Socialdemokratų sÄ skrydis. ,,Tikri vyraiâ negali ... - DzÅ«kų žinios
Socialdemokratų sÄ skrydis. ,,Tikri vyraiâ negali ... - DzÅ«kų žinios
Socialdemokratų sÄ skrydis. ,,Tikri vyraiâ negali ... - DzÅ«kų žinios
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Nr. 25 / 2011 06 23 / ketvirtadienis<br />
Klausiate – atsakome<br />
Ar atliekas rūšiuoti privalo tik gyventojai, o įmonėms to daryti nereikia Nuolat girdime<br />
pamokymus, kur kokias atliekas dėti: vienas į atskirus konteinerius, kitas išvežti į specialias<br />
aikšteles. Bet kodėl tokie reikalavimai keliami tik gyventojams, kodėl, pavyzdžiui, parduotuvių<br />
savininkai jokiu rūšiavimu nesirūpina<br />
Gyvename šalia nedidelės parduotuvės. Prie jos stovi vienintelis konteineris. Per jo kraštus<br />
dažnai virsta suplėšyti plastikiniai maišai, kartono dėžės, neretai krūvos tokių daiktų šalia konteinerio<br />
stovi sukrautos. Kodėl leidžiama šitaip bjauroti aplinką<br />
Atsako Alytaus regiono<br />
atliekų tvarkymo centro<br />
ekologė<br />
Erika Mockevičienė<br />
Aplinkos bjauroti niekam<br />
neleidžiama. Tiesiog atsakomybės<br />
jausmo ir supratimo<br />
stokojantys žmonės leidžia sau<br />
elgtis kaip panorėję ir nesilaiko<br />
visiems privalomų reikalavimų,<br />
tarp jų ir prievolės rūšiuoti bei<br />
tvarkyti atliekas.<br />
Už tai yra atsakingi ne tik<br />
gyventojai, bet ir įmonės, įstaigos<br />
bei organizacijos – visi jie<br />
yra atliekų turėtojai, kurie pri<br />
valo laiku atsiskaityti už atliekas,<br />
jas rūšiuoti, užtikrinti konteinerių<br />
stovėjimo vietų švarą<br />
ir tvarką, laikytis naudojimosi<br />
konteineriais instrukcijų ir dėti<br />
į komunalinių atliekų konteinerius<br />
tik tas atliekas, kurioms<br />
šie konteineriai yra skirti. Visos<br />
šios atliekų turėtojų pareigos<br />
yra numatytos savivaldybių<br />
atliekų tvarkymo taisyklėse.<br />
Skaitytojo laiške iškelta labai<br />
opi problema. Iš tiesų daugelis<br />
parduotuvių, ypač nedidelių,<br />
įsikūrusių gyvenamųjų<br />
namų kvartaluose, nerūšiuoja<br />
atliekų ir nuolat pažeidinėja jų<br />
tvarkymo taisykles. Tuo ne kartą<br />
įsitikino ir Alytaus regiono<br />
atliekų tvarkymo centro specialistai,<br />
atliekantys reidus, kurių<br />
metu tikrinama, kaip tvarkomos<br />
atliekos regiono savivaldybėse.<br />
Mišrioms atliekoms skirtuose<br />
konteineriuose prie tokių<br />
parduotuvių labai dažnai būna<br />
sukrautos antrinės žaliavos:<br />
plastikas, popierius, medinės<br />
dėžės. Jos privalo būti išrūšiuotos<br />
ir atiduotos perdirbimui.<br />
Rūšiavimo būdą kiekviena<br />
parduotuvė turi pasirinkti pati:<br />
įsigyti rūšiavimo įrenginius ar<br />
presuoti, pakuoti išrūšiuotas<br />
atliekas ir išgabenti jas į stambiųjų<br />
bei kitų atliekų surinkimo<br />
aikšteles.<br />
Turime suprasti, kad kiekviena<br />
ne vietoje atsidūrusi<br />
atlieka blogina visų mūsų gyvenimą:<br />
teršia aplinką, didina<br />
www.dzukuzinios.lt<br />
