psichiatrijos zinios 2003_2

ISSN Nr. 1648–1259 

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams 

2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

2 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

REDAKCIJOS ÞODIS 

Turinys 

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë 

Redakcijos þodis 3 

Metø sandûra vël grasina permainomis. 

Praeitø metø pabaigoje Sveikatos 

apsaugos ministerija paskelbë 

Kauno ir Vilniaus ligoniniø restruktûrizacijos 

planus, kuriuose numatyta Vilniaus Psichikos 

sveikatos centrà prijungti prie Vilniaus Respublikinës 

psichiatrijos ligoninës, o Kauno psichiatrijos ligoninæ 

perkelti á Þiegþdrius. Stacionariniø psichiatrijos ástaigø 

reformos bûtinumu maþai kas abejoja, bet taip reorganizuojant 

sostinës ástaigas konfliktas uþprogramuotas ne tik 

psichiatriniø ástaigø, bet ir politiniame lygmenyje: susiduria 

vyriausybës ir Vilniaus savivaldybës interesai. Vilniaus 

miesto meras A. Zuokas kreipësi á Lietuvos psichiatrø 

asociacijà, praðydamas iðdëstyti specialistø pozicijà ðiuo 

klausimu. LPA valdyba parengë atsakymà, kurá rasite 

aktualijø rubrikoje. 

Ðiame numeryje rasite ir neseniai ávykusio LPA suvaþiavimo 

protokolà, kuriame apþvelgiami svarstyti klausimai bei 

priimtoji rezoliucija. Suvaþiavimas tikrai pavyko, nors ir 

nebuvo ataskaitinis rinkiminis. Asociacijos nariai buvo iðties 

aktyvûs, ne tik gausiai dalyvavo, bet ir diskutavo, këlë ir 

svarstë problemas. Suvaþiavime priimta ir beveik istorinë 

rezoliucija, kurios jau senokai laukë dauguma ambulatorinëje 

psichiatrijos grandyje dirbanèiø psichiatrø. LPA nuosekliai 

dirbdama stengiasi ágyti daugiau átakos sprendþiant 

psichiatrø bendruomenei svarbius klausimus. Ðákart galutinai 

átvirtinta nauja asociacijos struktûra: ásteigti LPA filialai 

ir patvirtinti jø ástatai, bei priimtas pirmasis juridinis narys 

„Lietuvos vaikø ir paaugliø psichiatrø draugija”. Taigi 

decentralizacijos psichiatrijoje siekiama ne tik rezoliucijomis, 

bet ir tobulinant realià organizacijos struktûrà, pleèiant 

padaliniø ágaliojimus. 

Nepraranda savo aktualumo licencijavimo klausimai. 

Pirmoji licencijø atnaujinimo banga praëjo sëkmingai, 

taèiau neiðvengta nerimo atskiriems psichiatrams sukëlusiø 

situacijø. Gyd. D. Survilaitë pateikia iðsamø straipsná ðia 

Aktualijos 6-10 

• Dël Vilniaus miesto psichikos 

sveikatos centro veiklos perspektyvø 

• Dël psichikos sveikatos paslaugø 

plëtros Vilniaus mieste 

• Dar kartà apie licencijas 

• Narkotikø vartojimo prevencija 

bendruomenëje 

Valdybos informacija 11-14 

• Lietuvos psichiatrø asociacijos 

suvaþiavimo protokolas 

• Lietuvos psichiatrø asociacijos 

suvaþiavimo rezoliucija 

• LPA valdybos posëdþio protokolas 

• Kaip skirti 2 proc. savo pajamø 

mokesèio Lietuvos psichiatrø 

asociacijai 

Renginiai 15-17 

• Meno terapija – ispaniðkasis 

sielos flamenkas 

• Lietuvos Geðtaltinës psichoterapijos 

asociacijos konferencija 

• Teatras, teatras!.. 

Informacija 18-20, 26 

• Atidaryta nauja paaugliø gydymo 

programa 

• Grotuotø lovø Slovakijoje 

atsisakoma ne visur 

• Rytø Europos ir NVS politikos 

rengëjai áspëjami apie ÞIV (AIDS) 

epidemijos iðplitimo pavojus 

• Vieningi nemokamø psichologinës 

pagalbos jaunimui ir vaikams 

telefono numeriai 

Klinikinis atvejis 21-23 

• Ðizofrenija ir nëðtumas 

Citatos 23 

Klinikinë praktika 25 

• Antrosios kartos antipsichotikø 

veiksmingumo metaanalizë 

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27) 

3

tema. Suvaþiavime taip pat svarstyta, jog LPA turëtø turëti didesnæ reikðmæ 

licencijavime ir profesiniame tobulinime, taèiau ðios diskusijos neásikûnijo 

atskiroje rezoliucijoje. Galbût pavyks daugiau dëmesio ðiam klausimui skirti 

artëjanèiame ataskaitiniame rinkiminiame suvaþiavime ðiø metø pabaigoje. 

Netruks prabëgti dar penkeri metai ir kvalifikacijos tobulinimo pripaþinimas 

vël taps reikðmingu. 

Ðiose „Psichiatrijos þiniose” rasite informacijos apie jau ávykusius ir naujus 

profesinius ir laisvalaikio renginius. Á atgaivintà kolektyvinio teatro lankymo 

tradicijà gyd. Survilaite atsiliepia kritiniu straipsniu. Tikimës, kad þvilgsniu ir 

ðalies ir nepiktu juoku, pradþiugins naujas „Citatø” skyrelis. 

Daþnai pasigirsta itin prieðtaringos nuomonës dël Lietuvos psichikos sistemos 

reformos pasiekimø: vieni teigia nuoseklià ir sparèià paþangà, kiti dejuoja, dël 

to, kad mes vos kelis þingsnius atsitraukëme nuo sovietinës psichiatrijos. Tiesa 

greièiausiai iðryðkëja lyginant. Skaitydami informacinius praneðimus pasidþiaugsime, 

kad Lietuva beveik áveikë atstumà psichiatrijoje skiriantá jà nuo 

iðsivysèiusiø pasaulio ðaliø. Nors ekonominiu poþiûriu dar atsiliekame nuo 

turtingesniø Europos sàjungos valstybiø, visgi grotuotø lovø Lietuvos psichiatrijos 

ir socialinëse ástaigose nepamatysi, o ir Sveikatos apsaugos ministerijai 

turbût á galvà neðautø propaguoti tokias suvarþanèias priemones. Lietuva daug 

pasiekë ir narkomanijos bei ÞIV/AIDS prevencijos srityse, psichiatrø bendruomenë 

jau seniai nagrinëja ir praktiðkai ágyvendina psichikos sveikatos prieþiûros 

sistemos reformà, diegia naujas psichiatrijos ir socialines paslaugas bendruomenëje, 

siekia bendro psichiatrijos biudþeto, atlieka ambulatorinës 

grandies audità, tuo tarpu Slovakijoje ir kai kuriose kitose á Europos sàjungà 

þengianèiose ðalyse tebesvarstomas teigiamas grotuotø lovø poveikis pacientø 

psichikos bûklei. 

Didþiojo Lietuvos Kunigaikðèio 

Gedimino ordinu apdovanojami 

nusipelnæ Lietuvai asmenys, 

pasiþymëjæ uoliu ir sàþiningu darbu 

valstybinëje tarnyboje ar 

visuomeninëje veikloje. Aukðèiausieji 

valstybës apdovanojimai – Vytauto 

Didþiojo, Vyèio Kryþiaus ir Didþiojo 

Lietuvos Kunigaikðèio Gedimino 

ordinai – yra paveldëti ið 

Nepriklausomos Lietuvos. Didþiojo 

Lietuvos Kunigaikðèio Gedimino 

ordino ðventë yra Vasario 16-oji – 

Lietuvos valstybës atkûrimo diena. 

Ðiais metais vasario 16 d. prezidentûroje 

Didþiojo Lietuvos Kunigaikðèio 

Gedimino ordinu buvo apdovanotas 

hab. dr. prof.A.Dembinskas. 

,,Psichiatrijos þiniø” redakcija 

nuoðirdþiai sveikina 

profesoriø Algirdà Dembinskà 

su ðiuo garbingu apdovanojimu. 

Nuoðirdþiai dëkojame 

2003 11 21 ávykusio 

Lietuvos psichiatrø asociacijos 

suvaþiavimo 

generaliniam rëmëjui 

Astra Export and Trading AB 

ir rëmëjams 

Eli Lilly 

Egis 

Entafarma 

Janssen Pharmaceutica 

Leciva A.S. 

Lundbeck Lietuva 

Novartis 

Organon 

Sanofi-Synthelabo Groupe 

Servier International 

Solvay Pharmaceuticals 

Wyeth 

Psichiatrijos þinios 

Lietuvos psichiatrø asociacijos 

specializuotas informacinis leidinys 

gydytojams 

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje 

recenzuojami 

Vyr. redaktorë 

Nijolë Goðtautaitë Midttun 

Redakcinë kolegija 

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas 

doc. Emilis Subata 

doc. Eugenijus Laurinaitis 

doc. Dainius Pûras 

dr. Gintautas Daubaras 

gyd. Valdonë Matonienë 

gyd. Onutë Davidonienë 

gyd. Alvydas Navickas 

gyd. Danguolë Survilaitë 

gyd. Eugenijus Mikaliûnas 

gyd. Stefa Naujokienë 

Projektø koordinatorë 

Laura Blinstrubaitë 

Kalbos redaktorë 

Regina Dobelienë 

Dizaineris–maketuotojas 

Donaldas Andziulis 

otografë 

Edita Larionovaitë 

Leidëjai: 

Lietuvos psichiatrø asociacija 

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva” 

Sumaketavo ir iðleido 

UAB „Ex Arte” 

Redakcijos adresas: 

Vasaros 5, Vilnius 2001 

nigomi@hotmail.com 

Tiraþas 1000 egz. 

Ðiame leidinyje pateikiama informacija 

skiriama tik gydytojams. 

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa 

su straipsniø autoriø nuomone. 

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbà 

neatsako. 

Virðelyje – Donaldo Andziulio nuotrauka. 

© Nijolë Goðtautaitë, 2004 

© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2004 

Psichiatrijos þinios 

2004 m. vasaris Nr. 1 (27) 



5

AKTUALIJOS 

Lietuvos Psichiatrø Asociacijos Prezidentui 

Emiliui Subatai 

Dël Vilniaus miesto 

psichikos sveikatos centro 

veiklos perspektyvø 

Kreipiuosi á Jus, kaip Lietuvos 

Psichiatrø Asociacijos Prezi 

dentà, praðydamas pateikti profesionalià 

psichiatrijos specialistø nuomonæ 

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø 

plëtros strategijos klausimais. 

Svarstant Vilniaus miesto ligoniniø restruktûrizacijos 

planà, ið esmës iðsiskyrë 

Vilniaus miesto savivaldybës Tarybos 

ir Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos 


plëtros klausimu. 

2003 m. gruodþio 22 d. Sveikatos apsaugos 

ministro J.Oleko ásakyme Nr. V- 

754 minimas sprendimas „2004 m. prijungti 

Vilniaus miesto psichikos sveikatos 

centrà prie Respublikinës Vilniaus 

psichiatrijos ligoninës”. Ðios nuostatos 

ágyvendinimas reikðtø, kad perkëlus stacionaro 

paslaugas ið Vilniaus miesto psichikos 

sveikatos centro á Respublikinæ 

Vilniaus psichiatrijos ligoninæ, Vasaros 

gatvëje esantis Vilniaus miesto psichikos 

sveikatos centras bankrutuotø ir bûtø 

uþdarytas. Tokiu bûdu Sveikatos apsaugos 

ministerija pradeda vykdyti strateginæ 

nuostatà visà psichiatrijos stacionarinæ 

pagalbà Vilniaus mieste ir apskrityje 

koncentruoti Respublikinëje Vilniaus 

psichiatrijos ligoninëje. 

Mes laikome ðià pozicijà strategiðkai 

klaidinga ir prieðtaraujanèia ðiuolaikiniam 

poþiûriui á psichikos sveikatos prieþiûros 

paslaugø plëtrà. Siekdamas tapti 

Rytø ir Vidurio Europos regiono lyderiu 

psichikos sveikatos prieþiûros srityje, 

Vilniaus miestas ëmësi naujø iniciatyvø, 

atsiliepdamas á Pasaulio sveikatos organizacijos 

ir kitø tarptautiniø organizacijø 

rekomendacijas ir pradëdamas plëtoti 

á bendruomenæ integruotø psichiatrijos 

paslaugø tinklà Vilniaus miesto gyventojams. 

Jums turëtø bûti þinoma, kad 

Vilniaus miesto savivaldybë kartu su Nyderlandø 

uþsienio reikalø ministerija ir 

„Þenevos iniciatyva psichiatrijoje“ pradëjo 

vykdyti projektà, kurio tikslas – sukurti 

Vasaros gatvëje esanèiame Vilniaus 

miesto psichikos sveikatos centre lanksèiø 

(ambulatoriniø, pusiaustacionariniø, 

stacionariniø) paslaugø grandinæ. Ðá projektà 

konsultuoja ir remia garsûs Europos 

akademinës psichiatrijos atstovai, jø 

tarpe – buvæs Pasaulio psichiatrø asociacijos 

prezidentas prof. N. Sartorius. 

Mes tikëjomës ir iki ðiol tikimës, kad 

ðis projektas suvienys visø Lietuvos valdþios 

struktûrø pastangas priartinti Lietuvos 

psichiatrijà prie Europos Sàjungos 

valstybëse sukurtø pagalbos modeliø ir 

iðvaduoti jà ið neefektyviø ir prieðtaraujanèiø 

laikmeèio iððûkiams paslaugø centralizavimo 

ir monopolizavimo tendencijø. 

Mes taip pat siekiame ir sieksime, kad 

psichiatrijos stacionaro paslaugos Vilniaus 

mieste bûtø pradëtos teikti ne tik 

psichiatrijos, bet ir bendrojo profilio sveikatos 

prieþiûros ástaigose. Mûsø ásitikinimu, 

Vasaros gatvëje pradëtas kurti paslaugø 

modelis taps geru pavyzdþiu tiek 

kitiems Lietuvos regionams, tiek ir kaimyninëms 

Europos valstybëms. 

Deja, Sveikatos apsaugos ministerija 

dël mums sunkiai suprantamø prieþasèiø 

siekia koncentruoti visas psichiatrijos 

stacionaro paslaugas vienoje, jai pavaldþioje 

didþiausioje Lietuvos psichiatrijos 

ástaigoje. Mûsø ásitikinimu, tai bûtø 

strategiðkai klaidingas þingsnis, ignoruojantis 

Pasaulio sveikatos organizacijos 

rekomendacijas, daugeliui metø átvirtinantis 

19-ajame amþiuje suformuotà 

stigmatizavimo tradicijà – psichiatrijos 

plëtros izoliacijà nuo bendruomenës paslaugø 

infrastruktûros ir nuo bendrosios 

medicinos plëtros. Ásivyrautø paslaugø 

teikimo ir idëjiniø nuostatø psichiatrijoje 

monopolis, o pacientai netektø galimybës 

rinktis stacionaro paslaugas teikianèios 

gydymo ástaigos. 

Mûsø nuomone, ðá nuostatø skirtumà 

reikëtø vertinti ne kaip santykiø tarp 

dviejø ligoniniø problemà, o kaip skirtingus 

strateginius poþiûrius á Lietuvos 


modelá ateities Lietuvoje. 

Vilniaus miestas siekia ir sieks, kad 

psichikos ligoniams, siekiant geriau 

juos integruoti á visuomenæ ir patenkinti 

jø poreikius, bûtø teikiamos plataus 

spektro, ir ne vien tik stacionaro paslaugos. 

Ðiandien jau aiðku, kad pirminiame 

lygyje kuriamø savivaldybiø psichikos 

sveikatos centrø plëtra neleidþia uþtikrinti 

pilnavertës ambulatorinës ir pusiaustacionarinës 

pagalbos psichikos ligomis 

sergantiems þmonëms. Tuo tarpu 

Sveikatos apsaugos ministerija nerodo 

pakankamos iniciatyvos keisti 

ydingà paslaugø kainø politikà, kai 

ástaiga (tokia, kaip Vilniaus miesto psichikos 

sveikatos centras) gali iðgyventi 

tik teikdama stacionaro paslaugas ir 

kaipmat bankrutuotø, teikdama itin 

svarbias ir reikalingas ambulatorines, 

dienos stacionaro ir kitas integracijà á 

bendruomenæ uþtikrinanèias paslaugas. 

Taigi Vasaros gatvëje pradëtas vykdyti 

projektas galëtø susilaukti specialios 

SAM ir LPA paramos kaip modelinis 

projektas, padësiantis visai Lietuvos 

psichiatrijai uþpildyti dideles spragas 

paslaugø teikimo spektre. 

Nors turime tvirtà nuomonæ ðiuo klausimu 

ir nesirengiame vykdyti minëto 

SAM ásakymo nuostatos, vis tik suvokiame, 

kad reikia siekti konstruktyviø 

sprendimø. Todël mums yra labai svarbi 

Lietuvos psichiatrø asociacijos kaip 

psichiatrø profesinës organizacijos pozicija. 

Praðytume, kad LPA valdybos ekspertai 

atsakytø á tokius mus dominanèius 

klausimus. 

1. Ar atitinka Pasaulio sveikatos orga- 


AKTUALIJOS 

Vilniaus miesto merui 

Artûrui Zuokui 

Dël psichikos sveikatos 

paslaugø plëtros 

Vilniaus mieste 

nizacijos ir kitø tarptautiniø organizacijø 

poþiûrá Sveikatos apsaugos ministerijos 

strateginë nuostata visà psichiatrijos 

stacionaro pagalbà Vilniaus mieste 

ir apskrityje sukoncentruoti vienintelëje, 

didþiausioje ðalyje psichiatrijos ástaigoje? 

