Vaikų mokomoji religinė vasaros stovykla Trakuose

tbn.lt

Vaikų mokomoji religinė vasaros stovykla Trakuose

Nr.9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën. Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjungos laikraðtis

www.tatary-litwy.8k.com

Leidþiamas nuo 1995 m sausio mën.

Vaikø mokomoji

religinë vasaros

stovykla Trakuose

Inesa MAÞITOVA

Rugpjûèio 8 d. Trakø rajone, nuostabioje

poilsiavietëje rinkosi vaikai su savo

tëveliais á rengiamà vaikø mokomàjà

religinæ vasaros stovyklà. Ðiais metais

mokomoji religinë stovykla tæsësi visà

savaitæ. Ðià stovyklà organizavo Lietuvos

Musulmonø Jaunimo Bendrija. Rinkosi

vaikai, kurie norëjo ne tik iðmokti,

bet taip pat ir pagilinti savo þinias, padëti

kitiems. Stovykloje dalyvavo vaikai iki

17 metø. Susirinko 70 vaikø ið skirtingø

Lietuvos vietoviø. Atvyko vaikai ið Klaipëdos,

Kauno, Trakø, Alytaus, Raiþiø,

Vilniaus, Nemëþio, 40 totoriø kaimo, Grigiðkiø

ir t.t. Atvyko nemaþai pirmà kartà

tokio pobûdþio stovykloje dalyvavusiø

vaikø. Taigi vaikams buvo galimybë vël

susitikti su savo draugais ir taip pat susirasti

naujø draugø ið kitø miestø.

Pirmà dienà vyko atvykusiø vaikø registracija,

paskirstymas po kambarius,

bendras susipaþinimas, stovyklos programos

pristatymas, vaikø paskirstymas

á grupes. Jau kità dienà po pusryèiø vaikai

rinkosi á pamokas, kurios prasidëjo

10 val. Buvo pravedamos trys pamokos:

Islamo istorija, Malda, Koranas. Taigi,

per ðias disciplinas buvo mokoma islamo

pagrindø, ðariato, mokoma skaityti

(Nukelta á 5-ià psl.)

LIETUVOS TOTORIØ IR KARAIMØ ISTORIJA

BEI AGROTURIZMAS: KAS BENDRO?

Galimas SITDYKOVAS

Agroturizmas, Lietuvoje vadinamas

kaimo turizmu, daþniausiai ásivaizduojamas

kaip poilsis gamtoje, apimantis medþioklæ,

þvejybà, maudynes upëje ar eþere,

ekologiðkai ðvarûs pienas, mësa, darþovës

bei vaisiai, iðauginti valstieèio

ûkyje, grybavimas ir uogavimas, ðvieþias,

grynas oras. Kà dar galima pridurti? Dar

priedo sauna arba rusiðka garinë pirtis,

kaip kam patinka.

Rugsëjo mënesá Vilniuje vykæs Lietuvos-Lenkijos

mokslinis seminaras parodë,

jog kaimo turistui pateikiamø paslaugø

sàraðà reikia papildyti dar nemaþu paslaugø

skaièiumi. Seminaro dalyviai pabuvojo

Antano Gedvilo sodyboje, primenanèioje

kone ðiuolaikinæ poilsio bazæ, ir

suþinojo, kad kaimo turizmo mëgëjai taip

pat gali uþsiimti aviamodelizmu, þirgø

sportu, paskraidyti oro balionu bei paplaukioti

jachta. Sodybos ðeimininko vizitinëje

kortelëje pavaizduoti 15 vien pagrindiniø

agroturizmo pramogø ir paslaugø.

Prie Nemeþio meèetës muedzinas Janas

Vilèinskis ir vienas ið konferencijos

organizatoriø - Michal Treðèynski

(Nukelta á 3-ià psl.)

Prisiminimai ið III Pabaltijo valstybiø,

Baltarusijos bei Kaliningrado srities musulmonø

jaunimo suvaþiavimo

Ismailas Jakubovskis, VU magistrantas

Taip sutapo, kad kai ðiø metø rugpjûèio

8-16 dienomis Trakuose vyko vaikø religinë

musulmonø poilsio vasaros stovykla,

tuo paèiu metu, rugpjûèio 8-14 dienomis,

Lenkijoje, Novogrode, netoli Lomþos

miestelio, vyko III mokslinis seminaras

pavadinimu ,,III Pabaltijo valstybiø,

Baltarusijos bei Kaliningrado srities

musulmonø jaunimo suvaþiavimas“. Já

surengë Pasaulio Musulmonø Jaunimo

Sàjûdis kartu su Lenkijos Respublikos

Religine Musulmonø Sàjunga. Ðiemet á

ðá renginá suvaþiavo jaunimas ið Lenkijos,

Lietuvos, Baltarusijos, Estijos.

Nors ten praleidome nedaug laiko, taèiau

áspûdþiø buvo tikrai nemaþai, todël

norëtøsi daug papasakoti, tad pradësiu

viskà nuo pat pradþiø. Mûsø Lietuvos

delegacija ið Kauno iðvaþiavo sekmadiená

9 valandà ryto. Ið Lietuvos mûsø

iðvaþiavo: Danielius Dzenajavièius, Remigijus

Kilius, Eduardas Maþitovas,

Emilis, Ernestas ir Elminas Jakubauskai

ir að. Iðvaþiavome pilnais dviem automobiliais.

Kartu su mumis iðvaþiavo du

sveèiai ið Estijos: senas Lietuvos musulmonø

jaunimo draugas Ildar Muchamedðin

su savo giminaièiu Rifkatu Garaevu.

Jie atvaþiavo á Lietuvà ðiek tiek anksèiau,

kad galëtø vaþiuoti kartu su mumis. Taip,

visa didele komanda, linksmi ir nusiteikæ

(Nukelta á 2-à psl.)


2 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën.

Prisiminimai ið III Pabaltijo valstybiø, Baltarusijos bei Kaliningrado

srities musulmonø jaunimo suvaþiavimo

(Atkelta ið 1-o psl.)

suþinoti kà nors naujà apie Islamà, iðvaþiavome á Lenkijà. Kelionë

buvo sëkminga, todël jau apie 13 valandà buvome vietoje.

Ne uþ ilgo atvaþiavo ir autobusas, ið kurio iðlipo visas pulkas

geranoriðkø jaunuoliø.

Norëtøsi pabrëþti, kad jei seminaro pavadinime pavartotas

þodis ,,jaunimas“, tai dar nereiðkia, kad ten negali dalyvauti

niekas kitas be paaugliø ir labai jaunø þmoniø. Islamas – tai

ne kokia nors kalba, kuriai iðmokti reikalinga jauna gera atmintis,

bet tai iðtásas màstymo, gyvenimo bûdas. Islamui gi nëra

amþiaus ribø: norint tapti geru musulmonu, jo galima ir reikia

mokytis, ásisavinant já visà savo gyvenimà. Todël seminare

dalyvavo ne tik paaugliai (maþdaug nuo 13 metø), bet ir jauni

þmonës (kaþkur iki 30 metø).

Taigi, mus apgyvendino nuostabiame vieðbutyje pavadinimu

,,Zbyszko“. Tai vieðbuèio ir restorano kompleksas. Jame

mums buvo labai patogu, nes jis apstatytas geros kokybës

baldais, yra aukðtos klasës restoranas, árengta treniruokliø

salë, ðalia vieðbuèio yra nedidelis baseinas ir trys þaidimø

aikðtelës (futbolo, krepðinio ir tinklinio), o aplink já supa þole

apaugæ laukai, pereinà á miðkà. Netoliese teka nedidelis upelis,

kurio nuo vieðbuèio beveik nesimato. Taip pat netoli vieðbuèio

yra tarp aikðteliø esanti pastogë, po kuria vakarais mes

visi kartu vakarieniaudavome. Taip pat prie vieðbuèio yra

geras privaþiavimas, o prie pat jo yra árengta automobiliø

stovëjimo aikðtelë. Kaip jau sakiau, miestelis, kuriame pastatytas

ðis vieðbutis, vadinasi Novogrod. Jis yra 15 km á Vakarus

nuo Lomþos ir stovi ant aukðtumos ðlaito, ðalia vietos, kur

Pisos upë áteka á upæ Narew. Ði vietovë yra dalis lygumø

Kurpie su pievomis, laukais ir miðkais, sudaranèiais jai bûdingà

vietovaizdá. Ðiuo atþvilgiu vieðbutis puikiai derinasi tiek

su iðorine aplinka, iðsiskirdamas joje savo grakðtumu ir didingumu,

tiek su vidine. Kalbant apie vieðbuèio vidø, reikia pasakyti,

kad mums skirtas patalpas sudarë jaukûs kambariai, kuriuose

mes gyvenome po kelis þmones, bei juose esanèios

duðo ir tualeto patalpos. Bendras patalpas sudarë keletas

atskirø kambariø, esanèiø ðalia erdvios salës.

Beveik visà mûsø buvimo vieðbutyje laikà visus seminaro

dalyvius maloniai kuravo Lenkijos muftijus Tomasz Miskiewicz.

Visø mûsø vardu norëèiau jam uþ tai labai padëkoti.

Per visà seminaro laikà mums dëstë trys ðeichai, atkeliavæ

tiesiai ið Saudo Arabijos - paties Islamo lopðio. Tai labai draugiðki

ir nuoðirdûs vyrai, ið kuriø veiksmø ir emocijø aiðkiai matësi,

dël ko jie èia atvaþiavo. Jie dëstë mums su visu atsidavimu.

Kadangi ðiame seminare-suvaþiavime að dalyvavau pirmà

kartà, galëèiau já palyginti tiktai su Lietuvoje organizuojamomis

vaikø

religinëmis

musulmonø

vasaros

poilsio

stovyklomis,

kuriose

ne vienàsyk

pats esu

dalyvavæs.

Èia buvo

dvigubai

daugiau

pamokø, t.

y. ne trys

Að su Lenkijos totoriø bendruomenës pirmininko

pavaduotoju Juzefu Konopackiu ir jo

þmona.

kaip pas mus, o ðeðios. Be to, buvo konsultaciniø pamokø ir

bendrø pokalbiø. Pagrindiniais vertëjais ðiame suvaþiavime

buvo Estijos islamiðkos parapijos muftijus Ildar Muchamedðin

ir Kauno meèetës imamas Romas Jakubauskas. Á lenkø

kalbà versdavo studentas ið Inguðijos Ahmed Dþantamirov.

Per pamokas mes mokëmës Islamo istorijos, Korano skaitymo,

kasdieninës maldos (saliat/namaz) sudedamøjø maldø, judesiø,

kitø Islamo paproèiø ir taisykliø. Visa tai mane labai

ákvëpë, suteikë naujø jëgø, naujø gyvenimo vilèiø bei pasitikëjimo

savimi ir savo gyvenimo ateitimi. Tarp pamokø buvo

pora valandø sportui bei laisvalaikiui, kuriø metu galima buvo

prasimankðtinti, pabëgioti, paþaisti, pabendrauti, pasportuoti

treniruokliø salëje, pagulëti arba, galø gale, pamiegoti, kà að

kartais ir darydavau, nes pamokos, konsultacijos, pokalbiai ir

nemaþos namø uþduotys visgi iðvargindavo. Kaip áprasta musulmonams,

auðtant keldavomës rytiniam namazui, o paskui

vël eidavome miegoti. Prabusdavome apie 8 val. ryto, ne uþ

ilgo mûsø jau laukë skanûs pusryèiai, patiekti ant ðvediðko

stalo, kai galima prisirinkti ir suvalgyti tiek, kiek tau reikia, kad

bûtum sotus ir þvalus. Mus aptarnaudavo labai paslaugûs

“Zbyszko” restorano padavëjai. Nuo 9 val. ryto mûsø jau

laukë pirmoji pamoka, ir taip kasdien nuo sekmadienio vakaro

iki ðeðtadienio pietø. Ðeðtadiená po pietø mûsø laukë patikrinimo

egzaminas, atsisveikinimo susirinkimas ir dovanos. Atsisveikinæ

mes iðsiskyrëme: vieni á autobusà, kiti á automobilius.

Biaùystoke mes vël neilgam susitikome ir galiausiai atsisveikinome

ilgam.

Ið ðio seminaro man ásiminë vienas dalykas. Tai, kad ðiame

seminare ið Lenkijos ir Baltarusijos dalyvavo nemaþai musulmonø,

priëmusiø Islamà visai neseniai. Tai nudþiugino ir nu-

Mes raðome baigiamàjá testà - þiniø patikrinimà.

Mûsø jaunimo grupelë.


Nr. 9-10(80-81)

vylë mano ðirdá: viena vertus, að dþiaugiausi, kad pasipildo

mûsø, musulmonø, gretos naujais stipriais siela ir kûnu þmonëmis,

einanèiais teisingu keliu, bet, kita vertus, að gailëjausi,

kad maþai matau tradiciniø ðiø vietoviø musulmonø – totoriø.

Galbût tai tik sutapimas, galbût specialiai buvo nusiøsti tie,

kurie dar nëra stiprûs savo tikëjimu, kad galëtø sudalyvauti ir

átvirtinti naujà tikëjimà kitø tautø atstovai, – tai, be abejo,

2004 m. rugsëjo-spalio mën.

LIETUVOS TOTORIØ IR KARAIMØ ISTORIJA BEI AGROTURIZMAS:

KAS BENDRO?

(Atkelta ið 1-o psl.)

Dar daugiau, seminaro metu tapo akivaizdu, jog agroturistas,

kaip bet kuris kitas þmogus “ne vien tik duona sotus”.

Agroturistus taip pat traukia kultûrinis ir istorinis ðalies ar

regiono paveldas. Lenkijos kaimo turizmo mëgëjams Vilniaus

kraðtas patrauklus tuo, jog iki II-ojo Pasaulinio karo buvo

Lenkijos teritorijos dalis, o viduramþiais Lenkija ir Lietuva

sudarë vienà federacinæ valstybæ – Þeèpospolità. Todël èia

ryðkûs Lenkijos kultûros veikëjø pëdsakai. Paminësime, jog

seniausia Lietuvos ir Rytø Europos aukðtojo mokslo ástaiga

– Vilniaus universitetas, neseniai paminëjæs savo 425-metá,

buvo ákurtas Lenkijos karaliaus Stepono Batoro ir daugelá

metø buvo vadinamas jo vardu.

Dël istoriniø metamorfoziø buvusios Þeèpospolitos teritorijoje

susikûrë trys valstybës – Lenkija, Lietuva ir Baltarusija.

Tokiu bûdu, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës totoriai,

taip vadinami Lietuvos totoriai ir karaimai, atsikëlæ á Lietuvà

prieð 600 metø, atsidûrë trejose valstybëse.

Ðis seminaras buvo unikalus tuo, kad jo organizatoriai ir

dalyviai atkreipë ypatingà dëmesá á Lietuvos totoriø, kurie iki

ðiol kompaktiðkai gyvena atskirose vietovëse, istorijà ir kultûrà.

O Ðvenèioniø rajone, Vilniaus rajone – Nemëþio ir Keturiasdeðimt

totoriø kaimuose veikia totoriø bendruomenës, iðliko

senos medinës meèetës, kapinës. O Trakuose, kur restauruota

sena Lietuvos kunigaikðèiø pilis, iki ðiol gyvena karaimai, atvykæ

á Lietuvà ið Krymo kunigaikðèio Vytauto kvietimu.

Teorinëje seminaro dalyje dalyviai atidþiai iðklausë praneðimus

apie Lietuvos totoriø ir karaimø istorijà bei religines tradicijas,

kuriuos skaitë Lietuvos totoriø sàjungos pirmininkas,

dr. Adas Jakubauskas, Vilniaus universiteto docentë, totoriø

rankraðèiø tyrinëjimo specialistë Galina Miðkinienë.

Filologijos magistrë Natela Nasibova socialiniø tyrimø pagrindu

skaitë praneðimà apie Keturiasdeðimties totoriø kaimo

kalbinæ situacijà ir etninæ savimonæ. Praneðimà apie totoriø

visuomeniniø organizacijø veiklà nuo 1988 iki 2000 metø ruoðë

dr.Romualdas Makaveckas, nors pats seminare nedalyvavo.

Ðiø eiluèiø autorius apsistojo ties totoriø gyvenimo Lietuvos

Didþiojoje Kunigaikðtystëje istoriniais aspektais ir tautinës

savimonës iðsaugojimo problemomis.

Seminaro dalyviai neapsiribojo teoriniu susipaþinimu su

Lietuvos totoriø ir karaimø istorija, bet taip pat pabuvojo

paþintinëse ekskursijose Keturiasdeðimties totoriø kaime, Nemëþyje,

kur apsilankë meèetëse ir musulmonø kapinëse, pabuvojo

Trakø mieste, kur susipaþino su karaimø kultûros bei

religijos ypatumais, lankësi Trakø istoriniame muziejuje, kuriame

surinkti eksponatai apie karaimø istorijà ir karaimø maldos

namus kinesæ.

