28.01.2015 Views

lapių sąvartyno biodujų panaudojimas šilumos ir ... - I-Manager

lapių sąvartyno biodujų panaudojimas šilumos ir ... - I-Manager

lapių sąvartyno biodujų panaudojimas šilumos ir ... - I-Manager

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS<br />

IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, LIETUVA<br />

BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

UAB „Ekoresursai“<br />

Parengė<br />

GreenStream Network Ltd.<br />

Puslapis 1/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

TURINYS<br />

A. Projekto vykdymo aprašymas 3<br />

B. Bazinis lygis 13<br />

C. Projekto vykdymo trukmė/ kreditavimo laikotarpis 18<br />

D. Monitoringo planas 18<br />

E. Šiltnamio dujų emisijos įvertinimas 24<br />

F. Poveikis aplinkai 25<br />

G. Informacija apie suinteresuotų šalių atsiliepimus 26<br />

Priedai<br />

1. priedas. Projekto dalyvių kontaktinė informacija<br />

2 priedas. Bazinis lygis<br />

3 priedas. Projekto ribos<br />

4 priedas. Monitoringo planas<br />

5 priedas. Projekto tv<strong>ir</strong>tinimo dokumentai<br />

(Dokumento struktūra yra sudaryta pagal Bendrojo įgyvendinimo projekto Projekto (idėjos)<br />

dokumento reikalavimus (vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu dėl Bendrojo<br />

įgyvendinimo projektų įgyvendinimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo (balandžio 1 d., 2005 m., Nr. D1-<br />

183), kuris buvo pateiktas Bendrojo įgyvendinimo Priežiūros komitetui vasario 2 - 3 dd..<br />

2006 m. )<br />

Puslapis 2/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

A DALIS<br />

Projekto vykdymo aprašymas<br />

A.1 Projekto pavadinimas<br />

Lapių <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> <strong>panaudojimas</strong> <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros energijos gamybai,<br />

Lietuva<br />

A.2.<br />

Projekto aprašymas<br />

UAB “Ekoresursai”, Lietuvos įmonė siūlo Lapių <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> panaudojimo<br />

<strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros energijos gamybai projektą kaip Bendrojo įgyvendinimo projektą.<br />

Projekto tikslas yra panaudoti sukauptas Lapių <strong>sąvartyno</strong> biodujas <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros<br />

energijos gamybai kogeneracinėje jėgainėje. Biodujų naudojimas <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros<br />

energijos gamybai kogeneracinėje jėgainėje žymiai sumažins metano emisiją iš<br />

<strong>sąvartyno</strong>. Naudojant <strong>sąvartyno</strong> biodujas vietoj iškastinio kuro <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros<br />

energijos gamyboje, taip pat sumažės CO2 emisija Lietuvos energetikos sektoriuje.<br />

Lapių buitinių atliekų sąvartynas yra netoli Kauno miesto (Lietuva). Jis pradėtas<br />

eksploatuoti 1973 metais. Bendras <strong>sąvartyno</strong> plotas yra 38.7 ha. Pastaraisiais metais<br />

sąvartynas kasmet papildomas 110-120 tūkst. tonų buitinių atliekų. Sąvartynas yra<br />

valstybės teritorijoje. Jį pagal nuomos (99 metų laikotarpiui) sutartį aptarnauja įmonė<br />

AB „Kauno Švara”. UAB „Ekoresursai“ su <strong>sąvartyno</strong> operatoriumi sudarė sutartį dėl<br />

<strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> surinkimo <strong>ir</strong> panaudojimo.<br />

Projekto iniciatorius Lapių buitinių atliekų sąvartyne planuoja pastatyti <strong>biodujų</strong><br />

surinkimo sistemą. Be to, planuojama pastatyti kogeneracinę (<strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> energijos<br />

gamybos) jėgainę bei sujungti ją su <strong>biodujų</strong> surinkimo sistema. Kogeneracinėje<br />

jėgainėje generuojama elektros energija bus tiekiama į elektros energijos tinklą, o<br />

generuojama <strong>šilumos</strong> energija bus tiekiama rajono <strong>šilumos</strong> tinklams. Planuojama<br />

kogeneracinės jėgainės instaliuota elektrinė galia – 1.1 MWe, instaliuota šiluminė<br />

galia – 1.4 MWš.<br />

Projekto iniciatorius pas<strong>ir</strong>ašė sutartį su vietos <strong>šilumos</strong> tinklais dėl žemės nuomos <strong>ir</strong><br />

<strong>šilumos</strong> energijos pardavimo.<br />

Pagal ES buitinių atliekų sąvartynų d<strong>ir</strong>ektyvą 1 mikroorganizmų skaidomoms<br />

sąvartynų atliekoms sąvartynuose privalo būti naudojamos <strong>biodujų</strong> surinkimo<br />

sistemos. Šiuo metu veikiančių sąvartynų požiūriu šios d<strong>ir</strong>ektyvos taikymui yra<br />

numatytas pereinamasis laikotarpis, t.y. Lietuvos sąvartynuose <strong>biodujų</strong> surinkimo<br />

1 Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva dėl atliekų sąvartynų (1999/31/EB; 1999 m. balandžio 26 d.).<br />

Puslapis 3/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

sistemos privalo būti diegiamos nuo 2012 m. sausio 1 d. Iki šiol Lietuvoje nebuvo<br />

įdiegtos jokios <strong>biodujų</strong> surinkimo sistemos.<br />

A.3.<br />

Projekto dalyviai<br />

Lietuva<br />

Lietuva yra projekto šalis, taip pat UNFCCC <strong>ir</strong> Kioto protokolo priedo Nr. 1 šalis.<br />

Lietuva pas<strong>ir</strong>ašė Kioto protokolą 2003 m. sausio 3 d. Lietuvos Aplinkos apsaugos<br />

investicijų fondas 2005 m. gruodžio 22 d. preliminariai patv<strong>ir</strong>tino Lapių buitinių<br />

atliekų <strong>sąvartyno</strong> Bendrojo įgyvendinimo (BĮ) projektą. Taip pat yra gauti projektą<br />

patv<strong>ir</strong>tinantys raštai iš Aplinkos <strong>ir</strong> Ūkio ministerijų (5 priedas).<br />

UAB „Ekoresursai”<br />

UAB „Ekoresursai“ yra savininkė kiekio taršos, kurio dydžiu taršos emisija bus<br />

sumažinta, įgyvendinus projektą, bei projekto dalyvė. UAB „Ekoresursai“ yra privati<br />

Lietuvoje registruota įmonė. UAB „Ekoresursai” dalyvaus Bendrojo įgyvendinimo<br />

projekte Aplinkos ministro įsakymu dėl Bendrojo įgyvendinimo projektų<br />

įgyvendinimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo (balandžio 1 d., 2005 m., Nr. D1-183) nustatyta<br />

tvarka bei vadovaujantis Kioto protokolo taisyklėmis.<br />

Emisijos sumažinimo p<strong>ir</strong>kėjas<br />

Nagrinėjamo projekto požiūriu yra identifikuoti keletas potencialių projekto<br />

sumažinto emisijos kiekio p<strong>ir</strong>kėjų; šiuo metu vyksta prekybos strategijos<br />

tobulinimas. Pas<strong>ir</strong>ašius su UNFCCC priedo Nr. 1 <strong>ir</strong> Kioto protokolo šalimi (arba šios<br />

Šalies įgaliotu juridiniu asmeniu) Emisijos sumažinimo p<strong>ir</strong>kimo sutartį, p<strong>ir</strong>kėjo bus<br />

prašoma patv<strong>ir</strong>tinti projektą. P<strong>ir</strong>kėjui patv<strong>ir</strong>tinus projektą, jis taps projekto dalyviu.<br />

A.4.<br />

Projekto veiklos techninis aprašymas<br />

A.4.1. Projekto vieta<br />

A.4.1.1. Šalis (šalys)<br />

Lietuva<br />

A.4.1.2. Apskritis<br />

Kauno<br />

A.4.1.3. Miestas/bendruomenė<br />

Lapių seniūnija, Kauno rajono savivaldybė<br />

Puslapis 4/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

A.4.1.4. Projekto geografinė padėtis<br />

1 pav. Projekto dislokacijos vieta<br />

Lapių buitinių atliekų sąvartynas yra pietinėje Lietuvos dalyje, Liepšiškių kaime, 19<br />

km į šiaurės rytus nuo Kauno, antrojo pagal dydį šalies miesto. Kogeneracinė<br />

jėgainė, kuri utilizuos Lapių <strong>sąvartyno</strong> biodujas, bus pastatyta Domeikavos<br />

seniūnijoje, esančios <strong>šilumos</strong> gamybos katilinės teritorijoje. Biodujų trasos ilgis nuo<br />

