Varžėsiprotųkovose

ukzinios.lt

Varžėsiprotųkovose

2011 m. kovo 18 d.

Pa­slau­gas­tei­kia­kai­my­nams

Uk­mer­gės­ ra­jo­no­ sa­vi­val­dy­bėsvi­suo­me­nės­svei­ka­tos­biu­ras­sa­voveik­lą­šie­met­tu­rė­tų­vyk­dy­ti­tri­juose­

–­ Uk­mer­gės,­ Mo­lė­tų­ ir­ Za­ra­sų­

ra­jo­nuo­se.­

Ki­tuo­se­ ra­jo­nuo­se­ šis­ dar­bas­ busvyk­do­mas­lai­mė­jus­pa­slau­gai­skelbtus­

kon­kur­sus.­ Uk­mer­giš­kių­ pa­galbos­

za­ra­siš­kiams­ ir­ mo­lė­tiš­kiamsrei­kia,­

nes,­ va­do­vau­jan­tis­ įsta­ty­mu,­

kiek­vie­nas­ra­jo­nas­tu­ri­ar­ba­bū­ti­įsteigęs­

vi­suo­me­nės­ svei­ka­tos­ biu­rą,­ arba­

vi­suo­me­nės­ svei­ka­tos­ prie­žiū­ros­

or­ga­ni­za­vi­mo­ir­vyk­dy­mo­pa­slau­gas­

Pri­sta­tė­nau­ją­spek­tak­lį

Tau­jė­nų­ mė­gė­jų­ te­at­ras­ su­

nau­ju­spek­tak­liu­–­A.­Ta­ra­so­nio­

„Mei­lės­elek­sy­ras“­–­ko­vo­pa­bai­

go­je­vyks­vai­din­ti­į­Kre­ke­na­vos­

(Pa­ne­vė­žio­ r.)­ kul­tū­ros­ cen­troor­ga­ni­zuo­ja­mą­­VI­ąjį­mė­gė­jų­teat­rų­fes­ti­va­lį­„Anoj­pu­sėj­Kre­kena­vos...“.­

Vi­si,­ no­rin­tie­ji­ pa­ma­ty­ti­ šį­ Laimos­Jan­čiaus­kai­tės­re­ži­suo­tą­spektak­lį,­

kvie­čia­mi­ į­ ra­jo­ni­nę­ mė­gė­jų­

da nu tė Žironienė

Va­sa­rį­ Lie­tu­vo­je,­ kaip­ ir­ dauge­ly­je­

pa­sau­lio­ ša­lių,­ jau­ aš­tun­tąkar­tą­bu­vo­mi­ni­ma­Sau­ges­nio­inter­ne­to­die­na.­Šių­me­tų­die­nos­šūkis:­„In­ter­ne­tas­−­dau­giau­nei­žaidi­mas,­tai­−­Ta­vo­gy­ve­ni­mas!“.­

Ta­ pro­ga­ be­veik­ sep­ty­niuo­sešim­tuo­se­Lie­tu­vos­vie­šų­jų­bib­liote­kų­

vy­ko­ vik­to­ri­na­ „Pro­tų­ kovos“.­Jo­se­da­ly­va­vo­ko­ne­sep­ty­nitūks­tan­čiai­gy­ven­to­jų­–­dau­giau­siavai­kai­ir­pa­aug­liai.

Vai­kų­nu­my­lėti­nis­

spe­cia­lu­sis­ ko­res­pon­den­tas­

Gus­ta­vas­ kar­tu­ su­ sa­vo­ pa­dė­jė­jasau­gaus­

in­ter­ne­to­ eks­per­te­ In­ga­

Ri ma aUKš TUo lY Tė

Pri si pa žin siu, kad į Uk mer gę

grįž tu re tai, to dėl tik rai jau čiuo si

ati to lu si nuo to, kas jo je vyks ta.

Ži no ma, skai tau spau dą ir pa grindi

nes ak tu a li jas tar si ži nau, bet

nie ka da per daug ne si gi lin da vau

į vi sas sub ti ly bes.

Ne se niai įvy ko dar vie ni rinki

mai. Dar ge ro kai prieš jiems

įvyks tant žmo nės pra dė jo kal bė ti,

kas bus nau ja sis Uk mer gės meras.

„Ko pūs tas tik rai ne be bus,

pats taip sa kė“. Tai iš gir dau kar tą

grį žu si na mo. „Bus tas jau nas social

de mok ra tas, ku riam už nu garos

sto vės ge ro kai dau giau pa tirties

tu rin tys“, – kal bė jo žmo nės.

Tai gi prieš rin ki mus dau giau sia

te ko gir dė ti, kad nau juo ju me ru

bus Arū nas Du dė nas ar ba Ka zys

Gry baus kas. Kai kar tą pa klausiau,

iš kur to kios nuo mo nės, man

bu vo tie siai švie siai pa sa ky ta, kad

vi si tai ži no. Keis ta. O aš gal vojau,

kad iki rin ki mų sun ku kaž ką

prog no zuo ti. Na, bet greit su ži nosim,

kaip čia bus. Ki ta ver tus, K.

Gry baus kas dar ge ro kai iki rin kimų

at si sa kė sa vo tu rė tos va do vaujan

čios po zi ci jos, tai gi ga li ma dary

ti prie lai dą, jog rin ki mams bu vo

pirk­ti­iš­jas­tei­kian­čių­sa­vi­val­dy­bių.

Uk­mer­gės­ ra­jo­no­ sa­vi­val­dy­bėsvi­suo­me­nės­svei­ka­tos­biu­ro­di­rekto­rė­Vai­da­Puo­džiū­nie­nė­pa­sa­ko­jo,­

kad­ kon­kur­sai­ skel­bia­mi,­ o­ juoslai­mė­jus­

pa­slau­gos­ pir­ki­mas­ pasi­ra­šo­mas­

me­tams.­ Per­nai­ Mo­lė­tųsa­vi­val­dy­bė­

už­ pa­slau­gas­ su­mokė­jo­15­000­li­tų.­Už­šias­lė­šas­kaimy­ni­nia­me­ra­jo­ne­bu­vo­su­reng­tossvei­ka­ti­ni­mo­

ak­ci­jos,­ švie­tė­jiš­ki­

ren­gi­niai,­ste­bė­se­nos­ty­ri­mai.­

Vis­ dėlto,­ dau­gu­ma­ sa­vi­val­dybių­svei­ka­tos­biu­rus­yra­įsi­stei­gusios­ar­ba­šiuo­me­tu­stei­gia­pa­čios.­

UŽ inf.

te­at­ro­ šven­tę­ „Klė­te­lė“,­ ku­ri­ vyks­

Tau­jė­nų­dva­ro­svir­ne­ge­gu­žės­15­d.­

Nau­ja­sis­spek­tak­lis­tau­jė­niš­kiamsbu­vo­pri­sta­ty­tas­Ko­vo­8­ąją.­­Po­jožiū­ro­vai­da­ly­va­vo­lo­te­ri­jo­je,­ku­rio­jelai­min­giau­sias­bi­lie­tas­lai­mė­jo­pri­zą­

–­„Mei­lės­elek­sy­rą“,­pa­ga­min­tą­pa­

gal­Ka­na­pi­nio­ir­La­ši­ni­nio­re­cep­tą.­

Vi­sos­mo­te­rys­Ko­vo­8­osios­pro­ga­

bu­vo­pa­vai­šin­tos­tau­re­šam­pa­no.­

UŽ inf.

Gra ži nos Žu kaus kie nės nuotr.

Var­žė­si­pro­tų­ko­vo­se

Ma­ne­ly­te­ da­ly­vius­ su­bū­rė­ į­ koman­das.­Bu­vo­su­reng­tos­­trys­vikto­ri­nos­žai­di­mai­te­mo­mis:­sau­gusin­ter­ne­tas,­

Lie­tu­vos­ Ne­pri­klau­somy­bės­

įvy­kiai,­ žmo­nės,­ da­tos­ ir­

gim­to­ji­kal­ba.­

„Pro­tų­ko­vo­se“­ak­ty­viai­da­ly­va­vo­

50­Vla­do­Šlai­to­vie­šo­sios­bib­lio­te­kos­

Vai­kų­li­te­ra­tū­ros­sky­riaus­lan­ky­to­jų.­

Su­si­bū­rę­ į­ ko­man­das,­ jie­ spren­dė­

pai­nius­vik­to­ri­nos­klau­si­mus.­

Vik­to­ri­nos­da­ly­viai­bu­vo­ap­dova­no­ti­

pro­jek­to­ „Bib­lio­te­kos­ pažan­gai“­

atri­bu­tika,­ skir­ta­ drau­giškam­in­ter­ne­tui.

Au to rės nuotr.

Ar­su­lauk­sim­Uk­mer­gė­je­per­mai­nų­po­rin­ki­mų

JUOZUI RAMONUI

O metai tie buvo ne rožėmis kloti,

Gyvenime buvo daug vingių staigių.

Ir ašarą teko ne kartą nušluostyt,

Ir džiaugsmo akimirkų buvo smagių.

Dar daug Tau linkim laimės metų,

Gražių vasaros dienų.

Geros sveikatos ir ilgiausių metų,

Kas dieną vis naujų jėgų.

70-ojo Jubiliejaus proga

sveikina Žuliai.

Tau jė nų ak to riai te at ro mė gė jus kvie čia į nau ją spek tak lį.

Ša ly je vy ku sio je vik to ri no je „Pro tų ko vos“ da ly va vo ir jau nie ji uk mer giš kiai – vai kų

bib lio te kos lan ky to jai.

ruoš ta si iš anks to. Šio je vie to je

dar ga li ma pri min ti, kad K. Grybaus

kas so vie ti nė je Lie tu vo je Komu

nis tų par ti jos Uk mer gės ra jo no

ko mi te te už ėmė or ga ni za ci nio skyriaus

ve dė jo pa rei gas. Tai gi sėkmės

at ve ju jis pa keis tų bu vu sį kolū

kio pir mi nin ką A. Ko pūs tą. Tad

va do vaus vals tie tis ar soc de mas,

pa čios es mės tai ne kei čia.

Ste bė da ma so cia li nia me tin klapy

je sa vo kla sio kų įra šus apie atlik

tą pi lie ti nę pa rei gą jau ži no jau,

kad aš sa vą ją at lik siu ne iš anksti

nio bal sa vi mo me tu, bet grį žu si

na mo. Pa si ro dę pir mie ji re zul tatai

ne nu ste bi no. Prie šin gai, ei li nė

„vals tie čių“ per ga lė įro dė, kad

Uk mer gė vis dar yra „rau do nas“

kraš tas. Lai kas bė ga, kar tos au ga,

bet nie kas ne si kei čia.

