Aiskinamasis rastas.pdf

Bylos sudėtis 

2012 

2. Aiškinamasis raštas: 99 lapai 

EBA Esamos būklės analizės tekstinė dalis: 1-29 lapai 

Įvadas 

1-2 lapai 

Bendroji dalis 

3-9 lapai 

Patvirtintų planavimo dokumentų sprendiniai, jų analizė, išvados. 

10-30 lapai 

KP Specialiojo plano koncepcijos parengimo tekstinė dalis: 31-47lapai 

Vertybės teritorijos bei apsaugos zonų koncepcijų projektas 

31-44 lapai 

Paveldotvarkos projekto sprendinių koncepcijos projektai (variantai) 44-47 lapai 

Juodkrantės gyvenvietės istorinės raidos apžvalga. Autorės istorikės Indrė 

Baliulytė, Aušrelė Racevičienė 

52 lapai 

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė 

(atest. Nr. 1106, 1377 NKVA) 

3 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių 

registre 2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų 

planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto 

(toliau – specialusis planas).

SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas 

2012 

I.Įvadas 

1.Objekto bendras aprašymas 

Planuojama teritorija įeina į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kuršių nerijos nacionalinis parkas - 

tai saugoma teritorija, apimanti lietuviškąją Kuršių nerijos sausumos dalį kartu su Kuršių marių ir 

Baltijos jūros pakrante. Visa Kuršių nerija - tai 98 km ilgio pusiasalis, kurio pietinė dalis priklauso 

Rusijos Federacijai. 

Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km² 

plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc. – miškai), iš 

rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc. parko 

ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti vertingiausią 

gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su 

unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. gruodžio 2d. Kuršių nerija, 

kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros 

vertybių registre: Nida – 17098, Preila – 2069, Pervalka – 2068, Juodkrantė – 2667, Smiltynė – 

21809), turinčiose kultūrinių draustinių statusą (Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. 

nutarimas Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir 

vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių 

vietovių vertingosios savybės. 

2.Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo pagrindas: 

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 

25 d. įsakymas Nr. Į-392 „DĖL VALSTYBĖS SAUGOMOS NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS 

PAVELDO VERTYBĖS – JUODKRANTĖS GYVENVIETĖS (UNIKALUS KODAS 

KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE 2067, BUVĘS KODAS U12), NERINGOS M., 

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ 

PLANAVIMO DOKUMENTO RENGIMO“ (Žin., 2011-12-01, Nr. 147-6927) 

3.Planavimo tikslai: 

užtikrinti Juodkrantės gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą; 

užtikrinti Juodkrantės gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą bei Juodkrantės gyvenvietės 

teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimą; 

4.Planavimo uždaviniai: 

nustatyti (patikslinti) Juodkrantės gyvenvietės teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus; 

nustatyti (patikslinti) paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą 

Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje bei apsaugos zonoje; 

1 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo 

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau – 

specialusis planas).


2012 

5.Dokumento lygmuo: 

Rengiamas specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį 

yra rajono lygmens. 

6.Specialiojo plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: 

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomo g. 2, 

Klaipėda. 

7.Specialiojo plano rengėjas: 

VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius. 

8.Planavimo sąlygos: 

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 

sąlygos specialiajam planui rengti 2012-07-31 Nr.64, 2 lapai. 

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2012-03-05 planavimo sąlygos Nr. S1-173(6.19), 

2 lapai. 

Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-02-09 planavimo sąlygos 

Nr. AS1-4, 3 lapai. 

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 

2012-02-23 planavimo sąlygos Nr.(21)-14-735, 2 lapai. 

Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kultūros vertybės kodas Kultūros vertybių registre 2067, 

buvęs kodas U12) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sudarančio 

Juodkrantės gyvenvietės teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano rengimo planavimo darbų 

programa (užduotis) 2012-07-31, 2 lapai. 

 

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos 

departamento 2012-02-09 raštas- priežasčių dėl sąlygų specialiam planui neteikimo 

išaiškinimas Nr.(4)-LV4-503, 1 lapas. 

9.Projektavimo eiga: 

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo 

taisyklėse (Žin. 2008, nr.144-5797) fiksuotos specialiojo plano dokumento rengimo etapo stadijos: 

I.Esamos būklės analizės stadija: 

2012 metų rudenį atlikta gyvenvietės pastatų ir vertingųjų savybių foto fiksacija, išnagrinėta 

istorinė ikonografinė , topografinė medžiaga, parengta užstatymo raidos analizė. Surinkti Kultūros 

vertybių registro duomenys, išnagrinėti galiojantys planuojamoje teritorijoje teritorijų planavimo 

dokumentai. 

II. Koncepcijos rengimo stadija: 

Remiantis patikslinta esamos būklės analize, kurioje atsižvelgta į susiklosčiusią šiuo metu 

kadastrinių sklypų struktūrą, įvertinus teritorijų planavimo dokumentų paklaidas (tarpusavio 

neatitikimus), skirtingus siūlymus dėl naujų objektų registravimo NKV registre, taikant visom Kuršių 

nerijos gyvenvietėm analogiškus „modus procedendi“ principus, buvo patikslintos vertybės teritorijos 

ribos bei paveldotvarkos projekto koncepcijoje nustatyti, saugojimo, tvarkymo ir naudojimo 

reikalavimai atskirom teritorijos dalim, statiniams ir želdinių tvarkymui. 






2012 

II. Bendroji dalis 

1.Vietovės apibūdinimas 

1.1.Situacija 

Administracinė priklausomybė: 

Nuo 1961 metų atskiros Kuršių nerijos gyvenvietės: Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida sujungtos į 

vieną administracinį vienetą - Neringos miestą. Juodkrantė priklauso Neringos savivaldybei. 

Geografinė padėtis: 

Kuršių nerija – siauras pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Ši 

teritorija anksčiau vadinta dar ir Kopomis, Randavomis, Pajūriais, o Žemaičiuose ji daugiausia buvo 

žinoma kaip Užmaris. Šiaurinė ir didžiausia Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos Respublikai 

(šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto (0,8 tūkst. ha), o likusi dalis (apie 25,6 tūkst. ha) – Neringos 

savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios kitos mažesnės 

gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. 

Juodkrantė (vok. Schwarzort) – antra pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, 18 km į pietus 

nuo Klaipėdos. Linijinio plano gyvenvietė, nusidriekusi 2 km palei marias. Juodkrantė įsikūrusi 

senųjų – parabolinių kopų slėnyje, yra išlikę senų pušynų fragmentų. Netoli Juodkrantės yra 

saugomos Pilkosios kopos. Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių takas ir 167 kelias Smiltynė- 

Nida , jungiantis visas Kuršių nerijos gyvenvietes. 

Vertybės apimtis: 

Juodkrantės gyvenvietė 

Unikalus objekto kodas: 2067 

Pilnas pavadinimas: Juodkrantės gyvenvietė 

Adresas:Neringos sav., Neringos m. 

Įregistravimo registre data:1992-06-30 

Statusas:Valstybės saugomas 

Rūšis:Nekilnojamas 

Objektas įrašytas kaip: vietovė 

Seni kodai 

Kodas registre iki 2005.04.19: U12 

Nr. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše: 

Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše: 984 

Nr. laikinosios apskaitos sąraše: 413/211 

Vietovėje yra:Vila, S120; Vila, S196; Vila, S197; Vila, S198; Vila, S199; Vila, S200; Vila, S201; 

Namas, S122; Namas, S123; Namas, S124; Namas, S125; Namas, S126; Žvejo namas, S997; Namas, 

S127; Namas, S128; Namas, S129; Namas, S130; Namas, S131; Namas, S132; Namas, S133; 

Namas, S134; Žvejo namas, S999; Kurhauzas, S121; Emilės ir Karlo May viešbučio pastatas, S998; 

Juodkrantės evangelikų liuteronų senųjų kapinių dalis, L353; Evangelikų liuteronų bažnyčia, S208; 






2012 

Mokykla, S996; Vila „Liselotte“, S1000; Vila „Gerlach“, S1001; Vila „Hubertus“, S1002; Muzikos 

paviljonas, S1003. 

Eiles 

Nr. 

1. 

2. 

3. 

4. 

5. 

6. 

7. 

8. 

9. 

10. 

11. 

Unikalus 

objekto kodas 

963 Buv. vila 

16009 

22440 

Pavadinimas 

Evangelikų liuteronų 

bažnyčia 

Juodkrantės 

evangelikų liuteronų 

senųjų kapinių dalis 

1259 Kurhauzas 

29873 Mokykla 

29877 Muzikos paviljonas 

1247 Namas 

1248 Namas 

1250 Namas 

1251 Namas 

1252 Namas 

12. 1253 Namas 

Adresas 

Neringos sav., 

Neringos m., Ievos 

kalno g. 2 


Neringos m., L. Rėzos 

g. 56 


Neringos m., Miško g. 


Neringos m., Kalno g. 

7 



g. 8 



12 



g. 13 



g. 15 



g. 17 



g. 19-1 



g. 21 



Įregistravimo 

registre data 

Kiti kodai 

1992-05-05 IP1014, 

LA413/223 

1993-05-20 S208 , AtV1038 

1996-12-23 L353 

1992-05-27 S121 , AtV242 

2004-12-31 S996 

2004-12-31 S1003 

1992-05-27 S125 , AtV230 

1992-05-27 S126 , AtV231 

1992-05-27 S127 , AtV233 

1992-05-27 S128 , AtV234 

1992-05-27 S129 , AtV235 

1992-05-27 S130 , AtV236 






2012 

13. 

14. 

15. 

16. 

17. 

18. 

19. 

20. 

21. 

22. 

23. 

24. 

25. 

1254 Namas 

1256 Namas 

1229 Namas 

1255 Namas 

1257 Namas 

1245 Namas 

1246 Namas 

22124 Poilsio namai 

993 Vila 

22120 Vila 

22119 Vila 

22122 Vila 

22121 Vila 

g. 23 



g. 27-1, 2 



g. 29-1, 2 



g. 5-1, 2 



g. 58 



g. 60-1, 2 



g. 7-1, 2 



g. 9-1-3 



11 


Neringos m., Ievos 

kalno g. 4-1-3 



18 



22 



26 



28 

1992-05-27 S131 , AtV237 

1992-05-27 S132 , AtV239 

1992-05-27 S122 , AtV227 

1992-05-27 S133 , AtV238 

1992-05-27 S134 , AtV240 

1992-05-27 S123 , AtV228 

1992-05-27 S124 , AtV229 

1996-11-18 S197 

1992-05-06 

1996-11-18 S198 

1996-11-18 S199 

1996-11-18 S200 

1996-11-18 S201 

S120 , IP1015, 

LA413/226 






2012 

26. 

27. 

28. 

29. 

30. 

31. 

32. 

22123 Vila 

29875 Vila "Gerlach" 

29876 Vila „Hubertus“ 

29874 Vila „Liselotte“ 

15868 Žvejo namas 





9 



2 



4 



5 


Neringos m., G. D. 

