Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
Skaityti PDF - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Prof.<br />
Jonas<br />
GRIGAS<br />
Lietuvos<br />
MA narys<br />
korespondentas<br />
Gyvename laiku, kai net nieko daugiau<br />
neveikdamas, tik skaitydamas mokslo<br />
þurnalus nespëtum sekti net siauros<br />
mokslo srities naujoviø. Dar sunkiau yra<br />
jas suprasti ar paaiškinti visuomenei.<br />
Mokslo atradimai eilinio þmogaus beveik<br />
nepasiekia, nes þiniasklaida apie mokslà<br />
maþai rašo ir kalba. Ðiuolaikinis visuomenës<br />
mokslo þiniø lygis yra þemas ir sunku<br />
sudominti daugelá þmoniø mokslinëmis<br />
problemomis. Daugeliui neádomûs<br />
net mokslo populiarinimo þurnalai. Praraja<br />
tarp mokslo ir visuomenës gilëja. Televizijos<br />
laida Klausimëlis rodo, kokie<br />
moksliðkai neiðprusæ yra jauni Lietuvos<br />
miestø ir miesteliø þmonës. Mokslininkø<br />
uþdavinys yra maþinti ðià prarajà. Kitaip<br />
jà uþpildys intelektualûs beraðèiai (1 pav.),<br />
mulkindami visuomenæ parapsichologija,<br />
bûrimais ir kitais nebûtais dalykais.<br />
Paþiûrëjus á vidurinës mokyklos vadovëlius<br />
galima susidaryti nuomonæ, kad<br />
didþiausi mokslo atradimai buvo padaryti<br />
XVIII ar XIX amþiais. Tas reiškia, kad<br />
mokyklos moksleiviø nesupaþindina su<br />
didþiausiais mûsø laikø mokslo atradimais.<br />
Tarptautinës apklausos rodo, kad<br />
mûsø moksleiviai vis maþiau turi þiniø ir<br />
gebëjimø jomis naudotis. Baigæ viduri-<br />
Mokslas yra labiausiai jaudinanti<br />
atradimø iniciatyva þmonijos<br />
istorijoje. Stulbinanèiai trumpu<br />
laiko tarpu mokslas praplëtë mûsø<br />
þinias nuo subatominiø daleliø iki<br />
Maþinkime<br />
prarajà tarp mokslo ir<br />
visuomenës<br />
galaktikø elgesio. Jis atskleidþia,<br />
kaip veikia gamtos dësniai ir kaip<br />
viskas tarpusavyje susieta. Mokslas<br />
leidþia numatyti, kas tam tikromis<br />
aplinkybëmis gali atsitikti. Tai ir<br />
nes mokyklas moksleiviai neþino daugelio<br />
gyvenimà keièianèiø atradimø, kurie<br />
buvo padaryti XX amþiuje. O juk didesnë<br />
dalis jaunimo nepatenka á universitetus,<br />
todël jø mokslo þinios pasilieka mokyklos<br />
lygio. Didesnioji dalis universitetø<br />
studentø studijuoja humanitarinius ir<br />
socialinius dalykus ir nesimoko moksliniø<br />
disciplinø, todël jø gamtamokslinës<br />
þinios taipogi lieka vidurinës mokyklos<br />
lygio. Þinoma, jie kaþkiek prisirenka<br />
mokslo þiniø iš ávairiø ðaltiniø, bet tos þinios<br />
negilios ir atsitiktinës. Nepakankamas<br />
mokslinis lavinimas sukûrë situacijà,<br />
kurioje þmoniø mokslo þiniø lygio skalë<br />
kinta nuo neolitinio iki XX a. þmogaus.<br />
XX a. buvo mokslo revoliucijos amþius.<br />
Kvantinë fizika revoliucionizavo iš<br />
pradþiø fizikà, o po to kitas mokslo ir technologijø<br />
sritis. Reliatyvumo teorija pakeitë<br />
