DBN 2008 04.pdf - Lietuvos darbo birža

ldb.lt

DBN 2008 04.pdf - Lietuvos darbo birža

LIETUVOS DARBO BIRŽOS INFORMACINIS BIULETENIS 2008 m. Nr. 4(125)

Konferencija Radviliškyje

Metinė konferencija –

Lietuvos darbo birža

Europos Sąjungos

darbo rinkos kontekste

Kaimo gyventojams naujos

informavimo zonos

LDB akcija - e. paslaugos

darbdaviams - greita ir patogu !

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

1


Naujienos Trumpai

Tarptautinėje konferencijoje –

apie jaunimo užimtumą

Vertinimas

Štai ir septynioliktas Lietuvos darbo biržos

veiklos pavasaris! Akimirka – baltuojantys sodai,

gyventojų sulaukę gandralizdžiai, varnėnai,

švilpaujantys senoj obely.

Visokių būta tų pavasarių. Problemiškų ir

džiugių. Įvairių darbo rinkos priemonių ir programų

įgyvendinimas, veiklos plėtra ir modernizavimas

padėjo kryptingai spręsti iškilusias

problemas. Kiekvieni metai pateikdavo naujų

iššūkių, tačiau išliko svarbiausias tikslas – padėti

žmogui. Įsidarbinti, įgyti profesiją ar reikalingų

darbo įgūdžių, suplanuoti būsimą karjerą,

pagaliau padėti patikėti savo jėgomis, sugebėjimais

ir vėl atsitiesti. Tai padaryti nebuvo lengva.

Šiandien – dar sunkiau. Kelias, kuriuo einame

– nebe kliūčių. Tačiau, kaip sakoma, tik

po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Ieškojome

ir radome. Patirties pas kolegas iš Švedijos, Danijos,

Vokietijos. Tai – jau istorija, o sukaupta

savoji daug ko išmokė. Atėjo ir pripažinimas.

Ne savų, o stebinčių ir vertinančių mūsų veiklą

iš šalies. Europos Komisija pasirinko Lietuvos

darbo biržą kaip gerai pasirengusią ir galinčią

padėti integruotis į ES kitų šalių užimtumo tarnyboms.

Lietuvos patirtis įvairiais darbo rinkos

veiklos aspektais sėkmingai perduota Bulgarijos,

Rumunijos, Turkijos ir Kroatijos užimtumo

tarnybų vidurinės grandies vadovams. Lietuvos

darbo biržos interneto svetainė pripažinta „Geriausiu

elektroninio turinio projektu“ e.valdžios

kategorijoje teikiant viešąsias elektronines paslaugas

šalies gyventojams ir skatinant informacinės

visuomenės plėtrą. Apie tai ir dar daug

kitų teigiamų poslinkių darbo rinkoje, neapeinant

problemų, kalbėjome tradicinėje metinėje

konferencijoje Radviliškio rajone. Plačiau apie

tai – šiame numeryje. Šalia metinės veiklos apžvalgos

rasite ir kasdienio triūso rezultatų. Tai

– kaimo bedarbių grąžinimo į darbo rinką aktualijos,

vietinių užimtumo iniciatyvų projektų

pristatymas visuomenei Vilniaus rajone.

Gyvenimo realijos keičiasi, o su jomis ir veiklos

prioritetai. Nauji iššūkiai skatina būti pasirengusiems

sutikti kasdienius rūpesčius ir juos

įveikti.

Redaktorė Danutė Šalkauskienė

Balandžio 17 – 18 d. Briuselyje vyko tarptautinė konferencija „Užimtumo

tarnyba ir jaunimo užimtumas“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos darbo biržos vadovų

ir specialistų delegacija.

Konferencijoje kalbėjo Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir lygių

galimybių generalinio direktorato vadovas Xavier Prats Monne. Darbo grupėse

buvo diskutuojama, kaip sustiprinti užimtumo tarnybų vaidmenį, tobulinant

karjeros planavimą ir orientavimą darbui.

Bus bendradarbiaujama

su Slovakija

Balandžio 23 d. Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis Bratislavoje

pasirašė bendradarbiavimo protokolą su Slovakijos centrinės darbo, socialinių

reikalų ir šeimos tarnybos generaliniu direktoriumi Janu Sihelsky.

Teikiant modernias

e.paslaugas – bendros pastangos

Balandžio 3 dieną Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis ir Viešųjų

interneto prieigos taškų (VIPT) asociacijos prezidentas Gediminas Navickas

pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatoma VIPT interneto naudotojams

atlikti preliminarią registraciją darbo biržoje, specializuotose „Talentų“, „Senjorų“

bankuose, paskelbti savo CV, gauti informaciją apie laisvas darbo vietas,

susipažinti su paklausiomis darbo rinkoje profesijomis ir galimybėmis jas įgyti.

Apdovanojimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aukščiausias apdovanojimas

– garbės ženklas „Gerumo žvaigždė“ įteiktas Lietuvos darbo biržos ilgametei

darbuotojai – Personalo ir ūkinio aptarnavimo skyriaus vedėjai Genovaitei

Lakienei. Šiuo garbės ženklu apdovanojami asmenys, ypač pasižymėję

socialinės apsaugos ir darbo srityje. Sveikiname!

2

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis


Konferencija

Lietuvos darbo birža – Europos

Sąjungos darbo rinkoje

darbo biržos veiklos rezultatus,

SADM vadovė

kalbėjo, kad užimtumas

išaugo. 2007 m. jis pasiekė

65,1 proc. – didžiausią

lygį per pastarąjį laikotarpį.

Tai paneigia teiginius,

kad visi iš Lietuvos emigravo

ir nėra ko džiaugtis

sumažėjusiu nedarbu.

Užimtumas didėja, nes

steigiamos naujos darbo

vietos. Darbo jėgos poreikis

yra, yra ir žmonių, kurie

dirba. Tai didžiulis ir

darbo biržų indėlis, teigė

V.Blinkevičiūtė.

„Mūsų laukia ir nauji

iššūkiai. Pavyzdžiui, akivaizdu,

kad daugėja tų,

kurie registruojasi darbo

biržoje, ir mes jiems mokame

draudimo nuo nedarbo

išmokas. Tai probleminis

klausimas, kurį reikėtų nagrinėti

išsamiau: kodėl registruojant daug laisvų

darbo vietų, nesugebama dirbti taip, kad

galėtume pasiūlyti bedarbiams darbą?

Gal tai yra todėl, kad tie žmonės neturi

motyvacijos? Gali būti, - sakė ministrė.

Balandžio mėn. Radviliškio rajone vyko metinė Lietuvos darbo biržos

konferencija, sukvietusi teritorinių darbo biržų vadovus aptarti nuveiktų

darbų, pasidalinti mintimis apie ateities planus. Renginio šeimininkus

savo apsilankymu pagerbė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija

Blinkevičiūtė, valstybės sekretorius Rimantas Kairelis, kiti atsakingi

ministerijos darbuotojai. Konferencijoje taip pat dalyvavo rajono

savivaldybės atstovai, socialiniai partneriai, darbdaviai.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

Danutė ŠALKAUSKIENĖ

Vidas Šlekaitis, Lietuvos darbo

biržos direktorius, pradėdamas konferenciją

sakė, kad per septyniolika metų

padaryta iš tiesų daug. Tai atsispindėjo

ir filme – metraštyje. Praėję metai parodė,

kad turėjome spręstinų problemų

ir esant mažam nedarbui, sugebėjome

padaryti daug darbų, sakė LDB vadovas.

Visada verta pamąstyti – yra daug žmonių,

kuriems darbo biržos pagalbos labai

reikia. Mes turime padėti žmogui keistis,

sakė V.Šlekaitis. Situacija nėra gera

– grupinių atleidimų daugėja, įmonėse

vyksta restruktūrizacijos, daugėja besikreipiančių

– per 3 mėnesius įregistruota

beveik 60 tūkst. žmonių. „Smagu, kad

darbo biržos paslaugas vertina socialiniai

partneriai. Džiaugiuosi „Alnos“ kompa-

nija, kuri padėjo mums tapti organizacija,

dirbančia nenutrūkstamai, kuri gali

garantuoti paslaugų prieinamumą visą

parą. Ir ne bet kokių! Paslaugų, kurios

šiandien yra pripažintos tarp valstybinių

įstaigų pačiomis geriausiomis, - sakė

LDB vadovas.

Vilija Blinkevičiūtė, Socialinės apsaugos

ir darbo ministrė, akcentavo,

kad draudimas nuo nedarbo šiandieninėje

situacijoje yra labai svarbus – darbo

rinkoje reikia investuoti į tai, kad kvalifikuoti

žmonės liktų Lietuvoje, kad būtų

rengiami specialistai tų profesijų, kurių

reikia. „Mes į juos turime investuoti. Taip

pat ir į neįgalius žmones – tai didžiulis

potencialas, kuris galėtų papildyti darbo

rinką, jie vėl galėtų būti naudingi sau,

savo šeimai, - sakė ministrė. Vertindama

Ji gerai įvertino LDB įvykusią reorganizaciją.

Tačiau priminė, kad labai svarbu,

jog sistemoje vyktų situacijos stebėsena,

bendradarbiaujant ir koordinuojant

veiklą su teritorijomis. Pirmiausia iš darbo

biržų tikimasi pasiūlymų problemoms

spręsti. Galbūt reikia taisyti vieną ar kitą

įstatymą, tvarką. Jei matomos spragos,

reikia nedelsiant nagrinėti situaciją. „Labai

nemėgstu pasakymo „to nenumato

įstatymas“. Mes patys kuriame, teikiame

įstatymus ir dirbame pagal juos, - pabrėžė

V.Blinkevičiūtė. Ji pateikė keletą minčių

iš Užimtumo ir socialinių reikalų ministrų

tarybos posėdžio Briuselyje, kuris

3


Konferencija

vyko vasario pabaigoje. Ten

buvo patvirtintas naudingas

dokumentas dėl Lisabonos

strategijos įgyvendinimo,

susijusio su užimtumo ir

socialine politika. Kas tame

dokumente buvo pasakyta

apie Lietuvą? Iš esmės Lietuvos

pažanga buvo įvertinta

pozityviai. Lietuva buvo

įvardinta tarp valstybių, kurios

skiria ypatingą dėmesį

įsidarbinimo galimybėms

didinti, įdarbinimui remti ir

darbo vietoms skatinti.

Tai yra ir LDB indėlis, nes

visada smagu išgirsti gerą įvertinimą. Kas

rekomenduojama Lietuvai? Pagerinti gyventojų

teritorinį mobilumą, reformuoti

švietimo ir mokymo sistemas taip, kad

jos užtikrintų kokybę, kuri reikalinga

darbo rinkai, atnaujinti mokymosi visą

gyvenimą strategiją, ypatingą dėmesį

skiriant vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui

šioje priemonėje. Be to, buvo

išskirtos tam tikro dėmesio reikalaujančios

sritys – jaunimo užimtumas, verslo

plėtros didinimas, vaiko priežiūros galimybių

gerinimas, profesinės sveikatos

ir saugumo stiprinimas, darbo rinkos

lankstumas ir užimtumo saugumas. Tai

darbai, kuriuos reikia padaryti, - sakė

V.Blinkevičiūtė.

Lietuvos darbo birža – Europos

darbo rinkos panoramoje

Lietuva buvo įvardinta tarp valstybių,

kurios skiria ypatingą dėmesį įsidarbinimo

galimybėms didinti, įdarbinimui remti ir

darbo vietoms skatinti.

Nijolė Dilbienė, Lietuvos darbo

biržos direktoriaus pavaduotoja priminė,

kad pernai buvo pažymėtas Europos

užimtumo strategijos dešimtmetis

ir apžvelgė pagrindinius žingsnius 1997

– 2007 m.

Įgyvendinant Lisabonos ir Europos

užimtumo strategiją pagrindinis vaidmuo

tenka Užimtumo tarnyboms, sakė

pranešėja. 1997 m. buvo sukurtas ES

Užimtumo tarnybų tinklas, kurio tikslas

– bendradarbiauti ir keistis gerąja patirtimi.

Lietuvos darbo birža šio tinklo veikloje

pradėjo bendradarbiauti nuo 2000

m. Pagrindiniai ES Užimtumo tarnybų

tinklo tikslai – modernizuoti Užimtumo

tarnybas ir jų veiklą, o taip pat optimizuoti

Užimtumo tarnybų vaidmenį, įgyvendinant

EUS ir integruojantis į Europos

darbo rinką.

Užimtumo tarnybų tinklo veikla

vyksta visą laiką, bet du kartus per metus

Europos užimtumo tarnybų vadovai

susitinka aptarti aktualiausių klausimų.

Nors Lietuva visateise ES nare tapo 2004

m., tačiau LDB priėmė svarbiausius dešimtmečio

iššūkius - ilgalaikio nedarbo

prevencija, paklausiausių profesijų darbo

rinkoje identifikavimas, EURES integravimas

į nacionalines Užimtumo tarnybų

veiklos programas, bendradarbiavimas

tarp valstybinių ir privačių Užimtumo

tarnybų, savitarnos paslaugų sistemų

plėtojimas, panaudojant informacines

technologijas, aktyvios darbo rinkos politikos

vystymas, atsižvelgiant į pasyvios

politikos mažinimą, modernių valdymo

sistemų tobulinimas, efektyvios Užimtumo

tarnybų veiklos stiprinimas regioniniame

ir vietiniame lygiuose.

