Studijų reglamentas - Vilniaus Kolegija

PATVIRTINTA
Vilniaus kolegijos direktoriaus
2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-89
2009 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-119
VILNIAUS KOLEGIJOS STUDIJŲ REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reglamento paskirtis
1.1. Šis reglamentas nustato studijų Vilniaus kolegijoje (toliau – Kolegija) sistemą, sąlygas
ir tvarką, Kolegijos studentų ir klausytojų teises bei pareigas ir reglamentuoja
studentų, klausytojų ir Kolegijos santykius.
2. Pagrindinės sąvokos
2.1. Akademinė taryba – aukščiausioji Kolegijos akademinės savivaldos institucija.
2.2. Apeliacija – raštiškas motyvuotas studento prašymas dekanui iš naujo svarstyti
studijuoto dalyko (modulio) baigiamąjį įvertinimą.
2.3. Aukštoji mokykla – studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus, turinčius aukštąjį
išsilavinimą Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
2.4. Baigiamasis darbas (projektas) – baigiamojo vertinimo forma, kuria siekiama nustatyti
studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant studijų pagrindų dalies bei
specialiosios (profesinės) dalies dalykus ir atliekant profesinės veiklos praktikas, lygį.
Jei laikomas kvalifikacinis egzaminas, baigiamojo darbo paskirtis – nustatyti studento
profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant šakos dalykus ir atliekant šakos profesinės
veiklos praktikas, lygį.
2.5. Baigiamasis egzaminas – baigiamojo vertinimo forma, kuria siekiama nustatyti
studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant studijų pagrindų dalies bei
specialiosios (profesinės) dalies dalykus ir atliekant profesinės veiklos praktikas, lygį.
2.6. Fakulteto dekanas (toliau – dekanas) – fakulteto vadovas, atliekantis Kolegijos statute
numatytas funkcijas ir pareigas.
2.7. Kolegijos direktorius (toliau – direktorius) – Kolegijos vadovas, veikiantis Kolegijos
vardu ir jai atstovaujantis, atliekantis Kolegijos statute numatytas funkcijas ir pareigas.
2.8. Diplomas – asmens įgytą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę
kvalifikaciją liudijantis pažymėjimas, išduodamas baigus nuosekliųjų studijų
programą.
2.9. Diplomo priedėlis – dokumentas, atitinkantis Europos Komisijos, Europos Tarybos ir
UNESCO/CEPES sukurtą modelį, papildantis aukštojo mokslo diplomą tarptautiniam

akademiniam ir profesiniam pripažinimui būtinais duomenimis, aprašantis baigtų
studijų esmę ir turinį bei šalies aukštojo mokslo sistemą ir išduodamas kartu su šiuo
diplomu lietuvių ir anglų kalbomis.
2.10. Eksternas – asmuo, savarankiškai studijuojantis pagal Kolegijos studijų programą ir
laikantis baigiamąjį egzaminą ar rengiantis baigiamąjį darbą (projektą).
2.11. Fakultetas – Kolegijos padalinys, organizuojantis vienos ar kelių studijų krypčių
studijas.
2.12. Katedra – pagrindinis studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos
Kolegijoje organizatorius ir vykdytojas.
2.13. Kolegija – Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja
neuniversitetinės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė
veikla ir profesionalusis menas.
2.14. Kompetencija – žmogaus gebėjimas atlikti tam tikrą profesinės veiklos (operaciją ar
užduotį) dalį realioje ar imituojamoje situacijoje, remiantis turimų žinių, gebėjimų ir
požiūrių sistema.
2.15. Kvalifikacija – profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir (arba) profesinė
kvalifikacija, suteikiami baigus nuosekliąsias neuniversitetines studijas.
2.16. Kvalifikacinis egzaminas – baigiamojo vertinimo forma, kuria siekiama nustatyti
studentų profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant studijų pagrindų dalies ir
specialiosios (profesinės) dalies, išskyrus šakos, dalykus ir atliekant profesinės
veiklos, išskyrus šakos, praktikas, lygį.
2.17. Nenuosekliosios studijos – studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti
asmens profesinei kvalifikacijai tobulinti ar keisti, taip pat jo profesiniam bendrajam
išsilavinimui plėsti.
2.18. Neuniversitetinės studijos – pagrindinės, į praktinę veiklą orientuotos profesinės
studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais
tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinio bakalauro
kvalifikacinį laipsnį ir (arba) profesinę kvalifikaciją.
2.19. Nuosekliosios studijos – studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir
(arba) suteikiama profesinė kvalifikacija.
2.20. Nuotolinės studijos – studijų būdas, kai mokymas ir mokymasis vyksta skirtingu laiku
skirtingose vietose, o informacinių komunikacinių technologijų panaudojimas sukuria
mokymosi aplinką ir užtikrina mokymo/si procesų vyksmą.
2

2.21. Profesinis bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, baigusiam
nuosekliųjų neuniversitetinių studijų programą, taip pat asmuo, turintis profesinio
bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
2.22. Profesinė kvalifikacija – profesinis pasirengimas, įgyjamas baigus nuosekliąsias
studijas. Profesinę kvalifikaciją sudaro profesinei veiklai būtinų kompetencijų sistema.
2.23. Studijos – ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio asmens mokymasis
aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą.
2.24. Studijuojamasis dalykas (modulis) – mokslo tiriamuoju arba taikomuoju požiūriu
savarankiškas studijų objektas.
2.25. Studijų įmoka – studentų sumokama Vyriausybės nustatyto dydžio vieno semestro
studijų kainos dalis, nedengiama iš valstybės biudžeto.
2.26. Studijų kaina – valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir
studijų institucijoms metodikoje šalies mastu nustatytas vieno studento vienų metų
studijų lėšų poreikis pagal studijų kryptį, pakopą ir formą.
2.27. Studijų kreditas (toliau – kreditas) – studijų apimties matavimo vienetas, lygus
keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško
darbo ir kt.) valandų, t. y. vienai sutartinei jo darbo savaitei.
2.28. Studijų sutartis – direktoriaus (ar įgaliotojo asmens) ir studento/klausytojo pasirašytas
šalių susitarimą įtvirtinantis dokumentas, kuriame aprašyti Kolegijos įsipareigojimai
sudaryti sąlygas studijuoti pagal tam tikrą studijų programą ar jos dalį, išdėstyti
reikalavimai studijuojančiajam, nurodytas studijų kainos/studijų įmokos dydis ir
mokėjimo tvarka.
2.29. Studijų pažymėjimas – nustatytos formos dokumentas, išduodamas asmeniui,
studijavusiam Kolegijoje pavienius dalykus arba dalykų ciklą, bet neįvykdžiusiam
kurios nors visos nuosekliųjų studijų programos.
2.30. Studijų programa – tam tikros krypties studijų tikslų, turinio, metodų ir priemonių,
studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialių galimybių
visuma, taip pat šios visumos aprašymas.
2.31. Studijų programos komitetas – direktoriaus įsakymu sudaryta kompetentingų asmenų
grupė studijų programai rengti ir tobulinti.
2.32. Studijų srities/krypties komitetas – direktoriaus įsakymu sudaryta tos studijų
srities/krypties aukštos dalykinės kompetencijos asmenų grupė, atliekanti pirminį
vidinį studijų programos vertinimą.
3

