palydint senuosius - sutinkant naujuosius - VšĮ Tautinių bendrijų namai

tbn.lt

palydint senuosius - sutinkant naujuosius - VšĮ Tautinių bendrijų namai

Nr.1(72) 2004 m. sausio mën. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtis

www.tatary-litwy.8k.com

Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën.

PALYDINT SENUOSIUS -

SUTINKANT NAUJUOSIUS

Adomas ASANAVIÈIUS

Jei prisimintumëme visus 2003-sius

metus, tai kiekvienam þmogui jie paliko

gerø prisiminimø, atneðë vieniems didesnës

laimës, kitiems – maþesnës, galbût

kai kam ir nesëkmiø. Taèiau kaip bebûtø,

gyvenime kiekvienam tenka visko, bet

svarbiausia bûti optimistu, nenusiminti,

sëti gërá ir tik tada gali gauti gerà derliø.

Ðiuose metuose pasaulyje ávyko ir vyksta

daugybë politiniø ávykiø, bet mûsø tautos

þmonës, nebûdami politikais, kaip paprastai,

nebuvo ir nëra tø ávykiø vertintojai.

Tad galime tik ðiek tiek pasidþiaugti

savo gyvenimu, nuveiktais darbais, pasvajoti

apie mûsø jaunosios kartos ateitá,

padëti jai iðsaugoti tautiðkumà, puoselëti

religijà, tautines tradicijas ir kultûrà.

Ðimtmeèiais mûsø jaunosios kartos sëmësi

gerø elgesio normø ið savo seneliø,

moèiuèiø, tëvø. Ir ðiandien, aèiû Dievui,

mums yra kuo pasidþiaugti, kad, neþiûrint

á plintanèias negatyvias tendencijas,

mûsø tarpe jø nëra.

Sveikinimas ið Tatarstano

Jaunimas stengiasi siekti mokslo, jø tëveliai,

nebûdami gobðuoliais, dirbdami pagal

savo specialybæ bei gaudami ne itin

didelius atlyginimus, stengiasi, kiek galëdami

materialiai palaikyti savo atþalas.

Dar pagal 1989 m. statistikos valdybos

duomenis tarp 5188 Lietuvoje gyvenanèiø

totoriø pagal iðsilavinimo lygá ðis

rodiklis buvo aukðtesnis uþ vidutiná respublikos

gyventojø. Tiesa, procentiðkai

Lietuvos karaimø iðsilavinimo lygis

buvo truputi aukðtesnis.

Mûsø þmonës dirba ávairiuose ûkio

sferose: tai - sveikatos apsaugos, ðvietimo,

pramonës, þemës ûkio bei visose

kitose. Dþiugu, kad ðiuo metu, palyginti

nelengvu materialiai gyvenamu laikotarpiu,

mûsø jaunimas nebëga ieðkoti

laimës uþsienyje. Jis myli Tëvynæ Lietuvà

ir kiek galëdamas dirba pagal specialybæ

savo gyvenamose vietovëse. O

jø tëveliams tai didþiausia laimë.

Neseniai visi mes atlikome savo ðvenèiausià

religinæ pareigà - Ramazan mënesio

pasninkà. Visà mënesá maldø namuose

vyko Ðventojo Korano skaitymas

ir pamaldos. 2003 metø gruodþio 6

dienà Vilniaus lenkø kultûros namuose

ávyko Lietuvos totoriø kultûros vakaras.

Artëjant Naujiems 2004 metams ir prasidëjus

moksleiviø atostogoms, Vilniaus

totoriø sekmadieninëje mokykloje 2003

m. gruodþio 21 d. ávyko Naujametinës

moksleiviø eglutës ðventë. Apie ðiuos

renginius jau buvo raðoma praeitame

laikraðèio numeryje.

Malonu, kad ðiais mokslo metais totoriø

kalbos mokytoja Galija chanum sutiko

dëstyti totoriø kalbà ir etnokultûrà.

(Nukelta á 2-à psl.)

Gerbiamas p. Adai Jakubauskai!

Nuoðirdþiausiai sveikinu Jus ir gyvenanèius

Jûsø kraðte tautieèius su artëjanèiais

Naujaisiais Metais. Kur begyventø

totoriø þmonës ir tautos, visada,

iki ðiø dienø kaip vieninga tauta perduoda

savo gimtàjà kalbà, motinø-tëvø

áproèius, nacionalines ðventes, skambias

dainas auganèiai kartai, ir èia yra

Jûsø ir Jûsø vadovaujamos bendruomenës

ánaðas. Mes iðreiðkiame didelá dëkingumà

dël Jûsø veiklos tautos labui.

Artëjanèiuose Naujuose Metuose linkime

kiekvienam tautieèiui tikëjimo

tvirtumo, gerovës, santarvës ir vienybës,

sëkmës darbe ir stiprios sveikatos.

Su ðventëm Jus! Su pagarba,

Pasaulinio totoriø kongreso

Vykdomojo komiteto pirmininkas

R.Z.Zakirov


2 Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën.

TAUTINIØ MAÞUMØ IR IÐEIVIJOS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBËS

Gerbiamasis Mensaidai BAIRAÐEVSKI,

Nuoðirdþiai sveikinu Jus garbingo jubiliejaus -

80-øjø gimimo metiniø proga.

Jûsø nuoðirdus darbas ákuriant Lietuvos totoriø kultûros

draugijà ir ilgametis pirmininkavimas joje tapo svariu

ánaðu á Lietuvos totoriø kultûriná gyvenimà. Savo siekiais

ir darbais Lietuvos radijuje, Lietuvos totoriø kultûros

bendrijoje Jûs prisidëjote prie tradicijø, paproèiø

puoselëjimo, tautinës tapatybës iðsaugojimo.

Linkiu Jums neblëstanèios energijos, stiprios sveikatos

ir ilgø gyvenimo metø!

Antanas PETRAUSKAS

Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento

Generalinis direktorius

Vilnius, 2004 m. sausio 18 d.

PALYDINT SENUOSIUS -

SUTINKANT NAUJUOSIUS

(Atkelta ið 1-o psl.)

Dar prieð porà metø mums pavyko ásigyti intensyvaus kurso

Totoriø kalbos vadovëlius, kuriuos dabar gavo visi

moksleiviai. Be to, mes nusipirkome naujà televizoriø su

video, magnetofonà. Pamokø metu mokytoja Galija chanum

naudoja diskus ir kasetes gimtosios kalbos ir etnokultûros

mokymui. Gaila, kad kai kurie mûsø veikëjai pesimistiðkai galvoja

apie Lietuvos totoriø gimtosios kalbos mokymàsi. Mano

manymu, kalbëti, kad tu esi totorius, neþinant gimtosios

kalbos, istorijos bei etnokultûros nëra pagrindo. Ðiuo metu

mes turime visas sàlygas iðmokti mûsø protëviø kalbà bei

kitas kalbas, reikalingas Europos Sàjungoje.

Gaila, kad iki ðiol neiðspræstas sekmadieniniø mokyklø

mokytojø atlyginimo klausimas. Tikiu, kad Tautiniø maþumø

ir iðeivijos departamentas artimiausiu metu iðspræs ðá klausimà

teigiamai. Tautiniø bendrijø taryba planuoja ateityje

sekmadieniniø mokyklø mokytojø kvalifikacijos këlimà.

2003 m. lapkrièio mënesá Departamentas organizavo

sekmadieniniø mokyklø festivalá, kuriame dalyvavo Vilniaus

ir Keturiasdeðimt totoriø kaimo mokyklø moksleiviai. Mûsø

moksleiviams buvo sunku gimtàja kalba deklamuoti eilëraðèius,

dainuoti, sekti pasakas.

