psichiatrijos zinios 2003_2

ISSN Nr. 1648–1259 

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams 

2005 m. kovas–balandis, Nr. 2 (33) 

Psichiatrijos 

þinios

2 Psichiatrijos þinios 2005 m. kovas–balandis, Nr. 2 (33)

Turinys 

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë 

REDAKCIJOS ÞODIS 4 

Tikrai pavasaris, nes neramu sveikatos 

ir psichikos sveikatos sistemose. Perþiûrimos 

ir siûlomos panaikinti programos, 

medikai rengiasi streikui, opozicija 

grasina sveikatos apsaugos ministrui interpeliacija. Debatuose 

dël sveikatos sistemos ateities vis didesná svorá ágyja tarptautinës 

ir Europos organizacijos. Susiruoðus vien tik Lietuvoje 

nevykdyti Europos Sàjungos 2003 m. direktyvos á Lietuvos 

sveikatos ministrà laiðku kreipësi Pasaulio sveikatos organizacijos 

Europos regiono biuras, iðreikðdamas susirûpinimà pakaitinio 

gydymo metadonu programos likimu Lietuvoje. 

Laidoje „Praðau þodþio“, buvo tvirtinama, kad apribojant arba 

net nutraukiant metadono programà yra ginama Lietuvos laisvë 

ir nepriklausomybë. Stodami á Europos Sàjungà rodosi supratome, 

kad esame priimami todël, kad tikima, jog sugebësime 

prisitaikyti prie neretai kitokiø elgesio, kultûros, sprendimø 

priëmimo ir … gydymo standartø. Sunku tikëtis, kad ES, 

kurdama bendrà ekonominæ, o ateityje ir sveikatos paslaugø 

erdvæ, atsiþvelgs á Lietuvos norà paèiai nuspræsti, kokie gydymo 

metodai yra tinkami, o kokie ne. ES registruoti vaistai yra 

laisvai prieinami Lietuvos pilieèiams, tai turëtø bûti taikoma ir 

visiems ES pripaþintiems gydymo metodams. Lietuvos psichiatrø 

asociacijos pozicijà ðiuo klausimu rasite aktualijø 

rubrikoje. 

Ðiame ,,Psichiatrijos þiniø“ numeryje neatsitiktinai daug 

vietos skiriame PSO Europos ministrø konferencijos ,,Iððûkiai 

ir sprendimai“ Europos psichinës sveikatos apsaugos deklaracijai 

(Helsinkis, Suomija, 2005), nes praëjus vos keturiems 

mënesiams, ði deklaracija darys átakà psichikos sveikatos 

prieþiûros sistemos vystymuisi. Kaip informavo visuomeninis 

SA ministro patarëjas doc. Dainius Pûras, 2005 m. vasario 

mën. 14 d. savo ásakymu SA ministras, siekdamas ágyvendinti 

Helsinkio ministru konferencijos nuostatas ir veiksmø planà, 

sudarë naujà psichikos sveikatos komitetà. Ministras á klausimà 

kodël dirbti komitete nepakviesti Lietuvos psichiatrø asociacijos 

atstovai, juokais atsakë: ,,Kad sukelti intrigà“. Rimèiau pridûrë, 

kad psichikos sveikata yra svarbus ir skubus SAM prioritetas, 

todël norint greièiau pasiekti rezultato ir atsiliepti á Europos 

ministrø konferencijos keliamas problemas, sudarytas nedidelis 

veiksmingas komitetas, o strategijà ágyvendinti bus pakviestos 

visos suinteresuotos pusës, taip pat ir pacientø organizacijø 

atstovai. Ministro teigimu, ribotais SAM resursais finansuojamos 

rekomendacijos bus parengtos antroje geguþës pusëje, 

tada greièiausiai prasidës konsultacijos ir su kitomis organizacijomis. 

AKTUALIJOS 6-13, 18-21 

• Lietuvos psichiatrø asociacijos 

pozicija priklausomybës 

nuo opioidø pakaitinio gydymo 

klausimu 

• Europos psichinës sveikatos 

apsaugos deklaracija 

• Nepamirðkime në vienos motinos, 

në vieno vaiko – gyvybæ 

duodanèios ir jà gaunanèio! 

• SAM naujienos 

APIE MUS, NE BE MÛSØ 14-15 

• Klubui „Langas“ – 5 metai 

• Neleiskime savæs paversti niekuo 

KLINIKINË PRAKTIKA 17 

• Konferencija ,,Naujas poþiûris 

ádepresijos gydymà” 

PRIKLAUSOMYBËS LIGØ 

PSICHIATRIJA 22-23, 28 

• Narkotikø teismo programa 

• Kam mums tas þalos maþinimas? 

KLINIKINË PRAKTIKA 24-25 

• Ðizofrenija sergantys pacientai, 

vartojantys atipinius 

antipsichotikus, nenutraukia 

gydymo, ilgiau negu pacientai, 

gydomi senesniais, tipiniais 

antipsichotikais 

ÁSTAIGOS 26-27 

• Socialinio darbo VÐÁ Rokiðkio 

psichiatrijos ligoninëje raida 

ir perspektyvos 

• Psichologijos konsultacijø centras 

PSICHIATRIJOS KALBA 29-30 

• Tikriniø vardø raðymas 

originalo forma 

• Citatos 

Psichiatrijos þinios 2005 m. kovas–balandis, Nr. 2 (33) 

3

REDAKCIJOS ÞODIS 

Doc. Dainius Pûras patvirtino, kad pirmajame etape nutarta neátraukti 

profesiniø ir specialybiniø organizacijø (psichiatrø, vaikø psichiatrø, psichologø, 

socialiniø darbuotojø, psichoterapeutø, psichikos sveikatos prieþiûros 

srityje dirbanèiø slaugytojø, bendrosios praktikos gydytojø, sveikatos administratoriø 

ir kt.), o taip pat paslaugø vartotojø ir jø atstovø. Taip atsitiko 

numaèius nedidelá pradiná komiteto nariø skaièiø, todël nebuvo galimybës 

átraukti visø organizacijø atstovus, tuo tarpu vienos kurios nors profesinës 

organizacijos iðskyrimas bûtø nekorektiðkas. Konsultanto nuomone yra 

sudëtinga parinkti kriterijus, pagal kuriuos bûtø galima ið daugelio organizacijø 

atsirinkti vienà veikianèià konkreèioje psichikos sveikatos srityje, ypaè esant 

konkurencijai tarp nevyriausybiniø organizacijø. Patikslindamas atsakymà 

apie LPA atstovo nedalyvavimo prieþastis, doc. D. Pûras tikino, kad psichiatrija, 

bûdama labai svarbia visuomenës psichikos sveikatos sudëtine dalimi, 

neapima visos visuomenës psichikos sveikatos srities, kuriai ir buvo skirta 

Helsinkio ministrø konferencija. ,,Ne paslaptis ir tai, kad mûsø valstybëje iki 

ðiol nepagrástai tikimasi, kad prastà visuomenës psichikos sveikatà pataisys 

psichiatrai. Taèiau toks màstymas neatitinka ðiuolaikiniø nuostatø, veda prie 

neefektyviø sveikatos politikos sprendimø ir neparankus psichiatrams.“ 

Konsultantas pripaþino, kad komiteto rekomendacijos apims ne tik visuomenës 

sveikatos klausimus, bet ir asmens sveikatos, ðiuo atveju psichiatrijos, 

paslaugas. ,,Lietuvos psichiatrø asociacijos dalyvavimas ið tiesø bus labai 

svarbus ágyvendinant psichikos sveikatos politikos (strategijos) principus – 

renkantis taktikà kaip uþpildyti dabartinës psichiatrijos paslaugø sistemos 

spragas arba iðjudinant deinstitucionalizacijos procesà“, – sakë konsultantas. 

Kartu su ministerijø, VPSC ir departamentø atstovais á komitetà átraukti 

kartu su doc. D.Pûru tarptautiniuose psichikos sveikatos sistemos vertinimo 

tyrimuose dalyvavæ Dr. A.Germanavièius ir R.Povilaitis, kurie pateiks pirminá 

rekomendacijø variantà komitetui svarstyti. 

Sveikatos ministras Þ. Padaiga bene vienintelis per nepriklausomybës 

laikotarpá ávertino psichikos sveikatos sistemos svarbà, paskelbë jà prioritetine 

sritimi ir ðiuos siekius ne kartà vieðai iðreiðkë Lietuvoje ir uþsienyje. Dþiugina 

padidëjæs valstybës institucijø dëmesys psichikos sveikatos prieþiûros sistemai, 

kurià (net ir pagal Psichikos sveikatos ástatymà) sudaro bûtent psichiatrijos 

paslaugø sistema – specializuotos ligoninës ir skyriai, Psichikos sveikatos 

centrai, ið dalies psichoneurologiniai pensionatai, Valstybinis psichikos 

sveikatos centras, tik teisiniuose dokumentuose minima Valstybinë psichikos 

sveikatos komisija (á kurios sudëtá LPA atstovas buvo átrauktas) ir ávairios 

nevyriausybinës organizacijos. Ðios institucijos ir vykdo psichikos sveikatos 

prieþiûrà. 

Psichikos sveikatos strategijos vystymo darbai, dar kartà prikiðamai parodo, 

kad psichiatrija Lietuvoje net ir tapusi prioritetu niekaip neprilygsta 

normaliai medicinos srièiai, kurioje kuriant strategijà bûtinas sistemos dalyviø 

sutarimas ir specialistø bei jø organizacijø dalyvavimas. Psichikos sveikatos 

prieþiûros sistemos „pataisymo“ planà galima parengti labai greitai: tam 

nereikia nei ypatingø lëðø nei þmogiðkøjø iðtekliø. Perraðant Lietuvai Helsinkio 

ministrø konferencijos deklaracijos ir veiksmø plano nuostatas neprisireikë 

nevyriausybiniø organizacijø, paslaugø teikëjø ir gavëjø, aktyviai dalyvavusiø 

keièiant psichiatrijos ir psichikos sveikatos sistemà. 

Lietuvos SA ministro Þ. Padaigos parama psichikos sveikatos srièiai, aiðkus 

Helsinkio ministrø konferencijos deklaracijos tekstas bei nuoseklus veiksmø 

planas suteikia galimybæ plaèioje koalicijoje svarstyti, kokia turëtø bûti ði 

strategija. Todël informuojame ir raginame – diskutuokite, reikðkite savo 

nuomonæ, raðykite Lietuvos psichiatrø asociacijai ir ,,Psichiatrijos þinioms“. 

Kitame numeryje pateiksime Europos psichikos sveikatos veiksmø planà, 

kurá galbût jau galësime palyginti su psichikos sveikatos komiteto siûlomu 

veiksmø planu. 

Psichiatrijos þinios 

Lietuvos psichiatrø asociacijos 

specializuotas informacinis leidinys 

gydytojams 

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje 

recenzuojami 

Vyr. redaktorë 

Nijolë Goðtautaitë Midttun 

Redakcinë kolegija 

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas 

doc. Emilis Subata 

doc. Eugenijus Laurinaitis 

doc. Dainius Pûras 

dr. Gintautas Daubaras 

gyd. Valdonë Matonienë 

gyd. Onutë Davidonienë 

gyd. Alvydas Navickas 

gyd. Danguolë Survilaitë 

gyd. Eugenijus Mikaliûnas 

gyd. Stefa Naujokienë 

Projektø koordinatorë 

Laura Blinstrubaitë 

Kalbos redaktorë 

Regina Dobelienë 

Dizaineris 

Donaldas Andziulis 

Maketuotoja 

Birutë Vilutienë 

Leidëjai: 

Lietuvos psichiatrø asociacija 

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ 

Sumaketavo ir iðleido 

UAB „Ex Arte” 

Redakcijos adresas: 

Vasaros 5, LT-10309 Vilnius 

nigomi@hotmail.com 

Tiraþas 1000 egz. 

Ðiame leidinyje pateikiama informacija 

skiriama tik gydytojams. 

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa 

su straipsniø autoriø nuomone. 

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbà 

neatsako. 

Uþ pateikiamos informacijos tikslumà 

atsakingi straipsniø autoriai. 

Del prenumeratos kreiptis á: 

Regina Paliukaitienë, reginap@lithill.lt 

Tel.: +370 699 19700 

Virðelyje – Alberto Tamaðiûno 

veltinio kompozicija ið klubo 

„13 ir Ko“ archyvo. 

© Nijolë Goðtautaitë, 2005 

© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2005 

Psichiatrijos þinios 

2005 m. kovas–balandis Nr. 2 (33) 



5

AKTUALIJOS 

LPA valdybos posëdþio, ávykusio 2005-01-27, Vilniuje 

Protokolas Nr. 1 

Posëdþio pirmininkas 

A. Dembinskas 

Posëdþio sekretorius 

M. Marcinkevièius 

Dalyvavo: A. Dembinskas, 

M. Marcinkevièius, O. Davidonienë, 

E. Mikaliûnas, A. Navickas, 

A. Daubaras, V. Matonienë, 

V. Matulionienë. 

Darbotvarkë: 

1. Dël asociacijos perregistravimo. 

A. Navickas praneðë, kad asociacija 

perregistruota, gautas naujas ámonës kodas, 

paruoðti dokumentai kraðtø registravimui 

bei perskaitë juristø iðvadas dël 

LPA kraðtø. Yra neaiðkumø dël prezidento 

rinkimø tvarkos 

2. Dël administracijos direktoriaus 

ir buhalterijos. 

E. Mikaliûnas pateikë pavyzdá kitø asociacijø, 

kai administracijos direktorius yra 

ir prezidentas. O.Davidonienë pasiûlë 

samdyti þmogø techniniam darbui. Prof. 

A. Dembinskas siûlo VU Psichiatrijos klinikos 

sekretoræ, kuri ið esmës dirba ðá 

techniná darbà. M. Marcinkevièius paþymëjo, 

jog yra problema dël atsakomybës, 

nes administracijos direktorius yra 

atsakingas uþ daugelá formaliø dalykø, 

kartu ir finansinius ir pasiûlo prof. A. 

Dembinskà. O.Davidonienë: ðiai pareigybei 

reikia bûti administratorius ir nusimanyti 

finansuose, siûlo M. Marcinkevièiø. 

Nutarta: Administracijos direktoriu- 

mi iðrinkti M. Marcinkevièiø. 

3. Dël reikalavimø psichiatrijos ligoniø 

priëmimo skyriams. 

M. Marcinkevièius paþymëjo, jog ásigaliojo 

naujas ministro ásakymas, kuris 

numato, kad psichiatrijos ligoninës turëtø 

turëti priëmimo skyrius, kaip ir II 

lygio somatinës ligoninës. 

Nutarta: Kreiptis á SAM, kad bûtø papildytas 

ðis ásakymas psichiatrijos ligonines 

áraðant á A lygá, prie specializuotø 

ligoniniø. 

4. Dël gydytojø rûmø 

Prof. A. Dembinskas praneðë, jog gautas 

raðtas ið Seimo dël gydytojø rûmø 

reikalingumo. 

E. Mikaliûnas: Kiek þinau tai numato 

Civilinis kodeksas ir taip turëtø bûti. 

A. Dembinskas: Dauguma valdybos nariø 

pritarë, nepritarë tik V. Matonienë, 

teigdama, kad kreipimasis buvo perskaitytas 

personalui ir jam nepritarta. E. Mikaliûnas 

pritaria, nes taip yra daugelyje 

ðaliø. O.Davidonienë mano, kad ðià diskusijà 

reikia pradëti. 

Nutarta: Pritarti idëjai steigti gydytojø 

rûmus ir dalyvauti diskusijose. 

5. Dël medikø profsàjungø 

(LMOKT) kreipimosi, dël darbo uþmokesèio 

këlimo ir galimo streiko. 

Prof. A. Dembinskas praneðë, kad gautas 

LMOKT kreipimasis. 

Nutarta: Pritarti LMOKT kreipimuisi 

ir palaikyti, esant reikalui jø veiksmus. 

6. Dël rekomendacijø á Pasaulinës 

psichiatrø asociacijos renkamas pareigas. 

E. Mikaliûnas praneðë, kad gaunama 

daug praðymø paremti ávairius asmenis á 

PPA ávairias pareigas, bet reiktø surinkti 

praðymus ið visø ir tik tada svarstyti. 

Nutarta: Visus praðymus rekomendacijoms 

siøsti E. Mikaliûnui, kuriuos jis 

pristatys kità posëdá. 

7. Dël uþklausimø ið tarptautiniø 

organizacijø. 

E. Mikaliûnas praneðë, kad gaunama 

ið ávairiø pasaulio ðaliø klausimø dël studijø 

tvarkos ir iðkyla klausimas, kam juos 

adresuoti. Prof. A. Dembinskas, praneðë, 

kad VU Psichiatrijos klinika sutinka 

atsakyti á klausimus. E. Mikaliûnas praneðë, 

kà daryti su pakvietimus á ávairius 

kongresus. Prof. A. Dembinskas pasiûlë 

visus persiøsti LPA prezidentui. 

Nutarta: Visus pakvietimus persiøsti 

LPA prezidentui. 

8. Dël PSO IR PPO renkamø duomenø 

visø pasaulio ðaliø þinynams. 

E. Mikaliûnas praneðë, kad PPO ruoðia 

naujà atlasà ir reikia, kad SAM ir LPA 

pateikiami duomenys nesiskirtø. O. Davidonienë 

praneðë, kad Ministerijai duomenis 

pateikia Valstybinis Psichikos sveikatos 

centras. 

Nutarta: Pateikus PPO duomenis derinti 

su VPSC. 

9. Informacija dël SA ministrø konferencijos 

Helsinkyje 

O. Davidonienë pristatë SA ministrø 

lygio konferencijos Helsinkyje áspûdþius 

ir sprendimus. Taip pat kai kurias naujojo 

Sveikatos apsaugos ministro nuostatas 

Psichikos sveikatos atþvilgiu. 

Lietuvos psichiatrø asociacijos Vilniaus kraðto filialas áregistruotas 

Registrø centre Juridiniø asmenø registre 2005 m. vasario 1 dienà. 

Filialo kodas 300084396. 

2005 m. vasario 4 dienà ávyko visuotinis 


Vilniaus kraðto filialo nariø susirinkimas, 

kuriame ið 208 Vilniaus 

filialo nariø dalyvavo 139. Ðiame susirinkime 

vienbalsiai 3 metø laikotarpiui 

Vilniaus kraðto filialo pirmininku buvo 

iðrinktas gyd. A. Navickas ir valdybos 

nariai: prof. habil. dr. A. Dembinskas, 

gyd. L. Dembinskienë, gyd. D. Survilaitë, 

gyd. A. Miþutavièius, gyd. K. Daðkevièius, 

gyd. V. Raðkauskas ir gyd. 

S. Mickeleviè. LPA Vilniaus kraðto filialo 

buveinë yra Vilniaus m. Psichikos 

sveikatos centras, adresas Vasaros 

5, Vilnius 8 korpusas, tel./fax. 

2611043, e-mail: alvydas.navickas@mf.vu.lt. 


AKTUALIJOS 

LPA valdybos posëdþio, ávykusio 2005 03 16, Vilniuje 

Protokolas Nr. 2 

Posëdþio pirmininkas 

A. Dembinskas 

Posëdþio sekretorius 

M. Marcinkevièius 

Dalyvavo: A. Dembinskas, 

M. Marcinkevièius, O. Davidonienë, 

E. Mikaliûnas, A. Navickas, 

A. Daubaras, V. Matonienë, 

V. Matulionienë, V. Raðkauskas 

Darbotvarkë: 

1. Pacientø teises ir informavimà lieèiantys 

klausimai. 

2. LPA einamieji klausimai. 

1. Dël pacientø teisiø ir þalos atlyginimo 

ástatymo. 

Prof. A. Dembinskas praneðë, jog yra 

neatitikimø tarp psichikos sveikatos 

prieþiûros paslaugø specifikos ir pacientø 

teisiø ir þalos atlyginimo ástatyme 

numatytø reikalavimø.M. Marcinkevièius 

praneðë, kad SAM pripaþino, 

kad yra neatitikimo ir kad tik specialistai 

gali paruoðti pakeitimus. A. Navickas 

akcentavo, kad tai turëtø rengti 

Valstybinio PSC specialistai. E. Mikaliûnas:„Mes 

dirbantys patys geriausiai 

þinome problemas“.Vyko diskusija, 

kurioje dalyvavo visi valdybos 

nariai. 

Nutarta: Sudaryti darbo grupæ, kuri 

parengtø psichikos sveikatos prieþiûros 

ástatymo pakeitimui pasiûlymus. Pirmininku 

paskirti M. Marcinkevièiø, deleguoti 

nuo LPA valdybos V. Matonienæ, 

V. Matulionienæ, V. Raðkauskà ir praðyti 

deleguoti narius nuo kraðtø iki balandþio 

1 d. LPA teisines paslaugas praðys finansuoti 

psichiatrijos stacionarø. 

