psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

psichiatrija.lt

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

ISSN Nr. 1648–1259

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams

2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


2 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


REDAKCIJOS ÞODIS

Turinys

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë

Redakcijos þodis 3

Metø sandûra vël grasina permainomis.

Praeitø metø pabaigoje Sveikatos

apsaugos ministerija paskelbë

Kauno ir Vilniaus ligoniniø restruktûrizacijos

planus, kuriuose numatyta Vilniaus Psichikos

sveikatos centrà prijungti prie Vilniaus Respublikinës

psichiatrijos ligoninës, o Kauno psichiatrijos ligoninæ

perkelti á Þiegþdrius. Stacionariniø psichiatrijos ástaigø

reformos bûtinumu maþai kas abejoja, bet taip reorganizuojant

sostinës ástaigas konfliktas uþprogramuotas ne tik

psichiatriniø ástaigø, bet ir politiniame lygmenyje: susiduria

vyriausybës ir Vilniaus savivaldybës interesai. Vilniaus

miesto meras A. Zuokas kreipësi á Lietuvos psichiatrø

asociacijà, praðydamas iðdëstyti specialistø pozicijà ðiuo

klausimu. LPA valdyba parengë atsakymà, kurá rasite

aktualijø rubrikoje.

Ðiame numeryje rasite ir neseniai ávykusio LPA suvaþiavimo

protokolà, kuriame apþvelgiami svarstyti klausimai bei

priimtoji rezoliucija. Suvaþiavimas tikrai pavyko, nors ir

nebuvo ataskaitinis rinkiminis. Asociacijos nariai buvo iðties

aktyvûs, ne tik gausiai dalyvavo, bet ir diskutavo, këlë ir

svarstë problemas. Suvaþiavime priimta ir beveik istorinë

rezoliucija, kurios jau senokai laukë dauguma ambulatorinëje

psichiatrijos grandyje dirbanèiø psichiatrø. LPA nuosekliai

dirbdama stengiasi ágyti daugiau átakos sprendþiant

psichiatrø bendruomenei svarbius klausimus. Ðákart galutinai

átvirtinta nauja asociacijos struktûra: ásteigti LPA filialai

ir patvirtinti jø ástatai, bei priimtas pirmasis juridinis narys

Lietuvos vaikø ir paaugliø psichiatrø draugija”. Taigi

decentralizacijos psichiatrijoje siekiama ne tik rezoliucijomis,

bet ir tobulinant realià organizacijos struktûrà, pleèiant

padaliniø ágaliojimus.

Nepraranda savo aktualumo licencijavimo klausimai.

Pirmoji licencijø atnaujinimo banga praëjo sëkmingai,

taèiau neiðvengta nerimo atskiriems psichiatrams sukëlusiø

situacijø. Gyd. D. Survilaitë pateikia iðsamø straipsná ðia

Aktualijos 6-10

• Dël Vilniaus miesto psichikos

sveikatos centro veiklos perspektyvø

• Dël psichikos sveikatos paslaugø

plëtros Vilniaus mieste

• Dar kartà apie licencijas

• Narkotikø vartojimo prevencija

bendruomenëje

Valdybos informacija 11-14

Lietuvos psichiatrø asociacijos

suvaþiavimo protokolas

Lietuvos psichiatrø asociacijos

suvaþiavimo rezoliucija

• LPA valdybos posëdþio protokolas

• Kaip skirti 2 proc. savo pajamø

mokesèio Lietuvos psichiatrø

asociacijai

Renginiai 15-17

• Meno terapija – ispaniðkasis

sielos flamenkas

Lietuvos Geðtaltinës psichoterapijos

asociacijos konferencija

• Teatras, teatras!..

Informacija 18-20, 26

• Atidaryta nauja paaugliø gydymo

programa

• Grotuotø lovø Slovakijoje

atsisakoma ne visur

• Rytø Europos ir NVS politikos

rengëjai áspëjami apie ÞIV (AIDS)

epidemijos iðplitimo pavojus

• Vieningi nemokamø psichologinës

pagalbos jaunimui ir vaikams

telefono numeriai

Klinikinis atvejis 21-23

• Ðizofrenija ir nëðtumas

Citatos 23

Klinikinë praktika 25

• Antrosios kartos antipsichotikø

veiksmingumo metaanalizë

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

3


tema. Suvaþiavime taip pat svarstyta, jog LPA turëtø turëti didesnæ reikðmæ

licencijavime ir profesiniame tobulinime, taèiau ðios diskusijos neásikûnijo

atskiroje rezoliucijoje. Galbût pavyks daugiau dëmesio ðiam klausimui skirti

artëjanèiame ataskaitiniame rinkiminiame suvaþiavime ðiø metø pabaigoje.

Netruks prabëgti dar penkeri metai ir kvalifikacijos tobulinimo pripaþinimas

vël taps reikðmingu.

Ðiose „Psichiatrijos þiniose” rasite informacijos apie jau ávykusius ir naujus

profesinius ir laisvalaikio renginius. Á atgaivintà kolektyvinio teatro lankymo

tradicijà gyd. Survilaite atsiliepia kritiniu straipsniu. Tikimës, kad þvilgsniu ir

ðalies ir nepiktu juoku, pradþiugins naujas „Citatø” skyrelis.

Daþnai pasigirsta itin prieðtaringos nuomonës dël Lietuvos psichikos sistemos

reformos pasiekimø: vieni teigia nuoseklià ir sparèià paþangà, kiti dejuoja, dël

to, kad mes vos kelis þingsnius atsitraukëme nuo sovietinës psichiatrijos. Tiesa

greièiausiai iðryðkëja lyginant. Skaitydami informacinius praneðimus pasidþiaugsime,

kad Lietuva beveik áveikë atstumà psichiatrijoje skiriantá jà nuo

iðsivysèiusiø pasaulio ðaliø. Nors ekonominiu poþiûriu dar atsiliekame nuo

turtingesniø Europos sàjungos valstybiø, visgi grotuotø lovø Lietuvos psichiatrijos

ir socialinëse ástaigose nepamatysi, o ir Sveikatos apsaugos ministerijai

turbût á galvà neðautø propaguoti tokias suvarþanèias priemones. Lietuva daug

pasiekë ir narkomanijos bei ÞIV/AIDS prevencijos srityse, psichiatrø bendruomenë

jau seniai nagrinëja ir praktiðkai ágyvendina psichikos sveikatos prieþiûros

sistemos reformà, diegia naujas psichiatrijos ir socialines paslaugas bendruomenëje,

siekia bendro psichiatrijos biudþeto, atlieka ambulatorinës

grandies audità, tuo tarpu Slovakijoje ir kai kuriose kitose á Europos sàjungà

þengianèiose ðalyse tebesvarstomas teigiamas grotuotø lovø poveikis pacientø

psichikos bûklei.

Didþiojo Lietuvos Kunigaikðèio

Gedimino ordinu apdovanojami

nusipelnæ Lietuvai asmenys,

pasiþymëjæ uoliu ir sàþiningu darbu

valstybinëje tarnyboje ar

visuomeninëje veikloje. Aukðèiausieji

valstybës apdovanojimai – Vytauto

Didþiojo, Vyèio Kryþiaus ir Didþiojo

Lietuvos Kunigaikðèio Gedimino

ordinai – yra paveldëti ið

Nepriklausomos Lietuvos. Didþiojo

Lietuvos Kunigaikðèio Gedimino

ordino ðventë yra Vasario 16-oji –

Lietuvos valstybës atkûrimo diena.

Ðiais metais vasario 16 d. prezidentûroje

Didþiojo Lietuvos Kunigaikðèio

Gedimino ordinu buvo apdovanotas

hab. dr. prof.A.Dembinskas.

,,Psichiatrijos þiniø” redakcija

nuoðirdþiai sveikina

profesoriø Algirdà Dembinskà

su ðiuo garbingu apdovanojimu.

Nuoðirdþiai dëkojame

2003 11 21 ávykusio

Lietuvos psichiatrø asociacijos

suvaþiavimo

generaliniam rëmëjui

Astra Export and Trading AB

ir rëmëjams

Eli Lilly

Egis

Entafarma

Janssen Pharmaceutica

Leciva A.S.

Lundbeck Lietuva

Novartis

Organon

Sanofi-Synthelabo Groupe

Servier International

Solvay Pharmaceuticals

Wyeth

Psichiatrijos þinios

Lietuvos psichiatrø asociacijos

specializuotas informacinis leidinys

gydytojams

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje

recenzuojami

Vyr. redaktorë

Nijolë Goðtautaitë Midttun

Redakcinë kolegija

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas

doc. Emilis Subata

doc. Eugenijus Laurinaitis

doc. Dainius Pûras

dr. Gintautas Daubaras

gyd. Valdonë Matonienë

gyd. Onutë Davidonienë

gyd. Alvydas Navickas

gyd. Danguolë Survilaitë

gyd. Eugenijus Mikaliûnas

gyd. Stefa Naujokienë

Projektø koordinatorë

Laura Blinstrubaitë

Kalbos redaktorë

Regina Dobelienë

Dizaineris–maketuotojas

Donaldas Andziulis

otografë

Edita Larionovaitë

Leidëjai:

Lietuvos psichiatrø asociacija

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva”

Sumaketavo ir iðleido

UAB „Ex Arte”

Redakcijos adresas:

Vasaros 5, Vilnius 2001

nigomi@hotmail.com

Tiraþas 1000 egz.

Ðiame leidinyje pateikiama informacija

skiriama tik gydytojams.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa

su straipsniø autoriø nuomone.

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbà

neatsako.

Virðelyje – Donaldo Andziulio nuotrauka.

© Nijolë Goðtautaitë, 2004

© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2004

Psichiatrijos þinios

2004 m. vasaris Nr. 1 (27)

4 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

5


AKTUALIJOS

Lietuvos Psichiatrø Asociacijos Prezidentui

Emiliui Subatai

Dël Vilniaus miesto

psichikos sveikatos centro

veiklos perspektyvø

Kreipiuosi á Jus, kaip Lietuvos

Psichiatrø Asociacijos Prezi

dentà, praðydamas pateikti profesionalià

psichiatrijos specialistø nuomonæ

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

plëtros strategijos klausimais.

Svarstant Vilniaus miesto ligoniniø restruktûrizacijos

planà, ið esmës iðsiskyrë

Vilniaus miesto savivaldybës Tarybos

ir Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

plëtros klausimu.

2003 m. gruodþio 22 d. Sveikatos apsaugos

ministro J.Oleko ásakyme Nr. V-

754 minimas sprendimas „2004 m. prijungti

Vilniaus miesto psichikos sveikatos

centrà prie Respublikinës Vilniaus

psichiatrijos ligoninës”. Ðios nuostatos

ágyvendinimas reikðtø, kad perkëlus stacionaro

paslaugas ið Vilniaus miesto psichikos

sveikatos centro á Respublikinæ

Vilniaus psichiatrijos ligoninæ, Vasaros

gatvëje esantis Vilniaus miesto psichikos

sveikatos centras bankrutuotø ir bûtø

uþdarytas. Tokiu bûdu Sveikatos apsaugos

ministerija pradeda vykdyti strateginæ

nuostatà visà psichiatrijos stacionarinæ

pagalbà Vilniaus mieste ir apskrityje

koncentruoti Respublikinëje Vilniaus

psichiatrijos ligoninëje.

Mes laikome ðià pozicijà strategiðkai

klaidinga ir prieðtaraujanèia ðiuolaikiniam

poþiûriui á psichikos sveikatos prieþiûros

paslaugø plëtrà. Siekdamas tapti

Rytø ir Vidurio Europos regiono lyderiu

psichikos sveikatos prieþiûros srityje,

Vilniaus miestas ëmësi naujø iniciatyvø,

atsiliepdamas á Pasaulio sveikatos organizacijos

ir kitø tarptautiniø organizacijø

rekomendacijas ir pradëdamas plëtoti

á bendruomenæ integruotø psichiatrijos

paslaugø tinklà Vilniaus miesto gyventojams.

Jums turëtø bûti þinoma, kad

Vilniaus miesto savivaldybë kartu su Nyderlandø

uþsienio reikalø ministerija ir

„Þenevos iniciatyva psichiatrijoje“ pradëjo

vykdyti projektà, kurio tikslas – sukurti

Vasaros gatvëje esanèiame Vilniaus

miesto psichikos sveikatos centre lanksèiø

(ambulatoriniø, pusiaustacionariniø,

stacionariniø) paslaugø grandinæ. Ðá projektà

konsultuoja ir remia garsûs Europos

akademinës psichiatrijos atstovai, jø

tarpe – buvæs Pasaulio psichiatrø asociacijos

prezidentas prof. N. Sartorius.

Mes tikëjomës ir iki ðiol tikimës, kad

ðis projektas suvienys visø Lietuvos valdþios

struktûrø pastangas priartinti Lietuvos

psichiatrijà prie Europos Sàjungos

valstybëse sukurtø pagalbos modeliø ir

iðvaduoti jà ið neefektyviø ir prieðtaraujanèiø

laikmeèio iððûkiams paslaugø centralizavimo

ir monopolizavimo tendencijø.

Mes taip pat siekiame ir sieksime, kad

psichiatrijos stacionaro paslaugos Vilniaus

mieste bûtø pradëtos teikti ne tik

psichiatrijos, bet ir bendrojo profilio sveikatos

prieþiûros ástaigose. Mûsø ásitikinimu,

Vasaros gatvëje pradëtas kurti paslaugø

modelis taps geru pavyzdþiu tiek

kitiems Lietuvos regionams, tiek ir kaimyninëms

Europos valstybëms.

Deja, Sveikatos apsaugos ministerija

dël mums sunkiai suprantamø prieþasèiø

siekia koncentruoti visas psichiatrijos

stacionaro paslaugas vienoje, jai pavaldþioje

didþiausioje Lietuvos psichiatrijos

ástaigoje. Mûsø ásitikinimu, tai bûtø

strategiðkai klaidingas þingsnis, ignoruojantis

Pasaulio sveikatos organizacijos

rekomendacijas, daugeliui metø átvirtinantis

19-ajame amþiuje suformuotà

stigmatizavimo tradicijà – psichiatrijos

plëtros izoliacijà nuo bendruomenës paslaugø

infrastruktûros ir nuo bendrosios

medicinos plëtros. Ásivyrautø paslaugø

teikimo ir idëjiniø nuostatø psichiatrijoje

monopolis, o pacientai netektø galimybës

rinktis stacionaro paslaugas teikianèios

gydymo ástaigos.

Mûsø nuomone, ðá nuostatø skirtumà

reikëtø vertinti ne kaip santykiø tarp

dviejø ligoniniø problemà, o kaip skirtingus

strateginius poþiûrius á Lietuvos

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

modelá ateities Lietuvoje.

Vilniaus miestas siekia ir sieks, kad

psichikos ligoniams, siekiant geriau

juos integruoti á visuomenæ ir patenkinti

jø poreikius, bûtø teikiamos plataus

spektro, ir ne vien tik stacionaro paslaugos.

Ðiandien jau aiðku, kad pirminiame

lygyje kuriamø savivaldybiø psichikos

sveikatos centrø plëtra neleidþia uþtikrinti

pilnavertës ambulatorinës ir pusiaustacionarinës

pagalbos psichikos ligomis

sergantiems þmonëms. Tuo tarpu

Sveikatos apsaugos ministerija nerodo

pakankamos iniciatyvos keisti

ydingà paslaugø kainø politikà, kai

ástaiga (tokia, kaip Vilniaus miesto psichikos

sveikatos centras) gali iðgyventi

tik teikdama stacionaro paslaugas ir

kaipmat bankrutuotø, teikdama itin

svarbias ir reikalingas ambulatorines,

dienos stacionaro ir kitas integracijà á

bendruomenæ uþtikrinanèias paslaugas.

Taigi Vasaros gatvëje pradëtas vykdyti

projektas galëtø susilaukti specialios

SAM ir LPA paramos kaip modelinis

projektas, padësiantis visai Lietuvos

psichiatrijai uþpildyti dideles spragas

paslaugø teikimo spektre.

Nors turime tvirtà nuomonæ ðiuo klausimu

ir nesirengiame vykdyti minëto

SAM ásakymo nuostatos, vis tik suvokiame,

kad reikia siekti konstruktyviø

sprendimø. Todël mums yra labai svarbi

Lietuvos psichiatrø asociacijos kaip

psichiatrø profesinës organizacijos pozicija.

Praðytume, kad LPA valdybos ekspertai

atsakytø á tokius mus dominanèius

klausimus.

1. Ar atitinka Pasaulio sveikatos orga-

6 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


AKTUALIJOS

Vilniaus miesto merui

Artûrui Zuokui

Dël psichikos sveikatos

paslaugø plëtros

Vilniaus mieste

nizacijos ir kitø tarptautiniø organizacijø

poþiûrá Sveikatos apsaugos ministerijos

strateginë nuostata visà psichiatrijos

stacionaro pagalbà Vilniaus mieste

ir apskrityje sukoncentruoti vienintelëje,

didþiausioje ðalyje psichiatrijos ástaigoje?