Žemaitiška ir dzūkiška vienovė Onos Staskevičienės kūryboje<br />
Gintarė Škarnulytė<br />
Kūryboje telpa visas gyvenimas,<br />
visi jo atspalviai, visa,<br />
kas išgyventa. Joje galima sudėti<br />
vaikystės prisiminimus,<br />
peizažus, sutiktus žmones, išgyventus<br />
jausmus ir dažnai visa<br />
kam neužtenka net žodžių.<br />
Lazdijų krašto muziejaus<br />
salėje iki rugpjūčio 1 dienos<br />
veiks įspūdinga Onos Staskevičienės<br />
tekstilės paroda „Kitokia<br />
tekstilė“. Ją sudaro 21<br />
darbas, kuriuose autorė parodo<br />
daug savęs, savo gyvenimo.<br />
Kuo ypatinga ši paroda<br />
Ji kitokia. Subtilūs darbai tarsi<br />
gyvi, nuolat besikeičiantys.<br />
Vienaip atrodo dienos šviesoje,<br />
tačiau apsilankius muziejuje<br />
vakare juos galima išvysti visai<br />
kitokius. Panašu, jog triptike,<br />
skirtame knygrišiams, šmėžuojantis<br />
vandens vaizdinys<br />
tarsi tyvuliuoja, teka. O štai O.<br />
Staskevičienės darbas „Sekmadienis“,<br />
iš toli atrodantis, lyg<br />
vaizduotų žydinčias raudonas<br />
aguonas, savyje slepia visą istoriją.<br />
Prieikite arčiau prie šio<br />
paveikslo. Ką jame matote<br />
Gerai įsižiūrėkite – pamatysite<br />
kmynų galvutes. Kmynų rinkimas<br />
moteriai primena vaikystę,<br />
kuomet kartu su mama rinkdavo<br />
juos, kad vėliau ant stalo<br />
būtų galima patiekti skanią ir<br />
kvapnią duoną. Prasmingas ir<br />
jautrus darbas skirtas mamytei.<br />
Savo vyro mamai autorė paskyrė<br />
kitą darbą, kuris padarytas<br />
ant audimo staklių skieto. Kas<br />
gali paneigti, jog tai neįkainojamas<br />
palikimas, tekstile užrašyta<br />
gyvenimo istorija – vaikystės<br />
namai prie Blendžiavos<br />
upelio, kurio tėkmę galite išvysti<br />
darbe, pavadinimu „Blendžiava“,<br />
vaikystės sakralumo<br />
dvasia darbe „Sekmadienis“,<br />
pagarba knygrišių darbui triptike<br />
„Lelijų žydėjimas“, anūkų<br />
sugalvotas darbo pavadinimas<br />
„Dangaus pievos“ (kas gi gali<br />
paneigti, jog nėra dangaus<br />
pievų) ir daug kitų, kuriuose<br />
autorė pristatydama leido susirinkusiesiems<br />
pamatyti ją –<br />
žemaitę, ištekėjusią už dzūko,<br />
gyvenančią Kaune ir kuriančią<br />
tai, kuo gyvena, ką vertina ir<br />
gerbia. Darbuose gausu simbolių<br />
kalbos ir tokio trapumo,<br />
kaip ir pats gyvenimas.<br />
Įprasta, jog autoriai savo<br />
darbų pavadinimus, trumpą<br />
pristatymą apie save pateikia<br />
spausdintu variantu. Visgi ir<br />
Prisimenant įvykius prieš 70 metų<br />
Vakar Lazdijų krašto muziejuje<br />
lazdijiškiai buvo pakviesti į<br />
susitikimą su pulkininku Arūnu<br />
Dudavičiumi ir docentu, socialinių<br />
mokslų daktaru Juozu Jankausku.<br />
Renginį „Okupacija po<br />
okupacijos. Trys liūdni faktai,<br />
nuo kurių praėjo 70 metų“ Lazdijų<br />
krašto muziejus skyrė Laisvės<br />
gynimo ir didžiųjų netekčių<br />
atminimo metams bei totalitarinių<br />
režimų, karo, okupacijų ir<br />
teroro aukoms paminėti.<br />
Susirinkusiesiems buvo pateikti<br />