2. Ar Lietuvos psichiatrø asociacija 

pritaria Vilniaus miesto savivaldybës vizijai 

plëtoti lanksèiø psichiatrijos ambulatoriniø, 

pusiaustacionariniø ir stacionariniø 

paslaugø modelá Vilniaus miesto 

psichikos sveikatos centre (Vasaros g.) 

ir Vilniaus miesto bendrojo profilio ligoninëse? 

3. Kokius kompromisinius siûlymus 

LPA galëtø pateikti, Vilniaus miesto savivaldybei 

ir Sveikatos ministerijai nesutariant 

dël optimalaus psichiatrijos paslaugø 

iðdëstymo Respublikinëje Vilniaus 

psichiatrijos ligoninëje, Vilniaus 

miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus 

miesto bendrojo profilio ligoninëse? 

Praðydamas kaip galima greièiau atsakyti 

á ðiuos klausimus ir pateikti rekomendacijas 

iðkilusiai situacijai konstruktyviai 

spræsti, kartu nuoðirdþiai tikiuosi, 

kad konstruktyvus Lietuvos psichiatrø 

asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybës 

ir Sveikatos apsaugos ministerijos 

bendradarbiavimas padës sukurti ir ágyvendinti 

paþangø, laikmeèio iððûkius atitinkantá 

psichiatrijos paslaugø modelá 

Vilniuje ir Lietuvoje. 

Kvieèiu Lietuvos psichiatrø asociacijà 

tapti Vilniaus miesto savivaldybës 

partneriu, ágyvendinant naujà Vilniaus 

miesto psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø 

plëtros modelá. 

Pagarbiai, 

Vilniaus miesto meras 

Artûras Zuokas 


2004 m. vasario 11 d. posëdy 

je apsvarstë Jûsø raðte „Dël 

Vilniaus miesto psichikos sveikatos 

centro veiklos perspektyvø” iðdëstytas 

mintis ir klausimus. Dþiaugiamës, 

kad Vilniaus miesto vadovas asmeniðkai 

rûpinasi psichikos sveikatos problemomis 

mieste ir tai suteikia viltá, 

kad Vilniaus miestas ir toliau iðliks 

vienas ið regiono lyderiø formuojant 

ðiuolaikiðkà psichikos sveikatos pagalbos 

sistemà. Tikimës, kad mûsø 

nuomonë bus naudinga priimant tolimesnius 

sprendimus. 

Pasaulio sveikatos organizacija savo 

2001 m. praneðime „Psichikos 

sveikata: naujas supratimas, nauja viltis”, 

taip pat kituose svarbiausiuose 

dokumentuose, skirtuose psichikos 

sveikatai, akcentuoja keletà svarbiausiø 

vystymosi krypèiø: decentralizacijà, 

integracijà á bendràjà medicinà 

bei palaipsná daugumos psichikos 

sveikatos paslaugø perkëlimà á bendruomenæ. 

Kartu ðiame praneðime nëra 

tiksliai apibûdinama kokia konkreèiai 

psichikos sveikatos prieþiûros 

sistema turëtø bûti kiekvienoje ðalyje 

ir siûloma kurti kiekvienos ðalies, 

kiekvieno regiono ateities planus, remiantis 

nurodytomis kryptimis bei turimais 

resursais. 

Atsakydama á Jûsø pateiktus klausimus, 

LPA savo valdybos susirinkime 

suformulavo tokià nuomonæ. 

1. Kaip jau minëta, Pasaulio sveikatos 

organizacija savo 2001 m. praneðime 

„Psichikos sveikata: naujas 

supratimas, nauja viltis” akcentuoja 

decentralizacijà, integracijà á ben- 

druomenæ ir psichiatrijos ligoniniø 

maþinimà. Skyrelis, lieèiantis psichiatrijos 

ligonines, taip ir vadinasi 

„Maþinant psichiatrijos ligonines”, 

jame sakoma: „O tuo metu, kol bus 

ruoðiamasi ligonius ið ligoniniø integruoti 

á bendruomenes ir ten jiems bus 

teikiama reikiama parama, reikia maþinti 

psichiatrijos ligonines, gerinti ligoniø 

gyvenimo jose sàlygas (…)”. 

Todël LR SAM 2003 12 22 d. ásakyme 

Nr. V-754 minimas sprendimas 

„2004 m. prijungti Vilniaus miesto psichikos 

sveikatos centrà prie Respublikinës 

Vilniaus psichiatrijos ligoninës” 

prieðtarauja ðioms rekomendacijoms 

ir decentralizacijos bei paslaugø 

artinimo prie gyvenamosios vietos 

dvasiai. Tokie sprendimai stiprintø psichikos 

ligoniø izoliacijà ir stigmatizacijà. 

Lietuvos psichiatrø asociacija savo 

suvaþiavime, ávykusiame 2003 m. 

lapkrièio 21 d., priëmë rezoliucijà, kuria 

parëmë psichikos sveikatos paslaugø 

decentralizacijà ir integracijà á bendruomenæ 

(þr. priedà). 

2. Lietuvos psichiatrø asociacija ið 

esmës pritaria Vilniaus miesto savivaldybës 

siekiams plëtoti kuo platesná 

psichikos sveikatos paslaugø spektrà 

ávairiose Vilniaus miesto ástaigose, 

taip pat ir Vilniaus miesto psichikos 

sveikatos centre. Taip pat labai 

sveikintina tendencija, rekomenduojama 

ir daugelyje Pasaulio sveikatos 

organizacijos dokumentø, yra psichikos 

sveikatos paslaugø integracija á 

bendràjà medicinà. Tame tarpe, labai 

svarbus yra stacionariniø psichiatrijos 

skyriø sukûrimas bendrojo profilio 

ligoninëse. 


7

AKTUALIJOS 

Dar kartà apie licencijas 

Danguolë Regina Survilaitë 

3. Norime pabrëþti, kad LPA yra 

visos Lietuvos psichiatrus vienijanti 

specialybinë draugija, todël negalime 

pateikti aiðkiø ir vienareikðmiðkø 

siûlymø, kaip pertvarkyti Vilniaus 

miesto esanèiø stacionariniø 

psichiatrijos ástaigø teikiamas psichikos 

sveikatos paslaugas. 

Taèiau manome, kad Vilniaus 

miesto savivaldybë galëtø imtis iniciatyvos 

suburti Lietuvos ir uþsienio 

psichikos sveikatos bei sveikatos 

administravimo specialistø grupæ, 

kuri, remdamasi anksèiau minëtomis 

Pasaulio sveikatos organizacijos 

rekomendacijomis ir kitais 

tarptautiniais dokumentais, suformuluotø 

aiðkià Vilniaus miesto stacionariniø, 

pusiau stacionariniø, 

bendruomeniniø ir kitø psichikos 

sveikatos paslaugø plëtros ilgalaikæ 

vizijà. Ðis dokumentas, apsvarsèius 

já vieðai ávairiuose lygmenyse, 

ateityje galëtø tapti susitarimo 

tarp ávairiø suinteresuotø institucijø 

pagrindu. Tai leistø konsoliduoti 

ávairias jëgas bendram problemø 

sprendimui, taip pat ateityje padëtø 

iðvengti galimø konfliktø tarp atskirø 

ástaigø ar jø steigëjø. 


nuoðirdþiai priima Jûsø kvietimà 

tapti Vilniaus miesto savivaldybës 

partneriu psichikos sveikatos srityje. 

Mes esame pasiryþæ prisidëti 

prie tokios komisijos darbo, taip 

pat prie kitø Vilniaus miesto savivaldybës 

þingsniø modernizuojant 

ir humanizuojant psichikos sveikatos 

paslaugas Vilniaus mieste. 

Pridedama. Lietuvos psichiatrø 

asociacijos suvaþiavimo rezoliucija 

– 2 lapai, 1 egz. 

LPA prezidentas 


Jau susitvarkiau visus dokumentus, 

reikalingus licencijai gauti. 

Beliko tik nuneðti juos á Akreditavimo 

tarnybà. Nors trumpai kalbëjau 

apie tai LPA suvaþiavime 2003 11 

21 (visko nespëjau pasakyti, nes pirmininkas 

porà minuèiø „nukando“), þmonës 

vis kreipiasi ir kreipiasi patikslinimø. 

Girdëjau, kad Akreditavimo tarnybos 

darbuotojos telefonu informacijos 

neteikia ir liepia skambinti likus 40 dienø, 

tuo tarpu dokumentus pageidauja 

gauti prieð 2 mën. Neþinau, kodël bûtent 

að taip susirûpinau licencijos tæsimu, 

– matyt, paveikë visuotinë panika. 

Suskaièiavusi tobulinimosi valandas 

gavau daugiau kaip 600, todël komisijai 

nurodþiau ne visas. 

Visas tas licencijavimo bumas man 

atrodo pakankamai iðpûstas, o pati procedûra 

– þeminanti. Ar normalu, kad 

moteris, norëdama suspëti á tobulinimosi 

kursus, turi anksèiau gráþti ið dekretiniø 

atostogø, kitaip praras licencijà? 

Atmenu, kaip ðviesios atminties 

SAM vyr. neurologas È. Grizickas, vadovavæs 

kategorijø teikimo komisijai, 

paklausë, kodël keletà metø nebuvau 

tobulinimosi kursuose. Atsakiau, kad nespëjau, 

nes gimdþiau vaikus. Tuomet jis 

nusijuokë ir pasakë, kad vaikai – þymiai 

svarbesnis tobulinimasis. Man atrodo, 

kad þema versti pagyvenusius þmones, 

gerus savo srities specialistus, rankioti 

3–4 val. sertifikatus ið abejotinos vertës 

konferencijø. Ir dar skaièiuoti visus antspaudus, 

paraðus. Kai kurie dar darbingi 

mano kolegos atsisakë ðios nemalonios 

procedûros ir nutarë pasitraukti uþtarnauto 

poilsio. Mums vis primenama, 

kaip yra uþsienyje. Patikimi ðaltiniai sako, 

kad uþsienyje reikia ilgiau ir sunkiau 

mokytis, iki pradedi dirbti savarankiðkai. 

Bet ten ir dirbti galima tol, 

kol kojomis á prieká neiðneð. Be jokiø 

amþiaus apribojimø. Jau nekalbant apie 

atlyginimà. Þemintis reikia ir tvarkant 

dokumentus kvalifikacijos këlimo skyriuje 

Santariðkiø ligoninëje. Sklinda legendos 

apie tai, kaip reikia „graþiai praðyti“ 

tobulinimosi kursø. (Apie tai, kaip 

dëstytojai reketuoja studentus, spauda 

jau paraðë, gal kada paraðys ir apie tai, 

kaip menki valdininkai „sunkia“ gydytojus.) 

Po ðios áþangos epigrafas, kurá buvau 

pasirinkusi savo praneðimui suvaþiavime, 

bus kaip sykis: „Skæstanèiøjø gelbëjimas 

– paèiø skæstanèiøjø reikalas“ 

(I. Ilfas ir J. Petrovas). Nes labiausiai 

mums patiems ir turi rûpëti mûsø licencijos 

ir galimybë dirbti. Tiesa, Akreditavimo 

tarnyboje man aiðkino, kad dokumentus 

licencijai perregistruoti turës 

surinkti ir pateikti darbovietës, kad 

þmonës po vienà nevaikðèiotø. Tarnyba 

þadëjo iðsiøsti visoms ástaigoms raðtus 

su licencijavimo reikalavimais. Taèiau, 

kiek man þinoma, iki ðiol ástaigos 

jokiø raðtø negavo. 

Ruoðdamasi suvaþiavimui nusiunèiau 

klausimus á Valstybinæ akreditavimo 

sveikatos prieþiûros veiklai tarnybà 

prie Sveikatos apsaugos ministerijos 

(toks tos ástaigos oficialusis pavadinimas) 

ir gavau iðsamius atsakymus, 

pasiraðytus generalinio direktoriaus 

Silverijaus Ðukio, kuris, beje, yra 

psichiatras, tik niekad jo jokiose mûsø 

konferencijose matyti neteko (ádomu, 

ar jis turi licencijà?). Svarbiausius 

dalykus èia ir pateiksiu. 

Visuotinis gydytojø licencijavimas 

Lietuvoje pradëtas 1998 07 01. Nuo 

to laiko iki dabar gydytojø profesinës 

kvalifikacijos tobulinimà reglamentavo 

trys nuosekliai vienas kità keitæ teisës 

aktai – SAM ministro ásakymai: 

1998 06 26 Nr.361, 2001 03 28 Nr.204 

ir 2002 03 18 Nr.132. Lietuvos ástatymai 

ásigalioja kità dienà nuo paskelbimo 

„Valstybës þiniose“ dienos ir ne- 


AKTUALIJOS 

taikomi atgaline data. Todël laikotarpá 

nuo visuotinio gydytojø licencijavimo 

pradþios iki dabar galima suskirstyti á 

3 teisës aktø galiojimo laikotarpius: 

1) 1998 07 01 – 2001 04 04; 

2) 2001 04 05 – 2002 03 27; 

3) 2002 03 28 – iki dabar. 

Perregistruojant licencijas bus þiûrima, 

kada gydytojas tobulino kvalifikacijà 

ir kokie reikalavimai atitinkamu 

metu buvo keliami tobulinimuisi ir já 

patvirtinantiems dokumentams. Nuo 

1998 07 01 galioja reikalavimas – 200 

tobulinimosi val. per 5 metus. Nuo 

2001 04 05 iki dabar galioja reikalavimas, 

kad tobulinimasis ðvietimo institucijoje 

sudarytø ne maþiau kaip 60 

proc. privalomojo profesinës kvalifikacijos 

tobulinimo trukmës (t.y. 120 val.). 

Taigi gydytojai, gavæ licencijas iki 2001 

04 05, iki tol savo profesinæ kvalifikacijà 

gali bûti tobulinæ vien, pavyzdþiui, 

specialybiø moksliniø draugijø organizuotose 

konferencijose. Taèiau uþ vëlesná 

laikotarpá gydytojas privalës pateikti 

dokumentus, patvirtinanèius, kad 

jis tobulinosi universitetiniuose kursuose 

ne maþiau kaip 72 val., jei licencija 

galioja iki 2004 05 01. Vidurkis apskaièiuojamas 

taip: tobulinimasis per 1 metus 

turi sudaryti 40 val., ið jø 24 val. – 

universitetiniuose kursuose. 

Kai kurie kolegos man pasakojo mokæsi 

universitetiniuose kursuose iki minëto 

laikotarpio – 2001 04 05 ir surinkæ, 

pavyzdþiui, 110 val. Tokiems gydytojams 

nepasisekë – jiems bûtinai 

reikës surinkti ir trûkstamas universitetines 

10 val. Lengviau tiems, kurie 

iki minëto laikotarpio kursuose nebuvo, 

– jiems uþteks ir 72 val. 

Vienà kartà per 5 metus ið valstybës 

biudþeto apmokama iki 75 proc. tobulinimosi 

universitetinëse institucijose 

iðlaidø, trûkstamas lëðas turi skirti 

darbdavys, rëmëjai ar pats asmuo. 

Kaip skaièiuojamos valandos? 

Viena staþuotës diena – 6 val. (uþsienyje 

– 9 val.); 1 val. paskaitos kursams 

ar seminarams parengimas – 10 val. 

(uþsienyje – 15 val.). Skaitytas mokslinis 

praneðimas – 20 val. (uþsienyje – 

30 val.). Tezës be praneðimo – 4 val. 

(uþsienyje – 6 val.). Beje, jei gydytojas 

ir dalyvavo konferencijoje (turi tà 

patvirtinantá dokumentà), ir skaitë praneðimà 

arba jei yra paskelbtos jo praneðimo 

tezës (nors praneðimas neskaitytas), 

atitinkamos valandos sudedamos. 

Dëstytojas, skaitantis tobulinimosi 

kursà, negalëtø gauti ir tø kursø dalyvio 

paþymëjimo. Jam tokios formos 

tobulinimasis áskaitomas kaip pasirengimas 

atitinkamos trukmës paskaitai. 

Tobulinantis kitose su profesine kvalifikacija 

susijusiose srityse (vadyba, 

kompiuterija, neurologija, sveikatà 

stiprinanèiø ligoniniø konferencijos, 

meno terapija ir kt.) áskaitoma tik 1/3 

val. Be to, tokio tobulinimosi laikas negali 

sudaryti daugiau kaip 20 proc. privalomojo 

profesinës kvalifikacijos tobulinimo 

trukmës. Esame pasiekæ tokià 

specializacijà, kad áskaitoma tik 1/ 

3 vaikø psichiatrø tobulinimosi suaugusiø 

psichiatrijos kursuose valandø. 

Tas pats ir su narkologija, nors, man 

rodos, beveik kiekvienas psichiatras 

gali dirbti narkologu, o narkologas – 

toli graþune... 

Valandos uþ straipsnius skaièiuojamos 

taip: uþsienio ar tarptautiniuose 

moksliniuose þurnaluose su citavimo 

indeksu – 90 val., be citavimo indekso 

– 75 val.; pripaþintuose Lietuvos 

mokslo þurnaluose – 30 val.; Lietuvos 

suorganizuotos mokslinës-praktinës 

konferencijos leidinyje – 10 val., t.p. 

leidinyje uþsienyje –15 val. 

Metodiniø nurodymø, vadovëliø, 

taip pat straipsniø populiariojoje medicinos 

literatûroje rengimas profesinës 

kvalifikacijos tobulinimo forma 

nelaikomi. 

