gyvenamieji kupiškėnų trobesiai - Kultūros paveldo departamentas

kpd.lt

gyvenamieji kupiškėnų trobesiai - Kultūros paveldo departamentas

GYVENAMIEJI KUPIŠKĖNŲ TROBESIAI RESIDENTIAL HOUSES OF KUPIŠKIS PEOPLE

GYVENAMIEJI KUPIŠKĖNŲ

TROBESIAI

RESIDENTIAL HOUSES OF KUPIŠKIS PEOPLE


GYVENAMIEJI

KUPIŠKĖNŲ

TROBESIAI

RESIDENTIAL HOUSES OF KUPIŠKIS PEOPLE


UDK 728.6(474.5)(084)

Gi 396

Albumo išleidimą rėmė

Edition of the album supported by

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS

PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS

DEPARTMENT OF CULTURE HERITAGE

AT THE MINISTRY OF CULTURE

Parengė / Compiled by Aušra Jonušytė

Dailininkė / Designer Asta Radvenskienė

Kalbos redaktorė / Language edited by

Eugenija Urbonienė

Ver tėja / Translated by Birutė Stanienė

Nuotraukos / Photos by Aušra Jonušytė

© Aušra Jonušytė, 2011

© Tekstai / Texts by

Aušra Jonušytė, Jonas Minkevičius, 2011

© Kupiškio etnografijos muziejus

Kupiškis Etnographical Museum, 2011

Spaudai ruošė / Issued for publishing by

UAB Amalkeros leidyba,

P. Puzino g. 2, Panevėžys

Spausdino / Published by

UAB Standartų spaustuvė,

S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, Vilnius

ISBN 978-9955-9849-9-3

Kupiškio etnografijos muziejus

2011


T U R I N Y S / TA B L E O F C O N T E N T S

Aušra Jonušytė. Kupiškėnų gyvenamųjų trobesių įvairovė ............................................................................ 4

Kūrimasis sodybose XX a. pirmajį – ketvirtajį dešimtmečiais ....................................................................... 5

Gyvenamieji namai – trobos ..................................................................................................................................... 7

Fasadų puošyba .............................................................................................................................................................. 10

Jonas Minkevičius. Gyvenamųjų namų puošybos savybės ........................................................................... 12

Gyvenamųjų namų puošybos ypatumai kaimo ir sodybos kontekste ...................................................... 13

Alizavos seniūnija / Alizava Eldership ................................................................................................................... 17

Kupiškio seniūnija / Kupiškis Eldership ................................................................................................................ 26

Noriūnų seniūnija / Noriūnai Eldership ................................................................................................................ 38

Skapiškio seniūnija / Skapiškis Eldership ............................................................................................................. 41

Subačiaus seniūnija / Subačius Eldership ........................................................................................................... 48

Šimonių seniūnija / Šimonys Eldership ................................................................................................................ 55

Papildomas gyvenamųjų pastatų sąrašas ............................................................................................................. 60

In English

Aušra Jonušytė. Variety of Residential Farmhouses of Kupiškis .................................................................... 61

Jonas Minkevičius. Decorative Features of Residential Houses .................................................................... 63


K U P I Š K Ė N Ų G Y V E N A M Ų J Ų T R O B E S I Ų Į VA I R O V Ė

I S TO R I K Ė AU Š R A J O N U Š Y T Ė

1 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Sodyba. Kupiškėnų

senovė. Etnografija ir tautosaka. Vilnius, 1958,

p. 81–86.

2 A. E. Markevičiūtė. Kultūrinis gyvenimas.

Skapiškis. Utena, 1999, p. 72.

3 J. Puronienė. Liuda Vaitiekūnienė. Virbališkių

k. projektas „Virbališkių kaimo vienkiemiai”,

2004 m., p. 28, lauko tyrimų medžiaga. KEM

LKM (aplanke, be numerio).

Kupiškyje, rajono miesteliuose ar nedideliuose kaimeliuose dar galima užtikti visai neblogai išsilaikiusių

medinių namų, kurie statyti XIX a. pabaigoje bei XX a. pirmoje pusėje. Šimtamečių klevų,

liepų, uosių ar eglių apsuptos senosios trobos mena jose gyvenusių kelių kartų kupiškėnų šeimas.

Joms šiuos būstus surentė vietiniai ar iš toliau pasikviesti medžio meistrai, laikydavęsi amžiais susiklosčiusių

statybos tradicijų, sodybos planavimo ir pastatų bei jų dalių komponavimo principų.

Kiekvienas sodybos pastatas, ne tik troba, turėjo atlikti tam tikrą savo funkciją. Iki Antrojo pasaulinio

karo jau buvo perstatyti ar naujai pastatyti pagrindiniai statiniai: gyvenamieji namai, klėtys,

tvartai, daržinės. Metams bėgant daugelis trobų ar atskiros jų išorės ir vidaus dalys buvo atnaujinamos.

Architektūros pasiekimai įdiegiant naujoves susiliejo su senosiomis statybos tradicijomis. Jų

sąveika atsispindi medinių trobų puošyboje ir konstrukcijos ypatumuose.

Šiame leidinyje apibendrinami Kupiškio krašte dar išlikusių XIX amžiaus pabaigos, XX amžiaus

pirmojo–ketvirtojo dešimtmečių medinių gyvenamųjų namų statybos ypatumai, nulemti vietos

žmonių tradicijų, jų išmonės ir sugebėjimų. Panaudota lauko tyrimų medžiaga apie kupiškėnų

architektūrą, esanti Kupiškio etnografijos muziejaus archyve (toliau – KEM) ir jo struktūriniuose

padaliniuose Laukminiškių kaimo muziejuje (toliau – KEM LKM) bei Veronikos Šleivytės paveikslų

galerijoje Viktariškių kaime (toliau – KEM VŠG). Atsižvelgta į duomenis, išlikusius kupiškėnių Mikalinos,

Stefanijos ir Elvyros Glemžaičių 1 , Aliutės Elenos Markevičiūtės 2 , Janinos Puronienės 3 , Janinos

4


Lauciuvienės 4 užrašytuose pasakojimuose, leidiniuose. Naudotasi Pranės Dundulienės 5 , Pauliaus

Galaunės 6 , Elvydos Lazauskaitės 7 , Kazio Šešelgio 8 , Jurgio Gimbuto 9 , Rasos Bertašiūtės 10 , Jono

Minkevičiaus 11 straipsniais.

Kūrimasis sodybose XX a. pirmajį – ketvirtajį dešimtmečiais

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir lietuviams savo valstybėje pradėjus tvarkytis patiems

iškilo būtinybė pertvarkyti savo gyvenamąją aplinką, nualintą karo ir nepriteklių. Nemaža

dalis žmonių ne tik Kupiškio krašte, bet ir kituose Lietuvos regionuose privalėjo rūpintis naujų

pastatų statyba. Per karą sudegusias trobas, ūkinius pastatus reikėjo pakeisti naujais. Lengviau

buvo susiręsti trobesius tiems ūkininkams, kurie išsaugojo bent dalį medienos iš anksčiau stovėjusių

pastatų, turėjo savo miško ar sugebėjo už sunkiai uždirbtus pinigus nusipirkti medžių

kirtimui. Antai Pirmojo pasaulinio karo metais Čiovydžių kaime sudegus Jurgelionių namui

ūkininkas jį vėl atstatė. Trečią kartą namą tas pats ūkininkas perstatė apie 1925–1927 metus jau

Čiovydžių vienkiemyje. Šiuo metu Čiovydžių kaime esančios sodybos trobesiai priklauso Petrui

Jurgelioniui 12 (30 psl., 2 pav.). Lionginas Jakštas iš Naivių kaimo, vykstant žemės reformai, perkėlė

namą į Naivių vienkiemį. Turėdamas nepakankamai medienos pastatė tik vieną namo dalį,

kurioje šeima apsigyveno. Po penkerių metų, paaugus medžiams savame miške, išpjovė iš jų

rąstus sienoms ir pristatė kamarą (namo dešinėje) (41 psl., 5 pav.). Namelis Naivių kaime, prie

kelio Kupiškis–Rokiškis, dabar priklauso Jonui Jakštui 13 .

Naujųjų sodybų šeimininkai, vykstant žemės reformai, statydami trobas ir ūkinius pastatus, formavo

iš esmės naują sodybos tipą su geometriniu apstatymu. Jų supratimu, pastatai turėjo būti išdėstomi

apie pakankamai erdvų kiemą. Tokiam požiūriui įtakos turėjo vis didėjanti išsimokslinusių

architektų veikla, Žemės ūkio rūmų teikiami patarimai apie naujosios statybos būdus ir privalumus,

propaguotos naujos statybos idėjos 14 . Tačiau negalime teigti, kad buvo atsisakyta tradicinių,

anksčiau statytuose namuose pastebėtų raiškos būdų ar senųjų trobesių sienų fragmentų. Antai

4 J. Lauciuvienė. Dalios Beleckienės sodyba

Didžprūdžių kaime. KEM (skaitmeninėje laikmenoje,

be numerio).

5 P. Dundulienė. Sodybos. Lietuvių etnografija.

Vilnius, 1982, p. 102–122.

6 P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas. Kaunas,

1930, p. 59.

7 E. Lazauskaitė. Kupiškėnų namai ir daiktai

juose. Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai.

Sud. A. Jonušytė. Kupiškis, 2009, p. 510–526.

8 K. Šešelgis. Lietuvių liaudies architektūros

paminklai. Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos

kaimai. Vilnius, 1998, t. V, p. 11.

9 J. Gimbutas. Trobesių puošybos albumas.

Liaudies kultūra, 1992, nr. 3, p. 19–20.

10 R. Bertašiūtė. Lietuvos kaimo trobesių sienų ir

stogų konstrukcijų regioniniai ypatumai. Liaudies

kultūra, 2003, nr. 3, p. 17–25; Ta pati. Gyvenamasis

namas. Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo

architektūra. Vilnius, 2008, p. 13–45.

11 J. Minkevičius. Lietuvos medinė architektūra.

Medinė architektūra ir kraštovaizdis iki sovietmečio.

Medinė architektūra Lietuvoje. Sud.

