lapių sąvartyno biodujų panaudojimas šilumos ir ... - I-Manager
lapių sąvartyno biodujų panaudojimas šilumos ir ... - I-Manager
lapių sąvartyno biodujų panaudojimas šilumos ir ... - I-Manager
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS<br />
IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, LIETUVA<br />
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
UAB „Ekoresursai“<br />
Parengė<br />
GreenStream Network Ltd.<br />
Puslapis 1/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
TURINYS<br />
A. Projekto vykdymo aprašymas 3<br />
B. Bazinis lygis 13<br />
C. Projekto vykdymo trukmė/ kreditavimo laikotarpis 18<br />
D. Monitoringo planas 18<br />
E. Šiltnamio dujų emisijos įvertinimas 24<br />
F. Poveikis aplinkai 25<br />
G. Informacija apie suinteresuotų šalių atsiliepimus 26<br />
Priedai<br />
1. priedas. Projekto dalyvių kontaktinė informacija<br />
2 priedas. Bazinis lygis<br />
3 priedas. Projekto ribos<br />
4 priedas. Monitoringo planas<br />
5 priedas. Projekto tv<strong>ir</strong>tinimo dokumentai<br />
(Dokumento struktūra yra sudaryta pagal Bendrojo įgyvendinimo projekto Projekto (idėjos)<br />
dokumento reikalavimus (vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymu dėl Bendrojo<br />
įgyvendinimo projektų įgyvendinimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo (balandžio 1 d., 2005 m., Nr. D1-<br />
183), kuris buvo pateiktas Bendrojo įgyvendinimo Priežiūros komitetui vasario 2 - 3 dd..<br />
2006 m. )<br />
Puslapis 2/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
A DALIS<br />
Projekto vykdymo aprašymas<br />
A.1 Projekto pavadinimas<br />
Lapių <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> <strong>panaudojimas</strong> <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros energijos gamybai,<br />
Lietuva<br />
A.2.<br />
Projekto aprašymas<br />
UAB “Ekoresursai”, Lietuvos įmonė siūlo Lapių <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> panaudojimo<br />
<strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros energijos gamybai projektą kaip Bendrojo įgyvendinimo projektą.<br />
Projekto tikslas yra panaudoti sukauptas Lapių <strong>sąvartyno</strong> biodujas <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros<br />
energijos gamybai kogeneracinėje jėgainėje. Biodujų naudojimas <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros<br />
energijos gamybai kogeneracinėje jėgainėje žymiai sumažins metano emisiją iš<br />
<strong>sąvartyno</strong>. Naudojant <strong>sąvartyno</strong> biodujas vietoj iškastinio kuro <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros<br />
energijos gamyboje, taip pat sumažės CO2 emisija Lietuvos energetikos sektoriuje.<br />
Lapių buitinių atliekų sąvartynas yra netoli Kauno miesto (Lietuva). Jis pradėtas<br />
eksploatuoti 1973 metais. Bendras <strong>sąvartyno</strong> plotas yra 38.7 ha. Pastaraisiais metais<br />
sąvartynas kasmet papildomas 110-120 tūkst. tonų buitinių atliekų. Sąvartynas yra<br />
valstybės teritorijoje. Jį pagal nuomos (99 metų laikotarpiui) sutartį aptarnauja įmonė<br />
AB „Kauno Švara”. UAB „Ekoresursai“ su <strong>sąvartyno</strong> operatoriumi sudarė sutartį dėl<br />
<strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> surinkimo <strong>ir</strong> panaudojimo.<br />
Projekto iniciatorius Lapių buitinių atliekų sąvartyne planuoja pastatyti <strong>biodujų</strong><br />
surinkimo sistemą. Be to, planuojama pastatyti kogeneracinę (<strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> energijos<br />
gamybos) jėgainę bei sujungti ją su <strong>biodujų</strong> surinkimo sistema. Kogeneracinėje<br />
jėgainėje generuojama elektros energija bus tiekiama į elektros energijos tinklą, o<br />
generuojama <strong>šilumos</strong> energija bus tiekiama rajono <strong>šilumos</strong> tinklams. Planuojama<br />
kogeneracinės jėgainės instaliuota elektrinė galia – 1.1 MWe, instaliuota šiluminė<br />
galia – 1.4 MWš.<br />
Projekto iniciatorius pas<strong>ir</strong>ašė sutartį su vietos <strong>šilumos</strong> tinklais dėl žemės nuomos <strong>ir</strong><br />
<strong>šilumos</strong> energijos pardavimo.<br />
Pagal ES buitinių atliekų sąvartynų d<strong>ir</strong>ektyvą 1 mikroorganizmų skaidomoms<br />
sąvartynų atliekoms sąvartynuose privalo būti naudojamos <strong>biodujų</strong> surinkimo<br />
sistemos. Šiuo metu veikiančių sąvartynų požiūriu šios d<strong>ir</strong>ektyvos taikymui yra<br />
numatytas pereinamasis laikotarpis, t.y. Lietuvos sąvartynuose <strong>biodujų</strong> surinkimo<br />
1 Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva dėl atliekų sąvartynų (1999/31/EB; 1999 m. balandžio 26 d.).<br />
Puslapis 3/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
sistemos privalo būti diegiamos nuo 2012 m. sausio 1 d. Iki šiol Lietuvoje nebuvo<br />
įdiegtos jokios <strong>biodujų</strong> surinkimo sistemos.<br />
A.3.<br />
Projekto dalyviai<br />
Lietuva<br />
Lietuva yra projekto šalis, taip pat UNFCCC <strong>ir</strong> Kioto protokolo priedo Nr. 1 šalis.<br />
Lietuva pas<strong>ir</strong>ašė Kioto protokolą 2003 m. sausio 3 d. Lietuvos Aplinkos apsaugos<br />
investicijų fondas 2005 m. gruodžio 22 d. preliminariai patv<strong>ir</strong>tino Lapių buitinių<br />
atliekų <strong>sąvartyno</strong> Bendrojo įgyvendinimo (BĮ) projektą. Taip pat yra gauti projektą<br />
patv<strong>ir</strong>tinantys raštai iš Aplinkos <strong>ir</strong> Ūkio ministerijų (5 priedas).<br />
UAB „Ekoresursai”<br />
UAB „Ekoresursai“ yra savininkė kiekio taršos, kurio dydžiu taršos emisija bus<br />
sumažinta, įgyvendinus projektą, bei projekto dalyvė. UAB „Ekoresursai“ yra privati<br />
Lietuvoje registruota įmonė. UAB „Ekoresursai” dalyvaus Bendrojo įgyvendinimo<br />
projekte Aplinkos ministro įsakymu dėl Bendrojo įgyvendinimo projektų<br />
įgyvendinimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo (balandžio 1 d., 2005 m., Nr. D1-183) nustatyta<br />
tvarka bei vadovaujantis Kioto protokolo taisyklėmis.<br />
Emisijos sumažinimo p<strong>ir</strong>kėjas<br />
Nagrinėjamo projekto požiūriu yra identifikuoti keletas potencialių projekto<br />
sumažinto emisijos kiekio p<strong>ir</strong>kėjų; šiuo metu vyksta prekybos strategijos<br />
tobulinimas. Pas<strong>ir</strong>ašius su UNFCCC priedo Nr. 1 <strong>ir</strong> Kioto protokolo šalimi (arba šios<br />
Šalies įgaliotu juridiniu asmeniu) Emisijos sumažinimo p<strong>ir</strong>kimo sutartį, p<strong>ir</strong>kėjo bus<br />
prašoma patv<strong>ir</strong>tinti projektą. P<strong>ir</strong>kėjui patv<strong>ir</strong>tinus projektą, jis taps projekto dalyviu.<br />
A.4.<br />
Projekto veiklos techninis aprašymas<br />
A.4.1. Projekto vieta<br />
A.4.1.1. Šalis (šalys)<br />
Lietuva<br />
A.4.1.2. Apskritis<br />
Kauno<br />
A.4.1.3. Miestas/bendruomenė<br />
Lapių seniūnija, Kauno rajono savivaldybė<br />
Puslapis 4/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
A.4.1.4. Projekto geografinė padėtis<br />