kosmologijà. Molekulinë biologija ið esmës<br />
pakeitë poþiûrá á gyvybæ. XX a. mokslo<br />
revoliucija atskleidë naujà pasaulio<br />
vaizdà, skirtingà nuo to, kurá matë praëjusio<br />
ðimtmeèio þmonës. Mikroskopai<br />
leido giliau paþvelgti á mus supanèià aplinkà<br />
(2–4 pav.), teleskopai – á Saulæ (5<br />
pav.), planetas (6 pav.) ir galaktikas. Motina<br />
Gamta dabar atrodo kitaip. Visata atrodo<br />
kitaip. Gyvenimas yra kitoks.<br />
Supratimas ateina per þinias. Tik turëdami<br />
þiniø ir supratimà, naudodami<br />
naujausias technologijas galime naujai<br />
paþvelgti á mus supantá pasaulá. Kai beveik<br />
prieš tris deðimtmeèius Japonijoje<br />
pirmà kartà pro galingiausià mikroskopà<br />
pamaèiau maþyèius atomus, kurie yra<br />
tik koncentruota energija, visai kitaip suvokiau,<br />
kad pasaulis sudarytas ið erdvës<br />
ir laukø. Þiûrëdami á nuostabø nakties<br />
dangø mes galime pajusti tà paèià<br />
nuostabà ir pagarbià baimæ, kokià jautë<br />
mûsø proseneliai. Bet su ðiuolaikinës astronomijos<br />
þiniomis mes protu galime suprasti<br />
tai, ko akys nemato: ásivaizduoti<br />
tamsiàjà medþiagà, kuria uþpildyta didesnioji<br />
visatos dalis, juodàsias skyles,<br />
naujai atrastas planetas, neutronines<br />
þvaigþdes ir kvazarus. Jie pagilina mûsø<br />
nuostabos ir paslapties suvokimà.<br />
Galingø ðviesos ir radijo teleskopø, sukurtø<br />
per pastaruosius deðimtmeèius,<br />
dëka mûsø informacija apie visatà tiesiog<br />
sprogo, labiau nei Galilëjui pro savo<br />
teleskopà paþvelgus á dangø.<br />
Milþiniðkai iðsiplëtus mokslo þinioms,<br />
atëjo didëjanti tendencija specializuotis á<br />
smulkias mokslo sritis. Skirtingø srièiø<br />
mokslininkai suskilo tarsi á atskiras kunigaikðtystes<br />
ir kariauja durpiø karus, varþydamiesi<br />
dël finansavimo ðaltiniø.<br />
Lietuvos mokslininkai, bûdami pasaulio<br />
„mokslo klubo“ nariai, daug padarë<br />
ir daro, berdami po grûdelá á þiniø<br />
aruodà. Taèiau jø darbai daugeliui<br />
neþinomi. Todël visai natûralus yra<br />
daþnai girdimas þmoniø klausimas: kur<br />
eina mokslui skiriami ðimtai milijonø litø<br />
Graþu, kad turime 15 universitetø ir<br />
29 valstybinius mokslo institutus. Ðaunu,<br />
kad turime 5500 mokslininkø, taèiau<br />
kà jie veikia ir nuveikë Kiekvienas turëtø<br />
þinoti, kokias valstybei svarbias problemas<br />
sprendþia valstybiniai mokslo<br />
institutai, kokius tyrimus ir kodël atlieka<br />
Lietuvos universitetø mokslininkai<br />
Mokslo þiniø skleidimas yra didelë atsakomybë.<br />
Populiarinti mokslà reikia profesionalumo.<br />
O Lietuvoje niekas nerengia<br />
1 pav. „Naujieji“ mokslininkai 2 pav. Gëlës pumpuras, padidintas 20 kartø 3 pav. Musë su 2 mm akiniais 4 pav. Vabalo lerva, padidinta 100 kart<br />
6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 1
Change language