LDB direktoriaus pavaduotoja

N.Dilbienė paminėjo ir svarbiausias Užimtumo

strategijos gaires, kurios yra

pagrindinis veiklos orientyras. Tačiau

plačiau komentavo naujo ciklo pradžią

– (2008 – 2010 m.) pokyčių tempo palaikymą

ir priminė, kad šiuo metu svarbiausia

investavimas į žmones ir darbo

rinkų modernizavimas. Tai yra darbo

rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų

pusiausvyra, kova su skurdu ir socialine

atskirtimi, investicijos į švietimą visą gyvenimą,

darbo metu įgytos kvalifikacijos

pripažinimas Europoje, būsimų įgūdžių

poreikių prognozavimas.

Pranešėja plačiau komentavo pirmąjį

principą, apibrėžtą 21 Gairėje – darbo

rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo

garantijų pusiausvyra. Tai naujas

požiūris į lankstumą ir saugumą darbo

rinkoje, vykstant globalizacijai, technologiniam

procesui sparčiai keičiant įmonių

ir darbuotojų poreikius. Ši koncepcija

reiškia perėjimą nuo darbo vietų saugumo

mentaliteto prie užimtumo saugumo

mentaliteto. Todėl šis modelis reikalauja

akcentuoti aktyvią darbo rinkos politiką,

motyvuoti mokymąsi visą gyvenimą, gerinti

klientams teikiamas paslaugas, užtikrinti

lygias galimybes visiems.

Kiekviena šalis, sakė pranešėja, turi

specifinę darbo rinką ir kultūrą, bet galioja

bendri principai, apimantys keturis

komponentus: patikimų ir lanksčių sutartinių

sąlygų įtvirtinimą tiek iš darbdavių,

tiek ir iš darbuotojų pusės, išsamią

mokymosi visą gyvenimą strategiją, siekiant

užtikrinti darbuotojų adaptacijos ir

užimtumo tęstinumą, efektyvias aktyvios

darbo rinkos priemones, kurios padeda

žmonėms susidoroti su nuolatiniais pokyčiais,

sumažinti nedarbo laikotarpį bei

palengvinti perėjimą į naują darbą, o taip

pat modernią socialinės apsaugos sis-

4

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis


Konferencija

temą, kuri suteikia adekvačias pajamas,

skatina užimtumą ir užtikrina darbo rinkos

mobilumą.

Kaip Lietuva atrodo Europos Sąjungos

darbo rinkos panoramoje? Darbo rinkos

ir užimtumo tendencijos Lietuvoje rodo,

kad tęsiasi 2000 m. prasidėjęs ekonomikos

augimas, stabilizavosi nuo 2001 m.

mažėjęs nedarbo lygis, pastaruoju metu

didėja darbo užmokestis, vyksta pozityvūs

pokyčiai užimtumo struktūroje.

Tačiau palyginti su ES, Lietuva atsilieka

pagal dirbančiųjų skaičių paslaugų sektoriuje,

užimtųjų žemės ūkyje dalis nors

ir mažėja, bet išlieka 2,5 karto didesnė

už ES vidurkį. Pagal nedarbo lygį Lietuva

tarp ES šalių užima pakankamai gerą

poziciją. Konferencijos dalyviams taip

pat buvo pristatyti bendro, moterų, vyrų,

jaunimo ir ilgalaikio nedarbo rodikliai ES

ir Lietuvoje, pateikti BVP metinio augimo,

užimtumo lygio, užimtų gyventojų

metinio augimo duomenys šalyse kaimynėse

– Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje,

o taip pat šių šalių bendro, jaunimo

nedarbo lygio bei ilgalaikių bedarbių

proc. nuo darbo jėgos rodikliai.

Pasak N.Dilbienės, pagal Lisabonos

užimtumo strategijos iššūkius 2010 m.,

t.y. bendro, moterų ir vyresnio amžiaus

asmenų užimtumo lygį, Lietuva gali didžiuotis

pasiektais rodikliais, daugiau

padirbėti reikės norint įvykdyti bendrojo

užimtumo lygio rodiklį.

šiuo projektu, nes pirmą kartą Lietuvos

darbo biržos istorijoje sukaupta patirtis

įvertinta kaip sektinas pavyzdys harmonizuojant

Europos darbo rinką. Lietuvos

darbo birža Europos Komisijos buvo

pripažinta geriausiai pasirengusia institucija,

kurios kompetentingi specialistai

rengė mokymo seminarus naujųjų ES šalių

– Bulgarijos, Rumunijos ir šalių kandidačių

– Kroatijos ir Turkijos užimtumo

tarnybų vidurinės grandies vadovams.

Pasak N.Dilbienės, malonu prisiminti,

kad LDB žengiant pirmuosius žingsnius,

padėjo Švedijos, Vokietijos, Danijos kolegos,

turintys didelę patirtį darbo rinkos

srityje. Šiuo metu LDB sukauptą patirtį

gali perduoti kitiems – bendradarbiaujama

su Estijos, Vengrijos, Ukrainos,

Latvijos, Kaliningrado srities užimtumo

tarnybomis.

Kartu su Švedijos užimtumo taryba

LDB teikia metodinę pagalbą Armėnijai,

Moldovai, Baltarusijai,

ketinama pasirašyti bendradarbiavimo

protokolus su

Rumunija ir Slovakija.

LDB direktoriaus pavaduotoja

N.Dilbienė taip pat

pristatė Lietuvos darbo biržos

elektroninių paslaugų

modelį, primindama, kad

LDB interneto svetainė yra

pripažinta „Geriausiu 2007

m. elektroninio turinio projektu“

e.valdžios kategorijoje, teikiant

viešąsias elektronines paslaugas šalies

gyventojams ir skatinant informacinės

visuomenės plėtrą. Rinkos analizės ir tyrimų

grupės „RAIT“ duomenimis, LDB

interneto svetainė yra antras tarp žinomiausių

ir dažniausiai lankomų karjeros

portalų, kuriame veikia vieninga darbo

paieškos ir pasiūlos sistema visoje šalyje.

Efektyvios darbo rinkos

funkcionavimo užtikrinimas

Lietuvos darbo biržos direktoriaus

pavaduotoja Galina Savickienė, konferencijos

dalyviams pateikusi penkerių

pastarųjų metų Lietuvos darbo biržos

vaidmens raidą, sakė, kad tai buvo iššūkių

metai – įgyvendinti Europos Sąjungos

struktūrinių fondų projektai, naujas

LDB Europos Komisijos buvo pripažinta geriausiai

pasirengusia institucija, kurios kompetentingi specialistai

rengė mokymo seminarus naujųjų ES šalių – Bulgarijos,

Rumunijos ir šalių kandidačių – Kroatijos ir Turkijos

užimtumo tarnybų vidurinės grandies vadovams.

Pranešėja kalbėjo ir apie EK finansuojamus

projektus, kuriuos įgyvendina

Lietuvos darbo birža. Tai – „Užimtumo

tarnybų vidurinės grandies vadovų mokymas“

(įgyvendintas 2007 m.), „Duomenų

apsikeitimo standarto HR – HML

įdiegimas Lietuvos darbo biržos informacinėje

sistemoje“ (jau turimi sėkmingi

rezultatai), „Naujų inovatyvių paslaugų

jaunimui vystymas, siekiant sumažinti

jaunimo nedarbą ir palengvinti atėjimą į

darbo rinką“ (vykdomas). Taip pat Lietuva

dalyvauja dviejuose projektuose kaip

partneris – „Naujas požiūris į darbdavius“

ir „Užimtumo tarnybų darbdaviams

teikiamų paslaugų vidutinės trukmės

strategijos tobulinimas“. Plačiau pristatydama

projektą „Užimtumo tarnybų

vidurinės grandies vadovų mokymas“,

N.Dilbienė sakė, kad galime didžiuotis

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

LDB interneto svetainė yra pripažinta „Geriausiu

2007 m. elektroninio turinio projektu“ e.valdžios kategorijoje,

teikiant viešąsias elektronines paslaugas šalies gyventojams

ir skatinant informacinės visuomenės plėtrą.

Nukelta į 10 p.

5


Laiškas redakcijai

Socialinės įmonės sėkmės

formulė –

kilnus tikslas padėti

neįgaliesiems

Asta Drungilienė

Neįgaliųjų socialinės įmonės UAB „Klaipėdos banga“ direktorė

Pavasaris...Simboliška, kad ir mes savo veiklą pradėjome

gamtos atgimimo laikotarpiu. Esame uždaroji akcinė bendrovė

„Klaipėdos banga“, įsikūrusi uostamiestyje, Šilutės pl. 83. Mums

suteiktas ypatingas – neįgaliųjų socialinės įmonės statusas, ir

vienas iš tikslų – įdarbinti neįgaliuosius, kurie negali lygiomis

sąlygomis su kitais konkuruoti darbo rinkoje. Nors socialinės

įmonės – kol kas naujiena Lietuvos ekonomikoje, yra nemažai

veiksnių, skatinančių žmones kurti tokias įmones. Jos tenkina

ne tik darbdavio interesus – kuriamas verslas gavus valstybės

pagalbą, bet ir valstybės – būtina sąlyga paramai gauti yra įdarbinti

tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, siekiant sumažinti

jų socialinę atskirtį ir suteikti naujas galimybes.

Sakoma, viščiukai skaičiuojami rudenį. Mes juos „suskaičiavome“

dar vasarį, kai Lietuvos darbo biržoje vyko vaizdo konferencija

,,Socialinė įmonė – paramos neįgaliesiems garantas“.

Joje buvo aptarta Socialinių įmonių įstatymo įgyvendinimo

eiga, įmonių veiklos rezultatai, numatytos priemonės ateičiai.

Kadangi vaizdo konferencija buvo transliuojama ir į Klaipėdos

darbo biržą, joje dalyvauti buvo pakviesta ir mūsų neįgaliųjų

socialinė įmonė. Malonu prisidėti prie veiklos, turinčios

kilnų tikslą – padėti neįgaliesiems grįžti į aktyvią darbo rinką.

Dingo nuovargis ir įkyrios mintys: gal kitur dirbti būtų lengviau?

O siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, sunku-

Būsimasis popieriaus pjovimo mašinos operatorius Ričardas

Šilgalis steigiamoje darbo vietoje.

mų teko įveikti tikrai nemažai. Savo įmonę įregistravome 2006

m. gruodį. Pradžioje dirbo tik vienas darbuotojas, turėjome

gražių ateities projektų, kuriuos panaudojome verslo, neįgaliųjų

socialinės integracijos priemonių planuose. Socialinių įmonių

įstatymas suteikė galimybę siekti neįgaliųjų socialinės įmonės

statuso, neturint reikiamo neįgaliųjų asmenų tikslinei grupei

priklausančių darbuotojų skaičiaus. Džiaugiamės, kad tada mumis

patikėjo Klaipėdos darbo biržos darbuotojai, įvertinę mūsų

galimybes pagal pateiktus duomenis, davę naudingų patarimų,

kaip papildyti pateiktus dokumentus, kad jie būtų tinkamai pristatyti

Lietuvos darbo biržos Socialinių įmonių reikalų komisijai

svarstyti. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas mums buvo

suteiktas 2007 m. vasarį.

Šiandien mūsų įmonėje darbuojasi 8 neįgaliųjų tikslinei grupei

priklausantys asmenys. Ne, tai ne asmenys, tai asmenybės,

išdidžiai einantys per gyvenimą, branginantys savo šaunų darbo

kolektyvą. Dauguma mūsų darbuotojų turi klausos negalią,

tačiau įveikti komunikavimo barjerą nebuvo sunku – greitai

išmokome kalbėti labai aiškiai artikuliuodami tariamus garsus,

įpratome nuolat su savim turėti tuščią lapą popieriaus ir rašiklį,

kad galėtume perduoti nurodymus, išklausyti nusiskundimus

ir pageidavimus. Mes, girdintieji, jau išmokome gestų kalbą: ir

pasisveikinti, ir pagirti už gerą darbą, ir padėkoti. Klausos negalią

turintys žmonės labai greitai įvertino galimybę įsilieti į pilnavertį

gyvenimą. Neįmanoma pamiršti žodžių, ištartų vienos

jaunos mūsų darbuotojos mamos: „Jau nebesitikėjau pamatyti

savo dukros laimingos. Šis darbas ištraukė ją iš bedugnės, į kurią

ji buvo patekusi po mokyklos baigimo.“ Tokie žodžiai ne tik

įkvepia, bet ir įpareigoja. Tenka apgalvoti kiekvieną pastabą ar

priekaištą, nes neįgalūs darbuotojai į daug ką reaguoja gerokai

jautriau, negu mes, sveikieji.

Suburti kolektyvą pavyko dėka valstybės teikiamos paramos.

Pagrindinis įmonės užsiėmimas – leidyba, spausdinimas, konsultacinė

verslo ir valdymo veikla. Neseniai laimėjome daugiau

nei 100 tūkst.Lt vertės konkursą metodinei literatūrai (vadovėliams

ir užduočių sąsiuviniams) spausdinti. Pasinaudojome tuo,

kad konkurse pirmenybė buvo teikiama socialinėms įmonėms.