2. Dël paciento sutikimo formø. 

Praneðëjas M. Marcinkevièius praneðë, 

kad yra poreikis turëti vieningas 

pacientø sutikimo formas, kreipësi á 

SAM teisës skyriø, kuris paruoðë savo 

siûlomas formas. 

Nutarta: Patvirtinti SAM pasiûlytas 

formas prijungiant punktà dël rezidentø 

ir studentø dalyvavimo gydymo 

procese. 

3. Dël iðvaþiuojamø LPA posëdþiø. 

Praneðëjas A. Dembinskas pasiûlë daryti 

LPA iðvaþiuojamus posëdþius, tik 

reikia nuspræsti, kokios formos – konferencijos 

ar diskusijos. 

Nutarta: 3-4 kartus metuose rengti 

iðvaþiuojamuosius valdybos posëdþius, 

pirmasis posëdis numatytas Kaune balandþio 

13 d. 13.00 val. 

4. Dël naujø nariø priëmimo. 

A. Navickas pristatë naujus kandidatus 

á narius, kurie nori dalyvauti LPA 

veikloje. Visi jie psichiatrai (viso 8 þmonës). 

V. Matonienë pristatë Kauno narius 

(viso 3 þmonës). 

Nutarta: Priimti visus. 

5. Dël anketos. 

M. Marcinkevièius praneðë, jog yra 

sudaryta anketa dël psichikos sveikatos 

prieþiûros organizavimo, pasiûlë iðsiøsti 

visiems LPA nariams. 

Nutarta: visiems LPA nariams iðsiøsti 

anketas dël psichikos sveikatos prieþiûros 

organizavimo. 

6. Dël administracijos vadovo atlyginimo. 

Prof. A. Dembinskas pasiûlë administracijos 

vadovui M. Marcinkevièiui 

skirti minimalià galimà etato dalá ir minimalø 

darbo uþmokestá. 

Nutarta: Administracijos direktoriui 

M. Marcinkevièiui skirti minimalià galimà 

etato dalá ir minimalø darbo uþmokestá. 

Pasaulio psichiatrø 

asociacijos konferencija 

Kokybës ir rezultatø 

tyrimai psichiatrijoje 

Birþelio 17–20, 2005 

Valencija (Ispanija) 

Informacija: 

Tel.: + 34 93 221 22 42 

Fax: + 34 93 221 70 05 

E-mail: barcelona@geyseco.com 

http://www.wpa2005valencia.com 

IV Europos smurto 

klinikinëje psichiatrijoje 

kongresas 

20 – 21 spalio, 2005 Viena 

(Austrija) 

Ðio kongreso tikslas yra plaèiau 

paskleisti informacijà apie 

smurtà psichikos sveikatos sistemoje 

ir psihiatrijoje, aptariant 

ðiuo metu þinomà informacijà aspie 

smurto atpaþinimà, ávertinimà, 

prevencijà, gydymà, intervencijas 

ir kitus klausimus. Kongrese 

dalyvauja psichikos sveikatos 

specvialistai ávairiø srièiø, 

administratoriai, dëstytojai ir 

skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas. 

Daugiau informacijos rasite 

http://www.oudconsultancy.nl/ 

violence/index.html 


7

AKTUALIJOS 

Lietuvos psichiatrø 

asociacijos pozicija 

priklausomybës 

nuo opioidø 

pakaitinio gydymo 

klausimu 

Priklausomybë nuo opioidø yra 

sunkus psichikos ir elgesio sutrikimas, 

kuris pasiþymi ilgamete 

lëtine eiga, remisijø ir ligos recidyvø 

kaita. Pasaulio moksliniø tyrimø duomenimis 

nustatyta, jog tarp 20-50 proc. serganèiøjø 

priklausomybe nuo opioidø turi 

gretutinius psichikos sutrikimus, kurie 

apsukina ligos eigà ir gydymà. Daþniausiai 

(Lietuvoje apie 95 proc.) opioidai 

yra ðvirkðèiami, todël tai kelia rizikà 

infekciniø ligø, tokiø kaip ÞIV/AIDS, hepatitas 

B ir C plitimui visuomenëje. 

Pasaulio sveikatos organizacija, ávertinusi 

daugiameèius mokslinius tyrimus, 

pripaþino pakaitiná – palaikomàjá gydymà 

metadonu ir buprenorfinu efektyviu 

ir moksliðkai árodytu („evidence-based”) 

ir iðleido dokumentà, remiantá ðá opiodinës 

priklausomybës pakaitiná gydymà. 1 

Pakaitinis gydymas metadonu yra taikomas 

visose 25 Europos Sàjungos ðalyse 

kaip ekonomiðkai pagrástas ir veiksmingas 

gydymo bûdas. Europos Sàjungos 

narkotikø ir narkomanijos stebësenos 

(EMCDDA) duomenimis, asmenø, 

besigydanèiø pakaitinio gydymo programose, 

daugëja. 

Pakaitinis gydymas Lietuvoje pradëtas 

1995 m. ir reglamentuotas LR Sveikatos 

apsaugos ministerijos, LR Socialinës 

apsaugos ir darbo ministerijos ir kitais 

teisës aktais. Jis atliekamas nustatyta 

tvarka Lietuvoje áregistruotais medikamentais, 

todël pacientai turi teisæ já gauti, 

o gydymo ástaigos já skirti. 

Dauguma moksliniø tyrimø rodo, kad 

ilgalaikis – tæstinis priklausomybiø gydymas 

ir atkryèiø prevencija, kompleksinë 

pagalba (prieinamumas prie medicinos, 

psichologiniø ir socialiniø paslaugø) 

yra faktoriai, lemiantys gydymo efektyvumà 

ir infekciniø ligø prevencijà. Ðiuo 

metu Lietuvoje atliekamas Pasaulio sveikatos 

organizacijos tyrimas, kuriuo siekiama 

ávertinti pakaitinio gydymo efektyvumà, 

privalumus ir trûkumus. Rezultatus 

numatoma skelbti ðiø metø vasarà. 

Lietuvos psichiatrø asociacija pasisako 

uþ visus árodymais pagrástus gydymo 

ir reabilitacijos metodus, áskaitant ir 

gydymà naudojant áregistruotus Lietuvoje 

vaistus (metadonà, buprenorfinà ir 

naltreksonà). 

Lietuvos psichiatrø asociacija mano, 

kad esminiai sveikatos politikos klausimai, 

susijæ su priklausomybës ligø prevencija, 

gydymu ir reabilitacija, turi bûti 

sprendþiami dalyvaujant ðios srities specialistams 

– gydytojams psichiatrams. 

Ðis vieðas kreipimasis priimtas Lietuvos 

psichiatrø asociacijos 2005 m. balandþio 

13 d. valdybos posëdyje Kaune. 


prezidentas prof. A.Dembinskas 

1 

WHO/UNAIDS/UNODC position paper. Substitution maintenance therapy 

in the management of opioid dependence and HIV prevention, 2004. 

„Psichiatrijos 

þiniø” 

platinimo tvarka 

„Psichiatrijos þinios” yra platinamos 

per Lietuvos psichiatrø asociacijos 

filialus (kraðtus). Prenumeratoriai 

þurnalà gauna paðtu nurodytu adresu. 

LPA Vilniaus filialo nariai 

gali kreiptis: 

Gyd. Alvydas Navickas 

(visi Vilniaus kraðto nariai) 

VðÁ Vasaros ligoninë (buvæs 

Vilniaus m. Psichikos 

sveikatos centras) 

Vasaros 5, LT-10309 Vilnius 

Gyd. Danguolë Survilaitë 

(RVPL darbuotojai) 

VðÁ Respublikinë Vilniaus 

psichiatrijos ligoninë, X skyrius 

Parko 15, LT-11205 Vilnius 

Rita Krikðèiukaitytë 

(VPLC darbuotojai) 

Socialinës pagalbos ir prevencijos 

skyriaus vedëja 

Vilniaus m. Priklausomybës 

ligø centras 

Gerosios Vilties g. 3, 03147 Vilnius 

LPA Kauno filialo nariai 


Gyd. Valdonë Matonienë 

Þiegþdriø Psichiatrijos ligoninë 

Kauno r. LT-53136 Þiegþdriø k., 

Samylø sen. 

LPA Klaipëdos filialo nariai 


Gyd. Teresë Ramanauskienë 

Klaipëdos psichikos sveikatos 

centras 

Galinio pylimo g-vë 3, Klaipëda 

LPA Ðiauliø filialo nariai 


Gyd. R. Aliðauskienë 

Ðiauliu psichiatrijos ligonine 

M.K.Èiurlionio 12, 

LT-5400 Ðiauliai 


AKTUALIJOS 

PRIMENAME, 

kad galite 2 proc. savo 

pajamø mokesèio skirti 

Lietuvos psichiatrø asociacijai 

Lietuvos 

psichiatrø 

asociacijos 

þurnalo 

„Psichiatrijos þinios” 

prenumerata 

Lietuvos Respublikos gyventojø pajamø 

mokesèio ástatymas suteikë Lietuvos 

gyventojams teisæ – nuo per 

kalendorinius metus gautø pajamø 

mokesèio dalimi iki 2 procentø paremti 

pasirinktà ûkio subjektà. Ðis paramos 

teikimo bûdas nereikalauja ið 

gyventojo papildomø materialiniø iðlaidø. 

Valstybës ámonës registrø centro 

Vilniaus filialo juridiniø asmenø 

registravimo skyrius 2004 04 30 suteikë 

paramos gavëjo statusà. 

Gyventojas, nusprendæs per pajamø 

mokestá suteikti paramà 

Lietuvos psichiatrø asociacijai, 

turi: 

– uþpildyti bei pateikti mokesèiø administratoriui, 

kurio veiklos teritorijoje 

jis nuolat gyvena, nustatytos 

FR0512 formos praðymà (toliau – 

Praðymas) pasibaigus kalendoriniams 

metams iki kitø metø geguþës 

1 dienos. Toks yra praðymo pateikimo 

galutinis terminas (pvz. 2004 

metø mokestinio laikotarpio – iki 

2005–05-01). 

Praðymo blankus nemokamai iðduoda 

apskrièiø valstybinës mokesèiø 

inspekcijos ir jø teritoriniai skyriai, 

o elektroniná variantà rasite Valstybinës 

mokesèiø inspekcijos interneto 

svetainëje www.vmi.lt. 

Praðyme gyventojas turi nurodyti 

savo vardà, pavardæ, asmens kodà, 

nuolatinæ gyvenamàjà vietà (adresà) 

ir tokius duomenis apie paramos gavëjà: 

Pavadinimas 

LIETUVOS PSICHIATRØ 

ASOCIACIJA 

Adresas 

Gerosios Vilties g. 3, 

LT-2009 Vilnius, Lietuva 

Identifikacinis kodas 

191367135 

A/s Nr. LT07 7300 0100 0054 8077 

AB bankas Hansa-LTB 

Ataskaitinis mokestinis 

laikotarpis 2004 m. 

Kokià mokesèio dalá procentais 

pervesti (iki 2 procentø) 

Praðymà pateikti gyventojas gali 

tiesiogiai vietos AVMI, atsiøsti paðtu, 

pats arba per ágaliotà asmená. Kai gyventojas 

privalo mokesèiø administratoriui 

pateikti metinæ pajamø mokesèio 

deklaracijà, Praðymà bûtina 

pateikti kartu su deklaracija, kitaip jis 

nebus nagrinëjamas. Jeigu gyventojas 

neprivalo teikti mokesèiø administratoriui 

metinës pajamø mokesèio 

deklaracijos, Praðymà pateikia pats 

arba per savo darbdavá, jeigu pastarasis 

sutinka. Tada Praðymà reikia ádëti 

á vokà, uþklijuoti ir pasiraðyti ant 

voko uþklijos linijos taip, kad voko 

nebûtø ámanoma atplëðti nepaþeidus 

paraðo vientisumo. Darbdavys ðá Praðymà 

pateikia mokesèiø administratoriui, 

kuriam teikiama pajamø mokesèio, 

iðskaièiuoto ið A klasës pajamø, 

deklaracija. 

Teisës aktus ir papildomà 

informacijà galima rasti VMI 

prie FM interneto svetainëje 

www.vmi.lt 

Pagal VMÁ informacijà 

parengë L. Dobelytë 

Lietuvos psichiatrø asociacijos (LPA) 

þurnalas „Psichiatrijos þinios” yra oficialus 

LPA þurnalas, leidþiamas bendradarbiaujant 

su Valstybiniu psichikos sveikatos 

centru ir VðÁ „Psichikos sveikatos 

iniciatyva”. Tai praktinis-informacinis 

þurnalas. Þurnale spausdinami mokslo 

straipsniai yra recenzuojami. 

2005 m. planuojama iðleisti 6 þurnalo 

numerius (kas 2 mënesius). Þurnalà nemokamai 

gauna visi LPA nariai, valstybinës 

institucijos, fondai, bibliotekos. 

Þurnalas yra prenumeruojamas. Siûlome 

„Psichiatrijos þinias” gauti tiesiai á 

namus arba savo darbovietæ: 

– individuali prenumerata 

(paðto iðlaidos) LPA nariams: 

10 Lt/vieneriems metams 

– individuali prenumerata ne LPA 

nariams: 


– prenumerata ástaigoms 1 egz. 


Ástaigai uþsisakant didesná egzemplioriø 

skaièiø taikomos nuolaidos (10 egz. – 

200 Lt) 

Fiziniai asmenys gali apmokëti prenumeratà 

banke grynaisiais arba pavedimu: 

– gavëjas Vð.Á. „Psichikos sveikatos iniciatyva” 

(á. kodas 2486744) 

– sàskaita 

Nr. LT69 7044 0600 0137 8002 

AB Vilniaus bankas, 

banko kodas 70440 

Visais su prenumerata susijusiais klausimais 

bei dël sàskaitø iðraðymo, praðome 

kreiptis á: 

Regina Paliukaitienë 

prenumeratos koordinatorë 

tel. (8 5) 275 55 05, 8 69919700 

el. p. reginap@lithill.lt 

Nepamirðkite nurodyti adreso! 


9

AKTUALIJOS 

PSO Europos ministrø konferencija 

Helsinkis, Suomija, 2005 m. sausio 12–15 d. 

Iððûkiai ir sprendimai 

Europos psichinës sveikatos 

apsaugos deklaracija 

Preambulë 

1. Mes, valstybiø nariø sveikatos apsaugos 

ministrai, atstovaujantys Europos 

regionui Pasaulio sveikatos organizacijoje 

(PSO), kartu su Europos Sàjungos 

Sveikatos ir vartotojø apsaugos komisaru 

ir PSO Europos regiono direktoriumi 

susirinkæ PSO Ministrø konferencijoje 

psichinës sveikatos klausimais, surengtoje 

Helsinkyje 2005 m. sausio 12– 

15 d., pripaþástame, kad psichinë sveikata 

ir gerovë turi esminës átakos asmens, 

ðeimos, bendruomenës ir tautos 

gyvenimo kokybei bei produktyvumui, 

leidþia þmogui prasmingai, kûrybingai ir 

pilietiðkai aktyviai gyventi. Mes manome, 

kad pagrindinis psichinës sveikatos 

stiprinimo veiklos tikslas yra kelti þmoniø 

gerovæ, skatinti jø veiklà pagal individualias 

jëgas ir galimybes, stiprinti jø 

sugebëjimà atgauti fizines ir dvasines jëgas 

bei atsparumà iðorës veiksniø poveikiui. 

2. Mes suprantame, kad psichinës 

sveikatos ugdymas, psichinës sveikatos 

sutrikimø prevencija, ligoniø gydymas, 

prieþiûra ir reabilitacija yra prioritetinës 

sritys PSO ir jos valstybëms narëms, Europos 

Sàjungai (ES) ir Europos Tarybai, 

kaip konstatuojama Pasaulio sveikatos 

asamblëjos, PSO valdybos, PSO 

Europos regiono komiteto ir Europos Sàjungos 

Tarybos priimtose rezoliucijose. 

Ðios rezoliucijos ragina valstybes nares, 

PSO, ES ir Europos Tarybà imtis veiksmø 

palengvinti psichinës sveikatos problemø 

turinèiø þmoniø naðtà ir pagerinti 

jø psichinæ savijautà. 

3. Mes prisimename savo ásipareigojimà 

rezoliucijai EUR/RC51/R5, susijusá 

su Atënø deklaracija dël psichinës sveikatos, 

þmoniø sukeliamø nelaimiø, neigiamo 

visuomenës poþiûrio ir bendruomenës 

prieþiûros, bei rezoliucijai EUR/ 

RC53/R4, priimtai PSO Europos regiono 

komiteto 2003 m. rugsëjo mën., kurioje 

iðreikðtas susirûpinimas dël to, kad 

sergamumas psichinëmis ligomis Europoje 

nemaþëja ir kad psichinës sveikatos 

sutrikimø turintys asmenys negauna 

jiems reikiamo gydymo ir prieþiûros, nepaisant 

atsiradusiø naujø efektyviø intervencijos 

metodø. Regiono komitetas pareikalavo, 

kad regiono direktorius: 

• suteiktø psichinës sveikatos klausimams 

prioritetà ágyvendinant veiksmus, 

numatytus visoje atnaujintoje 

sveikatos apsaugos politikoje; 

• surengtø Europos ministrø lygio konferencijà 

psichinës sveikatos klausimais 

Helsinkyje 2005 m. sausio mën. 

4. Mes atsiþvelgiame á rezoliucijas, remianèias 

veiksmø programà psichinës 

sveikatos srityje. Rezoliucija EB 109.R8, 

priimta PSO valdybos 2002 m. sausio 

mën., kurià taip pat parëmë Pasaulio 

sveikatos asamblëjos rezoliucija 

WHA55.10, priimta 2002 m. geguþës 

mën., kvieèia PSO valstybes nares: 

• priimti rekomendacijas, pateiktas Pasaulio 

sveikatos apsaugos ataskaitoje 

2001; 

• nustatyti psichinës sveikatos strateginës 

veiklos kryptis, sukurti programas 

ir ástatyminæ bazæ atsiþvelgiant á ðiuo 

metu turimas þinias ir vykstanèias dis- 

kusijas þmogaus teisiø srityje ir konsultuojantis 

su visomis psichinës sveikatos 

veikloje dalyvaujanèiomis ðalimis; 

• padidinti investicijas á psichinës sveikatos, 

neatsiejamos nuo bendros gyventojø 

gerovës, prieþiûrà tiek paèiose 

ðalyse, tiek dviðalio ar daugiaðalio 

bendradarbiavimo lygmeniu. 

5. Europos Sàjungos Tarybos rezoliucijose, 

Europos Tarybos rekomendacijose 

ir PSO rezoliucijose, priimtose nuo 

1975 m., pripaþástama psichinës sveikatos 

ugdymo svarba ir þalingas poþiûris, 

siejantis psichinës sveikatos problemas 

su socialiniu nuoðalëjimu, nedarbu, nuolatinës 

gyvenamosios vietos neturëjimu, 

alkoholizmu ir kitomis priklausomybëmis. 

Mes priimame Þmogaus teisiø ir pagrindiniø 

laisviø apsaugos konvencijos, 

Vaiko teisiø apsaugos konvencijos, Europos 

konvencijos dël kankinimø, nehumaniðko 

ar þeminanèio elgesio ar bausmiø 

prevencijos ir Europos socialinës 

chartijos nuostatas, taip pat Europos Tarybos 

ásipareigojimà psichinës sveikatos 

apsaugos ir ugdymo atþvilgiu, átvirtintà 

deklaracijoje, priimtoje 1985 m. Stokholme 

vykusioje Europos Tarybos ministrø 

konferencijoje dël psichinës sveikatos 

ateities, bei kitose ðioje srityje Europos 

Tarybos priimtose rekomendacijose, 

ypaè rekomendacijoje R(90)22 dël 

tam tikrø paþeidþiamø grupiø psichinës 

sveikatos apsaugos, ir rekomendacijoje 

REC (2004)10 dël psichiniø sutrikimø 

turinèiø asmenø þmogaus teisiø ir orumo 

apsaugos. 

1 

Ðiame tekste globëju vadinamas ðeimos narys, draugas ar kitas neoficialus asmuo, slaugantis ligoná. 


AKTUALIJOS 

Taikymo sritis 

5. Mes paþymime, kad daugelis psichinës 

sveikatos politikos ir su paslaugomis 

susijusiø aspektø ðiuo metu patiria 

pokyèius visame Europos regione. 

Tokia politika ir paslaugomis siekiama 

socialinës integracijos ir teisingumo, visapusiðkai 

atsiþvelgiant á balansà tarp ávairios 

psichinës sveikatos apsaugos veiklos, 

nukreiptos á gyventojus kaip visumà, 

á rizikos grupes ir á þmones, turinèius 

psichinës sveikatos problemø. Paslaugos 

jau teikiamos plataus spektro 

bendruomenës pagrindu funkcionuojanèioje 

aplinkoje, o ne tik izoliuotose ir didelëse 

ástaigose. Mes manome, jog ði 

kryptis yra teisinga, ir todël bûtina jà plëtoti. 