1 pav. Projekto dislokacijos vieta<br />
Lapių buitinių atliekų sąvartynas yra pietinėje Lietuvos dalyje, Liepšiškių kaime, 19<br />
km į šiaurės rytus nuo Kauno, antrojo pagal dydį šalies miesto. Kogeneracinė<br />
jėgainė, kuri utilizuos Lapių <strong>sąvartyno</strong> biodujas, bus pastatyta Domeikavos<br />
seniūnijoje, esančios <strong>šilumos</strong> gamybos katilinės teritorijoje. Biodujų trasos ilgis nuo<br />
Lapių <strong>sąvartyno</strong> iki kogeneracinės jėgainės sieks iki 12.5 km (2 paveikslas).<br />
2 pav. Detalus vietovės planas<br />
Puslapis 5/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
Biodujų trasa eis šalia šių objektų:<br />
• kelias Nr. 1920;<br />
• Barsūniškio g.;<br />
• kelias Nr. 1920;<br />
• kelias Nr. 1905;<br />
• kelias Nr. 1942;<br />
• Bažnyčios g.;<br />
• Neries g.<br />
A.4.2. Projekte naudojama technologija<br />
Projekte bus diegiamos šiuolaikinės patikimos technologijos, tradiciškai taikomos<br />
panašių projektų vykdymui įva<strong>ir</strong>iose pasaulio valstybėse.<br />
Sąvartyno biodujos yra siurbiamos iš gręžinių naudojant vakuuminį kompresorių.<br />
Biodujos yra išvalomos <strong>ir</strong> deginamos dujų vidaus degimo variklyje (deginamas<br />
<strong>biodujų</strong> <strong>ir</strong> gamtinių dujų mišinys). Gamtinės dujos yra naudojamos kaip pagalbinis<br />
kuras varikliui.<br />
Instaliuojama mažos galios kogeneracinė jėgainė (aukštos efektyvumo klasės<br />
kombinuoto ciklo) su vidaus degimo varikliu, kuriame bus deginamas <strong>biodujų</strong> <strong>ir</strong><br />
gamtinių dujų mišinys (ne daugiau 30% <strong>biodujų</strong> kaloringumo vertės).<br />
Pagaminta elektros energija yra tiekiama į elektros energijos tinklą, o šiluma –<br />
rajono <strong>šilumos</strong> tinklams. Sąvartyno aikštelėje saugumo sumetimais taip pat bus<br />
pastatytas <strong>biodujų</strong> deginimo įrenginys. Jis bus naudojamas metano dujų deginimui,<br />
sugedus pagrindinei eksploatavimo sistemai (kuomet neveikia kogeneracinė jėgainė)<br />
ar susidarius <strong>biodujų</strong> pertekliui.<br />
Pagrindiniai projekto techniniai komponentai:<br />
• <strong>biodujų</strong> išsiurbimo, valymo, pumpavimo <strong>ir</strong> fakelo sistemos;<br />
• <strong>biodujų</strong> trasa nuo <strong>sąvartyno</strong> iki kogeneracinės jėgainės;<br />
• kogeneracinė jėgainė.<br />
Puslapis 6/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
10kV Sk<strong>ir</strong>stykla<br />
kolektorius<br />
I kaupimo laukas<br />
gręžiniai<br />
Kogeneracin<br />
ė jėgainė<br />
Gamtinės dujos<br />
Biodujų trasa<br />
(12,5 km)<br />
Vakuuminis<br />
kompresorius<br />
Šilumos energija į<br />
tinklus<br />
Esama katilinė<br />
Dujų<br />
maišymo<br />
įranga<br />
AB “Kauno energija” teritorija<br />
Dujų valymo įranga<br />
Žvakės<br />
Vidutinio slėgio kompresorinė<br />
Lapių sąvartynas<br />
3 pav. Principinė techninio sprendimo schema<br />
Lapių <strong>sąvartyno</strong> objekto charakteristika<br />
Kauno rajone esantis Lapių buitinių atliekų sąvartynas yra eksploatuojamas nuo<br />
1973 metų. Sąvartyno teritorija užima 38,7 ha plotą. Šiuo metu atliekos yra<br />
kaupiamos I atliekų kaupimo lauke, užimančiame 12,5 ha plotą, jų tūris siekia apie<br />
2,4 milijonų kubinių metrų. Uždarius p<strong>ir</strong>mąjį atliekų kaupimo lauką atliekos<br />
šalinamos III kaupimo lauke, kurio projektinė talpa 340 tūkst. m 3 . Taip pat yra<br />
planuojama atidaryti naują kaupimo lauką (Nr 2) 1.2 milijonų m 3 apimties.<br />
Pastaraisiais metais sąvartynas kasmet pasipildydavo 110–120 tūkst. tonų buitinių<br />
atliekų. Sąvartos kaupo storis – 24-30 m, vidutinis storis – apie 16 m. Sukauptų<br />
atliekų sudėtis AB “Kauno švara” duomenimis pateikta 1 lentelėje.<br />
Puslapis 7/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
1 lentelė. Atliekų struktūra<br />
Lapių <strong>sąvartyno</strong> atliekų struktūra<br />
V<strong>ir</strong>tuvės atliekos 39 - 46%<br />
Popierius 9 - 14%<br />
Sintetinės medžiagos 3 - 6%<br />
Stiklas 3 - 6%<br />
Metalai 2 - 3%<br />
Kitos degios medžiagos 6 - 10%<br />
Nenustatytos sudėties 15 - 38%.<br />
Sąvartyno <strong>biodujų</strong> generacija buvo analizuojama 1999 <strong>ir</strong> 2003 metais. 1999 m.<br />
atitinkama studija buvo parengta Lietuvos Geologijos instituto. Sąvartyno <strong>biodujų</strong><br />
generacijos studiją 2003 m. taip pat parengė švedų ekspertas Kare Löfgren.<br />
Vadovaujantis paskutinės studijos duomenimis 4 paveiksle parodytas gręžinių<br />
išsidėstymas.<br />
4 pav. Gręžinių išsidėstymas<br />
Puslapis 8/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
Esant poreikiui UAB "Ekoresursai" darbuotojai gali pateikti eksperimentų <strong>ir</strong> studijų<br />
medžiagą.<br />
Sąvartyno <strong>biodujų</strong> surinkimo sistema<br />
Biodujų surinkimo sistemą sudarytų:<br />
• <strong>biodujų</strong> išsiurbimo gręžiniai;<br />
• matavimų, pumpavimo <strong>ir</strong> reguliavimo stotis (MPR);<br />
• <strong>biodujų</strong> tiekimo vamzdžiai, jungiantys išsiurbimo gręžinius, MPR<br />
stotį;<br />
• <strong>biodujų</strong> deginimo įrenginys.<br />
Sąvartyno biodujos bus siurbiamos aktyviai, jas išpumpuojant iš gręžinių.<br />
Horizontalūs <strong>biodujų</strong> tiekimui naudojami vamzdžiai, pakloti v<strong>ir</strong>šutiniame<br />
dengiamajame <strong>sąvartyno</strong> sluoksnyje, sujungs visus siurbimo gręžinius su MPR<br />
(matavimų, pumpavimo <strong>ir</strong> reguliavimo) stotimi.<br />
Surinktos biodujos iš MPR stoties magistraliniu dujotiekiu bus paduodamos į<br />
jėgainę. Kiekvienas <strong>biodujų</strong> siurbimo gręžinys atsk<strong>ir</strong>u vamzdžiu bus sujungtas su<br />
MPR stotimi. Kiekvienoje jungtyje bus sumontuoti šie įrengimai, kontroliuojantys <strong>ir</strong><br />
reguliuojantys <strong>biodujų</strong> srautą pagal kokybę:<br />
• reguliavimo sklendės;<br />
• manometras;<br />
• <strong>biodujų</strong> debito matuoklis;<br />
• <strong>biodujų</strong> sudėties nustatymo įranga.<br />
MPR stotyje bandinius bus galima imti iš kiekvieno surinkimo gręžinio. MPR stotį,<br />
kuri paprastai yra pilnai sukomplektuota <strong>ir</strong> patalpinta metaliniame konteineryje, bus<br />
statoma Lapių <strong>sąvartyno</strong> teritorijoje.<br />
Biodujų trasa<br />
Surinktos biodujos iš MPR stoties tiekiamos kogeneracinei jėgainei Domeikavoje<br />
12.5 km ilgio <strong>biodujų</strong> trasa. Planuojama trasos klojimo vieta parodyta 2 paveiksle.<br />
Kogeneracinės jėgainės<br />
Projekte bus naudojamos aukštos efektyvumo klasės kombinuoto ciklo jėgainės su<br />
vidaus degimo varikliais kuriose bus deginamas <strong>biodujų</strong> <strong>ir</strong> gamtinių dujų mišinys (ne<br />
daugiau 30% <strong>biodujų</strong> kaloringumo vertės). Elektros energija bus generuojama 10 kV.<br />
Kogeneracinės jėgainės instaliuota elektrinė galia bus 1,1 MWe, instaliuota šiluminė<br />
