Lietuvos elektrinės devintojo bloko statyboje dirba ir PST - Statyk.eu
Lietuvos elektrinės devintojo bloko statyboje dirba ir PST - Statyk.eu
Lietuvos elektrinės devintojo bloko statyboje dirba ir PST - Statyk.eu
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
6 AKTUALIJOS<br />
Statybų žinios Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis Statybų žinios<br />
Nr. 11 (39) 2009 m. lapkritis<br />
AKTUALIJOS<br />
7<br />
Klimato kaita <strong>ir</strong> verslas: potenci alas, perspektyvos <strong>ir</strong> galimybės<br />
Genė DRUNGILIENĖ<br />
Aplinkos ministerija Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją apie klimato kaitos valdymo politiką,<br />
priemones, verslo perspektyvas bei investicines galimybes plėtojant darnią, mažai šiltnamio efektą<br />
sukeliančių dujų išsk<strong>ir</strong>iančią šalies ekonomiką.<br />
Norint spręsti, reikia žinių<br />
P<strong>ir</strong>mojoje mūsų šalyje tokia<br />
tematika konferencijoje pateikta<br />
naujausia informacija apie tarptautinius<br />
klimato kaitos poveikio<br />
mažinimo strateginius dokumentus,<br />
Europos Sąjungos <strong>ir</strong> <strong>Lietuvos</strong><br />
teisės aktus. <strong>Lietuvos</strong> verslo atstovai<br />
supažindinti su šių metų gruodį<br />
numatomu patv<strong>ir</strong>tinti pasauliniu<br />
Kopenhagos klimato kaitos susitarimu,<br />
kuris po 2012 m. pakeis dabar<br />
galiojantį Kioto protokolą.<br />
Į konferenciją atvyko svečių<br />
iš užsienio bankų, institucijų <strong>ir</strong><br />
bendrovių. Didžiausią sus<strong>ir</strong>inkusiųjų<br />
dalį sudarė <strong>Lietuvos</strong> bendrovių vadovai,<br />
taip pat mokslinių institucijų<br />
<strong>ir</strong> užsienio šalių ambasadų atstovai,<br />
teisininkai, studentai.<br />
Aplinkos ministras Gediminas<br />
Kazlauskas pasidžiaugė, kad renginys<br />
sulaukė didelio verslo atstovų<br />
susidomėjimo. „Jūsų dėmesys –<br />
akivaizdus įrodymas, jog klimato<br />
kaitos <strong>ir</strong> verslo galimybių klausimai<br />
svarbūs ne tik viešajam, bet<br />
<strong>ir</strong> privačiam sektoriui. Jūsų gausa<br />
– įrodymas to, kad viešojo <strong>ir</strong> privataus<br />
sektoriaus bendradarbiavimas<br />
yra ne siekiamybė, o realybė“, –<br />
kalbėjo ministras. Jis išreiškė viltį,<br />
kad konferencijos klimato kaitos<br />
temomis bus rengiamos dar ne<br />
sykį. Tokią būtinybę, anot ministro,<br />
diktuoja dabartinis gyvenimas <strong>ir</strong><br />
problemos, su kuriomis susiduria<br />
visi be išimties. Tam, kad jos būtų<br />
išspręstos – o spręsti reikia nedelsiant<br />
– reikalingos žinios, pavyzdžiai<br />
<strong>ir</strong> pat<strong>ir</strong>tis.<br />
„Todėl pasistengėme sukviesti<br />
geriausius klimato kaitos valdymo ekspertus,<br />
surinkti teisinės, finansinės,<br />
aplinkosauginės srities žinovus, –<br />
kalbėjo ministras G. Kazlauskas. – Jie<br />
čia tam, kad pasidalytų žiniomis,<br />
geros praktikos pavyzdžiais, kad<br />
patartų, atsakytų į rūpimus klausimus,<br />
nukreiptų teisingu keliu, tinkama<br />
linkme.“<br />
Apyvartiniai taršos leidimai (mln.)<br />
Siekia naudos valstybei <strong>ir</strong><br />
verslui<br />
Konferencijoje klimato kaitos<br />
klausimais buvo aptartos pasaulinės<br />
tendencijos prekiaujant šiltnamio<br />
efektą sukeliančių dujų kiekio vienetais<br />
(taršos leidimais) <strong>ir</strong> Europos<br />
Sąjungos prekybos apyvartiniais<br />
taršos leidimais (ATL) po 2013 m. <strong>ir</strong><br />
