkstanèius sveèiø.

Ðiuo metu ámoniø grupei priklauso trys loðimo namai,

4 B kategorijos loðimo salonai, 2 laisvalaikio centrai

„Nesë“, 2 Klaipëdoje ir Vilniuje esantys pramogø

kompleksai „Pramogø bankas“, picerijos „Buon appetito“,

vieðbutis „Nesë“ ir radijo stotis „Vox Maris“.

„SUPREMO” – kavos parduotuvë-baras; adresas: S.

Daukanto g. 23, Kaunas; virtuvë: kava, desertai.

„Riesling klub”

Kovo pradþioje sostinëje, Teatro g. 7, duris atvërë

vyno baras-parduotuvë „Riesling klub”, klientams

siûlantis apie 20 Vokietijoje auginamø Riesling vynuogiø

veislës vyno rûðiø. UAB „Riesling kolleg” á savo pirmà

restoranà investavo apie 200 tûkst. Lt. Vienas ið

vyninës steigëjø yra vyndarys ið Vokietijos Gunter

Windisch. Vyno bare sveèiai gali mëgautis uþkandþiais,

o norintys rimtai uþkàsti gali rinktis ið greta

esanèio „Èagino“ restorano valgiaraðèio: restoranas

èia tiekia savo maistà. Baro salëje, kurios plotas 80 kv.

m, telpa 50 lankytojø.

Dailininkas Marius Jonutis „Riesling klub” interjerà

papuoðë ðiltomis ir neápareigojanèiomis spalvomis.

Lankytojus savaitgalio vakarais èia linksmina dainuojamosios

poezijos, rusø romansø atlikëjai.

NAUJØ

UJØ, , NAUJAI ATID

TIDAROMØ AR RENOVUOJAMØ

ÁSTAIGØ VADO

ADOVØ IR SAVININK

VININKØ DËMESIUI!

Informuokite mus apie naujai atidarytà ar

renovuotà savo maitinimo ar pramogø ástaigà,

ir mes nemokamai apie jà paskelbsime

Meniu.lt portale bei „Restoranø versle“.

Pasikvieskite Meniu.lt portalo atstovà á Jûsø

ástaigos atidarymà, ir apie Jûsø ástaigà ið

Meniu.lt portalo naujienø suþinos visa Lietuva.

Portale Meniu.lt suraskite nuorodà

„Anketa“ (po miestø sàraðu), atsisiøskite jà á

savo kompiuterá ir uþpildykite. Tuomet

uþpildytà anketà persiøskite mums el. paðtu

info@meniu.lt.

Jei kyla klausimø, skambinkite telefonu

Kaune (8 37) 705627 arba telefonu Vilniuje

(8 5) 2735919, raðykite elektroniniu paðtu

info@meniu.lt.

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


8

Naujienos

NAUJI UJI PRODUKTAI

AI

Vis labiau brangstant darbo jëgai, UAB „UCS Baltic“

tobulina savo sistemas ir efektyvina restoranø darbo

procesus. Ámonës darbuotojai stengiasi, kad visos

restorane atliekamos valdymo ir apskaitos operacijos

bûtø atliktos per kuo trumpesná laikà. Neseniai sukurta

kompiuterinë inventorizacijos atlikimo sistema ne tik

sutaupo darbuotojø laikà, bet ir padeda iðvengti klaidø.

Sistema atlieka inventorizacijà nuskaitant prekiø

brûkðninius kodus tiesiai á neðiojamà mobilø duomenø

kaupiklá, kuris informacijà perduoda tiesiai á sandëlio

apskaitos programà. Darbuotojui tereikia ávesti prekiø,

kurias surado sandëlyje, kieká. Taip inventorizacija

atliekama nuo 5 iki10 kartø greièiau.

UAB „Eurokornus“ pristato naujienà Lietuvos

restoranø rinkoje – italiðkus kiauðininius likerius

„Zabov”. Tai puikûs desertiniai gërimai, vartojami bet

kuriuo dienos metu. Likeriai gali bûti patiekiami su kava

ir plakta grietinële. Ðie gërimai yra mëgstami moterø,

kadangi jie yra saldûs, sudëtyje nedaug alkoholio. Taip

pat ðie likeriai vartojami po sportinës veiklos kaip

energetiniai gërimai. Patiekiami karðti ir ðalti, todël

tinkami vartoti ir þiemà, ir vasarà. Vieni populiariausiø

„Zabov” gaminiø – tai likeriai „Zabov Bombardino” (á

sudëti áeina Jamaikos romas), „Zabov al caffe‘“ (sudëtyje

yra kavos likerio) bei „Zabov all’uovo” (tradicinis italiðkas

kiauðininis likeris). Tai savo spalvos intensyvumu

patrauklûs gërimai, puikiai tinkantys sluoksniuotø bei

kavos kokteiliø gamybai.

UAB „Gastrolinija” pristato naujo tipo kavos

malûnà „Mahlkonig“ K30 ES. Kavos þinovø teigimu,

tikrai skanià kavà galima paruoðti tik ið ðvieþiai sumaltø

kavos pupeliø – geriausia jas sumalti ne vëliau kaip 5-

10 min. prieð kavos ruoðimà. Baruose daþniausiai

naudojami didesnës talpos kavos malûnai, kuriuose

ilgokai uþsilieka didesnis sumaltos kavos kiekis.

Naujasis kavos malûnas gali sumalti tik vienam

arba dviems kavos puodeliams reikalingà kavos kieká. Per

1 sekundæ sumalama 3,8 g kavos. Didelio naðumo kavos

malûnas yra labai patvarus, tylus, neuþkaista. Vienguba ar

dviguba dozës yra nustatomos ið karto ir apskaièiuojamos

elektroniniu bûdu. Malûnas pradeda veikti automatiðkai,

kai tik á já ástatoma kavos aparato rankenëlë ir

pasirenkamas vienas ið 19 skirtingø malimo nustatymø.

UAB „Mineraliniai vandenys” Lietuvos prekybos

tinklams, maþesnëms parduotuvëms, barams, kavinëms

bei restoranams tieks „Pepsiepsi-Cola

Cola“ gërimus: „Pepsi” bei

„7up”. Balandþio pradþioje „Mineraliniai vandenys“ ir

„Pepsi-Cola General Bottlers Poland“ pasiraðë ilgalaikæ

bendradarbiavimo sutartá dël „Pepsi-Cola“ gaminiø

tiekimo á Lietuvos rinkà. Vienas svarbiausiø kompanijos

tikslø yra siekis sugràþinti „Pepsi“ á Lietuvos barus, klubus

bei kavines. Ágyvendinus ðá tikslà, „Pepsi-Cola General

Bottlers Poland“ atstovai Lietuvoje þada pradëti ir aktyvius

rinkodaros veiksmus. „Pepsi-Cola“ gaiviøjø gërimø rinkos

dalis Lietuvoje siekia apie 1,3 proc.

„UCS TIME-KEEPER

-KEEPER” – PATOGI

SISTEMA VALANDINIAM DARBO

UÞMOKESÈIUI SKAIÈIUOTI

PEILIAI PROFESIONALAMS

UAB „Sangaida”, tiekianti HORECA

sektoriui profesionalius virtuvës, baro bei stalo

serviravimo árankius ir indus, pristato ispaniðkø

peiliø serijà „Colour-Prof”. Ðie peiliai ypatingi

tuo, kad kiekvienà jø galima paþymëti tam

tikros spalvos þyma pagal tarptautiná higienistø

kodavimà. Dabar jûs galite rinktis peilá ne

pagal rankenos spalvà, o pagal tai, kuris ið jø

patogesnis jûsø darbui. Po to ðá peilá galësite

paþymëti atitinkama spalva.

Ði serija buvo kuriama atsiþvelgus á

profesionalø patarimus ir stengiantis iðvengti

áprastiems peiliams bûdingø trûkumø:

• Geleþtë pagaminta ið aukðtos kokybës

vanadþio-molibdeno nerûdijanèio plieno,

todël peilis tvirtas, ilgai iðlieka aðtrus, yra

atsparus korozijai.

Vidurio ir Rytø Europos ðalyse darbo

planavimo ir apskaitos sistema „UCS Time-

Keeper” yra labai populiari ir naudinga. Ja

naudojasi net per 100 restoranø. Ðiais metais

ðià programà UAB „UCS Baltic“ pradeda aktyviai

siûlyti Lietuvos restoranø ðeimininkams,

norintiems atlyginimus darbuotojams mokëti

pagal atidirbtà valandø skaièiø. Sistema

suskaièiuoja ne tik kiek valandø konkretus

darbuotojas iðdirbo restorane, bet ir fiksuoja jo

pavëlavimus, sudaro grafikus, kuria ataskaitas.

Sistemos privalumai:

• Vykdomos visos pagrindinës personalo

skyriaus operacijos: darbuotojø priëmimas,

atleidimas, pervedimas á kità skyriø, paaukðtinimas

pareigose.

• Normatyvø nustatymas kiekvienai

darbuotojø kategorijai: minimalus ir maksimalus

darbo dienos, savaitës ilgumas,

pertraukø laikas, pavëlavimø atvejai.

• Ávairios galimybës sudaryti personalo

darbø grafikus.

• Atidirbto laiko apskaitos vedimas:

atëjimo, iðëjimo laikas.

• Lankstus ataskaitø kûrimas.

Sistema restorano ðeimininkui parodo, ar jis

turi pakankamai personalo darbuotojø, leidþia

pakoreguoti jø grafikà.

UAB „UCS Baltic” informacija

• Ergonomiðkos

rankenos

patogiai

priglunda prie

rankos ir neslidinëja.

• Kiekvienà peilá

galima paþymëti tam tikros

spalvos þyma (komplekte yra 6 þymos).

• Peilius galima plauti indaplovëje.

• Serijà sudaro daugiau nei 30 skirtingø

peiliø.

UAB „Sangaida“ informacija

2/2006

RESTORANØ VERSLAS


MAITINIMO ÁSTAIGOMS SIÛLOME PLATINTI LEIDINÁ

„MENIU KELYJE 2006

Maitinimo ástaigø vadovams siûlome platinti

leidiná „Meniu kelyje 2006“: Jums atiteks

komisiniai nuo parduotø egzemplioriø; savo

lankytojams pasiûlysite papildomø paslaugø,

susijusiø su maitinimu; platinimo vietos reklama

bus skelbiama specialioje portalo Meniu.lt

rubrikoje „Ásigyk „Meniu kelyje 2006“ èia“.

Leidinio pardavimo kaina – 4,99 Lt.

Interneto portalas Meniu.lt (www.meniu.lt)

parengë leidiná „Meniu kelyje 2006“. Ðis leidinys

– tai tàsa naujos portalo rubrikos „Maitinimas

keliaujantiems” (http://kelyje.meniu.lt). Jame

pristatomos suklasifikuotos pakelës maitinimo

ástaigos bei pateikiama daug kitos naudingos

informacijos, skirtos po Lietuvà keliaujantiems

tautieèiams bei sveèiams ið uþsienio. Pagrindinë

leidinio kalba – lietuviø, o santraukos ir

paaiðkinimai pateikiami ir anglø, rusø bei

vokieèiø kalbomis.

Pagrindiniai projekto „Meniu kelyje 2006"

tikslai – padëti keliaujantiems þmonëms patogiai

planuoti kelionæ po Lietuvà bei iðsamiai pristatyti

pakelës maitinimo ástaigas. Iðsamesniø duomenø

apie pakelëse esanèias maitinimo ástaigas galite

rasti portalo Meniu.lt rubrikoje „Maitinimas

keliaujantiems” (http://kelyje.meniu.lt).

Dël leidiniø uþsakymo ir platinimo

kreipkitës tel./faks. (8 5) 2735919, mob. tel.

8 656 67936, el. p. prenumerata@meniu.lt.

Naujienos

9

PROFESIONALIAM VIRËJUI KEPTUVË – VIENAS

SVARBIA

ARBIAUSIØ DARBO ÁRANKIØ

UAB „Mantvilë”, didmeninës indø prekybos

Lietuvoje lyderë, tiekianti didþiausiø

pasaulyje gamintojø indus prekybos tinklams,

ástaigoms, restoranams, vieðbuèiams, ðá kartà

profesionalø rinkai siûlo patvarias „Ballarini

professional“ keptuves. Puodø ir keptuviø

gamintojas „Ballarini“ siekia palengvinti ir

pagreitinti virëjo darbà. Siûlomos keptuvës –

nepamainomas pagalbininkas restorano

virtuvëje, nes jose maistas neprisvyla,

nepasikeièia jo skonis, keptuves labai

paprasta iðvalyti.

Keptuvës su specialia nesvylanèia mineraline

danga pagamintos ið gryno aliuminio

bei sudarytos ið septyniø sluoksniø, kurie

garantuoja keptuvës patvarumà:

• Pirmasis sluoksnis – impregnuota teflono

danga.

• Antrasis ir treèiasis – kietinanèios

medþiagos sluoksniai, kurie uþtikrina keptuvës

dangos ypatingà atsparumà ábrëþimams,

pjaustymams ir eksploatacijai.

• Specialiø mineralø sluoksnis.

• Sutvirtinantis sluoksnis.

• Ðilumai laidaus aliuminio sluoksnis.

• Nerûdijantis apsauginis iðorinis sluoksnis.

Visi apsauginiai sluoksniai prie aliuminio

pagrindo yra pritvirtinti naudojant specialià

technologijà, todël keptuvës yra tikrai

patvarios ir patikimos.

Dël kietinanèiø detaliø keptuvës nesidëvintis

pagrindas jas padaro dar atsparesnes

árankiø ábrëþimams. Nors keptuvë yra plona,

dugno centrinë dalis neiðsilenkia á virðø, todël

karðtis pasiskirsto greitai ir tolygiai.

Patobulintos chromuoto plieno rankenos

nesukimba su skystomis ir kietomis maisto

atliekomis, todël uþtikrinama visiðka ðvara.

Nuomonës apie ámonës siûlomas keptuves

profesionalams pasiteiravome Ernesto Virðilo,

dirbanèio vieðbutyje „Palanga“. Virtuvës vyr.

virëjas dþiaugiasi ðia preke ir keptuvæ naudoja

jau 2 sezonus. „Paprastai keptuvës susidëvi

per 3 mënesius, taèiau ði itin patvari“, –

pasakoja E. Virðilas. Jos labai lengvos, o ðis

kriterijus turëtø bûti svarbus didelæ apyvartà

turintiems restoranams, juk virëjui keptuvæ per

dienà reikia pakelti net kelis tûkstanèius kartø.

Jos pavirðius atsparus ábrëþimams, o ir kaina,

palyginus su kitø profesionalams siûlomø

keptuviø kainomis, tikrai nedidelë.

Rûta Karolienë, dirbanti vieðbutyje

„Vandenis“, ðia keptuve taip pat labai

patenkinta. Jos atsparios ábrëþimams, nedega

ir labai ilgai iðlaiko savo prekinæ iðvaizdà.

„Pasiûlyèiau tokias ásigyti ir kitoms ámonëms –

darbas virtuvëje tikrai palengvës“.

UAB „Mantvilë“ informacija

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


10

Naujienos

ËRIENOS IR AVIENOS

PERSPEKTYV

TYVOS

LIETUVOJE

Dr. Edvardas Mickevièius, KTU Maisto institutas

Ávairiose ðalyse ëriuko mësa visada buvo labai vertinama. Jauno,

tik motinos pienu mitusio ar neseniai nuo jos atjunkyto, gyvuliuko mësa

neturi specifinio avienos kvapo, yra labai ðvelni. Ji ir dabar labai

vertinama ávairiø ðaliø gurmanø. Uþsienio restoranuose ërienos

patiekalai deramai priskiriami prie ypatingøjø. Ávairûs gurmaniðki

patiekalai ruoðiami ne tik ið ëriukø mësos, bet ir ið jø subproduktø.

Nuo seno ávairios tautos avis augino dël mësos ir vilnos. Ir ðiandien

daugelyje ðaliø avies mësa yra populiari ir plaèiai vartojama. Lietuviai

nuo senø senovës mokëjo pasigaminti ávairiø avienos valgiø, kiekviena

ðeimininkë þinojo, kad ádëjus á avienà keletà prieskoniniø þoleliø,

„negeras ir neskanus” ðios mësos kvapas pradingsta. Ðv. Velykoms ar

kitai ðventei dvaruose buvo ruoðiamas ypatingas patiekalas – keptas

ádarytas ëriukas.

Dabar Lietuvoje avienos suvartojama labai nedaug, jos patiekalø

retai galima aptikti net restoranuose. Ðiuo metu aviø paklausa kelis

kartus virðija pasiûlà. Tiek prekybos centruose, tiek turguose jos siûloma

nedaug, o kaina – didelë. Paklausiausia yra puikiomis maistinëmis ir

skoninëmis savybëmis pasiþyminti nupenëtø ëriukø mësa. Dþiugu, kad

jau atsiranda naujø ûkiø, siûlanèiø restoranams kokybiðkos jaunø

ëriukø mësos.

Racionali mësos norma vienam þmogui per metus yra 85 kg, ið jø

avienos rekomenduojama suvalgyti 3-8 kg. Avienos mësà

rekomenduojama valgyti dël maþo cholesterolio kiekio, kurio avienoje

du kartus maþiau nei jautienoje, ir keturis nei kiaulienoje. Joje, lyginant

su jautiena ir kiauliena, yra daugiau kalcio, geleþies ir fosforo. Avienoje

riebalø maþiau nei kiaulienoje, bet daugiau nei jautienoje. Maþiau

riebi yra ëriukø mësa, vëliau, gyvuliui augant, jo mësa tampa riebesnë,

ágauna specifiná kvapà.

Ðiandien maþà avienos populiarumà Lietuvoje lemia maþa avienos

ir ërienos pasiûla. Taèiau ðios mësos nereikëtø pamirðti. Aiðku, mësa

turi bûti jauno gyvulio ir neriebi. Tik tokia yra lengvai pasisavinama,

tinkama maþam ir dideliam. Mësa iðskirtinëmis savybëmis pasiþymi

tuomet, kai gyvûnai auginami kuo natûralesnëmis sàlygomis. Tokiø

gyvûnø mësa ne tokia kaloringa, yra maistinga ir skani, jos maistinë

vertë geresnë. Avies mësoje yra daug þmogaus organizmui reikalingø

vitaminø ir baltymø. Nustatyta, kad aviena yra gera ëduonies

profilaktikos priemonë, nes turi daug floro. Pastebëta, kad Kaukazo

gyventojai, daþniausiai valgantys jaunø aviø mësà, nuo dantø ëduonies

ir aterosklerozës kenèia daug reèiau. Avienà tinka vartoti ir diabeto

profilaktikai. Be to, ði mësa turi daug vitamino E.

Lietuvoje auginamø aviø skaièius sparèiai maþëti pradëjo sovietiniu

laikotarpiu. Po nepriklausomybës atgavimo, iðirus kolûkiams, aviø

skaièius ir toliau sparèiai maþëjo. Daugiausia aviø Lietuvoje buvo

auginama 1926 m. – apie 1,5 mln., maþiausiai 2001 m. – apie 11

tûkst. Ðiuo metu vël pastebimas Lietuvoje auginamø aviø skaièiaus

didëjimas. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2004 metø

pradþioje Lietuvoje buvo per 16 tûkst., o tuo paèiu laikotarpiu 2005

metais – 22 tûkst. aviø.

2003 metais pasaulyje buvo auginama 1 024 mln. aviø. Palyginus

ávairias ðalis pagal vienam gyventojui tenkantá aviø skaièiø paaiðkëja,

kad daugiausiai aviø yra auginama Naujojoje Zelandijoje (39 mln.),

Australijoje (98 mln.). Airijoje, kuri plotu ir gyventojø skaièiumi panaði

á Lietuvà, 2005 m. sausio-lapkrièio mën. buvo paskersta 3,3 mln.

aviø. Statistikos departamento duomenimis, Europos Sàjungoje

kiekvienas þmogus per metus suvartoja apie 3 kg avienos, tuo tarpu

Lietuvoje – maþiau nei 100 g. Ið ðiø rodikliø matyti, kad aviø Lietuvoje

auginama labai maþai.

Lietuvoje aviø augintojus vienija asociacija. ES Lietuvai skyrë 17,6

tûkst. ëriavedþiø aviø kvotà. Specialistø nuomone, per artimiausius

dvejus metus ði kvota bus ávykdyta. Pasak Gyvulininkystës instituto

mokslininkës dr. Birutës Zapasnikienës, iki 1988 m. Lietuvoje buvo

veisiamos tik 3-4 veislës (daugiausia Lietuvos juodgalviø ir Prekosø).

Dabar ûkiuose laikoma 15 veisliø aviø, ið jø mësiniø – net 11.

„Formuojasi mësinë avininkystë, taèiau kol kas bandos pleèiamos,

tad á rinkà avienos tiekiama labai nedaug“, – teigë mokslininkë.

Tarp aviø augintojø populiarëja Romanovo veislës avys – visliausia

ir geriausia kailinë aviø veislë pasaulyje. Veislë iðvesta XVIII amþiuje

Rusijoje. Á Lietuvà ðios avys buvo atveþtos 1988 m. Suaugusios avys

sveria 50-70 kg, atveda po 2-6 ëriukus. Ðios avys nëra mësingos,

taèiau jø mësa labai kokybiðka ir skani, be specifinio kvapo. Dël didelio

vislumo ir kokybiðkos mësos, ðios veislës avis augina restoranams

ërienà tiekiantys ûkininkai.

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


ÁDOMÛS EUROPOS RESTORANAI. RUSIJA

Pagal þurnalà „Food Service Europe & Middle East“ ir uþsienio spaudà parengë Gintarë Jankauskaitë

Rusijos restoranø verslas visø pirma

sietinas su Maskva. Ðalies sostinë – vieta,

kurioje kuriasi ir plëtojasi naujos ir ádomios

maitinimo rinkos koncepcijos. Ir tik po to kai

kurios ið jø pasiekia ir kitus ðalies regionus.

Paprastai didesnës kompanijos, diktuojanèios

ðalies restoranø madas, savo verslà toliau

plëtoja Sankt Peterburge, o kituose miestuose

mieliau steigia franðizës pagrindu valdomus

objektus. Todël nenuostabu, kad nuomos

kainos Maskvos centre itin didelës, o

konkurencija – þiauri. Ðiame straipsnyje

pristatome keletà ádomesniø barø ir restoranø,

kuriø vieni priklauso sparèiai besipleèiantiems

tinklams, o kiti yra tiesiog pavienës, taèiau

iðsiskirianèios savo originalumu bei ne vienà

apdovanojimà pelniusios, koncepcijos.

Puiki vieta pailsëti po soèiø pietø

Kokteiliø baras „30/7“ yra, turbût,

vienintelë maitinimo ástaiga Maskvoje, kurioje

nëra beveik jokio maisto. Baro valgiaraðtyje

– tik rieðutai ir kuklus sumuðtiniø pasirinkimas.

Pagrindinis baro akcentas – ávairûs alkoholiniai

kokteiliai. „30/7“ su pasididþiavimu

savo sveèiams pristato ir daugiau nei 100

viskio rûðiø. Nors Maskvoje yra beveik 3 000

barø, didþiausià pelnà gaunanèiø ið vyno ir

kitø alkoholiniø gërimø pardavimo, taèiau në

vienas ið jø negali prilygti „30/7“. Beje,

kokteiliø baro pavadinimas reiðkia pastato,

kuriame árengtas baras, numerá. Ðios ástaigos

geografinë padëtis tikrai gera, nes kaimynystëje

veikia tokie restoranai kaip „The

Gallery“, „La Mare“ ir „Boulevard“. Tad

nemaþa „30/7“ klientø dalis yra ðiø restoranø

lankytojai, uþsukantys po soèiø pietø iðgerti

gaivaus kokteilio. Vidutinë sàskaita bare – 30

JAV doleriø. „30/7“ taip pat turi ðá tà unikalaus

ir savo interjere: ilgas juodas baras aká

patraukia baltu marmuriniu virðumi. Be to, uþ

baro esanti siena-veidrodis patalpà daro

vizualiai didesnæ, nes ið tikro ji teuþima 150

kv. metrø. Atidarytas 2004 rugsëjá, kokteiliø

baras „30/7“ jau sulaukë nemaþai palankiø

maitinimo srities specialistø vertinimø, o

antruosiuose kasmetiniuose apdovanojimuose

„Lavrovy List” („Lauro lapas“) pelnë pirmàjà

vietà uþ sëkmingiausià metø projektà. „30/

7“ dirba visà parà.