galia - 1,45 MWš. Jėgainės bus instaliuotos AB „Kauno energija“ priklausančiose<br />
patalpose Domeikavos katilinėje.<br />
Šiuo metu UAB “Ekoresursai” turi preliminarias technines sąlygas iš AB VST dėl<br />
jėgainės prijungimo prie elektros energijos tinklo. Kogeneracinė jėgainė bus<br />
prijungta prie esamo 10kV tinklo Domeikavos katilinėje.<br />
Puslapis 9/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
5 pav. Prijungimo planas<br />
A.4.3. Trumpas paaiškinimas, kaip Bendrojo įgyvendinimo projektas padės<br />
sumažinti antropogeninių dujų išsiskyrimą bei antropogeninių šiltnamio<br />
efektą sukeliančių dujų emisiją, taip pat, kodėl išsiskyrimas nesumažėtų<br />
neįvykdžius pasiūlyto projekto, atsižvelgiant į šalies politiką bei aplinkybes<br />
Projektas sumažins šiltnamio efekto dujų emisiją dviem būdais:<br />
• sumažės metano (CH 4 ) išsiskyrimas sąvartyne;<br />
• sumažės anglies dvideginio (CO 2 ) išsiskyrimas gaminant šilumą <strong>ir</strong> energiją.<br />
Metano emisijos mažinimas<br />
Iš Lapių sąvartyne į orą išsisk<strong>ir</strong>iančių <strong>biodujų</strong> apytiksliai 45-60% metano (CH4), o<br />
kitą dalį sudaro anglies dvideginis (CO2) <strong>ir</strong> nedideli kiekiai (procento dalys) kitų<br />
cheminių junginių. Įvykdžius projektą, didelė dalis sąvartyne besisk<strong>ir</strong>iančių <strong>biodujų</strong><br />
bus surinktos <strong>ir</strong> sudegintos (fakelo įrenginyje) arba sunaudotos elektros gamybai<br />
Domeikavos kogeneracinėje jėgainėje.<br />
Pagal ES sąvartynų d<strong>ir</strong>ektyvą 2 reikalaujama, kad sąvartynuose, į kuriuos gabenamos<br />
mikroorganizmų suskaidomos atliekos, būtų įrengta <strong>biodujų</strong> surinkimo sistema.<br />
2 Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva dėl atliekų sąvartynų (1999/31/EB; 1999 m. balandžio 26 d.).<br />
Puslapis 10/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
Dabartiniai sąvartynai privalo patenkinti reikalavimus per 8 metus nuo to laiko, kai<br />
įsigaliojo šalies d<strong>ir</strong>ektyvą įgyvendinantis įstatymas. Biodujų surinkimo sistema<br />
privalo būti įrengta Lapių sąvartyne iki 2012 sausio 1 d.<br />
Neįvykdžius projekto, Lapių <strong>sąvartyno</strong> p<strong>ir</strong>majame lauke toliau intensyviai vyktų<br />
<strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> susidarymo <strong>ir</strong> išsiskyrimo į atmosferą procesas. Tai tęstųsi iki<br />
2011 metų pabaigos, kai <strong>sąvartyno</strong> valdytojas privalėtų įrengti surinkimo sistemą.<br />
Anglies dvideginio emisijos sumažinimas<br />
Domeikavos katilinė šildymui naudoja gamtines dujas <strong>ir</strong> veikia apytiksliai 90%<br />
efektyvumu. Antrajame 2007 metų ketv<strong>ir</strong>tyje nauja kogeneracinė jėgainė pakeis<br />
dabartinę katilinę <strong>ir</strong> kasmet iš gamtinių dujų <strong>ir</strong> <strong>biodujų</strong> pagamins 8,500 MWh<br />
<strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> 7,068 MWh elektros energijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija<br />
sumažės, nes dalis iškastinio kuro, naudojamo elektros energijos <strong>ir</strong> <strong>šilumos</strong> gamybai,<br />
bus pakeista biodujomis. Kadangi Domeikavos jėgainės galingumas mažesnis nei 15<br />
MW, ji nėra įtraukta į ES emisijų prekybos schemą.<br />
ES d<strong>ir</strong>ektyvoje, kuri sieja sprendinius pagal Kioto protokolą su ES emisijų prekybos<br />
schema 3 , teigiama, kad, jei taršos leidimų prekyba yra prisk<strong>ir</strong>iama veiklai, kuri<br />
netiesiogiai sumažina emisijas iš įrengimų, apie kuriuos kalbama ES emisijos<br />
leidimų prekybos d<strong>ir</strong>ektyvoje, iš šalies turi būti paimamas atitinkamas emisijų<br />
leidimų skaičius. Todėl nekyla sunkumų dėl dvigubo emisijų sumažinimo dėl<br />
energijos gamybos skaičiavimo net jeigu jėgainės, kuriose vyksta faktiškas<br />
sumažėjimas, yra ES emisijų prekybos sistemoje.<br />
A.4.3.1. Emisijos sumažinimo per pas<strong>ir</strong>inktą kreditavimo periodą įvertinamas<br />
Metai Emisijos sumažinimas, tCO2e<br />
2007 26,961<br />
2008 27,772<br />
2009 27,772<br />
2010 49,661<br />
2011 49,661<br />
2012 3,246<br />
Iš viso 2007-2012<br />
Iš viso 2008-2012<br />
185,072 tCO2e.<br />
158,112 tCO2e (Kioto periodas).<br />
A.5. Projekto patv<strong>ir</strong>tinimas jame dalyvaujančių šalių<br />
3 ES d<strong>ir</strong>ektyva 2004/101/EC dėl šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos Europos Bendrijoje Kioto<br />
Protokolo projektų instrumentų kontekste.<br />
Puslapis 11/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
2005 gruodžio 22 dieną Lietuvos Aplinkos apsaugos investicijų fondas raštu<br />
preliminariai pritarė Bendrojo įgyvendinimo Lapių <strong>sąvartyno</strong> projektui. Taip pat yra<br />
gauti projektą patv<strong>ir</strong>tinantys raštai iš Aplinkos <strong>ir</strong> Ūkio ministerijų (5 priedas).<br />
Patv<strong>ir</strong>tintus bandymų poligoną 4 taikymui nagrinėjamam Bendrojo Įgyvendinimo<br />
projektui, projekto savininkas sieks projekto patv<strong>ir</strong>tinimo Aplinkos ministro įsakymu<br />
dėl Bendrojo įgyvendinimo projektų įgyvendinimo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo (balandžio<br />
1 d., 2005 m., Nr. D1-183) nustatyta tvarka. Atitinkamai, radus p<strong>ir</strong>kėjus taršos<br />
kiekiui, kurio dydžiu buvo sumažinta taršos emisija, bus prašoma kitų projekto šalių<br />
patv<strong>ir</strong>tinimo.<br />
4 Susitarimas dėl bandymų poligono – Baltijos jūros regiono valstybių susitarimas dėl bandymų poligono<br />
Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose, pas<strong>ir</strong>ašytas 2003 m. rugsėjo 29 d.<br />
Geteborge (Švedija), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2004 m. rugsėjo 28 d. (Žin., 2004, Nr. 163-<br />
5948)<br />
Puslapis 12/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
B. DALIS Bazinis lygis<br />
B.1.<br />
Pas<strong>ir</strong>inkto Bazinio lygio aprašymas <strong>ir</strong> pagrindimas<br />
Projekto dalyviai pagal Bendrojo įgyvendinimo projektą atitinkamai gali naudoti<br />
COP/MOP1 metodikas baziniam lygiui nustatyti <strong>ir</strong> monitoringui atlikti, patv<strong>ir</strong>tintas<br />
Švarios plėtros mechanizmo (angl. sutr. CDM) valdybos. Todėl šiame projekte<br />
naudojama patv<strong>ir</strong>tinta konsoliduota bazinio lygio metodika CDM projektams<br />
ACM0001: „Konsoliduota bazinio lygio metodika buitinių atliekų <strong>sąvartyno</strong> dujų<br />
projekto veiklai”. Be to, emisijos sumažinimui iš elektros energijos gamybos įvertinti<br />
yra naudojamas paprastas elektros energijos bazinis lygis kombinuoto ciklo dujų<br />
turbinos jėgainėje (angl. sutr. CCGT).<br />
CDM metodika ACM0001 yra taikoma buitinių atliekų sąvartynų projektams, kur<br />
bazinio lygio scenarijus paremtas daliniu arba visišku dujų išsiskyrimu į atmosferą.<br />
Ši metodika gali būti naudojama, jei surenkamos biodujos yra naudojamos energijos<br />