Dabar norëèiau papasakoti apie vykusá Nemëþyje kultûros

renginá, kuri organizavo bendrijos pirmininkë p.Aiða Iljaseviè.

Jame dalyvavo ne tik Vilniaus kraðto totoriai, bet ir kitø

regionø atstovai. Ðioje vakaronëje grojant muzikai, kurià atliko

Romualdo Ratkevièiaus ið Ðvenèioniø grupë, buvo

pasveikinta Felicija Ðèiuckaja su 60-ties metø jubiliejumi.

Praeitø metø gruodþio 25 d. Nemëþiaus ir Vilniaus

bendruomeniø nariai pasveikino p.Elenà Milkamanavièienæ

su 70-ties metø jubiliejumi. Kaip mes þinom, jos þentas yra

mums gerai þinomas Rustem Kurmaè, kuris keletà metø dirbo

Turkijos ambasados Lietuvoje religiniø reikalø patarëju. Ðiuo

metu jis gyvena su ðeima Turkijos sostinëje Ankaroje.

Labai malonu, kad vakaronëse dalyvauja daug jaunimo.

Mûsø vaikinams ir merginoms tai - galimybë susipaþinti,

susidraugauti, sukurti tautinæ ðeimà. Tai yra vienintelë

galimybe iðvengti miðriø santuokø ir asimiliacijos. Gyvenant

Lietuvoje 600 metø, visø mûsø didþiausiu rûpesèiu buvo, yra

ir bus Lietuvos totoriø garbingo vardo iðsaugojimas.

Straipsnio pabaigoje norëèiau pasveikinti visus

mûsø tautieèius su Naujaisiais metais, palinkëti

sveikatos, laimës, geriausios kloties gyvenime,

sëkmës moksle ir darbe!

UÞ KOKIÀ LIETUVÀ

KOVOJO LAISVËS GYNËJAI?

Galimas SITDYKOVAS

Sausio 13 d. 13-ta karta Lietuvos Respublikos Seime vyko

iðkilmingas posëdis Laisvës gynëjø dienos proga. Akivaizdu,

kad toks dviejø velnio tuzinø sutapimas turëjo lemtingà vaidmená.

Pirmà kartà Lietuvos nepriklausomybës istorijoje sausio

13-osios aukos buvo minimos salëje, kurioje jautësi didþiulë

politinë átampa. Kalbant ðalies vadovui Rolandui Paksui, deðiniøjø

ir liberalcentristø frakcijø atstovai ir keletas vadovaujanèiø

koalicijø nariø paliko posëdþiø salæ. Ðiuo gestu jie norëjo

parodyti savo prieðtaravimà prezidentui, bet parodë savo þemà

kultûros lygá ir nepagarbà þuvusiø aukø atminimui.

Prezidentas Rolandas Paksas su þmona Laima Seime.

Savo kalboje prezidentas paminëjo visus þuvusius 1991

metø sausio 13-tà uþ Lietuvos nepriklausomybæ, ir pirma buvo

paminëta Loretos Asanavièiûtës pavardë, kurios tëvas buvo

Lietuvos totorius, o jos dëdë Adomas Asanavièius - Vilniaus

miesto totoriø bendruomenës pirmininkas ir kuris dalyvavo

ðiame posëdyje. Prezidentas R.Paksas pareiðkë savo nuomonæ

apie vykstanèià ðiuo metu ðalyje politinæ krizæ. Jis atsipraðë

visø þuvusiøjø giminiø ir sausio 13-osios ávykiø dalyviø,

esanèiø salëje, uþ dabartiná Lietuvos politikø elgesá. Ðiame

posëdyje kalbëjo Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo akto

signatarai, Seimo nariai, 1991 m. sausio ávykiø dalyviai. Algirdas

Saudargas - pirmas uþsienio reikalø ministras - pasakë,

kad demokratija dar ne viskas, reikia atgaivinti pasitikëjimà.

Po posëdþio pabendravome su atskirais politikais, pakalbëjome

apie dabartinæ ðalies padëtá. Valentinas Mazuronis

- Liberaldemokratø partijos lyderis - ásitikinæs, kad teisingumas

prezidento R.Pakso pusëje. Kraðto apsaugos ministras Linas

Linkevièius patikino: kariuomenë visada gins valstybës

interesus.

Retorinis klausimas: argi uþ tokià Lietuvà, kurià mes turime

dabar, kovojo laisvës gynëjai?

Ið kairës: A.Asanavièius, Kraðto apsaugos ministras

L.Linkevièius, viceministras J.Geèas, G.Sitdykovas.


Nr. 1(72)

Savo kalbos pradþioje pirmininkas papasakojo apie Vilniaus

totoriø bendruomenës padëtá. Þinoma, yra problemø: trûksta

lëðø patalpø iðlaikymui, centrà aplanko maþai þmoniø ir t.t.

Neþiûrint á tai, padaryta daug darbø. Kultûros centre veikia

vaikø sekmadieninë mokykla. Jis pareiðkë norà, kad ateitø ir

suaugusieji. Maldø kambaryje padarytas remontas. Internete

iðleidome medþiagà apie Lietuvos totorius-musulmonus. Ði

medþiaga iðleista kompaktiniame diske lietuviø, anglø ir rusø

kalbomis. Tame diske pateikta taip pat informacija apie penkias

pasaulines religijas.

Toliau jis paþymëjo: dabar turim sàlygas atgaivinti gimtàjà

totoriø kalbà. Totoriø kalbos pagrindus gali iðmokti visi norintys.

Tada nebus gëda prisipaþinti apie savo tautybæ. Jis

teigë, kad asmeniðkai paþásta þmoniø, kurie pakeitë tautybæ.

O tarp kitko, mûsø tauta turi kuo didþiuotis. Tarp Lietuvos

totoriø nëra nusikaltëliø, o pagal iðsilavinimo lygá procentiðkai

pirmauja tarp kitø tautø.

A.Asanavièiaus nuomone, didþiausia problema - Vilniaus

meèetës statyba. Anksèiau skirtas Antakalnyje sklypas buvo

atimtas, o naujà - dabar sunku gauti. Sostinëje þemës kainos

labai iðaugo. Vilniaus merijos biurokratai neskuba spræsti ðá

klausimà. Meèetë buvo sunaikinta Lietuvos Mokslo Akademijos

iniciatyva, ir mes turime teisæ reikalauti meèetës atstatymo.

Mes radome rëmëjà, norintá mums padëti. Jau yra meèetës

projektas. Dabar þemës sklypo klausimà apsunkina politinis

skandalas.

Savo kalbos pabaigoje A.Asanavièius paskelbë: turiu jums

padalinti zaketà, kurá mûsø bendruomenei padovanojo Turkijos

verslininkas p.Mitchat bei. Jis skyrë ðiuos pinigus socialiai

remtiniems þmonëms. Ir A.Asanavièius padalino kiekvienam

esanèiam salëje po 50 litø. Pinigai buvo dalinami dar kità

dienà. Viso - gavo paramà apie 80 þmoniø.

Be pinigø susirinkusieji galëjo pasirinkti dar sau tinkamà

megztiná ið labdaros.

A.Asanavièius paaiðkino, jog zaketas arabø kalboje reiðkia

2004 m. sausio mën.

ZAKETAS

Galimas SITDYKOVAS

Þinoma, kad Islamas laikosi ant penkiø stulpø.

Pirmas - pripaþinimas tai, kad nëra Dievo iðskyrus Alachà, o Muchamedas yra Jo pasiuntinys.

Antras - namazo atlikimas penkis kartus per dienà.

Treèias - pasninkavimas Ramadano mënesá.