2.33. Studijų programos šaka – kryptinga alternatyvi studijų programos specialiosios
(profesinės) dalies dalykų grupė, kurios apimtis ne mažesnė kaip trečdalis šios dalies
apimties; šaka gali apimti ir kitų tikslinių dalių dalykus.
2.34. Tęstinis mokymasis – Kolegijoje organizuojamos studijos, skirtos asmeniui
perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti.
II. KOLEGIJOS STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
3. Kolegijos studentai (toliau – studentai) – asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų
programas.
4. Kolegijos klausytojai (toliau – klausytojai) – asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų
studijų programas.
III. STUDENTŲ PRIĖMIMAS
5. Studentus į nuosekliąsias studijas priima direktorius: į pirmą kursą priėmimo komisijos
teikimu, į aukštesnį kursą – dekanų teikimu.
6. Studentų priėmimas į pirmą kursą vykdomas pagal direktoriaus patvirtintas taisykles ir ne
vėliau kaip prieš dvejus metus iki priėmimo pradžios su Švietimo ir mokslo ministerija
(toliau – ŠMM) suderintas studentų priėmimo į neuniversitetines studijas sąlygas.
7. Priimamų studentų skaičių siūlo fakultetų tarybos, direktoratas, tvirtina Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministras.
8. Priėmimą į pirmą kursą organizuoja direktoriaus paskirta priėmimo komisija, o vykdo
dokumentų priėmimo tarnyba.
9. Į nuosekliąsias neuniversitetines studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne
žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
10. Kolegija priima studentus, kurių studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės
biudžeto lėšomis, ir studentus, sutinkančius mokėti visą studijų kainą. Su visais priimamais
studentais pasirašoma nustatytos formos studijų sutartis.
11. Visų studijų formų studentai, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, jeigu jų
mokymasis neatitinka gero mokymosi kriterijų, tai yra jie turi akademinių skolų ir jų studijų
dalykų įvertinimų vidurkis mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ (8,00), kiekvieną semestrą
moka studijų įmoką. Studentų studijų įmokų bendruosius principus ir mokėjimo procedūrą
apibrėžia studijų sutartis bei Studentų įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarka.
4

12. Studentai, sutinkantys mokėti visą studijų kainą, už studijas moka Akademinės tarybos
patvirtinto dydžio studijų kainą. Mokėjimo procedūrą apibrėžia studijų sutartis bei Studentų
įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarka.
13. Studijų kaina sumažinama asmenims, jei pagal Studijų rezultatų įskaitymo, studijų
pažymėjimų ir dalykų aprašų išdavimo Vilniaus kolegijoje tvarką įskaitomi studijuotų
Kolegijoje ir / ar kitose aukštosiose mokyklose dalykų, atitinkančių studijuojamos programos
dalis, kreditai ir rezultatai.
14. Klausytojus priima dekanai. Priėmimą organizuoja atitinkami fakultetų padaliniai.
15. Asmenis į individualiąsias nuosekliąsias neuniversitetines studijų programas priima
direktorius. Priėmimas vykdomas pagal kasmet direktoriaus patvirtintą priėmimo į
individualiąsias aukštąsias neuniversitetines studijas tvarką.
IV. STUDIJŲ SISTEMA
16. Studijų tipai ir formos
16.1. Kolegijoje vykdomos studijos yra dviejų tipų: nuosekliosios ir nenuosekliosios.
16.2. Kolegijoje yra trys studijų formos: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Studijų formas
reglamentuoja nuosekliųjų studijų formų aprašas. Skirtingų studijų formų suteikiamas
išsilavinimas yra lygiavertis.
16.3. Dieninės studijos organizuojamos darbo dienomis. Studijų trukmė – 3–4 metai.
Auditoriniam darbui skiriama nuo 45 iki 80 procentų studijų laiko.
16.4. Vakarinės studijos organizuojamos darbo dienomis vakarais ir šeštadieniais. Studijų
trukmė nuo 3,5 iki 4,5 metų. Auditoriniam darbui skiriama nuo 35 iki 65 procentų
studijų laiko.
16.5. Neakivaizdinės studijos organizuojamos sesijomis. Dalykai studijuojami
savarankiškai, konsultuojantis su dėstytojais. Sesijos metu organizuojamos paskaitos,
praktikumai, praktikos ir egzaminai. Studijos ir vertinimas vyksta darbo dienomis,
esant būtinybei, ir šeštadieniais. Studijų trukmė nuo 3,5 iki 4,5 metų. Auditoriniam
darbui skiriama nuo 10 iki 45 procentų studijų laiko.
17. Studijų apimtis ir trukmė
17.1. Studijų apimtis Kolegijoje skaičiuojama kreditais. Neuniversitetinių studijų apimtis
yra nuo 120 iki 160 kreditų.
17.2. Nustatant nuosekliųjų studijų trukmę, vadovaujamasi tuo, kad vienų metų dieninių
studijų apimtis yra 40 kreditų, o vienų metų vakarinių ir neakivaizdinių studijų apimtis
– 30 kreditų. Studijų apimtis ir trukmė nurodoma studijų programose.
5

