psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

psichiatrija.lt

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrų asociacija

ISSN Nr. 1648–1259

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams

2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

Psichiatrijos

þinios


2 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


Turinys

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë

Redakcijos þodis 4

Ðtai prabëgo dar vieneri metai su „Psichiatrijos

þinioms“. Þurnalas ir toliau auga, ávairëja, rodos yra

skaitytojø laukiamas. Apþvelgiant praëjusius metus

dþiugu, kad þurnale ásitvirtino vaikø ir paaugliø

psichiatrijos rubrika, tæsiama doc. L. Radavièiaus

ásteigta teismo psichiatrijos skiltis. Gausëjanèios

temos – net tik apie vaistus – pleèia akiratá, atskleidþia

psichiatrijos ávairovæ, primena ið kur atëjome, paryðkina kelià pirmyn.

Vis daugiau klausimø sulaukia ir „Psichiatrijos kalbos“ straipsniai, kuriami

patyrusios specialistës R. Dobelienës. Lanksèiai ir jautriai norminti psichiatrijos

ir psichoterapijos kalbà – nelengva uþduotis.

Nuo sekanèiø metø þurnalas taps prenumeruojamu visiems, tiesa, LPA

nariams prenumerata kainuos maþiau. Tai daroma todël, kad sustiprintume

atgaliná ryðá su skaitytojais, pasitikrintume þurnalo poreiká ir, pagaliau,

uþtikrintume, kad þurnalas ir toliau bus leidþiamas (ðie metai buvo ir

abejoniø metai!). Uþsiprenumeruoti þurnalà paprasèiausia bus per artimiausià

LPA suvaþiavimà – 2007 m. vasario 9 d., kuriame jus pasieks ir pirmasis

2007 m. numeris, arba kreipiantis tiesiogiai á mus. Ne viena farmacijos

kompanija taip pat norëtø pagelbëti gydytojams psichiatrams ir kitiems

specialistams uþsiprenumeruoti „Psichiatrijos þinias“.

Artëjantis LPA suvaþiavimas kitais metais, nors ir ne ataskaitinis–rinkiminis,

svarbus visiems, nes tikro LPA renginio jau nebuvo dvejus metus.

Gausëjant farmacijos kompanijø organizuojamø renginiø skaièiui, aktyvëjant

maþesnëms draugijoms ir organizacijoms, daugelis pasigenda ir

didesnio LPA aktyvumo. Apie LPA valdybos veiklà „Psichiatrijos þiniose“

informuojame spausdindami valdybos susirinkimø protokolus, kurie bent

pavirðutiniðkai atskleidþia sprendþiamø problemø apimtis, taèiau nariai vis

dar nenoriai kalba apie problemas, iðsako nuomones. Ávertinus aplinkiná

bruzdesá, matyt, verta didinti Lietuvos psichiatrø asociacijos prestiþà, nes

ateityje stiprës LPA átaka iðduodant ir atnaujinant, mums visiems svarbias,

gydytojo psichiatro licencijas. Pradëti tai daryti galima dalyvaujant suvaþiavime,

iðsakant nuomonæ, prenumeruojantis þurnalà.

Paskutiniame metø numeryje spausdiname Valstybinæ psichikos sveikatos

strategijà. Sekanèiais metais tikimës nuomoniø apie tai, kaip ði strategijà

pakeis psichiatrijos praktikà ir gydytojø psichiatro kasdienybæ. RVPL direktoriaus

V. Maèiulio interviu rasite nuomonæ, kad strategija tai – kelio, kuriuo

teks eiti ne vienà deðimtmetá, gairës, o doc. D. Pûro laiðke – priminimà apie

krizæ, naujà raginimà skubëti, kaþko griebtis, nes pinigø strategijai ágyvendinti

kaip ir nenumatyta. Panaðius nuogàstavimus esu iðsakiusi dar pernai, taèiau

tada visi dar tvieskë optimizmu. Þvelgiant filosofiðkai ir prisimenant, kad

visiems pokyèiams reikia laiko ir nuoseklaus, kantraus darbo, gal metø

pabaigoje ramiau sureaguosime net ir á kraðtutinius nuogàstavimus.

Nuomonës, kurias spausdiname „Psichiatrijos þiniose“, daþnai gana smarkiai

skiriasi: rasime ir pagyrimø vaistus gaminanèioms kompanijoms uþ

Aktualijos 6-16,18

• Psichiatrijos paslaugø kokybë

nuolat gerëja

• Neágalumo ir darbingumo

nustatymo tvarka

• Interviu su Ramute Lukoðiûte

• Psichikos sveikatos strategija

Klinikinë praktika 17

• Tyrimas parodë, kad antidepresantai

nedidina saviþudybës rizikos

Priklausomybës ligø

psichiatrija 20-22

• Konferencija „Priklausomybës

nuo psichotropiniø medþiagø

jauname amþiuje prevencija,

gydymas ir reabilitacija“

Lietuvos ir Europos tendencijos

narkotikø kontrolës ir

narkomanijos prevencijos srityje

Psichiatrijos kalba 24

• „Slapèia nuo visuomenës“ ar

„uþ uþdarø durø“?

• Psichikos ar psichinës ligos?

Teismo psichiatrija 25-27

• Pakaltinamumo, nepakaltinamumo

ir riboto pakaltinamumo sàvokos,

jø evoliucija ir ðiuolaikinis

supratimas

Vaikø ir paaugliø

psichiatrija 29-31

• Dvipolio afektinio sutrikimo

ypatumai paauglystëje

Apie mus ne be mûsø 32-33

• Paciento patikëtinis Lietuvoje:

veiklos ypatumai, problematika

ir ateities planai

• Gera fizinë sveikata – viena ið

svarbiausiø þmogaus teisiø

Nuomonë 34-35

• Mes jus kramtom – jûs mus remiat...

Klinikinë praktika 37-38

• Psichiatrijos reintegracija á medicinà:

pacientai, sergantys psichikos

sutrikimais

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

3


REDAKCIJOS ÞODIS

paramà projektams ir kelionëms, ir skepsio („Mes jus kramtom, jûs mus remiat…“),

interviu su RVPL direktoriumi V. Maèiuliu – pagyrimø psichiatrams ir

optimizmo dël nuolat tobulëjanèios Lietuvos psichiatrijos, o doc. D. Pûro laiðke –

grësmingø abejoniø dël politikø apsisprendimo skirti lëðø psichikos sveikatai. Kas

teisus, o gal visi ðiek tiek teisûs – parodys laikas.

Klausydamasi radijo iðgirdau, kad Lietuvos vaikai – nelaimingiausi pasaulyje,

todël reikia skirti pinigø poþiûriams keisti ir stiprinti atsparumui. Tai pasakiusieji

nepaminëjo, kad vaikai nelaimingiausi ðalyse, kur geriama daugiausiai. Galbût

uþuot investavus lëðas á abejotinai veiksmingus metodus, geriau stabdytumëm

kryptingà tautos girdymà? Mokykloje galima pravesti „akiraèius ir akiploèius

didinanèius“ ir poþiûrius keièianèius seminarus, netgi ávesti naujas disciplinas,

kuriø vadovëlius vaikai galëtø stenëdami vilkti mokyklon, deja, kol namuose jø

gráþtanèiø lauks geriantys tëvai, kol alkoholiniai gërimai bus be vargo prieinami –

vargu ar poþiûriø ðvytuoklë ims krypti á vakarus.

Galime dejuoti, galime juoktis, bet Lietuvoje straipsniuose apie rimtas psichikos

sveikatos problemas neiðvengiamai greta tikros informacijos pateikiami ir „neoficialûs

bioenergetikø duomenys“. Gyventojai pagalbos stengiasi ieðkoti kaip iðmano, o

bioenergetikai nuoðirdþiai stengiasi tapti kiek galima „tikresniais“, pavyzdþiui,

kurdami diagnozes. Ðtai ð.m. rugsëjo mënesá tinklapyje www.bernardinai.lt skelbtame

D.Norkienës straipsnyje visu rimtumu paminëta ir nauja diagnozë „indigo

vaikai“ (jos, beje, TLK-10 nerasite), apibûdinanti vaikø dëmesio ir hiperaktyvumo

sutrikimà, kuriam pastaruoju metu skyrëme dëmesio ir „Psichiatrijos þiniose“.

Specialistai matyt þurnalistei nepasakë, kad ðis sutrikimas nei su aura, nei su auros

spalva nesusijæs. Nors ir psichiatrai, ir psichoterapeutai ðneka… Kaip pastebëjote

citatø skyrelis ðámet neliko tuðèias, matyt, ir kitiems metams citatø pakaks.

Dëkojame visiems, kurie ðiais metais buvo su „Psichiatrijos þiniomis“: raðë,

skaitë, reklamavo, rëmë, palaikë, gyrë, kritikavo, lygino, planavo, platino ir

tobulino.

Sveikiname su graþiausiomis metø ðventëmis – ðv. Kalëdomis ir Naujaisiais

metais! Pasitikime juos su naujomis viltimis ir naujais darbais!

Kvieèiame

Lietuvos psichiatrø asociacija

Lithuanian Psychiatric Association

Á Lietuvos psichiatrø asociacijos suvaþiavimà, kuris ávyks

2007 m. vasario mën. 9 d. Vilniaus m. Rotuðëje.

Preliminari programa

11.00–12.00 Registracija

12.00–13.30 Plenarinis posëdis

13.30–14.00 Kavos pertrauka

14.00–15.30 Darbas sekcijose: vaikø ir paaugliø psichiatrijos;

priklausomybës ligø psichiatrijos; ambulatorinës

psichiatrijos sekcija

15.30–16.00 Suvaþiavimo uþdarymas

16.00–20.00 Socialinë programa

Psichiatrijos þinios

Lietuvos psichiatrø asociacijos

specializuotas informacinis leidinys

gydytojams

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje

recenzuojami

Vyr. redaktorë

Nijolë Goðtautaitë Midttun

Redakcinë kolegija

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas

doc. Emilis Subata

doc. Eugenijus Laurinaitis

doc. Dainius Pûras

dr. Gintautas Daubaras

gyd. Valdonë Matonienë

gyd. Onutë Davidonienë

gyd. Alvydas Navickas

gyd. Danguolë Survilaitë

gyd. Eugenijus Mikaliûnas

gyd. Stefa Naujokienë

Projektø koordinatorë

Laura Blinstrubaitë

Kalbos redaktorë

Regina Dobelienë

Dizaineris

Donaldas Andziulis

Maketuotoja

Birutë Vilutienë

Leidëjai:

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“

Lietuvos psichiatrø asociacija

Sumaketavo ir iðleido

UAB „Ex Arte“

Redakcijos adresas:

Vasaros 5, LT-10309 Vilnius

nigomi@hotmail.com

Tiraþas 1000 egz.

Ðiame leidinyje pateikiama informacija

skiriama tik gydytojams.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa

su straipsniø autoriø nuomone.

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbà

neatsako.

Uþ pateikiamos informacijos tikslumà

atsakingi straipsniø autoriai.

Dël prenumeratos kreiptis á:

Regina Paliukaitienë,

reginapal@gmail.com

Tel.: 8 655 33 231

Virðelyje – E. Maþono pieðinys

„Naujameèio vaivorykðtës“ (2003 m.)

ið klubo „13 ir Ko” archyvo

© Nijolë Goðtautaitë, 2006

© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2006

Psichiatrijos þinios

2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

4 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

5


AKTUALIJOS

Psichiatrijos paslaugø

kokybë nuolat gerëja

Ðiais metais Valentinas

Maèiulis, Respublikinës

Vilniaus psichiatrijos

ligoninës (RVPL) direktorius,

pelnë ypaè reikðmingà

apdovanojimà – buvo

iðrinktas geriausiu metø

vadovu. Uþ ðià nominacijà

balsavo daugiau nei 4000

savaitraðèio „Lietuvos

sveikata“ skaitytojø, tad toks

ávertinimas ne tik patvirtina

svarius vadybos laimëjimus

RVPL – pripaþástama ir

pagerbiama psichiatrija

Lietuvoje. Baigiantis metams

„Psichiatrijos þinios” papraðë

dr. V. Maèiulá pasidalinti savo

mintimis apie praëjusius

metus, psichiatrijos vadybà ir

planus ateièiai.

Kuo reikðmingi buvo ðie metai Lietuvos

psichiatrijai?

Pirmiausiai metai svarbûs kantriu

(neretai net dantis sukandus), kokybiðku

ir nuosekliu, psichiatrø darbu. Tai

sunkus, nepakankamai vertinamas darbas.

Norisi pasidþiaugti, kad psichiatrijos

paslaugø kokybë nuosekliai gerëja:

beveik 70 proc. pacientø yra gydomi

kokybiðkais naujos kartos psichotropiniais

vaistais; ðiuo rodikliu artëjame

prie tokios iðsivysèiusios Europos

valstybës kaip Vokietija, kasmet

maþëja pakartotinø hospitalizacijø

skaièius, ligoninës vis sëkmingiau gydo

itin sunkius atvejus, gausëja kokybiðkø

reanimacijos paslaugø psichikos

ligomis sergantiems pacientams. Tarp

teigiamybiø norëtøsi paminëti ir spartø

gerontopsichiatrijos vystymàsi: gerëja

Alzheimerio ir kitø demencijø

diagnostika ir gydymas, sëkmingai stabilizuojama

ðia liga serganèiø pacientø

bûklë, tad palengvinama ligonio

prieþiûros naðta artimiesiems. Labai

svarbus ir sëkmingai ápusëtas didþiulis

darbas – nusikaltimus padariusiø

psichikos ligomis serganèiø pacientø

priverstinio gydymo reforma: ðie pacientai

telkiami Rokiðkio psichiatrijos

ligoninëje. Net reformai nepasibaigus

galima pastebëti teigiamus paslaugø

kokybës pokyèius. Dabar ðiems pacientams

galima tinkamiau teikti specializuotas

paslaugas, be to, palengvëjo

darbas áprastuose psichiatrijos skyriuose,

kur ðie pacientai sukeldavo rûpesèiø

ir nepatogumø ne tik kartu besigydantiems

kitiems pacientams, bet

ir personalui. Galime tik dþiaugtis

RVPL gyvai vykstanèiu atviru dialogu

su pacientais ir jø organizacijomis, psichiatrijos

atsivërimu visuomenei. Kita

vertus, negalima pamirðti, kad dialogas

su visuomene turi bûti atsakingas,

nepaþeidþiant konfidencialumo

principø. Turime ne tik bûti atviri, bet

visur ir visada gerbti ir ginti pacientø

teises bei jø privatumà.

Tarp reikðmingø pasiekimø – ir itin

laukiamas ásakymo dël gydymo paslaugø

suskirstymo á lygius panaikinimas.

Tai reiðkia, kad visos paslaugos, kurios

bus teikiamos pagal bendruosius

ir specialiuosius paslaugoms keliamus

reikalavimus bus apmokëtos. Reikðmingø

pasiekimø nuveikë ir privatûs

psichikos sveikatos centrai, paminëtinas

Telðiø ir kiti savarankiðkai dirbantys

centrai.

6 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


AKTUALIJOS

Kaip jûs vertinate Valstybinæ psichikos

sveikatos strategijà, kuri turëtø bûti

priimta dar ðiais metais?

Pataisytas strategijos variantas tikrai

neblogas. Strategijà vertinu gerai, manau,

kad ji labai svarbi psichiatrø bendruomenei.

Ði strategija atitinka Europos

dvasià ir 2005 m. Helsinkyje Europos

ministrø konferencijoje priimtus dokumentus.

Strategija – tai ilgalaikës gairës,

pagal jà bus parengtas konkreèiø

priemoniø planas. Manau, kad ðiame dokumente

numatytus tikslus pasieksime

maþdaug per 25-30 metø.

Tai juk labai ilgas laiko tarpsnis…

Be jokios abejonës. Strategijoje numatyti

ilgalaikiai tikslai. Tegu tie, kurie mano,

jog visko pasiekti galima vienu ðuoliu,

per keletà metø, ávertina, per kiek

laiko Lietuvoje pavyksta pasiekti kitø

tikslø. Pavyzdþiui, þemës reforma, jos

gràþinimas savininkams nebaigtas iki

ðiol, o praëjo jau ðeðiolika nepriklausomybës

metø. Tai, palyginti, aiðkus reikalas.

Sveikatos apsaugos reformos, kaip

patys matome, reikalauja ypaè daug laiko.

Ðtai buvo deklaruota, kad bus padvigubinti

gydytojø atlyginimai. Beveik trejus

metus teko laukti, kol tie atlyginimai

kiek padidës, deja, ir jø nepakanka sulaikyti

sotesnio kàsnio uþsienyje ieðkanèius

jaunus specialistus. Taigi padidinti

atlyginimus iki tokio dydþio, kad specialistai

nebebëgtø (apytiksliai dar tris kartus),

mums prireiks dar ne maþiau kaip

5-6 metø. Manau, kad turint galvoje sistemos,

taigi ir reformos sudëtingumà, visiðkai

naujø paslaugø diegimo bûtinybæ,

finansavimo sistemos pokyèius, paminëti

30 metø yra optimistiðkai realistiðka

prognozë.

Taigi esate optimistas?

Esu optimistas, manau, kad Lietuvos

psichiatrijos lygis aukðtas, tikrai teikiame

ne blogesnes gydymo paslaugas nei

Vokietijoje arba Olandijoje. Taèiau neámanoma

nepastebëti kitø dalykø, kurie,

deja, vertintini kaip psichinës sveikatos

krizë.

Kokia ðios krizës esmë?

Labai sparèiai didëja sergamumas alkoholinëmis

psichozëmis, pasiektas netgi

grësmingas rekordas: ðiais metais alkoholinis

delyras pirmà kartà Lietuvos

istorijoje nustatytas dviems vaikams. Tai

reiðkia, kad iðnyko bet kokia visuomenës

kontrolë ir stabdþiai girtavimui. Kalbu

apie visuomenës, o ne apie valstybinæ

kontrolæ todël, kad valstybës nenoras

tvarkyti ðià sritá yra akivaizdus, þinant,

kad praktiðkai 60 proc. Lietuvos

biudþeto, skiriamo socialinëms ir sveikatos

reikmëms, surenkama ið alkoholio

akcizo.

Taip pat liûdna, kad viskas daroma

paskubomis. Ðtai buvæs Sveikatos apsaugos

ministras Þ.Padaiga þadëjo skirti psichiatrijos

sistemai 200 mln. litø, taèiau

suma nuolat maþëjo, ir panaðu, kad galutinë

sieks 80 mln. Be to, iki ðiol neparengtas

planas, kaip ir tos palyginti negausios

lëðos bus panaudotos. Nesitariant

ir neplanuojant neaiðku, ar gausime

ir tà smarkiai apkarpytà sumà. Kuriant

strategijà taip pat neatsiþvelgta á didþiulius

kultûros ir pragyvenimo lygio

skirtumus, á ekspertø iðvadas. Ðvedijos

ekspertai prieð 5 metus patarë neskubëti

uþdaryti psichiatrijos ligoniniø, teigë,

kad pirmiausiai reikia sukurti efektyvø

alternatyviø paslaugø tinklà, o tada natûraliai

ir palaipsniui maþinti psichiatrijos

lovø skaièiø. Ðiuo metu Lietuvoje yra

optimalus, atitinkantis ðiandienos poreikius,

lovø skaièiø 10-100 tûkst. gyventojø,

kuris. Tuo tarpu dabar skubama maþinti

psichiatrijos lovas, nors alternatyviø

paslaugø dar neturima, o poreikis stacionariniam

gydymui yra.

Kas vis dëlto sudaro Lietuvos psichikos

sveikatos paslaugø pagrindà?

Pagrindinë bazë – psichikos sveikatos

centrai. Lietuvoje sukurta puiki infrastruktûra,

dirba specialistø komandos,

uþtikrintas paslaugø finansavimas. Ðias

Lietuvos psichikos sveikatos sistemos

pagrindà sudaranèias struktûras bûtina

stiprinti toliau.

Kaip bûtø galima pagerinti padëtá?

Sàlygos gerinti padëtá ðiandien palankios.

Manau, kad psichikos sveikatos

paslaugø finansavimas ðiuo metu

yra optimalus; reikia pripaþinti, kad

netgi gydytojø psichiatrø vidutinis atlyginimas

kiek didesnis, nei kitø srièiø

gydytojø. Daugiausia dëmesio reikëtø

skirti ástatymø lydimøjø aktø, kurie

reglamentuotø priverstinio guldymo

tvarkà, leidimui, nes tai iki ðiol labai

aktualus, taèiau neiðspræstas klausimas.

Tad jei daugiau dëmesio ir jëgø

skirsime tinkamam darbo reglamentui,

psichiatrø veiksmus reguliuojanèios

teisinës sistemos tobulinimui bei paslaugø

kokybës uþtikrinimui, padëtis

gerës.

Minëjote aktyvias pacientø organizacijas,

atvirà dialogà. Ar nepasigendate

dialogo profesijos viduje? Koks galëtø

bûti Lietuvos psichiatrø asociacijos

vaidmuo gerinant padëtá psichikos sveikatos

sistemoje?

Èia atskiro straipsnio tema, kuri ðiame

pokalbyje netilptø.

Ko palinkëtumëte kolegoms psichiatrams

Naujaisiais metais?

Palinkëèiau visavertës sëkmës jiems ir

jø ðeimoms, didelës iðtvermës ir kantrybës

gydant ligonius, aktyvesnio dalyvavimo

ir dràsos psichikos sveikatos centrø

privatizavime, na ir didesnio atlygio

uþ jø darbà.

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

7


AKTUALIJOS

Neágalumo ir darbingumo

nustatymo tvarka

Nuo 2005 m. liepos 1 d., ásigaliojus

naujam Lietuvos Res

publikos neágaliøjø socialinës

integracijos ástatymui, invalidumo pensijø

sistema pertvarkyta á valstybinio socialinio

draudimo pensijø, netekus darbingumo,

sistemà. Naujame ástatyme

nebevartojama sàvoka „invalidas”, „invalidumas”,

vietoj jø – „neágalusis”,

„neágalumo lygis” ir „darbingumo

lygis”.

Jaunuoliams iki 18 metø neágalumo

lygis, pagal patirtos arba ágimtos negalios

sunkumà skirstomas á sunkø, vidutiná

ir lengvà, iðreiðkiamas procentais.

Vyresniems nei 18 metø neágaliems asmenims

iki senatvës pensijos amþiaus

vietoj invalidumo grupës nustatomas

darbingumo lygis. Asmenims, sulaukusiems

senatvës pensijos amþiaus, darbingumo

lygis nenustatomas, bet vietos

savivaldybës sprendimu nustatomi

specialieji poreikiai ir specialiøjø poreikiø

lygis.

Asmenys, kuriems nustatytas specialiøjø

poreikiø lygis ir kuriems yra iðduodamas

neágaliojo paþymëjimas, turi

teisæ á lengvatas, susijusias su transporto,

vaistø ir medicinos pagalbos

priemoniø ásigijimo, medicininës reabilitacijos

ir sanatorinio gydymo iðlaidø

kompensavimu, techninës pagalbos

priemoniø ásigijimo ir transporto iðlaidø

kompensavimu, specialiøjø lengvøjø

automobiliø ir jø techninio pritaikymo

iðlaidø kompensacijos gavimu, vykimu

per pasienio kontrolës punktus,

skiriamojo þenklo „neágalusis“ naudojimo

ir kt. Neágaliesiems mokamos neágalumo

ar senatvës pensijos.

Asmenims iki 18 metø neágalumo lygá

ir asmenims nuo 18 metø iki senatvës

pensijos amþiaus darbingumo lygá

nustato Neágalumo ir darbingumo nustatymo

tarnyba prie Socialinës apsaugos

ir darbo ministerijos (toliau –

NDNT). Ðeimos arba vaikø ligø gydytojas,

pagal paciento praðymà, ávertina

asmens sveikatos bûklæ ir parengia reikalingus

medicininius dokumentus

NDNT. Nustaèiusi neágalumo ar darbingumo

lygá NDNT iðduoda asmeniui

neágalumo lygio ar darbingumo lygio

paþymà (vietoj invalidumo grupës).

Darbingumo lygiai diferencijuojami.

Jeigu darbingumo lygis yra 0–25 proc.,

asmuo pripaþástamas nedarbingu, nustaèius

30–55 proc. darbingumo lygá –

asmuo ið dalies darbingas, nuo 60 –

100 proc. darbingumo lygio – asmuo

yra darbingas. Darbingumo lygis nustatomas

remiantis medicininiais kriterijais

ir esama sveikatos bûkle bei

profesiniais darbingumo kriterijais

(kvalifikacija, amþius, darbo ágûdþiai

ir pan.).

Jei asmuo nesutinka su NDNT komisijos

iðvadomis, jis turi teisæ kreiptis á NDNT

Sprendimø kontroles skyriø (Ðvitrigailos

g. 10, Vilnius, tel. (8~5) 233 95 11). Jei netenkina

ðio skyriaus atsakymas, pilietis

turi teisæ kreiptis á Ginèø komisijà prie

Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos

(Vivulskio g. 10–26, Vilnius, tel.

(8~5) 266 42 80).

Psichoterapijos ir psichiatrijos bendradarbiavimas

Podiplominës grupinës terapijos

universitetinës studijos

Vilniaus Universiteto ir Lietuvos grupinës analizës draugijos ketveriø metø programa

Psichodinaminë grupinë psichoterapija

• Baigimo paþymëjimas, suteikiantis teisæ dirbti psichoterapeutu.

• Paskaitos, seminarai ir asmeninis patyrimas grupëje.

• Mokymai vyksta prailgintais savaitgaliais, pradþia 2007 sausio mën.

Daugiau informacijos:

www.psichoterapijos-mokymas.org;

vpsc@takas.lt;

tel.+370 686 09894

8 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


AKTUALIJOS

Interviu

su Ramute Lukoðiûte,

Neágalumo ir darbingumo

nustatymo tarnybos prie

Socialinës apsaugos ir darbo

ministerijos Vilniaus 5-ojo

teritorinio skyriaus vedëja.

Ramutë Lukoðiûtë – gydytoja

neurologë, VMSEK, o nuo

2005 m. liepos 1 dienos NDNT

sistemoje dirba jau daugiau

nei 30 metø. Kalbëjosi

N. Goðtautaitë Midttun

(N.G.M.) ir D. Survilaitë (D.S.)

N.G.M. Jau metus turime naujà neágalumo

ir darbingumo nustatymo

tvarkà. Kas per juos pasikeitë?

2005 m. liepos mën. 1 d. ásigaliojo

Lietuvos Respublikos Neágaliøjø socialinës

integracijos ástatymas, kuris numatë

naujà neágalumo ir darbingumo

lygio nustatymo tvarkà. VMSEK buvo

reorganizuota á Neágalumo ir darbingumo

nustatymo tarnybà prie socialinës

apsaugos ir darbo ministerijos ir Ginèø

komisijà. Vaikams iki 18 metø amþiaus

yra nustatomas neágalumo lygis, o asmenims

nuo 18 metø iki pensijos amþiaus

sukakties dienos nustatomas darbingumo

lygis. Didþiausias pokytis –

tai, kad dabar vertinamas iðlikæs darbingumas

procentais, kuris susideda ið bazinio

darbingumo ir aplinkybiø koeficiento,

o ne prarastasis kaip ankðèiau.