Reikalavimai paþymëjimams galioja 

nuo 2001 04 05 iki dabar (nors 

tik 2003 m. mûsø konferencijose imta 

iðdavinëti paþymëjimus, atitinkanèius 

visus reikalavimus): 

• Paþymëjimà iðdavusi institucija 

• Registracijos numeris 

• Data 

• Tema 

• Valandø skaièius 

• Kam skirtas renginys (pvz., 

gydytojams psichiatrams) 

• Institucijos vadovo paraðas, 

antspaudas 

Jei renginio organizatoriai keli, paþymëjimo 

registracijos numerá áraðo 

kiekviena institucija (t. p. turi bûti keli 

paraðai, antspaudai) 

Kokius dokumentus reikia pateikti 

Akreditavimo tarnybai? Turimà licencijà, 

pasà, tobulinimosi paþymëjimus, 

paþymà apie paskutinius 5 metus ið darbovietës, 

kurioje bûtinai turi bûti nurodyta, 

kad asmuo dirbo psichiatru ir kokiu 

ásakymu remiantis juo paskirtas, arba 

atðviestus Sodros paþymëjimo duomenis 

uþ paskutinius 5 metus, kur yra 

áraðyta, jog asmuo dirbo psichiatru ir 

sveikatos paþymà (forma 46a). Visø dokumentø, 

iðskyrus licencijà ir sveikatos 

paþymà, patvirtintas kopijas. Reikia 

pridëti ir 66 Lt mokesèio (ámokos kodas 

5710) Vilniaus mokesèiø inspekcijai 

kvità (sàskaita 10002458204, AB 

Hansabanke, kodas 73000). Akreditavimo 

tarnyba pageidauja, kad bûtø pateikti 

atskiri tobulinimosi kursø, konferencijø 

ir moksliniø darbø sàraðai su 

susumuotomis valandomis. 

Tad sëkmës! Ir ateinanèius penkerius 

metus vël bûsime tikri psichiatrai, nesibaiminantys 

pristigti duonos... Nebent 

toje Europos Sàjungoje kas nors 

pasikeistø... 


9

AKTUALIJOS 

Narkotikø vartojimo 

prevencija bendruomenëje 

Jau treti metai svarstoma ir tobulinama 

„Ankstyvo mokiniø narkotiniø 

ir psichotropiniø medþiagø 

vartojimo nustatymo tvarka“ susilaukë 

prieðtaringø visuomenës ir specialistø 

vertinimø. Atnaujintame Sveikatos apsaugos 

ministerijos interneto tinklalapyje 

patvirtinto ðios tvarkos galutinio varianto 

rasti nepavyko, taèiau SAM praneðimai 

spaudai informuoja apie tai, kad 

2004 m. sausio 1 d. turëjo bûti ásteigtas 

Narkotikø kontrolës departamentas prie 

LRV, atsakingas uþ Vyriausybës narkotikø 

kontrolës ir narkomanijos prevencijos 

strategijos bei programos ágyvendinimà 

2004–2008 metais. Vyriausybinës 

narkotikø kontrolës komisijos pavedimu 

ðis departamentas kontroliuos ir 

koordinuos institucijø darbà, ankstyvo 

mokiniø narkotiniø, psichotropiniø medþiagø 

vartojimo nustatymo tvarkos ágyvendinimà. 

Tvarkos projekte numatoma, 

kad testavimà turi teisæ atlikti Narkotikø 

kontrolës departamento ágaliota sveikatos 

prieþiûros specialistø komisija, jos 

veiklos nuostatas tvirtins departamentas. 

Specialistø komisija vykdys kontroliná 

mokiniø testavimà, 

Svarstant bet kokias narkotikø vartojimo 

prevencijos priemones verta prisiminti 

Sveikatos apsaugos ministerijos 

vyriausiosios specialistës O. Grimalauskienës 

ir bendraautoriø (L. Bulotaitë, 

E. Subata, Z. Javtokas, O.Davidonienë, 

R. Vainauskienë) parengtà ir 2002 m. iðkleistà 

knygà „Narkotikø vartojimo prevencija 

bendruomenëje“. Tai þinynas, 

skirtas pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojams, 

kuriame aiðkiai iðdëstyti pagrindiniai 

narkotikø prevencijos principai. 

Ðioje knygoje yra nuosekliai pristatoma 

piktnaudþiavimo narkotikais samprata, 

politikos Lietuvoje ir pasaulyje metmenys, 

pateikiami epidemiologiniai priklausomybæ 

sukelianèiø medþiagø vartojimo 

duomenys. Svarbi knygos dalis 

yra skirta bûtent prevencinei veiklai: aptariama 

jos metodai ir strategija, prevencijos 

programø rengimo principai bei 

programø vertinimas. 

Pabrëþiant privalomà moksleiviø testavimà 

ignoruojamas faktas, kad tradicinës 

supaprastintos perauklëjimo, baudimo 

ir gelbëjimo strategijos nëra veiksmingos 

sprendþiant narkomanijos problemà. 

Dëstant pagrindinius prevencijos 

principus ðiame þinyne taip pat aiðkiai 

iðskirta, kad „prevencijos priemonës turi 

apimti visas svaiginimosi formas – nuo 

rûkymo, alkoholio vartojimo iki stipriø 

narkotikø vartojimo“, o ne vienà ribotà 

svaiginimosi bûdà. Ðitai atsispindi ir 

Sveikatos apsaugos ministerijos praneðimuose 

spaudai – skatinama taikyti 

kompleksinæ tabako, alkoholio ir narkotikø 

prevencijà. 

Nors testavimas vadinamas narkotikø 

vartojimo prevencijos priemone, visiðkai 

neaiðku, kuriai prevencijos krypèiai 

ðià priemonæ reikëtø priskirti, – tai greièiau 

gàsdinimo priemonë. Tuo tarpu minimame 

þinyne vëlgi nurodoma: „Daugumos 

ðiuolaikiniø prevencijos programø 

dëmesio centre – psichologiniai bei 

socialiniai veiksniai, darantys átakà narkotikø 

vartojimui. Pagal ðias programas 

ugdomi grieþto atsisakymo vartoti, prieðinimosi 

socialiniam spaudimui ágûdþiai, 

atliekamas „psichologinis skiepijimas“, 

ugdomi asmeniniai ir socialiniai arba gyvensenos 

ágûdþiai“. 

Ðios programos yra veiksmingesnës, 

nes pagrástos daug platesne paaugliø narkotikø 

vartojimo prieþasèiø samprata ir 

psichologinëmis þmogaus elgesio teorijomis, 

jas ágyvendinant naudojamasi patikimomis 

intervencijos technikomis ir 

mokslo tyrimø duomenimis. 

Valstybinio psichikos sveikatos centro 

duomenimis, asmens sveikatos prieþiûros 

ástaigose pagal amþiaus grupes 

1999 m. dël priklausomybës nuo narkotikø 

áregistruota: iki 14 m. – 0,6 proc. 

(l7), 15–19 m. – 7,5 proc. (232), – bendras 

skaièius nesiekia net 300. Tiesa, 

2003 m. ESPAD tyrimo duomenimis, 

narkotikø vartojimas stabilizavosi, nelegalius 

narkotikus vartojo 15,6 proc. 

moksleiviø. Rodiklis dar didesnis didþiuosiuose 

miestuose ir rizikos vaikø 

grupëse. Beje, dauguma moksleiviø, sudaranèiø 

tuos gàsdinanèius 15 procentø, 

neteisëtas psichotropines medþiagas 

vartoja atsitiktinai, kartà per mënesá ar 

reèiau. Keista, kad negirdëti labai iðsigandusiø 

balsø dël beveik ðimtaprocentinio 

alkoholio vartojimo vyresnëse klasëse. 

Gaila, kad kol kas þinynai ir moksliniai 

tyrimai yra skiriami specialistams, 

o politiniai sprendimai priimami remiantis… 

tarpþinybinëmis grupëmis. Todël 

svarbu, kad narkotikø prevencijà bendruomenëje 

iðmanytø ne tik programas 

ágyvendinantys specialistai, bet ir strateginius 

sprendimus priimantys politikai. 

Ðis þinynas – ne tik specialistams, bet ir 

politikams. 

Parengë 

N. Goðtautaitë 

L. Dobelytë 

INORMACIJA DIRBANTIEMS SU PRIKLAUSOMYBE NUO AZARTINIØ LOÐIMØ: 

Anoniminiai loðëjai 

mob. 8-685 49035 

mob. 8-687 95285 


LPA VALDYBOS INORMACIJA 

Lietuvos psichiatrø asociacijos suvaþiavimas 

2003 m. lapkrièio 21 d 

Protokolas 

Suvaþiavime dalyvavo 223 Lietuvos 

psichiatrø asociacijos nariai. 2003 m. 

lapkrièio 21 d. asociacijoje yra 440 

nariø. 

1. Suvaþiavimo atidarymas. Sveikinimo 

þodis. Suvaþiavimo dalyvius pasveikino 

LPA prezidentas doc. E.Subata, 

paminëdamas aktualias problemas: 

maþi atlyginimai, nepakankamas psichiatrø 

atstovavimas paslaugø teikimà, 

psichiatrijos finansavimà bei specialistø 

kvalifikacijà reglamentuojanèiose 

institucijose. 

2. Lietuvos psichikos sveikatos politika 

ir paslaugø plëtros strategija – kai 

kurie esanèios sistemos vertinimo rezultatai. 

Praneðëjas doc.D.Pûras pristatë 

Lietuvos ir þymiø Europos psichikos 

sveikatos politikos ekspertø atliktø nepriklausomø 

Lietuvos psichikos sveikatos 

sistemos ir jos vystymosi tyrimø tikslus 

ir iðvadas. Gyd. A.Alekseièikas teiravosi, 

kokios interesø grupës, trukdo 

psichiatrijos vystymuisi. Doc. D. Pûras 

nurodë, kad medicinoje svarbios interesø 

grupës: specialistai (Lietuvoje aktyviausi 

gydytojai psichiatrai, maþiausiai 

aktyvûs psichologai ir socialiniai darbuotojai), 

pacientai ir jø artimieji, politikai 

ir visuomenë. Praneðëjas pabrëþë, 

kad Lietuva yra tarp labiausiai stigmatizuojanèiø 

psichiatrijà ðaliø, o ðiuo metu, 

kuriant psichiatrijos politikà, geriausiai 

girdimas ástaigø vadovø balsas. Doc. 

D. Pûro nuomone psichikos sveikatos 

sistemos vystymosi trukmë priklauso 

nuo strategijos suformulavimo ir po to 

trunka apie 20 metø. 

3. Kai kurie psichiatrø kvalifikacijos 

këlimo ir licencijavimo klausimai. 

Praneðëja D.Survilaitë iðanalizavo ir pristatë 

galiojanèius Lietuvos gydytojø kvalifikacijos 

këlimo reikalavimus, ástatymus, 

kvalifikacijos këlimo valandø apimtá 

ir paskirstymà. Pateikë informacijà 

dël apmokëjimo uþ kvalifikacijos këlimo 

kursus bei dokumentus, kuriø reikalauja 

licencijavimo komisija. 

4. Klaipëdos kraðto psichiatrø bei 

medicinos psichologø socialinës apklausos, 

vertinant psichiatrinæ pagalbà 

Klaipëdos kraðte rezultatai. Praneðëjas 

S.Liutkus pateikë Klaipëdos 

kraðto psichikos sveikatos prieþiûros 

darbuotojø apklausos, rezultatus. Respondentø 

teirautàsi kaip jie vertina psichikos 

sveikatos pagalbà (ambulatorinæ 

ir stacionarinæ), psichikos sveikatos prieþiûros 

darbuotojø skaièiø, atlygá, taip pat 

klausta, koks atlyginimas bûtø pakankamas. 

Praneðime palyginti 2003 ir 1993 

m. analogiðko tyrimo duomenys, vertinant 

psichiatrijos vystymosi tendencijas. 

5. Etika, þiniasklaida ir informavimas. 

Praneðëjas L.Sluðnys pristatë savo 

darbo Þurnalistø ir leidëjø etikos komisijoje 

patyrimà, reikalavimus, keliamus 

informacijai, kurià pateikia þiniasklaidos 

priemonës, aptarë Þurnalistø ir leidëjø 

etikos komisijos rekomendacijas: vengti 

vien smalsumà kelianèios informacijos 

bei skaudþiø ávykiø pavertimo sensacija. 

Buvo aptartas terminas „nestabilios 

psichikos asmuo”, dël kurio naudojimo 

buvo kreiptasi á Þurnalistø ir leidëjø 

etikos komisijà. Jeigu toká iðsireiðkimà 

vartoja þurnalistas, tai vertinama kaip 

etikos paþeidimas, o jeigu medicinos 

specialistas – turëtø bûti sprendþiama ar 

nepaþeisti medicinos ir profesinës etikos 

reikalavimai. Sveikatos apsaugos ministerija 

kelis kartus buvo informuota raðtu, 

áspëjant dël tokiø iðsireiðkimø neleistinumo. 

6. LPA Kraðtø veiklos aktualijos. 

Pirmininkauja doc. E.SUBATA. 

Kauno kraðto aktualijas pristatë gyd. 

V.Matonienë, praneðime aptarë PSC savarankiðkumo 

problemas, akcentuojant 

komandiná darbà ir aptarnaujamos teri- 

torijos (20–30 tûkst. gyventojø) nustatymas. 

Praneðëja taip pat svarstë bûtinybæ 

uþsitikrinti bendrà „psichiatriná“ 

biudþetà, ir lëðas, likusias sumaþinus lovø 

ir personalo psichiatrijoje, skirti dienos 

centrø bei naujø paslaugø kûrimui. 

Svarstant specialistø kvalifikacijos këlimà 

rekomendavo, kad licencijavimui 

galiojanèius paþymëjimus, galëtø iðduoti 

ne tik universitetai. 

Ðiauliø kraðo aktualijas pristatë gyd. 

V.Bartkevièius. Ðiauliø kraðtas vietos 

specialistams organizuoja pertraukiamus 

universitetinius kvalifikacijos këlimo 

kursus Ðiauliuose, nepasitraukiant ilgesniam 

laikui ið darbo vietos. Ðiauliø kraðtas 

rengia dalykines kraðto konferencijas, 

didelis dëmesys skiriamas psichosocialinei 

reabilitacijai. Praneðëjas pritarë 

PSC savarankiðkumui ir aptarnaujamos 

teritorijos nustatymui bei sutaupytø 

lëðø panaudojimui naujoms paslaugoms 

kurti. 

Klaipëdos kraðto aktualijas pristatë 

gyd. S.Liutkus, kuris pasakojo apie konferencijø 

metu po teorinës dalies vykstantá 

klinikiniø atvejø nagrinëjimà, kuriuo 

siekiama tobulinti klinikiná màstymà. 

Klaipëdos kraðte organizuojami seminarai 

bei jø ciklai, kuriuose dësto Vilniaus 

universiteto specialistai, yra ásteigta 

psichoterapijà taikanèiø specialistø 

grupë. Apþvelgiant psichiatrinæ pagalbà 

Klaipëdos mieste nurodyta, kad èia veikia 

vienas savarankiðkas PSC, ir deja nebuvo 

pasinaudota galimybe stacionarines 

psichiatrijos paslaugas integruoti á 

3 somatines ligonines, kol kas atotrûkis 

tarp psichiatrijos ir likusios medicinos 

yra itin didelis. Praneðime aptarta priverstinai 

gydomø pacientø problema, 

nes Klaipëdos kraðte nëra skyriaus, galinèio 

uþtikrinti tokiø pacientø gydymà, 

slaugà, ir personalo saugumà. (Gyd. 

V.Matonienë informavo, kad priverstinai 

gydomi pacientai bus perkeliami á 

Rokiðkio PL). Klaipëdos kraðto aktualijø 

pristatymà tæsusi gyd. S. Naujokienë 


11


teigë, kad svarbu uþtikrinti, kad psichikos 

sveikatos prieþiûra bûtø teikiama ne 

tik vieðosiose, bet ir privaèiose ástaigose. 

Paslaugø kokybæ turi uþtikrinti savivaldybë, 

nepriklausomai nuo PSC nuosavybës 

formos, nes esant reikalui gali 

atsisakyti pirkti paslaugas. Praneðëja priminë, 

kad gydant psichikos sutrikimus 

bendrose ligoninëse, ryðkiai maþëja stigma, 

pacientai noriau kreipiasi, taèiau per 

pastaruosius 4 metus, tokiø skyriø skaièius 

sparèiai maþëja ir pabrëþë bûtinybæ 

ðiems skyriams vienytis. 

Vilniaus kraðto aktualijas pristatë gyd. 

A. Navickas. Jis teigë, kad reikia suteikti 

kraðtams daugiau savarankiðkumo organizuojant 

seminarus ir konferencijas, kuriø 

paþymëjimai galiotø licencijuojant. 

Informavo, kad yra parengti Vilniaus 

kraðto filialo nuostatai ir siûlë tiksliai 

apibrëþti kraðtø filialø ágaliojimus kvalifikacijos 

këlimo srityje, nes tikslinga, 

kad Vilniaus kraðto filialas gautø ágaliojimus 

rûpintis Vilniaus kraðto psichiatrø 

kvalifikacijos këlimu. 

Diskusijose buvo aptarti praneðimuose 

iðdëstyti klausimai: doc. E. Subata pasisakë 

uþ tai, kad didëtø LPA vaidmuo 

specialistø kvalifikacijos këlime. Gyd. 

S. Liutkus nurodë buvimo savarankiðku 

padaliniu privalumus bei teigë, kad kraðtø 

bei filialø antspaudai, iðduodant paþymëjimus 

apie kvalifikacijos këlimà, 

galiotø kaip ir LPA antspaudas. Gyd. 