Kuverto g. 5 



g. 11 



g. 68 

1996-11-18 S196 

2004-12-31 S1001 

2004-12-31 S1002 

2004-12-31 S1000 

2004-12-31 S978 , AtV897 

1992-05-27 S997 , AtV232 

1992-05-27 S999 , AtV241 

Vertingųjų savybių pobūdis: Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas), Urbanistinis 

(lemiantis reikšmingumą, retas), Kraštovaizdžio 

Teritorijos plotas: 34,48 ha 






2012 

Vertingosios savybės : 

1.3.1. planavimo sprendiniai – Naujųjų Karvaičių ir Gintaro įlankos gyvenviečių 

linijinė plano struktūra, Liudviko Rėzos g. trąsa (-; -; TRP; 2007 m.); Ievos kalno ir 

Kurortinės gyvenviečių linijinė bei mišraus plano struktūra, gatvių tinklas (-; -; TRP; 

2007 m.); stačiakampiui artimos konfigūracijos aikštė prie Evangelikų liuteronų 

bažnyčios ir klebonijos (-; būklė gera; TRP; FF Nr. 50-52; 2007 m.); Naujųjų Karvaičių 

gyvenvietės palei Liudviko Rėzos g. R ir V puses - kupetinio, sodybinio (atitraukto 

nuo gatvės ir prie gatvės) užstatymo bei užstatymo pagal gatvės perimetrą tankumas 

ir pobūdis - 1-2 aukštų mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais stogais gyvenamaisiais 

ir visuomeninės paskirties pastatais, turinčiais etnoarchitektūrinį pobūdį ir istorizmo 

stilistiką (-; -; FF Nr. 2, 46-78/1, 134; 2007 m.); Ievos kalno gyvenvietės palei Liudviko 

Rėzos g. V pusę ir Ievos kalno g. Š pusę – sodybinio (atitraukto nuo gatvės) 

užstatymo ir užstatymo pagal gatvės perimetrą tankumas ir pobūdis 1-2 aukštų 

mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais stogais pastatais, turinčiais etnoarchitektūrinį 

pobūdį ir istorizmo stilistikos formas (-; -; FF Nr. 3, 21-45, 80-83; 2007 m.); Kurortinės 

gyvenvietės palei Liudviko Rėzos g. V pusę - perimetrinio užstatymo tankumas ir 

pobūdis 1-3 aukštų mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais stogais pastatais, turinčiais 

etnoarchitektūrinį pobūdį, istorizmo stilistiką (-; -; FF Nr. 10-13, 14-20; 2007 

m.);Kurortinės gyvenvietės palei Kalno g. R, V ir Š puses - perimetrinio bei sodybinio 

(atitraukto nuo gatvės) užstatymo tankumas ir pobūdis 1-3 aukštų mediniais ir plytų 

mūro su dvišlaičiais stogais pastatais, turinčiais etnoarchitektūrinį pobūdį, istorizmo, 

eklektikos ir moderno stilistiką (-; -; FF Nr. 84-108; 2007 m.); Kurortinės gyvenvietės 

palei Miško g. V ir P puses - sodybinio (atitraukto nuo gatvės ir prie gatvės) 

užstatymo tankumas ir pobūdis 1-3 aukštų mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais 

stogais pastatais, turinčiais etnoarchitektūrinį pobūdį, eklektikos stilistiką (-; -; FF Nr. 

110-118; 2007 m.); Gintaro įlankos gyvenvietės palei Gintaro įlankos g. V ir R puses - 

sodybinio (atitraukto nuo gatvės ir prie gatvės) užstatymo tankumas ir pobūdis 1-2 

aukštų mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais stogais pastatais (-; -; FF Nr. 5-9; 2007 

m.); L. Rėzos g. V ir R pusių užstatymo išklotinės (-; -; FF Nr. 16-18, 21, 22, 25, 27-29; 






2012 

 

 

 

 

 

2007 m.); Miško g. P pusės užstatymo išklotinė (-; -; FF Nr. 114, 115, 118; 2007 

m.); Kalno g. V, R, Š pusių užstatymo išklotinė (-; -; FF Nr. 85-90, 93-98, 108, 109; 

2007 m.); L. Rėzos g. perspektyvos P-Š ir Š-P kryptimis Juodkrantės P (Naujųjų 

Karvaičių), vidurinėje (Ievos kalno, Kurortinės gyvenvietės) dalyse (-; -; FF Nr. 14, 

15, 21, 25, 28, 29, 40, 41, 46, 51, 57, 78-79; 2007 m.); gyvenvietės dvigubas siluetas iš 

marių pusės: viršutinė gamtinė kopų linija ir apatinė urbanistinio užstatymo prie 

marių pastatų stogų linija su Naujųjų Karvaičių gyvenvietės bažnyčios pastato silueto 

dominante (-; -; FF Nr. 1-4; 134; 2007 m.); krantinės linija (-; -; FF Nr. 1-4; 119-138; 

2007 m.); gyvenvietės panorama nuo marių pusės (-; -; FF Nr. 1-4; 2007 m.); 

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas – kopų gūbrys, pamario palvė ir 

marių paplūdimys (-; -; FF Nr. 1- 138 ; 2007 m.); 

1.3.6. želdynai ir želdiniai – L. Rėzos, Ievos kalno, Kalno, Miško, Gintaro įlankos g. ir 

krantinės palei L. Rėzos g. apželdinimo lapuočiais ir spygliuočiais medžiais, krūmais 

grupėmis bei soliterais pobūdis (-; būklė gera; FF Nr. 2-25, 28, 29, 39-42, 45-97, 99-111, 

116-126, 128, 129, 134-138; 2007 m.); 

1.3.7. upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai – Gintaro įlankos 

marių kranto linija (-; -; TRP; FF Nr. 4-6; 2007 m.); Gintaro įlankos uosto vieta (išlikę 

netyrinėti mediniai poliai; -; FF 4, 5; 2007 m.); 

3. Pirminė ir istorinė paskirtis – gyvenamoji, ūkinė, rekreacinė; 

4. Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – Kuršių 

Nerijos nacionalinis parkas; 

5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius – 

Nuo XVII iki XX a. dabartinėje Juodkrantės gyvenvietėje susiformavo 7 atskiros 

gyvenvietės, kurių rudimentai išliko iki dabar. Senosios (Pajūrio) Juodkrantės 13 

sodybų kaimas 1599–1600 m. buvo užpustytas smėlio. Gyvenvietė XVII a. pr. 

persikėlė į dabartinę vietą. Naujosios (Pamario) Juodkrantės gyvenvietės centrinei 

daliai (vad. Kurortine gyvenviete) pradžią davė 1650 m. pastatyta smuklė ir aplink ją 

statomi žvejų namai. 1697 m. gyvenvietė gavo Kulmo teises. 1743 m. – įsteigta 

pirmoji Kuršių Nerijoje pradinė mokykla. XVIII a. pab. į dabartinę pietinę 

Juodkrantės dalį atsikėlė užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai. 1885 m. pietinėje 

Juodkrantės dalyje, vad. Žvejų kaimeliu, pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Nuo XIX 

a. I pusės Juodkrantė tapo vasarviete. 1854–55 m. marių dugne radus gintaro telkinį, 

Juodkrantės šiaurinėje dalyje pradėjo formuotis vadinamoji Pramoninė (Gintaro 

įlankos) gyvenvietė. Iš marių dugno 1860–99 m. pramoniniu būdu kastas gintaras. 

Juodkrantės Karvaičių kaime gimė Liudvikas Gediminas Rėza (1776–1840) – 

Mažosios Lietuvos tautosakininkas, poetas, kultūros veikėjas, Karaliaučiaus 

universiteto dėstytojas ir rektorius. 

Amžius: įkurta XVII a., iki XX a. susiformavusi iš 7 kaimų, dabar sudaryta iš 4 pagrindinių 

urbanistinių dalių: Naujųjų Karvaičių, Ievos kalno, Kurortinė ir Gintaro įlankos gyvenvietės 

Dokumentai: 

1. LR KPI nutarimas Nr. 01-8-413. 1995-01-31; Nr.: 413/211 ; Tipas: Nutarimas; 

2. KVAD direktoriaus įsakymas. 1996-01-29; Nr.: 5 ; Tipas: Įsakymas; 

3. Dėl pripažinimo valstybės saugomu . 2005-04-29; Nr.: ĮV-190 ; Priėmė: Lietuvos 

Respublikos kultūros ministras; Tipas: Įsakymas; 






2012 

4. Dėl duomenų patikslinimo. 2008-01-09; Nr.: KPD-RM-571; Priėmė: KPD nekilnojamojo 

kultūros paveldo vertinimo taryba; Tipas: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo 

tarybos aktas; TRP 

5. Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) 

teritorijoje arba jų apsaugos zonoje. 2009-05-08; Nr.: 05-71; Tipas: 

Dokumentas; Pranešimas 

6. Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) 

teritorijoje arba jų apsaugos zonoje. 2009-05-08; Nr.: 05-70; Tipas: 

Dokumentas; Pranešimas 

7. Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo. 2011-11-25; Nr.: Į-392; 

Priėmė: Kultūros paveldo departamentas; Tipas: Įsakymas; 

Šaltiniai ir medžiaga: 

15.1. BUČAS, Jurgis. Kuršių nerija - unikalus pretendentas į pasaulio paveldo sąrašą. Kultūros 

paminklai, 1998, Nr.5, p. 166-170. 

15.2. BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001, t. 1, p. 127-166. 

15.3. GELEŽINIS, M. Mūsų Neringos kaimai. Pajūris. Klaipėda, 1936, Nr. 1. 

15.4. Juodkrantės ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai. Kuršių nerijos nacionalinio parko 

generalinis planas. Architektūros ir statybos institutas, Kaunas, 1993. 

15.5. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva. Boston, 1968, t. 4. 

15.6. Visuotinė Lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2006, t. 9, p. 15-16. 

R. Kraniauskas. Juodkrantės gyvenvietės (unik. kod. 2067) Neringos m. Sklypo Kalno g. 12 a. 

archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų 2010 m. ataskaita. 

1.2.Istorinės raidos apžvalga 

Žiūrėti parengtą A.Racevičienės Juodkrantės gyvenvietės istorinės raidos apžvalgą. 

1.3.Užstatymo struktūros raidos apžvalga 

Žiūrėti parengtą D.Sabaliauskienės Juodkrantės gyvenvietės užstatymo struktūros raidos apžvalgą. 

1.4.Tūrinė erdvinė kompozicija 

Juodkrantės gyvenvietė – didelės kraštovaizdžio įvairovės kaitos, seniausia pagal nuolatinę vietą 

nerijoje gyvenvietė . Tai nerijos sengirės ir nesuardytos pirminės struktūros parabolinių kopų 

kraštovaizdžio reliktinė teritorija. 

Siauras pamario palvės ruožas, kopagūbrio iškyšuliai ir parabolinių kopų slėniai nulėmė savitą 

istoriškai susiklosčiusios gyvenvietės plano ir erdvių struktūrą. Gyvenvietė apie 3 km nutįso pamariu 

vakarinėje pusėje, tai giliau, tai mažiau įsiterpdama į kopagūbrio slėnius ir pereidama į rytinę kelio 

pusę tik ties Gintaro įlanka, prie Žvejų kaimelio ir Naujųjų karvaičių gyvenviečių. Ten, kur kopos 

priartėja prie Kuršmarių kranto, gyvenvietė suskaidyta mišku apaugusiais kalnais į atskiras dalis. Nuo 

Kuršmarių Juodkrantė neatrodo vienalytė, o susidedanti iš kelių gyvenviečių. Ryškiausias jos silueto 

akcentas – ne centrinė dalis, bet bažnyčia su žvejų kaimelio gyvenviete ir naujaisiais „Ąžuolyno“ 

poilsio namų korpusais. 

(BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001, t. 1, p. 127-166). 

Žiūrėti analizės schemas. 

2.Žemėnaudos formų lentelė 

Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703); 2011, Nr. 49- 

2365) „31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose „ apibrėžia Kuršių nerijos nacionalinio 

parko žemė kaip išimtinę valstybės nuosavybę. 

Taigi visa Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė, neišskiriant gyvenviečių priklauso Lietuvos 

Respublikos valstybei. 






2012 

3.Patvirtintų planavimo dokumentų sprendiniai 

3.1. Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012 m. rugsėjo 21 d. patvirtintas 

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) sprendiniai Juodkrantės gyvenvietės teritorijos 

vystymui: 

3.1.1. Urbanistinė struktūra ir reglamentai: 

Pastaba :Šie reglamentai kultūrinių draustinių teritorijose taikomi, jei nekilnojamo kultūros 

paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentuose nenumatyta kitaip. 