Mes sveikiname tai, kad psichinës 

sveikatos apsaugos politika ir praktika 

dabar apima: 

– psichinës gerovës ugdymà; 

– kovà su neigiamu visuomenës poþiûriu 

á psichikos sutrikimø turinèius 

þmones, jø diskriminacija ir socialiniu atstûmimu; 

– psichinës sveikatos sutrikimø prevencijà; 

– psichinës sveikatos problemø turinèiø 

þmoniø prieþiûrà, teikianèià visapusiðkas 

ir efektyvias paslaugas ir intervencijà 

bei siûlanèià tokiø paslaugø vartotojams 

ir jø globëjams 1 galimybæ patiems 

dalyvauti ir teisæ rinktis; 

– pagalba asmenims, turëjusiems rimtø 

psichinës sveikatos problemø, sveik 

ir integruotis á visuomenæ. 

Prioritetai 

6. Mes turime sukurti PSO Europos 

regiono reformos ir modernizavimo platformà, 

atsiþvelgdami á bendrai sukauptà 

patirtá ir kiekvienos atskiros ðalies ypatumus. 

Mes manome, kad kitame deðimtmetyje 

pagrindiniai prioritetai bus: 

– stiprinti psichinës gerovës svarbos 

suvokimà; 

– bendromis jëgomis kovoti su neigiamu 

visuomenës poþiûriu á psichinës sveikatos 

sutrikimø turinèius þmones, jø diskriminacija 

ir nelygybe, skatinti ir remti 

psichinës sveikatos problemø turinèius 

asmenis ir jø ðeimos narius aktyviai dalyvauti 

ðiame procese; 

– sukurti ir ádiegti visapusiðkas, integruotas 

ir efektyvias psichinës sveikatos 

apsaugos sistemas, apimanèias psichinës 

sveikatos ugdymà, ligø prevencijà, 

gydymà, reabilitacijà, prieþiûrà ir ligoniø 

pasveikimà; 

– uþtikrinti kompetentingos ir efektyviai 

visose ðiose srityse dirbanèios darbo 

jëgos poreiká; 

– atsiþvelgti á paslaugø vartotojø ir jø 

globëjø turimà patirtá bei þinias planuojant 

ir plëtojant psichinës sveikatos paslaugas. 

Veiksmai 

8. Pritariame teiginiui, kad sveikatos 

be psichinës sveikatos negali bûti. Psichinë 

sveikata yra labai svarbi þmogiðkajam, 

socialiniam ir ekonominiam tautos 

turtui ir todël ji turëtø bûti vertinama 

kaip sudëtinë ir pagrindinë kitø visuomeniniø 

srièiø, apimanèiø þmogaus teises, 

socialinæ prieþiûrà, ðvietimà ir uþimtumà, 

dalis. Todël mes, sveikatos apsaugos 

ministrai, paklusdami nacionalinëms 

konstitucinëms struktûroms ir pareigoms, 

ásipareigojame pripaþinti bûtinybæ 

sukurti visapusiðkà árodymais pagrástà 

psichinës sveikatos politikà ir numatyti 

bûdus ir priemones, padësianèius 

sukurti, ágyvendinti ir stiprinti tokià politikà 

savo ðalyse. Ði politika, nukreipta á 

psichinæ gerovæ ir psichinës sveikatos 

problemø turinèiø þmoniø átraukimà á visuomenæ, 

reikalauja imtis ðiø veiksmø: 

– ugdyti gyventojø, kaip visumos, psichinæ 

gerovæ diegiant priemones, stiprinanèias 

asmenø ir jø ðeimos nariø, bendruomeniø 

ir visuomenës, mokslo ir darbo 

aplinkos, vyriausybës ir nacionaliniø 

organizacijø sàmoningumà ir teigiamus 

pokyèius; 

– nustatyti galimà bendros visuomenës 

politikos poveiká psichinei þmoniø sveikatai 

skiriant ypatingà dëmesá paþeidþiamoms 

grupëms ir demonstruojant psichinës 

sveikatos svarbà sveikos, integruotos 

ir produktyvios visuomenës kûrimui; 

– kovoti su neigiamu visuomenës poþiûriu 

á psichinës sveikatos sutrikimø turinèius 

þmones ir jø diskriminacija, uþtikrinti 

þmogaus teisiø ir orumo apsaugà 

bei priimti bûtinus ástatymus, uþtikrinanèius 

asmenims, atstovaujantiems rizikos 

grupëms ar kenèiantiems nuo psichinës 

sveikatos sutrikimø ar negalios, visas lygias 

teises dalyvauti visuomenës gyvenime; 

– siûlyti tikslinæ paramà ir intervencijà, 

skirtà rizikos grupiø asmenims ávairiais 

jø gyvenimo etapais, ypaè vaikø ir 

jaunimo auklëjimui ir lavinimui bei pagyvenusiø 

þmoniø prieþiûrai; 

– sukurti ir ádiegti priemones, ðalinanèias 

psichinës sveikatos sutrikimø, sergamumo 

plitimo ir saviþudybiø prieþastis, 

kuriø galima iðvengti; 

– stiprinti bendrosios praktikos gydytojø 

ir pirminës sveikatos prieþiûros darbuotojø, 

dirbanèiø bendrame tinkle su 

specializuota ir nemedicinine prieþiûra, 

kompetencijà ir gebëjimà teikti efektyvià 

pagalbà psichinës sveikatos problemø 

turintiems asmenims, suteikiant jiems 

galimybæ susipaþinti, pasirinkti ir gauti 

tinkamà gydymà; 

– teikti rimtø psichinës sveikatos problemø 

turintiems asmenims efektyvià ir 

visapusiðkà prieþiûrà ir gydymà ávairiose 

institucijose gerbiant jø asmeniná pasirinkimà 

bei apsaugant juos nuo aplaidaus 

ir blogo elgesio su jais; 

– ágyvendinti partnerystæ, koordinacijà 

ir vadovavimà tarp regionø, ðaliø, sektoriø 

ir institucijø, turinèiø átakos psichinei 

sveikatai ir atskirø asmenø, jø ðeimos 

nariø, grupiø ir bendruomeniø átraukimui 

á visuomenæ; 

– parengti ádarbinimo, ðvietimo ir mokymo 

programas, kad bûtø uþtikrinta pakankama 

ir daugelyje srièiø kompetentinga 

darbo jëga; 

– ávertinti gyventojø, specifiniø grupiø 

ir atskirø asmenø psichinës sveikatos 

bûklæ ir poreikius tokiu bûdu, kuris 

leidþia palyginti gautus rezultatus nacionaliniu 

ir tarptautiniu lygmeniu; 

– suteikti tinkamus finansinius iðteklius, 

reikalingus tam, kad ðie tikslai bûtø 

ávykdyti; 

– inicijuoti mokslinius tyrimus bei remti 

pirmiau minëtø veiksmø rezultatø ávertinimà 

ir sklaidà. 

9. Mes suprantame, kaip svarbu ir bûtina 

priimti ðiuos iððûkius ir ieðkoti árodymais 

pagrástø sprendimø. Todël mes 

patvirtiname psichinës sveikatos apsaugos 

veiksmø planà ir remiame jo ágyvendinimà 

visame PSO Europos regione, atsiþvelgdami 

á kiekvienos atskiros ðalies 

poreikius ir turimus iðteklius. Mes taip 

pat ásipareigojame siekti solidarumo visame 

Europos regione ir keistis þiniomis, 

gera praktika ir profesine patirtimi. 


11

AKTUALIJOS 

Ásipareigojimai 

10. Mes, PSO Europos regiono valstybiø 

nariø sveikatos apsaugos ministrai, 

ásipareigojame remti ðiø priemoniø 

ádiegimà pagal kiekvienos ðalies konstitucines 

struktûras ir politikà, nacionalinius 

ir subnacionalinius poreikius, situacijà 

ir iðteklius: 

– vykdyti psichinës sveikatos apsaugos 

politikà ir ástatymus, nustatanèius 

psichinës sveikatos apsaugos veiklos 

standartus ir átvirtinanèius þmogaus 

teises; 

– derinti atsakomybæ uþ politikos ir ástatymø, 

susijusiø su psichinës sveikatos 

apsaugos veikla, sukûrimà, sklaidà ir ágyvendinimà 

vyriausybës lygmeniu; 

– ávertinti vyriausybës veiksmø poveiká 

visuomenës psichinei sveikatai; 

– kovoti su neigiamu poþiûriu á psichinës 

sveikatos sutrikimø turinèius þmones 

ir jø diskriminacija, skatinti jø socialinæ 

integracijà keièiant visuomenës poþiûrá 

ir átvirtinant rizikos grupëms atstovaujanèiø 

þmoniø teises; 

– sudaryti galimybæ psichinës sveikatos 

problemø turintiems þmonëms rinktis 

prieþiûros bûdus, atitinkanèius jø poreikius 

ir kultûrà, ir aktyviai dalyvauti ðiame 

procese; 

– perþiûrëti teisinæ bazæ ir, jeigu bûtina, 

papildyti jà teisës aktais, átvirtinanèiais 

lygias galimybes ir kovojanèiais su 

diskriminacija; 

– stiprinant bendradarbiavimà tarp institucijø, 

atsakingø uþ sveikatos prieþiûrà, 

ir kitø susijusiø sektoriø, ugdyti psichinæ 

sveikatà moksle, darbe, bendruomenëje 

ir kitoje aplinkoje; 

– uþkirsti kelià rizikos veiksniams ten, 

kur jie iðkyla, pavyzdþiui, remiant psichinei 

sveikatai palankios darbo aplinkos 

sukûrimà, imantis iniciatyvø teikti paramà 

darbe ar padedant pasveikusiems nuo 

psichiniø sutrikimø kuo greièiau gráþti á 

darbà; 

– imtis priemoniø uþkertant kelià saviþudybëms 

ir prieþastims, sukelianèioms 

stresà, smurtà, depresijà, nerimà, priklausomybæ 

nuo alkoholio ir kitø medþiagø; 

– pripaþinti ir stiprinti pirminës sveikatos 

prieþiûros ir bendrosios praktikos 

gydytojø atliekamo vaidmens svarbà ir 

kelti jø kompetencijà prisiimti atsakomybæ 

uþ psichinæ sveikatà; 

– plëtoti bendruomenës pagrindu teikiamas 

paslaugas rimtø psichinës sveikatos 

sutrikimø turintiems þmonëms, pakeièianèias 

dideliø sveikatos prieþiûros 

ástaigø teikiamas paslaugas; 

– imtis priemoniø galutinai atsisakyti 

nehumaniðkø ir þeminanèiø sveikatos 

prieþiûros metodø; 

– stiprinti bendradarbiavimà partnerystës 

pagrindais tarp institucijø, atsakingø 

uþ psichiniø sutrikimø turinèiø þmoniø 

prieþiûrà, apimanèià rûpinimàsi jø sveikata, 

paðalpø mokëjimu, aprûpinimu bûstu, 

ðvietimu ir uþimtumu; 

– átraukti psichinës sveikatos prieþiûros 

disciplinà á visø medicinos specialistø 

rengimo programas ir sukurti tæstinio 

profesinio ðvietimo ir ugdymo programas 

psichinës sveikatos prieþiûros darbuotojams; 

– skatinti psichinës sveikatos prieþiûros 

darbuotojø profesinæ specializacijà 

parengiant juos darbui su þmoniø grupëmis, 

turinèiomis specifiniø poreikiø, 

kaip antai: vaikais, jaunimu, pagyvenusiais 

þmonëmis ir asmenimis, turinèiais 

ilgalaikiø psichinës sveikatos sutrikimø; 

– skirti psichinei sveikatai pakankamai 

iðtekliø, atsiþvelgiant á ligos sunkumà, ir 

investuoti á ðià sritá atitinkamà visai sveikatos 

prieþiûrai tenkanèiø iðlaidø dalá, lygiavertæ 

investicijoms á kitas sveikatos 

prieþiûros sritis; 

– vykdyti teigiamos psichinës gerovës 

ir psichinës sveikatos problemø stebëjimà, 

apimantá rizikos veiksnius ir pagalbos 

praðantá elgesá, ir kontroliuoti jo ádiegimà; 

– inicijuoti mokslinius tyrimus tose srityse, 

kuriø atþvilgiu turimos þinios ar 

technologija nëra pakankamos, ir skleisti 

tyrimø rezultatus. 

11. Mes remsime aktyvø nevyriausybiniø 

organizacijø dalyvavimà psichinës 

sveikatos prieþiûros srityje ir skatinsime 

nevyriausybiniø ir psichinës sveikatos 

prieþiûros paslaugø vartotojø organizacijø 

steigimà. Mes ypaè sveikinsime atsiradimà 

tokiø organizacijø, kurios: 

– organizuos paslaugø vartotojus, norinèius 

pradëti savo veiklà, taip pat ir padëdamos 

jiems susiburti á pagalbos sau 

grupes ir mokytis, kaip sveikti; 

– gins paþeidþiamø grupiø ir socialiai 

nuðalintøjø interesus; 

– bendruomenës pagrindu teiks paslaugas, 

átraukdamos á ðá darbà paèius paslaugø 

vartotojus; 

– ugdys psichinës sveikatos sutrikimø 

turinèiø þmoniø ðeimos nariø ir globëjø 

slaugymo ir susidorojimo su sunkumais 

ágûdþius, skatindamos jø aktyvø dalyvavimà 

globos programose; 

– rengs programas, skirtas vaikø auklëjimo 

ir ðvietimo tobulinimui, tolerancijos 

ugdymui, problemø, susijusiø su alkoholizmu 

ir kitomis priklausomybëmis, 

smurtu ir nusikalstamumu, sprendimui; 

– teiks vietines paslaugas, nukreiptas á 

pagalbà nuðalintøjø grupëms; 

– teiks psichologinæ pagalbà telefonu 

ir internetu kriziø iðtiktiems þmonëms, 

asmenims, patyrusiems smurtà ar ketinantiems 

nusiþudyti; 

– padës spræsti neágaliesiems þmonëms 

uþimtumo problemas. 

12. Mes raginame Europos Komisijà 

ir Europos Tarybà paremti ðios PSO Europos 

psichinës sveikatos apsaugos deklaracijos 

ágyvendinimà atitinkamos jø 

kompetencijos ribose. 

13. Mes praðome, kad PSO Europos 

regiono direktorius imtøsi veiksmø ðiose 

srityse: 

(a) Partnerystë 

i. skatinti ðioje srityje bendradarbiavimà 

su nevyriausybinëmis organizacijomis, 

tarp jø su Europos Komisija ir Europos 

Taryba. 

(b) Informacija 

i. remti valstybiø nariø pastangas stebëti 

psichinæ sveikatà; 

ii. kaupti lyginamuosius duomenis apie 

psichinës sveikatos ir psichinës sveikatos 

prieþiûros paslaugø bûklæ ir paþangà 

valstybëse narëse. 

(c) Moksliniai tyrimai 

i. suburti psichinës sveikatos srityje 

bendradarbiaujanèius centrus, galinèius 

bendradarbiauti partnerystës pagrindais 

tarptautiniu mastu, atliekanèius aukðtos 

kokybës tiriamàjá darbà ir besikeièianèius 

specialistais, á bendrà tinklà; 

ii. kaupti ir skleisti geros praktikos pavyzdþius 

atsiþvelgiant á etinius aspektus, 

susijusius su psichine sveikata. 

(d) Politikos ir paslaugø plëtojimas 

i. profesine patirtimi prisidëti prie vyriausybiø 

pastangø stiprinti psichinës 


AKTUALIJOS 

sveikatos apsaugos reformà vykdant 

efektyvià psichinës sveikatos apsaugos 

politikà, apimanèià teisinæ bazæ, paslaugø 

teikimo modelá, psichinës sveikatos 

ugdymà ir psichinës sveikatos sutrikimø 

prevencijà; 

ii. teikti paramà rengiant „mokyti mokantájá“ 

programas; 

iii. inicijuoti keitimosi novatoriais programas; 

iv. teikti pagalbà formuluojant mokslinio 

tiriamojo darbo politikà ir klausimus; 

v. remti reformas kuriant nacionaliniø 

reformos vykdymo vadovø ir atsakingø 

valstybës tarnautojø tinklà. 

(e) Teisiø gynimas 

i. kontroliuoti veiklà, susijusià su þmogaus 

teisiø gynimu, psichinës sveikatos 

problemø turinèiø asmenø átraukimu á visuomenæ, 

kova su neigiamu poþiûriu á 

juos ir jø diskriminacija, ir informuoti 

apie veiklos kryptis ðioje srityje; 

ii. teikti paslaugø vartotojams, globëjams 

ir nevyriausybinëms organizacijoms 

informacijà ir koordinuoti veiklà nacionaliniu 

mastu; 

iii. remti valstybes nares kuriant informacijos 

bazæ, skirtà psichinës sveikatos 

apsaugos paslaugø vartotojams; 

iv. skatinti vadovaujanèiø regioniniø 

ir vietiniø nevyriausybiniø organizacijø 

keitimàsi profesine patirtimi tarptautiniu 

mastu; 

v. teikti þiniasklaidai, nevyriausybinëms 

organizacijoms ir kitoms suinteresuotosioms 

grupëms ir asmenims objektyvià 

ir konstruktyvià informacijà. 

14. Mes praðome PSO Europos regiono 

skyriø imtis bûtinø veiksmø uþtikrinti 

visiðkà paramà plëtojant ir ágyvendinant 

psichinës sveikatos apsaugos politikà 

ir skirti deramà dëmesá bei iðteklius 

veiklai ir programoms, vykdomoms siekiant 

ágyvendinti ðios deklaracijos reikalavimus. 

15. Mes ásipareigojame pateikti ataskaità 

PSO apie mûsø ðalyse padarytà paþangà 

ágyvendinant ðià deklaracijà tarpvyriausybiniame 

susitikime, kurá numatyta 

surengti 2010 m. 

Suomijos sveikatos ir socialinës 

apsaugos ministras 

PSO Europos regiono direktorius 

Nepamirðkime 

në vienos motinos, 

në vieno vaiko – 

gyvybæ duodanèios 

ir jà gaunanèio! 

Minint balandþio 7-tàjà, Pasaulinæ 

sveikatos dienà atkreiptas dëmesys 

á brangiausià ir trapiausià þemëje dalykà 

– gyvybæ. Saviþudybës yra viena 

opiausiø medicininiø ir socialiniø 

problemø Lietuvoje, daþna jø prieþastis 

– vilties praradimas. Vieniði, 

nelaimingi, praradæ viltá dël ateities 

þmonës daþnai nesugeba patys rasti 

paramos. Apie tai, kaip laiku pastebëti 

pavojaus þenklus ir kà daryti, 

jei artimas þmogus ketina nusiþudyti, 

kur kreiptis psichologinës ir medicininës 

pagalbos, informuojama tinklalapyje 

www.savizudybes.lt. 

Norëdami paskatinti vaikus domëtis 

aplinka, analizuoti jà, formuoti teigiamas 

socialines nuostatas, þadinti 

vaikø kûrybà ir gyvenimo dþiaugsmà, 

Valstybinio psichikos sveikatos 

centro (VPSC) specialistai suorganizavo 

moksleiviø fotografijø konkursà 

„Dël to ir verta gyventi...“. 

Konkursas subûrë ne tik vaikus, bet 

ir tëvus bei pedagogus. Konkursui 

atsiøstose fotografijose atsispindi 

jaunatviðkas poþiûris á pasaulá, á labai 

paprastus ir labai sudëtingus reiðkinius. 

Balandþio 7-àjà Valstybiniame psichikos 

sveikatos centre ávyko konkurso 

nugalëtojø pagerbimo ir apdovanojimo 

ðventë. Kiekviena fotografija 

atspindi nepakartojamà gyvenimo 

akimirkà, pastebëtà vaiko ar 

jaunuolio akimis. 


13

APIE MUS, NE BE MÛSØ 

Klubui „Langas“ – 5 metai 

Irita Spundzevièienë 

Rokiðkio PSC socialinë 

darbuotoja 

Balandþio 25 dienà Rokiðkio 

þmoniø su psichikos negalia 

klubui „Langas“ sukanka penkeri 

metai. 

2000 m.balandþio 25 d. Rokiðkio rajono 

valdyba áregistravo þmoniø su psichine 

negalia klubà „Langas“. Klubo ákûrëjos 

– Rokiðkio psichikos sveikatos centro 

socialinës darbuotojos Renata Rudnickienë 

ir ðiø eiluèiø autorë. 