Drąsiai galime teigti, kad valstybės pagalba yra labai reikšminga,

nes išlaisvinamos įmonės apyvartinės lėšos, kurios panaudojamos

papildomai produkcijai gaminti, papildomoms

paslaugoms teikti bei panaudoti kitiems pelno kūrimo reikalams.

Bet svarbiausia - didėja galimybės įsidarbinti labiausiai

socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, išlaikyti darbo

vietas neįgaliesiems.

6

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis


Laiškas redakcijai

Valstybės pagalba padeda kontroliuoti išlaidas, efektyviai,

taupiai dirbti. Nuo veiklos efektyvumo priklauso įmonės gerovė,

mikroklimatas, neįgaliųjų darbuotojų galimybės asmeniniame

ir visuomeniniame gyvenime.

2007 m. pasinaudojome darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio

draudimo įmokų daline kompensacija, subsidija darbo

vietų steigimo išlaidoms. Susigaudyti teisės aktų labirintuose,

maksimaliai išnaudoti valstybės paramą, išlaikyti darbo vietas

neįgaliems asmenims mums labai padėjo tie patys Klaipėdos

darbo biržos darbuotojai, kurie stebėjo mūsų socialinės įmonės

gimimą. O konsultacijų dėl tolesnės veiklos labai reikia. Plečiantis

įmonės veiklai, atsirado galimybė imtis vis sudėtingesnių

ir didesnės apimties spaudos leidybos darbų. Numatome

įsigyti popieriaus išvyniojimo, pjaustymo mašiną, popieriaus

numeravimo, bigavimo, perforavimo ir lankstymo įrenginius,

risografą. Visa ši įranga leis įkurti net penkias darbo vietas neįgaliesiems,

kuriems nustatytas 20-40 proc. darbingumo lygis.

Šių darbuotojų pareigos – operatoriai.

Planuojame, kad šiemet valstybės pagalba, palyginti su 2007

m,. išaugs 214,7 tūkst. Lt ir sieks beveik 300,0 tūkst. Lt. Svarbiausia,

kad padaugės darbo vietų neįgaliesiems: jau balandžio

mėnesį – nuo 4 iki 13. Norėtume, kad ne tik suteikta valstybės

pagalba pagal Socialinių įmonių įstatymą padėtų mums efektyviai

ir taupiai dirbti, išlaikyti darbo vietas neįgaliesiems, bet kad

veiktų ir kitų įstatymų reglamentai. Labai sunkiai skinasi kelią

į gyvenimą Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio nuostatos,

nors turime efektyvių ir gerai ištirtų verslo idėjų, esame lankstūs,

griežtai kontroliuojame finansus, prižiūrime ypatingą, specifinių

poreikių socialinės įmonės personalą – tereikia pašalinti

įstatymų spragas, trukdančias mums patiems užsidirbti.

UAB „Klaipėdos banga“ vyriausioji finansininkė Petronėlė

Laukionienė, priklausanti neįgaliųjų asmenų tikslinei grupei.

Lietuvos darbo biržos elektroninės paslaugos: greita ir patogu

Lietuvos darbo birža iki gegužės 30 dienos

šalyje organizuoja informacinę akciją

darbdaviams „LDB e. paslaugos – greita ir

patogu!“ Jos tikslas – pristatyti Lietuvos

darbdaviams naujas darbo biržų elektronines

paslaugas ir jų teikiamas galimybes bei

privalumus.

LDB informacinė sistema sudaro galimybes

įmonėms savarankiškai ir taupant laiką

vykdyti darbuotojų paiešką ir atranką, be

tarpininkų tiesiogiai internetu registruoti

laisvas darbo vietas. Akcijos metu vyksta

praktiniai seminarai darbdaviams, kuriuose

Lietuvos darbo birža pristato „Naudojimosi

e. paslaugomis vadovą darbdaviams“ ir

lankstinuką „E. paslaugos darbdaviams“. Vizitų

į įmones metu darbdaviai mokomi naudotis

darbo biržos e. paslaugomis, patys gali

įsitikinti jų praktine nauda.

Šalies darbdaviams Lietuvos darbo birža

siūlo naują duomenų mainų paslaugą, kuri

sudaro galimybę įmonių sukurtas darbo

vietas iš jų sistemos automatiškai perkelti į

Lietuvos darbo biržos duomenų bazę. Tokiu

atveju ieškant darbuotojų nebereikia informacijos

įvesti pakartotinai ir greičiau surandami

kandidatai į laisvas darbo vietas.

Reikalingų darbuotojų galima ieškoti bendroje

ir specializuotose duomenų bazėse.

„Talentų banke“ šiuo metu yra daugiau nei

2,8 tūkst. kvalifikuotų specialistų, „Senjorų

banke“ – per 1,2 tūkst. Darbdaviams pageidaujant

tam tikrą laiką elektroniniu paštu

automatiškai gali būti siunčiami tinkamų

darbuotojų CV. Siūloma naudotis naujomis

paslaugomis – galimybe užsisakyti darbo

mugę (kai įmonei reikia ne mažiau kaip 3

darbuotojų), internetu pateikti prašymą

įdarbinti užsienietį.

2007 metais LDB duomenų bazėje buvo

įregistruota apie 40 tūkst. galinčių konkuruoti

darbo rinkoje asmenų. Darbdaviai per

praėjusius metus savarankiškai internetu

užregistravo beveik 18 tūkst. laisvų darbo

vietų. Lietuvos darbo birža tarpininkavo

įdarbinant beveik 112 tūkst. ieškančių darbo

asmenų – vidutiniškai po 9 tūkst. per mėnesį.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį internetu

registravosi beveik 6 tūkst. ieškančių darbo

asmenų, darbdaviai savarankiškai įregistravo

daugiau kaip 12 tūkst. laisvų darbo vietų.

Visos Lietuvos darbo biržos paslaugos ir

specialistų konsultacijos teikiamos nemokamai.

Daugiau informacijos rasite interneto

svetainėje www.ldb.lt, darbo biržų atviro informavimo

zonose.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

7


Socialinė partnerystė

Nykstančio kaimo erdvėje –

informacijos sklaida ir e.paslaugos

8

Milda Jankauskienė

Balandžio 3 d. Lietuvos darbo biržos

organizuotoje vaizdo konferencijoje

„Kaimo bedarbių integravimo į darbo

rinką galimybių didinimas, socialinės atskirties

mažinimas“ dalyvavo Socialinės

apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo,

Žemės ūkio ministerijų, Lietuvos savivaldybių,

Savivaldybių seniūnų asociacijų

ir kitų organizacijų atstovai. Šią vaizdo

konferenciją stebėjo ir galėjo užduoti

klausimus Klaipėdos ir Panevėžio darbo

biržų darbuotojai.

Pradėdamas konferenciją Lietuvos

darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis

pažymėjo, kad šiuo metu darbo

biržai iškyla daug naujų uždavinių sprendžiant

darbo rinkos problemas. „Kada

darbo rinka reikalauja darbo jėgos, o jos

trūksta, savaime suprantama, institucija

šią problemą turi spręsti įtraukdama kuo

daugiau socialinių partnerių. Jų vaidmuo

yra didelis padedant integruoti ir kaimo

žmones“, kalbėjo LDB vadovas. Iš visų

ieškančių darbo asmenų kaimo gyventojai

sudaro 40 proc. „Pakankamai daug

– beveik 50 tūkst. darbingo amžiaus kaimo

žmonių nei dirba, nei registruojasi

darbo biržoje. Tai didelis rezervas“, įsitikinęs

V.Šlekaitis. Jo nuomone, kartu su

socialiniais partneriais reikia spręsti šias

problemas ir pirmiausia pradėti mažinti

informacinę atskirtį.

Jau keletą metų Lietuvos darbo birža

seniūnijose steigia informacines zonas,

kuriose ne tik stendai su informacija, kas

vyksta darbo rinkoje, bet ir Asociacijos

„Langas į ateitį“ (ji – LDB socialinė partnerė

– aut.past.) įrengti viešieji interneto

prieigos taškai.

Darbo rinkos aktualijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Darbo departamento direktorius

Romas Kancevičius, apibūdindamas

situaciją šalies darbo rinkoje, išskyrė

pagrindines aktualijas: vykstančias tendencijas

statybose, didėjantį užsieniečių

įdarbinimą ir žemės ūkio modernizavimą.

Anot prelegento, šiandienos kaimo

problemos yra savitos, palyginti su

pramonės ir paslaugų sektoriumi, tačiau

per penkerius metus užimtumo rėmimo

priemonės – savo verslo organizavimas,

darbas pagal verslo liudijimus, viešieji

darbai, vietinės užimtumo iniciatyvos turėjo

įtakos situacijai kaime gerėti ir davė

nemažų rezultatų: nedarbas kaime dabar

yra apie 6 proc., įkurta apie 26 tūkst.

darbo vietų. Toliau vykstant žemės ūkio

gamybos modernizavimui, be abejonės,

atsiras bedarbių. R.Kancevičiaus įsitikimu,

susiklostė kontraversiška situacija:

pramonėje, statyboje trūkstant paklausių

profesijų specialistų norima jų įsivežti

iš užsienio, kai pirmiausia

reikėtų stengtis išmokyti

tų profesijų savus gyventojus.

Kitų šalių patirtis rodo,

kad atsiranda problemų

įdarbinus užsieniečius. Ministerija

rengia darbo jėgos

migracijos šalies viduje programą,

kuri bus teikiama

svarstyti Trišalės tarybai ir

Vyriausybei, kalbėjo Darbo

departamento direktorius.

Šioje programoje numatyta

nemažai priemonių, kurios

bus taikomos ir ieškantiems

darbo asmenims, pavyzdžiui,

iš dalies kompensuoti

transporto išlaidas.

„Užimtumo rėmimo įstatyme

numatytos priemonės

ir toliau bus taikomos, nes laikas parodė,

kad jos gan efektyvios. Lėšų kiekis, reikia

manyti, nemažės“, kalbėjo prelegentas.

Kitą klausimą, kurį palietė

R.Kancevičius savo kalboje – susijęs su

gausių šeimų socialinėm problemom:

svarstyta idėja, kad reiktų remti gausių

šeimų tėvus, t.y. vieno iš jų įsidarbinimą,

visų pirma auginančius mažamečius vaikus

iki 8 metų, globojančius neįgaliuosius

iki 18 m.

Situacija kaimo darbo rinkoje

LDB Darbo pasiūlos ir paklausos

skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva

Liugienė apžvelgė, kokie yra kaimo

bedarbiai, kokia darbo jėgos paklausa,

kokios laisvos darbo vietos žemės ūkio

sektoriuje, ką jiems galėjo pasiūlyti darbo

birža. Anot D.Liugienės, užimtumo lygis,

užimtų asmenų skaičius šalyje auga. Pastaruosius

metus augo pramonė ir statyba

ir atvirkščiai – žemės ūkio sektorius,

kuriame 2003 m. buvo beveik 18 proc.

užimtųjų, praėjusiais metais sumažėjo iki

10 proc. Specialistės teigimu, bedarbių

skaičius, atsižvelgiant į ekspertų prognozes

dėl ekonomikos lėtėjimo, nebeturėtų

mažėti. Šių metų kovo 1 d. įregistruota

100 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Kita

tendencija – mažėja teritoriniai nedarbo

skirtumai: jei praėjusiais metais tarp

aukščiausio ir žemiausio nedarbo teritorijų

skirtumas – 6,7 karto, tai šių metų

pradžioje sumažėjo iki 5,7 karto. Pasak

D.Liugienės, šiais metais į teritorines

darbo biržas kreipėsi 41 tūkst. asmenų,

iš jų kas trečias registruotas kaime. Iš

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis


Socialinė partnerystė

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

viso kaimo bedarbių buvo įregistruota 55

tūkst. Moterys sudarė šiek tiek mažesnę

dalį – 48 proc. ir tuo skiriasi nuo miesto,

kur tarp bedarbių moterų yra 57 proc.

Jaunimas sudaro pačią mažiausią kaimo

bedarbių dalį (16 proc.), o vyresnio amžiaus

asmenys – didesnę (25 proc.) Dauguma

kaimo bedarbių (53 proc.)– vyresni

kaip 40 metų amžiaus. Pagal išsilavinimą

– 44 proc. neturi profesinio. D.Liugienės

įsitikinimu, tai gana svarbi problema,

su kuria darbo biržai tenka susidoroti –

tiems žmonėms padėti įgyti kvalifikaciją,

surasti tinkamą darbą.

Darbo jėgos paklausa šalyje išlieka

aukšta. Šiais metais buvo įdarbinta daugiau

kaip 19 tūkst. asmenų. Sausio mėnesį

laisvų darbo vietų buvo 9 proc. daugiau

negu praėjusiais, vasario mėnesį – 11

proc. daugiau.

Komentuodama darbo jėgos pasiskirstymą

pagal sektorius, D.Liugienė

sakė, jog šiais metais žemės ūkio įmonėse

įregistruota apie 1200 darbo vietų.

