25.12.2014 Views

Socialdemokratų sąskrydis. ,,Tikri vyrai” negali ... - Dzūkų žinios

Socialdemokratų sąskrydis. ,,Tikri vyrai” negali ... - Dzūkų žinios

Socialdemokratų sąskrydis. ,,Tikri vyrai” negali ... - Dzūkų žinios

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Nr. 25 / 2011 06 23 / ketvirtadienis<br />

Klausiate – atsakome<br />

Ar atliekas rūšiuoti privalo tik gyventojai, o įmonėms to daryti nereikia Nuolat girdime<br />

pamokymus, kur kokias atliekas dėti: vienas į atskirus konteinerius, kitas išvežti į specialias<br />

aikšteles. Bet kodėl tokie reikalavimai keliami tik gyventojams, kodėl, pavyzdžiui, parduotuvių<br />

savininkai jokiu rūšiavimu nesirūpina<br />

Gyvename šalia nedidelės parduotuvės. Prie jos stovi vienintelis konteineris. Per jo kraštus<br />

dažnai virsta suplėšyti plastikiniai maišai, kartono dėžės, neretai krūvos tokių daiktų šalia konteinerio<br />

stovi sukrautos. Kodėl leidžiama šitaip bjauroti aplinką<br />

Atsako Alytaus regiono<br />

atliekų tvarkymo centro<br />

ekologė<br />

Erika Mockevičienė<br />

Aplinkos bjauroti niekam<br />

neleidžiama. Tiesiog atsakomybės<br />

jausmo ir supratimo<br />

stokojantys žmonės leidžia sau<br />

elgtis kaip panorėję ir nesilaiko<br />

visiems privalomų reikalavimų,<br />

tarp jų ir prievolės rūšiuoti bei<br />

tvarkyti atliekas.<br />

Už tai yra atsakingi ne tik<br />

gyventojai, bet ir įmonės, įstaigos<br />

bei organizacijos – visi jie<br />

yra atliekų turėtojai, kurie pri­<br />

valo laiku atsiskaityti už atliekas,<br />

jas rūšiuoti, užtikrinti konteinerių<br />

stovėjimo vietų švarą<br />

ir tvarką, laikytis naudojimosi<br />

konteineriais instrukcijų ir dėti<br />

į komunalinių atliekų konteinerius<br />

tik tas atliekas, kurioms<br />

šie konteineriai yra skirti. Visos<br />

šios atliekų turėtojų pareigos<br />

yra numatytos savivaldybių<br />

atliekų tvarkymo taisyklėse.<br />

Skaitytojo laiške iškelta labai<br />

opi problema. Iš tiesų daugelis<br />

parduotuvių, ypač nedidelių,<br />

įsikūrusių gyvenamųjų<br />

namų kvartaluose, nerūšiuoja<br />

atliekų ir nuolat pažeidinėja jų<br />

tvarkymo taisykles. Tuo ne kartą<br />

įsitikino ir Alytaus regiono<br />

atliekų tvarkymo centro specialistai,<br />

atliekantys reidus, kurių<br />

metu tikrinama, kaip tvarkomos<br />

atliekos regiono savivaldybėse.<br />

Mišrioms atliekoms skirtuose<br />

konteineriuose prie tokių<br />

parduotuvių labai dažnai būna<br />

sukrautos antrinės žaliavos:<br />

plastikas, popierius, medinės<br />

dėžės. Jos privalo būti išrūšiuotos<br />

ir atiduotos perdirbimui.<br />

Rūšiavimo būdą kiekviena<br />

parduotuvė turi pasirinkti pati:<br />

įsigyti rūšiavimo įrenginius ar<br />

presuoti, pakuoti išrūšiuotas<br />

atliekas ir išgabenti jas į stambiųjų<br />

bei kitų atliekų surinkimo<br />

aikšteles.<br />

Turime suprasti, kad kiekviena<br />

ne vietoje atsidūrusi<br />

