PDF 6 MB - Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

meteo.lt

PDF 6 MB - Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

2009 m.

stebėtoja Jolanta Dunčienė


2

Turinys

hidrometeorologijos istorijos............................................................................... 2

Ukmergės meteorologijos stotis.............................................................................. 2

Kraštovaizdis........................................................................................................... 2

Klimatas.................................................................................................................. 3

Iš istorijos ............................................................................................................... 3

Naudota literatūra...................................................................................................10


3

hidrometeorologijos istorijos

Lietuvoje pirmieji meteorologiniai stebėjimai atlikti 1770 m. Vilniaus universiteto

astronomijos observatorijoje. Pirmieji vandens lygio stebėjimai – 1810, 1811 metais Rusnėje,

Smalininkuose, Tilžėje, Sieliuose. 1869 - 1897 m. Lietuvoje pradėtos steigti pirmosios

meteorologijos stotys. Iki pirmojo pasaulinio karo Lietuvos teritorija ( išskyrus Klaipėdos kraštą)

įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Meteorologiniai stebėjimai buvo atliekami meteorologijos stotyse,

kurias įkūrė Vyriausioji fizikos observatorija Peterburge. Lietuvoje veikė 36 meteorologijos stotys.

Dalis tų stočių dabar yra už respublikos ribų. Karo metu buvo sunaikintos visos meteorologijos

stotys. Tais laikais, kada visose šalyse plėtojosi kultūrinis gyvenimas, vystėsi mokslas, kada

daugelyje kultūringų šalių buvo sparčiai tyrinėjami gamtos reiškiniai, Lietuva, būdama Rusijos

imperijos sudėtyje, negalėjo šiame darbe dalyvauti. Tapusi nepriklausoma valstybe 1918 metais, ji

tuojau ėmė rūpintis gamtos mokslais. Švietimo ministerija 1921 metais spalio 28 dieną paskelbė

įsakymą apie centrinės ir antraeilių meteorologijos stočių steigimą Lietuvoje. Steigiamos

meteorologijos tikslas - „tirti oro atmainas, teikti žinias apie oro atmainas, skelbti paaiškinimus apie

nepaprastas oro atmainas ir apsireiškimus, rinkti oro atmainų statistikos žinias ir nustatyti jų

periodus“. Pirmoji meteorologijos stotis buvo įsteigta Kaune. Švietimo ministerijos remiama

Centrinė stotis 1924 metais įsteigė nemažai naujų, daugiausiai žemesnės eilės stočių, tarp kurių ir

buvo įkurta Ukmergės stotis.

Ukmergės meteorologijos stotis

U

kmergės rajonas įsikūręs Lietuvos vidurio lygumose. Kaimynai – Panevėžio, Kėdainių ir

Jonavos rajonai – turtingi pramonės objektų, o iš kitos pusės prisišlieję Anykščių, Molėtų ir

Širvintų – garsūs rekreacinėmis galimybėmis. Ukmergės rajono strateginė padėtis pavydėtinai

dėkinga – iš čia tiesiog ranka pasiekiami didžiausi Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas, Panevėžys,

Utena. Ties Ukmerge susikerta intensyvaus eismo tarptautiniai keliai, jungiantys trijų Baltijos šalių

sostines – Vilnių, Rygą, Taliną. Per Ukmergę važiuojama ir į Sankt Peterburgą, ir į Varšuvą. Ne

veltui šis miestas vadinamas didžiausia Lietuvos kryžkele.

S

Kraš tovaizdis.

totis įkurta Aukštaičių plynaukštėje, reljefą suformavo Šventosios vidurupio ir Virintos –

Siesarties ledyninės plaštakos. Jų dubumos buvo performuotos prieledyninių baseinų ir

išraižytos gilių senslėnių. Būdingiausias yra stambiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis ir įlomėtasis

priemolingas vietovaizdis, susidedą iš didelių kalvų, įlomių, pelkėtų lobų, neretai su

termokarstiniais ežeriukais. Dirvožemiai vietomis priesmėliai, vietomis priemoliai. Gruntiniai

vandenys – giliai. Ukmergės rajonas ne toks miškingas kaip kiti Vilniaus apskrities rajonai – miškai


4

užima tik 29 procentus teritorijos. Daugiausiai ( 61 procentas) auga lapuočiai medžiai, yra eglynų,

palei Šventąją – pušynų, drėgnuose šiaurvakarinės ir vakarinės rajono dalies miškuose dar

aptinkama skroblų. Vandens telkiniai užima per 10 tūkstančių hektarų ploto, tačiau ežerų tarp jų tik

33. Pelkės užima 2,3 procentus rajono ploto, o nusausintos žemės – 53,4 procentai. Daugiau

nedidelių pelkių išliko rajono rytinėje dalyje, o bemaž visos didžiosios jau nusausintos.