17.3. Studentams, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos arba užsienio pripažintose
aukštosiose mokyklose, studijų apimtis gali būti sumažinta vadovaujantis studijų
rezultatų įskaitymo tvarka. Galutinį sprendimą įskaityti studijų rezultatus priima ir
įsakymu įteisina dekanas.
17.4. Nenuosekliųjų studijų apimtis ir trukmė nurodoma studijų programoje bei studijų
sutartyje.
18. Studijų programos
18.1. Studijų programos nustato aukštojo išsilavinimo ir tam tikros kvalifikacijos įgijimo
sąlygas ir tvarką.
18.2. Studijų programos sudaromos vadovaujantis atitinkamos studijų krypties
reglamentais, profesinio rengimo standartais, Bendraisiais reikalavimais studijų
programoms, Neuniversitetinių studijų programų sudarymo tvarka, naujų studijų
programų aprašų sandaros metodinėmis rekomendacijomis ir kitais norminiais aktais,
nustatančiais profesinės veiklos sritis, įgyjamas profesines kompetencijas, studijų
tikslus, rezultatų vertinimo būdus ir kt.
18.3. Studijų programą rengia studijų programos komitetas, kurį dekano teikimu tvirtina
direktorius. Studijų programos komitetas naują studijų programą teikia studijų
srities/krypties komitetui, kuris atlieka pirminį vidinį programos vertinimą. Po to
studijų srities/krypties komitetas studijų programą teikia svarstymui Fakulteto tarybai,
o ši – tvirtinimui Akademinei tarybai. Akademinėje taryboje patvirtinta nauja studijų
programa ŠMM nustatyta tvarka vertinama (atlieka Studijų kokybės vertinimo
centras), tvirtinama ir registruojama.
18.4. Neuniversitetinių studijų programą sudaro studijuojamieji dalykai (moduliai).
18.5. Pagal statusą studijų programos dalykai (moduliai) (toliau – dalykai) skirstomi į
privalomuosius, pasirenkamuosius (alternatyviuosius) ir laisvai pasirenkamuosius.
18.5.1. Privalomieji dalykai – tai dalykai, suteikiantys pasirinktos studijų krypties
žinių ir kompetencijų pagrindus.
18.5.2. Pasirenkamieji (alternatyvieji) dalykai – tai dalykai, esmingai papildantys
bendrąjį neuniversitetinį ir pasirinktos studijų krypties išsilavinimą. Šiuos
dalykus studentas turi pasirinkti iš studijų programos plane pateikto sąrašo.
18.5.3. Laisvai pasirenkamuosius dalykus studentas gali rinktis iš Kolegijoje siūlomų
dalykų sąrašo arba kaip laisvai pasirenkamieji gali būti įskaityti dalykai,
studento išklausyti kitose pripažintose Lietuvos Respublikos ar užsienio
aukštosiose mokyklose. Šių dalykų apimtis turi sudaryti ne mažiau kaip 5
procentus studijų programos apimties.
6

18.6. Studijuojamų dalykų apimtį kreditais katedrų teikimu nustato studijų programos
komitetas.
18.7. Dalykų programas rengia katedros pagal Neuniversitetinių studijų programų sudarymo
tvarkoje apibrėžtus reikalavimus. Dalykų programos yra sudėtinė studijų programos
dalis.
18.8. Studijų programa vertinama ir ŠMM tvirtinama iš naujo, jeigu nuo tvirtinimo dienos
pasikeičia programos pavadinimas, suteikiama profesinė kvalifikacija, veiklos sri t ys ,
įgyjamos profesinės kompetencijos, studijų programos šakų pavadinimai ar įvedamos
naujos studijų programos šakos, keičiama studijų programos apimtis. Esminius
programos pakeitimus atlieka studijų programos komitetas, kuris 18.3. punkte minėta
tvarka programą teikia vertinimui. Programa laikoma neesmingai (iš dalies) pakeista,
kai tikslinamos profesinės kompetencijos, dalykų tikslai, turinys, apimtis, dėstymo
metodai, dalykų dėstymo chronologinė tvarka, studijų rezultatų vertinimo tvarka,
tikslinami dalykų pavadinimai ir kt.). Neesminius studijų programos keitimus
inicijuoja ir atlieka studijų programą kuruojanti katedra. Šie keitimai patvirtinami
direktoriaus įsakymu.
19. Studijų būdai
19.1. Studijų organizavimo būdai yra auditorinis darbas, praktika ir studentų savarankiškas
darbas. Studijų būdai nurodomi studijuojamų dalykų programose.
19.1.1. Auditorinis darbas – dėstytojo darbas pagal studijų tvarkaraštį su studentais.
Auditorinio darbo formos: paskaitos, praktikumai (seminarai, laboratoriniai
darbai, praktiniai darbai, projektavimas ir kt.) ir konsultacijos. Auditorinio
darbo trukmė matuojama akademinėmis valandomis (45 min.). Minimali
auditorinio darbo trukmė – dvi (meno studijų srities programose – viena)
akademinės valandos.
19.1.2. Savarankiškas darbas – tai studentų savarankiškos studijos, numatytos dalyko
studijų programoje, vadovaujamos dėstytojo. Savarankiškas darbas turi
sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų studijų dalyko apimties (išskyrus kūno
kultūros dalyką). Studijuojamų dalykų savarankiško darbo sampratą, rūšis,
tikslą ir paskirtį, atlikimo būdus ir atsiskaitymo formas, užduočių įforminimą,
svarstymą ir tvirtinimą bei savarankiško darbo vertinimą apibrėžia Studentų
savarankiško darbo organizavimo tvarka.
19.1.3. Praktika – tai studijų dalis, kurios metu studento žinios išbandomos bei
tobulinamos praktine profesine veikla. Praktikos skirstomos į mokomąsias,
pažintines, profesinės veiklos ir kt.
7

19.2. Studijos gali būti organizuojamos nuotoliniu būdu ir eksternu. Šiuos studijų būdus
reglamentuoja atitinkami kolegijos norminiai dokumentai.
V. STUDIJŲ PROCESAS
20. Dėstomoji kalba
20.1. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba.
20.2. Kai studijų programos turinys siejamas su kita kalba, paskaitas skaito ar kitai
akademinei veiklai vadovauja užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ar kiti užsienio
specialistai, to reikalauja tarptautinių studijų mainų sąlygos gali būti dėstoma ir
kitomis kalbomis.
21. Studijų kalendorius
21.1. Studijos Kolegijoje organizuojamos semestrais. Mokslo metus sudaro du semestrai –
rudens ir pavasario. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d.
Semestrų (auditorinio darbo, praktikų, egzaminų sesijų) ir atostogų trukmė bei laikas
nurodomi studijų grafike, tvirtinamame dekano. Paskutinis studijų semestras tęsiasi
iki studijų grafike numatytos baigiamojo darbo (projekto) rengimo ar pasirengimo
baigiamajam egzaminui pradžios.
21.2. Dieninių studijų semestro vidutinė trukmė yra 20 savaičių (studijų apimtis –
vidutiniškai 20 kreditų), iš jų 2-4 savaitės skiriamos egzaminų sesijai – egzaminams
laikyti, savarankiškiems darbams (projektams), kursiniams darbams ginti.
21.3. Studijų programų rengimo grupių teikimu fakultetų tarybos gali nustatyti ir kitokį
dieninių studijų semestrų bei egzaminų sesijų laiką ir trukmę, jei to reikalauja studijų
programų vykdymo specifika. Šiuos keitimus tvirtina Kolegijos direktorius.
21.4. Kitų studijų formų studijų grafikus ir tvarkaraščius sudaro atitinkamų skyrių vedėjai,
tvirtina dekanai.
21.5. Studentų atostogos, jei fakulteto taryba nenusprendžia kitaip, gali būti:
21.5.1. Kalėdų ir Naujųjų metų – nuo gruodžio 24 d. iki sausio 1 d.;
21.5.2. žiemos – viena savaitė po rudens semestro egzaminų sesijos;
21.5.3. Velykų – viena savaitė prieš (po) Velykas pagal kalendorių;
21.5.4. vasaros – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.
21.6. Auditorinis darbas ir egzaminų sesijos vyksta pagal dekanų patvirtintus tvarkaraščius.
Tvarkaraščiai skelbiami ne vėliau kaip savaitė iki semestro, egzaminų sesijos
pradžios.
8

