gyvenamieji kupiÅ¡kÄnÅ³ trobesiai - KultÅ«ros paveldo departamentas

GYVENAMIEJI KUPIŠKĖNŲ TROBESIAI RESIDENTIAL HOUSES OF KUPIŠKIS PEOPLE 

GYVENAMIEJI KUPIŠKĖNŲ 

TROBESIAI 

RESIDENTIAL HOUSES OF KUPIŠKIS PEOPLE

GYVENAMIEJI 

KUPIŠKĖNŲ 

TROBESIAI 

RESIDENTIAL HOUSES OF KUPIŠKIS PEOPLE

UDK 728.6(474.5)(084) 

Gi 396 

Albumo išleidimą rėmė 

Edition of the album supported by 

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS 

PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS 

DEPARTMENT OF CULTURE HERITAGE 

AT THE MINISTRY OF CULTURE 

Parengė / Compiled by Aušra Jonušytė 

Dailininkė / Designer Asta Radvenskienė 

Kalbos redaktorė / Language edited by 

Eugenija Urbonienė 

Ver tėja / Translated by Birutė Stanienė 

Nuotraukos / Photos by Aušra Jonušytė 

© Aušra Jonušytė, 2011 

© Tekstai / Texts by 

Aušra Jonušytė, Jonas Minkevičius, 2011 

© Kupiškio etnografijos muziejus 

Kupiškis Etnographical Museum, 2011 

Spaudai ruošė / Issued for publishing by 

UAB Amalkeros leidyba, 

P. Puzino g. 2, Panevėžys 

Spausdino / Published by 

UAB Standartų spaustuvė, 

S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, Vilnius 

ISBN 978-9955-9849-9-3 

Kupiškio etnografijos muziejus 

2011

T U R I N Y S / TA B L E O F C O N T E N T S 

Aušra Jonušytė. Kupiškėnų gyvenamųjų trobesių įvairovė ............................................................................ 4 

Kūrimasis sodybose XX a. pirmajį – ketvirtajį dešimtmečiais ....................................................................... 5 

Gyvenamieji namai – trobos ..................................................................................................................................... 7 

Fasadų puošyba .............................................................................................................................................................. 10 

Jonas Minkevičius. Gyvenamųjų namų puošybos savybės ........................................................................... 12 

Gyvenamųjų namų puošybos ypatumai kaimo ir sodybos kontekste ...................................................... 13 

Alizavos seniūnija / Alizava Eldership ................................................................................................................... 17 

Kupiškio seniūnija / Kupiškis Eldership ................................................................................................................ 26 

Noriūnų seniūnija / Noriūnai Eldership ................................................................................................................ 38 

Skapiškio seniūnija / Skapiškis Eldership ............................................................................................................. 41 

Subačiaus seniūnija / Subačius Eldership ........................................................................................................... 48 

Šimonių seniūnija / Šimonys Eldership ................................................................................................................ 55 

Papildomas gyvenamųjų pastatų sąrašas ............................................................................................................. 60 

In English 

Aušra Jonušytė. Variety of Residential Farmhouses of Kupiškis .................................................................... 61 

Jonas Minkevičius. Decorative Features of Residential Houses .................................................................... 63

K U P I Š K Ė N Ų G Y V E N A M Ų J Ų T R O B E S I Ų Į VA I R O V Ė 

I S TO R I K Ė AU Š R A J O N U Š Y T Ė 

1 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Sodyba. Kupiškėnų 

senovė. Etnografija ir tautosaka. Vilnius, 1958, 

p. 81–86. 

2 A. E. Markevičiūtė. Kultūrinis gyvenimas. 

Skapiškis. Utena, 1999, p. 72. 

3 J. Puronienė. Liuda Vaitiekūnienė. Virbališkių 

k. projektas „Virbališkių kaimo vienkiemiai”, 

2004 m., p. 28, lauko tyrimų medžiaga. KEM 

LKM (aplanke, be numerio). 

Kupiškyje, rajono miesteliuose ar nedideliuose kaimeliuose dar galima užtikti visai neblogai išsilaikiusių 

medinių namų, kurie statyti XIX a. pabaigoje bei XX a. pirmoje pusėje. Šimtamečių klevų, 

liepų, uosių ar eglių apsuptos senosios trobos mena jose gyvenusių kelių kartų kupiškėnų šeimas. 

Joms šiuos būstus surentė vietiniai ar iš toliau pasikviesti medžio meistrai, laikydavęsi amžiais susiklosčiusių 

statybos tradicijų, sodybos planavimo ir pastatų bei jų dalių komponavimo principų. 

Kiekvienas sodybos pastatas, ne tik troba, turėjo atlikti tam tikrą savo funkciją. Iki Antrojo pasaulinio 

karo jau buvo perstatyti ar naujai pastatyti pagrindiniai statiniai: gyvenamieji namai, klėtys, 

tvartai, daržinės. Metams bėgant daugelis trobų ar atskiros jų išorės ir vidaus dalys buvo atnaujinamos. 

Architektūros pasiekimai įdiegiant naujoves susiliejo su senosiomis statybos tradicijomis. Jų 

sąveika atsispindi medinių trobų puošyboje ir konstrukcijos ypatumuose. 

Šiame leidinyje apibendrinami Kupiškio krašte dar išlikusių XIX amžiaus pabaigos, XX amžiaus 

pirmojo–ketvirtojo dešimtmečių medinių gyvenamųjų namų statybos ypatumai, nulemti vietos 

žmonių tradicijų, jų išmonės ir sugebėjimų. Panaudota lauko tyrimų medžiaga apie kupiškėnų 

architektūrą, esanti Kupiškio etnografijos muziejaus archyve (toliau – KEM) ir jo struktūriniuose 

padaliniuose Laukminiškių kaimo muziejuje (toliau – KEM LKM) bei Veronikos Šleivytės paveikslų 

galerijoje Viktariškių kaime (toliau – KEM VŠG). Atsižvelgta į duomenis, išlikusius kupiškėnių Mikalinos, 

Stefanijos ir Elvyros Glemžaičių 1 , Aliutės Elenos Markevičiūtės 2 , Janinos Puronienės 3 , Janinos 

4

Lauciuvienės 4 užrašytuose pasakojimuose, leidiniuose. Naudotasi Pranės Dundulienės 5 , Pauliaus 

Galaunės 6 , Elvydos Lazauskaitės 7 , Kazio Šešelgio 8 , Jurgio Gimbuto 9 , Rasos Bertašiūtės 10 , Jono 

Minkevičiaus 11 straipsniais. 

Kūrimasis sodybose XX a. pirmajį – ketvirtajį dešimtmečiais 

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir lietuviams savo valstybėje pradėjus tvarkytis patiems 

iškilo būtinybė pertvarkyti savo gyvenamąją aplinką, nualintą karo ir nepriteklių. Nemaža 

dalis žmonių ne tik Kupiškio krašte, bet ir kituose Lietuvos regionuose privalėjo rūpintis naujų 

pastatų statyba. Per karą sudegusias trobas, ūkinius pastatus reikėjo pakeisti naujais. Lengviau 

buvo susiręsti trobesius tiems ūkininkams, kurie išsaugojo bent dalį medienos iš anksčiau stovėjusių 

pastatų, turėjo savo miško ar sugebėjo už sunkiai uždirbtus pinigus nusipirkti medžių 

kirtimui. Antai Pirmojo pasaulinio karo metais Čiovydžių kaime sudegus Jurgelionių namui 

ūkininkas jį vėl atstatė. Trečią kartą namą tas pats ūkininkas perstatė apie 1925–1927 metus jau 

Čiovydžių vienkiemyje. Šiuo metu Čiovydžių kaime esančios sodybos trobesiai priklauso Petrui 

Jurgelioniui 12 (30 psl., 2 pav.). Lionginas Jakštas iš Naivių kaimo, vykstant žemės reformai, perkėlė 

namą į Naivių vienkiemį. Turėdamas nepakankamai medienos pastatė tik vieną namo dalį, 

kurioje šeima apsigyveno. Po penkerių metų, paaugus medžiams savame miške, išpjovė iš jų 

rąstus sienoms ir pristatė kamarą (namo dešinėje) (41 psl., 5 pav.). Namelis Naivių kaime, prie 

kelio Kupiškis–Rokiškis, dabar priklauso Jonui Jakštui 13 . 

Naujųjų sodybų šeimininkai, vykstant žemės reformai, statydami trobas ir ūkinius pastatus, formavo 

iš esmės naują sodybos tipą su geometriniu apstatymu. Jų supratimu, pastatai turėjo būti išdėstomi 

apie pakankamai erdvų kiemą. Tokiam požiūriui įtakos turėjo vis didėjanti išsimokslinusių 

architektų veikla, Žemės ūkio rūmų teikiami patarimai apie naujosios statybos būdus ir privalumus, 

propaguotos naujos statybos idėjos 14 . Tačiau negalime teigti, kad buvo atsisakyta tradicinių, 

anksčiau statytuose namuose pastebėtų raiškos būdų ar senųjų trobesių sienų fragmentų. Antai 

4 J. Lauciuvienė. Dalios Beleckienės sodyba 

Didžprūdžių kaime. KEM (skaitmeninėje laikmenoje, 

be numerio). 

5 P. Dundulienė. Sodybos. Lietuvių etnografija. 

Vilnius, 1982, p. 102–122. 

6 P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas. Kaunas, 

1930, p. 59. 

7 E. Lazauskaitė. Kupiškėnų namai ir daiktai 

juose. Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai. 

Sud. A. Jonušytė. Kupiškis, 2009, p. 510–526. 

8 K. Šešelgis. Lietuvių liaudies architektūros 

paminklai. Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos 

kaimai. Vilnius, 1998, t. V, p. 11. 

9 J. Gimbutas. Trobesių puošybos albumas. 

Liaudies kultūra, 1992, nr. 3, p. 19–20. 

10 R. Bertašiūtė. Lietuvos kaimo trobesių sienų ir 

stogų konstrukcijų regioniniai ypatumai. Liaudies 

kultūra, 2003, nr. 3, p. 17–25; Ta pati. Gyvenamasis 

namas. Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo 

architektūra. Vilnius, 2008, p. 13–45. 

