01.05.2015 Views

2007 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (47-48) - Lietuvos psichiatrų ...

2007 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (47-48) - Lietuvos psichiatrų ...

2007 m. lapkritis-gruodis, Nr. 5-6 (47-48) - Lietuvos psichiatrų ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

ISSN <strong>Nr</strong>. 16<strong>48</strong>–1259<br />

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams<br />

<strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

Psichiatrijos<br />

þinios


LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS<br />

ATASKAITINIS<br />

RINKIMINIS<br />

SUVAÞIAVIMAS<br />

2008 m. vasario mën. 22 d.<br />

Crown Plaza vieðbutyje<br />

Preliminari programa<br />

Registracija 10.00-11.00<br />

Praneðimai 11.00-13.00<br />

Kavos pertrauka 13.00-13.45<br />

LPA ataskaitos 13.45-14.30<br />

LPA prezidento<br />

ir valdybos rinkimai 14.30-15.30<br />

Turinys<br />

Redakcijos þodis 4<br />

Sveikinimai 6-7, 14-15<br />

• Psichiatrijos þiniø deðimtmetis<br />

• Vitalija<br />

Aktualijos 8, 12<br />

• Vyriausybei neaiðkios problemos,<br />

susijusios su nesaikingu alkoholio<br />

vartojimu<br />

• 2005-2006 metø analitinë apþvalga<br />

„Visuomenës informavimo demokratinës<br />

kultûros plëtros gairës“ ir 2006 metø<br />

veiklos ataskaita<br />

Klinikinë praktika 9<br />

• Apie vaistus trumpai<br />

Pokalbis su ekspertu 10-11<br />

• Vaistø kitàmet galësime iðraðyti daugiau<br />

Renginiai 13<br />

• Klubo „13 ir Ko“ pieðiniø paroda, skirta<br />

Tarptautinei þmoniø su negalia dienai<br />

• Kalëdinis sveikinimas vieniðam þmogui<br />

Ið <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijos<br />

istorijos 16-18<br />

• Buvome pirmieji psichiatrijos internai<br />

Nuomonës 19-21, 35<br />

• Maþas kupstelis didelá veþimà verèia<br />

• Psichiatrai ir privatizavimas<br />

• „Davatkos ir rëksmingi ðventeivos“<br />

taip pat þmonës<br />

• Psichikos sveikata ar psichiatrija?<br />

• Psichologinei pagalbai reikia pagalbos<br />

• Skirkime pirminæ prevencijà ir<br />

klinikinæ medicinà<br />

Apþvalga 22-26<br />

Psichiatrijos kalba 27-28<br />

• Ugdykime taiksyklingà psichiatrijos<br />

kalbà<br />

Disertacijos 30<br />

Priklausomybës ligø<br />

psichiatrija 31-34<br />

• Uþsienio specialistø patarimai apie<br />

ankstyvà intervencijà priklausomybiø<br />

turintiems vaikams<br />

• Europoje narkotikø vartojimas<br />

stabilizuojasi, taèiau kyla kiti pavojai<br />

• Narkologiniø ligoniø áskaita –<br />

sovietmeèio paveldas<br />

LPA valdybos aktualijos 29<br />

Teismo psichiatrija 38-39<br />

Knygos 37<br />

Informacija 40-41<br />

Citatos 42<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

3


REDAKCIJOS ÞODIS<br />

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë<br />

Psichiatrijos þinios<br />

Rodos, nespëjus apsidairyti „Psichiatrijos þinios“<br />

sulaukë 10 metø jubiliejaus – toká ilgà laikotarpá vienoje<br />

apþvalgoje sunkiai seksis áveikti, bet pamëginsiu aprëpti<br />

bent dalá temø, problemø, renginiø, ástaigø ir þmoniø,<br />

su kuriais teko susidurti per pastaruosius septynerius metus.<br />

Jubiliejus jubiliejumi, bet ir áprastos, einamosios naujienos nelaukia.<br />

Gruodþio 3-ioji – Tarptautinë neágaliøjø þmoniø diena. Lietuvoje, 2006 m.<br />

gruodþio mën. duomenimis, neágaliais pripaþinti 251 tûkstantis 243 asmenys<br />

ir ðis skaièius nuolat didëja dël prastëjanèios visuomenës sveikatos bûklës.<br />

Remiantis ðiais metais atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, daugiau<br />

kaip pusë – 53 proc. <strong>Lietuvos</strong> gyventojø mano, kad ðalyje labiausiai paplitusi<br />

diskriminacija – dël negalios. Dar kartà pasigirdo tarptautiniai raginimai<br />

ratifikuoti JT Konvencijà dël þmoniø su negalia teisiø. Europos Parlamento<br />

narys Ðarûnas Birutis teigia, kad neágaliøjø integracija Lietuvoje tebeiðlieka<br />

opi problema, ir ragina Vyriausybæ kuo greièiau pasiraðyti ir ratifikuoti JT<br />

konvencijà ir jos neprivalomà protokolà. Pasiraðyti, tai Lietuva jau pasiraðë.<br />

Þurnale (PÞ <strong>Nr</strong>. 2_<strong>2007</strong> ) jau esu pareiðkusi abejonæ, ar gebësime atsiliepti á<br />

Konvencijos keliamus iððûkius, kuriø yra nemaþai. Ratifikuoti, ðie dokumentai<br />

taptø teisiðkai ápareigojantys, tad valstybë turëtø sudaryti galimybes<br />

sergantiesiems psichikos ligomis gyventi savarankiðkai. Nuo to galëtø prasidëti<br />

deinstitucionalizacija. Konvencijà jau ratifikavo Bangladeðas, Kroatija, Kuba,<br />

Gabonas, Vengrija, Indija, Jamaika, Namibija, Panama, Pietø Afrika ir Ispanija.<br />

Sàraðas ne per ilgiausias, ir daugelio jø pasirengimas ágyvendinti lygias<br />

neágaliøjø teises tikrai kelia abejoniø. Brandþios demokratijos ðalys neskuba<br />

dokumentà ratifikuoti, matyt, suprasdamos, taip padarius tektø investuoti á<br />

priemones, uþtikrinanèias Konvencijos ágyvendinimà, arba mokëti baudas.<br />

Ne tokios brandþios ðalys stengiasi já ratifikuoti pirmiau – gal tikisi, kad<br />

kiekvienos nepatikrins, o gal tiesiog elgiasi lengvabûdiðkai. Abejotina, ar<br />

Lietuvai skubiai ratifikavusi Konvencijà tikrai bus galima ,,reikalavimus<br />

ágyvendinti palaipsniui, kas nereikalautø dideliø biudþeto iðlaidø“ (Ð. Birutis).<br />

ES biurokratija lëta, bet po truputá „zuikius“ iðgaudo, o ir sunkiai pakeliamø<br />

baudø gali skirti. Ðtai visuomeninëje spaudoje buvo skelbta, kad Lietuvai gresia<br />

baudos dël to, kad VVTK savo laiku manë, jog jai negalioja su vaistais<br />

susijusios Europos Sàjungos taisyklës. Pasirodo, galioja, o, matyt, tikëjosi,<br />

kad nepastebës, jog jø nevykdome.<br />

Kita aktuali tema – alkoholio reklama ir ginèai dël to, ar Lietuva prasigërë.<br />

Akivaizdu, kad daug kas nesupranta, jog girtavimas yra siaubinga <strong>Lietuvos</strong><br />

rykðtë. Iðkalbingas ir faktas, kad ið Ministro pirmininko sukurtos komisijos<br />

alkoholio þalai ávertinti pasitraukë A. Veryga bei L. Bulotaitë – psichikos<br />

sveikatos specialistams pasirodë nepriimtina komisijos darbo kryptis ir siekiai.<br />

Girtavimas griauna ðeimas, atima gyvybes, o gerbiami psichoterapeutai ir<br />

psichologai vieðai spaudoje tvirtina, kad geriame ne daugiau nei kitos tautos,<br />

todël turëtume gerti ðiek tiek daugiau alaus ir vyno (kad pasivytume kaþkà?).<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos<br />

specializuotas informacinis leidinys<br />

gydytojams<br />

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje<br />

recenzuojami<br />

Vyr. redaktorë<br />

Nijolë Goðtautaitë Midttun<br />

Redakcinë kolegija<br />

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas<br />

doc. Emilis Subata<br />

doc. Eugenijus Laurinaitis<br />

doc. Dainius Pûras<br />

dr. Gintautas Daubaras<br />

gyd. Valdonë Matonienë<br />

gyd. Onutë Davidonienë<br />

gyd. Alvydas Navickas<br />

gyd. Danguolë Survilaitë<br />

gyd. Eugenijus Mikaliûnas<br />

gyd. Stefa Naujokienë<br />

Projektø koordinatorë<br />

Laura Blinstrubaitë<br />

Kalbos redaktorë<br />

Regina Dobelienë<br />

Maketuotoja<br />

Larisa Jakovuk<br />

Leidëjai:<br />

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija<br />

Redakcijos adresas:<br />

Teatro 3-10, Vilnius, LT-03107<br />

nigomi@hotmail.com<br />

Tiraþas 700 egz.<br />

Ðiame leidinyje pateikiama<br />

informacija tik gydytojams.<br />

Redakcijos nuomonë nebûtinai<br />

sutampa su straipsniø autoriø<br />

nuomone.<br />

Leidëjai uþ reklamos turiná ir<br />

kalbà neatsako.<br />

© Nijolë Goðtautaitë, <strong>2007</strong><br />

© <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija, <strong>2007</strong><br />

Psichiatrijos þinios<br />

<strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>.5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

Virðelyje panaudotas Rimtauto<br />

Oþkuèio pieðinys „Kalëdø angelas“<br />

ið Klubo „13 ir Ko“ archyvo.<br />

4 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


REDAKCIJOS ÞODIS<br />

Tiesa, alkoholio gamintojai ir prekybininkai jau yra numatæ, kad alkoholio prekybos apimtis ðalyje didës. Ðiame<br />

numeryje rasite kolegos A. Verygos straipsná – atsakymà á kito kolegos iðsakytas mintis.<br />

Taip pat skelbiame LPA valdyboje svarstomà pareiðkimà dël alkoholio reklamos, kuriam pritarë dalis valdybos<br />

nariø. Ðis pareiðkimo projektas dar bus aptariamas, koreguojamas ir ðiek tiek trumpinamas. Lauktume ir kitø<br />

LPA nariø nuomoniø ir komentarø dël ðio projekto.<br />

Taip pat skelbiame ypaè aktualø E. Subatos ir R. Uscilos (nevyriausybiniø organizacijø ir ekspertø koalicija<br />

„Galiu gyventi“) straipsná, kurio tikslas – paskatinti diskusijà apie narkologijos áskaità.<br />

Neveiksnumo problemos vël ið naujo ir skaudþiai iðkyla bendroje þiniasklaidoje. Kaip visada, remiamasi<br />

pavieniais pavyzdþiais, skaudþiomis istorijomis. Tik emocingas ir trumpalaikis problemos iðvieðinimas retai<br />

kada gelbsti tuos, apie kuriuos kalbama. Neaiðku, kas gins apie savo veiksnumà neþinojusá asmená, kas padës<br />

jam atgauti savo teises, uþtat aiðku, kad kas nors gaus lëðø koká deðimtà kartà ,,ávertinti padëtá ir apie tai paskelbti“.<br />

Daþniausiai tik tam kartui, o po savaitës – ir vël uþmarðtis. Kartà jau buvo tvirtinama, kad psichoneurologijos<br />

pensionatai yra ástaigos, kuriose bene sistemingai kankinami þmonës (tai tikriausiai kaip nors paaiðkina norinèiøjø<br />

á juos patekti eiles), kiek vëliau teismas ápareigojo paskelbti, kad ataskaitoje minimi faktai nëra susijæ su praktiðkai<br />

visomis ataskaitoje minimomis ástaigomis. Informacijà apie analizes skelbiame, o kas ið to bus, parodys laikas.<br />

Gerai tik, kad prasideda diskusija – kaip veikia teismai, kaip nustatoma globa, kaip ði sistema galëtø veikti<br />

geriau ir koks galëtø bûti psichiatro vaidmuo. Teismo psichiatrijos rubrikoje rasite kolegos L. Radavièiaus<br />

straipsná apie serganèiøjø psichikos liga globà.<br />

Ðámet priimta Psichikos sveikatos strategija yra konceptualiai naujas dalykas, sukëlæs nemaþà sumaiðtá<br />

sàvokø ir profesiniø pareigø pasidalijimo prasme. Apsitrynë riba tarp psichiatrijos ir psichikos sveikatos.<br />

Strategijoje sujungæ asmens ir visuomenës sveikatos problemas (lovø skaièiø su patyèiomis mokyklose),<br />

uþprogramavome kovà dël finansiniø iðtekliø. Iki galo neiðsprendus konkurencijos tarp BPG ir PSC, neuþtikrinus,<br />

kad nesavarankiðkus PSC pasiekia visas jiems skirtas finansavimas, gali atsirasti naujas konkurencijos þidinys:<br />

ar skirti profilaktikai, ar gydymui? Pateikiame <strong>Lietuvos</strong> psichologø asociacijos prezidento R. Povilaièio, mintis<br />

skelbtas leidinyje <strong>Lietuvos</strong> medicinos kronikos (<strong>Nr</strong>. 33), ir Ðiauliø psichiatrijos ligoninës gydytojo E. Mikaliûno<br />

reakcijà á jas, tikëdamiesi iðprovokuoti platesnæ diskusijà ir dël sàvokø, ir dël darbø pasidalijimo, ir dël<br />

bendradarbiavimo bei finansavimo.<br />

Stengiamës bendradarbiauti ne tik su psichiatrais, bet ir palaikyti kitø psichikos sveikatos specialistø iniciatyvà<br />

