Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA

neta.lt

Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA

Kaina 5 Lt 2008 Nr. 5 (23)

leidinys automatizacijos, elek trotechnikos, energetikos, šildymo, vėdinimo,

elektronikos, valdymo sistemų ir žinių ekonomikos technologijų specialistams

IV kartos reaktoriai

Žaibo samprata

Inžinieriaus

kompetencija

ISSN 1648-6927

6

10

24

Birštono 34

kilpos istorija


„Tyco Electronics“ gamina pramoninės paskirties produktus kompiuteriniams

tinklams. Tai lauko sąlygomis montuojami moduliniai lizdai ir kištukai su IP65/67

apsaugos lygiu, RJ45 tipo lizdai, montuojami ant DIN bėgelio, specialūs kabeliai su

ekranavimo sluoksniu ir mechaniškai atsparia izoliacija, montuojami ant DIN bėgelio

komutatoriai su mechaniškai atspariu korpusu ir kiti produktai.

Plačiau žr. http://www.tycoelectronics.com/industrial

„Tyco Electronics“ taip pat siūlo jungtis, jungčių sistemas, reles, identifikacijos produktus,

termofitus, filtrus, sensorius, kabelius ir kabelių pynes, įrankius bei įrangą, jungiklius,

pasyviuosius (rezistorinius, induktyvinius, talpinius, magnetinius) elementus ir kitus produktus.

Plačiau žr. http://www.tycoelectronics.com/

„Tyco Electronics“ AMP atstovybė

Smolensko g. 6, Vilnius

Tel.: (8 5) 213 1402, 211 3016, faks. 213 1403

El. p. BalticPIC@tycoelectronics.com

www.tycoelectronics.com

Tyco, Tyco Electronics ir TE simbolis yra prekių ženklai.


Plačiausia

CADS programinė įranga

skirta pastatų sistemų

elektros projektavimui.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Skirtingų elektros inžinerijos poreikių platumas ir pritaikomumas yra pati svarbiausia priežastis, kodėl

CADS Planner Electric yra tokia populiari profesionalų tarpe. Čia pateikėme tik dalį visų privalumų.

Daugiau galite pamatyti aplankę www.cads.lt

DAUGYBĖ GALINGŲ ĮRANKIŲ PROFESIONALAMS

1.

2.

3.

4.

Instaliacijos brėžiniai

Žemos įtampos sistemos

3D modeliavimas (BIM, IFC)

Apskaičiavimo funkcijos

5.

6.

7.

8.

Skirstomojo skydo schemos

Medžiagų sąrašas

Apšvietimo ir šildymo ataskaitos

Aksonometriniai brėžiniai

KURI DAR CAD PROGRAMA JUMS GALI PASIŪLYTI TIEK DAUG?

PAŽVELKITE IR PALYGINKITE!

9. Palaikomi formatai DWG/DXF/IFC*/

PDF*/MS Excel* (*eksportas)

10. Projekto duomenų apdorojimas

ir daug daugiau...

Užsisakykite Cads Planner Electric prezentaciją: www.cads.lt

Taip pat automatikos planavimui: Valdiklių ir

variklių schemos, PLC techninės įrangos planavimas,

Instrumentavimas, Skirstomųjų dėžių sluoksniai (2D/3D),

Sujungimų sąrašai (laidai/kabeliai/įvadiniai blokai), Kabelių

sąrašai pvz. Ir taip pat skirstomieji tinklai.

CADS Planner � lialas: P. Lukšio g. 32, „Domus Galerija“, Vilnius, Lietuva. Mob.: +370 650 89112 El. Paštas: lithuania@kymdata.�


OBO Bettermann kabelių

instaliavimo medžiagos –

Sisteminis sprendimas energetikos, pramonės,

statybos projektuose

OBO siūlo plačią gaminių nomenklatūrą kabelių instaliavimui – pristatome populiariausių medžiagų sąrašą – naujas kabelines

kopėčias su aukščiu 45mm ir 60mm ir pločiu nuo 200mm iki 600 mm, kabelinius perforuotus lovius – gaminami aukščiai nuo

35 iki 160mm, plotis 50-600mm ir vielinius lovelius – aukštis 55 mm.

Padengimas FS LST EN 10142:2000 (rekomend. patalpų viduje)

Padengimas FT arba DD- LST EN ISO 1461:2000 (lauke, agresyvioje aplinkoje –aplinkos

kategorija C3-C4, pagal ISO12944 ), arba gaminiai iš nerūdijančio plieno.

Visos kabelinės montavimo konstrukcijos atitinka – LST EN 61537:2003EN, Kabelių lovių

ir kabelių kopėčių sistemos (IEC 61537:2001).

Kabelinės kopėčios RKS kabeliai perf.loviai

GR – magic vieliniai loveliai

OBO Bettermann UAB

Meistrų 8, Vilnius, Lietuva

Tel: 370 5 2375911, faksas 370 5 2375912

E-paštas :obo@obo.lt www.obo.lt

Apšvietimo loveliai


turinys

6 Ar statysime Lietuvoje IV kartos reaktorių?

10 Žaibo sampratos ir žaibosaugos raida

16 Pažaboti žaibą

20 Priešgaisriniai tinkleliai

24 Elektrotechnikos darbų personalo kvalifikacijos vertinimo principai

34 Nemuno Birštono kilpa

46 Summary

Artėja dar vienų metų

virsmas. Tas artėjimas

šiemet ypatingas tuo, kad

kažkas žada kažkokias

lemtingas permainas. Gal iš

tiesų pasimatys, ar buvome

nerūpestingi žiogeliai, ar

meškutės, prikaupusios

lašinių.

Gyvenimas suka savo

ratą, metai keičia metus, o

kiek netikrų pranašysčių ir

gąsdinimų esame girdėję!

Taigi linkiu visiems gyventi

savo galva ir daugiau

pasikliauti savo jėgomis.

Laimingų artėjančių metų!

Bronius Rasimavičius

Redaktoriaus žodis

Vyr. redaktorius

Bronius Rasimavičius

E. p. neta@neta.lt

Konsultantė

dr. Liudmila Andriušienė

Kalbos redaktorė

Aldona Paulauskienė

Dizaineris

Darius Abromaitis

„IMAGO“

ADministRAcijA

Vykdomasis direktorius

Valdas Linas savickas

Reklamos projektų vadovė

Vytautė samulėnienė

Tel. (8 5) 269 1240

Mob. 8 686 97 539

E. p. vytaute@folioverso.lt

Leidykla „FOLIO VERSO“

Švitrigailos g. 11F

LT-03228 Vilnius

Tel. (8 5) 269 1238

Faks. (8 5) 260 8243

E. p. info@folioverso.lt

UAB „FOLIO VERSO“ ©

Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai

arba dalimis, būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Leidykla neatsako už reklaminių

skelbimų tekstą ir turinį.

Visų „Elektros erdvių“ numerių elektronines

versijas galite rasti www.neta.lt

Tiražas 2 000 egz.


6

Ar statysime

Lietuvoje IV

kartos reaktorių?

Dr. Evaldas Maceika, Fizikos institutas

Nors šiuo metu pasaulį apėmusi ekonominė

krizė, prognozuojama, kad ilgainiui

pasaulinė ekonomika sparčiai

augs ir energijos paklausa iki 2030 m.

padidės 45–60 proc. 2008 m. lapkričio

mėnesio duomenimis, pasaulyje veikė

439 komerciniai branduoliniai reaktoriai

(bendra galia 372 GW), kurie tiekia

apie 15 proc. pasaulyje pagaminamos

elektros energijos. Dar 6 reaktoriai yra

lėto sustabdymo fazėje. Dauguma šių

reaktorių buvo pastatyti 1970–1990 m.,

t. y. prieš 20–40 metų [1]. Vidutinis reaktoriaus

amžius šiuo metu pasaulyje

yra 24,3 metai.

Europos Sąjungos (ES) šalyse vidutinis

branduolinių elektrinių amžius yra 25

metai. Prancūzijoje, kur eksploatuojama

daugiausia ES branduolinių reaktorių

(59), vidutinis reaktoriaus amžius yra

apie 20 metų. Vokietijos 17 reaktorių vidutinis

amžius – 25 metai, o Jungtinėje

Karalystėje šiuo metu eksploatuojamų

19 reaktorių vidutinis amžius yra apie

30 metų [2].

JAV eksploatuojami irgi palyginti seniai

pastatyti 104 reaktoriai (dauguma – iki

1990 m.), o jų vidutinis amžius – apie

30 metų.

Lietuvoje Ignalinos AE (IAE) pirmasis blokas

pradėjo veikti 1983 m., t. y. prieš 25

metus ir pagal įsipareigojimą ES dabar

yra galutinai sustabdytas. Antrasis IAE

blokas eksploatuojamas nuo 1987 m.,

o jį sustabdyti Lietuva yra įsipareigojusi

2009 m. pabaigoje, nes RBMK tipo

rektoriai laikomi mažiau saugūs.

Šiuo metu pasaulyje eksploatuojamų komercinių branduolinių reaktorių amžius

Eksploatuojamų reaktorių skaičius

Reaktorių amžius, metais

Pagrindinė skaičiuojamoji branduolinės

elektrinės eksploatacijos trukmė paprastai

yra 40 metų. Tačiau ji gali būti pratęsta

dar 10 ar net 20 metų, jeigu įsitikinama,

kad po remonto ir atnaujinimo tolesnė

reaktoriaus veika bus saugi. Tokia strategija

plačiai taikoma JAV.

Pasaulio reaktoriai yra gana pasenę ir

per paskutiniuosius 20 metų JAV ir ES

šalyse buvo pastatyta vos keletas naujų

reaktorių. Nauji reaktoriai daugiausia

buvo statomi Rytų Azijoje: Kinijoje, Pietų

Korėjoje, Japonijoje, Indijoje.

Pastebimas branduolinės energetikos

atgijimas, nes manoma, kad ji gali pasitarnauti

kaip saugus, ilgalaikis, ekonomiškai

konkurentabilus ir klimato kaitai

neddarantis poveikio apsirūpinimo

energija šaltinis. Pasenusį pasaulinį reaktorių

ūkį turi pakeisti nauji pranašesni

reaktoriai. Šiuo metu pasaulyje statomi

42 nauji reaktoriai [1].

Reaktoriai per savo penkis dešimtmečius

gerokai tobulėjo nuo vadinamosios

I kartos prototipinių elektrinių reaktorių

(pirmoji bandomoji 5 MW elektrinė paleistas

1954 m. Obninske) iki šiomis

dienomis sukurtų ir veikiančių III bei

III+ kartos reaktorių.

Dauguma šiuo metu veikiančių reaktorių,

tarp jų ir Ignalinos AE, priskiriami II

kartai. Šiandien Prancūzijoje ir Suomijoje

statomos ypač saugios ir konkurencingos

III kartos („Gen III“) branduolinės

elektrinės. Toliau plėtojant šios kartos

elektrines, netrukus bus prieinami „Gen

III+“ modeliai. Naujieji III ir III+ reaktoriai

yra kur kas saugesni už II kartos reak-


torius. Avarijų, kurių metu būtų pažeista

(susilydytų) reaktoriaus aktyvioji zona,

tikimybė yra 10–100 kartų mažesnė

negu II kartos reaktorių, be to, elektrinės

konstrukcijos net ir stambių avarijų atveju

sulaikytų visas radioaktyvias medžiagas

ir jos nepatektų į aplinką.

Šiuo metu didžiulėmis mokslinių tyrimų

ir plėtros („R&D“) pastangomis sparčiai

kuriami revoliuciniai naujoviški IV

kartos („Gen IV“) reaktoriai. Tyrimuose

aktyviai dalyvauja 13 šalių-partnerių,

tarp jų ir Europos atominės energijos

bendrija (EURATOM), susibūrusių į IV

kartos tarptautinį forumą (angl. Generation

IV International Forum – GIF). GIF

organizacija iškėlė tokius pagrindinius

reikalavimus IV kartos reaktoriui: ekologiškumas,

saugumas ir patikimumas,

ekonomiškumas, fizinė apsauga ir radioaktyviųjų

medžiagų neplatinimas. Šie

reikalavimai [4] atsispindi 8 kriterijuose,

kuriuos turės tenkinti IV kartos reaktoriai

(1 lentelė).

Kuriami IV kartos reaktoriai bus ypač

saugūs ir drauge ekonomiškai konkurencingi.

Šiuose projektuose numatomos

pasyvios saugos priemonės, kurios net

sunkiausių avarijų atvejais užtikrintų visišką

aplinkos apsaugą nuo kenksmingų

poveikių. Šie reaktoriai daug efektyviau

naudos urano išteklius, kurių pigiai išgaunamos

atsargos sparčiai senka ir

jų gali pritrūkti po 2060 m. Kai kuriuose

projektuose numatyti uždari kuro ciklai,

kai atliekos deginamos reaktoriuje, –

taip mažinamas galutinis atliekų kiekis

ir labiau ribojamos galimybės platinti

branduolines medžiagas. Naujos kartos

reaktoriai gamins elektros energiją

ir turėtų būti tinkami gaminti ir vandenilį

bei gėlinti vandenį.

Šiuo metu apsistota ties galimais 6

perspektyviausiais [4] IV kartos reaktorių

tipais (2 lentelė).

Kiekvienas reaktorių tipas turi savų

privalumų.

Pavyzdžiui, greitųjų neutronų spektro

naudojimas (reaktoriuose GFR, SFR,

LFR) bei pilnas aktinoidų reciklas iki

minimumo sumažina ilgaamžių radioaktyviųjų

atliekų susidarymą. Tokiame

reaktoriuje deginamas ne tiktai lengvasis

izotopas U235, bet ir sunkusis izotopas

U238 ir atgaminta skilioji medžiaga plu-

Branduolinių reaktorių evoliucija pasaulyje [3]

tonis (Pu239). Tai leidžia kuro naudojimo

efektyvumą padidinti šimtus kartų, palyginti

su dujomis aušinamais šiluminių

neutronų reaktoriais [5]. Tokie reaktoriai

gali būti panaudoti ir utilizuoti labai

radioaktyvias atliekas, plutonį ir kitus

aktinoidus.

Aukštos temperatūros GFR, VHTR reaktorius

galima naudoti ne tiktai elektros

Gražių ir � asmingų sumanymų,

sti� y� s ir ištvermės Naujaisiais

2009 metais. Linksmų švenčių!

UAB „Klinkmann Lit“ kolektyvas

Nr. 5 (23) 2008 7

IV kartos reaktoriai pasirodys dar tik

p o g e r o d e š i m t m e č i o , t a č i a u j a u d a b a r

parenkant naujosios Ignalinos AE reaktorių

g a l i ą i r t i p ą r e i k i a t u r ė t i o m e n y j e , k a d

n a u j a j a i e l e k t r i n e i g a n a g r e i t a i t e k s

k o n k u r u o t i s u k i t ų š a l i ų p a s t a t y t o m i s

elektrinėmis su tobulesniais IV reaktoriais.

energijos gamybai su dideliu naudingumo

koeficientu, siekiančiu apie 50

proc., bet ir labai efektyviai šiluminės

energijos gamybai ar net termocheminei

vandenilio konversijai – vandenilio dujų

gamybai. Mat per 825 °C temperatūros

įkaitintas aušalas gali efektyviai gaminti

vandenilį jodo-sieros (I-S) termocheminio

vandens skaidymo būdu.

1 lentelė

Ekologiškumas 1. Elektros energijos gamyba turi būti netarši, o branduolinis

kuras turi būti naudojamas efektyviai.

2. Sumažinti bei tvarkyti branduolines atliekas, kad ilgalaikės

atliekų priežiūros poreikis būtų kuo mažesnis.

Saugumas ir

patikimumas

3. Itin didelis reaktorių saugumas ir patikimumas.

4. Labai maža aktyviosios reaktoriaus dalies pažeidimo tikimybė.

5. Įvykus avarijai jos pasekmėms likviduoti neturi būti

reikalinga išorinė pagalba.

Ekonomiškumas 6. IV kartos reaktoriuose pagamintos elektros energijos

savikaina turi būti daug mažesnė už kitais būdais

pagamintą elektros energiją.

7. Naujųjų reaktorių projektų finansavimo rizika turi būti ne

didesnė už kitų elektros energijos gamybos būdų projektų

finansavimo riziką.

Fizinė apsauga

ir radioaktyviųjų

medžiagų

neplatinimas

8. IV kartos reaktoriuose naudojamos medžiagos ir įrenginiai

turi būti kuo mažiau tinkami branduolinio ginklo gamybai

ir turi būti užtikrinta fizinė apsauga nuo vagysčių ir

teroristinių išpuolių.

UAB „Klinkmann Lit“. Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius. Tel. (8~5) 215 1646, faks. (8~5) 216 2641. El. p. post@klinkmann.lt www.klinkmann.lt


8

Elektros Erdvës

2 lentelė

Reaktoriaus tipas Ypatybės Aušalas Generuojama Kuro Įrenginio Anksčiausi

temperatūra, °C ciklas galia, MW sukūrimo metai

GFR (Gas­Cooled Dujomis aušinamas greitųjų Helis 850 Uždaras 1200 2025

Fast Reactor) neutronų reaktorius

VHTR (Very­High­ Ypač aukštos temperatūros Helis 900–1000 Atviras 250–300 2020

Temperature Reactor) reaktorius su grafitiniu

neutronų lėtikliu

SCWR (Supercritical­ Virškritinių parametrų vandeniu Vanduo 510–625 Atviras / 300–700, 2025

Water­Cooled Reactor) aušinamas reaktorius

uždaras 1000–1500

SFR (Sodium­Cooled Skystuoju natriu aušinamas Natris 550 Uždaras 30–150, 2015

Fast Reactor) greitųjų neutronų reaktorius

300–1500,

1000–2000

LFR (Lead­Cooled Skystuoju metalu aušinamas Švinas 480–800 Uždaras 20–180, 2025*

Fast Reactor) greitųjų neutronų reaktorius

300–1200,

600–1000

MSR (Molten Išlydytos druskos reaktorius Fluoridų 700–850 Uždaras 1000 2025

Salt Reactor)

druskos

*Pagal žiniasklaidos pranešimus LFR tipo reaktoriai eksploatacijoje gali atsirasti kur kas anksčiau

Pavyzdžiui, 600 MW šiluminės galios

VHTR gali pagaminti per metus daugiau

kaip 60 tūkst. t vandenilio dujų.

Tokio kiekio užtektų aprūpinti 0,4 mln.

vandeniliu varomų nedidelių automobilių.

Tai būtų svarus indėlis mažinant

šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų

išmetimus į aplinką.

Numatoma labai įvairi LFR tipo reaktoriaus

galia, todėl ypatingą susidomėjimą

kelia nedidelės galios branduolinės

baterijos (20–150 MW). Šios baterijos

turėtų būti pilnai pagaminamos specialiose

gamyklose ir montuojamos tiesiogiai

netoli nedidelių energijos vartotojų

arba ten, kur nėra išplėtoto elektros

energijos tiekimo tinklo, pvz., besivystančiose

šalyse. Baterijos pasižymės

labai ilga kuro kampanija – kuras bus

keičiamas tiktai po 15–20 eksploatavimo

metų (šiuolaikiniuose reaktoriuose

– po 1–3 metų). Be to, kurą pakeis ne

AE aptarnaujantis personalas, o reaktorių

pagaminusi gamykla [5]. Tokia

sistema ypač patraukli branduolinių

medžiagų neplatinimo požiūriu, nes

nei atominėje elektrinėje, nei transportavimo

metu nebus jokio kontakto

su branduolinėmis medžiagomis ir jų

negalima bus pavogti.

MSR reaktorius pasižymėtų labai aukšta

vidine sauga, o SCWR elektrinė galėtų

būti didelės galios, paprastos ir drauge

pigios konstrukcijos.

Šie IV kartos reaktoriai turėtų būti sukurti

apie 2025 m., o po jų prototipų

bandymų, komerciškai prieinami nuo

maždaug 2030 m. Tik nuo šios datos

jie galės pakeisti savo darbo resursus

baigiančius šiandien eksploatuojamus

reaktorius.

Lietuvos Seimo 2007 m. sausio 18 d.

priimtoje Lietuvos energetikos strategijoje

iškeltas tikslas iki 2015 m. Lietuvoje

pastatyti naują atominę elektrinę.

Pasaulinė praktika rodo, kad naujai

atominei elektrinei pastatyti reikia apie

Vandenilio gamyba jodo-sieros (I-S) termocheminio vandens skaidymo būdu

10 metų, todėl realu būtų tikėtis, kad

ji Lietuvoje pradės veikti ne anksčiau

kaip 2017–2018 m. Elektrinė turės III

arba III+ reaktorių. IV kartos reaktoriai

pasirodys dar tik po gero dešimtmečio

nuo šios datos, tačiau jau dabar

parenkant naujosios Ignalinos AE reaktoriaus

(reaktorių) galią ir tipą reikia

turėti omenyje, kad naujajai elektrinei

po 2030 m. teks konkuruoti su kitų šalių

pastatytomis elektrinėmis su tobulesniais

IV reaktoriais. Galbūt ir Lietuvoje

naujųjų reaktorių draugiją papildys IV

kartos reaktorius, kuris turės darniai

įsilieti į Lietuvos energetikos sistemą.

Į tai atsižvelgti reikia jau šiandien.

Literatūra

1. IAEA duomenys iš PRIS duomenų bazės.

Paskutiniai duomenys 2008/11/30.

Prieiga per internetą http://www.iaea.org/

cgi-bin/db.page.pl/pris.reaopag.htm.

2. Branduolinė informacinė medžiaga,

pateikta pagal EURATOM sutarties 40

straipsnį Ekonomikos ir socialinių reikalų

komitetui. Europos bendrijų komisija,

Briuselis, 10.1.2007, Kom(2006) 844

galutinis, LT.

3. The Generation IV International Forum

interneto puslapis. Prieiga per internetą

http://www.gen-4.org/index.html.

4. A Technology Roadmap for Generation

IV Nuclear Energy Systems.

December 2002. Issued by the U.S.

DOE Nuclear Energy Research Advisory

Committee and the Generation IV

International Forum.

5. Branduolinės energetikos naudojimo

Lietuvoje tęstinumo studija. 2003

m. lapkričio 30 d. ataskaita. Kauno

technologijos universiteto Šilumos ir

atomo energetikos katedra. Darbo vadovas

prof. J. Gylys.


Sumažinkite savo

kaštus su TeSys

Variklių valdymas ir apsauga

Greitesnis

projektavimas

Patikimas ir greitas

instaliavimas

TeSys U

Mažesni įrangos

gabaritai

Su Šv. Kalėdom!

40%

„TeSys U sprendimai padėjo

mums sumažinti elektros skydo

matmenis iki 40 proc.“, – sako

skydų gamintojas, dirbantis

vandens sektoriuje Rusijoje.

60%

„Adaptacija galutinėje

projekto stadijoje reiškia,

kad mes galime atlikti 60

proc. variklių elektros skydų

montavimo darbo, net tuo

atveju, kai projektinė dalis

dar nėra baigta“, – sako

inžinierius, dirbantis maisto

pramonėje JAV.

70%

„Naudodami TeSys U

savo projektuose, mes

atliekame variklių valdymo

įrangos montavimą iki 70

proc. greičiau, palyginti su

projektais, kur naudojami

standartiniai komponentai“, –

tvirtina automatikos

specialistas iš Lietuvos.


10

Žaibo sampratos ir

žaibosaugos raida

Anatolijus Drabatiukas, Arturas Gavėnas

Kauno technikos kolegija

Ž m o n I j A p E r s A V o I s t o r I j ą b u V o

dAug kArtų baudžiama Ž A I b ų .

g I m ę s A u d r o s d E b E s y j E , Ž A I b A s

n E š A d A u g y b ę n E l A I m I ų : g A I s r u s ,

s u n k I A s ko n t ū z I j A s , u Ž m u š A

Ž m o n E s I r g y V u l I u s , s u g r I A u n A

pA s tAt u s , o k A rtA I s s u k E l I A

n E t b A I s I ų k AtA s t r o f ų .

1769 m. rugpjūčio 18 d. rytą žaibas

trenkė į švento Nazarijaus bokštą

Bresčėje. Po šiuo bokštu buvo rūsys,

kuriame buvo laikoma 1000 tonų parako,

priklausančio Venecijos Respublikai.

Ši milžiniška masė akimirksniu

sprogo. Buvo sugriauta šeštadalis didelio

ir gražaus miesto pastatų, o visi

likusieji namai buvo taip sudrebinti,

kad grėsė subyrėti. Žuvo 3000 žmonių.

1773 m. Bretanėje žaibas sugriovė

iškart 24 varpines. Panašių pavyzdžių

yra labai daug.

Žaibo prigimties suvokimas

Žaibas ir griaustinis pirmykščio žmogaus

suvokime asocijavosi su dievų

rūstybės išraiška. Vyriausias senovės

graikų dievas Dzeusas taip pat buvo

žaibų ir griaustinio dievas. Jį dar vadino

griaustinio ir debesų valdytoju. Mūsų

protėviai išpažino Perkūną, germanų

gentys – Torą, romėnai – Jupiterį, slavai

– Peruną. Šie dievai supykę svaidė

į žmones pavojingas ugnies strėles.

Senovės romėnai skirstė žaibus į nacionalinius,

šeimyninius ir individualius.

Jie manė, kad žaibai esti įspėjamieji,

raginamieji ir baudžiamieji.

Nuo seno kartu su šia samprata

plėtojosi ir kitas žaibo suvokimas: nenustygstantis

žmogaus protas stengėsi

suvokti žaibo ir griaustinio prigimtį,

suprasti jų atsiradimo priežastis. Apie

šių gamtos reiškinių prigimtį jau prieš

2400 m. mąstė graikų filosofas Aristotelis,

o kiek vėliau romėnų poetas ir

mąstytojas Lukrecijus mėgino atskleisti

jų prigimtį. Pakankamai naivūs atrodo

jo mėginimai paaiškinti griausti

kaip vėjų genamų debesų susidūrimo

išdavą, taip pat niekuo nepagrįsta jo

prielaida, kad griaustinis gali atsirasti

ir be žaibo.

Daug šimtmečių, taip pat viduramžiais

buvo manoma, kad žaibas – tai ugnies

purslų sankaupa, suspausta debesų

vandens garuose. Besiplėsdamas jis

prasiskverbia pro debesis silpniausioje

jų vietoje ir akimirksniu nusklinda

žemės link.

Iki žaibolaidžio išradimo ir ženklesnių

atradimų elektros srityje žmonės įvairiais

būdais kovojo su žaibo smūgių

griaunamosiomis pasekmėmis. Daugelyje

Europos šalių manyta, kad nepertraukiamas

bažnyčių varpų gaudesys

audros metu yra veiksminga kovos

prieš žaibą priemonė. Jeigu tikėtume

tų laikų statistika, šio kovos būdo 30

metų taikymo pasekmė Vokietijoje –

400 žaibo sugriautų varpinių ir 150

žuvusių varpininkų.

Taip pat yra istorinių duomenų, bylojančių,

kad jau žiloje senovėje žmonės

mokėjo sėkmingai gintis nuo žaibų.

Daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų

egiptiečių dvasininkai savo šventyklas

apsaugodavo smailiais metaliniais stiebais,

sujungtais su žemėje įkastomis

vario plokštėmis.

Šiuo metu kai kam gali susidaryti įspūdis,

kad apie žaibą žinome viską. Žymiausi

pasaulio mokslininkai sukūrė dešimtis

modelių, kurių pagalba galima būtų

detaliai aprašyti žaibą šiuolaikiniame

mokslo žinių lygmenyje. Tačiau visų šių

modelių pagrindą nusakančios mokslinės

pažiūros pradėjo formuotis jau

prieš 400 metų, kai buvo pagamintos

pirmosios elektroforinės mašinos ir Europoje

prasidėjo triukšmingi elektriniai

šou, kurių metu buvo rodomi žmonių

pasigaminti žaibai.

Elektrinę žaibo prigimtį 1750 m. pirmasis

atskleidė amerikiečių mokslininkas


B. Franklinas (Benjamin Franklin). Jis

teigė, kad įelektrintam debesiui judant

virš kalnų ir medžių, bokštų ir laivų stiebų,

išsikišantys daiktai sukelia elektros

iškrovą. Remiantis jo idėja 1752 m.

buvo atliktas elektros gavimo iš audros

debesies bandymas – garsusis

eksperimentas su aitvaru.

