2007 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (47-48) - Lietuvos psichiatrų ...
2007 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (47-48) - Lietuvos psichiatrų ...
2007 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (47-48) - Lietuvos psichiatrų ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ISSN <strong>Nr</strong>. 16<strong>48</strong>–1259<br />
LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams<br />
<strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
Psichiatrijos<br />
þinios
LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS<br />
ATASKAITINIS<br />
RINKIMINIS<br />
SUVAÞIAVIMAS<br />
2008 m. vasario mën. 22 d.<br />
Crown Plaza vieðbutyje<br />
Preliminari programa<br />
Registracija 10.00-11.00<br />
Praneðimai 11.00-13.00<br />
Kavos pertrauka 13.00-13.45<br />
LPA ataskaitos 13.45-14.30<br />
LPA prezidento<br />
ir valdybos rinkimai 14.30-15.30<br />
Turinys<br />
Redakcijos þodis 4<br />
Sveikinimai 6-7, 14-15<br />
• Psichiatrijos þiniø deðimtmetis<br />
• Vitalija<br />
Aktualijos 8, 12<br />
• Vyriausybei neaiðkios problemos,<br />
susijusios su nesaikingu alkoholio<br />
vartojimu<br />
• 2005-2006 metø analitinë apþvalga<br />
„Visuomenës informavimo demokratinës<br />
kultûros plëtros gairës“ ir 2006 metø<br />
veiklos ataskaita<br />
Klinikinë praktika 9<br />
• Apie vaistus trumpai<br />
Pokalbis su ekspertu 10-11<br />
• Vaistø kitàmet galësime iðraðyti daugiau<br />
Renginiai 13<br />
• Klubo „13 ir Ko“ pieðiniø paroda, skirta<br />
Tarptautinei þmoniø su negalia dienai<br />
• Kalëdinis sveikinimas vieniðam þmogui<br />
Ið <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijos<br />
istorijos 16-18<br />
• Buvome pirmieji psichiatrijos internai<br />
Nuomonës 19-21, 35<br />
• Maþas kupstelis didelá veþimà verèia<br />
• Psichiatrai ir privatizavimas<br />
• „Davatkos ir rëksmingi ðventeivos“<br />
taip pat þmonës<br />
• Psichikos sveikata ar psichiatrija?<br />
• Psichologinei pagalbai reikia pagalbos<br />
• Skirkime pirminæ prevencijà ir<br />
klinikinæ medicinà<br />
Apþvalga 22-26<br />
Psichiatrijos kalba 27-28<br />
• Ugdykime taiksyklingà psichiatrijos<br />
kalbà<br />
Disertacijos 30<br />
Priklausomybës ligø<br />
psichiatrija 31-34<br />
• Uþsienio specialistø patarimai apie<br />
ankstyvà intervencijà priklausomybiø<br />
turintiems vaikams<br />
• Europoje narkotikø vartojimas<br />
stabilizuojasi, taèiau kyla kiti pavojai<br />
• Narkologiniø ligoniø áskaita –<br />
sovietmeèio paveldas<br />
LPA valdybos aktualijos 29<br />
Teismo psichiatrija 38-39<br />
Knygos 37<br />
Informacija 40-41<br />
Citatos 42<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
3
REDAKCIJOS ÞODIS<br />
Redaktorë Nijolë Goðtautaitë<br />
Psichiatrijos þinios<br />
Rodos, nespëjus apsidairyti „Psichiatrijos þinios“<br />
sulaukë 10 metø jubiliejaus – toká ilgà laikotarpá vienoje<br />
apþvalgoje sunkiai seksis áveikti, bet pamëginsiu aprëpti<br />
bent dalá temø, problemø, renginiø, ástaigø ir þmoniø,<br />
su kuriais teko susidurti per pastaruosius septynerius metus.<br />
Jubiliejus jubiliejumi, bet ir áprastos, einamosios naujienos nelaukia.<br />
Gruodþio 3-ioji – Tarptautinë neágaliøjø þmoniø diena. Lietuvoje, 2006 m.<br />
gruodþio mën. duomenimis, neágaliais pripaþinti 251 tûkstantis 243 asmenys<br />
ir ðis skaièius nuolat didëja dël prastëjanèios visuomenës sveikatos bûklës.<br />
Remiantis ðiais metais atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, daugiau<br />
kaip pusë – 53 proc. <strong>Lietuvos</strong> gyventojø mano, kad ðalyje labiausiai paplitusi<br />
diskriminacija – dël negalios. Dar kartà pasigirdo tarptautiniai raginimai<br />
ratifikuoti JT Konvencijà dël þmoniø su negalia teisiø. Europos Parlamento<br />
narys Ðarûnas Birutis teigia, kad neágaliøjø integracija Lietuvoje tebeiðlieka<br />
opi problema, ir ragina Vyriausybæ kuo greièiau pasiraðyti ir ratifikuoti JT<br />
konvencijà ir jos neprivalomà protokolà. Pasiraðyti, tai Lietuva jau pasiraðë.<br />
Þurnale (PÞ <strong>Nr</strong>. 2_<strong>2007</strong> ) jau esu pareiðkusi abejonæ, ar gebësime atsiliepti á<br />
Konvencijos keliamus iððûkius, kuriø yra nemaþai. Ratifikuoti, ðie dokumentai<br />
taptø teisiðkai ápareigojantys, tad valstybë turëtø sudaryti galimybes<br />
sergantiesiems psichikos ligomis gyventi savarankiðkai. Nuo to galëtø prasidëti<br />
deinstitucionalizacija. Konvencijà jau ratifikavo Bangladeðas, Kroatija, Kuba,<br />
Gabonas, Vengrija, Indija, Jamaika, Namibija, Panama, Pietø Afrika ir Ispanija.<br />
Sàraðas ne per ilgiausias, ir daugelio jø pasirengimas ágyvendinti lygias<br />
neágaliøjø teises tikrai kelia abejoniø. Brandþios demokratijos ðalys neskuba<br />
dokumentà ratifikuoti, matyt, suprasdamos, taip padarius tektø investuoti á<br />
priemones, uþtikrinanèias Konvencijos ágyvendinimà, arba mokëti baudas.<br />
Ne tokios brandþios ðalys stengiasi já ratifikuoti pirmiau – gal tikisi, kad<br />
kiekvienos nepatikrins, o gal tiesiog elgiasi lengvabûdiðkai. Abejotina, ar<br />
Lietuvai skubiai ratifikavusi Konvencijà tikrai bus galima ,,reikalavimus<br />
ágyvendinti palaipsniui, kas nereikalautø dideliø biudþeto iðlaidø“ (Ð. Birutis).<br />
ES biurokratija lëta, bet po truputá „zuikius“ iðgaudo, o ir sunkiai pakeliamø<br />
baudø gali skirti. Ðtai visuomeninëje spaudoje buvo skelbta, kad Lietuvai gresia<br />
baudos dël to, kad VVTK savo laiku manë, jog jai negalioja su vaistais<br />
susijusios Europos Sàjungos taisyklës. Pasirodo, galioja, o, matyt, tikëjosi,<br />
kad nepastebës, jog jø nevykdome.<br />
Kita aktuali tema – alkoholio reklama ir ginèai dël to, ar Lietuva prasigërë.<br />
Akivaizdu, kad daug kas nesupranta, jog girtavimas yra siaubinga <strong>Lietuvos</strong><br />
rykðtë. Iðkalbingas ir faktas, kad ið Ministro pirmininko sukurtos komisijos<br />
alkoholio þalai ávertinti pasitraukë A. Veryga bei L. Bulotaitë – psichikos<br />
sveikatos specialistams pasirodë nepriimtina komisijos darbo kryptis ir siekiai.<br />
Girtavimas griauna ðeimas, atima gyvybes, o gerbiami psichoterapeutai ir<br />
psichologai vieðai spaudoje tvirtina, kad geriame ne daugiau nei kitos tautos,<br />
todël turëtume gerti ðiek tiek daugiau alaus ir vyno (kad pasivytume kaþkà?).<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos<br />
specializuotas informacinis leidinys<br />
gydytojams<br />
Mokslo straipsniai ðiame leidinyje<br />
recenzuojami<br />
Vyr. redaktorë<br />
Nijolë Goðtautaitë Midttun<br />
Redakcinë kolegija<br />
prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas<br />
doc. Emilis Subata<br />
doc. Eugenijus Laurinaitis<br />
doc. Dainius Pûras<br />
dr. Gintautas Daubaras<br />
gyd. Valdonë Matonienë<br />
gyd. Onutë Davidonienë<br />
gyd. Alvydas Navickas<br />
gyd. Danguolë Survilaitë<br />
gyd. Eugenijus Mikaliûnas<br />
gyd. Stefa Naujokienë<br />
Projektø koordinatorë<br />
Laura Blinstrubaitë<br />
Kalbos redaktorë<br />
Regina Dobelienë<br />
Maketuotoja<br />
Larisa Jakovuk<br />
Leidëjai:<br />
VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija<br />
Redakcijos adresas:<br />
Teatro 3-10, Vilnius, LT-03107<br />
nigomi@hotmail.com<br />
Tiraþas 700 egz.<br />
Ðiame leidinyje pateikiama<br />
informacija tik gydytojams.<br />
Redakcijos nuomonë nebûtinai<br />
sutampa su straipsniø autoriø<br />
nuomone.<br />
Leidëjai uþ reklamos turiná ir<br />
kalbà neatsako.<br />
© Nijolë Goðtautaitë, <strong>2007</strong><br />
© <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija, <strong>2007</strong><br />
Psichiatrijos þinios<br />
<strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>.5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
Virðelyje panaudotas Rimtauto<br />
Oþkuèio pieðinys „Kalëdø angelas“<br />
ið Klubo „13 ir Ko“ archyvo.<br />
4 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
REDAKCIJOS ÞODIS<br />
Tiesa, alkoholio gamintojai ir prekybininkai jau yra numatæ, kad alkoholio prekybos apimtis ðalyje didës. Ðiame<br />
numeryje rasite kolegos A. Verygos straipsná – atsakymà á kito kolegos iðsakytas mintis.<br />
Taip pat skelbiame LPA valdyboje svarstomà pareiðkimà dël alkoholio reklamos, kuriam pritarë dalis valdybos<br />
nariø. Ðis pareiðkimo projektas dar bus aptariamas, koreguojamas ir ðiek tiek trumpinamas. Lauktume ir kitø<br />
LPA nariø nuomoniø ir komentarø dël ðio projekto.<br />
Taip pat skelbiame ypaè aktualø E. Subatos ir R. Uscilos (nevyriausybiniø organizacijø ir ekspertø koalicija<br />
„Galiu gyventi“) straipsná, kurio tikslas – paskatinti diskusijà apie narkologijos áskaità.<br />
Neveiksnumo problemos vël ið naujo ir skaudþiai iðkyla bendroje þiniasklaidoje. Kaip visada, remiamasi<br />
pavieniais pavyzdþiais, skaudþiomis istorijomis. Tik emocingas ir trumpalaikis problemos iðvieðinimas retai<br />
kada gelbsti tuos, apie kuriuos kalbama. Neaiðku, kas gins apie savo veiksnumà neþinojusá asmená, kas padës<br />
jam atgauti savo teises, uþtat aiðku, kad kas nors gaus lëðø koká deðimtà kartà ,,ávertinti padëtá ir apie tai paskelbti“.<br />
Daþniausiai tik tam kartui, o po savaitës – ir vël uþmarðtis. Kartà jau buvo tvirtinama, kad psichoneurologijos<br />
pensionatai yra ástaigos, kuriose bene sistemingai kankinami þmonës (tai tikriausiai kaip nors paaiðkina norinèiøjø<br />
á juos patekti eiles), kiek vëliau teismas ápareigojo paskelbti, kad ataskaitoje minimi faktai nëra susijæ su praktiðkai<br />
visomis ataskaitoje minimomis ástaigomis. Informacijà apie analizes skelbiame, o kas ið to bus, parodys laikas.<br />
Gerai tik, kad prasideda diskusija – kaip veikia teismai, kaip nustatoma globa, kaip ði sistema galëtø veikti<br />
geriau ir koks galëtø bûti psichiatro vaidmuo. Teismo psichiatrijos rubrikoje rasite kolegos L. Radavièiaus<br />
straipsná apie serganèiøjø psichikos liga globà.<br />
Ðámet priimta Psichikos sveikatos strategija yra konceptualiai naujas dalykas, sukëlæs nemaþà sumaiðtá<br />
sàvokø ir profesiniø pareigø pasidalijimo prasme. Apsitrynë riba tarp psichiatrijos ir psichikos sveikatos.<br />
Strategijoje sujungæ asmens ir visuomenës sveikatos problemas (lovø skaièiø su patyèiomis mokyklose),<br />
uþprogramavome kovà dël finansiniø iðtekliø. Iki galo neiðsprendus konkurencijos tarp BPG ir PSC, neuþtikrinus,<br />
kad nesavarankiðkus PSC pasiekia visas jiems skirtas finansavimas, gali atsirasti naujas konkurencijos þidinys:<br />
ar skirti profilaktikai, ar gydymui? Pateikiame <strong>Lietuvos</strong> psichologø asociacijos prezidento R. Povilaièio, mintis<br />
skelbtas leidinyje <strong>Lietuvos</strong> medicinos kronikos (<strong>Nr</strong>. 33), ir Ðiauliø psichiatrijos ligoninës gydytojo E. Mikaliûno<br />
reakcijà á jas, tikëdamiesi iðprovokuoti platesnæ diskusijà ir dël sàvokø, ir dël darbø pasidalijimo, ir dël<br />
bendradarbiavimo bei finansavimo.<br />
Stengiamës bendradarbiauti ne tik su psichiatrais, bet ir palaikyti kitø psichikos sveikatos specialistø iniciatyvà<br />
– psichikos sveikatos slaugytojas V. Èësna pasakoja apie kolegæ Vitalijà Sedrisovienæ, kuri daug metø atidavë<br />
psichiatrijai, kartu su psichiatrais dalyvavo kuriant naujas paslaugas, teikiant pagalbà ligoniams, kartu mokësi ir<br />
dirbo.<br />
Metams baigiantis aktualu vertinimai ir prognozës. Su prof. A. Dembinsku kalbamës apie psichotropiniø<br />
vaistø prieinamumà Lietuvoje. Profesorius taip pat informuoja, kad <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija nuo 2008 m.<br />
aktyviai dalyvaus perþiûrint ir keièiant gydymo metodikas, taigi <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos nariai apie bet<br />
kokius pasikeitimus bus informuoti bene pirmieji. Tikrai pradþiugins ðiltas ir nuoðirdus D. Survilaitës pokalbis<br />
su gydytoja Audrone Matulioniene ,,Buvome pirmieji psichiatrijos internai“. Tikimës, kad ir ðiame numeryje<br />
kiekvienas skaitytojas ras sau svarbiø temø.<br />
Ir Naujøjø metø, ir jubiliejaus proga norëèiau visus dar kartà paraginti iðsakyti savo mintis, raðyti straipsnius,<br />
pradëti diskusijas ir siûlyti temas. Nuo pat gyvavimo pradþios „Psichiatrijos þinios“ buvo ir liks atviros ávairioms<br />
nuomonëms, organizacijoms, skatins ir stiprins tarpdisciplininá poþiûrá á psichiatrijà ir psichikos sveikatà. Viena<br />
vertus, buvome pirmieji, iðkëlæ ir skelbæ klausimus ir atsakymus á kai kuriuos ið jø, kita vertus, á daugelá jø iki<br />
ðiol neturime galutiniø atsakymø. Darbai tæsis.<br />
Sveikiname visus su Kalëdomis ir linkime sëkmingø 2008-øjø!<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
5
SVEIKINIMAI<br />
Psichiatrijos þiniø deðimtmetis<br />
Norëèiau keliais þodþiais pasveikinti Psichiatrijos þinias, tapus tinkama ir vieða erdve diskusijai apie psichiatrijà Lietuvoje.<br />
Ðia prasme þurnalas atspindi ir ágyvendina vienà ið svarbiausiø demokratijos iðkovojimø – þiniasklaidos laisvæ ir apskritai<br />
laisvæ reikðti savo ásitikinimus. Tikiuosi, kad ir ateinantis deðimtmetis þurnalui bus sëkmingas, ir PÞ dar labiau prisidës prie<br />
lûþio <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijoje. Labiausiai norëtøsi lûþio vertybiø sistemoje. Nors pastebima daug teigiamø permainø, bet gana<br />
stiprus iðlieka ir ankstesniø mokyklø ir tradicijø poveikis, o tai trukdo <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijai galutinai apsispræsti, kokia ji ið<br />
tiesø norëtø bûti. Tokio apsisprendimo ir linkëèiau <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijai, o Psichiatrijos þinioms brandinti ðá apsisprendimà<br />
visomis Konstitucijos ir ástatymø leidþiamomis priemonëmis.<br />
Visiems kolegoms psichiatrams linkëèiau gerø 2008 metø!<br />
Doc. Dainius Pûras<br />
Pirmasis Psichiatrijos þiniø redaktorius, buvæs LPA prezidentas<br />
Prof. A. Dembinskas ir gyd. L. Dembinskienë su sûnumi Algirdu.<br />
6 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
Dþiaugiuosi <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos þurnalo<br />
,,Psichiatrijos þiniø” deðimtmeèiu. Per tà laikotarpá stiprëjo ne<br />
tik þurnalas, bet ir psichiatrø organizacija. Mums visada iðliks<br />
poreikis dalintis þiniomis, informacija, nuomonëmis, diskutuoti –<br />
tad profesinis þurnalas visada bus svarbus. Didþiausiais mano<br />
linkëjimas ir noras, kad „Psichiatrijos þinios“ taptø rimtu mokslo<br />
þurnalu. Linkiu kuo didþiausios sëkmës!<br />
Prof. A. Dembinskas<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos prezidentas<br />
Kalbëdama ar raðydama apie „Psichiatrijos þinias“, negaliu bûti objektyvi, kadangi raðau á jas vos<br />
ne nuo pirmojo numerio, taigi esu þurnalo patriotë. Ir numerius nuo pirmojo visus turiu. Labai<br />
apsidþiaugiau, kai 1997 m. psichiatrai pradëjo leisti toká biuletená. Tuo metu daugiausiai bendravau su<br />
lenkø psichiatrais ir pavydþiai stebëjau, kiek daug visokiø specializuotø leidiniø jie turi. Tiesà sakant,<br />
po metø pradëjusi leisti „Klubo „13 ir Ko“ þinias, ir pavadinimà, ir tokià paèià spalvotà juostà pirmame<br />
ir paskutiniame savo biuletenio virðelyje nusiþiûrëjau ið „Psichiatrijos þiniø“. Per deðimtmetá pasikeitë<br />
ir tobulëjo abu leidiniai.<br />
Ið keliø lapeliø nespalvoto biuletenio „Psichiatrijos þinios“ palaipsniui virto solidþiu þurnalu. Pasikeitë<br />
jo apimtis, turinys, poligrafija. Atsirado nuotraukø, daug naujø skyriø, þurnalo virðeliuose reklamà ir<br />
gamtos nuotraukas pakeitë psichikos ligoniø pieðiniai. Þurnale spausdinami svarbûs visiems psichiatrams<br />
dokumentai, referuojamos naujos knygos, puslapius jame turi ir patys pacientai. Raðome apie <strong>Lietuvos</strong><br />
ir uþsienio psichiatrijos ástaigas, dalyvavimà ávairiuose renginiuose, konferencijose. Pradëjome rûpintis<br />
savo kalba. Dþiugu, kad kolegos jau aktyviai klausinëja, kada bus iðleistas naujas numeris, arba rûpinasi, jei kokio nors<br />
numerio negavo.<br />
Viena ið temø, kuri man labai rûpi, tai – <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijos istorija, asmenybës, kurios jai atstovavo. Dþiaugiuosi, kad<br />
tas rûpi ir daugeliui psichiatrø. Kolegos neða senas nuotraukas, praðo praðyti apie vienà ar kità kolegà. Turiu ir daugiau<br />
minèiø apie naujus þurnalo skyrius ir temas.<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos veikla labai permaininga – bûna, kad kurá laikà ir visai jos negirdëti. Taèiau „Psichiatrijos<br />
þinios“ leidþiamos jau visà deðimtmetá pakankamai tolygiai. Èia tikrai Nijolës Goðtautaitës nuopelnas – neþinau, ar ið 700<br />
rasis kita psichiatrë (o -að tai jau tikrai tuo neuþsiimsiu), kuri uþsikrautø sau ant peèiø tokià naðtà? Todël labai bijau, kad tik<br />
Nijolë neiðvaþiuotø visai ið <strong>Lietuvos</strong>, man atrodo, kad tada nebeturësime savo þurnalo.<br />
Nors jubiliejaus proga paprastai sakomi tik geri þodþiai, bet negaliu susilaikyti nuo kritikos (tokia jau esu): gaila, kad<br />
autoriai vis tie patys. Ið valdybos nariø, kurie automatiðkai suraðyti á þurnalo redakcijà irgi maþai kas raðo. Suprantama, kad<br />
ne visi psichiatrai turi kûrybiniø sugebëjimø, bet daugelis paprasèiausiai tingi. Pastabas apie þurnalo trûkumus tenka iðklausyti<br />
daugiausiai þodþiu. Dar mane asmeniðkai daþniausiai erzina gana skubota leidyba („paskutinës minutës“ sindromas), dar vis<br />
ásivelianèios kalbos klaidos.<br />
Danguolë Survilaitë,<br />
viena ið redkolegijos nariø
SVEIKINIMAI<br />
Mieli ,,Psichiatrijos þiniø“ leidëjai, autoriai ir kolegos skaitytojai,<br />
Visada su dideliu malonumu atsiverèiu naujà ,,Psichiatrijos þiniø“ numerá. Jis kitoks, jis iðskirtinis, jis savas...<br />
Ðiandien turime neaprëpiamà galybæ ávairiø þurnalø, leidiniø, informaciniø biuleteniø apie sveikatà. Turime nemaþà pluoðtà<br />
specializuotø laikraðèiø ir þurnalø gydytojams. Nors visi skundþiasi, kad sveikatos prieþiûros sistema gyvena sunkiai, taèiau<br />
vien per ðiuos metus atsirado naujas laikraðtis medicinos specialistams, naujas þurnalas gydytojams bei dar vienas elektroninis<br />
laikraðtis. Taèiau, deja, daugelyje dominuoja aiðkiai reklaminiai straipsniai, daþnai abejotino patikimumo apþvalgos bei saldþios<br />
naujienos.<br />
,,Psichiatrijos þinios“ – kitokios. Labiausiai dþiaugiuosi, kad þurnalas netapo komerciniu, reklaminiu leidiniu. Be abejo,<br />
tai ne dienraðtis, taèiau jame visada randu tai, kas ðiuo metu aktualiausia mûsø <strong>Lietuvos</strong> psichikos sveikatos specialistø<br />
bendruomenei. Kurgi dar suþinosi apie Lietuvoje vykusius ádomius renginius, susikûrusias naujas psichikos sveikatos tarnybas<br />
ir kitas graþias iniciatyvas? Taip pat labai mëgstu kolegø apþvalgas ið ávairiø tarptautiniø seminarø, konferencijø bei kitø<br />
renginiø.<br />
Na, o smagiausia skaityti atviras, nuoðirdþias, o kartais ir aðtrias kolegø diskusijas visiems rûpimais mûsø, psichiatrø,<br />
bendruomenës klausimais.<br />
Linkiu redakcijai iðlaikyti ðias graþias tradicijas, o kolegoms nepatingëti brûkðtelti vienà kità þodá „Psichiatrijos þinioms“!<br />
Martynas Marcinkevièius<br />
Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro direktorius<br />
Jau ne vienerius metus su „Psichiatrijos þiniø“ þurnalu tæsiame graþià bendradarbiavimo tradicijà: ðiame profesionalams<br />
skirtame leidinyje mes, psichikos paslaugø vartotojai, turime galimybæ atvirai iðsakyti savo mintis, pastebëjimus, kurie neretai<br />
tampa tam tikromis abipusá supratimà skatinanèiomis jungtimis, o kartais – ir vertingø diskusijø objektu. Be to, drauge su<br />
profesionalø organizacijomis, Klubas „13 ir Ko“ yra vykdæs ne vienà bendrà projektà, dalyvavæs akcijose, skirtose kovai su<br />
pacientø stigmavimu ir diskriminavimu, renginiuose, kuriais siekëme kurti geresná pacientø ávaizdá visuomenëje. Uþ tai labiausiai<br />
norëtøsi padëkoti „Psichiatrijos þiniø“ redaktorei, gerai mûsø Klubo bièiulei Nijolei Goðtautaitei Midttun.<br />
Sveikindamas „Psichiatrijos þiniø“ kolektyvà 10-øjø leidybos metø proga, linkiu niekada nepristigti kûrybiniø idëjø bei<br />
intriguojanèiø sumanymø, o visiems þurnalo skaitytojams – ádomiø, vertingø straipsniø!<br />
Edmundas Maþonas<br />
Klubo ,,13 ir Ko“ narys<br />
Kaip pasiekti, kad apie mûsø – pacientø – ásisenëjusius skaudulius, nuomones, paþiûras á psichikos sveikatos prieþiûros<br />
reformà iðgirstø kiek galima daugiau suinteresuotø asmenø? Bandome ávairiai: raðydami savo leidinyje „Klubo 13 ir Ko<br />
þinios“, kartas nuo karto teikdami interviu þiniasklaidai, kalbëdami seminaruose ir konferencijose, dalyvaudami Resp. Vilniaus<br />
psichiatrijos ligoninës tarybos veikloje.<br />
Ypatingà galimybæ mums suteikë þurnalo „Psichiatrijos þinios“ redakcija, o tiesiai sakant, jo redaktorë Nijolë Goðtautaitë.<br />
Ið pradþiø „Psichiatrijos þinios“ spausdino po vienà kità pacientø straipsná per metus. Prieð pora metø ávedë rubrikà „Apie<br />
mus ne be mûsø“, ir jau dabar kiekviename numeryje galima skaityti daþniausiai Edmundo, o kartais ir Monikos bei mano<br />
raðinius. Tai tarsi „tiesioginis iðëjimas á eterá“, nes leidinys skirtas asmenims, kuriems mûsø nuomonës ir svarstymai turëtø<br />
bûti labiausiai suprantami. Jeigu mûsø nesupras, nepritars mums psichiatrø bendruomenë – kas mus daugiau besupras.<br />
Kad psichiatrai skaito mûsø straipsnius, suþinojau ið treèiøjø asmenø. Viena sesers paþástama psichiatrë sakë jai skaièiusi<br />
mano raðinius ir jai patikæ. Na, gal jau per daug uþsimoju, bet norëtøsi suþinoti atsiliepimus pagal poleminius mûsø straipsnius<br />
ne tik ið treèiøjø asmenø, bet ir tiesiogiai þurnale. Negi nei vienas mûsø straipsnis nesukëlë jokios psichiatrø reakcijos, nors ir<br />
neigiamos? Ar manoma, jog polemizuoti su pacientais neetiðka? Þurnalui deðimtmeèio proga ir linkiu produktyvios polemikos,<br />
nes ...„tik ginèuose gimsta tiesa“.<br />
Zina Samsanavièiûtë<br />
Klubo „13 ir Ko“<br />
Pacientø teisiø gynimo grupës vadovë<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
7
AKTUALIJOS<br />
Vyriausybei neaiðkios problemos,<br />
susijusios su nesaikingu alkoholio<br />
vartojimu<br />
Gyd. N. Goðtautaitë<br />
<strong>2007</strong> m. spalio 10 d. LR Ministras<br />
pirmininkas atskiru potvarkiu sudarë<br />
darbo grupæ: ,,Sudarau ðià darbo grupæ<br />
problemoms, susijusioms su nesaikingu<br />
alkoholio vartojimu, iðnagrinëti ir pasiûlymams<br />
dël jø kompleksinio sprendimo<br />
pateikti.“ Potvarkis ir grupës sudëtis<br />
atskleidþia, kaip <strong>Lietuvos</strong> Vyriausybë<br />
suprantama alkoholio þalà. Panaðu, kad<br />
jai atrodo, jog alkoholio þala yra susijusi<br />
tik su nesaikingu gërimu. Kai kalbame<br />
apie kitas narkotines medþiagas,<br />
pabrëþiama, kad saugaus vartojimo nëra<br />
ir bûti negali, o ðtai alkoholis þalingas<br />
tik tada, kai vartojamas nesaikingai.<br />
Darbo grupë nagrinëja nesaikingà alkoholio<br />
vartojimà, todël tikriausiai nesvarstys<br />
alkoholio þalos problemø – tokiø<br />
atvejø, kai þmonës prie vairo sëda<br />
saikingai ir kultûringai iðgëræ arba kai<br />
iðgërusi vairuotoja papraðo jos nebausti,<br />
nes ji laukiasi, kai vaikus suvaþinëja<br />
„kultûringai“, gal net ir saikingai, gëræs<br />
policininkas (spaudoje skelbta, kad<br />
skuodiðkis gëræs restorane, su draugais).<br />
Taigi nagrinës piktnaudþiavimà alkoholiu,<br />
tikriausiai susijusá su þmonëmis, dël<br />
kuriø per pastaruosius ðeðerius metus 65<br />
proc. padidëjo alkoholiniø psichoziø<br />
skaièius, kas, anot garsaus psichologijos<br />
mokslø daktaro, rodo, kad ,,alkoholinius<br />
gërimus nesaikingai vartoja tik tam<br />
tikra grupë asmenø“.<br />
Tai, kad darbo grupei vadovauja ûkio<br />
ministras Vytas Navickas, matyt, reikðtø,<br />
jog problema labiau ekonominë: ar alkoholis<br />
valstybei atneða daugiau pajamø,<br />
ar daugiau nuostoliø. Kol Lietuvoje<br />
gyvybë kainuoja nedaug, greièiausiai<br />
alkoholis valstybei uþdirba daugiau. Net<br />
ir labai daug paaukotø gyvybiø, matyt,<br />
neatsveria alkoholio pramonës pajamø á<br />
valstybës biudþetà. Anksti miræ pilieèiai<br />
(pensijø jiems nebereikia) valstybei sutaupo<br />
lëðø. Neretai miræs arba nusiþudæs<br />
þmogus per savo gyvenimà alkoholiui<br />
iðleido daugiau pinigø, nei jø prireiks<br />
paremti jo ðeimà.<br />
Nauda valstybei ið gërimo akivaizdi,<br />
antraip, pûstelëjus stipresniam vëjeliui<br />
ið alkoholio pardavëjø jûros, nedrebëtø<br />
valstybës vadovai kaip drebulëlës dël<br />
kiekvieno neiðgerto alaus laðo. Net ir<br />
gerbiami psichoterapeutai bei psichologijos<br />