Ádomu tai, kad karaimø maldos namø pavadinimas kilæs ið

arabiðko þodþio "kanisa", kuriuo arabai vadina nemusulmoniðkus

religinius pastatus. Karaimai iðsaugojo gimtàjà kalbà, tai

buvo ámanoma dël dviejø prieþasèiø. Pirma – dar iki atvykimo á

LDK jie spëjo sukuri savo raðtà, ir antra – jie iðpaþásta savo

religijà gimtàja kalba. Karaimø religija savo vieninteliu ðaltiniu

laiko Senàjá Testamentà ir deðimt ásakymø, iðdëstytø jame. Kinesëje

nëra ðventøjø ikonø, pripaþástamas vienas Dievas, kaip

visko Kûrëjas, ir kuris neturi bendrininkø. Kinesë iðpuoðta

augaliniais ornamentais, altorius pastatytas pietø kryptimi ir ið

Seminaro dalyviai Nemeþio totoriø kapinëse (miziare).

3

gerai, taèiau gali bûti ir tai, kad ið tikrøjø mus veikia stipri

asimiliacija, atneðanti nemalonius savo vaisius.

Bet kuriuo atveju, að dþiaugiuosi pabuvojæs tokiame renginyje,

trokðtu vël ten nuvaþiuoti ir kvieèiu bei patariu visiems

kitiems jaunuoliams musulmonams, ypatingai Lietuvos totoriams,

bûtinai sudalyvauti tokiame seminare. Tikrai nesigailësite!

Seminaro dalyviai Trakø karaimø kenesëje.

jo deðinës ir kairës pusiø, karaimø ir lietuviø kalbomis iðraðyti

deðimt Dievo ásakymø. Virð galvos iðkilæs mëlynos spalvos

kupolas, iðsëtas ryðkiomis geltonomis þvaigþdëmis. Trakø kinesëje

saugoma medinë dokumentø spinta, kurià 1933 metais

karaimams padovanojo Lenkijos prezidentas Ignacijus Mostickis

uþ didelius nuopelnus Þeèpospolitai.

Daugelis Lietuvos þmoniø dël informacijos stokos mano,

jog totoriø ir karaimø ta pati religija, bendra kilmë. Tame yra

dalelë tiesos, jei áskaitysime, jog karaimø kaip ir totoriø kalbos

priklauso tiurkiðkø kalbø grupei, abi tautas jungia bendra

600 metø gyvenimo ðiose þemëse istorija. Dabartiniu laiku

Lietuvoje liko 250 karaimø, tiek pat – Lenkijoje, O pati didþiausia

karaimø diaspora yra Kryme – 2,5 tûkstanèiai.

Atgimimo metais Lietuvos totoriai ir karaimai, pratæsdami

istorinæ tradicijà, aktyviai rëmë lietuviø tautos kovà uþ Lietuvos

valstybingumo atstatymà ir pelno lietuviø simpatijas.

Dauguma seminaro dalyviø buvo Lenkijos mokslo institucijø

ir turistiniø organizacijø atstovai, turizmo vadybos specialistai.

Þinoma, ávykæs seminaras suteikë visiems medþiagos

ne tik buitiniø, materialiniø-techniniø kaimo turistø, masiðkai

plûstanèiø ið Lenkijos á Lietuvà, poilsio sàlygø, bet taip pat ir

kultûriniø-istoriniø Vilniaus kraðto, iðskirtinai pasiþyminèio

daugianacionaliniu kultûriniu paveldu, kurio ryðkia ir unikalia

dalimi yra Lietuvos totoriø ir karaimø istorija, kultûra ir tradicijos,

kaimo turizmo aspektø reklamai.


4 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën.

Fatima BUINOVSKA

“Derviza” ðventë Kijeve

Ðiø metø rugsëjo 25-26 dienomis, Kijevo

totoriø kultûros draugijos ir jos pirmininko,

Rustemo Abliatifo kvietimu, man

teko lankytis Kijeve vykusioje Krymo

totoriø tautinëje ðventëje “Derviza”

(derliaus ðventëje).

Iki Antrojo pasaulinio karo Krymo totoriai

“Dervizà” ðventë visuotinai. Taèiau

dël karo, deportacijos gyventojai

pamirðo ðià tradicijà. Ðiandien vël stengiamasi

jà atgaivinti. Paprastai “Derviza”

buvo ðvenèiama rugsëjo 22 dienà – per

rudens lygiadiená. Prieð ðventæ reikëjo

susitvarkyti namus ir kiemà, iðvalyti ir

aprûkyti dûmais tvartà. Ðeimininkës kepë

ðiai progai skirtà ritualinæ duonà.

Ðventë prasidëdavo imamo malda Aukðèiausiajam,

buvo aukojamas avinas. Vëliau

merginos apsirengusios avikailiais

paskelbdavo apie ðventës pradþià. “Dervizos”

metu buvo rengiamos “Kureð” –

tautinës Krymo totoriø imtynës, arkliø

lenktynës ir kitos linksmybës. Vaikinai

supo merginas sûpynëse, moterys leisdavo

rëtá nuo kalno, ir pagal tai spëliojo

apie kitø metø derliø. Skambëjo tautinë

muzika, buvo ðokami tautiniai ðokiai,

rengiama mugë, kur savo dirbinius pardavinëjo

liaudies meistrai. Ðventë baigdavosi

bendru ðokiu “Choran”.

Iki “Dervizos” paprastai baigdavosi

þiemkenèiø sëja, piemenys sugindavo

gyvulius ið kalnuose esanèiø ganyklø

namo, ðeimininkai jiems iðmokëdavo atlyginimà.

Buvo renkamas naujas vyriausiasis

èabanas (piemuo). Taigi, – “Derviza”-

darbø uþbaigimo, vestuviø pradþios

laikotarpis.

Ðiais metais ðventë vyko Kijeve, vaizdingame

parke ant Dniepro kranto. Ðiame

parke veikia Antrojo pasaulinio karo

muziejus. Po atviru dangumi eksponuojama

karinë technika, ákalnëje – “Tëvynës-motinos”,

moters su kardu rankoje,

skulptûra. Muziejø aplanko labai daug

lankytojø – jaunimo ir pagyvenusiø

þmoniø. Èia atvaþiuoja vestuviø korteþai,

jaunavedþiai padeda gëliø prie neþinomo

kareivio kapo. Skamba karo laikmeèio

melodijos, jau seniai uþmirðtos

mûsø ðalyje – “Ankðtoje krosnelëje

plazda ugnis”, “Trumpa naktis”, “Lakðtingalos,

netrikdykit kariø”.

Ðventë prasidëjo 15 val. atviroje estradoje.

Vedëjai apie pasirodymus skelbdavo

dviem kalbomis – ukrainieèiø ir Krymo

totoriø. Ðalia scenos veikë mugë, kurioje

buvo galima ásigyti liaudies meistrø

gaminiø, pasigroþëti arba nusipirkti

feskø – Krymo totoriø galvos apdangalø,

variniø indø kavai – “dþezve”, rankø

darbo kilimø ir kilimëliø. Gaila, kad visà

laikà lijo lietus, nors tai në kiek neiðgàsdino

nei þiûrovø, nei artistø. Ir nors ant

Koncertuoja Krymo totoriu folkloro ansamblis "Uèansuv".

scenos susidarë balos, atlikëjai keitë vienas

kità, stebindami savo temperamentingumu

ir jaunatviðku uþsispyrimu.

Koncerte dalyvavo Ukrainos festivaliø

laureatas – Krymo totoriø dainø ir ðokiø

ansamblis “Uèansuv” (“Krentantis

vanduo”), gastroliavæs JAV ir Turkijoje.

Ansamblyje koncertuoja daugiau nei

ðimtas atlikëjø, ið kuriø dauguma dirba

profesionaliai Maskvos, Sankt-Peterburgo,

Kijevo, Taðkento scenose, Krymo

totoriø muzikiniame teatre. Ansamblio

repertuare – apie 100 choreografiniø,

muzikiniø, vokaliniø kûriniø. Kolektyvo

ákûrëjas ir vadovas – nusipelnæs Ukrainos

kultûros darbuotojas Ali Alimovas,

jaunystëje mokæsis kartu su þinomu ðokëju

Machmudu Esambajevu. Ðiandien

ansamblio vadovui jau virð 70 metø, taèiau

jis vis dar kupinas jëgø, kûrybiniø

idëjø. Kai jis suþinojo, kad ir pas mus

yra panaðûs kolektyvai, sutiko atvaþiuoti

ir padirbëti su mûsø vaikais, iðmokyti

juos Krymo totoriø ðokiø, atveþti

savo kolektyvà á Vilniø.

Koncerto metu man, kaip Lietuvos totoriø

atstovei, buvo suteiktas þodis. Pasinaudodama

ðia galimybe, pasveikinau

Krymo totorius su ðvente, nuoðirdþiai

padëkojau uþ kvietimà, perdaviau linkëjimus

Lietuvos totoriø vardu.

Po koncerto buvome pakviesti á vakaronæ,

vykusià turkiðkame restorane, kur

susirinko ðventës dalyviai. Turiu pripaþinti,

man buvo labai malonu bendrauti

su Kijevo Krymo totoriø draugijos atstovais

bei studentais, labai norinèiais

susipaþinti su mûsø jaunimu. Tarp kitko,

kai bendravau su vietiniais þmonëmis ir

ansamblio “Uèansuv” atstovais, suþinojau,

jog ið pat pradþiø jie manë, kad að

vietinë, ir tik vëliau suprato, jog esu ið

Lietuvos. Juos tai labai nustebino, nes

kaip man prisipaþino vëliau, veido bruoþais

esu panaði á Krymo totoræ. Labai

domëjosi mano atsiveþtomis nuotraukomis

ir jose kaþkà “atpaþindavo”. Man

teko ilgai pasakoti kaip Lietuvoje ðvenèiamos

religinës ðventës, kiek Lietuvoje

gyvena musulmonø, kokios meèetës,

netgi paraðyti nacionaliniø patiekalø

receptus.

Antroji diena buvo skirta susipaþinti

su Kijevu, tuo metu kaip tik ðventusiu

miesto dienas. Visur buvo daugybë þmoniø,

taèiau tai suprantama – juk Kijeve

gyvena trys milijonai þmoniø. Vyravo

ðventinë nuotaika – aikðtëse vyko koncertai,

gatvëmis traukë teatralizuotos eisenos.

Prie ðventyklø ir vienuolynø, kuriø

auksiniai kupolai stiebësi á dangø ir

skambëjo varpai, taip pat bûriavosi

þmonës.

Dvi dienos Kijeve prabëgo nepastebimai.

Palyginus su triukðminga Ukrainos

sostine, Vilnius pasirodë tylus. Iki ðiø

dienø ðiltai prisimenu tautieèius ið Krymo,

su kuriais susipaþinau. Labai norëèiau

pakviesti juos á Vilniø – tai tikrai

profesionalûs artistai. Ar atsiras tokia

galimybë ir lëðos tam? Ant padovanotos

afiðos jie uþraðë tokius palinkëjimus:

„Alla sizge savluk bacht bersyn !!!“ –

“Gërio, taikos ir laimës! Atminkite savo

ðaknis“ – „Kentikajeva Zera“. “Su meile

– Lietuvos totoriams, kilusiems ið Krymo,

degdama dideliu noru susitikti – Kasarajeva

Emine”. “Linkiu Jums, Lietuvos

Krymo totoriai, neuþmirðti, kad mes su

Jumis, ir palaikome Jus. Su pagarba,–

Afize Kasarajeva”.

Prasidëjo Ramadanas

Kaip ir kiekvienais metais tikintieji

Lietuvos totoriai paþymëjo Ramadano

pradþià. Á pirmàjá Taraifà 2004 spalio 14-

tosios vakarà jie rinkosi Keturiasdeðimties

Totoriø, Nemëþio, Kauno meèetëse

ir maldø salëje A.Vivulskio gatvëje

Vilniuje. Pasninkas tæsis 30 dienø, per

kurá þmonës turës galimybæ kiekvienà

vakarà susikaupti atlikdami Taravich

maldà. Ramadano mënesá vainikuos Ramadan

Bairamo ðventë, tradiciðkai masiðkai

ðvenèiama didesnëse Lietuvos

totoriø gyvenvietëse.

“LT"informacija


(Atkelta ið 1-o psl.)

ir iðmokti mintinai Korano suras, atlikti

maldà. Stovyklos pabaigoje, turëjo ávykti

bagiamasis vaikø þiniø patikrinimas ir

ávertinimas. Tad per pamokas dauguma

vaikø labai stengësi, kad vëliau gautø

aukðtesná ávertinimà. Taip pat kiekvienà

rytà vaikai turëjo keltis rytinei Fadþr maldai,

taèiau daugumai tai nebuvo labai

lengva, kadangi eidavo vëlokai miegoti.

Taèiau stovyklautojai tvarkingai rinkosi

kitoms maldoms. Netgi keletà kartø pravesti

maldà teko ir mokiniams Artûrui ir

Kæstui ið Alytaus.

Stovykloje po pamokø vyko ávairûs þaidimai,

buvo pravesti ðachmatø ir ðaðkiø

turnyrai, futbolo ir tinklinio varþybos. Ðaðkiø

turnyre pirmà vietà tarp berniukø uþëmë

Aleksandras Krinickis ið Raiþiø, antrà

– Eugenijus Gimbickis ið Vilniaus, treèià

– Chusnutdin Arifhanov ið Vilniaus. Tarp

mergaièiø pirmà vietà laimëjo Evelina

Radlinskaitë ið Kauno, antrà – Ada Ðèiuckaitë

ið 40 totoriø kaimo, treèià – Emilija

Krinickaitë ið Raiþiø. Ðachmatø turnyre

stipriausias buvo Albertas Maþitovas ið

Kauno. Vaikai su dideliu uþsidegimu dalyvavo

organizuotuose turnyruose, varþybose,

rungësi tarpusavyje. Vaikai varþësi

taikliausiø ir stipriausiø varþybose.

Stipriausiø konkurse nugalëjo Tomas

Nr. 9-10(80-81)

2004 m. rugsëjo-spalio mën.

Vaikø mokomoji religinë vasaros stovykla Trakuose

Makaveckas, o taikliausias buvo Kæstas

Rajeckas. Taip pat buvo organizuota ir

viktorina-varþybos. Vaikai buvo suskirstyti

á 3 komandas: varþësi ir rinko taðkus.

Nugalëjo komanda, surinkusi daugiausià

taðkø, taèiau niekas neliko nuskriaustas:

kitos komados buvo apdovanotos paguodos

prizais. Ði viktorina praëjo labai

ádomiai ir linksmai, vaikai nuo juoko vos

galëjo sulaikyti aðaras. Svarbiausia, kad

tai subûrë visus stovyklautojus, o komandos

draugai stengësi palaikyti vienas

kità. Visa tai sudarë draugiðkà, malonià

atmosferà.

Penktadienis yra ðventinë diena, kai

musulmonai turi eiti á meèetæ klausytis

penktadieninio pamokslo ir sustoti bendrai

maldai. Taigi, ðià dienà buvo organizuota

iðvyka á Kauno meèetæ. Kauno meèetëje

buvo skaitomas pamokslas (arab.

khutba) apie maldos svarbà, apie paklusnumà

savo tëvams, tarpusavio pagarbà

ir pagalbà. Po to buvo pravesta bendra

penktadieninë malda. Vëliau autobusas

su stovyklautojais iðvyko á Trakus, kur

vaikai turëjo galimybæ pasivaikðèioti prie

Trakø pilies. Vakare gráþome á stovyklà

pavargæ, taèiau pilni áspûdþiø. Stovykloje

vaikø jau laukë skani vakarienë.

Virtuvëje darbavosi trys moterys, taèiau

joms á pagalbà visada ateidavo ir

vaikai. Mielai talkininkaudavo tiek mer-

5

gaitës, tiek ir vaikinukai.

Taip pat yra dþiugu, kad daug stengësi

atvykæs ir vyresnio amþiaus jaunimas,

kuris padëjo ne tik palaikyti tvarkà, bet

taip pat talkininkavo ir virtuvëje, pravedë

kelias pamokas, padëjo organizuoti viktorinà,

rungtynes. Ypatingai stengësi

merginos ið 40 totoriø kaimo – Ema Ðabanoviè,

Lolita Makeviè, Farima Aidari

ið Kauno, Svetlana Vilèinskaja ið Nemëþio,

vaikinukai ið Alytaus.

Paskutinæ stovyklos dienà vyko ágytø

þiniø patikrinimas ir ávertinimas. Dþiugu,

kad dauguma vaikø rimtai mokësi per visà

stovykos laikà ir parodë gerus rezultatus.