Kaupiantis audros debesims, jis paleido

nedidelį aitvarą, laidu sujungtą su

Leideno stikline – šis įrenginys mums

žinomas kaip kondensatorius. Dėl

kondensatoriuje atsiradusio elektros

krūvio B. Franklinas padarė išvadą,

kad audros debesys yra elektringi, o

žaibas yra ne kas kita kaip savaiminis

elektros išlydis. Mokslininkas pirmą kartą

pritaikė įžeminimą ir įrodė, kad žaibavimas

yra natūralus elektros išlydžio

reiškinys. 1753 m. jis pasiūlė žaibolaidį

pastatams nuo gaisro apsaugoti. Toks

žaibolaidis ir dabar vadinamas Franklino

tipo žaibolaidžiu.

Žaibolaidžių šlovė taip greitai plito, jog

vienu metu Paryžiuje buvo madingos

damų skrybėlės arba vyrų skėčiai su

žaibolaidžiais ir įžeminimu.

Tačiau žaibo sampratos raidos istorijoje

neapsieita ir be kuriozų. Anglų mokslininkas

B. Vilsonas buvo įsitikinęs, kad

amerikiečio B. Franklino išrastas žaibolaidis

pavojingas. Jis įrodinėjo, kad

strypo, skirto žaibui nukreipti, galas

neturi būti aštrus, o apvalus. Diskusiją

įkaitino tai, kad į mokslinį ginčą įsivėlė

pats Anglijos karalius Georgas III, kuris

labai palaikė B. Vilsoną. Karalius

Georgas, įsitikinęs savo nuomonės

teisingumu ir neklystančio karaliaus

statusu, sukvietė karališkąją mokslinę

tarybą (Mokslų akademiją) ir paragino

pripažinti B. Vilsono siūlomus

žaibolaidžius.

Kalbų ir matematikos profesorius iš

Hamburgo G. S. Reimarus (1694–1768)

įrodinėjo, kad geras žaibolaidžių įžeminimas

gali sukelti sprogimą. Į siūlymus

buvo atsižvelgta daugelyje Vokietijos

žemių ir net iki XIX a. šioje šalyje galima

buvo rasti specialiai blogai įžemintų

žaibolaidžių.

Prietarai gyvi ir mūsų laikais: nuo 1926

iki 1930 m. žinomi mažiausiai trys atvejai,

kai laivuose buvo teisiami burtininkai

už žaibų nukreipimą į priešą.

Žaibosaugos raida

B. Franklinas, sukūręs žaibolaidį ir

daug nuveikęs diegdamas jį, taip ir

nesugebėjo paaiškinti, kaip žaibolaidis

veikia: ar jis audros debesį iškrauna,

ar pakeičia žaibo, sklindančio link saugomo

objekto, kelią [5]. Ši B. Franklino

dvejonė, rodos, iki galo buvo išspręsta

Boiso (C. V. Boys, 1855–1944) kame-

Nr. 5 (23) 2008 11

ros pagalba (ja galima buvo fiksuoti

žaibo susidarymo procesą) palyginti

neseniai – XIX a. pabaigoje.

B. FRANKLINAS (1706–1790)

Kitas klausimas, į kurį neatsakė B. Franklinas,

– kokia žaibolaidžio apsaugomos

zonos riba? Jau Franklino laikais

buvo žinoma, kad kartais žaibolaidis

neapsaugo nuo itin mažo krūvio žaibo

išlydžių arba išlydžių, krentančių į

žemę labai mažu kampu. Tačiau tokie

žaibo išlydžiai yra pakankamai reti (jų

tikimybė – apie 0,01). Net vietovėse,

kur labai dažnai žaibuoja, gyventojams

ir jų vaikams yra labai mažas pavojus

patirti tokį žaibą per visą savo gyvenimą.

Tačiau statant dinamito ir kitų

sprogstamųjų ar lengvai užsidegančių

medžiagų fabriką į šį pavojų būtina

atsižvelgti.

Tik 1833 m. Paryžiaus Mokslo akademija,

remdamasi 60 metų trukusių stebėjimų

rezultatais, rekomendavo priimti strypinių

žaibolaidžių apsaugos kampo reikšmę,

lygią 63°30’. 1932 m. Valteris (Vokietija),

remdamasis Hamburgo draudimo

kompanijų dėl žaibo padarytų nuostolių

ataskaitomis, rekomendavo apsaugos

kampą sumažinti iki 45°.


12

Elektros Erdvës

1 lentelė. Žaibo sampratos raidos etapai ir atradimai

Metai Mokslininkas Veikla

1752 L. Lemonjė Išmatavo, kad netgi nesant audros debesų

egzistuoja silpnas atmosferos elektringumas,

kuris keičiasi priklausomai nuo paros laiko.

Dabar žinome, kad šis elektringumas atsiranda

dėl kosminių spindulių, Saulės vėjo, grunto

natūralaus radioaktyvumo, žmogaus veiklos ir kitų

veiksnių įtakos.

1785 C-A. Kulonas (Charles-

Augustin de Coulomb,

1736–1806)

1842 J. Peltjė (Jane Peltier,

1785–1845)

Kiti žinomi istoriniai žaibo sampratos

raidos etapai ir atradimai, turėję

įtakos žaibosaugos plėtrai, pateikti 1

lentelėje.

1988 m. Tokijuje vykusiame Tarptautinės

elektrotechnikos komisijos (IEC)

Technikos komiteto (TC) posėdyje buvo

suformuluotos dabartinės žaibosaugos

koncepcijos nuostatos.

Tačiau dar ir šiandien sunku paaiškinti

kai kurios žaibo reiškinius. Žinoma

atsitikimų, kai žaibas nudegina tik

plaukus, o pats žmogus lieka gyvas,

nuplėšia nuo žmogaus drabužius, jo

net nepaliesdamas ir pan.. Palyginti

neseniai tapo aišku, kad žaibas nesirenka,

į kokios rūšies medį trenkti, o

dažniausiai jo kelyje atsiduria atskirai

nuo kitų augantys medžiai. Pavyko nu-

Stebėdamas, kaip gerai izoliuotas laidininkas

ore pamažu netenka krūvio, atrado, kad oras yra

laidus elektrai.

Nustatė, kad žemės paviršius turi neigiamą

elektrinį potencialą atmosferos atžvilgiu.

1860 Lordas Kelvinas Apibendrinęs tuometinius žinomus faktus,

patvirtino, kad ir žemės paviršius, ir oras yra

nuolat įelektrinti.

1887 V. Linsas Įvertino, kad Žemės paviršius prarastų visą

savo krūvį per valandą, jei nebūtų jį papildančio

šaltinio.

1897 F. Pockelsas (Friedrich

Carl Alwin Pockels,

1865–1913)

1899 J. Elsteris (Julius

Elster, 1854–1920) ir H.

Gaitelis (Hans Geitel,

1855–1923)

1902 Č. Boisas (Charles

Vernon Boys, 1855–

1944)

apie

1915

1937-

1942

1936-

1940

C. Vilsonas (Charles

Tomson Rees Wilson,

1869–1959)

Pirmasis apytikriai įvertino elektros srovės stiprį

žaibo išlydyje.

Atrado, kad ir silpnas gamtinis radioaktyvumas

yra pagrindinis elektringų dalelių radimosi ore arti

Žemės paviršiaus šaltinis.

Pasiūlė prietaisą žaibo išlydžio procesui

registruoti.

Tyrinėdamas audros debesis, nustatė elektros

krūvių radimosi dėsningumus atmosferoje,

paaiškino daugelį stebimų reiškinių ir sukūrė

išsamų fizikinį atmosferos modelį.

G. Simpsonas Pateikė ataskaitą apie Žemės elektrinio lauko

pasiskirstymo tyrimą iki 8 km aukščio zonoje.

A. Akopianas Nustatė iki 30 m. aukščio žaibolaidžių saugos

zonas.

1949 J. Frenkelis Išleido monografiją „Atmosferos elektros reiškinių

teorija“.

1943-

1973

K. Bergeris Atliko žaibo srovės stiprio matavimus, klasifikavo

žaibus.

statyti ir žaibo temperatūrą – ji siekia

25 000–30 000°C.

Dar ir šiandien klaidingai manoma:

kad žaibas trenkia į aukščiausią

vietovės tašką;

kad žaibas du kartus į tą pačią vietą

nepataiko;

kad arti pastato esantys aukšti medžiai

apsaugo pastatą taip pat kaip

žaibolaidžiai;

kad žaibas dažniausiai trenkia į

ąžuolą, tuopą, guobą, uosį.

XX a. 7-ajame dešimtmetyje, pradėjus

plačiai naudoti elektroninius įtaisus,

efektyvi apsauga nuo žaibų Europoje

tapo ypač aktuali. Pagal šiuolaikinę apsaugos

nuo žaibo sampratą žmonėms

ir gyvūnams yra pavojingas tiek tiesioginis

žaibo smūgis, tiek netiesioginis

jo poveikis. Žemosios įtampos neekranuotoms

grandinėms arba įrangai yra

vienodai pavojingi tiek tiesioginio žaibo

smūgio į objektą sukelti viršįtampiai,

tiek indukuotieji viršįtampiai. Nors indukuotieji

viršįtampiai kur kas mažesni

negu tiesioginio žaibo smūgio, ypač

nutolusių žaibo smūgių metu, tačiau

jie veikia objektą gerokai dažniau ir turi

būti įvertinti parenkant apsaugą.

Žaibų tankis

Žemės atmosfera elektros požiūriu yra

sudėtingas darinys. Įvairūs atmosferos

sluoksniai pasižymi labai skirtingu

elektriniu laidžiu, kuris veikiamas ne tik

išorinių veiksnių – kosminių spindulių,

Saulės vėjo, grunto radioaktyvumo,

bet ir žmogaus veiklos, lemiančios

atmosferos taršą, ir kt. Globalūs klimato

pokyčiai tiesiogiai veikia atmosferos

elektrinę pusiausvyrą ir kartu žaibų susidarymo

tankį [1].

Žemėje kasmet įvyksta iki 16 mln.

perkūnijų, vidutiniškai iki 44 tūkst. per

parą. Nustatyta, kad apie 2000 perkūnijų

kiekvieną sekundę sukelia 50–100

išlydžių į Žemės paviršių.

Ilgamečiai meteorologiniai stebėjimai

iš kosmoso atskleidė, kad žaibų tankis

ties Žemės paviršiumi pasiskirstęs

labai netolygiai. Virš sausumos trenkia

nepalyginamai daugiau žaibų nei virš

vandenynų. Šis faktas aiškinamas tuo,

kad virš sausumos cirkuliuoja daug

stipresni konvekciniai oro srautai, dėl

kurių susidaro elektringi debesys. NASA

duomenimis, žaibų dažnis ypač didelis

virš tropinių Pietų Amerikos, Afrikos ir

Pietryčių Azijos regionų. Liepos ir rugpjūčio

mėnesiais daugiau žaibų būna

ir šiauriniame mūsų planetos pusrutulyje,

taip pat Lietuvoje. Vis dėlto žaibų

sostine pelnytai galima vadinti Centrinę

Afriką, kur per metus į vieno kvadratinio

kilometro plotą kerta daugiau

nei 50 žaibų. Malaizijos sostinė Kvala

Lampūras priklauso didelių audrų su

lietumi ir žaibais zonai. Čia daugiau

kaip 200 dienų per metus žaibuoja ir

siaučia audros. Nustatytas ne tik žaibų

dažnio sezoniškumas, bet ir variacijos,

priklausomai nuo paros laiko. Didžiausia

žaibo tikimybe yra popiet (tarp 12 ir 18

val.) ar vakare (18–23 val.) [1].

Perkūnijos Lietuvoje dažniausiai susiformuoja

lėtai iš pietų judančių frontų

kamuoliniuose lietaus debesyse. Vidutinis

dienų su perkūnijomis skaičius

Lietuvoje yra 19–30 (kai kada siekia 40).

Per parą perkūnija vidutiniškai trunka

2,1–2,4 valandos. Per metus pajūryje

perkūnijos trunka apie 42 val., o ki-


1769 m. rugpjūčio 18 d. rytą žaibas trenkė

į š v e n t o n a z a r i j a u s b o k š t ą b r e s č ė j e . po

š i u o b o k š t u b u v o r ū s y s , k u r i a m e b u v o

l a i k o m a 1 0 0 0 t o n ų p a r a k o , p r i k l a u s a n č i o

Ve n e c i j o s r e s p u b l i k a i . š i m i l ž i n i š k a

masė akimirksniu sprogo. buvo sugriauta

š e š t a d a l i s d i d e l i o i r g r a ž a u s m i e s t o p a s t a t ų ,

o visi likusieji namai buvo taip sudrebinti,

kad grėsė subyrėti. Žuvo 3000 žmonių.

toje Lietuvos teritorijoje – apie 60–72

valandas [3].

Fizikinis žaibo modelis,

jo parametrai

Žaibų išlydžiai susidaro tarp debesų ir

Žemės bei tarp gretimų debesų arba

pačiame debesyje. Visus šiuos žaibus

priimta vadinti linijiniais žaibais. Paprastai

dešimčiai išlydžių tarp debesų tenka

vienas išlydis tarp debesų ir Žemės. Išlydis,

kuris išsivysto iš debesies į Žemės

paviršių, vadinamas žemyneigiu žaibu.

Be žemyneigių žaibų, vyksta išlydžiai,

kurie išsivysto nuo aukšto statinio ir

juda prie debesies. Tai aukštyneigiai

žaibai, lygumoje atsirandantys tik nuo

labai aukštų pastatų arba bokštų, kurių

aukštis ne mažesnis nei 100–200

m. Apie 90 proc. žemyneigių žaibų iš

debesies į Žemę perduoda neigiamąjį

elektros krūvį (neigiamas išlydis) ir

apie 10 proc. – teigiamąjį (teigiamas

išlydis).

Žaibo išlydžio metu vyksta pakankamai

sudėtingas procesas (1 pav.). Pirma,

žai bo išly dis vyks ta ke le tu at skirų impulsų.

Antra, kiek vie nas im pul sas tu ri

dvi sta di jas: pir minę, va di na mą ly deriu,

ir ant rinę, vadinamą pa grin di niu

išlydžiu.

Kai susikaupę krūviai debesyje sukuria

1 pav. Linijinio žaibo susidarymo išklotinė:

a – optinis vaizdas; b – impulsinės srovės pokytis

1, 2, 3 – impulsai; 4 – laiptuotas lyderis; 5 – strėlinis (staigus) lyderis;

6 – lyderio srovė; 7 – pagrindinio išlydžio srovė; 8 – srovė po švytėjimo

kritinį elektrinį lauką 25–30 kV/cm, debesies

elektrostatiniame lauke atsiranda

elektronų griūtys, sudarančios jos

apačioje plazmos siūlus – strimerius.

Susijungdami vienas su kitu, strimeriai

sukelia pirminį išlydžio impulsą, sklindantį

žemyn. Šis išlydžio impulsas vadinamas

laiptuotu lyderiu. Tačiau, kaip

parodė elektrinio lauko matavimai, žaibavimo

metu, atsirandant strimeriams,

elektrinio lauko stipris siekia tik 2–3 kV/

cm. Priežastis, dėl kurios prasideda

žaibo išlydis esant tokiam silpnam elektriniam

laukui, nenustatyta iki šiol. Visai

neseniai gauta naujų eksperimentinių

faktų, kad pradinį išlydžio momentą

inicijuoja didelės energijos (0,1–1 MeV)

kosminės kilmės elektronai, kurie, jonizuodami

neutralias molekules, dėl

milžiniškų elektros laukų įgyja daugiau

energijos nei praranda.

Akiai nematomas, silpnai šviečiantis

laiptuotas lyderis juda šuoliais (vidutinis

judėjimo greitis – 1,5–105 m/s, laipto

ilgis – apie 50 m, pauzė tarp atskirų

laiptų – 50 μs ) jonizuodamas orą ir

sukurdamas kelią pagrindiniam išlydžiui.

Numatyti iš anksto jo judėjimo

trajektoriją praktiškai neįmanoma.

Lyderis suformuoja karštą jonizuotą

kanalą, jo krūviai Žemės paviršiuje

indukuoja priešingo ženklo krūvius.

Nr. 5 (23) 2008 13


14

Elektros Erdvës

Artėjant laiptuotam lyderiui prie Žemės,

indukuotų krūvių koncentracija ir

elektrinio lauko stipris žemės paviršiuje

arba paaukštintoje vietoje didėja ir susidaro

priešpriešinis lyderis, kuris juda

nuo aukščiausių Žemės taškų laiptuoto

lyderio link. Abu lyderiai susijungdami

(tai įvyksta paprastai arti Žemės) sudaro

pagrindinio (žaibo) išlydžio kanalą.

Taigi, kai lyderis pasiekia Žemę, pats

žaibas prasideda nuo Žemės.

Šioje stadijoje neutralizuojami krūviai,

kanalu nuteka stipri elektros srovė,

įkaitindama kanalą iki 20 000-30 000o

C. Proceso greitis sudaro 0,05–0,5

šviesos greičio.

Paskui tuo pačiu kanalu leidžiasi antras

lyderis (jau be sustojimų). Po pagrindinio

einantys vėlesni išlydžių impulsai

paprastai susidaro po 0,03–0,05 s, jau

turintys staiga susiformavusius lyderius.

Pakartotinių išlydžio impulsų per

1 sekundę būna nuo 2–3 iki 10, labai

retai daugiau.

Visi minėti reiškiniai vyksta per labai

trumpą laiką, žaibas vidutiniškai tetrunka

nuo 0,5 iki 1 s.

Jeigu žaibo išlydis pasiekia ne Žemę,

o kokį nors objektą, esantį ant Žemės

paviršiaus, tai lyderis pasirenka trumpiausią

kelią, kurį dar sutrumpina virš

objekto susidaręs Žemės potencialo

lyderis. Kuo objektas smailesnis, tuo

plonesnis, bet ilgesnis susidaro nuo

objekto sklindantis lyderis.

Perėjimą iš lyderio stadijos prie pagrindinio

išlydžio galima imituoti vertikalaus

įkrauto laido sujungimu su

Žeme (2 pav.).

2 pav. Įkrauto vertikalaus laidininko

sujungimas su Žeme

Jeigu laidas su Žeme užtrumpinamas

per tam tikrą varžą, srovė laidininke gali

būti apskaičiuota pagal formulę:

pe r k ū n i j o s l i e t u v o j e d a ž n i a u s i a i

s u s i f o r m u o j a l ė t a i i š p i e t ų j u d a n č i ų

frontų kamuoliniuose lietaus debesyse.

V i d u t i n i s d i e n ų s u p e r k ū n i j o m i s s k a i č i u s

lietuvoje yra 19–30 (kai kada siekia 40)

Čia σ – krūvio tankis;

υ – bangos judėjimo greitis;

Z – žaibo kanalo banginė varža;

Rįž – įžeminimo varža.

Matome, kad žaibo srovės stipris turi

priklausyti nuo varžos žaibo smūgio

vietoje, t. y. nuo objekto įžeminimo varžos.

Jeigu įžeminimo varža sudarytų iki

60 Ω, tai jos įtaka srovės stipriui būtų

nedidelė ir žaibą būtų galima nagrinėti

kaip srovės šaltinį.

Labai dažnai žaibo išlydžio vietai turi

įtakos požeminės vandens srovės,

stati niai, stovintys atvirose vietose ar

aukštumose, bei medžiai.

Pagrindiniai žaibo parametrai yra srovės

impulso amplitudė, siekianti iki 400

kA (su 50 proc. vidutine 25–35 kA srovės

amplitude), įtampa, siekianti kelis

mln. voltų, srovės bangos fronto trukmė

1,5–10,0 μs, viso srovės impulso

trukmė 20–100 μs. Žaibo parametrus

būtina žinoti atliekant neigiamų žaibo

padarinių skaičiavimus, tarp jų apsaugos

priemonių nuo elektromagnetinių

poveikių normavimą.

Dėl žaibo susidarantiems mechaniniams

ir terminiams poveikiams nagrinėti

naudojama didžiausia impulsinė žaibo

srovė, visas žaibo krūvis Qž, vieno

impulso krūvis Qimp ir savitoji energija.

Didžiausios šių dydžių reikšmės pastebimos

esant teigiamiems žaibams.

Indukcinių viršįtampių sukelti pažeidimai

priklauso nuo vidutinio bangos fronto

statumo. Didžiausias bangos fronto

statumas pastebimas esant neigiamiems

žaibams.

Žaibą gali sukelti ir ugnikalnio išsiveržimas,

žemės drebėjimas, branduolinis

sprogimas.

Būtina pastebėti, kad fizikiniai vyksmai,

lemiantys žaibo atsiradimą, yra

sudėtingi ir tebekelia nemažai mokslinių

debatų. Iki šiol yra daug mįslių

ir neatsakytų klausimų. Sisteminius

mokslinius tyrinėjimus apsunkina tai,

kad neįmanoma tiksliai iš anksto numatyti,

kur ir kada kirs žaibas.

Ateities žaibolaidžiai

Žaibolaidis buvo sukurtas XVIII a. antrojoje

pusėje. Vėliau, maždaug kas 3–5

metai, gimdavo išradimai ir racionalūs

siūlymai naudojamiems žaibolaidžiams

tobulinti. Galimybė kurti dirbtinį žaibą,

kurio atsiradimo laikas ir vieta yra tiksliai

žinomi, yra neįkainojama moksliniu

ir praktiniu požiūriu. Šiuolaikinė aparatūra

gali nuosekliai fiksuoti įvairius

parametrus (elektrinio lauko bei srovės

stiprio kitimą, oro jonizaciją, chemines

reakcijas ir kt.) ir taip atkurti visą žaibo

plėtros procesą. Tai, savo ruožtu,

leidžia kurti ir tobulinti fizikinius žaibo

radimosi modelius, atskleisti naujus,

nepastebėtus dėsningumus.

Vandens čiurkšlės žaibolaidis

Prieš keletą metų kompanijos „Bolt

Blocker“ (San Diego, Californija) įkūrėjas

Dugas Palmeris (Doug Palmer)

pasiūlė iš principo naują kovos su

žaibais būdą: vandens čiurkšlę, kuri

turėtų veikti kaip žaibolaidis, nukreipti

į audros debesis. Tokioje vandens patrankoje

galėtų būti naudojamas valgomosios

druskos tirpalas su skystųjų

polimerų priedais. Druska padidintų

vandens elektrinį laidumą, o polimerai

atliktų rišamąją funkciją – neleistų

čiurkšlei išplisti į atskirus lašus. Tokios

čiurkšlės skersmuo būtų apie 1 cm, o

maksimalus aukštis galėtų siekti 300

m. Sukurtą ir išbandytą tokio pobūdžio

žaibolaidį pirmiausia tikimasi pritaikyti

sporto ir vaikų žaidimo aikštelių apsaugai.

Vandens čiurkšlė būtų įjungiama

automatiškai – kai saugomos aplinkos

oro įsielektrinimo laipsnis būtų pakankamai

aukštas ir žaibo tikimybė maksimali.

Reikalingą informaciją paleidimo

sistemai apie aplinkos elektrosaugos

parametrus tiektų specialūs davikliai.

Išlydžio srovė tekėtų vandens čiurkšle

ir būtų įžeminama specialiame antžeminiame

įrenginyje.

Atmosferinių reiškinių specialisto Čarlzo

Mūro (Charles Moor, New Mexico

Institute of Mining and Technology in

Socorro) nuomone, šaunančiosios

vandens čiurkšlės naudojimas nėra

absurdiška idėja, kaip gali pasirodyti

skeptikams: dar 7-ajame dešimtmetyje

JAV Karinis jūrų laivynas atliko panašius

eksperimentus. Jų metu į audros

debesis buvo iššaunama raketa su

pritvirtinta prie jos varine viela, kuria

turėdavo nutekėti susikaupęs krūvis.


Kadangi tuo metu nebuvo efektyvių

įžeminimo sistemų ir svarbiausia galimybės

reikiamu tikslumu nustatyti žaibo

išlydžio momento pradžios, eksperimentai

buvo nutraukti.

Lazerinis žaibolaidis

1970 m. amerikiečių mokslininkams D.

Kupmanui (D. Koopman) ir T. Vilkersonui

(T. Vilkerson) gimė idėja sukurti lazerinį

žaibolaidį. Kadangi lazerio spindulys

yra nedidelių skersinių matmenų (paprastai

nuo kelių milimetrų iki keliolikos

centimetrų), tai galima sužadinti siaurą

stipriai jonizuotų dujų kanalą, kuris yra

laidus elektros srovei. Šiame kanale

sukuriamas toks didelis laisvųjų krūvininkų

tankis, kad oras tampa geru

laidininku. 1993 m. atlikti pirmieji eksperimentai,

bandant lazerio spinduliu

sukelti žaibą, nebuvo sėkmingi.

1995 m. amerikiečių mokslininkas J.

Dielsas su bendradarbiais elektros

išlydžiui sukelti pasiūlė galingus ultravioletinius

femtosekundinius (10-12 s)

lazerius. Labai trumpam šviesos impulsui

jonizuojant orą, plazmos kanalas

paliekamas kaip pėdsakas, o pats impulsas

nėra jo išsklaidomas. Tokiomis

sąlygomis savaime formuojasi ypatingi

šviesos dariniai – šviesos kulkos, galinčios

kiaurai perskrosti visus žemutinius

atmosferos sluoksnius, o jų lėkio ilgis

ore jau matuojamas kilometrais.

Lazeriniai žaibolaidžiai iki šiol yra tik

tyrimų stadijoje. Jau pademonstruoti

4 m ilgio lazeriu valdomi megavoltiniai

dirbtiniai žaibai. Šiuo metu kuriami

metodai, kurie leistų gerokai padidinti

jonizuoto kanalo ilgį ar pailginti jo gyvavimo

trukmę. Pirmasis žingsnis jau

žengtas – dešimtis kartų ilgiau gyvuojantis

plazmos kanalas sužadinamas

paleidus kelis galingus lazerio impulsus

paeiliui.

Aktyvieji žaibolaidžiai

ir apsauga nuo

kamuolinio žaibo

Viena iš aktualiausių temų žaibosaugoje

– netradicinės apsaugos nuo

žaibo sistemos naudojimas ir jos

efektyvumas.

Lietuvoje nuo seno statinių apsaugai

naudojama pasyvi apsaugos nuo žaibo

sistema su tradiciniais Franklino žaibolaidžiais.

Nuo 2003 m. siūlomi prancūziški

aktyvieji žaibolaidžiai, kurie estetiškesni,

daug brangesni, tačiau mažai

tikėtina, kad jie bus veiksmingesni už

Franklino žaibolaidžius [2].

Aktyvieji žaibolaidžiai pradėti gaminti

XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Pirmieji

tokių strypinių žaibolaidžių pavyzdžiai

turėjo radioaktyvios spinduliuotės šaltinius.

Vėliau radioaktyviųjų izotopų tokių

žaibolaidžių priėmikliuose atsisakyta

ir buvo sukonstruotos galvutės, kurios

suformuoja žaibo emisijos srovės

priartinimą (nukreipimą) į žaibolaidį.

Internete lietuvių kalba teko skaityti,

kad vienas iš tokių žaibolaidžių privalumų

yra apsauga nuo kamuolinio

žaibo. Iš tikrųjų visi žinomi žaibolaidžiai

saugo tik nuo linijinio žaibo. Kad

kamuolinis žaibas nepatektų į pastato

vidų, siūloma uždaryti langus, duris,

dūmtraukius, kad patalpose nebūtų

skersvėjų. Ventiliacijos angas būtina

iš anksto padengti įžeminta metaline

2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4

kv. cm akutėmis [2].

2000 m. pabaigoje pasirodė pranešimų,

kad žaibo priėmiklyje įrengus magnetus,

galima būtų pritraukti kamuolinį žaibą

į žaibolaidį vieno kilometro spindulio

zonoje. Jeigu eksperimentai parodys

tokių žaibolaidžių naudojimo efektyvumą,

techninių žaibosaugos problemų

praktiškai neliks.

Literatūra

1. A. Dubietis, Natūralūs ir dirbtiniai

žaibai // Mokslas ir gyvenimas, 2005,

Nr. 7–8.

2. J. Baublys ir kt., Žaibas. Apsauga

nuo žaibo. – Vilnius, 2006.

3. A. Galvonaitė. Metrologija ir statistika

// Mokslas ir gyvenimas, 2004,

Nr. 9.

4. Кужекин И. И., Ларионов В. П., Прохоров

Е. Н. Молния и молниезащита.

– Знак, 2003.

5. Шонланд Б. Полет молнии. – Москва,

1970.

Žemėje kasmet įvyksta iki 16 mln.

p e r k ū n i j ų , v i d u t i n i š k a i i k i 4 4 t ū k s t .

p e r p a r ą . n u s t a t y t a , k a d a p i e 2 0 0 0

p e r k ū n i j ų k i e k v i e n ą s e k u n d ę s u k e l i a

50–100 išlydžių į Žemės paviršių.