Lapių <strong>sąvartyno</strong> iki kogeneracinės jėgainės sieks iki 12.5 km (2 paveikslas).<br />

2 pav. Detalus vietovės planas<br />

Puslapis 5/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

Biodujų trasa eis šalia šių objektų:<br />

• kelias Nr. 1920;<br />

• Barsūniškio g.;<br />

• kelias Nr. 1920;<br />

• kelias Nr. 1905;<br />

• kelias Nr. 1942;<br />

• Bažnyčios g.;<br />

• Neries g.<br />

A.4.2. Projekte naudojama technologija<br />

Projekte bus diegiamos šiuolaikinės patikimos technologijos, tradiciškai taikomos<br />

panašių projektų vykdymui įva<strong>ir</strong>iose pasaulio valstybėse.<br />

Sąvartyno biodujos yra siurbiamos iš gręžinių naudojant vakuuminį kompresorių.<br />

Biodujos yra išvalomos <strong>ir</strong> deginamos dujų vidaus degimo variklyje (deginamas<br />

<strong>biodujų</strong> <strong>ir</strong> gamtinių dujų mišinys). Gamtinės dujos yra naudojamos kaip pagalbinis<br />

kuras varikliui.<br />

Instaliuojama mažos galios kogeneracinė jėgainė (aukštos efektyvumo klasės<br />

kombinuoto ciklo) su vidaus degimo varikliu, kuriame bus deginamas <strong>biodujų</strong> <strong>ir</strong><br />

gamtinių dujų mišinys (ne daugiau 30% <strong>biodujų</strong> kaloringumo vertės).<br />

Pagaminta elektros energija yra tiekiama į elektros energijos tinklą, o šiluma –<br />

rajono <strong>šilumos</strong> tinklams. Sąvartyno aikštelėje saugumo sumetimais taip pat bus<br />

pastatytas <strong>biodujų</strong> deginimo įrenginys. Jis bus naudojamas metano dujų deginimui,<br />

sugedus pagrindinei eksploatavimo sistemai (kuomet neveikia kogeneracinė jėgainė)<br />

ar susidarius <strong>biodujų</strong> pertekliui.<br />

Pagrindiniai projekto techniniai komponentai:<br />

• <strong>biodujų</strong> išsiurbimo, valymo, pumpavimo <strong>ir</strong> fakelo sistemos;<br />

• <strong>biodujų</strong> trasa nuo <strong>sąvartyno</strong> iki kogeneracinės jėgainės;<br />

• kogeneracinė jėgainė.<br />

Puslapis 6/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

10kV Sk<strong>ir</strong>stykla<br />

kolektorius<br />

I kaupimo laukas<br />

gręžiniai<br />

Kogeneracin<br />

ė jėgainė<br />

Gamtinės dujos<br />

Biodujų trasa<br />

(12,5 km)<br />

Vakuuminis<br />

kompresorius<br />

Šilumos energija į<br />

tinklus<br />

Esama katilinė<br />

Dujų<br />

maišymo<br />

įranga<br />

AB “Kauno energija” teritorija<br />

Dujų valymo įranga<br />

Žvakės<br />

Vidutinio slėgio kompresorinė<br />

Lapių sąvartynas<br />

3 pav. Principinė techninio sprendimo schema<br />

Lapių <strong>sąvartyno</strong> objekto charakteristika<br />

Kauno rajone esantis Lapių buitinių atliekų sąvartynas yra eksploatuojamas nuo<br />

1973 metų. Sąvartyno teritorija užima 38,7 ha plotą. Šiuo metu atliekos yra<br />

kaupiamos I atliekų kaupimo lauke, užimančiame 12,5 ha plotą, jų tūris siekia apie<br />

2,4 milijonų kubinių metrų. Uždarius p<strong>ir</strong>mąjį atliekų kaupimo lauką atliekos<br />

šalinamos III kaupimo lauke, kurio projektinė talpa 340 tūkst. m 3 . Taip pat yra<br />

planuojama atidaryti naują kaupimo lauką (Nr 2) 1.2 milijonų m 3 apimties.<br />

Pastaraisiais metais sąvartynas kasmet pasipildydavo 110–120 tūkst. tonų buitinių<br />

atliekų. Sąvartos kaupo storis – 24-30 m, vidutinis storis – apie 16 m. Sukauptų<br />

atliekų sudėtis AB “Kauno švara” duomenimis pateikta 1 lentelėje.<br />

Puslapis 7/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

1 lentelė. Atliekų struktūra<br />

Lapių <strong>sąvartyno</strong> atliekų struktūra<br />

V<strong>ir</strong>tuvės atliekos 39 - 46%<br />

Popierius 9 - 14%<br />

Sintetinės medžiagos 3 - 6%<br />

Stiklas 3 - 6%<br />

Metalai 2 - 3%<br />

Kitos degios medžiagos 6 - 10%<br />

Nenustatytos sudėties 15 - 38%.<br />

Sąvartyno <strong>biodujų</strong> generacija buvo analizuojama 1999 <strong>ir</strong> 2003 metais. 1999 m.<br />

atitinkama studija buvo parengta Lietuvos Geologijos instituto. Sąvartyno <strong>biodujų</strong><br />

generacijos studiją 2003 m. taip pat parengė švedų ekspertas Kare Löfgren.<br />

Vadovaujantis paskutinės studijos duomenimis 4 paveiksle parodytas gręžinių<br />

išsidėstymas.<br />

4 pav. Gręžinių išsidėstymas<br />

Puslapis 8/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

Esant poreikiui UAB "Ekoresursai" darbuotojai gali pateikti eksperimentų <strong>ir</strong> studijų<br />

medžiagą.<br />

Sąvartyno <strong>biodujų</strong> surinkimo sistema<br />

Biodujų surinkimo sistemą sudarytų:<br />

• <strong>biodujų</strong> išsiurbimo gręžiniai;<br />

• matavimų, pumpavimo <strong>ir</strong> reguliavimo stotis (MPR);<br />

• <strong>biodujų</strong> tiekimo vamzdžiai, jungiantys išsiurbimo gręžinius, MPR<br />

stotį;<br />

• <strong>biodujų</strong> deginimo įrenginys.<br />

Sąvartyno biodujos bus siurbiamos aktyviai, jas išpumpuojant iš gręžinių.<br />

Horizontalūs <strong>biodujų</strong> tiekimui naudojami vamzdžiai, pakloti v<strong>ir</strong>šutiniame<br />

dengiamajame <strong>sąvartyno</strong> sluoksnyje, sujungs visus siurbimo gręžinius su MPR<br />

(matavimų, pumpavimo <strong>ir</strong> reguliavimo) stotimi.<br />

Surinktos biodujos iš MPR stoties magistraliniu dujotiekiu bus paduodamos į<br />

jėgainę. Kiekvienas <strong>biodujų</strong> siurbimo gręžinys atsk<strong>ir</strong>u vamzdžiu bus sujungtas su<br />

MPR stotimi. Kiekvienoje jungtyje bus sumontuoti šie įrengimai, kontroliuojantys <strong>ir</strong><br />

reguliuojantys <strong>biodujų</strong> srautą pagal kokybę:<br />

• reguliavimo sklendės;<br />

• manometras;<br />

• <strong>biodujų</strong> debito matuoklis;<br />

• <strong>biodujų</strong> sudėties nustatymo įranga.<br />

MPR stotyje bandinius bus galima imti iš kiekvieno surinkimo gręžinio. MPR stotį,<br />

kuri paprastai yra pilnai sukomplektuota <strong>ir</strong> patalpinta metaliniame konteineryje, bus<br />

statoma Lapių <strong>sąvartyno</strong> teritorijoje.<br />

Biodujų trasa<br />

Surinktos biodujos iš MPR stoties tiekiamos kogeneracinei jėgainei Domeikavoje<br />

12.5 km ilgio <strong>biodujų</strong> trasa. Planuojama trasos klojimo vieta parodyta 2 paveiksle.<br />

Kogeneracinės jėgainės<br />

Projekte bus naudojamos aukštos efektyvumo klasės kombinuoto ciklo jėgainės su<br />

vidaus degimo varikliais kuriose bus deginamas <strong>biodujų</strong> <strong>ir</strong> gamtinių dujų mišinys (ne<br />

daugiau 30% <strong>biodujų</strong> kaloringumo vertės). Elektros energija bus generuojama 10 kV.<br />

