teisės aktų projektai bei teisinės rekomendacijos - Lyderių laikas

lyderiulaikas.smm.lt

teisės aktų projektai bei teisinės rekomendacijos - Lyderių laikas

TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI BEI

TEISINĖS REKOMENDACIJOS

Rengėjai: Vidmantas Jurgaitis, Tomas Bagdanskis

Vilnius, 2011 m.

1


Projekto „Lyderių laikas“ I-ajame etape buvo atlikti įvairūs darbai, tarp kurių ir teisės aktų projektų

parengimas. Pagal projekto techninę užduotį buvo numatyta atlikti su švietimo lyderyste susijusio

švietimo teisinio konteksto analizę bei parengti teisės aktų projektus, susijusius su skirtingomis

projekto veiklomis, pvz. Konsultavimas, Virtualioji aplinka bei Mokyklų valdymo modeliai.

Įgyvendinant projekto I etapą, buvo siekiama visų veiklų dermės bei integracijos, dėl to, suderinus

su perkančiaja organizacija – Švetimo aprūpinimo centru - buvo parengtas teisės aktų bei teisinių

rekomendacijų paketas, apimantis visas projekto „Lyderių laikas“ veiklas.

Paketą sudaro tokie dokumentai:

1. Švietimo lyderių karjeros plėtotės gairės , kuriomis siekiama įtvirtinti švietimo lyderystės

vardan mokymosi nuostatas, lyderių ugdymo, jų tobulinimosi, įgytų kompetencijų

formalaus pripažinimo aspektus per šias kryptis: konsultavimasis , lyderystės vystymo

mokykloje modeliavimas, švietimo lyderystei skirtos virtualios aplinkos palaikymas,

švietimo lyderių rengimas ir jų kompetencijų tobulinimas, švietimo lyderystės longitudinių

tyrimų atlikimas.

2. Mokyklų savarankiškumo stiprinimo (plėtotės) gairės, kuriomis siūlomos bendrosios

mokyklų savarankiškumo stiprinimo/plėtotės nuostatos, mokyklų savarankiškumą

stiprinančios teisinės aplinkos kūrimo sąlygos, apibrėžiamos galimos mokyklų

savarankiškumo sritys, laipsniai ir įgijimo būdai.

3. Rekomendacijos dėl švietimo konsultantų įdarbinimo bei veiklos formų , kuriose aptariamas

laikinojo įdarbinimo („darbo nuomos“) ir „secondment‘o“ tinkamumas švietimo konsultantų

veiklai bei galimos švietimo konsultantų veiklos formos.

Švietimo teisinio konteksto bei galiojančių teisės aktų analizė yra pateikiama šiuose projekto

„Lyderių laikas“ parengtuose dokumentuose:

1. Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas;

2. Mokyklos valdymo efektyvumo tyrimas;

3. Lyderystės vystymo/si mokykloje modelis;

4. Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo

galimybių studija (situacijos analizė);

5. Švietimo lyderystė – magistrantūros studijų programos aprašas.

2


ŠVIETIMO LYDERIŲ KARJEROS PLĖTOTĖS GAIRĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švietimo lyderių karjeros plėtotės gairėmis (toliau – Gairės) siekiama įtvirtinti

švietimo lyderystės vardan mokymosi nuostatas, lyderių ugdymo, jų tobulinimo, įgytų

kompetencijų formalaus pripažinimo bendruosius vystymo aspektus.

2. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos:

2.1. Sisteminė lyderystė švietime – tai mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas

pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose lygmenyse – klasėse, mokykloje, vietos

savivaldybėje ir nacionaliniu mastu.

2.2. Lyderystė vardan mokymosi – tai galingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams,

specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į

mokymą ir mokymąsi.

2.3. Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi,

tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir

viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį užtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę.

3. Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo

lygmenyse, grindžiami pagarba žmogui, profesijai, susitarimams, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu,

vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą.

4. Keičiantis mokymosi paradigmai lyderystė švietime plėtojama šiomis kryptimis:

konsultavimas(is); lyderystės vystymo mokykloje modeliavimas; švietimo lyderystei skirtos

virtualios aplinkos palaikymas, švietimo lyderių rengimas ir jų kompetencijų tobulinimas;

longitudiniai tyrimai.

II. ŠVIETIMO LYDERIŲ KARJEROS PLĖTOTĖS KRYPTYS

Konsultavimas(is)

5. Šalyje egzistuojančios situacijos (nevyksta nuolatinis mokytojų mokymasis veikloje,

neveikia pedagogų karjeros schema, gyvuoja klaidų ir problemų dangstymo kultūra, nevyksta

bendradarbiavimas tarp atskirų švietimo sistemos dalyvių, problemoms spręsti ieškoma parengtų

receptų, kurių arba nėra, arba jie netinka konkrečiam kontekstui) vienas iš galimų keitimo būdų –

konsultavimosi praktikos diegimas. Konsultavimasis kaip bendradarbiavimo forma leidžia dalintis

patirtimi, gauti ir suteikti pagalbą sprendžiant problemas arba visapusiškai kartu tobulėjant.

6. Kuriama konsultavimosi aplinka, kurioje pripažįstama savo ir kitų patirtis bei

kompetencija, skatinama ja dalintis, formuojamas supratimas, kad geriausi sprendimai randami

bendradarbiaujant. Tai sudaro galimybes ne tik nuolat mokytis, bet ir sukurti ir įgyvendinti

pažangias idėjas, tokias kaip lyderystė vardan mokymosi.

7. Lietuvoje egzistuojanti švietimo konsultantų rengimo atskirų projektų inicijuotose

programose (daugiau orientuojamasi į žinių ir patirties perdavimą) patirtis keistina į profesionalių

konsultantų rengimą ir konsultavimo paslaugų teikimą.

8. Projekto „Lyderių laikas“ parengtas konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelis (toliau

– konsultavimo modelis) bei konsultantų rengimo programa numato, kad konsultavimo veiklos

plėtojimas būtų vykdomas šiomis kryptimis:

8.1. Skleidžiama konsultavimo ir konsultavimosi samprata. Konsultavimo modelis

paremtas pažangiais sisteminės lyderystės švietime sklaidos, bendradarbiavimo bei nuolatinio

mokymosi principais, todėl būtina šių principų ir aprašytų svarbiausių vertybių, kuriomis turi

vadovautis konsultavimo(si) dalyviai, sklaida. Konsultavimas(is) – savanoriška (grįsta bendru

susitarimu) konsultanto ir besikonsultuojančiojo veikla, siekianti pozityvių pokyčių

besikonsultuojančiajam. Tai bendradarbiavimo forma, leidžianti dalintis patirtimi, gauti ir suteikti

3


pagalbą sprendžiant konkrečias problemas ar tobulėjant. Papildomas konsultavimo(si) rezultatas –

abipusis mokymasis drauge ieškant sprendimų

8.2. Kryptingai ir kokybiškai atrenkami konsultantai pagal įvardytas ir aprašytas

svarbias kompetencijas (bendrąsias lyderystės: asmenines, tarpasmenines ir profesines) bei

konsultantų atrankos procedūras, kriterijus, etapus, principus.

8.3. Užtikrinamas konsultantų profesionalumas įgyvendinant konsultantų

identifikavimo ir jų tapsmo – konsultantų rengimo, jų pripažinimo (sertifikavimo, resertifikavimo) –

schemą. Konsultavimas(is) vyksta kaip viena iš mokymosi formų bei profesinio tobulėjimo kelių ir

tikslų.

8.4. Konsultanto karjeros kelias grindžiamas nuostata, kad tapimas konsultantu yra

karjeros galimybė mokytojui/ mokyklos vadovui bei galimi tolesni šios karjeros žingsniai tapus

konsultantu.

8.5. Plėtojami nacionalinis, savivaldybės, mokyklos bei individualus konsultavimo(si)

lygmenys, kiekviename šių lygmenų galimos skirtingos konsultavimosi temos bei aktualijos.

8.6. Konsultavimo(si) procesas vykdomas ir plėtojamas savanoriško konsultavimosi,

pagalbos subjektui bei profesinio tobulėjimo kryptimis, procesinio, ekspertinio, viešosios

konsultacijos formomis bei jų veiksmingumą didinančiais metodais.

