Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Gra ių asmingų uman mų, sti ys štvermės N ujaisiais 2009 ... - NETA
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
34<br />
1909...<br />
Nemuno<br />
Birštono kilpa<br />
...<strong>2009</strong><br />
Daug kalbėta ir rašyta apie Nemuno Birštono<br />
kilpą. Jau šimtmetis kaip kalbama<br />
apie Nemuno vandens galios naudojimą<br />
Birštono kilpoje. Nepanaudota Nemuno<br />
energija plaukia į Baltiją – Lietuvos<br />
pinigai už kurą į užsienį.<br />
Pirmasis siūlymą panaudoti Birštono<br />
kilpos galią, pastatant hidroelektrines,<br />
1909 m. pradžioje pateikė Rusijos vandens<br />
jėgoms tirti komisijos pirmininkas<br />
Peterburgo kelių in<strong>sti</strong>tuto profesorius<br />
G. Merčingas. 1909 m. gegužės 22 d.<br />
(senu <strong>sti</strong>liumi) komisijos posėdyje jis<br />
pateikė „Hidroelektrinio Nemuno jėgos<br />
naudojimo provizorinius techniškus<br />
bei sąmatos s<strong>uman</strong>ymus“. Pagal<br />
generalinio štabo žemėlapį (1:21000)<br />
paruošė kilpos perkaso trijų variantų<br />
eskizinį projektą:<br />
1. Siauriausioje sąsmaukos vietoje tarp<br />
Panemunės dvaro, Nečionių kaimo ir<br />
Molbilų kaimo, pro didelę daubą greta<br />
Birštono.<br />
2. 1 km į rytus pro Nečionių ir Širvinių<br />
kaimus.<br />
3. 2–4 km į rytus, pro Bučiūnų kaimą<br />
ir Verknės slėnį.<br />
Du pirmuosius variantus, kur reikėjo<br />
2 km tunelio, G. Merčingas atmetė ir<br />
išnagrinėjo trečiąjį – Verknės variantą.<br />
Apie 3 km žemiau Birštono į Nemuną<br />
įteka nedidelis Verknės upelis. Jo platus<br />
ir gilus slėnis prie Ustronės dvaro<br />
„ A p l I n ko s s E r g ė t o j A I , V E r č I A n t y s į V y k d y t I<br />
n E pAt E I s I n A m u s j o s r E I k A l A V I m u s , pA s I d A r o<br />
pAčIos AplInkos prIEšInInkAIs, nEs jų<br />
VykdymAs sEkInA šAlIEs EkonomIką Ir VėlIAu<br />
nEt mInImAlūs AplInkosAugos porEIkIAI<br />
n E g A l ė s b ū t I f I n A n s u o j A m I n u s k u r d I n t o s<br />
nAcIjos.“ (prof. E. mosonyI, VokIEtIjA)<br />
ir Jundeliškių kaimo iki 3 km prisiartina<br />
prie Nemaniūnų. Merčingas norėjo<br />
pasinaudoti žemiausiomis sąsmaukos<br />
vietomis ir numatė kanalą pro Bučiūnų<br />
kaimą iki Verknės slėnio, o toliau<br />
to slėnio šlaitu kanalą projektavo iki<br />
Verknės žiočių. Ties Nemaniūnų kaimu<br />
Nemunas užtvenkiamas ir jo vandens<br />
lygis pakeliamas 10,6 m. Čia statoma<br />
pirmoji 9600 AG galios hidroelektrinė,<br />
kuri sunaudoja pusę vidutinio vasaros<br />
Nemuno debito.<br />
Derivacinis kanalas projektuojamas 21<br />
m dugno pločio ir 3 m vandens gylio,<br />
kanalu teka nuolatinis debitas 90 kub.<br />
m/s leidžiant vidutinį tėkmės greitį 1 m/s.<br />
Prie Verknės žiočių gaunamas 22,4 m<br />
kritimo aukštis ir čia statoma antroji 20<br />
000 AG galios hidroelektrinė. Objekto<br />
vertė – 5 mln. rb.<br />
Be artimų 3 miestų – Kauno, Vilniaus<br />
ir Gardino aprūpinimo elektra, G. Merčingas<br />
pasiūlė steigti valstybinę parako<br />
gamyklą (salietrą gaminti atmosferinio<br />
azoto pagalba), bet dėl artimos Vokietijos<br />
sienos negavo Karo ministerijos<br />
pritarimo.<br />
Komisija G. Merčingo projektą pripažino<br />
geru ir 1910–1911 m., vadovaujant<br />
inž E. Kurganovičiui, pradėti tyrinėjimo<br />
darbai. Atlikta topografinė nuotrauka,<br />
ištyrinėtas Verknės slėnio kair<strong>ys</strong>is šlaitas,<br />
padaryti keli geologiniai gręžiniai,<br />
ties Nemaniūnais įsteigta vandens<br />
Stas<strong>ys</strong> Bil<strong>ys</strong>, 2008 m. lapkričio 23 d. ©<br />
matavimo stotis ir išmatuota 12 vandens<br />
debitų. 1911 m. buvo daromas<br />
kanalo projektas („Trudy komisiji po<br />
elektrogidravličeskoi opisi vodnych sil<br />
Rossii“, Vypusk I, 1909-1910. – S. Peterburg,<br />
1911).<br />
1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis<br />
karas. Subyrėjo Rusijos imperija. Lietuva<br />
atkūrė nepriklausomybę.<br />
G. Merčingo siūlymus išsamiai tyrinėjo<br />
ir tęsė Nemuno Birštono kilpos tyrinėjimus<br />
S. Kolupaila. „Iki 1928 m. tas<br />
projektas buvo mums visai nežinomas,<br />
taip pat neturėjome jokios 1910 m. tyrinėjimo<br />
medžiagos. Autoriui dalyvaujant<br />
Antrajame Rusijos hidrologų kongrese<br />
Petrapilyje 1928 m. balandžio mėnesį<br />
netikėtai pavyko ra<strong>sti</strong> vienoje įstaigoje<br />
4 dideli 1910 m. tyrinėjimo atlasai<br />
su nudraskytu (revoliucijos laimėjimų<br />
metu) žalios odos apdaru; nuotraukos<br />
planšetuose ir profiliuose buvo pieštuku<br />
suprojektuotas kanalas su visais įrengimais.<br />
Neviešai, nežiūrint draudimų ir<br />
gąsdinimų, autoriui pavyko nusikopijuoti<br />
svarbiausius davinius, dalis kurių dabar<br />
skelbiama. Reikia pridurti, kad oficialiu<br />
keliu autorius bandė gauti Nemuno<br />
profilio nuorašą, bet nežiūrint pažadų ir<br />
užmokėto atlyginimo, jo nesulaukė.<br />
Projekte kiek aukščiau Nemaniūnų<br />
miestelio skersai Nemuno numatyta<br />
užtvanka su 6 geležinių skydų uždaromomis<br />
angomis 25 m pločio kiekviena.
Change language