12.11.2012 Views

VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

VAISTAI ALERGINÄ–MS LIGOMS GYDYTI - e-library.lt

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

vAistAi AlerginėMs ligoMs gydyti<br />

skirti kartu su CsA. Barbitūratai, karbamazepinas, fenitoinas,<br />

metamizolis, rifampicinas, nafcilinas, sulfadiminas, trimetoprimas<br />

mažina CsA koncentraciją kraujyje, todėl būtina<br />

įdėmiai stebėti CsA kiekį kraujyje ir tinkamai pakoreguoti<br />

jo dozę. CsA mažina prednizolono išskyrimą, o didelės metilprednizolono<br />

dozės gali padidinti CsA koncentraciją kraujyje<br />

[2, 3, 5, 6].<br />

Atsargumo priemonės. CsA gydomi pacientai turėtų vengti<br />

didelio kalio kiekio maiste ir jiems neturėtų būti skiriama<br />

vaistų, kuriuose yra kalio, arba kalį sulaikančių diuretikų.<br />

Gydant CsA skiepų veiksmingumas gali sumažėti, o gyvų<br />

susilpnintų vakcinų reikia vengti. Pacientus taip pat reikėtų<br />

perspėti dėl pavojų, susijusių su per ilgu buvimu saulėje, – fotosensibilizacinės<br />

odos reakcijos [2, 3, 5, 6].<br />

ii. vietiniAi vAistAi odos AlerginėMs<br />

ligoMs gydyti<br />

1. vietiniai antihistamininiai vaistai<br />

Indikacijos ir dozavimas<br />

Vietiniai H 1 receptorių blokatoriai (diphenhydraminum,<br />

chlorphenoxaminum ir kt.) dermatologijoje vartojami niežuliui<br />

slopinti, esant alerginei reakcijai į vabzdžių įkandimus,<br />

fotoalerginiam dermatitui. Taip pat H 1 antihistamininiai vaistai<br />

gali būti vartojami vietiškai esant nėščiųjų dermatozėms,<br />

kai sisteminis vaisto vartojimas yra sąlyginė ar absoliuti kontraindikacija.<br />

Kitos etiologijos niežuliui šių vaistų terapinis<br />

poveikis silpnas [2, 6].<br />

Nepageidaujamas poveikis. Difenhidraminas, vartojamas<br />

vietiškai, gali suke<strong>lt</strong>i alerginį kontaktinį dermatitą. Nuo geriamojo<br />