Kiti pokyèiai yra tie, kad paslauga priartinta

prie þmogaus, jiems palikta pasirinkimo

teisë dalyvauti ar ne darbingumo

lygio vertinime, pasidarë svarbesnë

paties asmens suteikiama informacija,

supaprastëjo pati procedûra.

N.G.M. Ar iðsiplëtë tarnybos darbuotojø

funkcijos?

Taip. Priimtas ástatymas ir pokyèiai tarnyboje

gal kiek ir palengvino darbà, supaprastino

procedûrà pacientui, taèiau

darbuotojams tenka surinkti ir iðanalizuoti

daugiau dokumentø, aprëpti daugiau informacijos.

Tarnyba dabar ne tik nustato

darbingumo lygá, bet ir vykdo daugiau

funkcijø: pavyzdþiui, nustato specialiuosius

poreikius. Tai reiðkia, kad nustatomi

nuolatinës slaugos, nuolatinës prieþiûros

(pagalbos) ir kiti specialieji poreikiai. Iðduodama

iðvada dël darbo pobûdþio ir sàlygø,

kurios reikia, kad asmuo galëtø dirbti,

neágaliojo paþymëjimas.

Dar vienas ðios reformos iðskirtinis

bruoþas – profesinës reabilitacijos poreikio

nustatymas. Tokiu bûdu atsiranda

galimybë, dël ligos praradusiems arba

jos neturintiems asmenims, ágyti naujà

profesijà ir sugráþti á darbo rinkà. Ðioje

srityje mes bendradarbiaujame su Darbo

birþa. Remiantis NDNT iðvada dël

profesinës reabilitacijos poreikio, darbo

birþa su profesinæ reabilitacijà vykdanèia

ástaiga sudaro asmens profesinës reabilitacijos

planà ir padeda parinkti profesijà.

Mûsø ástaigos uþduotis taip pat

yra neágaliøjø prieðdarbinë motyvacija

ir reabilitacija bei informacijos apie reabilitacijos

programas teikimas.

N.G.M. Kaip ávertinamas darbingumo

lygis?

Darbingumo lygis nustatomas baziná

darbingumà padauginus ið aplinkybiø

koeficiento. Ðiuo metu bazinis darbingumas

nustatomas, vadovaujantis patobulintu

2006 m. kovo 15 d. ligø ir bûkliø

sàraðu (bendras SADM ir SAM ásakymas

Nr. A1-76/V-182), kai pagrindinës

ligos bazinis darbingumas dauginamas

ið gretutiniø ligø koeficientø. Antrasis

vertinimo kriterijus individualizuotas

ir priklauso nuo konkretaus asmens

amþiaus, iðsilavinimo, darbo ágûdþiø,

turimos profesijos ir kt.

D.S. Taèiau neretai psichikos liga

serganèiam asmeniui gráþti á ankstesná

aukðtojo mokslo reikalaujantá darbà

yra þymiai sunkiau, nei, tarkim, atstatyti

santechniko ágûdþius?

Ðis klausimas diskusinis, nes tikrai turinèiam

aukðtàjá iðsimokslinimà kvalifikuotam

darbuotojui gráþti á panaðø darbà

turint negalià dël psichikos sutrikimo

gali bûti sunkiau nei turinèiam þemesná

iðsimokslinimà. Taèiau akivaizdu,

kad aukðtàjá iðsimokslinimà turinèio asmens

nepriklausomai nuo negalios galimybës

ásidarbinti nepalyginamai didesnës,

todël tai vertinama kaip palankus

arba vidutinio palankumo faktorius.

N.G.M. Kaip pasikeitë pati nustatymo

tvarka?

Remiantis nauja tvarka, daugiausiai

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

9


AKTUALIJOS

dëmesio skiriama paties asmens ir jo

gydytojo raðtu pateiktai informacijai.

Anksèiau visi asmenys turëdavo dalyvauti

komisijoje, o dabar reikia atsiøsti

iðsamiai uþpildytà siuntimà á NDNT ir

papildomus dokumentus. Pacientai raðo

praðymà darbingumui lygiui nustatyti,

pateikia papildomà informacijà ir

nurodo ar pageidauja dalyvauti darbingumo

lygio vertinime ar ne. Jeigu pateiktuose

dokumentuose trûksta informacijos

ar ji sukelia abejones, tai asmuo

kvieèiamas pokalbiui. Kartu su pacientu

gali atvykti ir já gydantis gydytojas,

ðeimos nariai, o esant reikalui, ir

nevyriausybiniø organizacijø atstovai.

Kartu su dokumentais siunèiama asmens

nuotrauka, todël su darbingumo

lygio paþyma asmuo gauna ir Neágaliojo

paþymëjimà. Darbingumo ar neágalumo

lygio ávertinimas atliekamas per 15 darbo

dienø.

D.S. Pacientai vis dar nesupranta

naujosios tvarkos, neretai patys bijo eiti

á posëdá…

Keièiantis sistemai informacijos niekada

nebus per daug, todël stengiamës

informuoti ir pacientus, ir jø gydytojus.

Vis daugiau pacientø nurodo, kad patenkinti

naujàja tvarka, o neina tik dël

to, nes atsirado galimybë rinktis.

D.S. Ar galima praðyti nustatyti nedarbingumo

lygá, kol dar nëra pasibaigæs

ankstesnës paþymos galiojimo

laikas?

Taip, galima dokumentus pristatyti

ðiek tiek anksèiau, tada nebereikës rûpintis

ar laiku gaus pensijà. Darbingumo

lygis yra nustatomas pusei metø,

metams, dvejiems metams arba iki senatvës

pensijos sukakties dienos. Kai

darbingumo lygis ið eilës nustatomas

ðeðerius metus, jis nustatomas iki senatvës

pensijos sukakties dienos.

N.G.M. Jeigu vertinamas ne prarastas,

o likæs darbingumo lygis, kada gi

þmogus yra nedarbingas?

Likæs darbingumas yra pozityvus, viltá

teikiantis rodiklis. Asmuo yra visiðkai

nedarbingas, kai darbingumo lygis

yra 0–25 proc., taèiau ir jam, paèiam

pageidaujant, gali bûti iðduota iðvada

dël darbo pobûdþio ir sàlygø. Taigi bet

kokio darbingumo lygio þmogus gali

dirbti pagal galimybes, sudarius tam tinkamas

darbo sàlygas.

D.S. Taigi neágalus þmogus, nepriklausomai

nuo darbingumo lygio, –

gali dirbti. Ar þmogui pradëjus dirbti,

nebus padidintas darbingumo lygis ir

taip sumaþës pensija?

Laikinas ásidarbinimas, ypaè trumpalaikiams,

sezoniniams, arba autoriniams

darbams tikrai nëra kriterijus padidinti

darbingumo lygá. Teigiamai vertinamos

bet kokios neágaliøjø pastangos dirbti,

suvokiant, kad vienodà darbingumà iðlaikyti

jiems kur kas sunkiau. Kaip jau

minëjau, vertinimo kriterijø yra daug ir

labiausiai darbingumà lemia ligos eiga,

kuri psichikos sutrikimø atveju daþnokai

sunkiai prognozuojama. Taèiau primenu,

kad ásidarbinimas tikrai nenulemia

darbingumo lygio padidëjimo.

D.S. Ar bendradarbiaujate su

SODRA dël informacijos apie tai, ar

jûsø klientai dirba ar ne?

Kol kas su SODRA dël mûsø klientø

nebendradarbiaujame, galbût ði sistema

atsiras ateityje. Kol kas remiamës tik

paties pareiðkëjo pateikiama informacija

apie tai, ar jis dirba, ar ne, ir kokiomis

sàlygomis.

N.G.M. Kokios informacijos reikia

ið gydytojø?

Ið gydytojo gaunama informacija itin

svarbi, nes darbingumo lygis nustatomas

remiantis gydytojo ávertinimu. Visada

reikalaujame objektyviø sutrikimà

ir bûsenà apibûdinanèiø dokumentø,

pavyzdþiui, iðraðø ið ligos istorijø,

MMSE testo, PANSS, IQ, Barthel rodiklio

ir kitø. Taip pat svarbu ligos eiga,

ligos atkryèiø daþnis, remisijø kokybë,

psichikos bûklës dinamika, asmens

ágûdþiai. Svarbu nepamirðti ir gretutiniø

somatiniø sutrikimø, kadangi jie

sunkina negalià ir maþina darbingumà.

N.G.M. Ar naudojate tarptautinæ negaliø

ir funkcijø klasifikacijà?

Ne, kol kas jos nenaudojame, nes jos

nenaudoja gydytojai, siunèiantys asmenis

á NDNT.

N.G.M. Ar ekspertai specializuojasi

vertinti tam tikrus sutrikimus ar jø grupes?

Specializuojasi tik skyriai, o mûsø skyriaus

viduje specializacijos nëra, kiekvienas

atvejis aptariamas ir vertinamas

kolegialiai ávertinus visus medicininius

duomenis ir aplinkybes.

N.G.M. Ar dabar neágalumo ir darbingumo

lygis nustatomas daugiau ar

maþiau?

Besikreipianèiøjø skaièius tikrai nesumaþëjo.

N.G.M. Kokios pagrindinës neágalumo

prieþastys?

Daugiausiai neágaliøjø yra dël ðirdies

ir kraujagysliø ligø, visø lokalizacijø

traumø padariniø, kaulø ir raumenø sistemos

ligø. Neágalumas dël psichikos ligø

yra penktoje vietoje.

D.S. Ar bûna daug skundø?

Skundø nëra daug, taèiau psichikos neágalieji

skundþiasi reèiausiai. Noriu priminti,

kad kiekvienas nepatenkintas teritorinio

skyriaus sprendimu já per 30

dienø gali skøsti NDNT sprendimø kontrolës

skyriui. Jeigu asmuo liks nepatenkintas,

jis sprendimà per 30 dienø gali

skøsti Ginèø komisijai prie socialinës apsaugos

ir darbo ministerijos, o galiausiai

teismui.

D.S. Taigi darbo daug, jis ávairesnis,

o darbo sàlygos…

Dirbame keturiese viename kabinete.

Neseniai atliktas patalpø remontas, darbas

kompiuterizuotas, sàlygos tikrai pagerëjo.

Padidintas laukiamasis, yra kur atsisësti,

nusirengti neágaliesiems, ávesta talonëliø

sistema sumaþino eiles laukiamajame.

Prieð pradedant darbà tobulinome

savo kvalifikacijà: dalyvavome Phare

projekte, kurio metu per kelis etapus tobulinome

darbingumo lygio vertinimo þinias,

teoriðkai ir praktiðkai, taip pat ágijome

ágûdþius, kaip apmokyti to paties kitus

kolegas. Tobulinimà vykdë ekspertai

ið Airijos, Danijos, ir Olandijos.

10 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


AKTUALIJOS

Psichikos sveikatos strategija

I. Bendrosios nuostatos

1. Psichikos sveikata yra neatskiriama bendrosios

individo ir visuomenës sveikatos dalis.

Nëra ir negali bûti sveikatos be psichikos

sveikatos.

2. Psichikos sveikata – tai geros savijautos

pojûtis, emocinë ir dvasinë bûsena, kuri

leidþia þmogui dþiaugtis gyvenimo pilnatve,

iðgyventi skausmà ir liûdesá. Psichikos sveikata

– tai ne vien psichikos ligos ar sutrikimo

nebuvimas. Gerà psichikos sveikatà rodo

þmoniø gebëjimas uþmegzti ir palaikyti

asmeninius santykius, áveikti sunkumus, iðreikðti

save tokiais bûdais, kurie teikia malonumà

paèiam individui ir aplinkiniams, paèiam

daryti sprendimus ir uþ juos atsakyti.

3. Gera psichikos sveikata leidþia individui

patirti gyvenimo prasmæ, padeda bûti savimi

ir bendrauti su kitais. Geros psichikos

sveikatos individai sukuria gerà psichikos

sveikatà turinèià bendruomenæ ir visuomenæ.

Sveikos bendruomenës ir visuomenës pasiþymi

dideliu socialiniu kapitalu ir þemu socialinës

patologijos lygiu, maþesniais saviþudybiø,

prievartos ar kitokio destrukcinio

elgesio, nukreipto á save ar á kitus, rodikliais.

Geros psichikos sveikatos bendruomenë ar

visuomenë tolerantiðkesnë paþeidþiamoms

gyventojø grupëms, jose didesnë socialinë

integracija.

4. Gera psichikos sveikata reikalinga kiekvienam

þmogui jo kasdienëje veikloje (dirbant,

mokantis, ilsintis), todël tai turi rûpëti

visiems individams, darbdaviams, sveikatos,

ðvietimo, socialinës apsaugos ir kitø sektoriø

atstovams. Psichikos sveikata priklauso

ne tik nuo individo asmeniniø ágimtø ir ágytø

savybiø, bet ir nuo supanèios aplinkos

veiksniø, pasireiðkianèiø tiek ðeimoje, tiek

gatvëje, mokykloje ar darbo vietoje. Asmens

ir visuomenës psichikos sveikatà gali teigiamai

ar neigiamai veikti visø lygiø valdþios

priimami sprendimai, visuomenës nuostatos.

5. Nemaþa dalis þmoniø turi praeinanèiø

ar nuolatiniø, lengvo ar sunkaus laipsnio psichikos

sveikatos sutrikimø. Valstybës vykdoma

psichikos sveikatos politika, aktyviai

dalyvaujant visuomenei, lemia, kaip padedama

sutrikusios psichikos asmenims pasveikti

arba, jei psichikos negalia yra nuolatinë,

gyventi visavertá gyvenimà. Nuo bendrø

valstybës ir visuomenës pastangø priklauso

visuomenës psichikos sveikata, kuri

lemia bendrà visuomenës sveikatà, gyvenimo

kokybæ ir socialinæ gerovæ.

6. 1995–2005 metais, bendradarbiaujant

Pasaulio sveikatos organizacijai (toliau –

PSO), Europos Sàjungos institucijoms, Pasaulio

Bankui, universitetams, pasaulyje ir

Europoje naujai ávertintas psichikos sveikatos

vaidmuo saugant ir stiprinant visuomenës

sveikatà. Suomijai inicijavus ðá svarbø

psichikos sveikatos klausimà, buvo priimta

keletas svarbiø sveikatos politikos dokumentø:

2001 metais buvo paskelbtas PSO

metinis praneðimas „Psichikos sveikata:

Naujas supratimas, nauja viltis“, o 2005 metais

PSO Europos regiono sveikatos apsaugos

ministrø konferencijoje Helsinkyje Europos

valstybës, tarp kuriø buvo ir Lietuva,

priëmë Europos psichikos sveikatos apsaugos

deklaracijà ir Veiksmø planà 2005–2010

metams.

7. Pasikeitus visuomenës sveikatos prioritetams,

dvideðimtojo amþiaus pabaigoje –

dvideðimt pirmojo pradþioje visuomenës psichikos

sveikata tapo svarbiausia visuomenës

sveikatos sudedamàja dalimi ir atsidûrë sveikatos

ir socialinës politikos centre. Nuo to,

kokia bus kiekvieno pilieèio ir visos visuomenës

psichikos sveikata, labai priklauso

kiekvienos valstybës ekonominë ir socialinë

gerovë bei plëtra. Tai yra svarbu visam Europos

regionui ir Europos Sàjungai, juolab

kad Europos gyventojø psichikos sveikata

nëra labai gera, o lëðø psichikos sveikatos

problemoms spræsti iki ðiol skiriama nepakankamai.

8. Per pastaruosius deðimt metø pasaulis

ir Europa apsisprendë, kokiais vertybiø ir

mokslo principais vadovaujantis modernioje

visuomenëje reikia spræsti psichikos sveikatos

problemas. 2001 m. PSO metinis praneðimas

„Psichikos sveikata: Naujas supratimas,

nauja viltis“ ir 2005 m. PSO Europos

regiono sveikatos apsaugos ministrø konferencijoje

Helsinkyje priimti Europos psichikos

sveikatos apsaugos deklaracija ir Veiksmø

planas 2005–2010 metams aiðkiai ávardija

mokslo þiniomis ir vertybëmis pagrástus

visuomenës psichikos sveikatos stiprinimo

ir apsaugos principus.

9. Svarbiausi PSO Europos visuomenës

psichikos sveikatos politikos principai:

9.1. psichikos sveikata pripaþástama svarbiausia

XXI amþiaus pradþios visuomenës

sveikatos sritimi, kuriai reikia kiekybiðkai ir

kokybiðkai naujø investicijø ir sprendimø,

nes psichikos sutrikimø naðta visuomenei

nuolat auga, pradeda vyrauti, lyginant su kitais

sveikatos sutrikimais, ir, jei á tai reaguojama

pasyviai ir tradiciniais bûdais, stipriai

trikdoma valstybiø socialinë ir ekonominë

plëtra bei pilieèiø gyvenimo kokybë;

9.2. yra veiksmingø bûdø maþinti tiek

lengvø psichikos ir elgesio sutrikimø, tiek

sunkios psichikos ir proto negalios naðtà; bûtina

iðvaduoti psichikos sveikatos sritá ið profesinës,

politinës ir geografinës izoliacijos

ir kuo labiau integruoti ðià sritá á visuomenës

sveikatos sistemà, pirminæ sveikatos prieþiûrà,

bendràjà sveikatos prieþiûrà, ðvietimo,

socialinës apsaugos bei kitus sektorius.

II. Psichikos sveikatos situacijos analizë

10.Vertinant Lietuvos psichikos sveikatos

prieþiûros sistemà ir visuomenës psichikos

sveikatos rodiklius, pasiremta ðiais tyrimais

ir publikacijomis:

10.1.Nacionalinës sveikatos tarybos 2001

metø praneðimu;

10.2. Nacionalinës sveikatos tarybos 2004

metø praneðimu;

10.3. Pûras D., Germanavièius A., Povilaitis

R., Veniûte M., Janilionis D. Psichikos

sveikata Lietuvoje (Lithuania mental health

country profile). Tarptautinë psichiatrijos apþvalga

(International Review of Psychiatry),

2004, tomas 16, Nr. 1-2, p. 117–125. (Publikacijoje

pristatomi duomenys, gauti dalyvaujant

tarptautiniame multicentriniame nacionaliniø

psichikos sveikatos strategijø ir programø

tyrime);

10.4. PSO darbo grupës, 2001 metais atlikusios

Lietuvos psichikos sveikatos sistemos

bûklës ávertinimà, ataskaita;

10.5. Projekto „Nacionalinës psichikos

sveikatos strategijos rezultatø vertinimas“,

vykdyto 2001–2003 m., ataskaita;

10.6. PSO psichikos sveikatos padaliniø

vadovø vizito Lietuvoje 2005 m rugsëjo mën.

ataskaita.

11. Iki ðiol, nepaisant ávairiais lygiais vykdytø

programø ir kitø priemoniø, Lietuva yra

tarp valstybiø, pasiþyminèiø itin prastais visuomenës

psichikos sveikatos rodikliais.

Kaip Rytø ir Centrinës Europos regiono, patirianèio

sudëtingà visuomenës sveikatos krizæ,

valstybë, Lietuva kartu su kitomis ðio regiono

valstybëmis turi ypatingai daug neið-

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

11


AKTUALIJOS

spræstø visuomenës psichikos sveikatos problemø.

Lietuvoje yra didþiausias pasaulyje

saviþudybiø rodiklis, aukðti su prievarta susijæ

rodikliai – þmogþudysèiø ir kitø nusikaltimø

skaièius, patyèiø tarp vaikø daþnumas,

itin didelis girtavimo ir priklausomybës

nuo alkoholio paplitimas:

11.1. saviþudybiø skaièius (2005 m.– 38,6

atv. /100000 gyventojø) nors ir pradëjo palaipsniui

maþëti pastaraisiais metais, visgi

iðlieka didþiausias Europoje. Vyrø saviþudybiø

skaièius Lietuvoje 2005 m. buvo 68,1

atv. /100000 gyventojø, ypatingai daþnai Lietuvoje

þudosi vidutinio amþiaus kaimo vietovëse

gyvenantys vyrai;

11.2. pagal alkoholio suvartojimà Lietuva

yra viena ið pirmaujanèiø Europos Sàjungoje.

Girtavimas ir alkoholizmas iðlieka viena

ið skaudþiausiø Lietuvos problemø, kelianèiø

rimtà grësmæ modernios valstybës vizijai

ir sëkmingai ekonominei bei socialinei

plëtrai. Vien alkoholiniø psichoziø skaièius

per 1999–2005 metus iðaugo nuo 51,1 atv./

100000 gyventojø iki 89,8 atv./100000 gyventojø

(2005 metø duomenys –reliminarûs);

11.3. pastaraisiais metais daugëja kitos priklausomybës

– narkomanijos atvejø:

11.3.1. 2003 metais atlikto Europos alkoholio

ir kitø narkotikø vartojimo tyrimo

(ESPAD 2003) duomenimis, narkotikus Lietuvoje

bent kartà yra vartojæ 15,6 proc. 15 –

16 metø mokiniø, o alkoholá – 97,9 proc. bendrojo

lavinimo mokyklø to paties amþiaus

mokiniø. Ðio tyrimo duomenimis, nuo 1995

iki 1999 metø Lietuvoje narkotikø vartojimas

padidëjo 5 kartus (nuo 3,2 iki 15,5

proc.), o marihuanos (haðiðo) – net 12 kartø.

Ðis tyrimas rodo, kad raminamøjø ar migdomøjø

vaistø vartojimas be gydytojo paskyrimo

labiausiai paplitæs Lenkijoje (17 proc.),

po to seka Lietuva (14 proc.), Prancûzija ir

Èekijos Respublika (11–13 proc.);

11.3.2. Vykdant Jungtiniø Tautø vystymo

programos, Jungtiniø Tautø vaikø fondo ir

Pasaulio sveikatos organizacijos projektà,

2000 metais atliktas tyrimas parodë, kad 81

proc. tirtø vadinamøjø gatvës vaikø buvo vartojæ

bent vienos rûðies narkotikø. Net 64

proc. tiriamøjø (71,7 proc. berniukø ir 54,9

proc. mergaièiø) bent keletà kartø uostë ávairias

lakiàsias medþiagas. Penktadalis apklaustøjø

jau vartojo intraveninius narkotikus.

Daugiau kaip pusë tiriamøjø nurodë buvæ

girti daugiau negu 40 kartø (du treèdaliai

berniukø ir treèdalis mergaièiø);

11.4. vis aktualesnëmis tampa ir kitos priklausomybiø

rûðys. Tai priklausomybë nuo

azartiniø loðimø, ar kompiuteriniø þaidimø,

interneto;

11.5. Vilniaus universitete 2004 m. atliktas

Lietuvos vaikø psichikos sveikatos epidemiologinis

tyrimas parodë, kad su psichikos

sveikata susijusiø problemø turi 41,7

proc. mokyklinio amþiaus vaikø, ið jø 13

proc. sutrikimus galima kliniðkai diagnozuoti;

11.6. PSO duomenimis (2002), Lietuva ir

kitos Baltijos valstybës pasiþymi gana aukðtais

prievartos rodikliais – paaugliø ir jaunø

þmoniø þmogþudysèiø nors keletà kartø maþiau

nei Rusijos Federacijoje, taèiau kelis

kartus daugiau nei kitose Europos Sàjungos

valstybëse;

11.7. neseniai pradëjus nagrinëti tyèiojimosi

reiðkiná tarp mokyklinio amþiaus vaikø

paaiðkëjo, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis

Europos Sàjungos valstybëmis, tyèiojimasis

paplitæs labiausiai: apie 70 proc. vaikø

paþymi, kad yra patyræ ðá reiðkiná ir kaip

aukos, ir kaip skriaudëjai. Tuo tarpu Ðvedijoje

ir Èekijoje tokiø moksleiviø ne daugiau

kaip 20 procentø.

12. Ðiuolaikinës visuomenës sveikatos

krizës prieþastys Lietuvoje ir jos tiesioginis

ryðys su psichikos sveikata:

12.1. Lietuvà, kaip ir kitas Rytø ir Centrinës

Europos valstybes, XX amþiaus pabaigoje,

dël sudëtingo pereinamojo laikotarpio,

iðtiko stipri visuomenës sveikatos krizë, kurià

sàlygojo socialinis stresas – kaip atsakas

á uþsitæsusias sudëtingas socialines, ekonomines,

kultûrines ir demografines permainas.

Nemaþà visuomenës dalá, nepasirengusià laikotarpio

iððûkiams, apëmë bejëgiðkumo ir

nusivylimo nuostatos, sudariusios nepalankià

terpæ visuomenës psichikos sveikatos rodikliams;

12.2. Visuomenës psichikos sveikatos rodiklius

lemia biologiniø, psichologiniø ir socialiniø

rizikos bei apsauginiø veiksniø visuma,

sukurianti labiau arba maþiau palankø

mikro- ir makrosocialiná kontekstà. 1990–

2000 metais vykusios didelës socialinës, politinës,

ekonominës permainos atskleidë individø

ir jø grupiø prastà psichologiná atsparumà

ir nepakankamus ágûdþius aktyviai dalyvauti

áveikiant iðkylanèias naujas kasdienio

gyvenimo problemas. Todël didelë dalis

þmoniø – tiek brandaus amþiaus, tiek vaikø

ir jaunimo – nepajëgë tinkamai prisitaikyti

naujoje, socialinio aktyvumo reikalaujanèioje

aplinkoje ir atsidûrë destruktyvaus elgesio

(nukreipto arba á save arba á kitus asmenis)

rizikos grupëje – tokiu bûdu sukurdami

terpæ itin aukðtiems saviþudybiø, prievartos,

priklausomybiø ir kitø liguistø visuomenës

sveikatos reiðkiniø rodikliams. Tai, kad saviþudybës

labiausiai iðplito tarp vidutinio

amþiaus kaimo vyrø, átikinamai parodo, kad

ðiuo laikotarpiu prastà visuomenës psichikos

sveikatà visø pirma lemia nepalankus psichosocialiniø

rizikos veiksniø derinys ir kad

valstybës pastangos turi bûti nukreiptos visø

pirma á modernias psichosocialininio pobûdþio

programas, padedant individams, ðeimoms

ir bendruomenëms ágyti reikiamà atsparumà

ir tinkamai prisitaikyti naujoje aplinkoje;

12.3. Lietuvoje ávairiais lygiais vis labiau

suvokiamas, bet dar realiais valstybës politikos

sprendimais nepagrástas vienas ið dviejø

svarbiausiø naujøjø PSO Europos visuomenës

psichikos sveikatos politikos principø –

psichikos sveikatos kaip prioritetinës sveikatos

politikos krypties átvirtinimas. Taip pat

iki ðiol trûko politinës valios apsispræsti dël

kito, ne maþiau svarbaus, principo ágyvendinimo.

Bûtent antrasis PSO Europos psichikos

sveikatos politikos principas – psichikos

sveikatos integravimas, lemiantis resursø

investavimo kryptá, dominuoja pastarojo

deðimtmeèio svarbiausiuose psichikos

sveikatos politikos dokumentuose (2001 m.