A. Navickas nurodë, kad iki ðiol neiðspræsta 

patvirtintø taikymui psichologiniø 

testø problema, tuo tikslu reikëtø 

ásteigti komisijà, kuri iðanalizuotø ir 

spræstø klausimà dël psichologiniø testø 

taikymo. Naujai siûlomus klausimus 

doc. E.Subata siûlë pirmiausiai iðnagrinëti 

ir paruoðti LPA valdybos posëdyje, 

ten pat turëtø bûti sudaromos ir komisijos. 

Gyd. E. Mikaliûnas informavo, kad 

SAM sudarë darbo grupæ, rengianèià 

paslaugø detalizavimà bei reikalavimus 

jas teikianèioms ástaigoms, pabrëþë realistiðkø 

standartø svarbà ir paragino 

psichiatrus aktyviai dalyvauti komisijos 

darbe. Gyd. D. Survilaitë nurodë, 

kad mokymus gali rengti daug kas, taèiau 

galioja tik paþymëjimai su universitetø 

katedrø vadovø paraðais, todël 

tikslinga parengti kreipimàsi á Valstybinæ 

akreditavimo tarnybà, Sveikatos 

apsaugos ministerijà ir kitas institucijas, 

kad á LPA rekomendacijas bûtø atsiþvelgiama 

iðduodant ar pratæsiant licencijà. 

Gyd. L. Lazauskas pasiûlë sukurti 

darbo grupæ, kuri padëtø susigràþinti 

buvusias LPA teises kvalifikacijos 

këlimo ir vertinimo srityje. 

7. LPA filialø nuostatø projekto pristatymas, 

priëmimas. Suvaþiavimui pateikti 

tvirtinti kraðtø filialø nuostatai – 

kraðtai steigiasi kaip LPA filialai, kuriø 

kiekvienas deleguoja á LPA valdybà po 

vienà atstovà. Diskusijoje informuota, 

kad perregistravus LPA ástatus, pagal 

Asociacijø ástatymo reikalavimus, kraðtai 

gali bûti savarankiðkos organizacijos, 

bet tada negali bûti LPA dalimi. Gyd. 

S. Liutkus iðsakë abejones dël Klaipëdos 

kraðto organizacijos perregistravimo 

á filialà. Taip pat aptarti nario mokesèio 

paskirstymo klausimai. Parengti ir kraðtuose 

apsvarstyti buvo Vilniaus, Kauno 

ir Ðiauliø kraðtø filialø nuostatai, todël 

jie pateikti tvirtinimui, atidedant Klaipëdos 

kraðto klausimo svarstymà. Balsuojant 

LPA suvaþiavimas pritarë ðiø filialø 

steigimui ir nuostatams (uþ – 210, 

prieð – 4 balsai, susilaikë – 8). 

8. Juridiniø nariø priëmimas á LPA 

Siûloma Lietuvos vaikø ir paaugliø draugijà 

(LVPD) priimti á LPA, draugija suvaþiavime 

turëtø vienà balsà. E.Subata 

pasiûlë stojimo mokestá numatyti 50 Lt., 

o gyd. D.Survilaitë – 100 Lt. Balsuojant 

LPA suvaþiavimas pritarë, kad 

LVPD bûtø priimta á LPA juridiniu asmeniu, 

nustatant stojimo mokestá – 

100 Lt, o LPA valdyba ágaliota nustatyti 

juridiniø nariø metiná mokestá, atsiþvelgiant 

á organizacijos nariø skaièiø (uþ – 

220, prieð – 0, susilaikë – 2). 

9. Pasaulio psichiatrø asociacija ir 

Lietuva. Marianne Kastrup pristatë Pasaulio 

psichiatrø asociacijos istorijà bei 

tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas. 

10. Lietuvos sutrikusios psichikos 

þmoniø asociacija pirmininkë V.Kaðubienë 

pristatë organizacijos istorijà ir 

tikslus. 

11. Atskiru klausimu, gavus Klaipëdos 

kraðto praðymà, patvirtinti LPA 

Klaipëdos filialo nuostatai (uþ – 220, 

prieð – 0, susilaikë – 2) 

12. Prievartos psichiatrijoje aspektai. 

Praneðëjas V.Raèkauskas informavo 

apie prievartinio gydymo taikymà 

ávairiose ðalyse bei tarptautiná tyrimà 

„Prievartos taikymo psichiatrijoje ávertinimas 

Europoje“, kuriame dalyvauja ir 

Lietuvos tyrëjai. Juo siekiama ávertinti 

priverstinio gydymo situacijà Lietuvoje 

bei pateikti rekomendacijas apie optimalø 

prievartos taikymà psichiatrijoje. Kol 

kas nëra oficialiø duomenø apie priverstinai 

be teismo sprendimo stacionarizuotø 

pacientø skaièiø. 

13. Vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos 

strategija Vilniaus mieste. Praneðëja 

J.Sajevièienë informavo apie darbo 

grupæ, finansuojamà Atviros Lietuvos 

fondo, kuri kuria vieningà ir ilgalaikæ 

vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos 

strategijà Vilniuje bei strategijos ágyvendinimo 

rekomendacijas. Joje siekiama 

tiksliai apibrëþti kiekvienos institucijos, 

susijusios su vaikø ir paaugliø prieþiûra 

funkcijas, pareigas ir atsakomybæ, numatyti 

kaip vaikams ir paaugliams bûtø teikiama 

pilnavertë ir nenutrûkstama pagalba. 

14. Dël LPA suvaþiavimo 2003 m. lapkrièio 

21 d. rezoliucijos Apsvarstyta ir 

vienbalsiai priimta LPA suvaþiavimo rezoliucija, 

dël Psichikos sveikatos centrø. 

Pagrindiniai rezoliucijos teiginiai: PSC turi 

bûti savarankiðkos ástaigos, aptarnauti 

ne maþiau 20–30 tûkst. Gyventojø, veikti 

teritoriniu principu. Lëðos, sutaupytos 

maþinant psichiatrijos stacionarines paslaugas, 

turi bûti skiriamos naujø paslaugø 

bendruomenëje plëtrai. 

15. Suvaþiavimo uþdarymas. Doc. 

E. Subata padëkojo LPA nariams uþ dalyvavimà, 

praneðëjams uþ ádomius ir turiningus 

praneðimus, LPA valdybos nariams 

uþ suvaþiavimo organizavimà ir 

paskelbë suvaþiavimà baigusiu darbà. 

Prezidentas 

Emilis Subata 

Sekretorë 

Eglë Pincevièiûtë 



1995 metais buvo priimtas Psichikos 

sveikatos prieþiûros ástatymas, 

reglamentuojantis, kad ambulatorinæ 

psichikos sveikatos prieþiûrà teikia 

savivaldybiø Psichikos sveikatos centrai 

(PSC). Jau sukaupta maþdaug 

penkeriø metø patirtis, nes PSC pradëjo 

kurtis 1998 metais. 

PSO dokumentai (The World Health 

Report 2001) rekomenduoja, kad 

PSC paslaugas teiktø arti paciento gyvenamosios 

vietos. PSC veikiant bendruomenëje 

galima vykdyti saviþudybiø, 

priklausomybës ligø, vaikø elgesio 

sutrikimø prevencijà, dirbti su ðeimomis, 

ðvietimo ástaigomis, analizuoti 

bendruomenës psichikos sveikatos 

poreikius, atstovauti psichikos ligonius, 

átraukti bendruomenæ á psichikos 

sveikatos prieþiûros procesà, skatinti 

pacientø organizacijø kûrimàsi, 

vykdyti psichikos ligoniø reabilitacijà 

ir abilitacijà, bendradarbiauti su visomis 

institucijomis, teikianèiomis 

psichikos sveikatos ir socialines paslaugas, 

teikti prieþiûrà asmenims neprisiraðiusiems 

prie gydymo ástaigos, 

asocialiems, iðëjusiems ið ákalinimo 

vietø. 

Pasiekti ðiø tikslø bûtina specialistø 

komanda: gydytojas psichiatras, 

psichologas, vaikø paaugliø psichiatras, 

socialinis darbuotojas, psichikos 

sveikatos slaugytoja bei psichoterapeutas. 

Adekvaèiai materialinei bazei 

ir specialistams iðlaikyti ið TLK skiriamø 

lëðø reikia paslaugas teikti ne 

maþiau kaip 20-30 000 gyventojø. Aptarnaujant 

maþiau gyventojø, neámanoma 

vykdyti PSC keliamø uþduoèiø. 


Lithuanian Psychiatric Association 

LR Sveikatos apsaugos Ministrui 

Juozui Olekui 

Lietuvos psichiatrø 

asociacijos suvaþiavimo 

rezoliucija 

PSC veikla ir bendradarbiavimas su 

kitomis ástaigomis pasunkëja bûnant 

pirminës sveikatos prieþiûros centro 

padaliniu. Daþnai nuo pirminës sveikatos 

prieþiûros ástaigos direktoriaus 

geros valios priklauso, kad visos TLK 

lëðos skirtos psichikos sveikatos prieþiûrai 

ir sukauptos ið kitø ðaltiniø, bûtø 

skiriamos Psichikos sveikatos centro 

veiklai, o ne panaudotos kitiems 

padaliniams iðlaikyti. 

Siekiant uþtikrinti PSC veiklà pagal 

Lietuvos SAM 1999 m. kovo 9 d. ásakymà 

Nr. 110, bûtina skatinti savivaldybes 

plëtoti savarankiðkus PSC. Savarankiðkuose 

PSC uþtikrinamos geresnës 

darbo sàlygos ir atlyginimai, 

darbuotojai aktyviau dalyvauja skirstant 

ir kontroliuojant uþdirbtas lëðas, 

lanksèiau organizuojama PSC veikla 

ágyvendinant bendrosios medicinos ir 

psichiatrijos reformà. 

Suvaþiavimo dalyviai vienbalsiai 

pasisako, kad: 

1. Psichikos sveikatos centrai turi 

bûti savarankiðkos ástaigos (juridiniai 

asmenys). 

2. Psichikos sveikatos centrai turi 

aptarnauti ne maþiau kaip 30 000 gyventojø. 

3. Psichikos sveikatos centrø veikla 

turëtø bûti grindþiama teritoriniu principu. 

4. Apskrièiø psichiatrijos tarnybø 

sutaupytos lëðos turi bûti panaudotos 

psichiatrijos reikmëms arba naujø psichiatrijos 

paslaugø kûrimui. 

Prezidentas 


2004 m. vasario 11 d. 14 val. 

ávykusio LPA valdybos posëdþio 

Vilniaus priklausomybës ligø 

centre, Gerosios Vilties 3 

Protokolas 

Dalyvavo: Prof. A. Dembinskas, E. Mikaliûnas, 

V. Matonienë, V. Bartkevièius, 

S. Naujokienë, A. Navickas, N. Goðtautaitë 

Midttun, doc. E. Subata, G. Daubaras, 

V. Matulionienë 

Dienotvarkëje: 

1) Svarstyta: LPA atsakymas á Vilniaus mero 

A.Zuoko laiðkà dël Vilniaus psichikos 

sveikatos centro (du valdybos nariø paruoðti 

LPA pozicijos variantai) – pristatë prof. 

A.Dembinskas. 

Nutarta: vienbalsiai balsuota uþ II atsakymo 

variantà, 1 punkto pabaigoje áraðant, kad 

papildomai pridedama LPA rezoliucija (pasiûlë 

E.Mikaliûnas, G.Daubaras). 

2) Svarstyta: 2003 m. LPA suvaþiavimo vykusio 

2003 11 21 finansinë ataskaita – pristatë 

E.Subata. paþymëjo, kad suvaþiavimo 

metu gauta daugiau lëðø, negu buvo iðleista. 

Nutarta: pritarti lëðø panaudojimo atskaitai. 

3) Svarstyta: LPA suvaþiavimo ir kitø LPA 

renginiø planas 2004 m. – pristatë E. Subata 

Nutarta: 

a) ðiemet lapkrièio 20 d. (ðeðtadiená) surengti 

ataskaitiná rinkiminá suvaþiavimà kartu pasikvieèiant 

L.Kastrup; 

b) suvaþiavimo proga iðleisti specialø „Psichiatrijos 

þiniø“ numerá, kuriame apþvelgti 

LPA veiklà ataskaitiniu laikotarpiu, kraðtø, 

mokslo, specialybiø pasiekimus. 

4) Svarstyta: einamieji reikalai. 

a) LPA valdyba delegavo N. Goðtautaitæ 

Midttun á WPA (Pasaulio psichiatrø asociacijos) 

jaunøjø psichiatrø tarybà; 

b) gautas Lietuvos sutrikusios psichikos 

þmoniø globos bendrijos pirmininkës D. Kaðubienës 

pritarimas LPA suvaþiavimo rezoliucijai 

raðtu, adresuotam SAM ministrui 

J.Olekui; 

c) pasiûlyti norintiems pervesti 2 % pajamø 

mokesèio dalá á LPA sàskaità; 

d) nesvarstyti konsensuso elektroninëje 

konferencijoje paskelbto teksto apie Prezidento 

sveikatà, panaðius klausimus spræsti 

patvirtinus etikos kodeksà; 

e) paskelbti konkursà LPA etikos kodeksui 

parengti. 

Pirmininkas E.Subata 

Sekretorius G. Daubaras 


13


Kaip skirti 2 proc. savo 

pajamø mokesèio Lietuvos 

psichiatrø asociacijai 

Lietuvos Respublikos gyventojø pajamø 

mokesèio ástatymo 34 str. 3 dalies 

nuostatos átvirtina naujà nuolatinio Lietuvos 

gyventojo teisæ – nuo per mokestiná 

laikotarpá, kalendorinius metus, gautø 

pajamø mokesèio dalimi iki 2 procentø 

paremti pasirinktà ûkio subjektà, kuris pagal 

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos 

ástatymà turi teisæ gauti paramà. Ðis 

paramos teikimo bûdas nereikalauja ið gyventojo 

papildomø materialiniø iðlaidø. 

Gyventojas, nusprendæs per pajamø 

mokestá suteikti paramà Lietuvos psichiatrø 

asociacijai, turi: 

– uþpildyti bei pateikti mokesèiø administratoriui, 

kurio veiklos teritorijoje 

jis nuolat gyvena, nustatytos R0512 formos 

praðymà (toliau – Praðymas) pasibaigus 

kalendoriniams metams iki kitø 

metø geguþës 1 dienos. Toks yra praðymo 

pateikimo galutinis terminas (pvz. 

2003 metø mokestinio laikotarpio – iki 

2004 05 01). 

Praðymo blankus nemokamai iðduoda 

apskrièiø valstybinës mokesèiø inspekcijos 

ir jø teritoriniai skyriai. Valstybinës mokesèiø 

inspekcijos interneto svetainëje 

www.vmi.lt skelbiama Praðymo R0512 

forma, skirta pildyti kompiuteriniu bûdu. 

Praðyme gyventojas turi nurodyti savo 

vardà, pavardæ, asmens kodà, nuolatinæ 

gyvenamàjà vietà (adresà) ir tokius 

duomenis apie paramos gavëjà: 

Pavadinimas: Lietuvos psichiatrø 

asociacija 

Adresas: Gerosios Vilties g. 3, 

LT–2009 Vilnius, Lietuva 

Identifikacinis kodas: 9136713 

A/s Nr. 10000548077, AB bankas 

Hansa–LTB, kodas 73000 

Ataskaitinis mokestinis laikotarpis: 

2003 m. 

Kokià mokesèio dalá procentais 

pervesti (iki 2 procentø) 

Mokesèiø administratorius privalo patikrinti, 

ar Praðyme yra áraðyti visi rei- 

kalingi duomenys. Praðymai, kuriuose 

áraðyti ne visi privalomi duomenys, nenagrinëjami 

ir apie tai informuojamas 

Praðymà pateikëjas, kuris turi teisæ patikslinti 

(naujai uþpildyti) Praðymà, taèiau 

ne vëliau kaip iki 2004 liepos 

1 dienos. 

Pavyzdys: jeigu gyventojas dirba pagal 

darbo sutartá ir mënesio atlyginimas 

– 450 Lt, tada per metus bus sumokëta 

633,60 Lt pajamø mokesèio. 2 proc. 

sumokëto pajamø mokesèio sudarys 

12,67 Lt. Ðià sumà galima pervesti tik 

vienam paramos gavëjui, nes pervedama 

suma negali bûti maþesnë nei 10 Lt. 

Kokiu bûdu galima pateikti Praðymà? 

Praðymà gyventojas gali tiesiogiai pristatyti 

á vietos AVMI, atsiøsti paðtu, 

pats arba per ágaliotà asmená. 

Tais atvejais, kai gyventojas privalo 

mokesèiø administratoriui pateikti metinæ 

pajamø mokesèio deklaracijà, Praðymas 

turi bûti pateikiamas kartu su deklaracija. 

Deklaracijos nepateikus Praðymas 

nenagrinëjamas ir apie tai informuojamas 

jo pateikëjas. 

Jeigu gyventojas neprivalo teikti mokesèiø 

administratoriui metinës pajamø 

mokesèio deklaracijos, Praðymà pateikia 

pats arba per savo darbdavá, jeigu 

pastarasis sutinka. Tokiu atveju Praðymà 

reikia ádëti á vokà, uþklijuoti ir pasiraðyti 

ant voko uþklijos linijos taip, kad 

voko nebûtø ámanoma atplëðti nepaþeidus 

paraðo vientisumo. Darbdavys ðá 

Praðymà turi pateikti tam mokesèiø administratoriui, 

kuriam teikia pajamø mokesèio, 

iðskaièiuoto ið A klasës pajamø, 

deklaracijà. 

Teisës aktus ir papildomà informacijà 

galima rasti VMI prie M interneto 

svetainëje 

www.vmi.lt 

Pagal VMÁ informacijà parengë 

L. Dobelytë 

Gerbiami 

kolegos! 