A. Jomantas. Vilnius, 2002, p. 123–128.

12 Petras Jurgelionis. Čiovydžių k. A. Jonušytė,

2009 m. Kupiškio rajone vykdytų lauko tyrimų

medžiaga. KEM (skaitmeninėje laikmenoje, be

numerio).

13 Jonas Jakštas. Naivių k. A. Jonušytė, 2009 m.

Kupiškio rajone vykdytų lauko tyrimų medžiaga.

KEM (skaitmeninėje laikmenoje, be

numerio).

14 J. Minkevičius. Medinė architektūra ir kraštovaizdis

iki sovietmečio, p. 128.

5


15 E. Lazauskaitė. Kupiškėnų namai ir daiktai

juose. Sodyba gatviniame kaime, p. 512.

16 Joana Šešelgienė. Jurėniškių k. A. Jonušytė,

2009 m. Kupiškio rajone vykdytų lauko tyrimų

medžiaga. KEM (skaitmeninėje laikmenoje, be

numerio).

17 J. Puronienė. Liuda Vaitiekūnienė. Virbališkių

k., p. 28. KEM LKM (aplanke, be numerio).

18 Algirdas Bugailiškis. Naivių k. A. Jonušytė,

2008 m. Kupiškio rajone vykdytų lauko tyrimų

medžiaga. KEM (skaitmeninėje laikmenoje, be

numerio).

19 R. Bertašiūtė. Lietuvos kaimo trobesių sienų

ir stogų konstrukcijų regioniniai ypatumai,

p. 19.

Gėnės Grinevičienės namo (dar 2009 metais stovėjusio Uoginių kaime) šiaurinėje sienoje išlikusios

keturios dūmų angos (33 psl., 2 pav.).

Per kartų kartas perduodamas ir išsaugotas statybos būdas – proporcijos, prieangiai, išorės

sienų apkalimo lentomis ypatumai.

Tik vienoje dabartinio Kupiškio rajono vietoje dar pavyko rasti gatvinio kaimo fragmentų su

išlikusiais autentiškais pastatais. Jų gyventojai, sunykus vienam statiniui, jo vietoje statė kitą ant

senųjų pamatų, išlaikydami buvusiųjų proporcijas. Kadaise dideliuose, net iki 1,5–3 kilometrų

išsitęsusiuose, gatviniuose kaimuose 15 dabar pavyko užfiksuoti vos vieną kitą sodybą. Medžių

apsuptame Jurėniškių kaime (43 psl., 6 pav.) išlikusios keturios sodybos. Trys iš jų – iš senojo

gatvinio kaimo laikų. Dar kolūkiniais metais Jurėniškių kaime žmonės gyveno septyniose sodybose

16 . Laikui bėgant senieji kaimo gyventojai išmirė, o jaunimas nepanoro čia likti. Šiuo metu iš

keturių kaimo sodybų gyvenama tik vienoje. Į kitas atvykstama tik retkarčiais, dažniausiai vasarą,

atostogų metu.

Laikui bėgant, maždaug nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio, daugiau žemės turėjusieji ūkininkai

statėsi trobesius apdengdami namus skarda, čerpėmis. Grįžusieji iš Jungtinių Amerikos Valstijų

turėjo pakankamai lėšų žemei įsigyti ir naujų pastatų statybai, naudojo savo ūkyje pažangias

to meto statybos ir žemės dirbimo technologijas. Neretai kaimuose su pagarba ir susižavėjimu

buvo tariamas žodis „amerikonas”, kuris apibrėžė asmens turtinę padėtį ir vietą visuomenėje 17 .

Aloyzas Gudas, grįžęs iš Amerikos apie 1934–1935 m., pirko sodybą su žeme Naivių kaime ir susitvarkė,

pagražino ją kaip patsai norėjo. Vėliau sodyboje šeimininkavo Pranas Laužikas – jau ne

vietinis, iš toliau atsikėlęs, po to – Gintautas Kaulakys, to paties Naivių kaimo gyventojas, dar vėliau

– Domas Tunkevičius iš netolimo Duoniūnų kaimo, o dabar čia atostogauja ir ilsisi žmonės,

gyvenantys Panevėžyje (44 psl., 1 pav.), kurie neperseniausiai įsigijo minėtąją sodybą 18 .

Sodybos ir visas jų suplanavimas buvo pritaikytas darbui, buičiai ir poilsiui, o pastatų stilių

naujovės labiausiai reiškėsi per išorės formas 19 , nes kiekvienas nenaują trobesį nusipirkęs šeimi-

6


ninkas stengėsi jį nudažyti, patvarkyti vidų, pakeisti sutrūnijusias medžio dalis naujomis, taip

išsaugodamas pastatą dešimtmečiams.

Gyvenamieji namai – trobos

Tradicinis kupiškėnų gyvenamasis namas – dviejų galų troba. Gyvenamoji patalpa, taip vadinama

gryčia, šildoma, kita namo dalis – šalta, ji vadinama kamara 20 ir skirta svečiams priimti,

nakvoti bei sudėti įvairiai namų mantai ir rakandams.

Visus ūkinius darbus, kuriuos ūkininkai dirbo namuose, atliko priemenėje ir gyvenamojoje

namo dalyje – gryčioje, arčiau prie krosnies. Gyvenamojoje namo dalyje, toliau nuo krosnies,

miegodavo šeimos nariai su mažais vaikais, vėliau greta atitverdavo miegamąjį kambarį 21 . Gryčioje,

šalia durų, buvo sumūrijama duonkepė krosnis su anga, atgręžta į namo gerojo fasado

sieną. Žiemą ant krosnies mėgdavo pasišildyti senesni žmonės, ant jos miegodavo ir vaikai.

Netoli krosnies, prie išilginės, be langų, sienos būdavo pastatomos dvi medinės lovos. Kampe

tarp langų stovėdavo stalas, pasieniuose – du platūs suolai. Be suolų, kaimuose dar buvo plačiai

naudojamos medinės rankų darbo kėdės, kai kurios iš jų netgi papuoštos įvairiais raižiniais.

Sienas, esančias prie stalo, papuošdavo įrėmintais šventųjų paveikslais, šeimos nuotraukomis

dailiais mediniais rėmeliais 22 , kartais vienu kitu ne religinio turinio paveikslu. Virš stalo kabėdavo

lempa su gaubtu, kad šviesa ryškiau apšviestų patalpą 23 . Kertėje ties stalu labai dažnai būdavo

pritvirtinamos trikampės spintelės, kuriose namo šeimininkai laikydavo maldaknyges, žvakes ir

kitus smulkius daiktus 24 .

Netoli langų, prie durų, stovėdavo neplati spinta, joje šeimininkai sudėdavo lėkštes, puodelius,

stiklines, šiek tiek maisto. Didesniam valgio kiekiui laikyti buvo naudojamos spintos-indaujos

su augaliniais ornamentais papuoštomis durimis, o kartais ir gėrimo indais. Indaujos stovėjo

trobų priemenėse.

Dviejų galų namai buvo statomi įvairaus dydžio, ilgio ir pločio. Šešiolika metrų aštuoniasdešimt

20 P. Dundulienė. Sodybos, p. 111.

21 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Sodyba. Gyvenamieji

namai, p. 83.

22 Dailininkės Veronikos Šleivytės gimtosios

trobos interjeras Kupiškio rajono Viktariškių

kaime. A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio rajone

vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM VŠG

(skaitmeninėje laikmenoje, be numerio).

23 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Sodyba. Gyvenamieji

namai, p. 83.

24 Ten pat.

7


25 A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio rajone

vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM (skaitmeninėje

laikmenoje, be numerio).

26 A. Jonušytė. Ten pat.

27 J. Lauciuvienė. Dalios Beleckienės sodyba

Didžprūdžių kaime. KEM (skaitmeninėje laikmenoje,

be numerio).

28 A. Jonušytė. Senieji kaimo pastatai. Gyvenamieji

namai – trobos. Šimonių seniūnija.

Sud. A. Jonušytė. Kupiškis, 2004, p. 47.

vienas, šešiolika metrų devyniasdešimt trys, aštuoniolika metrų devyniasdešimt šeši, devyniolika

metrų trisdešimt centimetrų ilgio ir penki su puse, šeši metrai dvidešimt vienas, šeši metrai

septyniasdešimt, šeši metrai aštuoniasdešimt du centimetrai pločio 25 – tokios apimties buvo

mano tyrinėti namai. Šiuo metu juose esanti erdvė suskirstyta patalpomis, kurias vieną nuo kitos

atskiria pertvaros, padarytos iš lentų arba lentų ir tinko iš balanų (perskeltų neilgų ir nestorų lazdyno

stiebų kartelių), kalkių, smėlio bei žvyro mišinio. Daugelyje namų vidaus sienos ir pertvaros

nudažytos aliejiniais, vandeniniais dažais, kai kur nubalintos kalkėmis arba išklijuotos tapetais,

išlikusiais dar nuo XX amžiaus septinto, aštunto ar devinto dešimtmečių. Gyvenamosiose patalpose

išlikusi spalvų gama dažnai buvo nulemta tuo metu prekyboje buvusios labai nedidelės

dažų įvairovės. Tamsiai mėlyna, tamsiai žalia, tamsiai ir šviesiai ruda, balta – tai spalvos, kurių

fragmentai yra išlikę ant vidaus sienų, grindų ir lubų 26 . Neretoje troboje ir šiuo metu dar galima

pamatyti visai nedažytų lubų, kai kur ir grindų. (Senosiose trobose dažniausiai jau niekas negyvena,

o naujieji šeimininkai jų interjerą palieka tokį, kokį paveldėjo iš ankstesniųjų savininkų.)

Gyvenamųjų namų dydis priklausė nuo turimos žemės, miško kiekio, kokiu papildomu verslu

užsiimdavo ūkininkas.

Į trobą patenkama per vieną įėjimą arba per du įėjimus. Vienas įėjimas dažniausiai buvo iš

paradinės namo pusės (21 psl., 6 pav.), o kitas – iš ūkinės kiemo pusės, kuri nuo kelio mažiau

matoma 27 . Įėjimus į trobas nuo lietaus ir sniego saugojo vienaaukščiai dvišlaičiai neįstiklinti

arba įstiklinti (36 psl., 3 pav.) ir dviaukščiai įstiklinti prieangiai. Kartais jie buvo įrengiami prie

abiejų įėjimų į namą. Jaunimas vienaaukščiuose neįstiklintuose prieangiuose sėdėdamas

mėgo bendrauti, juose po ūkio darbų ilsėdavosi šeimos nariai, kaikada ten ir nusifotografuodavo.

