STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS 2009–2013 - Vilniaus Kolegija

STRATEGINIS
VEIKLOS
PLANAS
2009–2013

VILNIAUS KOLEGIJOS
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
2009–2013 M.
Vilnius
2009

Vilniaus kolegijos 2009 - 2013 m. strateginis veiklos planas svarstytas ir jam pritarta
2009 m. vasario 18 d. Kolegijos Tarybos posėdyje (protokolas Nr. 1) ir 2009 m. kovo 4 d. Akademinės
tarybos posėdyje (protokolas Nr. AT-3).
Vilniaus kolegijos 2009 - 2013 m. strateginis veiklos planas
patvirtintas direktoriaus 2009 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-147.
Parengė strateginio planavimo grupė:
G. Bražiūnas
A. G. Milevskienė
V. Adomėnas
A. Žilėnienė
J. Preidienė
S. Bučys
E. Kojelis
V. Lauciūnas
Redaktorė R. Truncienė
Maketas A. Noreika
Dizainas A. Vedrickas
© Vilniaus kolegija, 2009

Turinys
Direktoriaus žodis...........................................................................................................................................................4
Vilniaus kolegijos vizija................................................................................................................................................5
Vilniaus kolegijos misija...............................................................................................................................................5
Vilniaus kolegijos vertybės...........................................................................................................................................5
Vilniaus kolegijos požymiai.........................................................................................................................................6
Vilniaus kolegijos aplinkos PEST analizė.............................................................................................................7
Vilniaus kolegijos SSGG analizė...............................................................................................................................9
Vilniaus kolegijos plėtros tikslai, uždaviniai, priemonės ir rezultatai................................................... 11
1. Teikti kompetencijomis pagrįstas aukščiausios kokybės studijas, suderintas su darbo
rinkos ir šalies darnios plėtros poreikiais...................................................................................................... 11
2. Vykdyti mokslo taikomuosius tyrimus, teikti konsultavimo paslaugas, plėtoti meninę
veiklą...................................................................................................................................................................... 21
3. Plėtoti Kolegijos tarptautiškumą................................................................................................................ 25
4. Tobulinti Kolegijos studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų materialinę bazę................................ 29
5. Užtikrinti Kolegijos personalo kvalifikacijų tobulinimą, didinti personalo motyvaciją,
stiprinti bendruomenės tapatumą ir santykius su partneriais................................................................. 32
6. Skatinti informacijos technologijų diegimą, informacijos apie Kolegiją sklaidą............................ 38
7. Diegti veiksmingą institucijos valdymo sistemą...................................................................................... 40
Vilniaus kolegijos strateginio veiklos plano įgyvendinimas ir stebėsena............................................... 43

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
Direktoriaus žodis
Vilniaus kolegija įsteigta 2000 m., iki 2004 m. plėtėsi prisijungdama buvusias aukštesniąsias
mokyklas ir reorganizuodama studijų centrus į fakultetus.
Per ketverius metus studentų skaičius padidėjo nuo 3 tūkst. iki beveik 11 tūkst. 2004–2007
metais buvo tobulinama Kolegijos struktūra ir valdymas, formuojamas Vilniaus kolegijos įvaizdis.
Per šiuos metus Kolegija įsitvirtino populiariausių Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmame penketuke
ir aplenkė pagal studentų priėmimo rezultatus daugelį universitetų. Dalyvavimas bendrajame priėmime
kartu su universitetais (LAMA BPO) buvo rimtas dar jaunos aukštosios mokyklos jėgų išbandymas.
Įspūdinga mūsų tarptautinių ryšių plėtra. Dėstytojai ir administracija įgijo patirties rengdami
ir dalyvaudami ES struktūrinių fondų projektuose.
Mūsų sėkminga veikla neliko nepastebėta. Žinių ekonomikos forumas 2007 m. Vilniaus kolegiją
pripažino pažangiausia metų įmone, „...kuri savo veikloje kuria naujas žinias, savo pavyzdžiu
įkvepia aplinkinius ir verčia visuomenę tobulėti“. Tai pirmas kartas, kai tokį apdovanojimą pelnė
aukštoji mokykla.
Tačiau lieka daug neišspręstų problemų ir uždavinių, kuriuos mums kelia besikeičianti Europos
ir Lietuvos aukštojo mokslo erdvė, socialinė ir ekonominė šalies raida. Grėsmingai mažėjant
abiturientų skaičiui, lanksčiai ir diegdami naujoves rengiamės konkuruoti su kitomis aukštosiomis
mokyklomis.
Aš tikiu, kad remdamiesi šiuo strateginiu dokumentu racionaliau paskirstysime ir veiksmingiau
panaudosime savo intelektą ir materialųjį turtą, kad sėkmingai įgyvendinsime Vilniaus kolegijos
misiją.
Kolegijos direktorius
Dr. Gintautas Bražiūnas
4

VILNIAUS KOLEGIJOS VIZIJA, MISIJA, VERTYBĖS
Vilniaus kolegijos vizija
Atvira naujovėms, lanksti, nuolatos besikeičianti aukštoji mokykla, harmoningai derinanti
darbo rinkos poreikius su perspektyvių socialinių, fizinių, humanitarinių, biomedicinos, technologijos
mokslų bei meno studijų sričių raida.
Institucija, puoselėjanti dėstytojų ir studentų kūrybingumą, pagrįstą aukštos kokybės reikalavimais.
Tarptautinį pripažinimą pasiekusi aukštoji mokykla, sėkmingai besiintegruojanti į bendrą Europos
aukštojo mokslo erdvę.
Vilniaus kolegijos misija
Rengti darbo rinkai aukštąjį išsilavinimą turinčius informatikos, elektronikos, pramonės,
chemijos inžinerijos, ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo, visuomenės sveikatos, reabilitacijos,
slaugos, veterinarinės medicinos, kraštotvarkos, filologijos, edukologijos, dailės, muzikos,
teatro studijų krypčių specialistus, tenkinančius Vilniaus regiono ir visos Lietuvos ekonominius ir
socialinius poreikius.
Laiduoti modernų ir Europos standartus atitinkantį studijų procesą, veiksmingai bendradarbiaujant
su veiklos pasaulio atstovais.
Ugdyti bendruosius studentų gebėjimus bei pilietines vertybių nuostatas, būtinas Kolegijos
absolventų darbui ir tęstinėms studijoms.
Vilniaus kolegijos vertybės
Neatsiejama Kolegijos strateginio veiklos plano dalis yra vertybės. Jomis pagrįsti mūsų kasdienio
darbo ir ateities plėtros principai. Vertybės yra pastovios ir ilgalaikės.
Bendruomeniškumas
(kolegialumas, komandinis darbas,
nuomonės laisvė,
abipusė pagarba)
Visuotinumas
(lygios galimybės,
paslaugų prieinamumas, tolerancija,
pagarba kitoms kultūroms)
Akademinis pranašumas
(žinios, akademinė laisvė,
nepriklausomas kritinis požiūris,
kūrybiškumas, novatoriškumas,
tarptautinis pripažinimas)
Nuoseklumas
(atvirumas, skaidrumas,
sąžiningumas,
atsakingumas)
Profesionalumas
(veiksmingas ir našus, klientų poreikius
atitinkančių paslaugų teikimas institucijos
viduje ir jos išorėje)
Vertybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir vienodai svarbios. Profesionalumas, bendruomeniškumas,
nuoseklumas ir visuotinumas papildo ir sustiprina institucijos akademinį pranašumą,
kuris ateityje taps pagrindu, įgyvendinant visus Vilniaus kolegijos plėtros tikslus.
5

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
Vilniaus kolegijos požymiai
Vilniaus kolegija iki 2013 m. sieks tapti aukštąja mokykla, turinčia šiuos požymius:
•
•
•
•
•
•
•
Kolegijoje teikiamos aukštos kokybės, lanksčios ir modernios studijos, skatinančios savarankišką
mokymąsi visą gyvenimą, kritinį mąstymą ir užtikrinančios studentų karjeros galimybę.
Studijos teikia pasitenkinimą ir yra orientuotos į studentų tikslus.
Kolegija yra pripažinta nacionalinė lyderė, teikianti šiuolaikiškas profesinio aukštojo mokslo
studijų programas, atitinkančias nūdienos darbo rinkos poreikius.
Kolegijoje sukurta palanki edukacinė aplinka.
Kolegijoje vykdomi taikomieji tyrimai, kurių tikslai atitinka visuomenės plėtrą.
Kolegiją išlaiko ir pritraukia geriausius specialistus, kuriems yra artimos Vilniaus kolegijos
vertybės – jiems sudaroma galimybė siekti profesinės karjeros ir asmeninio tobulėjimo. Kolegija
palaiko glaudžius ryšius su partneriais Lietuvoje ir užsienyje, taip užtikrinama Vilniaus
kolegijos lyderystė Lietuvos profesinio aukštojo mokslo sektoriuje ir integraciją į Europos
aukštojo mokslo erdvę.
Kolegija plėtoja lygiateisį darbuotojų ir studentų bendradarbiavimą puoselėjant institucijos
kultūrą, kurioje vertinamas profesionalumas, tolerancija ir socialinis teisingumas.
6

VILNIAUS KOLEGIJOS APLINKOS PEST ANALIZĖ
Vilniaus kolegijos aplinkos
PEST analizė
Politiniai veiksniai
Vilniaus kolegija buvo įkurta 2000 metais, pradėjus įgyvendinti naująjį Aukštojo mokslo įstatymą,
įteisinantį Lietuvoje binarinę aukštojo mokslo sistemą, t. y. universitetinio ir neuniversitetinio
aukštojo mokslo sektorių sukūrimą. Kolegija – biudžetinė įstaiga, jos steigėjas yra Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. 1999 m. pasirašyta Bolonijos deklaracija numatė pagrindinius tikslus ir gaires
kuriant bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.
2000 m. priimtoje ES Lisabonos strategijoje iškelti uždaviniai – investavimas į žmogiškuosius
išteklius, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi bei informacinės visuomenės sukūrimas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarimu IX-1700 patvirtino Valstybės
švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatas.
Pagrindiniai Nuostatų reikalavimai – padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti
kultūrinės bei socialinės kompetencijos ir būti savarankiškam, veikliam, t. y. atsakingu žmogumi,
norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą; padėti asmeniui
įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų
lygį ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą.
Pasaulio ekonomikos globalizacija naikina nacionalinio švietimo sienas, todėl daug dėmesio
skiriama internacionalizuoti studijas.
Ekonominiai veiksniai
Lietuvai tapus ES nare, šalies ekonomikos raida spartėjo, tačiau pastarojo meto padėtis ir tolesnės
šios srities prognozės nėra palankios. Nors švietimas šalyje laikomas prioritetine sritimi, šalies
ekonomika dar negali tinkamai aprūpinti švietimo, socialinių ir kitų šalies reikmių.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatyta, kad Lietuvos ekonominės politikos tikslas
– stabili makroekonominė aplinka, konkurencingas ūkis, spartus ekonomikos augimas, žemas nedarbo
lygis, stabilios kainos. Vilniaus kolegijos finansinė būklė priklauso nuo visos šalies makroekonominių
rodiklių.
Didesnė Kolegijos pajamų dalis gaunama iš valstybės biudžeto. Šiuo metu yra galimybė Kolegijos
finansinius išteklius papildyti panaudojant ES struktūrinių fondų paramą, tačiau 2004–2006
m. gauta paramos tik žmogiškųjų išteklių kompetencijoms gerinti (2005–2008 m. Kolegija vykdė
septynis ES struktūrinių fondų projektus, iš kurių nebuvo nė vieno infrastruktūrai atnaujinti). 2008
m. prasidėjęs naujas ES struktūrinių fondų paramos etapas sudarys palankias galimybes pritraukti
lėšų studijoms tobulinti, jų infrastruktūrai modernizuoti, aktualiems mokslo taikomiesiems tyrimams
finansuoti.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus 2008 metais laimėjusių ir į valdančiąją koaliciją susibūrusių
partijų rinkimų programose yra daug Vilniaus kolegijos akademinei bendruomenei priimtinų
nuostatų.
7

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
Socialiniai veiksniai
Valstybės socialinės apsaugos plėtros kryptys yra užimtumo didinimas, nedarbo mažinimas ir
darbo vietų kokybės gerinimas. Kaip rodo Statistikos departamento skelbiami bendrojo vidaus produkto
augimo duomenys (www.stat.gov.lt/lt/news/), Lietuvos ekonomikos augimo tempas lėtėja.
Daugėja pranešimų apie darbuotojų atleidimus: kai kurios įmonės bankrutuoja, kitos – mažėjant
gamybai reorganizuojamos. Daugiau darbą praradusių asmenų kreipiasi į darbo biržą. 2008 m. gruodžio
mėnesį į darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi du kartus daugiau asmenų negu per atitinkamą
2007 m. laikotarpį. Laisvų darbo vietų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, sumažėjo
dvigubai.
Visuomenė, politikai bei žiniasklaidos atstovai nepakankamai vertina lemiamą švietimo ir
aukštojo mokslo reikšmę šalies plėtrai. Neproporcingai padidėjęs socialinių mokslų studijų populiarumas
lemia, kad fizinių ir technologijos mokslų absolventų skaičius nuolat mažėja. Švietimo paslaugų
rinkai kelia grėsmę mažėjantis bendras vidurinių mokyklų moksleivių, taigi ir būsimų studentų
skaičius – tai ypač bus juntama nuo 2009 metų.
Technologiniai veiksniai
Žiniomis pagrįsta Lietuvos ekonomika tampa prioritetiniu Lietuvos siekiu. Išplėtota ir moderni
Kolegijos infrastruktūra, įdiegtos šiuolaikinės technologijos sudaro puikias galimybes studijuoti.
Kolegijos informacijos technologijų plėtros prioritetas yra technologijų integracija į Švietimo
ir mokslo ministerijos koordinuojamas sistemas. Esame Lietuvos mokslo ir studijų (LITNET),
nuotolinio mokymo (LieDM) ir akademinių bibliotekų (LABT) tinklų diegėjai bei vartotojai, dalyvaujame
mokslo ir studijų informacijos sistemos (LieMSIS) projekto įgyvendinimo darbuose.
Visuose Kolegijos padaliniuose veikia vietiniai kompiuterių 100 Mbps tinklai, o prieigai prie
LITNET tinklo naudojama 1 Gbps greitaveikos optinio duomenų perdavimo technologija. Kolegijoje
sukurta duomenų perdavimo tinklo infrastruktūra sėkmingai taikoma mokant nuotoliniu būdu,
elektronizuojant bibliotekas ir testuojant ECDL. Yra 1130 kompiuterizuotų darbo vietų, iš jų 890
naudojama mokymo tikslais. Visos kompiuterizuotos darbo vietos prijungtos prie interneto. Veikia
2 nuotolinio mokymo klasės, kuriose įdiegta vaizdo konferencijų studijos įranga. Kompiuterių tinklo
technologinės galimybės net 50 % Kolegijos telefono abonentų sudaro sąlygas naudotis nemokamais
pokalbiais.
8

V I L N I A U S K O L E G I J O S S S G G A N A L I Z Ė
Vilniaus kolegijos SSGG analizė
Stiprybės
•
•
•
•
•
•
•
Valdymo struktūra orientuota į Kolegijos dinamišką plėtrą ir tobulėjimą.
Teikiamų studijų programų įvairovė, paklausa ir atitikimas darbo rinkos poreikiams.
Išplėtoti ryšiai su švietimo bei mokslo institucijomis, socialiniais partneriais ir darbdaviais.
Kolegijos tarptautinis prestižas, gerai išplėtotas užsienio partnerių tinklas.
Geras absolventų konkurencingumas įsitvirtinant darbo rinkoje.
Kokybės užtikrinimo sistemos, kokybės kultūros plėtojimas ir bendruomenės narių susitelkimas
įgyvendinant Kolegijos tikslus.
Materialiųjų ir finansinių išteklių planavimo viešumas ir prioritetų nustatymas.
Silpnybės
•
•
•
•
•
•
Šiuolaikinės studijų ir mokslo taikomųjų tyrimų bazės stoka.
Informacijos technologijų taikymas valdyme.
Nepakankamas institucijos pasirengimas vykdyti tarptautines studijų programas.
Nepakankama studentų motyvacija ir pasirengimas studijoms aukštojoje mokykloje.
Informacijos ir komunikacijos technologijomis teikiama nedaug mokymosi paslaugų, nuotolinių
studijų modulių.
Kolegijos padalinių išsidėstymas apsunkina IT procesų diegimą, reikalauja didelių papildomų
investicijų.
Galimybės
•
•
•
•
•
•
Didėjančios galimybės pasinaudoti kitų šalių patirtimi, rengiant naujas paklausias studijų
programas, atliekant studijų programų tobulinimą.
Bendrabūvio Europos Sąjungoje ekonominių galimybių ir privalumų išnaudojimas. ES
struktūrinių ir kitų fondų bei programų papildomų finansinių išteklių naudojimas.
Sąlygų studentų savarankiškoms studijoms gerinimas plėtojant el. mokymą ir metodinį
aprūpinimą.
Mokslo taikomųjų tyrimų poreikio skatinimas ir pritaikymas inovacijoms.
Informacinių technologijų naudojimas visose veiklos srityse.
Rinkodaros stiprinimas.
9

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
Grėsmės
• Santykinai mažėjantis Kolegijos finansavimas iš valstybės biudžeto.
• Nepalanki demografinė situacija.
• Kitų aukštųjų mokyklų (kolegijų ir universitetų) konkurencija rengiant atskirų sričių specialistus.
• Kvalifikuotų dėstytojų „nutekėjimas“ į verslo aplinką.
• Menka darbdavių parama vykdant specialistų rengimą.
• Stabilios ilgalaikės švietimo ir mokslo srities strategijos nebuvimas.
10