Guo džia tik min tis, kad eta ti nis

Uk mer gės me ras ir ta ry bi nių lai kų

ko lū kio pir mi nin kas juo ne be no ri/

ne ga li bū ti. Kai A. Ko pūs to bu vo

pa klaus ta, ar įvy kiai su ši lu mos

ūkiu nė ra prieš rin ki mi nis triu kas,

ger bia mas me ras at sa kė, kad meru

bū ti ne ke ti na. Žo dis – ne žvirblis,

me re, teks lai ky tis.

Tad gal su lauk sim per mai nų

„Uk mer gės ži nio se“ jau bu vo rašoma,

kad iš kart po rin ki mų suda

ry ta ra jo no ta ry bos val dan čio ji

ko a li ci ja, ku rios pa grin das – valstie

čiai, soc de mai ir dar bie čiai.

Tai gi aki vaiz du, kad bū si ma valdan

ti jė ga yra kai rio sios pa kraipos,

kon ser va to riai ta ry bo je su

sa vo ke tu riais man da tais bal so

ne tu rės, o jų po zi ci ja bus pa na ši

į „var lės šo ki nė ji mą prieš dal gį“.

Vis gi jau iš kon ser va to rių rinki

mi nės kam pa ni jos Uk mer gė je

bu vo aki vaiz du, kad jie per daug

ir ne si sten gė lai mė ti. Tuo tar pu

ki tos par ti jos pa si sten gė ge ro kai.

Pa vyz džiui, vals tie čių liau di nin kų

są jun gą ir jų rin ki mi nę kam pa niją

ga li ma tik pa gir ti. Te ko var ty ti

„Ūki nin ko pa ta rė ją“, skir tą rin kimams

su skam biu šū kiu: my lė ki me

sa vo ša lį, nes ji – mū sų. Bė da tik

ta, kad kiek vie nas sa vo ša lį my li

sa vaip. Įdo mu, ko dėl to kios ar šios

ko vos vyks ta dėl rin ki mų į sa vi valdos

ta ry bą, ku rios na riai ne gau na

jo kių at ly gi ni mų. Tad gal mes savo

ša lį my li me tiek, kiek nau dos iš

jos gau na me

Bet „vyš nia“ ant rin ki mi nio torto

ma nęs dar lau kė. Prieš iš vykstant

at gal į Vil nių, į ran kas pa te ko

ryš kiai rau do nas po pie riaus la pas,

ku ria me bu vo „Mies to ener gi jos“

krei pi ma sis į žmo nes. Ja me bu vo

iš sa ky tas ra gi ni mas rin ki muo se

pa lai ky ti vals tie čius ir so cial demok

ra tus, kad jie ir to liau ga lė tų

tęs ti pra dė tus dar bus. Įdo mu tai,

kad vie na me la pe ra gi na ma balsuo

ti už dvi skir tin gas () par ti jas.

Nu brau kia mi vi si skir tu mai, pa lieka

mi tik in te re sai. Ir į žmo nes kreipia

si ne kas ki tas, bet ben dro vė,

ku ri su si ju si su ši lu mos tie ki mu, o

tai vie nas skau džiau sių klau si mų

šią žie mą uk mer giš kiams.

Pri si min ki me rin ki mų re zul tatus

– bū tent šios par ti jos ir su laukė

dau giau sia rin kė jų bal sų. Tad

ga li me da ry ti prie lai dą, kad ukmer

giš kiai vis kuo yra pa ten kin ti,

to dėl jų pa lai ky mas yra ski ria mas

toms pa čioms par ti joms ar ba yra

dar kaž kas. Tar kim, K. Gri nius

sa vo in ter viu „Uk mer gės ži niose“

pa brė žė, kad šie rin ki mai Ukmer

gė je iš si sky rė pa pir ki nė ji mu.

Tai gi bu vo mes tos vi sos pa jė gos

sie kiant iš lai ky ti val džią ir „tęs ti“

pra dė tus dar bus.

Iš va žiuo jant prieš akis te bes tovė

jo tas rau do nas po pie riaus la pas

su ra gi ni mu bal suo ti ir „Vė liav nešiai“,

ku rie iš Kęs tu čio aikš tės suge

bė jo pa si trauk ti tik iki Del tu vos

gat vės pra džios, kur gre ta 1918 metais

bu vo rau do nar mie čių šta bas.

KOVO

18

PENKTADIENIS

Kirilas,

Eimutė,

Anzelmas

Saulė­teka­6.30,­leidžiasi­18.26

Dienos­ilgumas­11.56

Mėnulio­priešpilnis

KOVO

19

ŠEŠTADIENIS

Juozapas,

Vilė,

Vilys

Saulė­teka­6.28,­leidžiasi­18.28

Dienos­ilgumas­12.00

Mėnulio­pilnatis

KOVO

20

SEKMADIENIS

Irma,

Filomenas,

Žygimantas

Saulė­teka­6.25,­leidžiasi­18.30

Dienos­ilgumas­12.05

Mėnulio­pilnatis

Anekdotai

Po lai do tu vių ku ni gas ap lan ko našlį

ir ap tin ka jį prie bu te lio kon ja ko.

– Ar tai jū sų pa guo da – klau sia

su ne ri męs ku ni gas.

– Ne, ne, – ra mi na jį naš lys. – Rūsy

je to ge ro tu riu per akis.


Nau jų lai kų su si ra ši nė ji mai elek troni

niu paš tu:

– Su tar tis ne ske nuo ta, ko pi ją perduo

da me. Ka da mo kė si te pi ni gus

At sa ky mas:

– Pi ni gus nu ske na vo me. At vaiz dą

siun čia me. Lauk si me su tar ties ori gina

lo.

Receptas

Trapios tešlos pyragas

su varške

Rei kės 150 g mil tų, 75 g svies to, 1

šaukš to alie jaus, 1/3 stik li nės van dens,

drus kos.

Varš kės ma sei: 200 g varš kės ar ba

varš kės sū rio, 75 g grie ti nės, 2 kiau šinių,

2 šaukš tų krak mo lo, 100 g pie no,

40 g cuk raus, 50 g ra zi nų, nu tar kuotos

cit ri nų ar ba apel si nų žie ve lės.

Ant len tos suka po ki te svies tą, su ber kite

mil tus, drus ką, su pil ki te aliejų, susu ki te

į ru tu lį ir 1 va lan dą pa lai ky ki te šal dy tu ve.

Ke pi mo for mą iš tep ki te svies tu. For mos

dug ną ir sie ne les iš klo ki te 2 mm storio

teš los sluoks niu. For mą už den ki te

ke pi mo po pie riu mi ir 5-10 min. kep ki te

karš to je or kai tė je. Varš kę per trin ki te arba

su ma l ki te, įmuš ki te kiau ši nius, sudė

ki te grie ti nę, su ber ki te cuk rų ir vis ką

la bai ge rai iš su ki te. Su ber ki te nu plautas,

nu sau sin tas ra zi nas. Krak mo lą ištir

pin ki te šal ta me pie ne, su pil ki te į varškės

ma sę ir iš mai šy ki te. Ke pi mo for mą

iš im ki te iš or kai tės, nuim kit ke pi mo popie

rių, su dė ki te varš kės ma sę ir kep ki te

30 min. karš to je or kai tė je. Ga li ma tiek ti

karš tą ir šal tą.


2011 m. kovo 18 d. 2010 m. gruodžio 10 d.

1902 m. įvy kiai:

nu si kal ti mai, gais rai,

ne lai min gi at si ti ki mai

Vait kuš kio vals čiu je, Ni sa vėjos

pa li var ke, lap kri čio 14 die ną

dėl ne ži no mos prie žas ties su de gė

gra fo Sta nis lo vo Ko sa kov skio 50

rub. ap draus ta džio vyk la. Pa tir tas

150 rub. nuos to lis. Kvo ta per duota

pro ku ro ro pa va duo to jui.

***

Kon stan ti no vo vals čiu je, Atko

čių kai me, nak tį į lap kri čio 24

die ną vals tie tė Ago ta Va lan čie nė

pa de gė vals tie čio Juo za po Va lančiaus

5 rub. ap draus tą kluo ną su

ja me bu vu siais grū dais. Pa tir tas

800 rub. nuos to lis. Kvo ta per duota

teis mo tar dy to jui.

***

Že mait kie mio vals čiu je, Me dinų

kai me, lap kri čio 25 die ną dėl

ne at sar gaus el ge sio su ug ni mi sude

gė vals tie čių My ko lo Go gio ir

Mar ty no Ma zu ro vi čiaus 2 gy vena

mi na mai ir 6 ūki niai pa sta tai,

ap draus ti 75 rub., taip pat 4 karvės,

ar klys ir 4 kiau lės bei įvai ri

60 rub. ver tės nuo sa vy bė. Pa tir tas

625 rub. nuos to lis. Kvo ta per duota

tai kos tei sė jui.

***

Lap kri čio 25 die ną dėl ne ži nomos

prie žas ties su de gė mies tie čių

Juo za po Kra sov skio, Alek san dros

Lu ka še vič ir Anos Po bors kos neap

draus tas me di nis na mas. Pa tirtas

500 rub. nuos to lis. Kvo ta perduo

ta pro ku ro ro pa va duo to jui.

***

Tau jė nų mies te ly je lap kri čio 17

die ną 25 me tų am žiaus vals tie tis

Ado mas Mar ti nio nis kar tu su savo

bro liais Kon stan ti nu ir Si mo nu

Mar ti nio niais, iš gė ręs pus an tro

bu te lio deg ti nės, pa si ju to prastai,

griu vo ant že mės ir ėmė vem ti.

Bro liai, ma ty da mi jo ap svai gi mą,

įkė lė į ve ži mą ir par ve žė na mo, tačiau

vė liau pa ma tė, kad Ado mas

ne be gy vas. Pa gal gy dy to jo iš vadą,

mir tis iš ti ko dėl ap si nuo di ji mo

spi ri tu. Kvo ta per duo ta pro ku ro ro

pa va duo to jui.

***

Gruo džio 4 die ną ne ži no mi

pik ta da riai iš mies tie čio Vac lo vo

Vait ke vi čiaus bu to, iš lau žę spy ną,

pa vo gė 5 auk si nius žie dus ir 20

rub. Kvo ta pe ruo ta teis mo tar dyto

jui.

***

Gruo džio 5 die ną ne ži no mi

pik ta da riai iš Ginz bur go na me

gy ve nan čios mies tie tės Broi nos

Pa lec bu to iš lau žę du ris pa vo gė

100 rub. ver tės įvai rių auk si nių ir

si dab ri nių daik tų bei 50 rub. grynų

pi ni gų. Kvo ta per duo ta teis mo

tar dy to jui.

Iš Uk mer gės kraš to ty ros mu zie jaus ar chy vo.

Ar chy vi nę me džia gą su rin ko ir iš ver tė iš

ru sų kal bos mu zie ji nin kas R. Ra ma naus kas

2011 m. kovo 18 d.