8.7. Konsultavimo(si) veiklai įgyvendinti kuriama konsultavimo modelyje aprašyta

konsultantų veiklos institucionalizavimo tvarka, stiprinami tiesiniai jos įgyvendinimo aspektai.

Sutvarkomas apmokėjimo už konsultavimą ir konsultanto atitraukimo nuo pagrindinio darbo

teisinis reguliavimas.

8.8. Kuriamos prielaidos konsultavimo(si) plėtotei keičiant reikšmingus veiksnius –

atitinkamų politinių sprendimų būtinybės ir svarbos supratimas, nuostatų į konsultavimą(si)

keitimas ir formavimas, informacijos viešinimas, bendradarbiavimo nuostatos bei pasidalintosios

lyderystės principų tolesnė plėtra Lietuvos švietimo sistemoje.

9. Pradedami rengti profesionalūs švietimo konsultantai. Profesionaliu konsultantu

laikytinas asmuo, baigęs visą bendrąją konsultantų mokymo programą ir bent vieną iš specializuotų

konsultantų mokymo programų. Bendrosios konsultavimo mokymo programos paskirtis – suteikti

reikiamas švietimo konsultavimui žinias, lavinti būtinus profesionalaus konsultavimo įgūdžius bei

ugdyti nuostatas, puoselėjančias sisteminę lyderystę švietime. Specializuotų konsultantų programų

paskirtis – suteikti ekspertinį pasiruošimą konsultuoti specializuotais švietimo klausimais.

10. Siekiama, kad konsultavimas(is) taptų lygiaverčiu įrankiu stiprinant švietimo sistemos

dalyvių profesionalumą, vykdant praktinę švietimo lyderystės sklaidą bei tobulinant švietimo

įstaigas .

Lyderystės vystymo mokykloje modeliavimas

11. Kuriamos prielaidos ir sąlygos, kad švietimo lyderystės vystyme(si) galėtų dalyvauti

visa švietimo bendruomenė, apimanti mokyklos darbuotojus, mokinius, jų tėvus (globėjus,

rūpintojus), mokyklų vadovus, bei mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos (savininko) atstovai, socialiniai partneriai ir visi, kuriems svarbus mokyklos vystymasis.

12. Lyderystės kultūros ugdymas, lyderystės kompetencijų vystymas bei lyderystės

vystymo modelių taikymas yra tarpusavyje susiję integralūs procesai, kurie lemia mokyklos

vadovavimo ir lyderystės modelių pasireiškimą.

13. Pagal Mokyklų savarankiškumo stiprinimo gaires plėtojamas mokyklų

savarankiškumas kaip reali galimybė sisteminei lyderystei švietime reikštis ir kaip priemonė

pasiekti geresnių ugdymo rezultatų.

14. Mokyklos savarankiškai pasirinkdamos vienokį ar kitokį veiklos organizavimo

modelį, kartu formuoja lyderystės modelį mokykloje. Kokį lyderystės modelį bepasirinktų mokykla,

paprastai jis apima šiuos lyderystės vystymo mokykloje modelio komponentus: veiklą, dalyvavimą,

mokymąsi bei lyderystę.

15. Plėtojant lyderystę atsižvelgiama į svarbias nuostatas, kad nėra vieno universalaus ir

geriausio lyderystės vystymo mokykloje modelio, kurį galima būtų taikyti visose mokyklose.

Lyderystės stilius ir efektyvumas susiję su konkrečios šalies kultūra ir visuomenės vertybėmis,

4


šalies socialiniais ir ekonominiais faktoriais. Lyderystė yra kontekstuali: ji neatsiejama nuo

mokyklos konteksto, todėl efektyvi lyderystė yra prielaida mokyklos efektyvumui, mokyklos

tobulinimui, mokytojų lyderystei ir mokyklos, kaip besimokančios organizacijos vystymuisi.

16. Lyderystės vystymo mokykloje modeliavimas remiasi tokiomis sėkmės prielaidomis:

mokykloje aktyviai veikia bendruomenės savivalda; mokyklos bendruomenė dalyvauja priimant

strateginius sprendimus; plėtojama atvira diskusija ir vyrauja pagarba multikultūriškumui; socialiai

teisinga ir demokratiška mokyklos aplinka; mokytojai įgalinami lyderystei, nuolat skatinamas

ugdymo vertybių diskursas; mokyklos vadovai pasiryžę plėtoti lyderystę mokyklos bendruomenėje

ir aktyviai dalyvauti rengiant švietimo lyderius mokyklai.

Švietimo lyderystei skirtos virtualios aplinkos palaikymas

17. Švietimo lyderystei skirta virtuali aplinka plėtojama kaip vieta, kurioje pateikiama

švietimo lyderystės bendruomenei aktuali informacija bei pristatomi lyderystės plėtotei svarbių

konsultavimo(si), švietimo lyderių rengimo ir jų kompetencijų tobulinimo, mokyklų valdymo ir

lyderystės modelių komponentų veiklos patirtys ir rezultatai.

18. Švietimo lyderystei skirtoje virtualioje aplinkoje pristatomos ir akcentuojamos tokios

sritys: konsultavimo(si), mokymosi, bendradarbiavimo, pasiūlos:

18.1. Konsultavimo(si) srityje siūlomos priemonės, padėsiančios pakeisti egzistuojančią

konsultavimo praktiką skatinant mokytojus ir mokyklas pačius ieškoti konsultanto ne tik problemai

spręsti, bet ir kvalifikacijai tobulinti. Virtualioje aplinkoje siūlomas konsultavimo paslaugų

katalogas, padedantis rasti reikiamą specialistą. Šioje srityje veikiančiame forume švietimo

bendruomenės nariams sudaromos galimybės padėti vieni kitiems spręsti iškilusias problemas,

keistis gerąja patirtimi, vieni kitus konsultuoti.

18.2. Mokymosi srityje siūlomas mokymosi medžiagos katalogas, kuriame pateikiamos

knygos, straipsniai, naudingos priemonės ir kita medžiaga skirta lyderystės kompetencijai tobulinti.

18.3. Bendradarbiavimo sritis nukreipta į švietimo lyderystės bendruomenės ugdymą. Čia

pateikiama informacija apie veikiančias specialistų grupes, projektus, bendradarbiavimo grupes.

Bendriems projektams bendruomenės nariams bus siūloma pasinaudoti Emokyklos portale

veikiančios live@edu bendradarbiavimo aplinkos priemonėmis. Bendradarbiavimo srityje

sukurtame idėjų banke bus galima siūlyti idėjas bei gerąją patirtį, komentuoti bei reitinguoti kitų

pateiktas idėjas.

18.4. Pasiūlos srityje specialistai galės siūlyti savo paslaugas ar ieškoti darbo, o mokyklos

– susirasti reikiamus specialistus.

19. Augant švietimo lyderystės bendruomenei ir vystantis informacinėms technologijoms

švietimo lyderystei skirtos virtualios aplinkos teikiamos galimybės nuolat tobulinamos.

Švietimo lyderių rengimas ir jų kompetencijų tobulinimas

20. Pradedami rengti švietimo lyderiai. Greta formaliųjų švietimo lyderystės

magistrantūros studijų yra įgyvendinamos neformaliojo švietimo bei savišvietos formos tiems, kurie

nestoja į formaliųjų studijų programą, bet sistemingai nori tobulinti lyderystės kompetenciją ir

ilgainiui, sukaupus pakankamai kreditų, gauti jos akademinį pripažinimą.

21. Formaliųjų švietimo lyderystės magistrantūros studijų ir neformaliojo švietimo

programos orientuojamos į visų lyderio kompetencijų plėtotę: lyderio asmenybės pažinimas

(leading yourself); lyderio ir jo pasekėjo santykiai (leading people); lyderio vaidmuo pagrindinės

veiklos (ugdymo) kūrime ir organizavime (leading learning); lyderio vaidmuo visaapimančios

struktūros (besimokančios organizacijos) kūrime (leading organization).