Pernai - 5 tūkst. laisvų darbo vietų. Teritoriniai

skirtumai žemės ūkio darbo

jėgos paklausoje yra gana ryškūs: Panevėžio

apskritis pasiūlė beveik 19 proc.

visų šalies laisvų darbo vietų žemės

ūkio sektoriuje(daugiausia šalyje), po to

– Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos

apskritys. Telšių ir Tauragės apskritims

tenka 3 – 4 proc. laisvų darbo vietų šalies

žemės ūkio sektoriuje. Laisvų darbo vietų

skaičius atskirose savivaldybėse labai skiriasi.

Žemės ūkis, miškininkystė didžiausią

procentą visų laisvų darbo vietų sudarė

Alytaus rajone, Pakruojyje, Šiauliuose,

Pasvalyje, Šiauliuose, Joniškyje.

Anot pranešėjos, pernai daugiau kaip

1 tūkst. įregistruotų laisvų darbo vietų

buvo siūloma nekvalifikuotiems žemės

ūkio žuvininkystės darbininkams, beveik

1 tūkst. – žemės ūkio mašinų variklinių

įrenginių operatoriams, apie

800 – medienos ruošos darbininkams,

150 – sodininkams, medelynų, daigynų

augintojams, apie 100 – pienininkystės,

augalininkystės darbuotojams.

D.Liugienė pažymėjo, jog praėjusiais

metais darbo birža padėjo įsidarbinti 35

tūkst. kaime gyvenantiems asmenims,

beveik 5 tūkst. kaimo žmonių pradėjo

veiklą įsigiję lengvatinius verslo liudijimus.

Didžiausia dalis – beveik 26 proc.

kaimo bedarbių buvo įdarbinti pramonės

įmonėse. Tik kas aštuntas bedarbis įdarbintas

žemės ūkyje. Daugiausia įdarbinta

nekvalifikuotais pramonės darbininkais,

pardavėjais, krovikais, operatoriais, žemės

ūkio miškų mašinų įrenginių operatoriais,

vairuotojais, statybininkais, kepėjais,

konditeriais ir suvirintojais.

Darbo biržos paslaugų plėtra

seniūnijose

LDB Darbo rinkos politikos realizavimo

skyriaus vedėja Vilija Zakšauskaitė,

kalbėdama apie kaimo gyventojams

teikiamas paslaugas, sakė, jog

darbo birža veiklą kaime pradėjo 2006

metais, kai įsteigė pirmuosius informavimo

centrus seniūnijose. Šių metų pradžioje

jose įsteigta jau 1300 informavimo

zonų. Anot V.Zakšauskaitės, neapsiribota

vien seniūnijomis, informavimo zonos

steigiamos bibliotekose, mokyklose,

verslo, kaimo bendruomenių centruose,

kad šios paslaugos būtų prieinamos visiems

kaimo gyventojams. „Pastatėme

stendus, aprūpinome informacija, yra internetinės

prieigos taškai, bet svarbiausia

– pasiekėme, kad beveik 0,5 mln. kaimo

gyventojų gali naudotis Lietuvos darbo

biržos paslaugomis“, sakė pranešėja.

Kaimo gyventojams pernai suteikta

per 240 tūkst. paslaugų: informavimo,

registravimo, individualaus ir grupėse

konsultavimo. Teritorinių darbo biržų

darbuotojai dažnai vyksta į įrengtus

centrus, kur supažindina kaimo gyventojus

su įvairiais įdarbinimo, profesijų

įsigijimo ir kt. klausimais. Šių paslaugų

dėka, kaip pasakojo V.Zakšauskaitė, 40

proc. registruotų asmenų įdarbinta arba

jie įtraukti į aktyvias darbo rinkos priemones.

Daugiausia jų dirbo viešuosius

darbus, kad galėtų atnaujinti arba įgyti

įgūdžius. Nemaža dalis – 24 proc. buvo

įtraukti į profesinį mokymą, kad įgytų

darbo rinkoje paklausių profesijų, taip

pat sunkiausiai integruojamiems žmonėms

suteiktos įdarbinimo subsidijuojant

priemonės. Skyriaus vedėja pažymėjo,

kad apie 700 kaimo žmonių pradėjo savo

verslą, pasinaudoję lengvatinėmis sąlygomis

verslui organizuoti. Be to, daugelyje

renginių, kuriuose dalyvavo kaimo gyventojai,

seniūnai, bendruomenių pirmininkai,

darbdaviai aptarti įvairūs darbo

rinkos klausimai.

Pasak V.Zakšauskaitės, siekiant išsiaiškinti,

kokių paslaugų reikia seniūnijose,

buvo apklausti ieškantys darbo asmenys,

seniūnai ir kaimo bendruomenių pirmininkai.

Iš viso apklausta per tūkstantį

asmenų: per 500 seniūnų ir kaimo bendruomenių

pirmininkų. Iš šios apklausos

paaiškėjo, jog didelė dalis – daugiau kaip

45 tūkst. darbingo amžiaus asmenų nedirba

ir nėra registruoti darbo biržoje. Tai

labai daug, ir mes tikimės savo paslaugomis

juos pritraukti į darbo rinką, kalbėjo

pranešėja. Juolab, kad šiemet ketinama

įrengti 424 naujas informavimo zonas:

42 seniūnijose, 155 bibliotekose,

142 mokyklose ir 95 kitose vietose.

Tuomet visoje šalyje būtų 1700 informavimo

zonų.

Bendradarbiavimo

galimybės mažinant

neužimtų kaimo gyventojų

socialinę atskirtį

Lietuvos savivaldybių seniūnų

asociacijos direktorius Petras Gestautas,

kalbėdamas apie seniūnijų

problemas, sakė, jog daugiau klausimų

iškyla bendradarbiaujant su administravimo

funkcijas atliekančiomis

institucijomis, o su darbo birža sieja

kolegiški santykiai. P.Gestautas pažymėjo,

jog darbo birža norintiems

dirbti sudaro puikias sąlygas – pakankamai

daug informacijos sukaupta seniūnijose,

rengiami seminarai padeda

vietos gyventojams orientuotis darbo

rinkoje, susipažinti su paslaugomis,

kurias teikia ši institucija. „Kalbant

apie socialinę atskirtį, ji yra tarp tų,

kurie nenori dirbti“, sakė pranešėjas.

Nukelta į 13 p.

9


Atkelta iš 5 p.

Užimtumo rėmimo įstatymas. Labai

svarbi veiklos sfera – bendradarbiavimo

su darbdaviais plėtra. Informavimo zonų

per penkerius metus skaičius nuo 59 išaugo

iki 1400, informavimo centruose

apsilankė du kartus daugiau klientų. 2007

– ieji buvo sėkmingi metai – įregistruota

per 130 tūkst. laisvų darbo vietų, kurias

buvo galima pasiūlyti ieškantiems darbo

asmenims. Vienas svarbiausių praėjusių

metų darbo efektyvumo rodiklių – įdarbinimas.

Grįžti į darbo rinką padėta 112

tūkst. asmenų, iš kurių per 50 proc. – socialiai

remtini. Kalbėdama apie darbo

rinkos politikos priemonių įgyvendinimo

rezultatus, LDB direktoriaus pavaduotoja

G.Savickienė akcentavo, kad aktyvios

darbo rinkos politikos priemonės 2007

m. buvo pasiūlytos kas antram bedarbiui,

kas penktam – profesinis mokymas, t.y.

suteikta galimybė įgyti kvalifikaciją ir padidinti

kompetenciją. Pavyko įsteigti per

1000 naujų darbo vietų labiausiai socialiai

pažeidžiamiems asmenims - neįgaliesiems.

2007 m. beveik 6 tūkst. žmonių su

negalia padėta įsitvirtinti darbo rinkoje,

suteikiant jų gebėjimus atitinkantį darbą.

Tai didžiausias skaičius per visus darbo

biržos veiklos metus, sakė pranešėja.

Svarbiausi neįgaliųjų grąžinimo į darbo

rinką instrumentai – socialinės įmonės,

pradėtos administruoti LDB prieš dvejus

metus, o taip pat – profesinė reabilitacija.

Šiuo metu 17 teritorinių darbo biržų

administruoja 72 socialines įmones, iš

kurių 44 turi neįgaliųjų socialinės įmonės

statusą. Pirmaisiais įstatymo įsigaliojimo

metais valstybės pagalba įmonėms siekė

1,96 mln. Lt, o 2007 m. išaugo iki 10 mln.

Lt. Šalyje taip pat veikia 5 profesinės reabilitacijos

centrai, kurie pateikia platų

profesijų pasirinkimo spektrą.

Konferencija

Lietuvos darbo birža – Europos Sąjungos

darbo rinkoje

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

2007 m. buvo pasiūlytos kas antram bedarbiui,

kas penktam – profesinis mokymas.

Vienas svarbiausių praėjusių metų darbo

efektyvumo rodiklių – įdarbinimas. Grįžti į

darbo rinką padėta 112 tūkst. asmenų

Pasak pranešėjos, šiandien labai svarbu,

kad žmogus galėtų grįžti į darbo rinką,

tačiau jis turi būti kvalifikuotas. Taigi

Lietuvos darbo birža 2007 m. žengė didelį

žingsnį: jei 2003 m. profesinio mokymo

programose dalyvavo tik 14 proc.

asmenų nuo bendro dalyvavusių aktyviose

priemonėse skaičiaus, tai pernai

beveik pusė žmonių, dalyvavusių aktyviose

darbo rinkos politikos programose

įgijo profesiją, tobulino turimą.

Žmogus, praradęs darbą, kainuoja

valstybei brangiai, ir investicijos, siekiant

grąžinti jį į darbo rinką, auga.

Jei prieš penkerius metus vidutiniškai

išlaidos vienai darbo vietai steigti neįgaliam

asmeniui siekė apie 8 tūkst. Lt, tai

– 2007 m. – apie 40 tūkst. Lt. Tris kartus

išaugo investicijos įgyjant žmogui profesiją,

o taip pat ir įgūdžių.

Lietuvos darbo birža panaudojo visas

galimybes įsisavindama Europos Sąjungos

struktūrinių fondų paramą, sakė

pranešėja. Jų dėka apie 50 tūkst. ieškančių

darbo asmenų dalyvavo įvairiose

programose – profesiniame mokyme,

užimtumo rėmimo priemonėse, buvo

steigiamos darbo vietos neįgaliesiems.

Kalbėdama apie pasyvias darbo rinkos

politikos priemones, pranešėja akcentavo,

kad nedarbo draudimo išmokų gavėjų

skaičius palyginti, 2003 – 2007 m. mažai

kuo pakito, tačiau vidutinės išlaidos

išaugo 2,5 karto. Tai paaiškinama tuo,

kad 2007 m. žmonės grįžo į darbo biržą

uždirbę draudimo nuo nedarbo išmokas.

Pasak G.Savickienės, šiandien Lietuvos

darbo birža yra institucija, kuri užtikrina

efektyvų šalies darbo rinkos funkcionavimą.

Pasiekimai akivaizdūs – sukurtas modernus

darbo rinkos informavimo pasaulis

ir elektroninių paslaugų paketas. 2007

m. labai didelis dėmesys buvo skirtas informavimo

paslaugų plėtrai seniūnijose.

Per 0,5 mln. ieškančių darbo asmenų jau

sudarytos galimybės naudotis seniūnijose

teikiamomis informavimo, registravimo,

tarpininkavimo įdarbinant ir konsultavimo

paslaugomis. 488 seniūnijose įsteigta

per 1,3 tūkst. informavimo zonų.

Užtikrinant teikiamų paslaugų plėtrą

ir aukštą kokybę, buvo investuota ir

tobulinant savo darbuotojų kvalifikaciją.

Ugdant bendruosius ir specialiuosius

gebėjimus, kvalifikaciją pakėlė 80 proc.

darbo biržos darbuotojų. 2006 – 2007

m. ESF paramos lėšomis per 350 darbo

biržos darbuotojų dalyvavo karjeros planavimo

moduliniuose mokymuose, ugdė

administracinius gebėjimus, tobulino

užsienio kalbos žinias. Buvo organizuoti

specialaus pobūdžio mokymai specialistų,

dirbančių su neįgaliaisiais ar grįžusiais

į laisvę asmenimis.

Kaip sakė G.Savickienė, Lietuvos darbo

biržos veiklą, teikiamas paslaugas bei

jų kokybę gerai vertina ir darbdaviai, ir

darbo ieškantys asmenys. Apklausų rezultatai

rodo, kad taip teigia 80 proc. apklaustų

darbdavių ir 76 proc. ieškančių

Lietuvos darbo birža panaudojo visas galimybes įsisavindama Europos Sąjungos

struktūrinių fondų paramą - apie 50 tūkst. ieškančių darbo asmenų dalyvavo įvairiose

programose – profesiniame mokyme, užimtumo rėmimo priemonėse, buvo steigiamos

darbo vietos neįgaliesiems.

Šiandien Lietuvos darbo birža yra institucija, kuri

užtikrina efektyvų šalies darbo rinkos funkcionavimą.

10

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis


Konferencija

darbo asmenų.

Darbo birža – galimybė atrasti

savo kelią darbo rinkoje

Radviliškio rajono meras Antanas

Čepononis, pristatęs pokyčius rajono

darbo rinkoje, sakė, kad 2002 m. prasidėjęs

ekonomikos augimas tęsiasi, mažėja

nedarbo lygis, didėja darbo jėgos paklausa,

ypač kvalifikuotos. Tačiau aštrėja darbo

jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo

problema, vyksta pokyčiai bedarbių struktūroje.Nedarbas

rajone 2007 m. sumažėjo

nuo 4,5 proc. iki 4,2 proc. ir išliko mažesnis

nei Šiaulių apskrityje (4,4 proc.). Pasak

mero, sunkiausia rajone įsidarbinti moterims,

jų nedarbo lygis siekia 5,4 proc.