PSO metinis praneðimas „Psichikos sveikata:

Naujas supratimas, nauja viltis“ ir 2005

m. PSO Europos regiono sveikatos apsaugos

ministrø konferencijoje Helsinkyje priimti

Europos psichikos sveikatos apsaugos

deklaracija ir Veiksmø planas 2005–2010

metams). Naujausiomis mokslo þiniomis,

pagarba þmogaus teisëms ir kitomis vertybëmis

visuomenës psichikos sveikatos rodiklius

galima pagerinti, o psichikos sutrikimø

sukeliamà naðtà palengvinti, jei valstybës

ið esmës perþiûrës psichikos sveikatos

prieþiûros finansavimà ir rezultatus, visø

pirma, prevencijos, gydymo ir reabilitacijos

paslaugø, kurios maþina socialinæ atskirtá,

stiprina individø, grupiø ir bendruomeniø

psichologiná atsparumà ir iðvaduoja

tiek psichikos negalios paliestus þmones,

tiek ir visà psichikos sveikatos prieþiûros

sritá ið ilgametës izoliacijos, stigmos ir prietarø

nelaisvës.

12.4. Apsisprendimas dël finansiniø ir

þmogiðkøjø iðtekliø itin svarbus toms pereinamojo

laikotarpio valstybëms, kuriose pastebimai

auga ekonomika ir atsiranda galimybiø

daugiau investuoti á visuomenës sveikatà,

kad psichikos sveikatos prieþiûros sistema

taptø veiksminga ir racionali.

13. Apibendrinant psichikos sveikatos

bûklës ir psichikos sveikatos prieþiûros sistemos

situacijà Lietuvoje, akivaizdu, kad nepaisant

konkreèiø pasiekimø, esminio persilauþimo

ðioje srityje dar nëra.

14. Ðiuo metu labai aukðti kai kurie visuomenës

psichikos sveikatos rodikliai (saviþudybiø,

alkoholio vartojimo, prievartos santykiuose

tarp individø paplitimas) pradës maþëti

tik plëtojant bendradarbiavimà su psichikos

sveikatos sutrikimø turinèiais asmenimis,

nevyriausybinëmis organizacijomis,

ávairiomis suinteresuotomis institucijomis,

taip uþtikrinant savalaikæ informacijà apie

pagalbos teikimo bei psichikos sveikatos

stiprinimo galimybes.

15. Investuojant finansinius resursus, net

ir iðaugus ekonomikos augimo teikiamoms

galimybëms, vis dar nugali istoriðkai paveldëtos

tradicijos stiprinti tradicinæ paslaugø

infrastruktûrà, nulemtà stigmos ir socialinës

12 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


AKTUALIJOS

atskirties. Itin stiprià Lietuvos priklausomybæ

nuo ðiø nepalankiø moderniai plëtrai tradicijø

demonstruoja labai didelis vaikø ir suaugusiøjø

su lengvais ir sunkiais psichikos

ir proto negalios sutrikimais, gyvenanèiø ilgalaikës

socialinës globos ástaigose,

skaièius.

16. Lietuva ðiuo metu turi unikalià galimybæ

pademonstruoti brandà ir apsispræsti

vykdyti ðiuolaikinëmis mokslo þiniomis ir

Europos vertybëmis grástà Psichikos sveikatos

strategijà (toliau – Strategija). Tam yra

tinkamas laikas ir realios galimybës:

16.1. didelis visuomenës susirûpinimas

prasta gyventojø, ypaè vaikø, dvasine sveikata;

16.2. didëjanèios valstybës ekonominës

galimybës;

16.3. parengti ir vykdomi bandomieji naujo

pobûdþio paslaugø ir prevenciniø programø

modeliai, parengti ir rengiami specialistai;

16.4. bræstanti politinë valia visø lygiø valdþios

institucijose suteikti prioritetà visuomenës

psichikos sveikatos srièiai ir investuoti

á ðiuolaikinëmis Europos vertybëmis ir

mokslo þiniomis pagrástus psichikos sveikatos

stiprinimo, psichikos sutrikimø prevencijos,

gydymo ir reabilitacijos metodus;

16.5. augantis suvokimas, kad strateginiø

sprendimø atidëjimas ðioje srityje nuolat didins

ekonominæ ir socialinæ stigmos ir socialinës

atskirties tradicijø nulemtø pasekmiø

naðtà bei trukdys siekti atviros pilietinës

visuomenës ir modernios valstybës

tikslø;

16.6. PSO ir Europos Sàjungos ketinimai

padëti Lietuvai apsispræsti vykdyti 2005 metø

PSO Europos regiono sveikatos apsaugos

ministrø konferencijoje Helsinkyje priimtø

Europos psichikos sveikatos apsaugos deklaracijos

ir Veiksmø plano 2005–2010 metams

rekomendacijas, galimybë pasinaudoti Europos

Sàjungos struktûrine parama ðioje

svarbioje srityje 2007–2013 metais.

III. Stiprybiø, silpnybiø,

galimybiø ir grësmiø

(SSGG) analizë

17. Stiprybës:

17.1. ágyvendinama Lietuvos sveikatos

programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-

833 (Þin., 1998, Nr. 64-1842), bei konkreèiø

visuomenës sveikatos srièiø strategijos

ir programos;

17.2. psichikos sveikatos prieþiûra vykdoma

pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos nustatytus prioritetus, o

kaip sudedamoji visuomenës sveikatos dalis

– ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybës

nustatytus prioritetus;

17.3. Lietuvos aukðtosiose mokyklose rengiami

kvalifikuoti asmens ir visuomenës

sveikatos specialistai;

17.4. sukurtas asmens ir visuomenës sveikatos

prieþiûros ástaigø tinklas;

17.5. 2005 m. PSO Europos regiono sveikatos

apsaugos ministrø konferencijoje Helsinkyje

priimtoje Europos psichikos sveikatos

apsaugos deklaracijoje ir Veiksmø plane

2005–2010 metams psichikos sveikatos prieþiûra

ávardyta kaip vienas ið svarbiausiø prioritetø

visose Europos valstybëse;

17.6. Bendrijos veiksmø visuomenës sveikatos

srityje programoje (2003–2008 m.), patvirtintoje

2002 m. rugsëjo 23 d. Europos

Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1786/

2002/EB, sveikata ir aukðtas sveikatos apsaugos

lygis ávardytas kaip Europos Sàjungos

ir PSO prioritetas;

17.7. Europos Komisijos 2005 m. spalio

14 d. patvirtinta Europos Sàjungos „Þalioji

knyga“ (Europos Sàjungos psichikos sveikatos

strategijos projektas), kurioje siûloma

ðiuolaikinëmis priemonëmis stiprinti visuomenës

psichikos sveikatà, vykdyti saviþudybiø,

prievartos, priklausomybiø ir kitø visuomenës

sveikatos problemø, tiesiogiai susijusiø

su psichikos sveikata, prevencijà, plëtoti

serganèiøjø psichikos ligomis gydymo

ir reabilitacijos bendruomenëse galimybes.

18. Silpnybës:

18.1. valstybës ir savivaldybiø institucijø,

dirbanèiø psichikos sveikatos prieþiûros srityje,

atotrûkis; nepakankamas asmens ir visuomenës

sveikatos prieþiûros paslaugø integravimas

pirminiame sveikatos prieþiûros

lygyje;

18.2. nepakankamas sveikatos, socialinës

apsaugos, ðvietimo, teisësaugos sektoriø bendradarbiavimas

psichikos sveikatos prieþiûros

srityje;

18.3. nepakankamas sveikatos programø

ir moderniosios bendruomeninës psichikos

sveikatos prieþiûros finansavimas;

18.4. nepakankamas valstybës ir savivaldybiø

sveikatos programø valdymas, koordinavimas,

ágyvendinimo efektyvumo vertinimas;

18.5. savivaldybiø biudþetuose nenumatytas

finansavimas psichikos sveikatos prieþiûrai;

18.6. nepakankamai iðplëtota visuomenës

informavimo psichikos sveikatos klausimais

sistema;

18.7. didelë psichikos sveikatos prieþiûros

institucionalizacija; nepakankamai iðplëtotas

kompleksiniø ir tarpsektorinio pobûdþio

bendruomeniniø psichikos sveikatos

prieþiûros paslaugø tinklas;

18.8 nepakankamas visuomenës pakantumas

psichikos sutrikimø turintiems asmenims,

didelë psichikos ligoniø ir psichikos

sutrikimø stigmatizacija visuomenëje.

19. Galimybës:

19.1. aktyvus socialinës apsaugos, ðvietimo,

teisësaugos, kitø sektoriø dalyvavimas

psichikos sveikatos stiprinimo veikloje;

19.2. augantis visuomenës pilietiðkumas

ir psichikos sveikatos reikðmës suvokimas;

19.3. tolesnis specialistø rengimo ir profesinio

tobulinimo psichikos sveikatos prieþiûros

srityje plëtojimas;

19.4. naudojimasis Europos Sàjungos

struktûriniø fondø ir kitø programø lëðomis;

19.5. tarptautinio bendradarbiavimo psichikos

sveikatos prieþiûros srityje plëtojimas

ir dalyvavimas tarptautinëse programose;

19.6. naujø informaciniø priemoniø panaudojimas

informuojant visuomenæ sveikos

gyvensenos ir sveikatos stiprinimo klausimais;

19.7. deinstitucionalizacijos ir destigmatizacijos

pritaikymas.

20. Grësmës:

20.1. nepakankamas Lietuvos Respublikos

Vyriausybës programø finansavimas;

20.2. nepakankama socialinës apsaugos,

ðvietimo, teisësaugos, kitø sektoriø veikla

psichikos sveikatos prieþiûros srityje, jø

veiksmai nesuderinti tarpusavyje;

20.3. kvalifikuotø psichikos sveikatos

prieþiûros specialistø stoka, ypaè rajonuose

ir ypaè psichologø, vaikø psichiatrø, psichoterapeutø;

20.4. socialiniai ir ekonominiai skirtumai

tarp regionø ir atskirø gyventojø socialiniø

grupiø;

20.5 vaikø ir jaunimo gyvensenos blogëjimas.

IV. Strategijos tikslas

ir prioritetonës kryptys

21. Ðios Strategijos tikslas – sukurti Lietuvos

Respublikoje tokià psichikos sveikatos

prieþiûros sistemà, kuri padëtø veiksmingai

ir racionaliai, vadovaujantis ðiuolaikinëmis

mokslo þiniomis ir vertybëmis, stiprinti

visuomenës psichikos sveikatà ir teikti

visapusiðkà pagalbà asmenims, turintiems

psichikos ir elgesio sutrikimø.

22. Strategijos prioritetinës kryptys:

22.1. þmogaus teisiø uþtikrinimas;

22.2. modernios, pacientø poreikius atitinkanèios,

paslaugos;

22.3. biopsichosocialinio modelio plëtros

pusiausvyra;

22.4. autonomijos ir dalyvavimo skatinimas;

22.5. nedideliø psichikos sveikatos sutrikimø

gydymas nespecializuotose sveikatos

prieþiûros ástaigose;

22.6. psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos

sutrikimø prevencija kaip neatsiejamos

ir prioritetinës sveikatos, ðvietimo ir socialinës

apsaugos strategijø ágyvendinimo

dalys;

22.7. pacientø ir nevyriausybinio sektoriaus

vaidmens stiprinimas.

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

13


AKTUALIJOS

23. Þmogaus teisiø uþtikrinimo principas

reiðkia, kad turi bûti uþtikrintos ir nepriklausomu

bûdu stebimos þmoniø, turinèiø psichikos

sutrikimø, þmogaus teisës. Ðie þmonës

turi turëti tokias paèias þmogaus teises,

kaip visi visuomenës nariai. Þmonës, paliesti

psichikos ar proto negalios, turi teisæ gyventi

kuo maþiau suvarþytoje socialinëje aplinkoje

ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo

diagnozës nustatymas nëra pagrindas

paþeisti þmogaus teises.

24. Moderniø, pacientø poreikius atitinkanèiø,

paslaugø principas reiðkia, kad psichikos

sveikatos prieþiûros paslaugos turi atitikti

individualius pacientø poreikius. Sunkiomis

psichikos ligomis sergantiems þmonëms

reikalingas individualus jø poreikius

atitinkantis psichikos sveikatos prieþiûros

planas, apimantis penkis prieþiûros komponentus:

farmakoterapijà, psichoterapijà, psichosocialinæ

reabilitacijà, profesinæ reabilitacijà,

pagalbà buityje. Tokià paslaugø ávairovæ

turi uþtikrinti keliø sektoriø finansiðkai

remiamas bendruomeniniø paslaugø tinklas.

25. Biopsichosocialinio modelio plëtros

pusiausvyros principas. Kadangi psichikos

sutrikimø genezëje persipindami dalyvauja

ir yra vienodai svarbûs biologiniai, psichologiniai

ir socialiniai veiksniai, bûtina stebëti,

kad vienodas dëmesys bûtø skiriamas

investicijoms tiek á naujas biomedicinos

technologijas, tiek á psichologijos (psichoterapijos)

ir socialines technologijas. Kadangi

Lietuva iðgyvena pereinamàjá laikotarpá,

jos visuomenë patiria didelá socialiná stresà,

ypatingai svarbu pirmenybæ teikti plëtrai psichosocialiniø

technologijø, kurios:

25.1. stiprina visuomenës socialiná kapitalà;

25.2. stiprina individø, ðeimø ir bendruomeniø

psichologiná atsparumà;

25.3. didinti visuomenës supratimà apie

psichikos ir elgesio sutrikimus bei tolerancijà

paþeidþiamoms gyventojø grupëms;

25.4. maþina stigmatizacijà ir socialinæ

atskirtá.

26. Autonomijos ir dalyvavimo skatinimo

principas reiðkia, kad psichikos sveikatos

paslaugos turi bûti organizuojamos taip,

kad pacientai galëtø bûti kuo savarankiðkesni

ir dalyvautø visuomenës gyvenime. Todël

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugos

turi bûti teikiamos kuo maþiau ribotoje

aplinkoje. Þmonës, sergantys psichikos

ligomis, turi bûti gydomi namuose arba kiek

galima namams artimesnëje aplinkoje. Specializuotose

ilgalaikës socialinës globos

ástaigose paslaugos gali bûti teikiamos ypatingai

sunkiais atvejais, kuomet kompleksinës

pastangos teikti pagalbà bendruomenëje

yra nesëkmingos.

27. Nedideliø psichikos sveikatos sutrikimø

gydymo nespecializuotose sveikatos

prieþiûros ástaigose principas. Nedidelius

psichikos, elgesio ir emocijø sutrikimus patiria

labai daug þmoniø. Todël neámanoma

uþtikrinti, kad valstybës lëðomis pagalbà

jiems teiktø psichikos sveikatos specialistai.

Dauguma psichikos sveikatos problemø

turi bûti sprendþiamos laikantis visuomenës

sveikatos principø:

27.1. pasitelkiant natûralius bendruomenës

resursus ir tuo tikslu apmokant ðeimas,

mokytojus, darbdavius, visus su rizikos grupës

þmonëmis dirbanèius arba rizikingas situacijas

valdanèius darbuotojus;

27.2. dauguma psichikos sveikatos sutrikimø

yra nedideli ir turi bûti gydomi ne psichikos

sveikatos specialistø, o pirminio

sveikatos prieþiûros lygio – ðeimos gydytojø

ir jiems talkinanèiø slaugytojø;

27.3. gydytojai psichiatrai ir kiti psichikos

sveikatos specialistai, dirbantys ambulatorinëje

grandyje, nemaþà dalá darbo laiko

turi skirti ðeimos gydytojø ir jø gydomø

ligoniø konsultavimui, o kità dalá laiko privalo

skirti sunkiø psichikos ligoniø gydymui.

28. Psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos

sutrikimø prevencijos kaip neatsiejamø

ir prioritetiniø sveikatos, ðvietimo ir

socialinës apsaugos strategijø ágyvendinimo

daliø principas reiðkia, kad psichikos

sveikatos stiprinimo ir psichikos sutrikimø

prevencijos priemonës turi bûti skirtos plaèiajai

visuomenei ir specifinëms rizikos grupëms,

skatinant apsauginius veiksnius ir atsparumà,

maþinant socialinæ atskirtá, suteikiant

galimybæ paþeidþiamoms rizikos grupëms

paèioms spræsti problemas ir padëti

joms integruotis á bendruomenæ. Tai padeda

paþeidþiamoms gyventojø grupëms iðvengti

stigmos ir diskriminacijos. Kartu tai

padeda paèiai visuomenei atsikratyti prietarø

ir nepakantos paþeidþiamø grupiø atþvilgiu.

Tolerancijos ir solidarumo dvasia,

sugráþtanti á visuomenæ, yra apsauginis

veiksnys nuo susiprieðinimo, prievartos, saviþudiðko

ir kitokio destrukcinio ir autodestrukcinio

elgesio.

29. Pacientø ir nevyriausybinio sektoriaus

vaidmens stiprinimas pasireiðkia tuo,

kad modernioje psichikos sveikatos prieþiûroje

pacientai aktyviai dalyvauja priimant

sprendimus partnerystës su specialistais

principu. Apie teikiamø paslaugø veiksmingumà

ir atitiktá pacientø poreikiams ir þmogaus

teisiø principams, visø pirma, sprendþia

patys pacientai ir jø artimieji. Paslaugas

teikianèiø ir jas organizuojanèiø institucijø

ir asmenø pareiga yra gerbti paciento

orumà, skatinti jo autonomijà bei tenkinti

jo poreikius. Valstybës institucijos bendrauja

su nevyriausybinëmis organizacijomis,

atstovaujanèiomis pilietinei visuomenei,

kaip su lygiaverèiais partneriais ir sudaro

ðioms organizacijoms galimybæ dalyvauti

priimant sprendimus ir teikiant paslaugas.

V. Strategijos uþdaviniai ir

ágyvendinimo priemonës

30. Strategijos uþdaviniai:

30.1. átvirtinti psichikos sveikatos svarbà

valstybës politikoje;

30.2. stiprinti visuomenës psichikos sveikatà

ir vykdyti psichikos sutrikimø prevencijà;

30.3. plësti psichikos sveikatos prieþiûros

paslaugø teikimà bendruomenëje, sukuriant

pasirinkimo galimybæ uþtikrinanèià ir pacientø

poreikiams tenkinti pritaikytà paslaugø sistemà;

30.4. sukurti moderniø psichikos sveikatos

prieþiûros paslaugø finansavimo mechanizmà;

30.5. uþtikrinti þmogaus teisiø apsaugà ir

vykdyti stebësenà;

30.6. vykdyti psichikos sveikatos prieþiûros

sistemos rodikliø ir visuomenës psichikos

sveikatos rodikliø moksliná vertinimà bei

stebësenà.

31. Atsiþvelgiant á Strategijos uþdavinius,

nustatomos ðios Strategijos ágyvendinimo

priemonës:

31.1. kaip prioritetinæ kryptá átraukti visuomenës

psichikos sveikatos problemø veiksmingø

sprendimo bûdø pritaikymà praktikoje,

rengiant ir vykdant ðvietimo, socialinës

apsaugos ir sveikatos sektoriø savivaldos lygio,

nacionalines ir Europos Sàjungos programas;

vertinant planuojamà ir vykdomà

valstybës politikà ávairiuose sektoriuose, atsiþvelgti

á poveiká visuomenës ir atskirø rizikos

grupiø psichikos sveikatai;

31.2. stiprinti Valstybinës psichikos sveikatos

komisijos prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybës veiklà, uþtikrinant jos veiksmingumà;

31.3. atkreipti apskrièiø virðininkø administracijø

ir savivaldybiø dëmesá á visuomenës

psichikos sveikatà kaip prioritetinæ sveikatos

ir socialinës politikos kryptá ir siûlyti

finansiðkai remti tæstines programas, skirtas

svarbiausiø visuomenës psichikos sveikatos

problemø prevencijai;

31.4. uþtikrinti psichikos sveikatai tenkanèio

biudþeto dalies didëjimà sveikatos ir socialinës

apsaugos sektoriuose, ypatingà dëmesá

skiriant priartintø prie bendruomenës

ir integruotø á asmens sveikatos prieþiûros

ástaigas paslaugø teikimui. Nemaþinant dabar

psichiatrijos ástaigose teikiamø paslaugø

apimèiø, gerinant ðiø paslaugø kokybæ,

plësti lanksèiø nestacionariniø paslaugø vaikams

ir suaugusiems, turintiems psichikos

sveikatos sutrikimø, tinklà;

31.5. gerinti vaikø ir jaunimo psichikos

sveikatos apsaugà ir prieþiûrà, vykdant tikslines

prevencines, gydymo ir reabilitacijos

programas, skirtas vaikø, ðeimø ir bendruomeniø

atsparumo stiprinimui bei neigiamø

socializacijos pasekmiø prevencijai. Valsty-

14 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


AKTUALIJOS

binëse sveikatos programose didþiausià dëmesá

skirti ðiuo metu aktualiausiø problemø

sprendimui – vaikø dvasinës sveikatos, emocinës

ir socialinës raidos sutrikimø prevencijai,

tëvø mokymui tinkamai auginti vaikus,

saviþudybiø, priklausomybiø ir prievartos

prevencijai, jaunimo sveikatos problemø

sprendimui;

31.6. remti valstybës ir savivaldybiø psichikos

sveikatos stiprinimo ir psichikos sutrikimø

prevencijos programos, kaip neatsiejamas

ir prioritetines visuomenës sveikatos,

ðvietimo, socialinës apsaugos programø dalis,

visø pirma, uþtikrinant tæstinæ paramà

ðioms sveikatos stiprinimo ir sutrikimø prevencijos

kryptims:

31.6.1. rizikos grupëms priskiriamø tëvø

mokymo kompetentingai auginti vaikus,

ypaè kûdikystës ir ankstyvosios vaikystës laikotarpiu;

31.6.2. vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos

stiprinimo mokyklose ir bendruomenëje;

31.6.3. psichikos sveikatos stiprinimo darbo

vietose;

31.6.4. vaikø ir jaunimo smurto prevencijos;

31.6.5. saviþudybiø prevencijos;

31.6.6. alkoholizmo, narkomanijos ir rûkymo

prevencijos;

31.6.7. sveikos senatvës stiprinimo;

31.7. nuolat koordinuoti tarpusavyje nacionalines

ir regionines programas, kurios

vykdomos minëtoms visuomenës sveikatos

problemoms spræsti, nes didelë dalis apsauginiø

ir rizikos veiksniø, susijusiø su plaèiu

priklausomybiø, saviþudybiø ir prievartos bei

smurto paplitimu visuomenëje, yra bendri visoms

ðioms problemoms;

31.8. pasiekti, kad vienodai svarbus valstybës

dëmesys bei finansiniai resursai bûtø

skiriami visoms svarbiausioms ðio laikotarpio

visuomenës psichikos sveikatos problemoms

spræsti – priklausomybiø nuo alkoholio

ir narkotikø, saviþudybiø ir prievartos prevencijai.

Tik subalansuojant ir vienodai svarbiomis

laikant investicijas á veiksmingà prevencijà,

gydymà ir reabilitacijà, bendromis

valstybës institucijø ir pilietinës visuomenës

pastangomis galime áveikti visuomenës psichikos

sveikatos krizæ;

31.9. kurti ir finansuoti veiksmingas,

mokslo þiniomis ir Europos vertybiø principais

pagrástas prevencijos, gydymo ir reabilitacijos

programas, gerinanèias pozityvià

vaikø, ðeimos ir bendruomenës dvasinæ sveikatà

ir psichologiná atsparumà, maþinanèias

socialinæ atskirtá ir gerinanèias paþeidþiamø

gyventojø grupiø integracijà á bendruomenæ;

31.10. plëtoti bendruomenines paslaugas,

panaudojant Sveikatos apsaugos ministerijos

iniciatyva nuo 1997 m. kuriamà psichikos

sveikatos centrø tinklà ir Socialinës apsaugos

ir darbo ministerijos iniciatyva nuo

1998 m vykdomà Socialiniø paslaugø infrastruktûros

plëtros programà, tam skiriant reikiamus

resursus;

31.11. sukurti vadybos ir finansiniø sprendimø

dël bendruomeniniø paslaugø plëtros

mechanizmà, kuris paðalintø esamas vadybos,

finansines kliûtis ir leistø veiksmingai

ir racionaliai plëtoti ðiuos komponentus sudaranèià

bendruomeniniø paslaugø sistemà:

31.11.1. kurti ir stiprinti tarnybas, atsakingas

uþ tai, kad kiekvienos savivaldybës lygiu

bûtø plëtojami visi penki bûtinieji psichikos

sveikatos prieþiûros komponentai psichikos

ir proto negalià turintiems þmonëms:

farmakoterapija, psichoterapija, psichosocialinë

reabilitacija, profesinë reabilitacija, pagalba

buityje. Nedidelës savivaldybës ðias

paslaugas turëtø plëtoti kooperuodamos resursus,

atsiþvelgdamos á tai, kad optimalus

teritorijos, kuriai turi bûti planuojamas visø

paslaugø spektras, gyventojø skaièius yra

100000–200000;

31.11.2. teikti prieþiûros paslaugas kriziniø

situacijø metu, sudarant galimybæ paslaugas

gauti gyvenimo ir / ar darbo vietose, stengiantis

uþkirsti kelià sveikatos blogëjimui ir

kiek tai ámanoma vengiant hospitalizacijos.

Uþtikrinti psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

prieinamumà paciento namuose;

31.11.3. plëtojant paslaugø sistemà, atsiþvelgti

á skirtingus poreikius ir skirtingus pagalbos

psichikos negalià turintiems asmenims

(sergantiems psichikos ligomis) ir proto

negalios iðtiktiems asmenims (kurie nuo

vaikystës yra sutrikusio intelekto) bûdus.

Abiejø ðiø grupiø asmenims turi bûti plëtojamas

bendruomeniniø paslaugø tinklas su

skirtingomis individualiomis gydymo, ugdymo,

reabilitacijos, darbo, uþimtumo ir bûsto

programomis;

31.11.4. plëtoti konsultacinæ ryðio (su somatine

medicina) psichiatrijà, ið esmës sustiprinant

psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

galimybes asmens sveikatos prieþiûros

ástaigose. Siekiant kad psichikos sveikatos

klausimai asmens sveikatos prieþiûros

ástaigose bûtø sprendþiami veiksmingai, jose

turi dirbti psichikos sveikatos prieþiûros specialistø

ir konsultantø komandos, o taip pat

turi bûti skatinama psichiatrijos stacionariniø

skyriø plëtra;

31.11.5. atsiþvelgiant á tai, kad svarbiausia

institucija, lemianti sëkmingà psichikos

sveikatos politikos ágyvendinimà, integruojant

visuomenës ir asmens sveikatos sektoriø

pastangas saugoti ir stiprinti pilieèiø psichikos

sveikatà, yra ðeimos gydytojo institucija,

siekti, kad sistema veiktø taip, kad ðeimos

gydytojai ir slaugytojai, konsultuojami

psichikos sveikatos centruose dirbanèiø psichikos

sveikatos specialistø, suteiktø pagalbà

daugumai dël psichikos sveikatos problemø

ir sutrikimø besikreipianèiø þmoniø; siekti,

kad ðeimos gydytojai bûtø geriau parengti

vaikø ir suaugusiøjø psichikos sveikatos

prieþiûros srityje, gerai mokëtø ir turëtø motyvacijà

diagnozuoti ir gydyti ðiuos sutrikimus;

31.11.6. siekti, kad daugiau dëmesio Lietuvos

psichikos sveikatos sistemoje bûtø

skiriama psichoterapijos paslaugø plëtrai.