– psichikos sveikatos slaugytojas V. Èësna pasakoja apie kolegæ Vitalijà Sedrisovienæ, kuri daug metø atidavë<br />

psichiatrijai, kartu su psichiatrais dalyvavo kuriant naujas paslaugas, teikiant pagalbà ligoniams, kartu mokësi ir<br />

dirbo.<br />

Metams baigiantis aktualu vertinimai ir prognozës. Su prof. A. Dembinsku kalbamës apie psichotropiniø<br />

vaistø prieinamumà Lietuvoje. Profesorius taip pat informuoja, kad <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija nuo 2008 m.<br />

aktyviai dalyvaus perþiûrint ir keièiant gydymo metodikas, taigi <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos nariai apie bet<br />

kokius pasikeitimus bus informuoti bene pirmieji. Tikrai pradþiugins ðiltas ir nuoðirdus D. Survilaitës pokalbis<br />

su gydytoja Audrone Matulioniene ,,Buvome pirmieji psichiatrijos internai“. Tikimës, kad ir ðiame numeryje<br />

kiekvienas skaitytojas ras sau svarbiø temø.<br />

Ir Naujøjø metø, ir jubiliejaus proga norëèiau visus dar kartà paraginti iðsakyti savo mintis, raðyti straipsnius,<br />

pradëti diskusijas ir siûlyti temas. Nuo pat gyvavimo pradþios „Psichiatrijos þinios“ buvo ir liks atviros ávairioms<br />

nuomonëms, organizacijoms, skatins ir stiprins tarpdisciplininá poþiûrá á psichiatrijà ir psichikos sveikatà. Viena<br />

vertus, buvome pirmieji, iðkëlæ ir skelbæ klausimus ir atsakymus á kai kuriuos ið jø, kita vertus, á daugelá jø iki<br />

ðiol neturime galutiniø atsakymø. Darbai tæsis.<br />

Sveikiname visus su Kalëdomis ir linkime sëkmingø 2008-øjø!<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

5


SVEIKINIMAI<br />

Psichiatrijos þiniø deðimtmetis<br />

Norëèiau keliais þodþiais pasveikinti Psichiatrijos þinias, tapus tinkama ir vieða erdve diskusijai apie psichiatrijà Lietuvoje.<br />

Ðia prasme þurnalas atspindi ir ágyvendina vienà ið svarbiausiø demokratijos iðkovojimø – þiniasklaidos laisvæ ir apskritai<br />

laisvæ reikðti savo ásitikinimus. Tikiuosi, kad ir ateinantis deðimtmetis þurnalui bus sëkmingas, ir PÞ dar labiau prisidës prie<br />

lûþio <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijoje. Labiausiai norëtøsi lûþio vertybiø sistemoje. Nors pastebima daug teigiamø permainø, bet gana<br />

stiprus iðlieka ir ankstesniø mokyklø ir tradicijø poveikis, o tai trukdo <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijai galutinai apsispræsti, kokia ji ið<br />

tiesø norëtø bûti. Tokio apsisprendimo ir linkëèiau <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijai, o Psichiatrijos þinioms brandinti ðá apsisprendimà<br />

visomis Konstitucijos ir ástatymø leidþiamomis priemonëmis.<br />

Visiems kolegoms psichiatrams linkëèiau gerø 2008 metø!<br />

Doc. Dainius Pûras<br />

Pirmasis Psichiatrijos þiniø redaktorius, buvæs LPA prezidentas<br />

Prof. A. Dembinskas ir gyd. L. Dembinskienë su sûnumi Algirdu.<br />

6 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

Dþiaugiuosi <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos þurnalo<br />

,,Psichiatrijos þiniø” deðimtmeèiu. Per tà laikotarpá stiprëjo ne<br />

tik þurnalas, bet ir psichiatrø organizacija. Mums visada iðliks<br />

poreikis dalintis þiniomis, informacija, nuomonëmis, diskutuoti –<br />

tad profesinis þurnalas visada bus svarbus. Didþiausiais mano<br />

linkëjimas ir noras, kad „Psichiatrijos þinios“ taptø rimtu mokslo<br />

þurnalu. Linkiu kuo didþiausios sëkmës!<br />

Prof. A. Dembinskas<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos prezidentas<br />

Kalbëdama ar raðydama apie „Psichiatrijos þinias“, negaliu bûti objektyvi, kadangi raðau á jas vos<br />

ne nuo pirmojo numerio, taigi esu þurnalo patriotë. Ir numerius nuo pirmojo visus turiu. Labai<br />

apsidþiaugiau, kai 1997 m. psichiatrai pradëjo leisti toká biuletená. Tuo metu daugiausiai bendravau su<br />

lenkø psichiatrais ir pavydþiai stebëjau, kiek daug visokiø specializuotø leidiniø jie turi. Tiesà sakant,<br />

po metø pradëjusi leisti „Klubo „13 ir Ko“ þinias, ir pavadinimà, ir tokià paèià spalvotà juostà pirmame<br />

ir paskutiniame savo biuletenio virðelyje nusiþiûrëjau ið „Psichiatrijos þiniø“. Per deðimtmetá pasikeitë<br />

ir tobulëjo abu leidiniai.<br />

Ið keliø lapeliø nespalvoto biuletenio „Psichiatrijos þinios“ palaipsniui virto solidþiu þurnalu. Pasikeitë<br />

jo apimtis, turinys, poligrafija. Atsirado nuotraukø, daug naujø skyriø, þurnalo virðeliuose reklamà ir<br />

gamtos nuotraukas pakeitë psichikos ligoniø pieðiniai. Þurnale spausdinami svarbûs visiems psichiatrams<br />

dokumentai, referuojamos naujos knygos, puslapius jame turi ir patys pacientai. Raðome apie <strong>Lietuvos</strong><br />

ir uþsienio psichiatrijos ástaigas, dalyvavimà ávairiuose renginiuose, konferencijose. Pradëjome rûpintis<br />

savo kalba. Dþiugu, kad kolegos jau aktyviai klausinëja, kada bus iðleistas naujas numeris, arba rûpinasi, jei kokio nors<br />

numerio negavo.<br />

Viena ið temø, kuri man labai rûpi, tai – <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijos istorija, asmenybës, kurios jai atstovavo. Dþiaugiuosi, kad<br />

tas rûpi ir daugeliui psichiatrø. Kolegos neða senas nuotraukas, praðo praðyti apie vienà ar kità kolegà. Turiu ir daugiau<br />

minèiø apie naujus þurnalo skyrius ir temas.<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos veikla labai permaininga – bûna, kad kurá laikà ir visai jos negirdëti. Taèiau „Psichiatrijos<br />

þinios“ leidþiamos jau visà deðimtmetá pakankamai tolygiai. Èia tikrai Nijolës Goðtautaitës nuopelnas – neþinau, ar ið 700<br />

rasis kita psichiatrë (o -að tai jau tikrai tuo neuþsiimsiu), kuri uþsikrautø sau ant peèiø tokià naðtà? Todël labai bijau, kad tik<br />

Nijolë neiðvaþiuotø visai ið <strong>Lietuvos</strong>, man atrodo, kad tada nebeturësime savo þurnalo.<br />

Nors jubiliejaus proga paprastai sakomi tik geri þodþiai, bet negaliu susilaikyti nuo kritikos (tokia jau esu): gaila, kad<br />

autoriai vis tie patys. Ið valdybos nariø, kurie automatiðkai suraðyti á þurnalo redakcijà irgi maþai kas raðo. Suprantama, kad<br />

ne visi psichiatrai turi kûrybiniø sugebëjimø, bet daugelis paprasèiausiai tingi. Pastabas apie þurnalo trûkumus tenka iðklausyti<br />

daugiausiai þodþiu. Dar mane asmeniðkai daþniausiai erzina gana skubota leidyba („paskutinës minutës“ sindromas), dar vis<br />

ásivelianèios kalbos klaidos.<br />

Danguolë Survilaitë,<br />

viena ið redkolegijos nariø


SVEIKINIMAI<br />

Mieli ,,Psichiatrijos þiniø“ leidëjai, autoriai ir kolegos skaitytojai,<br />

Visada su dideliu malonumu atsiverèiu naujà ,,Psichiatrijos þiniø“ numerá. Jis kitoks, jis iðskirtinis, jis savas...<br />

Ðiandien turime neaprëpiamà galybæ ávairiø þurnalø, leidiniø, informaciniø biuleteniø apie sveikatà. Turime nemaþà pluoðtà<br />

specializuotø laikraðèiø ir þurnalø gydytojams. Nors visi skundþiasi, kad sveikatos prieþiûros sistema gyvena sunkiai, taèiau<br />

vien per ðiuos metus atsirado naujas laikraðtis medicinos specialistams, naujas þurnalas gydytojams bei dar vienas elektroninis<br />

laikraðtis. Taèiau, deja, daugelyje dominuoja aiðkiai reklaminiai straipsniai, daþnai abejotino patikimumo apþvalgos bei saldþios<br />

naujienos.<br />

,,Psichiatrijos þinios“ – kitokios. Labiausiai dþiaugiuosi, kad þurnalas netapo komerciniu, reklaminiu leidiniu. Be abejo,<br />

tai ne dienraðtis, taèiau jame visada randu tai, kas ðiuo metu aktualiausia mûsø <strong>Lietuvos</strong> psichikos sveikatos specialistø<br />

bendruomenei. Kurgi dar suþinosi apie Lietuvoje vykusius ádomius renginius, susikûrusias naujas psichikos sveikatos tarnybas<br />

ir kitas graþias iniciatyvas? Taip pat labai mëgstu kolegø apþvalgas ið ávairiø tarptautiniø seminarø, konferencijø bei kitø<br />

renginiø.<br />

Na, o smagiausia skaityti atviras, nuoðirdþias, o kartais ir aðtrias kolegø diskusijas visiems rûpimais mûsø, psichiatrø,<br />

bendruomenës klausimais.<br />

Linkiu redakcijai iðlaikyti ðias graþias tradicijas, o kolegoms nepatingëti brûkðtelti vienà kità þodá „Psichiatrijos þinioms“!<br />

Martynas Marcinkevièius<br />

Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro direktorius<br />

Jau ne vienerius metus su „Psichiatrijos þiniø“ þurnalu tæsiame graþià bendradarbiavimo tradicijà: ðiame profesionalams<br />

skirtame leidinyje mes, psichikos paslaugø vartotojai, turime galimybæ atvirai iðsakyti savo mintis, pastebëjimus, kurie neretai<br />

tampa tam tikromis abipusá supratimà skatinanèiomis jungtimis, o kartais – ir vertingø diskusijø objektu. Be to, drauge su<br />

profesionalø organizacijomis, Klubas „13 ir Ko“ yra vykdæs ne vienà bendrà projektà, dalyvavæs akcijose, skirtose kovai su<br />

pacientø stigmavimu ir diskriminavimu, renginiuose, kuriais siekëme kurti geresná pacientø ávaizdá visuomenëje. Uþ tai labiausiai<br />

norëtøsi padëkoti „Psichiatrijos þiniø“ redaktorei, gerai mûsø Klubo bièiulei Nijolei Goðtautaitei Midttun.<br />

Sveikindamas „Psichiatrijos þiniø“ kolektyvà 10-øjø leidybos metø proga, linkiu niekada nepristigti kûrybiniø idëjø bei<br />

intriguojanèiø sumanymø, o visiems þurnalo skaitytojams – ádomiø, vertingø straipsniø!<br />

Edmundas Maþonas<br />

Klubo ,,13 ir Ko“ narys<br />

Kaip pasiekti, kad apie mûsø – pacientø – ásisenëjusius skaudulius, nuomones, paþiûras á psichikos sveikatos prieþiûros<br />

reformà iðgirstø kiek galima daugiau suinteresuotø asmenø? Bandome ávairiai: raðydami savo leidinyje „Klubo 13 ir Ko<br />

þinios“, kartas nuo karto teikdami interviu þiniasklaidai, kalbëdami seminaruose ir konferencijose, dalyvaudami Resp. Vilniaus<br />

psichiatrijos ligoninës tarybos veikloje.<br />

Ypatingà galimybæ mums suteikë þurnalo „Psichiatrijos þinios“ redakcija, o tiesiai sakant, jo redaktorë Nijolë Goðtautaitë.<br />

Ið pradþiø „Psichiatrijos þinios“ spausdino po vienà kità pacientø straipsná per metus. Prieð pora metø ávedë rubrikà „Apie<br />

mus ne be mûsø“, ir jau dabar kiekviename numeryje galima skaityti daþniausiai Edmundo, o kartais ir Monikos bei mano<br />

raðinius. Tai tarsi „tiesioginis iðëjimas á eterá“, nes leidinys skirtas asmenims, kuriems mûsø nuomonës ir svarstymai turëtø<br />

bûti labiausiai suprantami. Jeigu mûsø nesupras, nepritars mums psichiatrø bendruomenë – kas mus daugiau besupras.<br />

Kad psichiatrai skaito mûsø straipsnius, suþinojau ið treèiøjø asmenø. Viena sesers paþástama psichiatrë sakë jai skaièiusi<br />

mano raðinius ir jai patikæ. Na, gal jau per daug uþsimoju, bet norëtøsi suþinoti atsiliepimus pagal poleminius mûsø straipsnius<br />

ne tik ið treèiøjø asmenø, bet ir tiesiogiai þurnale. Negi nei vienas mûsø straipsnis nesukëlë jokios psichiatrø reakcijos, nors ir<br />

neigiamos? Ar manoma, jog polemizuoti su pacientais neetiðka? Þurnalui deðimtmeèio proga ir linkiu produktyvios polemikos,<br />

nes ...„tik ginèuose gimsta tiesa“.<br />

Zina Samsanavièiûtë<br />

Klubo „13 ir Ko“<br />

Pacientø teisiø gynimo grupës vadovë<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