2. Ar Lietuvos psichiatrø asociacija

pritaria Vilniaus miesto savivaldybës vizijai

plëtoti lanksèiø psichiatrijos ambulatoriniø,

pusiaustacionariniø ir stacionariniø

paslaugø modelá Vilniaus miesto

psichikos sveikatos centre (Vasaros g.)

ir Vilniaus miesto bendrojo profilio ligoninëse?

3. Kokius kompromisinius siûlymus

LPA galëtø pateikti, Vilniaus miesto savivaldybei

ir Sveikatos ministerijai nesutariant

dël optimalaus psichiatrijos paslaugø

iðdëstymo Respublikinëje Vilniaus

psichiatrijos ligoninëje, Vilniaus

miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus

miesto bendrojo profilio ligoninëse?

Praðydamas kaip galima greièiau atsakyti

á ðiuos klausimus ir pateikti rekomendacijas

iðkilusiai situacijai konstruktyviai

spræsti, kartu nuoðirdþiai tikiuosi,

kad konstruktyvus Lietuvos psichiatrø

asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybës

ir Sveikatos apsaugos ministerijos

bendradarbiavimas padës sukurti ir ágyvendinti

paþangø, laikmeèio iððûkius atitinkantá

psichiatrijos paslaugø modelá

Vilniuje ir Lietuvoje.

Kvieèiu Lietuvos psichiatrø asociacijà

tapti Vilniaus miesto savivaldybës

partneriu, ágyvendinant naujà Vilniaus

miesto psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

plëtros modelá.

Pagarbiai,

Vilniaus miesto meras

Artûras Zuokas

Lietuvos psichiatrø asociacija

2004 m. vasario 11 d. posëdy

je apsvarstë Jûsø raðte „Dël

Vilniaus miesto psichikos sveikatos

centro veiklos perspektyvø” iðdëstytas

mintis ir klausimus. Dþiaugiamës,

kad Vilniaus miesto vadovas asmeniðkai

rûpinasi psichikos sveikatos problemomis

mieste ir tai suteikia viltá,

kad Vilniaus miestas ir toliau iðliks

vienas ið regiono lyderiø formuojant

ðiuolaikiðkà psichikos sveikatos pagalbos

sistemà. Tikimës, kad mûsø

nuomonë bus naudinga priimant tolimesnius

sprendimus.

Pasaulio sveikatos organizacija savo

2001 m. praneðime „Psichikos

sveikata: naujas supratimas, nauja viltis”,

taip pat kituose svarbiausiuose

dokumentuose, skirtuose psichikos

sveikatai, akcentuoja keletà svarbiausiø

vystymosi krypèiø: decentralizacijà,

integracijà á bendràjà medicinà

bei palaipsná daugumos psichikos

sveikatos paslaugø perkëlimà á bendruomenæ.

Kartu ðiame praneðime nëra

tiksliai apibûdinama kokia konkreèiai

psichikos sveikatos prieþiûros

sistema turëtø bûti kiekvienoje ðalyje

ir siûloma kurti kiekvienos ðalies,

kiekvieno regiono ateities planus, remiantis

nurodytomis kryptimis bei turimais

resursais.

Atsakydama á Jûsø pateiktus klausimus,

LPA savo valdybos susirinkime

suformulavo tokià nuomonæ.

1. Kaip jau minëta, Pasaulio sveikatos

organizacija savo 2001 m. praneðime

„Psichikos sveikata: naujas

supratimas, nauja viltis” akcentuoja

decentralizacijà, integracijà á ben-

druomenæ ir psichiatrijos ligoniniø

maþinimà. Skyrelis, lieèiantis psichiatrijos

ligonines, taip ir vadinasi

„Maþinant psichiatrijos ligonines”,

jame sakoma: „O tuo metu, kol bus

ruoðiamasi ligonius ið ligoniniø integruoti

á bendruomenes ir ten jiems bus

teikiama reikiama parama, reikia maþinti

psichiatrijos ligonines, gerinti ligoniø

gyvenimo jose sàlygas (…)”.

Todël LR SAM 2003 12 22 d. ásakyme

Nr. V-754 minimas sprendimas

„2004 m. prijungti Vilniaus miesto psichikos

sveikatos centrà prie Respublikinës

Vilniaus psichiatrijos ligoninës”

prieðtarauja ðioms rekomendacijoms

ir decentralizacijos bei paslaugø

artinimo prie gyvenamosios vietos

dvasiai. Tokie sprendimai stiprintø psichikos

ligoniø izoliacijà ir stigmatizacijà.

Lietuvos psichiatrø asociacija savo

suvaþiavime, ávykusiame 2003 m.

lapkrièio 21 d., priëmë rezoliucijà, kuria

parëmë psichikos sveikatos paslaugø

decentralizacijà ir integracijà á bendruomenæ

(þr. priedà).

2. Lietuvos psichiatrø asociacija

esmës pritaria Vilniaus miesto savivaldybës

siekiams plëtoti kuo platesná

psichikos sveikatos paslaugø spektrà

ávairiose Vilniaus miesto ástaigose,

taip pat ir Vilniaus miesto psichikos

sveikatos centre. Taip pat labai

sveikintina tendencija, rekomenduojama

ir daugelyje Pasaulio sveikatos

organizacijos dokumentø, yra psichikos

sveikatos paslaugø integracija á

bendràjà medicinà. Tame tarpe, labai

svarbus yra stacionariniø psichiatrijos

skyriø sukûrimas bendrojo profilio

ligoninëse.

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

7


AKTUALIJOS

Dar kartà apie licencijas

Danguolë Regina Survilaitë

3. Norime pabrëþti, kad LPA yra

visos Lietuvos psichiatrus vienijanti

specialybinë draugija, todël negalime

pateikti aiðkiø ir vienareikðmiðkø

siûlymø, kaip pertvarkyti Vilniaus

miesto esanèiø stacionariniø

psichiatrijos ástaigø teikiamas psichikos

sveikatos paslaugas.

Taèiau manome, kad Vilniaus

miesto savivaldybë galëtø imtis iniciatyvos

suburti Lietuvos ir uþsienio

psichikos sveikatos bei sveikatos

administravimo specialistø grupæ,

kuri, remdamasi anksèiau minëtomis

Pasaulio sveikatos organizacijos

rekomendacijomis ir kitais

tarptautiniais dokumentais, suformuluotø

aiðkià Vilniaus miesto stacionariniø,

pusiau stacionariniø,

bendruomeniniø ir kitø psichikos

sveikatos paslaugø plëtros ilgalaikæ

vizijà. Ðis dokumentas, apsvarsèius

já vieðai ávairiuose lygmenyse,

ateityje galëtø tapti susitarimo

tarp ávairiø suinteresuotø institucijø

pagrindu. Tai leistø konsoliduoti

ávairias jëgas bendram problemø

sprendimui, taip pat ateityje padëtø

iðvengti galimø konfliktø tarp atskirø

ástaigø ar jø steigëjø.

Lietuvos psichiatrø asociacija

nuoðirdþiai priima Jûsø kvietimà

tapti Vilniaus miesto savivaldybës

partneriu psichikos sveikatos srityje.

Mes esame pasiryþæ prisidëti

prie tokios komisijos darbo, taip

pat prie kitø Vilniaus miesto savivaldybës

þingsniø modernizuojant

ir humanizuojant psichikos sveikatos

paslaugas Vilniaus mieste.

Pridedama. Lietuvos psichiatrø

asociacijos suvaþiavimo rezoliucija

– 2 lapai, 1 egz.

LPA prezidentas

doc. Emilis Subata

Jau susitvarkiau visus dokumentus,

reikalingus licencijai gauti.

Beliko tik nuneðti juos á Akreditavimo

tarnybà. Nors trumpai kalbëjau

apie tai LPA suvaþiavime 2003 11

21 (visko nespëjau pasakyti, nes pirmininkas

porà minuèiø „nukando“), þmonës

vis kreipiasi ir kreipiasi patikslinimø.

Girdëjau, kad Akreditavimo tarnybos

darbuotojos telefonu informacijos

neteikia ir liepia skambinti likus 40 dienø,

tuo tarpu dokumentus pageidauja

gauti prieð 2 mën. Neþinau, kodël bûtent

að taip susirûpinau licencijos tæsimu,

– matyt, paveikë visuotinë panika.

Suskaièiavusi tobulinimosi valandas

gavau daugiau kaip 600, todël komisijai

nurodþiau ne visas.

Visas tas licencijavimo bumas man

atrodo pakankamai iðpûstas, o pati procedûra

– þeminanti. Ar normalu, kad

moteris, norëdama suspëti á tobulinimosi

kursus, turi anksèiau gráþti ið dekretiniø

atostogø, kitaip praras licencijà?

Atmenu, kaip ðviesios atminties

SAM vyr. neurologas È. Grizickas, vadovavæs

kategorijø teikimo komisijai,

paklausë, kodël keletà metø nebuvau

tobulinimosi kursuose. Atsakiau, kad nespëjau,

nes gimdþiau vaikus. Tuomet jis

nusijuokë ir pasakë, kad vaikai – þymiai

svarbesnis tobulinimasis. Man atrodo,

kad þema versti pagyvenusius þmones,

gerus savo srities specialistus, rankioti

3–4 val. sertifikatus ið abejotinos vertës

konferencijø. Ir dar skaièiuoti visus antspaudus,

paraðus. Kai kurie dar darbingi

mano kolegos atsisakë ðios nemalonios

procedûros ir nutarë pasitraukti uþtarnauto

poilsio. Mums vis primenama,

kaip yra uþsienyje. Patikimi ðaltiniai sako,

kad uþsienyje reikia ilgiau ir sunkiau

mokytis, iki pradedi dirbti savarankiðkai.

Bet ten ir dirbti galima tol,

kol kojomis á prieká neiðneð. Be jokiø

amþiaus apribojimø. Jau nekalbant apie

atlyginimà. Þemintis reikia ir tvarkant

dokumentus kvalifikacijos këlimo skyriuje

Santariðkiø ligoninëje. Sklinda legendos

apie tai, kaip reikia „graþiai praðyti“

tobulinimosi kursø. (Apie tai, kaip

dëstytojai reketuoja studentus, spauda

jau paraðë, gal kada paraðys ir apie tai,

kaip menki valdininkai „sunkia“ gydytojus.)

Po ðios áþangos epigrafas, kurá buvau

pasirinkusi savo praneðimui suvaþiavime,

bus kaip sykis: „Skæstanèiøjø gelbëjimas

– paèiø skæstanèiøjø reikalas“

(I. Ilfas ir J. Petrovas). Nes labiausiai

mums patiems ir turi rûpëti mûsø licencijos

ir galimybë dirbti. Tiesa, Akreditavimo

tarnyboje man aiðkino, kad dokumentus

licencijai perregistruoti turës

surinkti ir pateikti darbovietës, kad

þmonës po vienà nevaikðèiotø. Tarnyba

þadëjo iðsiøsti visoms ástaigoms raðtus

su licencijavimo reikalavimais. Taèiau,

kiek man þinoma, iki ðiol ástaigos

jokiø raðtø negavo.

Ruoðdamasi suvaþiavimui nusiunèiau

klausimus á Valstybinæ akreditavimo

sveikatos prieþiûros veiklai tarnybà

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

(toks tos ástaigos oficialusis pavadinimas)

ir gavau iðsamius atsakymus,

pasiraðytus generalinio direktoriaus

Silverijaus Ðukio, kuris, beje, yra

psichiatras, tik niekad jo jokiose mûsø

konferencijose matyti neteko (ádomu,

ar jis turi licencijà?). Svarbiausius

dalykus èia ir pateiksiu.

Visuotinis gydytojø licencijavimas

Lietuvoje pradëtas 1998 07 01. Nuo

to laiko iki dabar gydytojø profesinës

kvalifikacijos tobulinimà reglamentavo

trys nuosekliai vienas kità keitæ teisës

aktai – SAM ministro ásakymai:

1998 06 26 Nr.361, 2001 03 28 Nr.204

ir 2002 03 18 Nr.132. Lietuvos ástatymai

ásigalioja kità dienà nuo paskelbimo

„Valstybës þiniose“ dienos ir ne-

8 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


AKTUALIJOS

taikomi atgaline data. Todël laikotarpá

nuo visuotinio gydytojø licencijavimo

pradþios iki dabar galima suskirstyti á

3 teisës aktø galiojimo laikotarpius:

1) 1998 07 01 – 2001 04 04;

2) 2001 04 05 – 2002 03 27;

3) 2002 03 28 – iki dabar.

Perregistruojant licencijas bus þiûrima,

kada gydytojas tobulino kvalifikacijà

ir kokie reikalavimai atitinkamu

metu buvo keliami tobulinimuisi ir já

patvirtinantiems dokumentams. Nuo

1998 07 01 galioja reikalavimas – 200

tobulinimosi val. per 5 metus. Nuo

2001 04 05 iki dabar galioja reikalavimas,

kad tobulinimasis ðvietimo institucijoje

sudarytø ne maþiau kaip 60

proc. privalomojo profesinës kvalifikacijos

tobulinimo trukmës (t.y. 120 val.).

Taigi gydytojai, gavæ licencijas iki 2001

04 05, iki tol savo profesinæ kvalifikacijà

gali bûti tobulinæ vien, pavyzdþiui,

specialybiø moksliniø draugijø organizuotose

konferencijose. Taèiau uþ vëlesná

laikotarpá gydytojas privalës pateikti

dokumentus, patvirtinanèius, kad

jis tobulinosi universitetiniuose kursuose

ne maþiau kaip 72 val., jei licencija

galioja iki 2004 05 01. Vidurkis apskaièiuojamas

taip: tobulinimasis per 1 metus

turi sudaryti 40 val., ið jø 24 val. –

universitetiniuose kursuose.

Kai kurie kolegos man pasakojo mokæsi

universitetiniuose kursuose iki minëto

laikotarpio – 2001 04 05 ir surinkæ,

pavyzdþiui, 110 val. Tokiems gydytojams

nepasisekë – jiems bûtinai

reikës surinkti ir trûkstamas universitetines

10 val. Lengviau tiems, kurie

iki minëto laikotarpio kursuose nebuvo,

– jiems uþteks ir 72 val.

Vienà kartà per 5 metus ið valstybës

biudþeto apmokama iki 75 proc. tobulinimosi

universitetinëse institucijose

iðlaidø, trûkstamas lëðas turi skirti

darbdavys, rëmëjai ar pats asmuo.

Kaip skaièiuojamos valandos?

Viena staþuotës diena – 6 val. (uþsienyje

– 9 val.); 1 val. paskaitos kursams

ar seminarams parengimas – 10 val.

(uþsienyje – 15 val.). Skaitytas mokslinis

praneðimas – 20 val. (uþsienyje –

30 val.). Tezës be praneðimo – 4 val.

(uþsienyje – 6 val.). Beje, jei gydytojas

ir dalyvavo konferencijoje (turi tà

patvirtinantá dokumentà), ir skaitë praneðimà

arba jei yra paskelbtos jo praneðimo

tezës (nors praneðimas neskaitytas),

atitinkamos valandos sudedamos.

Dëstytojas, skaitantis tobulinimosi

kursà, negalëtø gauti ir tø kursø dalyvio

paþymëjimo. Jam tokios formos

tobulinimasis áskaitomas kaip pasirengimas

atitinkamos trukmës paskaitai.

Tobulinantis kitose su profesine kvalifikacija

susijusiose srityse (vadyba,

kompiuterija, neurologija, sveikatà

stiprinanèiø ligoniniø konferencijos,

meno terapija ir kt.) áskaitoma tik 1/3

val. Be to, tokio tobulinimosi laikas negali

sudaryti daugiau kaip 20 proc. privalomojo

profesinës kvalifikacijos tobulinimo

trukmës. Esame pasiekæ tokià

specializacijà, kad áskaitoma tik 1/

3 vaikø psichiatrø tobulinimosi suaugusiø

psichiatrijos kursuose valandø.

Tas pats ir su narkologija, nors, man

rodos, beveik kiekvienas psichiatras

gali dirbti narkologu, o narkologas –

toli graþune...

Valandos uþ straipsnius skaièiuojamos

taip: uþsienio ar tarptautiniuose

moksliniuose þurnaluose su citavimo

indeksu – 90 val., be citavimo indekso

– 75 val.; pripaþintuose Lietuvos

mokslo þurnaluose – 30 val.; Lietuvos

suorganizuotos mokslinës-praktinës

konferencijos leidinyje – 10 val., t.p.

leidinyje uþsienyje –15 val.

Metodiniø nurodymø, vadovëliø,

taip pat straipsniø populiariojoje medicinos

literatûroje rengimas profesinës

kvalifikacijos tobulinimo forma

nelaikomi.