Interneto svetainë: www.bar30-7.ru

Maskvos gyventojai atranda Italijà

Vienas paskutiniøjø garsaus Maskvos

restoranø verslo veikëjo Arkadijaus Novikovo

(„Novikov Restaurant Group”) kûriniø –

restoranas „Cantinetta Antinori” yra pirmasis

tikrai puikus aukðto lygio restoranas, bent jau

savininko nuomone. Vis dëlto tai yra dvideðimt

antrasis jo aukðto lygio projektas. Beveik visi

Arkadijaus Novikovo projektai yra aukðtos

klasës, nuo mados neatsiliekanèios maitinimo

ástaigos. Ið kitø 21 restoranø „Cantinetta

Antinori“ iðsiskiria tuo, kad lankytojams siûlo

tik autentiðkus Italijos virtuvës patiekalus. Ðis

restoranas – puikus Novikovo partnerystës su

vyno tiekimo ámone „MBG“, besinaudojanèia

privilegine teise importuoti „Antinori“ vynus á

Rusijà, rezultatas. „Cantinetta Antinori“ restorano

sëkmës paslaptis – gebëjimas derinti

klasikinæ italø virtuvæ su puikiai parinktu vynø

asortimentu, jaukia aplinka ir iðskirtiniu

aptarnavimu. Uþ „Cantinetta Antinori“ virtuvæ

visiðkai atsako ið Toskanos kilæs virëjas

Mauro‘as Panebianco‘as. Tad nenuostabu,

kad restorano valgiaraðtyje galima rasti itin

charakteringø Toskanos regiono patiekalø,

tokiø kaip minkðtas sûris, vadinamas „burrata“,

putpelës salotos arba autentiðkos

Toskanos deðrelës. Valgiaraðtyje taip pat yra

keletas ant groteliø keptø patiekalø. Nemaþà

restorano klientø dalá sudaro vietiniai italai.

Vidutinë restorano sàskaita vienam þmogui –

100 JAV doleriø. Restorane yra 230 sëdimø

vietø.

Interneto svetainë: www.novikovrestaurants.ru

Restoranas, kuriame patiekalø uþsi-

sakoma terminalu

Maitinimo paslaugas teikiantis tinklas

„Pasta Project

roject” dar naujas projektas, taèiau

pasirinkta restorano koncepcija pasiteisino ir

„Pasta Project“ tampa reikðmingu þaidëju

Maskvos vieðojo maitinimo rinkoje. Ðio

restorano iðskirtinis bruoþas – atviroje virtuvëje

gaminami patys ávairiausi patiekalai ið naminiø

makaronø. Ði idëja susiformavo ne per

seniausiai, taèiau jau dabar tikima, kad

ðiandien veikiantys 3 tinklo restoranai yra puiki

bûsimo didelio tinklo pradþia. Ateityje

planuojama ásteigti 50 restoranø tinklà. Jau

artimiausiu metu bus atidaryti dar du tokie

restoranai. „Pasta Project“ skiriamas prie

þemesnës kainos restoranø, kuriuose vieno

þmogaus vidutinë sàskaita yra apie 12-13 JAV

doleriø. Restorano valgiaraðtyje dominuoja

italiðki makaronø patiekalai ir valgiai ið

azijietiðkø lakðtiniø. „Pasta Project“ ið kitø

restoranø iðskiria ir tai, kad jame nëra

padavëjø. Visi sveèiai norimus valgius patogiai

uþsisakinëja kompiuteriniu terminalu, ámontuotu

prie kiekvieno stalelio. Elektroniniuose

valgiaraðèiuose galima rasti kiekvieno patiekalo

nuotraukà, receptà ir kainà. Savininkø

teigimu, pradinës investicijos á kiekvienà naujà

restoranà sudaro apytiksliai 250 000 JAV

doleriø.

Interneto svetainë: www.pastaproject.ru

Mada ir puikus maistas viename

Restoranas „Vogue Cafe”, pelnæs 2003

metø geriausio metø projekto bei 2004 metø

geriausià aptarnavimà siûlanèio restorano

vardà, taip pat priklauso „Novikov Restaurant

Group”. Ðiame restorane, á kurá patekti galima

tik ið anksto rezervavus stalelá, renkasi ðiuolaikiniai,

madingi, pasiturintys Maskvos

gyventojai.

Restorano savininko Arkadijaus Novikovo

teigimu, „Vogue Cafe“ – ðiuolaikinë istorija

apie madà. Ir ði mada pasireiðkia ne interjere,

o þmonëse, kurie èia lankosi: „Vogue Cafe”

noriu matyti simpatiðkus, madingus þmones.

Ði vieta neápareigoja, tai lyg madinga

kavinë, kurioje þmonës susitinka pakalbëti,

pasilinksminti”. Restorano, padalinto á dvi

zonas (35 vietø kavinæ ir 85 vietø restoranà)

Nukelta á 12 psl.


Koncepcijos

11

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


12

Koncepcijos

Atkelta ið 11 psl.

ir uþimanèio 300 kv. metrø plotà, interjeras,

kurá kûrë architektë ið Didþiosios Britanijos

Anna Boyd, iðsiskiria didelëmis lempomis,

gausybe nuotraukø ant sienø ir skirtingo

dydþio bei spalvø këdëmis. Èia galima

pasiskaityti ir þurnalà „Vogue“. „Vogue Cafe”

virtuvës vyriausias virëjas Jurijus Roþkovas

tik ið ðvieþiø produktø gamina japonø,

Europos, Azijos, italø virtuviø patiekalus. Tad

restorano valgiaraðtyje galima rasti ir rusø

nacionaliniø valgiø, ir tarptautinës virtuvës

ðedevrø, skirtø tiek vegetarams, tiek ir mësos

bei þuvies mëgëjams. Valgiaraðtyje atsiranda

vietos ir „Vogue Cafe“ sezono

patiekalams, gaminamiems ið tuo metu

Maskvos turguose parduodamø ðvieþiø


produktø. Vidutinë sàskaita restorane – 30-

50 JAV doleriø.

Interneto svetainë: www.novikovrestau

rants. ru/restaurants/vogue

Rusiðko alaus paraðas – „Kruþka”

Pirmoji restoranø tinklo „Kruþka” ástaiga

buvo atidaryta 2002 metø balandá viename

ið pietvakariniø Maskvos priemiesèiø.

Ðiandien tinklà sudaro 19 restoranø,

ásikûrusiø ávairiuose Maskvos mikrorajonuose

ir priemiesèiuose. Ið kiekvienà

dienà tinklo „Kruþka“ restoranuose apsilankanèiø

þmoniø apie 80 proc. yra

nuolatiniai lankytojai. Tinklo valdyba

planuoja plëstis ir á kitus Rusijos miestus bei

per kelis ateinanèius metus tapti visos

Rusijos prekiniu þenklu. „Kruþka” – tai

nebrangûs alaus restoranai (vidutinë

sàskaita – 10-15 JAV doleriø) su sporto baro

elementais – ávairiø sporto ðakø rungtyniø

TV transliacijomis, kurios pritraukia minias

lankytojø. Nuolatiniø ðiø restorano lankytojø

amþius yra nuo 18 iki 40 metø. Restoranø

interjere taip pat dominuoja alaus ir sporto

temos: masyvûs mediniai baldai, TV ekranai

ir þymiø sportininkø nuotraukomis nukabinëtos

plytø sienos. Maþiausias tinklo

restoranas vienu metu gali priimti 73

lankytojus, o didþiausias – 450. Restoranø

valgiaraðèius sudaro 4 rûðiø uþkandþiai,

dviejø rûðiø salotos ir sriubos bei dvylika

pagrindiniø patiekalø. Ið jø populiariausi

„Arabian shaurma” (30 proc. visø pardavimø),

patiekalai ið bulviø (20 proc.) ir

ðaðlykai (13 proc. visø pardavimø). Svarbiausias

gërimas „Kruþka” restoranuose –

alus: „Stella Artois”, „Sibirskaya”, „Korona”

ir restoranø vizitinë kortelë – alus „Kruþka”.

Interneto svetainë: www.kruzhka.ru

Ne visai kavinë ir nelabai klubas

„Apshu

Apshu” – maþo þvejø kaimelio Apuciemso,

esanèio Baltijos jûros pakrantëje ir

tapusio labai mëgiama Maskvos menininkø

atostogø vieta, pavadinimo trumpinys, o

taip pat ir restoranas Maskvoje, taip

pavadintas ðio kaimelio garbei. Restoranà

ir jame gyvuojantá klubà, skirtà „draugams“,

2003 metø geguþæ ákûrë Maria ir Ana Karelskajos.

Klubas „Apshu” turi daugiau nei

10 ákûrëjø, kuriø tarpe yra net uþsienio

þurnalistai bei televizijos laidø vedëjai. Tai

nebrangi kavinë dienà ir populiari „erdvë“

vakare, kurioje rengiamos parodos, koncertai,

literatûriniai vakarai, spektakliai.

Svarbiausia „Apshu” detalë – jûsø nuosavas

raktas nuo paradiniø restorano durø. Raktas

pagaminamas visiems, kurie uþpildo anketà.

Ðis raktas suteikia teisæ su savimi á restoranà

atsivesti neribotà skaièiø draugø, uþsakinëti

staliukus, dalyvauti koncertuose ir kt. Kelis

savaitgalius per mënesá restorane rengiami

ypatingi „pietûs“, kuriuos su restorano virëjø

pagalba ruoðia vienas ið „Apshu” klubo

nariø. Apie 50 proc. restorano lankytojø èia

ateina pavalgyti, o visi kiti renkasi paprasèiausiai

pabendrauti. Vidutinë sàskaita

restorane – 10-15 JAV doleriø. „Apshu”

interjeras primena kaimiðkà namukà: sienos

paliktos neuþbaigtos ir plikos parodoms –

tiek vaikø pieðiniams, tiek ir profesionaliø

dailininkø darbams. Interjerà kûrë Aleksandras

Brodskis, vienas þymiausiø Rusijos

architektø. Áprastà dienà „Apshu”, kuriame

tëra 150 vietø, aptarnaujama apie 300-400

þmoniø – dauguma jø raðytojai, aktoriai,

architektai. Seserø Karelskajø sëkmë slypi

tame, jog abi filologiná iðsilavinimà turinèios

ákûrëjos puikiai þino èia besilankanèios

publikos poreikius.

Interneto svetainë: www.apshu.ru

Restoranas

estoranas-rûmai „Turandot

urandot”

„Turandot

urandot” – daugiau nei restoranas, tai

kuo tikriausi prabangûs rûmai, kûrinys,

priklausantis þymiam Rusijos verslininkui

Andrejui Delosui. Pastarajam taip pat

priklauso dar 5 klasikiniai projektai, vystomi

Maskvoje: restoranai „Bochka”, „Shinok”,

„Le Duc”, „Pushkin”, „CDL” ir greitojo maisto

restoranø tinklas „Mu-Mu“. Be restoranø

verslininkas taip pat valdo kosmetikos

salonø, antikvariniø daiktø galerijø, knygø

salonø tinklus. Restoranas „Turandot“, po

6 metus trukusiø statybø, duris pravërë 2005

metø pabaigoje pramogø komplekse tuo

paèiu pavadinimu (bendras komplekso

plotas – 20 000 kv. metrø). Á ðá restoranà A.

Delosas investavo 50 mln. JAV doleriø.

Ðiame komplekse 2007 metais planuojama

atidaryti 400 vietø italø, o 2008 m. – rusø

virtuviø restoranus, èia taip pat bus

plëtojami ir kiti A. Deloso vystomi projektai.

Romantinio – ðviesaus ir prabangaus –

interjero stiliaus restorane „Turandot”,

kuriame vienu metu gali bûti aptarnaujami

500 þmoniø, yra 12 saliø: dvi pagrindinës

ir 10 banketiniø. Didþiosios rûmø salës centre

– auksinis medis, ant kurio ðakø tupi

paukðtis, suglaudæs savo auksinius sparnus.

Prie restorano durø lankytojus pasitinka, prie

staleliø palydi ir ne vienà apdovanojimà

pelniusio restorano vyr. virëjo Alano Jao

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


gaminamus unikalius kinø ir japonø virtuviø

patiekalus patiekia liokajai, tarnai ir

kambarinës... visai kaip tikruose rûmuose!

Vidutinë sàskaita restorane – 100-120 JAV

doleriø.

Adresas: Tverskoj bulvar 26\5, Maskva

rezervuoti prieð dvi savaites. 120 vietø

restoranas su arkiniais langais, pro kuriuos

matomi tvenkiniai, dirba iðtisà parà.

Restorano interjere, kurá kûrë Jugoslavijos

dizaineris Branas Ðoucas, dominuoja eklektika.

Pagrindinës salës centre stovi dvi

didelës, gilios sofos, nuo kuriø á skirtingas

puses nusidriekia erdvë, uþpildyta meniðkai

sustatytais stalais ir këdëmis. Lubas puoðia

keturi apvalûs ðviestuvai, panaðûs á spygliuotus

eþius su perðvieèiamais plastmasiniais

spygliais. Restorano sienas puoðia

þurnalo „L’Officiel” fotografijos. Restorane

gaminami Maskvoje populiariausiø virtuviø

– italø, Azijos ir rusø – patiekalai, kurie,

Puðkino aikðtës. „Cafe Pushkin“ dràsiai

vadinamas vienu populiariausiø Maskvos

restoranu, kurio statybai buvo skirta 5 mln.

JAV doleriø. Restorano interjeras, eksterjeras

bei aptarnaujanèio personalo apranga ir

elgesys mena XIX amþiø, konkreèiau – vieno

ið ðio amþiaus aukðtuomenës atstovø

apartamentus. Net ir patiekalai valgiaraðtyje

suraðyti senàja rusø kalba. „Cafe Pushkin“

– trys maitinimo ástaigos viename: pirmajame

aukðte árengta kavinë, vadinama

„Vaistine“. Tai rafinuota ir áspûdinga XIX a.

europietiðko stiliaus kavinë. Vasarà ant

pastato stogo veikia Vidurþemio jûros

regiono ðalyse itin populiari klasikinio

stiliaus terasa, kurioje pietaudami,

lankytojai gali stebëti ir Maskvos panoramà.

Na, o antrame aukðte yra salë, pavadinta

„Biblioteka“. Ði salë – puikus valgomasis,

neretai vadinamas antikvarine biblioteka,

kurioje sienas puoðianèiose lentynose

saugoma daugiau nei 15 000 knygø.

Restorane, skambant foninei klasikinei

muzikai, galima skanauti rusø ir prancûzø

virtuviø patiekalø. Pirmieji patiekalai èia

kainuoja 9-16, pagrindiniai – 15-27,

desertai – 9-16 JAV doleriø.

Adresas: Tverskoj Bulvar 26A, Tverskaja,

Maskva

Koncepcijos

13

Prabanga tvenkiniø pakrantëje

Restoranas „Paviljon

aviljon”, „Lauro lapø“

apdovanojimuose pelnæs geriausio 2005

metø Maskvos restorano vardà, ásikûræs

ramioje centrinëje Maskvos vietoje, viloje,

greta maskvieèiø itin mëgstamø Patriarða

tvenkiniø. Dar XIX amþiaus pradþioje èia

veikë kavinë, 1946 metais ðioje vietoje buvo

ákurta valèiø prieplauka, vëliau – paèiûþø

nuomos punktas. Galiausiai 2005 metø

sausá èia duris atvërë ðeimininkø, kuriems

taip pat priklauso Rusijoje veikiantys

restoranai „Fish”, „Oblomov” ir „Tarelka”,

restoranas „Paviljon”. „Paviljon” – moderni

vieta ðiuolaikiniams maskvieèiams, kurioje

derinami iðradingi patiekalai ir puiki

atmosfera. Ir ðis derinys pasiteisina, nes

staliukà penktadienio vakarui èia bûtina

ðeimininko teigimu, yra „prabangus skoniø

ir kvapø rinkinys“. „Paviljon“ siûlomi ir

penkiolikos rûðiø kaljanai, o apie rûkymo

subtilybes pasakoja ir pasirinkti padeda

specialiai ðiam restoranui ið Arabø Emyratø

atveþtas þinovas. Vidutinë sàskaita restorane

– 50-70 JAV doleriø.

Adresas: B. Patriarij per. 7, str. 1, Maskva

Pietûs antikvarinëje bibliotekoje

Jau minëtam Andrejui Delosui priklausantis

restoranas „Cafe Pushkin

ushkin”, iðrinktas

geriausiu 2003 ir 2004 metø Maskvos

restoranu, atidarytas 1999 metais netoli

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


14

Koncepcijos

KLUBINË KUL

ULTÛRA IR

JOS TENDENCIJOS

LIETUVOJE

Jolita Vitkauskaitë

Susidomëjimas klubine kultûra Lietuvoje per paskutinius keletà metø

þymiai iðaugo. Klubus pamëgo ne tik naujoves besivaikantis jaunimas,

bet ir vyresnio amþiaus þmonës – jiems ði laisvalaikio praleidimo forma

tapo itin priimtina.

Klubai, kaip ir drabuþiai ar automobiliai, turi savo „madas“, stiliø,

jø lankomumas priklauso nuo sezono. Laiko leidimas klubuose jau

seniai tapo neatsiejama þmoniø gyvenimo dalimi Vakarø ðalyse, o

Lietuvoje klubinë kultûra dar tik „ásibëgëja“...

Apie klubus Lietuvoje, jø madas ir ateities tendencijas kalbëjomës

su ðios pramogø srities senbuviais – Martynu Tyla ir Rolandu Braþinsku.

Martynas Tyla

yla, klubø ir muzikos prodiusavimo srityje dirbantis

daugiau nei 15 metø, sutiko papasakoti apie klubinës kultûros atëjimà

á Lietuvà, jos pasikeitimus ir ðiandieninæ situacijà.

1991 metais, atgavus Lietuvos nepriklausomybæ, pirmieji klubai

dar nebuvo panaðûs á vakarietiðkuosius. Sostinëje, studentø Saulëtekio

miestelyje, veikë klubas „Amicus“, vëliau pavadinimà pakeitæs á

„Argus“, o Ðiauliuose ásikûræs klubas „Maksas“ tuo metu klientus viliojo

siûlydamas kuo daugiau naujoviø. Tuo metu Vilniuje iðpopuliarëjo

„vakarietiðki” vakarëliai, rengiami „Dainavos“ pramogø centro

restorane ar þurnalistø namuose. Bûtent ðiuos vakarëlius ir galime

dràsiai pavadinti pirmosiomis vakarietiðkø klubiniø tradicijø

uþuomazgomis. „Visada buvo stengiamasi orientuotis á Vakarus, nors

daug kas buvo dar nepasiekiama: disco ðokëjai, naujausia muzika”,

– pasakoja M. Tyla.

Po keleriø metø didþiulæ átakà visuomenei padarë atidaryti klubai

„Nasa“, „Eldorado“, kurie buvo tikrai vakarietiðki ir uþaugino savo

„gerbëjø kartà“. „Indigo“ klubas sostinëje buvo vienas þinomiausiø,

jo ðeimininkai orientavosi á prabangà.

Klubai jau buvo nebe naujiena, juos pamëgo vis didesnis þmoniø

ratas. Ðou verslo atstovas teigia, kad ðiandieniniame naujø klubø

atidaryme pastebimas ryðkus „bangavimas“: sostinëje vienu metu

atidaromi net keli klubai, po pertraukos vël laukiama naujos jø bangos.

Nuo 1994-1995 metø klubus uþplûdo vakarietiðka techno,

progresyvios muzikos banga, á kurià visi þiûrëjo gana skeptiðkai. Ði

muzika buvo tapatinama su narkotikais, svaigalais. Vëliau ji tapo

komercine, o jà grojantys didþëjai á klubus pritraukdavo nemaþai

gerbëjø. Ðiandien ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje ði muzika praranda

pirmàjà vietà, jà uþleisdama soul, r‘n‘b muzikos kultûrai, jau prieð

porà metø uþkariavusiai didþiuosius Londono, Paryþiaus klubus. Soul,

r‘n‘b muzika skamba ne tik klubuose, bet ir garsiuose madø

renginiuose, muzikiniuose apdovanojimuose nugali bûtent ðios muzikos

kûrëjai. Lietuvoje taip pat atsiranda klubø, kurie pradeda groti ðio

stiliaus muzikà. „Ji lengva, neápareigojanti greitai judëti, turi aiðkø

ritmà“. Pastebime, kad ðià muzikà pamëgo ne tik 20-23 m. jaunimas,

bet ir 28-33 m. þmonës, ji taip pat pritraukia ir vyresnius lankytojus,

kurie á klubà ateina pasiðnekuèiuoti, atsipalaiduoti.

Kaimyninëse Latvijoje ir Estijoje ðis muzikos stilius jau gyvuoja porà

metø, o Lietuvoje jis dominuoti pradëjo dar tik ðá sezonà. M. Tyla

teigia, kad Estijos, Latvijos klubai visada þymiai greièiau ásileidþia

naujoves ir akyliau seka Vakarø kultûrà nei Lietuva. Nors estai yra

ðiaurietiðko charakterio, taèiau þymiai greièiau reaguoja á rinkos

pokyèius ir naujoves.

Bûtina iðskirti ir Lietuvoje populiarëjanèius nedidelius, 200-300

vietø, savito stiliaus klubus, pritraukianèius ne vienà gerbëjà.

C

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


Norintys atidaryti klubà, be specialisto pagalbos tikrai neiðsivers:

reikalingas klubø þinovas, galintis patarti kuriant koncepcijà, stiliø,

interjerà, renkantis muzikà ir kitus svarbius dalykus. Lietuvoje,

atidarydami klubus, jø ðeimininkai daþnai neávertina savo finansiniø

galimybiø, daþnai ðis verslas tampa „mados reikalu“, taèiau jis ne tik

neatneða pelno, bet ir bûna nuostolingas. Tokie þmonës mano, kad

pakanka sekti pasaulines tendencijas, taèiau nepagalvoja, jog galima

sukurti klubà pagal Lietuvos kliento poreikius – toks projektas sëkmæ

gali atneðti þymiai greièiau. M. Tyla iðskiria Kaune ásikûrusá klubà „Exit“,

kuris savo stiliumi susibûrë didelæ minià gerbëjø.

Kurdami klubo interjerà mes daþnai investuojame nemaþai pinigø

baldams, árangai, manydami, kad taip galësime pritraukti kuo daugiau

klientø, taèiau visame pasaulyje ðie kriterijai nëra pagrindiniai.

Specialistas teigia, kad atlikti tyrimai rodo, jog atëjusiam pasilinksminti

á klubà lankytojui pati svarbiausia yra atmosfera, kurià sukuria draugø

ratas, aplinkiniai þmonës, o vakaro programa, aptarnavimas ir interjeras

lieka antroje vietoje. Prabangiai árengti klubai skirti pasiturintiems klientams,

kurie, nereikia pamirðti, dël didelio uþimtumo pasilinksminti sau leidþia

tik porà kartø per savaitæ. Didþiausias pajamas klubui atneða 21-26 m.

jauni lankytojai, kurie studijuoja, studijuoja ir dirba arba tik dirba. Pasak

M. Tylos, nors gyvenimo lygis gerëja, taèiau kiekvienas lankytojas klube

per vakarà jau keli metai vidutiniðkai iðleidþia po tà paèià pinigø sumà

– 20 Lt. Ðiandien sostinë gali pasiûlyti ne prastesná naktiná gyvenimà

nei Ryga, nusileidþiame tik iðleistø pinigø suma.

Paklaustas apie ateities tendencijas, M. Tyla sako, kad litus

keièiantis euras atneð nemaþai nuostoliø, kaip tai atsitiko Vokietijoje,

kurioje pramogø verslo pajamos sumaþëjo net 30 procentø. „Þmonës

iðsigàs ir pradës taupyti“.

Rolandas Braþinskas klubinæ veiklà vysto, anot jo, nuo

„neatmenamø“ 1993 metø. Ðiuo metu jis – „Pramogø banko“

rinkodaros vadovas. Papraðytas ávertinti ðiandieninæ klubinæ situacijà

Lietuvoje ir jà palyginti su tuo, kas buvo prieð keletà metø, R. Braþinskas

pastebi, kad klubø daugëja, konkurencija darosi vis arðesnë. Prieð

keletà metø buvo paprasèiau, nes pakako atidaryti ðiek tiek kitoká

klubà nei kiti ir sëkmë bûdavo beveik garantuota. Ðiandien atidaryti

klubà ir sëkmingai dirbti yra vienareikðmiðkai sunkiau. Jei prieð tris

metus DJ ið Londono buvo didþiulis ávykis ðalies klubiniame gyvenime,

dabar tai jau normalus reiðkinys.

Lygindamas Lietuvos klubus su uþsienio, R. Braþinskas mato toká

pagrindiná skirtumà – Lietuvos klubai daug labiau orientuoti á dizainà,

interjerà. Tuo tarpu uþsienyje (Vakarø Europoje) klubams árengti

skiriamos nedidelës investicijos, ten nesiekiama lankytojus pritrenkti

prabanga. Þmonës juos renkasi dël pamëgtos vietos, bendros

atmosferos. Taip pat Lietuvoje vis dar nëra didelis specializuotø klubø

pasirinkimas. Klubai, pasirinkæ siauresnæ muzikinæ pakraipà,

nesusiduria su konkurencija, kuri neiðvengiama tarp kitø klubø.

Þvelgiant plaèiau, Lietuvoje trûksta 10-ies metø klubinës kultûros,

tiksliau, kartos, pripratusios laisvalaiká leisti klubuose. Antras dalykas,

kuris galëtø bûti geresnis – tai pragyvenimo lygis. Jam pagerëjus,

augtø ir visa klubinë kultûra, bûtø galima siûlyti publikai brangesnius

atlikëjus, geresnius renginius. Neveltui sakoma, kad kuo turtingesnë

visuomenë – tuo maþiau populiari televizija.

Vertindamas ðiandieninio klubø lankytojo poreikius ir ateities

tendencijas, R. Braþinskas teigia, kad klubø lankytojai darosi vis labiau

reiklesni, jie visuomet reikalauja komforto, gerø kainø ir linksmybiø.