Nr. 5 (23) 2008 15


16

ŽAIbAs – tAI

įspūdIngAs, dAŽnAI

bAugInAntIs Ir

n u o l At t I r I A m A s

g A m t o s r E I š k I n y s .

E n c I k lo p E d I j o s Ž A I b ą

d A Ž n A I A p I b r ė Ž I A k A I p

Ž E m ė s At m o s f E r o s

ElEktrInį Išlydį,

susIdArAntį Audros

d E b E s I E s V I d u j E , tA r p

d E b E s ų A r b A tA r p

dEbEsIEs Ir ŽEmės

pAVIršIAus. jį lydI

šVIEsos (ŽAIbAs) Ir

g A r s o ( g r I A u s t I n I s )

EfEktAs.

Pažaboti

žaibą

Mokslui senai žinomi elektros reiškiniai

– dėl žaibo atsiradę viršįtampiai,

statiniuose ir žemėje susidarę dideli

potencialai. Tai vis dar yra mokslinio

aiškinimosi objektai. Plečiantis elektroninių

informacijos perdavimo ir valdymo

sistemų naudojimui apsaugos

nuo viršįtampių problema tapo aktuali

ir Lietuvoje. Būtina pastebėti kad absoliuti

apsauga nuo žaibo padarinių

gali egzistuoti tik visiškai uždarame,

storasieniame Faradėjaus narvelyje

ir tai tik hipotetiniu lygiu, be to, toks

sprendimas daugeliu atvejų yra nepraktiškas.

Bendra žaibų padaryta žala žmonijai

per metus įvertinama apie 5 mlrd. dolerių,

t. y. kiekvienam mokesčių mo-

Anatolijus Drabatiukas, Kauno technikos kolegija

kėtojui vienas žaibo kirtis kainuoja 16

JAV centų. Lietuvoje kasmet dėl žaibų

taip pat patiriama šimtai tūkstančių litų

nuostolio. Šių metų perkūnijos sezonas

Lietuvos gyventojams ne kartą priminė

žaibo galybę. Per šių metų 9 mėnesius

dėl žaibų Lietuvoje kilo 70 gaisrų, 1

žmogus traumuotas, įstaigose ir gyventojų

namuose sutriko kompiuterių

technika, gedo televizoriai, prekybos

centruose strigo atsiskaitymai mokėjimo

kortelėmis. Apsaugos nuo žaibo

ir viršįtampių problemos aktualumas

pastaruoju metu nekelia abejonių.

Šiuolaikinės žaibosaugos būklė Europos

šalyse ir jų patirties taikymo galimybės

Lietuvoje buvo nagrinėtos 2008

m. kovo 27 d. UAB „OBO Bettermann“,

KTU ESK, UAB „Elektrobalt“ organizuotoje

konferencijoje „Apsauga nuo

žaibo Lietuvoje: standartai, projektavimas,

instaliavimas“ ir 2008 m. spalio

16 d. KTK ir UAB „Energosfera“ bei

„DEHN+SÖHNE“ firmos organizuotoje

konferencijoje „Apsaugos nuo žaibo ir

viršįtampių problemos“. Pranešimus

skaitė lektoriai iš Vokietijos, Lenkijos,

Estijos, taip pat mūsų šalies mokslininkai

bei žaibosaugos specialistai.

Sulaukta labai didelio žaibosaugos

specialistų susidomėjimo. Visų pirma

į konferencijas atvyko visi numatyti

pranešėjai, antra, dalyvavusių vienoje

ir kitoje konferencijose skaičius – per

200 žmonių. Nagrinėjamų klausimų

spektras buvo labai platus – nuo apsaugos

nuo žaibo Lietuvoje dabartinė

situacija iki praktinių sprendimus įrengiant

apsaugos nuo žaibo sistemas ir

apsaugas nuo viršįtampių.

Konferencijų tikslas:

supažindinti specialistus su šiuolaikiniais

žaibosaugos sistemų

sprendimais;

aptarti naujų žaibosaugos idėjų

praktinio įdegimo problemas ir

perspektyvas;

aptarti žaibosaugos sistemų projektavimo,

montavimo ir eksploatavimo

problemas.

Artimiausiuose žurnalo„Elektros erdvės“

numeriuose bus pateikti kai kurių

objektų žaibosaugos pavyzdžiai. Šioje

publikacijoje, remiantis konferencijos

dalyvių pasisakymais ir diskusijomis,

įvardysime bendrąsias žaibosaugos

problemas Lietuvoje.

Apie žaibosaugą

Siekiant apsaugoti žmogų ir jo būstą

nuo pavojingų ir kenksmingų žaibo

poveikių, žaibosaugos klausimai turi

būti sprendžiami projektuojant, montuojant

ir eksploatuojant pastatus arba

statinius.

Pagal tarptautinę praktiką žaibosaugos

sistemos skirstomos į:

Išorinę apsaugą, t. y. apsaugą nuo

tiesioginio žaibo smūgio, įskaitant

žaibo priėmiklius, žaibo srovės nuvediklius,

ekranus ir įžeminimą.

Įrengiant pastatų ir statinių išorinę

žaibosaugą parenkamas žaibo

priėmiklio tipas, jo aukštis, optimali

pastatymo vieta, žaibo srovės nuvedimo

(įžeminimo) laidininkai, jų

išdėstymas, geometriniai matmenys,

įžemiklių konstruktyvinis atlikimas ir


Žaibosaugos konferencijos atidarymas Apie žaibosaugos projektavimo

problemas (KTK, 2008-10-16) kalba

inžinierius elektrikas L. Valatka

sujungimas. Šie elementai turi būti

atsparūs ekstremalioms oro sąlygoms,

elektriniams, elektromagnetiniams

ir mechaniniams poveikiams

ir turi funkcionuoti daug metų.

Vidinę apsaugą, t. y. apsaugą nuo

aukšto potencialo indukavimo arba

perdavimo ir žaibo elektromagnetinio

impulso poveikio, vykdomą

potencialų suvienodinimo sistemos

pagalba, naudojant impulsinių viršįtampių

iškroviklius ir ribotuvus.

Jautrūs viršįtampiams yra serveriai,

modemai, telekomunikacijų, relinės

apsaugos, automatikos įranga. Didelės

amplitudės viršįtampių poveikio

rezultatas – sugadinta elektroninė

ir elektrotechninė įranga, izoliacijos

užsidegimas ir gaisro kilimo

galimybė. Impulsinių viršįtampių

vertei turi įtakos tinklo pobūdis ir

jo charakteristikos, atstumas tarp

žaibo pataikymo vietos ir saugomos

įrangos, įžeminimo tipas ir jo varža,

vidaus tinklo šakotumas, maitinimo

šaltinių parametrai.

Būtinas išorinės žaibosaugos elementas

– potencialų suvienodinimo sistema.

Šiuo metu potencialų suvienodinimo

sistema yra privaloma ir Lietuvoje

naujiems arba rekonstruojamiems

statiniams.

Šiuolaikinės žaibosaugos priemonių

kompleksas turi užtikrinti:

žmonių apsaugą;

objekto apsaugą nuo terminio ir

mechaninio žaibo poveikio;

elektros įrenginių, telekomunikacinių,

elektroninių ir inžinerinių sistemų

apsaugą nuo antrinių žaibo

poveikių;

elektromagnetinės aplinkos pagerinimą.

Šiuo metu egzistuoja keli šiuolaikinės

žaibosaugos įdiegimo keblumai:

tai mažai paplitusi, reikalaujanti papildomų

finansinių investicijų elektros

energetikos sektoriaus kryptis;

turi būti parengti kvalifikuoti ir techniškai

išprusę specialistai, kurie galėtų

kompleksiškai spręsti žaibosaugos

ir elektromagnetinio suderinamumo

klausimus.

Apie žaibosaugos

projektavimą

Žaibosaugos sistemos turi būti projektuojamos

atsižvelgiant į pačias nepalankiausias

sąlygas.

Šiuo metu žaibosaugos projektus Lietuvoje

rengia įvairios organizacijos,

biurai, dirbtuvės, tarp jų buvusieji ir

esami projektavimo institutai, firmos,

parduodančios žaibosauginę produkciją

arba ją montuojančios.

Techninių žaibosaugos sprendimų

gali būti daug, todėl pasirinktų tikslingų

variantų kokybė priklauso nuo

projektuotojo gabumų ir patirties bei

informacinio aprūpinimo. Šiuo metu

Lietuvoje žaibosaugos srityje juntamas

informacijos stygius, trūksta skaičiavimo

metodikų, teorinio kai kurių klausimų pagrindimo.

Dar nėra bendro dokumento,

kuriame būtų pateikta visa reikalinga

informacija apie objektų žaibosaugą.

Elektros energetikos objektų apsauga

nuo atmosferinių ir vidinių viršįtampių

įrengiama vadovaujantis Elektros įrenginių

įrengimo taisyklių XVI skyriaus

reikalavimais. Kitų objektų, išskyrus

pastatus, kuriuose naudojamos ir gaminamos

sprogstamosios medžiagos

P. Respondek (Vokietija) pristato

pakeitimus naujame europiniame

standarte EN 62305

Nr. 5 (23) 2008 17

ir radijo bei televizijos antenos, radiotransliacinės

linijos, apsauga nuo žaibo

vykdoma pagal RSN 139-92 „Pastatų

ir statinių žaibosauga“ reikalavimus.

Pastarasis dokumentas yra sutrumpinta

SSSR įsigaliojusi nuo 1988 m. liepos

1 d. darbinio dokumento „Инструкция

по устройству молниезащиты зданий и

сооружений, РД 34.21.122-87“ lietuviškoji

versija. Į lietuvių kalbą nebuvo

išverstas šios instrukcijos priedas

„Пособие к инструкции по устройству

молниезащиты зданий и сооружений“.

Tuomet kai kurie klausimai, kylantys

žaibosaugininkams, savaime išnyktų.

Minimuose dokumentuose pagrindine

objektų apsaugos nuo žaibo priemone

laikomas žaibo priėmiklis ir įžeminimas,

t. y. išorinės žaibosaugos buvimas.

Kitas aspektas – šiame dokumente

nekalbama apie vidinę žaibosaugą ir

potencialų suvienodinimą.

Kitas dokumentas, kuris šiuo metu galioja

Lietuvoje, yra statybos techninis

reglamentas STR 20106:2003 „Statinių

žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo

žaibo“, kuriuo oficialiai buvo įteisintas

aktyviųjų žaibolaidžių naudojimas Lietuvoje.

Tokių žaibo priėmiklių bandymai


18

Elektros Erdvës

a) b)

Netinkamas žaibo priėmiklių įrengimas: a) „modifikuotas“ aktyvusis žaibolaidis, b) kas ką saugo?

parodė, kad šie priėmikliai faktiškai

dirba kaip strypiniai tam tikro aukščio

žaibo priėmikliai. Apie šių žaibolaidžių

naudojimo efektyvumą iki šiol vyksta

mokslininkų diskusijos.

Reglamente, be aktyviosios apsaugos

nuo žaibo sistemos aprašymo, pateikiami

reikalavimai, įvertinus šiuo metu

naudojamas montavimo technologijas

ir gaminamus statybos produktus, įžeminimo

laidininkams, įžeminimo įrenginiams

ir specialiosioms priemonėms

apsaugai nuo žaibo. Todėl reglamento

nuostatomis naudojamasi projektuojant

arba montuojant klasikines žaibosaugos

sistemas. Dalis žaibosaugos projektuotojų

savo darbe remiasi atitinkamais IEC

arba DIN standartais. Reikia pastebėti

kad tarptautinių žaibosaugos standartų

(IEC 61024) ypatumas tas, kad juose

ne smulkiai aprašomi taikomųjų žaibosaugos

uždavinių sprendimai, bet

pateikiama tų uždavinių sprendimų

metodika, paliekant tam tikrą sprendimų

priėmimo laisvę.

Parengtų žaibosaugos projektų analizė

rodo, kad šiuo metu vidaus žaibosaugai

dar skiriama mažai dėmesio. Todėl

tokių objektų žaibosaugos sistemos

netenkina dabartinių elektromagnetinio

suderinamumo reikalavimų. Tai susiję ir

su nepakankamomis mūsų specialistų

žiniomis. Atsiranda sunkumų įrengiant

išorinę žaibosaugą, kai pastatai rekonstruojami.

Kartais žaibosaugos sprendimai

priimami nesiremiant konkrečia

situacija. Dėl to padidėja žaibosaugos

sistemos kaina.

Derinant parengtus objektų žaibosaugos

projektus, projektuotojams kyla keblumų

dėl architektų, ekspertų, užsakovų

nepagristų reikalavimų. Dažniausiai

dėl to kenčia projektų kokybė, mažėja

elektrosaugos lygis, atsiranda pavojus

žaibavimo metu patekti į didelių žingsnio

įtampų zoną.

Apie žaibosaugos sistemų

montavimą ir eksploatavimą

Kad apsaugos nuo žaibo sistema efektyviai

veiktų, ji turi būti teisingai ir patikimai

sumontuota. Montuojant privalu

kruopščiai įvykdyti projekte numatytus

reikalavimus, tiksliai išlaikyti atstumus,

laidininkų skerspjūvius, žaibo priėmiklių

pastatymo vietas, aukščius, jų atstumus

iki galios ar duomenų perdavimo linijų

ir kitų elementų.

Dažniausiai pasitaikantys išorinės

Iškroviklių gedimo pasekmės

žaibosaugos elementų montavimo

defektai:

nepakankamai tvirtai pritvirtinami

atskiri žaibosaugos elementai;

neišlaikomi atstumai, numatyti

projekte, arba atskirų elementų

skerspjūviai;

neįvykdytos įžeminimo laidininkų

išlenkimo sąlygos nusileidžiant nuo

žaibo priėmiklio iki įžemintuvo;

žaibosaugos įžeminimas nesujungiamas

su apsauginių įžeminimų

arba į žaibosaugos veikimo zoną

neįvedami išsikišantys metaliniai

elementai;


nekokybiškai sumontuotas įžemintuvas.

Žaibosaugos įrenginio efektyvumas apie

90 proc. lemia, ar teisingai yra įrengti

žaibo srovės nuvedimo laidininkai ir

atliktas žaibo priėmiklio įžeminimas.

Tačiau praktikoje dažnai netinkamai

atliekami žaibo srovės nuvediklių ir

įžeminimo įrengimo darbai, nors formalūs

norminių dokumentų reikalavimai

yra įvykdyti. Pavyzdžiui, žaibo srovės

nuvedikliai įvesti į kotedžo rūsį, kur

įrengtas įžemintuvas. Kitas pavyzdys:

kotedžo stogo šildymas faktiškai suriša

žaibo priėmiklį su elektros tiekimo

tinklu, įžemintuvas įrengtas žmonių

buvimo vietoje. Žaibui pataikius į žaibosaugos

sistemą sunkios pasekmės

neišvengiamos.

Išorinė žaibosauga turi būti įrengta ir

priimta naudoti prieš objekto apdailos

darbų pradžią, o sprogimui pavojingoms

zonoms – iki technologinių įrenginių

kompleksinio išbandymo. Kalbant apie

iškroviklių ir viršįtampių ribotuvų montavimo

reikalavimus jungiamųjų laidininkų

ilgiai neturėtų būti ilgesni negu 0,5 m,

turi nebūti laidų sukryžiavimų ir turi būti

išlaikytas kuo didesnis atstumas tarp

įeinančio ir išeinančio laidininkų. I (B)

klasės iškrovikliams turi būti paliekama

kuo daugiau erdvės, nes veikiami žaibo

impulso gali kibirkščiuoti ir degti.

Žaibosaugos sistemos kritiniais ruožais

laikomi elementai, veikiami didelių

mechaninių jėgų, iškrovikliai, kabelių ir

vamzdynų ryšiai su potencialų suvienodinimo

sistema.

Kad apsaugos nuo žaibo sistema dirbtų

efektyviai, žaibosaugos įrenginiai turi

būti reguliariai apžiūrimi ir tikrinami.

Apžiūrų ir patikrų apimtys yra pateiktos

reglamente STR 20106:2003 „Statinių

žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“

ir RSN 139-92 „Pastatų ir statinių

žaibosauga“.

a) b)

ŽS patikros: a) įžemintuvo varžos matavimai, b) viršįtampių ribotuvų patikra.

Ž a i b o s a u g o s s i s t e m o s t u r i b ū t i

p r o j e k t u o j a m o s a t s i ž v e l g i a n t į

pačias nepalankiausias sąlygas.

Praktikoje patikros metu tikrinama,

ar įrengtas žaibolaidis, išmatuojama

įžemintuvo varža, tačiau ar jo veika

efektyvi, nelabai rūpinamasi. Taigi žaibosaugos

patikrai turi būti skiriamas

reikiamas dėmesys.

Atskiro dėmesio

reikalaujantys klausimai

1. Lie tu vos gy ven to jai per mažai in formuo

ja mi apie žai bo pa vojų ir per

mažai ap mo ko mi, kaip ap si sau go ti

nuo to kių gam tos reiški nių.

2. Per mažai tech ninės ir moks linės

li te rat ūros, api ben dri na nč ios kitų

šalių ir Lie tu vo je sukauptą pa tirtį

ap sau gant nuo žai bo įvai rios pa skir-

Nr. 5 (23) 2008 19

ties sta ti nius, ypač la bai svar bius

Lie tu vai stra te gi nius, tu ri nč ius sa vo

spe ci fi ką ener ge ti kos ob jek tus.

3. Būti na rasti lėšų ir išversti į lietuvių

kalbą ap sau gos nuo žai bo LST EN

62305 stan dar tus ir pa reng ti nau jas

žai bo sau gos pro jek ta vi mo ir įrengi

mo in struk ci jas.

4. Būti na pradėti ak ty viai kaup ti medžiagą

apie ak ty viųjų žai bo laidžių efekty

vu mą Lie tu vo je.

5. Įvertinus tai, kad žaibosaugos įrengimo

defektai dažniausiai pasireiškia

ne iš karto, o tik žaibo smūgio

metu, žaibosaugos sistemas leisti

įrengti tik specialiai apmokytam

elektrotechniniam personalui.

Prof. A. Sowa (Lenkija) atsakinėja į konferencijos dalyvių klausimus Demonstruojamas naujas viršįtampių ribotuvas


20

Priešgaisriniai

tinkleliai

pAstAtų komunIkAcIjos, ypAč dEgūs ElEktros

k A b E l I A I I r V A m z d Ž I A I V I s u o s E pA s tAt u o s E k E l I A

d I d E l ę g A I s r o r I z I k ą . E s A n t t r u m pA j A m j u n g I m u I , j I E

uŽsIdEgA Ir tuomEt dėl sAVo dEgumo dAr pAgrEItInA

gAIsro procEsą Ir tEmpErAtūros kIlImą. tAIp pAt

jIE sklEIdŽIA nuodIngus dūmus. prIklAusomAI nuo

šIų komunIkAcIjų IšVEdŽIojImo sIstEmos, gAIsrAs

jomIs gAlI grEItAI IšplIstI po VIsą pAstAtą.

Kadangi pastatai ir jų įranga tampa

vis modernesni, kabelių pastatuose

vis daugėja. Tai didelė naujų statinių

problema. Reikalą dar labiau apsunkina

tai, kad tame pačiame pastate

dažniausiai dirba keletas rangovų,

kurie kiekvienas savo komunikacijas

tiesia atskirai, todėl jei šis procesas

nebus tinkamai prižiūrimas ir

koordinuojamas, užtikrinti tinkamą

priešgaisrinę apsaugą bus sunku.

Kabelių priešgaisrinė

apsauga

Priešgaisrinė kabelių apsauga yra labai

svarbi užduotis. Kadangi degūs elektros

gabeliai yra ypač geri laidininkai,

taigi liepsna jais plinta labai sparčiai ir

gaisras išplinta žaibiškai. Tačiau ne vien

degūs kabeliai kelia pavojų. Vienas iš

didžiausių kabelių keliamų pavojų yra

nuodingi dūmai, kuriuos skleidžia degantys

ar smilkstantys kabeliai.

Net 90 proc. mirtinų gaisro padarinių

sukelia ne pati liepsna, bet nuodingi

dūmai, taigi aišku, kad net ir nedegūs

kabeliai kelia šį pavojų. Ypač atsižvelgiant

į tai, kad dauguma kabelių pastatuose

paprastai tiesiami koridoriuose,

kuriuose taip pat yra ir gelbėjimosi takai,

galima teigti, kad tai labai pavojinga

žmonėms.

Dūmai kelia pavojų ne tik žmonėms,

bet ir pastatams. Susidaro

koroziškos dujos,

veikiančios pastato

konstrukcijas. Be

to, dėmės, atsiradusios

nuo dūmų,

yra labai sunkiai

uždažomos. Prekės

degančiuose sandėliuose

dažnai taip pat

nesudega, bet negrįžtamai

sugadinamos dūmų poveikio.

O kadangi dūmai paprastai plinta

daug greičiau nei liepsna, tai didelė jų

sankaupa gali sukelti sprogimą.

Kalbant apie priešgaisrinę kabelių apsaugą

labai svarbu paminėti tai, kad

nuo ugnies ar aukštos temperatūros

besilydydami kabelių apvalkalai dažnai

sukelia trumpąjį jungimą, o dėl to dažnai

labai apsunkinami gaisro gesinimo

ir gelbėjimo darbai visame pastate.

Taigi būtina apsaugoti kabelius nuo

ugnies taip, kad trumpasis jungimas

įvyktų kiek įmanoma vėliau arba visai

neįvyktų.

Ši problema ypač aktuali senesniuose

pastatuose, kur yra degūs kabeliai, be

to, ne visur įrengtos ugniasienės. Taip

pat tokiuose pastatuose toli gražu ne

visada yra tvarkinga elektros instaliacija.

O net trečdalis visų gaisrų kyla

būtent dėl netvarkingos elektros instaliacijos.

Bene paprasčiausia ir efektyviausia kabelių

apsauga pasiekiama naudojant

priešgaisrinį tinklelį

Specialiu tinkleliu, padengtu priešgaisrine

išsipučiančia medžiaga, apjuosiamas

visas kabelių ryšulys ar latakas, o

tinklelio kraštai susegami specialiomis

metalinėmis kabėmis. Nuo liepsnos ar

aukštos temperatūros priešgaisrinė

medžiaga išsipučia ir aklinai uždaro

visas tinklelio akutes, tokiu būdu apsaugodama

kabelius nuo degimo ir

lydymosi.


Pagrindinis šios sistemos privalumas –

lengvas, greitas ir švarus darbas.

Toks tinklelis gali būti ypač gerai panaudojamas

apsaugoti automatikai,

garantuojančiai gyvybiškai svarbias

pastatui funkcijas, net iki 180 min.

Šiuo metu siūlome du produktus kabelių

apsaugai:

HAPUFLAM priešgaisrinis

tinklelis

Apsauga iki 180 min.

Lankstus (gali visur prisitaikyti prie

formų)

Lengvas (nereikalingi papildomi

tvirtinimai kabelių kanalams)

Akytas (išleidžia darbinę kabelių

šilumą)

Lengvai nuimamas (bet kada galima

nuimti ir pakeisti ar pakloti naujus

kabelius)

Stabdo gaisro plitimą (pvz., dėl

trumpojo jungimo ar pan.)

Paprastas ir pigus montavimas

Montuojant neteršiama aplinka

Nereikia valyti kabelių

Nereikalinga priežiūra (išskyrus

pakeitimą po gaisro)

BC priešgaisrinis audinys

Apsauga iki 90 min.

Lankstus (gali visur prisitaikyti prie

formų)

Lengvas (nereikalingi papildomi

tvirtinimai kabelių kanalams)

Lengvai nuimamas (bet kada galima

nuimti ir pakeisti ar pakloti naujus

kabelius)

Stabdo gaisro plitimą (pvz., dėl

trumpo jungimo ar pan.)

Paprastas ir pigus montavimas

Montuojant neteršiama aplinka

Nereikia valyti kabelių

Nr. 5 (23) 2008 21

Nereikalinga priežiūra (išskyrus

pakeitimas po gaisro)

Daug kas galvoja, kad šiame straipsnyje

aprašyta priešgaisrinė apsauga – nereikalingas

pinigų švaistymas, ir deja, tik

po gaisro supranta, kiek buvo galima

sutaupyti ir išgelbėti, įsirengus tinkamas

priešgaisrinės kabelių apsaugos

priemones. Rekomenduojame visada

atsižvelgti į pastatui nustatytus reikalavimus

ir kreiptis į specialistus, galinčius

pasiūlyti tinkamas priešgaisrinės

apsaugos sistemas.

UAB „Eksterjero centras“

S. Žukausko g. 20, LT-08234 Vilnius

Tel. (8 5) 266 0170, faks. (8 5) 266 0177

E. p. info@exterus.lt www.exterus.lt


Darbingų ir prasmingų

Naujųjų metų!

Urho Tuominen Oy

www.utu.lt

Elektrotechnikos profesionalas


Nepertraukiamo

maitinimo šaltiniai UPS

„General Electric Digital Energy“ (GEDE) užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje nepertraukiamos

srovės šaltinių (UPS) ir jiems reikalingos programinės įrangos gamyboje.

GEDE – tai tarptautinė organizacija, veikianti daugiau nei 80 šalių ir turinti 30 metų

patirtį elektros energijos apsaugos versle. Ji turi išimtinę teisę tiekti UPS korporacijai

IBM. GEDE – oficialus Olimpinių žaidynių partneris tiekiantis plataus spektro gaminius

ir paslaugas, kurios užtikrina sėkmingą žaidynių organizavimą ir eigą.

Aukštos kokybės GEDE nepertraukiamos srovės šaltiniai ir programinė įranga užtikrina

kontroliuojamą ir saugų elektros energijos tiekimą. Kompanijos produktai, t. y. UPS

nuo 500 VA iki 4 MVA, atitinka EN, DIN, IEC, SN, VDI, VDS, EMC standartus, susijusius

su UPS keliamais reikalavimais, jų gamybai suteiktas ISO 9001 kokybės sertifikatas.

Visiems nepertraukiamo maitinimo šaltiniams suteikiama nemokama programinė

įranga ir 1–3 metų garantija (priklausomai nuo modelio)

UPS topologija

1. Off line tipo nepertraukiamo

maitinimo šaltiniai. Jie kontroliuoja

maitinimo įtampos parametrus ir,

jeigu jie nukrypsta nuo apibrėžtų

ribų, UPS persijungia į akumuliatorių

režimą. GEDE off line tipo UPS

negamina.

2. Line interactive tipo nepertraukiamo

maitinimo šaltiniai. Šiuose

UPS, be akumuliatorių ir inverterio,

dar įmontuotas ir įtampos

GT serijos modeliai gali būti pastatomi

ar montuojami į 19” kompiuterines

spintas (3U) Modeliai 10kVA /6kVA

Papildomi akumuliatorių blokai

(3U), akumuliatoriai keičiami

neatjungiant UPS nuo apkrovos.

RPA lygiagretaus dubliavimo

galimybė – sistemos

stabilumui užtikrinti

RS232 ir vartotojo sąsaja kaip standartas

SNMP tinklo plokštė UPS būsenos

stebėjimui per tinklą (papildomai)

Gali būti panaudotas kaip dažnio

keitiklis (veikia ir RPA režimu)

Grįžtamojo ryšio apsauga

(Feed Back Protection)

Garantija – 24 mėn.

stabilizatorius, kuris keičia išėjimo

įtampos parametrus, priklausomai

nuo įėjimo įtampos pasikeitimo.

Stabilizatorius sumažina UPS persijungimų

į rezervinio maitinimo

režimą skaičių, kai įėjimo įtampos

parametrai dažnai keičiasi, todėl

padidėja akumuliatorių tarnavimo

laikas. GEDE gamina ML ir Match

serijos line interactive tipo UPS.

3. On line tipo nepertraukiamo

maitinimo šaltiniai. Šie įrenginiai

dar gali būti vadinami double conversion

(dvigubas konvertavimas)

technologijos nepertraukiamo

maitinimo šaltiniais. On line tipo

UPS užtikrina pilną apkrovos ap ­

sau gą nuo įvairių maitinimo tinklo

parametrų nukrypimo. Dėl dvigubo

konvertavimo technologijos inverteris

iš išlygintos srovės pagamina

naujos kokybės išėjimo srovę su

naujais parametrais. Toks sprendimas

garantuoja vartotojui maksimalią

maitinimo srovės ko kybę.

UAB „UTU“

Visorių g. 16, LT­08300 Vilnius

Tel. +370 5 274 2827

Faks.+370 5 274 2838

www.utu.lt

EP serijos modeliai gali būti

pastatomi ar montuojami į „19”

kompiuterines spintas (2U)

Modeliai 700 – 1000 – 2000 ir 3000 VA

Papildomi akumuliatorių blokai (2U),

keičiami neatjungiant UPS nuo apkrovos.