Ketvirtas - zaketo mokëjimas.

Penktas - chadþo á Mekà atlikimas, jeigu yra galimybë.

Ðiø metø sausio 10 d. Lietuvos totoriø Vilniaus kultûros centre ávyko pagyvenusiø þmoniø

susirinkimas. Vilniaus miesto totoriø bendruomenës pirmininkas Adomas Asanavièius pareiðkë

susirinkusiems: að norëèiau paaiðkinti jums vieno ið Islamo stulpø - zaketo - prasmæ.

3

- apsivalymas, iðmalda vargðams. Viskas, kà turi þmogus, priklauso

Dievui. Pradinë þodþio zaketas reikðmë - apsivalymas.

Zaketo iðmokëjimas reiðkia duoti tam tikrà procentà nuo kokio

nors turto, pelno vargstantiems þmonëms. Mûsø turtas apsivalo

duodant nors ir maþà dalá kitiems. Tai galima palyginti

su medþiu, kuriam nupjauna ðakas, kad medis galëtø augti ir

atsinaujinti. Gavus zaketà, bendruomenei draudþiama já

naudoti ne pagal paskirtá, pavyzdþiui, statybai, remontui. Já

bûtina iðdalinti vargðams.

Ðiame susirinkime dalyvavo ir pasisakë Turkijos ambasados

Lietuvoje patarëjas religijos klausimais, imamas Kemal Ðahin.

Jis pasakë, jog atvyko á Lietuvà prieð trejus metus. Greitai

baigsis jo kadencija. Jo tikslas buvo - iðmokyti vietinius vaikus

ir suaugusius Islamo. K.Ðahin moko vaikus atlikti religines

apeigas, skaityti Ðv.Koranà, laikytis musulmoniðkos etikos,

gerbti savo tëvus. Imamas akcentavo dëmesá á tai, jog musulmonai

skiriasi nuo krikðèioniø: krikðèionys degina þvakutes,

ant kapø deda vainikus, o pas mus tokiø paproèiø nëra. Musulmonams

reikia þinoti ir laikytis savo religijos reikalavimø.

Kemal Ðahin ið Ðv.Korano perskaitë surà “Jasin”. Ðios suros

skaitymas atneða sveikatà ir gerovæ paèiam skaitanèiam, o

taip pat tiems, kam ji skirta. Jeigu ji skaitoma mirusiajam, tai

lyg jis ir atgimsta. Sura “Jasin” baigiasi þodþiais :”Garbë tam,

kuris turi valdþià viskam, ir pas Já jûs busite sugràþinti”.

Þmonës klausë, ar turiu laikraðèio “Lietuvos totoriai” paskutiná

numerá? Specialiai ðiam susirinkimui að atveþiau mûsø

laikraðtá ir iðdalinau já visiems norintiems.

Susirinkime dalyvavo Mustafa Gembickis, kuris mokosi

Ufoje Islamo institute. Neseniai jis griþo ið þiemos sesijos ir

papasakojo, jog ðis institutas bus reorganizuotas á universitetà.

M.Gembickis - vienas ið nedaugelio pagyvenusiø þmoniø,

mokanèiø skaityti Ðv. Koranà.

Susirinkimo pabaigoje A.Asanavièius pareiðkë: “Norëtøsi

palinkëti, kad vyresni þmonës daþniau ateitø á Vilniaus kultûros

centrà mokytis, bendrauti kartu su savo vaikais ir anûkais.


4 Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën.

Meèetës Vidþiuose istorija ir jos reikðmë

Doc., dr. Galina MIÐKINIENË

Su islamo atsiradimu VII a. Arabijos

pusiasalyje glaudþiai susijusi meèeèiø

istorija. Pagal musulmonø teisæ maldà

galima atlikti ir po atviru dangumi, namuose,

kelyje (iðskyrus neðvarias vietas,

tokias kaip pirtys, savartynai ir t.t.).

Kaip skelbia vienas ið chadisø: „Visa þemë

yra islamo meèetë“. Neþiûrint á tai,

meèetei islamo istorijoje skiriamas svarbus

vaidmuo ir didelis dëmesys.

Arabams patinka miestelënø gyvenimas,

jie ima aktyviai uþstatyti apgyvendinamas

teritorijas, sekdami geriausiais

Bizantijos ir Persijos architektûriniais

pavyzdþiais. Tarp kitø pastatø atsiranda

daug piliø ir meèeèiø. Taip VII a. pabaigoje

Jeruzalëje pastatytos dvi didelës

meèetës: Qubbat as-Sahra (Kupolas ant

uolos) ir Mesðid al-Agsa (Tolimoji meèetë).

Spëjama, kad jos buvo pastatytos

Bizantijos meistrø. 705 m. Damaske statoma

didelë Omejadø meèetë su mozaika

panaðia á bizantiðkà. Tuo paèiu laiku Sirijoje,

Egipte, bekuriant miestà, padedamas

pirmas akmuo ir meèetës statyboms.

Besipleèiant miestui, meèetës ima

atsirasti ne tik miesto centre, bet ir jo

mikrorajonuose.

Architektûriniu pavyzdþiu meèetëms

statyti tampa pranaðo Muchamedo namai

Mekoje, o vëliau ir Medinoje. Nedideli

pastatai, kvadrato formos pamaldø

salë, dengta stogu, ir erdvus kiemas –

tai ir buvo pirmosios meèetës. Meèetës

skirstomos pagal tris pagrindinius architektûrinius

tipus:

1. klasikinis, su dengta maldø sale ir

erdviu kiemu;

2. Vidurinës Azijos, su aukðtais portalais;

3. osmanø-bizantieèiø, su kupolais.

Pagal savo paskirtá meèetes imta dalinti

á pagrindines (katedralines) ir nedidelës

meèetës, tame tarpe maldos namus,

kurie kartais turëdavo ir kità paskirtá, jas

naudodavo kaip vaistines, mokyklas,

mauzoliejus. Pagrindinës dar kitaip vadinamos

penktadieninëmis, kuriose susirinkdavo

visa musulmonø parapija, kad

galëtø atlikti penktadieninæ maldà. Ið èia

dar vienas jos pavadinimas - masdþid

dþami, meèetë surenkanti visus musulmonus.

Architektûrinæ meèeèiø istorijà

galime atsekti ið daugybës moksliniø

darbø. Mûsø nuomone, ádomus yra albumas,

skirtas turkø menui. Rinkinys

sudarytas, panaudojant kongreso „Seventh

International Congress of Turkish

Art“, vykusio 1983 m. Varðuvoje, medþiagà.

Meèeèiø architektûriniai tipai, bendri

ir skirtingi jø bruoþai ádomiai buvo pri-

statyti p. Ugur Belgero praneðime, perskaitytame

2002 m. liepos 1 d. „Arkos“

galerijoje. Paskaità organizavo ir pravedë

Turkijos ambasada Lietuvoje.

Neatskiriamos meèeèiø dalys yra minbaras,

nuo kurio imamai skelbia ðventines

ir penktadienines chutbas, o taip

pat michrabas, nurodantis kiblà, tai yra

pusæ, á kurià meldþiasi musulmonai.

Meèeèiø apipavidalinimas buvo itin

kuklus, ant sienø galëjo kabëti muchirai

su uþraðytais ajatais ið Korano, papuoðtos

mozaika, ant grindø gulëjo kilimai

arba milas, paaukoti parapijieèiø meèetei.