Tai lemia klubø konkurencija: ápratæ viename klube gauti vienà ar

kità paslaugà, to paties jie reikalaus ir kitame. Ateityje iðliks tik stipriausi.

Ðiuo metu labai populiarëja poilsis baruose, todël jie tampa stipriais

konkurentais klubams. Taip pat Lietuvoje jau dabar pastebima

tendencija, kad nebëra aiðkiø muzikos sroviø, nebeaiðku, kokia muzika

yra madinga. Kitaip tariant, radijo hitai skamba ir klubuose. Ateitis ir

lankytojø srautai parodys, ar ðis kelias yra teisingas.

„Restoranø verslo” duomenimis, Lietuvos miestuose yra per 130 klubø,

neskaitant boulingo ir biliardo klubø. Didþiausia klubø ávairovë yra, þinoma,

Vilniuje, taip pat nemaþà pasirinkimà galima rasti Kaune, Klaipëdoje,

Ðiauliuose.

Nusprendæ vakarà praleisti kuriame nors sostinës klube, lankytojai

jau turi ið ko rinktis – pasilinksminti galima naktiniuose, striptizo, pramogø

ar boulingo klubuose, jau veikia ne vienas kokteiliø baras, kuriuose irgi

gana linksma. Kituose miestuose klubø ávairovë maþesnë. Taèiau á

populiarius klubus savaitgaliais ar koncertø metu galima ir nepatekti.

Taigi, vieni klubai bûna sausakimði, kiti daþnai bûna pustuðèiai. Klubui,

kaip ir maitinimo ástaigai, neuþtenka tikëtis daug lankytojø, vien tik

investavus á patalpø interjerà. Paslaugø versle svarbiausia yra tai, kad

lankytojas gerai jaustøsi, liktø patenkintas. Tai pasiekiama sukuriant jaukià

atmosferà, nepriekaiðtingai aptarnaujant.

Koncepcijos

15

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


16

Interviu

AR RESTORANE

REIKALINGAS

SOMELJË?

Jolita Vitkauskaitë

Restorane uþ maisto kokybæ, jo patiekimà

atsakingas virtuvës vyr. . virëjas. O kas

atsakingas uþ vynà, konjakà ir kitus gërimus?

Patarimo, koká vynà pasirinkti, daþnai

klausiame barmeno, taèiau daþnai jis gali tik

trumpai apibûdinti gërimo rûðá ir já patiekti.

Bet ar to pakanka sveèiui, nutarusiam prie

mëgstamo patiekalo uþsisakyti paèio tin-

kamiausio vyno bei panorusiam kuo daugiau

suþinoti apie pasirinkto gërimo kilmæ, istorijà,

iðlaikymà?

Apie Lietuvoje populiarëjanèià someljë

profesijà kalbëjomës su vyno þinovu D.

Velièka, „Vyno þurnalo“ redaktoriumi A.

Starkumi ir keleto populiariausiø sostinës

restoranø ðeimininkais bei barmenais.

Someljë turi bûti atsakingas uþ vyno

pirkimà, saugojimà ir pardavimà

Papasakoti apie someljë pareigas restorane

papraðëme vyno þinovo Dominyko

Velièkos, kuris prieð keletà savaièiø Ispanijoje

ágijo someljë diplomà.

Eksperto nuomone, someljë yra þmogus,

kuris vynà restoranui suranda, já moka saugoti

ir vëliau parduoti á restoranà atëjusiam

klientui. „Someljë turi iðmanyti visus tris

procesus, tik tuomet darbas bus atliktas

nepriekaiðtingai“, – pabrëþia D. Velièka.

Prieðingai nei Prancûzijos, Ispanijos ar

Italijos, Lietuvos restoranuose dar nëra

someljë. Pas mus ðiuos darbus atlieka keletas

þmoniø: vynà restoranui iðrenka ir nuperka jo

savininkas, direktorius ar administratorius,

kitas þmogus, daþniausiai sandëlininkas, já

saugo, o sveèiui, atëjusiam á restoranà, vynà

pasiûlo barmenas ar padavëjas. Skirtingi

þmonës á ðá darbà þiûri skirtingai, jø nevienodas

skonis ir poþiûris á vynà.

Geras vynas, tinkamai laikomas rûsyje,

gerëja ir brangsta. Restoranai nepasinaudoja

galimybe sàþiningai pasipelnyti ið vyno

brandinimo. „Perkantys vynà restoranui privalo

galvoti apie darbuotojus, kurie tà vynà

parduos“, – pastebi vyno þinovas.

Someljë turi iðmanyti ir visà „vyno pasaulá“:

paþinti ne tik vieno ar kito regiono, ðalies, bet

ir paèiø populiariausiø pasaulyje ðaliø vynus.

Restorane ðis þmogus turi puikiai þinoti, koks

vynas tinka prie vieno ar kito virtuvës vyr. virëjo

pagaminto patiekalo. „Someljë niekada

nesistengs apgauti atëjusio sveèio: jis þino, ið

kur atkeliavo vynas, kiek laiko jis „augo“ rûsyje

ir kokia ðiandien jo vertë”.

Kartais someljë darbà Lietuvos restoranuose

atlieka ir patys savininkai, taèiau

vynas yra pasiûlomas tik iðskirtiniams

sveèiams: paþástamiems, draugams, garbingiems

asmenims, o eilinis lankytojas lieka

pamirðtas ir turi pasikliauti savo nuojauta bei

padavëjø iðprusimu.

Specialistas teigia, kad anksèiau Lietuvos

restoranuose virtuvës vyr. virëjai taip pat

nebuvo tinkamai vertinami, o ðiandien ði

profesija – itin populiari ir gerai apmokama.

Paklaustas apie someljë atlyginimà, D.

Velièka sako, kad geras vyno þinovas turi gauti

treèdaliu daugiau uþ restorano virtuvës vyr. virëjà.

„Virtuvës vyriausias virëjas neturi kontakto su

þmonëmis, o someljë turi bûti ne tik iðkalbus,

bet ir bûti iðvaizdus bei sekti visà darbà salëje”.

Someljë nebuvo, nes nereikëjo

Arûnas Starkus, Lietuvos someljë asociacijos

valdybos narys ir „Vyno þurnalo“

redaktorius, sutiko papasakoti apie sukurtà

someljë asociacijà ir organizuojamus someljë

mokymus, kuriuos baigusieji ágis ðios specialybës

diplomà.

„Lietuvoje dar nëra populiari vyno þinovo

profesija, nes þinios apie vynà mumyse

neperduodamas ið kartos á kartà, kaip kad

Prancûzijoje arba Italijoje”. 2005 metais ákurta

Lietuvos someljë asociacija – taip buvo siekta

suvienyti vyno profesionalus. Mintis kurti

asociacijà kilo keliems vyno þinovams, vëliau

prie jø prisidëjo kiti ðios srities profesionalai,

þurnalistai, vyno veþëjai. Á asociacijà priimami

ne tik profesionalai, jau turintys þiniø apie vynà,

bet ir tie, kurie tiesiog puoselëja vyno kultûrà.

„Lietuvoje someljë darbas dar nëra

populiarus, nes nëra poreikio, lankytojai nëra

linkæ klausytis patarimø“, – pabrëþia þinovas.

Sudaryti vynø sàraðà, já priþiûrëti, keisti, pildyti,

priderinti prie valgiaraðèio someljë nesunku,

taèiau didþiausiø keblumø atsiranda, kai

specialistas pradeda dirbti restorano salëje.

Þmonës „iðsigàsta“, kyla átarimas bûti

apgautiems, jie mano, kad patys gali pasirinkti

tinkamà vynà.

A. Starkus pastebi, kad per pastaràjá

pusmetá poþiûris á someljë darbà labai stipriai

pasikeitë. „Atsirado ne tik þmoniø, þinanèiø

daugiau apie vynà, bet ir klientø, norinèiø,

kad jiems patartø, pasakytø ir pasiûlytø

tinkamà vynà, konjakà, brendá“.

Naujai atidaromi restoranai á vieðojo

maitinimo rinkà ateina jau su „nauju“

poþiûriu, nori neatsilikti nuo kitø Europos

restoranø. Savo klientà jie vilioja iðskirtiniø

rûðiø ir aukðtos kokybës vynais, todël jiems

daþnai reikia vyno þinovø. „O kai kurie seniai

dirbantys „uþmiega ant laurø“ ir nenori nieko

keisti“, – sako A. Starkus.

„Nuo asociacijos ákûrimo pradþios gyvavo

idëja rengti someljë mokymus, tad pamaþu

rinkome þmoniø grupæ, o ðiandien galime

dràsiai teigti, kad mokymai prasidës jau ðá

pavasará”, – dþiaugiasi someljë asociacijos

valdybos narys. Ðiuos mokymus asociacija

rengia kartu su „Vyno klubu“ ir Lietuvos

restoranø ir vieðbuèiø asociacija. Asociacija,

rengdama mokymo programà, bendradarbiavo

su kitomis Europos Sàjungos ðaliø

someljë asociacijomis. Kursø metu bus

suteikiama teoriniø þiniø, bus degustuojami

vynai bei atliekama praktika restoranuose.

Baigusieji ðià mokyklà gaus diplomus, kurie

garantuos, kad þmogus turi pakankamai þiniø

apie vynà ir kitus tauriuosius gërimus. Net

pusæ metø truksiantys kursai, kurie vyks kartà

per savaitæ po 8 valandas (ið viso – 220 val.),

mokiniui kainuos 1920 Lt. Jiems dëstys tokie

vyno ir kitø tauriøjø gërimø þinovai kaip G.

Jaðinskas, J. Ðliogeris, R. Suþiedelienë, A.

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


Starkus, L. Vaitulevièius, D. Voisiat, M.

Jurkynas, L. Gryva, D. Velièka, J. Karinauskaitë,

J. Kabaðinskas, todël klausytojai

gaus tikrai vertingø þiniø.

A. Starkaus nuomone, Lietuvoje yra

keletas profesionaliø vyno þinovø, kurie galëtø

dirbti someljë, bet daþniausiai jie yra

nepriklausomi ekspertai ir restoranuose

nedirba. Specialistas pagirtø p. Jean Luk

Trouillet restorano „Les amis“ ðeimininko

darbà, A. Pateckà, „Saint Germain“ restorane

dirbantá vyno ekspertu, G. Jaðinskà, anksèiau

dirbusá „La Provence“ restorane.

Paklaustas apie someljë atlyginimà, A.

Starkus teigia, kad someljë turëtø gauti

didþiausià atlyginimà ið visø padavëjø ir

barmenø, nes jo atsakomybë yra didþiausia.

Gero someljë statusas restorane neturëtø bûti

þemesnis nei virtuvës vyr. virëjo.

Restoranø ðeimininkai pasikliauna

ekspertø arba tiekëjø nuomone

Restorano „El Gaucho Sano” vadybininkas

T. Kuoras pats superka vynus ið

tiekëjø, sudaro vyno kortà. Prie virëjo

gaminamø patiekalø vynà priderina barmenai,

padavëjai. „Iki ðiol mums padëjo vyno

ekspertas D. Velièka”, – pasakoja T. Kuoras.

„Darbuotojø kvalifikacija taip pat bûdavo

keliama ávairiuose kursuose uþsienyje, o nuo

balandþio mënesio savo darbuotojus leisime

á asociacijos rengiamus someljë mokymus“.

Pasak T. Kuoro, Lietuvos restoranams someljë

bûtini, jei nenorime atsilikti nuo visos Europos

ir kitø pasaulio ðaliø.

Vyninës „Saint Germain” savininkas D.

Vasiliauskas dþiaugiasi, kad jiems talkina

þinomas vynø ekspertas A. Pateckas, taip pat

„Vyno klubo“ darbuotojai, ekspertas G.

Jaðinskas. Jie padeda pasirinkti vynà, apmoko

darbuotojus. „Kol turësime tikruosius someljë,

praeis nemaþai laiko, todël savo darbuotojams

stengiamës suteikti kuo daugiau

þiniø, nes vyno kultûra sparèiai populiarëja,

uþsukæ klientai nori ne tik iðgerti vyno tauræ,

bet ir apie vynà suþinoti kuo daugiau”, –

prasitaria D. Vasiliauskas.

Jau seniai sëkmingai dirbanèio restorano

„Medininkai” direktorë J. Jevsina pati iðrenka

vynus, sudaro vyno kortà, tariasi su tiekëjais.

Barmenai, padavëjai daugiausia þiniø apie

vynus ágyja ávairiuose kursuose, o greitai jau

galës tapti tikrais someljë, kuomet baigs

asociacijos rengiamus kursus. Ðeimininkai net

neabejoja bûsimu ðios profesijos populiarumu.

„Samdyti vyno ekspertus ið uþsienio

labai brangu, todël dþiaugiamës, kad atsirado

galimybë turëti savø specialistø ir Lietuvoje”.

Neseniai duris atvërusios vyninës „Riesling

Klub” barmenas T. Daraðkevièius pasakoja,

kad nauji darbuotojai buvo specialiai

siunèiami á Vokietijà tobulinti þiniø apie Riesling

vynuogiø vynà, nes Lietuvoje ðiø þiniø

barmenai ir padavëjai ágyti negalëjo. Vyninës

ðeimininkai savo darbuotojus siunèia tobulintis

ir á someljë mokyklà. „Ágysiu naujø þiniø,

iðmoksiu bendrauti su klientais, kad jie iðeitø

nenusivylæ“, – sako T. Daraðkevièius.

Pasak barmeno M. Grauþelio, dirbanèio

restorane „Tores”,

daugiausia þiniø apie vynà

jie gauna ið tiekëjø, kurie pristato, papasakoja

apie atveþtà produktà. „Lietuviai nedràsûs,

atëjæ á restoranà bijo klausti”. Sveèiai ið

uþsienio iðmano daugiau nei lietuviai, bet jie

visada domisi, maloniai reaguoja, kai jiems

pasiûlo tinkamà vynà prie jø patiekalo.

Barmenas neabejoja, kad ateityje jø restoranui

reikës tikrojo someljë.

Ispanø virtuvës restorano „Barcelona”

rinkodaros vadybininkë Vaida Budiakienë

sako, kad jiems talkina ekspertas D. Velièka.

Daugiausia þiniø barmenai ir padavëjai gauna

ið tiekëjø, kurie pateikia gana plaèià

informacijà apie savo atveþtus gërimus.

„Klientai pradeda suprasti, kad vynà galima

ne tik gerti, bet ir drauge bendrauti, kad

svarbus pats ápylimo procesas“, – teigia V.

Budiakienë, todël jos manymu, ði profesija

ateityje bus labai populiari.

Vyno bare „In Vino” lankytojus konsultuoja

bei darbuotojus apmoko ekspertas G.

Jaðinskas. Vynà iðsirenka patys darbuotojai, já

ragauja. „Perkame tà vynà, kuris mums skanus

ir toká siûlome savo klientui“. Ðeimininkas A.

Makarovas teigia, kad barui nuolatinio someljë

dar nereikia, nes pakanka ðio eksperto.

Interviu

17

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


KAIP VASARÀ VILIOTI LANKYT

YTOJUS?

Vytautas Mickevièius

18

Árengimai

Prasidëjus ðiltajam metø laikui, daugelis

restoranø bei kaviniø lankytojø, uþëjæ á savo

mëgstamà maitinimo ástaigà, laisvø vietø

daþniausiai ieðko lauko terasose. Taèiau

maitinimo ástaigoje lauko terasø árengimui

paprastai skiriama maþiau dëmesio nei vidaus

interjerui – suprantama, ji juk ne visus metus

naudojama. Tik ar taip galvodami

nepadarome esminës klaidos?

Kavinës ar restorano iðorë yra ástaigos

veidas, pagal kurá lankytojai susidaro pirmà

áspûdá, ypaè tie, kurie á jà ruoðiasi uþsukti

pirmàjá kartà. Þiemà ar rudená pakanka

graþaus fasado su jaukiu jo apðvietimu,

viliojanèiu uþsukti. Taèiau vasarà lauko baldai

ir reklaminiai skëèiai iðpuoselëtà fasadà gali

visai uþgoþti, o apðvietimas savo teigiamà

vaidmená atliks tik vëlø vakarà.

Tai ko gi reikia, kad lauko kavinë pritrauktø

kuo daugiau lankytojø? Lauko kavinëse ne tik

maþiau investuojama á interjerà, bet daþnai ir

lankytojø aptarnavimas bûna paprastesnis.

Naujuose restoranuose vis daþniau

sutinkamos atviro tipo virtuvës, kur lankytojai

mato, kaip ruoðiami patiekalai ar net uþuodþia

kepamø kepsniø kvapà – tai tikrai daugelá

vilioja. Nieko jau nebestebina ir atviroje

vietoje árengtas baras – visiems matant

demonstruojami efektingi barmenø triukai

plakant kokteilius ar iðradingai ruoðiama kava

padidina baro pardavimus. Tad kodël vasaros

metu neperkëlus minëtø dalykø á laukà? Tada

lauko terasoje lankytojai galës ne tik alø

siurbèioti, bet ir suvilioti kvapø, pasirinkti èia

pat ant groteliø kepamà kepsná. Be to, pilna

lankytojø lauko terasa, kepamø kepsniø

kvapas ir bendras ðurmulys pagyvins restoranà,

padidins ir lankytojø skaièiø. Puikiø

restorano perkëlimo á laukà vasaros metu

pavyzdþiø galime rasti Palangoje, kur

konkurencija tarp maitinimo ástaigø didelë, o

lankytojai pasisëdëjimo vietà daþniausiai

renkasi spontaniðkai.

Lauke árengti barà – ir lengva, ir sudëtinga.

Lengva todël, kad nereikia ilgai sukti galvos,

kokia áranga reikalinga. Nieko naujo èia

neiðrasi – jei pageidausite, kad baras teiktø

visas áprastas paslaugas, reikës visos barui

reikalingos árangos: kavos aparato, alaus

pilstymo árangos, ðaldytuvø, ledukø generatoriaus,

vandentiekio, kanalizacijos ir

elektros ávadø. Taigi, turësite nemaþai iðlaidø,

kuriø dalá galima sumaþinti atsisakant dalies

árangos – tada personalui tektø bëgioti á jûsø

restorano ar kavinës vidø.

Perkelti dalá virtuvës á laukà taip pat

sudëtinga – ir dël árengimø gausos, ir dël

higienos reikalavimø. Taèiau lauke atlikti

lankytojus labiausiai viliojantá procesà – kepsniø

kepimà ant groteliø yra gana paprasta. Tereikia

kepsninës ir „nesurûgusio” darbuotojo prie jos.

Ásirengdami vieno ar kito tipo kepsninæ lauke

tikrai nepraðausite – kepsniø ávairove galite

privilioti net iðrankiausius lankytojus, be to ir

kepëjas gali tiesiogiai bendrauti su lankytojais.

Galima netgi suorganizuoti ádomià atrakcijà

– pasiûlyti lankytojui kepsná iðsikepti paèiam.

Lietuvoje jau eilæ metø kepsniams,

skirtiems kepti lauke, daþniausiai naudojama

dviejø tipø áranga – lauko þidiniai ir ðaðlykinës.

Patogu jas naudoti, ar ne – ginèytinas

klausimas. Lauko þidiniui sumûryti reikia tam

tinkamos vietos, laiko ir iðlaidø. Be to, ne visur

já ámanoma árengti, nes tai – stacionarus

árenginys. Plaèiai naudojama ðaðlykinë yra

paprastos konstrukcijos ir nebrangus

árengimas, taèiau joje riebalai varva ant þarijø

ir ið karto dega, sunkiau reguliuoti kepimo

aukðtá ir kaitrà.

Lauke galima naudoti ir kilnojamas

dujines ar elektrines kepsnines. Tada prireiks

elektros ar dujø ávado kepsninës laikymo

vietoje arba teks naudoti dujø balionus. Jei

virtuvëje turite ne stacionarià, o kilnojamà

kepsninæ, vasaros metu jà galite perkelti á

laukà. Taèiau egzotikos liks maþiau, lankytojai

matys, kad tai – „tik paprastas virtuvës

árengimas“. Yra ir ávairaus dydþio mobiliø

dujiniø kepsniniø ant rateliø, su ávairia

papildoma áranga. Bet barbekiu ðalininkai

sutartinai teigia, kad naudojant dujinius ar

elektrinius árenginius tikrai nepavyks pagaminti

tokio puikaus kepsnio, kaip kepto þarijø

kaitroje.

Tad ðiame straipsnyje trumpai pristatome

pagrindinius lauko kepsniniø tipus.

„Lokomotyvo

okomotyvo“ tipo kepsninë

Patrauklaus dizaino, funkcionali ir ádomi

yra universali naujo tipo kepsninë „Lokomotyvas“,

kuri, beje, gaminama ir Lietuvoje.

Ilgai specialistai kûrë árenginá, kuris galëtø

ágyvendinti visas kulinarines fantazijas. Ðá

árenginá vienu metu galima naudoti ir kaip

kepsninæ, ir kaip rûkyklà. Árenginys buvo

kuriamas tam, kad uþtikrintø ant „gyvos ugnies

ir dûmo“ gaminamø patiekalø skoná visais

metø laikais bei tam, kad bûtø funkcionalus

ir savo iðvaizda, kuri primena lokomotyvà,

puoðtø maitinimo ástaigà.

Pagrindinës kepsninës dalys: kaminas,

skirtas patiekalams rûkyti; patiekalø kepimui

skirta dalis, kurioje yra garo katilai; pakura,

kurioje kûrenamas kuras. „Lokomotyvas” turi

reguliuojamus dûmø ir oro traukos kanalus.

Kepimas vyksta dël karðto oro poveikio, o

riebalai nelaða ant þarijø ir ugnies. Toks terminis

apdirbimas eliminuoja kenksmingø junginiø ir

nemaloniø kvapø susidarymà, kurie turi didþiulæ

átakà patiekalo kokybei. Plati ir ilga kepimo vieta

su árengtu termometru leidþia tiksliai ir

uþtikrintai valdyti temperatûrà bei uþtikrina,

kad patiekalai neperkeps, bus sultingi, puikaus

skonio ir spalvos. Taip pat, prieðingai nei kitose

kepsninëse, ðioje galima iðkepti ir didesnius

mësos gabalus.

Gamintojai siûlo trijø dydþiø universalias

kepsnines-rûkyklas: „Senator” – didesniems

restoranams; „Duke” – vidutinio formato

barui; „Hussar” – skirtas naudoti individualiai

arba nedidelëse uþeigose.

Kepsninë-krosnelë „Troll“

Tai ir kepsninë, ir aplinkà ðildanti krosnelë.

Ðio tipo kepsninë ádomi ir patogi tuo, kad jai

ið karto yra pritaikyti funkcionalûs priedai –

didelë keptuvë, rûkymo áranga. Tad ðioje

kepsninëje galima kepti ir virti, troðkinti, rûkyti

þuvá ar mësà. Dël keptuvës lengvai paruoðite

net ir egzotiðkus patiekalus bei troðkinius.

Ði kepsninë pagaminta ið aukðèiausios

kokybës ketaus ir padengta specialia, karðèiui

atsparia emale. Dël palyginti didelio svorio,

ji yra stabilesnë nei kitos kilnojamos kepsninës.

Pritvirtinus komplekte esanèius ratukus, jà

nesunku perstumti á kità vietà. Kepimo grotelës

yra optimaliame, o kartu ir saugiame aukðtyje.

Þarijos ir pelenai byra á kepsninës vidø, todël

negali nieko uþdegti, kepsninës ðonai stipriai

neákaista, todël nëra pavojaus nusideginti –

tai itin svarbu, kai tarp sveèiø yra ir maþø

vaikø. O kai oras atðàla, ði kepsninë,

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


pritvirtinus specialø priedà, gali tapti lauko

krosnele, kuri puikiai ðildo aplinkà. Ið tiesø

ádomus ir funkcionalus árengimas.

Apgalvota kepsninës konstrukcija leidþia

parinkti kiekvienam patiekalui ruoðti

tinkamiausià temperatûrà – patogu keisti tiek

ardelio, tiek groteliø ar keptuvës padëtá,

reguliuoti oro traukà. Kepimo groteles

sudarantys elementai yra V raidës pavidalo:

kepant riebesnæ mësà, jos dedamos grioveliais

á virðø (todël riebalai nepatenka ant þarijø);

kai kepama neriebi mësa ar þuvis, naudojama

kita groteliø pusë. Ant aklinosios groteliø pusës

ne tik ilgai neatauð jau paruoðti patiekalai – ji

idealiai tinka darþovëms ir vaisiams bei jûros

gërybëms apkepti.

malkos, jis kilnojamas svertø pagalba. Aiðku,

ðalia jos reikia atsargiai elgtis, puèiant vëjui

gali kilti pelenø ðuorai.

Á kepimà virð lauþo panaðus ir maisto

gaminimas lauko þidinyje ar lauko ugniakure

– tam reikalingas patogus stovas-laikiklis, skirtas

padëti grotelëms ar ieðmams. Gerai, jei jame

numatyta galimybë keisti groteliø aukðtá.

patobulinimus – tai ávairûs laikikliai, skirti

ástatyti grotelëms, oras gali bûti tiekiamas

ventiliatoriumi.

Árengimai

19

Kepant kepsnius svarbu, kad riebalai

nepatektø ant þarijø. Riebalai gali bûti

surenkami ávairiais bûdais.