Neįstiklinti prieangiai buvo dekoruojami saikingai. Papuošti lentelėmis su kiaurapjūviais

ir reljefiniais ornamentais (49 psl., 6,7 pav.) prieangio priekyje ir šonuose 28 .

Po Pirmojo pasaulinio karo ūkininkai pradėjo statyti dar daugiau kryžminių trobų. Kapitalinės

skersinės trobos sienos buvo pratęsiamos į abi puses nuo priemenės ir kamaros. Atsiradusiose

8


patalpose buvo įrengiamos antros priemenės arba kamaros. Dažniausiai pristatytasis namo galas

buvo į sodo pusę. Pastatas savo forma buvo panašus į kryžių 29 (18 psl., 1 ir 4 pav.; 29 psl., 3 pav.).

Šiuo metu Kupiškio krašte dar teko aptikti du tokius namus, pastatytus XIX a. pabaigoje, XX amžiaus

pradžioje. Tai Agotos Joanos ir Gedimino Skardžių troba Gyvakarų ir Miglos Bartulienės Jutkonių

kaimuose.

Statybinių medžiagų ruošimu rūpinosi šeimininkas. Kitus darbus atlikdavo samdyti meistrai: mūrininkas

sumūrydavo krosnį ir kaminą, dailidės suręsdavo sienas, suklodavo lubas, padarydavo stogo

konstrukcijas, pagamindavo ir įstatydavo langus, duris. Tie patys meistrai, kurie darydavo langus,

išpjaustydavo ir viršlangius. Tam padaryti reikėjo tekintojo darbastalio (varstoto). Tokį turėjo tik

vienas kitas sodietis, o paprastą staliaus darbastalį – beveik kiekvienas 30 .

Prieš statant namą žemesnėje vietoje, iš akmenų buvo išmūrijami aukšti pamatai, neretai

net iki vieno metro šešiasdešimt dviejų centimetrų aukščio nuo žemės į viršų išorinėje namo

pusėje 31 ir įrengiamas rūsys su šešiasdešimt šešių centimetrų storio sienomis ir dviem – trim

langais. Toks rūsys turėjo penkis metrus dešimt centimetrų ilgio ir keturis metrus devyniasdešimt

tris centimetrus pločio, o jo aukštis patalpos viduje buvo vienas metras keturiasdešimt aštuoni

centimetrai. Ūkininkai juose laikydavo bulves. Tačiau negalima teigti, kad bulvės buvo laikomos

tik tokiuose rūsiuose. Dalis žmonių rūsius įrengdavo po klėtimis, sumūrydavo atskirus iš akmenų

ir uždengdavo lentomis ar skarda. 32 Dūbliškių kaimo ūkininkas Kazimieras Jėčius XX amžiaus

ketvirtajį dešimtmetį rūsį įsirengė dvigubomis sienomis su oro tarpais 33 . Tokia rūsio konstrukcija

patikimai saugojo daržoves nuo didelių šalčių žiemą, o pavasarį tokiame rūsyje laikomos bulvės

ilgai nesuvysdavo, nesudygdavo ir būdavo lyg ką tik nukastos.

Fasadų puošyba

Medinių gyvenamųjų namų apsaugojimui nuo lietaus, vėjo ir sniego, jų papuošimui plačiai

naudoti nagingų meistrų dirbiniai: pjaustiniai, drožiniai, retkarčiais – raižiniai lentose. Pastatai

29 E. Lazauskaitė. Kupiškėnų namai ir daiktai

juose. Troba, p. 514.

30 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Sodyba. Gyvenamųjų

namų ir klėčių pagražinimai, p. 86.

31 A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio

rajone vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM

(skaitmeninėje laikmenoje, be numerio).

32 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Sodyba. Gyvenamieji

namai, p. 85.

33 A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio

rajone vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM

(skaitmeninėje laikmenoje, be numerio).

9


34 J. Gimbutas. Trobesių puošybos albumas,

p. 19.

35 P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas, p. 59.

36 Broniaus Nakvoso namas Lanauskų kaime.

A. Jonušytė, 2003 m. Kupiškio rajone vykdytų

lauko tyrimų medžiaga. KEM; Ta pati. Senieji

kaimo pastatai. Gyvenamieji namai – trobos,

p. 49.

37 R. Bertašiūtė. Gyvenamasis namas. Durys,

p. 37.

38 A. E. Markevičiūtė. Kultūrinis gyvenimas,

p. 72.

39 A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio rajone

vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM (skaitmeninėje

laikmenoje, be numerio).

40 A. Jonušytė. Senieji kaimo pastatai. Gyvenamieji

namai – trobos, p. 50.

buvo puošiami, o ir dabar kai kur atnaujinamos atskiros namo detalės tam, kad būtų gražiau

gyventi, kad neatsiliktų nuo rūpestingai besitvarkančio kaimyno 34 . Pastačius namą langai (ypač

viršlangiai), nukreipti į paradinę pusę, buvo gausiai papuošti kiaurapjūviais, pjaustytais, klasicistiniais,

reljefiniais ornamentais (20 psl., 2 pav.; 34 psl., 3 pav.; 40 psl., 3 pav.). Trobų langai turėjo

svarbią praktinę reikšmę. Iš kambarių, kur nuolatos būdavo šeimos nariai ir dirbo buitinius, kitokius

darbus, pro langus matydavosi įvažiavimas į sodybą, klėtį ir tvartą, kuriuose laikytas pagrindinis

ūkininkų turtas. Pro langus šeimininkas retkarčiais pasekdavo, kas vyksta sodyboje. Langai

buvo puošiami baltai dažytomis langinėmis, kurios dar turėjo saugoti šeimininkų turtą nuo vagių

ar prašalaičių 35 . Kai kurių trobų langinėse dar galima rasti išpjaustytų širdelių. Užvėrus langinę

pro širdelės formos kiaurymę, esant viduje, buvo galima pamatyti, kas už lango stovi 36 . Tokią pat

funkciją atliko ir prie durų esantys nedideli langeliai su pjaustytais apvadais (39 psl., 2 pav.).

Gyvenamojo namo ar klėties labiausiai matomoje dalyje esančios durys suteikdavo pastatams

užbaigtą vaizdą ir leisdavo šeimininkams ar svečiams patekti į jų vidų (22 psl., 3 pav.). Jos

buvo daromos tvirtos, o įvairiomis kryptimis prikaltos lentelės sudarė originalius, savitų raštų

ornamentus 37 . Kartais durys į prieangius buvo daromos su puošniais reljefiniais ornamentais.

Gyvenamųjų pastatų dalies, nukreiptos į gatvę, kur daugiau praeidavo žmonių, puošimas neatsitiktinis,

o dėsningas reiškinys.

Daugelyje senų medinių namų matyti išlikę ryškūs etnografiniai elementai 38 . Namų dalys, nukreiptos

į ūkinius kiemus, mažiau papuošiamos arba visai nepuošiamos 39 .

Trobos rąstai buvo suleidžiami, vėliau, kad nepūtų sienos ir namo kertės, dailiai apkalamos

lentomis. Lentos kalamos gulsčiai ar stačiai. Meistrai, norėdami papuošti namą, stačiai kalamų

lentų sujungimus uždengdavo medžio juostelėmis. Sienos apačioje prikalamos lentos išpjaustomos

ornamentu 40 (19 psl., 5 pav.). Namo skyduose, dažniausiai atsuktuose į kelio pusę, buvo

įtaisomi nedideli langeliai su dailiais ornamentuotais apvadais. Skyduose langeliai buvo daromi

apskritimo, rombo, arkos, (29 psl., 4, 5 pav.; 47 psl., 8 pav.), stačiakampio, trapecijos formų, skydai

10


papuošiami kiaurapjūviais, puslankiu pjaustytais ornamentais.

XX amžiaus trečiajį, ketvirtajį dešimtmečiais naujai statomuose namuose ima nykti ypač

puošnūs ir daug stalių darbo reikalaujantys langų, prieangių dekorai. Tuo metu trobų puošyboje

įsitvirtino daug paprastesni lentų apdirbimo būdai, daugiau dėmesio teikiama namo tvirtumui

ir patvarumui, stengiamasi gauti dažų namo lentoms dažyti. Bėgant metams dažydavo ne vieną

kartą, derindami naujus dažus prie dominuojančios spalvos kolorito (46 psl.,1 ir 3 pav.; 57 psl.,

6 pav.). Tačiau retkarčiais sodybos šeimininkai dar pakeisdavo atskiras puošnias namo dekoro

detales tokiomis pačiomis „kaip buvo seniau” 41 .

XX amžiaus antroje pusėje trobų, statytų amžiaus pradžioje, išorė, vidaus erdvės buvo koreguojamos,

atsižvelgiant į ūkinių ir buitinių procesų raidą bei kaitą, vis didėjančius sanitarinius higieninius

reikalavimus 42 , naujas statybines medžiagas ir žmonių išmonę bei finansines galimybes.

41 A. Jonušytė, 2008–2009 m. Kupiškio rajone

vykdytų lauko tyrimų medžiaga. KEM (skaitmeninėje

laikmenoje, be numerio).

42 A. Jonušytė. Senieji kaimo pastatai. Gyvenamieji

namai – trobos, p. 53.