gamybai (pvz., elektros/ <strong>šilumos</strong> energijos), o emisijų sumažinimas pakeičia<br />
energijos gamybą iš kitų šaltinių. Šiuo atveju bus pateikta arba naudojama patv<strong>ir</strong>tinta<br />
bazinio lygio pakeistos elektros <strong>ir</strong>/ arba kitos šiluminės energijos metodika. Kadangi<br />
emisijos sumažėjimas dėl elektros energijos gamybos yra nedidelis (apie 2,500 t<br />
CO 2 e per metus), naudojamas paprastas bazinis lygis elektros energijai.<br />
Pagal ACM0001 metodiką:<br />
„Metano sunaikinimo rodikliai pagal projektą (MD projektas,m ) per metus<br />
suskaičiuojami stebint degančio metano kiekį <strong>ir</strong> dujų kiekį, kuris naudojamas<br />
elektros <strong>ir</strong>/ arba <strong>šilumos</strong> energijos gamyboje”.<br />
B.2. Aprašymas, kaip antropogeninė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija<br />
pagal šaltinius yra sumažinama labiau nei būtų sumažinama nevykdant<br />
Bendrojo įgyvendinimo projekto<br />
Projekto tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją trimis būdais:<br />
• metano (CH 4 ) išsiskyrimo iš <strong>sąvartyno</strong> sumažinimas;<br />
• anglies dvideginio (CO 2 ) emisijos dėl <strong>šilumos</strong> gamybos sumažinimas;<br />
• anglies dvideginio (CO 2 ) energijos gamybos sumažinimas.<br />
Pagal pas<strong>ir</strong>inktą bazinio lygio metodiką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos<br />
sumažėjimas ER y, gautas pagal projektą per nustatytus metus y, bus skaičiuojamas<br />
taip:<br />
ER y = ERM y + (ERH y,gross + ERE y,gross - E ng )<br />
kuomet<br />
ERM y = grynas emisijos sumažėjimas dėl metano išsiskyrimo sumažėjimo<br />
ERH y,gross = bendras emisijos sumažėjimas dėl <strong>šilumos</strong> gamybos<br />
Puslapis 13/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
ERE y = bendras emisijos sumažėjimas dėl elektros energijos gamybos<br />
E ng = emisija iš gamtinių dujų panaudojimo<br />
Metano emisijos sumažinimas<br />
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėjimas, pasiekiamas sumažinus<br />
metano išsiskyrimą iš <strong>sąvartyno</strong> per nustatytus metus „y” (ERM y ), bus skaičiuojamas<br />
taip:<br />
ERM =<br />
×<br />
y<br />
( MDproject, y<br />
− MDreg,<br />
y<br />
) GWPCH<br />
4<br />
kuomet<br />
MD project,y = faktiškai sunaikinto/ sudeginto metano kiekis per metus<br />
MD reg,y = metano kiekis, kuris būtų sunaikintas/ sudegintas per metus<br />
nevykdant projekto<br />
GWP CH4 = metano globalinio atšilimo potencialas<br />
Lietuvos <strong>ir</strong> ES įstatymai reikalauja, kad veikiančiuose Lietuvos sąvartynuose iki<br />
2012 metų sausio 1 d. būtų įdiegtos <strong>biodujų</strong> surinkimo sistemos. Naujuose<br />
sąvartynuose <strong>biodujų</strong> surinkimo sistemos privalo būti įdiegtos iki 2009 m. liepos 16<br />
d. Įstatymai nenumato ypatingų <strong>biodujų</strong> surinkimo sistemų efektyvumo reikalavimų.<br />
Todėl pagal konservatyvų skaičiavimą:<br />
MD reg,y = 0 naujiems sąvartynams iki 2009 liepos 16 d., o seniems sąvartynams iki<br />
2012 metų sausio 1 d.;<br />
MD reg,y = MD project,y naujiems sąvartynams po 2009 liepos 16 d., o seniems<br />
sąvartynams - po 2012 metų sausio 1 d.<br />
Nevykdant projekto dabartinė situaciją tęstųsi, <strong>ir</strong> biodujos iš p<strong>ir</strong>mojo Lapių<br />
<strong>sąvartyno</strong> lauko sk<strong>ir</strong>tųsi į atmosferą iki 2001 metų pabaigos. Vadovaujantis<br />
įstatymais iki 2012 metų bus įdiegta paprastas dujų deginimo įrenginys.<br />
2010 metais bus atidarytas trečiasis <strong>sąvartyno</strong> laukas, o p<strong>ir</strong>masis – uždengtas <strong>ir</strong><br />
uždarytas. Dėl uždengimo <strong>biodujų</strong> gamyba p<strong>ir</strong>majame lauke padidės. Kadangi<br />
įstatymai reikalauja užtikrinti <strong>biodujų</strong> surinkimą naujuose sąvartynuose nuo 2009<br />
liepos 16 d., į trečiojo lauko emisijos sumažėjimą neatsižvelgiama, nes III laukui<br />
MD reg,y = MD project,y .<br />
Numatomas <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> surinkimo efektyvumas – 80%. Biodujos bus arba<br />
sudeginamos, arba panaudojamos būsimojoje kogeneracinėje jėgainėje. Iki 2009<br />
metų numatomas metinis emisijos sumažėjimas iš p<strong>ir</strong>mojo lauko – apie 24,500 t<br />
CO 2 e, o 2010–2011 metais – 46,400 t CO 2 e.<br />
Puslapis 14/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
CO 2 emisijos sumažėjimas dėl <strong>šilumos</strong> energijos gamybos<br />
Per pas<strong>ir</strong>inktus metus y bendras emisijos sumažėjimas dėl <strong>šilumos</strong> energijos<br />
gamybos ERH y,gross bus skaičiuojamas taip:<br />
ERH y,gross = ET y x CEF thermal,y<br />
kuomet<br />
ET y = <strong>šilumos</strong> energija, pakeičiama per metus y<br />
CEF thermal,y = pakeičiamos <strong>šilumos</strong> energijos CO 2 emisijos intensyvumas<br />
Esama Domeikavos katilinė <strong>šilumos</strong> gamybai naudoja gamtines dujas, jos<br />
efektyvumas – apie 90%. 2007-ųjų metų II ketv<strong>ir</strong>tį dabartinę katilinę pakeis nauja<br />
kogeneracinė jėgainė, kuri, naudodama biodujas <strong>ir</strong> gamtines dujas, per metus<br />
pagamins 8,500 MWh <strong>šilumos</strong> energijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija<br />
bus sumažinta, nes gamtinės dujos <strong>šilumos</strong> energijos gamybai didele dalimi bus<br />
pakeičiamos biodujomis.<br />
CO 2 emisijos sumažėjimas dėl elektros energijos gamybos<br />
Per pas<strong>ir</strong>inktus metus y bendras emisijos sumažėjimas dėl elektros energijos<br />
gamybos ERE y bus skaičiuojamas taip:<br />
ERE y = EG y x CEF electricity,y<br />
kuomet<br />
EG y = grynas elektros energijos kiekis, pakeičiamas per metus y<br />
CEF electricity,y = pakeičiamos elektros energijos CO 2 emisijos intensyvumas<br />
2007 metų II ketv<strong>ir</strong>tį nauja kogeneracinė jėgainė pagamins apie 7,068 MWh elektros<br />
energijos iš <strong>biodujų</strong> <strong>ir</strong> gamtinių dujų. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos<br />
sumažės, nes elektros energija bus gaminama iš <strong>biodujų</strong>, o ne iš iškastinio kuro.<br />
ES d<strong>ir</strong>ektyvoje, kuri sieja sprendinius pagal Kioto protokolą su ES emisijų prekybos<br />
schema 5 , teigiama, kad jei taršos leidimų prekyba yra prisk<strong>ir</strong>iama veiklai, kuri<br />
netiesiogiai sumažina emisijas iš įrengimų, apie kuriuos kalbama ES emisijos<br />
leidimų prekybos d<strong>ir</strong>ektyvoje, iš valstybės turi būti paimamas atitinkamas emisijų<br />
leidimų skaičius. Todėl nekyla sunkumų dėl dvigubo emisijų sumažinimo dėl<br />
energijos gamybos skaičiavimo net jeigu jėgainės, kuriose vyksta faktiškas<br />
sumažėjimas, yra ES emisijų prekybos sistemoje.<br />
Papildomumas<br />
5 ES d<strong>ir</strong>ektyva 2004/101/EC dėl šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos Europos Bendrijoje Kioto<br />