Po pietø buvo paskelbti rezultatai,

ir ávyko stovyklos uþdarymas, á kurá atvyko

vaikø tëveliai. Buvo iðsakyti apibendrinimai

apie stovyklà, apie vaikø pasiekimus

ir pan. Vëliau buvo apdovanotas

kiekvienas stovyklautojas, iðklausæs

mokomajá stovyklos kursà ir gavæs ávertinimà.

Po to vaikai, tëveliai bei sveèiai

buvo pakviesti prie bendro saldaus stalo.

Tikimës, kad kitais metais daugiau tëveliø

prisidës prie stovyklos organizavimo.

Taip pat dëkojame Ali Aleksandroviè

uþ paramà ðiai stovyklai. Ir praðykime

Allah viso kas geriausia mûsø vaikams

ir naudokimës kiekviena gera proga

kas yra naudinga mums ir, svarbiausia,

mûsø vaikams.

Kiek pasaulyje musulmonø?

Neseniai informacinis Interneto puslapis “Religija ir STI” pateikë statistinius duomenis, paimtus ið Oksfordo (Anglija)

universiteto iðleisto þinyno. Ðiame þinyne, skirtame ðiuolaikinei krikðèionybës padëèiai lyginant su kitomis religijomis,

pateikta ir medþiaga apie musulmonus. Toliau pateikiame duomenis apie musulmonus ið minëto þinyno.

Naujojo tûkstantmeèio pradþioje Þemëje ro 0,87% Þemës gyventojø.

buvo 6 005 049 000 þmoniø. Per XX-àjá Gimstamumo ir mirðtamumo skirtumas

amþiø þmoniø skaièius þemëje iðaugo rodo tikràjá þmoniø prieaugá – 71,6 mlj.

beveik 4 kartus, o per artimiausius 50 þmoniø arba 1,18% Þemës gyventojø

metø padidës dar treèdaliu. Pagal specialistø

skaièiavimus 2050 metais Þemë-

II. Krikðèionybë

per metus.

je gyvens apie 9 milijardus þmoniø. Grynas krikðèioniø metinis prieaugis sudaro

20,7 mlj. þmoniø – 1,04% krikðèio-

Pati didþiausia, bet ne dominuojanti religija

yra Krikðèionybë (33,0% visø gyventojø)tojø

(áskaitant tokius rodiklius kaip gimsniø

per metus arba 0,34% Þemës gyven-

Penktadalis Þemës gyventojø iðpaþásta tamumas, perëjimas á krikðèionybæ, iðëjimas

ið krikðèionybës á kitas religijas,

Islamà (19,6% Þemës gyventojø).

13,4% iðpaþásta Induizmà.

mirðtamumas).

6,4% - Kinieèiø tautinæ religijà. Krikðèioniø daugëjimas yra perpus lëtesnis,

nei likusiø gyventojø (ne krikð-

5,9% - Budizmà.

3,6% – tautines religijas.

èioniø) daugëjimas.

1,7% – Naujas Azijos religijas. III. Islamas

Pateikti skaièiai vaizdþiai parodo pasaulio

religiná pasiskirstymà. Bet religija yra lamà, skaièius auga sparèiausiai. Kas-

Ið visø religijø, þmoniø, iðpaþástanèiø Is-

dinamiðka. Pilnam vaizdui reikia þinoti metiná prieaugá sudaro 24,9 mlj. þmoniø,

jos vystymosi dinamikà ir sugretinti jà 2,1% visø musulmonø arba 0,4% visø

su kitø religijø dinamika. Tokiu bûdu suþinosime

ne tik apie mûsø religijos gyvy-

IV. Judaizmas

Þemës gyventojø.

biðkumà, bet ir apie globalius religinius Prieaugá sudaro 0,9% arba 0,13 mlj. (130

procesus.

tûkst.) þmoniø per metus.

Pagrindiniai skaièiai ir procesai: Þmonijos pasiskirstymas pagal kontinentus

(pagal gyvenamà vietà)

I. Þemës gyventojai

Kasmet gimsta 124,3 mlj. þmoniø, tai sudaro

2,05% Þemës gyventojø. Azijos teritorijoje yra 50 ðaliø, kuriose

I. Azija

Kasmet mirðta 52,7 mlj. þmoniø, tai suda- gyvena 3 696 988 087 þmonës, tai sudaro

61% visø þemës gyventojø ir beveik penkis

kartus lenkia antràjá pagal gyventojø

skaièiø kontinentà – Afrikà.

II. Afrika

Afrika yra pirma pagal ðaliø skaièiø – 60

ðaliø. Afrikoje gyvena 13% Þemës gyventojø

arba 784 537 686.

III. Europa

Europa savo gyventojø skaièiumi nedaug

atsilieka nuo Afrikos, t.y. tik 1 procentu

- 728 886 949 þmonës arba 12%

visø Þemës gyventojø. Europoje yra 48

ðalys.

IV. Lotynø Amerika

46 Lotynø Amerikos ðaliø gyventojai

sudaro 8,6% Þemës gyventojø

(519137936).

V. Ðiaurës Amerika

Prieðpaskutinëje vietoje yra Ðiaurës

Amerika. Gyventojø – 309 631 092, tai

sudaro 5% visø Þemës gyventojø.

VI. Okeanija

0,5% (30 393 392 þmonës) Þemës gyventojø

gyvena Australijoje ir Okeanijos

salose, 28 ðalyse.

Religijø pasiskirstymas pagal

kontinentus:

(Procentai nuo visø iðpaþinëjø skaièiaus)

Musulmonai: Afrika – 26,7%;Azija –

70%; Europa – 2,7%; Lotynø Amerika –

0,14%; Ðiaurës Amerika – 0,37%.


6 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën.

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Gerbiami mënraðèio “Lietuvos totoriai” skaitytojai, kiekviena tauta gyva tol, kol prisimena savo ðaknis. Lietuvos

totoriø istorija iðnagrinëta pakankamai gerai nuo pat apsigyvenimo Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje pradþios,

taèiau mes palyginti blogai þinome mûsø protëvynës – Aukso Ordos istorijà, ið kurios totoriai atvyko á LDK. Todël

jauèiame pareigà uþpildyti ðià spragà. Siûlome Jums straipsniø ciklà, parengtà remiantis Ravilio Amirchano knyga

“Aukso Orda ir jos valdovai”, iðleista Kazanëje 2003 metais.

AUKSO ORDA IR JOS VALDOVAI

Ið kur atsirado Aukso Orda?

Dþuèis, vyresnysis Èingis-chano sûnus,

dar esant gyvam tëvui, pasiþymëjo

kaip talentingas karvedys ir patyræs valstybës

veikëjas. Dël ðios prieþasties ið uþkariautø

teritorijø jam buvo dovanota didþioji

dalis, á kurià áëjo þemës nuo Altajaus

kalnø, Vakarø Sibiro iki Volgos – Uralo

regiono, ir toliau á Vakarus – be apribojimø.

Ði didelë teritorija buvo pavadinta

Dþuèio Ulusu (nuo þodþio “ulus” atsirado

vëlesnis rusiðkas terminas “volost”). Be

to, vykdydamas tëvo valià, Dþuèis galëjo

prisijungti þemes, “kurias savo kanopomis

trypë jo arkliai”. Dþuèis mirë ðiek tiek

anksèiau uþ Èingis-chanà (1227 m.), taèiau

jo valdos në kiek nesumaþëjo, netgi,

prieðingai, iðsiplëtë.

1229 metais mongolams uþkariavus

Vakarø Sibirà ir Pietø Uralo stepes, Dþuèio

Uluso siena ëjo ties Jaiko (Uralo) upe.

1236 metais á jo sudëtá buvo ájungtos Pavolgio

stepës, Volgos Bulgarija, o 1237

metais – stepës aplink Donà ir Juodàjà

jûrà, kiek vëliau – teritorijos iki pat Dunojaus.

Tokiu bûdu Dþuèio Uluso sienos

rytuose driekësi nuo Irtyðio upës, vakaruose

– ties Dunojaus þemuma, pietuose

siekë Derbentà (Dagestanas) ir Arranà

(Pietø Azerbaidþanas),o ðiaurëje – Volgos

Bulgarijà. Mokslininkø skaièiavimais, uluso

teritorija nuo rytø á vakarus tæsësi 5600,

o ið pietø á ðiauræ – 4000 varstø (varstas

– ðiek tiek daugiau uþ kilometrà).

Dþuèio Ulusui tapti didele valstybe

(beje – pasaulinës reikðmës) padëjo Dþuèio

sûnaus Batu veikla (rusiðkuose ðaltiniuose

– Batyjaus). Batu þygiø metu 1237

Èingis chano gimines veliava.

Ravilio Chalilovo pieðinys.

Èingis chanas.Viduramþiø kinø

miniatiûra.

– 1238 metais uþkariautos Riazanës, Vladimiro,

Suzdalës ir Maskvos kunigaikðtystës.

1240 metais uþëmë Kijevà. Pajungæs

savo valdþioje didesnæ dalá Rusios,

Batu chanas patraukë á Vakarus. Jo vadovaujama

kariuomenë sëkmingai kariavo

Lenkijos, Èekijos, Vengrijos, Serbijos,

Dunojaus Bulgarijos teritorijose. Prieðakiniai

mongolø kariuomenës daliniai prasiverþë

prie Adrijos jûros krantø. Mongolø

þirgø kanopø gausmas privertë drebëti

visà tuometiná Vakarø pasaulá. Nuo uþkariautojø

spaudimo susvyravo Europos

monarchø sostai. Ðie þygiai daugelio tautø

buvo suvokiami kaip pasaulio pabaiga,

Paskutinio Teismo diena. Europieèius iðgelbëjo

atsitiktinumas: 1241 metais imperijos

sostinëje Karakorume mirë vyriausiasis

mongolø valdovas, kaganas (vyriausiasis

chanas) Ugedëjus. Gavæs þinià

apie kagano mirtá (tokiu metu bûdavo nutraukiami

bet kokie karo veiksmai), Batu

pasuko savo kariuomenæ atgal. 1242–

1246 metais Batu chanas savo bûstinæ

(ordà) ákûrë ðalia Bulgaro miesto. Norëdami

gauti ið chano rankø

jarlykà (teisæ valdyti),

èia atvykdavo rusø, armënø,

bulgarø ir kitø þemiø

kunigaikðèiai. Po

kurio laiko Batu orda

perkeliama á naujàjà

sostinæ – Sarajø – Batu

(kitas pavadinimas –

Saraj al Machrus), dar

po kurio laiko á Sarajø –

Berke (Saraj al Dþadid).

Laikui bëgant Dþuèi

Ulusas, paraleliai vadinamas

Deðti – Kipèaku,

Batu chanas.

Viduramþiø persø

miniatiûra.

gavo pagrindiná

pavadinimà

– Altyn Urda –

Aukso Orda.

Su ðiuo pavadinimu

minëta

valstybë ir áëjo

á pasaulio istorijà.

Iki XIII a.

septintojo deðimtmeèio

pradþios

Aukso

Orda buvo sudëtine

Mongolø

imperijos dalimi,

sudarë ketvirtàjá

jos ulusà.

Ordos chanai

turëjo paklusti didþiajam kaganui, kurio

sostinë buvo Karakorume, ir atiduoti

jam dalá savo pajamø. Chano Mengu –

Timûro valdymo laikais (1266 – 1282),

Aukso Orda tapo savarankiðka valstybe,

nepripaþástanèia didþiojo kagano valdþios.

Skirtingai nei anksèiau, pradëjo kaldinti

savo monetas su Dþuditø tamga

(þenklu).

Pagrindiniais Aukso Ordos gyventojais

buvo kipèakai, kimakai, bulgarai, chazarai,

mongolai, totoriai, slavai. Aukso

Ordai buvo charakteringa klajoklinë gyvulininkystë,

stipriai iðvystyta þemdirbystë

ir amatai. Joje klestëjo miestai, kuriø

buvo apie 150. Pagrindiniais ið jø buvo

Saraj al Machsur, Saraj al Dþadid, Bulgaras,

Dþuketau, Azakas, Krymas, Ukekas,

Madþaras, Mukða, Chadþitarchanas,

Chorezmas, Solchatas, Saraièikas, Urgenèas

ir kt., kuriuose vystësi amatai ir virë

prekyba. Arabø keliautojas Ibn Batuta,

aplankæs ðalá 1333 metais, Saraj al Dþadid

apraðo taip: “Vienas ið graþiausiø miestø,

Mongolai apgula miestà. Viduramþiø Vakarø Europos

pieðinys.


Aukso Ordos epochos lengvasis ir sunkusis

raiteliai. Remo Samsutdinovo

rekonstrukcija.

neátikëtino dydþio, plytintis lygumoje,

perpildytas þmonëmis, su graþiomis turgavietëmis,

plaèiomis gatvëmis.” Miestas

buvo toks didelis, kad keliautojui já

apvaþiuoti prireikdavo pusës dienos. Kai

kurie Aukso Ordos miestai savo dydþiu

ir gyventojø skaièiumi stipriai lenkë tuometines

Vakarø Europos sostines. Palyginimui

galima paminëti, kad Roma XIII amþiuje

teturëjo 35 tûkstanèius gyventojø,

Paryþius XIV amþiuje – 58 tûkstanèius,

tuo tarpu Aukso Ordos sostinë Saraj al

Dþadid – 75 tûkstanèius (kai kuriais duomenimis,

daugiau negu 100 tûkstanèiø).

Valstybë palaikë tamprius tarptautinius

ryðius, aktyviai prekiavo su Persija,

Uþkaukaze, Vidurine Azija, Indija, Kinija,

Europa ir kitais kraðtais.

Aukso Ordà sudarë dvi dalys, kurios

vadinosi Ak Orda (Baltoji Orda) ir Kok

Orda (Mëlynoji Orda). Jos savo ruoþtu

dalijosi á maþesnius ulusus su savo pavadinimais.

Tradiciðkai Aukso Ordos gyventojai

dalijosi á klajoklinæ aristokratijà,

(chanus, nojonus, bekus,emyrus, murzas),

kariðkiø luomà (temnikus, batyrus,

nukerus) ir paprastus þmones (kara

chalyk). Aukðèiausiuoju Aukso Ordos

valdovu buvo chanas, bet bûtinai ið Dþuèi

(Èingizidø) giminës. Vietose valdë chano

vietininkai – baskakai, vëliau – ulusbekai.

Valdanèiosioms giminëms priklausë

Argynø, Barynø, Kipèakø, Ðirinø gentys,

kuriø tradicijos tæsësi Kazanës ir dalinai

– Krymo chanate. XIV a. antroje pusëje

Aukso Ordos chanai surengë þygius

á Volynæ, Lenkijà, Lietuvà, Balkarijà, dalyvavo

rusø kunigaikðèiø tarpusavio kovose,

sprendë jø likimà, iðduodami jarlykus

valdyti. Didþiausià galybæ Aukso Orda

pasiekë valdant chanui Uzbekui. Jo valdymo

laikotarpiu Islamas tapo valstybine

religija, taèiau ðalyje buvo iðsaugota tradicinë

tolerancija kitø religijø atþvilgiu.

Aukso Orda buvo aukðtai iðvystyta

Nr. 9-10(80-81)

2004 m. rugsëjo-spalio mën.

7

valstybë, kurioje verþliai vystësi miestai,

taikomoji dailë, mokslas. Reikia paminëti,

kad prieð daugiau kaip ðimtà metø iki Mikalojaus

Koperniko, Aukso Ordos mokslininkas

Saif Sarai iðsakë mintá, kad Þemë

sukasi aplink Saulæ. Ðioje valstybëje susidarë

pavolgio tiurkø literatûrinë kalba, kurios

pagrindu buvo kuriama groþinë literatûra

(Saif Sarai, Sarai Achmad Chodþa,

Sarai Gulistani Machmud ir kt.).

XIV a. 60 – 70 metais Aukso Ordà draskë

vidaus kovos dël chano sosto. Jos

pasibaigë deðiniame Volgos krante valdþià

uþgrobus chanui (emyrui) Mamajui.

Nepriklausydamas Dþuèio giminei jis valdë

keleto chanø, neturëjusiø pakankamai

valdþios, vardu. Mamajus pralaimëjo Kulikovo

mûðá (1380 m.), po to buvo sumuðtas

Tochtamyðo.

Tochtamyðui pavyko apjungti didþiàjà

Aukso Ordos dalá. 1380 – 1396 metais

vyko nuoþmûs mûðiai tarp jo ir Vidurinës

Azijos valdovo Timûro (Tamerlano). Jie

pasibaigë Tochtamyðo kariuomenës visiðku

sutriuðkinimu, Aukso Ordos miestø

nuniokojimu, ðimtø tûkstanèiø þmoniø

þûtimi.