11 J. Minkevičius. Lietuvos medinė architektūra. 

Medinė architektūra ir kraštovaizdis iki sovietmečio. 

Medinė architektūra Lietuvoje. Sud. 

A. Jomantas. Vilnius, 2002, p. 123–128. 

12 Petras Jurgelionis. Čiovydžių k. A. Jonušytė, 

2009 m. Kupiškio rajone vykdytų lauko tyrimų 

medžiaga. KEM (skaitmeninėje laikmenoje, be 

numerio). 

13 Jonas Jakštas. Naivių k. A. Jonušytė, 2009 m. 

Kupiškio rajone vykdytų lauko tyrimų medžiaga. 

KEM (skaitmeninėje laikmenoje, be 

numerio). 

14 J. Minkevičius. Medinė architektūra ir kraštovaizdis 

iki sovietmečio, p. 128. 

5


juose. Sodyba gatviniame kaime, p. 512. 

16 Joana Šešelgienė. Jurėniškių k. A. Jonušytė, 



numerio). 

17 J. Puronienė. Liuda Vaitiekūnienė. Virbališkių 

k., p. 28. KEM LKM (aplanke, be numerio). 

18 Algirdas Bugailiškis. Naivių k. A. Jonušytė, 



numerio). 

19 R. Bertašiūtė. Lietuvos kaimo trobesių sienų 

ir stogų konstrukcijų regioniniai ypatumai, 

p. 19. 

Gėnės Grinevičienės namo (dar 2009 metais stovėjusio Uoginių kaime) šiaurinėje sienoje išlikusios 

keturios dūmų angos (33 psl., 2 pav.). 

Per kartų kartas perduodamas ir išsaugotas statybos būdas – proporcijos, prieangiai, išorės 

sienų apkalimo lentomis ypatumai. 

Tik vienoje dabartinio Kupiškio rajono vietoje dar pavyko rasti gatvinio kaimo fragmentų su 

išlikusiais autentiškais pastatais. Jų gyventojai, sunykus vienam statiniui, jo vietoje statė kitą ant 

senųjų pamatų, išlaikydami buvusiųjų proporcijas. Kadaise dideliuose, net iki 1,5–3 kilometrų 

išsitęsusiuose, gatviniuose kaimuose 15 dabar pavyko užfiksuoti vos vieną kitą sodybą. Medžių 

apsuptame Jurėniškių kaime (43 psl., 6 pav.) išlikusios keturios sodybos. Trys iš jų – iš senojo 

gatvinio kaimo laikų. Dar kolūkiniais metais Jurėniškių kaime žmonės gyveno septyniose sodybose 

16 . Laikui bėgant senieji kaimo gyventojai išmirė, o jaunimas nepanoro čia likti. Šiuo metu iš 

keturių kaimo sodybų gyvenama tik vienoje. Į kitas atvykstama tik retkarčiais, dažniausiai vasarą, 

atostogų metu. 

Laikui bėgant, maždaug nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio, daugiau žemės turėjusieji ūkininkai 

statėsi trobesius apdengdami namus skarda, čerpėmis. Grįžusieji iš Jungtinių Amerikos Valstijų 

turėjo pakankamai lėšų žemei įsigyti ir naujų pastatų statybai, naudojo savo ūkyje pažangias 

to meto statybos ir žemės dirbimo technologijas. Neretai kaimuose su pagarba ir susižavėjimu 

buvo tariamas žodis „amerikonas”, kuris apibrėžė asmens turtinę padėtį ir vietą visuomenėje 17 . 

Aloyzas Gudas, grįžęs iš Amerikos apie 1934–1935 m., pirko sodybą su žeme Naivių kaime ir susitvarkė, 

pagražino ją kaip patsai norėjo. Vėliau sodyboje šeimininkavo Pranas Laužikas – jau ne 

vietinis, iš toliau atsikėlęs, po to – Gintautas Kaulakys, to paties Naivių kaimo gyventojas, dar vėliau 

– Domas Tunkevičius iš netolimo Duoniūnų kaimo, o dabar čia atostogauja ir ilsisi žmonės, 

gyvenantys Panevėžyje (44 psl., 1 pav.), kurie neperseniausiai įsigijo minėtąją sodybą 18 . 

Sodybos ir visas jų suplanavimas buvo pritaikytas darbui, buičiai ir poilsiui, o pastatų stilių 

naujovės labiausiai reiškėsi per išorės formas 19 , nes kiekvienas nenaują trobesį nusipirkęs šeimi- 

6

ninkas stengėsi jį nudažyti, patvarkyti vidų, pakeisti sutrūnijusias medžio dalis naujomis, taip 

išsaugodamas pastatą dešimtmečiams. 

Gyvenamieji namai – trobos 

Tradicinis kupiškėnų gyvenamasis namas – dviejų galų troba. Gyvenamoji patalpa, taip vadinama 

gryčia, šildoma, kita namo dalis – šalta, ji vadinama kamara 20 ir skirta svečiams priimti, 

nakvoti bei sudėti įvairiai namų mantai ir rakandams. 

Visus ūkinius darbus, kuriuos ūkininkai dirbo namuose, atliko priemenėje ir gyvenamojoje 

namo dalyje – gryčioje, arčiau prie krosnies. Gyvenamojoje namo dalyje, toliau nuo krosnies, 

miegodavo šeimos nariai su mažais vaikais, vėliau greta atitverdavo miegamąjį kambarį 21 . Gryčioje, 

šalia durų, buvo sumūrijama duonkepė krosnis su anga, atgręžta į namo gerojo fasado 

sieną. Žiemą ant krosnies mėgdavo pasišildyti senesni žmonės, ant jos miegodavo ir vaikai. 

Netoli krosnies, prie išilginės, be langų, sienos būdavo pastatomos dvi medinės lovos. Kampe 

tarp langų stovėdavo stalas, pasieniuose – du platūs suolai. Be suolų, kaimuose dar buvo plačiai 

naudojamos medinės rankų darbo kėdės, kai kurios iš jų netgi papuoštos įvairiais raižiniais. 

Sienas, esančias prie stalo, papuošdavo įrėmintais šventųjų paveikslais, šeimos nuotraukomis 

dailiais mediniais rėmeliais 22 , kartais vienu kitu ne religinio turinio paveikslu. Virš stalo kabėdavo 

lempa su gaubtu, kad šviesa ryškiau apšviestų patalpą 23 . Kertėje ties stalu labai dažnai būdavo 

pritvirtinamos trikampės spintelės, kuriose namo šeimininkai laikydavo maldaknyges, žvakes ir 

kitus smulkius daiktus 24 . 

Netoli langų, prie durų, stovėdavo neplati spinta, joje šeimininkai sudėdavo lėkštes, puodelius, 

stiklines, šiek tiek maisto. Didesniam valgio kiekiui laikyti buvo naudojamos spintos-indaujos 

su augaliniais ornamentais papuoštomis durimis, o kartais ir gėrimo indais. Indaujos stovėjo 

trobų priemenėse. 

Dviejų galų namai buvo statomi įvairaus dydžio, ilgio ir pločio. Šešiolika metrų aštuoniasdešimt 

20 P. Dundulienė. Sodybos, p. 111. 

21 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Sodyba. Gyvenamieji 

namai, p. 83. 

22 Dailininkės Veronikos Šleivytės gimtosios 

trobos interjeras Kupiškio rajono Viktariškių 

kaime. A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio rajone 

vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM VŠG 

(skaitmeninėje laikmenoje, be numerio). 


namai, p. 83. 

24 Ten pat. 

7

25 A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio rajone 

vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM (skaitmeninėje 

laikmenoje, be numerio). 

26 A. Jonušytė. Ten pat. 

27 J. Lauciuvienė. Dalios Beleckienės sodyba 

Didžprūdžių kaime. KEM (skaitmeninėje laikmenoje, 

be numerio). 

28 A. Jonušytė. Senieji kaimo pastatai. Gyvenamieji 

namai – trobos. Šimonių seniūnija. 

Sud. A. Jonušytė. Kupiškis, 2004, p. 47. 

vienas, šešiolika metrų devyniasdešimt trys, aštuoniolika metrų devyniasdešimt šeši, devyniolika 

metrų trisdešimt centimetrų ilgio ir penki su puse, šeši metrai dvidešimt vienas, šeši metrai 

septyniasdešimt, šeši metrai aštuoniasdešimt du centimetrai pločio 25 – tokios apimties buvo 

mano tyrinėti namai. Šiuo metu juose esanti erdvė suskirstyta patalpomis, kurias vieną nuo kitos 

atskiria pertvaros, padarytos iš lentų arba lentų ir tinko iš balanų (perskeltų neilgų ir nestorų lazdyno 

stiebų kartelių), kalkių, smėlio bei žvyro mišinio. Daugelyje namų vidaus sienos ir pertvaros 

nudažytos aliejiniais, vandeniniais dažais, kai kur nubalintos kalkėmis arba išklijuotos tapetais, 

išlikusiais dar nuo XX amžiaus septinto, aštunto ar devinto dešimtmečių. Gyvenamosiose patalpose 

išlikusi spalvų gama dažnai buvo nulemta tuo metu prekyboje buvusios labai nedidelės 

dažų įvairovės. Tamsiai mėlyna, tamsiai žalia, tamsiai ir šviesiai ruda, balta – tai spalvos, kurių 

fragmentai yra išlikę ant vidaus sienų, grindų ir lubų 26 . Neretoje troboje ir šiuo metu dar galima 

pamatyti visai nedažytų lubų, kai kur ir grindų. (Senosiose trobose dažniausiai jau niekas negyvena, 

o naujieji šeimininkai jų interjerą palieka tokį, kokį paveldėjo iš ankstesniųjų savininkų.) 

Gyvenamųjų namų dydis priklausė nuo turimos žemės, miško kiekio, kokiu papildomu verslu 

užsiimdavo ūkininkas. 