Protokolo projektų instrumentų kontekste.<br />
Puslapis 15/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
Nagrinėjamas projektas sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas labiau<br />
negu jos būtų sumažintos nevykdant projekto. Šiuo požiūriu projekto papildomumo<br />
reikalavimai yra tenkinami.<br />
Bendrojo įgyvendinimo projekto patv<strong>ir</strong>tinimo poveikis<br />
Projektas rengiamas kaip Bendrojo įgyvendinimo projektas.<br />
Neparengus Bendrojo įgyvendinimo projekto dokumentacijos, investicijos, susijusios<br />
su projektu, nebuvo nagrinėjamos. Rangos darbai pagal projektą taip pat nebuvo<br />
pradėti, neparengus Bendrojo įgyvendinimo projekto dokumentacijos.<br />
Projekto alternatyvų identifikavimas<br />
Nagrinėtos trys galimos projekto alternatyvos (pateikiamos žemiau).<br />
1. Esamos situacijos tąsa<br />
Nevykdant projekto, biodujos iš p<strong>ir</strong>mojo Lapių <strong>sąvartyno</strong> lauko būtų išmestos į<br />
atmosferą iki 2011 m. pabaigos.<br />
Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu dėl atliekų sąvartynų įrengimo,<br />
eksploatavimo, uždarymo <strong>ir</strong> priežiūros po uždarymo taisyklių patv<strong>ir</strong>tinimo (Nr. 444,<br />
spalio 18 d. 2000 m.), nuo 2012 m. sausio 1 d. veikiančiuose sąvartynuose privalo<br />
būti naudojamos dujų surinkimo sistemos. Pagal šį įsakymą 2012 metais<br />
sąvartynuose privalo būti įdiegtos nesudėtingos <strong>biodujų</strong> deginimo sistemos arba<br />
surinkimo sistemos.<br />
2. Biodujų surinkimo <strong>ir</strong> deginimo sistemos įdiegimas<br />
Ši alternatyva nėra perspektyvi, nes, nevykdant Bendrojo įgyvendinimo projekto,<br />
nebus gaunamos būtinas dydis pajamų iš <strong>biodujų</strong> deginimo. Pajamos, gautos<br />
pardavus CO2, gautas iki 2012 m., deginant metaną žvakėse, nedengia<br />
investicijų.<br />
3. Biodujų surinkimo <strong>ir</strong> utilizavimo sistemos įdiegimas <strong>sąvartyno</strong> savininko<br />
Sąvartyno savininkas neturi techninių galimybių įdiegti sistemą, sk<strong>ir</strong>tą <strong>sąvartyno</strong><br />
biodujoms surinkti <strong>ir</strong> gaminti išsk<strong>ir</strong>tinai <strong>šilumos</strong> ar elektros energiją arba <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong><br />
elektros energiją kartu.<br />
Nagrinėjant elektros energijos gamybos galimybę <strong>sąvartyno</strong> teritorijoje, prieita<br />
išvados, kad prisijungimo prie elektros tinklų sąlygos netenkina ekonominių projekto<br />
kaštų, kadangi reikalinga tiesti 12 km kabelį iki Sagrėnų transformatorinės pastotės.<br />
Šiuo požiūriu taip pat nėra galimybių šilumai utilizuoti.<br />
Investicijų analizė<br />
Puslapis 16/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
Projekto Vidinė grąžos norma (VGN) be pajamų iš CO2 prekybos lygi tik 8%. Dėl<br />
galimų projekto rizikos faktorių ši VGN reikšmė yra nepakankama investicijų į<br />
nagrinėjamą projektą pagrindimui. Šiuo požiūriu tikslinga alternatyva nagrinėjamam<br />
projektui būtų veiklos tąsa esamos situacijos kontekste.<br />
Kliūčių analizė<br />
Egzistuoja keletas investicinių <strong>ir</strong> techninių kliūčių, kurios nesudaro galimybių<br />
projektą įgyvendint be įplaukų, gautų pardavus taršos leidimus (ERU). Sąvartyno<br />
operatorius AB „Kauno Švara” pateikia <strong>sąvartyno</strong> uždarymo plane nuostatas dėl<br />
<strong>sąvartyno</strong> teritorijos naudojimo, tačiau nenagrinėja <strong>biodujų</strong> surinkimo galimybių.<br />
Sutartis tarp AB „Kauno Švara” <strong>ir</strong> UAB „Ekoresursai” dėl <strong>biodujų</strong> surinkimo yra<br />
paremta prielaida, kad projektas bus patv<strong>ir</strong>tintas kaip Bendrojo įgyvendinimo<br />
projektas.<br />
Bendorojo įgyvendinimo projekto riziką taip pat sąlygoja aplinkybė, kad tokio<br />
pobūdžio projektai Lietuvoje dar nebuvo įgyvendinti.<br />
B.3. Projektų ribų taikymas pas<strong>ir</strong>inktos bazinio lygio metodikos požiūriu<br />
Pagal konsoliduotą CDM bazinio lygio metodiką ACM0001 projekto ribos yra<br />
projekto veiklos aikštelė, kurioje surenkamos <strong>ir</strong> deginamos biodujos (3 priedas).<br />
B.4. Duomenys apie bazinį lygo studiją<br />
Pagal sutartį su UAB “Ekoresursai” bazinio lygio studiją atliko GreenStream<br />
Network. Ltd. GreenStream Network nėra projekto dalyvis.<br />
Bazinio lygio studija atlikta 2006 m. vasario mėn.<br />
Puslapis 17/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS<br />
GAMYBAI, LIETUVA<br />
C DALIS.<br />
C.1 Projekto trukmė<br />
Projekto trukmė / kreditavimo laikotarpis<br />
C.1.1. Projekto pradžios data<br />
Rangos darbų pradžia – 2006 metai. Sąvartyno <strong>biodujų</strong> surinkimo <strong>ir</strong> deginimo<br />
sistema pradės veikti 2007 metų pradžioje, o kogeneracinė jėgainė bus pradėta<br />
eksploatuoti 2007 metų II ketv<strong>ir</strong>tį.<br />
C.1.2. Planuojama projekto funkcionavimo trukmė<br />
20 metų.<br />
C.2. Laikotarpis, per kurį apyvartiniai taršos leidimai bus sukaupti<br />
5 metai (Sausio 1 d., 2008 m –2012 m. gruodžio 31 d.).<br />
D DALIS. Monitoringo plano sudarymas<br />
D.1.<br />
Monitoringo plano aprašymas <strong>ir</strong> pagrindimas<br />
Monitoringo planas (MP) Lapių buitinių atliekų <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> panaudojimo<br />
energijos gamybos projektui buvo sudarytas pagal patv<strong>ir</strong>tintą konsoliduotą<br />
monitoringo metodiką ACM0001: „Konsoliduota bazinio lygio metodika buitinių<br />
atliekų <strong>sąvartyno</strong> dujų projekto vykdymui”. Elektros energijos gamybos atveju<br />
monitoringas bus vykdomas matuojant elektros energiją pagamintą naudojant<br />
<strong>sąvartyno</strong> biodujas.<br />
Puslapis 18/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, LIETUVA<br />
D.1.1. Emisijos monitoringas pagal projekto <strong>ir</strong> bazinio lygio scenarijus<br />
D.1.1.1. Duomenys, kuriuos reikia surinkti norint stebėti emisijos sumažėjimą, <strong>ir</strong> jų saugojimas:<br />
ID kodas Kintami duomenys Duomenų šaltinis (Žr.<br />
D.1.1.2 skaičių)<br />
Duomenų mato vnt.<br />
Išmatuojami<br />
(m)<br />
apskaičiuoja<br />
mi (c)<br />
įvertinami (e)<br />
Užrašymo<br />
dažnumas<br />
Sekimo<br />
proporcijos<br />
Archyvavimas<br />
1. F1 Bendras surenkamų <strong>sąvartyno</strong> Srauto matuoklis ties 1 tašku m 3 m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
dujų kiekis<br />
2. T1 Sąvartyno dujų temperatūra Nuolatinis matavimas ties 1 °C m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
tašku<br />
3. P1 Sąvartyno dujų slėgis Nuolatinis matavimas ties 1 Pa m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
tašku<br />
4. CH 4 1 Metano dalis LFG Nuolatinis matavimas ties 1 m 3 CH4/m 3 LFG<br />
m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
tašku<br />
(vol-%)<br />
5. F2 Išdeginto LFG kiekis Nuolatinis matavimas ties 2 m 3 m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