ŽYMŪS KRAŠ TIE ČIAI: Kontautas Mečislovas

Re mian tis „Kau no gu ber ni jos

in for ma ci ne kny ga 1915 me tams“,

1915 me tais rū mų pa ta rė jas Me čislo

vas Si giz mun do vi čius Kon tau tas

bu vo Uk mer gės mies to gal va (burmist

ras) ir mies to dū mos na rys, Ukmer

gės ap skri ties gar bės tai kos teisė

jas, Uk mer gės ap skri ties tvar ky mo

ko mi te to na rys, Uk mer gės ap skri ties

blai vy bės lab da ros drau gi jos įstai gos

na rys, 1863 me tų su ki li mo da ly vis.

Gi mė jis 1841 m. rug sė jo 17

d. Šau ku vos dva re, Zig man to

Kon tau to ir Va le ri jos Butleraitės-

Kontautienės šei mo je. Mo kė si Ukmer

gės ba jo rų mo kyk lo je, vė liau

iš vy ko stu di juo ti į Mask vos univer

si te to tei sės fa kul te tą. Jį bai gęs,

stu di ja vo gam tos fa kul te te.

1863 m. grį žęs į Lie tu vą pri si jungė

prie be si plies kian čio su ki li mo.

Ko vė si Po mia no ir Z. Sie ra kaus ko

bū riuo se, da ly va vo mū šiuo se prie

Bir žų. Su ki li me da ly va vo ir M.

Kon tau to bro lis An ta nas. Jų tė vas

Z. Kon tau tas ap rū pin da vo su ki lėlius

mais tu ir gin klais. Nu mal ši nus

su ki li mą, jis bu vo nu baus tas pi ni gine

bau da, o sū nūs įka lin ti Vil niaus

ka lė ji me, iš kur tė vas juos iš pir ko

už 5 000 rub lių.

1869 m. mi rus tė vui, M. Kon tautas

pa vel dė jo Šau ku vos dva rą. 1876

Šį mėnesį viso pasaulio

skautai šventė šios organizacijos

įkūrėjo R. Baden-Pauelio

gimtadienį. Pagrindinis organizacijos

tikslas – auklėti

jaunimą sąmoningais valstybės

piliečiais, dorais, tvirto būdo

žmonėmis, ugdyti fizinius ir

dvasinius jų sugebėjimus.

Lietuvoje prieš Pirmąjį pasaulinį

karą veikė rusų ir lenkų skautų organizacijos.

Pirmosios lietuvių skautų

organizacijos Vilniaus lietuvių gimnazijoje

susikūrė 1918 metais Petro

Jurgėlos–Jurgėlavičiaus iniciatyva.

1922 m. sudaryta Lietuvos

skautų asociacija, 1930 m. Lietuvos

vyriausybė ją pertvarkė į Lietuvos

skautų sąjungą, kurios šefu

tapo Antanas Smetona.

Skautų sąjungą sudarė skautai

ir skautės, pasiskirstę į broliją ir

seseriją, ir rėmėjai. Skautu galėjo

tapti kiekvienas jaunuolis nuo 7

metų amžiaus ir suaugusieji, pritariantys

skautų ideologijai ir vykdantys

sąjungos prievoles.

Sąjungos veiklą reglamentavo

Lietuvos skautų sąjungos įstatymas

ir Lietuvos skautų sąjungos statutas.

Organizacijos struktūra buvo

sudaryta remiantis kariuomenės

rangų sistema. Vyriausieji skautininkai,

vienetų vadovai buvo net

karinių padalinių vadai. Vyriausiuoju

skautininku yra buvęs Lietuvos

Respublikos kariuomenės vadas S.

Raštikis. 1930 m. tautinės stovyklos

organizavimas ir kiti svarbūs

skautų reikalai būdavo sprendžiami

vyriausybės posėdžių metu.

Moksleiviai labai greitai užsidegė

m. ve dė Jad vy gą Hur či nai tę (1851–

1886 m.), au gi no ke tu rias duk ras.

1891 m. lap kri čio 25 d. ket veriems

me tams bu vo iš rink tas Ukmer

gės mies to bur mist ru, ta čiau

1895 m. jis, ne bū da mas sta čia ti kiu

ar ru su, ca ro val džios spau džiamas

tu rė jo pa lik ti šias pa rei gas.

1903 m. ge gu žės 10 d. vėl bu vo

iš rink tas į šį pos tą ir ja me iš bu vo

iki I pa sau li nio ka ro.

M. Kon tau tas 20 me tų va do vavo

Vil niaus ko mer ci nio ban ko Ukmer

gės sky riui, vė liau dir bo Že mės

ūkio ban ke. Be dva ro Šau ku vo je

tu rė jo nuo sa vus na mus Uk mer gėje.

Bu vo ak ty vus švie tė jas, mė go

mu zi ką, pats skam bi no pia ni nu.

Pra si dė jus I pa sau li niam ka rui jis

nepa si trau kė į Ru si ją, o li ko Uk mergė

je. 1915 m. Uk mer gę už ėmus vokie

čiams, kai ze ri nės val džios bu vo

su imtas. Dirb da mas bur mist ro pa reigo

se, M. Kon tau tas bu vo pel nęs ukmer

giš kių pa gar bą, to dėl, su lau ku si

dau gy bės pra šy mų ir už ta ri mų, vo kiečių

val džia po kiek lai ko jį pa lei do.

Po ka ro M. Kon tau tas ap sigy

ve no Šau ku vos dva re. Ta čiau

vyk dant Lie tu vos že mės re for mą,

da lis dva ro že mių bu vo na cio na lizuo

ta, o rū muo se įsi kū rė Lie tu vos

ka riuo me nė. Dėl jos su kel to gaisro

rū mų pa sta tas su de gė. Li ko tik

so do na me lis ir klo ji mas.

Įsi kū ręs so do na me ly je M. Kontau

tas rū pi no si dva ro pa sta tų atsta

ty mu ir ūkio at kū ri mu. Ta čiau

se ny vas am žius, įvai rūs per gy ve nimai

ir ne gan dos ga lu ti nai su trik dė

jo svei ka tą. Jis mi rė 1928 metų balan

džio 6 die ną.

Žmo nių pa gar bą M. Kon tau tui liudi

jo jo lai do tu vės – į pas ku ti nę ke lionę

jį ly dė jo la bai gau sus bū rys žmonių

iš Uk mer gės ir vi sos Lie tu vos.

Pa lai do tas Vi diš kių mies te lio

ka pi nė se, šei mos ka pe.

Kal bant apie gar sios Lie tu vos

gi mi nės at sto vą ne ga li ma pa miršti,

jog Kon tau tų gi mi nė ki lu si iš

smul kio sios ba jo ri jos. As me ni niai

ga bu mai bei pa to gios ve dy bos stimu

lia vo smul kio sios ba jo ri jos gimi

nių skai dy mą si ir pli ti mą įvairiuo

se pa vie tuo se. XVI a. ba za vu sis

tik Pa jū rio pa vie te ne žy mi ir smul ki

Kon tau tų gi mi nė XVII–XVIII a.

dėl ge ros ve dy bi nės po li ti kos ir inten

sy vių so cia li nių po slin kių ba joriš

ko je vi suo me nėj įsi kū rė Uk mergės

pa vie te. Vie nas iš Kon tau tų kaip

Vil niaus vai va di jos de le ga tas da lyva

vo Sta nis lo vo Au gus to elek ci jo je.

Tai vie nas gra žiau sių smul kio sios

ba jo ri jos iš ki li mo pa vyz džių.

Smul kie ji ba jo rai la bai ti ko didi

kų ir stam bes nių žem val džių tarny

boms: jie bū da vo pa ti ki mi dva rų

vie ti nin kai, ti jū nai, at li ko laiš kų

ga be ni mo funk ci jas. Už tai gau davo

di di ko, žem val džio – pa tro no

už ta ri mą teis muo se, fi nan si nę para

mą. Vien tai, kad Kon tau to pa tronė

So fi ja Vnuč kie nė bu vo Mor kaus

Vnuč kos, LDK rū mų mar šal kos,

Rie ta vo ti jū no, žmo na, tu rė jo garan

tuo ti Kon tau tams ge rą at ei tį.

Įgy tas pa si ti kė ji mas ir sta tu sas

Kon tau tams at vė rė pla tes nes gali

my bes. XVII a. Mer ke lis Kontau

tas ta po Pa jū rio pa vie to vaz niu

(urė du). Kaip pa gal bi niai teis mo

pa rei gū nai, vaz niai iš tei si nių proce

sų gau da vo ne di de les pa ja mas,

bet ši pa rei gy bė su teik da vo ga limy

bę pa kil ti aukš čiau.

XVII am žiu je LDK ny ko ryš ki

ri ba tarp ba jo ro ir di di ko, su griu vo

vie nos gi mi nės he ge mo ni nė sis tema,

daž nė jo ve dy bos tarp smulkio

sios ir vi du ti nio sios ba jo ri jos.

Dėl so cia li nių po ky čių Kon tau tai

įsi kū rė Uk mer gės pa vie te ir užėmė

pa vie ti nio ly gio pa rei gas.

Šal ti niai: J. Drun gi las J.

„Lau ku vos apy lin kių ba jo ri ja

XVI–XVIII am žiu je“, Uk mer gės

kraš to ty ros mu zie jaus fon dai

Skautų veikla prieškario Lietuvoje bei Ukmergėje

Ukmergės skautai. Fotografuota apie 1929 m.

skautiškomis idėjomis, kurios pradėjo

plisti po įvairias Lietuvos vietas.

Ukmergėje skautų gyvenimas

ėmė reikštis 1923 m., bet jam plėstis

tuomet buvo pastoti keliai. Tik 1925

metais veikti skautams leista laisvai.

Tais metais sausio 25 d. skautai laikinai

susibūrė į Čiurlionienės vardo

skautų draugovę. Vadu – draugininku

išrinktas Kiaušas. Skautus

globoti ėmė mokytojas, dailininkas

E. Kulvietis.

1926 m. susikūrė dvi skautų ir

viena skaučių draugovės. Ukmergės

skautai buvo priskirti prie Kėdainių

skautų tunto.

Nukelta į 8 p.

Ukmergės gimnazijos skautės tarpukariu (kairėje Vanda Stakauskaitė).


m. kovo 18 d.

2011

m. kovo 18 d.

2011

Skautų veikla prieškario Lietuvoje bei Ukmergėje

Ukmergės skautai stovyklauja Porų miške 1933 m.

Atkelta iš 7 p.

1930 m. Ukmergės skautų DLK

Vytauto Didžiojo draugovė išleido

savo laikraštuko „Skautas” pirmąjį

numerį. 1930 m. lapkričio 23 d. Prezidentas

A. Smetona leido įkurti rajono

tuntą, priskiriant jam Giedraičių

ir Širvintų skautų draugoves. Tuntininku

paskiriamas ilgametis skautų

globėjas E. Kulvietis.