S T U D I J Ų P L Ė T R A
Vilniaus kolegijos plėtros
tikslai, uždaviniai, priemonės
ir rezultatai
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Vilniaus kolegija, įgyvendindama 2009–2013 m. strateginį veiklos planą, sieks šių tikslų:
Teikti kompetencijomis pagrįstas aukščiausios kokybės studijas, suderintas su darbo rinkos ir darnios
šalies plėtros poreikiais.
Vykdyti mokslo taikomuosius tyrimus, teikti konsultavimo paslaugas, plėtoti meninę veiklą.
Plėtoti Kolegijos tarptautiškumą.
Tobulinti Kolegijos studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų materialinę bazę.
Užtikrinti Kolegijos personalo kvalifikacijos tobulinimą, didinti personalo motyvaciją, stiprinti
bendruomenės tapatumą ir santykius su partneriais.
Skatinti informacijos technologijų diegimą, informacijos apie Kolegiją sklaidą.
Diegti veiksmingą institucijos valdymo sistemą.
1. Teikti kompetencijomis pagrįstas aukščiausios kokybės studijas,
suderintas su darbo rinkos ir šalies darnios plėtros poreikiais.
Vilniaus kolegija jau ketverius metus su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis dalyvauja
bendrajame priėmime, todėl yra galimybė objektyviai įvertinti Kolegijos populiarumą, vykdomų
studijų programų paklausą ir Kolegijos, kaip aukštosios mokyklos, vietą aukštojo mokslo sistemoje.
Kasmet analizuojami kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai leidžia įžvelgti dėsningumus ir kryptingai
planuoti studentų priėmimą.
Kasmet mažėjantis abiturientų skaičius jau šiais metais lėmė mažėjantį norinčiųjų studijuoti skaičių.
Prastėjanti šalies demografinė situacija (žr. 1 pav.) darys įtakos abiturientų skaičiui. Dėl šios priežasties
mažės studentų priėmimo į Vilniaus kolegiją skaičius, reikės atsisakyti nepaklausių studijų programų.
70000
60000
50000
40000
30000
20000
10000
0
1981 m.
1982 m.
1983 m.
1984 m.
1985 m.
1986 m.
1987 m.
1988 m.
1989 m.
1990 m.
1991 m.
1992 m.
1993 m.
1994 m.
1995 m.
1996 m.
1997 m.
1998 m.
1999 m.
2000 m.
2001 m.
2002 m.
2003 m.
2004 m.
2005 m.
2006 m.
2007 m.
Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1 pav. Gimstamumas Lietuvoje
11

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
Per 2008 m. bendrąjį priėmimą Vilniaus kolegiją, kaip vienintelę aukštąją mokyklą, rinkosi
1473 stojantieji. Nors, jei palyginsime su praėjusiais (2007 m.) metais, 2008 m. šis skaičius sumažėjo
284. Pagal šį rodiklį iš 19 Lietuvos aukštųjų mokyklų esame pirmoje vietoje.
Pirmuoju pageidavimu studijas Vilniaus kolegijoje 2008 metais rinkosi 2910 abiturientai. Palyginti
su 2007 m., šis skaičius sumažėjo 475. Pagal šį rodiklį Vilniaus kolegija, kaip ir 2007 m., buvo
ketvirta (žr. 2 pav.).
VU
8084
VGTU
3585
KTU
VK
MRU
KU
ŠU
VDU
VPU
KMU
LKKA
VTVK
LŽŪU
VDA
ISM
VU TVM
LMTA
LVA
LKA
2970
2910
2684
2326
1900
1833
1663
1186
870
761
728
657
356
327
301
192
104
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 9000 10000
2 pav. Pirmuoju pageidavimu prašyme nurodyta aukštoji mokykla 2008 m.
Pagal prašymų, kuriuose paminėta bent viena Vilniaus kolegijos programa, skaičių Kolegija 2008 m.
buvo 2-oje vietoje (2007 m. – 2-oje vietoje). 2008 m. tokių prašymų buvo 10406, 860 mažiau nei pernai.
Pagal prašymuose nurodytą bendrą Vilniaus kolegijos pageidavimų skaičių 2008 m. Kolegija buvo
antroje pozicijoje (kaip ir 2007 m.). Tačiau 2008 m. tokių prašymų buvo 4036 mažiau nei pernai.
Didžiausią įstojusiųjų į Vilniaus kolegiją dalį (žr. 3 pav.) sudaro Vilniaus apskrities gyventojai
– 57 proc., tačiau šis skaičius kasmet mažėja. 2005 m. priimtieji iš Vilniaus apskrities sudarė 72,4
proc., 2006 m. – 66 proc., 2007 m. – 61 proc. Daugėja įstojusių iš Utenos (10 proc.), Alytaus (7
proc.) Klaipėdos (3 proc.) apskričių.
7 %
5%
3 % 2 % 9 % 4 % 1 % 2 %
10 %
57 %
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
3 pav. Įstojusiųjų 2008 m. pasiskirstymas pagal apskritis, proc.
Tai, kad Kolegija tenkina ne tik Vilniaus regiono poreikius, o tampa vis populiaresnė ir atokesnėse
apskrityse, įpareigoja ateityje daugiau dėmesio skirti ne tik Vilniaus miesto ir regiono mokykloms,
bet užmegzti kontaktus su visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklomis.
12

S T U D I J Ų P L Ė T R A
Vilniaus kolegijoje vykdomos šešių studijų sričių – humanitarinių mokslų, meno, socialinių
mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos mokslų ir technologijos mokslų – 42 studijų programos.
Viena pagrindinių studijų kokybės užtikrinimo sąlygų – nuolatinis Kolegijos studijų programų
tobulinimas, atsižvelgiant į valstybės ir regiono plėtros perspektyvą, darbo rinkos paklausą,
darbdavių interesus, studentų poreikius. 2007–2008 m. m. buvo patobulinta 18 studijų programų.
Šiuo metu jau akredituota 16 Kolegijos studijų programų: 15 akredituota be sąlygų iki kito
vertinimo, 1 akredituota lygtinai. Dar 2008 m. buvo atlikta 10 studijų programų savianalizė ir pateikta
vertinti SKVC.
2008 m. spalio 1 d. Kolegijoje iš viso studijavo 8996 studentai. Didžiausias studentų skaičius
Vilniaus kolegijoje buvo 2004 m. Nuo tų metų studentų skaičius kasmet mažėja (žr. 4 pav.).
12000
9000
10333 10169
9659 9412 8996
6000
3000
0
2004 2005 2006 2007 2008
4 pav. Studentų skaičius Kolegijoje 2004–2008 m.
Studijos Kolegijoje vykdomos trimis studijų formomis: dienine, neakivaizdine ir vakarine.
2008 m. spalio 1 d. daugiausia studentų studijavo dienine studijų forma – 4632, paklausios ir neakivaizdinės
studijos – šia forma studijuoja 3881 studentas. Mažiausias studentų skaičius pasirenka
vakarinę studijų formą – 463. Studentų skaičiaus pagal studijų formas dinamika pateikta 5 pav.
Dieninės studijos
Neakivaizdinės studijos
Vakarinės studijos
5000
4000
4687
5168
4859
4280
4710
4133
4632
3881
4914 4771
484
3000
2000
1000
478
520
551
463
0
2004 2005 2006 2007 2008
5 pav. Studentų skaičius Kolegijoje pagal studijų formas 2004–2008 m.
Jau keletą metų studentų studijų rezultatai (studijų rezultatų svertinis vidurkis) nesiekia 8,00
balų (2006 m. – 7,51; 2007 m. – 7,33; 2008 m. – 7,39). Kaip įprasta, šis rodiklis yra geriausias dieninės
studijų formos studentų, žemiausias – vakarinės. Kolegijai reikėtų ieškoti lankstesnių studijų metodų,
taikyti nuotolinių studijų būdą, tobulinti studentų akademinį konsultavimą. Baigiamųjų darbų ir
13

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
baigiamųjų egzaminų balų vidurkiai yra aukštesni. 2008 m. bendras Kolegijos baigiamųjų darbų balų
vidurkis buvo 8,13, baigiamųjų egzaminų – 8,12.
Deja, Kolegijoje kasmet didėja šalinamų studentų skaičius. Pateikiamas pašalintų studentų skaičiaus
ir viso Kolegijos studentų skaičiaus santykis: 2004–2005 m. m. – 13,6 %, 2005–2006 m. m. –
14,39 %, 2006–2007 m. m. – 16,44 %, o 2007–2008 m. m. jau siekė 19,95 %. Pagrindinė studentų
šalinimo priežastis – nepažangumas. Dėl šios priežasties „nubyra“ beveik pusė visų pašalintų studentų.
Prastus studijų rezultatus lemia menka motyvacija, nesugebėjimas studijuoti pagal pasirinktas studijų
programas, didėjantys dėstytojų reikalavimai, griežtesni studijų rezultatų vertinimo kriterijai.
Studentams teikiama materialinė parama: mokamos stipendijos, vienkartinės pašalpos ir premijos,
teikiamos paskolos, parama neįgaliesiems, lengvatos socialiai remtiniems studentams. Iš valstybės
biudžeto Kolegijos studentams 2008 m. buvo išmokėta – 3601,30 tūkst. litų. Stipendijas gavo 1723
studentai, iš jų 1674 – už gerus studijų rezultatus. 10 studentų gauna vardinę V. Jurgučio stipendiją.
Studentams skiriamos pašalpos dėl sunkios materialinės padėties, šeimos narių mirties atveju,
vaiko gimimo proga, taip pat dalyvavimo tarptautiniuose projektuose išlaidoms iš dalies atlyginti. Kaip
pašalpos 2008 m. išmokėta 145,8 tūkst. Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos
aukštųjų mokyklų neįgaliems studentams teikiamos finansinės pagalbos priemonės. 2008 m. 51 Kolegijos
neįgaliam studentui išmokėta 84774,56 Lt.
Studentai premijuojami už dalyvavimą fakultetų ir Kolegijos studentų renginiuose, sporto varžybose,
veiklą studentų atstovybėse. 2008 m. išmokėta 337,89 tūkst. Lt premijų.
Studentams užtikrinama galimybė gyventi bendrabutyje. Visi iš kitų miestų atvykę studentai aprūpinami
gyvenamomis vietomis Kolegijos bendrabučiuose. Kolegija valdo 10 bendrabučių, juose yra 2096 vietos.
Vadovaujantis Vyriausybės ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nutarimais, studentams
yra suteikiamos paskolos susimokėti gyvenimo išlaidoms, studijų įmokoms ir dalinėms studijoms
pagal tarptautines sutartis ir susitarimus. 2008 m. paskoloms skirta 1766,10 tūkst. litų, panaudota
1764,9 tūkst. litų. Paskoloms studijų įmokai mokėti panaudota 80,08 tūkst. litų, gyvenimo išlaidoms
– 1684,82 tūkst. litų (žr. 6 pav.). Studentų prašymai paskoloms studijų įmokoms mokėti patenkinti
100 proc., gyvenimo išlaidoms – 56,9 proc. Studentų gyvenimo išlaidų paskolų poreikis kasmet auga,
tačiau dėl skiriamų lėšų stokos studentų prašymai nevisiškai tenkinami.
Paskolos studijų įmokoms
Paskolos gyvenimo išlaidoms
2000
1599,20
1685,92
1500
1000
500
112,80
80,08
0
2007 m. 2008 m.
6 pav. Paskoloms skirtų lėšų pasiskirstymas pagal paskolos rūšį 2007–2008 m., tūkst. Lt
Norint užtikrinti anksčiau įvardytą tikslą – aukščiausios kokybės studijų plėtrą – reikės įgyvendinti
šiuos uždavinius ir vykdyti numatytas priemones.
14

S T U D I J Ų P L Ė T R A
Uždaviniai:
1.1. Tobulinti naujo studentų kontingento formavimą.
1.2. Organizuoti optimalaus skaičiaus studentų studijas pagal profesinio bakalauro studijų programas.
1.3. Atnaujinti ir rengti naujas studijų programas, tenkinančias šalies ekonomikos, sveikatos
priežiūros, švietimo, kultūros ir darbo rinkos poreikius.
1.4. Pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis, tobulinti Kolegijos studijų programas.
1.5. Pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis, sukurti naujas studijų programas.
1.6. Plėtoti veiksmingą studijų vidinės kontrolės ir kokybės gerinimo sistemą, taikant pažangiausias
studijų organizavimo naujoves, ir užtikrinti jos funkcionavimą.
1.7. Diegti naujus, moderniomis technologijomis pagrįstus studijų metodus, užtikrinti naujausių
informacijos technologijų taikymą studijų procese.
1.8. Gerinti studijų proceso administravimą ir išplėsti studijų paslaugų teikimą, užtikrinant
atvirą ir palaikančią mokymosi aplinką.
1.9. Teikti mokamas studijų paslaugas, užtikrinti jų sąlygas ir plėtrą.
1.1. Tobulinti naujo studentų kontingento formavimą.
Priemonės
pavadinimas
1.1.1. Tobulinti stojančiųjų
akademinio
konsultavimo
sistemą.
1.1.2. Skatinti
stoti į Kolegiją
perspektyvius visų
Lietuvos regionų
abiturientus.
1.1.3. Toliau sėkmingai
dalyvauti
bendrojo priėmimo
(BP) į aukštąsias
mokyklas projekte.
1.1.4. Siekti, kad
Kolegijoje studijuotų
studentai iš
užsienio šalių.
2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
Akademinis konsultavimas vykdomas
priimant stojančiųjų dokumentus, atvirų
durų dienose, parodose, mugėse, telefonu,
elektroniniu paštu.
Priimtas 2981 studentas, stojančiųjų konkursas
pagal 1-ąjį pageidavimą – 1,33.
Studijos Kolegijoje viešinamos per atvirų durų
dienas, skelbiant Kolegijos interneto puslapyje,
didžiausiuose šalies leidiniuose, parodose,
mugėse, susitikimuose su moksleiviais.
Priimta studentų iš visų 10 Lietuvos apskričių.
Daugiausiai įstojusiųjų iš Vilniaus ir Vilniaus
apskrities (57 proc.). Iš kitų apskričių įstojusiųjų
yra nuo 1 iki 10 proc.
Daugiau nei 60 proc. įstojusiųjų priimami
per bendrąjį priėmimą: 2008 m. – 2402,
2007 m. – 2430, 2006 m. – 2419.
Bendras konkursas pirmuoju pageidavimu
į Vilniaus kolegijos studijų programas BP
metu 2008 m. – 1,20 (2007 m. – 1,34, 2006
m. – 1,12).
Įstojusiųjų į Vilniaus kolegiją motyvacijos
rodiklis 2008 m. – 3,65.
VK socialinių mokslų studijų srities programos
patenka tarp populiariausių Lietuvos
aukštosiose mokyklose vykdomų studijų
programų.
Kolegija mažai žinoma tarptautinėje studentų
rinkoje.
Informacijos stygius Kolegijos internetiniame
tinklalapyje anglų kalba.
Pagal nuosekliųjų studijų programas studijuoja
25 užsieniečiai: D – 16, N – 7, V – 2.
- patobulinta akademinio
konsultavimo sistema;
- priimtų studentų
skaičius;
- stojančiųjų konkursas.
- patobulinta studijų viešinimo
sistema;
- įstojusiųjų pasiskirstymas
pagal apskritis.
- lyginamieji Kolegijos ir
kitų aukštųjų mokyklų
rodikliai;
- studentų, priimtų per
LAMA BPO etapą,
skaičius;
- stojančiųjų per bendrąjį
priėmimą konkursas;
- įstojusiųjų į Vilniaus
kolegiją motyvacijos
rodiklis;
- konkursai į populiariausias
VK studijų programas.
- patobulintas Kolegijos
interneto tinklalapis anglų
kalba;
- atvykusių studijuoti
užsieniečių skaičius.
- veikia akademinio konsultavimo
sistema;
- priimta 2000 studentų;
- stojančiųjų konkursas
– 1,2.
- veikia įvairiapusė studijų
viešinimo sistema;
- įstojusieji yra iš visų
Lietuvos apskričių, apie 50
proc. – Vilniaus apskrities.
- per bendrąjį priėmimą
priimta apie 1800
studentų;
- stojančiųjų per bendrąjį
priėmimą konkursas – 1,2;
- įstojusiųjų motyvacijos
rodiklis – 2,8;
- Vilniaus kolegijos studijų
programos patenka tarp
populiariausių Lietuvos
aukštosiose mokyklose
vykdomų studijų programų.
- veikia Kolegijos interneto
tinklalapis anglų kalba;
- VK studijuoja 50 užsieniečių.
15