faktai apie skaudžius Lietuvos<br />
istorijos įvykius: karo<br />
meto netektis, trėmimo mastus.<br />
Lazdijiškiai pamatė propagandinį<br />
vokišką filmuką, niekur<br />
iki šiol nepublikuotas Lazdijų<br />
miesto nuotraukas, darytas po<br />
1941 metų birželio 22 dienos<br />
bombardavimo, kuriose lazdijiškiai<br />
stengėsi prisiminti užfiksuotas<br />
vietas. Kaip tuos metus<br />
menančios moters liudijimu besiremdama<br />
sakė Lazdijų krašto<br />
muziejaus direktorė Daina Pledienė,<br />
„tą rytą lijo, bet ne lietum,<br />
o bombomis“.<br />
Renginio metu daug dėmesio<br />
socialinių mokslų daktaras J. Jankauskas<br />
skyrė savo knygos, išleistos<br />
praeitais metais, „1941 m.<br />
birželio sukilimas Lietuvoje“ pristatymui<br />
– išskyrė pagrindinius<br />
faktus, svarbiausias asmenybes<br />
ir jų biografijas. Sunku buvo nepasiklysti<br />
gausiame informacijos<br />
sraute. Visgi knyga – tai 15 metų<br />
autoriaus darbo rezultatas.<br />
Važinėdami po Lietuvą ir pristatydami<br />
knygą, svečiai siekia<br />
skleisti informaciją apie sukilimą,<br />
kuris, pasak A. Dudavičiaus,<br />
„nėra aprašomas jokiuose istorijos<br />
vadovėliuose, o jaunimui<br />
tokia informacija reikalinga“.<br />
Visa knyga skiriama 1941 metų<br />
birželio 22–28 dienų sukilėliams<br />
ir visiems, kas neabejingi Lietuvos<br />
istorijai.<br />
Naujų faktų apie trėmimo planų<br />
sudarytoją ir vykdytojus Lazdijuose<br />
pateikė J. Jankauskas.<br />
Šie faktai, pasak D. Pledienės,<br />
„niekur nėra publikuojami, todėl<br />
bendradarbiaudami, tikiuosi,<br />
paruošime publikaciją šia tema,<br />
kur bus įvardinti tie, kas prisidėjo<br />
prie lietuvių trėmimo“.<br />
Skaudžią sukaktį minint dažnai<br />
retoriškai iškildavo klausimas<br />
– o koks dabar jaunimo patriotiškumas,<br />
ar būtų kam dabar<br />
ginti šalį<br />
Šeštokų vidurinė mokykla įgyvendindama projektą VP3-3.4-ŪM-03-V-04-005 „Lazdijų rajono savivaldybės Šeštokų<br />
vidurinės mokyklos pastato Šeštokuose, Lazdijų g. 4, rekonstravimas ir modernizavimas“ (toliau – Projektas),<br />
laikraštyje „Dzūkų žinios“ spausdino straipsnį apie Projekto įgyvendinimą.<br />
2010 m. liepos 7 d. Lazdijų laikraštyje „Dzūkų žinios“ Nr. 49 (7943) publikuotas straipsnis „Mokslo metai prasidės<br />
renovuotoje Šeštokų mokykloje“ (toliau – Straipsnis). Pranešame, kad Straipsnyje klaidingai nurodytas Projekto<br />
pavadinimas („Šeštokų vidurinės mokyklos pastato modernizavimas ir renovacija“), kuris turi būti „Lazdijų rajono<br />
savivaldybės Šeštokų vidurinės mokyklos pastato Šeštokuose, Lazdijų g. 4, rekonstravimas ir modernizavimas“.<br />
šiuo aspektu paroda yra kitokia.<br />
Visa tai užrašyta autorės<br />
vyro Leono dailia rašysena,<br />
kuri tekstilės darbų parodą daro<br />
dar asmeniškesnę, šeimyninę,<br />
atvirą ir nepakartojamą. Gražu<br />
ir įstabu. Atrodo paprastai, bet<br />
nekasdieniškai patraukliai.<br />
O. Staskevičienė visą gyvenimą<br />
skyrė dailei, menui.<br />
Daugiau nei 30 metų dirbo<br />