Kogeneracinės jėgainės instaliuota elektrinė galia bus 1,1 MWe, instaliuota šiluminė<br />

galia - 1,45 MWš. Jėgainės bus instaliuotos AB „Kauno energija“ priklausančiose<br />

patalpose Domeikavos katilinėje.<br />

Šiuo metu UAB “Ekoresursai” turi preliminarias technines sąlygas iš AB VST dėl<br />

jėgainės prijungimo prie elektros energijos tinklo. Kogeneracinė jėgainė bus<br />

prijungta prie esamo 10kV tinklo Domeikavos katilinėje.<br />

Puslapis 9/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

5 pav. Prijungimo planas<br />

A.4.3. Trumpas paaiškinimas, kaip Bendrojo įgyvendinimo projektas padės<br />

sumažinti antropogeninių dujų išsiskyrimą bei antropogeninių šiltnamio<br />

efektą sukeliančių dujų emisiją, taip pat, kodėl išsiskyrimas nesumažėtų<br />

neįvykdžius pasiūlyto projekto, atsižvelgiant į šalies politiką bei aplinkybes<br />

Projektas sumažins šiltnamio efekto dujų emisiją dviem būdais:<br />

• sumažės metano (CH 4 ) išsiskyrimas sąvartyne;<br />

• sumažės anglies dvideginio (CO 2 ) išsiskyrimas gaminant šilumą <strong>ir</strong> energiją.<br />

Metano emisijos mažinimas<br />

Iš Lapių sąvartyne į orą išsisk<strong>ir</strong>iančių <strong>biodujų</strong> apytiksliai 45-60% metano (CH4), o<br />

kitą dalį sudaro anglies dvideginis (CO2) <strong>ir</strong> nedideli kiekiai (procento dalys) kitų<br />

cheminių junginių. Įvykdžius projektą, didelė dalis sąvartyne besisk<strong>ir</strong>iančių <strong>biodujų</strong><br />

bus surinktos <strong>ir</strong> sudegintos (fakelo įrenginyje) arba sunaudotos elektros gamybai<br />

Domeikavos kogeneracinėje jėgainėje.<br />

Pagal ES sąvartynų d<strong>ir</strong>ektyvą 2 reikalaujama, kad sąvartynuose, į kuriuos gabenamos<br />

mikroorganizmų suskaidomos atliekos, būtų įrengta <strong>biodujų</strong> surinkimo sistema.<br />

2 Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva dėl atliekų sąvartynų (1999/31/EB; 1999 m. balandžio 26 d.).<br />

Puslapis 10/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

Dabartiniai sąvartynai privalo patenkinti reikalavimus per 8 metus nuo to laiko, kai<br />

įsigaliojo šalies d<strong>ir</strong>ektyvą įgyvendinantis įstatymas. Biodujų surinkimo sistema<br />

privalo būti įrengta Lapių sąvartyne iki 2012 sausio 1 d.<br />

Neįvykdžius projekto, Lapių <strong>sąvartyno</strong> p<strong>ir</strong>majame lauke toliau intensyviai vyktų<br />

<strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> susidarymo <strong>ir</strong> išsiskyrimo į atmosferą procesas. Tai tęstųsi iki<br />

2011 metų pabaigos, kai <strong>sąvartyno</strong> valdytojas privalėtų įrengti surinkimo sistemą.<br />

Anglies dvideginio emisijos sumažinimas<br />

Domeikavos katilinė šildymui naudoja gamtines dujas <strong>ir</strong> veikia apytiksliai 90%<br />

efektyvumu. Antrajame 2007 metų ketv<strong>ir</strong>tyje nauja kogeneracinė jėgainė pakeis<br />

dabartinę katilinę <strong>ir</strong> kasmet iš gamtinių dujų <strong>ir</strong> <strong>biodujų</strong> pagamins 8,500 MWh<br />

<strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> 7,068 MWh elektros energijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija<br />

sumažės, nes dalis iškastinio kuro, naudojamo elektros energijos <strong>ir</strong> <strong>šilumos</strong> gamybai,<br />

bus pakeista biodujomis. Kadangi Domeikavos jėgainės galingumas mažesnis nei 15<br />

MW, ji nėra įtraukta į ES emisijų prekybos schemą.<br />

ES d<strong>ir</strong>ektyvoje, kuri sieja sprendinius pagal Kioto protokolą su ES emisijų prekybos<br />

schema 3 , teigiama, kad, jei taršos leidimų prekyba yra prisk<strong>ir</strong>iama veiklai, kuri<br />

netiesiogiai sumažina emisijas iš įrengimų, apie kuriuos kalbama ES emisijos<br />

leidimų prekybos d<strong>ir</strong>ektyvoje, iš šalies turi būti paimamas atitinkamas emisijų<br />

leidimų skaičius. Todėl nekyla sunkumų dėl dvigubo emisijų sumažinimo dėl<br />

energijos gamybos skaičiavimo net jeigu jėgainės, kuriose vyksta faktiškas<br />

sumažėjimas, yra ES emisijų prekybos sistemoje.<br />

A.4.3.1. Emisijos sumažinimo per pas<strong>ir</strong>inktą kreditavimo periodą įvertinamas<br />

Metai Emisijos sumažinimas, tCO2e<br />

2007 26,961<br />

2008 27,772<br />

2009 27,772<br />

2010 49,661<br />

2011 49,661<br />

2012 3,246<br />

Iš viso 2007-2012<br />

Iš viso 2008-2012<br />

185,072 tCO2e.<br />

158,112 tCO2e (Kioto periodas).<br />

A.5. Projekto patv<strong>ir</strong>tinimas jame dalyvaujančių šalių<br />

3 ES d<strong>ir</strong>ektyva 2004/101/EC dėl šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos Europos Bendrijoje Kioto<br />

Protokolo projektų instrumentų kontekste.<br />

Puslapis 11/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

2005 gruodžio 22 dieną Lietuvos Aplinkos apsaugos investicijų fondas raštu<br />

preliminariai pritarė Bendrojo įgyvendinimo Lapių <strong>sąvartyno</strong> projektui. Taip pat yra<br />

gauti projektą patv<strong>ir</strong>tinantys raštai iš Aplinkos <strong>ir</strong> Ūkio ministerijų (5 priedas).<br />

Patv<strong>ir</strong>tintus bandymų poligoną 4 taikymui nagrinėjamam Bendrojo Įgyvendinimo<br />

projektui, projekto savininkas sieks projekto patv<strong>ir</strong>tinimo Aplinkos ministro įsakymu<br />

dėl Bendrojo įgyvendinimo projektų įgyvendinimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo (balandžio<br />

1 d., 2005 m., Nr. D1-183) nustatyta tvarka. Atitinkamai, radus p<strong>ir</strong>kėjus taršos<br />

kiekiui, kurio dydžiu buvo sumažinta taršos emisija, bus prašoma kitų projekto šalių<br />

patv<strong>ir</strong>tinimo.<br />

4 Susitarimas dėl bandymų poligono – Baltijos jūros regiono valstybių susitarimas dėl bandymų poligono<br />

Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose, pas<strong>ir</strong>ašytas 2003 m. rugsėjo 29 d.<br />

Geteborge (Švedija), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. rugsėjo 28 d. (Žin., 2004, Nr. 163-<br />

5948)<br />

Puslapis 12/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

B. DALIS Bazinis lygis<br />

B.1.<br />

Pas<strong>ir</strong>inkto Bazinio lygio aprašymas <strong>ir</strong> pagrindimas<br />

Projekto dalyviai pagal Bendrojo įgyvendinimo projektą atitinkamai gali naudoti<br />

COP/MOP1 metodikas baziniam lygiui nustatyti <strong>ir</strong> monitoringui atlikti, patv<strong>ir</strong>tintas<br />

Švarios plėtros mechanizmo (angl. sutr. CDM) valdybos. Todėl šiame projekte<br />

naudojama patv<strong>ir</strong>tinta konsoliduota bazinio lygio metodika CDM projektams<br />

ACM0001: „Konsoliduota bazinio lygio metodika buitinių atliekų <strong>sąvartyno</strong> dujų<br />

projekto veiklai”. Be to, emisijos sumažinimui iš elektros energijos gamybos įvertinti<br />

yra naudojamas paprastas elektros energijos bazinis lygis kombinuoto ciklo dujų<br />

turbinos jėgainėje (angl. sutr. CCGT).<br />

CDM metodika ACM0001 yra taikoma buitinių atliekų sąvartynų projektams, kur<br />

bazinio lygio scenarijus paremtas daliniu arba visišku dujų išsiskyrimu į atmosferą.<br />

Ši metodika gali būti naudojama, jei surenkamos biodujos yra naudojamos energijos<br />

gamybai (pvz., elektros/ <strong>šilumos</strong> energijos), o emisijų sumažinimas pakeičia<br />

energijos gamybą iš kitų šaltinių. Šiuo atveju bus pateikta arba naudojama patv<strong>ir</strong>tinta<br />

bazinio lygio pakeistos elektros <strong>ir</strong>/ arba kitos šiluminės energijos metodika. Kadangi<br />

emisijos sumažėjimas dėl elektros energijos gamybos yra nedidelis (apie 2,500 t<br />