Lietuvos Geðtaltinës 

psichoterapijos asociacija 

organizuoja konferencijà 

„Geðaltinë psichoterapija: 

galimybës ir ribos” 

Konferencija ávyks Vilniuje 

2004 m. balandþio 24 d. Maloniai 

kvieèiame dalyvauti ðioje konferencijoje. 

Praðome ir dràsiname skaityti 

konferencijoje praneðimus ir 

siøsti jø temas bei tezes. Praneðimø 

trukmë – 20 – 30 minuèiø. Planuojame 

iðspausdinti praneðimø 

tekstus. 

Kvieèiame dalyvauti konferencijoje 

bei informuoti apie ðià konferencijà 

savo kolegas. 

Praðome uþpildyti registracijos 

formà ir atsiøsti jà mums iki 

2004 m. vasario 1 d. 

Konferencijos dalyvio mokestis: 

LGPA nariams – 25 Lt, nariams studentams 

– 20 Lt, ne nariams – 

30 Lt, ne nariams studentams – 

25 Lt. 

Nuoðirdþiai, 

Dr. Vitalija Lepeðkienë 

Lietuvos Geðtaltinës 

psichoterapijos 

asociacijos prezidentë 

Adresas: 

Dþiaugsmo 74, 

LT-2020, Vilnius, Lietuva. 

E.paðtas: vilep@delfi.lt 


RENGINIAI 

Meno terapija – 

ispaniðkasis sielos flamenkas 

Agnë Balod 

Gyd. rezidentë 

Uþ lango – bjauri þiema, ðalta, o 

dar toji ðlapdriba... Taip ir nori 

si viskà mesti ir atsidurti ten, 

kur nesibaigia vasara, kur karðta saulë 

ir daug laisvo, tingaus laiko. Lëtai 

gurkðnoti kavà ir klausytis jausmingos 

ispaniðkos muzikos... 

Gal bûtent todël dabar ir prisiminiau 

7-àjà tarptautinæ meno terapijos konferencijà, 

vykusià rugsëjo 18–21 d. Madride. 

Konferencijà rengë ECArtE (European 

Consortium for Art Therapies 

Education). Ðià organizacijà 1991 m. 

ákûrë bendradarbiaujantys Hartfordðyro, 

Miunsterio, Nijmegeno ir Paryþiaus 

universitetai. Pagrindinis organizacijos 

tikslas – skatinti ávairiø meno terapijos 

ðakø vystymàsi Europoje, rengti profesionalius 

ir akademiðkai pripaþástamus 

bei vertinamus specialybës mokymus, 

ruoðti meno terapeutus, reprzentuoti jø 

veiklà. Meno terapijos sàvoka ðiuo metu 

apima dailës terapijà, ðokio terapijà, 

dramos ir muzikos terapijas, kurios savo 

ruoþtu dar skirstomos á smulkesnes 

sritis. ECArtE dalyvauja 31 organizacija 

ið 11 Europos ðaliø, jai vadovauja 

profesorë Line Kossolapow ið Miunsterio 

universiteto Vokietijoje. Taip pat 

organizacija siekia skatinti tarptautiná 

bendradarbiavimà – jau 5-ojoje konferencijoje 

(1999 m.) dalyvavo 26 ðaliø 

atstovai. Kitas ne maþiau svarbus uþdavinys 

– vertinimo ir mokymo kriterijø 

standartizavimas, t.y. pastangos juos 

suvienodinti ir padaryti tinkamus naudoti 

visoje ES. ECArtE pastangomis buvo 

parengta ECTS (European Community 

Course Credit Transfre System) ir 

ásteigta tarptautinë meno terapijos magistrantûra. 

Kiekvienos konferencijos tema atskira, 

su ja susijæ klausimai padeda atspindëti 

ir aptarti individualø menininkø patyrimà, 

o jø sprendimas praturtina ir paèià 

disciplinà, ir ðios srities paþinimà. 

Madrido konferencijos tema buvo „Meno 

terapija: pripaþinta disciplina ar 

sielos grafitai?“. Toks provokuojamas 

klausimas gali bûti suprantamas ir kaip 

esminë meno terapijos dilema: „ Ar meno 

terapija yra mokslo sritis, ar tik trumpalaikiø 

sielos virpesiø eskizai?“ Apie 

200 praneðimø buvo suskirstyti á keturis 

srautus: teorijos, meno, socialinës ir 

bendrosios pakraipø. Taip pat lygiagreèiai 

vyko ir praktiniai seminarai, kuriø 

metu galima buvo paþinti ir patirti, kokiais 

metodais dirba meno terapeutai visame 

pasaulyje. Madridas – be galo ðiltas 

ir spalvingas miestas, ástabi pietietiðka 

kultûra labai dera prie konferencijos 

atmosferos. Renginys ið esmës priminë 

spalvingà ir linksmà fiestà, spektaklá, 

kuriame viskas juda ir keièiasi. 

Dalyviai buvo paèiø ávairiausiø specialybiø 

ir kultûrø atstovai: mokytojai, socialiniai 

darbuotojai, gydytojai psichiatrai, 

psichoterapeutai ir psichologai, taèiau 

beveik visi jie kartu buvo ir diplomuoti 

meno terapeutai. Patys dëstytojai, 

kà tik atrodæ tokie susikaupæ ir iðkalbingi, 

po praneðimø tapdavo uoliais 

savo kolegø mokiniais, ásiþiebdavo ir 

uþgesdavo aistros, bendravimas, áspûdþiai. 

Norisi pasidþiaugti, kad ðiais metais 

konferencijoje iðklausyti net 3 praneðimai 

ið Lietuvos: 

• J. Suèylaitës „Gydanti poezijos jëga: 

raðymas kaip kelias á geresnæ savivertà 

ir bendravimà“, 

• D. Survilaitës „Menas ir psichikos 

ligonis psichiatrijos stacionare“, 

• S. Lesinskienës, A. Dabkutës ir 

A. Balod „Vaikø, turinèiø lingvistinës 

raidos sutrikimø, pieðiniø analizë“. 

Kadangi fiziðkai buvo neámanoma 

visko aprëpti, nuolat tekdavo rinktis 

tarp keliø praneðimø ir seminarø, vyks- 

tanèiø tuo pat metu, nestigo visuotinës 

sumaiðties, ðurmulio ir vëlavimo. Dalyvavimas 

renginyje labai priminë lankymàsi 

garsiajame Madrido Prado muziejuje: 

dël laiko stokos ið gausybës kûriniø 

ir saliø esi priverstas kukliai pasirinkti 

vos keletà. Taèiau be galo norisi 

paminëti nors tai, kas labiausiai ásiminë. 

Profesorius Robertas J. Landy, dramos 

terapijos programos ákûrëjas ir vadovas 

Niujorko universitete, pademonstravo 

ir pakomentavo videofilmà 

apie darbà su moksleiviais, kurie buvo 

rugsëjo 11-osios ávykiø liudytojai. Terapijos 

procese jau patys moksleiviai 

kûrë scenarijus ir vaidino istorijas apie 

didvyrá, aukà ir uþpuolikà. Plastiðkos 

meno kalbos dëka jie patys galëjo keisti 

ir modeliuoti ávykius, o drauge ir ágyti 

naujà patyrimà bei kitoká emociná santyká 

su jais. 

Mary Booker ið Anglijos, meno terapeutë 

ir vaikø su ávairiapusiðkais raidos 

sutrikimais bei sutrikusia rega mokytoja, 

surengë praktiná seminarà. Jo 

dalyviai uþsidëjo specialius tamsius akinius, 

kad geriau suprastø ir pajustø, kaip 

savotiðkai suvokia pasaulá ðie pacientai. 

O paskui... Paskui mes tamsoje vaidinome 

mità apie pasaulio sukûrimà, 

apie sielos kelionæ per keturis pasaulius: 

ropliø, gyvûnø, þmoniø ir Dievo. 

Mokytoja papasakojo, kad yra iðbandþiusi 

daugelá scenarijø, taèiau bûtent 

ðià istorijà labiausiai pamëgo vaikai. 

Blogiausia, kai negali aiðkiai matyti 

daiktø, negali jø ir ásivaizduoti, kai sutrikæs 

ne tik suvokimas, bet ir numatymas, 

kai negali turëti ir pakankamai aiðkiø 

vidiniø vaizdiniø. Pasaulio sukûrimo 

mitas tarsi ágalina sukurti daiktus ið 

nieko, sutiekia jiems pradþià, istorijà, 

vystymàsi ir pabaigà. Kuomet pats gali 

tai patiri, jau gali kiek geriau ásivaizduoti 

ir save bei aplinkà. Mary labai 

ákvëptai pasakojo, kad neágalûs vaikai 


15

RENGINIAI 

Teatras, teatras!.. 

Danguolë Survilaitë 

kuria ðá mità keliolikos uþsiëmimø metu, 

o proceso pabaigoje tampa þymiai 

ramesni, pagerëja jø mokymasis, bendravimas 

ir elgesys. 

Inger Oster, dirbanti Ðvedijos Umea 

universiteto Socialinës medicinos katedroje, 

pristatë savo moksliná darbà 

su onkologinëmis pacientëmis. Moterys, 

serganèios krûties vëþiu, po chirurginës 

bei chemoterapijos kurso dalyvavo 

ir meno terapijos projekte. Darbas 

su jomis buvo labiau nukreiptas á 

moteriðkumo kaip savo lyties suvokimà. 

Pacientës savo pieðiniais stengësi 

perteikti, kaip jos jauèia pasikeitimus 

savo kûne ir iðgyvena baimæ, apatijà 

ir depresijà, nes po krûties operacijos 

nebegali vël pasijusti moterimi, priimti 

pasikeitusio savo kûno. Dailës terapija 

padëjo atrasti vidiniø iðtekliø ir iðplësti 

bei atnaujinti moteriðkumo sàvokà, 

ágyti individualià savo moteriðkumo 

pajautà. 

Montse Omenantas Garcia, meno terapijos 

mokytojas ið Ispanijos, pasidalijo 

patirtimi, ágyta dienos stacionare 

dirbant su paaugliu, kuriam buvo diagnozuotas 

autizmas ir psichozinis sutrikimas. 

Terapija uþtruko apie 2 m. Pradþioje 

berniukas savo kûriniais daugiausiai 

siekë izoliuotis nuo aplinkos 

arba jà paneigti. Ilgainiui juose ëmë 

gausëti elementø, kuriuos mokytojas 

galëjo panaudoti kaip bendravimo 

priemones, t. y. patys kûriniai tapo savotiðkais 

tarpininkais tarp jo ir paciento. 

Ðis teigiamas patyrimas vëliau buvo 

naudojamas ir grupiniuose uþsiëmimuose. 

Neblëstantys Madrido konferencijos 

áspûdþiai vis dar ðildo, skatina semtis 

naujos patirties ir tæsti pradëtus darbus. 

Gal ið tiesø meno kalba ir yra labai 

lanksti ir ypaè laisva priemonë, leidþianti 

geriausiai suvokti þmogaus sielos 

virpesius ir posûkius?.. 

Vilniaus kraðto LPA jau antrà kartà 

apsilankë Nacionalinio dramos teatro 

maþojoje scenoje – 2003 m. kovo 

28 d. þiûrëjome spektaklá „Sveèias“ 

pagal Erico Emmanuelio Schmitto 

pjesæ („PZ“ 2003 m. Nr.3/23 spausdinome 

klubo „13 ir K o“ narës Zinos 

mintis apie spektaklá); gruodþio 19 d. 

palydëjome metus su Thomo Bernhardo 

„Áproèio jëga“. Yra dar daug 

spektakliø (daugiau ar maþiau susijusiø 

su psichiatrija), kuriuos siûlyèiau 

pasiþiûrëti kolegoms: „Meistras 

ir Margarita“, „Ugnies veidas“ O. 

Korðunovo teatre, „Lûðies valanda“ 

Rusø dramos teatre, „Helverio naktis“ 

Nacionaliniame dramos teatre ir 

daug kitø. 

Kaþin ar reikia masiðkai, su „klanu“, 

lankyti spektaklius? Kai kurie 

kolegos, kai jiems siûlai bilietà á teatrà, 

tiesiai sako nenorá eiti kartu su 

bendradarbiais. Man atrodo, kad jei- 

gu eini þiûrëti spektaklio, tai koks 

skirtumas, su kuo? Pagaliau, daugeliui 

ið mûsø sunku patiems pasirûpinti 

bilietais. Tai tokia ir nauda. Esu sena 

teatro mëgëja, daugelá spektakliø esu 

maèiusi su klubo nariais, kitus – su 

ðeima. Paþástu ir nemaþai teatro veikëjø. 

Norisi surengti bent kuklø aptarimà, 

susitikimà su aktoriais, reþisieriais, 

padiskutuoti, pasidalyti mintimis. 

Atmenu, kaip kadaise po Jaunimo 

teatro spektakliø su kolege Nijole 

Ðopauskiene ilgai sëdëdavome 

skvere ir aptarinëdavome, kaip supratome 

reþisieriø idëjas. Ar mes nusenome, 

ar teatrai jau nieko gero nebepastato, 

kad nebesinori aptarinëti? 

Neþinau, kodël ëmiausi organizuoti 

tokius renginius. Kad kiltø kolegø iðprusimas 

ar kad nusibodo konferencijos 

tik apie vaistus? Greièiau dël 

pastarosios prieþasties. Nes, atvirai 

pasakius, nelabai man rûpi kolegø ið- 


RENGINIAI 

prusimas. Kad kai kurie jø nekà nusimano 

apie teatrà, supratau, kai, per kaþin 

kurià konferencijà pasakiusi, kad 

þiûrësime absurdo pjesæ, susilaukiau 

garsaus juoko. 

Renginiai visada susijæ su organizaciniais 

rûpesèiais: Alvydui Navickui tenka 

ieðkoti rëmëjø ir dalinti bilietus, 

man – tartis dël spektaklio datos, rûpintis 

bilietais, gëlëmis aktoriams, iðklausyti 

pretenzijas dël vietø, po spektaklio – 

pretenzijas dël netinkamo kalbëtojø pasirinkimo 

ir „ne tokiø“ jø iðtartø þodþiø. 

Kà galëèiau pasakyti apie abiejø spektakliø 

aptarimus? Atrodë, kad esame televizijos 

ringe, kur vieni su kitais rungiamës, 

kas ið mûsø protingesnis. Aktoriai, 

matyt, jauèia pareigà árodinëti, kad 

jie – ne psichiatrø pacientai, o psichiatrai 

tikrina, ar teisingai aktoriai „vaidina 

psichiatrijà“ ir ar jie – ne ið „mûsiðkiø“... 

Deja. Abu kartus psichiatrai neparodë 

„aukðtumø“. Po „Sveèio“ aktoriai Romas 

Ramanauskas ir Vytautas Grigolis 

labai ádomiai ávedë mus á savo kûrybos 

„virtuvæ“. Pakalbëjo E.Laurinaitis, ir viskas. 

Diskusijos neuþsimezgë. Buvo nedràsu 

raginti psichiatrus ásitraukti á pokalbá 

– sakys: atëjome pailsëti, o èia mus 

egzaminuoja. Vis dëlto po to spektaklio 

liko noras surengti susitikimà su R. Ramanausku, 

tikru intelektualu, pakalbëti 

apie Vilniuje gyvenusá prancûzø raðytojà 

Romainà Gary, kurá Lietuvai „atrado“ 

aktorius. 

Po „Áproèio jëgos“ ávykusios A. Alekseièiko 

„kautynës“ su V. Masalskiu parodë, 

kad abu vienas kito verti. Aktorius 

ir reþisierius kaltino auditorijà, kad jautë 

„sienà“, matyt, dël to, kad spektaklis 

buvo „nupirktas“. A. Alekseièikas nerado 

kà daugiau pasakyti, kaip tik tà, kad 

aktoriai labai garsiai ðaukë (jie ið tiesø 

ðaukë ir ne kiekvienà þodá galima buvo 

suprasti net pirmoje eilëje). Dar norëjo 

„ðviesios pabaigos“. Vëliau, klausydamasi 

V. Masalskio samprotavimø apie teatrà, 

kûrybà, elità ir kt., negalëjau atsikratyti 

minties, kad vyksta antras spektaklis. 

Nesulaukæs reikiamo dëmesio scenoje 

(neþinau, ko trûko, – ar aðarø, ar 

isteriniø priepuoliø, ar ekstazës, ar dar 

ko), V. Masalskis su kaupu atsiëmë hole. 

Apspistas vyresniø ir dar tik pradedanèiø 

histrioniniø asmenybiø – psichiatriø 

(kai kurios klûpojo prieð já ant 

keliø ir þiûrëjo nuostabos pilnomis akimis), 

aktorius rûkë cigaretæ po cigaretës 

ir kalbëjo visokias erezijas laisvomis temomis 

bei mëgavosi dëmesiu. Niekas 

neprotestavo net tada, kai jis dëstë akivaizdþias 

nesàmones apie psichikos ligonius. 

