psichiatrijos zinios 2003_2

ISSN Nr. 1648–1259 

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams 

2003 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (24/25) 

Psichiatrijos 

þinios

2 Psichiatrijos þinios 2003 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (25/26)

REDAKCIJOS ÞODIS 

Turinys 

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë 

Lietuvos psichiatrø asociacijos suvaþiavimas - reikðmingas 

organizacijai renginys, kuriame tikimasi ne tik 

nagrinëti rûpimus vidaus klausimus, bet ir paraginti 

politikus ir vykdomàjà valdþià strategiðkai spræsti 

psichikos sveikatos prieþiûros problemas. Ðiame renginyje 

praneðimà skaitys ne tik LPA nariai, bet ir Pasaulio 

psichiatrø asociacijos ðiaurës zonos vadovë M. Kastrup. 

Ðis vizitas puiki proga sustiprinti bendradarbiavimà su 

tarptautinëmis organizacijomis. 

Suvaþiavimas, vykstantis metø pabaigoje, apibendrina 

dalá LPA valdybos veiklos ir átvirtina naujàjà asociacijos 

struktûrà, kurioje didesnis savarankiðkumas ir 

atsakomybë teks dabar jau filialais priimamiems „kraðtams”. 

Dþiugi naujiena, kad filialø ko gero bus daugiau 

nei lyg ðiol kraðtø – ásisteigia Panevëþio filialas. 

Ðiame renginyje nemaþai dëmesio skirta bendriesiems 

psichiatrinës pagalbos organizavimo klausimams – 

daugelio susikaupusiø problemø nebeámanoma iðspræsti 

vienos ástaigos arba asmens pastangomis. Tikimasi, kad 

LPA ir èia galëtø suvaidinti lemiamà vaidmená. Bus 

aptariami kvalifikacijos bei licencijavimo klausimai, 

itin aktualûs ásibëgëjant licencijø pratæsimo procesui. 

Ðiame „Psichiatrijos þiniø”numeryje rasite daug straipsniø 

apie ðiuolaikinius psichiatrijoje taikomus medikamentus, 

apie patyrimà geðtalto maratone, informacijos 

apie LPA valdybos veiklà ir psichiatrijos sistemos 

aktualijas. 

Dar vieni metai prabëgo greitai. Dëkojame visiems, 

kurie ir visus ðiuos metus skaitë, palaikë, raðë straipsnius, 

diskutavo ir kritikavo. Tikimës kad gyvas bendravimas 

tarp „Psichiatrijos þiniø” ir psichiatrø bendruomenës 

tik stiprës. 

Puikiø jums ðvenèiø, kûrybingø ir ramiø artëjanèiø 

2004! 

Redakcijos þodis 3 

Klinikinë praktika 10-14, 

24-25, 29-30 

• Didþiausio ðizofrenijos tæstinio 

tyrimo SOHO 6 mënesiø 

rezultatø apþvalga 

• Rispolept Consta – vienintelis 

atipinis ilgo veikimo neuroleptikas 

• Geðtalto maratonas 

• Sezoninës depresijos ir jø gydymas 

evarin (fluvoksaminu) 

• Naujausias SSRI grupës 

antidepresantas escitalopramas 

(Cipralex ® ) 

• ZENTIVA – naujas partneris 

pschiatrijoje 

• Spitomin (buðpironas) nerimo 

simptomams gydyti esant 

priklausomybëms 

Renginiai 21-24 

• Vaikø ir paaugliø psichikos sveikata 

Vilniaus mieste 

Aktualijos 6-9, 15-18 

• Lietuvos psichiatrø asociacijos 

Ðiauliø kraðto filialo nuostatai 


þurnalo „Psichiatrijos þinios” 

platinimo tvarka 

• „Vilniaus energija” modernizavo 

psichikos sveikatos centro 

ðilumos sistemas 


suvaþiavimo programa 

• Lietuvos psichikos sveikatos 

politika ir paslaugø plëtros 

strategija: kai kurie sistemos 

vertinimo rezultatai 

• Diagnozë psichiatrijoje: mokslø 

integracija 

Valdybos informacija 20 

• LPA valdybos posëdþio protokolas 

Nuomonës, diskusijos 22 

• Vaikø psichiatrija ir psichikos 

sveikatos sistema 

Psichiatrijos þinios 2003 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (25/26) 

3

Mieli kolegos, 

asociacijos nariai, 

Doc. Emilis Subata 

Dþiaugiuosi, kad vyksta suvaþiavimas, – proga visiems susitikti, pabendrauti, kartu 

spræsti ir psichiatrø profesinei bendruomenei aktualias problemas. 

Lietuvos psichiatrø asociacija yra vienintelë psichiatrø profesinë bendruomenë, vienijanti 

labai skirtingø specializacijø ir poþiûriø gydytojus psichiatrus. Asociacija – tai 

forumas, vienijantis biologinës ir psichodinaminës-analitinës psichiatrijos gydytojus, 

vaikø/paaugliø psichiatrus ir gydytojus, dirbanèius geriatrijos srityje, teismo psichiatrijos, 

priklausomybës ligø ir kitø siauresniø specializacijø psichiatrus, profesorius, 

mokslininkus ir gydytojus praktikus. Asociacijos narius vienija tai, kad asociacijos 

nariai yra aukðtos profesinës kvalifikacijos medikai, turintys psichiatriná iðsilavinimà, 

atitinkamà licencijà ir sertifikatus bei siekis kelti kvalifikacijà, plësti akiratá, uþsitikrinti 

geras darbo sàlygas ir, þinoma, gauti uþ darbà atlyginimà, kuris leistø normaliai 

pragyventi. Toká atlyginimà, kuris atitiktø aukðtà profesinæ kvalifikacijà, ilgus studijø 

ir mokymosi metus, sudëtingà bei atsakingà darbà. 

Deja, kol kas daugumos eiliniø asociacijos nariø, psichiatrø padëtis nëra gera. Psichiatro, 

kaip ir daugelio kitø medikø, darbas yra nepakankamai atlyginamas. Palyginus 

Lietuvos ir kaimyniniø Europos Sàjungos ðaliø psichiatrø atlyginimus, akivaizdu, 

kad Lietuvoje psichiatrø atlyginimas yra þeminantis, net nesiekiantis ðalies vidutinio 

darbo uþmokesèio. Be to, asociacijos nariai, kompetentingi specialistai neretai susiduria 

su iðorës diktatu – poliklinikos administracija, ligoniø kasomis ar psichiatrø kvalifikacijà 

reglamentuojanèiomis institucijomis. Manau, nesuklysiu teigdamas, kad psichiatrø 

pageidavimams ir nuomonei nëra visur ir pakankamai atstovaujama. 

Panaðu, kad daugelis psichiatrø norëtø dirbti savarankiðkuose psichikos sveikatos centruose, 

atsiskyræ nuo poliklinikø, patys tvarkyti savo kvalifikacijos dëka uþdirbtas lëðas, 

skiriamas valstybiniø ligoniø kasø. Deja, ðiuo metu ne specialistas sprendþia, kiek lëðø 

skirti paslaugø administravimui, komunalinëms paslaugoms, inventoriui, transportui ir 

valytojoms. Ðitai sprendþia poliklinikø administracijos, turinèios ir kitø motyvø nei kokybiðka 

psichikos sveikatos prieþiûra (pastatø iðlaikymà, darbo vietø iðsaugojimà). 

Dar neteko sutikti gydytojø, besiskundþianèiø darbu savarankiðkuose PSC, nors jø 

darbas nelengvesnis ir atlyginimai nëra dideli. Ko gera, vien jausmas, kad esi savo 

uþdirbamø lëðø ðeimininkas, gali racionaliai jas skirstyti, keièia pilieèio ir specialisto 

emocinæ bûsenà, didina savigarbos ir pasitenkinimo darbu jausmà. 

Psichikos sveikatos centrais tapusios privaèios ástaigos sumaþintø galimybæ ávairaus 

lygio valdininkams tiesiogiai kiðtis á psichiatrinës pagalbos organizavimà ir kasdieniná 

darbà, sudarytø sàlygas normaliai gydytojo praktikai, kaip yra bemaþ visose 

Europos Sàjungos ðalyse. Psichiatras, uþdirbantis pinigus ástaigai, turëtø bûti vertinamas, 

jo nuomonë turëtø bûti svarbi lëðas iðleidþiant. Estija ðiuo poþiûriu - puikus pavyzdys: 

pirminës sveikatos prieþiûros gydytojai yra ástaigø bendrasavininkiai, patys 

disponuojantys lëðomis. Taigi estai jau atsisveikino su tarybine sveikatos sistema, omes? 

Tai tik viena ið pirminës psichikos sveikatos prieþiûros problemø, kurià sprendþiant 

Asociacijos nariai turëtø vienyti pastangas kuriant geresnes darbo ir profesinio tobulëjimo 

sàlygas. Ar pirminës sveikatos prieþiûros psichiatrai nori dirbti maksimaliai savarankiðkai, 

tapti savininkais privaèioje praktikoje? Jeigu atsakymas bûtø „taip“, tai 

galëtø tapti vienu ið LPA veiklos strateginiø tikslø. Kitas ne maþiau reikðmingas klausimas 

– ar psichiatrai norëtø patys spræsti ir administruoti kvalifikacijos këlimo ir 

licencijavimo sistemos tobulinimo klausimus? Tada reikëtø tikëtis, kad ateinanèiuose 

rinkimuose pretendentai á valdybos narius ir prezidento postà pateiks konkreèià veiklos 

programà, kurioje numatys, kaip siekti ðiø tikslø. 

Manau, kad LPA nariø poreikiai bei LPA misija po suvaþiavimo taps aiðkesni. Norëèiau 

palinkëti asociacijos nariams tiek ðiame suvaþiavime, tiek artëjanèiais Naujaisiais 

metais pagrindiniø siekiø greitesnio iðkristalizavimo, vienijimosi ir gero atstovavimo 

valdþios institucijose. 

Psichiatrijos þinios 

Lietuvos psichiatrø asociacijos 

specializuotas informacinis leidinys 

gydytojams 

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje 

recenzuojami 

Vyr. redaktorë 

Nijolë Goðtautaitë Midttun 

Redakcinë kolegija 

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas 

doc. Emilis Subata 

doc. Eugenijus Laurinaitis 

doc. Dainius Pûras 

dr. Gintautas Daubaras 

gyd. Valdonë Matonienë 

gyd. Onutë Davidonienë 

gyd. Alvydas Navickas 

gyd. Danguolë Survilaitë 

gyd. Eugenijus Mikaliûnas 

gyd. Stefa Naujokienë 

Projektø koordinatorë 

Laura Blinstrubaitë 

Kalbos redaktorë 

Regina Dobelienë 

Dizaineris–maketuotojas 

Donaldas Andziulis 

Leidëjai: 

Lietuvos psichiatrø asociacija 

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva” 

Sumaketavo ir iðleido 

UAB „Ex Arte” 

Redakcijos adresas: 

Vasaros 5, Vilnius 2001 

nigomi@hotmail.com 

Tiraþas 1000 egz. 

Ðiame leidinyje pateikiama informacija 

skiriama tik gydytojams. 

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa 

su straipsniø autoriø nuomone. 

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbà 

neatsako. 

Virðelyje panaudotas Rimtauto Oþkuèio 

paveikslas „Kalëdø angelas” ið 

„Klubo 13 ir Co” kolekcijos. 

© Nijolë Goðtautaitë, 2003 

© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2003 

Psichiatrijos þinios 

2003 m. lapkritis-gruodis Nr.5-6 (25/26) 



5

AKTUALIJOS 

Pateikiame Lietuvos psichiatrø asociacijos valdybos siûlomà filialø nuostatø projektà. 

Ðis projektas yra parengtas pagal patvirtintus Ðiauliø filialo nuostatus, kuriems 

su nedideliais pakeitimais pritarë Vilniaus ir Kauno kraðtø atstovai. Ðiauliø 

kraðto pateiktame filialo nuostatø projekte po teisininko konsultacijos buvo pakeista: 

IV skirsnis 

4.2. Nariai turi teisæ bet kada iðstoti ið filialo, raðtu apie tai praneðæ valdybai. 

Iðstojusiems bei paðalintiems nariams nariø ánaðai bei mokesèiai negràþinami. 

4.3.ilialo nario paðalinimo klausimà sprendþia asociacijos suvaþiavimas, gavusi 

filialo valdybos pritarimà. 

V skirsnis 

5.2.5. siûlyti asociacijos suvaþiavimui priimti sprendimà dël filialo nario paðalinimo; 

4.2 punkte yra iðbrauktas sakinys „ilialas turi teisæ paðalinti narius uþ ðiuose 

nuostatuose nurodytø pareigø nevykdymà.”, kadangi pagal LPA ástatus narius ðalina 

suvaþiavimas, atitinkamai papildyti ir 4.3 ir 5.2.5 punktai. 

Tvirtinant filialø nuostatus reikia atsiþvelgti á tai, kad bus kiekvieno kraðto nuostatø 

variante skirsis nuostatø patvirtinimo vieta, buveinës adresas. 


Ðiauliø kraðto filialo nuostatai 

I. Bendroji dalis 

1.1 LPA Ðiauliø kraðto filialas (toliau 

tekste vadinamas – „filialas”) yra juridinio 

asmens teisiø neturintis struktûrinis 

LPA padalinys, turintis savo buveinæ 

ir atliekantis dalá LPA funkcijø pagal 

asociacijos suteiktus ágaliojimus. 

1.2 ilialo buveinës adresas – Èiurlionio 

g. 12, LT 5400 Ðiauliai. 

1.3 ilialo steigëjas – LPA Lietuvos 

Psichiatrø Asociacija ( toliau tekste vadinama 

“asociacija”), kurios buveinës 

adresas yra Vasaros g. 5, LT – 2000 Vilnius, 

Lietuvos Respublika, kodas 

9136713, Asociacija áregistruota ámoniø 

rejestre, kurio tvarkytojas Vilniaus miesto 

savivaldybë. 

1.4 Asociacija atsako pagal filialo 

prievoles ir filialas atsako pagal asociacijos 

prievoles. 

1.5 iliale esantis turtas ir lëðos apskaitomos 

bendrame asociacijos ir atskirame 

filialo balansuose. ilialo turtà sudaro 

asociacijos filialui perduotos piniginës 

ir kitos lëðos, taip pat lëðos, kurias 

filialas ágijo vykdydamas savo veiklà. 

1.6 ilialas nuo jo áregistravimo dienos 

turi apvalø antspaudà su pavadinimu“ 


Ðiauliø kraðto filialas ir banko sàskaitas. 

1.7 ilialas veikia vadovaudamasis 

Lietuvos Respublikos ástatymais ir asociacijos 

ástatais,asociacijos valdymo organø 

sprendimais, kitais teisës aktais ir 

ðiais nuostatais. 

1.8 ilialo nuostatus, jø pakeitimus ir 

papildymus priima asociacijos suvaþiavimas 

1.9 ilialo veikla neterminuota. Jos 

finansiniais metais laikomi kalendoriniai 

metai. 

1.10ilialas ásteigtas neterminuotam 

laikotarpiui. 

1.11 ilialas veikia Ðiauliø apskrities 

teritorijoje. 

II. ilialo tikslai, funkcijos 

ir uþdaviniai 

2.1 Pagrindinis filialo tikslas – vienyti 

gydytojus psichiatrus, vaikø paaugliø 

psichiatrus, psichoterapeutus, priklausomybiø 

ligø psichiatrus, teismo psichiatrus, 

psichiatrus – rezidentus ir bendradarbiauti 

su Lietuvos Respublikoje áregistruotomis 

visuomeninëmis organizacijomis, 

kurios rûpinasi psichikos sveikata. 

2.2 Ágyvendindamas uþdavinius ir 

funkcijas, filialas: 

2.2.1 teikia informacijà filialui priklausantiems 

asociacijos nariams apie asociacijos 

veiklà, asociacijos organø priimamus 

sprendimus, asociacijos organizuojamus 

renginius bei kità su asociacijos 

ir filialo veikla susijusià informacijà; 

2.2.2 sudaro sàlygas asociacijos nariams 

ágyvendinti asociacijos ástatuose 

nustatytas asociacijos nariø teises; 

2.2.3 sudaro sàlygas asociacijos nariams 

aktyviai dalyvauti asociacijos 

veikloje ir ágyvendinti asociacijos tikslus 

filialo veiklos teritorijoje. 

2.2.4 rûpinasi gydytojø psichiatrø kvalifikacija; 

2.2.5 organizuoja ávairaus pobûdþio 

mokslines – praktines konferencijas, seminarus 

bei kitus renginius; 

2.2.6 palaiko mokslinius, praktikinius 

ryðius su Lietuvos Psichiatrø asociacijos 

kitø kraðtø filialais bei kitø valstybiø 

regioninëmis psichiatrø organizacijomis; 

2.2.7 informuoja visuomenæ apie Ðiauliø 

kraðto gyventojø psichikos sveikatà 

iðkylanèias problemas,teikiant psichiatrinæ 

pagalbà; 


AKTUALIJOS 

2.2.8 padeda ginti savo nariø profesinius 

ir socialinius interesus bei teises 

valstybinëse bei nevalstybinëse organizacijose; 

2.2.9 vykdo kità veiklà ágyvendinant 

asociacijos ástatuose nustatytus asociacijos 

uþdavinius ir funkcijas. 

2.2.10 ilialas privalo tvarkyti savo 

turtà ir visa kita, kas susijæ su jo 

veikla, taip pat saugoti dokumentus 

ir kità informacijà apie savo turtà ir 

vykdomà veiklà taip, kad kiekvienas 

turintis teisiná interesà asmuo bet kada 

galëtø gauti visapusiðkà informacijà 

apie filialo turtines teise ir pareigas. 

2.211 ilialas privalo tvarkyti jam priklausanèiø 

asociacijos nariø sàraðà. Su 

ðiuo sàraðu turi teisæ susipaþinti kiekvienas 

filialo narys. 

III. ilialo nariø teisës 

ir pareigos 

3.1 ilialo nariais gali bûti asmenys, 

jeigu jie pripaþásta filialo nuostatus ir 

materialiai remia filialo veiklà: 

3.1.1. fiziniai asmenys – psichikos 

sveikatos specialistai: gydytojai psichiatrai, 

teismo psichiatrai, vaikø ir paaugliø 

psichiatrai, priklausomybiø ligø psichiatrai 

psichoterapeutai, psichiatrai rezidentai. 

3.2 Nariai privalo: 

3.2.1. laikytis filialo nuostatø; 

3.2.2. vykdyti filialo susirinkimo ir filialo 

valdybos nutarimus; 

3.2.3. aktyviai dalyvauti filialo veikloje; 

3.2.4. mokëti nustatytus asociacijos 

nariø ánaðus ir mokesèius, ið jø 50% paliekant 

filialo sàskaitoje. 

3.3. ilialo nariai turi teisæ: 

3.3.1. naudotis filialo teikiamomis paslaugomis, 

sukaupta informacija; 

3.3.2. gauti informacijà apie asociacijos 

ir jos valdybos veiklà ir filialo valdybos 

veiklà; 

3.3.3. dalyvauti filialo ruoðiamose ir 

vykdomose programose, renginiuose ir 

darbuose, siûlyti filialui problemø sprendimo 

projektus ir bûdus; 

3.3.4. rinkti ir bûti iðrinktais á filialo ir 

asociacijos valdymo organus; 

3.3.5. balsuoti, priimti sprendimus filialo 

susirinkimuose; 

3.3.6.gauti reikalingà pagalbà, susijusià 

su profesinæ veikla; 

3.3.7. siûlyti suðaukti neeiliná filialo 

susirinkimà; 

3.3.8. iðstoti ið filialo ir ið asociacijos. 

IV. ilialo nariø priëmimo, jø 

iðstojimo ir paðalinimo tvarka 

bei sàlygos 

4.1. Individualiø asociacijos nariø priëmimo 

bei iðstojimo klausimà pateikus 

raðtiðkà praðymà, sprendþia asociacijos 

valdyba balsø dauguma per 1 mën. nuo 

praðymo stoti á asociacijà pateikimo dienos. 

Gavus teigiamà sprendimà, raðtiðkas 

praðymas pateikiamas ir filialo pirmininkui. 

4.2. Nariai turi teisæ bet kada iðstoti ið 

filialo, raðtu apie tai praneðæ valdybai. 

ilialas turi teisæ paðalinti narius uþ ðiuose 

nuostatuose nurodytø pareigø nevykdymà. 

Iðstojusiems bei paðalintiems nariams 

nariø ánaðai bei mokesèiai negràþinami. 

4.3.ilialo nario paðalinimo klausimà 

sprendþia asociacijos suvaþiavimas, gavusi 

filialo valdybos pritarimà. 

V. ilialo valdymo organai, jø 

sudarymo tvarka, 

kompetencija ir funkcijos 

5.1. ilialo organai yra susirinkimas ir 

valdyba. 

5.2. Susirinkimas yra aukðèiausias filialo 

organas. Susirinkimo kompetencijai 

priklauso: 

5.2.1. siûlyti suvaþiavimui, priimti, 

keisti ir papildyti nuostatus; 

5.2.2. nustatyti filialo tikslus ir pagrindinius 

uþdavinius; 

5.2.3. nustatyti valdybos formavimo 

tvarkà, rinkti jos narius bei filialo pirmininkà, 

juos atðaukti; 

5.2.4. ið filialo nariø ánaðø ir mokesèiø 

50% skirti filialo reikmëms; 

5.2.5. siûlyti asociacijos suvaþiavimui 

priimti sprendimà dël filialo nario paðalinimo; 

5.2.6. tvirtinti filialo pirmininko ataskaitas,metinæ 

finansinæ atskaitomybæ; 

5.2.7. siûlyti suvaþiavimui svarstyti filialo 

uþdarymà. 

5.3. ilialo susirinkimas ðaukiamas ne 

reèiau kaip kartà per metus. Neeilinis susirinkimas 

gali bûti ðaukiamas ir daþniau 

valdybos spendimu. 