Klimatas

N

epavadinsi Ukmergės šalčio ir karščio poliu Lietuvoje. Tačiau 1959 ir 1963 metais čia

termometrai rodė 35 laipsnius karščio, o 1956 – ųjų žiemą Ukmergėje spaudė net 38,3

laipsnių speigas. Teigiama temperatūra čia laikosi šiek tiek mažiau nei pusę metų – apie 150 dienų.

Likusiomis dienomis tenka apsirengti šilčiau. Ukmergėje rečiausiai iš visų Lietuvos kraštų tvyro

rūkas, tik 38 dienas per metus. O kadangi šis miestas – didžiausia Lietuvos kryžkelė,

vairuojantiems tai – gera žinia. Vėjo malūnų čia statyti neverta. Vidutinis vėjo greitis Ukmergėje tik

3,6 metrai per sekundę. Tiesa, 1993 metais vėjas pūtė net 31 metrą per sekundę. Taigi toks

Ukmergės krašto landšaftas – lygumos, vėl lygumos, viena kita kalvelė ar kalniukas, šiek tiek

miškų, šiek tiek vandenų. Žiema baltas lygumų pievas apjuosia pilkšvomis tolumoje nusidriekusių

miškų juostomis. Vasara jas nudažo sodriomis žaliomis spalvomis. Gražiausia saulėtomis rudens

dienomis, kai ryškiai pasidabina medžiai. Kiek akys aprėpia, lygumų kraštovaizdis pasidalina į

vaiskią, beribę dangaus mėlynę ir šiltai nuspalvintą brangios žemės juostą – margaspalvį kilimą su

pažįstamais Šventosios vingiais, ežerėlių spindesiu, vienišais, bet jaukiais vienkiemių siluetais.

I š istorijos

Kaip ir minėjome anksčiau meteorologiniai stebėjimai Ukmergėje pradėti nuo 1924 m. sausio

1 d. Joje buvo atliekami temperatūros, debesuotumo užrašai 3 kartus per dieną ir drėgmenų 1

kartą per dieną. Stotis buvo įkurta miesto centre, mokytojų seminarijos sode. Nuo 1925 m. kovo 1

d. Stebėtoja paskirta Elena Baronienė.

Elena Baronienė Laumianskaitė (Laužikaitė) (1883 m. sausio 16 d. Utenos raj. – 1961

m. Vilniuje) – pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių XX a. pradžios

lietuvių moterų. 1903 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1905 – 1906 m. dirbo Rygos lietuvių

pradžios mokyklos mokytoja. 1906 – 1908 m. ir 1910 – 1911 m. studijavo Petrapilio Leshafto

aukštuosiuose moterų kursuose. 1908–1910 m. dirbo Liepojos lietuvių dviklasės mokyklos vedėja.

1911 m. suimta už protestą prieš kalinių plakimą katorgos kalėjimuose, išleista be teisės gyventi

universitetiniuose miestuose. 1912 – 1914 m. – Medemrodės Zubovų dvaro mokyklos mokytoja,


5

dvaro darbininkų kultūros būrelių organizatorė. 1915 – 1917 m. studijavo Petrapilio Bestuževo

aukštuosiuose moterų kursuose, fizikos matematikos fakultete. 1919 – 1926 m. – Ukmergės

gimnazijos mokytoja. 1920 m. įsteigė „Žiburėlio“ draugiją Ukmergėje. Nuo 1926 m. – J. Tumėno

brandos kursų mokytoja, nuo 1929 m. Kaune – Pažangiųjų moterų sąjungos Centro valdybos

pirmininkė.1932 m. Kaune įsigijo restoraną „Metropolis“ ir pavertė jį pažangių inteligentų

susibūrimo vieta. Vyras Jonas Baronas – lietuvių-rusų kalbų žodyno autorius. Taipogi ir

Ukmergės valstybinės gimnazijos direktorius. Nors ir užimdama aukštas pareigas Elena

Baronienė jokių pirmenybių sau neteikdavo. Ji buvo nepaprastai kukli visais atžvilgiais, ir

reikalaudavo to iš savo mokinių. Ukmergėje ji įkūrė „Žiburėlio“ draugiją. Tos draugijos

pastangomis buvo rengiamos loterijos , koncertai ir rinkliavos. Gautos iš to lėšos buvo

panaudojamos neturtingiems mokiniams šelpti. Už neturtingų mokinių mokslą apmokėdavo

„Žiburėlio“ draugija.Ji taip pat buvo aktyvi visuomeninkė. Buvo renkama atstove į vietos

Savivaldybės organus. Gimnazijoje jaunesnėms klasėms dėstė geografiją, o vyresnėms – fiziką.