Maèiau, kaip ironiðkai ðypsojosi 

Þonglieriø vaidinæs aktorius atiduodamas 

reþisieriui raktus. V. Masalskio kolegos 

turbût prie tokiø spektakliø pripratæ (kaip 

mes prie A. Alekseièiko...). Turiu galvoje 

tà antràjá „spektaklá“. Kliuvo ir man – 

kad nepakankamai „atsidaviau“ vaidinimui, 

nes galvojau apie tai, kaip pavyks 

renginys. Aktorius buvo teisus – apie 

renginá galvojau, bet nei verkti, nei pulti 

á ekstazæ man nesinorëjo (o viena sakë 

verkusi...). Prieð spektaklá perskaièiau 

beveik visà pjesæ (dël laiko stokos iki 

galo neáveikiau). Buvo ádomu, kaip tokià 

abrakadabrà suvaidins aktoriai. Vëliau 

ið programëlës suþinojau, kad norvegø 

psichiatras innas Skarderudas 

T. Bernhardui paskyrë visà savo knygos 

skyriø. Ar mums, lietuviams, galima lygintis 

su norvegais, jei net apie savàjá 

M. K. Èiurlioná nesugebam nieko paraðyti... 

Vëliau pagalvojau, kad aktorius, teigdamas, 

jog tikras kûrëjas kuria tik sau, 

vis dëlto skelbë didelæ demagogijà. Norëèiau 

paþiûrëti, kaip jaustøsi aktoriai, 

jei niekas neitø á jø superprotingus spektaklius, 

kai tuos spektaklius dël nepaklausumo 

uþdraustø meno vadovai. Nemanau, 

kad „Áproèio jëga“ – komercinis 

spektaklis. Kartais tie „nupirkti“ spektakliai 

padeda teatrui gyventi… 

Pats V. Masalskis apie savo herojø yra 

sakæs („Respublika“, 2003 11 13): „Kuo 

skiriasi mano personaþas nuo manæs? 

Niekuo. Jis klaus apie regëjimà, jis sakys: 

mokykitës klausyti, mokykitës girdëti 

menà, mokykitës skaityti literatûrà, 

mokykitës drausmës. Bet visa tai vien þodþiai, 

kad paþemintum kità. Vadinasi, jeigu 

mano tikslas paþeminti kitus ir tapti 

garbëtroðka, að tai turiu iðtarti su tam tikra 

energija“. Taigi lyg ir turëtø bûti aiðku, 

kodël kai kas ið þiûrovø turëjo pasijusti 

visiðkas kvailys... 

Pjesë gali patikti ar nepatikti nepriklausomai 

nei nuo intelekto lygio, nei 

nuo reþisieriaus talento. Kartais vertinimà 

lemia ir nuo nuotaika, nuovargis 

ar dar kas nors. Manau, kad po átemptos 

darbo savaitës eiti spræsti „intelektualø 

galvosûká“ – nemaþas didvyriðkumas. 

Ir visai nesupykèiau, jeigu kolegos 

priekaiðtautø – „kur tu mus atvedei?“. 

Ir að galvoju – kur ir kam?.. Ar 

neuþtektø vieno furðeto? 

P.S. Pamaèiau ir antràjá V. Masalskio 

spektaklá (kaip jis pats sakë, „padariau 

„Nuolankiàjà“). Prieð tai „pasiruoðiau“ – 

perskaièiau ðá Dostojevskio apsakymà 

originalo kalba. Nors dabar ir labai madingas 

vieno aktoriaus teatras, deja, man 

teatras – tai ne tik monologas... 

Vilniaus priklausomybës ligø centro Dienos centre atidaryta 

nauja paaugliø gydymo programa 

Vilniaus priklausomybës ligø centro 

Dienos centre (Savanoriø pr.74, Vilnius) 

pradëta vykdyti paaugliø ambulatorinio 

gydymo programa, kurios tikslas – padëti 

paaugliui susilaikyti nuo narkotikø 

vartojimo. Ði programa skirta 15–18 m. 

paaugliams, turintiems priklausomybæ 

nuo opioidø. Programa savanoriðka, todël 

bûtina teigiama paauglio motyvacija 

gydymuisi. Be to, reikalingas tëvø 

(globëjø) sutikimas kontroliuoti paauglio 

dalyvavimà gydymo programoje bei 

dalyvauti pacientø tëvams skirtuose uþsiëmimuose. 

Programos trukmë 3 mën. 

Dalyvavimas programoje nemokamas, 

todël prieinamas daugeliui besikreipianèiø. 

Susidomëjusiems dël iðsamesnës informacijos 

kreiptis adresu Savanoriø 

pr. 74, Vilnius arba skambinti tel. 

(8 5) 233 62 02. Priëmimo laikas darbo 

dienomis nuo 9.00 iki 18.00 val. 


17

INORMACIJA 

Grotuotø lovø Slovakijoje 

atsisakoma ne visur 

Jau senokai Slovakijos Psichikos negalios atstovavimo 

centras (Mental Disability Advocacy Center/MDAC) ir 

Slovakijos Helsinkio komitetas ragina Vyriausybæ atsisakyti 

grotuotø lovø*. 2003 m. buvo paskelbtas praneðimas 

„Grotuotos lovos: nehumaniðkas ir þeminantis elgesys 

keturiose á Europà stojanèiose ðalyse“ apie grotuotø lovø 

naudojimà psichiatrijos ástaigose ir globos namuose Èekijos 

Respublikoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Slovënijoje. Tai 

vienintelës ið Europos Sàjungos valstybiø ir ðaliø kandidaèiø, 

taikanèios ðá pacientø suvarþymo bûdà. 

Ðios organizacijos pasveikino Socialiniø reikalø ministerijà, 

neseniai uþdraudusià naudoti grotuotas lovas socialinës 

globos namuose, taèiau apgailestavo, jog praëjus 5 mënesiams 

nuo JT Þmogaus teisiø komiteto primygtinio reikalavimo, 

kad Slovakijos Vyriausybë uþdraustø grotuotas 

lovas, ðalies Sveikatos ministerija kol kas ðito daryti neketina. 

Ðios pacientø izoliavimo priemonës naudojimà pasmerkë 

Europos Parlamentas, Europos Taryba 

2004 m. sausá Slovakijos Parlamentas priëmë Socialinës 

pagalbos ástatymo 195/1998 pataisà, kurioje numatyta, kad 

priþiûrint asmenis su psichikos negalia socialinës globos 

ástaigose draudþiama naudoti fizinæ ir nefizinæ prievartà, 

áskaitant ir grotuotas lovas. Deja, ástatymas taikomas tik socialinës 

globos namuose, kurie pavaldûs Socialiniø reikalø 

ministerijai, ir negalioja Sveikatos ministerijos valdomose 

psichiatrijos ligoninëse. 

Sveikatos ministerijos atstovas Andrejus Mayeris patvirtino, 

kad ministerija neplanuoja naikinti grotuotø lovø. Slovakijos 

psichiatrø asociacijos atstovas Pavelas Éernakas taip 

pat teigë, kad grotuotas lovas galima panaikinti tik ádiegus 

jø alternatyvas. 

Psichikos negalios gynimo centro direktorius teisës klausimams 

Oliveris Lewisas palankiai ávertino naujà Socialinës 

pagalbos ástatymo pataisà, kuria atsisakyta grotuotø lovø 

ir kitø prievartos formø socialinës globos namuose, ir 

pabrëþë, kad „siekiant humaniðkos ir bendruomeninës psichiatrinës 

bei socialinës prieþiûros bûtina atsisakyti grotuotø 

lovø ir kelti personalo kvalifikacijà. Tarptautinë bendruomenë 

atmeta bet kokius tokiø priemoniø taikymo paaiðkinimus. 

Psichikos negalios atstovavimo centras ragina 

Slovakijà, þengianèià á Europos Sàjungà, laikytis tarptautiniø 

ásipareigojimø dël þmogaus teisiø ir atsisakyti ðiø viduramþiðkø 

priemoniø“. 

Minëtasis Psichikos negalios atstovavimo centras yra tarptautinë 

nevyriausybinë organizacija, propaguojanti ir ginanti 

psichikos sveikatos sutrikimø ir proto negalià turinèiø þmoniø, 

gyvenanèiø Centrinëje ir Rytø Europoje, buvusioje Tarybø 

Sàjungoje ir Centrinëje Azijoje, teises. Centras siekia 

gerinti ðiø þmoniø gyvenimo kokybæ atstovaudamas neágaliesiems 

teisme, atlikdamas tyrimus ir gindamas tarptautinius 

interesus, bendradarbiauja su Europos Taryba ir Tarptautine 

Helsinkio þmogaus teisiø federacija. 

Daugiau informacijos apie MDAC ieðkokite 

www.mdac.info. 

Parengë 

Lina Dobelytë 

*Grotuota lova – tai lova, gaubiama metalinio narvo, neleidþianèio pacientui 

ið jos iðlipti. 


INORMACIJA 

Naujame praneðime Rytø Europos 

ir NVS politikos rengëjai áspëjami apie 

ÞIV (AIDS) epidemijos iðplitimo pavojus 

Rytø Europoje ir Nepriklausomø 

valstybiø sandraugoje itin spar 

èiai plinta ÞIV ir AIDS. Ðitai 

skatina visuomenës neiðprusimas, infekuotøjø 

atstûmimas ir netinkama politika, 

kuri didina epidemijos iðplitimo tikimybæ. 

Kai kurios ðalys ëmësi tinkamø 

priemoniø, ir daugiau ðaliø turëtø 

pasekti jø pavyzdþiu. 

Maskvoje 2004 m. vasario 17 d. paskelbtame 

praneðime Jungtiniø Tautø 

vystymo programa (JTVP) pateikë pirmà 

iðsamià ÞIV ir AIDS epidemijos 28- 

iose Rytø ir Pietryèiø Europos, Baltijos 

ir Nepriklausomø valstybiø sandraugos 

(NVS) ðalyse apþvalgà, kurioje aptaria 

politikos galimybes sustabdyti ðios 

ligos plitimà. 

Praneðime, pavadintame „Kaip sustabdyti 

epidemijà“, pateikiamos ÞIV ir 

AIDS paplitimo regiono ðalyse apþvalgos, 

apibûdinamos didelës rizikos grupës 

ir elgesio tipai bei nagrinëjama 

þmogaus teisiø veiksnys siekiant paþaboti 

epidemijà. Praneðime taip pat raginama 

faktiðkai dekriminalizuoti intraveniniø 

narkotikø vartojimà, ágyvendinti 

esmines kalëjimø reformas bei á politinius 

procesus átraukti visuomenës uþribyje 

atsidûrusias grupes. 

Rusijoje, Ukrainoje ir Estijoje uþfiksuotas 

ÞIV infekcijos plitimas yra vienas 

sparèiausiø pasaulyje. Praneðama, 

kad ðiuo virusu yra uþsikrëtæs vienas ið 

ðimto ðiose trijose ðalyse gyvenanèiø 

suaugusiøjø, taigi riba, kurià pasiekusios 

daugelis kitø ðaliø nebesugebëjo 

sustabdyti ir sumaþinti epidemijos plitimo. 

Spartus ÞIV plitimas kelia grësmæ 

regiono plëtros tendencijoms, bei 

gali iðplisti kitose ðalyse. 

Regiono duomenys vienareikðmiðkai 

atskleidþia ðios epidemijos socialinius 

ekonominius ir valdymo aspektus. Rizikos 

grupiø atstovai daþnai patiria socialinæ 

atskirtá, skurdà, stigmatizmà arba 

atsiduria laisvës atëmimo vietose. 

Didelá susirûpinimà kelia ir didesnis uþ 

vidutiná ÞIV paplitimas regiono perpildytose 

bausmës atlikimo ástaigose, kurios 

ataskaitoje vadinamos „tikraisiais 

ÞIV inkubatoriais“. 

Praneðime teigiama, kad vyriausybiø 

ir pilietinës visuomenës gebëjimas paþaboti 

ligà yra susijæs su socialinëmispolitinëmis 

institucijomis: kuo atviresnë 

ir demokratiðkesnë visuomenë, tuo 

geriau kontroliuoja ÞIV ir AIDS plitimà. 

Demokratinës institucijos skatina 

vieðas diskusijas apie ÞIV ir AIDS, gina 

infekuotøjø ir visuomenës uþribyje 

atsidûrusiø þmoniø teises. Taigi visuomenës 

atvirumas ir aprëptis yra itin 

svarbus vykdant sëkmingà AIDS/ÞIV 

plitimo prevencijà. 

Ið 80 000 þmoniø visame regione, kuriuos, 

remiantis PSO duomenimis, ðiuo 

metu reikia gydyti nuo AIDS, tik 7 000 

gauna ðias gydymo paslaugas. Taip yra 

nepaisant geresnio gydymo paslaugø 

prieinamumo ir naujø iniciatyvø, kuriomis 

siekiama maþinti antiretrovirusinës 

terapijos iðlaidas. Praneðime teigiama, 

kad platus monoterapiniø antiretrovirusiniø 

gydymo bûdø taikymas regione didina 

vaistams atsparios ÞIV atmainos 

atsiradimo pavojø, kurá bûtina atidþiai 

ávertinti. 

Dalis Vidurio ir Pietryèiø Europos ðaliø, 

tarp jø Lietuva, Lenkija, Èekija ir 

Slovakija, jau yra pasiekusios svarbiø 

laimëjimø stabdydamos epidemijos plitimà 

ar maþindamos jos mastus. Joms 

pavyko pasistûmëti pirmyn kuriant tvir- 

tà demokratijà, prisidedanèià prie veiksmingos 

kovos su ÞIV ir AIDS. Taèiau 

ðie gana sëkmingi pereinamojo laikotarpio 

rezultatai patys savaime neuþtikrina 

efektyviø ilgalaikiø rezultatø, kaip 

akivaizdþiai rodo Estijos pavyzdys: Estijos 

pereinamasis laikotarpis buvo vienas 

sëkmingiausiø, taèiau joje uþregistruota 

vienas aukðèiausiø ÞIV paplitimo 

rodikliø. 

ÞIV paplitimas Lietuvoje – þemiausias 

ið visø Baltijos ðaliø ir ðito pavyko 

pasiekti vykdant savalaikæ koordinuotà 

prevencinæ veiklà, kuri buvo 

nukreipta á labiausiai rizikuojanèias 

uþsikrësti ÞIV infekcija þmoniø grupes. 

Lietuvoje itin aktyviai veikiantis 

Atviros Lietuvos fondas, koordinuotai 

ir nuosekliai remia þalos maþinimo, 

narkomanijos prevencijos programas. 

Prevencinis darbas narkotikø 

vartotojø bendruomenëje ir þalos maþinimo 

programos Lietuvoje buvo 

pradëtos dar 1991 metais, tuo tarpu 

pirmasis ÞIV uþsikrëtæs intraveniniø 

narkotikø vartotojas uþregistruotas 

þymiai vëliau - 1994 metais. Todël galima 

teigti, jog savalaikis naujø prevenciniø 

programø diegimas rizikos 

grupëse leidþia pristabdyti bendrà 

ÞIV infekcijos plitimà ðalyje. Taip 

Lietuvoje pavyko pristabdyti pirmàsias 

ÞIV plitimo bangas tarp homoseksualiø 

vyrø, jûreiviø, intraveniniø 

narkotikø vartotojø, romø, kaliniø. 

Kol kas, Lietuvoje ÞIV infekcija plinta 

tik tarp aukðtos rizikos (ypaè intraveniniø 

narkotikø vartotojø) grupiø. 

Pagal JTVP Lietuvoje 

praneðimà parengë 

L. Dobelytë 


19

INORMACIJA 

Vieningi nemokamos 

psichologinës 

pagalbos jaunimui 

ir vaikams telefono 

numeriai 

Nuo ðiol, vietoje trijø skirtingø numeriø, 

visoje Lietuvoje á „Jaunimo linijà” 

galima prisiskambinti numeriu 

8 800 28888. „Vaikø linijos” konsultantai 

atsiliepia paskambinus naujai ávestu 

bendru numeriu 8 800 11111. 

Vaikø telefono linijos numeris, remiant 

Ðiaurës Ministrø Tarybai ir Nyderlandø 

karalystës ambasadai aktyviai reklamuojamas 

nuo 2004 m. pradþios. Informacinæ 

medþiagà gaus 2 tûkst. Lietuvos mokyklø, 

gydymo ástaigø bei nevyriausybiniø 

organizacijø. 

Apie bendrà „Jaunimo linijos” numerá 

informuoja specialûs plakatai miestø vieðojo 

transporto stotelëse. Ðià informacinæ 

medþiagà bendrovë „Unicom”, savo 

lëðomis atspausdinusi ir didelæ dalá plakatø, 

talpins nemokamai. Pasak LTPPTA 

www.savizudybes.lt 

valdybos nario Paulius Skruibio, plakatai 

stotelëse galës kabëti, kol sudils. 

„Tikimës, kad maþdaug per pusæ metø 

jaunuoliai, kuriems aktualus ðie numeris, 

já ásimins. O kitiems ði reklama 

tiesiog primins, kad yra tarnyba, á kurià 

galima kreiptis psichologinës pagalbos”,– 

sakë P. Skruibis. Pasak jo,uþmirðus 

reikiamos linijos numerá, já gali priminti 

ir informacijos telefonai. 

Nacionaliniai „Jaunimo linijos” ir 

„Vaikø linijos” numeriai buvo ávesti Lietuvos 

telefoniniø psichologinës pagalbos 

tarnybø asociacijos (LTPPTA), LR Socialinës 

apsaugos ir darbo ministerijos 

bei AB „Lietuvos telekomas“ iniciatyva. 

„Lietuvos telekomas” ðio projekto 

ágyvendinimui skyrë beveik 50 tûkst. litø. 

Beveik tokia paèia suma bendro „Vaikø 

linijos” numerio ádiegimà parëmë 

Ðiaurës Ministrø Taryba. 

Jaunimo ir vaikø psichologinës pagalbos 

linijø numeriø suvienodinimas visoje 

Lietuvoje yra labai svarbus, nes paèiø 

psichologinës pagalbos tarnybø þinomumas 

yra labai didelis, taèiau numerius, 

besiskirianèius kiekviename mieste, þino 

nedaugelis. Bendri numeriai leis 

mums efektyviau juos reklamuoti, o jø 

didesnis þinomumas gerokai padidins 

mûsø paslaugos prieinamumà ir efektyvumà”, 

– sakë LTPPTA valdybos narys 

P. Skruibis. 

Pasak jo, ateityje asociacija stengsis 

suvienodinti per 20 skirtingø telefoniniø 

tarnybø numeriø iki 4-5 bendrø linijø. 