mokslø daktarai palinksta<br />
tame vëjyje. Neiðkyla dilema net psichoterapiðkai<br />
kalbinant saikingai gerianèiø<br />
vyrø muðamas þmonas ir vaikus.<br />
Dabar ðiek tiek apie darbo grupës<br />
sudëtá – joje yra 36 nariai. Ið jø 11 atstovauja<br />
verslininkø organizacijoms –<br />
<strong>Lietuvos</strong> verslo darbdaviø konfederacijai,<br />
<strong>Lietuvos</strong> nealkoholiniø gërimø gamintojø<br />
bei importuotojø asociacijai,<br />
<strong>Lietuvos</strong> radijo ir televizijos asociacijai,<br />
<strong>Lietuvos</strong> naftos produktø prekybos<br />
ámoniø asociacijai, asociacijai „<strong>Lietuvos</strong><br />
maisto pramonë“, <strong>Lietuvos</strong> prekybos,<br />
pramonës ir amatø rûmø asociacijai, Investuotojø<br />
forumui, <strong>Lietuvos</strong> vieðbuèiø<br />
ir restoranø asociacijai, <strong>Lietuvos</strong> prekybos<br />
ámoniø asociacijai, <strong>Lietuvos</strong> aludariø<br />
asociacijai ir Alkoholiniais gërimais<br />
prekiaujanèiø ámoniø asociacijai. Ir interesø<br />
susijusiø su alkoholiu, matyt, yra<br />
ávairiø – kam svarbu bendra verslo aplinka,<br />
kad bûtø kuo maþiau apribojimø,<br />
kam – kad bûtø galima bet kada gerti<br />
vieðbuèiuose ir restoranuose, kad gaminama<br />
bûtø daugiau, kad daugiau alaus,<br />
kad alkoholiniø gërimø reklama suktøsi<br />
eteryje ir skambëtø radijuje. Visiems<br />
jiems aktualu, kad Lietuvoje þmonës<br />
pirktø daugiau svaigiøjø gërimø. Jiems<br />
nesvarbu, ar tà patá kieká iðgers 10, ar<br />
100 þmoniø – jiems svarbu, kad nupirktø<br />
kuo daugiau. Vienintelë organizacija,<br />
kuri ðioje grupëje bent jau teoriðkai<br />
galëtø konkuruoti su alkoholio pramonës<br />
interesais – tai Nealkoholiniø gërimø gamintojø<br />
bei importuotojø asociacija. Tik<br />
kad á alkoholinius gërimus ir sultis<br />
maiðo.<br />
Kita stambesnë grupë – tai 7 á ûkinæ<br />
veiklà orientuoti pareigûnai: darbo<br />
grupës pirmininkas, vadovaujantis Ûkio<br />
ministerijai, tos paèios ministerijos<br />
sekretorë, Vyriausybës kanceliarijos<br />
Ekonomikos ir finansø departamentui<br />
atstovaujantis Ekonomikos ir transporto<br />
skyriaus patarëjas, Finansø ministerijos<br />
sekretorë, Seimo ekonomikos komiteto<br />
pirmininkë, Þemës ûkio ministerijos<br />
sekretorius, Susisiekimo ministerijos<br />
sekretorius. Pastarasis lyg ir galëtø<br />
bûti labiau uþ kitus suinteresuotas<br />
pabrëþti alkoholio daromà þalà, ypaè<br />
keliuose. Tiesa, keliams taisyti reikia<br />
pinigø, o jø gaunama ið mokesèiø. Taigi<br />
daugiau nei pusë darbo grupës nariø ið<br />
esmës suinteresuoti didinti alkoholio<br />
pardavimà.<br />
Yra ir neaiðkios orientacijos pogrupis.<br />
Jam priklauso Valstybinës vartotojø<br />
teisiø apsaugos tarnyba, ginanti vartotojø<br />
teises. Galima ginti ir teisæ,<br />
pavyzdþiui, gerti kà nori, kur nori ir kada<br />
nori, þiûrëti sidro, o ne degtinës reklamà.<br />
Prezidento patarëjo Ekonominës ir socialinës<br />
politikos grupës vadovo pozicija<br />
taip pat nebûtinai, taèiau, kadangi patarinëja<br />
ne tik ekonomikos, bet ir socialiniais<br />
klausimais, teoriðkai ámanoma,<br />
kad bus atsiþvelgta ne tik á ekonominæ<br />
naudà. Alkoholio atþvilgiu neþinomos<br />
orientacijos pogrupiui, ko gera, priklau-<br />
8 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
Apie vaistus trumpai<br />
KLINIKINË PRAKTIKA<br />
sytø VRM sekretorius, KTU Maisto<br />
produktø technologijos katedros vedëja,<br />
savivaldybiø asociacijos direktorius,<br />
Teisingumo ministerijos Teisëkûros ir<br />
vieðosios teisës departamento direktoriaus<br />
pavaduotojas, Statistikos departamento<br />
prie LRV atstovë, UAB Þmogaus<br />
studijø centro prezidentas. Tiesa,<br />
pastarojo orientacija jau aiðki – jis spaudoje<br />
atvirai gynë alkoholio pramonës<br />
interesus. Galbût pramonë jau studijuoja<br />
þmogø, tiesa, geriantá?<br />
Alkoholio vartojimo þalà gerai supranta<br />
ir blaivybæ palaiko vos keletas<br />
komisijos nariø. Vienas jø gydytojas psichiatras<br />
A. Veryga, Nacionalinës tabako<br />
ir alkoholio kontrolës koalicijos prezidentas.<br />
Bûtinybæ maþinti alkoholio<br />
vartojimà supranta ir L. Bulotaitë, VU<br />
klinikinës ir socialinës psichologijos<br />
katedros docentë. Ðiø specialistø grupëje<br />
nebëra, jie protestuodami prieð joje<br />
vyraujanèias nuostatas pasitraukë.<br />
Grupëje dar liko prof. A. Dembinskas,<br />
atstovaujantis <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />
asociacijai, itin grieþtai pasisakiusiai<br />
prieð alkoholio reklamà, ir valstybës institucijø<br />
atstovai, kurie nelabai gali pasitraukti<br />
– Valstybinës tabako ir alkoholio<br />
kontrolës tarnybos atstovas bei<br />
Narkotikø kontrolës departamento atstovë.<br />
<strong>Lietuvos</strong> gyventojø sveikatà<br />
sauganèià pozicijà ðioje grupëje palaikys<br />
A. Matulas, LR Seimo sveikatos reikalø<br />
komiteto pirmininkas, galbût Socialinës<br />
apsaugos ir darbo ministerijos sekretorë<br />
ir Ðvietimo ir mokslo ministerijos sekretorius.<br />
Galbût, nes dar vienas grupës<br />
narys – Seimo Jaunimo ir sporto reikalø<br />
komisijos pirmininkas A. Salamakinas,<br />
kuris teoriðkai galëtø norëti, kad jaunimas<br />
daugiau sportuotø ir maþiau gertø,<br />
jau pasiraðë kreipimàsi leisti alaus ir<br />
vyno reklamà dienos metu.<br />
Darbo grupë beveik neslepia savo<br />
palankios alkoholiui orientacijos, tad jos<br />
iðvados vargu ar blaivins tautà. Prieð<br />
rinkimus, matyt, reikës kaip reikiant<br />
iðgerti. Uþ iðvadas ir rekomendacijas.<br />
Áspëjimas dël ðirdies ir kraujagysliø sutrikimø rizikos vartojant haloperidolá<br />
<strong>2007</strong> m. rugsëjá JAV maisto ir vaistø administracija (Food and Drug Administration,<br />
FDA) ir kompanija „Johnson&Johnson“ praneðë apie haloperidolio (ir prailginto veikimo)<br />
anotacijos papildymà áspëjimu apie didelæ staigios mirties, QT intervalo prailgëjimo ir<br />
skilvelinës tachikardijos rizikà, ypaè, kai vaistas skiriamas didelëmis dozëmis ir á venà.<br />
Nors haloperidolis patvirtintas tik injekcijoms á raumenis, þinoma, kad esant ûmiam<br />
susijaudinimui jis leidþiamas ir á venà. Nustatyti 28 atvejai, kai leidþiant haloperidolá á<br />
venà, atsirado ðirdies veiklos sutrikimai, dalis pacientø mirë. Atnaujintuose áspëjimuose<br />
primenama, kad haloperidolis nëra skirtas vartoti intraveniðkai, taèiau taip skiriant<br />
rekomenduojama ðirdies veiklà monitoruoti EKG. Labai svarbu imtis didesnio atsargumo<br />
priemoniø, nors vien ið pavieniø atvejø tikslaus ðiø komplikacijø daþnio nustatyti<br />
neámanoma.<br />
FDA tiria ðalutinius Chantix (Pfizer) reiðkinius<br />
Ð.m. lapkrièio mën. FDA paskelbë, kad tiria praneðimus apie suicidines mintis ir padrikà<br />
agresyvø elgesá pastebëtà pacientams vartojusiems Chantix, Pfizer kompanijos gaminamà<br />
vaistà padedantá mesti rûkyti. Ávertinæ vaisto gamintojo pateiktus duomenis, FDA nustatë,<br />
kad Chantix vartojusiems pacientams daþniau pasitaikë saviþudiðkø minèiø ir elgesio,<br />
ypaè per pirmas metimo rûkyti savaites. Taèiau iki galo nëra aiðku, ar taip atsitinka dël<br />
specifinio vaisto poveikio, ar dël nemaloniø nikotino abstinencijos simptomø, kurie<br />
praktiðkai visada pasireiðkia metant rûkyti. Gali bûti, kad ðio proceso metu iðryðkëja<br />
latentiniai psichikos sutrikimø simptomai. Yra analizuojami ir praneðimai apie vaisto<br />
sukeliamà mieguistumà. Netrukus turëtø bûti paskelbtos papildomos vaisto vartojimo<br />
rekomendacijos. Ðio vaisto pernai parduota uþ 101 milijono JAV doleriø.<br />
FDA patvirtino nauja indikacijà Bristol-Myers Squibb’s, Otsuka’s Abilify<br />
Iðplëstas indikacijø sàraðas antipsichoziniam vaistui Abilify. Abilify rekomenduojamas<br />
kaip papildomas gydymas didþiajam depresijos epizodui suaugusiems pacientams,<br />
gydomiems antidepresantais. Tai pirmasis antipsichozinis vaistas patvirtintas depresijai<br />
gydyti. FDA leidimas ðiai indikacijai grindþiamas dviejø atsitiktinës atrankos tyrimø,<br />
parodþiusiø, kad Abilify statistiðkai reikðmingai malðino simptomus depresija sergantiems<br />
pacientams, kuriems monoterapija antidepresantu nebuvo pakankamai veiksminga. Bristol-<br />
Myers Squibb’s Abilify pardavimai praeitais metais buvo 1.3 milijardø JAV doleriø.<br />
FDA perspëja dël psichikos sutrikimø simptomø vartojant prieðvirusinius vaistus<br />
FDA rekomenduoja Roche gaminamo Tamiflu ir GlaxoSmithKline Relenza anotacijas<br />
papildyti áspëjimais dël ðalutiniø psichiatriniø simptomø. Panaðus tyrimas atliktas ir<br />
anksèiau, prieð dvejus metus pasirodþius praneðimams apie staigias jaunuoliø, vartojusiø<br />
Tamiflu Japonijoje, mirtis. Tuomet nenustatyta tiesioginio mirèiø ir vaisto ryðio, taèiau<br />
áspëta, kad vartojant Tamiflu pacientai turi bûti stebimi dël delyro ir save þalojanèio keisto<br />
elgesio. Dabar rekomenduojama papildomai áspëti, kad save þalojantis elgesys, gali baigtis<br />
mirtimi. FDA siûlo, kad ir Relenza (tos paèios klasës vaisto) anotacija bûtø papildyta<br />
áspëjimu dël haliucinacijø, delyro bei elgesio sutrikimø. Kol kas Relenza anotacijoje nëra<br />
jokio áspëjimo apie psichiatrinius ðalutinius reiðkinius. Japonijoje vaistas vartojamas<br />
daþniau nei JAV. Pasaulyje nuo 1999 m. Tamiflu vartojo apie <strong>48</strong> mln., tame tarpe 21 mln.<br />
vaikø. Tamiflu sukurtas gripui gydyti, vëliau prekyba juo itin suaktyvëjo nustaèius, kad<br />
tai vienintelis vaistas apsaugantis ir gydantis nuo paukðèiø gripo.<br />
AstraZeneca informuoja apie Seroquel XR veiksmingumà<br />
AstraZeneca ð.m. gruodþio mën. praneða apie teigiamus depresijos ir generalizuoto<br />
nerimo gydymo Seroquel XR rezultatus firmos klinikinëje programoje. Trijø klinikiniø<br />
tyrimø duomenys rodo, kad depresija ir generalizuotu nerimo sutrikimu sergantiems<br />
ligoniams kartà dienoje vartojusiems Seroquel XR statistiðkai patikimai sumaþëjo<br />
simptomø stiprumas. AstraZeneka 2008 m. remiantis ðiais tyrimais planuoja kreiptis á<br />
FDA dël licencijos iðplëtimo depresijai ir generalizuoto nerimo sutrikimui gydyti. Seroquel<br />
yra naudojamas psichoziø ir dvipolio sutrikimo gydymui.<br />
Iðplëstas indikacijø sàraðas gydymui Eli Lilly Cymbalta<br />
Ð.m. pabaigoje FDA patvirtino Cymbalta palaikomajam depresijos gydymui<br />
suaugusiems pacientams. Indikacijos iðplëstos remiantis atsitiktinës atrankos placebu<br />
kontroliuojamu tyrimu, kuriame dalyvavo 533 pacientai. Cymbaltà vartojusiems<br />
pacientams ligos paûmëjimas atsirado statistiðkai patikimai vëliau, nei gavusiems placebà.<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
9
POKALBIS SU EKSPERTU<br />
Vaistø kitàmet<br />
galësime iðraðyti<br />
daugiau<br />
Metams baigiantis aktualu vertinimai ir prognozës.<br />
Ðákart kalbiname prof. Algirdà Dembinskà –<br />
teiraujamës apie psichotropiniø vaistø prieinamumà<br />
ir skyrimo galimybes ðiemet ir kitàmet.<br />
Praktikuojantiems psichiatrams<br />
svarbu viskas, kas susijæ su psichotropiniais<br />
vaistais, viena pagrindiniø<br />
psichikos sutrikimø gydymo priemoniø.<br />
Kaip vertintumëte psichotropiniø vaistø<br />
prieinamumà Lietuvoje?<br />
Apskritai vertinèiau teigiamai. Ðiuo<br />
metu kompensuojami kone visi<br />
ðiuolaikiðki vaistai nuo depresijos,<br />
ðizofrenijos ir kitø psichikos sutrikimø.<br />
Þinoma, visada norisi, kad bûtø dar geriau,<br />
taèiau Lietuvoje pacientø galimybës<br />
gauti gydymà ir psichiatrø já skirti<br />
yra tikrai geresnës nei Latvijoje arba<br />
Estijoje. Dþiugu, kad pas mus prieinami<br />
ne tik klasikiniai antipsichoziniai vaistai<br />
ir antidepresantai, bet ir gerokai<br />
brangesni naujos kartos: pavyzdþiui, atipiniai<br />
antipsichoziniai, áskaitant ir ilgo<br />
veikimo.<br />
O ar nebus pastarøjø skyrimas apribotas<br />
kitàmet?<br />
Tikrai ne. Kitàmet lëðø visiems kompensuojamiems<br />
vaistams numatyta daugiau.<br />
Ðiuo metu yra tik vienas ilgo veikimo<br />
atipinis antipsichozinis vaistas –<br />
„Rispolept Consta“. Jo, kaip ir kitø<br />
brangesniø vaistø, skyrimo apimtis<br />
reglamentuoja individualios Valstybinës<br />
ligoniø kasos (VLK) sutartys su vaisto<br />
gamintoju. 2008 m. gydymui ðiuo vaistu<br />
kompensuoti skirta lëðø suma yra<br />
didesnë nei ðiemet, taigi „Rispolept<br />
Consta“ bus galima iðraðyti daugiau.<br />
Vaistà galës gauti visi, kuriems jo reikia,<br />
svarbu maksimaliai iðnaudoti esamas<br />
galimybes pacientø labui.<br />
Kaip vertintumëte mëginimus apriboti<br />
vaistø pasirinkimo galimybes, neretai<br />
teisinantis jo brangumu?<br />
Nedidelei valstybei, o ypaè ne specialistams,<br />
brangûs vaistai kartais gali atrodyti<br />
per didelë prabanga. Taèiau negalima<br />
pamirðti, kad vaisto brangumas yra<br />
sàlyginis – skirdama tokiam vaistui lëðø<br />
valstybë sutaupo kitur: þmonës reèiau ir<br />
trumpiau gydosi ligoninëje, gráþta á darbà<br />
ir gaudami atlyginimà ir mokëdami<br />
mokesèius prisideda prie valstybës<br />
klestëjimo. Todël pavirðutiniðkus teiginius,<br />
kad apribojus paèiø brangiausiø<br />
vaistø skyrimà psichikos sveikatos sistemos<br />
finansavimo bëdos pranyks,<br />
vertinèiau ypaè neigiamai. Vaisto<br />
skyrimà turi lemti mokslo tyrimais árodytas<br />
jo veiksmingumas gydant tam tikrà<br />
sutrikimà, o ne biurokratinis sprendimas<br />
sutaupyti lëðø kurios nors pacientø<br />
grupës sveikatos sàskaita. Vaistà turi<br />
skirti specialistas remdamasis savo profesine<br />
kvalifikacija, klinikiniais<br />
poþymiais, ligos eiga ir vaisto toleravimu<br />
kiekvienu konkreèiu atveju.<br />
Lietuvoje turime ir tokiø su vaistø<br />
skyrimo taisyklëmis susijusiø kriterijø,<br />
kurie netaikomi kitose Europos ðalyse.<br />
Kaip vertinate Valstybinës ligoniø kasos<br />
siûlymus ávesti kriterijus, apribojanèius<br />
vieno ar kito vaisto skyrimo<br />
galimybes (pvz., vaistà skirti tik tam tikrai<br />
visuomenës grupei: dirbantiems ar<br />
besimokantiems, jauniems arba socialiai<br />
adaptuotiems)?<br />
Kai kuriø vaistø skyrimo apribojimai<br />
ðiuo metu áraðyti ðizofrenijos gydymo<br />
metodikoje, kurià savo ásakymu tvirtina<br />
sveikatos apsaugos ministras. Iðties, yra<br />
nepakankamai aiðkiø vaistø iðraðymà ribojanèiø<br />
kriterijø. Ðiuo poþiûriu ypaè<br />
sudëtinga ir tiksliai neapibrëþta yra<br />
socialiai adaptuoto asmens sàvoka.<br />
Taèiau svarbiausia, kad tokie kriterijai<br />
yra diskriminaciniai ir paþeidþia pilieèiø<br />
teises: jais remiantis ið dalies gyventojø<br />
atimama galimybë gauti jiems tinkantá<br />
ir reikalingà gydymà. Vargu ar iðsivysèiusiai<br />
Europos Sàjungos narei dera<br />
10 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
POKALBIS SU EKSPERTU<br />
skirstyti savo gyventojus á kelias grupes,<br />
kuriø vienai prieinamas geresnis ir<br />
ðiuolaikiðkas gydymas, o kitai ne. Visiems<br />
pilieèiams turëtø bûti vienodos sàlygos<br />
gauti gydymà. Dël psichikos ligos<br />
neágalaus asmens teisës gauti tinkamà<br />
gydymà net ir brangesniu vaistu neturëtø<br />
bûti ribojamos, todël mes sieksime, kad<br />
kai bus perþiûrimos gydymo metodikos,<br />
tokiø nevienareikðmiø ir pacientø teises<br />
paþeidþianèiø nuostatø neliktø.<br />
Ar tokiu bûdu nëra nuvertinamas ir<br />
gydytojo profesijos prestiþas?<br />
Taigi kad nuvertinamas. Uþuot nuolat<br />
tikrinus ir baudus, bûtø galima glaudþiau<br />
bendradarbiauti su universitetais,<br />
psichiatrijos klinikomis, specialistø organizacijomis<br />
ir konkreèiomis ástaigomis,<br />
ieðkant bûdø, kaip uþtikrinti adekvaèià<br />
vaistø skyrimo tvarkà ir<br />
veiksmingiausià gydymà. Gydytojo tikslas<br />
yra ne sutaupyti valstybei lëðø, o remiantis<br />
savo profesijos etika ir mokslo<br />
árodymais kiek galima geriau padëti pacientui.<br />
O dabar pasitaiko situacijø, kai<br />
specialistas skiria ne tinkamiausià, o pigiausià<br />
gydymà. Tai nëra gerai, nes<br />
pirmiausiai turime atsiþvelgti á paciento<br />
interesus.<br />
Ne tik psichiatrijos, bet ir apskritai<br />
medicinos mokslas postuluoja, kad<br />
ideali terapija – tai monoterapija. Kita<br />
vertus, tinkamas gydymas yra toks, kurá<br />
skiriant pasveikstama, gráþtama á<br />
áprastiná gyvenimà arba bent jau iðnyksta<br />
luoðinantys ligos simptomai. Deja,<br />
daþnai ðito pasiekiama skiriant kelis<br />
vaistus, ypaè psichiatrijoje. Kà manote<br />
apie psichiatrijoje taikomà polifarmakoterapijà?<br />
Tai vengtina klaida ar neiðvengiamybë?<br />
Ir pats buvau mokytas ir kitus mokiau,<br />
kad monoterapija yra geriausias gydymo<br />
metodas, siekiamybë. Taèiau ne tik<br />
Lietuvoje, bet ir daugelyje kitø ðaliø<br />
polifarmakoterapija, ypaè gydant ðizofrenijos<br />
spektro sutrikimus, tampa kasdienybe.<br />
O kuo taps keliø vaistø derinys<br />
– klaida ar neiðvengiamybe, priklauso<br />
nuo klinikinio sutrikimo vaizdo, nuo<br />
konkretaus vaistø derinio ir ðalyje galiojanèiø<br />
algoritmø ir taisykliø. Pavyzdþiui,<br />
ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos<br />
ðalyse gana áprastas yra klasikinio ir atipinio<br />
neuroleptiko derinys. Taip mëginama<br />
numalðinti nemigà ir nerimà, kuriuos<br />
daþnai nepakankamai malðina vienas<br />
antipsichozinis vaistas.<br />
Tiesa, dviejø atipiniø antipsichoziniø<br />
vaistø deriniai nerekomenduotini ne tik<br />
dël brangumo, bet ir todël, kad nepakanka<br />
árodymø apie tokiø deriniø veiksmingumà.<br />
Reikia nepamirðti, kad skiriant<br />
keletà vaistø neámanoma numatyti, o<br />
vëliau ir atskirti tø vaistø sàveikos – ar<br />
jie vienas kito veikimà stiprina, ar silpnina,<br />
ar iðkreipia.<br />
Taigi, nors polifarmakoterapijos<br />
reikëtø vengti, kartais ji tiesiog bûtina<br />
norint pasiekti gydymo tikslà.<br />
Bendradarbiavimas su psichiatru, gydymo<br />
reþimo laikymasis yra didþiulë<br />
problema. Nelengva atskirti vaistø nevartojimà<br />
nuo rezistentiðkumo gydymui.<br />
Ðià problemà padëtø iðspræsti Europoje<br />
áprasti vaisto koncentracijos kraujyje tyrimai.<br />
Tik ði procedûra nepakankamai<br />
reglamentuota ir nepigi...<br />
Iðties vaistø nevartojimas ir rezistentiðkumas<br />
vaistams psichiatrijoje yra<br />
daþnos problemos. Gerokai anksèiau ðias<br />
problemas mums padëdavo spræsti ir<br />
dispanserizacija: tada iðsikvietus pacientà<br />
bûdavo galima atlikti kraujo tyrimà,<br />
patikrinti, ar pacientas vartoja<br />
vaistà, tuo tarpu ðiandien dauguma net<br />
nesutiks tirtis tyrimo, o priverstinai tirti<br />
ne visada yra pagrindo. Be to, ir tyrimai<br />
nemaþai kainuoja. Kolegoms norëtøsi<br />
priminti, kad gydydami nebendradarbiaujanèius<br />
ir gydymo reþimo nesilaikanèius<br />
pacientus nepamirðtø ilgo veikimo<br />
antipsichoziniø vaistø, uþtikrinanèiø<br />
pastovià vaisto koncentracijà kraujyje.<br />
Koks galëtø bûti <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />
asociacijos vaidmuo gerinant vaistø<br />
prieinamumà ir tinkamesná medikamentiná<br />
gydymà?<br />
Pagrindiniu veiksniu galëtø tapti<br />
glaudesnis bendradarbiavimas su Valstybine<br />
ir teritorinëmis ligoniø kasomis.<br />
Pavyzdþiui, mums nëra prieinama informacija<br />
apie tai, kokiose ástaigose, kokiuose<br />
regionuose yra ávairiø problemø,<br />
susijusiø su vaistø iðraðymu. Keisdamiesi<br />
informacija, kurdami bendras komisijas<br />
galëtume numatyti ir ne baudþiamojo,<br />
bet ðvieèiamojo pobûdþio priemones,<br />
kurios padëtø iðvengti netinkamø vaistø<br />
deriniø, nereikalingos polifarmakoterapijos<br />
ir skatintø veiksmingiau siekti<br />
gydymo tikslø. Tai turëtø bûti naudinga<br />
ir ligoniø kasoms. Kartu su vaisto gamintojais,<br />
universitetø ir <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />
asociacija bei Valstybiniu psichikos<br />
sveikatos centru galëtume vertinti<br />
situacijà, informuoti ástaigas ir mokyti<br />
psichiatrus.<br />
Kas laukia gydytojø psichiatrø 2008<br />
metais? Ar bus perþiûrimos psichiatrinio<br />
gydymo metodikos?<br />
Ðiuo metu jokiø konkreèiø metodikø<br />
pakeitimø nëra, në viena metodika nëra<br />
nei pristabdyta, nei atðaukta. Beje, metodikas<br />
periodiðkai atnaujinti yra bûtina,<br />
nes atsiranda naujø vaistø ir gydymo<br />
metodai, naujø vaistø indikacijø ir<br />
klinikiniø veiksmingumo árodymø.<br />
Atsiþvelgiant á tai ir á SAM 2006 m.<br />
ásakymà „Dël diagnostikos ir gydymo<br />
metodikø rengimo ir jø taikymo<br />
prieþiûros tvarkos apraðo patvirtinimo“,<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija pasiraðë<br />
bendradarbiavimo sutartá su Sveikatos<br />
apsaugos ministerija. Taip pat informavome<br />
SAM, kad <strong>2007</strong> m. birþelio 27<br />
d. LPA valdybos posëdyje (protokolo<br />
<strong>Nr</strong>.10) nuspræsta, kad LPA imsis rengti<br />
ir koreguoti psichikos sutrikimø diagnostikos<br />
ir gydymo metodikas, ávertindama<br />
esamus klinikinius nurodymus ir<br />
siekdama konsensuso tarp psichikos<br />
sveikatos specialistø.<br />
Taigi metodikas perþiûrës LPA<br />
sudarytos darbo grupës. Apie jø suformavimà<br />
ir darbà informuosime „Psichiatrijos<br />
þiniose“. Svarbu þinoti ir tai,<br />
kad perþiûrëdama metodikas LPA stengiasi<br />
ne riboti vaistø skyrimà taupymo<br />
sumetimais, bet maksimaliai apsaugoti<br />
pacientø interesus gauti tinkamà gydymà<br />
ir uþtikrinti gydytojams psichiatrams<br />
profesinës praktikos laisvæ.<br />
Kalbëjosi Nijolë Goðtautaitë Midttun<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
11
AKTUALIJOS<br />
2005-2006 metø analitinë apþvalga<br />
„Visuomenës informavimo demokratinës<br />
kultûros plëtros gairës“ ir<br />
2006 metø veiklos ataskaita<br />
(Iðtraukos)<br />
Romas Gudaitis<br />
Þurnalistø etikos inspektorius<br />
Poþiûris á informacijà ir á jos vartotojà<br />
– svarbus elementas, skiriantis<br />
tradicinæ ir internetinæ þiniasklaidà:<br />
tradicinëse visuomenës informavimo<br />
priemonëse informacija yra laikytina<br />
preke – tai nenaudinga pozicija informacijos<br />
vartotojø (gavëjø) atþvilgiu, tuo<br />
tarpu internetinëje þiniasklaidoje informacija<br />
pagal gavimo pobûdá artimesnë<br />
ne prekei, bet informacijos vartotojo<br />
teisei ir galimybei rinktis informacijà,<br />
taip pat jà skleisti. Tradicinë þiniasklaida<br />
suteikia teisæ gauti informacijà, tuo tarpu<br />
internetinë þiniasklaida – suteikia<br />
teisæ jà rinktis.<br />
Ðiandien visuomenës informavimo<br />
priemonëse pernelyg plaèiai taikomas<br />
vieðojo asmens kriterijus. Pozityviu ðios<br />
problemos sprendimo bûdu laikytinas<br />
vieðojo asmens sàvokos átvirtinimas naujos<br />
redakcijos Visuomenës informavimo<br />
ástatyme. Jame nustatyta, kad vieðasis<br />
asmuo – tai valstybës politikas, teisëjas,<br />
valstybës ar savivaldybës pareigûnas,<br />
politinës partijos ir (ar) asociacijos vadovas,<br />
kuris dël einamø pareigø ar savo<br />
darbo pobûdþio nuolat dalyvauja valstybinëje<br />
ar visuomeninëje veikloje, arba<br />
kitas asmuo, jeigu jis turi vieðojo administravimo<br />
ágaliojimus ar administruoja<br />
vieðøjø paslaugø teikimà arba jeigu jo<br />
nuolatinë veikla turi reikðmës vieðiesiems<br />
reikalams. Akivaizdu, kad tai<br />
asmuo, kurio priimami sprendimai turi<br />
realia átakà visuomenei, yra visuomeniðkai<br />
svarbus. Todël, skirtingai nei mano<br />
daugelis vieðosios informacijos rengëjø,<br />
ðou, sporto, verslo, pramogø atstovai nelaikytini<br />
vieðaisiais asmenimis. Sàvokos<br />
átvirtinimas ástatyme paðalina nesàþiningø<br />
ir nepagristø interpretacijø galimybes<br />
bei áneða teisinio tikrumo visuomenës informavimo<br />
srityje.<br />
Iðtrauka ið 2005-2006 m. analitinës<br />
apþvalgos „Visuomenës informavimo<br />
demokratinës kultûros plëtros gairës“ ir<br />
2006 m. veiklos ataskaitos.<br />
http://www3.lrs.lt/pls/inter/zetika?k_id=1<br />
12 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
RENGINIAI<br />
Klubo „13 ir Ko“ pieðiniø paroda, skirta<br />
Tarptautinei þmoniø su negalia dienai<br />
Ð.m. lapkrièio 26 d. Sveikatos apsaugos<br />
ministerijos pastate, antrame<br />
aukðte, atidaryta pieðiniø paroda, skirta<br />
Tarptautinei þmoniø su negalia dienai.<br />
Parodoje eksponuojama aðtuoniolika<br />
paveikslø ið Klubo „13 ir Ko“ (toliau –<br />
Klubas) „aukso fondo“. Kai kuriø darbø<br />
autoriai pradëjo kurti, susirgæ psichikos<br />
liga ir pradëjæ lankyti Klubà. „Norime,<br />