Darbo birža palaiko glaudžius ryšius

su rajono darbdaviais: šiuo metu darbo

birža bendradarbiauja su 422 rajono

įmonėmis ir organizacijomis.

Nuo 1991

m. darbo biržai

tarpininkaujant

įdarbinta 21,5

tūkst. ieškančių

darbo asmenų,

prevencinių veiksmų pagalba 900 darbuotojų,

turinčių įspėjimus apie darbo

sutarties nutraukimą, suteikta reikalinga

kvalifikacija ir išsaugotos darbo vietos.

Svarbus darbo biržos vaidmuo aprūpinant

darbdavius kvalifikuota darbo jėga.

Nuo darbo biržos įkūrimo į profesinį

mokymą darbo birža nukreipė 3,1 tūkst.

ieškančių darbo asmenų. Rajono darbo

rinka pasipildė paklausių profesijų kvalifikuotais

darbuotojais: siuvėjais, medienos

apdirbimo staklininkais, statybininkais,

pardavėjais, suvirintojais.

Daugiausia parengta darbuotojų paslaugų

ir pramonės įmonėms (paslaugose

– 40 proc., pramonėje – 37 proc., statyboje

– 19 proc., žemės ūkyje – 4 proc.).

Kaip sakė rajono meras, alternatyvi

užimtumo priemonė – smulkus verslas.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

Pernai rajone įsigyti ar pratęsti galiojantys

3254 verslo liudijimai už 164,2 tūkst. Lt.

148 bedarbiai išsipirko lengvatinius verslo

liudijimus ir užsiima statybos darbais

(40 proc.), prekyba (15 proc.), variklinių

transporto priemonių technine priežiūra

ir remontu (14 proc.). 650 asmenų pernai

įregistravo individualias veiklas.

Didelę socialinę naudą rajone turi vietinių

užimtumo iniciatyvų projektai, sakė

A.Čepononis. VUI projektų pagalba rajone

sukurta 17 naujų darbo vietų kaimo

bedarbiams. 2003 m. įgyvendinus VUI

projektą Aukštelkų seniūnijoje “Ekologiškai

švarių visaverčių kombinuotų pašarų

cecho įkūrimas”, įsteigta 12 naujų darbo

vietų. 2006 m. įgyvendintas VUI projektas

Šeduvos apyl. seniūnijoje “Smuklės

“Žarija” paslaugų plėtra” darbą pasiūlė

penkiems bedarbiams.

2006 – 2007 m. 6 rajono darbdaviai

įsteigė 8 naujas darbo vietas neįgaliesiems.

Vidutiniškai vienai darbo vietai

įsteigti darbdavys iš Užimtumo fondo

gavo apie 29 tūkst. Lt subsidiją. Subsidijuojamas

darbo vietas neįgaliesiems

įsteigė S.Krivicko įmonė “Fasma”, Šeduvos

globos namai, L.Daunecko įmonė,

V.Mikučio IĮ, K.Minioto IĮ ir UAB “Ropokalnis”.

Darbo birža ir rajono savivaldybė

bendradarbiauja organizuojant viešuosius

darbus. 2007 m. viešuosiuose darbuose

dirbo 380 asmenų. Buvo atliktas

11 rajono mokyklų, 3 vaikų darželių ir

globos namų smulkus vidaus remontas,

sutvarkyta aplinka. Daugyvenės kultūros

Didinant kaimo bedarbių motyvaciją dirbti, svarbią

vietą užima paslaugų plėtra kaimo seniūnijose.

istorijos muziejuje – draustinyje bedarbiai

restauravo 15 muziejaus objektų,

sutvarkė 20 ha parko plotų. Valstybei priklausančiuose

miškuose buvo iškasta ir

paruošta sodinimui 1300 tūkst. sodmenų,

išpikiuota 2800 tūkst. daigų, buvo

prižiūrimos kapinės, želdiniai ir aikštės,

įrengtos poilsio zonos.

Pasak mero, didinant kaimo bedarbių

motyvaciją dirbti, svarbią vietą užima

paslaugų plėtra kaimo seniūnijose. 2007

m. 3 seniūnijose įrengti SIP – PIC terminalai

bei viešos interneto prieigos. Visose

seniūnijose teikiamos informavimo, registravimo

bei konsultavimo paslaugos,

įrengtos 25 darbo biržos informavimo

zonos, 45 informaciniai stendai.

Darbo birža 2007 m. partnerės teisėmis

dalyvavo įgyvendinant 8 ESF projektus.

217 aktyvios darbo rinkos politikos

priemonių dalyvių buvo finansuojami iš

ESF lėšų. Aktyvios darbo rinkos politikos

priemonių finansavimui 2007 m. iš ESF

lėšų panaudota beveik 570 tūkst. Lt.

Informacinių technologijų

vaidmuo ir perspektyvos

Lietuvos darbo biržoje

UAB „Alna Business solutions“

direktorius Tomas Milaknis apžvelgė

bendradarbiavimo kelią su Lietuvos

darbo birža nuo 1995 m., kuomet buvo

sukurta pirmoji informacinė sistema

DBIRŽA. Joje buvo kompiuterizuotos

pagrindinės klientų aptarnavimo funkcijos:

ieškančių darbo asmenų, laisvų darbo

vietų registravimas, pašalpų skaičiavi-

11


Konferencija

mas, statistinių ataskaitų formavimas.

1998 m. buvo įdiegta nauja sistema

DBIRŽA-I, kuri veikė vidiniame kompiuterių

tinkle, apimančiame visus Lietuvos

rajonus. Ši sistema pasižymėjo nauju

funkcionalumu ir paslaugomis: nedarbo

draudimo išmokų formavimu ir skyrimu,

rekomendacijų įsidarbinti išdavimu,

bedarbių dalyvaujančių aktyviose darbo

rinkos politikos programose apskaita, įsidarbinimo

planų bedarbiams sudarymu,

sistema padėjo atlikti darbo rinkos rodiklių

analitinius ir prognozių skaičiavimus.

Savarankiškos informacijos paieškos

sistema SIP – buvo naujiena Lietuvoje.

Ji suteikė klientams galimybę savarankiškai

ieškoti informacijos apie įvairiausių

profesijų laisvas darbo vietas, naudotis

išsamia informacija apie darbo biržos teikiamas

paslaugas, gauti pagrindinę teisinę

informaciją, susijusią su darbo rinka

ir įsidarbinimu, gauti patarimų, kaip bendrauti

su darbdaviu.

Pasak T.Milaknio šiek tiek vėliau atsirado

profesinio informavimo centrų

sistema PIC, kuri padėjo klientams susipažinti

su konkrečia profesija pagal jos

aprašą, peržiūrėti filmą, kuriame rodoma

parinktos profesijos darbo kasdienybė,

atlikti testus profesijai keliamų reikalavimų

srityje, rasti patarimų, kaip pasirinkti

tinkamą profesiją.

Pasinaudoti SIP bei PIC teikiamomis

paslaugomis galima kiekvienoje darbo

biržoje esančiuose terminaluose.

2001 m., sakė T.Milaknis, buvo žengtas

svarbus žingsnis – LDB svetainėje

sukurta „Darbo birža internete“, kuri remiasi

dviem sistemos DBIRŽA-I duomenų

bankais: ieškančių darbo asmenų bei

laisvų darbo vietų. Ieškantys darbo asmenys

gali internetu skelbti savo CV bei

savarankiškai ieškoti darbo pasiūlymų.

Darbdaviai turi galimybę internetu įvesti

laisvas darbo vietas ir ieškoti kandidatų į

jas. Pasak pranešėjo, buvo pasiektas pirmas

e-paslaugų lygis.

2004 m. prasidėjo naujas informacinės

sistemos taikymo etapas Lietuvos darbo

biržoje. Gerokai patobulinta informacinė

sistema sudarė galimybę teikti viešąsias

elektronines paslaugas klientams internete

nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

Elektroninės paslaugos buvo skirtos

atskiroms naudotojų grupėms: ieškantiems

darbo asmenims, darbdaviams bei

kitiems Lietuvos darbo biržos svetainės

lankytojams. Pasiekiamas antras e-paslaugų

lygis.

Pranešėjas konferencijos dalyviams

pateikęs statistinių duomenų apie įdarbinimo

į laisvas darbo vietas, įtraukimo

į aktyvias darbo rinkos programas ir profesinio

mokymo programą dalyvių skaičiaus

augimą 1997 – 2005 m., netiesiogiai

susiejo tai su informacinių technologijų

diegimo procesu ir jo tobulėjimu.

Tobulėjanti informacinė sistema sudarė

galimybę modernizuoti ir kitus procesus.

Buvo realizuotas ieškančių darbo

asmenų informavimas apie laisvas darbo

vietas naudojant SMS, e-paštą, darbdaviai

taip pat informuojami e-paštu apie

ieškomus kandidatus. Buvo atnaujintas

ieškančių darbo ir laisvų darbo vietų portalas.

Atsirado galimybė įvesti savo CV ir

užpildyti preliminarios registracijos darbo

biržoje anketą, užsisakyti pažymas

internetu.

Atnaujinama kompiuterinė technika

leido žengti didelį žingsnį centralizavimo

link. Pereinama prie programinės įrangos

licencijų nuomos. Pasiektas trečias

e-paslaugų lygis daro įmanomą dalinį interaktyvumą.

Pranešėjas uždavė retorinį klausimą

„Kur esame šiandien?“. Svarbiausia –

kompiuterizuotos pagrindinės veiklos

funkcijos. Dideli ir svarbūs uždaviniai

buvo – informacinės sistemos integracija

į vieningą Europos užimtumo tarnybų

sistemą EURES, realizuotas HR-XML

standartas tiek duomenų lygmenyje, tiek

apsikeitimui su išorinėmis sistemomis.

Taip pat realizuotas duomenų apsikeitimas

tarp išorinių ir vidinių sistemų,

kompiuterizuotos dokumentų ir darbo

procesų valdymo sistemos ir t.t. Visa tai

buvo įvertinta, - sakė pranešėjas.

Taigi Lietuvos darbo biržos interneto

svetainė www.ldb.lt buvo pripažinta

2007 metų „Geriausiu elektroninio turinio

projektu“ e-valdžios kategorijoje

teikiant viešąsias elektronines paslaugas

šalies gyventojams ir skatinant informacinės

visuomenės plėtrą.

Pripažinimas, pasak T.Milaknio, įpareigoja

eiti pirmyn.

Dabar darbo biržos paslaugos yra trečiame

– ketvirtame lygyje, o ateityje laukia

penktas e.paslaugų lygis, t.y. personalizacija,

proaktyvios, automatizuotos

paslaugos.

Laikantis gražios tradicijos už veiklos rezultatus pagerbti darbo biržų

darbuotojai, socialiniai partneriai.

Aukščiausiu Socialinės apsaugos ir darbo ministro apdovanojimu – pasižymėjimo ženklu „Gerumo žvaigždė“ pagerbti

– Nijolė Dilbienė, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja, Ramutė Kalinauskienė, Anykščių darbo biržos direktorė,

Irena Kilčiauskienė, Raseinių darbo biržos direktorė, Irena Urbelienė, Radviliškio darbo biržos direktorė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro padėkos raštais apdovanoti: Daiva Liugienė, Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos

ir paklausos skyriaus vedėjo pavaduotoja, Asta Urmanavičienė, Lietuvos darbo biržos Informacinės sistemos organizavimo skyriaus

vedėja, Marijonas Žagūnis, Pasvalio darbo biržos direktorius, Stasė Laurušienė, Pakruojo darbo biržos direktorė, Danutė

Šalkauskienė, Leidybinės grupės „Darbo biržos naujienos“ vadovė, Aldona Augaitienė, Jurbarko darbo biržos direktoriaus pavaduotoja,

Romalda Stumbrienė, Akmenės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja.

Lietuvos darbo biržos direktoriaus padėkos raštais pagerbti: Genė Zulonienė, Kupiškio darbo biržos direktorė, Svajonė

Žedavainienė, Širvintų darbo biržos direktorė, Irena Miliuvienė, Lazdijų darbo biržos direktorė, Eugenijus Tamonis, Ignalinos

darbo biržos direktorius, Genadijus Trusovas, Švenčionių darbo biržos direktorius, Alė Stepulaitienė, Vilkaviškio darbo biržos

direktorė, Silva Astopaitytė, Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus l.e.vedėjo pavaduotojo pareigas,

Vilmera Abromavičiūtė, Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vyr.specialistė, Nijolė Petrovienė, Personalo ir ūkinio aptarnavimo

skyriaus vyr.specialistė, Antanas Čepononis, Radviliškio rajono savivaldybės meras, Germina Margaitienė,

12

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008

Žemės

m. balandis

ūkio darbuotojų profesinės sąjungos Radviliškio rajono komiteto pirmininkė, Trišalės komisijos prie Radviliškio darbo biržos narė.


Atkelta iš 9 p.