XV ðimtmeèio pradþioje Aukso Ordà

suvienijo murza (emyras) Idegejus. Po jo

mirties, dël tarpusavio vaidø Aukso Orda

nustojo gyvuoti, o jos vietoje ásisteigë

keletas savarankiðkø valstybiø: Kazanës,

Krymo, Astrachanës, Sibiro chanatai, Didþioji

ir Nogajø Ordos. Kai Krymo chanas

1502 metais iki pamatø sudegino

Aukso Ordos sostinæ Saraj al Dþadid, jau

niekas nepriminë apie kitados galingà

valstybæ, prieð kurià du su puse ðimtmeèiø

drebëjo pusë pasaulio.

Aukso Ordos istorijos periodai

Valstybës istorijà santykinai galima

suskirstyti á tris periodus. Kûrimosi periodas

(Batu ir Berke valdymo laikotarpis)

apytikriai apima 1242 – 1266 metus. Tuo

metu uþtvirtintos valstybës sienos, susiklostë

stabili valdymo sistema, nusistovëjo

santykiai tarp ulusø, jø valdovø, sustiprëjo

chano valdþia.

Aukso Ordos klestëjimo laikotarpis,

kuomet ji pasiekë ekonominio, kultûrinio,

politinio ir karinio iðsivystymo virðûnæ,

datuojamas 1267 – 1359 metais, Mengu

– Timûro, Uzbeko, Dþanibeko ir Birdibeko

valdymo laikotarpiu. Ðiuo periodu (remiantis

1257 – 1259 metø gyventojø suraðymo

duomenimis) Aukso Orda ið visø

uþkariautø þemiø rinko duoklæ. Ðá darbà

atliko chano paskirti þmonës. Deðimtininkai,

ðimtininkai, tûkstantininkai ir temnikai

(deðimt tûkstantininkai) saugojo duoklës

rinkëjus ir valdininkus. Bûtent ðiuo laikotarpiu

buvo nutraukti santykiai su Karakorumu

ir Aukso Orda iðsikovojo pilnà

nepriklausomybæ.

Jos irimas prasidëjo XIV a. 60–tais metais

ir baigësi sekanèio amþiaus 80–taisiais.

Aukso Ordos suirimo prieþastimi bu-

Aukso Ordos epochos vidutinio sunkumo

ir sunkusis raiteliai. Remo Samsutdinovo

rekonstrukcija.

vo socialiniai–politiniai ir ekonominiai

faktoriai. Nuo 1346 metø miestuose siautë

maras, atkeliavæs ið Kinijos. Amþininkai

epidemijà laikë didele nelaime, “juodàja

mirtimi”. Þmonës masiðkai bëgo ið miestø.

Tuo paèiu metu stepëje siautë didelë

sausra, kuri padarë nepataisomos þalos

þemdirbystei ir gyvulininkystei. Dël minëtø

prieþasèiø þuvo daugybë þmoniø.

XV a. treèiàjá deðimtmetá ðalá vël nuniokojo

stipri sausra ir epidemijos. Egiptietis istorikas

al-Makrizi paþymëjo, kad 1429 – 1430

ir ankstesniais metais Aukso Ordos teritorijoje

siautë baisi sausra ir epidemijos,

nuo kuriø masiðkai mirë þmonës, todël

iðliko tik keletas totoriø giminiø (genèiø).

Prie gamtos kataklizmø ir ekonominiø

sunkumø dar prisidëjo nepalankios aplinkybës

valstybës viduje ir iðorëje. Ðiuo

laikotarpiu tarpusavio kovos pasiekë

neregëtà mastà.Valdovai rûpinosi tik savo

asmeninës valdþios stiprinimu, maþai paisë

bendrø valstybës interesø, vedë alinanèius

tarpusavio karus. Visi ðie faktoriai

sàlygojo Aukso Ordos þlugimà.

(Bus daugiau)

Ið rusø kalbos vertë Adas Jakubauskas

Ansamblio "Alije" pasirodymai

Aleksandro Melecho vadovaujamas

Lietuvos totoriø folkloro kolektyvas “Alije”,

Alytaus rajono savivaldybës kvietimu,

2004 m. spalio 16 d. koncertavo Butrimoniø

kultûros namø salëje. Butrimoniðkiai labai

ðiltai sutiko ðá puikø ansamblá. Labai gaila,

kad apie renginá nebuvo pakankamai informacijos,

nes jame galëjo gausiau dalyvauti

mûsø tautieèiai, gyvenantys Alytaus

apskrityje.

Ðiø metø lapkrièio 6 dienà “Alije” vyksta

á Këdainius, ðios savivaldybës kultûros

ir sporto skyriaus kvietimu. Tradiciðkai

Këdainiuose kasmet vyksta tautiniø grupiø,

gyvenanèiø Lietuvoje, kultûros pristatymas.

“LT” informacija


8 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën.

UÞSIENIO ÞIRGYNUOSE DZÞKAS LAUKIAMA

UKIAMAS SU KALVIO ÞRANKIAIS

Genovaitë RAFANAVIÈIENË ("Lietuvos ryto" þurnalistë)

Á poilsiautojø rojø - dirbti

Alytiðká Jonà Chaleckà á keliones po ávairius pasaulio kampelius

traukia þirgai. 44 metø totoriø kilmës vyras neskaièiavo,

kiek ðaliø yra aplankæs per savo karjerà - ið pradþiø kaip jojikas,

o vëliau kaip treneris bei þirgø kaustytojas.

Labiausiai J.Chaleckui á atmintá ásirëþë aðtuoniø mënesiø

vieðnagë Ispanijai priklausanèioje Maljorkoje.

Poilsiautojø rojuje vadinamoje saloje jis ne atostogavo, o dirbo.

Alytiðkis treniravo á prabangius Maljorkos þirgynus atvykstanèius

jojikus bei kaustë jø augintinius.

Pasiëmë ir kaustymo árankius

- Padirbëti Maljorkoje man pasiûlë ðalèininkietis þirgø specialistas

Olegas Miðenkinas. Ðiek tiek padvejojæs sutikau, -

pasakojo J.Chaleckas.

Prieð metus jie susikrovë lagaminus ir atvyko á þirgynà Maljorkos

salos pietvakariuose, priklausantá vienai danei.

Tarp kelioniniø daiktø alytiðkis ásidëjo ir kalvio árankius, skirtus

arkliams kaustyti.

Mokanèiø kaustyti þirgus Maljorkoje, kaip ir Lietuvoje,

trûksta.

Tai - fiziðkai sunkus bei labai atsakingas darbas, nes kaustytojui

patikimi ristûnai, kainuojantys keliolika tûkstanèiø eurø.

Pelnë ispanø pasitikëjimà

Ið pradþiø atvykëliai ið Lietuvos buvo tikrinami darbe ir

atidþiai stebimi, kaip jiems sekasi atlikti patikëtas uþduotis.

Nesunkiai árodæs, kad gali vaikus ir suaugusiuosius mokyti

jodinëjimo pradþiamokslio bei treniruoti sportininkus, J.Chaleckas

taip pat pelnë ispanø pasitikëjimà ir kaustydamas þirgus.

Alytiðkis J.Chaleckas þirgo kaustymà palygino su pedikiuru.

Kanopa - tai arklio nagas, kurá reikia apkirpti, dildyti,

lyginti, o paskui pritaikyti pasagà. Savo patirtá vyras perduoda

sûnui Giedriui.

“Ið pradþiø jie man atvesdavo

senus lëtus þirgus.

Stebëdavo, ar tvarkingai

paruoðiu kanopà,

kaip pritaikau pasagà.

Po to visuose þirgynuose

iðgirdau vienodà

atsakymà: nuo rytdienos

gali pradëti dirbti”, - pasigyrë

alytiðkis.

Þirgus lankë pagal

grafikà

Maljorkoje alytiðkiui

J.Chaleckui kaustyti þirgus

padëdavo ðalèininkietis

O.Miðenkinas. Dirbti be

pagalbininko rizikinga,

nes ne visi ristûnai iðtveria

maþdaug valandà trunkanèià procedûrà.

Jonas Chaleckas - pirðlys

totoriø vestuvëse. (1988 m.)

Þirgus vyrai kaustë keturiuose didþiuliuose þirgynuose aplink

didþiausià Maljorkos miestà Palmà bei privatiems asmenims.

Vyrai per dienà pakaustydavo vienà, o daþniausiai - 3-4 þirgus.

J.Chaleckas sudarydavo grafikà, kad nepamirðtø po 6-8

savaièiø apþiûrëti kiekvieno savo kaustyto þirgo bei laiku

pakeistø jiems pasagas.

“Atvykdavau, iðsivesdavau þirgà á kiemà net neatsiklausæs

ðeimininko. Jeigu laiku nepakaustyèiau, vëliau sulaukèiau kaltinimø.

Juk, pavëlavus pakeisti pasagà, auganti kanopa pradeda

krypti, o þirgas ima ðlubèioti” - paaiðkino paðnekovas.

Alytiðkis visà savo dëmesá skyrë tik þirgams, todël nesidomëjo,

kokios Maljorkoje poilsiaujanèios garsenybës jais jodinëja.

Baikðèiuosius nuramina narkozë

J.Chaleckas þirgo kaustymà palygino su pedikiûru. Kanopa

- tai arklio nagas, kurá reikia apkirpti, dildyti, lyginti, o paskui

pritaikyti pasagà. Kartais tenka baikðtesnius þirgus apraminti

lengva narkoze - ant lieþuvio uþtepti specialaus tepalo. Tuomet

þirgas pradeda snûduriuoti ir nesiprieðina, kol kaustytojas

graþina kanopà. J.Chaleckas tvirtino, jog bûtina ne tik jausti

þirgo nuotaikà, bet ir gerai iðmanyti jo anatomijà.

“Svarbiausia tiksliai þinoti, kur bei kiek galima padroþti kanopà,

koks turëtø bûti pasagos pakrypimas, kad þirgui ji netrukdytø

bëgti, nesuþeistø, kai ðoka per kliûtis.

Dabar nebereikia gamintis pasagø.

Ávairiausiø jø galima nusipirkti parduotuvëse, bet nedaug

kas moka pakaustyti”,- paþymëjo alytiðkis.

Graibstomi ir Lietuvoje

Kai J.Chaleckas susiruoðë gráþti namo, þirgyno Maljorkoje

savininkë pasidomëjo, ar negalëtø jis rekomenduoti kokio

nors savo kolegos. Alytiðkis neturëjo kà pasiûlyti, nes geri

kaustytojai graibstomi ir Lietuvoje.

Jie nenori prarasti savo klientø, todël nesusigundo darbo

svetur, nors ir uþ didesná atlyginimà.

Dalyvavo lapiø medþioklëje

Po ilgos vieðnagës Vidurþemio jûroje esanèioje saloje

J.Chaleckas tik trumpam atsipûtë namuose ir ðio rugpjûèio

pabaigoje iðvyko á Anglijà. Èia vyras pirmà kartà dalyvavo

lapiø medþioklës su þirgais ir ðunimis sezono atidaryme.

Á Anglijà pailsëti ir patarti treniruotëse já pakvietë buvæs

auklëtinis Dangis Rakauskas, dirbantis þirgyne netoli Jorko.

Po to Chaleckas palydëjo kità savo auklëtiná á jojimo var-


Nr. 9-10(80-81)

2004 m. rugsëjo-spalio mën.

9

þybas Norvegijoje.

Pradþiamokslis - armijoje

Ðiemet Vilniaus amatø mokykla pradëjo

rengti kalvius ir pasiûlë J.Chaleckui

tapti jø mokytoju.

“Atsisakiau, nes tokiam fiziðkai sunkiam

darbui ðeðiolikameèiai ar septyniolikameèiai

dar nesubrendæ”, - ásitikinæs

kalvis.

Alytiðkis ðito amato pramoko sovietinëje

armijoje. Tuo metu jau þinomas

jojikas pakliuvo tarnauti á þirgynà.

Po treniruoèiø ir pratybø laisvalaikiu

Jonas stebëdavo, kaip kiti kariai, priþiûrimi

karininko, kausto arklius. Kartais ir

Dar ið mokyklos suolo visi þinome

apie knygneðius, jø pasiaukojamà darbà

lietuviðkosios spaudos draudimo laikotarpiu

(1864 – 1904). Knygneðiai daug

nusipelnë lietuvybës iðsaugojimui ðiuo

sunkiu carinës priespaudos laikotarpiu,

gabendami uþdraustus lietuviðkus

spaudinius per Vokietijos – Rusijos sienà.

Ne vienas turbût dar atsimename

knygneðiø pavardes, taèiau, greièiausiai

maþai kas girdëjo, kad ðá kilnø darbà

jiems dirbti padëjo ir Lietuvos totoriai.

Ðtai kà raðo, remdamasis Stasio Matulaièio

atsiminimais, Julius Bûtënas 1990 metais

iðleisto “Ûkininko” þurnalo 3-io numerio

2-e puslapyje: “Pasitraukus ið

Rytprûsiø Jonui Kriauèiûnui, varpininkai

atsidûrë keblioje padëtyje – negalëjo

surasti kito þmogaus, kuris galëtø iðvykti

uþsienin redaguoti “Varpà” ir “Ûkininkà”.

Nutarta abudu laikraðèius redaguoti

ðiapus sienos. V.Kudirka vël á savo rankas

pasiëmë “Varpà”, o “Ûkininkui” redaguoti

pripraðë gydytojà Stasá Matulaitá,

tuomet gyvenusá Pilviðkiuose.

V.Kudirka gyveno Naumiestyje (dabar

Kudirkos Naumiestis), paèiame pasienyje,

ir èia buvo nesunku nuneðti korespondencijà

á Eitkûnus ir pasiøsti á

Tilþæ. S.Matulaièiui buvo sunkiau susisiekti

su pasieniu, bet jisai turëjo patikimà

paþástamà þmogø – muitinës tarnautojà

totoriø.

jam duodavo pabandyti padroþti kanopà.

Kai J.Chaleckas, atlikæs karinæ tarnybà,

ásikûrë Vilniuje, jojimo mokykloje jam

pasiûlë tapti seno kalvio pagalbininku.

“Ið pradþiø sunkiai sekësi. Tuomet nebuvo

instrumentø kaustyti, teko juos paèiam

pasidaryti”, - pasakojo paðnekovas.

Judesiai svarbiau uþ þodþius

Vëliau J.Chaleckas gráþo á gimtàjá Alytaus

rajonà. Kurá laikà jis vadovavo jojimo

sekcijai Butrimoniø þirgyne, o pastaruosius

metus padeda treniruotis Seirijø

þirgyno Lazdijø rajone jojikams.

Kartu su sûnumi Giedriumi vyras priþiûri

keturis savo þirgus.

Jonas dabar nedalyvauja jojimo varþybose,

taèiau prieð trejus metus tapo

pirmuoju ðalies vaþiavimo karietomis

èempionu.

“Dþiaugiuosi, kad þirgai man tapo darbu

bei pomëgiu. Jie labai iðtikimi, prieraiðûs.

Þirgams daugiau pasako þmogaus judesiai

nei jo þodþiai. Todël bet kurioje

ðalyje man nesunku su jais sutarti”, -

ðyptelëjo J.Chaleckas, susiejæs savo

gyvenimà su ristûnais.

Nuo redakcijos: Ðis straipsnis perspausdintas

ið laikraðèio “Lietuvos

rytas”, 2004 m. spalio 9 d., Nr. 235.

Neþinomi faktai ið Lietuvos totoriø istorijos

Dr. Adas JAKUBAUSKAS

Dirbdamas nelegalø darbà, S.Matulaitis

stengësi palaikyti su vietiniais valdininkais

tokius santykius, kokie buvo reikalingi,

kad neátartø jo veiklos ir nepradëtø

sekti. “Pirmiausia atkreipiau dëmesá

á du valdininkus totorius - pasakoja Matulaitis

savo knygoje “Atsiminimai ir kiti

kûriniai”, iðleistoje Vilniuje 1957 metais,

kurie vëliau man daug padëjo. Vienas jø

buvo Suvalkø gubernijos pasienio kariø

brigados vado generolo Vilèinsko sûnus.

Apysenis generolas buvo kiek sulenkëjæs,

bet pritarë lietuviø judëjimui.

Jo sûnus Juozas, baigæs gimnazijà, tarnavo

valdininku muitinëje Kybartuose.

Að artimai já paþinojau ir pasinaudojau

jo pagalba susisiekti su uþsieniu, nes

jis, kaip muitinës tarnautojas ir pasienio

kariuomenës vado sûnus, turëjo neribotas

galimybes nugabenti á anà pusæ rankraðèius

ir parneðti ið ten korespondencijà

ir naujà literatûrà”.