5.4. Susirinkimus suðaukia filialo valdyba, 

praneðdama kiekvienam filialo nariui 

susirinkimo data, vietà ir darbotvarkæ. 

5.5. Susirinkimas yra teisëtas, jeigu jame 

dalyvauja daugiau kaip pusë filialo 

nariø. Sprendimai priimami paprasta balsø 

dauguma. Nutarimams dël filialo reorganizavimo 

ar likvidavimo, filialo pir- 

mininko rinkimo ir atðaukimo priimti reikia 

ne maþiau kaip 50% +1 dalyvaujanèiø 

nariø balsø. Kiekvienas narys balsuojant 

turi vienà sprendþiamàjá balsà. 

5.6.Jeigu atskaitiniame susirinkime 

nëra kvorumo, ne vëliau po mënesio turi 

bûti suðauktas pakartotinis susirinkimas, 

kuris turi teisæ priimti nutarimus neáveikusio 

susirinkimo darbotvarkës klausimais 

nepaisant dalyvaujanèiø nariø 

skaièiaus. 

5.7. ilialo veiklai laikotarpiu tarp susirinkimø 

vadovauja kolegialus organas – 

valdyba, kuriai vadovauja pirmininkas. 

Valdybos narius 3 metø laikotarpiui renka 

ataskaitinis rinkiminis susirinkimas 

slaptu balsavimu. ilialo valdybà sudaro 

– pirmininkas ir 4 nariai. Vienas ið jø deleguojamas 

á asociacijos valdybà. ilialo 

valdybos narys gali atsistatydinti ið pareigø 

kadencijai nepasibaigus, apie tai raðtu 

áspëjæs valdybà ne vëliau kaip prieð 15 

kalendoriniø dienø. 

5.8.ilialo valdybos funkcijos ir ágaliojimai; 

5.8.1. tvarko filialo reikalus tarp ataskaitiniø 

rinkiminiø susirinkimø ir jam 

atstovauja; 

5.8.2. ðaukia filialo susirinkimus; 

5.8.3. paruoðia ir pateikia susirinkimui 

svarstyti ir tvirtinti filialo veiklos programà 

artimiausiø 1 metø laikotarpiui; 

5.8.4.stebi filialo nuostatø laikymàsi; 

5.8.5. samdo vyriausiàjá finansininkà 

( buhalterá) bei atleidþia já ið pareigø, nustato 

jo atlyginimo dydá; 

5.8.6. analizuoja veiklos rezultatus, pajamø 

ir iðlaidø sàmatas, inventorizacijø 

ir kitus vertybiø apskaitos duomenis; 

5.8.7. teikia filialo susirinkimui valdybos 

veiklos ataskaitas; 

5.8.8. teikia asociacijos valdybai rekomendacijas 

filialo nariø priëmimo ir 

iðstojimo klausimais. 

5.9. ilialo valdyba savo sprendimus 

priima posëdþiuose. Valdybos posëdþius 

inicijuoja pirmininkas ne reèiau 

kaip vienà kartà per ketvirtá. Posëdis yra 

teisëtas, jeigu jame dalyvauja daugiau 

kaip ½ valdybos nariø, o priimti yra teisëti, 

kai uþ juos balsuoja ne maþiau kaip 

½ valdybos nariø. Nariai turi lygias balso 

teises. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, 

lemia pirmininko balsas. 

5.10. ilialo valdybos pirmininkas atstovauja 

filialui santykiuose su valstybinës 

valdþios ir valdymo institucijomis, 

koordinuoja filialo veiklà, ðaukia valdybos 

posëdþius ir jiems pirmininkauja. Uþ 

savo veiklà pirmininkas atsiskaito metiniame 

susirinkime. 


7

AKTUALIJOS 

5.10.1. ilialo valdybos pirmininkas atidaro 

ir uþdaro sàskaitas bankø ástaigose. 

5.11. Atsakingasis sekretorius tvarko 

filialo nariø sàraðà, kuris turi bûti prieinamas 

kiekvienam asociacijos nariui, 

valdybos posëdþiø protokolus ir kitus 

valdybos dokumentus. 

5.12. Iþdininkas renka filialo nariø ánaðus 

ir mokesèius. 

5.13. ilialas turi vyriausiàjá finansininkà 

( buhalterá). Já skiria ir jo atlyginimà 

nustato filialo valdyba. Darbo sutartá 

su vyr. finansininku pasiraðo filialo pirmininkas. 

VI. filialo turto ir lëðø ðaltiniai 

6.1. ilialo lëðos gali bûti ágytos ið ðiø 

ðaltiniø: 

6.1.1. nariø stojamieji ánaðai, nariø 

mokesèiai ir tiksliniai ánaðai; 

6.1.2. fiziniø ir juridiniø asmenø neatlygintinai 

perduotos lëðos ir turtas; 

6.1.3. palikimai, pagal testamentà tenkantys 

filialui; 

6.1.4. kredito ástaigø palûkanos, mokamos 

uþ jose saugomas lëðas. 

6.1.5. kiti valstybës nedraudþiami ðaltiniai. 

VII. ilialo finansinës veiklos 

kontrolë 

7.1. ilialas veda buhalterinæ apskaità 

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 

ástatymais ir kitais teisës aktais. 

7.2. ilialo finansinæ veiklà kontroliuoja 

asociacijos revizorius. 

7.3. filialo valdyba privalo pateikti revizoriui 

bei valstybës kontrolës institucijoms 

jø reikalaujamus dokumentus. 

7.4. ilialo pirmininkas privalo nedelsiant 

informuoti asociacijà apie kompetentingø 

valstybës institucijø atliekamus 

tikrinimus ir pateikti tikrinimø medþiagà. 

VIII. ilialo nuostatø keitimo 

ir papildymo tvarka 

8.1. ilialo nuostatø pakeitimø ir papildymo 

projektà paruoðia filialo valdyba 

ir pateikia susipaþinti kiekvienam to 

pageidaujanèiam filialo nariui prie 15 kalendoriniø 

dienø iki susirinkimo, kuriame 

tie pakeitimai ir papildymai bus 

svarstomi. Nuostatai keièiami ir pildomi 

susirinkimo nutarimu, priimtu ½ dalyvaujanèiø 

balsø. Priimti nuostatø pakeitimai 

ir papildymai ásigalioja juos áregistravus 

asociacijos suvaþiavimo metu. 

IX. ilialo raðtvedyba 

10.1. ilialo raðtuose ir dokumentuose, 

turi bûti nurodyta; 

10.1.1. filialo pavadinimas, buveinës 

adresas ir kodas; 

10.1.2. rejestras, kuriame áregistruotas 

filialas, rejestro tvarkytojo, kuris tvarko 

filialo dokumentø bylà, pavadinimas 

ir buveinës adresas; 

10.1.3. steigëjo pavadinimas, steigëjo 

teisinë forma, steigëjo buveinës adresas, 

kodas, steigëjo bylos numeris; 

10.1.4. rejestras, kuriame áregistruotas 

steigëjas, rejestro tvarkytojo,kuris 

tvarko steigëjo dokumentà bylà, pavadinimas 

ir buveinës adresas. 

X. ilialo veiklos nutraukimas 

11.1.ilialo veikla nutraukiama; 

11.1.1. likvidavus asociacijà; 

11.1.2. asociacijos suvaþiavimo sprendimu; 

11.1.3. kitais Lietuvos respublikos 

ástatymø numatytais atvejais. 

11.2. Asociacijos suvaþiavime priëmus 

sprendimà nutraukti filialo veiklà,paskiriamas 

atsakingas asmuo filialo veiklos 

nutraukimo procedûroms atlikti. 

11.3. Apie sprendimà nutraukti filialo 

veiklà asociacijà vieðai skelbia spaudoje 

(medicininiame laikraðtyje „Lietuvos 

sveikata”). 

11.4. ilialo veiklos nutraukimo procedûra 

gali bûti uþbaigta ne anksèiau 

kaip po 15 dienø nuo vieðo paskelbimo. 

Atsakingas asmuo, uþbaigæs filialo veiklos 

nutraukimo procedûrà, suraðo veiklos 

nutraukimo aktà ir pateikia dokumentus, 

reikalingus filialui iðregistruoti. 

ilialo nuostatai priimti Ðiauliø kraðto 

filialo iniciatyvinës grupës steigiamojoje 

konferencijoje 2003 m. rugsëjo 10 d. 

„Vilniaus energija” modernizavo psichikos 

sveikatos centro ðilumos sistemas 

Praneðimas spaudai 

Vilnius, lapkrièio 11 d., 2003 

n Pigiausiai Lietuvoje centralizuotà ðilumos energijà tiekianti 

bendrovë „Vilniaus energija” investavo 0,5 mln. litø ir atnaujino 

ðilumos tiekimo árenginius Vilniaus miesto psichikos 

sveikatos centre. Ðilumos trasø ir ðilumos mazgø rekonstrukcija 

sveikatos centrui kasmet leis sutaupyti iki 15 

proc. ðiluminës energijos. 

n „Rûpinamës visam miestui aktualiø ðilumos paslaugø tiekimu, 

todël jauèiamës atsakingi, kad kokybiðkas ir ekonomiðkas 

paslaugas gautø ir ne geriausius laikus iðgyvenanèios 

visuomeninës ástaigos”, – teigë „Vilniaus energijos” 

prezidentas Jean’as Sacreste. 

n „Vilniaus energija” naujoms sveikatos centro ðilumos trasoms 

skyrë virð 295 tûkst. litø, á ðilumos mazgø rekonstrukcijà 

investuota virð 160 tûkst. litø. 

n Centrinio ðilumos mazgo renovacijai bendrovë skyrë apie 

62 tûkst. litø. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 

plotas siekia 5660 kv. metrø. 

n „Dþiugu, jog ðilumà tiekianti bendrovë surado laiko ir lëðø 

pasirûpinti socialiai paþeidþiamais ir serganèiais vilnieèiais, 

kuriems ðiuo metu ypatingai reikia paramos”, – sakë Vilniaus 

miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas 

Marcinkevièius. 

n „Vilniaus energija” centralizuotai besiðildantiems vilnieèiams 

siûlo pigiausià ðalyje ðilumos energijà, kurios kilovatvalandë 

kainuoja 10,125 centø be PVM. 

n Bendrovë Vilniaus mieste kartu su Grigiðkëmis, Salininkais 

ir Trakø Voke centralizuota ðiluma aprûpina daugiau 


AKTUALIJOS 


þurnalo „Psichiatrijos þinios” 

platinimo tvarka 

Lietuvos psichiatrø asociacijos (LPA) þurnalas „Psichiatrijos 

þinios” yra oficialus LPA þurnalas, leidþiamas bendradarbiaujant 

su Valstybiniu psichikos sveikatos centru ir VðÁ „Psichikos 

sveikatos iniciatyva”. Tai praktinis-informacinis þurnalas. 

2004 m. þurnalas pasipildys recenzuojamø originaliø 

mokslo straipsniø skyriumi. 

2004 m. planuojama iðleisti 8 þurnalo numerius (kas 2 mënesius) 

bei 2 papildomus teminius numerius (skirtus renginiams, 

LPA suvaþiavimui ir pan.). Þurnalà nemokamai gauna 

visi LPA nariai, valstybinës institucijos, fondai, bibliotekos. 

Ðis þurnalas yra platinamas per LPA filialus. Iðleidus naujà 

numerá, jis yra perduodamas filialo atstovui, kuris savo ruoþtu 

iðplatina filialo nariø tarpe arba nariai patys atsiima ið filialo 

atstovo. ilialai „Psichiatrijos þiniø” egzempliorius gauna pagal 

sumokëjusiø mokesèius nariø skaièiø. 

2004 m. siûlome susimokëjus paðto iðlaidas „Psichiatrijos 

þinias” gauti tiesiai á namus arba savo darbovietæ. 

Individuali prenumerata (paðto iðlaidos) LPA nariams: 

15 Lt/vieneriems metams 

Individuali prenumerata ne LPA nariams: 

60 Lt/vieneriems metams 

Prenumeratà gali uþsakyti ir ástaiga savo darbuotojams – 

prenumeratos ástaigoms kaina derinama atskirai, priklausomai 

nuo uþsakomø numeriø, ástaigos dydþio, LPA nariø 

skaièiaus joje. 

nei 129 tûkst. butø. Gyvenamø namø savininkø bendrijoms 

priklauso 65 tûkst. butø. 

n „Vilniaus energija” priklauso vienai didþiausiø Europoje 

privaèiø ðildymo kompanijø „Dalkia” ámoniø grupei. SP 

AB „Vilniaus ðilumos tinklai” kompanijai 15 metø laikotarpiui 

buvo iðnuomoti 2002 metø vasario 1 dienà. 

Daugiau informacijos: 

Kæstutis Geèas, projektø vadovas, 

„Vieðøjø ryðiø partneriai”, 

Tel. +370 5 2526236, 

mob. +370 685 18 450, 

el.paðtas kestutis@vrp.lt 

Lietuvos psichiatrø 

asociacijos 

suvaþiavimo 

programa 

2003 lapkrièio 21 d., 

Crowne Plaza vieðbutis, Vilnius 

9.00-10.00 Dalyviø registracija 

10.00-10.10 Suvaþiavimo atidarymas. Sveikinimo þodis. 

LPA prezidentas doc. Emilis Subata 

10.10-10.30 Lietuvos psichikos sveikatos politika ir 

paslaugø plëtros strategija – kai kurie esanèios 

sistemos vertinimo rezultatai. 

Doc.Dainius Pûras 

10.30-10-45 Kai kurie psichiatrø kvalifikacijos këlimo ir 

licencijavimo klausimai. Danguolë Survilaitë 

10.45-11.00 Klaipëdos kraðto psichiatrø bei medicinos 

psichologø socialinës apklausos, vertinant 

psichiatrinæ pagalbà Klaipëdos kraðte, rezultatai 

11.00-11.10 „Etika, þiniasklaida ir informavimas“. 

Linas Sluðnys 

11.10-11.30 LPA kraðtø veiklos aktualijos: Valdonë 

Matonienë, Vytautas Bartkevièius, Saulius 

Liutkus, Alvydas Navickas 

11.30-12.00 Kavos pertrauka 

12.00-12.30 LPA kraðtø veiklos aktualijos: Valdonë 

Matonienë, Vytautas Bartkevièius, Saulius 

Liutkus, Alvydas Navickas (tæsinys). Diskusija 

12.30-13.30 Lietuvos psichiatrø asociacijos filialø nuostatø 

projekto pristatymas, priëmimas. Asociacijos 

juridiniø nariø priëmimas 

13.30-14.30 Pietûs 

14.30-15.30 Pasaulio psichiatrø asociacija ir Lietuva. 

Praneðëja Marianne Kastrup (Pasaulio 

psichiatrø asociacijos Ðiaurës Europos zonos 

vadovë) 

15.30-15.45 Prievartos psichiatrijoje aspektai. 

Vytautas Raþkauskas 

15.45-16.00 Vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos strategija 

Vilniaus m. Jurgita Sajevièienë 

17.00 Gala vaiðës (Gala-dinner), fejerverkai 

Lietuvos psichiatrø asociacijos nariams dalyvavimas nemokamas. 

Generalinis renginio rëmëjas Astra Zeneca 


9

KLINIKINË PRAKTIKA 

Didþiausio ðizofrenijos tæstinio 

tyrimo SOHO 6 mënesiø 

rezultatø apþvalga 

Ðizofrenija – tai liga, kuri nesibaigia 

iðgydþius ûmius, kliniðkai 

reikðmingus simptomus. Ji 

tæsiasi pacientui gráþus ið gydymo ástaigos 

namo, á áprastinæ draugø ir darbo 

aplinkà, ir neretai lydi visà likusá gyvenimà. 

Ðios ligos gydymo sëkmæ paprastai 

bandoma ávertinti klinikiniais 

tyrimais, kurie atspindi ûmiø ligos 

simptomø pokyèius. 

Ðiuo metu farmacijos kompanija 

„Eli Lilly“ remia didþiausià pasaulyje 

natûralistiná tyrimà, kuris vadinamas 

SOHO (angl. Shizophrenia Outpatients 

Health Outcomes – „ambulatorinio 

ðizofrenijos gydymo rezultatai“). 

Tai stebëjimo tyrimas, kai gydytojai 

stebi pacientus, pasirenka 

vaistus ir dozes savarankiðkai, be apribojimø. 

Tyrimo trukmë – treji metai. 

SOHO tyrimas skiriasi nuo tradiciniø 

klinikiniø vertinimø, nes ávertina 

ne tik ligos raiðkà ir gydymà, bet 

ir paciento adaptacijà socialinëje aplinkoje. 

Pagrindiniai tyrimo tikslai – 

ávertinti gydymo átakà paciento gyvenimo 

sàlygoms, klinikinei ligos raiðkai, 

su sveikata susijusius gyvenimo 

kokybës pokyèius, galimybes dirbti ir 

bendrauti. 

Tyrimas suskirstytas á dvi grupes pagal 

regionus. Vienà grupæ sudaro vakarø 

Europos ðalys – SOHO EU (angl. 

European), jame dalyvauja apie 10 000 

ligoniø ið deðimties ðaliø, antroji grupë 

pavadinta SOHO IC (angl.Intercontinental). 

Á jà átraukti pacientai ið Azijos, 

centrinës ir rytø Europos, Lotynø 

Amerikos, Artimøjø Rytø ðaliø. Ðioje 

grupëje yra 8 600 pacientø ið 20 ðaliø. 

Tyrimas apima daugiau nei 18 600 ligoniø 

ið 38 ðaliø, taigi pagal apimtá ir 

uþmojus pasaulyje neturi analogø. 

Tyrimas labai vertingas ir tuo, kad 

yra galimybë diferencijuotai ávertinti 

atskirø regionø ir ðaliø, dalyvavusiø tyrime, 

duomenis. Ðiame straipsnyje apibendrinami 

rytø ir centrinës Europos 

ðaliø rezultatai praëjus 6 mënesiams 

nuo tyrimo pradþios. Ðiemet jie buvo 

pristatyti Amerikos psichiatrø asociacijos 

(APA) suvaþiavime San ranciske, 

Pasaulinës psichiatrø asociacijos 

konferencijoje Vienoje, ECNP konferencijoje 

Prahoje 

J. Pecenãk, P. Kaps, T. Treuer, I. Bit- 

ter ir kiti bendraautoriai paskelbë rezultatus 

ið IC SOHO tyrimo: ávertinta 

2 252 pacientai ið Èekijos (22%); 

Vengrijos (9%); Lietuvos (5%); Lenkijos 

(28%); Rumunijos (6%); Rusijos 

(7%); Slovakijos (13%); Slovënijos 

(10%). Tyrimø, diferencijuotai atspindinèiø 

centrinës ir rytø Europos psichiatrø 

klinikinæ praktikà, tikrai trûksta, 

todël trumpa tokio tyrimo apþvalga 

ðiame straipsnyje turëtø bûti naudinga 

skaitytojams. 

Tyrimo apraðymas 

IC-SOHO – tai 3 metø perspektyvinis 

stebëjimo tyrimas, kurio tikslas – 

ávertinti ðizofrenijos gydymo rezultatus 

prieðpsichoziniais vaistais ambulatorinëmis 

sàlygomis. 

Metodai 

Tyrime dalyvauja vyresni nei 18 

metø amþiaus pacientai, sergantys ðizofrenija, 

kuriems gydytojo buvo skirti 

arba pakeisti prieðpsichoziniai vaistai. 

Pagal vaistø paskyrimà ligoniai 

Pacientai (%), kuriø socialinë adaptacija pagerëjo arba iðliko tokia pat po 3 ir 6 mënesiø gydymo 

Ávertintas dalyvavimas socialinëje veikloje 



suskirstyti á tris grupes: olanzapino, 

risperidono, kitø prieðpsichoziniø 

vaistø (áskaitant risperidonà). Gydymo 

veiksmingumas vertinamas pagal 

ðiuos aspektus: CGI-S (angl. clinical 

global impression - score) skalë pagal 

bendrus, pozityvius, negatyvius, 

kognityvinius ir depresijos poþymius; 

ðalutinius ekstrapiramidinius, vëlyvosios 

diskinezijos, seksualinës disfunkcijos, 

svorio augimo reiðkinius; prisitaikymà 

darbe ir socialinëje aplinkoje. 

Rezultatai 

Tarp ligoniø, gydytø olanzapinu, pastebëtas 

ryðkus pagerëjimas pagal bendrus, 

negatyvius ir depresinius simptomus, 

palyginti su pacientais, vartojanèiais 

risperidonà arba kitus prieðpsichozinius 

vaistus (p


Rispolept Consta – 

vienintelis atipinis 

ilgo veikimo neuroleptikas 

• Tai – pirmasis ilgo veikimo injekuojamas 

atipinis prieðpsichozinis preparatas; 

• Veiksmingas, saugus, puikiai toleruojamas; 

• Suteikiantis ilgalaikæ apsaugà nuo sutrikimo 

paûmëjimø; 

• Gerinantis gyvenimo kokybæ; 

• Sumaþinantis atkryèiø rizikà. 

Ðizofrenijà gydyti neretai tenka visà 

gyvenimà, tad pasirenkant gydymui 

prieðpsichoziná vaistà svarbiausi yra ilgalaikiai 

tikslai: veiksmingumas malðinant 

simptomus, geresnë gyvenimo kokybë, 

reintegracija bendruomenëje ir atkryèiø 

profilaktika. Rispoleptas pasaulyje 

yra daþniausiai iðraðomas atipinis 

prieðpsichozinis vaistas, skirtas veiksmingai 

ir saugiai gydyti þmones, kurie 

serga ðizofrenija. Rispolept Consta – tai 

pirmasis ilgo veikimo injekuojamas atipinis 

prieðpsichozinis preparatas, atveriantis 

naujas galimybes pasiekti ðiuos 

svarbius ilgalaikius gydymo tikslus. 

Kuriant Rispolept Consta yra panaudota 

technologija „MEDISORB“: atipinio 

prieðpsichozinio vaisto Rispolept 

sudëtyje esanti aktyvioji medþiaga risperidonas 

yra paskleista neutralioje biologiðkai 

suyranèioje polimerinëje matricoje. 