Socialinė partnerystė

Nykstančio kaimo erdvėje – informacijos sklaida ir e.paslaugos

Jo nuomone, dabartinis socialinių pašalpų

gavimo būdas nėra efektyvus, nes

neskatina jas gaunančius kaimo žmones

ieškotis darbo, integruotis į darbo rinką.

P.Gestautas mano, kad asmenys už

gaunamas iš valstybės išmokas turėtų

atidirbti visuomenei naudingus darbus,

nes dažnai teise gauti pašalpas pasinaudoja,

o pareigomis pasirūpinti šeima,

vaikais – pamirštama. Atidirbę naudingus

visuomenei darbus, jie oriai pinigus

uždirbtų, o tie, kurie atsisakytų, negautų

ir pašalpų.

Profesinių mokyklų galimybės

ruošiant ir perkvalifikuojant

darbininkus kaimui

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos

l.e.p. profesinio mokymo skyriaus

vedėjo Juozo Gaudiešiaus, šalyje yra

75 profesinės mokyklos. Norinčių mokytis

žemdirbiškų profesijų moksleivių

skaičius kasmet mažėja. Iš visų profesinėse

mokyklose besimokančių 43 tūkst.

moksleivių, žemdirbiškose mokymo programose

– tik per 8 proc. J.Gaudiešius

pabrėžė, jog kalbant apie žemdirbiškas

profesijas, negalima apsiriboti tik žemės

ūkiu – kaimui reikia ir kitokių profesijų

žmonių – automobilių remontininkų, suvirintojų,

siuvėjų, kirpėjų, kalvių, statybininkų.

Daugelis studijuojančių profesinių

mokyklų dieninės mokymo programas

kartu įgyja ir papildomų kvalifikacijų –

automobilio vairuotojo, traktorininko ir

kt.

J.Gaudiešius sakė, jog traktorininkų ar

melžėjų, kurių dabar trūksta dideliems

ūkiams, neatsiras daugiau, jei nebus suinteresuoti

ir darbdaviai, kurie jaučia tokių

specialistų stygių. „Tuos pagrindus,

kuriuos gauna moksleiviai profesinėse

mokyklose, jie turi gilinti. Profesinės mokyklose

negali nupirkti traktoriaus arba

kombaino, kuris kainuoja 1 mln. ar 1,5

mln. litų. Darbdaviai, būdami suinteresuoti

gauti specialistų, kiek jiems reikia,

turėtų leisti moksleiviams pasinaudoti jų

turima technika mokymo tikslais“, kalbėjo

ministerijos atstovas. Jis taip pat siūlė

ūkininkams ieškoti kontaktų su moksleiviais,

atvykti į profesines mokyklas ir

kviesti juos praktikai į ūkius.

„Šiuolaikinis jaunimas į tokias programas,

kaip melžėjos ar traktorininko,

tikrai neis. Kvalifikacijos kėlimas arba

specializacija turėtų vykti kursų būdu,

kuriuos organizuoja Lietuvos darbo birža

ir Žemės ūkio ministerija, įsitikinęs

J.Gaudiešius. Jis pripažino, kad profesinių

mokyklų teikiamų paslaugų rezultatai

ne visai atitinka ūkio poreikius, ir

mokymo programos dažnai atsilieka nuo

gyvenimo, netenkina ir kai kurių dėstytojų

lygis.

Asociacijos „Langas į ateitį“

indėlis skatinant kaimo

gyventojų kompiuterinį

raštingumą

2003 metais pasirašė bendradarbiavimo

sutartį su Lietuvos darbo birža, ir šis bendradarbiavimas

sėkmingai tęsiasi. Vienas

iš baigiamų vykdyti „Langas į ateitį“ projektų

– „Lietuvos e.piliečio kompiuterinio

raštingumo pradmenys“, kuris pradėtas

2006 m. Anot L.Križinauskienės, šio projekto

tikslas – tiesioginių mokymų kompiuterinėse

klasėse ir viešosiose prieigos

centruose būdu suteikti kompiuterinio

raštingumo žinių 50 tūkst. gyventojų.

Nors projektas tuo metu buvo ambicingas

ir kėlė daug abejonių, šiandien ramia

širdimi galiu pasakyti, kad šis tikslas yra

pasiektas, kalbėjo direktorė. „Projektą

vykdėme visoje Lietuvos teritorijoje – 60

savivaldybių ir bendradarbiavome su teritorinėmis

darbo biržomis, ypač didelį

dėmesį skyrėme kaimo gyventojams ir

vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems

labiausiai reikia ir kurie jaučiasi nekomfortabiliai,

neturėdami kompiuterinio

raštingumo žinių. Todėl buvo paruošta

beveik tūkstantis mokymo klasių kaimo

vietovėse, mokymai vyko viešosiose interneto

prieigos taškuose, kurių suskaičiavome

181 tose vietovėse, kur nebuvo

mokyklose kompiuterinės klasės“, prisiminimais

dalinosi L.Križinauskienė.

Anot pranešėjos, Vilniaus, Kauno,

Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus

gyventojai sudarė 39 proc. dalyvių skaičiaus,

o kitų miestų ir rajono centrų – 41

proc., kaimo gyventojai – 20 proc. 80

proc. išlaikė testus ir gavo kursų baigimo

„Lango į ateitį“ direktorė Loreta

Križinauskienė, kalbėdama apie nuveiktus

darbus, priminė, kad asociacija

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

13


Socialinė partnerystė

pažymėjimus.

Pasak L.Križinauskienės, projekte dalyvavo 12 proc. bedarbių.

Iš kaimiškų vietovių bedarbių irgi buvo 12 proc. „Vadinasi,

bendradarbiavimas buvo tikslingas ir nemažai žmonių turėjo

galimybių atvykti į tuos kursus“, kalbėjo prelegentė. Anot jos,

siekiant pakelti Lietuvos kompiuterinį raštingumo lygį ir vykdant

šį projektą, tikslas buvo prisidėti prie šalies visuotinio

kompiuterinio raštingumo programos, kad ugdomi e.paslaugų

vartotojai. Atsiradus naujoms finansavimo galimybėms, bus

vykdomi dar du projektai. Vienas iš jų skirtas 400 vyresnių kaip

16 metų amžiaus neįgaliems žmonėms, kurie turi nepakankamus

arba neturi kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Jis pritaikytas

žmonėms su negalia iš 16 savivaldybių. Kitas projektas

skirtas skatinti naudotis naujais mokymosi būdais. Šio projekto

tikslas – įgalinti vartotojus patogiai ir saugiai įgyti žinių informacinių

technologijų dėka ir suteikti tiems žmonėms galimybę

aktyviau konkuruoti darbo rinkoje, pasakojo L.Križinauskienė.

Kaimo gyventojų

kompiuterinio

raštingumo didinimo

galimybių plėtra

Šią temą konferencijos

dalyviams pristatęs Viešųjų

interneto prieigos taškų

asociacijos prezidentas

Gediminas Navickas sakė,

jog viešųjų interneto prieigos

taškų tinklo plėtra kaimo

vietovėse – nauja galimybė

informuoti apie darbo rinką

ir aktualiausias darbo biržos

paslaugas.

Prelegentas priminė, kad pirmasis viešojo interneto prieigos

taškas (tuomet dar nebuvo taip vadinamas) įkurtas 1997 metais

Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: įrengta 10 kompiuterių, kurie

buvo prijungti prie interneto ryšio, ir visi galėjo nemokamai

naudotis. Vėliau įsteigta dar 11 tokių taškų bibliotekose. Aljansas

„Langas į ateitį“ kartu su Vidaus reikalų ministerija įrengė 175

taškus visoje Lietuvoje. 2005 – 2006 m. 300 tokių taškų atsirado

kaimiškose vietovėse. Šiuo metu kuriami 400 viešosios prieigos

taškų, į kuriuos jau vežama technika, taip pat modernizuojami

83 jau veikiantys. Pastarojo projekto tikslas – išplėsti viešųjų

interneto prieigos taškų tinklą nuošaliose kaimo vietovėse, kad

kuo tolygiau Lietuvoje jie pasiskirstytų, taip pat integruoti visų

prieigos taškų kompiuterius į vieną bendrą administravimo sistemą.

Darbo birža taip pat galėtų ją naudoti kaip informacinį

kanalą, kalbėjo G.Navickas.

Anot prelegento, viešąjį interneto prieigos tašką sudaro 3 – 5

kompiuteriai, baldai kompiuteriams, multifunkcinis įrenginys

– spausdintuvas, fakso aparatas, skeneris, interneto ryšio privedimas

ir įvedimas.

Kaip sakė G.Navickas, pasibaigus minėtam projektui, Lietuvoje

iš viso bus 850 viešųjų interneto prieigos taškų.

Vienas iš sėkmingų šių interneto prieigos taškų panaudojimo

pavyzdžių – praeitais metais bendradarbiaujant su valstybine

mokesčių inspekcija kaimo žmonės iš viešųjų interneto prieigos

taškų galėjo deklaruoti savo turtą. Anot G.Navicko, net 2 tūkst.

gyventojų atsiuntė savo deklaracijas iš viešųjų interneto prieigos

taškų – tai pranoko visus lūkesčius.

Alytaus darbo biržos direktorius

Regimantas Mačiulis, pakviestas išsakyti

nuomonę apie darbą seniūnijose,

sakė, jog pasitaikė gera proga padėkoti

visiems seniūnams, bibliotekų vadovams,

bibliotekininkams ir kitiems socialiniams

partneriams, kurie padeda spręsti užimtumo

problemas kaimo vietovėse. Anot

R.Mačiulio, bibliotekos buvo išsigelbėjimas,

kai imta vystyti paslaugas kaimuose,

kur buvo įrengti interneto prieigos taškai

ir darbo vietos. „Visuose 11 seniūnijų

mūsų klientai turi puikų priėjimą prie

darbo biržos teikiamų interneto paslaugų

ir informacijos“. Direktorius apgailestavo,

kad kaimo vietovėse nesikuria tiek darbo

vietų, kiek norėtųsi – jos kuriamos arčiau

miestų. Rajono žmonėms, norintiems

dirbti, sunku pasiekti tas darbo vietas,

nes nėra visuomeninio transporto. „Kaime

yra ir aktyvių, bet daug ir pasyvių gyventojų.

Mūsų pareiga – juos aktyvinti.

Geriausi talkininkai – seniūnai, kurie valdo

situaciją, su kuriais kartu sprendžiame

problemas, ir žmonės tampa aktyvesni“,

pasakojo R.Mačiulis.

Prienų darbo biržos direktorius Algis

Aliukevičius įsitikinęs, kad didžiausia

problema kaime – tai didelė socialinė

atskirtis. Yra žmonių, kurie nedirba,

neregistruoti darbo biržoje. Todėl, anot

A.Aliukevičiaus, socialinių partnerių

bendradarbiavimas – tai vaistas padėti

žmonėms, esantiems socialinėje atskirtyje.

Antra vertus, daugeliui reikėtų keisti

neigiamą požiūrį į tokius žmones, jie gi –

mūsų kaimynai, giminaičiai, turime juos

priimti kaip turinčius problemų ir privalome

padėti.

Varėnos rajono Marcinkonių seniūnas

Vilius Petraška pasidžiaugė bendradarbiavimu

su darbo birža – pagal VUI

projektą įdarbinta beveik 30 žmonių.

Jonavos rajono Šilų seniūnė Irena

Kuršatienė pasakojo, kad jų bendruomenei

itin svarbūs viešieji darbai. Sakė

neįsivaizduojanti, jei jų sumažėtų. Pasak

seniūnės, gera iniciatyva – leisti dirbti

moksleiviams, I.Kuršatienė prisipažino,

jog pradžioje įtartinai žiūrėjo į darbo biržos

veiklą seniūnijoje – stendus su informacija

ir pan. „Dabar pati raginu domėtis

darbo biržos paslaugomis, o jos darbuotojų

organizuojami seminarai, individualūs

pokalbiai su vietos gyventojais tapo

neatsiejama gyvenimo dalimi“, kalbėjo

seniūnė.

14

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis


Programos

Vietinių

užimtumo

iniciatyvų

projektų

patrauklumas

tarp darbdavių

nemažėja

Kovo mėn. pabaigoje įvyko VUI projekto „Naujų darbo vietų sukūrimas UAB „Somlita“ pristatymas visuomenei.

Jame dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas, LDB direktoriaus pavaduotoja

N.Dilbienė, Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslininkai, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, darbdaviai,

socialiniai partneriai. Vilniaus darbo biržos direktorius J.Kankevičius, atidarydamas konferenciją pasidžiaugė dar

vieno projekto įgyvendinimu.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

Danutė Šalkauskienė

Gražia tradicija tapę renginiai – vietinių

užimtumo iniciatyvų projektų pristatymai

visuomenei – puiki proga iš arčiau

susipažinti su naujai besikuriančiais verslais,

gamybos padaliniais, kuriuose, pasinaudojus

valstybės parama, kuriamos

naujos darbo vietos bedarbiams.

Lietuvos darbo biržos programa sudarė

galimybę tokioms „oazėms“ atsirasti

daugelyje šalies miestų ir miestelių, atokiausiose

seniūnijose, didžiausio nedarbo

teritorijose. Ne išimtis – ir Vilniaus

rajonas. Čia VUI projektai įgyvendinami

nuo 2002 m. Per pastaruosius šešerius

metus realizuota 17 projektų, sukurta beveik

100 naujų darbo vietų kaimo bedarbiams,

įsisavinant 1,52 mln. Lt valstybės

paramos lėšų.