Į trobą patenkama per vieną įėjimą arba per du įėjimus. Vienas įėjimas dažniausiai buvo iš 

paradinės namo pusės (21 psl., 6 pav.), o kitas – iš ūkinės kiemo pusės, kuri nuo kelio mažiau 

matoma 27 . Įėjimus į trobas nuo lietaus ir sniego saugojo vienaaukščiai dvišlaičiai neįstiklinti 

arba įstiklinti (36 psl., 3 pav.) ir dviaukščiai įstiklinti prieangiai. Kartais jie buvo įrengiami prie 

abiejų įėjimų į namą. Jaunimas vienaaukščiuose neįstiklintuose prieangiuose sėdėdamas 

mėgo bendrauti, juose po ūkio darbų ilsėdavosi šeimos nariai, kaikada ten ir nusifotografuodavo. 

Neįstiklinti prieangiai buvo dekoruojami saikingai. Papuošti lentelėmis su kiaurapjūviais 

ir reljefiniais ornamentais (49 psl., 6,7 pav.) prieangio priekyje ir šonuose 28 . 

Po Pirmojo pasaulinio karo ūkininkai pradėjo statyti dar daugiau kryžminių trobų. Kapitalinės 

skersinės trobos sienos buvo pratęsiamos į abi puses nuo priemenės ir kamaros. Atsiradusiose 

8

patalpose buvo įrengiamos antros priemenės arba kamaros. Dažniausiai pristatytasis namo galas 

buvo į sodo pusę. Pastatas savo forma buvo panašus į kryžių 29 (18 psl., 1 ir 4 pav.; 29 psl., 3 pav.). 

Šiuo metu Kupiškio krašte dar teko aptikti du tokius namus, pastatytus XIX a. pabaigoje, XX amžiaus 

pradžioje. Tai Agotos Joanos ir Gedimino Skardžių troba Gyvakarų ir Miglos Bartulienės Jutkonių 

kaimuose. 

Statybinių medžiagų ruošimu rūpinosi šeimininkas. Kitus darbus atlikdavo samdyti meistrai: mūrininkas 

sumūrydavo krosnį ir kaminą, dailidės suręsdavo sienas, suklodavo lubas, padarydavo stogo 

konstrukcijas, pagamindavo ir įstatydavo langus, duris. Tie patys meistrai, kurie darydavo langus, 

išpjaustydavo ir viršlangius. Tam padaryti reikėjo tekintojo darbastalio (varstoto). Tokį turėjo tik 

vienas kitas sodietis, o paprastą staliaus darbastalį – beveik kiekvienas 30 . 

Prieš statant namą žemesnėje vietoje, iš akmenų buvo išmūrijami aukšti pamatai, neretai 

net iki vieno metro šešiasdešimt dviejų centimetrų aukščio nuo žemės į viršų išorinėje namo 

pusėje 31 ir įrengiamas rūsys su šešiasdešimt šešių centimetrų storio sienomis ir dviem – trim 

langais. Toks rūsys turėjo penkis metrus dešimt centimetrų ilgio ir keturis metrus devyniasdešimt 

tris centimetrus pločio, o jo aukštis patalpos viduje buvo vienas metras keturiasdešimt aštuoni 

centimetrai. Ūkininkai juose laikydavo bulves. Tačiau negalima teigti, kad bulvės buvo laikomos 

tik tokiuose rūsiuose. Dalis žmonių rūsius įrengdavo po klėtimis, sumūrydavo atskirus iš akmenų 

ir uždengdavo lentomis ar skarda. 32 Dūbliškių kaimo ūkininkas Kazimieras Jėčius XX amžiaus 

ketvirtajį dešimtmetį rūsį įsirengė dvigubomis sienomis su oro tarpais 33 . Tokia rūsio konstrukcija 

patikimai saugojo daržoves nuo didelių šalčių žiemą, o pavasarį tokiame rūsyje laikomos bulvės 

ilgai nesuvysdavo, nesudygdavo ir būdavo lyg ką tik nukastos. 

Fasadų puošyba 

Medinių gyvenamųjų namų apsaugojimui nuo lietaus, vėjo ir sniego, jų papuošimui plačiai 

naudoti nagingų meistrų dirbiniai: pjaustiniai, drožiniai, retkarčiais – raižiniai lentose. Pastatai 


juose. Troba, p. 514. 

30 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Sodyba. Gyvenamųjų 

namų ir klėčių pagražinimai, p. 86. 

31 A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio 

rajone vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM 



namai, p. 85. 

33 A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio 

rajone vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM 


9

34 J. Gimbutas. Trobesių puošybos albumas, 

p. 19. 

35 P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas, p. 59. 

36 Broniaus Nakvoso namas Lanauskų kaime. 

A. Jonušytė, 2003 m. Kupiškio rajone vykdytų 

lauko tyrimų medžiaga. KEM; Ta pati. Senieji 

kaimo pastatai. Gyvenamieji namai – trobos, 

p. 49. 

37 R. Bertašiūtė. Gyvenamasis namas. Durys, 

p. 37. 

38 A. E. Markevičiūtė. Kultūrinis gyvenimas, 

p. 72. 





namai – trobos, p. 50. 

buvo puošiami, o ir dabar kai kur atnaujinamos atskiros namo detalės tam, kad būtų gražiau 

gyventi, kad neatsiliktų nuo rūpestingai besitvarkančio kaimyno 34 . Pastačius namą langai (ypač 

viršlangiai), nukreipti į paradinę pusę, buvo gausiai papuošti kiaurapjūviais, pjaustytais, klasicistiniais, 

reljefiniais ornamentais (20 psl., 2 pav.; 34 psl., 3 pav.; 40 psl., 3 pav.). Trobų langai turėjo 

svarbią praktinę reikšmę. Iš kambarių, kur nuolatos būdavo šeimos nariai ir dirbo buitinius, kitokius 

darbus, pro langus matydavosi įvažiavimas į sodybą, klėtį ir tvartą, kuriuose laikytas pagrindinis 

ūkininkų turtas. Pro langus šeimininkas retkarčiais pasekdavo, kas vyksta sodyboje. Langai 

buvo puošiami baltai dažytomis langinėmis, kurios dar turėjo saugoti šeimininkų turtą nuo vagių 

ar prašalaičių 35 . Kai kurių trobų langinėse dar galima rasti išpjaustytų širdelių. Užvėrus langinę 

pro širdelės formos kiaurymę, esant viduje, buvo galima pamatyti, kas už lango stovi 36 . Tokią pat 

funkciją atliko ir prie durų esantys nedideli langeliai su pjaustytais apvadais (39 psl., 2 pav.). 

Gyvenamojo namo ar klėties labiausiai matomoje dalyje esančios durys suteikdavo pastatams 

užbaigtą vaizdą ir leisdavo šeimininkams ar svečiams patekti į jų vidų (22 psl., 3 pav.). Jos 

buvo daromos tvirtos, o įvairiomis kryptimis prikaltos lentelės sudarė originalius, savitų raštų 

ornamentus 37 . Kartais durys į prieangius buvo daromos su puošniais reljefiniais ornamentais. 

Gyvenamųjų pastatų dalies, nukreiptos į gatvę, kur daugiau praeidavo žmonių, puošimas neatsitiktinis, 

o dėsningas reiškinys. 

Daugelyje senų medinių namų matyti išlikę ryškūs etnografiniai elementai 38 . Namų dalys, nukreiptos 

į ūkinius kiemus, mažiau papuošiamos arba visai nepuošiamos 39 . 

Trobos rąstai buvo suleidžiami, vėliau, kad nepūtų sienos ir namo kertės, dailiai apkalamos 

lentomis. Lentos kalamos gulsčiai ar stačiai. Meistrai, norėdami papuošti namą, stačiai kalamų 

lentų sujungimus uždengdavo medžio juostelėmis. Sienos apačioje prikalamos lentos išpjaustomos 

ornamentu 40 (19 psl., 5 pav.). Namo skyduose, dažniausiai atsuktuose į kelio pusę, buvo 

įtaisomi nedideli langeliai su dailiais ornamentuotais apvadais. Skyduose langeliai buvo daromi 

apskritimo, rombo, arkos, (29 psl., 4, 5 pav.; 47 psl., 8 pav.), stačiakampio, trapecijos formų, skydai 

10

papuošiami kiaurapjūviais, puslankiu pjaustytais ornamentais. 

XX amžiaus trečiajį, ketvirtajį dešimtmečiais naujai statomuose namuose ima nykti ypač 

puošnūs ir daug stalių darbo reikalaujantys langų, prieangių dekorai. Tuo metu trobų puošyboje 

įsitvirtino daug paprastesni lentų apdirbimo būdai, daugiau dėmesio teikiama namo tvirtumui 

ir patvarumui, stengiamasi gauti dažų namo lentoms dažyti. Bėgant metams dažydavo ne vieną 

kartą, derindami naujus dažus prie dominuojančios spalvos kolorito (46 psl.,1 ir 3 pav.; 57 psl., 

6 pav.). Tačiau retkarčiais sodybos šeimininkai dar pakeisdavo atskiras puošnias namo dekoro 

detales tokiomis pačiomis „kaip buvo seniau” 41 . 

XX amžiaus antroje pusėje trobų, statytų amžiaus pradžioje, išorė, vidaus erdvės buvo koreguojamos, 

atsižvelgiant į ūkinių ir buitinių procesų raidą bei kaitą, vis didėjančius sanitarinius higieninius 

reikalavimus 42 , naujas statybines medžiagas ir žmonių išmonę bei finansines galimybes. 





namai – trobos, p. 53. 