Ðis polimeras jau seniai yra saugiai 

naudojamas þmonëms gydyti: ið jo 

gaminami chirurginiai siûlai, kaulø 

plokðtelës ir ilgo veikimo preparatai. 

Rispolept Consta pateikiama pakuotëje, 

kurioje yra visi komponentai, bûtini 

vienkartinei fiksuotai dozei paruoðti 

ir suleisti. Suspensija paruoðiama miltelius 

maiðant su skiedþiamàja medþiaga 

ir po to injekuojama á raumenis. Pirmàsias 

2–3 savaites po injekcijos vyksta 

polimero hidratacija ir ið mikrosferø á 

organizmà patenka labai nedidelis, arèiausiai 

pavirðiaus esantis veikliosios 

medþiagos risperidono kiekis. Ðiuo laikotarpiu 

aktyvios medþiagos kiekis 

plazmoje yra nedidelis, todël tris savaites 

po pirmosios Rispolept Consta injekcijos 

reikia skirti terapinæ prieðpsichozinio 

vaisto dozæ. Praëjus maþdaug 

3 savaitëms po pirmosios injekcijos, 

vykstant polimero erozijai, á organizmo 

skysèius patenka pagrindinis aktyvios 

medþiagos kiekis. 

Terapinis aktyvios medþiagos kiekis 

plazmoje pasiekiamas ketvirtà savaitæ 

ir iðlieka iki ðeðtosios savaitës. Maþdaug 

7 savaitæ po pirmosios injekcijos 

vaisto kiekis plazmoje pradeda greitai 

maþëti ir polimeras visiðkai suyra skildamas 

á pieno ir glikolio rûgðtis, kurios 

savo ruoþtu metabolizuojamos á anglies 

dioksidà ir vandená – ðie metabolitai ið 

organizmo pasiðalina be pëdsakø. 

Pradëjus gydymà Rispolept Consta, 

latentiniu laikotarpiu (tris savaites po 

pirmos injekcijos) rekomenduojama 

adekvati priedanga prieðpsichoziniu 

vaistu. Skiriant injekcijas kas 2 savaites 

kraujyje palaikoma terapinë vaisto 

koncentracija ir ilgesniam laikotarpiui 

uþtikrinama, kad á organizmo kraujotakà 

patenka stabili vaisto dozë. 

Rispolept Consta – tai tobulesnis bûdas 

gydyti tuos pacientus, kurie ilgà laikà 

vartojo prieðpsichozinius vaistus, 

nes pastovi veikliosios medþiagos risperidono 

koncentracija kraujyje uþtikrinama 

be bûtinybës kasdien vartoti 

vaistà. 

Rispolept Consta veiksmingumas árodytas 

daugelyje mokslo tyrimø. Nustatyta, 

kad ðis preparatas yra veiksmingesnis 

ilgalaikio gydymo atveju nei peroraliniai 

antipsichotikai. Vartojant Rispolept 

Consta praktiðkai panaikinami 

veikliosios medþiagos koncentracijos 

svyravimai, todël pagerëja vaisto klinikinis 

veiksmingumas. 

Skiriant vaistà injekcijomis iðvengiama 

pirmojo metabolinio slenksèio, taigi 

sumaþëja absoliuti skiriama dozë. Ilgai 

veikianèio vaisto reikia maþesnës 

dozës negu peroraliniu bûdu vartojamø 

antipsichoziniø vaistø. Tà patvirtina ir 

tradiciniø ilgo veikimo antipsichotiniø 

vaistø tyrimai. Rispolept Consta ypaè 

tinka pacientams, kurie dël kritikos stokos 

neretai nevartoja peroraliniø preparatø 

arba nesilaiko gydytojo nurodymø. 

Rispolept Consta injekcija reikalinga 

kas dvi savaitës – taip uþtikrinamas 

pastovus ir reguliarus ryðys su psichikos 

sveikatos prieþiûros specialistu, 

stiprinama terapinë sàjunga. Skiriant ilgo 

veikimo prieðpsichoziná vaistà sumaþëja 

rûpesèiø naðta artimiesiems – jiems 

nebereikia stebëti ir rûpintis, kad pacientas 

laiku iðgertø vaistus, tai netgi 

stiprina pasitikëjimà tarp ligonio ðeimos 

nariø. Ðio preparato vartojimas yra patogus 

ir priimtinas pacientui, be to, sumaþëja 

vaisto perdozavimo pavojus. 

Rispolept Consta yra skiriama 25 mg, 

37,5 mg ir 50 mg dozëmis, leidþiamomis 

kas 2 savaitës. Dozæ didinti rekomenduojama 

ne daþniau kaip kas 4 savaitës. 

Maksimali vienkartinë dozë yra 

50 mg. Skiriant maþiausià veiksmingà 

dozæ – 25 mg minimalizuojamas nepageidaujamø 

reiðkiniø pavojus. 

Naujasis Rispolept Consta – pirmasis 

injekuojamas ilgo veikimo atipinis 

neuroleptikas. Tai veiksmingas ir gerai 

toleruojamas preparatas, uþtikrinantis 

ilgalaikæ apsaugà nuo sutrikimo paûmëjimø 

ir gerinantis ðizofrenija serganèiø 

þmoniø gyvenimà. Pirmà kartà ðio naujo 

ilgo veikimo preparato dëka dar labiau 

iðryðkëja ðiuolaikiniø atipiniø 

prieðpsichoziniø vaistø privalumai. 

Parengë gyd. rezidentë 

L. Blinstrubaitë 



Literatûra 

1.Robinson DG, Woerner MG, Alvir JM, et al. Predictors 

of treatment response from a first episode 

of schizophrenia or schizoaffective disorder. 

Am J Psychiatry 1999;156:544–9. 

2. Wiersma B, Nienhaus J, Sloof CJ, Giel R. Natural 

course of schizophrenia disorders: a 15- 

year followup of a Dutch incidence cohort. 

Schizophr Bull 1998;24:75–85. 

3. Shepherd M, Watt D, alloon I, Smeeton N. The 

natural history of schizophrenia: a five-year follow-up 

study of outcome and prediction in a 

representative sample of schizophrenics. Psychol 

Med Monogr Suppl 1989;15:1–46. 

4. Csernansky JG, Mahmoud R, Brenner R. A comparison 

of risperidone and haloperidol for the 

prevention of relapse in patients with schizophrenia. 

N Engl J Med 2002;346:16–22. 

5. Kane JM. Schizophrenia. N Engl J Med 

1996;334:34–41. 

6. Oehl M, Hummer M, leischhacker WW. Compliance 

with antipsychotic treatment. Acta Psychiatr 

Scand Suppl 2000;102:83–6. 

7. Cramer JA, Rosenheck R. Compliance with medication 

regimens for mental and physical disorders. 

Psychiatr Serv 1998;49:196–201. 

8. McGlashan TH. Duration of untreated psychosis 

in first-episode schizophrenia: marker or determinant 

of course? Biol Psychiatry 

1999;46:899—907. 

9. Dolder CR, Lacro JP, Dunn LB, Jeste DV. Antipsychotic 

medication adherence: is there a difference 

between typical and atypical agents? 

Am J Psychiatry 2002;159:103–8. 

10. Hogarty GE, Schooler NT, Ulrich R, Mussare 

, erro P, Herron E. luphenazine and social 

therapy in the aftercare of schizophrenia patients. 

Relapse analysis of a two-year controlled 

study of fluphenazine decanoate and fluphenazine 

hydrochloride. Arch Gen Psychiatry 

1979;36:1283–94. 

11. Davis JM, Matalon L, Watanabe MD, Blake L. 

Depot antipsychotic drugs. Place in therapy. 

Drugs 1994;47:741–73. 

12. Adams CE, enton MK, Quraishi S, David AS. 

Systematic meta-review of depot antipsychotic 

drugs for people with schizophrenia. Br J 

Psychiatry 2001;179:290–9. 

13. Barnes TR, Curson DA. Long-term depot antipsychotics. 

A risk-benefit assessment. Drug Saf 

1994;10:464–79. 

14. Marder SR, Midha KK, Van Putten T, et al. Plasma 

levels of fluphenazine in patients receiving 

fluphenazine decanoate. Relationship to clinical 

response. Br J Psychiatry 1991;158:658– 

65. 

15. Midha KK, Hubbard JW, Marder SR, Marshall 

BD, Van Putten T. Impact of clinical pharmacokinetics 

on neuroleptic therapy in patients 

with schizophrenia. J Psychiatry Neurosci 

1994;19:254–64. 

Geðtalto maratonas 

Geðtalto maratonas – tai grupinës terapijos 

patyrimas, iðsiskiriantis savo trukme 

ir emocinio patyrimo intensyvumu. 

Maratonas vyksta 3 dienas – nuo penktadienio 

iki sekmadienio. Maþdaug 10 nepaþástamø 

arba ðiek tiek paþástamø individø 

suvaþiuoja savaitgaliui á graþø Lietuvos 

pajûrio kampelá vienu tikslu – iðbandyti 

geðtalto maratonà. Sakau “iðbandyti”, 

nes perteikti ar papasakoti kitam 

maratono patyrimà gana sudëtinga. Teisingiausia 

pasiûlyti iðbandyti. Ir èia geðtaltas 

yra atviras ávairiø profesijø ir skirtingo 

amþiaus þmonëms, turintiems nevienodà 

jo metodø programiná pasirengimà. 

Taip susidaro unikali grupë, talpinanti savyje 

didelá skirtumø ir panaðumø potencialà. 

Grupës amþiaus ribos bûna gana plaèios 

– nuo 25 iki 60 metø: taip atsiveria 

galimybës ávairius psichologinius patyrimus 

pamatyti skirtingø kartø akimis. Profesijø 

ávairumas lemia skirtingø temø atsiradimà 

grupëje. Galima bûtø iðskirti ðias 

vyraujanèias dalyviø profesijas: psichologai, 

psichiatrai, socialiniai darbuotojai, mokytojai, 

dëstytojai, personalo vadybininkai, 

psichoterapeutai. Ðvieþumo ir aktyvesnio 

judëjimo suteikia verslo, techniniø mokslø 

ar meninës pakraipos specialistai.Toks 

grupës spalvingumas labai palankus aktyviam 

eksperimentiniam darbui ávairiais 

grupës sistemos lygmenimis. 

Vienas ið esmingiausiø geðtalto maratono 

bruoþø – greitas grupës vystymasis. 

Daþniausiai á maratonà atvyksta þmonës, 

nusiteikæ intensyviam vidiniam darbui. 

Pradþioje vadovas skatina kiekvienà grupës 

nará suvokti ir ávardyti savo tikslus, o 

vëliau orientuoja á jø siekimà. Konfidencialiuosius 

tikslus bûtø galima paminëti 

apibendrintai: aiðkiau suvokti save ir savo 

santyká su kitais; eksperimentuoti ir 

iðbandyti naujas elgesio formas; atskleisti 

nepaþintas asmenybës puses ir siekti asmenybës 

vientisumo; uþbaigti neuþbaigtus 

reikalus ir spræsti asmenines ir tarpasmenines 

problemas; siekti asmenybës 

vientisumo; emociniø, intelektiniø ir dvasiniø 

aspektø harmoningo vystymosi. 

Bandysiu pasidalyti asmeniniu patyrimu, 

nes buvau 2-jø geðtalto maratonø dalyvë. 

Pirmà kartà vaþiavau skatinama 

smalsumo, noro iðbandyti kontaktà su nepaþástamais 

þmonëmis ir jau buvau pasi- 

Ramunë Truncë 

ryþusi spræsti savo problemas dar nepaþintoje 

aplinkoje. Aplinka, kaip vëliau pamaèiau 

ir pajutau, iðties buvo labai palanki 

paèiø skaudþiausiø patyrimø iðgyvenimui, 

áprasminimui ir suvokimui. Grupë 

buvo brandi – mokanti iðgyventi „èia 

ir dabar“ su kiekvienu, persijungti á individualø 

darbà ir tarpasmeniná kontaktà. 

Vyravo universalios temos – moters ir vyro 

santykiai ðeimoje, tëvø ir vaikø konfliktai, 

bûties ir egzistencijos. Visi dalijosi 

savo patyrimais, iðgyvenimais ir iðeièiø 

galimybëmis. Kiekvienas judëjo savo 

tempu atsivërimo link.Vienø grupës 

dalyviø ryþtas spræsti susikaupusias problemas, 

susivokimas, akivaizdus emocinis 

pasikeitimas skatino ir kitus saugiai 

rizikuoti ir atsiverti. Atvirumas, susiklausymas 

ir supratimas subrandino grupæ 

dràsiems eksperimentams. Buvo ádomu 

dalyvauti ávairiuose dramatizacijos eksperimentuose, 

apimanèiuose visà grupæ. 

Vadovas puikiai iðnaudojo dalyviø kûrybiná 

potencialà. 

Buvo natûralu, kad jau antros dienos 

popietæ jautëmës artimi ir senokai paþástami. 

Prasidëjo intensyvus grupës vystymasis 

su atbuliniu ryðiu, nebijant iðsakyti 

pirmojo áspûdþio, pozityvios kritikos 

ar gilesnio ryðio pajautos.Vyko tiesioginis 

atviras kontaktas, kurio daugelis þmoniø 

kasdien nepatiria. Buvo labai naudinga 

– paþiûrëti á save kito þmogaus akimis 

ir priimti kito þmogaus matymà, nuomonæ. 

Atbulinis ryðys mane sustiprino, suðildë, 

atgaivino, netgi ákvëpë kûrybai. Kûrybinës 

savirealizacijos pakilimà supratau 

kaip vienà esmingiausiø geðtalto maratono 

átakø man. Po maratono jauèiausi 

nusimetusi slëgusiø neiðspræstø problemø 

naðtà, jauèiausi „palengvëjusi“, dràsesnë, 

labiau mylima ir mylinti, sutvirtëjusi 

ir pasiruoðusi permainoms. Maratonas 

man – savaitgalis, skirtas dvasiniam 

apsivalymui, paèiam giliausiam nërimui 

á save ir paèiam jautriausiam pabuvimui 

su kitu. Dar tik iðvykdama ið pirmojo geðtalto 

maratono jau þinojau savo planus 

kitai vasarai – sugráþti patyrimui, stipriam 

ir apèiuopiamai naudingam. Kolegos 

Kauno geðtalto studijø centre jau þiemà 

girdëjo mane praðant studijø vadovà Rytá 

Artûrà Stelingá rezervuoti man vietà vasaros 

maratone. 


13


Sezoninës depresijos 

ir jø gydymas 

evarin (fluvoksaminu) 

Krentant rudeniniams lapams ir ðiais 

metais anksti pasirodþius pirmajam sniegui, 

uþplûsta nostalgiðki jausmai taip 

greit prabëgusiai vasarai. Dienoms gerokai 

sutrumpëjus, subjurus orui, po truputá 

ima niauktis ir daþno praeivio veidas. 

Rudeniðkai þiemiðka nuotaika 4 kartus 

daþniau aplanko moteris, nors vyrai 

rudenëjanèiø jausmø taip pat neiðvengia. 

Dauguma mûsø keièiantis metø laikams 

patiriame nuotaikos ar elgesio pokyèius, 

o apie 6 proc. populiacijos kenèia nuo 

sezoninës depresijos (SD). 

SD bûdingiausi simptomai: mieguistumas, 

prasta miego kokybë, greitas nuovargis, 

sunkumas rankose, kojose, energijos 

trûkumas, dirglumas, negalëjimas 

susikaupti, padidëjæs apetitas (ypaè saldumynams) 

ir svoris, nepasitenkinimas 

veikla, kuri anksèiau teikë dþiaugsmo, 

gali atsirasti ávairûs skausmai (pvz., galvos). 

Bûdingi ir kiti depresijos simptomai 

– prislëgta, liûdna nuotaika, darbingumo 

sumaþëjimas, sunku susikaupti ir 

priimti sprendimus, beviltiðkumo ir menkavertiðkumo 

jausmas, sumaþëjæs lytinis 

potraukis ir pasitenkinimas gyvenimu. 

Iðvardyti simptomai, pasireiðkæ kasdien 

ilgiau nei 2 savaites ir rudená, spalio–lapkrièio 

mën., galutinai apnikæ þiemà, 

o pavasará praeinantys, priskiriami 

sezoninei depresijai. Vasarà ja serganèiø 

þmoniø nuotaika bûna normali ar net 

puiki. 

Tyrëjai pastebëjo, kad á gydytojus tokie 

þmonës kreipiasi tik praëjus 5–10 

metø po pirmojo depresijos epizodo. 

Tiek laiko prireikia, kad þmogus ásitikintø 

negalavimo sezoniðkumu ir pastovumu. 

Manoma, kad 60 proc. serganèiøjø 

yra moterys, taèiau tarp besikreipianèiøjø 

á gydytojus jø yra 80 proc. 

Depresijà, priklausomà nuo sezono, 

apibûdina TLK-10 pagrindiniai kriteri jai: 

• A. trys arba daugiau nuotaikos sutrikimo 

epizodø, maþiausiai trejus metus 

paeiliui, prasidëjusiø tø paèiø 90 dienø 

laikotarpiu; 

• B. atoslûgiø pradþia taip pat pasikartoja 

tø paèiø 90 dienø laikotarpiu; 

• C. nustatomi maþiausiai 3 sezoninës 

depresijos epizodai trejus metus (nebûtinai 

ið eilës), bet maþiausiai dvejus metus 

ið eilës; 

• D. aukðèiau apraðyti sezoniniai nuotaikos 

sutrikimo epizodai buvo daþnesni 

negu nesezoniniai daugiau kaip tris 

kartus. 

Prieð 150 metø gydytojai pastebëjo 

tamsiø þiemos dienø átakà þmogui – þiemos 

depresijà. Bet á þiemos sezono poveiká 

medicinoje pradëta rimtai atsiþvelgti 

tik XX a. 9-ojo deðimtmeèio pradþioje, 

kai mokslininkai ëmë tyrinëti ryðkiai 

pablogëjanèià þmoniø nuotaikà maþai 

saulëto sezono metu – lapkrièio– 

kovo mënesiais. Þiemos liûdesys varijuoja 

nuo nelabai sunkaus þiemos liûdesio 

jausmo iki ryðkaus þiemos prislëgtumo 

jausmo. 

• Þiemos liûdesys. Þmonës, patiriantys 

vidutiniðko laipsnio þiemos liûdesá, 

paprastai visà þiemà jauèiasi normaliai, 

bet maþdaug vasario mënesá jie pasijunta 

iðsekæ, jiems iðsivysto vëlyvas þiemos 

susierzinimas, kai dienos ima ilgëti . 

• Þiemos slogutis. Ðá jausmà iðgyvenanèiø 

þmoniø veikla þiemà kinta. Jø 

nuotaika tampa prislëgta, jie jauèia padidëjusá 

miego poreiká, priauga keletà kilogramø 

virðsvorio, jiems gali bûti labai 

sunku keltis rytais. 

• Sezoninis afektinis sutrikimas. 

Þmonës, jauèiantys gilø liûdesá þiemà, 

tampa stipriai depresiðki kiekvienà rudená 

ir negali normaliai gyventi iki pat 

pavasario. Jiems bûdingi ir kiti depresijos 

poþymiai. 

Ðiuo metu SD kilmë siejama su vadinamuoju 

nuotaikos hormonu serotoninu. 

Ðio hormono koncentracija smegenyse 

priklauso nuo ðviesos kiekio: pastebëta, 

kad serotonino kiekis nuo rugsëjo iki 

sausio mënesio labai sumaþëja – ðis 

tarpsnis sutampa su trumpiausiomis me- 

tø dienomis. SD paprastai gydoma ðviesos 

terapijos, psichoterapijos ir antidepresantø, 

kurie sumaþina ar koreguoja 

cheminës pusiausvyros disbalansà smegenyse, 

deriniu. Daþniausiai iðraðoma 

antidepresantø grupë – selektyvûs serotonino 

atgalinio ásiurbimo inhibitoriai 

(SSRI), reguliuojantys neuromediatoriø 

disbalansà. Jie blokuoja serotonino atgaliná 

ásiurbimà sinapsëje, todël sinapsës 

plyðyje daugëja serotonino, be to, 

stimuliuoja serotonino receptorius, todël 

palengvëja serotoninerginis impulso 

perdavimas smegenyse. Kitø neurotransmiteriø 

praktiðkai ðie antidepresantai 

neveikia, todël daþniausiai nesukelia 

nepageidaujamø ðalutiniø reiðkiniø. 

Antidepresiniu poveikiu prilygsta tricikliams 

antidepresantams, taèiau nesukelia 

ðalutiniø reiðkiniø, bûdingø 

TAD. SSRI grupës vaistas evarin (fluvoksaminas) 

tinkamas ne tik didþiajai 

depresijai, bet ir SD ar ligoms, kurioms 

bûdinga depresinë simptomatika, gydyti. 

Pradinë dozë 50 mg, terapinë paros 

dozë – 100 mg, didþiausia paros dozë 

suaugusiems – 300mg. Gydomasis poveikis 

pasireiðkia po dviejø savaièiø. 

Paprasta ir lankstu dozuoti – 100 mg 

kartà per dienà. Vaistà galima vartoti ir 

vakare, nes jam nebûdingas stimuliuojamasis 

poveikis. evarin gydo depresijà 

nesukeldamas papildomø lytinio 

gyvenimo problemø. Seksualinæ disfunkcijà 

sukelia reèiau nei kiti SSRI. 

Klinikiniuose tyrimuose tokiø atvejø 

pasitaikë

AKTUALIJOS 

Lietuvos psichikos sveikatos politika 

ir paslaugø plëtros strategija: kai 

kurie sistemos vertinimo rezultatai 

Dainius Pûras 

Vilniaus universitetas 

Lietuvos valstybë iðgyvena sudëtingà 

kaitos laikotarpá, kuris neiðvengiamai palieèia 

psichikos sveikatos reikalus, paslaugø 

struktûrà, pacientø ir specialistø 

kasdiená gyvenimà. Ðis straipsnis remiasi 

ilgamete dalyvavimo psichikos sveikatos 

reformos vyksme ir tarptautiniuose 

moksliniuose projektuose (1997–2003) 

patirtimi. 