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
1.2. Organizuoti optimalaus skaičiaus studentų studijas pagal profesinio bakalauro
studijų programas.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
1.2.1.Optimizuoti studijų
procesą.
1.2.2. Optimizuoti studentų
praktikas ir plėsti baigiamųjų
darbų (projektų) rengimą
pagal įmonių užsakymus.
1.2.3. Sukurti studijų
programų įgyvendinimo
grįžtamojo ryšio sistemą,
atliekant diplomantų, darbdavių
apklausas, įsidarbinimo
stebėseną.
1.2.4. Plėtoti visų studijų
krypčių modulinio kaupiamojo
pobūdžio studijas.
1.2.5. Sukurti profesinio,
neformalaus mokymo ar
savišvietos būdu įgytų
kompetencijų vertinimo
sistemą ir jos formalizavimo
mechanizmą.
Vilniaus kolegijoje vykdomos 42
studijų programos.
Studijuoja 8996 studentai. Absolventų
ir priimtų studijuoti studentų
santykis - 0,67 (2004 / 2981).
Yra 506 dėstytojų etatai, dirba 489
dėstytojai.
Vienam dėstytojo etatui tenka
17,78 studentų.
Studentų nubyrėjimas per metus
siekia 19,95 proc.
Praktikos vietą renkasi studentas
pagal Kolegijos nustatytus reikalavimus.
Sudaroma trišalė sutartis.
Baigiamieji darbai daugeliu atvejų
gali būti praktiškai taikomi.
Lietuvos darbo biržos 2008 m.
rugsėjo 1 d. duomenimis, užsiregistravusieji
darbo biržoje sudaro 3,69
proc. baigusiųjų studijas skaičiaus.
Veikia studijų rezultatų, įgytų kitose
aukštosiose mokyklose, įskaitymo
sistema.
Kompetencijos, įgytos profesinio,
neformalaus mokymo ar savišvietos
būdu, nevertinamos.
- studijų programų skaičius;
- studentų skaičius;
- absolventų ir priimtų studijuoti
studentų santykis;
- dėstytojų skaičius arba
dėstytojų etatų skaičius;
- studentų nubyrėjimas per
metus.
- patobulinti studijų planai,
didinant praktikoms skirtų
kreditų skaičių;
- renkama statistika apie baigiamuosius
darbus, atliktus
pagal įmonių užsakymus.
- apklaustų diplomantų skaičius
ir apklausos rezultatai;
- apklaustų darbdavių skaičius
ir apklausos rezultatai;
- absolventų įsidarbinimo
stebėsenos rodikliai.
Patobulinta studijų rezultatų,
įgytų kitose aukštosiose
mokyklose, įskaitymo
sistema.
Sukurta sistema, suteikianti
galimybę ir apibrėžianti
aiškius reikalavimus pereiti
iš vienos sistemos į kitą.
- 40 studijų programų;
- 8000 studentų;
- absolventų ir priimtų studijuoti
studentų santykis – 0,7;
- studentų nubyrėjimas per
metus ne daugiau kaip 20
proc.
- optimizuota praktikų
trukmė;
- surinkta statistika apie baigiamuosius
darbus, atliktus pagal
įmonių užsakymus.
- apklausiama ne mažiau kaip
80 proc. kiekvienos studijų
programos diplomantų;
- apklausiami ne mažiau kaip 5
kiekvienos studijų programos
potencialūs darbdaviai;
- absolventų įsidarbinimas –
95 proc.
Veikia lanksti studijų rezultatų,
įgytų kitose aukštosiose mokyklose,
įskaitymo sistema.
Veikia akademinių kreditų
įskaitymo sistema, leidžianti
formalizuoti studijų rezultatus,
įgytus profesinio, neformalaus
mokymo ar savišvietos būdu.
1.3. Atnaujinti ir rengti naujas studijų programas, tenkinančias šalies ekonomikos,
sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir darbo rinkos poreikius.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
1.3.1. Tobulinti vykdomų
studijų programų
turinį, atsižvelgiant į
Europos tendencijas ir
šalies poreikius.
1.3.2. Rengti naujas
studijų programas.
Kiekvienais metais atnaujinama vidutiniškai
trečdalis studijų programų, atsižvelgiant į
patvirtinus profesinio rengimo standartus,
studijų sričių ar krypčių reglamentus, katedrų
teikimu. 2008 m. buvo atnaujinta 18 studijų
programų ar studijų planų.
Vykdant projektus ESF lėšomis atnaujintos
24 studijų programos.
Angų kalba nėra nė vienos studijų programos.
2007 m. buvo parengtos ir įregistruotos dvi
elektronikos inžinerijos studijų krypties 3,5
metų studijų programos.
- atnaujintų studijų
programų skaičius;
- parengtų programų
anglų kalba skaičius.
Naujų studijų programų
skaičius.
- atnaujintos visos vykdomos
studijų programos;
- parengtos ne mažiau kaip
trys studijų programos užsienio
kalba.
- parengtos 5 fizinių ir technologijos
mokslų studijų
srities 140 kreditų studijų
programos;
- parengtos 4 naujos 120
kreditų studijų programos.
16

S T U D I J Ų P L Ė T R A
1.3.3. Plėtoti vakarinių
studijų formą.
1.3.4. Sukurti su kitomis
užsienio ir šalies aukštosiomis
mokyklomis bendras
studijų programas,
suteikiančias bendrus
(jungtinius) kvalifikacinius
laipsnius.
Vakarinių studijų forma vykdomos 4 studijų
programos
Nėra
Studijų programų,
vykdomų vakarinių
studijų forma,
skaičius.
Parengtų jungtinių
studijų programų
skaičius.
Vakarine studijų forma
vykdomos dar 4 studijų
programos (iš viso 8).
Parengta viena jungtinė
studijų programa.
1.4. Pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis, tobulinti Kolegijos studijų programas.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
1.4.1. Parengtas ir įgyvendintas Europos
socialinio fondo finansuojamas projektas
„Tarptautinio lygmens kompetencijų
užtikrinimas Vilniaus kolegijoje rengiant
vadybos ir verslo administravimo studijų
krypties specialistus“.
1.4.2. Parengti ir įgyvendinti Europos
socialinio fondo finansuojamą projektą
„Chemijos, pramonės inžinerijos ir dailės
krypčių studijų programų tobulinimas gerinant
studijų kokybę Vilniaus kolegijoje“.
1.4.3. Parengti ir įgyvendinti Europos
socialinio fondo finansuojamą projektą
„Informatikos ir informatikos inžinerijos
krypčių studijų programų tobulinimas
Vilniaus kolegijoje pagal ES standartus“.
2006–2008 m. ESF lėšomis
atnaujinta 12 vadybos ir verslo
administravimo, 1 chemijos
inžinerijos, 1 dailės,
1 informatikos inžinerijos,
2 muzikos, 1 teatro,
1 visuomenės sveikatos,
3 edukologijos, 1 filologijos
krypties studijų programos,
siekiant tobulinti studentų praktinių
įgūdžių ugdymą ir praktinį
mokymą.
Atnaujintos studijų
programos.
Atnaujintos studijų
programos.
Atnaujintos studijų
programos.
Atnaujintos vadybos
ir verslo administravimo
studijų krypties
studijų programos.
Atnaujintos chemijos,
pramonės inžinerijos
ir dailės krypčių studijų
programos.
Atnaujintos informatikos
ir informatikos
inžinerijos krypčių
studijų programos.
1.4.4. Parengti ir įgyvendinti Europos
socialinio fondo finansuojamą projektą
„Muzikos, teatro studijų krypčių studijų
programų atnaujinimas gerinant studijų
kokybę Vilniaus kolegijos Menų fakultete“.
Atnaujintos studijų
programos.
Atnaujintos muzikos,
teatro studijų krypčių
studijų programos.
1.4.5. Parengti ir įgyvendinti Europos socialinio
fondo finansuojamą projektą „Biomedicininės
diagnostikos studijų programos
atnaujinimas sukuriant šiuolaikinę studijų
medžiagą ir priemones“.
Atnaujinta studijų
programa.
Atnaujinta biomedicininės
diagnostikos
studijų programa.
1.4.6. Parengti ir įgyvendinti Europos
socialinio fondo finansuojamą projektą
„Edukologijos studijų krypties programų
atnaujinimas Vilniaus kolegijos Pedagogikos
fakultete sukuriant šiuolaikines mokymo
(-si) priemones bei modernizuojant
praktinio mokymo sistemą“.
Atnaujintos studijų
programos.
Atnaujintos edukologijos
krypties studijų
programos.
17

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
1.5. Pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis, sukurti naujas studijų programas.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
1.5.1. Parengti ir įgyvendinti Europos socialinio
fondo finansuojamą projektą „Naujos ekonomikos
studijų krypties Verslo ekonomikos studijų
programos sukūrimas ir šiuolaikinės mokomosios
medžiagos parengimas atsižvelgiant į
perspektyvinius rinkos poreikius“.
1.5.2. Parengti ir įgyvendinti Europos socialinio
fondo finansuojamą projektą „Naujos Informatikos
pedagogikos studijų programos sukūrimas
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete siekiant
patenkinti darbo rinkos poreikius“.
2006–2008 m. ES
Socialinio fondo
lėšomis sukurta ir
įregistruota Elektronikos
technikos
studijų programa
(65301T205)
Parengta ir įregistruota
nauja studijų
programa.
Parengta ir įregistruota
nauja studijų
programa.
Sukurta ir įregistruota
Verslo ekonomikos
studijų programa.
Esant tyrimais pagrįstam
poreikiui sukurta ir
įregistruota Informatikos
pedagogikos studijų
programa.
1.5.3. Parengti ir įgyvendinti Europos socialinio
fondo finansuojamą projektą „Naujos Aprangos
technologijų ir verslo studijų programos sukūrimas
siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius“.
Parengta ir įregistruota
nauja studijų
programa.
Sukurta ir įregistruota
Aprangos technologijų ir
verslo studijų programa.
1.5.4. Parengti ir įgyvendinti Europos socialinio
fondo finansuojamą projektą „Naujos Garso
technologijų studijų programos sukūrimas
siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius“.
Parengta ir įregistruota
nauja studijų
programa.
Sukurta ir įregistruota
Garso technologijų
studijų programa.
1.6. Plėtoti veiksmingą studijų vidinės kontrolės ir kokybės gerinimo sistemą,
taikant pažangiausias studijų organizavimo naujoves, ir užtikrinti jos funkcionavimą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
1.6.1. Pasinaudoti ES
struktūrinių fondų lėšomis
dalyvaujant Kolegijos
kokybės užtikrinimo plėtros
projektuose partnerio
teisėmis.
2006 – 2008 m. įvykdytas ES
Socialinio fondo finansuojamas
projektas „Vilniaus kolegijos
kokybės užtikrinimo sistemos
plėtra“, kurio metu buvo sukurta
Visuotinės kokybės vadybos ir
ISO 9001 principais pagrįsta
kokybės užtikrinimo sistema.
Įgyvendintų projektų
skaičius.
Įgyvendinus 2 naujus Kolegijos
kokybės užtikrinimo sistemos
plėtros projektus bus patobulinta
Kolegijos kokybės vadybos
sistema.
1.6.2. Tobulinti ir įdiegti
studijų procesų kokybę
aprašančius dokumentus.
Parengti, bet ne visai įdiegti
procesų aprašai.
Tobulinami procesus reglamentuojantys
dokumentai.
- procesų aprašai: Studijų
programų valdymas,
Studijų proceso organizavimas;
- procesus reglamentuojantys
dokumentai.
Sukurta kasmetinė studijų proceso
kokybės rodiklių nustatymo
sistema.
1.6.3. Tobulinti nuolatinės
vidinės savianalizės
sistemą.
Savianalizė atliekama įvairiais
lygmenimis (dėstytojo, katedros,
fakulteto, studijų proceso valdymo,
mokslo taikomosios veiklos
ir kt.), bet rodikliai nepakankamai
analizuojami.
Savianalizės rezultatai,
rodikliai ir jų palyginimas.
Kolegijos kokybės politika,
paremta savianalize, užtikrina
savikontrolę ir padeda tobulinti
veiklą.
1.6.4. Tobulinti studentų
apklausos sistemą, siekiant
išsiaiškinti jų nuomonę
apie dalyko dėstymo
kokybę ir studijų kokybę
Vilniaus kolegijoje.
Kiekvienas fakultetas turi savo
apklausos anketas, dėl to sudėtinga
lyginti apklausų fakultetuose
rezultatus.
- studentų apklausų apie
dalyko studijas rezultatai;
- studentų apklausų apie
studijų kokybę rezultatai;
- apklaustų studentų skaičius
dėstytojui (imtis).
- suvienodintos studentų
apklausos anketos apie dalyko
studijas ir apie studijų kokybę;
- nuolatinis studentų nuomonės
tyrimas ir rezultatų analizė;
- apklausiama ne mažiau kaip 80
proc. dėstytojo studentų.
18

S T U D I J Ų P L Ė T R A
1.6.5. Vertinti vykdomų
studijų programų kokybę.
Pagal išorinio išsamiojo studijų
programų vertinimo metodiką
akredituota be sąlygų – 15
studijų programų, akredituota
lygtinai – 1.
Vykdomas vidinis dalinis studijų
programų vertinimas, tačiau vidinis
išsamusis studijų programų
vertinimas neatliekamas.
- akredituotų studijų
programų skaičius;
- vidaus tvarka įvertintų
studijų programų
skaičius.
- akredituoti visas iki 2008 m.
registruotos studijų programas
(pagal ŠMM patvirtintą Išorinį
išsamųjį studijų programų vertinimo
planą);
- per 5 metus (per dekano
kadenciją) atliktas vidinis
išsamusis visų vykdomų studijų
programų vertinimas.
1.6.6. Organizuoti mokymus
studijų kokybės
gerinimo klausimais.
Kokybės gerinimo klausimai
svarstomi direktorato, dekanatų,
katedrų posėdžiuose. 2008
m. vyko konferencija „Vilniaus
kolegijos kokybės užtikrinimo
sistemos plėtra“.
Mokymų skaičius.
Sistemingai kartą per metus
rengiami personalo mokymai.
1.7. Diegti naujus, moderniomis technologijomis pagrįstus studijų metodus,
užtikrinti naujausių informacijos technologijų taikymą studijų procese.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
1.7.1. Išplėsti nuotolines ir el.
studijas.
1.7.2. Parengti dokumentus,
reglamentuojančius nuotolinį
mokymą Vilniaus kolegijoje.
1.7.3 Parengti ir įgyvendinti
Europos socialinio fondo
finansuojamą projektą „Nuotolinių
studijų formos įdiegimas
Vilniaus kolegijoje“.
1.7.4. Sukurti nuotolinių
studijų programas.
1.7.5. Rengti nuotolinio
mokymo(-si) medžiagą pagal
dalykų programas.
1.7.6. Plėsti vidinio tinklo
galimybes, diegiant dėstomų
dalykų elektroninių konspektų
sistemą.
Veikia dvi nuotolinio mokymo
klasės.
Nuotolinio mokymo klasių
skaičius.
Veikia trys nuotolinio mokymo
klasės.
Tokių dokumentų nėra. Parengti dokumentai. Parengti dokumentai:
Nuotolinio mokymo kokybės
reglamentas; Nuotolinių
studijų kursų rengimo, akreditavimo
ir teikimo tvarkos
aprašas.
Nuotolinės studijos
vykdomos fragmentiškai,
nuotolinių studijų forma
nedokumentuota.
Nėra.
Parengti 28 neakredituoti,
įvairiuose studijų programose
naudojami nuotolinio
mokymo moduliai.
Nuotolinio mokymo (-si)
medžiaga naudojasi 5043
studentai.
Vidinis kompiuterių tinklas
funkcionuoja visuose fakultetuose.
EIF dėstytojai yra parengę
38 dalykų el. mokymosi
medžiagą.
Įgyvendintas projektas.
Parengtų studijų programų
skaičius.
Nuotolinio mokymo (-si)
modulių skaičius.
Dėstomų dalykų elektroninių
konspektų sistema.
Įgyvendinus projektą Kolegijoje
bus įdiegtos nuotolinės
studijos.
Parengtos ne mažiau kaip dvi
nuotolinių studijų programos.
Parengta 50 proc. nuotolinio
mokymo (-si) modulių.
80 proc. dėstomų dalykų
konspektų patalpinta vidiniame
Kolegijos kompiuterių
tinkle.
19

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
1.8. Gerinti studijų proceso administravimą ir išplėsti studijų paslaugų teikimą,
užtikrinant atvirą ir palaikančią mokymosi aplinką.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
1.8.1. Įdiegti studijų programų, dalykų
programų ir studentų kompiuterizuotą
informacinę sistemą.
1.8.2. Plėsti vadovėlių, metodinių
priemonių ir kitos studijoms reikalingos
spausdintinės produkcijos
leidybą.
1.8.3. Parengti individualių studijų
sistemą gabiausiems studentams.
1.8.4. Gerinti studentų savarankiško
darbo ir laisvalaikio sąlygas.
1.8.5. Plėtoti Karjeros centro veiklą,
teikiant informaciją studentams apie
galimas praktikos vietas ir darbo
rinkos reikalavimus.
1.8.6. Pasinaudoti Europos socialinio
fondo lėšomis įgyvendinant projektą
„Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo
karjerai ir karjeros stebėsenos
modelių plėtotė ir įdiegimas, su
studentais dirbančių profesinio
orientavimo specialistų kvalifikacijos
tobulinimas, jiems skirtų priemonių
sukūrimas“ partnerio teisėmis.
1.8.7. Europos regioninės plėtros
fondo lėšomis įgyvendinti projektą
„Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos
infrastruktūros aukštosiose mokyklose
plėtotė“ partnerio teisėmis.
1.8.8. Teikti paramą studentams,
sudaryti geresnes neįgaliųjų studentų
studijų sąlygas.
Nėra.
2007–2008 m. m. Kolegijos
leidybos centras išleido 7
mokomąsias knygas, kurių
autoriai yra Kolegijos dėstytojai.
Dar 28 vadovėlius ar
mokomąsias knygas išleido
Kolegijos dėstytojai kitose
leidyklose.
Yra šios veiklos užuomazgų.
Studentai savarankiškai gali
dirbti skaityklose, specializuotose
auditorijose,
kompiuterinėse.
Plėtojama meninė ir sportinė
veikla.
Įgyvendinus 2006 – 2008 m.
ESF finansuojamą projektą
„Vieningo karjeros centro
veiklos modelio sukūrimas ir
įgyvendinimas Vilniaus, Kauno,
Klaipėdos, Marijampolės,
Utenos, Žemaitijos ir Šiaulių
kolegijose“, įkurtas Kolegijos
Karjeros centras.
Stipendijas gauna 1723 studentai,
tai sudaro 59,93 proc.
Paskolas gauna 575 studentai.
Gyvenamąja vieta bendrabutyje
aprūpinami visi
pageidaujantys.
Sudarytos minimalios sąlygos
neįgaliesiems, teikiama
finansinė parama.
Akademinė kompiuterizuota
informacinė
sistema.
- leidybos centras;
- išleistų leidinių
skaičius.
- parengti dokumentai;
- gabiausių studentų,
absolventų pasiekimų
viešinimas.
Skaityklų ar vietų
jose skaičiaus didinimas.
Dalyvaujant naujame
Karjeros centro
plėtros projekte
partnerio teisėmis
pasinaudoti ES
struktūrinių fondų
lėšomis.
Įgyvendintas projektas
Įgyvendintas projektas
Įvairiapusė parama
studentams.
Veikia akademinė kompiuterizuota
informacinė sistema.
- realiai veikiantis Vilniaus
kolegijos leidybos centras;
- per metus išleidžiama ne
mažiau kaip 40 vadovėlių,
mokomųjų knygų, metodinių
leidinių.
Įdiegta sistema.
Įrengtos 2 naujos skaityklos,
savarankiškam darbui skirtos
auditorijos.
Sukurta kompiuterizuota
informacinė metodinė sistema
Kolegijos studentams ir
absolventams.
Įgyvendinus projektą bus:
- sukurti ir įdiegti Kolegijos
studentų ugdymo karjerai ir
karjeros stebėsenos modeliai;
- patobulinta su studentais
dirbančių profesinio orientavimo
specialistų kvalifikacija
ir sukurtos jiems skirtos
priemonės.
Įgyvendinus projektą bus
išplėtota Kolegijos ugdymo
karjerai ir karjeros stebėsenos
infrastruktūra.
Teikiama įvairiapusė parama
studentams.
Esant programiniam finansavimui
fakultetuose įrengiami
neigaliesiems pritaikyti liftai.
20