Plačios įėjimo įtampos/dažnio

ribos 115~300V (AC) /(46~54

Hz) –50 Hz dažnių ruože.

Programuojama išėjimo

įtampa 220/230/240 V

RS232 , USB ir vartotojo

sąsaja kaip standartas

SNMP tinklo plokštė UPS būsenos

stebėjimui per tinklą (papildomai)

Mikroprocesorinis valdymas

„Šaltas startas“ apsaugos nuo

akumuliatorių išsikrovimo

Garantija – 24 mėn.

GEDE gamina VH, EP, GT, LanPro,

SitePro ir SG serijos on line tipo UPS.

Šių metų rudenį GEDE pristatė Europos

rinkai 2 naujas vienfazių UPS

sistemų serijas. Tai dvi on line tipo

nepertraukiamų šaltinių serijos. GT

serija išsiskiria ypač kompaktišku

dizainu, 10 kVA ir 6 kVA modelių

aukštis tik 3U. EP serija pasižymi

kaip itin patikima ir patvari, jau

užsitikrinusi gerą vardą Azijos ir

Afrikos rinkose.


24 Elektros Erdvës

žinynas

Elektrotechnikos darbų

personalo kvalifikacijos

vertinimo principai

Šių PRINCIPŲ paskelbimu Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija NETA nori pradėti

diskusiją apie elektros inžinieriaus kompetencijos lygius, jo rengimo principus.

Tekstas parengtas pagal ISSA (Tarptautinė socialinės apsaugos asociacija) leidinį

Guideline for Assessing the Competence of Electrically Skilled Persons.

Šiuos rekomendacinio pobūdžio principus (toliau vadinamus Rekomendacijomis)

rengė specialistai iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Airijos,

Rumunijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Kroatijos, Austrijos ir Ispanijos.

1. UŽdAViniAi

Rekomendacijose pateikiami elektriko kvalifikaciją turinčiam

asmeniui, vykdančiam elektrotechnikos darbus, būtinų kompetencijų

vertinimo principai.

Rekomendacijos atitinka normines CELENEC nuostatas.

Jose pateikiama papildoma informacija apie įvairias elektriko

kvalifikaciją turintiems asmenims taikomas nacionalines

nuostatas.

2. SąVoKoS

Rekomendacijose vartojamos sąvokos:

Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo – asmuo, turintis atitinkamą

profesinį išsilavinimą, žinias ir patirtį, kuri leidžia jam

analizuoti elektros keliamą riziką bei pavojus.1

Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą – asmuo, įgaliotas

imtis atsakomybės už darbų vykdymą. Prireikus kai kurios

pareigos gali būti pavestos kitiems asmenims.1

Asmuo, atsakingas už elektros įrenginių eksploatavimą

– asmuo, įgaliotas imtis atsakomybės už elektros įrenginių

eksploatavimą. Pagal poreikį, kai kurios pareigos gali būti

pavestos kitiems asmenims.1 (PASTABA. Siekiant apriboti

„eksploatavimo“ sąvoką, ji žymės tik tą laiko tarpą, kuris reikalingas

darbams vykdyti).

3. TEoRinio PASiREnGiMo TURinYS

Pavojus, kylantis vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių

ir tvarkant elektros įrenginius, priklauso nuo kelių elektros

įrangos ir įrenginių savybių ir nuo atliekamo darbo.

3.1. Pavojinga įtampa

Ar įtampa yra pavojinga, priklauso nuo elektros srovės stiprio,

tekančios pažeistoje elektros grandinėje. Elektros srovei, taip

pat nelaimingo atsitikimo atveju, galioja Omo dėsnis: kuo

įtampa yra aukštesnė, tuo stipresnė yra srovė.

Srovė, viršijanti ribinę reikšmę, gali sukelti elektros šoką ir

antrinį nelaimingą atsitikimą, kurie gali būti pavojingi (tačiau

dažniausiai nekeliantys pavojaus gyvybei). Palyginti ir nedidelės,

mažesnės nei 50 V kintamosios srovės (AC) įtampos

ir 120 V nuolatinės srovės (DC) (pagal HD 384-4-41) įtampos

poveikis, priklausomai nuo nelaimingo atsitikimo priežasties,

yra pastebimas. Įtampa kontakto metu, kai viršijama nuotėkio

srovės riba (maždaug 10 mA), laikoma pavojinga. Kai darbo

sąlygos, palyginti su įprastinėmis, nėra labai kritinės (pvz.,

1 Žr. 9 punktą.

uždara erdvė), apie 50 V (AC) įtampa žmogaus organizmui

pavojaus nesukelia.

Jeigu kūnu prateka srovė, esant įtampai didesnei už saugią

(didesnei nei 50 V AC), pasitaiko mirties atvejų. Šią ribinę

vertę patvirtina ir nelaimingų atsitikimų statistika. Dauguma

nelaimingų atsitikimų įvyksta esant įprastinei 230 V įtampai

– tai atitinka žemosios įtampos skirstomosios įrangos, pvz.,

mechanizmų, prietaisų ir aparatų, darbą.

3.2. Įtampos lygiai

Tarptautiniu mastu įtampos lygiai pagal vardines UN vertes

skirstomos į:

žemąją įtampą:

iki 50 V (AC) ir 75 V (DC), pvz., SELV, PELV grandinės

(žr. HD 384-4-41) , ELV

nuo 50 V iki 1000 V (AC) ir nuo 75 V iki 1500 V (DC);

aukštąją įtampą (įtampos vertė (AC), didesnė nei 1000 V).

3.3. Elektros srovės rūšys

Dauguma elektros įrenginių, sumontuotų žemosios ir aukštosios

įtampos zonose, maitinami kintamąja srove.

95 proc. nelaimingų atsitikimų yra sukelti kintamosios elektros

srovės poveikio. Didžiąją jų dalį sukelia 50 Hz dažnio srovė.

Kita dalis nelaimingų atsitikimų nutinka geležinkelio zonose,

kur yra kitoks dažnis (pvz., 16 2/3 Hz).

Palyginimui: nuolatinė elektros srovė naudojama tik kai kuriuose

technologiniuose įrenginiuose (pvz., geležinkelyje ar elektros

filtruose). Nuolatinės elektros srovės sukelti nelaimingi

atsitikimai sudaro tik nedidelę visų nelaimingų atitikimų dalį.

3.4. Elektros keliamas pavojus

3.4.1. Poveikis žmogaus organizmui

Priklausomai nuo elektros traumą sukėlusio elektros šaltinio,

toliau nurodyti tiesioginiai ir netiesioginiai žalingi padariniai.

Nelaimingus atsitikimus, kai srovė organizmą veikia trumpai,

– daugiausia žemosios įtampos zonose, – sukelia neigiamas

srovės poveikis, ypač kai srovė veikia jautrius audinius (nervus,

raumenis, širdį). Yra žinoma, kad visos žmogaus kūno

funkcijos (valingos ir nevalingos) prasideda jutimu, dirginimu

bei dirginimo plitimu ir baigiasi biologinio-elektrinio pobūdžio

fizinių-cheminių procesų sukėlimu raumenyse. Raumenis

kontroliuoja sudėtinga nervų sistema, kuri priklauso nuo paties

organizmo srovių reguliaraus pulsavimo mechanizmo. Iš

išorės organizmą veikiančios srovės, viršijančios tam tikras

vertes, gali sužaloti jo funkcijas.


žinynas

Jeigu srovė organizmą veikia ilgai arba yra stipri, pvz., kai

elektros trauma įvyksta organizmą veikiant aukštosios įtampos

srovei, dėl elektros sukelto karščio srovės tekėjimo kelyje

(kuris primena elektrinio šildytuvo spiralę), organizmui dėl

vidinių nudegimų gali būti sukelti neigiami šiluminio poveikio

padariniai.

Srovės tekėjimas kūnu fiziologiniu požiūriu paprastai nėra

žalingas, tačiau gali sukelti nekontroliuojamus judesius, o

pastarieji – antrines traumas (kritimą nuo kopėčių, rankos

pakreipimą prie besisukančių mechanizmų arba sumušimus

dėl stipraus reflekso sukeltų judesių).

Po elektros traumos labai svarbu žinoti, kokia srovė prateka

nukentėjusiojo kūnu. Blogiausiu atvejų, kūno varžą galima

įvertinti maždaug 1000 Ω (tarp galūnių).

Vadinasi, susiejant standartinę 230 V įtampą pagal Omo dėsnį

I=U/R su minėta srovės verte, nukentėjusiojo kūnu gali tekėti

230 mA srovė. Dažniausiai pažeistos grandinės mažesnę srovę

dar sėkmingai atlaikys grindų ar nukentėjusiojo batų varža

ir iš pradžių labai didelė kūno varža, todėl srovės stipris bus

gerokai mažesnis už pirmiau nurodytą vertę. Tačiau 230 mA

srovė turi būti laikoma apytikre, vertinant žemosios įtampos

sukelto nelaimingo atsitikimo pavojų.

Fiziologinis elektros srovės poveikis žmogaus organizmui

priklauso ne tik nuo srovės stiprio, bet ir nuo šio poveikio

trukmės. Tarp nepavojingos srovės, veikiančios organizmą,

vertės ir srovės trukmės egzistuoja netiesinis ryšys.

Trumpalaikis didelės vertės elektros srovės poveikis nesukelia

neigiamų pasekmių, palyginti su ilgalaikiu.2

3.4.2. Elektros lanko keliamas pavojus

Elektros lanko sukeltos elektros traumos sąlygoja šiluminio

pobūdžio pažeidimus. Jeigu tuo metu nėra kitokio srovės

poveikio, šie pažeidimai panašūs į atviros liepsnos sukeltus

nudegimus.

3.4.3. Reikalavimai personalui

Kadangi labai svarbu, kad personalas griežtai laikytųsi nurodymų

ir darbo tvarkos, reikia įvertinti asmeninius žmogaus

bruožus. Jei būtina dirbti grupėje (tai ypač taikytina sistemoms,

kurių vardinė įtampa viršija 1000 V), darbuotojams

reikia pasikliauti savo bendradarbiais.

Fiziniai ir protiniai reikalavimai, saugiai atliekant darbus, yra

ypač svarbūs, pvz., aukščio baimė, daltonizmas, darbo grupėje

kompetencijos.

3.5. Pirmoji pagalba

Elektriko kvalifikaciją turintiems asmenims būtina išlaikyti pirmosios

pagalbos, įskaitant širdies-plaučių gaivinimą, kursą

ir mažiausiai kas trejus metus atnaujinti žinias.

Europos reanimacijos taryba (European Resuscitation Council)

rengia bendrųjų gyvybės palaikymo priemonių rekomendacijas

(žr. www.erc.edu/).

4. SPECiFiniAMS dARBAMS ATLiKTi

BūTinoS ŽinioS iR PATiRTiS

Teorinių žinių ir praktinės patirties atitinkamoje elektrotechninės

veiklos srityje kiekis nurodytas toliau pateiktuose pavyzdžiuose.

Jeigu teorinės žinios ir (arba) praktinė patirtis jau

įgyti su ankstesne profesija, į juos taip pat galima atsižvelgti

vertinant elektrotechnikos darbuotojo kompetencijas.

Perduodant darbų vykdymą subrangovams, reikia patikrinti,

ar pagal įstatymų reikalavimus subrangovas gali vykdyti šiuos

darbus. Kiekvieno subrangovo darbuotojo tikrinti nereikia. Būtina,

kad už darbų vykdymą atsakingas asmuo darbo vietoje

kalbėtų nacionaline kalba. `

4.1. Žemosios įtampos įrenginiai

Profesinės žinios apie žemosios įtampos įrenginius sudaro

2 Žr. 9 punktą.

Nr. 5 (23) 2008 25

elektriko kvalifikaciją turinčio asmens mokymo pagrindą ir

pagal tai toliau apibūdinamos pagrindinės žinios, būtinos

atitinkamiems darbams atlikti. Elektriko kvalifikaciją įgyjantys

asmenys turi būti išsamiai susipažinę su elektros įrenginių

keliamais pavojais ir būtinomis saugos priemonėmis.

Be to, įgyjant kvalifikaciją būtina įgyti žinių apie montavimo

reikalavimus, ypač apie tinkamos montavimo įrangos pasirinkimą.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė Savaitės

elektriko žinioms įgyti (gali būti profesinio

mokymo dalis)

Teorija 26

Elektrotechnikos pagrindai

20

Darbo vietos profesinės rizikos vertinimas

Apsaugos priemonių naudojimas

Elektros keliami pavojai

Pavojingos žmogui elektros srovės

Elektros lanko

Žemosios įtampos įrenginių konstrukcija

Pastatų įranga

Elektros oro kabelių linijos

Kabelių įranga

Įžeminimo įranga

Elektros įrenginių eksploatavimas

Įrenginių priežiūra, išplėtimas ir modifikavimas

Normos ir standartai

4

Žemųjų įtampų direktyva (73/23/EEB)

Žemosios įtampos elektros įrangos

montavimas (HD 384)

Darnusis kabelių vadovas (HD 516)

Vietinių tiekėjų įrangai taikomos normos

EB 50 110

Apsaugos priemonės

1

Tinklo sistema ir paskirtos apsaugos

priemonės

Pagrindinė apsauga

Apsauga nuo gedimų

Papildoma apsauga

Montuojamos įrangos parinkimas

1

Apsauginiai ir signalizuojantys prietaisai

Elektros įrenginių montavimo medžiagos:

kabeliai

kištukai ir lizdai

jungikliai

indikatorinės lemputės

Matavimo prietaisai ir skaitikliai

Nuotolinio valdymo technologija

Praktika 26

Darbo vietos paruošimas

Žemosios įtampos įrenginių montavimo

profesinės žinios

Instruktavimas ir instruktažą išklausiusių

asmenų priežiūra

Apsaugos priemonės vykdant darbus

Įvadas ir instruktažą išklausiusių asmenų

priežiūra

Apsaugos priemonės vykdant darbus

Penkios darbų saugos taisyklės

Saugūs atstumai

Darbų vykdymas esant įtampai

Rankoje laikomos įrangos naudojimas

Elektros įrangos montavimas ir prijungimas

Elektros įrangos generuojama šiluma

Vietos ir zonos, kuriose yra ypatingos aplinkos

sąlygos

Iš viso 52


26 Elektros Erdvës

žinynas

4.2. Elektros įrenginių

montavimas pastatuose

Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo atsakingas už elektros

įrenginių montavimą turi sugebėti pasirinkti ir įgyvendinti

montavimui taikomas apsaugos priemones. Pagrindinės iš

jų – tai žmonių apsauga nuo elektros šoko.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė Savaitės

specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai,

vykdant elektros montavimą pastatuose,

įgyti

Teorija 8

Normos ir standartai

4

Žemųjų įtampų direktyva (73/23/EEB)

Žemosios įtampos elektros įrangos

montavimas (HD 384);

ypač HD 384-7 serijos standartai

Reikalavimai elektros tiekėjų

individualiems įrenginiams

Apsaugos priemonės

1

Tinklo sistema ir paskirtos apsaugos

priemonės

Pagrindinė apsauga

Apsauga nuo gedimų

Papildomas potencialų išlyginimas

Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ) ≤ IDN 30

mA

Montuojamos įrangos parinkimas

3

Elektros įrenginių montavimo medžiagos:

kabeliai

ekvipotencialiojo sujungimo ir

įžeminimo sistemos

kištukai ir lizdai

jungikliai

indikatorinės lemputės

kabelių izoliacija ir kabelių latakai

Matavimo prietaisai ir skaitikliai

nuotolinio valdymo technologija

Praktika 6

Darbo vietos paruošimas

Profesinės žinios montuojant žemosios

įtampos įrenginius

Instruktavimas ir instruktažą išklausiusiųjų

asmenų priežiūra

Elektros įrangos parinkimas ir pritaikymas

vietose ir zonose, kuriose yra ypatingos

aplinkos sąlygos

Iš viso 12

4.3. Elektros įrenginių naudojimas

esant ypatingoms aplinkos

sąlygoms ir ypatingam pavojui

Elektros įrenginių darbas esant ypatingoms aplinkos sąlygoms

gali sukelti padidintą pavojų. Šiomis sąlygomis (pvz.,

statybvietėse, fermose, perdirbimo pramonės įmonėse) elektriko

kvalifikaciją turintis atsakingas asmuo turi imtis papildomų

apsaugos priemonių.

Be pagrindinių kompetencijų, elektriko kvalifikaciją turintis

asmuo turi žinoti būtinas apsaugos priemones dirbant tokiose

vietose.

Be profesinio pasirengimo, būtinos ir praktinės montavimo

žinios (pvz., apsauga nuo vandens, dulkių, cheminių medžiagų

poveikio, ir kt.).

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė Savaitės

specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai,

vykdant elektros montavimą ypatingoms

aplinkos sąlygoms, įgyti

Teorija 12

Pagrindinės elektrotechnikos žinios ir jų 4

taikymas dirbant įvairiose zonose

Ypatingų darbo sąlygų vietų profesinės rizikos

vertinimas

Apsaugos priemonių pasirinkimas ir naudojimas

Elektros keliamas pavojus

Padidintas elektros keliamas pavojus

Žemosios įtampos įrenginių ypatingose

zonose konstrukcija

Uždaros laidžios zonos

Statybvietės

Fermos

Laivų statyklos

Papildomos ypatingųjų elektros įrenginių

veikimo nuostatos

Normos ir standartai

2

Žemosios įtampos elektros įrangos

montavimas(HD 384-7) (ypatingieji įrenginiai

ar vietos)

EN 50110

EN 50191

Apsaugos priemonės

2

Papildomas potencialų išlyginimas

Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ) ≤ IDN 30

mA

Apsauginės užtvaros

SELV

Temperatūros stebėjimas

Montuojamos ir jungiamosios įrangos

4

parinkimas

Apsauginiai ir signalizuojantys prietaisai

Elektros laidai su IP apsauga

kabeliai ir schemos

kabelių izoliacija, kabelių loviai ir

nukreipimas (mechaninė apsauga)

kištukai ir lizdai

jungikliai

Įrenginiai (pvz., mechanizmai, rankoje laikomos

įrangos naudojimas, indikatorinės lemputės,

ritininiai kabelio ilgintuvai)

Praktika 6

Žemosios įtampos įrenginių montavimas

ypatingose zonose

Galimų mechaninių įtempimų žinios

Iš viso 18


žinynas

4.4. Apsauga nuo gaisro ir sprogimo

Zonoms, kuriose kyla sprogimo ir gaisro pavojus, taikomi

ypatingi reikalavimai. Tai taikoma pasirenkant specialias

montavimo ir apsaugines medžiagas nuo sprogimo ir gaisro.

Elektriko kvalifikaciją turintis asmuo turi gebėti, remdamasis

preliminariais ir reguliariais tikrinimais, įvertinti būtinų apsaugos

priemonių efektyvumą.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė Savaitės

specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai,

susijusiems su apsauga nuo gaisro ir

sprogimo, įgyti

Teorija 10

Normos ir standartai

5

1994 m. kovo 23 d./2000 m. sausio 26 d.

Direktyva 94/9 EB, susijusi su potencialiai

sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir

apsaugos sistemomis

Gairės 1999/95/EG ATEX 137

IEC 61241

IEC 61340

EN 50014

EN 50018

EN 50264

EN 50272

EN 60079

EN 60695

EN 60519

HD 516 Darnusis kabelių vadovas

Vokietijoje papildomai: VDE 0132

Priemonės, kurių reikia imtis kilus gaisrui

elektros įrenginiuose arba netoli jų.

Pagrindinės žinios

2

Gaisrai ir gaisro klasės

Priežiūros pakopos

LSĮ

Atstumai ir plitimo atstumai

Izoliavimas

Saugumas ir srovės grandinių stebėsena

Matavimo tvarka

1

Temperatūros matavimas

Oro srovė

Apsaugos priemonės

2

Vėjarodžio relė

Temperatūros stebėsena

Priešgaisrinė signalizacija ir dūmų

davikliai

Gaisro stebėsena

Praktika 8

Pagrindinės žinios 7

Papildomos žinios pagal užduoties tipą 1

Pavyzdžiai:

Avariniai išėjimai ir evakuaciniai planai

Prietaisai, perspėjantys apie sprogią

aplinką bei deguonies lygį matuojantys

prietaisai

Iš viso 18

Nr. 5 (23) 2008 27

4.5. Elektrinės bandymų stotys

Bandymų laboratorijose ir eksperimentinėse stotyse elektros

šaltiniai kelia didelį pavojų, nes bandytojų užduotys nuolat

kinta ir įtampą turinčios dalys gali būti lengvai prieinamos.

Todėl atliekant elektrotechninio pobūdžio darbą, be žinių apie

saugą, būtinos gilesnės žinios apie apsaugos priemones,

saugos reikalavimus atliekant bandymus, saugų bandymo

planavimą.

Galimas įgyjamos kvalifikacijos (mokymo) turinys pateiktas

lentele.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė Savaitės

specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai,

susijusiems su elektrinės įrangos įrengimu

ir naudojimu, įgyti

Teorija 5

Normos ir standartai

1

EN 50191 Elektrinės bandymų įrangos

įrengimas ir naudojimas.

EN 61010-1 Saugos reikalavimai elektrinei

matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai.

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai.

EN 50110, ypač A priedas.

Apsaugos priemonės

1

Apsauginės užtvaros

Papildomas potencialų išlyginimas

Liekamosios srovės įtaisai (LSĮ)≤ IDN 30

mA

Vietos izoliavimas

LSĮ

SELV / PELV

Matavimo tvarka

1

U, I, R, C, L

Bandymo stočių / laboratorijų konstrukcija 1

Užtvaros, bandymo stočių žymėjimas ir

identifikavimas

Aukštosios įtampos

Žemosios įtampos

Užtvaros, laikinų bandymo stočių

žymėjimas ir identifikavimas

Avarinio išjungimo prietaisai

Perspėjantys ženklai ir indikatorinės

lemputės

Įėjimo į bandymo stotis taisyklės

Durų blokavimo įtaisai

Apsauginiai jungikliai

0,5

Avarinio išjungimo prietaisai

Durų blokavimo įtaisai

Pagrindinės žinios apie elektromagnetinius 0,5

laukus

Praktika 8

Iš viso 13

Priklausomai nuo užduoties tipo, reikalingos papildomos

žinios, pvz., apie lauko kabelių bandymą (žinios apie įrenginius,

vietines užtvaras, komunikacijos galimybes, avarinį

išjungimą).


28 Elektros Erdvës

žinynas

4.6. Elektros įrenginių pradinė ir

reguliari patikra bei bandymai

Patikrą ir bandymą vykdantis asmuo turi sugebėti atlikti juos

nesukeldamas pavojaus žmonėms, galvijams ar nuosavybei.

Tikrinimą ir bandymą vykdančiam asmeniui tenka didelė atsakomybė,

jis turi kvalifikuotai pasirinkti būtinus matavimo ir

bandymo prietaisus bei sugebėti įvertinti bandymų rezultatus.

Bandymą atliekantis asmuo taip pat turi dalyvauti nustatant

tikrinimo sąlygas (žr. IEV 826-07-02).

Minimali rekomenduojama mokymo Savaitės

trukmė specifinėms elektriko žinioms bei

patirčiai, susijusiems su elektrinės įrangos

bandymu, įgyti

Teorija 4

Normos ir standartai

1,5

EN 50110

EN 60204

HD 384-6

EN 61010-1 Saugos reikalavimai elektrinei

matavimo, valdymo ir laboratorinei įrangai.

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai.

EN 61557

Vokietijoje papildomai: BGV A3, VDE 0701

ir VDE 0702

Apsaugos priemonės

0,5

Apsauginės užtvaros

Darbo vietos atitvėrimas

LSĮ

SELV / PELV

Apkrovos ir srovės ribojimas

Matavimo tvarka

1,5

Izoliacijos varža

Dialektinis atsparumas

Srovės išlydis

Kontaktinė srovė

Apsauginio įžeminimo varža

Atstumai ir plitimo atstumai

Bandymo stočių / laboratorijų konstrukcija 0,5

Užtvaros, bandymo stočių žymėjimas ir

identifikavimas

Aukštosios įtampos

Žemosios įtampos

Avarinio išjungimo prietaisai

Perspėjantys ženklai ir indikatorinės

lemputės

Naudojimo instrukcijos

Praktika 6

Papildomos žinios pagal užduoties tipą

Pavyzdžiai:

Rankoje laikoma įranga

Elektriniai šildymo prietaisai

Indikatorinės lemputės

Namų apyvokos prietaisai

Apsauginiai izoliuotieji įrenginiai

Ypatingomis aplinkos sąlygomis

(statybvietėse, uždarose patalpose)

naudojami įrenginiai

Iš viso 10

4.7. Elektros įrenginių reguliarios

patikros ir bandymai

Patikrą ir bandymą atliekantis elektriko kvalifikaciją turintis asmuo

turi sugebėti atlikti taip, kad veikiantys ir bandomi įrenginiai

nepadarytų žalos žmonėms, galvijams ar nuosavybei.

Elektros įrenginių patikrą ir bandymus turi atlikti elektriko

kvalifikaciją turintis asmuo, vadovaudamasis galiojančiomis

normomis ir standartais, ypač darbų saugos srityje.

Minimali rekomenduojama mokymo Savaitės

trukmė specifinėms elektriko žinioms bei

patirčiai, susijusiems su elektrinės įrangos

pradine patikra, tikrinimu ir bandymu, įgyti

Teorija 10

Normos ir standartai

4

EN 50110

EN 60204

HD 384-6

EN 61010-1 Saugos reikalavimai

elektrinei matavimo, valdymo ir

laboratorinei įrangai

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai

EN 61557

Gedimų ir nuokrypių apskaičiavimas

Vokietijoje papildomai: BGV A3

Saugos priemonės

2

Apsauginės užtvaros

Darbo vietos atitvėrimas

LSĮ

SELV / PELV

Apkrovos ir srovės ribojimas

Asmeninės apsaugos priemonės

Matavimo tvarka

3

Izoliacijos varža, vietos izoliavimas

Kontaktinė įtampa

Bendras darbo laikas

Potencialų išlyginimas

Ribinė atjungimo srovė

Dialektinis atsparumas

Trumpasis jungimas / perkrova

Įtampos kritimas

Srovės išlydis

Apsauginio įžeminimo varža

Pilnutinė kilpos varža

Įžeminimo varža

Atstumai ir plitimo atstumai

Variklio apsukų kryptis

Evakuaciniai ir avariniai išėjimai

1

Žymėjimas ir apšvietimas

Minimalus apšvietimas

Praktika 6

Papildomos žinios pagal užduoties tipą

Pavyzdžiai:

Būtina adaptacija

Įrenginių tikrinimas ir bandymas pagal

techninius įrašus

Tikrinimas

Bandymas

Matavimas

Būtinos matavimo darbo tvarkos

parinkimas ir įvertinimas

Iš viso 16


žinynas

4.8. Matavimai ir kontrolė. Kontrolinės

(automatinės) technologijos

Matavimai ir kontrolė – tai montavimo ir įrenginių technologijos

įvairialypė dalis. Kad būtų galima sėkmingai eksploatuoti mašinas,

tikrinti elektros grandinę, vykdyti matavimus, nustatyti

gedimus laboratorijose ir aplink gamybos objektą, būtinos

diferencijuotos ir labai geros žinios bei patirtis.