Ukmergės gimnazijos sodelyje buvo įrengta stotelė meteorologijos reiškiniams stebėti. Tame

darbe jai talkino ir mokytojas Romualdas Grikenis, dėstęs Ukmergės gimnazijoje fiziką...

Nuo 1926 m. rugsėjo 1 d. Stebėtoju skiriamas fizikos mokytojas Romualdas Grikenis.

Nuo 1935 m. balandžio 25 d. atliekami papildomi stebėjimai 7.30 ir 11.30 val., ryšium su

numatoma oro susisiekimo linija Kaunas – Zarasai.

1937 metais stotyje pradėjo dirbti fizikos mokytoja Juozapa Lunytė – Vilienė. Ji 1934

metais baigė Vytauto Didžiojo Universiteto matematikos – gamtos fakultetą. Labai gerai paruošė ir

apgynė diplominį darbą tema „Šalčio bangos pakeitusios Lietuvą 1927 – 1931 metais“.

Juozapa Lunytė 1937 m. Ramygala

Juozapa Lunytė – Vilienė 1937 m. Ukmergė


6

1939 m. gegužės 1 d. Stotis perkeliama 1 km į ŠŠR į Didžiosios Bažnyčios gatvę, nes ten

gyveno stebėtojas Jonas Klimašauskas, kuris karo meteorologijos tarnybos reikalavimais buvo

paruoštas Klimatologijos institute.

Jonas Klimašauskas gimė 1911 metais birželio 24 dieną Krekenavos apylinkėje

vienkiemyje. Jonas baigęs Krekenavos progimnaziją įstojo į kunigų seminariją Kaune. Dėl ligos

negalėjo toliau mokytis. Baigė meteorologų kursus ir buvo paskirtas 1938 metais į Ukmergės

meteorologijos stotį. Nuo mažens mėgo piešti, mylėjo gamtą ir rašė eilėraščius. 1939 metais

A.Slavinskio spaustuvė Ukmergėje išleidžia J.Klimašausko eilėraščių rinkinį „Plūduriuojančios

lelijos“. Buvo paruoštas ir antras eilėraščių kūrinys, bet per karą žuvo. Po karo gyvendamas savo

ūkyje užveisė didelį sodą, pats augino iš grūdelio kiekvieną medį, bet 1951 metais buvo išvežtas į

Sibirą. Būdamas ten vesdavo dramos būrelius jaunimui, tuokdavo poras bei krikštydavo

vaikus.(Nors kunigu netapo, tačiau apeigas mokėjo). Į Lietuvą grįžo 1958 metais. Grįžęs vėl

užsiimė sau širdžiai mielais dalykais – menu. 1970 metais jam sutektas liaudies meistro vardas. Jo

piešinius pirko Ukmergės liaudies muziejus, kuriame yra virš 30 paveikslų. Mirė 1980 metais

spalio 17 dieną, palaidotas Ukmergės kapinėse.

Jonas Klimašauskas

940 m. rugsėjo 5 d. Aikštelė perkelta 1 km į VPV. 1941 m. spalio 9 d. Vokiečių aviacijos

tarnybos viršininkas perėmė visas bylas bei turtą ir perkėlė į Rūtos gatvę Nr. 2. Buvo pareikalauta


7

pakeisti užrašų tvarką. Stotis prijungta prie vokiečių karo aviacijos. 1942 m. balandžio 16 d.

Stebėtoju skiriamas Jonas Petronis. 1943 m. vasario 9 d. Stotis turi siųsti žinias apie orus ištisą parą

vokiečių kariuomenei. Stotis buvo uždaryta 1944 birželio 7 d. Atkurta 1944 m. rugpjūčio 2 d.

Lygioje atviroje vietoje tarp daržų 25 m į V nuo senos vietos. 1944 m. spalio 25 d. Perkelta į PV

miesto dalį 300 m. į ŠV nuo ankstesnės vietos. 1945 m. lapkričio 10 d. Aikštelė perkelta 300 m. į P

nuo ankstesnės vietos į kalvotesnę vietovę. Vykdant 1958 m. liepos 8 d. Ukmergės rajono darbo

žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą, stotis buvo perkelta į Š miesto dalį 2,5

km į ŠŠR ir įkurta lygioje atviroje vietoje. Aplink ariami laukai, pievos, į V 140 m. plentas

Panevėžys – Ukmergė, toje vietoje stotis tebėra ir dabar.