21.7. Auditorinio darbo tvarkaraštis sudaromas atsižvelgiant į 40 valandų darbo savaitę.
Auditorinio darbo trukmė per savaitę – ne daugiau kaip 28 akademinės valandos.
Auditorinis darbas negali trukti ilgiau kaip 8 akademines valandas per dieną
(neakivaizdinėse studijose – ne ilgiau kaip 10 val., vakarinėse – ne ilgiau kaip 4 val.
darbo dienomis bei ne ilgiau kaip 8 val. šeštadieniais).
21.8. Atsižvelgdami į dėstytojo ir studentų susitarimą, egzaminų tvarkaraščius sudaro
studijų organizavimo skyrių vedėjai ir tvirtina dekanai.
21.9. Praktikos gali būti atliekamos ir vasarą.
22. Registravimas studijoms
22.1. Nuosekliųjų studijų studentus semestro studijoms registruoja atitinkamų skyrių
vedėjai. Studentai, neturintys akademinių skolų ir raštu nepareiškę ketinimo nutraukti
studijas, registruojami studijoms kiekvieno semestro pradžioje spaudu studijų
knygelėje.
22.2. Studentai, likvidavę akademines skolas, taip pat turėję leidimą pratęsti egzaminų
sesiją, registruojami semestro studijoms tik pateikę akademinių skolų lapelius su
gautais teigiamais dalykų įvertinimais.
22.3. Studentai, grįžę tęsti studijų po akademinių atostogų ar kartojantys kursą, privalo
užsiregistruoti semestro studijoms likus savaitei iki jo pradžios.
22.4. Studijų programos šakų dalykų ir laisvai pasirenkamųjų dalykų studijoms studentai
registruojami katedrose fakulteto nustatyta tvarka.
23. Semestro studijos
23.1. Pradėdamas dėstyti dalyką, dėstytojas pateikia studentams dalyko (modulio)
programą, nurodo tikslus, vertinimo tvarką bei kriterijus.
23.2. Išleisdamas į praktiką, dėstytojas, vadovaujantis praktikai, pateikia studentams
praktikos programą, nurodo praktikos tikslus ir praktikos vertinimo struktūrą bei
kriterijus, pateikia savarankiško darbo užduotis. Jei praktika vyksta ne Kolegijoje, su
studentais pasirašoma trišalė praktikos sutartis.
23.3. Kolegija garantuoja studentams materialiuosius išteklius bei dėstymo lygį, reikalingus
dalykų tikslams pasiekti.
24. Studijų rezultatų vertinimas
24.1. Dalyko studijų rezultatai vertinami taikant kaupiamąjį vertinimą. Kaupiamojo
vertinimo tvarką ir principus nustato Studijų rezultatų vertinimo taisyklės.
24.2. Dalyko studijų rezultatų vertinimo būdai yra nurodyti studijų programose.
24.3. Jei galutinė dalyko vertinimo forma yra egzaminas ar savarankiškas darbas
(projektas), baigiamieji dieninių ir vakarinių studijų rezultatai įvertinami egzaminų
9

sesijų metu, jei įskaita ar diferencijuota įskaita – prieš egzaminų sesijas.
Neakivaizdinių studijų rezultatų vertinimas gali būti organizuojamas ir ne egzaminų
sesijos metu.
24.4. Dalyko studijų rezultatus vertina dalyko dėstytojas.
24.5. Jei dalyką (modulį) dėstęs, studijoms vadovavęs dėstytojas dėl ligos ar kitų svarbių
priežasčių studijų rezultatų vertinti negali, katedros vedėjo teikimu fakulteto dekanas
skiria kitą dėstytoją.
24.6. Motyvuotu studentų prašymu gali būti sudaroma studijų rezultatų vertinimo komisija.
Motyvuotus prašymus sudaryti komisiją studentai įteikia fakulteto dekanui prieš
savaitę iki tvarkaraštyje numatytos egzamino ar diferencinės įskaitos dienos.
24.7. Dalyko studijų rezultatų baigiamąjį (semestro) įvertinimą, laikydamasis asmens
duomenų apsaugos reikalavimų, dėstytojas privalo paskelbti ir sutvarkyti studijų
apskaitos dokumentus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, neįskaitant egzamino
laikymo dienos.
24.8. Laikyti egzaminą, gauti įskaitą gali tik nustatyta tvarka studijoms užsiregistravęs
studentas. Užsiregistravę ir be pateisinamos priežasties neatvykę į egzaminą studentai
vertinami kaip jo neišlaikę ir gauna akademinę skolą.
24.9. Studentas, negalintis į egzaminą atvykti dėl ligos arba kitos svarbios priežasties, gali
prašyti dekaną pratęsti egzaminų sesiją. Egzaminų sesija tęsiama ne ilgiau kaip 2
savaites iki naujos egzaminų sesijos pradžios. Neatvykimo į egzaminą priežastį
studentas arba jo įgaliotas asmuo privalo per tris darbo dienas nuo tvarkaraštyje
numatytos egzamino dienos pranešti atitinkamo skyriaus vedėjui ir, gavęs
pateisinamąjį dokumentą, nedelsiant jį pateikti.
24.10. Studentas, nesutinkantis su dalyko (modulio) baigiamuoju įvertinimu, turi teisę ne
vėliau kaip per tris darbo dienas nuo dalyko (modulio) baigiamojo įvertinimo
paskelbimo pateikti apeliaciją dekanui. Apeliacijų pateikimo, apeliacinės komisijos
sudarymo, apeliacijų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja
Vilniaus kolegijos apeliacijų nuostatai.
24.11. Studentas per visą studijų laiką gali pagerinti ne daugiau kaip dviejų dalykų studijų
rezultatus ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki baigiamojo darbo (projekto)
rengimo ar rengimosi baigiamajam egzaminui studijų grafike numatytos pradžios
datos.
24.12. Įvertinti studentų rašto darbai (egzamino raštu ar raštu ir žodžiu rašto darbas, kursinis
darbas, profesinės veiklos praktikų ataskaitos) saugojami katedroje vienerius metus.
10

