Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Freska VU Filologijos fakulteto vestibiulyje (dailininkas R. Gibavičius). V. Naujiko nuotr.<br />
metų, trumpiau nei žmogaus gyvenimas.<br />
Tai reiškia, kad dauguma mūsų, pradėję<br />
gyvenimą ir profesinę veiklą be kompiuterio,<br />
turėjome skubiai persiorientuoti.<br />
Be to, iš tiksliųjų mokslų atėjusios skaitmeninės<br />
technologijos ir jomis paremti<br />
metodai ne vienam humanitarui atrodė<br />
baisūs, pavojingi ir visiškai nereikalingi.<br />
Daugelis buvo nepatenkinti, pyko, tačiau<br />
naujojo skaitmeninių mašinų laužytojų<br />
judėjimo nesukūrėme.<br />
XXI a. pradžioje mokslininkai pastebėjo,<br />
kad kompiuterių ir interneto plitimas<br />
paskatino pokyčius visuomenėje. Pokyčiams<br />
ir naujai visuomenei apibūdinti<br />
pradėta vartoti daug skirtingų ir sudėtingų<br />
sąvokų: „informacinė visuomenė“,<br />
„žinių visuomenė“, „tinklaveikos visuomenė“.<br />
Pastaroji sąvoka, sukurta ispanų<br />
kilmės sociologo Manuelio Castellso,<br />
buvo labai taikli ir plačiai prigijo. Joje<br />
telpa viskas: ir kompiuteriai, ir kompiuterių<br />
tinklai, ir visuomenė, ir konkrečių<br />
tos visuomenės narių elgsena prie kompiuterio<br />
(ir ne vien). Naujai besiformuojančioje<br />
kompiuterininkų ir internautų<br />
visuomenėje labai svarbu pasidarė mokėti<br />
tinkamai naudotis kompiuteriu ir<br />
tinklu. Net potencialiems XXI a. „luditams“<br />
tapo negražu prisipažinti, kad<br />
nežinai, kuo skiriasi skleistuvas, skaitlys<br />
ir skaitytuvas ar ką reiškia santrumpa<br />
„MS“. Taigi visiems pasidarė labai reikalingi<br />
informaciniai ir komunikaciniai<br />
gebėjimai. Dėl to susiformavo net nauja<br />
mokslų kryptis – komunikacija ir informacija,<br />
<strong>Vilniaus</strong> universitete sukurtas<br />
Komunikacijos fakultetas, pradėtos komunikacijos<br />
ir informacijos studijos.<br />
Ilgainiui komunikacinis ir informacinis<br />
požiūriai į mus supantį pasaulį taip išplito,<br />
kad apėmė visas gyvenimo erdves,<br />
smelkiasi į kitus mokslus, keičia darbuotojams<br />
būtinų gebėjimų sąrašus ir įstaigų<br />
bei organizacijų veiklos pobūdį.<br />
SPECTRUM 2010/2<br />
Paveldas kaip laikmena<br />
ir bendravimo priemonė<br />
Rusų mokslininkas Arkadijus Sokolovas<br />
prieš keliolika metų sukūrė „informacinių<br />
akinių“ teoriją. Jis rašo, kad ši<br />
teorija yra panaši į pasaką apie Smaragdo<br />
miesto burtininką. Kiekvienas, įeinantis į<br />
Smaragdo miestą, gaudavo akinius, kurie<br />
visus miesto pastatus paversdavo žaliais.<br />
Lygiai taip ir su informaciniu bei komunikaciniu<br />
požiūriais – dėvėdami tokius<br />
akinius visą pasaulį galime pamatyti kaip<br />
ištisinę informaciją ir komunikaciją. Užsidėkime<br />
šiuos akinius ir pažvelkime į<br />
mūsų paveldą…<br />
Kas yra paveldas Lietuvoje Kaip rašoma<br />
įstatymuose, tai vertybė, kuri yra<br />
svarbi tautiniu, istoriniu, grožio ar moksliniu<br />
požiūriu. Informaciniai akiniai geriausiai<br />