1. Istorinės Naujųjų Karvaičių gyvenvietės teritorija su marių pakrantės ruožu 

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto 

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1) 

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė 

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): 

1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo turinys – buvusių 

kuršių žvejų sodybų sklypai; 

2) galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio 

(stacionaraus) poilsio statinių statyba; 

3) kitas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis – rekreacinės 

paskirties želdynai. 

Plėtojamos funkcijos: pagrindinės – gyvenamos sodybos; papildomos – poilsiautojų 

apgyvendinimas ir aptarnavimas nuomojamose gyvenamosiose patalpose; sodybų, esančių 






2012 

prie marių, gyventojams rekomenduojama plėtoti vandens turizmo verslą, panaudojant 

senuosius kuršių žvejų laivus – kurmėnus. 

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį 

„Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); taip pat marių kraštovaizdžio panoramos, 

atsiveriančios iš marių pakrantės sodybų, etnokultūrinio paveldo pastatais užstatytų erdvių 

mastelis, jų struktūra, vieningas architektūrinis aplinkos charakteris pastatų formos, tūriai 

ir jų kompozicinė struktūra, spalvos, fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir 

saugotinomis pripažintos statinių konstrukcijos. 

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir 

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtž-2 ir 

Mtvs-3 zonose. 

Užstatymo tankumas: išlaikomas esamas, atskirų sklypų užstatymo tankumas gali būti 

didinamas tiktai tuo atveju, jeigu pagal atliktų istorinių tyrimų medžiaga atstatomi nunykę 

vertingi kultūros paveldo objektai. 

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda. 

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas. 

Kiti reikalavimai: 1) jeigu buvusių žvejų sodybų sklypų kitos paskirties žemės gyvenamosios 

teritorijos vienbučių gyvenamųjų namų statybos žemės naudojimo būdas yra pakeistas į 

kitą žemės naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos apimtys turi būti apribotos tiek, 

kad nepareikalautų buvusių žvejų sodybos pastatų ir sklypų perplanavimo, o jų 

architektūrinis tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame reglamente istorinėms kuršių žvejų 

sodyboms išdėstytus reikalavimus; 2) draudžiama naudoti komercinę reklamą, darkančią 

saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos charakterį; 3) galima tik tokia veikla, kuri 

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių. 

2. Juodkrantės stadiono teritorija 


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančio tvarkymo (U1.1) 



1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo būdo turinys 

– gyvenvietės stadionas su sportininkus aptarnaujančiu vasaros tipo buitinių patalpų 

statinių ir žiūrovams skirtų suolų pakyla; 

2) galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos,; naudojimo būdų turinys – vaikų lauko 

žaidimo aikštelės. 

Saugomos savybės: vizualinis ryšys su mariomis. 

Tvarkymo priemonės: numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtvs-3 

zonoje, 

Užstatymo tankumas: iki 0,5 %. 

3. Buvusio Žvejų kaimelio teritorija 

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio 



Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios 

teritorijos; naudojimo turinys – buvusių kuršių žvejų sodybų sklypai. 

Plėtojamos funkcijos: pagrindinės – vietinių gyventojų apgyvendinimas; papildomos – 

poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas nuomojamose gyvenamosiose patalpose. 

Saugomos bei rekomenduojamos atkurti aplinkos savybės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių 






2012 

„Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat etnokultūrinio paveldo pastatais 

užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis aplinkos charakteris, etnokultūrinio 

paveldo aplinkai būdingi sodybų sklypų tvarkymo bruožai. 

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: saugomos kultūros vertybės (žr. brėž. 2b ir 2 

tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); taip pat etnokultūrinio 

paveldo pastatų sklypų užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai 

būdingi sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, 

spalvos, fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos 

statinių konstrukcijos, charakteringa etnografinių pastatų patalpų išplanavimas bei 

patalpų interjerai. 

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir 

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-1 

zonoje. 

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti saugotinai etnokultūrinei aplinkai 

būdingą išlikusią užstatymo erdvinę struktūrą, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų 

sutvarkymo elementus, pakeisti juos naujadarais, keisti sodybinio užstatymo panoramas ir 

siluetus. 

Užstatymo tankumas: išlaikomas esamas, atskirų sklypų užstatymo tankumas gali būti 

didinamas tiktai tuo atveju, jeigu pagal atliktų istorinių tyrimų medžiaga atstatomi nunykę 

vertingi kultūros paveldo objektai. 

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda 

Užstatymo aukštis: sodybų gyvenamųjų namų – iki 7,5 m, pagalbinių pastatų (priklausinių) – 

iki 5,5 m. 

Kiti reikalavimai: 1) neleidžiama keisti buvusių žvejų sodybų sklypų kitos paskirties žemės, 

gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo būdo į kitą žemės naudojimo būdą; 2) jeigu 

buvusių žvejų sodybų sklypų kitos paskirties žemės gyvenamosios teritorijos žemės 

naudojimo būdas pakeistas į kitą žemės naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos 

apimtys turi būti apribotos tiek, kad nepareikalautų buvusių žvejų sodybos pastatų ir 

sklypų perplanavimo, o jų architektūrinis tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame 

reglamente istorinėms kuršių žvejų sodyboms nustatytus reikalavimus; 3) draudžiama 

naudoti komercinę reklamą, darkančią saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos 

charakterį; 4) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų 

savybių. 

4. Juodkrantės bažnyčios teritorija 



Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: Kitos paskirties žemė 

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, 

naudojimo būdo turinys – bažnyčios sklypas. 

Saugotini elementai: autentiškas bažnyčios pastatas – saugoma kultūros vertybė (žr. brėž. 2b 

ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“) ir jos sklypas. 

Saugomos savybės: 1) erdvinė užstatymo kompozicija; 2) bažnyčios pastato mastelis 

etnokultūrinio buvusio kuršių žvejų sodybų komplekso atžvilgiu. 

Tvarkymo priemonės: a) paveldosauginės (žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros 

paveldo apsauga ir naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo 

morfotipo Mtvs-1 zonoje. 

Draudžiama: keisti užstatymo erdvinę kompoziciją, pastato tūrį, fasado elementus. 

Užstatymo tankumas: nedidinamas, paliekamas esamas. 






2012 

Užstatymo aukštingumas ir aukštis: nekeičiamas. 

5. Buvusios Įlankos gyvenvietė 




Naudojimo būdai (pobūdžiai): 

1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (buvusi žvejų sodyba); 

naudojimo turinys – muziejaus sklypas; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; galimas naudojimo pobūdis – 

ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba; galimas naudojimo pobūdžio turinys – 

poilsio įstaigos sklypas, kitas naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių statybos. 

3) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – buvusių kuršių 

žvejų sodybų sklypai; 

4) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis – 

prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; 

Saugomos bei rekomenduojamos atkurti bei respektuoti aplinkos savybės: žr. brėž. 2b ir 2 

tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat saugomas 

etnokultūrinio paveldo pastatais užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis 

aplinkos charakteris, etnokultūrinio paveldo pastatų sklypų užstatymo erdvinė struktūra, 

saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos, 

tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos, fasadų apdailos medžiagos, charakteringas 

etnografinių pastatų patalpų išplanavimas bei patalpų interjerai, puošyba, vertingomis ir 

saugotinomis pripažintos statinių konstrukcijos. 

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir 

naudojimas“; numatomos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-1 

zonoje. 

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti išlikusią etnokultūrinei aplinkai 

būdingą užstatymo erdvinę struktūrą, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų su tvarkymo 

elementus, pakeisti juos naujadarais, keisti sodybinio užstatymo panoramas ir siluetus. 

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo 

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti 

konkretaus sklypo užstatymo tyrimai.. 


Užstatymo aukštis: išlaikomas esamas. 

Kiti reikalavimai: 1) sodybose bei kituose sklypuose, kuriuose yra įteisintas (esamas) 

visuomeninės paskirties teritorijų ar kitoks žemės naudojimo būdas, galioja visose šio 

reglamento dalyse išdėstyti reikalavimai; 2) kai buvusių žvejų sodybų sklypų kitos 

paskirties žemės gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės 

naudojimo būdas yra pakeistas į kitą žemės naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos 

apimtys turi būti apribotos tiek, kad nepareikalautų buvusių žvejų sodybos pastatų ir 

sklypų perplanavimo, o jų architektūrinis tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame 

reglamente istorinėms kuršių žvejų sodyboms išdėstytus reikalavimus; 3) draudžiama 

naudoti komercinę reklamą, darkančią saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos 

charakterį; 4) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų 

savybių. 

7a. Senoji žvejų tinklų džiovinimo teritorija 







2012 

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2) 



1) prioritetinis naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo turinys – natūralų 

pavidalą išsaugojusi teritorija, pritaikyta muziejinei ekspozicijai; 

2) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – žvejų 

tinklų sandėlio vietoje atstatomo pastato sklypas. 

Saugomos savybės: istorinius bruožus ir charakterį išlaikęs natūralus kraštovaizdis su marių 

panorama. 


naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo morfotipo Mtž-2 zonoje. 

Draudžiama: nauja statyba, išskyrus buvusio sandėlio atstatymas. 

Rekomenduojama: 1) Atstatyti nunykusį pastatą ir pritaikyti jį muziejinės ekspozicijos 

reikmėms; 2) sklype išlaikyti autentiškus arba pagal ikonografinę medžiagą atkurti 

senosios žvejybos būdą parodančius ekspozicinius elementus, skirtus žvejybos priemonių ir 

įrankių demonstravimui. 

Užstatymo tankumas: paliekamas buvęs. 

Užstatymo aukštingumas: paliekamas buvęs. 

Užstatymo aukštis: paliekamas buvęs. 

Kiti reikalavimai: a) pastatui projektuoti šlaitinį stogą; b) galima tik tokia veikla, kuri 

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų aplinkos savybių. 

7b. Juodkrantės pamario atskirųjų želdynų teritorija 




Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; 

naudojimo pobūdis – rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo pobūdžio turinys – 

ramiam poilsiui bei rekreaciniams takams skirti želdynų plotai; 

Saugomos savybės: atviros marių pakrantės erdvės ir jų atskirų ruožų natūralus charakteris. 

Saugotini bei respektuotini aplinkos elementai: marių vaizdai bei pakrančių istorinio 

užstatymo panoramos. 

Rekomenduojama: įrengti pasivaikščiojimo ir dviračiu takus bei poilsio aikšteles prie jų. 

7 c. Marių pakrantės rekreacinė – ekspozicinė erdvė 




Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – atskirtųjų želdynų teritorijos; 

naudojimo pobūdis – rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo pobūdžio turinys - 

poilsiui skirti želdynai, suaugusių ir vaikų poilsio aikštelės. 

Saugomos savybės: atviros marių pakrantės erdvės ir jų atskirų ruožų natūralus charakteris. 

Saugotini bei respektuotini aplinkos elementai: marių vaizdai bei pakrančių istorinio 

užstatymo panoramos. 

Draudžiama: nauja statyba. 

8. Buvusio Juodkrantės kaimo teritorija 









2012 


1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – buvusių 

žvejų sodybų sklypai; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; prioritetinis naudojimo pobūdis – 

ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio 

namų sklypai; 

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis – 

prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; naudojimo turinys – įvairių komercinių 

paslaugų pastatų sklypai. 

Plėtojamos funkcijos: gyvenamosiose teritorijose: pagrindinės – vietinių gyventojų 

apgyvendinimas; papildomos – poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas 

nuomojamose gyvenamosiose patalpose bei kitos smulkios komercinės paslaugos; kitokio 

naudojimo būdo sklypuose – pagal sklypų naudojimo pobūdžiui būdingas funkcijas. 