Iki 1945 m. stotis naudojo vokiečių gamybos įrangą, nuo 1946 m. pradėta keisti į rusiškus.

1952 m. pastatytas Tretjekovskio kritulmatis, 1946 m. spalio 31 d. Fliugeris su sunkia

lentele, 1964 m. gruodžio 12 d. Matomumo nuotolis dieną pradėtas matuoti M – 53, kompleksiniu

metodu, nuo 1965 m. lapkričio 27 d. Naktį M – 71, nefelometriniu metodu. 1971 m. liepos mėn.

buvo įrengta automatinė stotis, bet ji taip ir nepradėjo dirbti, nes buvo nekokybiška. 1975 m.

rugpjūčio mėn. žemųjų debesų padas pradėtas matuoti distanciniu debesomačiu, o rugsėjo mėnesį

vėjo charakteristikos – distanciniu vėjo matuokliu – anemorumbometru M – 63M.

Nuo 1958 metų stebėtoju, o nuo 1961 metų stoties viršininku dirbo Bronislovas Kaselis.

Bronislovas Kaselis meteorologo darbą pradėjo tarnaudamas sovietinėje armijoje.

Paimtas į kariuomenę, jis buvo nusiųstas į jaunesniųjų specialistų mokyklą Baltarusijoje, o ją

baigęs, tris metus tarnavo kariniame aerodrome Ukrainoje, netoli Kijevo. Atitarnavęs armijoje,

grįžo į Ukmergę. Čia tuometinis Meteorologijos stoties vadovas Vladas Bulotas pasiūlė jam

darbą, kurį pradėjo dirbti 1958 – ųjų pradžioje.Po dviejų metų Br. Kaselis tapo stoties viršininku.

Šias pareigas ėjo 43 metus. Tačiau ir būdamas pensininku meteorologijos stoties nepaliko.

Linksmas ir kupinas jaunatviškos energijos jis ir dabar dirba vyresniuoju stebėtoju, registruoja

klimatinius duomenis ir apie juos įdomiai pasakoja. Dažnai Br. Kaselis juokauja, kad jaučiasi

jaunas, nes nuolat žvalgosi į dangų. 2007 metais kovo mėnesį Bronislovas Kaselis pristatytas

Bergo premijai gauti. Būdamas labai veiklus ir energingas jis nuolat dalyvauja įvairiuose

renginiuose, vietinė spauda kas savaitę išleidžia jo straipsnius orų tema.


8

Bronislovas Kaselis 2005 m.

Meteorologijos stotyje buvo atliekami ir agrometeorologiniai stebėjimai. Pradėta stebėti

1948 metais. Buvo stebimos įvairios augalų vystimosi fazės, pasėlių tankumas, aukštis, būklė,

drėgmės atsargos sniege ir kiti veiksniai, turintys įtakos žemės ūkio kultūrų augimui.

Agrometeorologijos skyriaus specialistai rinko, kaupė ir apdorojo informaciją, leido metraščius,

apžvalgas, prognozavo derlių. Vykdant Vyriausybės sukurtos „Saulėlydžio” komisijos

rekomendacijas, 2000 metais buvo sumažintas LHMT finansavimas, o Agrometeorologijos skyrius

panaikintas. Agrometeorologiniai stebėjimai visiškai nutrūko.

Pastaraisiais metais smarkiai nukentėjus pasėliams, žemdirbiai vis dažniau kreipiasi dėl

kompensacijų. Tačiau Lietuvai iškilo problemų gauti Europos Komisijos leidimą kompensacijoms

mokėti, nes EK pareikalavo patvirtinamosios meteorologinės informacijos. Lietuvoje nebeliko, kas

ją teikia. Pradėjus atkuriamuosius darbus tapo aišku, kad atkurti visą buvusį tinklą nėra galimybių.

Agrometeorologinius stebėjimus planuojama vykdyti tik svarbiausiuose žemdirbystės rajonuose,

atsižvelgiant į šalies klimatą. Iš viso stebėjimai bus atkurti 11-oje stočių.

Ukmergės meteorologijos stotyje 2008 metais spalio 17 dieną buvo pastatyta automatinė

agrometeorologinė stotis. Kadangi įrengta stotelė pilnai automatizuota , jų duomenys bus surenkami

LHMT būstinėje Vilniuje esančiame serveryje, stoties darbuotojam darbo neprisidės, išskyrus

bendrą prietaisų priežiūrą.