Reikalavimai paþymëjimams galioja

nuo 2001 04 05 iki dabar (nors

tik 2003 m. mûsø konferencijose imta

iðdavinëti paþymëjimus, atitinkanèius

visus reikalavimus):

• Paþymëjimà iðdavusi institucija

• Registracijos numeris

• Data

• Tema

• Valandø skaièius

• Kam skirtas renginys (pvz.,

gydytojams psichiatrams)

• Institucijos vadovo paraðas,

antspaudas

Jei renginio organizatoriai keli, paþymëjimo

registracijos numerá áraðo

kiekviena institucija (t. p. turi bûti keli

paraðai, antspaudai)

Kokius dokumentus reikia pateikti

Akreditavimo tarnybai? Turimà licencijà,

pasà, tobulinimosi paþymëjimus,

paþymà apie paskutinius 5 metus ið darbovietës,

kurioje bûtinai turi bûti nurodyta,

kad asmuo dirbo psichiatru ir kokiu

ásakymu remiantis juo paskirtas, arba

atðviestus Sodros paþymëjimo duomenis

uþ paskutinius 5 metus, kur yra

áraðyta, jog asmuo dirbo psichiatru ir

sveikatos paþymà (forma 46a). Visø dokumentø,

iðskyrus licencijà ir sveikatos

paþymà, patvirtintas kopijas. Reikia

pridëti ir 66 Lt mokesèio (ámokos kodas

5710) Vilniaus mokesèiø inspekcijai

kvità (sàskaita 10002458204, AB

Hansabanke, kodas 73000). Akreditavimo

tarnyba pageidauja, kad bûtø pateikti

atskiri tobulinimosi kursø, konferencijø

ir moksliniø darbø sàraðai su

susumuotomis valandomis.

Tad sëkmës! Ir ateinanèius penkerius

metus vël bûsime tikri psichiatrai, nesibaiminantys

pristigti duonos... Nebent

toje Europos Sàjungoje kas nors

pasikeistø...

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

9


AKTUALIJOS

Narkotikø vartojimo

prevencija bendruomenëje

Jau treti metai svarstoma ir tobulinama

„Ankstyvo mokiniø narkotiniø

ir psichotropiniø medþiagø

vartojimo nustatymo tvarka“ susilaukë

prieðtaringø visuomenës ir specialistø

vertinimø. Atnaujintame Sveikatos apsaugos

ministerijos interneto tinklalapyje

patvirtinto ðios tvarkos galutinio varianto

rasti nepavyko, taèiau SAM praneðimai

spaudai informuoja apie tai, kad

2004 m. sausio 1 d. turëjo bûti ásteigtas

Narkotikø kontrolës departamentas prie

LRV, atsakingas uþ Vyriausybës narkotikø

kontrolës ir narkomanijos prevencijos

strategijos bei programos ágyvendinimà

2004–2008 metais. Vyriausybinës

narkotikø kontrolës komisijos pavedimu

ðis departamentas kontroliuos ir

koordinuos institucijø darbà, ankstyvo

mokiniø narkotiniø, psichotropiniø medþiagø

vartojimo nustatymo tvarkos ágyvendinimà.

Tvarkos projekte numatoma,

kad testavimà turi teisæ atlikti Narkotikø

kontrolës departamento ágaliota sveikatos

prieþiûros specialistø komisija, jos

veiklos nuostatas tvirtins departamentas.

Specialistø komisija vykdys kontroliná

mokiniø testavimà,

Svarstant bet kokias narkotikø vartojimo

prevencijos priemones verta prisiminti

Sveikatos apsaugos ministerijos

vyriausiosios specialistës O. Grimalauskienës

ir bendraautoriø (L. Bulotaitë,

E. Subata, Z. Javtokas, O.Davidonienë,

R. Vainauskienë) parengtà ir 2002 m. iðkleistà

knygà „Narkotikø vartojimo prevencija

bendruomenëje“. Tai þinynas,

skirtas pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojams,

kuriame aiðkiai iðdëstyti pagrindiniai

narkotikø prevencijos principai.

Ðioje knygoje yra nuosekliai pristatoma

piktnaudþiavimo narkotikais samprata,

politikos Lietuvoje ir pasaulyje metmenys,

pateikiami epidemiologiniai priklausomybæ

sukelianèiø medþiagø vartojimo

duomenys. Svarbi knygos dalis

yra skirta bûtent prevencinei veiklai: aptariama

jos metodai ir strategija, prevencijos

programø rengimo principai bei

programø vertinimas.

Pabrëþiant privalomà moksleiviø testavimà

ignoruojamas faktas, kad tradicinës

supaprastintos perauklëjimo, baudimo

ir gelbëjimo strategijos nëra veiksmingos

sprendþiant narkomanijos problemà.

Dëstant pagrindinius prevencijos

principus ðiame þinyne taip pat aiðkiai

iðskirta, kad „prevencijos priemonës turi

apimti visas svaiginimosi formas – nuo

rûkymo, alkoholio vartojimo iki stipriø

narkotikø vartojimo“, o ne vienà ribotà

svaiginimosi bûdà. Ðitai atsispindi ir

Sveikatos apsaugos ministerijos praneðimuose

spaudai – skatinama taikyti

kompleksinæ tabako, alkoholio ir narkotikø

prevencijà.

Nors testavimas vadinamas narkotikø

vartojimo prevencijos priemone, visiðkai

neaiðku, kuriai prevencijos krypèiai

ðià priemonæ reikëtø priskirti, – tai greièiau

gàsdinimo priemonë. Tuo tarpu minimame

þinyne vëlgi nurodoma: „Daugumos

ðiuolaikiniø prevencijos programø

dëmesio centre – psichologiniai bei

socialiniai veiksniai, darantys átakà narkotikø

vartojimui. Pagal ðias programas

ugdomi grieþto atsisakymo vartoti, prieðinimosi

socialiniam spaudimui ágûdþiai,

atliekamas „psichologinis skiepijimas“,

ugdomi asmeniniai ir socialiniai arba gyvensenos

ágûdþiai“.

Ðios programos yra veiksmingesnës,

nes pagrástos daug platesne paaugliø narkotikø

vartojimo prieþasèiø samprata ir

psichologinëmis þmogaus elgesio teorijomis,

jas ágyvendinant naudojamasi patikimomis

intervencijos technikomis ir

mokslo tyrimø duomenimis.

Valstybinio psichikos sveikatos centro

duomenimis, asmens sveikatos prieþiûros

ástaigose pagal amþiaus grupes

1999 m. dël priklausomybës nuo narkotikø

áregistruota: iki 14 m. – 0,6 proc.

(l7), 15–19 m. – 7,5 proc. (232), – bendras

skaièius nesiekia net 300. Tiesa,

2003 m. ESPAD tyrimo duomenimis,

narkotikø vartojimas stabilizavosi, nelegalius

narkotikus vartojo 15,6 proc.

moksleiviø. Rodiklis dar didesnis didþiuosiuose

miestuose ir rizikos vaikø

grupëse. Beje, dauguma moksleiviø, sudaranèiø

tuos gàsdinanèius 15 procentø,

neteisëtas psichotropines medþiagas

vartoja atsitiktinai, kartà per mënesá ar

reèiau. Keista, kad negirdëti labai iðsigandusiø

balsø dël beveik ðimtaprocentinio

alkoholio vartojimo vyresnëse klasëse.

Gaila, kad kol kas þinynai ir moksliniai

tyrimai yra skiriami specialistams,

o politiniai sprendimai priimami remiantis…

tarpþinybinëmis grupëmis. Todël

svarbu, kad narkotikø prevencijà bendruomenëje

iðmanytø ne tik programas

ágyvendinantys specialistai, bet ir strateginius

sprendimus priimantys politikai.

Ðis þinynas – ne tik specialistams, bet ir

politikams.

Parengë

N. Goðtautaitë

L. Dobelytë

INORMACIJA DIRBANTIEMS SU PRIKLAUSOMYBE NUO AZARTINIØ LOÐIMØ:

Anoniminiai loðëjai

mob. 8-685 49035

mob. 8-687 95285

10 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


LPA VALDYBOS INORMACIJA

Lietuvos psichiatrø asociacijos suvaþiavimas

2003 m. lapkrièio 21 d

Protokolas

Suvaþiavime dalyvavo 223 Lietuvos

psichiatrø asociacijos nariai. 2003 m.

lapkrièio 21 d. asociacijoje yra 440

nariø.

1. Suvaþiavimo atidarymas. Sveikinimo

þodis. Suvaþiavimo dalyvius pasveikino

LPA prezidentas doc. E.Subata,

paminëdamas aktualias problemas:

maþi atlyginimai, nepakankamas psichiatrø

atstovavimas paslaugø teikimà,

psichiatrijos finansavimà bei specialistø

kvalifikacijà reglamentuojanèiose

institucijose.

2. Lietuvos psichikos sveikatos politika

ir paslaugø plëtros strategija – kai

kurie esanèios sistemos vertinimo rezultatai.

Praneðëjas doc.D.Pûras pristatë

Lietuvos ir þymiø Europos psichikos

sveikatos politikos ekspertø atliktø nepriklausomø

Lietuvos psichikos sveikatos

sistemos ir jos vystymosi tyrimø tikslus

ir iðvadas. Gyd. A.Alekseièikas teiravosi,

kokios interesø grupës, trukdo

psichiatrijos vystymuisi. Doc. D. Pûras

nurodë, kad medicinoje svarbios interesø

grupës: specialistai (Lietuvoje aktyviausi

gydytojai psichiatrai, maþiausiai

aktyvûs psichologai ir socialiniai darbuotojai),

pacientai ir jø artimieji, politikai

ir visuomenë. Praneðëjas pabrëþë,

kad Lietuva yra tarp labiausiai stigmatizuojanèiø

psichiatrijà ðaliø, o ðiuo metu,

kuriant psichiatrijos politikà, geriausiai

girdimas ástaigø vadovø balsas. Doc.

D. Pûro nuomone psichikos sveikatos

sistemos vystymosi trukmë priklauso

nuo strategijos suformulavimo ir po to

trunka apie 20 metø.

3. Kai kurie psichiatrø kvalifikacijos

këlimo ir licencijavimo klausimai.

Praneðëja D.Survilaitë iðanalizavo ir pristatë

galiojanèius Lietuvos gydytojø kvalifikacijos

këlimo reikalavimus, ástatymus,

kvalifikacijos këlimo valandø apimtá

ir paskirstymà. Pateikë informacijà

dël apmokëjimo uþ kvalifikacijos këlimo

kursus bei dokumentus, kuriø reikalauja

licencijavimo komisija.

4. Klaipëdos kraðto psichiatrø bei

medicinos psichologø socialinës apklausos,

vertinant psichiatrinæ pagalbà

Klaipëdos kraðte rezultatai. Praneðëjas

S.Liutkus pateikë Klaipëdos

kraðto psichikos sveikatos prieþiûros

darbuotojø apklausos, rezultatus. Respondentø

teirautàsi kaip jie vertina psichikos

sveikatos pagalbà (ambulatorinæ

ir stacionarinæ), psichikos sveikatos prieþiûros

darbuotojø skaièiø, atlygá, taip pat

klausta, koks atlyginimas bûtø pakankamas.

Praneðime palyginti 2003 ir 1993

m. analogiðko tyrimo duomenys, vertinant

psichiatrijos vystymosi tendencijas.

5. Etika, þiniasklaida ir informavimas.

Praneðëjas L.Sluðnys pristatë savo

darbo Þurnalistø ir leidëjø etikos komisijoje

patyrimà, reikalavimus, keliamus

informacijai, kurià pateikia þiniasklaidos

priemonës, aptarë Þurnalistø ir leidëjø

etikos komisijos rekomendacijas: vengti

vien smalsumà kelianèios informacijos

bei skaudþiø ávykiø pavertimo sensacija.

Buvo aptartas terminas „nestabilios

psichikos asmuo”, dël kurio naudojimo

buvo kreiptasi á Þurnalistø ir leidëjø

etikos komisijà. Jeigu toká iðsireiðkimà

vartoja þurnalistas, tai vertinama kaip

etikos paþeidimas, o jeigu medicinos

specialistas – turëtø bûti sprendþiama ar

nepaþeisti medicinos ir profesinës etikos

reikalavimai. Sveikatos apsaugos ministerija

kelis kartus buvo informuota raðtu,

áspëjant dël tokiø iðsireiðkimø neleistinumo.

6. LPA Kraðtø veiklos aktualijos.

Pirmininkauja doc. E.SUBATA.

Kauno kraðto aktualijas pristatë gyd.

V.Matonienë, praneðime aptarë PSC savarankiðkumo

problemas, akcentuojant

komandiná darbà ir aptarnaujamos teri-

torijos (20–30 tûkst. gyventojø) nustatymas.

Praneðëja taip pat svarstë bûtinybæ

uþsitikrinti bendrà „psichiatriná“

biudþetà, ir lëðas, likusias sumaþinus lovø

ir personalo psichiatrijoje, skirti dienos

centrø bei naujø paslaugø kûrimui.

Svarstant specialistø kvalifikacijos këlimà

rekomendavo, kad licencijavimui

galiojanèius paþymëjimus, galëtø iðduoti

ne tik universitetai.

Ðiauliø kraðo aktualijas pristatë gyd.

V.Bartkevièius. Ðiauliø kraðtas vietos

specialistams organizuoja pertraukiamus

universitetinius kvalifikacijos këlimo

kursus Ðiauliuose, nepasitraukiant ilgesniam

laikui ið darbo vietos. Ðiauliø kraðtas

rengia dalykines kraðto konferencijas,

didelis dëmesys skiriamas psichosocialinei

reabilitacijai. Praneðëjas pritarë

PSC savarankiðkumui ir aptarnaujamos

teritorijos nustatymui bei sutaupytø

lëðø panaudojimui naujoms paslaugoms

kurti.

Klaipëdos kraðto aktualijas pristatë

gyd. S.Liutkus, kuris pasakojo apie konferencijø

metu po teorinës dalies vykstantá

klinikiniø atvejø nagrinëjimà, kuriuo

siekiama tobulinti klinikiná màstymà.

Klaipëdos kraðte organizuojami seminarai

bei jø ciklai, kuriuose dësto Vilniaus

universiteto specialistai, yra ásteigta

psichoterapijà taikanèiø specialistø

grupë. Apþvelgiant psichiatrinæ pagalbà

Klaipëdos mieste nurodyta, kad èia veikia

vienas savarankiðkas PSC, ir deja nebuvo

pasinaudota galimybe stacionarines

psichiatrijos paslaugas integruoti á

3 somatines ligonines, kol kas atotrûkis

tarp psichiatrijos ir likusios medicinos

yra itin didelis. Praneðime aptarta priverstinai

gydomø pacientø problema,

nes Klaipëdos kraðte nëra skyriaus, galinèio

uþtikrinti tokiø pacientø gydymà,

slaugà, ir personalo saugumà. (Gyd.

V.Matonienë informavo, kad priverstinai

gydomi pacientai bus perkeliami á

Rokiðkio PL). Klaipëdos kraðto aktualijø

pristatymà tæsusi gyd. S. Naujokienë

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

11


LPA VALDYBOS INORMACIJA

teigë, kad svarbu uþtikrinti, kad psichikos

sveikatos prieþiûra bûtø teikiama ne

tik vieðosiose, bet ir privaèiose ástaigose.

Paslaugø kokybæ turi uþtikrinti savivaldybë,

nepriklausomai nuo PSC nuosavybës

formos, nes esant reikalui gali

atsisakyti pirkti paslaugas. Praneðëja priminë,

kad gydant psichikos sutrikimus

bendrose ligoninëse, ryðkiai maþëja stigma,

pacientai noriau kreipiasi, taèiau per

pastaruosius 4 metus, tokiø skyriø skaièius

sparèiai maþëja ir pabrëþë bûtinybæ

ðiems skyriams vienytis.

Vilniaus kraðto aktualijas pristatë gyd.

A. Navickas. Jis teigë, kad reikia suteikti

kraðtams daugiau savarankiðkumo organizuojant

seminarus ir konferencijas, kuriø

paþymëjimai galiotø licencijuojant.

Informavo, kad yra parengti Vilniaus

kraðto filialo nuostatai ir siûlë tiksliai

apibrëþti kraðtø filialø ágaliojimus kvalifikacijos

këlimo srityje, nes tikslinga,

kad Vilniaus kraðto filialas gautø ágaliojimus

rûpintis Vilniaus kraðto psichiatrø

kvalifikacijos këlimu.

Diskusijose buvo aptarti praneðimuose

iðdëstyti klausimai: doc. E. Subata pasisakë

uþ tai, kad didëtø LPA vaidmuo

specialistø kvalifikacijos këlime. Gyd.

S. Liutkus nurodë buvimo savarankiðku

padaliniu privalumus bei teigë, kad kraðtø

bei filialø antspaudai, iðduodant paþymëjimus

apie kvalifikacijos këlimà,

galiotø kaip ir LPA antspaudas. Gyd.

A. Navickas nurodë, kad iki ðiol neiðspræsta

patvirtintø taikymui psichologiniø

testø problema, tuo tikslu reikëtø

ásteigti komisijà, kuri iðanalizuotø ir

spræstø klausimà dël psichologiniø testø

taikymo. Naujai siûlomus klausimus

doc. E.Subata siûlë pirmiausiai iðnagrinëti

ir paruoðti LPA valdybos posëdyje,

ten pat turëtø bûti sudaromos ir komisijos.