Ádomi yra meèeèiø atsiradimo istorija

LDK teritorijoje. Ji glaudþiai susijusi su

Lietuvos totoriø istoriniais likimais. Meèetës

atsiranda iðkart po pirmos atsikëlimo

á ðià teritorijà bangos, tikëtina XV

a. pradþioje. Bet ðaltiniai, galintys tai patvirtinti,

datuojami vienu amþiumi vëliau

(Lasosna 1539 m.). Apie meèetes Trakuose,

Vilniuje, Keturiasdeðimt Totoriø

kaime, Prudzianuose, Naugarduke, Gardine,

Daubutiðkëse, Pleðevièiuose, Ostroge,

Èechryne raðë anoniminio veikalo

„Risale...“ (1558 m.) autorius. Keletas

meèeèiø minima ir P. Èiþevskio traktate

„Alfurkanas...“ (1616 m.). Kitais ðaltiniais,

patvirtinanèiais meèeèiø buvimà

ðioje teritorijoje, laikomi XVII a. 20-ø metø

turkø istoriko Ibragimo Peèevi raðtai

ir baþnytinë dokumentacija. Besiremiant

jais, manoma, kad XVII a. LDK þemëse

bûta apie 20 musulmoniðkø ðventyklø.

XVII-XIX a. karø, teritorijos padalijimo

ir Lietuvos totoriø migracijø pasekmëje,

besikeièiant jø apgyvendinimo vietoms,

iðnyksta vienos ir atsiranda naujos meèetës.

1914 m. buvo 25 meèetës (be Volynës

ir Podolës þemiø, nëra duomenø), 5 ið jø

buvo sugriautos per pirmà pasauliná karà.

Meèeèiø istorija apþvelgta A.Voronovièiaus,

S.Krièinskio darbuose. S.Krièinskis

sudarë meèeèiø sàraðà iki 1800

metø. Ðis sàraðas nebuvo nei kritiðkai

ávertintas nei perþiûrëtas iki naujø darbø

atsiradimo XX a. 90-aisiais metais [Bairaðauskaitë

1996; Grygajtis 1987; Meczety

i cementarze Tatarów polskolitewskich

1999; Tyszkiewicz 1989;

Lakotka 1994].

Lietuvos totoriai meèeèiø statybai

naudojo medá. Tik XX a. antroje pusëje

imta statyti ir akmeninius pastatus (meèetës

Minske ir Kaune). Galima iðskirti

keturis architektûrinius meèeèiø tipus

pagal formà ir stogø struktûrà:

1. kvadratinis arba staèiakampis pastatas

su dviðlaièiu stogu – Trakø,

Lukiðkiø iki 1866 m., Keturiasdeðimt

Totoriø k. meèetës;

2. staèiakampis pastatas su keturðlaièiu

stogu ir ilgesniu virðumi – Lovèicø,

Osmolovo meèetës;

3. ðis tipas atsiranda XIX a. su aukðtesniu

minaretu, esanèiu frontalinëje

pastato dalyje. Keturðlaitis stogas

su ketera – Miro, Klecko, Liachovièiø,

Vidþiø meèetës;

4. pastatas su dviðlaièiu arba triðlaièiu

stogu ir nedideliu minaretu ant virðaus.

Pagal formà panaðus á baþnyèias

– Lukiðkiø po 1867 m., Raiþiø,

Uzdos, Nekraðiûnø meèetës.

Paminësime dar keletà Lietuvos totoriø

meèetëms bûdingø bruoþø. Visø pirma,

maldos salë dalijama á dvi dalis, viena

skirta moterims, kita – vyrams. Patalpa

galëjo bûti padalinta arba skersai arba

iðilgai. Ádomu, kad skersinis padalijimas

bûdingas meèetëms, esanèioms Baltarusijos

teritorijoje, o iðilginis meèetëms Lietuvoje.

Antras ypatumas - tai du áëjimai

á meèetæ, atitinkamai á moterø ir vyrø

puses. Treèia, meèetëje esama suolø seniems

þmonëms melstis (tiems, kurie negalëjo

atlikti namazo ant grindø).

Pirmai ir treèiai ypatybei atitikmená galime

rasti pas Kazanës totorius. Ðalia meèeèiø

bûta ir kapiniø (mizarø).

Kiekvienos meèetës istorija yra ypatinga.

Meèetës Vidþiuose atsiradimà XIX

a. sieja su lenkø kariuomenës sugráþimu

ið Prancûzijos 1815 m. 1819 m Vidþiuose

formuojasi parapija, o meèetæ pradeda

statyti 1860-ais metais. Pagal savo architektûriná

tipà ji yra panaði á Lukiðkiø po

1867 m. ir Nekraðiûnø meèetes. Ji turi

dviðlaitá stogà su minaretu, kurá puoðia

pusmënulis, viduje - maldos salë, skersai

dalijama á vyrø ir moterø puses. Vyrø

pusëje yra minbaras ir michrabas. Meèetë

Vidþiuose XIX a. 80-ais metais tampa

parapijos centru, jungianèiu apie 600

musulmonø. Meèetë gauna „katedralinës

meèetës“ statusà ir yra vienintelë

Novoaleksandrovo, Ðvenèioniø ir Dvinos

apskrityse. Ji sudegë pirmo pasaulinio

karo metu. Po 1918 m. atsiranda Len-


kijos sudëtyje. Nuo 1927 m. miestelyje

gyvena 94 totoriai, o 1937 m. visà parapijà

sudaro 750 þmoniø. 1927 m. atidaromi

maldos namai, o 1930-1934m. sudegusios

meèetës vietoje statoma nauja

meèetë. Meèetës iðkilmingas atidarymas

ávyko 1934 m. birþelio 15 d. Projekto autorius

yra neþinomas. Vidþiuose ir Ðvenèionyse

yra mizarø. Po 1944 m. Vidþiai

áeina á Tarybinës Baltarusijos sudëtá, tuo

tarpu pagrindinë dalis parapijieèiø gyvena

Ðvenèionyse (Lietuvos Respublika).

Pokario metais meèetë sugriaunama.

Þinomi ir Vidþiø meèetës imamai, tai buvo:

Aziul Beganskij (1819 m.), Aleksandr

Poltorþickij (1846 m.), Jakub Jakubovskij

(1857-1904 m.), Chasen Iljaseviè (1910-

1915 m.), Ali Rizvanoviè (1925-1933),

Jakub Muchlia (1933-1938 m.).

Vidþiø meèetë ádomi tuo, kad jungë

trijø apskrièiø musulmonus. Nedidelës

totoriø grupës gyveno ir tebegyvena ne

tik Ðvenèionyse bei Ignalinoje, bet ir nedideliuose

miesteliuose (Dûkðtas, Turmantas,

Pabradë, Ðvenèionëliai) ir kaimuose

(Rasèiûnai, Milkûnai), o taip pat

vienkiemiuose. Tai Aleksandrovièiø, Beganskiø,

Bazarevièiø, Jakubovskiø,

Gembickiø, Muchliø, Radkevièiø, Smolskiø

ir kitø totoriø ðeimos. Viena ið kompaktiniø

totoriø apgyvendinimo vietø

Ignalinoje buvo Totoriø skersgatvis (vëliau

Komjaunimo), o po 1992 m. gràþintas

senas pavadinimas. Ið 10-ies esanèiø

skersgatvyje namø 6-iuose gyveno totoriø

ðeimos. Ðiuo metu tik 4-iuose namuose

gyvena totoriai.