7


AKTUALIJOS<br />

Vyriausybei neaiðkios problemos,<br />

susijusios su nesaikingu alkoholio<br />

vartojimu<br />

Gyd. N. Goðtautaitë<br />

<strong>2007</strong> m. spalio 10 d. LR Ministras<br />

pirmininkas atskiru potvarkiu sudarë<br />

darbo grupæ: ,,Sudarau ðià darbo grupæ<br />

problemoms, susijusioms su nesaikingu<br />

alkoholio vartojimu, iðnagrinëti ir pasiûlymams<br />

dël jø kompleksinio sprendimo<br />

pateikti.“ Potvarkis ir grupës sudëtis<br />

atskleidþia, kaip <strong>Lietuvos</strong> Vyriausybë<br />

suprantama alkoholio þalà. Panaðu, kad<br />

jai atrodo, jog alkoholio þala yra susijusi<br />

tik su nesaikingu gërimu. Kai kalbame<br />

apie kitas narkotines medþiagas,<br />

pabrëþiama, kad saugaus vartojimo nëra<br />

ir bûti negali, o ðtai alkoholis þalingas<br />

tik tada, kai vartojamas nesaikingai.<br />

Darbo grupë nagrinëja nesaikingà alkoholio<br />

vartojimà, todël tikriausiai nesvarstys<br />

alkoholio þalos problemø – tokiø<br />

atvejø, kai þmonës prie vairo sëda<br />

saikingai ir kultûringai iðgëræ arba kai<br />

iðgërusi vairuotoja papraðo jos nebausti,<br />

nes ji laukiasi, kai vaikus suvaþinëja<br />

„kultûringai“, gal net ir saikingai, gëræs<br />

policininkas (spaudoje skelbta, kad<br />

skuodiðkis gëræs restorane, su draugais).<br />

Taigi nagrinës piktnaudþiavimà alkoholiu,<br />

tikriausiai susijusá su þmonëmis, dël<br />

kuriø per pastaruosius ðeðerius metus 65<br />

proc. padidëjo alkoholiniø psichoziø<br />

skaièius, kas, anot garsaus psichologijos<br />

mokslø daktaro, rodo, kad ,,alkoholinius<br />

gërimus nesaikingai vartoja tik tam<br />

tikra grupë asmenø“.<br />

Tai, kad darbo grupei vadovauja ûkio<br />

ministras Vytas Navickas, matyt, reikðtø,<br />

jog problema labiau ekonominë: ar alkoholis<br />

valstybei atneða daugiau pajamø,<br />

ar daugiau nuostoliø. Kol Lietuvoje<br />

gyvybë kainuoja nedaug, greièiausiai<br />

alkoholis valstybei uþdirba daugiau. Net<br />

ir labai daug paaukotø gyvybiø, matyt,<br />

neatsveria alkoholio pramonës pajamø á<br />

valstybës biudþetà. Anksti miræ pilieèiai<br />

(pensijø jiems nebereikia) valstybei sutaupo<br />

lëðø. Neretai miræs arba nusiþudæs<br />

þmogus per savo gyvenimà alkoholiui<br />

iðleido daugiau pinigø, nei jø prireiks<br />

paremti jo ðeimà.<br />

Nauda valstybei ið gërimo akivaizdi,<br />

antraip, pûstelëjus stipresniam vëjeliui<br />

ið alkoholio pardavëjø jûros, nedrebëtø<br />

valstybës vadovai kaip drebulëlës dël<br />

kiekvieno neiðgerto alaus laðo. Net ir<br />

gerbiami psichoterapeutai bei psichologijos<br />

mokslø daktarai palinksta<br />

tame vëjyje. Neiðkyla dilema net psichoterapiðkai<br />

kalbinant saikingai gerianèiø<br />

vyrø muðamas þmonas ir vaikus.<br />

Dabar ðiek tiek apie darbo grupës<br />

sudëtá – joje yra 36 nariai. Ið jø 11 atstovauja<br />

verslininkø organizacijoms –<br />

<strong>Lietuvos</strong> verslo darbdaviø konfederacijai,<br />

<strong>Lietuvos</strong> nealkoholiniø gërimø gamintojø<br />

bei importuotojø asociacijai,<br />

<strong>Lietuvos</strong> radijo ir televizijos asociacijai,<br />

<strong>Lietuvos</strong> naftos produktø prekybos<br />

ámoniø asociacijai, asociacijai „<strong>Lietuvos</strong><br />

maisto pramonë“, <strong>Lietuvos</strong> prekybos,<br />

pramonës ir amatø rûmø asociacijai, Investuotojø<br />

forumui, <strong>Lietuvos</strong> vieðbuèiø<br />

ir restoranø asociacijai, <strong>Lietuvos</strong> prekybos<br />

ámoniø asociacijai, <strong>Lietuvos</strong> aludariø<br />

asociacijai ir Alkoholiniais gërimais<br />

prekiaujanèiø ámoniø asociacijai. Ir interesø<br />

susijusiø su alkoholiu, matyt, yra<br />

ávairiø – kam svarbu bendra verslo aplinka,<br />

kad bûtø kuo maþiau apribojimø,<br />

kam – kad bûtø galima bet kada gerti<br />

vieðbuèiuose ir restoranuose, kad gaminama<br />

bûtø daugiau, kad daugiau alaus,<br />

kad alkoholiniø gërimø reklama suktøsi<br />

eteryje ir skambëtø radijuje. Visiems<br />

jiems aktualu, kad Lietuvoje þmonës<br />

pirktø daugiau svaigiøjø gërimø. Jiems<br />

nesvarbu, ar tà patá kieká iðgers 10, ar<br />

100 þmoniø – jiems svarbu, kad nupirktø<br />

kuo daugiau. Vienintelë organizacija,<br />

kuri ðioje grupëje bent jau teoriðkai<br />

galëtø konkuruoti su alkoholio pramonës<br />

interesais – tai Nealkoholiniø gërimø gamintojø<br />

bei importuotojø asociacija. Tik<br />

kad á alkoholinius gërimus ir sultis<br />

maiðo.<br />

Kita stambesnë grupë – tai 7 á ûkinæ<br />

veiklà orientuoti pareigûnai: darbo<br />

grupës pirmininkas, vadovaujantis Ûkio<br />

ministerijai, tos paèios ministerijos<br />

sekretorë, Vyriausybës kanceliarijos<br />

Ekonomikos ir finansø departamentui<br />

atstovaujantis Ekonomikos ir transporto<br />

skyriaus patarëjas, Finansø ministerijos<br />

sekretorë, Seimo ekonomikos komiteto<br />

pirmininkë, Þemës ûkio ministerijos<br />

sekretorius, Susisiekimo ministerijos<br />

sekretorius. Pastarasis lyg ir galëtø<br />

bûti labiau uþ kitus suinteresuotas<br />

pabrëþti alkoholio daromà þalà, ypaè<br />

keliuose. Tiesa, keliams taisyti reikia<br />

pinigø, o jø gaunama ið mokesèiø. Taigi<br />

daugiau nei pusë darbo grupës nariø ið<br />

esmës suinteresuoti didinti alkoholio<br />

pardavimà.<br />

Yra ir neaiðkios orientacijos pogrupis.<br />

Jam priklauso Valstybinës vartotojø<br />

teisiø apsaugos tarnyba, ginanti vartotojø<br />

teises. Galima ginti ir teisæ,<br />

pavyzdþiui, gerti kà nori, kur nori ir kada<br />

nori, þiûrëti sidro, o ne degtinës reklamà.<br />

Prezidento patarëjo Ekonominës ir socialinës<br />

politikos grupës vadovo pozicija<br />

taip pat nebûtinai, taèiau, kadangi patarinëja<br />

ne tik ekonomikos, bet ir socialiniais<br />

klausimais, teoriðkai ámanoma,<br />

kad bus atsiþvelgta ne tik á ekonominæ<br />

naudà. Alkoholio atþvilgiu neþinomos<br />

orientacijos pogrupiui, ko gera, priklau-<br />

8 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


Apie vaistus trumpai<br />

KLINIKINË PRAKTIKA<br />

sytø VRM sekretorius, KTU Maisto<br />

produktø technologijos katedros vedëja,<br />

savivaldybiø asociacijos direktorius,<br />

Teisingumo ministerijos Teisëkûros ir<br />

vieðosios teisës departamento direktoriaus<br />

pavaduotojas, Statistikos departamento<br />

prie LRV atstovë, UAB Þmogaus<br />

studijø centro prezidentas. Tiesa,<br />

pastarojo orientacija jau aiðki – jis spaudoje<br />

atvirai gynë alkoholio pramonës<br />

interesus. Galbût pramonë jau studijuoja<br />

þmogø, tiesa, geriantá?<br />

Alkoholio vartojimo þalà gerai supranta<br />

ir blaivybæ palaiko vos keletas<br />

komisijos nariø. Vienas jø gydytojas psichiatras<br />

A. Veryga, Nacionalinës tabako<br />

ir alkoholio kontrolës koalicijos prezidentas.<br />

Bûtinybæ maþinti alkoholio<br />

vartojimà supranta ir L. Bulotaitë, VU<br />

klinikinës ir socialinës psichologijos<br />

katedros docentë. Ðiø specialistø grupëje<br />

nebëra, jie protestuodami prieð joje<br />

vyraujanèias nuostatas pasitraukë.<br />

Grupëje dar liko prof. A. Dembinskas,<br />

atstovaujantis <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

asociacijai, itin grieþtai pasisakiusiai<br />

prieð alkoholio reklamà, ir valstybës institucijø<br />

atstovai, kurie nelabai gali pasitraukti<br />

– Valstybinës tabako ir alkoholio<br />

kontrolës tarnybos atstovas bei<br />

Narkotikø kontrolës departamento atstovë.<br />

<strong>Lietuvos</strong> gyventojø sveikatà<br />

sauganèià pozicijà ðioje grupëje palaikys<br />

A. Matulas, LR Seimo sveikatos reikalø<br />

komiteto pirmininkas, galbût Socialinës<br />

apsaugos ir darbo ministerijos sekretorë<br />

ir Ðvietimo ir mokslo ministerijos sekretorius.<br />

Galbût, nes dar vienas grupës<br />

narys – Seimo Jaunimo ir sporto reikalø<br />

komisijos pirmininkas A. Salamakinas,<br />

kuris teoriðkai galëtø norëti, kad jaunimas<br />

daugiau sportuotø ir maþiau gertø,<br />

jau pasiraðë kreipimàsi leisti alaus ir<br />

vyno reklamà dienos metu.<br />

Darbo grupë beveik neslepia savo<br />

palankios alkoholiui orientacijos, tad jos<br />

iðvados vargu ar blaivins tautà. Prieð<br />

rinkimus, matyt, reikës kaip reikiant<br />

iðgerti. Uþ iðvadas ir rekomendacijas.<br />

Áspëjimas dël ðirdies ir kraujagysliø sutrikimø rizikos vartojant haloperidolá<br />

<strong>2007</strong> m. rugsëjá JAV maisto ir vaistø administracija (Food and Drug Administration,<br />

FDA) ir kompanija „Johnson&Johnson“ praneðë apie haloperidolio (ir prailginto veikimo)<br />

anotacijos papildymà áspëjimu apie didelæ staigios mirties, QT intervalo prailgëjimo ir<br />

skilvelinës tachikardijos rizikà, ypaè, kai vaistas skiriamas didelëmis dozëmis ir á venà.<br />

Nors haloperidolis patvirtintas tik injekcijoms á raumenis, þinoma, kad esant ûmiam<br />

susijaudinimui jis leidþiamas ir á venà. Nustatyti 28 atvejai, kai leidþiant haloperidolá á<br />

venà, atsirado ðirdies veiklos sutrikimai, dalis pacientø mirë. Atnaujintuose áspëjimuose<br />

primenama, kad haloperidolis nëra skirtas vartoti intraveniðkai, taèiau taip skiriant<br />

rekomenduojama ðirdies veiklà monitoruoti EKG. Labai svarbu imtis didesnio atsargumo<br />

priemoniø, nors vien ið pavieniø atvejø tikslaus ðiø komplikacijø daþnio nustatyti<br />

neámanoma.<br />

FDA tiria ðalutinius Chantix (Pfizer) reiðkinius<br />

Ð.m. lapkrièio mën. FDA paskelbë, kad tiria praneðimus apie suicidines mintis ir padrikà<br />

agresyvø elgesá pastebëtà pacientams vartojusiems Chantix, Pfizer kompanijos gaminamà<br />

vaistà padedantá mesti rûkyti. Ávertinæ vaisto gamintojo pateiktus duomenis, FDA nustatë,<br />

kad Chantix vartojusiems pacientams daþniau pasitaikë saviþudiðkø minèiø ir elgesio,<br />

ypaè per pirmas metimo rûkyti savaites. Taèiau iki galo nëra aiðku, ar taip atsitinka dël<br />

specifinio vaisto poveikio, ar dël nemaloniø nikotino abstinencijos simptomø, kurie<br />

praktiðkai visada pasireiðkia metant rûkyti. Gali bûti, kad ðio proceso metu iðryðkëja<br />

latentiniai psichikos sutrikimø simptomai. Yra analizuojami ir praneðimai apie vaisto<br />

sukeliamà mieguistumà. Netrukus turëtø bûti paskelbtos papildomos vaisto vartojimo<br />

rekomendacijos. Ðio vaisto pernai parduota uþ 101 milijono JAV doleriø.<br />

FDA patvirtino nauja indikacijà Bristol-Myers Squibb’s, Otsuka’s Abilify<br />

Iðplëstas indikacijø sàraðas antipsichoziniam vaistui Abilify. Abilify rekomenduojamas<br />

kaip papildomas gydymas didþiajam depresijos epizodui suaugusiems pacientams,<br />

gydomiems antidepresantais. Tai pirmasis antipsichozinis vaistas patvirtintas depresijai<br />

gydyti. FDA leidimas ðiai indikacijai grindþiamas dviejø atsitiktinës atrankos tyrimø,<br />

parodþiusiø, kad Abilify statistiðkai reikðmingai malðino simptomus depresija sergantiems<br />

pacientams, kuriems monoterapija antidepresantu nebuvo pakankamai veiksminga. Bristol-<br />