kad þmonës, þiûrëdami á mûsø Klubo<br />
nariø paveikslus, galvotø apie psichikos<br />
ligonius ne kaip apie neágaliuosius, o<br />
kaip apie talentingus kûrëjus, – sako<br />
Klubo „13 ir Ko“ vadovë bei pirmosios<br />
dailës studijos Respublikinëje Vilniaus<br />
psichiatrijos ligoninëje ákûrëja psichiatrë<br />
Danguolë Survilaitë. – Meno terapija –<br />
pasaulyje seniai þinomas vienas efekty-<br />
viausiø pacientø reabilitacijos ir socialinës<br />
integracijos bûdø. Lietuvoje mes<br />
buvome pirmieji, pritaikæ meno terapijà<br />
psichikos ligoniams. Jos dëka ne vienam<br />
savo pacientui padëjome ne tik realizuoti<br />
save, bet ir suteikëme galimybæ kitaip<br />
paþvelgti á savo gyvenimà, paþenklintà<br />
sunkios ligos.“ Paveikslai, kuriuos sukuria<br />
psichikos sutrikimø patyræ asmenys,<br />
padeda nustatyti paciento savijautà, ligos<br />
paûmëjimà, kartais – net tikslià<br />
diagnozæ. Pasaulyje jau seniai tuo domimasi,<br />
net atsirado kelios atskiros psichiatrijos<br />
pakraipos – patografija (ligos<br />
eigos, patologijos nustatymas, remiantis<br />
asmenybës biografija, laiðkais, kûryba),<br />
psichopatologinë ekspresija (psichikos<br />
sutrikimø raiðka pacientø kûryboje).<br />
Gruodþio 3-oji – Tarptautinë þmoniø<br />
su negalia diena – pradëta minëti 1992<br />
metais, nutarus Jungtiniø Tautø Generalinei<br />
Asamblëjai. Ðios dienos tikslas –<br />
skatinti visuomenæ geriau suprasti neágaliøjø<br />
problemas, gerbti jø orumà, teises<br />
ir gerbûvá. Pasaulyje yra apie 600 mln.<br />
neágaliø þmoniø, tai yra apie 10 proc.<br />
gyventojø. Ðiø metø Tarptautinës þmoniø<br />
su negalia dienos ðûkis – „Tinkamas darbas<br />
neágaliems þmonëms“. Kûryba<br />
neágaliesiems – ne tik tinkamas<br />
uþsiëmimas, bet sudarius sàlygas, galëti<br />
bûti ir tinkamas darbas. Tai ypaè aktualu<br />
psichikos negalià turintiems<br />
þmonëms. Psichikos liga daþnai apriboja<br />
profesinius neágalaus þmogaus gebëjimus,<br />
taèiau atskleidþia jo kûrybiðkumà.<br />
Paroda Sveikatos apsaugos ministerijoje veiks iki metø pabaigos.<br />
Danguolë Survilaitë<br />
Klubo „13 ir Ko“ vadovë<br />
danga.su@centras.lt<br />
Kalëdinis sveikinimas vieniðam þmogui<br />
LR Sveikatos apsaugos ministerija<br />
bei Valstybinis psichikos sveikatos centras<br />
kvieèia visus prisijungti prie antrus<br />
metus organizuojamos akcijos „Kalëdinis<br />
sveikinimas vieniðam þmogui“. Pernai<br />
Valstybinio psichikos sveikatos centro<br />
pakviesti <strong>Lietuvos</strong> vaikai bei suaugusieji<br />
gausiai dalyvavo minëtoje akcijoje,<br />
kurdami kalëdinius atvirukus, kurie<br />
vëliau buvo iðdalinti vieniðiems, Kalëdø<br />
ðventes ligoninëse praleidusiems<br />
þmonëms.<br />
Akcijoje dalyvauti kvieèiami visi, bet<br />
kokio amþiaus þmonës, neabejingi kitø<br />
pergyvenimams, kurie nori padovanoti<br />
maþytæ ðventæ nepaþástamam, ligos slegiamam<br />
þmogui.<br />
2006 metais akcijoje ,,Kalëdinis sveikinimas<br />
vieniðam þmogui“ dalyvavo 82<br />
kolektyvai bei ðeimos. Ðiais metais prie<br />
jos prisijungia LR Sveikatos apsaugos<br />
ministerija, skatindama nepamirðti visø<br />
þmoniø, kurie dël paèiø ávairiausiø<br />
sveikatos sutrikimø ðventes pasitiks gydymo<br />
ástaigose.<br />
Gydymo ástaigos yra kvieèiamos aktyviai<br />
ásitraukti á ðià Kalëdinæ akcijà. Tai<br />
galima padaryti pateikiant koordinates<br />
asmens, kuris priimtø sukurtus atvirukus.<br />
Kûrëjø praðom po 5 atvirukus atsiøsti<br />
ir á Valstybiná psichikos sveikatos centrà.<br />
Jie taip pat bus iðdalinti kurios nors<br />
ligoninës pacientams.<br />
Sveikinimus siøsti arba pristatyti á<br />
nurodytas gydymo ástaigas iki<br />
<strong>2007</strong> 12 20 (sàraðus ir atsakingø asmenø<br />
kontaktus skelbsime nuo gruodþio 3 d.<br />
www.sam.lt ir www.vpsc.lt )<br />
Sveikinimø áteikimas ligoniams<br />
<strong>2007</strong> 12 20-12 31.<br />
Akcijos koordinatorë:<br />
Janina Utkuvienë<br />
tel.: 8 5 267 03 32; 267 03 78,<br />
el.paðtas: info@vpsc.lt<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
13
SVEIKINIMAI<br />
Vitalija<br />
Vitalija Domicelë Ðiauèiûnaitë-<br />
Sedrisovienë gimë 1945 m. Utenos rajone.<br />
Baigë Leliûnø vidurinæ mokyklà, o<br />
1966 m. – Utenos medicinos mokyklà.<br />
Taip prasidëjo ilgas ir prasmingas Vitalijos<br />
kelias psichiatrijoje. Kodël psichiatrijoje?<br />
Pati Vitalija pasakoja, kad studijuodama<br />
Utenos medicinos mokykloje<br />
Vitalija Sedrisovienë, antrieji jos darbo metai, 1967<br />
m., fotografuota ðalia buvusio psichoneurologinio<br />
dispanserio, nuo kalnelio, kur stovi pirmieji skyriai.<br />
praktikà atliko Utenos psichiatrijos ligoninëje.<br />
Pirmo apsilankymo ligoninëje<br />
metu jà apëmë begalinis gailestis ir neviltis,<br />
pamaèius þmones, uþdarytus uþ<br />
grotø, nebeturinèius vilties ir tokius nelaimingus.<br />
Vienas ið jø, ásikibæs á grotas,<br />
rëkë: „Iðleiskit mane ið èia, iðvaduokit!“<br />
– jo akys buvo pakraupusios ir pilnos<br />
viso pasaulio skausmo. Tai buvo psichikos<br />
ligonio ðauksmas, bet jis sukrëtë<br />
Vitalijà visam gyvenimui.<br />
Baigusi Medicinos mokyklà,<br />
1966-aisiais Vitalija atvyko dirbti á<br />
Vilniaus psichoneurologinæ ligoninæ<br />
(dabar – Vilniaus m. psichikos sveikatos<br />
centrà) Vasaros gatvëje, 5. Buvo gûdus<br />
sovietmetis. Vitalija dirbo moterø<br />
ûminiø bûkliø skyriuje, tad lengva nebuvo:<br />
teko patirti ne tik pacientø smurtà,<br />
bet ir sovietiniø vyr. seserø „auklëjimà“<br />
ir muðtrà. Rodos, natûralu bûtø pasiduoti,<br />
palûþti, taèiau Vitalija liko jautri<br />
svetimam skausmui, nelaimei ir liûdniems<br />
pacientø likimams... Arba jø<br />
pasveikimui ir laimei! Þinoma, daugelis<br />
pacientø pasveikdavo.<br />
Tame ûminiø moterø bûkliø skyriuje<br />
Vitalija triûsë 20 metø. Teko dirbti su<br />
nuostabiausiais gydytojais – Algirdu<br />
Kaunu, Milda Ruèinskiene, kurie buvo<br />
tikri Vitalijos bendraþygiai uþ<br />
þmogiðkumà psichiatrijoje. Vitalija mini<br />
savo bendraþyges, medicinos seseris<br />
(slaugytojas) Marijà Dulonienæ, Jadvygà<br />
Baèkienæ ir neeilinio likimo, jau anapilin<br />
iðkeliavusià Galinà Mackevièiûtæ,<br />
kuri Vitalijai buvo tikras atsidavimo pacientams<br />
idealas.<br />
Vitalija Sedrisovienë ir gyd. Milda<br />
Ruèinskienë pirmosios ásteigë Lietuvoje<br />
dienos stacionarà, kuris ðiø metø<br />
gruodþio mënesá ðvenèia savo 22-àjá<br />
gimtadiená! Ði naujovë greitai prigijo,<br />
nes dienos stacionaro kolektyvas kovojo<br />
uþ kiekvienà pacientà. Abi pasakoja,<br />
kad ir savaitgaliais, ir ðiaip pavakariais<br />
skambindavo ar vaþiuodavo aplankyti tø,<br />
kuriems reikëdavo kiek didesnës paramos<br />
ar palaikymo.<br />
Ilgametë dienos stacionaro vedëja<br />
gydytoja Milda Ruèinskienë pasakoja:<br />
„Petys petin dirbant su Vitalija prabëgo<br />
20 metø. Ypaè ásimintini pirmieji metai<br />
dienos stacionare. Pradëjome kurti DS<br />
praktiðkai nuo nulio – turëjome tik vizijà,<br />
koká já norëtume matyti, didelá entuziazmà<br />
ir... tuðèias, visai nepritaikytas<br />
darbui patalpas. Dabar kaip anekdotas<br />
skamba istorija apie tai, kaip mudvi su<br />
Vitalija, sunkiai „pramuðusios“ Sveikatos<br />
apsaugos ministerijoje paskyrà,<br />
vaþiavome á Pravieniðkiø pataisos darbø<br />
kolonijà rinktis baldø, konsultavomës<br />
su nuteistaisiais dël jø kokybës. Ir koká<br />
didelá, tiesiog vaikiðkà dþiaugsmà<br />
patyrëme parsiveþusios tuos baldus.<br />
Ðiais laikais tokie iðgyvenimai tiesiog<br />
sunkiai suprantami.<br />
Manau, kad man labai pasisekë, jog<br />
teko laimë 22 metus dirbti kartu su Vitalija<br />
kaip su vyresniàja sesute (slaugytoja).<br />
Visada ðalia manæs buvo þmogus,<br />
1967 m., prie áejimo á pirmus skyrius. Vitalija (antra ið deðinës) su pirmo<br />
moterø skyriaus sanitarëmis.<br />
1983 m., Vilniaus m. PSC Medicinos seserø kvalifikacijos këlimo komisija<br />
(antra ið deðinës – gyd. Milda Ruèinskienë, ketvirta ið deðinës – Vitalija<br />
Sedrisovienë).<br />
14 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
SVEIKINIMAI<br />
2005 m., Vilniaus rotuðë. Padëkos raðto áteikimas geriausiai Vilniaus m. PSC metø slaugytojai.<br />
sugebantis ne tik gerai atlikti tiesioginá<br />
savo darbà, bet labai mylintis pacientus,<br />
nuoðirdþiai iðgyvenantis dël jø bëdø,<br />
problemø, skubantis á pagalbà. Vitalija<br />
turi Dievo dovanà – intuicijà, leidþianèià<br />
pajusti pacientà, ávertinti jo bûsenà, o tai<br />
labai svarbu dirbant su paûmëjusios<br />
bûklës pacientais dienos stacionaro sàlygomis“.<br />
Ðiemet Vitalija iðeina á pensijà. Taip<br />
tyliai, be pagyrø ir apdovanojimø, ið psichiatrijos<br />
pasitraukia iðtisa karta medikø,<br />
kurie bene sunkiausiais laikais atidavë<br />
save, savo gyvenimus profesijai, psichiatrijai.<br />
Matyt, tai ir paakino mane paraðyti<br />
ðá straipsnelá á „Psichiatrijos þinias“. Að<br />
pats psichikos sveikatos slaugytoju Vasaros<br />
g. ligoninëje dirbu beveik penkeri<br />
metai ir èia sutikau labai daug gydytojø,<br />
slaugytojø, slaugytojø padëjëjø, kurie<br />
gyvena ir dirba taip, kaip Vitalija... Vitalija<br />
– skyriaus, kuriame dirbu,<br />
vyresnioji slaugytoja. Meilæ psichiatrijai,<br />
meilæ þmogui ir gyvenimui – tikrai<br />
nebijau ðitø garsiø þodþiø – didele dalimi<br />
padovanojo man Ji. Tai dovana, uþ<br />
kurià net padëkos þodþiø tiesiog per<br />
maþa! Aèiû Jums, Vitalija!<br />
Manau, kad galiu pasiraðyti viso dienos<br />
stacionaro kolektyvo vardu – ir tai<br />
labai dþiugina!<br />
Valdas Èësna,<br />
psichikos sveikatos slaugytojas<br />
AEP CONGRESS NEWS: SEPTEMBER <strong>2007</strong><br />
Abstracts | Registration | Accommodation<br />
AEP 2008, Nice: Call for Abstracts Open!<br />
Join us for the 16th European Congress of Psychiatry, which is set to take place in the sunny Southern<br />
France location of Nice, April 5-9, 2008.This important gathering of psychiatrists from across the globe attracts<br />
all of the top names in psychiatry, who meet yearly to discuss the latest developments in psychiatric research<br />
and practice.<br />
ABSTRACT DEADLINE: OCTOBER 15, <strong>2007</strong><br />
The Core Organizing and Scientific Committee is pleased to invite you to submit abstracts for presentation at the<br />
16th European Congress of Psychiatry. Abstracts may be submitted online at: www.kenes.com/aep/call.asp<br />
We look forward to welcoming you to Nice!<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
15
IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOS<br />
Buvome pirmieji psichiatrijos<br />
internai<br />
Pasirodþius „Psichiatrijos þiniose“ (<strong>2007</strong>, <strong>Nr</strong>.1) straipsniui apie J. Demidiukà, sulaukiau atsiliepimø,<br />
pagyrø ir pastabø. Daug kolegø pasakojo jiems þinomø detaliø apie þymøjá psichiatrà, neðë nuotraukas.<br />
Audronë Matulionienë ið Resp. Vilniaus psichiatrijos ligoninës (RVPL) papasakojo apie savo darbo pradþià,<br />
kai jos vadovas buvo J.Demidiukas.<br />
D.S.<br />
1971 m. baigiau<br />
Vilniaus universitetà.<br />
Ástojau ið antro karto<br />
(1970 m. nepavyko:<br />
tais laikais kasmet<br />
buvo dideli konkursai,<br />
buvau ið kaimo,<br />
jokiø paþinèiø neturëjau;<br />
per egzaminà, kitaip<br />
negu kartu su manim stojæ keli garsiø<br />
medikø vaikai, negavau laiko pasiruoðti,<br />
spræsdama uþdaviná ávëliau<br />
matematinæ klaidà). Psichiatrija susidomëjau<br />
dar studijø metais (pamaèiau,<br />
kad dël sveikatos problemø negalësiu<br />
bûti ginekologë, kaip planavau),<br />
pasiþymëjau greita reakcija, buvau nekantri,<br />
maniau, kad tokios savybës tinkamos<br />
psichiatrui. Tuomet bûdavo galingi<br />
neurologø ir psichiatrø draugijos susirinkimai<br />
– Vilniaus psichiatrijos ligoninës<br />
salë Vasaros gatvëje bûdavo pilna,<br />
net ant palangiø þmonës sëdëdavo,<br />
dalyvaudavome ir mes, studentai.<br />
Psichiatrijà pasirinkau, susiþavëjusi<br />
Dembinsku ir jo kompanija – tai buvo<br />
jauni psichiatrijos entuziastai, asmenybës,<br />
kurie atkakliai prieðinosi atgyvenusiai<br />
tvarkai (Radavièius, Kaunas,<br />
Alekseièikas, Vinkðna). (Tà patá prisimenu<br />
ir að – ir Vasaros g. salæ, kurioje<br />
nuo þmoniø gausos nebuvo kur atsisësti,<br />
o, mes, studentai, sulaikæ kvapà<br />
klausëmës jaunø psichiatrø diskusijø,<br />
stebëjome jø ginèus su senaisiais konservatyviais<br />
gydytojais, tik að Vinkðnos<br />
nepaþinojau, o penktuoju psichiatru,<br />
turëjusiu átakos mano pasirinkimui,<br />
laikau Goðtautà. Bet savo atsiminimus<br />
atidedu vëlesniam laukui. – D. S.). Ðie<br />
penki psichiatrai stengësi lietuvinti psichiatrijà<br />
(iki tol Vilniaus m. ligoninëje<br />
daugiausiai viskas vyko rusø kalba –<br />
susirinkimai, konferencijos, net istorijos<br />
daugiausiai buvo raðomos rusiðkai, nes<br />
didþiuma gydytojø buvo rusakalbiai).<br />
Studijø metais, vadovaujama doc.<br />
J.Andriuðkevièienës, paraðiau kelis<br />
mokslo darbus, kiek pamenu, apie kraujo<br />
pakitimus sergant psichozëmis. Ið<br />
mano kurso psichiatrais tapo Laisvë<br />
Aksomitaitë (Dembinskienë), Graþina<br />
Þalënaitë (dabar – Spudienë), Eugenijus<br />
Morkûnas, Tatjana Lavrova (vëliau<br />
– Friman, dirbo MSEK’e), Srolekas<br />
Zusmanavièius (girdëjau, kad dabar jis<br />
gyvena Izraelyje). Baigus studijas psichiatrijà<br />
pasirinkti buvo nelengva, buvo<br />
kelios vietos: kalëjimo ligoninë, gydytojo<br />
laboranto vieta psichiatrijos ligoninës<br />
laboratorijoje. 1971 m. Lietuvoje<br />
buvo pradëtas medikø mokymas internatûroje,<br />
psichiatrijos internatûra vyko<br />
Vilniuje (RVPL ir VPL) ir Kaune. Internatûrà<br />
atlikti buvau paskirta á Resp.<br />
Vilniaus psichiatrijos ligoninæ.<br />
Rugpjûèio mën. ligoninëje pasirodëme<br />
ðeðiese. Iki ðiol turiu interno<br />
paþymëjimà <strong>Nr</strong>. 4 (neatsimenu, kas gavo<br />
pirmàjá numerá). Mus nusiuntë á skyrius,<br />
laikinai vadovauti buvo paskirti skyriø<br />
vedëjai. Buvau paskirta á 4-tàjá vyrø<br />
skyriø (dabar – universitetiná). Buvau<br />
drovi ilgaplaukë, neseniai iðtekëjusi.<br />
Psichiatrijos neiðmaniau (praktiniø psichiatrijos<br />
uþsiëmimø ciklas truko tik<br />
2 savaites), neþinojau, kaip ir kà reikës<br />
dirbti. 4-ojo skyriaus vedëja atostogavo.<br />
Gyd. A. Bernadiðius, kuris pavadavo<br />
vedëjà, paskyrë man vienà ligoná, parodë,<br />
kaip já reikia tirti, apraðyti. Apraðiau<br />
já ir sëdþiu visà savaitæ. Sëdim su<br />
kolegomis kabinete, kalbamës. Kolegos<br />
gàsdina: „Ateis vedëja, ji tave prigriebs“.<br />
16 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOS<br />
Jaunesni skyriø gydytojai mus erzindavo,<br />
koketuodavo su mumis.<br />
Pavyzdþiui, per skyriaus rytiná susirinkimà<br />
atsisës J. Razaliûnas (jis dirbo<br />
skyriuje antraeilëse pareigose, tuomet<br />
buvo org. metodinio skyriaus vedëjas),<br />
ásispoksos á mane, gali visà susirinkimà<br />
þiûrëti nenuleisdamas akiø. Arba kolegos<br />
susitaræ duoda man gydyti visus ligonius<br />
su seksualinëmis problemomis – tuos,<br />
kuriuos kitiems skyriaus gydytojams<br />
gydyti seniai nusibodo. Vartau psichiatrijos<br />
uþraðus, ieðkau, kas buvo pasakojama<br />
apie lytinius sutrikimus – nieko<br />
nerandu. O ligoniai sekioja skyriuje<br />
paskui mane ir visi nori man savo lytinius<br />
organus parodyti. Arba dar. Einu<br />
ryte á darbà, ið paskos eina J. Janulionis<br />
su P. Jusaièiu (jie dirbo 4-ame moterø<br />
skyriuje, esanèiame virð 4-o vyrø skyriaus)<br />
ir garsiai kalbasi, prisimena, kaip<br />
psichiatrei Violetai ligonis ilgus plaukus<br />
rovë: „O ðitos Matulionienës dar ilgesni<br />
plaukai, tai bus ligoniams dþiaugsmo –<br />
kaip griebs, apsuks apie rankà, trenks<br />
galvà á sienà, tai þinos“. Kità dienà ateinu<br />
á darbà, plaukus susisukusi á kuodà. Vël<br />
girdþiu: „O, matai, koká kuodà pasidarë<br />
– kaip varnalizdá, èia, Naujojoje Vilnioje,<br />
pilna varnø, bus kur nusið…“ Dieve,<br />
manau, su ligoniais dar kaip nors bendrà<br />
kalbà surasiu, bet kaip reikës sutarti<br />
su kolegomis? Ligoninëje psichiatru dirbo<br />
keliais metais anksèiau baigæs Jofë,<br />
pasiskundþiau jam, jis mane ëmë raminti:<br />
„Palauk, ateis Daugirdienë, ji – labai<br />
gera psichiatrë, mokykis ið jos ir á niekà<br />
nekreipk dëmesio“.<br />
Vienà dienà pasirodë vedëja<br />
D.Daugirdienë: álëkë kaip viesulas,<br />
durys tik pokðt; pamatë, kad geriame<br />
kavà, paklausë: „Tai kà, kavà geriate,<br />
flirtuojate?“ Neeilinë buvo asmenybë,<br />
greita, energinga, graþi, puoðniai rengësi,<br />
psichiatrijos þvaigþdë, puiki klinicistë,<br />
labai gerai organizuodavo darbà<br />
skyriuje. Ji sakydavo: „Jei nori pamatyti<br />
isterinës asmenybës atvejá – studijuok<br />
mane“. Ásiminiau vienà jos sakiná, kuris<br />
man visada pravertë: „Panikuoti reikia<br />
laiku, o ne mirus ligoniui“. Stuburo<br />
punkcijas darydavo meistriðkai, artistiðkai,<br />
tai bûdavo tiesiog teatras. Daugirdienës<br />
vadovaujamame skyriuje dirbau<br />
2 mën. Namo mus veþdavo ligoninës<br />
autobusiukas, prisidëjus internams, trûko<br />
vietø, tai vyresnës gydytojos iðvarë<br />
mus ið autobusiuko, pareiðkë, kad „per<br />
tuos internus nëra vietos padorioms daktarëms“.<br />
Vëliau á darbà vaþinëdavome<br />
miesto autobusais, taigi galëdavom iðvengti<br />
vakariniø administracijos patikrinimø<br />
ligoninës autobusiuke. Tiesà<br />
sakant, visà gyvenimà man norëjosi nors<br />
pusvalandþiu ið darbo iðeiti anksèiau.<br />
Vëliau internatûrai vadovavo RVPL<br />
direktoriaus pavaduotojas J. Demidiukas,<br />
jis mus reguliariai mokë. Kartà per<br />
savaitæ bûdavo seminarai, visi susirinkdavome,<br />
nagrinëdavome literatûrà, ligonius.<br />
Nagrinëdavome Bilikievièiaus<br />
knygà, kurià Demidiukas labai mëgo<br />
(T.Bilikiewicz. „Psychiatria kliniczna“,<br />
1969. – D. S.). Demidiukas labai þavëjosi<br />
lenkø psichiatrais, psichologiniais testais<br />
(tuomet TSRS psichiatrijoje pradëta<br />
taikyti psichologijà), daug mums pasakodavo<br />
apie uþimtumà Paþaislyje. Prisimenu,<br />
kaip pasakojo, kad net priimant á<br />
darbà sanitarus bûdavo konkursai, ir pasirinkdavo<br />
bûtent tuos, kurie gerai<br />
dainuodavo ar mokëdavo groti kokiu<br />
nors instrumentu. J. Demidiukas buvo<br />
mane nusivedæs á kalëjimà, ten, kalëji-<br />
Su RVPL internatûros vadovu Jevgenijumi Demidiuku internai: Eugenijus Morkûnas, Graþina<br />
Spudienë, Audronë Matulionienë, Jûratë Morkûnienë ir Srolekas Zusmanavièius.<br />
Internatûros egzamine doc. Juzefa Andriuðkevièienë ir RVPL vyr. gyd. pavaduotojas J.Demidiukas.<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
17
IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOS<br />
mo skyriuje (tada 6a), dalyvavau teismo<br />
psichiatrijos ekspertizëje. Jis buvo didelis<br />
demokratas, kas tais laikais buvo<br />
neáprasta. Atëjæs á skyriø, ligoniams visada<br />
paduodavo rankà. Jis man áskiepijo<br />
dorà poþiûrá á profesijos prestiþà, tuo<br />
labai didþiuojuosi. Laikiau save Demidiuko<br />
mokine, tà nuolat pabrëþdavau.<br />
Kai vëliau dirbau Vilniaus psichiatrijos<br />
ligoninëje, ne kartà teko ið administracijos<br />
iðgirsti: „Èia jums ne Naujoji Vilnia“.<br />
Nesupratau, kà tuo norëta pasakyti –<br />
vyko tylus karas tarp ðiø dviejø ligoniniø.<br />
Atsimenu RVPL naktines vizitacijas.<br />
3 val. nakties seselë keldavo budintájá<br />
gydytojà, kuris turëdavo eiti per skyrius.<br />
Radus miegantá, reikëdavo raðyti praneðimà<br />
(„raportà“). Kartà radau miegantá<br />
sanitarà, pajudinau uþ peties, jis greit<br />
paðoko, sako: „Að nemiegu, nemiegu“.<br />
Neparaðiau raporto, o su manim budëjæs<br />
felèeris mane apskundë. Informacija<br />
RVPL veikë nepriekaiðtingai. Internatûros<br />
pabaigoje ëmiau lauktis, bet<br />
niekam nepasisakiau, ir toliau budëjau.<br />
Kartà atsiskaitant uþ budëjimà vyr. gydytojas<br />
J. Gliauberzonas paklausë, kas<br />
man yra, kodël tokia iðblyðkusi, sakau,<br />
kad mano padëtyje tai nieko stebëtina.<br />
Suþinojæs prieþastá, liepë vaþiuoti namo,<br />
net savo maðinà davë, ir daugiau budëti<br />
naktimis neleido.<br />
Internatûra truko metus. Kiekvienas<br />
internas turëdavo gydyti po 4 ligonius.<br />
Vienà kartà reikëdavo pristatyti ligoná<br />
ligoninës konferencijoje. Man teko teismo<br />
ekspertinis ligonis, reikëjo diferencijuoti<br />
tarp ðizoidinës psichopatijos ar<br />
pseudopsichopatinës ðizofrenijos.<br />
Apibendrindama gyd. D. Daugirdienë<br />
sakë, kad toks atvejis – per sunkus<br />
diferencijuoti gydytojai internei.<br />
Dabar rezidentûra vyksta pagal jau<br />
nusistovëjusias taisykles. Mûsø internatûra<br />
buvo rezidentûros pradþia. Tada,<br />
kai mes buvome internai, nebuvo nei<br />
mokymo sistemos, nei nuostatø;<br />
mokëmës mes, mokësi ir mûsø vadovai.<br />
Bet buvo neraðytos taisyklës, kaip reikia<br />
elgtis, dirbti, budëti. Tø taisykliø po<br />
trupiná mokëmës ið vyresniø kolegø,<br />
kurie labai noriai dalijosi su mumis savo<br />
þiniomis. Kiek teko girdëti, bûtent psichiatrai,<br />
skirtingai nuo kitø specialybiø<br />
gydytojø, iki ðiol pasiþymi tokiu geranoriðkumu<br />
jaunesniems kolegoms.<br />
Uþraðë Danguolë Survilaitë,<br />
Psichiatrë<br />
LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJA<br />
LPA VILNIAUS KRAÐTAS<br />
LIETUVOS SUICIDOLOGIJOS ASOCIACIJA<br />
Kvieèia á konferencijà<br />
,,EKZORCISTAI IR PSICHIATRAI”<br />
Konferencija ávyks <strong>2007</strong> m. gruodþio 14 dienà<br />
Vilniuje, Nacionalinio Dramos Teatro Maþojoje Salëje<br />
(áëjimas ið Odminiø gatvës 9 namo, rodyklë á Maþàjà Salæ).<br />
PROGRAMA<br />
Pirmininkauja: Prof. habil. dr. Algirdas Dembinskas, gyd. Alvydas Navickas<br />
13.30 Registracija<br />
14.00 “Psichiatrijos istoriniai aspektai”.<br />
Prof. habil. dr. Algirdas Dembinskas<br />
14.20 “Egzorcizmas katalikø baþnyèioje: istorija ir dabartis”.<br />
Teologijos mokslø daktaras, kunigas Arnoldas Valkauskas<br />
(kunigas ekzorcistas)<br />
15.00 ,,Piktosios dvasios apsëdimo kriterijai”.<br />
Istorijos mokslø daktaras,<br />
kunigas Marek Adam Dettlaff (kunigas ekzorcistas)<br />
15.40 ,,Magija Europoje ðiandien” Poetas Edmondas Kelmickas<br />
16.10 Diskusijos. Videofilmai: Ekzorcizmo pavyzdþiai.<br />
16.30 Kava<br />
17.00 Spektaklis: Marie-France Marsot „Laukim skambuèio“,<br />
reþisierius Valentinas Masalskis<br />
18.00 Paþmonys<br />
Organizacinis komitetas<br />
18 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
NUOMONËS<br />
Maþas kupstelis didelá veþimà verèia<br />
Panaðu, kad jau áþengiame á tà laikotarpá,<br />
kai metas pagalvoti ir apie psichiatrijos<br />
valdymo tobulinimà. Manau,<br />
kad bûtø visai sveika pradëti apie tai<br />
diskutuoti. Taigi jau turime patvirtintà<br />
strategijà, bet jos ágyvendinimas – tikras<br />
iððûkis. Gal tokia diskusija bûtø naudinga<br />
ir veiksmø plano kûrëjams?<br />
Pradëdamas dëstyti temà norëèiau<br />
pateikti keletà sëkmingiausiø kompanijø<br />
valdymo koncepcijø, kurios, jø iniciatoriø<br />
teigimu, uþtikrina sëkmæ. „Mes ásitikinome,<br />
kad pagrindinis sëkmës<br />
veiksnys – tai paprasèiausiai sutelkti<br />
jëgas kiekvienai praktinei problemai<br />
iðspræsti ir jà iðspræsti tuoj pat“,<br />
„Mokymasis ir paþanga galimi tik<br />
tada, kai yra ið ko mokytis, ir tas<br />
kaþkas, t. y. mokymo ir paþangos turinys,<br />
yra koks nors uþbaigtas veiksmas“,<br />
„Prieð leisdami idëjai iðsikvëpti<br />
ir pasiduodami kokiam nors grieþtai<br />
racionaliam idëjos vertinimui, kuriuo<br />
siekiama átikinti mus, kad ji nebus<br />
veiksminga, uþduodame sau klausimà:<br />
„Ar yra koks nors nebrangus<br />
bûdas ðià idëjà iðbandyti?“<br />
Ðá kartà kalbësiu apie bûtinybæ ávesti<br />
psichikos sveikatos centruose registratoriø-statistikø<br />
pareigybæ. Esu<br />
susipaþinæs su ne vieno PSC darbu, ir<br />
bene labiausiai man kliûva tai, kad juose<br />
dirbanèios slaugytojos didþiàjà laiko<br />
dalá turi gaiðti su popieriais, uþuot dirbdamos<br />
su pacientais, dalyvaudamos programose.<br />
Manau, kad tai ypaè opi problema<br />
maþuose PSC. Todël mano siûlymas<br />
labai paprastas – ávesti registratoriøstatistikø<br />
etatus. Manau, ir Valstybiniam<br />
psichikos sveikatos centrui bûtø labai<br />
naudinga turëti tiesioginius kompanionus.<br />
Þinoma, vertëtø pagalvoti apie tokiø<br />