CO 2 e per metus), naudojamas paprastas bazinis lygis elektros energijai.<br />

Pagal ACM0001 metodiką:<br />

„Metano sunaikinimo rodikliai pagal projektą (MD projektas,m ) per metus<br />

suskaičiuojami stebint degančio metano kiekį <strong>ir</strong> dujų kiekį, kuris naudojamas<br />

elektros <strong>ir</strong>/ arba <strong>šilumos</strong> energijos gamyboje”.<br />

B.2. Aprašymas, kaip antropogeninė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija<br />

pagal šaltinius yra sumažinama labiau nei būtų sumažinama nevykdant<br />

Bendrojo įgyvendinimo projekto<br />

Projekto tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją trimis būdais:<br />

• metano (CH 4 ) išsiskyrimo iš <strong>sąvartyno</strong> sumažinimas;<br />

• anglies dvideginio (CO 2 ) emisijos dėl <strong>šilumos</strong> gamybos sumažinimas;<br />

• anglies dvideginio (CO 2 ) energijos gamybos sumažinimas.<br />

Pagal pas<strong>ir</strong>inktą bazinio lygio metodiką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos<br />

sumažėjimas ER y, gautas pagal projektą per nustatytus metus y, bus skaičiuojamas<br />

taip:<br />

ER y = ERM y + (ERH y,gross + ERE y,gross - E ng )<br />

kuomet<br />

ERM y = grynas emisijos sumažėjimas dėl metano išsiskyrimo sumažėjimo<br />

ERH y,gross = bendras emisijos sumažėjimas dėl <strong>šilumos</strong> gamybos<br />

Puslapis 13/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

ERE y = bendras emisijos sumažėjimas dėl elektros energijos gamybos<br />

E ng = emisija iš gamtinių dujų panaudojimo<br />

Metano emisijos sumažinimas<br />

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėjimas, pasiekiamas sumažinus<br />

metano išsiskyrimą iš <strong>sąvartyno</strong> per nustatytus metus „y” (ERM y ), bus skaičiuojamas<br />

taip:<br />

ERM =<br />

×<br />

y<br />

( MDproject, y<br />

− MDreg,<br />

y<br />

) GWPCH<br />

4<br />

kuomet<br />

MD project,y = faktiškai sunaikinto/ sudeginto metano kiekis per metus<br />

MD reg,y = metano kiekis, kuris būtų sunaikintas/ sudegintas per metus<br />

nevykdant projekto<br />

GWP CH4 = metano globalinio atšilimo potencialas<br />

Lietuvos <strong>ir</strong> ES įstatymai reikalauja, kad veikiančiuose Lietuvos sąvartynuose iki<br />

2012 metų sausio 1 d. būtų įdiegtos <strong>biodujų</strong> surinkimo sistemos. Naujuose<br />

sąvartynuose <strong>biodujų</strong> surinkimo sistemos privalo būti įdiegtos iki 2009 m. liepos 16<br />

d. Įstatymai nenumato ypatingų <strong>biodujų</strong> surinkimo sistemų efektyvumo reikalavimų.<br />

Todėl pagal konservatyvų skaičiavimą:<br />

MD reg,y = 0 naujiems sąvartynams iki 2009 liepos 16 d., o seniems sąvartynams iki<br />

2012 metų sausio 1 d.;<br />

MD reg,y = MD project,y naujiems sąvartynams po 2009 liepos 16 d., o seniems<br />

sąvartynams - po 2012 metų sausio 1 d.<br />

Nevykdant projekto dabartinė situaciją tęstųsi, <strong>ir</strong> biodujos iš p<strong>ir</strong>mojo Lapių<br />

<strong>sąvartyno</strong> lauko sk<strong>ir</strong>tųsi į atmosferą iki 2001 metų pabaigos. Vadovaujantis<br />

įstatymais iki 2012 metų bus įdiegta paprastas dujų deginimo įrenginys.<br />

2010 metais bus atidarytas trečiasis <strong>sąvartyno</strong> laukas, o p<strong>ir</strong>masis – uždengtas <strong>ir</strong><br />

uždarytas. Dėl uždengimo <strong>biodujų</strong> gamyba p<strong>ir</strong>majame lauke padidės. Kadangi<br />

įstatymai reikalauja užtikrinti <strong>biodujų</strong> surinkimą naujuose sąvartynuose nuo 2009<br />

liepos 16 d., į trečiojo lauko emisijos sumažėjimą neatsižvelgiama, nes III laukui<br />

MD reg,y = MD project,y .<br />

Numatomas <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> surinkimo efektyvumas – 80%. Biodujos bus arba<br />

sudeginamos, arba panaudojamos būsimojoje kogeneracinėje jėgainėje. Iki 2009<br />

metų numatomas metinis emisijos sumažėjimas iš p<strong>ir</strong>mojo lauko – apie 24,500 t<br />

CO 2 e, o 2010–2011 metais – 46,400 t CO 2 e.<br />

Puslapis 14/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

CO 2 emisijos sumažėjimas dėl <strong>šilumos</strong> energijos gamybos<br />

Per pas<strong>ir</strong>inktus metus y bendras emisijos sumažėjimas dėl <strong>šilumos</strong> energijos<br />

gamybos ERH y,gross bus skaičiuojamas taip:<br />

ERH y,gross = ET y x CEF thermal,y<br />

kuomet<br />

ET y = <strong>šilumos</strong> energija, pakeičiama per metus y<br />

CEF thermal,y = pakeičiamos <strong>šilumos</strong> energijos CO 2 emisijos intensyvumas<br />

Esama Domeikavos katilinė <strong>šilumos</strong> gamybai naudoja gamtines dujas, jos<br />

efektyvumas – apie 90%. 2007-ųjų metų II ketv<strong>ir</strong>tį dabartinę katilinę pakeis nauja<br />

kogeneracinė jėgainė, kuri, naudodama biodujas <strong>ir</strong> gamtines dujas, per metus<br />

pagamins 8,500 MWh <strong>šilumos</strong> energijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija<br />

bus sumažinta, nes gamtinės dujos <strong>šilumos</strong> energijos gamybai didele dalimi bus<br />

pakeičiamos biodujomis.<br />

CO 2 emisijos sumažėjimas dėl elektros energijos gamybos<br />

Per pas<strong>ir</strong>inktus metus y bendras emisijos sumažėjimas dėl elektros energijos<br />

gamybos ERE y bus skaičiuojamas taip:<br />

ERE y = EG y x CEF electricity,y<br />

kuomet<br />

EG y = grynas elektros energijos kiekis, pakeičiamas per metus y<br />

CEF electricity,y = pakeičiamos elektros energijos CO 2 emisijos intensyvumas<br />

2007 metų II ketv<strong>ir</strong>tį nauja kogeneracinė jėgainė pagamins apie 7,068 MWh elektros<br />

energijos iš <strong>biodujų</strong> <strong>ir</strong> gamtinių dujų. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos<br />

sumažės, nes elektros energija bus gaminama iš <strong>biodujų</strong>, o ne iš iškastinio kuro.<br />

ES d<strong>ir</strong>ektyvoje, kuri sieja sprendinius pagal Kioto protokolą su ES emisijų prekybos<br />

schema 5 , teigiama, kad jei taršos leidimų prekyba yra prisk<strong>ir</strong>iama veiklai, kuri<br />

netiesiogiai sumažina emisijas iš įrengimų, apie kuriuos kalbama ES emisijos<br />

leidimų prekybos d<strong>ir</strong>ektyvoje, iš valstybės turi būti paimamas atitinkamas emisijų<br />

leidimų skaičius. Todėl nekyla sunkumų dėl dvigubo emisijų sumažinimo dėl<br />

energijos gamybos skaičiavimo net jeigu jėgainės, kuriose vyksta faktiškas<br />

sumažėjimas, yra ES emisijų prekybos sistemoje.<br />

Papildomumas<br />

5 ES d<strong>ir</strong>ektyva 2004/101/EC dėl šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos Europos Bendrijoje Kioto<br />