Veiklų įvairovė apibūdina verslo žmonių

idėjų gausą. Štai 2002 m. ŽŪB „Irgila“

įkūrė pievagrybių auginimo cechą (jį praplėtė

pagal VUI projektą 2004 m.), UAB

„Valdorfo didmenos“ pradėjo gaminti

sultinius (2004 m. – įrengė dar ir kečupo

gamybos liniją), UAB „Jaola“ – vaisvandenius.

2003 m. UAB „Galamita“ įgyvendino

unikalų projektą „Stručių kiaušinių inkubatoriaus

įrengimas Vilniaus rajone“,

UAB „Anvitus“ išplėtė fasavimo paslaugų

verslą, ŽŪKB „Danilavos medelynas“,

pasinaudojęs projekto teikiamomis galimybėmis,

įsirengė uogynų laistymo sistemas,

įsigijo šaldymo įrengimus, UAB

„Lauguras“ įrengė gyvenamųjų namų ir

kitų pastatų šiltinimo technologijas, UAB

„Frolana“ keliautojus pradžiugino nauju

moteliu, kavine, saugoma automobilių

aikštele, įkurta Lavoriškių kaime.

Naujos darbo vietos, įsteigtos pagal

projektus, suteikė galimybę gauti nuolatinį

darbą Kalvelių, Bezdonių, Riešės, Nemėžio,

Marijampolio, Dūkštų, Pagirių,

Juodšilių ir kitų seniūnijų gyventojams.

Tarp įdarbintųjų – papildomai darbo

rinkoje remiami, socialiai pažeidžiami

kaimo bedarbiai (ilgalaikiai, vyresni nei

50 metų amžiaus darbingi asmenys, neįgalieji,

iki įsiregistravimo darbo biržoje

nedirbę 2 ir daugiau metų).

Aktyvūs darbdaviai, pasinaudoję valstybės

parama, įkūrė žemės ūkio technikos

remonto bazę, įsteigė medienos

perdirbimo cechą, medienos džiovinimo

barą, išplėtė eksportuojamų medienos

gaminių cechą ir t.t.

Daugiausia – 8 projektai buvo įgyvendinti

pramonės srityje, 5 – paslaugų ir 4

žemės ūkio sferoje.

VUI projektus įgyvendinusios įmonės

ir toliau sėkmingai vysto savo veiklą. Projektų

įgyvendinimas skatina įmonių plėtrą,

produkcijos gamybos augimą, sudaro

prielaidas naujoms darbo vietoms steigti.

Todėl be minėtų 100 darbo vietų papildomai

įkurta dar 40.

2007 m. Avižienių seniūnijoje, Riešės

kaime, buvo įgyvendintas projektas

„Naujų darbo vietų sukūrimas UAB

„Somlita“. Įsigijusi du modernius tamprios

polietileno plėvelės pervyniojimo

įrengimus, įmonė sukūrė keturias naujas

darbo vietas operatoriams – pervyniotojams.

Jose įdarbinti Vilniaus darbo biržoje

registruoti bedarbiai. Nuo 1995 m.

polietileno plėvelių gamybos sektoriuje

dirbanti „Somlita“, kasmet plečia gamybos

pajėgumus, todėl ir dalyvavimas VUI

projektų programoje – puiki investicija į

gamybos plėtrą.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto

mokslo darbuotojų nuomone, VUI

projektai kol kas liko vienintelė speciali

programa užimtumui didinti didžiausio

nedarbo regionuose. Jie yra ekonomiškai

efektyvūs, bet svarbiausias – socialinis

efektas, t.y. pagalba ne tik bedarbiams,

bet ir verslui.

VUI projektai aktualesni atokesnėse

vietovėse. Bet darbdaviai susiduria su sumažėjusia

motyvacija dirbti, nors progra-

15


Programos

ma sudaro sąlygas įsidarbinti, nereikalauti socialinių išmokų,

t.y. auklėja bedarbį. Duomenys rodo, kad keičiasi įsidarbinusių

žmonių požiūris į aplinką, gyvenimą. Akivaizdi ir projektų nauda

bendruomenei – gerėja gyvenimo kokybė, auga gamybos apimtys,

skatinamas verslas. Darbo ir socialinių tyrimų instituto

direktoriaus B.Gruževskio nuomone, svarbu labiau informuoti

verslo visuomenę apie galimybę pagal VUI programą plėsti

verslą. Valstybės institucijos turėtų pasirūpinti, kad projektams

įgyvendinti būtų naudojamos ne tik Užimtumo fondo, bet ir ES

struktūrinių fondų lėšos. Pasak B.Gruževskio, nemažiau svarbu

integruoti VUI projektus į Ūkio ministerijos veiklą. Pranešėjas

išreiškė viltį, kad bus tobulinamos projektų vykdymo procedūros

darbo biržos galėtų labiau pasitikėti tais darbdaviais, kurie

dalyvauja programoje nebe pirmą kartą. Lietuvos darbo biržos

direktoriaus pavaduotoja N.Dilbienė renginio dalyviams pristatė

projektų įgyvendinimo šalyje dinamiką, jų plėtrą. Ji sakė, kad

šiemet šalies mastu bus įgyvendinami 62 projektai, jiems finansuoti

numatyta skirti 10 mln. Lt.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto primininkas

A.Sysas kalbėjo, kad akivaizdu, jog valstybės skiriamos lėšos

duoda naudą, projektai gyvuoja, kuriami ateities planai.

Projekto pristatymas UAB “Somlita”

Naujos

darbo vietos –

socialinei atskirčiai mažinti

Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai Pasvalio rajone

sėkmingai įgyvendinami nuo 2001 m. Per septynerius metus

pagal 34 projektus sukurta 290 naujų darbo vietų, panaudota

per 4,5 mln. Lt valstybės lėšų. Ši valstybės pagalba atitinka

darbdavių interesus, kurie pasinaudoję parama, steigia naujas

darbo vietas, atnaujina ir plečia savo veiklą, mažina nedarbą

rajone.

2007 m. buvo įgyvendinti 3 projektai, kuriems finansuoti

skirta 646,7 tūkst. Lt valstybės paramos lėšų, įsteigta 19 naujų

darbo vietų.

UAB „Jadrana“ pagal projektą „Griovių, hidrotechninių

statinių remonto ir rekonstrukcijos padalinio įkūrimas“ įsigijo

ekskavatorių, ekskavatorinį krautuvą, krūmapjoves – žoliapjoves.

Įsigytos priemonės padės renovuoti ir modernizuoti

esamus, statyti naujus hidrotechnikos statinius, užtikrins jų

bei griovių tinkamą naudojimą ir priežiūrą. UAB „Jadrana“

įgyvendindama projektą, įsteigė 9 naujas darbo vietas: ekskavatorininkų

– mašinistų, darbininkų – vairuotojų, darbininkų.

Buvo įdarbinti asmenys iki 25 m. amžiaus ir kaimo

gyventojai, vyresni nei penkiasdešimtmečiai.

UAB „Vidstata“ Pasvalio mieste išplėtė bendrųjų statybos,

inžinerinių tinklų montavimo ir klojimo darbus. Šį projektą

įmonė jau buvo pradėjusi įgyvendinti 2006 metais. Pasinaudojusi

valstybės teikiama parama, įmonė įsigijo šiuolaikinę

modernią techniką, sukūrė 5 naujas darbo vietas.

UAB „Chimkora“, pernai pristačiusi projektą „Inžinerinių

tinklų statyba, renovacija bei plėtra Pasvalio rajone“, jį sėkmingai

įgyvendina ir šiandien. Įmonė prisidėjo prie nuotekų

surinkimo ir valymo infrastruktūros vystymo. Įgyvendindama

projektą įmonė įkūrė darbo vietas dviems ekskavatoriaus

mašinistams, dviems darbininkams, vairuotojui.

Realizuojant projektus didelis dėmesys skirtas socialinės

atskirties bedarbių grupėms remti: įsteigtose darbo vietose

įdarbinti 6 asmenys vyresni kaip 50 m., 4 jauni iki 25 m.

amžiaus bedarbiai. Darbo vietų sukūrimas turėjo įtakos nedarbo

mažinimui tarp kaimo bedarbių. Net 11 darbo vietų

arba 58 proc. skirtos kaimo bedarbiams įdarbinti. Sumažėjo

nedarbas tarp nekvalifikuotų asmenų, nes beveik kas antra

vieta sukurta būtent jiems.

VUI projektai padėjo spręsti socialines problemas, įgyvendinti

rajono strategijos vystymo uždavinius, įtakojo ekonominę

plėtrą, buvo naudingi ne tik pačioms įmonėms, bet

ir rajono gyventojams.

16

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis


Aktualijos

Situacija darbo rinkoje balandžio 1d.

Įregistruota ieškančių darbo asmenų 99555

iš jų: moterų 56523 (56,8 %)

vyrų 43032 (43,2 %)

ilgalaikių bedarbių 5480 (7,2 %)

dalyvaujančių laikino užimtumo 13722 ( 13,8 %)

priemonėse

gaunančių nedarbo draudimo 22895 (30,3 %)

išmokas

Ieškančių darbo asmenų santykis su 4,7 %

darbingo amžiaus gyventojais

Darbo jėgos pasiūla auga, paklausa -

mažėja

Kovo mėnesį į šalies teritorines darbo biržas ieškodami darbo

kreipėsi 14,5 tūkst. ieškančių darbo asmenų, o nuo metų

pradžios - 55,5 tūkst. Tai yra 8 proc. daugiau negu per 2007

metų pirmąjį ketvirtį.

Didesnioji į darbo biržą besikreipiančių ieškančių darbo asmenų

dalis yra nepasirengusi konkuruoti darbo rinkoje. Daugiau

kaip 40 proc. per ketvirtį įregistruotų asmenų neturi profesinio

pasirengimo, 19 proc. turi ilgesnę kaip 2 metų darbo

pertrauką, apie 11 proc. anksčiau nėra dirbę.

Darbo jėgos paklausa, palyginti su 2007 metų pirmuoju ketvirčiu

sumažėjo 14 proc. Šiais metais darbdaviai registravo

28,4 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Beveik 90 proc. iš jų buvo

skirtos nuolatiniam įdarbinimui.

Daugiausia laisvų darbo vietų –

kvalifikuotiems darbininkams

Iš visų darbo vietų, kurias darbo biržos specialistai pirmąjį

šių metų ketvirtį galėjo pasiūlyti ieškantiems darbo asmenims,

daugiausia, apie 60 proc., buvo paslaugų sektoriuje, pramonės

įmonėse – 24 proc., 12 proc. – statybose,

žemės ūkyje – apie 4 proc.

Trys iš penkių laisvų darbo vietų yra

skirtos kvalifikuotiems darbininkams ir

amatininkams. Kvalifikuoti darbininkai

gali rinktis vieną iš kelių ar net keliolikos

jiems siūlomų darbo vietų, kadangi vietų

yra daugiau negu asmenų, pasirengusių

jas užpildyti. Labiausiai trūksta vairuotojų

ekspeditorių ir tarptautinių krovinių vežėjų,

mūrininkų, betonuotojų, apdailininkų,

suvirintojų, siuvėjų.

Kas penkta Lietuvos darbo biržos duomenų

bazėje įregistruota darbo vieta skirta nekvalifikuotiems

darbininkams. Tačiau neturintiems profesinio pasirengimo bedarbiams

yra sunku įsidarbinti, nes pretendentų į šias vietas tris

kartus daugiau negu vietų. Nekvalifikuotiems darbininkams

dažniau siūlomas terminuotas darbas, negu turintiems profesinę

kvalifikaciją.

Svarbu padėti apsispręsti dėl

profesinės karjeros

Nesugebėjimas konkuruoti ir įsitvirtinti darbo rinkoje yra

ne vienintelė problema. Daugeliui darbo biržos klientų trūksta

darbinės motyvacijos, jie nėra apsisprendę dėl savo profesinės

karjeros. Siekdami padėti pasirinkti darbo rinkos poreikius atitinkančią

profesiją, darbo biržos specialistai bedarbius konsultuoja

individualiai ir grupėse. Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo

suteikta 259 tūkst. individualių konsultacijų. Dar 6,8 tūkst. bedarbių

konsultuota grupėse, siekiant padidinti jų darbinę motyvaciją

bei padėti apsispręsti dėl profesinės karjeros.

Visos priemonės, kurios reikalingos, kad bedarbis įsitvirtintų

darbo rinkoje, numatomos bedarbių įsidarbinimo planuose.

Nuo metų pradžios darbo biržos specialistai kartu su bedarbiais

parengė 44,8 tūkst. įsidarbinimo planų.

60

50

40

30

20

10

0

2005

2006

2007

2008

Darbo biržos

klientai – 4,7

proc. šalies

darbingo

amžiaus

gyventojų

Balandžio 1 d. šalies teritorinėse

darbo biržose buvo

registruota 99,6 tūkst. ieškančių

darbo asmenų, ir jie, kaip

ir prieš mėnesį, sudarė 4,7

proc. šalies darbingo amžiaus

gyventojų.