11


G Y V E N A M Ų J Ų N A M Ų P U O Š Y B O S S AV Y B Ė S

A R C H I T E K TA S, P R O F E S O R I U S J O N A S M I N K E V I Č I U S

Visa architektūrinė kūryba, kurios seniausiąją ir ypatingą dalį sudaro gyvenamasis būstas,

kyla iš paties žmogaus egzistencijos būtinybės ir poreikio. Ši kūryba pašaukta žmogaus buvimo

žemėje fizinei ir dvasinei galimybei palaikyti, formuoti ir plėtoti. Tai užprogramuota ontologiškai,

nepriklausomai nuo mūsų pačių valios, todėl yra neišvengiama ir nekvestijonuojama. Tačiau

žmogui yra suteikta laisvos valios galia, kuri leidžia pačiam rinktis gyvenimo tikslus, taip pat

priemones ir pozicijas savo egzistencinės erdvės formavimui. Pasirinkimo etape dėl žmogaus

dualistinės prigimties susiduria daugybė prieštaringų poreikių ir veiksnių, kurie sudaro dvi pagrindines

grupes: materialines – pragmatines ir dvasines – kultūrines, o dar labiau apibendrinant

– racionalistines ir irracionalistines. Santykiai tarp jų apsprendžia įvairių varijantų galimybes, iš

kurių savo ruožtu išplaukia ir didžiulis atitinkamų formų spektras. Architektūrinė forma visada

pirmiausiai remiasi racionalistiniu praktinės paskirties pagrindu ir kartais tenkinasi vien tiktai juo,

bet nuostabiausia yra tai, kad vadovaudamasi giliaisiais žmogaus dvasiniais – estetiniais poreikiais,

ji peršoka savo racionalistines ribas ir kuria papildomus, praktiškai nebūtinus arba ne pirmo

būtinumo, utilitariškai nepaaiškinamus, tarsi nereikalingus elementus. Šie papildomi elementai

– tai įvairūs architektūrinių dalių pagražinimai, puošyba, sekanti grožio, estetikos dėsnius ir užimanti

labai reikšmingą vietą visoje architektūros sferoje.

12


Architektūrinės erdvinės formos kaip ir jų puošyba, nors ir remiasi kai kuriais pastoviais principais,

yra neišvengiamai sąlygojamos istorinio laiko, gyvenimo ekonominių, socialinių ir techninių

sąlygų, taip pat fiziškai neišmatuojamų, bet už juos aukščiau tvyrančių pasaulėžiūros, etikos

principų ir estetinių idealų. Lietuvių tautos ilgo formavimosi laikotarpiu taip pat palaipsniui

keitėsi gyvenamųjų būstų formos ir jų savybės.

Kupiškio kraštas priklauso šiaurinei Aukštaitijos etnografinei zonai, kurioje liaudies mediniai

gyvenamieji namai, tarmiškai vadinamos gryčios arba triobos su krosnimis, kaip naujas būsto

tipas, negalutiniais duomenimis, iš namo su ugniaviete atsirado apie XVI–XVII a. 1 , tačiau Vilniuje

jų liekanų rasta jau iš XIII–XIV a. 2 Kokia buvo jų puošyba, nežinome.

Kupiškėnų tradicinių trobų susidarymas ir jų evoliucija siejasi su Valakų reforma ir administraciniu

rėžinių kaimų atsiradimu (XVI a.). Ribota rėžinių kaimų ir jų sodybų planinė struktūra

darė įtaką trobų vietai ir jų architektūriniam bei puošybiniam pobūdžiui. Iki XIX a. pabaigos susiformavo

trys trobų tipai – viengalės, dvigalės ir kryžminės. Iš pastarojo ir, žinoma, iš vėlesnio

laikotarpio jau turime nemažai konkrečių duomenų ir apie trobų puošybą.

Specialiai kupiškėnų liaudies architektūros ir jos puošybos dar niekas netyrinėjo, bet atskirų

kraštotyrininkų (Balio Buračo, Elvyros Glemžaitės-Dulaitienės ir kt.) pastangomis, o vėliau

Lietuvos istorijos instituto, Nacionalinio muziejaus etnologų bei Kauno politechnikos instituto

Architektūros fakulteto ekspedicijų metu buvo surinkta dar išlikusios autentiškos medžiagos. Atkurtos

Lietuvos nepriklausomybės metais šią medžiagą papildė Kupiškio etnografijos muziejaus

darbuotojai.

Gyvenamųjų namų puošybos ypatumai kaimo ir sodybos kontekste

Senojo gatvinio – rėžinio kaimo struktūroje sodybos buvo išdėstytos prie gatvės. Jos buvo

vienpusės arba abipus gatvės. Dažniausiai sodybos pastatai stovėjo dviem eilėmis išilgai rėžį. Pastatai

buvo kiek atitraukti nuo kelio – gatvės. Gyvenamieji namai ir priešais juos buvusios klėtys

1 V. Žilėnas. Lietuvių liaudies tradicinių gyvenamųjų

namų susiformavimas. Iš lietuvių

kultūros istorijos. Vilnius, 1958, t. I, p. 146.

2 Gyvenamųjų pastatų konstrukcijos, planas ir

vidaus įrengimai. Lietuvių liaudies architektūra.

Vilnius, 1965, t. I, p. 44.

13


3 L. Klimka. Lietuvių namai: papročiai ir tikėjimai.

Medinė architektūra Lietuvoje. Sud.

A. Jomantas. Vilnius, 2OO2, p. 15.

stovėjo galais į gatvę. Tarp jų susidarė gerasis kiemas. Tarp trobos ir gatvės buvo darželiai. Trobos

padėtis ir vieta kaimo gatvės („ūlyčios”) atžvilgiu apsprendė ir jos puošybos pobūdį. Trobų

galiniai ir nuo kiemo pusės šoniniai fasadai buvo geriausiai apžvelgiami iš gatvės, ir tai skatino

šeimininkus juos puošti. Šis bruožas išliko gyvybingas iki šiol. Puošyba, turint galvoje visą sunkią

tuometinę kaimo gyvenimo tikrovę, pirmiausia reiškė žmonių kultūrinio, dvasinio, kūrybinio prado

gyvybingumą, gilų grožio reikšmės suvokimą.

Pastato architektūrinės erdvinės ir puošybinės formos turi savo individualią vidinę prasminę,

o seniau ir mitologinę 3 reikšmę, o per tai vykdo komunikacinę funkciją tiek tarp žmonių ir architektūros,

tiek ir per architektūrą bei puošybą – tarp tų pačių žmonių. Tokiu būdu gyvenamojo

namo puošyba įgauna draugiškumo, svetingumo, patrauklaus džiugesio ženklo pobūdį ir kartu

savo semantinę, susiejančią šiuos ženklus su prasminėmis reikšmėmis, vertę, neatskiriant jų nuo

viso kompleksinio kaimo architektūrinės ir gamtinės aplinkos konteksto.

Puošyba labiausiai pabrėžiami atskiri gyvenamojo namo elementai – langai, įėjimas, pastogės

skydas ir iš dalies sienų plokštumos. Kartu su visų kaimo ir sodybos pastatų masteliu, ritmu,

spalvomis, apželdinimu ir siluetu jie tampa vientiso architektūrinio ansamblio struktūros, prasminio

ir estetinio potencialo sudedamąja dalimi.

XIX a.–XX a. pirmoje pusėje susidarė trys pagrindiniai langų puošybos tipai: 1. Puošiama tik

lango apvado viršutinė dalis – viršlangis ir šoninių lentelių apatiniai galai. 2. Puošiama tik lango

apvado apatinė dalis – palangė. 3. Puošiami ir viršutiniai, ir apatiniai langų apvadai. Šoninės langinės

taip pat sudaro lango apdailos dalį ir kartais pasižymi ne tik konstrukcine, bet ir ornamentine

estetika.

Didžiąją dalį kupiškėnų tradicinių trobų langų papuošimų sudaro 1 ir 3 tipai. 2 puošybos tipas

yra senesnis ir paprastesnis už kitus, nes atsirado tada, kai žemi trobų stogai nyko ir atsidengė

aukštesnės sienų plokštumos, leidusios geriau matyti tik langų apačias – palanges. Tiek viršutiniai,

tiek apatiniai langų apvadai puošiami dviem variantais: ornamentuojant patį apvadą arba

14


prie apvado dar prikalant ornamentuotą lentą.

Patys puošybiniai elementai esti labai įvairūs, bet juos galima suskirstyti į tris svarbiausias

grupes: 1. Saviti, originalūs, saikingi, Kupiškio apylinkėms būdingi liaudiški ornamentai. 2. Turintys

istorinių stilių bruožų. 3. Mišrūs, kūrybiškai interpretuoti. Vieni savičiausių, vertingiausių dar

iki šiol išlikusių yra įspūdingais riestiniais kiaurapjūviais padabinti F. Balaišio namo langai Laukminiškių

kaime. Tulpiniu banguotu kiaurapjūviu papuošti J. Šešelgienės Jurėniškių ir P. Jurgelionio

Čiovydžių, A. Rudienės Naivių kaimuose (su širdelės motyvu) gyvenamųjų namų langai, Terpeikių

kaime J. V. Šateikos namo prieangio puošmenos, J. Pečiulienės, A. Šimonio namų pjaustytų

lentelių apvadai Puponių kaime. Ryškių istorinių stilių, ypač istorizmo, klasicizmo bruožų turi

Salamiesčio miestelyje buvęs J. Vėjelio (dabar V. Žurauskienės), Kupiškio mieste buvęs J. Jakučio

(dabar F. Jakutytės ir Z. Vitonienės), Maksvyčių kaime A. Dūdienės, Naivių kaime J. Jakšto, Šimonių

miestelyje buvęs G. Zulonaitės, Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje – A. Čepienės, J.

