Aiskinamasis rastas.pdf - Kultūros paveldo departamentas

kpd.lt

Aiskinamasis rastas.pdf - Kultūros paveldo departamentas

Bylos sudėtis

2012

2. Aiškinamasis raštas: 99 lapai

EBA Esamos būklės analizės tekstinė dalis: 1-29 lapai

Įvadas

1-2 lapai

Bendroji dalis

3-9 lapai

Patvirtintų planavimo dokumentų sprendiniai, jų analizė, išvados.

10-30 lapai

KP Specialiojo plano koncepcijos parengimo tekstinė dalis: 31-47lapai

Vertybės teritorijos bei apsaugos zonų koncepcijų projektas

31-44 lapai

Paveldotvarkos projekto sprendinių koncepcijos projektai (variantai) 44-47 lapai

Juodkrantės gyvenvietės istorinės raidos apžvalga. Autorės istorikės Indrė

Baliulytė, Aušrelė Racevičienė

52 lapai

Projekto vadovė Irena Kliobavičiūtė

(atest. Nr. 1106, 1377 NKVA)

3 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių

registre 2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų

planavimo dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto

(toliau – specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

I.Įvadas

1.Objekto bendras aprašymas

Planuojama teritorija įeina į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Kuršių nerijos nacionalinis parkas -

tai saugoma teritorija, apimanti lietuviškąją Kuršių nerijos sausumos dalį kartu su Kuršių marių ir

Baltijos jūros pakrante. Visa Kuršių nerija - tai 98 km ilgio pusiasalis, kurio pietinė dalis priklauso

Rusijos Federacijai.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km²

plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc. – miškai), iš

rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc. parko

ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti vertingiausią

gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su

unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 m. gruodžio 2d. Kuršių nerija,

kaip bendras dviejų valstybių objektas, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse (unikalūs kodai Kultūros

vertybių registre: Nida – 17098, Preila – 2069, Pervalka – 2068, Juodkrantė – 2667, Smiltynė –

21809), turinčiose kultūrinių draustinių statusą (Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d.

nutarimas Nr. XI-1248 (Žin., 2010, Nr. 153-7802) saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir

vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių

vietovių vertingosios savybės.

2.Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo pagrindas:

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio

25 d. įsakymas Nr. Į-392 „DĖL VALSTYBĖS SAUGOMOS NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS

PAVELDO VERTYBĖS – JUODKRANTĖS GYVENVIETĖS (UNIKALUS KODAS

KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE 2067, BUVĘS KODAS U12), NERINGOS M.,

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ

PLANAVIMO DOKUMENTO RENGIMO“ (Žin., 2011-12-01, Nr. 147-6927)

3.Planavimo tikslai:

užtikrinti Juodkrantės gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą;

užtikrinti Juodkrantės gyvenvietės ir jos teritorijos išsaugojimą bei Juodkrantės gyvenvietės

teritorijoje ir apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimą;

4.Planavimo uždaviniai:

nustatyti (patikslinti) Juodkrantės gyvenvietės teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;

nustatyti (patikslinti) paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą

Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje bei apsaugos zonoje;

1 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

5.Dokumento lygmuo:

Rengiamas specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį

yra rajono lygmens.

6.Specialiojo plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Tomo g. 2,

Klaipėda.

7.Specialiojo plano rengėjas:

VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3. Vilnius.

8.Planavimo sąlygos:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio

sąlygos specialiajam planui rengti 2012-07-31 Nr.64, 2 lapai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2012-03-05 planavimo sąlygos Nr. S1-173(6.19),

2 lapai.

Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2012-02-09 planavimo sąlygos

Nr. AS1-4, 3 lapai.

Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

2012-02-23 planavimo sąlygos Nr.(21)-14-735, 2 lapai.

Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kultūros vertybės kodas Kultūros vertybių registre 2067,

buvęs kodas U12) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sudarančio

Juodkrantės gyvenvietės teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano rengimo planavimo darbų

programa (užduotis) 2012-07-31, 2 lapai.


Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos

departamento 2012-02-09 raštas- priežasčių dėl sąlygų specialiam planui neteikimo

išaiškinimas Nr.(4)-LV4-503, 1 lapas.

9.Projektavimo eiga:

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo

taisyklėse (Žin. 2008, nr.144-5797) fiksuotos specialiojo plano dokumento rengimo etapo stadijos:

I.Esamos būklės analizės stadija:

2012 metų rudenį atlikta gyvenvietės pastatų ir vertingųjų savybių foto fiksacija, išnagrinėta

istorinė ikonografinė , topografinė medžiaga, parengta užstatymo raidos analizė. Surinkti Kultūros

vertybių registro duomenys, išnagrinėti galiojantys planuojamoje teritorijoje teritorijų planavimo

dokumentai.

II. Koncepcijos rengimo stadija:

Remiantis patikslinta esamos būklės analize, kurioje atsižvelgta į susiklosčiusią šiuo metu

kadastrinių sklypų struktūrą, įvertinus teritorijų planavimo dokumentų paklaidas (tarpusavio

neatitikimus), skirtingus siūlymus dėl naujų objektų registravimo NKV registre, taikant visom Kuršių

nerijos gyvenvietėm analogiškus „modus procedendi“ principus, buvo patikslintos vertybės teritorijos

ribos bei paveldotvarkos projekto koncepcijoje nustatyti, saugojimo, tvarkymo ir naudojimo

reikalavimai atskirom teritorijos dalim, statiniams ir želdinių tvarkymui.

2 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

II. Bendroji dalis

1.Vietovės apibūdinimas

1.1.Situacija

Administracinė priklausomybė:

Nuo 1961 metų atskiros Kuršių nerijos gyvenvietės: Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida sujungtos į

vieną administracinį vienetą - Neringos miestą. Juodkrantė priklauso Neringos savivaldybei.

Geografinė padėtis:

Kuršių nerija – siauras pusiasalis su smėlio kopomis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Ši

teritorija anksčiau vadinta dar ir Kopomis, Randavomis, Pajūriais, o Žemaičiuose ji daugiausia buvo

žinoma kaip Užmaris. Šiaurinė ir didžiausia Kuršių nerijos dalis priklauso Lietuvos Respublikai

(šiaurinis pakraštys – Klaipėdos miesto (0,8 tūkst. ha), o likusi dalis (apie 25,6 tūkst. ha) – Neringos

savivaldybėms). Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios kitos mažesnės

gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.

Juodkrantė (vok. Schwarzort) – antra pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, 18 km į pietus

nuo Klaipėdos. Linijinio plano gyvenvietė, nusidriekusi 2 km palei marias. Juodkrantė įsikūrusi

senųjų – parabolinių kopų slėnyje, yra išlikę senų pušynų fragmentų. Netoli Juodkrantės yra

saugomos Pilkosios kopos. Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių takas ir 167 kelias Smiltynė-

Nida , jungiantis visas Kuršių nerijos gyvenvietes.

Vertybės apimtis:

Juodkrantės gyvenvietė

Unikalus objekto kodas: 2067

Pilnas pavadinimas: Juodkrantės gyvenvietė

Adresas:Neringos sav., Neringos m.

Įregistravimo registre data:1992-06-30

Statusas:Valstybės saugomas

Rūšis:Nekilnojamas

Objektas įrašytas kaip: vietovė

Seni kodai

Kodas registre iki 2005.04.19: U12

Nr. Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše:

Nr. naujai išaiškinamųjų sąraše: 984

Nr. laikinosios apskaitos sąraše: 413/211

Vietovėje yra:Vila, S120; Vila, S196; Vila, S197; Vila, S198; Vila, S199; Vila, S200; Vila, S201;

Namas, S122; Namas, S123; Namas, S124; Namas, S125; Namas, S126; Žvejo namas, S997; Namas,

S127; Namas, S128; Namas, S129; Namas, S130; Namas, S131; Namas, S132; Namas, S133;

Namas, S134; Žvejo namas, S999; Kurhauzas, S121; Emilės ir Karlo May viešbučio pastatas, S998;

Juodkrantės evangelikų liuteronų senųjų kapinių dalis, L353; Evangelikų liuteronų bažnyčia, S208;

3 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Mokykla, S996; Vila „Liselotte“, S1000; Vila „Gerlach“, S1001; Vila „Hubertus“, S1002; Muzikos

paviljonas, S1003.

Eiles

Nr.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

Unikalus

objekto kodas

963 Buv. vila

16009

22440

Pavadinimas

Evangelikų liuteronų

bažnyčia

Juodkrantės

evangelikų liuteronų

senųjų kapinių dalis

1259 Kurhauzas

29873 Mokykla

29877 Muzikos paviljonas

1247 Namas

1248 Namas

1250 Namas

1251 Namas

1252 Namas

12. 1253 Namas

Adresas

Neringos sav.,

Neringos m., Ievos

kalno g. 2

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 56

Neringos sav.,

Neringos m., Miško g.

Neringos sav.,

Neringos m., Kalno g.

7

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 8

Neringos sav.,

Neringos m., Kalno g.

12

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 13

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 15

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 17

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 19-1

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 21

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

Įregistravimo

registre data

Kiti kodai

1992-05-05 IP1014,

LA413/223

1993-05-20 S208 , AtV1038

1996-12-23 L353

1992-05-27 S121 , AtV242

2004-12-31 S996

2004-12-31 S1003

1992-05-27 S125 , AtV230

1992-05-27 S126 , AtV231

1992-05-27 S127 , AtV233

1992-05-27 S128 , AtV234

1992-05-27 S129 , AtV235

1992-05-27 S130 , AtV236

4 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

1254 Namas

1256 Namas

1229 Namas

1255 Namas

1257 Namas

1245 Namas

1246 Namas

22124 Poilsio namai

993 Vila

22120 Vila

22119 Vila

22122 Vila

22121 Vila

g. 23

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 27-1, 2

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 29-1, 2

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 5-1, 2

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 58

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 60-1, 2

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 7-1, 2

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 9-1-3

Neringos sav.,

Neringos m., Miško g.

11

Neringos sav.,

Neringos m., Ievos

kalno g. 4-1-3

Neringos sav.,

Neringos m., Kalno g.

18

Neringos sav.,

Neringos m., Kalno g.

22

Neringos sav.,

Neringos m., Kalno g.

26

Neringos sav.,

Neringos m., Kalno g.

28

1992-05-27 S131 , AtV237

1992-05-27 S132 , AtV239

1992-05-27 S122 , AtV227

1992-05-27 S133 , AtV238

1992-05-27 S134 , AtV240

1992-05-27 S123 , AtV228

1992-05-27 S124 , AtV229

1996-11-18 S197

1992-05-06

1996-11-18 S198

1996-11-18 S199

1996-11-18 S200

1996-11-18 S201

S120 , IP1015,

LA413/226

5 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

22123 Vila

29875 Vila "Gerlach"

29876 Vila „Hubertus“

29874 Vila „Liselotte“

15868 Žvejo namas

1249 Žvejo namas

1258 Žvejo namas

Neringos sav.,

Neringos m., Miško g.

9

Neringos sav.,

Neringos m., Kalno g.

2

Neringos sav.,

Neringos m., Kalno g.

4

Neringos sav.,

Neringos m., Miško g.

5

Neringos sav.,

Neringos m., G. D.