MOKSLO TAIKOMŲJŲ TYRIMŲ, MENINĖS VEIKLOS PLĖTRA
1.9. Teikti mokamas studijų paslaugas, užtikrinti jų sąlygas ir plėtrą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
1.9.1. Užtikrinti studijuojančiųjų
savo lėšomis
pagal neuniversitetinių
studijų programas ar
modulius studijas.
1.9.2. Plėtoti tęstines
studijas, pritraukti kuo
daugiau įvairaus amžiaus
nenuosekliųjų studijų
klausytojų.
1.9.3. Parengti studijų programas
dėstyti užsienio
kalbomis (anglų, rusų)
orientuojantis į kitų šalių
studijų rinkas.
Savo lėšomis studijuoja
3330 studentų (D – 291,
N – 2576, V – 463).
Podiplominėse studijose
yra 161 studentas.
Kvalifikacijos tobulinimo
kursų klausytojų skaičius
– 455.
Nėra nė vienos studijų
programos užsienio kalba.
Studentų, studijuojančiųjų
savo lėšomis, skaičius.
- Kolegijos absolventų
podiplominėse studijose
proc.;
- įvairių kvalifikacijos tobulinimo
kursų klausytojų
skaičiaus pokytis.
Parengtų studijų programų
užsienio kalba
skaičius.
Savo lėšomis studijuoja
3000 studentų.
- per 5 metus po Kolegijos
baigimo studijuoja 15–20
proc. absolventų;
- neformalaus mokymo ir
švietimo klausytojų skaičius
padidėjo 50 proc.
Parengtos ne mažiau kaip
3 studijų programos užsienio
kalba.
2. Vykdyti mokslo taikomuosius tyrimus, teikti konsultavimo
paslaugas, plėtoti meninę veiklą.
Mokslo taikomoji, konsultacinė veikla ir meninė kūryba – tai Kolegijoje atliekami mokslo
taikomieji tyrimai, leidybinė veikla, konferencijų, parodų organizavimas, ekspertinė veikla, konsultacijos
regiono bei Lietuvos institucijoms, meninė kūryba ir koncertinė veikla. Ši veikla po truputį
įsibėgėja: padaugėjo publikacijų (žr. 7 pav.), taikomųjų tyrimų, išleistų mokomųjų knygų skaičius.
160
140
136
120
100
80
83
60
40
20
14
28
0
2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
7 pav. Mokslinių straipsnių skaičius
Moksliniai tyrimai, ekspertinės veikla ir meninė kūryba – sritys, kurios iki šiol dar neužėmė
deramos vietos Vilniaus kolegijos veikloje. Tokią padėtį lėmė menkas šių sričių finansavimas (2007
m. – 64 tūkst. litų) ir tam tikras visuomenės nepasitikėjimas kolegijų galimybėmis. Be to, Vilniaus
kolegija, kaip ir kitos sostinėje veikiančios kolegijos, susiduria su itin stipria universitetų ir mokslo
institutų konkurencija. Vien jau dėl to, kad neturi specializuotų mokslinių laboratorijų, Kolegija šioje
konkurencinėje kovoje dažnai pralaimi.
21

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
Siekiant aktyvinti mokslo taikomąją bei meninę veiklą ir intensyviau teikti konsultavimo paslaugas,
reikės išspręsti išvardintus uždavinius ir įgyvendinti numatytas priemones.
Uždaviniai:
2.1. Kurti mokslo taikomajai, meninei veiklai palankesnę aplinką, kuri nacionaliniu lygmeniu
skatintų iniciatyvą, lyderiavimą, kooperaciją ir konkurenciją.
2.2. Plėtoti dėstytojų mokslinės kvalifikacijos tobulinimą ir mokslinių gebėjimų ugdymą.
2.3. Plėtoti mokslo taikomuosius tyrimus, atsižvelgiant į Kolegijos, visuomenės, darbo rinkos
poreikius.
2.4. Užtikrinti mokslo žinių ir taikomųjų tyrimų rezultatų sklaidą.
2.5. Plėtoti konsultacinę ir ekspertinę veiklą.
2.6. Plėtoti meninę kūrybą ir koncertinę veiklą.
2.7. Siekti aukštų mokslo taikomosios veiklos produkcijos vertinimo rezultatų.
2.1. Kurti mokslo taikomajai, meninei veiklai palankesnę aplinką, kuri skatintų
iniciatyvą, lyderiavimą, kooperaciją ir konkurenciją nacionaliniu lygmeniu.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
2.1.1. Tobulinti mokslo taikomosios
ir meninės veiklos
priežiūros infrastruktūrą.
2.1.2. Nustatyti prioritetines
mokslo taikomosios ir meninės
veiklos kryptis.
2.1.3. Sukurti mokslo
taikomosios, meninės veiklos
rėmimo programą ir naujų
iniciatyvų skatinimo mechanizmą.
2.1.4. Parengti ir įgyvendinti
konsultavimo ir mokslinių
tyrimų paslaugų teikimo šalies
institucijoms modelį.
2.1.5. Tobulinti lėšų už
mokslo ir meno produkcijos
rezultatus paskirstymą.
2.1.6. Įdiegti Kolegijos mokslo
taikomosios ir meninės
veiklos stebėsenos sistemą.
2.1.7. Plėtoti ryšius su šalies
mokslo institutais, šalies ir
užsienio aukštosiomis mokyklomis.
2.1.8. Sukurti specializuotą
mokslinę laboratoriją.
Kolegijoje yra mokslo skyrius,
kuriame dirba 1 darbuotojas.
Fakultetuose už šią veiklą dažniausiai
atsako prodekanas, o
vykdo katedros.
Katedros vykdo mokslo
taikomąją, meninę veiklą.
Prioritetai nėra nustatyti.
Yra patvirtinta Vilniaus kolegijos
dėstytojų bei kitų tyrėjų
skatinimo už mokslinės bei
meninės veiklos produkciją
tvarka.
Konsultavimo paslaugas
vykdo katedros.
Sudėtinga prognozuoti valstybės
biudžeto lėšų, skiriamų
mokslo taikomajai ir meninei
veiklai plėtoti, paskirstymą
padaliniams Kolegijos viduje,
nes, pvz., 2008 m. lėšas ŠMM
paskyrė tik spalio mėn.
Mokslo taikomosios ir
meninės veiklos stebėsena
vykdoma per savianalizės
sistemą.
Yra pasirašytos bendradarbiavimo
sutartys su Lietuvos
ir užsienio aukštosiomis
mokyklomis.
Specializuotos mokslo laboratorijos
Kolegijoje nėra.
Patobulinta mokslo taikomosios
ir meninės veiklos
priežiūros infrastruktūra.
Akademinės tarybos patvirtintos
mokslo taikomosios ir
meninės veiklos kryptys.
Sukurta mokslo taikomosios,
meninės veiklos rėmimo
programa.
Parengtas konsultavimo ir
mokslinių tyrimų paslaugų
teikimo šalies institucijoms
modelis.
Lėšų paskirstymas padaliniams
proporcingai pagal
mokslo ir meno produkciją.
Mokslo taikomosios ir
meninės veiklos stebėsenos
informacinė sistema.
Bendrų mokslo darbų
skaičius.
Mokslinė laboratorija.
Įgyvendinta patobulinta
infrastruktūra.
Vykdoma mokslo taikomoji ir
meninė veikla pagal nustatytus
prioritetus.
Įgyvendinta mokslo taikomosios,
meninės veiklos rėmimo
programa.
Įdiegtas ir veikia konsultavimo
ir mokslinių tyrimų
paslaugų teikimo šalies
institucijoms modelis.
Lėšos skiriamos padaliniams
proporcingai pagal mokslo ir
meno produkciją.
Sukurta mokslo taikomosios
ir meninės veiklos stebėsenos
informacinė sistema.
Randasi bendri mokslo
darbai.
Sukurta chemijos krypties
mokslinė laboratorija.
22

MOKSLO TAIKOMŲJŲ TYRIMŲ, MENINĖS VEIKLOS PLĖTRA
2.2. Plėtoti dėstytojų mokslinės kvalifikacijos tobulinimą ir mokslinių gebėjimų ugdymą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
2.2.1. Užtikrinti dėstytojų
mokslinę ir meninę kompetenciją
visose Kolegijos studijų
srityse, skatinant ugdyti studentų
mokslo taikomuosius ir
meninius gebėjimus.
2.2.2. Plėtoti dėstytojų
tiriamosios veiklos kompetencijas.
2.2.3. Skatinti Kolegijos
darbuotojų studijas doktorantūroje.
Kolegijoje dirba 50 mokslininkų
ir 9 pripažinti menininkai.
Vykdant 2006–2008 m. ESF
finansuojamus projektus 110
dėstytojų tobulino tiriamosios
veiklos kompetencijas.
Doktorantūroje studijuoja 19
dėstytojų;
1 dėstytojas 2007–2008 m.
m. baigė doktorantūros studijas
ir įgijo mokslinį laipsnį.
Mokslininkų ir pripažintų
menininkų skaičius.
Dėstytojų, turinčių tiriamosios
veiklos kompetencijų,
skaičius (proc.).
- apgintų daktaro disertacijų
skaičius;
- studijuojančiųjų doktorantūroje
skaičius.
Kiekvienoje studijų srityje
dirba ne mažiau kaip 12 proc.
mokslininkų ir pripažintų
menininkų.
Tiriamosios veiklos
kompetencijų turi 75 proc.
dėstytojų.
- per 5 metus apginta 12
mokslų daktaro disertacijų;
- doktorantūroje studijuoja
16 dėstytojų.
2.3. Plėtoti mokslo taikomuosius tyrimus, atsižvelgiant į Kolegijos, visuomenės, darbo
rinkos poreikius.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
2.3.1. Vykdyti edukacinius,
studijų kokybės užtikrinimo
ir vertinimo tyrimus.
2.3.2. Plėtoti profesinio rengimo
ir darbo rinkos poreikių
tyrimus.
2.3.3.Vykdyti ūkio subjektų
taikomųjų tyrimų užsakymus.
2.3.4. Naudojant ES struktūrinių
fondų lėšas dalyvauti
taikomosios mokslo veiklos
plėtros projektuose.
Dėstytojų tyrėjų grupės atlieka edukacinius
(studijų programų turinio, studijų
metodų, dėstymo inovacijų, studentų
interesų ir kt.) ir studijų kokybės užtikrinimo
ir vertinimo (studijų organizavimo
ir studijų kokybės, praktinio mokymo
veiksmingumo ir kt.) tyrimus.
Atliekami studijų programų paklausos,
Kolegijos absolventų įsidarbinimo, darbdavių
ir kt. tyrimai.
25 Kolegijos dėstytojai dalyvavo Europos
socialinio fondo finansuojamame projekte
„Kolegijų ir verslo įmonių bendradarbiavimo
stiprinimas mokslo taikomųjų
tyrimų ir inovacijų srityje“ ir atliko 4
užsakomuosius tyrimus.
2006–2008 m. ES Socialinio fondo finansuojamas
projektas „Mokslo taikomųjų
tyrimų plėtra bei dėstytojų kvalifikacijos
tobulinimas Vilniaus kolegijos Elektronikos
ir informatikos fakultete“.
Edukacinių, studijų
kokybės užtikrinimo
ir vertinimo tyrimų
skaičiaus pokytis.
Profesinio rengimo
ir darbo rinkos
poreikių tyrimų
skaičius.
Ūkio subjektų
užsakomų tyrimų
skaičius.
Įgyvendintų projektų
skaičius.
Edukacinių, studijų
kokybės užtikrinimo ir
vertinimo tyrimų padidėjimas
10 proc.
Kiekvienos studijų programos
paklausos tyrimai
ne rečiau kaip kartą per 3
metus.
Ūkio subjektų užsakomų
tyrimų skaičiaus padidėjimas
10 proc.
Įgyvendinti 3 Kolegijos
taikomosios mokslinės
veiklos plėtrą užtikrinantys
projektai.
23

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
2.4. Užtikrinti mokslo žinių ir taikomųjų tyrimų rezultatų sklaidą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
2.4.1. Rengti šalies ir
tarptautines mokslines
konferencijas ir publikuoti
konferencijų medžiagą.
2.4.2. Publikuoti dėstytojų
mokslinių tyrimų rezultatus
leidinyje „Mokslo taikomieji
tyrimai Lietuvos kolegijose“.
2.4.3. Išleisti Kolegijos
dėstytojų mokslo taikomųjų
tyrimų straipsnių rinkinį
„Mokslo taikomieji tyrimai“.
2.4.4. Plėsti vadovėlių,
mokomųjų knygų leidybą,
siekiant aprūpinti studentus
mokymo (-si) literatūra ir
skleisti mokslo žinias.
2.4.5. Skatinti dėstytojus
rengti ir skaityti pranešimus
tarptautinėse ir reikšmingose
šalies mokslinėse
konferencijose, didinant
tos veiklos kvalifikacinį
vertinimą.
2007–2008 m. m. buvo surengta
9 šalies ir 1 tarptautinė konferencija.
Kolegijos leidykla išleido 8 konferencijų
pranešimų leidinius.
Paskutiniame leidinyje (2007/4)
yra publikuoti Vilniaus kolegijos
dėstytojų straipsniai: socialinių
mokslų tyrimų – 4, technologijos
mokslų – 2 (iš viso autorių
skaičius – 8).
- šalies ir tarptautinių konferencijų
skaičius;
- konferencijų pranešimų
leidinių skaičius.
Kolegijos dėstytojų straipsnių
skaičius leidinyje.
Kasmet Kolegija ir fakultetai
rengia ne mažiau kaip po vieną
šalies ar tarptautinę konferenciją
ir išleidžia kiekvienos konferencijos
pranešimų medžiagą
(galima ir elektroninė forma).
Kiekvienais metais publikuojami
šiame leidinyje ne mažiau
kaip 6 straipsniai, iš viso per
5 metus ne mažiau kaip 30
straipsnių.
Tokio leidinio nėra. Leidinys. Vienas leidinys per metus.
2007–2008 m. m. Kolegijos
leidybos centras išleido 7 mokomąsias
knygas, kurių autoriai yra
Kolegijos dėstytojai. Dar 28 vadovėlius
ar mokomąsias knygas
išleido kolegijos dėstytojai kitose
leidyklose.
Dėstytojai rengia ir skaito pranešimus
Kolegijos ir kitų aukštųjų
mokyklų rengiamose mokslinėse
praktinėse konferencijose.
Kolegijos dėstytojų (gali būti
kartu su bendraautoriais)
išleistų knygų skaičius.
- dalyvaujančiųjų su pranešimais
tarptautinėse ir reikšmingose
šalies konferencijose
dėstytojų skaičius;
- darbuotojų, gavusių paramą
dalyvauti tarptautinėse mokslinėse
konferencijose, skaičius.
Kolegijos dėstytojai kartu su
bendraautoriais vidutiniškai per
metus išleidžia 40 mokomųjų
knygų.
- su pranešimais tarptautinėse ir
reikšmingose šalies konferencijose
vidutiniškai per metus
dalyvauja 20 proc. dėstytojų;
- 5 darbuotojai gavo paramą dalyvauti
tarptautinėse mokslinėse
konferencijose.
2.5. Plėtoti konsultacinę ir ekspertinę veiklą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
2.5.1. Tobulinti konsultacijų
paslaugų teikimą šalies institucijoms
ir ūkio subjektams,
didinant paslaugos gavėjų
skaičių.
2.5.2. Vykdyti ekspertinę
veiklą, plėtojant mokamas
ekspertines paslaugas sutartiniais
pagrindais.
Kolegijos dėstytojai konsultuoja įmonių ir
organizacijų specialistus projektų rengimo,
informacinių technologijų, buhalterinės,
finansinės apskaitos, audito, turizmo ir viešbučių
paslaugų organizavimo, reabilitacijos,
visuomenės sveikatos, ūkininkavimo, edukacinės
veiklos, siuvimo technologinių inovacijų,
meninio ugdymo ir kitais klausimais.
Kolegijos darbuotojai ekspertinę veiklą vykdo
dirbdami Švietimo ir mokslo ministerijos
sudarytose darbo grupėse, kitų ministerijų,
mokymo ir vertinimo centrų, ūkio subjektų
užsakymais vertindami profesinio rengimo
standartus, studijų ir mokymo programas, projektų
paraiškas, recenzuodami leidinius ir kt.
- neformalaus
mokymo ir švietimo
klausytojų skaičiaus
pokytis;
- ūkio ir kitų subjektų,
kurių atstovams
buvo teikiamos konsultacijos,
skaičiaus
pokytis.
Ekspertinių darbų
skaičius.
- neformalaus
mokymo ir švietimo
klausytojų skaičius
padidėjo 50 proc.;
- ūkio ir kitų subjektų,
kurių atstovams
buvo teikiamos konsultacijos,
skaičius
padidėjo 50 proc.
Apie 40 ekspertinių
darbų per metus.
24