atlieka blogina visų mūsų gyvenimą:<br />

teršia aplinką, didina<br />

www.dzukuzinios.lt<br />

Žemaitiška ir dzūkiška vienovė Onos Staskevičienės kūryboje<br />

Gintarė Škarnulytė<br />

Kūryboje telpa visas gyvenimas,<br />

visi jo atspalviai, visa,<br />

kas išgyventa. Joje galima sudėti<br />

vaikystės prisiminimus,<br />

peizažus, sutiktus žmones, išgyventus<br />

jausmus ir dažnai visa<br />

kam neužtenka net žodžių.<br />

Lazdijų krašto muziejaus<br />

salėje iki rugpjūčio 1 dienos<br />

veiks įspūdinga Onos Staskevičienės<br />

tekstilės paroda „Kitokia<br />

tekstilė“. Ją sudaro 21<br />

darbas, kuriuose autorė parodo<br />

daug savęs, savo gyvenimo.<br />

Kuo ypatinga ši paroda<br />

Ji kitokia. Subtilūs darbai tarsi<br />

gyvi, nuolat besikeičiantys.<br />

Vienaip atrodo dienos šviesoje,<br />

tačiau apsilankius muziejuje<br />

vakare juos galima išvysti visai<br />

kitokius. Panašu, jog triptike,<br />

skirtame knygrišiams, šmėžuojantis<br />

vandens vaizdinys<br />

tarsi tyvuliuoja, teka. O štai O.<br />

Staskevičienės darbas „Sekmadienis“,<br />

iš toli atrodantis, lyg<br />

vaizduotų žydinčias raudonas<br />

aguonas, savyje slepia visą istoriją.<br />

Prieikite arčiau prie šio<br />

paveikslo. Ką jame matote<br />

Gerai įsižiūrėkite – pamatysite<br />

kmynų galvutes. Kmynų rinkimas<br />

moteriai primena vaikystę,<br />

kuomet kartu su mama rinkdavo<br />

juos, kad vėliau ant stalo<br />

būtų galima patiekti skanią ir<br />

kvapnią duoną. Prasmingas ir<br />

jautrus darbas skirtas mamytei.<br />

Savo vyro mamai autorė paskyrė<br />

kitą darbą, kuris padarytas<br />

ant audimo staklių skieto. Kas<br />

gali paneigti, jog tai neįkainojamas<br />

palikimas, tekstile užrašyta<br />

gyvenimo istorija – vaikystės<br />

namai prie Blendžiavos<br />

upelio, kurio tėkmę galite išvysti<br />

darbe, pavadinimu „Blendžiava“,<br />

vaikystės sakralumo<br />

dvasia darbe „Sekmadienis“,<br />

pagarba knygrišių darbui triptike<br />

„Lelijų žydėjimas“, anūkų<br />

sugalvotas darbo pavadinimas<br />

„Dangaus pievos“ (kas gi gali<br />

paneigti, jog nėra dangaus<br />

pievų) ir daug kitų, kuriuose<br />

autorė pristatydama leido susirinkusiesiems<br />

pamatyti ją –<br />

žemaitę, ištekėjusią už dzūko,<br />

gyvenančią Kaune ir kuriančią<br />

tai, kuo gyvena, ką vertina ir<br />

gerbia. Darbuose gausu simbolių<br />

kalbos ir tokio trapumo,<br />

kaip ir pats gyvenimas.<br />

Įprasta, jog autoriai savo<br />

darbų pavadinimus, trumpą<br />

pristatymą apie save pateikia<br />

spausdintu variantu. Visgi ir<br />

Prisimenant įvykius prieš 70 metų<br />

Vakar Lazdijų krašto muziejuje<br />

lazdijiškiai buvo pakviesti į<br />

susitikimą su pulkininku Arūnu<br />

Dudavičiumi ir docentu, socialinių<br />

mokslų daktaru Juozu Jankausku.<br />

Renginį „Okupacija po<br />

okupacijos. Trys liūdni faktai,<br />