Myers Squibb’s Abilify pardavimai praeitais metais buvo 1.3 milijardø JAV doleriø.<br />

FDA perspëja dël psichikos sutrikimø simptomø vartojant prieðvirusinius vaistus<br />

FDA rekomenduoja Roche gaminamo Tamiflu ir GlaxoSmithKline Relenza anotacijas<br />

papildyti áspëjimais dël ðalutiniø psichiatriniø simptomø. Panaðus tyrimas atliktas ir<br />

anksèiau, prieð dvejus metus pasirodþius praneðimams apie staigias jaunuoliø, vartojusiø<br />

Tamiflu Japonijoje, mirtis. Tuomet nenustatyta tiesioginio mirèiø ir vaisto ryðio, taèiau<br />

áspëta, kad vartojant Tamiflu pacientai turi bûti stebimi dël delyro ir save þalojanèio keisto<br />

elgesio. Dabar rekomenduojama papildomai áspëti, kad save þalojantis elgesys, gali baigtis<br />

mirtimi. FDA siûlo, kad ir Relenza (tos paèios klasës vaisto) anotacija bûtø papildyta<br />

áspëjimu dël haliucinacijø, delyro bei elgesio sutrikimø. Kol kas Relenza anotacijoje nëra<br />

jokio áspëjimo apie psichiatrinius ðalutinius reiðkinius. Japonijoje vaistas vartojamas<br />

daþniau nei JAV. Pasaulyje nuo 1999 m. Tamiflu vartojo apie <strong>48</strong> mln., tame tarpe 21 mln.<br />

vaikø. Tamiflu sukurtas gripui gydyti, vëliau prekyba juo itin suaktyvëjo nustaèius, kad<br />

tai vienintelis vaistas apsaugantis ir gydantis nuo paukðèiø gripo.<br />

AstraZeneca informuoja apie Seroquel XR veiksmingumà<br />

AstraZeneca ð.m. gruodþio mën. praneða apie teigiamus depresijos ir generalizuoto<br />

nerimo gydymo Seroquel XR rezultatus firmos klinikinëje programoje. Trijø klinikiniø<br />

tyrimø duomenys rodo, kad depresija ir generalizuotu nerimo sutrikimu sergantiems<br />

ligoniams kartà dienoje vartojusiems Seroquel XR statistiðkai patikimai sumaþëjo<br />

simptomø stiprumas. AstraZeneka 2008 m. remiantis ðiais tyrimais planuoja kreiptis á<br />

FDA dël licencijos iðplëtimo depresijai ir generalizuoto nerimo sutrikimui gydyti. Seroquel<br />

yra naudojamas psichoziø ir dvipolio sutrikimo gydymui.<br />

Iðplëstas indikacijø sàraðas gydymui Eli Lilly Cymbalta<br />

Ð.m. pabaigoje FDA patvirtino Cymbalta palaikomajam depresijos gydymui<br />

suaugusiems pacientams. Indikacijos iðplëstos remiantis atsitiktinës atrankos placebu<br />

kontroliuojamu tyrimu, kuriame dalyvavo 533 pacientai. Cymbaltà vartojusiems<br />

pacientams ligos paûmëjimas atsirado statistiðkai patikimai vëliau, nei gavusiems placebà.<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