11

G Y V E N A M Ų J Ų N A M Ų P U O Š Y B O S S AV Y B Ė S 

A R C H I T E K TA S, P R O F E S O R I U S J O N A S M I N K E V I Č I U S 

Visa architektūrinė kūryba, kurios seniausiąją ir ypatingą dalį sudaro gyvenamasis būstas, 

kyla iš paties žmogaus egzistencijos būtinybės ir poreikio. Ši kūryba pašaukta žmogaus buvimo 

žemėje fizinei ir dvasinei galimybei palaikyti, formuoti ir plėtoti. Tai užprogramuota ontologiškai, 

nepriklausomai nuo mūsų pačių valios, todėl yra neišvengiama ir nekvestijonuojama. Tačiau 

žmogui yra suteikta laisvos valios galia, kuri leidžia pačiam rinktis gyvenimo tikslus, taip pat 

priemones ir pozicijas savo egzistencinės erdvės formavimui. Pasirinkimo etape dėl žmogaus 

dualistinės prigimties susiduria daugybė prieštaringų poreikių ir veiksnių, kurie sudaro dvi pagrindines 

grupes: materialines – pragmatines ir dvasines – kultūrines, o dar labiau apibendrinant 

– racionalistines ir irracionalistines. Santykiai tarp jų apsprendžia įvairių varijantų galimybes, iš 

kurių savo ruožtu išplaukia ir didžiulis atitinkamų formų spektras. Architektūrinė forma visada 

pirmiausiai remiasi racionalistiniu praktinės paskirties pagrindu ir kartais tenkinasi vien tiktai juo, 

bet nuostabiausia yra tai, kad vadovaudamasi giliaisiais žmogaus dvasiniais – estetiniais poreikiais, 

ji peršoka savo racionalistines ribas ir kuria papildomus, praktiškai nebūtinus arba ne pirmo 

būtinumo, utilitariškai nepaaiškinamus, tarsi nereikalingus elementus. Šie papildomi elementai 

– tai įvairūs architektūrinių dalių pagražinimai, puošyba, sekanti grožio, estetikos dėsnius ir užimanti 

labai reikšmingą vietą visoje architektūros sferoje. 

12

Architektūrinės erdvinės formos kaip ir jų puošyba, nors ir remiasi kai kuriais pastoviais principais, 

yra neišvengiamai sąlygojamos istorinio laiko, gyvenimo ekonominių, socialinių ir techninių 

sąlygų, taip pat fiziškai neišmatuojamų, bet už juos aukščiau tvyrančių pasaulėžiūros, etikos 

principų ir estetinių idealų. Lietuvių tautos ilgo formavimosi laikotarpiu taip pat palaipsniui 

keitėsi gyvenamųjų būstų formos ir jų savybės. 

Kupiškio kraštas priklauso šiaurinei Aukštaitijos etnografinei zonai, kurioje liaudies mediniai 

gyvenamieji namai, tarmiškai vadinamos gryčios arba triobos su krosnimis, kaip naujas būsto 

tipas, negalutiniais duomenimis, iš namo su ugniaviete atsirado apie XVI–XVII a. 1 , tačiau Vilniuje 

jų liekanų rasta jau iš XIII–XIV a. 2 Kokia buvo jų puošyba, nežinome. 

Kupiškėnų tradicinių trobų susidarymas ir jų evoliucija siejasi su Valakų reforma ir administraciniu 

rėžinių kaimų atsiradimu (XVI a.). Ribota rėžinių kaimų ir jų sodybų planinė struktūra 

darė įtaką trobų vietai ir jų architektūriniam bei puošybiniam pobūdžiui. Iki XIX a. pabaigos susiformavo 

trys trobų tipai – viengalės, dvigalės ir kryžminės. Iš pastarojo ir, žinoma, iš vėlesnio 

laikotarpio jau turime nemažai konkrečių duomenų ir apie trobų puošybą. 

Specialiai kupiškėnų liaudies architektūros ir jos puošybos dar niekas netyrinėjo, bet atskirų 

kraštotyrininkų (Balio Buračo, Elvyros Glemžaitės-Dulaitienės ir kt.) pastangomis, o vėliau 

Lietuvos istorijos instituto, Nacionalinio muziejaus etnologų bei Kauno politechnikos instituto 

Architektūros fakulteto ekspedicijų metu buvo surinkta dar išlikusios autentiškos medžiagos. Atkurtos 

Lietuvos nepriklausomybės metais šią medžiagą papildė Kupiškio etnografijos muziejaus 

darbuotojai. 

Gyvenamųjų namų puošybos ypatumai kaimo ir sodybos kontekste 

Senojo gatvinio – rėžinio kaimo struktūroje sodybos buvo išdėstytos prie gatvės. Jos buvo 

vienpusės arba abipus gatvės. Dažniausiai sodybos pastatai stovėjo dviem eilėmis išilgai rėžį. Pastatai 

buvo kiek atitraukti nuo kelio – gatvės. Gyvenamieji namai ir priešais juos buvusios klėtys 

1 V. Žilėnas. Lietuvių liaudies tradicinių gyvenamųjų 

namų susiformavimas. Iš lietuvių 

kultūros istorijos. Vilnius, 1958, t. I, p. 146. 

2 Gyvenamųjų pastatų konstrukcijos, planas ir 

vidaus įrengimai. Lietuvių liaudies architektūra. 

Vilnius, 1965, t. I, p. 44. 

13

3 L. Klimka. Lietuvių namai: papročiai ir tikėjimai. 

Medinė architektūra Lietuvoje. Sud. 

A. Jomantas. Vilnius, 2OO2, p. 15. 

stovėjo galais į gatvę. Tarp jų susidarė gerasis kiemas. Tarp trobos ir gatvės buvo darželiai. Trobos 

padėtis ir vieta kaimo gatvės („ūlyčios”) atžvilgiu apsprendė ir jos puošybos pobūdį. Trobų 

galiniai ir nuo kiemo pusės šoniniai fasadai buvo geriausiai apžvelgiami iš gatvės, ir tai skatino 

šeimininkus juos puošti. Šis bruožas išliko gyvybingas iki šiol. Puošyba, turint galvoje visą sunkią 

tuometinę kaimo gyvenimo tikrovę, pirmiausia reiškė žmonių kultūrinio, dvasinio, kūrybinio prado 

gyvybingumą, gilų grožio reikšmės suvokimą. 

Pastato architektūrinės erdvinės ir puošybinės formos turi savo individualią vidinę prasminę, 

o seniau ir mitologinę 3 reikšmę, o per tai vykdo komunikacinę funkciją tiek tarp žmonių ir architektūros, 

tiek ir per architektūrą bei puošybą – tarp tų pačių žmonių. Tokiu būdu gyvenamojo 

namo puošyba įgauna draugiškumo, svetingumo, patrauklaus džiugesio ženklo pobūdį ir kartu 

savo semantinę, susiejančią šiuos ženklus su prasminėmis reikšmėmis, vertę, neatskiriant jų nuo 

viso kompleksinio kaimo architektūrinės ir gamtinės aplinkos konteksto. 

Puošyba labiausiai pabrėžiami atskiri gyvenamojo namo elementai – langai, įėjimas, pastogės 

skydas ir iš dalies sienų plokštumos. Kartu su visų kaimo ir sodybos pastatų masteliu, ritmu, 

spalvomis, apželdinimu ir siluetu jie tampa vientiso architektūrinio ansamblio struktūros, prasminio 

ir estetinio potencialo sudedamąja dalimi. 

XIX a.–XX a. pirmoje pusėje susidarė trys pagrindiniai langų puošybos tipai: 1. Puošiama tik 

lango apvado viršutinė dalis – viršlangis ir šoninių lentelių apatiniai galai. 2. Puošiama tik lango 

apvado apatinė dalis – palangė. 3. Puošiami ir viršutiniai, ir apatiniai langų apvadai. Šoninės langinės 

taip pat sudaro lango apdailos dalį ir kartais pasižymi ne tik konstrukcine, bet ir ornamentine 

estetika. 

Didžiąją dalį kupiškėnų tradicinių trobų langų papuošimų sudaro 1 ir 3 tipai. 2 puošybos tipas 

yra senesnis ir paprastesnis už kitus, nes atsirado tada, kai žemi trobų stogai nyko ir atsidengė 

aukštesnės sienų plokštumos, leidusios geriau matyti tik langų apačias – palanges. Tiek viršutiniai, 

tiek apatiniai langų apvadai puošiami dviem variantais: ornamentuojant patį apvadą arba 

14

prie apvado dar prikalant ornamentuotą lentą. 

Patys puošybiniai elementai esti labai įvairūs, bet juos galima suskirstyti į tris svarbiausias 

grupes: 1. Saviti, originalūs, saikingi, Kupiškio apylinkėms būdingi liaudiški ornamentai. 2. Turintys 

istorinių stilių bruožų. 3. Mišrūs, kūrybiškai interpretuoti. Vieni savičiausių, vertingiausių dar 

iki šiol išlikusių yra įspūdingais riestiniais kiaurapjūviais padabinti F. Balaišio namo langai Laukminiškių 

kaime. Tulpiniu banguotu kiaurapjūviu papuošti J. Šešelgienės Jurėniškių ir P. Jurgelionio 

Čiovydžių, A. Rudienės Naivių kaimuose (su širdelės motyvu) gyvenamųjų namų langai, Terpeikių 

kaime J. V. Šateikos namo prieangio puošmenos, J. Pečiulienės, A. Šimonio namų pjaustytų 

lentelių apvadai Puponių kaime. Ryškių istorinių stilių, ypač istorizmo, klasicizmo bruožų turi 

Salamiesčio miestelyje buvęs J. Vėjelio (dabar V. Žurauskienės), Kupiškio mieste buvęs J. Jakučio 

(dabar F. Jakutytės ir Z. Vitonienės), Maksvyčių kaime A. Dūdienės, Naivių kaime J. Jakšto, Šimonių 

miestelyje buvęs G. Zulonaitės, Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje – A. Čepienės, J. 