Esame labiau pratæ tyrinëti pacientus 

ir psichikos ligas, ieðkoti ligos simptomø 

ir sindromø, dinamikos dësningumø. 

Ðiuolaikinëje sveikatos apsaugoje daug 

dëmesio skiriama kitokiems, – paèios 

sveikatos sistemos, – tyrimams. Yra vertinama, 

ar sistema veikia sveikai, racionaliai 

ir efektyviai, o galbût ji pati „serga“ 

ir reikalinga gydymo. Tradiciniø politikos 

formavimo metodø, grindþiamø 

lobistiniø interesø grupiø átaka ir intuicija, 

alternatyva yra mokslo þiniomis pagrástos 

psichikos sveikatos politikos kûrimas 

ir ágyvendinimas. 

Ðie tyrimai dël ávairiø prieþasèiø nëra 

áprasti Rytø Europoje. Man ir kolegoms 

(projektuose dalyvavo: prof. Danutë 

Gailienë, doc. Laima Bulotaitë, dr. Arûnas 

Germanavièius, dr. Liuba Murauskienë, 

Dovilë Juodkaitë, Robertas Povilaitis) 

ðia prasme pasisekë, nes jau keletà 

metø dalyvaujame ádomiuose tyrimuose 

kartu su þymiausiais Europos psichikos 

sveikatos politikos ekspertais. 1998– 

2000 m. ðeðiø valstybiø tyrëjø komandos 

vykdë multicentriná tyrimà „Poreikiai 

ir poþiûriai psichiatrijoje“, 2000– 

2002 m. ágyvendintas tarptautinis bandomasis 

tyrimas „Psichikos sveikatos 

politika ir paslaugos“. 2002–2003 m. su 

Atviros Lietuvos fondo parama atliktas 

valstybiniø su psichikos sveikata susi- 

jusiø programø ávertinimas. Ðie nepriklausomi 

tyrimai padeda iðsiaiðkinti, ar 

skiriasi oficialioji, dokumentuose skelbiama, 

valstybës politika ir realûs pagalbos, 

finansavimo procesai ir prioritetai. 

Þodþiai nuo darbø skiriasi visose valstybëse, 

taèiau pokomunistinëse ðalyse ðis 

skirtumas yra katastrofiðkas, keliantis 

grësmæ racionaliam sveikatos ir socialinës 

politikos vykdymui. 

Tiriant sistemà renkami duomenys 

apie tai, kaip sistema veikia: vertinama 

kontekstas, finansiniai ir þmoniø iðtekliai, 

sistemoje vykstantys procesai (paslaugø 

teikimas), rezultatai (poveikis visuomenës 

sveikatai, gyvenimo kokybei, 

stigmai ir socialinei atskirèiai). Svarbu 

pabrëþti, kad vertinant sistemos efektyvumà 

vis maþiau reikðmës teikiama tradiciniams 

oficialios statistikos sergamumo 

ir sistemos funkcionavimo rodikliams, 

nes nustatyta, kad ðie rodikliai ir 

jø dinamika atspindi tik sistemoje vykstanèius 

procesus, bet ne jø rezultatà. Taigi 

svarbu remtis ne tik kiekybiniais, bet 

ir kokybiniais tyrimais, kurie atskleidþia 

pacientø, specialistø ir visuomenës poþiûrá. 

Atliekant Lietuvos psichikos sveikatos 

prieþiûros strategijos ir paslaugø plëtros 

analizæ mëginta atsakyti á ðiuos klausimus: 

1. Ar Lietuvos valstybiniai dokumentai 

(pvz., valstybinës programos) yra 

vykdomi, o jei nevykdomi, tai dël kokiø 

kliûèiø? 

2. Ar didelis yra atotrûkis tarp deklaruojamø 

reformuojamos sistemos savybiø 

(pacientø teisiø apsauga, pacientø 

poreikiø tenkinimas, teisë rinktis paslaugà, 

paslaugø prieinamumas, paslaugø de- 

centralizacija, bendruomeniniø paslaugø 

prioritetinë plëtra instituciniø paslaugø 

atþvilgiu, psichiatrijos paslaugø integracija 

á bendràjà medicinà ir kt.) ir realybës. 

3. Kokios sistemoje veikianèios grupës 

realiai lemia nacionalinëje psichikos 

sveikatos strategijos ir paslaugø teikimo 

plëtros sistemoje vykdomus sprendimus? 

4. Kokios yra svarbiausios kliûtys, 

trukdanèios Lietuvos psichikos sveikatos 

prieþiûrai sparèiau artëti prie tarptautiniø 

standartø, pavyzdþiui, vykdyti 

2001 m. PSO praneðimo rekomendacijas? 

Ðiame straipsnyje nepavyks apibendrinti 

visos informacijos, todël pateiksime 

tai, kas gali bûti svarbu psichiatrams. 

Psichikos sveikatos 

prieþiûros paslaugø 

integracija á pirminá lygá 

PSO dokumentai, tarptautinës rekomendacijos 

ir Lietuvos Respublikos ástatymai 

ragina kuo daugiau psichikos sveikatos 

prieþiûros paslaugø teikti pirminiame 

lygmenyje. Nesant ðio pirminio lygio 

„filtro“ dauguma nepsichozinio registro 

atvejø atitenka tiesiai psichiatrams, 

tad ðie nebepajëgia tinkamai teikti 

pagalbos didþiuliam pacientø srautui. 

Lietuva, vykdydama psichikos sveikatos 

sistemos reformà, 1997 m. pasuko 

originaliu keliu – pirminiame sveikatos 

prieþiûros lygyje ákûrë savivaldybiø psichikos 

sveikatos centrus (PSC), turinèius 

uþtikrinti visapusiðkà nestacionarinæ psichikos 

sveikatos prieþiûrà. Iki 2003 m. 


15

AKTUALIJOS 

pradþios ásteigti 62 PSC, kuriø plëtra tapo 

valstybinës psichikos sveikatos prieþiûros 

reformos pagrindu. 

Taèiau susidarë prieðtaringa padëtis: 

sukurtos maksimalaus paslaugø prieinamumo 

prielaidos, taèiau bendrosios 

praktikos gydytojai praktiðkai nebedalyvauja 

pirminëje psichikos sveikatos prieþiûroje. 

Valstybinë psichikos ligø profilaktikos 

programa nenumato tokio psichikos 

sveikatos paslaugø integravimo á 

pirminá lygá, kad nekomplikuotø psichikos 

ir elgesio sutrikimø prieþiûrà perimtø 

bendrosios praktikos gydytojai. Dël to 

kasmet gilëja bent kelios strateginës problemos: 

• Strategiðkai svarbiausia sveikatos reformos 

grandis – bendrosios praktikos 

gydytojo (BPG) institucija izoliuojama 

nuo psichikos sveikatos problemø sprendimo 

teigiant, kad BPG kompetencija ir 

atsakomybë baigiasi kûno sveikata ir nelieèia 

psichikos sveikatos. Ðitai gali dar 

labiau sustiprinti psichikos sutrikimø 

stigmatizacijà. 

• Specializuotos psichikos sveikatos 

specialistø komandos PSC didelæ iðtekliø 

dalá sunaudoja lengviems psichikos 

sutrikimams gydyti, tad nebepakanka finansiniø 

ir þmoniø iðtekliø sunkiø psichikos 

sutrikimø kompleksiniam gydymui 

bendruomenëje. 

• Vykdant sveikatos prieþiûros specialistø 

ikidiplominá ir podiplominá mokymà, 

tradiciðkai maþai dëmesio skiriama 

psichikos sutrikimø diagnostikai ir gydymui. 

Tad bûsimieji medikai, bendrosios 

praktikos ir kiti gydytojai neskatinami 

mokytis atpaþinti ir gydyti daþnus 

psichikos ir elgesio sutrikimus. Motyvacijà 

maþina ir valstybinë programa, deklaruojanti 

nuostatà, kad uþ visà psichikos 

sveikatos prieþiûrà atsakingos specializuotos 

struktûros. Visuomenës sveikatos 

struktûros neskatinamos dirbti visuomenës 

psichikos sveikatos srityje 

(psichikos sutrikimø prevencija ir pozityvios 

psichikos sveikatos stiprinimas), 

nes poástatyminiai aktai ir ðias funkcijas 

priskiria PSC. 


prieþiûros komponentai 

2001 metø praneðime (World health 

report-2001) PSO iðskiria ðiuos privalomus 

modernios psichikos sveikatos 

prieþiûros komponentus: farmakoterapija, 

psichoterapija, psichosocialinë reabilitacija, 

profesinë reabilitacija ir darbas, 

bûstas. 

Kokybiðkos psichikos sveikatos paslaugos 

uþtikrina visus penkis komponentus 

ir yra teikiamos tam tikrame regione 

(optimalus aptarnaujamø gyventojø 

skaièius yra 100 000–200 000). Nemaþai 

paslaugø (pavyzdþiui, psichosocialinës 

reabilitacijos paslaugos bendruomenëje) 

yra tarpsektorinës, reikalingos 

sveikatos prieþiûros ir socialinës sistemos 

bendradarbiavimo. Nenumaèius 

aiðkaus atsakomybës pasidalijimo tarp 

sektoriø ir administraciniø vienetø didëja 

tikimybë, kad në vienas sektorius (sveikatos 

apsaugos, globos ir rûpybos ar kt.) 

arba në viena vykdomosios valdþios 

struktûra (savivaldybë, apskritis, Vyriausybë) 

neuþtikrins svarbiø paslaugø finansavimo. 

Todël strateginio pobûdþio programos 

privalo numatyti galimas paslaugø spragas 

ir kliûtis lanksèioms ir ðiuolaikiðkoms 

paslaugoms plëtoti. Valstybiniame 

dokumente, pretenduojanèiame tapti 

strateginiu, juolab – valstybinëje programoje, 

turi bûti ávardyti bûtinøjø paslaugø 

komponentø finansavimo ðaltiniai ir 

vykdytojai bei tarpsektoriniø problemø 

áveikimo planas. Tuo tarpu Valstybinëje 

psichikos ligø profilaktikos programoje 

apie tai neraðoma. 

Ið rekomenduojamø 5 prieþiûros komponentø 

programoje numatoma plëtoti 

farmakoterapijà ir psichoterapijà, tuo tarpu 

apie psichosocialinës ir profesinës reabilitacijos 

bei bûsto paslaugos nëra aiðkiai 

apibrëþtos. Valstybinë programa neskatina 

plëtoti gyvybiðkai svarbiø psichikos 

sveikatos prieþiûros sistemos paslaugø 

komponentø, be kuriø neámanoma reali 

pacientø teisiø apsauga ir jø gyvenimo 

kokybës gerinimas. 

Valstybinëje programoje nenumatoma 

paslaugø plëtra regioniniu principu. Akcentuojama 

tik PSC plëtra savivaldybëse. 

Þinant, kad dauguma savivaldybiø 

yra nedidelës, o stacionarinë pagalba ir 

psichikos ligoniø globa pensionatuose 

neáeina á jø kompetencijà, iðkyla paslaugø 

plëtros koordinavimo problema. Valstybinë 

programa spræsti ðià problemà nenumato. 

Psichikos sveikatos sistemos 

ir paslaugø integracija 

su bendràja medicina 

Ypaè svarbi moderniosios psichikos 

sveikatos prieþiûros tendencija – psichiatrijos 

profesinës ir politinës atskirties 

nuo bendrosios medicinos maþinimas. 

PSO 2001 metø praneðime, skirtame 

psichikos sveikatai, pabrëþiama, kad 

specializuotos psichiatrijos ástaigos (taip 

pat ir psichiatrijos ligoninës) yra ankstesniøjø 

ðimtmeèiø reliktas, simbolizuojantis 

psichikos ligø stigmà. Siekiant destigmatizuoti 

dël psichikos sutrikimø kenèianèius 

asmenis, uþtikrinti racionalesnæ 

ir efektyvesnæ sveikatos sistemos infrastruktûrà, 

bûtina maksimaliai integruoti 

psichiatrijos paslaugas á bendrosios 

medicinos ástaigas – bendrojo profilio ligonines. 

Minimalus PSO reikalavimas, 

atsispindëjæs ir ankstesniuose dokumentuose: 

ne maþiau kaip 25 proc. psichiatrijos 

lovø bûtø bendrojo profilio ligoninëse. 

Lietuvoje absoliuti dauguma stacionariniø 

psichiatrijos paslaugø iki ðiol 

yra teikiama specializuotose psichiatrijos 

ligoninëse. Bendrojo profilio ligoninëse 

lyg ir kuriasi psichiatrijos arba „psichosomatiniai“ 

skyriai, taèiau be strateginio 

plano neaiðku, ar tai tokios pat paslaugos 

kaip ir psichiatrijos ligoninëse, 

ar skirtos „lengvesniems“ ligoniams. 

Pastaruoju atveju galima suabejoti ðiø 

paslaugø racionalumu. 

Valstybinëje programoje ir kituose su 

psichikos sveikatos prieþiûra susijusiuose 

dokumentuose nesprendþiama psichoneurologiniø 

pensionatø problema. Lietuvos 

psichiatrø asociacija ðiuo klausimu 

taip pat nesidomi. Tuo tarpu jeigu 

psichiatrijos lovas skaièiuotume átraukdami 

ir vietas pensionatuose, jø susidarytø 

dvigubai daugiau nei pateikiama oficialiose 

ataskaitose. Dabar statistika fiksuoja 

tik sveikatos sistemoje esanèias lovas 

ir tokios gudrybës dëka ðis Lietuvos 

rodiklis atitinka PSO rekomendacijas (1 

lova 1000 gyventojø). 

Kol valstybinëje programoje nenumatyti 

aiðkûs prioritetai, tol riboti iðtekliai 

skiriami tradicinëms ástaigoms. Ðis tyrimas 

akivaizdþiai parodë, kad investuojama 

á psichiatrijos ligonines, o ne á psichiatrijos 

paslaugø priartinimà prie bendrojo 

profilio ligoniniø. 


AKTUALIJOS 

Në vienas ið 20 programos tikslø nenumato 

psichiatrijos paslaugø restruktûrizacijos 

perkeliant stacionarines psichiatrijos 

paslaugas á bendrojo profilio 

ligonines, tuo tarpu Pasaulio banko ekspertai 

teigia, kad ateityje stacionarinës 

psichiatrijos paslaugas Lietuvoje galima 

bûtø teikti vien tik bendrojo profilio ligoninëse. 

Apibendrinant tenka konstatuoti, kad 

Valstybinë psichikos ligø profilaktikos 

programa ignoruoja, nesudaro jokiø prielaidø 

vystyti vienà ið svarbiausiø psichikos 

sveikatos strategijos krypèiø – psichikos 

sveikatos prieþiûros paslaugø integracijà 

á bendràjà medicinà. 

Psichikos sveikatos prieþiûros 

organizavimo ir paslaugø 

teikimo principai 

Ðiuo metu pasaulio psichiatrijoje 

(Thornicroft., Tansella, 2000) vyrauja 

poþiûris, kad organizuojant ir teikiant 

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugas 

turi bûti laikomasi ðiø principø: autonomija, 

tæstinumas, koordinavimas, veiksmingumas, 

prieinamumas, visapusiðkumas, 

teisumas. 

Neturëdamas galimybës èia aptarti visø 

principø ágyvendinimo problemas 

Lietuvoje, pabrëðiu patá svarbiausià principà 

– autonomijà. 

Autonomija yra individo (ðiuo atveju 

– serganèio psichikos liga) pasirinkimo 

laisvë nepaisant ligos simptomø ar 

negalios. Ðiuolaikinëje psichikos sveikatos 

prieþiûroje efektyviais pripaþástami 

tokie paslaugø modeliai ir metodai, kurie 

maþina pacientø priklausomybæ nuo 

paslaugø teikëjø, moko juos gyventi savarankiðkai 

kuo maþiau varþanèioje aplinkoje. 

Lietuvoje egzistuojanti psichikos 

sveikatos prieþiûros strategija ir Valstybinë 

psichikos ligø profilaktikos programa 

nenumato, kaip skatinti paslaugø 

teikëjus (PSC, psichiatrijos ligoninës, 

pensionatai) teikti paslaugas taip, 

kad didëtø pacientø autonomija ir jø gebëjimas 

gyventi savarankiðkai. Ðiuo 

metu akcentuojamas vien simptomø 

malðinimas, ástaigai uþ paslaugas sumokama 

bet kuriuo atveju, nepriklausomai 

nuo to, ar ji stiprina, ar menkina paciento 

autonomijà. 


paslaugø finansavimas 

Apibendrinant psichikos sveikatos sistemos 

finansavimo dësningumus tenka 

konstatuoti, kad daugiau kaip 80 proc. visø 

sistemos finansiniø iðtekliø tenka tiems 

patiems tradiciniams prioritetams kaip ir 

ankstesniais deðimtmeèiais – psichiatrijos 

ligoninëms, psichoneurologiniams 

pensionatams ir medikamentiniam gydymui. 

Toks iðtekliø skirstymo principas 

(vadinamas „istoriniu“), kai finansavimo 

prioritetai metai ið metø nesikeièia, nepalieka 

vilèiø, kad bus pradëtos remti naujos 

paslaugø rûðys (psichosocialinë reabilitacija 

bendruomenëje, dienos stacionarai 

ne prie psichiatrijos ligoniniø). 

Galima kalbëti apie svariai padidëjusá 

ambulatorinës grandies (psichikos sveikatos 

centrø) finansavimà. Taèiau atkreiptinas 

dëmesys, kad ir èia iðlaidos 

psichotropiniø vaistø kompensavimui 

gerokai virðija kitas iðlaidas (pvz., specialistø 

komandø iðlaikymo). 

Iðvados 

Psichikos sveikatos valstybines programas 

reikëtø vertinti kaip pirmuosius 

atsikûrusios valstybës mëginimus spræsti 

sudëtingas sveikatos ir socialinës politikos 

problemas. Ðiuos dokumentus bûtina 

analizuoti kritiðkai, siekiant ateityje 

sukurti efektyvesnes, mokslu pagrástas 

programas. Netrukus reikëtø perþiûrëti 

valstybiniø programø kûrimo, vykdymo 

ir vertinimo mechanizmus, nes ðis tyrimas 

atskleidë neracionalius, neefektyvius 

ir ydingus jø bruoþus: 

1. Programos kuriamos neturint aiðkios 

strateginës vizijos, neávardijus prioritetiniø 

tikslø, nenumaèius investiciniø prioritetø. 

Todël programos vykdymui ápusëjus vis 

dar neámanoma atsakyti á daugelá strateginiø 

klausimø apie Lietuvos psichikos sveikatos 

politikos principus ir vizijà. Nenuostabu, 

kad programoms kasmet skiriamos 

tik simbolinës lëðos, trûksta pagrindimo, 

kad didesnë investicija pasiteisins. 

2. Programos kuriamos ir vykdomos nenumaèius 

vertinimo kriterijø. Programinë 

investicija prasminga tik tuomet, kai 

ámanomas nepriklausomas programos rezultatø 

ávertinimas pagal objektyvius indikatorius 

(pvz., paslaugø kokybë, efektyvumas, 

gyvenimo kokybë, þmogaus teisiø 

apsaugos rodikliai, socialinës atskirties 

ir stigmos rodikliai, epidemiologiniai 

duomenys). Analizuotos programos pradëtos 

vykdyti nesukûrus priemoniø efektyvumo 

vertinimo mechanizmo. 

3. Nacionalinio lygio programose pagrindiniai 

tikslai turëtø bûti formuluojami 

remiantis tarptautiniø organizacijø 

(PSO, ES, kt.) rekomendacijomis. Psichikos 

sveikatos srityje principai yra suformuluoti 

nevienareikðmiðkai. Ðis tyrimas 

parodë, kad valstybinëse psichikos 

sveikatos prieþiûros programose ðie principai 

arba neatsispindi, arba nenumatytas 

jø taikymo mechanizmas. Ði dviprasmiðka 

valstybiniø programø ideologija 

palaiko „istoriná“ iðtekliø skirstymo principà. 

Taigi kol nepatvirtintos aiðkios strateginiø 

kokybiniø permainø gairës, lëðos 

tradiciðkai bus skiriamos ankstesniais 

principais, investuojant á tokià ástaigø 

ir paslaugø sistemà, kuri ne tik nesprendþia 

problemø, bet galbût jas tik gilina 

(stiprina socialinës atskirties mechanizmus, 

psichikos ligoniø stigmà, priklausomybës 

ir bejëgiðkumo kultûrà). 

4. Kol valstybinës programos kuriamos 

ir vykdomos taip, kad procesø ir rezultatø 

tiesiog neámanoma ávertinti, klesti gera 

terpë vykdyti ne mokslo þiniomis, bet 

lobistiniais atskirø grupiø interesais ir 

„sveiko proto“ argumentais pagrástà psichikos 

sveikatos politikà. Todël valstybiniø 

programø prisireikia tada, kai reikia 

koká nors sprendimà „pagrásti“ neapibrëþtais 

valstybinës programos teiginiais. Siekiant 

geresnës valstybiniø programø ir kitø 

dokumentø kokybës, bûtini strateginio 

pobûdþio sprendimai, nustatantys Lietuvos 

psichikos sveikatos politikos prioritetus. 

Nepakanka tvirtinti, kad siekiama 

gerinti gyventojø psichikos sveikatà. Turi 

bûti aiðkiai apibrëþta, kaip bus siekiama 

ðio tikslo, – ar investuojant á paveldëtà 

psichiatrijos ástaigø ir paslaugø infrastruktûrà, 

ar palaipsniui keièiant investavimo 

kryptá á individø ir bendruomeniø 

psichikos sveikatos stiprinimà, socialinës 

atskirties ir stigmos maþinimà. 