Gyd. E. Mikaliûnas informavo, kad

SAM sudarë darbo grupæ, rengianèià

paslaugø detalizavimà bei reikalavimus

jas teikianèioms ástaigoms, pabrëþë realistiðkø

standartø svarbà ir paragino

psichiatrus aktyviai dalyvauti komisijos

darbe. Gyd. D. Survilaitë nurodë,

kad mokymus gali rengti daug kas, taèiau

galioja tik paþymëjimai su universitetø

katedrø vadovø paraðais, todël

tikslinga parengti kreipimàsi á Valstybinæ

akreditavimo tarnybà, Sveikatos

apsaugos ministerijà ir kitas institucijas,

kad á LPA rekomendacijas bûtø atsiþvelgiama

iðduodant ar pratæsiant licencijà.

Gyd. L. Lazauskas pasiûlë sukurti

darbo grupæ, kuri padëtø susigràþinti

buvusias LPA teises kvalifikacijos

këlimo ir vertinimo srityje.

7. LPA filialø nuostatø projekto pristatymas,

priëmimas. Suvaþiavimui pateikti

tvirtinti kraðtø filialø nuostatai –

kraðtai steigiasi kaip LPA filialai, kuriø

kiekvienas deleguoja á LPA valdybà po

vienà atstovà. Diskusijoje informuota,

kad perregistravus LPA ástatus, pagal

Asociacijø ástatymo reikalavimus, kraðtai

gali bûti savarankiðkos organizacijos,

bet tada negali bûti LPA dalimi. Gyd.

S. Liutkus iðsakë abejones dël Klaipëdos

kraðto organizacijos perregistravimo

á filialà. Taip pat aptarti nario mokesèio

paskirstymo klausimai. Parengti ir kraðtuose

apsvarstyti buvo Vilniaus, Kauno

ir Ðiauliø kraðtø filialø nuostatai, todël

jie pateikti tvirtinimui, atidedant Klaipëdos

kraðto klausimo svarstymà. Balsuojant

LPA suvaþiavimas pritarë ðiø filialø

steigimui ir nuostatams (uþ – 210,

prieð – 4 balsai, susilaikë – 8).

8. Juridiniø nariø priëmimas á LPA

Siûloma Lietuvos vaikø ir paaugliø draugijà

(LVPD) priimti á LPA, draugija suvaþiavime

turëtø vienà balsà. E.Subata

pasiûlë stojimo mokestá numatyti 50 Lt.,

o gyd. D.Survilaitë – 100 Lt. Balsuojant

LPA suvaþiavimas pritarë, kad

LVPD bûtø priimta á LPA juridiniu asmeniu,

nustatant stojimo mokestá –

100 Lt, o LPA valdyba ágaliota nustatyti

juridiniø nariø metiná mokestá, atsiþvelgiant

á organizacijos nariø skaièiø (uþ –

220, prieð – 0, susilaikë – 2).

9. Pasaulio psichiatrø asociacija ir

Lietuva. Marianne Kastrup pristatë Pasaulio

psichiatrø asociacijos istorijà bei

tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas.

10. Lietuvos sutrikusios psichikos

þmoniø asociacija pirmininkë V.Kaðubienë

pristatë organizacijos istorijà ir

tikslus.

11. Atskiru klausimu, gavus Klaipëdos

kraðto praðymà, patvirtinti LPA

Klaipëdos filialo nuostatai (uþ – 220,

prieð – 0, susilaikë – 2)

12. Prievartos psichiatrijoje aspektai.

Praneðëjas V.Raèkauskas informavo

apie prievartinio gydymo taikymà

ávairiose ðalyse bei tarptautiná tyrimà

„Prievartos taikymo psichiatrijoje ávertinimas

Europoje“, kuriame dalyvauja ir

Lietuvos tyrëjai. Juo siekiama ávertinti

priverstinio gydymo situacijà Lietuvoje

bei pateikti rekomendacijas apie optimalø

prievartos taikymà psichiatrijoje. Kol

kas nëra oficialiø duomenø apie priverstinai

be teismo sprendimo stacionarizuotø

pacientø skaièiø.

13. Vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos

strategija Vilniaus mieste. Praneðëja

J.Sajevièienë informavo apie darbo

grupæ, finansuojamà Atviros Lietuvos

fondo, kuri kuria vieningà ir ilgalaikæ

vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos

strategijà Vilniuje bei strategijos ágyvendinimo

rekomendacijas. Joje siekiama

tiksliai apibrëþti kiekvienos institucijos,

susijusios su vaikø ir paaugliø prieþiûra

funkcijas, pareigas ir atsakomybæ, numatyti

kaip vaikams ir paaugliams bûtø teikiama

pilnavertë ir nenutrûkstama pagalba.

14. Dël LPA suvaþiavimo 2003 m. lapkrièio

21 d. rezoliucijos Apsvarstyta ir

vienbalsiai priimta LPA suvaþiavimo rezoliucija,

dël Psichikos sveikatos centrø.

Pagrindiniai rezoliucijos teiginiai: PSC turi

bûti savarankiðkos ástaigos, aptarnauti

ne maþiau 20–30 tûkst. Gyventojø, veikti

teritoriniu principu. Lëðos, sutaupytos

maþinant psichiatrijos stacionarines paslaugas,

turi bûti skiriamos naujø paslaugø

bendruomenëje plëtrai.

15. Suvaþiavimo uþdarymas. Doc.

E. Subata padëkojo LPA nariams uþ dalyvavimà,

praneðëjams uþ ádomius ir turiningus

praneðimus, LPA valdybos nariams

uþ suvaþiavimo organizavimà ir

paskelbë suvaþiavimà baigusiu darbà.

Prezidentas

Emilis Subata

Sekretorë

Eglë Pincevièiûtë

12 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


LPA VALDYBOS INORMACIJA

1995 metais buvo priimtas Psichikos

sveikatos prieþiûros ástatymas,

reglamentuojantis, kad ambulatorinæ

psichikos sveikatos prieþiûrà teikia

savivaldybiø Psichikos sveikatos centrai

(PSC). Jau sukaupta maþdaug

penkeriø metø patirtis, nes PSC pradëjo

kurtis 1998 metais.

PSO dokumentai (The World Health

Report 2001) rekomenduoja, kad

PSC paslaugas teiktø arti paciento gyvenamosios

vietos. PSC veikiant bendruomenëje

galima vykdyti saviþudybiø,

priklausomybës ligø, vaikø elgesio

sutrikimø prevencijà, dirbti su ðeimomis,

ðvietimo ástaigomis, analizuoti

bendruomenës psichikos sveikatos

poreikius, atstovauti psichikos ligonius,

átraukti bendruomenæ á psichikos

sveikatos prieþiûros procesà, skatinti

pacientø organizacijø kûrimàsi,

vykdyti psichikos ligoniø reabilitacijà

ir abilitacijà, bendradarbiauti su visomis

institucijomis, teikianèiomis

psichikos sveikatos ir socialines paslaugas,

teikti prieþiûrà asmenims neprisiraðiusiems

prie gydymo ástaigos,

asocialiems, iðëjusiems ið ákalinimo

vietø.

Pasiekti ðiø tikslø bûtina specialistø

komanda: gydytojas psichiatras,

psichologas, vaikø paaugliø psichiatras,

socialinis darbuotojas, psichikos

sveikatos slaugytoja bei psichoterapeutas.

Adekvaèiai materialinei bazei

ir specialistams iðlaikyti ið TLK skiriamø

lëðø reikia paslaugas teikti ne

maþiau kaip 20-30 000 gyventojø. Aptarnaujant

maþiau gyventojø, neámanoma

vykdyti PSC keliamø uþduoèiø.

Lietuvos psichiatrø asociacija

Lithuanian Psychiatric Association

LR Sveikatos apsaugos Ministrui

Juozui Olekui

Lietuvos psichiatrø

asociacijos suvaþiavimo

rezoliucija

PSC veikla ir bendradarbiavimas su

kitomis ástaigomis pasunkëja bûnant

pirminës sveikatos prieþiûros centro

padaliniu. Daþnai nuo pirminës sveikatos

prieþiûros ástaigos direktoriaus

geros valios priklauso, kad visos TLK

lëðos skirtos psichikos sveikatos prieþiûrai

ir sukauptos ið kitø ðaltiniø, bûtø

skiriamos Psichikos sveikatos centro

veiklai, o ne panaudotos kitiems

padaliniams iðlaikyti.

Siekiant uþtikrinti PSC veiklà pagal

Lietuvos SAM 1999 m. kovo 9 d. ásakymà

Nr. 110, bûtina skatinti savivaldybes

plëtoti savarankiðkus PSC. Savarankiðkuose

PSC uþtikrinamos geresnës

darbo sàlygos ir atlyginimai,

darbuotojai aktyviau dalyvauja skirstant

ir kontroliuojant uþdirbtas lëðas,

lanksèiau organizuojama PSC veikla

ágyvendinant bendrosios medicinos ir

psichiatrijos reformà.

Suvaþiavimo dalyviai vienbalsiai

pasisako, kad:

1. Psichikos sveikatos centrai turi

bûti savarankiðkos ástaigos (juridiniai

asmenys).

2. Psichikos sveikatos centrai turi

aptarnauti ne maþiau kaip 30 000 gyventojø.

3. Psichikos sveikatos centrø veikla

turëtø bûti grindþiama teritoriniu principu.

4. Apskrièiø psichiatrijos tarnybø

sutaupytos lëðos turi bûti panaudotos

psichiatrijos reikmëms arba naujø psichiatrijos

paslaugø kûrimui.

Prezidentas

doc. Emilis Subata

2004 m. vasario 11 d. 14 val.

ávykusio LPA valdybos posëdþio

Vilniaus priklausomybës ligø

centre, Gerosios Vilties 3

Protokolas

Dalyvavo: Prof. A. Dembinskas, E. Mikaliûnas,

V. Matonienë, V. Bartkevièius,

S. Naujokienë, A. Navickas, N. Goðtautaitë

Midttun, doc. E. Subata, G. Daubaras,

V. Matulionienë

Dienotvarkëje:

1) Svarstyta: LPA atsakymas á Vilniaus mero

A.Zuoko laiðkà dël Vilniaus psichikos

sveikatos centro (du valdybos nariø paruoðti

LPA pozicijos variantai) – pristatë prof.

A.Dembinskas.

Nutarta: vienbalsiai balsuota uþ II atsakymo

variantà, 1 punkto pabaigoje áraðant, kad

papildomai pridedama LPA rezoliucija (pasiûlë

E.Mikaliûnas, G.Daubaras).

2) Svarstyta: 2003 m. LPA suvaþiavimo vykusio

2003 11 21 finansinë ataskaita – pristatë

E.Subata. paþymëjo, kad suvaþiavimo

metu gauta daugiau lëðø, negu buvo iðleista.

Nutarta: pritarti lëðø panaudojimo atskaitai.

3) Svarstyta: LPA suvaþiavimo ir kitø LPA

renginiø planas 2004 m. – pristatë E. Subata

Nutarta:

a) ðiemet lapkrièio 20 d. (ðeðtadiená) surengti

ataskaitiná rinkiminá suvaþiavimà kartu pasikvieèiant

L.Kastrup;

b) suvaþiavimo proga iðleisti specialø „Psichiatrijos

þiniø“ numerá, kuriame apþvelgti

LPA veiklà ataskaitiniu laikotarpiu, kraðtø,

mokslo, specialybiø pasiekimus.

4) Svarstyta: einamieji reikalai.

a) LPA valdyba delegavo N. Goðtautaitæ

Midttun á WPA (Pasaulio psichiatrø asociacijos)

jaunøjø psichiatrø tarybà;

b) gautas Lietuvos sutrikusios psichikos

þmoniø globos bendrijos pirmininkës D. Kaðubienës

pritarimas LPA suvaþiavimo rezoliucijai

raðtu, adresuotam SAM ministrui

J.Olekui;

c) pasiûlyti norintiems pervesti 2 % pajamø

mokesèio dalá á LPA sàskaità;

d) nesvarstyti konsensuso elektroninëje

konferencijoje paskelbto teksto apie Prezidento

sveikatà, panaðius klausimus spræsti

patvirtinus etikos kodeksà;

e) paskelbti konkursà LPA etikos kodeksui

parengti.

Pirmininkas E.Subata

Sekretorius G. Daubaras

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

13


LPA VALDYBOS INORMACIJA

Kaip skirti 2 proc. savo

pajamø mokesèio Lietuvos

psichiatrø asociacijai

Lietuvos Respublikos gyventojø pajamø

mokesèio ástatymo 34 str. 3 dalies

nuostatos átvirtina naujà nuolatinio Lietuvos

gyventojo teisæ – nuo per mokestiná

laikotarpá, kalendorinius metus, gautø

pajamø mokesèio dalimi iki 2 procentø

paremti pasirinktà ûkio subjektà, kuris pagal

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

ástatymà turi teisæ gauti paramà. Ðis

paramos teikimo bûdas nereikalauja ið gyventojo

papildomø materialiniø iðlaidø.

Gyventojas, nusprendæs per pajamø

mokestá suteikti paramà Lietuvos psichiatrø

asociacijai, turi:

– uþpildyti bei pateikti mokesèiø administratoriui,

kurio veiklos teritorijoje

jis nuolat gyvena, nustatytos R0512 formos

praðymà (toliau – Praðymas) pasibaigus

kalendoriniams metams iki kitø

metø geguþës 1 dienos. Toks yra praðymo

pateikimo galutinis terminas (pvz.

2003 metø mokestinio laikotarpio – iki

2004 05 01).

Praðymo blankus nemokamai iðduoda

apskrièiø valstybinës mokesèiø inspekcijos

ir jø teritoriniai skyriai. Valstybinës mokesèiø

inspekcijos interneto svetainëje

www.vmi.lt skelbiama Praðymo R0512

forma, skirta pildyti kompiuteriniu bûdu.

Praðyme gyventojas turi nurodyti savo

vardà, pavardæ, asmens kodà, nuolatinæ

gyvenamàjà vietà (adresà) ir tokius

duomenis apie paramos gavëjà:

Pavadinimas: Lietuvos psichiatrø

asociacija

Adresas: Gerosios Vilties g. 3,

LT–2009 Vilnius, Lietuva

Identifikacinis kodas: 9136713

A/s Nr. 10000548077, AB bankas

Hansa–LTB, kodas 73000

Ataskaitinis mokestinis laikotarpis:

2003 m.

Kokià mokesèio dalá procentais

pervesti (iki 2 procentø)

Mokesèiø administratorius privalo patikrinti,

ar Praðyme yra áraðyti visi rei-

kalingi duomenys. Praðymai, kuriuose

áraðyti ne visi privalomi duomenys, nenagrinëjami

ir apie tai informuojamas

Praðymà pateikëjas, kuris turi teisæ patikslinti

(naujai uþpildyti) Praðymà, taèiau

ne vëliau kaip iki 2004 liepos

1 dienos.

Pavyzdys: jeigu gyventojas dirba pagal

darbo sutartá ir mënesio atlyginimas

– 450 Lt, tada per metus bus sumokëta

633,60 Lt pajamø mokesèio. 2 proc.

sumokëto pajamø mokesèio sudarys

12,67 Lt. Ðià sumà galima pervesti tik

vienam paramos gavëjui, nes pervedama

suma negali bûti maþesnë nei 10 Lt.

Kokiu bûdu galima pateikti Praðymà?

Praðymà gyventojas gali tiesiogiai pristatyti

á vietos AVMI, atsiøsti paðtu,

pats arba per ágaliotà asmená.

Tais atvejais, kai gyventojas privalo

mokesèiø administratoriui pateikti metinæ

pajamø mokesèio deklaracijà, Praðymas

turi bûti pateikiamas kartu su deklaracija.

Deklaracijos nepateikus Praðymas

nenagrinëjamas ir apie tai informuojamas

jo pateikëjas.

Jeigu gyventojas neprivalo teikti mokesèiø

administratoriui metinës pajamø

mokesèio deklaracijos, Praðymà pateikia

pats arba per savo darbdavá, jeigu

pastarasis sutinka. Tokiu atveju Praðymà

reikia ádëti á vokà, uþklijuoti ir pasiraðyti

ant voko uþklijos linijos taip, kad

voko nebûtø ámanoma atplëðti nepaþeidus

paraðo vientisumo. Darbdavys ðá

Praðymà turi pateikti tam mokesèiø administratoriui,

kuriam teikia pajamø mokesèio,

iðskaièiuoto ið A klasës pajamø,

deklaracijà.

Teisës aktus ir papildomà informacijà

galima rasti VMI prie M interneto

svetainëje

www.vmi.lt

Pagal VMÁ informacijà parengë

L. Dobelytë

Gerbiami

kolegos!