1930 m. skautų organizaciją

Džiaugsmas apėmė sužinojus,

kad habilituotam mokslų daktarui

žemiečiui Henrikui Zabuliui

siūloma suteikti rajono Garbės

piliečio vardą.

Henrikas Zabulis – buvęs Antano

Smetonos gimnazijos, vėliau

– Ukmergės mokytojų seminarijos

auklėtinis. Prisimenu jį – aukštą,

garbanotą, visad linksmą, puikios

nuotaikos žengiantį į auditorijos

tribūną. Tai buvo 1952–1956 metai.

Studijavau tada Vilniaus valstybiniame

pedagoginiame institute.

H. Zabulis, jau baigęs Maskvos

Lomonosovo universiteto

aspirantūrą, dėstė mums

lotynų, graikų kalbų pagrindus,

antikinę literatūrą. Į paskaitas

atsinešdavo lotynų, graikų kalbomis

spausdintų knygų – skaitė

mums, vertė į lietuvių kalbą. Taip

mes, dėstytojo įkvėpti ir raginami,

susipažinom su labai turtinga antikine

literatūra.

Beje, H. Zabulis pirmasis iš graikų

į lietuvių kalbą išvertė daugelį knygų,

pats mokėsi užsienio kalbų. Jų

mokėjo ne vieną. Kaip mokslininkas

ir didelis eruditas buvo kviečiamas į

pasaulinius kongresus, konferencijas,

skaitė pranešimus Anglijos, JAV,

Varšuvos, Maskvos, Paryžiaus, Romos

ir kituose universitetuose. Kartu,

žinoma, kalbėjo ir apie Lietuvą.

H. Zabulis daugiau kaip 30 metų

vadovavo Lietuvos aukštojo ir specialiojo

mokslo, o po reorganizacijos

– Lietuvos švietimo ministerijai.

Nors ir labai užsiėmęs, rasdavo laiko

pabendrauti su pedagogais bei gim-

Aš buvau Jo studentas

tojo kaimo žmonėmis, labai stengėsi,

kad Ukmergėje dirbtų kiek galima

daugiau mokytojų, turinčių aukštąjį

išsilavinimą. Jis pritarė, kad prie

Lyduokių mokyklos buvo pastatytas

priestatas su sporto sale, pastatyta

„Šilo“ vidurinė mokykla su plaukimo

baseinu. Jo iniciatyva įkurta Lietuvos

pagyvenusių žmonių asociacija, šios

asociacijos Ukmergės skyrius.

Iš profesoriaus rankų man teko

priimti vyriausybinį apdovanojimą,

klausytis jo nuostabių kalbų. Savo

ruožtu man teko mokyti jo sesers

Navikienės vaikus.

Habilituotas mokslų daktaras,

Lietuvos meno žmogus buvo labai

gerbiamas ne tik rajono, žemiečių

pedagogų, bet kuo plačiausiai

žinomas visoje Lietuvoje.

Gera, kad Lietuva išugdė mūsų

krašte gimusį tokį puikų žmogų –

mokslininką, visuomenės veikėją,

pedagogą, rašytoją...

Antanas Palidauskas,

pedagogas, buvęs H. Zabulio

studentas

Kiek vie nas bran daus am žiaus su lau kęs žmo gus sa vy je tu ri

pa čią di džiau sią ver ty bę – sa vo gy ve ni mo is to ri ją. Kar tais

ly gią, kaip sty ga, o kar tais pai nią, vin giuo tą, dra ma tiš ką...

Jei no ri te pa pa sa ko ti sa vo gy ve ni mo is to ri ją ar sa vo tė vų,

se ne lių, drau gų is to ri jas, jei tu ri te įdo mių se nų nuo trau kų –

jū sų vi sa da lau kia „Lai ko ai dai“.

Skam bin ki te tel. 63826, ra šy ki te ad re su Ge di mi no g. 34,

Uk mer gė ar ba el. paš tu uk zi nios@uk zi nios.lt.

Ukmergės skautai stovyklauja Pašilės miškelyje.

Ukmergėje sudarė 175 nariai, o

1933 m. Ukmergės skautų tuntas

jungė apie 350 narių. Veikė skautų,

skaučių, vandens skautų, skautų

vyčių, vilkiukų ir paukštyčių

skautybės šakos.

Jūrų skautai Šventosios upėje,

prie buvusio Deveikio malūno, turėjo

savo valčių bei jachtą, kurioje tilpo

apie 50 žmonių. Jomis buvo plukdomi

į tradicines skautų gegužinių vietas

prie Aukštųjų krantų. Jūrų skautams

vadovavo I pėstininkų pulke

tarnavęs majoras Šurkus.

Ukmergės skautai 1933 m.

vasarą dalyvavo tarptautinėje skautų

stovykloje Palangoje, į kurią buvo

atvykęs ir skautų sąjungos įkūrėjas

Baden-Powellas, rengė išvykas,

stovyklavietes, kitus renginius.

Buvo įsteigtas skautų muziejėlis,

kurio eksponatus Ukmergės skautai

Albinas ŠERELIS

(Tęsinys)

Kitas sviedinys sprogo dar arčiau,

o trečias – prie tvarto, kur tik ką

pieną gėrė kareiviai. Jiems pasisekė,

nes buvo jau pasitraukę į krūmus.

Miško link vis traukėsi motorizuoti

arkliniais vežimais ir pėsti

vokiečių kareiviai. Į pavakarę nutilo

ant kapelių šaudęs kulkosvaidis.

Ore tvyrojo dūmų ir parako kvapas.

Naktis praėjo ramiai, o rytą

mūsų klojime jau šeimininkavo

rusų kareiviai. Jie kažką virė katiliuke,

šūkavo į telefoną. Mes,

vaikai, smalsiai stebėjome ir nors

mus kalbino – nieko nesupratome.

Tik vyresnieji išsiaiškino, kad

nieko nereikia bijoti. Sakė – vyksta

karas, o po karo bus sietas, kuriuo

sijojama, kas už naują santvarką,

kas – prieš ją.

Išgirdome kalbas, kad kaimiečiai

laukuose ir pačiame kaime renka

žuvusių vokiečių kareivių lavonus.

Matomai tų, kurie šaudė nuo

Juknonių kapinaičių. Pasakojo, kad

surinko dvylika žuvusių kareivių

kūnų ir visus vienoje duobėje

surinko rytų Lietuvoje.

Šią veiklą Ukmergėje rėmė

I pėstininkų pulko vadas pulkininkas

M. Rėklaitis, apskrities

viršininkas Stosiūnas, miesto burmistras

V. Rėklaitis, gimnazijos

direktorius K. Ambroziejus ir kt.

Rėmėjai padėdavo skautams rengiant

stovyklas (veždavo gurguoles,

kareiviškai maitindavo), apsirūpinant

inventoriumi.

Blėstantys prisiminimai

Da lia RADZEVIČIENĖ

Vep rių se niū ni jos vyr. spe cia lis tė

Ko vo 11-ąją Vep riuo se vy ko dvigu

ba šven tė – pa mi nė ta Lie tu vos

ne pri klau so my bės at kū ri mo die na

ir mo nog ra fi jos „Vep riai“ pri sta tymas.

Šven tė pra si dė jo šv. Mi šio mis

Vep rių baž ny čio je. Po mi šių šventės

sve čiai bu vo pa kvies ti į mieste

lio cen trą prie Lais vės pa min klo

su gie do ti tau tiš kos gies mės ir pa sigro

žė ti ug nies mis te ri ja.

Pa grin di nė šven tės da lis – monog

ra fi jos „Vep riai“ pri sta ty mas

vy ko Vep rių lais va lai kio už im tu mo

ir tu riz mo fi lia le. Į lei di nio pri staty

mą at vy ko lei dyk los „Ver smė“

va do vas Pet ras Jo nu šas, mo nog rafi

jos vyr. re dak to rius Ve nan tas Mačie

kus, kny gos straips nių au to riai,

Uk mer gės ra jo no sa vi val dy bės vado

vai, kraš tie čiai.

Pa dė kos žo džių su lau kė mo ky tojas,

mu zie ji nin kas, di džiau sią dar bą

Mo nog ra fi jos

„Vep riai“

pri sta ty mo

aki mir ka.

Lietuvos okupacija 1940 m.

nutraukė pradėtus darbus. Skautiškoji

veikla buvo tęsiama išeivijoje, o į

Lietuvą skautų judėjimas vėl sugrįžo

atkūrus nepriklausomybę.

Skautų įkūrėjas R. Baden–

Pauelis rašė: „Pats tikriausias kelias

į laimę yra nešti laimę kitiems

žmonėms. Bandykite juo eiti ir

palikite šį pasaulį truputį geresnį,

nei radote“.

palaidojo ant minėtų kapų. Ten

pat rado apgadintą kulkosvaidį ir

krūvą iššaudytų gilzių. Iki šių laikų

kapinėse trūnyja galbūt vokiečių

tautos didvyrių kaulai. Nei tvorelės,

nei gėlelės – tik piktžolėmis apaugusi

krūva. Liūdna atmintis.

Praslinkus frontui prasidėjo jaunų

vyrų šaukimas į rusų armiją. Vieni

išėjo savo noru, kitus surinko iš namų.

Dalis kaimo gyventojų pasirinko kovos

už Lietuvos nepriklausomybės

kelią ir pasislėpė. Balsas iš užsienio

ramino, kad laisvė ateis kitą mėnesį,

kvietė nenuleisti rankų, kovoti...

Prasidėjo susipriešinimas. Vieni

prisitaikė prie esamos tvarkos,

norėjo ramiai gyventi, kiti slapstėsi

miškuose. Pokaris ėjo kruvinais

žingsniais. Dieną trėmimai –

naktį šaudymai. Buvo atvejis, kai

atėjusieji iš miško vaikų akivaizdoje

nušovė tėvą, o po kurio laiko atėjo

atsiprašyti dėl įvykusios klaidos.

Prisimenu, einame iš mokyklos,

girdime – kažkur netoliese

šaudo. Parskubu į namus, o ten

kambaryje ant aslos klūpo senyva

kaimynė, trijų sūnų partizanų motina,

alkūnėmis į suolą pasirėmusi,

pirštus sunėrusi garsiai meldžiasi.

Aimanuoja, kad netoliese šaudo,

gali žūti visi ar kuris nors iš

vaikų.

Koks tas pokaris buvo, liudija

antkapiai ir paminklai ant Lyduokių

kapų. Čia ilsisi nužudytieji civiliai.

Šeimomis ir pavieniui.

Labai pavėlavo 1949 metais

spalio 10 dieną įsigaliojęs Lietuvos

laisvės kovų sąjūdžio baudžiamasis

statutas, kuris nustatė, kad partizanai

mirties bausme gali bausti tik

valdžios pareigūnus, ypač žiauriai

vykdžiusius okupacinės valdžios

priemones.

Maža to, LLKS baudžiamieji

normatyviniai aktai nekalto asmens

nužudymą laikė sunkiu nusikaltimu

ir tai partizanams daryti griežtai

draudė. Tačiau buvo taip, kaip

buvo.