Gauti “Ûkininko” redakcijai rankraðèiai

ið Tilþës tam tikru adresu buvo persiunèiami

á Eitkûnus, – pasakoja toliau

S.Matulaitis, – o Vilèinskas pergabendavo

juos ðiapus, á Kybartus. Sutartà

dienà atvaþiavæs á Kybartus, að pasiimdavau

laikraðèius ið Vilèinsko ir nusineðdavau

á Virbalá pas burmistrà Maèá

(Maèys – Këkðtas (1867 – 1902) poetas,

publicistas, visuomenës veikëjas. A.J.

pastaba), kuris man pavesdavo tai nakèiai

savo miegamàjá, o pats su sveèiais

gerdavo ir loðdavo kortomis valgomajame

kambaryje. Per naktá að suspëdavau

perþiûrëti, pataisyti ir taip sutvarkyti

atsiøstà medþiagà, kad bûtø tinkama

spausdinti “Ûkininke”. Jeigu medþiagos

trûkdavo, pats paraðydavau, iðkeldamas

tai, kas atrodë reikalingiausia. Rytà

viskà atiduodavau Vilèinskui, o ðis nuneðdavo

á Eitkûnus ir paðtu pasiøsdavo

redakcijai á Tilþæ. Að gi sësdavau á traukiná

ir gráþdavau á Pilviðkius prie savo

kasdieninio darbo. Taip “Ûkininkà” redagavau

apie tris, keturis mënesius”…

Kitas totorius, kurá mini Stasys Matulaitis,

– Aleksandras Sulkievièius (lenkø

istoriografijoje þinomas kaip “Czarny

Michaù”), anuomet (1895 m.) tarnavæs

akcizo tarnyboje Naumiestyje. Jam pagal

tarnybines pareigas priklausë kontrabandos,

tame tarpe ir lietuviðkø spaudiniø

sulaikymas. A.Sulkievièius, aistringas

PPS (Polska Partia Socjalistyczna)

ðalininkas, per sienà gabendavo

ðios partijos literatûrà. Taèiau tai jam nesutrukdë

padëti lietuviø inteligentams

palaikyti ryðá su uþsieniu, persiøsti jø

rankraðèius á Rytprûsius, o ið ten praleisti

lietuviðkà spaudà.

Kaip matome, Lietuvos istorijoje iki

ðiol dar yra “baltø dëmiø”, kurias bûtina

taisyti. Istorikai, tyrinëjantys lietuviðkosios

spaudos draudimo laikotarpá, turëtø

atkreipti dëmesá á ðá ir panaðius liudijimus

ir objektyviai ávertinti Lietuvos totoriø

indëlá, gabenant per sienà literatûrà

lotyniðkais raðmenimis, kuri neabejotinai

padëjo lietuvybës iðsaugojimui ir vëlesniam

valstybingumo atstatymui.

Ávyko LTBS komiteto

iðplëstinis posëdis

Ðiø metø spalio 29 d. Kaune ávyko Lietuvos

totoriø bendruomeniø sàjungos

komiteto iðplëstinis posëdis, kuriame

buvo aptarti eilë klausimø: Ramazan bairamo

ðventë; Kauno ir Vilniaus totoriø

bendruomeniø veiklos atgaivinimas;

stojimas á Lietuvos tautiniø maþumø

asociacijà; ekskursija á Kazanæ; Panevëþio

totoriø bendruomenës pristatymas;

Raiþiø totoriø kaimo tradicijø atgaivinimas;

apie Zakiatà; pagalba Bagdanavièiø

ðeimai Butrimonyse; laikraðèio "Lietuvos

totoriai" leidimo 10-meèio minëjimas;

Veneros Ganijevos koncerto organizavimas

Vilniuje; vaikø ir jaunimo stovyklø

problemos ir kiti klausimai.

Plaèiau - kitame numeryje.

"LT" informacija


10 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën.

Lietuvos totoriø problemos ástojus Lietuvai á Europos Sàjungà (ES)

Praneðimas, perskaitytas renginio „Lietuvos totoriø Orientas – 2004“ konferencijoje Alytuje.

Jonas RIDZVANAVIÈIUS

Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës

(LDK) totoriai savo naujojoje tëvynëje

pragyveno ávairius laikotarpius, visumoje

neblogus, jie buvo reikalingi savo

laiku naujai tëvynei, vaidino svarbius

vaidmenis, nors ir buvo savotiðkai diskriminuojami.

Að turiu omenyje tai, jog,

bûdami bajorais, jie neturëjo teisës dalyvauti

valstybës valdyme. Jie turëjo ið

pradþiø tapti krikðèionimis ir tik tada

tapdavo pilnateisiais bajorais.

Blogas laikotarpis buvo XVII amþiuje

(1600 – 1670 metai). Tuo laiku ið LDK

iðvaþiavo nemaþai totoriø, kai kas á savo

senà tëvynæ, kai kas á Turkijos teritorijà

(dabartinæ Rumunijà). Tokie faktai rodo,

jog represijos, neteisybës, buvusios

nuoskaudos prisimenamos ilgai, daug

ðimtmeèiø. Praëjo jau keturi ðimtmeèiai,

taèiau istorijoje tai prisimenama.

Visai neblogas laikotarpis totoriams

buvo XIX amþiuje. Tai buvo susijæ su

carinës Rusijos politika. Neþiûrint to, totoriai

iðliko savo tëvynës patriotais.

Kas atsitiko LDK totoriams XX amþiuje?

Deja, tai buvo ko gero LDK totoriams

pats blogiausias laikotarpis. Pasikeitë laikai,

jie prarado savo svarbà, neteko savo

buvusio aukðto valstybinio statuso.

Nors ið pradþiø ið inercijos veikla buvo

vystoma buvusioje Lenkijoje, taèiau prasidëjæs

II pasaulinis karas nubraukë visus

ðiokius tokius jø veiklos pasiekimus.

Baltarusijoje nuo 1920 metø ið karto padëtis

pasidarë bloga. Nepriklausomoje

Lietuvoje padëtis blogëjo palaipsniui, ið

pradþiø to nesijautë, taèiau stiprëjanèios

nacionalistinës tendencijos darë savo.

Tarybiniu laikotarpiu padëtis dar pablogëjo,

ir ji tapo kritiðka.

Prasidëjus atgimimui padëtis pradëjo

keistis. Taèiau ðiuo klausimu ne taip

greitai galima kà nors reikðmingai pakeisti.

Kokios problemos matomos dabar?

Toliau að kalbësiu tik apie Lietuvà.

1. Turiu pasakyti, jog ypatingos pagalbos

totoriai ið valstybës negauna.

Tiesa, viskas, kas neprieðtarauja ástatymams,

leidþiama. Taèiau pagalba yra faktiðkai

tik þodinë. Taèiau tai nëra blogiausias

dalykas.

2. Þymiai blogiau yra mumyse, mûsø

bendruomenës nuotaikose. Þmonës pasyvûs,

visuomeniniai reikalai maþai juos

domina, juos daugiau domina asmeniniai

reikalai, susijæ su klausimu kaip iðgyventi.

Daugelis stengiasi taip susitvarkyti,

kad nesiskirtø nuo aplinkiniø, stengiasi

nuslëpti savo tautybæ ir pan.

3. Taèiau man atrodo, kad padëtis

nors ir lëtai, bet keièiasi. Að imu Kauno

pavyzdá. Ið pradþiø po 1989 metø Kauno

valdþia á mus þiûrëjo kaip á kaþkokià egzotikà,

ið kur èia Lietuvoje atsirado kaþkokie

totoriai. Kauno konservatoriø valdþia

nieko nenorëjo girdëti apie jokias

tautines maþumas. Taèiau padëtis vëliau

pradëjo keistis. Daugelis vadinamø patriotø

suþinojo daugiau apie savo valstybës

istorijà, apie totoriø vaidmená joje,

apie jø buvusià reikðmæ ir pan. Be to,

pasireiðkë bendri reikalavimai, norint

stoti á Europos Sàjungà (ES), kad nebûtø

problemø su tautinëmis maþumomis.

4. Atskirai noriu paminëti Vilniaus

klausimà dël þemës sklypo meèetës statybai.

Nors að asmeniðkai laikau, kad

Adomas Asanavièius apie galimybes

pastatyti meèetæ Vilniuje paprasèiausiai

blefuoja, nors daug kaltës dël to, jog

nëra iki ðiol sklypo ðiai statybai, tenka

mûsø Vilniaus bendruomenës vadovams,

taèiau dël to, kad þemës sklypo

dabar neduoda, pagrindinë kaltë tenka

Vilniaus merijai. Ir tai, toks valdþios elgesys

bûdingas ðiuolaikinei Lietuvai.

5. Mes neturime savo tëvynës. Mes

negalime laikyti savo tëvyne Tatarstanà,

nors pastaruoju metu Tatarstanas deda

daug pastangø, norëdamas koordinuoti

pasaulio totoriø bendruomeniø, kurios

yra daugelyje ðaliø, veiklà. Taèiau tos

pastangos yra daugiau ideologinës, neturi

materialinio pagrindo. Totoriø bendruomeniø

pasaulyje yra labai daug, o

mes vis tik esame labai maþa bendruomenë,

kuri negali tikëtis didesnio Tatarstano

dëmesio. Be to, mes esame labai

seniai atskilæ nuo kitø totoriø ir dël to –

labai skirtingi nuo jø.

Tatarstano pastangos jungti totoriø

bendruomenes pasaulyje, joms padëti

nepalyginamos, pavyzdþiui, su Lietuvos

pastangomis padëti savo iðeivijai

Lenkijoje, Karaliauèiaus srityje, Baltarusijoje

ir pan. Ir tai, kad mes neturime savo

tëvynës, daro mûsø padëtá sunkia, bloga,

beveik be iðeities. Tiesa, pastaruoju

metu Turkija kaþkuria prasme deklaruoja

galinti bûti mums kaip tëvynë. Taèiau

tai nëra rimta, tai tik þodþiai.

6. Mûsø santykiai su Islamo pasauliu

neaiðkûs, mes jø nedominam. Nors kai

kas yra. Jau keturis kartus ávyko stovykla–konferencija

jaunimui Birðtone.

Taèiau pasaulio musulmonai turi savus

interesus, mes kaip totoriai jø nedominam.

Jie, matomai, mûsø ypatingai kaip

musulmonais nelaiko. Ir tai suprantama,

mes labai skiriamës nuo jø, mes visai

kitaip màstom nei jie.

Su laiku Lietuvoje, kuri bus viena ið

ES valstybiø, matomai didës musulmonø

skaièius. Að prognozuoju, kad musulmonø

Lietuvoje su laiku bus kaip ir visoje

ES apie 10%. Su laiku atvykæ musulmonai

pradës vadovauti mûsø religinëms

organizacijoms arba bent bandys

tai daryti. Kas ið to gali gautis? Toli graþu

neaiðku. Pirmi tokiø procesø poþymiai

jau yra. Taèiau tai tik pradþia. Að laikau,

kad vadovauti mûsø musulmoniðkoms

religinëms organizacijoms Lietuvoje turime

mes – LDK totoriai. Man atrodo, jog

mûsø religiniø organizacijø laukia nemaþos

problemos, dideli iðbandymai.

7. Be abejo, tai, kad Lietuva tapo viena

ið ES valstybiø, mûsø veiklai suteiks didesniø

galimybiø. Galbût mes dar neþinom

kokiø, bet jø bus.

Reikia bûti aktyviems, iðnaudoti pasitaikanèias

galimybes. Reikia bûti þinomiems.

Ypatingai tai svarbu dirbant su

fondais. Paþiûrëkite á karaimus.Jø yra visai

maþai, tik apie 300, taèiau jie visur mus

lenkia. Mes paduodam projektus á fondus

ir jie. Jie gauna savo veiklai 3-5 kartus

daugiau lëðø nei mes. Kodël? Todël, kad

jie yra daugiau þinomi uþ mus, jø atstovai

uþima aukðtus postus Lietuvoje.

Reikia reikalauti. Demokratijos sàlygomis

nereikia labai kuklintis, nereikia

persistengti bûti perdaug mandagiems.

Kas reikalauja, triukðmauja, tas laimi. Þinoma,

nereikia persistengti, reikia reikalauti

proto ribose.

Kartoju, bûnant ES, mûsø veiklai bus

didesnës galimybës. Reikia jomis laiku

pasinaudoti. Ir èia mûsø vadovø laukia

dideli iððûkiai, didelis darbas.

Noriu pasakyti, kad að, bûdamas Lietuvos

totoriø bendruomeniø sàjungos

pirmininku, maèiau, jog tai yra didelis

darbas, kuris nesuderinamas su kitomis

pareigomis. Mûsø bendruomenei, jos religinëms

bei visuomeninëms organizacijoms

reikalinga keletas etatø, jos vadovø

darbas nesuderinamas su kitomis pareigomis,

jø darbas - ne visuomeninës pareigos.

Tokios mano pagrindinës pastabos

dabartiniame etape ryðium su Lietuvos

ástojimu á ES. Kaip matote, að ne optimistas.

Mûsø ateitis, bûnant ES, priklauso

nuo mûsø paèiø.


Nr. 9-10(80-81)

Motiejaus Januðausko ðeima Australijoje 1990 metais.

Ið deðinës á kairæ: Motiejus, jo þmona Tamara ir sûnus

Raimondas.

Nesenai að buvau maloniai nustebintas, kai ið Alytaus man

paskambino Ipolitas Januðauskas. Mûsø ðiandieniniai totoriai

maþai bendrauja tarpusavyje, o ðá þmogø að paþástu nuo mûsø

vaikystës. Jis visad iðsiskyrë savo iðsilavinimu, geranoriðkumu,

padorumu. O skambino jis todël, kad tolimoje Australijoje

mirë jo dëdë Motiejus Januðauskas. Man teko raðyti apie ðià

ðeimà. Renkant medþiagà man padëjo Ipolito mama Marija

Januðauskienë bei jo dëdë Steponas. Jiems uþ tai esu labai

dëkingas. Ir ðtai dar viena tos ðeimos mirtis.

Ðiø metø rugsëjo viduryje,eidamas 95-uosius metus, Pietø

Australijoje mirë Motiejus Januðauskas (Matas Janus). Velionis

gimë Butrimoniø valsèiaus Vaitkutiðkiø kaime. Jis buvo

antras ið septyniø uþaugusiø Elþbietos ir Aleksandro vaikø

(apie E.A. Januðauskø ðeimà galima perskaityti 2004 m. balandþio

mën. „Lietuvos Totoriai“ numeryje). Dalá vaikystës, nuo

1914 iki 1920 m., jam teko praleisti evakuacijoje, Smolensko

gubernijoje, kur buvo pasitraukusi visa ðeima.

Gráþus ðeimai á Tëvynæ sûnus Motiejus mokësi Merkinës

progimnazijoje, vëliau Alytaus I-oje gimnazijoje, kurià ir baigë.

Dar besimokydamas gimnazijoje pradëjo savo darbinæ veiklà.

Dirbo laikraðèio leidyboje.

Po gimnazijos uþbaigimo Motiejus Januðauskas atsikëlë á

Kaunà. Studijavo Kauno Vytauto Didþiojo universitete. Mokslus

uþbaigë apie 1935 metus ágydamas ekonomisto specialybæ.

Dar besimokydamas universitete ir já baigæs iki vokieèiø

okupacijos dirbo Lietuvos Banke. Trumpam laikotarpiui Banko

buvo komandiruotas dirbti á Kybartus ir á Klaipëdos kraðtà.

Studijuodamas buvo Kauno meèetës statybos komiteto nariu,

2004 m. rugsëjo-spalio mën.

11

Motiejus Januðauskas

(1910 – 2004)

tvarkë visus statybos darbø finansus. Dar prieðkaryje sukûrë

ðeimà, vedë Kauno totoræ Tamarà Teizeraitæ, irgi baigusià

Kauno Vytauto Didþiojo universitete gamtos mokslus.

Vokieèiø okupacijos metais dirbo Kauno veltiniø fabrike

buhalteriu, vëliau tapo tos gamyklos direktorium. Tame fabrike

nuolatos dirbo þydai ið Kauno geto. Motiejus Januðauskas

stengësi visokeriopai palengvinti jø dalià, net savo ðeimoje

per karà iðsaugojo þydø tautybës berniukà.

1944 m. liepà su þmona, uoðve ir svainiu pasitraukë nuo

gráþtanèiø bolðevikø á Vakarus. Pateko á pabëgëliø stovyklà

Vokietijoje amerikieèiø okupacinëje zonoje, kur iðbuvo iki 1949

metø. Tais metais pavyko emigruoti á Australijà. Jø buvo dvi

ðeimos - tai Januðauskai ir Jablonskai. Tolimoje svetimoje

ðalyje gyvenimà teko pradëti ið naujo, praktiðkai nuo nulio.

Atkakliai ir sunkiai dirbdamas ávairius darbus - ilgainiui jis

susikûrë savo verslà ir pamaþu pasiekë elementarià gerovæ,

uþsitikrino senatvæ.

Bûdamas pensininku Motiejus Januðauskas daugiau laiko

galëjo skirti savo pomëgiams, ypatingai knygø skaitymui,

asmeninës bibliotekos tvarkymui. Savo bibliotekoje buvo sukaupæs

apie 5000 ávairiø knygø ir leidiniø lietuviø, anglø, vokieèiø,

lenkø, rusø kalbomis. Biblioteka buvo katalogizuota. Jis

palaikë ryðius su Vilniaus universiteto biblioteka, siuntë ðiai

bibliotekai savo knygas.