Lietuvos Geðtaltinës

psichoterapijos asociacija

organizuoja konferencijà

„Geðaltinë psichoterapija:

galimybës ir ribos”

Konferencija ávyks Vilniuje

2004 m. balandþio 24 d. Maloniai

kvieèiame dalyvauti ðioje konferencijoje.

Praðome ir dràsiname skaityti

konferencijoje praneðimus ir

siøsti jø temas bei tezes. Praneðimø

trukmë – 20 – 30 minuèiø. Planuojame

iðspausdinti praneðimø

tekstus.

Kvieèiame dalyvauti konferencijoje

bei informuoti apie ðià konferencijà

savo kolegas.

Praðome uþpildyti registracijos

formà ir atsiøsti jà mums iki

2004 m. vasario 1 d.

Konferencijos dalyvio mokestis:

LGPA nariams – 25 Lt, nariams studentams

– 20 Lt, ne nariams –

30 Lt, ne nariams studentams –

25 Lt.

Nuoðirdþiai,

Dr. Vitalija Lepeðkienë

Lietuvos Geðtaltinës

psichoterapijos

asociacijos prezidentë

Adresas:

Dþiaugsmo 74,

LT-2020, Vilnius, Lietuva.

E.paðtas: vilep@delfi.lt

14 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


RENGINIAI

Meno terapija –

ispaniðkasis sielos flamenkas

Agnë Balod

Gyd. rezidentë

Uþ lango – bjauri þiema, ðalta, o

dar toji ðlapdriba... Taip ir nori

si viskà mesti ir atsidurti ten,

kur nesibaigia vasara, kur karðta saulë

ir daug laisvo, tingaus laiko. Lëtai

gurkðnoti kavà ir klausytis jausmingos

ispaniðkos muzikos...

Gal bûtent todël dabar ir prisiminiau

7-àjà tarptautinæ meno terapijos konferencijà,

vykusià rugsëjo 18–21 d. Madride.

Konferencijà rengë ECArtE (European

Consortium for Art Therapies

Education). Ðià organizacijà 1991 m.

ákûrë bendradarbiaujantys Hartfordðyro,

Miunsterio, Nijmegeno ir Paryþiaus

universitetai. Pagrindinis organizacijos

tikslas – skatinti ávairiø meno terapijos

ðakø vystymàsi Europoje, rengti profesionalius

ir akademiðkai pripaþástamus

bei vertinamus specialybës mokymus,

ruoðti meno terapeutus, reprzentuoti jø

veiklà. Meno terapijos sàvoka ðiuo metu

apima dailës terapijà, ðokio terapijà,

dramos ir muzikos terapijas, kurios savo

ruoþtu dar skirstomos á smulkesnes

sritis. ECArtE dalyvauja 31 organizacija

ið 11 Europos ðaliø, jai vadovauja

profesorë Line Kossolapow ið Miunsterio

universiteto Vokietijoje. Taip pat

organizacija siekia skatinti tarptautiná

bendradarbiavimà – jau 5-ojoje konferencijoje

(1999 m.) dalyvavo 26 ðaliø

atstovai. Kitas ne maþiau svarbus uþdavinys

– vertinimo ir mokymo kriterijø

standartizavimas, t.y. pastangos juos

suvienodinti ir padaryti tinkamus naudoti

visoje ES. ECArtE pastangomis buvo

parengta ECTS (European Community

Course Credit Transfre System) ir

ásteigta tarptautinë meno terapijos magistrantûra.

Kiekvienos konferencijos tema atskira,

su ja susijæ klausimai padeda atspindëti

ir aptarti individualø menininkø patyrimà,

o jø sprendimas praturtina ir paèià

disciplinà, ir ðios srities paþinimà.

Madrido konferencijos tema buvo „Meno

terapija: pripaþinta disciplina ar

sielos grafitai?“. Toks provokuojamas

klausimas gali bûti suprantamas ir kaip

esminë meno terapijos dilema: „ Ar meno

terapija yra mokslo sritis, ar tik trumpalaikiø

sielos virpesiø eskizai?“ Apie

200 praneðimø buvo suskirstyti á keturis

srautus: teorijos, meno, socialinës ir

bendrosios pakraipø. Taip pat lygiagreèiai

vyko ir praktiniai seminarai, kuriø

metu galima buvo paþinti ir patirti, kokiais

metodais dirba meno terapeutai visame

pasaulyje. Madridas – be galo ðiltas

ir spalvingas miestas, ástabi pietietiðka

kultûra labai dera prie konferencijos

atmosferos. Renginys ið esmës priminë

spalvingà ir linksmà fiestà, spektaklá,

kuriame viskas juda ir keièiasi.

Dalyviai buvo paèiø ávairiausiø specialybiø

ir kultûrø atstovai: mokytojai, socialiniai

darbuotojai, gydytojai psichiatrai,

psichoterapeutai ir psichologai, taèiau

beveik visi jie kartu buvo ir diplomuoti

meno terapeutai. Patys dëstytojai,

kà tik atrodæ tokie susikaupæ ir iðkalbingi,

po praneðimø tapdavo uoliais

savo kolegø mokiniais, ásiþiebdavo ir

uþgesdavo aistros, bendravimas, áspûdþiai.

Norisi pasidþiaugti, kad ðiais metais

konferencijoje iðklausyti net 3 praneðimai

Lietuvos:

• J. Suèylaitës „Gydanti poezijos jëga:

raðymas kaip kelias á geresnæ savivertà

ir bendravimà“,

• D. Survilaitës „Menas ir psichikos

ligonis psichiatrijos stacionare“,

• S. Lesinskienës, A. Dabkutës ir

A. Balod „Vaikø, turinèiø lingvistinës

raidos sutrikimø, pieðiniø analizë“.

Kadangi fiziðkai buvo neámanoma

visko aprëpti, nuolat tekdavo rinktis

tarp keliø praneðimø ir seminarø, vyks-

tanèiø tuo pat metu, nestigo visuotinës

sumaiðties, ðurmulio ir vëlavimo. Dalyvavimas

renginyje labai priminë lankymàsi

garsiajame Madrido Prado muziejuje:

dël laiko stokos ið gausybës kûriniø

ir saliø esi priverstas kukliai pasirinkti

vos keletà. Taèiau be galo norisi

paminëti nors tai, kas labiausiai ásiminë.

Profesorius Robertas J. Landy, dramos

terapijos programos ákûrëjas ir vadovas

Niujorko universitete, pademonstravo

ir pakomentavo videofilmà

apie darbà su moksleiviais, kurie buvo

rugsëjo 11-osios ávykiø liudytojai. Terapijos

procese jau patys moksleiviai

kûrë scenarijus ir vaidino istorijas apie

didvyrá, aukà ir uþpuolikà. Plastiðkos

meno kalbos dëka jie patys galëjo keisti

ir modeliuoti ávykius, o drauge ir ágyti

naujà patyrimà bei kitoká emociná santyká

su jais.

Mary Booker ið Anglijos, meno terapeutë

ir vaikø su ávairiapusiðkais raidos

sutrikimais bei sutrikusia rega mokytoja,

surengë praktiná seminarà. Jo

dalyviai uþsidëjo specialius tamsius akinius,

kad geriau suprastø ir pajustø, kaip

savotiðkai suvokia pasaulá ðie pacientai.

O paskui... Paskui mes tamsoje vaidinome

mità apie pasaulio sukûrimà,

apie sielos kelionæ per keturis pasaulius:

ropliø, gyvûnø, þmoniø ir Dievo.

Mokytoja papasakojo, kad yra iðbandþiusi

daugelá scenarijø, taèiau bûtent

ðià istorijà labiausiai pamëgo vaikai.

Blogiausia, kai negali aiðkiai matyti

daiktø, negali jø ir ásivaizduoti, kai sutrikæs

ne tik suvokimas, bet ir numatymas,

kai negali turëti ir pakankamai aiðkiø

vidiniø vaizdiniø. Pasaulio sukûrimo

mitas tarsi ágalina sukurti daiktus ið

nieko, sutiekia jiems pradþià, istorijà,

vystymàsi ir pabaigà. Kuomet pats gali

tai patiri, jau gali kiek geriau ásivaizduoti

ir save bei aplinkà. Mary labai

ákvëptai pasakojo, kad neágalûs vaikai

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

15


RENGINIAI

Teatras, teatras!..

Danguolë Survilaitë

kuria ðá mità keliolikos uþsiëmimø metu,

o proceso pabaigoje tampa þymiai

ramesni, pagerëja jø mokymasis, bendravimas

ir elgesys.

Inger Oster, dirbanti Ðvedijos Umea

universiteto Socialinës medicinos katedroje,

pristatë savo moksliná darbà

su onkologinëmis pacientëmis. Moterys,

serganèios krûties vëþiu, po chirurginës

bei chemoterapijos kurso dalyvavo

ir meno terapijos projekte. Darbas

su jomis buvo labiau nukreiptas á

moteriðkumo kaip savo lyties suvokimà.

Pacientës savo pieðiniais stengësi

perteikti, kaip jos jauèia pasikeitimus

savo kûne ir iðgyvena baimæ, apatijà

ir depresijà, nes po krûties operacijos

nebegali vël pasijusti moterimi, priimti

pasikeitusio savo kûno. Dailës terapija

padëjo atrasti vidiniø iðtekliø ir iðplësti

bei atnaujinti moteriðkumo sàvokà,

ágyti individualià savo moteriðkumo

pajautà.

Montse Omenantas Garcia, meno terapijos

mokytojas ið Ispanijos, pasidalijo

patirtimi, ágyta dienos stacionare

dirbant su paaugliu, kuriam buvo diagnozuotas

autizmas ir psichozinis sutrikimas.

Terapija uþtruko apie 2 m. Pradþioje

berniukas savo kûriniais daugiausiai

siekë izoliuotis nuo aplinkos

arba jà paneigti. Ilgainiui juose ëmë

gausëti elementø, kuriuos mokytojas

galëjo panaudoti kaip bendravimo

priemones, t. y. patys kûriniai tapo savotiðkais

tarpininkais tarp jo ir paciento.

Ðis teigiamas patyrimas vëliau buvo

naudojamas ir grupiniuose uþsiëmimuose.

Neblëstantys Madrido konferencijos

áspûdþiai vis dar ðildo, skatina semtis

naujos patirties ir tæsti pradëtus darbus.

Gal ið tiesø meno kalba ir yra labai

lanksti ir ypaè laisva priemonë, leidþianti

geriausiai suvokti þmogaus sielos

virpesius ir posûkius?..

Vilniaus kraðto LPA jau antrà kartà

apsilankë Nacionalinio dramos teatro

maþojoje scenoje – 2003 m. kovo

28 d. þiûrëjome spektaklá „Sveèias“

pagal Erico Emmanuelio Schmitto

pjesæ („PZ“ 2003 m. Nr.3/23 spausdinome

klubo „13 ir K o“ narës Zinos

mintis apie spektaklá); gruodþio 19 d.

palydëjome metus su Thomo Bernhardo

„Áproèio jëga“. Yra dar daug

spektakliø (daugiau ar maþiau susijusiø

su psichiatrija), kuriuos siûlyèiau

pasiþiûrëti kolegoms: „Meistras

ir Margarita“, „Ugnies veidas“ O.

Korðunovo teatre, „Lûðies valanda“

Rusø dramos teatre, „Helverio naktis“

Nacionaliniame dramos teatre ir

daug kitø.

Kaþin ar reikia masiðkai, su „klanu“,

lankyti spektaklius? Kai kurie

kolegos, kai jiems siûlai bilietà á teatrà,

tiesiai sako nenorá eiti kartu su

bendradarbiais. Man atrodo, kad jei-

gu eini þiûrëti spektaklio, tai koks

skirtumas, su kuo? Pagaliau, daugeliui

ið mûsø sunku patiems pasirûpinti

bilietais. Tai tokia ir nauda. Esu sena

teatro mëgëja, daugelá spektakliø esu

maèiusi su klubo nariais, kitus – su

ðeima. Paþástu ir nemaþai teatro veikëjø.

Norisi surengti bent kuklø aptarimà,

susitikimà su aktoriais, reþisieriais,

padiskutuoti, pasidalyti mintimis.

Atmenu, kaip kadaise po Jaunimo

teatro spektakliø su kolege Nijole

Ðopauskiene ilgai sëdëdavome

skvere ir aptarinëdavome, kaip supratome

reþisieriø idëjas. Ar mes nusenome,

ar teatrai jau nieko gero nebepastato,

kad nebesinori aptarinëti?

Neþinau, kodël ëmiausi organizuoti

tokius renginius. Kad kiltø kolegø iðprusimas

ar kad nusibodo konferencijos

tik apie vaistus? Greièiau dël

pastarosios prieþasties. Nes, atvirai

pasakius, nelabai man rûpi kolegø ið-

16 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


RENGINIAI

prusimas. Kad kai kurie jø nekà nusimano

apie teatrà, supratau, kai, per kaþin

kurià konferencijà pasakiusi, kad

þiûrësime absurdo pjesæ, susilaukiau

garsaus juoko.

Renginiai visada susijæ su organizaciniais

rûpesèiais: Alvydui Navickui tenka

ieðkoti rëmëjø ir dalinti bilietus,

man – tartis dël spektaklio datos, rûpintis

bilietais, gëlëmis aktoriams, iðklausyti

pretenzijas dël vietø, po spektaklio –

pretenzijas dël netinkamo kalbëtojø pasirinkimo

ir „ne tokiø“ jø iðtartø þodþiø.

Kà galëèiau pasakyti apie abiejø spektakliø

aptarimus? Atrodë, kad esame televizijos

ringe, kur vieni su kitais rungiamës,

kas ið mûsø protingesnis. Aktoriai,

matyt, jauèia pareigà árodinëti, kad

jie – ne psichiatrø pacientai, o psichiatrai

tikrina, ar teisingai aktoriai „vaidina

psichiatrijà“ ir ar jie – ne ið „mûsiðkiø“...

Deja. Abu kartus psichiatrai neparodë

„aukðtumø“. Po „Sveèio“ aktoriai Romas

Ramanauskas ir Vytautas Grigolis

labai ádomiai ávedë mus á savo kûrybos

„virtuvæ“. Pakalbëjo E.Laurinaitis, ir viskas.

Diskusijos neuþsimezgë. Buvo nedràsu

raginti psichiatrus ásitraukti á pokalbá

– sakys: atëjome pailsëti, o èia mus

egzaminuoja. Vis dëlto po to spektaklio

liko noras surengti susitikimà su R. Ramanausku,

tikru intelektualu, pakalbëti

apie Vilniuje gyvenusá prancûzø raðytojà

Romainà Gary, kurá Lietuvai „atrado“

aktorius.

Po „Áproèio jëgos“ ávykusios A. Alekseièiko

„kautynës“ su V. Masalskiu parodë,

kad abu vienas kito verti. Aktorius

ir reþisierius kaltino auditorijà, kad jautë

„sienà“, matyt, dël to, kad spektaklis

buvo „nupirktas“. A. Alekseièikas nerado

kà daugiau pasakyti, kaip tik tà, kad

aktoriai labai garsiai ðaukë (jie ið tiesø

ðaukë ir ne kiekvienà þodá galima buvo

suprasti net pirmoje eilëje). Dar norëjo

„ðviesios pabaigos“. Vëliau, klausydamasi

V. Masalskio samprotavimø apie teatrà,

kûrybà, elità ir kt., negalëjau atsikratyti

minties, kad vyksta antras spektaklis.

Nesulaukæs reikiamo dëmesio scenoje

(neþinau, ko trûko, – ar aðarø, ar

isteriniø priepuoliø, ar ekstazës, ar dar

ko), V. Masalskis su kaupu atsiëmë hole.

Apspistas vyresniø ir dar tik pradedanèiø

histrioniniø asmenybiø – psichiatriø

(kai kurios klûpojo prieð já ant

keliø ir þiûrëjo nuostabos pilnomis akimis),

aktorius rûkë cigaretæ po cigaretës

ir kalbëjo visokias erezijas laisvomis temomis

bei mëgavosi dëmesiu. Niekas

neprotestavo net tada, kai jis dëstë akivaizdþias

nesàmones apie psichikos ligonius.