T A R P T A U T I Š K U M O P L Ė T R A
2.6. Plėtoti meninę kūrybą ir koncertinę veiklą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
2.6.1. Plėtoti meninę kūrybą
ir koncertinę veiklą, siekiant
Vilniaus kolegijos lyderiavimo
tarp kolegijų muzikos, teatro ir
vizualinio meno kryptyse.
2.6.2. Rengti kultūrinius,
meninius renginius Kolegijos
bendruomenei ir visuomenei.
Meninė kūryba ir koncertinė veikla yra
vykdoma trijų fakultetų (MEF, DTF ir
PDF). Kolegijos darbuotojų 2007 m.
meno produkcija (taškais): muzika –
19,8; teatras – 16,25; vizualinis menas
– 141,5.
Kolegijos meno kolektyvai, MEF,
PDF dėstytojai ir studentai dalyvauja
festivaliuose, konkursuose, koncertuoja
žymiausiose Lietuvos koncertų salėse.
DTF – dalyvauja pleneruose, konkursuose,
rengia autorines parodas.
Vilniaus kolegijos
vieta tarp kolegijų
pagal meno produkcijos
taškus.
Meno renginių
(koncertų, parodų)
skaičius.
Vilniaus kolegija pagal
meno produkciją
muzikos ir teatro
kryptyse yra pirmoji,
vizualinio meno –
antroji tarp kolegijų.
Reikšmingų koncertų
ne mažiau kaip 5,
parodų – ne mažiau
kaip 2 per metus.
2.7. Siekti aukštų mokslo taikomosios veiklos produkcijos rezultatų.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
2.7.1. Gerinti mokslo produkcijos
rezultatus, siekiant Vilniaus
kolegijos lyderiavimo tarp kitų
kolegijų socialinių, fizinių ir biomedicinos
mokslų srityse.
2.7.2. Didinti publikuotų
mokslinių straipsnių ISI sąrašų
leidiniuose, mokslo periodiniuose
leidiniuose, kituose mokslo leidiniuose
ir elektroninėse laikmenose
skaičių.
Kolegijos 2007 m. mokslo produkcija
(taškais): humanitarinių – 0,0; socialinių
– 318,09 (1 vieta); fizinių – 0,0; biomedicinos
– 12,86 (2 vieta); technologijos – 2,6
(5 vieta).
2007–2008 m. m. Kolegijos dėstytojai
publikavo 136 mokslinius straipsnius:
2 - ISI sąrašų leidiniuose, 30 - mokslo
periodiniuose leidiniuose, 104 - kituose
leidiniuose bei elektroninėse laikmenose.
Specializuotuose leidiniuose buvo
publikuotas 41 straipsnis, profesiniuose
leidiniuose bei spaudoje – 35.
Vilniaus kolegijos
vieta tarp kolegijų
pagal mokslo produkcijos
taškus.
Reikšmingų publikacijų
skaičiaus
pokytis.
Vilniaus kolegija pagal
mokslo produkciją
lyderiauja tarp kolegijų
socialinių, fizinių ir
biomedicinos mokslų
srityse.
Reikšmingų publikacijų
skaičiaus didėjimas 10
proc.
3. Plėtoti Kolegijos tarptautiškumą.
Vilniaus kolegijos tarptautinis bendradarbiavimas plėtojamas nuosekliai ir tolygiai nuo pat Kolegijos
įkūrimo pradžios. Per aštuonetą savo gyvavimo metų Kolegija užmezgė patvarius ryšius su užsienio
partneriais, dalyvauja keliose pagrindinėse aukštojo mokslo institucijas vienijančiose tarptautinėse
organizacijose ir jų tarybose, pati organizuoja šių organizacijų bei kitas tarptautines konferencijas, yra
pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Europos Sąjungos ir kitų šalių aukštojo mokslo institucijomis,
kasmet vykdo gausybę tarptautinių projektų, keičiasi studentais ir dėstytojais.
2007–2008 m. m. duomenimis, Vilniaus kolegija yra šių tarptautinių organizacijų ir tinklų narė: Europos
aukštojo mokslo institucijų asociacijos (EURASHE), Europos aukštųjų vadybos ir verslo administravimo
krypties mokyklų tinklo (SPACE), Europos aukštojo mokslo kineziterapijos tinklo (ENPHE).
Svarbu ir tai, kad Kolegijos darbuotojai užima svarbias pozicijas visų išvardintų organizacijų valdybose.
Vilniaus kolegija aktyviai dalyvauja Mokymosi visą gyvenimą programos (LLP) Erasmus,
Grundtvig, Comenius, Leonardo da Vinci paprogramėse, taip pat Tempus, Nordplus ir kt. programose,
įgyvendina ES struktūrinių fondų, dvišalio bendradarbiavimo projektus. 2007–2008 m. m. Vilniaus
kolegija dalyvavo 20 tarptautinių projektų. Iš jų daugiausia vykdyta Leonardo da Vinci, LLP/Erasmus
projektų, taip pat pirmasis Tempus programos projektas.
25

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
2007–2008 m. m. Vilniaus kolegijos LLP/Erasmus programos partnerių sąrašą sudarė 69 užsienio
aukštojo mokslo institucijos. Nuo 2000 m. pagal LLP/Erasmus programą studijuoti į užsienio aukštojo
mokslo institucijas iš viso išvyko 352 studentai, dėstymo vizitų – 169 dėstytojai (žr. 8 ir 9 pav.).
100
80
84
100
56
60
40
40
31
24
14
20
3
0
2000/2001
2001/2002
2002/2003
2003/2004
2004/2005
2005/2006
2006/2007
2007/2008
8 pav. Kolegijos studentų dalyvavimas LLP/Erasmus programoje
40
31
39
38
30
19
20
10
5
7
11
16
3
0
1999/2000
2000/2001
2001/2002
2002/2003
2003/2004
2004/2005
2005/2006
2006/2007
2007/2008
9 pav. Kolegijos dėstytojų dalyvavimas LLP/Erasmus programoje
2007–2008 m. m. pagal Erasmus programą studijuoti į Vilniaus kolegiją atvyko 25 užsienio
studentai, paskaitas skaitė 26 užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai.
Vertinant Kolegijos tarptautinę veiklą, be išvardintų pasiekimų, derėtų paminėti ir esamus
trūkumus: mažą kursų užsienio kalbomis pasirinkimą, programų užsienio kalbomis nebuvimą, dėstytojų
pasirengimo dirbti daugiakultūrėje aplinkoje stoką, projektų ir programų įvairovės trūkumą.
Siekiant sumažinti minėtus trūkumus ir sustiprinti Kolegijos tarptautinę veiklą bus sprendžiami
toliau išvardinti uždaviniai ir įgyvendinamos numatytos priemonės.
Uždaviniai:
3.1. Organizuoti tarptautines studijas.
3.2. Plėtoti studijų proceso tarptautiškumą.
3.3. Tikslingai plėsti tarptautinių partnerių tinklą.
3.4. Atlikti mokslo taikomuosius tyrimus, atsižvelgiant į Kolegijos, visuomenės, darbo rinkos poreikius.
3.4. Plėtoti studentų ir personalo akademinį mobilumą.
3.5. Užtikrinti informacijos apie Kolegijos tarptautinę veiklą prieinamumą ir skaidrumą.
26

T A R P T A U T I Š K U M O P L Ė T R A
3.1. Organizuoti tarptautines studijas.
Priemonės pavadinimas 2008 m.
būklė
3.1.1. Parengti profesinio bakalauro
Nėra.
studijų programas: Populiariosios muzikos,
Slaugos, Taikomosios informatikos, Verslo
ekonomikos, Verslo vadybos, Želdinių ir jų
dizaino, užsienio kalbomis.
3.1.2. Parengti 1 jungtinę socialinių mokslų Nėra.
srities bakalauro programą.
3.1.3. Priimti studijuoti užsienio studentus
nuosekliosioms bakalauro studijoms užsienio.
kalbomis
3.1.4. Organizuoti vasaros kursus užsienio
kalbomis į Vilniaus kolegiją atvykstantiems
studijuoti užsienio studentams.
Nėra.
Nėra.
Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
Įregistruota studijų
programa užsienio
kalba.
Įregistruota jungtinė
studijų programa.
Akademinių grupių
skaičius.
- vasaros kursų
skaičius;
- vasaros kursus
vedančių Kolegijos
dėstytojų skaičius.
Parengtos prof. bakalauro studijų programos
užsienio kalbomis: Populiarioji muzika,
Slauga, Taikomoji informatika, Verslo
ekonomika, Verslo vadyba, Želdiniai ir jų
dizainas.
Parengta ir vykdoma 1 socialinių mokslų
srities jungtinė bakalauro. programa su
užsienio aukštojo mokslo institucija (AMI).
Priimta 1 akademinė grupės studijuoti
nuosekliosiose bakalauro studijose užsienio
kalbomis.
Parengti ir vykdomi 1–4 savaičių trukmės
kursai užsienio kalbomis.
3.2. Plėtoti studijų proceso tarptautiškumą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
3.2.1. Įdiegti Europos kreditų
perkėlimo sistemos (ECTS)
principais pagrįstą kreditų
sistemą.
3.2.2. Pasiekti studijų programų
kokybės pripažinimą gaunant
Europos kreditų perkėlimo
sistemos/Diplomo priedėlio
(ECTS/DS) etiketę.
3.2.3. Kiekviename fakultete
parengti 30 ECTS apimties
laisvai pasirenkamų modulių
anglų kalba.
3.2.4. Padidinti iš užsienio AMI
atvykstančių studijuoti pagal
dalinę studijų programą ir /
arba atlikti praktiką studentų
skaičių.
3.2.5. Padidinti priimamų
iš užsienio aukštojo mokslo
institucijų ir / arba įmonių
skaityti paskaitas atvykstančio
personalo skaičių.
3.2.6. Sukurti optimalią užsienio
kalbų mokymosi sistemą.
ECTS sistema taikoma tik vykdant
Erasmus mainų programą.
ECTS kreditų kaupimo
ir perkėlimo
sistema.
Įdiegta ir naudojama ECTS
kreditų kaupimo ir perkėlimo
sistema.
Nėra. ECTS/DS etiketė. Vilniaus kolegijai suteikta ECTS/
DS etiketė.
2007–2008 m. m. EIF parengė 15
ECTS, EKF – 21 ECTS, VVF - 15
ECTS, SPF – 3 ECTS, PDF – 12 ECTS
apimties kursų anglų kalba. Dauguma
fakultetų gali priimti studentų individualiai
konsultuoti anglų ir rusų kalbomis
studentams dirbant lietuvių grupėse.
2007–2008 m. m. į VIKO 1-2 semestrų
studijų pagal dalinę studijų programą
atvyko 25 užsienio AMI studentai. Tai
sudarė 0,3 % bendro Kolegijos studentų
skaičiaus.
2007–2008 m. m. iš užsienio AMI į
Kolegiją dėstyti atvyko 26 dėstytojai.
Visose Kolegijos studijų programose
studentai mokosi 1 privalomą užsienio
kalbą, jai skiriama 2-8 kr. Dviejose
studijų programose – turizmo ir
viešbučių administravimo bei įstaigų ir
įmonių administravimo –privalomos 2
užsienio kalbos, antrajai užsienio kalbai
skiriama 6 kreditai.
Modulių anglų
kalba skaičius.
Atvykusių užsienio
studentų skaičius.
Atvykusių užsienio
dėstytojų skaičius.
- atnaujintos studijų
programos;
- kreditų skaičius,
skiriamas užsienio
kalbų mokymui;
- laisvai pasirenkami
kalbų kursai.
Kiekviename fakultete yra pasiūla
30 ECTS apimties laisvai pasirenkamų
modulių anglų kalba.
Studijuoti į VIKO 1 ar 2 semestrų
studijoms pagal dalinę studijų
programą ir / arba atlikti praktiką
atvykstančių studentų skaičius
sudaro iki 1,5 % bendro Kolegijos
studentų skaičiaus.
Kiekvienais mokslo metais priimti
po 80 dėstytojų iš užsienio
AMI ir / arba įmonių.
Studentai gali papildomai rinktis
iki 4 kreditų nemokamų užsienio
kalbos studijų.
27

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
3.2.7. Rengti tarptautines
savaites.
2008 m. rudenį VVF vyko pirmoji
tarptautinė savaitė.
Į studijų procesą
integruota tarptautinė
savaitė.
Kasmet vykstanti viena į studijų
procesą integruota tarptautinė
studijų savaitė, į kurią atvyksta ne
mažiau nei 20 užsienio dėstytojų.
Visų studijų programų studentams
sudaroma galimybė rinktis
mentorių programą, kaip laisvai
pasirenkamą dalyką.
3.2.8. Parengti mentorių
programą.
Nėra.
- studijų programos;
- kreditų skaičius,
skiriamas mentorių
programai.
Dalyko programose
numatyta
privaloma veikla
užsienio kalba.
3.2.9. Įtraukti tarptautiškumą
ugdančių elementų į studijų
programas.
Daugelyje studijų programų numatyta
literatūra anglų kalba, tačiau studentams
nėra privaloma ja naudotis.
Patvirtintos atnaujintos studijų
programos, kuriose numatyta
privaloma literatūra užsienio kalba,
naudojimasis prenumeruojamomis
el. leidinių bazėmis.
Aukštesnės nei asistento pareigybės
akademinio personalo
darbuotojai privalo mokėti bent
vieną užsienio kalbą vidutiniu
lygiu.
3.2.10. Tobulinti Kolegijos
personalo tarptautiškumo
kompetencijas.
2007–2008 m. m. Kolegijoje vyko 100
ak. val. apimties anglų kalbos kursai
Kolegijos personalui.
- atnaujinti dėstytojų
atestacijos
nuostatai;
- privaloma dalis
- užsienio kalbos
mokėjimas.
3.3. Tikslingai plėsti tarptautinių partnerių tinklą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
3.3.1. Atstovauti Vilniaus
kolegijai pripažintose tarptautinėse
aukštojo mokslo
organizacijose.
Vilniaus kolegija yra šių
tarptautinių aukštojo mokslo
asociacijų: EURASHE, EAEC
ir BSN, UASNET tinklų narė.
Narystė tarptautinėse
organizacijose.
Tęsti narystę esamose tarptautinėse
organizacijose.
3.3.2. Kiekvieno fakulteto viena
strateginė studijų programa
atstovaujama pripažintoje
tarptautinėje aukštojo mokslo
ar profesinėje organizacijoje.
3.3.3. Kiekvienai katedrai
užmegzti ir palaikyti nuolatinius
ryšius su bent 3 užsienio
partneriais.
3.3.4. Naudojant ES struktūrinių
fondų ir kitų tarptautinių
programų lėšas plėtoti
bendradarbiavimą su Lietuvos
kaimyninėmis šalimis.
3.3.5. Plėtoti bendradarbiavimą
su Amerikos, Azijos, Afrikos,
Australijos ir Okeanijos
šalių AMI.
3.3.6. Naudojantis ES
struktūrinių fondų ir kitų tarptautinių
programų lėšomis,
skatinti tarptautinę projektinę,
meninę ir mokslo taikomųjų
tyrimų veiklą.
Kolegija 2007/2008 m. m.
dalyvavo:
VVF, EKF – SPACE,
SPF – ENPHE.
2007–2008 m. m. pasirašytos
LLP/Erasmus dvišalės sutartys
su 69 užsienio partneriais. Taip
pat yra 8 bendradarbiavimo
sutartys su užsienio AMI ir
kitomis organizacijomis.
2007–2008 m. m. galiojo šios
sutartys: 1 sutartis su Latvijos,
2 – su Baltarusijos AMI arba
įmonėmis.
2007–2008 m. m. galiojo
sutartis su Kazachijos universitetu.
2007–2008 m. m. Kolegija
dalyvavo 20-yje projektų. Iš
jų koordinavo 7 projektus,
kituose dalyvavo partnerių
teisėmis.
Narystė tarptautinėse
aukštojo
mokslo ar profesinėse
organizacijose.
Sutarčių skaičius.
Sutarčių skaičius.
Sutarčių skaičius.
- projektų skaičius;
- atnaujinti dėstytojų
atestacijos
nuostatai.
- kiekvieno fakulteto viena strateginė
studijų programa atstovaujama vienoje
pripažintoje tarptautinėje aukštojo
mokslo ar profesinėje organizacijoje.
- iš viso VIKO dalyvauja mažiausiai
8 tarptautinėse aukštojo mokslo ar
profesinėse organizacijose.
Kiekviena katedra turi ne mažiau nei
po 3 nuolatinius užsienio partnerius.
Pasirašyta mažiausiai po vieną sutartį
su visų Lietuvos kaimyninių šalių
aukštojo mokslo institucijomis.
Pasirašyta bent po vieną sutartis su
Amerikos, Azijos, Afrikos, Australijos
ir Okeanijos šalių aukštojo mokslo
institucijomis.
- Kolegija dalyvauja ne mažiau kaip
50 projektų – koordinuoja ne mažiau
kaip 30 proc. projektų.
- tarptautinių projektų rengėjai,
koordinatoriai ir dalyviai įvertinami
per dėstytojų atestaciją.
28

I N F R A S T R U K T Ū R O S P L Ė T R A
3.4. Plėtoti studentų ir personalo akademinį mobilumą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato
rodiklis
3.4.1. ES struktūrinių 2007–2008 m. m. studijuoti į užsienio Mobilių studentų
fondų ir kitų tarptautinių AMI išvyko 100 studentų, atlikti praktiką
skaičius.
programų lėšomis sudaryti
į užsienio AMI įmones išvyko 37
palankias sąlygas studentų studentai. Iš viso tai sudaro 1,46 % VIKO
mobilumui.
studentų.
3.4.2. ES struktūrinių
fondų ir kitų tarptautinių
programų lėšomis skatinti
studentų baigiamųjų
darbų (projektų) rengimą
užsienio AMI, įmonėse.
3.4.3. ES struktūrinių
fondų ir kitų tarptautinių
programų lėšomis sudaryti
palankias sąlygas Kolegijos
personalo mobilumui.
2007–2008 m. m. nebuvo nė vieno studento,
rengusio baigiamąjį darbą užsienio
AMI, įmonėje.
2007–2008 m. m. tarptautiniame
mobilume dalyvavo: 38 dėstytojai (8 %
bendro dėstytojų skaičiaus) vyko dėstyti
į užsienio AMI, 16 darbuotojų (3 % bendro
darbuotojų skaičiaus) vyko stažuotis į
užsienio AMI, 22 dėstytojai (4 % bendro
dėstytojų skaičiaus) skaitė pranešimus
tarptautinėse konferencijose.
Mobilių studentų
skaičius.
Mobilių
darbuotojų
skaičius.
Rezultatas 2013 m.
Studijuoti ir / arba atlikti praktikos
užsienio AMI ar įmonėse išvyksta
3 % VIKO studentų.
Rengti baigiamųjų darbų užsienio
AMI ar įmonėse išvyksta 5 % tarptautiniame
mobilume dalyvaujančių
VIKO studentų.
Tarptautiniame mobilume dalyvauja:
10 % Kolegijos dėstytojų
vyksta dėstyti į užsienio AMI, 10
% Kolegijos darbuotojų vyksta
stažuotis į užsienio AMI ir / arba
įmones, 6 % Kolegijos dėstytojų
vyksta skaityti pranešimų į tarptautines
konferencijas.
3.5. Užtikrinti informacijos apie Kolegijos tarptautinę veiklą prieinamumą ir skaidrumą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
3.5.1. Plėtoti dalyvavimą tarptautinėse
studijų parodose, mugėse.
3.5.2. Skleisti informaciją užsienio
reklaminiuose, informaciniuose
leidiniuose, interneto svetainėse.
3.5.3. Tobulinti duomenų bazę
informacijai apie tarptautinę veiklą
kaupti.
3.5.4. Vykdyti sklaidą apie Vilniaus
kolegiją užsienio AMI.
2007–2008 m. m. Kolegija dalyvavo
EAIE, EAEC organizuojamose
tarptautinėse mugėse.
Informacija apie Kolegiją ir
jos atstovus publikuojama
tarptautinių asociacijų, kuriose
Kolegija dalyvauja, tinklalapiuose
ir leidiniuose.
Tarptautinių ryšių skyrius
naudoja duomenų bazę, kurioje
kaupiama informacija apie
dalyvavimą LLP/Erasmus
programoje.
Kolegijoje studijavę užsienio
studentai neformaliai perduoda
žinias apie Kolegiją savo AMI.
Renginių skaičius. Kolegija kasmet dalyvauja 1
pasaulinio lygio ir ne mažiau nei 4
mažesnėse tarptautinėse parodose ir
mugėse, įskaitant dalyvavimą EAIE
ir EAEC.
Leidinių ir interneto
svetainių skaičius.
Duomenų bazė.
Sukurta veiklos
programa.
Informacija apie Kolegiją publikuojama
ne mažiau nei 1 pasaulinio ir
4 europinio lygio tarptautiniuose
leidiniuose, interneto svetainėse.
Veikianti duomenų bazė, kurioje
fiksuojama visa informacija apie Kolegijos
vykdomą tarptautinę veiklą.
Veikianti „Ambasadorių programa“,
padedanti užsienio studentams
skleisti informaciją apie Kolegiją
savo AMI.
4. Tobulinti Kolegijos studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų
materialinę bazę.
Strateginiai Kolegijos uždaviniai, lemiantys veiksmingą infrastruktūros plėtrą, yra Dizaino
ir technologijų ir Menų fakultetų perkėlimas į Didlaukio gatvėje numatomą formuoti Baltupių
akademinį miestelį, Kolegijos centrinės bibliotekos ir skaityklos perkėlimas į naujai renovuotas
modernias patalpas Dizaino ir technologijų fakultete Pamėnkalnio g. 15 / 6 bei centrinio Kolegijos
archyvo ir jos saugyklos įsteigimas renovuotose Dizaino ir technologijų fakulteto patalpose
Gerosios Vilties g. 19.
29