Suburti Rokiðkio rajone gyvenanèius 

psichikos negalios þmones bei jø artimuosius 

ir bendromis jëgomis siekti visaverèio 

psichikos negalios þmoniø gyvenimo 

visuomenëje – tokia esminë 

klubo „Langas“ idëja. Socialines darbuotojas 

ákurti toká klubà paskatino vis 

didëjantis psichikos ligoniø skaièius 

Rokiðkio psichikos sveikatos centre ir 

dalyvavimas VðÁ „Psichikos sveikatos 

iniciatyva“ projekte „Psichosocialinë 

reabilitacija bendruomenëje“. 

Ðiuo metu klubas „Langas“ jau turi per 

50 nariø. 

Svarbiausi klubo tikslai yra: 

• Klubo nariø, turinèiø psichikos problemø, 

sveikatos ir socialinë reabilitacija. 

• Neágaliø þmoniø laisvalaikio organizavimas. 

• Klubo nariø meniniø polinkiø ugdymas. 

• Klubo nariø socialiniø, buitiniø ir kitø 

teisiø gynimas. 

Klubo nariams speciali veikla nëra planuojama. 

Laikomasi poþiûrio, kad nedera 

spræsti uþ paèius pacientus, tik stengiamasi 

jiems padëti ágyvendinti sumanymus. 

Klubo nariai yra puikûs organizatoriai. 

Patys organizuoja ávairias ðventes 

(Valentino dienà, Velykas, Kalëdas). 

Ruoðia vieni kitiems dovanëles, pieðia atvirukus. 

Turime keletà poetø. Moterys – 

puikios mezgëjos. Pastaruosius trejus 

metus klubo nariai ypaè pamëgo keramikos 

uþsiëmimus – jie tapo populiariausia 

uþimtumo forma. Klubo „Langas“ nariai 

kartu su Rokiðkio psichiatrijos ligoninës 

pacientais jau dalyvavo keliose pacientø 

darbø parodose, surengtose Rokiðkio 

psichiatrijos ligoninës patalpose, 

Rokiðkio vieðojoje bibliotekoje. 

Klubas „Langas“ kasmet dalyvauja Rokiðkio 

rajono savivaldybës administracijos 

Kultûros, turizmo ir ryðiø su uþsienio ðalimis 

skyriaus skelbiamuose konkursuose 

nevyriausybiniø organizacijø programoms 

remti. Vykdomos programos suteikë klubo 

„Langas“ nariams galimybæ nuvykti prie 

jûros, aplankyti Kryþiø kalnà, dalyvauti ávairiuose 

renginiuose, susipaþinti su analogiðkais 

klubais ið kitø miestø. 

www.cub13.lt 


APIE MUS, NE BE MÛSØ 

Neleiskime savæs 

paversti niekuo 

Edmundas Maþonas 

Yra nemaþai literatûros, nagrinëjanèios 

psichikos ligoniø gyvenimo 

ypatumus ir daþniausiai iðkylanèias 

problemas. Tai, kà dabar ruoðiuosi 

aptarti, taip pat nebus nauja, taèiau 

tikiuosi patraukti skaitytojà tuo, kad 

tai – autentiðka moters istorija, kurios gyvenimo 

faktai artimi, atpaþástami ne vienam 

psichikos sveikatos problemø patyrusiam 

þmogui. 

Labai skaudu, kad kalbant apie mus, 

psichikos paslaugø vartotojus, labai daþnai 

tinka pasakymas buvæs: buvæs architektas, 

buvæs teisininkas, buvæs tarnautojas, 

buvæs mokytojas... Buvæs. O dabar? 

– dabar ligonis, ir maþa vilties, kad 

apie tave bus galima pasakyti, jog esi kas 

nors bûsimas. Dar skausmingiau, kai bûdamas 

niekuo profesine prasme, esi nuneigiamas 

ir kaip asmenybë, kad drauge 

su ligonio, neágaliojo statusu netenki ir 

teisës bûti vertinamas kaip þmogus. Teisiðkai 

tarsi jokios teisës neatimamos, bet 

realiame gyvenime, akis á aká susiduriant 

su kasdienybe ir su þmonëmis, ypaè – 

su paèiais tau artimiausiais, neretai pamatai, 

jog esi nieko vertas. 

Daiva jaunystëje buvo nemaþai pasiekusi 

sportininkë, vëliau iðtekëjo. Santuoka 

nebuvo sëkminga, ir auginti keliø metø 

dukrytæ labiausiai ëmësi padëti jos mama. 

Nors Daiva tuomet dar nebuvo susirgusi, 

taèiau nuo maþø dienø santykiai 

su dukterimi buvo sunkûs. Ðiaip ar taip, 

kai ji jau buvo patyrusi pirmàjà psichikos 

ligos krizæ, moèiutë anûkei, kai ði 

jau buvo pajëgi kà nors apie tai suprasti, 

ëmë kurti negatyvià nuomonæ apie jos 

motinà. Bjauriausia, kad stengdamasi paverþti 

anûkës palankumà, ëmë tenkinti 

jos visus ágeidþius – pirkti bet kà, ko tik 

mergaitë uþsimanydavo. Daug nekalbësime 

apie tokio auklëjimo ydingumà, kai 

þmogus auklëjamas lengvai paperkamu 

(geras tas, kas duoda). Dar blogiau, kai 

seneliai ima prieðinti vaikus ir tëvus, juo 

labiau – jiems aiðkindami, jog tëvas ar 

motina nieko neverti, nes yra psichikos 

ligoniai, „kvaili“, o be to, nieko neuþdirba, 

taigi ir nieko duoti negali. 

Prieð iðyrant santuokai, Daiva susilaukë 

ir antrosios dukters, dabar mergaitei 

jau dvylika. Bijodama, kad vëlei pasikartos 

ta pati istorija, kaip ir su vyresniàja, 

nesàmoningai ir pati ëmë pataikauti pagrandukës 

ágeidþiams, taèiau, ðiaip ar 

taip, jos iðliko artimos, sunkiai perskiriamos, 

tikros draugës ir nuoðirdþiai viena 

kita besirûpinanèios. 

Richardo Warnerio, amerikieèiø mokslininko 

psichiatro turimomis þiniomis, 

psichikos neágalieji, gyvenantys su savo 

artimaisiais ir nuolatos gaunantys ið jø 

globëjiðkà palaikymà – ar iðlaikymà – yra 

vis ujami, jø tëvai ar kiti artimieji vis 

skundþiasi, kaip jie pavargsta besirûpindami 

savo suaugusiais, bet negaluojanèiais 

vaikais, kiek daug jie praranda, negali 

ágyvendinti daugumos savo asmeninio 

gyvenimo siekiø ir nuolatos pabrëþia, 

jog visas ðis rûpinimasis – tai begalinë 

jø auka, priedermë, kryþius, kurá turi 

neðti priþiûrëdami savo neágalius globojamuosius. 

O pastarieji, savo ruoþtu, 

jauèiasi iðtisai persekiojami ákyriø globëjø, 

kur kiekvienas þingsnis, krustelëjimas 

atidþiai stebimas, komentuojamas ir reguliuojamas. 

Dël tokio perdëto rûpinimosi 

ðie þmonës praranda iniciatyvà bet ko 

patys imtis, tampa tingûs, apatiðki ir vis 

grauþiasi, kad neatitinka niekieno lûkesèiø, 

yra beverèiai. 

Taigi ir kalbant apie Daivà visa tai galima 

perkelti á jos ðeimà. Ji gana meniðkos 

prigimties, kuria eiles, pieðia, domisi 

literatûra, bet jos motina, kuri yra ir 

jos, ir anûkiø globëja, visas jos pastangas 

kaip nors tokiu bûdu save iðreikðti, 

realizuoti, tiesiog „nuðvilpia“, sarkastiðkai 

komentuodama jos kûrinius, pomëgius 

ir paèià kûrybà. Jei iðkyla koks aðtresnis 

barnis, kaipmat grasina susidorosianti: 

atiduosianti jà á pensionatà, o vaikus 

– á globos namus (nors ið pinigø, 

kuriuos gauna uþ vaikø prieþiûrà, praktiðkai 

ir iðsilaiko). 

Vyresnioji Daivos duktë, jau pilnametë, 

savo motinà, moèiutës pavyzdþiu, iðvadina 

paskutiniais þodþiais, bet kada gali 

drëbtelëti motinai, jog ði – visiðka kvaiða, 

beprotë, ir jeigu dar kiek „pasiðakos“ 

– iðveð. „Kas gi tu? – durnë, nieko 

tu neuþdirbi, nieko nemoki, tu gyveni ið 

mûsø pinigø! Negautum jø, jei mûsø nebûtø! 

K.... tu!!!“ 

Tai moèiutës „pedagoginio ugdymo“ 

vaisiai. Bjauru apie visa tai raðyti, taèiau 

nemanau, kad turëtume roþine spalva 

pieðti tai, kas purvina. Mûsø klubas, „13 

ir Ko“, buvo parengæs projektà, skirtà 

psichikos neágaliøjø artimiesiems, kad jie 

nedarytø panaðaus pobûdþio klaidø, suprastø, 

kad nepaisant ligos kiekvienas 

gali ðá tà nuveikti – kad ir nedidelius darbus, 

o perdëtas globëjiðkumas, manymas, 

jog susirgæs þmogus netenka ir galimybës 

duoti naudingø, gerø patarimø 

savo vaikams, neturi teisës jø auklëti – 

didþiulë klaida. Kad ir kuo sirgtø jis ar ji, 

meilë savo dukteriai ar sûnui, tëviðko 

vaidmens svarba – neginèytina teisë. Negalima 

elgtis su neágaliuoju tarsi su savo 

asmeniniu daiktu, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju 

turtu, ir manyti, kad visi tavo 

sprendimai – neginèytini ir teisingi, nes 

tu – sveikas, o jis ar ji – ligonis, „kvaiðelis“. 

Tai labiausiai ir þeidþia ðeimoje. Labai 

norëèiau, kad ir psichiatrai, kalbëdamiesi 

su pacientø artimaisiais, atsiþvelgtø 

á ðá aspektà ir atsargiau vertintø paciento 

ydas, ið artimøjø iðgirstas, nes viskas, 

kas nëra fiziðkai, chemiðkai ar matematiðkai 

apskaièiuojama – subjektyvu, 

þmogiðka. 

Linkëèiau tiek Daivai, tiek visiems ðeimynykðèiø 

globojamiems þmonëms palinkëti 

kuo daugiau ryþto, atkaklumo gyventi 

visavertiðkiau, savarankiðkiau ir be 

dideliø konfliktø jau ið pat pradþiø neleisti 

uzurpuoti savo gyvenimo. Likime 

orûs. 


15


KLINIKINË PRAKTIKA 

Konferencija 

,,Naujas poþiûris á depresijos gydymà” 

Gyd. Kristina Gintalaitë 

Vilniaus m. Psichikos sveikatos centras 

Kaune 2005 m. kovo 4 d. ávyko 

mokslinë praktinë konferencija 

,,Nuovargis ir energijos stoka 

sergant depresija”, organizuota VU 

MF Psichiatrijos klinikos, skirta gydytojams 

psichiatrams. Ið kitø renginiø pastarasis 

iðsiskyrë praneðimø ávairove – 

mokslo tyrimø apibendrinimai persipynë 

su gydytojø praktikø praneðimais. Gydytoja 

S. Grigorjeva ðmaikðèiai pristatë 

depresijas kasdieninëje gydytojo psichiatro 

praktikoje, atkreipdama dëmesá á 

labai svarbø depresijos simptomà – nuovargá 

ir energijos stokà. Antidepresantus 

vartojanèiø pacientø apklausà pristatæs 

rinkos tyrimø agentûros ,,Rait” atstovas 

atskleidë, kokie negalavimai ir ðalutiniai 

reiðkiniai labiausiai vargina pacientus. 

Paminëtina, kad energijos stoka ir 

nuovargis buvo net antroje vietoje po liûdesio 

simptomø, labiausiai varginusiø 

depresija serganèiuosius, sàraðe. Moterims 

ðis simptomas trukdë labiau nei vyrams. 

Med. m. dr. V. Adomaitienë nagrinëjusi 

biologinius depresijos neigiamø 

simptomø mechanizmus, neuroninius ryðius, 

taipogi pabrëþë, kad bûtina greitai 

numalðinti labiausiai varginanèius simptomus, 

o tam neretai reikalingas poveikis 

á kelias receptoriø sistemas: ne tik 

serotonino, bet taip pat ir noradrenalino 

bei dopamino. Nuovargis ir aktyvumo 

sutrikimai uþima reikðmingà vietà depresijos 

struktûroje, tad naujas poþiûris á 

depresijos gydymà, skatina antidepresantø 

augmentacijà medikamentais, veikianèiais 

5HT, noradrenalino, dopamino, acetilchoalino 

ir histamino receptorius. Gyd. 

V. Samulënas pateikë savo praktikinius 

pastebëjimus apie liekamuosius depresijos 

simptomus ir prodromà. JAV mokslininkø 

tyrimai atskleidë, kad pacientams, 

kurie skundþiasi nepaaiðkinamu nuovargiu, 

didëja rizika susirgti depresija. Taip 

pat nagrinëti realûs depresijos gydymo 

atvejai, kai gydymas SSRI grupës vaistais 

buvo neveiksmingas, todël já teko 

keisti arba papildyti bupropionu. Gydytojas 

pabrëþë, kad bupropionas saugus, 

veiksmingas ir gerai toleruojamas vaistas. 

Doc. V. Danilevièiûtë papildydama 

prieð tai buvusius praneðimus teigë, kad 

nors polifarmakoterapija yra ne visada 

lengvai valdomas ir rizikingesnis medi- 

Dr. V. Þukas savo 

praneðime kalbëjo apie 

seksualiná gyvenimà 

sergant depresija 

kamentinio gydymo bûdas, jis daþnai yra 

veiksmingesnis. Gyd. V. Ðimanskienë 

akcentavo depresijos ir seksualiniø sutrikimø 

ryðius, ir pristatë klinikinius atvejus, 

kai depresijos bei gydymo SSRI 

sukeltus seksualinius sutrikimus veiksmingai 

koregavo paskyrusi Wellbutrin 

SR. Dr. V. Þukas pristatë duomenis 

apie pasaulinæ seksualiniø sutrikimø studijà 

ir vienareikðmiðkai rekomendavo 

rinktis antidepresantus, nesukelianèius 

seksualinës disfunkcijos. Bupropionà 

(Wellbutrin SR) vartojantiems pacientams 

ðalutiniai seksualinës disfunkcijos 

reiðkiniai, pasitaiko þymiai reèiau nei vartojant 

SSRI grupës preparatus, jie pasitaiko 

maþiau nei 10 proc. pacientø ir 

gali bûti prilyginti placebo poveikiui. Dr. 

V.Þukas pabrëþë, kad su pacientais bûtina 

kalbëtis apie jø lytiná gyvenima, nes 

jie patys ðiomis temomis prabilti nedrásta, 

todël situacija blogëja ir jà iðspræsti 

darosi vis sunkiau. Taip blogëja depresijos 

remisijos prognozë. Praneðime pateikti 

paciento apklausos lytinio gyvenimo 

aspektu klausimynai ir bendrieji principai, 

praversiantys psichiatrams praktikoje. 

Konferencijai pirmininkavæs profesorius 

A.Dembinskas dþiaugësi praneðimø 

aktualumu bei ávairove, konstatuodamas, 

kad renginyje buvo naujai pateikti 

ádomûs faktai apie depresijà, nuovargio 

ir energijos stokos simptomus, kuriems 

anksèiau nebuvo skiriama pakankamai 

dëmesio. Ypaè svarbus dëmesys 

seksualiniams sutrikimams, kaip vienam 

daþnesniø depresijos gydymo ðalutiniø 

reiðkiniø, átakojanèiø gydymo nutraukimà 

bei trukdanèiø pasiekti visiðkà depresijos 

remisijà. Konferencija praturtino 

gydytojø psichiatrø patirtá realiais klinikiniai 

atvejais ir praktinëmis gydymo 

nuorodomis. 


17

AKTUALIJOS 

Laisvës atëmimo vietø 

ligoninëje aptarti aktualûs 

psichikos sveikatos klausimai 

2005 vasario 22 d. sveikatos apsaugos 

ministras Þilvinas Padaiga kartu su 

psichikos sveikatos sritá kuruojanèiu visuomeniniu 

patarëju doc. Dainiumi Pûru 

lankësi Laisvës atëmimo vietø ligoninëje 

Vilniuje. Vizito metu sveikatos apsaugos 

ministras susitiko su teisingumo 

ministru Gintautu Buþinsku, Kalëjimø 

departamento atstovais, Laisvës atëmimo 

vietø ligoninës administracija ir 

medicinos personalu, apþiûrëjo ligoninæ 

ir joje esantá Psichiatrijos skyriø. Apsilankymas 

Laisvës atëmimo vietø ligoninëje 

ávyko SAM iniciatyva, nes psichikos 

sveikata yra vienas ið SAM prioritetø. 

,,Ðis vizitas ir susitikimas su teisingumo 

ministru bei Kalëjimø departamento 

atstovais yra taip pat svarbus 

siekiant uþtikrinti efektyvø tarpþinybiná 

bendradarbiavimà“, – pabrëþë ministras. 

Sveikatos apsaugos ministro Þilvino 

Padaigos ásakymu Sveikatos apsaugos 

ministerijoje sudarytas komitetas, kurio 

uþdavinys – ágyvendinti Helsinkio 

ministrø konferencijos deklaracijos nuostatas 

ir veiksmø planà ir parengti Lietuvos 

psichikos sveikatos strategijà. 

Siekiama uþtikrinti tolesná 

medikø darbo uþmokesèio ir 

paslaugø kainø didinimà 

Ministro Pirmininko sudaryta darbo 

grupë iðnagrinëjo medikø organizacijø 

keliamas problemas ir pateikë rekomendacijas. 

Nutarta, kad 2005 m. gydytojø 

ir slaugytojø darbo uþmokesèiui ið Privalomojo 

sveikatos draudimo fondo biudþeto 

papildomai galima skirti 167 mln. 

Lt, t.y. uþmokestá padidinti 24 proc. palyginti 

su 2004 m. 2006 m. papildomai 

galima skirti 200 mln. Lt. Darbo grupë 

taip pat pasiûlë toliau nagrinëti galimybes 

didinti gydytojø ir slaugytojø darbo 

uþmokestá 2007– 2008 m. Darbo grupë 

taip pat svarstë gydytojø ir slaugytojø 

darbo krûvio normatyvus ir savanoriðkojo 

sveikatos draudimo plëtrà. Pateiktas 

pasiûlymas iki 2005 m. spalio 

parengti ir patvirtinti gydytojø ir slau- 

gytojø darbo krûviø ir atlyginimø normatyvus 

bei teisës aktus, reglamentuojanèius 

savanoriðkojo sveikatos draudimo 

plëtrà. 

Balandþio 8 d. SAM vykusioje spaudos 

konferencijoje buvo dar kartà paaiðkinta 

gydytojø ir slaugytojø darbo uþmokesèio 

didinimo sistema. Ministras 

informavo, kad priimtas nutarimas gydytojø 

ir slaugytojø darbo uþmokestá 

kelti didinant paslaugø ákainius vidutiniðkai 

10 proc. (skirtingø paslaugø ákainiai 

bus indeksuojami nevienodai – nuo 

5 iki 21 proc.). Ministras Þ. Padaiga pabrëþë, 

kad Vyriausybës darbo grupës, 

nagrinëjusios gydytojø ir slaugytojø darbo 

uþmokesèio didinimo galimybes, 

protokole, kurá pasiraðë ir Lietuvos gydytojø 

sàjungos atstovai, yra numatytas 

mechanizmas, uþtikrinsiantis, kad 

visos medikø atlyginimams skirtos lëðos 

(2005 m. – 167 mln., 2006 m. – 

200 mln.) bus paskirstytos gydytojø ir 

slaugytojø darbo uþmokesèiui didinti. 

Pasak ministro, buvo iðanalizuotos ir 

nurodytos visos ðiuo metu esamos galimybës 

pagerinti medikø finansinæ padëtá. 

Ministras teigë suprantantis medikø 

reikalavimus, taèiau gydytojø streikas 

padëties ne tik nepakeis, bet pristabdys 

teigiamus sistemos pokyèius, 

atitrauks medikus nuo tiesioginio darbo 

su pacientais. 