Norëdami lauke iðkepti kumpá, viðtà ar

kitoká didelá kepsná, turësite naudoti sukamà

ieðmà. Toká ieðmà galima árengti didesniame

lauko þidinyje arba turëti tam skirtà árengimà

– „grilá”, kuris gali bûti ávairiø tipø, daþniausiai

dujinis. Griliai bûna ávairûs – nedideli, skirti

kepti pauktienai, á didesnius telpa ir parðelis.

Kiti lauko kepsniniø pavyzdþiai

Ko gero vienas archajiðkiausiø sprendimø

– gaminti maistà virð lauþo. Virð lauþo galima

statyti trikojá, ant jo kabinti puodà ar groteles

ir lauþo kaitroje kepti ar virti maistà. Arba

tiesiog sukurti lauþà po didele keptuve ar netgi

kepti mësà tiesiai virð atviros ugnies. Tokia

pramoga daþnai sutraukia minias þiûrovø ir

skanautojø masiniø renginiø ar ðvenèiø metu.

Yra kepsniniø, kurios primena bûtent toká

kepimo virð atviros ugnies bûdà. Kepsninës

pagrinde gali bûti kûrenamos anglys arba

Visiems puikiai þinoma ir daþniausiai buityje

naudojama – apvali (kupolinë) barbekiu

kepsninë, kûrenama medþio anglimis. Tai

nedidelio svorio, lengvai perneðamas ar

perstumiamas árengimas, turintis dangtá, kurá

naudojant galima reguliuoti kepimo intensyvumà.

Yra paèiø ávairiausiø modeliø – nuo

paprastø, nedideliø, iki didesniø, turinèiø

patogias lentynëles ir kità árangà.

Ávairaus tipo tradicines ðaðlykines primenanèios

kepsninës gali turëti ávairius patogius

Jei kyla klausimø...

Kilus klausimø (kokio tipo lauko kepsninæ

pasirinkti, kokius patiekalus joje ruoðti),

siûlome konsultuotis su ðio amato

profesionalais. Lietuvoje jau keli metai

profesionalius kepëjus vienija Nacionalinë

grilio ir barbekiu asociacija (NGBA), ðiuo

metu keièianti pavadinimà á Lietuvos

barbekiu kepëjø asociacijà. Ji restoranus ir

kavines konsultuoja ávairiais, su kepsninëmis

susijusiais, klausimais. Patarti gali ir Lietuvos

restoranø vyriausiøjø virëjø ir konditeriø

asociacija (LRVVKA). Abi ðios asociacijos

organizuoja grilio èempionatus (geguþës 11-

13 d. Vilniuje ir geguþës 26-28 d. Druskininkuose),

kuriuose galima susipaþinti su

kepsniniø ir maisto ruoðimo jose tendencijomis

bei naujovëmis.

Dël ávairiø lauko kepsniniø galite kreiptis á

restoranø árangos pardavëjus (þr. 38 psl.).

Nuotraukos: NGBA, Meniu.lt archyvas.

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


20

Produktai

JAUTIENOS DIDKEPSNIØ

PARUOÐIMAS

Vytautas Mickevièius

Amerikieèiø, australø, argentinieèiø virtuvës garsëja ávairiais

kepsniais. Ne tik ðiose ðalyse, bet ir kitur plaèiai paplitæ kepsniø

restoranai, vadinami „steakhouse“. Juose ypaè populiarûs jautienos

didkepsniai („steikai“).

Lietuvoje maitinimo ástaigø lankytojai daþnai skundþiasi, kad ne

visuose restoranuose jautienos didkepsniai paruoðiami kokybiðkai. Ðiuo

straipsniu, remdamiesi JAV bei Australijos mësos gamintojø patarimais,

apþvelgsime jautienos kepsniø paruoðimo niuansus.

Jautienos didkepsniai gali bûti ruoðiami ne tik ið iðpjovos, kuri vis

brangsta, o ir pasiûla jos ribota. Didkepsniai kepami ir ið kitø galvijø

skerdenos daliø: nugarinës, antrekotinës nugarinës, kumpio. Kepsniø

mësos paruoðimas ávairiose ðalyse ðiek tiek skiriasi, taèiau esminiai

gero jautienos kepsnio paruoðimo principai yra tie patys – didkepsniams

geriau naudoti brandintà jautienà, kietesnæ mësà patariama ið anksto

pamarinuoti, o paruoðtos mësos svarbu neperkepti.

Jautiena brandinama apie 1-2 savaites 0-4 °C temperatûroje.

Brandinti jà patartina vakuuminëje ar kitoje labai sandarioje pakuotëje,

kad nebûtø kontakto su oru. Gerai subrandinta mësa tampa

minkðtesnë (tuomet jà galima kepti ir nemarinuotà), pagerëja jos skonis

ir aromatas, ji tampa lengviau virðkinama.

Bûtina þinoti:

• Ruoðiami kepsniai turi bûti vienodo storio, ne bet kaip

supjaustyti. Galima pirkti jau supjaustytus.

• Didkepsniai turi bûti maþiausiai 2 cm storio.

• Jei mësa suðaldyta, jà visada atðildykite ðaldytuve.

• Jei kepsite keptuvëje, ji turi bûti storadugnë.

• Prieð dëdami kepsná, pirmiausia gerai ákaitinkite keptuvæ ar

kepsninës groteles.

• Kepimo metu neturi pritrûkti kaitros, kepsnys turi èirðkëti.

• Kepant storus kepsnius (3-4 cm), pirma galima abi puses

apkepinti karðtoje keptuvëje. Tuomet galima baigti kepti maþesniame

karðtyje.

• Ar kepsnys pakankamai iðkepæs, tikrinkite neaðtriu árankiu,

paspausdami kepsnio viduryje arba naudodami mësos termometrà.

Kà reikia þinoti apie marinatus?

• Marinuojamà mësà reikia laikyti ðaldytuve (niekada nelaikykite

jos kambario temperatûroje).

• Kietesnius mësos gabalus reikëtø marinuoti maþiausiai 6

valandas. Marinuoti ilgiau kaip 24 valandas nepatartina, nes mësa

gali tapti akytos struktûros. Greitam marinavimui tinka salsa, italiðkas

ar kitoks aðtresnis padaþas.

• Jei marinatà norite panaudoti kepsnio apðlakstymui kepant ar

padaþo gamybai, nesupilkite jo viso ant mësos, pasilikite tam tikrà jo

kieká. Prieð ruoðdami padaþà, su þalia mësa kontaktavusá marinatà

bûtinai pervirkite. Niekada nenaudokite marinavimui jau naudoto

marinato.

Jautienos kepimas lauko kepsninëje

1. Kepdami kepsninëje, naudokite kokybiðkà medþio anglá –

paprastà arba presuotus anglies briketus. Nesupilkite á kepsninæ maiðo

dugne likusias anglies nuotrupas. Naudojant malkas, patartina rinktis

vaismedþiø malkas. Tinka ir berþinës ar kitø lapuoèiø malkos.

2. Pirmiausia gerai iðkûrenkite anglis arba malkas. Ugnis turi

nustoti degti ir likti tik þarijos. Jos turi bûti vienodai ákaitusios, ðiek tiek

padengtos pelenais. Anglis iðlyginkite vienodai po visà kepsninæ,

uþdëkite kepimo groteles.

3. Jautienos kepsniai kepami vidutinëje temperatûroje. Kepsninës

ákaitimo laipsná galima patikrinti atsargiai laikant delnà virð ákaitusiø

angliø tame aukðtyje, kuriame bus kepama mësa ir skaièiuojant, po

kiek sekundþiø dël per didelio karðèio patraukiate rankà. Jei rankà

iðlaikote apie 4 sekundes – karðtis vidutinis. Jei iðlaikote rankà 6

sekundes – kepsninës karðtis yra per maþas, jei tik 2-3 sekundes –

karðtis per didelis.

4. Prieð dëdami kepsnius ant groteliø, pagardinkite juos

prieskoniais pagal receptûrà, patepkite kepimui skirtu aliejumi ar

glajumi. Uþdëkite kepsnius ant groteliø tiesiai virð ákaitintø angliø.

5. Kepimo laikas priklauso nuo mësos rûðies, kepsnio storio,

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


kepsninës ákaitimo laipsnio ir paèios kepsninës. Átakos gali turëti ir

oro sàlygos – ðaltà ir vëjuotà dienà reikës daugiau kaitros. Atkreipkite

dëmesá ir á tai, kokio jautienos kepsnio iðkepimo laipsnio norite.

Kepsnius patartina apversti tik vienà kartà.

Rekomenduojamas jautienos kepsniø kepimo laikas, norint iðkepti

pusiau – vidutiniðkai iðkeptà didkepsná (medium rare – medium).

Kepimo laikà dalinkite pusiau kiekvienai kepsnio pusei.

JAUTIENOS DALIS

Antrekotinës nugarinës didkepsnis

T-bone didkepsnis

Nugarinës bifðteksas

Iðpjovos didkepsnis

Bekaulis uodeginës nugarinës bifðteksas

Vidurinës kumpinës kepsniai (marinuoti),

rekomenduojama pusiau iðkepti

KEPSNIO STORIS

2 cm

2,5 cm

2 cm

2,5 cm

2 cm

2,5 cm

2,5 cm

2 cm

2,5 cm

2 cm

2,5 cm

3,5-4 cm

KEPIMO LAIKAS

6-8 min.

11-14 min.

10-12 min.

14-16 min.

10-12 min.

15-18 min.

13-15 min.

13-16 min.

17-21 min.

8-9 min.

16-18 min.

25-28 min.

Iðkeptà kepsná uþdenkite (pvz., aliuminio folija) ir padëkite ðiltai 3-

5 minutëms pailsëti – kepsnys taps sultingesnis.

Jautienos didkepsniø tipai pagal iðkepimo laipsná

Lietuvos restoranuose daþniausiai siûlomi trijø rûðiø jautienos

didkepsniai – su krauju, pusiau iðkepti ir gerai iðkepti. Uþsienyje

restoranø lankytojams paprastai siûlomi penkiø ar net ðeðiø iðkepimo

laipsniø jautienos didkepsniai.

Þemiau pateikiame pagrindines jautienos didkepsniø kepimo

charakteristikas:

1. Su krauju, þalias

(angl. rare). Kepti kiekvienà

pusæ tik keletà minuèiø

(priklausomai nuo

kepsnio storio). Kepsná

apversti ir kepti tol, kol

paspaudus (neaðtriu árankiu,

pvz., kepimo þnypliø nugarële) kepsnys bus „labai minkðtas“. Vidinë

kepsnio temperatûra turi bûti apie 35 °C.

2. Vidutiniðkai þalias,

„vidutinio kraujo” (angl.

medium rare). Kepti vienà

pusæ, kol ant kepsnio

pasirodys drëgmë – mësos

sultys. Kepsná apversti ir

kepti kità kepsnio pusæ, kol

pasirodys mësos sultys. Kepti, kol paspaudus kepsnys atrodys

„minkðtas“. Vidinë kepsnio temperatûra turi bûti apie 45 °C.

3. Vidutiniðkai iðkeptas

(angl. medium). Kepti

vienà pusæ, kol iðsiskirs

daug mësos sulèiø. Kepsná

apversti ir kepti kità pusæ,

kol taip pat pasirodys

mësos sultys. Kepti, kol

paspaudus kepsnys atrodys „elastingas“. Vidinë kepsnio temperatûra

turi bûti apie 55 °C.

4. Vidutiniðkai gerai

iðkeptas, beveik gerai

iðkeptas (angl. medium

well). Kepti vienà pusæ, kol

iðsiskirs daug mësos sulèiø.

Kepsná apversti ir kepti kità

pusæ, kol iðsiskirs daug

mësos sulèiø. Kepti, kol paspaudus kepsnys atrodys „tvirtas, kietokas“.

Vidinë kepsnio temperatûra turi bûti apie 65 °C.

5. Gerai iðkeptas, be

kraujo (angl. well done).

Kepti vienà pusæ, kol iðsiskirs

daug mësos sulèiø.

Kepsná apversti ir kepti kità

pusæ, kol iðsiskirs daug

mësos sulèiø. Sumaþinti

karðtá ir dar kurá laikà kepti, kol paspaudus kepsnys atrodys „kietas,

labai tvirtas“. Vidinë kepsnio temperatûra turi bûti apie 75 °C.

Nepamirðkite – tai tik patarimai. Geriausiø rezultatø pasieksite tik

tuomet, jei viskà iðbandysite praktiðkai ir nebijosite eksperimentuoti.

Produktai

21

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


VIÈENCOS STAL

ALO GËRYBËS (ITALIJA)

Gintarë Jankauskaitë

22

Produktai

Vièenca – Veneto regiono, besidriekianèio Italijos ðiaurës rytø

dalyje, provincija. Vièenca pasauliui paþástama aukso, odos, tekstilës,

keramikos gaminiais, is, klasikiniais medþio baldais, madà diktuojanèia

apranga. Turtinga Vièenca ir aukðtos kokybës maisto produktais bei

gërimais, gaminamais pagal senas ðio regiono tradicijas: sûriai Asiago,

Grana Padano, Provolone Val

alpadana, saliami deðra soppressa,

delikatesiniai baltieji ðparagai, vynuogiø degtinë grapa, ávairiø rûðiø vynas

– tai neatskiriama puikiai pasauliui ui paþástamos italø virtuvës dalis.

Italijoje kiekvienas regionas, provincija ar net miestas turi savo

gastronomines tradicijas. Ne iðimtis yra ir Vièencos provincija, kurioje

yra susikûræs platus tinklas kompanijø, uþpildanèiø kiekvienà gërimø

ar maisto produktø rinkos niðà. Dauguma ðiø kompanijø puoselëja

vietines gastronomines tradicijas, produkcijà gamindamos pagal

senovines receptûras. Tad nenuostabu, kad gamybai atrenkami

produktai bei pats gamybos procesas yra grieþtai kontroliuojami ne

tik paèiø gamintojø, bet ir atitinkamø organizacijø. Grieþta prieþiûra

bei maisto pramonëje dominuojanèios maþos arba vidutinio dydþio

kompanijos suteikia visas sàlygas pagaminti ypaè kokybiðkà prekæ.

Toks, daþniausiai ðeimyninis, verslas garantuoja ir produkcijos

savitumà, suteikia higienos ir tik natûralios produkcijos garantijas,

leidþianèias ðioms maþoms ámonëms sëkmingai konkuruoti su

didelëmis kompanijø grupëmis.

Ðiuo metu Vièencos provincijoje maisto ir gërimø sektoriuje veikia

1 124 ámonës, kuriø metiniai pardavimai siekia 5,1 mlrd. eurø, ið

kuriø 190 mln. gaunama i eksporto (tuo tarpu bendrai Veneto regiono

maisto produktø ir gërimø pardavimai uþsienio rinkose sudaro 12,56

proc. Italijos eksporto dalá). Ðie skaièiai byloja, kad Vièencos provincija

uþima svarbià vietà Italijos maisto pramonës eksporto srityje. Aukðtø

technologijø ir kokybës dëka, 52 proc. Vièencos provincijos produktø

parduodama Europos Sàjungos, 14,4 proc. – Azijos ir 12,9 – Ðiaurës

Amerikos ðalyse. Ðiuo metu provincijos maisto ir gërimø sektoriaus

ámonës siekia ásitvirtinti ir Rytø Europos ðaliø rinkose.

Didþiausià maisto ir gërimø sektoriaus eksportuojamø prekiø dalá,

be abejo, sudaro Vièencos provincijoje gaminamas vynas. Raudonieji,

baltieji bei ávairûs putojantys vynai puikiai ávertinami tiek Italijoje, tiek

ir uþsienyje. Bene garsiausia ir Italijoje didþiausia ðio sektoriaus ámonë,

kurios centras ásteigtas Vièencos provincijoje, – „Zonin”.

Jau septintosios ðeimos kartos valdoma

ámonë „Zonin” yra didþiausia

privati vynuogiø auginimo ir vyno

gamybos ámonë Italijoje bei viena

svarbiausiø vyno rinkos þaidëjø Europoje,

kuriai priklauso puikûs vynuogynai ir

vyno fabrikai septyniuose Italijos

regionuose (Veneto, Friulio, Lombardijos,

Toskanos, Pjemonto, Apulijos ir Sicilijos)

bei Virdþinijoje (JAV). Kasmet kompanija

parduoda apie 23 mln. vyno buteliø (ið

jø 40 proc. – uþsienyje). Kompanija siûlo

IGT, DOC, DOCG kategorijø ávairiø tipø bei kainø vynà. Tokia rûðiø

ávairove (nuo klasikiniø baltøjø Gambellara, Sauvignon, Vermentino,

Tocai, Soave, Pinot Grigio, Pinot Bianco ir Chardonnay iki raudonøjø

Valpolicella, Merlot, Cabernet, Barbera, Grignolino, Bonarda ir kt.)

siekiama átikti kiekvienam pirkëjui. Kompanija taip pat gamina

rafinuotus aromatinius bei saldþius putojanèius vynus (Prosecco Brut

ir D.O.C.G. Asti). Plëtoja ir ekskliuzyviniø vynø linijà (Gambellara

Classico, Recioto di Gambellara Passito).

Nuo 1950 metø Vièencos provincijoje savo veiklà plëtoja ir

pasauliui gerai paþástama vyno kompanija „Cantina Beato

Bartolomeo”. Ði ámonë valdo apie 800 ha vynuogynø. Tai itin moderni

darykla, vyno gamyboje naudojanti paèias naujausias technologijas.

„Cantina Beato Bartolomeo” vynuogynuose be tokiø tarptautiniø

vynuogiø veisliø kaip Pinot Noir, Merlot, Pinot Grigio ir Pinot Blanc, ar

vietiniø Tocai ir Marzemino, auginama unikali Vespaiolo, randama tik

ðiame maþame Italijos þemës lopinëlyje aplink Breganze miestelá. Tai

yra vienintelë vynuogiø veislë, ið kurios gaminamas saldus auksinis

Torcolato – firminis ðios ámonës produktas. Ið ðiø vynuogiø taip pat

gaminamas modernus ir gaivus pusiau putojantis Frizzante ir stilingas

putojantis Spumante vynas. Kompanija taip pat gamina puikø saldø

vynà Dolce San Giorgio, kuris fermentuojamas akacijø statinëse, kad

sustiprëtø jo lengvas gaivumas, gëliø tonai. Pagrindiniai kompanijos

þenklai: „Kilo”, „Savardo”, „Bosco Grande”, „San Giorgio”,

„Bartolomeo”, „Terracrua”.

Greta vyno, tiek Vièencos, tiek ir visos Italijos simbolis yra grapa –

degtinë, gaminama ið vynuogiø iðspaudø. Tai unikalus ir labai skirtingas

gërimas, tinkantis pasisëdëjimui draugø kompanijoje ar uþvaldþius

liûdesiui, puikus vakarienës uþbaigimo akcentas, daþnai vartojamas

su kava. Vièenca garsëja didþiausiu grapos daryklø skaièiumi Italijoje.

Laiko paþenklinta ir „aristokratiðkoji” „Brunello” grapa. Ðios

daryklos grapa ið kitø iðsiskiria tuo, kad prieðingai nei kitur, èia net

þaliavinë grapa plieninëse talpose iðlaikoma maþiausiai dvejus metus.

O taip pat gamybos procese yra taikomas nedidelis spaudimas bei

palyginus neaukðta temperatûra (105-119 °C). Ðioje darykloje

gaminama apie 20 skirtingø grapos rûðiø. Ið jø iðskirtinos tradicinës

grapos „Grappa Vicentina“ (brandinama 3 metus, pasiþymi ryðkiu vyno

charakteriu ir migdolø tonais) ir „Grappa Invecchiata” (2 metus

brandinama prancûziðko àþuolo statinëse, pasiþymi aðtriø kvapø palete

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


ei stipriu charakteriu). O labai ðvieþias ir tuo paèiu turtingas „Brunello”

gaminamas „Uve e Uve” 2002 metai pripaþintas geriausiu vynuogiø

brendþiu Italijoje.

Su Bassano miesteliu ir grapa susijæs ir kitas garsus vardas – „B.

Nardini”. Naudodamos tik paèias naujausias technologijas, Nardini

ðeimos kartos dar nuo 1779 metø iki ðiol sugebëjo iðlaikyti tokias pat

gërimø etiketes, butelius ir svarbiausia – tà paèià grapos gamybos

technologijà. Tai leido Nardiniams, kuriems priklauso dvi grapos

daryklos, tiek ðalies, tiek uþsienio rinkoms pasiûlyti itin kokybiðkà

produkcijà, kurios kasmet pagaminama apie 4 mln. buteliø. Nuo pat

ásikûrimo pradþios „Nardini“ gamina trijø rûðiø garsias „Acquavite di

Vinaccia” grapas: jaunas, iðlaikytas (slovëniðko àþuolo statinëse, ne

trumpiau nei 3 metus) ir su rûtomis. Be klasikiniø grapø „Nardini“

rinkai siûlo ir to paties prekinio þenklo aukðèiausios kokybës grapà

bei likerius: „Mandorla”, „Tagliatella”, „Acqua di Cedro” ir „Amaro”.

Nuo 1898 metø veikianti darykla „Poli”

– ðeimos verslas. Ði darykla

– kartu ir muziejus, atviras kiekvienam, kuris domisi pagal senas

tradicijas ir bene seniausia áranga gaminama grapa. Darykla siûlo

aukðtos kokybës trijø linijø („Jacopo Poli“, „Poli“ ir „Poli Grappa Museum“)

jaunà ir iðlaikytà grapà, gaminamà tik ið ðvieþiø Vespaiolo,

Muscat, Gewurtz-Traminer, Pinot, Merlot, Cabernet ir kt. vynuogiø

iðspaudø. Ið ðiø grapø iðsiskiria dar nuo 1989 metø gaminama ir 13

metø àþuolo statinëse brandinama vieno vynuogiø derliaus grapa „Poli

Barrique”, kurios gamybai naudojamos vietiniø regionø ávairiø

raudonøjø vynuogiø iðspaudos. Grapos „Ruta” ir „Liquirizia”

gaminamos su rûtø ir saldymedþio ðaknø priemaiðomis. „Poli“ taip

pat gaminami vynuogiø, vyno (àþuolo statinëse iðlaikomi 3 arba 10

metø) ir vaisiø brendþiai (Marostikos baltøjø vyðniø, kriauðiø ir avieèiø),

medaus ir þoleliø likeriai.

Vièencos provincijoje gilias ðaknis turi ir gyvulininkystë. Tai árodo

gana platus èia gaminamø sûriø asortimentas: Asiago, Grana Padano,

Provolone Valpadana bei reèiau gaminami, taèiau gurmanø vertinami

Morlacc, Bastardo del Grappa, Stravecchio di malga ir kt.

Ámonë „Caseificio Latte Busche”, kasdien perdirbanti apie 80 tûkst.

litrø pieno, be natûralaus pieno gamina ir 25 rûðiø sûrius, kuriø tarpe

– garsusis Asiago. Ðis sûris gali bûti gaminamas tik Vièencos ir Trento

provincijose bei dviejose

Trevizo ir Padujos srièiø

dalyse. Jo gamybai naudojamas

tik karviø, besigananèiø

ástatymo nustatytose

zonose, pienas. Ðis

DOC (Controlled Designation

of Origin) ir DOP (Protected

Designation of Origin)

kategorijø sûris bûna dvejopas:

ðvieþias (Asiago

pressato – minkðtas, kvapas

panaðus á jogurto ar sviesto,

brandinamas 20 dienø,

gaminamas ið nenugriebto

pieno) ir sunokæs (Asiago

d‘allevo – kietas, aromatas

primena raugà, dþiovintus

vaisius, brandinamas nuo 3

iki 12 mënesiø, skonis

stipresnis, gaminamas ið

nugriebto pieno). Asiago

sûriuose gausu A, B, B2 ir PP vitaminø. Italijos maisto produktø rinkoje,

DOP kategorijoje, pagal pagaminamà kieká Asiago sûriai uþima penktà

vietà.

„Caseificio Albiero” – viena pirmøjø Italijos kompanijø, pradëjusi

gaminti sûrá Provolone – unikalaus skonio, tipiná Vièencos sûrá. Ðiuo

metu visame pasaulyje gerai þinomos kompanijos asortimentà sudaro

aukðtos kokybës tradiciniai Italijos sûriai Provolone Valpadana, Grana

Padano, Parmigiano Reggiano, Monteveronese ir Asiago, gaminami

be konservantø ir pasiþymintys ilgu galiojimo terminu dël itin praktiðkos

pakuotës. Subtilaus skonio, ðvelnûs Provolone Valpadana Dolce sûriai

brandinami nuo 30 iki 60 dienø. Tvirti Provolone Valpadana Piccante

sûriai pasiþymi ryðkiu skoniu ir yra brandinami nuo 3 iki 12 mënesiø.

Grana Padano ir Parmigiano Reggiano – pusiau riebûs, tvirti, ilgai

brandinami sûriai. Monteveronese sûris gaminamas ið nenugriebto

arba pusiau nugriebto pieno. Ðvieþias ar iðlaikytas, ðis sûris pagardina

bet koká patiekalà.

Autentiðkiausias Vièencos provincijos mësos produktas – saliami

deðra „Soppressa Vicentina D.O

.O.P

.P.”