Kuverto g. 5

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 11

Neringos sav.,

Neringos m., L. Rėzos

g. 68

1996-11-18 S196

2004-12-31 S1001

2004-12-31 S1002

2004-12-31 S1000

2004-12-31 S978 , AtV897

1992-05-27 S997 , AtV232

1992-05-27 S999 , AtV241

Vertingųjų savybių pobūdis: Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, retas), Urbanistinis

(lemiantis reikšmingumą, retas), Kraštovaizdžio

Teritorijos plotas: 34,48 ha

6 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Vertingosios savybės :

1.3.1. planavimo sprendiniai – Naujųjų Karvaičių ir Gintaro įlankos gyvenviečių

linijinė plano struktūra, Liudviko Rėzos g. trąsa (-; -; TRP; 2007 m.); Ievos kalno ir

Kurortinės gyvenviečių linijinė bei mišraus plano struktūra, gatvių tinklas (-; -; TRP;

2007 m.); stačiakampiui artimos konfigūracijos aikštė prie Evangelikų liuteronų

bažnyčios ir klebonijos (-; būklė gera; TRP; FF Nr. 50-52; 2007 m.); Naujųjų Karvaičių

gyvenvietės palei Liudviko Rėzos g. R ir V puses - kupetinio, sodybinio (atitraukto

nuo gatvės ir prie gatvės) užstatymo bei užstatymo pagal gatvės perimetrą tankumas

ir pobūdis - 1-2 aukštų mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais stogais gyvenamaisiais

ir visuomeninės paskirties pastatais, turinčiais etnoarchitektūrinį pobūdį ir istorizmo

stilistiką (-; -; FF Nr. 2, 46-78/1, 134; 2007 m.); Ievos kalno gyvenvietės palei Liudviko

Rėzos g. V pusę ir Ievos kalno g. Š pusę – sodybinio (atitraukto nuo gatvės)

užstatymo ir užstatymo pagal gatvės perimetrą tankumas ir pobūdis 1-2 aukštų

mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais stogais pastatais, turinčiais etnoarchitektūrinį

pobūdį ir istorizmo stilistikos formas (-; -; FF Nr. 3, 21-45, 80-83; 2007 m.); Kurortinės

gyvenvietės palei Liudviko Rėzos g. V pusę - perimetrinio užstatymo tankumas ir

pobūdis 1-3 aukštų mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais stogais pastatais, turinčiais

etnoarchitektūrinį pobūdį, istorizmo stilistiką (-; -; FF Nr. 10-13, 14-20; 2007

m.);Kurortinės gyvenvietės palei Kalno g. R, V ir Š puses - perimetrinio bei sodybinio

(atitraukto nuo gatvės) užstatymo tankumas ir pobūdis 1-3 aukštų mediniais ir plytų

mūro su dvišlaičiais stogais pastatais, turinčiais etnoarchitektūrinį pobūdį, istorizmo,

eklektikos ir moderno stilistiką (-; -; FF Nr. 84-108; 2007 m.); Kurortinės gyvenvietės

palei Miško g. V ir P puses - sodybinio (atitraukto nuo gatvės ir prie gatvės)

užstatymo tankumas ir pobūdis 1-3 aukštų mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais

stogais pastatais, turinčiais etnoarchitektūrinį pobūdį, eklektikos stilistiką (-; -; FF Nr.

110-118; 2007 m.); Gintaro įlankos gyvenvietės palei Gintaro įlankos g. V ir R puses -

sodybinio (atitraukto nuo gatvės ir prie gatvės) užstatymo tankumas ir pobūdis 1-2

aukštų mediniais ir plytų mūro su dvišlaičiais stogais pastatais (-; -; FF Nr. 5-9; 2007

m.); L. Rėzos g. V ir R pusių užstatymo išklotinės (-; -; FF Nr. 16-18, 21, 22, 25, 27-29;

7 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012






2007 m.); Miško g. P pusės užstatymo išklotinė (-; -; FF Nr. 114, 115, 118; 2007

m.); Kalno g. V, R, Š pusių užstatymo išklotinė (-; -; FF Nr. 85-90, 93-98, 108, 109;

2007 m.); L. Rėzos g. perspektyvos P-Š ir Š-P kryptimis Juodkrantės P (Naujųjų

Karvaičių), vidurinėje (Ievos kalno, Kurortinės gyvenvietės) dalyse (-; -; FF Nr. 14,

15, 21, 25, 28, 29, 40, 41, 46, 51, 57, 78-79; 2007 m.); gyvenvietės dvigubas siluetas iš

marių pusės: viršutinė gamtinė kopų linija ir apatinė urbanistinio užstatymo prie

marių pastatų stogų linija su Naujųjų Karvaičių gyvenvietės bažnyčios pastato silueto

dominante (-; -; FF Nr. 1-4; 134; 2007 m.); krantinės linija (-; -; FF Nr. 1-4; 119-138;

2007 m.); gyvenvietės panorama nuo marių pusės (-; -; FF Nr. 1-4; 2007 m.);

1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas – kopų gūbrys, pamario palvė ir

marių paplūdimys (-; -; FF Nr. 1- 138 ; 2007 m.);

1.3.6. želdynai ir želdiniai – L. Rėzos, Ievos kalno, Kalno, Miško, Gintaro įlankos g. ir

krantinės palei L. Rėzos g. apželdinimo lapuočiais ir spygliuočiais medžiais, krūmais

grupėmis bei soliterais pobūdis (-; būklė gera; FF Nr. 2-25, 28, 29, 39-42, 45-97, 99-111,

116-126, 128, 129, 134-138; 2007 m.);

1.3.7. upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai – Gintaro įlankos

marių kranto linija (-; -; TRP; FF Nr. 4-6; 2007 m.); Gintaro įlankos uosto vieta (išlikę

netyrinėti mediniai poliai; -; FF 4, 5; 2007 m.);

3. Pirminė ir istorinė paskirtis – gyvenamoji, ūkinė, rekreacinė;

4. Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – Kuršių

Nerijos nacionalinis parkas;

5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius –

Nuo XVII iki XX a. dabartinėje Juodkrantės gyvenvietėje susiformavo 7 atskiros

gyvenvietės, kurių rudimentai išliko iki dabar. Senosios (Pajūrio) Juodkrantės 13

sodybų kaimas 1599–1600 m. buvo užpustytas smėlio. Gyvenvietė XVII a. pr.

persikėlė į dabartinę vietą. Naujosios (Pamario) Juodkrantės gyvenvietės centrinei

daliai (vad. Kurortine gyvenviete) pradžią davė 1650 m. pastatyta smuklė ir aplink ją

statomi žvejų namai. 1697 m. gyvenvietė gavo Kulmo teises. 1743 m. – įsteigta

pirmoji Kuršių Nerijoje pradinė mokykla. XVIII a. pab. į dabartinę pietinę

Juodkrantės dalį atsikėlė užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai. 1885 m. pietinėje

Juodkrantės dalyje, vad. Žvejų kaimeliu, pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Nuo XIX

a. I pusės Juodkrantė tapo vasarviete. 1854–55 m. marių dugne radus gintaro telkinį,

Juodkrantės šiaurinėje dalyje pradėjo formuotis vadinamoji Pramoninė (Gintaro

įlankos) gyvenvietė. Iš marių dugno 1860–99 m. pramoniniu būdu kastas gintaras.

Juodkrantės Karvaičių kaime gimė Liudvikas Gediminas Rėza (1776–1840) –

Mažosios Lietuvos tautosakininkas, poetas, kultūros veikėjas, Karaliaučiaus

universiteto dėstytojas ir rektorius.

Amžius: įkurta XVII a., iki XX a. susiformavusi iš 7 kaimų, dabar sudaryta iš 4 pagrindinių

urbanistinių dalių: Naujųjų Karvaičių, Ievos kalno, Kurortinė ir Gintaro įlankos gyvenvietės

Dokumentai:

1. LR KPI nutarimas Nr. 01-8-413. 1995-01-31; Nr.: 413/211 ; Tipas: Nutarimas;

2. KVAD direktoriaus įsakymas. 1996-01-29; Nr.: 5 ; Tipas: Įsakymas;

3. Dėl pripažinimo valstybės saugomu . 2005-04-29; Nr.: ĮV-190 ; Priėmė: Lietuvos

Respublikos kultūros ministras; Tipas: Įsakymas;

8 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

4. Dėl duomenų patikslinimo. 2008-01-09; Nr.: KPD-RM-571; Priėmė: KPD nekilnojamojo

kultūros paveldo vertinimo taryba; Tipas: Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo

tarybos aktas; TRP

5. Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV)

teritorijoje arba jų apsaugos zonoje. 2009-05-08; Nr.: 05-71; Tipas:

Dokumentas; Pranešimas

6. Apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV)

teritorijoje arba jų apsaugos zonoje. 2009-05-08; Nr.: 05-70; Tipas:

Dokumentas; Pranešimas

7. Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo. 2011-11-25; Nr.: Į-392;

Priėmė: Kultūros paveldo departamentas; Tipas: Įsakymas;

Šaltiniai ir medžiaga:

15.1. BUČAS, Jurgis. Kuršių nerija - unikalus pretendentas į pasaulio paveldo sąrašą. Kultūros

paminklai, 1998, Nr.5, p. 166-170.

15.2. BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001, t. 1, p. 127-166.

15.3. GELEŽINIS, M. Mūsų Neringos kaimai. Pajūris. Klaipėda, 1936, Nr. 1.

15.4. Juodkrantės ir jos apylinkių kultūrologiniai tyrimai. Kuršių nerijos nacionalinio parko

generalinis planas. Architektūros ir statybos institutas, Kaunas, 1993.

15.5. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva. Boston, 1968, t. 4.

15.6. Visuotinė Lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2006, t. 9, p. 15-16.

R. Kraniauskas. Juodkrantės gyvenvietės (unik. kod. 2067) Neringos m. Sklypo Kalno g. 12 a.

archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų 2010 m. ataskaita.

1.2.Istorinės raidos apžvalga

Žiūrėti parengtą A.Racevičienės Juodkrantės gyvenvietės istorinės raidos apžvalgą.

1.3.Užstatymo struktūros raidos apžvalga

Žiūrėti parengtą D.Sabaliauskienės Juodkrantės gyvenvietės užstatymo struktūros raidos apžvalgą.

1.4.Tūrinė erdvinė kompozicija

Juodkrantės gyvenvietė – didelės kraštovaizdžio įvairovės kaitos, seniausia pagal nuolatinę vietą

nerijoje gyvenvietė . Tai nerijos sengirės ir nesuardytos pirminės struktūros parabolinių kopų

kraštovaizdžio reliktinė teritorija.

Siauras pamario palvės ruožas, kopagūbrio iškyšuliai ir parabolinių kopų slėniai nulėmė savitą

istoriškai susiklosčiusios gyvenvietės plano ir erdvių struktūrą. Gyvenvietė apie 3 km nutįso pamariu

vakarinėje pusėje, tai giliau, tai mažiau įsiterpdama į kopagūbrio slėnius ir pereidama į rytinę kelio

pusę tik ties Gintaro įlanka, prie Žvejų kaimelio ir Naujųjų karvaičių gyvenviečių. Ten, kur kopos

priartėja prie Kuršmarių kranto, gyvenvietė suskaidyta mišku apaugusiais kalnais į atskiras dalis. Nuo

Kuršmarių Juodkrantė neatrodo vienalytė, o susidedanti iš kelių gyvenviečių. Ryškiausias jos silueto

akcentas – ne centrinė dalis, bet bažnyčia su žvejų kaimelio gyvenviete ir naujaisiais „Ąžuolyno“

poilsio namų korpusais.

(BUČAS, Jurgis. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Vilnius, 2001, t. 1, p. 127-166).

Žiūrėti analizės schemas.

2.Žemėnaudos formų lentelė

Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703); 2011, Nr. 49-

2365) „31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose „ apibrėžia Kuršių nerijos nacionalinio

parko žemė kaip išimtinę valstybės nuosavybę.

Taigi visa Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė, neišskiriant gyvenviečių priklauso Lietuvos

Respublikos valstybei.

9 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

3.Patvirtintų planavimo dokumentų sprendiniai

3.1. Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012 m. rugsėjo 21 d. patvirtintas

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164) sprendiniai Juodkrantės gyvenvietės teritorijos

vystymui:

3.1.1. Urbanistinė struktūra ir reglamentai:

Pastaba :Šie reglamentai kultūrinių draustinių teritorijose taikomi, jei nekilnojamo kultūros

paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentuose nenumatyta kitaip.

1. Istorinės Naujųjų Karvaičių gyvenvietės teritorija su marių pakrantės ruožu

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo turinys – buvusių

kuršių žvejų sodybų sklypai;

2) galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio statinių statyba;

3) kitas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis – rekreacinės

paskirties želdynai.