Paulauskienės ir A. Mateikos namų langai. Jų puošyba yra aiškiai įtakota XIX–XX a. pr. knyginių 

pavyzdžių ir iš dalies – dvarų ir bažnyčių pastatų. Kartu buvo labai paplitusi mišrioji – liaudiška 

ir istoristinė – langų ir kitų elementų puošyba. Ją, kone standartiškai naudodami, platino namus 

statę arba perdirbdavę meistrai, vienur kitur interpretuodami, įnešdami savosios kūrybos 

bruožų: Subačiaus gel. stoties miestelyje G. Masilionio namo langai su širdelių motyvais; Miliūnų 

kaime buvusio D. Masiulionio namo langai su šoninėmis klasicistinėmis vazelėmis ir banguotu 

viršlangiu, Didžprūdžių D. Beleckienės, Naivių buvusio D. Tunkevičiaus, ir Gyvakarų kaimuose, 

Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje ir kt. Skardžių (Gyvakarų k.) gyvenamųjų namų 

langai su lygiais klasicistinio stiliaus karnizais. Pokarnizinis frizas kartais puošiamas liaudišku 

kiaurapjūviu ornamentu (Suvainių k.) 4 arba paliekamas tuščias. Dažnai naudojami kupiškėnams 

būdingi langų apvadai su kiauromis ir nekiauromis apskritomis ir keturkampėmis skylutėmis, 

kurios sudaro įvairias kompozicijas. Langų rėmai ir papuošimai visada dažomi baltai, tik langinėms 

kartais naudojamos dvi kontrastingos spalvos. Tokiu būdu langai ne tik savo dekoru, bet 

4 Lietuvių liaudies architektūra. 112 pav. 3 pvz. 

15

ir koloristika ryškiai išsiskiria tamsių sienų fone ir tampa (juo labiau, jeigu sienos neapmuštos 

dažytomis lentomis) pagrindiniais spalviniais akcentais viso kaimo ar vienkiemio ansamblyje, 

esmingai praturtindami jo ritminę ir dekoratyvinę išraišką. Jų akcentinės reikšmės nekeičia net ir 

namų sienų apmušimas lentomis, kuris esti dviejų tipų: apmušamas visas sienų paviršius arba tik 

jų apatinė dalis. Apmušimų viršutinė riba pabrėžiama karnizu ir pokarnizine arkutėmis pjaustyta 

lenta, kuri papildo fasadų grožį. Prie to prisideda ir pastoginiai skydai (J. Šešelgienės, Jurėniškių k.) 

su papuoštais langeliais. 

Ne mažesnis dėmesys skiriamas įėjimų puošybai. Durys pabrėžia labai svarbią ne tik fizinę, 

bet ir psichinę ribą, skiriančią vidų nuo išorės, o jų puošyba savita kalba išreiškia sodybos 

prestižą, pagarbą ir svetingumą atvykstantiems. Tačiau jos puošiamos laikantis kito principo 

– sutelkiant dekorą į durų plokštumą, sudėstant lenteles geometriniais ornamentais: rombais, 

gimbutėmis, kvadratėliais ir išlaikant konstrukcinę tektoniką. Palaipsniui, dėl miestietiškos įtakos, 

plito ir įsprūdinės durys. Kartu labai plačiai naudojami prieangiai – įstiklinti (Didžprūdžių k.) kartais 

spalvotais stiklais 5 – ir atviri (Terpeikių k. J. V. Šateikos) gonkeliai, kurių tūrinė struktūra ir dekoras 

itin stipriai pabrėžia įėjimo vietą. Jų puošyba sutelkta į viršutinę dalį – stogelio paskliautę, 

vėjalentes ir įstiklinimo rėmus. Jeigu gonkeliai atviri – dažnai profiliuojami visi keturi atraminiai 

stulpeliai ir visuomet pakalamas lentelėmis (kartais kiaurapjūvėmis) apatinis tarpsnis. Šiuo atžvilgiu 

kupiškėnų gonkeliai yra artimi kitoms aukštaičių vietovėms, bet pasižymi individualia 

dekoro įvairove ir proporcijų grožiu. 

Kupiškėnų tradicinių gyvenamųjų namų puošyba Lietuvos mastu yra pasiekusi aukščiausią 

meninį lygį. Ji yra darnios, harmoningos ir prasmingos architektūrinės visumos dalis, savitos kūrybinės 

minties išraiška, kurioje slypi didžiulė istorinė, kultūrinė, meninė, pažintinė ir edukacinė 

vertė. 

5 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Kupiškėnų senovė. 

Etnografija ir tautosaka. Vilnius, 1958. 

16

Alizavos seniūnija 

Alizava Eldership 

1 

2 3 

Genovaitės Žekonienės namas (troba) Žaidelių 

kaime. Namas statytas apie XX amžiaus 4 

dešimtmetį 

The house which belongs to Genovaitė 

Žekonienė in Žaideliai village. The house was 

built about the 4th decade of the 20th century 

1. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM 

2. Skydo langeliai. 2011 m. KEM 

3. Šoninio fasado fragmentas. 2011 m. KEM 

17



1 2 

3 

Agotos Joanos ir Gedimino Skardžių kryžminis 

namas (troba) Gyvakarų kaime. Namas 

statytas 1891 metais. 1916 m. jame veikė 

pradinė mokykla 

The house of the criss-cross plan which belongs 

to Joana and Gediminas Skardžiai in Gyvakarai 

village. The house was built in 1891. A primary 

school was established in it in 1916 

1. Šoninis fasadas. 1957 m. Mikalinos 

Glemžaitės nuotr. KEM 

2. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM 

3. Langas su langinėmis. 2011 m. KEM 


5. Vaizdas iš kampo. Sienos apačia puošta 

stačiomis lentelėmis. 2011 m. KEM 

4 

18

5 

19



1 2 

3 

Antano Jonušio namas (troba) Gyvakarų 

kaime. Namas perstatytas 1938 metais 

The house which belongs to Antanas Jonušis 

in Gyvakarai village. The house was rebuilt 

in 1938 


2. Langas su langinėmis. Viršlangis puoštas 

pjaustytu, stilizuotu paukščio ornamentu. 

2009 m. KEM 


Genovaitės Bausienės namas (troba) 

Miliūnų kaime. Namas statytas 1928 metais. 

Pakeistas fasadas 

The house which belongs to Genovaitė 

Bausienė in Miliūnai village. The house was 

built in 1928. The facade has been replaced 


5. Skydo apačios fragmentas su pastogės 

šonine lentele puošta kiaurapjūviu ir 

pjaustytu geometriniu ornamentu. 2007 m. 

KEM 

6. Įstiklintas prieangis puoštas po vėjalente 

pjaustyta lenta ir pokarnizine pjaustyta 

juosta. 2007 m. KEM 

20

4 

5 6 

21



Valerijos Žurauskienės namas (troba) Salamiesčio 

miestelyje. Namas statytas 1922 metais 

The house which belongs to Valerija Žurauskienė 

in Salamiestis town. The house was built in 1922 


2. Skydo langeliai. Didesniojo ir mažesniojo 

langelio apačios puoštos apvadais su 

pjaustytais augaliniais ornamentais. 2011 m. 

KEM 

3. Įsprūdinės durys vedančios į neįstiklintą 

prieangį. 2011 m. KEM 

4. Šoninio fasado fragmentas. Langai su 

viršlangiu puoštu reljefiniu pjaustytu, apačia 

– augaliniu ornamentais. 2011 m. KEM 

1 

2 

3 

22

4 

23

1 

2 

3 

24



4 5 

Aldonos Rimavičienės namas (troba) 

Repeniškio kaime. Namas statytas prieš 

1905 metus. Negyvenamas 

The house which belongs to Aldona 

Rimavičienė in Repeniškis village. The 

house was built before 1905. Currently 

uninhabited 


2. Galinio fasado fragmentas. Langas ir 

skydo apačia puošti pjaustytu ornamentu. 

2007 m. KEM 

3. Skydo apačios fragmentas, puošta 

pjaustytu puslankiu ornamentu. 2007 m. 

KEM 

4. Langelis prie durų puoštas apvadu su 

skrituliais apačioje. 2007 m. KEM 

25 

Antano Palilionio namas (troba) Gliaudelių 

kaime. Namas statytas apie 1935 metus 

The house which belongs to Antanas 

Palilionis in Gliaudeliai village. The house 

was built about 1935 

5. Šoninis fasadas. Siena apačioje puošta 

stačių lentelių juosta. 2007 m. KEM 

6. Galinis fasadas. 2007 m. KEM 

6

Kupiškio seniūnija 

Kupiškis Eldership 

Felicijos Jakutytės ir Zitos Vitonienės namas 

(troba) Kupiškyje. Namas statytas apie 1912 

metus. Jame 1923–1925 metais gyveno 

būsimasis kalbininkas, mitologas, semiotikos 

pradininkas, profesorius Algirdas Julius 

Greimas (1917–1992). 1914 metais gimė 

būsimoji mokytoja, Kupiškio Garbės pilietė 

Felicija Jakutytė 

The dwelling house which belongs to Felicija 

Jakutytė and Zita Vitonienė in Kupiškis. The 

house was built about 1912. Algirdas Julius 

Greimas (1917–1992), the future linguist, 

mythologist, beginner of semiotics, professor, 

lived in the house in 1923–1925. In 1914 

Felicija Jakutytė, then teacher-to-be, was born 

in it. Now she is an Honorary Citizen of Kupiškis 


klasicistiniu, karnizas – kiaurapjūviu 

ornamentais. 2011 m. KEM 

2. Šoninio fasado fragmentas. Durys į buvusį 

prieangį pirmame aukšte ir pastogės „salkos“ 

langeliai bei durys į buvusį balkoną antrame 

aukšte. 2011 m. KEM 


4. Skydo fragmentas puoštas stačiomis 

lentelėmis su kiaurapjūviu ornamentu. 2011 m. 

KEM 

5. Šoninio fasado fragmentas. Įsprūdinės 

durys su reljefiniu ornamentu į buvusį balkoną 

antrame aukšte. Skydo viršus puoštas stačiomis 

lentelėmis ir kiaurapjūviu ornamentu. 2011 m. 

KEM 

1 

2 

26

3 

4 5 

27



Reginos Katkevičienės ir Almos Soročkinos 

namas (troba) Kupiškyje. Statytas po Pirmojo 

pasaulinio karo, apie 1918–1919 metus. 

Jame 1943–1944 metais su žmona Leokadija 

Šaltenyte ir dukra Regina su pertraukom 

gyveno scenografas ir tapytojas, Lietuvos 

nusipelnęs meno veikėjas, Lietuvos liaudies 

dailininkas Vytautas Palaima (1911–1976). 

Negyvenamas 

1 

2 

The house which belongs to Regina 

Katkevičienė and Alma Soročkina in Kupiškis. 