tašku<br />
6. FE3 Fakelo degimo efektyvumas Ketv<strong>ir</strong>tinė CH 4 kiekio analizė<br />
ties 3 tašku<br />
Nuolatinis fakelo veikimo<br />
laiko matavimas<br />
% of CH 4 degimo dujose<br />
nuo CH 4 , einančio į<br />
fakelą % laiko<br />
m/c<br />
kas<br />
ketv<strong>ir</strong>tis<br />
nuolatinis<br />
N/A Elektroninis<br />
7. E4 Elektra, naudojama MPR Nuolatinis matavimas ties 4 MWh m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
stotyje<br />
tašku<br />
8. F5 LFG, einančio į kogeneracinę Nuolatinis matavimas ties 5 m 3 m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
jėgainę, kiekis<br />
tašku<br />
9. F6 Gamtinių dujų srautas Ties 6 tašku m3 100% Elektroninis<br />
10. P6 Gamtinių dujų slėgis Ties 6 tašku Pa Elektroninis<br />
11. T6 Gamtinių dujų temperatūra Ties 6 tašku °C Elektroninis<br />
12. E7 Gaunama elektros energija Nuolatinis matavimas ties 7<br />
tašku<br />
13. Q8 Gaunama <strong>šilumos</strong> elektros Nuolatinis matavimas ties 8<br />
energija<br />
tašku<br />
MWh m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
MWh m nuolatinis 100% Elektroninis<br />
Puslapis 19/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
D.1.1.2 Formulių, naudojamų emisijų sumažinimui apskaičiuoti, aprašas<br />
Stebėjimo taškai 1 – 8 pateikti 4 priede.<br />
Pagal pas<strong>ir</strong>inktą bazinio lygio metodiką šiltnamio efekto dujų emisijų sumažinimas ER y ,<br />
gautas projekto metu per nagrinėjamus metus y, apskaičiuojamas taip:<br />
ER y = ERM y,net +( ERH y,gross + ERE y,gross - E ng ),<br />
kuomet<br />
ERM y,net = grynasis emisijų sumažinimas iš metano dujų sumažinimo<br />
ERH y,gross = bendras emisijų sumažinimas, gaunamas gaminant <strong>šilumos</strong> energiją<br />
ERE y,gross = bendras emisijų sumažinimas, gaunamas gaminant elektros energiją<br />
E ng = emisijos, gaunamos panaudojant gamtines dujas<br />
Metano dujų emisijų iš buitinių atliekų <strong>sąvartyno</strong> sumažinimas<br />
Šiltnamio dujų emisijų sumažinimas, pasiektas sumažinus metaną iš <strong>sąvartyno</strong> per<br />
nagrinėjamus metus „y” (ERM y,net ), apskaičiuojamas taip:<br />
ERM ( MD − MD × GWP − EO , kuomet<br />
y, net<br />
=<br />
project,<br />
y reg,<br />
y<br />
)<br />
CH 4<br />
MD project,y = metano dujų kiekis faktiškai sunaikinamas/ sudeginamas per metus (t<br />
CH 4 )<br />
MD reg,y = 0 (jokių priežiūros reikalavimų)<br />
GWP CH4 =21 t CO 2 e/tCH 4 (patv<strong>ir</strong>tintas metano dujų globalinio atšilimo potencialas)<br />
EO = emisijos dėl atliekų <strong>sąvartyno</strong> įrangos eksploatavimo (matavimo, pumpavimo<br />
<strong>ir</strong> priežiūros stotis)<br />
MD project apskaičiuojamas pagal šią formulę:<br />
MD project = MD flare + MD CHP , kur<br />
MD flare = F2 * CH 4 1 * D CH4 * FE3 (metanas, sudeginamas fakelu (tCH4))<br />
MD CHP = F5 * CH 4 1 * D CH4 (metanas, sunaikinamas kogeneracinėje jėgainėje<br />
(tCH4))<br />
Nuolat matuojami metano dujų tūrio srautai į fakelą (F2) <strong>ir</strong> kogeneracinės (<strong>šilumos</strong> bei<br />
elektros energijos gamybos) jėgainę (F5), taip pat metano dujų kiekis atliekų sąvartyne<br />
esančiose dujose (CH 4 1). Metano tankis apskaičiuojamas taip:<br />
D CH4 (T, p) = D CH4 (T0,p0) * (p1 – p0)/(T1-T0), kuomet<br />
D CH4 (T0, p0) = 0,0007168 t CH4 /m3 CH4 (metano dujų tankis esant normaliai<br />
temperatūrai <strong>ir</strong> slėgiui)<br />
T0 = 273.15 K, p0 = 101300 Pa<br />
Dujų degimo (fakelo įrenginys) našumas FE3 yra matuojamas kaip laiko, kurio metu fakelas<br />
dega, dalis (deginant dujas) padauginta iš degimo proceso našumo. Našumas matuojamas<br />
ketv<strong>ir</strong>čiais <strong>ir</strong> degimo valandos yra nuolat skaičiuojamos taip:<br />
Puslapis 20/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
FE3 = T flare * (1-η flare ), kuomet<br />
T flare = fakelo liepsnojimo laikas %<br />
η flare = išmatuotas dujų deginimo fakelu našumas, kaip CH 4 kiekis (dujose,<br />
deginamų fakelu) likęs iš dujų kiekio, patenkančio į liepsną; %.<br />
Emisijos dėl elektros energijos, sunaudojamos eksploatuojant atliekų <strong>sąvartyno</strong> įrenginius,<br />
apskaičiuojamos pagal šią formulę:<br />
EO = E4 * CEF electricity ,<br />
kur<br />
E4 = elektros energijos sunaudojimas matuojamas nuolat (MWh)<br />
CEF electricity = sunaudotos energijos CO 2 emisijų intensyvumas (t CO 2 /MWh).<br />
CO 2 emisijų sumažėjimas gaminant <strong>šilumos</strong> energiją<br />
Nagrinėjamiems metams y emisijų sumažėjimas gaminant šilumą ERH y,gross apskaičiuojamas<br />
pagal tokią formulę:<br />
ERH y,gross = Q8 y * CEF termal , kuomet<br />
Q8 y = per nagrinėjamus metus pagamintos <strong>šilumos</strong> energijos kiekis y<br />
kogeneracinėje jėgainėje (MWh)<br />
CEF thermal = pakeistos šiluminės energijos CO 2 emisijų intensyvumas (t CO 2 /MWh)<br />
Q8 bus nuolat matuojamas, jis sudaro <strong>šilumos</strong> pardavimų iš jėgainės pagrindą. Esama<br />
Domeikavos katilinė naudoja gamtines dujas šildymui <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>ba apie 90% našumu. Todėl<br />
CEF thermal apskaičiuojamas taip:<br />
CEF thermal = f CO2 * x ox / η old boiler ,<br />
kuomet<br />
f CO2 = anglies dvideginio emisijų koeficientas gamtinėms dujoms (56,1 t CO 2 /TJ,<br />
IPCC standartinė reikšmė)<br />
x ox = anglies, oksiduotos deginimo proceso metu, procentas (0,995, IPCC<br />
standartinė reikšmė)<br />
η old boiler = dabartinės katilinės našumas (90%)<br />
Todėl CEF thermal yra 0,223 t CO 2 /MWh.<br />
CO 2 emisijų sumažėjimas gaminant elektros energiją<br />
Nagrinėjamiems metams y emisijų sumažėjimas gaminant elektros energiją ERE y,gross<br />
apskaičiuojamas pagal tokią formulę:<br />
ERE y,gross = E7 y x CEF electricity , kuomet<br />
E7 y = per nustatytus metus y gautos elektros energijos grynasis kiekis<br />
CEF electricity = pakeistos elektros energijos CO 2 emisijų intensyvumas<br />
E7 bus nuolat matuojamas, jis sudaro projekto elektros energijos pardavimų pagrindą. E7<br />
yra grynasis bet kokios elektros energijos išsieikvojimas kogeneracinėje jėgainėje.<br />
CEF electricity yra apskaičiuotas, tariant, kad naudojama aukštos efektyvumo klasės<br />
Puslapis 21/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
kombinuoto ciklo dujų turbinos jėgainė. Tai yra našiausias būdas gaminti maksimalios<br />
apkrovos elektros energiją Lietuvoje.<br />
Hidroelektrinės <strong>ir</strong> atominės elektrinių pagaminama elektros energija naudojama bazinei<br />
apkrovai. Elektros energija, pagaminta iš šių šaltinių, nėra pakeičiama pagal šį projektą dėl<br />
mažų kintančių gamybos kaštų. Todėl CEF electricity gali būti apskaičiuojamas taip:<br />
CEF electricity = f CO2 * x ox / η CCGT , kur<br />
f CO2 = anglies emisijų koeficientas gamtinėms dujoms (56, 1 t CO 2 /TJ, IPCC<br />
standartinė vertė)<br />
x ox = deginimo proceso metu oksiduotos anglies procentas (0,995, IPCC standartinė<br />