azelastino gali atsirasti kartumo skonis burnoje [2, 6].<br />

2. vietiniai gliukokortikosteroidai<br />

Veikimo mechanizmas<br />

Išoriškai gydyti vartojami preparatai pagal fluoro kiekį<br />

skirstomi į tris grupes:<br />

• Nefluoruoti preparatai – hidrokortizonas, prednizolonas,<br />

6-metilprednizolonas<br />

• Monofluoruoti preparatai – deksametazonas, betameta-<br />

30 gydymo menas<br />

zonas, triamcinolonas ir kt.<br />

• Dvigubai fluoruoti preparatai – fluocinolonas, flumetazono<br />

pivalatas ir kt.<br />

Vietinių GK skyrimas paremtas jų farmakologinėmis ypatybėmis<br />

(6 lentelė):<br />

• Stipriu uždegimą mažinančiu ir eksudaciją slopinančiu<br />

poveikiu – mažina kapiliarų laidumą, slopina makrofagų migraciją<br />

ir mediatorių išsiskyrimą.<br />

• Proliferaciją slopinančiu poveikiu – slopina epidermio<br />

ląstelių mitozes.<br />

• Vazokonstrikciniu poveikiu – sukeliamas odos kapiliarų<br />

spazmas.<br />

• Fibroblastų proliferacijos ir hialurono rūgšties sintezės<br />

slopinimu.<br />

• Ląstelinį ir humoralinį imunitetą slopinančiu poveikiu.<br />

• Niežėjimo ir skausmo slopinimu – slopina histamino<br />

išsiskyrimą.<br />

Gliukokortikosteroidų prasiskverbimas į odą priklauso<br />

nuo steroidinio preparato struktūros, pagrindo, į kurį įvedamas<br />

preparatas, ir odos pažeidimo. Mažiausios koncentracijos<br />

preparatas turi didžiausią absorbciją, tuo tarpu didelės<br />

koncentracijos GK preparatų rezorbcija mažesnė, tačiau pastarieji<br />

sukelia smarkią vazokonstrikciją. Vaisto prasiskverbimui<br />

labai svarbi odos būklė. Pro odos raginį sluoksnį vyksta<br />

pasyvi difuzija. Apie 10 proc. išoriškai vartojamų GK patenka<br />

į gilesnius odos sluoksnius, o 90 proc. lieka odos paviršiuje.<br />

Vaisto prasiskverbimui įtakos turi odos paviršiaus lipidai<br />

– nuvalius juos nuo odos paviršiaus, penetracija pagerėja.<br />

Ypač gerai GK prasiskverbia veido, galvos, kapšelio, pažastų<br />

ir kirkšnių srityse, nes čia gausus poodinis kraujagyslių tinklas<br />

[13].<br />

Indikacijos ir dozavimas. Daugeliui odos alerginių ligų<br />

(atopiniam dermatitui, alerginiam kontaktiniam dermatitui,<br />

alerginiam fotodermatitui) gydyti vienas iš pirmiausia pasirenkamų<br />

vaistų yra vietiškai vartojamas kortikosteroidas. Atsižvelgiant<br />

į ligos sunkumą ir pažeidimo vietą, parenkamas<br />

tam tikro stiprumo vietinis gliukokortikosteroidas (10 lentelė).<br />

Skirtingų vietinių GK stiprumas priklauso nuo veikliosios dalies<br />

koncentracijos bei pagrindinės GK molekulės fluorinimo<br />

tam tikrose jos grandyse [8, 11, 12].<br />

10 lentelė. Vietiškai vartojamų gliukokortikosteroidų klasifikacija pagal santykinį uždegimą slopinančio poveikio stiprumą<br />

Poveikio stiprumas Bendrinis (generinis) vaisto pavadinimas Vaisto forma<br />

I grupė. Silpnai veikiantys Hydrocortisoni acetas, 0,25–1% Kremas, tepalas<br />

Prednisolonum, 0,2–0,5% Losjonas<br />

Dexamethasonum Kremas, tepalas (gaminamas vaistinėse)<br />

II grupė. Vidutinio stiprumo Flumetasoni pivalas, 0,02% Kremas, tepalas<br />

Triamcinoloni acetonidum, 0,03–0,1% Aerozolis, krepas, tepalas<br />

Hydrocortisoni butyras, 0,1% Losjonas, kremas, tepalas<br />

III grupė. Stiprūs Fluticasoni propionas 0,05% kremas – kūdikiams nuo 3 mėn.<br />

0,005% tepalas – vaikams nuo 1 m.<br />

Methylprednisoloni aceponas, 0,1% Kremas, tepalas<br />

Betamethasoni valeras, 0,05–0,1% Losjonas, kremas, tepalas<br />

Betamethasoni dipropionas, 0,05% Kremas, tepalas<br />

Momethasoli furoas, 0,1% Losjonas, kremas, tepalas<br />

Fluocinoloni acetonidum, 0,025% Tepalas, kremas, gelis<br />

Budesonidum, 0,025% Kremas, tepalas<br />

IV grupė. Labai stiprūs Halcinonidum, 0,1% Kremas, riebus kremas, losjonas 0,1–1%<br />

Clobetasoli propionas, 0,05% Losjonas, kremas, tepalas<br />

Pastabos: III grupės vietiniais gliukokortikosteroidais nepatartina tepti veido, pažastų, genitalijų, kirkšnių, krūtų srityse.<br />

IV grupės vietiniai gliukokortikosteroidai vartojami trumpais kursais lichenifikacijos vietoje; netepti veido, pažastų, genitalijų, kirkšnių, krūtų srityse.<br />

FARmAKoteRApiJA. ApžvAlGoS iR AKtuAliJoS (ii) 2006 m.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!