Paulauskienės ir A. Mateikos namų langai. Jų puošyba yra aiškiai įtakota XIX–XX a. pr. knyginių

pavyzdžių ir iš dalies – dvarų ir bažnyčių pastatų. Kartu buvo labai paplitusi mišrioji – liaudiška

ir istoristinė – langų ir kitų elementų puošyba. Ją, kone standartiškai naudodami, platino namus

statę arba perdirbdavę meistrai, vienur kitur interpretuodami, įnešdami savosios kūrybos

bruožų: Subačiaus gel. stoties miestelyje G. Masilionio namo langai su širdelių motyvais; Miliūnų

kaime buvusio D. Masiulionio namo langai su šoninėmis klasicistinėmis vazelėmis ir banguotu

viršlangiu, Didžprūdžių D. Beleckienės, Naivių buvusio D. Tunkevičiaus, ir Gyvakarų kaimuose,

Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje ir kt. Skardžių (Gyvakarų k.) gyvenamųjų namų

langai su lygiais klasicistinio stiliaus karnizais. Pokarnizinis frizas kartais puošiamas liaudišku

kiaurapjūviu ornamentu (Suvainių k.) 4 arba paliekamas tuščias. Dažnai naudojami kupiškėnams

būdingi langų apvadai su kiauromis ir nekiauromis apskritomis ir keturkampėmis skylutėmis,

kurios sudaro įvairias kompozicijas. Langų rėmai ir papuošimai visada dažomi baltai, tik langinėms

kartais naudojamos dvi kontrastingos spalvos. Tokiu būdu langai ne tik savo dekoru, bet

4 Lietuvių liaudies architektūra. 112 pav. 3 pvz.

15


ir koloristika ryškiai išsiskiria tamsių sienų fone ir tampa (juo labiau, jeigu sienos neapmuštos

dažytomis lentomis) pagrindiniais spalviniais akcentais viso kaimo ar vienkiemio ansamblyje,

esmingai praturtindami jo ritminę ir dekoratyvinę išraišką. Jų akcentinės reikšmės nekeičia net ir

namų sienų apmušimas lentomis, kuris esti dviejų tipų: apmušamas visas sienų paviršius arba tik

jų apatinė dalis. Apmušimų viršutinė riba pabrėžiama karnizu ir pokarnizine arkutėmis pjaustyta

lenta, kuri papildo fasadų grožį. Prie to prisideda ir pastoginiai skydai (J. Šešelgienės, Jurėniškių k.)

su papuoštais langeliais.

Ne mažesnis dėmesys skiriamas įėjimų puošybai. Durys pabrėžia labai svarbią ne tik fizinę,

bet ir psichinę ribą, skiriančią vidų nuo išorės, o jų puošyba savita kalba išreiškia sodybos

prestižą, pagarbą ir svetingumą atvykstantiems. Tačiau jos puošiamos laikantis kito principo

– sutelkiant dekorą į durų plokštumą, sudėstant lenteles geometriniais ornamentais: rombais,

gimbutėmis, kvadratėliais ir išlaikant konstrukcinę tektoniką. Palaipsniui, dėl miestietiškos įtakos,

plito ir įsprūdinės durys. Kartu labai plačiai naudojami prieangiai – įstiklinti (Didžprūdžių k.) kartais

spalvotais stiklais 5 – ir atviri (Terpeikių k. J. V. Šateikos) gonkeliai, kurių tūrinė struktūra ir dekoras

itin stipriai pabrėžia įėjimo vietą. Jų puošyba sutelkta į viršutinę dalį – stogelio paskliautę,

vėjalentes ir įstiklinimo rėmus. Jeigu gonkeliai atviri – dažnai profiliuojami visi keturi atraminiai

stulpeliai ir visuomet pakalamas lentelėmis (kartais kiaurapjūvėmis) apatinis tarpsnis. Šiuo atžvilgiu

kupiškėnų gonkeliai yra artimi kitoms aukštaičių vietovėms, bet pasižymi individualia

dekoro įvairove ir proporcijų grožiu.

Kupiškėnų tradicinių gyvenamųjų namų puošyba Lietuvos mastu yra pasiekusi aukščiausią

meninį lygį. Ji yra darnios, harmoningos ir prasmingos architektūrinės visumos dalis, savitos kūrybinės

minties išraiška, kurioje slypi didžiulė istorinė, kultūrinė, meninė, pažintinė ir edukacinė

vertė.

5 E. Glemžaitė-Dulaitienė. Kupiškėnų senovė.

Etnografija ir tautosaka. Vilnius, 1958.

16


Alizavos seniūnija

Alizava Eldership

1

2 3

Genovaitės Žekonienės namas (troba) Žaidelių

kaime. Namas statytas apie XX amžiaus 4

dešimtmetį

The house which belongs to Genovaitė

Žekonienė in Žaideliai village. The house was

built about the 4th decade of the 20th century

1. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM

2. Skydo langeliai. 2011 m. KEM

3. Šoninio fasado fragmentas. 2011 m. KEM

17


Alizavos seniūnija

Alizava Eldership

1 2

3

Agotos Joanos ir Gedimino Skardžių kryžminis

namas (troba) Gyvakarų kaime. Namas

statytas 1891 metais. 1916 m. jame veikė

pradinė mokykla

The house of the criss-cross plan which belongs

to Joana and Gediminas Skardžiai in Gyvakarai

village. The house was built in 1891. A primary

school was established in it in 1916

1. Šoninis fasadas. 1957 m. Mikalinos

Glemžaitės nuotr. KEM

2. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM

3. Langas su langinėmis. 2011 m. KEM

4. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM

5. Vaizdas iš kampo. Sienos apačia puošta

stačiomis lentelėmis. 2011 m. KEM

4

18


5

19


Alizavos seniūnija

Alizava Eldership

1 2

3

Antano Jonušio namas (troba) Gyvakarų

kaime. Namas perstatytas 1938 metais

The house which belongs to Antanas Jonušis

in Gyvakarai village. The house was rebuilt

in 1938

1. Šoninis fasadas. 2009 m. KEM

2. Langas su langinėmis. Viršlangis puoštas

pjaustytu, stilizuotu paukščio ornamentu.

2009 m. KEM

3. Vaizdas iš kampo. 2009 m. KEM

Genovaitės Bausienės namas (troba)

Miliūnų kaime. Namas statytas 1928 metais.

Pakeistas fasadas

The house which belongs to Genovaitė

Bausienė in Miliūnai village. The house was

built in 1928. The facade has been replaced

4. Vaizdas iš kampo. 2007 m. KEM

5. Skydo apačios fragmentas su pastogės

šonine lentele puošta kiaurapjūviu ir

pjaustytu geometriniu ornamentu. 2007 m.

KEM

6. Įstiklintas prieangis puoštas po vėjalente

pjaustyta lenta ir pokarnizine pjaustyta

juosta. 2007 m. KEM

20


4

5 6

21


Alizavos seniūnija

Alizava Eldership

Valerijos Žurauskienės namas (troba) Salamiesčio

miestelyje. Namas statytas 1922 metais

The house which belongs to Valerija Žurauskienė

in Salamiestis town. The house was built in 1922

1. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM

2. Skydo langeliai. Didesniojo ir mažesniojo

langelio apačios puoštos apvadais su

pjaustytais augaliniais ornamentais. 2011 m.

KEM

3. Įsprūdinės durys vedančios į neįstiklintą

prieangį. 2011 m. KEM

4. Šoninio fasado fragmentas. Langai su

viršlangiu puoštu reljefiniu pjaustytu, apačia

– augaliniu ornamentais. 2011 m. KEM

1

2

3

22


4

23


1

2

3

24


Alizavos seniūnija

Alizava Eldership

4 5

Aldonos Rimavičienės namas (troba)

Repeniškio kaime. Namas statytas prieš

1905 metus. Negyvenamas

The house which belongs to Aldona

Rimavičienė in Repeniškis village. The

house was built before 1905. Currently

uninhabited

1. Šoninis fasadas. 2007 m. KEM

2. Galinio fasado fragmentas. Langas ir

skydo apačia puošti pjaustytu ornamentu.

2007 m. KEM

3. Skydo apačios fragmentas, puošta

pjaustytu puslankiu ornamentu. 2007 m.

KEM

4. Langelis prie durų puoštas apvadu su

skrituliais apačioje. 2007 m. KEM

25

Antano Palilionio namas (troba) Gliaudelių

kaime. Namas statytas apie 1935 metus

The house which belongs to Antanas

Palilionis in Gliaudeliai village. The house

was built about 1935

5. Šoninis fasadas. Siena apačioje puošta

stačių lentelių juosta. 2007 m. KEM

6. Galinis fasadas. 2007 m. KEM

6


Kupiškio seniūnija

Kupiškis Eldership

Felicijos Jakutytės ir Zitos Vitonienės namas

(troba) Kupiškyje. Namas statytas apie 1912

metus. Jame 1923–1925 metais gyveno

būsimasis kalbininkas, mitologas, semiotikos

pradininkas, profesorius Algirdas Julius

Greimas (1917–1992). 1914 metais gimė

būsimoji mokytoja, Kupiškio Garbės pilietė

Felicija Jakutytė

The dwelling house which belongs to Felicija

Jakutytė and Zita Vitonienė in Kupiškis. The

house was built about 1912. Algirdas Julius

Greimas (1917–1992), the future linguist,

mythologist, beginner of semiotics, professor,

lived in the house in 1923–1925. In 1914

Felicija Jakutytė, then teacher-to-be, was born

in it. Now she is an Honorary Citizen of Kupiškis

1. Langas su langinėmis. Viršlangis puoštas

klasicistiniu, karnizas – kiaurapjūviu

ornamentais. 2011 m. KEM

2. Šoninio fasado fragmentas. Durys į buvusį

prieangį pirmame aukšte ir pastogės „salkos“

langeliai bei durys į buvusį balkoną antrame

aukšte. 2011 m. KEM

3. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM

4. Skydo fragmentas puoštas stačiomis

lentelėmis su kiaurapjūviu ornamentu. 2011 m.

KEM

5. Šoninio fasado fragmentas. Įsprūdinės

durys su reljefiniu ornamentu į buvusį balkoną

antrame aukšte. Skydo viršus puoštas stačiomis

lentelėmis ir kiaurapjūviu ornamentu. 2011 m.

KEM

1

2

26


3

4 5

27


Kupiškio seniūnija

Kupiškis Eldership

Reginos Katkevičienės ir Almos Soročkinos

namas (troba) Kupiškyje. Statytas po Pirmojo

pasaulinio karo, apie 1918–1919 metus.

Jame 1943–1944 metais su žmona Leokadija

Šaltenyte ir dukra Regina su pertraukom

gyveno scenografas ir tapytojas, Lietuvos

nusipelnęs meno veikėjas, Lietuvos liaudies

dailininkas Vytautas Palaima (1911–1976).

Negyvenamas

1

2

The house which belongs to Regina

Katkevičienė and Alma Soročkina in Kupiškis.