vertė)<br />
η CCGT = CCGT jėgainės našumas (55%)<br />
Todėl projekto CEF electricity yra 0,365 t CO 2 /MWh. Toks pats emisijų intensyvumas taikomas<br />
naudojant elektros energiją sąvartyne.<br />
Emisijos dėl gamtinių dujų naudojimo naujoje kogeneracinėje jėgainėje<br />
Kadangi ERH y,gross <strong>ir</strong> ERE y,gross yra skaičiuojami kaip bendras emisijų sumažėjimas, dėl<br />
<strong>biodujų</strong> naudojimo, emisijos dėl gamtinių dujų naudojimo naujojoje kogeneracinėje<br />
jėgainėje turi mažėti. E ng apskaičiuojamos taip:<br />
E ng = Q6 * f CO2 * x ox , kur<br />
Q6 = gamtinių dujų sunaudojimas (MWh) per metus (nuolatinių skaičiavimų<br />
pagrindu F6, p6 <strong>ir</strong> T6)<br />
f CO2 = anglies emisijų koeficientas gamtinėms dujoms (56, 1 t CO 2 /TJ, IPCC<br />
standartinė vertė)<br />
x ox = deginimo proceso metu oksiduotos anglies procentas (0,995, IPCC standartinė<br />
vertė)<br />
D.1.2. Nutekėjimų apskaita monitoringo plane<br />
Pagal ACM0001 nutekėjimų apskaičiuoti nereikia.<br />
D.2. Kokybės kontrolė<br />
Kokybės kontrolės (QC) <strong>ir</strong> kokybės užtikrinimo (QA) procedūros, kurių reikia laikytis fiksuojant<br />
duomenis<br />
Puslapis 22/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
Duomenys<br />
1. F1<br />
5. F2<br />
8. F5<br />
Duomenų nepatikimumo<br />
laipsnis<br />
(aukštas/vidutinis/žemas)<br />
žemas<br />
Paaiškinti QA/QC procedūras, suplanuotas šiems duomenims<br />
užtikrinti, arba paaiškinti, kodėl tokios procedūros<br />
nereikalingos.<br />
Norint užtikrinti tikslumą, reikia nuolat tikrinti srauto<br />
matuoklius.<br />
6. FE3 vidutinis Reguliari techninė priežiūra, reguliarios patikros<br />
4. CH 4 1 žemas Norint užtikrinti tikslumą, reikia nuolat tikrinti dujų<br />
analizatorių.<br />
D.3 Monitoringo plano vykdymo <strong>ir</strong> valdymo struktūra<br />
UAB „Ekoresursai“ d<strong>ir</strong>ektorius bus atsakingas už monitoringo plano priežiūrą bei vykdymą.<br />
Bus pask<strong>ir</strong>tas operatorius d<strong>ir</strong>bti projekto aikštelėje <strong>ir</strong> užtikrinti monitoringą, įskaitant:<br />
• kasdienį/ kassavaitinį prietaisų patikrinimą;<br />
• monitoringo duomenų užpildymą Excel programoje kartą per mėnesį;<br />
• fakelo efektyvumo ketv<strong>ir</strong>tinius skaičiavimus;<br />
• prietaisų kalibravimą kartą per metus arba esant reikalui,<br />
• kitas reikalingas užduotis.<br />
Visi surinkti duomenys bus laikomi elektronine forma (Excel lentelėse) <strong>ir</strong> saugomi per<br />
kreditavimo laikotarpį bei dar du metus po jo (iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Archyvo<br />
elektroninės kopijos bus laikomos atsk<strong>ir</strong>ai. Kompanijos buhalterija bei monitoringo<br />
duomenys bus kruopščiai apdorojami <strong>ir</strong> saugomi.<br />
D.4 Monitoringo planą parengusio subjekto pavadinimas<br />
Pagal sutartį su UAB “Ekoresursai” GreenStream Network Ltd. parengė monitoringo planą.<br />
GreenStream Network Ltd. nėra projekto dalyvis.<br />
Monitoringo planas parengtas 2006 m. vasario mėn.<br />
Puslapis 23/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
E DALIS.<br />
E.1.<br />
Šiltnamio dujų emisijos įvertinimas<br />
Apskaičiuotos projekto emisijos<br />
Apskaičiuotos projekto emisijos yra 1,045 tCO2e per metus. Šios emisijos dinamika<br />
priklauso nuo dinamikos gamtinių dujų kiekio, naudojimo naujoje kogeneracinėje jėgainėje.<br />
E.2.<br />
E.3.<br />
Nutekėjimų įvertinimas<br />
Tariama, kad nutekėjimų nėra - E.2 = 0<br />
Suma E.1 <strong>ir</strong> E.2:<br />
E.1 + E.2 = E.1 = 1,045 tCO2e per metus<br />
E.4.<br />
Apskaičiuotos bazinio lygio emisijos<br />
Apskaičiuotas metinis bazinis lygis emisijos 2008-2009 metams yra 29,007 tCO2e; 2010-<br />
2012 metams - 50,896 tCO2e. Pagr. duomenys dėl taršos sumažėjimo pateikti lentelėje<br />
žemiau:<br />
2008-2009 metai 2010-2011 metai 2012 metai<br />
Bazinis lygis sąvartynui 24,526 tCO2e/metai 46,416 tCO2e/metai 0<br />
Bazinis lygis šilumai 1,898 tCO2e/metai 1,898 tCO2e/metai 1,898 tCO2e/metai<br />
Bazinis lygis elektros<br />
energijai<br />
2,582 tCO2e/metai 2,582 tCO2e/metai 2,582 tCO2e/metai<br />
VISO 29,007 tCO2e/metai 50,896 tCO2e/metai 4,480 tCO2e/metai<br />
E.5.<br />
E.4 <strong>ir</strong> E.3 dalių sk<strong>ir</strong>tumas, parodantis emisijos sumažėjimą<br />
2008-2009 m. tarša mažėja 27,962 tCO2e per metus.<br />
2010-2011 m. tarša mažėja 49,851 tCO2e per metus.<br />
2012 m. tarša sumažėja 3,435 tCO2e per metus.<br />
E.6.<br />
Gautos vertės, pritaikius aukščiau nurodytas formules:<br />
2 priedas.<br />
Puslapis 24/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
F DALIS.<br />
Poveikis aplinkai<br />
F.1. Duomenys apie poveikį aplinkai, socialinius <strong>ir</strong> ekonominius aspektus<br />
Elektros energijos sektorius<br />
Vienas iš Lietuvos energetikos sektoriaus strateginių tikslų yra įdiegti priemonių kompleksą,<br />
kuris padėtų įgyvendinti ES aplinkosaugos d<strong>ir</strong>ektyvas, <strong>ir</strong> siekti, kad 2010 metais<br />
atsinaujinantys ištekliai sudarytų iki 12 procentų viso p<strong>ir</strong>minės energijos balanso. Siekiant<br />
skatinti atsinaujinančio kuro naudojimą, bus naudojamos žaliųjų sertifikatų sistemos. Šiame<br />
kontekste galima daryti išvadą, kad projektas yra atitinka Lietuvos <strong>ir</strong> Europos Sąjungos<br />
plėtros strategijas, juolab yra sk<strong>ir</strong>tas atsinaujinančios energijos šaltiniams panaudoti.<br />
Kombinuota <strong>šilumos</strong> <strong>ir</strong> elektros energijos gamyba yra efektyvesnė nei atsk<strong>ir</strong>ose <strong>šilumos</strong> ar<br />
elektros energijos jėgainėse, todėl jai teikiama p<strong>ir</strong>menybė.<br />
Nauda aplinkai<br />
Teigiamą įtaką sveikatai <strong>ir</strong> aplinkai daro sumažėjęs iš <strong>sąvartyno</strong> išsisk<strong>ir</strong>iančių <strong>biodujų</strong><br />
kiekis. Taip pat sumažėja gaisro bei sprogimų rizika. Naudojant biodujas vietoj iškastinio<br />
kuro elektros <strong>ir</strong> <strong>šilumos</strong> energijos gamybai, mažėja sieros <strong>ir</strong> kitų nuodingų medžiagų<br />
emisija.<br />
Įdiegta <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong> panaudojimo sistema leis sumažinti išsisk<strong>ir</strong>iančių <strong>biodujų</strong> kiekį <strong>ir</strong><br />
jų kvapą. Tai teigiamai atsilieps vietos gyventojų, kurių 2006 metų sausio 1 d. duomenimis,<br />
yra 2269, sveikatai.<br />
Be to, <strong>šilumos</strong> energija, gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bus tiekiama<br />
Domeikavos kaimui. Šiuo požiūriu aplinkosauginį teigiamą projekto poveikį galima<br />
apibūdinti taip - bus pašalintos mazuto saugyklos, nes <strong>šilumos</strong> gamybai nebereikės naudoti<br />
mazuto, todėl atitinkamai sumažės aplinkos taršos rizika.<br />
Socialiniai <strong>ir</strong> ekonominiai aspektai<br />