nuo kurių praėjo 70 metų“ Lazdijų<br />

krašto muziejus skyrė Laisvės<br />

gynimo ir didžiųjų netekčių<br />

atminimo metams bei totalitarinių<br />

režimų, karo, okupacijų ir<br />

teroro aukoms paminėti.<br />

Susirinkusiesiems buvo pateikti<br />

faktai apie skaudžius Lietuvos<br />

istorijos įvykius: karo<br />

meto netektis, trėmimo mastus.<br />

Lazdijiškiai pamatė propagandinį<br />

vokišką filmuką, niekur<br />

iki šiol nepublikuotas Lazdijų<br />

miesto nuotraukas, darytas po<br />

1941 metų birželio 22 dienos<br />

bombardavimo, kuriose lazdijiškiai<br />

stengėsi prisiminti užfiksuotas<br />

vietas. Kaip tuos metus<br />

menančios moters liudijimu besiremdama<br />

sakė Lazdijų krašto<br />

muziejaus direktorė Daina Pledienė,<br />

„tą rytą lijo, bet ne lietum,<br />

o bombomis“.<br />

Renginio metu daug dėmesio<br />

socialinių mokslų daktaras J. Jankauskas<br />

skyrė savo knygos, išleistos<br />

praeitais metais, „1941 m.<br />

birželio sukilimas Lietuvoje“ pristatymui<br />

– išskyrė pagrindinius<br />

faktus, svarbiausias asmenybes<br />

ir jų biografijas. Sunku buvo nepasiklysti<br />

gausiame informacijos<br />

sraute. Visgi knyga – tai 15 metų<br />

autoriaus darbo rezultatas.<br />

Važinėdami po Lietuvą ir pristatydami<br />

knygą, svečiai siekia<br />

skleisti informaciją apie sukilimą,<br />

kuris, pasak A. Dudavičiaus,<br />

„nėra aprašomas jokiuose istorijos<br />

vadovėliuose, o jaunimui<br />

tokia informacija reikalinga“.<br />

Visa knyga skiriama 1941 metų<br />

birželio 22–28 dienų sukilėliams<br />

ir visiems, kas neabejingi Lietuvos<br />

istorijai.<br />

Naujų faktų apie trėmimo planų<br />

sudarytoją ir vykdytojus Lazdijuose<br />

pateikė J. Jankauskas.<br />

Šie faktai, pasak D. Pledienės,<br />

„niekur nėra publikuojami, todėl<br />

bendradarbiaudami, tikiuosi,<br />

paruošime publikaciją šia tema,<br />

kur bus įvardinti tie, kas prisidėjo<br />

prie lietuvių trėmimo“.<br />

Skaudžią sukaktį minint dažnai<br />

retoriškai iškildavo klausimas<br />

– o koks dabar jaunimo patriotiškumas,<br />

ar būtų kam dabar<br />

ginti šalį<br />

Šeštokų vidurinė mokykla įgyvendindama projektą VP3-3.4-ŪM-03-V-04-005 „Lazdijų rajono savivaldybės Šeštokų<br />

vidurinės mokyklos pastato Šeštokuose, Lazdijų g. 4, rekonstravimas ir modernizavimas“ (toliau – Projektas),<br />

laikraštyje „Dzūkų žinios“ spausdino straipsnį apie Projekto įgyvendinimą.<br />

2010 m. liepos 7 d. Lazdijų laikraštyje „Dzūkų žinios“ Nr. 49 (7943) publikuotas straipsnis „Mokslo metai prasidės<br />

renovuotoje Šeštokų mokykloje“ (toliau – Straipsnis). Pranešame, kad Straipsnyje klaidingai nurodytas Projekto<br />

pavadinimas („Šeštokų vidurinės mokyklos pastato modernizavimas ir renovacija“), kuris turi būti „Lazdijų rajono<br />

savivaldybės Šeštokų vidurinės mokyklos pastato Šeštokuose, Lazdijų g. 4, rekonstravimas ir modernizavimas“.<br />