dailininke, sulaukė įvertinimų<br />
už kūrybinį darbą. Ji dalyvauja<br />
parodose ir užsiima visuomenine<br />
veikla, kaip pati sako:<br />
„dabartinė mano veikla – tai<br />
greičiau poilsis nei darbas“.<br />
„Tai pats kūrybiškiausias gyvenimo<br />
etapas: darau ką noriu,<br />
kaip noriu ir kada noriu“,<br />
– tvirtina Lietuvos dailininkų<br />
sąjungos Kauno skyriaus tekstilės<br />
grupės E.S.A.M.E narė O.<br />
Prie mažų parduotuvių –<br />
dideli šiukšlynai<br />
Vytautas Stacevičius<br />
Aplinkos apsaugos ministerijos<br />
miškų departamento direktorius<br />
dr. Valdas Vaičiūnas apie šiuos<br />
Tarptautinius miško metus rašo:<br />
„Galima sakyti, kad 2011-ieji<br />
metai yra išskirtiniai metai miškams,<br />
bent jau skiriamo dėmesio<br />
požiūriu. Pirmą kartą Jungtinių<br />
tautų istorijoje šiuos metus Jungtinių<br />
Tautų generalinė asamblėja<br />
paskelbė Tarptautiniais miškų<br />
metais. Šiuo sprendimu siekiama<br />
atkreipti dėmesį į miškų svarbą<br />
ir problemas, padidinti visuomenės<br />
susidomėjimą darniu miškininkavimu<br />
ir miškų išsaugojimu.<br />
Pagrindinė ateinančių metų tema<br />
– „miškai – žmonėms“. Jungtinės<br />
Tautos pažymi, kad darnus miškininkavimas<br />
gali prisidėti prie<br />
darnaus mūsų planetos vystymosi,<br />
skurdo mažinimo, neigiamų klimato<br />
kaitos padarinių švelninimo,<br />
ekologinio stabilumo didinimo,<br />
biologinės įvairovės išsaugojimo<br />
ir kitų tikslų įgyvendinimo.“<br />
3<br />
Staskevičienė, vyro gimtinės<br />
krašto žmonėms atvežusi parodyti<br />
kitokios tekstilės – dalelės<br />
savo gyvenimo istorijos, pasakojamos<br />
Žemaitijos ir Dzūkijos<br />
kontekste.<br />
į sąvartyną patenkančių atliekų<br />
kiekį, brangina jų tvarkymą ir<br />
kelia rinkliavos dydį. Jei nenorime,<br />
kad tai tęstųsi, pradėkime<br />
visi rūšiuoti atliekas ir paskatinkime<br />
tą daryti kitus.<br />
Veisiejiečiai – Tarptautiniams<br />
miškų metams<br />
Pažymėdami šiuos metus VĮ<br />
Veisiejų urėdijos miškininkai kartu<br />
su bendruomene pasodino 0,7 ha<br />
beržyną, kurį pavadinome „Tarptautinių<br />
miško metų mišku“.<br />
Birželio mėnesį vyko liaudies<br />
menininko Vytauto Žukausko<br />
organizuojamas menininkų pleneras<br />
„Veisiejų pavasaris-2011“,<br />
kuris šiemet persikėlė į Šilainės<br />
kaimą, kur gyvena pats šios gražios<br />
šventės sumanytojas. Plenere<br />
dalyvavę 2 skulptoriai – Vytautas<br />
Jackūnas iš Panevėžio ir Pranas<br />
Petronis iš Anykščių – papildė<br />
urėdijos skulptūrų parką dviem<br />
skulptūromis. Prano Petronio<br />
skulptūra skirta Tarptautiniams<br />
miško metams pažymėti, Vytauto<br />
Jackūno darbas, pavadintas<br />
,,Šimto zuikių piemuo“, turės ir<br />
praktinę paskirtį. Vaikai ant jo galės<br />
pasisupti.<br />
Džiugu, kad nuolat gražėjantį<br />
mūsų skulptūrų parką, esantį prie<br />
kelio Vilnius–Lazdijai, lanko daug<br />
turistų, dauguma jų čia sustoja valandėlei<br />
atsikvėpti.