Apie karą, pokarį, tremtį ir

žudynes gali papasakoti tik dabartiniai

septyniasdešimtmečiai ir

vyresnieji. Dauguma jaunesniųjų

tik įsivaizduoja tuos baisumus.

Praeis dešimtmečiai, išblės gyvųjų

prisiminimai. Tik rašytinė to laikotarpio

istorija klaidžios mano

išnykusio kaimo palaukėmis.

Vep riuo se – dvi gu ba šven tė

iš lei džiant kny gą nu dir bęs, vep riškis

Jo nas Žen te lis. Vep rių se niū nė

Da lė Ur bo nie nė vi sus, kraš tui nu sipel

niu sius, prie Vep rių gar si ni mo ir

puo se lė ji mo pri si dė ju siuo sius ap dova

no jo šiai pro gai su kur tais at mi nimo

me da liais.

Vep rių vi du ri nės mo kyk los mokslei

viai pri sta tė po eti nę kom po zi ci ją,

skir tą Lie tu vai ir Vep rių kraš tui. Susi

rin ku siuo sius links mi no A. Ra tau to

va do vau ja mas in stru men ti nis an samblis,

fol klo ro an sam blis „Gel du tė“,

va do vau ja mas Al gi mi nos Use lie nės,

kai miš kos mu zi kos ka pe la „Su batė

lė“, va do vau ja ma A. Ši ma to nio.

Šven tę vai ni ka vo vi sų šven tės da lyvių

su gie do tas Vep rių him nas.


2011 m. kovo 18 d.

Ko­vo 11 d. Uk­mer­gės svei­ka­tin­gu­mo cen­tre „Si­ner­gi­ja“ vy­ko šachma­tų

tur­ny­ras Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nai pa­mi­nė­ti.

74 šach­ma­ti­nin­kai iš ke­lio­li­kos ra­jo­nų su­žai­dė po 11 grei­tų­jų (po 10

min.) par­ti­jų švei­ca­riš­ką­ja sis­te­ma. A tur­ny­re su­au­gu­sių­jų ir jau­nių grupė­se

žai­dė 49 šach­ma­ti­nin­kai, B tur­ny­re (vai­kų, g. 2000 m., ir jau­nes­ni)

– 25 da­ly­viai. Kau­nie­tis Ti­tas Stre­ma­vi­čius ta­po A tur­ny­ro, o vil­nie­tis

Pau­lius Vait­ke­vi­čius – B tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jais.

rmr

Uk­mer­gės spor­to cen­tro sta­dio­ne vy­ko ben­dro­jo la­vi­ni­mo kai­mo ir

mies­to mo­kyk­lų mo­ki­nių vir­vės trau­ki­mo var­žy­bos.

Tarp mies­to mo­kyk­lų stip­riau­si bu­vo Duks­ty­nos pa­grin­di­nės mo­kyklos

vai­ki­nai (mo­ky­to­jai Vi­ta­li­jus Mar­ti­ko­nis, Re­gi­man­tas Ver­bic­kas).

Jie iš­ko­vo­jo pir­mą­ją vie­tą ir ga­li­my­bę da­ly­vau­ti zo­ni­nė­se vir­vės trauki­mo

var­žy­bo­se.

Ant­rą­ją vie­tą iš­ko­vo­jo Už­upio vi­du­ri­nės mo­kyk­los ko­man­da (moky­to­ja

Ra­sa Žy­de­lie­nė, Zi­ta Bog­vi­lie­nė). Tre­ti – Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus

gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niai (mo­ky­to­jas Ri­man­tas Ma­siu­le­vi­čius).

Tarp kai­mo mo­kyk­lų pir­ma­vo Tau­jė­nų vi­du­ri­nės mo­kyk­los vai­ki­nai

(mo­ky­to­jas Vid­man­tas Krikš­ta­po­nis). Ant­ro­je vie­to­je – Žel­vos vi­du­rinės

mo­kyk­los ko­man­da (mo­ky­to­jas Gin­ta­ras Mar­ke­vi­čius). Tre­čią vietą

iš­ko­vo­jo Sie­si­kų vi­du­ri­nės mo­kyk­los vai­ki­nų ko­man­da (mo­ky­to­jas

Vla­das Krau­ce­vi­čius).

rmr

Ko­vo 11 d. Šven­tu­pė­je vy­ko Lie­tu­vos mer­gi­nų (1994 m. g. ir jaun.)

ma­žo­jo fut­bo­lo 5x5 fi­na­li­nės var­žy­bos. Jo­se da­ly­va­vo pen­kios stip­riausios

Lie­tu­vos mer­gi­nų ko­man­dos iš Ma­ri­jam­po­lės, Ak­me­nės, Šiau­lių,

Kau­no ir Uk­mer­gės.

Uk­mer­gės SC „Izo­ba­ra“ fut­bo­li­nin­kės, su­triuš­ki­nu­sios vi­sas var­žoves,

ta­po čem­pio­na­to pir­mos vie­tos nu­ga­lė­to­jo­mis.

Ge­riau­sia Uk­mer­gės ko­man­dos žai­dė­ja pri­pa­žin­ta So­na­ta Va­na­gai­tė,

ge­riau­sia čem­pio­na­to žai­dė­ja – Faus­tė Ada­ma­vi­čiū­tė, per­spek­ty­viau­siomis

žai­dė­jo­mis – Ug­nė Ada­ma­vi­čiū­tė ir Ri­man­tė Kaz­laus­kai­tė (Uk­mergės

SC „Izo­ba­ra“).

rmr

Šven­tu­pė­je vy­ko Res­pub­li­ki­nis tra­di­ci­nis ma­žo­jo fut­bo­lo tur­ny­ras,

skir­tas Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nai pa­mi­nė­ti. Tur­ny­re

da­ly­va­vo ke­tu­rios ko­man­dos.

FK „Sei­mas“ ko­man­da, nu­ga­lė­ju­si UAB „Lik­me­rė“ re­zul­ta­tu 12:4, „Re­čionys“

ko­man­dą 6:2 ir Uk­mer­gės SC ko­man­dą 2:1, ta­po tur­ny­ro čem­pio­nais.

„Sei­mo“ ko­man­do­je žai­dė Juo­zas Ole­kas, Ar­vy­das Anu­šaus­kas,

Min­dau­gas Bas­tys, An­džej Ru­dzia­nec, An­džej Šče­pa­kov, Ar­tū­ras Augus­ti­nas

ir Sau­lius Sko­rups­kas.

II vie­tą iš­ko­vo­jo Uk­mer­gės spor­to cen­tro ko­man­da, III – Vi­diš­kių

sen. „Re­čio­nys“, IV – UAB „Lik­me­rė“ fut­bo­li­nin­kai.

Ge­riau­siais tur­ny­ro žai­dė­jais pri­pa­žin­ti: Ta­das Kas­maus­kis (UAB

„Lik­me­rė“), Sau­lius Sko­rups­kas (FK „Sei­mas“), So­na­ta Va­na­gai­tė (Ukmer­gės

SC) ir Ra­mū­nas Šiš­laus­kas (Vi­diš­kių sen. „Re­čio­nys“).

Ge­riau­sio var­ti­nin­ko ap­do­va­no­ji­mą pel­nė Uk­mer­gės SC var­ti­nin­kė

Gre­ta Ka­se­ly­tė, ge­riau­sio gy­nė­jo – Dai­nius Sa­ka­laus­kas („Re­čio­nys“),

ge­riau­sio puo­lė­jo – Juo­zas Ole­kas, re­zul­ta­ty­viau­sio žai­dė­jo – Min­daugas

Bas­tys (FK „Sei­mas“). Spe­cia­lus pri­zas įteik­tas tur­ny­ro tei­sė­jui Tomui

Gai­da­ma­vi­čiui.

Toks tur­ny­ras ren­gia­mas jau aš­tun­tą kar­tą. Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vival­dy­bės

ta­ry­bos na­riai Ka­zys Gry­baus­kas, Arū­nas Du­dė­nas, Vi­diš­kių

se­niū­ni­jos se­niū­nas Vir­gi­li­jus Šta­ras pa­dė­kos žo­džius ta­rė tur­ny­ro da­lyviams

bei vi­siems, pa­dė­ju­siems or­ga­ni­zuo­ti šią fut­bo­lo šven­tę.

Ekstremalių situacijų komisija informuoja

Kaip elg­tis per po­tvy­nį

Bū­din­ga Lie­tu­vai gai­va­li­nė nelai­mė

yra po­tvy­niai. Juos su­ke­lia

smar­kios liū­tys, spar­čiai tirps­tantis

snie­gas, upių po­plū­džiai, prasi­dė­ję

dėl pa­si­kei­tu­sio vė­jo upių

žio­ty­se at­va­ry­to van­dens. Kasme­ti­niai

po­tvy­niai ke­lia grės­mę

gy­ven­to­jų svei­ka­tai, gy­vy­bei ir jų

tur­tui, to­dėl jam bū­ti­na iš anks­to

reng­tis. Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir

gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to spe­cia­listai

pa­ta­ria gy­ven­to­jams, kaip reikė­tų

elg­tis, kad po­tvy­nio me­tu būtų

iš­sau­go­ta gy­vy­bė ir pa­tir­ta kuo

ma­žiau tur­ti­nių nuos­to­lių.

PRIEŠ PRASIDEDANT

POTVYNIUI

Ge­riau­sia žmo­nių ap­sau­gos priemo­nė

– jų eva­ka­vi­mas iš pa­vo­jin­gos

vie­to­vės. Pa­ta­ria­me nėš­čioms mote­rims,

li­go­niams, se­ny­vo am­žiaus

žmo­nėms, vai­kams iš po­tvy­nio zonos

iš­vyk­ti į sau­ges­nes vie­tas.

Jei­gu nu­spren­dė­te lik­ti po­tvynio

zo­no­je, pra­dė­ki­te reng­tis ga­limam

po­tvy­niui:

• Įsi­gy­ki­te pa­ti­ki­mą plau­kio­jimo

prie­mo­nę (plaus­tą, val­tį).

• Ap­si­rū­pin­ki­te rei­kia­ma ne­peršlam­pa­ma

ap­ran­ga (žve­jų ba­tais,

gu­mi­ne ava­ly­ne ir kt.).

• Pa­rū­pin­ki­te ne ma­žiau kaip

10-čiai pa­rų:

– il­gai ne­gen­dan­čių mais­to produk­tų,

– me­di­ka­men­tų,

– ge­ria­mo­jo van­dens

– deg­tu­kų, žva­kių, ži­ba­li­nių lempų,

ži­ba­lo, ži­bin­tų, mal­kų,

– mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną ir atsar­gi­nius

mai­ti­ni­mo ele­men­tus.

• Pa­ruoš­ki­te gy­vu­liams, baldams

pa­aukš­ti­ni­mus.