mums išryškina mokslinį požiūrį.<br />
Juk būti svarbiam „moksliniu požiūriu“<br />
reiškia, kad tame daikte yra mokslininkams<br />
svarbios informacijos. Taigi paveldo<br />
objektas tampa informacijos laikmena<br />
ir pernešikliu, tarsi koks USB raktas<br />
ar DVD diskas. Praeities kartos „įrašė“ tą<br />
informaciją, o šiuolaikinis mokslininkas,<br />
mokslo metodų ir techninių priemonių<br />
padedamas, turi šią informaciją perskaityti.<br />
Taip užsimezga mūsų komunikacija<br />
su praeities visuomene, o mokslinis<br />
tyrimas virsta informacijos išskyrimu<br />
ir valdymu. Tada paveldo išsaugojimas<br />
tampa ne tik pačių senovės objektų ar<br />
papročių, bet ir juose esančios mokslinės<br />
informacijos išsaugojimu. O kiekvienas<br />
mokslininkas, kuriam pavyko perskaityti<br />
praeities žmonių įrašus, žinoma, norės<br />
apie tai papasakoti kitiems, savo kolegoms,<br />
draugams, studentams, gal parašys<br />
straipsnį, sukurs televizijos filmą ar laidą.<br />
Taigi čia turime paveldo komunikaciją,<br />
senovinis daiktas ir mokslininko išskirta<br />
informacija bendrauja su šiuolaikine visuomene,<br />
šių dienų žmonėmis. Paveldas<br />
vėl naudojamas kultūroje, bet ne pagal<br />
savo tiesioginę paskirtį, o kaip praeities<br />
ženklas. Panašiai rašoma ir Europos paveldo<br />
tinklo – Herein – tezaure: „...paveldas<br />
– materialių ženklų rinkinys...“<br />
Juk akmens amžiaus kirvuku muziejuje<br />
medžių nebekertame, bet, išvydę jį, iškart<br />
prisimename tuos vargšelius, kailiais<br />
apsidangsčiusius žmones, kurie neturėjo<br />
ne tik televizoriaus ar kompiuterio, bet<br />
net elektros ir automobilio!<br />
Paveldo informacija<br />
ir komunikacija moksle<br />
Jau sužinojome, kad informaciniai akiniai<br />
yra labai geras mokslininko tyrimų<br />
instrumentas. Dar svarbu, kad užsidėję<br />
šiuos akinius tampame komunikacijos ir<br />
informacijos mokslininkų bendruomenės<br />
dalimi, susivienijame su kai kuriomis<br />
kitų mokslininkų idėjomis, teorijomis ir<br />
taip įgyjame dar daugiau labai įdomių<br />
instrumentų. Pavyzdžiui, estų semiotikas<br />
Jurijus Lotmanas yra sukūręs vadinamąją<br />
semiosferos teoriją. Pagal ją kiekvienas<br />
pavienis pasaulio objektas (artefaktas,<br />
archeologinis radinys, buities daiktas ir<br />
pan.) yra ženklas, o sudėtiniai objektai<br />
(bažnyčia, dvaras, piliakalnis ir pan.) yra<br />
tekstai. Jie visi yra bendros prasmių erdvės<br />
– semiosferos dalis. Tik semiosfera<br />
suteikia paskiriems ženklams ir tekstams<br />
prasmę. Taigi kiekvieną sudėtinį paveldo<br />
objektą galime skaityti ir tyrinėti panašiai,<br />
kaip skaitome ir tyrinėjame knygos<br />
tekstą: pritaikyti turinio analizę, skirti<br />
semantinius vienetus, taikyti formules,<br />
koeficientus... Tiesa, ta knyga parašyta<br />
praeities žmonių, kurių mes visai nepažįstame.<br />
Bet nieko tokio, juk skaitome<br />
tam, kad susipažintume.<br />
Dar viena įdomi teorija – Marshallo<br />
McLuhano medijų teorija. Šis Kanados<br />
5
Change language