Plėtojamos funkcijos: pagrindinės – gyvenamos sodybos; papildomos – poilsiautojų

apgyvendinimas ir aptarnavimas nuomojamose gyvenamosiose patalpose; sodybų, esančių

10 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

prie marių, gyventojams rekomenduojama plėtoti vandens turizmo verslą, panaudojant

senuosius kuršių žvejų laivus – kurmėnus.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį

„Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); taip pat marių kraštovaizdžio panoramos,

atsiveriančios iš marių pakrantės sodybų, etnokultūrinio paveldo pastatais užstatytų erdvių

mastelis, jų struktūra, vieningas architektūrinis aplinkos charakteris pastatų formos, tūriai

ir jų kompozicinė struktūra, spalvos, fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir

saugotinomis pripažintos statinių konstrukcijos.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtž-2 ir

Mtvs-3 zonose.

Užstatymo tankumas: išlaikomas esamas, atskirų sklypų užstatymo tankumas gali būti

didinamas tiktai tuo atveju, jeigu pagal atliktų istorinių tyrimų medžiaga atstatomi nunykę

vertingi kultūros paveldo objektai.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.

Kiti reikalavimai: 1) jeigu buvusių žvejų sodybų sklypų kitos paskirties žemės gyvenamosios

teritorijos vienbučių gyvenamųjų namų statybos žemės naudojimo būdas yra pakeistas į

kitą žemės naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos apimtys turi būti apribotos tiek,

kad nepareikalautų buvusių žvejų sodybos pastatų ir sklypų perplanavimo, o jų

architektūrinis tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame reglamente istorinėms kuršių žvejų

sodyboms išdėstytus reikalavimus; 2) draudžiama naudoti komercinę reklamą, darkančią

saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos charakterį; 3) galima tik tokia veikla, kuri

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

2. Juodkrantės stadiono teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančio tvarkymo (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo būdo turinys

– gyvenvietės stadionas su sportininkus aptarnaujančiu vasaros tipo buitinių patalpų

statinių ir žiūrovams skirtų suolų pakyla;

2) galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos,; naudojimo būdų turinys – vaikų lauko

žaidimo aikštelės.

Saugomos savybės: vizualinis ryšys su mariomis.

Tvarkymo priemonės: numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtvs-3

zonoje,

Užstatymo tankumas: iki 0,5 %.

3. Buvusio Žvejų kaimelio teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios

teritorijos; naudojimo turinys – buvusių kuršių žvejų sodybų sklypai.

Plėtojamos funkcijos: pagrindinės – vietinių gyventojų apgyvendinimas; papildomos –

poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas nuomojamose gyvenamosiose patalpose.

Saugomos bei rekomenduojamos atkurti aplinkos savybės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių

11 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

„Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat etnokultūrinio paveldo pastatais

užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis aplinkos charakteris, etnokultūrinio

paveldo aplinkai būdingi sodybų sklypų tvarkymo bruožai.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: saugomos kultūros vertybės (žr. brėž. 2b ir 2

tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“); taip pat etnokultūrinio

paveldo pastatų sklypų užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai

būdingi sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra,

spalvos, fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos

statinių konstrukcijos, charakteringa etnografinių pastatų patalpų išplanavimas bei

patalpų interjerai.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-1

zonoje.

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti saugotinai etnokultūrinei aplinkai

būdingą išlikusią užstatymo erdvinę struktūrą, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų

sutvarkymo elementus, pakeisti juos naujadarais, keisti sodybinio užstatymo panoramas ir

siluetus.

Užstatymo tankumas: išlaikomas esamas, atskirų sklypų užstatymo tankumas gali būti

didinamas tiktai tuo atveju, jeigu pagal atliktų istorinių tyrimų medžiaga atstatomi nunykę

vertingi kultūros paveldo objektai.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda

Užstatymo aukštis: sodybų gyvenamųjų namų – iki 7,5 m, pagalbinių pastatų (priklausinių) –

iki 5,5 m.

Kiti reikalavimai: 1) neleidžiama keisti buvusių žvejų sodybų sklypų kitos paskirties žemės,

gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo būdo į kitą žemės naudojimo būdą; 2) jeigu

buvusių žvejų sodybų sklypų kitos paskirties žemės gyvenamosios teritorijos žemės

naudojimo būdas pakeistas į kitą žemės naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos

apimtys turi būti apribotos tiek, kad nepareikalautų buvusių žvejų sodybos pastatų ir

sklypų perplanavimo, o jų architektūrinis tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame

reglamente istorinėms kuršių žvejų sodyboms nustatytus reikalavimus; 3) draudžiama

naudoti komercinę reklamą, darkančią saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos

charakterį; 4) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

4. Juodkrantės bažnyčios teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: Kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija,

naudojimo būdo turinys – bažnyčios sklypas.

Saugotini elementai: autentiškas bažnyčios pastatas – saugoma kultūros vertybė (žr. brėž. 2b

ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“) ir jos sklypas.

Saugomos savybės: 1) erdvinė užstatymo kompozicija; 2) bažnyčios pastato mastelis

etnokultūrinio buvusio kuršių žvejų sodybų komplekso atžvilgiu.

Tvarkymo priemonės: a) paveldosauginės (žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros

paveldo apsauga ir naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo

morfotipo Mtvs-1 zonoje.

Draudžiama: keisti užstatymo erdvinę kompoziciją, pastato tūrį, fasado elementus.

Užstatymo tankumas: nedidinamas, paliekamas esamas.

12 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Užstatymo aukštingumas ir aukštis: nekeičiamas.

5. Buvusios Įlankos gyvenvietė

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (buvusi žvejų sodyba);

naudojimo turinys – muziejaus sklypas;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinė teritorija; galimas naudojimo pobūdis –

ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba; galimas naudojimo pobūdžio turinys –

poilsio įstaigos sklypas, kitas naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių statybos.

3) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – buvusių kuršių

žvejų sodybų sklypai;

4) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis –

prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos;

Saugomos bei rekomenduojamos atkurti bei respektuoti aplinkos savybės: žr. brėž. 2b ir 2

tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat saugomas

etnokultūrinio paveldo pastatais užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis

aplinkos charakteris, etnokultūrinio paveldo pastatų sklypų užstatymo erdvinė struktūra,

saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos,

tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos, fasadų apdailos medžiagos, charakteringas

etnografinių pastatų patalpų išplanavimas bei patalpų interjerai, puošyba, vertingomis ir

saugotinomis pripažintos statinių konstrukcijos.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatomos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-1

zonoje.

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti išlikusią etnokultūrinei aplinkai

būdingą užstatymo erdvinę struktūrą, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų su tvarkymo

elementus, pakeisti juos naujadarais, keisti sodybinio užstatymo panoramas ir siluetus.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo užstatymo tyrimai..

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda.

Užstatymo aukštis: išlaikomas esamas.

Kiti reikalavimai: 1) sodybose bei kituose sklypuose, kuriuose yra įteisintas (esamas)

visuomeninės paskirties teritorijų ar kitoks žemės naudojimo būdas, galioja visose šio

reglamento dalyse išdėstyti reikalavimai; 2) kai buvusių žvejų sodybų sklypų kitos

paskirties žemės gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės

naudojimo būdas yra pakeistas į kitą žemės naudojimo būdą, šį būdą atitinkančios veiklos

apimtys turi būti apribotos tiek, kad nepareikalautų buvusių žvejų sodybos pastatų ir

sklypų perplanavimo, o jų architektūrinis tvarkymas būtų vykdomas pagal šiame

reglamente istorinėms kuršių žvejų sodyboms išdėstytus reikalavimus; 3) draudžiama

naudoti komercinę reklamą, darkančią saugomą etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos

charakterį; 4) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

7a. Senoji žvejų tinklų džiovinimo teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

13 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo turinys – natūralų

pavidalą išsaugojusi teritorija, pritaikyta muziejinei ekspozicijai;

2) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo turinys – žvejų

tinklų sandėlio vietoje atstatomo pastato sklypas.

Saugomos savybės: istorinius bruožus ir charakterį išlaikęs natūralus kraštovaizdis su marių

panorama.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 1b ir 2 tomo 2.1.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taikomos tvarkymo priemonės, numatytos užstatymo morfotipo Mtž-2 zonoje.

Draudžiama: nauja statyba, išskyrus buvusio sandėlio atstatymas.

Rekomenduojama: 1) Atstatyti nunykusį pastatą ir pritaikyti jį muziejinės ekspozicijos

reikmėms; 2) sklype išlaikyti autentiškus arba pagal ikonografinę medžiagą atkurti

senosios žvejybos būdą parodančius ekspozicinius elementus, skirtus žvejybos priemonių ir

įrankių demonstravimui.

Užstatymo tankumas: paliekamas buvęs.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas buvęs.

Užstatymo aukštis: paliekamas buvęs.

Kiti reikalavimai: a) pastatui projektuoti šlaitinį stogą; b) galima tik tokia veikla, kuri

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų aplinkos savybių.

7b. Juodkrantės pamario atskirųjų želdynų teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos;

naudojimo pobūdis – rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo pobūdžio turinys –

ramiam poilsiui bei rekreaciniams takams skirti želdynų plotai;

Saugomos savybės: atviros marių pakrantės erdvės ir jų atskirų ruožų natūralus charakteris.

Saugotini bei respektuotini aplinkos elementai: marių vaizdai bei pakrančių istorinio

užstatymo panoramos.

Rekomenduojama: įrengti pasivaikščiojimo ir dviračiu takus bei poilsio aikšteles prie jų.

7 c. Marių pakrantės rekreacinė – ekspozicinė erdvė

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – atskirtųjų želdynų teritorijos;

naudojimo pobūdis – rekreacinės paskirties želdynai; naudojimo pobūdžio turinys -

poilsiui skirti želdynai, suaugusių ir vaikų poilsio aikštelės.

Saugomos savybės: atviros marių pakrantės erdvės ir jų atskirų ruožų natūralus charakteris.

Saugotini bei respektuotini aplinkos elementai: marių vaizdai bei pakrančių istorinio

užstatymo panoramos.

Draudžiama: nauja statyba.

8. Buvusio Juodkrantės kaimo teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

14 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – buvusių

žvejų sodybų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; prioritetinis naudojimo pobūdis –

ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio

namų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis –

prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; naudojimo turinys – įvairių komercinių

paslaugų pastatų sklypai.

Plėtojamos funkcijos: gyvenamosiose teritorijose: pagrindinės – vietinių gyventojų

apgyvendinimas; papildomos – poilsiautojų apgyvendinimas ir aptarnavimas

nuomojamose gyvenamosiose patalpose bei kitos smulkios komercinės paslaugos; kitokio

naudojimo būdo sklypuose – pagal sklypų naudojimo pobūdžiui būdingas funkcijas.

Saugotini bei rekomenduojami atkurti elementai: saugomos kultūros vertybės išvardytos brėž.

2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“; taip pat saugomos

marių kraštovaizdžio panoramos, atsiveriančios iš sodybų, etnokultūrinio paveldo

pastatais užstatytų erdvių mastelis, vieningas architektūrinis aplinkos charakteris,

etnokultūrinio paveldo aplinkai būdingi sodybų sklypų tvarkymo bruožai; natūrali marių

pakrantė, tvarkoma tradicinėmis biotechninėmis priemonėmis, etnokultūrinio paveldo

pastatų sklypų užstatymo erdvinė struktūra, saugotinai etnokultūrinei aplinkai būdingi

sklypų tvarkymo elementai, pastatų formos, tūriai ir jų kompozicinė struktūra, spalvos,

fasadų apdailos medžiagos, puošyba, vertingomis ir saugotinomis pripažintos statinių

konstrukcijos.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtž-2 ir

Mtp-2 zonose.

Draudžiama: sodybose, atsiradusiose iki 1942 metų, keisti saugotinai etnokultūrinei aplinkai

būdingą išlikusią užstatymo erdvinę struktūrą, naikinti autentiškus užstatymo ir sklypų

sutvarkymo elementus, pakeisti juos naujadarais, keisti sodybinio užstatymo panoramas ir

siluetus.

Užstatymo tankumas: išlaikomas esamas visos tvarkymo zonos, sudarantis apie – 20%;

vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos

esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda.