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
Vilniaus kolegijos materialusis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas 2008 m. pabaigoje buvo daugiau
negu 46 mln. litų. Šiuo metu Kolegija valdo patikėjimo teise 69 pastatus ir statinius. Ypač didelė
jų koncentracija yra Buivydiškėse esančiame Agrotechnologijų fakultete. Įgyvendinant Strategijos
uždavinius yra numatoma plėtoti šio fakulteto infrastruktūrą – sukurti sąlygas kokybiškoms studijoms,
rentabiliau panaudoti turtą.
Norėdama sukurti šiuolaikinę studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų bazę, pritaikytą pažangioms
studijoms ir tinkamą taikomiesiems tyrimams atlikti, Kolegija numato rengti ir įgyvendinti
investicinius ir kitus projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti. Aktualiais ir prioritetiniais bus
laikomi tie infrastruktūros plėtros projektai, kurie padės aprūpinti studijas ir taikomuosius mokslinius
tyrimus reikiama modernia įranga. Šio strateginio tikslo bus siekiama pasinaudojant valstybės
investicijų programų priemonėmis ir veiksmingai panaudojant nuosavas Kolegijos lėšas. Kompleksinė
pastatų renovacija ir rekonstrukcija bus atliekama laikantis darnios plėtros principų ir įgyvendinant
visų rūšių energijos taupymo priemones.
Kolegijos studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų materialinės bazės plėtra bus įgyvendinama
sprendžiant toliau išvardintus uždavinius ir įgyvendinant numatytas priemones.
Uždaviniai:
4.1. Racionaliai panaudoti ir veiksmingai tobulinti Kolegijos infrastruktūrą, užtikrinančią intensyvią
studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir socialinę plėtrą;
4.2. Palaikyti ir gerinti Kolegijos pastatų būklę, renovuoti jų energetikos sistemas, įgyvendinti
šiluminės ir kitų rūšių energijos taupymo priemones.
4.1 Racionaliai panaudoti ir efektyviai tobulinti Kolegijos infrastruktūrą,
užtikrinančią intensyvią studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir socialinę plėtrą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
4.1.1. Modernizuoti Kolegijos
laboratorijas ir auditorijas.
4.1.2. Visiems Kolegijos dėstytojams
sukurti ergonomiškas
mokslinio, metodinio, kūrybinio
darbo vietas.
4.1.3. Pagerinti Dizaino ir technologijų
bei Menų fakultetų studijų ir
darbuotojų darbo sąlygas.
4.1.4. Pasinaudojus ES struktūrinių
fondų lėšomis perkelti Kolegijos
biblioteką ir centrinę skaityklą
į naujai renovuotas modernias
patalpas Dizaino ir technologijų
fakultete Pamėnkalnio g. 15 / 6.
Modernizuotos Chemijos,
Fizikos laboratorijos.
Ne visiems Kolegijos dėstytojams
yra suteiktos atskiros
ergonomiškos mokslinio,
metodinio, kūrybinio darbo
vietos.
Dalis Dizaino ir technologijų
bei Menų fakultetų patalpų yra
avarinės būklės ir neužtikrina
sąlygų kokybiškoms
studijoms.
Šiuo metu centrinė Kolegijos
biblioteka su skaitykla įsikūrusios
Elektronikos ir informatikos
fakulteto bibliotekos
patalpose (J.Jasinskio g. 15).
Patalpų stoka neleidžia toliau
plėtoti bibliotekos struktūros
bei plėsti jos funkcijas.
Modernizuotų auditorijų
ir laboratorijų
skaičius.
Dėstytojų, turinčių
atskiras ergonomiškas
mokslinio
metodinio, kūrybinio
darbo vietas,
skaičius.
Naujai pastatyti
fakultetų pastatai
su juose įrengtomis
moderniomis
auditorijomis ir
laboratorijomis.
Kolegijos biblioteka
su centrine skaitykla.
Modernizuotos auditorijos ir laboratorijos
aprūpintos šiuolaikiška įranga.
Kiekvienam Kolegijos dėstytojui suteikta
atskira ergonomiška mokslinio metodinio,
kūrybinio darbo vieta.
Didlaukio gatvėje pastatytas ir įrengtas
naujas korpusas Dizaino ir technologijų
bei Menų fakultetams. Šiame mikrorajone
formuojamas Kolegijos Baltupių
akademinis miestelis.
Veikia nauja moderni Vilniaus kolegijos
biblioteka su centrine skaitykla Pamėnkalnio
g. 15 / 6.
30

I N F R A S T R U K T Ū R O S P L Ė T R A
4.1.5. Parengti ir įgyvendinti ES
struktūrinių fondų finansuojamą
projektą „Aukštos kvalifikacijos
Želdinių ir jų dizaino specialistų
rengimo infrastruktūros modernizavimas
siekiant sustiprinti praktinius
studentų įgūdžius Vilniaus kolegijos
Agrotechnologijų fakultete“.
4.1.6. Parengti ir įgyvendinti ES
struktūrinių fondų finansuojamą
projektą „Vilniaus kolegijos elektronikos
ir informatikos inžinerijos
krypčių studijų programų mokymo
bazės modernizavimas orientuojantis
į technologines inovacijas ir
šiuolaikinę mokymosi aplinką“.
4.1.7. Parengti ir įgyvendinti ES
struktūrinių fondų finansuojamą
projektą „Virtualaus banko duomenų
bazių valdymo sistemos
sukūrimas Vilniaus kolegijoje
– studentų konkurencingumo,
moderniomis IT paremtame
versle, didinimo garantas“.
4.1.8. Renovuoti patalpas Gerosios
Vilties g. 19 ir jose įsteigti centrinį
Kolegijos archyvą ir jo saugyklą.
4.1.9. Renovuoti sporto sales
Verslo vadybos, Ekonomikos ir
Sveikatos priežiūros fakultetuose.
4.1.10. Perduoti Turto fondui
studentų bendrabutį Parko g. 9.
Centrinis Kolegijos archyvas
įsikūręs ankštose patalpose
J.Jasinskio g.15, nėra galimybių
jam plėsti ir modernizuoti.
Jau yra renovuotos sporto
salės Agrotechnologijų ir
Elektronikos ir informatikos
fakultetuose.
Dalis butų bendrabutyje
privatizuota.
Įgyvendintas projektas.
Įgyvendintas projektas.
Įgyvendintas projektas.
Centrinis Kolegijos
archyvas ir jo
saugykla.
Renovuotų sporto
salių skaičius.
Bendrabučio Parko
g.9 perdavimas
Turto fondui.
Agrotechnologijų fakultete įrengtos modernios
Želdinių dizaino projektavimo,
Smulkiosios architektūros technologijų,
Botaninė ir technologijų laboratorijos,
šiltnamis-oranžerija, modernizuoti
mokomieji, kolekciniai augynai ir
medelynas.
Elektronikos ir informatikos fakultete
modernizuotos esamos bei įkurtos naujos
Bevielių technologijų, Informacinių
sistemų, Skaitmeninių signalų apdorojimo,
Sisteminės programinės įrangos
laboratorijos, Elektronikos ir informatikos
inžinerijos krypčių praktinių studijų
ir Programinės įrangos mokymo dalykų
studentų konsultavimo centrai, 120 m²
ploto srautinė auditorija.
Renovuotose patalpose Ekonomikos
fakulteto rūmų palėpėje įrengtos bankininkystės
studijų programos mokomosios
simuliacinės laboratorijos.
Į renovuotas patalpas Gerosios Vilties g.
19 perkeltas centrinis Kolegijos archyvas
ir įsteigta moderni archyvo saugykla.
Renovuotos 3 sporto salės Verslo vadybos,
Ekonomikos ir Sveikatos priežiūros
fakultetuose.
Bendrabutis perduotas Turto fondui.
4.2 Palaikyti ir gerinti Kolegijos pastatų būklę, renovuoti jų energetikos sistemas,
įgyvendinti šiluminės ir kitų rūšių energijos taupymo priemones.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
4.2.1. Renovuoti visus Kolegijos
fakultetų pastatus.
4.2.2. Renovuoti Kolegijos
bendrabučius.
4.2.3. Pakeisti langus visų Kolegijos
fakultetų rūmuose.
4.2.4. Pakeisti langus visuose
Kolegijos bendrabučiuose.
4.2.5. Renovuoti visų Kolegijos
fakultetų rūmų ir bendrabučių
stogus.
4.2.6. Automatizuoti Kolegijos pastatų
šilumos punktus ir prijungti
juos prie šilumos tiekimo tinklų.
Dalinai renovuota Elektronikos ir
informatikos, Ekonomikos, Verslo
vadybos ir Sveikatos priežiūros
fakultetų pastatų išorė ir vidus.
Suremontuota 2000 m² bendrabučių
patalpų ploto. Atlikta 70 %
bendrabučio Giedraičių g. 81
remonto darbų.
Pakeisti langai penkių Kolegijos
fakultetų rūmuose.
Pakeista 2000 m² langų ploto.
Renovuota 6200 m² stogų ploto.
Automatizuota 10 punktų.
Renovuotų Kolegijos
fakultetų pastatų skaičius.
Suremontuotų patalpų
plotas m².
Fakultetų rūmų, kuriuose
pakeisti langai, skaičius.
Pakeistų langų plotas m².
Pakeistų langų plotas m².
Renovuotų fakultetų
rūmų ir bendrabučių stogų
plotas m².
Automatizuotų šilumos
punktų skaičius.
Renovuoti visi Kolegijos
fakultetų pastatai.
Suremontuota 30000
m² visų bendrabučių
patalpų ploto. Galutinai
atliktas Giedraičių g. 81
esančio studentų bendrabučio
remontas.
Pakeisti langai visų
Kolegijos fakultetų
rūmuose.
Pakeista 5300 m² langų
ploto.
Renovuota 22000m²
stogų ploto.
Papildomai automatizuoti
9 šilumos punktai.
31

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
5. Užtikrinti Kolegijos personalo kvalifikacijų tobulinimą,
didinti personalo motyvaciją, stiprinti bendruomenės tapatumą
ir santykius su partneriais.
Personalo valdymas – tai sudėtingas, kompleksinis procesas, kurio metu vyksta darbuotojų
parinkimas, paskirstymas, jų darbo turinio nustatymas, veiksmų koordinavimas, koregavimas ir nukreipimas,
rezultatų vertinimas, darbuotojų mokymas, ugdymas, motyvavimas.
Pagal 2007 m. įsigaliojusio Vilniaus kolegijos Statuto 61 str. nuostatas Kolegijos personalą sudaro dėstytojai,
mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti darbuotojai. Kolegijoje 2008 m. dirbo 1020 darbuotojų, iš jų
489 dėstytojai. Kolegijos personalo etatų pasiskirstymas pagal personalo grupes 2008 m. parodytas 10 pav.
Aptarnaujantis
ūkio personalas
19%
Bendrabučių
darbuotojai
12%
Administracinis
valdymo personalas
17% Mokymo pagalbinis
ir inžinierinis personalas
11%
Pedagoginis personalas
41%
10 pav. Kolegijos personalo struktūra 2008 m.
Minimalius kvalifikacinius dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių reikalavimus,
konkursų šias pareigas eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato
LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 906 bei Vilniaus kolegijos Akademinės
tarybos 2006 m. kovo 15 d. patvirtintas Vilniaus kolegijos konkursų eiti dėstytojų pareigas organizavimo
ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašas, Vilniaus kolegijos dėstytojų pareigybių kvalifikacinių
reikalavimų aprašas. Taip pat vadovaujamasi anksčiau patvirtintomis asmenų, dalyvaujančių konkurse
eiti dėstytojo pareigas, akademinės veiklos vertinimo taisyklėmis.
Kolegijoje 2008 m. dirbo 489 dėstytojai, iš kurių 73 docentai, 370 lektoriai ir 46 asistentai (žr.
11 pav.). Kolegijoje dirba 50 mokslo daktarų ir 9 pripažinti menininkai. Kolegijos dėstytojų kolektyvas
nėra jaunas, tačiau imlus naujovėms. Didelė dalis dėstytojų turi ne tik gerą teorinį, bet ir praktinį
pasirengimą, organizuodami studijas puikiai derina teorinius ir praktinius aspektus.
Asistentai
9%
Docentai
15%
Lektoriai
76%
11 pav. Dėstytojų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas 2008 m.
32

P E R S O N A L O P L Ė T R A
2008 m. doktorantūroje studijavo 20 dėstytojų ir 1 iš jų tapo mokslų daktaru. Doktorantūroje
studijuojančių dėstytojų skaičius pavaizduotas 12 pav.
20
20
15
15
10
5
8 8
11
0
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
12 pav. Doktorantūroje studijuojančiųjų dėstytojų skaičius
Kolegijos personalo kvalifikacijų tobulinimo, personalo motyvacinio potencialo didinimo,
bendruomenės tapatumo ir santykių su partneriais stiprinimo tikslo bus siekiama sprendžiant toliau
išvardintus uždavinius ir įgyvendinant numatytas priemones.
Uždaviniai:
5.1. Subalansuoti personalo sudėtį, atsižvelgiant į funkcijas, kvalifikaciją ir amžių.
5.2. Optimizuoti Kolegijos strateginius tikslus atitinkančią visų lygių personalo kvalifikacijos
ugdymo sistemą, taikyti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiduojančias sistemingą naujų
žinių kaupimą ir gebėjimų ugdymą.
5.3. Padidinti personalo motyvavimo sistemos veiksmingumą.
5.4. Stiprinti Kolegijos bendruomenės tapatumą, kad kiekvienas jos narys gerai žinotų Kolegijos
tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo;
5.5. Plėsti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, kitomis mokslo ir studijų institucijomis,
siekiant geresnės darbuotojų kompetencijos, studijų, taikomosios mokslinės, meninės
veiklos kokybės.
5.6. Sudaryti saugias ir higienos reikalavimus atitinkančias darbo sąlygas.
33