Artimiausiu metu prie vieningo „Jaunimo 

linijos” numerio prisijungs Ðiauliuose 

veikianti tarnyba, o prie „Vaikø linijos” 

– Klaipëdos tarnyba. 

Rengiantis vieningø „Jaunimo linijos” 

ir „Vaikø linijos” numeriø ávedimui, buvo 

suvienodinti ir savanoriø ruoðimo 

standartai. 

„Jaunimo linija”, ypaè daug dëmesio 

skirianti saviþudybiø prevencijai, dirba 

nuo 16 iki 7 val., ðeðtadiená ir sekmadiená 

– visà parà. Vilniaus, Kauno, Klaipëdos 

ir Ðiauliø „Jaunimo linijose” ið viso 

dirba virð 100 savanoriø. Per metus 

ðios tarnybos sulaukia per 41 tûkst. 

skambuèiø. 

„Vaikø linija”, skirta spræsti ávairiausius 

vaikø ir paaugliø rûpesèius, kiekvienà 

dienà galima prisiskambinti nuo 

16 iki 21 val. Vilniaus ir Kauno tarnybos, 

kuriose dirba apie 40 savanoriø, per 

metus sulaukia per 25 tûkst. skambuèiø. 


KLINIKINIS ATVEJIS 

Ðizofrenija ir nëðtumas 

Giedrë Danytë 

Gydytoja psichiatrë 

Bet kuria liga serganti nëðèioji yra 

galvosûkis gydytojui: tenka 

ávertinus rizikà parinkti gydymo 

taktikà, kuri kiek ámanoma padëtø motinai, 

bet kuo maþiau kenktø vaisiui. Psichikos 

sutrikimø turinèios moterys yra 

savita nëðèiøjø grupë, nes tik dalis jø objektyviai 

vertina savo bûsenà ir laikosi 

gydytojø rekomendacijø. Perinataliniu 

poþiûriu svarbûs ðie psichikos sutrikimai: 

priklausomybës ligos (alkoholizmas, 

narkomanija), valgymo sutrikimai 

(nervinë anoreksija), nuotaikos ir nerimo 

sutrikimai (10-15% nustatoma pogimdyminë 

depresija, 0,1% – pogimdyminë 

psichozë), ðizofrenija. 

Duomenø apie psichikos sutrikimø 

varginamø þmoniø tëviðkus gebëjimus literatûroje 

nëra daug. Taèiau pastebëta, 

kad tarp jø vaikø psichikos sutrikimai pasitaiko 

maþdaug 2,5 karto daþniau nei 

likusioje populiacijoje. Menkesni ir ðiø 

vaikø akademiniai gebëjimai. Dalis vaikø 

auga globos namuose arba pas gimines, 

nes dël daþnø hospitalizacijø ar blogos 

ligos baigties motinos negali jais pilnavertiðkai 

rûpintis. Tinkamai gydomi 

daug psichikos ligomis serganèiø þmoniø 

gali gyventi produktyvø gyvenimà, 

taèiau tam bûtinas adekvatus ligos suvokimas. 

Ðizofrenija sergantys þmonës 

retai bûna kritiðki savo sveikatos atþvilgiu: 

liga pakeièia jø màstymà, elgesá, suvokimà, 

realybës vertinimà ir emociná atsakà 

á ávairius reiðkinius. 

Pagal galiojanèio Lietuvos Respublikos 

psichikos sveikatos prieþiûros ástatymo 

II skyriaus 3 ir 4 straipsnius: „Psichikos 

ligoniai turi visas politines, ekonomines, 

socialines ir kultûrines teises. 

Jie negali bûti diskriminuojami dël jø 

psichikos sveikatos sutrikimø. Asmuo, 

praeityje sirgæs psichikos liga, negali bûti 

dël ðios prieþasties diskriminuojamas. 

(...) 

Psichikos ligoniai gali bûti pripaþinti 

neveiksniais tik teismo sprendimu“. Pagal 

ástatymus ir sunkiu psichikos sutrikimu 

serganti moteris turi teisæ pastoti 

ir gimdyti. Ar psichiatras, þinodamas 

nëðèiosios psichikos sutrikimo ypatumus, 

vaiko vystymuisi nepalankià jos socialinæ 

aplinkà, gali rekomenduoti moteriai 

nutraukti nëðtumà? Ar nëðtumo nutraukimas 

tokiu atveju gali bûti vertinamas 

kaip gydymo procedûra ir atliekamas 

priverstinai? Tai svarbu ne tik juridine, 

bet – ypaè – etine prasme. 

Nëðtumo ir gimdymo rizikos 

veiksniai 

Pastebëta, kad serganèiø ðizofrenija 

nëðèiøjø grupëje daþniau pasitaiko ðie 

nëðtumo rizikos veiksniai: vëlyvas nëðtumo 

nustatymas, klaidinga somatiniø 

pokyèiø interpretacija, sutrikæs gimdymo 

simptomø atpaþinimas. Sergant ðizofrenija 

neretai pakinta moters gebëjimas 

rûpintis savimi ir bûsimuoju vaiku: 

Ðvedijoje atliktame tyrime (Nilsson E. 

et al., Department of Medical Epidemiology, 

Karolinska Institutet, Stockholm) 

lygintos nëðtumo baigtys serganèiøjø ðizofrenija 

grupëje (1438 gimdymai) ir 

bendroje populiacijoje (1 555 975 gimdymai). 

Nustatyta, kad serganèiøjø ðizofrenija 

grupëje þymiai daþnesnës ðios komplikacijos: 

maþas naujagimio svoris, prieðlaikinis 

gimdymas, naujagimio mirtis. 

Didþiausios rizikos grupë – nëðtumo metu 

psichozës epizodà patyrusios moterys. 

Antipsichotikø saugumas nëðtumo metu 

Maþa rizika Vidutinë rizika Didelë rizika 

Sulpiridum Butyrophenones Quetiapinum 

Tioksantenai: Clozapinum * Zotepinum 

Chroprotixenum Olanzapinum 

lupentixolum Phenothiazines 

ZuclopenthixolumRisperidonum 

Klozapinas(Briggs et al. 1994) 

Gydymo problemos 

Gydytojas, gydantis psichikos sutrikimø 

varginamà nëðèiàjà, turi pasverti gydymo 

þalà ir naudà kiekvienu konkreèiu 

atveju: neskiriant gydymo moteris 

nepajëgia pilnaverèiai pasirûpinti savimi 

ir bûsimu kûdikiu, taèiau psichotropiniai 

vaistai þalingai veikia vaisiø, o ilgalaikis 

motinos hospitalizavimas ardo 

ðeimos struktûrà. 

Klinikinis atvejis 

25 metø Vilniaus dailës akademijos 

netekëjusi studentë. Psichikos sutrikimas 

prasidëjo 2000 m. ûmia paranoidine 

simptomatika, lydima ryðkiai pakitusio, 

neadekvataus elgesio (nuoga 

bëgiojo bendrabuèio koridoriais, neprasmingai 

kalbëjo). Dël to atveþta 

GMP ir pirmà kartà hospitalizuota 

VMPSC ir su nedidelëmis pertrauomis 

gydyta beveik 4 mënesius. Dar kartà 

hospitalizuota praëjus 10 mën. Nuo pirmojo 

stacionarizavimo, iðraðuose apraðomas 

psichomotorinis susijaudinimas, 

neadekvatus ir neprognozuojamas elgesys, 

pakilus afektas, padrikas, simbolinis, 

rezonuojantis màstymas, agresijos 

protrûkiai skyriuje. Gydyta haloperidoliu, 

risperidonu, olanzapinu, cisordinolio 

depo injekcijomis. Iðraðyta vaistø 

vartojimà netrukus nutraukdavo, studi- 

pagal „Psychotropic drug directory 2000, The professional’s pocket handbook and aide 

memoire” 


21


Paraðas po iliustracija 

javo toliau. Nepastoviai vartojo hipnogenà 

nuo nemigos. 

2003 m. hospitalizuojama RVPL 

ûmios psichozës bûsenoje, atveþta 

GMP ið policijos nuovados. Policijos 

sulaikyta dël to, kad naktá nuoga bëgo 

gatvëmis, tepësi purvu, slapstësi. Atvyko 

be dokumentø, aprengta svetimais 

drabuþiais, meluoja savo pavardæ, teigdama 

norëjusi pabëgti nuo draugo, su 

kuriuo gyvena. Draugas yra kitos valstybës 

pilietis, su juo paþástami pusæ metø, 

kartu gyveno nuomotame bute. Nei 

mergina, nei jos draugas oficialiai nedirba, 

gyvena ið stipendijos ir naðlaitës 

paðalpos, pacientæ hospitalizavus draugas 

gráþo á gimtinæ. 

Po 12 gydymosi stacionare dienø pacientei 

nustatytas 5 savaièiø nëðtumas. 

Ji nori gimdyti, nes vaikas esàs numatytas. 

Gyvenimo anamnezë 

Gimë asocialioje ðeimoje, vyriausia ið 

trijø vaikø. Tëvas buvæs „keistas“, agresyvus, 

su ðautuvu vaikydavæsis ðeimà 

apie namus. Kai pacientei buvo 6–7 metai, 

jos motina staiga mirë (prieþastis neþinoma), 

tëvas vaikø atsisakë ir ryðius 

su jais nutraukë. 2 metus pacientë gyveno 

vaikø globos namuose, 9-18 metø buvo 

priglausta globëjø ðeimoje, jaunesnë 

sesuo ir brolis uþaugo atskirai. Globëjai 

nurodo, kad paauglystëje pacientë buvo 

jautri, lipðni, taèiau namuose vagiliaudavo, 

kartais neáspëjusi kelioms savaitëms 

dingdavo ið namø. Mokësi gerai, 

buvo gabi menams, fantazuotoja. Baigusi 

vidurinæ mokyklà mokësi Kauno aukðtesniojoje 

dailës mokykloje. Jà baigë su 

pagyrimu ir ástojo á Vilniaus dailës akademijà, 

mokslo ástaigoje apibûdinama 

kaip labai gabi studentë. Su globëjais ryðiai 

nutrûkæ, su broliu nebendrauja, o sesuo, 

kuri pacientæ susirado prieð pusæ 

metø, suþinojusi apie planuojamà nëðtumà, 

kategoriðkai atsisako remti pacientæ 

ir tvirtina, kad santykiø su ja ateityje 

nepalaikys. 

Ligos anamnezë 

2000 m. Dailës akademijoje pagal 

skelbimà, ëmë lankyti meditacijos uþsiëmimus. 

Pastebëjusi, kad paskaitø 

dëstytojo akys raudonos, suprato, kad 

jis jà myli, ir pamilusi dëstytojà pati. 

Nuo tada dëstytojas apsigyveno jos galvoje, 

matomas ligonës vidiniu matymu 

ir girdimas mintimis, ir reguliavo jos gyvenimà, 

valdë ligonës elgesá, jai ásakinëjo. 

Pacientë jautë, kad ðis þmogus valdo 

ne tik jà, bet ir aplinkà, kitus þmones 

– pvz., ið jos draugo orgazmo metu 

nusiurbdavo energijà (tai juto ir draugas). 

Pacientë pastebëjo, kad viskas aplink 

tapo simboliðka, kiekviena smulkmena 

këlë asociacijas ir buvo reikðminga. 

Pajuto galinti valdyti radijo programà, 

mintimis perjungti televizijos 

kanalus, TV transliavo dëstytojo ir jos 

mintis, dëstytojo ásakymai girdëjosi galvoje, 

kartais tai atrodydavo kaip savos 

mintys. Gydantis ligoninëje anksèiau 

minëti simptomai tik sumaþëdavæ, taèiau 

ryðkus simboliø pastebëjimas ir interpretavimas 

likæ. Pacientë pasakojo 

antrà kartà buvusi hospitalizuota dël to, 

kad sutikusi dëstytojà parduotuvëje jo 

akyse pamatë „tamsius tunelius“ ir, supratusi 

apie meilæ, puolë jam ant kaklo, 

o dëstytojas atveþæs jà á ligoninæ. 

Blogëjant bûsenai namuose sutrikdavo 

moters miegas, pagreitëdavo mintys, vël 

paryðkëdavo simboliai, ji medituodavo 

ne po vienà, o po 30 kartø per dienà, 

nuo ávairiø ritualø jausdavosi persitempusi. 

Atvykusi á RVPL nurodë, kad kelias 

naktis visai nebemiegojo, su draugu 

degino þvakes „pagal Kundalini“ ir 

laikësi ypatingos dietos. Naktá prieð 

hospitalizavimà jos draugas fiziðkai 

ûmiai pasikeitæs, lyg tapæs velniu, pacientë 

labai iðsigando, naktá slapstësi 

namuose, o paryèiais nuoga pabëgo á 

gatvæ. Purvu tepësi ir pavardæ priëmime 

pamelavo dël to, kad bûtø neatpaþástama. 

Priëmimo metu klinikiniame 

vaizde dominavo psichomotorinis susijaudinimas 

su pagreitëjusiu, nenuosekliu, 

paralogiðku, rezonuojanèiu màstymu, 

pakiliu afektu, neadekvaèiomis 

emocijomis ir haliucinaciniu elgesiu. 

Gydymo eiga 

12 pirmøjø dienø skirti antipsichoziniai 

vaistai injekcijomis: haloperidolis 

20 mg., chlorpromazinas 100 mg. 

Pacientë tapo ramesnë, miegas pagerëjo, 

taèiau iðliko màstymo sutrikimai, 

pakilus ir neadekvatus afektas. Suþinojusi 

apie nëðtumà, labai apsidþiaugë: 

sakë vaikà planavusi, norinti gimdyti, 

auginti. Praðë paraðyti laiðkà jos 

draugui á uþsiená. Negalëjo atsakyti á 

klausimus, kaip vaikà iðlaikys, kur gyvens, 

dirbs, tikino, kad sulauks gráþtanèio 

draugo ir „viskas bus gerai“. Paskirtas 

maþesnæ rizikà vaisiui keliantis 

sulpiridas per os (400–600 mg). 

Prasidëjus skausmams pilvo apaèioje 

ginekologas skyrë Mg ir B6 bei folio 

rûgðtá. Ligonei patarta gulëti, bet ðio 

nurodymo ji nesilaikë, vengë gerti ir 

skiriamus vaistus. Per 10 dienø jos psichikos 

bûsena labai pablogëjo: pasikartojo 

psichomotorinis susijaudinimas 

su agresyviu haliucinaciniu elgesiu 

(muðë personalà, pagalbinius darbuotojus, 

puldinëjo kitas pacientes), 

dël to buvo fiksuota ir gydymo planas 

pakeistas. Paskirti sedaciná poveiká turintys 

neuroleptikai injekcijomis á raumenis: 

Cisordinol Acutard 100 mg + 

Cisordinol depo 500, chlorpromazinas 

150 mg à tisercinas 100 mg. Elgesys 

normalizavosi, taèiau prasidëjo kraujavimas 

ið lytiniø organø ir ligonë buvo 

perkelta á moterø klinikà. Dgn.: 

abortus incompletus spontaneus. Po 

gimdos abrazijos gràþinta á mûsø skyriø 

tæsti gydymo nuo ðizofrenijos. 

Buvo skiriamas haloperidolis (iki 

20 mg), chlorpromazinas 200 mg. , 

trifluoperazinas (iki 15), vëliau Moditen 

depo po 50 mg kas 2 sav., Cisordinol 

Acutard 150 mg, 2 k./d., ir Cisordinol 

depo po 500 mg kas 7 dienas, 

klonazepamas (iki 8 mg), ciklodolis 



(10 mg). Ðiais deriniais gydyta 6 savaites, 

taèiau psichikos bûsena negerëjo: 

paranoidinë simptomatika gilëjo 

ir plëtësi, iðliko neadekvatus elgesys 

su labai pakiliu afektu, miego sutrikimais. 

Atsirado ryðkûs EPS, ypaè stiprus 

kûno tremoras. Ligonë tvirtino 

esanti ðventoji dvasia arba misionierë, 

skyriuje matydavo persikûnijusias 

blogàsias ir geràsias jëga, kurios apsigyvenusios 

skirtingose pacientëse bei 

slaugytojose ir jà energetiðkai veikianèios 

– tai jautusi savo kûnu, suprasdavusi 

ið rûbø spalvos. Sakë atliekanti 

misijà: energetiðkai valanti þmones. 

Nuo jos nuotaikos priklausë oras uþ 

lango, mintimis galëjusi pakelti saulæ, 

iðsklaidyti debesis, perjungti televizijos 

kanalus, galvoje nuolat toliau girdëdavo 

balsus. 

Konstatavus rezistentiðkumà gydymui 

skirtas leponeksas, pamaþu didinant 

dozæ iki 150 mg per parà. Kiti antipsichoziniai 

vaistai ir korektoriai palaipsniui 

nutraukti, iðskyrus Moditen 

depo 50 mg injekcijas kas 14 d. Per 

porà savaièiø iðryðkëjo pastebimai teigiamas 

gydymo poveikis: ligonës màstymas 

tapo nuoseklesnis, maþiau paralogiðkas 

ir rezonuojantis, palaipsniui 

nublanko regos ir klausos pseudohaliucinacijos, 

automatizmai; kliedesiai 

neteko aktualumo, elgesys tapo adekvatesnis. 

Afekto pakilumas sumaþintas 

padidinus leponekso dozæ nuo 150 

iki 200 mg., iðnyko ekstrapiramidinë 

simptomatika. Ligonë pasijuto darbinga, 

maþiau varginama aplinkos simboliø, 

pradëjo pieðti, rûpintis neiðlaikytais 

sesijos egzaminais. Ëmë planuoti, 

domëjosi akademiniø atostogø forminimu, 

bendrabuèio kambario sutvarkymu. 