specialistø ir slaugytojø papildomus<br />
mokymus, bet vargu ar tai bûtø didelë<br />
problema.<br />
Pabandykime apskaièiuoti, kiek tai<br />
kainuotø. Sakykime, maþuosiuose centruose<br />
pakaktø vieno etato, o didesniuose<br />
reikëtø keliø. Taigi apytiksliai reikëtø<br />
ásteigti apie 100 etatø. Tarkime, vieno<br />
etato atlyginimas bûtø 1200 litø. Vadinasi,<br />
per metus reikëtø 1 440 000. Suapvaliname<br />
ir gauname 1,5 milijono. Taigi<br />
viso labo uþ pusantro milijono gana esmingai<br />
pagerinti PSC teikiamø paslaugø<br />
lygá. Nemanau, kad bûtø sudëtinga<br />
pagrásti iðsamiau, kam to reikia ir kaip<br />
ið tikrøjø po tokios nedidelës reformos<br />
galëtø pakisti PSC darbas ir teikiamos<br />
paslaugos. Kitas dalykas, kad tai leistø<br />
pasiruoðti tolimesnei ambulatoriniø paslaugø<br />
plëtrai, kuri, visi suprantame, yra<br />
neiðvengiama. Nors klausimas atrodytø<br />
ir nedidelis, bet ne toks ir paprastas, nes<br />
prisitaikyti prie kitokio darbo pobûdþio<br />
prireiks keliø metø.<br />
Man paèiam bûtø ádomiausia iðgirsti<br />
prieðingus argumentus – kodël to<br />
nereikia? Kodël to negalima padaryti<br />
pakankamai greitai? Kodël geriau ið viso<br />
nieko nedaryti, verèiau palaukti, kol bus<br />
parengtas iðsamus veiksmø planas 100<br />
metø á prieká? Kiek laiko bus kuriamas<br />
iðsamus veiksmø planas? Kas bus atsakingas<br />
uþ tai, kad tas veiksmø planas<br />
bûtø tikrai teisingas, ir kas ávertins, kad<br />
jis pats teisingiausias? Ðie klausimai man<br />
tikrai yra ádomûs. Manau, kad ne tik<br />
man.<br />
Vaikø psichiatras<br />
Ramûnas Likas<br />
Psichoterapijos ir psichiatrijos bendradarbiavimas<br />
Vilniaus Universiteto ir <strong>Lietuvos</strong> grupinës analizës draugijos ketveriø metø<br />
programa<br />
Psichodinaminë grupinë psichoterapija<br />
n Baigimo paþymëjimas, suteikiantis teisæ dirbti psichoterapeutu.<br />
n Paskaitos, seminarai ir asmeninis patyrimas grupëje.<br />
n Mokymai vyksta prailgintais savaitgaliais, pradþia 2008 sausio mën.<br />
Daugiau informacijos: www.psichoterapijos-mokymas.org; vpsc@takas.lt;<br />
tel.+370 686 09894.<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
19
NUOMONËS<br />
Psichiatrai ir privatizavimas<br />
Vaikø psichiatras Ramûnas Likas<br />
Á ðià temà norëèiau paþvelgti kiek<br />
plaèiau. Pajudëjo prieðdarbinës reabilitacijos<br />
klausimai. Diskutuojama ir dël<br />
pensionatø ateities. Pats ásitikinau, kad<br />
giminaièiai pradeda forminti savo<br />
artimuosius á pensionatus jau bûdami<br />
iðsekinti ir fiziðkai, ir dvasiðkai. Galbût<br />
tas atidavimas á globos ástaigà neávyktø<br />
ar bûtø atitolintas, jei kas nors padëtø<br />
ðeimai ligoná slaugyti. Bendraudamas su<br />
dirbanèiais uþsienyje pastebëjau, kad<br />
vienas ið populiaresniø uþsiëmimø –<br />
priþiûrëti vaikus, senukus ir ligonius. Ir<br />
daþniau teko susidurti su tais atvejais (logiðka,<br />
kai dirbama nelegaliai), kai uþ<br />
paslaugas susimoka pati ðeima. Taigi<br />
padariau iðvadà, kad ir turtingose ðalyse<br />
toli graþu ne visà pagalbà uþsikrauna sau<br />
ant peèiø valstybë. Man sunku bûtø<br />
spræsti (ypaè lyginant skirtingas ðalis),<br />
kokia rûpesèio silpnesniaisiais<br />
visuomenës nariais dalis gula ant valstybës<br />
peèiø, o kokià dalá prisiima patys<br />
þmonës, bet vis dëlto padariau iðvadà,<br />
kad kuo daugiau yra pasiturinèiø ðeimø,<br />
tuo daugiau atsakomybës jos gali prisiimti.<br />
Kitaip sakant, kuo didesnë ir<br />
stipresnë vidurinioji klasë, tuo maþesnæ<br />
naðtà reikia prisiimti valstybei. Pas mus<br />
lyg nusistovëjo poþiûris, kad visà socialinæ<br />
pagalbà turi prisiimti valstybë (galbût<br />
panaðiai yra Skandinavijos ðalyse,<br />
bet jos turi aukðèiausià pasaulyje<br />
pragyvenimo lygá), bet gal bûtø teisingiau<br />
reikalauti ið valstybës konkreèiø<br />
veiksmø, skatinanèiø spartesná viduriniosios<br />
klasës augimà? Dabar viena<br />
partija tai laiko bene pagrindiniu savo<br />
tikslu, todël man kiek nepatogu apie tai<br />
raðyti, bet, manau, reikia. Taigi pabandysiu<br />
trumpai paanalizuoti Lietuvoje<br />
vykusius ir vykstanèius procesus ðiuo<br />
poþiûriu ir ðiek tiek paþvelgti á perspektyvà.<br />
Pirmiausia atkreipsiu dëmesá á teisiø<br />
á ikikariná turtà atstatymà. Nuostata ið<br />
esmës teisinga, tik, mano nuomone,<br />
reikëjo, remiantis senaties terminu,<br />
padaryti korektûras, kad natûra þemæ gali<br />
atsiimti tik tie, kurie yra betarpiðkai su<br />
ja susijæ, o kitiems bûtø geriau kompensuoti<br />
didesniais akcijø paketais, miðku<br />
ar likusia po þemës reformos þeme.<br />
Maþdaug toks poþiûris bûtø labiau<br />
padëjæs Lietuvoje kurti viduriniàjà klasæ<br />
ir kiek kitokiu keliu bûtø pakreiptas<br />
privatizavimo procesas (ne taip aktyviai<br />
jame bûtø dalyvavæ „berniukai“) ir<br />
þemës ûkio reforma.<br />
Pateiksiu kità pavyzdá, kaip neiðnaudojamos<br />
viduriniosios klasës kûrimo<br />
galimybës – pakalbësiu apie vaistines.<br />
Paèioje pradþioje jø kûrimas nebuvo per<br />
daug stipriai reglamentuotas, todël jos<br />
steigësi gana stichiðkai, o kartais juokingai<br />
– viena prieðais kità. Maþdaug<br />
1998 metais jø Lietuvoje jau buvo kiek<br />
per daug. Praktiðkai tuo metu ir ávyko<br />
lûþis: ástatyminë bazë leido kurtis vaistiniø<br />
tinklams, tad pavienës privaèios ir<br />
savivaldybiø vaistinës nebegalëjo<br />
konkuruoti kainomis, nes dël nedideliø<br />
savo apyvartø negalëjo iðsikovoti ið didmenininkø<br />
tokiø pat nuolaidø, kokias<br />
gavo tinklø atstovai. Taigi provizoriai ið<br />
esmës tapo specifinës srities pardavëjais.<br />
Taèiau galëjo bûti ir kitaip. Tikrai buvo<br />
á kà pasiþiûrëti. Man labiausiai patiko<br />
(ðalies dabar neprisimenu) ðtai toks modelis.<br />
Vaistiniø tankis apskaièiuotas taip,<br />
kad vienai tektø maþdaug 4,5 tûkstanèio<br />
gyventojø (kritinë riba, kai vaistinë dar<br />
gali iðsilaikyti – maþdaug 3 tûkstanèiai).<br />
Nustatyti minimalûs atstumai. Vaistinës<br />
(tik vienos) savininku gali bûti tik provizorius.<br />
Po jo mirties vaistinë negali<br />
atitekti giminaièiams, o skelbiamas<br />
konkursas, ir jeigu kuris nors ið velionio<br />
vaikø turi provizoriaus iðsilavinimà, jis<br />
gali tiesiog dalyvauti tame konkurse.<br />
Panaði sistema bûtø labai tinkama.<br />
Pakalbëkime apie jau lyg ir vykstantá<br />
sveikatos prieþiûros ástaigø privatizavimo<br />
procesà. Áþvelgiu poþymius, kad ir<br />
ðis procesas vyks pagal vaistiniø tinklø<br />
modelá. Prieð kelis metus buvo kilæs ðurmulys<br />
dël GMP privatizavimo. Idëja<br />
paprasta: firma X norëjo perimti GMP<br />
tinklà ið esmës uþ „graþias akis“. Kai kur<br />
perëmë, bet daug kur – ne. Ðiaip tai<br />
greièiausiai ir Lietuvoje bus vienas pagalbos<br />
telefonas ir pats GMP sujungimas<br />
á tinklà ið esmës neiðvengiamas, bet<br />
klausimas, kodël valstybë negalëtø visø<br />
jø sujungti á tinklà ir visà tinklà privatizuoti<br />
uþ normalius pinigus, kuriuos<br />
galëtø toliau panaudoti sveikatos apsaugos<br />
reformai, kad ir psichiatrijos<br />
ambulatoriniø paslaugø plëtrai?<br />
Kitas klausimas – ðeimos gydytojai,<br />
o tiksliau, poliklinikos, nes Pasaulio banko<br />
pinigai, skirti ðeimos gydytojø kabinetams,<br />
deja, nepadëjo decentralizuoti<br />
sistemà. Bet galëjo bûti ir kiek kitaip.<br />
Dirbant prie strateginio miesto plano ir<br />
apmàstant galimus variantus man bene<br />
labiausiai patiko ðeimos gydytojø kabinetø<br />
perkëlimas á vaikø darþelius. Vaikø<br />
darþeliai iðdëstyti taip, kad bûtø arti<br />
gyventojø, todël iðskirti tokiame<br />
darþelyje kampà gydytojo kabinetui ir<br />
árengti atskirà áëjimà nebûtø sunku. Juk<br />
ir poliklinikos, ir darþeliai pavaldûs toms<br />
paèioms savivaldybëms. Neabejotinai tai<br />
leistø pagerinti vaikø prieþiûrà. Tokius<br />
kabinetus galëtø aptarnauti ta pati buhalterija,<br />
jei kas nenorëtø uþsiimti tuo pats.<br />
Bet yra kaip yra... Dabartiniu metu vis<br />
labiau kirba klausimas, kad reikia privatizuoti<br />
ðeimos gydytojø paslaugas, bet<br />
jokio decentralizacijos modelio nëra, o<br />
patys gydytojai neturi prikaupæ tiek lëðø,<br />
kad imtø ir patys laisvai susiprivatizuotø.<br />
Matyti ir vienokiø, ir kiek kitokiø<br />
pastangø privatizuoti poliklinikas, bet<br />
esmë ta pati – tas pats kolûkis, tik kitose<br />
rankose. Tame fone ne visai aiðku, kokia<br />
gi yra psichiatrijos ambulatorinës grandies<br />
ateitis. Ar bus einama vaistiniø tinklø,<br />
ar kolûkiø keliu, o gal ið pagarbos<br />
sau sukursime kà nors tokio, dël ko nebus<br />
gëda?<br />
20 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
NUOMONËS<br />
„Davatkos ir rëksmingi<br />
ðventeivos“ taip pat<br />
þmonës<br />
Dr. Aurelijus Veryga<br />
Nacionalinës tabako alkoholio kontrolës koalicijos prezidentas<br />
Bûtina sureaguoti á daug diskusijø<br />
visuomenëje sukëlusá „<strong>Lietuvos</strong> ryto“<br />
dienraðtyje iðspausdintà interviu su psichoterapeutu<br />
E.Laurinaièiu – „Lietuviø<br />
tauta – tikrai neprasigërusi“.<br />
Pirmiausia keletas citatø ið straipsnio:<br />
„...Pertraukdamas sutartiná politikø ir<br />
davatkø chorà pirmasis apie tai iðdráso<br />
prabilti psichoterapeutas E.Laurinaitis“,<br />
„...Rëksmingoms ðventeivoms<br />
pataikaujanèiais sprendimais politikai<br />
tikisi pelnyti bent dalies visuomenës simpatijø“<br />
ir t.t.<br />
Kas gi tos davatkos ir rëksmingi<br />
ðventeivos, kurie taip neátinka dienraðèio<br />
þurnalistui ir gerbiamam psichoterapeutui.<br />
Visuomenë turbût pastebëjo, kad á<br />
alkoholio kontrolæ ásitraukia vis daugiau<br />
nevyriausybiniø organizacijø ir fiziniø<br />
asmenø. Tai ne tokia jau maþa visuomenës<br />
dalis. Tarp tokiø organizacijø,<br />
kurios aktyviai reiðkia savo nuostatas dël<br />
alkoholio kontrolës paminëtinos tokios<br />
organizacijos kaip <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />
asociacija, <strong>Lietuvos</strong> psichologø sàjunga,<br />
<strong>Lietuvos</strong> visuomenës sveikatos asociacija,<br />
Nacionalinë sveikatos taryba, Nacionalinë<br />
vartotojø konfederacija, <strong>Lietuvos</strong><br />
nukentëjusiøjø autoávykiuose<br />
asociacija, Pasaulio sveikatos organizacijos<br />
biuras Lietuvoje, <strong>Lietuvos</strong> higienistø<br />
sàjunga, Nacionalinë tabako ir<br />
alkoholio kontrolës koalicija, <strong>Lietuvos</strong><br />
studentø medikø asociacija, Vysk.<br />
M.Valanèiaus blaivybës sàjûdis, <strong>Lietuvos</strong><br />
tëvø forumas ir t.t. Tai ðitas organizacijas<br />
ir jas atstovaujanèius asmenis<br />
dienraðtis ir Laurinaitis iðvadino davatkomis<br />
ir rëksmingais ðventeivomis. Kai<br />
davatkø (arba kitaip sakant tikinèiøjø)<br />
baidosi komunistiná aklëjimà turintis<br />
premjeras, tai dar galima suprasti, taèiau<br />
kai tokiais terminais svaidosi þurnalistai<br />
ar net psichoterapeutas, jau darosi maþø<br />
maþiausiai keista.<br />
Bûdamas visuomenës sveikatos srityje<br />
dirbanèiu mokslininku galiu atsakingai<br />
patvirtinti, kad dauguma publikacijoje<br />
iðdëstytø E.Laurinaièio minèiø yra<br />
realybës neatitinkanèiø ir melagingø faktø<br />
kratinys. Dar daugiau, kai kurios mintys<br />
beveik paþodþiui sutampa su alkoholio<br />
gamintojø ir ypatingai aludariø<br />
iðsakomomis mintimis apie alkoholiniø<br />
gërimø reklamà ir pan. Derëtø priminti,<br />
kad, aludariai jau turi praktikos papirkinëdami<br />
garsius <strong>Lietuvos</strong> medikus,<br />
kultûros ir sporto veikëjus. Tai kodël<br />
nenusipirkus ir vieno ið garsiausiø Lietuvoje<br />
psichoterapeutø.<br />
Nebematau prasmës faktais ir tyrimø<br />
duomenimis paneiginëti straipsnyje iðdëstytø<br />
melagingø faktø. Moksliniø tyrimø<br />
duomenis gali rasti kiekvienas internetu<br />
besinaudojantis <strong>Lietuvos</strong> gyventojas<br />
moksliniø tyrimø domenø bazëse.<br />
Ten galima rasti ir tyrimus apie alkoholiniø<br />
gërimø reklamos þalà, jaunimo<br />
vartojimo paplitimà ir kitus dalykus,<br />
kuriø E.Laurinaitis teigia neegzistuojant.<br />
Alkoholio pramonë dabar tapo kaip<br />
niekada vieninga. Jos pageidavimu<br />
Premjeras sukûrë darbo grupæ, kurioje<br />
surankiota pirmiausia ðio verslo grietinëlë.<br />
Dar daugiau, ðioje grupëje jau<br />
buvo pasiûlyta balsuoti uþ tai, kurie<br />
moksliniai tyrimai tinkami, o kurie ne.<br />
O pasipelnyti sumanæ tyrëjai jau siûlosi<br />
uþ 200 000 litø atlikti „stebuklingus“<br />
tyrimus, kurie nustatytø pagrindinæ lietuviø<br />
girtavimo prieþastá. Maþa to aludariai<br />
pareiðkë, kad reikia maþinti alkoholio<br />
daromà þalà, nemaþinant alkoholio<br />
suvartojimo.<br />
Keista, kad gerbiamas psichoterapeutas<br />
taip ir nesuprato, kad tokie pasisakymai<br />
ir alkoholio gamintojø pastangos<br />
baigia suprieðinti gyventojus, nuolat<br />
prieðina ir klaidina <strong>Lietuvos</strong> ástatymø<br />
leidëjus, kultûros ir sporto veikëjus. Viskas<br />
pajungiama vienam tikslui – pinigams.<br />
Ir nors alkoholio gamintojai teigia,<br />
kad jie nenori, kad þmonës prasigertø,<br />
taèiau atskirai paëmus, në vienas<br />
nesutinka atsisakyti savo pelno dalies.<br />
Kaip sakoma „kare visos priemonës<br />
tinkamos“, tik klausimas, kiek þmoniø<br />
realiai suvokia koks karas kariaujamas,<br />
ir kad jo aukomis taps augantys vaikai,<br />
o Seimo kontrolieriaus tyrime pateikta<br />
iðvada, kad toks alkoholio vartojimas<br />
kelia pavojø genofondui – tampa jau ne<br />
teiginiu bet realybe.<br />
Pagarbiai<br />
Dr. Aurelijus Veryga<br />
Nacionalinës tabako alkoholio<br />
kontrolës koalicijos prezidentas<br />
Vysk. M.Valanèiaus sàjûdþio<br />
pirmininkas<br />
<strong>2007</strong> - 11 - 16<br />
Tel. 8 614 05 997<br />
aurelijus.veryga@gmail.com<br />
www.blaivus.blogspot.com<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
21
APÞVALGA<br />
1997-<strong>2007</strong><br />
Psichiatrijos þiniø deðimtmetis<br />
Pirmuosiuose numeriuose laikinasis<br />
redaktorius Dainius Pûras, pasakodamas<br />
apie „Psichiatrijos þiniø“ atsiradimà ir<br />
veiklà, tikëjosi, kad jo redaguojamas biuletenis<br />
taps debatø vieta.<br />
Tuometiná biuletená sudarë 4 susegti<br />
lapai, o redkolegija buvo dviejø asmenø<br />
- Dainius Pûras ir Eglë Jonuðienë. Pirmieji<br />
PÞ autoriai buvo D. Pûras, A. Germanavièius,<br />
R. Persson, (kurio parama<br />
padëjo gauti finansavimà), D. Survilaitë<br />
(aktyviai ir kritiðkai raðiusi jau nuo<br />
2-ojo numerio), S. Grigorjeva,<br />
J.Bazdþiukaitë, R.Milaðiûnas, E.Mikaliûnas,<br />
L. Liutkus, V. Aputytë, I. Barauskienë,<br />
A.Kriauèionytë. Ir tuomet<br />
nedideliame biuletenyje stengtasi paliesti<br />
aktualijas, papasakoti apie vykusius<br />
renginius. Tuomet raðyta apie renginius<br />
ir keliones (apie kelionæ á Rumunijà<br />
2-ajame numeryje paraðë Klubo 13 ir Ko<br />
narys), pristatytos organizacijos (gyd. S.<br />
Grigrjeva ,,Paþintis su „Þenevos iniciatyva<br />
psichiatrijoje”), svarstyta apie<br />
psichiatrijà sovietiniu laikotarpiu ir psichiatrø<br />
atsakomybæ ( R.Milaðiûnas „Psichiatrija<br />
sovietmeèiu – ar psichiatrai<br />
kalti?“, A.Liutkaus straipsnis apie seminarà<br />
Kijeve, skirtà piktnaudþiavimui psichiatrija),<br />
jau tada svarstytos reformos<br />
ir naujø paslaugø problemos<br />
(E.Mikaliûnas, V. Aputytë, D. Pûras),<br />
pasakota apie psichoterapijos ir meno<br />
terapijos metodus (A. Germanavièius,<br />
I. Barauskienë, D. Survilaitë).<br />
Þurnalo redaktore tapau 2000 m.,<br />
pasidomëjusi LPA leisto biuletenio<br />
,,Visko negalime suvesti vien tik á medicininæ<br />
diagnozæ, vien tik psichiatrinëmis<br />
priemonëmis vaikui nepadësime. Atrodytø,<br />
visi tai supranta, bet elgiasi kitaip.“<br />
V. Blaþys, 2002<br />
likimu, radusi numestà <strong>Nr</strong>. 3.<br />
Tada paaiðkëjo, kad ið viso buvo<br />
iðleisti keturi numeriai, bet 1, 2<br />
ir 4 savo archyve teturëjo gyd.<br />
D. Survilaitë, man taip ir neteko<br />
jø pamatyti. Kai pasiðoviau<br />
atgaivinti þurnalà, leidyba buvo<br />
apmirusi, nebebuvo likæ nei<br />
Rytø Europos komiteto skirtø<br />
lëðø, nei redkolegijos, o nuo<br />
paskutinio numerio iðleidimo<br />
buvo praëjæ bene pusantrø metø.<br />
„Imk ir daryk,“ – ragino mane<br />
kolegos. Pirmuosius numerius<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija<br />
leido savo lëðomis, vëliau dalá<br />
leidybai reikalingø lëðø skyrë<br />
VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“.<br />
Psichiatrijos þiniø atgaivinimà stipriai finansiðkai<br />
ir moraliðkai palaikë tuometinis<br />
LPA prezidentas E. Subata. Biuletenio<br />
leidyba atnaujinta nuo 5-ojo numerio.<br />
Nuo savæs tada raðiau: ,,Sveikinu<br />
visus su prasidëjusiu pavasariu ir atnaujintu<br />
biuleteniu. Biuletenyje numatyta<br />
supaþindinti su LPA valdybos priimamais<br />
sprendimais, atsiliepimus spausdinti<br />
rubrikoje „Nuomonës“. Atnaujintas ne<br />
tik biuletenis – jau suformuota ir pradëjo<br />
dirbti naujoji LPA valdyba.“<br />
Ne tik pirmuosiuose numeriuose, bet<br />
ir vëliau nemaþai vietos skirta <strong>Lietuvos</strong><br />
psichiatrø asociacijos valdybos ir susijusiai<br />
veiklai. Pavyzdþiui, informavome<br />
apie LPA kraðtø filialø veiklà, skelbëme<br />
LPA prezidento ir valdybos praneðimus,<br />
raðëme apie projektus, kuriuose aktyviai<br />
dalyvavo LPA. Vienas tokiø,<br />
,,1997-ieji buvo pirmieji ,,Psichiatrijos<br />
þiniø“ metai. Ðvedijos Rytø Europos komitetui<br />
maloniai suteikus finansinæ<br />
paramà, <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija<br />
turi savo laikraðtukà. Jis dar labai gleþnas,<br />
bet, kaip ir pati asociacija, turi galimybiø<br />
stiprëti. Svarbiausia LPA nariø iniciatyva.<br />
Kodël ðiam biuleteniui netapus tiek reformos,<br />
tiek klinikiniais klausimais<br />
vykstanèiø debatø vieta? Tenka pripaþinti,<br />
kad pirmaisiais PÞ gyvavimo metais LPA<br />
nariø aktyvumas buvo þemas. O juk kiekvienas<br />
ið mûsø turi kà pasakyti ir paraðyti.“<br />
D. Pûras<br />
konsensuso projektas, suteikë<br />
puikià galimybæ padiskutuoti,<br />
bet, prieðingai nei viltasi, taip<br />
ir netapo sutarimo pagrindu.<br />
Konsensuso projekte sukûrus<br />
pirmà elektroninæ konferencijà,<br />
prieinamà psichiatrams ir kitiems<br />
psichikos sveikatos specialistams,<br />
diskutuoti tapo dar patogiau, dalá tø diskusijø<br />
kiek galima operatyviau pateikdavome<br />
ir tuometiniame biuletenyje.<br />
Nemaþai dëmesio PÞ puslapiuose<br />
buvo skiriama institucijoms ir organizacijoms.<br />
Pirmuosiuose numeriuose pasakojau<br />
apie tuomet neseniai ákurtà<br />
Jaunøjø psichiatrø sekcijà (jau nebeveikianèià),<br />
tada jaunieji psichiatrai buvo<br />
aktyvesni visuomeniðkai. O ðiandien,<br />
prabëgus daugiau nei penkeriems metams,<br />
dël nerangiai ir ne ið esmës<br />
keièiamø rezidentûrà reglamentuojanèiø<br />
ástatymø tuos mûsø jaunuosius patyliukais<br />
iðgraibsto Europos ligonines aptarnaujanèios<br />
tarpininkø ámonës. Psichiatrø<br />
populiarumas svetur – teigiamas <strong>Lietuvos</strong><br />
psichiatrijos ávertinimas, keista tik,<br />
kad ðis faktas niekaip nepaþadina svajoniø<br />
apie pigø rezidentø darbà uþliûliuotø<br />
politikø. Jaunøjø psichiatrø sekcija<br />
ásikûrë tam, kad stiprintø ryðius tarp<br />
bendraamþiø kolegø, kad atsilieptø á<br />
kvalifikacijos këlimo poreikius. Rytoj<br />
tuos poreikius tenkins Skandinavijos ligoninës<br />
ir asociacijos.<br />
Nuo pat pradþiø raðëme apie klubà<br />
22 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
APÞVALGA<br />
,,Kas mums atsitiko? Kodël tapome<br />
tokie pasyvûs? Kodël kvorumà pavyko<br />
surinkti tik ið antro karto ir tik pasiûlius<br />
sertifikatus? Ar mes dël savo varganø atlyginimø<br />
ir neprestiþinës pozicijos<br />
visuomenëje taip nuskurdome ir materialiai<br />
ir moraliðkai, kad mums tapo svarbi<br />
ne konferencijos tema, o vaiðiø vieta ir<br />
turinys? (...) Ir tada man atëjo baisi mintis<br />
– niekas nepasikeitë ir ðiandien, niekas<br />
nepasikeis ir rytoj, nes jau keletà metø psichiatrai<br />
balsuoja ne uþ asmenybæ, o uþ<br />
stovyklà.“<br />
D. Survilaitë<br />
,,13 ir Ko“, kuris, pradëjæs savo veiklà<br />
nuo uþimtumo menu ir kûryba, iðaugo á<br />
tarptautinius tyrimus atliekanèià ir pacientø<br />
teises Lietuvoje ginanèià organizacijà.<br />
PÞ ne kartà raðyta apie Valstybiná<br />
psichikos sveikatos centrà, pasakojome<br />
apie <strong>Lietuvos</strong> reabilitacijos asociacijos<br />
kûrimàsi ir veiklà, Biologinës psichiatrijos<br />
asociacijà, pristatëme Þiegþdriø psichiatrijos<br />
ligoninës ankstyvosios intervencijos<br />
á psichozæ programà (2002),<br />
Vaikø kriziø tarnybà, Klaipëdos mobiliosios<br />
kriziø komandos darbà, gydymo<br />
metadonu ir socialinës narkomanø reabilitacijos<br />
programas, dienos stacionarà<br />
vaikams ir paaugliams. Nepamirðti liko<br />
psichiatrijos ligoniniø jubiliejai: Vilniaus<br />
m. psichikos sveikatos centro (Vasaros<br />
g. 5), Respublikinës Vilniaus psichiatrijos<br />
ligoninës, Ðiauliø ir Ðvëkðnos psichiatrijos<br />
ligoniniø. Pristatëme naujas<br />
(ne tik psichiatrijos) paslaugas:<br />
pavyzdþiui, Ðiauliø jaunimo psichologiná<br />
kûrybiná centrà, anoniminiø alkoholikø<br />
organizacijas, Vilniaus psichosocialinës<br />
reabilitacijos centrà, Bendravimo<br />
mokyklos programà , ádarbinimo<br />
ir bûsto programas, nacionalinës<br />
psichologinës pagalbos<br />
telefonu tarnybà.<br />
PÞ temos ir problemos buvo<br />
susijusios ne tik su psichiatrija,<br />
bet ir su psichikos sveikata:<br />
priekabiavimas ir patyèios,<br />
narkotikø vartojimas ir þalos<br />
maþinimo programos, pacientø<br />
teisiø gynimas ir gydymas<br />
metadonu, socialiniø ámoniø<br />
veikla ir pacientø kûrybos parodos,<br />
meno terapija ir<br />
þiniasklaidos problemos, valgymo<br />
sutrikimai ir skyrybos,<br />
psichikos sveikatos paslaugos<br />
internete ir gyvenimo kokybës tyrimai,<br />
institucionalizacijos prevencija ir paslaugø<br />
vaikams plëtra Vilniuje, licencijos<br />
ne tik psichiatrams, bet ir kitiems<br />
psichikos sveikatos specialistams,<br />
þmogaus teisës ir grotuotos lovos Vengrijoje,<br />
alkoholio vartojimo problemos<br />
ir neágaliøjø deklaracija, naujos ligø diagnostikos<br />
metodikos integracija á Europos<br />
Sàjungà, psichiatro etika ir darbingumo<br />
nustatymas, psichikos liga ir<br />
tëvystë, QT intervalas, aerobika ir<br />
depresija. ,,Nusiþudë pacientas.<br />
Kas padës psichiatrui?“ – vëlgi<br />
D. Survilaitës straipsnyje 2000<br />
m. (<strong>Nr</strong>.6) keliamas klausimas,<br />
kuris iki ðiol liko neatsakytas.<br />
Skæstanèio psichiatro gelbëjimas<br />
– vis dar paties skæstanèiojo<br />
reikalas. 2001 m. aptarëme<br />
PSO ataskaità ,,Naujas supratimas<br />
– nauja viltis“, su kuria atëjo<br />
nauja viltis, kad psichikos<br />
sveikata taps prioritetu pasaulyje<br />
ir Lietuvoje.<br />
Nemaþai dëmesio kasmet<br />
skyrëme ir vaikø psichiatrijai.<br />
Informavome apie projektus, kontaktus,<br />
renginius, programas ir diskusijas. Apie<br />
vaikø ir paaugliø psichinës sveikatos<br />
politikà raðë Linas Sluðnys (2001 m. <strong>Nr</strong>.<br />
9), atkreipdamas dëmesá á tai, kad jau<br />
tada Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komitetas<br />
iðreiðkë susirûpinimà: ,,Smurto ir<br />
prievartos prieð vaikus tema Lietuvoje<br />
vis dar apeinama, nëra atitinkamos politikos<br />
ir priemoniø, kuriomis bûtø stengiamasi<br />
kovoti prieð smurto ir kitokios<br />
prievartos plitimà ðeimose. Trûksta mokslo<br />
tyrimø, kurie leistø iðsiaiðkinti smurto<br />
mastà Lietuvoje, stinga visuomenës ðvietimo,<br />
kuris padëtø keisti visuomenës<br />
poþiûrá á ðiuos reiðkinius.“ Dabar tema<br />
nebeapeinama, ðvietimo gausëja ir tai<br />
pozityvûs þingsniai. Pastarajame PÞ numeryje<br />
netgi skelbiame, kad Lietuvoje<br />
patyèiø problemà bus mëginama spræsti<br />
valstybës lygmeniu.<br />
Kalbant apie sunkià vaikø psichikos<br />
sveikatos padëtá labiausiai ásiminë<br />
V. Blaþio straipsnis ,,... ir baisiausiame<br />
sapne taip negalëtø prisisapnuoti“, istorija<br />
apie berniukà, kuriam padëti mëginusi<br />
psichiatrijos sistema já tik suluoðino,<br />
palikdama vienintelæ iðeitá – psichoneurologiná<br />
pensionatà.<br />
,,Ásivaizduokite, kad psichiatras – tai<br />