Klimato kaitos valdymo finansinių<br />
instrumentų įstatymo nuostatos.<br />
Diskutuota, kokį poveikį Kopenhagos<br />
klimato kaitos susitarimas <strong>ir</strong> nauji<br />
ES prekybos ATL sistemos reikalavimai<br />
gali turėti <strong>Lietuvos</strong> verslui.<br />
Pask<strong>ir</strong>stymas 2008 m.<br />
Patikrintos emisijos 2008 m.<br />
Savo pozicijas šiais klausimais išsakė<br />
ekspertai, teisininkai, tarptautinių<br />
bankų <strong>ir</strong> Europos Komisijos atstovai.<br />
Aplinkos ministerijos vyr.<br />
specialistės Julijos Kuklytės teigimu,<br />
daugiausia dėmesio konferencijos<br />
metu buvo sk<strong>ir</strong>ta vienai iš<br />
efektyviausių rinkos sąlygomis<br />
veikiančių priemonių išmetamų<br />
šiltnamio efektą sukeliančių dujų<br />
kiekiui mažinti – prekybai taršos leidimais<br />
<strong>ir</strong> ATL. Ši tema sukėlė didžiausią<br />
verslo atstovų susidomėjimą.<br />
Konferencijos dalyviai taip pat<br />
supažindinti su naujomis galimybėmis<br />
plėsti efektyvią, aplinkai palankias<br />
technologijas naudojančią gamybą, informuoti<br />
apie klimato kaitos projektų<br />
finansavimo būdus, supažindinti<br />
su Aplinkos ministerijos vystoma<br />
novatoriška Žaliųjų investicijų schema.<br />
„Norime supažindinti verslo atstovus<br />
su naujomis atsiveriančiomis<br />
galimybėmis plėsti efektyvią, aplinkai<br />
palankias technologijas naudojančią<br />
gamybą, – sakė ministras G. Kazlauskas.<br />
– Norime informuoti apie<br />
klimato kaitos projektų finansavimo<br />
būdus, taip pat apie tai, kokią įtaką<br />
verslui gali turėti pasaulinis Jungtinių<br />
Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos<br />
susitarimas Kopenhagoje.<br />
Kitaip tariant, siekiame naudos <strong>ir</strong> valstybei,<br />
<strong>ir</strong> verslui – o tai neabejotinai<br />
daro įtaką <strong>ir</strong> visuomenei.“<br />
Konferencijos svečias <strong>ir</strong> lektorius<br />
David Lunsford, tarptautinės<br />
prekybos emisijomis asociacijos politikos<br />
klausimų vadovas, pažymėjo,<br />
kad apie klimato kaitą turi kalbėti<br />
<strong>ir</strong> rūpintis kiekviena valstybė,<br />
ieškodama sąsajų <strong>ir</strong> su verslu, todėl<br />
konferencija šia tema Lietuvoje –<br />
svarbi. Svečias akcentavo, kad Lietuva<br />
turi naudotis galimybe dalyvauti<br />
rinkoje, parduodama taršos leidimus.<br />
Apyvartinių taršos leidimų pask<strong>ir</strong>stymas <strong>ir</strong> patikrintos emisijos pagal sektorius 2008 m. (2 prekybos etapas)<br />
8<br />
7,51<br />
7<br />
6<br />
5<br />
4<br />
3<br />
2<br />
1<br />
0<br />
6,1<br />
Iš viso<br />
(100 įreng.)<br />
3,51<br />
2,65<br />
Energetika<br />
(62 įreng.)<br />
1,99 2,09 1,06 0,95 0,86<br />
0,34 0,09 0,06<br />
Nafta<br />
(1 įreng.)<br />
Šaltinis: VšĮ „<strong>Lietuvos</strong> aplinkos apsaugos investicijų fondas“<br />
Cementas<br />
(2 įreng.)<br />
Pramonė<br />
(25 įreng.)<br />
Popierius, stiklas,<br />
keramika<br />
(25 įreng.)<br />
„Palyginę p<strong>ir</strong>mojo etapo (2005–<br />
2007 m.) metinį apyvartinių taršos<br />
leidimų (ATL) pask<strong>ir</strong>stytą kiekį,<br />
kuris sudarė apie 12 mln. ATL, su<br />
antrojo etapo (2008–2012 m.)<br />
2008 m. pask<strong>ir</strong>stytuoju kiekiu<br />
(apie 7,5 mln. ATL), matome, kad<br />
didelio ATL pertekliaus <strong>Lietuvos</strong><br />
įmonės nebeturi, tačiau yra<br />
galimybė naudoti kitus Kioto vienetus<br />
emisijų nurašymui“, – sakė<br />