The house was built after the World War I, 

about 1918–1919. Artist and scenographer 

Vytautas Palaima (1911–1976) together with 

his wife Leokadija Šaltenytė and daughter 

Regina lived here in 1943–1944 with 

intervals. Currently uninhabited 


Stanislavos Zulonienės ir Jono Mažylio namas 

(troba) Kupiškyje. Namas statytas 1895 

metais. Jame nuo 1945 iki 1996 metų gyveno 

pedagogas, aktorius, „Senovinių kupiškėnų 

vestuvių“ režisierius Povilas Zulonas (1912– 

1996). Negyvenamas 

The house of Stanislava Zulonienė and Jonas 

Mažylis in Kupiškis. The house was built in 

1895. From 1945 to 1996 Povilas Zulonas 

(1912–1996), teacher, actor and director of 

performance „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ 

(„Ancient wedding customs of Kupiškis“) lived 

here. Currently uninhabited 


28

3 

4 

5 

Miglos Bartulienės kryžmas namas (troba) 

Jutkonių kaime. Namas statytas XIX a. 

pabaigoje, XX a. pradžioje. Negyvenamas 

The criss-cross type house of Migla Bartulienė 

in Jutkonys village. The house was built at the 

end of the 19th century or at the beginning of 

the 20th century. Currently uninhabited 


4, 5. Fasado fragmentai. Skydo langeliai 

puošti saulutės ornamentais. 2009 m. KEM 

29



1 

2 

Petro Jurgelionio namas (troba) Čiovydžių kaime. 

Statytas apie 1926–1927 metus papuošiant tik 

viršlangius ir šiek tiek skydo lentas 

The house of Petras Jurgelionis in Čiovydžiai 

village. The house was built about 1926–1927. 

Decorated only top panels of windows and 

windowsills, rounded ends of boards of the 

pediment gable 

1. Galinis fasadas. Skydas puoštas stačiomis 

pjaustytomis lentelėmis. Langai su 

langinėmis. Viršlangiai puošti kiaurapjūviu 

ir pjaustytais ornamentais su stilizuotomis 

tulpėmis viršuje. 2009 m. KEM 


Aldonos Čiurlytės namas (troba) Gindvilių 

kaime. Namas statytas 1928 metais 

The dwelling house of Aldona Čiurlytė in 

Gindviliai village. The house was built in 1928 

3, 4. Šoniniai fasadai. 2007 m. KEM 


reljefiniu ornamentu. 2007 m. KEM 


30

3 4 

5 6 

31

1 

32



2 3 

4 

Gėnės Grinevičienės namas (troba) Uoginių 

kaime. Namas statytas XIX a. pabaigoje. 

Sudegęs 

The house of Gėnė Grinevičienė in Uoginiai 

village. The house was built at the end of the 

19th century. In deteriorated condition after 

the re 

1. Šoninis fasadas . Dešiniau matyti 

kaminas, kuriame buvo rūkoma mėsa. 

2009 m. KEM 

2. Šoninio fasado fragmentas. Dvi dūmų 

angos namo fasado pastogėje. 2009 m. KEM 

Mečio Juškėno namas (troba) Ožkinių kaime. 

Namas statytas apie 1870 metus. Jame 

1929 metais gimė būsimasis architektas, 

profesorius Jonas Minkevičius. Negyvenamas 

The house of Mečys Juškėnas in Ožkiniai 

village. The house was built about 1870. 

The architekt-to-be and professor Jonas 

Minkevičius (1929) was born in it. Currently 

uninhabited 


4. Kertės suleidimas. 2011 m. KEM 

33



1 

2 

3 

34

Felikso Balaišio namas (troba) Laukminiškių 


The house of Feliksas Balaišis in Laukminiškiai 

village. The house was built about 1928 

1. Įstiklintas prieangis. Karnizas puoštas 

pjaustytu ornamentu. 2009 m. KEM 



kiaurapjūviu ornamentu. 2009 m. KEM 

Laimos Ginkuvienės namas (troba) Plundakų 

kaime. Namas statytas 1920 metais. Buvusioje 

senesnėje troboje yra gyvenęs kaimo 

šviesuolis Kazys Alekna, 1898 metais sodyboje 

suorganizavęs pirmąjį slaptą lietuvišką vakarą 

Kupiškio krašte. Negyvenamas 

The dwelling house which belongs to Laima 

Ginkuvienė in Plundakai village. The house 

was built in 1920. Kazys Alekna, intellectually 

enlightened person of the village, organiser 

of the rst secret Lithuanian literary 

evening in1898 in Kupiškis region had lived 

in the former older homestead. Currently 

uninhabited 

4 

5 


pjaustytu bangelės formos ornamentu. 

2010 m. KEM 


35



1 

2 

3 4 

Dalios Beleckienės namas (troba) Didžprūdžių kaime. 

Namas statytas 1900 metais. Jame nuo 1949 iki 1996 

metų veikė pradinė mokykla. Negyvenamas 

The house of Dalia Beleckienė in Didžprūdžiai 

village. The house was built in 1900. A primary 

school was established in it from 1949 till 1996. 

Currently uninhabited 


2. Prie namo fasado pradinės mokyklos mokiniai 

su mokytoju Jonu Klibu. 1955 metai. Jono Klibo 

archyvas. KEM 

3. Įstiklintas prieangis. 2009 m. KEM 

4. Prieangio fragmentas. Karnizas puoštas 

skersapjūviu puslankio ornamentu. 2011 m. KEM 

5. Kaltinis skląstis su rankena. 2011 m. KEM 


36

37 

5 6

1 

38

Noriūnų seniūnija 

Noriūnai Eldership 

2 3 

4 

Alfredo Šimonio namas (troba) Puponių 

kaime. Namas statytas apie 1925 metus. 

Negyvenamas 

The house of Alfredas Šimonis in Puponys 

village. The house was built about 1925. 


1. Vaizdas iš kampo. Skydo apačia puošta 

stačių lentelių juosta su kiaurapjūviu, 

viršlangiai ir lango apačia – pjaustytais 


Janinos Pečiulienės namas (troba) Puponių 

kaime. Statytas apie 1925 metus 

The house of Janina Pečiulienė in Puponys 


2. Langeliai puošti pjaustytais apvadais, ir 

įsprūdinės durys į buvusį prieangį. 2007 

m. KEM 

3. Langas su langinėmis. Viršlangis 

puoštas pjaustytu ornamentu. 2007 m. 

KEM 


39

Noriūnų seniūnija 

Noriūnai Eldership 

3 4 

1 

2 

Akvilės Dūdienės namas (troba) Maksvyčių 

kaime. Namas statytas 1880 metais. 

Negyvenamas 

The house of Akvilė Dūdienė in Maksvyčiai 

village. The house was built in 1880. 


1, 2. Šoninio fasado fragmentai. 2007 m. 

KEM 


puoštas reljefiniu-klasicistiniu 

ornamentu. 2007m. KEM 

4. Sienos rąstų sutvirtinimas ir palubės 

konstrukcijos fragmentai. 2007 m. KEM 

40

Skapiškio seniūnija 

Skapiškis Eldership 

Jono Jakšto namas (troba) Naivių kaime. 

Namas perstatytas apie 1922 metus 

The house which belongs to Jonas 

Jakštas in Naiviai village. The house was 

reconstructed around 1922 


6. Langas su langinėmis. Klasicistinis 

viršlangis ir lango apačia puošti 

pjaustytais širdelės formos 


5 6 

41



Joanos Šešelgienės namas (troba) Jurėniškių 

kaime. Statytas 1891 metais. Negyvenamas 

1 2 

3 4 5 

The house which belongs to Joana Šešelgienė in 

Jurėniškiai village. The house was built in 1891. 


1, 2. Šoniniai fasadai. 2009 m. KEM 

3. Sienos ir skydo fragmentas. 2011 m. KEM 

4. Galinio fasado pamato fragmentas. 2011 m. 

KEM 


kiaurapjūviu – pjaustytu kryžiaus ir bangų 

ornamentu. Sienos fragmentas – stačių lentelių 

juosta su pokarnyzine dekoratyvine lenta. 

2009 m. KEM 

Jurėniškių gatvinio kaimo pastatai. Dešinėje 

Petro Laužiko namas (troba) ir klėtis kairėje. 

Statyti XX a. pradžioje 

Buildings of the street type village of Jurėniškiai. 

There is the house of Petras Laužikas on the right 

side and the barn on the left. They were built in 

the early 20th century 

6. Namo skydo apatinė dalis puošta 

kiaurapjūviu ornamentu. 2009 m. KEM 

42

6 

43

1 

44



Buvęs Domo Tunkevičiaus namas (troba) 

Naivių kaime. Namas perstatytas apie 

1934–1935 metus. Negyvenamas 

The former house of Domas Tunkevičius 

in Naiviai village. The house was rebuilt 

around 1934–1935. Currently uninhabited 

1. Vaizdas iš kampo. Skydas puoštas 

pjaustytomis, ornamentuotomis stačių 

lentelių juostomis. 2009 m. KEM 

Jadvygos Valevičienės namas (troba) 

Duoniūnų kaime. Statytas 1926 metais. 

Buvusioje senesnėje troboje gimė 

Kazimieras Jokantas (1880–1942), 

būsimasis švietimo ministras (1925–1926, 

1939–1940), gydytojas, pedagogas, 

kultūros veikėjas 

The house of Jadvyga Valevičienė in 

Duoniūnai village. The house was built in 

1926. Kazimieras Jokantas (1880–1942), 

education minister -to-be (twice, in 1925– 

1926 and between 1939–1940), doctor, 

teacher, culture worker, was born in the 

former older house 

2. Fasadas iš kampo. Apie 1954 m. Dalios 

Valevičiūtės archyvas. KEM 


4. Fasadas iš šono. Apie 1954 m. Dalios 

Valevičiūtės archyvas. KEM 

5. Fasadas iš šono. 2011 m. KEM 

2 

4 

3 

5 

45



1 2 

3 4 

Stefos Aldonos Rudienės namas (troba) 

Naivių kaime. Namas statytas apie 1932 

metus 

The house that belongs to Stefa Aldona 

Rudienė in Naiviai village. The house was 

built about 1932 

1. Vaizdas iš šono. 2011 m. KEM 


puoštas pjaustytu klasicistiniu ornamentu 

su širdele viršuje. 2011 m. KEM 

3. Vaizdas iš galo. Skydo apatinė dalis 

puošta stačių lentelių juosta su pjaustytu 

karnizu. 2011 m. KEM 

4. Įsprūdinės durys su langeliu į įstiklintą 


46

Vlado Rasiulio namas (troba) Jurėniškių 

kaime. Statytas apie XX a. pradžią. 