auksinë þuvelë, pasiþadëjusi iðpildyti tris<br />
jûsø norus. Deja, vietoj jûsø iðsakytø norø,<br />
jûsø nuostabai, iðsipildo visai kas kita.<br />
Kokia bûtø jûsø reakcija:<br />
a) Nesijaudintumëte, nes auksinë<br />
þuvelë geriau þino.<br />
b) Derëtumëtës su þuvele padedami<br />
advokato.<br />
c) Valdþiai áteiktumëte skundà dël<br />
netinkamo þuvelës elgesio.<br />
d) Daugiau niekada nebepatikëtumëte,<br />
kad auksinës þuvelës yra geri padarai.“<br />
G.Gombos<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
23
APÞVALGA<br />
,,Skatindami psichikos sveikatos paslaugø<br />
vartotojø aktyvumà ir savarankiðkumà,<br />
lengviau pasieksime bendro<br />
tikslo – psichikos sveikatos.“<br />
N.Goðtautaitë<br />
Biuletenyje nuo pat pradþiø skyrëme<br />
vietos naujiems leidiniams, knygoms,<br />
skelbëme LPA posëdþiø nutarimus,<br />
SAM ásakymus, psichikos sveikatos specialistø<br />
medicinos normas, projektø<br />
apraðus ir ataskaitas. Ðiandien „Psichiatrijos<br />
þinios“ ið dalies gali pasitarnauti<br />
kaip psichiatrijos raidos, ádomesniø iniciatyvø<br />
metraðtis.<br />
PÞ skelbti straipsniai, kuriuose<br />
svarstyta, kas geriau – biologinë psichiatrija<br />
ar psichoterapija, pozityviai ir<br />
kritiðkai vertinti psichosocialinës<br />
reabilitacijos metodai. Raðyta ir apie<br />
ávairias psichoterapijos rûðis (psichodinaminæ,<br />
psichoanalitinæ, geðtaltinæ,<br />
á sprendimà orientuotà trumpalaikæ,<br />
judesio psichoterapijà, ðeimos,<br />
netgi desensitizacijà akiø judesiais<br />
ir poezijos terapijos pradininkës<br />
J. Suèylaitës straipsná 2000<br />
m.), skelbta informacija apie psichoterapijos<br />
kursus, mokymus ir renginius,<br />
o nuo 2005 m. atsirado ir atskira psichoterapijos<br />
rubrika. Kiek galëjome, raginome<br />
rengti ir spausdinome klinikiniø<br />
atvejø.apraðus. Nuo 2002 m. radosi<br />
straipsniø apie psichiatrijos kalbà. 2006<br />
m. pradëta rubrika ið <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijos<br />
istorijos. Nuo 2000-øjø raðome apie<br />
Pasaulio psichikos sveikatos dienà, jos<br />
aktualijas ir renginius.<br />
Nuomoniø rubrika jau 2000–2001 m.<br />
buvo aktyvios polemikos vieta, gal net<br />
labiau nei dabar. Pirmajame mano redaguoto<br />
PÞ numeryje skelbto nuomoniø<br />
rubrikos straipsnio ,,Kaip mes renkam<br />
prezidentus“ eilinës psichiatrës D. Survilaitës<br />
iðkelti klausimai aktualûs ir ðiandien.<br />
Nors atsakymas ðiandien bûtø gal<br />
kiek pozityvesnis, bet klausimas tebëra<br />
aktualus. Pasyvumas ir konjunktûra LPA<br />
suvaþiavimuose ir renkant prezidentà<br />
taip pat minëti.<br />
2000-2001 PÞ puslapiuose<br />
diskutuota apie psichikos sveikatos<br />
strategijà, kokios paslaugos<br />
turëtø bûti teikiamos, ir ar reikia<br />
PSC paslaugas perkelti á antriná<br />
lygá, ar PSC netrukdo psichikos sveikatos<br />
integracijai á tikràjá pirminá lygá –<br />
bendrosios praktikos gydytojus. Svarstyta,<br />
ar pereisime ið uþdaros á atvirà<br />
visuomenæ. Diskusijose dalyvavo ne tik<br />
psichiatrai – ðtai psichologas K. Dragunevièius<br />
2001 m. retoriðkai klausë,<br />
kokià átakà psichiatrijos reformos procesui<br />
daro ministerijos vyr. psichiatrai,<br />
nejau ir jie gali tik diskutuoti apie reformà?<br />
Ilgi aptarinëjimø metai, ir ðit<br />
,,Psichikos ligonio pavojaus sau arba<br />
visuomenei problema yra ne vien paèiø ligoniø.<br />
Tai ir visuomenës problema, ir net,<br />
sakyèiau, daugiau visuomenës, kuri per<br />
visà deðimtmetá nepriklausomybës metø<br />
taip ir neiðmoko naujai, demokratiðkiau,<br />
liberaliau màstyti.“<br />
Zina, 2001<br />
<strong>2007</strong>-aisiais jau turime patvirtintà Psichikos<br />
sveikatos strategijà, ir vël yra ávairiausiø<br />
nuomoniø ir dël jos kokybës, ir<br />
dël finansavimo. PÞ puslapiuose diskutuota<br />
ir apie tai, koks galëtø ir turëtø bûti<br />
psichiatro vaidmuo gydymo procese,<br />
kokios turëtø bûti jo pareigos, raðyta apie<br />
priverstiná gydymà. PÞ stengdavosi<br />
atskleisti skirtingus kontroversiðkø problemø<br />
aspektus: pavyzdþiui, raðë apie<br />
mokiniø testavimà dël narkotikø vartojimo<br />
mokyklose ir gydytojo psichiatro<br />
vaidmená leidþiant arba neleidþiant turëti<br />
ðaunamàjá ginklà. Gyd. A. Vanèys, Jurbarko<br />
r. psichikos sveikatos centro vadovas,<br />
2002 m. nevienareikðmiðkai<br />
iðdëstë nepriklausomo psichikos<br />
sveikatos centro privalumus – organizacinius,<br />
kokybinius ir finansinius.<br />
Jis netgi nurodë, ko reikia savarankiðkam<br />
psichikos sveikatos centrui<br />
ákurti. Taèiau ir <strong>2007</strong> m. dauguma savivaldybiø<br />
psichikos sveikatos centrø nëra<br />
savarankiðki.<br />
Bûtent „Psichiatrijos þinios“ pradëjo<br />
profesinëje spaudoje vieðinti pozityvø<br />
psichikos sveikatos paslaugø vartotojø<br />
vaidmená. 2000 m. pristatëme VðÁ<br />
„Psichikos sveikatos iniciatyva“ vykdytà<br />
projektà, pagal kurá gydytojams psichiatrams<br />
ir kitiems psichikos sveikatos specialistams<br />
dëstë... pacientas. Pacientas<br />
Gabor Gombos Europos vartotojø organizacijos<br />
prezidentas, Vengrijos psichikos<br />
sveikatos forumo valdybos narys<br />
visiems paliko didþiulá áspûdá. Man paèiai<br />
tai buvo pirmas kartas, kai teko<br />
matyti vieðai paskaità skaitantá sunkia<br />
psichikos liga sergantá þmogø, kuris në<br />
kiek nesislëpë toks esàs. Áspûdis buvo<br />
pritrenkiamas, kaip ir straipsnio iðvada,<br />
tuo metu gana drastiðka: ,,Skatindami<br />
psichikos sveikatos paslaugø<br />
vartotojø aktyvumà ir savarankiðkumà,<br />
lengviau pasieksime bendro<br />
tikslo – psichikos sveikatos.“ Ðmaikðtus,<br />
netikëtas ir susimàstyti verèiantis<br />
buvo ir G. Gombos pateiktas psichiatro<br />
palyginimas su auksine<br />
þuvele.<br />
Pirmasis klubo „13 ir Ko“ paciento<br />
straipsnis pasirodë 4-ame PÞ numeryje,<br />
bene 1998 m., o jau nuo 2001 m. nuosekliai<br />
skelbti psichiatrijos pacientø<br />
straipsniai, pradþioje su nuomoniø rubrika,<br />
vëliau su atskira – ,,Apie mus ne be<br />
mûsø“. Skelbdami pacientø pasisakymus,<br />
kuriuose jie logiðkai dësto aktualias<br />
problemas, akcentuoja ne tik asmeniná<br />
patyrimà, bet apibendrina plaèiau,<br />
ávertindami organizacijos, psichikos liga<br />
serganèiøjø grupës poreikius – destigmatizuojame<br />
ir destigmatizuojamës. Taip<br />
pratinamës suvokti ir priimti pacientà<br />
kaip asmená, kuris gali rinktis, mokomës<br />
,,Bûtina laiku gydyti, formuoti tikresná<br />
visuomenës supratimà apie psichikos ligà<br />
ir ligonius, aiðkiau apibrëþti bûtinybës gydyti<br />
priverstinai ribas.“<br />
Edmundas, 2001<br />
24 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
APÞVALGA<br />
,,Psichiðkai sveiki þmonës yra tokie, kurie<br />
siekia iðlikti, nori turëti kuo daugiau vaikø<br />
ir jais rûpintis, kurie siekia gyventi taikiai,<br />
bendrauti ir sugyventi su aplinkiniais,<br />
kurie nori turëti kuo stipresná partnerá,<br />
kurie þino, kas jiems malonu, ir planuoja<br />
ateitá.“<br />
VU medicinos V kurso studentai,<br />
2000 m.<br />
atskirti asmená ir ligà bei dalijamës atsakomybe<br />
– uþ sveikimà atsako ne tik<br />
sistema, bet ir þmogus. Bûtent þurnale –<br />
neutralioje informacinëje erdvëje –<br />
pavyksta atskleisti kitoká pacientà, nes<br />
áprastose darbo vietose tà galimybæ<br />
uþgoþia iðtisas lëtiniø ir ûminiø psichikos<br />
ligoniø srautas. Tikiuosi, kad sudaryta<br />
vieðo pasisakymo galimybë sustiprina<br />
ir pacientus.<br />
2001 m. biuletenyje raðëme ir apie<br />
naujà iniciatyvà – spaudos forumus, prie<br />
kuriø atsiradimo prisidëjo ir <strong>Lietuvos</strong><br />
psichiatrø asociacijos leidinys. Tai buvo<br />
iðties naujas bûdas á vieðumà kelti psichikos<br />
sveikatos klausimus. Pirmajam pasirinktas<br />
itin provokuojamas pavadinimas:<br />
,,Psichikos sveikata XXI amþiuje:<br />
psichiatrijos saulëlydis?“ Spaudos forume<br />
dalyvavo tuometinis sveikatos<br />
ministras R. Alekna, O. Davidonienë, D.<br />
Pûras. Ir ðiandien aktualios forume<br />
skelbtos studentø medikø psichikos<br />
sveikatos apibrëþtys. Studentø medikø<br />
mintys atspindi ir mëginimus dëstant<br />
,,Nuo paramos teikimo pereiname á<br />
naujà, lygiavertës partnerystës etapà. Ar<br />
tai ámanoma? Taip, ir tai jau vyksta. Jau<br />
senokai dirbame kartu, Ðvedijos pusë skiria<br />
daugiau finansiniø lëðø, taèiau projektus<br />
ágyvendinti ir vystyti ámanoma tik<br />
esant partnerystei. Pagaliau naujo iðmoksta<br />
ir patiria abi projektuose dalyvaujanèios<br />
ðalys. Itin svarbu, kad partnerystë<br />
megztøsi ne tik tarp Ðvedijos, bet kad bûtø<br />
plëtojami ryðiai tarp <strong>Lietuvos</strong>, Latvijos ir<br />
Estijos.“<br />
R. Persson, 2002<br />
psichiatrijà kalbëti ne tik apie<br />
psichikos sutrikimus, bet ir<br />
mëginti apibrëþti pozityvø gydymo<br />
rezultatà.<br />
Kai tik buvo ámanoma, kalbinome<br />
uþsienio ekspertus. Vienas<br />
pirmøjø interviu buvo su<br />
prof. N. Sartoriumi, buvusiu<br />
Pasaulio psichiatrø asociacijos<br />
prezidentu, kuris akcentavo,<br />
kad pagrindinis nacionalinës<br />
psichiatrø asociacijos uþdavinys – tobulinti<br />
profesinius ágûdþius, diegti profesinius<br />
standartus, gerinti psichiatrø<br />
rengimà ir psichiatrijos dëstymà kitoms<br />
specialybëms.<br />
Kalbinome ir prof. A. Pritzà,<br />
Europos psichoterapijos asociacijos<br />
ákûrëjà ir tuometiná organizacijos<br />
generaliná sekretoriø, kuris<br />
Lietuvoje 2002 m. ávykusioje<br />
konferencijoje skaitë praneðimà<br />
,,Psichoterapijos padëtis Europoje“.<br />
Prof. A. Pritzas geranoriðkai<br />
pasakojo apie jo iniciatyva sukurtas<br />
organizacijas – Europos psichoterapijos<br />
asociacijà ir Pasaulio psichoterapijos<br />
tarybà, ragino ásijungti á ðiø organizacijø<br />
veiklà. Jis priminë, kad neverta ypaè<br />
akcentuoti psichoterapijos metodø skirtumø,<br />
nes psichoterapijos prieðai yra<br />
iðorëje, o ne viduje. Ðis raginimas tebëra<br />
aktualus ir dabar, kai vis dar nepajëgiame<br />
uþtikrinti realiø psichoterapijos paslaugø<br />
ákainiø, nepriklausomai nuo taikomos<br />
psichoterapijos rûðies.<br />
2001 m. interviu su R. Van<br />
Vorenu, tuometiniu Þenevos<br />
iniciatyvos psichiatrijoje vadovu,<br />
atskleidë, kad, jo<br />
nuomone, piktnaudþiavimas<br />
psichiatrija nebuvo bûdingas<br />
reiðkinys Lietuvoje.<br />
2002 m. Ðvedijos Rytø Europos<br />
komiteto Psichikos<br />
sveikatos programos koordinatorius<br />
Roy Perssonas konferencijoje,<br />
skirtoje <strong>Lietuvos</strong> ir<br />
Ðvedijos bendradarbiavimo<br />
psichikos sveikatos srityje<br />
deðimtmeèiui, atsakydamas á klausimà<br />
apie bendradarbiavimo ateitá teigë, kad<br />
pereisime á lygiavertës partnerystës<br />
etapà.<br />
Dar 2001 m. Pasaulinë sveikatos<br />
organizacija, apibendrindama 2001 m.<br />
atliktà <strong>Lietuvos</strong> psichikos sveikatos sistemos<br />
audità, teigë, kad: ,,Lietuva gali<br />
bûti modeliu, kaip reikia planuoti ir plëtoti<br />
veiklà, siekiant áveikti psichikos<br />
sveikatos problemas ir sparèiai vystytis<br />
teigiama kryptimi.“ Taigi uþsienio ekspertai<br />
palankiai vertino <strong>Lietuvos</strong><br />
sistemà, gal tik patys norime dar geriau<br />
ir greièiau, o iðkalbingiausi yra psichikos<br />
sveikatos ir nesveikatos rodikliai.<br />
,,Jûs esate Europa. Europos psichoterapijos<br />
asociacija visada akcentavo Europos<br />
vientisumà, nëra Rytø ar Vakarø Europos,<br />
yra tiesiog Europa.“<br />
Prof. A. Pritz, 2002<br />
Stengëmës, kad PÞ atspindëtø tarpdisciplininá<br />
poþiûrá á psichiatrijà ir psichikos<br />
sveikatà. Kiekviena pasitaikiusia<br />
proga skelbëme kitø profesijø autoriø<br />
straipsnius. Ðtai 2002 m. pasirodë pirmieji<br />
teisininko G. Vyðniausko komentarai<br />
apie naujà Ginklø ir ðaudmenø<br />
kontrolës ástatymo redakcijà, pateikti Asmens<br />
sveikatos prieþiûros paslaugø<br />
ástatymo komentarai. 2006-<strong>2007</strong> m. psichiatrams<br />
aktualias problemas komentavo<br />
teisininkës L. Navickaitë ir<br />
R. Cibulskienë. 2006 m. spausdinome Z.<br />
Samsanavièiutës straipsná apie tai, kaip<br />
pacientai laimi bylas prieð psichiatrijos<br />
ligonines. 2005-2006 m. atsirado rubrika<br />
„Teismo psichiatrija“, su kuria skelbiami<br />
doc. L. Radavièiaus straipsniai,<br />
gyd. D. Survilaitës iniciatyvos ir entuziazmo<br />
dëka atsirado rubrika ,,Ið <strong>Lietuvos</strong><br />
psichiatrijos istorijos“, ðiais metais<br />
pradëta ir skiltis „Sveikatos psichologija“.<br />
2006 m. þurnalas sulaukë stipraus<br />
palaikymo – savo darbuotojams já prenumeruoja<br />
visos didþiausios psichiatrijos<br />
ligoninës.<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
25
APÞVALGA<br />
Kalbant apie gydymo ir pagalbos<br />
metodus, ko gera,<br />
maþiausiai dëmesio skyrëme<br />
psichofarmakologiniams metodams,<br />
ið dalies todël, kad apie<br />
juos pakankamai suþinome<br />
gausiuose renginiuose ir tiesiogiai<br />
ið vaistø kompanijø atstovø.<br />
Vaistø kompanijoms vis dar<br />
patrauklesnis tiesioginis bendravimas<br />
su gydytoju, o ne per<br />
profesiná leidiná.<br />
Laikui bëgant leidinio iðvaizda labai<br />
pasikeitë. <strong>Nr</strong>. 5 iðlaikë savo pirmtako<br />
formatà, o jau nuo 6-ojo leidinys pradëjo<br />
keistis, virsdamas þurnalu: pradþioje<br />
atsirado tokio pat popieriaus spalvotas<br />
virðelis, su kiekvienu numeriu prisidëdavo<br />
dar keli puslapiai. 2001 m. pagerëjo<br />
spauda ir nuo <strong>Nr</strong>. 9 atsirado dailesnis<br />
kietesnis virðelis ir pirmoji reklama – farmacijos<br />
bendrovës „Janssen-Cilag“. Tai<br />
buvo pirmoji ámonë, parëmusi <strong>Lietuvos</strong><br />
psichiatrø asociacijos siekius kurti ir<br />
stiprinti savo þurnalà. 2002 m. ieðkant<br />
bûdø, kaip toliau tobulëti, uþmegztas<br />
bendradarbiavimas su UAB ,,Vaistø<br />
þiniomis“ ir <strong>Nr</strong>. 16-20 iðleisti kartu.<br />
Bendradarbiavimas buvo sëkmingas, tuo<br />
metu ypaè pagerëjo þurnalo iðvaizda,<br />
atsirado ne tik reklamø, bet ir straipsniø<br />
apie vaistus, tapo profesionalus maketavimas.<br />
Ðis bendradarbiavimas tikrai<br />
,,Psichiatrija – mokslo ir praktikos sritis,<br />
lyg ir turinti bûti arèiausiai þmogaus<br />
sielos. Nuolat linksniuojama gydytojø, psichoterapeutø<br />
ir ligoniø ryðio svarba gydymo<br />
sëkmei, kalbama apie psichikos ligoniø<br />
teises ir demokratinius procesus<br />
gydymo ástaigose. Bet kokia kalba psichiatrai<br />
ir psichoterapeutai neð visuomenei<br />
þinià apie savo mokslo pasiekimus ir<br />
padës þmogui laiþytis savo sielos þaizdas?<br />
Kol kas toji kalba baugina, nes joje pasigendi<br />
þmoniðkø þodþiø. Ne todël, kad jø<br />
nebûtø (graikai ir lotynai turëjo maþiau)<br />
– matyt, esame linkæ garbinti svetimus dievus.“<br />
R. Dobelienë, 2006<br />
,,Svarbiausia, kad visi organizacijos<br />
nariai suprastø ir atsilieptø á organizacijos<br />
keliamus tikslus, kurie turëtø bûti suprantami<br />
ir artimi kiekvienam psichiatrui.<br />
Kai organizacijos nariai þino, kad jø<br />
nuomonë ir ánaðas vertinami, jie bûna aktyvesni.<br />
Neuþmirðkite eiliniø savo nariø,<br />
jie – organizacijos jëga.“<br />
Prof. N. Sartorius, 2000<br />
kilstelëjo þurnalo kokybæ ir vertæ, bet tuo<br />
paèiu ir atskleidë ryðiø su pelno siekianèia<br />
organizacija prieðtaravimus.<br />
Pavyzdþiui, tais metais vaistø reklama<br />
buvo spausdinama pirmajame virðelyje,<br />
ir tai buvo viena ið pagrindiniø bendradarbiavimo<br />
sàlygø. Po metø sëkmingo,<br />
taèiau etiðkai prieðtaringo bendradarbiavimo,<br />
„Psichiatrijos þinios“ savo<br />
veiklà nutarë tæsti atskirai. 2003 m. virðeliuose<br />
mëginta pritaikyti neutralius<br />
metø laikus atspindinèius vaizdus, bet<br />
netrukus apsispræsta, kad juose turëtø<br />
bûti psichikos liga serganèiø þmoniø<br />
kûryba arba psichiatrijai svarbius reiðkinius<br />
atspindinèios iliustracijos. Ði<br />
nuostata, iðmëginta 2003 m. bendradarbiaujant<br />
su klubu „13 ir Ko“, galutinai<br />
ásitvirtino 2004 m. pabaigoje ir nepakitusi<br />
iðliko iki ðiol. Uþ puikius virðelius<br />
esame dëkingi kûrybingiems klubo „13<br />
ir Ko“ nariams bei aktyviausiai Lietuvoje<br />
pacientø kûrybà populiarinanèiai<br />
ðio klubo pirmininkei gyd. D.<br />
Survilaitei. O pastaraisiais metais per<br />
jà mus pasiekia ir kitose organizacijoje<br />
bei ástaigoje sukurti pacientø darbai.<br />
Prabëgæs deðimtmetis pakeitë PÞ<br />
apimtá, iðvaizdà, turiná, bet informacijos<br />
rinkimo procesas keièiasi sunkiai:<br />
taip ir neágijome áproèio apie vykdomus<br />
projektus, darbus, naujienas,<br />
nuomones, pagaliau, gandus pirmiausia<br />
informuoti kolegas per savo profesinæ<br />
spaudà. Neretai pirmiau apie<br />
viskà paskelbia pagrindinë<br />
þiniasklaida. Dar neiðmokome<br />
pristatyti kolegoms savo nuveiktus<br />
darbus. 2000 m. teko nemaþai átikinëti<br />
ir reformatorius, ir prie jø savæs nepriskirianèius<br />
psichiatrus kà nors paraðyti,<br />
pasidalyti mintimis su kolegomis. Tas<br />
procesas nebuvo lengvas tuomet, nelengvas<br />
jis ir dabar. Galbût tai galima bûtø<br />
paaiðkinti jau tada pradëjusiu formuotis<br />
skeptiðkumu þiniasklaidos atþvilgiu, atimanèiu<br />
norà raðyti patiems? Galbût kalta<br />
baimë: „Mano darbus kas nors gali pakartoti<br />
kaip savus?“ Galbût vis labiau<br />
uþsidarome kiekvienas ,,savo kieme“,<br />
tiesiog aptingstame? Negaliu vienareikðmiðkai<br />
atsakyti, kodël taip yra, tiesiog<br />
norëèiau, kad psichiatrai raðytø<br />
daþniau, daugiau, ávairiau. Norëèiau, kad<br />
ginèytøsi, tartøsi, ðaipytøsi ir didþiuotøsi<br />
þurnalo puslapiuose. Norëèiau, kad informuotø<br />
apie savo darbus ir dþiaugtøsi,<br />
jei kas juos pakartoja arba tæsia, þinoma,<br />
nors trumpai paminëdamas, kas ákvëpë<br />
darbams arba kieno metodikà naudoja.<br />
Norëèiau, kad maþiau bûtø stengiamasi<br />
pasirodyti ir iðkelti save, bet labiau stengiamasi<br />
suprasti ir rasti savo vietà sistemoje.<br />
Vieni be kitø – ir þmoniø, ir ástaigø<br />
– mes nieko negalime, ðiuo metu padëtis<br />
Lietuvoje ir psichiatrijos srityje labiau<br />
ákalina, nei iðlaisvina. Psichiatrija gali<br />
vystytis ne tik visiems dirbant panaðia<br />
kryptimi ir palaikant vieniem kitus, bet<br />
ir bûtinai informuojant apie tai, kas vyksta.<br />
Leidiná per pastaruosius septynerius<br />
metus parëmë pirkdamos reklaminá<br />
plotà, spausdindamos uþsakomuosius<br />
straipsnius arba kurdamos bendrus projektus<br />
nemaþai farmacijos ámoniø.<br />
Dëkojame uþ suteiktà paramà ir tikimës<br />
tolimesnio bendradarbiavimo.<br />
PÞ nuo pat gyvavimo pradþios buvo<br />
ir liks atviras ávairioms nuomonëms,<br />
organizacijoms, skatins ir stiprins<br />
tarpdisciplininá poþiûrá á psichiatrijà ir<br />
psichikos sveikatà. Viena vertus,<br />
buvome pirmieji, iðkëlæ ir skelbæ<br />
klausimus ir atsakymus á kai kuriuos ið<br />
jø, kita vertus, á daugelá jø iki ðiol<br />
neturime iðbaigtø atsakymø. Darbai<br />
tæsis.<br />
26 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
PSICHIATRIJOS KALBA<br />
Ugdykime taiksyklingà psichiatrijos kalbà<br />
R. Dobelienë<br />
Asmeninis patyrimas rodo, kad bet kurios srities specialistai yra savo srities entuziastai ir netgi patriotai. Juos tik reikia sudominti,<br />
átraukti á visuomenës kalbinio kultûrinimo sàjûdá. Mano siûlymai: pirma, lenkti medá dar jaunà, t.y. grieþèiau kontroliuoti<br />
dëstymo (vadovëliø ir dëstytojø) kalbà, antra, átraukti á kalbos kultûros veiklà specialistø visuomeninius susivienijimus (vien psichiatrai<br />
jø yra subûræ keletà), nes jø leidþiami periodiniai leidiniai yra puiki teigiamos kalbinës patirties sklaidos priemonë, treèia,<br />
uþmegzti su minëtais dviem kalbos vartotojø (ir ugdytojø) lygmenimis glaudþius ir greitus informacijos mainus; ketvirta, átraukti á<br />
valstybinio terminø banko sudarymà kuo daugiau mokslo srièiø ástaigø, organizacijø ir, psichiatrø þodþiais tariant, ypaè motyvuotø<br />
pavieniø atstovø (R. Dobelienë ið praneðimo kalbos kultûros konferencijoje Vilniuje, 2002 m.).<br />
Pateikiame aktualiausius kalbos tobulinimo patarimus skelbtus Psichiatrijos þiniose 2002-2006 m.<br />
Antipsichoziniai vaistai (gydymas) ar<br />
prieðpsichoziniai vaistai (gydymas)?<br />
„Psichiatrijos“ vadovëlyje (V., 2003)<br />
vartojamas terminas antipsichoziniai<br />
vaistai. Ne klaida ir prieðpsichoziniai<br />
vaistai, taèiau lietuviø kalbos specialistai<br />
visada pataria vengti hibridø – þodþiø,<br />
sudarytø ið skirtingø kalbø dëmenø.<br />
Kadangi psichozë – graikiðkos kilmës<br />
tarptautinis þodis, jo vedinius geriau<br />
daryti su tarptautiniu prieðdëliu -anti –<br />
antipsichoziniai vaistai, bet<br />
prieðuþdegiminiai vaistai. Dar teiktinesnis<br />
(taisyklingesnis) terminas – vaistai<br />
nuo psichozës (psichozës gydymas, gydymas<br />
nuo psichozës).<br />
Ar tikrai átakojame?<br />
Pastaraisiais deðimtmeèiais tarp<br />
mûsø raðanèios inteligentijos labai paplito<br />
máslingos kilmës veiksmaþodis átakoti.<br />
Ásidëmëtina: raðtingam þmogui jo<br />
vartoti nereikëtø, nes daiktavardis átaka<br />
nëra veiksmaþodinës kilmës, t.y. nëra<br />
pasidarytas ið bendraðaknio<br />
veiksmaþodþio. Taigi pamirðkime átakoti<br />
– prisiminkime daryti átakà (turëti átakos),<br />
veikti, lemti, sàlygoti.<br />
O jau tie vaistø pavadinimai…<br />
Daugelis ðiuolaikiniø vaistø konkuruoja<br />
rinkoje gamintojø pramanytais<br />
dirbtiniais pavadinimais, nors yra vienodos<br />
sudëties. Ðtai kiek „vardø“ turi,<br />
tarkim, fluoksetinas: Deprenon*,<br />
Deprexetin, Deprimaks, Floxet*,<br />
Fluval*, Flux, Framex, Magrilan,<br />
Nycoflox, Portal, Prozac, Prozac MR,<br />
Salipax*. Þvaigþdutëmis paþymëti<br />
patentuoti pavadinimai tekste raðomi su<br />
kabutëmis arba iðskiriami kitokiu ðriftu<br />
(jiems galioja savininko teisæ saugantys<br />
ástatymai). Visiems kitiems pavadini-<br />
Dëkojame<br />
² D. Pûrui ir R. Persson uþ Psichiatrijos þiniø pradþià;<br />
² aktyviausiai autorei, ilgametei redkolegijos narei, padëjusiai ne tik<br />
tobulinti þurnalo turiná ir kalbà, bet ir „veidà“ – Danguolei Survilaitei;<br />
² R. Dobelienei raginusiai kûrybiðkai, bet taisyklingai vartoti psichiatrijos<br />
kalbà ir nuo 2002 m. redagavusiai Psichiatrijos þinias;<br />
² nuolatiniams rubrikø autoriams ir informacijos teikëjams: E. Maþonui,<br />
R. Krikðèiukaitytei, L. Radavièiui, L. Blinstrubaitei, K. Gintalaitei, Z.<br />
Skardinskaitei, M. Nemanytei, Z. Samsanavièiûtei;<br />
² E. Subatai uþ palaikymà atgaivinant ,,Psichiatrijos þinias“;<br />
² uþ palaikymà – V. Maèiuliui, O. Davidonienei, M. Marcinkevièiui,<br />
E. Mikaliûnui, V. Matonienei, J. Vièiui, A. Narinkevièiui;<br />
² Psichiatrijos þiniø redkolegijai;<br />
² raðiusiems: S. Grigorjevai, E. Jonuðienei, J. Bazdþiukaitei, R. Milaðiûnui,<br />
E.Mikaliûnui, A. Liutkui, V. Aputytei, A. Germanavièiui, I. Barauskienei,<br />
A. Kriauèionytei, Dubinui, G. Vyðniauskui, A. Lesnickaitei, A. Sveikatai,<br />
J. S. Fleming, E. Gatelienei, L. Dobelytei (Galatiltei), O. Grimalauskienei,<br />
G. Gruodþiui, D. Leskauskui, E. Umbrasaitei, doc. V. Budriui, R.Povilaièiui,<br />
M. Jankauskui, R. Þekui, A. Goðtautui, A. Balod, G. Danytei, R. Truncei,<br />
D. Pûrui, R. Likui, A. Gudeliui, D. Þaliauskienei, R. Stelingiui, H. Katschnig,<br />
L. Èiukðienei, A. Adomaitienei, G. Hamilton, V. Ribakovienei,<br />
L. Murauskienei, T. Ramanauskienei, J. Sajavièienei, R. Milaðiûnui,<br />
A. Germanavièiui, J. Baranovai, V. Kilikevièienei.<br />
² Janssen-Cilag – pirmoji rëmëja<br />
² Solvay-Pharmaceuticals –<br />
pirmojo bendro projekto<br />
,,Geriausias depresijos gydymo<br />
atvejis“ rëmëja<br />
² Lundbeck – pagrindinë rëmëja<br />
2002 m.<br />
² KRKA – iðtikimiausia pastarøjø<br />
trejø metø rëmëja<br />
² Pharmacia<br />
² Sanofi-Synthelabo<br />
² Roche<br />
² Eli Lilly Egis Pharmaceuticals<br />
² Astra Zeneka<br />
² Organon<br />
² Hexal<br />
² Leciva<br />
² Zentiva<br />
² Merz<br />
² Novartis<br />
² Bristol-Myers Squibb<br />
² Otsuka Pharmaceuticals<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
27
PSICHIATRIJOS KALBA<br />
mams galima taikyti dvejopà taisyklæ: jie<br />
gali bûti raðomi kaip pirmieji, patentuotieji,<br />
bet ne tik. Prisiminkime, kaip<br />
raðëme vaistø pavadinimus iki atgaudami<br />
nepriklausomybæ: validolis, aspirinas,<br />