22. Neformaliojo švietimo programą sudaro keturi šešių dienų moduliai. Moduliai

integruotai apima visus modulius numatytus formaliųjų studijų programoje.

23. Neformalaus švietimo ir savišvietos mokymosi pasiekimams pripažinti aukštosiose

mokyklose vykdomas akreditacijos procesas, kuris apimtų tokias kreditų pripažinimo sekas: kreditų

įgijimas mokantis visoje neformaliojo mokymosi programoje ir baigiamojo darbo ruošimas; APEL

(ankstesnio patirtinio mokymosi akreditavimas) būdu patvirtinti būtini laipsniui įgyti mokymosi

5


kreditai ir baigiamojo darbo ruošimas; kreditų įgijimas mokantis tiek formaliųjų studijų programoje,

tiek neformalaus švietimo programoje, tiek APEL būdu patvirtintų ir baigiamojo darbo ruošimas.

Longitudiniai tyrimai švietimo lyderystei plėtoti

24. Švietimo lyderystės raiška ir jos plėtotė stebima atliekant longitudinius tyrimus

įvairiose tikslinėse tyrimo grupėse: mokyklų vadovai, vadovų pavaduotojai, mokytojai, kiti

mokyklų pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai, 7-11 klasių mokiniai, mokinių tėvai (globėjai,

rūpintojai), savivaldybių administracijų švietimo specialistai.

25. Kiekvienai tikslinei grupei naudojamas atskiras tyrimo instrumentas.

26. Tyrimai organizuojami ir vykdomi pagal skirtingas tyrimo metodikas šiais

lygmenimis: individo lygmens švietimo lyderystės raiška; organizacijos lygmens švietimo

lyderystės raiška, nacionalinio (savivaldybės) lygmens švietimo lyderystės raiška.

27. Periodiškai vykdomų švietimo lyderystės raiškos longitudinių tyrimų rezultatų analizė

leis atsižvelgti į kintantį kontekstą, atnaujinti ir tobulinti švietimo lyderių karjeros plėtotės kryptis:

lyderių rengimą ir jų kompetencijų tobulinimą, konsultavimą, lyderystės vystymo modelius

mokyklose bei švietimo lyderystei skirtą virtualią aplinką.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Gairėse įtvirtintos nuostatos plėtojamos ir realiai išbandomos įgyvendinant 2007–

2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“

VP1-2.1-ŠMM-02-V priemonės „Lyderyste paremtas ir lyderiavimą skatinantis švietimo įstaigų

valdymo tobulinimas“ projektus.

29. Švietimo lyderių karjeros plėtotė tampriai susijusi su kitais švietimo sistemoje

vykstančiais procesais ir vykdytų projektų rezultatais, kurie sudaro prielaidas lyderystei vardan

mokymosi reikštis:

29.1. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtros projekto

(vykdytojas – Ugdymo plėtotės centras) sukurtu Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modeliu ir

išbandytomis naujomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formomis (grupinės supervizijos

(profesinės praktikos konsultavimas); mokytojų stažuotės Lietuvos mokyklose; „Peer coaching“

(treniravimas); mini mokymai, kurie įgyvendinti mokyklos aplinkoje).

29.2. Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti

informacines komunikacines technologijas (IKT) ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo

modelio išbandymo ir diegimo projekto (vykdytojas – Ugdymo plėtotės centras) sukurta

Inovatyvių mokymo metodų ir IKT diegimo pradinėse klasėse organizavimo metodika.

_____________________

6


MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMO/PLĖTOTĖS GAIRĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų savarankiškumo stiprinimo/plėtotės gairėmis (toliau – Gairės) siekiama įtvirtinti

bendrąsias mokyklų savarankiškumo stiprinimo/plėtotės nuostatas ir susitarimus dėl šio proceso

svarbos, nustatyti mokyklų savarankiškumą stiprinančios teisinės aplinkos kūrimo sąlygas,

apibrėžti galimas mokyklų savarankiškumo sritis, laipsnius ir jų įgijimą.

2. Esama padėtis.

Lietuvos švietimo sistemoje nėra aiškiai apibrėžta, kaip yra suprantamas mokyklų

savarankiškumas (autonomija). Konceptualiuose švietimo raidos dokumentuose 1 yra susitarta plėsti

mokyklų, mokymosi bendruomenių savarankiškumą, įtvirtinti realų finansinį mokyklų

savarankiškumą, diegti atsakingą valdymą, tačiau pasigendama aiškios mokyklų savarankiškumo

apibrėžties. Tai kelia painiavą švietimo bendruomenės skirtingų švietimo subjektų lygmenyse,

įvairiai interpretuojant ir aiškinant šią sąvoką. Projekto „Lyderių laikas“ atliktoje mokslinės

literatūros ir ES valstybių patirties analizėje teigiama, kad mokyklų autonomija, tai yra teisė

mokyklai savarankiškai tvarkytis tose srityse, kuriose ji gali tvarkytis geriau, siekiant bendrų

švietimo sistemos tikslų. Tai yra teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti mokyklos

įstatuose/nuostatuose/statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, ugdymo

programas, spręsti kitus su mokyklos veikla susijusius klausimus. Mokyklų savarankiškumas taip

pat reiškis, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės.

3. Mokyklų savarankiškumo stiprinimas/plėtotės bendrosios nuostatos.

3.1. Mokyklų savarankiškumo stiprinimas/plėtotė nėra tikslas, o priemonė pasiekti geresnių

mokinių ugdymo rezultatų.

3.2. Mokyklos savarankiškumas gali būti įvairių laipsnių. Tai priklauso nuo keleto

konkrečiam laikmečiui, vietovei, bendruomenei svarbių kriterijų. Dėl konkrečių kriterijų

susitariama nacionaliniu, vietos ir mokyklos lygmenimis. Tokiais kriterijais galėtų būti mokinių

pasiekimai, mokyklos kultūra ir vadyba (lyderystė), personalo pasirengimas dirbti savarankiškai

(gebėjimai modeliuoti ugdymo procesus ir formuoti ugdymo turinį) ir pan., bei šiuos kriterijus

atspindinčių rodiklių tvarumas.

3.3. Mokyklos savarankiškumas tampriai susijęs su sprendimų priėmimo demokratiškumu,

atskaitomybe už veiklą ir jos rezultatus bei gebėjimu prisiimti atsakomybę.

3.4. Pagrindiniais kriterijais apsisprendžiant, kurias švietimo sritis bei švietimo veiklos

aspektus ir kokia apimtimi perduoti mokykloms spręsti savarankiškai (iš dalies savarankiškai)

galėtų būti racionalesnis, efektyvesnis, demokratiškesnis ir lankstesnis bendruomenės švietimo

poreikių tenkinimas, ir tokiu būdu geresnis prisidėjimas siekti bendrų švietimo sistemos tikslų.

3.5. Kiekviena mokykla siekia/nesiekia stiprinti savarankiškumą savo raidos tempu.

Valstybės ir vietos savivaldos institucijos skatina ir padeda mokykloms siekti aukštesnio

savarankiškumo laipsnio. Skatinimas ir pagalba pasireiškia mokyklų personalo kvalifikacijos

tobulinimu, konsultavimu, kita pagalba veiklai tobulinti bei tam tinkamos teisinės aplinkos kūrimu.

Netoleruotinas mokyklų savarankiškumo skatinimas administraciniais metodais.

1 Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos

4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216); Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų

įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin.,

2005, Nr. 12-391).

7


II. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMĄ STIPRINANČIOS TEISINĖS APLINKOS

KŪRIMAS

4. Tinkamos teisinės aplinkos kūrimas reiškia, kad mokyklos savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas) bei valstybės ir vietos savivaldos

viešojo administravimo institucijos teisės aktuose numato aukštesnį savarankiškumo laipsnį

įgijusioms mokykloms savarankiško veikimo galimybes, vis mažiau tiesiogiai

reguliuoja/administruoja veiklą, o mokykla įgauna vis daugiau teisių savarankiškai inicijuoti

sprendimus, juos priimti ir įgyvendinti. Tam tikrais atvejais sukuriamos teisinės prielaidos ir

situacijos skatinančios mokyklas rinktis savarankiškai tvarkytis ir atsakyti už veiklos rezultatus.