Vyriausybës 100 dienø 

veiklos sveikatos apsaugos 

srityje apþvalga 

Koalicinë Vyriausybë paskelbë veiklos 

sveikatos apsaugos srityje apþvalgà, 

kurioje teigiama, kad buvo sëkmingai 

tæsiami ankstesniojo ministrø kabineto 

vykdyti darbai – tai liudija politinës 

sistemos brandà ir valstybës tæstinumo 

tvirtumà. Nors 100 dienø – labai 

trumpas laiko tarpas visuomenei 

reikðmingiems darbams atlikti, taèiau 

pakankamas Vyriausybës veiklos gairëms 

apibrëþti. Apþvalgoje nurodoma, 

kad nuo ðiø metø geguþës 1 d. gydytojams 

ir slaugytojams 20 proc. didës atlyginimai, 

kad parengtos rekomendacijos 

dël sveikatos prieþiûros ástaigø restruktûrizacijos 

planø ágyvendinimo, 

Vyriausybës strateginio planavimo ko- 

mitetui pateiktas Vilniaus miesto sveikatos 

prieþiûros ástaigø restruktûrizacijos 

planas, numatomas analogiðkas Kauno 

miesto projektas. Vyriausybë dvigubai 

padidino prevenciniø sveikatos programø 

finansavimà, tæsiama gimdos 

kaklelio vëþio prevencijos programa, 

bus pradëtos krûties vëþio prevencijos, 

vyrø prostatos vëþio diagnostikos, ðirdies 

ir kraujagysliø ligø iðaiðkinimo ir 

profilaktikos, vaisiaus genetiniø apsigimimø 

diagnostikos programos. Nesilps 

dëmesys vaikø ir jaunimo sveikatos stiprinimui 

– tæsiama ir pleèiama mokyklø 

sveikatos kabinetø veikla, vaikø dantø 

dengimo silantinëmis medþiagomis programa. 

Toliau numatoma realiais sprendimais 

gerinti psichikos sveikatos paslaugø 

plëtrà Lietuvoje parengiant psichikos 

sveikatos strategijà, perþiûrint Psichikos 

ligø profilaktikos ir Saviþudybiø 

prevencijos programas bei skiriant finansavimà. 

Visà Vyriausybës 100 dienø 

veiklos apþvalgos tekstà rasite 

www.sam.lt 

Komisija nagrinës ginèus dël 

pacientams padarytos þalos 

atlyginimo 

Nuo ð.m. sausio 1 d. ásigaliojus Pacientø 

teisiø ir þalos sveikatai atlyginimo 

ástatymui, sudaryta ir patvirtinta 

Sveikatos apsaugos ministerijai atskaitinga 

Pacientø sveikatai padarytos þalos 

nustatymo komisija. Ði komisija yra 

ikiteisminë institucija, nagrinëjanti ginèus 

dël pacientams padarytos þalos atlyginimo, 

iðskyrus ginèus, kylanèius ið 

civilinës atsakomybës draudimo santykiø. 

Ji spræs, ar pacientui gydymo ástaigose 

buvo padaryta þala, jei taip – kokio 

dydþio kompensacijà jis turëtø gauti. 

Ginèø nagrinëjimas komisijoje yra paprastesnis, 

greitesnis nei teismuose, nereikia 

advokato. Komisija sprendimà priima 

ne vëliau kaip per 2 mënesius nuo 

pareiðkimo pateikimo dienos, o priimtas 

sprendimas iðsiunèiamas pareiðkëjui 

ir kitiems suinteresuotiems asmenims 

per 7 darbo dienas. Komisija nagrinëja 


AKTUALIJOS 

tik tuos ginèus, kurie neáeina á sveikatos 

prieþiûros ástaigos ir draudimo kompanijos 

sutarties apimtá, ir tik tuos atvejus, 

kai þala buvo padaryta po 

2005 m. sausio 1 d. 

Ði komisija nagrinëja ir neturtinës þalos 

atlyginimo klausimus. Asmeniui yra 

padaryta neturtine þala laikomi jo patirtas 

skausmas, emocinis sukrëtimas, diskomfortas, 

atsiradæs dël sveikatos pakenkimo 

arba dël artimo þmogaus 

mirties. 

Komisijà techniðkai aptarnauja SAM 

sekretoriatas. Pareiðkimai dël þalos atlyginimo 

turi bûti siunèiami á Sveikatos 

apsaugos ministerijà, adresuoti Pacientø 

sveikatai padarytos þalos nustatymo 

komisijai. Prie pareiðkimo privaloma pridëti 

sveikatos prieþiûros ástaigos vadovo 

atsakymà raðtu dël pareiðkime iðkeltø 

þalos atlyginimo reikalavimø. Apie 

tai, kad gautas pareiðkëjo praðymas, jis 

informuojamas raðtu, kuriame nurodoma, 

kada praðymas bus nagrinëjamas. 

Komisijos sprendimai sveikatos prieþiûros 

ástaigoms yra privalomi. Pacientas 

ar jo atstovas, kitas suinteresuotas 

asmuo ar sveikatos prieþiûros ástaiga, 

nesutinkantys su komisijos sprendimu, 

turi teisæ kreiptis á teismà per 30 dienø 

nuo sprendimo gavimo ástatymø nustatyta 

tvarka. 

Telefonas pasiteirauti 

Á Sveikatos apsaugos ministerijos priimamàjá 

telefonu 8 800 66004 gyventojai 

gali skambinti nemokamai. Informacija 

apie Sveikatos apsaugos ministerijos 

veiklà nemokamu telefonu teikiama 

darbo dienomis nuo 8.30 iki 17.30 

val., penktadieniais nuo 8.30 iki 16.00 

val. (pietø pertrauka 12.00 –12. 45 val.) 

Priimamojo darbuotojas gyventojams 

teikia pagrindinæ informacijà apie sveikatos 

prieþiûros ástaigø teikiamas gydymo 

ir sveikatos stiprinimo paslaugas, 

apie teisæ pasirinkti gydytojà, asmens 

ir visuomenës sveikatos specialistø konsultavimo 

tvarkà. Gyventojai nemokamu 

telefonu gali suþinoti apie bûtinosios 

medicinos pagalbos teikimo tvarkà, 

sveikatos prieþiûros paslaugø teikimà 

uþsienyje. Teikiama informacija apie 

kompensuojamøjø vaistø kainas, pardavimà 

ir iðraðymà, prieðrecidyviná ir reabilitaciná 

gydymà, medicininæ, psichologinæ 

ir socialinæ pagalbà sergantiesiems 

priklausomybës ligomis, norintiems 

atsikratyti þalingø sveikatai áproèiø. 

Nemokamu telefonu galima suþinoti 

apie pacientø teises ir þalos sveikatai nustatymà, 

sveikatos prieþiûros specialistø 

ir ástaigø veiklos apskundimo bei skundø 

nagrinëjimo tvarkà. Gyventojams, 

kurie pageidauja platesnës ar iðsamesnës 

informacijos, siûloma kreiptis á 

Sveikatos apsaugos ministerijà raðtu arba 

atvykti á priimamàjá. 

Aptarta galimybë steigti narkomanø 

reabilitacijos bendruomenæ Vyþulionyse 

2005 m. balandþio 4 d. sveikatos apsaugos 

ministras Þilvinas Padaiga kartu 

su Vilniaus apskrities virðininku Gintaru 

Gibu lankësi Vyþulionyse, buvusioje 

Vilniaus apskrities tuberkuliozës ligoninëje. 

Vizito metu sveikatos apsaugos 

ministras apþiûrëjo buvusios ligoninës 

patalpas, kartu su apskrities virðininku 

aptarë tolesná buvusios pastato eksploatavimà 

ir galimà jo panaudojimà ásteigiant 

narkomanø reabilitacijos bendruomenæ. 

Iki ðiol buvæs tuberkuliozës ligoninës 

pastatas nebuvo eksploatuojamas 

– planuota èia ákurti seneliø namus. 

Vilniaus apskrities virðininkas patikino, 

kad seneliø namø ákûrimui Vilniaus apskritis 

galëtø pasiûlyti labiau pritaikytas 

patalpas. Ministras pritarë, kad buvusios 

tuberkuliozës ligoninës patalpos 

tiktø narkomanø reabilitacijos bendruomenei, 

o ðis sprendimas padëtø spræsti 

labai svarbias socialines problemas. 

Ar tapsime nuo rûkymo 

priklausoma tauta? 

Balandþio 7-tàjà – Pasaulinæ sveikatos 

dienà LR Seime vyko nacionalinë 

konferencija „Medikø vaidmuo tabako 

kontrolëje“, skirta sveikatos apsaugos 

sistemos specialistø vaidmens stiprinimui 

ágyvendinant tabako kontrolës politikà 

Lietuvoje. Konferencijos tikslas – 

paskatinti sveikatos politikus, asmens 

ir visuomenës sveikatos specialistus, visuomeniniø 

organizacijø atstovus ir visus, 

neabejingus kenksmingam tabako 

vartojimo ir priverstinio kvëpavimo tabako 

dûmais poveikiui sveikatai ir aplinkai, 

aktyviau ásitraukti á tabako kontrolës 

veiklà stiprinant asmens ir valstybës 

atsakomybæ uþ tabako epidemijos 

paþabojimà visame pasaulyje. Sveikindamas 

konferencijos dalyvius su Pasauline 

sveikatos diena, sveikatos apsaugos 

ministras Þilvinas Padaiga pabrëþë, 

kad nuosekliai ágyvendinant tabako 

kontrolës politikà lemiamas vaidmuo 

tenka kiekvienam gydytojui ar medicinos 

darbuotojui. Pasak ministro, rûkymas 

– vienas ið labiausiai paplitusiø 

sveikatos rizikos veiksniø. „Vis daugiau 

jaunø þmoniø tampa ðio pragaiðtingo ligas, 

neágalumà ir mirtá sàlygojanèio 

áproèio aukomis. Gydytojo profesija nesuderinama 

su rûkymu, sveikatos apsaugos 

politikos ágyvendinimas prasideda 

gydytojo ðirdyje nuo atsakomybës 

uþ savo, savo pacientø, savo tautos sveikatà,“ 

– teigë Þ. Padaiga. Konferencijos 

organizatoriai – Nacionalinë sveikatos 

taryba, Kauno medicinos universitetas, 

Sveikatos apsaugos ministerija, 

Nacionalinë tabako kontrolës koalicija, 

rëmëjas – Pasaulio sveikatos organizacija. 

Konferencijos rezoliucijoje siûloma 

stiprinti ávairiø tarptautiniø, nacionaliniø 

ir regioniniø, valstybiniø ir visuomeniniø 

sveikatos prieþiûros institucijø 

ir organizacijø vaidmená ágyvendinant 

Lietuvoje ratifikuotà Tarptautinæ 

tabako kontrolës pagrindø konvencijà, 

Valstybinæ tabako kontrolës programà, 

kitus sveikatos politikà reglamentuojanèius 

teisës aktus, ávairias sveikatà stiprinanèias 

ir visuomenës informavimà 

apie rûkymo keliamas problemas gerinanèias 

iniciatyvas. 

Pripaþinta, kad tabako vartojimas 

tampa vis didesne problema, lemianèia 

sergamumà ir mirtingumà nuo tabako 

sukeltø ligø. Pasaulio banko duomenimis, 

apie treèdalis suaugusiø planetos 

þmoniø rûko, nuo rûkymo sukeltø ligø 

kasmet mirðta 4,9 milijono pasaulio gyventojø. 

PSO duomenimis, nekontroliuojant 

rûkymo plitimo 2025 metais mirtingumas 

nuo tabako sukeltø ligø pasieks 

10 milijonø mirèiø per metus, o 

bendras tabako aukø skaièius per artimiausius 

50 metø bus pusë milijardo. 

Lietuvoje dël rûkymo sukeltø ligø kasmet 

mirðta daugiau nei 7000. „Ar tapsime 

priklausoma nuo rûkymo tauta, tai 


19

AKTUALIJOS 

priklauso tik nuo mûsø visø, o ypaè nuo 

medikø,“ – paþymëjo Nacionalinës tabako 

kontrolës koalicijos prezidentas dr. 

Aurelijus Veryga. 

Pasaulio sveikatos 

organizacijos pozicija dël 

narkotikø maþinimo 

programos 

2005 m. balandþio 14 d. 

Sveikatos apsaugos ministrui Þilvinui 

Padaigai adresuotame kreipimesi Pasaulio 

sveikatos organizacijos Europos regiono 

biuras iðreiðkia susirûpinimà pakaitinio 

gydymo metadonu programos 

likimu Lietuvoje. 

Bendrà pozicijà narkotikø þalos maþinimo, 

priklausomybës nuo narkotikø 

kontrolës ir ÞIV/AIDS prevencijos klausimais 

pareiðkë Pasaulio sveikatos organizacija 

(PSO), Jungtiniø Tautø Narkotikø 

ir nusikaltimø (UNODC) bei 

AIDS (UNAIDS) kontrolës organizacijos, 

laiðke ministrui pateikdamos árodymais 

paremtus mokslinius faktus apie 

pakaitinio gydymo efektyvumà ÞIV/ 

AIDS ir kitø uþkreèiamøjø ligø atþvilgiu 

ir su narkotikø vartojimu susijusio 

elgesio atþvilgiu. 

PSO teigimu, moksliðkai árodyta, kad 

pakaitinis gydymas yra susijæs su reikðmingu 

nelegaliø opiatø vartojimo, nusikalstamo 

elgesio, mirèiø nuo perdozavimo 

ir su ÞIV perdavimu susijusio rizikingo 

elgesio sumaþëjimu. Pakaitinis 

gydymas metadonu taikomas visame 

pasaulyje – Europoje, Azijoje, JAV, Kanadoje, 

Australijoje. „Nustatyta, kad 

valstybës investicijos á priklausomybës 

nuo narkotikø gydymà, ypaè á pakaitiná 

palaikomàjá gydymà, yra maþesnës palyginti 

su iðlaidomis, kuriø vëliau reikëtø 

gydant ÞIV/AIDS ir kitas su narkotikø 

vartojimu susijusias ligas,“ – teigiama 

PSO laiðke. 

Atsiþvelgiant á árodymus, pateikiamus 

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos 

regiono komiteto rezoliucijoje EUR/ 

RC52/R, skirtoje priklausomybës nuo 

narkotikø maþinimo ir ÞIV/AIDS prevencijos 

klausimams, ES 2003 metø direktyvoje, 

kituose atitinkamuose pasaulio 

teisës aktuose Europos Sàjungos 

valstybëms yra rekomenduojama sukurti 

visapusiðkà aukðtos kokybës gydymo 

paslaugø spektrà narkomanijos 

paveiktose bendruomenëse, padidinti 

paslaugø prieinamumà. Sveikatos bûklæ 

stabilizuojantis pakaitinis palaikomasis 

gydymas nuo opiatø priklausomybës 

gali padëti formuoti ir struktûrizuoti 

narkomanijos prevencijos procesà ir sumaþinti 

su narkotikø vartojimu susijusià 

þalà visuomenei. 

Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtiniø 

Tautø Narkotikø ir nusikaltimø bei 

AIDS kontrolës organizacijø pozicijà 

narkotikø vartojimo maþinimo klausimais 

iðreiðkiantis dokumentas taip pat 

nusiøstas á Lietuvos Respublikos Vyriausybæ, 

Seimà ir Nacionalinæ sveikatos 

tarybà. 

Padidëjæs alkoholio 

vartojimas Europoje 

pretenduoja tapti istoriniu 

2005 m. balandþio 13–15 d. Stokholme 

(Ðvedija) vyko 10-asis Pasaulio 

sveikatos organizacijos (PSO) Europos 

regiono ðaliø atstovø susitikimas, 

skirtas alkoholio politikos klausimams. 

Susitikime dalyvavo 52 Europos ðaliø 

atstovai, PSO, Europos Komisijos, 

Ðvedijos vyriausybës, Ðvedijos nacionalinio 

visuomenës sveikatos instituto 

atstovai bei alkoholio politikos ekspertai. 

Susitikime dalyvavusio SAM Visuomenës 

sveikatos skyriaus vedëjo 

Audriaus Ðèeponavièiaus teigimu, alkoholio 

Europoje vartojimas yra didþiausias 

pasaulyje, dvigubai lenkia pasaulio 

vidurká. Ðiaurës Europos ðalyse 

alkoholio vartojimas didëja ir ðiuo metu 

yra didþiausias per visà ðiø ðaliø istorijà. 

Pietø Europos ðalyse pastaraisiais 

metais alkoholio vartojimas stabilizavosi, 

o Rytø Europos ðalyse – pasiekë 

istoriðkai aukðèiausià lygá. Jaunosios 

kartos alkoholio vartojimo kultûra 

visoje Europoje panaðëja ir alkoholio 

þalos mastai Europoje didëja. Jaunø 

þmoniø alkoholio vartojimas daþniausia 

mirtingumo prieþastis, kuri 

2000-2002 m. Europos regione padidëjo 

apie 15 proc.dvigubai daugiau nei 

pasaulio ðaliø vidurkis. Ypaè daug þmoniø 

dël alkoholio mirðta Rytø Europos 

ðalyse, kur 15–29 metø gyventojø mirtá 

daþniausiai sukelia alkoholio vartojimas. 

Su alkoholiu susijæs sergamumas 

Europoje taip pat dvigubai virðija pasaulio 

ðaliø vidurká. 

Susitikime atkreiptas dëmesys á nepakankamai 

grieþtà alkoholio kontrolës 

politikà. Dël liberalios mokesèiø politikos 

alkoholis pinga ir tampa prieinamesnis, 

o dideli akcizai skatina ðiø produktø 

atsiveþimà ið kitø ðaliø. Pavyzdþiui, 

Ðvedijoje akcizai alkoholiniams gërimams 

yra penkis kartus didesni nei Baltijos 

ðalyse, o gyventojas ið vienos ES 

ðalies á kità gali legaliai atsiveþti iki 250 

litrø alkoholiniø gërimø. Ekspertai sutarë, 

kad veiksminga alkoholio politikos 

priemonë yra vairuotojø girtavimo maþinimas. 

Pavyzdþiui, Kroatijoje uþdraudus 

vairuoti iðgërus, (Lietuvoje leidþiama 

iki 0,4 promiliø alkoholio kraujyje) 

net kelis kartus sumaþëjo avarijø keliuose 

ir eismo nelaimëse þuvusiø ir suþeistøjø. 

Ðvedijoje sumaþinus leistinà alkoholio 

koncentracijà vairuotojø kraujyje 

nuo 0,5 iki 0,2 promiliø, 4 proc. sumaþëjo 

avarijø skaièius, 8 proc. avarijø, 

kuriose buvo þuvusiøjø. 2004 m. Lietuvoje 

neblaiviø vairuotojø sukeltø eismo 

nelaimiø skaièius iðaugo 13,8 proc., 

þuvusiøjø skaièius – 22,1 proc., suþeistøjø 

– 16,5 proc. Per tris ðiø metø 

mënesius eismo ávykiø dël neblaiviø vairuotojø 

skaièius lyginant su 2004 m. iðaugo 

10,2 procentais. Policijos departamento 

prie Vidaus reikalø ministerijos 

duomenimis per 2004 m. buvo nustatyti 

net 17447 neblaivûs vairuotojai, 

ið jø lengvas girtumo laipsnis – 8099, 

vidutinis – 5923, sunkus – 2307 asmenims. 

Alkoholis gali bûti daugiau nei 60 ûmiø 

ir lëtiniø susirgimø prieþastimi: priklausomybës 

nuo alkoholio, kepenø cirozës, 

ðirdies kraujagysliø ligø, diabeto, 

vëþio. Alkoholio vartojimas sukelia nelaimingus 

atsitikimus, skatina traumas, 

smurtà, nusikaltimus, saviþudybes, didina 

socialines problemas – smurtà ðeimose, 

asocialiø ir rizikos grupës ðeimø, 

tëvø globos netekusiø vaikø gausëjimà. 

Alkoholio vartojimas yra susijæs su daugeliu 

þalingos gyvensenos veiksniø: tabako, 

narkotikø vartojimu, nesaugiais 

lytiniais santykiais, kurie sàlygoja lytiniu 

keliu plintanèiø ligø, AIDS plitimà. 

2003 metais Lietuvoje buvo uþregist- 


AKTUALIJOS 

ruota daugiau nei 64 tûkstanèiai nuo alkoholizmo 

besigydanèiø þmoniø, kasmet 

á áskaità áraðoma maþiausiai 2 000 

besigydanèiøjø nuo alkoholizmo. 2003 

m. dël apsinuodijimo alkoholiø mirë 

436, 2002 m. – 418, 2001 m. – 426 

asmenys. 

Pagal alkoholio suvartojimà ir jo sukeliamà 

þalà Lietuva priskiriama aukðèiausios 

rizikos grupei Europoje kartu 

su Latvija, Estija, Baltarusija, Rusija, 

Ukraina, Vengrija, Kazachstanu, Moldova. 

Paþymëtina, kad ðioje ðaliø grupëje 

gryno etilo alkoholio suvartojimas vienam 

gyventojui siekia 13,9 litro per metus, 

taèiau manoma, kad 38 proc. suvartojamo 

alkoholio ðioje ðaliø grupëje 

nepakliûva á oficialià statistikà. Alkoholio 

vartojimas Rytø Europoje 1990-2002 

metais iðaugo 18,4 proc. 