Baigiamieji darbai (projektai) po gynimo perduodami į archyvą ir saugomi trejus
metus.
25. Akademinės skolos ir jų likvidavimas
25.1. Nustatytu laiku negautas semestro dalyko studijų rezultatų teigiamas įvertinimas yra
studento akademinė skola.
25.2. Dieninių studijų studentams akademines skolas leidžiama likviduoti per vieną naujo
semestro mėnesį. Studentas, kurio egzaminų sesija pratęsta, įgytas akademines skolas
gali likviduoti ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki kitos egzaminų sesijos pradžios.
25.3. Dieninių studijų studentams per skolų laikymo mėnesį leidžiama perlaikyti tris
akademines skolas. Kiekvieną akademinę skolą galima perlaikyti du kartus: vieną
kartą nemokamai, antrą kartą – sumokėjus nustatyto dydžio įmoką.
25.4. Studentų, atnaujinančių studijas, keičiančių studijų programą ir / ar formą, akademinių
skolų likvidavimo terminas – dvi savaitės iki kitos egzaminų sesijos pradžios.
25.5. Neakivaizdinių ir vakarinių studijų studentai akademines skolas turi likviduoti iki
kitos sesijos pradžios. Kiekvieną akademinę skolą galima perlaikyti du kartus: vieną
kartą nemokamai, antrą kartą – sumokėjus nustatyto dydžio įmoką.
25.6. Akademinių skolų laikymo tvarkaraščius sudaro studijų skyrių vedėjai, tvirtina
fakulteto prodekanas. Tvarkaraščiai paskelbiami pirmą naujo semestro savaitę.
25.7. Valstybės finansuojamose vietose studijuojantys studentai, pradedantys naują
semestrą su akademinėmis skolomis, moka studijų įmoką.
25.8. Studentai, laiku nelikvidavę akademinių skolų, gali:
25.8.1. būti šalinami iš Kolegijos;
25.8.2. pačių prašymu gauti dekano leidimą kartoti atitinkamų, išskyrus pirmojo
studijų semestro, dalykų (modulių) studijas. Tokiu atveju šių akademinių skolų
likvidavimo terminas atidedamas vieneriems metams. Valstybės finansuojami
studentai leidimo kartoti dalykus gali prašyti tik sumokėję studijų įmoką pagal
praėjusio semestro studijų rezultatus; šie studentai pretenduoja tik į mokamas
studijų vietas. Kursą kartojantys studentai moka už kartojamų dalykų ir dalykų,
atsiradusių dėl studijų programų skirtumo, studijas;
25.8.3. pačių prašymu gauti dekano leidimą toliau tęsti studijas su savo grupe ir kartoti
atitinkamų dalykų kursą. Valstybės finansuojami studentai leidimo tęsti
studijas gali prašyti tik sumokėję studijų įmoką pagal praėjusio semestro
studijų rezultatus ir pretenduoti tik į mokamas studijų vietas. Studijų kainą
mokantys studentai, gavę leidimą tęsti studijas ir kartoti atitinkamų dalykų
11

kursą, turi sumokėti ir už kartojamus kreditus. Šiuo atveju akademinių skolų
likvidavimo terminas – dvi savaitės iki kitos egzaminų sesijos pradžios.
26. Skirtingų studijų programų derinimas
26.1. Nuosekliųjų studijų programas vykdantys studentai gali jas derinti su
nenuosekliosiomis arba kitų studijų formų nuosekliosiomis studijomis. Norintieji
vienu metu vykdyti skirtingas nuosekliųjų studijų programas į kiekvieną priimami
bendra tvarka (išskyrus studentus, kurie nors vieną studijų semestrą studijavo
aukštojoje mokykloje ir turi tai patvirtinančius studijų rezultatus). Studijuojantiems
pagal dvi nuosekliųjų studijų programas jas leidžiama vykdyti pagal individualų
studijų grafiką; individualaus semestro studijų grafiko projektą rengia studentas,
derindamas su dalykų dėstytojais, o tvirtina atitinkamų fakultetų dekanai.
26.2. Pasirinkęs studijuoti kituose fakultetuose dėstomus laisvai pasirenkamus dalykus,
studentas privalo užsiregistruoti tų fakultetų studijų skyriuose.
27. Studijų apskaita
27.1. Studijų apskaitos dokumentai yra studijuojamųjų dalykų dienynas arba žiniaraštis,
kontrolinių darbų ir kursinių projektų registracijos žurnalas (neakivaizdinėse
studijose), studijų knygelė, akademinių skolų lapelis, grupės pažangumo žiniaraštis,
visų dalykų galutinių įvertinimų suvestinė. Studijų apskaitą atlieka fakultetų skyrių
vedėjai.
27.2. Studijų rezultatų vertinimo įrašai studijų apskaitos dokumentuose daromi semestro
metu ir per egzaminų sesijas (nenuosekliųjų studijų – ir kitu studijų rezultatų
vertinimo metu). Įrašus visuose studijų apskaitos dokumentuose, išskyrus grupės
pažangumo žiniaraštį, bei visų dalykų galutinių įvertinimų suvestinę rengia studijų
rezultatus vertinantis dėstytojas.
27.3. Studijų knygelę saugo ir į egzaminus, įskaitas atsineša studentas. Į studijų knygelę
įrašomi tik teigiami studijų rezultatų įvertinimai, o į dienynus, akademinių skolų
lapelius ir žiniaraščius – ir teigiami, ir neigiami. Egzaminų ir diferencijuotų įskaitų
įvertinimas užrašomas skaitmeniu (balu) ir žodžiu (balo atitikmuo žodžiu įrašomas
skliausteliuose), įskaitos įvertinimas – žodžiu „įskaityta“.
27.4. Registruotus akademinių skolų lapelius studentams įteikia fakultetų studijų skyrių
vedėjai; studentai, likvidavę (ir tuo atveju, jei nelikvidavo) akademines skolas,
akademinių skolų lapelius grąžina studijų skyriui.
27.5. Studijų apskaitos dokumentų įrašai galioja, jeigu jie yra aiškūs, padaryti laiku,
patvirtinti studijų rezultatus vertinusio dėstytojo parašu, sutampa studijų knygelėje ir
12

dienyne ar žiniaraštyje, ar skolos lapelyje. Ginčytinus atvejus nagrinėja fakultetų
studijų apeliacinės komisijos.
27.6. Pasibaigus semestrui, per savaitę atitinkamo skyriaus vedėjas pagal dėstytojų įrašus
dalykų dienyne ar žiniaraštyje sudaro grupės pažangumo žiniaraštį.
VI. AKADEMINIS MOBILUMAS
28. Nuosekliųjų studijų programą vykdantis studentas gali keisti studijų programą, pasirinktosios
studijų programos formą (dieninių studijų į vakarinių, neakivaizdinių studijų ir atvirkščiai).
Nebaigusiam pirmojo semestro, keisti studijų programos neleidžiama.
29. Studijų programos ir / ar formos keitimas galimas, jei ketinamoje studijuoti studijų
programoje ir / ar studijų formoje yra laisvų studijų vietų bei dėl studijų programos ir / ar
formos keitimo susidaro ne didesnis negu 15 kreditų apimties akademinis įsiskolinimas.
30. Prašymą keisti studijų programą ir / ar formą studentas turi pateikti pirmąją naujojo semestro
savaitę: jei studentas ketina keisti studijų programą tame pačiame fakultete, prašymą pateikia
to fakulteto atitinkamam studijų skyriui; jei studentas ketina studijuoti pagal kito fakulteto
studijų programą, prašymą pateikia to fakulteto dekanui. Akademinių skolų, susidariusių dėl
studijų programos ar studijų formos keitimo likvidavimo terminas – dvi savaitės iki einamojo
semestro egzaminų sesijos pradžios. Keitimą įvykdęs studentas moka studijų kainą. Studijas
organizuojantys fakultetai gali numatyti ir papildomas studijų programų ar studijų formų
keitimo sąlygas.
31. Vadovaudamiesi Valstybės finansuojamų studijų vietų užėmimo tvarka ir studijų sutartimis,
studentai, mokantys visą studijų kainą, semestrui pasibaigus ir atsiradus laisvai tos pačios
studijų programos, tos pačios formos, to paties kurso valstybės finansuojamai studijų vietai,
turi teisę konkurso tvarka ją užimti.
32. Studentai gali vienu metu studijuoti ir kitose valstybės pripažintose aukštosiose mokyklose, o
kitų valstybės pripažintų aukštųjų mokyklų studentai studijuoti Kolegijoje. Kolegijos
studentai dalį studijų programos reikalavimų gali įvykdyti kitoje aukštojoje mokykloje, o
kitos aukštosios mokyklos studentai – Kolegijoje.
33. Studijos kitose aukštosiose mokyklose gali būti pripažintos (įskaitytos) kaip Kolegijoje
vykdomų nuosekliųjų studijų programų dalis, vadovaujantis Studijų rezultatų įskaitymo,
studijų pažymėjimų ir dalykų aprašų išdavimo Vilniaus kolegijoje tvarka.
34. Kitose valstybės pripažintose aukštosiose mokyklose studijavęs asmuo po pirmo semestro
direktoriaus įsakymu gali būti priimtas tęsti studijų pagal Kolegijos studijų programą, jei yra
laisvų studijų vietų ir dėl programų skirtumų susidaro ne didesnis negu 15 kreditų skirtumas.
13