Protokolo projektų instrumentų kontekste.<br />

Puslapis 15/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

Nagrinėjamas projektas sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas labiau<br />

negu jos būtų sumažintos nevykdant projekto. Šiuo požiūriu projekto papildomumo<br />

reikalavimai yra tenkinami.<br />

Bendrojo įgyvendinimo projekto patv<strong>ir</strong>tinimo poveikis<br />

Projektas rengiamas kaip Bendrojo įgyvendinimo projektas.<br />

Neparengus Bendrojo įgyvendinimo projekto dokumentacijos, investicijos, susijusios<br />

su projektu, nebuvo nagrinėjamos. Rangos darbai pagal projektą taip pat nebuvo<br />

pradėti, neparengus Bendrojo įgyvendinimo projekto dokumentacijos.<br />

Projekto alternatyvų identifikavimas<br />

Nagrinėtos trys galimos projekto alternatyvos (pateikiamos žemiau).<br />

1. Esamos situacijos tąsa<br />

Nevykdant projekto, biodujos iš p<strong>ir</strong>mojo Lapių <strong>sąvartyno</strong> lauko būtų išmestos į<br />

atmosferą iki 2011 m. pabaigos.<br />

Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu dėl atliekų sąvartynų įrengimo,<br />

eksploatavimo, uždarymo <strong>ir</strong> priežiūros po uždarymo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo (Nr. 444,<br />

spalio 18 d. 2000 m.), nuo 2012 m. sausio 1 d. veikiančiuose sąvartynuose privalo<br />

būti naudojamos dujų surinkimo sistemos. Pagal šį įsakymą 2012 metais<br />

sąvartynuose privalo būti įdiegtos nesudėtingos <strong>biodujų</strong> deginimo sistemos arba<br />

surinkimo sistemos.<br />

2. Biodujų surinkimo <strong>ir</strong> deginimo sistemos įdiegimas<br />

Ši alternatyva nėra perspektyvi, nes, nevykdant Bendrojo įgyvendinimo projekto,<br />

nebus gaunamos būtinas dydis pajamų iš <strong>biodujų</strong> deginimo. Pajamos, gautos<br />

pardavus CO2, gautas iki 2012 m., deginant metaną žvakėse, nedengia<br />

investicijų.<br />

3. Biodujų surinkimo <strong>ir</strong> utilizavimo sistemos įdiegimas <strong>sąvartyno</strong> savininko<br />

Sąvartyno savininkas neturi techninių galimybių įdiegti sistemą, sk<strong>ir</strong>tą <strong>sąvartyno</strong><br />

biodujoms surinkti <strong>ir</strong> gaminti išsk<strong>ir</strong>tinai <strong>šilumos</strong> ar elektros energiją arba <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong><br />

elektros energiją kartu.<br />

Nagrinėjant elektros energijos gamybos galimybę <strong>sąvartyno</strong> teritorijoje, prieita<br />

išvados, kad prisijungimo prie elektros tinklų sąlygos netenkina ekonominių projekto<br />

kaštų, kadangi reikalinga tiesti 12 km kabelį iki Sagrėnų transformatorinės pastotės.<br />

Šiuo požiūriu taip pat nėra galimybių šilumai utilizuoti.<br />

Investicijų analizė<br />

Puslapis 16/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

Projekto Vidinė grąžos norma (VGN) be pajamų iš CO2 prekybos lygi tik 8%. Dėl<br />

galimų projekto rizikos faktorių ši VGN reikšmė yra nepakankama investicijų į<br />

nagrinėjamą projektą pagrindimui. Šiuo požiūriu tikslinga alternatyva nagrinėjamam<br />

projektui būtų veiklos tąsa esamos situacijos kontekste.<br />

Kliūčių analizė<br />

Egzistuoja keletas investicinių <strong>ir</strong> techninių kliūčių, kurios nesudaro galimybių<br />

projektą įgyvendint be įplaukų, gautų pardavus taršos leidimus (ERU). Sąvartyno<br />

operatorius AB „Kauno Švara” pateikia <strong>sąvartyno</strong> uždarymo plane nuostatas dėl<br />

<strong>sąvartyno</strong> teritorijos naudojimo, tačiau nenagrinėja <strong>biodujų</strong> surinkimo galimybių.<br />

Sutartis tarp AB „Kauno Švara” <strong>ir</strong> UAB „Ekoresursai” dėl <strong>biodujų</strong> surinkimo yra<br />

paremta prielaida, kad projektas bus patv<strong>ir</strong>tintas kaip Bendrojo įgyvendinimo<br />

projektas.<br />

Bendorojo įgyvendinimo projekto riziką taip pat sąlygoja aplinkybė, kad tokio<br />

pobūdžio projektai Lietuvoje dar nebuvo įgyvendinti.<br />

B.3. Projektų ribų taikymas pas<strong>ir</strong>inktos bazinio lygio metodikos požiūriu<br />

Pagal konsoliduotą CDM bazinio lygio metodiką ACM0001 projekto ribos yra<br />

projekto veiklos aikštelė, kurioje surenkamos <strong>ir</strong> deginamos biodujos (3 priedas).<br />

B.4. Duomenys apie bazinį lygo studiją<br />

Pagal sutartį su UAB “Ekoresursai” bazinio lygio studiją atliko GreenStream<br />

Network. Ltd. GreenStream Network nėra projekto dalyvis.<br />

Bazinio lygio studija atlikta 2006 m. vasario mėn.<br />

Puslapis 17/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />

GAMYBAI, LIETUVA<br />

C DALIS.<br />

C.1 Projekto trukmė<br />

Projekto trukmė / kreditavimo laikotarpis<br />

C.1.1. Projekto pradžios data<br />

Rangos darbų pradžia – 2006 metai. Sąvartyno <strong>biodujų</strong> surinkimo <strong>ir</strong> deginimo<br />

sistema pradės veikti 2007 metų pradžioje, o kogeneracinė jėgainė bus pradėta<br />

eksploatuoti 2007 metų II ketv<strong>ir</strong>tį.<br />

C.1.2. Planuojama projekto funkcionavimo trukmė<br />

20 metų.<br />

C.2. Laikotarpis, per kurį apyvartiniai taršos leidimai bus sukaupti<br />

5 metai (Sausio 1 d., 2008 m –2012 m. gruodžio 31 d.).<br />

D DALIS. Monitoringo plano sudarymas<br />

D.1.<br />

Monitoringo plano aprašymas <strong>ir</strong> pagrindimas<br />

Monitoringo planas (MP) Lapių buitinių atliekų <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> panaudojimo<br />

energijos gamybos projektui buvo sudarytas pagal patv<strong>ir</strong>tintą konsoliduotą<br />

monitoringo metodiką ACM0001: „Konsoliduota bazinio lygio metodika buitinių<br />

atliekų <strong>sąvartyno</strong> dujų projekto vykdymui”. Elektros energijos gamybos atveju<br />

monitoringas bus vykdomas matuojant elektros energiją pagamintą naudojant<br />

<strong>sąvartyno</strong> biodujas.<br />

Puslapis 18/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, LIETUVA<br />

D.1.1. Emisijos monitoringas pagal projekto <strong>ir</strong> bazinio lygio scenarijus<br />

D.1.1.1. Duomenys, kuriuos reikia surinkti norint stebėti emisijos sumažėjimą, <strong>ir</strong> jų saugojimas:<br />

ID kodas Kintami duomenys Duomenų šaltinis (Žr.<br />

D.1.1.2 skaičių)<br />

Duomenų mato vnt.<br />

Išmatuojami<br />

(m)<br />

apskaičiuoja<br />

mi (c)<br />

įvertinami (e)<br />

Užrašymo<br />

dažnumas<br />

Sekimo<br />

proporcijos<br />

Archyvavimas<br />

1. F1 Bendras surenkamų <strong>sąvartyno</strong> Srauto matuoklis ties 1 tašku m 3 m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

dujų kiekis<br />

2. T1 Sąvartyno dujų temperatūra Nuolatinis matavimas ties 1 °C m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

tašku<br />

3. P1 Sąvartyno dujų slėgis Nuolatinis matavimas ties 1 Pa m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

tašku<br />

4. CH 4 1 Metano dalis LFG Nuolatinis matavimas ties 1 m 3 CH4/m 3 LFG<br />

m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

tašku<br />

(vol-%)<br />

5. F2 Išdeginto LFG kiekis Nuolatinis matavimas ties 2 m 3 m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

tašku<br />

6. FE3 Fakelo degimo efektyvumas Ketv<strong>ir</strong>tinė CH 4 kiekio analizė<br />

ties 3 tašku<br />

Nuolatinis fakelo veikimo<br />

laiko matavimas<br />

% of CH 4 degimo dujose<br />

nuo CH 4 , einančio į<br />

fakelą % laiko<br />

m/c<br />

kas<br />

ketv<strong>ir</strong>tis<br />

nuolatinis<br />

N/A Elektroninis<br />

7. E4 Elektra, naudojama MPR Nuolatinis matavimas ties 4 MWh m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

stotyje<br />

tašku<br />

8. F5 LFG, einančio į kogeneracinę Nuolatinis matavimas ties 5 m 3 m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