Motiejus ir Tamara Januðauskai uþaugino sûnø Raimondà

(gim. 1952 m.). Raimondas baigë mokslus, baigë doktorantûrà,

yra fizikos mokslø daktaras, gyvena Pietø Australijoje, sukûrë

savo ðeimà. Tamara Januðauskienë mirë prieð 9 metus.

Su Motiejaus Januðausko mirtimi totoriø bendruomenë neteko

iðsilavinusio, plaèios erudicijos þmogaus, kuris mokëjo

jautriai ir nuoðirdþiai bendrauti su savo ðeima, su artimais ir

paþástamais. Ðviesø Jo atminimà iðsaugos sûnus Raimondas

ir artimieji, gyvenantys Lietuvoje.

Romualdas Makaveckas

Australijoje mirus Motiejui Januðauskui

nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø Raimondà, gyvenantá

Australijoje, brolius Steponà ir Juozà Januðauskus, jø

ðeimas bei kitø jau mirusiø broliø ir seserø ðeimas,

gyvenanèias Lietuvoje.

Lietuvos totoriø bendruomeniø sàjunga

Alytaus apskrities totoriø bendruomenë

PASNINKAS (SAWM)

Unikali Islamo moralinë, dvasinë vertybë yra pasninkas Ramadano

mënesyje. Jo dvasinë reikðmë yra:

1. Jis suteikia þmonijai kûrybingà vilties jausmà ir optimistiná

poþiûrá á gyvenimà, kadangi pasninkaujantis individas tikisi

patikti Dievui ir siekia Jo palankumo;

2. Jis ugdo budrià ir stiprià sàþinæ, kadangi pasninkaujantis

asmuo laikosi pasninko paslapèia lygiai taip pat kaip ir

vieðai. Jokia þemiðka valdþia neverèia laikytis pasninko ir

netikrina, kaip tai yra daroma. Iðlaikydamas asmeninæ ir

vieðà iðtikimybæ, þmogus pasninkauja, kad patiktø Dievui

ir patenkintø savo paties sàþinæ. Nëra geresnio bûdo uþ

pasninkà tvirtai þmogaus sàþinei ugdyti.

3. Jis ádiegia þmonijai kantrybæ ir nesavanaudiðkumà, kadangi

pasninkaujant jauèiamas ir kantriai iðtveriamas trukûmo

jausmas.

4. Pasninkas - efektyvi taikomojo saikingumo ir valios pamoka.


12 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën.

LDK totorië asimiliacijos klausimu

Milda JAKULYTË - VASIL

Ðiame straipsnyje noriu trumpai pasidalinti savo mintimis

totoriø kultûros ir kalbos klausimais, nes daþnai laikomasi poþiûrio,

kad totoriai yra asimiliuota bendruomenë, kadangi prarado

kalbà. Savo mintims pagrásti remsiuosi þymiausio asimiliacijos

teoretiko M.Gordono teorija, nes manau, kad kalbos praradimas

dar nereiðkia visiðkos asimiliacijos, juolab kad ðá praradimà

totoriai kompensavo savitu kultûriniu reiðkiniu – arabø

kalbos ir raðmenø vartojimu religinëse apeigose ir raðtijoje.

Istoriografijoje plaèiausiai tyrinëti totoriø kultûros ir kalbos

„asimiliacijos“ klausimai. Prisitaikant prie Lietuvoje suteiktø

gyvenimo sàlygø susiformavo savita totoriø gyvensena, nukreipta

á religijos ir savø tradicijø iðlaikymà, kuri buvo aktuali,

nes dalis totoriø, ypaè kilmingø ðeimø, gana anksti priëmë

krikðèionybæ ir papildë LDK didikø bei bajorø gretas. P.Borawskis

teigia: „XVI a. I pusëje labiausiai asimiliacijai pasidavë totoriø

elitas, kuris buvo arti dvaro” 1 . XVI–XVII a. krikðto atvejai

rodo kai kuriø totoriø norà susitapatinti su vietiniais gyventojais

ir jø tradicijomis. Jo nuomone, XVI a. totoriø elito krikðtijimàsi

skatino tai, kad apsikrikðtijæ jie gaudavo bajorø teises. Pavieniø

asmenø, atsisakiusiø savo religijos, bendruomenë atsisakydavo,

toks jø poelgis sukeldavo bendruomenës nariø nepasitenkinimà.

Tyrëjai, raðantys totoriø asimiliacijos temomis, në viename

straipsnyje neapibrëþia, kaip jie supranta asimiliacijà. Vienintelis

A.Zakrzewskis, teigia, kad nors sociologijoje asimiliacijos

terminas neturi vienodo apibrëþimo, taèiau jo straipsnyje

sociologijos metodai bûtini, taèiau tuo ir baigia, taip ir nepasakæs

kaip jis supranta asimiliacijà 2 . Taèiau to padaryti, neapibrëþus

asimiliacijos sàvokos, neámanoma.

Totoriø asimiliacijos tyrëjai skiria 3 pagrindinius asimiliacijos

veiksnius:

1. kalbos praradimas;

2. krikðtas, kurá skatino karinë tarnyba ir miðrios santuokos;

3. vietinës kultûros átaka musulmonø paproèiams 3 .

A.Zakrzewskis taip pat skiria valstybinæ (kraðto) asimiliacijà 4 .

Jo nuomone, „valstybinæ asimiliacijà rodo tai, kad totoriai savo

tëvyne laikë LDK ir buvo iðtikimi valdovui”. Að manau,

iðtikimybës nereikëtø tapatinti su asimiliacija, o S.C.Rowello

nuomone, LDK, kaip tëvynë, buvo suprantama, visø pirma,

konfesine ir politine, o ne etnine forma.

M.Gordono asimiliacijos teorijoje siûloma skirti tokius

svarbius kultûrinius bruoþus ar paproèius, kurie yra gyvybiðkai

svarbûs grupës kultûrinio paveldo elementai ir kuriø

praradimas rodo kultûrinæ asimiliacijà: religija ir apeigos, etinës

vertybës, muzikinis skonis, tautiniai poilsio paproèiai, literatûra,

istorinë kalba, bendros praeities jausmas. Anot M.Gordono,

daugumos kalbos perëmimas yra asimiliacijos stadija, bet toli

graþu ne visiðka asimiliacija. Jis teigia, kad tai rodo naujakuriø

polinká asimiliuotis, bet, ar atvykëliai visavertiðkai dalyvauja

kraðto gyvenime, lemia daugelis kitø veiksniø. Tas visavertis

dalyvavimas galëtø bûti sàlyginis asimiliacijos arba integracijos

sàvokos apibrëþimas. Pavyzdþiui, Amerikos negrai, kurie

beveik visi kalbëjo angliðkai, kultûriniø vertybiø sëmësi ið

daugumos visuomenës, jautë su ja bendrà praeitá ir pan., bet

dël kitø prieþasèiø vieðajame gyvenime kaip visateisiai nariai

nedalyvavo (bent jau iki XX a. ðeðtojo deðimtmeèio, kai

M.Gordonas atliko savo analizæ).

Lietuvos totoriø vaidmuo LDK istorijoje yra panaðus á

minëtøjø Amerikos negrø: jie linkæ sugyventi ir integruotis,

bet ne visada buvo laikomi saviðkiais.

Bûdami toli nuo islamo kraðtø ir nemokëdami ar neþinodami

islamo dogmø, be to, nemokëdami arabø kalbos ir gyvendami

krikðèioniðkam kraðte totoriai neiðvengiamai perëmë tam tikrø

paproèiø. Tai atsispindi ir jø kitabuose. Cz.Lapiczius pastebëjo

totoriø rankraðèiuose musulmoniðkø tekstø semantinæ adapta-

cijà – èia, prieðingai Korano

skelbiamoms normoms, smerkiama

miðri santuoka ar reiðkiamas

nepakantumas þydams ir

krikðèionims. Tai leidþia manyti,

kad totoriai kûrë savità musulmonø

tikëjimo sampratà ir LDK

þemëse diegë savaip interpretuoto

islamo atmainà 5 .

Kad Lietuvos totoriai per savo

gyvenimo LDK istorijà sukûrë

savotiðkà kultûrà, puikiai

atspindi jø rankraðèiuose esantys kultûrinio sinkretizmo pavyzdþiai.

Atitrûkæ nuo islamo ðaknø, bet stengdamiesi iðlaikyti

tikybà, jie kûrë savàjá islamà, kurio dogmø transformacijà sàlygojo

jau vien paþodinis Korano vertimas, iðkraipæs esmines

teologines sàvokas. Rankraðèiuose jie mëgino iðreikðti savosios

vietos naujoje kultûrinëje ir religinëje aplinkoje suvokimà.

Totoriai ásiliejo á LDK kultûrø terpæ ir pritapo prie jø. Be to,

bûdami musulmonai, bet gyvendami atskirti nuo bendratikiø,

totoriai sukûrë specifiðkà musulmonø kultûrà, kuri praturtino

musulmoniðkø kultûrø visumà.

Verta paminëti, kad LDK yra taikaus musulmonø ir krikðèioniø

sugyvenimo pavyzdys. Tuo metu, kai maurai buvo iðstumti ið

Ispanijos, o Austrija kovojo su turkais, á Europos krikðtà pavëlavusi

LDK rado vietos pabëgëliams ið Aukso Ordos priimti. Tai

ypatingas dalykas: kariaudama su totoriø ordomis LDK tuo

pat metu kurdino totorius savo teritorijoje, kad ðie gintø LDK

sienas nuo vokieèiø ordinø. Savo ruoþtu, totoriai, vëlai priëmæ

islamà, nespëjo perimti tam tikrø ypatingø nuostatø dël bûtinybës

gyventi tik tarp musulmonø ir vengti kitø. Tokiø pavyzdþiø

Europos istorijoje tikrai nëra daug – gal tik Ispanija iki inkvizicijos

ir Balkanai 6 .

Asimiliacijos teorija teigia, kad kultûrinë asimiliacija ávyksta

tada, kai atsisakoma savø kultûriniø paproèiø, religijos, bendruomenës.

Ðiuo poþiûriu totoriø negalima laikyti asimiliuotais,

nes esminis dalykas, iðlaikæs jø tapatumà iki XXI a., kaip tik ir

yra bendruomenë bei religija. Bendruomenës nariai, atsisakæ

savo bendruomenës normø ir vertybiø, buvo eliminuojami ið

bendruomenës. Tik jie gali bûti laikomi praradusiais savo tapatybæ

ir visiðkai asimiliuotais. Taèiau apie kitus bendruomenës

narius to pasakyti negalima.

Pagal ðiuolaikines sociologines asimiliacijos teorijas gimtosios

kalbos praradimas/atsisakymas/nebevartojimas yra svarbus

þingsnis asimiliacijos link, bet dar nëra bûtinasis asimiliacijos

veiksnys. Tuo labiau, kad priimanèiosios visuomenës kalbos

vartojimas kaip tik skatina integracijà. Nagrinëjant ðá klausimà

svarbu nustatyti, dël kokiø prieþasèiø kalba prarasta, koks

jos vartojimo lygis, statusas etninëje bendruomenëje (liturginë

ar kasdieninë) ir t.t. Tik iðsiaiðkinus ðiuos ir kitus klausimus

galima spræsti, kokia yra kalbos praradimo svarba tam tikros

grupës asimiliacijai ar integracijai istorijos kontekste.

Totoriø kalbos praradimo klausimas kelia daugiausiai diskusijø.

Daugelis Lietuvos totoriø tyrëjø 7 , remdamiesi ðiuo veiksniu,

teigia, kad totoriai yra asimiliuota etnokonfesinë bendruomenë.

Daþniausiai jie remiasi Risalei tatari leh (t.y., kaip manoma,

falsifikuotu dokumentu 8 ) ávardintomis totoriø kalbos

praradimo prieþastimis ir teigia:

1. Svarbiausias dalykas, nulëmæs kalbos praradimà, buvo

daþnos santuokos su krikðèionëmis. Be to, visuomeniniame

gyvenime sàlygø iðsaugoti gimtàjà kalbà nebuvo, nes totoriai

artimai bendravo su kaimynais krikðèionimis. Pvz., P.Borawskis

teigia, kad didþiausia kalbos praradimo prieþastis – miðrios vedybos:

kadangi buvo nedaug moterø totoriø, teko vesti krikð-


Nr. 9-10(80-81)

èiones. Taèiau J.Dlugoðo kronikoje raðoma, kad tarp migrantø

buvo moterø ir vaikø. Manoma, kad miðrios vedybos buvo

retas reiðkinys. Vadinasi, teiginá apie miðriø santuokø átakà

kalbos praradimui galima paneigti. Tuo labiau, kad teismo aktai

rodo totoriø netolerancijà krikðèionims: jø religijà totoriai apibûdino

kaip pagoniðkà. Kitabuose irgi smerkiamos miðrios santuokos.

O be to ir LDK teisë taip pat draudë tuoktis su musulmonais.

2. Literatûroje nurodoma kita kalbos praradimo prieþastis –

tarnyba kariuomenëje. P.Borawskio teigimu „atlikdami karo

tarnybà totoriai bendravo su krikðèionimis, be to, jø asimiliacijà

armijoje lengvino tai, kad jie kalbëjo lenkø kalba“ 9 . Tai irgi maþai

tikëtina, nes totoriai LDK kariuomenëje sudarë atskiras gentines

vëliavas (dalinius), kurios buvo pagrindinis karinës organizacijos

vienetas. Karinë tarnyba kalbos praradimui galëjo

daryti átakà nuo XVII a. II pusës, kai totoriø pulke atsirado ir

krikðèioniø.

3. Svarbus dalykas, lëmæs gimtos kalbos nevartojimà, yra

tas, kad liturginë kalba buvo arabø.

Mokslininkai nustatë, kad totoriai prarado kalbà XVI a., praëjus

100–150 metø po jø atvykimo á LDK. Taèiau þinoma, kad

totoriø migracija vyko keliais etapais (daþniausiai skiriami du):

1. XIV pab.–XVI a vid. vyko masinë migracija.

2. XVI–XVII a. buvo persikeliama tam tikromis grupëmis.

1951 m. A.Zajàckowskis apraðë 1804 m. chamailo turiná ir

palygino su kitu chamailu. Tai padëjo nustatyti du Lietuvos

totoriø raðto raidos etapus:

1)ankstyvàjá (XIV–XV a.) – senovës uigurø;

2)vëlyvàjá (XVI–XVII a.) – osmanø 10 .

Akivaizdu, kad totoriø migracijos etapai sutampa su raðto

raidos etapais. Galima manyti, kad totoriø kalbos tyrëjai, teigiantys,

kad totoriai prarado kalbà, turi omenyje tik atvykusius

èia pirmuoju migracijos etapu, o apie atvykusius antruoju etapu

daþnai nutylima (manoma, kad totoriai antruoju etapu atvyko

per Turkijà ir kalbëjo turkiðkai).

Dar vienas aspektas, „sudaræs sàlygas“ totoriams nebevartoti

savos kalbos, yra tai, kad jie priklausë skirtingoms gentims

ir neturëjo bendros kalbos arba, kalbëjo skirtingomis, tarpusavy

ne visada suprantamomis tarmëmis. S.Krièinskis skiria

ðeðias gentis, kurios atitiko totoriø vëliavø pavadinimus: uiðinai,

naimanai, dþalairai, kongratai, barinai ir ulanai. Jis teigia,

kad ulanø vëliava buvo sudaryta ne gentiniu principu, o ið

aukðtuomenës nariø. Aukso Ordoje aukðtuomenës kalba (vadinamoji

literatûrinë) buvo èiagatajø kalba. Taigi galima spëti,

kad ja galëjo kalbëti á LDK atvykæ totoriø aukðtuomenei, t.y.

ulanø genèiai, priklausæ atstovai. J.Kerdiejaus suraðymo duomenimis,

ulanø vëliava LDK buvo treèia pagal dydá ir turëjo

179 namus. Daugiausiai jø gyveno Aðmenos ir Gardino pavietuose.

Cz.Lapicziaus teigimu, kadangi totoriai Ordoje kalbëjo

skirtingais dialektais, o ne bendra kalba, tai kalba jiems nebuvo

vertybë. Vienintelis juos vienijæs dalykas buvo religija, bet ji

buvo iðpaþástama arabø, o ne etnine kalba ir negalëjo prisidëti

prie etninës kalbos iðsaugojimo 11 . Kadangi gimtoji kalba

nebuvo vertinama, totoriai lengvai galëjo perimti kità kalbà,

kurios mokëjimas ir vartojimas buvo jiems daug naudingesnis

– jie galëjo laisvai bendrauti su vietos gyventojais.