Maèiau, kaip ironiðkai ðypsojosi

Þonglieriø vaidinæs aktorius atiduodamas

reþisieriui raktus. V. Masalskio kolegos

turbût prie tokiø spektakliø pripratæ (kaip

mes prie A. Alekseièiko...). Turiu galvoje

tà antràjá „spektaklá“. Kliuvo ir man –

kad nepakankamai „atsidaviau“ vaidinimui,

nes galvojau apie tai, kaip pavyks

renginys. Aktorius buvo teisus – apie

renginá galvojau, bet nei verkti, nei pulti

á ekstazæ man nesinorëjo (o viena sakë

verkusi...). Prieð spektaklá perskaièiau

beveik visà pjesæ (dël laiko stokos iki

galo neáveikiau). Buvo ádomu, kaip tokià

abrakadabrà suvaidins aktoriai. Vëliau

ið programëlës suþinojau, kad norvegø

psichiatras innas Skarderudas

T. Bernhardui paskyrë visà savo knygos

skyriø. Ar mums, lietuviams, galima lygintis

su norvegais, jei net apie savàjá

M. K. Èiurlioná nesugebam nieko paraðyti...

Vëliau pagalvojau, kad aktorius, teigdamas,

jog tikras kûrëjas kuria tik sau,

vis dëlto skelbë didelæ demagogijà. Norëèiau

paþiûrëti, kaip jaustøsi aktoriai,

jei niekas neitø á jø superprotingus spektaklius,

kai tuos spektaklius dël nepaklausumo

uþdraustø meno vadovai. Nemanau,

kad „Áproèio jëga“ – komercinis

spektaklis. Kartais tie „nupirkti“ spektakliai

padeda teatrui gyventi…

Pats V. Masalskis apie savo herojø yra

sakæs („Respublika“, 2003 11 13): „Kuo

skiriasi mano personaþas nuo manæs?

Niekuo. Jis klaus apie regëjimà, jis sakys:

mokykitës klausyti, mokykitës girdëti

menà, mokykitës skaityti literatûrà,

mokykitës drausmës. Bet visa tai vien þodþiai,

kad paþemintum kità. Vadinasi, jeigu

mano tikslas paþeminti kitus ir tapti

garbëtroðka, að tai turiu iðtarti su tam tikra

energija“. Taigi lyg ir turëtø bûti aiðku,

kodël kai kas ið þiûrovø turëjo pasijusti

visiðkas kvailys...

Pjesë gali patikti ar nepatikti nepriklausomai

nei nuo intelekto lygio, nei

nuo reþisieriaus talento. Kartais vertinimà

lemia ir nuo nuotaika, nuovargis

ar dar kas nors. Manau, kad po átemptos

darbo savaitës eiti spræsti „intelektualø

galvosûká“ – nemaþas didvyriðkumas.

Ir visai nesupykèiau, jeigu kolegos

priekaiðtautø – „kur tu mus atvedei?“.

Ir að galvoju – kur ir kam?.. Ar

neuþtektø vieno furðeto?

P.S. Pamaèiau ir antràjá V. Masalskio

spektaklá (kaip jis pats sakë, „padariau

„Nuolankiàjà“). Prieð tai „pasiruoðiau“ –

perskaièiau ðá Dostojevskio apsakymà

originalo kalba. Nors dabar ir labai madingas

vieno aktoriaus teatras, deja, man

teatras – tai ne tik monologas...

Vilniaus priklausomybës ligø centro Dienos centre atidaryta

nauja paaugliø gydymo programa

Vilniaus priklausomybës ligø centro

Dienos centre (Savanoriø pr.74, Vilnius)

pradëta vykdyti paaugliø ambulatorinio

gydymo programa, kurios tikslas – padëti

paaugliui susilaikyti nuo narkotikø

vartojimo. Ði programa skirta 15–18 m.

paaugliams, turintiems priklausomybæ

nuo opioidø. Programa savanoriðka, todël

bûtina teigiama paauglio motyvacija

gydymuisi. Be to, reikalingas tëvø

(globëjø) sutikimas kontroliuoti paauglio

dalyvavimà gydymo programoje bei

dalyvauti pacientø tëvams skirtuose uþsiëmimuose.

Programos trukmë 3 mën.

Dalyvavimas programoje nemokamas,

todël prieinamas daugeliui besikreipianèiø.

Susidomëjusiems dël iðsamesnës informacijos

kreiptis adresu Savanoriø

pr. 74, Vilnius arba skambinti tel.

(8 5) 233 62 02. Priëmimo laikas darbo

dienomis nuo 9.00 iki 18.00 val.

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

17


INORMACIJA

Grotuotø lovø Slovakijoje

atsisakoma ne visur

Jau senokai Slovakijos Psichikos negalios atstovavimo

centras (Mental Disability Advocacy Center/MDAC) ir

Slovakijos Helsinkio komitetas ragina Vyriausybæ atsisakyti

grotuotø lovø*. 2003 m. buvo paskelbtas praneðimas

„Grotuotos lovos: nehumaniðkas ir þeminantis elgesys

keturiose á Europà stojanèiose ðalyse“ apie grotuotø lovø

naudojimà psichiatrijos ástaigose ir globos namuose Èekijos

Respublikoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Slovënijoje. Tai

vienintelës ið Europos Sàjungos valstybiø ir ðaliø kandidaèiø,

taikanèios ðá pacientø suvarþymo bûdà.

Ðios organizacijos pasveikino Socialiniø reikalø ministerijà,

neseniai uþdraudusià naudoti grotuotas lovas socialinës

globos namuose, taèiau apgailestavo, jog praëjus 5 mënesiams

nuo JT Þmogaus teisiø komiteto primygtinio reikalavimo,

kad Slovakijos Vyriausybë uþdraustø grotuotas

lovas, ðalies Sveikatos ministerija kol kas ðito daryti neketina.

Ðios pacientø izoliavimo priemonës naudojimà pasmerkë

Europos Parlamentas, Europos Taryba

2004 m. sausá Slovakijos Parlamentas priëmë Socialinës

pagalbos ástatymo 195/1998 pataisà, kurioje numatyta, kad

priþiûrint asmenis su psichikos negalia socialinës globos

ástaigose draudþiama naudoti fizinæ ir nefizinæ prievartà,

áskaitant ir grotuotas lovas. Deja, ástatymas taikomas tik socialinës

globos namuose, kurie pavaldûs Socialiniø reikalø

ministerijai, ir negalioja Sveikatos ministerijos valdomose

psichiatrijos ligoninëse.

Sveikatos ministerijos atstovas Andrejus Mayeris patvirtino,

kad ministerija neplanuoja naikinti grotuotø lovø. Slovakijos

psichiatrø asociacijos atstovas Pavelas Éernakas taip

pat teigë, kad grotuotas lovas galima panaikinti tik ádiegus

jø alternatyvas.

Psichikos negalios gynimo centro direktorius teisës klausimams

Oliveris Lewisas palankiai ávertino naujà Socialinës

pagalbos ástatymo pataisà, kuria atsisakyta grotuotø lovø

ir kitø prievartos formø socialinës globos namuose, ir

pabrëþë, kad „siekiant humaniðkos ir bendruomeninës psichiatrinës

bei socialinës prieþiûros bûtina atsisakyti grotuotø

lovø ir kelti personalo kvalifikacijà. Tarptautinë bendruomenë

atmeta bet kokius tokiø priemoniø taikymo paaiðkinimus.

Psichikos negalios atstovavimo centras ragina

Slovakijà, þengianèià á Europos Sàjungà, laikytis tarptautiniø

ásipareigojimø dël þmogaus teisiø ir atsisakyti ðiø viduramþiðkø

priemoniø“.

Minëtasis Psichikos negalios atstovavimo centras yra tarptautinë

nevyriausybinë organizacija, propaguojanti ir ginanti

psichikos sveikatos sutrikimø ir proto negalià turinèiø þmoniø,

gyvenanèiø Centrinëje ir Rytø Europoje, buvusioje Tarybø

Sàjungoje ir Centrinëje Azijoje, teises. Centras siekia

gerinti ðiø þmoniø gyvenimo kokybæ atstovaudamas neágaliesiems

teisme, atlikdamas tyrimus ir gindamas tarptautinius

interesus, bendradarbiauja su Europos Taryba ir Tarptautine

Helsinkio þmogaus teisiø federacija.

Daugiau informacijos apie MDAC ieðkokite

www.mdac.info.

Parengë

Lina Dobelytë

*Grotuota lova – tai lova, gaubiama metalinio narvo, neleidþianèio pacientui

ið jos iðlipti.

18 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


INORMACIJA

Naujame praneðime Rytø Europos

ir NVS politikos rengëjai áspëjami apie

ÞIV (AIDS) epidemijos iðplitimo pavojus

Rytø Europoje ir Nepriklausomø

valstybiø sandraugoje itin spar

èiai plinta ÞIV ir AIDS. Ðitai

skatina visuomenës neiðprusimas, infekuotøjø

atstûmimas ir netinkama politika,

kuri didina epidemijos iðplitimo tikimybæ.

Kai kurios ðalys ëmësi tinkamø

priemoniø, ir daugiau ðaliø turëtø

pasekti jø pavyzdþiu.

Maskvoje 2004 m. vasario 17 d. paskelbtame

praneðime Jungtiniø Tautø

vystymo programa (JTVP) pateikë pirmà

iðsamià ÞIV ir AIDS epidemijos 28-

iose Rytø ir Pietryèiø Europos, Baltijos

ir Nepriklausomø valstybiø sandraugos

(NVS) ðalyse apþvalgà, kurioje aptaria

politikos galimybes sustabdyti ðios

ligos plitimà.

Praneðime, pavadintame „Kaip sustabdyti

epidemijà“, pateikiamos ÞIV ir

AIDS paplitimo regiono ðalyse apþvalgos,

apibûdinamos didelës rizikos grupës

ir elgesio tipai bei nagrinëjama

þmogaus teisiø veiksnys siekiant paþaboti

epidemijà. Praneðime taip pat raginama

faktiðkai dekriminalizuoti intraveniniø

narkotikø vartojimà, ágyvendinti

esmines kalëjimø reformas bei á politinius

procesus átraukti visuomenës uþribyje

atsidûrusias grupes.

Rusijoje, Ukrainoje ir Estijoje uþfiksuotas

ÞIV infekcijos plitimas yra vienas

sparèiausiø pasaulyje. Praneðama,

kad ðiuo virusu yra uþsikrëtæs vienas ið

ðimto ðiose trijose ðalyse gyvenanèiø

suaugusiøjø, taigi riba, kurià pasiekusios

daugelis kitø ðaliø nebesugebëjo

sustabdyti ir sumaþinti epidemijos plitimo.

Spartus ÞIV plitimas kelia grësmæ

regiono plëtros tendencijoms, bei

gali iðplisti kitose ðalyse.

Regiono duomenys vienareikðmiðkai

atskleidþia ðios epidemijos socialinius

ekonominius ir valdymo aspektus. Rizikos

grupiø atstovai daþnai patiria socialinæ

atskirtá, skurdà, stigmatizmà arba

atsiduria laisvës atëmimo vietose.

Didelá susirûpinimà kelia ir didesnis uþ

vidutiná ÞIV paplitimas regiono perpildytose

bausmës atlikimo ástaigose, kurios

ataskaitoje vadinamos „tikraisiais

ÞIV inkubatoriais“.

Praneðime teigiama, kad vyriausybiø

ir pilietinës visuomenës gebëjimas paþaboti

ligà yra susijæs su socialinëmispolitinëmis

institucijomis: kuo atviresnë

ir demokratiðkesnë visuomenë, tuo

geriau kontroliuoja ÞIV ir AIDS plitimà.

Demokratinës institucijos skatina

vieðas diskusijas apie ÞIV ir AIDS, gina

infekuotøjø ir visuomenës uþribyje

atsidûrusiø þmoniø teises. Taigi visuomenës

atvirumas ir aprëptis yra itin

svarbus vykdant sëkmingà AIDS/ÞIV

plitimo prevencijà.

Ið 80 000 þmoniø visame regione, kuriuos,

remiantis PSO duomenimis, ðiuo

metu reikia gydyti nuo AIDS, tik 7 000

gauna ðias gydymo paslaugas. Taip yra

nepaisant geresnio gydymo paslaugø

prieinamumo ir naujø iniciatyvø, kuriomis

siekiama maþinti antiretrovirusinës

terapijos iðlaidas. Praneðime teigiama,

kad platus monoterapiniø antiretrovirusiniø

gydymo bûdø taikymas regione didina

vaistams atsparios ÞIV atmainos

atsiradimo pavojø, kurá bûtina atidþiai

ávertinti.

Dalis Vidurio ir Pietryèiø Europos ðaliø,

tarp jø Lietuva, Lenkija, Èekija ir

Slovakija, jau yra pasiekusios svarbiø

laimëjimø stabdydamos epidemijos plitimà

ar maþindamos jos mastus. Joms

pavyko pasistûmëti pirmyn kuriant tvir-

tà demokratijà, prisidedanèià prie veiksmingos

kovos su ÞIV ir AIDS. Taèiau

ðie gana sëkmingi pereinamojo laikotarpio

rezultatai patys savaime neuþtikrina

efektyviø ilgalaikiø rezultatø, kaip

akivaizdþiai rodo Estijos pavyzdys: Estijos

pereinamasis laikotarpis buvo vienas

sëkmingiausiø, taèiau joje uþregistruota

vienas aukðèiausiø ÞIV paplitimo

rodikliø.

ÞIV paplitimas Lietuvoje – þemiausias

ið visø Baltijos ðaliø ir ðito pavyko

pasiekti vykdant savalaikæ koordinuotà

prevencinæ veiklà, kuri buvo

nukreipta á labiausiai rizikuojanèias

uþsikrësti ÞIV infekcija þmoniø grupes.

Lietuvoje itin aktyviai veikiantis

Atviros Lietuvos fondas, koordinuotai

ir nuosekliai remia þalos maþinimo,

narkomanijos prevencijos programas.

Prevencinis darbas narkotikø

vartotojø bendruomenëje ir þalos maþinimo

programos Lietuvoje buvo

pradëtos dar 1991 metais, tuo tarpu

pirmasis ÞIV uþsikrëtæs intraveniniø

narkotikø vartotojas uþregistruotas

þymiai vëliau - 1994 metais. Todël galima

teigti, jog savalaikis naujø prevenciniø

programø diegimas rizikos

grupëse leidþia pristabdyti bendrà

ÞIV infekcijos plitimà ðalyje. Taip

Lietuvoje pavyko pristabdyti pirmàsias

ÞIV plitimo bangas tarp homoseksualiø

vyrø, jûreiviø, intraveniniø

narkotikø vartotojø, romø, kaliniø.

Kol kas, Lietuvoje ÞIV infekcija plinta

tik tarp aukðtos rizikos (ypaè intraveniniø

narkotikø vartotojø) grupiø.

Pagal JTVP Lietuvoje

praneðimà parengë

L. Dobelytë

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

19


INORMACIJA

Vieningi nemokamos

psichologinës

pagalbos jaunimui

ir vaikams telefono

numeriai

Nuo ðiol, vietoje trijø skirtingø numeriø,

visoje Lietuvoje á „Jaunimo linijà”

galima prisiskambinti numeriu

8 800 28888. „Vaikø linijos” konsultantai

atsiliepia paskambinus naujai ávestu

bendru numeriu 8 800 11111.

Vaikø telefono linijos numeris, remiant

Ðiaurës Ministrø Tarybai ir Nyderlandø

karalystës ambasadai aktyviai reklamuojamas

nuo 2004 m. pradþios. Informacinæ

medþiagà gaus 2 tûkst. Lietuvos mokyklø,

gydymo ástaigø bei nevyriausybiniø

organizacijø.

Apie bendrà „Jaunimo linijos” numerá

informuoja specialûs plakatai miestø vieðojo

transporto stotelëse. Ðià informacinæ

medþiagà bendrovë „Unicom”, savo

lëðomis atspausdinusi ir didelæ dalá plakatø,

talpins nemokamai. Pasak LTPPTA

www.savizudybes.lt

valdybos nario Paulius Skruibio, plakatai

stotelëse galës kabëti, kol sudils.

„Tikimës, kad maþdaug per pusæ metø

jaunuoliai, kuriems aktualus ðie numeris,

já ásimins. O kitiems ði reklama

tiesiog primins, kad yra tarnyba, á kurià

galima kreiptis psichologinës pagalbos”,–

sakë P. Skruibis. Pasak jo,uþmirðus

reikiamos linijos numerá, já gali priminti

ir informacijos telefonai.

Nacionaliniai „Jaunimo linijos” ir

„Vaikø linijos” numeriai buvo ávesti Lietuvos

telefoniniø psichologinës pagalbos

tarnybø asociacijos (LTPPTA), LR Socialinës

apsaugos ir darbo ministerijos

bei AB „Lietuvos telekomas“ iniciatyva.

Lietuvos telekomas” ðio projekto

ágyvendinimui skyrë beveik 50 tûkst. litø.

Beveik tokia paèia suma bendro „Vaikø

linijos” numerio ádiegimà parëmë

Ðiaurës Ministrø Taryba.

Jaunimo ir vaikø psichologinës pagalbos

linijø numeriø suvienodinimas visoje

Lietuvoje yra labai svarbus, nes paèiø

psichologinës pagalbos tarnybø þinomumas

yra labai didelis, taèiau numerius,

besiskirianèius kiekviename mieste, þino

nedaugelis. Bendri numeriai leis

mums efektyviau juos reklamuoti, o jø

didesnis þinomumas gerokai padidins

mûsø paslaugos prieinamumà ir efektyvumà”,

– sakë LTPPTA valdybos narys

P. Skruibis.

Pasak jo, ateityje asociacija stengsis

suvienodinti per 20 skirtingø telefoniniø

tarnybø numeriø iki 4-5 bendrø linijø.