Pasaulio ir Europos psichikos sveikatos

prieþiûros sistemose ðiuo metu vis daugiau

dëmesio skiriama veiksmingø psichoterapijos

paslaugø plëtrai. Stengiamasi orientuotis

á trumpas ir vidutinës trukmës ambulatorinës

psichoterapijos formas. Ypaè svarbu,

kad bûtø skatinamos ir adekvaèiai apmokamos

psichoterapijos paslaugos vaikams

ir ðeimoms. Bûtina panaudoti didelæ

Lietuvos psichoterapijos mokyklos patirtá,

kvieèiant nacionalinës psichoterapijos mokyklos

atstovus mokyti naujàjà sveikatos

prieþiûros specialistø kartà (ðeimos gydytojus,

gydytojus psichiatrus, kitø specialybiø

gydytojus, psichologus, socialinius darbuotojus

ir kt.) pagrindiniø kasdienio darbo

su rizikos grupës þmonëmis ir ðeimomis

ágûdþiø. Siekiant átvirtinti Lietuvoje moderniø

psichoterapijos ir kitø psichosocialiniø

technologijø plëtrà, bûtina suteikti ðiai krypèiai

plëtros prioritetà ir sukurti veiksmingà

ir racionalø ðiø paslaugø teikimo ir apmokëjimo

mechanizmà.

31.12. Plëtoti vaikø psichikos sveikatos

prieþiûros paslaugas (ambulatorines, stacionaro,

dienos stacionaro, kriziø intervencijos,

individualios, grupinës ir ðeimos psichoterapijos),

didinant ðiø paslaugø apimtis,

specializuojant stacionaro ir dienos stacionaro

skyrius pagal vaikø amþiø, gerinant

ðiø paslaugø kokybæ ir artinant jø teikimà

prie bendrojo profilio medicinos (pediatrijos)

ástaigø. Sukurti specializuotas paslaugas

paaugliams ir jaunuoliams: paaugliø stacionaro

skyrius, ilgalaikës psichosocialinës

reabilitacijos (resocializacijos) paslaugas

paaugliams su sunkiais elgesio ir socializacijos

sutrikimais, specialias reabilitacijos

paslaugas paaugliams, priklausomiems nuo

alkoholio ir narkotikø. Uþtikrinti ypatingai

aukðto lygio paslaugø kokybæ, atsiþvelgiant

á paaugliø ir jaunuoliø poreikius ir ypatumus.

Plëtoti vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios

reabilitacijos paslaugas, didinant jø

apimtá, gerinant kokybæ ir sukuriant alternatyvà

kûdikiø namø ir kitø valstybiniø vaikø

globos institucijø tinklui. Plëtoti ir integruoti

á pediatrijos paslaugø infrastruktûrà

vaikø psichikos sveikatos prieþiûros ir socialinës

(raidos) pediatrijos paslaugas.

Átraukti á ðeimos gydytojø rengimo programà

vaikø psichikos sveikatos prieþiûros, tëvø

ir vaikø santykiø ir kriziø kursus. Kuo

daugiau su psichikos sveikata susijusiø paslaugø

teikti bendruose vaikams ir jaunimui

skirtuose sveikatos centruose, pritaikytuose

ðiø amþiaus grupiø poreikiams.

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

15


AKTUALIJOS

31.13. Siekti optimalios pusiausvyros tarp

visuomenës saugumo uþtikrinimo ir þmogaus

teisiø nepaþeidþianèios pagalbos sistemos

sutrikusios psichikos asmenims;

31.14. kokybiðkai naujais pagrindais plëtoti

teismo psichiatrijà, perimant paþangià

Europos Sàjungos valstybiø patirtá;

31.15. psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

plëtrà pripaþinti prioritetine, sprendþiant

strateginius Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudþeto ir sveikatos programø

klausimus;

31.16. sukurti miðraus finansavimo mechanizmà,

kai, diegiant bendruomenines psichikos

sveikatos prieþiûros paslaugas, persipina

daugiau kaip vieno sektoriaus funkcijos.

Visi dalyvaujantys sektoriai privalo

prisidëti investicijomis á ðiø naujø paslaugø

sukûrimà ir vykdymà;

31.17. uþtikrinti bendruomeniniø ir integruotø

á bendràsias sveikatos prieþiûros, socialinës

pagalbos ir ugdymo ástaigas psichikos

sveikatos prieþiûros paslaugø ádiegimà,

ðias paslaugas priskiriant Lietuvos sveikatos

ir socialinës politikos prioritetinëms kryptims

panaudojant Lietuvai 2007–2013 skiriamà

Europos Sàjungos struktûrinæ paramà;

31.18. uþtikrinti psichikos sveikatos centrø

plëtrà, sudarant galimybæ jiems tapti savarankiðkais

juridiniais asmenimis ir teikti

paslaugas, kurios gali bûti apmokamos ið

ávairiø ðaltiniø (ið Privalomojo sveikatos

draudimo fondo – dienos stacionaro paslaugos,

paslaugos namuose ir kitos antrinio lygio

paslaugos, ið socialinës apsaugos sektoriaus

– deinstitucionalizacijos procesai);

31.19. skatinti naujø paslaugø plëtrà, siekiant

ne stacionaruose gydyti specifinius plaèiai

paplitusius vidutinio sunkumo ir sunkius

psichikos sutrikimus (pvz., valgymo sutrikimus,

pirmàjá psichozës epizodà paauglystëje

ir jaunystëje), teikti kriziø intervencijos paslaugas

ir kitas aktyvaus nestacionarinio gydymo

ir reabilitacijos paslaugas. Áteisinti galimybæ

apmokëti ið Privalomojo sveikatos

draudimo fondo lëðø naujas ambulatorines ir

stacionarines psichiatrijos slaugos paslaugas;

31.20. skatinti deinstitucionalizacijos proceso

plëtrà – siûlyti savivaldybëms teikti alternatyvias

institucinei globai paslaugas vaikams

ir suaugusiems bei remti vieðojo ir privataus

sektoriaus ir nevyriausybiniø organizacijø

iniciatyvas;

31.21. plëtoti socialinës pagalbos sistemà,

atsiþvelgiant á skirtingas sutrikusio intelekto

asmenø ir serganèiøjø psichikos ligomis

problemas ir poreikius;

31.22. naujas bendruomenines paslaugas

pradëti teikti iniciatyvà parodþiusiose ir geriausiai

pasiruoðusiose savivaldybëse ir apskrityse,

finansuojant ðias paslaugas kaip

bandomuosius projektus ir palaipsniui pleèiant

ðiø paslaugø mastà;

31.23. uþtikrinti realià sutrikusios psichikos

asmenø teisiø apsaugà ir galimybæ ðiems

asmenims gauti visavertæ kompleksinæ pagalbà

ten, kur jie gyvena, uþuot sudarant eiles

jø apgyvendinimui psichoneurologijos

pensionatuose. Remiantis PSO rekomendacijomis,

kurti veiksmingà ir þinybiniø interesø

iðvengiantá mechanizmà, kuris gintø sutrikusios

psichikos asmenø teises tiek gydymo

ir globos ástaigose, tiek ir bendruomenëje.

Tai skatintø gerà praktikà ir padëtø uþkirsti

kelià aplaidþiam ir netinkamam elgesiui

su psichikos ligoniais bei proto negalià

turinèiais þmonëmis. Tokio mechanizmo

kûrimo ir veiklos procese bûtina uþtikrinti

patá aktyviausià psichikos sveikatos prieþiûros

pacientø ir jø artimøjø dalyvavimà;

31.24. nuolat vykdyti psichikos sveikatos

prieþiûros paslaugø kokybës stebësenà, sukuriant

tam reikalingas metodikas ir vykdymo

mechanizmus;

31.25. á þmogaus teisiø stebëjimo procesà

átraukti pacientø organizacijas ir kitas nevyriausybines

organizacijas;

31.26. parengti ir vykdyti teisëjø, prokurorø,

ikiteisminio tyrimo pareigûnø ir advokatø,

dalyvaujanèiø sutrikusios psichikos asmenø

bylø nagrinëjime, mokymo programà;

31.27. nuolat vykdyti psichikos sveikatos

sistemos mokslinæ analizæ bei tyrimus, dalyvaujant

psichiatrijos, psichologijos, visuomenës

psichikos sveikatos, sociologijos, kriminologijos

ir kitø srièiø mokslininkams;

31.28. sukurti visuomenës psichikos sveikatos

ir psichikos sveikatos prieþiûros sistemos

informacijos bei rodikliø kaupimo, apdorojimo,

analizës ir sklaidos sistemà. Ásitraukti

á Europos Sàjungos iniciatyvas nustatyti

visuomenës psichikos sveikatos rodiklius

ir vykdyti lyginamàjà analizæ;

31.29. kas 2–3 metus atlikti psichikos sveikatos

sistemos veiklos rodikliø ir su ja susijusiø

reiðkiniø mokslinæ (kiekybinæ ir kokybinæ)

analizæ, tiriant kaip kinta sociokultûrinis

kontekstas, kokia yra þmoniø ir finansiniø

iðtekliø kaita, teikiamø paslaugø ir prevenciniø

programø mastas ir kokybë ir kaip

tai atsispindi ðioje Strategijoje ir tikslinëse

programose numatytuose sistemos veiklos

rezultatuose;

31.30. konsultuotis su PSO, Europos Sàjungos

ir kitø tarptautiniø organizacijø ekspertais,

siekiant, kad Lietuvos psichikos sveikatos

prieþiûros sistemos plëtra atitiktø visus

ðiuolaikinius principus ir standartus.

VI. Vertinimo kriterijai

32. Ðios Strategijos vertinimo kriterijai:

32.1. teigiama visuomenës psichikos sveikatos

rodikliø dinamika;

32.2. valstybinës programos, skirtos ðios

Strategijos nuostatoms ágyvendinti, ágyvendinime

dalyvaujanèiø sektoriø ir institucijø

skaièius bei skirtos lëðos;

32.3. psichikos sveikatos stiprinimui, psichikos

sveikatos sutrikimø prevencijai, gydymui

ir reabilitacijai skiriamø lëðø dinamika

ðalies mastu ir regionuose bei ðiø lëðø santykinio

svorio dinamika sveikatos ir socialinës

apsaugos sektoriaus finansavimo struktûroje;

32.4. psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

plëtra bendruomenëje;

32.5. teigiama vaikø psichikos sveikatos

rodikliø dinamika epidemiologiniø tyrimø

duomenimis;

32.6. teigiama vaikams ir paaugliams bei

jø tëvams teikiamø prevenciniø, ambulatoriniø,

dienos stacionaro ir stacionaro paslaugø

plëtros rodikliø dinamika;

32.7. savivaldybëse ir ðalies mastu vykdomø

tæstiniø psichikos sveikatos stiprinimo ir

psichikos sutrikimø prevencijos programø

skaièius ir ðiø programø vykdymui skirtos

lëðos bei dinamika;

32.8. vidutinës hospitalizacijos á psichiatrijos

ligonines trukmës sumaþëjimas iki 25

dienø;

32.9. lovø skaièiaus sumaþëjimas psichiatrijos

stacionaruose 15 proc.;

32.10. bendruomenëse teikiamø paslaugø

prieinamumo pagerëjimas 25 proc. padidinant

vietø skaièiø dienos stacionaruose ir dienos

centruose;

32.11. teigiama deinstitucionalizacijos

procesø, apimanèiø vaikus ir suaugusius su

psichikos sutrikimais bei rizikos veiksniais,

dinamika;

32.12. saviþudybiø skaièiaus sumaþëjimas

iki 30 atv. / 100000 gyv.;

32.13. alkoholiniø psichoziø skaièiaus augimo

stabilizavimas.

VI. Baigiamosios nuostatos

33. Ðios Strategijos ágyvendinimà koordinuoja

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos

ministerija kartu su Valstybine psichikos

sveikatos komisija prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybës.

34. Ðiai Strategijai ágyvendinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybë parengs valstybinæ

programà, kurioje bus numatytos konkreèios

priemonës, uþ priemoniø ágyvendinimà

atsakingos institucijos, ávykdymo terminai.

35. Strategija bus ágyvendinama Lietuvos

Respublikos valstybës biudþeto, savivaldybiø

biudþetø, Europos Sàjungos, Privalomojo

sveikatos draudimo fondo, tarptautiniø

organizacijø ir kitø ðaltiniø lëðomis.

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybë kas

penkerius metus uþ ðios Strategijos ágyvendinimà

atsiskaitys Lietuvos Respublikos

Seimui, parengdama ir pristatydama ðios

Strategijos ágyvendinimo ataskaità.

_______________

16 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


KLINIKINË PRAKTIKA

Tyrimas parodë,

kad antidepresantai

nedidina saviþudybës rizikos

2006 m. pradþioje Journal of

Psychiatry paskelbti naujo tyrimo

duomenys atgaivino diskusijà

dël antidepresantø saugumo. Tyrimas

parodë, kad skiriant antidepresantus

vaikams ir suaugusiems per pirmus

ðeðis gydymo mënesius sumaþëja saviþudybës

mëginimø skaièius. Ðiame tyrime,

kurá finansavo Nacionalinis psichikos

sveikatos institutas, apibendrinti

1992–2003 m. antidepresantais gydytø

pacientø duomenys. Tai – didþiausias

tyrimas, kuriuo mëginama atsakyti, ar

antidepresantai didina saviþudybës rizikà.

Diskusija dël antidepresantø ir saviþudybës

ryðio prasidëjo dar 1980 m.,

átarus, kad Prozakas, pirmasis naujos

SSRI grupës vaistas, paskatina pacientus

smurtui prieð save ir kitus. JAV

Amerikos vaistø ir maisto administracija

(FDA) 1991 m. atliko tyrimus ir nenustatë

árodymais pagrástø saviþudybës

ir SSRI vartojimo sàsajø. Tuo tarpu

2002 m., remiantis naujo FDA tyrimo

duomenimis, pasirodë informaciniai lapeliai,

perspëjantys, kad vaikams ir paaugliams

skiriami antidepresantai gali

padidinti saviþudybës rizikà. 2004 m.

iðvada buvo dar grieþtesnë. Veiksmø

imtasi, kai analizuojant jungtinius 9 antidepresantø

klinikiniø tyrimø duomenis

nustatyta, kad 4 proc. vartojanèiø

antidepresantus vaikø iðsakë saviþudiðkas

mintis – dvigubai daugiau, nei placebà

gavusiø vaikø.

Tuo tarpu 2003 m. geguþæ British Medical

Journal iðspausdintas Australijos

mokslininkø tyrimas parodë pozityvias

saviþudybiø ir antidepresantø vartojimo

sàsajas: tose gyventojø grupëse, kuriose

antidepresantai buvo skiriami daþniausiai,

1991–2000 m. saviþudybiø

ryðkiausiai sumaþëjo. Þinoma, ðio tyrimo

rezultatai nebûtinai reiðkia, kad visi

vartojantieji antidepresantus iðvengs

saviþudybës, taèiau tai paremia nuomonæ,

kad veiksmingas depresijos gydymas

kartu yra ir saviþudybës prevencijos

priemonë.

Ðiame naujausiame tyrime apimti ir

FDA 2002 m. tyrimo duomenys, kuriais

remiantis informaciniuose lapeliuose

pasirodë perspëjimai, kad vaikams ir

paaugliams skiriami antidepresantai gali

padidinti saviþudybës rizikà. Tyrimui

vadovavæs dr. Gregory E. Simonds Sietlo

Sveikatos apsaugos grupës vyriausias

psichiatras tvirtina, kad pacientams pradëjus

vartoti antidepresantus saviþudybës

rizika sumaþëja. Dr. Simonds taip

pat nurodo, kad bûtina atsiþvelgti ir á

tai, kad vaistø skyrimas vaikams ir paaugliams

savaime gali tapti faktoriumi

provokuojanèiu saviþudiðkà elgesá.

Tyrimo metu iðanalizavus vaikø, paaugliø

ir suaugusiø pacientø korteliø

áraðus pasirodë, kad daugiausiai saviþudiðkø

ketinimø ir bandymø buvo mënesá

prieð gydymà, tuo tarpu praëjus

mënesiui po antidepresantø paskyrimo

tokiø ketinimø ir bandymø sumaþëjo 60

proc. ir paskesnius penkis mënesius maþëjo

toliau. Saviþudiðkø ketinimø ir mëginimø

maþëjimas buvo panaðus kaip

tarp suaugusiøjø ir vaikø. Tyrimà atlikusiø

mokslininkø grupë tvirtina, kad

nors gydant antidepresantais pacientus

stebëti bûtina, taèiau áspëjimas anotacijoje,

kad antidepresantai skatina saviþudybæ,

ne padeda, bet trukdo skirti

veiksmingà gydymà ir nepagerina prieþiûros

kokybës.

Tyrimo autoriø nuomone, FDA turëtø

ið naujo apsvarstyti perspëjimà dël

saviþudybës pavojaus vartojant antidepresantus

ir já atðaukti. Tuo tarpu FDA

nuomone, tyrimas nesuteikia pagrindo

atðaukti perspëjimus. FDA nurodo, kad,

remiantis jø analizuotais duomenimis,

pirmuosius ðeðis gydymo antidepresantais

mënesius vaikø ir paaugliø saviþudiðkø

mëginimø buvo 314/100.000

pacientø, t. y. net keturis kartus daugiau

nei suaugusiøjø, tarp kuriø saviþudybiø

skaièius buvo panaðus á bendros populiacijos.

Joks tyrimas negali vienareikðmiðkai

patvirtinti prieþastinio ryðio tarp antidepresantø

vartojimo ir saviþudybës rizikos,

taèiau gausëja árodymø, kad

veiksmingas depresijos simptomø numalðinimas

uþkerta kelià saviþudybei.

Taip atsitinka ne tik dël depresijos simptomø

maþëjimo, bet ir todël, kad antidepresantø

skyrimà daþnai lydi kitos intervencijos,

pavyzdþiui, psichoterapija

ir konsultavimas. Literatûroje nurodoma

ir tai, kad SSRI grupës antidepresantø

iðplitimas sumaþino rizikà, kad iðraðytais

antidepresantais pacientas nusiþudys,

nes ðios grupës vaistai yra maþai

toksiðki. Negalima pamirðti ir to,

kad depresija – vienas, bet ne vienintelis

saviþudybës rizikos veiksnys. Tarp

nusiþudþiusiøjø 40–70 proc. serga depresija,

taèiau dauguma serganèiøjø depresija

nesiþudo. Atsiradus SSRI depresijø

gydymas tapo lengvesnis ir prieinamesnis,

taèiau veiksmingai saviþudybiø

prevencijai reikia platesniø priemoniø

nei antidepresantø paskyrimas.

Pagal www.psychiatryonline.org

ir www.psychiatry.jwatch.org

parengë

Nijolë Goðtautienë

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

17


AKTUALIJOS

Gerbiami kolegos,

Persiunèiu kà tik gautà naujausià medþiagà

(þr. toliau) apie Europos Sàjungos

psichikos sveikatos strategijos padëtá.

Planuojama, kad ES Psichikos sveikatos

strategija bus priimta 2007 m. pavasará

(2005 m. rudená patvirtinta „Þalioji

knyga” ðios strategijos projektas).

Buvusiam sveikatos apsaugos ministrui

Þ.Padaigai pademonstravus iniciatyvà ir

politinæ valià, Lietuva ásijungë á ðá precedento

neturinti procesà, atspindintá

modernios Europos suvokimà apie þenklià

prioritetø kaità sveikatos politikoje.

Artëjant 2007 metams, noriu pasidalinti

mintimis apie ðio proceso tæstinumà:

Vilèiø teikia tai, kad:

1. Jûsø visø dalyvavimas parodë, kad

nepaisant neiðvengiamø nuomoniø skirtumø,

Lietuvoje formuojasi supratimas,

jog psichikos sveikatos srièiai reikalingos

kokybiðkai ir kiekybiðkai naujos investicijos.

Tiesa, klausimas ar tas supratimas

jau yra negráþtamø procesø lygyje

– lieka atviras.

2. Daugiau kaip prieð metus parengtas

Valstybines psichikos sveikatos strategijos

projektas pagaliau pasiekë Seimà.

Prasidëjo projekto svarstymas Seime.

Tikimës, kad ðioje sesijoje Strategija

bus patvirtinta.

3. Europos Sàjungos 2007-2013 paramos

struktûroje Lietuva ðalia tradiciniø

sveikatos prioritetø pirmà kartà paskelbë

ir naujàjá prioritetà – psichikos sveikata.

Nors anksèiau planuota praðoma

lëðø suma psichikos sveikatai yra sumaþëjusi

bei iðlieka tam tikrø neaiðkumø

dël praðomø lëðø panaudojimo krypèiø,

vis tik psichikos sveikatos prieþiûros

modernizavimui skirtos lëðos iðlieka

SAM plane ES struktûrinës paramos panaudojimui.

Ar to uþtenka pradëtø darbø tæstinumui?

Þinant, kiek daug sudëtingø problemø

yra susikaupæ (asmens ir visuomenës)

psichikos sveikatos srityje, ir kokie

ambicingi yra tiek ES, tiek Lietuvos

psichikos sveikatos strategijø tikslai, visiðkai

aiðku kad ðito neuþtenka.

Nerimà kelia kai kurios abejonës dël

politinës valios ir pasiryþimo vykdyti esmines

permainas psichikos sveikatos srityje

dabartinëse Lietuvos valdþios institucijose:

1. Psichikos sveikatos naujieji prioritetai

niekaip neatsispindi naujajame

2007 m. valstybës biudþete, kuriame,

kaip þinote, sveikatos sektoriui skirta 1

milijardu daugiau negu 2006 metais. Tai

reiðkia, kad netrukus Seimui patvirtinus

Strategija, 2007 metai nueis perniek, nes

jokios lëðos Strategijoje numatytiems

uþdaviniams vykdyti nenumatytos.

2. Psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø

plëtros modernizavimui – taip

kaip tai numatyta Strategijoje – reikalingos

nemaþos lëðos, valstybës ir savivaldybiø

biudþetuose ir PSDF. Nesimato,

kad bûtø politinë valia ruoðtis ðiø

lëðø planavimui. Priminsiu, kad dauguma

ES paramos lëðø praðoma tik „kietoms

investicijoms”, kad atsirastø erdvë

naujoms paslaugoms, gi jø turinys

turës bûti uþpildytas þmogiðkaisiais iðtekliais,

padengtais nacionalinio biudþeto

lëðomis. Per trumpa laikà (per

2007 metus) bûtina parengti daug poástatyminiø

aktø, numatanèiø sklandþias

permainas, teikiant modernias paslaugas,

kurios iki ðiol nëra reglamentuotos.

Kol kas ðioje srityje yra per

daug ramu, ir tai kelia nerimà. Jei per

artimiausiu mënesius nebus nuveikta

daug ryþtingø veiksmø, bus pramiegotas

jau ir 2008 metø biudþetas.

3. ES skiria ypatingà dëmesá psichikos

sveikatos stiprinimui ir psichikos

sveikatos sutrikimø prevencijai (taigi,

ikiklinikinëms (populiacinëms) priemonëms

psichikos sveikatai gerinti). Lietuvos

psichikos sveikatos strategijos

projekte, taip pat apie tai daug kalbama.

Iki ðiol lieka daug neaiðkumø, kas

Vyriausybës ar SAM lygyje valdys ir

koordinuos ðá sudëtingà procesà, ir kokiomis

lëðomis tai bus paremta.

4. Tvirtinant Seimui Valstybinæ psichikos

sveikatos strategijà, kartu turëtø

bûti nutarta kaip ir kokiomis lëðomis

Strategija bus ágyvendinama. Taigi

2007 metai turëtø tapti lemiamais, aiðkëjant

ar valstybë suvokia rimtø investicijø

á visuomenës psichikos sveikatà

bûtinybæ. Visi mes þinome daugybe

graudþiø pavyzdþiø, kaip net neprasidëjæ

baigdavosi kitos strategijos ir programos,

nes jø vykdymas nebuvo padengtas

realiomis valstybës biudþeto lëðomis.

Ðákart valstybës lauks ypatingai

sunkus iðbandymas, ir visi turëtumëm

bûti jam pasirengæ, padëti savo aktyvumu

rengiant Strategijos ágyvendinimo

planà ir lëðø poreiká.

Kaip matyti ið Europos Komisijos

medþiagos, Lietuva buvo tarp valstybiø,

nedalyvavusiø „Þaliosios knygos” konsultacijø

procese. Kaip ministro Þ.Padaigos

visuomeninis patarëjas, informuoju,

kad mes su gerbiamu ministru

buvome parengæ raðtà nuo SAM Europos

Komisijai, ir ministras Þ.Padaiga

buvo pavedæs ðá raðtà nusiøsti nuo

SAM Europos Komisijai. Deja, kaip

matote ið valstybiø/institucijø sàraðo,

ðis raðtas nepasiekë Europos Komisijos.

Tikiuosi kad tokie nemalonûs þenklai

nereiðkia Lietuvos valdþios institucijø

abejoniø dël psichikos sveikatos kaip

prioritetinës sveikatos politikos srities.

Taip pat ir psichikos sveikatos srities

ignoravimà istoriðkai turtingame 2007

metø biudþete mëginkime laikyti liûdnu

neapsiþiûrëjimu. Tikëkimës, kad ðios

klaidos nebepasikartos, ir aktyviai dalyvaukime

siekdami átvirtinti Lietuvoje

2005–2006 metais pradëtus darbus

siekiant proverþio psichikos sveikatos

politikoje ir jos ágyvendinime.

Butu puiku, jei kas nors turëtumëte

siûlymø kaip tæsti atvirø diskusijø procesus,

siekiant kuo sëkmingiau ágyvendinti

naujus uþdavinius. Dëkoju visiems

uþ aktyvø bendradarbiavimà 2005–

2006 metais ir linkiu visiems daug laimës

jau artëjanèiais 2007 metais.

Pagarbiai,

Dainius Pûras

18 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


INFORMACIJA

Dear colleagues,

Please find below a link to a new summary report established

by the Commission services about the responses received

through the open consultation on the Commission’s

Green paper on Mental Health of 2005.

http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/

mental/green_paper/mentalgp_report.pdf

The report complements the Resolution adopted by the

European Parliament on 6 September 2006 and the Opinion

given by the European Economic and Social Committee

on 17 May 2006, plus the “Report and Recommendations

of the EU Consultative Platform on Mental health”

received after the consultation meetings.

All contributions to the consultation, and also the summary

report about the consultation meetings prepared by the

SUPPORT-project, can be consulted on the following website:

http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/

mental/green_paper/consultation_en.htm

Overall, the feedback to the Green paper was very supportive.

The Commisison services therefore work towards

the presentation of a follow-up Communication setting out

a strategy on mental health in the second half of 2007.