6. Valstybiniø psichikos sveikatos srities 

programø ir kitø dokumentø prasta kokybë 

atspindi bendràsias sistemines sveikatos 

ir socialinës apsaugos sektoriø ydas: 

sistemø uþdarumà priimant ir ágyvendinant 

sprendimus, nepriklausomo vertinimo ir 


17

AKTUALIJOS 

kritinës analizës vengimà, atvirà arba paslëptà 

ketinimà iðsaugoti paveldëtà neefektyvià 

infrastruktûrà, neefektyvø ir 

neskaidrø sistemos valdymà, lengvai veikiamà 

interesø grupiø. 

Apibendrinant norëtøsi atkreipti dëmesá 

á tai, kad valstybiniai sprendimai 

dël psichikos sveikatos prieþiûros reformos 

strategijos ir taktikos nemaþai 

priklauso nuo psichiatrø bendruomenës 

pozicijos. Psichiatrø profesinë grupë 

iki ðiol – vienintelë, aktyviai veikianti 

ðioje srityje. Kiti specialistai nëra 

aktyvûs, politikai ðia sritimi domisi 

nepakankamai, sprendimus palikdami 

psichiatrijos elitui, o pacientai ir jø artimieji 

dar kurá laikà nebus stipri ir vieninga 

grupë. Ðiandien psichiatrai (tiksliau, 

strateginius vykdomosios valdþios 

sprendimus efektyviausiai veikianti 

psichiatrijos ligoniniø vadovø 

grupë) ið esmës prieðinasi psichikos 

sveikatos prieþiûros paslaugø infrastruktûros 

permainoms, siekdami iðlaikyti 

dabartiná istoriðkai susiformavusá 

paslaugø modelá. Vyraujant tokiam 

konservatyviam poþiûriui galime prarasti 

unikalià galimybæ Lietuvos psichiatrijai 

iðsivaduoti ið sovietiniø tradicijø 

ir integruotis á bendràjà medicinà 

(psichiatrijos skyriai bendrojo profilio 

ligoninëse) ir bendruomenæ 

(laipsniðka psichoneurologiniø pensionatø 

decentralizacija lëðas skiriant 

kompleksinei psichosocialinei reabilitacijai 

plëtoti). Ðiandien reikia kalbëti 

ne apie tai, kaip gauti daugiau lëðø 

psichiatrijai, o kaip efektyviai investuoti 

esamas ir bûsimas lëðas. Nuo 

psichiatrø profesinës grupës apsisprendimo 

labai priklausys tai, kokia 

bus Lietuvos psichiatrijos paslaugø 

sistema uþ 10–20 metø. Ar stiprinsime 

dabartinæ infrastruktûrà, átvirtinsime 

savo ir pacientø stigmatizuotà izoliacijà 

nuo bendruomenës ir bendrosios 

medicinos? Ar vis dëlto rinksimës 

modernias permainas ir paslaugø restruktûrizacijà, 

siekdami efektyviai ir 

kûrybiðkai panaudoti psichikos sveikatos 

prieþiûrai per metus skiriamus 

maþdaug 300 milijonø litø? 

Bûtø prasminga, jei Lietuvos psichiatrø 

asociacija ilgai nelaukusi inicijuotø 

atviras diskusijas klausimu „Ar 

psichiatrams verta destigmatizuoti psichiatrijà?“. 

Diagnozë psichiatrijoje: 

mokslø integracija 

Psichiatrijoje tikslios diagnozës problema 

yra itin svarbi. Net ir klasifikacijose 

atskyrus nozologines kategorijas, 

kliniðkai nëra sunku supainioti atrodytø 

net tokias aiðkias psichikos „ligas” kaip 

depresija, ðizofrenija, demencija. Lietuvoje 

1996 metais iðleista oficialia diagnostine 

klasifikacija TLK-10 yra grindþiama 

visa psichiatrija: gydymo algoritmai, 

paslaugø detalizavimas, rekomendacijos 

priverstiniam gydymui, rekomendacijos 

darbui, ðaunamajam ginklui 

turëti. Ðiuo poþiûriu maþai tesiskiriame 

nuo kitø pasaulio ðaliø. Taèiau net 

ir detaliausia klasifikacija neiðsprendþia 

daugybës diagnostiniø problemø psichiatrijoje, 

kuriø pagrindinë – tai neaiðkios 

psichikos sutrikimø prieþastys. 

2003 m. liepos 19-20 dienomis Vienoje 

(Austrija) ávyko Pasaulinës psichiatrø 

asociacijos kongresas, iðimtinai 

skirtas diagnostikos klausimams ir problemoms: 

„Diagnozë psichiatrijoje: 

mokslø integracija”. Ðiame kongrese psichiatrø 

bendruomenë atvirai pripaþino 

klasifikacijos psichiatrijoje problemas. 

Daugelyje kongreso simpoziumø buvo 

minëta, kad nors TLK-10 ir DSM-IV iðties 

palengvino psichiatrø darbà dauge- 

N. Goðtautaitë Midttun 

lyje ðaliø, padëjo standartizuoti kai kuriø 

mokslo tyrimø metodikas, taèiau 

bûdamos ribotos kartais netgi apsunkina 

mokslo plëtrà. Pasaulio psichiatrø 

asociacijos prezidentas prof. A. 

Okasha pabrëþë, kad netobulinant ðiuolaikinës 

klasifikacijos ji tampa trukdþiu 

nuosekliai tirti psichikos sutrikimø 

etiopatogenezæ. 

Kongrese buvo iðsamiai nagrinëtos 

ávairios diagnostikos problemos: daugelio 

psichikos sutrikimø diagnostinio 

stabilumo stoka, diagnostiniø kategorijø 

nelankstumas, psichiatrø tarpe ir 

visuomenëje plintanti nuomonë, kad 

„sutrikimai” nëra tik sutartinës kategorijos, 

bet aiðkiai apibrëþtos „ligos”. 

Nors kuriant klasifikacijas buvo akcentuota, 

kad psichikos sutrikimai nëra þinomos 

etiologijos ligos, taèiau diagnostinë 

klasifikacija stiprina bûtent nozologiná 

psichikos sutrikimø supratimà. 

Kongrese itin daug dëmesio skirta 

dvigubø diagnoziø ir psichikos sutrikimø 

komorbidiðkumo problemoms – 

depresijos ir nerimo, priklausomybës 

bei asmenybës sutrikimø su kitais psichikos 

sutrikimais, somatinës sveikatos 

ir socialiniø problemø deriniams. 

Buvo iðsamiai aptarta ir tai, kad kol kas 

daugelio psichikos sutrikimø neþinomi 

ne tik patognominiai simptomai, bet 

nëra ir sutrikimams specifinio gydymo. 

Vienodi psichofarmakologiniai preparatai 

yra skiriami ávairiems sutrikimams 

ir sindromams gydyti. 

Vienas pagrindiniø kongreso rëmëjø 

Elli Lilly kompanija parëmë ir lietuviðko 

stendinio praneðimo pristatymà kongrese. 

Praneðimo tema: „Depresiðkumo 

paplitimas: energijos stokos ir liûdnumo 

simptomø paplitimo palyginimas” 

(A. Goðtautas, N.Goðtautaitë 

Midttun, 2003), kuriame analizuojama 

vyrø ir moterø depresinio patyrimo 

skirtumai populiacijoje. Praneðimo autoriai 

nuoðirdþiai dëkoja uþ finansinæ 

paramà, be kurios dalyvavimas kongrese 

bûtø buvæs negalimas. 


RENGINIAI 

Vaikø ir paaugliø psichikos 

sveikata Vilniaus mieste 

2003 m. spalio 13 d. Vilniuje 

ávyko RUL Vaiko raidos centro 

ir Valstybinio psichikos sveikatos 

centro organizuota konferencija 

„Vaikø ir paaugliø psichikos sveikata 

Vilniaus mieste”. Ði konferencija skirta 

Pasaulinei psichikos sveikatos dienai, 

kurios ðûkis 2003 metais „Vaikø ir paaugliø 

emocijø ir elgesio sutrikimai”, 

paminëti. Ðioje konferencijoje taip pat 

pristatomas Atviros Lietuvos fondo finansuotas 

projektas „Vaikø ir paaugliø 

psichikos sveikatos strategijos sukûrimas 

Lietuvoje”. 

Konferencijoje pabrëþta, kad per 

pastaràjá deðimtmetá Lietuvoje þenkliai 

blogëjo psichologinë ir socialinë gyventojø 

situacija, didëjo vaikø ir paaugliø 

nusikalstamumas, valkatavimas, 

nyksta ðeimø atsakomybë uþ savo 

vaikus. Konferencijoje aptartos aðtrëjanèios 

narkomanijos, saviþudybiø 

problemos bei aktuali prievartos prieð 

vaikus problema. 

Konferencijos rengëjø nuomone, sudëtingiausia 

yra tai, jog ðios problemos 

nëra sprendþiamos valstybiniu mastu, 

trûksta strateginio planavimo. Lietuvoje 

vykdoma nemaþai atskirø projektø, 

kuriø tikslas – gerinti pagalbos sistemà 

vaikams, taèiau jie nesudaro visumos. 

Dël tokio iðsibarstymo lieka neaiðku, 

kà veikia viena ar kita struktûra, 

kokios yra jø atsakomybës ir pareigos. 

Todël bûtina skatinti supratimà, 

jog psichikos sveikata – yra ne vien 

medicininës srities klausimas, ji sujungia 

socialinius, ekonominius, psichologinius 

faktorius, kurie átakoja kiekvieno 

þmogaus gyvenimà ir prisideda 

arba ne prie geros jo savijautos plaèiàja 

prasme. 

„Vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos 

strategijos sukûrimas Lietuvoje” 

projekto misija buvo kuo plaèiau pa- 

skleisti þinià apie psichikos sveikatos 

daugiaplaniðkumà, nes tik pasikeitus 

poþiûriui á psichikos sveikatà, galima 

tikëtis pokyèiø. Visuomenë, nesirûpinanti 

savo vaikø psichikos sveikata, 

susiduria su daugeliu problemø – saviþudybëmis, 

narkomanija, vaikø nusikalstamumu. 

Uþ gerà mûsø vaikø savijautà 

atsakingi visi – tëvai, draugai, 

medikai, policininkai, mokytojai, socialiniai 

darbuotojai. Tik suvienijus 

pastangas, atsigræþus á vaikà ir ásiklausius 

á jø poreikius, galima spræsti ðias 

problemas. 

Konferencijoje praneðimus skaitë 

Raimundas Alekna (Vilniaus m. tarybos 

narys, Vilniaus m. sveikatos komiteto 

primininkas) ,,Strategija – tai 

tæstinis procesas“, Onutë Davidonienë 

(Valstybinio psichikos sveikatos 

centro direktorë) „Strategijos vaidmuo 

pilietinëje visuomenëje“, Linas 

Sluðnys (RUL Vaiko raidos centro direktorius) 

„Vaikø ir paaugliø psichikos 

sveikatos strategija“, Antanas Valantinas 

(Vytauto Didþiojo universiteto 

socialiniø mokslø fakulteto bendrosios 

psichologijos katedros vedëjas) 

„Tarpþinybinio bendradarbiavimo situacijos 

analizë“, Peter Clarke (Velso 

vaikø teisiø ombudsmenas) ,,Vaikø 

ir paaugliø psichikos sveikata – 

kiekvieno rûpestis”, Bragi Gudbrandsson 

(Nacionalinës vaikø teisiø agentûros 

Islandijoje vadovas) ,,Gera vaikø 

ir paaugliø psichikos sveikata – 

svarbus vaiko teisiø apsaugos klausimas.“, 

Lars Loof (Baltijos jûros 

valstybiø tarybos Vaikø reikalø skyriaus 

vadovas ir vyriausiasis patarëjas) 

,,Tarptautinis bendradarbiavimas 

– priemonë padëti sunkias situacijas 

iðgyvenantiems vaikams” bei 

Kristina Ona Polukordienë (Jaunimo 

psichologinës paramos centro vado- 

vë) ,,Jaunimui palankios paslaugos 

áveikiant krizes“. Konferencijà rëmë 

Atviros Lietuvos ondas. 

Vaiko raidos centro direktorius 

L. Sluðnys savo praneðime pristatë 

„Vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos 

strategijà”, kaip dokumentà skirtà Vilniaus 

miestui, kuris turëtø tapti viena 

ið sudëtiniø miesto vizijos daliø. Ði 

strategija turëtø rasti savo vietà tarp 

ekonomikos ir miesto plëtros perspektyvø, 

taip uþtikrinant, kad miestas nepritrûks 

pilnaverèiø asmenybiø. Strateginius 

dokumentus parengti padëjo 

rengti Lietuvos ir uþsienio partneriai: 

tai Didþiosios Britanijos Karalystës 

ambasada Lietuvoje ir Velso vaikø telefono 

linija, Atviros Lietuvos fondas 

ir Vilniaus miesto savivaldybë. 

Praneðime direktorius L. Sluðnys nurodë, 

kad teikiant kompleksinæ pagalbà 

vaikams, turi dalyvauti kiekvienas 

bendruomenës narys. Yra siekiama, 

kad sveikatos prieþiûros sistemos dalyviai 

tiksliai þinotø savo pareigas, kad 

veiklos lygiai bûtø aiðkiai atskirti, kad 

duomenys ir informacija bûtø standartizuota, 

renkama, pagal patvirtintas 

metodikas. Paslaugø lygyje itin svarbu, 

kad paslaugos bûtø orientuotos á 

vaikus, kad jas teikiant bûtø uþtikrinama 

pagarba asmeniui, vaiko saugumas 

ir paslaugø kokybë. Praneðime nurodyta, 

kad paslaugos vaikams turi bûti 

teisëtos, neðaliðkos, atitinkanèios 

miesto poreikius, netrikdanèios ðeimø 

gyvenimo. Todël buvo pasiûlyta ásteigti 

darbo grupæ, kurioje dalyvautø ávairiø 

srièiø specialistai, kurios uþduotis 

bûtø iðnagrinëti esamus resursus ir sudaryti 

priemoniø ágyvendinimo planà 

iki 2009 m. 

Parengë 

L. Dobelytë 


19

VALDYBOS INORMACIJA 

Mieli Kolegos, 

Maloniai kvieèiame á Lietuvos biologinës psichiatrijos 

draugijos (LBPD) ir KMU Endokrinologijos instituto (EI) 

organizuojamà konferencijà 

„Streso psichoendokrinologija 

ir gyvenimo kokybæ gerinantis 

psichikos sutrikimø gydymas” 

Pastaruoju metu mokslas daug dëmesio skiria þmogaus gyvenimo 

kokybei, bet praktiniø þiniø ðioje srityje vis dar trûksta. 

LBPD ir KMU EI konferencija pamëgins jas papildyti – kaip 

gydyti psichikos sutrikimus (depresijà, psichozes ir kt.) siekiant 

gyvenimo kokybës. Kartu ðios konferencijos metu vyks ir „Psichoendokrinologijos” 

seminarø paskaitos, kuriø temos taip pat 

glaudþiai susijæ su mûsø pacientø gyvenimo kokybe. 

Konferencija vyks 

KMU MLK Didþiojoje auditorijoje, 

Eiveniø g. 4, Kaune. 

LBPD nariams dalyvavimas konferencijoje nemokamas, kitiems 

– 10 Lt. Mokëti – konferencijos metu. 

Dalyvavæ konferencijoje gaus sertifikatà (7 val.), bus vaiðinami 

kava ir uþkandþiais bei gaus leidiná „Biologinë psichiatrija 

ir psichofarmakologija”. 

Konferencija skirta gydytojams psichiatrams, vaikø psichiatrams, 

endokrinologams, psichologams, reabilitologams bei kitiems 

specialistams. 

Preliminari renginio programa 

• 10.00-12.00 Registracija 

• 12.00-12.15 Konferencijos atidarymas. 

• 12.15-12.50 Gyvenimo kokybës koncepcija, jos vertinimas. 

Gyd. D.Duèinskienë 

• 12.50-13.25 Gyvenimo kokybës rodikliø ir depresijos sàsajos. 

Prof. habil. dr. A.Goðtautas 

• 13.25-14.00 Gyvenimo kokybës palyginimas taikant medikamentiná 

ir psichoterapiná gydymà. Gyd. J.Laþinskienë 

• 14.00-14.35 Psichofarmakologija ir gyvenimo kokybë. Doc. 

dr. V.Danilevièiûtë 

• 14.35-15.10 Ðizofrenijos reabilitacija ir gyvenimo kokybë. 

Dr. A.Germanavièius 

• 15.10-16.00 Kavos pertrauka, uþkandþiai 

• 16.00-16.35 Neuroendokrininis „tiltas” tarp streso ir depresijos. 

Habil. dr. R.Bunevièius 

• 16.35-17.10 LBPD ir KMU seminaro tema „Cukrinis diabetas 

– viena metabolinio sindromo grandies daliø”. Dr. 

R.Ðulcaitë 

• 17.10-17.45 LBPD ir KMU seminaro tema „Psichiatrinës 

metabolinio sindromo komplikacijos: depresija, nerimas, demencija”. 

Dr. J.Butnorienë 

• 17.45-18.20 LBPD ir KMU seminaro tema „Hormonø ir jø 

sintetiniø analogø panaudojimas gydant psichikos sutrikimus.” 

Gyd. S.Volkavièiûtë 

• 18.20-18.55 LBPD ir KMU seminaro tema „Endokrininës 

psichotropiniø vaistø komplikacijos ir hormonø kitimas gydymo 

metu.” Gyd. Z.Alseikienë 

Laukiame Jûsø! 

Tel. pasiteirauti (8-37) 33 10 09. 

Kviesti Laimà Griðkonienæ. 

LPA valdybos posëdþio, ávykusio Vilniaus 

priklausomybës ligø centre, 2003 11 10 

Protokolas 

Pirmininkas – Emilis Subata 

Sekretorius – Gintautas Daubaras 

Posëdyje dalyvavo: 

Nijolë Goðtautaitë Middtun – Vilniaus psichikos sveikatos 

centras; Valdonë Matonienë – Þiegþdriø psichiatrijos 

ligoninë; Eugenijus Laurinaitis – Vilniaus Klinikinës psichoterapijos 

centras; Alvydas Navickas – Vilniaus universiteto 

psichiatrijos klinika; Stefa Naujokienë – Klaipëdos kraðto 

atstovë valdyboje 

Dienotvarkëje: LPA suvaþiavimo organizavimas 

Posëdyje svarstyta ir nutarta: 

1. LPA suvaþiavimo programa: 

Aptarta ir patvirtinta suvaþiavimo programa, praneðëjai ir praneðimø 

trukmë. 

2. ilialø nuostatai ir Klaipëdos kraðto 

juridinis statusas 

a) Aptarta ir patvirtinta, kad valdyba rekomenduoja Ðiauliø 

filialo nuostatø projektà pavyzdiniais nuostatais, kurie bus paskelbti 

“Psichiatrijos þiniose”; 

b) Klaipëdos kraðto nariai turi apsvarstyti ir suvaþiavime nuspræsti 

ar nori likti atskiru juridiniu asmeniu, ar reorganizuotis 

á LPA filialà. Likus atskiru juridiniu asmeniu suvaþiavime visa 

organizacija turës 1 balsà ir atstovà valdyboje; 

c) LPA valdybos nuostata á asociacijà priimti siauresniø specializacijø 

psichikos sveikatos specialistø draugijas juridiniais 

nariais ir suteikti jiems vietà LPA valdyboje numatant tuo bûdu 

atgaivinti buvusià LPA sekcijø veiklà. Nario mokestis neturëtø 

atbaidyti draugijas nuo stojimo á LPA: maksimalus stojimo 

mokestis 50 Lt, metinis 100 Lt. Nario mokestis gali bûti 

maþinamas derantis su draugijomis, já tvirtina suvaþiavimas. 

3. Suvaþiavimo organizavimo klausimai: 

a) Transportà kraðtai organizuoja savo pastangomis ir lëðomis. 

Po suvaþiavimo, valdyba sprendþia apie lëðø kompensavimà 

kraðtams ið LPA sàskaitos; 

b) Dël maitinimo suvaþiavimo metu: numatyta rinkti 10 Lt 

mokestá uþ suvaþiavimo dalyviø pietus. 

4. Einamieji reikalai 

a) LPA valdybos nuostata – nedidinti LPA stojimo ir metinio 

mokesèio; 

b) Kraðtø atstovai iki lapkrièio 19 d. teikia patikslintus sàraðus 

V.Matonienei; 

c) Nesumokëjæ nario mokesèio LPA nariai suvaþiavimo metu 

bus ðalinami ið suvaþiavimo. Gyd. V.Matonienë iki suvaþiavimo 

pradþios valdybos vardu teikia suvaþiavimui ðalintinø nariø 

sàraðà; 

d) E.Subata informuoja valdyba apie esamus rëmëjus ir toliau 

koordinuoja rëmëjø paieðkà; 

e) Suvaþiavimo metu LPA nariø registracijà veda VPLC socialiniai 

darbuotojai ir A.Navicko vadovaujami rezidentai. Registracijai 

vykdyti reikalingi 6-7 asmenys. 

f) Uþ balsavimo biuletenius atsakingas E.Subata, uþ nariø sàraðus 

registracijai V.Matonienë; 

g) E.Subata, pasikonsultavæs su gyd. D.Survilaite kartu su rëmëjais 

parengs sertifikatus. 


VALDYBOS INORMACIJA 

LPA valdybos posëdþio, ávykusio Vilniaus priklausomybës ligø centre, 

Gerosios Vilties g. 3, 2003 m. rugsëjo 29 d., 14.00 – 15.30 

Pirmininkas – Emilis Subata 

Sekretorius – Gintautas Daubaras 

Protokolas 

Posëdyje dalyvavo: 

Nijolë Goðtautaitë Middtun – Vilniaus psichikos sveikatos centras 

Valdonë Matonienë – Þiegþdriø psichiatrijos ligoninë 

Eugenijus Laurinaitis – Vilniaus Klinikinës psichoterapijos centras 

Dienotvarkëje: LPA suvaþiavimo organizavimo, kvalifikacijos këlimo klausimai, psichiatrijos biudþeto klausimai. 