.”, brandinama iki metø. Ðis

produktas gaminamas tik Vièencoje, nes èia esti palankiausios klimato

sàlygos visiems produkto

gamybos etapams, lemiantiems

unikalø saliami

skoná ir aromatà.

Vièencoje soppressà,

kaip ir kitas tradicines saliami

deðras, gamina „Sa-

lumificio Zambon Gio-

vanni”. Ið kitø saliami rûðiø

ji iðsiskiria dydþiu, charakteringa

lenkta forma ir itin puikiu mësos ir riebalø sumaiðymu, kuris

net ir po ilgo brandinimo neleidþia deðrai sukietëti. „Soppressa

Vicentina” yra priskiriama DOP kategorijai. Soppressa gaminama tik

ið paèiø vertingiausiø kiaulienos daliø: kumpio (50 proc. visos

naudojamos mësos), sprandinës, nugarinës ir kt. bei taukø. Soppressa

panaudojimas virtuvëje gana ávairus. Ji, kaip ir dauguma kitø kokybiðkø

saliami, gali bûti naudojama gaminant makaronø, ryþiø, darþoviø ar

mësos patiekalus. Prie ðio saliami paprastai patiekiamas rûgðtoko

skonio vynas.

Kalbëdami apie puikø Vièencos vynà, unikalià grapà, aukðtos kokybës

saliami deðrà ir sûrius, negalime pamirðti ir paèiø ávairiausiø pyragø bei

sausainiø, kuriø svarbiausias

gamintojas Vièencos provincijoje

– ámonë „Loison

oison”.

Treèios ðeimos kartos valdomos

ámonës gaminiø asortimentas

– apie 300 skirtingø

rûðiø sausainiai, pyragai ir

pyragaièiai, kuriø þymiausi –

mieliniai pyragai (keksai), skirti

svarbioms progoms: panettone

ir pandoro Kalëdoms bei colomba

ir focaccia Velykoms.

Taèiau didþiàjà ámonës produkcijos

dalá sudaro gaminiai,

skirti kiekvienai dienai: ðtrudeliai,

kreminiai sluoksniuotos

teðlos pyragaièiai, vaisiniai

pyragai ir kt. Tik natûralûs

produktai, rankø darbas, ypaè

maþo rûgðtingumo natûralus raugas, itin lëtas gamybos procesas uþtikrina

ilgai iðliekantá produkto ðvieþumà ir kvapnumà. Kasdien ámonëje, kurioje

dirba 15 þmoniø, pagaminama apie 4-5 tûkstanèius ávairiø pyragø.

„Loison“ ypatingà dëmesá skiria ir produkcijos pakuotëms. Tai tarsi

juvelyriniai dirbiniai: pyragai ápakuojami tiek kaspinais ir gëlëmis

puoðtose dëþutëse, tiek kaðmyro ðalikuose.

Ðios trumpai pristatytos ámonës bei jø gaminama produkcija yra

tik maþa dalis to, kà tiek savo kraðtui, tiek pasauliui siûlo turtinga

Veneto regiono provincija Vièenca. Taèiau ðie gaminiai geriausiai

charakterizuoja ðio kraðto maisto ir gërimø gamybos tradicijas,

verslininkø poþiûrá á gaminamos produkcijos iðskirtinumà, kokybæ ir

vertæ, kurie pastaruoju metu tampa pagrindiniais besirenkamos prekës

kriterijais.

Uþ galimybæ apsilankyti Italijos Vièencos provincijoje dëkojame Italijos uþsienio

prekybos instituto ICE atstovybei Vilniuje. Daugiau apie Vièencoje gaminamus produktus

galima suþinoti www.madeinvicenza.it.

Produktai

23

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


24

Gërimai

SVAIGINANTIS SIDRAS

Vidmantë Volkaitë

Atðilus orams restoranø ir barø lankytojai mieliau renkasi lengvus,

gaivinanèius gërimus. Vienas ið jø – kasmet vis labiau populiarëjantis

sidras. Sakoma, kad sidras sukurtas visiems gyvenimu besi-

dþiaugiantiems þmonëms ir tiems, kuriems patinka naujovës. Tai

gërimas, kuris puikiai tinka atsigaivinti karðtà vasaros dienà, populiarus

jis ir vakarëliø metu.

Sidras – obuoliø „ðampanas”?

Kada ir kur buvo pradëtas gaminti sidras tiksliai nëra þinoma.

Manoma, kad já gerdavo senovës graikai ir romënai. Romënams

uþkariavus Europà, ðio gërimo gamyba iðplito ir kitose ðalyse –

Prancûzijoje, Ispanijoje. Prancûzijoje sidro gamybos tradicijos labai

gilios. Èia ið sidro gaminamas ir garsusis obuoliø brendis – kalvadosas.

Tradicinis sidras – alkoholinis gërimas, gaunamas fermentuojant

ðvieþias rûgðèiø ir aitriø obuoliø sultis, kuriose antrinës fermentacijos

metu susidaro angliarûgðtë. Taigi, jis gaminamas panaðiai, kaip

putojantis vynas. Labai populiarus kriauðiø sidras yra gaminamas

fermentuojant kriauðiø sultis arba kriauðiø ir obuoliø sulèiø miðiná.

Sidro gamybai naudojamos specialios obuoliø rûðys. Obuoliai,

kurie naudojami sidro gamybai, daþniausiai skirstomi á dvi rûðis: tai

karèiai saldûs ir karèiai rûgðtûs. Ðios obuoliø rûðys, kuriø vaisiai turi

didelá kieká taninø, yra labai panaðios á laukines obuoliø veisles. Taip

pat obuoliuose yra daug cukraus, kuris reikalingas, kad vyktø sulèiø

fermentacija. Sidro gamintojai daþniausiai gamybai naudoja ðiø dviejø

obuoliø rûðiø sulèiø miðiná. Kartais á ðá miðiná dar papildomai pridedama

laukiniø veisliø obuoliø sulèiø, kad bûtø iðgautas kuo ávairesnis ir netradicinis

gërimo skonis.

Ðiuo metu vis labiau populiarëja

ne tik tradicinio, obuoliø

ar kriauðiø, bet ir spanguoliø,

braðkiø, mëlyniø, laimo, vynuogiø

bei egzotiniø vaisiø skonio

sidrai, iðsiskiriantys netradicinëmis

spalvomis bei gaiviu

skoniu. Daþniausiai sidrai, aromatizuoti

kitomis nei obuoliø

skonio kvapiosiomis medþiagomis,

dar gali bûti nuspalvinti

leistinais daþikliais. Sidras taip

pat gali bûti gaminamas ið

obuoliø, kriauðiø sulèiø

koncentratø, gali bûti gazuotas

arba negazuotas. Cukraus kiekis sidruose yra nereglamentuotas, tad

sidras gali bûti ypaè sausas ir labai saldus. Daþniausiai etilo alkoholio

koncentracija jame siekia 4,5-7 % tûrio.

Gamybos technologija

Sidro gamybà sudaro keli svarbûs etapai – tai obuoliø derliaus

surinkimas ir smulkinimas, obuoliø sulèiø spaudimas, fermentacijos

procesas, iðpilstymas á butelius.

Po derliaus surinkimo, obuoliai yra valomi ir paruoðiami

susmulkinimui. Susmulkinta masë yra sukraunama á audeklus ir preso

pagalba spaudþiama kol, kol tampa sausa. Taip iðspaudþiamos visos

obuoliø sultys, o audekle lieka taip vadinamas „obuoliø sûris“. Didelëse

gamyklose ðie procesai yra mechanizuoti, viskas atliekama modernia

technika.

Vëliau iðspaustos sultys patenka á fermentavimo talpas. Jos gali

bûti tiek àþuolinës statinës, tiek nerûdijanèio metalo talpyklos.

Norëdami pagaminti sausà sidrà, gamintojai fermentacijos procesà

tæsia ligi tol, kol sultyse esantis visas cukraus kiekis pavirsta etilo

alkoholiu. Gamindami saldø sidrà, fermentacijos procesà nutraukia

ankstëliau, taip ne visas cukraus kiekis pavirsta etilo alkoholiu.

Fermentacijos procesas priklauso nuo pridedamø mieliø kiekio.

Gaminant pramoniniu bûdu, kad pagerëtø ir pagreitëtø rûgimo

procesas, mieliø gali bûti ádedama papildomai. Tuomet gautos

sufermentuotos sultys talpyklose daþniausiai brandinamos tris

mënesius. Po to sultys filtruojamos, kad bûtø atskirtos laikymo metu

susidariusios natûralios nuosëdos. Tradicinio sidro gamintojai

nuosëdas linkæ palikti kaip natûralumo ir autentiðkumo árodymà.

Po filtravimo gërimas tampa skaidrus. Jei gaminamas gazuotas

sidras, gërimas prisotinamas anglies dvideginio ir iðpilstomas esant

slëgimui. O putojanèiu sidru vadinamas gërimas, kuriame visas anglies

dioksidas susidaro natûraliai – antrinio fermentavimo proceso metu.

Taip pat yra tradicinio sidro gamintojø, kurie sidrà fermentuoja

buteliuose.

Sidras populiarus visame pasaulyje

Bene daugiausia sidro pagaminama Prancûzijoje. Tradicinis

prancûziðkas sidras yra gaminamas tik ið obuoliø sulèiø arba obuoliø

ir kriauðiø sulèiø miðinio. Sidras yra labai lengvo skonio ir aromato,

gausiai putojantis. Daþniausiai iðpilstomas á putojanèio vyno butelius.

Dël obelims augti palankiø klimato sàlygø, nuo seno sidro gamyba

garsëja Normandijos ir Bretanës regionai. Uþraðai ant butelio etiketës

nusako gërimo saldumà: doux – saldus, demi sec – pusiau saldus,

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


sec – sausas.

Ispanijoje sidro gamyba labiausiai populiari Asturijos ir Baskø

regionuose. Daþniausiai ispaniðkame sidre jauèiamas slyvø, medaus,

vanilës, þaliø obuoliø skonis ir aromatas. Gërimas daþniausiai

iðpilstomas á vyno butelius. Ispanijoje sidro paragauti siûloma

specialiuose sidro restoranuose – sidrerijose, kuriose sidras laikomas

didþiulëse statinëse.

Anglijoje sidras gaminamas tradiciniu bûdu ið ten uþaugintø

obuoliø. Sidras pasiþymi didesne alkoholio koncentracija, yra

tamsesnës spalvos, turi natûraliø nuosëdø.

Amerikoje fermentuotos obuoliø sultys vadinamos stipriuoju sidru,

o nefermentuotos, ðvieþios obuoliø sultys – saldþiuoju sidru.

Lietuvos baruose paplitæs pilstomas gazuotas, daþniausiai

kriauðiø skonio sidras. Pasitaiko ir á maþus buteliukus iðpilstyto ávairiø

skoniø gazuoto sidro. Á butelius iðpilstytas tradicinis sidras á

Lietuvos rinkà nëra tiekiamas. Po ástojimo á Europos Sàjungà

restoranams atsirado galimybë ir patiems atsiveþti didesná kieká

norimo gërimo ið uþsienio. Tad kodël nenustebinus savo lankytojø

ir ðiuo gërimu?

Patiekimo subtilybës

Sidras tinka prie ávairiausiø þuvies, mësos patiekalø, gali bûti

geriamas kaip aperityvas, taip pat tinka karðtà vasaros dienà numalðinti

troðkulá. Natûralios fermentacijos sidrà renkasi kokybæ ir skonines savybes

vertinantys vartotojai. Sidrà atðaldþius, iðryðkëja aiðkus intensyvus obuoliø

ar kriauðiø aromatas, maloniai saldus, lengvas skonis.

Tradicinius sidrus, iðpilstytus á vyno butelius, rekomenduojama pilti

á tauræ su kojele. Kad geriau atsiskleistø aromatas ir skonis, ðis lengvas

alkoholinis gërimas pateikiamas ðiek tiek atðaldytas, 13-15 °C laipsniø

temperatûros. Kadangi suðilæs sidras pakeièia skoná, rekomenduojama

á tauræ pilti nedidelá gërimo kieká. Pilti reikëtø ið aukðèiau, kad sidras

kuo labiau suputotø ir geriau atskleistø visus skonio ir kvapo niuansus.

Sidras yra puikus kokteiliø ingredientas, ypaè tinka su ávairiais

vaisiais. Nors ðis gërimas yra labai „nekaltos” iðvaizdos, taèiau turi

pakankamà kieká etilo alkoholio ir, nesaikingai vartojant, gali padaryti

„staigmenà”. Ið sidro su ávairiais likeriais, sirupais ar kitais ingredientais

galima pagaminti ávairiø kokteiliø.

Kokteilis „Buliaus akis”: 20 ml brendþio, 50 ml obuoliø sidro,

ginger ale gërimo ir ledo kubeliø – pagal taurës talpà.

Gërimai

25

KAI KURIØ ALKOHOLIO TIEKËJØ SIDRO PASIÛLA LIETUVOS MAITINIMO IR PRAMOGØ ÁSTAIGOMS

PAVADINIMAS

ADINIMAS

GAMINTOJAS/ PLATINT

TINTOJAS

IÐPILSTYMO TIPAS

RÛÐYS

FIZZ

AB „Ragutis”

0,5 l skardinës;

30 l statinës

Kriauðiø, spanguoliø, mëlyniø, ananasø, pasiflorø skonio

KISS

UAB „Ðvyturys-Utenos alus”

0,5 l skardinës;

30 l statinës

Kriauðiø skonio

GOLDEN

AB „Alita“ / platina UAB „Sanitex”

30 l statinës

PET 1.5 l;

Stiklinis but. 0,33 l

Obuoliø ir kriauðiø skonio

EX PEAR

AB „Alita“ / platina UAB „Sanitex”

PET 1.5 l;

Stiklinis but. 0,275 l

Kriauðiø skonio

ZIG ZAG

AB „Anykðèiø vynas“ / platina UAB „Sanitex“

PET 1,5 l

Obuoliø ir kriauðiø skonio

YSA

AB Anykðèiø vynas / platina TÛB „Rinkuðkiai”

PET 1,5 l

Obuoliø ir kriauðiø skonio

EXTRIM

UAB „Daivalda”

30 l statinës

Kriauðiø skonio

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


26

Gërimai

ÞINGSNIAI LINK

TOBUL

OBULOS

OS ESPRESSO

KAVOS (2)

Parengta pagal knygà „Italiðko espresso degustavimas“ (iðleistà Italijos nacionalinio

espresso instituto)

Daug yra pasakota ir raðyta apie tai, kaip paruoðti gerà ir skanià

kavà. Taèiau, kad galëtume atskirti kuri kava yra gera, turime iðmokti

jà teisingai degustuoti. Taigi, tæsiame praeitame leidinio „Restoranø

verslas“ numeryje pradëtà straipsniø ciklà apie espresso kavos

degustavimo subtilybes.

KAVOS DEGUSTAVIMO VADO

ADOVAS

AS

Degustuotojas turi laikytis grieþtø procedûrø, kurios taikomos visai

degustavimo specialistø grupei. Ið tikrøjø, skirtingai stebint, uodþiant

ar nuryjant mëginius, vertinimas gali labai skirtis.

Vizualinis vertinimas

Espresso kava degustuotojams patiekiama maþuose baltuose

puodeliuose (ar bent jau baltu vidumi) per 120 sekundþiø po jos

paruoðimo.

Þvelgdamas á ramiai stovintá puodelá, degustuotojas ne daugiau

nei 15 sekundþiø stebi kavos putà, o po to paþymi pastabas, susijusias

su vizualiniu áspûdþiu.

Tobula espresso kava. Tokios kavos puta yra rieðutø spalvos,

pereinanèios á tamsiai rudà, su rausvais ruoþeliais. Gali bûti tolygiai

dryþuota ir su ðviesesnës spalvos ruoþeliais. Jos struktûra yra labai

kompaktiðka, su nedideliais burbuliukais. Tokioje kavoje negali bûti

nei dideliø burbulø, nei baltø þymiø, nei tarpø, per kuriuos bûtø galima

áþvelgti po puta esantá skystá.

Neigiamos variacijos. Vizualiai pastebimos neigiamos espresso

kavos variacijos ir jø reikðmës:

• Beveik pilka kavos putos spalva reiðkia, jog buvo panaudotas

per didelis kiekis Robusta kavos.

• Beveik balta kavos putos spalva reikia, jog kava buvo

nevisiðkai ekstrahuota paruoðimo metu (galimos prieþastys: kavos

kiekis maþesnis nei 6 gramai, stambus malimas, nepakankamas slëgis,

vandens temperatûra þemesnë nei 88 °C, vandens slëgis maþesnis

nei 9 atmosferos, plikinimo laikas trumpesnis nei 20 s). Ðis trûkumas

gali atsirasti ir dël kieto vandens bei seniai sumaltos kavos.

• Juodas þiedas aplink putà, baltas vidurys bei putos

sklaidymasis reikia, jog kava buvo pernelyg stipriai ekstrahuota

ruoðimo metu (galimos prieþastys: kavos kiekis didesnis nei 8 gramai,

smulkus malimas, labai didelis slëgis, vandens temperatûra aukðtesnë

nei 92 °C, vandens slëgis didesnis nei 10 atmosferø, plikinimo laikas

ilgesnis nei 35 sekundës).

• Putos nebuvimas reikia, jog kava buvo nevisiðkai arba per

daug ekstrahuota, buvo parinktas netinkamas kavos miðinys, kava

neðvieþiai sumalta.

• Greitai nykstanti kreminë puta reiðkia, kad kava buvo

nevisiðkai arba per daug ekstrahuota, prastai paskrudinta, buvo

parinktas netinkamas kavos miðinys.

Juslinis vertinimas

Jis atliekamas dviem etapais: pirmiausia – tiesiogiai uodþiant ir

ragaujant kavà, o po to, jau nurijus kavà, kai skonis juntamas nosies

latakuose, prie gerklës galo.

Pirmojo etapo metu degustuotojas uodþia kavos puodelá jo

nesukiodamas. Kava gali bûti iðmaiðyta, taèiau tik tuomet, jei visi

degustuotojø grupës nariai tai atlieka.

Tobula espresso kava. Vertinant jusliniu bûdu, tobula espresso

turi turëti stiprø, prabangø, stipriai sklindantá, intensyvø aromatà, bûti

vidutiniðkai arba stipriai, bet ne maksimaliai, skrudinta, nes tai uþgoþtø

tokius subtilius pojûèius kaip vaisiø ir gëliø kvapai.

Turint galvoje rafinuotumà, tobula espresso kava turëtø bûti

elegantiðka, geidulinga, maloni, gryna ir subtili. Be skrudinimo

aromato galima aptikti ðokolado, gëliø, vaisiø ir skurdintos duonos

kvapus primenanèiø aromatø atspalviø.

Neigiamos variacijos. Aromatas greitai uþplûstantis, silpnas ir

skurdus. Rafinuotumas: kasdieniðka, ðiuðkti, banali, paprasta, nerafinuota

ir atstumianti. Galima aptikti þolës, ðiaudø, supuvusiø gëliø, riato, dûmø

ir dûmø miðiniø, apkartimo ir stovinèio vandens kvapø.

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


Skonio/lytëjimo pojûèiø vertinimas

Ðis vertinimas atliekamas gurkðtelëjus 3-5 ml kavos natûraliai,

atsipalaidavus.

Tobula espresso kava. Visi tokios kavos skoniai puikiai dera

tarpusavyje. Vienintelës iðimtys yra ðiai kavai bûdingi kartumo, ðvaros,

proporcingumo pojûèiai. Espresso turi bûti geros struktûros bei

konsistencijos, ðvelni, sodri ir tolygiai tirðta. Turi bûti vidutiniðkai rûgðti ir

nesukelti burnos dþiûvimo pojûèio.

Neigiamos variacijos. Skirtingi skoniai visiðkai nesiderina ar netgi

„pjaunasi”. Galima iðskirti tik vienà kurá pojûtá arba justi nenatûraliai

intensyvø, agresyvø kartumà. Tokia kava yra menka, netirðta, silpna,

netolygi ir blizganti.

Kvapø, juntamø gerklës gale, vertinimas

Po pirmo kavos gurkðnio iðgeriamas geras gurkðnis ðvaraus vandens

gomuriui nuplauti. Tuomet degustatorius, truputá pravëræs burnà, nuryja

antrà gurkðná kavos.

Tobula espresso kava. Tobula espresso yra prabangi, gyva, stipri ir

kvapni. Kiekviena ði savybë atsiskleidþia palaipsniui, skatindama vartotojà

patirti naujus pojûèius. Tokios kavos aromatas ilgai iðliekantis, kava yra

tolygi, geros konsistencijos, skleidþianti intensyvø gaivumo bei gëliø

aromatà.

Neigiamos variacijos. Kavos savybës turi maþai individualumo, arba,

dar blogiau, turi neigiamø aromatø poþymius. Be to, jos aromatas labai

trumpai iðsilaiko. Taigi ji yra trumpalaikë ir ribota: ið karto po nurijimo

iðlieka tik skrudintø pupeliø skonis.

Ilgas kavos aromato kelias

Jusliná espresso kavos profilá lemia sudëtingi cheminiai junginiai, kuriø

dar ne visi yra nustatyti. Tokie junginiai pirmiausia yra sintezuojami paèiame

kavamedyje, t. y. jo sëklose, vëliau gamybos procese jie yra daug kartø

modifikuojami, kol paruoðiama espresso kava.

Toliau iðvardinti veiksniai lemia fiziologinæ ir malonius pojûèius

sukelianèià espresso kavos vertæ:

• kavos kilmës vieta (platuma, aukðtis, mikroklimatas, dirvoþemis);

• botaninë rûðis (Arabica, Robusta);

• nokinimo hormonø naudojimas;

• vaisiø sunokimo laipsnis ir tolygumas;

• derliaus nuëmimo metodai;

• þaliø pupeliø (natûraliø ar iðplautø) apdorojimas;

• þaliø pupeliø laikymo laikas ir bûdas;

• skrudinimo metodas ir laipsnis;

• gërimo paruoðimo metodas;

• skrudintos kavos laikymo bûdas;

• sumaltos kavos smulkumas ir laikymo bûdas bei trukmë;

• espresso kavos virimo aparato tipas, jo ðvarumas ir naðumas

• paruoðimo bûdas (maltos kavos ir vandens proporcija, temperatûra,

laikas ir slëgis).

PRIE KAVOS

OS... APIE CUKRØ

Specialistai rekomenduoja kavà ar arbatà degustuoti be cukraus.

Taip geriau juntamas originalus gërimo skonis ir aromatas. Taèiau tai

tik patarimas degustuotojams.

Kiekvienà dienà dauguma maitinimo ástaigø lankytojø nori

pasimëgauti kvapnios espresso kavos puodeliu ar iðgerti mëgstamos

arbatos. Pasaldinimui skirtas cukrus daþniausiai yra bûtinas karðtøjø

gërimø ingredientas, slopinantis kavos ar arbatos kartumà ir

subalansuojantis skoná.

Rudasis ar baltasis?

Koká cukrø – baltàjá ar rudàjá – dëti á kavà ar arbatà, daþniausiai

sprendþia ne lankytojas. Jam tiesiog patiekiamas paruoðtas gërimas

su vienos ar kitos rûðies cukrumi.

Baltasis cukrus – visiems nuo seno áprastas, pigesnis. Jis bûna

smulkus arba gabalinis.

Rudasis cukrus – jau nebe naujovë, bet dar ne visiems áprastas.

Jis kiek brangesnis, turi karamelës prieskoná, tad ir lankytojams padaro

didesná áspûdá. Rudasis cukrus gali bûti ne tik smulkus ar gabalinis,

bet ir stambiø kristalø (karamelinis). Ðá produktà tiekianèios ámonës

siûlo ir stambius cukraus kristalus ant medinës lazdelës, taèiau tai

gana brangiai kainuojantis produktas, þymiai padidinantis gërimo

savikainà.

O kodël gi nepasiûlius lankytojui paèiam pasirinkti? Tereikia

paklausti, ruduoju ar baltuoju cukrumi jis norëtø pagardinti savo

gërimà. Toks papildomas dëmesys lankytojui tikrai nepamaiðys.

Kaip supakuotà cukrø pasiûlyti lankytojui?

Kiek cukraus dëtis á kavos ar arbatos puodelá, lankytojas turi

nuspræsti pats. O kavinës ar restorano darbuotojams svarbu

pasirûpinti, kad cukraus nepritrûktø. Atrodo paprasta – uþtenka padëti

ant stalo cukrinæ, ir lankytojas pats cukraus ásipils tiek, kiek norës.

Naudojant paprastà birø cukrø, esantá cukrinëse, kyla tam tikrø

nepatogumø. Naudojant cukrines-dozatorius, cukrus neretai blogai

byra – cukrinës bûna tiesiog per daug pripildytos, arba drëgnoje

vietoje stovëjæs cukrus sulipo ir uþkimðo vamzdelá. Jei ant stalo stovi

tradicinës cukrinës su ðaukðteliu, lankytojai daþnai á jas ádeda ðaukðtelá

ið savo puodelio arba cukrinës ðaukðteliu maiðo savo gërimà – taip

cukrus, esantis cukrinëje, uþterðiamas, sudrëgsta ir sulimpa.

Fasuotas birus cukrus gali padëti iðvengti ankðèiau minëtø bëdø.