korvalolis, valokordinas, pantokrinas<br />
ir pan. Kitaip sakant, juos adaptuodavome<br />
– raðydavome lietuviðkai<br />
taip, kaip tariame, ir linksniuodavome.<br />
Ta taisyklë galioja ir dabar – nepatentuotus<br />
plaèiai vartojamø vaistø pavadinimus<br />
galima lietuvinti – raðyti be<br />
kabuèiø, lietuviðkomis raidëmis, su lietuviðkomis<br />
galûnëmis. Kad taip elgiamës<br />
ne mes vieni, rodo, pavyzdþiui, ádomaus,<br />
net ðokiruojanèio romano pavadinimas<br />
– Prozako karta.<br />
Beveik visuose medikø raðiniuose<br />
apie vaistus rasi þodþius efektyvumas,<br />
efektas ir neberasi áprastø ausiai<br />
veiksmingas, poveikis: Vaistas labai efektyvus<br />
(=veiksmingas) gydant depresijà.<br />
Atliktas vaisto A ir vaisto B efekto<br />
(= poveikio) gydant kai kuriuos dvipolio<br />
sutrikimo simptomus lyginamasis<br />
tyrimas. Kodël tada sakome ne ðalutinis<br />
efektas, bet ðalutinis poveikis (plg. angl.<br />
side effect). Kai kada efektas sakome tais<br />
atvejais, kai dar visai neseniai bûtume<br />
sakæ rezultatas: Gydymo efektas (=rezultatas,<br />
poveikis) buvo puikus.<br />
Dar viena prieð gerà deðimtmetá lietuviø<br />
kalbai nebûdinga tekstø naujovë –<br />
daugiskaita vietoj áprastos vienaskaitos.<br />
Kalbëdami apie galimas neigiamas organizmo<br />
reakcijas á koká nors vaistà dabar<br />
daþnai sakome: Vaistas sukelia ðalutiniø<br />
poveikiø (= ðalutiná poveiká). O<br />
kodël nesakome: Knyga padarë jam tiesioginius<br />
poveikius: jis ëmë geriau mokytis,<br />
daþniau praustis ir t.t.? Matyt, daugiskaita<br />
tokio tipo sakiniuose ima stumti<br />
vienaskaità ir vëlgi dël anglø kalbos átakos:<br />
manoma, kad vienaskaita (ðalutinis<br />
poveikis) netinka kalbant apie keletà<br />
neigiamø vaisto sukeltø reakcijø, reiðkiniø,<br />
pojûèiø ir pan. Ir be reikalo – poveikis<br />
yra átakos sinonimas ir þymi tik tam<br />
tikrà procesà, kurio rezultatas gali bûti<br />
ir vienas, ir daug padariniø. Tie, kurie<br />
sako ðalutiniai poveikiai, o ið tikrøjø turi<br />
galvoje padarinius, o ne procesà – poveiká/átakà,<br />
jau verèiau taip ir sakytø:<br />
Vaistas sukelia ðalutiniø/neigiamø reiðkiniø.<br />
Taigi áprastos vienaskaitos terminu<br />
tapusiame þodþiø junginyje ðalutinis<br />
poveikis tikrai nedera atsisakyti. Vaistø<br />
vartojimo taisyklëse jau áprasta antraðtë<br />
Ðalutinis poveikis netrukdo tekste ávardyti<br />
ávairiausius galimus neigiamus potyrius.<br />
Psichikos ar psichinës ligos?<br />
<strong>Lietuvos</strong> Respublikos ástatymuose<br />
(pvz., Pilietybës, Teisinës pagalbos)<br />
teikiamas terminas psichikos ligos. Tai<br />
nereiðkia, kad bûdvardis psichinis, -ë yra<br />
klaida – kai kuriuose sudëtiniuose terminuose<br />
vartotinas bûtent jis, pvz.,<br />
psichinë bûklë, psichinë sveikata ir pan.<br />
Santykio, pavydo ir pan. kliedëjimas<br />
ar kliedesys?<br />
Kliedëjimas þymi veiksmà, procesà,<br />
o kliedesys – reiðkiná, poþymá, simptomà,<br />
bûsenà. Taigi pastarasis þodis yra labiau<br />
terminologizuotas (plg. ilgëjimasis –<br />
ilgesys, liûdëjimas – liûdesys).<br />
Ar taisyklingas pasakymas neturi<br />
kritikos savo ligos atþvilgiu?<br />
Juk nesakome turëti kritikà – sakome<br />
bûti kritiðkam, taigi taisyklingas vertinimas<br />
bûtø nekritiðkas savo ligai.<br />
Atstovauti kam ar kà?<br />
Veiksmaþodis atstovauti valdo kilmininkà<br />
– atstovauti kam, o ne kà. Matyt,<br />
painiavà kelia sinonimiðkos reikðmës<br />
þodþiø junginys reprezentuoti kà.<br />
Apie pavardes<br />
Nelietuviðkø asmenvardþiø raðybos<br />
problema ið tiesø kebli: galiojanèios lietuviø<br />
kalbos raðybos taisyklës mokslo<br />
stiliuje lyg ir leidþia vartoti originaliàjà<br />
vardø ir pavardþiø formà, bet tos taisyklës<br />
reikalauja net ir autentiðkiems<br />
vyriðkosios giminës asmenvardþiams<br />
dëti linksniø galûnes. Tik tas, kas artimiau<br />
nesusipaþinæs su mokslo darbais,<br />
neþino, kad ðiuose darbuose bûna net po<br />
kelis ðimtus asmenvardþiø ir kad tik labai<br />
maþa jø dalis priklauso garsiems<br />
þmonëms. Ar galima dëti galûnæ prie<br />
pavardës, jei nesi tikras, kad jos savi-<br />
ninkas – vyras? Pasirinkus „aukso vidurá“,<br />
t.y. dedant galûnes tik prie þinomø<br />
mokslo vyrø pavardþiø, visi neþinomi<br />
autoriai automatiðkai paverèiami... moterimis.<br />
Nors ir skaudama ðirdimi, belieka<br />
patarti: jei neþinote visø iki vieno<br />
rengiamo straipsnio ar knygos veikëjø<br />
lyties, geriau nedëkite galûniø në prie<br />
vieno asmenvardþio, nebent jie sudarytø<br />
dalá visiems þinomo ligos ar simptomo<br />
pavadinimo (pvz., Dauno liga).<br />
Beje, gana turtinga medikø eponimø<br />
„kolekcija“ yra internete, svetainëje<br />
www.whonamedit.com. Èia, be kita ko,<br />
galima suþinoti ir jø lytá.<br />
Klinikiniame vaizde, klinikoje vyrauja<br />
(yra) ðie simptomai<br />
„Dabartinës lietuviø kalbos þodyne“<br />
(V., 2000) pateikta tokia þodþio klinika<br />
reikðmë: 2. ligos simptomai ir eiga. Taigi<br />
pasakymai klinikiniame vaizde, klinikoje<br />
vyrauja arba yra - taisyklingi.<br />
Paveldimumas psichinëmis ligomis<br />
neapsunkintas, paveldimumas<br />
psichinëmis ligomis teigiamas?<br />
Pirmoji frazë gal ir ne vienintelë galima,<br />
taèiau „normali“. Kliûva nebent<br />
þodis neapsunkintas – mokslo kalbai<br />
toks terminas nelabai tinka. Labiau<br />
derëtø paveldimumas – be psichiniø ligø,<br />
giminëje psichiniø ligø nebuvo, psichinë<br />
liga nepaveldëta. Antroji frazë netaisyklinga<br />
– turëtø bûti psichiniø ligø<br />
paveldimumas teigiamas. Nors ðis<br />
þodþiø junginys labai jau „kanceliarinis“,<br />
taèiau panaðus modelis medicinos kalboje<br />
jau yra – reakcija teigiama, rëzus<br />
neigiamas ir t.t. Galima pasidaryti ir<br />
porinæ „kliðæ“ vietoj pirmojo pasakymo<br />
– psichiniø ligø paveldimumas neigiamas.<br />
Veikti á kà?<br />
Ði didele klaida laikytina konstrukcija<br />
– kalkë, pasidaryta pagal rusø kalbos<br />
modelá vlijat na. Veiksmaþodis veikti yra<br />
tranzityvinis, t.y. reikalauja tiesioginio<br />
galininko be jokio prielinksnio. Taigi<br />
vaistas veikia ne á kà nors, bet kà nors.<br />
Vaistas veikia depresijos simptomus.<br />
28 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
LPA VALDYBOS AKTUALIJOS<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos valdybos kreipimosi á LR Seimà ir LR Prezidentà V. Adamkø<br />
projektas<br />
Pritardami alkoholiniø<br />
gërimø reklamai pritariame<br />
<strong>Lietuvos</strong> genocidui<br />
<strong>2007</strong> m. birþelio 21 d. LR Seimas patvirtino Alkoholio kontrolës ástatymo pataisas, draudþianèias<br />
alkoholiniø gërimø reklamà per radijà ir televizijà. Nepraëjus në pusmeèiui ð. m. lapkrièio 8 d. grupë<br />
Seimo nariø áregistravo naujas pataisas, kurios alkoholio reklamà vël áteisintø ir leistø alkoholá vartoti<br />
rugsëjo 1 d.<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija pareiðkia, kad mëginimas áteisinti alkoholiniø gërimø reklamà dienos<br />
metu – tai parama neetiðkam pelno siekiui ðalyje, kuri Europos Sàjungoje yra tarp pirmaujanèiø alkoholio<br />
sukeliamø mirèiø skaièiumi. Alkoholio reklama dienos metu yra skirta tam, kad vaikams ir jaunimui bûtø<br />
skiepijama ,,kultûra“, kurioje vyrauja alkoholio vartojimas.<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija dar kartà pabrëþia, kad bet kokios alkoholio reklamos tikslas yra skatinti<br />
alkoholio vartojimà. Alkoholis, nepriklausomai nuo rûðies ir stiprumo, yra smegenis nuodijanti ir<br />
priklausomybæ sukelianti medþiaga, kuriai maþiausiai atsparûs vaikai ir jaunimas. Daugiau nei 40 proc.<br />
vaikø, kurie alkoholá pradëjo vartoti prieð 15-àjá gimtadiená, kada nors gyvenime taps nuo jo priklausomi. 1<br />
Áteisindami alkoholio reklamà prisidedame prie naujos nuo alkoholio priklausomos kartos ugdymo.<br />
Alkoholio reklamos draudimas atitinka Europos Komisijos Komunikate (2006-09-04.) ir Pasaulinës<br />
sveikatos organizacijos (PSO) ,,Alkoholio politikos Europos regione dokumente“ (2005) skelbiamas<br />
nuostatas. Pastarajame nurodyta, kad visi vaikai ir paaugliai turi teisæ augti aplinkoje, apsaugotoje nuo<br />
neigiamø alkoholio vartojimo pasekmiø ir nuo alkoholio produktø reklamos. PSO informuoja, kad grieþtas<br />
tiesioginës ir netiesioginës alkoholio reklamos draudimas – vienas ið þinomai veiksmingø alkoholio daromos<br />
þalos maþinimo bûdø.<br />
Alkoholio pramonë labiau nei paprasti pilieèiai junta, kad Lietuva maþëja. Sparèiai iðmirðta nuo alkoholio<br />
priklausomi vyresni þmonës, tad gaminantiems ir prekiaujantiems alkoholiu svarbu uþsitikrinti, kad ðá<br />
kvaiðalà pradëtø vartoti vis jaunesni þmonës, kitaip sunyks ,,alkoholio vartojimo kultûra“, maþës jø rinka ir<br />
pelnas.<br />
Sveikos ir blaivios visuomenës ir valstybës tikslas gali bûti tik vienas – maksimaliai sumaþinti alkoholio<br />
ir bet kokiø kitø svaigalø suvartojimà. Pripaþinta, kad alkoholio kainø didinimas, prieinamumo maþinimas<br />
ir reklamos draudimas yra veiksmingos priemonës jo sukeliamai þalai maþinti. Socialinë reklama, kurià<br />
finansuoja alkoholio gamintojai arba alkoholio reklamos transliuotojai, nëra veiksminga.<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija visiðkai palaiko reklamos draudimà. Jeigu bus priimtos alkoholio reklamà<br />
áteisinanèios ástatymo pataisos, neatmetame galimybës kreiptis á Europos Komisijà paramos suvaldant<br />
besaiká alkoholio pramonës pelno sieká ir mëginant apsaugoti <strong>Lietuvos</strong> þmones nuo alkoholio vartojimo<br />
pasekmiø.<br />
1<br />
Grant BF, Dawson DA. 1997. Age at onset of alcohol use and association with DSM-IV alcohol abuse and dependence:<br />
Results from the National Longitudinal Alcohol Epidemiologic Survey. Journal of Substance Abuse 9:103-110.<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
29
DISERTACIJOS<br />
Lapkrièio 15 d. Auðra Deksnytë<br />
apsigynë daktaro disertacijà<br />
„Delyro átaka pagyvenusiø þmoniø<br />
iðgyvenamumui“<br />
Savo darbe autorë padarë tokias iðvadas<br />
(nepateikiu èia skaièiø ir iðvadø<br />
kalbos netaisiau – D.S.):<br />
1. Delyras gali bûti laikomas pagyvenusiø<br />
þmoniø artëjanèios mirties (mirimo<br />
proceso) poþymis.<br />
2. Mirties laikas nepriklauso nuo<br />
delyro ypatumø:<br />
a) demencijos buvimas neturëjo ryðkesnës<br />
átakos iðgyvenamumui per 1, 1,5<br />
ir 2 metus;<br />
b) iðgyvenamumas nepriklausë nuo<br />
delyro sunkumo.<br />
3. Delyras daþniau iðtiko dementiðkuosius,<br />
anksèiau piktnaudþiavusius<br />
alkoholiu, taèiau jis reèiau iðtiko asmenis,<br />
anksèiau turëjusius kliedesiø ir sirgusius<br />
depresija.<br />
4. Delyro fenomenologijos studijos<br />
rezultatai ið dalies patvirtina hipotezæ,<br />
kad kuo geresnë tiriamojo fizinë bûsena<br />
ir kognityvinës funkcijos, tuo daþniau<br />
pasireiðkia psichoziniai simptomai delyro<br />
metu – pacientø, turëjusiø psichoziniø<br />
simptomø, fizinës ir psichinës bûsenos<br />
arba nesiskyrë, arba buvo geresnës uþ<br />
pacientø, neturëjusiø ðiø simptomø (pacientai,<br />
delyro metu turëjæ haliucinacijø,<br />
buvo jaunesni).<br />
5. Sutrikus kognityvinëms funkcijoms<br />
jaunesniems þmonëms, laikotarpis<br />
iki mirties buvo ilgesnis nei tais atvejais,<br />
kai kognityvinës funkcijos sutrikdavo<br />
vyresniems þmonëms.<br />
6. Delyro metu nustatyti kliedesiai<br />
daþniau buvo prieð delyrà buvusios psichopatologijos<br />
tàsa, bet ne savarankiðkas<br />
delyro simptomas.<br />
Kaip raðoma autoreferate, ðioji studija<br />
yra pirmoji pasaulyje prospektyvinë<br />
delyro átakos mirðtamumui studija, atlikta<br />
psichiatrijos stacionare psichikos<br />
ligoniø populiacijoje ir pirmoji Lietuvoje<br />
delyro fenomenologijos studija. Disertacija<br />
parengta iðnagrinëjus 160 ligoniø,<br />
2003 10 01-2005 04 18 gydytø Resp.<br />
Vilniaus psichiatrijos ligoninës somatopsichiatrijos<br />
skyriuje, kur tuo metu skyriaus<br />
vedëja dirbo autorë (nuo 2005 m.<br />
ji dirba Vilniaus universitetinës ligoninës<br />
Santariðkiø klinikos neurologijos centro<br />
psichiatrijos skyriuje gydytoja).<br />
Ginant disertacijà kalbëjæ oponentai,<br />
mokslo tarybos nariai, kolegos gyrë<br />
A.Deksnytës darbà, iðsamià statistinæ<br />
analizæ, sudëtingà duomenø apdorojimà,<br />
graþià darbo kalbà.<br />
Tai antroji disertacija, kurios gynime<br />
man teko dalyvauti, ir kurià gynë dar<br />
viena ið mano mokiniø, buvusiøjø rezidentø.<br />
Manau, kad apie delyrà<br />
A.Deksnytë dabar þino viskà. Man ypaè<br />
patiko, kad Auðra gynë disertacijà, remdamasi<br />
savo paèios gydytais ligoniais, o<br />
ne svetimomis ligø istorijomis, nors<br />
pastarosios ir skambiai vadinamos „retospektyvinëmis<br />
studijomis“. Dþiugu,<br />
kad paskutiniaisiais metais disertacijø<br />
psichiatrijos temomis pasipylë lyg ið<br />
gausybës rago, ko beveik visiðkai nebuvo<br />
mano laikais (ádomu, kiek dabar<br />
turime psichiatrijos mokslo daktarø?).<br />
Manau, kad taip buvo ne todël, jog mûsø<br />
laikais nebûtø buvæ tà daryti sugebanèiø<br />
þmoniø. Galbût tada buvo daugiau<br />
trukdymø, barjerø, grieþtesni reikalavimai,<br />
o gal mano kartos þmonëms trûko<br />
uþsispyrimo ir valios prieðintis vadovø<br />
primestoms taisyklëms ir atvirai konkurencijai.<br />
Nors kalbant apie disertantà svarbiausia<br />
– jo mokslinio darbo vertë<br />
(nedaug disertacijø esu skaièiusi, tai nesiimu<br />
spræsti apie mokslinæ vertæ), ir visiðkai<br />
nesvarbu jo profesionalumas bei<br />
asmeninës savybës, vis dëlto noriu<br />
pabrëþti, kad A.Deksnytë yra labai gera,<br />
profesionali psichiatrë, iðsilavinæs ir<br />
kultûringas þmogus. Ir dar man patinka,<br />
kad ji tvirtai laikosi savo nuomonës. Su<br />
Auðra yra tekæ bendrauti artimiau,<br />
kadangi nuo 2001 m. dalyvavome<br />
Sveikatà stiprinanèiø ligoniniø judëjime<br />
ir vykdavome á jø organizuotas konferencijas,<br />
netgi gyvendavome viename<br />
kambaryje. Man ypatingai imponuoja<br />
Auðros klasikinës muzikos pomëgis,<br />
domëjimasis ávairiø ðaliø istorija ir<br />
kultûra. Ne veltui ji sakësi mokykloje<br />
buvusi daugiau humanitarinës pakraipos<br />
(toks, mano nuomone, ir turëtø bûti<br />
medikas, ypatingai psichiatras). Tenka<br />
tik apgailestauti, kad mûsø darbo keliai<br />
iðsiskyrë, ir dabar jau daug reèiau pavyks<br />
pabendrauti.<br />
Danguolë Survilaitë<br />
30 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA<br />
Uþsienio specialistø patarimai<br />
apie ankstyvà intervencijà<br />
priklausomybiø turintiems vaikams<br />
Lina Galatiltë<br />
<strong>2007</strong> m. lapkrièio mën. pabaigoje<br />
ávyko tarptautinë konferencija „Ankstyvoji<br />
intervencija: nuo teorijos iki praktikos”,<br />
kurioje naujausiomis þiniomis dalinosi<br />
ekspertai ið Austrijos, Vokietijos ir<br />
Olandijos. Specialistai supaþindino su<br />
geriausiais Europos praktikos pavyzdþiais<br />
ankstyvosios intervencijos srityje.<br />
Jungtiniø Tautø atlikta apklausa<br />
atskleidë, kad prevencija daþniausiai<br />
suprantama kaip informacijos apie<br />
narkotikø þalà teikimas, tuo tarpu mokslo<br />
poþiûriu efektyviausias prevencijos<br />
bûdas – darbas su ðeima, stiprinant jos<br />
tarpusavio ryðius. Buvo taip pat aptartos<br />
pagalbos internetu galimybës Europoje,<br />
kalbëta apie veiksmingus bûdus<br />
maþinti paaugliø girtavimà.<br />
Vokietijos Tyrimø, konsultavimo ir<br />
projektø vystymo kompanijos Delphi<br />
vadovas, psichologas Peter Tossmann<br />
kalbëjo apie vis didëjanèià interneto<br />
reikðmæ narkotikø vartojimo prevencijoje,<br />
intervencijoje ir gydyme. Jis pasakojo<br />
apie vienà sëkmingesniø projektø<br />
Vokietijoje, kuriame internetu teikiama<br />
pagalba probleminiams kanapiø vartotojams<br />
norintiems sumaþinti narkotikø<br />
vartojimà arba jø atsisakyti. Projekte<br />
interneto svetainës www.drugcom.de<br />
lankytojams siûloma ásivertinti kanapiø<br />
vartojimo lygá ir ásitraukti á 50 dienø<br />
trukmës „Quit the shit“ programà. Dalyvius<br />
visiðkai anonimiðkai konsultuoja<br />
specialistø komanda, kiekvienà savaitæ<br />
vyksta 30-40 min. trukmës asmeniniai<br />
interviu pokalbiø svetainëse. Po trijø<br />
mënesiø, programai pasibaigus, susisiekiama<br />
su dalyviais ir ávertinami intervencijos<br />
rezultatai.<br />
Ðioje programoje jau dalyvavo daugiau<br />
nei 1000 asmenø (77 proc. vyrø,<br />
23 proc. moterø), kurie vidutiniðkai per<br />
dienà kanapës vartojo 4 kartus. 78 proc.<br />
baigusiø programà pripaþino, kad internetinë<br />
pagalba padëjo pasiekti uþsibrëþtø<br />
tikslø, vidutiniðkai daugiau nei 2 kartus<br />
sumaþinti kanapiø vartojimà.<br />
Narkotikø kontrolës departamentas<br />
prie <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybës<br />
taip pat yra parengæs specialià interneto<br />
svetainæ tëvams, pedagogams, þiniasklaidai<br />
www.nkd.lt/visuomene ir suteikia<br />
galimybæ visuomenei konsultuotis<br />
su geriausiais prevencijos, gydymo,<br />
reabilitacijos ir teisës srièiø specialistais.<br />
Atsakymai uþdavusiems klausimus<br />
pasiekia per <strong>48</strong> val., o daþniausiai uþduodami<br />
klausimai publikuojami svetainëje,<br />
kad kuo daugiau lankytojø susipaþintø<br />
su ðia informacija.<br />
Jungtiniø Tautø Narkotikø kontrolës<br />
ir nusikalstamumo prevencijos biuro<br />
eksperto profesoriaus Gilberto Gerra<br />
teigë, kad priklausomybë nuo narkotikø<br />
yra liga, socialinë ir ekonominë problema,<br />
todël pagalba turi bûti paremta<br />
mokslo þiniomis. Jis minëjo, kad polin-<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
31
PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA<br />
Europos narkotikø ir narkomanijos<br />
stebësenos centras (EMCDDA) praneða,<br />
kad Europoje stabilizuojasi deðimtmetá<br />
trukæs narkotikø vartojimo augimas.<br />
Nurodoma, kad maþëjo heroino vartojimas,<br />
narkotikø ðvirkðtimasis, stabilizuojasi<br />
kanapiø vartojimas. Taèiau iðlieka<br />
didelis mirèiø dël narkotikø skaièius ir<br />
auga kokaino vartojimas.<br />
Pasak Narkotikø kontrolës departamento<br />
prie <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybës<br />
direktorës dr. Audronës Astrauskis<br />
á kvaiðalus gali bûti uþkoduotas<br />
genuose ir tokie veiksniai<br />
kaip stresas iki ir po gimimo,<br />
emociðkai skurdi ðeimos aplinka,<br />
depresija, hiperaktyvumas gali<br />
paskatinti vaikà vartoti kvaiðalus.<br />
Profesorius pabrëþë, kad pastebëjus<br />
pirmuosius vaiko bandymus<br />
svaigintis bûtina kreiptis á specialistus<br />
pagalbos. Taèiau akivaizdu,<br />
kad nëra vieno ar keliø genø, kurie<br />
nulemia priklausomybæ, kuri<br />
iðsivysto dël sudëtingos biologiniø,<br />
socialiniø ir psichologiniø<br />
veiksniø sàveikos.<br />
Tëvø dëmesys vaikui ir ðeimos<br />
tarpusavio ryðiø stiprinimas,<br />
pasak ekspertø, taip pat reikalingas dël<br />
paaugliø besaikio gërimo kylanèiø problemø.<br />
Olandijos Mastrichto universiteto<br />
profesoriaus Reinout Wiers teigimu,<br />
alkoholis yra pagrindinë psichikà veikianti<br />
medþiaga, sukelianti Europoje itin<br />
daug problemø. „Piktnaudþiavimas alkoholiu<br />
– daugelio paaugliø didþiausia<br />
problema. Nuogàstauti verèia ir didëjantis<br />
vis jaunesniø gerianèiø vaikø skaièius,<br />
– aiðkina R. Wiers. – Gerti paauglius skatina,<br />
jø manymu, teigiami lûkesèiai. Paprastai<br />
jie mano, kad alkoholis sukelia<br />
tik malonumà, atpalaiduoja, panaikina<br />
átampà. Tuo tarpu mintis, kad dël alkoholio<br />
elgiamasi kvailai ir nepateisinamai,<br />
paaugliø negàsdina“.<br />
Pasak eksperto, daugelis alkoholio<br />
vartojimo prevenciniø programø ir kampanijø<br />
nëra veiksmingos, todël priemonës<br />
veiksmingumà reikia iðtirti dar<br />
prieð jà taikant plaèiai. R. Wiers<br />
nuomone tikrai naudingos yra þinomai<br />
veiksmingos priemonës pasiekiamos<br />
grieþtinant ástatymus: didinant alkoholio<br />
ásigijimo amþiø bei alkoholiniø<br />
gërimø kainas, maþinti alkoholio reklamà.<br />
Esperto nuomone itin reikðmingas<br />
yra tëvø vaidmuo, jo nuomone tëvai<br />
turëtø nustatyti kiek galima grieþtesnes<br />
taisykles alkoholio atþvilgiu.<br />
Ankstyvoji intervencija – tai psichologinës,<br />
socialinës pedagoginës pagalbos<br />
priemonës, taikomos vaikams,<br />
kai nustatoma, kad jie vartoja psichoaktyviàsias<br />
medþiagas. Narkotikø kontrolës<br />
departamento uþsakymu yra<br />
parengta ankstyvosios intervencijos metodika.<br />
Jos esmë – bendras pedagogø,<br />
psichologø ir socialiniø pedagogø darbas<br />
mokyklose, globos namuose, dienos<br />
centruose, teikiant kvaiðalø vartojusiems<br />
ir rizikos grupiø vaikams pagalbà individualiai<br />
ir grupëmis. Kitais metais naudojantis<br />
ðia metodika bus apmokyti specialistai,<br />
dirbantys su vaikais ir ðeima.<br />
Daugiau informacijos galima rasti<br />
www.nkd.lt.<br />
Europoje narkotikø vartojimas stabilizuojasi,<br />
taèiau kyla kiti pavojai<br />
<strong>2007</strong> m. lapkrièio 22 d. Vilnius<br />
kienës, Europai iki ðiol nepavyksta<br />
ávykdyti uþsibrëþto tikslo – sumaþinti su<br />
narkotikais susijusiø mirèiø skaièiø. „Per<br />
metus Europoje dël perdozavimo mirðta<br />
7 – 8 tûkst. Asmenø. Ir jø nemaþëja. Lietuvoje<br />
2006 m. patobulinus informacijos<br />
rinkimo sistemà, pastebimai padidëjo<br />
mirèiø, susijusiø su narkotikø<br />
vartojimu. Praëjusiais metais uþregistruota<br />
62 atvejai, 2005 m. – 31 mirties<br />
atvejis. Siekiant uþkirsti kelià ðioms<br />
mirtims, bûtina didinti gydymo prieinamumà,<br />
plësti þalos maþinimo programas,<br />
informuoti visuomenæ apie teikiamas<br />
paslaugas. Tokia ðiø metø prioritetinë<br />
veikla“, – teigë dr. A. Astrauskienë.<br />
EMCDDA taip pat áspëja, kad Afganistane<br />
didëjant opijaus gamybai, ðio narkotiko<br />
prieinamumas Europoje didës, tad<br />
vargu ar pavyks iðlaikyti heroino vartojimo<br />
stabilumà ar maþëjimà.<br />
Kokainas – vis didesnë Europos rykðtë<br />
Naujausi duomenys patvirtina, kad<br />
Europoje kokainas populiariausias stimuliuojantis<br />
narkotikas, pagal vartojimo<br />
32 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA<br />
daþnumà uþimantis antrà vietà po<br />
kanapiø, pralenkæs ekstazá ir amfetaminà.<br />
Kokainà nors kartà gyvenime yra<br />
bandæ apie 12 mln. Europieèiø (apie 4<br />
proc. suaugusiøjø). Daugiausiai kokaino<br />
vartotojø gyvena Ispanijoje ir<br />
Didþiojoje Britanijoje. Pastebima, kad<br />
sparèiai auga besigydanèiø dël priklausomybës<br />
nuo kokaino – 2005 m. beveik<br />
ketvirtadalá (22 proc.) visø naujø pacientø<br />
Europoje sudarë kokaino vartotojai.<br />
Kokaino vartojimas plinta ir tarp<br />
<strong>Lietuvos</strong> gyventojø. 2005 m. tyrimo<br />
duomenimis bent kartà gyvenime yra<br />
bandæ 0,4 proc. 15-64 m. amþiaus <strong>Lietuvos</strong><br />
gyventojø. Per pastaruosius 3-ejus<br />
metus þymiai daugiau uþregistruota<br />
apsinuodijimø kokainu: 2004 m.– 6 atvejai,<br />
2005 m. – 17, o 2006 m. – jau 40<br />
atvejø. Didþioji dalis jø – moterys<br />
(40-44 m. amþiaus – 15 atvejø, 20-24<br />
m. – 14 atvejø).<br />
Kanapiø vartojimas stabilizuojasi<br />
Nors kanapës ir iðlieka populiariausias<br />
narkotikas Europoje, jo vartojimas<br />
stabilizuojasi. Beveik ketvirtadalis (apie<br />
70 mln.) visø 15 iki 64 metø amþiaus<br />
asmenø Europos Sàjungoje bent kartà<br />
gyvenime yra bandæ kanapiø. Ðio narkotiko<br />
vartojimas stabilizuojasi ir netgi<br />
maþëja tose ðalyse, kur jis buvo labai<br />
paplitæs. Taigi, per paskutinius metus<br />
vidutiniðkai 13 proc. jaunø europieèiø<br />
(15-34 metø) vartojo kanapes – daugiausiai<br />
Ispanijoje (20 proc.), Èekijoje (19,3<br />
proc.), Prancûzijoje (16,7 proc.), Italijoje<br />
(16,5 proc.) ir Jungtinëje Karalystëje<br />
(16,3 proc.). Lietuvoje – 4,6 proc. (NKD,<br />
2005 m.).<br />
2003 m. atlikto Alkoholio ir kitø<br />
narkotikø tyrimo <strong>Lietuvos</strong> mokyklose<br />
(ESPAD) tyrimo rezultatai parodë, kad<br />
bet koká narkotikà bent kartà yra vartojæ<br />
13,6 proc. 15-16 metø <strong>Lietuvos</strong> moksleiviø.<br />
Ðvietimo ir mokslo ministerijos<br />
teigimu, <strong>2007</strong> m. ESPAD tyrimo rezultatai<br />
rodo, kad narkotikø vartojimas pagal<br />
eilæ rodikliø ið esmës nesikeitë.<br />
Iðsami EMCDDA ataskaita bus<br />