jėgainę, kiekis<br />

tašku<br />

9. F6 Gamtinių dujų srautas Ties 6 tašku m3 100% Elektroninis<br />

10. P6 Gamtinių dujų slėgis Ties 6 tašku Pa Elektroninis<br />

11. T6 Gamtinių dujų temperatūra Ties 6 tašku °C Elektroninis<br />

12. E7 Gaunama elektros energija Nuolatinis matavimas ties 7<br />

tašku<br />

13. Q8 Gaunama <strong>šilumos</strong> elektros Nuolatinis matavimas ties 8<br />

energija<br />

tašku<br />

MWh m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

MWh m nuolatinis 100% Elektroninis<br />

Puslapis 19/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

D.1.1.2 Formulių, naudojamų emisijų sumažinimui apskaičiuoti, aprašas<br />

Stebėjimo taškai 1 – 8 pateikti 4 priede.<br />

Pagal pas<strong>ir</strong>inktą bazinio lygio metodiką šiltnamio efekto dujų emisijų sumažinimas ER y ,<br />

gautas projekto metu per nagrinėjamus metus y, apskaičiuojamas taip:<br />

ER y = ERM y,net +( ERH y,gross + ERE y,gross - E ng ),<br />

kuomet<br />

ERM y,net = grynasis emisijų sumažinimas iš metano dujų sumažinimo<br />

ERH y,gross = bendras emisijų sumažinimas, gaunamas gaminant <strong>šilumos</strong> energiją<br />

ERE y,gross = bendras emisijų sumažinimas, gaunamas gaminant elektros energiją<br />

E ng = emisijos, gaunamos panaudojant gamtines dujas<br />

Metano dujų emisijų iš buitinių atliekų <strong>sąvartyno</strong> sumažinimas<br />

Šiltnamio dujų emisijų sumažinimas, pasiektas sumažinus metaną iš <strong>sąvartyno</strong> per<br />

nagrinėjamus metus „y” (ERM y,net ), apskaičiuojamas taip:<br />

ERM ( MD − MD × GWP − EO , kuomet<br />

y, net<br />

=<br />

project,<br />

y reg,<br />

y<br />

)<br />

CH 4<br />

MD project,y = metano dujų kiekis faktiškai sunaikinamas/ sudeginamas per metus (t<br />

CH 4 )<br />

MD reg,y = 0 (jokių priežiūros reikalavimų)<br />

GWP CH4 =21 t CO 2 e/tCH 4 (patv<strong>ir</strong>tintas metano dujų globalinio atšilimo potencialas)<br />

EO = emisijos dėl atliekų <strong>sąvartyno</strong> įrangos eksploatavimo (matavimo, pumpavimo<br />

<strong>ir</strong> priežiūros stotis)<br />

MD project apskaičiuojamas pagal šią formulę:<br />

MD project = MD flare + MD CHP , kur<br />

MD flare = F2 * CH 4 1 * D CH4 * FE3 (metanas, sudeginamas fakelu (tCH4))<br />

MD CHP = F5 * CH 4 1 * D CH4 (metanas, sunaikinamas kogeneracinėje jėgainėje<br />

(tCH4))<br />

Nuolat matuojami metano dujų tūrio srautai į fakelą (F2) <strong>ir</strong> kogeneracinės (<strong>šilumos</strong> bei<br />

elektros energijos gamybos) jėgainę (F5), taip pat metano dujų kiekis atliekų sąvartyne<br />

esančiose dujose (CH 4 1). Metano tankis apskaičiuojamas taip:<br />

D CH4 (T, p) = D CH4 (T0,p0) * (p1 – p0)/(T1-T0), kuomet<br />

D CH4 (T0, p0) = 0,0007168 t CH4 /m3 CH4 (metano dujų tankis esant normaliai<br />

temperatūrai <strong>ir</strong> slėgiui)<br />

T0 = 273.15 K, p0 = 101300 Pa<br />

Dujų degimo (fakelo įrenginys) našumas FE3 yra matuojamas kaip laiko, kurio metu fakelas<br />

dega, dalis (deginant dujas) padauginta iš degimo proceso našumo. Našumas matuojamas<br />

ketv<strong>ir</strong>čiais <strong>ir</strong> degimo valandos yra nuolat skaičiuojamos taip:<br />

Puslapis 20/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

FE3 = T flare * (1-η flare ), kuomet<br />

T flare = fakelo liepsnojimo laikas %<br />

η flare = išmatuotas dujų deginimo fakelu našumas, kaip CH 4 kiekis (dujose,<br />

deginamų fakelu) likęs iš dujų kiekio, patenkančio į liepsną; %.<br />

Emisijos dėl elektros energijos, sunaudojamos eksploatuojant atliekų <strong>sąvartyno</strong> įrenginius,<br />

apskaičiuojamos pagal šią formulę:<br />

EO = E4 * CEF electricity ,<br />

kur<br />

E4 = elektros energijos sunaudojimas matuojamas nuolat (MWh)<br />

CEF electricity = sunaudotos energijos CO 2 emisijų intensyvumas (t CO 2 /MWh).<br />

CO 2 emisijų sumažėjimas gaminant <strong>šilumos</strong> energiją<br />

Nagrinėjamiems metams y emisijų sumažėjimas gaminant šilumą ERH y,gross apskaičiuojamas<br />

pagal tokią formulę:<br />

ERH y,gross = Q8 y * CEF termal , kuomet<br />

Q8 y = per nagrinėjamus metus pagamintos <strong>šilumos</strong> energijos kiekis y<br />

kogeneracinėje jėgainėje (MWh)<br />

CEF thermal = pakeistos šiluminės energijos CO 2 emisijų intensyvumas (t CO 2 /MWh)<br />

Q8 bus nuolat matuojamas, jis sudaro <strong>šilumos</strong> pardavimų iš jėgainės pagrindą. Esama<br />

Domeikavos katilinė naudoja gamtines dujas šildymui <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>ba apie 90% našumu. Todėl<br />

CEF thermal apskaičiuojamas taip:<br />

CEF thermal = f CO2 * x ox / η old boiler ,<br />

kuomet<br />

f CO2 = anglies dvideginio emisijų koeficientas gamtinėms dujoms (56,1 t CO 2 /TJ,<br />

IPCC standartinė reikšmė)<br />

x ox = anglies, oksiduotos deginimo proceso metu, procentas (0,995, IPCC<br />

standartinė reikšmė)<br />

η old boiler = dabartinės katilinės našumas (90%)<br />

Todėl CEF thermal yra 0,223 t CO 2 /MWh.<br />

CO 2 emisijų sumažėjimas gaminant elektros energiją<br />

Nagrinėjamiems metams y emisijų sumažėjimas gaminant elektros energiją ERE y,gross<br />

apskaičiuojamas pagal tokią formulę:<br />

ERE y,gross = E7 y x CEF electricity , kuomet<br />

E7 y = per nustatytus metus y gautos elektros energijos grynasis kiekis<br />

CEF electricity = pakeistos elektros energijos CO 2 emisijų intensyvumas<br />

E7 bus nuolat matuojamas, jis sudaro projekto elektros energijos pardavimų pagrindą. E7<br />

yra grynasis bet kokios elektros energijos išsieikvojimas kogeneracinėje jėgainėje.<br />

CEF electricity yra apskaičiuotas, tariant, kad naudojama aukštos efektyvumo klasės<br />

Puslapis 21/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

kombinuoto ciklo dujų turbinos jėgainė. Tai yra našiausias būdas gaminti maksimalios<br />

apkrovos elektros energiją Lietuvoje.<br />

Hidroelektrinės <strong>ir</strong> atominės elektrinių pagaminama elektros energija naudojama bazinei<br />

apkrovai. Elektros energija, pagaminta iš šių šaltinių, nėra pakeičiama pagal šį projektą dėl<br />

mažų kintančių gamybos kaštų. Todėl CEF electricity gali būti apskaičiuojamas taip:<br />

CEF electricity = f CO2 * x ox / η CCGT , kur<br />

f CO2 = anglies emisijų koeficientas gamtinėms dujoms (56, 1 t CO 2 /TJ, IPCC<br />

standartinė vertė)<br />

x ox = deginimo proceso metu oksiduotos anglies procentas (0,995, IPCC standartinė<br />

vertė)<br />

η CCGT = CCGT jėgainės našumas (55%)<br />

Todėl projekto CEF electricity yra 0,365 t CO 2 /MWh. Toks pats emisijų intensyvumas taikomas<br />

naudojant elektros energiją sąvartyne.<br />

Emisijos dėl gamtinių dujų naudojimo naujoje kogeneracinėje jėgainėje<br />

Kadangi ERH y,gross <strong>ir</strong> ERE y,gross yra skaičiuojami kaip bendras emisijų sumažėjimas, dėl<br />