I also attach the link to a press release in this context.

http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/

press_mental_health_en.htm

The press release also referred to the publication of e report

about a Eurobarometer survey on mental health. It can

be downloaded under the following link:

http://ec.europa.eu/health/ph_publication/

eurobarometers_en.htm

Best wishes,

Juergen Scheftlein

European Commission

DG Health and Consumer protection

Unit C4 “Health determinants”

Email: Jurgen.Scheftlein@ec.europa.eu

Eeva Ollila

European Commission

DG Health and Consumer protection

Unit C4 “Health determinants”

Email: Eeva.Ollila@ec.europa.eu

Carine Didierjean

Secretary European Commission

Health and Consumer Protection

Public Health and Risk Assessment

SANCO C4 – Health Determinants

Email: carine.didierjean@ext.ec.europa.eu

Dël narkotiniø ir

psichotropiniø

medþiagø veþimosi

per Lietuvos

Respublikos sienà

Valstybinë vaistø kontrolës tarnyba prie LR sveikatos apsaugos

ministerijos informuoja apie taisykles, kurios galioja

veþantis á Lietuvos Respublikà arba iðveþant ið jos narkotinius

ar psichotropinius vaistus:

n narkotinius ar psichotropinius vaistus galima veþtis tik sveikatos

prieþiûros tikslais asmeniniam vartojimui;

n kartu su vaistais bûtina turëti receptø, kuriuose gydytojas veþanèiajam

asmeniui yra iðraðæs konkreèius vaistus, kopijas;

n ðiø receptø kopijø niekur (nei LR sveikatos apsaugos ministerijoje,

nei Valstybinëje vaistø kontrolës tarnyboje, nei

pas notarà) tvirtinti nereikia;

n veþamø vaistø kiekis negali virðyti recepte nurodyto kiekio;

n narkotiniø vaistø galima veþtis ne ilgesniam kaip 7 dienø

laikotarpiui;

n psichotropiniø vaistø galima veþtis ne ilgesniam kaip 30

dienø laikotarpiui.

Narkotiniai vaistai – tai vaistai, kuriø sudëtyje yra ðiø medþiagø:

buprenorfino, fentanilio, metadono, morfino, petidino,

remifentanilio, tramadolio.

Psichotropiniai vaistai – tai vaistai, kuriø sudëtyje yra ðiø

medþiagø: alprazolamo, bromazepamo, chlordiazepoksido, diazepamo,

estazolamo, flunitrazepamo, klonazepamo, klorazepato,

kodeino (didesnës dozës), fenobarbitalio, lorazepamo,

medazepamo, midazolamo, oksazepamo, nitrazepamo, pentazocino,

temazepamo, tetrazepamo, triazolamo, zolpidemo.

Kilus abejonëms, ar vaistas, kurá sveikatos prieþiûros tikslais

asmeniniam vartojimui reikia veþtis per Lietuvos Respublikos

sienà, nepriklauso prie narkotiniø arba psichotropiniø

vaistø, arba kitiems neaiðkumams dël vaistø veþimosi per Lietuvos

Respublikos sienà, informacijos teirautis Valstybinëje

vaistø kontrolës tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministerijos ðiais telefonais: (8 5) 2616549,

2124059 (darbo metu).

Daugiau informacijos:

Vida Rimeikienë, VVKT atstovë spaudai

vidarimeikiene@vvkt.lt

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

19


PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA

Konferencija

Priklausomybës nuo psichotropiniø

medþiagø jauname amþiuje prevencija,

gydymas ir reabilitacija

Zita Skardinskaitë

Vilniaus m. priklausomybës

ligø centras

Kauno m. savivaldybëje ð.m.

spalio mën. 26 d. ávyko konferencija

„Priklausomybës

nuo psichotropiniø medþiagø jauname

amþiuje prevencija, gydymas ir reabilitacija“,

kurià surengë Vilniaus universiteto

Medicinos fakultetas kartu su VU

Psichiatrijos klinika, Ambulatoriniø psichikos

sveikatos centrø asociacija bei

Ðiaurës Ministrø Tarybos Lietuvos biuras.

Konferencijà pradëjo Ambulatoriniø

psichikos sveikatos centrø asociacijos tarybos

pirmininkë Vida Matulionienë. Savo

praneðime ji pabrëþë, kad organizacijoms

ir ástaigoms, kurios teikia pagalbà

priklausomybës ligomis sergantiems

þmonëms, bûtina bendradarbiauti, burtis,

uþsiminë apie liûdnà statistikà, apie

priklausomybës ligø „jaunëjimà“. Pasveikinæs

dalyvius Kauno m. savivaldybës

mero pavaduotojas, Kauno m. narkotikø

kontrolës komisijos pirmininkas

Kazimieras Kuzminskas taikliai apibendrino

ákyriai televizijos perðamà alkoholio

reklamà ir tai, kokià átakà tokia reklama

daro jaunimui. Niûru, kai tauta

vienijasi su alkoholio reklamos ðûkiais:

pavyzdþiui, „GERIAUSIA KÀ TURI-

ME“, „MUS VIENIJA ALUS IR PER-

GALËS“, „NERANDI IÐËJIMO?“,

„TIKRØ VYRØ ALUS“. Povilas Radzevièius,

laikinai einantis Narkotikø kontrolës

departamento prie LRV direktoriaus

pareigas, trumpai pristatë departamento

veiklà, uþdavinius ir Nacionalinæ

narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos

2004–2008 m. programà. Praneðimà

tæsë departamento atstovë ryðiams

su visuomene Vilma Janulytë, pristaèiusi

informacinæ akcijà jaunimui

„Pamirðk“, skatinanèià pagalvoti prieð

apsisprendþiant iðmëginti narkotikus.

Pagrindinë akcijos mintis yra ta, kad pradëjus

vartoti narkotikus greitai „pamirðtamos“

visos jauno þmogaus svajonës

apie meilæ, tikrus draugus, pinigus ir pripaþinimà.

Konferencijoje praneðimus skaitë ir

sveèiai ið Bergeno (Norvegija). Nina

Arefjord, Norvegijos Psichologø asociacijos

narë, Bergeno ligoninës klinikinë

psichologë praneðime „Priklausomybës

ligø prevencija ir sveikatos skatinimas

jauname amþiuje – Norvegijos perspektyva“

informavo apie Bergeno ligoninës

Priklausomybës sutrikimø klinikà:

jos veiklà, ávairaus intensyvumo ir tipo

paslaugas (stacionaras, poliklinika, detoksikacijos

paslaugos, metadono programa).

Kiek plaèiau psichologë iðdëstë

savo patirtá kuriant bei ágyvendinant jaunimo

prevencijos programas. Jos ásitikinimu,

prevencijos programos neturi

bûti siaurai specializuotos ir skirtos tik

vienam priklausomybës tipui (pavyzdþiui,

kovai su rûkymu, alkoholiu arba

narkotikais atskirai). Sëkmingos prevencinës

programos vertina problemà kaip

socialiná reiðkiná, sujungia ne tik negatyvià

gàsdinanèià informacijà, bet ir suteikia

pozityviø þiniø ir ágûdþiø. Kartu

su informacija apie þalingus áproèius reikia

kalbëti apie sveikà gyvensenà ir mitybà,

aktyvø poilsá ir prasmingà laisvalaiká.

Veiksmingos programos jaunimui

turëtø bûti interaktyvios, skatinanèios

diskusijà ir sprendimø paieðkas. Lektorë

taip pat pabrëþë, kad Norvegijoje geriausiø

rezultatø pasiekiama tose programose,

á kurias aktyviai átraukiami priklausomø

paaugliø tëvai, ðeimos nariai.

Norvegijos duomenys rodo, kad apie 80

proc. priklausomø paaugliø taip pat galima

diagnozuoti ir psichiatriná sutrikimà,

daþniausiai depresijà ir nerimo sutrikimus.

Praneðimo pabaigoje buvo priminti

trys paprasti, deja, politikø greitai

pamirðtami narkotikø kontrolei reikðmingi

veiksniai: prieinamumas, kurá reikia

maþinti, kainos, kurias reikia didinti

ir kontrolë, kurià reikia stiprinti.

Konferencijoje kalbëjæs Aleksandras

Slatvickis, Klaipëdos PSC vadovas, pasidalijo

programos „Lygus – lygiems“

patirtimi: specialistø parengti jauni savanoriai

dirbo informaciná prevenciná

darbà mokyklose. Projektas buvo ásibëgëjæs,

sulaukë nemaþai gerø atsiliepimø,

radosi mokyklø, kurios norëjo uþsisakyti

programà, deja, pritrûkus lëðø ji buvo nutraukta.

VDU Teorinës psichologijos katedros

profesorius Antanas Goðtautas savo ádomiame

praneðime „Psichotropiniø medþiagø

vartojimo pokyèiai mokykliniame

amþiuje“ informavo apie alkoholio, tabako

ir narkotikø vartojimo paplitimà tarp

5–12 klasiø moksleiviø. Iðvada nedþiugina:

didëjant intelektui, emocinei ir moralinei

brandai stiprëja (!) þalojimosi elgesys:

didëja teisëtø ir neteisëtø narkotiniø

medþiagø vartojimas – jis artëja prie

áprasto visuomenëje vidurkio. Jaunimas

artëja prie suaugusiøjø narkotiniø medþia-

20 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA

www.benarkotikø.lt

gø vartojimo ypatumais: pavyzdþiui, 50

proc. suaugusiø Lietuvos gyventojø, taip

pat ir dvyliktos klasës moksleiviø, vienà

arba kelis kartus per mënesá vartoja alkoholinius

gërimus, kasdien rûko apie 35

proc., o narkotikus vartoja apie 1,2 proc.

dvyliktokø. Narkotikus vartoja kartais

apie 10 proc. dvyliktokø, nevartoja – apie

70 proc. Apibûdinant lietuvius pagal vartojamà

alkoholá, galima teigti, kad lietuvis

– jaunas alaus gërëjas. Lektorius priminë,

kad tik vykdant nuoseklias, ilgalaikes,

valstybinës reikðmës prevencijos programas

po 10–12 metø galima tikëtis teigiamø

pokyèiø.

Po pietø pertraukos konferencijà praneðimu

„Priklausomybës ligø gydymas,

nukreiptas á motyvuojantá interviu“ pratæsë

Kari Lossius, Norvegijos psichologijos

asociacijos narë, Bergeno ligoninës

Priklausomybës ligø klinikos vadovë.

Lektorë pristatë ávairius pagalbos lygius,

priminë motyvacinio interviu principus,

motyvacijà sveikimo procese, paminëjo

paaugliø berniukø ir mergaièiø

skirtumus brendimo laikotarpiu (berniukams

daþnesnës elgesio problemos, mergaitëms

– depresija, psichosomatiniai sutrikimai).

Praneðime taip pat pabrëþta

specializuoto gydymo svarba: Norvegijoje

pripaþástama, kad suaugusiems skirtos

priklausomybës gydymo programos

visiðkai netinka paaugliams.

Praneðëjos Leokadija Aleksa bei Vilma

Andrijauskienë supaþindino su Vilniaus

m. priklausomybës ligø centro

veikla, paslaugomis, programomis ir projektais.

Vienas ádomesniø projektø –

„Mano Guru“, vykdomas kartu su savivaldybe

ir UAB „Virðupis“. Pagal ðá resocializacijos

projektà Vilniaus centre

ásikûrusiame to paties pavadinimo salotø

bare ádarbinami nuo narkomanijos

sveikstantys asmenys, pabaigæ reabilitacijos

programà. Per 6 mënesius pabaigæ

ðià darbo reabilitacijos programà projekto

dalyviai gauna paþymëjimus ir rekomendacijas,

kurios padës rasti darbo kitose

maitinimo ástaigose. Praneðëja gyd.

Vilma Pukelevièienë supaþindino su

Kauno m. priklausomybës ligø centro

veikla, kurios vieni ið svarbesniø darbø –

programa „Rafaelis“, skirta vaikams, kuriø

tëvai piktnaudþiauja alkoholiu, ir

„Ðeimø programa“, kassavaitiniai nemokami

susitikimai su ðeimos nariais, gyvenanèiais

su priklausomu asmeniu.

Konferencijos pabaigoje Klaipëdos priklausomybës

ligø centro direktorius Linas

Sluðnys praneðime „Ryðiø ir bendradarbiavimo

stoka organizuojant pagalbà

vaikams, priklausomiems nuo narkotikø“

kalbëjo apie pagalbos ðiems vaikams

stygiø. Lektorius pabrëþë, kad Lietuvoje

trûksta psichologø, ypaè nedaug

jø nori dirbti su vaikais, trûksta programø

mokykloms, pagalbos tëvams ir ðeimai.

Tëvams ir mokyklai tenka uþimti

tokià pozicijà, kai vengiama vaikui pasakyti

„ne“, susitaikoma su vaikø „teise“

(?) rûkyti, atsipalaiduoti vartojant alkoholá

ir narkotikus. O ir ne taip lengva

rûkanèiam mokytojui arba rûkantiems

tëvams pasakyti paaugliui – „ne“. Praneðëjas

pasisakymà baigë retoriniu klausimu,

kuris taikliai apibendrina padëtá

Lietuvoje: „Kodël situacija blogëja, jei

mes þinome, kà daryti?“

www.nkd.lt

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

21


PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA

Lietuvos ir Europos tendencijos

narkotikø kontrolës ir narkomanijos

prevencijos srityje

Ð. m. lapkrièio mën. Narkotikø

kontrolës departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybës

surengtoje nacionalinëje konferencijoje

„Narkotikø kontrolës ir narkomanijos

prevencijos politika 2004–2006 m.:

pasiekimai, problemos, perspektyvos“

kalbëta apie besikeièianèià narkomanijos

padëtá Lietuvoje ir Europoje.

Europos narkotikø ir narkomanijos

stebësenos centro (ENNSC) parengtoje

2006 m. ataskaitoje praneðama, kad

1999–2004 narkotikø gatvës kainø tendencijø

Europoje analizë parodë, jog

pastaruosius penkerius metus narkotikø

kainos Europoje stipriai maþëjo (haðiðo

– 19 proc., marihuanos – 12 proc.,

kokaino – 22 proc., rudojo heroino –

45 proc., amfetamino – 20 proc., ekstazio

– 47 proc.). Ðiuo metu narkotikai

Europoje yra pigesni nei bet kada, o heroino

pasiûla ðiuo metu virðija paklausà.

Konferencijoje dalyvavæs ENNSC

direktorius Wolfgangas Götzas iðreiðkë

susirûpinimà didëjanèiu heroino pertekliumi

neteisëtoje narkotikø apyvartoje.

Narkotikø kontrolës departamento direktorë

A. Astrauskienë nurodo, kad

narkotikø kainos maþëja ir Lietuvoje,

taèiau perspëja, kad ne tik kaina lemia

pasirinkimà vartoti narkotikus. „Tam

daugiau átakos turi tokie veiksniai kaip

socialinë aplinka, paveldimumas ir asmens

psichologinis atsparumas“, – teigia

A. Astrauskienë.

Konferencijoje minëta, kad Europoje

vartojamas heroinas daugiausia gaminamas

Afganistane – 2005 m. ten pagaminta

89 % viso pasaulyje pagaminto

opijaus (4 100 tonø). Europoje heroinas

iðeina ið mados, ðio narkotiko

vartotojai sensta, tuo tarpu Lietuvoje

daþniausiai vartojami ðvirkðèiamieji

opiatai. Narkotikø vartotojai Lietuvoje

yra palyginti jauni: 2002 m. tarp pirmà

kartà besikreipianèiø gydytis dël priklausomybës

nuo narkotikø daugiausia

buvo 20–24 m. amþiaus jaunuoliø, o

2005 m. – 25–34 m. amþiaus. 2005 m.

sveikatos prieþiûros ástaigose dël sutrikimø,

susijusiø su narkotiniø ir psichotropiniø

medþiagø vartojimu, registruoti

5 371 asmenys.

Nemaþai dëmesio konferencijoje skirta

su ðvirkðèiamaisiais narkotikais siejamam

ÞIV plitimui. Europoje ÞIV paplitimas

tarp ðvirkðèiamøjø narkotikø

vartotojø maþëja, greièiausiai dël sparèiai

iðplitusio pakaitinio gydymo, kurá

per metus gauna per pusæ milijono asmenø.

Lietuvoje pakaitinio gydymo metadonu

programoje, vykdomoje Vilniaus

priklausomybës ligø centre ir Vilniaus

m. PSPÁ, Druskininkø psichikos

sveikatos centruose, Klaipëdos, Kauno

ir Panevëþio priklausomybës ligø centruose

2005 m. pabaigoje dalyvavo 410

pacientø (2004 m. – 436) – maþiau nei

10 proc. dël priklausomybës nuo narkotikø

registruotø asmenø.

Europoje kasmet uþregistruojama

7000–8000 su narkotikais susijusiø mirèiø,

Lietuvoje 2005 m. – 31 (2004 m. –

38): vyrø – 29 , moterø – 2. Vakarø Europoje

tipiðka perdozavimo auka – ápusëjæs

ketvirtà deðimtá vyras, tuo tarpu

Lietuvoje dël ðios prieþasties daugiausia

mirë jaunø, 20–34 m. amþiaus þmoniø.

Ataskaitoje atkreipiamas dëmesys

á tai, kad kai kuriose ðalyse gausëja su

metadonu susijusiø mirèiø, tuo tarpu

Lietuvoje 2005 m. tokiø mirèiø neuþregistruota.

Nerimà kelia ir stiprëjanti Europoje

tendencija stimuliuojanèius narkotikus

iðbandyti ðokiø muzikos renginiuose:

klubø lankytojams rizika iðmëginti stimuliantus

net 10 kartø didesnë nei likusiam

jaunimui. Vakarø Europoje daugiau

vartojama kokaino, tuo tarpu Rytø

ir Centrinëje – ekstazio. Ataskaitoje cituojamos

apklausos parodë, kad narkotikus

klubuose vartoja jauni, socialiai

integruoti, dirbantys arba besimokantys,

turintys pakankamai pajamø þmonës,

be to, daugelis narkotikø pirmà kartà

iðbando atostogaudami uþsienyje.

ENNSC 2006 m. ataskaitoje pateikiama

iðvada, kad pigios kelionës ir atviros

ES vidaus sienos skatina klubø plëtrà

ir su ja susijusá turizmà, todël ypaè

svarbios priemonës, uþtikrinanèios jaunimo

saugumà nuo narkotikø ðokiø muzikos

klubø aplinkoje. ENNSC apþvalgoje

pabrëþiama, kad didesnë jaunimo

dalis visoje Europos Sàjungoje nebûtinai

vartoja narkotikus ðokiø muzikos

renginiuose – daþniausiai geriamas alkoholis.

Alkoholiniø gërimø gamintojai

itin aktyviai skverbiasi á ðokiø muzikos

renginiø rinkà, siûlydami naujus

gërimus jaunesniems vartotojams, ypaè

merginoms. Apklausos taip pat atskleidë,

kad klubø lankytojai daþniausiai suvokia

narkotikø vartojimo rizikà, taèiau

nesirûpina alkoholio vartojimo pasekmëmis

ir ilgalaike rizika.

Sparèiai kinta ir prevencinës veiklos

tendencijos: vis daugiau dëmesio skiriama

gyvenimo stiliaus, mados ir lais-

22 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


INFORMACIJA

2006-11-29 Nr. P 7

VðÁ Vilniaus m. Psichikos sveikatos centras

LPA valdybos posëdþio

Protokolas

Posëdþio pirmininkas A. Dembinskas

Posëdþio sekretorius M. Marcinkevièius

Dalyvauja: O. Davidonienë, V. Matonienë,

V. Raðkauskas, K. Daubaras, E. Mikaliûnas,

N.Goðtautaitë Midttun.

valaikio ryðiui su narkotikø vartojimu.

Pabrëþiama, kad vartoti narkotikus nëra

normalu. Prevencijos tikslais vis daþniau

bandoma pasiekti jaunus ir potencialius

narkotikø vartotojus per internetà

„jø paèiø pasaulyje“, skleidþiant

informacijà apie narkotikø vartojimo

þalà. ENNSC taip pat pripaþásta, jog

vien informacinë, átikinëjanti prevencinë

veikla nëra sëkminga, bûtina platesnë

„á aplinkà orientuota strategija“: pavyzdþiui,

reklamos draudimas, saugiø

klubø rekomendavimas, tam tikros

veiklos licencijos, kurios neutralizuotø

agresyvià teisëtø ir neteisëtø medþiagø

reklamà ir griautø mità, kad rûkyti, gerti

ir vartoti narkotikus yra „normalu“

„ðaunu”, kad tai – „maiðtas prieð áprastas

elgesio normas“. Lietuvoje kol kas

vienintelëje ið Rytø ir Centrinës Europos

ðaliø ágyvendinamas naktiniø klubø

lankytojams skirtas prevencinis projektas

„Pramogos be narkotikø“, kurá su

partneriais vykdo Narkotikø kontrolës

departamentas prie LRV. Pasak ENNSC

direktoriaus Wolfgango Götzo, dar per

didelei Europos jaunimo daliai gerai

praleistas vakaras reiðkia nusigerti arba

apsvaigti nuo narkotikø.

Parengë Lina Dobelytë

pagal informacijà,

skelbtà Narkotikø kontrolës

departamento prie LRV

atstovës ryðiams su visuomene

Vilmos Janulytës

praneðimà spaudai.

Daugiau informacijos galima rasti

www.nkd.lt

Darbotvarkë:

1. Svarstyta. Dël antidepresantø iðraðymo

BPG.

Prof. A. Dembinskas informavo

apie SAM uþklausimà, apie tai, kokias

diagnozes nustatæ BPG galëtø

skirti antidepresantus. O. Davidonienë

praneðë, kad ji dalyvavo posëdyje

ðiuo klausimu, kad rimtai sureaguota

á LPA raðtà.

Nutarta. Ápareigoti prof. A. Dembinskà

ir O. Davidonienæ atsakyti á

SAM raðtà, nurodant, kad BPG gali iðraðyti

kompensuojamus antidepresantus

vidutinio sunkumo depresijoms.

2.Svarstyta. Dël raðto ið kalëjimø

departamento.

Prof. A. Dembinskas informavo apie

raðtà ið Kalëjimø departamento dël asmenø,

kuriuos reikëtø atleisti nuo

bausmës susirgus psichikos liga.

Nutarta. Ápareigoti prof. A. Dembinskà

dalyvauti posëdyje ðiuo klausimu.

3. Svarstyta. Dël paramos gydytojø

psichiatrø dalyvavimui tarptautinëse

konferencijose taisykliø.

Parengtas Taisykliø projektas paskelbtas

„Psichiatrijos þiniose”, visi

LPA valdybos nariai iðsakë pastabas

el. paðtu. Aptarti pasiûlymai.

Nutarta. Patvirtinti LPA paramos

gydytojø psichiatrø dalyvavimui tarptautinëse

konferencijose taisykles (pridedama).

4. Svarstyta. Dël LPA suvaþiavimo.

Nutarta. Organizuoti LPA suvaþiavimà

iki 2007 m. vasario mën. 15 d.

Atsakingi A. Dembinskas ir O. Davidonienë.

5. Svarstyta. Dël nario mokesèio.

M. Marcinkevièius praneðë, kad nëra

surenkamas nario mokestis. Per

2006 m. sumokëta LPA tik 2 997 Lt.

Nutarta. Pavesti visiems kraðtams

atsiøsti V. Matonienei susimokëjusiø

ir nesusimokëjusiø nariø sàraðus.

6. Svarstyta. Dël LPA Klaipëdos

kraðto.

M. Marcinkevièius informavo, kad

ðiuo metu Klaipëdos kraðtas yra atskiras

juridinis asmuo ir stokojama aiðkaus

bendradarbiavimo pagrindo tarp

LPA ir LPA Klaipëdos kraðto.

Nutarta. LPA Klaipëdos kraðtas gali

bûti LPA narys tik, kaip filialas, o ne

atskiras juridinis vienetas. Jokiø kitø

juridiniø bendradarbiavimo pagrindø

negali bûti.

7. Svarstyta. Dël interneto svetainës.

Nutarta. Suaktyvinti LPA tinklapio

veiklà, ápareigoti E. Daubarà.

8. Svarstyta. Dël SAM raðto dël

diagnostikos ir gydymo metodikø.

M. Marcinkevièius informavo apie

SAM raðtà, kuriame praðoma perþiûrëti

diagnostikos ir gydymo metodikos

pagal SAM 2006-05-17 ásakymu Nr.

V-395 patvirtintas jø rengimo taisykles.

Nutarta. Pasiûlyti SAM ásakymu

sudaryti darbo grupæ, á kurià LPA deleguos

vienà ar keletà nariø.

Posëdþio pirmininkas

prof. A. Dembinskas

Posëdþio sekretorius

M. Marcinkevièius

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

23


PSICHIATRIJOS KALBA

„Slapèia nuo

visuomenës“ ar

„uþ uþdarø durø“?

Psichikos ar

psichinës ligos?

Danguolë Survilaitë

Regina Dobelienë

Kaþkada man labai gerai sekësi lietuviø kalba. Nuo pat mokslo

mokykloje pradþios iki baigimo neturëjau kitokio paþymio

ið lietuviø – tik penketus (priminsiu, kad tada dar buvo penkiabalë

sistema). Taisyklingai tardavau, gerai kirèiuodavau, puikiai

raðiau raðinëlius. Klasës draugams sukirèiuodavau jø namø

uþduotis, pasakinëdavau per raðomuosius, vienai bendramokslei

net raðiná per stojamuosius egzaminus iðtaisiau. Svajojau

studijuoti lietuviø kalbà arba þurnalistikà.

Deja. Gyvenimas pasisuko kitaip. Primirðau savo gimtàjà kalbà.

Taisyklingà kalbà. Per ilgametæ praktikà iðmokau raðyti ligos

istorijas. Ne visada lietuviðkai taisyklingai. Daþnai vartoju

„ðiukðles“: þargonà, rusybes, anglybes (ar kaip jas ten?) Daþnai

neteisingai kirèiuoju (tiesa, kaip pastebëjau – sparèiai keièiasi

ir kirèiavimo, ir raðybos taisyklës, matyt, kalbininkams

irgi reikia duonà uþsidirbti).

Prieð 8-erius metus pradëtas leisti Klubo þurnalas vël sugràþino

prie neiðsipildþiusiø jaunystës svajoniø – prie raðymo, redagavimo,

korektûros. Vël teko mokytis lietuviø kalbos. Ir nors,

atrodo, raðyti sekasi, sunkiau su gramatika, sintakse ir dar kitokiais

sudëtingais kalbos dalykais. Kartais tenka aklai pasitikëti

Edmundu, kuris studijuoja lietuviø kalbà ir labai domisi kalbotyra.

Jis mus visus, raðanèius á „Klubo þinias“, sugebëjo iðmokyti,

kad „atstovauti kam“, o ne „kà“, ir mums baisiai rëþë

ausis, kai nevyriausybiniø organizacijø forume praneðëjai vienas

per kità „atstovavo interesus“ (reikia sakyti „interesams“).

O kai kurie Edmundo taisymai mums sukelia pasiprieðinimà,

ir ne visada turime laiko paskambinti á Kalbos komisijà ir pasiteirauti,

teisus Edmundas ar ne. Taip, pavyzdþiui, buvo su tomis

„uþdaromis durimis“ („behind closed doors“). Monika iðvertë

„uþ uþdarø durø“, o Edmundas uþsispyræs kalë: „Taip

sakyti negalima, tai vertinys ið rusø kalbos“. Taip ir atsirado

„slapèia nuo visuomenës“.

Ir dar. Su tomis pavardëmis... Raðant pacientams ir jø giminëms

nesinori uþsienieèiø pavardþiø raðyti uþsienietiðkai – ne

visi supras ir mokës perskaityti. „Lietuvos rytas“ pavardes raðo

originalo kalba, „Respublika“ ið pradþiø raðë lietuviðkai,

bei neiðtvërë – irgi perëjo prie originalo. Bandëme visaip, originalo

kalba su apostrofais, ir be, lietuviðkai (o originalo kalba

– skliaustuose). Ir iðëjo kaip neturi bûti... Vengras Thomas Szasz

tapo Tomu Ðaðu (taip já taria amerikieèiai, taip dar studijø metais

vadindavo dëstytojai per paskaitas). O, pasirodo, turëjo

bûti – Tomaðas Sasas, kaip ir Ðoroðas, nors daug kas já vadina

Sorosu... Galiu pasiteisinti, kad prieð keletà metø, neþinodami

autoriaus lyties, knygos „Psichosocialinë reabilitacija“ vertëjai

vienà ið jø, moterá, pavadino vyru... Tai kaip ið tiesø su ta

lietuviø kalba?