5. Mokyklų savarankiškumo stiprinimui/plėtotei neprieštarautų keičiamas teisinis

reguliavimas, kai mokykloms nebūdingos socialinės, kultūrinės, ūkinės, finansų administravimo,

viešųjų pirkimų organizavimo, kartais aprūpinimo žmogiškaisiais ištekliais funkcijos perduodamos

sukurtoms specialioms biudžeto lėšomis išlaikomoms arba privačioms struktūroms, tokiu būdu

sudarant sąlygas mokyklai turimą savarankiškumą koncentruoti pagrindinei mokinių ugdymo

funkcijai geriau įgyvendinti.

6. Mokyklų savarankiškumas stiprinamas/plėtojamas atsižvelgiant į viešojo valdymo

dekoncentravimo ir decentralizavimo procesus ir jų būklę šalyje, vietos ir švietimo savivaldos

plėtotę.

III. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO LAIPSNIAI IR JŲ ĮGIJIMAS

7. Mokyklų savarankiškumo laipsnių išskyrimas yra sąlyginis, nusakantis bendruosius

mokyklos kaip organizacijos tipinius ją charakterizuojančius aspektus, padedantis racionaliau ir

efektyviau priimti reikiamus sprendimus. Tai laikinas statusas. Savarankiškumas yra santykinis, jis

įgyjamas atitikus susitartus/nustatytus kriterijus (pvz. geri veiklos rezultatai) ir prarandamas jiems

reikšmingai pablogėjus.

8. Žemesnis mokyklos savarankiškumo laipsnis neturėtų reikšti žemesnės nei vidutinė

ugdymo kokybė tokioje mokykloje. Tai tik sprendimų švietimo klausimais inicijavimo, priėmimo ir

įgyvendinimo lygmens apibūdinimas. Puoselėjama švietimo bendruomenės kultūra ir imamasi visų

organizacinių, aiškinamųjų priemonių, kad žemesnio savarankiškumo laipsnio mokykla nebūtų

suprantama kaip antrarūšė, nepilnavertė, o kaip tik formuojama nuostata, kad tai laikinas mokyklos

statusas, nustatantis pareigą teikti tokiai mokyklai kryptingą vadybinę, organizacinę, metodinę,

konsultacinę ir finansinę pagalbą. Tam tikrais atvejais žemo savarankiškumo laipsnio mokyklai gali

būti priskirtas „globėjas“ – aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokykla.

9. Konkrečios mokyklos savarankiškumo stiprinimas turėtų būti laipsniškas ir planuojamas

šios mokyklos veiklos planavimo dokumentuose (strateginiame plane, kuriam pritaria mokyklos

taryba ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių

susirinkimas).

10. Galimi mokyklų savarankiškumo laipsniai:

10.1. Savarankiška mokykla. Tai iš esmės bendruomeninė savivaldos pagrindais

besitvarkanti mokykla. Mokykla inicijuoja, priima ir įgyvendina sprendimus visose veiklos srityse

visiškai savarankiškai, neturėdama pareigos gauti sutikimą dėl jų ar derinti sprendimus su

savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (savininku, dalyvių susirinkimu).

Savarankiška mokykla savo sprendimais ir veikla nepažeidžia galiojančių teisės aktų imperatyvių

reikalavimų. Tarp savarankiškos mokyklos ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos (savininko, dalyvių susirinkimo) nusistovi pasitikėjimo ir bendradarbiavimo pagrindais

grįsti santykiai, nuolat ir sistemingai keičiamasi veiklai organizuoti reikiama informacija. Išorinė

intervencija (kišimasis) į savarankiškos mokyklos veiklą minimizuojama arba apskritai draudžiama.

10.2. Riboto savarankiškumo mokykla. Mokykla savarankiškai arba iš dalies savarankiškai

inicijuoja, priima ir įgyvendina sprendimus tik tam tikrose veiklos srityse arba tik tam tikru

8


savarankiškumo laipsniu. Ribotas savarankiškumas reiškia, kad mokyklos sprendimai suderinami su

savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (savininku, dalyvių susirinkimas) arba

gaunamas jos pritarimas sprendimams iki jų priėmimo arba prieš pradedant juos įgyvendinti.

Kokiose srityse ir kokie sprendimai derinami ar dėl jų gaunamas sutikimas priklauso nuo sprendimų

pobūdžio ir galimų teisinių pasekmių.

10.3. Nesavarankiška mokykla. Mokykla, kuriai tiesiogiai vadovauja savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas) ir (arba) praktiškai visi

mokyklos priimami sprendimai turi būti suderinti su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia

institucija (savininku, dalyvių susirinkimu) arba gautas jos pritarimas sprendimams iki jų priėmimo

arba prieš pradedant juos įgyvendinti. Nesavarankiška mokykla, tai gali būti naujai įsteigta

mokykla, naujai paskirtą vadovą turinti mokykla ar riboto savarankiškumo mokykla, dėl

reikšmingai pablogėjusių veiklos rezultatų nebeatitinkanti turėto laipsnio savarankiškumui

nustatytų kriterijų ir rodiklių.

11. Mokyklos savarankiškumo laipsnio įgijimas.

11.1. Norą įteisinti pasiektą aukštesnį savarankiškumo laipsnį pareiškia mokykla, jos

bendruomenei susitarus ir įsipareigojus ateityje likti atskaitinga ir atsakinga už savo sprendimus ir

veiklą.

11.2. Sprendimus dėl savarankiškumo laipsnio konkrečiai mokyklai priima mokyklos

savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas), atsižvelgusi

į mokyklos atitiktį savarankiškumo laipsnį apibrėžiantiems kriterijams. Specialus vertinimas

neorganizuojamas, remiamasi įvairiais mokyklos veiklą ir jos rezultatus atspindinčiais įrodymais.

11.3. Mokyklos savarankiškumo laipsnio suteikimas įforminamas sutartimi, kurioje

mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas) ir

mokykla aptaria esminius kompetencijos (teises ir pareigas), atskaitomybės ir atsakomybės, kitus

savarankiškumo raiškai svarbius aspektus.

IV. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO SRITYS

12. Norint stiprinti/plėtoti realų mokyklų savarankiškumą būtina peržiūrėti dabar

galiojančius mokyklų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes pastaruosiuose stokojama

orientacijos į įgalinimą, atsakomybių prisiėmimą ir atsakomybės nustatymą instituciniu ir

individualiuoju lygmenimis.

13. Mokyklos veiklos pagrindinės sritys, per kurias stiprinamas/plėtojamas mokyklos

savarankiškumas:

13.1. mokyklos veiklos organizavimas;

13.2. mokyklos turtas, finansai ir materialieji ištekliai;

13.3. žmogiškieji ištekliai (apmokėjimas už darbą personalui ir jo veiklos vertinimas);

13.4. ugdymas (turinys, procesas);

13.5. vidinė kokybės užtikrinimo sistema ir veiklos vertinimas.

14. Mokyklos veiklos organizavimas

Mokyklos veiklos organizavimą, jos organizacinę ir valdymo struktūrą, mokyklos aplinkos

kūrimą, savivaldos institucijų kompetenciją reglamentuojantys teisės aktai keičiami ir tobulinami

įvardijant juose skirtingus mokyklų savarankiškumo laipsnius ir su tuo susijusius skirtingus

sprendimų priėmimo subjektus ir sprendimų priėmimo, jų derinimo procedūras.

Plėtojama mokyklų organizacinių ir valdymo struktūrų įvairovė, laikantis nuostatų, kad

įvairovė nėra tikslas, o pagal savo specifiką ir pajėgumus kuriama mokyklos optimali struktūra

taptų priemone siekiant geresnių veiklos rezultatų. Mokyklos savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas) gerbia aukštesnio savarankiškumo

laipsnio mokyklos bendruomenės pasirinkimą ir įteisina mokyklos organizacinę ir valdymo

struktūrą tvirtindama mokyklos įstatus (nuostatus). Tokios nuostatos plėtojamos švietimo ir mokslo

ministro tvirtinamuose nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimuose (Švietimo įstatymo 43

str. 4 dalis), kuriais vadovaujasi valstybinės ir savivaldybių mokyklos (išskyrus aukštąsias).