Studijų rezultatai įskaitomi pagal Studijų rezultatų įskaitymo, studijų pažymėjimų ir dalykų
aprašų išdavimo Vilniaus kolegijoje tvarką. Dėl studijų programų skirtumų susidariusių
akademinių skolų likvidavimo terminas – 2 savaitės iki einamojo semestro sesijos pradžios.
Toks studentas moka visą studijų kainą, su juo pasirašoma studijų sutartis.
35. Pažangiems studentams, derinantiems kelių studijų programų studijas arba studijas keliose
aukštosiose mokyklose, jų pačių prašymu po pirmojo semestro dekanas gali leisti studijuoti
pagal individualų studijų grafiką.
VII. STUDIJŲ NUTRAUKIMAS, ATNAUJINIMAS IR AKADEMINĖS ATOSTOGOS
36. Studijos nutraukiamos ir studentai braukiami iš Kolegijos studentų sąrašų:
36.1. kai įvykdo studijų programą;
36.2. pačių prašymu;
36.3. kai dėl objektyvių priežasčių studijos tampa negalimos (liga, mirtis ir kt.);
36.4. kai yra šalinami iš Kolegijos pagal šio reglamento 43 punktą.
37. Nuosekliųjų studijų studentams, negalintiems tęsti studijų, gali būti suteiktos akademinės
atostogos:
37.1. dėl ligos, nėštumo, kūdikio priežiūros;
37.2. jų pačių prašymu (tik pažangiems studentams ir ne daugiau kaip du kartus per visą
studijų laiką).
38. Akademinių atostogų 37.2. punkte numatytais atvejais išleidžiama ne vėliau kaip mėnuo iki
egzaminų sesijos pradžios.
39. Nebaigusiesiems pirmojo studijų semestro akademinės atostogos nesuteikiamos, išskyrus
ligos, nėštumo, kūdikio priežiūros atvejus.
40. Akademinės atostogos įforminamos dekano įsakymu, kuriame nurodoma studijų pertraukimo
priežastis ir akademinių atostogų trukmė.
41. Studentas, grįžęs po akademinių atostogų:
41.1. šio reglamento 37.1. punkte numatytais atvejais valstybės finansuojamoje grupėje
užima studijų vietą pagal savo paskutinio semestro studijų rezultatus;
41.2. šio reglamento 37.2. punkte numatytais atvejais valstybės finansuojamoje grupėje
einamąjį semestrą pretenduoja tik į iš dalies valstybės finansuojamą studijų vietą;
14

41.3. jeigu akademinių atostogų metu pasikeitė studijų programa, programos skirtumus jis
turi likviduoti per vieną semestrą nuo studijų atnaujinimo pradžios, bet ne vėliau kaip
dvi savaitės iki kitos egzaminų sesijos pradžios.
42. Akademinėms atostogoms baigiantis, studentas privalo pateikti dekanui prašymą tęsti
studijas ir registruotis šio reglamento 22.3. punkte nustatytu laiku.
43. Studentas šalinamas iš Kolegijos:
43.1. už studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymą;
43.2. už finansinių įsipareigojimų Kolegijai nevykdymą;
43.3. neužsiregistravęs po akademinių atostogų;
43.4. neužsiregistravęs kartoti atitinkamų dalykų kurso, laikyti baigiamąjį egzaminą, rengti
ir / ar ginti baigiamąjį darbą (projektą);
43.5. už per rugsėjį nepradėtas pirmojo semestro studijas (neakivaizdinių studijų studentai –
už nepradėtas pirmojo semestro studijas;
43.6. už šiurkščius Kolegijos statuto, vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų
pažeidimus;
43.7. už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimą (negali tęsti studijų dėl įsiteisėjusio
teismo nuosprendžio ir kt.).
44. Studijos nutraukiamos ir studentai šalinami iš Kolegijos direktoriaus įsakymu dekano
teikimu. Išimtiniais atvejais direktorius studentą šalina tiesiogiai.
45. Dekano teikime šalinti studentą nurodoma šalinimo priežastis bei data. Direktorius šalina
studentą, kai nuo teikimo šalinti dienos yra praėjęs šio reglamento 78 punkte nustatytas
prašymo dėl ginčo nagrinėjimo įteikimo terminas arba kai studento prašymas tame
straipsnyje nustatyta tvarka yra atmestas.
46. Šalinami studentai privalo nustatyta tvarka atsiskaityti su Kolegija.
47. Asmuo, išbrauktas iš Kolegijos studentų sąrašų, gali atnaujinti ir tęsti studijas pagal 29
punkto reikalavimus. Toks studentas užima mokamą studijų vietą; susidariusių skolų
likvidavimo terminas – dvi savaitės iki einamojo semestro sesijos. Prašymą atnaujinti
studijas asmuo turi pateikti ne vėliau kaip likus savaitei iki semestro pradžios.
48. Studentų, atnaujinančių studijas pagal nuosekliųjų studijų programas, studijų rezultatų
galiojimas nustatomas pagal Studijų rezultatų įskaitymo, studijų pažymėjimų ir dalykų
aprašų išdavimo Vilniaus kolegijoje tvarką.
49. Asmenys į pirmąjį studijų semestrą negrąžinami.
VIII. STUDIJŲ BAIGIMAS
15