Lietuvos Respublikos ástatymuose (pvz., Pilietybës, Teisinës

pagalbos) teikiamas terminas psichikos ligos. Tai nereiðkia,

kad bûdvardis psichinis, -ë yra klaida – kai kuriuose

sudëtiniuose terminuose vartotinas bûtent jis, pvz., psichinë

bûklë, psichinë sveikata ir pan.

Klausimas: santykio, pavydo ir pan. kliedëjimas ar kliedesys?

Kliedëjimas þymi veiksmà, procesà, o kliedesys – reiðkiná,

poþymá, simptomà, bûsenà. Taigi pastarasis þodis yra labiau

terminologizuotas (plg. ilgëjimasis – ilgesys, liûdëjimas

– liûdesys).

Klausimas: Ar taisyklingas pasakymas neturi kritikos savo

ligos atþvilgiu?

Juk nesakome turëti kritikà – sakome bûti kritiðkam, taigi

taisyklingas vertinimas bûtø nekritiðkas savo ligai.

Klausimas: Atstovauti kam ar kà?

Veiksmaþodis atstovauti valdo kilmininkà – atstovauti

kam, o ne kà. Matyt, painiavà kelia sinonimiðkos reikðmës

þodþiø junginys reprezentuoti kà.

Apie pavardes

Ðiame numeryje praðnekta apie nelietuviðkø asmenvardþiø

raðybos problemà (þr. D. Survilaitës straipsná). Ji ið tiesø

kebli: galiojanèios lietuviø kalbos raðybos taisyklës mokslo

stiliuje lyg ir leidþia vartoti originaliàjà vardø ir pavardþiø

formà, bet tos taisyklës reikalauja net ir autentiðkiems vyriðkosios

giminës asmenvardþiams dëti linksniø galûnes. Tik

tas, kas artimiau nesusipaþinæs su mokslo darbais, neþino,

kad ðiuose darbuose bûna net po kelis ðimtus asmenvardþiø

ir kad tik labai maþa jø dalis priklauso garsiems þmonëms.

Ar galima dëti galûnæ prie pavardës, jei nesi tikras, kad jos

savininkas – vyras? Pasirinkus „aukso vidurá“, t.y. dedant

galûnes tik prie þinomø mokslo vyrø pavardþiø, visi neþinomi

autoriai automatiðkai paverèiami... moterimis. Nors ir

skaudama ðirdimi, belieka patarti: jei neþinote visø iki vieno

rengiamo straipsnio ar knygos veikëjø lyties, geriau nedëkite

galûniø në prie vieno asmenvardþio, nebent jie sudarytø

dalá visiems þinomo ligos ar simptomo pavadinimo (pvz.,

Dauno liga). Beje, gana turtinga medikø eponimø „kolekcija“

yra internete, svetainëje www.whonamedit.com. Èia,

be kita ko, galima suþinoti ir jø lytá.

24 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


TEISMO PSICHIATRIJA

Pakaltinamumo, nepakaltinamumo

ir riboto pakaltinamumo sàvokos,

jø evoliucija ir ðiuolaikinis supratimas

Tæsinys, pradþia Nr.4 (2006)

Doc. Liaudginas Radavièius

galëti savo potraukio atlikti toká veiksmà

(valinë dalis). Abi dalys gali pasireikðti

kartu arba nepriklausomai.

Psichiatrinë dalis – tai TPE metu diagnozuotas

psichikos sutrikimas, átrauktas

á TLK-10, „Psichikos ir elgesio sutrikimai“.

Juridinë dalis, kuri grindþiama psichiatrine,

ávertina, kaip psichikos sutrikimas

veikia màstymà, sàmoningumà,

elgesá ir sugebëjimà suprasti savo elgesio

pasekmes ir/ar gebëjimà já valdyti.

TPE metu svarbu ne tik nustatyti, ar tiriamojo

psichika yra sutrikusi, bet ir ávertinti,

kaip psichikos sutrikimas veikë tiriamojo

elgesá pavojingos veikos metu.

Negana diagnozuoti psichikos sutrikimà,

bûtina ávertinti jo sunkumà, átakà asmens

sugebëjimui suprasti ir/ar valdyti savo

veiksmus. Átakai yra reikðmingi psichikos

sutrikimo poþymiai, arba simptomai,

jø tipas ir intensyvumas. Daþniausi simptomai,

kurie gali nulemti pavojingà veikà,

yra ðie: aktyvûs kliedesiai (ypaè persekiojimo,

poveikio), ryðkios haliucinacijos

(ypaè imperatyvinës klausos bei regos

haliucinacijos), sunkûs afektiniai ir

sàmonës sutrikimai bei iðreikðti defektiniai

asmenybës pakitimai. Diagnozavus

psichikos sutrikimà ir jo átakà tiriamojo

elgesiui, vertinama, ar sutrikimas yra

nuolatinis (pvz., protinis atsilikimas, asmenybës

sutrikimas), lëtinis (pvz., ðizofrenija,

epilepsija), ar laikinas (pvz., alkoholinis

delyras, patologinis girtumas).

Ðitai svarbu vëliau, rekomenduojant ir

parenkant priverstines medicinos priemones

(PMP). Nustaèius laikinà psichikos

sutrikimà, teismas paprastai skiria

PMP, o pasveikus teismo procesas atnaujinamas

ir skiriama bausmë.

Abejones dël nusikaltimà padariusio

asmens psichikos visavertiðkumo gali

Lietuvoje pagal 2000 m. LR baudþiamàjá

kodeksà asmuo nepakaltinamas,

jeigu darydamas uþdraustà veikà dël psichikos

sutrikimo negalëjo suvokti jos pavojingumo

arba valdyti savo veiksmø.

Nepakaltinamumo (NP) apibrëþtyje nurodoma,

kad NP sàvoka pirmiausiai sietina

su veikà padariusio asmens psichikos

sveikatos bûkle, po to su psichikos

sutrikimo átakos asmens elgesiui lygiu.

Taigi NP sàvoka apima medicininá ir juridiná

asmens pavojingos veikos aspektus.

Medicininis (psichiatrinis) NP aspektas

– psichikos sutrikimo nustatymas,

juridinis (paremtas medicininiu) – psichikos

sutrikimo lemiama átaka asmens

gebëjimui suvokti savo veiksmø pavojingumà

arba jo gebëjimui valdyti savo

veiksmus. Átaka priklauso nuo psichikos

sutrikimo sunkumo. 1994 m. Baudþiamajame

kodekse (BK) psichikos sutrikimo

sàvoka buvo paaiðkinta plaèiau, iðvardyti

sutrikimø tipai, kilmë ir eiga. Tiesa,

psichikos sutrikimø vardijimas nebûtinas,

nes NP nulemia ne pati diagnozë,

bet sutrikimo sunkumas, sutrikimo poveikis

individo gebëjimui suvokti savo

veiksmø pasekmes ir juos valdyti. Todël

2000 m. BK psichikos sutrikimai nebevardijami.

NP apima dvi veikos dalis: 1. Negalëjimà

suvokti savo veiksmø pavojingumo,

neteisëtumo, nesugebëjimà suprasti kà

daro (intelektinë NP juridinës sàlygos

dalis) ir 2. Negalëjimà, nesugebëjimà valingai

ir tikslingai valdyti savo veiksmø,

kurá apriboja psichikos sutrikimas,

paveikiantis asmens valià, pasireiðkiantis

nesugebëjimu organizuoti, reguliuoti,

kontroliuoti savo veiksmus ir elgesá.

Net ir suprasdamas savo veiksmø pavojingumà,

neteisëtumà, asmuo negali nusukelti

þmogaus iðorë, kûno sandaros,

elgesio ir pasisakymø ypatumai, duomenys

apie sugebëjimus ir elgesá mokykloje,

karo tarnyboje, darbe, ðeimoje,

informacija apie persirgtas ligas

(ypaè psichikos), traumas, paveldëjimà.

Labai svarbu surinkti liudytojø parodymus

apie asmens elgesá prieð pat padarant

pavojingà veikà, jos metu ir ið karto

po jos, nes tai gali padëti apsispræsti

dël teismo psichiatrinës ekspertizës

(TPE) skyrimo. Skirti ir nukreipti átariamàjá

TPE galima tik surinkus pakankamai

neabejotinø árodymø, kad bûtent

ðis asmuo padarë pavojingà veikà, dël

kurios yra iðkelta baudþiamoji byla. Pakaltinamumo

ávertinimas sudaro apie

90 proc. visø TPE.

Vienas pagrindiniø TPE tikslø – nustatyti,

ar asmuo, padaræs pavojingà veikà,

tos veikos padarymo metu sirgo psichikos

liga, ar buvo kokie nors psichikos

sutrikimai ir kiek jie turëjo átakos

asmens sugebëjimui suvokti pavojingà

savo elgesio pobûdá ir já valdyti. Nustaèius,

jog pavojinga veika atlikta nesàmoningai,

asmuo negali bûti laikomas

uþ jà atsakingu. Nepakaltinamumà nustato

tik teismas; nustatæs NP, jis gali

asmeniui taikyti priverstines medicinos

priemones (pasirinkti jas padeda ir teismo

psichiatrø rekomendacijos, taèiau

jas skiria ir naikina tik teismas).

Kitas TPE tikslas – nustatyti, ar kaltinamasis,

kuriam po pavojingos veikos

padarymo baudþiamojo proceso eigoje

atsirado psichikos sutrikimas, gali suprasti

bylos aplinkybes, savo procesines

teises ir pareigas, atlikti bausmæ, suprasti

jos prasmæ. TPE atsakymai padeda

teismui nuspræsti, ar teisiamasis

yra procesiðkai veiksnus. Pagrindiniai

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

25


TEISMO PSICHIATRIJA

tokio veiksnumo elementai: gebëjimas

suvokti bylos aplinkybes, suprasti teismo

procesà, gebëti sàmoningai jame dalyvauti,

gintis, duoti parodymus, uþduoti

klausimus ir á juos atsakyti, naudotis

savo procesinëmis teisëmis.

Apibendrinant paminëtina, kad nëra

NP bûsenos apskritai, ji nustatoma kiekvienu

konkreèiu atveju, konkreèiam asmeniui.

Baudþiamøjø ástatymø paþeidëjai,

kuriø psichika yra sutrikusi, sudaro

maþà dalá visø nusikaltëliø. Dar maþesnæ

– paþeidëjai, padaræ pavojingà veikà

dël sutrikusios psichikos, tad gajus

visuomenëje mitas apie psichikos ligoniø

pavojingumà yra nepagrástai perdëtas.

Palyginamieji epidemiologiniai tyrimai

parodë, kad nusikaltimø, kuriuos

dël psichikos sutrikimø padarë psichikos

ligoniai, pripaþinti NP, daþnis panaðus

á pakaltinamø asmenø nusikaltimø

daþná. Lietuvoje 2000 m. registruota

84 048 nusikalstamos veikos, kurias

padariusiems kaltinamiesiems skirta 4

500 TPE ir 4 000 specialistø konsultacijø.

Tik 239 asmenys buvo teismo pripaþinti

nepakaltinamais.

Taigi átarus, kad paþeidëjo psichika

yra sutrikusi, arba bûtinosios ekspertizës

aplinkybëmis teismas skiria teismo

psichiatrinæ ekspertizæ (TPE), kad ekspertai

nustatytø psichikos sutrikimà ir

jo átakà asmens sugebëjimui suprasti savo

veiksmø esmæ ir juos valdyti bei pateiktø

rekomendacijas teismui dël PMP.

Iðplëtus PMP formø skaièiø, ávedus priverstiná

ambulatoriná gydymà, PMP gali

bûti skiriamos iðkart arba po priverstinio

gydymo ligoninëje. Teisëtvarkos

organai, skirdami TPE, greta pagrindiniø,

gali ápareigoti ekspertà atsakyti ir á

kitus klausimus (pvz., ar gali asmuo stoti

prieð teismà, ar galima pasitikëti jo

parodymais, ar rekomenduotinos PMP

ir pan.). Ekspertø atsakymai padeda

teismui nustatyti, ar asmuo pakaltinamas,

ar ribotai pakaltinamas, ar nepakaltinamas.

Ribotas pakaltinamumas – (toliau –

RP) (angl. – diminished responsibility).

Juridinëje ir ekspertinëje praktikoje gana

daþnai pasitaiko atvejø, kai nusikaltusiam

asmeniui nustatomas psichikos

sutrikimas, galintis trukdyti suprasti ir

valdyti savo veiksmus, bet nepakankamas,

kad bûtø nustatytas NP. Tokiais atvejais

taikoma riboto pakaltinamumo

(RP) sàvoka. RP apibrëþimas Lietuvos

jurisdikcijoje suformuluotas 2000 m.

LR BK 18 str., kuris skelbia, kad jeigu

asmuo, padaræs ðio kodekso uþdraustà

veikà, „negalëjo visiðkai suvokti tos

veikos pavojingumo arba valdyti savo

veiksmø“ dël psichikos sutrikimo, kuris

nëra pakankamas pagrindas pripaþinti

já NP, teismas já pripaþásta RP. Nusikaltæs

RP asmuo, padaræs neatsargø

arba nesunkø ar apysunká tyèiná nusikaltimà,

pripaþástamas kaltu ir jam taikoma

ástatymo numatyta bausmë, taèiau

ji gali bûti suðvelninta arba jis gali bûti

atleistas nuo baudþiamosios atsakomybës

pritaikant baudþiamojo poveikio

priemones (pvz., draudimas vairuoti,

laikyti ir neðioti ginklà, medþioti, prievolë

atlyginti padarytà þalà, nemokami

darbai ir pan.) arba PMP. RP asmens

bausmë gali bûti vykdoma kartu su PMP

arba be jø. Atliekant bausmæ PMP faktiðkai

yra ambulatorinës, nes asmená

psichiatras gydo bausmës atlikimo vietoje.

Jos skiriamos tada, kai RP asmuo

dël psichikos sutrikimo gali bûti pavojingas

aplinkiniams arba sau, gali ávykdyti

pakartotiná nusikaltimà ir kai yra

medicininës indikacijos já gydyti. Jeigu

RP asmuo yra padaræs sunkø arba

labai sunkø nusikaltimà, bausmë gali

bûti ðvelninama atsiþvelgiant á tai, ar

nusikaltimas buvo tyèinis, ið anksto suplanuotas,

ar ne, ir á nusikaltimo pobûdá.

Bausmë neturëtø bûti ðvelninama,

jeigu teisiamasis atliko vagystæ, plëðimà,

iðprievartavimà, tyèinæ þmogþudystæ

ir pan. Netikslinga ðvelninti bausmæ

ir asmenims, jeigu jiems diagnozuotas

asocialaus tipo asmenybës sutrikimas,

kuriam bûdingas nesiskaitymas su visuomenës

normomis, bei impulsyvaus

tipo emociðkai nestabilioms asmenybëms,

kurioms bûdingas ryðkus polinkis

elgtis impulsyviai, neatsiþvelgiant á

pasekmes, smurto ir agresijos epizodai.

RP gali bûti pagrindas nesunkinti bausmës

esant sunkinanèioms bausmæ aplinkybëms.

Kitaip vertinama, jeigu nusikaltimas

padarytas per neatsargumà,

lengvabûdiðkumà, nes psichikos sutrikimas

gali sulëtinti psichikos reakcijos

greitá, apriboti suvokimà, pasekmiø

prognozavimà, sustiprinti nedëmesingumà,

neatsargumà, per didelá pasitikëjimà

savimi. RP yra pakaltinamumo variantas,

o ne tarpinë grandis tarp pakaltinamumo

ir NP. RP norma apibrëþia ne

nustatyto psichikos sutrikimo ar bûsenos

sunkumà, o jo átakos nusikalstamam

elgesiui, kuri tik ið dalies priklauso

nuo sutrikimo sunkumo, dydá.

Kaip ir nustatant NP, RP nustatyti

baudþiamajame procese skiriama TPE.

Kaip ir NP sàvoka, RP sàvoka sudaryta

ið medicininio ir juridinio kriterijø, tik

RP medicininë dalis kur kas platesnë,

daugiau psichikos sutrikimø, kurie gali

sutrikdyti asmens sugebëjimà pilnai suprasti

ir kontroliuoti savo elgesá. Akivaizdu,

kad RP nustatoma nepalyginamai

daþniau nei NP, daþniausiai esant

ávairaus tipo ir sunkumo asmenybës sutrikimams,

protiniam atsilikimui, organiniams

galvos smegenø paþeidimams.

Pakaltinamumà gali riboti ir kiti psichikos

sutrikimai (emocinis nebrandumas,

reaktyvioji depresija, miðri emocinë bûsena

su depresija, prieðmenstruacinë

átampa ir kt.) bei fiziologinio afekto bûsenos

sàlygota nusikalstama veika. RP

gali bûti skiriama ir nustaèius susirgimus,

kurie daþniau sukelia NP (pvz. ðizofrenijos

remisija, epilepsija), jeigu

nusikaltimo metu buvo sutrikimo remisija

ir liga nevisiðkai sutrikdë asmens

sugebëjimà suprasti ir kontroliuoti savo

veiksmus. Juridinë RP sàvokos dalis

apibûdina tai, kaip nustatytas konkretus

psichikos sutrikimas paveikia asmens

sugebëjimà visapusiðkai suvokti

savo veiksmø pobûdá, jø esmæ ir juos

valdyti. TPE nustaèius, kad psichikos

sutrikimas neleidþia asmeniui visapusiðkai

ir pilnai suvokti savo veiksmø esmæ

arba visiðkai juos valdyti, teismas,

remdamasis tokia iðvada, gali toká asmená

pripaþinti RP ir suðvelninti bausmæ,

atleisti nuo jos, taikyti baudþiamojo

poveikio priemones, skirti PMP. Taèiau

skirdamas bausmæ teismas gali

neatsiþvelgti á RP bûsenà ir bausmës neðvelninti,

bet turi atsiþvelgti á nusikaltusio

asmens psichinës sveikatos bûsenà

ir esant reikalui taikyti PMP bausmës

atlikimo vietoje.

Lietuvoje RP mëginta diegti dar 1994

m., taèiau LR BK 12’ straipsnis, apibrëþæs

RP, buvo panaikintas taip ir nepradëjæs

galioti, nes RP normai nebuvo

tinkamai pasiruoðta. Tuometiniame

BK ir be ðio straipsnio buvo numatytos

trys nusikaltimø formos, kurioms ið dalies

galiojo RP (tyèinis nuþudymas didþiai

susijaudinus, tyèinis sunkus arba

apysunkis þmogaus kûno suþalojimas

26 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


TEISMO PSICHIATRIJA

didþiai susijaudinus ir, ið dalies, motinos

tyèinis naujagimio nuþudymas). RP

klausimas ilgai liko prieðtaringas. RP

oponentai tvirtino, kad RP mechaniðkai

nuraðytas nuo ES valstybiø teisës

aktø, kad nepasirengta praktiniam normos

taikymui. Teigta, kad RP ádiegimas

pablogins nukentëjusiøjø padëtá, kad jis

prieðtarauja tautos tradicijoms, ir galiausiai

– kad RP ádiegimas „panaikins

suvarþymus medikams“ (matyt, turëti

galvoje teismo psichiatrai ekspertai).

RP oponentø nuomone, taip kuriama

þalinga baudþiamoji politika, atlaidi

tam tikriems asmenims. Juridinëje ir

ekspertinëje praktikoje iðties bûna sunkoka

atskirti normalià ir nenormalià

þmogaus reakcijà á gyvenimo situacijas.

Neretai sunku vienareikðmiðkai atsakyti

á klausimà, ar asmuo visai, ar ne visai

suprato savo elgesio esmæ, galimas þalingas,

pavojingas jo pasekmes, ar visai,

ar ne visai galëjo kontroliuoti savo

veiksmus ir pan. Taèiau RP institutas

padeda individualizuoti bausmæ atsiþvelgiant

á nusikaltusiojo psichikos

sveikatos bûklæ, sudaro sàlygas suteikti

reikiamà sveikatos prieþiûrà, pagerinti

reabilitacijos ar abilitacijos procesà,

taigi geriau apsaugo tokio asmens teises.

Atsiþvelgus á ðiuos argumentus bei

ilgametæ RP patirtá ES ðalyse, 2000 m.

á mûsø jurisdikcijà RP vël buvo ávesta

ir ásigaliojo 2003 m. RP norma skirta ir

nepilnameèiams, nes jie dar ne visai suvokia

savo elgesio esmæ.

RP sàvoka ir praktika, kaip ir NP, ëmë

formuotis labai seniai. Anglø psichiatro

M.Simo nuomone, pirmas apraðytas

RP praktikos pavyzdys – Senojo Testamento

istorija, kaip Kainui, nuþudþiusiam

brolá Abelá, áprasta tokiu atveju

mirties bausmë pakeista tremtimi

(suðvelninta) atsiþvelgus á Kainui nuo

vaikystës bûdingus asmenybës ypatumus

(ávardytus kaip „blogas bûdas“).

Lietuvoje RP sampratos uþuomazgas

galima áþvelgti Lietuvos Statute, kuriuo

remiantis nusikaltusiems, taèiau psichikos

ligomis sergantiems asmenims

bausmës buvo ðvelninamos. Tarpukario

Lietuvoje RP nebuvo, tik J. Blaþys 1935

m. pasisakë, kad „psichopatai su antisocialiomis

tendencijomis, susijusiomis

su paèiø jø psichiniu defektingumu, turëtø

bûti traktuojami kitaip nei kiti nusikaltëliai“.

XIX a. viduryje RP pradëta formuluoti

juridiðkai Ðkotijoje (Didþioji Britanija):

sumaþintos atsakomybës (angl.

diminished responsibility, o ðiandienos

terminais – RP) sàvoka suformuluota

1851 m. A. Dinwallio, neblaivaus uþmuðusio

þmonà, teismo procese. Teisëjas

apþvelgdamas bylà apibendrino, kad

nors kaltinamasis nusikaltimo metu buvo

sveiko proto, nusikaltimas ávyko dël

maþinanèiø kaltæ aplinkybiø. Vëliau tokia

iðvada ginant nusikaltëlius pavadinta

„sumaþinta atsakomybe“ ir tapo pagrindu

ðvelninti bausmæ. Anglijoje sumaþintos

atsakomybës koncepcija pripaþinta

ir áteisinta tik 1957 m., paskelbus

Þmogþudystës aktà, kuriame nurodoma,

kad jeigu þmogþudþiui nustatomi

psichikos sutrikimai, turintys neigiamos

átakos jo elgesiui, maþinantys pakaltinamumà,

bet nesukuriantys NP, jis

neturëtø bûti baudþiamas uþ tyèinæ

þmogþudystæ. Kitaip tariant, tokio RP

asmens atliktas nuþudymas vertinamas

kaip netyèinis. Prancûzijoje RP norma

ávesta 1905 m., tuo tarpu Olandijoje

1929 m. priimtas ástatymas, pripaþinæs,

kad „defektyvus vystymasis arba patologinis

sutrikimas“ turi átakos nusikalstamos

veikos atlikimui, ir suformuluota

RP sàvoka. Vokietijoje RP samprata

formavosi XIX a., átraukus á kodeksà

sumaþintà baustinumà silpnaproèiams

ir moraliai skurdiems. Ðveicarijoje RP

reglamentuotas 1937 m. BK – jame numatyta

galimybë suðvelninti bausmæ asmenims,

kurie dël psichikos, sàmonës

sutrikimø arba protinio iðsivystymo stokos

nusikaltimo padarymo metu negalëjo

visiðkai suprasti savo veiksmø esmës

ir jø valdyti. Lenkijos BK iðskiriami

du RP laipsniai: labai ryðkus ir

neryðkus, taip priartinant sàvokà prie

NP, nes nustaèius labai ryðkø RP teismas

gali nuspræsti netaikyti baudþiamojo

poveikio priemoniø, o tik taikyti

PMP. Rusijoje RP pripaþinta 1997 m.,

naujajame Rusijos BK (22 str.) deklaravus,

kad „pakaltinamas asmuo, kuris

nusikaltimo padarymo metu dël psichikos

sutrikimo negalëjo visiðkai suvokti

savo veiksmø (neveikimo) esmës ir jø

pavojingumo visuomenei arba valdyti

jø, turi uþ juos atsakyti“. Teismas

nuosprendyje gali á tai atsiþvelgti ir kartu

su bausme skirti PMP, jas taikant

bausmës atlikimo vietoje. Psichikos sutrikimai,

daþniausiai apribojantys pakaltinamumàm,

yra ðie: psichopatijos

(asmenybës sutrikimai), lengvas protinis

atsilikimas, organiniai galvos smegenø

paþeidimai be psichozës ir demencijos.

Pateiktoje RP instituto istorinëje apþvalgoje

akivaizdu, kad daugelyje Europos

valstybiø RP sëkmingai taikomas

jau daugelá metø, taigi yra gerai praktikoje

patikrinta ir pasiteisinusi baudþiamojo

proceso norma. Tolesnë diskusija

ðiuo klausimu Lietuvoje bûtø nevaisinga

ir nereikalinga, verta aptarti, tik

kaip kuo geriau RP ágyvendinti praktikoje.

VII International Congress

on Traumatic Stress

Abstract Submission Deadline January 31, 2007

Simultaneous translation from and into English, Portuguese

and Spanish will be provided during the sessions June 28 to 30, 2007

Panamericano Hotel & Resort, Carlos Pellegrini 551

Ciudad de Buenos Aires, Argentina

Organized by Sociedad Argentina de Psicotrauma (SAPsi)

http://www.psicotrauma.org.ar/

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

27


INFORMACIJA

Mokslinei elektroninei

bibliotekai – dveji metai

www.nkd.lt

Prieð dvejus metus, 2004 m. gruodþio

2 dienà pradëjo veikti Mokslinë

elektroninë biblioteka

eLIBRARY.LT. Tai pirmoji ir vienintelë

elektroninë biblioteka Lietuvoje,

kuriama ir palaikoma visuomeniniais

pagrindais. Bibliotekoje talpinami

elektroniniai resursai, populiarinantys

Lietuvos nacionalinius mokslo,

ðvietimo, kultûros ir informaciniø

technologijø projektus, formuojantys

þiniø visuomenës procesà pasaulio

lietuviø bendruomenës tarpe.

Ðiuo metu eBibliotekoje yra virð 45

tûkst. ávairaus formato ir apimties bylø:

moksliniø þurnalø, knygø, lietuviðkø

leidiniø, leidþiamø ne tik Lietuvoje,

bet ir uþsienyje, konferencijø

medþiagos bei unikaliø uþsienio elektroniniø

leidiniø.

Nuo 2004 m. gruodþio 2 dienos

eBibliotekoje apsilankë 237 tûkstanèiø

skaitytojø, ið kuriø nuolatiniø –

virð 9 tûkst. Per pirmuosius veiklos

metus eBibliotekos puslapius vartë

apie 90 tûkst. skaitytojø, antrjø veiklos

metø bëgyje joje pabuvojo 147

tûkst. skaitytojø.