Taèiau pasitaiko, kad lankytojai praplëðtame pakelyje palieka cukraus,

kuris iðsibarsto ant stalo. Popierëliai nuo cukraus taip pat nepuoðia

stalo. Gabalinis cukrus taip pat gali padëti iðvengti minëtø

nepatogumø. Nustebinti lankytojus galima cukrinëje sumaiðius rudojo

ir baltojo cukraus gabalëlius.

Gërimai

27

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


UAB „UCS BALTIC

TIC”

MOKYMAI PASP

ASPAR

ARTINS

VIEÐOJO MAITINIMO

ÁMONËS VEIKLÀ

Sprendimai

29

UAB „UCS Baltic” specialistai, jau ilgà laikà dirbantys vieðojo

maitinimo ámoniø versle, pastebi, jog restoranø, kaviniø ðeimininkai

daþnai susiduria su personalo kaitos problema. Nauji darbuotojai

neþino, kaip reikia elgtis su vieðbuèio, restorano kasomis, apskaitos

sistemomis, kita informaciniø technologijø (IT) áranga. Daþnai

nutinka, kad naujà darbuotojà apmoko jau besiruoðiantis iðeiti

kolega, kuris daþnai ðia veikla nëra suinteresuotas. Nemokëdami

naudotis „R-Keeper“ apskaitos sistemomis, darbuotojai susigalvoja

savo darbo su programa metodikà, kuri daþnai ne tik neduoda

naudos, bet ir trukdo darbui. Dël ðiø prieþasèiø laiku nepateikiamos

ataskaitos, negalima tiksliai ávertinti restorano veiklos pelningumo.

UAB „UCS Baltic”, vis daþniau susidurianti su tokiomis vieðojo

maitinimo ámoniø ðeimininkø problemomis, siûlo pasinaudoti „R-

Keeper“ sistemos mokymais, skirtais specialiai restoranø apskaitininkams

bei administratoriams. Mokymø metu suteikiamos ne tik

teorinës þinios, bet ir atliekamos praktinës uþduotys, kuriø dëka

iðmokti naudotis sistema yra gana lengva. Kursø metu, kuriø trukmë

10-15 valandø, besimokantieji bus supaþindinami su naujausia

„R-Keeper“ áranga. Iðklausius kursà, vyksta klausytojø testavimas,

iðduodami UAB „UCS Baltic” patvirtinti sertifikatai.

Ðiais mokymais UAB „UCS Baltic“ tikisi pagelbëti vieðojo

maitinimo ámoniø savininkams, pakelti personalo darbo efektyvumà

ir paspartinti visà vieðbuèio, restorano ar kavinës veiklà.

VIEÐBUÈIØ VEIKLOS PLANAVIMO BEI

ADMINISTRAVIMO SISTEMA „SHELTER

TER”

UAB „UCS Baltic”, dominuojanti vieðojo maitinimo ámoniø

rinkoje, nepamirðo ir vieðbuèiø automatizavimo srities, kurioje

nuolatos stiprina savo pozicijas.

Jau nuo 2002 metø Lietuvos vieðbuèiuose ámonë pradëjo diegti

kompiuterinæ sistemà „Shelter“, kurià nuolat tobulina, atsiþvelgdama

á iðrankiausiø klientø norus. Rytø Europoje ðia sistema

naudojasi per 100, o Baltijos ðalyse – 12 vieðbuèiø. Paskutinis

sëkmingas sistemos „Shelter” diegimas buvo atliktas Druskininkuose

ásikûrusiame vieðbutyje „Puðynas“.

UAB „UCS Baltic” „Puðyno“ vieðbutyje ádiegë vieðbuèio ir

restorano apskaitos ir valdymo sprendimus, kurie yra patogûs ne

tik iðrankiam klientui, bet ir personalo darbuotojams:

• Vieðbutyje yra sumontuotos elektroninës kompiuterinës

kambariø durø spynos.

• Visa sistema sujungta su kompiuteriniu fiskaliniu bloku, todël

sveèiø priëmimas á vieðbutá bei atsiskaitymas su jais vyksta

maksimaliai greitai. Programa leidþia atspausdinti sàskaità, sveèio

kortelæ.

• Programa leidþia atsiskaityti eurais.

• Kadangi vieðbutyje yra ir konferencijø salë, sistema „Shelter”

palaiko integracijà su konferencijø programa. Integracijos

pagrindas yra bendra sveèiø, klientø duomenø bazë ir galimybë

priimti uþsakymus tiek vieðbuèio, tiek konferencijø paslaugoms.

• Sistema taip pat yra sujungta su automatine telefono stotele,

todël suma uþ pokalbius telefonu iðkart pagal vieðbuèio nustatytus

ákainius patenka á vieðbuèio sveèiø sàskaità.

• Vieðbuèio restorane veikianti sistema „R-Keeper” yra

suderinta su vieðbuèio sistema „Shelter“, todël sveèiams, norintiems

atsiskaityti uþ restorano paslaugas, reikia tik paduoti kambario

elektroniná raktà-kortelæ – sistema atpaþásta kambario numerá ir

pinigus automatiðkai perveda á vieðbuèio sàskaità.

• Restorane taip pat sumontuota alaus apskaitos sistema,

sujungta su restorano valdymo sistema „R-Keeper“, todël klientø

aptarnavimo kokybë pagerëja, nes darbuotojai negali piktnaudþiauti

ápilamo alaus kiekiu.

R. Karèiauskas, vieðbuèio

„Puðynas” direktorius,

naujai ádiegta sistema

yra patenkintas. Jo

nuomone, sistema labai

patogi tiek klientui, tiek

personalo darbuotojui,

kuris sutaupo savo laikà.

Per paskutinius keletà

metø sistemai buvo skiriama

ypatingai daug

dëmesio, jà tobulinæ specialistai siekë patenkinti reikliausiø vieðbuèiø

valdytojø poreikius, todël patogià, lanksèià ir turinèià daug

funkcijø „Shelter“ sistemà galima lyginti su stipriausiomis vieðbuèiø

sistemomis. Be jau ávardintø, minëtini ir ðie „Shelter” sistemos

privalumai:

• Galimybë rezervuoti vieðbuèio kambarius internetu,

naudojantis internetiniø rezervacijø moduliu.

• Vieðbuèiø interneto svetainës rezervacijos lange prisiregistravæ

klientai gali rezervuoti kambarius internetu bei ið karto

apmokëti sàskaità banko kortele.

• Sumà uþ suteiktas interneto paslaugas, kuriomis galima

naudotis vieðbutyje, sistema iðkarto perveda á vieðbuèio kliento

sàskaità.

• Sistemà galima integruoti su ávairiomis telefonø stotelëmis,

elektroninëmis vieðbuèiø durø spynomis, mokama televizija.

• Galima vykdyti mini barø apskaità – sistema gali bûti

sujungta su sandëlio, restorano apskaitos sistema.

• Sistema turi lankstø nuolaidø arba lojalumo modelá, bendrà

restoranui ir vieðbuèiui.

• Siûlomas ataskaitø modulis „Shelter Cube”, kurio pagalba

ið esamø laukø galima paèiam suformuoti reikiamas ataskaitas.

Ðiuo metu „Shelter” sistema aktyviai domisi tiek Pabaltijo, tiek

Lietuvos vieðbuèiø savininkai, nes sàlygos produktui ásigyti yra labai

palankios. Artimiausiu metu UAB „UCS Baltic“ sistemà planuoja

ádiegti 10-yje vieðbuèiø.

UAB „UCS Baltic“ informacija

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


30

Sprendimai

SKAITMENINËS TECHNOLOGIJOS OGIJOS FONINËS

MUZIKOS SISTEMOSE

Èeslovas Èepkauskas

Internetas tapo áprastas kasdieniniame

mûsø gyvenime ne tik kaip profesinës ar

informacinës komunikacijos priemonë, þiniø

ar informacijos ðaltinis. Kompiuteris visà

pasaulá apraizgiusiame voratinklyje tapo balso

ir vaizdo ryðio priemone, televizoriumi, radijo

imtuvu, dienraðèiu ar „akimis”, nuolat

stebinèiomis aplinkà ávairiausiose pasaulio

vietose sumontuotomis vaizdo kameromis

(web kameromis). Ámonëse ar didesnëse

organizacijose tampa áprasta rengti pasi-

tarimus bendraujant ið skirtingø miestø ar ðaliø

nuotoliniø telekonferencijø priemonëmis,

negaiðtant laiko ir neiðlaidaujant kelionëms.

Praeitame „Restoranø verslo“ numeryje

aptarëme ávairias foninës muzikos sistemas,

kurios yra naudojamos daugelyje visuomeniniø

objektø, ir kurias galima apibûdinti

kaip analogines ar áprastas. Minëtos sistemos

veikimo principais ið esmës nesiskiria nuo tø,

kurias mes þinojome dar tuomet, kai nebuvo

kompiuteriø ir interneto. Ðiose sistemose

garsas (balsas ar muzika) be esminiø pakitimø

„keliauja” laidais link garsiakalbiø, tik

sustiprinamas garso stiprintuvais ir, atitinkamai

pagal garsiakalbio ir patalpos savybes,

tembriðkai pakoreguojamas.

Analoginës garso sistemos vis dar

naudojamos nedidelëse uþdarose sistemose,

kuomet garso signalo nereikia perduoti uþ

pastato ribø, taèiau jos vis daþniau „skaitmenizuojamos”

árenginëjant dideliø objektø

– stadionø, dideliø prekybos centrø ar

vieðbuèiø – garso sistemas. Paprasèiausias

tokios sistemos pavyzdys – gana daþnai

naudojamas foninës muzikos transliavimo

sprendimas, kai muzikiniu ðaltiniu tampa

áprastas kompiuteris su vidinëje laikmenoje

áraðytu MP3 formato muzikos archyvu. Jau ir

tokia, atrodytø paprasta, sistema ágauna naujø

savybiø – galima kelioms dienoms ar

savaitëms redaguoti muzikinæ programà arba

„grojaraðtá“, kompiuterá, prijungtà prie

interneto ar lokaliame tinkle, valdyti nuotoliniu

bûdu, nuolat papildyti naujais muzikiniais

kûriniais ar informaciniais praneðimais.

Tokiose sistemose nebûtina kaupti fiziniø

maþos talpos informacijos laikmenø –

kompaktiniø plokðteliø.

Ðiuo metu, kai asmeniniø kompiuteriø

kainos nëra didelës, tai gali pasirodyti

pakankamai pigus muzikos transliavimo

bûdas, taèiau tai nëra optimaliausias

profesionalus sprendimas. Kompiuteris, turintis

ávairias kitas, ne muzikai transliuoti skirtas

funkcijas, daþnai bûna neprognozuojamas.

Kiekvienas vartotojas þino, kà reiðkia

„pakibæs“ ar „lûþtantis“ kompiuteris. Be to,

paprasto kompiuterio garso signalo kokybë

daþnai bûna nepakankama restorano ar klubo

foninës muzikos sistemai.

Muzikos sistemose naudojami specializuoti

programuojami árenginiai suteikia

galimybæ labai lengvai suformuoti bet kokià

sudëtingesnæ nei vienkanalæ garso sistemà.

Tai kompiuterinëmis technologijomis pagrásti

specialûs signalø apdorojimo árenginiai –

matriciniai komutatoriai. „Matrica” – nedideliø

gabaritø árenginys su didesniu kiekiu garso

signalø áëjimo bei iðëjimo jungèiø, kuriø

parametrai gali bûti uþprogramuoti pagal

vartotojo poreiká. Naudojant tokias sistemas

labai lengva árengti daugiakanales garso

sistemas, jei reikia, ávairiose patalpose

transliuoti skirtingà muzikà. Prie tokio árenginio

prijungiami keli skirtingi muzikos ðaltiniai – CD

grotuvai, keli radijo imtuvai, TV signalø

imtuvai, neðiojamieji MP3 grotuvai, mikrofonai

ir pan., o prie skirtingø iðëjimø

prijungiami atskirø patalpø ar zonø garso

stiprintuvai su garsiakalbiais. Pagrindinis

árenginys prijungiamas prie interneto tinklo,

todël sistema gali bûti programuojama bei

valdoma nuotoliniu bûdu. Ið anksto uþprogramavus

reikiamà sistemos konfigûracijà,

árenginiams nereikia jokios papildomos

eksploatacijos. Prie árenginio prijungiamas

norimas kiekis nesudëtingø valdymo pulteliø,

kurie pritvirtinami ávairiose patalpose prie

sienos. Dël ðiø pulteliø galima kiekvienoje

zonoje pasirinkti norimà muzikos kanalà,

reguliuoti garso lygius, tembro parametrus ir

kt. Visi pulteliai prijungiami vienu ekonomiðku

kompiuteriø tinkluose naudojamu UTP 5

kategorijos tipo kabeliu. Projektuojant tokias

sistemas gamintojai ypatingà dëmesá skiria

sistemø patikimumui. Naudojant tokià

programuojamà sistemà daugiau nereikia

jokiø papildomø garso apdorojimo árenginiø.

Árenginio viduje kiekvienam muzikos kanalui

gali bûti uþprogramuojamos reikalingos

funkcijos – koreguojamas áëjimo jautrumas,

signalo dinaminis diapazonas, tembrinës

savybës, signalo uþvëlinimas, aido efekto

panaikinimas ir pan.

Ðiuo metu, internetui pleèiantis, vis

daugiau vartotojø naudojasi greitaveikëmis

interneto prieigomis, kurios leidþia tiesiogiai

internetu klausytis radijo stoèiø ar priimti

muzikinæ informacijà. Tai suteikia dar vienà

naudingà savybæ muzikos transliavimo

sistemoms: skirtinguose miestuose esanèiuose

objektuose gali bûti transliuojama ta pati

informacija. Tam tikslui yra gaminami

árenginiai, kurie prijungti prie interneto, nuolat

gauna besikeièianèià informacijà ir jà gali

transliuoti sinchroniðkai, pagal ið anksto

numatytà programà. Ði technologija naudojama

prekybos ar pramogø centrø tinkluose,

kur vienu metu skamba vienoda muzikinë

programa, formuojama centriniame biure.

Naudojant ðá bûdà, nereikia atskiruose

restoranuose ar prekybos centruose rûpintis

muzikos ðaltiniais, jø nustatymais, árenginiø

eksploatacija. Skaitmeninës sistemos tampa

ekonomiðkos, nes kiekvienoje tinklo vietoje yra

tik „juodosios dëþës“, prijungtos prie interneto

tinklo, vietoj ávairiø garso árenginiø, kuriuos

reiktø nuolat priþiûrëti, keisti informacijà.

Dar vienas patrauklus skaitmeniniø

sistemø privalumas – ávairiø papildomø

funkcijø integravimas, nenaudojant sudëtingo

ádiegimo ar daug papildomos árangos.

Valdymo pulteliai skaitmeninëse sistemose yra

programuojami pagal vartotojo poreiká ir

jiems gali bûti suteiktos funkcijos valdyti ne

tik garso sistemà, bet ir televizorius, vaizdo

projektorius, ðviesà, motorizuotas langø

þaliuzes ar netgi patalpos mikroklimatà. Ðie

pulteliai ávairûs – nuo turinèiø tik keletà

programuojamø mygtukø, iki turinèiø lietimui

jautrius ekranus, kuriuose visiðkai laisvai gali

bûti programuojamas vaizdas ir funkcijø

grafiniai elementai. Taip pat ðie pulteliai gali

bûti ne tik stacionariai sumontuoti sienoje, bet

ir neðiojami. Tai lyg universalûs distancinio

valdymo pulteliai, kurie gali bûti naudojami

bet kokiems elektroniniams árenginiams

patalpoje valdyti. Pulteliai su ekranais gali bûti

naudojami ir kaip nedideli vaizdo ekranai,

kuriuose gali bûti rodomas vaizdo kamerø

perduodamas vaizdas. Pavyzdþiui, restorano

administratorius, turintis toká pultelá, savo

darbo kabinete ar kitoje pastato vietoje, gali

stebëti situacijà salëje ir, esant reikalui, valdyti

garso sistemos funkcijas.

Gali pasirodyti, kad ðios sistemos yra

brangios, taèiau ávertinus paprastà skaitmeniniø

sistemø montavimà, minimalias

iðlaidas kabeliams, jø daugiafunkciðkumà ir

lanksèias galimybes, jø naudojimas leidþia

þymiai padidinti darbo efektyvumà ir iðvengti

rûpesèiø dël eksploatacijos. Kompiuteriø ir

skaitmeniniø komunikacijø panaudojimas

visose gyvenimo srityse vis labiau plinta ir jau

nëra prabanga.

Daugiau apie skaitmenines garso ir valdymo sistemas

galima suþinoti interneto svetainëse: www.biamp.com,

www.crestron.com.

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


LIETUVOS BARMENØ

ASOCIACIJOS

CIJOS

PASLA

ASLAUGOS

Lietuvos barmenø asociacija (LBA), vienijanti Lietuvos barmenus, siûlo

profesionalias renginiø aptarnavimo paslaugas ávairiø banketø, furðetø,

teminiø vakarëliø ir kitø renginiø metu. Galime surengti ðou, pagal

individualø uþsakymà sukurti kokteilius, suderinus su kliento pageidaujama

koncepcija. Galime sudaryti gërimø vienkartiná meniu vakarëliui, pastovø

meniu naujai atsidaranèiam barui, restoranui ar klubui. Organizuojame

prezentacijas, degustacijas tikslinei auditorijai (nuo vartotojo iki

profesionalo). Kreiptis mob. tel. 8 671 96669, el. p. info@barmenai.lt.

LBA teikiamos paslaugos

ÁVAIRIØ RENGINIØ APTARNA

ARNAVIMAS

Banketø, furðetø aptarnavimas (gërimø iðpilstymas);

Banketø, furðetø aptarnavimas (sudëtingesnis aptarnavimas –

kokteiliø ruoðimas, puoðimas);

Banketø, furðetø aptarnavimas (sudëtingesnis aptarnavimas –

kavos, kavos gërimø, kokteiliø ir pan. gërimø ruoðimas);

Darbas parodose (reprezentacinis darbas – kavos, kokteiliø ir kt.

gërimø ruoðimas);

Individualus „Flairingo” ðou;

„Work-flairingas” (kokteiliø gaminimo miniðou renginio metu).

* Gërimus pateikia uþsakovas. Baro áranga, indai ir inventoriaus nuoma – pagal susitarimà.

KITOS PASLA

ASLAUGOS

Kokteilio pritaikymas renginio temai;

Kokteilio sukûrimas (autentiðkas kokteilis);

Gërimø meniu sudarymas vakarëliui;

Gërimø meniu sudarymas naujai atsidaranèiai vieðojo maitinimo

ástaigai;

Prezentacijos/seminaro pravedimas (barmenø auditorijai

pasirinkta tema);

Prezentacijos/seminaro pravedimas (vartotojø auditorijai

pasirinkta tema);

Prezentacijos/seminaro pravedimas (vadovø auditorijai

pasirinkta tema);

Renginiø organizavimas, scenarijaus sukûrimas, parengimas,

detaliø suderinimas.

LBA PRISTATO

RUBRIKÀ

„MËNESIO GËRIMAS“

Lietuvos barmenø asociacija savo interneto svetainëje

www.barmenai.lt kovo pradþioje pristatë naujà rubrikà „Mënesio

gërimas“, kurioje skaitytojai gali rasti iðsamiø straipsniø apie

nealkoholinius ar alkoholinius stipriuosius bei silpnuosius gërimus, su

kuriais dirba barmenai, taip pat suþinoti jø istorijà, gamybos

technologijà, panaudojimà kokteiliams. Kovo mënesio gërimas buvo

viskis, balandþio – brendis. Skaitytojams pateikiami straipsniai apie

ðiø gërimø gamybos subtilybes, rûðis, vartojimo ypatumus.

LBA nariai rengia ekskursijas po Lietuvos alkoholiniø gërimø

gamyklas, bendradarbiauja su ávairiø gërimø gamintojais bei

platintojais. Visais áspûdþiais bei gautomis þiniomis asociacijos nariai

dalinasi su interneto svetainës www.barmenai.lt lankytojais, kurie

domisi barmeno darbu. LBA þada pateikti ávairiø mënesio gërimo

kokteiliø receptø, patarti, kaip kokteilius paruoðti, papuoðti bei patiekti

klientui.

Informacija

31

TAPKITE MENIU.L

.LT KLIENTU IR NAUDOKITËS VIENA

EFEKTYVIA

TYVIAUSIØ REKLAMOS FORMØ

Meniu.lt – tai didþiausias ir labiausiai lankomas specializuotas

interneto portalas, kuriame yra visos Lietuvos maitinimo bei pramogø

ástaigos. Portale Meniu.lt pateikiama aktuali informacija tiek maitinimo

ir pramogø ástaigø lankytojams, tiek darbuotojams bei savininkams.

Puslapis atnaujinamas kasdien, todël dauguma restoranø, kaviniø ir

klubø lankytojø informacijos ieðko bûtent Meniu.lt portale.

Meniu.lt portalas – tai:

• Didelis tiksliniø lankytojø skaièius – Meniu.lt sulaukia virð 10

000 lankytojø per dienà, kurie paþiûri vir 30 000 puslapiø, ið jø – ir

Jûsø ástaigos pristatymà!

• Patogi paieðkos ir rûðiavimo sistema (ástaigos pasirinkimas

pagal miestà, tipà, virtuvæ; paieðka valgiaraðèiuose, naujienose bei

recenzijose).

• Meniu.lt vardas ir interneto adresas nuolatos reklamuojamas

ávairiuose leidiniuose, internete, specializuotø parodø metu.

• Meniu.lt portale dirba ta pati profesionali komanda, kuri leidþia

þurnalà „Restoranø verslas”, projektà „Meniu.lt kelyje 2006“.

Be aukðèiau iðvardintø privalumø, Meniu.lt klientams skirta:

• Prioritetinë vieta maitinimo ástaigø sàrae.

• Iðsamus ástaigos pristatymas (logotipas, nuotraukos bei

maitinimo ástaigos valgiaratis, kuris nuolatos atnaujinamas).

• Profesionalaus þurnalisto paraðyta (arba Jûsø pateikta) recenzija

apie ástaigà.

• Naujienø bei specialiø Jûsø ástaigos pasiûlymø publikavimas

Meniu.lt portalo naujienø bei renginiø rubrikose.

• Ðventiniø arba proginiø pasiûlymø pristatymas specialiose

ðventinëse rubrikose.

• Pobûviø uþsakymø nukreipimas maitinimo ástaigoms per

automatinæ pobûviø paieðkos sistemà.

• Jûsø ástaigos rekomendavimas Meniu.lt lankytojams, kurie,

ieðkodami pobûviams vietos, kreipiasi á redakcijà tiesiogiai.

• Pageidaujant, reklaminis skydelis (banner – angl.) Meniu.lt

portale (apmokestinamas papildomai, pagal atskirà sutartá).

Meniu.lt informacija

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


32

Informacija

LRVVKA INFORMACIJA

LRVVKA nariai dalyvavo

Baltijos ðaliø kulinarijos

þvaigþdþiø taurës konkurse

Ð. m. kovo 10-12 d. Sankt Peterburge vyko

4-oji tarptautinë specializuota visuomeninio

maitinimo paroda „EuroHoReCa” – vienas

didþiausiø Ðiaurës-Vakarø Rusijoje organizuojamø

renginiø, kurio metu pristatoma

moderniausia technologija, produkcija ir

paslaugos, skirtos vieðbuèiams, restoranams,

kavinëms, barams, klubams.

Siekiant atskleisti virëjø meistriðkumà ir

pasidalinti patirtimi, jau antrà kartà parodos

metu „Àêàäåìèÿ Ãîñòåïðèèìñòâà“ buvo

organizuotas Baltijos ðaliø kulinarijos

þvaigþdþiø taurës konkursas, kuriame varþësi

Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Suomijos

vyriausieji virëjai. Kaip ir praëjusiais metais,

konkurso dalyviai rungësi dël trijø nominacijø.

Ðá kartà lietuviø komanda buvo sudaryta

ið „naujokø“, kuriems dar neteko dalyvauti

tarptautiniuose konkursuose kaimyninëje

Rusijoje. Rungiantis dël pirmosios nominacijos

„nacionalinis ðalies patiekalas“, lietuviø

komandai atstovavo restorano „Helios“

virtuvës vyr. virëja Honorata Lyndo, dël

antrosios nominacijos „banketinis þuvies

patiekalas“ – vieðbuèio „Novotel“ virëjas

Virginijus Brakauskas, dël treèiosios nominacijos

„juodoji dëþë“ – restoranø tinklo

„Katpëdëlë“ technologas Leonardas Maceikanecas.

Kiekvienos ðalies komanda turëjo po

vienà savo teisëjà. Kaip þiuri narë dalyvavo

restorano „Medininkai” gamybos vedëja

Aldona Geèienë, praëjusiais metais ðio

konkurso rungtyje „juodoji dëþë“ iðkovojusi

treèiàjà vietà.

Rungdamiesi pirmoje rungtyje dalyviai

turëjo paruoðti ðaltà uþkandá ið jûrø produktø

bei pagrindiná mësos patiekalà. Restorano

„Helios“ virtuvës vyr. virëja improvizavo

ruoðdama laðiðos ir oto suktinukus su vëþiø

tartaru, traðkiomis darþovëmis ir geltonø

paprikø padaþu. Nacionaliná mësos patiekalà

Honorata Lyndo gamino ið elnienos nugarinës

su voveraitëmis ir baravykø padaþu. Antrojoje

rungtyje „Novotel” virëjas ruoðë banketiná

þuvies patiekalà „Ungurys su ðafranu,

skrajaþuvës ikrais, cukinija, ðparagais,

salieru”. Lietuviø komandos atstovui Leonardui

Maceikanecui rungtyje „juodoji dëþë“ buvo

pateikti ðie produktai: anties krûtinëlë, medus

ir gervuogës, ið kuriø reikëjo paruoðti kuo

ádomesná karðtà patiekalà.