50. Baigusiu Kolegijos studijas laikomas studentas, įvykdęs visus pasirinktos studijų programos
reikalavimus. Baigusiems studijas studentams suteikiamas profesinio bakalauro
kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija bei išduodamas profesinio bakalauro
diplomas ir priedėlis.
51. Studijų baigimo rezultatams vertinti ir kvalifikacijai suteikti kiekvienais mokslo metais
direktoriaus įsakymu sudaroma kvalifikavimo komisija iš ne mažiau kaip 5 asmenų; ne
mažiau kaip pusę komisijos narių sudaro darbdavių atstovai, iš kurių vienas skiriamas
komisijos pirmininku.
52. Kvalifikacija suteikiama, jei yra išlaikytas baigiamasis egzaminas arba apgintas baigiamasis
darbas (projektas) ar išlaikytas kvalifikacinis egzaminas ir apgintas baigiamasis darbas
(projektas); studijų programos baigimo rezultatų vertinimo forma nurodyta kiekvienoje
studijų programoje.
53. Baigiamojo ir kvalifikacinio egzamino užduotis raštu rengia dėstytojų grupė, sudaryta
fakulteto dekano įsakymu studijų programos rengimo grupės teikimu ir / ar atitinkamos
katedros teikimu; egzamino užduotys tvirtinamos kvalifikavimo komisijos pirmininko.
54. Baigiamasis ir kvalifikacinis egzaminas vykdomas raštu arba raštu ir žodžiu; jei to reikalauja
užduotis, egzamino metu gali būti atliekamas demonstruojamasis praktinis darbas.
55. Baigiamojo darbo (projekto) temą pasirenka studentas, suderinęs su fakulteto dekano
paskirtu darbo vadovu.
56. Baigiamojo darbo (projekto) pavadinimą (temą) katedros teikimu tvirtina fakulteto dekanas
ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo baigiamosios profesinės veiklos praktikos pradžios.
57. Baigiamojo darbo (projekto) struktūrą, apimtį, rengimo ir gynimo tvarką bei terminus
reglamentuoja metodiniai nurodymai.
58. Laikyti baigiamąjį egzaminą arba ginti baigiamąjį darbą (projektą) ar laikyti kvalifikacinį
egzaminą ir ginti baigiamąjį darbą (projektą) leidžiama tik studentams, įvykdžiusiems visus
studijų programos reikalavimus ir tik studijų grafike nurodytu metu.
59. Studentui, kuris išlaikė visus studijų dalykų (modulių) egzaminus bei įskaitas ir gavo
įvertinimus, ne žemesnius kaip „gerai“ ir kurio studijų rezultatų įvertinimų vidurkis ne
žemesnis kaip 9,5 bei kurio baigiamasis darbas (projektas) arba baigiamasis egzaminas
įvertintas „labai gerai“ arba „puikiai“, išduodamas diplomas „su pagyrimu“.
60. Baigusieji studijas turi nustatyta tvarka atsiskaityti su Kolegija.
61. Studentams, dėl svarbių priežasčių (liga, gimdymas, nelaimingas atsitikimas, artimo šeimos
nario mirtis) negalintiems ar negalėjusiems numatytu laiku laikyti baigiamojo egzamino arba
parengti ir ginti baigiamojo darbo (projekto), jų prašymu dekano įsakymu baigiamasis
egzaminas arba baigiamojo darbo (projekto) gynimas gali būti atidėtas iki kito kvalifikavimo
16

komisijos posėdžio; jeigu per tą laiką atsirado studijų programų skirtumų, jie turi būti
likviduoti likus vienam mėnesiui iki pakartotino baigiamojo egzamino laikymo ar
pakartotino baigiamojo darbo (projekto) gynimo (rengimo) pradžios; šiuo atveju studentai
jokių įmokų nemoka.
62. Studentai, neparengę baigiamojo darbo (projekto) nustatytu laiku, neatvykę į baigiamojo
darbo (projekto) gynimą arba egzaminą be svarbios priežasties, neišlaikę egzamino arba
neapgynę baigiamojo darbo (projekto), yra braukiami iš studentų sąrašų arba jų prašymu
dekanas gali leisti pakartotinai rengti, ginti baigiamąjį darbą (projektą) arba laikyti egzaminą
ne anksčiau kaip po vienerių metų. Šie asmenys:
62.1. jei per trejus metus iki pakartotino baigiamojo darbo (projekto) rengimo, jo gynimo ar
baigiamojo egzamino laikymo studijų programa Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka nebuvo iš naujo patvirtinta ir / ar perregistruota, moka Studentų
įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarkos nustatytas įmokas už baigiamojo darbo
(projekto) pakartotinį rengimą ir baigiamojo egzamino pakartotinį laikymą;
62.2. jei pertrauka iki pakartotino baigiamojo darbo (projekto) rengimo, jo gynimo ar
baigiamojo egzamino laikymo ilgesnė nei treji metai, ir studijų programa buvo
tobulinta arba Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka iš naujo patvirtinta ir /
ar perregistruota, privalo likviduoti studijų programos skirtumus, t. y. studijuoti
dalykus, atsiradusius dėl studijų programų skirtumo ir gauti šių dalykų įvertinimus.
Studentai moka Studentų įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarkos nustatytą dalykų
studijų kainą bei įmokas už baigiamojo darbo (projekto) pakartotinį rengimą arba
baigiamojo egzamino pakartotinį laikymą.
63. Išbraukti studentai, norintys pakartotinai laikyti baigiamąjį egzaminą arba rengti ir / ar ginti
baigiamąjį darbą (projektą), turi per pirmąjį paskutiniojo studijų semestro mėnesį pateikti
prašymą dėl leidimo laikyti baigiamąjį egzaminą ir/ar ginti baigiamąjį darbą (projektą).
IX. TĘSTINIS MOKYMASIS
64. Tęstinis mokymasis Kolegijoje vykdomas pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų
programas studijų sutartyse nustatytomis sąlygomis.
65. Asmenys, baigę studijas pagal aukštesniųjų studijų programas, gali studijuoti pagal
individualiąsias nuosekliąsias neuniversitetines studijų programas. Individualiųjų studijų
programos – tai programos, išlyginančios aukštesniųjų ir neuniversitetinių studijų turinio
skirtumus. Jos sudaromos įvertinant išsilavinimo ir praktinės veiklos kompetenciją.
17