Artimiausiu metu prie vieningo „Jaunimo

linijos” numerio prisijungs Ðiauliuose

veikianti tarnyba, o prie „Vaikø linijos”

– Klaipëdos tarnyba.

Rengiantis vieningø „Jaunimo linijos”

ir „Vaikø linijos” numeriø ávedimui, buvo

suvienodinti ir savanoriø ruoðimo

standartai.

„Jaunimo linija”, ypaè daug dëmesio

skirianti saviþudybiø prevencijai, dirba

nuo 16 iki 7 val., ðeðtadiená ir sekmadiená

– visà parà. Vilniaus, Kauno, Klaipëdos

ir Ðiauliø „Jaunimo linijose” ið viso

dirba virð 100 savanoriø. Per metus

ðios tarnybos sulaukia per 41 tûkst.

skambuèiø.

„Vaikø linija”, skirta spræsti ávairiausius

vaikø ir paaugliø rûpesèius, kiekvienà

dienà galima prisiskambinti nuo

16 iki 21 val. Vilniaus ir Kauno tarnybos,

kuriose dirba apie 40 savanoriø, per

metus sulaukia per 25 tûkst. skambuèiø.

20 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


KLINIKINIS ATVEJIS

Ðizofrenija ir nëðtumas

Giedrë Danytë

Gydytoja psichiatrë

Bet kuria liga serganti nëðèioji yra

galvosûkis gydytojui: tenka

ávertinus rizikà parinkti gydymo

taktikà, kuri kiek ámanoma padëtø motinai,

bet kuo maþiau kenktø vaisiui. Psichikos

sutrikimø turinèios moterys yra

savita nëðèiøjø grupë, nes tik dalis jø objektyviai

vertina savo bûsenà ir laikosi

gydytojø rekomendacijø. Perinataliniu

poþiûriu svarbûs ðie psichikos sutrikimai:

priklausomybës ligos (alkoholizmas,

narkomanija), valgymo sutrikimai

(nervinë anoreksija), nuotaikos ir nerimo

sutrikimai (10-15% nustatoma pogimdyminë

depresija, 0,1% – pogimdyminë

psichozë), ðizofrenija.

Duomenø apie psichikos sutrikimø

varginamø þmoniø tëviðkus gebëjimus literatûroje

nëra daug. Taèiau pastebëta,

kad tarp jø vaikø psichikos sutrikimai pasitaiko

maþdaug 2,5 karto daþniau nei

likusioje populiacijoje. Menkesni ir ðiø

vaikø akademiniai gebëjimai. Dalis vaikø

auga globos namuose arba pas gimines,

nes dël daþnø hospitalizacijø ar blogos

ligos baigties motinos negali jais pilnavertiðkai

rûpintis. Tinkamai gydomi

daug psichikos ligomis serganèiø þmoniø

gali gyventi produktyvø gyvenimà,

taèiau tam bûtinas adekvatus ligos suvokimas.

Ðizofrenija sergantys þmonës

retai bûna kritiðki savo sveikatos atþvilgiu:

liga pakeièia jø màstymà, elgesá, suvokimà,

realybës vertinimà ir emociná atsakà

á ávairius reiðkinius.

Pagal galiojanèio Lietuvos Respublikos

psichikos sveikatos prieþiûros ástatymo

II skyriaus 3 ir 4 straipsnius: „Psichikos

ligoniai turi visas politines, ekonomines,

socialines ir kultûrines teises.

Jie negali bûti diskriminuojami dël jø

psichikos sveikatos sutrikimø. Asmuo,

praeityje sirgæs psichikos liga, negali bûti

dël ðios prieþasties diskriminuojamas.

(...)

Psichikos ligoniai gali bûti pripaþinti

neveiksniais tik teismo sprendimu“. Pagal

ástatymus ir sunkiu psichikos sutrikimu

serganti moteris turi teisæ pastoti

ir gimdyti. Ar psichiatras, þinodamas

nëðèiosios psichikos sutrikimo ypatumus,

vaiko vystymuisi nepalankià jos socialinæ

aplinkà, gali rekomenduoti moteriai

nutraukti nëðtumà? Ar nëðtumo nutraukimas

tokiu atveju gali bûti vertinamas

kaip gydymo procedûra ir atliekamas

priverstinai? Tai svarbu ne tik juridine,

bet – ypaè – etine prasme.

Nëðtumo ir gimdymo rizikos

veiksniai

Pastebëta, kad serganèiø ðizofrenija

nëðèiøjø grupëje daþniau pasitaiko ðie

nëðtumo rizikos veiksniai: vëlyvas nëðtumo

nustatymas, klaidinga somatiniø

pokyèiø interpretacija, sutrikæs gimdymo

simptomø atpaþinimas. Sergant ðizofrenija

neretai pakinta moters gebëjimas

rûpintis savimi ir bûsimuoju vaiku:

Ðvedijoje atliktame tyrime (Nilsson E.

et al., Department of Medical Epidemiology,

Karolinska Institutet, Stockholm)

lygintos nëðtumo baigtys serganèiøjø ðizofrenija

grupëje (1438 gimdymai) ir

bendroje populiacijoje (1 555 975 gimdymai).

Nustatyta, kad serganèiøjø ðizofrenija

grupëje þymiai daþnesnës ðios komplikacijos:

maþas naujagimio svoris, prieðlaikinis

gimdymas, naujagimio mirtis.

Didþiausios rizikos grupë – nëðtumo metu

psichozës epizodà patyrusios moterys.

Antipsichotikø saugumas nëðtumo metu

Maþa rizika Vidutinë rizika Didelë rizika

Sulpiridum Butyrophenones Quetiapinum

Tioksantenai: Clozapinum * Zotepinum

Chroprotixenum Olanzapinum

lupentixolum Phenothiazines

ZuclopenthixolumRisperidonum

Klozapinas(Briggs et al. 1994)

Gydymo problemos

Gydytojas, gydantis psichikos sutrikimø

varginamà nëðèiàjà, turi pasverti gydymo

þalà ir naudà kiekvienu konkreèiu

atveju: neskiriant gydymo moteris

nepajëgia pilnaverèiai pasirûpinti savimi

ir bûsimu kûdikiu, taèiau psichotropiniai

vaistai þalingai veikia vaisiø, o ilgalaikis

motinos hospitalizavimas ardo

ðeimos struktûrà.

Klinikinis atvejis

25 metø Vilniaus dailës akademijos

netekëjusi studentë. Psichikos sutrikimas

prasidëjo 2000 m. ûmia paranoidine

simptomatika, lydima ryðkiai pakitusio,

neadekvataus elgesio (nuoga

bëgiojo bendrabuèio koridoriais, neprasmingai

kalbëjo). Dël to atveþta

GMP ir pirmà kartà hospitalizuota

VMPSC ir su nedidelëmis pertrauomis

gydyta beveik 4 mënesius. Dar kartà

hospitalizuota praëjus 10 mën. Nuo pirmojo

stacionarizavimo, iðraðuose apraðomas

psichomotorinis susijaudinimas,

neadekvatus ir neprognozuojamas elgesys,

pakilus afektas, padrikas, simbolinis,

rezonuojantis màstymas, agresijos

protrûkiai skyriuje. Gydyta haloperidoliu,

risperidonu, olanzapinu, cisordinolio

depo injekcijomis. Iðraðyta vaistø

vartojimà netrukus nutraukdavo, studi-

pagal „Psychotropic drug directory 2000, The professional’s pocket handbook and aide

memoire”

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

21


KLINIKINIS ATVEJIS

Paraðas po iliustracija

javo toliau. Nepastoviai vartojo hipnogenà

nuo nemigos.

2003 m. hospitalizuojama RVPL

ûmios psichozës bûsenoje, atveþta

GMP ið policijos nuovados. Policijos

sulaikyta dël to, kad naktá nuoga bëgo

gatvëmis, tepësi purvu, slapstësi. Atvyko

be dokumentø, aprengta svetimais

drabuþiais, meluoja savo pavardæ, teigdama

norëjusi pabëgti nuo draugo, su

kuriuo gyvena. Draugas yra kitos valstybës

pilietis, su juo paþástami pusæ metø,

kartu gyveno nuomotame bute. Nei

mergina, nei jos draugas oficialiai nedirba,

gyvena ið stipendijos ir naðlaitës

paðalpos, pacientæ hospitalizavus draugas

gráþo á gimtinæ.

Po 12 gydymosi stacionare dienø pacientei

nustatytas 5 savaièiø nëðtumas.

Ji nori gimdyti, nes vaikas esàs numatytas.

Gyvenimo anamnezë

Gimë asocialioje ðeimoje, vyriausia ið

trijø vaikø. Tëvas buvæs „keistas“, agresyvus,

su ðautuvu vaikydavæsis ðeimà

apie namus. Kai pacientei buvo 6–7 metai,

jos motina staiga mirë (prieþastis neþinoma),

tëvas vaikø atsisakë ir ryðius

su jais nutraukë. 2 metus pacientë gyveno

vaikø globos namuose, 9-18 metø buvo

priglausta globëjø ðeimoje, jaunesnë

sesuo ir brolis uþaugo atskirai. Globëjai

nurodo, kad paauglystëje pacientë buvo

jautri, lipðni, taèiau namuose vagiliaudavo,

kartais neáspëjusi kelioms savaitëms

dingdavo ið namø. Mokësi gerai,

buvo gabi menams, fantazuotoja. Baigusi

vidurinæ mokyklà mokësi Kauno aukðtesniojoje

dailës mokykloje. Jà baigë su

pagyrimu ir ástojo á Vilniaus dailës akademijà,

mokslo ástaigoje apibûdinama

kaip labai gabi studentë. Su globëjais ryðiai

nutrûkæ, su broliu nebendrauja, o sesuo,

kuri pacientæ susirado prieð pusæ

metø, suþinojusi apie planuojamà nëðtumà,

kategoriðkai atsisako remti pacientæ

ir tvirtina, kad santykiø su ja ateityje

nepalaikys.

Ligos anamnezë

2000 m. Dailës akademijoje pagal

skelbimà, ëmë lankyti meditacijos uþsiëmimus.

Pastebëjusi, kad paskaitø

dëstytojo akys raudonos, suprato, kad

jis jà myli, ir pamilusi dëstytojà pati.

Nuo tada dëstytojas apsigyveno jos galvoje,

matomas ligonës vidiniu matymu

ir girdimas mintimis, ir reguliavo jos gyvenimà,

valdë ligonës elgesá, jai ásakinëjo.

Pacientë jautë, kad ðis þmogus valdo

ne tik jà, bet ir aplinkà, kitus þmones

– pvz., ið jos draugo orgazmo metu

nusiurbdavo energijà (tai juto ir draugas).

Pacientë pastebëjo, kad viskas aplink

tapo simboliðka, kiekviena smulkmena

këlë asociacijas ir buvo reikðminga.

Pajuto galinti valdyti radijo programà,

mintimis perjungti televizijos

kanalus, TV transliavo dëstytojo ir jos

mintis, dëstytojo ásakymai girdëjosi galvoje,

kartais tai atrodydavo kaip savos

mintys. Gydantis ligoninëje anksèiau

minëti simptomai tik sumaþëdavæ, taèiau

ryðkus simboliø pastebëjimas ir interpretavimas

likæ. Pacientë pasakojo

antrà kartà buvusi hospitalizuota dël to,

kad sutikusi dëstytojà parduotuvëje jo

akyse pamatë „tamsius tunelius“ ir, supratusi

apie meilæ, puolë jam ant kaklo,

o dëstytojas atveþæs jà á ligoninæ.

Blogëjant bûsenai namuose sutrikdavo

moters miegas, pagreitëdavo mintys, vël

paryðkëdavo simboliai, ji medituodavo

ne po vienà, o po 30 kartø per dienà,

nuo ávairiø ritualø jausdavosi persitempusi.

Atvykusi á RVPL nurodë, kad kelias

naktis visai nebemiegojo, su draugu

degino þvakes „pagal Kundalini“ ir

laikësi ypatingos dietos. Naktá prieð

hospitalizavimà jos draugas fiziðkai

ûmiai pasikeitæs, lyg tapæs velniu, pacientë

labai iðsigando, naktá slapstësi

namuose, o paryèiais nuoga pabëgo á

gatvæ. Purvu tepësi ir pavardæ priëmime

pamelavo dël to, kad bûtø neatpaþástama.

Priëmimo metu klinikiniame

vaizde dominavo psichomotorinis susijaudinimas

su pagreitëjusiu, nenuosekliu,

paralogiðku, rezonuojanèiu màstymu,

pakiliu afektu, neadekvaèiomis

emocijomis ir haliucinaciniu elgesiu.

Gydymo eiga

12 pirmøjø dienø skirti antipsichoziniai

vaistai injekcijomis: haloperidolis

20 mg., chlorpromazinas 100 mg.

Pacientë tapo ramesnë, miegas pagerëjo,

taèiau iðliko màstymo sutrikimai,

pakilus ir neadekvatus afektas. Suþinojusi

apie nëðtumà, labai apsidþiaugë:

sakë vaikà planavusi, norinti gimdyti,

auginti. Praðë paraðyti laiðkà jos

draugui á uþsiená. Negalëjo atsakyti á

klausimus, kaip vaikà iðlaikys, kur gyvens,

dirbs, tikino, kad sulauks gráþtanèio

draugo ir „viskas bus gerai“. Paskirtas

maþesnæ rizikà vaisiui keliantis

sulpiridas per os (400–600 mg).

Prasidëjus skausmams pilvo apaèioje

ginekologas skyrë Mg ir B6 bei folio

rûgðtá. Ligonei patarta gulëti, bet ðio

nurodymo ji nesilaikë, vengë gerti ir

skiriamus vaistus. Per 10 dienø jos psichikos

bûsena labai pablogëjo: pasikartojo

psichomotorinis susijaudinimas

su agresyviu haliucinaciniu elgesiu

(muðë personalà, pagalbinius darbuotojus,

puldinëjo kitas pacientes),

dël to buvo fiksuota ir gydymo planas

pakeistas. Paskirti sedaciná poveiká turintys

neuroleptikai injekcijomis á raumenis:

Cisordinol Acutard 100 mg +

Cisordinol depo 500, chlorpromazinas

150 mg à tisercinas 100 mg. Elgesys

normalizavosi, taèiau prasidëjo kraujavimas

ið lytiniø organø ir ligonë buvo

perkelta á moterø klinikà. Dgn.:

abortus incompletus spontaneus. Po

gimdos abrazijos gràþinta á mûsø skyriø

tæsti gydymo nuo ðizofrenijos.

Buvo skiriamas haloperidolis (iki

20 mg), chlorpromazinas 200 mg. ,

trifluoperazinas (iki 15), vëliau Moditen

depo po 50 mg kas 2 sav., Cisordinol

Acutard 150 mg, 2 k./d., ir Cisordinol

depo po 500 mg kas 7 dienas,

klonazepamas (iki 8 mg), ciklodolis

22 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


KLINIKINIS ATVEJIS

(10 mg). Ðiais deriniais gydyta 6 savaites,

taèiau psichikos bûsena negerëjo:

paranoidinë simptomatika gilëjo

ir plëtësi, iðliko neadekvatus elgesys

su labai pakiliu afektu, miego sutrikimais.

Atsirado ryðkûs EPS, ypaè stiprus

kûno tremoras. Ligonë tvirtino

esanti ðventoji dvasia arba misionierë,

skyriuje matydavo persikûnijusias

blogàsias ir geràsias jëga, kurios apsigyvenusios

skirtingose pacientëse bei

slaugytojose ir jà energetiðkai veikianèios

– tai jautusi savo kûnu, suprasdavusi

ið rûbø spalvos. Sakë atliekanti

misijà: energetiðkai valanti þmones.

Nuo jos nuotaikos priklausë oras uþ

lango, mintimis galëjusi pakelti saulæ,

iðsklaidyti debesis, perjungti televizijos

kanalus, galvoje nuolat toliau girdëdavo

balsus.

Konstatavus rezistentiðkumà gydymui

skirtas leponeksas, pamaþu didinant

dozæ iki 150 mg per parà. Kiti antipsichoziniai

vaistai ir korektoriai palaipsniui

nutraukti, iðskyrus Moditen

depo 50 mg injekcijas kas 14 d. Per

porà savaièiø iðryðkëjo pastebimai teigiamas

gydymo poveikis: ligonës màstymas

tapo nuoseklesnis, maþiau paralogiðkas

ir rezonuojantis, palaipsniui

nublanko regos ir klausos pseudohaliucinacijos,

automatizmai; kliedesiai

neteko aktualumo, elgesys tapo adekvatesnis.

Afekto pakilumas sumaþintas

padidinus leponekso dozæ nuo 150

iki 200 mg., iðnyko ekstrapiramidinë

simptomatika. Ligonë pasijuto darbinga,

maþiau varginama aplinkos simboliø,

pradëjo pieðti, rûpintis neiðlaikytais

sesijos egzaminais. Ëmë planuoti,

domëjosi akademiniø atostogø forminimu,

bendrabuèio kambario sutvarkymu.