Kaip jau minëjau, visø trijø apskrièiø

totoriai atlikti religines apeigas (vestuvës,

vardo suteikimas maþam vaikui,

ðventinë arba penktadieninë malda)

vykdavo á Vidþiø meèetæ. Savo gimines

laidojo Vidþiø, Ðvenèioniø bei Milkunø

mizaruose. Po to, kai meèetë buvo sugriauta

religinëms apeigoms atlikti pradëta

kviesti imamus á namus. Visø musulmonø

bendru suëjimu tampa ir taip

vadinami „suvaþiavimai“ arba „musulmonø

festos“. „Suvaþiavimai“ vyko vasaros

metu, pradedant nuo mirusiøjø paminëjimo

Vidþiø mizare geguþës 31 d., ir

apëjæ ratà, rugpjûèio pabaigoje baigdavosi

Ðvenèioniø mizare. Ðiomis dienomis

totoriai turëjo galimybæ ne tik pasimelsti

prie savo giminiø kapø, bet ir glaudþiau

pabendrauti vienas su kitu. Tokie suëjimai

turëjo ir didelæ socialinæ reikðmæ. Po

maldø ir sadogos iðdalijimo, totoriai susirinkdavo

namuose arba klubuose, kur

galëjo aptarti einamus reikalus, pabendrauti,

supaþindinti jaunimà ir tuo paèiu

padëti pamatà kuriant naujas totoriðkas

ðeimas. Tokiu bûdu bendruomenë buvo

saugoma nuo asimiliacijos ið vidaus

Vidþiø meèetës istorija rado savo tæsiná

„suvaþiavimuose“, kurie iðsaugojo

parapijà trijø senøjø apskrièiø ribose.

Nr. 1(72)

2004 m. sausio mën.

Kas mes - kultûros

poûiûriu?

Romualdas MAKAVECKAS

5

(Pabaiga, pradþia - 8(70), 9(71)

numeriuose.)

3 Reziume

Èia palieèiau, mano manymu, tik pagrindines

kultûros problemas. Visø jø

negalima aptarti trumpame straipsnyje.

Aiðku, jog klausimas reikalauja daug

gilesniø studijø ir tik tuomet galima

gauti naudingas mûsø bendruomenei

iðvadas. Reikalinga ir daugelio jûsø

nuomonë visais èia lieèiamais klausimais,

kad svaièiojant neatitrukti nuo

realybës. Teisybë pasiekiama tik bendru

sutarimu. Ðioje vietoje dera paminëti,

jog gerokai platesnius ir gilesnius

kultûros barus purena mûsiðkiai Lenkijoje

ir Baltarusijoje. Tame nieko

nuostabaus. Ten ir intelektualinës pajëgos

gerokai didesnës, o ðios valstybës

á savo tautines maþumas þiûri palankiau.

Pirmiausiai á totorius gerokai

palankiau þiûri vietiniai gyventojai - ir

lenkai, ir baltarusiai. Jø nacionalinis fonas

mums palankesnis. Be to, Lenkijoje

þymiai geriau remiami mes.

Kadangi ðis straipsnis lieèia kultûros

problemas - gal jame ir reikia paliesti tà

klausimø ratà, kuriuo uþimti Lenkijos ir

Baltarusijos totoriai. Po II pasaulinio

karo Lenkijoje prasidëjo to ádirbio, kurá

atliko tarpukario Vilniaus totoriø ðvietëjai,

atgaivinimas ir tæsimas. Nuo 1964

m. Sokulkoje realizuota reguliariø

orientø tradicija. Per tà laikà jø buvo 9.

Beveik visø medþiaga atspausdinta

laikraðèiuose ir þurnaluose. Juose dalyvavo

ne tik Lenkijos, bet ir Baltarusijos

ir Lietuvos totoriai. Gdanske pradþioje

apie 15 metø ið eilës buvo leidþiamas

nemaþos apimties þurnalas

„Þycie musulmanskie“. Iðëjo 30 jo numeriø,

o pats jis buvo nemaþos apimties

– po 3-4 spaudos lankus. Nuo 1990

metø vienà kartà á du metus iðeina

„Rocznik tatarow polskich“. Tai 300-

400 psl. akademinis leidinys, skirtas

LDK totoriø etninëms ir konfesinëms

problemoms. Jame spausdinami visi

patys rimèiausi su totorþinyste susijæ

klausimai. Nagrinëjamos pantiurkizmo

ir panislamizmo nûdienës problemos.

Ten pat Gdanske, pradedant nuo 1990

m. pravestos keturios universitetinio

lygio mokslinës konferencijos totorþinystës

klausimais. Daug knygø,

mokslo veikalø apie mûsø totorius

spausdina Varðuvos universitetas. Jo

konferencijose ðiø eiluèiø autoriui teko

ne kartà dalyvauti ir pasisakyti. Poznanës

universiteto darbuotojai leidþia

keturiø tomø katalogà, skirtà totoriø

kultûros paveldui áamþinti. Pirmieji trys

tomai skirti totoriø ginklams ir ginkluotei,

totoriø miziarams ir meèetëms ir

totoriø rankraðtinëms knygoms ir muhirams

jau iðleisti. Ðioms knygoms paraðyti

5 metus ið eilës universiteto

darbuotojai rengë etnografines ekspedicijas.

Trijose ið jø man teko garbë

dalyvauti betarpiðkai. Surinktos medþiagos

apimties pakanka dar kelioms

knygoms. O kur dar Wroclavo, Krokuvos,

Olðtynës ir kitø universitetø darbai.

O ðalia viso to Lenkijos religiniø

bendruomeniø veikla, leidiniai, priemonës,

vaikø vasaros stovyklø darbas.

Tai toli graþu ne pilna Lenkijos totoriø

veiklos charakteristika. Aiðku, visa tai

gali vykti tik esant didelei valdþios

paramai.

Dar paskutinë mintis apie situacijà

pas Baltarusijos totorius. Totoriø diaspora

ten labai didelë ir siekia apie 6

tûkstanèius nariø. Ji labai pajëgi pagal

iðsilavinimà. Joje yra profesionalûs muzikai,

raðytojai, dailininkai. Joje daug

mokslininkø - chemikø, fizikø, ekonomistø,

istorikø. Jiems daug padeda

Minsko Pedagoginis ir Kultûros Universitetai.

Per pastaruosius 10 metø ten

ávyko 9 mokslinës konferencijos, po

kiekvienos jø iðleidþiama jø medþiaga.

Per 10 metø iðleistos 3 knygos nagrinëjanèios

totoriø istorijà, kultûrà, jos

meèeèiø istorijà. Materialinë jø bendruomeniø

situacija blogesnë nei pas

Lenkijos totorius, bet geresnë nei mûsø

bendruomenëje. Deja, tenka tai konstatuoti.

Baigdamas aptarti bendras mûsø

kultûros problemas, noriu paþymëti, jog

tai neaprëpiamas okeanas, kuriame

sukaupti ir mûsø darbiniai ágûdþiai, ir

psichologiniai mûsø dvasios niuansai,

þmoniø santykiai su gamta. Kultûros

problemø neapimsi þvilgsniu, nepersakysi

þodþiais, jas reikia jausti. Kultûroje

slypi tautos potencialas, jos dvasinës

stiprybës paslaptis. Mûsø turtas - tai

mûsø kultûra, ne kokia tai nuosavybë,

o kultûra. Nieko nëra brangiau uþ kultûrà

ir ðiame gyvenime nëra kitos prasmës,

kaip tik savo tautos kultûros vystymas.

Kultûra tai neiðsenkantis jëgos

ir ákvëpimo ðaltinis. Kol kultûra vystosi

- gyva ir tauta.