Atsisakoma praktikos teisės aktuose nustatyti privalomas mokyklos vidines organizacines

struktūras (pvz. Švietimo įstatymo 43 str. 12 dalyje įvardyta vaiko gerovės komisija), o

9


orientuojamasi į mokyklai priskiriamų funkcijų ar veiklos rezultatų apibrėžimą, suteikiant

aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokykloms pačioms spręsti kokios jos vidinės organizacinės

struktūros ar asmenys šias funkcijas atliks.

Stiprinant mokyklų savarankiškumą realiai pradedama įgyvendinti Švietimo įstatymo 52 str.

3 dalies nuostata, kad dalis švietimo valdymo įgaliojimų gali būti perduodama švietimo savivaldos

institucijoms. Tokią galimybę turėtų suteikti atitinkamos teisinės formos juridinių asmenų valdymą

reguliuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos

Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, kiti įstatymai bei įstatymus lydintieji teisės aktai. Aukštesnio

savarankiškumo laipsnio mokyklų savivaldos institucijoms palaipsniui perduodamos mokyklos

organizacinės ir valdymo struktūros nustatymo, veiklos planavimo, stebėsenos ir vertinimo

funkcijos, mokyklos turto, finansų ir kitų išteklių įgijimo, valdymo, naudojimo, disponavimo jais

sprendimai. Švietimo ir mokslo ministras nustatomoje mokyklos bendruomenės sprendimų

priėmimo tvarkoje (Švietimo įstatymo 44 str. 2 dalis) įvardija pagrindinius sprendimų priėmimo

principus ir aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokykloms suteikia teisę pačioms nusistatyti

konkrečias sprendimų priėmimo tvarkas neprieštaraujančias ministro tvirtinamoje tvarkoje

nustatytiems principams.

Mokyklos veiklos planavimas vis labiau grindžiamas susitarimais mokyklos

bendruomenėje: susitariama dėl pačių planų buvimo, dėl tikslų ir uždavinių, dėl priemonių kaip bus

siekiama šių tikslų, susitariama kaip bus prižiūrimas tikslų siekimas, analizavimas ir vertinimas.

Stiprinant mokyklų savarankiškumą įvardijami esminiai mokyklos aplinkai keliami

reikalavimai bei mokinių sveikatą žalojantys faktoriai, atsisakant perdėm detalaus reglamentavimo

ir sudarant galimybes aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokykloms pačioms kurti individualią,

mokiniui saugią, sveiką ir draugišką aplinką, atitinkamai keičiant ir papildant švietimo ir mokslo

ministro tvirtinamus švietimo aprūpinimo standartus (Švietimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis) bei

sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas (Švietimo įstatymo 40 straipsnio

3 dalis).

15. Mokyklos turtas, finansai ir materialieji ištekliai

Mokyklos turto valdymą 2 , mokyklos finansavimą 3 reglamentuojantys teisės aktai keičiami

ir tobulinami įvardijant juose skirtingus mokyklų savarankiškumo laipsnius ir su tuo susijusias

skirtingus sprendimų priėmimo subjektus ir sprendimų priėmimo, jų derinimo procedūras.

Teisės aktuose formuojama nuostata, kad mokyklos savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių susirinkimas) turi pareigą tartis su mokyklos

bendruomene priimdamas sprendimus dėl mokyklai patikėto, jos naudojamo ar mokyklos nuosavo

turto bei tvirtindamas mokyklos metinį biudžetą.

Keičiant aptariamą sritį reguliuojančius teisės aktus įtvirtinamas aukštesnio savarankiškumo

laipsnio mokyklų bendruomenių dalyvavimas sprendžiant svarbius turto ir finansavimo klausimus

bei galimybė mokyklų bendruomenėms pačioms ieškoti ir disponuoti papildomai gautu finansavimu

arba netgi prisiimti pareigą pačiai išlaikyti mokyklą tokia apimtimi, kokia trūksta valstybės ir

savivaldybės skiriamų mokymo ir mokyklos ūkio lėšų. Savarankiškoms mokykloms (tam tikrais

atvejais – riboto savarankiškumo mokykloms) suteikiama teisė pačioms paskirstyti mokyklai

numatytas mokymo ir mokyklos ūkio lėšas į tikslines dalis tiesiogiai švietimo procesui (darbo

užmokesčiui; socialinio draudimo įmokoms; vadovėliams ir spaudiniams, mokymo priemonėms;

kvalifikacijos kėlimui ir konsultantų paslaugoms; mokinių pažintinei veiklai, profesiniam rengimui,

neformalaus švietimo moduliams; darbuotojų socialinei paramai ir pan.) ir mokyklos ūkiui valdyti ir

naudoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms.

16. Žmogiškieji ištekliai

Mokyklos personalo įdarbinimą, darbo organizavimą, apmokėjimą už darbą ir darbuotojų

veiklos vertinimą reguliuojantys teisės aktai keičiami ir tobulinami įvardijant juose skirtingus

2 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas // Valstybės

žinios. 1998, Nr. 54-1492.

3 Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.

birželio 27 d. nutartimu Nr. 785 // Valstybės žinios 2001, Nr. 57-2040.

10


mokyklų savarankiškumo laipsnius ir su tuo susijusius skirtingus sprendimų priėmimo subjektus ir

sprendimų priėmimo, jų derinimo procedūras.

Plėtojama nuostata didinti mokyklos bendruomenės dalyvavimą ar net apskritai perduoti jai

teisę skirti (kartu vykdyti su tuo susijusias kitas darbdavio funkcijas) savarankiškų mokyklų

vadovus, vadovų pavaduotojus, teritorinių ir struktūrinių padalinių vadovus, nustatyti realius ir

veiksmingus mechanizmus didinančius jų atskaitomumą ir atsakomybę mokyklos bendruomenei.

Švietimo ir mokslo ministrui nustatant mokyklos mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo

tvarką (Švietimo įstatymo 48 str. 9 dalis) numatomas privalomas konkursinis/egzamininis

pareigybių užėmimas, didinamas mokyklos bendruomenės (ypač mokinių tėvų (globėjų)) vaidmuo

ir mokytojų atskaitomumas ir atsakomybė mokyklos bendruomenei už veiklos rezultatus.

Nustatomoje tvarkoje konkretinami mokytojo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo

pasireiškimo požymiai ir numatoma galimybė mokinių tėvams inicijuoti drausminio poveikio

priemonių taikymą mokytojui.

Mokyklose plėtojamos darbo organizavimo ir darbo apmokėjimo organizavimo formos, į

praktiką įvedant naujas lankstesnes darbo sutarčių rūšis, sudaromos sąlygos aukštesnio

savarankiškumo laipsnio mokykloms didesne dalimi arba net apskritai nusistatyti darbo krūvio

dydžio nustatymo bei apskaitos tvarką ir savitas skaidrias darbo apmokėjimo darbuotojams sąlygas.

Tokios galimybės turėtų būti numatytos keičiant ar papildant Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. liepos 8 d. nutarimą „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo

tvarkos tobulinimo) (Žin., 1993, Nr. 28-655) bei jo pagrindu nustatytose švietimo įstaigų darbuotojų

ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkose.

Todėl keistinos kai kurios su aptariamais pakeitimais susijusios Darbo kodekso normos

arba Darbo kodeksas papildomas specialiomis teisės normomis reglamentuojančiomis mokyklų

darbuotojų darbo teisinius santykius.

Kuriamos arba sudaromos palankios sąlygos kurtis nevalstybinėms struktūroms, kurios

padeda mokykloms apsirūpinti laikinai reikiamais pedagoginiais darbuotojais ar juos „nuomoti“.

17. Ugdymas (turinys, procesas)

Ugdymo turinį ir procesą reguliuojantys teisės aktai keičiami ir tobulinami įvardijant juose

skirtingus mokyklų savarankiškumo laipsnius ir su tuo susijusius skirtingus sprendimų priėmimo

subjektus, sprendimų priėmimo, jų derinimo procedūras.

Aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokykloms suteikiamos platesnės galimybės pačioms

siūlyti, rengti ir įgyvendinti įvairias ugdymo programas bei konkretinti ir individualizuoti

formaliojo švietimo programas, inicijuoti ir įgyvendinti švietimo programų pasirenkamųjų dalių

variantus; sudaryti formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinančius šių programų modulius; pasirinkti programų turinio perteikimo būdus; laiduoti

programų turinio lankstumą ir variantiškumą, programų turinio ir jo perteikimo būdų dermę.

Šios nuostatos plėtojamos švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose pradinio, pagrindinio,

vidurinio ugdymo programų aprašuose, bendrosiose programose, bendruosiuose ugdymo planuose

(Švietimo įstatymo 9 str. 2 dalis), bei nustatant tvarką kaip į pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi

(Švietimo įstatymo 10 str. 3 dalis, 11 str. 4 dalis), nustatant mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų) formas ir mokymo organizavimo formas (Švietimo

įstatymo 27 str. 2 dalis), reglamentuojant bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių

mokymosi pasiekimų vertinimą ir vertinimo rezultatų panaudojimą (Švietimo įstatymo 38 str. 3

dalis).

18. Vidinė kokybės užtikrinimo sistema ir veiklos vertinimas

Sudaromos teisinės prielaidos ir galimybės aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokykloms

rinktis iš egzistuojančių ar kurti savitas vidines kokybės užtikrinimo sistemas, grįstas kokybės

sampratos kūrimu, kokybės vertinimu, kokybės gerinimu bei apimančias strategijas, procedūras,

taisykles, vertinimo ir veiklos gerinimo, komunikavimo priemones.

Plėtojamos nuostatos, kad aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokyklos gali

savarankiškiau rinktis kokią institucijos veiklos sritį(is), kokiu periodiškumu, kokiais kriterijais ir

rodikliais vadovautis vykdant įsivertinimą.

11


Išoriniu mokyklos veiklos vertinimu siekiama padėti mokykloms stiprinti savarankiškumą

vardan geresnių veiklos rezultatų, gerinti jos veiklą, ugdyti kokybės užtikrinimo kultūrą. Todėl

plėtojama praktika prieš išorinį mokyklos vertinimą tartis su jos bendruomene dėl vertinimo sričių,

kriterijų, rodiklių, dėl pačių išorinių vertintojų, dėl vertinimo terminų ir procedūrų. Plėtojama

nuostata ir galimybė pačioms mokykloms inicijuoti ar net užsisakyti savo veiklos išorinį vertinimą,

nukreiptą visų pirmą į atvirumo, nešališkumo, konfidencialumo, pasitikėjimo principais pagrįstos

pagalbos mokyklai teikimą, o neapsiribojant būklės apie mokyklos veiklą ir šalies švietimą

diagnozavimu. Kuriamos arba sudaromos prielaidos kurtis išorinio vertinimo paslaugas

mokykloms teikiančių institucijų tinklui, atitinkamai keičiant ir papildant švietimo ir mokslo

ministro tvirtinamą Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo

programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (Švietimo įstatymo

37 straipsnio 6 dalis).

Aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokykloms palaipsniui suteikiama teisė pačioms

nusistatyti vadovų, pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų,

pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo

kriterijus ir tvarką (juos siejant su mokyklos darbo apmokėjimo sąlygomis), atitinkamai tokią teisę

įtvirtinant švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose teisės aktuose (Švietimo įstatymo 56 straipsnio

14 punktas, 68 straipsnio 4 dalis).

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Mokyklų savarankiškumas stiprinamas/plėtojamas planingai ir subalansuotai, kai tam

subręstama ir pasirengiama, atsižvelgiama į nuostatas, kad per spartus tempas gali būti

nepageidaujamas ir iššaukti autonomijos vardan autonomijos ar panašias tendencijas. Periodiškai

analizuojama ir vertinama kaip mokyklų savarankiškumo stiprinimas/plėtojimas veikia švietimo

sistemą ir tikslų siekimą.

20. Koreguojant ir papildant konkrečius, mokyklų savarankiškumui atskirose srityse

reikšmingus teisės aktus kartu keičiamos bendros švietimo teisinį reguliavimą atliekančios

nuostatos, ypač susijusios su švietimo planavimu, stebėsena, veiklos priežiūra, švietimo valdymo

subjektų kompetencija.

_________________________

12


REKOMENDACIJOS DĖL ŠVIETIMO KONSULTANTŲ ĮDARBINIMO IR VEIKLOS

FORMŲ

Projekto „Lyderių laikas“ I etapo metu buvo parengtas Švietimo konsultavimo modelis, numatantis

įvairius švietimo konsultantų darbo aspektus. Juos analizuojant buvo reikalinga teisinė konsultacija

dėl konsultantų įdarbinimo formų. Rekomendacijose apžvelgiami šie klausimai:

• Laikinojo įdarbinimas (darbo nuomos) ir secondment teisinių sąvokų išaiškinimas;

• secondment formos tinkamumas švietimo konsultantų veiklai;

• Laikinojo įdarbinimo darbo formos tinkamumas švietimo konsultantų veiklai;

• Galimos švietimo konsultantų veiklos formos.

1. Laikinasis įdarbinimas (darbo nuoma) ir secondment

Terminas secondment yra apibrėžiamas kaip siuntimas dirbti į kitą įmonę. Termino vertimas

padeda išsiaiškinti skirtumus tarp laikinojo įdarbinimo ir secondment.

Laikinasis įdarbinimas (darbo nuoma) savo esme yra trišalis teisinis santykis, kai laikinojo

įdarbinimo įmonė įdarbina laikinąjį darbuotoją, kuris yra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotoją

dirbti šio naudai, jam prižiūrint ir vadovaujant. Toks darbuotojas pagal laikinojo įdarbinimo esmę

nėra nuolatinis laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojas, darbines funkcijas atlieka tada, kai tam

tikram darbo naudotojui atsiranda poreikis laikinajam darbui. Laikinasis darbuotojas ir laikinojo

darbo naudotojas turi galimybę sukurti nuolatinius darbo santykius ir pasirašyti darbo sutartį, o šių

santykių sukūrimo negali riboti laikinojo įdarbinimo įmonė. Darbo užmokestį laikinajam

darbuotojui moka laikinojo įdarbinimo įmonė, nes pastaroji yra laikinojo darbuotojo darbdavys, su

kuriuo toks darbuotojas yra sudaręs darbo sutartį.

Secondment suprantant kaip siuntimą dirbti į kitą įmonę, svarbu aptarti pastarosios darbo formos

ir laikinojo įdarbinimo skirtumus. Pagal Lietuvos teisės aktus secondment galėtų asocijuotis su

komandiruote ir jai taikomais principais. 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1365

„Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (Žin., 2004,

Nr. 162-5905) 2 p. nustatyta, kad tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram

laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį

pavedimą ar kelti kvalifikaciją.

Esminis skirtumas tarp laikinojo įdarbinimo ir secondment yra tas, kad secondment tikslas nėra

darbuotojo nuolatinio darbo atlikimas įmonėje, į kurią jis siunčiamas dirbti. Priešingai, nuolatinis

darbdavys yra suinteresuotas, kad secondment metu darbuotojas, įgijęs žinių, pakėlęs kvalifikaciją

ar atlikęs tam tikras funkcijas, grįžtų pas jį. secondment atveju yra galimas dvejopas darbuotojų

siuntimas: darbuotojų komandiravimas į tos pačios įmonės struktūrinius padalinius, skyrius, filialus,

atstovybes (vidinis) ar į kitas įmones (išorinis).

Laikinojo įdarbinimo atveju darbuotojas siunčiamas dirbti į kitą, nei jį įdarbinusi įmonė, juridinį

asmenį. Užsienio literatūroje galima atrasti pozicijų, kad secondment atveju darbuotojui atlyginimą

gali mokėti įmonė, į kurią jis yra komandiruotas (nusiųstas), taip pat nustatoma galimybė negrįžti

pas siuntusį darbdavį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia pozicija kyla iš specifinio tam tikrų

valstybių teisinio reguliavimo, nesutampančio su LR teisės aktais. Nepaisant to, tai galima būtų

nustatyti ir Lietuvoje, remiantis šalių susitarimu.