The house was built after the World War I,

about 1918–1919. Artist and scenographer

Vytautas Palaima (1911–1976) together with

his wife Leokadija Šaltenytė and daughter

Regina lived here in 1943–1944 with

intervals. Currently uninhabited

1. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM

Stanislavos Zulonienės ir Jono Mažylio namas

(troba) Kupiškyje. Namas statytas 1895

metais. Jame nuo 1945 iki 1996 metų gyveno

pedagogas, aktorius, „Senovinių kupiškėnų

vestuvių“ režisierius Povilas Zulonas (1912–

1996). Negyvenamas

The house of Stanislava Zulonienė and Jonas

Mažylis in Kupiškis. The house was built in

1895. From 1945 to 1996 Povilas Zulonas

(1912–1996), teacher, actor and director of

performance „Senovinės kupiškėnų vestuvės“

(„Ancient wedding customs of Kupiškis“) lived

here. Currently uninhabited

2. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM

28


3

4

5

Miglos Bartulienės kryžmas namas (troba)

Jutkonių kaime. Namas statytas XIX a.

pabaigoje, XX a. pradžioje. Negyvenamas

The criss-cross type house of Migla Bartulienė

in Jutkonys village. The house was built at the

end of the 19th century or at the beginning of

the 20th century. Currently uninhabited

3. Šoninis fasadas. 2009 m. KEM

4, 5. Fasado fragmentai. Skydo langeliai

puošti saulutės ornamentais. 2009 m. KEM

29


Kupiškio seniūnija

Kupiškis Eldership

1

2

Petro Jurgelionio namas (troba) Čiovydžių kaime.

Statytas apie 1926–1927 metus papuošiant tik

viršlangius ir šiek tiek skydo lentas

The house of Petras Jurgelionis in Čiovydžiai

village. The house was built about 1926–1927.

Decorated only top panels of windows and

windowsills, rounded ends of boards of the

pediment gable

1. Galinis fasadas. Skydas puoštas stačiomis

pjaustytomis lentelėmis. Langai su

langinėmis. Viršlangiai puošti kiaurapjūviu

ir pjaustytais ornamentais su stilizuotomis

tulpėmis viršuje. 2009 m. KEM

2. Šoninis fasadas. 2009 m. KEM

Aldonos Čiurlytės namas (troba) Gindvilių

kaime. Namas statytas 1928 metais

The dwelling house of Aldona Čiurlytė in

Gindviliai village. The house was built in 1928

3, 4. Šoniniai fasadai. 2007 m. KEM

5. Langas su langinėmis. Viršlangis puoštas

reljefiniu ornamentu. 2007 m. KEM

6. Galinis fasadas. 2007 m. KEM

30


3 4

5 6

31


1

32


Kupiškio seniūnija

Kupiškis Eldership

2 3

4

Gėnės Grinevičienės namas (troba) Uoginių

kaime. Namas statytas XIX a. pabaigoje.

Sudegęs

The house of Gėnė Grinevičienė in Uoginiai

village. The house was built at the end of the

19th century. In deteriorated condition after

the re

1. Šoninis fasadas . Dešiniau matyti

kaminas, kuriame buvo rūkoma mėsa.

2009 m. KEM

2. Šoninio fasado fragmentas. Dvi dūmų

angos namo fasado pastogėje. 2009 m. KEM

Mečio Juškėno namas (troba) Ožkinių kaime.

Namas statytas apie 1870 metus. Jame

1929 metais gimė būsimasis architektas,

profesorius Jonas Minkevičius. Negyvenamas

The house of Mečys Juškėnas in Ožkiniai

village. The house was built about 1870.

The architekt-to-be and professor Jonas

Minkevičius (1929) was born in it. Currently

uninhabited

3. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM

4. Kertės suleidimas. 2011 m. KEM

33


Kupiškio seniūnija

Kupiškis Eldership

1

2

3

34


Felikso Balaišio namas (troba) Laukminiškių

kaime. Namas statytas apie 1928 metus

The house of Feliksas Balaišis in Laukminiškiai

village. The house was built about 1928

1. Įstiklintas prieangis. Karnizas puoštas

pjaustytu ornamentu. 2009 m. KEM

2. Vaizdas iš kampo. 2009 m. KEM

3. Langas su langinėmis. Viršlangis puoštas

kiaurapjūviu ornamentu. 2009 m. KEM

Laimos Ginkuvienės namas (troba) Plundakų

kaime. Namas statytas 1920 metais. Buvusioje

senesnėje troboje yra gyvenęs kaimo

šviesuolis Kazys Alekna, 1898 metais sodyboje

suorganizavęs pirmąjį slaptą lietuvišką vakarą

Kupiškio krašte. Negyvenamas

The dwelling house which belongs to Laima

Ginkuvienė in Plundakai village. The house

was built in 1920. Kazys Alekna, intellectually

enlightened person of the village, organiser

of the rst secret Lithuanian literary

evening in1898 in Kupiškis region had lived

in the former older homestead. Currently

uninhabited

4

5

4. Langas su langinėmis. Viršlangis puoštas

pjaustytu bangelės formos ornamentu.

2010 m. KEM

5. Vaizdas iš kampo. 2010 m. KEM

35


Kupiškio seniūnija

Kupiškis Eldership

1

2

3 4

Dalios Beleckienės namas (troba) Didžprūdžių kaime.

Namas statytas 1900 metais. Jame nuo 1949 iki 1996

metų veikė pradinė mokykla. Negyvenamas

The house of Dalia Beleckienė in Didžprūdžiai

village. The house was built in 1900. A primary

school was established in it from 1949 till 1996.

Currently uninhabited

1. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM

2. Prie namo fasado pradinės mokyklos mokiniai

su mokytoju Jonu Klibu. 1955 metai. Jono Klibo

archyvas. KEM

3. Įstiklintas prieangis. 2009 m. KEM

4. Prieangio fragmentas. Karnizas puoštas

skersapjūviu puslankio ornamentu. 2011 m. KEM

5. Kaltinis skląstis su rankena. 2011 m. KEM

6. Vaizdas iš kampo. 2009 m. KEM

36


37

5 6


1

38


Noriūnų seniūnija

Noriūnai Eldership

2 3

4

Alfredo Šimonio namas (troba) Puponių

kaime. Namas statytas apie 1925 metus.

Negyvenamas

The house of Alfredas Šimonis in Puponys

village. The house was built about 1925.

Currently uninhabited

1. Vaizdas iš kampo. Skydo apačia puošta

stačių lentelių juosta su kiaurapjūviu,

viršlangiai ir lango apačia – pjaustytais

ornamentais. 2007 m. KEM

Janinos Pečiulienės namas (troba) Puponių

kaime. Statytas apie 1925 metus

The house of Janina Pečiulienė in Puponys

village. The house was built about 1925

2. Langeliai puošti pjaustytais apvadais, ir

įsprūdinės durys į buvusį prieangį. 2007

m. KEM

3. Langas su langinėmis. Viršlangis

puoštas pjaustytu ornamentu. 2007 m.

KEM

4. Vaizdas iš kampo. 2007 m. KEM

39


Noriūnų seniūnija

Noriūnai Eldership

3 4

1

2

Akvilės Dūdienės namas (troba) Maksvyčių

kaime. Namas statytas 1880 metais.

Negyvenamas

The house of Akvilė Dūdienė in Maksvyčiai

village. The house was built in 1880.

Currently uninhabited

1, 2. Šoninio fasado fragmentai. 2007 m.

KEM

3. Langas su langinėmis. Viršlangis

puoštas reljefiniu-klasicistiniu

ornamentu. 2007m. KEM

4. Sienos rąstų sutvirtinimas ir palubės

konstrukcijos fragmentai. 2007 m. KEM

40


Skapiškio seniūnija

Skapiškis Eldership

Jono Jakšto namas (troba) Naivių kaime.

Namas perstatytas apie 1922 metus

The house which belongs to Jonas

Jakštas in Naiviai village. The house was

reconstructed around 1922

5. Vaizdas iš kampo. 2009 m. KEM

6. Langas su langinėmis. Klasicistinis

viršlangis ir lango apačia puošti

pjaustytais širdelės formos

ornamentais. 2009 m. KEM

5 6

41


Skapiškio seniūnija

Skapiškis Eldership

Joanos Šešelgienės namas (troba) Jurėniškių

kaime. Statytas 1891 metais. Negyvenamas

1 2

3 4 5

The house which belongs to Joana Šešelgienė in

Jurėniškiai village. The house was built in 1891.

Currently uninhabited

1, 2. Šoniniai fasadai. 2009 m. KEM

3. Sienos ir skydo fragmentas. 2011 m. KEM

4. Galinio fasado pamato fragmentas. 2011 m.

KEM

5. Langas su langinėmis. Viršlangis puoštas

kiaurapjūviu – pjaustytu kryžiaus ir bangų

ornamentu. Sienos fragmentas – stačių lentelių

juosta su pokarnyzine dekoratyvine lenta.

2009 m. KEM

Jurėniškių gatvinio kaimo pastatai. Dešinėje

Petro Laužiko namas (troba) ir klėtis kairėje.

Statyti XX a. pradžioje

Buildings of the street type village of Jurėniškiai.

There is the house of Petras Laužikas on the right

side and the barn on the left. They were built in

the early 20th century

6. Namo skydo apatinė dalis puošta

kiaurapjūviu ornamentu. 2009 m. KEM

42


6

43


1

44


Skapiškio seniūnija

Skapiškis Eldership

Buvęs Domo Tunkevičiaus namas (troba)

Naivių kaime. Namas perstatytas apie

1934–1935 metus. Negyvenamas

The former house of Domas Tunkevičius

in Naiviai village. The house was rebuilt

around 1934–1935. Currently uninhabited

1. Vaizdas iš kampo. Skydas puoštas

pjaustytomis, ornamentuotomis stačių

lentelių juostomis. 2009 m. KEM

Jadvygos Valevičienės namas (troba)

Duoniūnų kaime. Statytas 1926 metais.