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: saugomos kultūros vertybės išvardytos brėž. 

2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat saugomos 

marių kraštovaizdžio panoramos, atsiveriančios iš sodybų, etnokultūrinio paveldo 

pastatais užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis aplinkos charakteris, 

etnokultūrinio paveldo aplinkai būdingi sodybų sklypų tvarkymo bruožai; natūrali marių 

pakrantė, tvarkoma tradicinėmis biotechninėmis priemonėmis, etnokultūrinio paveldo 

pastatų sklypų užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi 

sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos, 

fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių 

konstrukcijos. 

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir 

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-2 ir 

Mtp-2 zonose. 

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti saugotinai etnokultūrinei aplinkai 

būdingą išlikusią užstatymo erdvinę struktūrą, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų 

sutvarkymo elementus, pakeisti juos naujadarais, keisti sodybinio užstatymo panoramas ir 

siluetus. 

Užstatymo tankumas: išlaikomas esamas visos tvarkymo zonos, sudarantis apie – 20%; 

vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos 

esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai. 


Užstatymo aukštis: sodybų gyvenamųjų namų – iki 8,5 m pagalbinių pastatų (priklausinių) – 

iki 5,5 m. 

Kiti reikalavimai: 1) draudžiama naudoti komercinę reklamą, darkančią saugomą 

etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos charakterį; 2) galima tik tokia veikla, kuri 

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių. 

14. Juodkrantės visuomeninio centro dalis (A) 





1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo būdas – 

administracinių ir švietimo ir mokymo bei kultūros pastatų statyba; naudojimo pobūdžio 

turinys – bendruomenės namų pastato bei kultūros centro ir mokyklos sklypai; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo 






2012 

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; naudojimo turinys – 

komercinės paskirties objektų sklypai; 

3) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis – rekreacinės 

paskirties želdynai; naudojimo turinys – skverai; 

4) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – gyvenamųjų 

namų sklypai. 

Saugotini elementai: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir 

naudojimas“; taip pat autentiškas istorinis užstatymas, jo pastatų architektūriniai 

elementai, erdvinė sklypų užstatymo struktūra; esamos viešosios erdvės. 

Saugomos savybės: nurodytos brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir 

naudojimas“. 

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir 

naudojimas“); numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtp-1 ir 

Mtp-2 zonose. 



konkretaus sklypo užstatymo tyrimai. 

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas (1- 2 aukštai su mansarda). 

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo 

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti 

konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai. 

Kiti reikalavimai: galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų 

savybių. 

15. Juodkrantės visuomeninio centro dalis (B) 


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2). 



1) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo 

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; naudojimo turinys – 

komercinių objektų sklypai; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – gyvenamųjų 


3) galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio 

(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo turinys – rekreacinio pobūdžio objektų 

sklypai; 

4) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis – rekreacinės 

paskirties želdynai; naudojimo turinys – poilsiui skirti skverai; 

5) galimas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis – 

susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; 

Saugotinos savybės: visuomeninio centro vizualinis ir funkcinis ryšys su pamariu ir keleivinio 

uosto teritorija. 


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1 

zonoje. 









2012 

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas (1- 2 aukštai su mansarda). 

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo 

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti 

konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai. 

Kiti reikalavimai: 1) būtina parengti centrinės dalies detalųjį planą ar jo koncepciją, apimant 

15 tvarkymo zonos dalį, taip pat tvarkymo zonas 16 ir 18, kompleksiškai išsprendžiant šios 

teritorijos erdvinio tvarkymo ir funkcinių ryšių klausimus. 

16. Teritorija tarp visuomeninio centro dalies (B) ir Miško g. 





1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – esamų 

gyvenamųjų namų sklypai; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio 

(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo turinys – poilsio įstaigų sklypai; 

3) galimas naudojimo būdas – komercinės ar visuomeninės paskirties objektų teritorija. 

Saugotinos vertybės ir saugotini elementai: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros 

paveldo apsauga ir naudojimas“. 


naudojimas“); numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtp-1 

zonoje. 

Užstatymo tankumas: išlaikomas istorinis užstatymo tankumas; vykdant konkretaus sklypo ir 

jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo 

pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai. 

Užstatymo aukštingumas: išlaikomas esamas – 1- 2 aukštai su mansarda. 

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai pastatams įrengiami šlaitiniai 

stogai. 

Kiti reikalavimai: 1) remiantis istoriniais tyrimais būtina atkurti nunykusius istorinius 

pastatus; 2) sovietmečiu statytų poilsio namų statybos rekonstrukciją vykdyti pastatus 

priderinant prie tarpukaryje statytų pastatų mastelio ir architektūrinio charakterio; 3) 

galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių. 

17. Teritorija tarp visuomeninio centro dalies (A) ir Juodkrantės kapinių 





1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – esamų 

gyvenamųjų namų sklypai; 


(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo turinys – poilsio įstaigų sklypai; 

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. 

Saugotini elementai: saugomos kultūros vertybės (žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių 

„Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); 


naudojimas“); numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtp-3 

zonoje. 






2012 

Užstatymo tankumas: esamas – iki 16%; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo 



Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda. 

Užstatymo aukštis: iki 10 m. esamas. 

Kiti reikalavimai: 1) rekonstruojami pastatai turi būti priderinti prie senųjų tarpukario 

kurortinių Juodkrantės pastatų mastelio ir jų architektūrinio charakterio; 2) galima tik 

tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių. 

18. Juodkrantės uosto teritorija 





1) prioritetinis naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis 

– susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; naudojimo turinys 

– keleivinis uostas, mažųjų laivų uostas, autobusų stotelė; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis – 

rekreacinės paskirties želdynai; 


Tvarkymo priemonės: remontas, rekonstrukcija, nauja statyba. 

Užstatymo tankumas: Iki 3%. 


Kiti reikalavimai: pastatai turi būti priderinti prie pamario istorinio užstatymo pastatų 

mastelio ir jų architektūrinio charakterio. 

Rekomenduojama: 1) pastatus orientuoti galu į marias, vengiant ištisinio užstatymo, 

užstojančio marių panoramas; 2)remiantis istoriniais tyrimais atkurti istorinį 

Juodkrantės prieplaukos pastatą. 

Pastaba: Užstatymo rodikliai tikslinami detaliojo plano rengimo metu, vadovaujantis 

Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis. 

21. Juodkrantės kapinių teritorija 

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio ir technologinio prioriteto 

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2) ir bendro naudojimo 

teritorijų sklypai (B). 


Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija; 

naudojimo pobūdis – kapinės; naudojimo turinys – kapinių sklypas. 

Saugomos savybės: istorinių kapinių aplinkos charakteris. 

Saugotini elementai: istoriniai palaidojimai ir tradiciniai antkapiniai paminklai bei kapinių 

sutvarkymo elementai. 

Tvarkymo priemonės: nurodytos brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga 

ir naudojimas“: numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtk-1 

zonai. 

Užstatymo tankumas: neužstatoma. 

Užstatymo aukštingumas: neužstatoma. 

Kiti reikalavimai: 1) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų 

savybių. 






2012 

23. Gintaro įlankos teritorija 


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: pertvarkančios apsaugos (U1.3) 



1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; naudojimo turinys – 

administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba; 

lankytojų centro ir KNNP direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai; 

2) galimas naudojimo būdas (pietinėje dalyje) – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys 

– gyvenamųjų pastatų sklypai; 

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo pobūdis – 

prekybos, paslaugų, susietų su tradiciniais verslais objektų statyba; naudojimo turinys – 

gintaro apdirbimo, žvejų verslo bei kuršių kulinarinio paveldo demonstravimo bazė; žuvų 

turgus 

4) galimas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis – 

susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; naudojimo turinys – 

žvejų laivų ir mažųjų laivų uostas su žvejybai ir žuvų apdorojimui reikalingais objektais; 

5) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo pobūdis – rekreacinės 

paskirties želdynai; naudojimo turinys – pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių 

takais. 

Saugotinos savybės: geras Gintaro įlankos vizualinis ryšys su mariomis. 

Saugotini elementai: nurodyti brėžinyje 2b ir 2 tomo 2.2.2 poskyryje „Kultūros paveldo 

apsauga ir naudojimas“). 


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtvs-3 

zonoje. 

Užstatymo tankumas: iki 15 %; 


Užstatymo aukštis: 2 aukštų su mansarda pastatų aukštis – iki 11 m; 1 aukšto su mansarda 

pastatų aukštis – iki 8 m. 

Kiti reikalavimai: 1) negalima intensyvinti gyvenamųjų namų sklypų užstatymo tankumo; 2) 

būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detalųjį planą ar jo koncepciją, kurioje turi 

būti nustatyti teritorijos erdvinio ir architektūrinio formavimo reikalavimai. 3) galima tik 

tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų aplinkos savybių; 

Pastabos: 

1) Pavieniai sklypai bendrajame plane nenagrinėjami; 

2) Pastatų, kurių esamas aukštingumas ir aukšt is yra didesni nei nurodyta tvarkymo 

zonos reglamente, rekonstrukcijos metu gali būti išlaikyt i, bet nedidinami; 

3) Prie esamų pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre, 

formuojami kitos paskirt ies žemės sklypai, reikalingi tų pastatų ekploatacijai, 

išskyrus urbanist inių draust inių teritorijas. 

4) Reglament inėse zonose, kuriose yra patvirt int i detalieji planai, galioja detaliaisiais 

planais nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. 

5) Uzstatymo tankumo didinimas turi buti pagristas patvirt intais detaliaisiais planais, 

techniniais projektais (rekonstrukcijos atveju). 

5. Pateikti reglamentai nekvest ionuoja teisminių ginčų nagrinėjimo metu priimtų, 

priimamų sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų bei teritorijų užstatymo, tačiau 

rekomenduoja optimalius ginčijamų teritorijų perspektyvinio funkcinio naudojimo variantus. 






2012 

6. Pirmaeiliams statybos ir teritorijų tvarkymo uždaviniams spręst i reikia parengti 

detaliuosius planus ar jų koncepcijas (2a brėž.): 

1) Juodkrantės centrinės dalies detalusis planas, apimant is 15 ir 16 reglament ines 

tvarkymo zonas bei įvertinantis gretimas teritorijas; 

2) Gintaro įlankos aplinkos teritorijų detalusis planas, apimant is 22 ir 23 reglament ines 

tvarkymo zonas bei įvertinantis gretimas teritorijas; 

3) Gyvenamosios teritorijos šalia Gintaro įlankos detalusis planas, apimant is 24 

reglament inę tvarkymo zoną bei įvertinantis gretimas teritorijas; 

4) Juodkrantės stadiono teritorijos detalusis planas, apimant is 2 reglament inę 

tvarkymo zoną ir 7b zonos dalį bei įvertinant is gretimas teritorijas; 

5) Senosios žvejų t inklų džiovinimo teritorijos detalusis planas, apimant is 7a reglament inę 

tvarkymo zoną bei įvertinant is gret imas teritorijas; 

6) Juodkrantės pajūrio urbanizuoto ruožo detalusis planas, apimant is 27 reglament inę 

tvarkymo zoną bei įvertinant is gret imas teritorijas; 

7) Juodkrantės uosto teritorijos detalusis planas rengiamas t ikslinant bendrojo plano 

užstatymo rodiklius, vadovaujant is Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis. 

Pastaba: Rengiant šiuos bei kitus planavimo dokumentus, reikia nustatyt i Neringos 

savivaldybės kultūrinių draust inių teritorijų žemės valdų (sklypų) ribas ir režimus, kuriais 

vadovaujant is bus formuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės dokumentai. 

7. Bendros teritorijų planavimo dokumentų rengimo rekomendacijos : 

1) Draustinių teritorijose – reglamentavimai detalizuojami specialiaisiais gyvenviečių 

paveldosauginiais ( reglamentų ) planais ir detaliojo planavimo dokumentais. 