13


2. Secondment formos tinkamumas švietimo konsultantų veiklai

Secondment gali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas tarp įmonių, tos pačios įmonės

padalinių ir pan. Toks bendradarbiavimas gali būti vertintinas ir kaip abipusis paslaugų teikimas

(nauda darbdaviui, darbuotojui ir komandiruotą darbuotoją priimančiai įmonei). Tarp įmonės, kuri

siunčia ir į kurią yra siunčiamas darbuotojas, gali būti susitarimas dėl tokio siuntimo atlygintinumo.

Svarbu pažymėti, kad už siuntimą (pagal Lietuvos teisės aktus) iš esmės turėtų būti mokami

dienpinigiai. Akcentuotina, kad secondment modelis gali būti bendradarbiavimo sutarties pagrindu

taikomas ir tarp švietimo įstaigų, kai siunčiamas konsultantas iš vienos įstaigos į švietimo įstaigą,

kurią reikia konsultuoti.

3. Laikinojo įdarbinimo darbo formos tinkamumas švietimo konsultantų veiklai

Pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo (Žin., 2011, Nr. 69-

3287) 2 str. 1 d. darbuotojai įdarbinami laikinojo įdarbinimo įmonėse pagal laikinojo

įdarbinimo sutartis turint tikslą juos siųsti dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems

prižiūrint ir vadovaujant. Pagal to paties įstatymo 5 str. 4 d. darbo naudotojas privalo iki darbo

pradžios pasirašytinai supažindinti laikinąjį darbuotoją su darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi,

darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat su taikomais

darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Laikinojo įdarbinimo santykiuose

svarbu yra tai, kad laikinasis darbuotojas dirba būtent vadovaujamas laikinojo darbo naudotojo

nustatytomis taisyklėmis. Vadovaujantis LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. ISAK- 1041 (2008 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. ISAK- 1866 redakcija) (Žin., 2008,

Nr. 73-2848) švietimo konsultantas (toliau – Konsultantas) – asmuo, kuris konsultuoja mokyklų

vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, ugdymą organizuojančius skyrių vedėjus, mokytojus, pagalbos

mokyklai, mokiniui ir mokytojui specialistus ir kitus mokyklų bendruomenių narius prioritetiniais

valstybinės švietimo politikos, ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo ir

mokyklų valdymo, tobulinimo bei kitais švietimo klausimais. Vertinant pateiktą švietimo

konsultanto apibrėžimą bei projekto „Lyderių laikas“ parengtame Konsultavimo paslaugų ir

pasiūlos modelyje įvardytas konsultavimo formas (2.4 skyrius) ir konsultavimo metodus (2.6

skyrius), jis netiktų minėtam laikinojo įdarbinimo modeliui, nes konsultavimo santykiuose iš esmės

nenumatyta, kad atsirastų konsultanto pavaldumas konsultuojamai švietimo įstaigai, t. y. laikinojo

darbo naudotojui. Tai neatitiktų laikinojo įdarbinimo esmės, nes konsultanto pagrindinė funkcija

yra suteikti pagalbą, klientą nukreipti tinkama linkme, laisvai išreiškiant savo poziciją. Laikinojo

įdarbinimo atveju, toks konsultantas privalėtų paklusti laikinojo darbo naudotojo tvarkai ir

nurodymams, o tai iš esmės prieštarautų konsultavimo ir konsultanto koncepcijai.

Viešasis juridinis asmuo gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios

neprieštarauja įstatymams, juridinio asmens steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešajam

juridiniam asmeniui norint tapti laikinojo įdarbinimo įmone, reiktų papildyti savo įstatus

numatant, kad bus vykdoma laikinojo įdarbinimo veikla. Pagal Įdarbinimo per laikinojo

įdarbinimo įmones įstatymo 11 str., tokios įmonės privalo teikti informaciją Valstybinei darbo

inspekcijai (VDI) apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų

darbuotojų skaičių, o VDI prižiūri, kaip įdarbinimo įmonės ir darbo naudotojai laikosi įstatymo,

darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų.

14


4. Galimos švietimo konsultantų veiklos formos

• Darbas pagal dvi darbo sutartis (antraeilės pareigos), kai švietimo konsultavimo

paslaugas atlieka specialiai tam įkurtas juridinis asmuo

Vadovaujantis DK 114 str. 2 d. darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje

darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai. Antraeilės pareigos

(darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar

atliekamas darbas. Švietimo konsultantas galėtų įsidarbinti konsultacijas teikiančioje organizacijoje

pagal darbo sutartį antraeilėms pareigoms. T. y. jis dirbtų dviejose darbovietėse (švietimo įstaigoje

ir švietimo konsultavimo paslaugas teikiančiame subjekte). Pasirenkant šį modelį svarbu atkreipti

dėmesį į tai, kad DK 144 str. 5 d. nustatyta imperatyvi teisės norma, jog darbuotojų, dirbančių ne

vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo

dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Taigi tuo atveju, jeigu darbuotojas švietimo

įstaigoje dirba 8 valandas per dieną, antraeilėse pareigose (konsultantų paslaugas teikiančioje

įmonėje) jis galės dirbti ne ilgiau kaip 4 valandas per dieną. Darbdavys taip pat turi atsižvelgti į

kitus darbo laiko apribojimus nustatytus DK, pavyzdžiui į tai, kad darbuotojo kasdieninio

nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika

valandų iš eilės. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias

valandas.

DK numatyta galimybė taikyti suminę darbo laiko apskaitą (DK 149 str.). Jeigu

taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias

valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė

negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti

garantuota šio Kodekso nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Šiuo atveju

darbdavys galėtų lanksčiau organizuoti konsultanto darbo laiką, atsižvelgiant į konsultacijų apimtį ir

intensyvumą.

Įgyvendinus aprašytą modelį tarp konsultuojamos švietimo įstaigos ir konsultavimo paslaugas

teikiančio juridinio asmens būtų pasirašoma atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (taikant Viešųjų

pirkimų įstatyme nustatytas procedūras) dėl konsultavimo. Paslaugas teikiančio subjekto

darbuotojas siunčiamas atlikti darbo funkcijų – konsultuoti konkrečioje švietimo įstaigoje.

• Darbas, kai švietimo konsultavimo paslaugas švietimo įstaigoms teikia pati švietimo

įstaiga

Jei švietimo įstaiga nuspręstų teikti švietimo konsultavimo paslaugas kitai švietimo įstaigai, toks

veiklos modelis turėtų būti numatytas švietimo įstaigos įstatuose (pagal šiuo metu galiojantį

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių švietimo konsultavimo veikla priskirtina 85.60 klasei

„Švietimui būdingų paslaugų veikla“). Švietimo konsultavimo paslaugas teikianti švietimo įstaiga

galėtų su tam tikrais savo darbuotojais susitarti, kad darbuotojas toje pačioje darbovietėje eis tam

tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą, šiuo atveju

teiks švietimo konsultacijas kitose švietimo įstaigose. Šiuo atveju su darbuotoju, teiksiančiu

konsultavimo paslaugas, galima sudaryti ir darbo sutartį dėl antraeilių pareigų, laikantis aukščiau

aptartų apribojimų, susijusių su darbo – poilsio laiku. Konsultavimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip

4 mėnesiams, galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą.

Įgyvendinus aprašytą modelį tarp konsultuojamos švietimo įstaigos ir konsultavimo paslaugas

teikiančios švietimo įstaigos būtų pasirašoma atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (taikant Viešųjų

15


pirkimų įstatyme nustatytas procedūras) dėl konsultavimo. Paslaugas teikiančios švietimo įstaigos

darbuotojas siunčiamas atlikti darbo funkcijų – konsultuoti konkrečioje švietimo įstaigoje.