Negyvenamas 

The house of Vladas Rasiulis in 

Jurėniškiai village. The house was built 

in the early 20th century. Currently 

uninhabited 

5 6 

7 8 

5. Šoninio fasado fragmentas. 2009 m. 

KEM 

6. Langelis prie durų į prieangį su 

pjaustytais klasicistiniais apvadais. 

2009 m. KEM 

7. Langas su langinėmis. Lango 

apačia ir viršlangis puoštas pjaustytu 

ornamentu. Viršlangio viršuje tulpės ir 

bangų motyvas. 2009 m. KEM 

8. Dvigubas skydo langelis. Viršus ir 

apačia puošti pjaustytu ornamentu. 

2009 m. KEM 

47

Subačiaus seniūnija 

Subačius Eldership 

1 2 

3 

Buvęs Domo Masiulionio namas (troba) 

Miliūnų kaime. Namas statytas 1924 

metais 

The former house of Domas Masiulionis 

in Miliūnai village. The house was built 

in 1924 

1. Langas su viršlangiu puoštu pjaustytu 

klasicistiniu, su kampiniais bokšteliais 

ornamentu. 2011 m. KEM 

2, 3. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM 

Jono Viliaus Šateikos namas (troba) Terpeikių 

kaime. Namas statytas 1915 metais 

The house which belongs to Jonas Vilius 

Šateika in Terpeikiai village. The house was 

built in 1915 


5. Langeliai ir įsprūdinės durys į neįstiklintą 


6. Namo prieangyje Kupiškio Lauryno 

Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos 

muziejininkai vykdant projektą „Subačiaus 

seniūnijos mažoji medžio architektūra“, 

vadovė Aušra Jonušytė. 2006 m. 

7. Prieangio karnizo fragmentas puoštas 

reljefiniu ir kiaurapjūviu ornamentais, 

vėjalentė – reljefiniu ornamentu. 2011 m. 

KEM 

48

4 5 

6 7 

49



1 

2 

Prano Skardžiaus gimtasis namas (troba) Subačiaus 

miestelyje. Namas statytas XIX a. pabaigoje. Jame 

gimė būsimasis kalbininkas, profesorius Pranas 

Skardžius (1899–1975). Negyvenamas 

The native house of Pranas Skardžius in Subačius 

town. The house was built at the end of the 19th 

century. The linguist-to-be and professor Pranas 

Skardžius (1899–1975) was born in it. Currently 

uninhabited 

1. Šoninis fasadas. Langai su langinėmis. Viršlangiai 

puošti klasicistiniu ornamentu. 2011 m. KEM 


Aldonos Čepienės, Janinos Paulauskienės ir 

Algirdo Mateikos namas (troba) Subačiaus 

geležinkelio stoties miestelyje. Namas 

statytas 1870 metais. Ilgą laiką buvo naudotas 

geležinkeliečių tarnybiniams būstams 

The house which belongs to Aldona Čepienė, 

Janina Paulauskienė and Algirdas Mateika in 

Subačius railway station town. The house was 

built in 1870. For a long time it was used for 

acommodation of railway employees 

3. Galinis fasadas. Viršlangiai puošti pjaustytais 

klasicistiniais, tipiniais rusiškais ornamentais. 

2011 m. KEM 

4. Stogelio fragmentas su buvusiu kiaurapjūviu 

ornamentu. 2011 m. KEM 

5. Stogelis virš durų. 2011 m. KEM 


50

3 4 

5 6 

51



1 

2 

3 

Valerijos Buikienės namas (troba) Subačiaus geležinkelio stoties 

miestelyje. Namas statytas 1900 metais. Ilgą laiką buvo naudotas 

geležinkeliečių tarnybiniams būstams 

The dwelling house which belongs to Valerija Buikienė in Subačius 

railway station town. The house was built in 1900. For a long time 

it was used for acommodation of railway employees 




4. Sienos fragmentas puoštas kiaurapjūviu ornamentu. 2011 m. 

KEM 

5. Stogelis. 2011 m. KEM 

6. Kampo papuošimas. 2011 m. KEM 

52

5 6 

4 

53



1 

2 

Gintaro Masilionio namas (troba) Subačiaus 

geležinkelio stoties miestelyje. Namas 

statytas apie 1915 metus. Jame ilgą laiką 

buvo parduotuvė. Pakeistas fasadas 

The house which belongs to Gintaras 

Masilionis in Subačius railway station 

town. The house was built about 1915. A 

local shop was established in it for a long 

time. The facade has been replaced 

1. Durys iš kampo. 2007 m. KEM 

2. Vaizdas iš kampo. Karnizas puoštas 

pjaustytu ornamentu, viršlangiai 

– pjaustytu širdelės formos ornamentu. 

2007 m. KEM 

54

Šimonių seniūnija 

Šimonys Eldership 

Snieguolės Sadulienės ir Rimo Mikšio 

namas (troba) Karaliūniškio kaime. Namas 

statytas XX a. pradžioje. Jame gimė būsimasis 

skulptorius, profesorius Juozas Kėdainis 

(1915–1998), tautodailininkas ir kalvis Bronius 

Kėdainis (1919–1998) bei tekstilininkė, 

tautodailininkė Bronė Kėdainytė (1922) 

The house of Snieguolė Sadulienė and Rimas 

Mikšys in Karaliūniškis village. The house was 

built at the beginning of the 20th century. 

Sculptor-to-be, professor Jonas Kėdainis 

(1915–1998), folk artist and smith Bronius 

Kėdainis (1919–1998) and folk artist-textile 

worker Bronė Kėdainytė (1922) were born in it 


4. Langas. 2011 m. KEM 

5. Kertės suleidimas. 2011 m. KEM 

3 

4 

5 

55



Buvęs Genutės Zulonaitės namas (troba) 

Šimonių miestelyje. Statytas po Pirmojo 

pasaulinio karo. Negyvenamas 

The former house of Genutė Zulonaitė in 

Šimonys town. The house was built after the 

World War I. Currently uninhabited 

1. Skydo langelis. 2009 m. KEM 

2. Langas su viršlangiu puoštu pjaustytu ir 

kiaurapjūviu ornamentais. 2009 m. 

KEM 


1 2 3 

56

4 5 

6 

Buvęs Stasės Vaidilaitės namas (troba) 

Šimonių miestelyje. Namas perstatytas 

apie 1913 metus 

The former house of Stasė Vaidilaitė in 

Šimonys town. The house was rebuilt 

about 1913 

4. Šoninio fasado fragmentas. Karnizas 

puoštas kiaurapjūviu ornamentu. 

2009 m. KEM 

5. Skydo langelis puoštas saulutės, 

vėjalentės – kiaurapjūviu ornamentu. 

2009 m. KEM 


57



1 2 

3 

58

4 5 

6 

Elenos Bočiulienės namas (troba) Nociūnų 


The house of Elena Bočiulienė in Nociūnai 



2. Šoninio fasado fragmentas. 2011 m. KEM 

3. Vaizdas iš kampo. Sienos apačia puošta 

stačių lentelių juosta. 2011 m. KEM 

Valerijaus Janulio namas (troba) Beregių 

kaime. Statytas apie 1918 metus 

The house of Valerijus Janulis in Beregiai 



5. Langas su langinėmis. Viršlangis ir lango 

apačia puošti pjaustytais ornamentais. 

2008 m. KEM 


59

PA P I L D O MA S G Y V E N A M Ų J Ų PA S TAT Ų S Ą R A Š A S* 

* Nuotraukos su metrikomis yra Kupiškio 

etnografijos muziejaus skaitmeninėje 

laikmenoje 

Buvusio Jonušio namo Paberžių kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas; puošybos elementai. Namas statytas apie 

1921 metus. Negyvenamas. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Vandos Adomavičienės namo Drūlėnų kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas 1939 metais. 2009 m. 

Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Genovaitės Karosaitės-Jonušienės namo Paberžių kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas apie 1921 

metus. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Rasos ir Dariaus Petrokų namo Dumbliūnų kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas apie 1893–1895 

metus. 2011 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Vytauto Vaitiekūno namo Laukminiškių kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas apie XX a. 4 

dešimtmetį. Negyvenamas. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Povilo Švelnės namo Laukminiškių kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 

Negyvenamas. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Buvusio Viliaus Kavoliūno namo Palėvenės miestelyje (Noriūnų seniūnija) fasadas. Namas statytas apie XIX 

amžiaus pabaigą. Negyvenamas. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Onos Černienės namo Duoniūnų kaime (Skapiškio seniūnija) fasadas; puošybos elementai. Namas statytas XX a. 

pradžioje. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Janinos Juškauskienės namo Subačiaus miestelyje (Subačiaus seniūnija) fasadas. Namas statytas apie XX amžiaus 

3–4 dešimtmetį. 2011 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Vincentos Žalnieriūnienės namo Juodpėnų kaime (Šimonių seniūnija) fasadas; puošybos elementai. Namas 

statytas 1918 metais. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM 

Elenos Šimonytės namo Juodpėnų kaime (Šimonių seniūnija) fasadas. Namas statytas apie 1918 metus. 2009 m. 


Eugenijaus Arūno namo Beregių kaime (Šimonių seniūnija) fasadas. Namas statytas apie 1920 metus. 2009 m. 