Užstatymo aukštis: sodybų gyvenamųjų namų – iki 8,5 m pagalbinių pastatų (priklausinių) –

iki 5,5 m.

Kiti reikalavimai: 1) draudžiama naudoti komercinę reklamą, darkančią saugomą

etnokultūrinę aplinką ir keičiančią jos charakterį; 2) galima tik tokia veikla, kuri

nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

14. Juodkrantės visuomeninio centro dalis (A)

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: išsaugančios apsaugos (U1.1)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo būdas –

administracinių ir švietimo ir mokymo bei kultūros pastatų statyba; naudojimo pobūdžio

turinys – bendruomenės namų pastato bei kultūros centro ir mokyklos sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo

15 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; naudojimo turinys –

komercinės paskirties objektų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis – rekreacinės

paskirties želdynai; naudojimo turinys – skverai;

4) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – gyvenamųjų

namų sklypai.

Saugotini elementai: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; taip pat autentiškas istorinis užstatymas, jo pastatų architektūriniai

elementai, erdvinė sklypų užstatymo struktūra; esamos viešosios erdvės.

Saugomos savybės: nurodytos brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“); numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtp-1 ir

Mtp-2 zonose.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo užstatymo tyrimai.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas (1- 2 aukštai su mansarda).

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai.

Kiti reikalavimai: galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

15. Juodkrantės visuomeninio centro dalis (B)

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2).

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; naudojimo turinys –

komercinių objektų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – gyvenamųjų

namų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo turinys – rekreacinio pobūdžio objektų

sklypai;

4) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis – rekreacinės

paskirties želdynai; naudojimo turinys – poilsiui skirti skverai;

5) galimas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis –

susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba;

Saugotinos savybės: visuomeninio centro vizualinis ir funkcinis ryšys su pamariu ir keleivinio

uosto teritorija.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo užstatymo tyrimai.

16 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas (1- 2 aukštai su mansarda).

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo aukščio pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo ir aplinkinio užstatymo tyrimai.

Kiti reikalavimai: 1) būtina parengti centrinės dalies detalųjį planą ar jo koncepciją, apimant

15 tvarkymo zonos dalį, taip pat tvarkymo zonas 16 ir 18, kompleksiškai išsprendžiant šios

teritorijos erdvinio tvarkymo ir funkcinių ryšių klausimus.

16. Teritorija tarp visuomeninio centro dalies (B) ir Miško g.

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – esamų

gyvenamųjų namų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo turinys – poilsio įstaigų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės ar visuomeninės paskirties objektų teritorija.

Saugotinos vertybės ir saugotini elementai: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros

paveldo apsauga ir naudojimas“.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“); numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtp-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: išlaikomas istorinis užstatymo tankumas; vykdant konkretaus sklypo ir

jo pastatų tvarkymo darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo

pakitimus, turi būti atlikti konkretaus sklypo užstatymo tyrimai.

Užstatymo aukštingumas: išlaikomas esamas – 1- 2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus atvejus, kai pastatams įrengiami šlaitiniai

stogai.

Kiti reikalavimai: 1) remiantis istoriniais tyrimais būtina atkurti nunykusius istorinius

pastatus; 2) sovietmečiu statytų poilsio namų statybos rekonstrukciją vykdyti pastatus

priderinant prie tarpukaryje statytų pastatų mastelio ir architektūrinio charakterio; 3)

galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

17. Teritorija tarp visuomeninio centro dalies (A) ir Juodkrantės kapinių

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – esamų

gyvenamųjų namų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo turinys – poilsio įstaigų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija.

Saugotini elementai: saugomos kultūros vertybės (žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių

„Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas“);

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“); numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtp-3

zonoje.

17 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Užstatymo tankumas: esamas – iki 16%; vykdant konkretaus sklypo ir jo pastatų tvarkymo

darbus, galinčius iššaukti teritorijos esamo užstatymo tankumo pakitimus, turi būti atlikti

konkretaus sklypo užstatymo tyrimai.

Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: iki 10 m. esamas.

Kiti reikalavimai: 1) rekonstruojami pastatai turi būti priderinti prie senųjų tarpukario

kurortinių Juodkrantės pastatų mastelio ir jų architektūrinio charakterio; 2) galima tik

tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų savybių.

18. Juodkrantės uosto teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis

– susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; naudojimo turinys

– keleivinis uostas, mažųjų laivų uostas, autobusų stotelė;

2) prioritetinis naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos; naudojimo pobūdis –

rekreacinės paskirties želdynai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija.

Tvarkymo priemonės: remontas, rekonstrukcija, nauja statyba.

Užstatymo tankumas: Iki 3%.

Užstatymo aukštingumas: 1 aukštas su mansarda.

Kiti reikalavimai: pastatai turi būti priderinti prie pamario istorinio užstatymo pastatų

mastelio ir jų architektūrinio charakterio.

Rekomenduojama: 1) pastatus orientuoti galu į marias, vengiant ištisinio užstatymo,

užstojančio marių panoramas; 2)remiantis istoriniais tyrimais atkurti istorinį

Juodkrantės prieplaukos pastatą.

Pastaba: Užstatymo rodikliai tikslinami detaliojo plano rengimo metu, vadovaujantis

Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis.

21. Juodkrantės kapinių teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio ir technologinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: atnaujinančios apsaugos (U1.2) ir bendro naudojimo

teritorijų sklypai (B).

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija;

naudojimo pobūdis – kapinės; naudojimo turinys – kapinių sklypas.

Saugomos savybės: istorinių kapinių aplinkos charakteris.

Saugotini elementai: istoriniai palaidojimai ir tradiciniai antkapiniai paminklai bei kapinių

sutvarkymo elementai.

Tvarkymo priemonės: nurodytos brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga

ir naudojimas“: numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtk-1

zonai.

Užstatymo tankumas: neužstatoma.

Užstatymo aukštingumas: neužstatoma.

Kiti reikalavimai: 1) galima tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų

savybių.

18 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

23. Gintaro įlankos teritorija

Funkcinio prioriteto zona: konservacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: pertvarkančios apsaugos (U1.3)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; naudojimo turinys –

administracinių pastatų, gintaro gavybos muziejaus bei valstybės įstaigų pastatų statyba;

lankytojų centro ir KNNP direkcija, muziejinės ekspozicijos sklypai;

2) galimas naudojimo būdas (pietinėje dalyje) – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys

– gyvenamųjų pastatų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo pobūdis –

prekybos, paslaugų, susietų su tradiciniais verslais objektų statyba; naudojimo turinys –

gintaro apdirbimo, žvejų verslo bei kuršių kulinarinio paveldo demonstravimo bazė; žuvų

turgus

4) galimas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis –

susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; naudojimo turinys –

žvejų laivų ir mažųjų laivų uostas su žvejybai ir žuvų apdorojimui reikalingais objektais;

5) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo pobūdis – rekreacinės

paskirties želdynai; naudojimo turinys – pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių

takais.

Saugotinos savybės: geras Gintaro įlankos vizualinis ryšys su mariomis.

Saugotini elementai: nurodyti brėžinyje 2b ir 2 tomo 2.2.2 poskyryje „Kultūros paveldo

apsauga ir naudojimas“).

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtvs-3

zonoje.

Užstatymo tankumas: iki 15 %;

Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: 2 aukštų su mansarda pastatų aukštis – iki 11 m; 1 aukšto su mansarda

pastatų aukštis – iki 8 m.

Kiti reikalavimai: 1) negalima intensyvinti gyvenamųjų namų sklypų užstatymo tankumo; 2)

būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detalųjį planą ar jo koncepciją, kurioje turi

būti nustatyti teritorijos erdvinio ir architektūrinio formavimo reikalavimai. 3) galima tik

tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemažina nustatytų vertingųjų aplinkos savybių;

Pastabos:

1) Pavieniai sklypai bendrajame plane nenagrinėjami;

2) Pastatų, kurių esamas aukštingumas ir aukšt is yra didesni nei nurodyta tvarkymo

zonos reglamente, rekonstrukcijos metu gali būti išlaikyt i, bet nedidinami;

3) Prie esamų pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre,

formuojami kitos paskirt ies žemės sklypai, reikalingi tų pastatų ekploatacijai,

išskyrus urbanist inių draust inių teritorijas.

4) Reglament inėse zonose, kuriose yra patvirt int i detalieji planai, galioja detaliaisiais

planais nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai.

5) Uzstatymo tankumo didinimas turi buti pagristas patvirt intais detaliaisiais planais,

techniniais projektais (rekonstrukcijos atveju).

5. Pateikti reglamentai nekvest ionuoja teisminių ginčų nagrinėjimo metu priimtų,

priimamų sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų bei teritorijų užstatymo, tačiau

rekomenduoja optimalius ginčijamų teritorijų perspektyvinio funkcinio naudojimo variantus.

19 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

6. Pirmaeiliams statybos ir teritorijų tvarkymo uždaviniams spręst i reikia parengti

detaliuosius planus ar jų koncepcijas (2a brėž.):

1) Juodkrantės centrinės dalies detalusis planas, apimant is 15 ir 16 reglament ines

tvarkymo zonas bei įvertinantis gretimas teritorijas;

2) Gintaro įlankos aplinkos teritorijų detalusis planas, apimant is 22 ir 23 reglament ines

tvarkymo zonas bei įvertinantis gretimas teritorijas;

3) Gyvenamosios teritorijos šalia Gintaro įlankos detalusis planas, apimant is 24

reglament inę tvarkymo zoną bei įvertinantis gretimas teritorijas;

4) Juodkrantės stadiono teritorijos detalusis planas, apimant is 2 reglament inę

tvarkymo zoną ir 7b zonos dalį bei įvertinant is gretimas teritorijas;

5) Senosios žvejų t inklų džiovinimo teritorijos detalusis planas, apimant is 7a reglament inę

tvarkymo zoną bei įvertinant is gret imas teritorijas;

6) Juodkrantės pajūrio urbanizuoto ruožo detalusis planas, apimant is 27 reglament inę

tvarkymo zoną bei įvertinant is gret imas teritorijas;

7) Juodkrantės uosto teritorijos detalusis planas rengiamas t ikslinant bendrojo plano

užstatymo rodiklius, vadovaujant is Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėmis.

Pastaba: Rengiant šiuos bei kitus planavimo dokumentus, reikia nustatyt i Neringos

savivaldybės kultūrinių draust inių teritorijų žemės valdų (sklypų) ribas ir režimus, kuriais

vadovaujant is bus formuojami nauji arba pertvarkomi esami žemės dokumentai.

7. Bendros teritorijų planavimo dokumentų rengimo rekomendacijos :

1) Draustinių teritorijose – reglamentavimai detalizuojami specialiaisiais gyvenviečių

paveldosauginiais ( reglamentų ) planais ir detaliojo planavimo dokumentais.

2) Už draustinių teritorijos ribų – detaliojo planavimo dokumentais.

3) Detalieji planai rengiami ( jei to reikalauja savivaldybės ar kompetent ingos valst ybės

inst itucijos) ne mažesnėms, kaip atskiro morfotipo teritorijoms arba kvartalams, apribotiems

gatvėmis.

20 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

3.1.2. Kultūros paveldo apsauga ir naudojimas

21 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

1. Paveldosaugos požiūriu dabartinę Juodkrantę, jos teritorijos užstatymą (urbomorfotipą)

sudaro penkios etnokultūrinio paveldo vietovės (EPV1, EPV2, ERV3, EPV4, EPV5) ir

sovietmečiu bei atkurtos Nepriklausomos Lietuvos statybų intervencijos (2b brėžinys).

Paveldo apsaugos interesų objektą (etnourbomorfotipą) šiandien sudaro vis dar

besiskiriančios užstatymo ir architektūros pobūdžiu senosios žvejų gyvenvietės. Tai buvusios

Naujųjų Karvaičių (EPV1), Žvejų kaimelio (EPV2), Juodkrantės senojo kaimo ir Ievos kalno

(EPV3) bei senoji Kurortinė gyvenvietė (EPV4) ir buvusi Gintaro įlankos pramoninės

gyvenvietės rudimentai (EPV5), XIX a. įsikūrusios pamario palvėje.