Vartoti daugiau alkoholio minëtø ðaliø 

gyventojus skatina alkoholio ástatymø 

liberalizavimas, alkoholio pramonës privatizavimas, 

nepakankamai kontroliuojama 

juodoji rinka, nevarþomas alkoholio 

marketingas (atsiranda vis naujos alkoholio 

marketingo rûðys, nauji alkoholio 

produktai jaunimui „alcopops”, 

„shooters” (sidrai, kokteiliai)). Lietuvoje 

daugelio alkoholiniø gërimø kainos lyginant 

2002 ir 2003 metus sumaþëjo vidutiniðkai 

0,2 procentais. 

Nors alkoholio vartojimas Europos 

Sàjungos ðalyse lëtai maþëja, Lietuvoje 

per paskutinius 5 metus gryno etilo alkoholio 

suvartojimas vienam gyventojui 

per metus iðaugo nuo 9 iki 10,2 litro. 

2002 m. Kauno medicinos universiteto 

atliktø tyrimø duomenimis bent 

kartà per savaitæ alaus iðgeria 58,8 proc. 

vyrø ir 18,4 proc. moterø. Stipriø alkoholiniø 

gërimø – 28,7 proc. vyrø ir 

8,2 proc. moterø. 

Vertinant 2000-2005 metø Europos 

alkoholio politikos ágyvendinimà, nustatyta, 

kad efektyvios moksliðkai pagrástos 

alkoholio politikos priemonës: alkoholio 

kainos didinimas, alkoholio reklamos 

ribojimas, alkoholio pardavimo dienø 

ir valandø apribojimai, alkoholio pardavimo 

vietø skaièiaus ir tankumo ribojimai, 

þemesnë leidþiama alkoholio 

koncentracija vairuotojø kraujyje (ES 

leidþiama maksimali riba siekia 0,5 promiles), 

vairuotojo paþymëjimo atëmimas 

girtiems uþ vairo. 

Publikacija „Faktai apie þalos 

maþinimo efektyvumà“ 

Koalicija „Galiu gyventi“ pristato specialià 

Atviros visuomenës instituto publikacijà 

„Faktai apie þalos maþinimà“ (Evidence 

for Harm Reduction) lietuviø kalba. 

Publikacija patvirtina, kad þalos maþinimas 

yra efektyvi, tarptautiniu mastu 

taikoma strategija, kuri maþina su narkotikø 

vartojimu susijusià þalà ir stabdo ÞIV 

infekcijos plitimà. 

Publikacija „Faktai apie þalos maþinimà“ 

(Evidence for Harm Reduction) susideda 

ið ðeðiø skyriø: 

1.Kas yra þalos maþinimas? 

2. Þalos maþinimo priemonës yra 

veiksmingos. 

3. Þalos maþinimo priemonës pasiteisina 

ekonomiðkai. 

4. Þalos maþinimo programos nedidina 

narkotikø vartojimo ir neigiamos átakos 

bendruomenëms. 

5. Þalos maþinimo programos yra teisëtos. 

6. Þalos maþinimas plaèiai remiamas 

tarptautiniu mastu. 

Plaèiau galite skaityti 

www.galiugyventi.lt 

naujienø skiltyje. 

Koalicijos „Galiu gyventi“ 

interneto svetainëje – trys 

svarbûs dokumentai þalos 

maþinimo tema! 

Lietuvoje netylant diskusijoms dël Europos 

Sàjungos siûlomo kovos su narkotikais 

strategijos veiksmø plano 2005–2008 

m. nuostatos „uþtikrinti þalos maþinimo 

paslaugø prieinamumà ir tinkamumà“, koalicijos 

„Galiu gyventi“ interneto svetainëje 

pateikiami trys nauji ir svarûs dokumentai 

þalos maþinimo tema. Leidiniø skyrelyje rasite 

centrinës ir rytø Europos þalos maþinimo 

tinklo leidiná „ÞIV/AIDS prevencija 

tarp ðvirkðèiamø narkotikø vartotojø Lietuvoje: 

gera praktika“ ir WHO, UNODC 

bei UNAIDS pozicijà iðreiðkiantá dokumentà 

„Pakaitinë palaikomoji terapija valdant 

priklausomybæ nuo opiatø ir vykdant ÞIV/ 

AIDS prevencijà“ anglø ir rusø kalbomis. 

Naujame tarptautiniø dokumentø skyrelyje 

rasite Europos Parlamento rekomendacijà 

Tarybai ir Europos Ministrø Tarybai 

dël Europos kovos prieð narkotikus strategijos 

(2005–2012). 



naujienø skiltyje. 

Atviros visuomenës instituto 

remiamas „Sekso darbuotojø 

atstovavimo projektas 

Lietuvoje“ 

Projektas: „Sekso darbuotojø 

atstovavimo projektas Lietuvoje“. 

Vykdytojai: Paþeidþiamøjø grupiø 

atstovavimo koalicija „Galiu gyventi“, 

Vilniaus priklausomybës ligø centras 

Rëmëjai: Atviros visuomenës 

institutas 

Terminai: 2004 m. gruodis – 

2005 m. gruodis 

Koordinatorë: Rûta Brazaukaitë, 

el. paðtas: Ruta.Brazauskaite@vplc.lt 

Pagrindinis projekto „Sekso darbuotojø 

atstovavimo projektas Lietuvoje“ tikslas 

– paruoðti rekomendacijas savivaldybëms, 

kurios skatintø diskusijas ir juridiniø, 

socialiniø, sveikatos ir iðsilavinimo 

problemø, su kuriomis susiduria sekso 

paslaugø teikëjai, sprendimà. 

Ðis tikslas bus pasiektas keliais projekto 

etapais: 

1) Sekso darbuotojø situacijos Lietuvoje 

ávertinimas palyginti jà su Latvijos 

ir Olandijos sekso darbuotojø padëtimi. 

2) Kokybinio sociologinio tyrimo atlikimas 

siekiant ávertinti dabartinæ sekso paslaugø 

situacijà, gyvenimo kokybæ, socialinæ 

apsaugà ir kt. 

3) Iðsamios analizës apie dabartinæ sekso 

teikëjø padëtá parengimas. 

4) Projekto praneðimo parengimas 

ir leidyba drauge su rekomendacijomis 

valstybës tarnautojams ir savivaldybëse 

dirbantiems specialistams. 

5) Nuolatinis þiniasklaidos informavimas 

apie projektà. 

6) Vieðas tyrimo rezultatø pristatymas 

apskritojo stalo diskusijø principu tose 

savivaldybëse, kur buvo vykdomas projektas. 

Iðsamesnës informacijos teirautis: 

Edita Skaraitë, 

koalicijos „Galiu gyventi“ 

vieðøjø ryðiø koordinatorë 

Tel. (8 5) 2661213, 

el. paðtas ediska@osf.lt 


21

PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA 

Narkotikø teismo programa 

Jurgita Paskoèinaitë 

Vilniaus priklausomybës ligø 

centro psichologë 

Staþuojantis JAV Ilinojaus valstijoje, 

nedideliame Manteno miestelyje 

esanèiame Riversaido narkomanø 

reabilitacijos centre (Riverside 

Resolve Center), buvo gera proga susipaþinti 

su ten vykdomos Narkotikø teismo 

(Drug Court) programa. 

Pagrindinis ðios programos tikslas – 

motyvuoti priklausomus nuo alkoholio 

ir kitø narkotiniø medþiagø asmenis gydytis, 

tuo paèiu maþinti nusikalstamumà 

ir uþtikrinti didesná visuomenës saugumà. 

Ávertinus nuo narkotiniø medþiagø 

priklausomo asmens padaryto nusikaltimo 

pobûdá (daþniausiai tai bûna vagystë), 

ástatymø paþeidëjas tampa Narkotikø 

teismo programos dalyviu. Tai 

reiðkia, kad teismas taiko probacijà 1 ir 

suteikia pasirinkimo galimybæ – gydytis 

nuo priklausomybës priþiûrint teismui arba 

iðbûti skirtà bausmës laikà ákalinimo 

ástaigoje. 

Bausmës ar sankcijø dydis priklauso 

nuo nusikaltimo pobûdþio – ávertinamas 

kiekvieno ástatymø paþeidëjo tinkamumas 

programai. Kiekvienà jos dalyvá stebi ir 

kontroliuoja probacijos pareigûnas. Gydymas 

nuo priklausomybës yra socialiniø 

paslaugø dalis, kurias siûlo kalbamosios 

programos probacijos pareigûnas ar 

kitos pataisos ástaigos. Galimi tokiø programø 

tipai: 

• Bendruomeninës baudþiamosios teisës 

tipo programos, sukurtos visuomeniniais 

pagrindais, trumpalaikës ir skirtos 

grieþtesnei kontrolei ir struktûrai palaikyti, 

taèiau yra maþiau varþanèios ir 

reikalaujanèios daug laiko ir pastangø. 

• Gydymas vadovaujant probacijos ar 

parolio 2 pareigûnams, kurie tuo pat 

metu yra kvalifikuoti priklausomybiø 

konsultantai. Ðie pareigûnai nukreipia ástatymø 

paþeidëjus gydytis, jei nëra teismo 

nutarimo. 

• Specializuoti atvejai – paþeidëjai grupuojami 

pagal tam tikras charakteristikas 

arba prieþiûros poreiká. 

• Dienos centrai teikia ávairias paslaugas. 

Kai kurie atlieka tarsi ir paþeidëjø 

telkimo centrø funkcijà – ið èia jie siunèiami 

dirbti tam tikrø darbø; kai kuriuose 

centruose programos dalyviai gali 

mokytis. Dauguma dienos centrø teikia 

ávairaus intensyvumo ambulatoriná gydymà 

nuo priklausomybës. 

• „Ákalinimas“ namuose – paþeidëjui 

taikoma labai daug apribojimø, taèiau suteikiama 

daug gydymosi galimybiø. 

• Savigelbos grupës visø gydymosi programø 

yra pripaþintos kaip labai svarbi 

ir bûtina gydymosi nuo priklausomybës 

dalis. Anoniminiø alkoholikø ir narkomanø 

grupes pripaþásta ir teisinë sistema. 

Pagrindiniai Narkotikø 

teismo programos 

komponentai 

1. Priklausomybës ligø gydymà teikianèiø 

institucijø ir teisinës sistemos integracija. 

Gydanèios institucijos apima medicinos 

ástaigas: detoksikacijà, pakaitinio gydymo 

programas, taip pat psichologinëssocialinës 

reabilitacijos programas, kurios 

gali bûti tiek ambulatorinës, tiek stacionarios. 

Teisme ðioms ástaigoms atstovauja 

atskiri jose dirbantys psichologai, 

teikiantys teismui informacijà apie programos 

dalyviø gydymosi procesà. Jei 

toje paèioje gydymosi ástaigoje pagalbà 

gauna keli programos dalyviai, apie juos 

informacijà teikia vienas ápareigotas psichologas 

(pvz., reabilitacijos centro vadovas). 

2. Neðaliðkas poþiûris á baudþiamosios 

atsakomybës taikymà ir advokatø paslaugos 

skatina visuomenës saugumo pojûtá, 

tuo paèiu uþtikrinant ðios sistemos dalyviø 

teises. Narkotikø teismo procesas 

remiasi tomis paèiomis teisinëmis procedûromis 

kaip ir apskritai teismo procesas. 

Panaði sistema taikoma ir nusikaltimus 

ávykdþiusiems psichikos ligoniams, 

atsiþvelgiant á jø ligos sunkumà. 

Ðios programos dalyviais gali tapti ir 

paaugliai, tik jiems skiriamos bausmës 

yra maþesnës (jie ákalinami trumpesná 

laikà, o pagalbà nuo priklausomybës jie 

gauna specialiai paaugliams skirtuose 

centruose). 

3. Tinkami dalyviai yra identifikuojami 

anksti ir nedelsiant átraukiami á programà. 

Átarus, kad nusikaltimà ávykdæs asmuo 

yra priklausomas nuo narkotiniø medþiagø, 

atliekamas ávertinimas siekiant nustatyti, 

ar jis ið tiesø serga priklausomybe. 

Ávertinimà atlieka su priklausomais 

asmenimis dirbantis psichologas. 

Ar ástatymø paþeidëjas serga priklausomybe, 

daþniausiai bûna aiðku ið nusikaltimo 

pobûdþio, jo motyvø ir ankstesnës 

paþeidimø istorijos. 

4. Narkotikø teismo programos dalyviams 

suteikia galimybæ gauti priklausomybës 

ligø gydymà ir panaðià pagalbà 

(taip pat ir reabilitacijos centruose). 

Programos padedami þmonës, sergantys 

priklausomybe nuo narkotiniø medþiagø, 

skatinami gydytis. Teismo proceso 

metu programos dalyviams nurodoma, 

kokià pagalbà jie turi gauti, kad 

atitiktø teismo iðkeltas sàlygas. Daþniausiai 

teismas skiria vienà ið ðiø gydymo 

programø: 

• Ambulatoriná gydymà: 

1 

Probacija – baudþiamosios atsakomybës priemonë, kurios turiná sudaro ápareigojimai ir draudimai; 

nuteistasis asmuo bausmæ atlieka neizoliuotas nuo savo áprastos gyvenamosios aplinkos ir 

gauna reikalingà psichologinæ, socialinæ pagalbà. 

2 

Parolis – laisvës atëmimo bausmës termino sutrumpinimas. 



– Neintensyvø ambulatoriná gydymà. 

– Intensyvø ambulatoriná gydymà. 

– Metadono programà. 

– Gydymà dienos centre ar dalinæ 

hospitalizacijà. 

• Stacionariná gydymà: 

– Mediciniðkai kontroliuojamà intensyvø 

stacionariná gydymà. 

– Trumpalaikæ intensyvià reabilitacijà. 

– Ilgalaikæ intensyvià reabilitacijà. 

– Psichosocialinæ reabilitacijà. 

– Pusiaukelës namus. 

– Terapinæ bendruomenæ. 

– Savigelbos grupæ. 

5. Reguliariai atliekami alkoholio ir kitø 

narkotiniø medþiagø testai bei tyrimai 

– taip kontroliuojamas vartojimas. 

Ðiuos testus gali atlikti tiek psichologas, 

dirbantis su programos dalyviu, tiek 

probacijos pareigûnas, kilus átarimui, kad 

programos dalyvis vartoja narkotines 

medþiagas arba siekiant uþkirsti kelià jø 

vartojimui. 

6. Pagal koordinuotà strategijà tikrinama, 

ar dalyviai laikosi taisykliø. 

Probacijos pareigûnai ir psichologai 

tarpusavyje glaudþiai bendradarbiauja – 

jie nuolatos informuoja vieni kitus apie 

kiekvienà programos dalyvá, tariasi dël 

sankcijø, apribojimø ir paskatinimø. Teismo 

metu teisëjas paskelbia nuosprendá, 

kokioje gydymo programoje teisiamajam 

reikia dalyvauti ir kada jam vël pasirodyti 

teisme. Paþeidus teisëjo nustatytas 

sàlygas, jis gali skirti ákalinimà nuo vienos 

dienos iki vieno mënesio. Jei programos 

dalyvis sàlygas paþeidinëja nuolatos, 

tuomet pasirinkimo galimybë atimama 

ir paliekamas tik ákalinimas nustatytà 

terminà. 

7. Nuolatinis teismo bendravimas su 

kiekvienu programos dalyviu yra bûtinas. 

Narkotikø teismas vyksta kas savaitæ 

ir á já susirenka visi bendradarbiaujantys 

asmenys: teisëjas, prokuroras, probacijos 

pareigûnas, psichologas ir, be abejo, 

pats programos dalyvis. 

8. Programos tikslai ir kriterijø efektyvumas 

reguliariai tikrinami ir vertinami. 

Atsiþvelgiama á sëkmingai ir nesëkmingai 

programà baigusiø dalyviø skaièiø, 

nuolat vertinamas atskirø jos daliø efektyvumas 

ir pagal tai sprendþiama, kà reikëtø 

keisti. 

9. Programoje dalyvaujanèiø ástaigø ir 

teismo sistemos atstovai skatinami domëtis 

vieni kitø darbu, o tai savo ruoþtu 

skatina efektyvø darbo planavimà ir tø 

planø ágyvendinimà. 

Narkotikø teismo programoje visø dalyvaujanèiø 

ðaliø darbas yra komandinis 

– visi yra informuoti apie vieni kitø 

veiklà, taèiau jos nekontroliuoja. 

10. Narkotikø teismo, visuomeniniø 

ástaigø ir bendruomenës organizacijø 

bendradarbiavimas skatina visuomenës 

paramà ir tokios sistemos efektyvumà. 

Taigi akivaizdu, kad Narkotikø teismo 

sistemos dëka daugybë priklausomø nuo 

narkotiniø medþiagø asmenø yra skatinami 

gydytis, o tuo paèiu uþtikrinamas 

visuomenës saugumas ir visapusiðkai 

prisidedama prie bendrø visuomenës interesø 

formavimo. Taèiau tokiai sistemai 

sukurti reikia tvirto teisinio pagrindo, 

aktyvaus ávairiø institucijø bendradarbiavimo 

ir komandinio darbo ágûdþiø. 



23


2005 m. balandþio 6 d. ,,Elli Lilly“ farmacinës kompanijos 

informacinis praneðimas spaudai 

Ðizofrenija sergantys pacientai, vartojantys 

atipinius antipsichotikus, nenutraukia gydymo, 

ilgiau negu pacientai, gydomi senesniais, 

tipiniais antipsichotikais 

Ilgesnis laikotarpis iki gydymo nutraukimo 

nepriklausomai nuo prieþasties 

lemia geresnæ simptomø 

kontrolæ, ryðkesná bûklës pagerëjimà ir 

aukðtesnæ serganèiøjø ðizofrenija gyvenimo 

kokybæ. 

Trijø naujausiø klinikiniø tyrimø duomenys 

rodo, kad ðizofrenija sergantys 

pacientai, vartojantys atipinius antipsichotikus, 

ilgiau nenutraukia gydymo dël 

visø prieþasèiø negu vartojantys senuosius, 

tipinius neuroleptikus. Ðie tyrimai 

buvo pristatyti tarptautiniame ICOSR 

(International Congress of Shizophrenia 

Research) psichiatrø kongrese, vykusiame 

Savannahe (JAV Dþordþijos valstijoje) 

2005 m. balandþio 2–6 d. 

Viena kongrese pristatytø studijø parodë, 

kad vartojæ naujuosius atipinius antipsichotikus 

olanzapinà arba klozapinà 

pacientai ilgiau nenutraukë gydymo negu 

vartojusieji kitus atipinius neuroleptikus 

(risperidonà, kvetiapinà, ziprazidonà) 

ar tipiná antipsichotikà perfenazinà. 

Kita studija parodë, kad ilgesnë gydymo 

trukmë iki antipsichotikø vartojimo 

nutraukimo lemia statistiðkai patikimai 

ryðkesná simptomø sumaþëjimà ir gyvenimo 

kokybës pagerëjimà vertinant standartiniais 

psichiatrijoje priimtais kriterijais 

(PANSS skalë ir kt.). 

Ðizofrenija – sunkus, þmogø luoðinantis 

psichozinis sutrikimas, kuriuo serga 

0,5–1 proc. pasaulio gyventojø. Ðizofrenija 

pasireiðkia ûmiais kliedesiø ir haliucinacijø 

epizodais, ávairiais màstymo, 

emocijø ir valios sutrikimais – emocijø 

iðblësimu, interesø susiaurëjimu, depresijos 

simptomais ir kt. Sergantiesiems ðizofrenija 

taip pat yra didesnë rizika sirgti 

Pacientai renkasi Olanzapinà 

Palyginti su tipiniu antipsichotiku perfenazinu, 

tiktai klozapinu ir olanzapinu 

gydyti pacientai statistiðkai patikimai ilgiau 

nenutraukë gydymo. Gydymo laikas 

iki nutraukimo gydant klozapinu buvo 

84 dienomis, o gydant olanzapinu – 

48 dienomis ilgesnis negu gydant perfenazinu. 

Klozapinà, olanzapinà ir risperidonà pacientai 

vartojo vidutiniðkai statistiðkai pasomatinëmis 

ligomis (dël blogesnës socialinës 

padëties, materialiniø nepritekliø, 

nesirûpinimo savo sveikata ir kt.). 

Stabilaus gydymo reikðmë 

Duke universiteto (JAV) Medicinos 

centro psichiatrijos profesorius Jeffas 

Swansonas pabrëþia ilgalaikio ir nepertraukiamo 

serganèiøjø ðizofrenija gydymo 

svarbà: „Ðizofrenija serganèiam ligoniui, 

nutraukus gydytojo rekomenduotà 

gydymà prieðpsichoziniais vaistais 

padidëja ligos atkryèio rizika, pacientà 

gali tekti netgi hospitalizuoti. Kongrese 

pristatyti klinikiniai tyrimai akivaizdþiai 

parodë, kad serganèiuosius ðizofrenija 

gydant stabiliai ir nepertraukiamai greièiau 

nyksta ligos simptomai ir gerëja 

funkcinë pacientø bûklë, uþtikrinama 

veiksmingesnë sutrikimo kontrolë. Kitais 

tyrimais árodyta, kad ávairûs prieðpsichoziniai 

vaistai skiriasi ne tik farmakologinëmis 

savybëmis: vienus vaistus 

pacientai noriau vartoja, tæsia gydymà, 

kitø vartojimà dël ávairiø prieþasèiø nutraukia 

anksèiau nei rekomenduoja gydytojas. 