XVI a. 4-5 deðimtmetyje LDK prasidëjusi Reformacija, skatino

religinæ literatûrà versti á gimtàjà kalbà. Tai padarë átakà ir

totoriams, kurie taip pat pradëjo versti savo islamo religinæ

literatûrà á LDK vietines kalbas. Ir visa tai, pritariant T.Bairaðauskaitei

“sietina ne tik su tikrosios totoriø kalbos praradimu,

bet ir su humanistinës kultûros raida bei Reformacija” 12 .

Jau nuo XVI a. atsiranda baltarusiðkø, o vëliau lenkiðkø

totoriø tekstø, raðytø arabø raðmenimis. Iðlikusieji totoriø rankraðèiai

datuojami XVII a. vid. – XIX a., o seniausiø þinomø XVI

a. vid. rankraðèiø neiðliko 13 . Ankstyviausias lenkiðkas Korano

2004 m. rugsëjo-spalio mën.

13

nuoraðas datuojamas XVII a. 9 deðimtmeèiu.

Atvykæ á LDK totoriai pirmiausia perëmë senàjà rusënø

(baltarusiø) kalbà, vëliau prasidëjus reformacijai ir polonizacijai

jie, kaip ir LDK gyventojai, pradëjo vartoti lenkø kalbà. Tyrëjø

nuomone, totoriø rutenizacijos tendencija, bûdinga XVI a.,

liko aktuali ir vëlesniais laikais. Senàja rusinø kalba buvo

verèiami pirmieji tekstai, kurie funkcionavo ðalia XVI pab.–

XVII a paraðytø tekstø lenkø kalba. P.Suter padarë iðvadà, kad

musulmonø ðventosios knygos vertimà lëmë lenkø kalba.

Koranas á ðià kalbà galëjo bûti iðverstas XVI a. II pusëje, LDK

intensyvios kultûrinës polonizacijos laikotarpiu, kai lenkø kalba

ëmë virsti aukðtos kultûros ir iðsimokslinimo þenklu. Totoriø

rankraðèiuose abi kalbos buvo atskirtos: lenkø laikoma

aukðtesniàja (dvasine), baltarusiø – þemesniàja (kasdiene)“ 14 .

Arabø raðtas totoriams buvo ne tik raðto priemonë. Tai buvo

ðventas raðtas, liturginë islamo kalba. Ið tikrøjø totoriai kalbos

praradimà kompensavo savitu reiðkiniu –arabø raðmenø

vartojimu. XIV a. pab.–XV a. á LDK atvykæ totoriai atsineðë

arabø abëcëlæ, pritaikytà èiagatajø kalbai 15 . Vëliau, perëmæ

baltarusiø, lenkø kalbas, savo tekstus raðë tomis kalbomis, bet

arabø raidëmis. Taèiau arabø abëcëlëje yra tik 28 raidës, tad

totoriai ásivedë dar 6 raides ir diakritiniø þenklø (balsëms þymëti),

kad galëtø raðyti baltarusiø ar lenkø kalbomis. Totoriø

þemvaldþiø ir karininkø XVI–XVIII a. dokumentai daþnai buvo

raðomi tokiu „totoriø raðtu“ 16 . Nors totoriai prarado savo

gimtàjà kalbà ir dauguma nesuprato arabø kalbos, bet

kiekvienas jø mokëjo skaityti ir raðyti arabiðkai.

Totoriø tyrëjams, raðantiems apie totoriø kalbinæ asimiliacijà,

trukdo tam tikros ásiðaknijusios nuostatos. Visø pirma, kalbos

praradimas jiems reiðkia nutautëjimà; ðis þodis laikomas

asimiliacijos sinonimu. Tam tikra prasme totoriai, atvykæ á LDK,

buvo patyræ daugelio kultûrø átakà kelyje ið Azijos á Europà.

Taigi totoriams kalba tikriausiai nebuvo pagrindinë vertybë ir

identitetà lemiantis veiksnys. Teiginys, kad totoriai buvo visiðkai

asimiliuoti, turbût daugiau pasako apie taip kalbanèius negu

apie Lietuvos totorius. Tuo labiau, kad LDK oficialiosios kalbos

vartojimas leido totoriams á savo bendruomenæ áneðti tam tikrø

naujoviø (testamentai, herbai), sudarë sàlygas derinti savus

paproèius su priimanèiojo kraðto paproèiais, apranga nedaug

skirtis nuo vietiniø, o tai darë bendruomenæ ne tokià uþdarà.

Taèiau, anot M.Gordono, tai – iðoriniai veiksniai, kurie

neskatina bendruomenës asimiliuotis. Viena vertus tai, kad

totoriai vartojo LDK vietines kalbas rodo jø integracijà á

priimanèiàjà visuomenæ, taèiau, kita vertus, gimtosios kalbos

nebevartojamas parodo jø tam tikrà, dalinæ asimiliacijà.

1

Borawski P. Asymilacja kulturowa. P. 177, 180.

2

Zakrzewski A. O asymilacji Tatarow. P. 76.

3

Borawski P., Sienkiewicz W., Chrystianizacja Tatarow. P. 87,

Zakrzewski A. O asymilacji Tatarow. P. 78, Borawski P. Asymilacja

kulturowa. P. 167-168.

4

Ten pat. P. 78

5

Bairaðauskaitë T. Lietuvos totoriø rakraðèiai. P. 118.

6

Ispanijoje bendrasis gyvenimas baigësi 1496 metais, o Balkanuose

(Bosnijoje) – 1996 metais.

7

Krièinskis S. Lietuvos totoriai. P. 196, Szapszal S. O zatraceniu. P. 34,

Äóáááááá á.á. áááåááá á ááááå. P. 83, Dubinski A. Charakterystyka

jæzyka Tatarow. P. 85, Miðkinienë G. Seniausi Lietuvos totoriø rankraðèiai.

P. 14, ááááááöái I.á., ááááiá á. áiáááðáá i áóáüáóðá áåááðóááiõ

ááááð. P. 97.

8

Rowel S. C. Lietuva, tëvyne mûsø? P. 131-132.

9

Borawski P. Asymilacja kulturowa. P. 196.

10

Miðkinienë G. Seniausi Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 77.

11

Lapicz Cz. Kitab Tatarow. P. 57.

12

Bairaðauskaitë T. Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 114.

13

Miðkinienë G. Seniausi Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 80.

14

Bairaðauskaitë T. Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 115-116.

15

Miðkinienë G. Seniausi Lietuvos totoriø rankraðèiai. P. 79.

16

AVAK. T. 31. P. 453, 455, 459, 485, 496, 503, 513, 514.


14 Nr. 9-10(80-81) 2004 m. rugsëjo-spalio mën.

DÞl miesto vardo Kaiðiadorys kilmÞs

Lietuvos gyvenamøjø vietø vardø kilmë tirta ir plaèiausiai

iðnagrinëta A.Vanago darbuose. Remiantis gyvosios kalbos ir

istorijos ðaltiniø duomenimis pateikiami miestø bei didesniø ar

áþymesniø miesteliø vardø kilmës aiðkinimai. Jo darbuose padëti

vardø kilmës aiðkinimo (etimologijos) pagrindai, ið kuriø matyti,

jog daugeliu atvejø lingvistinis ðiø vardø tyrimas neatsiejamas

nuo istorinio: bemaþ prie kiekvieno ið jø nurodoma, kada pirmà

kartà vardas minimas istorijos ðaltiniuose, pateikiami formø

variantai ir tik tada analizuojama lingvistiniais aspektais. Ið ðiø

darbø iðryðkëja pagrindinës abejoniø nekelianèios lietuviø

vardø ir darybos tendencijos.

Panagrinëkime miesto vardo Kaiðiadorys kilmæ. Kaip ir daugeliu

kitø atvejø, A.Vanagas pirmiausia apibûdina istorines

ðio miesto bei jo vardo susidarymo aplinkybes. Teigiama, kad

miestas pradëjo kurtis XIX a. II pusëje, kai 1862 m. pradëtas

tiesti Vilniaus-Kauno geleþinkelis. Geleþinkelio stotis ið pradþiø

vadinosi Juodkonys (nuo ðalia esanèio kaimo vardo), o vëliau

pavadinta Kaiðiadorimis. Be to, pabrëþiama, kad vardo Kaiðiadorys

uþraðymo istorijos dokumentuose duomenys yra vëlyvi

ir pateikiami kaip ÊÊÊåäÊðÊ, ÊÊÊåéäÊðÊ ið XIX a. pab. XX

a. pr. dokumentø. Ið pateikto istorinio konteksto daroma iðvada,

kad vardas Kaiðiadorys yra vëlyvas, atsiradæs bene tik XIX a.

antroje pusëje.

Pradëdamas lingvistinæ vardo analizæ A.Vanagas pabrëþia,

kad vardo kilmë neaiðki, taèiau po to visgi pateikia kelias vardo

kilmës galimybes. Sako, jog vardas yra sudurtinis Kaið-iadorys.

Dor- vedamas ið dar- (bet neaiðkinama ðio pakitimo

prieþastys) ir kildinamas ið daryti. Toliau abejojama, kuri pirmo

sandaro Kaið- ar raðtø Kað- yra autentiðka. Kað- atveju kildinama

ið kaðë, krepðys, o kaið- ið þodþio kaiðtis. Taigi manoma,

kad vardas Kaiðiadorys kilæs ið þmoniø pavadinimo pagal

profesijà – kaiðiadariai t.y. kaiðiø darytojai ar kaðiadariai – kaðiø

darytojai.

Ðios kilmës hipotezës lietuviø vardø darybos, semantikos

bei kilmës tendencijø kontekste atrodo gana átikinamai, taèiau

kai kurie A.Vanago nepaminëti (matomai, neþinomi) istoriniai

duomenys leidþia manyti vardà Kaiðiadorys esantá kitokios

kilmës.

Dar 1934 m. kun. S.Pupaleigio straipsnyje paþymëta, kad

Kaiðiadoriø vardu nuo neatmenamø laikø vadinamas vietinis

dvaras. Be to, manoma, kad tai ne lietuviðkos kilmës vardas, jis

nëra sudurtinis, nes „kirtis krenta ne ant ia, bet ant o“.

Ypaè svarbiø ir svariø istoriniø argumentø, verèianèiø abejoti

A.Vanago aiðkinimais, galima rasti R.Gustaièio knygoje „Kaiðiadoriø

rajono gyvenvieèiø þinynas“. Jame pateikti istoriniø

dokumentø duomenys labai iðsamiai ir kvalifikuotai. Jais remiantis

teigiama, kad dabartinio Kaiðiadoriø dvaro vietoje jau

1531 m. buvo totoriams priklausæs dvaras, o pats Kaiðiadoriø

vardas istorijos dokumentuose pirmà kartà paminëtas 1590 m.:

ÊÊÊåéäÊðÊÊÊ. Be to, nurodoma, kad LDK kariuomenës sàraðuose

1565 ir 1567 m. uþraðytas ðiose vietose gyvenæs totorius

ÕÊéÊÊäÊð ÊÊÊóÊåÊÊ÷. Ðio totoriaus vardu ir imtas vadinti

jam priklausæs dvaras. Dar paþymima, kad 1567 m. sàraðe áraðytas

asmuo ÊÊóÊ ÕÊÊÊéäÊðåÊÊ÷.

Esant dviem vardo Kaiðiadorys kilmës hipotezëms pravartu

detaliau paanalizuoti jas istoriniu ir ypaè lingvistiniu poþiûriu.

Neabejotinai paneigtinas minëtas A.Vanago teiginys, kad

vardas Kaiðiadorys atsirado tik XIX a. Ðis vardas jau tikrai

þinomas XVI a. pabaigoje. 1590 m. lapkrièio 17 d. dokumente

dël Navasodø kaimo paskyrimo kuopos susirinkimo punktu

tarp pavaldþiø gyvenamø vietoviø nurodoma ir Koðeidarova.

Akivaizdu ir tai, kad tose vietose gyvenæs totorius Chaiðadaras

(ar Choiðadaras) Momulevièius: 1565 m. LDK kariuomenës

Laimutis BILKIS, Lietuviø kalbos institutas, Vilnius

Lietuvos totoriø Trakø vëliavos sàraðe áraðytas asmuo ÕÊéÊÊ

ÄÊðÊÊÊóÊåÊÊ÷, turintis þirgà, lankà ir kardà, 1567 m. tokio

paties pobûdþio sàraðe yra totorius ÊÊäÊð ÊÊÊóÊåÊÊ÷, turintis

prastà þirgà, lankà, kardà ir kirvá. Tokie uþraðymai laikytini

kiek netiksliais rankraðèio áraðø perteikimais ir neabejotinai suponuoja

to paties asmens ávardijimà Choiðadar Momuleviè.

Tokiø totoriø asmenø tikrumà nurodo jau minëtas 1567 m. áraðas.

Tuo neabejoja ir lenkø istorikas S.Dziadulewicz, kuris pateikia

duomenø apie visà Chaiðadarovièiø ar Choiðadarovièiø (jis

vadina Chaszajdarowicze) giminæ. Teigiama, jog giminës pradininkas

– XVI a. pirmame ketvirtyje gyvenæs Momul v. Mamlecz

Jakubowicz Kalina, kurio sûnus ir buvo 1567 m. minimas

kariuomenës sàraðuose Chaiðadaras. Pastarojo sûnus buvo

Mustafa,kurio vienas ið sûnø – Jachja – 1670 m. minimas kaip

Verdasavos (esanèios Trakø paviete) valdytojas. Ði giminë

Lietuvoje þinoma iki 1666 m., vëliau apie jà nieko negirdëti.

Manoma, kad jie galëjo emigruoti á Turkijà. R.Gustaièio tyrimas

rodo, kad Verdasava buvusi ðalia Kaiðiadoriø dvaro, kurá greièiausiai

valdë tas pats Jachja, ar netgi tas pats kelis vardus

turëjæs dvaras, nes 1787 m. minimas palivarkas Podlamienje-

Werdasowo (ili Koszeydary). Taigi Chaiðadaro ir kitø Chaiðadarovièiø

sàsajos su Kaiðiadoriø dvaru yra neabejotinos.

Trumpai apþvelgus istorinius Chaiðadaro (Choiðadaro)

Momulevièiaus ir kitø Chaiðadarovièiø giminës asmenø ryðiø

su Kaiðiadoriø dvaru aspektus konstatuotina, kad istoriðkai

vardo Kaiðiadorys kilmës ið totoriø asmenvardþio galimybë

yra labai átikinama. Toliau ðià hipotezæ reikia panagrinëti lingvistiniu

aspektu.

Pirmiausia, vietiniø þmoniø lietuviø vartota forma yra Kaiðiadorys.

Gi áraðai dokumentuose kur kas daþniau atspindi ðakná

kað-: Koðeidarova (1590 m.), Koðedary (1895 m.), Kaðeidary

(1744 m.), Kaðedary (1795 m.). Taèiau yra ir uþraðymø, atitinkanèiø

ðakná kaið-: Kaiðedary (1826 m.). Turint omenyje tai, kad

pirmàkart (1565 m.) minimas asmenvardis uþraðytas su dvigarsiu

– Choiðadar Momuleviè, o vietovardþio gyvosios kalbos

forma taip pat liudija dvigarsá ai, galima daryti prielaidà, jog

forma su kaið- ir buvo pirminë. S.Dziadulevièiaus vartoti variantai

su Chaszajdar, Chaszajdarowicze, matyt,buvo suponuoti

vëlesniø uþraðymø, be to, jam nebuvo þinomas 1565 m. áraðas

su dvigarsiu. Lietuviø dvigarsio ai vienbalsinimas slavø kalbomis

raðytuose dokumentuose yra gana daþnas reiðkinys. Palyginkim,

slav. Strygaliðki, liet. Strigailiðkis; slav.Galiuði, liet.

Gailiuðiai. Taigi argumentø, jog pirminë lietuviðka kalbamojo

vietos vardo forma buvo Kaiðiadorys yra lyg ir pakankamai.

Kaiðiadoriø kilmës pagrindu laikant totoriø asmenvardá

Chaiðadaras ar Choiðadaras reikia kalbëti ne apie vietovardþio

slavinimo, bet lituanizavimo dalykus. Èia iðskirtini du reiðkiniai:

þodþio pradþios ch virtimas k ir segmento –dar- virtimas á –

dor-, tiksliau a á o. Tai galima paaiðkinti lietuviø kalbos ir

konkreèiai lietuviø vietovardþiø kontekste.

Turint omenyje tai, kad ðis asmenvardis lietuviø buvo suprantamas

kaip nelietuviðkas þodis, jo pradþios priebalsis ch,

kaip ir kituose skoliniuose, dësningai pakito á k, pavyzdþiui,

skoliniai ið slavø kalbos kûdas, kvaraba ir kiti.