• Ge­rai izo­liuo­ki­te vi­sus elektros

lai­dus, kad ne­įvyk­tų trum­pasis

jun­gi­mas.

• Iš rū­sių iš­neš­ki­te dar­žo­ves, maisto

at­sar­gas, ver­tin­gus daik­tus.

• Leng­ves­nius daik­tus, ku­riuos

ga­li su­ga­din­ti van­duo, nu­neš­ki­te į

vir­šu­ti­nius aukš­tus, pa­sto­ges.

Bu­vo su­stip­rin­tos sau­gaus eis­mo pa­jė­gos

Ko­vo 12 d. ra­jo­ne bu­vo sustip­rin­tos

sau­gaus eis­mo pa­jėgos.

Uk­mer­gės ra­jo­no po­li­ci­jos

ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai vyk­dė

miš­rų pat­ru­liavimą – po­li­ci­nės

prie­mo­nės me­tu bu­vo pat­ruliuojama

dviem au­to­mo­bi­liais,

ku­rie yra su ski­ria­mai­siais po­lici­jos

žen­klais, ir vie­nu au­to­mobi­liu

be spe­cia­laus žen­kli­ni­mo.

• Už­san­da­rin­ki­te šu­li­nius, kad į

juos ne­pa­tek­tų už­terš­tas pa­vir­ši­nis

van­duo. Vir­šu­ti­nį šu­li­nio ren­ti­nį

pa­tar­ti­na api­plūk­ti mo­liu, o ap­link

šu­li­nį su­for­muo­ti nuo­ly­dį, ku­rį

rei­kė­tų iš­grįs­ti ak­me­ni­mis ar­ba išbe­to­nuo­ti.

• Ap­sau­go­ki­te so­dy­bą nuo le­do

ly­čių, įkal­ki­te ap­sau­gi­nius stul­pus.

• Pa­žy­mė­ki­te vė­lia­vė­lė­mis ar kitais

žen­klais, kaip pri­va­žiuo­ti nuo

pa­grin­di­nio ke­lio iki so­dy­bos.

• Iš­vež­ki­te iš už­lie­ja­mų vie­tų

trą­šų ir pes­ti­ci­dų at­sar­gas.

• Pa­tik­rin­ki­te, kad ga­ra­žuo­se,

ūki­niuo­se pa­sta­tuo­se, san­dė­liukuo­se

ne­lik­tų at­vi­rų ter­ša­lų (chemi­ka­lų,

te­pa­lų ir kt.), ku­rie ga­li

už­terš­ti ap­lin­ką.

• Už­san­da­rin­ki­te naf­tos produk­tų

sau­gyk­las.

• Pa­tep­ki­te sto­ru te­pa­lo sluoksniu

pa­lie­ka­mų įren­gi­nių (me­chaniz­mų)

me­ta­li­nes de­ta­les, su­tvirtin­ki­te

at­ski­ras kon­struk­ci­jas.

• Ap­draus­ki­te sa­vo ir šei­mos

na­rių gy­vy­bę bei tur­tą.

• Jei nu­ta­rė­te iš­vyk­ti į sau­ges­nę

vie­to­vę, prieš pa­lik­da­mi na­mus

už­su­ki­te van­dens, du­jų sklen­des,

iš­jun­ki­te elek­trą, pa­si­im­ki­te doku­men­tus,

ver­ty­bes, bū­ti­niau­sius

daik­tus, mais­to at­sar­gų, me­di­kamen­tų,

už­ra­kin­ki­te du­ris, už­da­ryki­te

(už­kal­ki­te) lan­gus. Kad bū­tų

ži­no­ma, kiek žmo­nių li­ko už­tvindy­to­je

te­ri­to­ri­jo­je, už­si­re­gist­ruoki­te

se­niū­ni­jo­je.

KILUS POTVYNIUI

Re­ko­men­duo­ja­me eva­kuo­tis iš

po­tvy­nio zo­nos.

Gy­ven­to­jams, ku­rie nu­spren­dė

ne­si­kel­ti iš sa­vo gy­ve­na­mo­sios vietos,

pa­ta­ria­me:

• Pa­lai­ky­ki­te ry­šį su kai­my­nais ir

bū­ki­te pa­si­ruo­šę vie­ni ki­tiems pa­dė­ti.

• Jei apie na­mus jau ky­la vanduo,

lip­ki­te į vir­šu­ti­nius aukš­tus,

jei­gu na­mas vie­naukš­tis – įsi­tai­syki­te

pa­sto­gė­je esan­čio­se pa­tal­po­se.

• Mo­kė­ki­te pa­gal­bos žen­klus:

Prie­mo­nės me­tu iš­aiš­kin­ta 10

pa­žei­di­mų. Du vai­ruo­to­jai vai­ravo

trans­por­to prie­mo­nes ne­tu­rė­da­mi

tei­sės, vie­nas – bū­da­mas ne­blai­vus.

Iš­aiš­kin­ti du ne­blai­vūs dvi­ra­ti­nin­kai,

vie­nas as­muo bu­vo ne­blai­vus vie­šo­je

vie­to­je, vie­no au­to­mo­bi­lio sa­vi­ninkas

ad­mi­nist­ra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn

pa­trauk­tas dėl pa­pil­do­mai už­tamsin­tų

ma­ši­nos stik­lų, vie­nas as­muo

ne­se­gė­jo sau­gos dir­žų. Nu­sta­ty­ti du

ke­lio eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mai –

– iš­kel­tas au­dek­lo ga­ba­las (nak­tį

– ži­bin­to švie­sa) – rei­ka­lin­ga pagal­ba,

– mo­sa­vi­mas au­dek­lo ga­ba­lu

(nak­tį – mirk­sin­ti ži­bin­to švie­sa) –

rei­ka­lin­ga sku­bi pa­gal­ba.

• Bris­da­mi už­lie­to­mis vie­to­vė­mis,

kad ne­įsmuk­tu­mė­te į van­dens iš­plautą

duo­bę, ke­lią tik­rin­ki­te kar­ti­mi.

• Jei tek­tų ei­ti ke­lie­se per už­tvindy­tą

vie­to­vę, pa­tar­ti­na su­si­riš­ti vir­ve.

• Jei įkris­tu­mė­te į van­de­nį, nu­simes­ki­te

sun­kius dra­bu­žius ir apavą,

ban­dy­ki­te įsi­kib­ti į ne­to­lie­se

plau­kio­jan­čius ar virš van­dens kyšan­čius

daik­tus, kuo tvir­čiau laiky­ki­tės

ir lau­ki­te pa­gal­bos.

• Pa­dė­ki­te lau­ki­niams žvė­re­liams

(stir­noms, la­pėms, kiš­kiams), pa­teku­siems

per po­tvy­nį į bė­dą. Iš pavie­nių

sau­su­mos sa­le­lių per­kel­ki­te

juos į lau­kus.

PASIBAIGUS POTVYNIUI

• Griež­tai drau­džia­ma lies­ti nutrū­ku­sius

lai­dus, pa­tiems at­lik­ti

elek­tros tin­klų ir elek­tros įren­ginių

re­mon­to dar­bus, įjung­ti ag­rega­tus,

stak­les ir ki­tus įren­gi­mus.

PATARIAME

• Pra­neš­ki­te ati­tin­ka­moms tarny­boms

apie ge­di­mus elek­tros tinkluo­se,

van­den­tie­kio ir du­jų sis­temo­se

ir lau­ki­te jų pa­gal­bos.

• Ne­val­gy­ki­te van­de­ny­je mirku­sių

mais­to pro­duk­tų.

• Kad iš­veng­tu­mė­te per van­denį

plin­tan­čių in­fek­ci­nių li­gų (dizen­te­ri­jos,

cho­le­ros, vi­du­rių šil­tinės,

po­lio­mie­li­to ir kt.):

– iš­va­ly­ki­te šu­li­nius: iš­trau­ki­te

šiukš­les, pa­ga­lius, iš­sem­ki­te nešva­rų

van­de­nį ir iš­de­zin­fe­kuo­ki­te

šu­li­nį chlor­kal­kių tir­pa­lu (1 kub. m

van­dens – 400–600 g chlor­kal­kių

mil­te­lių). Po pa­ros at­si­ra­du­sį van­denį

iš­sem­ki­te,

– dėl ge­ria­mo­jo van­dens ko­kybės

kreip­ki­tės į Vi­suo­me­nės svei­katos

cen­trą ar­ba į ap­skri­ties vals­ty­binės

mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos

la­bo­ra­to­ri­ją.

• Pra­neš­ki­te se­niū­ni­jai apie potvy­nio

me­tu pa­tir­tus nuos­to­lius

Užs. Nr. 0252

Pra dė jo lė šų rin Ki mo aK ci ją pa gal bai Ja Po ni jo je

Lie­tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­ja, re­a­guo­da­ma į su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją Ja­po­ni­jo­je, paskel­bė

lė­šų rin­ki­mo ak­ci­ją, ku­rios tiks­las – pa­dė­ti nu­ken­tė­ju­sie­siems. Iki ba­lan­džio 14 die­nos

žmo­nės kvie­čia­mi per­ves­ti pi­ni­gų į drau­gi­jos są­skai­tas tri­juo­se ban­kuo­se.

Au ko ti ga li ma trum pai siais nu me riais 1891 (5 Lt) ir 1892 (10 Lt).

Ak­ci­ją re­mian­čios te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ben­dro­vės – „Om­ni­tel“, „Me­dia­fon“, „Bi­tė“,

„Te­le2“, „Teo“ – at­si­sa­kė vi­so įpras­to trum­pų­jų nu­me­rių ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­čio.

Au­ko­ti pi­ni­gus ga­li­ma per­ve­dant pi­ni­gus į spe­cia­lias drau­gi­jos są­skai­tas, ku­rios ati­dary­tos

tri­juo­se ban­kuo­se:

AB SEB ban kas Nr. LT27 7044 0600 0090 8211.

AB Swed bank ban kas Nr. LT72 7300 0100 0244 8010.

AB DnB NORD ban kas Nr. LT43 4010 0424 0057 6560.

Pa ve di mo pa skir tis – nu ken tė ju siems Ja po ni jo je.

len­ki­mas per­ėjo­je ir len­ki­mas kertant

iš­ti­si­nę žen­kli­ni­mo juos­tą.

Pa­sak Vie­šo­sios tvar­kos ir ke­lių

po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­ko Ne­rijaus

Bu­tė­no, pas­ta­ruo­sius KET pažei­di­mus

nu­sta­ty­ti bei su­draus­min­ti

įžū­lius ke­lio eis­mo da­ly­vius yra lengviau,

kai pat­ru­liuojama ski­ria­maisiais

žen­klais ne­pa­žy­mė­tu po­li­ci­jos

au­to­mo­bi­liu. To­kius pat­ru­liavimus

ža­da­ma or­ga­ni­zuo­ti ir at­ei­ty­je.

PK inf.