Svarstyta: 

1. LPA suvaþiavimo programa 

(pristatë E.Subata) 

Suvaþiavime numatytos dvi dalys, su pietø pertrauka. Programoje 

siûloma: 

1. Diskutuoti apie finansavimà, kvotas ambulatorinëms 

ir stacionarinëms paslaugoms, Psichikos sveikatos centrø 

savarankiðkumà, atskiro psichiatrijos biudþeto klausimà. Labai 

aktualus atskiro biudþeto psichiatrijai klausimas, nes 

maþëja finansavimas, tad naikinant stacionaro lovas reikëtø 

sutaupytas lëðas panaudoti kitoms psichiatrijos tarnyboms 

kurti. 

2. Nagrinëti kvalifikacijos këlimo klausimà. LPA turëtø aktyviau 

ðiame procese dalyvauti, siûloma parengti rezoliucijà 

ðiuo klausimu. Ði klausimà iðnagrinëti siûlyti atlikti gyd. D. 

Survilaitei. 

3. Kraðtø atstovø pasisakymai aktualiais klausimais: savarankiðkumà, 

biudþetà, apþvelgiant PSC ir stacionariniø paslaugø 

situacijà, kvalifikacijos këlimo problemas, ávertinti 

psichiatrinës pagalbos organizacijos pokyèius per 5 metus. 

4. Nagrinëti pensionatø klausimà, atsiþvelgiant á tai, kad 

bent pusë pacientø bent vienà kartà per metus guli ligoninëje. 

Gal reikalingi atskiri ilgalaikio gydymo skyriai kiekvienoje 

ligoninëje? 

5. Nagrinëti ástatyminës bazës klausimus: prieðtaravimus, 

problemos taikant praktikoje (pvz. vairavimo profilaktiniai 

tikrinimai). Pasiûlyti doc.D. Pûrui ir gyd. D. Survilaitei paruoðti 

praneðimus po 15 min. 

6. Apsvarstyti filialø nuostatus. Ðiauliø kraðto nuostatai patvirtinti, 

iðrinktas naujas kraðto pirmininkas, yra Klaipëdos 

kraðto nuostatai. ilialo teisës apibrëþtos LPA ástatais, kad 

filialai yra ásteigiami LPA suvaþiavimo nutarimu, yra struktûriniai 

LPA padaliniai. Lapkrièio mën. „Psichiatrijos þiniose” 

(PÞ) bus paskelbti nuostatai, kuriuos tvirtins suvaþiavimas. 

2. Svarstyti kiti suvaþiavimo organizavimo 

klausimai: 

1. Patvirtinta, kad dalyvaus ir praneðimà skaitys Pasaulinës 

psichiatrø asociacijos Ðiaurës Europos zonos atstovë M. 

Kastrup. 

2. Planuojama iki spalio 15 paruoðti galutinæ programà. 

Kvietimas á suvaþiavimà bus iðspausdintas PÞ ir artimiausi 

laiku iðplatintas. 

3. Aptartas suvaþiavimo biudþetas, numatomos iðlaidas, kurios 

bus maþdaug 10 000-17 000 Lt. Planuojama, kad dalyvaus 

apie 300 specialistø. Pagrindinis rëmëjas Astra Zeneka. 

Dalyvauti pakviestos ir kitos farmacijos kompanijos, dalyvavimo 

mokestis 1180 Lt. 

4. Nutarta, kad kraðtai iki suvaþiavimo turi pristatyti patikslintus 

sumokëjusiø ir nesumokëjusiø nario mokestá nariø sàraðus. 

Asmenys nesumokëjæ nario mokesèio neteks narystës. 

5. Aptarta galimybë prenumeruotis PÞ ir þurnalo iðsiuntimas 

(2 Lt). Per metus papildomai kainuotø 10-15 Lt nariams, 

ástaigos taip pat gali prenumeruoti darbuotojams. 

6. Lapkrièio mën. PÞ nutarta iðspausdinti visà turimà suvaþiavimo 

medþiagà: rezoliucijas, nuostatus. 

7. E. Laurinaitis informavo, kad Vilniuje 2005 liepos 4-10 

d. ávyks Europos psichoterapijos kongresas. 

Nutarta: 

1. Parengti rezoliucijas Psichikos sveikatos centrø savarankiðkumo 

klausimais, psichiatrijos biudþeto klausimu, kvalifikacijos 

këlimo klausimu, pensionatø klausimu. 

2. Paruoðti raðtà nuo LPA Sveikatos apsaugos ministerijai 

apie tai, kad poástatyminiuose aktuose yra daug neatitikimø ir 

prieðtaravimø. 

3. Pasiûlyti D. Pûrui ir D. Survilaitei paruoðti praneðimus 

po 15 minuèiø. 

4. Iki spalio 15 d. paruoðti galutinæ programà. 

Pirmininkas Emilis Subata 

Sekretorius Gintautas Daubaras 


21

NUOMONËS, DISKUSIJOS 

Vaikø psichiatrija ir 

psichikos sveikatos sistema 

Ramûnas Likas 

Vaikø ir paaugliø psichiatras 

Dirbdamas klinikiná vaikø psichiatro 

darbà niekaip negaliu 

áþvelgti mûsø psichinës sveikatos 

apsaugos sistemoje sistemos. Turiu 

konstatuoti ir tà faktà, kad nepastebiu ir 

poþymiø, jog artimiausiu metu toks sistemiðkumas 

atsirastø. Jokiu bûdu nenoriu 

pasakyti, kad tarp kolegø nëra tokiø, 

kuriø poþiûris bûtø sisteminis, bet psichiatrø 

bendro sutarimo nepakanka, reikia 

áveikti ir tarpþinybiná slenkstá. 

Kad bûtø aiðki psichiatrijos vieta visuomenëje 

ir tarpþinybinis jos pobûdis, pradþioje 

reikia apibrëþti psichiatrijos objektà. 

Kad nekiltø nereikalingø diskusijø, paþymësiu, 

kad pastaruoju metu ypatingas 

dëmesys kreipiamas á paslaugø deinstitucionizacijà 

(kad jos bûtø perkeltos á 

þmogaus aplinkà ar kaip galima arèiau jo) 

ir destigmatizacijà (kad diagnozë nebûtø 

kaip etiketë, atskirianti já nuo visuomenës). 

Paprastai kalbant, psichiatrijos tikslas 

– kad ðiuolaikinë visuomenë savo poþiûriu 

á psichikos sutrikimus priaugtø iki 

pirmykðtës bendruomenës lygio. 

Dabar gráþkime á Lietuvà. Pas mus 

(kaip visoje Europoje) galioja Tarptautinë 

ligø klasifikacija (TLK–10), kuri ir lemia, 

kà ðiandien turime laikyti psichikos 

sutrikimu, o jei toks nustatomas, turi bûti 

suteikta adekvati pagalba. Lietuvoje patvirtinti 

tie patys gydymo metodai kaip ir 

visoje Europoje. Kas gi laikoma paèiu psichikos 

sutrikimu? Tai – esminis klausimas, 

atsakymas á kurá ðiandien pagrindþia 

tarpþinybiná psichinës sveikatos pobûdá 

ir kompleksinio gydymo principus. 

Psichikos sutrikimà ir jo korekcijà (psichoterapiná 

ir medikamentiná gydymà) 

apibûdina tokia seka: dël ávairiø prieþasèiø 

(tiek dël organiniø, tiek dël emociniø) 

smegenyse patologiðkai pakinta procesai 

smegenyse (neuromediatoriø, hormonø, 

receptoriø sutrikimai), dël to keièiasi þmogaus 

emocinë bûklë ir þmogaus màstymas 

(pvz.: liûdnos mintys depresijos metu), 

o pakitæs màstymas keièia elgesá 

(pvz.: blogai apie save galvojantis mokinys 

nustoja lankyti mokyklà). Galima ir 

atvirkðtinë seka: keièiant elgesá kinta ir 

màstymas, kintant màstymui keièiasi 

emocijos, pakitusios emocijos keièia medþiagø 

sintezæ smegenyse ir veikia receptorius. 

Bûtent tai ir lemia, kad tam tikras 

elgesys, pastebimas tam tikrà laiko tarpà 

(deviantinis, pasireiðkiantis socialiniø 

normø nepaisymu: pastovus atþarumas ir 

grubumas, per didelis prieraiðumas ar nesugebëjimas 

uþmegzti emocinius ryðius 

ir t. t.) ar pasireiðkiantis vieðosios tvarkos 

paþeidimais (delikventinis, kai nusikalstama 

ið esmës – vagiama, smurtaujama 

ir t. t.), jau pats savaime yra pakankamas 

pagrindas psichiatrinei diagnozei, bet 

visada kartu pastebimi ir emociniai pokyèiai. 

Tas pat pasakytina ir apie vaikø 

bei suaugusiø socialiná apleistumà, þmones, 

patyrusius prievartà, ir t. t. Greta yra 

asmenybës sutrikimø, anksèiau vadintø 

psichopatijomis, kategorija. 

Taigi psichikos sutrikimai konstatuojami 

toli graþu ne tik tada, kai pasireiðkia 

kliedesiai ar haliucinacijos. Tai ypaè pasakytina 

apie vaikus, tarp kuriø ir vyrauja 

emociniai bei elgesio sutrikimai. Taèiau á 

tai pas mus nekreipiama dëmesio, kol neávyksta 

kas baisaus ir nepataisomo.Tai lieèia 

ir vaikø globos ástaigas (tiek laikinas, 

tiek pastovias), internatus, dienos centrus 

ir pan. Absoliuèiai daugumai tokiø ástaigø 

vaikø tinka psichiatrinës diagnozës. Tai 

faktas. Jei kas abejoja, – galima patikrinti. 

Dabar klausimas. Ar ðie vaikai gauna 

reikiamà pagalbà? Ar ten dirbanèiø darbuotojø 

kvalifikacija yra pakankama suteikti 

tokià pagalbà? Ne paslaptis, kad 

stumdydami vaikus ið vienos ástaigos á 

kità galiausiai juos ástumiame á kalëjimà. 

Tarp minëtøjø ástaigø yra ir gerai besitvarkanèiø, 

o tarp jø darbuotojø – puikiø 

þmoniø, iðgelbëjusiø ne vienà jaunà 

sielà, bet ðiuo atveju kalbame apie sisteminá 

poþiûrá. Èia taip pat norëèiau priminti, 

kad visà nepriklausomybës laikotarpá 

lydi apie 30 procentø sumaþëjæs 

gimstamumas, taigi kiek ðios kartos vaikø 

mes prarasime, – ypaè svarbus valstybës 

strategijos klausimas. 

Lyginant mûsø sistemà su Vakarais, 

daug kà lemia jau vien mentaliteto skirtumas 

– kad ir poþiûris á ávaikinimà, jo 

mastai, visuomenës informuotumas apie 

emocinius sutrikimus, jø korekcijos galimybes 

ir pasekmes, supratimas, kada ir á 

kà kreiptis. Greta to, – pagalbos prieinamumas, 

specialistø kvalifikacija ir savo 

kompetencijos ribø supratimas, tarnybø 

subordinacijos ir bendradarbiavimo lygis. 

Manau, kad daugelis ðitø subtiliø niuansø 

praslysta nepastebëti, kai mûsø delegacijos 

uþsienyje lankosi ávairiose ástaigose 

ir parsiveþa klaidingà vienos ar kitos 

ástaigos autonominio funkcionavimo 

supratimà. Visose Vakarø valstybëse jau 

deðimtmeèius veikia podiplominiø studijø 

(kvalifikacijos këlimo) sistema. Praktiðkai 

nerastume tenykðtëse psichiatrijos 

ástaigose dirbanèiø medicinos seserø, socialiniø 

darbuotojø, psichologø, kurie kartu 

neturëtø ir psichoterapeuto kvalifikacijos 

ar kitokios subspecialybës. Kvalifikacijos 

këlimo sistema ádiegta ir ástaigos 

viduje. Tas pat pasakytina ir apie globos 

ástaigas. Kodël globos ástaiga negali veikti 

ganëtinai autonomiðkai, jei joje dirbantis 

psichologas, socialinis darbuotojas, socialinis 

pedagogas ir pan. turi psichoterapeuto 

kvalifikacijà ir moka profesionaliai 

dirbti tam tikrø sutrikimø korekciná darbà 

ir þino, kokioms indikacijoms esant 

reikia kreiptis á psichiatrà? 

Mums viso to trûksta. Pasakysiu daugiau. 

Pats specialistø parengimas yra prastas, 

vos pradëjæ dirbti jie ima sukti galvà: 

„Kur að? Kam að èia? Kuo gi èia uþsiëmus?“ 

Didele dalimi nuo paties specialisto 

ir nuo bendro ástaigoje tvyranèio supratimo 

priklauso, kaip joje klostosi reikalai. 

Rengiamø specialistø spektras irgi ádomus. 

Socialinius darbuotojus rengia kolegijos, 

bet yra universitetinës studijos 

(kuo ðie specialistai skiriasi praktiniame 

darbe?), yra universitetinës psichologø 

studijos su specializacija magistrantûroje 

ir yra kolegijø, kur ðalia pedagoginio 

diplome áraðomas ir psichologinis iðsilavinimas. 

Ðvietimo ástaigose dirbantys logo- 



pedai yra absoliuèiai „atskira respublika“ 

(nors savo tiesioginá darbà jie dirba rimtai). 

Kalbos iðraiðkos ir suvokimo, raðymo, 

skaitymo ir skaièiavimo sutrikimai yra 

psichiatrinë diagnozë, nes ðios problemos 

sàlygoja emocinius sutrikimus, apsunkina 

socialinæ adaptacijà. Uþsienyje jie diagnozuojami 

labai daþnai ir su tokiais vaikais 

rimtai dirbama, nes ákalinimo ástaigose atlikti 

tyrimai parodë, kad tarp nuteistøjø 25 

procentai turi ðiuos sutrikimus (mokslo 

sunkumai trukdo socializacijai ir skatina 

asocialø elgesá). Kita paslaptinga organizacija 

(plati, galinga ir nemaþai kainuojanti) 

– tai psichologinë-pedagoginë tarnyba 

ir mokyklø psichologai. Suprantu, kad ðie 

specialistai skiria vaikams modifikuotà 

mokymà, bet tuo mano supratimas ir baigiasi. 

Mokyklos psichologø pareigybiniuose 

apraðymuose tiek visko priraðyta, kad, 

sakyèiau, kitø specialistø Lietuvoje galëtø 

ir nebûti. O kaip ið tikro? 

Pagal Vakarø standartus medicininis 

psichologas (ið visø psichologø rûðiø geriausiai 

susipaþinæs su psichopatologija) 

turi vienintelæ teisæ – atlikti medicininiuspsichologinius 

testus. Bet kokia korekcija 

ar diagnozës nustatymas á jo kompetencijà 

neáeina. Jeigu jis turi psichoterapeuto 

kvalifikacijà, tai gali koreguoti neuroziø 

lygio sutrikimus arba, kaip psichiatro 

komandos narys, – dirbti su visais pacientais 

apsiimdamas dalá kompleksinës 

pagalbos. Taigi ar nevertëtø trumpiau ir 

aiðkiau apibrëþti psichologinës-pedagoginës 

tarnybos misijos ir pasirûpinti, kad 

ji bûtø ágyvendinta. Pavyzdþiui, þinau, 

kad mokyklø psichologai pateikia duomenis 

psichologinei-pedagoginei tarnybai 

apie vaikus su elgesio sutrikimais ir kad 

tie duomenys gula á stalèius. Kodël jie nepateikiami 

psichinës sveikatos centrams? 

Juk, tarkim, yra iðaugæs moksleiviø saviþudybiø 

skaièius. Jei paþiûrësime ið arèiau, 

tai pamatysime, kad absoliuti jø dauguma 

ávyko ne „tuðèioje vietoje“. Neretai 

prieð ávykstant tokiam liûdnam faktui, 

kelis metus vaikas turi problemø su mokslais, 

praleidinëja pamokas, bûna paðlijæ 

jo santykiai su mokytojais ir bendraamþiais 

(dar kartà primenu, kad tai jau psichiatrinë 

diagnozë), bet niekas jokios pagalbos 

jam nepasiûlo. 

Kelis þodþius reikia tarti ir apie vaikø 

teisiø tarnybas. Kai suþinoma, kad prieð 

vaikà smurtaujama ar kad jis yra socialiai 

apleistas, pas mus sprendimus dël jo 

paëmimo ið ðeimos priima vaikø teisiø tarnyba, 

globos komisija ir, þinoma, teismas, 

o po to tuos vaikus kaþkur ákurdina. Tuo 

tarpu Europos valstybëse pirmiausia tiek 

vaikà, tiek ðeimà iðtiria psichiatras su visa 

savo komanda, konstatuoja sutrikimø 

lygá ir numato, kokia pagalba tiek vaikui, 

tiek jo tëvams reikalinga, o jau tada visos 

kitos institucijos ágyvendina ðá planà. 

Nelabai linksma klausytis, kai apie narkomanijos 

prevencijà, o pastaruoju metu – 

apie smurtà prieð vaikus, kalbama taip, lyg 

tai bûtø kokios atskirai egzistuojanèios problemos. 

Lygiai taip pat galima bûtø mënesiø 

mënesius diskutuoti apie vis „jaunëjantá“ 

nusikalstamumà ir apie vaikø (paaugliø) 

smurtà namuose prieð tëvus arba 

mokyklose prieð mokytojus, smurtà mokyklose. 

Dþiugu, kad girdëti balsø, kurie 

reiðkia sisteminá poþiûrá, bet geriausiu atveju, 

pasiremiant Vakarø pavyzdþiu, paprastai 

palieèiamas vienas kitas sistemos 

komponentas. Taigi laikas panagrinëti, kokia 

sistema galëtø pradëti funkcionuoti pas 

mus netolimoje ateityje. 

Kad bûtø aiðkiau, padalykime problemà 

á kelias dalis. Taip, kaip, pavyzdþiui, 

reklama yra skirstoma á tiesioginæ ir netiesioginæ 

(pastaroji daþnai veiksmingesnë), 

taip ir prevenciná darbà galime skirstyti 

á tiesioginæ ir netiesioginæ prevencijà. 

Netiesioginë prevencija – tai visuotinis 

vaikø uþimtumas, ryðiø tarp mokyklos 

ir tëvø stiprinimas, retesnis vaikø „mëtymas“ 

ið klasës á klasæ. Tëvø bendravimas 

su vaiko draugø tëvais, kryptingas 

þiniasklaidos poveikis, daugelis visuomeniniø 

organizacijø programø ir t. t. 

Kitas dalykas – tiesioginë prevencija: 

kuo ankstesnis rizikos grupës vaikø ir paaugliø 

iðaiðkinimas ir kryptingas darbas 

su jais bei jø ðeimomis. Pas mus visuomenëje 

jau yra prigijæs terminas „rizikos 

grupë“, taèiau ið tiesø yra kalbama apie 

vaikus, kuriø tiek elgesys, tiek emocinë 

bûklë atitinka psichiatrinæ diagnozæ. Dabar 

panagrinësime, ko reikëtø, kad darbas 

ðioje srityje vyktø sklandþiai. Èia, manau, 

iðskirtini du aspektai, apie kuriuos 

dera pakalbëti iðsamiau. 

Pirmiausia – vaikø ir paaugliø psichiatro 

misija ir vieta psichikos sveikatos centruose 

(PSC). Ar jo pareiga – tik gydyti 

tuos, kurie kreipiasi, ar dar ir dirbti prevenciná 

darbà, rûpintis ankstyvu vaikø ir 

paaugliø emociniø ir elgesio sutrikimø iðaiðkinimu 

(nuo 4 metø amþiaus), vadovauti 

vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos 

politikai konkreèioje vietovëje? Koks 

jo santykis su kitomis tarnybomis ir specialistais? 

Psichologinë-pedagoginë tarnyba 

atskaitinga psichiatrui ar ne? Jei ne, 

tai kodël, jei jis yra aukðtesnës pakopos 

specialistas (kaip architektas darbø vykdytojo 

atþvilgiu)? Socialiniai pedagogai 

atskaitingi jam ar ne? Jei ne, tai kodël (socialinis 

vaiko apleistumas, kaip minëjau, 

jau yra psichiatrinë diagnozë)? Logopedai 

atskaitingi ar ne? Prieþastis jau minëjau. 

Ar savivaldybiø, sveikatos sistemos 

ástatymø lygmeniu yra numatyti mechanizmai, 

sudarantys sàlygas psichiatrui dalyvauti 

formuojant psichikos sveikatos 

politikà? Pavyzdþiui, daugelis tarnybø ir 

savivaldybiø ástaigø dalyvauja projektuose, 

bet tie projektai tarpusavyje nederinami, 

net atvirkðèiai, – idëjos slepiamos, 

kad nenugvelbtø „konkurentai“. 

Manau, kad visas programas, kuriose savivaldybë 

dalyvauja kaip partnerë, turëtø 

vizuoti vaikø ir paaugliø psichiatras. Jeigu 

paliesime paèiø PSC veiklà, tai pamatysime, 

kad daugeliu atvejø jø vadovai nëra 

kompetentingi vaikø ir paaugliø psichiatrijos 

klausimais, kad specialistams nesudaromos 

reikiamos sàlygos. Dar daugiau, 

suaugusiems daug galima padëti dirbant 

individualiai, o vaikø ir paaugliø psichiatras 

be komandos – kaip be rankø (juk reikia 

dirbti ir su ðeima, ir su mokykla). 

Ið kitos pusës, nors visi psichiatrai jau 

supranta, kad darbas turi bûti grindþiamas 

komandiniu principu, taèiau PSC 

ástatuose apie komandiná darbà ir vadovavimà 

jam nieko nepasakyta. Todël reikia 

ið naujo perþiûrëti tiek PSC statusà, 

tiek ástatus. Atskiro dëmesio verti objektai 

– PSC vadovø kvalifikacija, lëðos kelti 

darbuotojø kvalifikacijà. Iðsprendus 

ðiuos klausimus bûtø visai nesunku pagerinti 

sutrikimø iðaiðkinamumà, o jei vaikø 

ir paaugliø psichiatrai turëtø dar ir komandas, 

dar daug kà galëtø nuveikti. Vis 

dëlto tada iðkiltø kitas klausimas. Daliai 

vaikø ir paaugliø ambulatorinis gydymas 

bûtø nepakankamas. Kà daryti tokiu atveju? 