Namo Būtėnų kaime (Šimonių seniūnija) fasadas. Namas statytas XX a. pradžioje. Nugriautas. 2009 m. Aušros 

Jonušytės nuotraukos. KEM 

60

VARIETY OF RESIDENTIAL FARMHOUSES OF 

KUPIŠKIS 

HISTORIAN AUŠRA JONUŠYTĖ 

In Kupiškis and its small towns and villages it is still possible to detect 

wooden houses that were built at the end of 19th century and in the first 

half of the 20th century that are maintained in quite a good condition. The 

farmhouses located among century old trees very frequently remember 

several generations of families of Kupiškis region who lived here and 

store memories of the skillful local woodworkers or builders from faraway 

regions who constructed these buildings using the century old traditions, 

principles of planning and composition. 

This overview describes and summarizes peculiarities of construction 

of the remnant houses and farmhouses of Kupiškis region, that were 

built at the end of the19th century and the first-fourth decades of the 

20th century and were influenced by the traditions of local people, their 

wisdom and skills. The material of the field studies on the architecture of 

the Kupiškis area that is collected in the archive of Kupiškis Etnographical 

Museum and its structural divisions of Laukminiškiai village museum 

and Art Gallery of Veronika Šleivytė in Viktariškiai village is used here. 

A lot of data that remained in the recorded stories and publications 

of the following local people of Kupiškis: Mikalina Glemžaitė, Stefanija 

Glemžaitė, Elvyra Glemžaitė, Aliutė Elena Markevičiūtė, Janina Puronienė 

and Janina Lauciuvienė. Articles of Pranė Dundulienė, Paulius Galaunė, 

Elvyda Lazauskaitė, Kazys Šešelgis, Jurgis Gimbutas, Rasa Bertašiūtė, Jonas 

Minkevičius have been used. 

Settlement in the Homesteads during the First – Fourth Decades of the 

20th Century 

After the World War I it became necessary to maintain and alter one’s own 

housing and living environment that was impoverished by the war and 

shortage. The farmhouses and other buildings that were burnt during 

the war were replaced with new ones preserving the traditional ways of 

expression. We cannot say that the traditional decorative ornaments and 

the ancient wall fragments that were common in the earlier built houses 

were disregarded: e.g the Northern wall of the house of Genė Grinevičienė 

in Uoginiai village (in the year of 2009) retained four smoke vents. 

The architectural style was transfered and maintained through generations: 

proportions, porches, ways of siding of the external walls were often used. 

Just in one location of Kupiškis district, i.e. in Jurėniškiai village one can 

still find street type fragments with remaining authentic buildings, but 

mostly in other villages only a few separate houses of linear layout can be 

detected. 

In the course of many years, approximately since the fourth decade of the 

20th century, the farmers who had more land were erecting their houses 

and covering the roofs with tin or tiles. Those who had returned from the 

United States of America had enough money there to buy land and build 

new houses, used advanced technologies and methods of construction 

and land cultivation. 

Each villager who had bought a house tried to make some adjustments 

and alterations of the interior, to paint not only the internal walls but also 

the external siding, to replace the deteriorated pieces of wood with new 

ones, thus preserving the buildings for many years. 

Residential Houses and Farmhouses 

The traditional residential house of Kupiškis people of that time is a 

farmhouse of two ends, i.e. with living quarters at two sides. The living area 

of the house, so-called “gryčia”, is heated, the other part of the house called 

pantry or storeroom is cold and is used for welcoming guests, sleeping, 

and keeping various household belongings and utensils. 

61

The houses with two ends were built of various size, length and width. 

The length of the houses I have been studying were sixteen meters and 

eighty one centimeter, sixteen meters and ninety three centimeters, 

eighteen meters and ninety six centimeters, nineteen meters and thirty 

centimeters. The width of them five and a half meter, six meters and twenty 

one centimeter, six meters and seventy centimeters, six meters and eighty 

two centimeters. Currently the living space of them is divided into rooms 

which are separated from one another by partition walls, which are made 

of boards or plaster, i.e. boards, lath (short and thin chipped hazel strips) 

and the mixture of lime, sand and gravel. 

Often the size of the house depended on the quantity of land and forest 

the farmer owned or the additional business he was engaged in. 

The farmhouse had one or two entrances to enter the house. The gable 

roofed, glassed-in or sometimes not enclosed by glass one-storey porch or 

two-storey glassed-in porch (verandah) were protecting the entrances of 

the house from rain or snow. Unglazed porches were decorated moderately 

with wooden cut-through ornamental trims or accented with embossed 

wood carved ornaments in the front part and on the sides of the porch. 

After the World War I farmers began to build more cross-section type houses. 

Major transversal walls of the house were extended to both sides from the 

porch and pantry. Currently I could find a couple of houses of such type 

which were built at the end of the 19th century and at the beginning of the 

20th century. They were the house of Agota Joana and Gediminas Skardžiai 

in Gyvakarai village and the house of Migla Bartulienė in Jutkonys village. 

Before the construction of the house in the low area high and deep 

foundation was made from stones, sometimes it was up to one meter and 

sixty-two centimeters in height from the ground up to the outer side of 

the house and a basement was constructed with thickness of walls of sixty 

six centimeters and two or three windows to make a cellar well protecting 

vegetables during the cold season. 

Decoration of Facades 

For protection of logs of the wooden houses against rain, wind and snow, 

planks decorated with crafted through-cuts, woodcuts and wood carvings 

were used. Buildings were decorated, some parts of the house were altered 

and renewed to make the living area more attractive and to keep up with 

the nicely kept homesteads of the neighbors. After the construction of 

the house, windows (especially top panels of them) that were directed to 

the public side were richly decorated with the through-cut ornaments of 

wood and embossed carvings. Doors were made in the most visible part 

of the house, thus providing the complete picture of the building and 

allowing the hosts or guests to come inside. 

Small windows with elegantly ornamented trims were installed in the front 

gable of the house, which were usually facing the side of the road. In the gable 

the windows had a form of a circle, rhombus, arch, rectangle or trapezium, the 

gable was decorated with through-cut or wood carved ornaments. 

Fancy decorations of windows and porches that required and consumed a 

lot of joinery work and skills started to disappear in the newly constructed 

houses during the third and fourth decades of the 20th century. At that 

time much simpler processing methods of timber and boards for the 

house decoration were established, focusing on the sustainability and 

endurance of the house, trying to access paint for the siding planks of the 

house. The painting was performed more than once in the course of the 

years, adjusting the colors to the dominant color range. However, owners 

of the farmhouse sometimes altered or replaced single elegant house 

decoration details with the same “as in the past”. 

In the second half of the 20th century the interior living quarters and the 

exterior space of the houses that were built in the beginning of the century 

were adjusted with regard to the development and changes of the economic 

and domestic processes, increasing sanitary and hygienic requirements, new 

construction materials, human wisdom and financial resources. 

62

DECORATIVE FEATURES OF RESIDENTIAL HOUSES 

ARCHITECT, PROFESSOR JONAS MINKEVIČIUS 

The forms and properties of the residential houses were changing gradually 

over the long years of the history of the Lithuanian nation. Kupiškis district 

belongs to Northern Aukštaitija (literally Highlands) etnographical 

region where late types of wooden houses and farmhouses originated 

in connection with the Wallachian reform and emergence of the strip 

type settlements (the 16th century). The homesteads of the ancient strip 

type settlement or village were located near the road. The buildings were 

distracted further from the street. The houses and granaries located in front 

of them stood endways facing the road. Between them the good yard was 

created. The gardens of flowers were arranged between the farmhouse 

and the street. The rear facades of the cottages and courtyard side facades 

were well visible from the street and this encouraged the desire of the 

house owners to decorate them. Decoration during hardship times, first of 

all, meant the vitality of the spiritual and creative human nature and it was 

a sign of friendship and hospitality in the context of the rural architectural 

and natural environment. It performed the function of communication. 

Windows, the entrance, the gable and the walls used to be decorated 

most of all. In the nineteenth century and in the first half of the twentieth 

century three main types of window decorations were established: 1. Only 

the upper part of the window edging had decorations on them and the 

lower ends of the side boards were decorated. 2. Only the lower part of the 

window frame, i.e. the windowsill, was decorated. 3. Both upper and lower 

frames of the windows had decorative details. Shutters make a part of the 

window decoration as well. 

The decoration elements are very much varied. They can be divided into 

three main groups: 

1. Distinctive, original, reserved, specific only for Kupiškis surroundings 

national ornaments. 2. Having traits of the historical styles. 3. Mixed types, 

with creative interpretations. 

Interlaced cut out ornaments of fretwork are often used for the window 

edging, as well as cut out and solid holes, circular and square holes making 

various compositions are frequently applied. Frames and decorations of the 

windows are always painted white but for the window shutters sometimes 

two contrasting colors are used. Thus the decoration and the spectrum of 

colors of windows make them look distinctive in the background of the 

dark walls. They become the most outstanding colorful accents in the 

rural architectural structure and substantially enrich the rhythmic and 

decorative expression of it. 

It is evident that not less attention is paid to the decoration of the entrance. 

It expresses the prestige and status of the homestead, respect and 

hospitality to the guests. However, the entrances are decorated following 

a different principle – the decoration is concentrated to the surface of the 

doors, e.g. placing wooden planks in geometrical ornaments – in rhombus, 

in squares, preserving tectonics of the construction. 

Porches which can be open or glassed-in are very commonly used. Their 

decoration is concentrated to the upper part, i.e. the gable under the 

roof, edgeboards and glassed-in frames. The supporting porch posts are 

often profiled, the siding of the house is sheathed with wooden planks, 

sometimes with cut – through ones at the bottom. The entrances of 

the farmhouse of residents of Kupiškis are very close to other regions of 

Aukštaitija, but they also have a unique variety of decorations and beauty 

of proportions of their own. 

Decoration of traditional farmhouses of people of Kupiškis is of a very 

high artistic level in the national range of Lithuania. It is a harmonious and 

meaningful part of the whole architecture and represents original creative 

expression of values and contains in itself outstanding historical , cultural, 

artistic, cognitive and educational value. 

63

gyvenamieji kupiÅ¡kÄnÅ³ trobesiai - KultÅ«ros paveldo departamentas

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?

gyvenamieji kupiÅ¡kÄnÅ³ trobesiai - KultÅ«ros paveldo departamentas