Planuojami projekto įgyvendinimo darbai, projekto objekto sistemos valdymas, jos darbo<br />
priežiūra sudarys galimybes darbo vietų kūrimui. Tai bus p<strong>ir</strong>moji <strong>sąvartyno</strong> <strong>biodujų</strong><br />
panaudojimo sistema Lietuvoje.<br />
Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas sumažins valstybės priklausomybę nuo kuro<br />
importo <strong>ir</strong> teigiamai įtakos mokėjimų balansą.<br />
Teigiamu Bendrojo įgyvendinimo projekto ekonominiu veiksniu taip pat galima laikyti<br />
<strong>šilumos</strong> energijos tiekimą AB „Kauno energijai“ už 10 proc. mažesnę kainą nei prieš<br />
projekto vykdymą. Šiuo atžvilgiu AB “Kauno energija” turės daugiau galimybių teikti<br />
geresnės kokybės paslaugas klientams už žemesnę kainą, taip pat turės daugiau galimybių<br />
padidinti klientų skaičių.<br />
F.2. Poveikis aplinkai (išvados apie poveikio aplinkai įvertinimą šalies, kurioje<br />
vykdomas projektas, reikalavimų požiūriu)<br />
Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos įstatymą (2005 m. liepos 21 d., Nr.<br />
X-258) Bendrojo įgyvendinimo projektas nepriklauso infrastruktūros objektams, kuriems<br />
reikia daryti poveikio aplinkai įvertinimą. Vis dėlto, projekto teikėjas privalo gauti oficialų<br />
Puslapis 25/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
raštą iš Aplinkosaugos ministerijos. Kadangi Bendrojo įgyvendinimo projekto techniniai<br />
sprendimai bus detalizuoti detalaus plano darymo metu, tikslinga daryti poveikio aplinkai<br />
įvertinimą projekto vykdymo eigoje.<br />
G DALIS.<br />
Informacija apie suinteresuotų šalių atsiliepimus<br />
G.1. Trumpas aprašymas, kaip teikiami <strong>ir</strong> renkami vietinių suinteresuotų asmenų<br />
atsiliepimai<br />
Pagal statybų įstatymo Nr. 215, 2002 02 30, STR 1.05. 2002 07 - statinio projektavimo<br />
sąlygų sąvadą, patv<strong>ir</strong>tintą Ūkio Ministerijos, savivaldybei bus pateiktas prašymas<br />
techninėms sąlygoms gauti. Kaip <strong>ir</strong> visiems elektros energijos įrengimams, būtina sąlyga<br />
laikytis elektros įrangos instaliacijos taisyklių <strong>ir</strong> gamintojų techninės eksploatacijos<br />
instrukcijų. Prieš šių įrengimų eksploataciją, būtina laikytis saugos taisyklių eksploatuojant<br />
elektros įrenginius DT 11 - 02 bei techninės eksploatacijos reikalavimų.<br />
Kiti leidimai<br />
Kiti taikytini leidimai, kurie yra susiję su Bendrojo įgyvendinimo projektu, detaliuoju<br />
projektu bei rangos darbais:<br />
1. Leidimas detaliajam planui<br />
2. Įrengimų įsigijimo leidimai<br />
3. Leidimai statybai<br />
4. Techninė priežiūra/apsauga<br />
a. Statybų<br />
b. Elektros <strong>ir</strong> automatikos<br />
c. Aplinkosaugos<br />
d. Slėgiminių indų<br />
e. Priešgaisrinė <strong>ir</strong> darbo sauga<br />
5. Galutinio perėmimo <strong>ir</strong> komercinių funkcijų pradžios<br />
Pagal šalies įstatymus aukščiau išvardinti reikalavimai taikomi tiek įprastai verslo praktikai,<br />
tiek <strong>ir</strong> atitinkamiems rangos darbams pagal Bendrojo įgyvendinimo projektą. Todėl jų turi<br />
laikytis įmonė, daranti detalų projektą ar gen. rangovas.<br />
Vietiniai suinteresuoti asmenys nepateikė pastabų apie nagrinėjamą Bendrojo įgyvendinimo<br />
projektą.<br />
Remiantis šalies Bendrojo įgyvendinimo projektų nuostatomis (Aplinkos Ministro įsakymu<br />
dėl taisyklių Bendrojo įgyvendinimo projektų (2005 m. balandžio 1 d., Nr. D1-183),<br />
parengta atitinkama projekto dokumentų (toliau PD) vertinimo <strong>ir</strong> pagrindimo struktūra.<br />
Šiuo požiūriu projekto teikėjas iki Bendrojo įgyvendinimo projekto vykdymo pradžios turi<br />
pateikti įvertinti Nepriklausomam vertinimui parengtą PD <strong>ir</strong> gauti iš jo vertinimo ataskaitą,<br />
kuri prilyginama PD patv<strong>ir</strong>tinimui.<br />
G.2.<br />
Gautų pastabų santrauka<br />
Puslapis 26/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
Negauta jokių pastabų.<br />
Puslapis 27/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
1 priedas. PROJEKTO DALYVIŲ KONTAKTINĖ INFORMACIJA<br />
Organizacija: UAB „Ekoresursai”<br />
Gatvė/pašto dėžutė: Savanorių pr.<br />
Namo Nr.:<br />
159A<br />
Mietas:<br />
Vilnius<br />
Rajonas:<br />
Vilnius<br />
Pašto indeksas: 03150 Vilnius 9<br />
Šalis:<br />
Lietuva<br />
Telefono Nr.: +370 5 231 1472<br />
Fakso Nr.: +370 5 231 1472<br />
El. paštas:<br />
gerardas@newheat.lt<br />
URL: -<br />
Atstovas:<br />
p. Gerardas Žukauskas<br />
Pareigos:<br />
d<strong>ir</strong>ektorius<br />
Puslapis 28/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, LIETUVA<br />
2 priedas. BAZINIS LYGIS<br />
BAZINIS SCENARIJUS 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012<br />
Metano kiekis % 50%<br />
Metano šilumingumas MJ/kg 49,8<br />
Metano tankis @ NTP kg/m3 0,7168<br />
Metano GWP tCO2e/tCH4 21<br />
Biodujos iš I lauko m3/h - 465 465 465 880 880 -<br />
Metano srautas m3/h - 233 233 233 440 440 -<br />
Metano srautas m3/a - 2.036.700 2.036.700 2.036.700 3.854.400 3.854.400 -<br />
Teorinis metinis emisijos<br />
sumažėjimas tCO2e - 30.658 30.658 30.658 58.020 58.020 -<br />
Surinkimo efektyvumas 80%<br />
tCO2e - 24.526 24.526 24.526 46.416 46.416 -<br />
Rajono <strong>šilumos</strong> energija kWh/a 8.500.000 8.500.000 8.500.000 8.500.000 8.500.000 8.500.000<br />
Esama katilinė, naudojanti gamtines<br />
dujas<br />
Efektyvumas 90%<br />
Anglies emisijos faktorius tC/TJ 15,3<br />
Oksiduota anglis 99,5%<br />
CO2 emisija tCO2/TJ 55,82<br />
tCO2/MWh 0,201<br />
Dabartinė CO2 emisija iš <strong>šilumos</strong><br />
energijos gamybos 1.708 1.708 1.708 1.708 1.708 1.708<br />
Puslapis 29/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI, LIETUVA<br />
Elektros energija MWh/a 7.068 7.068 7.068 7.068 7.068 7.068<br />
Bazinis lygis: gamtinės dujos CC<br />
Efektyvumas 55%<br />
Degalų sunaudojimas MWh/a 12.851 12.851 12.851 12.851 12.851 12.851<br />
CO2 emisija iš elektros energijos<br />
gamybos tCO2e 2.582 2.582 2.582 2.582 2.582 2.582<br />
Šildymo gamtinėmis dujomis reikšmė MJ/m3 36,00<br />
Gamtinių dujų sunaudojimas m3/a 520.000 520.000 520.000 520.000 520.000 520.000<br />
MJ/a 18.720.000 18.720.000 18.720.000 18.720.000 18.720.000 18.720.000<br />
CO2 emisija iš gamtinių dujų tCO2e 1.045 1.045 1.045 1.045 1.045 1.045<br />
CO2 emisijos sumažėjimas tCO2e 2.434 3.246 3.246 3.246 3.246 3.246<br />
IŠ VISO tCO2e 26.961 27.772 27.772 49.661 49.661 3.246<br />
Iš viso 2007-2012 185.072<br />
Iš viso 2008-2012 158.112<br />
Puslapis 30/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
3 priedas. PROJEKTO RIBOS<br />
Puslapis 31/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
4 priedas. MONITORINGO PLANAS<br />
Puslapis 32/33
BENDROJO ĮGYVENDINIMO PROJEKTAS<br />
Vertimas iš anglų kalbos<br />
LAPIŲ SĄVARTYNO BIODUJŲ PANAUDOJIMAS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBAI,<br />
LIETUVA<br />
5 priedas. PROJEKT0 TVIRTINIMO DOKUMENTAI<br />
Puslapis 33/33