Þiuri komisijà sudarë po vienà atstovà ið

kiekvienos dalyvaujanèios ðalies, vertinimo

komisijai pirmininkavo Serge Fery (Prancûzija),

techninis teisëjas – Rechkalov Sergey (Rusija).

Buvo vertinama virtuvës vyr. virëjø darbo vieta,

produktø suderinamumas, spalvinis darnumas,

patiekalø skonis bei originalumas.

Pirmosios rungties laimëtoju paskelbtas

Latvijos virtuvës meistras Erik Dreibant.

Antrojoje ir treèiojoje rungtyse neaplenkiami

buvo Suomijos virtuvës meistrai Marko

Palovaara ir Passi Parsinen. Susumavus trijø

rungèiø rezultatus, absoliuèia lydere paskelbta

Suomijos komanda, kuriai áteiktas I-osios

vietos prizas. Pirmà kartà tarptautiniame

konkurse kaimyninëje Rusijoje dalyvaujantiems

Lietuvos „naujokams” atiteko IV-oji

vieta.

Tarptautinës parodos metu sulaukta virð

15 000 lankytojø, kurie galëjo stebëti ne tik

Baltijos ðaliø virëjø meistriðkumà, bet ir 3-àjá

atvirà barmenø èempionatà. Taip pat parodos

metu vyko tarptautinis forumas, skirtas

vieðbuèiø ir restoranø specialistams, kurio

metu siekta pasidalinti profesine patirtimi,

apþvelgti rinkà ir ávertinti konkurencingumà.

Jau antrà kartà organizuojamas Baltijos

ðaliø kulinarijos þvaigþdþiø taurës konkursas

suteikia Lietuvos virtuvës vyr. virëjams galimybæ

iðbandyti jëgas bei pasisemti patirties ið

kaimyniniø ðaliø meistrø. Ryðiø stiprinimas su

kaimynine Rusija – tai vienas ið svarbesniø

þingsniø pleèiant tarptautinius santykius.

Lietuviø komanda yra pakviesta á II-àjá

tarptautiná Kremliaus kulinarinës taurës

èempionatà, vyksiantá Maskvoje spalio 4-7 d.

Ávyko virëjø konkursas „Þalioji Bonduelle

kepurë 2006

Balandþio 2 d. Vilniuje, UAB „Baltic Master”

mokymo centre, „Bonduelle“ kartu su

LRVVKA organizavo konkursà „Þalioji Bonduelle

kepurë 2006“, kuriame dalyvavo 9

virëjai ið ávairiø Lietuvos restoranø. Dalyvius

stebëjo ir vertino nepriklausomø profesionaliø

virëjø komisija. Patiekalus vertino ir gurmanø

komisija, sudaryta ið þiniasklaidos ir ðou verslo

atstovø.

Atsiþvelgusi á visus vertinimo kriterijus,

profesionalø komisija geriausiø patiekalø

autoriais pripaþino ðiuos 3 konkurso dalyvius:

pirmoji vieta atiteko Irmai Kirtiklytei (restoranas

„SPA Vilnius”, Druskininkai) uþ patiekalà

„Sluoksniuotos darþovës sûrio krepðelyje”;

antràjà vietà pelnë Artûras Ðpokas (restoranas

„Bravaria”, Vilnius) uþ patiekalà „Cukinijos

ir baklaþanø „Musaka” su ðparaginiø

pupeliø kremu ir tigrinëmis krevetëmis”;

treèioji vieta atiteko Viktorijai Jonikaitytei

(vieðbutis „Natalis”, Klaipëda) uþ patiekalà

„Jautienos suktinukas su ðpinatais ir grill

darþovëmis”.

Gurmanø simpatijø susilaukë Arûno

Burkovskio patiekalas „Baklaþanai, ádaryti

graikiniø rieðutø pasta”.

Irma Kirtiklytë vyks á konkurso finalà

Lenkijoje, kuris bus rengiamas Sopote 2006

m. geguþës 13 d. Finalo nugalëtojui atiteks

prizas – staþuotë Prancûzijoje, „Bonduelle”

akademijoje.

3-iasis Lietuvos grilio èempionatas

LRVVKA, siekdama Lietuvoje populiarinti

kepsniø kepimà ant groteliø 2006 m. geguþës

11-13 d. parodø centre „Litexpo“, Vilniuje,

maisto produktø ir gërimø parodos „BaF

2006” metu, organizuoja 3-iàjá Lietuvos

grilio èempionatà. Èempionate gali

dalyvauti LRVVKA nariai, kiti restoranø ar

kitø maitinimo ástaigø virëjai, individualiai

pasiruoðæ virëjai, gavæ LRVVKA pritarimà.

Konkurso metu bus gaminami 4 patiekalai:

vegetariðkas – ið baklaþano, þuvies – ið

sviestaþuvës ir kalmaro, mësos – ið ërienos,

laisvai pasirinktas desertas. Komandos

registruojamos asociacijoje iki geguþës 4 d.

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


NGBA INFORMACIJA

Lenkijoje vyko konkursas „Kulinarinë

regata“

Nacionalinë grilio ir barbekiu asociacija

(NGBA) balandþio 22-23 dienomis dalyvavo

Lenkijoje vykusiame renginyje „Kulinarinë

regata“. Konkurse Lietuvai atstovavo NGBA

nariai G. Bovðeviè, J. Ðvanba ir J. Dubovskis.

Kartu á konkursà vyko ir palaikymo komanda.

Renginys buvo surengtas graþiame

Augustovo miesto miðke, prie Necko eþero.

Konkurse dalyvavo 16 virëjø komandø, ið kuriø

vieninteliai sveèiai ið uþsienio buvo Lietuvos

komanda. Patiekalai buvo gaminami ið ðiø

produktø: norvegiðkos laðiðos filë, upëtakio,

sviestþuvës, skorpionþuvës, ðaldytø darþoviø,

makaronø. Per vienà valandà reikëjo paruoðti

ir þiuri pateikti 6 patiekalø porcijas.

NGBA keièia savo pavadinimà

Nacionalinë grilio ir barbekiu asociacija

(NGBA) keièia savo pavadinimà. Nuo ðiol

asociacija vadinsis Lietuvos barbekiu kepëjø

asociacija (LBKA). Pavadinimas keièiamas

todël, kad, siekiant vieno svarbiausiø

asociacijos tikslø – ástojimo á Pasaulinæ

barbekiu asociacijà (WBQA), asociacijos

pavadinime turi figûruoti valstybës pavadinimas.

Asociacijos veikla ir tikslai iðliks

nepakitæ. Ástoti á Pasaulinæ barbekiu asociacijà

planuojama Atvirojo Lietuvos grilio èempionato,

kuris vyks Druskininkuose geguþës

26-28 dienomis, metu.

Informacija

33

ATVIRAS LIETUVOS GRILIO ÈEMPIONATAS AS VYKS

DRUSKININKUOSE

UOSE

Lietuvos barbekiu kepëjø asociacija

(ankstesnis pavadinimas – Nacionalinë grilio

ir barbekiu asociacija) kvieèia dalyvauti

Druskininkø miesto ðventës metu vyksianèiame

Atvirajame Lietuvos grilio èempionate.

Konkurso metu vyks pramoginë Lietuvos

barbekiu kepëjø asociacijos ir Lietuvos

barmenø asociacijos programa.

Data: 2006 m. geguþës 26-27 d.

Vieta: Druskininkø miesto ðventë, Druskininkø

kempingas, Gardino g. 3, Druskininkai,

Lietuva.

Organizatoriai: Lietuvos barbekiu kepëjø

asociacija (buvusi NGBA – Nacionalinë grilio

ir barbekiu asociacija).

Informacija: www.grilis.com

Kontaktai:

abagociunas@erdves.lt,

8 615 43371.

Èempionato ðûkis: „Darykime þmones

laimingus, kepkime barbekiu ir susiraskime

draugø visame pasaulyje!”.

Komandø skaièius: 15, kiekvienoje

komandoje gali dalyvauti iki 4 þmoniø.

Komandø registravimas: komandos registruojamos

iki geguþës 15 d., registracijos forma

pateikta asociacijos svetainëje (http://www.grilis.

com/2006Grilio Cempio natas. html).

Teisëjavimo naujovë: kiekviena komanda

turi teisæ turëti savo teisëjà (á komandos

apgyvendinimo mokestá teisëjo apgyvendinimas

neáskaièiuotas).

Dalyvio mokestis: 500 Lt (145 eurai).

Á dalyvio mokestá áskaièiuota:

1. registruotø komandø apgyvendinimas

(2 nakvynës su pusryèiais);

2. dalyvavimo plotas 4x8 m, elektros

ávadas, vanduo;

3. tentinë palapinë;

4. krepðys su produktais (smulkesnës

detalës bus pateiktos po registracijos);

5. malkos, anglys, degus skystis;

6. du stalai.

Privalomi patiekalai:

1 patiekalas: þuvis (upëtakis) ir garnyras.

2 patiekalas: kalakutiena ir garnyras.

3 patiekalas: kiauliena (ðoninë su kaulu)

ir garnyras.

4 patiekalas: grill desertas (laisva forma).

Porcijø kiekis: privaloma pagaminti po 5

porcijas kiekvieno patiekalo.

Informaciniai partneriai: portalas Meniu.lt,

leidinys „Restoranø verslas“.

ÈEMPIONATO O PROGRAMA

Geguþës 26 d., penktadienis

8-12 val. Komandø registravimas.

13 val. Informacinis susirinkimas kapitonams.

15-16 val. Ðventinë eisena á miesto aikðtæ

(komandos pasiruoðia papildomà simbolikà,

pvz., vëliavà, plakatà, aprangà, ðûká ðventiniam

paradui), miesto ðventës atidarymas.

20 val. Iðduodami krepðiai su maisto

produktais, skirtais èempionatui.

21 val. Komandø susipaþinimo vakaras:

kultûrinë programa, vaiðës (dalyvauti gali tik

turintys dalyvio korteles).

Geguþës 27 d., ðeðtadienis

Pusryèiai.

Informacinis susirinkimas kapitonams.

Teisëjø instruktaþas, teisëjø priesaika ir

oficialus startas komandoms.

Þuvies degustavimas.

Kalakutienos degustavimas.

Kiaulienos degustavimas.

Deserto degustavimas.

Rungtyniø ploto tvarkymas.

Rezultatø paskelbimas, apdovanojimai.

Atsisveikinimo vakaras (áëjimas laisvas).

Kempingo teritorijà komandos privalo

palikti sekmadiená, iki 12 valandos.

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


HORECA RINKOS NAUJIENOS

34

Informacija

KAUNE DURIS ATVERS VIEBUTIS „REVAL AL HOTEL

TEL

NERIS”

„Reval Hotels“ vieðbuèiø tinklo savininkë Norvegijos nekilnojamojo

turto kompanija „Linstow“ ásigijo vieðbutá „Takioji Neris“. Kauno miesto

centre ásikûrusá vieðbutá iki 2006 metø spalio valdys buvæ savininkai.

Spalio mënesá vieðbutis bus uþdarytas rekonstrukcijai ir duris sveèiams

atvers 2007 metø geguþës mënesá kaip „Reval Hotel Neris“.

„Reval Hotels“ – didþiausias vieðbuèiø tinklas Baltijos ðalyse, valdantis

septynis vieðbuèius trijose Baltijos ðaliø sostinëse. Ásikurti antrajame pagal

dydá Lietuvos mieste „Reval Hotels” tinklo vadovai buvo numatæ seniai.

Anot jø, ðis vieðbutis turi puikià geografinæ padëtá. Po rekonstrukcijos

„Reval Hotel Neris“ turës 190 kambariø, naujà restoranà ir barà, o

taip pat modernø konferencijø centrà. Kadangi ðiuo metu Kaune nëra

vieðbuèio, siûlanèio kompleksines konferencijø organizavimo paslaugas,

„Reval Hotels” tinklo vadovai yra tikri, kad ðis vieðbutis suteiks galimybæ

jø tarptautiniams partneriams atrasti Kaunà, kaip naujà ir patrauklià

vietà renginiø organizavimui.

Naujojo vieðbuèio „Reval Hotel Neris“ Kaune, o taip pat naujojo

225 kambariø vieðbuèio Rygoje, Elizabetes gatvëje, atidarymas 2007

metø pavasará sustiprins „Reval Hotels“ prekës þenklà Baltijos ðalyse

bei bus pagrindas tolesnei plëtrai Rytø Europoje.

IÐRINKTAS AS ÐIAULIØ MULTIFUNK

TIFUNKCINIO

KOMPLEKSO OPERATORIUS

ORIUS

Ðiauliø miesto savivaldybës komisija iðrinko Dainø parke statomo

multifunkcinio komplekso operatoriø. Vieðoji ástaiga „Pramogø sala”

pripaþinta uþ ES ir Lietuvos valstybës pinigus Ðiauliuose statomo

multifunkcinio komplekso, kuriame bus ir 5 000 vietø krepðinio arena,

koncesijos konkurso nugalëtoja.

Ðiauliø miesto savivaldybës administracijos direktorius teigë, jog

konkurso dokumentus buvo ásigijusios 4 ámonës, tarp jø ir „Siemens”

arena, taèiau paraiðkà pateikë vienintelë dalyvë – ðiaulieèiø valdoma

VðÁ „Pramogø sala”. Ji ir paskelbta koncesijos konkurso nugalëtoja.

Konkurso nugalëtojai bus suteikta teisë 15 m. valdyti 20 000 kv.

metrø ploto multifunkciná kompleksà, kuriame bus 5 000 vietø krepðinio

arena, transformuojama á scenà ar parodø patalpas, 500 vietø

konferencijø salë bei 6 400 kv. metrø ploto komercinës patalpos.

Operatoriui savivaldybë kasmet mokës koncesijos mokestá, nes

prognozuojama, jog multifunkcinis kompleksas be finansinës paramos

nesugebës iðsilaikyti.

Komplekso operatorius galës ieðkoti bûsimøjø nuomininkø, iðrinkti

arenos vardà. Iðlaikyti multifunkciná kompleksà, kuris turëtø pradëti

veikti 2007 m. geguþæ, per metus kainuos apie 2,5 mln. Lt.

Multifunkciná kompleksà stato AB „Panevëþio statybos trestas”. 63,5

mln. Lt vertës sutartis su bendrove pasiraðyta pernai gruodþio viduryje.

Visa projekto vertë – 65,3 mln. Lt. Didþioji dalis pinigø – 41,6 mln. Lt

– skirta ið ES struktûriniø fondø paramos. Apie 12,5 mln. Lt skiria

savivaldybë, likusià dalá – valstybë.

IÐRINKTI TI GERIAUSI USI METØ Ø INTERJERAI

Kovo pabaigoje Vilniuje Lietuvos interjerø autoriai buvo apdovanoti

uþ profesinius pasiekimus. „Auksinës paletës“ apdovanojimai áteikti

uþ geriausiai realizuotà biuro, visuomeninio ir privataus interjero

projektà.

Lietuvoje „Metø interjero“ konkursas rengiamas pirmà kartà.

Organizatoriai rëmësi analogiðkø, senas tradicijas turinèiø konkursø

uþsienyje patirtimi. Konkursu siekiama sukurti tradicijà ne tik iðrinkti

geriausius darbus, bet ir skatinti ádomiø, netradiciniø interjero

sprendimø sklaidà bei dalintis patirtimi.

Konkurse dalyvavo 68 interjerø autoriai. Toks aktyvumas patvirtino,

jog interjeras negali bûti atsitiktinis, o yra apgalvotas kûrinys, kuriame

dera kûrëjo ir interjero ðeimininko logika, funkcionalumas ir emocija.

Vertindama darbus, tarptautinë komisija atsiþvelgë á darbø

originalumà, profesionalø atlikimà bei tai, kaip projektai atitinka

estetinius, funkcinius, higienos ir saugumo reikalavimus.

Geriausio privataus interjero kategorijoje nugalëjo Loreta Januðaitienë,

konkursui pateikusi sukurtà gyvenamojo namo Kaune interjerà.

„Auksinë paletë“ uþ geriausià biuro interjerà atiteko autoriø duetui

ið architektûros studijos „Plazma“: vilnieèiams Ryèiui Mikulioniui ir

Tomui Stauskui. Jie sukûrë reklamos agentûros „Garage 4x4“ biuro

interjerà.

Geriausio visuomeninio interjero autoriumi pripaþintas ðiaulietis

Saulius Remeika, konkursui pristatæs baro-diriþablio „Zeppelini“

interjerà Ðiauliuose.

„Auksiniø paleèiø“ laimëtojams buvo áteiktos spalvø paletës

auksiniame dëkle ir kelionës á Milano dizaino savaitæ – svarbiausià

pasaulyje dizaino ir baldø parodà.

PALANGA SIEKS IÐVENG

VENGTI SEZONIÐKUMO

Palangos kurortas ketina pakeisti savo rinkodaros strategijà. Bus

siekiama Palangà paversti ne tik vasaros sezono sostine, bet ir

svarbiausiu aktyvaus poilsio bet kuriuo metø laiku kurortu Baltijos jûros

regione.

Pagrindinis Palangos rinkodaros strategijos uþdavinys –

sezoniðkumo átakos maþinimas. Ðiuo metu didþiausio turistø srauto

Palanga sulaukia birþelio, liepos, rugpjûèio mënesiais, todël pirmiausia

bus siekiama maþinti kurorto sezoniðkumo poveiká pavasará ir rudená,

o vëliau – þiemà. Pajûrio kurorto rinkodaros strategijoje numatyta

þenkliai didinti ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio turistø srautà.

Strategijoje numatytoje ateities vizijoje Palanga sieks tapti iðtisus

metus aktyviai veikianèiu kurortu su gerai iðvystyta vieðojo turizmo

infrastruktûra: ávairiais kultûros, pasilinksminimo, sporto renginiais,

iðplëtota konferencinio turizmo, sporto, reabilitacijos baziø, SPA,

sanatorinio gydymo infrastruktûra, dideliu aktyvaus poilsio galimybiø

bei gausiu ávairaus pobûdþio kultûriniø bei pramoginiø renginiø

pasirinkimu bet kuriuo metø laiku.

Poilsio sostine siekianti tapti Palanga ir ðiuo metu pirmauja pagal

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


apgyvendintø sveèiø skaièiø, lyginant su kitais Lietuvos kurortais. 2004

m. Palangoje buvo apgyvendinta 157 tûkstanèiai sveèiø, nakvyniø

suteikta 774 tûkstanèiams. Atvykstanèiø á Palangà skaièius kasmet

didëja. Lietuvos gyventojø apklausa, kurioje dalyvavo per tûkstantá

ðalies gyventojø nuo 16 iki 74 metø, rodo, jog Palanga itin populiari.

Vasaros atostogas ðiame kurorte praleidþia 19,8 proc. ðalies gyventojø.

Tik ðiek tiek daugiau – 24,7 proc. Lietuvos gyventojø vaþiuoja

atostogauti á kaimà ar kaimo sodybas, o atostogas uþsienyje renkasi

5,4 proc. Palangoje atostogauja apie 29 proc. 16-34 metø amþiaus,

apie 17 proc. 35-44 metø amþiaus þmoniø. Vyresnieji Palangoje

atostogauja ðiek tiek reèiau. 23,6 proc. á ðá kurortà atvaþiuoja

savaitgaliui. Ateityje Palangoje atostogauti ketina apie 29 proc.

apklaustøjø, o 22 proc. respondentø mano, kad Palangai labai tinka

aktyvaus poilsio bet kuriuo metø laiku kurorto vardas bei sanatorinio

gydymo kurorto statusas.

Neringoje taip pat planuojama prailginti sezonà. Padidëjæs turistø

skaièius pajûryje turëtø atneðti teigiamos naudos ir ten esanèioms

maitinimo ir apgyvendinimo ástaigoms. Todël savaitgaliais ir ðvenèiø

dienomis, kada yra didþiausias keliaujanèiø á pajûrá srautas,

didþiuosiuose miestuose gali þenkliai sumaþëti maitinimo ástaigø

lankytojø skaièius.

PALANGOS ORO UOSTE – 10 NAUJØ REISØ

Nuo balandþio 10 d. ið Palangos pradëti vykdyti reisai á ðeðis

Vokietijos miestus – Kiolnà, Hamburgà, Hanoverá, Berlynà, Frankfurtà

ir Miunchenà. Dar keturi marðrutai rengiami á Sankt Peterburgà,

Dublinà, Oslà ir Maskvà. Skrydþius naujais reisais vykdo aviakompanija

„flyLAL”.

Praplësti marðrutø skaièiø ið Palangos oro uosto paskatino

numatomi didëjantys potencialiø keleiviø srautai. Nauji reisai labiausiai

orientuojami á dvi tikslines auditorijas: á vasarà Baltijos pajûrio

kurortuose poilsiaujanèius Vokietijos pilieèius bei daþnai keliaujanèius

Lietuvos uostamiesèiø verslininkus.

Palangos mero ásitikinimu, naujais reisais á Vokietijos miestus oro

bendrovë „flyLAL“ prisidës prie atvykstamojo turizmo á Lietuvos pajûrio

kurortus skatinimo.

Reisai á Sankt Peterburgà, Oslà ir Maskvà atidaromi su intencija,

jog jie turës paklausà tarp uostamiesèiuose dirbanèiø verslininkø.

Nauji reisai turëtø suteikti daugiau galimybiø patogiai keliauti

visiems Vakarø Lietuvos gyventojams.

„Verslo þiniø“, „Restoranø verslo“ informacija

Informacija

35

SAVIK

VIKONTROLËS SISTEMOS MAISTO O TVARK

ARKYMO ÁMONËSE

Danguolë Gasparavièienë

Ð. m. sausio 1 d. ásigaliojo naujas ES teisës aktø rinkinys – ,,Naujasis

higienos paketas“, kuriame numatomi reikalavimai maisto tvarkymo

ámonëms. Ðá teisës aktø rinkiná sudaro trys pagrindiniai Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentai: (EB) Nr. 852/2004 dël maisto

produktø higienos, (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkreèius

gyvûninës kilmës maisto produktø higienos reikalavimus, (EB) Nr. 854/

2004, nustatantis specialiàsias gyvûninës kilmës produktø, skirtø vartoti

þmonëms, valstybinës kontrolës taisykles. Ðio teisës aktø rinkinio tikslas

– supaprastinti ir liberaliau reglamentuoti dabar keliamus reikalavimus

maisto tvarkymo subjektams.

Ðiø teisës aktø principas: atsakomybë uþ maisto saugà atitenka

maisto tvarkymo subjektui, kuris privalo garantuoti, kad jo gaminamas

ar parduodamas produktas bûtø saugus visuose maisto gaminimo

grandinës etapuose.

Higienos paketas nustato rizikos veiksniø analizës ir svarbiøjø valdymo

taðkø (RVASVT) principus visoje maisto gamybos ir prekybos sferoje.

Pagal Lietuvos Maisto ástatymà, „maisto tvarkymo vietose turi bûti

teisës aktø nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksniø analizës ir valdymo

sistema bei atliekami bûtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir

tvarkymo savikontrolei uþtikrinti” (Þin., 2000, Nr. 32-893).

Maisto tvarkymo subjektai savanoriðkai gali pasirinkti vienà ið dviejø

savikontrolës sistemos diegimo variantà: Geros higienos praktikos

(GHP) taisykliø ágyvendinimà ar Rizikos veiksniø analizës ir svarbiøjø

valdymo taðkø (RVASVT) sistemà.

GHP taisykliø diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas á

smulkiàsias ir vidutines maisto tvarkymo ámones. Gera higienos

praktika kontroliuoja maisto grandinæ nuo pirminës gamybos iki

galutinio suvartojimo. GHP taisyklës yra paruoðtos atskirai kiekvienai

maisto tvarkymo subjektø grupei. Taèiau jos nëra individualizuotos ir

jas ágyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus valdymo

taðkas konkreèioje ámonëje.

RVASVT sistema yra individuali kiekvienai ámonei, ji gali bûti

diegiama bet kurio maisto gamybos proceso valdymui. Ði sistema yra

aukðtesnës pakopos nei GHP. RVASVT sistema suteikia didesnes

galimybes laikytis tarptautiniø standartø bei iðplësti rinkà ne tik

Lietuvoje, bet ir kitose ðalyse. Ádiegta RVASVT sistema – tai pagrindinis

þingsnis á kokybës vadybos sistemos, atitinkanèios ISO 22001

reikalavimus, kûrimà. Ádiegta RVASVT sistema yra árodymas, kad ámonë

siekia, jog maksimaliai bûtø uþtikrinta maisto sauga.

Neretai ámoniø darbuotojai skundþiasi, kad jiems reikia pildyti

„visokius“ þurnalus apie ðaldytuvø temperatûrinius reþimus ar produktø

terminio apdorojimo parametrus. Þinoma, kiekvienam darbuotojui

bûtina iðaiðkinti, kaip savikontrolës sistema jiems padës ir palaipsniui

palengvins darbà. Tik tada ámonës veikla bus efektyvi ir jûs galësite

sistemingai valdyti maisto saugos rizikos veiksnius, kai kiekvienas

ámonës darbuotojas supras ðios sistemos svarbà ir ja vadovausis.