Minimali rekomenduojama mokymo Savaitės

trukmė specifinėms elektriko žinioms bei

patirčiai, susijusiems su matavimais ir

kontrole, įgyti

Teorija 6

Normos ir standartai

2

EN 60204 mašinų elektros įranga, ypač

EN 60204-32 elektros grandinių sauga

EN 60947 Žemosios įtampos perjungimo

sąrankos

EN 60439 Perjungimo sąrankos

EN 61010-1 Saugos reikalavimai

elektrinei matavimo, valdymo ir

laboratorinei įrangai

EN 61010-2-031 ... matavimo įrangai

EN 50110 Elektrinių įrenginių

eksploatavimas

Apsaugos priemonės

1

Apsauginės užtvaros

Darbo vietos atitvėrimas

LSĮ

SELV / PELV

Matavimo tvarka

2

U, I, R, C, L

Gedimų nustatymas

Darbo vietos įranga

1

Darbas su veikiančiais nedideliais ir

žemosios įtampos elektros įrenginiais

Užtvaros, darbo vietos žymėjimas ir

identifikavimas

Aukštosios įtampos

Žemosios įtampos

Praktika 6

Papildomos žinios pagal užduoties tipą

Pavyzdžiai:

Krosnių elektros įrenginiai

Žinios apie įrenginius

Gaisro aptikimo sistemos

Fotovoltiniai įrenginiai

Žinios apie įrenginius

Iš viso 12

4.9. Elektrinio lauko pasiskirstymas

žemosios įtampos įrenginiuose

4.9.1. Bendrosios nuostatos

Kadangi žemosios įtampos zonose elektros energiją tiekiančiose

įmonėse reikia vykdyti įvairius darbus, asmenims, kurie

juos atlieka, būtinas specialus pasirengimas. Tai reiškia, kad,

pvz., elektriko kvalifikaciją turintis asmuo, vykdantis darbus

žemosios įtampos kabelio tinklo zonoje, nebus kvalifikuotas

taip pat atlikti darbus žemosios įtampos oro linijose. Siekiant

užtikrinti ryšį tarp kvalifikacijos lygmens ir kompetencijos atliekant

tam tikrus darbus, EN 50110 pateikti trys kvalifikacijos

lygiai turėtų būti toliau atskirti. Tai reiškia, kad pagal vidaus

reglamentą ir nuorodas reikės, pvz., atskirti elektriko kvalifikaciją

turinčius asmenis, vykdančius darbus žemosios įtampos

kabelio tinklo zonoje, elektriko kvalifikaciją turinčius asmenis,

vykdančius darbus oro linijose, elektriko kvalifikaciją turinčius

asmenis, vykdančius darbus su perjungimo sąrankomis,

Nr. 5 (23) 2008 29

elektriko kvalifikaciją turinčius asmenis, vykdančius elektros

skaitiklių keitimą ir t. t.

Be to, kvalifikacijai svarbios specifinės žinios apie įmonę, t. y.

įmonės organizacinę struktūrą, taip pat apie elektros tinklą,

vietovę, įrengimą. Negalima daryti prielaidos, kad asmuo,

dirbantis tam tikroje elektros tiekimo įmonėje, be papildomo

pasirengimo gali turėti tokio pat lygio kvalifikaciją kitoje elektros

tiekimo įmonėje.

Darbą elektros tiekimo įmonėje gali atlikti patys įmonės darbuotojai

arba subrangovai.

4.9.2. Įmonės darbuotojų

kvalifikacijos vertinimas

Kadangi nepriklausomas įmonės tam tikrų kvalifikacijos lygių

vertinimas yra apskritai neįmanomas, darbdavys atsako už

tai, kad būtų įvertinta kiekvieno asmens kvalifikacija.

Praktiškai atitinkamas vadovas vertina darbuotojo kvalifikaciją

pagal neapibrėžtą procedūrą ir įgalioja jį atlikti tam tikras

užduotis. Daug svarbesnis yra profesinis pasirengimas (pvz.,

elektriko ar elektronikos inžinieriaus kvalifikacija ir energetikos

bei statybų specializacija), nes kiekvieną kvalifikacinį lygį tokiu

atveju galima greičiau ir geriau pasiekti tobulinant kvalifikaciją

ir plečiant įgūdžių spektrą.

Kai kuriems darbams atlikti būtinos įmonės kvalifikacijos kėlimo

programos (pvz., dirbant esant įtampai) ir įmonės viduje

rengiamas egzaminas (jungimo veiksmams atlikti), kurių metu

objektyviai įvertinama kvalifikacija.

4.10. Elektros energijos paskirstymas

aukštosios įtampos įrenginiuose

Aukštosios įtampos įrenginių eksploatacija reikalauja, kad

asmuo turėtų daug žinių apie apsaugos priemones ir darbo

tvarką, taip pat daug patirties. Be penkių saugos taisyklių

taikymo, darbo vietos įrangos ir izoliavimo aspektai taip pat

labai susiję su asmenų ir įrenginių sauga. Specifinių nuostatų

žinios yra svarbios.

Minimali rekomenduojama mokymo trukmė Savaitės

specifinėms elektriko žinioms bei patirčiai,

susijusiems su aukštos įtampos įrenginiais,

įgyti

Teorija 12

Normos ir standartai

6

EN 50110

HD 637

EN 50341

EN 60652

EN 61243

Apsaugos priemonės

2

Įžeminimo priemonės

Potencialų išlyginimas

Atstumai

Matavimo tvarka

2

Įtampos nebuvimo patikrinimas

Įtampos tarp fazių patikrinimas

Darbo vietos įranga

2

Darbo vietų atskyrimas ir žymėjimas

Eksploatavimo instrukcijos

Apsauginės priemonės jungimo metu

Apsauga nuo talpinio ir indukcinio ryšio

Įžeminimo ir trumpo jungimo prietaisų

naudojimas

Praktika 8

Papildomos žinios pagal užduoties tipą

Pavyzdžiai:

Kartotinio jungimo darbo tvarka (leidimas

vykdyti jungimus)

Darbo tvarkos dokumentavimas

Iš viso 20


30 Elektros Erdvës

žinynas

4.11. Papildomas pasirengimas

vykdant darbus esant įtampai

Kai kuriose šalyse pradinės žinios apie darbą esant įtampai

yra sudėtinė pagrindinės elektriko kvalifikacijos (mokymų)

dalis. Priklausomai nuo darbo tvarkos sudėtingumo, būtinas

specifinis pasirengimas. Siekiant įgyti kompetencijų, reikalingų

darbui atlikti esant įtampai (iki 1000 V), būtini vienos dienos

mokymai ir pusės dienos praktika bei atitinkami egzaminai.

Pasirengimas darbui su aukštosios įtampos įrenginiais trunka

kelias savaites.

Daugiau informacijos apie personalo atranką darbui esant

įtampai galima rasti Tarptautinės socialinės saugos asociacijos

(ISSA) asmenų, dirbančių su įtampa turinčiais įrenginiais,

kompetencijos vertinimo gairėse (Gudeline for Assessing the

Competence of Persons Involved in Live Working).

5. SU ELEKTRA nESUSijUSių

dARBų VYKdYMAS AnT ARBA

ARTi ELEKTRoS ĮREnGinių

Priešingai nei eksploatuojant elektros įrenginius, dirbant ant

ar arti elektros įrenginių kyla elektros srovės pratekėjimo

kūnu ar kibirkščiavimo pavojus. Būtiną darbą vykdančio asmens

apsaugą užtikrinti organizacinėmis priemonėmis ir tinkamos

darbo tvarkos parinkimu ir taikymu. Šias priemones,

be abejo, turi įvertinti kompetentingas elektriko kvalifikaciją

turintis asmuo.

Su elektros įrenginių eksploatacija nesusijusiais darbais ant

ar arti elektros įrenginių laikomi, pvz., statybos ir montavimo

darbai, žemės darbai, darbai naudojant rūgštį, dažymo ir

korozijos prevencijos darbai. Šiuos darbus paprastai atlieka

žmonės, neturintys elektrotechninio išsilavinimo. Kad asmenys,

dirbantys su elektros įrenginių eksploatacija nesusijusį

darbą, arba jų įrankiai nepatektų į pavojingą zoną, kompetentingi

elektriko kvalifikaciją turintys asmenys turi parinkti

apsaugos priemones.

Apsaugos priemonės, kurias turi nustatyti elektriko kvalifikaciją

turintys asmenys:

užtikrinti, kad darbo metu būtų išjungta įtampa;

darbo metu apsaugoti įtampą turinčias dalis, uždengiant

jas arba įrengiant užtvaras, ypač atsižvelgti į esamą įtampą,

įrenginių pobūdį, darbų pobūdį, naudojamus įrankius, įrenginius

ir prietaisus.

Jei reikalaujama, elektriko kvalifikaciją turintis asmuo turi taip

pat įvertinti ir nustatyti, kokios reikės planuojamų vykdyti darbų

priežiūros.

6. SU dARBU SUSijUSių

UŽdUočių PASKiRSTYMAS

Priklausomai nuo vykdomo darbo, atsakingas elektriko kvalifikaciją

turintis asmuo (elektriko kvalifikaciją turintis vadovaujantysis

asmuo) turi užtikrinti, kad būtų paskirstytos su darbu

susijusios užduotys ir parengti nurodymai. Šiuo atveju reikia

atsižvelgti į darbuotojų kompetencijos lygį. Būtini pagrindiniai

ir papildomi nurodymai turi būti tinkamai registruojami.

6.1. organizaciniai įmonės reikalavimai

Kad būtų laikomasi būtinų apsaugos priemonių, būtina aiškiai

nustatyti užduotį ir personalo atsakomybės ribas.

Kiekviena įmonė (organizacinė struktūra) turi nubrėžti aiškias,

užduotimis grindžiamas atsakomybės ribas. Personalas turi

būti instruktuojamas ir, kaip reikalaujama, remtis užduotimis.

Nustatant darbų tvarką, būtina apsvarstyti ir atsižvelgti į visas

vietos sąlygas.

Įvadinis instruktažas apie galimus pavojus turi būti susistemintas,

dokumentuotas ir atliktas atsižvelgiant į personalą.

Turėtų būti apsvarstytos ir kito pobūdžio su saugumu susijusios

priemonės.

Siekiant paruošti pagal planą reikalaujamą rizikos vertinimą ir

įgyvendinti ilgalaikius tobulinimus, rekomenduojamas įmonės

saugos ir sveikatos valdymo sistemos įvadas.

Sistemingi ir išsamūs saugos ir sveikatos nuostatai užtikrina

ilgalaikę sėkmę. Aiškios dokumentacijos pagrindu įmanoma

vykdyti nuolatinį saugos ir sveikatos vertinimą.

6.2. Asmuo, atsakingas už

elektros įrenginius, ir asmuo,

atsakingas už darbų vykdymą

6.2.1. Asmuo, atsakingas už

elektros įrenginius

Asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, turi užtikrinti, kad

vykdant darbus ant arba arti elektros įrenginių, būtų atsižvelgta

į ypatingus su įrenginiais susijusius pavojus ir būtų užtikrintas

saugus elektros įrenginių eksploatavimas.

Atsakomybė už elektros įrenginius reikalauja:

specifinių žinių ir patirties;

žinių apie elektros įrangą ir jos eksploatavimą;

kompetencijų, leidžiančių įvertinti numatomų vykdyti darbų

poveikį saugiam įrangos eksploatavimui;

gebėjimo atpažinti tam tikrus pavojus, kurie gali kilti vykdant

darbus ant arba arti elektros įrenginių.

Asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, pagal EN 50110

yra tas asmuo, kuris vykdo darbus elektros įrenginiuose ir

yra tinkamai susipažinęs su vietos sąlygomis. Tik tokiu būdu

asmuo gali tinkamai ir pakankamai įvertinti situaciją. Dėl to

asmuo, atsakingas už elektros įrenginius, turi turėti elektriko

kvalifikaciją ir įgaliojimus rengti nurodymus. Tai reiškia, kad jis

gali imtis vadovaujančio asmens pareigų ir nurodyti būtinas

priemones bei darbo vietos paruošimo užduotis, pvz.,

instruktuoti dėl jungimo operacijų;

duoti nurodymus keisti elektros įrenginių eksploatacijos

režimą;

duoti nurodymus dėl apsaugos priemonių ir darbo būdų

nustatymo;

instruktuoti asmenis, atsakingus už darbų vykdymą;

nustatyti ir kontroliuoti darbų eigą;

koordinuoti rangovų veiklą.

Dažniausiai asmens, atsakingo už elektros įrenginius, ir asmens,

atsakingo už darbų vykdymą, funkcijas vykdo tas pat

asmuo.

6.2.2. Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą

Paskiriamas atsakingas asmuo, kuris vykdo darbus ant arba

arti elektros įenginių. Šis asmuo atsako, kad vykdant darbus

būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų, taisyklių ir įmonės

nurodymų.

Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

turėti žinių, susijusių su jam skirtų darbų vykdymu bei patirties

vykdant darbus;

išmanyti su jam skirtų darbų vykdymu susijusias taisykles

ir standartus;

gebėti įvertinti perduotus darbus;

gebėti atpažinti pavojus, kurie gali kilti vykdant jam skirtus

darbus.

Minėti reikalavimai reikalauja, kad asmuo, atsakingas už darbų

vykdymą, turėtų elektriko kvalifikaciją. Priklausomai nuo

veiklos rūšies, elektrotechniko profesijos asmuo gali atlikti už

darbų vykdymą atsakingo asmens funkcijas (pvz., elektriko

kvalifikacija turintis asmuo gali prižiūrėti linijų apsaugos nuo

korozijos darbų vykdymą).

Kai darbus atlieka brigada, asmuo, atsakingas už darbų vykdymą,

rūpinasi ir tinkamu bendradarbiavimu tarp brigados


žinynas

narių. Paprastai už darbų vykdymą atsakingas brigadininkas,

meistras arba grupės vadovas.

Dažnai asmens, atsakingo už darbų vykdymą, ir asmens, atsakingo

už elektros montavimą, funkcijas atlieka tas pats asmuo.

7. PAGRindiniAi SAUGoS

REiKALAViMAi iR PRoFESiniAi

SAUGoS iR SVEiKAToS nUoSTATAi

1989 m. birželio 12 d. priimta Tarybos bendroji direktyva

89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai

nustatymo yra atskirų direktyvų pagrindas.

Šios gairės pirmiausia taikomos tiems, kurie atsakingi už įmonės

darbų saugą ir sveikatą, t. y. darbdaviams. Darbdaviai

įpareigoti užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą kiekvienu su

darbu susijusiu atveju. Be pagrindinių profesinės saugos ir

sveikatos pareigų, šiose gairėse numatomos organizacinės

pareigos ir saugi įmonės organizacinė struktūra, darbo tvarka,

personalo instruktavimas ir kontroliavimas. Darbuotojams

skiriamos užduotys tik atsižvelgiant į jų profesinę kvalifikaciją

(tinkamas darbuotojų parinkimas). Taip pat labai svarbu

tinkamai ir veiksmingai instruktuoti darbuotojus profesinės

saugos ir sveikatos klausimais.

Numatyta, kad darbdavys privalo kontroliuoti ir stebėti, taip

pat informuoti ir konsultuoti darbuotojus. Kaip nurodoma bendrojoje

direktyvoje, saugos ir sveikatos nurodymų laikymasis

yra ir darbuotojo pareiga. Kiekvienas darbuotojas įpareigotas

rūpintis savo sauga ir sveikata, tinkamai eksploatuoti mechanizmus,

įrenginius, įrankius, pavojingas medžiagas, transporto

priemones ir t. t. Naudojamos asmeninės apsaugos priemonės.

Apsaugos prietaisai negali būti sugadinti ir turi būti

pranešama apie saugai ir sveikatai kylančius pavojus.

EN 50110 antrą dalį sudaro bazinio standarto nacionaliniai

(normatyviniai) priedai. Pagrindinio standarto dalį sudaro šiuo

metu galiojantys saugos standartai ir nacionaliniai minimalių

reikalavimų papildymai.

8. KoMPETEnCijoS

PAŽYMėjiMAS (KoRTELė)

Kompetencijos pažymėjime (kortelėje) nurodomi šie duomenys

(2 priedas):

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka

Pavardė, vardas

Kvalifikaciją suteikusios įstaigos pavadinimas

Profesinė kvalifikacija (mokymai specializuotoje srityje)

Kvalifikacinio kontrolinio egzamino išlaikymo data

Įstaigos vadovo parašas

Pažymėjimo turėtojas turi turėti atitinkamą elektriko kvalifikaciją

šiose srityse:

Žemosios įtampos įrenginiai

Elektros įrenginių ir prietaisų naudojimas ypatingomis

aplinkos sąlygomis ir gresiant ypatingai rizikai

Gaisro prevencija ir apsauga nuo gaisro

Elektrinių bandymo stočių veikimas

Elektros įrenginių montavimas pastatuose

Pradinė patikra ir reguliarus elektros įrenginių tikrinimas

ir bandymas (pastatų elektros įrenginiai)

Pradinė nestacionariųjų įrenginių patikra

Matavimai, kontrolė, kontrolinės (automatinės) technologijos

Elektros energijos paskirstymas – žemoji įtampa

Elektros energijos paskirstymas – aukštoji įtampa.

9. LiTERATūRA

EN 50110 „Elektrinių įrenginių eksploatavimas“

IEC 60479 „Elektros srovių poveikis žmonėms ir galvijams“

(I dalis. Bendrieji aspektai)

Nr. 5 (23) 2008 31

10. nACionALinėS nUoSTAToS

Recueil D‘instructions générales de sécurité d’ordre électrique,

publication UTE C 18-510 de l‘union technique de

l’electricité, Novembre 1998 (Prancūzija).

CEI 78-27 su „Imsianti elettrici“ (Italija).

Saugos ir sveikatos reglamentas (Regelungen der Sachversicherer

– VdS, Vokietija).

Vietinių elektros tiekimo įmonių įrenginių reglamentas

(Installationvorschriften der regionalen Energieversorger,

Vokietija).

ZVEH kvalifikacijų moduliai (Ausbildungsmodule des

ZVEH, Vokietija).

1 PRiEdAS. nACionALinių

KoMPETEnCijoS (KVALiFiKACijų

LYGių) PAVYzdŽiAi

čekijos Respublika

Pagal reglamento Nr. 50/78 SB reikalavimus nustatyti šie kvalifikacijos

lygiai vykdant darbus su elektros įrenginiais:

1. Asmenys, neturintys elektrotechninio parengimo:

a) instruktažą elektrotechnikos srityje išklausę asmenys

– pagal 3 skirsnį;

b) pusiau kvalifikuoti darbuotojai – pagal 4 skirsnį.

2. Asmenys, turintys elektrotechninį parengimą:

a) kvalifikuoti – pagal 5 skirsnį;

b) kvalifikuoti ir turinys aukštesnę kvalifikaciją šiose srityse:

savarankiškas darbų vykdymas – pagal 6 skirsnį;

priežiūros vykdymas – pagal 6 skirsnį;

tiekimo priežiūros vykdymas – pagal 8 skirsnį;

eksploatavimo priežiūros vykdymas – pagal 8 skirsnį;

audito vykdymas – pagal 9 skirsnį;

c) nepriklausomi vertintojai;

d) vadovaujantys vertintojai.

Asmenys, turintys kvalifikaciją, nurodytą pradedant 5 skirsniu,

turi reguliariai kas 36 mėnesius laikyti egzaminą.

instruktažą išklausiusiems asmenims leidžiama:

a) savarankiškai eksploatuoti elektros įrenginius, kurie suprojektuoti

taip, kad jiems veikiant asmenims nereikia liesti

įtampą turinčių įrenginių dalių;

b) vykdyti darbus šalia įtampą turinčių įrenginių dalių, jei

laikomasi saugaus atstumo pagal CSN 343 108 reikalavimus;

kitais atvejais gali vykdyti darbus tik įrenginių

operatoriui, kuris nustato saugumo reikalavimus, leidus

(pvz., įrenginių atjungimas ar priežiūrą vykdančiojo paskyrimas).

neaukštos kvalifikacijos asmenims leidžiama:

a) savarankiškai eksploatuoti visų įtampų elektros įrenginius;

b) vykdyti darbus ant elektros įrenginių išjungus įtampą; dirbti

prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos asmeniui daugiau kaip

20 cm atstumu nuo neapsaugotų elektros įrenginių dalių,

tačiau neleidžiama dirbti ant įtampą turinčių įrenginių dalių.

Apribojimai pagal šį punktą netaikomi papildomiems

darbams, kurie atliekami užbaigus pagrindinius darbus;

c) dirbti aukštos įtampos ir labai aukštos įtampos elektros įrenginiuose

pilnai išjungus įtampą ir prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos

asmeniui. Ši sąlyga netaikoma, jeigu darbas turi

būti vykdomas arti įtampą turinčių elektros įrenginių dalių;

d) vykdyti matavimus.

Elektrotechnines žinias turintiems asmenims leidžiama:


32 Elektros Erdvës

žinynas

a) savarankiškai eksploatuoti elektros įrenginius;

b) dirbti „vieniems“ ant elektros įrenginių;

c) dirbti „vieniems“ ant aukštosios įtampos elektros įrenginių

įtampos neturinčių dalių;

d) dirbti arti įtampą turinčių tik prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos

asmeniui.

Kvalifikuotiems asmenims, turintiems aukštesnę kvalifikaciją,

leidžiama eksploatuoti ir vykdyti darbus ant elektros įrenginių,

išskyrus draudžiamus vykdyti darbus.

Savarankiškai darbus vykdantys asmenys pagal 6 skirsnį

yra pirmieji iš kvalifikuotų asmenų, turinčių aukštesnę kvalifikaciją,

leidžiančią juos skirti vadovauti darbui ir kontroliuoti

darbų vykdymą.

PASTABA. „Dirbti „vieniems“ reiškia, kad darbą vykdo elektriko

kvalifikaciją turintis asmuo (pagal 5 skirsnį) su sąlyga, kad

jį prižiūri ir kontroliuoja bent vienas asmuo, kurio kvalifikacija

atitinka 6 skirsnio reikalavimus.

Reikalavimas „savarankiškas“ reiškia, kad leidžiama vykdyti

darbus asmeniui, kurio kvalifikacija atitinka 6 skirsnio reikalavimus.

Aukštesnę kvalifikaciją turinčio asmens priežiūra

nereikalinga.

Pagal CSN 343100 reikalavimus vartojamos šios sąvokos:

„Eksploatuoti elektros įrenginius“ – visi darbai, būtini elektros

įrenginiams eksploatuoti, pvz., išjungimas ar pakartotinis įjungimas,

reguliavimas, skaitiklių rodmenų skaitymas, fazių koregavimas,

fazių ir elektros lempučių keitimas, elektros įrenginių

bandymas ir t. t.

„Dirbti ant elektros įrenginių“ – tai elektros įrenginių montavimas,

tikrinimas, bandymas, reguliari priežiūra; taip pat visa

veikla, susijusi su darbo vietos paleidimu, apsauga ir matavimais

naudojant nešiojamus prietaisus (pvz., įtampos indikatorius).

Į reglamentą taip pat įtraukti reikalavimai darbo grupių sudarymui.

Renkantis asmenis, kurie dirbtų ant elektros įrenginių,

numatomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai pagal

5 skirsnį. Pavyzdžiui, dviejų asmenų grupėje vienas asmuo

turi turėti 6 skirsnyje nurodytą kvalifikaciją. Šiuo atveju taip

pat laikomasi reikalavimo, susijusio su žmogumi, vykdančiu

darbo kontrolę. Trijų ir daugiau asmenų darbo grupėse bent

vienas asmuo turi turėti 7 skirsnyje nurodytą kvalifikaciją (jis

skiriamas grupės vadovu).

Šveicarija

Kvalifikuotas asmuo: pagal žemosios įtampos įrenginių

reglamento (niV) 9 straipsnį

Meistro egzaminas.

Profesinė elektros montuotojo (elektros schemų braižytojo)

kvalifikacija, FH ar HTL baigimas ir praktikos egzaminas.

Profesinė elektros montuotojo (elektros schemų braižytojo)

kvalifikacija, TS (arba lygiavertės mokyklos) baigimas ir

trejų metų praktinė montavimo patirtis prižiūrint ekspertui,

praktikos egzaminas.

Profesinė kvalifikacija lygiavertė elektros montuotojo / elektros

schemų braižytojo kvalifikacijai, TS, FH, HTL (ar lygiavertės

mokyklos) baigimas ir penkerių metų praktinė montavimo

patirtis prižiūrint ekspertui, praktikos egzaminas.

Aukštojo profesinio mokslo diplomas, atitinkantis meistro

egzaminą ir penkerių metų praktinė montavimo patirtis

prižiūrint ekspertui, praktikos egzaminas.

Galutinis egzaminas, atitinkantis meistro egzaminą CE-

NELEC šalyje narėje su abipusiai pripažintais profesinio

parengimo pažymėjimais, trejų metų praktinė patirtis

Šveicarijoje prižiūrint ekspertui.

Elektros montuotojas: pagal žemosios įtampos įrenginių

reglamento niV 22 straipsnį

Elektrikas montuotojas su Šveicarijoje pripažįstamos kompetencijos

pažymėjimu.

Elektros technikas: pagal Šveicarijos energetikos STV

3 straipsnį

Pagrindinis elektrotechninis parengimas.

Stažuotė ar lygiavertis pasirengimas įmonėje (5 metai).

Elektrotechnikos studijos.

Techninė patirtis tvarkant elektrotechnikos įrangą.

instruktažą išklausęs asmuo: pagal Šveicarijos energetikos

STV 3 straipsnį

Be techninio parengimo (kvalifikacijos).

Žino vietines sąlygas ir naudojamas apsaugos priemones.

Žino, kaip atlikti kai kuriuos tiksliai apibrėžtus darbus.

FH – aukštoji profesinė mokykla (Fachhochschule)

HTL – technikos ir informatikos aukštoji profesinė mokykla

(Hochschule fur Technik und Informatik)

TS – Technikos mokykla (Techniker Schule)

Teisinė bazė:

Federaliniame oficialiame leidinyje (II dalyje) paskelbti įsakymai:

1) Verordung über die Berufsausbildung zum Elektroniker/zur Elektronikerin vom 3.7.2003, Bundesgesetzblatt Jahrgang

2003, Teil I, Nr. 31.

2) Verordung über die Berufsausbildung zum Systemelektroniker/zur Systemelektronikerin vom 3.7.2003, Bundesgesetzblatt

Jahrgang 2003, Teil I, Nr. 31.

3) Verordnung über die Berufsausbildung zum Elektroniker für Maschinen und Antriebstechnik vom 11.7.2003, Bundesgesetzblatt

Jahrgang 2003, Teil I, Nr. 49.

4) Verordnung über die Berufsausbildung zum Informationselektroniker/zur Informationselektronikerin vom 12.7.1999,

Bundesgesetzblatt Jahrgang 1999, Teil I, Nr. 36.


žinynas

PRoFESinio UGdYMo KonCEPCijA

Aukštojo mokslo kvalifikacijos egzaminas

Profesinio mokslo egzaminas

Elektros projektų vadovas

Šveicarijos pažymėjimas

Tolesnis kvalifikacijos tobulinimas

Pagrindinė

kvalifikacija

Elektros montuotojas

4 metų stažuotė

Vokietija

Statybų elektriko

diplomas

Prieš 1998 m.

ba landžio 1 d.

Statybų elektrikas

Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Telekomunikacijų

montuotojas

Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Elektros montuotojas

Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Elektros montuotojas (varikliai,

generatoriai, transformatoriai)

Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Radijo / televizijos elektrikas

Prieš 1998 m. balandžio 1 d.

Biurų kompiuterių elektrikas

Elektriko planuotojo

diplomas

Elektros saugos konsultantas

Šveicarijos pažymėjimas

Praktika

Papildomas 2 metų

mokymasis

Surinkimo linijų elektrikas

3 metų stažuotė

Elektros inžinierius

Elektros montuotojas

(varikliai, generatoriai,

transformatoriai)

Kompiuterių technikas

iT specialistas

Telematikos

techniko diplomas

Telematikos

projektų vadovas

Šveicarijos pažymėjimas

Elektros schemų

braižytojas

4 metų stažuotė

Telematikos specialistas

4 metų stažuotė

Elektros inžinierius

Specializacija: energetikos

ir statybų technologijos

Elektros inžinierius

Specializacija: automatikos

technologijos

Elektros inžinierius

Specializacija: telekomunikacijų

technologijos

iT sistema

Elektros inžinierius

Mašinų ir elektros pavarų

technologijos elektros

inžinierius

iT elektros inžinierius

Specializacija: biuro sistemų

technologijos

iT elektros inžinierius

Specializacija: įrenginių ir

sistemų technologijos

Nr. 5 (23) 2008 33

Praktinė

patirtis

Egzaminas

pagal NIV

2002

Elektros

specialistas (TS)

Elektros inžinierius

Profesinio

ugdymo A lygio

pažymėjimas

1

1

1

2

3

4

4


34

1909...

Nemuno

Birštono kilpa

...2009

Daug kalbėta ir rašyta apie Nemuno Birštono

kilpą. Jau šimtmetis kaip kalbama

apie Nemuno vandens galios naudojimą

Birštono kilpoje. Nepanaudota Nemuno

energija plaukia į Baltiją – Lietuvos

pinigai už kurą į užsienį.

Pirmasis siūlymą panaudoti Birštono

kilpos galią, pastatant hidroelektrines,

1909 m. pradžioje pateikė Rusijos vandens

jėgoms tirti komisijos pirmininkas

Peterburgo kelių instituto profesorius

G. Merčingas. 1909 m. gegužės 22 d.

(senu stiliumi) komisijos posėdyje jis

pateikė „Hidroelektrinio Nemuno jėgos

naudojimo provizorinius techniškus

bei sąmatos sumanymus“. Pagal

generalinio štabo žemėlapį (1:21000)

paruošė kilpos perkaso trijų variantų

eskizinį projektą:

1. Siauriausioje sąsmaukos vietoje tarp

Panemunės dvaro, Nečionių kaimo ir

Molbilų kaimo, pro didelę daubą greta

Birštono.