Diana Vedlugaitė, VšĮ „<strong>Lietuvos</strong><br />
aplinkos apsaugos investicijų fondas“<br />
Šiltnamio dujų ATL registro<br />
administratorė<br />
P<strong>ir</strong>masis susitarimas – su<br />
„Achema“<br />
Koncerno „Achemos grupė“ atstovai<br />
tv<strong>ir</strong>tino, kad apie klimato kaitą<br />
kalbėti būtina, kad ši tematika turėtų<br />
būti <strong>ir</strong> kiekvienos bendrovės strateginiuose<br />
tiksluose. Šių metų b<strong>ir</strong>želio<br />
mėnesį aplinkos ministras G. Kazlauskas<br />
<strong>ir</strong> AB „Achema“ tuo metu l. e.<br />
generalinio d<strong>ir</strong>ektoriaus pareigas Juozas<br />
Tunaitis pas<strong>ir</strong>ašė susitarimą, kuriame<br />
numatyta, kad AB „Achema“,<br />
vykdydama Kioto protokolo Bendrojo<br />
įgyvendinimo projektą, gautas lėšas,<br />
pardavus projektui suteiktus taršos<br />
mažinimo vienetus, investuos tik į<br />
aplinkosaugos projektus. Lietuvoje<br />
tokio pobūdžio susitarimas yra p<strong>ir</strong>masis,<br />
kai verslo kompanija savo pelną,<br />
gautą už taršos mažinimo vienetus,<br />
savanoriškai įsipareigoja investuoti į<br />
aplinkosaugos gerinimo projektus.<br />
„Azoto suboksidas yra vienos iš<br />
šiltnamio efektą sukeliančių dujų,<br />
kurių poveikis per 300 kartų didesnis<br />
nei CO 2<br />
, todėl savo gamykloje jau<br />
įsidiegę azoto suboksido valymo<br />
įrenginius, vien jų pagalba iki 2012<br />
m. tikimės sumažinti daugiau nei 4<br />
mln. tonų CO 2<br />
ekvivalento išmetimų<br />
į aplinką“, – sakė AB „Achema“<br />
technikos d<strong>ir</strong>ektorius J. Tunaitis. Jis<br />
pripažino, kad kol kas „Achemos<br />
grupė“ dėl šių pakeitimų pelno<br />
negauna, tačiau netrukus jie tikisi jau<br />
<strong>ir</strong> ekonominės naudos. 2009–2014<br />
m. planuose bendrovė yra numačiusi<br />
optimizuoti gamybą, o įgyvendinus<br />
numatytas priemones, tikimasi papildomai<br />
sumažinti CO 2<br />
išmetimus per<br />
800 tūkst. tonų.<br />
„Jaučiamas griežtas politikų spaudimas,<br />
– pastebi „Achemos grupės“ atstovas.<br />
– Mes tai priimame kaip būtiną<br />
realybę, bet stengiamės pasiūlyti sprendimus,<br />
kurie leistų pasiekti kompromisų<br />
<strong>Lietuvos</strong> NNV potencialas<br />
David Lunsford, tarptautinės prekybos emisijomis asociacijos politikos<br />
klausimų vadovas, pažymėjo, kad apie klimato kaitą turi kalbėti <strong>ir</strong><br />
rūpintis kiekviena valstybė. Šalia – Harshika Patel, „Barclays Capital“<br />
banko atstovė<br />
tarp reikalavimų <strong>ir</strong> galimybių.“ Pasak<br />
J. Tunaičio, apribojimai gamyboje,<br />
pramonėje yra iššūkis, tačiau rasti<br />
teisingą sprendimo būdą – būtina, nes<br />
klimato kaita yra problema, neturinti<br />
sienų.<br />
Siekia ne kovoti, o aiškinti<br />
„Aukštų technologijų šalyse<br />
sumažinti CO 2<br />
išmetimus reikia<br />
didelių investicijų, – pastebi aplinkos<br />
ministras G. Kazlauskas. – Tuo metu<br />
besivystančiose šalyse su mažomis<br />
investicijomis, kaip, pavyzdžiui,<br />
sodinant miškus, gaunamas didelis<br />
efektas. Tačiau n<strong>eu</strong>žtenka vienur<br />
sodinti miškus, kad kitur būtų<br />
teršiama. Tam reikalingas valstybių<br />
įsikišimas <strong>ir</strong> reguliavimas.“ Tam sukurtas<br />
finansinis mechanizmas, kuris<br />
• Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis baziniais metais 1990 m. siekė 48,103 mln. tonų.<br />
• Lietuva pagal 8 proc. sumažinimo įsipareigojimą 2008–2012 m. į atmosferą privalo išmesti vidutiniškai<br />