• Tiesioginis konsultanto įdarbinimas pagal antraeilių pareigų sutartį tiesiogiai įstaigoje,

kuriai reikia konsultanto

Šiuo atveju abiem darbdaviams reikėtų derinti darbo laiką. Pagal teisės aktus darbo grafikas

derinamas pagal pagrindinės darbovietės darbo laiko režimą.

• Tarp švietimo konsultanto ir švietimo įstaigos tiesiogiai sudaroma atlygintinų

konsultavimo paslaugų sutartis

Pasirinkus tokį modelį, konsultantas vykdytų individualią veiklą kaip laisvosios profesijos

atstovas, o jo paslaugas švietimo įstaiga pirktų, taikydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas

procedūras.

Pagal LR CK 6.716 str. 2 d. (Žin., 2000, Nr. 74-2262) teikiant atlygintinas paslaugas tarp

paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokie pavaldumo santykiai. Teikdamas

paslaugas, teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Atsižvelgdamas į konsultavimo paslaugos specifiką, paslaugų teikėjas turi laikytis nusistovėjusios

praktikos, profesijos standartų bei paslaugos viešojo pirkimo sąlygų.

Taikant tokį modelį svarbūs mokestiniai konsultantų veiklos klausimai. Jeigu švietimo

konsultantas nuolatos teikia konsultacijas tai pačiai ar skirtingoms švietimo įstaigoms, jo veikla

pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 2 str. 35 d. vertintina kaip

laisvoji profesija (individuali veikla) ir jai taikomi tokie mokesčių tarifai: 15 proc. gyventojų

pajamų mokestis (GPM) + 28,5 proc. valstybinis socialinis draudimas (VSD) + 9 proc.

privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu švietimo konsultantas atlygintinų konsultavimo paslaugų

neteiktų tęstinį laikotarpį ar apsiribotų vienkartinio pobūdžio konsultacijomis, jo gautos

pajamos būtų apmokestinamos tik 15 proc. GPM tarifu.

Kadangi skiriasi mokesčių tarifai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vertina, ar sutarties

šalys atlygintinų paslaugų sutartimi nepakeičia realiai susiklosčiusių darbo teisinių santykių. Tai

atliekama atsižvelgiant į tokius požymius: 1) ar asmuo dalį užmokesčio gauna pagal darbo sutartį, o

kitą dalį – kaip individualios veiklos pajamas (pvz. įsidarbinus specialiame švietimo konsultavimo

paslaugas teikiančiame subjekte, dalis užmokesčio mokama pagal darbo sutartį, o kitą dalį pajamų

konsultantas gauna kaip individualios veiklos pajamas); 2) ar asmuo paslaugų teikimo sutartis su

klientais sudarinėja ne savo, o įmonės, iš kurios gauna atlygį už klientui suteiktas paslaugas, vardu;

3) ar asmuo įsipareigoja formuoti teigiamą įvaizdį apie įmonę visuomenėje, laikytis įmonės

nustatytų etikos reikalavimų; 4) ar paslaugos teikiamos vienai įmonei, kuri neretai dar ir suteikia

asmeniui darbo vietą, darbo priemones. Tuo atveju, jeigu VMI pripažintų, jog tarp konsultuojamos

švietimo įstaigos ir švietimo konsultanto pagal požymius susiklostė darbo santykiai, švietimo

konsultantas nuo gautų pajamų privalėtų sumokėti 15 proc. GPM ir 9 proc. VSD mokestį, o

darbdaviui tektų nuo išmokėto atlyginimo mokėti 30,98 proc. socialinio draudimo mokestį.

• Steigiamas specialus subjektas, turintis teisę teikti švietimo konsultavimo paslaugas ir

užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla

Įsteigiamas juridinis asmuo, kurio įstatuose nurodoma, jog bus vykdoma švietimo

konsultavimo veikla (toliau - subjektas) (pagal šiuo metu galiojantį Ekonominės veiklos rūšių

klasifikatorių švietimo konsultavimo veikla priskirtina 85.60 klasei „Švietimui būdingų

paslaugų veikla“). Minėtame subjekte įdarbinami mokytojai – konsultantai (pagal antraeilių

pareigų darbo sutartis arba, jeigu konsultantas niekur nedirba arba pirmumą teikia darbui šioje

organizacijoje – pagrindinio darbo sutartis).

16


Norintis teikti konsultavimo paslaugas įsteigtas subjektas sudaro su švietimo konsultavimą

koordinuojančia, Švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (Institucija), sutartį, kurioje

numatoma, kad įsteigto subjekto darbuotojai teiks švietimo konsultavimo paslaugas švietimo

įstaigoms. Sutartys gali būti dvejų rūšių: „subrangos“ arba jungtinės veiklos (partnerystės)

priklausomai nuo susiklostančių santykių tarp subjekto ir Institucijos pobūdžio, atlygintumo,

atsakomybės, bendrų tikslų ir trukmės.

„Subrangos“ arba „subpaslaugų“ sutartis - tai tokia sutartis, kuria rangovas (paslaugų

teikėjas) turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis – subrangovus (subpaslaugų

teikėjus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats

rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas (paslaugų teikėjas)

tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių

neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių

neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis,

užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų,

susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Pritaikius tokį modelį iškyla atsakomybės paskirstymo klausimas, kurį rekomenduotina aptarti

šalių sudaromoje „subrangos“ sutartyje, kitu atveju, kaip ir buvo minėta, už „subrangovo“

teikiamų paslaugų (konsultavimo) kokybę bus atsakinga įgaliota institucija. Subrangos arba

subpaslaugų sutartis labiau tinka tais atvejais, kai tarp šalių susiklosto ne nuolatiniai, o

vienkartinio pobūdžio, nedidelės apimties santykiai.

Kitas variantas – tarp įsteigto subjekto ar kitos Švietimo ir mokslo ministro įgaliotos

institucijos galima sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Teisinę jungtinės veiklos

(partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui

neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines

vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Dėl to įstatyme

detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės

veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar

darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai

veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas.

Taigi vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir vieningas jų tikslas (sutarties

dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių

santykių, todėl būtent šalių tikslai ir priemonės (turtiniai, protiniai ir kt. įnašai) jiems pasiekti

turi būti detalizuotos sutartyje.

Kartu steigiamo subjekto įstatuose numačius galimybę užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla,

subjektas galėtų įdarbinti darbuotojus – pedagogus, pagal laikinojo darbo sutartį. Tokiu būdu

naudojant laikinojo įdarbinimo modelį, subjektas, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, galėtų

pedagogus „nuomoti“ toms švietimo įstaigoms, kuriose trūksta pedagogų, nes šie yra

siunčiami konsultuoti į kitas švietimo įstaigas. Tokiu atveju būtų užtikrinama, kad

konsultantų vietoje švietimo įstaigoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartį dirbs kiti pedagogai, o

tai padėtų plačiau ir ilgiau panaudoti švietimo konsultantus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam

subjektui tektų Valstybinės darbo inspekcijos informavimo pareigos, numatytos „Įdarbinimo per

laikinojo įdarbinimo įmones“ įstatymo 11 straipsnyje.

17


Išvados ir rekomendacijos

1. Švietimo konsultantų veiklos koncepcija neatitinka laikinojo įdarbinimo modelio, nes

tarp konsultanto ir darbo naudotojo iš esmės neegzistuoja pavaldumo santykiai, o

egzistuoja konsultavimo (paslaugų) santykiai.

2. Secondment kaip darbo organizavimo formai, labiau būdingi komandiruotės, kaip

siuntimo dirbti į kitą įmonę, nei laikinojo įdarbinimo bruožai.

3. Pasirenkant švietimo konsultantų veiklos formą, rekomenduotina atkreipti dėmesį į

įvardintus galimus penkis švietimo konsultantų veiklos modelius.

4. Laikinojo įdarbinimo veiklos modelis iš esmės labiau tiktų tada, kai reikia užpildyti

išvykusių konsultuoti konsultantų laikinai laisvas jų tiesioginio darbo vietas, jei švietimo

įstaiga neturi vaduojančių mokytojų.

18

More magazines by this user
Similar magazines