<strong>biodujų</strong> naudojimo, emisijos dėl gamtinių dujų naudojimo naujojoje kogeneracinėje<br />

jėgainėje turi mažėti. E ng apskaičiuojamos taip:<br />

E ng = Q6 * f CO2 * x ox , kur<br />

Q6 = gamtinių dujų sunaudojimas (MWh) per metus (nuolatinių skaičiavimų<br />

pagrindu F6, p6 <strong>ir</strong> T6)<br />

f CO2 = anglies emisijų koeficientas gamtinėms dujoms (56, 1 t CO 2 /TJ, IPCC<br />

standartinė vertė)<br />

x ox = deginimo proceso metu oksiduotos anglies procentas (0,995, IPCC standartinė<br />

vertė)<br />

D.1.2. Nutekėjimų apskaita monitoringo plane<br />

Pagal ACM0001 nutekėjimų apskaičiuoti nereikia.<br />

D.2. Kokybės kontrolė<br />

Kokybės kontrolės (QC) <strong>ir</strong> kokybės užtikrinimo (QA) procedūros, kurių reikia laikytis fiksuojant<br />

duomenis<br />

Puslapis 22/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

Duomenys<br />

1. F1<br />

5. F2<br />

8. F5<br />

Duomenų nepatikimumo<br />

laipsnis<br />

(aukštas/vidutinis/žemas)<br />

žemas<br />

Paaiškinti QA/QC procedūras, suplanuotas šiems duomenims<br />

užtikrinti, arba paaiškinti, kodėl tokios procedūros<br />

nereikalingos.<br />

Norint užtikrinti tikslumą, reikia nuolat tikrinti srauto<br />

matuoklius.<br />

6. FE3 vidutinis Reguliari techninė priežiūra, reguliarios patikros<br />

4. CH 4 1 žemas Norint užtikrinti tikslumą, reikia nuolat tikrinti dujų<br />

analizatorių.<br />

D.3 Monitoringo plano vykdymo <strong>ir</strong> valdymo struktūra<br />

UAB „Ekoresursai“ d<strong>ir</strong>ektorius bus atsakingas už monitoringo plano priežiūrą bei vykdymą.<br />

Bus pask<strong>ir</strong>tas operatorius d<strong>ir</strong>bti projekto aikštelėje <strong>ir</strong> užtikrinti monitoringą, įskaitant:<br />

• kasdienį/ kassavaitinį prietaisų patikrinimą;<br />

• monitoringo duomenų užpildymą Excel programoje kartą per mėnesį;<br />

• fakelo efektyvumo ketv<strong>ir</strong>tinius skaičiavimus;<br />

• prietaisų kalibravimą kartą per metus arba esant reikalui,<br />

• kitas reikalingas užduotis.<br />

Visi surinkti duomenys bus laikomi elektronine forma (Excel lentelėse) <strong>ir</strong> saugomi per<br />

kreditavimo laikotarpį bei dar du metus po jo (iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Archyvo<br />

elektroninės kopijos bus laikomos atsk<strong>ir</strong>ai. Kompanijos buhalterija bei monitoringo<br />

duomenys bus kruopščiai apdorojami <strong>ir</strong> saugomi.<br />

D.4 Monitoringo planą parengusio subjekto pavadinimas<br />

Pagal sutartį su UAB “Ekoresursai” GreenStream Network Ltd. parengė monitoringo planą.<br />

GreenStream Network Ltd. nėra projekto dalyvis.<br />

Monitoringo planas parengtas 2006 m. vasario mėn.<br />

Puslapis 23/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

E DALIS.<br />

E.1.<br />

Šiltnamio dujų emisijos įvertinimas<br />

Apskaičiuotos projekto emisijos<br />

Apskaičiuotos projekto emisijos yra 1,045 tCO2e per metus. Šios emisijos dinamika<br />

priklauso nuo dinamikos gamtinių dujų kiekio, naudojimo naujoje kogeneracinėje jėgainėje.<br />

E.2.<br />

E.3.<br />

Nutekėjimų įvertinimas<br />

Tariama, kad nutekėjimų nėra - E.2 = 0<br />

Suma E.1 <strong>ir</strong> E.2:<br />

E.1 + E.2 = E.1 = 1,045 tCO2e per metus<br />

E.4.<br />

Apskaičiuotos bazinio lygio emisijos<br />

Apskaičiuotas metinis bazinis lygis emisijos 2008-2009 metams yra 29,007 tCO2e; 2010-<br />

2012 metams - 50,896 tCO2e. Pagr. duomenys dėl taršos sumažėjimo pateikti lentelėje<br />

žemiau:<br />

2008-2009 metai 2010-2011 metai 2012 metai<br />

Bazinis lygis sąvartynui 24,526 tCO2e/metai 46,416 tCO2e/metai 0<br />

Bazinis lygis šilumai 1,898 tCO2e/metai 1,898 tCO2e/metai 1,898 tCO2e/metai<br />

Bazinis lygis elektros<br />

energijai<br />

2,582 tCO2e/metai 2,582 tCO2e/metai 2,582 tCO2e/metai<br />

VISO 29,007 tCO2e/metai 50,896 tCO2e/metai 4,480 tCO2e/metai<br />

E.5.<br />

E.4 <strong>ir</strong> E.3 dalių sk<strong>ir</strong>tumas, parodantis emisijos sumažėjimą<br />

2008-2009 m. tarša mažėja 27,962 tCO2e per metus.<br />

2010-2011 m. tarša mažėja 49,851 tCO2e per metus.<br />

2012 m. tarša sumažėja 3,435 tCO2e per metus.<br />

E.6.<br />

Gautos vertės, pritaikius aukščiau nurodytas formules:<br />

2 priedas.<br />

Puslapis 24/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

F DALIS.<br />

Poveikis aplinkai<br />

F.1. Duomenys apie poveikį aplinkai, socialinius <strong>ir</strong> ekonominius aspektus<br />

Elektros energijos sektorius<br />

Vienas iš Lietuvos energetikos sektoriaus strateginių tikslų yra įdiegti priemonių kompleksą,<br />

kuris padėtų įgyvendinti ES aplinkosaugos d<strong>ir</strong>ektyvas, <strong>ir</strong> siekti, kad 2010 metais<br />

atsinaujinantys ištekliai sudarytų iki 12 procentų viso p<strong>ir</strong>minės energijos balanso. Siekiant<br />

skatinti atsinaujinančio kuro naudojimą, bus naudojamos žaliųjų sertifikatų sistemos. Šiame<br />

kontekste galima daryti išvadą, kad projektas yra atitinka Lietuvos <strong>ir</strong> Europos Sąjungos<br />

plėtros strategijas, juolab yra sk<strong>ir</strong>tas atsinaujinančios energijos šaltiniams panaudoti.<br />

Kombinuota <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros energijos gamyba yra efektyvesnė nei atsk<strong>ir</strong>ose <strong>šilumos</strong> ar<br />

elektros energijos jėgainėse, todėl jai teikiama p<strong>ir</strong>menybė.<br />

Nauda aplinkai<br />

Teigiamą įtaką sveikatai <strong>ir</strong> aplinkai daro sumažėjęs iš <strong>sąvartyno</strong> išsisk<strong>ir</strong>iančių <strong>biodujų</strong><br />

kiekis. Taip pat sumažėja gaisro bei sprogimų rizika. Naudojant biodujas vietoj iškastinio<br />

kuro elektros <strong>ir</strong> <strong>šilumos</strong> energijos gamybai, mažėja sieros <strong>ir</strong> kitų nuodingų medžiagų<br />

emisija.<br />

Įdiegta <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> panaudojimo sistema leis sumažinti išsisk<strong>ir</strong>iančių <strong>biodujų</strong> kiekį <strong>ir</strong><br />

jų kvapą. Tai teigiamai atsilieps vietos gyventojų, kurių 2006 metų sausio 1 d. duomenimis,<br />

yra 2269, sveikatai.<br />

Be to, <strong>šilumos</strong> energija, gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bus tiekiama<br />

Domeikavos kaimui. Šiuo požiūriu aplinkosauginį teigiamą projekto poveikį galima<br />

apibūdinti taip - bus pašalintos mazuto saugyklos, nes <strong>šilumos</strong> gamybai nebereikės naudoti<br />

mazuto, todėl atitinkamai sumažės aplinkos taršos rizika.<br />

Socialiniai <strong>ir</strong> ekonominiai aspektai<br />

Planuojami projekto įgyvendinimo darbai, projekto objekto sistemos valdymas, jos darbo<br />

priežiūra sudarys galimybes darbo vietų kūrimui. Tai bus p<strong>ir</strong>moji <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong><br />

panaudojimo sistema Lietuvoje.<br />

Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas sumažins valstybės priklausomybę nuo kuro<br />

importo <strong>ir</strong> teigiamai įtakos mokėjimų balansą.<br />

Teigiamu Bendrojo įgyvendinimo projekto ekonominiu veiksniu taip pat galima laikyti<br />