Reikalingi sandėlininkai-krovikai ne visai darbo dienai. Tel. 8 650 22330.


2011 m. kovo 18 d.

Mė­nu­lio­po­vei­kio­ne­iš­veng­si­me

ožia ra giai­ki­tą­sa­vai­tę­išspręs­jiems­iš­kilu­sius­už­da­vi­nius.­

Prie­to­pri­si­dėspa­lan­kus­ap­linky­bių­su­si­klos­tymas­ir­se­nas­jū­sųbi­čiu­lis,­da­bar­už­iman­tis­ga­naso­li­džią­pa­dė­tį­vi­suo­me­nė­je.­

Tik­riau­siai­už­meg­si­te­nau­jųpa­žin­čių.

Van de nių­laukia

ma te ria li niu

po­žiū­riu­pa­lan­kisa­vai­tė,­ku­ri­jumssu­teiks­di­de­lę­fi­nan­si­nę­lais­vę.­Pini­gus­leis­ki­te­drą­siai,­tuo­la­biau,­

kad­ar­ti­miau­sio­mis­die­no­misbū­si­te­lin­kę­ste­bin­ti­ap­lin­ki­niusžmo­nes­gra­žiais­ges­tais.

Žu vys­tu­rės­pri­im­ti­svar­

bius­spren­di­mus,­

orien­tuo­tus­į­to­li­

mą­per­spek­ty­vą.­

Kad­ne­su­klystu­mė­te,­blai­viaiįver­tin­ki­te­sa­vono­rus,­su­ge­bė­ji­mus­ir­ga­li­mybes.­Tuo­met­vi­si­jū­sų­su­ma­nymai­bus­re­a­li­zuo­ti­be­di­des­niųnuos­to­lių,­o­ma­te­ria­li­nė­pa­dėtis­pa­si­keis­į­ge­rą­ją­pu­sę.

avi nai­tu­ri­bū­tipa­si­ren­gę­iš­klausy­ti­kri­ti­ką­sa­voad­re­su.­Vi­sospa­sta­bos­buskon­struk­ty­vios­irpa­dės­jums­iš­tai­sy­ti­ne­di­delius­trū­ku­mus.­At­ei­nan­čio­misdie­no­mis­iš­sprę­si­te­vi­sus­jumsiš­ki­lu­sius­už­da­vi­nius,­taip­pat­irfi­­nan­si­nius.­

Mė­nu­lis­la­bai­stip­riai­vei­kia­žmogaus­emo­ci­jas­bei­nuo­tai­ką.­Ši­plane­ta­sim­bo­li­zuo­ja­pa­są­mo­nę.

Ast­ro­lo­gi­nė­je­ me­di­ci­no­je­ Mėnu­lis­

sie­ja­mas­ su­ virš­ki­na­muo­jutrak­tu,­

ypač­ skran­džiu,­ taip­ patsu­

lim­fi­­ne­ sis­te­ma­ bei­ ap­sau­gi­neodos­funk­ci­ja.­Be­to,­Mė­nu­lis­sieja­mas­su­vi­sais­žmo­gaus­or­ga­nizme­esan­čiais­skys­čiais,­nes­tie­siogiai­vei­kia­jų­ly­gį­ar­ba­spau­di­mą.

mmm

Iš­ vi­so­ yra­ sep­ty­ni­ pa­grin­diniai­

im­pul­sai,­ ku­riais­ Mė­nu­lioįta­ka­

per­duo­da­ma­ gam­tai­ bei­ visiems­

gy­viems­ or­ga­niz­mams.­ Tai­

–­ ke­tu­rios­ skir­tin­gos­ Mė­nu­lio­ fa­zės,­

Mė­nu­lio­ pil­nė­ji­mas­ bei­ di­li­mas,­ irsep­tin­ta­sis­im­pul­sas­–­Mė­nu­lio­pa­tekė­ji­mas­tam­tik­ra­me­Zo­dia­ko­žen­kle.

m­Per­Mė­nu­lio­jau­na­tį­žmo­gųir­

vi­są­ gam­tą­ vei­kia­ la­bai­ stip­rūsim­pul­sai,­

ku­rie­ tar­si­ įkū­ni­ja­ vi­sako­pra­džią­ir­nau­jų­jė­gų­bei­ga­liųant­plū­dį.­

Žmo­gų­ toks­ ener­gi­josper­tek­lius­to­ni­zuo­ja,­ska­ti­na­im­tisak­ty­vios­veik­los,­įgy­ven­din­ti­pribren­du­sius­su­ma­ny­mus.

Jau­na­tis­ –­ žmo­nių­ or­ga­niz­muiypač­

pa­lan­kus­ me­tas­ iš­si­va­lyti.­

Tai­ pats­ tin­ka­miau­sias­ lai­kasba­dau­ti­svei­ka­tin­gu­mo­tiks­lu.­Šislai­ko­tar­pis­pa­lan­kus­at­si­kra­ty­ti­žalin­gų­įpro­čių.­

Jau­na­ties­me­tu­ge­nė­jant­ser­gančio­me­džio­ar­krū­mo­ša­kas,­ga­li­mapa­ste­bė­ti,­kaip­jis­po­to­aki­vaiz­džiai­

grei­tai­at­si­gau­na­ir­su­ža­liuo­ja.

m­ Per­ prieš­pil­nį­ or­ga­niz­masleng­vai­

ir­ veiks­min­gai­ pa­si­sa­vi­navis­ką,­

kas­ jį­ stip­ri­na,­ re­ge­ne­ruo­jabei­gy­do,­ir­ypač­efek­ty­viai­kau­pianau­jas­at­sar­gas.­Tai­la­bai­tin­ka­maslai­kas­fi­­ziš­kai­bei­pro­tiš­kai­pail­sė­ti,­

at­si­pa­lai­duo­ti­ ir­ su­tvir­tė­ti­ (pa­vyzdžiui,­sveiks­tan­tiems­li­go­niams).

m­ Per­ pil­na­tį­ su­stip­rė­ja­ jaus­

mai,­la­bai­su­ak­ty­vė­ja­ir­tei­gia­mos,­

ir­nei­gia­mos­emo­ci­jos.­Tuo­me­tupa­si­reiš­kia­ne­ri­mas,­pa­di­dė­ja­dirglu­mas.­

Jaut­res­ni­ žmo­nės­ blo­gaimie­ga­

ar­ba­ vi­sai­ ne­ga­li­ už­mig­ti,­

o­ lin­ku­sie­ji­ į­ lu­na­tiz­mą­ nak­ti­misga­li­klai­džio­ti.­Per­pil­na­tį­ypač­išryš­kė­ja­kai­ku­rių­li­gų­–­mig­re­nos,­

reu­ma­to,­ po­dag­ros­ –­ simp­to­mai.­

De­ja,­ ši­ Mė­nu­lio­ fa­zė­ sie­ti­na­ sune­lai­min­gais­

at­si­ti­ki­mais,­ smur­ti­

RYTŲ­HOROSKOPAS (kovo 21–27 d.)

jau čiams­teks­ieš­ko­ti­užgriu­vu­sių­pro­blemų­spren­di­mo.­

Tai­ga­li­smar­kiaiap­tem­dy­ti­jū­sų­nerū­pes­tin­gą­pa­vasa­ri­nę­nuo­tai­ką.­Jei­gu­vis­kasklos­ty­sis­ne­taip,­kaip­jūs­no­rėjo­te,­tai­nu­si­min­ti­ne­ver­ta.­

dvy nių lau kia su si ti ki mai

su­nau­jais­žmo­nė­mis,­ku­riųpa­si­ro­dy­mas­ga­li­tap­ti­tei­giamų­jū­sų­kar­je­ros­po­slin­kiųprie­žas­ti­mi.­Kaiku­rie­šio­Zo­dia­kožen­klo­at­sto­vaipa­keis­ap­lin­ką,­

kaip­ir­ti­kė­jo­si.­

Vė žiams

at­ei­nan­ti­sa­vai­tė­ža­da­daugpa­žin­čių­ir­su­si­ti­ki­mų.­Megz­dami­kon­tak­tus,­bū­ki­te­iš­ran­kūs,­

ka­dan­gi­nau­jos­in­for­ma­ci­josgau­sa­ne­vi­sa­dabū­na­nau­din­ga.­

Iš­ana­li­zuo­ki­tesa­vo­san­ty­kiussu

ap lin ki niais

ir­at­ei­ty­je­bendrau­ki­te­tik­su­pa­ti­ki­mais,­jū­sųma­ny­mu,­žmo­nė­mis.

liū tams­pra­si­de­da­ak­ty­vusnau­jų­lai­mė­ji­mų­lai­ko­tar­pis.­Tikvei­ki­te­ryž­tin­gai,­

kai­ki­tą­sa­vai­tęat­si­ras­šan­saspa­de­monst­ruo­tisa­vo­su­ge­bėji­mus.­Kar­taisbū­na­pro­tin­giau­nu­si­leis­tismul­kme­no­se,­kad­pa­siek­tumpa­grin­di­nį­tiks­lą.­Gy­ve­ni­moiš­min­tis­jums­pra­vers­sprendžiant­svar­bius­klau­si­mus.

nės­mir­ties­at­ve­jais,­ku­rių­tuo­me­

tu­vi­sa­me­pa­sau­ly­je­pa­dau­gė­ja.

Vis­gi­pil­na­tis­yra­pats­tin­ka­miausias­lai­kas­rink­ti­vais­ta­žo­les,­nes­jųgy­do­mo­ji­ga­lia­šios­Mė­nu­lio­fa­zėsme­tu­ypač­stip­ri.­Vais­tin­gų­jų­au­galų­šak­nis­rei­kia­kas­ti­bū­ti­nai­pil­naties­nak­tį,­nes­die­nos­švie­sa­ge­ro­kaisu­sil­pni­na­jų­gy­do­mą­sias­sa­vy­bes.­

Ir­tai­–­ne­prie­ta­ras,­o­moks­li­niaisįro­dy­mais­pa­grįs­tas­fak­tas.

m­ Per­ del­čią­ Mė­nu­lio­ im­pul­saiska­ti­na­

ati­da­vi­mą,­ iš­kvė­pi­mą,­ iš­si­

lais­vi­ni­mą­nuo­su­kaup­tos­ener­gi­jos.­

Toks­ Mė­nu­lis,­ ast­ro­lo­gų­ tei­gi­mu,­

iš­va­duo­ja­nuo­abe­jo­nių,­fo­bi­jų,­depre­si­jos­

ir­ pa­de­da­ kaup­ti­ tei­gia­muspo­ty­rius­bei­jaus­mus­grei­tai­pra­si­dėsian­čiam­nau­jam­gy­ve­ni­mo­cik­lui.