Kodël naudinga ámonëse ádiegti savikontrolës sistemas?

• Parodysite verslo partneriams, kad jums svarbu tiekti saugius

maisto produktus, atitinkanèius rinkos poreikius.

• Esant vartotojo nusiskundimui, yra galimybë árodyti, kad produktas

pagamintas ir realizuotas saugiai visuose maisto grandinës etapuose.

• Apsauga nuo galimybës nesaugiam produktui patekti á rinkà.

• Dël nesugebëjimo valdyti maisto saugos rizikos veiksniø ámonë

gali patirti dideliø nuostoliø.

• Sumaþëja iðlaidos kontroliuojant gamybos procesà, nes kontrolë

sutelkta á tuos gamybos etapus, kurie turi didþiausià átakà maisto

produktø saugai.

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


36

Informacija

INFORMACINËS TECHNOLOGIJOS

OGIJOS

GELBSTI SPRENDÞIANT NEKVALIFIK

ALIFIKUO

UOTO

PERSONALO O PROBLEMÀ

Praëjusiais metais nekvalifikuoto personalo problema restoranø

versle Lietuvoje pasiekë kritinæ ribà. Maitinimo ástaigose, kuriose trûksta

kvalifikuoto aptarnaujanèio personalo, darbininkø iðlaikymo iðlaidos,

be abejo, iðaugo. Ði problema Europoje, kur personalo iðlaikymui

iðleidþiama didþioji restoranø biudþeto dalis, nëra nauja. Todël á

pagalbà restoranø savininkams ateina informaciniø technologijø (IT)

sprendimø tiekëjai, nuolatos tiriantys vietinæ rinkà bei perimantys

uþsienio ðaliø patirtá.

Vienas ið efektyviausiø bûdø sumaþinti personalo iðlaikymui skirtas

iðlaidas – naujausiø belaidþio duomenø perdavimo technologijø ir

neðiojamo padavëjø terminalo „Orderman” naudojimas.

„Orderman“ leidþia ne tik ið esmës sumaþinti personalo iðlaikymo

iðlaidas, bet ir ne taip reikliai þvelgti á padavëjø kvalifikacijà. Naudojant

ðá terminalà, uþsakymø priëmimu ir sàskaitø pateikimu uþsiima tik 1-2

padavëjai (vadinsime juos pagrindiniais). Kitø padavëjø pareiga – tik

uþsakymø iðneðiojimas.

Esant tokiam darbø pasiskirstymui, atsakomybë uþ aptarnavimo

kokybæ tenka tik tam padavëjui, kuris priima uþsakymus ir bendrauja

su klientais. „Orderman” jam leidþia nuolatos bûti salëje ir skirti klientui

maksimalø dëmesá. Be abejo, pagrindinis padavëjas turi gauti

atitinkamà atlyginimà uþ savo

darbà, be to, já reikia branginti. Tuo

tarpu surasti þmogø, galintá iðneðioti

uþsakymus, nebus sudëtinga, o jo

iðlaikymo iðlaidos bus þymiai maþesnës,

nei pagrindinio padavëjo.

Ðiandien jau galima ávardinti ne

vienà restoranà, kuriame, naudojant

„Orderman“, 200-300

staleliø aptarnauja vos 2 pagrindiniai

padavëjai.

Kitas bûdas, skirtas iðlaidø sumaþinimui,

puikiai tiks restoranams,

kuriuose barai skirti ne

tiesioginiam klientø aptarnavimui.

Tokiame bare barmenas neaptarnauja

klientø, o tik iðpilsto

gërimus pagal padavëjo uþsakymà.

Ðis bûdas – vienas ið paèiø

originaliausiø IT sprendimø HO-

RECA sektoriui ðiuo metu – gërimø

dozavimo ir kontrolës sistema BCS

(„Beverage Control System”),

leidþianti atsisakyti barmeno

paslaugø. Naudojant ðià sistemà, ið anksto uþprogramuota alkoholio

porcija ápilama paspaudus mygtukà. Tuo paèiu metu, kuomet yra

ápilama atitinkamo gërimo porcija, sistema registruoja bendrà iðpilto

alkoholio kieká ir informacijà perduoda vadybininkui. Tokiu bûdu

reikiamo gërimo padavëjai gali ápilti patys, o padavëjo identifikacijà,

dozavimà ir pardavimø registravimà atlieka pati sistema.

Iðleidus 25-30 tûkstanèiø litø BCS sistemai, vien tik nesamdant

barmeno, pirkinys atsipirks per metus. Be to, sistema leis iðvengti

nuostoliø dël neuþregistruoto alkoholio pardavimø, kurie neretai siekia

30-40 proc.

„Brio EngineerinG” informacija

RESTORANØ VERSLAS

2/2006


TARPT

ARPTAUTINËS PARODOS

BIRÞELIS

HOTELMA

TELMAQ / ALIMENTAO

AO – tarptautinë maisto bei vieðbuèiø ir maitinimo rinkai

skirta paroda. Ðios parodos metu taip pat vyks parodos „Alitec“, „Enotëcnica“,

„Expofrescos“, „Expogelo“, „Expotradio”, „Expovinis”, „Maprin” bei „Tecnovinis”. Vieta:

Portugalija, Portas. Data: 2006 birþelio 1-4 d.

Internete: http://www.alimentacao.exponor.pt/

THE HOTEL SHOW – vieðbuèiø árangos, technologijø ir serviso paroda, skirta

Arabø ðalims. Vieta: Jungtiniai Arabø Emyratai, Dubajus. Data: 2006 birþelio 4-6 d.

Internete: http://www.thehotelshow.com

CHINA SEAFOOD EXPOSITION – Kinijos jûrø gërybiø paroda. Vieta: Kinija,

Ðanchajus. Data: 2006 birþelio 21-23 d.

Internete: http://www.sifse.com

FOOD TAIPEI

– tarptautinë maisto paroda. Jos metu taip pat vyks paroda

„Foodtech taipei”. Vieta: Taivanas, Taipëjus. Data: 2006 birþelio 21-24 d.

Internete: http://www.taipeitradeshows.com.tw/food/

MAROCOTEL

– tarptautinis vieðbuèiø verslo ir ðiam verslui bûtinos árangos renginys.

Vieta: Marokas, Kasablanka. Data: 2006 birþelio 21-24 d.

Internete: http://www.ofec.co.ma/

Informacija

37

ALIMENTARIA ARIA MEXICO – tarptautinë maisto ir gërimø paroda. Vieta: Meksika,

Meksikas. Data: 2006 birþelio 6-8 d.

Internete: http://www.alimentaria-mexico.com/es/global/portada.htm

THE GOOD FOOD & WINE SHOW SYDNEY – Australijos maisto produktø ir

vyno renginys. Vieta: Australija, Sidnëjus. Data: 2006 birþelio 23-25 d.

Internete: http://www.goodfoodshow.com.au/

ALL CAND

NDY EXPO – saldumynø paroda. Vieta: JAV, Èikaga. Data: 2006 birþelio 6-8 d.

Internete: http://www.allcandyexpo.com/

EXPO LOS CABOS – tarptautinë paroda-mugë, skirta vieðbuèiø ir restoranø verslo

atstovams. Vieta: JAV, Los Cabos. Data: 2006 birþelio 7-9 d.

Internete: http://www.prestigeexs.com/

FHC BEIJING – tarptautinë maisto, gërimø, kepiniø, vaiðingumo, maitinimo rinkø

paroda. Vieta: Kinija, Beijingas. Data: 2006 birþelio 7-9 d.

Internete: http://www.fhcbeijing.com.cn/

AGRO+FOOD+DRINK+TECH EXPOGEORGIA – tarptautinë þemës ûkio, maisto

produktø ir gërimø bei maisto apdirbimo árenginiø paroda. Vieta: Gruzija, Tbilisis.

Data: 2006 birþelio 7-10 d.

Internete: http://www.expo.com.ge/exhibition2006/agro/agro.html

ST. . PETERSBURG WINES AND VODKAS FAIR

– tarptautinë vyno, ingredientø,

technologijø, gamybos árangos paroda, degustacija. Vieta: Rusija, Sankt Peterburgas.

Data: 2006 birþelio 7-10 d.

Internete: http://www.drinks.lenexpo.ru/

HOSFAIR GUANGZHOU

– tarptautinë Kinijos vieðbuèiø maitinimo paslaugø ir

árangos paroda. Vieta: Kinija, Guangzhou. Data: 2006 birþelio 28-30 d.

Internete: http://www.faircanton.com/hosfair/

HOSPITALITY DESIGN ASIA – vieðbuèiø dizaino paroda. Vieta: Honkongas,

Honkongas. Data: 2006 birþelio 28-29 d.

Internete: http://www.vnuexhibitionsasia.com/

LIEPA

IRIS – tarptautinë maisto paroda. Vieta: Jordanija, Amanas. Data: 2006 liepos 3-6 d.

Internete: http://www.iris-expo.com/

SIWSF – SHANGHAI INTERNATIONAL TIONAL WINE AND SPIRITS FAIR

– tarptautinë

Ðanchajaus vyno ir spiritiniø gërimø mugë. Vieta: Kinija, Ðanchajus. Data: 2006 liepos 5-7 d.

Internete: http://www.wineshanghai.com/

CEBU FOOD EXPO – maisto ir gërimø, gamybos technologijø, maitinimo rinkos

árangos, paslaugø tiekimo paroda. Vieta: Filipinai, Cebu City. Data: 2006 liepos 7-9 d.

Internete: http://www.globallinkph.com/2006events.htm

WORLD WINE MEETINGS – pasaulio vyno ir alkoholiniø gërimø gamintojø

suvaþiavimas. Vieta: JAV, Fort Lauderdeilas. Data: 2006 birþelio 8-11 d.

Internete: http://www.wwm.fr/

INTERWINE CHINA – tarptautinë vyno, alaus ir spiritiniø gërimø gamybos technologijø

ir árangos paroda-mugë. Vieta: Kinija, Guangzhou. Data: 2006 liepos 7-9 d.

Internete: http://www.faircanton.com/

TIAM – Vidurþemio jûros regiono þemës ûkio bei maisto paroda. Vieta: Italija,

Bari. Data: 2006 birþelio 9-12 d.

Internete: http://www.tiam.it/

SUMMER FANCY FOOD SHOW – tarptautinë neáprasto maisto ir konditerijos

gaminiø paroda-mugë. Vieta: JAV, Niujorkas. Data: 2006 liepos 9-11 d.

Internete: http://www.specialtyfood.com/do/fancyFoodShow/LocationsAndDates

THE GOOD FOOD & WINE SHOW MELBOURNE – Australijos maisto produktø

ir vyno renginys. Vieta: Australija, Melburnas. Data: 2006 birþelio 10-12 d.

Internete: http://www.goodfoodshow.com.au/

MIWINE – profesionali vyno ir distiliacijos produktø paroda. Vieta: Italija, Milanas.

Data: 2006 birþelio 12-14 d.

Internete: http://www.miwine.it/

BIONAZUR – natûralaus maisto paroda-mugë. Vieta: Prancûzija, Nica. Data:

2006 birþelio 16-18 d.

Internete: http://bionazur.nicexpo.org/evenements/bionazur/

FISPAL

– tarptautinë maisto paroda. Vieta: Brazilija, San Paulas. Data: 2006

birþelio 17-20 d.

Internete: http://www.fispal.com.br/

SPECIALITY & FINE FOOD FAIR – YORKSHIRE

– specialaus ir aukðtos kokybës

maisto renginys. Vieta: Anglija, Harrogate. Data: 2006 birþelio 18-19 d.

Internete: http://www.specialityandfinefoodfairs.co.uk/

MODERN BAKERY – tarptautinë maþmeninës prekybos kepyklø árangos ir gaminiø

sudedamøjø daliø paroda-mugë. Vieta: Rusija, Maskva. Data: 2006 birþelio 20-23 d.

Internete: http://www.owp-tradefairs.com/e_mb1.php3

RUGPJÛTIS

FOIRE AUX VINS DE COLMAR – vyno mugë. Vieta: Prancûzija, Kolmaras. Data:

2006 rugpjûèio 11-20 d.

Internete: http://www.colmar-expo.fr/

FOOD EXPO HONGKONG

– maisto produktø paroda vietinei rinkai ir Azijos

Ramiojo vandenyno regionui. Vieta: Honkongas, Honkongas. Data: 2006 rugpjûèio

17-21 d.

Internete: http://www.hkfoodexpo.com/

HOTELEX BEIJING – tarptautinë vaiðingumo rinkos paroda. Vieta: Kinija, Beijingas.

Data: 2006 rugpjûèio 26-28 d.

Internete: http://www.hotelex.cn/

WESTERN FOODSERVICE & HOSPITALITY EXPO – maisto paslaugø ir vaiðingumo

rinkø paroda. Vieta: JAV, Los Andþelas. Data: 2006 rugpjûèio 26-28 d.

Internete: http://www.westernfoodexpo.com/

SAHARA EXPO – tarptautinë þemës ûkio paroda, skirta Afrikos ir Viduriniøjø Rytø

ðalims. Vieta: Egiptas, Kairas. Data: 2006 rugpjûèio 29-rugsëjo 1 d.

Internete: http://www.saharaexpo.com/

Platesná parodø sàraðà rasite internete: http://parodos.meniu.lt

PARODOJE „TENDENCE LIFESTYLE 2006" – SVARBIA

ARBIAUSIOS RUDENS IR ÞIEMOS

SEZONØ NAUJIENOS

Ðiø metø rugpjûèio 25-29 dienomis Vokietijoje, Frankfurte, vyksianti

paroda „Tendence Lifestyle” kaip ir kiekvienais metais sukvies

skoningiausius lankytojus, kuriems pasiûlys originalius ir netikëtus

sprendimus, skirtus artëjantiems rudens bei þiemos sezonams.

Ðá kartà parodoje dalyvaus per 3 000 dalyviø ið 81ðalies, kurie

pristatys savo naujus gaminius ir sprendimus. Ið keturiø daliø („Modern

Living”, „Emotion”, „Joy” ir „Passione”) susidedanti paroda

nudþiugins net ypatingai iðrankø klientà. Parodoje bus galima pamatyti

ne tik moderniø interjero detaliø, baldø, dovanø, aksesuarø, bet ir

pasisemti naujø dizaino idëjø bei gauti ávairiø patarimø.

„Modern Living” – gyvenimo stiliaus detaliø ávairovë, iðbaigtos

vidaus interjero koncepcijos. Baldus, aksesuarus, namø dekoracijas

galësite iðsirinkti „Emotion” parodoje, „Joy” pasinersite á idëjø ir dovanø

pasaulá, o „Passione“ pasiûlys modernø biþuterijos ir kosmetikos segmentà.

Paroda vyks 116 000 m 2 plote, organizatoriai tikisi sulaukti iki 86

000 lankytojø ið 105 pasaulio ðaliø. Ðiais metais „Tendence Lifestyle”

galimybæ pristatyti savo idëjas suteiks ir jauniems talentingiems

dizaineriams.

RESTORANØ VERSLAS 2/2006


MENIU.L

.LT ÁMONIØ RODYKLË

38

Informacija

MAISTO PRODUKTAI

„Almarûnas” UAB

(taip pat prieskoniai)

Sietyno g. 8, Vilnius,

tel.: (8 5) 2706669, 2169648

„Danisco Sugar Panevëþys” AB (realizacijos skyrius)

Ámoniø g. 22, Panevëþys,

tel. (8 45) 503661

„Litbana” BÁ UAB

(vaisiai ir darþovës)

Kirtimø g. 57D, Vilnius,

tel. (8 5) 2601933

„Margiris” UAB

(taip pat árengimai deðrainiams)

A. Gustaièio g. 6-1, Kaunas,

tel. (8 37) 225278

„Ogmios prekyba” UAB

(prieskoniai ir priedai)

M. Ðleþevièiaus g. 7, Vilnius,

tel. (8 5) 2484101

„Steikvila” UAB

(ðvieþia mësa ir mësos gaminiai)

Dûmø g. 3, Vilnius,

tel. (8 5) 2606864

„Struèiø genetikos centras” ÞÛK (strutienos produktai)

Europos pr. 124, Kaunas,

tel. (8 37) 337910

„Vilkë” UAB

(mësa ir mësos gaminiai)

Ðilgaliai, Pagëgiø sav., Tauragës apsk.,

tel. (8 46) 390222

ALKOHOLINIAI GËRIMAI

„Vyno slënis“ UAB

(vynai ir konjakas)

Savanoriø pr. 22, Vilnius,

tel. (8 5) 2138469

„Ðiauliø tara“ UAB

(vynai ir konjakas)

Liejyklos g. 4, Ðiauliai,

tel. (8 41) 450388

„Vilkmergës alus“ UAB

(alus)

Antakalnio III k., Ukmergës r.,

tel. (8 340) 63770

KAVA, , ARBATA

„Esida” UAB

Þirniø g. 10, Vilnius,

tel. (8 5) 2152237

„Eurokornus” UAB

(taip pat kavos aparatai, alkoholiniai gërimai)

V. Putvinskio g. 72, Kaunas,

tel. (8 37) 407130

„Gurmelitas” UAB

(taip pat áranga)

Aludariø g. 2, Vilnius,

tel. (8 800) 22212

„Kavinukas”

UAB

Ateities g. 10, Vilnius,

tel. (8 5) 2796741

„Ogmios prekyba” UAB

M. Ðleþevièiaus g. 7, Vilnius,

tel. (8 5) 2484101

„Paulig Baltic” AS atstovybë (taip pat prieskoniai)

Laisvës pr. 125, Vilnius,

tel. (8 5) 2479611

„Ðvieþia kava” UAB

Savanoriø pr. 22, Vilnius,

tel. (8 5) 2332782

VIRTUVËS IR BARO ÁRANGA

„Arvitra Baltic” UAB

AB

(taip pat indai ir árankiai, baldai ir barai)

S. Þukausko g. 49, Vilnius,

tel. (8 5) 2102227

„E. . Vyðniauskaitës” IÁ

Paneriø g. 51, Vilnius,

tel. (8 5) 2306480

„Gastrolinija

Gastrolinija” ” UAB

AB

(taip pat projektavimas, árengimas, baldai, barai, stalo

indai ir árankiai)

Kàstyèio g. 16, Palanga,

tel. 8 675 02650

„Hotel and Gastro” UAB

AB

Kalvarijø g. 125, Vilnius,

tel. (8 5) 2306480

„Árangos detaliø sistema” UAB

(servisas)

Kirtimø g. 49B, Vilnius,

tel. (8 5) 2660667

„Kompanija Vitrum” UAB

(taip pat projektavimas, árengimas, baldai, barai, stalo

indai ir árankiai)

S. Þukausko g. 1, Vilnius,

tel. (8 5) 2788022

„MBR parduotuviø ir restoranø áranga“ BÁ UAB

(taip pat baldai ir barai)

Kirtimø g. 49B, Vilnius,

tel. (8 5) 2660008

„Rolvika

olvika” UAB

Kirtimø g. 59, Vilnius,

tel. (8 5) 2602088

„Spekas” ir Ko UAB

(taip pat indai ir árankiai, baldai ir barai)

Laisvës pr. 125A, Vilnius,

tel. (8 5) 2740380

„Terra Florida” UAB

Lazdynø g. 21-205, Vilnius,

tel. (8 5) 2608245

„Vendor Lietuva” UAB

(taip pat kava)

A. Jakðto g. 12, Vilnius,

tel. (8 5) 2611242

INDAI, ÁRANKIAI, INVENTORIUS

„Arkietë” UAB

„Balticdecor” UAB

„Berghoff Baltija” UAB

„Mantvilë” UAB

Ateities g. 10, Vilnius,

tel. (8 5) 2711814

Ðvitrigailos g. 40A, Vilnius,

tel. (8 5) 2333037

Kalvarijø g. 41/17, Vilnius,

tel. (8 5) 2750900

Taikos g. 100C, Kaunas,

tel. (8 37) 353323;

Dubysos g. 37, Klaipëda,

tel. (8 46) 300592

„Puodeliai.lt

uodeliai.lt” IÁ (taip pat iðkabos, reklama)

Popieriaus g. 106-12, Vilnius,

tel. (8 5) 2353008

„Sangaida” UAB

(taip pat áranga, higienos ir ðvaros prekës, staltiesës)

Paneriø g. 20A, Vilnius (filialai: Klaipëdoje, Kaune)

tel. (8 5) 2135520

„Scilis” UAB

A. Mickevièiaus g. 2, Vilnius,

tel. (8 5) 2724422

BALDAI AI IR BARAI

„Baldø sistemos” UAB

Dariaus ir Girëno g. 25, Vilnius,

tel. (8 5) 2164306

„Dalios baldai” UAB

(taip pat indai ir ðviestuvai)

Þirmûnø g. 70, Vilnius,

tel. (8 5) 2775748

„Ekspozicijø sistemos” UAB

Dariaus ir Girëno g. 25, Vilnius,

tel. (8 5) 2164306

„Lauksva

auksva” UAB

P. Vaièaièio g. 13, Ðakiai,

tel. (8 345) 60538

PROJEKTAVIMAS

VIMAS, , ÁRENGIMAS

„Prustitas” UAB (daþai interjerui ir eksterjerui)

Linkmenø g. 28-307, Vilnius,

tel. 8 687 89994

MUZIKA, , VAIZD

AIZDAS

AS, , APÐVIETIMAS

„Audiotonas” UAB

AB

„Megaomas” UAB

AB

APSKAIT

AITOS SISTEMOS IR ÁRANGA

Neries krantinë 14, Kaunas,

tel. (8 37) 750505

Birutës g. 2, Klaipëda,

tel. (8 46) 381917

„UCS Baltic” UAB

AB

Mindaugo g.14B, Vilnius,

tel. (8 5) 2107247

Filialai: Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Rygoje

„Baltic Hotel and Restaurant Systems”

Gedimino pr. 50, Vilnius

tel. 8 699 90398, 8 699 18722

„Brio Enginering”

Gertrûdes iela 88, Riga, Latvia

tel./faks (+371) 7365848

DARBO DRABUÞIAI, TEKSTILË

„Korlëja ir Ko” UAB

Gerovës g. 29, Vilnius,

tel. (8 5) 2677252

„Preda

reda” ir Ko UAB

(taip pat stovai bei aksesuarai vynui, ávairûs termometrai)

Fabijoniðkiø g. 2-159, Vilnius,

tel. (8 5) 2768714

CHEMIJA, , HIGIENA, , ÐVARA

„Higiena verslui” (UAB „Verslo projektø valdymas“)

Saltoniðkiø g. 9A, Vilnius,

tel. (8 5) 2736923

„Ðaltinëlio vandenys” UAB

(taip pat geriamasis vanduo)

Joèioniø g. 53, Vilnius,

tel. (8 5) 2602939

IÐKABOS

ABOS, , REKLAMA

„Strateginiø projektø vystymo grupë” UAB

Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,

tel. (8 5) 2735919

„Vaizdinë dizaino idëja” UAB

Ðv. Ignoto g. 5-123, Vilnius,

tel. (8 5) 2121490

RENGINIØ ORGANIZAVIMAS

„O-Trys” teatras

KONSULTACIJOS

„VR

VR-Trading” UAB

KITA

Kæstuèio g. 59-39, Kaunas,

tel. (8 37) 225571, 8 676 07501

K. Petrausko g. 26-307, Kaunas,

tel. (8 37) 333045

LRVVKA – Lietuvos restoranø vyriausiøjø virëjø ir

konditeriø asociacija

P. d. 2453, Vilnius, tel. (8 5) 2723370, info@lrvvk.lt,

svetainë: www.lrvvk.lt

LBA – Lietuvos barmenø asociacija

Laikinoji bûstinë: Konstitucijos pr. 23, Vilnius,

tel./faks. (8 5) 2735919, info@barmenai.lt,

svetainë: www.barmenai.lt

NGBA – Nacionalinë grilio ir barbekiu asociacija

S. Konarskio g. 32-28, Vilnius,

svetainë: www.grilis.com

LVRA

– Lietuvos vieðbuèiø ir restoranø asociacija

Jasinskio g. 16, Vilnius,

tel./faks. (8 5) 2497478, faksas 2723327,

el. p. info@lvra.lt

VKI – Valstybinë kalbos inspekcija

Þvejø g. 14, Vilnius,

tel. (8 5) 2723380, faksas 2723327,

el. p. vki@takas.lt, svetainë: http://vki.lrs.lt

VMVT – Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba

Siesikø g. 19, Vilnius,

tel. (8 5) 2404361, faksas 2404362,

el. p. vvt@vet.lt, svetainë: www.vet.lt

VTAK

AKT – Valstybinë tabako ir alkoholio tarnyba

Konstitucijos pr. 23, Vilnius,

tel./faks. (8 5) 2725746, faksas 2723401

el. p. tarnyba@vtakt.lt

LSA - Lietuvos someljë asociacija

Savanoriø pr. 22, Vilnius,

tel. 8 687 89994, el. p. info@somelje.lt,

svetainë: www.somelje.lt

2/2006 RESTORANØ VERSLAS

More magazines by this user
Similar magazines