2. 1 km į rytus pro Nečionių ir Širvinių

kaimus.

3. 2–4 km į rytus, pro Bučiūnų kaimą

ir Verknės slėnį.

Du pirmuosius variantus, kur reikėjo

2 km tunelio, G. Merčingas atmetė ir

išnagrinėjo trečiąjį – Verknės variantą.

Apie 3 km žemiau Birštono į Nemuną

įteka nedidelis Verknės upelis. Jo platus

ir gilus slėnis prie Ustronės dvaro

„ A p l I n ko s s E r g ė t o j A I , V E r č I A n t y s į V y k d y t I

n E pAt E I s I n A m u s j o s r E I k A l A V I m u s , pA s I d A r o

pAčIos AplInkos prIEšInInkAIs, nEs jų

VykdymAs sEkInA šAlIEs EkonomIką Ir VėlIAu

nEt mInImAlūs AplInkosAugos porEIkIAI

n E g A l ė s b ū t I f I n A n s u o j A m I n u s k u r d I n t o s

nAcIjos.“ (prof. E. mosonyI, VokIEtIjA)

ir Jundeliškių kaimo iki 3 km prisiartina

prie Nemaniūnų. Merčingas norėjo

pasinaudoti žemiausiomis sąsmaukos

vietomis ir numatė kanalą pro Bučiūnų

kaimą iki Verknės slėnio, o toliau

to slėnio šlaitu kanalą projektavo iki

Verknės žiočių. Ties Nemaniūnų kaimu

Nemunas užtvenkiamas ir jo vandens

lygis pakeliamas 10,6 m. Čia statoma

pirmoji 9600 AG galios hidroelektrinė,

kuri sunaudoja pusę vidutinio vasaros

Nemuno debito.

Derivacinis kanalas projektuojamas 21

m dugno pločio ir 3 m vandens gylio,

kanalu teka nuolatinis debitas 90 kub.

m/s leidžiant vidutinį tėkmės greitį 1 m/s.

Prie Verknės žiočių gaunamas 22,4 m

kritimo aukštis ir čia statoma antroji 20

000 AG galios hidroelektrinė. Objekto

vertė – 5 mln. rb.

Be artimų 3 miestų – Kauno, Vilniaus

ir Gardino aprūpinimo elektra, G. Merčingas

pasiūlė steigti valstybinę parako

gamyklą (salietrą gaminti atmosferinio

azoto pagalba), bet dėl artimos Vokietijos

sienos negavo Karo ministerijos

pritarimo.

Komisija G. Merčingo projektą pripažino

geru ir 1910–1911 m., vadovaujant

inž E. Kurganovičiui, pradėti tyrinėjimo

darbai. Atlikta topografinė nuotrauka,

ištyrinėtas Verknės slėnio kairysis šlaitas,

padaryti keli geologiniai gręžiniai,

ties Nemaniūnais įsteigta vandens

Stasys Bilys, 2008 m. lapkričio 23 d. ©

matavimo stotis ir išmatuota 12 vandens

debitų. 1911 m. buvo daromas

kanalo projektas („Trudy komisiji po

elektrogidravličeskoi opisi vodnych sil

Rossii“, Vypusk I, 1909-1910. – S. Peterburg,

1911).

1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis

karas. Subyrėjo Rusijos imperija. Lietuva

atkūrė nepriklausomybę.

G. Merčingo siūlymus išsamiai tyrinėjo

ir tęsė Nemuno Birštono kilpos tyrinėjimus

S. Kolupaila. „Iki 1928 m. tas

projektas buvo mums visai nežinomas,

taip pat neturėjome jokios 1910 m. tyrinėjimo

medžiagos. Autoriui dalyvaujant

Antrajame Rusijos hidrologų kongrese

Petrapilyje 1928 m. balandžio mėnesį

netikėtai pavyko rasti vienoje įstaigoje

4 dideli 1910 m. tyrinėjimo atlasai

su nudraskytu (revoliucijos laimėjimų

metu) žalios odos apdaru; nuotraukos

planšetuose ir profiliuose buvo pieštuku

suprojektuotas kanalas su visais įrengimais.

Neviešai, nežiūrint draudimų ir

gąsdinimų, autoriui pavyko nusikopijuoti

svarbiausius davinius, dalis kurių dabar

skelbiama. Reikia pridurti, kad oficialiu

keliu autorius bandė gauti Nemuno

profilio nuorašą, bet nežiūrint pažadų ir

užmokėto atlyginimo, jo nesulaukė.

Projekte kiek aukščiau Nemaniūnų

miestelio skersai Nemuno numatyta

užtvanka su 6 geležinių skydų uždaromomis

angomis 25 m pločio kiekviena.


Nr. 5 (23) 2008 35

istorija

Kairiajame Nemuno krante privedamuoju

kanalu vanduo eina į turbinas.

Dešiniajajame krante numatytas šliuzas

laivams bei sieliams ir kanalo pradžia,

visai atdara. Kanalas pro Nemaniūnų

miestelio galą sukasi žemiausiomis

vietomis pro Bučiūnų kaimą.

Toliau kanalas vienos daubos kryptimi

privestas prie Verknės slėnio ir pasuktas

pro Babronių dv. Verknės šlaitu; čia jis

turi labai daug pasisukimų; nepaprastai

sunkios jo įvykdimo sąlygos, kaip

matyti iš skersinio profilio pavyzdžio;

vietomis kanalas vedamas pylimų tarpe

arba pusiau pylime. Matyti pats prof.

Merčingas suabejojo dėl tokio kanalo

realizacijos ir atsisakė nuo jo pirminio

sumanymo; todėl greta Babronių dvaro,

iš kitos pusės suprojektuotas šliuzas

laivams į Verknę nusileisti; čion,

matyti buvo norima perkelti iš Verknės

žiočių antrąją hidroelektrinę, o kanalą

toliau vesti slėniu, pagilinus ir ištiesinus

Verknės vagą (pridėtame plane punktyru

parodytos abidvi kryptys – senoji

ir naujoji). Galima spėlioti, kad sutikus

nepasisekimą Verknės šlaituose ir buvo

bandyta ieškoti kito varianto – Širvinių

kaimo linkme.

Neturėdami galutinio prof. Merčingo projekto,

negalime kritikuoti jo nei trūkumų

nei privalumų. Komisijos sumanymas

buvo 1912 m. įneštas Rusijos parlamentan,

bet dėl principinio nusistatymo

stokos buvo atidėtas ir ...susilaukė

normalaus likimo („Kosmos“, 1929 m.

gegužės mėn. Nr. 5 // Nemuno kilpa,

Lietuvos elektrifikacijos klausimu. Inž.

Steponas Kolupaila, Lietuvos Universiteto

profesorius).

Tai mokslininko, nagrinėjusio autentišką

G. Merčingo projektą, vertinimas. S. Kolupaila

1921 m. ir 1922 m. tyrinėjo kanalo

trasą tarp Birštono ir Nemaniūnų.

1922 m. įsisteigė akcinė bendrovė „Galybė“

Lietuvos upių hidraulinei energijai

naudoti. 1922 m. vasarą S. Kolupaila

akcinės bendrovės „Galybė“ užsakymu

tyrinėjo kanalo trasą ir sudarė eskizinį

projektą „Nemaniūnų–Verknės kanalo

planas“, kuris pagal autorių nedaug

skiriasi nuo prof. Merčingo krypties.

„Užtvanka Nemune aukščiau Nemaniūnų

12 m vandeniui pakelti, kanalas

36 m platumo ir 3 m vandens gilumo

pro Bučiūnų kaimą (giliausia iškasa 32

m) iki Verknės slėnio beveik bendra su

1911 m. projekto kryptimi“.

Be rimtai paruošto projekto, „Galybė“

rūpinosi gauti koncesiją Nemuno ir

Neries energijai eksploatuoti. 1925 m.

Seimui pateiktas akcinės bendrovės

„Galybė“ išimtinių teisių įstatymas, kuriuo

bendrovei „suteikiamos išimtinės

teisės pastatyti hidroelektrines stotis ant

Neries upės nuo Eigulių tilto ligi Jonavos

ir ant Nemuno upės nuo Verknės

žiočių prie Birštono ligi Alytaus Finansų

ministerio patvirtintais projektais ir per 50

metų jas eksploatuoti“. Bendrovė „privalo

pastatyti stotį ant Neries upės ne

vėliau kaip per 3 metus ir ant Nemuno

upės ne vėliau kaip per 6 metus nuo

šio įstatymo įsiteisėjimo dienos“.

Svarstant koncesijos įstatymo projektą

Seime buvo įvairių nuomonių. 1925

m. kovo 6 d. Seimo narys S. Kairys išdėstė

savo nuomonę: „Elektros stotys

pastatytos Nemuno ir Neries upėse

duosiančios per daug energijos Lietuvai

dabartinėse sąlygose. Kaimams toji

elektra esanti dar neprieinama, o miestams

tuo tarpu tos numatomų stočių

elektros jėgos būsia per daug“ („Lietuva“,

1925 m. kovo 9 d. Nr. 54 (1850)

Įstatymo projektas pirmuoju skaitymu

buvo priimtas. „Lietuva“ 1925 m. kovo

14 d. rašė: „Šiomis dienomis Seimas

svarstė ir priėmė pirmuoju skaitymu

įstatymo projektą, kuriuo norima suteikti

akc. „Galybė“ bendrovei išimtines teises

hidroelektros stotims statyti“. Tame

pačiame laikraščio numeryje išspausdintas

F. Kemešio straipsnis „Galybei

ar valstybei?“: „Visaip galima žiūrėti į

valstybės uždavinius. Jeigu valstybė

yra tik tam, kad palaikytų viduje tvarką

ir apgintų kraštą nuo priešų – tuomet

gal ir gana tikslu būtų remti pirmoj vietoj

privatų kapitalą ir eiti įvairių koncesijų

keliu. Tačiau jeigu valstybei pirmoj

vietoj privalo rūpėti visuomenės gerovė

ir netik privačių asmenų – kandidatų į


36

Elektros Erdvës

kapitalistus – reikalai, kiek viso krašto

ekonominis ir kultūrinis progresas,

tuomet tenka ieškoti kitų, labiau visuomeniškų

kelių. Tuomet ir valstybės vyrai

esti ne tiek privačių galūnių įrankiai, kiek

visuomenės tarnai.

Aš, kaip Lietuvos pilietis, balsuočiau

už tą antrąjį kelią ir dėl to manyčiau,

kad mūsų valstybei nėra jokio reikalo

skubinti atiduoti mūsų upių jėgą keliems

asmenims ir paskui mokėti jiems

amžiną činšą. Vietoj to ar nebūtų gerai

pačiai valstybei ir visuomenei ruoštis

į tą darbą. Juk tur but ne visi mūsų

inžinieriai tik privatiems kapitalistams

eitų tarnauti“.

Svarstant įstatymo projektą trečiuoju

skaitymu 1925 m. liepos mėnesį buvo

pasiūlyta atidėti jo galutinį priėmimą

rudeniui; rudens jis dar tebelaukia...

1923 m. Plentų ir vandens kelių valdyboje

pradėjo veikti Hidrometrinė partija,

kuri po kelių metų pateikė savo pasiūlymą:

„1928 metais atlikta tachometrinė

Verknės slėnio nuotrauka ryšium

su naujuoju variantu paversti tą slėnį

dideliu vandens rezervuaru.

Po kelerių tyrinėjimų, projektavimų ir

svarstymų metų Nemuno kilpos sumanymas

kristalizuojasi mūsų mintyse,

įgauna aiškias ir gražias formas. Daugiausia

tikslus ir rimtas mums atrodo

šis variantas. Verknės upės žiotyse

statoma didelė žemės arba akmens

užtvanka. Vanduo pakeliamas 22 m.

aukštyn ir užlieja visą slėnį iki Grikapėdžio

malūno; tuo sudaromas patogus

vandens kelias ir vandens atsarga

energijos pareikalavimo svyravimams

paros ribose reguliuoti; be to, kūdros

krantuose galės išsiplėsti numatomas

ateityje pramonės centras su celiuliozės

ir popieriaus fabrikais, lentpjūvėmis,

azotinių junginių įmonėmis ir t. t. Prie

užtvankos statoma didžioji hidroelektrinė

25000 AG galingumo. Čia numatomas

šliuzas laivams. Giliausia kanalo iškasa

Bučiūnų kaime projektuojama pakeisti

tuneliu, apie 1 km. ilgio, pakankamo

laivams bei sieliams dydžio.

Iš pridedamo Verknės slėnio plano

matyti, kad po projektuojamos kūdros

paviršiumi liks keliolika viensėdžių. Kūdros

tūris 19,83 mln. kub. m, paviršiaus

plotas 2,55 kv. km (255 ha); Jundeliškių

kaimą numatoma apsaugoti neaukštu

pylimu.

Antroji hidroelektrinė bus pastatyta ties

Nemaniūnais, kairiajame krante“ („Kosmos“,

1929 m. gegužės m., Nr. 5).

Jau 1928 m. užliejamų plotų sumažinimui

projektuojami pylimai.

dabar žodis priklauso mūsų ekonomistams

ir politikams. nuo šalies

ūkio vairininkų pereina nemuno

kilpos likimo sprendimo laikas; kad

ši problema anksčiau ar vėliau bus

teigiamai išspręsta, autorius nė kiek

neabejoja.

Taip galvojo Steponas Kolupaila.

1929 m. Nemuno Birštono naują kilpos

projektą pateikė inž. Jonas Smilgevičius.

Dienraštyje „Lietuvos aidas“ jis

paskelbė keletą straipsnių. Norėdamas

paspartinti Lietuvos elektrifikavimą, nes

Lietuva Europoje buvo antra nuo galo

pagal suvartojamos elektros energijos

kiekį vienam gyventojui, 1929 m. gruodžio

mėnesį nusiuntė laišką Lietuvos

Respublikos Prezidentui. 1930 m. sausio

3 d. laiškas persiųstas Ministeriui

Pirmininkui ir atsidūrė archyve. (LCVA,

f. 923, ap. 1, b. 619).

Jonas Smilgevičius 1930 m. parašė

knygutę „Nemuno hidroelektros stotis“

ir teigė, kad kanalo prakasimas nėra

vienintelis būdas išnaudoti Birštono

istorija

kilpos vandens galią: „Nemuno upės

jėgos išnaudojimo Lietuvos elektrifikacijos

reikalams klausimo, kaip matyti iš

spaudoje kilusių ginčų, daugelis mūsų

inteligentų veikėjų ir net pačių inžinierių

nėra pilnai išstudijavę - supratę ir

mano, kad apie 4–5 km ilgio kanalo

perkasimas tarp Nemaniūnų ir Birštono

ir tuo būdu Nemuno vagos (kilpos)

sutrumpinimas apie 45 km tėra vienas

vienintelis būdas iš jo dideliam elektros

energijos pertekliui gauti.

Panagrinėsime, koks būtų Nemuno

kilpos galingumas, kiek kaštuotų jos

išnaudojimui pilnas įrengimas ir ar mes

nerasime be kilpos sutrumpinimo dar

patogesnes sąlygas Nemuno elektros

energijai gauti“.

Suskaičiavus užtvankos ties Nemaniūnais,

kanalo iškasimo, užtvankos Verknės

slėnyje ir hidroelektrinės įrengimas

kainuotų 75–80 mln. litų.

„Viršutinėje Nemuno dalyje, tarp Merkinės

ir Prienų apie 115 km ilgio sudaro

per 30 m vandens kritimą. Užtvankoms

statyti geriausiai tinka apie 1–2 km

aukščiau Prienų tilto vieta ir kita 45–50

km atstume nuo pirmosios prie Punios.

Užtvanka ties Prienais prie 10 m

vandens kritimo aukščio užlietų apie 120

ha žemės ir duotų prie vidutinio vandens

debito 150 kub. m/sek. apie 12000 kW

ir po kelerių metų prie didesnio elektros

energijos pareikalavimo statyti kitą užtvanką

prieš Punią su vandens kritimu iš

12 metrų aukščio; ji užlietų apie 250 ha

žemės ir savo kritimu duotų per 15000

kW galingumo. Kaip matome, tos dvi

paprastos Nemuno užtvankos duotų tą

pačią jėgą, ką ir Nemuno kilpa, ir būtų

antra užtvanka statoma, kad elektros

energijos pareikalavimą pirmoji užtvanka

nebegalėtų patenkinti. Kaip vienos, taip

ir kitos užtvankos įrengimu ir kaštavimu


istorija Nr. 5 (23) 2008 37

nė kiek nesiskirtų, nes būtų vienodi mašinų

agregatai ir vienodas medžiagų

sunaudojimas“.

Prienų HE kainuotų apie 21 mln. litų.

Baigdamas knygutę J. Smilgevičius parašė,

ko neišgirdo to meto, bet negirdi

ir dabartiniai šalies ūkio vairininkai: „Kadangi

tauta, kurios gamybai tenka vartoti

svetimas prekes, be elektros vartojimo

apseiti negali, tai stato mūsų kraštą priklausomybėn

nuo kitų kraštų.

Tokiu būdu aprūpinimas mūsų krašto

elektros energija iš šiluminių stočių, neturint

nuosavų anglių kasyklų ir žemės

alyvos, yra ne tik nenormalus reiškinys,

bet ir kenksmingas mūsų tautai“.

Tai parašyta 1930 m. kovo 30 dieną.

Tačiau Respublikos Prezidento nuomonė

apie Lietuvos elektrifikavimą

buvo kitokia. Žurnalo „Technika ir ūkis“

straipsnyje J. E. Lietuvos Respublikos

Prezidentas rašo: „Kas gi mūsų nenorėtų,

kad Lietuva būtų nušviesta, kaip

Belgija, Šveicarija ar kita kuri aukštos

kultūros šalis? Nevienas mūsų inžinierius

yra daug prirašęs laikraščiuose,

kad būtinai ir greitai reikia pasistatydinti

didžiulė elektros stotis, kuri galėtų duoti

energijos visai Lietuvai. Pamanyti – puikus

sumanymas. Bet kas galėtų jį įvykdyti?

Ar jis pakeliamas tuo tarpu mūsų

krašto lėšoms? Apie tai nebuvo rimtai

pagalvota“ („Technika ir ūkis“, 1937 m.

birželio mėn. Nr. 2 (19).

Lietuvos Vyriausybė 1931–1933 m. finansavo

Nemuno–Neries kaskado hidroelektrinių

projektavimo darbus. Kokie

projektuoti objektai – nenurodyta. Susisiekimo

ministras inž. V. Vileišis 1933 m.

lapkričio 14 d. raštu informavo Valstybės

Kontrolierių, kad „Ministrų kabinetas

savo 1931 m. lapkričio 19 d. nutarimu

skyrė inž. Šulcui už hidroelektros stočių

projektus ant Nemuno ir Neries 15 000

litų. 1932 ir 1933 m. biudžete hidroelektros

stotims tyrinėti ir projektuoti numatytas

kreditas 30 000 litų (LCVA, F. 386,

Ap. 1, B.733, p. 104). Manoma, kad tai

buvo Užušilių HE (žemiau Petrašiūnų)

su Nemuno vandens pakėlimu H=5,0

m ir 4900 arba 9800 kW galios.

Užtvenkti Nemuną buvo siūloma ir kitose

vietose. J. Smilgevičius 1934 m.

išleido brošiūrą „Nemuno hidroelektros

stotis ties Pažaisliu“. Jis siūlė statyti 13

m vandens lygių skirtumo hidroelektrinę,

dvi Kaplano turbinas, kurių bendra

galia – iki 33 tūkst. kW. Metinė elektros

energijos gamyba – 218 mln. kWh. 1935

m. jis pateikė Jurbarko HE pagrindinius

techninius parametrus, energetinio tinklo

schemą ir sąmatas. Vandens pakėlimas

projektuojamas apie 10 m Užliejamos

žemės plotas – apie 3300 ha (dešiniajame

krante – apie 1330 ha, kairiajame

– apie 1970 ha). Apie 40 proc. užliejamos

žemės sudaro Nemuno suneštos

smėlio pakrantės ir salos, o likusi apie

2000 ha žemės yra privati nuosavybė.

Jurbarko „marios‘‘ sudarytų apie 60 kv.

km vandens baseiną. Hidroelektrinėje

planuojami trys 11 tūkst. kW galios generatoriai.

Elektros gamyba skaičiuojama

230 mln. kWh (Nemuno hidroelektros

stotis ties Jurbarku ir Lietuvos elektrifikacija

// „Technikos apžvalga“, 1935,

Nr. 1, p. 3–14).

1939 m. lenkų energetikai buvo paruošę

Gardino HE projektą. „Gardinas projektuoja

hidroelektrinę ant Nemuno, kurios

kaina 27 milijonai zlotų“ – toks straipsnis

paskelbtas „Kurjer Wilenski“ 1939 m.

sausio 3 d. Nr. 3 (4079) laikraštyje.

Pateiktame projekte planuojamos hidroelektrinės

galia – 60 000 kW, pagaminamos

energijos kiekis – 160 mln. kWh, 1 kwh

savikaina skaičiuojama 1,5–3,0 grašiai.

Objekto vertė – 27 mln. zlotų.

Tų pačių metų balandžio 7 d. „Kurjer

Wilenski“ informavo skaitytojus, kad

inžinieriaus Tomaszewisz pateiktas projektas

Gardine gavo vietos specialistų

pritarimą. Siūlomoje vietovėje netoli

Gardino prie Kochanovo gyvenvietės

atlikti geologinių tyrimo darbai patvirtino

vietovę esant tinkamą hidroelektrinės

statybai. Dėl vėliau žinomų istorinių

įvykių hidroelektrinės statybos darbai

nepradėti.

Nauja diskusijų banga dėl Birštono HE

statybos kilo 1939 m. atgavus Vilniaus

kraštą. Šalia Vilniaus vyko Turniškių HE

statybos darbai. Kad būtų galima pradėti

hidroelektrinės pastato betonavimo darbus,

reikėjo sukalti tik metalinį špuntą.

Dalis užtvankos jau buvo paruošta betonavimui.

Susisiekimo ministerija visomis

priemonėmis vilkino darbus.

Vilniaus miesto inžinierius arch. V. Landsbergis-Žemkalnis

atkakliai reikalavo tęsti

Turniškių HE statybą. „Netikslu būtų daryti

skubias išvadas, kad šios hidroelektrinės

stoties statybą reikia nutraukti ir pradėti

statyti atitinkamą stotį Birštone.

Valstybė turėtų dėti visas pastangas,

kad parūpintų pigios energijos

išteklius ir atpalaiduoti pramonę

nuo brangaus kuro importo. Tam

reikalui turi buti statomos hidroelektrinės

stotys. Artimesnėje

ateityje reikės daugiau panašių stočių

įrengti. Kyla klausimas, kurioje

eilėje pradėti šių objektų statybą.

Turniškių hidroelektrinės stoties

statybos darbai, vykdomi pilnu tempu

ir laike dviejų metų galėtų būti užbaigti.

Šių darbų nutraukimas padarytų Lietu-


38

Elektros Erdvës

vai daug žalos, nes smarkiai atitolintų

krašto elektrifikacijos pravedimą. Birštono

hidroelektrinę stotį galima būtų

pradėti statyti tik atlikus eilę topografinių,

hidrologinių bei geologinių tyrinėjimų

ir paruošus reikalingus projektus. Tie

darbai užtruktų keletą metų, tuo tarpu

kai Turniškių hidroelektrinei stočiai ne tik

šie paruošiamieji, bet ir dalis statybos

darbų jau atlikti“ („XX amžius“, 1939 12

14, Nr. 287 // Landsbergis-Žemkalnis V.

Duomenys kalba už Turniškius).

J. Smilgevičius reikalavo nutraukti Turniškių

HE statybą ir pradėti Birštono

HE: „Nemuno kilpai išnaudoti nė vienas

rimtas inžinierius dviejų užtvankų

nestatys, kad tą patį rezultatą galima

pasiekti su viena užtvanka. Užtvanka

būtų statoma 19,5 m aukščio per Nemuno

upę, kad pasuktų vandenį į kanalą,

o jėgainė būtų statoma pačiame

kanale. Kanalas sudarytų apie 8,5 km

ilgio. Nemuno kilpos hidroelektros stotį

statyti su viena užtvanka atsieitų žymiai

pigiau ir, be to, techniniu atžvilgiu būtų

daug saugesnė, negu statyti su dviem

užtvankomis.

Nemuno hidroelektros stotis didžiausio

potvynio metu galėtų duoti per 40 000

kW“ („XX amžius“, 1939 12 21, Nr. 293

// Smilgevičius J. Turniškių ar Birštono

hidroelektros stotis?).

Deja, prieš karą buvusius Birštono kilpos

hidroelektrinių planus liudija tik vienas

įgyvendintas objektas – Alytaus tiltas:

„Sauskeliai ir geležinkeliai jau yra derinami

su numatomu Lietuvos elektrifikacijos

planu. Tai galima matyti jau iš Alytaus

tilto, kuris toks aukštas pastatytas tik todėl,

kad numatoma nuo Birštono kilpos

būsimos elektrinės vandens patvanka

iki Alytaus‘‘ („Lietuvos aidas, 1940 04

13, Nr. 170).

Po karo 1946 m. buvo svarstoma galimybė

sujungti Nemuną su Dnepru ir

pastatyti Birštono HE. Į Valstybinės Plano

Komisijos pirmininko M. Šumausko užklausimą

savo samprotavimus 1946 m.

rugsėjo 6 d. pateikė ir energetika.

„Liečia: Birštono hidroelektrinės statybą.

Grąžindami Jūsų prisiųstą raštą Nr.

3259-E, iš š. m. rugpiūčio mėn. 12 d. dėl

profesorių Stonio, Kaulakio ir Dalinkevičiaus

samprotavimų sujungti Nemuną

su Dniepru tikslu išvystyti laivininkys

ir pastatyti ant Nemuno ties Birštonu

hidroelektrinę darome sekančius samprotavimus:

1. Sujungimas Nemuno su Dniepru laivininkystės

reikalams, o taipogi hidroelektrinės

statyba ties Birštonu energetiniu

ir ūkiniu žvilgsniu turėtų labai didelės

reikšmės netik respublikiniu, o taipogi

visasąjunginiu žvilgsniu.

2. Numatomas hidroelektrinės galingumas

107 000 kW jau 1950 metais būtų

išnaudotas 50%. Kadangi iki šiol statybai

tyrinėjimai nėra atlikti, o tokie tyrinėjimai

gali užtrukti ne mažiau 2 metus, projektavimo

darbai taipogi apie metus, todėl

jau dabar pradėjus tyrinėjimo darbus

projektas gali būti baigtas tik apie 1950

metus. Statyba tokios hidroelektrinės gali

užtrukti ne mažiau 3-4 metų. Elektrinės

galės pilnu galingumu pradėti darbą

1953-1954 metais.

3. Sprendžiant iš sudarytų apkrovimo

grafikų ir galingumų balanso penkmečio

plane numatytų galingumų nepakanka.

1950 m. vien Litenergo sistemai truks

galingumo 38 050 kW „Litenergo Vyriausias

inžinierius /Gruodys/.

Prie Birštono kilpos idėjos 1958 m. grįžo

kauniečiai mokslininkai S. Kaulakys, J.

Macevičius, M. Lasinskas ir inžinierius

L. Rinkūnas. Dėl Nemuno hidroelektrinių

projektavimo 1965 metais buvo siūloma:

„kartu su Smalininkų HE projektinės

dokumentacijos skubiu sudarymu 1959

m. statybai (kad būtų galima perkelti kadrus

ir techniką iš baigiamos Kauno HE

statybos) yra būtina 1958 m. sudaryti

Nemuno vidurinės dalies perlaiptavimo

schemą, kartu pradedant trečiosios Nemuno

HE-Alytaus-Birštono tyrinėjimo bei

projektavimo darbus; Nemuno vidurinėje

dalyje reikėtų pastatyti sustambintą

Alytaus-Birštono hidroelektrinę, kurioje

būtų galima sudaryti 35 m patvanką,

sujungiant numatytus Alytaus-Birštono

laiptus. Taip vietoj palyginti nedidelių

Alytaus ir Birštono laiptų po 72 tūkst. kW

galios gautume vieną iki 3 mln. kW galios

hidroelektrinę, kuri efektyviai galėtų

padengti apkrovos viršūnes“ (Kruonio

HAE didybė ir vargai. – Vilnius, „Margi

raštai“, 1999).