Pa reng ta pa gal

www.medicinavisiems.lt

mer ge lės­ki­tą­sa­vai­tę­pa­justei­gia­mus­vi­suo­me­nėsgy­ve­ni­mo­ir­ver­slo­poky­čius.­Šei­mos­pa­rama­jums­su­teiks­pa­siti­kė­ji­mo­sa­vo­jė­go­mis.­­

Sa­vi­tar­pio­su­pra­ti­massan­ty­kiuo­se­su­my­li­mu­žmogu­mi­pa­dės­su­kur­ti­na­muo­sešil­tą­at­mo­sfe­rą.

Svars tyklės­tu­rės­pui­kiąga­li­my­bę­pa­dė­titvir­tą­pa­ma­tąnau­jiems­profe­si­nės­veik­loslai­mė­ji­mams.­Sėk­mė­tie­sio­giaipri­klau­sys­nuo­jū­sų­są­ži­ningu­mo.­

Skor pio nas­tu­rės­pui­kiąga­li­my­bę­iš­kart­iš­spręs­ti­vi­sasse­nas­pro­blemas,­ku­rių­taipil­gai­ven­gė.­

Da­bar­su­si­klosčiu­si­si­tu­a­ci­ja­leistai­pa­da­ry­ti­vi­saine­skaus­min­gai,­li­ko­tik­iš­tai­ky­tipa­to­gų­mo­men­tą.­Tik­at­min­kite,­jog­tu­ri­te­veng­ti­kon­fl­ik­ti­niųsi­tu­a­ci­jų,­jei­no­ri­te­sė­min­gaire­a­li­zuo­ti­sa­vosu­ma­ny­mus.

šau lius­ki­tąsa­vai­tę­apimsno­ras­tvar­ky­tibui­ti­nius­rei­ka­lus.­

Ne­pa­liau­ja­mos­jū­sų­pa­stangos­gra­žin­ti­na­mus­ar­ba­bu­tąpel­nys­pa­čius­aukš­čiau­siusar­ti­mų­žmo­nių­įver­ti­ni­mus.

Žvaigždės irgi klysta...

ITAR­TASS­ELTA

Gy­dy­ki­mės­prie­sko­niais

Yra­ dau­gy­bė­ prie­sko­nių,­

tai­ko­mų­ iš­si­vys­čiu­sių­ šalių­

kli­ni­ki­nė­je­ me­di­ci­no­je,­

ku­rie­ pa­de­da­ pa­sveik­ti­ perša­lus­

ir­ stip­ri­na­ or­ga­niz­mą.­

Štai­ke­le­tas­iš­jų.­

m­ Ba­zi­li­kas.­ Jis­ vei­kiakaip­

an­ti­bak­te­ri­nė­ ir­ at­si­kosė­ji­mą­

ska­ti­nan­ti­ prie­mo­nė,­

pa­de­da­ įveik­ti­ slo­gą.­ Medi­ci­niš­kai­

nau­do­ja­mas­ nuoper­ša­li­mo,­

gal­vos­ skaus­mo,­

pa­ki­lu­sios­ tem­pe­ra­tū­ros,­ pilvo­pū­ti­mo.­Prie­sko­nis­tu­ri­savy­bių,­

pa­de­dan­čių­ or­ga­niz­mepa­lai­ky­ti­

nor­ma­lią­ van­densir­drus­kų­apy­ta­ką,­nuo­ku­riospri­klau­so­

ne­ tik­ mū­sų­ fi­­gū­ra,­

bet­ir­ben­dra­sa­vi­jau­ta.

m­ Gvaz­di­kė­liai­ –­ ne­ tikpui­kus­prie­sko­nis­obuo­lių­pyra­gui.­Me­di­ci­no­je­nau­do­ja­masnuo­

per­ša­li­mo,­ ko­su­lio,­ ast­

mos,­ne­virš­ki­ni­mo,­la­rin­gi­to,­

su­ma­žė­ju­sio­krau­jo­spūdžio,­

Di­džio­sios­ ki­nų­ sie­nos­ il­gaam­žiš­ku­mo­

ir­ tvir­ty­bės­ prie­žastis­sly­pi­lip­niuo­se­ry­žiuo­se,­ku­riebu­vo­

nau­do­ja­mi­ ga­mi­nant­ kal­kiųskie­di­nį.­

Sta­ty­bi­nin­kai,­ maž­daugprieš­600­me­tų­sta­tę­Min­gų­di­nasti­jos­sie­nos­da­lį,­mai­šė­lip­nių­ryžių­mil­tus­ir­ge­sin­tas­kal­kes.­Ryžių­

skie­di­nys­ ply­tas­ su­lip­dė­ taiptvir­tai,­kad­dau­ge­ly­je­vie­tų­vis­darne­že­lia­jo­kie­au­ga­lai.

Sie­nos­ sta­ty­bai­ prie­ši­no­si­ pietų­Ki­ni­jos­gy­ven­to­jai.­Mat­Min­gųim­pe­ra­to­riai­rei­ka­la­vo,­kad­ša­liespie­tuo­se­

už­au­gi­na­mo­ ry­žių­ der­

liaus­už­tek­tų­ne­tik­dar­bi­nin­kams­

im­po­ten­ci­jos.­ Gvaz­di­kė­liaipa­si­žy­mi­skaus­mus­ma­ži­nančio­mis­

ir­ už­de­gi­mus­ slo­pinan­čio­mis­sa­vy­bė­mis.

m­ Im­bie­ras.­ In­dų­ me­dici­no­je­šis­prie­sko­nis­va­di­namas­„pa­sau­lio­vais­tu“.­Me­di­ci­no­jenau­do­ja­mas­nuo­gri­po,­per­ša­li­mo,­

ne­virš­ki­ni­mo,­ gal­vos­ svai­gi­mo­ irskaus­mo,­

py­ki­ni­mo,­ vi­du­rių­ pū­timo,­skaus­mų­pil­ve,­ar­tri­to,­he­moro­jaus,­

šir­dies­ li­gų.­ Šis­ šak­ni­nisau­ga­las­pa­de­da­kū­nui­grei­čiau­paša­lin­ti­nuo­din­gą­sias­me­džia­gas.

m­Kar­da­mo­nas­–­tre­čias­pa­galbran­gu­mą­pa­sau­lio­prie­sko­nis.­Vidu­ram­žiais­Eu­ro­po­je­bu­vo­par­davi­nė­ja­mas­

tik­ vais­ti­nė­se­ kaip­ bega­lo­

bran­gus­ vais­tas.­ Me­di­ci­no­jenau­do­ja­mas­

esant­ virš­ki­na­mojo­

trak­to­ su­sir­gi­mams,­ per­ša­li­mui,­

ko­su­liui,­bron­chi­tui,­ast­mai.­

Kar­da­mo­nas­ge­ri­na­krau­jo­apy­ta­ką,­

virš­ki­ni­mą,­ ma­ži­na­ vi­du­rių­ pū­ti­mą,­

ska­ti­na­ me­džia­gų­ ir­ hor­mo­nų­ apykai­tą,­ge­ri­na­šir­dies­veik­lą.

m­ Ci­na­mo­nas­ –­ pra­kai­ta­vi­mąska­ti­nan­ti­

ir­ at­si­ko­sė­ji­mą­ leng­vinan­ti­

prie­mo­nė,­ nau­do­ja­ma­ esantper­ša­li­mui­

ir­ gri­pui.­ Me­di­ci­no­jenau­do­ja­mas­nuo­py­ki­ni­mo,­vi­du­riųpū­ti­mo,­žar­ny­no­in­fek­ci­jų,­ger­klėsuž­de­gi­mo,­už­ki­mi­mo,­be­to,­spaudi­mui­ma­žin­ti­bei­cuk­raus­kie­kiuikrau­jy­je­ma­žin­ti­gy­dant­dia­be­tą.­

Svei ka tos gur ma nai.lt

Sta­ti­nius­kū­rė­iš...­ry­žių­­

mai­tin­ti,­bet­ir­skie­di­niui­ga­min­ti.­

Moks­li­nin­kų­ tei­gi­mu,­ šio­ se­novi­nio­skie­di­nio­or­ga­ni­nė­su­de­da­moji­da­lis­–­ami­lo­pek­ti­nas,­gau­na­masiš­lip­nios­ry­žių­ko­šės.­Ami­lo­pek­ti­nosu­kur­ta­

mik­ro­struk­tū­ra­ su­tei­kė­ Di­

džia­jai­ki­nų­sie­nai­pa­tva­ru­mo.­

Lip­nių­ry­žių,­pa­grin­di­nio­maisto­pro­duk­to­Ry­tų­Azi­jo­je,­nau­doji­mas­

bu­vo­ vie­nas­ iš­ di­džiau­siųtų­

lai­kų­ tech­no­lo­gi­nių­ iš­ra­di­mų,­

pa­dė­ju­sių­ Min­gams­ sta­ty­ti­ ka­pųrū­sius,­šven­tyk­las­ir­sie­nas,­at­laikan­čias­že­mės­dre­bė­ji­mus­ir­ki­taska­tast­ro­fas.

šal ti nis – lrt.lt

ISSN 1392-852X. Lei dė jas UAB „Uk mer gės ži nios“,

Ge di mi no g. 34, 20131 Uk mer gė, tel./fak s. 52744, mob. tel. 8 ~ 605 19268 (TELE2),

in ter ne to sve tai nė www.uk zi nios.lt

Re dak to rė Vil ma Ne mu nai tie nė (tel. 63826), el. p. uk zi nios@uk zi nios.lt

Re dak to rės pa va duo to ja Vai do tė Griš ke vi čiū tė (tel. 60112), el. p. vai do te@uk zi nios.lt

Ko res pon den tė Li gi ta Juod val kie nė (tel. 63826), el. p. li gi ta@uk zi nios.lt

Ben dra dar bės: Jo lan ta Pet ro ny tė, Zi ta Ba tai tie nė

Re kla mos va dy bi nin kė Re na ta Vil čiaus kai tė (tel. 52744), el. p. re kla ma@uk zi nios.lt

Fo to gra fas Ge di mi nas Ne mu nai tis (tel. 8 ~ 655 19581), el. p. ge di mi nas@uk zi nios.lt

Vyr. bu hal te rė Jur gi ta Pet ro nie nė (tel. 52744), el. p. bu hal te ri ja@uk zi nios.lt

Laikraštį ma ke tuo ja Valerija Kuzina, Vil ma Gu dei kai tė

Spaus di no UAB „Val do lei dyk la“, Ge di mi no g. 34, Uk mer gė. Už sa ky mo nu me ris 619.

Ti ra žas 3000. Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.

UAB „Uk mer gės ži nios“ yra Na cio na li nės ra jo nų ir mies tų laik raš čių lei dė jų aso cia ci jos na rys.

Re dak ci ja už re kla mos teks tų tu ri nį ne at sa ko.

Skel bi mai pri ima mi į „Vals tie čių laik raš tį“, Anykš čių „Anykš tos“, Ro kiš kio „Gim to jo Ro kiškio“

ir Ku piš kio „Ku piš kė nų min čių“ laik raš čius.

More magazines by this user
Similar magazines