Atsirado kritika buvusiems iðgyvenimams, 

ligonë atvirai juos papasakojo. 

Aktyviai domëjosi ambulatorinio 

gydymo niuansais ir rekomendacijomis, 

kaip iðvengti ligos pasikartojimø. 

Buvo paskatinta nenutraukti vaistø 

vartojimo, tæsti studijas ir uþsiimti realia 

veikla (darbu). Rekomenduota 

kreiptis á gydytojà ginekologà ir pasitarti 

dël tinkamiausio kontracepcijos 

bûdo. Nëðtumus derinti su remisijomis. 

Gydydami jaunas sunkiais psichikos 

sutrikimais serganèias moteris turëtume 

prisiminti ir jø nëðtumo planavimo 

klausimà. 

Citatos 

Ateis tokia diena, kai psichoterapeutà reikës pasiøsti ant trijø raidþiø. 

Jis tai supras. 

Paþiûri psichoterapeutas ir pacientas vienas á kità, ir abu kaþkà pajauèia. 

Geras terapeutas – tas, kuris persirgo dauguma savo pacientø ligø. 

Olegas Lapinas 

„Psichoterapeuto ir paciento santykiai” 

www.DELI.lt 

Tiriant prievartautojø bei seksualiniø maniakø praeitá, visada stebina 

tai, kokia laiminga ir graþi buvo jø vaikystë. 

„Vaikystës þaidimai nulemia ateitá” 

Edita Èekuolienë 

„Apdorojus” smegenis elektrine ir magnetine audromis, atmintis iðlieka 

kaip ir buvusi. Neiðsitrina ji ir uþðaldyta skystu azotu.” 

„Smegenys – tik tarp kitko” 

Daiva Karpavièiûtë, „Bûrëja” 

Uþsitæsæ, nekonkretûs santykiai átraukia tarsi pelkë. Ir kuo smarkiau 

spardomasi, tuo giliau klimpstama. 

Bendravimas su vedusiu vyru moteriai seksualine prasme yra vertingas, 

nes jis turi ðeimyninio gyvenimo patirties. 

Viktoras Ðapurovas 

„Seksualinë priklausomybë ir kaip nuo jos pabëgti” 

„Lietuvos sveikata“ Nr. 13 (490) 

Lietuvaitës padejuoja, kad Lietuvoje lyg kokie dinozaurai iðnyko tikri 

vyrai – stotingi, madingai apsirengæ, paþástantys stalo árankius ir mokantys 

jais naudotis, gerai ávaldæ kalbos dovanà. 

Auðra Griðkonytë 

„Tobulos moters ieðkantys vyrai skæsta iliuzijø pasaulyje” 

„Lietuvos rytas“ Nr.192/2003 

Medicinos paslaugø reklama „Lietuvos ryte”: „Jauna daili mergina daro 

ðvelnø viso kûno masaþà.” 

Kodël moterys bijo peliø? […] Pagrindinis moterø rûpestis buvo prasimaitinti. 

Jos turëdavo daug vaikø, ir tik maþa jø dalis iðgyvendavo. Ið 

medþioklës atneðtà mamuto straublá moterys slëpdavo po akmenimis. Bet 

pasirodydavo pelës. Siaubas! […] Ið straublio likdavo tik odos skutai. 

Vadinasi, vël keli vaikai, o gal ir visa gentis, mirs ið bado. Tad kaip kità 

kartà neklykti pamaèius pelæ? 

Edita Èekuolienë 

„Nuoðirdûs pokalbiai – 

ginklas nuo kûnà kaustanèios baimës” 

„Lietuvos rytas“ Nr.198/2003 


23


KLINIKINË PRAKTIKA 

Antrosios kartos antipsichotikø 

veiksmingumo metaanalizë 

John M. Davis MD, Nancy Chen, MS 

Ilinojaus universiteto Èikagoje psichiatrijos institutas 

Ira D. Glick, MD 

Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos 

psichiatrijos ir elgesio mokslø katedra 

Apibendrinimas 

Specialistø rekomendacijos dël antipsichoziniø 

vaistø (APV) parinkimo ðizofrenijai 

gydyti labai skiriasi, taèiau 

dauguma ekspertø atipinius APV laiko 

vienalyte grupe. Manyta, kad atipiniai 

APV nëra veikmingesni nei klasikiniai 

APV, o klaidingas geresnio veiksmingumo 

áspûdis susidaro dël to, kad tyrimuose 

palyginimui naudojamo haloperidolio 

yra skiriamos nepagrástai didelës, dël 

to poveiká maþinanèios, dozës. Ðiame 

straipsnyje pateikiama tyrimø metaanalizë, 

kurioje vertinamas klasikiniø ir atipiniø 

APV veiksmingumas, lyginamas 

ávairiø atipiniø APV veiksmingumas bei 

didesnës haloperidolio dozës átaka veiksmingumo 

palyginimams. 

Institucijos ir specialistai teikia prieðtaringas 

ðizofrenijos gydymo rekomendacijas, 

tai ypaè akivaizdu renkantis APV. 

Geddesas ir bendraautoriai atlikæ metaanalizæ 

pateikë iðvadà: „Nëra aiðkiø árodymø, 

kad atipiniai antipsichiziniai vaistai 

yra veiksmingesni ar geriau toleruojami 

nei klasikiniai“. Amerikos psichiatrø 

asociacija teigia, kad ðizofrenijai gydyti 

skirtini visi antipsichoziniai vaistai ir nenurodo, 

ar kurie ið jø yra pranaðesni. Tad 

gydytojui parinkti tinkamiausià gydymui 

preparatà nëra paprasta. 

Ðiame straipsnyje pristatoma atipiniø 

ir klasikiniø APV atsitiktinës atrankos 

veiksmingumo tyrimø metaanalizë, kurioje 

iðnagrinëta 4 kartus daugiau tyrimø 

nei ankstesnëse. Pradþioje vertinant 

dozës veiksmingumà iðanalizuoti 24 tyrimai, 

kuriuose lyginamas klasikiniø 

APV veiksmingumas priklausomai nuo 

dozës. Geddesas ir bendraautoriai teigia, 

kad didelës klasikinio APV vaisto dozës 

maþiau veiksmingos nei vidutinës, 

todël tyrimuose nustatomà didesná atipiniø 

APV vaistø veiksmingumà lemia 

lyginimas su netinkama klasikinio preparato 

doze. Siekiant ávertinti lyginamojo 

vaisto dozës átakà veiksmingumo tyrimø 

rezultatams ir iðvadoms, atlikta 

Geddeso apþvelgtø 30 tyrimø neapdorotø 

duomenø ir 33 lyginamøjø klasikiniø 

bei atipiniø APV efektyvumo tyrimø 

(6464 pacientai) Cochrane duomenø 

bazëje metaregresinë analizë. 

Papildomus metodus, paieðkos strategijà, 

lenteles ir kita medþiagà rasite mûsø 

tinklalapyje http://www.psych.uic.edu/ 

faculty/davis/meta_analysis) (Ilinojaus 

universitetas Èikagoje, Psichiatrijos katedra, 

2003) arba papraðæ ðios medþiagos 

ið autoriø. Ði metaanalizë tinklalapyje bus 

atnaujinama kas ketvirtá. 

Metodai 

Ðiai metaanalizei atlikti buvo atrinkti 

ðizofrenijos ir ðizoafektinio sutrikimo tyrimai, 

kuriuose taikyta atsitiktinë atranka, 

bei kontrolinë grupë. Ðiais tyrimais 

atipiniø APV: amisulprido, aripiprazolio, 

klozapino olanzapino, kvetiapino fumarato, 

remoksiprido hidrochlorido, risperidono, 

sertindolo, ziprazidono hidrochlorido 

ir zotepino, poveikis lygintas 

su klasikinio ar kito atipinio APV poveikiu. 

Taip pat analizuoti tyrimai, kuriø 

metu lygintos klasikiniø ir atipiniø APV 

dozës, lemianèios terapiná efektà. Ankstesniø 

tyrimø metu nustatyta, kad visi 

klasikiniai APV vienodai veiksmingi. 

Rezultatai vertinti pagal pozityviø ir negatyviø 

simptomø skalæ (PANSS), Trumpà 

psichiatrinio ávertinimo skalæ (BPRS), 

Bendro klinikinio ávertinimo skalæ (GCI) 

arba vertinant pokytá tyrimo metu. Veiksmingumas 

nustatytas ið atipinio APV pa- 

gerëjimo áverèio atimant klasikinio APV 

pagerëjimo ávertá ir dalijant rezultatà ið 

jø bendrojo standartinio nuokrypio. 

Siekiant uþtikrinti ávairiø metaanalitiniø 

metodø atitiktá analizei naudotos 

penkios Hedgeso–Olkino kompiuterinës 

programos: Cochrane MetaView (versija 

4.1.1), dvi SAS programos (versija 

8.2), MetaWin (versija 2.0) 29 , Comprehensive 

Meta-Analysis (versija 1.0.25; 

Biostat, Englewood, NJ) ir DOS programa. 

Kadangi tyrimo iðvados skyrësi nuo 

Geddeso ir bendraautoriø iðvadø, siekta 

ávertinti, ar taip ávyko dël metaanalizës 

metodø, ar dël interpretacijos skirtumo. 

Rezultatai. 

Veiksmingumo skirtumai 

Atlikus klozapino, amisulprido, risperidono 

ir olanzapino veiksmingumo tyrimø 

metaanalizæ nustatyta, kad ðiø vaistø 

poveikis (95 proc. pasikliautiniame intervale) 

buvo atitinkamai 0,49 (0,32– 

0,67), 0,29 (0,16–0,41), 0,25 (0,18– 

0,33) ir 0,21 (0,14–0,28). Ðie rezultatai 

statistiðkai patikimi (P = 10 -7 – 10 -12 ). 

Klozapinas buvo veiksmingesnis nei klasikiniai 

APV, ðio efekto reikðmë buvo 

d=0,49; amisulprido, risperidono ir olanzapino 

efektyvumo reikðmës svyravo 

apie 0,25 (tai atitinka 4–6 PANSS taðkus 

arba 3–4 BPRS taðkus). 

Ðia metaanalize nustatyta, kad amisulprido, 

risperidono ir olanzapino veiksmingumas 

palyginti su klasikiniu APV 

yra perpus maþesnis nei klasikinio APV 

efektas palyginti su placebu ar klozapino 

efektas palyginti su klasikiniu APV. 

Didesniuose risperidono ir olanzapino 

tyrimuose nustatyti pastovûs skirtumai 

nuo klaisikiniø APV, nors taip buvo ne 

visose maþesnëse studijose. 


25

KLINIKINË PRAKTIKA 

Tyrimo metu buvo atmestas Geddeso 

ir kt. teiginys, kad atipiniai APV 

yra vienodai efektyvûs, nes pastarøjø 

poveikio skirtumai buvo dideli 

(Q 9 

=58,8; P=10 -8 atsitiktiniø efektø 

modelis). Aripiprazolo, kvetiapino, 

remoksiprido, sertindolo ir ziprazidono 

efektyvumas statistiðkai patikimai 

nesiskyrë nuo klasikiniø APV, taèiau 

tai irgi neárodo, kad ðie vaistai tolygûs 

klasikiniams, – yra galimybë, kad 

tai árodys tolesni tyrimai. 

Analizuojant duomenis nustatyta, 

kad dozës átaka klasikinio APV vaisto 

veiksmingumui nebuvo statistiðkai 

patikima, o tendencija netgi buvo 

prieðinga Geddeso ir bedraautoriø 1 

postuluojamai tendencijai. 

Atlikæ metaregresijà Geddesas ir 

bendraautoriai 1 padarë iðvadà, kad 

efektyvumo skirtumà lëmë per didelë 

haloperidolio dozë. Mûsø analizëje 

palyginamojo klasikinio ATP preparato 

átaka yra nedidelë (p=0,02), o heterogeniðkumo 

testas statistiðkai patikimas 

(p0,05). 

Kai kurie atipiniai APV - klozapinas, 

amisulpridas, risperidonas ir 

olanzapinas – þymiai veiksmingesni 

nei klasikiniai APV, uþtikrina geresná 

funkciná atsistatymà, sumaþina 

bendràsias prieþiûros iðlaidas, nes sumaþëja 

hospitalizavimo iðlaidos. Kadangi 

tarp atipiniø APV yra kokybiniø 

bei kiekybiniø ðalutiniø reiðkiniø 

ir efektyvumo skirtumø, tyrimo autoriai 

ásitikinæ, kad priskirti atipinius 

APV vienalytei klasei nëra tikslu. Ðio 

veiksmingumo skirtumø prieþastys 

kol kas nëra þinomos. 

Neapdorotø duomenø, gautø atliekant 

olanzapino ir risperidono registracinius 

tyrimus, metaanalizë atskleidë, 

kad abu ðie APV nedaug veiksmingesni 

uþ klasikinius APV malðinant 

pozityvius simptomus, taèiau vidutiniðkai 

veiksmingesni malðinant 

negatyvius, kognityvinius nuotaikos 

ir impulsø kontrolës simptomus. Taigi 

veiksmingumo skirtumai nëra vien 

semantiniai. 

Geddesas ir kt. teigia: „Kontroliuojant 

didesnæ nei rekomenduojama tradiciniø 

APV dozæ (…) efektyvumo ir 

bendrojo toleravimo skirtumai iðnyksta“. 

Ðio tyrimo autoriai su tuo nesutinka, 

nes tradiciniø APV toleravimas pagrástas 

bendruoju „nubyrëjimo“ skaièiumi. 

Kadangi skiriant maþiau veiksmingà 

preparatà ið tyrimo pasitraukia 

daugiau pacientø, ðis reiðkinys skiriasi 

nuo pasitraukimo dël ðalutiniø reiðkiniø 

ir „neþinomo“ eksperimentiniø 

vaistø toksiðkumo (þr. mûsø tinklalapá, 

„Nubyrëjimo procento reikðmë“). 

Þinoma, metaanalizës iðvados automatiðkai 

netampa gydymo rekomendacija. 

Vienas ið metaanalizës 

trûkumø yra tas, kad neámanoma subalansuoti 

kokybiniø skirtumø, pvz., 

nevienodø ðalutiniø reiðkiniø. Kai 

vaistas vartojamas ilgà laikà, gydytojai 

praktikai turi pasverti ir ávertinti 

ðalutiniø reiðkiniø rizikà, daþná ir 

sunkumà (pvz., agranulocitozës vartojant 

klozapinà; ðirdies laidumo sutrikimus 

vartojant sertindolá; svorio 

didëjimà ir cukriná diabetà vartojant 

olanzapinà ir klozapinà, prolaktino 

padidëjimà vartojant risperidonà ir 

kt.). Yra tyrimø, rodanèiø, kad kai kurie 

atipiniai APV (t.y., risperidonas 

ir amisulpridas) sukelia nuo dozës 

priklausomus ekstrapiramidinius 

simptomus (EPS). Kiti atipiniai APV 

sukelia taip maþai EPS, kad jø daþnis 

tampa placebo daþniu. 

Apibendrinant galima teigti, kad 

kai kurie atipiniai antispichoziniasi 

vaistai – klozapinas, amisulpridas, 

risperidonas ir olanzapinas – veiksmingesni 

uþ klasikinius, nes malðina 

ne tik pozityvius, bet ir negatyvius ir 

kognityvinius ðizofrenijos simptomus, 

todël uþtikrina visapusiðkesnæ 

reabilitacijà. Vadinasi, dël efektyvumo 

ir EPS pranaðumø olanzapinà, 

risperidonà ir amisulpridà reikia laikyti 

pirmosios eilës vaistais. 

Parengë gyd. rezidentë 

L. Blinstrubaitë 

Kauno medicinos universitetas 

Lietuvos psichoanalizës draugija 

Psichoanalitinës 

psichoterapijos 

mokymo 

programa 

Praðymai dalyvauti programoje priimami 

nuo 2004 sausio 1 iki 2004 m. geguþës 1 d.. 

Psichoanalitinës psichoterapijos mokymo 

programa – podiplominio mokymosi programa, 

turintiems universitetiná psichologo (magistro) 

arba gydytojo diplomà. 

Ðià programà organizuoja Lietuvos psichoanalizës 

draugija ir Kauno medicinos universitetas. 

Programa sudaryta remiantis Europos 

psichoanalitinës psichoterapijos federacijos 

(EPP) standartais ir atitinka KMU profesinio 

tobulinimosi kursø reglamentà. 

Programos trukmë – 4 metai. 

Mokymas vyks lietuviø kalba, taèiau didþioji 

dalis literatûros teorinëms studijoms – anglø 

kalba (dalis – rusø kalba). 

Mokytojai – LPaD pripaþinti asmeniniai terapeutai, 

supervizoriai ir teorijos mokytojai. 

Sëkmingai baigus pilnà studijas KMU iðduoda 

psichoanalitinës psichoterapijos programos 

baigimo paþymëjimà. 

Registracijos formas praðome siøsti 

elektroniniu paðtu 

mokymo komiteto pirmininkei R.Þidonienei: 

remutez@one.lt 

arba paprastu paðtu: 

Mokymo komitetui 

Vilniaus psichoterapijos ir 

psichoanalizës centras 

Latviø 19a, Vilnius, LT – 2004 

Kauno medicinos universitetas 

Podiplominiø studijø skyriaus 

vyr.specialistë Laima Vasiliauskaitë 

e-paðtas laiva@one.lt 

Lietuvos psichoanalizës draugija 

www.elnet.lt/psychoanalysis/ 

psychoanalysis/ 

Malonioji 5, Vilnius 

Prezidentë Aurelija Markevièienë 

e-paðtas: aurema@takas.lt 



27

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrÅ³ asociacija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrÅ³ asociacija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?