Tai ir yra tas antras darbo su rizikos 

grupëmis aspektas. 

Taigi, daliai vaikø pagalba negali bûti 

teikiama ambulatoriðkai – ar dël stipriai 

iðreikðtø sutrikimø, ar dël to, kad ðeima 

asociali, kad namie smurtaujama, o dël 

visko kartu. Mes turime 6 stacionarus. 

Keliø ið jø veikla taip „ðlubuoja“, kad, galima 

sakyti, jø nëra. Psichozës iðtiktà vaikà 

nusiøsti á stacionarà ne problema. Kiek 

lengvesniais atvejais gali tekti laukti eilës 

keletà mënesiø. Taèiau kadangi gydymo 

trukmë mûsø stacionaruose – apie mënesá, 

tai jokiø apèiuopiamø pagalbos vaikams 

su ryðkiais elgesio ir emocijø sutrikimais 

rezultatø per toká laikà nëra ko tikëtis 

(Vakaruose jie gydomi maþiausiai 

pusæ metø). Taigi stacionariná gydymà 

(kadangi mes vargðai) reikëtø pailginti 

bent iki trijø mënesiø 


23


Taip pat norëtøsi matyti stacionarus pakankamai specializuotus, 

kad kiekvienas psichiatras suprastø, kà jo nusiøstas vaikas 

ten gaus, nes vis tiek po stacionaro gydymà tæs jis. Kas neþino, 

paaiðkinsiu, kad psichiatrijoje stacionarinis gydymas daugeliu atvejø 

yra tik vienas ið gydymo etapø (èia ne chirurgija). Kadangi 

stacionarinis gydymas sunkiai prieinamas, daugelis vaikø patenka 

á laikinos globos namus ir juose gali bûti kelis mënesius, pusæ 

metø ir net kelis metus. Þinoma, jie ten pavalgydinti, pamigdyti ir 

t. t., bet jokia korekcija neatliekama, nors visi tie vaikai yra patyræ 

smurtà ar socialiai apleisti, agresyvûs ir t.t. Taigi tokiems globos 

namams numaèius ir tam tikrà specialistø konsultacijø skaièiø, ir 

pagerinus jø struktûrà, daug galima padaryti vaikø labui. 

Kitas ástaigø tinklas – vaikø dienos uþimtumo centrai. Jø 

Lietuvoje apie 60 ir jiems tinka viskas, kas buvo pasakyta apie 

laikinos globos namus. Jeigu ir juos pavyktø pakelti á reikiamà 

lygá, jau bûtø labai gerai. Suprantama, tokiu bûdu sumaþëtø 

eilës á psichiatrijos stacionarus ir nekeièiant finansavimo apimties 

galima bûtø didinti stacionarinio gydymo trukmæ. 

Dar vienas niuansas – tai specialiø stacionarø steigimas paaugliams 

su ryðkiais ir stabiliais elgesio sutrikimais: korekcijos 

trukmë juose bûtø iki dvejø metø. Tokiø ástaigø darbo efektyvumas 

siekia apie 50 procentø, bet ðiuo atveju svarbesnis kitas 

niuansas – prievartinis ðalinimas ið mokyklø. Manau, kad mane 

parems visi pedagogai, jei pasakysiu, kad tokie vaikai ne tik 

patys blogai elgiasi, bet suþlugdo pamokas, neigiamai veikia 

kitø bendraamþiø elgesá ir yra neigiamas pavyzdys maþiukams, 

kurie bûtent per tokià prizmæ ima suprasti didvyriðkumà. Nedëstysiu 

grupinës psichologijos principø, pasakysiu tik tiek, kad 

yra þinoma, jog pati grupë yra lengviau paveikiama negu lyderis. 

Todël tokiø neigiamø lyderiø paðalinimas plius kryptingas 

darbas su jais duoda keliagubà efektà. Ðtai jums ir narkomanijos 

bei nusikalstamumo prevencija. Taip pat man labai patinka 

idëja, kad Lietuvoje atsirastø bent keletas tokiø mokyklø kaip 

Nachimovo ar Suvorovo, kur bûtø galima ið neklauþadø iðugdyti 

tëvynës gynëjus. Nuolatos tenka susidurti su tokiais pradinukais 

– gudrûs, puikios reakcijos, bet dëmesys sutrikæs, o padëtis 

namuose nepalanki. Struktûruotoje aplinkoje jie stabilizuotøsi, 

o kartu ir ágytø specialybæ. Kai paklausiau olandø psichiatro, 

kokias specialybes pas juos iðsirenka tapæ suaugusiais 

hiperaktyvûs vaikai, atsakë, kad daþniausiai policininkø ar gaisrininkø 

ar panaðias. 

Baigdamas noriu pasakyti, kad neþinau në vienos Vakarø valstybës, 

kurioje vaikø psichiatrijos sistema priklausytø nuo vienos 

þinybos (ministerijos) ir dar bûtø jos finansuojama. Visose 

man þinomose valstybëse vaikø psichiatrijos sistemos finansavimas 

yra miðrus: ið socialiniø reikalø, vidaus reikalø, sveikatos 

apsaugos, ðvietimo þinybø ir ávairiø fondø. Todël manau, kad ir 

pas mus nebus jokios prevencijos, kol nepradës veikti visa sistema. 

O jà sukurti turëtø tarpþinybinë darbo grupë (pageidautina 

kompetentinga), ji ir kontroliuotø planø ágyvendinimà, o kad 

jos sprendimai bûtø greitai vykdomi, ji turëtø bûti atskaitinga 

patiems aukðèiausiems asmenims. Jeigu Ðvedijoje, kur yra du 

kartus daugiau gyventojø, kalëjimuose sëdi tris kartus maþiau 

nuteistøjø, tai nemaþa dalimi dël to, kad Ðvedija turi gerà vaikø 

ir paaugliø psichikos sveikatos prieþiûros sistemà. Tà patá galima 

pasakyti ir apie kitas iðsivysèiusias ðalis. 

Kai kalbama apie lëðas prevencijai, reikëtø apskaièiuoti, ir 

kiek þalos padaro nepilnameèiø nusikalstamumas, kiek kainuoja 

bylø tyrimas, teismo procesas ir iðlaikymas kolonijoje. 

Bûtø tikrai ádomu pamatyti tuos skaièius. Lyg ir laikas apsispræsti, 

ar plësime kalëjimø pramonæ, ar prevencinæ sistemà. 

Escitalopramas (Cipralex ® ) – vienintelis pasaulyje ið izomerø 

miðinio iðskirtas antidepresantas 

Cheminiai junginiai, kuriø formulë yra ta pati, bet atomø 

iðsidëstymas erdvëje skirtingas, vadinami izomerais. Izomerai 

skirstomi á struktûrinius, optinius ir geometrinius. Daugelis 

vaistø yra izomerinës struktûros, t.y. sudaryti ið dviejø skirtingø 

izomerø. Daþniausiai gydomàjá vaisto poveiká lemia tik vienas 

ið dviejø izomerø. Kitas izomeras, áeinantis á vaisto struktûrà, 

yra nenaudingas. Be to, neveiklieji izomerai bûna netgi 

þalingi: gali maþinti vaistø efektyvumà, didinti ðalutinio poveikio 

daþná ir toksiðkumà. Todël farmacijos pramonëje seniai 

uþsibrëþta atskirti veikliuosius izomerus nuo neveikliøjø. Deja, 

iki ðiol tà padaryti daþniausiai buvo neámanoma dël technologiniø 

sunkumø. Tik nedaugelá psichotropiniø preparatø 

pavyko iðgryninti. Danijos farmacijos kompanija Lundbeck, 

turinti didelæ neuroleptikø ir antidepresantø sintezës patirtá, 

jau daugiau nei prieð 20 metø þengë pirmus þingsnius ðia linkme. 

Praeito amþiaus devintame deðimtmetyje ðios kompanijos 

laboratorijose buvo sukurta pramoninë technologija, ágalinusi 

atskirti iki tol naudoto vaisto sordinolio cis- bei transizomerus 

ir sukurti neuroleptikà Cisordinol®, plaèiai vartojamà 

iki ðiol. Kitas labai reikðmingas þingsnis yra escitalopramo sukûrimas. 

Citalopramas yra daugybës simetriðkø molekuliø, vadinamø 

optiniais izomerais, miðinys. Chemiðkai ðios molekulës yra 

identiðkos, bet erdvëje viena kitos atþvilgiu iðsidësèiusios poromis 

lyg veidrodiniai atspindþiai ir vadinamos enantiomerais. 

Jos sudaro bendrà raceminá miðiná. Vienà pusæ raceminio miðinio 

sudaro kairieji, kità – deðinieji enantiomerai, vadinami 

atitinkamai S-citalopramu ir R-citalopramu. Taigi citalopramas 

pasiþymi chiraline sandara. Þodis „chiralinis” yra kilæs ið 

senovës graikø kalbos ir reiðkia „ranka”. Þmogaus kûnas taip 

pat yra chiralinës sandaros. Pvz., þmogaus delnai, nors ir vienodi, 

bet tuo paèiu ir skirtingi. Neapsukus vieno delno kito 

atþvilgiu 180° kampu, jø vieno ant kito negalima uþdëti. Chiralinæ 

sandarà gerai iliustruoja daþnai pateikiamas pavyzdys, 

kad negalima uþmauti kairës pirðtinës ant deðinës rankos ir 

,atvirkðèiai, deðinës pirðtinës – ant kairës rankos. 

Daugelis ávairiø klasiø antidepresantø yra chiraliniai junginiai. 

Pvz., ið raceminiø miðiniø yra sudaryti kai kurie tricikliai 

antidepresantai, fluoksetinas, mianserinas, mirtazapinas, reboksetinas, 

venlafaksinas. Labai retai abu raceminio miðinio 

enantiomerai yra vienodai veiklûs. Daþniausiai vaistà sudaro 

veiklioji ir neveiklioji enantiomerø dalys. Ðis dësningumas galioja 

ir citalopramui: gydomuoju poveikiu pasiþymi tik kairy- 



Naujausias SSRI 

grupës antidepresantas 

escitalopramas (Cipralex ® ) 

Gyd. A. Gudelis 

Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë 

no readsorbcijos inhibitorius ið visø SSRI 

grupës vaistø. Jo selektyvumo rodiklis siekia 

7000 ir lenkia pirmtako citalopramo 

rodiklá, kuris yra 4000. Kitø SSRI grupës 

vaistø selektyvumas yra þymiai maþesnis. 

Escitalopramas neveikia dofamino, alfa 

ir beta adrenoreceptoriø. Jis taip pat nesàveikauja 

su benzodiazepininiais, muskarininiais 

receptoriais. Kitaip negu citalopramas, 

escitalopramas visiðkai neveikia 

histamininiø H1 receptoriø (manoma, 

kad silpnà citalopramo sàveikà su pastaraisiais 

receptoriais lemia R-citalopramas). 

Reikðminga ir tai, kad escitalopramas 

neveikia Na + , K + , Cl + , Ca + jonø kanalø 

pralaidumo. Ið viso yra iðtirta apie 

150-ies ávairiø receptoriø sàveika su escitalopramu. 

Nustatyta, kad escitalopramo 

efektyvumas pasireiðkia tik dël serotonino 

readsorbcijà slopinanèiø savybiø. 

Escitalopramas þmogaus organizme 

metabolizuojamas kepenø citochromo 

P450. Pirminis jo metabolitas S-demetilcitalopramas 

ir antrinis metabolitas S- 

didemetilcitalopramas metabolizuojami 

per CYP2C19, CYP2D6, CYP3A4 izoenzimus. 

Abu metabolitai yra maþai 

veiklûs. Escitalopramo jungimosi su 

plazmos proteinais rodiklis yra 56 proc., 

pusinio eliminavimo trukmë – 27–32 val. 

Didþioji escitalopramo ir jo metabolitø 

dalis iðsiskiria per inkstus gliukuronidø 

pavidalu. Vaisto adsorbcija nepriklauso 

nuo maisto. Escitalopramo farmakokinetika 

yra linijinë, t. y. jo koncentracija kraujo 

plazmoje proporcinga suvartotai dozei. 

Tai svarbus privalumas. Ið kitø SSRI grupës 

vaistø linijinë farmakokinetika bûdinga 

tik citalopramui ir sertralinui. 

Escitalopramo sàveika su kitais vaistais 

yra neþymi ir maþai reikðminga. Atlikus 

klinikinius tyrimus ir palyginus juos su 

pirmtako citalopramo duomenimis, jokiø 

naujø escitalopramo sàveikos su kitais 

vaistais atvejø nenustatyta. Skiriant escisis 

jo enantiomeras S-citalopramas (patogumo 

dëlei jis vadinamas escitalopramu). 

Tik pastaraisiais metais, farmacijos 

pramonëje ádiegus chiralinio atskyrimo 

technologijà, pavyko iðgryninti citalopramà 

ir pradëti gaminti naujà vaistà 

– escitalopramà. Tai – ðiuo metu vienintelis 

pasaulyje ið raceminio miðinio 

dirbtiniu bûdu iðskirtas antidepresantas. 

Jo klinikiniø tyrimø rezultatai nustebino 

paèius vaisto kûrëjus ir netgi aplenkë 

jø lûkesèius. Daugelis duomenø rodo, 

kad tai – ne mechaniðkai atskirtas 

veiklusis citalopramo enantiomeras, bet 

þymiai geresnës kokybës vaistas. Jo veiklumo 

tyrimai rodo, kad ekvivalentinëmis 

dozëmis ðis preparatas yra veiksmingesnis 

uþ savo pirmtakà citalopramà. Preklinikiniuose 

tyrimuose in vivo su eksperimentinëmis 

pelëmis escitalopramo 

depresijos ir nerimo slopinamasis poveikis 

pasireikðdavo þymai anksèiau negu 

kitø antidepresantø – jau po savaitës. 

Manoma, kad tai – iðskirtinë ir labai svarbi 

escitalopramo savybë. Tai leidþia daryti 

iðvadà apie „þalingas“ R-citalopramo 

savybes: manoma, kad raceminiame 

RS miðinyje jis maþina escitalopramo 

veiksmingumà ir lemia uþdelstà jo poveiká, 

t.y. pasiþymi slopinamuoju (inhibiciniu) 

poveikiu. Vadinasi, deðiniojo 

optinio izomero atskyrimas leido sukurti 

ne patobulintà dvigubai maþesniu dozavimu 

pasiþymintá citalopramà, o aukðtesnës 

kokybës vaistà, kurio veikimo nestabdo 

neveiklioji dalis. 

Escitalopramo 

farmakodinaminës ir 

farmakokinetinës savybës 

SSRI antidepresantø selektyvumà apibrëþia 

serotonino ir noradrenalino readsorbcijos 

slopinimo santykis. Escitalopramas 

yra pats selektyviausias serotonitalopramo 

su MAO inhibitoriais, didëja 

serotoninerginio sindromo rizika, todël 

kartu ðiø vaistø vartoti negalima. Taip pat 

nerekomenduojama skirti escitalopramo 

kartu su triptofanu ar kitomis medþiagomis, 

kuriose gausu serotonino. 

Escitalopramo toleravimo 

ir saugumo duomenys 

Ðalutinio poveikio daþniui nustatyti yra 

apibendrinti 4 placebu kontroliuoti tyrimai. 

Ðiø tyrimø imtá sudarë 715 pacientø, 

gydytø escitalopramu, 408 – citalopramu, 

592 – placebu. Ðalutiniais reiðkiniais 

skundësi 73 proc. gydytø escitalopramu, 

77 proc. – citalopramu, 64 proc. – 

placebu. Vaisto vartojimà dël nepakankamo 

veiksmingumo nutraukë 4 proc. placebu, 

2 proc. escitalopramu ir 1 proc. citalopramu 

gydytø asmenø. Dël ðalutinio 

poveikio vaisto vartojimà nutraukë 6 

proc. escitalopramu, 5 proc. citalopramu, 

2 procentai placebu gydytø pacientø. Apibendrinus 

rezultatus nustatyta, kad escitalopramo 

sukeltas ðalutinis poveikis yra 

retas ir panaðus á citalopramo. Daþniau 

nei skiriant placebà uþfiksuoti pykinimas, 

nemiga, ejakuliacijos sutrikimas, burnos 

dþiûvimas ir somnolencija. Bet tik pykinimas 

pasireiðkë daugiau kaip 10 proc. 

atvejø. Tyrimuose nustatyta, kad vartojant 

escitalopramà svoris nekinta. Escitalopramas 

taip pat nesukelia elektrokardiogramos 

pokyèiø, nekeièia arterinio kraujo 

spaudimo, nesukelia nutraukimo sindromo. 

Atlikus papildomus tyrimus padaryta 

iðvada, kad galima be jokios rizikos 

ávesti citalopramà, jei prieð tai pacientas 

buvo gydomas kitu SSRI grupës preparatu. 

Vaisto saugumà patvirtina 3-jø 

perdozavimo atvejø apraðymas. Didþiausia 

suvartota dozë buvo 600 mg, bet net 

ir ðiuo atveju jokiø perdozavimo simptomø 

nebuvo uþfiksuota. 


25


Klinikiniø tyrimø apþvalga 

Didþiosios depresijos 

gydymo tyrimai 

Atlikti 4 dvigubai akli, placebu kontroliuoti 

ir atsitiktinës atrankos metodu 

paremti escitalopramo veiksmingumo tyrimai, 

du ið jø – JAV, kiti du – Kanadoje 

ir Europoje. Minimalus Montgomerio- 

Asbergo depresijos vertinimo skalës 

(MADRS) rodiklis buvo 22 balai, vidutinis 

– 29 balai. Gydymo trukmë – 8 savaitës. 

3-juose tyrimuose escitalopramas 

buvo lyginamas su citalopramu ir placebu, 

viename tyrime – tik su placebu. 

Bendrà visø tyrimø imtá sudarë 1321 pacientas. 

Vidutinë escitalopramo dozë buvo 

13 mg per parà, citalopramo – 29 mg 

per parà. 

Apibendrinus visø tyrimø rezultatus 

nustatyta, kad tiek escitalopramas, tiek 

citalopramas buvo þymiai veiksmingesni 

uþ placebà. Palyginus citalopramo ir 

escitalopramo veiksmingumà pastebëta, 

kad escitalopramas pradeda veikti þymiai 

greièiau uþ citalopramà. Be to, konstatuotas 

geresnis escitalopramo gydomasis 

poveikis. 

Iðtirta sunkia depresija serganèiø pacientø 

grupë, sudariusi 40 proc. visø dalyvavusiø 

4-se tyrimuose asmenø. Á ðià 

grupæ buvo átraukti pacientai, kuriø 

MADRS rodiklis buvo 30 ir daugiau balø. 

Ir ðiuo atveju geriausias ir greièiausiai 

veikiantis buvo escitalopramas. 

Remisijà, t.y. MADRS skalës sumaþëjimà 

iki 12-os ir maþiau balø, taip pat þymiai 

daþniau, pasiekë pacientai, vartojæ citalopramà. 

Atskirø MADRS skalës punktø 

nagrinëjimas parodë, kad escitalopramas 

veiksmingai slopina nerimo simptomus, 

vidinæ átampà, miego sutrikimus. Taip pat 

tyrimø rezultatai parodë, kad escitalopramas 

greitai ðalina psichomotoriná slopinimà, 

kognityvinës funkcijos sutrikimus ir 

gerina susikaupimà (buvo nagrinëjamas 6- 

as MADRS skalës punktas). 

setinu. Tyrimo imtá sudarë 288 pacientai. 

Buvo naudojamos 10–20 mg escitalopramo 

ir 75–150 mg venlafaksino XR 

dozës. Tyrimo trukmë – 8 savaitës. Nagrinëjant 

jame iki pabaigos dalyvavusiø 

pacientø gydymo rezultatus nustatyta, 

kad gydytiems escitalopramu pacientams 

stabilus nepertraukiamas atsakas 

pasireikðdavo vidutiniðkai 4,6 dienos 

anksèiau negu gydytiems venlafaksinu. 

Taip pat stabili remisija tarp gydytø escitalopramu 

pacientø pasireikðdavo vidutiniðkai 

6,6 dienos anksèiau negu tarp 

gydytø venlafaksinu. Vertinant ðalutiniø 

poveikiø daþná konstatuota, kad pykinimas, 

prakaitavimas, viduriø uþkietëjimas 

þymiai daþniau pasireikðdavo vartojusiems 

venlafaksinà pacientams. Nutraukimo 

simptomai buvo vertinami po 8-iø 

gydymo savaièiø. Vartojusiems maþesnes 

dozes gydymas nutrauktas ið karto, 

vartojusiems didesnes dozes – palaipsniui, 

per 4 dienas. Nustatyta, kad nutraukimo 

simptomai buvo daþnesni vartojusiø 

venlafaksino pacientø grupëje. 

Ilgalaikio gydymo duomenys 

Ilgalaikio profilaktinio gydymo escitalopramu 

veiksmingumas iðtirtas 2-iuose 

klinikiniuose tyrimuose. Viename tyrime 

escitalopramas buvo lyginamas su 

placebu, kitame – su citalopramu. Abiejø 

tyrimø rezultatai parodë, kad escitalopramas 

yra ypaè veiksmingas preparatas 

ilgalaikiam gydymui ir atkryèio 

profilaktikai. Kitu tyrimu, trukusiu 12 

mënesiø, árodytas labai geras ðio vaisto 

toleravimas, saugumas ir retas ðalutinio 

poveikio daþnis. 

Escitalopramo 

veiksmingumo gydant nerimo 

sutrikimus tyrimai 

Yra atlikti 3 randomizuoti, placebu 

kontroliuoti klinikiniai tyrimai, kuriuose 

palygintas escitalopramo veiksmingumas 

su placebu gydant panikos, generalizuoto 

nerimo ir socialinio nerimo sutrikimus. 

Visuose juose nustatytas neabejotinas 

escitlopramo veiksmingumas 

ir pranaðumas palyginti su placebu. 