6 Nr. 1(72) 2004 m. sausio mën.

MENSAIDAS BAIRAÐEVSKIS, RADIJAS IR AÐ

arba

AÐTUONIASDEÐIMT – TAI TIK PRADÞIA

Ismailas JAKUBOVSKIS

Tikriausiai, kiekvieno suaugusio þmogaus

gyvenimà galima bûtø pavadinti

,,Jo gyvenimo istorija”. Ði istorija paprastai

prasideda iðkart kai mes gimstame

(nuo pat pirmøjø dienø tëvai rûpinasi

mumis: stengiasi ,,duoti azanà”; atsiradus

technikai mus fotografuoja, filmuoja,

áraðo mûsø pirmuosius þodþius á garso

juostà...) ir tæsiasi per visà savo grandinæ.

Vienø þmoniø gyvenimas prabëga

audringai, kitø - teka savo ramia linkme,

neuþkliûdamas beveik në vieno kito likimo.

Mûsø atvejis ðia prasme ypatingas.

Drásèiau teigti, kad þmogus, apie kurá

ruoðiuosi kalbëti, per savo gyvenimà

nedavë ramybës daugeliui þmoniø. Ir ne

veltui! Dabar, po tiek padarytø darbø já

Lietuvos totoriai prisimins ilgà ilgà laikà,

o apie Lietuvos visuomenæ, Lietuvos

valstybæ, að net nekalbu: jos turëtø bûti

dëkingos jam dar daugiau, nes jis ne tik

visà savo gyvenimà puoselëjo Lietuvos

ávaizdá, bet ir rûpinosi visapusiðka jos

kultûra, gynë jà prieð prieðiðkai nusiteikusià

opozicijà. O Lietuva tokia ir yra: ji

apdovanojo já aukðèiausiais valstybës

ordinais. Tikiuosi, kad jis áeis ne tik á

Lietuvos totoriø istorijà, bet bus paminëtas

ir bendrosios Lietuvos istorijos,

kaip vienas ið aktyviausiø Lietuvos totoriø,

kovojusiø uþ Lietuvos nepriklausomybæ.

Að taip kalbu ne ðiaip sau. 2004 metø

sausio 18 dienà ðiam nuostabiam þmogui

sukako aðtuoniasdeðimt metø. Tiesa,

skaièius nemaþas, bet tai, kad að pasakiau

,,prisimins”, visai nereiðkia, kad

ponas Mensaidas jau nëra aktyvus ir já

galima ,,nuraðyti”. Kaip tik, atvirkðèiai!

Iki ðiø dienø mëgsta vaþinëti po ávairias

vietoves, áraðinëdamas interviu su áþymiais

þmonëmis, kaip ir anksèiau vasarà

mëgsta þuvauti bei uogauti, o bendraudamas

niekada nepraranda jumoro jausmo.

Taigi, iki ðiol jam gali pavydëti kiekvienas

protingas þmogus, norintis savo

gyvenime daug suspëti ir padaryti, nesvarbu,

kokio amþiaus jis bûtø.

Mensaidas Bairaðevskis – tai ið tikrøjø

didþiulë asmenybë: bûtent jis buvo

vienas pirmøjø (kaip jis sako ,,aksakalø”),

kurie pradëjo atgimimo pamatus ne

tik Lietuvos totoriø, bet ir visos nepriklausomos

Lietuvos – kartu su Sàjûdþiu

jis kovojo uþ Lietuvos nepriklausomybæ,

bûtent jo dëka Vilniuje Vivulskio gatvëje

Lietuvos totoriø bendruomenë gavo sa-

VU Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto magistrantas

Mensaidas Bairaðevskis ir straipsnio autorius Ismailas Jakubovskis.

vo pirmàsias patalpas, bûtent jis sugalvojo,

sukûrë ir daugelá metø vedë ir redagavo

,,Laidà totoriams” per Lietuvos

nacionaliná radijà. Ne kiekviena tauta

gali pasigirti tokiais þmonëmis, juolab ið

tø, kurios neturi savo valstybingumo ir

laiko savo tëvyne tà, dël kurios kovojo

ir kurià gynë, o pastaroji laiko ðios tautos

þmones savo broliais ir seserimis. Taigi

ar galima nemylëti ðios ðalies, ðios þemës?

Taip, mano manymu, myli jà ir ðio

straipsnio ,,herojus”. Ði meilë savo tëvynei,

mano galva, duoda ávairiø naujø

daigø – naujø kilniø idëjø, skirtø Lietuvos

totoriø kultûrai vystyti ir puoselëti.

Ar Jûs, pavyzdþiui, bandëte suskaièiuoti,

kiek jis paraðë straipsniø apie Lietuvos

totoriø kultûrà? Galiu palinkëti tik

sëkmës skaièiuojant, nes ið tikrøjø jø yra

daug ir paèiuose ávairiausiuose leidiniuose.

O kiek þmoniø jis padëjo kaþkà

paraðyti ar kà nors panaðaus pobûdþio

padaryti!

Su ðiuo þmogumi likimas suvedë mane,

kai að buvau dar maþas, kaþkur devyneriø

metø. Prisimenu, kaip kartà vaþiavau

su savo moèiute á jos tëviðkæ Ivje.

Kartu su mumis vaþiavo kaþkoks nuolat

kaþkà tai galvojantis senelis. Jis atrodë

man savo amþiui neáprastai madingai ir

stilingai apsirengæs, labai kultûringas,

kartais mëgstantis pajuokauti ir kaþkà

tai slaptà darantis (tada man dar buvo

sunku suprasti, kad jis galvojo apie savo

bûsimus susitikimus su paðnekovais:

su kuo jam reikia susitikti, ko jø klausti).

Per tà laikà, kol mes vaþiavome, að su

juo susipaþinau ir, kai pamaèiau já ten

vietoje, jis jau man atrodë kaip savas

þmogus, kurá að seniai paþástu. Jis mane

tada pradëjo vadinti ,,savo draugu”. Að

jauèiausi truputá nejaukiai, nes iki ðiol

nebuvau turëjæs tokiø senø draugø.

Paskui keletà metø ið eilës gyvenimas

retai duodavo man galimybæ já matyti:

jis turëjo savo reikalø, o að savo: kartais,

laiku prisiminæs, jog turëtø bûti ,,Laida

totoriams”, nepraleisdavau progos jos

pasiklausyti, kai 1991-aisiais mano promoèiutë

Aiða ðventë savo devyniasdeðimtmeèio

jubiliejø, jis ëmë ið jos interviu.

Per tà laikà að daug domëjausi totoriø,

ypatingai Lietuvos totoriø, visapusiðkais

kultûros reiðkiniais: mano moèiutë

visada stengdavosi pasiimti mane

su savim – taip, bûdamas dar labai jaunas,

að jau dalyvavau daugelyje renginiø:

kultûros vakarëliuose, parodose,

pobûviuose, suvaþiavimuose, atidarymuose

(pavyzdþiui, að dalyvavau Kauno

meèetës atidarymo ceremonijoje); ilgà

laikà að lankydavau Lietuvos totoriø

bendruomenës patalpose (Vivulskio g.

3) vykusias Korano skaitymo, totoriø,

turkø kalbø pamokas, kurias ið pradþiø

vedë mano moèiutë, vëliau jà pakeitë

ávairûs mokytojai ið Turkijos ir arabø

ðaliø; po to mokiausi dar, ir dar, ir dar...

Kaþkur nuo 1998-øjø metø jis pradëjo

daþniau lankytis ir sveèiuotis mûsø na-


Nr. 1(72)

2004 m. sausio mën.