2. Istorinės gyvenvietės buvo ir yra Juodkrantės urbanistinė struktūros svarbiausieji

kompoziciniai dėmenys, nulemiantys jos planinės ir erdvinės sanklodos teritorinius skirtumus

ir išskirtinį vizualinės raiškos savitumą. Didžioji sovietmečio ir atkurtos nepriklausomos

Lietuvos metų intervencijų dalis yra už kultūros vertybės U-12 (2067 Juodkrantės gyvenvietė)

teritorijos. Istorinės gyvenvietės yra išskirtinė Juodkrantės urbanistinio draustinio saugotina

savybė.

3. Visų istorinių gyvenviečių ir naujų statybų intervencijų tvarkybai kultūros vertybės

teritorijoje ir joje esančių paveldo bei nepaveldo objektų apsaugai išskirtos penkios skirtingos

pirminės paskirties ir vertės lokalizuotų morfotipų grupės, joms nustatytos konkrečios

priežiūros, naudojimo ir tvarkymo priemonės pagal aukščiausios, vidutinės ir žemiausios

kultūrinės vertės morfotipus. Kultūros vertybės U-12 (2067 Juodkrantės gyvenvietė)

teritorijoje leidžiama tik tokia veikla, kuri nepažeidžia ir nemenkina nustatytų vertingųjų

22 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

savybių.

4. Aukščiausios kultūrinės vertės morfotipai (Mtž1, Mtp1, Mtvs1) skiriami viešojo

pažinimo ir naudojimo apsaugos tikslams. Juose išlikusi istoriškai susiklosčiusi urbanistinė

struktūra su autentiško užstatymo elementais. Užstatyme vyrauja kultūros vertybės statusą

turintys pastatai. Gatvių trasos yra istorinėse vietose. Morfotipas Mtk 1 (Kapinių ir kitų

memorialinių objektų teritorija) skiriamas viešosios pagarbos apsaugos tikslams. Kultūros

vertybių statusą turintiems paveldo objektams numatomos konservavimo, restauravimo,

atkūrimo, pritaikymo, avarinės grėsmės pašalinimo paveldotvarkos priemonės. Statybinės

intervencijos kultūros vertybių statusą turinčiose paveldo teritorijose ir objektuose

maksimaliai reglamentuotos. Kultūros vertybės statuso neturintiems objektams numatomi

remonto ir reglamentuotos rekonstrukcijos darbai. Nauja statyba (išskyrus sunykusių pastatų

atkūrimą) šių aukščiausios kultūrinės vertės morfotipų (Mtž1, Mtp1, Mtvs1, Mtk1) teritorijose

negalima.

5. Vidutinės kultūrinės vertės morfotipai (Mtž2, Mtp2) skiriami viešojo pažinimo ir

naudojimo apsaugos tikslams. Juose sklypų struktūra yra dalinai pakitusi, užstatymo pobūdis

artimas istoriniam, išlikę pavieniai autentiško užstatymo elementai ir yra pavienių kultūros

vertybių. Šio lygmens morfotipuose, paveldo objektų išsaugojimui tikslinga taikyti tokį

panaudos būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų žalojamos objektų vertingosios savybės ir

valdytojas būtų suinteresuotas juos prižiūrėti. Kultūros vertybių statusą turintiems objektams

taikomos konservavimo, restauravimo, pritaikymo, atkūrimo ir avarinės grėsmės pašalinimo

paveldotvarkos priemonės. Statybinės intervencijos, kultūros vertybių statusą turinčiuose

paveldo objektuose, maksimaliai reglamentuotos. Kultūros vertybės statuso neturintiems

objektams numatomi remonto ar rekonstrukcijos darbai. Galimas sunykusių objektų

atkūrimas. Nauja statyba galima, nedidinant susiklosčiusio aukštingumo ir užstatymo

tankumo. Norint keisti teritorijos užstatymo tankumą, turi būti atlikti konkretaus sklypo

istoriniai - urbanistiniai tyrimai ir jų pagrindu parengti to sklypo užstatymo tankumo

argumentuoti siūlymai.

6. Žemiausios kultūrinės vertės morfotipuose (Mtp3, Mtvs3) statybinė veikla

reglamentuojama teritorijų planavimo dokumentais nustatytais reikalavimais. Taikomos

remonto, reglamentuotos rekonstrukcijos ir konversijos statybos priemonės. Naujos statybos

reglamentuotos intervencijos leidžiamos nedidinant esamo susiklėsčiusio aplinkinio

užstatymo aukščio ir tik aukštos kokybės architektūrinės išraiškos. Didžiojo kopagūbrio

juostoje nauja statyba negalima.

7. Naujos statybos morfotipe (Mtn1) galimos šios statybos rūšys : paprastasis remontas;

kapitalinis remontas; reglamentuota rekonstrukcija; reglamentuota nauja statyba, šių darbų

planavimas ir projektavimas. Naujos statybos morfotipuose galimas senosios urbanistinės

struktūros atkūrimas. Didžiojo kopagūbrio juostoje nauja statyba negalima.

8. Paveldosaugos reikalavimai ir veiklos sąlygos kultūros paveldo objektuose, vietovėse,

jų teritorijose bei apsaugos zonose nustatomi jų apsaugos reglamentais. Statybinė veikla

(vertybės Un.k. 2067 teritorijoje) bus papildomai reglamentuojama specialiojo

paveldosauginio plano sprendiniuose.

23 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

24 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

25 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

3.2. Juodkrantės gyvenvietė ( vertybės Un.k. 2067) patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko

teritoriją, kuriame gamtos ir kultūros saugojimo, vystymo, pritaikymo , statybinė ir kitos veikos

reguliuojamos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2012 birželio 6 d. Lietuvos

Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702) sprendiniuose apibrėžtais reikalavimais:

26 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

3.2.1. Juodkrantė gyvenvietė ( vertybės Un.k. 2067) priskiriama prie kitos paskirties žemės

kraštovaizdžio tvarkymo zonos GEk, GEr, Gep.

Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos (9 punktas):

9. Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

9.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos – tai

Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių užstatytos dalys (senieji žvejų kaimai), kuriose siekiama

išsaugoti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo

elementų vertės požymius, tradicines architektūros formas ir mastelį;

9.2. pagal urbanistinę ir architektūrinę specifiką išskirtos šios gyvenamosios ir visuomeninės

paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

9.2.1. kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona – GEk išskirta urbanistinių draustinių

dalyse, tvarkomose konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonėmis, siekiant

išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą. Šioje zonoje:

9.2.1.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, reljefas, urbanistinė struktūra ir

užstatymo pobūdis, vertingų statinių architektūrinė išraiška ir kitos kultūros paveldo objektų ir

saugomų vietovių vertingosios savybės;

9.2.1.2. siekiama išsaugoti istorinių valdų (posesijų) ribas, leidžiama atkurti buvusius

vertingus pastatus, draudžiama keisti gatvių tinklą, reljefą, sklypų užstatymo tankumą, esamą pastatų

aukštį – jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas nenustato kitaip, statyti saugomai vietovei

nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus, taip pat siekiama išlaikyti

nepakeistą mišku apaugusių kopų foną, išskyrus atvejus, kai pastatų aukštis mažinamas siekiant

panaikinti statybomis padarytą žalą kultūriniam kraštovaizdžiui, gamtai ir kultūros paveldui;

9.2.1.3. leidžiami tvarkybos darbai – tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės

pašalinimas, konservavimas, restauravimas, pritaikymas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir

27 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

projektavimas. Kultūros paveldo tvarkyba atliekama pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo

tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams;

9.2.1.4. draudžiama keisti sodybų (pastatų išdėstymo) struktūrą, statyti vietovei nebūdingus

pastatus, mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius (įstiklintas pavėsines, uždaras malkines ir

kita), mažinti želdynų (įskaitant darželius ir gėlynus) plotus prie namų. Kiemai neasfaltuojami,

negrindžiami, kiemų takai ir vietos automobiliams statyti grindžiami neištisine danga (ažūrinėmis

trinkelėmis ir kita);

9.2.1.5. teritorijoje L. Rėzos g. 26 ir 26A (Juodkrantė) sukuriamas tradicinis žvejo sodybos

užstatymas: vienas gyvenamasis namas ir vienas priklausinys. Pastatams L. Rėzos g. 26A suteikiama

tradicinė žvejo sodybos išvaizda. Pastatai negali būti blokuojami, negali būti naudojami žvejų sodybų

pastatams nebūdingi elementai, jungtys tarp gyvenamojo pastato ir priklausinio. Įvažiavimas iš Ievos

kalno gatvės pusės nenumatomas. Specialieji reikalavimai nustatomi saugomos vietovės – kultūrinio

draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane;

9.2.2. kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona – GEr išskirta bendrąją kraštovaizdžio

vertę turinčiose Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse, taip pat istorinio ir urbanistinių

draustinių dalyse. Šios teritorijos tvarkomos atnaujinimo ir kopijavimo priemonėmis pagrįstu būdu,

atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr.

3-37; 2004, Nr. 153-5571) numatytą tausojamo naudojimo režimą. Šioje zonoje:

9.2.2.1. saugomas istoriškai susiklostęs gatvių ir takų tinklas, urbanistinė struktūra;

9.2.2.2. draudžiama keisti šias kraštovaizdžio vertingąsias savybes: erdvinę kompoziciją,

panoramas ir siluetus, siekiant išlaikyti pastatais neužgožtą mišku apaugusių kopų foną;

9.2.2.3. leidžiami tvarkybos darbai: tyrimai (taikomieji), remontas, avarijos grėsmės

pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir

projektavimas. Sovietiniais metais pastatytiems ir kitiems pastatams galimi remonto ir tvarkomieji

statybos darbai, jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas arba Kuršių nerijos nacionalinio

parko apsaugos reglamentas nenustato kitaip;

9.2.2.13. sklype L. Rėzos g. 31 (Juodkrantė) gali būti atkuriamas sandėlis žvejų poreikiams

arba žvejybos ekspozicijai įrengti, paliekant neužstatytus tinklams džiovinti naudotus žemės plotus.

Jeigu sandėlis žvejų poreikiams arba ekspozicijai įrengti nereikalingas, jis neatkuriamas, kitų pastatų

statyba šiame sklype neleidžiama;

9.2.2.15. sklypuose Kalno g. 12 ir 12B (Juodkrantė) rekonstruojami sovietiniais metais

pastatyti pastatai, nedidinant esamo užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Jų architektūrinė išvaizda

orientuojama į greta esančių vilų, viešbučių ir svečių namų išvaizdą, išlaikomas senosioms viloms

būdingas masteliškumas, proporcijos, aukštis. Pastato, statomo buvusios valgyklos vietoje,

aukštingumas – 1 aukštas su mansarda 1 . Teritorija tvarkoma, naujų pastatų statyba numatoma, pastatai

rekonstruojami pagal reikalavimus, nustatytus saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros

paveldo apsaugos specialiajame plane;

9.2.2.16. teritorijoje tarp Miško ir Kalno gatvių (Juodkrantė), apimančioje 2001 m. rugsėjo 5

d. patvirtinto detaliojo plano teritoriją, esančiuose pastatuose gali būti atliekami remonto ir

tvarkomieji paveldosaugos darbai. Pagal istorinius dokumentus atkuriama vila „Lile“, statybos

orientuojamos į prieškario pastatų tūrį ir stilistiką;

9.2.3. kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zona – GEp išskirta vertingų planinės

struktūros elementų turinčiose, tačiau praradusiose architektūrinę ir užstatymo vertę Kuršių nerijos

urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose transformavimo ir atnaujinimo priemonėmis pagrįstu

būdu. Taikomas pertvarkomojo tvarkymo reglamentas, užtikrinama planinės struktūros, jos elementų

apsauga:

1 Mansarda (pastogės patalpa) – pastogėje įrengtas vienas aukštas / jo dalis, kurio dalis sienų ir lubų yra nuožulnios.

28 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

9.2.3.3. Juodkrantėje GEp priskirtoje teritorijoje naujų pastatų statyba nenumatyta, išskyrus

aptarnavimo pastatą/pastatus (nenumatant galimybės juose teikti nakvynės paslaugas) numatytame

mažųjų laivų (jachtų) uoste ir 1 aukšto pagalbinį pastatą su mansarda, skirtą pietinėje Juodkrantės

dalyje esančio stadiono reikmėms (persirengimo kambariams, dušinėms ir panašiai);

9.2.3.5. Juodkrantėje, prie marių esančioje teritorijoje, įskaitant sklypą L. Rėzos g. 1A,

privalomai teismo sprendimu atkuriama istoriškai iki 2000 metų susiformavusi užstatymo linija,

nugriaunami istorinį užstatymą, teritorijos vaizdą ir savitumą iškreipę pastatai. Papildomai teritorija

negali būti užstatyta, vietoj 3 pastatų (jachtininkų viešbučių) gali būti atkuriamas iki 2000 metų buvęs

1 pastatas kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonoje (GEk). Siekiant izoliuoti „Ąžuolyno“ tūrį

Juodkrantės panoramoje, matomoje iš marių, esančią neužstatytą teritoriją rekomenduojama

apželdinti būdingais Juodkrantei želdiniais. Užstatytose teritorijose nedidinamas esamas pastatų

aukštis iresamas užstatymo tankumas, išskyrus atkuriamą buvusį pastatą;

9.2.3.6. būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detaliojo plano koncepciją pagal

saugomos vietovės – kultūrinio draustinio kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimus.