Buvusioje senesnėje troboje gimė

Kazimieras Jokantas (1880–1942),

būsimasis švietimo ministras (1925–1926,

1939–1940), gydytojas, pedagogas,

kultūros veikėjas

The house of Jadvyga Valevičienė in

Duoniūnai village. The house was built in

1926. Kazimieras Jokantas (1880–1942),

education minister -to-be (twice, in 1925–

1926 and between 1939–1940), doctor,

teacher, culture worker, was born in the

former older house

2. Fasadas iš kampo. Apie 1954 m. Dalios

Valevičiūtės archyvas. KEM

3. Vaizdas iš kampo. 2006 m. KEM

4. Fasadas iš šono. Apie 1954 m. Dalios

Valevičiūtės archyvas. KEM

5. Fasadas iš šono. 2011 m. KEM

2

4

3

5

45


Skapiškio seniūnija

Skapiškis Eldership

1 2

3 4

Stefos Aldonos Rudienės namas (troba)

Naivių kaime. Namas statytas apie 1932

metus

The house that belongs to Stefa Aldona

Rudienė in Naiviai village. The house was

built about 1932

1. Vaizdas iš šono. 2011 m. KEM

2. Langas su langinėmis. Viršlangis

puoštas pjaustytu klasicistiniu ornamentu

su širdele viršuje. 2011 m. KEM

3. Vaizdas iš galo. Skydo apatinė dalis

puošta stačių lentelių juosta su pjaustytu

karnizu. 2011 m. KEM

4. Įsprūdinės durys su langeliu į įstiklintą

prieangį. 2011 m. KEM

46


Vlado Rasiulio namas (troba) Jurėniškių

kaime. Statytas apie XX a. pradžią.

Negyvenamas

The house of Vladas Rasiulis in

Jurėniškiai village. The house was built

in the early 20th century. Currently

uninhabited

5 6

7 8

5. Šoninio fasado fragmentas. 2009 m.

KEM

6. Langelis prie durų į prieangį su

pjaustytais klasicistiniais apvadais.

2009 m. KEM

7. Langas su langinėmis. Lango

apačia ir viršlangis puoštas pjaustytu

ornamentu. Viršlangio viršuje tulpės ir

bangų motyvas. 2009 m. KEM

8. Dvigubas skydo langelis. Viršus ir

apačia puošti pjaustytu ornamentu.

2009 m. KEM

47


Subačiaus seniūnija

Subačius Eldership

1 2

3

Buvęs Domo Masiulionio namas (troba)

Miliūnų kaime. Namas statytas 1924

metais

The former house of Domas Masiulionis

in Miliūnai village. The house was built

in 1924

1. Langas su viršlangiu puoštu pjaustytu

klasicistiniu, su kampiniais bokšteliais

ornamentu. 2011 m. KEM

2, 3. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM

Jono Viliaus Šateikos namas (troba) Terpeikių

kaime. Namas statytas 1915 metais

The house which belongs to Jonas Vilius

Šateika in Terpeikiai village. The house was

built in 1915

4. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM

5. Langeliai ir įsprūdinės durys į neįstiklintą

prieangį. 2011 m. KEM

6. Namo prieangyje Kupiškio Lauryno

Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos

muziejininkai vykdant projektą „Subačiaus

seniūnijos mažoji medžio architektūra“,

vadovė Aušra Jonušytė. 2006 m.

7. Prieangio karnizo fragmentas puoštas

reljefiniu ir kiaurapjūviu ornamentais,

vėjalentė – reljefiniu ornamentu. 2011 m.

KEM

48


4 5

6 7

49


Subačiaus seniūnija

Subačius Eldership

1

2

Prano Skardžiaus gimtasis namas (troba) Subačiaus

miestelyje. Namas statytas XIX a. pabaigoje. Jame

gimė būsimasis kalbininkas, profesorius Pranas

Skardžius (1899–1975). Negyvenamas

The native house of Pranas Skardžius in Subačius

town. The house was built at the end of the 19th

century. The linguist-to-be and professor Pranas

Skardžius (1899–1975) was born in it. Currently

uninhabited

1. Šoninis fasadas. Langai su langinėmis. Viršlangiai

puošti klasicistiniu ornamentu. 2011 m. KEM

2. Galinis fasadas. 2011 m. KEM

Aldonos Čepienės, Janinos Paulauskienės ir

Algirdo Mateikos namas (troba) Subačiaus

geležinkelio stoties miestelyje. Namas

statytas 1870 metais. Ilgą laiką buvo naudotas

geležinkeliečių tarnybiniams būstams

The house which belongs to Aldona Čepienė,

Janina Paulauskienė and Algirdas Mateika in

Subačius railway station town. The house was

built in 1870. For a long time it was used for

acommodation of railway employees

3. Galinis fasadas. Viršlangiai puošti pjaustytais

klasicistiniais, tipiniais rusiškais ornamentais.

2011 m. KEM

4. Stogelio fragmentas su buvusiu kiaurapjūviu

ornamentu. 2011 m. KEM

5. Stogelis virš durų. 2011 m. KEM

6. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM

50


3 4

5 6

51


Subačiaus seniūnija

Subačius Eldership

1

2

3

Valerijos Buikienės namas (troba) Subačiaus geležinkelio stoties

miestelyje. Namas statytas 1900 metais. Ilgą laiką buvo naudotas

geležinkeliečių tarnybiniams būstams

The dwelling house which belongs to Valerija Buikienė in Subačius

railway station town. The house was built in 1900. For a long time

it was used for acommodation of railway employees

1. Vaizdas iš kampo. 2011 m. KEM

2. Galinis fasadas. 2011 m. KEM

3. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM

4. Sienos fragmentas puoštas kiaurapjūviu ornamentu. 2011 m.

KEM

5. Stogelis. 2011 m. KEM

6. Kampo papuošimas. 2011 m. KEM

52


5 6

4

53


Subačiaus seniūnija

Subačius Eldership

1

2

Gintaro Masilionio namas (troba) Subačiaus

geležinkelio stoties miestelyje. Namas

statytas apie 1915 metus. Jame ilgą laiką

buvo parduotuvė. Pakeistas fasadas

The house which belongs to Gintaras

Masilionis in Subačius railway station

town. The house was built about 1915. A

local shop was established in it for a long

time. The facade has been replaced

1. Durys iš kampo. 2007 m. KEM

2. Vaizdas iš kampo. Karnizas puoštas

pjaustytu ornamentu, viršlangiai

– pjaustytu širdelės formos ornamentu.

2007 m. KEM

54


Šimonių seniūnija

Šimonys Eldership

Snieguolės Sadulienės ir Rimo Mikšio

namas (troba) Karaliūniškio kaime. Namas

statytas XX a. pradžioje. Jame gimė būsimasis

skulptorius, profesorius Juozas Kėdainis

(1915–1998), tautodailininkas ir kalvis Bronius

Kėdainis (1919–1998) bei tekstilininkė,

tautodailininkė Bronė Kėdainytė (1922)

The house of Snieguolė Sadulienė and Rimas

Mikšys in Karaliūniškis village. The house was

built at the beginning of the 20th century.

Sculptor-to-be, professor Jonas Kėdainis

(1915–1998), folk artist and smith Bronius

Kėdainis (1919–1998) and folk artist-textile

worker Bronė Kėdainytė (1922) were born in it

3. Šoninis fasadas. 2011 m. KEM

4. Langas. 2011 m. KEM

5. Kertės suleidimas. 2011 m. KEM

3

4

5

55


Šimonių seniūnija

Šimonys Eldership

Buvęs Genutės Zulonaitės namas (troba)

Šimonių miestelyje. Statytas po Pirmojo

pasaulinio karo. Negyvenamas

The former house of Genutė Zulonaitė in

Šimonys town. The house was built after the

World War I. Currently uninhabited

1. Skydo langelis. 2009 m. KEM

2. Langas su viršlangiu puoštu pjaustytu ir

kiaurapjūviu ornamentais. 2009 m.

KEM

3. Vaizdas iš kampo. 2009 m. KEM

1 2 3

56


4 5

6

Buvęs Stasės Vaidilaitės namas (troba)

Šimonių miestelyje. Namas perstatytas

apie 1913 metus

The former house of Stasė Vaidilaitė in

Šimonys town. The house was rebuilt

about 1913

4. Šoninio fasado fragmentas. Karnizas

puoštas kiaurapjūviu ornamentu.

2009 m. KEM

5. Skydo langelis puoštas saulutės,

vėjalentės – kiaurapjūviu ornamentu.

2009 m. KEM

6. Vaizdas iš kampo. 2009 m. KEM

57


Šimonių seniūnija

Šimonys Eldership

1 2

3

58


4 5

6

Elenos Bočiulienės namas (troba) Nociūnų

kaime. Namas statytas apie 1939 metus

The house of Elena Bočiulienė in Nociūnai

village. The house was built about 1939

1. Galinis fasadas. 2008 m. KEM

2. Šoninio fasado fragmentas. 2011 m. KEM

3. Vaizdas iš kampo. Sienos apačia puošta

stačių lentelių juosta. 2011 m. KEM

Valerijaus Janulio namas (troba) Beregių

kaime. Statytas apie 1918 metus

The house of Valerijus Janulis in Beregiai

village. The house was built about 1918

4. Vaizdas iš kampo. 2008 m. KEM

5. Langas su langinėmis. Viršlangis ir lango

apačia puošti pjaustytais ornamentais.

2008 m. KEM

6. Šoninis fasadas. 2008 m. KEM

59


PA P I L D O MA S G Y V E N A M Ų J Ų PA S TAT Ų S Ą R A Š A S*

* Nuotraukos su metrikomis yra Kupiškio

etnografijos muziejaus skaitmeninėje

laikmenoje

Buvusio Jonušio namo Paberžių kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas; puošybos elementai. Namas statytas apie

1921 metus. Negyvenamas. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Vandos Adomavičienės namo Drūlėnų kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas 1939 metais. 2009 m.

Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Genovaitės Karosaitės-Jonušienės namo Paberžių kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas apie 1921

metus. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Rasos ir Dariaus Petrokų namo Dumbliūnų kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas apie 1893–1895

metus. 2011 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Vytauto Vaitiekūno namo Laukminiškių kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas apie XX a. 4

dešimtmetį. Negyvenamas. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Povilo Švelnės namo Laukminiškių kaime (Kupiškio seniūnija) fasadas. Namas statytas prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Negyvenamas. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Buvusio Viliaus Kavoliūno namo Palėvenės miestelyje (Noriūnų seniūnija) fasadas. Namas statytas apie XIX

amžiaus pabaigą. Negyvenamas. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Onos Černienės namo Duoniūnų kaime (Skapiškio seniūnija) fasadas; puošybos elementai. Namas statytas XX a.

pradžioje. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Janinos Juškauskienės namo Subačiaus miestelyje (Subačiaus seniūnija) fasadas. Namas statytas apie XX amžiaus

3–4 dešimtmetį. 2011 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Vincentos Žalnieriūnienės namo Juodpėnų kaime (Šimonių seniūnija) fasadas; puošybos elementai. Namas

statytas 1918 metais. 2009 m. Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Elenos Šimonytės namo Juodpėnų kaime (Šimonių seniūnija) fasadas. Namas statytas apie 1918 metus. 2009 m.

Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Eugenijaus Arūno namo Beregių kaime (Šimonių seniūnija) fasadas. Namas statytas apie 1920 metus. 2009 m.

Aušros Jonušytės nuotraukos. KEM

Namo Būtėnų kaime (Šimonių seniūnija) fasadas. Namas statytas XX a. pradžioje. Nugriautas. 2009 m. Aušros

Jonušytės nuotraukos. KEM

60


VARIETY OF RESIDENTIAL FARMHOUSES OF

KUPIŠKIS

HISTORIAN AUŠRA JONUŠYTĖ

In Kupiškis and its small towns and villages it is still possible to detect

wooden houses that were built at the end of 19th century and in the first

half of the 20th century that are maintained in quite a good condition. The

farmhouses located among century old trees very frequently remember

several generations of families of Kupiškis region who lived here and

store memories of the skillful local woodworkers or builders from faraway

regions who constructed these buildings using the century old traditions,

principles of planning and composition.

This overview describes and summarizes peculiarities of construction

of the remnant houses and farmhouses of Kupiškis region, that were

built at the end of the19th century and the first-fourth decades of the

20th century and were influenced by the traditions of local people, their

wisdom and skills. The material of the field studies on the architecture of

the Kupiškis area that is collected in the archive of Kupiškis Etnographical

Museum and its structural divisions of Laukminiškiai village museum

and Art Gallery of Veronika Šleivytė in Viktariškiai village is used here.

A lot of data that remained in the recorded stories and publications

of the following local people of Kupiškis: Mikalina Glemžaitė, Stefanija

Glemžaitė, Elvyra Glemžaitė, Aliutė Elena Markevičiūtė, Janina Puronienė

and Janina Lauciuvienė. Articles of Pranė Dundulienė, Paulius Galaunė,

Elvyda Lazauskaitė, Kazys Šešelgis, Jurgis Gimbutas, Rasa Bertašiūtė, Jonas

Minkevičius have been used.

Settlement in the Homesteads during the First – Fourth Decades of the

20th Century

After the World War I it became necessary to maintain and alter one’s own

housing and living environment that was impoverished by the war and

shortage. The farmhouses and other buildings that were burnt during

the war were replaced with new ones preserving the traditional ways of

expression. We cannot say that the traditional decorative ornaments and

the ancient wall fragments that were common in the earlier built houses

were disregarded: e.g the Northern wall of the house of Genė Grinevičienė

in Uoginiai village (in the year of 2009) retained four smoke vents.

The architectural style was transfered and maintained through generations:

proportions, porches, ways of siding of the external walls were often used.

Just in one location of Kupiškis district, i.e. in Jurėniškiai village one can

still find street type fragments with remaining authentic buildings, but

mostly in other villages only a few separate houses of linear layout can be

detected.

In the course of many years, approximately since the fourth decade of the

20th century, the farmers who had more land were erecting their houses

and covering the roofs with tin or tiles. Those who had returned from the

United States of America had enough money there to buy land and build

new houses, used advanced technologies and methods of construction

and land cultivation.

Each villager who had bought a house tried to make some adjustments

and alterations of the interior, to paint not only the internal walls but also

the external siding, to replace the deteriorated pieces of wood with new

ones, thus preserving the buildings for many years.

Residential Houses and Farmhouses

The traditional residential house of Kupiškis people of that time is a

farmhouse of two ends, i.e. with living quarters at two sides. The living area

of the house, so-called “gryčia”, is heated, the other part of the house called

pantry or storeroom is cold and is used for welcoming guests, sleeping,

and keeping various household belongings and utensils.

61


The houses with two ends were built of various size, length and width.

The length of the houses I have been studying were sixteen meters and

eighty one centimeter, sixteen meters and ninety three centimeters,

eighteen meters and ninety six centimeters, nineteen meters and thirty

centimeters. The width of them five and a half meter, six meters and twenty

one centimeter, six meters and seventy centimeters, six meters and eighty

two centimeters. Currently the living space of them is divided into rooms

which are separated from one another by partition walls, which are made

of boards or plaster, i.e. boards, lath (short and thin chipped hazel strips)

and the mixture of lime, sand and gravel.

Often the size of the house depended on the quantity of land and forest

the farmer owned or the additional business he was engaged in.

The farmhouse had one or two entrances to enter the house. The gable

roofed, glassed-in or sometimes not enclosed by glass one-storey porch or

two-storey glassed-in porch (verandah) were protecting the entrances of

the house from rain or snow. Unglazed porches were decorated moderately

with wooden cut-through ornamental trims or accented with embossed

wood carved ornaments in the front part and on the sides of the porch.

After the World War I farmers began to build more cross-section type houses.

Major transversal walls of the house were extended to both sides from the

porch and pantry. Currently I could find a couple of houses of such type

which were built at the end of the 19th century and at the beginning of the

20th century. They were the house of Agota Joana and Gediminas Skardžiai

in Gyvakarai village and the house of Migla Bartulienė in Jutkonys village.

Before the construction of the house in the low area high and deep

foundation was made from stones, sometimes it was up to one meter and

sixty-two centimeters in height from the ground up to the outer side of

the house and a basement was constructed with thickness of walls of sixty

six centimeters and two or three windows to make a cellar well protecting

vegetables during the cold season.

Decoration of Facades

For protection of logs of the wooden houses against rain, wind and snow,

planks decorated with crafted through-cuts, woodcuts and wood carvings

were used. Buildings were decorated, some parts of the house were altered

and renewed to make the living area more attractive and to keep up with

the nicely kept homesteads of the neighbors. After the construction of

the house, windows (especially top panels of them) that were directed to

the public side were richly decorated with the through-cut ornaments of

wood and embossed carvings. Doors were made in the most visible part

of the house, thus providing the complete picture of the building and

allowing the hosts or guests to come inside.

Small windows with elegantly ornamented trims were installed in the front

gable of the house, which were usually facing the side of the road. In the gable

the windows had a form of a circle, rhombus, arch, rectangle or trapezium, the

gable was decorated with through-cut or wood carved ornaments.

Fancy decorations of windows and porches that required and consumed a

lot of joinery work and skills started to disappear in the newly constructed

houses during the third and fourth decades of the 20th century. At that

time much simpler processing methods of timber and boards for the

house decoration were established, focusing on the sustainability and

endurance of the house, trying to access paint for the siding planks of the

house. The painting was performed more than once in the course of the

years, adjusting the colors to the dominant color range. However, owners

of the farmhouse sometimes altered or replaced single elegant house

decoration details with the same “as in the past”.

In the second half of the 20th century the interior living quarters and the

exterior space of the houses that were built in the beginning of the century

were adjusted with regard to the development and changes of the economic

and domestic processes, increasing sanitary and hygienic requirements, new

construction materials, human wisdom and financial resources.

62


DECORATIVE FEATURES OF RESIDENTIAL HOUSES

ARCHITECT, PROFESSOR JONAS MINKEVIČIUS

The forms and properties of the residential houses were changing gradually

over the long years of the history of the Lithuanian nation. Kupiškis district

belongs to Northern Aukštaitija (literally Highlands) etnographical

region where late types of wooden houses and farmhouses originated

in connection with the Wallachian reform and emergence of the strip

type settlements (the 16th century). The homesteads of the ancient strip

type settlement or village were located near the road. The buildings were

distracted further from the street. The houses and granaries located in front

of them stood endways facing the road. Between them the good yard was

created. The gardens of flowers were arranged between the farmhouse

and the street. The rear facades of the cottages and courtyard side facades

were well visible from the street and this encouraged the desire of the

house owners to decorate them. Decoration during hardship times, first of

all, meant the vitality of the spiritual and creative human nature and it was

a sign of friendship and hospitality in the context of the rural architectural

and natural environment. It performed the function of communication.

Windows, the entrance, the gable and the walls used to be decorated

most of all. In the nineteenth century and in the first half of the twentieth

century three main types of window decorations were established: 1. Only

the upper part of the window edging had decorations on them and the

lower ends of the side boards were decorated. 2. Only the lower part of the

window frame, i.e. the windowsill, was decorated. 3. Both upper and lower

frames of the windows had decorative details. Shutters make a part of the

window decoration as well.

The decoration elements are very much varied. They can be divided into

three main groups:

1. Distinctive, original, reserved, specific only for Kupiškis surroundings

national ornaments. 2. Having traits of the historical styles. 3. Mixed types,

with creative interpretations.

Interlaced cut out ornaments of fretwork are often used for the window

edging, as well as cut out and solid holes, circular and square holes making

various compositions are frequently applied. Frames and decorations of the

windows are always painted white but for the window shutters sometimes

two contrasting colors are used. Thus the decoration and the spectrum of

colors of windows make them look distinctive in the background of the

dark walls. They become the most outstanding colorful accents in the

rural architectural structure and substantially enrich the rhythmic and

decorative expression of it.

It is evident that not less attention is paid to the decoration of the entrance.

It expresses the prestige and status of the homestead, respect and

hospitality to the guests. However, the entrances are decorated following

a different principle – the decoration is concentrated to the surface of the

doors, e.g. placing wooden planks in geometrical ornaments – in rhombus,

in squares, preserving tectonics of the construction.

Porches which can be open or glassed-in are very commonly used. Their

decoration is concentrated to the upper part, i.e. the gable under the

roof, edgeboards and glassed-in frames. The supporting porch posts are

often profiled, the siding of the house is sheathed with wooden planks,

sometimes with cut – through ones at the bottom. The entrances of

the farmhouse of residents of Kupiškis are very close to other regions of

Aukštaitija, but they also have a unique variety of decorations and beauty

of proportions of their own.

Decoration of traditional farmhouses of people of Kupiškis is of a very

high artistic level in the national range of Lithuania. It is a harmonious and

meaningful part of the whole architecture and represents original creative

expression of values and contains in itself outstanding historical , cultural,

artistic, cognitive and educational value.

63

More magazines by this user
Similar magazines