Atsirado kritika buvusiems iðgyvenimams,

ligonë atvirai juos papasakojo.

Aktyviai domëjosi ambulatorinio

gydymo niuansais ir rekomendacijomis,

kaip iðvengti ligos pasikartojimø.

Buvo paskatinta nenutraukti vaistø

vartojimo, tæsti studijas ir uþsiimti realia

veikla (darbu). Rekomenduota

kreiptis á gydytojà ginekologà ir pasitarti

dël tinkamiausio kontracepcijos

bûdo. Nëðtumus derinti su remisijomis.

Gydydami jaunas sunkiais psichikos

sutrikimais serganèias moteris turëtume

prisiminti ir jø nëðtumo planavimo

klausimà.

Citatos

Ateis tokia diena, kai psichoterapeutà reikës pasiøsti ant trijø raidþiø.

Jis tai supras.

Paþiûri psichoterapeutas ir pacientas vienas á kità, ir abu kaþkà pajauèia.

Geras terapeutas – tas, kuris persirgo dauguma savo pacientø ligø.

Olegas Lapinas

„Psichoterapeuto ir paciento santykiai”

www.DELI.lt

Tiriant prievartautojø bei seksualiniø maniakø praeitá, visada stebina

tai, kokia laiminga ir graþi buvo jø vaikystë.

„Vaikystës þaidimai nulemia ateitá”

Edita Èekuolienë

„Apdorojus” smegenis elektrine ir magnetine audromis, atmintis iðlieka

kaip ir buvusi. Neiðsitrina ji ir uþðaldyta skystu azotu.”

„Smegenys – tik tarp kitko”

Daiva Karpavièiûtë, „Bûrëja”

Uþsitæsæ, nekonkretûs santykiai átraukia tarsi pelkë. Ir kuo smarkiau

spardomasi, tuo giliau klimpstama.

Bendravimas su vedusiu vyru moteriai seksualine prasme yra vertingas,

nes jis turi ðeimyninio gyvenimo patirties.

Viktoras Ðapurovas

„Seksualinë priklausomybë ir kaip nuo jos pabëgti”

Lietuvos sveikata“ Nr. 13 (490)

Lietuvaitës padejuoja, kad Lietuvoje lyg kokie dinozaurai iðnyko tikri

vyrai – stotingi, madingai apsirengæ, paþástantys stalo árankius ir mokantys

jais naudotis, gerai ávaldæ kalbos dovanà.

Auðra Griðkonytë

„Tobulos moters ieðkantys vyrai skæsta iliuzijø pasaulyje”

Lietuvos rytas“ Nr.192/2003

Medicinos paslaugø reklama „Lietuvos ryte”: „Jauna daili mergina daro

ðvelnø viso kûno masaþà.”

Kodël moterys bijo peliø? […] Pagrindinis moterø rûpestis buvo prasimaitinti.

Jos turëdavo daug vaikø, ir tik maþa jø dalis iðgyvendavo. Ið

medþioklës atneðtà mamuto straublá moterys slëpdavo po akmenimis. Bet

pasirodydavo pelës. Siaubas! […] Ið straublio likdavo tik odos skutai.

Vadinasi, vël keli vaikai, o gal ir visa gentis, mirs ið bado. Tad kaip kità

kartà neklykti pamaèius pelæ?

Edita Èekuolienë

„Nuoðirdûs pokalbiai –

ginklas nuo kûnà kaustanèios baimës”

Lietuvos rytas“ Nr.198/2003

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

23


24 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


KLINIKINË PRAKTIKA

Antrosios kartos antipsichotikø

veiksmingumo metaanalizë

John M. Davis MD, Nancy Chen, MS

Ilinojaus universiteto Èikagoje psichiatrijos institutas

Ira D. Glick, MD

Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos

psichiatrijos ir elgesio mokslø katedra

Apibendrinimas

Specialistø rekomendacijos dël antipsichoziniø

vaistø (APV) parinkimo ðizofrenijai

gydyti labai skiriasi, taèiau

dauguma ekspertø atipinius APV laiko

vienalyte grupe. Manyta, kad atipiniai

APV nëra veikmingesni nei klasikiniai

APV, o klaidingas geresnio veiksmingumo

áspûdis susidaro dël to, kad tyrimuose

palyginimui naudojamo haloperidolio

yra skiriamos nepagrástai didelës, dël

to poveiká maþinanèios, dozës. Ðiame

straipsnyje pateikiama tyrimø metaanalizë,

kurioje vertinamas klasikiniø ir atipiniø

APV veiksmingumas, lyginamas

ávairiø atipiniø APV veiksmingumas bei

didesnës haloperidolio dozës átaka veiksmingumo

palyginimams.

Institucijos ir specialistai teikia prieðtaringas

ðizofrenijos gydymo rekomendacijas,

tai ypaè akivaizdu renkantis APV.

Geddesas ir bendraautoriai atlikæ metaanalizæ

pateikë iðvadà: „Nëra aiðkiø árodymø,

kad atipiniai antipsichiziniai vaistai

yra veiksmingesni ar geriau toleruojami

nei klasikiniai“. Amerikos psichiatrø

asociacija teigia, kad ðizofrenijai gydyti

skirtini visi antipsichoziniai vaistai ir nenurodo,

ar kurie ið jø yra pranaðesni. Tad

gydytojui parinkti tinkamiausià gydymui

preparatà nëra paprasta.

Ðiame straipsnyje pristatoma atipiniø

ir klasikiniø APV atsitiktinës atrankos

veiksmingumo tyrimø metaanalizë, kurioje

iðnagrinëta 4 kartus daugiau tyrimø

nei ankstesnëse. Pradþioje vertinant

dozës veiksmingumà iðanalizuoti 24 tyrimai,

kuriuose lyginamas klasikiniø

APV veiksmingumas priklausomai nuo

dozës. Geddesas ir bendraautoriai teigia,

kad didelës klasikinio APV vaisto dozës

maþiau veiksmingos nei vidutinës,

todël tyrimuose nustatomà didesná atipiniø

APV vaistø veiksmingumà lemia

lyginimas su netinkama klasikinio preparato

doze. Siekiant ávertinti lyginamojo

vaisto dozës átakà veiksmingumo tyrimø

rezultatams ir iðvadoms, atlikta

Geddeso apþvelgtø 30 tyrimø neapdorotø

duomenø ir 33 lyginamøjø klasikiniø

bei atipiniø APV efektyvumo tyrimø

(6464 pacientai) Cochrane duomenø

bazëje metaregresinë analizë.

Papildomus metodus, paieðkos strategijà,

lenteles ir kita medþiagà rasite mûsø

tinklalapyje http://www.psych.uic.edu/

faculty/davis/meta_analysis) (Ilinojaus

universitetas Èikagoje, Psichiatrijos katedra,

2003) arba papraðæ ðios medþiagos

ið autoriø. Ði metaanalizë tinklalapyje bus

atnaujinama kas ketvirtá.

Metodai

Ðiai metaanalizei atlikti buvo atrinkti

ðizofrenijos ir ðizoafektinio sutrikimo tyrimai,

kuriuose taikyta atsitiktinë atranka,

bei kontrolinë grupë. Ðiais tyrimais

atipiniø APV: amisulprido, aripiprazolio,

klozapino olanzapino, kvetiapino fumarato,

remoksiprido hidrochlorido, risperidono,

sertindolo, ziprazidono hidrochlorido

ir zotepino, poveikis lygintas

su klasikinio ar kito atipinio APV poveikiu.

Taip pat analizuoti tyrimai, kuriø

metu lygintos klasikiniø ir atipiniø APV

dozës, lemianèios terapiná efektà. Ankstesniø

tyrimø metu nustatyta, kad visi

klasikiniai APV vienodai veiksmingi.

Rezultatai vertinti pagal pozityviø ir negatyviø

simptomø skalæ (PANSS), Trumpà

psichiatrinio ávertinimo skalæ (BPRS),

Bendro klinikinio ávertinimo skalæ (GCI)

arba vertinant pokytá tyrimo metu. Veiksmingumas

nustatytas ið atipinio APV pa-

gerëjimo áverèio atimant klasikinio APV

pagerëjimo ávertá ir dalijant rezultatà ið

jø bendrojo standartinio nuokrypio.

Siekiant uþtikrinti ávairiø metaanalitiniø

metodø atitiktá analizei naudotos

penkios Hedgeso–Olkino kompiuterinës

programos: Cochrane MetaView (versija

4.1.1), dvi SAS programos (versija

8.2), MetaWin (versija 2.0) 29 , Comprehensive

Meta-Analysis (versija 1.0.25;

Biostat, Englewood, NJ) ir DOS programa.

Kadangi tyrimo iðvados skyrësi nuo

Geddeso ir bendraautoriø iðvadø, siekta

ávertinti, ar taip ávyko dël metaanalizës

metodø, ar dël interpretacijos skirtumo.

Rezultatai.

Veiksmingumo skirtumai

Atlikus klozapino, amisulprido, risperidono

ir olanzapino veiksmingumo tyrimø

metaanalizæ nustatyta, kad ðiø vaistø

poveikis (95 proc. pasikliautiniame intervale)

buvo atitinkamai 0,49 (0,32–

0,67), 0,29 (0,16–0,41), 0,25 (0,18–

0,33) ir 0,21 (0,14–0,28). Ðie rezultatai

statistiðkai patikimi (P = 10 -7 – 10 -12 ).

Klozapinas buvo veiksmingesnis nei klasikiniai

APV, ðio efekto reikðmë buvo

d=0,49; amisulprido, risperidono ir olanzapino

efektyvumo reikðmës svyravo

apie 0,25 (tai atitinka 4–6 PANSS taðkus

arba 3–4 BPRS taðkus).

Ðia metaanalize nustatyta, kad amisulprido,

risperidono ir olanzapino veiksmingumas

palyginti su klasikiniu APV

yra perpus maþesnis nei klasikinio APV

efektas palyginti su placebu ar klozapino

efektas palyginti su klasikiniu APV.

Didesniuose risperidono ir olanzapino

tyrimuose nustatyti pastovûs skirtumai

nuo klaisikiniø APV, nors taip buvo ne

visose maþesnëse studijose.

Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

25


KLINIKINË PRAKTIKA

Tyrimo metu buvo atmestas Geddeso

ir kt. teiginys, kad atipiniai APV

yra vienodai efektyvûs, nes pastarøjø

poveikio skirtumai buvo dideli

(Q 9

=58,8; P=10 -8 atsitiktiniø efektø

modelis). Aripiprazolo, kvetiapino,

remoksiprido, sertindolo ir ziprazidono

efektyvumas statistiðkai patikimai

nesiskyrë nuo klasikiniø APV, taèiau

tai irgi neárodo, kad ðie vaistai tolygûs

klasikiniams, – yra galimybë, kad

tai árodys tolesni tyrimai.

Analizuojant duomenis nustatyta,

kad dozës átaka klasikinio APV vaisto

veiksmingumui nebuvo statistiðkai

patikima, o tendencija netgi buvo

prieðinga Geddeso ir bedraautoriø 1

postuluojamai tendencijai.

Atlikæ metaregresijà Geddesas ir

bendraautoriai 1 padarë iðvadà, kad

efektyvumo skirtumà lëmë per didelë

haloperidolio dozë. Mûsø analizëje

palyginamojo klasikinio ATP preparato

átaka yra nedidelë (p=0,02), o heterogeniðkumo

testas statistiðkai patikimas

(p0,05).

Kai kurie atipiniai APV - klozapinas,

amisulpridas, risperidonas ir

olanzapinas – þymiai veiksmingesni

nei klasikiniai APV, uþtikrina geresná

funkciná atsistatymà, sumaþina

bendràsias prieþiûros iðlaidas, nes sumaþëja

hospitalizavimo iðlaidos. Kadangi

tarp atipiniø APV yra kokybiniø

bei kiekybiniø ðalutiniø reiðkiniø

ir efektyvumo skirtumø, tyrimo autoriai

ásitikinæ, kad priskirti atipinius

APV vienalytei klasei nëra tikslu. Ðio

veiksmingumo skirtumø prieþastys

kol kas nëra þinomos.

Neapdorotø duomenø, gautø atliekant

olanzapino ir risperidono registracinius

tyrimus, metaanalizë atskleidë,

kad abu ðie APV nedaug veiksmingesni

uþ klasikinius APV malðinant

pozityvius simptomus, taèiau vidutiniðkai

veiksmingesni malðinant

negatyvius, kognityvinius nuotaikos

ir impulsø kontrolës simptomus. Taigi

veiksmingumo skirtumai nëra vien

semantiniai.

Geddesas ir kt. teigia: „Kontroliuojant

didesnæ nei rekomenduojama tradiciniø

APV dozæ (…) efektyvumo ir

bendrojo toleravimo skirtumai iðnyksta“.

Ðio tyrimo autoriai su tuo nesutinka,

nes tradiciniø APV toleravimas pagrástas

bendruoju „nubyrëjimo“ skaièiumi.

Kadangi skiriant maþiau veiksmingà

preparatà ið tyrimo pasitraukia

daugiau pacientø, ðis reiðkinys skiriasi

nuo pasitraukimo dël ðalutiniø reiðkiniø

ir „neþinomo“ eksperimentiniø

vaistø toksiðkumo (þr. mûsø tinklalapá,

„Nubyrëjimo procento reikðmë“).

Þinoma, metaanalizës iðvados automatiðkai

netampa gydymo rekomendacija.

Vienas ið metaanalizës

trûkumø yra tas, kad neámanoma subalansuoti

kokybiniø skirtumø, pvz.,

nevienodø ðalutiniø reiðkiniø. Kai

vaistas vartojamas ilgà laikà, gydytojai

praktikai turi pasverti ir ávertinti

ðalutiniø reiðkiniø rizikà, daþná ir

sunkumà (pvz., agranulocitozës vartojant

klozapinà; ðirdies laidumo sutrikimus

vartojant sertindolá; svorio

didëjimà ir cukriná diabetà vartojant

olanzapinà ir klozapinà, prolaktino

padidëjimà vartojant risperidonà ir

kt.). Yra tyrimø, rodanèiø, kad kai kurie

atipiniai APV (t.y., risperidonas

ir amisulpridas) sukelia nuo dozës

priklausomus ekstrapiramidinius

simptomus (EPS). Kiti atipiniai APV

sukelia taip maþai EPS, kad jø daþnis

tampa placebo daþniu.

Apibendrinant galima teigti, kad

kai kurie atipiniai antispichoziniasi

vaistai – klozapinas, amisulpridas,

risperidonas ir olanzapinas – veiksmingesni

uþ klasikinius, nes malðina

ne tik pozityvius, bet ir negatyvius ir

kognityvinius ðizofrenijos simptomus,

todël uþtikrina visapusiðkesnæ

reabilitacijà. Vadinasi, dël efektyvumo

ir EPS pranaðumø olanzapinà,

risperidonà ir amisulpridà reikia laikyti

pirmosios eilës vaistais.

Parengë gyd. rezidentë

L. Blinstrubaitë

Kauno medicinos universitetas

Lietuvos psichoanalizës draugija

Psichoanalitinës

psichoterapijos

mokymo

programa

Praðymai dalyvauti programoje priimami

nuo 2004 sausio 1 iki 2004 m. geguþës 1 d..

Psichoanalitinës psichoterapijos mokymo

programa – podiplominio mokymosi programa,

turintiems universitetiná psichologo (magistro)

arba gydytojo diplomà.

Ðià programà organizuoja Lietuvos psichoanalizës

draugija ir Kauno medicinos universitetas.

Programa sudaryta remiantis Europos

psichoanalitinës psichoterapijos federacijos

(EPP) standartais ir atitinka KMU profesinio

tobulinimosi kursø reglamentà.

Programos trukmë – 4 metai.

Mokymas vyks lietuviø kalba, taèiau didþioji

dalis literatûros teorinëms studijoms – anglø

kalba (dalis – rusø kalba).

Mokytojai – LPaD pripaþinti asmeniniai terapeutai,

supervizoriai ir teorijos mokytojai.

Sëkmingai baigus pilnà studijas KMU iðduoda

psichoanalitinës psichoterapijos programos

baigimo paþymëjimà.

Registracijos formas praðome siøsti

elektroniniu paðtu

mokymo komiteto pirmininkei R.Þidonienei:

remutez@one.lt

arba paprastu paðtu:

Mokymo komitetui

Vilniaus psichoterapijos ir

psichoanalizës centras

Latviø 19a, Vilnius, LT – 2004

Kauno medicinos universitetas

Podiplominiø studijø skyriaus

vyr.specialistë Laima Vasiliauskaitë

e-paðtas laiva@one.lt

Lietuvos psichoanalizës draugija

www.elnet.lt/psychoanalysis/

psychoanalysis/

Malonioji 5, Vilnius

Prezidentë Aurelija Markevièienë

e-paðtas: aurema@takas.lt

26 Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)


Psichiatrijos þinios 2004 m. vasaris, Nr. 1 (27)

27

More magazines by this user
Similar magazines