9


POKALBIS SU EKSPERTU<br />

Vaistø kitàmet<br />

galësime iðraðyti<br />

daugiau<br />

Metams baigiantis aktualu vertinimai ir prognozës.<br />

Ðákart kalbiname prof. Algirdà Dembinskà –<br />

teiraujamës apie psichotropiniø vaistø prieinamumà<br />

ir skyrimo galimybes ðiemet ir kitàmet.<br />

Praktikuojantiems psichiatrams<br />

svarbu viskas, kas susijæ su psichotropiniais<br />

vaistais, viena pagrindiniø<br />

psichikos sutrikimø gydymo priemoniø.<br />

Kaip vertintumëte psichotropiniø vaistø<br />

prieinamumà Lietuvoje?<br />

Apskritai vertinèiau teigiamai. Ðiuo<br />

metu kompensuojami kone visi<br />

ðiuolaikiðki vaistai nuo depresijos,<br />

ðizofrenijos ir kitø psichikos sutrikimø.<br />

Þinoma, visada norisi, kad bûtø dar geriau,<br />

taèiau Lietuvoje pacientø galimybës<br />

gauti gydymà ir psichiatrø já skirti<br />

yra tikrai geresnës nei Latvijoje arba<br />

Estijoje. Dþiugu, kad pas mus prieinami<br />

ne tik klasikiniai antipsichoziniai vaistai<br />

ir antidepresantai, bet ir gerokai<br />

brangesni naujos kartos: pavyzdþiui, atipiniai<br />

antipsichoziniai, áskaitant ir ilgo<br />

veikimo.<br />

O ar nebus pastarøjø skyrimas apribotas<br />

kitàmet?<br />

Tikrai ne. Kitàmet lëðø visiems kompensuojamiems<br />

vaistams numatyta daugiau.<br />

Ðiuo metu yra tik vienas ilgo veikimo<br />

atipinis antipsichozinis vaistas –<br />

„Rispolept Consta“. Jo, kaip ir kitø<br />

brangesniø vaistø, skyrimo apimtis<br />

reglamentuoja individualios Valstybinës<br />

ligoniø kasos (VLK) sutartys su vaisto<br />

gamintoju. 2008 m. gydymui ðiuo vaistu<br />

kompensuoti skirta lëðø suma yra<br />

didesnë nei ðiemet, taigi „Rispolept<br />

Consta“ bus galima iðraðyti daugiau.<br />

Vaistà galës gauti visi, kuriems jo reikia,<br />

svarbu maksimaliai iðnaudoti esamas<br />

galimybes pacientø labui.<br />

Kaip vertintumëte mëginimus apriboti<br />

vaistø pasirinkimo galimybes, neretai<br />

teisinantis jo brangumu?<br />

Nedidelei valstybei, o ypaè ne specialistams,<br />

brangûs vaistai kartais gali atrodyti<br />

per didelë prabanga. Taèiau negalima<br />

pamirðti, kad vaisto brangumas yra<br />

sàlyginis – skirdama tokiam vaistui lëðø<br />

valstybë sutaupo kitur: þmonës reèiau ir<br />

trumpiau gydosi ligoninëje, gráþta á darbà<br />

ir gaudami atlyginimà ir mokëdami<br />

mokesèius prisideda prie valstybës<br />

klestëjimo. Todël pavirðutiniðkus teiginius,<br />

kad apribojus paèiø brangiausiø<br />

vaistø skyrimà psichikos sveikatos sistemos<br />

finansavimo bëdos pranyks,<br />

vertinèiau ypaè neigiamai. Vaisto<br />

skyrimà turi lemti mokslo tyrimais árodytas<br />

jo veiksmingumas gydant tam tikrà<br />

sutrikimà, o ne biurokratinis sprendimas<br />

sutaupyti lëðø kurios nors pacientø<br />

grupës sveikatos sàskaita. Vaistà turi<br />

skirti specialistas remdamasis savo profesine<br />

kvalifikacija, klinikiniais<br />

poþymiais, ligos eiga ir vaisto toleravimu<br />

kiekvienu konkreèiu atveju.<br />

Lietuvoje turime ir tokiø su vaistø<br />

skyrimo taisyklëmis susijusiø kriterijø,<br />

kurie netaikomi kitose Europos ðalyse.<br />

Kaip vertinate Valstybinës ligoniø kasos<br />

siûlymus ávesti kriterijus, apribojanèius<br />

vieno ar kito vaisto skyrimo<br />

galimybes (pvz., vaistà skirti tik tam tikrai<br />

visuomenës grupei: dirbantiems ar<br />

besimokantiems, jauniems arba socialiai<br />

adaptuotiems)?<br />

Kai kuriø vaistø skyrimo apribojimai<br />

ðiuo metu áraðyti ðizofrenijos gydymo<br />

metodikoje, kurià savo ásakymu tvirtina<br />

sveikatos apsaugos ministras. Iðties, yra<br />

nepakankamai aiðkiø vaistø iðraðymà ribojanèiø<br />

kriterijø. Ðiuo poþiûriu ypaè<br />

sudëtinga ir tiksliai neapibrëþta yra<br />

socialiai adaptuoto asmens sàvoka.<br />

Taèiau svarbiausia, kad tokie kriterijai<br />

yra diskriminaciniai ir paþeidþia pilieèiø<br />

teises: jais remiantis ið dalies gyventojø<br />

atimama galimybë gauti jiems tinkantá<br />

ir reikalingà gydymà. Vargu ar iðsivysèiusiai<br />

Europos Sàjungos narei dera<br />

10 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


POKALBIS SU EKSPERTU<br />

skirstyti savo gyventojus á kelias grupes,<br />

kuriø vienai prieinamas geresnis ir<br />

ðiuolaikiðkas gydymas, o kitai ne. Visiems<br />

pilieèiams turëtø bûti vienodos sàlygos<br />

gauti gydymà. Dël psichikos ligos<br />

neágalaus asmens teisës gauti tinkamà<br />

gydymà net ir brangesniu vaistu neturëtø<br />

bûti ribojamos, todël mes sieksime, kad<br />

kai bus perþiûrimos gydymo metodikos,<br />

tokiø nevienareikðmiø ir pacientø teises<br />

paþeidþianèiø nuostatø neliktø.<br />

Ar tokiu bûdu nëra nuvertinamas ir<br />

gydytojo profesijos prestiþas?<br />

Taigi kad nuvertinamas. Uþuot nuolat<br />

tikrinus ir baudus, bûtø galima glaudþiau<br />

bendradarbiauti su universitetais,<br />

psichiatrijos klinikomis, specialistø organizacijomis<br />

ir konkreèiomis ástaigomis,<br />

ieðkant bûdø, kaip uþtikrinti adekvaèià<br />

vaistø skyrimo tvarkà ir<br />

veiksmingiausià gydymà. Gydytojo tikslas<br />

yra ne sutaupyti valstybei lëðø, o remiantis<br />

savo profesijos etika ir mokslo<br />

árodymais kiek galima geriau padëti pacientui.<br />

O dabar pasitaiko situacijø, kai<br />

specialistas skiria ne tinkamiausià, o pigiausià<br />

gydymà. Tai nëra gerai, nes<br />

pirmiausiai turime atsiþvelgti á paciento<br />

interesus.<br />

Ne tik psichiatrijos, bet ir apskritai<br />

medicinos mokslas postuluoja, kad<br />

ideali terapija – tai monoterapija. Kita<br />

vertus, tinkamas gydymas yra toks, kurá<br />

skiriant pasveikstama, gráþtama á<br />

áprastiná gyvenimà arba bent jau iðnyksta<br />

luoðinantys ligos simptomai. Deja,<br />

daþnai ðito pasiekiama skiriant kelis<br />

vaistus, ypaè psichiatrijoje. Kà manote<br />

apie psichiatrijoje taikomà polifarmakoterapijà?<br />

Tai vengtina klaida ar neiðvengiamybë?<br />

Ir pats buvau mokytas ir kitus mokiau,<br />

kad monoterapija yra geriausias gydymo<br />

metodas, siekiamybë. Taèiau ne tik<br />

Lietuvoje, bet ir daugelyje kitø ðaliø<br />

polifarmakoterapija, ypaè gydant ðizofrenijos<br />

spektro sutrikimus, tampa kasdienybe.<br />

O kuo taps keliø vaistø derinys<br />

– klaida ar neiðvengiamybe, priklauso<br />

nuo klinikinio sutrikimo vaizdo, nuo<br />

konkretaus vaistø derinio ir ðalyje galiojanèiø<br />

algoritmø ir taisykliø. Pavyzdþiui,<br />

ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos<br />

ðalyse gana áprastas yra klasikinio ir atipinio<br />

neuroleptiko derinys. Taip mëginama<br />

numalðinti nemigà ir nerimà, kuriuos<br />

daþnai nepakankamai malðina vienas<br />

antipsichozinis vaistas.<br />

Tiesa, dviejø atipiniø antipsichoziniø<br />

vaistø deriniai nerekomenduotini ne tik<br />

dël brangumo, bet ir todël, kad nepakanka<br />

árodymø apie tokiø deriniø veiksmingumà.<br />

Reikia nepamirðti, kad skiriant<br />

keletà vaistø neámanoma numatyti, o<br />

vëliau ir atskirti tø vaistø sàveikos – ar<br />

jie vienas kito veikimà stiprina, ar silpnina,<br />

ar iðkreipia.<br />

Taigi, nors polifarmakoterapijos<br />

reikëtø vengti, kartais ji tiesiog bûtina<br />

norint pasiekti gydymo tikslà.<br />

Bendradarbiavimas su psichiatru, gydymo<br />

reþimo laikymasis yra didþiulë<br />

problema. Nelengva atskirti vaistø nevartojimà<br />

nuo rezistentiðkumo gydymui.<br />

Ðià problemà padëtø iðspræsti Europoje<br />

áprasti vaisto koncentracijos kraujyje tyrimai.<br />

Tik ði procedûra nepakankamai<br />

reglamentuota ir nepigi...<br />

Iðties vaistø nevartojimas ir rezistentiðkumas<br />

vaistams psichiatrijoje yra<br />

daþnos problemos. Gerokai anksèiau ðias<br />

problemas mums padëdavo spræsti ir<br />

dispanserizacija: tada iðsikvietus pacientà<br />

bûdavo galima atlikti kraujo tyrimà,<br />

patikrinti, ar pacientas vartoja<br />

vaistà, tuo tarpu ðiandien dauguma net<br />

nesutiks tirtis tyrimo, o priverstinai tirti<br />

ne visada yra pagrindo. Be to, ir tyrimai<br />

nemaþai kainuoja. Kolegoms norëtøsi<br />

priminti, kad gydydami nebendradarbiaujanèius<br />

ir gydymo reþimo nesilaikanèius<br />

pacientus nepamirðtø ilgo veikimo<br />

antipsichoziniø vaistø, uþtikrinanèiø<br />

pastovià vaisto koncentracijà kraujyje.<br />

Koks galëtø bûti <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

asociacijos vaidmuo gerinant vaistø<br />

prieinamumà ir tinkamesná medikamentiná<br />

gydymà?<br />

Pagrindiniu veiksniu galëtø tapti<br />

glaudesnis bendradarbiavimas su Valstybine<br />

ir teritorinëmis ligoniø kasomis.<br />

Pavyzdþiui, mums nëra prieinama informacija<br />

apie tai, kokiose ástaigose, kokiuose<br />

regionuose yra ávairiø problemø,<br />

susijusiø su vaistø iðraðymu. Keisdamiesi<br />

informacija, kurdami bendras komisijas<br />

galëtume numatyti ir ne baudþiamojo,<br />

bet ðvieèiamojo pobûdþio priemones,<br />

kurios padëtø iðvengti netinkamø vaistø<br />

deriniø, nereikalingos polifarmakoterapijos<br />

ir skatintø veiksmingiau siekti<br />

gydymo tikslø. Tai turëtø bûti naudinga<br />

ir ligoniø kasoms. Kartu su vaisto gamintojais,<br />

universitetø ir <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

asociacija bei Valstybiniu psichikos<br />

sveikatos centru galëtume vertinti<br />

situacijà, informuoti ástaigas ir mokyti<br />

psichiatrus.<br />

Kas laukia gydytojø psichiatrø 2008<br />

metais? Ar bus perþiûrimos psichiatrinio<br />

gydymo metodikos?<br />

Ðiuo metu jokiø konkreèiø metodikø<br />

pakeitimø nëra, në viena metodika nëra<br />

nei pristabdyta, nei atðaukta. Beje, metodikas<br />

periodiðkai atnaujinti yra bûtina,<br />

nes atsiranda naujø vaistø ir gydymo<br />

metodai, naujø vaistø indikacijø ir<br />

klinikiniø veiksmingumo árodymø.<br />

Atsiþvelgiant á tai ir á SAM 2006 m.<br />

ásakymà „Dël diagnostikos ir gydymo<br />

metodikø rengimo ir jø taikymo<br />

prieþiûros tvarkos apraðo patvirtinimo“,<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija pasiraðë<br />

bendradarbiavimo sutartá su Sveikatos<br />

apsaugos ministerija. Taip pat informavome<br />

SAM, kad <strong>2007</strong> m. birþelio 27<br />

d. LPA valdybos posëdyje (protokolo<br />

<strong>Nr</strong>.10) nuspræsta, kad LPA imsis rengti<br />

ir koreguoti psichikos sutrikimø diagnostikos<br />

ir gydymo metodikas, ávertindama<br />

esamus klinikinius nurodymus ir<br />

siekdama konsensuso tarp psichikos<br />

sveikatos specialistø.<br />

Taigi metodikas perþiûrës LPA<br />

sudarytos darbo grupës. Apie jø suformavimà<br />

ir darbà informuosime „Psichiatrijos<br />

þiniose“. Svarbu þinoti ir tai,<br />

kad perþiûrëdama metodikas LPA stengiasi<br />

ne riboti vaistø skyrimà taupymo<br />

sumetimais, bet maksimaliai apsaugoti<br />

pacientø interesus gauti tinkamà gydymà<br />

ir uþtikrinti gydytojams psichiatrams<br />

profesinës praktikos laisvæ.<br />

Kalbëjosi Nijolë Goðtautaitë Midttun<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