7

muose, buvo ir tapo dar geresnis visos

mûsø ðeimos draugas, taip mes vël pradëjome

su juo daþniau matytis, að vël

prie jo pripratau. 2000-øjø metø pabaigoje

jis man pasiûlë padëti jam ruoðti

,,Laidà totoriams”. Tiesa sakant, man tai

buvo didelë staigmena, ir nors buvo sunkus

studijø universitete metas, visgi ryþausi

– nusprendþiau iðbandyti gyvenimo

siûlomà likimà ir savo jëgas. Taip,

nuo 2001 metø að po truputá pradëjau

vesti ðias laidas. Kaip visada, ið pradþiø

buvo tik eteris, paskui prisidëjo áforminimas,

montaþas, likusi techninë pusë ir

galiausiai sunkiausia – kûrybinë pusë,

reikalaujanti daug þiniø, patirties, iðtvermës,

vikrumo ir gudrybiø. Jam viso ðito

tikrai netrûko. Radijuje visi apie já kalbëjo

tik geriausius þodþius: kad jis labai sàþiningas,

darbðtus, atsakingas. Jis visur

turëjo daug draugø, reikiamu momentu

visada já suprantanèiø ir jam tinkamai

padedanèiø. Kadangi jis buvo puikus

savo srities – þurnalistikos – specialistas,

jis lengvai pritapdavo prie bet kokios

valdþios. Visø savo gudrybiø jis

stengësi iðmokyti mane, kad kai jis visiðkai

uþleis vietà, að bûèiau visiðkai pasirengæs

bûsimam darbui (pasistengiau

net ið jo perimti pomëgá prieð laikà ateiti

á reikiamà vietà). Tikiuosi, kad að jo nenuvyliau.

Jam galëèiau tik labai padëkoti

uþ tai, kad suteikë man tokià galimybæ.

Bedirbdamas radijuje supratau, kad ðis

darbas yra mano – tai yra tai, ko man

trûko, be ko man sunku bûtø vystytis,

þengti dar vienà þingsná á prieká ir tobulëti

taip, kaip tai yra dabar.

Kaip jau sakiau, aèiû Dievui, fiziðkai

jis dar pakankamai stiprus. Gaila tik, kad,

kaip daugeliui ðio amþiaus þmoniø jam

blogëja regëjimas. Dël to daþnai paskutiniu

laiku reikëdavo vaikðèioti su juo kartu.

Tikriausiai, pasakysite, kad nuobodu.

O gi ne, visai ne! Þinotumët Jûs,

kiek jis visko atsimena! Turbût Jûs tiek

negalëtumët iðlaikyti savo galvoje, kiek

iðlaiko jo. Supratæs tai, að pradëjau já praðyti,

kad jis bûtinai uþraðytø visa tai

popieriuje, kad vëliau kas nors ið jo artimøjø

ar gerai paþástamø þmoniø galëtø

tai atspausdinti ir kartu pristatyti visiems,

kam rûpi Lietuvos totoriø gyvenimo

subtilybës, bet jis kol kas atsisakë

ðitos pagundos, pasakæs, jog tai padarysiàs

vëliau. Að mintyse sau pagalvojau:

,,Hm...Vadinasi, jis dar turi daug jëgø ir

ruoðiasi mûsø tautai daug kà padaryti”.

,,Nuostabu!” – pagalvojau að – ,,Vadinasi,

mes dar daug kà pasieksime!” Tokiu

atveju að tik galëèiau palinkëti jam ðviesios

atminties, laimës ir sveikatos, ágyvendinant

savo idëjas ir kartu mano pasiûlytà.

Be to, að neapsirikau jo rimtais

këtinimais: pernai gruodþio 31 dienà jis

vedë. Ðia proga 2003 metø gruodþio 31

dienà sukako vieneri metai, kai ponas

Mensaidas ir ponia Ramzija kartu. Norëèiau

ðia proga pasveikinti jø nuostabià

porà ir palinkëti neblëstanèio entuziazmo,

vidinës ðviesos, supratimo ir ramybës

jø tolesniame gyvenime! Kalbant

socialiniu, gyvenimo atþvilgiu, dabar

bent að ir visi jo artimieji ramûs, kad jis

niekur nenukris, nieko neuþklius, su juo

bus jo mylima moteris.

Kalbant apie jau anksèiau minëtà mûsø

draugystæ ir darbà kartu, reikëtø pasakyti,

jog ið tikrøjø, per paskutiniuosius metus

mes su juo tapome jau ir, mano manymu,

labai gerais draugais. Maþa to, per ðá

laikà jis man tapo vos ne kaip dar vienas

mano senelis (nes paskutinis mano senelis

mirë dar 1994 metais), su kuriuo að

galëjau pasidalinti ne tik mintimis apie

darbà, bet ir vidiniais iðgyvenimais. Todël

að jauèiu jam pagarbà ne tik kaip þmogui,

bet kaip tikrajam draugui.

Jis pats jauèiasi esàs jaunas ne tik ðirdyje,

jis lieka jaunas net ið iðorës: mëgsta

neðioti tokius drabuþius, kokius neðioja

daugelis jaunø þmoniø, ir Jûs nepatikësite

– jie jam tinka! Jis vedë nemaþai jaunesnæ

uþ save moterá ir atrodo, jog jie

labai tinka vienas kitam. Kartà, sveèiuodamas

pas já, nusprendþiau pasikapstyti

jo knygose, norëdamas iðsirinkti sau

ádomià. Jûs manimi vël nepatikësite: toje

lentynoje, kur gulëjo jam ne tiek ádomios

knygos, að neradau sau në vienos ádomios,

o ten, kur buvo jam reikalingos,

visos buvo reikalingos ir man! Taigi, net

jo skonis nepaseno, jis eina kartu su laiku!

Vienintelës maþosios smulkmenos,

kurios iðduoda jo amþiø, tai jo raukðlëtas

veidas, plika, kaþkada kupina seniai þilø,

dabar vos matomø plaukø, galvà, truputá

praradæs savo blizgesá balsas... O taip –

jis energingas, ryþtingai nusiteikæs kovoti

ir toliau uþ Lietuvos totoriø kultûros

atgimimà, þmogus, ir amþius jam – ne

kliûtis! Reiðkia, galima kalbëti, kad aðtuoniasdeðimt

– tai tik pradþia. Todël norëèiau

jam visa ðirdimi palinkëti:

Duok Dieve Jums gyventi dar ilgai

ilgai,

Ir protas te neduoda pailsët

Nei Jums, nei kam Jus supanèiam

kitam,

O duoda laisvæ tik skaityt, raðyt,

kalbët!

Telydi Jus visur, ðviesa, tiesa,

Te meile ðvyti Jûs visa ðirdis,

Te bûkit Jûs laimingas taip, kaip

kaþkada

Atrodë tai tik kaip slapta mintis!

Po ðimto metø

Þemës gyventojø religinës

sudëties kitimo dinamika

nuo 1900 iki 2000

metø (milijonais þmoniø)

Mûsø planetoje gyveno:

1900 m. - 1.630 mil. þm.

2000 m. - 6.044 mln. þm.

Jø tarpe:

1. krikðèionys

1900 m. - 558 mln. þm.

2000 m. - 1.995 mln.þm.

ið jø:

Romos katalikai

1900 m. - 270 mln.þm.

2000 m. - 1.046 mln.þm.

pravoslavai

1900 m. - 109,6 mln. þm.

2000 m. - 151,5 mln.þm.

2. musulmonai

1900 m. - 216 mln.þm.

2000 m. - 1.180 mln.þm. *)

ið jø:

sunitai

1900 m. - 198 mln.þm.

2000 m. - 993 mln.þm.

ðiitai

1900 m. - 18 mln.þm.

2000 m. - 187 mln.þm.

3. induistai (hindi)

1900 m. - 223 mln.þm.

2000 m. - 888 mln. þm

4. budistai

1900 m. - 127 mln.þm.

2000 m. - 354 mln.þm.

5. judëjai

1900 m. - 10,6 mln.þm

2000 m. - 14,3 mln. þm.