šiuo aspektu paroda yra kitokia.<br />

Visa tai užrašyta autorės<br />

vyro Leono dailia rašysena,<br />

kuri tekstilės darbų parodą daro<br />

dar asmeniškesnę, šeimyninę,<br />

atvirą ir nepakartojamą. Gražu<br />

ir įstabu. Atrodo paprastai, bet<br />

nekasdieniškai patraukliai.<br />

O. Staskevičienė visą gyvenimą<br />

skyrė dailei, menui.<br />

Daugiau nei 30 metų dirbo<br />

dailininke, sulaukė įvertinimų<br />

už kūrybinį darbą. Ji dalyvauja<br />

parodose ir užsiima visuomenine<br />

veikla, kaip pati sako:<br />

„dabartinė mano veikla – tai<br />

greičiau poilsis nei darbas“.<br />

„Tai pats kūrybiškiausias gyvenimo<br />

etapas: darau ką noriu,<br />

kaip noriu ir kada noriu“,<br />

– tvirtina Lietuvos dailininkų<br />

sąjungos Kauno skyriaus tekstilės<br />

grupės E.S.A.M.E narė O.<br />

Prie mažų parduotuvių –<br />

dideli šiukšlynai<br />

Vytautas Stacevičius<br />

Aplinkos apsaugos ministerijos<br />

miškų departamento direktorius<br />

dr. Valdas Vaičiūnas apie šiuos<br />

Tarptautinius miško metus rašo:<br />

„Galima sakyti, kad 2011-ieji<br />

metai yra išskirtiniai metai miškams,<br />

bent jau skiriamo dėmesio<br />

požiūriu. Pirmą kartą Jungtinių<br />

tautų istorijoje šiuos metus Jungtinių<br />

Tautų generalinė asamblėja<br />

paskelbė Tarptautiniais miškų<br />

metais. Šiuo sprendimu siekiama<br />

atkreipti dėmesį į miškų svarbą<br />

ir problemas, padidinti visuomenės<br />

susidomėjimą darniu miškininkavimu<br />

ir miškų išsaugojimu.<br />

Pagrindinė ateinančių metų tema<br />

– „miškai – žmonėms“. Jungtinės<br />

Tautos pažymi, kad darnus miškininkavimas<br />

gali prisidėti prie<br />

darnaus mūsų planetos vystymosi,<br />

skurdo mažinimo, neigiamų klimato<br />

kaitos padarinių švelninimo,<br />

ekologinio stabilumo didinimo,<br />

biologinės įvairovės išsaugojimo<br />

ir kitų tikslų įgyvendinimo.“<br />

3<br />

Staskevičienė, vyro gimtinės<br />

krašto žmonėms atvežusi parodyti<br />

kitokios tekstilės – dalelės<br />

savo gyvenimo istorijos, pasakojamos<br />

Žemaitijos ir Dzūkijos<br />

kontekste.<br />

į sąvartyną patenkančių atliekų<br />

kiekį, brangina jų tvarkymą ir<br />

kelia rinkliavos dydį. Jei nenorime,<br />

kad tai tęstųsi, pradėkime<br />

visi rūšiuoti atliekas ir paskatinkime<br />

tą daryti kitus.<br />

Veisiejiečiai – Tarptautiniams<br />

miškų metams<br />

Pažymėdami šiuos metus VĮ<br />

Veisiejų urėdijos miškininkai kartu<br />

su bendruomene pasodino 0,7 ha<br />

beržyną, kurį pavadinome „Tarptautinių<br />

miško metų mišku“.<br />

Birželio mėnesį vyko liaudies<br />

menininko Vytauto Žukausko<br />

organizuojamas menininkų pleneras<br />

„Veisiejų pavasaris-2011“,<br />

kuris šiemet persikėlė į Šilainės<br />

kaimą, kur gyvena pats šios gražios<br />

šventės sumanytojas. Plenere<br />

dalyvavę 2 skulptoriai – Vytautas<br />

Jackūnas iš Panevėžio ir Pranas<br />

Petronis iš Anykščių – papildė<br />

urėdijos skulptūrų parką dviem<br />

skulptūromis. Prano Petronio<br />

skulptūra skirta Tarptautiniams<br />

miško metams pažymėti, Vytauto<br />

Jackūno darbas, pavadintas<br />

,,Šimto zuikių piemuo“, turės ir<br />

praktinę paskirtį. Vaikai ant jo galės<br />

pasisupti.<br />

Džiugu, kad nuolat gražėjantį<br />

mūsų skulptūrų parką, esantį prie<br />

kelio Vilnius–Lazdijai, lanko daug<br />

turistų, dauguma jų čia sustoja valandėlei<br />

atsikvėpti.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!