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
5.1. Subalansuoti personalo sudėtį, atsižvelgiant į funkcijas, kvalifikaciją ir amžių.
Priemonės pavadinimas
5.1.1. Atlikti personalo
funkcijų analizę atsižvelgiant
į Kolegijos ir
atskirų fakultetų veiklos
specifiką.
5.1.2. Apibrėžti naujas
pareigybes ir perskirstyti
funkcijas.
5.1.3. Kiekvienai pareigybei
parengti naujus
ar koreguoti jau esamus
pareigybių aprašymus.
5.1.4. Sudaryti karjeros
siekiančių darbuotojų
registrą.
5.1.5. Tobulinti
dėstytojų priėmimo
procedūras.
5.1.6. Plėtoti personalo
mokslingumo politiką.
5.1.7. Numatyti jaunų
dėstytojų paieškos
sistemą, jų rengimą
pedagoginei veiklai.
2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
Kiekviena tarnyba ar fakultetas vykdo savo
personalo funkcijų analizę atsitiktinai.
Kolegijoje dirba 1020 darbuotojų, iš jų dėstytojų
– 489.
Dėstytojai pagal pareigas: docentai – 73, lektoriai
– 370, asistentai – 46.
Dėstytojai pagal amžių: iki 30 m. – 43, vyresni
negu 65 m. – 44.
Dėstytojai pagal lytį: moterys – 370, vyrai –
119.
Įsteigtos katedros administratoriaus, Strateginės
plėtros skyriaus vedėjo pareigybės.
Yra esamų darbuotojų pareigybių aprašymai.
Personalo funkcijų
analizės neatitikties
rodikliai.
Funkcijų analizės
metodu fiksuotos
darbuotojų funkcijos
pagal veiklos sritis.
Pareigybių aprašymai.
Tokio registro nėra. Registras. Registras.
Dėstytojų priėmimas į darbą vykdomas vadovaujantis
patvirtinta tvarka. Kiekvienais metais
skelbiamas viešasis konkursas, tačiau pretendentų
skaičius nepakankamas.
Kolegijoje dirba 50 mokslo laipsnį turinčių
dėstytojų.
Jauni iki 30 m. dėstytojai sudaro 8,79 proc.
Priimtų naujų dėstytojų
skaičius.
Mokslo laipsnį
turinčių dėstytojų
skaičiaus santykis.
Priimtų jaunų dėstytojų
skaičius.
Kasmet atliekama personalo
funkcijų analizė.
Įvestos naujos pareigybės
(pvz., prodekanas mokslo
taikomajai veiklai ir
kokybei).
Nauji ar koreguoti pareigybių
aprašymai.
Priimti kvalifikuoti,
mokantys užsienio
kalbą, turintys mokslinės
veiklos, projektinio darbo
patirtį dėstytojai.
Kolegijoje dirba ne
mažiau kaip 12 proc. dėstytojų,
turinčių mokslinį
laipsnį
Dirba ne mažiau kaip
10 proc. jaunų iki 30 m.
dėstytojų.
5.2. Optimizuoti Kolegijos strateginius tikslus atitinkančią visų lygių personalo kvalifikacijos
ugdymo sistemą, taikyti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiduojančias
sistemingą naujų žinių kaupimą ir gebėjimų ugdymą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
5.2.1. Ištirti darbuotojų poreikį
tobulinti kvalifikaciją,
tendencijas ir formas.
Tik dėstytojai, pildydami taikomosios
mokslinės, meninės, metodinės
ir kt. veiklos kortelę, nurodo savo
pageidavimus tiems metams.
Darbuotojų apklausa ir
apklausos rezultatai.
Įvertintos naudojamos ir
pageidaujamos kvalifikacijos
tobulinimo formos.
5.2.2. Tobulinti darbuotojų
kvalifikavimo sistemą
darbuotojų kompetencijai
didinti.
Darbuotojams sudarytos sąlygos
kelti kvalifikaciją, tačiau ne visada tai
vyksta sistemingai.
Parengtas visų darbuotojų
grupių nuolatinio kvalifikacijos
tobulinimo planas,
kvalifikacijos tobulinimo
formų sąrašas, atsiskaitymo
už laikotarpį, skirtą kvalifikacijai
tobulinti, tvarka.
Veikia darbuotojų
nuolatinio kvalifikacijos
ugdymo sistema, pagrįsta
finansiniais ištekliais.
34

P E R S O N A L O P L Ė T R A
5.2.3. Tobulinti dėstytojų
atestacijos per kadenciją
sistemą.
Dėstytojų atestavimas vykdomas vadovaujantis
patvirtintais dokumentais:
Dėstytojų atestavimo tvarkos
aprašu, Kvalifikaciniais dėstytojų
pareigybių reikalavimais atestacijai
per kadenciją, Akademinės veiklos
vertinimo taisyklėmis ir rodikliais.
- atnaujintos Dėstytojų
akademinės veiklos vertinimo
taisyklės;
- atestuotų dėstytojų skaičius
pasibaigus kadencijai.
- atnaujintos Dėstytojų
akademinės veiklos vertinimo
taisyklės;
- 2009 m. pravesta dėstytojų
eilinė atestacija, dirba
atestuoti dėstytojai.
5.2.4. Skatinti Kolegijos
darbuotojų studijas doktorantūroje
2007-2008 m. doktorantūroje studijavo
19 dėstytojų.
2008 m. baigė doktorantūros studijas
ir įgijo mokslo laipsnį 1 dėstytojas.
Su studijuojančiais doktorantūroje
dėstytojais yra sudarytos studijų
kainos dalinio apmokėjimo sutartys.
- įgijusiųjų mokslo laipsnį
skaičius;
- studijuojančiųjų doktorantūroje
skaičius.
- Per 5 metus apginta 12
mokslų daktaro disertacijų;
- doktorantūroje studijuoja
16 dėstytojų.
5.2.5. Parengti ir įgyvendinti
Europos socialinio fondo
finansuojamą Kolegijos
administracinio personalo
profesinių įgūdžių tobulinimo
projektą.
Pagal 2006–2008 m. ESF finansuojamą
projektą „Lietuvos valstybinių
kolegijų administracinio personalo
bendrųjų gebėjimų bei kvalifikacijos
tobulinimas“ 41 kolegijos administracijos
darbuotojas tobulino
kvalifikaciją.
Įgyvendintas projektas.
Įgyvendintas ES struktūrinių
fondų finansuotas
Kolegijos administracinio
personalo profesinių
įgūdžių tobulinimo
projektas.
5.2.6. Sudaryti sąlygas
(organizuoti mokymus arba
leisti išvykti) dėstytojams
tobulinti dalykinę, pedagoginę,
metodinę kvalifikaciją,
taikomųjų tyrimų
įgūdžius. Ypatingą dėmesį
skirti stažuotėms.
Dėstytojai kelia kvalifikaciją
nepakankamai planingai. Menkai
naudojama stažuočių įmonėse,
įstaigose forma.
Dėstytojų, dalyvaujančių
kvalifikacijos tobulinimo
stažuotėse, konferencijose,
seminaruose, kursuose ir
kituose renginiuose Lietuvos
ir užsienio įmonėse,
įstaigose skaičius.
Per kadenciją kiekvienas
dėstytojas nors kartą
tobulino kvalifikaciją.
5.2.7. Pasitelkus ES struktūrinių
fondų ir Mokymosi
visą gyvenimą programos
lėšas plėtoti dėstytojų ir
kito personalo tarptautinį
mobilumą.
Pagal 2006–2008 m.ESF finansuojamą
projektą į stažuotes užsienio
partnerinėse aukštosiose mokykloje
buvo išvykę 3 administracijos
darbuotojai.
2007 - 2008 m. užsienio institucijose
dėstė 38, stažavosi 16, skaitė pranešimus
22 dėstytojai ir darbuotojai.
Dėstytojų ir kitų darbuotojų,
dalyvaujančių tarptautinio
mobilumo projektuose,
procentas.
Dėstytojai ir kiti darbuotojai,
dalyvaujantys
tarptautinio mobilumo
projektuose, sudaro pagal
pobūdį:
- dėstyti – 20 proc.;
- stažuotis – 20 proc.;
- skaityti pranešimus konferencijose
– 10 proc.
5.2.8. Ugdyti dėstytojų
bendruosius gebėjimus
- organizuoti ir iš dalies
finansuoti anglų kalbos ir
informacinių technologijų,
tarp jų nuotolinio mokymo
modulių kūrimo kursus.
Dėstytojams Kolegijoje sudarytos
sąlygos mokytis anglų kalbos, ugdyti
nuotolinio mokymo modulių kūrimo
kompetencijas ir kt.
Dėstytojų, ugdančių
bendruosius gebėjimus
(tobulino anglų kalbą, įgijo
kompiuterio vartotojo pažymėjimą
ir kt.), skaičiaus
pokytis.
Dėstytojų, ugdančių
bendruosius gebėjimus,
padidėjo 20 proc.
5.2.9. Įdiegti automatizuotą
personalo kvalifikacijos tobulinimo
apskaitos sistemą.
Dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo
apskaita vykdoma katedrose,
kitų darbuotojų – atitinkamuose
skyriuose.
Parengta automatizuota
personalo kvalifikacijos tobulinimo
apskaitos sistema.
Veikia kompiuterizuota
personalo kvalifikacijos
tobulinimą fiksuojanti
sistema.
5.2.10. Pasirengti dėstyti
studijų programas ar jų
dalykus anglų kalba, orientuojantis
į kitų šalių studijų
rinkas.
Kolegijoje dėstoma anglų kalba tik
keliolika dalykų, nes nepakankama
dėstytojų kompetencija dėstyti šia
kalba.
Dėstytojai, gebantys dėstyti
anglų kalba.
Pasiekta, kad svarbiausius
studijų programos
profesinius dalykus galėtų
dėstyti bent po vieną angliškai
kalbantį dėstytoją.
35

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
5.3. Didinti personalo motyvavimo sistemos veiksmingumą.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato
rodiklis
Rezultatas 2013 m.
5.3.1. Sukurti ir įgyvendinti darbuotojų
lojalumo programą.
Kolegija neturi patvirtintos darbuotojų
lojalumo programos.
Sukurta darbuotojų
lojalumo
programa.
Įgyvendinama darbuotojų
lojalumo programa. Darbuotojų
veikla vertinama
pagal darbo kokybę, už
darbuotojo pastangas
tobulėti – atlyginama.
5.3.2. Tobulinti diferencijuoto
užmokesčio sistemos už galutinius
veiklos rezultatus modelį.
Kolegijoje yra darbuotojų darbo užmokesčio
ir skatinimo sąlygų aprašas.
Darbuotojų darbo
užmokesčio ir
skatinimo sąlygų
aprašas.
Patobulintas darbuotojų
darbo užmokesčio ir skatinimo
sąlygų aprašas.
5.3.3. Taikyti personalo skatinimo
priemones, atsižvelgiant į
personalo kvalifikaciją, mokslinę,
meninę kompetenciją, dalyvavimą
visuomeninėje veikloje.
Personalui taikyti socialinės
paramos priemones.
Veikia personalo skatinimo sistema:
kalendorinių metų pabaigoje, įvertinus
visų dėstytojų pedagoginę, mokslinę,
meninę veiklą, dalyvavimą visuomeninėje
veikloje pristatant Kolegiją
visuomenei, rengiant ir vykdant projektus,
kito personalo veiklos rezultatus,
skiriami vienkartiniai paskatinamieji
priedai.
Identifikuoti
veiklos rodikliai
ir patobulinta
darbuotojų finansinio
skatinimo
tvarka.
Veikia patobulinta personalo
skatinimo sistema,
atspindinti personalo kompetenciją
- atsižvelgiant
į pasiektus rezultatus iki
kalendorinių metų pabaigos
nustatomi atlyginimų
priedai.
5.3.4. Identifikuoti ir veiksmingai
taikyti nepinigines skatinimo
formas.
Padėka, padėkos raštas.
Darbuotojų moralinis
skatinimas.
Numatytos ir veiksmingai
taikomos nepiniginio
skatinimo formos.
5.4. Stiprinti Kolegijos bendruomenės tapatumą, kad kiekvienas jos narys gerai
žinotų Kolegijos tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
5.4.1. Tobulinti vidinę demokratinę
diskusiją tarp administracijos,
dėstytojų ir studentų.
5.4.2. Kolegijos interneto puslapyje
ir vietinėje spaudoje nuolat
informuoti Vilniaus kolegijos
bendruomenę apie veiklos
tikslus, Kolegijos gyvenimo pokyčius,
naujienas ir laimėjimus.
5.4.3. Teikti informacinę ir
organizacinę pagalbą Vilniaus
kolegijos absolventų klubui.
Diskusijos vyksta padaliniuose,
individualiai, veikė el. forumas
Kolegijos tinklalapyje.
Informacija teikiama Kolegijos
internetiniame tinklalapyje,
tačiau ji ne visada savalaikė ir
vaizdi.
El. forumas.
Kolegijos leidinys ir
informacija Kolegijos
interneto puslapyje.
Kolegijos tinklalapyje
veikia el. forumas.
- sistemingai ne rečiau
kaip kartą per metus
leidžiamas Kolegijos
leidinys;
- Kolegijos interneto
puslapyje operatyviai
teikiama informacija.
Absolventų klubo nėra. Įkurtas absolventų klubas. Veikia absolventų klubas.
36

P E R S O N A L O P L Ė T R A
5.5. Plėsti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, kitomis mokslo ir studijų
institucijomis, siekiant geresnės darbuotojų kompetencijos, studijų, taikomosios
mokslinės, meninės veiklos kokybės.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
5.5.1. Parengti viešųjų ryšių
ir informacinių priemonių
žiniasklaidos atstovams planą.
Viešųjų ryšių ir reklamos veikla
chaotiška.
Planas.
Įgyvendintas planas.
5.5.2. Užtikrinti objektyvų
ir savalaikį informacijos apie
esminius Kolegijos bendruomenės
gyvenimo įvykius
pateikimą visuomenei, populiarinant
Kolegiją.
Kolegijoje yra Ryšių su visuomene
skyrius.
Spaudos pranešimų,
straipsnių žiniasklaidoje,
parodų, mugių skaičius.
Spaudos pranešimų,
straipsnių žiniasklaidoje,
parodų, mugių skaičius
padidėjo dvigubai.
5.5.3. Parengti ir įgyvendinti
bendradarbiavimo su kitomis
aukštosiomis mokyklomis
studijų ir mokslinių tyrimų
srityje programą.
Yra pasirašytos bendradarbiavimo
sutartys su ISM, MRU,VDU ir kitomis
aukštosiomis mokyklomis.
Programa.
Parengta ir įgyvendinama
programa.
5.5.4. Parengti su socialiniais
partneriais dvišalę kvalifikacijos
kėlimo paslaugų programą.
Su socialiniais partneriais, darbdaviais
bendradarbiauja fakultetai, katedros.
Dėstytojams sudarytos galimybės
kelti kvalifikaciją įmonėse ir įstaigose.
Šiuo metu tai priklauso nuo dėstytojo
iniciatyvos. Jau keletas dėstytojų, kurie
dėsto studijų pagrindų profesinius
ar specialiuosius dalykus, stažavosi
įmonėse ir įstaigose.
Programa.
Parengta ir įgyvendinama
programa.
5.6. Sudaryti saugias ir sveikas higienos reikalavimus atitinkančias darbo ir studijų
sąlygas.
Priemonės pavadinimas 2008 m.būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
5.6.1. Užtikrinti Kolegijos
darbuotojų ir studentų saugą ir
sveikatą.
Kolegijos darbuotojų ir studentų
sauga ir sveikata užtikrinama
pakankamai.
Kolegijos darbuotojų
ir studentų saugos ir
sveikatos užtikrinimo
būklė.
Pagerintos Kolegijos darbuotojų
darbo bei studentų
studijų sąlygos ir sveikatos
užtikrinimo būklė.
5.6.2. Tobulinti kolegijos darbo
saugos organizavimo nuostatus.
Esami Vilniaus kolegijos saugos
darbe organizavimo nuostatai yra
neišsamūs ir reikalauja tobulinimo.
Nuostatų būklė.
Parengtas išsamus darbų,
priešgaisrinės, civilinės
saugos dokumentas.
5.6.3. Kiekvienam studentui ir
darbuotojui sudaryti galimybę
laisvu laiku naudotis Kolegijos
sporto baze ir jos įranga.
Kolegijos sporto bazės ir jos įrangos
būklė neužtikrina studentų
ir darbuotojų fizinės kultūros
ugdymo.
Darbuotojų ir studentų
dalyvavimas
sportinėje veikloje.
Visiems studentams ir
darbuotojams sudaroma galimybė
laisvu laiku naudotis
Kolegijos sporto baze ir jos
įranga.
37

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
6. Skatinti informacijos technologijų diegimą,
informacijos apie Kolegiją sklaidą.
Informacijos technologijų plėtros Kolegijoje pagrindas – laisva prieiga prie reikalingos mokymo
procesui informacijos, pažangi vidinė informacinė aplinka, prieiga prie išorinių informacijos
šaltinių šalyje ir užsienyje. Bus nuolat atnaujinama informacijos technologijų įranga, sukurta nuotolinių
studijų infrastruktūra, sukurtas bevielės prieigos tinklas. Moderni Kolegijos biblioteka atliks
daugiau funkcijų, gerės vartotojų aptarnavimas, jie galės naudotis paslaugomis nuotoliniu būdu.
Informacijos technologijų, bendros informacinės infrastruktūros, elektroninių ir tradicinių
informacijos išteklių ir paslaugų plėtra bei informacinės kompetencijos ugdymas taps pagrindinėmis
ateities gairėmis sprendžiant toliau išvardintus uždavinius ir įgyvendinant numatytas priemones.
Uždaviniai:
6.1. Kurti ir plėtoti informacijos technologijomis paremtą informacijos apdorojimą, jos mainus
Kolegijos viduje ir su išore.
6.2. Modernizuoti Kolegijos biblioteką plečiant jos funkcijas, atitinkančias aukštosios mokyklos
bibliotekai keliamus reikalavimus.
6.1. Kurti ir plėtoti informacijos technologijomis paremtą informacijos apdorojimą,
jos mainus Kolegijos viduje ir su išore.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
6.1.1.Plėtoti duomenų perdavimo tinklo
infrastruktūrą.
6.1.2. Nuolat atnaujinti kompiuterių
įrangą.
6.1.3. Plėtoti turimas ir diegti naujas
informacijos sistemas ir jų posistemes.
Esama Vilniaus kolegijos
duomenų perdavimo greitaveika
tarp mazgų tik dalinai
tenkina Kolegijos poreikius.
2 mazgai – 1 Gb/s;
8 mazgai – 34 Mb/s;
4 mazgai – 30 Mb/s;
4 mazgai – 10 Mb/s;
4 mazgai – 5 Mb/s.
21 kompiuteris 100 studentų.
Naudojama finansų informacijos
sistema „Stekas“.
6.1.4. Plėtoti IP telefoniją. IP telefoniją naudoja
Kolegijos administracija
ir 3 fakultetai – iš viso 130
telefono abonentų.
6.1.5. Katedrų darbuotojus aprūpinti
nešiojamaisiais kompiuteriais.
6.1.6. Parengti ir įgyvendinti ES struktūrinių
fondų finansuojamą projektą
„Vilniaus kolegijos telekomunikacijų,
nuotolinių studijų ir vaizdo konferencijų
informacijos technologijų infrastruktūros
plėtra“.
0,6 nešiojamo kompiuterio
1 katedrai.
Duomenų perdavimo
tinklo sujungimų mazgų
skaičius ir duomenų
perdavimo tarp jų
greitaveika.
Kompiuterių skaičius
100 dieninių studijų
studentų.
Informacijos sistemos
(IS).
Objektų ir abonentų,
naudojančių IP telefoniją
skaičius.
Vidutinis nešiojamų
kompiuterių skaičius
vienoje katedroje.
Įgyvendintas projektas.
Duomenų tinklas bus papildytas
3 mazgais ir duomenų
perdavimo greitaveika tarp
mazgų bus tokia:
8 mazgai – 1 Gb/s;
17 mazgų – 100 Mb/s.
30 kompiuterių 100 studentų.
Įdiegtos naujos finansų,
akademinė ir personalo
informacijos sistemos.
IP telefonija bus naudojama
visuose padaliniuose - iš viso
ja naudosis 270 telefono
abonentų.
4 nešiojami kompiuteriai 1
katedrai.
Išplėtota nuotolinių studijų
infrastruktūra visuose 8-iuose
Kolegijos fakultetuose,
sutvarkyti vietiniai bendrabučių
kompiuterių tinklai ir
įrengtos studentams viešos
kompiuterių klasės.
38