2) Už draustinių teritorijos ribų – detaliojo planavimo dokumentais. 

3) Detalieji planai rengiami ( jei to reikalauja savivaldybės ar kompetent ingos valst ybės 

inst itucijos) ne mažesnėms, kaip atskiro morfotipo teritorijoms arba kvartalams, apribotiems 

gatvėmis. 






2012 

3.1.2. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas 






2012 

1. Paveldosaugos požiūriu dabartinę Juodkrantę, jos teritorijos užstatymą (urbomorfotipą) 

sudaro penkios etnokultūrinio paveldo vietovės (EPV1, EPV2, ERV3, EPV4, EPV5) ir 

sovietmečiu bei atkurtos Nepriklausomos Lietuvos statybų intervencijos (2b brėžinys). 

Paveldo apsaugos interesų objektą (etnourbomorfotipą) šiandien sudaro vis dar 

besiskiriančios užstatymo ir architektūros pobūdžiu senosios žvejų gyvenvietės. Tai buvusios 

Naujųjų Karvaičių (EPV1), Žvejų kaimelio (EPV2), Juodkrantės senojo kaimo ir Ievos kalno 

(EPV3) bei senoji Kurortinė gyvenvietė (EPV4) ir buvusi Gintaro įlankos pramoninės 

gyvenvietės rudimentai (EPV5), XIX a. įsikūrusios pamario palvėje. 

2. Istorinės gyvenvietės buvo ir yra Juodkrantės urbanistinė struktūros svarbiausieji 

kompoziciniai dėmenys, nulemiantys jos planinės ir erdvinės sanklodos teritorinius skirtumus 

ir išskirtinį vizualinės raiškos savitumą. Didžioji sovietmečio ir atkurtos nepriklausomos 

Lietuvos metų intervencijų dalis yra už kultūros vertybės U-12 (2067 Juodkrantės gyvenvietė) 

teritorijos. Istorinės gyvenvietės yra išskirtinė Juodkrantės urbanistinio draustinio saugotina 

savybė. 

3. Visų istorinių gyvenviečių ir naujų statybų intervencijų tvarkybai kultūros vertybės 

teritorijoje ir joje esančių paveldo bei nepaveldo objektų apsaugai išskirtos penkios skirtingos 

pirminės paskirties ir vertės lokalizuotų morfotipų grupės, joms nustatytos konkrečios 

priežiūros, naudojimo ir tvarkymo priemonės pagal aukščiausios, vidutinės ir žemiausios 

kultūrinės vertės morfotipus. Kultūros vertybės U-12 (2067 Juodkrantės gyvenvietė) 

teritorijoje leidžiama tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemenkina nustatytų vertingųjų 






2012 

savybių. 

4. Aukščiausios kultūrinės vertės morfotipai (Mtž1, Mtp1, Mtvs1) skiriami viešojo 

pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslams. Juose išlikusi istoriškai susiklosčiusi urbanistinė 

struktūra su autentiško užstatymo elementais. Užstatyme vyrauja kultūros vertybės statusą 

turintys pastatai. Gatvių trasos yra istorinėse vietose. Morfotipas Mtk 1 (Kapinių ir kitų 

memorialinių objektų teritorija) skiriamas viešosios pagarbos apsaugos tikslams. Kultūros 

vertybių statusą turintiems paveldo objektams numatomos konservavimo, restauravimo, 

atkūrimo, pritaikymo, avarinės grėsmės pašalinimo paveldotvarkos priemonės. Statybinės 

intervencijos kultūros vertybių statusą turinčiose paveldo teritorijose ir objektuose 

maksimaliai reglamentuotos. Kultūros vertybės statuso neturintiems objektams numatomi 

remonto ir reglamentuotos rekonstrukcijos darbai. Nauja statyba (išskyrus sunykusių pastatų 

atkūrimą) šių aukščiausios kultūrinės vertės morfotipų (Mtž1, Mtp1, Mtvs1, Mtk1) teritorijose 

negalima. 

5. Vidutinės kultūrinės vertės morfotipai (Mtž2, Mtp2) skiriami viešojo pažinimo ir 

naudojimo apsaugos tikslams. Juose sklypų struktūra yra dalinai pakitusi, užstatymo pobūdis 

artimas istoriniam, išlikę pavieniai autentiško užstatymo elementai ir yra pavienių kultūros 

vertybių. Šio lygmens morfotipuose, paveldo objektų išsaugojimui tikslinga taikyti tokį 

panaudos būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų žalojamos objektų vertingosios savybės ir 

valdytojas būtų suinteresuotas juos prižiūrėti. Kultūros vertybių statusą turintiems objektams 

taikomos konservavimo, restauravimo, pritaikymo, atkūrimo ir avarinės grėsmės pašalinimo 

paveldotvarkos priemonės. Statybinės intervencijos, kultūros vertybių statusą turinčiuose 

paveldo objektuose, maksimaliai reglamentuotos. Kultūros vertybės statuso neturintiems 

objektams numatomi remonto ar rekonstrukcijos darbai. Galimas sunykusių objektų 

atkūrimas. Nauja statyba galima, nedidinant susiklosčiusio aukštingumo ir užstatymo 

tankumo. Norint keisti teritorijos užstatymo tankumą, turi būti atlikti konkretaus sklypo 

istoriniai - urbanistiniai tyrimai ir jų pagrindu parengti to sklypo užstatymo tankumo 

argumentuoti siūlymai. 

6. Žemiausios kultūrinės vertės morfotipuose (Mtp3, Mtvs3) statybinė veikla 

reglamentuojama teritorijų planavimo dokumentais nustatytais reikalavimais. Taikomos 

remonto, reglamentuotos rekonstrukcijos ir konversijos statybos priemonės. Naujos statybos 

reglamentuotos intervencijos leidžiamos nedidinant esamo susiklėsčiusio aplinkinio 

užstatymo aukščio ir tik aukštos kokybės architektūrinės išraiškos. Didžiojo kopagūbrio 

juostoje nauja statyba negalima. 

7. Naujos statybos morfotipe (Mtn1) galimos šios statybos rūšys : paprastasis remontas; 

kapitalinis remontas; reglamentuota rekonstrukcija; reglamentuota nauja statyba, šių darbų 

planavimas ir projektavimas. Naujos statybos morfotipuose galimas senosios urbanistinės 

struktūros atkūrimas. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima. 

8. Paveldosaugos reikalavimai ir veiklos sąlygos kultūros paveldo objektuose, vietovėse, 

jų teritorijose bei apsaugos zonose nustatomi jų apsaugos reglamentais. Statybinė veikla 

(vertybės Un.k. 2067 teritorijoje) bus papildomai reglamentuojama specialiojo 

paveldosauginio plano sprendiniuose. 






2012 






2012 






2012 

3.2. Juodkrantės gyvenvietė ( vertybės Un.k. 2067) patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko 

teritoriją, kuriame gamtos ir kultūros saugojimo, vystymo, pritaikymo , statybinė ir kitos veikos 

reguliuojamos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2012 birželio 6 d. Lietuvos 

Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702) sprendiniuose apibrėžtais reikalavimais: 






2012 

3.2.1. Juodkrantė gyvenvietė ( vertybės Un.k. 2067) priskiriama prie kitos paskirties žemės 

kraštovaizdžio tvarkymo zonos GEk, GEr, Gep. 

Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos (9 punktas): 

9. Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: 

9.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai 

Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių užstatytos dalys (senieji žvejų kaimai), kuriose siekiama 

išsaugoti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo 

elementų vertės požymius, tradicines architektūros formas ir mastelį; 

9.2. pagal urbanistinę ir architektūrinę specifiką išskirtos šios gyvenamosios ir visuomeninės 

paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: 

9.2.1. kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona – GEk išskirta urbanistinių draustinių 

dalyse, tvarkomose konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonėmis, siekiant 

išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą. Šioje zonoje: 

9.2.1.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, reljefas, urbanistinė struktūra ir 

užstatymo pobūdis, vertingų statinių architektūrinė išraiška ir kitos kultūros paveldo objektų ir 

saugomų vietovių vertingosios savybės; 

9.2.1.2. siekiama išsaugoti istorinių valdų (posesijų) ribas, leidžiama atkurti buvusius 

vertingus pastatus, draudžiama keisti gatvių tinklą, reljefą, sklypų užstatymo tankumą, esamą pastatų 

aukštį – jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas nenustato kitaip, statyti saugomai vietovei 

nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus, taip pat siekiama išlaikyti 

nepakeistą mišku apaugusių kopų foną, išskyrus atvejus, kai pastatų aukštis mažinamas siekiant 

panaikinti statybomis padarytą žalą kultūriniam kraštovaizdžiui, gamtai ir kultūros paveldui; 

9.2.1.3. leidžiami tvarkybos darbai – tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės 

pašalinimas, konservavimas, restauravimas, pritaikymas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir 






2012 

projektavimas. Kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo 

tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams; 

9.2.1.4. draudžiama keisti sodybų (pastatų išdėstymo) struktūrą, statyti vietovei nebūdingus 

pastatus, mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius (įstiklintas pavėsines, uždaras malkines ir 

kita), mažinti želdynų (įskaitant darželius ir gėlynus) plotus prie namų. Kiemai neasfaltuojami, 

negrindžiami, kiemų takai ir vietos automobiliams statyti grindžiami neištisine danga (ažūrinėmis 

trinkelėmis ir kita); 

9.2.1.5. teritorijoje L. Rėzos g. 26 ir 26A (Juodkrantė) sukuriamas tradicinis žvejo sodybos 

užstatymas: vienas gyvenamasis namas ir vienas priklausinys. Pastatams L. Rėzos g. 26A suteikiama 

tradicinė žvejo sodybos išvaizda. Pastatai negali būti blokuojami, negali būti naudojami žvejų sodybų 

pastatams nebūdingi elementai, jungtys tarp gyvenamojo pastato ir priklausinio. Įvažiavimas iš Ievos 

kalno gatvės pusės nenumatomas. Specialieji reikalavimai nustatomi saugomos vietovės – kultūrinio 

draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane; 

9.2.2. kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio 

vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių 

draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu, 

atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 

3-37; 2004, Nr. 153-5571) numatytą tausojamo naudojimo režimą. Šioje zonoje: 

9.2.2.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, urbanistinė struktūra; 

9.2.2.2. draudžiama keisti šias kraštovaizdžio vertingąsias savybes: erdvinę kompoziciją, 

panoramas ir siluetus, siekiant išlaikyti pastatais neužgožtą mišku apaugusių kopų foną; 

9.2.2.3. leidžiami tvarkybos darbai: tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės 

pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir 

projektavimas. Sovietiniais metais pastatytiems ir kitiems pastatams galimi remonto ir tvarkomieji 

statybos darbai, jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas arba Kuršių nerijos nacionalinio 

parko apsaugos reglamentas nenustato kitaip; 

9.2.2.13. sklype L. Rėzos g. 31 (Juodkrantė) gali būti atkuriamas sandėlis žvejų poreikiams 

arba žvejybos ekspozicijai įrengti, paliekant neužstatytus tinklams džiovinti naudotus žemės plotus. 