66. Nenuosekliųjų studijų (kursų, seminarų ir pan.) programas tvirtina dekanai. Jos gali būti
derinamos su atitinkamomis profesinėmis asociacijomis ir darbdaviais.
67. Nenuosekliųjų studijų klausytojų individualios studijų programos gali būti sudarytos ir iš jų
pasirinktų nuosekliųjų studijų programų dalykų (modulių). Tokios programos gali būti
sudaromos ir baigusiesiems technikumus, medicinos bei pedagogikos mokyklas.
68. Tęstinės studijos yra mokamos:
68.1. nenuosekliųjų studijų kaina yra sutartinė;
68.2. tęstinių studijų pagal individualiąsias nuosekliąsias neuniversitetines studijų
programas vieno studijų kredito kainą kasmet tvirtina Akademinė taryba;
68.3. su klausytojais ir tęstinių studijų studentais pasirašoma Kolegijos patvirtintos formos
sutartis.
69. Asmeniui, tęstinėse studijose surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą
kreditų skaičių, gali būti pripažįstamas aukštasis išsilavinimas, suteikiamas profesinio
bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija, išduodamas profesinio bakalauro
diplomas ir priedėlis.
70. Klausytojui, baigusiam nenuosekliąsias studijas ar išklausiusiam dalį nuosekliųjų studijų
programų dalykų (modulių) fakultetas, kuriame vyko studijos, išduoda Kolegijos nustatyto
pavyzdžio pažymėjimą.
X. STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS
71. Studentai turi teisę:
71.1. įvykdę pasirinktą studijų programą, atitinkančią norminių dokumentų apibrėžtus
apimties ir kokybės standartus, gauti tai patvirtinantį aukštojo mokslo diplomą;
71.2. pasirinkti studijų programą; studijuoti atskirus dalykus ir studijų modulius kituose
fakultetuose ar kitose aukštosiose mokyklose; nustatyta tvarka studijuoti pagal
individualiąsias studijų programas, keisti studijų programą ir formą, nutraukti ir
atnaujinti studijas;
71.3. dalyvauti tarptautiniuose akademiniuose mainuose;
71.4. pateikti motyvuotą prašymą dekanui keisti dėstytoją (kai tą patį dalyką pagal tą pačią
studijų programą dėsto keli dėstytojai), bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo dalyko
studijų pradžios;
71.5. naudotis Kolegijoje esama studijų programai vykdyti reikiama mokymo metodine bei
moksline literatūra ir materialiaisiais bei techniniais ištekliais; studijoms, kultūriniam
gyvenimui, sveikatos apsaugai ir poilsiui skirtomis Kolegijos patalpomis;
18

71.6. gauti visą su studijomis susijusią informaciją;
71.7. nepažeisdami kitų asmenų teisių, vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę,
siūlyti į studijų programą įtraukti naujus dalykus ir naujas studijų programos šakas;
kreiptis į fakulteto, o prireikus ir į Kolegijos administraciją žinių vertinimo
klausimais;
71.8. gauti visą informaciją apie Kolegijos vidaus tvarką, saugius praktikumų, laboratorinių
darbų atlikimo metodus;
71.9. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;
71.10. nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus kolegijos ginčų komisiją, sprendžiančią ginčus tarp
kolegijos personalo ir studentų, dėl savo interesų pažeidimo;
71.11. numatyta tvarka gauti socialinę ir materialinę paramą (stipendijas, pašalpas, paskolas);
71.12. dalyvauti Kolegijos savivaldoje Kolegijos statuto nustatyta tvarka;
71.13. rinkti studentų atstovybę, grupių seniūnus ir būti išrinktais;
71.14. laisvai burtis į studentų asociacijas, klubus, draugijas, savo veikla neprieštaraujančius
Lietuvos Respublikos įstatymams;
71.15. dalyvauti Kolegijos mokslo tiriamojoje, techninėje, kūrybinėje, meninėje, sportinėje
veikloje;
71.16. sudaryti sutartis su būsimais darbdaviais, gauti jų stipendiją.
72. Kolegijos studentai privalo:
72.1. nuosekliųjų programų dieninių studijų studentai privalo lankyti paskaitas,
praktikumus, atlikti studijų programoje numatytas praktikas (išskyrus 35 punkte
numatytu atveju);
72.2. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis;
72.3. vykdyti teisėtus Kolegijos dėstytojų reikalavimus, savivaldos institucijų sprendimus ir
direktoriaus bei dekano įsakymus;
72.4. nustatytu laiku mokėti studijų įmoką, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus
Kolegijai;
72.5. laikytis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo, Vilniaus kolegijos statuto,
Kolegijos studento etikos kodekso, kitų studijas bei Kolegijos vidaus tvarką
reglamentuojančių dokumentų;
72.6. vykdyti Kolegijos ir fakulteto administracijos sprendimus;
72.7. laikytis Kolegijos fakultetuose, kabinetuose, laboratorijose nustatytų vidaus tvarkos
taisyklių, instrukcijų, saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų;
72.8. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti savo kultūrinius
interesus;
19

72.9. atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (neveikimą), sukėlusius žalą savo ir kitų asmenų
sveikatai, turtui;
72.10. gerbti Kolegijos bendruomenės narius ir deramai atstovauti savo Kolegijai viešame
gyvenime.
XI. STUDENTŲ SKATINIMAS IR NUOBAUDOS
73. Gerai studijuojantys, aktyviai dalyvaujantys Kolegijos visuomeniniame gyvenime,
tiriamojoje, sporto ir kitoje veikloje studentai skatinami. Už aktyvią veiklą dekano ar
direktoriaus įsakymais studentams gali būti skiriamos vienkartinės stipendijos. Vienkartinių
stipendijų skyrimo tvarką ir principus nustato Stipendijų ir pašalpų skyrimo nuostatai.
74. Už studentų pareigų pažeidimus direktorius dekano teikimu ne vėliau kaip per mėnesį nuo
nusižengimo nustatymo gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas: pastabą,
papeikimą, griežtą papeikimą. Šio reglamento 43 punkte nurodytais atvejais studentas gali
būti šalinamas iš Kolegijos.
75. Jei drausminė nuobauda skiriama Kolegijos ar fakulteto studentų atstovybės nariui, turi būti
gautas atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų
programos reikalavimų nevykdymą. Jei Kolegijos ar fakulteto studentų atstovybė nesutinka
su nuobaudos skyrimu, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Akademinės
tarybos ar fakulteto tarybos sprendimu.
76. Už studento pareigų nevykdymą dekano ar direktoriaus įsakymu studentui gali būti
sustabdytas arba nutrauktas stipendijos mokėjimas.
77. Informacija apie skatinimą ir nuobaudas įtraukiama į studento asmens bylą. Skatinimą ir
nuobaudas įsakymais skiria dekanai ir direktorius. Šie įsakymai skelbiami viešai.
78. Studentas, nesutinkantis su nuobaudos skyrimu ar šalinimu iš Kolegijos, turi teisę ne vėliau
kaip per tris darbo dienas nuo nuobaudos paskelbimo raštu kreiptis į Vilniaus kolegijos ginčų
komisiją, sprendžiančią ginčus tarp kolegijos personalo ir studentų. Komisiją sudaro po
lygiai Akademinės tarybos ir Kolegijos studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Komisija ginčą
nagrinėja ne ilgiau kaip 10 dienų.
XII. REGLAMENTO TVIRTINIMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
20

79. Reglamentą, jo pakeitimus, Akademinei tarybai pritarus, tvirtina Kolegijos direktorius.
80. Reglamentas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.
___________________
21