Čia gali būti renginių vieta, galimos edukacinės ir komercinės paslaugos, įprasminančios gintaro

gavybą, muziejinė ekspozicija. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (toliau – Planas)

numatyta galimybė iškelti druskų sandėlį – kelių aptarnavimo infrastruktūros objektą – iš Gintaro

įlankos Juodkrantėje į NFu kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Nidos–Smiltynės pl. 12, Neringa), kurioje

yra stambiagabaričių atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelė. Jeigu, įvertinus naujo druskų

sandėlio teritorijų planavimo, projektavimo ir statybos sąnaudas, parinkta vieta pasirodytų netinkama,

būtų nagrinėjamos kitos alternatyvos. Druskos sandėlį pastačius naujoje vietoje, esamas druskų

sandėlio pastatas šiaurinėje Gintaro įlankos dalyje Juodkrantėje teisės aktų nustatyta tvarka

nugriaunamas, teritorija rekultivuojama. Gintaro įlankoje esantys pagal paskirtį nenaudojami

menkaverčiai statiniai griaunami, tvoros nukeliamos, išlaikant visuomenei atvirą erdvę. Šie statybos

ir griovimo darbai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka;

9.2.3.7. Gintaro įlankos pietinėje dalyje įrengiamas nacionalinio parko lankytojų ir

administracinis centras;

3.2.2.Juodkrantės gyvenvietė(vertybės Un.k.2067) priskiriama prie vandens ūkio paskirties žemės

kraštovaizdžio rekreacinių vandenų zonos VRi:

- intensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VRi – uostų

akvatorijos. Jos pritaikomos ypač intensyviam naudojimui, pakrantėse gali būti sukurta intensyvi

rekreacinė infrastruktūra.

3.2.3. Juodkrantės gyvenvietė(vertybės Un.k.2067) priskiraima prie vandens ūkio paskirties žemės

kraštovaizdžio tvarkymo bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenų:

Bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenys – tai ypatingų apsaugos ar naudojimo priemonių

nereikalaujanti nacionalinio parko akvatorija. Bendro naudojimo vandenų grupėje išskirtos šios

kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

8.2.1. ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona – VAe. Ji apima

Kuršių marių akvatorijas ties Grobšto ir Naglių gamtiniais rezervatais. Taikomas ekstensyvaus

apsauginio ūkininkavimo reglamentas, vykdomos žvejybos Kuršių mariose reguliavimo ir apsaugos

nuo taršos priemonės;

29 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

4.Išvados

1. Skirtingų teisės aktų analizė parodė jog

Juodkrantės gyvenvietės – valstybės

saugomos vietovės teritorijos ribos sutampa

su KNNP Juodkrantės urbanistinio draustinio

bei Gintaro įlankos istorinio draustinio

ribomis, tačiau ne visur sutampa su Neringos

savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo

plano sprendiniais Juodkrantės gyvenvietės

teritorijos vystymui; šiuos nesutapimus

siūloma tikslinti šiuo rengiamu specialiuoju

planu.

2. Taip pat yra neatitikimų tarp Nekilnojamųjų

vertybių registro duomenų ir Neringos

savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo

plano sprendiniuose Juodkrantės gyvenvietės

teritorijoje pažymėtų saugomų objektų; šiuos

nesutapimus siūloma tikslinti šiuo rengiamu

specialiuoju planu.

3. Pažymėtinas kai kurių registruotų vertybių

teritorijų neatitikimas kadastruotų sklypų

riboms, siūloma šias teritorijas tikslinti,

sutapdinant teritorijų ribas su daiktinės teisės

objektais-sklypų ribomis.

4. Juodkrantės gyvenvietė yra vienintelė, kurios

kapinės nėra įtrauktos į saugomos vietovės

ribas, siūloma suvienodinti apskaitos

principus ir įtraukti į teritoriją Juodkrantės

kapines.

5. Dalyje saugomos vietovės teritorijos nėra

fiksuota išlikusių vertingųjų savybių, todėl

svarstytinas jų eliminavimo iš vertybės

teritorijos klausimas.

6. Tarp vertingųjų savybių yra išskirta

„stačiakampiui artimos konfigūracijos aikštė

prie Evangelikų liuteronų bažnyčios ir

klebonijos“ specialiojo plano rengėjų

nuomone pažymėta netiksliai, todėl siūloma

teritoriją priešais Evangelikų liuteronų

bažnyčią įtraukti į vertybės teritoriją.

7. Dabar nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugą Kuršių nerijos teritoriją užtikrina du

tarpusavyje susieti teisės aktai: Kuršių nerijos

nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin.,

2012, Nr. 70-3592 ) ir Neringos savivaldybės

teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012-

09-21 NST Nr.T1-164);

30 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

III. Specialiojo plano koncepcijos sprendiniai

1.Vertybės teritorijos bei apsaugos zonų ribų koncepcijų projektas

1.1.Vertybės teritorijos ribų nustatymas

Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos ir

teritorijų planavimo dokumentais, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo,

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos objektų zonų nustatymo taisyklių nuostatomis.

Esamos vertybės teritorijos ribos nustatytos nekilnojamosios kultūros vertybės pase

(registro duomenų išraše) , parengtame 1992 metais (tikslintame 2008 metais). Nustatyta vertybės

teritorija apima 34,48 ha. Ta pati teritorija yra fiksuota ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų

ribų plane (Žin., 2010, Nr. 153-7802) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane (Žin.,

2012, Nr. 70-3592 ).

Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ribas ir kitus daiktinės

teisės objektus. Patikslintas vietovės plotas – 29,39 ha.

1.2.Apsaugos zonų ribos

1.2.1.Teisinės apsaugos zonų nustatymo prielaidos

LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571): 11 straipsnis. Kultūros paveldo objektų ir vietovių

teritorijos, apsaugos zonos bei pozoniai

6. Saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti

tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo

pozonius:

1) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos esantys

žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, taip pat miško ir vandens

plotai, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje

veiklą, galinčią fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms;

2) vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo

fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais

daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje

veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą.

7. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu.

Draustinyje ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.

Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų

nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio

reikalavimais.

LR STĮ (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos:

Draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu

vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius

kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Šiose

teritorijose esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos.

Valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos,

įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių

apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu.

1.2.2.Apsaugos zonų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai

1992 metais nustatant, o 2008 metais tikslinant, Juodkrantės gyvenvietės teritorijos ribas

apsaugos zonos nebuvo apibrėžtos ir įteisintos, kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Visas galimas urbanistinių struktūrų plėtros, vystymo ir

31 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

kt. statybines veikas nagrinėjamoje teritorijoje dabar reguliuojamos dviem tarpusavyje suderintais

dokumentais:

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (Žin., 2012, Nr. 70-3592 );

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas (2012-09-21 NST Nr.T1-164);

Kadangi visos Kuršių nerijos gyvenvietės patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko

teritoriją , kuri yra saugoma teritorija, tai joje nenustatomos kultūros paveldo objektų apsaugos zonų

ribos. Nesiūloma nustatyti apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį, nes NNKP tvarkymo plane

numatyta ir leistina veikla negali fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms.

Vizualinės apsaugos pozonio nustatymo tikslas drausti veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros

paveldo objektą. Tačiau jau dabar yra reglamentuota aplinkinių teritorijų plėtra: nedidinamas esamas

aukštingumas, tankumas, dalyje teritorijų statybinė veikla uždrausta, nes jos yra kraštovaizdžio

draustinių teritorijos.

Taip pat, nesiūloma įtraukti papildomų apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose

teritorijose reikalavimų į nacionalinio parko planavimo dokumentus ar šių teritorijų nuostatas, nes

galimi reikalavimai šioms teritorijoms jau yra integruoti į šių dokumentų tekstus:

Dalis Juodkrantės gyvenvietės tiesiogiai ribojasi su gamtos draustinių teritorijomis, kuriose

negalima statybinė veikla: šiaurėje ties Gintaro įlaka su Raganos kalno kraštovaizdžio

draustiniu, o pietuose su Garniu kalno kraštovaizdžio draustiniu . Šios teritorijos priskiriamos

konservacinės apsaugos prioriteto zonoms - statybinės veikos jose negalimos. Kuršių nerijos

nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano (Žin., 2010, Nr. 153-7802 )ištrauka:


Dalis Juodkrantės teritorijos ribojasi su urbanizuotomis gyvenvietės teritorijomis, tačiau jų

plėtra (pastatų aukštis, teritorijos tankis, pastatų medžiagos) yra griežtai reglamentuojamateritorijos

priskiriamos visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo

zonoms – GRe ir GRi:

32 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

9.3. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo

zonos (rekreacinės gyvenvietės) – tai Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalys, kurių tvarkymo

reglamentą lemia prioritetinis rekreacinis interesas, o svarbiausias kraštovaizdžio formavimo

uždavinys – užtikrinti rekreacinės aplinkos kokybę. Pagal kraštovaizdžio tvarkymo pobūdį išskirtos

šios rekreacinių gyvenamųjų vietovių zonos:

9.3.1. ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRe apima

esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias arba perspektyvinio užstatymo Nidos,

Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis.

Taikomas ekstensyvaus tvarkymo reglamentas, išlaikomas tradicinis Kuršių nerijos urbanistinio

kraštovaizdžio pobūdis, žvejų sodyboms arba senosioms viloms būdingos architektūrinės formos.

Juodkrantėje, į pietus nuo Gintaro įlankos, numatoma galimybė įrengti Kadetų mokyklą, turinčią

reikiamą infrastruktūrą (pagal poreikį gali būti įrengiama praktinė mokymo bazė, laboratorijos,

ikiprofesinio rengimo centras, biblioteka-skaitykla, bendrabutis, valgykla, stadionas ir kita).