<strong>šilumos</strong> energijos tiekimą AB „Kauno energijai“ už 10 proc. mažesnę kainą nei prieš<br />

projekto vykdymą. Šiuo atžvilgiu AB “Kauno energija” turės daugiau galimybių teikti<br />

geresnės kokybės paslaugas klientams už žemesnę kainą, taip pat turės daugiau galimybių<br />

padidinti klientų skaičių.<br />

F.2. Poveikis aplinkai (išvados apie poveikio aplinkai įvertinimą šalies, kurioje<br />

vykdomas projektas, reikalavimų požiūriu)<br />

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos įstatymą (2005 m. liepos 21 d., Nr.<br />

X-258) Bendrojo įgyvendinimo projektas nepriklauso infrastruktūros objektams, kuriems<br />

reikia daryti poveikio aplinkai įvertinimą. Vis dėlto, projekto teikėjas privalo gauti oficialų<br />

Puslapis 25/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

raštą iš Aplinkosaugos ministerijos. Kadangi Bendrojo įgyvendinimo projekto techniniai<br />

sprendimai bus detalizuoti detalaus plano darymo metu, tikslinga daryti poveikio aplinkai<br />

įvertinimą projekto vykdymo eigoje.<br />

G DALIS.<br />

Informacija apie suinteresuotų šalių atsiliepimus<br />

G.1. Trumpas aprašymas, kaip teikiami <strong>ir</strong> renkami vietinių suinteresuotų asmenų<br />

atsiliepimai<br />

Pagal statybų įstatymo Nr. 215, 2002 02 30, STR 1.05. 2002 07 - statinio projektavimo<br />

sąlygų sąvadą, patv<strong>ir</strong>tintą Ūkio Ministerijos, savivaldybei bus pateiktas prašymas<br />

techninėms sąlygoms gauti. Kaip <strong>ir</strong> visiems elektros energijos įrengimams, būtina sąlyga<br />

laikytis elektros įrangos instaliacijos taisyklių <strong>ir</strong> gamintojų techninės eksploatacijos<br />

instrukcijų. Prieš šių įrengimų eksploataciją, būtina laikytis saugos taisyklių eksploatuojant<br />

elektros įrenginius DT 11 - 02 bei techninės eksploatacijos reikalavimų.<br />

Kiti leidimai<br />

Kiti taikytini leidimai, kurie yra susiję su Bendrojo įgyvendinimo projektu, detaliuoju<br />

projektu bei rangos darbais:<br />

1. Leidimas detaliajam planui<br />

2. Įrengimų įsigijimo leidimai<br />

3. Leidimai statybai<br />

4. Techninė priežiūra/apsauga<br />

a. Statybų<br />

b. Elektros <strong>ir</strong> automatikos<br />

c. Aplinkosaugos<br />

d. Slėgiminių indų<br />

e. Priešgaisrinė <strong>ir</strong> darbo sauga<br />

5. Galutinio perėmimo <strong>ir</strong> komercinių funkcijų pradžios<br />

Pagal šalies įstatymus aukščiau išvardinti reikalavimai taikomi tiek įprastai verslo praktikai,<br />

tiek <strong>ir</strong> atitinkamiems rangos darbams pagal Bendrojo įgyvendinimo projektą. Todėl jų turi<br />

laikytis įmonė, daranti detalų projektą ar gen. rangovas.<br />

Vietiniai suinteresuoti asmenys nepateikė pastabų apie nagrinėjamą Bendrojo įgyvendinimo<br />

projektą.<br />

Remiantis šalies Bendrojo įgyvendinimo projektų nuostatomis (Aplinkos Ministro įsakymu<br />

dėl taisyklių Bendrojo įgyvendinimo projektų (2005 m. balandžio 1 d., Nr. D1-183),<br />

parengta atitinkama projekto dokumentų (toliau PD) vertinimo <strong>ir</strong> pagrindimo struktūra.<br />

Šiuo požiūriu projekto teikėjas iki Bendrojo įgyvendinimo projekto vykdymo pradžios turi<br />

pateikti įvertinti Nepriklausomam vertinimui parengtą PD <strong>ir</strong> gauti iš jo vertinimo ataskaitą,<br />

kuri prilyginama PD patv<strong>ir</strong>tinimui.<br />

G.2.<br />

Gautų pastabų santrauka<br />

Puslapis 26/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

Negauta jokių pastabų.<br />

Puslapis 27/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

1 priedas. PROJEKTO DALYVIŲ KONTAKTINĖ INFORMACIJA<br />

Organizacija: UAB „Ekoresursai”<br />

Gatvė/pašto dėžutė: Savanorių pr.<br />

Namo Nr.:<br />

159A<br />

Mietas:<br />

Vilnius<br />

Rajonas:<br />

Vilnius<br />

Pašto indeksas: 03150 Vilnius 9<br />

Šalis:<br />

Lietuva<br />

Telefono Nr.: +370 5 231 1472<br />

Fakso Nr.: +370 5 231 1472<br />

El. paštas:<br />

gerardas@newheat.lt<br />

URL: -<br />

Atstovas:<br />

p. Gerardas Žukauskas<br />

Pareigos:<br />

d<strong>ir</strong>ektorius<br />

Puslapis 28/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, LIETUVA<br />

2 priedas. BAZINIS LYGIS<br />

BAZINIS SCENARIJUS 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012<br />

Metano kiekis % 50%<br />

Metano šilumingumas MJ/kg 49,8<br />

Metano tankis @ NTP kg/m3 0,7168<br />

Metano GWP tCO2e/tCH4 21<br />

Biodujos iš I lauko m3/h - 465 465 465 880 880 -<br />

Metano srautas m3/h - 233 233 233 440 440 -<br />

Metano srautas m3/a - 2.036.700 2.036.700 2.036.700 3.854.400 3.854.400 -<br />

Teorinis metinis emisijos<br />

sumažėjimas tCO2e - 30.658 30.658 30.658 58.020 58.020 -<br />

Surinkimo efektyvumas 80%<br />

tCO2e - 24.526 24.526 24.526 46.416 46.416 -<br />

Rajono <strong>šilumos</strong> energija kWh/a 8.500.000 8.500.000 8.500.000 8.500.000 8.500.000 8.500.000<br />

Esama katilinė, naudojanti gamtines<br />

dujas<br />

Efektyvumas 90%<br />

Anglies emisijos faktorius tC/TJ 15,3<br />

Oksiduota anglis 99,5%<br />

CO2 emisija tCO2/TJ 55,82<br />

tCO2/MWh 0,201<br />

Dabartinė CO2 emisija iš <strong>šilumos</strong><br />

energijos gamybos 1.708 1.708 1.708 1.708 1.708 1.708<br />

Puslapis 29/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, LIETUVA<br />

Elektros energija MWh/a 7.068 7.068 7.068 7.068 7.068 7.068<br />

Bazinis lygis: gamtinės dujos CC<br />

Efektyvumas 55%<br />

Degalų sunaudojimas MWh/a 12.851 12.851 12.851 12.851 12.851 12.851<br />

CO2 emisija iš elektros energijos<br />

gamybos tCO2e 2.582 2.582 2.582 2.582 2.582 2.582<br />

Šildymo gamtinėmis dujomis reikšmė MJ/m3 36,00<br />

Gamtinių dujų sunaudojimas m3/a 520.000 520.000 520.000 520.000 520.000 520.000<br />

MJ/a 18.720.000 18.720.000 18.720.000 18.720.000 18.720.000 18.720.000<br />

CO2 emisija iš gamtinių dujų tCO2e 1.045 1.045 1.045 1.045 1.045 1.045<br />

CO2 emisijos sumažėjimas tCO2e 2.434 3.246 3.246 3.246 3.246 3.246<br />

IŠ VISO tCO2e 26.961 27.772 27.772 49.661 49.661 3.246<br />

Iš viso 2007-2012 185.072<br />

Iš viso 2008-2012 158.112<br />

Puslapis 30/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

3 priedas. PROJEKTO RIBOS<br />

Puslapis 31/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

4 priedas. MONITORINGO PLANAS<br />

Puslapis 32/33


BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />

Vertimas iš anglų kalbos<br />

LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />

LIETUVA<br />

5 priedas. PROJEKT0 TVIRTINIMO DOKUMENTAI<br />

Puslapis 33/33

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!