Jeigu sandėlis žvejų poreikiams arba ekspozicijai įrengti nereikalingas, jis neatkuriamas, kitų pastatų 

statyba šiame sklype neleidžiama; 

9.2.2.15. sklypuose Kalno g. 12 ir 12B (Juodkrantė) rekonstruojami sovietiniais metais 

pastatyti pastatai, nedidinant esamo užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Jų architektūrinė išvaizda 

orientuojama į greta esančių vilų, viešbučių ir svečių namų išvaizdą, išlaikomas senosioms viloms 

būdingas masteliškumas, proporcijos, aukštis. Pastato, statomo buvusios valgyklos vietoje, 

aukštingumas – 1 aukštas su mansarda 1 . Teritorija tvarkoma, naujų pastatų statyba numatoma, pastatai 

rekonstruojami pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros 

paveldo apsaugos specialiajame plane; 

9.2.2.16. teritorijoje tarp Miško ir Kalno gatvių (Juodkrantė), apimančioje 2001 m. rugsėjo 5 

d. patvirtinto detaliojo plano teritoriją, esančiuose pastatuose gali būti atliekami remonto ir 

tvarkomieji paveldosaugos darbai. Pagal istorinius dokumentus atkuriama vila „Lile“, statybos 

orientuojamos į prieškario pastatų tūrį ir stilistiką; 

9.2.3. kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zona – GEp išskirta vertingų planinės 

struktūros elementų turinčiose, tačiau praradusiose architektūrinę ir užstatymo vertę Kuršių nerijos 

urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose transformavimo ir atnaujinimo priemonėmis pagrįstu 

būdu. Taikomas pertvarkomojo tvarkymo reglamentas, užtikrinama planinės struktūros, jos elementų 

apsauga: 

1 Mansarda (pastogės patalpa) – pastogėje įrengtas vienas aukštas / jo dalis, kurio dalis sienų ir lubų yra nuožulnios. 






2012 

9.2.3.3. Juodkrantėje GEp priskirtoje teritorijoje naujų pastatų statyba nenumatyta, išskyrus 

aptarnavimo pastatą/pastatus (nenumatant galimybės juose teikti nakvynės paslaugas) numatytame 

mažųjų laivų (jachtų) uoste ir 1 aukšto pagalbinį pastatą su mansarda, skirtą pietinėje Juodkrantės 

dalyje esančio stadiono reikmėms (persirengimo kambariams, dušinėms ir panašiai); 

9.2.3.5. Juodkrantėje, prie marių esančioje teritorijoje, įskaitant sklypą L. Rėzos g. 1A, 

privalomai teismo sprendimu atkuriama istoriškai iki 2000 metų susiformavusi užstatymo linija, 

nugriaunami istorinį užstatymą, teritorijos vaizdą ir savitumą iškreipę pastatai. Papildomai teritorija 

negali būti užstatyta, vietoj 3 pastatų (jachtininkų viešbučių) gali būti atkuriamas iki 2000 metų buvęs 

1 pastatas kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonoje (GEk). Siekiant izoliuoti „Ąžuolyno“ tūrį 

Juodkrantės panoramoje, matomoje iš marių, esančią neužstatytą teritoriją rekomenduojama 

apželdinti būdingais Juodkrantei želdiniais. Užstatytose teritorijose nedidinamas esamas pastatų 

aukštis iresamas užstatymo tankumas, išskyrus atkuriamą buvusį pastatą; 

9.2.3.6. būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal 

saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus. 

Čia gali būti renginių vieta, galimos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro 

gavybą, muziejinė ekspozicija. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (toliau – Planas) 

numatyta galimybė iškelti druskų sandėlį – kelių aptarnavimo infrastruktūros objektą – iš Gintaro 

įlankos Juodkrantėje į NFu kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa), kurioje 

yra stambiagabaričių atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelė. Jeigu, įvertinus naujo druskų 

sandėlio teritorijų planavimo, projektavimo ir statybos sąnaudas, parinkta vieta pasirodytų netinkama, 

būtų nagrinėjamos kitos alternatyvos. Druskos sandėlį pastačius naujoje vietoje, esamas druskų 

sandėlio pastatas šiaurinėje Gintaro įlankos dalyje Juodkrantėje teisės aktų nustatyta tvarka 

nugriaunamas, teritorija rekultivuojama. Gintaro įlankoje esantys pagal paskirtį nenaudojami 

menkaverčiai statiniai griaunami, tvoros nukeliamos, išlaikant visuomenei atvirą erdvę. Šie statybos 

ir griovimo darbai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka; 

9.2.3.7. Gintaro įlankos pietinėje dalyje įrengiamas nacionalinio parko lankytojų ir 

administracinis centras; 

3.2.2.Juodkrantės gyvenvietė(vertybės Un.k.2067) priskiriama prie vandens ūkio paskirties žemės 

kraštovaizdžio rekreacinių vandenų zonos VRi: 

- intensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VRi – uostų 

akvatorijos. Jos pritaikomos ypač intensyviam naudojimui, pakrantėse gali būti sukurta intensyvi 

rekreacinė infrastruktūra. 

3.2.3. Juodkrantės gyvenvietė(vertybės Un.k.2067) priskiraima prie vandens ūkio paskirties žemės 

kraštovaizdžio tvarkymo bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų: 

Bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenys – tai ypatingų apsaugos ar naudojimo priemonių 

nereikalaujanti nacionalinio parko akvatorija. Bendro naudojimo vandenų grupėje išskirtos šios 

kraštovaizdžio tvarkymo zonos: 

8.2.1. ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VAe. Ji apima 

Kuršių marių akvatorijas ties Grobšto ir Naglių gamtiniais rezervatais. Taikomas ekstensyvaus 

apsauginio ūkininkavimo reglamentas, vykdomos žvejybos Kuršių mariose reguliavimo ir apsaugos 

nuo taršos priemonės; 






2012 

4.Išvados 

1. Skirtingų teisės aktų analizė parodė jog 

Juodkrantės gyvenvietės – valstybės 

saugomos vietovės teritorijos ribos sutampa 

su KNNP Juodkrantės urbanistinio draustinio 

bei Gintaro įlankos istorinio draustinio 

ribomis, tačiau ne visur sutampa su Neringos 

savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo 

plano sprendiniais Juodkrantės gyvenvietės 

teritorijos vystymui; šiuos nesutapimus 

siūloma tikslinti šiuo rengiamu specialiuoju 

planu. 

2. Taip pat yra neatitikimų tarp Nekilnojamųjų 

vertybių registro duomenų ir Neringos 

savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo 

plano sprendiniuose Juodkrantės gyvenvietės 

teritorijoje pažymėtų saugomų objektų; šiuos 

nesutapimus siūloma tikslinti šiuo rengiamu 

specialiuoju planu. 

3. Pažymėtinas kai kurių registruotų vertybių 

teritorijų neatitikimas kadastruotų sklypų 

riboms, siūloma šias teritorijas tikslinti, 

sutapdinant teritorijų ribas su daiktinės teisės 

objektais-sklypų ribomis. 

4. Juodkrantės gyvenvietė yra vienintelė, kurios 

kapinės nėra įtrauktos į saugomos vietovės 

ribas, siūloma suvienodinti apskaitos 

principus ir įtraukti į teritoriją Juodkrantės 

kapines. 

5. Dalyje saugomos vietovės teritorijos nėra 

fiksuota išlikusių vertingųjų savybių, todėl 

svarstytinas jų eliminavimo iš vertybės 

teritorijos klausimas. 

6. Tarp vertingųjų savybių yra išskirta 

„stačiakampiui artimos konfigūracijos aikštė 

prie Evangelikų liuteronų bažnyčios ir 

klebonijos“ specialiojo plano rengėjų 

nuomone pažymėta netiksliai, todėl siūloma 

teritoriją priešais Evangelikų liuteronų 

bažnyčią įtraukti į vertybės teritoriją. 

7. Dabar nekilnojamojo kultūros paveldo 

apsaugą Kuršių nerijos teritoriją užtikrina du 

tarpusavyje susieti teisės aktai: Kuršių nerijos 

nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin., 

2012, Nr. 70-3592 ) ir Neringos savivaldybės 

teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012- 

09-21 NST Nr.T1-164); 






2012 

III. Specialiojo plano koncepcijos sprendiniai 

1.Vertybės teritorijos bei apsaugos zonų ribų koncepcijų projektas 

1.1.Vertybės teritorijos ribų nustatymas 

Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos ir 

teritorijų planavimo dokumentais, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, 

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir 

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos objektų zonų nustatymo taisyklių nuostatomis. 

Esamos vertybės teritorijos ribos nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės pase 

(registro duomenų išraše) , parengtame 1992 metais (tikslintame 2008 metais). Nustatyta vertybės 

teritorija apima 34,48 ha. Ta pati teritorija yra fiksuota ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų 

ribų plane (Žin., 2010, Nr. 153-7802) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin., 

2012, Nr. 70-3592 ). 

Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ribas ir kitus daiktinės 

teisės objektus. Patikslintas vietovės plotas – 29,39 ha. 

1.2.Apsaugos zonų ribos 

1.2.1.Teisinės apsaugos zonų nustatymo prielaidos 

LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571): 11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių 

teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai 

6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti 

tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo 

pozonius: 

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys 

žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens 

plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje 

veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms; 

2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo 

fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais 

daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje 

veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. 

7. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu. 

Draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos. 

Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų 

nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio 

reikalavimais. 

LR STĮ (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos: 

Draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu 

vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius 

kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šiose 

teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos. 

Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos, 

įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių 

apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu. 

1.2.2.Apsaugos zonų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai 

1992 metais nustatant, o 2008 metais tikslinant, Juodkrantės gyvenvietės teritorijos ribas 

apsaugos zonos nebuvo apibrėžtos ir įteisintos, kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į 

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Visas galimas urbanistinių struktūrų plėtros, vystymo ir 






2012 

kt. statybines veikas nagrinėjamoje teritorijoje dabar reguliuojamos dviem tarpusavyje suderintais 

dokumentais: 

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin., 2012, Nr. 70-3592 ); 

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012-09-21 NST Nr.T1-164); 

Kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko 

teritoriją , kuri yra saugoma teritorija, tai joje nenustatomos kultūros paveldo objektų apsaugos zonų 

ribos. Nesiūloma nustatyti apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, nes NNKP tvarkymo plane 

numatyta ir leistina veikla negali fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms. 

Vizualinės apsaugos pozonio nustatymo tikslas drausti veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros 

paveldo objektą. Tačiau jau dabar yra reglamentuota aplinkinių teritorijų plėtra: nedidinamas esamas 

aukštingumas, tankumas, dalyje teritorijų statybinė veikla uždrausta, nes jos yra kraštovaizdžio 

draustinių teritorijos. 

Taip pat, nesiūloma įtraukti papildomų apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose 

teritorijose reikalavimų į nacionalinio parko planavimo dokumentus ar šių teritorijų nuostatas, nes 

galimi reikalavimai šioms teritorijoms jau yra integruoti į šių dokumentų tekstus: 

Dalis Juodkrantės gyvenvietės tiesiogiai ribojasi su gamtos draustinių teritorijomis, kuriose 

negalima statybinė veikla: šiaurėje ties Gintaro įlaka su Raganos kalno kraštovaizdžio 

draustiniu, o pietuose su Garniu kalno kraštovaizdžio draustiniu . Šios teritorijos priskiriamos 

konservacinės apsaugos prioriteto zonoms - statybinės veikos jose negalimos. Kuršių nerijos 

nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano (Žin., 2010, Nr. 153-7802 )ištrauka: 

 

Dalis Juodkrantės teritorijos ribojasi su urbanizuotomis gyvenvietės teritorijomis, tačiau jų 

plėtra (pastatų aukštis, teritorijos tankis, pastatų medžiagos) yra griežtai reglamentuojamateritorijos 

priskiriamos visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo 

zonoms – GRe ir GRi: 






2012 

9.3. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo 

zonos (rekreacinės gyvenvietės) – tai Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalys, kurių tvarkymo 

reglamentą lemia prioritetinis rekreacinis interesas, o svarbiausias kraštovaizdžio formavimo 

uždavinys – užtikrinti rekreacinės aplinkos kokybę. Pagal kraštovaizdžio tvarkymo pobūdį išskirtos 

šios rekreacinių gyvenamųjų vietovių zonos: 

9.3.1. ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRe apima 

esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias arba perspektyvinio užstatymo Nidos, 

Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis. 