11


AKTUALIJOS<br />

2005-2006 metø analitinë apþvalga<br />

„Visuomenës informavimo demokratinës<br />

kultûros plëtros gairës“ ir<br />

2006 metø veiklos ataskaita<br />

(Iðtraukos)<br />

Romas Gudaitis<br />

Þurnalistø etikos inspektorius<br />

Poþiûris á informacijà ir á jos vartotojà<br />

– svarbus elementas, skiriantis<br />

tradicinæ ir internetinæ þiniasklaidà:<br />

tradicinëse visuomenës informavimo<br />

priemonëse informacija yra laikytina<br />

preke – tai nenaudinga pozicija informacijos<br />

vartotojø (gavëjø) atþvilgiu, tuo<br />

tarpu internetinëje þiniasklaidoje informacija<br />

pagal gavimo pobûdá artimesnë<br />

ne prekei, bet informacijos vartotojo<br />

teisei ir galimybei rinktis informacijà,<br />

taip pat jà skleisti. Tradicinë þiniasklaida<br />

suteikia teisæ gauti informacijà, tuo tarpu<br />

internetinë þiniasklaida – suteikia<br />

teisæ jà rinktis.<br />

Ðiandien visuomenës informavimo<br />

priemonëse pernelyg plaèiai taikomas<br />

vieðojo asmens kriterijus. Pozityviu ðios<br />

problemos sprendimo bûdu laikytinas<br />

vieðojo asmens sàvokos átvirtinimas naujos<br />

redakcijos Visuomenës informavimo<br />

ástatyme. Jame nustatyta, kad vieðasis<br />

asmuo – tai valstybës politikas, teisëjas,<br />

valstybës ar savivaldybës pareigûnas,<br />

politinës partijos ir (ar) asociacijos vadovas,<br />

kuris dël einamø pareigø ar savo<br />

darbo pobûdþio nuolat dalyvauja valstybinëje<br />

ar visuomeninëje veikloje, arba<br />

kitas asmuo, jeigu jis turi vieðojo administravimo<br />

ágaliojimus ar administruoja<br />

vieðøjø paslaugø teikimà arba jeigu jo<br />

nuolatinë veikla turi reikðmës vieðiesiems<br />

reikalams. Akivaizdu, kad tai<br />

asmuo, kurio priimami sprendimai turi<br />

realia átakà visuomenei, yra visuomeniðkai<br />

svarbus. Todël, skirtingai nei mano<br />

daugelis vieðosios informacijos rengëjø,<br />

ðou, sporto, verslo, pramogø atstovai nelaikytini<br />

vieðaisiais asmenimis. Sàvokos<br />

átvirtinimas ástatyme paðalina nesàþiningø<br />

ir nepagristø interpretacijø galimybes<br />

bei áneða teisinio tikrumo visuomenës informavimo<br />

srityje.<br />

Iðtrauka ið 2005-2006 m. analitinës<br />

apþvalgos „Visuomenës informavimo<br />

demokratinës kultûros plëtros gairës“ ir<br />

2006 m. veiklos ataskaitos.<br />

http://www3.lrs.lt/pls/inter/zetika?k_id=1<br />

12 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


RENGINIAI<br />

Klubo „13 ir Ko“ pieðiniø paroda, skirta<br />

Tarptautinei þmoniø su negalia dienai<br />

Ð.m. lapkrièio 26 d. Sveikatos apsaugos<br />

ministerijos pastate, antrame<br />

aukðte, atidaryta pieðiniø paroda, skirta<br />

Tarptautinei þmoniø su negalia dienai.<br />

Parodoje eksponuojama aðtuoniolika<br />

paveikslø ið Klubo „13 ir Ko“ (toliau –<br />

Klubas) „aukso fondo“. Kai kuriø darbø<br />

autoriai pradëjo kurti, susirgæ psichikos<br />

liga ir pradëjæ lankyti Klubà. „Norime,<br />

kad þmonës, þiûrëdami á mûsø Klubo<br />

nariø paveikslus, galvotø apie psichikos<br />

ligonius ne kaip apie neágaliuosius, o<br />

kaip apie talentingus kûrëjus, – sako<br />

Klubo „13 ir Ko“ vadovë bei pirmosios<br />

dailës studijos Respublikinëje Vilniaus<br />

psichiatrijos ligoninëje ákûrëja psichiatrë<br />

Danguolë Survilaitë. – Meno terapija –<br />

pasaulyje seniai þinomas vienas efekty-<br />

viausiø pacientø reabilitacijos ir socialinës<br />

integracijos bûdø. Lietuvoje mes<br />

buvome pirmieji, pritaikæ meno terapijà<br />

psichikos ligoniams. Jos dëka ne vienam<br />

savo pacientui padëjome ne tik realizuoti<br />

save, bet ir suteikëme galimybæ kitaip<br />

paþvelgti á savo gyvenimà, paþenklintà<br />

sunkios ligos.“ Paveikslai, kuriuos sukuria<br />

psichikos sutrikimø patyræ asmenys,<br />

padeda nustatyti paciento savijautà, ligos<br />

paûmëjimà, kartais – net tikslià<br />

diagnozæ. Pasaulyje jau seniai tuo domimasi,<br />

net atsirado kelios atskiros psichiatrijos<br />

pakraipos – patografija (ligos<br />

eigos, patologijos nustatymas, remiantis<br />

asmenybës biografija, laiðkais, kûryba),<br />

psichopatologinë ekspresija (psichikos<br />

sutrikimø raiðka pacientø kûryboje).<br />

Gruodþio 3-oji – Tarptautinë þmoniø<br />

su negalia diena – pradëta minëti 1992<br />

metais, nutarus Jungtiniø Tautø Generalinei<br />

Asamblëjai. Ðios dienos tikslas –<br />

skatinti visuomenæ geriau suprasti neágaliøjø<br />

problemas, gerbti jø orumà, teises<br />

ir gerbûvá. Pasaulyje yra apie 600 mln.<br />

neágaliø þmoniø, tai yra apie 10 proc.<br />

gyventojø. Ðiø metø Tarptautinës þmoniø<br />

su negalia dienos ðûkis – „Tinkamas darbas<br />

neágaliems þmonëms“. Kûryba<br />

neágaliesiems – ne tik tinkamas<br />

uþsiëmimas, bet sudarius sàlygas, galëti<br />

bûti ir tinkamas darbas. Tai ypaè aktualu<br />

psichikos negalià turintiems<br />

þmonëms. Psichikos liga daþnai apriboja<br />

profesinius neágalaus þmogaus gebëjimus,<br />

taèiau atskleidþia jo kûrybiðkumà.<br />

Paroda Sveikatos apsaugos ministerijoje veiks iki metø pabaigos.<br />

Danguolë Survilaitë<br />

Klubo „13 ir Ko“ vadovë<br />

danga.su@centras.lt<br />

Kalëdinis sveikinimas vieniðam þmogui<br />

LR Sveikatos apsaugos ministerija<br />

bei Valstybinis psichikos sveikatos centras<br />

kvieèia visus prisijungti prie antrus<br />

metus organizuojamos akcijos „Kalëdinis<br />

sveikinimas vieniðam þmogui“. Pernai<br />

Valstybinio psichikos sveikatos centro<br />

pakviesti <strong>Lietuvos</strong> vaikai bei suaugusieji<br />

gausiai dalyvavo minëtoje akcijoje,<br />

kurdami kalëdinius atvirukus, kurie<br />

vëliau buvo iðdalinti vieniðiems, Kalëdø<br />

ðventes ligoninëse praleidusiems<br />

þmonëms.<br />

Akcijoje dalyvauti kvieèiami visi, bet<br />

kokio amþiaus þmonës, neabejingi kitø<br />

pergyvenimams, kurie nori padovanoti<br />

maþytæ ðventæ nepaþástamam, ligos slegiamam<br />

þmogui.<br />

2006 metais akcijoje ,,Kalëdinis sveikinimas<br />

vieniðam þmogui“ dalyvavo 82<br />

kolektyvai bei ðeimos. Ðiais metais prie<br />

jos prisijungia LR Sveikatos apsaugos<br />

ministerija, skatindama nepamirðti visø<br />

þmoniø, kurie dël paèiø ávairiausiø<br />

sveikatos sutrikimø ðventes pasitiks gydymo<br />

ástaigose.<br />

Gydymo ástaigos yra kvieèiamos aktyviai<br />

ásitraukti á ðià Kalëdinæ akcijà. Tai<br />

galima padaryti pateikiant koordinates<br />

asmens, kuris priimtø sukurtus atvirukus.<br />

Kûrëjø praðom po 5 atvirukus atsiøsti<br />

ir á Valstybiná psichikos sveikatos centrà.<br />

Jie taip pat bus iðdalinti kurios nors<br />

ligoninës pacientams.<br />

Sveikinimus siøsti arba pristatyti á<br />

nurodytas gydymo ástaigas iki<br />

<strong>2007</strong> 12 20 (sàraðus ir atsakingø asmenø<br />

kontaktus skelbsime nuo gruodþio 3 d.<br />

www.sam.lt ir www.vpsc.lt )<br />

Sveikinimø áteikimas ligoniams<br />

<strong>2007</strong> 12 20-12 31.<br />

Akcijos koordinatorë:<br />

Janina Utkuvienë<br />

tel.: 8 5 267 03 32; 267 03 78,<br />

el.paðtas: info@vpsc.lt<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

13


SVEIKINIMAI<br />

Vitalija<br />

Vitalija Domicelë Ðiauèiûnaitë-<br />

Sedrisovienë gimë 1945 m. Utenos rajone.<br />

Baigë Leliûnø vidurinæ mokyklà, o<br />

1966 m. – Utenos medicinos mokyklà.<br />

Taip prasidëjo ilgas ir prasmingas Vitalijos<br />

kelias psichiatrijoje. Kodël psichiatrijoje?<br />

Pati Vitalija pasakoja, kad studijuodama<br />

Utenos medicinos mokykloje<br />

Vitalija Sedrisovienë, antrieji jos darbo metai, 1967<br />

m., fotografuota ðalia buvusio psichoneurologinio<br />

dispanserio, nuo kalnelio, kur stovi pirmieji skyriai.<br />

praktikà atliko Utenos psichiatrijos ligoninëje.<br />

Pirmo apsilankymo ligoninëje<br />

metu jà apëmë begalinis gailestis ir neviltis,<br />

pamaèius þmones, uþdarytus uþ<br />

grotø, nebeturinèius vilties ir tokius nelaimingus.<br />

Vienas ið jø, ásikibæs á grotas,<br />

rëkë: „Iðleiskit mane ið èia, iðvaduokit!“<br />

– jo akys buvo pakraupusios ir pilnos<br />

viso pasaulio skausmo. Tai buvo psichikos<br />

ligonio ðauksmas, bet jis sukrëtë<br />

Vitalijà visam gyvenimui.<br />

Baigusi Medicinos mokyklà,<br />

1966-aisiais Vitalija atvyko dirbti á<br />

Vilniaus psichoneurologinæ ligoninæ<br />

(dabar – Vilniaus m. psichikos sveikatos<br />

centrà) Vasaros gatvëje, 5. Buvo gûdus<br />

sovietmetis. Vitalija dirbo moterø<br />

ûminiø bûkliø skyriuje, tad lengva nebuvo:<br />

teko patirti ne tik pacientø smurtà,<br />

bet ir sovietiniø vyr. seserø „auklëjimà“<br />

ir muðtrà. Rodos, natûralu bûtø pasiduoti,<br />

palûþti, taèiau Vitalija liko jautri<br />

svetimam skausmui, nelaimei ir liûdniems<br />

pacientø likimams... Arba jø<br />

pasveikimui ir laimei! Þinoma, daugelis<br />

pacientø pasveikdavo.<br />

Tame ûminiø moterø bûkliø skyriuje<br />

Vitalija triûsë 20 metø. Teko dirbti su<br />

nuostabiausiais gydytojais – Algirdu<br />

Kaunu, Milda Ruèinskiene, kurie buvo<br />

tikri Vitalijos bendraþygiai uþ<br />

þmogiðkumà psichiatrijoje. Vitalija mini<br />

savo bendraþyges, medicinos seseris<br />

(slaugytojas) Marijà Dulonienæ, Jadvygà<br />

Baèkienæ ir neeilinio likimo, jau anapilin<br />

iðkeliavusià Galinà Mackevièiûtæ,<br />

kuri Vitalijai buvo tikras atsidavimo pacientams<br />

idealas.<br />

Vitalija Sedrisovienë ir gyd. Milda<br />

Ruèinskienë pirmosios ásteigë Lietuvoje<br />

dienos stacionarà, kuris ðiø metø<br />

gruodþio mënesá ðvenèia savo 22-àjá<br />

gimtadiená! Ði naujovë greitai prigijo,<br />

nes dienos stacionaro kolektyvas kovojo<br />

uþ kiekvienà pacientà. Abi pasakoja,<br />

kad ir savaitgaliais, ir ðiaip pavakariais<br />

skambindavo ar vaþiuodavo aplankyti tø,<br />

kuriems reikëdavo kiek didesnës paramos<br />

ar palaikymo.<br />

Ilgametë dienos stacionaro vedëja<br />

gydytoja Milda Ruèinskienë pasakoja:<br />

„Petys petin dirbant su Vitalija prabëgo<br />

20 metø. Ypaè ásimintini pirmieji metai<br />

dienos stacionare. Pradëjome kurti DS<br />

praktiðkai nuo nulio – turëjome tik vizijà,<br />

koká já norëtume matyti, didelá entuziazmà<br />

ir... tuðèias, visai nepritaikytas<br />

darbui patalpas. Dabar kaip anekdotas<br />

skamba istorija apie tai, kaip mudvi su<br />

Vitalija, sunkiai „pramuðusios“ Sveikatos<br />

apsaugos ministerijoje paskyrà,<br />

vaþiavome á Pravieniðkiø pataisos darbø<br />

kolonijà rinktis baldø, konsultavomës<br />

su nuteistaisiais dël jø kokybës. Ir koká<br />

didelá, tiesiog vaikiðkà dþiaugsmà<br />

patyrëme parsiveþusios tuos baldus.<br />

Ðiais laikais tokie iðgyvenimai tiesiog<br />

sunkiai suprantami.<br />

Manau, kad man labai pasisekë, jog<br />

teko laimë 22 metus dirbti kartu su Vitalija<br />

kaip su vyresniàja sesute (slaugytoja).<br />

Visada ðalia manæs buvo þmogus,<br />

1967 m., prie áejimo á pirmus skyrius. Vitalija (antra ið deðinës) su pirmo<br />

moterø skyriaus sanitarëmis.<br />

1983 m., Vilniaus m. PSC Medicinos seserø kvalifikacijos këlimo komisija<br />

(antra ið deðinës – gyd. Milda Ruèinskienë, ketvirta ið deðinës – Vitalija<br />

Sedrisovienë).<br />

14 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


SVEIKINIMAI<br />

2005 m., Vilniaus rotuðë. Padëkos raðto áteikimas geriausiai Vilniaus m. PSC metø slaugytojai.<br />

sugebantis ne tik gerai atlikti tiesioginá<br />

savo darbà, bet labai mylintis pacientus,<br />

nuoðirdþiai iðgyvenantis dël jø bëdø,<br />

problemø, skubantis á pagalbà. Vitalija<br />

turi Dievo dovanà – intuicijà, leidþianèià<br />

pajusti pacientà, ávertinti jo bûsenà, o tai<br />

labai svarbu dirbant su paûmëjusios<br />

bûklës pacientais dienos stacionaro sàlygomis“.<br />

Ðiemet Vitalija iðeina á pensijà. Taip<br />

tyliai, be pagyrø ir apdovanojimø, ið psichiatrijos<br />

pasitraukia iðtisa karta medikø,<br />

kurie bene sunkiausiais laikais atidavë<br />

save, savo gyvenimus profesijai, psichiatrijai.<br />

Matyt, tai ir paakino mane paraðyti<br />

ðá straipsnelá á „Psichiatrijos þinias“. Að<br />

pats psichikos sveikatos slaugytoju Vasaros<br />

g. ligoninëje dirbu beveik penkeri<br />

metai ir èia sutikau labai daug gydytojø,<br />

slaugytojø, slaugytojø padëjëjø, kurie<br />

gyvena ir dirba taip, kaip Vitalija... Vitalija<br />

– skyriaus, kuriame dirbu,<br />

vyresnioji slaugytoja. Meilæ psichiatrijai,<br />

meilæ þmogui ir gyvenimui – tikrai<br />

nebijau ðitø garsiø þodþiø – didele dalimi<br />

padovanojo man Ji. Tai dovana, uþ<br />

kurià net padëkos þodþiø tiesiog per<br />

maþa! Aèiû Jums, Vitalija!<br />

Manau, kad galiu pasiraðyti viso dienos<br />

stacionaro kolektyvo vardu – ir tai<br />

labai dþiugina!<br />

Valdas Èësna,<br />

psichikos sveikatos slaugytojas<br />

AEP CONGRESS NEWS: SEPTEMBER <strong>2007</strong><br />

Abstracts | Registration | Accommodation<br />

AEP 2008, Nice: Call for Abstracts Open!<br />

Join us for the 16th European Congress of Psychiatry, which is set to take place in the sunny Southern<br />

France location of Nice, April 5-9, 2008.This important gathering of psychiatrists from across the globe attracts<br />

all of the top names in psychiatry, who meet yearly to discuss the latest developments in psychiatric research<br />

and practice.<br />

ABSTRACT DEADLINE: OCTOBER 15, <strong>2007</strong><br />

The Core Organizing and Scientific Committee is pleased to invite you to submit abstracts for presentation at the<br />

16th European Congress of Psychiatry. Abstracts may be submitted online at: www.kenes.com/aep/call.asp<br />

We look forward to welcoming you to Nice!<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

15


IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOS<br />

Buvome pirmieji psichiatrijos<br />

internai<br />

Pasirodþius „Psichiatrijos þiniose“ (<strong>2007</strong>, <strong>Nr</strong>.1) straipsniui apie J. Demidiukà, sulaukiau atsiliepimø,<br />

pagyrø ir pastabø. Daug kolegø pasakojo jiems þinomø detaliø apie þymøjá psichiatrà, neðë nuotraukas.<br />

Audronë Matulionienë ið Resp. Vilniaus psichiatrijos ligoninës (RVPL) papasakojo apie savo darbo pradþià,<br />