Po karštų specialistų diskusijų, įvertinus

energetikų ir specialistų argumentus,

nutarta statyti Kruonio HAE.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1997

m. Lietuvos specialistai referate „Hidrotechnikos

vystymo ekologinis įvertinimas

ir reikalavimai statybai UDK 621.22, Kaunas,

1997“ vykdytojai Juozas Burneikis ir

Petras Punys įvertino Nemuno ir Neries

upių energetinio naudojimo galimybes.

Pateikti pagrindiniai HE techniniai ekonominiai

rodikliai, įvertinti jų lyginamieji

žemių užliejimai. Atliktas HE ekonominio

ekologinio efektyvumo vertinimas.

Pabrėžti pagrindiniai HE ekologiniai

veiksniai: gamtosauginis vandens debitas,

poveikis žuvims, įvertinta įstatyminė

bazė susijusi su aplinkosauga. Pateikta

Nemuno (vidurupio) laiptavimo schema

istorija

(žr. p. 39). Lentelėje (p. 39) palyginami

galimų keturių variantų techniniai-ekonominiai

rodikliai.

„Taigi nesant būtinumo reguliuoti Nemuno

nuotėkį Prienų (Kernuvės) tvenkinyje,

ekologiniu požiūriu pats netinkamiausias

yra 1 variantas, kuris buvo

plačiausiai išnagrinėtas, išpopuliarintas

ir daugiausia priartėjęs prie įvykdymo.

Palyginti dideliais žemių užliejimais

charakterizuotinas ir Verknės derivacinės

HE variantas. Be to, jis sunkiau

įvykdomas ir sukeltų gamtosauginių

ir laivybinių problemų (tarkim, kuriant

ateityje giliavandenę Europos vandenų

kelių sistemą). Kainos požiūriu jis taip

pat yra gana brangus.

Taigi pagal ekonominį-ekologinį kriterijų

akivaizdžiai efektyviausi būtų 2 ir 4 variantai.

Juos ir reikėtų toliau nagrinėti.

Pagal 2 variantą statomos 2 saikingos

HE (panašiai kaip Kauno HE) vagos

tipo, jeigu reikia, apsaugant Punios šilą

ir kilpų žemumas ŽPS (žemių pylimavimo

sistemos). 2 varianto suminiai rodikliai

yra geresni nei 4 varianto. Pastarasis

pranašesnis žemių užliejimo požiūriu,

tačiau gerokai brangesnis, be to, sudėtingesnis

laivybiniu požiūriu. Tik nesant

galimybės statyti 2 HE saugomų

teritorijų apsaugos požiūriu, pirmenybę

reikėtų suteikti 4 variantui.

Pagal 4 variantą derivacinės HE užtvanka

statoma aukščiau Punios (348,5 km

nuo žiočių). Pati HE statoma ties Margaravos

kaimu (326,6 km nuo žiočių).

Jungiantis derivacijos kanalas apie 3 km

ilgio. Užliejama tik 41 kv. km žemės, iš

jų dirbamos – apie 40 proc. Viskas statoma

aukščiau Punios šilo ir jam neturi

jokios įtakos.

Apskritai būtina padaryti išvadą, kad, be

abejo, nepriimtinas sustambintas Birštono

HE variantas, taip išgąsdinęs žaliuosius

ir diskreditavęs Nemuno vandens

energijos tolesnį naudojimą po Kauno

HE. Tikslinga nagrinėti dviejų – Birštono

ir Alytaus vagos tipų HE ir Punios derivacinio

tipo HE Nemuno viduriniame

ruože. Abiem atvejais prireikus nagrinėti

ŽPS įrengiant polderius“.

Susipažinus su referatu nekyla klausimo,

ar reikia statyti HE, o tik tai, kokias

priemones reikia įgyvendinti, kad būtų

sumažintos neigiamos ekologinės ir

socialinės priemonės. Referate teigiama,

kad norint pašalinti žinių trūkumą

įsisavinant hidroenergijos potencialą,

reikia skleisti hidroenergetikos informaciją.

Su referatu reikia supažindinti

ne tik esančius valdžioje, bet ir plačiąją

visuomenę. Praėjo dešimtmetis, bet visuomenė

nesupažindinama su referato

medžiaga.


istorija Nr. 5 (23) 2008 39

J. Smilgevičiaus projektuotos

Prienų HE vaizdas

Užuot parinkus hidroelektrinės statymo

variantą ir siekiant užtikrinti žuvų migraciją,

visoms statomoms HE ir esamai

Kauno HE numatyti žuvitakių įrengimą

buvo priimtas Vandens įstatymas (14

straipsnis 3 dalis): „draudžiama statyti

užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu

ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse.

Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų

upių ar jų ruožų sąrašą patvirtina Vyriausybė

iki 2004 m. liepos 1 d.“

Nors pagal Bendrąją vandens politikos

direktyvą (2000/60/EB) pakeisti vandens

telkinio fizines charakteristikas leidžiama

tik tuo atveju, kai tokių pakeitimų priežastys

yra labai svarbios visuomenės interesams

ir pakeitimų nauda žmonių sveikatai,

žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai

plėtrai yra didesnė už naudą,

kurią aplinkai ir visuomenei duoda geros

paviršinių vandenų būklės pasiekimas.

Lietuvoje ir yra tik tas atvejis, kuriuo visuomenės

interesams reikia pasinaudoti

– sumažinti importo išlaidas ir padidinti

energetinę nepriklausomybę.

Ar 1–1,2 mljrd. kWh naudą galime lyginti

su 0,3 gr lašišos per metus vienam Lietuvos

gyventojui? Tiek priklauso Lietuvai

pagal kvotą sugauti lašišų.

Per šimtą metų pastatyta Kauno HE ir

Kruonio HAE lietuvių rankomis, bet ne

Lietuvos valdžios valia. Atėjo Birštono

kilpos sprendimo laikas. Esame įsipareigoję

ir įpareigoti – „Tegul dirba Tavo

naudai / Ir žmonių gėrybei“. Laikas dirbti

žmonių gėrybei.

Pradėdama antrąjį tūkstantmetį, gal Lietuvos

valdžia išpainios Birštono kilpą, o

jubiliejaus proga 2009 m. birželio 4 d.

statybininkai iškilmingai įleis kapsules

su palinkėjimu ateities kartoms nedaryti

šimtmečio klaidų, į pirmųjų Nemuno–Neries

kaskado Prienų ir Alytaus

hidroelektrinių pamatus.

Nemuno (vidurupio) laiptavimo schema

1- variantai; a - užtvanka; b - derivacinis

kanalas; c - HE pastatas.

1. Kernuvės (Prienų); 2. Nemaniūnų (derivacinė);

3. Punios (derivacinė); 4. Alytaus.

Nemuno vidurupio (Kauno HE-Druskininkai) galimų variantų techniniai-ekonominiai rodikliai


40

Elektros Erdvës

Vladui Rinkevičiui – 60!

Lapkričio mėnesį Vladui Rinkevičiui,

UAB „Gaudrė“ direktoriui, žurnalo

„Elektros erdvės“ redkolegijos nariui

ir daugelio publikacijų šiame žurnale

autoriui sukako 60 metų!

Vladas Rinkevičius jau 17 metų vadovauja

UAB „Gaudrė“ kolektyvui. Jo

dėka įmonė naudoja visas galimas

Šiaurės šalys skatina

atsakingo verslo

plitimą Lietuvoje

Lietuvoje Įmonių socialinės atsakomybės

(ĮSA) koncepcija jau nėra naujiena,

tačiau praktika dar nėra susiformavusi,

ypač mažose ir vidutinėse įmonėse

(MVĮ). Šiaurės šalyse tiek valstybės

politika šioje srityje, tiek pačių MVĮ

taikoma praktika yra pažengusi toli

į priekį.

Atsakingo verslo praktikos skatinimo

projektas, kurį inicijuoja ir įgyvendina

Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje,

skirtas MVĮ Lietuvoje, dirbančioms

ekologiškų produktų, medienos gaminių

ir pastatų modernizavimo srityse,

ir susijusioms organizacijoms, kurios

savo veikla prisideda prie šių sričių

tobulinimo. Projekte akcentuojama

būtinybė skatinti ir stiprinti ekologiškų

produktų rinką, atsakingai tvarkomų

miškų medienos naudojimą ir pastatų

modernizavimą siekiant aplinkosau-

Galvosūkis

Seno namo palėpėje elektrikas sumontavo

tris šviestuvus, o jungikliai,

įjungiantys šiuos šviestuvus, yra namo

pirmame aukšte. Reikia elektrikui sužymėti,

kuris jungiklis kurį šviestuvą

įjungia. Laiptai į palėpę statūs, nepatogūs

– tingi elektrikas daug kartų į

palėpę lipti.

Susimastė elektrikas: kaip pažymėti jungiklius,

užlipant į palėpę tik vieną kartą?

naujoves apšvietimo srityje, teikia rekomendacijas

ir įrangą elektros energijos

taupymui.

UAB „Gaudrė“ yra viena iš įmonių,

aktyviai veikianti apšvietimo projektavimo

ir diegimo srityje. Savarankiškai ir

drauge su kitomis įmonėmis „Gaudrė“

įgyvendino daug projektų, tokių kaip

Prisikėlimo bažnyčia Kaune, Šv. Petro

ir Povilo bažnyčia Panevėžyje, „Ermitažo“

patalpų apšvietimas prekybos centre

„Akropolis“ Vilniuje, AB „Achema“

administracinio pastato apšvietimas

Vilniuje, AB „Apranga“ parduotuvių

apšvietimas ir daugelį kitų. Bendrovė

jau vykdo apšvietimo projektus ir užsienio

šalyse.

Žurnalo redkolegija nuoširdžiai linki jubiliatui

sėkmės verslo srityje, sveikatos

ir laimės bei laukia jo straipsnių.

ginių tikslų. Projekto temos aktualios

Lietuvos kontekste.

Projektas bus įgyvendinamas pasitelkiant

Šiaurės šalių gerąją praktiką ekologiškų

produktų, atsakingo medienos

naudojimo ir pastatų modernizavimo

srityse bei surengiant mokomuosius

vizitus MVĮ ir susijusių organizacijų

atstovams į Šiaurės šalis 2009 m. vasario–balandžio

mėn. Toks programos

formatas leis įmonėms susipažinti su

ĮSA praktika ne teoriškai, o bendraujant

su kolegomis Šiaurės šalyse ir

per tiesioginę patirtį.

Projekte taip pat numatyta surengti

konferenciją ĮSA tema, skirtą MVĮ bei

susijusioms organizacijoms, kurio metu

mokomųjų vizitų dalyviai pasidalytų įgyta

patirtimi su savo kolegomis, ir tokiu

būdu plačiau paskleistų įgytas žinias

ir informaciją. Konferencija numatyta

2009 m. gegužės pradžioje.

Daugiau informacijos www.norden.lt

Indrė Kleinaitė

Atsakymus siųskite adresu

vilnius@elektrobalt.lt.

Pirmąjį, atsiuntusį teisingą atsakymą,

UAB „Elektrobalt“, apdovanos vertingu

prizu. Taip pat prizu bus apdovanotas

ir išradingiausio atsakymo autorius.

Linkime sėkmės!

Visus teisingai atsakiusius paskelbsime

kitame žurnalo numeryje!

Konkurse negali dalyvauti „Elektrobalt“,

„Elektros erdvių“ žurnalo redakcijos

darbuotojai ir jų šeimos nariai.

kronika

EK klausymai Sofijoje

Šių metų spalio 6–7 d. Bulgarijos sostinėje

Sofijoje vyko Europos Komisijos

klausymai apie elektrotechnikos sektorių

plėtrą Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir

Slovakijoje nuo 1991 m. iki dabar.

Geriausių pasiekimų, pasak diskusijų

dalyvių, yra pasiekusi Slovakija, kuri

sugebėjo išlaikyti apie 80 proc. buvusio

šalies elektrotechninio potencialo.

Privatizacija vyko labai atsakingai, dauguma

norėjusių neteisėtai pasinaudoti

ar manipuliuoti privatizavimo procesu

buvo nubausti realiomis bausmėmis,

todėl šalis dabar gali džiaugtis gerais

elektrotechninės pramonės rodikliais.

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, pramonės

elektrotechninio sektoriaus privatizavimas

buvo paverstas tik pastatų ir žemės

po jais privatizavimu. Dėl to Lietuvoje iš

sovietinio laikotarpio yra išlikusios realiai

dirbančios tik keturios gamyklos –

„Lietkabelis“, „Snaigė“, „Vilma“ ir „Elga“.

Kadangi pagrindinių Europos valstybių

strategijoje atsirado nuostatos grąžinti

savo įmones iš Kinijos, tai atsiliepė ir

Lietuvos elektrotechnikos sektoriui – Vokietija,

Norvegija, Švedija ir kitos šalys

pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos

įmonėmis, duodamos užsakymų elektrotechnikos

gaminių komponentų gamybai.

Bulgarijoje taip pat labai sudėtingai vyko

minėto sektoriaus privatizavimas, tačiau

ten yra likę daugiau veikiančių įmonių.

Klausymuose Lietuvai atstovavo DnB

Nord banko vyresnioji analitikė Jekaterina

Rojaka ir asociacijos NETA prezidentas

Bronius Rasimavičius

„Elektros erdves“ galite užsiprenumeruoti internetu www.prenumerata.lt

Rasos Gaidytės piešinys


kronika

„Schneider Electric

Lietuva“ specialistai

žiniomis dalijasi su

KTU studentais

Lapkričio 7 d. tarptautinė kompanija

„Schneider Electric Lietuva“,

elektros įrangos ir jos komponentų,

pramoninių automatinės įrangos

gamintoja ir tiekėja, savo biure

Vilniuje rengė paskaitas Kauno

technologijos universiteto (KTU)

studentams. Kompanijoje dirbantys

specialistai dalijosi praktinėmis

žiniomis, pristatė savo darbo specifiką

ir įgyvendintus projektus.

„Mūsų studentams tokios išvažiuojamosios

paskaitos labai naudingos.

Jie sužino naujausias technologijas

ir inovacijas, susipažįsta su potencialiais

darbdaviais, didinama studentų

motyvacija. Ypač tokios paskaitos reikalingos

paskutinių kursų studentams,

prieš jiems pasirenkant antrosios pakopos

studijas“, – sakė KTU Valdymo

technologijų katedros docentas Gintaras

Dervinis.

Lapkričio 7 d. vykusioje paskaitoje

studentai sužinojo apie pramonės

automatikos, gyvenamųjų namų,

statybos, infrastruktūros sektorius ir

apie šiuose sektoriuose diegiamus

produktus. Taip pat buvo pasakojama

apie pastatų automatiką ir apsaugą,

protingo namo sistemas bei energijos

efektyvumą.

Paskaitas KTU studentams „Schneider

Electric Lietuva“ rengia nuo 2006 m.

Kompanija taip pat aprūpina universitetą

reikalinga įranga, finansuoja mokomųjų

priemonių leidybą, studentai

turi galimybę šioje kompanijoje atlikti

mokomąsias praktikas. Praėjusių metų

pabaigoje KTU Valdymo technologijų

katedrai buvo suteiktas kompanijos

„Schneider Electric“ mokymo centro

statusas. Šiame centre vyksta kompanijos

specialistų paskaitos KTU

studentams, Baltijos šalių pramonės

įmonių atstovams ir „Schneider Electric“

klientams.

Miniatiūrinės atominės

jėgainės – jau realybė

Pasak britų dienraščio „The Gardian“,

JAV bendrovė „Hyperion“ jau priima

užsakymus minireaktorių gamybai.

Bendrovės sukurti miniatiūriniai branduoliniai

reaktoriai elektros energiją ir

šilumą galės tiekti atskiriems miestams,

jų rajonams, pramonės įmonėms. Bendrovės

atstovų teigimu 1,5 m skersmens

reaktoriai bus įrengiami po žeme

ir turės apie 25 MW elektros energijos

ir 70 MW šilumos galias. Didesniems

energijos poreikiams tenkinti bus galima

jungti kelis reaktorius.

„Hyperion“ minireaktorių instaliavimo

kainos yra mažesnės nei įprastinių

dabar naudojamų reaktorių (1400 USD

už instaliuotą 1 kW). Masinė tokių jėgainių

gamyba planuojama jau 2013

m. Skelbiama, kad pirmoji 6 minireaktorius

užsakė Čekijos energetinė

bendrovė „TES“.

Kaip rašėme, Japonijos firma „Toshiba“

taip pat pradeda branduolinių minireaktorių

gamybą.

jakovui Heleriui atminti

2008 m. rugpjūčio 5 d., eidamas 103sius

metus, Izraelyje mirė Lietuvos

nusipelnęs inžinierius, buvęs ilgametis

Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių

energetikos tyrimų laboratorijos

vadovas ir vienas jos įkūrėjų Jakovas

Heleris.

Jakovas Heleris gimė 1905 m. lapkričio

28 d. Kaune. 1930 m. jis baigė

Lježo (Belgija) universiteto Montefiorės

elektrotechnikos institutą, įgydamas

inžinieriaus elektrotechniko, o 1931

m. – ir inžinieriaus radiotechniko diplomus.

Baigęs studijas, dirbo įvairiose

privačiose firmose, Lježo universitete

ir Vokietijoje. 1940 m. tapo Vyriausios

energijos valdybos sektoriaus vadovu

visus karo metus. Praūžus Antrojo pasaulinio

karo audroms, ėjo atsakingas

Lietuvos valstybinės plano komisijos

energetikos ir kuro skyriaus viršininko

pareigas.

1948 m. Lietuvos mokslų akademijos

sistemoje įsteigus Technikos mokslų

institutą, tapo Energetikos poskyrio

jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu,

čia sprendė miestų šilumos tiekimo

problemas, taip pat skaitė paskaitas

Kauno valstybiniame universitete ir

LŽŪA. 1952 m. Technikos mokslų institutą

reorganizavus į Fizikos-technikos

institutą, tapo Energetikos poskyrio

vadovu. J. Heleriui vadovaujant buvo

parengta Lietuvos vietinių energijos

išteklių naudojimo schema. Ypač reikš-

Nr. 5 (23) 2008 41

UAB „Klinkmann Lit“

pradėjo bendradarbiauti su

estų gamintoju „Evikon“

UAB „Klinkmann Lit“ tapo Estijos gamintojo

„Evikon“ partneriu Lietuvoje.

Baltijos šalyse gerai žinomos kompanijos

„Evikon“ gaminių asortimentą sudaro

daugiau nei 50 tūkstančių prekių

pavadinimų – nuo portatyvinių matuoklių

iki kompiuterizuotų sistemų, skirtų

aplinkos parametrų kontrolei, procesų

ir gaminių kokybės valdymui. Kartu su

naujuoju partneriu, UAB „Klienkmann

Lit“ padės surasti techninius sprendimus

temperatūros, slėgio, lygio, cheminės

sudėties nustatymui, drėgmės

reguliavimui ar dujų aptikimui. „Evikon“

produkcija jau daugelį metų naudojama

įvairiuose tyrimuose, gaminių kokybės

nustatymui, duomenų surinkimo ir procesų

valdymo sistemose, medienos

džiovyklų valdymo automatikoje.

mingi tyrimų rezultatai buvo paskelbti

1955 m. parengtoje studijoje „Lietuvos

TSR energetikos perspektyvinis išvystymas

ryšium su kompleksiniu Nemuno

kaskados panaudojimu“, buvo išanalizuotas

ir elektros energijos tiekimo

sistemos sukūrimas.

1956 m. Fizikos-technikos institutą pertvarkius

į kelis institutus, Lietuvos MA

Energetikos ir elektrotechnikos instituto

Bendrosios energetikos sektoriui buvo

pavesta tirti Lietuvos energijos išteklius,

spręsti racionalaus jų naudojimo uždavinius,

rengti energetikos šakų plėtros

programas. Šiam sektoriui iki 1980 m.

pabaigos sėkmingai vadovavo Jakovas

Heleris, šias pareigas ėjęs 28 metus.

Tuo laikotarpiu buvo atlikta ir Valstybiniam

plano komitetui pateikta daug

reikšmingų darbų apie gamybinių jėgų

išvystymą ir išdėstymą, Pasižymėjo

kaip ryškus lyderis, jam vadovaujant

laboratorijoje buvo parengta apie 30

biudžetinių temų ir Vyriausybės pavedimų

ataskaitų. Pasižymėjo rengiant

monografijas ir straipsnių rinkinius,

spaudoje paskelbė per 80 mokslinių

straipsnių, skaitė pranešimus daugelyje

respublikinių ir sąjunginių konferencijų.

1965 m. kartu su žinomais Latvijos ir

Estijos energetikos tyrimų vadovais J.

Mazuru ir L. Vaiku parengė pranešimą

Pasaulio energetikos tarybos kongresui.

Jakovas Heleris laboratorijoje dirbo iki

1990 m. pabaigos, kol išvyko gyventi į

Izraelį. Velionio stažas įvairiose energetikos

institucijose – net 42 metai.


42

Elektros Erdvës

Pirmasis „Siemens“

automatikos forumas

Lietuvoje – efektyviai ir

ekologiškai pramonei

Rugsėjo pabaigoje vykusiame „Siemens“

automatikos forume buvo diskutuojama

apie tai, kaip sukurti efektyvią

ir ekologišką pramonę. Pirmajame

tokio pobūdžio „Siemens“ ir partnerių

organizuotame renginyje Lietuvoje

buvo analizuotos pramonės sektoriaus

automatizavimo tendencijos, iššūkiai ir

galimybės bei efektyvios ir ekologiškos

pramonės teikiama pridėtinė vertė verslui

ir visuomenei.

Į forumą susirinko daugiau nei 150 atstovų

iš didžiausių Lietuvos pramonės

ir energetikos įmonių – AB „Achema“,

AB „Akmenės cementas“, AB „Kraft

Foods Lietuva“, AB „Mažeikių nafta“,

UAB „Pakmarkas“, AB „Paroc“, UAB

„Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys

ir kitų.

„Nemenkas pačių didžiausių Lietuvos

gamintojų susidomėjimas pirmuoju

automatikos forumu liudija, jog naujausi

mokslo ir pramonės laimėjimai,

leidžiantys dirbti kokybiškiau, lanksčiau,

efektyviau ir ekologiškiau, yra aktualūs

ir mūsų šalyje. Džiugu, kad įmonės suvokia,

jog pasaulyje moderni pramonė

jau neįsivaizduojama be pažangių au-

iV-asis Baltijos šalių sistemų

integruotojų forumas

Spalio 2–3 d. kompanija „Schneider

Electric“ Palangos viešbutyje ir konferencijų

centre „Gabija“ surengė Baltijos

šalių sistemų integruotojų forumą,

į kurį atvyko gausus būrys dalyvių iš

Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Dviejų dienų forume sistemų integruotojai

susipažino su naujais savo srities

produktais ir technologijomis, testavo

kai kuriuos produktus. Buvo pristatyti

tomatikos technologijų. Ne mažesnę

svarbą teikiame ir ekologijai – tikimės,

kad „Siemens“ forumas jame dalyvavusias

įmones įkvėpė labiau rūpintis

gamtos apsauga“, – sako „Siemens“

automatikos ir elektrotechnikos bei

pastatų technologijų direktorius Rokas

Latkauskas.

Forumo dalyviai buvo supažindinti su

Lietuvos automatikos sektoriaus plėtra,

mokslo ir verslo bendradarbiavimo

perspektyvomis, „Siemens“ kuriama

intelektualios gamyklos koncepcija.

Pristatyta automatizavimo sprendimų

kuriama pridėtinė vertė verslui, energijos

resursų taupymo galimybės.

Įmonių atstovai iš pirmų lūpų išgirdo

apie jau įgyvendintus unikalius projektus

Lietuvoje – Panevėžio demonstracinėje

kombinuoto ciklo termofikacinėje elektrinėje

įdiegtą „Siemens PCS7“ valdymo

sistemą, automatizavimo sprendimus

ir biologinius valymo įrenginius UAB

nauji pramoniniai automatikos komponentai,

DOL variklių valdymo sistemos,

energiją taupantys dažnio keitikliai,

„Schneider Electric“ sprendimai vandentvarkai,

radijo dažnio identifikavimo

sistemos pramonei ir kitos naujienos.

Baltijos šalių sistemų integruotojų forumą

„Schneider Electric“ rengia kiekvieną

rudenį. Tai puiki galimybė sistemų integruotojams

sužinoti apie naujus produktus

ir technologijas, pabendrauti ir

pasidalyti patirtimi su kolegomis. Šiais

nauja knyga

Energetikų mokymo centras 2008 m.

išleido G. Isodos knygą „Elektros technologijos.

Žinynas“ (860 p., su iliustracijomis).

Leidinyje pateikiami atskiri

pastatų elektros įrangos technologijų

elementai: elektros instaliacijos reikalavimai,

įžeminimas, žaibosaugos sistemos

įrengimas, matavimai elektros įrenginiuose,

elektros energijos kokybės analizės

principai. Knyga skirta elektromonterių

ir ne elektros specialistų savišvietai, todėl

joje pateikiamos bendrosios žinios

apie elektrotechniką, elektrotechnines

medžiagas, elektros mašinas ir transformatorius.

Knygoje pateikiama daug

kronika

„Kauno vandenys“, emisijos monitoringo

sistemą AB „Mažeikių nafta“.

Automatikos forumą vainikavo „Siemens“

ir partnerių – UAB „Agava“, UAB „Elinta

VS“, UAB „Rifas“ – surengta technologijų

ekspozicija ir specialiai forumui iš

Miuncheno atvežta CO2 emisijos problematikai

skirta paroda, atskleidžianti

klimato kaitos poveikį Žemei.

metais sistemų integruotojų forumas

vyko jau ketvirtą kartą.

praktinės informacijos, reikalingos įmonės

elektros energetikos specialistui

kasdieniniame darbe – norminių dokumentų

sąrašai, darbuotojų lavinimas ir

atestavimas, reikalavimai įžeminimui ir

įnulinimui, elektros energijos tiekimo ir

naudojimo reikalavimai. Knygos prieduose

yra matematikos terminų ir apibrėžimų,

pateikiama praktinė informacija

apie elektros energijos tarifų formavimo

principus, kūnų matuojamuosius dydžius,

braižybos pagrindus.

Knygą galima įsigyti VšĮ Respublikinis

energetikų mokymo centre (Jeruzalės

g. 21, Vilnius), tel.: (8 5) 237 4577, 269

7259. Kaina – 84 Lt.


kronika

diskusija apie energetikos

ateitį Lietuvoje

Kovo 11-sios Klaipėdos klubas kartu su

asociacija NETA lapkričio 5 d. organizavo

diskusiją apie energetikos problemas,

kurios laukia uždarius Ignalinos AE. Diskusijos

dalyviai – mokslininkai, energetikai,

praktikai – kalbėjo apie galimybes

apsirūpinti energijos tiekimu, naudojant

visus galimus resursus. Buvo siūloma

kuo skubiau atsigręžti į alternatyviąją

energetiką, energetinės rinkos liberalizavimą,

visų trkdžių panaikinimą plėtojant

biodujų, vėjo, vandens ir saulės

energetiką. Kritikos susilaukė ir „Leo

LT“. Dalyviai užsiminė, kad tokio darinio

egzistavimas taps svarbių projektų

trukdžiu, o ne jų įgyvendinimo garantu.

Švedijos vadovai jau yra pareiškę, kad

Lietuvoje neliberalizuota elektros rinka

yra pagrindinis trukdis tiesti elektros

tiltą – verslininkai nemato galimybių

dirbti su neaiškia struktūra, kuri imasi

kontroliuoti ir elektros gamybą, ir skirstymą,

ir tiekimą.

Kita diskusijų tema – planuojamos

naujos atominės elektrinės statyba.

„Numatoma 3400 MW galios elektrinė

neužtikrins Lietuvos energetinio saugumo

ir savarankiškumo, nes ji negalėtų

dirbti be Rusijos tiekiamo galios rezervo“,

– aiškino dr. Stasys Malkevičius,

Kovo 11-sios Klaipėdos klubo prezidentas.

Pasak diskusijose dalyvavusių

energetikų, dabar geriausia būtų šiek

tiek pristabdyti naujos atominės elektrinės

projektavimo darbus ir apsispręsti,

kokios galios atominę statyti, įvertinant

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių energetinių

sistemų rezervines galias.