pateikta Narkotikø kontrolës departamento<br />
interneto svetainëje www.nkd.lt.<br />
Narkologiniø ligoniø áskaita<br />
– sovietmeèio paveldas<br />
Emilis Subata, Rokas Uscila,<br />
Nevyriausybiniø organizacijø ir ekspertø koalicija „Galiu gyventi“<br />
XX a. 7-ojo deðimtmeèio pradþioje<br />
Sovietø Sàjungoje piktnaudþiavimas<br />
alkoholiu buvo tapæs rimta socialine ir<br />
ekonomine problema. Tuomet siekiant<br />
suvaldyti situacijà, 1976 m. visoje Sàjungos<br />
teritorijoje ásteigtas narkologiniø<br />
ástaigø tinklas - narkologinë tarnyba.<br />
Ðios tarnybos tikslas buvo uþtikrinti<br />
piktnaudþiaujanèiø alkoholiu asmenø<br />
prieþiûrà, kontrolæ ir vykdyti „darbiná<br />
perauklëjimà“, sumaþinti piktnaudþiavimo<br />
alkoholiu neigiamà poveiká ûkiui<br />
ir aprûpinti ûkio ðakas darbo jëga.<br />
Tuo tikslu buvo ásteigti narkologiniai<br />
dispanseriai, kurie turëjo kontroliuoti, ar<br />
stebimi asmenys negirtauja, o jeigu girtauja<br />
– nukreipti juos stacionariam gydymui<br />
iki 4 mënesiø. Priverstinio gydymo<br />
metu vykdavo maþdaug savaitës<br />
trukmës detoksikacija, o vëliau priverstinis<br />
„aversinis“ arba „ájautrinantis“ gydymas,<br />
siekiant iðugdyti pasibjaurëjimà<br />
alkoholiniais gërimais. Jeigu asmuo<br />
nereaguodavo á áspëjimus, paþeidinëjo<br />
„rëþimas“, buvo siunèiami á Gydymo ir<br />
darbo profilaktoriumà 2 metø trukmës<br />
izoliacijai ir „darbo terapijai“.<br />
„Uþdarymas“ priverstiniam gydymui á<br />
Gydymo ir darbo profilaktoriumà buvo<br />
didþiausia sankcija vengiantiems savanoriðkai<br />
gydytis.<br />
Siekiant uþtikrinti priþiûrimø asmenø<br />
kontrolæ, nuo 1976 m. buvo privaloma<br />
narkologiniø ligoniø áskaita (Áskaita).<br />
Patekæs á Áskaità asmuo galëjo bûti<br />
iðbraukiamas ið jos tik „nenusiþengdamas“<br />
5 metus, kuomet „pasveikdavo“.<br />
Asmuo, esantis Áskaitoje ir negalëdamas<br />
pristatyti „ðvarios medicinos paþymos“<br />
negalëjo gauti vairuotojo teisiø, vykti á<br />
uþsiená, dirbti pagal kai kurias profesijas<br />
(pavyzdþiui, elektriku arba kranininku).<br />
Áskaitoje esantis asmuo privalëjo<br />
reguliariai (maþiausiai kartà per<br />
mënesá) lankytis pas gydytojà narkologà.<br />
Neabejotina, jog Narkologiniø ligoniø<br />
áskaitos svarbiausia paskirtis buvo<br />
totalitarinës valstybës siekis ágyvendinti<br />
nuolatinës kontrolës ir sankcijø sistemà<br />
(áskaitant laikinà izoliacijà ir priverstiná<br />
gydymà Gydymo darbo profilaktoriumuose)<br />
daliai visuomenës nariø, kurie<br />
dël polinkio á girtavimà bei priklausomybës<br />
negalëjo bûti laikomi sàmoningais<br />
socialistinës valstybës pilieèiais.<br />
Taip pat stengtasi juos „perauklëti darbu“<br />
ir panaudoti jø darbo jëgà.<br />
Po 1990 m. Lietuvoje ðis poþiûris<br />
nebuvo visiðkai svetimas. Yra pilieèiø ir<br />
jø grupiø aktyviai pritarianèiø alkoholiu<br />
ir narkotikais piktnaudþiaujanèiø asmenø<br />
priverstinio gydymo sistemos atgaivinimà.<br />
Tai daþniausiai motyvuojama<br />
tuo, kad piktnaudþiaujantys alkoholiu ar<br />
narkotikais asmenys patys nesuvokia<br />
savo sveikatos sutrikimo, nesiekia pagalbos,<br />
dël to kenèia kiti ðeimos nariai ir<br />
artimieji. Galbût tai nulëmë, kad<br />
straipsniai apie Narkologiniø ligoniø<br />
áskaità, kaip grieþtà alkoholio ir narkotikø<br />
paveiktø asmenø kontrolës sistemà,<br />
iðliko 1997 m. LR Seimo priimtame LR<br />
Narkologinës prieþiûros ástatyme.<br />
Taèiau Europos Sàjungos teisinë<br />
praktika neleido tame paèiame<br />
Narkologinës prieþiûros ástatyme áteisinti<br />
priverstinio gydymo. Pacientai ágijo<br />
teisæ á informacijos apie jø sveikatos<br />
bûklæ konfidencialumà. Nebeliko<br />
narkologiniø dispanseriø, priverstinio<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
33
PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA<br />
gydymo, Gydymo ir darbo profilaktoriumø<br />
ir narkologinë tarnyba suiro.<br />
Paskutinis smûgis narkologiniø ligoniø<br />
áskaitai buvo gyvenamosios vietos registracijos<br />
panaikinimas ir asmens teisë<br />
gauti sveikatos prieþiûros paslaugas bet<br />
kurioje valstybinëje ir privaèioje sveikatos<br />
prieþiûros ástaigoje.<br />
Ðiuo metu SAM nustatyta tvarka,<br />
pacientai, kurie kreipiasi á valstybines<br />
sveikatos prieþiûros ástaigas dël priklausomybiø<br />
vis dar áraðomi á Narkologiniø<br />
ligoniø áskaità. Asmenims, áraðytiems á<br />
ðià Áskaità apribota teisë ásigyti ir turëti<br />
ginklà ir ðaudmenis, draudþiama vairuoti<br />
transporto priemones, taip pat ribojama<br />
profesinë veikla – jie negali dirbti,<br />
pavyzdþiui, teisëjais, notarais, antstoliais,<br />
statutiniais pareigûnais ir kt. Taèiau<br />
nebelikus priverstinio gydymo ir Áskaità<br />
aptarnaujanèio institucinio tinklo, nebeaiðkus<br />
tampa Áskaitos tikslas. Ðito<br />
nepaaiðkina ir Áskaità reglamentuojantys<br />
teisës aktai.<br />
Viena ið funkcijø, kurià ðiandien atlieka<br />
Áskaita – statistinë: taip renkama<br />
oficiali priklausomø nuo alkoholio ir<br />
narkotikø asmenø sergamumo ir ligotumo<br />
statistika. Taèiau reali situacija rodo,<br />
kad tokia informacija nëra patikima, nes<br />
Áskaità administruojantys savivaldybiø<br />
PSC ir priklausomybës ligø centrai, disponuoja<br />
tik daline informacija.<br />
Pavyzdþiui, ðios ástaigos negauna informacijos<br />
apie sunkius ligonius su priklausomybës<br />
komplikacijomis gydomus<br />
reanimacijos skyriuose, todël ðie pacientai<br />
á Áskaità nepatenka. Be to, valstybinës<br />
asmens sveikatos prieþiûros ástaigos<br />
teikia ir anonimines paslaugas, kurias<br />
gavusieji taip pat nepatenka á Áskaità.<br />
Privaèios ástaigos apskritai neteikia jokiø<br />
duomenø apie savo pacientus.<br />
Akivaizdu, kad Áskaita neuþtikrina tikslios<br />
statistinës informacijos apie priklausomybes<br />
ðalyje. Nuo 2008 m. spalio<br />
mën. informacija apie priklausomybëmis<br />
serganèius asmenis bus renkama pagal<br />
atskirà LR SAM patvirtintà tvarkà, atitinkanèià<br />
ES reikalavimus (vadinamasis<br />
„Paklausos gydymui“ rodiklis).<br />
Kita funkcija, kurià ðiandien atlieka<br />
Áskaita – priklausomybëmis serganèiø<br />
asmenø prieþiûra ir kontrolë. Teisës aktuose<br />
numatyta daug institucijø, galinèiø<br />
gauti informacijà apie Áskaitoje esanèius<br />
asmenis, nepaaiðkinant nei informacijà<br />
gaunanèiø ástaigø pasirinkimo motyvø<br />
nei gaunamos informacijos tikslingumo.<br />
Tarp ástaigø galinèiø gauti informacijà<br />
ið narkologiniø ligoniø áskaitos, ðalia<br />
sveikatos apsaugos institucijø iðskirtinæ<br />
pozicijà uþima ir teisësaugos institucijos.<br />
Teismams iðkëlus bylas policija<br />
masiðkai uþklausia dël asmenø buvimo<br />
Áskaitoje, taèiau neaiðku kaip ir kam informacija<br />
naudojama teismuose. 2006<br />
m. pabaigoje koalicija „Galiu gyventi“<br />
atliko apklausà ,,<strong>Lietuvos</strong> teismø<br />
nuomonë apie narkologiniø ligoniø áskaitos<br />
duomenø panaudojimà baudþiamosiose<br />
bylose”. Apklausos rezultatai<br />
parodë, kad nëra vieningos teisinës ir<br />
teismø praktikos renkant informacijà<br />
apie Áskaitoje esanèius asmenis.<br />
Baudþiamieji ástatymai numato abstrakèius,<br />
bendruosius teisinius pagrindus<br />
naudotis Áskaitos duomenimis, taèiau<br />
nëra imperatyviø teisës normø,<br />
nurodanèiø kada ir kà privalo uþklausti<br />
ikiteisminio tyrimo institucijos, teismai.<br />
Kadangi Áskaitos duomenys naudojami<br />
sveikatos patikrinimuose dël<br />
vairuotojo paþymëjimo ásigijimo, ásidarbinimo,<br />
mokymosi, dalis pacientø vengia<br />
kreiptis gydytis dël priklausomybës,<br />
baimindamiesi, kad negalës gauti sveikatos<br />
paþymos arba praras vairuotojo<br />
paþymëjimà. Susidaro paradoksali situacija,<br />
kai nesikreipiantis gydytis asmuo<br />
piktnaudþiaujantis alkoholiu arba narkotikais<br />
gali gauti sveikatos paþymà<br />
vairuotojo paþymëjimui, o asmuo<br />
kreipæsis pagalbos arba besigydantis<br />
negalës gauti vairuotojo paþymëjimo<br />
arba já praras, nes bus átrauktas á áskaità.<br />
Dël tokios padëties pacientai vengia<br />
kreiptis pagalbos á valstybines ástaigas.<br />
Taigi ar Áskaita tikrai reikalinga?<br />
Nors priklausomybëmis serganèiø<br />
asmenø prieþiûros ir kontrolës sistema<br />
pasikeitë, taèiau apibendrinant ðiame<br />
straipsnyje iðdëstytas mintis, galima<br />
tvirtinti, kad dabar etu veikianti<br />
Narkologiniø ligoniø áskaita yra neveiksminga<br />
ir nereikalinga: surenkama informacija<br />
nëra pilna, neaiðki informacijos<br />
paskirtis, sveikatos prieþiûros ástaigos,<br />
teismai ir kitos institucijos atlieka bereikalingà<br />
darbà ir patiria papildomø<br />
iðlaidø Áskaità administruodami ir naudodamiesi<br />
nepatikimais duomenimis. Be<br />
to, dël Áskaitos nemaþa dalis serganèiøjø<br />
vengia gydytis, neretai ieðko alternatyviø,<br />
neretai moksliðkai nepagrástø ir<br />
sveikatai pavojingø gydymo bûdø.<br />
Mokslinei elektroninei<br />
bibliotekai treji metai<br />
Prieð trejus metus, 2004 m. gruodþio 2 d., Vðá Baltijos visuomeninis informaciniø technologijø ir ðvietimo centras pristatë<br />
unikalø projektà – Mokslinæ elektroninæ bibliotekà eLIBRARY.LT. Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks projektas Lietuvoje.<br />
Virtualioje bibliotekoje galima rasti ávairaus formato elektroniniø failø, sudaranèiø <strong>Lietuvos</strong> nacionalinio mokslo ir ðvietimo,<br />
kultûros ir etninio palikimo, informaciniø technologijø (IT) ir lietuviø iðeivijos iðteklius. Jie prieinami visai pasaulio lietuviø<br />
bendruomenei.<br />
34 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
NUOMONËS<br />
Per trejus metus virtuali biblioteka<br />
ágijo pripaþinimà, tapo þinoma ir populiari<br />
ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje.<br />
Biblioteka uþmezgë ir palaiko ryðius su<br />
valstybës ir mokslo ástaigomis,<br />
visuomeninëmis organizacijomis, mezgasi<br />
ryðiai su straipsniø autoriais ir lietuviø<br />
iðeivija.<br />
Biblioteka eLIBRARY.LT prieinama<br />
visà parà, joje lankosi skaitytojai ið 90<br />
ðaliø. Daugiausia sulaukiama ið GMT<br />
+02:00 ir +03:00 laiko juostø, antroje<br />
vietoje skaitytojai ið JAV ir Kanados.<br />
Gausëja skaitytojø ið Indijos, Japonijos,<br />
Serbijos ir Katalonijos. Bibliotekoje<br />
lankytasi daugiau nei 371 tûkst. kartø,<br />
ið jø registruotøjø skaitytojø 15 tûkstanèiø.<br />
Primename, kad tik registruotiesiems<br />
skaitytojams yra prieinami bibliotekos<br />
iðtekliai, kuriø ðiuo metu biblioteka<br />
turi sukaupusi per 83 tûkst. ávairaus<br />
formato ir apimties failø. Tai knygos,<br />
þurnalai, straipsniai, konferencijø praneðimai,<br />
vaizdo ir garso projektai. Biblioteka<br />
remia ávairius visuomeninius projektus,<br />
skleidþia informacijà apie mokslo,<br />
ðvietimo ir kultûros renginius, ámones ir<br />
institucijas, bibliotekoje veikia unikali<br />
nuorodø galerija.<br />
Visu galinèius ir norinèius kvieèiame<br />
paremti projektà Mokslinë<br />
elektroninë biblioteka eLIBRARY.LT.<br />
Parama projektui - investicija á naujosios<br />
kartos mokslo ir ðvietimo siekimà,<br />
þiniø visuomenës kûrimà. Informacinës<br />
visuomenës plëtros komitetas (IVPK)<br />
Mokslinæ elektroninæ bibliotekà<br />
eLIBRARY.LT pripaþino geriausiu 2005<br />
metø projektu kategorijoje „Informaciniø<br />
technologijø naudojimas ðvietime<br />
ir suaugusiøjø mokyme“.<br />
VðÁ Baltijos visuomeninis<br />
informaciniø technologijø<br />
ir ðvietimo centro direktorius<br />
Algirdas Auðra<br />
Kalvarijø g. 143,<br />
LT-08221 Vilnius<br />
Tel. (8-5) 2<strong>48</strong>-1536,<br />
faks. 2<strong>48</strong>-1629,<br />
mob. tel. 8-699-16184<br />
El.paðtas: info@elibrary.lt<br />
Psichikos sveikata ar psichiatrija?<br />
Ðámet priimta Psichikos sveikatos<br />
strategija, kurioje akcentuojama bûtent<br />
sveikata, o ne tik psichikos sutrikimø<br />
nebuvimas. Konceptualiai Lietuvoje<br />
strategija yra naujas dalykas, sukëlæs<br />
nemaþà sàvokø ir profesiniø pareigø<br />
pasidalijimo sumaiðtá. Tarsi iðsitrynë, o<br />
gal netgi buvo iðtrinta riba tarp psichiatrijos<br />
ir psichikos sveikatos, jos tarsi<br />
tapo lyg ir viena. Strategijoje (pavadintoje<br />
taip pat kaip ir pagrindinis psichiatrijà<br />
ir psichiatrø darbà reglamentuojantis<br />
ástatymas bei svarbi gydymo tinklo<br />
ástaiga) sujungæ asmens sveikatos<br />
prieþiûrà ir visuomenës sveikatos problemas<br />
(gydymà ligoninëse ir lovø skaièiø<br />
su patyèiomis mokyklose), uþprogramavome<br />
kovà dël finansiniø iðtekliø.<br />
Kaip tik ðiuo metu baigtas rengti ir<br />
veiksmø planas, kuriuo remiantis bus<br />
ágyvendinama strategija ir skirstomos<br />
Europos Sàjungos lëðos. Kas yra ðiame<br />
plane – bus finansuojama, o kas ne –<br />
greièiausiai nebus, nes valstybei rasti<br />
papildomø lëðø net ir prioritetine<br />
paskelbtai srièiai nebus lengva.<br />
Iki galo neiðsprendus BPG ir PSC<br />
konkurencijos problemos, neuþtikrinus,<br />
kad nesavarankiðkus PSC pasieks visos<br />
jiems skirtos lëðos, gali atsirasti nauja<br />
konkurencijos dingstis: ar skirti profilaktikai,<br />
ar gydymui. Turtingesniuose kraðtuose<br />
bûtø lengva ar/ar pakeisti á ir/ir, o<br />
kaip bus Lietuvoje, tuo tarpu neaiðku.<br />
Akivaizdu, jog nesuteikti kam nors<br />
ûmios pagalbos teisinantis tuo, kad<br />
svarbiau yra padëti sveikiems þmonëms<br />
iðvengti galimø problemø – be to,<br />
pastaroji pagalba ir pigesnë – nelabai<br />
etiðka. Kita vertus, neskirdami dëmesio<br />
prevencijai mes ne tik ignoruojame pasaulio<br />
tendencijas, PSO ir ES rekomendacijas,<br />
bet ir ðalies biudþeto ribotumà.<br />
Taigi nors ir gaila, kad në vienas ið siûlymø<br />
jungti strategijà prie Visuomenës<br />
sveikatos strategijos arba bent jau<br />
paèiame dokumente atskirti asmens<br />
sveikatos ir visuomenës sveikatos dalis<br />
nebuvo priimtas, taèiau dabar turime<br />
susitaikyti su realybe ir ne tampyti kiekvienam<br />
á save nedidukæ antklodæ, bet ið<br />
keleto maþø mëginti pasiûti naujà,<br />
didesnæ.<br />
Skelbiame <strong>Lietuvos</strong> psichologø<br />
asociacijos prezidento R. Povilaièio<br />
mintis, iðspausdintas leidinyje <strong>Lietuvos</strong><br />
medicinos kronikos (<strong>Nr</strong>. 33), D. Andrijauskaitës<br />
straipsnyje, ir Ðiauliø psichiatrijos<br />
ligoninës gydytojo E. Mikaliûno<br />
reakcijà á jas. Tikimës iðprovokuoti<br />
platesnæ diskusijà ir dël sàvokø, ir dël<br />
darbø pasidalijimo, ir dël bendradarbiavimo,<br />
ir dël finansavimo.<br />
Redaktorë N. Goðtautaitë<br />
Psichologinei pagalbai reikia pagalbos<br />
Nepaisant, kad gyventojø psichikos<br />
sveikata tiek ES, tiek <strong>Lietuvos</strong> teisës<br />
aktuose ávardijama kaip vienas<br />
didþiausiø valstybës prioritetø, psichologinës<br />
pagalbos ðalyje prieinamumas<br />
kol kas nepakankamas. Ir Valstybinës<br />
psichikos sveikatos strategijos<br />
nuostatose akcentuojama bûtinybë<br />
psichikos sveikatos sutrikimus gydyti ne<br />
tik medikamentais, bet ir suteikiant psichologinæ<br />
bei socialinæ pagalbà. Taèiau<br />
realiai ja gali pasinaudoti tik maþa dalis<br />
gyventojø.<br />
Pirminë prevencija uþkerta kelià<br />
problemoms kauptis ir taip leidþia sëkmingai<br />
iðvengti daug sunkesniø<br />
psichinës ir somatinës sveikatos<br />
sutrikimø. Þmonëms, iðgyvenantiems<br />
krizines gyvenimo situacijas (skyrybas,<br />
artimø þmoniø netektis, sunkias fizines<br />
ligas, patyrusiems smurtà, iðgyvenantiems<br />
nerimà, baimæ ir kt.), ðiuo metu psichologinë<br />
pagalba, juolab skubi, beveik<br />
neprieinama. Psichikos sveikatos centruose<br />
vienam psichologui vidutiniðkai<br />
tenka 40 tûkst. gyventojø. Kai kuriuose<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
35
NUOMONËS<br />
rajonuose nëra në vieno visu etatu<br />
dirbanèio psichologo. Kaune veikianèiai<br />
tarnybai, teikianèiai psichologinæ pagalbà<br />
jaunimui telefonu, grësë uþdarymas,<br />
nes miesto savivaldybë ðiais metais ið<br />
viso neskyrë lëðø. Tuo tarpu laiku suteikta<br />
psichologinë pagalba – vaikams,<br />
jaunimui ir ðeimoms, kaip pabrëþia specialistai,<br />
padëtø palaikyti visuomenës<br />
psichologinæ sveikatà bei stabdytø bei<br />
maþintø 0saviþudybiø, alkoholizmo,<br />
narkomanijos ir kitø socialiniø problemø<br />
plitimà.<br />
Siûlëme, pasinaudojant ES struktûriniø<br />
fondø lëðomis, kurti tinklà bendruomeniniø<br />
ástaigø, kurios galëtø<br />
suteikti þmonëms, iðgyvenantiems psichologines<br />
krizes, bent minimalià psichologinæ<br />
pagalbà. Taèiau á mûsø siûlymus<br />
nebuvo atsiþvelgta. Priimtoje ES<br />
paramos paskirstymo programoje greta<br />
planuojamø moderniø dienos centrø<br />
sunkiems psichikos ligoniams numatyta<br />
plëtoti stacionarias psichiatrijos paslaugas,<br />
kuriø Lietuvoje ir taip nestokojama.<br />
Psichologinës pagalbos telefonu<br />
tarnybose dirbantys savanoriai ir psichikos<br />
sveikatos specialistai labai daþnai<br />
susiduria su problema, kur skambinusá<br />
asmená siøsti psichologinëms konsultacijoms.<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichologø sàjungos prezidentas Robertas Povilaitis<br />
Skirkime pirminæ prevencijà ir klinikinæ medicinà<br />
Pakankamai aktualus R. Povilaièio<br />
pagalbos ðauksmas, nes ðalies jaunimui<br />
ir, be abejo, vyresnei kartai iðgyvenusiai<br />
valstybës transformacijos vingius, nëra<br />
psichologiðkai lengva prisitaikyti gyventi<br />
pagal naujas gyvenimo taisykles.<br />
Taèiau reikëtø labai aiðkiai atskirti<br />
pirminæ prevencijà ir klinikinæ medicinà.<br />
Pastaràjá pusmetá, teko dalyvauti diskusijose<br />
su Europos psichiatrais ir psichikos<br />
sveikatos specialistais Amsterdame ir<br />
Berlyne. Pastebëjau tokias tendencijas:<br />
1. Psichiatrija yra klininës medicinos<br />
sritis – tai ligos, sutrikimai ir jø gydymas.<br />
Tam reikalingas gydytojas psichiatras<br />
bei ávairios tarnybos – bendruomenëje,<br />
ligoninëse, universiteto klinikose,<br />
ambulatorijoje, dienos stacionare<br />
ir stacionare. Èia kiti psichikos sveikatos<br />
specialistai – psichologai, slaugytojai,<br />
socialiniai darbuotojai yra gydytojo<br />
pagalbininkai arba gydymo komandos<br />
nariai, kuriø uþdavinys yra pagydyti sergantá<br />
þmogø. Uþ tai moka Ligoniø kasa,<br />
dël to Europos Sàjungos fondai yra<br />
skiriami gydymo sàlygoms gerinti, nes<br />
tos gydymo sàlygos ûminiø bûsenø psichiatrijos<br />
skyriuose nepavydëtinos, o<br />
juose gydosi arba yra gydomi patys<br />
sunkiausi pacientai. Taigi Lietuvoje numatoma<br />
pagal Europos ir <strong>Lietuvos</strong> standartus<br />
suremontuoti ðeðis jau veikianèius<br />
ûminiø sutrikimø psichiatrijos skyrius<br />
ávairiose ligoninëse: tris psichiatrijos ir<br />
tris daugiaprofilinëse ligoninëse: ir jokiø<br />
stacionarø plëtros planø girdëti neteko.<br />
Ðiandien Lietuvoje 1000 gyventojø<br />
apytiksliai tenka viena psichiatrijos lova<br />
– tai atitinka PSO rekomendacijas.<br />
2. Psichikos sveikatos prevencija yra<br />
ne tik psichiatrijos, ne klinikinës psichiatrijos<br />
sritis, o visuomenës medicinos<br />
ir psichologø sàjungos veiklos sritis.<br />
Vokietijoje vykusioje diskusijoje pakankamai<br />
daug diskutuota, koká vaidmená<br />
èia turëtø vaidinti psichiatrai – ar<br />
jie geba tà daryti, ar turi tam pakankamai<br />
þiniø. Nemaþa dalis psichiatrø<br />
nurodë, kad tai nëra jø kompetencijos<br />
reikalas, tuo esà turi uþsiimti visuomenës<br />
sveikatos specialistai. Psichiatrai ir<br />
psichikos sveikatos specialistai galëtø<br />
bûti tik patarëjai sprendþiant specifinius<br />
psichiatrijos klausimus. Man susidaro<br />
áspûdis, kad Lietuvoje lauþomos ietys<br />
visiðkai be reikalo, dël nesusikalbëjimo<br />
kas kà turëtø daryti.<br />
Visuomenës sveikatos prevencijos<br />
programos, kiek þinau daþniausiai yra<br />
vykdomos ne asmens sveikatos specialistø,<br />
finansuojamos ne ligoniø kasø, o<br />
valstybiniø biudþetø lëðomis, todël<br />
pastarøjø keleriø metø triukðmas kad<br />
psichiatrijos stacionaruose ir pensionatuose<br />
yra paþeidþiamos þmogaus teisës,<br />
todël juos reikia uþdaryti, o pinigus atiduoti<br />
prevencijai (galbût psichologø sàjungai),<br />
nëra pagrástas jokiomis protu<br />
suvokiamomis prielaidomis.<br />
Mano þiniomis ðiuo metu Lietuvoje<br />
psichikos sveikatos centruose yra 110<br />
psichologø etatø , 220 psichikos sveikatos<br />
slaugytojø etatø, 160 socialiniø darbuotojø<br />
etatø. Taigi ið viso yra apie 500<br />
specialistø, sëkmingai galinèiø pradëti<br />
dirbti psichikos sveikatos prevencijos<br />
srityje. Taip pat Lietuvoje kuriasi sveikatos<br />
biurai savivaldybëse, kurie yra finansuojami<br />
ið savivaldybiø ir valstybës<br />
biudþeto ir kuriø sveikatos stiprinimo bei<br />
vaikø ir jaunimo sveikatos prieþiûros<br />
specialistai pagal jø kvalifikacinius<br />
reikalavimus bus paruoðti ir dirbs prevenciná<br />
darbà.<br />
Daþnai kai kurie asmenys Lietuvoje<br />
spekuliuoja tokiais terminais, kaip ,,stigmatizacija”<br />
ir ,,þmogaus teisës” psichiatrijoje.<br />
Neatkreipiama dëmesio, kad<br />
labiausiai ðie du veiksniai gali atsirasti<br />
tada, kai sunkiausiems pacientams prireikia<br />
savanoriðko, o kartais, priverstinio<br />
gydymo stacionare (nes kitomis sàlygomis<br />
jie negali bûti gydomi), o sàlygos<br />
ðiuose stacionaruose paèios blogiausios,<br />
nors turëtø bûti paèios geriausios,<br />
norint iðvengti stigmos ir nepaþeisti<br />
þmogaus teisiø.<br />
E. Mikaliûnas Ðiauliø psichiatrijos ligoninës direktorius<br />
Nuomoniø kalba netaisyta.<br />
36 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
KNYGOS<br />
Irvin D. Yalom<br />
Melagis ant kuðetës<br />
Vaga, <strong>2007</strong><br />
Romanas apie psichoterapijà, kurá<br />
galima apibûdinti kaip „psichoterapiná<br />
trilerá“. Pagrindinis romano veikëjas –<br />
psichoterapeutas Ernestas Leðas, kuris<br />
labai myli savo darbà ir yra kupinas noro<br />
padëti þmonëms. Likimas jam atsiunèia<br />
sunkø profesiná iðbandymà: apsimetusi<br />
paciente, á já kreipiasi Kerolaina, kurios<br />
tikslas – suþlugdyti Ernesto profesinæ<br />
karjerà. Kerolaina kerðtauja, nes jos<br />
vyras, Ernesto pacientas, panoro skirtis<br />
su ja. Kaltininku Kerolaina laiko Ernestà,<br />
nes ji mano, jog tai jo patarimai pastûmëjo<br />
jos vyrà nuspræsti skirtis.<br />
Skaitytojà ir vël þavës atviras ir savikritiðkas<br />
I.Yalomo þvilgsnis á savo –<br />
psichoterapeuto darbà, kvapà gniauð nenuspëjami<br />
terapinio santykio viraþai.<br />
Autorius pavydëtinai atvirai vaizduoja<br />
psichoterapeuto þmogiðkumà, kuriam<br />
nesvetimos klaidos ir silpnybës, ir drauge<br />
skatina patikëti psichoterapinio gydymo<br />
galia.<br />
„Stulbinantis psichiatrinis detektyvas.<br />
Ðiame kûrinyje atsiskleidþia I.Yalomo<br />
autentiðkas psichoterapijos technikos<br />
iðmanymas ir talentas parodyti skaitytojui,<br />
kas ið tiesø vyksta psichiatro galvoje,<br />
kai jis ar ji kà nors „terapina“.<br />
Los Angeles Times<br />
„Smagi ir paini istorija. Ko gero, tai<br />
linksmiausias ir jausmingiausias kada<br />
nors apie psichoanalizæ paraðytas romanas.“<br />
San Jose Merkury News<br />
„Autoriaus profesinës áþvalgos aðtrios<br />
ir negailestingos, primenanèios ir<br />
Oliver Sacks, ir Studs Turkel. Tai romanas<br />
tam, kuris nori suþinoti, kaip ið<br />
tikrøjø veikia psichoterapeuto protas.“<br />
San Francisko Chronicle<br />
„Jei Froidas ar Jungas bûtø ëmæsi<br />
raðyti psichologiná trilerá, vargu, ar kuriam<br />
ið jø bûtø pavykæ sukurti tokià<br />
áspûdingà ir átemptà istorijà.“<br />
Los Angeles Times<br />
Onutë Davidonienë,<br />
Vilija Ðurkutë<br />
Geriau paþinkime ligas:<br />
ðizofrenija<br />
Anonsas<br />
David G. Myers<br />
Socialinë psichologija<br />
Tai antroji á lietuviø kalbà iðversta<br />
Davido Myerso, plaèiai pasaulyje<br />
pripaþinto psichologijos<br />
mokslo autoriteto, populiariø vadovëliø<br />
autoriaus knyga (<strong>Lietuvos</strong><br />
skaitytojams jau keletà metø<br />
þinoma jo ,,Psichologija”).<br />
Socialinë psichologija padeda<br />
atsakyti á daugelá intriguojanèiø<br />
klausimø: kaip màstymas valdo<br />
mûsø poelgius, kodël kartais skaudiname<br />
kitus, o kartais padedame,<br />
kas sukelia socialinius konfliktus<br />
ir kaip juos galima spræsti. Atsakymai<br />