kai jos vadovas buvo J.Demidiukas.<br />

D.S.<br />

1971 m. baigiau<br />

Vilniaus universitetà.<br />

Ástojau ið antro karto<br />

(1970 m. nepavyko:<br />

tais laikais kasmet<br />

buvo dideli konkursai,<br />

buvau ið kaimo,<br />

jokiø paþinèiø neturëjau;<br />

per egzaminà, kitaip<br />

negu kartu su manim stojæ keli garsiø<br />

medikø vaikai, negavau laiko pasiruoðti,<br />

spræsdama uþdaviná ávëliau<br />

matematinæ klaidà). Psichiatrija susidomëjau<br />

dar studijø metais (pamaèiau,<br />

kad dël sveikatos problemø negalësiu<br />

bûti ginekologë, kaip planavau),<br />

pasiþymëjau greita reakcija, buvau nekantri,<br />

maniau, kad tokios savybës tinkamos<br />

psichiatrui. Tuomet bûdavo galingi<br />

neurologø ir psichiatrø draugijos susirinkimai<br />

– Vilniaus psichiatrijos ligoninës<br />

salë Vasaros gatvëje bûdavo pilna,<br />

net ant palangiø þmonës sëdëdavo,<br />

dalyvaudavome ir mes, studentai.<br />

Psichiatrijà pasirinkau, susiþavëjusi<br />

Dembinsku ir jo kompanija – tai buvo<br />

jauni psichiatrijos entuziastai, asmenybës,<br />

kurie atkakliai prieðinosi atgyvenusiai<br />

tvarkai (Radavièius, Kaunas,<br />

Alekseièikas, Vinkðna). (Tà patá prisimenu<br />

ir að – ir Vasaros g. salæ, kurioje<br />

nuo þmoniø gausos nebuvo kur atsisësti,<br />

o, mes, studentai, sulaikæ kvapà<br />

klausëmës jaunø psichiatrø diskusijø,<br />

stebëjome jø ginèus su senaisiais konservatyviais<br />

gydytojais, tik að Vinkðnos<br />

nepaþinojau, o penktuoju psichiatru,<br />

turëjusiu átakos mano pasirinkimui,<br />

laikau Goðtautà. Bet savo atsiminimus<br />

atidedu vëlesniam laukui. – D. S.). Ðie<br />

penki psichiatrai stengësi lietuvinti psichiatrijà<br />

(iki tol Vilniaus m. ligoninëje<br />

daugiausiai viskas vyko rusø kalba –<br />

susirinkimai, konferencijos, net istorijos<br />

daugiausiai buvo raðomos rusiðkai, nes<br />

didþiuma gydytojø buvo rusakalbiai).<br />

Studijø metais, vadovaujama doc.<br />

J.Andriuðkevièienës, paraðiau kelis<br />

mokslo darbus, kiek pamenu, apie kraujo<br />

pakitimus sergant psichozëmis. Ið<br />

mano kurso psichiatrais tapo Laisvë<br />

Aksomitaitë (Dembinskienë), Graþina<br />

Þalënaitë (dabar – Spudienë), Eugenijus<br />

Morkûnas, Tatjana Lavrova (vëliau<br />

– Friman, dirbo MSEK’e), Srolekas<br />

Zusmanavièius (girdëjau, kad dabar jis<br />

gyvena Izraelyje). Baigus studijas psichiatrijà<br />

pasirinkti buvo nelengva, buvo<br />

kelios vietos: kalëjimo ligoninë, gydytojo<br />

laboranto vieta psichiatrijos ligoninës<br />

laboratorijoje. 1971 m. Lietuvoje<br />

buvo pradëtas medikø mokymas internatûroje,<br />

psichiatrijos internatûra vyko<br />

Vilniuje (RVPL ir VPL) ir Kaune. Internatûrà<br />

atlikti buvau paskirta á Resp.<br />

Vilniaus psichiatrijos ligoninæ.<br />

Rugpjûèio mën. ligoninëje pasirodëme<br />

ðeðiese. Iki ðiol turiu interno<br />

paþymëjimà <strong>Nr</strong>. 4 (neatsimenu, kas gavo<br />

pirmàjá numerá). Mus nusiuntë á skyrius,<br />

laikinai vadovauti buvo paskirti skyriø<br />

vedëjai. Buvau paskirta á 4-tàjá vyrø<br />

skyriø (dabar – universitetiná). Buvau<br />

drovi ilgaplaukë, neseniai iðtekëjusi.<br />

Psichiatrijos neiðmaniau (praktiniø psichiatrijos<br />

uþsiëmimø ciklas truko tik<br />

2 savaites), neþinojau, kaip ir kà reikës<br />

dirbti. 4-ojo skyriaus vedëja atostogavo.<br />

Gyd. A. Bernadiðius, kuris pavadavo<br />

vedëjà, paskyrë man vienà ligoná, parodë,<br />

kaip já reikia tirti, apraðyti. Apraðiau<br />

já ir sëdþiu visà savaitæ. Sëdim su<br />

kolegomis kabinete, kalbamës. Kolegos<br />

gàsdina: „Ateis vedëja, ji tave prigriebs“.<br />

16 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOS<br />

Jaunesni skyriø gydytojai mus erzindavo,<br />

koketuodavo su mumis.<br />

Pavyzdþiui, per skyriaus rytiná susirinkimà<br />

atsisës J. Razaliûnas (jis dirbo<br />

skyriuje antraeilëse pareigose, tuomet<br />

buvo org. metodinio skyriaus vedëjas),<br />

ásispoksos á mane, gali visà susirinkimà<br />

þiûrëti nenuleisdamas akiø. Arba kolegos<br />

susitaræ duoda man gydyti visus ligonius<br />

su seksualinëmis problemomis – tuos,<br />

kuriuos kitiems skyriaus gydytojams<br />

gydyti seniai nusibodo. Vartau psichiatrijos<br />

uþraðus, ieðkau, kas buvo pasakojama<br />

apie lytinius sutrikimus – nieko<br />

nerandu. O ligoniai sekioja skyriuje<br />

paskui mane ir visi nori man savo lytinius<br />

organus parodyti. Arba dar. Einu<br />

ryte á darbà, ið paskos eina J. Janulionis<br />

su P. Jusaièiu (jie dirbo 4-ame moterø<br />

skyriuje, esanèiame virð 4-o vyrø skyriaus)<br />

ir garsiai kalbasi, prisimena, kaip<br />

psichiatrei Violetai ligonis ilgus plaukus<br />

rovë: „O ðitos Matulionienës dar ilgesni<br />

plaukai, tai bus ligoniams dþiaugsmo –<br />

kaip griebs, apsuks apie rankà, trenks<br />

galvà á sienà, tai þinos“. Kità dienà ateinu<br />

á darbà, plaukus susisukusi á kuodà. Vël<br />

girdþiu: „O, matai, koká kuodà pasidarë<br />

– kaip varnalizdá, èia, Naujojoje Vilnioje,<br />

pilna varnø, bus kur nusið…“ Dieve,<br />

manau, su ligoniais dar kaip nors bendrà<br />

kalbà surasiu, bet kaip reikës sutarti<br />

su kolegomis? Ligoninëje psichiatru dirbo<br />

keliais metais anksèiau baigæs Jofë,<br />

pasiskundþiau jam, jis mane ëmë raminti:<br />

„Palauk, ateis Daugirdienë, ji – labai<br />

gera psichiatrë, mokykis ið jos ir á niekà<br />

nekreipk dëmesio“.<br />

Vienà dienà pasirodë vedëja<br />

D.Daugirdienë: álëkë kaip viesulas,<br />

durys tik pokðt; pamatë, kad geriame<br />

kavà, paklausë: „Tai kà, kavà geriate,<br />

flirtuojate?“ Neeilinë buvo asmenybë,<br />

greita, energinga, graþi, puoðniai rengësi,<br />

psichiatrijos þvaigþdë, puiki klinicistë,<br />

labai gerai organizuodavo darbà<br />

skyriuje. Ji sakydavo: „Jei nori pamatyti<br />

isterinës asmenybës atvejá – studijuok<br />

mane“. Ásiminiau vienà jos sakiná, kuris<br />

man visada pravertë: „Panikuoti reikia<br />

laiku, o ne mirus ligoniui“. Stuburo<br />

punkcijas darydavo meistriðkai, artistiðkai,<br />

tai bûdavo tiesiog teatras. Daugirdienës<br />

vadovaujamame skyriuje dirbau<br />

2 mën. Namo mus veþdavo ligoninës<br />

autobusiukas, prisidëjus internams, trûko<br />

vietø, tai vyresnës gydytojos iðvarë<br />

mus ið autobusiuko, pareiðkë, kad „per<br />

tuos internus nëra vietos padorioms daktarëms“.<br />

Vëliau á darbà vaþinëdavome<br />

miesto autobusais, taigi galëdavom iðvengti<br />

vakariniø administracijos patikrinimø<br />

ligoninës autobusiuke. Tiesà<br />

sakant, visà gyvenimà man norëjosi nors<br />

pusvalandþiu ið darbo iðeiti anksèiau.<br />

Vëliau internatûrai vadovavo RVPL<br />

direktoriaus pavaduotojas J. Demidiukas,<br />

jis mus reguliariai mokë. Kartà per<br />

savaitæ bûdavo seminarai, visi susirinkdavome,<br />

nagrinëdavome literatûrà, ligonius.<br />

Nagrinëdavome Bilikievièiaus<br />

knygà, kurià Demidiukas labai mëgo<br />

(T.Bilikiewicz. „Psychiatria kliniczna“,<br />

1969. – D. S.). Demidiukas labai þavëjosi<br />

lenkø psichiatrais, psichologiniais testais<br />

(tuomet TSRS psichiatrijoje pradëta<br />

taikyti psichologijà), daug mums pasakodavo<br />

apie uþimtumà Paþaislyje. Prisimenu,<br />

kaip pasakojo, kad net priimant á<br />

darbà sanitarus bûdavo konkursai, ir pasirinkdavo<br />

bûtent tuos, kurie gerai<br />

dainuodavo ar mokëdavo groti kokiu<br />

nors instrumentu. J. Demidiukas buvo<br />

mane nusivedæs á kalëjimà, ten, kalëji-<br />

Su RVPL internatûros vadovu Jevgenijumi Demidiuku internai: Eugenijus Morkûnas, Graþina<br />

Spudienë, Audronë Matulionienë, Jûratë Morkûnienë ir Srolekas Zusmanavièius.<br />

Internatûros egzamine doc. Juzefa Andriuðkevièienë ir RVPL vyr. gyd. pavaduotojas J.Demidiukas.<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

17


IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOS<br />

mo skyriuje (tada 6a), dalyvavau teismo<br />

psichiatrijos ekspertizëje. Jis buvo didelis<br />

demokratas, kas tais laikais buvo<br />

neáprasta. Atëjæs á skyriø, ligoniams visada<br />

paduodavo rankà. Jis man áskiepijo<br />

dorà poþiûrá á profesijos prestiþà, tuo<br />

labai didþiuojuosi. Laikiau save Demidiuko<br />

mokine, tà nuolat pabrëþdavau.<br />

Kai vëliau dirbau Vilniaus psichiatrijos<br />

ligoninëje, ne kartà teko ið administracijos<br />

iðgirsti: „Èia jums ne Naujoji Vilnia“.<br />

Nesupratau, kà tuo norëta pasakyti –<br />

vyko tylus karas tarp ðiø dviejø ligoniniø.<br />

Atsimenu RVPL naktines vizitacijas.<br />

3 val. nakties seselë keldavo budintájá<br />

gydytojà, kuris turëdavo eiti per skyrius.<br />

Radus miegantá, reikëdavo raðyti praneðimà<br />

(„raportà“). Kartà radau miegantá<br />

sanitarà, pajudinau uþ peties, jis greit<br />

paðoko, sako: „Að nemiegu, nemiegu“.<br />

Neparaðiau raporto, o su manim budëjæs<br />

felèeris mane apskundë. Informacija<br />

RVPL veikë nepriekaiðtingai. Internatûros<br />

pabaigoje ëmiau lauktis, bet<br />

niekam nepasisakiau, ir toliau budëjau.<br />

Kartà atsiskaitant uþ budëjimà vyr. gydytojas<br />

J. Gliauberzonas paklausë, kas<br />

man yra, kodël tokia iðblyðkusi, sakau,<br />

kad mano padëtyje tai nieko stebëtina.<br />

Suþinojæs prieþastá, liepë vaþiuoti namo,<br />

net savo maðinà davë, ir daugiau budëti<br />

naktimis neleido.<br />

Internatûra truko metus. Kiekvienas<br />

internas turëdavo gydyti po 4 ligonius.<br />

Vienà kartà reikëdavo pristatyti ligoná<br />

ligoninës konferencijoje. Man teko teismo<br />

ekspertinis ligonis, reikëjo diferencijuoti<br />

tarp ðizoidinës psichopatijos ar<br />

pseudopsichopatinës ðizofrenijos.<br />

Apibendrindama gyd. D. Daugirdienë<br />

sakë, kad toks atvejis – per sunkus<br />

diferencijuoti gydytojai internei.<br />

Dabar rezidentûra vyksta pagal jau<br />

nusistovëjusias taisykles. Mûsø internatûra<br />

buvo rezidentûros pradþia. Tada,<br />

kai mes buvome internai, nebuvo nei<br />

mokymo sistemos, nei nuostatø;<br />

mokëmës mes, mokësi ir mûsø vadovai.<br />

Bet buvo neraðytos taisyklës, kaip reikia<br />

elgtis, dirbti, budëti. Tø taisykliø po<br />

trupiná mokëmës ið vyresniø kolegø,<br />

kurie labai noriai dalijosi su mumis savo<br />

þiniomis. Kiek teko girdëti, bûtent psichiatrai,<br />

skirtingai nuo kitø specialybiø<br />

gydytojø, iki ðiol pasiþymi tokiu geranoriðkumu<br />

jaunesniems kolegoms.<br />

Uþraðë Danguolë Survilaitë,<br />

Psichiatrë<br />

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJA<br />

LPA VILNIAUS KRAÐTAS<br />

LIETUVOS SUICIDOLOGIJOS ASOCIACIJA<br />

Kvieèia á konferencijà<br />

,,EKZORCISTAI IR PSICHIATRAI”<br />

Konferencija ávyks <strong>2007</strong> m. gruodþio 14 dienà<br />

Vilniuje, Nacionalinio Dramos Teatro Maþojoje Salëje<br />

(áëjimas ið Odminiø gatvës 9 namo, rodyklë á Maþàjà Salæ).<br />

PROGRAMA<br />

Pirmininkauja: Prof. habil. dr. Algirdas Dembinskas, gyd. Alvydas Navickas<br />

13.30 Registracija<br />

14.00 “Psichiatrijos istoriniai aspektai”.<br />

Prof. habil. dr. Algirdas Dembinskas<br />

14.20 “Egzorcizmas katalikø baþnyèioje: istorija ir dabartis”.<br />

Teologijos mokslø daktaras, kunigas Arnoldas Valkauskas<br />

(kunigas ekzorcistas)<br />

15.00 ,,Piktosios dvasios apsëdimo kriterijai”.<br />

Istorijos mokslø daktaras,<br />

kunigas Marek Adam Dettlaff (kunigas ekzorcistas)<br />

15.40 ,,Magija Europoje ðiandien” Poetas Edmondas Kelmickas<br />

16.10 Diskusijos. Videofilmai: Ekzorcizmo pavyzdþiai.<br />

16.30 Kava<br />

17.00 Spektaklis: Marie-France Marsot „Laukim skambuèio“,<br />

reþisierius Valentinas Masalskis<br />

18.00 Paþmonys<br />

Organizacinis komitetas<br />

18 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


NUOMONËS<br />

Maþas kupstelis didelá veþimà verèia<br />

Panaðu, kad jau áþengiame á tà laikotarpá,<br />

kai metas pagalvoti ir apie psichiatrijos<br />

valdymo tobulinimà. Manau,<br />

kad bûtø visai sveika pradëti apie tai<br />

diskutuoti. Taigi jau turime patvirtintà<br />

strategijà, bet jos ágyvendinimas – tikras<br />

iððûkis. Gal tokia diskusija bûtø naudinga<br />

ir veiksmø plano kûrëjams?<br />

Pradëdamas dëstyti temà norëèiau<br />

pateikti keletà sëkmingiausiø kompanijø<br />

valdymo koncepcijø, kurios, jø iniciatoriø<br />

teigimu, uþtikrina sëkmæ. „Mes ásitikinome,<br />

kad pagrindinis sëkmës<br />

veiksnys – tai paprasèiausiai sutelkti<br />

jëgas kiekvienai praktinei problemai<br />

iðspræsti ir jà iðspræsti tuoj pat“,<br />

„Mokymasis ir paþanga galimi tik<br />

tada, kai yra ið ko mokytis, ir tas<br />

kaþkas, t. y. mokymo ir paþangos turinys,<br />

yra koks nors uþbaigtas veiksmas“,<br />

„Prieð leisdami idëjai iðsikvëpti<br />

ir pasiduodami kokiam nors grieþtai<br />

racionaliam idëjos vertinimui, kuriuo<br />

siekiama átikinti mus, kad ji nebus<br />

veiksminga, uþduodame sau klausimà:<br />

„Ar yra koks nors nebrangus<br />

bûdas ðià idëjà iðbandyti?“<br />

Ðá kartà kalbësiu apie bûtinybæ ávesti<br />

psichikos sveikatos centruose registratoriø-statistikø<br />

pareigybæ. Esu<br />

susipaþinæs su ne vieno PSC darbu, ir<br />

bene labiausiai man kliûva tai, kad juose<br />

dirbanèios slaugytojos didþiàjà laiko<br />

dalá turi gaiðti su popieriais, uþuot dirbdamos<br />

su pacientais, dalyvaudamos programose.<br />

Manau, kad tai ypaè opi problema<br />

maþuose PSC. Todël mano siûlymas<br />

labai paprastas – ávesti registratoriøstatistikø<br />

etatus. Manau, ir Valstybiniam<br />

psichikos sveikatos centrui bûtø labai<br />

naudinga turëti tiesioginius kompanionus.<br />

Þinoma, vertëtø pagalvoti apie tokiø<br />

specialistø ir slaugytojø papildomus<br />

mokymus, bet vargu ar tai bûtø didelë<br />

problema.<br />

Pabandykime apskaièiuoti, kiek tai<br />

kainuotø. Sakykime, maþuosiuose centruose<br />

pakaktø vieno etato, o didesniuose<br />

reikëtø keliø. Taigi apytiksliai reikëtø<br />

ásteigti apie 100 etatø. Tarkime, vieno<br />

etato atlyginimas bûtø 1200 litø. Vadinasi,<br />

per metus reikëtø 1 440 000. Suapvaliname<br />

ir gauname 1,5 milijono. Taigi<br />

viso labo uþ pusantro milijono gana esmingai<br />

pagerinti PSC teikiamø paslaugø<br />

lygá. Nemanau, kad bûtø sudëtinga<br />

pagrásti iðsamiau, kam to reikia ir kaip<br />

ið tikrøjø po tokios nedidelës reformos<br />

galëtø pakisti PSC darbas ir teikiamos<br />

paslaugos. Kitas dalykas, kad tai leistø<br />

pasiruoðti tolimesnei ambulatoriniø paslaugø<br />

plëtrai, kuri, visi suprantame, yra<br />

neiðvengiama. Nors klausimas atrodytø<br />

ir nedidelis, bet ne toks ir paprastas, nes<br />

prisitaikyti prie kitokio darbo pobûdþio<br />

prireiks keliø metø.<br />

Man paèiam bûtø ádomiausia iðgirsti<br />

prieðingus argumentus – kodël to<br />

nereikia? Kodël to negalima padaryti<br />

pakankamai greitai? Kodël geriau ið viso<br />

nieko nedaryti, verèiau palaukti, kol bus<br />

parengtas iðsamus veiksmø planas 100<br />

metø á prieká? Kiek laiko bus kuriamas<br />

iðsamus veiksmø planas? Kas bus atsakingas<br />

uþ tai, kad tas veiksmø planas<br />

bûtø tikrai teisingas, ir kas ávertins, kad<br />

jis pats teisingiausias? Ðie klausimai man<br />

tikrai yra ádomûs. Manau, kad ne tik<br />

man.<br />

Vaikø psichiatras<br />

Ramûnas Likas<br />

Psichoterapijos ir psichiatrijos bendradarbiavimas<br />

Vilniaus Universiteto ir <strong>Lietuvos</strong> grupinës analizës draugijos ketveriø metø<br />