Galima átarti, jog segmente –dor- o ið a atsirado taip pat

pagal slavizmø adaptacijos analogijà: gaspadorius. Ypaè svarbûs

vietovardþiai ðiam kitimui pagrásti yra gyvenamøjø vietø

vardai Ardosai ir Kazaklioriai. Pirmasis ið jø veikiausiai taip

pat kildinamas ið totoriðko asmenvardþio Ardaðas, antrasis –

ið totoriø kozaklar (kazokai). Taigi ir èia sulietuvintoje formoje

a virtæs á o. Kiek atsargiau tokia analogija formoje Kaiðiadorys

áþvelgtina dël priegaidþiø skirtumo. Pastebëtina, jog visose

slaviðkose formose Kaiðiadorys raðomi su –dar-. Jei ðis seg-


mentas tikrai bûtø susijæs su liet.

daryti (A.Vanago hipotezë), tai lietuviðkoje

formoje a turëtø bûti iðlaikytas.

Taèiau ðiuo atveju, kaip ir daugelyje

kitø skoliniø (slavizmø), jis pavirtæs

balsiu o. Vadinasi –dar- lietuviø tikrai

suprastas kaip svetimos kalbos komponentas.

Þinoma, kitimai ch á k, a á o

bûdingi lietuviø kalbos slavizmams, o

ðiuo atveju reikëtø kalbëti apie totoriðko

asmenvardþio santyká su lietuviø

kalba. Èia reikia turëti omenyje tai, kad

XVI a. LDK vieðame gyvenime vyravo

slavø kalbos, ir pirmieji asmenvardþio

uþraðymai yra kanceliarine slavø kalba,

todël galima manyti, kad lietuviø kalboje

já galëjo paveikti tie patys, kaip ir

slavizmø, adaptavimo dësniai.

Kaiðiadoriø asmenvardinës kilmës

galimybæ paremia ir kitos jo struktûrinës

ypatybës. Kaip jau minëta, tai yra

daugiskaitinis vietovardis, forma artimas

didþiulei lietuviø daugiskaitiniø

asmenvardinës kilmës gyvenamøjø

vietø vardø grupei, tokiems kaip Baèkonys,

Basonys, Geèionys, Rusonys

ir t.t. Jeigu ðis vardas bûtø kilæs ið gyventojø

pagal amatà pavadinimo, tai

pagal bendràsias tendencijas reikëtø

tikëtis formos Kaiðiadariai, Kaiðiadoriai

ir pan.

Visiðkai paneigtina atvirkðtinë asmenvardþio

ir miesto vardo chronologiniø

santykiø galimybë, t.y. tikimybë,

jog asmenvardþiai Chaiðadaras gali

bûti ne totoriðki, o vietovardiniai, t.y.

kilæ nuo dvaro vardo Kaiðiadorys

pavadinimo. Kaip jau minëta, pirmàkart

uþraðytas Choiða Darmomuleviè, o

ið gyvenamos vietos pavadinimo asmenvardis

galëtø bûti antrinis (ar treèiasis).

Be to, abejoniø nekelia ir svetima

asmenvardþio kilmë. Tai samplaikinis

darinys ið dviejø arabiðkø þodþiø:

Hadþi (chadþi) (piligrimas á Mekà) ir

Haidar (liûtas).

Totoriðkos miesto vardo Kaiðiadorys

kilmës galimybæ paremia ir ta aplinkybë,

jog jis kilmës poþiûriu nëra koks

nors ekskliuzyvus lietuviø vietovardis.

Kaiðiadoriø, Trakø, Vilniaus apylinkëse

yra ir daugiau totoriðkos kilmës gyvenamøjø

vietø vardø, pavyzdþiui, ið

totoriø asmenvardþiø kilusiu laikomas

ne tik jau minëtas kaimo vardas Ardosai,

bet ir Melekonys – nuo totoriaus

Melecho, be to, neabejotinai totoriðkos

kilmës laikytini pavadinimai Kozaklioriai,

Keturiasdeðimt Totoriø,

Tatarka, Totorinë, Totoriðkës.

Apibendrintai galima teigti, jog istoriniu

bei lingvistiniu poþiûriu vardo

Kaiðiadorys ryðis su totoriðku asmenvardþiu

Chaiðadaras atrodo ne tik

galimas, bet ir labai átikimas.

Pastaba: Straipsnis sutrumpintas.

Nr. 9-10(80-81)

2004 m. rugsëjo-spalio mën.

15

Aleksandras Romanovièius - M.Achmatowièiaus

vardo totoriø ulonø pulko vadas

Romualdas MAKAVECKAS

Generolas Aleksandras Romanovièius

Aleksandras Romanovièius (1871-1933)

rusø armijos generolas-majoras ir Lenkijos

kariuomenës generolas-papulkininkas. Gimë

1871.04.01 d. Aleksiðkiø dvare, Lydos

apskrityje (paviete). Jo tëvas Romualdas -

rusø armijos artilerijos kapitonas, mama

Emilija Jakubauskaitë. Jis turëjo jaunesná

brolá Jokûbà (rusø armijos leib-gvardijos

pulkininkà, muftijaus Jokûbo Ðynkievièiaus

pavaduotojà).

Aleksandras brandos atestatà gavo Polocko

kadetø korpuse. Nuo 1890.10.01 iki

1892.08.04 buvo Nikolajaus kavalerijos mokyklos

Peterburge junkeriu (kariûnu). Toliau

ið eilës tarnavo: iki 1896.12.06 kornetu,

iki 1900.12.06 poruèiku, iki 1909.12.06 -

ðtabs-rotmistru dragûnø gvardijoje. Tuo

paèiu metu jis buvo gvardijos dragûnø

pulko puskarininkiø mokyklos vadu.

1909.12.06 jis pakeliamas rotmistru ir tampa

pulko eskadrono vadu. 1913.12.06 jam suteikiamas

pulkininko laipsnis, ir kartu su

savo pulku jis dalyvauja I pasaulinio karo

frontuose.

Aleksandras eilës tvarka buvo: nuo

1915.05.28 iki 1917.05.05 - 12-ojo pasienio

kavalerijos pulko vadu. Tame tarpe

1916.09.16 apsinuodijo cheminëmis dujomis

Zaliesies kaime, Minsko gubernijoje.

Laikinai nuo 1917.03.12 iki 08.02 vykdë II

armijos ðtabo generolo-intendanto pareigas.

Vëliau (1917.05.27 - 10.10) jis buvo

pasienio kavalerijos brigados vadu.

1917.08.11 jam suteikiamas generolo-majoro

laipsnis. Nuo 1917.09.10 iki 1918.03.01

vadovavo Suomiø divizijai. Nuo to laiko,

ryðium su Spalio perversmu, turëjo karo

tarnybos pertraukà. Iki 1918.03.01 gyveno

Peterhofe, o nuo 1918.03.01 iki 1920.01.04

radosi Lydos pavieto, Girki vietovëje.

1920.01.04 ástojo á Lenkijos kariuomenæ.

Já rëmë Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir

Ukrainos totoriø sàjunga, be to, vertinant,

kad jis totoriø kilmës lenkas, musulmonas,

1920.02.03 jis paskiriamas M.Achmato-

Joana Bazarevska - Romanowisz

vièiaus vardo totoriø-ulonø pulko vadu.

Ðis pulkas tuomet buvo priskirtas IX pëstininkø

divizijai Poliesëje. Tos divizijos vadu

buvo pulk. Vladislovas Sikorskis.

1920.04.22 Aleksandras paskiriamas 7-os

kavalerijos brigados vadu. Brigadà sudarë

17 ulonø pulkø, vienas þvalgybos pulkas

ir totoriø ulonø pulkas. Brigada áëjo á

operacinæ grupuotæ, kurios vadu buvo

pulk. Juzefas Rybakas ir kuri realizavo Kijevo

ofenzyvà. Kartu su brigada jis dalyvavo

kovose uþ Kijevà, vëliau buvo dislokuotas

sienos apsaugai 3-os armijos ðiauriniame

sparne nuo Kijevo iki Pripetës þioèiø.

Dël perversmo 1920.06.14 brigada patyrë

pralaimëjimà. Nuo birþelio 19d. brigados

vadu buvo paskirtas gen. Stefanas

Suðevskis, o Aleksandras vël tapo totoriø

ulonø pulko vadu.Ðis pulkas buvo perkeltas

á Plockà, vëliau dar tais paèiais

metais iðformuotas. 1921.04.01 Aleksandras

Romanovièius iðëjo á atsargà. Apsigyveno

Vilniuje.

1930 m. Aleksandras iðrenkamas Vilniaus

musulmonø parapijos valdybos pirmininku.

1932 m. jis dar papildomai iðrenkamas

tos pat parapijos saviðalpos kasos

pirmininku. Nuo 1932 m. jis Lenkijos totoriø

kultûros ðvietimo sàjungos revizijos

komisijos narys. Buvo Lenkijos Atsargos

karininkø sàjungos narys. Mirë 1933.09.14

Vilniuje. Palaidotas savo giminës kapuose

Lydos paviete, Nekraðiûnø miziare.

Aleksandras Romanovièius buvo vedæs

Joanà Bazarevskà. Ðeimoje augo keturi

vaikai. Sûnus Stefanas - teisininkas

(palaidotas Londone), vyriausioji dukra

Sofija, istorikë, Vilniaus universiteto absolvenë

(palaidota Londone), vidurinioji

duktë Mirijema, baigë meno koledþà, dirbo

pieðimo mokytoja Anglijoje (palaidota

Londone), jauniausioji dukra Helena, baigë

pedagoginá koledþà, dirbo jaunesniø

klasiø mokytoja, pensininkë, gyvena Londone.


16

Vyr. redaktorius: Galimas Sitdykovas 8-37-760816, E-mail: galsit@delfi.lt

Ats. sekretorius: Adas Jakubauskas 8-5-2605869, mob.8-682-72328

Redakcinës kolegijos nariai:

R. Makaveckas 8-37-390641,

M. Milkamanavièienë 8-315-27929,

J.Ridzvanavièius 8-37-736802,

Lietuvos totoriø bendruomeniø

sàjungos laikraðtis

Totoriø g. 6, 3000 Kaunas

E-mail: ridzjona@pit.ktu.lt I. Maþitova 8-37-725758

Leidþiamas nuo 1995 m. sausio mën. Spausdino: KTU spaustuvë, uþsakymo Nr. Tiraþas - 500 egz.

SL Nr.238

Nr. 9-10(80-81)

Mums raðo:

Prisimenant gyvenimà JAV

Gerb. Jonai,

Dëkoju uþ „Lietuvos Totoriø“ Nr. 5-8,

kuriuose radau daug ádomiø straipsniø.

Beskaitydamas apie Jûsø kelionæ á JAV

prisiminiau LDK totorius, kuriuos paþinojau

pats gyvendamas JAV 1965-1971

metais.

Cleveland’e Ohio gyveno Aleksandras

Krinickas, kuris buvo vedæs, turëjo

du sûnus. Detroit Michigan’e gyveno

Stepas Iljasevièius, vedæs, turëjo sûnø

Alá. Alis vedë amerikonæ, pakeitë pavardæ

ir sàmoningai suamerikonëjo. New

York/ New Jersey gyveno Poltorzyckiø

ir Mirza-Murzicz ðeimos ið Lenkijos.

1965-1967 metais pats gyvenau New

Jersey ir gerai paþinojau Bioðevus. Të-

2004 m. rugsëjo-spalio mën.

Ákurta Panevëþio totoriø bendruomenë

Mirus Kasijonui Aleksandravièiui,

nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Rozalijà,

sûnø Kostà, dukrà Vëlidà, anûkus

ir kitus artimuosius.

Kauno ir Alytaus apskrièiø totoriø

bendruomenës

Islamas Bogatovas - Panevëþio

totoriø bendruomenës pirmininkas.

2004 m. balandþio 26 d. Lietuvos Teisingumo

ministerija áregistravo Panevëþio

totoriø bendruomenæ. Ði bendruomenë

ðiuo metu susideda tik ið 15 nariø,

kurie yra Kazanës, Astrachanës, Sibiro

totoriø palikuonys ir ávairiais bûdais atsidûrë

Lietuvos teritorijoje po II Pasaulinio

karo. Nauja bendruomenë yra Panevëþio

tautiniø maþumø asociacijos, kuriai

vadovauja Panevëþio miesto meras

Vitas Matuzas, pilnateisis narys. Be totoriø

ðiai asociacijai priklauso ukrainieèiø,

baltarusiø, karaimø, lenkø, azerbaidþanieèiø

ir kitø tautø bendruomenës.

Asociacijos nariai savo renginius praveda

miesto rusiðkoje mokykloje, kurioje

tautinëms bendruomenëms yra skirtos

patalpos III aukðte.

Nauja bendruomenë bendradarbiauja

ir su kitomis Lietuvos totoriø tautinëmis

organizacijomis – Lietuvos totoriø bendruomeniø

sàjunga, Vilniaus kraðto totoriø

bendruomene, Visagino miesto totoriø

bendrija. Artimiausiu metu ðios

bendruomenës planuose - ástoti á

Pasauliná totoriø kongresà. Neseniai

ðios bendruomenës pirmininkas Islamas

Bogatovas, bûdamas su þmona

Kazanëje, vedë sëkmingas derybas

Pasaulinio totoriø kongreso

Vykdomajame komitete ir Kazanës

miesto administracijoje. Bendruomenës

artimiausiuose planuose – atidaryti

sekmadieninæ mokyklà, kurioje vaikai

bûtø mokomi totoriø kalbos, pagalba

karo veteranams, ekskursijø vietos totoriams

organizavimas á istorinæ tëvynæ.

„LT“ informacija

Autoriø ir redakcijos nuomonës gali nesutapti.

vai gyveno East Orange, Valerijus su

ðeima - Harrison’e (pas savo mamos seserá),

Arkadijus su ðeima - Berkley Heights.

Valerijus ir Arkadijus buvo inþinieriai

ir aktyviai dalyvavo Amerikos Lietuviø

Inþinieriø ir Architektø Sàjungoje

(ALIAS). Valerijus dar Lietuvoje vedë

lietuvaitæ Marytæ, turëjo dukras Þanetà

ir Dalilà. Abi iðtekëjo uþ amerikieèiø. Arkadijus

vedë vokietaitæ Klarà, turëjo dukras

Ingeborgà (rodos) ir Tamarà.

Dabar kelios pataisos Jûsø straipsniui

„Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

totoriai“, kuriame raðote apie mane ir mano

tëvà. Tëvas buvo aktyvus Didþiosios

Britanijos Lietuviø Sàjungos (DBLS)

Centro Valdybos narys ávairiose pareigose

nuo 1947 iki 1974/5 m, t.y. apie 27/28

metus. Mane iðrinko á DBLS Centro Valdybà

1974/5 ir joje buvau apie 15 metø,

beveik visà laikà - sekretorium. Senokai

nesu aktyvus DBLS veikloje, esu tik eilinis

jos narys. Mano visuomeninë veikla yra

Baltø Taryboje (bendra organizacija su estais

ir latviais), kurioje esu vicepirmininku,

ir Britø-Lietuviø Draugijoje (t.y. britø ir

lietuviø draugija), kurioje esu sekretorium.

Apie abi organizacijas ir mano veiklà jose

galima pasiskaityti „Kultûros Baruose“

Nr.7 (2004).

Gedimino 4-ojo laipsnio ordinà ið Prezidento

Valdo Adamkaus 2002 metais gavau

„uþ asmeniná indëlá plëtojant Lietuvos

Respublikos ir Jungtinës Didþiosios

Britanijos ir Ðiaurës Airijos Karalystës

bendradarbiavimà bei nuopelnus, remiant

Lietuvos pastangas integruotis á

transatlantines struktûras“. Èia nenoriu

girtis, cituoju tik dël ádomumo.

Su linkejimais

Aleksas Vilèinskas

P.S. Juozas Vilèinskas buvo DBLS

pirmininku du kartus: pirmà kartà -

1958.IX.27 - 1959.XI. 14 ir antrà kartà -

1961.I.21 - 1970.III.14. Viso – ðiek tiek

daugiau kaip deðimtá metø. (J.R.)

Kvietimas

Ðiø metø lapkrièio 20 d. 15 val.

Vilniuje, Lenkø kultûros rûmuose

(Naugarduko g. 76) ávyks Lietuvos

totoriø kultûros vakaras.

Programoje:

1. Koncertas. Dainuoja Lietuvos

operos ir baleto teatro solistë,

pasaulinio garso dainininkë

Irena Milkevièiûtë.

2. Diskoteka, ðokiai.

Áëjimo bilieto kaina - 5 – 7 Lt.

Bilietus bus galima ásigyti tà paèià

dienà rûmø foje nuo 13.00 val.

Maloniai kvieèiame.

Vilniaus kraðto totoriø

bendruomenë

P.S. Susisiekimas: nuo geleþinkelio

stoties troleibusu Nr.16 iki

Lenkø kultûros rûmø.

R. Jakubauskas 8-37-716885 mob.

8-674-17710 E-mail: rrj73@kalnieciai.lt,

A. Asanavièius 8-5-2771821

More magazines by this user
Similar magazines