Diskusijos dalyviai priėmė kreipimąsi į

Seimą ir Vyriausybę:

inžinierių rengimo

tradicijos ir naujovės

Lapkričio 27 d. Vilniaus technologijų ir

dizaino kolegijos iniciatyva vyko tarptautinė

mokslinė praktinė konferencija

„Inžinieriaus rengimo tradicijos ir

naujovės“. Konferencijos metu buvo

Piliečiai dar 1992 m. spalio 25 d.

referendume nustatė, kokia turi

būti viešoji tvarka Lietuvoje, tame

tarpe vystant bei tvarkant šalies

ūkį ir darbą. Kas atsitiko, kad vis

labiau pradėta šios viešosios tvarkos

nepaisyti?

1. Energetikos ūkyje turi veikti laisvos

rinkos principai. Tam reikia nedelsiant

peržiūrėti teisinę bazę ir eliminuoti

draudimus. Skubiai pradėti derybas dėl

bendros laisvos elektros rinkos sukūrimo

Baltijos šalyse. Sudaryti teisinį

pagrindą nedelsiant atskirti elektrą

generuojančius šaltinius, perdavimo ir

skirstomuosius tinklus, sutvarkyti valdymo

struktūras, laikytis viso energetinio

ūkio integralumo principų.

2. imtis visų galimų priemonių energijos

taupymui, įskaitant visuomenės

švietimą ir jaunimo mokymą taupumo

įgūdžių. Naujų energiją taupančių

technologijų diegimo skatinimas, daugiabučių

ir privačių gyvenamųjų namų

šiltinimo skatinimas, bendrų tipinių šiltinimo

projektų paruošimas ir naudojimas.

Lengvatinių kreditų sistemos sukūrimas

ir taikymas, dalinio (keliais etapais)

namų atnaujinimo skatinimas. Parengti

teisinę bazę, leidžiančią apmokestinti

tiek juridinius, tiek privačius asmenis,

kurie akivaizdžiai netaupo energijos.

Nustatyti skatinimo mechanizmą, naujiems

statiniams su energiją taupančiais

įrenginiais, pvz., saulės kolektoriais,

šilumos siurbliais, ir t. t.

3. Sudaryti sąlygas bioenergetikos

plėtrai. Propaguoti biomasės ir atliekų

naudojimą gaminant šilumą deginimo

būdu, skatinti biodujų išgavimą iš nuotekų,

gyvulininkystės atliekų, savartynų.

Sudaryti teisines sąlygas ir parengti

techninius reikalavimus, kad iš bioatliekų

gautas dujas būtų galima netrukdomai

jungti į dujų tinklus.

4. Panaikinti atsinaujinančiųjų energijos

šaltinių diegimo apribojimus.

Jų galią gali riboti tik techninės galimybės

(tiek didinimo, tiek mažinimo

kryptimi) ir saugios eksploatacijos užtikrinimas.

Sudaryti teisines sąlygas ir

parengti techninius reikalavimus, kad

elektros energiją gaminantieji šaltiniai

galėtų perteklinę energiją, atitinkančią

gvildenami bendro inžinerinių specialybių

specialistų rengimo principai,

specialistų rengimo atitiktis darbo rinkai,

studijų vertinimo kriterijai, galimybė

derinti profesinį techninį mokymą su

inžineriniu mokymu.

Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos

statybų asociacijos vykdomasis

Nr. 5 (23) 2008 43

techninius reikalavimus, parduoti prisijungdami

prie elektros tinklų.

5. Remti alternatyviųjų energijos

šaltinių gamybą ir diegimą. Parengti

skatinimo sistemą ir taisykles, skatinančias

investuotojus užsiimti alternatyviųjų

energijos šaltinių gamyba ir diegimu.

6. Užtikrinti Lietuvos energetinės

sistemos savarankiškumą ir suderinamumą

su ES energetine sistema.

Atominę elektrinę leisti statyti tik

su tokios galios agregatais, kad naujoji

Visagino atominė elektrinė (VAE) galėtų

savarankiškai dirbti be Rusijos momentinio

galios rezervavimo, ir įdiegti

visus techninius parametrus prisijungimui

prie ES energetinės sistemos.

Apsvarstyti, ar nebūtų racionaliau statyti

mažesnės galios VAE tik Lietuvos

poreikiams tenkinti.

7. Sutvarkyti ir paruošti savarankiškim

darbui Lietuvos teritorijoje

esančius elektros tinklus. Atsisakyti

keitiklinės stoties statybos Alytuje, o

prireikus statyti ją atominės elektrinės

statybų vietoje. Lietuvoje gaminama

elektra turi turėti galimybę pasiekti

vartotoją per Lietuvoje ir Baltijos valstybėse

esančius elektros tinklus (laisvos

rinkos prieigos), o ne taip, kaip,

pavyzdžiui, dabar Klaipėdos regionas

aprūpinamas elektra per Sovietską Kaliningrado

srityje.

8. Pradėti administruoti Lietuvos ekonominę

zoną Baltijos jūroje. Naujoji

vyriausybė turėtų pradėti administruoti

ekonominę Lietuvos Baltijos jūros zoną,

ryšium su galimu vėjo elektrinių parku

jūroje atsiradimu. Klaipėdos universiteto

parengta studija atskleidė galimybę

galingam vėjo elekrinių parkui atsirasti

Lietuvos ekonominėje zonoje, Baltijos

jūroje. Būtinybė išspresti Lietuvos nepriklausomybės

nuo „Gazpromo“ dujų

monopolio klausimą taip pat verčia

ypatingą dėmesį skirti ne tik Lietuvos

ekonominei Baltijos jūros zonai, bet

ir Butingės regionui, kuriame galima

būtų įrengti skystųjų dujų terminalą ir

išspręsti skystųjų dujų transportavimo

ir jų perkrovimo klausimus. Nedelsiant

užsakyti galimybių studiją dėl skystųjų

dujų patekimo į Lietuvą jūros keliu

per Butingę.

direktorius Vaidotas Šarka, asociacijos

NETA prezidentas Bronius Rasimavičius,

VGTU docentas Rimantas Mackevičius,

VTD kolegijos dėstytoja Dalia Lukošienė

ir kiti. Temų aktualumas, ypač specialistų

galimybės įsidarbinti ES zonoje,

rodo, kad specialistų rengimo sistemoje

diskusijų turėtų būti ir ateityje.


44

Elektros Erdvës

Septyni energijos

taupymo žingsneliai

Įmonės vis dažniau nagrinėja energetikos

problemas. Lapkričio 25 d. įvyko

metinė Įmonių socialinės atsakomybės

tinklo konferencija „Energetinė dabartis

ir ateitis“, kur taip pat buvo diskutuojama

apie energetiką ir aplinkosaugą. Korporacijos

„Endesa“ (Ispanija) Darnios

plėtros departamento vadovas Angel

Fraile pristatė labai įdomų projektą,

padedantį rinkti, rūšiuoti ir perdirbti

plastmasės ir kitas atliekas. Sukurta

sistema leidžia mažai pajamų turintiems

asmenims oriai (ne iš šiukšlynų)

rinkti atliekas, už kurias gauna kuponus

apmokėti už dujas ir elektrą.

Dr. Kęstutis Navickas, Lietuvos žemės

ūkio universiteto Agroenergetikos katedros

vedėjas plačiai aptarė bioenergetikos

perspektyvas Lietuvoje,

architektas Algirdas Kaušpėda, UAB

„Jungtinės pajėgos“ direktorius, pristatė

„įperkamo namo“ koncepciją,

„Osram“ atstovybės Lietuvoje vadovas

Vladislavas Mickevičius pristatė

elektros taupymo galimybes, panau-

Įmonė / Vardas, pavardė

Adresas

Pašto indeksas

Laikraščio

2009 metų

prenumerata

dojant naujo tipo energiją taupančias

lemputes, o dr. Irina Kliopova, Kauno

technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos

instituto bendradarbė, aplinkos

apsaugos projektų finansavimo

ekspertė, pristatė energijos taupymo

naujovių diegimo galimybes Lietuvos

pramonės įmonėse.

Konferencija, remdamasi minėtais

pranešimais, parengė siūlymus „Septyni

energijos taupymo žingsneliai“

įmonėms:

1. Energijos taupymas prasideda nuo

įmonės vadybos. Įvertinti avarinių situacijų,

nutekėjimų riziką, parengti patalpų

šiltinimo planus.

2. Naudojamų žaliavų peržiūrėjimas.

Parinkti medžiagas, kurių perdirbimui

naudojama mažiau energijos, kurias galima

kartotinai perdirbti, taip pat naudoti

ilgiau tarnaujančias medžiagas.

3. Gamybos procesų optimizavimas.

Šilumos nuostolių minimizavimas, reciklinių

sistemų diegimas, antrinis šilumos

ir vandens naudojimas, gamybinio

proceso automatizavimas.

kronika

Metams Kaina Galutinė kaina

1 vnt. 70 Lt 70 Lt

5 vnt. 350 Lt 310 Lt

10 vnt. 700 Lt 600 Lt

20 vnt. 1400 Lt 1100 Lt

50 vnt. 3500 Lt 2200 Lt

E. paštas

Telefonas

Laikraðtis Lietuvos statybininkams

Statybų verslo žinios profesionalams

Egzempliorių skaičius

4, Technologijų optimizavimas. Diegti

technologijas, naudojančias mažiau

išteklių. Atsisakyti nenašių ir gamtą

teršiančių įrenginių.

5. Kartotinis atliekų naudojimas pagrindiniame

arba kituose procesuose. Negamybinėms

įmonėms pasirengti buitinių

atliekų vengimo ir mažinimo planą.

6. Alternatyviosios energetikos diegimas

įmonėse. Laipsniškai diegti alternatyviuosius

energijos gavimo šaltinius: naudoti

saulės, vėjo ir iš atliekų gaunamą energiją

įmonės vidiniams poreikiams.

7. Energetinių išteklių taupymo švietimo

organizavimas įmonės darbuotojams,

klientams ir vartotojams.

Dr. Kęstutis Navickas

Užpildytą kuponą su mokėjimo kvito kopija siųsti adresu: leidykla „Folio verso“. Švitrigailos g. 11F, Vilnius. Tel. (8 5) 269 1238, faksas (8 5) 260 8243

Įmonės kodas 124715633, PVM mokėtojo kodas LT247156314, e. p. prenumerata@folioverso.lt, a. s. LT617300010087918497, AB bankas „Hansabankas“


naujienos Nr. 5 (23) 2008 45

„Protec“

kabelių ieškiklis

PLSS 052532

Šis prietaisas skirtas kabelio paieškai

po tinku arba tuščiavidurėse sienose.

Ieškiklis sudarytas iš dviejų dalių – siųstuvo

ir imtuvo. Pradedant ieškoti kabelio,

įtampa turi būti atjungta, siųstuvo raudonas

gnybtas prijungiamas prie ieškomo

kabelio vienos gyslos, o juodas gnybtas

prijungiamas prie korpuso (įžeminimo

gnybto). Imtuvui aptikus siųstuvo siunčiamus

signalus, jis skleidžia garsinį

naujieji E5_n

serijos valdikliai

Pasaulyje Nr. 1 pripažintas temperatūros

valdiklių gamintojas „Omron Electronics“

pristato naują populiariausios

E5_N serijos produktą – pažangius

proceso ir temperatūros valdiklius

E5_N­H.

Skirtumai pastebimi iš karto – naujas

akiai patrauklus dizainas, aiškus besikeičiančių

spalvų displėjus ir infraraudonųjų

spindulių sąsaja parametrų

nuskaitymui ir keitimui.

Prietaise įdiegtas aštuonių žingsnių

proceso valdymo algoritmas ir atnaujinta

parametrų struktūra, kuri dar

labiau supaprastina vartotojo darbą.

Net 4 kartus padidinta temperatūros

reguliatoriaus reakcija į proceso pasikeitimus.

Tai pasiekta nuo 25 ms

iki 60 ms sumažinus laiką tarp temperatūros

nuskaitymo ir valdymo signalo

išdavimo. Reikliausių vartotojų

lūkesčius atitinka ir visų tipų proceso

signalų įėjimo tikslumas, kuris buvo

signalą, kai garsas yra stipriausias,

tai reiškia, kad kabelis yra surastas.

Prietaisas taip pat gali būti naudojamas

telefoninių linijų paieškai.

Gylis, kuriame gali būti aptiktas kabelis,

priklauso nuo sienos konstrukcijos

ypatumų.

Daugiau informacijos www.elektrobalt.lt,

www.protecclass.de

padidintas iki 0,1 proc. nuo nustatytos

reikšmės.

Naujasis 11 segmentų LCD ekranas

yra ne tik trijų besikeičiančių spalvų,

bet ir penkių skaitmenų (išskyrus 1/16

DIN prietaisus), o tai suteikia galimybę

vartotojui dar aiškiau pavaizduoti

valdomą procesą.

96x96 mm ir 48x96 mm dydžio proceso

ir temperatūros valdiklių priekinėje

dalyje įdiegta infraraudonųjų spindulių

sąsaja, palengvinanti skyde sumontuoto

prietaiso parametrizavimą. Tokiu

būdu vartotojas, net neatidaręs skydo,

kompiuteriu gali nuskaityti ir koreguoti

jam svarbius duomenis.

E5_N­H serijos proceso ir temperatūros

valdikliai – tai novatoriško dizaino,

naujausių technologijų diegimo bei

didelio patikimumo derinys.

Papildomos informacijos teiraukitės

„Omron“ komponentų pardavimo specialisto

(tel. (8 5) 272 0411).

TeSys U

naujienos

Kompanija „Schneider Electric“ tobulina

universalių paleidiklių-kontrolerių

TeSys U gamą ir pristato naują kontrolės

modulį su apsaugos nuo trumpojo

jungimo funkcija – LUCL**. TeSys U

su integruotu LUCL** kontrolės moduliu

rekomenduojamas naudoti, kai

variklio valdymas yra vykdomas sklandaus

paleidimo įrenginiu Altistart arba

dažnio keitikliu Altivar. Tokiose variklių

valdymo funkcijose pagrindinė TeSys

U uždavinys – minėtų valdymo komponentų

apsauga nuo trumpojo jungimo,

grandinės izoliacija ir komutacija, o

variklio apsauga realizuojama Altistart

ar Altivar serijos gaminiais.

Naujasis kontrolės modulis gali būti

naudojamas tiek su 12 A (AC3 kategorija),

tiek su 32 A (AC3) TeSys U bazėmis

(LUB..), o vartotojai gali pasirinkti

vieną iš 6 siūlomų kontrolės modulių

variantų nuo 0,15 A iki 32 A.

Papildomos informacijos teiraukitės:


46

Elektros Erdvës

summary

WiLL WE BUiLd

GEnERATion iV nUCLEAR

REACToRS in LiTHUAniA?

6

Despite the current economic crisis engulfing

the world, long-term forecasts

indicate continued strong growth in the

global economy as well as a 45-60 %

rise in energy demand through to 2030.

Based on data from November 2008,

there are currently 439 commercial nuclear

reactors (with a total capacity of

372 GW) operating in the world; these

generate approximately 15 percent of

the world's electricity output. Another

six nuclear reactors are in the slow decommissioning

stage. The majority of

these reactors were built in 1970-1990,

i.e. 20-40 years ago. Their average age

is 24.3 years.

Over the five decades of their development,

nuclear reactors have seen

a marked improvement since the socalled

Generation I prototype electrical

reactors (the first pilot 5 MW electricity

plant was launched in 1954, in Obninsk)

to the Generation III and III+ reactors

which are being built and which operate

in our day.

The article also discusses Generation

IV nuclear reactors. Lithuania faces a

dilemma: which generation of nuclear

reactor should be used for the power

plant the country intends to build?

ConCEPTionS oF

LiGHTninG And THE

dEVELoPMEnT oF

LiGHTninG SAFETY

10

Throughout its history, humanity has

been “punished” by lightning a great

number of times. Born in storm clouds,

lightning is the cause of myriad disasters:

fires, severe contusions, the deaths

of people and animals, the destruction

of buildings and, sometimes, even terrible

catastrophes. The article traces the

history of lightning from the days of old

up to our own time.

Historical data shows that, in ancient

times, people were already able to protect

themselves against lightning successfully.

Over three thousand years ago,

Egyptian priests protected their temples

using spiked metal rods connected to

copper plates dug in the ground.

One may get the impression that today we

know everything there is to know about

lightning. The world's most famous scientists

have created dozens of models

which provide the basis for describing

lightning in great detail according to

modern scientific standards. The article

examines whether everything has really

been discovered in this field.

LiGHTninG SAFETY

16

The state of modern lightning safety in

European countries and the possibility

of applying the experience of these

countries in Lithuania were examined

during the conferences “Protection

against lightning in Lithuania: standards,

design, installation”, arranged by OBO

Bettermann UAB, KTU ESK, Elektrobalt

UAB and held on on 27 March 2008,

and “Issues associated with protection

electric spaces

against lightning and power surges”,

held by KTK, Energosfera UAB, and

DEHN+SÖHNE on 16 October 2008.

Reports were delivered by speakers

from Germany, Poland, and Estonia,

as well as by scientists and lightning

safety specialists of our own country. It

was stated that Lithuanian residents lack

information about lightning hazards and

are insufficiently trained about how to

protect themselves against such natural

phenomena. Also, there is a lack of

technical and scientific literature summarising

the experience accumulated in

Lithuania and in other countries about

protecting various types of buildings

from lightning. The conference garnered

much interest from specialists

in the field.

nEMUnAS LooP

34

The loop in the Nemunas River near

the town of Birštonas has been much

discussed and written about. For a

century, there has been talk of ways

to make use of the power of the waters

of the Nemunas at the Birštonas

loop. The unharnessed power of the

Nemunas flows into the Baltic Sea;

Lithuanian money for fuel, meanwhile,

goes overseas.

The article discusses issues raised long

ago about the construction of hydroelectric

power plants on the Nemunas.

A suggestion to use the power of the

Birštonas loop by building a hydroelectric

power plant was put forward at the

beginning of 1909 by Prof. Merching,

Chairman of the Commission for the

Investigation of Power from Russian

Waters at the St Petersburg Institute for

Roads. During a meeting held on 22 May

1909 (according to the Julian calendar),

he introduced to the commission his

“Provisional technical conceptions on

the use of hydroelectric power of the

Nemunas, and an estimate”. The article

discusses history; the ideas raised in

it, however, are still relevant.


Interviu aktualia tema

EE – Kokių atestatų (diplomų, sertifikatų) reikia

norint montuoti elektros įrangą (įmonėms,

darbuotojams), kas juos išduoda?

Algirdas Dargužas – Prieš atsakant į Jūsų

klausimą būtina pakalbėti apie kai kuriuos

esminius dalykus, kad būtų galima lengviau

susigaudyti gana sudėtingoje įmonių ir darbuotojų

atestavimo sistemoje.

Dauguma energetikos objektų bei juose

esančių elektros įrenginių (elektros linijos,

pastotės, transformatorinės ir kt.) pagal

Statybos įstatymą priskiriami statiniams, o

pagal Energetikos įstatymą priskiriami energetikos

įrenginiams.

Elektros įranginių montavimas statiniuose

priskiriamas statybos darbams. Šių darbų

atlikimas reglamentuojamas Statybos įstatymu

ir šio įstatymo poįstatyminiais teisės

aktais (daugumoje atveju – Statybos techniniais

reglamentais – STR‘ais).

Tačiau dažnai elektros įrenginių ir instaliacijos

montavimo darbai vykdomi ne naujai statomame

ar rekonstruojamame statinyje, kuris

neprijungtas prie veikiančio elektros tinklo,

o eksloatuojamame (naudojamame) statinyje,

kurio elektros įrenginiai ir instaliacija

prijungti prie veikiančio elektros tinklo. Šiuo

atveju minėti montavimo darbai traktuojami

ne tik kaip montavimo (statybos) darbai, bet

ir kaip energetikos įrenginių eksploatavimo

darbai, kurie reglamentuojami Energetikos

įstatymu bei šio įstatymo poįstatyminiais

teisės aktais.

Įmonės, vykdančios elektros įrangos

montavimo darbus naujai statomuose

statiniuose atestuojamos vadovaujantis

Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu statybos

techniniu reglamentu STR 1.02.07:2004

„Statinio projektuotojo, statybos rangovo,

projektavimo ar statybos valdytojo, projekto

ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo

tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių

asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų

dokumentų, išduotų užsienio valstybėje

ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti

statybos techninės veiklos pagrindinėmis

sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje

taisyklės“. Šis gana painus teisinis dokumentas

daugiau kaip 10 kartų buvo tobulinamas

ir taisomas, todėl geriausia vadovautis jo

aktualia redakcija, kuri pateikiama Aplinkos

ministerijos interneto puslapio www.am.lt

teisinės informacijos skyriaus dalyje „Statybos

techniniai reglamentai“.

Įmonės pagal minėtą STR‘ą atestuojamos

Aplinkos ministro įsakymu sudarytoje atestavimo

komisijoje, o atestavimą organizuoja

bei atitinkamus atestatus išduoda Aplinkos

ministro įgaliota valstybės įmonė Statybos

produkcijos sertifikavimo centras (Linkmenų

28, Vilnius, http://www.spsc.lt). Šiose įmonėse

elektros įrangos montavimo darbams

pA s tA r u o j u m E t u į Ž u r n A lo r E d A kc I j ą

k r E I p I A s I į m o n I ų V A d o V A I , p r A š y d A m I

pA A I š k I n t I į m o n I ų , u Ž s I I m A n č I ų

E l E k t r o s m o n tA V I m o d A r b A I s I r j ų

EksploAtAcIjA, AtEstAVImo AspEktus.

Į „Elektros erdvių“ (EE) pateiktus klausimus atsako

Lietuvos Valstybinės energetikos inspekcijos

Technikos skyriaus vedėjas Algirdas Dargužas.

turi vadovauti specialiųjų (elektrotechnikos)

statybos darbų vadovai, kurie atestuojami

vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu

patvirtintu statybos techniniu reglamentu

STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos

techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų

pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo

specialistų atestavimo tvarkos aprašas“.

Šis teisės aktas taip pat buvo keičiamas, jo

aktuali redakcija pateikta Aplinkos ministerijos

interneto puslapyje.

Plačiau apie statybos įmonių ir specialistų

atestavimą informacijos galima rasti Statybos

produkcijos sertifikavimo centro interneto

puslapyje www.spsc.lt

Jei elektros įrangos montavimo darbai

vykdomi eksloatuojamame (naudojamame)

statinyje, kurio elektros įrenginiai ir

instaliacija prijungti prie veikiančio elektros

tinklo, šiuos darbus vykdančios įmonės be

aukščiau minėtų Aplinkos ministerijos atestatų

privalo turėti ir Valstybinės energetikos

inspekcijos išduotą atestatą, suteikiantį teisę

eksploatuoti elektros įrenginius. Valstybinėje

energetikos inspekcijoje įmonės atestuojamos

vadovaujantis Ūkio ministro patvirtintu

„Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos

įrenginius, atestavimo tvarkos ir sąlygų

aprašu“ (Žin., 2006, Nr. 112-4289). Įmonės

vadovo pavaduotojas ir darbus vykdantys

darbuotojai atestuojami vadovaujantis Ūkio

ministro patvirtintais Energetikos objektus ir

įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų

atestavimo nuostatais (Žin., 2005 Nr.

41-1321, Žin., 2006, Nr.112-4288).

Daugiau informacijos apie įmonių ir specialistų

atestavimą Valstybinėje energetikos

inspekcijoje pateikta interneto puslapyje

www.vei.lt

EE – Kokių atestatų reikia norint eksploatuoti

energetikos įrenginius įmonėms ir darbuotojams,

kas juos išduoda?

A.D. – Energetikos įstatyme reglamentuota,

kad energetikos įrenginių eksploatavimas

– tai energetikos įrenginių technologinis

valdymas, techninė priežiūra, remontas,

matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo

darbai. Energetikos įrenginių eksploatavimo

darbams priskiriami ir šių įrenginių apsaugos,

automatikos ir valdymo sistemų eksploatavimo

darbai. Jei šiuos darbus įmonės atlieka

užsakovams, t.y. ne savo įrenginiuose,

jos privalo turėti Valstybinėje energetikos

inspekcijoje išduotus atestatus. Šių įmonių

darbuotojai, vykdantys minėtus darbus,

atestuojami atestuojami vadovaujantis Ūkio

ministro patvirtintais Energetikos objektus ir

įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų

atestavimo nuostatais (Žin., 2005 Nr.

41-1321, Žin., 2006, Nr.112-4288).

Dažniausiai neaiškumai kyla dėl energetikos

įrenginių, kurie tuo pačiu pagal Statybos

Nr. 5 (23) 2008 47

įstatymą traktuojami kaip statiniai

(elektros linijos, pastotės,

transformatorinės ir kt.), rekonstrukcijos

ar remonto. Šiuo atveju,

jei vykdomi darbai paminėti Ūkio

ministro ir Aplinkos ministro bendru

2004-03-17 įsakymu Nr. 4-74/D1-117

patvirtintame sąraše „Elektros tinklų

statybos rūšys“(Žin., 2004, Nr.44-1470),

įmonės turi turėti ir Aplinkos ministerijos

ir Valstybinės energetikos inspekcijos

atestatus. Jei energetikos įrenginių eksploatavimo

darbai minėtame sąraše nepaminėti,

pakanka Valstybinės energetikos

inspekcijos atestato.

EE – Kuo remiantis daromi įrašai atestatuose,

išvardinant leidžiamas darbų apimtis?

A.D. – Įmonei atestatu leidžiama atlikti tokius

energetikos įrenginių eksploatavimo

darbus, kuriems įmonė būna pasiruošusi,

t.y. įmonė turi turėti reikiamos kvalifikacijos

atestuotus specialistus, dirbančius pagal

darbo sutartį, būtiną technologinę įrangą ir

prietaisus bei technologinius, norminius ir

techninius dokumentus, kuriuose nurodyti

eksploatuojamų įrenginių techniniai duomenys,

rekomenduojamos eksploatavimo procedūros

ir pan. Darbų galimos formuluotės

pateiktos „Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti

energetikos įrenginius, atestavimo tvarkos

ir sąlygų aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 112-4289)

1-mame priede.

EE – Kokie atestatų galiojimo terminai, jų

pratęsimo tvarka?

A.D. – Dviejų metų atestato galiojimo terminas

nustatomas naujai įsteigtoms, arba pradedančioms

naują veiklą įmonėms, atitinkančioms

nustatytus reikalavimus. Veikiančioms

įmonėms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus,

atestatų galiojimo laikas – penkeri

metai. Baigiantis atestatų galiojimo terminui,

dėl jo pratęsimo reikia kreiptis į Valstybinę

energetikos inspekciją.

EE – Ar yra pastabų mokslo įstaigoms, ruošiančioms

elektros ūkio specialistus?

A.D. – Mokslo įstaigos, ruošia specialistus

pagal iš anksto patvirtintas mokymo programas,

tuo tarpu teisės aktai, reglamentuojantys

energetiką, statybą nuolatos keičiami,

tobulinami. Atsakydamas į pirmąjį klausimą

paminėjau statybos techninų reglamentą

STR 1.02.07:2004, kuris per keletą metų

buvo keistas daugiau, kaip 10 kartų. Be to

nuolat kinta dauguma poįstatyminių teisės

aktų, tobulinami įrenginiai, atsiranda visiškai

nauji praktiniai sprendimai. Mokymo įstaigos

paprastai neruošia siauros specializacijos

specialistų, o suteikia tik žinių pagrindus,

todėl energetikos objektus ir įrenginius statantys

ir eksploatuojantys specialistai, baigę

mokslo įstaigas, dar periodiškai atestuojami

nustyta tvarka.


ZFX - vaizdų atpažinimo sistema

���������������������������������

Integruotas prisilietimui jautrus ekranas leidžia vartotojui įgyvendinti sumanymus,

nesigilinant į sudėtingas technines detales. Šiame ekrane taip pat pateikiamas

inspektuojamas vaizdas realiu laiku bei visi pranešimai, padėsiantys susiorientuoti Jums

konfigūravimo ir darbinio ciklo metu. ZFX sistema supaprastins Jūsų darbą, parenkant

apšvietimą ir filtrus bei nustatant parametrus, užtikrinsiančius teisingą užduoties sprendimą.

Pasidalinkite savo mintimis su mūsų specialistais, kurie visuomet pasiruošę Jums padėti.

OMRON ELECTRONICS OY 2009 metų sausio 22 dieną rengia seminarą tema: “Vaizdo

atpažinimo sprendimai maisto ir gėrimų pramonėje.”

Daugiau sužinoti ir registruotis į seminarą galite žemiau nurodytu telefonu.

OMRON ELECTRONICS OY

Regioninis pardavimų biuras Baltijos šalims

Žukausko g. 2/Ulonų g. 3-83

LT-08240 Vilnius

Lietuva

Tel. +370 5 2720410

Fax. +370 5 2788986

www.industrial.omron.lt

More magazines by this user
Similar magazines