Bûtina atkreipti skaitytojø dëmesá

á tai, kad bibliotekoje pristatytas naujas

þurnalas „Lietuvos scena” bei unikalus

leidinys – þurnalas „Klubo „13

ir K°“ þinios“. Tai leidiniai, kuriø

elektroninës versijos talpinamos tik

eBibliotekoje. Taip pat reguliariai bibliotekai

pateikia savo leidinius „Sveikatos

ir medicinos informacijos agentûra“,

leidþianti þurnalus „Sveikas

þmogus“ bei „Gydymo menas“. Dþiugu,

kad bibliotekoje sukaupta labai

daug informacijos apie Kanadà, talkinant

Kanados ambasadai Lietuvoje.

Mokslinë elektroninë biblioteka

eLIBRARY.LT tiesia rankà ir jauniems

mokslininkams, suteikdama

galimybæ nemokamai talpinti jø

straipsnius, tyrimus, publikacijas, kitus

darbus.

Mokslinë elektroninë bibioteka

eLIBRARY.LT reguliariai kvieèia

bendradarbiauti ávairias Lietuvos ir

uþsienio organizacijas, leidþianèias

ir norinèias talpinti savo mokslinius

leidinius, reklamuoti idëjas, tyrimus

bei atradimus, siekianèias populiarinti

autoriø, o ypaè jaunø mokslininkø

darbus, sëkmingai iðplatinti turimus

resursus tarptautiniame akademiniø

bibliotekø tinkle.

Kontaktinis asmuo:

Algirdas Auðra, direktorius

VðÁ Baltijos visuomeninis

informaciniø technologijø

ir ðvietimo centras

Laisvës pr. 125, biuras 601,

LT-06118 Vilnius

Telefonas: (8 5) 248 1536, faksas:

248 1629, mob. 8 699 16184

El.paðtas: info@elibrary.lt

Virginija Karalienë

LVPP draugijos prezidentë

Mieli kolegos,

Manau, atëjo metas uþversti paskutinius

ðiø metø puslapius. Laikas prabëgo taip

greitai, kad daug pradëtø darbø liko nebaigti.

O gal norai buvo dideli, bet juk sakoma:

„Reikia norëti daug, kad daug gautum,

juk kai norime maþai – negauname

nieko“. Taèiau, nepaisant visko, organizavome

konferencijas, rinkomës á tarybos posëdþius,

svarstëme ávairius klausimus, ruoðëme

siûlymus dël paslaugø vaikams ir paaugliams

plëtros, vaistø registracijos bei

kompensavimo ir t.t. Susidûræ su kliûtimis,

bandëme ieðkoti naujø sprendimø. Bet ir

upë neteka tiesiai á jûrà, jos tëkmë turi aplenkti

ávairiausias kliûtis. Taèiau nepasiduoda:

nepaisydama vingiø teka toliau.

Mes taip pat iðmokome atkakliau siekti savø

tikslø. Ir jei ðiandien negalime pakeisti

padëties, tai dabarties iðbandymai mums

teikia patirties, kuri leis geriau tvarkytis

rytoj. Todël, kaip ir mûsø pacientai, nepraraskime

vaikiðko uþsispyrimo, iðlikime

kantrûs ieðkotojai ir dþiugesniø akimirkø

sulauksime ateityje.

Linkiu Jums ir Jûsø ðeimoms ramybës

prie Kûèiø stalo, linksmø Naujøjø metø.

28 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


VAIKØ IR PAAUGLIØ PSICHIATRIJA

Dvipolio afektinio sutrikimo

ypatumai paauglystëje

Dr. D.Gudienë, dr. D.Leskauskas ,

dr. A. Markevièiûtë, D. Klimavièius

Áþanga

Paaugliø dvipolis afektinis sutrikimas

(DS) yra sunki liga, kuri paveikia socialinæ,

emocinæ, mokymosi sritis ir visos

ðeimos gyvenimà. DS paplitimas tarp

vaikø ir paaugliø siekia 0,1–1 %. 2004

metais Lietuvoje diagnozuoti 22 DS atvejai

tarp 14–18 metø amþiaus paaugliø,

2005 metais – 23 atvejai.

Tyrimais nustatyta, kad DS yra lëtinës

eigos liga, pasiþyminti cikliðkumu ir komorbidiðkumu

(1, 2). Du pagrindiniai

sunkumai diagnozuojant DS yra ðio sutrikimo

simptomø panaðumas á aktyvumo

ir dëmesio sutrikimà (ADS) ir tai,

kad paaugliø DS yra visiðkai skirtingos

eigos nei suaugusiøjø, simptomai greitai

kinta ir bûna labai ávairûs. Daþniausi

komorbidiniai sutrikimai yra ADS, nerimo

sutrikimai, ávairûs elgesio sutrikimai

(3, 4).

Paaugliø DS daþnai lydi elgesio sutrikimai.

Pagrindinis skirtumas tarp DS

ir ADS bei elgesio sutrikimø yra tas, kad

pastarieji tæsiasi ilgai, bûna pastovesni.

Tuo tarpu DS eiga yra epizodinë ir

sutrikimo simptomai fiksuojami bûtent

jø metu. Elgesio sutrikimai pasiþymi pakitusiu

dëmesio sukaupimu ir elgesio

problemomis, tuo tarpu DS visø pirma

pasiþymi pasikeitusiais nuotaika ir energetiniu

potencialu. Paminëtina, kad

ADS bûdinga ankstyvesnë pradþia.

Ávairûs somatiniø ir kitø psichikos sutrikimø

simptomai gali bûti panaðûs á

DS klinikà. DS reikia skirti nuo skydliaukës

patologijos, neurologiniø ligø,

narkotiniø medþiagø vartojimo sukeltø

simptomø, ADS, elgesio sutrikimø, ðizofrenijos

pradþios (5).

Paaugliø DS pradþia kartais bûna nelabai

pastebima, taèiau tëvai teigia, kad

jø vaikas jau ir prieð atsirandant ryðkiems

simptomams bûdavo kintamos

nuotaikos, nebûdingos to amþiaus paaugliams

(6). Sergant DS simptomai gali

varijuoti nuo subsindrominio lygio iki

ryðkiø sindromø, kuriø metu pastebimi

daþni nuotaikos pokyèiai (7). Ypaè greito

cikliðkumo (angl. ultra-rapid cycling)

eigos DS vadinamas taip tuomet,

kai paaugliams nuolat kartojasi depresijos

epizodai, besikaitaliojantys su manijos

epizodais (kai pasireiðkia euforija),

su nevaldomais emocijø protrûkiais

ir kai ðie epizodai tæsiasi beveik kasdien,

retai tesugráþtant á normalios nuotaikos

bûsenà (8, 9). Paaugliams, sergantiems

sunkios depresijos epizodais,

labai didelë rizika susirgti DS (10). Pastebëta,

kad serganèiø DS paaugliø ðeimose

daþnai bûna dvipolio afektinio sutrikimo

atvejø tarp giminaièiø (11).

1 pav. Paaugliø bipolinio sutrikimo simptomai

Simptomai

prieðtaraujantis ir impulsyvus elgesys

nerimas

nepasitikëjimas savimi

euforinë nuotaika su energijos padidëjimu

greita nuotaikø kaita

sumaþëjæs poreikis miegui

padidëjæs seksualinis aktyvumas

prislëgta nuotaika ir sumaþëjusi energija

disforinë nuotaika

0 1 2 3 4 5

Atvejø skaièius

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

29


VAIKØ IR PAAUGLIØ PSICHIATRIJA

1 lentelë. Dvipolio sutrikimo tipai

Nr Diagnozuoti dvipolio sutrikimo tipai Atvejø skaièius

1 Dvipolis sutrikimas su hipomanijos epizodu 1

2 Dvipolis sutrikimas su manijos epizodu be psichozës 3

3 Dvipolis sutrikimas su manijos epizodu su psichoze 1

4 Dvipolis sutrikimas su vidutinio sunkumo depresijos epizodu 1

Tiriant paauglius, rizikuojanèius susirgti

DS, pastebëta, kad daugeliui jø

daþnai bûdingas padidëjæs nerimo lygis,

sunkus dëmesio sukaupimas mokykloje,

greiti emocijø protrûkiai, padidëjæs

jautrumas, daþnesni nuotaikos svyravimai,

somatinio pobûdþio nusiskundimai.

Buvo nustatyti papildomi ðiems paaugliams

bûdingi penki premorbidiniai: sumaþëjæ

miego poreikis ir energingumas,

dëmesio sukaupimo sunkumai ir greita

bei garsi kalba (12).

Paaugliø DS pasiþymi simptomø

ávairove: padidëjusio energingumo

epizodai (manija ar hipomanija), lydimi

susierzinimo, kalbos greièio pokyèiai,

dirglumas, didybës mintys, pagreitëjæs

màstymas, sumaþëjæs miego

poreikis ir euforija (13). Paaugliø euforiðka

nuotaika kartais reiðkiasi net

kvailu, vaikiðku elgesiu su garsaus juoko

protrûkiais (14). Kai kuriø tyrëjø

nuomone, euforija paaugliø DS manijos

epizodo klinikoje gali bûti bene pagrindinis

simptomas (15). Irzlumas bûdingas

paaugliams, net ir nesergantiems

psichikos sutrikimais. Taèiau irzlumas

sergant paaugliø DS pasiþymi

prieðiðkumu, piktumu ir priepuoliniu

pobûdþiu. Tokie protrûkiai gali tæstis

valandomis ar ilgiau, kartais net prisideda

destruktyvus elgesys, keikimasis.

Tokiais atvejais paauglius bûna sunku

nuraminti (16).

Tikslas

Iðnagrinëti paaugliø dvipolio afektinio

sutrikimo premorbidiniø ir kinikiniø

simptomø, komorbidiðkumo ir ligos

eigos ypatumus.

Metodai

Iðnagrinëjome ligos istorijas visø dvipoliu

afektiniu sutrikimu sirgusiø 14–

18 metø paaugliø, kurie gydësi Kauno

medicinos universiteto klinikø Psichiatrijos

klinikos Vaikø paaugliø sektoriuje

2000–2005 metais.

Rezultatai

Ðiuo laikotarpiu vaikø paaugliø sektoriuje

DS buvo diagnozuota 5 mergaitëms

ir 1 berniukui. Jø amþius buvo nuo

14 iki 18 metø (vidutinis amþius 15, 67

metø). Daþniausiai buvo diagnozuotas

DS su manijos epizodu be psichozës

(1 lentelë). Nagrinëdami DS ligos eigà

pastebëjome, kad net 5-iems paaugliams

prieð diagnozuojant DS jau buvo

nustatyta depresija, o 2 pacientams –

hipomanija, po vienà atvejá – manijos

su ir be psichozës epizodai.

Daþniausi paaugliams bûdingi DS su

manijos epizodu simptomai buvo nepaklusnumas

ir impulsyvus elgesys, greita

nuotaikø kaita, nuotaika su disforijos

atspalviu ir euforiðka nuotaika su

padidëjusiu energijos antplûdþiu

(1 pav.).

Irzlumas pastebëtas DS su manija metu

pasiþymëjo prieðiðkumu, piktumu,

priepuoliniu pobûdþiu. Prislëgta nuotaika,

lydima paþemintu energetiniu po-

2 pav. Premorbidiniai paaugliø BS simptomai

Premorbidiniai simptomai

lengvas bendravimas

geri mokslo rezultatai

apsunkinta dëmesio konc.

hiperaktyvus elgesys

neklusnumas

daþna nuotaikø kaita

aktyvus dalyvavimas uþklasinëje veikloje

0 1 2 3 4 5 6

Atvejø skaièius

30 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


VAIKØ IR PAAUGLIØ PSICHIATRIJA

2 lentelë. Paaugliø dvipolio sutrikimo komorbidiðkumas

Nr Komorbidiðkos ligos Atvejø skaièius/proc. Pastabos

1 Emociðkai nestabilaus tipo 2 (33, 3 %) Anamnezëje

asmenybës sutrikimas

saviþudiðki ketinimai

2 Adaptacijos sutrikimas 1 (16, 7 %)

3 Endokrininë patologija 2 (33, 3 %) Struma diffusa IA,

euthyreotica

tencialu, nerimu ir nepasitikëjimu savimi,

buvo bûdinga DS su depresijos

epizodu.

Mokslinëje literatûroje daþniausiai

minimi DS premorbidiniai sipmtomai

yra: padidintas aktyvumas, daþna nuotaikø

kaita, nerimas, greitas susijadinimas,

somatinio pobûdþio skundai (3,4).

Mûsø tyrime daþniausi prieð ligà buvæ

poþymiai buvo nuolatinë nuotaikø kaita,

lengvas bendravimas, hiperaktyvus

elgesys (2 pav.). Ðie poþymiai yra panaðûs

á ADS, kuris yra daþniau diagnozuojamas

nei DS.

Daþniausi DS lydimieji sutrikimai yra

nerimo sutrikimai, prieðtaraujanèio elgesio

sutrikimas (3,4). Paauglystëje prasidedantis

DS daþniausiai yra komorbidiðkas

su ADS ir elgesio sutrikimais

(3). Pagrindiniai skirtumai tarp DS ir

ADS, elgesio sutrikimø yra pastarøjø lëtinë

eiga, sutrikusi dëmesio koncentracija

ir sutrikæs elgesys klinikoje, ankstyvesnë

pradþia. Tuo tarpu DS yra epizodinës

eigos, keièiasi nuotaika ir paauglio

aktyvumas (5, 14 ). ADS bûdingesnis

vaikinams, bet mûsø analizuojamuose

atvejuose á ADS panaðûs simptomai

buvo bûdingi mergaitëms, sirgusioms

DS.

Nagrinëdami komorbidiðkumà nustatëme,

kad emociðkai nestabilaus tipo

asmenybës sutrikimas ir endokrininë

skydliaukës patologija buvo daþniausi

lydimieji sutrikimai (2 lentelë).

Komorbidinë endokrininë patologija

neturëjo þymesnës átakos klinikiniams

simptomams, premorbidiniams ypatumams.

Iðvados

Mûsø tyrimo rezultatai patvirtina, kad

prieðtaraujantis ir impulsyvus elgesys,

greita nuotaikø kaita be prieþasties, disforinë

nuotaika ir euforinë nuotaika, lydima

energijos antplûdþio, yra pagrindiniai

paaugliø dvipolio afektinio sutrikimo

poþymiai.

Daþniausi priemorbidiniai poþymiai

buvo panaðûs á ADS simptomus, kaip antai:

ilgai trunkantys nuotaikø svyravimai,

geri mokslo rezultatai ir aktyvus dalyvavimas

uþklasinëje veikloje

Kadangi paauglystëje prasidedanti manija

daþniausiai yra lëtinës eigos, pasiþymi

komorbidiðkumu, dideliu dirglumu,

ði patologija dar turi bûti tyrinëjama,

kad bûtø galima kuo tiksliau diagnozuoti

ir adekvaèiai gydyti.

Kauno medicinos universiteto klinikos

Psichiatrijos klinika,

Vaikø ir paaugliø sektorius,

Eiveniø g. 2, 50009 Kaunas

Adresas:

D. Gudienë,

KMU Psichiatrijos klinika,

Vaikø ir paaugliø psichiatrijos sektorius,

Eiveniø g. 2, 50009 Kaunas.

El. paðtas: devikagud@yahoo.com

Literatûra:

1. Soutullo CA, Chang KD, Diez-Suarez A, Bipolar disorder in

children and adolescents: international perspective on

epidemiology and phenomenology.Bipolar Disord. 2005, 7(6),

p. 497-506.

2. Geller B, Craney JL, Bolhofner K et al., One-year recovery and

relapse rates of children with a prepubertal and early adolescent

bipolar disorder phenotype. Am J Psychiatry 2001, 158(2), p. 303-

305.

3. Geller B, Craney JL, Bolhofner K et al. Two-year prospective

follow-up of children with a prepubertal and early adolescent

bipolar disorder phenotype// Am J Psychiatry 2002, 159(6), p. 927-

933.

4. Wozniak J. Recognizing and managing bipolar disorder in children/

/ J Clin Psychiatry. 2005, 66 (1), p. 18-23.

5. Geller B, Tillman R, Craney JL, et all. Four-year prospective

outcome and natural history of mania in children with a prepubertal

and early adolescent bipolar disorder phenotype// Evid Based Ment

Health. 2005, 8(1), p.5.

6. Birmaher B, Axelson D, Strober M, Gill MK.Clinical course of

children and adolescents with bipolar spectrum disorders// Arch

Gen Psychiatry. 2006 , 63(2), p. 175-83.

7. Findling RL, Calabrese JR, Rapid-cycling bipolar disorder in

children // Am J Psychiatry. 2000, 157 (9), p. 1526-1527.

8.Geller B, Sun K, Zimerman B et al. , Complex and rapid-cycling

in bipolar children and adolescents: a preliminary study // J Affect

Disord .1995, 34(4), p. 259-268.

9.Wozniak J, Biederman J, Kiely K et al., Mania-like symptoms

suggestive of childhood-onset bipolar disorder in clinically

referred children // J Am Acad Child Adolesc Psychiatry. 1995,

34(7), p. 867-876.

10. Geller B, Fox LW, Clark KA, Rate and predictors of prepubertal

bipolarity during follow-up of 6- to 12-year-old depressed children

// J Am Acad Child Adolesc Psychiatry.1994, 33(4), p. 461-468.

Pilnas literatûros sàraðas redakcijoje.

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

31


APIE MUS NE BE MÛSØ

Paciento patikëtinis Lietuvoje:

veiklos ypatumai, problematika

ir ateities planai

Neringa Jurèiukonytë

Paciento patikëtinis – asmuo,

kuris psichikos sveikatos

ástaigose tarpininkauja

sprendþiant praðymus ir

nusiskundimus, susijusius su

gydymu, personalo elgesiu.

Ðis nuo gydymo ástaigos

nepriklausomas tarpininkas

Lietuvoje buvo ádarbintas

remiantis 1982 m. Olandijoje

ádiegto ir sëkmingai funkcionuojanèio

modelio patirtimi.

Lietuvoje ði pareigybë ávesta

ágyvendinant Vilniaus miesto

visuomenës sveikatos programà

„Paciento patikëtinis

Vilniaus miesto psichikos

sveikatos ástaigoms“.

Patikëtinio veikla apima

Vilniaus klinikinæ Vasaros

ligoninæ, Antakalnio, Karoliniðkiø,

Ðeðkinës, Naujininkø

bei Centro poliklinikos Vytenio

filialo psichikos sveikatos

centrus. Pirmas tokios pareigybës

asmuo buvo ádarbintas

geguþës mënesá. Psichikos

sveikatos ástaigose

besigydantys asmenys á já jau

kreipësi per 100 kartø. Vienas

ið ðiø atvejø paciento

teisëms ginti pareikalavo

teisminiø procedûrø.

Skundþiamasi dël

informacijos stokos

Kreipimøsi á paciento patikëtiná atvejø

analizë rodo, kad gydytojø ir pacientø

santykiuose iðkyla probleminiø

klausimø dël pacientø neinformavimo

apie jø diagnozæ, gydymo eigà, ligos

pasekmes. Ypaè tai reikðminga, jeigu

jø buvimas ástaigoje yra ne savo noru,

o teismo sprendimu, apie kurá jie

ne visada gauna savalaikæ ir iðsamià

informacijà. „Ðiuo atveju informacijos

stoka ne tik paþeidþia teisæ á informacijà,

bet gali sukelti ir procesinius

paþeidimus, nes kiekvienas

sprendimas asmens atþvilgiu turi bûti

praneðamas jam suprantama forma.

Tokios situacijos asmenims gali suteikti

galimybæ ginti savo teises apskundþiant

ástaigos veiksmus, o taip

pat ginèijant net teismo sprendimo teisëtumà,

savo buvimà ástaigoje”, –

kreipimosi á paciento patikëtiná atvejus

komentuoja VðÁ „Globali iniciatyva

psichiatrijoje“ teisininkë Dovilë

Juodkaitë.

Anot teisininkës, Europos teisë ir

teismo praktika reikalauja, kad ðie

ypaè paþeidþiami asmenys sulauktø

ypatingos apsaugos jø laisviø ir interesø

gynimui. Sutrikusios psichikos

asmenims, kurie ávykdë nusikalstamas

veikas, taikant specialias priemones,

taip pat privalo bûti uþtikrinta pusiausvyra

tarp laisvës apribojimo pagrindo

ir buvimo vietos bei sàlygø, kurios

turëtø uþtikrinti optimalø gydymosi

terapiná poveiká.

Palaikoma paciento pozicija

Paciento patikëtinë Klementina Geèaitë,

atsiþvelgdama á besikreipianèiø

interesus, daþniausiai susiduria su

probleminiais globos reguliavimo,

diagnozës patikslinimo, gydymo skyrimo,

veiksnumo klausimais.

Remdamasi savo darbo patirtimi paciento

patikëtinë Klementina Geèaitë

pasakojo: „Ne retai pacientø nusiskundimai

yra nuraðomi jø psichikos

sutrikimui ir á tai neþiûrima rimtai. Visa

komanda: gydytojai ir vidurinis

personalas, socialiniai darbuotojai

konflikto atveju tarsi atsiduria vienoje

barikadø pusëje, o pacientas kitoje.

Tokiu atveju pacientui reikia pastiprinimo.”

Pacientai patikëtinio

veiklà vertina

Paciento patikëtinë Klementina Geèaitë,

palaikydama kliento pozicijà ne

retai susiduria su prieðiðku, nerimtai

á jos veiklà þiûrinèiu medicinos personalo

elgesiu.

„Suprantu medikø susierzinimà.

Medikø didelë atsakomybë, sunkus,

átemptas darbas, o naujai pasirodæs

þmogus sukelia daug klausimø; dar

nenusistovëjusios paciento patikëtinio

pareigybës tradicijos, bendradarbiavimo

procedûros. Taèiau dirbdami drauge,

mes prisidëtume prie sklandaus visø

psichikos sveikatos sistemos grandþiø

funkcionavimo, pakeltume pacientø

pasitikëjimà medicinos personalu

bei skatintume efektyvesná ir humaniðkesná

psichikos sveikatos pa-

32 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


APIE MUS NE BE MÛSØ

Gera fizinë sveikata –

viena ið svarbiausiø þmogaus teisiø

Monika Nemanytë

Klubas „13 ir Ko“

slaugø teikimà”, – komentavo K.

Geèaitë.

Bendraujant su pacientais pastebima,

kad jie ðià veiklà laiko reikalinga,

skatinanèià tokias vertybes

kaip þmogiðkumas, teisingumas, poþiûris

pirmiausia kaip á þmogø, o ne

kaip á psichikos sutrikimø turintá asmená.

Apie paciento patikëtinio

svarbà samprotavo psichikos sveikatos

paslaugø vartotojas: „Tikiu,

kad þmogiðkumas ir teisingumas turi

bûti ten, kur gyvena þmonës. Net jei

tai ir psichiatrijos ligoninë.“

Paciento patikëtiniø

daugës

Kol kas dirba tik vienas paciento

patikëtinis. Paciento patikëtinës patirtis

bei pasaulinë praktika rodo,

jog tarpininkavimas – prisideda prie

psichiatrijos vartotojø pasitikëjimo

psichikos sveikatos prieþiûros sistema

didinimo, konstruktyvaus medicinos

personalo bei pacientø dialogo

vystymo. Todël artimoje ateityje

planuojama paciento patikëtinio

pareigybës tinklà plësti. Tai numatyta

Vilniaus psichikos sveikatos

strategijoje. Iki ðiol paciento patikëtinio

pareigybë buvo programinë

veikla. Taèiau VðÁ „Globali iniciatyva

psichiatrijoje“ pastangomis jau

nuo 2007 metø, kaip numatyta Vilniaus

miesto Psichikos sveikatos

strategijos 2006-2010 metams ágyvendinimo

priemoniø plane, savivaldybës

struktûroje planuojama

ásteigti du paciento patikëtinio

etatus.

Lapkrièio 11 d. Barselonos vieðbuèio „Fira Palace“

konferencijø salëje ávyko pacientø teisiø gynimo forumas –

tarpregioninis susitikimas, kurio tema: „Gera fizinë sveikata

psichikos sveikatoje: laikas veikti“. Já organizavo kelios

tarptautinës pacientø, ðeimø bei profesionalø organizacijos

GAMIAN-Europe (toliau – GE) ir EUFAMI. Seminarà rëmë

farmacijos kompanija Pfizer.

Europos psichikos sveikatos srityje

dirbanèios grupës vienijasi

ir kvieèia spræsti medþiagø apykaitos

sutrikimø, atsirandanèiø dël ilgalaikio

psichotropiniø vaistø vartojimo,

problemas. Seminare atkreiptas dëmesys

á psichikos pacientø fizinæ sveikatà, ásiklausyta

á jø ðeimos nariø, globëjø nuomonæ.

Psichikos ligø, ypaè ðizofrenijos

ir dvipolio afektinio sutrikimo (toliau –

DAS), gydymas kelia vis daugiau nerimà

kelianèiø somatiniø komplikacijø:

nutukimà, cukriná diabetà, ðirdies ligas.

Psichikos sutrikimus patiriantys asmenys

ir taip labiau paþeidþiami nei kiti (patiria

stigmà ne tik dël psichikos ligos, bet

ir dël iðvaizdos), be to, jaunesni suserga

somatinëmis ligomis. Tarp serganèiøjø

sunkiausiomis psichikos ligomis daþnesnë

mirties prieþastis yra ðirdies ligos

(31% moterø, 34% vyrø), nei saviþudybë

(6% moterø, 17% vyrø).

Seminare ne kartà pabrëþta, kad fizinë

ir psichikos sveikata turi bûti integruojamos,

priþiûrimos ir gydomos lygiaverèiai.

Praneðimuose minëta, kad iki

ðiol psichikos ligomis serganèio þmogaus

kûnas dalytas pusiau: sritis virð kaklo

ir po kaklu, tuo tarpu ðiuolaikiniame

supratime vienareikðmiðkai rekomenduojama

atsisakyti sveikatos skirstymo

á á psichinæ ir fizinæ.

Ádomûs buvo apklausos rezultatai apie

tai, kokias sveikatos problemas pageidautø

pirmiausiai iðspræsti ðizofrenija

sergantieji: 38 proc. norëtø sumaþinti kû-

no masæ, 37 proc. – veiksmingesnio depresijos

gydymo, 35 proc. – pagerinti galimybes

veikti ir gyvenimo kokybæ,

24 proc. – sureguliuoti miegà, o 17

proc. – atsikratyti minèiø apie saviþudybæ.

Seminare diskutuota apie psichiatro

pareigas, pabrëþiant kad ðiam gydytojui

tenka atsakomybë rûpintis ne tik psichikos

ligos simptomais, bet ir paciento somatine

sveikata, domëtis paciento klinikiniais,

emociniais bei socialiniais poreikiais.

Psichiatras darbus turëtø dalytis

su ðeimos gydytoju, kitais specialistais,

pacientø ðeimos nariais, slaugytojais.

Visi pripaþino, kad itin svarbus atviras,

informuotas pokalbis bei aktyvesniø

ryðiø uþmezgimas su farmacijos

kompanijomis, ekonomistais, politikais,

vieðøjø ryðiø specialistais, Europos skëtinëmis

diabeto ir ðirdies ligø organizacijomis.