Užstatymas sodybinio tipo (pastatų aukštis iki 8,5 metro) arba senųjų vilų tipo (pastatų aukštis iki 10

metrų). Ši nuostata netaikoma esamiems pastatams, taip pat pastatams, kuriems iki šio plano

patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka išduoti statybą leidžiantys dokumentai;

9.3.2. intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRi apima

esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės

rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu. Taikomas

intensyvaus tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų

suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir

architektūra, nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės:

9.3.2.3. sklypuose Ievos Kalno g. 8, 10 ir 12 (Juodkrantė) neleidžiama didinti užstatymo

tankumo ir esamo pastatų aukščio, plėsti užstatymo į šlaitus. Šlaituose negalima įrengti terasų,

pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančių

išraiškingos kopos šlaitų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų

šlaitai: teisės aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti

statiniai ir įrenginiai ir kita. Neveikiančią skysto kuro katilinę galima rekonstruoti, nedidinant

užstatymo tankumo, tūrio, nekasant šlaitų, neleidžiama jos pritaikyti gyvenamajai paskirčiai;

33 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

9.3.2.4. teritorijoje, apimančioje poilsio namus „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės

kultūros centrą ir teritoriją, kuri ribojasi su L. Rėzos g. vakarine dalimi, vykdant statybos darbus

esamų ir/ar buvusių „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorijoje, nedidinamas esamas teritorijos užstatymo

tankumas ir esamas pastatų aukštis. Vykdant statybos darbus, pastatų išorės formos ir elementai

keičiami tradiciniais, būdingais Juodkrantės senosioms viloms;

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano (2012-09-21 NST Nr.T1-164)

ištrauka:

Gretimos Juodkrantės gyvenvietės teritorijos priskiriamos urbanizuojamos rekreacinės

teritorijos (R3.2) ir intensyvaus užstatymo rekreacinės teritorijos (U2.2)kraštovaizdžio tvarkymo

zonai, reglamentinėms zonoms 6,9a 10,11,12,13,19,22,24.

6. Poilsio namų „Ąžuolynas“ teritorija

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos; prioritetinis naudojimo pobūdis –

ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos;

2) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos;

3) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos;

4) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos;

5) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatomos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: iki 31 %.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštis: neviršijamas esamas iki 14 m.

Kiti reikalavimai: rekonstruojant pastatus, pastatų formos, fasadų apdailos medžiagos,

spalvos ir kiti išorės elementai derinami prie susiklosčiusios etnokultūrinį charakterį

turinčios aplinkos.

9a. Lengvųjų automobilių garažų ir esamo skulptūrų parko prieigų teritorija

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės teritorijos (U2.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija; naudojimo

34 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; naudojimo turinys – turistų

aptarnavimo komercinės paskirties objektų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdis

– susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; naudojimo turinys

– automobilių garažų ir stovėjimo aikštelių sklypai;

3) Galimas naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio pastatų statyba.

.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: iki 30 %.

Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: iki 7,5 m.

Kiti reikalavimai: pastatų išvaizdą gerinti ir derinti prie aplinkinio užstatymo konteksto,

garažų rekonstrukciją ir teritorijos tvarkymą vykdyti pagal vieningą tvarkymo projektą,

darbus vykdant kompleksiškai visoje tvarkymo zonoje.

10. Gyvenamoji – rekreacinė teritorija Ievos kalno g.

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis –

daugiabučių gyvenamųjų namų statyba; kitas naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių

gyvenamųjų pastatų statyba;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio objektų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – poilsio namų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtn-1 ir

Mtp-2 zonose.

Užstatymo tankumas: iki 30 %.

Užstatymo aukštingumas: 1- 3 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: vienaukščių gyvenamųjų pastatų – iki 8,5 m; dviaukščių gyvenamųjų ir

kitų pastatų – iki 12 m; triaukščių – neviršijant esamo maksimalaus.

Kiti reikalavimai: 1) negalima plėsti užstatymo šlaituose bei didinti pastatų, esančių prie

šlaitų, tūrių; negalima šlaituose įrengti terasų, pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų

tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančias išraiškingas kopas; 2) draudžiama

daugiabučių namų sklypus dalinti į dalis, priskiriant jas atskiriems butams; 3) pastatai turi

būti su šlaitiniais stogais, jų tūriai ir spalvos turi derėti su etnokultūrinio paveldo pastatų

formomis ir spalvomis.

11. Juodkrantės lopšelio – darželio teritorija

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto.

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) – intensyvaus (formuojančio)

tvarkymo)

35 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties

teritorija; naudojimo pobūdis – švietimo įstaigų statyba; naudojimo pobūdžio turinys –

vaikų lopšelio darželio ir kitų švietimo įstaigų sklypas.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.

Kiti reikalavimai: renovuojant ir remontuojant pastatus, išlaikomos esamos pastatų formos;

b) buvusi katilinė likviduojama.

12. Visuomeninio pastato sklypas su bendro naudojimo aplinka Kalno g.

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) bei urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija; naudojimo pobūdis –

mokslo įstaigų (laboratorijų) statyba; naudojimo pobūdžio turinys – mokslo įstaigos

sklypas;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo pobūdžio turinys – rekreacinio pobūdžio

objektų sklypas.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.

Kiti reikalavimai: rekonstruojant ir remontuojant pastatus, išlaikomas esamas užstatymas, bei

pastato formos.

13. Rekreacinė teritorija Kalno g.

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai): prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos;

naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo pobūdžio

turinys – rekreacinio pobūdžio objektų sklypai; galimas naudojimo būdas – gyvenamosios

teritorijos.

Tvarkymo priemonės: žr. 2a brėž.; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo

morfotipo Mtn-1 zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: 2- 3 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus pastatų pertvarkymo atvejus, kai įrengiami

šlaitiniai stogai.

36 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Kiti reikalavimai: 1) neleidžiamas esamų pastatų sklypų dalinimas į savarankiškai tvarkomus

smulkius sklypus; 2) norint didinti pastatų aukštį turi būti atliekamas siūlomo užstatymo

poveikio kraštovaizdžiui vertinimas.

Rekomenduojama: 1) išsaugoti poilsio namų pastatus, esančius tarp buvusio „Gintaro“

poilsio namų ir Juodkrantės seniūnijos pastatų, statytus XX a. antroje pusėje, kaip

būdingus to meto kurortinės architektūros pavyzdžius; buvusiuose poilsio namų pastatuose

atkurti rekreacinio naudojimo funkcijas.__

19. Rekreacinė teritorija prie Miško gatvės

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio namų statyba; naudojimo turinys – rekreacinio pobūdžio objektų

sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; naudojimo pobūdis –

mokslo ir mokymo objektų statyba.

Saugotinos savybės: esamas užstatymo intensyvumas ir aukštingumas.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyriuje „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: 2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.

22. L. Rėzos jūros kadetų mokyklos sklypas su marių pakrantės bendro naudojimo

teritorija

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; naudojimo pobūdis –

švietimo ir mokymo įstaigų statyba; naudojimo turinys – kadetų mokyklos kompleksas;

2) galimas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; pobūdžio turinys – kadetų mokyklos

bendrabutis;

3) galimas naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorija; naudojimo pobūdis – rekreacinės

paskirties želdynai; naudojimo turinys – pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių

naudojimo takais.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtvs-3

zonoje.

Užstatymo tankumas: iki 25%.

Užstatymo aukštingumas: 1- 2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: pavienių 2 aukštų su mansarda pastatų – iki 10 m., 1 aukšto su mansarda

pastatų – iki 8,5 m.

Kiti reikalavimai: 1) pastatų architektūra turi atitikti keliamus reikalavimus saugomo

kraštovaizdžio architektūriniam formavimui; 2)išlaikant natūralią marių pakrantę,

37 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

įrengiami pėsčiųjų takus ir poilsio aikšteles.

24. Gyvenamoji rekreacinė zona prie Gintaro įlankos

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Žemės naudojimo būdai (pobūdžiai):

1) prioritetinis naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo turinys – gyvenamųjų

namų sklypai;

2) prioritetinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio

(stacionaraus) poilsio pastatų statyba; naudojimo turinys – poilsio namų sklypai;

3) galimas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos.

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2b ir 2 tomo 2.2.2 skyrių „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: 1-2 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus plokščiastogius pastatus, kuriems įrengiami

šlaitiniai stogai.

Kiti reikalavimai: 1) sutvarkyti esamų pastatų aplinką, įrengiant poilsio ir vaikų žaidimo

aikštele. 2) būtina parengti Gintaro įlankos ir jos aplinkos detalųjį planą ar jo koncepciją,

kurioje turi būti nustatyti teritorijos erdvinio ir architektūrinio formavimo reikalavimai.

1.2.3. Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio ribos ir režimai.

1.2.3.1. Siūlomos vizualinės apsaugos pozonio ribos.

Nežiūrint to, jog šių apribojimų pakanka užtikrinti kultūros paveldo objektų saugomoje vietovėje

apžvelgiamumą, papildomai siūloma nustatyti apsaugos zoną susidedančią iš vizualinės apsaugos

režimo pozonio, užtikrinančią ne tik vietovės vertingųjų savybių apžvelgiamumą, bet ir darnią,

tausojančią paveldo objekto aplinką, artimą saugomo objekto savitam fiziniam pavidalui , jo formai,

panaudotoms medžiagom, konstrukcijom, suplanavimui, atlikimo technologijom.

Siūlomos dvi lokalios apsaugos nuo vizualinio poveikio pozonio zonos:

Šiaurinė – ties Ievos kalno gatve (maždaug 6,53 ha ploto);

Pietinė – ties „Ąžuolyno“ poilsio namais (maždaug 1,96 ha ploto) .

Siūlomos vizualinio pozonio ribos grafiškai pateiktos 39 lape.

38 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Šiaurinė – ties Ievos kalno

gatve (maždaug 6,53 ha ploto)

Pietinė – ties „Ąžuolyno“ poilsio

namais (maždaug 1,96 ha ploto)

39 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

1.2.3.2.Siūlomi vizualinės apsaugos pozonio režimai.

1.2.3.2.1.Siūlomas šiaurinės vizualinės apsaugos pozonio režimas.

Šiuo metu šiaurinės šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio režimai nustatyti dviem galijančiais

dokumentais:

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (2012 m. rugsėjo 21 d.

patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-164);

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu (patvirtintu 2012 birželio 6 d. Lietuvos

Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 702).

Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos

pozonį šiaurėje patenka:

Šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio

režimai susideda iš teritorijų pažymėtų :

10, 11, 12 ir 13 numeriais.

Šiame pozonyje reglamentuojami

statinių aukštis, užstatymo tankumas,

pastatų formos, medžiagiškumas, stogų

konstrukcijos, užstatymo morfologinis

tipas.

10. Gyvenamoji – rekreacinė teritorija Ievos kalno g.

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipų Mtn-1 ir

Mtp-2 zonose.

Užstatymo tankumas: iki 30 %.

Užstatymo aukštingumas: 1- 3 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: vienaukščių gyvenamųjų pastatų – iki 8,5 m; dviaukščių gyvenamųjų ir

40 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

kitų pastatų – iki 12 m; triaukščių – neviršijant esamo maksimalaus.

Kiti reikalavimai: 1) negalima plėsti užstatymo šlaituose bei didinti pastatų, esančių prie

šlaitų, tūrių; negalima šlaituose įrengti terasų, pavėsinių, papildomų laiptinių, tverti šlaitų

tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančias išraiškingas kopas; 2) draudžiama

daugiabučių namų sklypus dalinti į dalis, priskiriant jas atskiriems butams; 3) pastatai turi

būti su šlaitiniais stogais, jų tūriai ir spalvos turi derėti su etnokultūrinio paveldo pastatų

formomis ir spalvomis.

11. Juodkrantės lopšelio – darželio teritorija

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto.

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2) – intensyvaus (formuojančio)

tvarkymo)

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.

Kiti reikalavimai: renovuojant ir remontuojant pastatus, išlaikomos esamos pastatų formos;

b) buvusi katilinė likviduojama.

12. Visuomeninio pastato sklypas su bendro naudojimo aplinka Kalno g.

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) bei urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas.

Kiti reikalavimai: rekonstruojant ir remontuojant pastatus, išlaikomas esamas užstatymas, bei

pastato formos.

13. Rekreacinė teritorija Kalno g.

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Tvarkymo priemonės: žr. 2a brėž.; numatytos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo

morfotipo Mtn-1 zonoje.

Užstatymo tankumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštingumas: 2- 3 aukštai su mansarda.

Užstatymo aukštis: paliekamas esamas, išskyrus pastatų pertvarkymo atvejus, kai įrengiami

šlaitiniai stogai.

Kiti reikalavimai: 1) neleidžiamas esamų pastatų sklypų dalinimas į savarankiškai tvarkomus

smulkius sklypus; 2) norint didinti pastatų aukštį turi būti atliekamas siūlomo užstatymo

poveikio kraštovaizdžiui vertinimas.