per metus ne daugiau kaip 44,255 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų (arba 221,3 mln. t šiltnamio<br />
efektą sukeliančių dujų per 2008–2012 m. laikotarpį)<br />
• <strong>Lietuvos</strong> nustatytoji šiltnamio efektą sukeliančių dujų norma siekia 221 275 934 nustatytos normos<br />
vienetų (NNV), o paskaičiavus rezervą, prognozuojama, kad:<br />
– faktinės emisijos sieks nuo 142 iki 161 mln. t per 2008–2012 m. laikotarpį,<br />
– per 2008–2012 m. apie 12 mln. NNV bus pakeista į išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (TMV), vykdant<br />
Lietuvoje Kioto protokolo 6 straipsnyje numatytus bendrai įgyvendinamus projektus.<br />
Taigi <strong>Lietuvos</strong> vyriausybė galėtų parduoti kitų šalių vyriausybėms apie 48 mln. NNV <strong>ir</strong> vis tiek su<br />
atsarga vykdyti Kioto protokolo įsipareigojimus (duomenys patv<strong>ir</strong>tinti Energetikos ministerijos).<br />
Šaltinis: Aplinkos ministerija<br />
„Mes raginame eiti kartu, diskutuoti,<br />
kaip galima siekti darnios<br />
plėtros“, – sakė aplinkos ministro<br />
patarėja Laura Dzeldzytė<br />
gali padėti spręsti klimato kaitos<br />
problemą. Valstybė suteikia sąlygas<br />
palankiam verslui vykdyti <strong>ir</strong> kartu<br />
mažina neigiamą poveikį sukeliančių<br />
šiltnamio dujų koncentraciją. Drauge<br />
spartėja žaliųjų technologijų plėtra,<br />
gausėja žaliųjų darbo vietų, auga <strong>ir</strong><br />
vartotojų supratingumas.<br />
Pristatydami konferenciją<br />
žiniasklaidai, Aplinkos ministerijos<br />
atstovai akcentavo, kad svarbiausia<br />
– ne kovoti, o aiškinti, kodėl svarbu<br />
imtis priemonių įveikiant klimato<br />
kaitą. Tam sukurta vadinamoji Žalioji<br />
investavimo programa. „Vien šios<br />
konferencijos surengimas rodo, kad<br />
mes raginame eiti kartu, diskutuoti,<br />
kaip galima siekti darnios plėtros“, –<br />
sakė aplinkos ministro patarėja Laura<br />
Dzeldzytė, pristatydama Žaliąją<br />
investavimo programą, kurioje numatytos<br />
lėšos švietimui.<br />
Daugiabučių modernizavimo programa<br />
dažnai suvokiama kaip viena iš<br />
ekonomikos priemonių. „Daugiabučių<br />
namų modernizavimo programa yra<br />
vienas iš projektų, kuris dalyvauja<br />
sprendžiant klimato kaitos problemą,<br />
– kalbėjo ministras G. Kazlauskas. –<br />
Modernizuojant namus mažinamos<br />
energetinės sąnaudos. Gaminant<br />
energiją teršiama, todėl kuo mažiau<br />
reikės energijos, tuo mažiau teršime<br />
aplinką. Tai, o ne įmonių ar verslo<br />
gelbėjimas, kaip dažnai teigiama, <strong>ir</strong><br />
yra programos esmė.“<br />
LR aplinkos ministerijos poziciją<br />
palaikė <strong>ir</strong> David Lunsford, primindamas,<br />
kad būtina šviesti visuomenę,<br />
derinti tikslus su reikalavimais, bendradarbiauti<br />
įva<strong>ir</strong>iais lygiais. Svečio<br />
žodžiais, švietimas – žmonių <strong>ir</strong><br />
valstybių – yra ilgas procesas.<br />
Prekyba apyvartiniais taršos<br />
leidimais<br />
Jungtinės Tautos susitarė, kad<br />
šalys negali pardavinėti tiesiog karštą<br />
orą, tam buvo sukurta vadinamoji<br />
Žalioji investavimo sistema (ŽIS). ŽIS<br />
yra finansinis mechanizmas, kurio<br />
dėka pajamos, gautos iš nustatytų<br />
normos vienetų (NNV) pardavimo,<br />
yra toliau investuojamos į šiltnamio<br />
dujų mažinimą. ŽIS laikoma susitarimu<br />
tarp NNV parduodančiosios <strong>ir</strong><br />
perkančiosios šalies.<br />
Nukelta į p. 8
Change language