Taikomas ekstensyvaus tvarkymo reglamentas, išlaikomas tradicinis Kuršių nerijos urbanistinio 

kraštovaizdžio pobūdis, žvejų sodyboms arba senosioms viloms būdingos architektūrinės formos. 

Juodkrantėje, į pietus nuo Gintaro įlankos, numatoma galimybė įrengti Kadetų mokyklą, turinčią 

reikiamą infrastruktūrą (pagal poreikį gali būti įrengiama praktinė mokymo bazė, laboratorijos, 

ikiprofesinio rengimo centras, biblioteka-skaitykla, bendrabutis, valgykla, stadionas ir kita). 

Užstatymas sodybinio tipo (pastatų aukštis iki 8,5 metro) arba senųjų vilų tipo (pastatų aukštis iki 10 

metrų). Ši nuostata netaikoma esamiems pastatams, taip pat pastatams, kuriems iki šio plano 

patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka išduoti statybą leidžiantys dokumentai; 

9.3.2. intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRi apima 

esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės 

rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu. Taikomas 

intensyvaus tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų 

suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir 

architektūra, nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės: 

9.3.2.3. sklypuose Ievos Kalno g. 8, 10 ir 12 (Juodkrantė) neleidžiama didinti užstatymo 

tankumo ir esamo pastatų aukščio, plėsti užstatymo į šlaitus. Šlaituose negalima įrengti terasų, 

pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančių 

išraiškingos kopos šlaitų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų 

šlaitai: teisės aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti 

statiniai ir įrenginiai ir kita. Neveikiančią skysto kuro katilinę galima rekonstruoti, nedidinant 

užstatymo tankumo, tūrio, nekasant šlaitų, neleidžiama jos pritaikyti gyvenamajai paskirčiai; 






2012 

9.3.2.4. teritorijoje, apimančioje poilsio namus „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės 

kultūros centrą ir teritoriją, kuri ribojasi su L. Rėzos g. vakarine dalimi, vykdant statybos darbus 

esamų ir/ar buvusių „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorijoje, nedidinamas esamas teritorijos užstatymo 

tankumas ir esamas pastatų aukštis. Vykdant statybos darbus, pastatų išorės formos ir elementai 

keičiami tradiciniais, būdingais Juodkrantės senosioms viloms; 

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012-09-21 NST Nr.T1-164) 

ištrauka: 

Gretimos Juodkrantės gyvenvietės teritorijos priskiriamos urbanizuojamos rekreacinės 

teritorijos (R3.2) ir intensyvaus užstatymo rekreacinės teritorijos (U2.2)kraštovaizdžio tvarkymo 

zonai, reglamentinėms zonoms 6,9a 10,11,12,13,19,22,24. 

6. Poilsio namų „Ąžuolynas“ teritorija 

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto 

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys 

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) 



1) prioritetinis naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos; prioritetinis naudojimo pobūdis – 

ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; 

3) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; 

4) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; 

5) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. 


naudojimas“; numatomos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1 

zonoje. 

Užstatymo tankumas: iki 31 %. 

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas. 

Užstatymo aukštis: neviršijamas esamas iki 14 m. 

Kiti reikalavimai: rekonstruojant pastatus, pastatų formos, fasadų apdailos medžiagos, 

spalvos ir kiti išorės elementai derinami prie susiklosčiusios etnokultūrinį charakterį 

turinčios aplinkos. 

9a. Lengvųjų automobilių garažų ir esamo skulptūrų parko prieigų teritorija 


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės teritorijos (U2.2) 



1) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo 






2012 

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; naudojimo turinys – turistų 

aptarnavimo komercinės paskirties objektų sklypai; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis 

– susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; naudojimo turinys 

– automobilių garažų ir stovėjimo aikštelių sklypai; 

3) Galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio 

(stacionaraus) poilsio pastatų statyba. 

. 



zonoje. 



Užstatymo aukštis: iki 7,5 m. 

Kiti reikalavimai: pastatų išvaizdą gerinti ir derinti prie aplinkinio užstatymo konteksto, 

garažų rekonstrukciją ir teritorijos tvarkymą vykdyti pagal vieningą tvarkymo projektą, 

darbus vykdant kompleksiškai visoje tvarkymo zonoje. 

10. Gyvenamoji – rekreacinė teritorija Ievos kalno g. 






1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – 

daugiabučių gyvenamųjų namų statyba; kitas naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių 

gyvenamųjų pastatų statyba; 


(stacionaraus) poilsio objektų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio namų sklypai; 



naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtn-1 ir 

Mtp-2 zonose. 


Užstatymo aukštingumas: 1- 3 aukštai su mansarda. 

Užstatymo aukštis: vienaukščių gyvenamųjų pastatų – iki 8,5 m; dviaukščių gyvenamųjų ir 

kitų pastatų – iki 12 m; triaukščių – neviršijant esamo maksimalaus. 

Kiti reikalavimai: 1) negalima plėsti užstatymo šlaituose bei didinti pastatų, esančių prie 

šlaitų, tūrių; negalima šlaituose įrengti terasų, pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų 

tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančias išraiškingas kopas; 2) draudžiama 

daugiabučių namų sklypus dalinti į dalis, priskiriant jas atskiriems butams; 3) pastatai turi 

būti su šlaitiniais stogais, jų tūriai ir spalvos turi derėti su etnokultūrinio paveldo pastatų 

formomis ir spalvomis. 

11. Juodkrantės lopšelio – darželio teritorija 

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto. 


(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) – intensyvaus (formuojančio) 

tvarkymo) 






2012 


Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties 

teritorija; naudojimo pobūdis – švietimo įstaigų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – 

vaikų lopšelio darželio ir kitų švietimo įstaigų sklypas. 



zonoje. 

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas. 



Kiti reikalavimai: renovuojant ir remontuojant pastatus, išlaikomos esamos pastatų formos; 

b) buvusi katilinė likviduojama. 

12. Visuomeninio pastato sklypas su bendro naudojimo aplinka Kalno g. 



(U2.2) bei urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) 



1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo pobūdis – 

mokslo įstaigų (laboratorijų) statyba; naudojimo pobūdžio turinys – mokslo įstaigos 

sklypas; 


(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – rekreacinio pobūdžio 

objektų sklypas. 



zonoje. 




Kiti reikalavimai: rekonstruojant ir remontuojant pastatus, išlaikomas esamas užstatymas, bei 

pastato formos. 

13. Rekreacinė teritorija Kalno g. 





Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; 

naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo pobūdžio 

turinys – rekreacinio pobūdžio objektų sklypai; galimas naudojimo būdas – gyvenamosios 

teritorijos. 

Tvarkymo priemonės: žr. 2a brėž.; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo 

morfotipo Mtn-1 zonoje. 



Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus pastatų pertvarkymo atvejus, kai įrengiami 

šlaitiniai stogai. 






2012 

Kiti reikalavimai: 1) neleidžiamas esamų pastatų sklypų dalinimas į savarankiškai tvarkomus 

smulkius sklypus; 2) norint didinti pastatų aukštį turi būti atliekamas siūlomo užstatymo 

poveikio kraštovaizdžiui vertinimas. 

Rekomenduojama: 1) išsaugoti poilsio namų pastatus, esančius tarp buvusio „Gintaro“ 

poilsio namų ir Juodkrantės seniūnijos pastatų, statytus XX a. antroje pusėje, kaip 

būdingus to meto kurortinės architektūros pavyzdžius; buvusiuose poilsio namų pastatuose 

atkurti rekreacinio naudojimo funkcijas.__ 

19. Rekreacinė teritorija prie Miško gatvės 







(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo turinys – rekreacinio pobūdžio objektų 

sklypai; 

2) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; naudojimo pobūdis – 

mokslo ir mokymo objektų statyba. 

Saugotinos savybės: esamas užstatymo intensyvumas ir aukštingumas. 



zonoje. 


Užstatymo aukštingumas: 2 aukštai su mansarda. 


22. L. Rėzos jūros kadetų mokyklos sklypas su marių pakrantės bendro naudojimo 

teritorija 


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) 



1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; naudojimo pobūdis – 

švietimo ir mokymo įstaigų statyba; naudojimo turinys – kadetų mokyklos kompleksas; 

2) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; pobūdžio turinys – kadetų mokyklos 

bendrabutis; 

3) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo pobūdis – rekreacinės 

paskirties želdynai; naudojimo turinys – pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių 

naudojimo takais. 


naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtvs-3 

zonoje. 

Užstatymo tankumas: iki 25%. 


Užstatymo aukštis: pavienių 2 aukštų su mansarda pastatų – iki 10 m., 1 aukšto su mansarda 

pastatų – iki 8,5 m. 

Kiti reikalavimai: 1) pastatų architektūra turi atitikti keliamus reikalavimus saugomo 

kraštovaizdžio architektūriniam formavimui; 2)išlaikant natūralią marių pakrantę, 






2012 

įrengiami pėsčiųjų takus ir poilsio aikšteles. 

24. Gyvenamoji rekreacinė zona prie Gintaro įlankos 


Kraštovaizdžio tvarkymo zona: urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) 



1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – gyvenamųjų 



(stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo turinys – poilsio namų sklypai; 

3) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. 



zonoje. 



Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus plokščiastogius pastatus, kuriems įrengiami 


Kiti reikalavimai: 1) sutvarkyti esamų pastatų aplinką, įrengiant poilsio ir vaikų žaidimo 

aikštele. 2) būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detalųjį planą ar jo koncepciją, 

kurioje turi būti nustatyti teritorijos erdvinio ir architektūrinio formavimo reikalavimai. 

1.2.3. Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio ribos ir režimai. 

1.2.3.1. Siūlomos vizualinės apsaugos pozonio ribos. 

Nežiūrint to, jog šių apribojimų pakanka užtikrinti kultūros paveldo objektų saugomoje vietovėje 

apžvelgiamumą, papildomai siūloma nustatyti apsaugos zoną susidedančią iš vizualinės apsaugos 

režimo pozonio, užtikrinančią ne tik vietovės vertingųjų savybių apžvelgiamumą, bet ir darnią, 

tausojančią paveldo objekto aplinką, artimą saugomo objekto savitam fiziniam pavidalui , jo formai, 

panaudotoms medžiagom, konstrukcijom, suplanavimui, atlikimo technologijom. 

Siūlomos dvi lokalios apsaugos nuo vizualinio poveikio pozonio zonos: 

Šiaurinė – ties Ievos kalno gatve (maždaug 6,53 ha ploto); 

Pietinė – ties „Ąžuolyno“ poilsio namais (maždaug 1,96 ha ploto) . 

Siūlomos vizualinio pozonio ribos grafiškai pateiktos 39 lape. 






2012 

Šiaurinė – ties Ievos kalno 

gatve (maždaug 6,53 ha ploto) 

Pietinė – ties „Ąžuolyno“ poilsio 

namais (maždaug 1,96 ha ploto) 






2012 

1.2.3.2.Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio režimai. 

1.2.3.2.1.Siūlomas šiaurinės vizualinės apsaugos pozonio režimas. 

Šiuo metu šiaurinės šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio režimai nustatyti dviem galijančiais 

dokumentais: 

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (2012 m. rugsėjo 21 d. 

patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164); 

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu (patvirtintu 2012 birželio 6 d. Lietuvos 

Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702). 

Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos 

pozonį šiaurėje patenka: 

Šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio 

režimai susideda iš teritorijų pažymėtų : 

10, 11, 12 ir 13 numeriais. 

Šiame pozonyje reglamentuojami 

statinių aukštis, užstatymo tankumas, 

pastatų formos, medžiagiškumas, stogų 

konstrukcijos, užstatymo morfologinis 

tipas. 