Á ðiuos skirtumus bûtina atsiþvelgti 

parenkant tinkamiausià vaistà 

kiekvienam ðizofrenija serganèiam ligoniui“, 

– sako prof. J. Swansonas. 

T. P. Gilmer, C.R. Dolder ir kt. duomenimis, 

beveik 60 proc. serganèiøjø ðizofrenija 

nevartoja vaistø taip, kaip paskyrë 

gydytojas. Amerikos psichiatrø 

asociacijos praneðime nurodoma, kad negaudami 

palaikomojo gydymo atkrytá per 

pirmuosius metus patiria 60–70 proc., 

o per dvejus – net 90 proc. ðizofrenija 

serganèiø pacientø! 

Veiksmingà ðizofrenijos gydymà at- 

spindi vadinamasis gydymo nutraukimo 

dël ávairiø prieþasèiø indeksas. Atliekant 

3 metø trukmës natûralistiná multicentriná 

tyrimà US-SCAP (Ðizofrenijos 

prieþiûros ir vertinimo programà) daug 

dëmesio skirta bûtent ðiam rodikliui ávertinti. 

Viename ið stambiausiø natûralistiniø 

tyrimø, kada nors atliktø JAV, stebëti 

1028 ðizofrenija sirgæ pacientai (1666 

gydymo epizodai), gydyti ávairiais prieðpsichoziniais 

vaistais. 1132 epizodai gydyti 

atipiniais (olanzapinu, klozapinu, risperidonu, 

kvetiapinu, ziprazidonu), 534 

epizodai – ávairaus aktyvumo tipiniais 

neuroleptikais. 

Buvo palyginta, kaip ilgai pacientai vartojo 

ðiuos vaistus iki nutraukë gydymà. 

Studijos vyresnioji tyrëja dr. Haya Ascher-Svanum 

teigia, kad: „Nustatëme, 

kad pacientai, vartojæ atipinius prieðpsichozinius 

vaistus olanzapinà arba klozapinà, 

statistiðkai patikimai ilgiau nenutraukë 

paskirto gydymo, negu gydyti perfenazinu 

arba kitais tipiniais antipsichotikais. 

Ðie rezultatai nepriklausë nuo pacientø 

amþiaus, etninës grupës, lyties, 

gyvenamosios vietos (kaime ar mieste) 

arba sveikatos prieþiûros sistemos“. 



tikimai ilgiau negu haloperidolá kartu su 

prieðparkinsoniniais vaistais (ekstrapiramidiniø 

simptomø prevencijai). Risperidonà 

pacientai vartojo vidutiniðkai 

64 d., olanzapinà – 87 d., o klozapinà – 

123 d. ilgiau negu haloperidolá su anticholinergiku. 

Retrospektyvi integruota 15-os atsitiktinës 

parinkties studijø metaanalizë 

parodë, kad ðizofrenija sirgæ pacientai, 

vartojæ olanzapinà, statistiðkai patikimai 

ilgiau nenutraukë gydymo palyginti su 

pacientais, gydytais haloperidoliu, risperidonu, 

ziprazidonu ar kvetiapinu. Kito 

palyginamojo tyrimo duomenimis, 

gydymo olanzapinu trukmë buvo vidutiniðkai 

ilgesnë negu gydymo kvetiapinu. 

Apibendrinæ daugelio gydymo olanzapinu 

lyginamøjø studijø rezultatus, autoriai 

pateikia kelias labai reikðmingas 

iðvadas. Palyginti su olanzapinu: 

• haloperidoliu gydomiems pacientams 

rizika anksèiau laiko nutraukti gydymà 

yra 40 proc. didesnë; 

• risperidonu gydomiems pacientams rizika 

anksèiau laiko nutraukti gydymà 


• ziprazidonu gydomiems pacientams rizika 



• kvetiapinu gydomiems pacientams rizika 


yra 40 proc. didesnë. 

Ðios iðvados ypaè svarbios klinikinëje 

praktikoje, nes árodyta, kad ilgesnis nepertraukiamas 

gydymas prieðpsichoziniais 

vaistais uþtikrina geresnius ðizofrenijos 

gydymo rezultatus. 

Ðeðiø dvigubai aklø atsitiktinës parinkties 

klinikiniø tyrimø metaanalizëje buvo 

ávertintas nepertraukiamo antipsichozinio 

ðizofrenijos gydymo poveikis 

gydymo veiksmingumui, sutrikimo eigai, 

prognozei ir baigtims. Ávertinus gydymà 

neuroleptikais (olanzapinu, haloperidoliu, 

risperidonu, kvetiapinu arba ziprazidonu), 

nustatyta, kad ilgesnis nepertraukiamas 

antipsichozinis gydymas 

buvo tiesiogiai susijæs su geresniais klinikiniais 

sveikimo rezultatais (pagal 

PANSS skalæ) ir geresne su sveikata susijusia 

paciento gyvenimo kokybe (QLS 

skalë). Ði metaanalizë dar kartà patvirtino, 

kad olanzapinas yra puikiai toleruojamas 

vaistas, pasiþymintis iðskirtiniu 

veiksmingumu ir saugumu. 

Trumpai apie olanzapinà. 

Olanzapinas (patentinis pavadinimas 

Zyprexa) patvirtintas ðizofrenijai, ûminei 

dvipolei manijai gydyti, taip pat palaikomajam 

dvipolio sutrikimo gydymui. 

Trumpuose placebo kontroliuojamuose 

klinikiniuose tyrimuose vartojantiems 

Zyprexa daþniausiai ið ðalutiniø reiðkiniø 

stebëtas mieguistumas. Kiti Zyprexa 

bûdingi ðalutiniai reiðkiniai: galvos 

svaigimas, apetito ir kûno svorio padidëjimas, 

viduriø uþkietëjimas, burnos 

sausumas, astenija. Gydant dvipolæ manijà 

olanzapino ir lièio divalproato deriniu 

daþniausias ðalutinis poveikis buvo 

burnos sausumas, reèiau stebëti kiti ðalutiniai 

reiðkiniai: kûno svorio, apetito 

didëjimas, galvos svaigimas, nugaros 

skausmas, viduriø uþkietëjimas, kalbos 

sutrikimai, seilëtekis, amnezija, parestezijos. 

Hiperglikemija, kartais susijusi su ketoacidoze, 

koma ar net mirtimi, pasitaiko 

gydant atipiniais antipsichotikais, taip 

pat ir Zyprexa. 

Nustatyti ir ávertinti atipiniø antipsichotikø 

vartojimo ir gliukozës apykaitos sutrikimø 

ryðá sudëtinga, nes sergantiesiems 

ðizofrenija gali grësti su gydymu 

nesusijusi didesnë diabeto rizika, dar padidëjanti 

diabetui plintat bendroje populiacijoje. 

Visi pacientai, gydomi atipiniais 

antipsichotikais, turëtø bûti stebimi dël 

galimø hiperglikemijos simptomø. Sergantiesiems 

diabetu ir pradëjusiems vartoti 

atipinius neuroleptikus turi bûti reguliariai 

vertinama glikemijos kontrolë, 

diabeto rizikos grupei priskirtini pacientai 

turi bûti periodiðkai tiriami (kraujo 

gliukozës testas nevalgius). Gydymo metu 

iðryðkëjus hiperglikemijos simptomams, 

bûtina atlikti kraujo gliukozës testà 

nevalgius. 

Saugumo tyrimai gydant pagyvenusiø 

þmoniø su demencija susijusià psichozæ 

Placebo kontroliuojamuose klinikiniuose 

tyrimuose gydant su demencija susijusias 

pagyvenusiø þmoniø psichozes 

olanzapinu mirtingumas buvo statistiðkai 

patikimai didesnis negu placebà vartojusiø 

pacientø (atitinkamai 3,5 proc. ir 

1,5 proc.). Rizikos veiksniai, galintys predisponuoti 

didesná mirðtamumà ðioje pacientø 

grupëje: 

vyresnis negu 80 metø amþius, sedacija, 

kartu vartojami bendzodiazepinai; 

plauèiø patologija. Placebo kontroliuojamø 

vyresnio amþiaus demencinës kilmës 

psichoze serganèiø pacientø klinikiniø 

tyrimø duomenimis, gydant Zyprexa 

kraujagysliniai ðalutiniai reiðkiniai pasitaikë 

statistiðkai patikimai daþniau negu 

pacientams, vartojusiems placebà. 

Zyprexa nëra registruotas su demencija 

susijusioms psichozëms gydyti. 

Skiriant toká gydymà bûtina iki minimumo 

sumaþinti tokiø ðalutiniø reiðkiniø 

kaip piktybinis neuroleptinis sindromas, 

diskinezijos, ortostatinë hipotenzija rizikà. 

Iðsamià informacijà 

apie ðio vaisto skyrimà rasite 

www.zyprexa.com 

Apie „Eli Lilly“ 

„Eli Lilly“ – pasaulyje pirmaujanti ir 

savo veiklà grindþianti inovacijomis korporacija, 

kurianti ir gaminanti pirmuosius 

ir geriausius savose klasëse farmacijos 

produktus, taikanti visame pasaulyje 

veikianèiø savø laboratorijø ir su 

kompanija bendradarbiaujanèiø þinomiausiø 

mokslo organizacijø naujausius 

laimëjimus, mokslo tyrimø duomenis. 

Kompanijos vadovybë ásikûrusi Indianapolyje, 

JAV. „Eli Lilly“ teikia iðsamius 

atsakymus apie savo vaistus ir kitokià 

informacijà – paèiais aktualiausiais pasaulinës 

medicinos klausimais. 

Papildomos informacijos 

apie „Eli Lilly“ galima rasti 

www.lilly.com.P-LLY 

Ðaltiniai 

1. Gilmer TP, Dolder CR, Lacro JP, Folsom 

DP, Lindamer L, et al. “Adherence to 

Treatment With Antipsychotic 

Medication and Health Care Costs 

Among Medicaid Beneficiaries With 

Schizophrenia.” Am J Psychiatry 2004 

161: 692-699. 

2. Lehman AF, Lieberman JA, Dixon LB, 

McGlashan TH, Miller AL, Perkins DO, 

Kreyenbuhl J; American Psychiatric 

Association; Steering Committee on 

Practice Guidelines. Practice guideline 

for the treatment of patients with 

schizophrenia, second edition. Am J 

Psychiatry 2004 Feb;161(2 Suppl): 

1-56. 


25

ÁSTAIGOS 

Socialinio darbo VÐÁ Rokiðkio 

psichiatrijos ligoninëje raida 

ir perspektyvos 

Renata Rudnickienë 

VÐÁ Rokiðkio psichiatrijos ligoninës 

Socialinës pagalbos skyriaus vedëja, 

socialinio darbo magistrë 

Dþiaugiuosi galëdama „Psichiatrijos 

þiniose“ pristatyti socialinio 

darbo temà. 

Socialinio darbo þodyne socialinis 

darbas – tai profesinë veikla, padedanti 

þmonëms, grupëms ir bendruomenëms 

stiprinti ar atgauti socialinio funkcionavimo 

sugebëjimus ir kurti ðiam tikslui 

pasiekti tinkamas socialines sàlygas. 

Socialinio darbuotojo specialybë á 

Lietuvà „ásiverþë“ kartu su Atgimimu. 

Dinamiðkas gyvenimas, nauji ekonominio 

ir socialinio gyvenimo aspektai daugeliui 

þmoniø sujaukë ramø buvimà ir 

pasàmonëje nusistovëjusias paternalizmo 

nuostatas, kad valstybë turi viskuo 

pasirûpinti. Didëjant socialiniø 

problemø iðaugo ðios srities specialistø 

poreikis. 

Kalbant apie socialines paslaugas psichiatrijoje 

pabrëþtina tai, kad socialinis 

darbuotojas á psichikos sveikatos 

srities specialistø komandà ásiliejo vëliausiai. 

1995 metais VÐÁ Rokiðkio psichiatrijos 

ligoninëje pradëjo dirbti pirmasis 

profesionalus socialinis darbuotojas. 

Todël, matyt, natûralu, kad socialiniam 

darbui ásitvirtinti psichiatrijoje 

buvo pakankamai sudëtinga: á socialiná 

darbuotojà þiûrëta atsargiai ir nepatikliai. 

Ðiuo metu padëtis gerëja: didëja psichiðkai 

neágaliø þmoniø socialiniø paslaugø 

poreikis, didëja kvalifikuotø socialiniø 

darbuotojø skaièius, vis labiau 

kreipiamas dëmesys á teikiamø paslaugø 

kokybæ. 

Rokiðkio psichiatrijos ligoninëje jau 

metai veikia Socialinës pagalbos skyrius. 

Tai ligoninës padalinys, atsakingas 

uþ socialinës pagalbos teikimà ir 

reabilitacijà. Skyriuje paslaugas gali 

gauti visi ligoninëje besigydantys pacientai: 

ir tie, kurie guli suaugusiøjø psichiatrijos 

skyriuose, ir tie, kuriems taikomos 

priverèiamosios medicininio 

pobûdþio priemonës. Socialiniø paslaugø 

teikimas asmenims, padariusiems 

visuomenei pavojingà veikà, teismo 

pripaþintiems nepakaltinamais ir jo nutartimi 

nukreiptiems gydytis priverstinai 

grieþto, sustiprinto ir bendro stebëjimo 

sàlygomis yra specifinis, taèiau 

ðiame straipsnyje bus kalbama apie paslaugas 

visoms ligoninës pacientø grupëms. 

Ðiuo metu skyriuje dirba 16 darbuotojø: 

11 socialiniø darbuotojø, 3 socialiniø 

darbuotojø padëjëjai, bibliotekininkas, 

skyriaus vedëjas. Socialinës paslaugos 

teikiamos vadovaujantis SAM ir 

SADM ásakymais, socialinio darbuotojo 

profesinæ veiklà reglamentuojanèiais 

teisës aktais, etikos normomis, ligoninës 

ir skyriaus nuostatais bei vidaus 

tvarkos taisyklëmis. 

Socialinës pagalbos skyrius sprendþia 

tokius pagrindinius uþdavinius: 

1. Sudaryti sàlygas ligoninës pacientams 

pasinaudoti kvalifikuota socialine 

pagalba. 

2. Plësti teikiamø socialiniø paslaugø 

ávairovæ taikant naujus darbo metodus 

ir formas. 

3. Analizuoti ir tobulinti socialiná darbà 

atsiþvelgiant á paslaugø gavëjø poreikius, 

socialinës politikos pasikeitimus. 

4. Skatinti darbuotojø profesiná tobulëjimà. 

5. Siekti ágyvendinti organizacijos 

tikslus ir strategijà. 

Á skyriaus darbuotojus ligoninës pacientai 

daþniausiai kreipiasi dël ðiø socialiniø 

problemø: 

• Gyvenamosios vietos neturëjimo. 

• Asmens dokumentø praradimo 

• Informacijos apie socialines garantijas 

stokos. 

• Finansiniø, materialiniø sunkumø. 

• Prarastø socialiniø ryðiø su ðeima ar 

artimiausia aplinka. 

• Socialinës atskirties – vienatvës. 

• Bedarbystës, uþimtumo. 

• Prarastø socialiniø ágûdþiø. 

Socialinës pagalbos skyriuje teikiamos 

bendrosios socialinës paslaugos – informavimo, 

socialinio konsultavimo, 

tarpininkavimo, aprûpinimo bûtiniausiais 

daiktais ( drabuþiais, avalyne ) ir 

maisto produktais, apgyvendinimo, uþimtumo, 

religiniø paslaugø, transporto 

organizavimo ir kt. 

Dirbant su pacientu pagrindinis taikomas 

diagnostikos metodas yra socialinës 

situacijos vertinimas, kuris remiasi 

paciento stebëjimu, informacijos 

ið paties asmens, jo ðeimos nariø rinkimu, 

ávairiø institucijø raðytiniais ðaltiniais. 

Socialinis darbuotojas ir socialinio 

darbuotojo padëjëjas pildo paciento so- 


ÁSTAIGOS 

cialiná lapà ir socialiniø paslaugø teikimo 

þurnalà. 

Skyriaus darbuotojai taiko ávairus socialinio 

darbo metodus: individualø 

darbà su pacientu; darbà su paciento 

ðeima; darbà su paciento aplinka – bendruomene; 

darbà su pacientu grupëje ( 

uþimtumo, savigelbos grupëse). 

Socialinës pagalbos skyriaus darbo 

kryptys : 

• Atlikti paciento socialiniø paslaugø poreikio 

ávertinimà. 

• Teikti informacijà ir konsultuoti pacientus 

apie jø teises, ástatymus, reikalingas 

pagalbos priemones. 

• Padëti susitvarkyti dokumentus. 

• Átraukti á pagalbos procesà ir konsultuoti 

paciento ðeimos narius ir artimuosius. 

• Ginti pacientø interesus ir teises. 

• Organizuoti teisinæ pagalbà. 

• Tarpininkauti tarp paciento ir ávairiø 

institucijø. 

• Dalyvauti pacientø socialinëje reabilitacijoje. 

• Bendradarbiauti ir koordinuoti savo 

veiklà su kitomis organizacijomis. 

• Rekomenduoti socialiniø paslaugø tæstinumà. 

Socialinis darbas psichiatrijoje labai 

kûrybiðkas, nes neretai norint padëti 

þmogui susitvarkyti su problemomis 

nepakanka tik ligoninëje teikiamø paslaugø 

– tenka bendradarbiauti su ávairiomis 

institucijomis ir organizacijomis: 

Gyventojø registro ástaiga, Vaikø teisiø 

apsaugos tarnyba, notarø, antstoliø kontoromis, 

globos namais, bankais, paðtu, 

pacientø darbovietëmis ir kt. 

Socialiniø paslaugø teikimas sutrikusios 

psichikos þmonëms reikalauja ið 

darbuotojø ypatingo pasirengimo, þiniø 

ir kompetencijos. Todël tenka nuolat tobulëti 

ir prisitaikyti prie besikeièianèiø 

visuomenës pokyèiø. 

Skyriaus turimi iðtekliai: 

1. Pakankamai kvalifikuoti darbuotojai 

( dauguma ið jø buvo atestuoti ir ágijo 

reikiamà kvalifikacijà, turi arba siekia 

bazinio socialinio darbo iðsilavinimo, 

nuolat dalyvauja rengiamuose seminaruose 

ir konferencijose, staþavosi Ðvedijoje, 

Olandijoje, Èekijoje, Kanadoje ). 

2. Ligoninës administracijos palaikymas, 

geranoriðka pagalba taikant naujas 

socialinës paramos formas ( ligoninës 

kolektyvui pritariant, buvo surengta 

paramos akcija, pacientø darbø parodos-pardavimai, 

leidæ pagerinti pacientø 

materialinæ padëtá). 

3. Bendradarbiavimas aukðtojo mokslo 

ástaigomis – socialinio darbo studentai 

daþnai atlieka praktikà ligoninëje ( 

Utenos, Panevëþio kolegijomis, Vilniaus 

universitetu ). 

4. Glaudûs ryðiai su socialiniais partneriais 

( nevyriausybinëmis organizacijomis, 

globos ir rûpybos skyriais, stacionariomis 

socialiniø paslaugø ástaigomis 

– pensionatais ). 

5. Tobulëjanti socialinë politika, grindþiama 

ástatymais ir metodiðkai reglamentuota 

(ðiais metais ásigalios naujas 

Socialiniø paslaugø ástatymas, Socialiniø 

darbuotojø atestacijos tvarka, Socialiniø 

paslaugø poreikio vertinimo metodika 

ir kt). 

Darbo sunkumai, apsunkinantys 

sëkmingesná ligoninës pacientø integracijos 

á visuomenæ procesà: 

1. Neigiamas visuomenës ir valstybës 

institucijø poþiûris á þmones, turinèius 

psichikos sutrikimø (ypaè á tuos, 

kurie padarë nusikaltimà). 

2. Dël sveikatos problemø ir ilgalaikës 

segregacijos apsunkintas asmens 

ágalinimo – padëti sau paèiam – procesas. 

3. Neiðplëtotas socialinës reabilitacijos 

paslaugø tinklas bendruomenëse. 