Rekomenduojama: 1) išsaugoti poilsio namų pastatus, esančius tarp buvusio „Gintaro“

41 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

poilsio namų ir Juodkrantės seniūnijos pastatų, statytus XX a. antroje pusėje, kaip

būdingus to meto kurortinės architektūros pavyzdžius; buvusiuose poilsio namų pastatuose

atkurti rekreacinio naudojimo funkcijas.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos pozonį

šiaurėje patenka:

Šiaurinio vizualinės apsaugos pozonio

režimai susideda iš GRi ženklu

pažymėtos teritorijos.

Intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRi apima esamas

architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės rekreacinio

prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu. Taikomas intensyvaus

tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų suderinamumas su

Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir architektūra,

nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės:

Sklypuose Ievos Kalno g. 8, 10 ir 12 (Juodkrantė) neleidžiama didinti užstatymo tankumo ir

esamo pastatų aukščio, plėsti užstatymo į šlaitus. Šlaituose negalima įrengti terasų, pavėsinių,

papildomų laiptinių, tverti šlaitų tvoromis ar kitaip mechaniškai paveikti greta esančių išraiškingos

kopos šlaitų. Sutvarkomi ir renatūralizuojami neteisėtos žmogaus veiklos pažeisti kopų šlaitai: teisės

aktų nustatyta tvarka likviduojamos terasos, pavėsinės, papildomos laiptinės, tvoros, kiti statiniai ir

įrenginiai ir kita. Neveikiančią skysto kuro katilinę galima rekonstruoti, nedidinant užstatymo

tankumo, tūrio, nekasant šlaitų, neleidžiama jos pritaikyti gyvenamajai paskirčiai;

Siūloma išlaikyti nustatytus abiejų dokumentų režimus, apjungian juos į bendrus reikalavimus

statinių aukščiui, užstatymo tankiui, morfologijai.

42 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Pagal Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos

pozonį pietuose patenka:

Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai

susideda iš teritorijos pažymėtos 6 numeriu.

Šiame pozonyje reglamentuojami statinių

aukštis, užstatymo tankumas, pastatų formos,

medžiagiškumas, stogų konstrukcijos,

užstatymo morfologinis tipas.

6. Poilsio namų „Ąžuolynas“ teritorija

Funkcinio prioriteto zona: rekreacinio prioriteto

Kraštovaizdžio tvarkymo zona: intensyvaus užstatymo rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys

(U2.2) arba urbanizuojamos rekreacinės teritorijos (R3.2)

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė

Tvarkymo priemonės: žr. brėž. 2a ir 2 tomo 2.2.2 poskyrį „Kultūros paveldo apsauga ir

naudojimas“; numatomos tvarkymo priemonės, taikomos užstatymo morfotipo Mtn-1

zonoje.

Užstatymo tankumas: iki 31 %.

Užstatymo aukštingumas: paliekamas esamas.

Užstatymo aukštis: neviršijamas esamas iki 14 m.

Kiti reikalavimai: rekonstruojant pastatus, pastatų formos, fasadų apdailos medžiagos,

spalvos ir kiti išorės elementai derinami prie susiklosčiusios etnokultūrinį charakterį

turinčios aplinkos.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą į nagrinėjamą vizualinės apsaugos pozonį

pietuose patenka:

Pietinio vizualinės apsaugos pozonio režimai

susideda iš GRi ženklu pažymėtos teritorijos.

43 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Teritorijoje, apimančioje poilsio namus „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros

centrą ir teritoriją, kuri ribojasi su L. Rėzos g. vakarine dalimi, vykdant statybos darbus esamų ir/ar

buvusių „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorijoje, nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir

esamas pastatų aukštis. Vykdant statybos darbus, pastatų išorės formos ir elementai keičiami

tradiciniais, būdingais Juodkrantės senosioms viloms;

Siūloma išlaikyti nustatytus abiejų dokumentų režimus, apjungian juos į bendrus reikalavimus

statinių aukščiui, užstatymo tankiui, morfologijai.

2.Paveldotvarkos projekto sprendinių (paveldosaugos reikalavimai ir konkrečių tvarkymo

priemonių sistema) koncepcijos projektai

2.2.1.Teisinės pavaldosaugos reikalavimų nustatymo prielaidos

Saugomų teritorijų įstatymo aktualios redakcijos (Žin., 2012, Nr. 53-2642) :

4 skirsn. 12 straipsnis 2.1.punktas apibrėžia:

„nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam

kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir

tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti

steigiami istoriniai nacionaliniai parkai;

13.straipsnis reglamentuoja veikas valstybiniuose parkuose:

2. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems

kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose

draudžiama:

1) rengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų

žvalgybai bei gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus vėjo malūnus, tiesti tranzitinius inžinerinius tinklus,

keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio

kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų kompleksų ir

objektų (vertybių) vertės požymius;

2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą, kasti jose durpes, taip pat sausinti ir keisti į

žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių

plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių sluoksnis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius;

3) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias

užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius,

atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams

(nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose,

miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti;

4) statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo

dokumentuose nenustatytose vietose;

5) statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose,

kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės

briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę,

kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;

6) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su valstybiniuose

parkuose saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);

3. Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės

aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų

architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir

rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir

šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose

regioniniai architektūriniai reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti

reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.

44 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

4. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų

bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų

(planavimo schemų) sprendiniams.

5. Valstybiniuose parkuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir propaguojanti saugomus

kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (vertybes) bei atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos

elementus, taip pat pažintinis turizmas, teritorijos pritaikymas lankymui atsižvelgiant į saugomų kompleksų ir

objektų (vertybių) išsaugojimo reikalavimus.

LR NKPAĮ (Žin.2004, Nr.153-5571):

13 straipsnis. Saugojimo režimai

1. Saugomiems objektams ir jų teritorijoms gali būti nustatyti šie saugojimo režimai: rezervinis, autentiškos

paskirties ir tausojamo naudojimo.

2. Rezervinis režimas taikomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriuos tikslinga išsaugoti, kad ateityje būtų

galima juos ištirti panaudojant didesnes mokslo galimybes. Šiuose objektuose draudžiama mokslinius duomenis

galinti sunaikinti veikla – ardomieji tyrimai, tvarkybos darbai, ūkinė veikla. Objektų, kuriems taikomas

rezervinis režimas, sąrašą tvirtina kultūros ministras.

3. Autentiškos paskirties režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kurių naudojimas pirminiu ar

istoriškai susiklosčiusiu būdu užtikrintų jų priežiūrą ir geriau nei kitoks naudojimas atskleistų saugomo

objekto vertingąsias savybes.

4. Tausojamo naudojimo režimas nustatomas tiems kultūros paveldo objektams, kuriems išsaugoti tikslinga

parinkti tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o

valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti.

5. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimą nustato

institucija, paskelbusi objektą saugomu. Tokiems objektams konservacinė (saugojimo) paskirtis gali būti

nustatoma ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma.

22 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir teritorijų planavimas

5.Specialiojo planavimo dokumentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant

bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus. Paveldosaugos reikalavimai

specialiojo planavimo dokumentuose, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat reglamentuoja žemės

darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos

medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.

2.2.2.Paveldotvarkos saugojimo režimų nustatymo aplinkybės, pagrindimas ir pasiūlymai

Konkretūs paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės nustatomi . atsižvelgus į vertingųjų

savybių pobūdį. Projekte atskiroms teritorijos dalims, atskirtomis reglamentų ribomis, siūlomi

skirtingi saugojimo režimai bei skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai. Tvarkybos darbai

turi būti vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybių registro

dokumentuose.

Vertybės teritorijai sudaromos saugojimo režimus ir tvarkymo priemones numatančios lentelės,

kurių reikšmės yra:

saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis

leistinas žemės sklypo užstatymo

tankumas

3 4

leistinas žemės sklypo užstatymo

intensyvumas

reikalavimai saugomiems statiniams a b reikalavimai kitiems pastatams ir statiniams

reikalavimai teritorijos tvarkymui c d reikalavimai žemės darbams

papildomi veiklos apribojimai e f

tvarkoma pagal galiojančius planavimo

dokumentus

45 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

1 - Saugojimo režimas:

A – autentiškos paskirties,

T – tausojamo naudojimo;

2 - Statinių aukštis: saugomų pastatų ar statinių / kitų pastatų ar statinių:

e- esamų statinių aukštis nekeičiamas,

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis,

„8“- (ar kitas skaičius), (1+M) – galimas kitų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus iki kraigo

(metrais), (auštų skaičius);

TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą.

3 - Leistinas žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – sklypo dalis procentais,

kurią galima užstatyti:

e- esamas teritorijos užstatymo tankis nekeičiamas,

e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais

pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus;

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis;

0, 00 – neužstatoma teritorija

0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo tankumas;

TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą.

4 - Leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas - pastatų bendro ploto santykis su

sklypo plotu:

e- esamas teritorijos užstatymo intensyvumas nekeičiamas,

e+* - kartu su atkuriamais pastatais, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais

pagrįstus statybos ir kraštotvarkos darbus;

*- tikslinama pagal tyrimų duomenis;

0, 00 – neužstatoma teritorija

0,10 (ar kitas skaičius) – maksimalus leistinas žemės sklypo ar jo dalies užstatymo

intensyvumas;

TPD - pagal galiojantį teritorijos planavimo dokumentą.

a - reikalavimai saugomiems pastatams arba statiniams

b - reikalavimai kitiems pastatams;

c - reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, kelių/takų sistemai, reljefui, vandens

telkiniams, krantinėms, inžineriniams, mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai

architektūrai));

d - reikalavimai žemės darbams;

e - papildomi veiklos apribojimai;

f - teritorija tvarkoma pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus. Jei yra rengiami

teritorijos planavimo dokumentai, būtina tikslinti jų planavimo sąlygas, atsižvelgiant į Specialiojo

plano sprendinius.

Prie raidžių a, b, c, d, e, f prirašomas indeksas rodo kokios grupės reikalavimai yra privalomi

teritorijos ir jos saugomų objektų bei kitų statinių tvarkymui.

Konkretus paveldosaugos reikalavimai bei tvarkymo priemonės įdėti prie atskirų koncepcijų

variantų.

46 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).


SP-24(2008)-EBA+KP/Aiškinamasis raštas

2012

Saugojimo režimai

A Autentiškos paskirties režimas:

A1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų, konservavimas, restauravimas.

A2 Struktūros, susidariusios po 1940 metų, konservavimas, restauravimas.

T Tausojamo naudojimo režimas :

T1 Struktūros, susidariusios iki 1940 metų restauravimas, pritaikymas.

T2 Mišrios struktūros restauravimas, pritaikymas.

T3 Esamos struktūros keitimas, naujos struktūros kūrimas (žvejo sodybų bei vilų morfotipo vystymas).

T4 Buvusios struktūros pagal turimą ikonografinę medžiagą atkūrimas.

V Viešosios erdvės:

V1 Viešųjų erdvių – želdynų tvarkymas, atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ir kraštotvarkos

darbus.

V2 Miškų ir kapinių tvarkymas, atliekant kraštotvarkos darbus.

V3 Krantinių tvarkymas ir pertvarkymas.

V4 Sporto objektų įrengimas ir tvarkymas ir pertvarkymas.

G Gatvės:

G1 Istoriškai susiformavusio gatvių tinklo restauravimas ir tvarkymas.

G2 Istoriškai susiformavusių pėsčiųjų praėjimų restauravimas ir tvarkymas.

AZ Vizualinės apsaugos pozonio- greta saugomos vietovės esančių teritorijų užstatymo aukščio ir

tankio reguliavimas ir tvarkymas.

Aiškinamąjį raštą parengė

Irena Kliobavičiūtė

(NKVA ekspertė

Nr. 1377)

47 Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Juodkrantės gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre

2067, buvęs kodas U12), Neringos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis teritorijų planavimo

dokumentas, susidedantis iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau –

specialusis planas).

More magazines by this user
Similar magazines