I N F O R M A C I N Ė P L Ė T R A
6.1.7. Sukurti bevieles kompiuterines prieigas
prie Kolegijos kompiuterių tinklo.
6.1.8. Įrengti stacionarias dėstytojų darbo
vietas, panaudojant daugialypės terpės
įrangą.
6.1.9. Suprojektuoti ir įdiegti Kolegijoje
intranetą.
Bevielė prieiga prie kompiuterių
tinklo veikia tik
Elektronikos ir informatikos
fakultete.
86 darbo vietose (srautinėse
auditorijose, laboratorijose,
kabinetuose) panaudota
daugialypės terpės įranga.
Šiuo metu yra tik technologinės
prielaidos intranetui
sukurti.
Objektų su bevielės
prieigos prie kompiuterių
tinklo skaičius.
Darbo vietų, panaudojant
daugialypės terpės
įrangą, skaičius.
Intraneto projektas ir jo
įgyvendinimas.
Pilna bevielė prieiga prie
kompiuterių tinklo veikia 10
objektų (9 Kolegijos fakultetų
pastatai ir 1 bendrabutis).
Daugialypės terpės įranga bus
panaudota 140 darbo vietų
(srautinėse auditorijose, laboratorijose,
kabinetuose).
Visiškai įgyvendintas
intraneto įdiegimo Kolegijoje
projektas.
6.2. Modernizuoti Kolegijos biblioteką plečiant jos funkcijas,
atitinkančias aukštosios mokyklos bibliotekai keliamus reikalavimus.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
6.2.1.Kolegijos bibliotekoje
įdiegti bibliotekų programinės
įrangos BPĮ Aleph 500
Cirkuliacijos modulį.
Šiuo metu biblioteka neturi
vartotojų (darbuotojų ir
studentų) duomenų bazės ir
negali aptarnauti savo skaitytojų
elektroniniu būdu.
BPĮ Aleph 500 Cirkuliacijos
modulio įdiegimo laipsnis.
- Kolegijos bibliotekoje įdiegtas
ir veikiantis BPĮ Aleph
500 Cirkuliacijos modulis.
- modulio įdiegimo etapai:
- EIF bibliotekoje iki 2010
m.;
- SPF ir VVF bibliotekose iki
2011 m.;
- likusių fakultetų bibliotekose
iki 2013 m.
6.2.2.Kolegijos bibliotekoje
palaikyti ir atnaujinti bibliotekų
programinės įrangos
BPĮ Aleph 500 Komplektavimo
modulį.
Bibliotekoje įdiegtas BPĮ
Aleph 500 Komplektavimo
modulis.
Nuosekliai atnaujinamas BPĮ
Aleph 500 Komplektavimo
modulis.
Toliau tobulinamas BPĮ
Aleph 500 Komplektavimo
modulis nuosekliai įdiegiant
naujas jo versijas.
6.2.3. Naudojant BPĮ Aleph
500 Katalogavimo modulį
tęsti bibliotekos fondo dokumentų,
įsigytų nuo 2004
m., suvedimą į elektroninį
katalogą.
Šiuo metu į el. katalogą perkelta
apie 20 % bibliotekos
fondo dokumentų, t. y. visi
nuo 2004 m. naujai įsigyti
dokumentai ir dalis senesnių
dokumentų.
Bibliotekos fondo dokumentų,
perkeltų į el. katalogą,
skaičius, proc.
75 % bibliotekos fondo
dokumentų perkelta į el.
katalogą.
6.2.4. Didinti bibliotekos
vartotojų prisijungimo prie
visateksčių duomenų bazių
intensyvumą.
Šiuo metu biblioteka
prenumeruoja 2 pavadinimų
duomenų bazių paketus:
EBSCO Publishing (12 bazių
paketas) ir Integrum techno (9
bazių paketas). Bibliotekos
vartotojų prisijungimų prie
visateksčių duomenų bazių
skaičius – 206 per 2008 m.
Bibliotekos vartotojų prisijungimų
prie visateksčių
duomenų bazių skaičius per
metus.
Prenumeruojamos reikiamos
duomenų bazės.
Vidutinis bibliotekos
vartotojų prisijungimų prie
visateksčių duomenų bazių
skaičius – 700 per 2013 m.
6.2.5. Bibliotekos fondą
toliau turtinti tradiciniais
dokumentais.
Tradiciniams dokumentams
komplektuoti skiriama iki 25
Lt vienam vartotojui.
Tradiciniams dokumentams
komplektuoti skiriamų lėšų
kiekis.
Tradiciniams dokumentams
komplektuoti skiriama ne
mažiau kaip 40 Lt vienam
vartotojui.
39

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
7. Diegti veiksmingą institucijos valdymo sistemą.
Pagrindiniai teisiniai aktai, reglamentuojantys Kolegijos veiklą, yra Aukštojo mokslo įstatymas,
Mokslo ir studijų įstatymas, Kolegijos statutas ir kiti Kolegijos teisiniai dokumentai (Akademinės
tarybos nutarimai, nuostatai, tvarkos, taisyklės ir direktoriaus įsakymai).
Kolegijoje veikia Akademinė taryba, Kolegijos taryba ir savivaldos institucijos fakultetuose,
kurių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.
Kolegiją sudaro 8 fakultetai: Elektronikos ir informatikos, Ekonomikos, Verslo vadybos, Sveikatos
priežiūros, Pedagogikos, Dizaino ir technologijų, Agrotechnologijų, Menų. Fakultetų veiklai
vadovauja dekanai. Fakultetuose veikia savivaldos institucijos – Fakultetų tarybos.
Kolegijos veikla, jos ekonomiškumas, rezultatyvumas, strateginių ir kitų veiklos planų įgyvendinimas,
ataskaitų patikimumas kontroliuojami įstatymų ir vidaus norminių teisės aktų nustatyta
tvarka. Institucijos pagrindinę veiklą reglamentuoja Vilniaus kolegijos statutas, Studijų reglamentas,
veiklas aprašančios procedūros, kiti norminiai dokumentai. Parengti ir patvirtinti struktūrinių
padalinių nuostatai, pareigybių aprašymai. Kolegijos Kokybės valdymo ir audito skyrius vadovauja
kokybės užtikrinimo sistemos diegimui, viešos atskaitomybės sistemos kūrimui, savianalizės eigos
planavimui bei atlieka planinius vidaus auditus. Išskirtos Kolegijos dokumentuojamos veiklos sritys,
o veikla vertinama pagal kiekybinius ir kokybinius pasiekimų rodiklius. Kolegijos direktoriui ir
Akademinei tarybai teikiamos metinės Kolegijos ir jos padalinių veiklos ataskaitos, kurių rengimas
sustiprina vidaus kontrolės veiklą. Nuo 2008 m. antro pusmečio pradėta diegti atnaujinta kokybės
užtikrinimo sistema.
Finansinių išteklių valdymas yra neatsiejama veiksmingo institucijos valdymo dalis.
Didžiausią pajamų dalį Kolegija gauna iš valstybės biudžeto pagal Specialistų rengimo programą
(2008 m. šios lėšos sudarė 64 proc., t.y. 36106,4 tūkst. Lt). 2008 m. 21 proc. (11836,5 tūkst.
Lt) lėšų sudarė Specialiosios švietimo plėtros programos pajamos, t. y. Kolegijos surinktos lėšos už
teikiamas paslaugas: studijas, kursus, pažymas, valgyklų, bendrabučių pajamos ir t. t. Iš Mokslo ir
studijų sistemos tobulinimo programos Kolegija 2008 m. gavo 6 proc. (3354,8 tūkst. Lt).
Po 3 proc. Kolegijos lėšų 2008 m. sudarė tarptautinių projektų ir ES struktūrinių fondų lėšos.
1 proc. Kolegijos lėšų sudarė lėšos, gautos už patalpų nuomą (805,6 tūkst. Lt). Kitos teisėtai
gautos Kolegijos lėšos sudarė 2 proc. (1105,7 tūkst. Lt). Kolegijos finansavimo šaltiniai 2008 m.
parodyti 13 pav.
805,6
3354,8 1859,81448,7 1105,7
11836,5
36106,4
Specialistų rengimo programa
Specialioji švietimo plėtros rograma
Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programa
ES ESF
Tarptautinių projektų lėšos
Patalpų nuoma
Kitos teisėtai gautos lėšos
13 pav. Kolegijos finansavimo šaltiniai 2008 m., tūkst. Lt
2008 m. Kolegijos nematerialiojo turto balansinė vertė buvo 711,4 tūkst. litų. Trumpalaikio
turto per 2008 m. įsigyta už 600,6 tūkst. litų ir 2008 m. pabaigoje jis sudarė 7051,1 tūkst. litų.
40

V A L D Y M O T O B U L I N I M A S
Norint veiksmingiau valdyti lėšų kaupimą, paskirstymą ir valdymą, 2009–2013 m. Kolegijoje,
kaip ir kitose aukštosiose mokyklose, bus vykdoma finansų sistemos pertvarka. Bus pereinama
prie studijų finansavimo „studijų krepšelio“ principo, reformuojama viešojo sektoriaus apskaita ir
finansinė atskaitomybė, įdiegiama nauja kompiuterinės LieMSIS finansų valdymo posistemė, visiškai
įdiegtas kokybės vadybos sistemos (KVS) proceso finansinių išteklių valdymas. Diegiant veiksmingą
institucijos valdymo sistemą, bus sprendžiami toliau išvardinti uždaviniai ir įgyvendinamos
numatytos priemonės.
Uždaviniai:
7.1. Tobulinti Vilniaus kolegijos savivaldos sistemą, siekiant institucijos valdymo efektyvumo;
7.2. Siekti efektyvaus finansinių išteklių naudojimo, įgyvendinat Kolegijos tikslus ir uždavinius.
7.1. Tobulinti Vilniaus kolegijos valdymo sistemą, siekiant institucijos veiklos efektyvumo.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
7.1.1. Parengti naują Vilniaus
kolegijos statutą.
7.1.2. Tobulinti Kolegijos
Akademinės tarybos ir Fakultetų
tarybų veiklą .
7.1.3. Stiprinti studentų
savivaldą.
7.1.4. Plėtoti Kolegijos kokybės
užtikrinimo sistemą.
7.1.5. Įdiegti LieMSIS paprogrames.
7.1.6. Optimizuoti Kolegijos
valdymo centralizacijos lygį.
7.1.7. Parengti ir pasirašyti
kolektyvinę sutartį.
Kolegijos statutas atitinka dabartinį
Lietuvos Respublikos
aukštojo mokslo įstatymą.
Studentų interesams Kolegijoje
atstovauja Studentų
atstovybė. Studentų atstovybės
nariai įeina į Akademinės
tarybos ir Kolegijos tarybos
sudėtį.
Šiuo metu sukurta pradinė
Kolegijos kokybės užtikrinimo
sistema.
„Personalo valdymo“ sistema
neveikia.
Finansų apskaitai naudojama
kompiuterinės apskaitos
programa „Stekas-apskaita“.
Kolektyvinės sutarties nėra.
Kolegijoje nėra veikiančios
profesinės sąjungos.
Naujas Vilniaus kolegijos
statutas, atitinkantis naują
Mokslo ir studijų įstatymą.
Peržiūrėti Fakultetų tarybų
formavimo principai.
Kolegijos savivaldos institucijose
dalyvaujančių studentų
skaičius.
Kolegijos kokybės užtikrinimo
sistema realizuojama
per vertinimo ir kokybės
valdymo procedūras.
Veikiančios sistemos LieM-
SIS paprogramės: „Finansai“,
„Personalo valdymas“.
Kolegijos centralizacijos ar
decentralizacijos lygis.
Pasirašyta su profesinėmis
sąjungomis kolektyvinė
sutartis.
Parengtas naujas Kolegijos
statutas, atitinkantis naują
Mokslo ir studijų įstatymą ir
nustatyta tvarka patvirtintas
Vyriausybės .
Akademinės tarybos patvirtinta
nauja Fakultetų tarybų
formavimo tvarka.
Kolegijos savivaldos institucijose
dalyvaujančių studentų
skaičius ne mažesnis kaip 20
proc.
Kolegijos kokybės užtikrinimo
sistema atitinka
visuotinės kokybės vadybos
principus, plėtojama kokybės
kultūra.
Išbandyta ir įdiegta fakultetų
ir katedrų reitingavimo
sistema.
Įdiegtos ir veikiančios
sistemos LieMSIS paprogramės:
„Finansai“, „Personalo
valdymas“.
Didesnė fakultetų finansinė
autonomija, centralizuotos
ūkinės veiklos procedūros.
Parengta ir pasirašyta su
profesinėmis sąjungomis
kolektyvinė sutartis.
41

S T R A T E G I N I S V E I K L O S P L A N A S 2 0 0 9 – 2 0 1 3
7.1.8. Sudaryti Kolegijos ir
pagrindinių padalinių vadovų
rezervą.
7.1.9. Apibrėžti naujas
pareigybes ir perskirstyti
funkcijas.
7.1.10. Kiekvienai pareigybei
parengti naujus ar koreguoti
jau esamus pareigybių
aprašymus.
7.1.11. Tobulinti bibliotekos
administravimą.
7.1.12. Įkurti Vilniaus
kolegijos Nuotolinių studijų
centrą .
Šiuo metu nėra sudaryta
tokio rezervo.
Atsižvelgiant į Kolegijos
tikslus ir uždavinius bei
Kolegijos poreikius juos įgyvendinti,
pradėtas pareigybių
peržiūrėjimas.
Darbuotojai turi pareigybių
aprašymus.
Biblioteka yra centralizuota,
tačiau fiziškai veikia visuose
fakultetuose.
Nekoordinuota nuotolinio
mokymo (-si) modulių
rengimo, nuotolinių studijų
teikimo veikla.
- išskirti potencialūs Kolegijos
ir pagrindinių padalinių
vadovai, sudarytas kadrų
rezervas;
- patobulintos potencialių
Kolegijos ir pagrindinių
padalinių vadovų kompetencijos.
Funkcijų analizės metodu fiksuotos
darbuotojų funkcijos
pagal veiklos sritis.
Pareigybių aprašymai.
Bibliotekos administravimo
modelis.
Nuotolinių studijų centras.
Sudarytas Kolegijos ir
pagrindinių padalinių vadovų
rezervas.
Įvestos naujos pareigybės,
atitinkančios Kolegijos
poreikius ir aukštojo mokslo
aktualijas, perskirstytos jau
esamų pareigybių funkcijos.
Nauji ar koreguoti pareigybių
aprašymai.
Peržiūrėti bibliotekos
personalo etatai. Kolegijos
bibliotekos administravimo
modelis atitinka tradicinį
aukštosios mokyklos bibliotekos
modelį.
Įkurtas ir veikia Nuotolinių
studijų centras, koordinuojantis
nuotolinio mokymo
(-si) veiklą
7.2. Tobulinti finansinių išteklių valdymą, įgyvendinat Kolegijos tikslus ir uždavinius.
Priemonės pavadinimas 2008 m. būklė Rezultato rodiklis Rezultatas 2013 m.
7.2.1. Dėstytojo vidutinio
mėnesinio atlyginimo didinimas.
7.2.2. Pajamos, gaunamos už
teikiamas paslaugas.
7.2.3. Reformuoti buhalterinę
apskaitą ir finansinę
atskaitomybę.
7.2.4. Įdiegti kokybės užtikrinimo
sistemos procesą
PA14 „Finansinių išteklių
valdymas“.
Esamas dėstytojo vidutinis
mėnesio atlyginimas 2600 Lt.
Pajamos gaunamos už
teikimas paslaugas 11789,9
tūkst. Lt.
Apskaita tvarkoma piniginiu
principu.
Diegiamas „Finansinių išteklių
valdymo“ procesas.
Vidutinis mėnesinis dėstytojo
atlyginimas litais.
Kolegijos pajamų padidėjimas,
proc.
Įdiegti buhalterinės apskaitos
ir finansinės atskaitomybės
VSAFAS.
Veikiantis „Finansinių išteklių
valdymo“ procesas.
Dėstytojo vidutinis mėnesinis
atlyginimas ne mažesnis
nei 3400 Lt (bruto).
Kolegijos pajamos, gaunamos
už teikiamas paslaugas,
padidėjusios 30 proc.
Apskaita tvarkoma kaupimo
principu.
Finansiniai ištekliai valdomi
pagal kokybės užtikrinimo
sistemos procesą PA14.
42

Vilniaus kolegijos strateginio
veiklos plano įgyvendinimas ir
stebėsena
Vilniaus kolegijos strateginio planavimo sistemą sudaro:
•
•
Vilniaus kolegijos 2009–2013 m. strateginis veiklos planas;
Kolegijos fakultetų 2009–2013 m. strateginiai veiklos planai.
Kolegijos direktorius prižiūri strateginio veiklos plano įgyvendinimą, kiekvienų metų pabaigoje
įvertina pasiektus rezultatus, analizuoja iškilusias problemas ir teikia pasiūlymus, kaip pasiekti
geresnių rezultatų. Pasikeitus Kolegijos veiklos prioritetams, strateginis veiklos planas yra atnaujinamas
jį tikslinant ir darant pakeitimus.
Vilniaus kolegijos 2009–2013 m. strateginio veiklos plano įgyvendinimo rezultatai kasmet
aptariamas direktoriaus metinėje ataskaitoje ir pateikiami tvirtinti Kolegijos akademinei tarybai.
Padalinių strateginiai veiklos planai sudaromi vadovaujantis Kolegijos misija, vizija ir svarbiausiais
plėtros tikslais, numatytais Vilniaus kolegijos 2009–2013 m. strateginiame veiklos plane.
43

VILNIAUS KOLEGIJA
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
2009–2013 m.
Išleido Vilniaus kolegija, J. Jasinskio g. 15, LT-01111 Vilnius
Spausdino UAB „CIKLONAS“, J. Jasinskio g. 15, LT-01111 Vilnius