10. Gyvenamoji – rekreacinė teritorija Ievos kalno g. 





naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtn-1 ir 

Mtp-2 zonose. 



Užstatymo aukštis: vienaukščių gyvenamųjų pastatų – iki 8,5 m; dviaukščių gyvenamųjų ir 






2012 

kitų pastatų – iki 12 m; triaukščių – neviršijant esamo maksimalaus. 

Kiti reikalavimai: 1) negalima plėsti užstatymo šlaituose bei didinti pastatų, esančių prie 

šlaitų, tūrių; negalima šlaituose įrengti terasų, pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų 

tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančias išraiškingas kopas; 2) draudžiama 

daugiabučių namų sklypus dalinti į dalis, priskiriant jas atskiriems butams; 3) pastatai turi 

būti su šlaitiniais stogais, jų tūriai ir spalvos turi derėti su etnokultūrinio paveldo pastatų 

formomis ir spalvomis. 

11. Juodkrantės lopšelio – darželio teritorija 

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto. 


(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) – intensyvaus (formuojančio) 

tvarkymo) 



zonoje. 




Kiti reikalavimai: renovuojant ir remontuojant pastatus, išlaikomos esamos pastatų formos; 

b) buvusi katilinė likviduojama. 

12. Visuomeninio pastato sklypas su bendro naudojimo aplinka Kalno g. 



(U2.2) bei urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) 



zonoje. 




Kiti reikalavimai: rekonstruojant ir remontuojant pastatus, išlaikomas esamas užstatymas, bei 

pastato formos. 

13. Rekreacinė teritorija Kalno g. 




Tvarkymo priemonės: žr. 2a brėž.; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo 

morfotipo Mtn-1 zonoje. 



Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus pastatų pertvarkymo atvejus, kai įrengiami 


Kiti reikalavimai: 1) neleidžiamas esamų pastatų sklypų dalinimas į savarankiškai tvarkomus 

smulkius sklypus; 2) norint didinti pastatų aukštį turi būti atliekamas siūlomo užstatymo 

poveikio kraštovaizdžiui vertinimas. 

Rekomenduojama: 1) išsaugoti poilsio namų pastatus, esančius tarp buvusio „Gintaro“ 






2012 

poilsio namų ir Juodkrantės seniūnijos pastatų, statytus XX a. antroje pusėje, kaip 

būdingus to meto kurortinės architektūros pavyzdžius; buvusiuose poilsio namų pastatuose 

atkurti rekreacinio naudojimo funkcijas. 

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos pozonį 

šiaurėje patenka: 

Šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio 

režimai susideda iš GRi ženklu 

pažymėtos teritorijos. 

Intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRi apima esamas 

architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės rekreacinio 

prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu. Taikomas intensyvaus 

tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų suderinamumas su 

Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir architektūra, 

nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės: 

Sklypuose Ievos Kalno g. 8, 10 ir 12 (Juodkrantė) neleidžiama didinti užstatymo tankumo ir 

esamo pastatų aukščio, plėsti užstatymo į šlaitus. Šlaituose negalima įrengti terasų, pavėsinių, 

papildomų laiptinių, tverti šlaitų tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančių išraiškingos 

kopos šlaitų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų šlaitai: teisės 

aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti statiniai ir 

įrenginiai ir kita. Neveikiančią skysto kuro katilinę galima rekonstruoti, nedidinant užstatymo 

tankumo, tūrio, nekasant šlaitų, neleidžiama jos pritaikyti gyvenamajai paskirčiai; 

Siūloma išlaikyti nustatytus abiejų dokumentų režimus, apjungian juos į bendrus reikalavimus 

statinių aukščiui, užstatymo tankiui, morfologijai. 






2012 

Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos 

pozonį pietuose patenka: 

Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai 

susideda iš teritorijos pažymėtos 6 numeriu. 

Šiame pozonyje reglamentuojami statinių 

aukštis, užstatymo tankumas, pastatų formos, 

medžiagiškumas, stogų konstrukcijos, 

užstatymo morfologinis tipas. 

6. Poilsio namų „Ąžuolynas“ teritorija 






naudojimas“; numatomos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1 

zonoje. 



Užstatymo aukštis: neviršijamas esamas iki 14 m. 

Kiti reikalavimai: rekonstruojant pastatus, pastatų formos, fasadų apdailos medžiagos, 

spalvos ir kiti išorės elementai derinami prie susiklosčiusios etnokultūrinį charakterį 

turinčios aplinkos. 

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos pozonį 

pietuose patenka: 

Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai 

susideda iš GRi ženklu pažymėtos teritorijos. 






2012 

Teritorijoje, apimančioje poilsio namus „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros 

centrą ir teritoriją, kuri ribojasi su L. Rėzos g. vakarine dalimi, vykdant statybos darbus esamų ir/ar 

buvusių „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorijoje, nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir 

esamas pastatų aukštis. Vykdant statybos darbus, pastatų išorės formos ir elementai keičiami 

tradiciniais, būdingais Juodkrantės senosioms viloms; 

Siūloma išlaikyti nustatytus abiejų dokumentų režimus, apjungian juos į bendrus reikalavimus 

statinių aukščiui, užstatymo tankiui, morfologijai. 

2.Paveldotvarkos projekto sprendinių (paveldosaugos reikalavimai ir konkrečių tvarkymo 

priemonių sistema) koncepcijos projektai 

2.2.1.Teisinės pavaldosaugos reikalavimų nustatymo prielaidos 

Saugomų teritorijų įstatymo aktualios redakcijos (Žin., 2012, Nr. 53-2642) : 

4 skirsn. 12 straipsnis 2.1.punktas apibrėžia: 

„nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam 

kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir 

tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti 

steigiami istoriniai nacionaliniai parkai; 

13.straipsnis reglamentuoja veikas valstybiniuose parkuose: 

2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems 

kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose 

draudžiama: 

1) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų 

žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 

leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti tranzitinius inžinerinius tinklus, 

keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio 

kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir 

objektų (vertybių) vertės požymius; 

2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į 

žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių 

plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius; 

3) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias 

užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius, 

atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams 

(nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, 

miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti; 

4) statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo 

dokumentuose nenustatytose vietose; 

5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, 

kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės 

briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, 

kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas; 

6) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose 

parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis); 

3. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės 

aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų 

architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir 

rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir 

šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose 

regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti 

reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai. 






2012 

4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų 

bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų 

(planavimo schemų) sprendiniams. 

5. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus 

kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos 

elementus, taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų ir 

objektų (vertybių) išsaugojimo reikalavimus. 

LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571): 

13 straipsnis. Saugojimo režimai 

1. Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos 

paskirties ir tausojamo naudojimo. 

2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų 

galima juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius duomenis 

galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems taikomas 

rezervinis režimas, sąrašą tvirtina kultūros ministras. 

3. Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu ar 

istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo 

objekto vertingąsias savybes. 

4. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga 

parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o 

valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti. 

5. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato 

institucija, paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti 

nustatoma ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma. 

22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir teritorijų planavimas 

5.Specialiojo planavimo dokumentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant 

bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus. Paveldosaugos reikalavimai 

specialiojo planavimo dokumentuose, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat reglamentuoja žemės 

darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos 

medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą. 

2.2.2.Paveldotvarkos saugojimo režimų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai 

Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi . atsižvelgus į vertingųjų 

savybių pobūdį. Projekte atskiroms teritorijos dalims, atskirtomis reglamentų ribomis, siūlomi 

skirtingi saugojimo režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Tvarkybos darbai 

turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro 

dokumentuose. 

Vertybės teritorijai sudaromos saugojimo režimus ir tvarkymo priemones numatančios lentelės, 

kurių reikšmės yra: 

saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis 

leistinas žemės sklypo užstatymo 

tankumas 

3 4 

leistinas žemės sklypo užstatymo 

intensyvumas 

reikalavimai saugomiems statiniams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams 

reikalavimai teritorijos tvarkymui c d reikalavimai žemės darbams 

papildomi veiklos apribojimai e f 

tvarkoma pagal galiojančius planavimo 

dokumentus 






2012 

1 - Saugojimo režimas: 

A – autentiškos paskirties, 

T – tausojamo naudojimo; 

2 - Statinių aukštis: saugomų pastatų ar statinių / kitų pastatų ar statinių: 

e- esamų statinių aukštis nekeičiamas, 

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis, 

„8“- (ar kitas skaičius), (1+M) – galimas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo 

(metrais), (auštų skaičius); 

TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą. 

3 - Leistinas žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – sklypo dalis procentais, 

kurią galima užstatyti: 

e- esamas teritorijos užstatymo tankis nekeičiamas, 

e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais 

pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus; 

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis; 

0, 00 – neužstatoma teritorija 

0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo tankumas; 


4 - Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas - pastatų bendro ploto santykis su 

sklypo plotu: 

e- esamas teritorijos užstatymo intensyvumas nekeičiamas, 

e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais 

pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus; 

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis; 

0, 00 – neužstatoma teritorija 

0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo 

intensyvumas; 


a - reikalavimai saugomiems pastatams arba statiniams 

b - reikalavimai kitiems pastatams; 

c - reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, kelių/takų sistemai, reljefui, vandens 

telkiniams, krantinėms, inžineriniams, mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai 

architektūrai)); 

d - reikalavimai žemės darbams; 

e - papildomi veiklos apribojimai; 

f - teritorija tvarkoma pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus. Jei yra rengiami 

teritorijos planavimo dokumentai, būtina tikslinti jų planavimo sąlygas, atsižvelgiant į Specialiojo 

plano sprendinius. 

Prie raidžių a, b, c, d, e, f prirašomas indeksas rodo kokios grupės reikalavimai yra privalomi 

teritorijos ir jos saugomų objektų bei kitų statinių tvarkymui. 

Konkretus paveldosaugos reikalavimai bei tvarkymo priemonės įdėti prie atskirų koncepcijų 

variantų. 






2012 

Saugojimo režimai 

A Autentiškos paskirties režimas: 

A1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų, konservavimas, restauravimas. 

A2 Struktūros, susidariusios po 1940 metų, konservavimas, restauravimas. 

T Tausojamo naudojimo režimas : 

T1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų restauravimas, pritaikymas. 

T2 Mišrios struktūros restauravimas, pritaikymas. 

T3 Esamos struktūros keitimas, naujos struktūros kūrimas (žvejo sodybų bei vilų morfotipo vystymas). 

T4 Buvusios struktūros pagal turimą ikonografinę medžiagą atkūrimas. 

V Viešosios erdvės: 

V1 Viešųjų erdvių – želdynų tvarkymas, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ir kraštotvarkos 

darbus. 

V2 Miškų ir kapinių tvarkymas, atliekant kraštotvarkos darbus. 

V3 Krantinių tvarkymas ir pertvarkymas. 

V4 Sporto objektų įrengimas ir tvarkymas ir pertvarkymas. 

G Gatvės: 

G1 Istoriškai susiformavusio gatvių tinklo restauravimas ir tvarkymas. 

G2 Istoriškai susiformavusių pėsčiųjų praėjimų restauravimas ir tvarkymas. 

AZ Vizualinės apsaugos pozonio- greta saugomos vietovės esančių teritorijų užstatymo aukščio ir 

tankio reguliavimas ir tvarkymas. 

Aiškinamąjį raštą parengė 

Irena Kliobavičiūtė 

(NKVA ekspertė 

Nr. 1377)

Aiskinamasis rastas.pdf - KultÅ«ros paveldo departamentas

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Aiskinamasis rastas.pdf - KultÅ«ros paveldo departamentas

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?