Iðvados 

• Escitalopramas – aktyvusis optinis 

citalopramo izomeras. Nustatyta, kad ekvivalentinëmis 

dozëmis jis yra veiksmingesnis 

uþ savo pirmtakà citalopramà. Ði 

jo savybë iðryðkëjo dël inhibuojamuoju 

Escitalopramo ir venlafaksino 

palyginamasis tyrimas 

Escitalopramo veiksmingumui ávertinti 

buvo atliktas palyginamasis tyrimas su 

venlafaksinu. Pastarasis antidepresantas 

pasirinktas neatsitiktinai: jis priklauso 

skirtingai SNRI antidepresantø grupei, 

pasiþymi veiksmingumu ir greita veikimo 

pradþia, taip pat viename ið palyginamøjø 

tyrimø árodytas jo pranaðumas 

palyginti su SSRI grupës vaistu fluokpoveikiu 

pasiþyminèio R-citalopramo 

paðalinimo ið raceminio RS miðinio. 

• Placebu kontroliuotuose klinikiniuose 

tyrimuose escitalopramo veikimo 

pradþia pasireikðdavo þymiai greièiau 

negu citalopramo. Be to, veiksmingumu 

jis pralenkë savo pirmtakà. Palyginamojo 

tyrimo metu escitalopramu gydytø pacientø 

nepertraukiamas atsakas ir stabili 

remisija uþfiksuoti þymiai anksèiau negu 

gydytø venlafaksinu XR. Kadangi 

venlafaksinas pasiþymi ypaè greita veikimo 

pradþia, tyrimo rezultatai árodo, 

kad escitalopramas iðsiskiria ið visø kitø 

SSRI grupës vaistø, kuriø gydomasis 

poveikis pasireiðkia vëlai. 

• Escitalopramu galima veiksmingai 

gydyti sunkias depresijas. 

• Escitalopramu tinka gydyti nerimo 

sutrikimus. 

• Tai labai saugus, gerai toleruojamas 

antidepresantas. 

Literatûra 

1. Stuart A Montgomery, Pocket Pharma: 

Escitalopram and depression, London, 

Science Presss LTD; p.21-56. 

2. Stahl S., Gergel I., Li D. Escitalopram 

in the treatment of panic disorder. Int. J 

Neuropsychopharmacol 2002; 5 (suppl. 

1) p217-222. 

3. Gorman JM, Korotzer A, Su G. Efficacy 

comparison of escitalopram and citalopram 

in the treatment of major depressive 

disorder: pooled analysis of placebocontrolled 

trials. CNS Spectrums 

2002; 7:40-44. 

4. Mongometry SA, Loft H, Sanchesz C 

et al. Escitalopram (S-enantiomer of citalopram): 

clinical efficacy and onset of 

predicted from rat model. Pharmacology 

2001; 88:282-286. 

5. Burke WJ, Gergel I Bose A ixed- dose 

trial of the single isomer SSRI escitalopram 

in depressed outpatiens. Jcilin 

Psychiatry 2002; 63:331-336. 

6. WadeAG, Lemming OM, Hedegaard 

KB. Escitalopram 10mg/ day is effective 

and well tolerated in a placebo-controlled 

study in depression in primary 

care. Int Clin Psychopharmcol 2002; 

17:95-102. 

7. Rosenthal MH, Zonberg G, Li D. Efficacy 

and tolerability of escitralopram in 

patiens intolerant of other SSRIs. Int J 

Neuropsychopharmacol 2002; 

5(Suppll):S14 

8. Owens Mj, Knight Dl, Nemeroff CB: 

Second - generation SSRIs: human monoamine 

transporter bindin profile of escitalopram 

and R-fluoxetine. Biol. Psychiatry 

(2001) 50:345-350. 



27



ZENTIVA – naujas 

partneris pschiatrijoje 

ZENTIVA – tai Prahoje ásikûrusio naujojo 

tarptautinio farmacijos koncerno pavadinimas. 

Koncernas ákurtas susijungus 

dviem klestinèioms kompanijoms – 

LEÈIVA ir SLOVAKOARMA. 

Kompanija LEÈIVA – Èekijos farmacijos 

pramonës lyderë. Apytiksliai 65% jos 

produkcijos parduodami vietinëje rinkoje, 

23% eksportuojami á Slovakijà, likusi 

dalis atitenka ávairioms Europos rinkoms. 

Pastaraisiais metais kompanija pasiþymëjo 

sparèiu pelno augimu. 2002 metais kompanijos 

pajamos virðijo 5,9 milijardo Èekijos 

kronø (198 milijonus JAV doleriø), 

uþdarbis prieð palûkanas ir amortizacinius 

atskaitymus sudarë 1,8 milijardo Èekijos 

kronø (60 milijonø JAV doleriø). 

LEÈIVOS vystymosi istorija apima net 

600 metø. Kompanijà ákûrë Prahos verslininkø 

ragneriø ðeima, pradëjusi vaistus 

gaminti pramoniniu bûdu. Po karo nacionalizavus 

Èekoslovakijos pramonæ, ragneriø 

gamykla netrukus tapo pirmaujanèia 

Èekoslovakijos farmacijos pramonës 

ámone, kuri 6-ajame deðimtmetyje buvo reorganizuota 

á valstybinæ ámonæ LEÈIVA. 

1998 m. Èekijos vyriausybë leido privatizuoti 

pagrindinæ ðalies vaistø gamyklà 

ir per trejus metus ámonë buvo visiðkai 

modernizuota. Jai vadovauti ëmë privatûs 

akcininkai ir JAV investiciniai fondai, 

kurie daug lëðø investavo á mokslo tiriamàjà 

veiklà, naujø gamybos technologijø 

vystymà, kokybës kontrolës sistemø 

diegimà. Kompanija ádiegë GMP (geros 

gamybos praktikos) standartus visuose 

gamybos etapuose (tuo gali pasigirti tik 

nedaugelis centrinës Europos gamyklø), 

pertvarkë ámonæ pagal Europos Sàjungos 

reikalavimus. Dabar tai – viena pelningiausiø 

gamyklø Europoje. 

Rezultatø ilgai laukti nereikëjo: 

1999 m. nauji preparatai sudarë 14%, o 

2001 m. – beveik 40% kompanijos apyvartos. 

Vien 2001 m. kompanija pateikë 

rinkai: „Celiprol“ (celiprololum), „Citalec“ 

(citalopramum), „Hypnogen“ (zolpidemum), 

„Mycomax“ (fluconazolum), 

„Neurol“ (alprazolamum), „Penester“ (finasteridum), 

„Simvacard“ (simvastatinum), 

„Zodac“ (cetirizinum), „Zoxon“ 

(doxazosinum). 2002 m.– „Agen“ (amlodipinum), 

„Onychon“ (terbinafinum), 

2003 m. – „Azitrox“ (azithromycinum), 

„Rispen“ (risperidonum). 

Ðie pavadinimai byloja, kad kompani- 

ja specializuojasi ðiuolaikiðkiausiø generiniø 

preparatø, kuriø patento galiojimo laikas 

baigësi vos prieð metus ar dvejus, gamyboje. 

Kompanija LEÈIVA tiekia rinkai 

vaistus, kurie neseniai daugeliui buvo neáperkami. 

64% kompanijos gaminamø preparatø 

sudaro generiniai vaistai. Ðiandien 

LEÈIVA gamina 130 pavadinimø ir 230 

formø vaistus, naudojamus endokrinologijoje, 

neurologijoje ir psichiatrijoje, urologijoje, 

ginekologijoje, gastroenterologijoje, 

pulmonologijoje ir kitose srityse. 

Antrasis koncerno partneris, SLOVA- 

KOARMA, – pirmaujanti Slovakijos farmacijos 

kompanija, ypaè daug dëmesio 

skirianti tyrimams, ávairiø naujø vaistø, 

chemikalø ir kosmetiniø preparatø gamybai. 

Beveik pusë kompanijos gaminamos 

produkcijos realizuojama Èekijos rinkoje, 

vienas treèdalis – Slovakijoje, o likusi dalis 

eksportuojama á beveik 25 ðalis. 2002 

m. kompanijos pardavimø apyvarta sudarë 

5,0 milijardo Slovakijos kronø (129 milijonus 

JAV doleriø), o pajamos prieð sumokant 

palûkanas ir amortizacinius atskaitymus 

sudarë 941 milijonà Slovakijos kronø 

(24 milijonus JAV doleriø). 

Dviejø kompanijø veiklos integracija buvo 

svarbus, konsoliduojantis þingsnis. 

„Ðiuo metu ásteigto koncerno ZENTIVA 

prekybos apyvarta sudaro apytikriai deðimt 

milijardø Èekijos kronø. Tai stambiausia 

kompanija regiono farmacijos kompanijø 

penketuke“, – komentuodamas LEÈIVA ir 

SLOVAKOARMA integracijos pradþià 

teigia koncerno ZENTIVA generalinis direktorius 

Jiris Michalas. 

Naujasis koncernas tæs veiklà daugelyje 

ðaliø: Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, 

Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir kitose 

NVS ðalyse, tieks veikliàsias medþiagas 

ir farmakologinæ dokumentacijà daugeliui 

vakarø Europos kompanijø. Tai moderni 

ir kompetentinga farmacijos kompanija, 

dirbanti lanksèiai ir tikslingai planuojanti 

savo ateitá, orientuotà á kokybiðkà produkcijà, 

maksimaliai tenkinanèià pacientø 

ir gydytojø poreikius. 

Bus tæsiama prekyba ypaè kokybiðkais 

generiniais kompanijos LEÈIVA preparatais, 

kurie veiksmingumu ir poveikiu visiðkai 

atitinka patentinius. Kad preparatas 

galëtø vadintis generiniu analogu, jis 

turi atitikti daugybæ reikalavimø, árodanèiø 

jo lygiavertá poveiká þmogaus organizmui. 

Su kiekvienu á rinkà iðleidþiamu 

LEÈIVA vaistu pirma atliekami bioekvivalentiðkumo 

tyrimai (terapinës vaisto dozës 

ásisavinimo laipsnio ir greièio palyginimas 

su originaliu preparatu), ásitikinant, 

kad biologinis generinio preparato poveikis 

yra lygiai toks pat kaip ir patentinio. 

Atlikus biologinio ekvivalentiðkumo tyrimus 

nebereikia kartoti brangiø ir ilgai 

trunkanèiø klinikiniø tyrimø. Vëliau atliekami 

klinikinio saugumo ir veiksmingumo 

(vadinamieji PMS) tyrimai rodo, 

kad klinikinëje praktikoje ðie generiniai 

vaistai puikiai pasiteisina. 

Siekiant taupyti lëðas ne tik pas mus, 

bet ir turtingose Vakarø ðalyse generiniai 

preparatai uþima vis didesnæ farmacinës 

rinkos dalá. Pavyzdþiui, JAV per pastaruosius 

20 metø generiniø vaistø dalis rinkoje 

iðaugo nuo 19 iki 47 proc. 

Lietuvoje kompanija LEÈIVA (netrukus 

persivadinsianti ZENTIVA) - jau nuo 

2000-øjø. Gerai þinomi jos vaistai „Hypnogen“, 

„Ofloxin“, „Agen“, „Mycomax“, 

„Zoxon“, „Penester“. Ði kompanija Lietuvos 

gyventojams uþtikrina moderniø ir 

kokybiðkø generiniø preparatø pasirinkimà, 

dël kuriø veiksmingumo ir prieinamos 

kainos racionaliau paskirstomos sveikatos 

prieþiûros lëðos, geriau tenkinami 

gydytojø ir pacientø poreikiai. 

LEÈIVA naujovë – vienintelis atipinis 

generinis prieðpsichozinis preparatas 

„Rispen“ (risperidonum). Kokybiðki generiniai 

vaistai Lietuvos pacientams uþtikrina 

ðiuolaikiniø preparatø prieinamumà 

maþesne kaina, taigi PSD lëðos paskirstomos 

kur kas racionaliau. Vien tik 

„Rispen“ registravimas ir átraukimas á 

Kompensuojamøjø vaistø sàraðà nuo 

2003 rugsëjo 12 d. leido sumaþinti gydymo 

risperidonu iðlaidas Lietuvoje 30%. 

Þinant, kad praeitais metais gydymui ðiuo 

vaistu kompensuoti iðleista per 8 milijonus 

litø, sutaupomø pinigø suma iðties solidi. 

Uþ ðiuos pinigus dar didesniam skaièiui 

pacientø bus galima uþtikrinti gydymà 

moderniais vaistais. 

Koncernas ZENTIVA ir toliau skirs nemaþa 

finansiniø iðtekliø naujos produkcijos 

vystymui, technologijø diegimui ir 

veiklos vystymui naujose rinkose. Naujoji 

kompanija galës geriau vykdyti savo 

ásipareigojimus – padëti veiksmingai ir racionaliai 

valdyti sveikatos prieþiûros iðlaidas 

ir tokiu bûdu gerinti gyvenimo kokybæ 

ávairiose pasaulio ðalyse. 


29


Spitomin (buðpironas) nerimo 

simptomams gydyti esant 

priklausomybëms 

Priklausomybës ligø paplitimas tarpe serganèiøjø 

psichikos ligomis yra apie 50% 

(George&Krystal, 2000; Regier et al., 

1990). Priklausomybes ligas daþnai lydi nerimo 

ir depresijos simptomai, manoma, kad 

ðiuos sindromus sieja dvikryptis etiopatogenezinis 

ryðys. Aiðkinantis ðá ryðá keliamos 

ávairios hipotezës: svaigalø vartojimas ir dël 

to iðsivystanti priklausomybë – tai savigyda 

mëginant malðinti nemalonius nerimo 

simptomus. Kita hipotezë teigia, kad ðiuos 

sutrikimus vienija genetiniai, aplinkos ir socialiniai 

rizikos faktoriai (George and Krystal, 

2000). Dviguba psichikos ir priklausomybës 

sutrikimo diagnozë apsunkina gydymà, 

blogina somatinæ pacientø bûklæ. Lietuvoje 

priklausomybës ligø paplitimas taip 

pat nemaþëja, labiausiai paplitusios priklausomybës 

nuo alkoholio ir tabako. 

Epidemiologinës studijos pabrëþia stiprø 

ryðá tarp priklausomybiø ir nerimo bei 

nuotaikos sutrikimø. Ankstyvoje alkoholizmo 

stadijoje iðreikðti nerimo simptomai 

bûdingi daugiau nei 40-50 proc. pacientø. 

Rossas ir bendraautoriai (1988), tirdami 

279 motyvuotus gydytis nuo alkoholizmo 

asmenis, nustatë, kad daugumai jø bûdingi 

komorbidiniai nerimo sutrikimai: generalizuoto 

nerimo sutrikimas diagnozuotas 

50,7 proc. tirtøjø , fobijos – 30,5 proc., panika 

– 9,2 proc., obsesinis kompulsinis sutrikimas 

– 8,2 proc. Tuo tarpu metant rûkyti 

vienas ið sunkiausiai iðgyvenamø 

simptomø yra sustiprëjæs nerimas, dël kurio 

daþnai atkrintama. Tarp ðizofrenija serganèiø 

yra itin paplitusi priklausomybë nuo 

tabako: rûkanèiø pacientø skaièius ávairiø 

studijø duomenimis yra nuo 58 iki 88 proc. 

(Hughes et al., 1986; Kelly and 

McCreadie, 1999). Nikotinas indukuoja 

kepenø citochromà P450, dël ko gali sumaþëti 

prieðpsichoziniø vaistø koncentracija 

serume. Nustojus rûkyti, koncentracija 

didëja, savo ruoþtu iðryðkindama ðalutinius 

reiðkinius – nerimà, akatizijà, parkinsonizmà. 

Alkoholio vartojimas ir vartojimo 

nutraukimas sukelia somatinius simptomus, 

dël kuriø iðryðkëja nerimas, savo 

ruoþtu skatinantis kartotiná ilgalaiká gërimà. 

Daþnai vartojant alkoholá atsiranda 

menkavertiðkumo jausmas ir baimë, kurie 

taip pat provokuoja pakartotiná alkoholio 

vartojimà. Priklausomybë nuo alkoholio 

tris kartus daþnesnë tarp asmenø, kuriems 

buvo nustatyti panikos sutrikimai ir pani- 

kos atakos, pasireiðkianèios prieð arba po 

alkoholio vartojimo. 

Esant dvigubai diagnozei nerimo simptomams 

malðinti (tuo paèiu sumaþinant atkryèio 

pavojø) labiausiai tinka nebenzodiazepininiai 

anksiolitikai – pavyzdþiui 

Spitominas (buðpironas). Ðá pasirinkimà 

sàlygoja græsianti priklausomybë nuo benzodiazepinø, 

nes esant vienai priklausomybei 

padidëja kitø priklausomybiø rizika. 

Spitominas (buðpironas) - tai nebenzodiazepininis 

anksiolitikas, kurio terapinis 

efektyvumas ekvivalentiðkas benzodiazepinams. 

Jis veiksmingai slopina psichinius 

nerimo simptomus: átampà, baimæ, nemigà, 

dëmesio sutrikimus, ðvelnina depresijos 

simptomus, taip pat somatinius nerimo 

simptomus: motorinius, sensorinius, kardiovaskulinius, 

kvëpavimo, gastrointestinalinius, 

urogenitalinius, vegetacinius. Psichiniai 

nerimo simptomai (pirmiausia nerimastinga 

nuotaika, átampa ir elgesys) pradeda 

maþëti anksèiau uþ somatinius – jau po pirmos 

savaitës. Somatiniai nerimo simptomai 

sumaþëja maþdaug po dviejø gydymo savaièiø. 

Literatûroje vyrauja nuomonë, kad 

gydant priklausomybæ nuo alkoholio svarbiausias 

Buspirono poveikis yra ne tiesioginis 

vartojamo alkoholio kiekio sumaþinimas, 

bet teigiama átaka psichopatologiniams, 

o ypaè nerimo simptomams. 

Vis gausëja tyrimø, kurie aiðkinasi kaip 

anksiolitikø vartojimas veikia rûkymo 

nutraukimà. Nerimastingiems pacientams 

metantiems rûkyti labiausiai tinka 

priedanga anksiolitikais (Cinciripini, 

1995). Rûkantieji daþnai nenori vartoti 

papildomø vaistø, dël patiriamø ðalutiniø 

reiðkiniø kognityvinëms funkcijoms, 

todël ðiuo atveju labiausiai tinka anksiolitikai 

nedarantys poveikio ðioms funkcijoms, 

pavyzdþiui, buðpironas (West, 

1997; Parrot, 1999). 

Gydant priklausomybæ nuo alkoholio 

Spitominas (buðpironas) teigiamai veikia 

bendràjá gydymo procesà, nes: 

• sustiprina terapinæ sàjungà ir pagerina 

ligonio norà bendradarbiauti; 

• daugiau ligoniø tæsia gydymà tiek kiek 

numatyta, daugiau jø baigia pilnà gydymo 

kursà; 

• maþina potrauká prie alkoholio; 

• maþina gërimo intensyvumà, iðgërimø 

daþná, pailgina laikotarpius tarp sunkiø gërimo 

atkryèiø; 

• viename tyrimø pastebëta tendencija, 

kad per ðeðis mënesius po gydymo buðpironu 

sumaþëjo ne tik suvartojamo alkoholio 

kiekis, bet ir gërimo dienø skaièius. 

Spitomino (buðpirono) dozavimas: 

Penkiuose kontroliniuose tyrimuose dienos 

dozë buvo 15-60 mg (vidutiniðkai 

38,4-43,0 mg). Rekomenduojama optimali 

terapinë palaikomoji dozë 30–60 mg/p, minimali 

gydymo trukmë 4-6 sav. Daþniausiai 

pacientai gerai toleruoja greità dozës 

titravimo metodikà: pirmomis dienomis 

pradinë dozë siekia 15 mg/p. (po 5 mg, 

3k./d.), jeigu pacientas vaistà toleruoja gerai, 

pridedama po 5 mg/d., kas 3-4 dienas.Taèiau 

daliai pacientø, ypaè esant 

ûmioms nerimo formoms, dozæ reikëtø didinti 

lëèiau. Rekomenduojama nerimo sutrikimø 

gydymà iðnykus simptomams tæsti 

nuo 6 mën. iki vieneriø metø. (Nutt. D. 

ir kt., 1998). Gydant terapinëmis buðpirono 

dozëmis, nëra poveikio kognityvinëms 

funkcijoms, stebimas anksiolitinis ir ðvelniai 

sedatyvinis psichomotorikos neslopinantis 

poveikis. Atlikti klinikiniai tyrimai 

parodë, kad buðpironas yra veiksmingesnis 

nei diazepamas generalizuoto nerimo 

sutrikimams gydyti. Staigus benzodiazepinø 

vartojimo nutraukimas gali sukelti 

traukuliø priepuolius arba netgi psichozines 

bûkles, o staiga sumaþinus dozæ gali 

iðryðkëti depresijos simptomai. Vartojant 

Spitominà nesivysto tolerancija, nëra nutraukimo 

sindromo, miorelaksacijos, mieguistumo, 

jis veiksmingai stiprina motyvacijà 

gydytis, maþiau pacientø pirma laiko 

nutraukia gydymosi kursà. 

Tyrimø duomenys rodo, kad buðpironas 

praktiðkai nekelia piktnaudþiavimo 

pavojaus. Taigi ðis vaistas tinkamas net 

nustaèius genetiná polinká priklausomybëms, 

kadangi nesukelia euforijos, o nuo 

didesniø doziø, netgi prieðingai, gali iðsivystyti 

disforija. 

Spitominas (buðpironas) rekomenduojamas 

pacientams, gydomiems dël ávairiø 

priklausomybiø, metantiems rûkyti, kai pasireiðkia 

alkoholio arba tabako abstinencijos 

reiðkiniai, iðryðkëja nerimo ir depresijos 

simptomai. 

Parengë gyd. rezidentë 

L. Blinstrubaitë 

Gyd. N. Goðtautaitë Midttun 

Literatûros sàraðas redakcijoje 



31

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrÅ³ asociacija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrÅ³ asociacija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?