á ðiuos ir daugelá kitø klausimø<br />
prapleèia savæs suvokimo ribas ir<br />
padeda suprasti, kokios socialinës<br />
jëgos mus veikia.<br />
Ðios knygos tekstas solidþiai<br />
mokslinis ir ðiltai þmogiðkas,<br />
pagrástas grieþtais faktais ir socialiai<br />
provokuojantis. Knygos struktûra<br />
pagrásta socialinës psichologijos<br />
apibrëþimu. Svarbiausios temos<br />
socialinis màstymas, socialinë átaka,<br />
socialiniai santykiai ir ðiø sàvokø<br />
taikymas realiame gyvenime.<br />
Knygà nuo 2008 m. sausio<br />
mën. bus galima ásigyti knygynuose<br />
ir leidykloje.<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
37
TEISMO PSICHIATRIJA<br />
Globa asmenø, neveiksniais<br />
pripaþintø dël psichikos sutrikimø<br />
Doc. Liaudginas Radavièius<br />
Globa – tai valstybës reglamentuotas<br />
civilinës teisës institutas, sudarantis<br />
galimybes apginti fizinio asmens, kuris<br />
dël psichinës ligos arba silpnaprotystës<br />
teismo tvarka buvo pripaþintas neveiksniu,<br />
teises ir interesus.<br />
Pirmos þinios apie globà siekia þilà<br />
senovæ. Senovës Atënuose teismai<br />
pripaþindavo, kad psichikos ligoniams<br />
reikalinga globa, ir rûpindavosi jø turto<br />
tvarkymo klausimais. Romoje nuo V a.<br />
pr. Kr. pagal Dvylikos lenteliø ástatymà<br />
– tuometiniø ástatymø kodeksà – protiðkai<br />
atsilikusiems, ávertinus jø bûklæ,<br />
buvo skiriami globëjai, kurie tvarkë jø<br />
nuosavybæ. Tiesa, tais laikais bûklæ<br />
vertindavo ne medikai, bet juristai, kuriø<br />
visai nedomino liguistos bûsenos<br />
prieþastys ir prigimtis. Ástatymas atskirdavo<br />
asmenis, kurie buvo neatsakingi uþ<br />
veiksmus dël pamiðimo ar ,,stipriø aistrø“,<br />
nuo silpnaproèiø. Romai uþkariavus<br />
Britanijà, joje ásigaliojo Romos ástatymai.<br />
IV–V a. Britanijà uþkariavo anglosaksai,<br />
kurie psichikos ligas aiðkino<br />
demonø átaka, dievø bausme, tad ligonius<br />
pradëta bausti. 1066 m. Anglijà<br />
uþkariavo normanai. Palaipsniui susidarë<br />
poþiûris, kad nenormalus elgesys atsiranda<br />
dël emociniø ar somatiniø prieþasèiø,<br />
ir ástatymai gana neblogai ëmë saugoti<br />
psichikos ligonius. 1324 m. Edvardo II<br />
statutas atskyrë pamiðusius nuo idiotø ir<br />
numatë jø turto apsaugà. Ðiuo metu<br />
Jungtinëje Karalystëje globà (guardianship)<br />
ir turto administravimà (receivership)<br />
nustato specialus globos teismas<br />
(the Court of Protection). JAV globà ir<br />
globëjà (guardian) skiria ir atðaukia teismas.<br />
Taip pat tik teismas gali paskirti<br />
turto administratoriø (coservator).<br />
Kaip þinia, tarpukariu, prieð atkuriant<br />
nepriklausomybæ, Lietuvoje galiojo caro<br />
Rusijos ástatymai. Atkûrus nepriklausomybæ<br />
buvo parengtas <strong>Lietuvos</strong><br />
baudþiamasis statutas bei kiti ástatymai.<br />
Globos nustatymo (,,uþdëjimo“)<br />
procedûra buvo sudëtinga ir<br />
netobula. Pagal Ástatymø X tomo<br />
pirmos dalies 367 str. kiekviena ðeima,<br />
kurioje yra ,,silpnaprotis arba<br />
beprotis“, turëjo teisæ apie tai pareikðti<br />
vietinei administracijai ir<br />
praðyti ,,uþdëti“ globà. Apskrities<br />
virðininkas, gavæs toká praðymà,<br />
nurodydavo patikrinti tokio asmens<br />
sveikatà. Tokiam sveikatos patikrinimui<br />
buvo sudaroma 7 asmenø komisija<br />
(Sveikatos departamento<br />
direktoriaus arba apskrities gydytojo,<br />
kuris buvo tos komisijos pirmininkas,<br />
dviejø gydytojø ekspertø, apskrities virðininko,<br />
valstybës prokuroro, apygardos<br />
teismo nario ir taikos teisëjo). Sveikatos<br />
apsaugos departamento direktorius ið<br />
anksto pagal tam tikrà klausimynà turëjo<br />
surinkti þinias apie tiriamàjá. Buvo<br />
nustatyta ir patikrinimo procedûra. Patikrinus<br />
tiriamàjá, buvo suraðomas aktas.<br />
Komisijos nutarimà ir globos vykdymà<br />
tvirtindavo Vyriausiasis tribunolas. Globos<br />
,,nuëmimo“ tvarka buvo panaði. Tik<br />
Uþnemunëje, kur veikë Napoleono<br />
kodeksas, globos skyrimo ir panaikinimo<br />
tvarka buvo paprastesnë ir tikslingesnë.<br />
Ten tai darydavo taikos teisëjas, remdamasis<br />
bylos medþiaga ir gydytojø ekspertø<br />
nuomone.<br />
Ðiuo metu Lietuvoje globos<br />
nustatymà, globëjo paskyrimà reguliuoja<br />
LR civilinis kodeksas, patvirtintas<br />
2000-07-18. Kaip jau minëta, Civilinio<br />
kodekso tame paèiame straipsnyje,<br />
kuriame apibrëþta neveiksnumo sàvoka,<br />
nurodoma, kad nustaèius asmeniui<br />
neveiksnumà jam turi bûti skiriama globa<br />
( LR CK 2.10 str. 1 d.). Globa nustatoma<br />
siekiant apsaugoti ir apginti<br />
neveiksnaus asmens teises ir interesus,<br />
padëti jam juos ágyvendinti. Todël teismas,<br />
nustatæs, kad asmuo yra neveiksnus,<br />
nedelsdamas savo nutartimi skiria<br />
jam globà ir ápareigoja per 10 dienø<br />
pateikti iðvadà apie asmená, sutinkantá<br />
bûti globëju. Ðis asmuo, sutinkantis ir<br />
norintis bûti globëju, turi pristatyti<br />
savivaldybës globos ir rûpybos institucijai<br />
(SGRI) tokius dokumentus: praðymà<br />
paskirti globëju, teismo sprendimà dël<br />
asmens pripaþinimo neveiksniu, savo ir<br />
bûsimojo globotinio pasus, paþymà apie<br />
asmenis, gyvenanèius kartu su neveiksniuoju,<br />
paþymas apie neveiksniojo ir<br />
savo turimà turtà (ið turto kadastro), dokumentus<br />
apie giminystës ryðius, savo<br />
sveikatos patikrinimo paþymà F-046/a,<br />
paþymas apie savo pajamas, darbo vietà,<br />
kartu su norinèiuoju bûti globëju gyvenanèiø<br />
suaugusiø asmenø notaro<br />
patvirtintus sutikimus dël globëjo<br />
paskyrimo. Globëju gali bûti skiriamas<br />
tik veiksnus asmuo. Skiriant globëjà<br />
bûtina atsiþvelgti á pretendento asmenines<br />
moralines ir kitokias savybes,<br />
santykius su bûsimuoju globotiniu, á jo<br />
galimybes ágyvendinti, atlikti globëjo<br />
pareigas. Jeigu globëjas yra globotinio<br />
38 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
TEISMO PSICHIATRIJA<br />
tëvas arba motina, kitas artimas giminaitis,<br />
savo globëjo pareigas jie atlieka neatlygintinai.<br />
Kitais atvejais globëjas turi<br />
teisæ á patirtø bûtinø iðlaidø, susijusiø su<br />
globëjo pareigø atlikimu, atlyginimà ið<br />
neveiksnaus asmens turto. To atlyginimo<br />
dydá ir tvarkà pagal globëjo praðymà<br />
nustato teismas. Visus bûtinus pripaþinto<br />
neveiksniu asmens sandorius jo vardu<br />
sudaro jo globëjas, vadovaudamasis savo<br />
globotinio interesais. Asmens globa apima<br />
ir jo turto globà. Esant reikalui<br />
neveiksnaus asmens nekilnojamajam ar<br />
kilnojamajam turtui (ámonei, þemei,<br />
pastatams ir kt.) valdyti, tvarkyti ar<br />
priþiûrëti teismas gali paskirti turto administratoriø,<br />
kuriuo gali bûti pats globëjas<br />
arba kitas asmuo. Tokiu atveju jam<br />
taikomi CK nustatyti globëjo veiksmø<br />
apribojimai. Neveiksnaus asmens turtà<br />
ir jo duodamas pajamas globëjas turi<br />
naudoti tik globotinio interesais. Sudaryti<br />
sandoriams, kuriø vertë didesnë nei<br />
5 tûkstanèiai litø, yra bûtinas iðankstinis<br />
teismo leidimas. Toks leidimas yra<br />
reikalingas, jei globëjas nori parduoti,<br />
dovanoti ar kitokiu bûdu perleisti globotinio<br />
turtà ir pan. (LR CK 3.244 str.<br />
3 d.). Globëjas yra savo globotinio atstovas<br />
pagal ástatymà ir turi teisæ atstovauti<br />
globotiniui ir ginti jo interesus<br />
be specialaus pavedimo. Globëjas ir jo<br />
artimi giminaièiai negali sudaryti sandoriø<br />
su globotiniu, iðskyrus turto dovanojimà<br />
ar perdavimà neatlygintinai<br />
naudotis globotiniui, jeigu tai atitinka ðio<br />
interesus. Neveiksniø asmenø, esanèiø<br />
gydymo, auklëjimo ar globos institucijose,<br />
globos funkcijas atlieka ta institucija<br />
tol, kol paskiriamas nuolatinis globëjas.<br />
Savivaldybëse veikianèios globos ir<br />
rûpybos institucijos priþiûri ir kontroliuoja<br />
globëjø bei rûpintojø veiklà.<br />
Pasikeitus globëjo gyvenamajai vietai,<br />
ðis privalo apie tai nedelsdamas informuoti<br />
savivaldybës ástaigà. Iðnykus<br />
aplinkybëms, dël kuriø asmuo buvo<br />
pripaþintas neveiksniu, gobëjas privalo<br />
kreiptis á teismà dël globos panaikinimo.<br />
Tai padaryti turi teisæ ir savivaldybë bei<br />
prokuroras. Teismas, iðnagrinëjæs kreipimàsi<br />
ir já patenkinæs, priima sprendimà<br />
pripaþinti asmená veiksniu. Ásiteisëjus<br />
tokiam teismo sprendimui globa pasibaigia.<br />
Panaikinus globà pasibaigia ir<br />
turto administratoriaus ágaliojimai.<br />
Globëjas gali bûti atleistas nuo globëjo<br />
pareigø, jeigu susidaro aplinkybës, dël<br />
kuriø jis nebegali jø atlikti (globëjo arba<br />
jo artimø giminaièiø ligos, turtinës<br />
padëties pablogëjimas ar kitos svarbios<br />
prieþastys). Globëjas, netinkamai atliekantis<br />
savo pareigas, neuþtikrinantis globotinio<br />
teisiø ir interesø apsaugos, pasinaudojantis<br />
savo globëjo teisëmis savanaudiðkais<br />
tikslais, teismo nutartimi<br />
gali bûti nuðalintas nuo globëjo pareigø.<br />
Jeigu tokiais netinkamais globëjo veiksmais<br />
neveiksniam globotiniui buvo<br />
padaryta þala, globëjas privalo jà atlyginti.<br />
Dël globëjo nuðalinimo kreiptis á<br />
teismà turi teisæ savivaldybë arba<br />
prokuroras.<br />
Pristatoma iðsami analizë Lietuvai opiais neveiksnumo<br />
problematikos klausimais<br />
Ð.m. gruodþio 3 d. naujienø<br />
agentûros BNS biure vieðoji ástaiga<br />
„Globali iniciatyva psichiatrijoje“<br />
surengë spaudos konferencijà tema<br />
„Neveiksnumo problematika Lietuvoje<br />
ES deklaruojamø vertybiø kontekste“.<br />
Buvo pristatyta iðsami ir <strong>Lietuvos</strong> situacijos<br />
problemiðkumà bei prieðtaringumà<br />
ES deklaruojanèioms vertybëms<br />
atskleidþianti ES teisës aktø analizë.<br />
Analizë iliustruota Lietuvoje neveiksniais<br />
pripaþintø asmenø situacijos<br />
pavyzdþiais. Spaudos konferencijoje<br />
dalyvavo leidiná rengusiø institucijø atstovai:<br />
seimo Þmogaus teisiø komiteto<br />
pirmininko pavaduotojas Arimantas<br />
Dumèius, seimo Kontrolieriø ástaigos<br />
vadovas Romas Valentukevièius; Globalios<br />
iniciatyvos psichiatrijoje<br />
teisininkë Klementina Geèaitë.<br />
„Neveiksnumo problematika Lietuvoje<br />
opi tiek dël gana skurdþios neveiksnumà<br />
apibrëþianèios ir jo nustatymà<br />
reglamentuojanèiø teisës aktø bazës, tiek<br />
dël uþ neveiksnumo nustatymà atsakingø<br />
pareigûnø santykinai formalaus poþiûrio,<br />
sàlygojanèio skaudþias pasekmes neveiksniu<br />
pripaþintam þmogui“, – apie<br />
problemos aktualumà kalbëjo vieðosios<br />
ástaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“<br />
projektø vadybininkë Virginija<br />
Klimukienë.<br />
Lietuvoje neveiksnumo tema yra<br />
praktiðkai nenagrinëjama, taèiau<br />
þmogaus teisiø apsaugos kontekste ji yra<br />
labai opi. LR CK 2.10 straipsnis numato,<br />
kad fizinis asmuo, kuris dël psichinës<br />
ligos arba silpnaprotystës negali suprasti<br />
savo veiksmø reikðmës ar jø valdyti,<br />
gali bûti teismo tvarka pripaþintas neveiksiu.<br />
Jam yra nustatoma globa.<br />
„Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kad<br />
neveiksnumo pagrindinis tikslas yra apsaugoti<br />
psichikos ar proto negalios iðtiktà<br />
þmogø nuo potencialios þalos paèiam<br />
sau, taèiau Lietuvoje tai praktiðkai prilygsta<br />
þmogaus socialinei bei teisinei<br />
mirèiai“, – teigë Globalios iniciatyvos<br />
psichiatrijoje teisininkë Klementina<br />
Geèaitë.<br />
„Situacija virsta kuriozine, kai normaliai<br />
dirbantis ir socialiai adaptuotas<br />
pilietis pripaþástamas neveiksiu ir praranda<br />
daugelá teisiø, tame tarpe ir teisæ dirbti,<br />
nors nori ir gali tai daryti“, – pasakojo<br />
Klementina Geèaitë. Anot teisininkës,<br />
daþniausiai sprendþiant neveiksnumo<br />
klausimà vadovaujamasi medicininiais<br />
kriterijais, taèiau visiðkai neatsiþvelgiama<br />
á socialinius. Neveiksnumui atimti<br />
daþnai pakanka tik psichikos sutrikimo<br />
diagnozës, bet nëra atskirai vertinami<br />
asmens gebëjimai srityse, kuriose<br />
pripaþinus neveiksnumà yra numatyti<br />
apribojimai.<br />
Parengta pagal GIP praneðimà spaudai<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
39
INFORMACIJA<br />
Lietuva pasiryþusi spræsti smurto problemas mokyklose<br />
Sveikatos apsaugos ministerija ir<br />
Valstybinis psichikos sveikatos centras<br />
informuoja, kad ð.m. gruodþio 6-7 d.<br />
Vilniuje vyko tarptautinë konferencija<br />
„Modernûs poþiûriai á patyèiø ir smurto<br />
prevencijà mokyklose“, kurioje pirmà<br />
kartà valstybës lygmenyje, dalyvaujant<br />
tarptautiniams ekspertams, gvildentos<br />
patyèiø ir smurto problemos mokyklose.<br />
Konferencijoje pristatyta „Olvëjaus<br />
patyèiø prevencijos programa“. Ðios programos<br />
autorius Bergeno universiteto<br />
psichologijos profesorius Dan Olvëjus ir<br />
jo kolegos pateikë ðios programos taikymo<br />
analizæ. Programa Norvegijoje<br />
ágyvendinama nuo 2001 m., joje dalyvauja<br />
500 Norvegijos mokyklø. Ðià<br />
programà pasiryþusi ágyvendinti ir Lietuva.<br />
Sveikinimo kalboje prezidentas Valdas<br />
Adamkus iðreiðkë viltá, kad ði programa<br />
turëtø tapti prieinama visiems<br />
<strong>Lietuvos</strong> vaikams. Prezidento nuomone,<br />
ðá darbà ámanoma atlikti tik suvienijus<br />
valstybës institucijø ir nevyriausybinio<br />
sektoriaus pastangas, remiantis abipusio<br />
pasitikëjimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo<br />
principais.<br />
VU docentas, JT Vaiko teisiø komiteto<br />
ekspertas Dainius Pûras pabrëþë, kad<br />
<strong>Lietuvos</strong> problema yra ne þmonës, o santykiai<br />
tarp þmoniø. Doc. D. Pûro nuomone,<br />
pilietiðkumas – geriausias vaistas<br />
nuo ðiø problemø. Konferencijoje<br />
Ðvietimo ir mokslo ministrë<br />
R. Þakaitienë pristatë smurto prevencijos<br />
programà mokyklose, Valstybinio<br />
psichikos sveikatos centro direktorë<br />
O. Davidonienë kalbëjo apie jaunimo<br />
psichikos sveikatà, Vaikø linijos vadovas<br />
R. Povilaitis pateikë ,,Vaikø linijos”<br />
patirtá., pristatytas Europos Komisijos<br />
finansuojamas projektas CAMHEE<br />
(„Vaikø ir paaugliø psichikos sveikata<br />
Europos Sàjungoje po plëtros: efektyvios<br />
politikos ir praktikø sukûrimas”), kuriam<br />
vadovauja SAM Valstybinis psichikos<br />
sveikatos centras.<br />
Uþsienio ðaliø ekspertø vestuose<br />
seminarus nagrinëti mokslo tyrimais<br />
patvirtinto veiksmingumo patyèiø ir<br />
smurto prevencijos metodai.<br />
Konferencijà organizavo Vaiko teisiø<br />
apsaugos kontrolieriaus ástaiga, LR<br />
ÐMM, VU, paramos vaikams centras,<br />
Vaikø linija, Nacionalinis Ðvietimo Forumas,<br />
Valstybinis psichikos sveikatos<br />
centras, Globali iniciatyva psichiatrijoje,<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichologø sàjunga, Gintaro<br />
Steponavièiaus paramos fondas, <strong>Lietuvos</strong><br />
telefoniniø psichologinës pagalbos<br />
tarnybø asociacija.<br />
Konferencijà remia LR ÐMM, LR<br />
SAM, Daphne, Nordea, Norvegijos ambasada,<br />
Nyderlandø karalystës ambasada,<br />
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos<br />
centras bei EK Visuomenës<br />
sveikatos programa. Programos ágyvendinimui<br />
mokyklose pagal parengtà modelá<br />
LR Seimas numatæs skirti dideles<br />
lëðas.<br />
Parengta remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro praneðimu. www.vpsc.lt<br />
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Trimbos instituto seminaras:<br />
Prevencija ir ankstyva intervencija<br />
skirta psichikos sutrikimams<br />
<strong>2007</strong> m. lapkrièio mën. 5-6 d. Leusdene (Nyderlandai) <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos valdybos nariai O. Davidonienë, N.<br />
Goðtautaitë Midttun, E. Mikaliûnas ir M. Marcinkevièius dalyvavo seminare, skirtame pirminei psichikos sveikatos sutrikimø<br />
prevencijai. Ðiame seminare ávairiø Europos ðaliø specialistai (<strong>Lietuvos</strong>, Kroatijos, Rumunijos, Bulgarijos,Albanijos) dalinosi<br />
patirtimi apie tai kaip skirtingose ðalyse veikia visuomenës sveikatos ir profilaktikos programos skirtos psichikos sutrikimø<br />
prevencijai, iðklausë Trimbos Instituto (Nyderlandai) ir Pasaulio sveikatos organizacijos Psichikos sveikatos biuro ekspertø<br />
praneðimus.<br />
<strong>Lietuvos</strong> delegacija su PSO Europos regioninio biuro Psichikos sveikatos<br />
programos patarëju Dr Matt Muijen ir atsakinga uþ informacijà Tina Kiaer.<br />
O. Davidonienë, E. Mikaliûnas, N. Goðtautaitë Midttun ir M. Marcinkevièius<br />
40 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)
INFORMACIJA<br />
Naujienos ið Klaipëdos kraðto<br />
<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos<br />
(LPA) Klaipëdos kraðto filialas<br />
áregistruotas <strong>2007</strong> m. rugpjûèio<br />
31d. pradëjo savo veiklà. Kurá laikà<br />
Klaipëdos kraðtas gyvavo kaip<br />
atskiras juridinis asmuo, taèiau<br />
pasikeitus <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />
ástatymams bei LPA ástatams, norint<br />
tæsti veiklà kartu su LPA buvo nuspræsta<br />
áregistruoti filialà. Tai nëra<br />
nauja struktûra, tiesiog patvirtinimas,<br />
kad Klaipëdos kraðto psichiatrai<br />
toliau kartu veiks LPA sudëtyje.<br />
Filialo pirmininke iðrinkta<br />
gyd. Teresë Ramanauskienë.<br />
Vienas pirmøjø renginiø – ð.m.<br />
lapkrièio 23d. surengta konferencija<br />
„Psichikos sveikata ir<br />
saviþudybiø prevencija“, ávykusi<br />
Kretingos muziejuje. Konferencija<br />
buvo sëkminga, joje dalyvavo ne tik<br />
Klaipëdos kraðto psichiatrai, bet ir<br />
kolegos ið kitø miestø. Konferencijoje<br />
apie psichikos sutrikimø ir<br />
saviþudybiø prevencijos aktualijas<br />
kalbëjo prof. habil. dr. A.Dembinskas,<br />
apie saviþudybiø paplitimà<br />
Europoje gyd. A. Navickas ir<br />
„Didþiulæ átakà saviþudybiø maþinimui turi ir<br />
mûsø santykiai ðeimoje, palaikymas, atjauta ir<br />
supratimas“, - sakë psichiatras A. Navickas<br />
Klaipëdos kraðte gyd. T. Ramanauskienë.<br />
Aptariant saviþudybiø<br />
Lietuvoje ir pasaulyje<br />
problemà, minëta, kad saviþudybiø<br />
skaièius ðiek tiek<br />
sumaþëjo, taèiau realià padëtá<br />
ávertinti yra nepaprastai sunku,<br />
nes neþinome tikrøjø demografiniø<br />
rodikliø. Sunkumø<br />
yra ne tik vertinant gyventojø<br />
skaièiø Lietuvoje, bet ir registruojant<br />
saviþudybes. Gali<br />
bûti, kad dalis saviþudybiø yra<br />
nepripaþástamos tokiomis, ir registruojamos<br />
kaip mirtys, pavyzdþiui,<br />
paskendus, dël nelaimingø atsitikimø<br />
ir pan. Buvo ne tik konstatuota<br />
ir apsvarstyta esama padëtis,<br />
bet ir aptartos saviþudybiø prevencijos<br />
galimybës. Klaipëdos psichikos<br />
sveikatos centro vyriausiasis<br />
gydytojas gyd. A. Slatvickis pasakojo<br />
apie telefoniniø tarnybø veiklà<br />
saviþudybiø prevencijoje bei<br />
pristatë „Vilties linijos“ darbà.<br />
Klaipëdos kraðto psichiatrijoje<br />
ðiais metais nemaþai pokyèiø, su<br />
kuriais mums dar teks apsiprasti.<br />
Nuo ð.m. gruodþio<br />
pirmosios psichiatrijos<br />
ligoninë prijungta<br />
prie Klaipëdos apskrities<br />
ligoninës. Tai gali<br />
tapti paþangios integracijos<br />
á bendro profilio<br />
ligonines pradþia,<br />
be to turëtø iðkilti<br />
visai nauji psichiatrijai<br />
skirti pastatai.<br />
„Nesame saviþudþiø tauta, tik po<br />
nepriklausomybës atgavimo vis dar esame<br />
infantilûs“, - sakë profesorius A. Dembinskas<br />
Dar viena naujiena – tai, kad nuo<br />
rudens Telðiø psichikos sveikatos<br />
centras pradëjo metadono programà.<br />
Iki ðiol metadono programà<br />
vykdë tik 4 priklausomybës ligø<br />
centrai ir keletas Vilniaus m. psichikos<br />
sveikatos centrø. Ðiais metais<br />
Telðiø ir Këdainiø psichikos sveikatos<br />
centrai laimëjo UNDOK skelbtà<br />
konkursà ÞIV prevencijos projektams<br />
vykdyti.<br />
Visus kolegas sveikiname su<br />
Naujais 2008 metais, raginame<br />
aktyviai dalyvauti atskaitiniame<br />
rinkiminiame LPA suvaþiavime ir<br />
linkime aktyvumo ir sëkmës<br />
darbuose.<br />
Stefa Naujokienë<br />
LPA valdybos narë nuo<br />
Klaipëdos kraðto<br />
Teresë Ramanauskienë<br />
Klaipëdos kraðto filialo<br />
pirmininkë<br />
Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />
41
CITATOS<br />
***<br />
Anot ekspertø, Lietuvoje kasmet daugëja psichikos<br />
ligomis serganèiø þmoniø. Daþniausiai tai jauni,<br />
darbingi, iðsilavinæ, kelis aukðtuosius baigæ þmonës.<br />
***<br />
Bûna atvejø, kai þmonës ligoninëje praguli po 15<br />
metø ir nebemoka net kavos iðsivirti.<br />
Henrika Varnienë projekto koordinatorë „Þmoniø,<br />
turinèiø proto ir psichikos negalià ádarbinimas“<br />
Ingos Saukienës straipsnyje, www.delfi.lt ,<br />
<strong>2007</strong> <strong>lapkritis</strong><br />
***<br />
Devyniasdeðimt procentø mûsø istorijos uþima<br />
laikai, kai grojant bûgnams mûsø protëviai periodiðkai<br />
sujungdavo savo asmeninæ dvasià su alkoholio dvasia,<br />
ar su musmiriø dvasia, ar su smilkstanèios þolës dûmø<br />
dvasia.<br />
***<br />
Dël to logiðka bûtø ne drausti alkoholá, ir ne<br />
sumenkinti já reklamuojant kartu su ðampûnais bei<br />
skutimosi peiliukais. Galbût, atvirkðèiai, já derëtø<br />
garbinti!<br />
***<br />
Alkoholio draudimas nesiûlant alternatyvos<br />
neracionalus tuo, kad kartu su vandeniu iðpila lauk ir<br />
kûdiká – þmogaus poreiká pakeisti savo sàmonës bûklæ,<br />
iðeiti uþ savæs ribø, susilieti su tuo, kas yra daugiu uþ<br />
asmená.<br />
Olegas Lapinas. Apie alkoholio reklamà<br />
www.delfi.lt<br />
***<br />
„Todël man labai patinka vieno þymaus psichiatro<br />
raginimas iðmokti gyventi tarp narkotikø, o ne be jø.<br />
Narkotikai èia vartojami plaèiàja prasme“, – teigë centro<br />
direktorius. Priklausomybæ nuo kompiuterio T. Zikaras<br />
lygina su kava.<br />
„Kartà turëjome itin ádomø atvejá. Darbdavys atvedë<br />
maþdaug 25 metø jaunuolá, kuris dël priklausomybës<br />
kompiuteriui nesusitvarkë su darbu. Vaikinas buvo<br />
tvarkingai apsirengæs, mandagus, taèiau graþiai<br />
pasisveikinæs ið karto nuþingsniavo prie mano<br />
kompiuterio ir pradëjo já glostyti. Að pats „apakæs“<br />
laukiau, kas bus toliau. Jo judesiø tikrai nebuvo galima<br />
pavadinti normaliais“, – pasakojo T. Zikaras.<br />
Inga Saukienë. Priklausomybë nuo kompiuterio:<br />
galima gydytis<br />
www.delfi.lt, <strong>2007</strong> <strong>lapkritis</strong><br />
Citatos<br />
***<br />
Azijatiðkumo poþymiu laikysime tokius dalykus :<br />
¨ Pasaulis – tai didelë stepë, jis platus, ir todël jame<br />
galima ðiukðlinti;<br />
¨ Tualetas stepëje ar tropinëje upëje yra visur, kur<br />
tu pritûpei;<br />
¨ Laikas – dalykas reliatyvus, todël vëluoti galima;<br />
¨ Svarbiausias dalykas – bendravimas, vaiðës ir<br />
kontaktai su gimine;<br />
¨ Svarbu yra ne suprasti, o tikëti.<br />
Europietiðkumo þenklai :<br />
¨ Pasaulis maþas, todël jame yra specialiø vietø<br />
ðiukðlëms;<br />
¨ Tualetas taip sudarytas, kad þmogaus iðskyros<br />
turi jame iðnykti, o ne papuoðti jo kraðtus;<br />
¨ Laikas yra svarbus dalykas, nes juo remiasi<br />
pasitikëjimas;<br />
¨ Uþ bendravimà svarbesni yra pasiekimai ir<br />
reikalø tvarkymas;<br />
¨ Svarbiau, nei tikëti, yra racionaliai màstyti.<br />
Olegas Lapinas. Mes Europa ar Azija?<br />
www.delfi.lt<br />
<strong>2007</strong> rugsëjis<br />
***<br />
Taip yra todël, kad egzistuoja neraðyta prielaida, kad<br />
„lietuviðkas “ mentalitetas – neerotinis mentalitetas.<br />
T.y., lietuviui atseit, erotika yra svetima. Taèiau bet kuris<br />
lietuviø istorikas tai paneigs. Na nebijojo lietuviø<br />
protëviai nei erotikos, nei sekso.<br />
Olegas Lapinas. Ar verta bûti patriotu?<br />
www.delfi.lt<br />
<strong>2007</strong> rugsëjis<br />
***<br />
Ketvirtadalis þmonijos kenèia nuo ávairiø psichikos<br />
sutrikimø. Patikrinkite tris savo draugus. Jeigu jie<br />
neserga, sergate jûs.<br />
***<br />
Moteris psichiatrui:<br />
– Man atrodo, kad mano vyras neiðtikimas.<br />
Pirmadieniais jis kaþkur dingsta vakarais ir gráþta<br />
spindinèiomis akimis. Kità dienà jis vël atrodo<br />
depresuotas ir taip iki pirmadienio.<br />
– Nesijaudinkite, pirmadiená jis lankosi pas mane.<br />
***<br />
Visionieriai – tai tokie, kuriems akiø nuovargá<br />
nuplovë Vision.<br />
Ið interneto<br />
42 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)