Siekiant efektyvesnio socialiniø problemø 

sprendimo, ateityje didesnis dëmesys 

bus skiriamas pacientø rengimuisi 

gyventi savarankiðkai, jø sugebëjimui 

prisitaikyti prie aplinkos. Tuo tikslu ligoninëje 

planuojama ákurti Uþimtumo ir 

socialinës reabilitacijos centrà. Centras 

bûtø socialinës pagalbos padalinys, kuriame 

bûtø teikiamos darbo terapijos, 

uþimtumo, laisvalaikio organizavimo, 

kultûros, sporto, buitinës paslaugos. 

Uþimtumo ir socialinës reabilitacijos 

centre numatoma árengti: diskusijø, meno, 

medþio, keramikos studijas, kompiuteriø 

klasæ, maisto, moterø ir vyrø 

ruoðos kambarius. Finansinæ paramà 

ðiam centrui ákurti skyrë Europos socialinis 

fondas. 

Norisi tikëti, kad ligoninëje teikiamos 

socialinës paslaugos prisidës prie mûsø 

pacientø gyvenimo kokybës gerinimo 

ir socialinës atskirties maþinimo. 

Psichologijos 

konsultacijø 

centras 

Kaune jau veikia vieðoji ástaiga 

„Psichologijos konsultacijø centras“. 

Pagrindinë centro veiklos 

kryptis psichoterapinis suaugusiøjø 

psichikos sutrikimø gydymas. 

Dauguma centre dirbanèiø 

psichoterapeutø ir centro vadovë 

gyd. Þivilë Paulauskienë yra 

baigæ psichoanalitinës psichoterapijos 

programà 2000 – 2005 

m. Kauno Medicinos universiteto 

Psichoterapijos sektoriuje. 

Centre neapsiribojama viena psichoterapijos 

rûðimi. Jau dabar 

pradeda konsultuoti egzistencinës 

psichoterapijos atstovai, tikimasi 

á bendradarbiø gretas 

átraukti elgesio terapeutà. 

Psichoterapijos konsultacijø 

centre teikiamos paslaugos: 

• medikamentinis ir psichoterapinis 

suaugusiøjø psichikos 

sutrikimø gydymas; 

• individuali ir grupinë psichoterapija; 

• savæs paþinimo psichodinaminës 

psichoterapinës grupës, 

norintiems geriau paþinti save 

arba turintiems bendravimo 

problemø; 

• streso áveikimo ir atsipalaidavimo 

mokymo grupës. 

Registracija ir informacija 

teikiama telefonu: 

(8 37) 222903 


27


Kam mums tas þalos maþinimas? 

Rita Krikðèiukaitytë 

Vilniaus priklausomybës ligø centro 

Socialinës pagalbos ir prevencijos 

skyriaus vedëja 

Lietuva vienintelë ið ES 

ðaliø ketina iðbraukti þalos 

maþinimo programas ið ES 

siûlomo kovos su 

narkotikais veiksmø plano. 

Þalos maþinimo programos 

(ðvirkðtø ir adatø keitimas, 

pakaitinis gydymas 

metadonu, konsultavimas 

ir ðvietimas, siuntimai mai 

gydytis ir t.t.) mûsø ðalyje 

vykdomos jau beveik 10 

metø. Ðiame straipsnyje 

apie tai, kodël jø neturëtø 

bûti atsisakoma. 

Þalos maþinimas – efektyvi 

ÞIV/AIDS prevencijos 

priemonë 

Vidurio ir Rytø Europoje ðvirkðèiamø 

narkotikø vartojimas yra pagrindinis 

ÞIV perdavimo bûdas. Remiantis 

Pasaulinës sveikatos organizacija 

(PSO), veiksmingø priemoniø, uþkertanèiø 

kelià nelegaliø narkotikø vartojimui, 

nëra. Visame pasaulyje narkotikai 

yra vartojami nepaisant to, kad 

stengiamasi paþaboti jø vartojimà ir prekybà. 

Todël programos, kurios tik preventyviai 

siekia sustabdyti narkotikø 

vartojimà, ið esmës yra neefektyvios 

stabdant ÞIV plitimà. Þalos maþinimas 

gali uþkirsti kelià plisti infekcijoms, tarp 

jø ÞIV/AIDS ir hepatitui, sumaþinti 

perdozavimo ir kitø su narkotikais susijusiø 

mirties atvejø rizikà ir sumaþinti 

neigiamà átakà, kurià narkotikø vartojimas 

daro visuomenei. Keièiant panaudotus 

ðvirkðtus ðvariais uþkertamas kelias 

per kraujà perduodamø infekcijø 

plitimui tarp ðvirkðèiamø narkotikø vartotojø. 

Tokiu bûdu þalos maþinimo programos 

veikia kaip ÞIV/AIDS plitimo 

prevencija visoje visuomenëje. 

Be to, þalos maþinimo programos 

daþnai yra vienintelis narkotikø vartotojø 

ryðys su socialinës pagalbos ir sveikatos 

sektoriais, todël ðios programos 

padidina siuntimø gydytis skaièiø. 

Latvijoje ðvirkðtø keitimo 

dëka naujai uþregistruotø ÞIV 

atvejø sumaþëjo penktadaliu 

Ðá vasará naujienø agentûra BNS praneðë, 

kad 2004 m. naujø ÞIV infekcijos 

atvejø Latvijoje buvo uþregistruota 

penktadaliu maþiau nei 2003 m. 2004 

m. Latvijoje uþregistruoti 334 nauji 

ÞIV infekcijos atvejai; 2003 m. – 403 

nauji ÞIV atvejai. Ekspertai mano, kad 

ÞIV plitimas sulëtëjo dël to, kad buvo 

atidaryti ðvirkðtø keitimo ir konsultavimo 

centrai – ðiuo metu jie veikia jau 

net 13-oje Latvijos miestø. Lietuvoje 

ðvirkðtø keitimo ir konsultavimo centrai 

veikia tik 6 miestuose (po 2 Vilniuje 

ir Klaipëdoje, po 1 Ðiauliuose, Alytuje, 

Maþeikiuose ir Druskininkuose). 

AIDS prevencijos centro atstovë 

Laura Selakova patvirtino, kad daugelis 

jø – 2140 asmenø, arba 70 proc. 

visø infekuotøjø, ðia infekcija uþsikrëtë 

vartodami ðvirkðèiamus narkotikus. 

Taèiau kaip tik ðioje þmoniø grupëje labiausiai 

sumaþëjo naujø ÞIV atvejø: 88 

þmonëmis maþiau nei 2003 m. 

Ávairûs moksliniai tyrimai rodo, kad 

ðvirkðtø ir adatø keitimo programos neskatina 

didesnio narkotikø vartojimo, 

neturi neigiamos átakos narkomanijos 

gydymui ir naudotø ðvirkðtø bei adatø 

atsiradimui ar padaugëjimui gatvëse. 

Pakaitinis gydymas 

narkotikø vartotojams 

reikalingas 

Metadonas yra vaistas (sintetinis narkotikas), 

kuris medicinos darbuotojams 

preþiûrint vartojamas kaip nelegaliø 

opiatø pakaitas ilgalaikei priklausomybei 

nuo ðiø kvaiðalø gydyti. Vien 

tik Europos Sàjungoje tokia pakaitinë 

terapija yra teikiama apie 0,5 mln. þmoniø 

(EMCDDA, 2004). Pakaitinis gydymas 

metadonu taikomas ir ne ES ðalyse: 

Bosnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, 

Kirgizijoje, Makedonijoje, Rumunijoje, 

Serbijoje, Ukrainoje, taip pat kituose þemynuose. 

Pakaitinis gydymas neleidþia 

pacientams patirti abstinencijos sindromo, 

sumaþina gatvëje platinamø opiatø 

vartojimà ir blokuoja jø poveiká. Me- 


PSICHIATRIJOS KALBA 

tadonas nesukelia euforijos ir yra geriamas, 

o ne ðvirkðèiamas. 

2004 m. koalicijos „Galiu gyventi“ narës 

NVO „Narkomanø tarpusavio pagalbos 

iniciatyvos“ atliktas narkotikø 

vartotojø poreikiø ir paslaugø tyrimas 

parodë, kad ðiuo metu esanèiø ðvirkðtø/ 

adatø keitimo centrø Lietuvoje nepakanka. 

Gydymas metadonu, apklaustø 

dalyviø teigimu, pagerino jø sveikatos 

bûklæ. Daugiau nei pusës besigydanèiø 

metadonu respondentø gyvenimas 

pagerëjo. Tyrimo metu ið viso buvo 

apklausta 407 narkotikø vartotojai 

(ið jø apie 100 gyvena Vilniuje). 

Tyrimai ir studijos rodo, kad pakaitinis 

gydymas metadonu yra pigus ir 

veiksmingas bûdas priklausomybëms 

nuo opiatø gydyti, nes maþina neigiamø 

sveikatai pasekmiø skaièiø, susijusá 

su intraveniniø narkotikø vartojimu. 

Dauguma argumentø prieð pakaitiná 

gydymà remiasi moralizavimu, kad priklausomybë 

nuo heroino pakeièiama priklausomybe 

nuo kitos medþiagos. Taèiau 

pakaitinio gydymo programoje dalyvaujantis 

narkotikø vartotojas turi realias 

galimybes reabilituotis, gauti medicininæ 

ir veiksmingà psichoterapinæ pagalbà, 

tuo paèiu metu maþiau rizikuodamas 

uþsikrësti ar kitus uþkrësti ÞIV, hepatitø 

virusais ir kitomis infekcijomis. 

Þalos maþinimas remiamas 

tarptautiniu mastu 

Þalos maþinimà remia ir palaiko Jungtiniø 

Tautø Narkotikø kontrolës biuras 

(UNODC), JT Generalinës Asamblëjos 

specialiosios sesijos apie ÞIV/AIDS 

(UNGASS) deklaracija ir kitos tarptautinës 

organizacijos. 

Jeigu Lietuva atsisakys metadono programø, 

narkotikø vartotojai, kurie ðiuo 

metu jau gauna pagalbà ir yra arti galimybës 

atsisakyti narkotikø, jà praras. 

Jeigu panaudoti narkotikø vartotojø 

ðvirkðtai nebebus keièiami ðvariais, galime 

laukti ÞIV/AIDS ir hepatitø B ar C 

protrûkio. Jei atsisakysime þalos maþinimo, 

be pagalbos liks daug narkotikø 

vartotojø ir jø artimøjø. 

Parengta pagal paþeidþiamøjø 

grupiø atstovavimo koalicijos 

„Galiu gyventi“ informacijà 


Tikriniø vardø raðymas 

originalo forma 

Lietuviø kalbos tekstuose varþosi du 

kitø kalbø tikriniø vardø raðymo bûdai. 

Abu jie yra reglamentuoti – nustatyti 

Valstybinës lietuviø kalbos komisijos 

1997 m. birþelio 19 d. nutarimu Nr. 60 

„Dël lietuviø kalbos raðybos ir skyrybos“ 

(Þin., 1997, Nr. 63-64). Nutarime 

sakoma: „Lotyniðko pagrindo alfabetus 

vartojanèiø kalbø asmenvardþiai 

bei vietovardþiai groþiniuose kûriniuose, 

populiariuose ir vaikams bei jaunimui 

skirtuose leidiniuose atsiþvelgiant á 

skaitytojø amþiø ir iðsilavinimà adaptuojami, 

t.y. pateikiami pagal tarimà (5.1). 

Mokslinëje literatûroje, reklaminiuose, 

informaciniuose leidiniuose bei specialiuose 

tekstuose kitø kalbø asmenvardþiø 

pateikiamos autentiðkos formos, o 

labiau paplitæ vietovardþiai adaptuojami 

(5.2.)“.Vieni leidiniai, tarp jø laikraðtis 

„Respublika“, raðo tuos vardus adaptuotus, 

kiti autentiðkos formos. Laikraðtis 

„Lietuvos rytas“ pasirinko dar kitoká 

kelià – asmenvardþius teikia autentiðkos 

formos, o vietovardþius adaptuoja. 

Pabrëþtina, kad abiem atvejais iðlaikomos 

tradicinës tikriniø vardø formos 

– pvz., visø pasaulio valstybiø sostiniø 

pavadinimai vieðuosiuose tekstuose turi 

bûti raðomi adaptuoti (5.4). 

Kiek teko patirti, daugiausia keblumø 

pasirinkusiems autentiðkà asmenvardþiø 

raðymo bûdà (prie jø priskirtini 

ir psichiatrai, psichoterapeutai, kitø 

specialybiø medikai) kelia minëtojo dokumento 

8.1 papunkèio taikymas: 

„Autentiðkoms asmenvardþiø (ir vietovardþiø) 

formoms galûnës dedamos 

panaðiai kaip ir prie adaptuotø tikriniø 

vardø“. Paprasèiau tariant, net ir kai 

kuriuos autentiðkai paraðytus asmenvardþius 

tekste reikia linksniuoti. 

Linksniavimo taisyklës iðdëstytos tame 

paèiame nutarime. Panagrinëkime, 

kaip reikëtø dëti galûnes prie originalo 

kalba paraðyto vardo ar pavardës. 

Pirmiausia pasakytina, kad prie moterø 

pavardþiø ir daugelio jø vardø – 

tø, kurie baigiasi priebalsiu, galûniø ne- 

Regina Dobelienë 

dedame, t.y. jø nelinksniuojama (Merry 

Smith, Bess Clemens). 

Lietuviðkos galûnës dedamos prie tø 

autentiðkø vyriðkosios giminës asmenvardþiø 

formø, kurios baigiasi priebalsiu 

(Brugmannas, Jamesas, Bushas, 

Kwaúnewskis). Jeigu ta forma baigiasi 

netariama balse e arba netariama priebalse, 

galûnë pridedama po apostrofo 

(Larousse’as, de Gaulle’is, Mitterand’as). 

Asmenvardþiams, kurie baigiasi 

kamieno balsiu (iðimtis – a) ar 

dvibalsiu, lietuviðkos galûnës paprastai 

nededamos ir jie nelinksniuojami 

(Goethe, Crespo, Enrico, Willy, Antonescu, 

Verdi, Hemingway, Gow, Rau, 

bet Zappa – Zappos, Cossiga – Cossigos). 

Prie pastarøjø pavardþiø norint 

linksniø galûnes taip pat galima dëti, 

tik po apostrofo (Goethe, Goethe’s, 

Hemingway’ui, bet gal. kà? – Goethe). 

Linksniuojami tie asmenvardþiai, 

kurie baigiasi originalo kalboje kaitomo 

vardo galûnës balsiu (Walæsa – Walæsos). 

Ðtai ir visos taisyklës. 

Atrodytø, nieko ypatinga, kol nesusiduri 

su realybe. O realybë tokia, kad 

norint pridëti galûnæ reikia þinoti þmogaus 

lytá. Tai daþnai neámanoma mokslo 

leidiniuose, nes juose daþnai tenka 

cituoti toli graþu ne pirminius ðaltinius, 

o ðiuose informacija apie tyrëjà yra perdëm 

lakoniðka – inicialas ir pavardë bei 

tyrimo ar jo duomenø publikacijos metai. 

Kà tokiu atveju daryti? Iðeitis viena: 

ávade arba prie pirmosios nenustatytos 

lyties autoriaus nuorodos (iðnaðoje) 

paraðyti pastabà, kad leidinyje ne 

visur paisoma lietuviø kalbos normø, 

nustatanèiø kitø kalbø asmenvardþiø 

vartojimà tekste, nes ne visø nurodytø 

autoriø lytis sudarytojams arba autoriui 

(-iams) yra þinoma. Su ðia problema 

susiduria ne vien lietuviø kalba, 

bet ir visos linksniø sistemà iðlaikiusios 

kalbos. Galima pasiguosti bent 

tuo, kad ne maþesnë problema iðkyla 

raðant anglø kalba, kai drauge su pavarde 

reikia pavartoti ávardá he/she. 


29

PSICHIATRIJOS KALBA 

Citatos 

,,Þinoma, kad valgant iðsiskiria tam tikros medþiagos, 

vadinamos endorfinais. Jos sàlygoja gerà 

nuotaikà, pasitenkinimà, kitas teigiamas emocijas. 

Todël manoma, kad viena ið nutukimo prieþasèiø – 

padidëjusi ðiø medþiagø gamyba. Tiesiog vystosi 

pripratimas prie persivalgymo, nes tik taip pagerëja 

savijauta.” 

Gydytoja dietologë Edita Gavelienë 

www.DELFI.lt (2004 10 29) 

,,Istorijos, kai tylus bei ramus þmogus netikëtai 

ir be jokios paaiðkinamos prieþasties uþpuolë ir nuþudë 

kità þmogø, – neretos.” 

Auðra Griðkonytë, psichologë psichoterapeutë 

,,Lietuvos rytas” Nr.20 (2005 01 25) 

,,Vieni susikaupusá pyktá iðlieja, 

kiti – uþgniauþia savyje” 

,, Ne kiekviena meilë yra depresijos iðraiðka. Netgi 

nelaiminga meilë, nors jà ir lydi tam tikri depresiniai 

simptomai: liûdesys, menkas savæs vertinimas, 

nemalonûs pojûèiai ávairiose kûno vietose, apetito 

ir miego sutrikimai. Bûtent dël to kai kurie psichiatrai 

ir siûlo á psichiniø ligø klasifikacijà ávesti naujà diagnostiná 

vienetà – meilës ligas. Man bûtø labai nesmagu, 

jei tai ávyktø. Juo labiau, kad að neásivaizduoju 

sveiko proto merginos, kuri nuo meilës imtø 

gerti vaistus, netgi tokius populiarius, kaip prozakas, 

klonazepamas ar ksanaksas. O kad ásimylëjusi 

mergina turi sveiko proto likuèiø, liudija jos vizitas 

pas psichoterapeutà….” 

Olegas Lapinas 

www.DELFI.lt 

,,Taigi, paprastai þiûrint, jei þmogus lekia greitkeliu 

150 km/h greièiu, bet nesuvokia nei kà jis tuo 

metu daro apskritai, nei kà reiðkia toks daugiau kaip 

tonà sverianèio automobilio greitis konkreèiame posûkyje, 

tai koks tikëtinas tokios kelionës finalas? 

Katastrofa? Greièiausia, bet nebûtinai. Nes patirtis 

sako, jog jei tik kelyje nepasitaiko netikëtø situacijø, 

tai paprastai kelionës tikslà pasiekiame, nors jos 

metu mûsø mintys padrikai klostosi kaþin kokiuose 

padebesiuose. Taèiau galima paklausti ir kiek kitaip: 

o ko verta tokia kelionë? Arba: kas svarbiau – 

kelionë ar jos tikslas? O gal abu vienodai svarbûs ir 

todël lygiai suvoktini? Atrodo, jog pastarasis ið esmës 

retorinis klausimas iðsamiausiai nusako gyvenimo 

pilnatvës arba prasmës dimensijà.” 

Stanislovas Kairys 

www.DELFI.lt “Atgimimas”(2005 04 05) 

Britø prekybos rûmai labdaros loterijoje 

surinktus 10 000 Lt skyrë Vilkpëdës 

reabilitacijos centro remontui 

Britanijos prekybos rûmai (British Chamber of Commerce) 

www.bccl.lt ð.m. kovo 30 d. Vilniaus priklausomybës 

ligø centrui áteikë 10 000 Lt. 


www.vplc.lt naujienø skiltyje. 

Vilniaus universiteto psichiatrijos klinika 

Vilniaus Universitetas 

Medicinos fakultetas 

2005 m. kovo 8 d. Vilniaus universiteto medicinos 

fakulteto psichiatrijos klinikos doktorantas R. Aranauskas 

apgynë daktaro disertacija „Delyrinio sàmonës sutrikimo 

átaka demencija serganèiø pacientø iðgyvenamumui”. 

Lietuvos psichiatrø asociacija 

2005 birþelio 30 – liepos 1 d. numatomas Pasaulio 

psichiatrø asociacijos pareigûnø vizitas á Vilniø. Vilniuje 

bus surengtas simpoziumas. Papildomos informacijos 

kreiptis á prof. A. Dembinskà. 

Naujienos ið ALF leidybos programos 

Nauja knyga: 

Wolfgang Köhler. Geðtaltpsichologija 

Wolfgang Köhler (1887-1967) buvo vienas ið geðtaltpsichologijos 

pradininkø. Tai átakinga psichologijos mokykla, 

kurios atstovai teigia, kad suvokimas geriausiai 

suprantamas kaip organizuota visuma, o ne kaip atskiros 

dalys. Knyga Geðtaltpsichologija (1947) suprantamai 

perteikia skvarbias Köhler mokslines áþvalgas, tai 

jo galutinis þodis apie geðtalto teorijà. 

Atviros Lietuvos fondo naujienas rasite: 

ALF naujienos 

http://www.osf.lt/lt/main.htm 

Konkursai ir galimybës paramai gauti! 

http://www.osf.lt/lt/skelbimai/index.htm 

Paraiðkos forma 

http://www.osf.lt/lt/paraisk.htm 



31

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrÅ³ asociacija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

psichiatrijos zinios 2003_2 - Lietuvos psichiatrÅ³ asociacija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?