6.kinieèiø religijos pasekëjai **)

1900 m. - 328 mln.þm.

2000 m. - 233 mln.þm.

7. netikintieji

1900 m. - 5 mln.þm

2000 m. - 1,208 mln.þm.

Pastabos:

*) Be jø JAV yra 1,65 mln. juodøjø

musulmonø, kuriø tikëjimas þymiai

skiriasi nuo kitø musulmonø.

**) kinieèiø religija tarpusavyje

suderina budizmo, daosizmo ir

konfucionizmo elementus. Èia

ájungti ir uþ Kinijos ribø gyvenantys

konfucionistai ir daosistai.

Ðioje lentelëje pateikti duomenys

paimti ið Maskvoje leidþiamo

þurnalo „Tatarskij mir“ 2003 nr.19.


8

Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas 8-37-760816, E-mail: galsit@delfi.lt

Ats. sekretorius: Adas Jakubauskas 8-5-2605869, mob.8-682-72328

Redakcinës kolegijos nariai:

R. Makaveckas 8-37-390641,

M. Milkamanavièienë 8-315-27929,

J.Ridzvanavièius 8-37-736802,

Lietuvos totoriø bendruomeniø

sàjungos laikraðtis

Totoriø g. 6, 3000 Kaunas

E-mail: ridzjona@pit.ktu.lt I. Maþitova 8-37-725758

Leidþiamas nuo 1995 m. sausio mën. Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr. Tiraþas - 500 egz.

SL Nr.238

Nr. 1(72)

2004 m. sausio mën.

Poetas ir visuomenës veikëjas Razilis Valejevas

Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos

delegacijai lankantis Rygoje

Pasaulinio totoriø kongreso iðvaþiuojamajame

posëdyje 2003 m. spalio 13 d.,

susipaþinau su vienu iðkiliausiø ðiuolaikiniu

Tatarstano raðytoju – poetu ir

visuomenës veikëju Raziliu Valejevu.

Razilis Valejevas gimë 1947 m. sausio

4 d. Taðlyk kaime, Niþnekamsko rajone

Tatarstane. Ðeimoje augo aðtuoni vaikai.

Kaip vyriausiajam namuose jam teko atlikti

visus vyriðkus darbus: arti, ðienauti,

kulti…Dar besimokydamas pradinëje

mokykloje jis pradëjo raðyti eilëraðèius,

apsakymus. Pirmuosius savo kûrinius

Razilis paskelbë vietiniame rajoniniame

laikraðtyje.

1965 m. jis ástojo á Kazanës universiteto

Þurnalistikos fakultetà. Tuo metu jo eilëraðèiai

ir prozos kûriniai buvo daþnai

skelbiami periodinëje spaudoje ir kolektyvinëse

rinktinëse, jis buvo kvieèiamas

á poezijos vakarus ir disputus. Antrame

kurse Razilis paliko gimtàjá universitetà

ir ástojo á M.Gorkio Literatûros institutà

Maskvoje.

Vienas ið pirmøjø jauno totoriø raðytojo

kûryba susidomëjo þinomas to meto

poetas Levas Oðaninas. Bendraudamas

su ðiuo dainuojamosios poezijos metru

Razilis pats pradeda raðyti dainas. Susipaþinæs

su þymiausiu Tatarstano dainininku

Ilgamu Ðakirovu, specialiai jam paraðo

dainas “Dulkyn” (“Banga”), “Tan

þyry” (“Ryto daina”), “Ber almany biðke

biulek” (“Padalinkim obuolá á penkias

dalis”).

Pirmoji Razilio Valejevo poezijos rinktinë

“Mëlynosios kriauklës” pasaulá iðvysta

dar jam studijuojant Maskvoje.

Bûdamas 21 metø jis paraðo pirmàjà savo

apysakà “Ðuns saulë”, kuri aukðtai buvo

ávertinta kritikø. Bet literatûros valdininkams

Kazanëje kûrinys pasirodë “juodinantis

tarybinæ tikrovæ”. Ði apysaka pasirodë

tik prabëgus dvideðimt dvejiems

metams nuo paraðymo dienos. Dar besimokydamas

Maskvoje Razilis Valejevas

bando savo jëgas ir dramaturgijoje. Jo

Adas JAKUBAUSKAS

Razilis Valejevas (pirmas ið deðinës) su bendraþygiais -

totoriø raðytojais - Tufanu Minulinu ir Marseliu Galejevu.

paraðytas scenarijus televizijos filmui

“Þaliaakë taksi” pelnë pirmàjà vietà Literatûros

instituto skelbtame konkurse.

Baigæs M.Gorkio Literatûros institutà,

raðytojas sugráþta á Kazanæ ir ásidarbina

þurnale “Jalkyn” ið pradþiø literatûriniu

darbuotoju, skyriaus vedëju, vëliau –

atsakinguoju sekretoriumi. Ðiuo gyvenimo

laikotarpiu Valejevas þinomas savo

kûriniais vaikams. Jis iðleido dvi poezijos

knygas, paskelbë keletà apsakymø

vaikams. Á totoriø kalbà iðvertë pasaulio

tautø pasakas, A.Egziuperi “Maþàjá Princà”,

K.Doilio “Baskeviliø ðuná”, R.Kiplingo

“Mauglá”.Uþ tekstus dainoms ir

apysakà “Norisi gyventi” poetas apdovanojamas

Respublikine Musos Dþalilio

premija.

1984 m. Tatarstano raðytojø suvaþiavime

Razilis Valejevas buvo iðrinktas

ðios organizacijos pirmininko pavduotoju.

1986 – 2000 metais jis vadovavo

Nacionalinei Tatarstano bibliotekai. Jam

bûnant ðiose pareigose biblioteka tapo

tikru mokslo centru, propaguojanèiu totoriø

raðtijà, kaip niekad daug sukaupë

pasaulinës literatûros knygø.

Nuo 1990 m. iki ðiø dienø Razilis Vale-

Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.

jevas yra Tatarstano parlamento deputatas.

1992 – 1995 metais jis buvo iðrinktas

pastovios tautiniø reikalø ir kultûros

komisijos pirmininku, Tatarstano Aukðèiausiosios

Tarybos Prezidiumo nariu.

2000 metais raðytojas buvo iðrinktas Tatarstano

Valstybës Tarybos mokslo,

ðvietimo, kultûros ir tautiniø reikalø komisijos

pirmininku, Tatarstano Valstybës

Tarybos Prezidiumo nariu.

1997 m. jam suteiktas garbingas Rusijos

Humanitariniø Mokslø Akademijos

akademiko vardas.

Razilis Valejevas plaèiai þinomas uþ Tatarstano

ribø. Paskutiniaisiais metais jis

skaitë paskaitas ir praneðimus JAV, Kanadoje,

Didþiojoje Britanijoje, Turkijoje,

Lenkijoje, Kinijoje, Ispanijoje. Jis apdovanotas

Tarptautiniu sidabro medaliu

“Uþ nuopelnus iðsaugant ir vystant civilizacijà,

gyvenimà ir kultûrà Þemëje”.

Biografiniai centrai JAV ir Didþiojoje Britanijoje

iðrinko Razilá Valejevà savo valdybø

nariu ir átraukë jo biografijà á pasauliná

enciklopediná þinynà “Kas yra

kas?”. 1993 m. biografinis institutas

Ðiaurës Karolinoje (JAV) suteikë Raziliui

Valejevui “XX a. Þmogaus” vardà.

R. Jakubauskas 8-37-716885 mob.

8-674-17710 E-mail: rrj73@kalnieciai.lt,

A. Asanavièius 8-5-2771821

More magazines by this user
Similar magazines