Tarp darbo biržos klien-

Nukelta į 18 p.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

17


Aktualijos

tų didesnė moterų dalis - 56,8 proc., vyrų – 43,2 proc. Vyrų

ir moterų santykis keičiasi: šių metų pradžioje moterys sudarė

60 proc. visų darbo biržoje registruotų asmenų. Apie 10 proc.

balandžio 1 d. registruotų asmenų buvo jaunesni kaip 25 metų

amžiaus.

Darbo biržoje registruotos moterys sudarė 5,2 proc. šalies

darbingo amžiaus moterų, o vyrai – 4,1 proc. darbingo amžiaus

vyrų. Didžiausia dalis darbo biržoje registruotų moterų buvo

Akmenės rajone (10,7 proc.). Didžiausias vyrų darbo biržos

klientų procentas, taip pat 10,7 proc., registruotas Druskininkuose.

Kovo pabaigoje beveik 14 tūkst. asmenų darbo biržos siuntimu

dalyvavo laikino užimtumo priemonėse. Programų dalyviai

sudarė 0,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Atskirose teritorijose nedarbas kito

nevienodai

Nors šalies darbo biržose registruotų asmenų procentas

kovo mėnesį nesikeitė, atskirose teritorijose jis kito nevienodai:

šešiolikoje augo, dvidešimt šešiose mažėjo ir aštuoniolikoje

liko nepakitęs. Teigiama tendencija ta, kad aukščiausio nedarbo

teritorijose šis rodiklis mažėjo labiausiai. Akmenės raj. savivaldybėje

darbo biržoje registruotų asmenų procentas per kovo

mėnesį sumažėjo 0,4 proc. punkto, Ignalinos raj. – 0,2 proc.,

Rokiškio raj. – 0,3 proc.

Balandžio 1 d. mažiausiai ieškančių darbo asmenų buvo tarp

Neringos ir Elektrėnų (1,7 proc.), Trakų raj. (2,0 proc.) bei Kazlų

Rūdos (2,2 proc.) savivaldybių darbingo amžiaus gyventojų.

Daugiausia ieškančių darbo asmenų buvo Druskininkų, (9,4

proc.) ir Jurbarko raj. (9,1 proc.) savivaldybėse.

Iš didžiųjų šalies miestų didžiausias ieškančių darbo asmenų

procentas buvo registruotas Panevėžyje (4,9 proc.), mažiausias

– Kaune (3,3 proc.)

Įdarbinta 62 proc. per mėnesį

registruotų asmenų

Darbo biržai tarpininkaujant, kovo mėnesį buvo įdarbinta

9,1 tūkst., tai yra trys iš penkių per mėnesį įregistruotų asmenų.

Palyginti su šių metų vasariu, kovą įdarbinimas išaugo 4,5

proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, panašiai kaip ir per 2007 atitinkamą

laikotarpį, darbo birža padėjo įsidarbinti 28,4 tūkst. asmenų.

Iš jų daugiau kaip 90 proc. gavo nuolatinį darbą.

Savo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, įsigijus lengvatinius

verslo liudijimus, kovo mėnesį išbandė 1,3 tūkst. bedarbių.

Nuo metų pradžios pagal lengvatinius verslo liudijimus pradėjo

dirbti 5,6 tūkst. bedarbių.

Kas šeštam darbo biržos klientui

pasiūlytas laikinas užimtumas

Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones per kovą buvo

nusiųsta 2 tūkst. darbo biržos klientų. Apie 1 tūkst. asmenų

pradėjo dirbti remiamojo įdarbinimo priemonėse, beveik 900

dalyvavo profesinio mokymo bei neformalaus švietimo programose.

Nuo metų pradžios per 9 tūkst. arba kas šeštam darbo biržoje

įregistruotam asmeniui buvo pasiūlytas laikinas užimtumas

dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo, įgūdžių įgijimo, remiamojo

įdarbinimo ir kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Moterys tarp nusiųstų į aktyvias darbo rinkos politikos priemones

sudarė daugiau kaip 61 proc., jaunimas – apie 17 proc.

Didesnioji jaunimo, dalyvaujančio priemonėse, dalis (apie 64

proc.) siekė įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančią profesiją.

Trys iš penkių darbo rinkos priemonių dalyvių - darbo rinkoje

papildomai remiami bedarbiai.

Gauta daugiau pranešimų apie

atleidimus

2008 m. kovo mėn. buvo gauti 9 pranešimai apie grupės

darbuotojų atleidimus, kuriuose numatoma iš darbo atleisti

224 darbuotojus. Pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus

gavo Panevėžio, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių darbo

biržos. Darbuotojų atleidimo priežastys – įmonių struktūriniai

pertvarkymai, iškeltos bankroto bylos. AB „Danisco Sugar Kėdainiai“

pranešė Panevėžio darbo biržai, kad dėl nutraukiamos

Panevėžio cukraus fabriko veiklos iš darbo numatoma atleisti

50 darbuotojų. Fabriko veikla nutraukiama dėl ES cukraus rinkos

organizavimo reformos pakeitimų. Per metus numatoma

atleisti apie 100 darbuotojų. Kauno darbo birža gavo pranešimą,

kad dėl reorganizacijos savivaldybės įmonė „Avarinė tarnyba“

numato atleisti 38 darbuotojus. Šiaulių UAB „Strateksas“

dėl įsiskolinimų įteiks atleidimo lapelius 33 darbuotojams, Panevėžio

UAB „Krekenavos pašarai“ dėl reorganizacijos numato

atleisti 28 darbuotojus.

Per 2008 metų pirmą ketvirtį užregistruota 15 pranešimų

apie grupės darbuotojų atleidimus, 452 darbuotojai įspėti apie

atleidimą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu,

pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą skaičius padidėjo

šeštadaliu, o įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičius beveik

nepakito.

Teritorinių darbo biržų specialistai organizavo susitikimus

su įmonių, pranešusių apie atleidimus, atstovais ir atleidžiamais

darbuotojais, suteikė informaciją apie darbo biržos teikiamas

paslaugas, aptarė nedarbo prevencijos priemonių taikymą atleidžiamiems

darbuotojams. Buvo parengtos 8 tikslinės prevencinės

programos atleidimų pasekmėms sušvelninti. Jose

numatoma, kad 156 asmenims bus suteiktos informavimo,

konsultavimo, individualios veiklos planavimo ir tarpininkavimo

įdarbinant paslaugos, 96 asmenys dalyvaus aktyvios darbo

rinkos politikos priemonėse, 125 bus įdarbinti į laisvas darbo

vietas, 90 - numato įsidarbinti savarankiškai. Konsultacijų su

atleidžiamais darbuotojais metu yra išsiaiškinama atleidžiamų

darbuotojų motyvacija, suteikiama pagalba darbo paieškoje,

darbuotojai rengiami integravimui į darbo rinką.

www.ldb.lt

18

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis


Summary

Situation in Lithuania

labour market

During March:

• 14,534 registered unemployed

• 9,102 placed to jobs,

• 8,118 of them to permanent job,

• 4,620 granted unemployment insurance

benefit,

• 19,944 registered vacancies,

• 1,961 job seekers involved in active labour

market policy programmes.

1 April

• 4,7per cent total unemployment rate,

• 56,8 per cent women unemployment rate,

• 43,2 per cent men unemployment rate,

• 99,555 registered unemployed.

DARBO BIRŽOS

NAUJIENOS

Lietuvos darbo biržos

informacinis biuletenis

2008 m. balandis, Nr. 4(125)

Leidybinės grupės adresas:

S. Žukausko g.15, Vilnius LT-08234

Redaktorė Danutė Šalkauskienė

Tel. 272 5711, tel./faks. 272 5709

El. paštas:

Danute.Salkauskiene@ldb.lt

Milda.Jankauskiene@ldb.lt

“Darbo biržos naujienos” -

interneto svetainėje: www.ldb.lt

(skyrius informacija/publikacijos)

Spausdino UAB Baltijos kopija.

LT-09109 Vilnius, Kareivių 13B

3,5 sp.l. Užs. Nr. 6372

ISSN 1392-6756

Tiražas 1500 egz.

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

Lithuanian Labour Exchange - in the labour market of

European Union 3

During the annual conference that took place in Radviliškis district in April there were

ideas shared about work done and future plans. Director of Lithuanian Labour Exchange

(LLE) Vidas Šlekaitis said that during 17 years of work there were a lot of done, but even

when the unemployment rate became low there are still new challenges to be negotiated –

number of group dismissals is increasing, also number of unemployed registered at labour

exchanges among whom main part is unqualified, unmotivated workers is increasing.

Speakers of the conference pointed up achievements of LLE – its activities are well considered

among countries of EU – European Commission accredited LLE as best prepared institution

that can forward its experience to new countries of EU and also to countries - candidates of

EU. High level was reached in installing new modern technologies – LLE internet site was

awarded as “Best electronic content project 2007” in category of e. authority by providing

public electronic services to countries inhabitants and rooting for development of info society.

Minister of Social security and labour ministry V. Blinkevičiūtė said that after

positively evaluating Lithuania’s progress in Europe in the areas of employment

and social politics, it is recommended to improve territorial mobility of inhabitants,

reform the systems of education and science in the way they could guarantee

quality that is needed for labour market, renew strategy of all life learning, also

pay more attention for youth employment, development of business and etc.

In the space of vanishing village – dispersion of

information and e. services 8

In 3rd of April at LLE a video conference was organized. Topic of the conference was:

“Enlargement of possibilities for unemployed of villages to integrate into the labour

market, minimization of social exclusion”. During the conference it was emphasized that

50 thousand working age villagers neither works nor registers at labour exchange. And

that is a big reserve of work force. Agricultural sector during last few years has lost 98

thousand persons and employed at this sector reduced by 10 per cent. During this year 41

thousand persons addressed to local labour exchanges and every third of them is registered

in the village. Last year labour exchange helped to employ for 35 thousand villagers.

LLE started its activity in 2006 by establishing first information centers in

townships. At the beginning of this year there was already 1300 information zones

established. During last year there were 240 thousand services provided for villagers.

Representatives from Ministry of Social security and labour, Ministry of Education and

science, Association of municipalities’ foremen brought up a lot of questions, which must

be solved by common efforts of employers, educational institutions and social partners.

At this conference activity of Association “Window to the future” was presented. This association

is special because it gave a chance for all countries inhabitants, especially for villagers, to

gain knowledge of computer literacy in all public places that have internet access. In this

project that association implemented participated 12 per cent unemployed from rural areas.

At this conference director of LLE Vidas Šlekaitis and president of Public

internet access points association Gediminas Navickas signed a contract of

collaboration which foresees possibilities for Public internet access point’s users

to accomplish tentative registration at labour exchanges, at specialized “Talents”,

“Seniors” banks, to publish their CV, to get information about vacancies and etc.

Employers’ interest in local employment initiative

projects remains high 15

The presentation of local employment initiative projects to society became a beautiful

tradition and also great chance to get to know newly establishing businesses,

manufacturing subdivisions which create new workplaces for unemployed with a support

of government. Local employment project’s “Establishment of new workplaces in private

company “Somlita” presentation to social partners and society gave a chance to get

to know not only the company that is recognized at international level by producing

polythene clingfilm and that has established new job places for unemployed of Vilnius

district, but also other 17 local employment initiative projects, that were founded in

2002 – 2006 and successfully exists up till now. Over 100 new workplaces in the farthest

townships composed a chance to employ for those persons who are most vulnerable.

19


ÁSIDARBINIM

BAR

O

GALIMYBIØ

M E T RAS

SPECIALISTAI

Pardavimo vadybininkai

Transporto vadybininkai

Draudimo vadybininkai

Nekilnojamo turto vadybininkai

Tiekimo vadybininkai

Verslo administratoriai

Projekto vadovai

Projektuotojai konstruktoriai

Kontruktoriai

Metrologijos inžinieriai

Apskaitininkai

Viešojo administravimo specialistai

Gydytojai

Logopedai

Slaugos specialistai

Apdailininkai

Tinkuotojai

Dažytojai

DARBININKAI

Plataus profilio statybininkai

Betonuotojai

Stogdengiai

Staliai

Suvirintojai

Santechnikai

Elektrikai

Šaltkalviai

Laivo korpusininkai

Laivo vamzdynininkai

Ribotos

Mažos

Fizikos mokytojai

Matematikos mokytojai

Žvejybos meistrai

Konsultantai

Archyvarai

Logistikos specialistai

Reklamos vadybininkai

Elektronikos inžinieriai

Elektrotechnikai

Mechanikai

Laivavedžiai

Geodezininkai

Architektai

Buhalteriai

Psichologai

Socialiniai pedagogai

Socialiniai darbuotojai

Bendrosios praktikos slaugytojai

Vaistininkai

Veterinarai

Chemikai

Administratoriai

Administracijos darbuotojai

Bibliotekininkai

Vairuotojai ekspeditoriai

Kelininkai

Baldžiai

Skardininkai

Automobilinio ir elektrinio

krautuvo vairuotojai

Ekskavatoriaus mašinistai

Krano operatoriai

Medienos ruošos darbininkai

Elektromechanikai

Konditeriai

Floristai

20

Agronomai

Ekonomistai

Statybos inžinieriai

Technikai mechanikai

Zootechnikai

Traktorininkai

DARBO BIRŽOS NAUJIENOS 2008 m. balandis

More magazines by this user
Similar magazines