Taigi jei vaistai nuodai, sukelia ligas

ir þudo – tai gal jø atsisakyti? – këlë retoriná

klausimà GE prezidentë Dolores

Gauci. Ji apibendrino svarstytas temas

pabrëþdama, kad vaistai mûsø ligø atveju

itin svarbu, taèiau taip pat svarbu

rasti pusiausvyrà tarp to, kas pozityvu ir

negatyvu juos vartojant. Tokie seminarai

suteikia viltá, kad skirtumas tarp to

„kas yra“ ir „kaip turëtø bûti“ vis maþës,

o didës medikø dëmesys paciento

sveikatai apskritai, ne tik psichikos ligø

simptomams.

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

33


NUOMONË

Mes jus kramtom –

jûs mus remiat...

Danguolë Survilaitë

Rizikuoju patekti á farmacijos

kompanijø nemalonæ. Tiesà sakant,

toje malonëje niekada ir

nebuvau. Prie visø nemaloniø, á kurias jau

buvau patekusi ir dar pateksiu, nëra èia

jau tokia didelë ir bëda. Vaikai uþauginti,

atlyginimà gaunu, ðratinukø turiu pakankamai

– iki pensijos uþteks (dabar, kai pagrindinis

raðymo instrumentas – kompiuteris,

ne tiek daug tø ðratinukø ir reikia),

valgyti uþtenka (ávertinus kompleksijà –

valgyti reikëtø þymiai maþiau).

Perkraèiau savo sàþinæ – vos kelis kartus

vaþiavau á konferencijas uþ farmacijos

kompanijø pinigus, ir tai daugiausiai

iki Kauno ar Palangos. Tiesa, uþ vienos

kompanijos pinigus buvau viename seminare

Briuselyje, bet seminaras truko tik

du pusdienius, dirbti reikëjo átemptai,

Briuselyje jau buvau buvusi, taigi tiek to

ir malonumo. Norëjau paraðyti straipsná

apie seminarà á „Psichiatrijos þinias“. Buvau

papraðyta neminëti kolegø, kurie tada

buvo su manim, pavardþiø. Nesupratau,

kodël. Dabar, kai tenka iðgirsti, kad

kaþkas nuskrido á Australijà, kaþkas buvo

Indianapolyje, Tailande ar net atostogavo

(?!) uþ farmacijos kompanijos pinigus

Egipte, kà ten Briuselis… Kolegos

nesigiria, kokiose konferencijose dalyvauja.

Neveltui taip sunku prisipraðyti,

kad paraðytø straipsná á „Psichiatrijos þinias“

apie savo dalyvavimà konferencijose.

Suprantama, ne visi – raðtininkai.

Netgi prieðingai – tarp kolegø psichiatrø

taip daug maþaraðèiø. Kartais jie sutinka

pateikti koká straipsná kaip savo, kurá tiesiai

ið anglø kalbos iðvertë farmacijos

kompanijos atstovas, dar sumokëjæs uþ

„autorystæ“ pinigus. Todël nesistebëkit,

jei tie kolegø straipsniai apie kokio nors

vaisto efektyvumà taip sunkiai suprantami...

Taigi tiesiai versti ið anglø kalbos su

visu angliðku stilium.

O ir kaip galëjau nusipelnyti farmacijos

kompanijos maloniø? Dvideðimt metø

buvau skyriaus vedëja – taigi ligoniø

pati asmeniðkai gydþiau nedaug – apie

deðimt. Stengiausi skirti ávairius vaistus,

kad ásitikinèiau kiekvieno ið jø ypatumais.

Kiek dar gydysiu ligonius – ir toliau

taip darysiu. Labiausiai mane stebino

ir iki ðiol stebina, ið kur farmacijos

kompanijos þino tikslius duomenis: kiek

koks gydytojas kokiø vaistø iðraðo? Kas

joms suteikia tokius duomenis? Ir tu èia

suok nesuokæs firmos atstovui, kad tu já

labai myli, ir jo vaistà labai myli – jis

sako, kad tave irgi labai myli, duoda tau

ðratinukà, lipniø lapeliø, parodo lentelæ,

kurioje grafiðkai pavaizduota, kad jo

vaistas pats geriausias... O á uþsiená vaþiuoja

kiti. Iðgirsti tik atgarsius. Sako,

vienas kolega tiek kartø buvo Nicoje, kad

paskutiná kartà net nesivargino iðeiti ið

vieðbuèio – pasitenkino kambario baro

resursais... Tas jam atpirko visà konferencijos

dienotvarkæ...

Negaliu pasakyti, kad beveik neteko

bendrauti su farmacijos kompanijomis.

Bûdama nevyriausybinës organizacijos

vadove, keletà kartø kreipiausi paramos.

Bûta graþaus bendradarbiavimo,

ið kurio laimëjo abi pusës. Daug kas dar

prisimena pirmuosius kalendorius su

psichikos ligoniø pieðiniais, kuriuos iðleido

Klubas „13 ir Ko“ kartu su farmacijos

kompanijomis („Vizijos“ – 1998 m.

su Solvay, tai buvo pirmasis Lietuvoje

toks kalendorius; „Atspindþiai“ –

2002 m. vël su Solvay; „Þenklai“ –

2003 m. su Janssen). Farmacijos kompanija

Lundbeck Klubà rëmë kelis kartus

(gal todël, kad jai tada vadovavo buvæs

mano rezidentas, praeityje ir dirbæs

mano vadovaujamame skyriuje) ir dël

tos paramos vienas Klubo nario paveikslas

kilnojamoje parodoje dar vis keliauja

po Europà.

Bûta ir kurioziðkø atvejø: kartà papraðius

paramos ið vienos kompanijos Klubui,

gavau atsakymà: „Daktare, jeigu

jums asmeniðkai reikëtø, tai padëtume,

o ligoniams – tai jau ne“. Ðiais laikais

firmos atstovas jau vengtø taip sakyti –

tai bûtø nepopuliaru. Ir kitas atvejis, kurá

jau labai daug kam esu pasakojusi, nes

paliko man neiðdildomà áspûdá. Kartà teko

árodinëti nepriklausomam auditoriui

ið uþsienio, kad rezidentë yra tinkama

uþimti vienos kompanijos atstovo vietà.

Atostogø metu reikëjo gaiðti laikà, ateiti

á darbà, kad atsakyèiau á daug klausimø.

Turbût ne dël mano pastangø rezidentë

darbà gavo. Bet kai po keliø metø kreipiausi

á jà, kad bent paraðytø laiðkà konferencijos

organizatoriams dël mokesèio

sumaþinimo (konferencijà organizavo

kompanija, kurioje ji dirbo), gavau klausimà:

„O kuo jûs galite bûti naudinga

mûsø kompanijai?“ Buvau baisiai ásiþeidusi.

Bûèiau supratusi, jei atstovë bûtø

pasakiusi, kad ji dar neseniai dirba, kad

jai sunku kà nors suorganizuoti. Nepakartosiu

tiksliai, kà jai tada pasakiau, bet

apeliavau á savo amþiø, dël kurio jau negaliu

bûti „kuo nors naudinga“.

Taigi ar verta þemintis? Dabar, matyt,

dar maþiau galiu bûti naudinga farmacijos

kompanijoms, nes daugelio ið jø atstovai

net nesivargina uþlipti pas mane á

treèià aukðtà. Mano iðraðomø receptø

skaièius tikriausiai nëra áspûdingas. Pradëjus

raðyti projektus á ávairias institucijas,

Klubas ëmë gauti pinigø ir dabar

nebereikia maldauti ir þemintis. Kam galiu

pasigirti, kad Klubo veiklai vystyti

2006 metais gavau tik 250 Lt ið vienos

farmacijos kompanijas?

Beje, paskutiniaisiais metais farmacijos

kompanijos vis daugiau pradeda

bendradarbiauti su pacientø organizacijomis

(ar tai pasidarë madinga, ar kompanijos

pamatë, kad be pacientø neiðsivers?

– þr. straipsnio pavadinimà), bet

gauname vis daugiau pakvietimø á uþsienyje

rengiamas konferencijas. Uþ dalyvavimà

jose paèios kompanijos ir sumoka

(uþsienio kompanijos, ne Lietuvos

filialai...). Keliose tokiose konferencijose

teko dalyvauti, beje, atostogø metu.

34 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


AKTUALIJOS

LPA paramos gydytojø

psichiatrø dalyvavimui

tarptautinëse

konferencijose taisyklës

Dar vis turiu madà pasiimti kà nors

su savim: ið pacientø, darbuotojø (senais

gerais laikais pasiimdavau ir rezidentus,

nors tada tik á Lenkijà). Ir

kà jûs manote – vis daugiau tose konferencijose

kalbama apie ðalutinius

naujausiø vaistø poveikius, staigias

mirtis, apie atsisakymà nuo vaistø.

Ne tik ligoniai pradëjo kalbëti apie

pasveikimà. Lapkrièio mën.

GAMIAN-Europe suvaþiavime Belgijoje

Eli Lilly atstovas ið JAV kalbëjo

apie tai, kad pacientai jauèiasi

mediciniðkai priklausomi. Pacientai

norëtø, kad pirmiausia paklaustø, ko

jie pageidauja, o tik tada siûlytø pagalbà.

Su pacientu reiktø kalbëtis pasveikimo,

o ne siauro medicininio

poþiûrio kontekste (!).

Paskutinëje konferencijoje Barselonoje,

vykusioje taip pat lapkrièio

mën., kurià organizavo Pfizer (bilietus

sau ir Klubo narei Monikai pirkau

uþ savo pinigus ir dar jø man niekas

negràþino), net þinomi psichiatrai

kalbëjo apie tai, kad pastaraisiais

metais mirtingumas nuo ðirdies ligø

tarp psichikos ligoniø jau uþima pirmà

vietà. Kai pradëjau dirbti, man buvo

kalama, kad psichikos ligoniai –

labai stiprûs, gali þiemà lakstyti basi

– ir neperðàla, kad jie neserga ðirdies

ligomis, nes nepergyvena ir stresai

jiems neturi átakos. O tada buvo

tik haloperidolis, aminazinas, amitriptilinas,

insulinas ir EIT. Dabar, kai yra

olanzapinas, risperidonas, serokvelis,

leponeksas, ziprazidonas, ir dar daug

kitø, kuriø man dar neteko niekam

skirti, ligoniai tunka, serga diabetu,

ðirdies ligomis, staigiai mirðta ir t.t.

Taigi jau pradedu galvoti, kad gindama

ligoniø teises, jau turëèiau pradëti

ginti juos nuo vaistø.

Pastebëjote – að nepaminëjau ið neigiamos

pusës jokios kompanijos – gal

dar vis dëlto teks kà nors „kramtyti“?

LPA vienas pagrindiniø tikslø yra gydytojø

psichiatrø mokymas ir kvalifikacijos

këlimas ávairiose seminaruose ir

konferencijose Lietuvoje ir uþsienyje. Taèiau

LPA neturi praktiðkai jokiø pajamø

ðaltiniø, iðskyrus rëmëjø lëðas. Todël PLA

konstatuoja, kad sieks pritraukti kuo daugiau

lëðø ðiam tikslui ið ávairiø galimø finansavimo

ðaltiniø: rëmëjø, paramos fondø,

ávairiø programø. Taip pat LPA supranta

savo atsakomybæ prieð LPA narius,

rëmëjus ir medicinos bendruomenæ dël ðiø

lëðø panaudojimo. Siekiant efektyvaus,

skaidraus ir etiðko lëðø skirtø gydytojø

kvalifikacijos këlimui, LPA nustato paramos

taisykles:

1.LPA remia savo nariø dalyvavimà tik

mokslinëse konferencijose, dalyvavimas

kuriuose duoda praktinës naudos

Lietuvos psichiatrijos mokslui ir praktikai.

Tai Pasaulio psichiatrø asociacijos

(WPA), Europos psichiatrø asociacijos

(EPA), Amerikos psichiatrø asociacijos

(APA), Europos neurofarmakologijos

kolegijos (ECNP), Pasaulio biologinës

psichiatrijos federacijos

(WFSBP), Tarptautinës vaikø ir paaugliø

psichiatrijos asociacijos

(IACAPAP), Europos vaikø ir paaugliø

psichiatrijos draugijos (ESCAP) rengiamos

arba rekomenduojamos konferencijos,

taip pat regioninës konferencijos,

skirtos Rytø ir Vidurio Europos

psichikos sveikatos problemoms.

2.LPA gali remti ir atskirø nariø dalyvavimà

kitose konferencijose, jeigu ðiose

konferencijose nagrinëjamos temos atitinka

konkreèià ðio gydytojo domëjimosi

arba moksliniø tyrimø sritá. Praðydamas

paramos á konferencijà, nenurodytà

LPA rekomenduojamø konferencijø

sàraðe, gydytojas turi motyvuotai nurodyti,

kaip ði konferencija tiesiogiai susijusiu

su jo moksliniu ir praktiniu

darbu.

3.LPA apmoka tik tiesiogiai su konferencija

susijusias iðlaidas: konferencijos

dalyvio mokestá; transporto; apgyvendinimo;

maitinimo iðlaidas; kitas privalomas

rinkliavas ir mokesèius (pvz. vizos).

Iðkilus bûtinybei apmokëti kitas

tiesiogiai su konferencija susijusias iðlaidas

tai turi bûti nurodoma praðyme.

4.LPA paramà dalyvauti konferencijose

gali gauti tik LPA nariai dalyvaujantys

LPA veikloje ne maþiau nei 1 metus ir

sumokëjæ nario mokesèius. Pirmenybë

teikiama LPA nariams dirbantiems

moksliná ir pedagoginá darbà, gydytojams,

kuriø praktinis ar mokslinis darbas

tiesiogiai susijæs su konferencijoje

nagrinëjamomis temomis, taip pat

tiems, kurie gautas konferencijos metu

þinias perduos kuo didesniam kolegø

skaièiui. Parengti ir iðspausdinti straipsniai

bei skaitytos paskaitos, vadovaujantis

konferencijoje gautomis þiniomis,

bus vertinama, kaip didelis privalumas.

5.LPA narys, praðantis paremti jo dalyvavimà

konferencijoje, ne vëliau, kaip prieð

1 mënesá pateikia LPA valdybai praðymà,

nurodydamas, kokioje konferencijoje

nori dalyvauti ir kokias iðlaidas ar

jø dalá praðo apmokëti. Jeigu konferencija

nëra ið LPA rekomenduojamø konferencijø

sàraðo, turi bûti nurodomi svarbûs

motyvai, kodël gydytojas psichiatras

nori dalyvauti ðioje konferencijoje.

Rekomenduojama, kad gydytojai, kurie

þinias gautas konferencijose perdavë kolegoms

paskaitø, seminarø ar straipsniø

forma, pateiktø LPA trumpà ataskaità.

Tai bus vertinama, kaip privalumas, skiriant

paramà dalyvavimui kitose konferencijose.

6.LPA neteikia paramos savo nariams kvalifikacijos

këlimo kursams ar konferencijoms,

kurios vyksta Lietuvoje, iðskyrus

tuos atvejus kai LPA yra ðiø konferencijø

organizatorius ar vienas ið organizatoriø.

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

35


36 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


KLINIKINË PRAKTIKA

Psichiatrijos reintegracija á medicinà:

pacientai, sergantys psichikos sutrikimais

Med. dr. Virginija Adomaitienë

KMU Psichiatrijos klinikos vadovë

Ð.m. lapkrièio mën. 10-11 d. Barselonoje

(Ispanija) vyko tarptautinë konferencija,

kurioje dalyvavo 19-kos pasaulio ðaliø

psichiatrai.

Konferencijos atidarymo praneðime

prof. N. Sartorius (Ðveicarija) pateikë duomenis

apie tai, kad pacientams, sergantiems

psichinëmis ligomis, bûdinga bloga fizinë

sveikata, pasireiðkianti virðsvoriu arba nutukimu,

padidëjusiu arteriniu kraujo spaudimu,

cukriniu diabetu, padidëjusiu cholesterino

kiekiu kraujyje. Visa tai ryðkiai

padidina rizikà ðiems pacientams susirgti

ðirdies ir kraujagysliø sistemos ligomis bei

kitais gretutiniais susirgimais. Praneðime

pabrëþta, kad dël stigmatizacijos, kuri vis

dar plaèiai paplitusi net ir ekonomiðkai iðsivysèiusiose

ðalyse, psichikos liga sergantiesiems

sunkiau gauti kokybiðkas sveikatos

paslaugas. Praneðime rekomenduota,

gerinti psichinës sveikatos prieþiûros kokybæ,

stiprinant ðirdies ir kraujagysliø sistemos

ligø profilaktikos ir kontrolës galimybes.

Prof. S. Leucht (Vokietija) apþvelgæs 225

epidemiologiniø tyrimø, nagrinëjanèiø ðizofrenijos

ir somatiniø ligø sàsajas, konstatavo,

kad sergantieji ðizofrenija, taip pat

daþniau serga ávairiomis somatinëmis ligomis.

Praneðime minëta, kad sergantiems

ðizofrenija, gretutinës somatinës ligos nustatomos

net 45 proc. pacientø Ðiaurës

Amerikoje, 38 proc. – Europos ðalyse,

13 proc. – Azijoje. Autorius teigë, kad 28

ið 225 epidemiologiniø tyrimø duomenys

rodo, kad sergant ðizofrenija daþniausiai

iðtinka miokardo infarktas ir staigi mirtis

dël ðirdies ir kraujagysliø sistemos veiklos

sutrikimo. Pateikti ðiø sutrikimø rizikos

veiksniai: rûkymas, nutukimas, riebalø

apykaitos sutrikimai, antipsichoziniø medikamentø

naudojimas, maþas fizinis aktyvumas.

Prof. W. Newcomer (Vaðingtono universitetas,

JAV) pateikë duomenis apie ðirdies

ir kraujagysliø susirgimø naðtos didëjimà

pasaulyje. Praneðime teigiama, kad, jeigu

1 pav.

2 pav.

Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

37


KLINIKINË PRAKTIKA

bendroje populiacijoje dël ðirdies ir kraujagysliø susirgimø mirðta

apie 33 proc. gyventojø, tai, sergant ðizofrenija, net 50-75 proc.

mirèiø ávyksta dël ðios sistemos sutrikimø. Ðirdies ir kraujagysliø

sistemos ligø rizikos veiksniais sergant ðizofrenija yra: nutukimas,

riebalø apykaitos sutrikimai, cukrinis diabetas, padidintas

arterinis kraujo spaudimas, metabolinis sindromas, maþas fizinis

aktyvumas, rûkymas. Paminëta, kad dël ðirdies ir kraujagysliø sistemos

veiklos sutrikimø gyvenimo trukmë sergant ðizofrenija sutrumpëja

net 20 proc. (nuo 76 iki 61 metø amþiaus). Praneðimo

pabaigoje apþvelgus gerëjantá rizikos veiksniø ávertinimà, akcentuota,

kad tai skatina atsakingiau rinktis gydymo antisichoziniais

vaistais strategijà. Skatintina rinktis antipsichozinius medikamentus,

kurie nedidina arba tik minimaliai didina kûno svorá, kurie

nedidina rizikos iðsivystyti riebalø apykaitos sutrikimams ir cukriniam

diabetui. (þr. 1 pav.).

Prof. M. De Hert (Belgija) apþvelgë gydymo antipsichoziniais

medikamentais veiksmingumà. Psichozës epizodai sergant ðizofrenija

pasikartoja daþnai: per pirmus penkis susirgimo metus beveik

82 proc. pacientø nustatomas bent vienas pakartotinas psichozës

epizodas, 78 proc. – maþiausiai du. Praneðime akcentuotos

psichozës pasikartojimo prieþastys: gydymo reþimo nesilaikymas,

neadekvatus antipsichoziniø medikamentø dozavimas, psichosocialiniai

veiksniai, gretutinë medikamentinë ir alkoholinë priklausomybës.

Klinikiniø tyrimø duomenimis pagrásti faktai, kad,

gydymui skiriant atipinius antipsichozinius medikamentus, psichozës

pasikartojimo galimybë maþëja. Paminëta, kad dar daugelyje

valstybiø nemaþai naudojama ir klasikiniø antipsichotikø: Azijoje

– 67 proc., Lotynø Amerikoje – 63 proc., Japonijoje – 59

proc., Europoje/Kanadoje – 50 proc., JAV – 12 proc. visø skiriamø

antipsichoziniø medikamentø. Aptariant prieþastis minëta, kad

atipiniø antipsichotikø privalumai dar tik pradedami pripaþinti,

be to skiriasi ávairiø ðaliø medikamentø kompensavimo sistemø

taisyklës skatinanèios arba trukdanèios rinktis atipinius vaistus.

Apibendrindamas praneðimà autorius nurodë, kad tinkamai pasirinkti

antipsichoziniai medikamentai, ne tik veiksmingai malðina

psichozës simptomus, bet ir uþtikrina visavertá pacientø funkcionavimà

bei gyvenimo kokybæ.

Prof. N. Sartorius praneðime akcentavo psichikos sutrikimø ir

visuomenës sveikatos problemø aktualijas, atkreipdamas dëmesá,

jog gausëja sudëtingø sutrikimø, pavyzdþiui, lëtinë ðizofrenija vyresniame

amþiuje, gausëja gretutiniø somatiniø ligø. Psichikos

sutrikimai sveikatos prieþiûros sistemoje sukelia didesnæ negalià

lyginant su kitais susirgimais (iðskyrus ðirdies ir kraujagysliø sistemos

ligø sukeltà negalià). Praneðime palygintas ir specialistø,

teikianèiø psichikos sveikatos prieþiûros paslaugas, skaièius: stiprios

ekonomikos ðalyse 100 tûkst. gyventojø tenka 10,5 psichiatro,

o menkai iðsivysèiusiose ðalyse – 0,05. Palyginimuose atsiskleidë

ir labai didelë paslaugø teikimo ávairovë: vidutiniðkai pasaulyje

10 tûkst. gyventojø tenka 4,36 psichiatrijos lovø ligoninëse,

taèiau Japonijoje – 28,4, o Indijoje – 0,25, ðizofrenija serganèiø

pacientø gydymo trukmë Japonijoje – 490 dienø, o Kanadoje

– 4,9 dienos, labai skiriasi ir vieno ðizofrenijos epizodo gydymo

kaðtai (þr. pav.2).

Konferencijoje nemaþai dëmesio skirta psichikos sveikatos

paslaugø vartotojø problemoms. Kongrese dalyvavo gausus bûrys

pacientø organizacijø ir klubø atstovø, kurie pateikë savo

poþiûrá á ilgalaiká antipsichoziniø vaistø vartojimà, dalinosi

psichikos sutrikimø patirtimi. Gydytojams yra labai svarbu suprasti

paciento poreikius ir ásiklausyti á jiems rûpimas problemas, taigi

ði unikali galimybë susitikti ir diskutuoti buvo ypaè vertinga.

Citatos

Vaþiuoja du psichiatrai dviraèiu. Vienas nukrito,

susimuðë kojà. Kitas sako: „Apgailestauju. Uþjauèiu.

Gal norëtum man iðsipasakoti?“

Sklandantys anekdotai

• • •

Jeigu vidinis vyro motyvas – tinginiauti, tai kodël

reikia já keisti. Geriau tegul nieko neveikia,

nei bûna nelaimingas. Tinginiai juk nekenksmingi

– ne jie sukûrë atominæ bombà ar iðplatino

AIDS.

• • •

Nors kartais senberniais bûna per klaidà palaikomi

gëjais, O. Lapinas uþtikrino, kad tai – tik

nesusipratimas. „Ði nuomonë vyrauja, bet ji klaidinga.

Gëjus galima atpaþinti ið aktyvumo ir kûrybingumo.

Jie vis kà nors daro, juda, dirba. Senberniams

geriau patinginiauti, pagulëti, pasimëgauti

vienatve“, – tvirtino psichologas.

Olegas Lapinas

Straipsnis „Prisiekæ viengungiai“,

„Klaipëda“ 2006 08 11

• • •

Pusvalandá tyliu ir jus visus kenèiu. Nes moku

atsiriboti. Ásivaizduoju, kad jûs esate liliputai vien

su apatiniais. Tik toks variantas prieinamas tyliems

þmonëms, atsidûrusiems ðalia valdingø. Jø

ir balso stygos ne tokios stiprios.

• • •

Genetiðkai etikai gimdo etikus — tai laimingos

ðeimos, anksèiau ar vëliau vaikai su tëvais randa

ryðius. Logikai gimdo logikus — jiems kartu labai

sunku.

• • •

Neámanoma pabëgti, jei mama tûno galvoje.

Emocijos tiesiogiai veikia hormoninæ sistemà, hipofizá,

kartu ir kiauðides. Savo nuotaika mes galime

sulëtinti ar pagreitinti nëðtumà.

Olegas Lapinas

Diskusija „Bambagyslës kilpa“,

þurnale „Ieva“ (2006 m. lapkritis)

• • •

Kiekvienam gydytojui skyriuje turi bûti priskirta

seselë, kuri turëtø persirenginëti gydytojo kabinete,

nes jos neturi savo persirengimo kambario.

Psichiatras praktikas

38 Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)


Psichiatrijos þinios 2006 m. gruodis, Nr. 5 (42)

39


Farmakoterapinë grupë. Antidepresantas, selektyvus serotonino reabsorbcijos

inhibitorius (SSRI). Indikacijos. Depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas

(OKS), panikos sutrikimas. Dozavimas. Vaisto geriama 1 kartà per

parà. Áprastinë paros dozë – 50 mg, didþiausia – 200 mg. Jei gydymas

neveiksmingas, paros dozæ galima palaipsniui didinti (po 50 mg, ne daþniau

kaip 1 kartà per savaitæ). Pradinë paros dozë depresijai ir OKS gydyti – 50

mg; panikos sutrikimui gydyti – 25 mg, po savaitës padidinama iki 50 mg.

Pradinë paros dozë 13–17 metø vaikø OKS gydyti – 50 mg, 6-12 metø vaikø

OKS gydyti – 25 mg, po savaitës galima didinti iki 50 mg. Senyviems pacientams

dozës maþinti nereikia. Kontraindikacijos. Padidëjæs jautrumas

vaistui. Negalima vartoti kartu su monoaminooksidazës inhibitoriais (MAOI).

Specialieji perspëjimai. Jeigu sutrikusi kepenø funkcija, vaisto skiriama

maþesnëmis dozëmis arba reèiau. Nenustatyta, ar sertralinà saugu vartoti

vaikams, iðskyrus OKS gydymà. Baigus vartoti MAOI inhibitorius, sertralinà

galima pradëti vartoti po 2 savaièiø. Sàveika. Sertralino nerekomenduojama

vartoti kartu su tricikliais antidepresantais. Litis gali sustiprinti sertralino

serotoninerginá poveiká. Nepageidaujami poveikiai. Pykinimas, viduriavimas,

viduriø uþkietëjimas, anoreksija, dispepsija, drebulys, psichomotorinis sujaudinimas,

galvos skausmas, gausus prakaitavimas, burnos dþiûvimas, seksualinë

disfunkcija, galvos svaigimas, nemiga ir mieguistumas. Pakuotë.

28 tabletës po 50 mg arba 100 mg lapeliuose. Ásigijimo tvarka. Tik pateikus

receptà. Perþiûros data. 2004 m. rugsëjis.

Daugiau informacijos gali suteikti gamintojas.

Krka, d.d., Novo mesto, Ðmarjeðka cesta 6, 8501 Novo mesto, Slovenia

40 Krka Psichiatrijos atstovybë Lietuvoje, þinios A. 2006 Goðtauto m. gruodis, g. 40, 01112 Nr. 5 (42) Vilnius, tel. (8~5) 236 27 40

More magazines by this user
Similar magazines