Šiuo metu stotyje yra atliekami sekantys meteorologiniai stebėjimai ir darbai:

"Oro temperatūra, drėgmė, vėjo greitis, atmosferos slėgis.

"Krituliai, atmosferos reiškiniai, debesuotumas.

"Matomumo nuotolis dieną.

"Dirvožemio paviršiaus temperatūra.


9

"Kasdieniniai sniego dangos storio matavimai.

"Sniego nuotraukų darymas lauke ir miške.

"Lijundros – šerkšno apšalo stebėjimai ant lijundros stovo.

"Dirvožemio (sniego) paviršiaus būklė.

"Plikledžio stebėjimai.

"Stichiniai ir katastrofiniai h/m reiškiniai.

"Fenologiniai stebėjimai.

Įvairiais laikotarpiais stebėtojais dirbo B.Žurkus, S. Driukaitė, E. Kazlauskaitė, G.

Steikūnienė, E. Digaitienė, G. Vilimienė, E. Marcinkevičienė, R. Nepraustys, viršininku – G.

Zimonaitis, V.Bulotas, Č. Kantautas, Br. Kaselis.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. Viršininkas Valentas Dičpetris, vyresnysis stebėtojas Br. Kaselis,

stebėtojos – N. Budnikienė, E. Gudelienė, J. Dunčienė.

Šiuo metu kolektyvas labai draugiškas, vyrauja puiki darbinė nuotaika. Visos pastangos

dedamos į darbo kokybės gerinimą. Kiekvieną mėnesį organizuojami susirinkimai, kurių metu

aptariami ir nagrinėjami to mėnesio plane numatyti darbai. Kruopščiai nagrinėjamos gautos

pastabos iš meteorologijos skyriaus. Kiekvieną savaitę rašomi straipsniai į vietinę spaudą

meteorologinėmis ir hidrologinėmis temomis. Stoties viršininkas ir Br.Kaselis dalyvauja rajono

ekstremalių situacijų komisijos posėdžiuose, ruošia pranešimus įvairiais meteorologiniais

klausimais. Teikiamos paslaugas: išrašomos pažymas su reikalingais meteorologiniais daviniais,

sudarytos 5 sutartys su organizacijomis ir joms teikiama informacija. Stotyje kiekvienais metais


10

apsilanko moksleivių ekskursijos. Vaikai supažindinami su meteorologija, jos reikšme, stotyje

esamais prietaisais, jų veikimu.

Kadangi mūsų stotis randasi miesto pakrašty, mes labai džiaugėmės kiekvienu užklydusiu

svečiu: ar su reikalu, ar šiaip kelio pasiklausti. Užklupus nesėkmėms stengėmės nenusivilti ir dažnai

sau kartojame mėgstamą Br. Kaselio frazę „ ...kad ir kiek tų bėdų bebūtų, ...o taip, viskas gerai“.

Ukmergės meteorologijos stoties kai kurie stebėjimų duomenys:

vidutinė metinė oro temperatūra 6,6° C;

vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra – 4,4° C;

vidutinė liepos mėnesio oro temperatūra 16,9° C;

aukščiausia oro temperatūra 35,0° C, užregistruota 1959 m. liepos mėnesį;

žemiausia oro temperatūra – 38,3° C, užregistruota 1956 m. vasario mėnesį;

vidutinis metinis kritulių kiekis 588 mm;

didžiausias paros kritulių kiekis 99,6 mm, užregistruotas 1950 m. rugpjūčio mėnesį;

vidutinis metinis vėjo greitis 3,8 m/s;

didžiausias vėjo gūsio greitis 26 m/s, užregistruotas 1982 m. sausio 7 d. 1981 m. lapkričio

25 d. Ir 1988 m. gruodžio 31 d.

Vyrauja pietų, pietvakarių krypties vėjai;

vidutinis metinis atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 1005,8 hPa;

didžiausias atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 1045,3hPa, užregistruotas 1929

m. sausio mėnesį ir 1946 m. gruodžio mėnesį;

mažiausias atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 943,0 hPa, užregistruotas 1931 m.

sausio mėnesį;

vidutinis sniego dangos storis 18 cm;

didžiausias sniego dangos storis 43 cm, užregistruotas 1996 m. kovo mėnesį.


11

Naudota Literatūra

1.Lietuvos hidrometeorologijos istorija, Vilnius 1992 m .

2.Trumpa meteorologijos stočių istorija, Vilnius 2001 m.

3.Ukmergė. Informacinis – reprezentacinis leidinys.

4.Ukmergės meteorologijos stoties istorijos žurnalas.

More magazines by this user
Similar magazines