programa<br />

Psichodinaminë grupinë psichoterapija<br />

n Baigimo paþymëjimas, suteikiantis teisæ dirbti psichoterapeutu.<br />

n Paskaitos, seminarai ir asmeninis patyrimas grupëje.<br />

n Mokymai vyksta prailgintais savaitgaliais, pradþia 2008 sausio mën.<br />

Daugiau informacijos: www.psichoterapijos-mokymas.org; vpsc@takas.lt;<br />

tel.+370 686 09894.<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

19


NUOMONËS<br />

Psichiatrai ir privatizavimas<br />

Vaikø psichiatras Ramûnas Likas<br />

Á ðià temà norëèiau paþvelgti kiek<br />

plaèiau. Pajudëjo prieðdarbinës reabilitacijos<br />

klausimai. Diskutuojama ir dël<br />

pensionatø ateities. Pats ásitikinau, kad<br />

giminaièiai pradeda forminti savo<br />

artimuosius á pensionatus jau bûdami<br />

iðsekinti ir fiziðkai, ir dvasiðkai. Galbût<br />

tas atidavimas á globos ástaigà neávyktø<br />

ar bûtø atitolintas, jei kas nors padëtø<br />

ðeimai ligoná slaugyti. Bendraudamas su<br />

dirbanèiais uþsienyje pastebëjau, kad<br />

vienas ið populiaresniø uþsiëmimø –<br />

priþiûrëti vaikus, senukus ir ligonius. Ir<br />

daþniau teko susidurti su tais atvejais (logiðka,<br />

kai dirbama nelegaliai), kai uþ<br />

paslaugas susimoka pati ðeima. Taigi<br />

padariau iðvadà, kad ir turtingose ðalyse<br />

toli graþu ne visà pagalbà uþsikrauna sau<br />

ant peèiø valstybë. Man sunku bûtø<br />

spræsti (ypaè lyginant skirtingas ðalis),<br />

kokia rûpesèio silpnesniaisiais<br />

visuomenës nariais dalis gula ant valstybës<br />

peèiø, o kokià dalá prisiima patys<br />

þmonës, bet vis dëlto padariau iðvadà,<br />

kad kuo daugiau yra pasiturinèiø ðeimø,<br />

tuo daugiau atsakomybës jos gali prisiimti.<br />

Kitaip sakant, kuo didesnë ir<br />

stipresnë vidurinioji klasë, tuo maþesnæ<br />

naðtà reikia prisiimti valstybei. Pas mus<br />

lyg nusistovëjo poþiûris, kad visà socialinæ<br />

pagalbà turi prisiimti valstybë (galbût<br />

panaðiai yra Skandinavijos ðalyse,<br />

bet jos turi aukðèiausià pasaulyje<br />

pragyvenimo lygá), bet gal bûtø teisingiau<br />

reikalauti ið valstybës konkreèiø<br />

veiksmø, skatinanèiø spartesná viduriniosios<br />

klasës augimà? Dabar viena<br />

partija tai laiko bene pagrindiniu savo<br />

tikslu, todël man kiek nepatogu apie tai<br />

raðyti, bet, manau, reikia. Taigi pabandysiu<br />

trumpai paanalizuoti Lietuvoje<br />

vykusius ir vykstanèius procesus ðiuo<br />

poþiûriu ir ðiek tiek paþvelgti á perspektyvà.<br />

Pirmiausia atkreipsiu dëmesá á teisiø<br />

á ikikariná turtà atstatymà. Nuostata ið<br />

esmës teisinga, tik, mano nuomone,<br />

reikëjo, remiantis senaties terminu,<br />

padaryti korektûras, kad natûra þemæ gali<br />

atsiimti tik tie, kurie yra betarpiðkai su<br />

ja susijæ, o kitiems bûtø geriau kompensuoti<br />

didesniais akcijø paketais, miðku<br />

ar likusia po þemës reformos þeme.<br />

Maþdaug toks poþiûris bûtø labiau<br />

padëjæs Lietuvoje kurti viduriniàjà klasæ<br />

ir kiek kitokiu keliu bûtø pakreiptas<br />

privatizavimo procesas (ne taip aktyviai<br />

jame bûtø dalyvavæ „berniukai“) ir<br />

þemës ûkio reforma.<br />

Pateiksiu kità pavyzdá, kaip neiðnaudojamos<br />

viduriniosios klasës kûrimo<br />

galimybës – pakalbësiu apie vaistines.<br />

Paèioje pradþioje jø kûrimas nebuvo per<br />

daug stipriai reglamentuotas, todël jos<br />

steigësi gana stichiðkai, o kartais juokingai<br />

– viena prieðais kità. Maþdaug<br />

1998 metais jø Lietuvoje jau buvo kiek<br />

per daug. Praktiðkai tuo metu ir ávyko<br />

lûþis: ástatyminë bazë leido kurtis vaistiniø<br />

tinklams, tad pavienës privaèios ir<br />

savivaldybiø vaistinës nebegalëjo<br />

konkuruoti kainomis, nes dël nedideliø<br />

savo apyvartø negalëjo iðsikovoti ið didmenininkø<br />

tokiø pat nuolaidø, kokias<br />

gavo tinklø atstovai. Taigi provizoriai ið<br />

esmës tapo specifinës srities pardavëjais.<br />

Taèiau galëjo bûti ir kitaip. Tikrai buvo<br />

á kà pasiþiûrëti. Man labiausiai patiko<br />

(ðalies dabar neprisimenu) ðtai toks modelis.<br />

Vaistiniø tankis apskaièiuotas taip,<br />

kad vienai tektø maþdaug 4,5 tûkstanèio<br />

gyventojø (kritinë riba, kai vaistinë dar<br />

gali iðsilaikyti – maþdaug 3 tûkstanèiai).<br />

Nustatyti minimalûs atstumai. Vaistinës<br />

(tik vienos) savininku gali bûti tik provizorius.<br />

Po jo mirties vaistinë negali<br />

atitekti giminaièiams, o skelbiamas<br />

konkursas, ir jeigu kuris nors ið velionio<br />

vaikø turi provizoriaus iðsilavinimà, jis<br />

gali tiesiog dalyvauti tame konkurse.<br />

Panaði sistema bûtø labai tinkama.<br />

Pakalbëkime apie jau lyg ir vykstantá<br />

sveikatos prieþiûros ástaigø privatizavimo<br />

procesà. Áþvelgiu poþymius, kad ir<br />

ðis procesas vyks pagal vaistiniø tinklø<br />

modelá. Prieð kelis metus buvo kilæs ðurmulys<br />

dël GMP privatizavimo. Idëja<br />

paprasta: firma X norëjo perimti GMP<br />

tinklà ið esmës uþ „graþias akis“. Kai kur<br />

perëmë, bet daug kur – ne. Ðiaip tai<br />

greièiausiai ir Lietuvoje bus vienas pagalbos<br />

telefonas ir pats GMP sujungimas<br />

á tinklà ið esmës neiðvengiamas, bet<br />

klausimas, kodël valstybë negalëtø visø<br />

jø sujungti á tinklà ir visà tinklà privatizuoti<br />

uþ normalius pinigus, kuriuos<br />

galëtø toliau panaudoti sveikatos apsaugos<br />

reformai, kad ir psichiatrijos<br />

ambulatoriniø paslaugø plëtrai?<br />

Kitas klausimas – ðeimos gydytojai,<br />

o tiksliau, poliklinikos, nes Pasaulio banko<br />

pinigai, skirti ðeimos gydytojø kabinetams,<br />

deja, nepadëjo decentralizuoti<br />

sistemà. Bet galëjo bûti ir kiek kitaip.<br />

Dirbant prie strateginio miesto plano ir<br />

apmàstant galimus variantus man bene<br />

labiausiai patiko ðeimos gydytojø kabinetø<br />

perkëlimas á vaikø darþelius. Vaikø<br />

darþeliai iðdëstyti taip, kad bûtø arti<br />

gyventojø, todël iðskirti tokiame<br />

darþelyje kampà gydytojo kabinetui ir<br />

árengti atskirà áëjimà nebûtø sunku. Juk<br />

ir poliklinikos, ir darþeliai pavaldûs toms<br />

paèioms savivaldybëms. Neabejotinai tai<br />

leistø pagerinti vaikø prieþiûrà. Tokius<br />

kabinetus galëtø aptarnauti ta pati buhalterija,<br />

jei kas nenorëtø uþsiimti tuo pats.<br />

Bet yra kaip yra... Dabartiniu metu vis<br />

labiau kirba klausimas, kad reikia privatizuoti<br />

ðeimos gydytojø paslaugas, bet<br />

jokio decentralizacijos modelio nëra, o<br />

patys gydytojai neturi prikaupæ tiek lëðø,<br />

kad imtø ir patys laisvai susiprivatizuotø.<br />

Matyti ir vienokiø, ir kiek kitokiø<br />

pastangø privatizuoti poliklinikas, bet<br />

esmë ta pati – tas pats kolûkis, tik kitose<br />

rankose. Tame fone ne visai aiðku, kokia<br />

gi yra psichiatrijos ambulatorinës grandies<br />

ateitis. Ar bus einama vaistiniø tinklø,<br />

ar kolûkiø keliu, o gal ið pagarbos<br />

sau sukursime kà nors tokio, dël ko nebus<br />

gëda?<br />

20 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


NUOMONËS<br />

„Davatkos ir rëksmingi<br />

ðventeivos“ taip pat<br />

þmonës<br />

Dr. Aurelijus Veryga<br />

Nacionalinës tabako alkoholio kontrolës koalicijos prezidentas<br />

Bûtina sureaguoti á daug diskusijø<br />

visuomenëje sukëlusá „<strong>Lietuvos</strong> ryto“<br />

dienraðtyje iðspausdintà interviu su psichoterapeutu<br />

E.Laurinaièiu – „Lietuviø<br />

tauta – tikrai neprasigërusi“.<br />

Pirmiausia keletas citatø ið straipsnio:<br />

„...Pertraukdamas sutartiná politikø ir<br />

davatkø chorà pirmasis apie tai iðdráso<br />

prabilti psichoterapeutas E.Laurinaitis“,<br />

„...Rëksmingoms ðventeivoms<br />

pataikaujanèiais sprendimais politikai<br />

tikisi pelnyti bent dalies visuomenës simpatijø“<br />

ir t.t.<br />

Kas gi tos davatkos ir rëksmingi<br />

ðventeivos, kurie taip neátinka dienraðèio<br />

þurnalistui ir gerbiamam psichoterapeutui.<br />

Visuomenë turbût pastebëjo, kad á<br />

alkoholio kontrolæ ásitraukia vis daugiau<br />

nevyriausybiniø organizacijø ir fiziniø<br />

asmenø. Tai ne tokia jau maþa visuomenës<br />

dalis. Tarp tokiø organizacijø,<br />

kurios aktyviai reiðkia savo nuostatas dël<br />

alkoholio kontrolës paminëtinos tokios<br />

organizacijos kaip <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø<br />

asociacija, <strong>Lietuvos</strong> psichologø sàjunga,<br />

<strong>Lietuvos</strong> visuomenës sveikatos asociacija,<br />

Nacionalinë sveikatos taryba, Nacionalinë<br />

vartotojø konfederacija, <strong>Lietuvos</strong><br />

nukentëjusiøjø autoávykiuose<br />

asociacija, Pasaulio sveikatos organizacijos<br />

biuras Lietuvoje, <strong>Lietuvos</strong> higienistø<br />

sàjunga, Nacionalinë tabako ir<br />

alkoholio kontrolës koalicija, <strong>Lietuvos</strong><br />

studentø medikø asociacija, Vysk.<br />

M.Valanèiaus blaivybës sàjûdis, <strong>Lietuvos</strong><br />

tëvø forumas ir t.t. Tai ðitas organizacijas<br />

ir jas atstovaujanèius asmenis<br />

dienraðtis ir Laurinaitis iðvadino davatkomis<br />

ir rëksmingais ðventeivomis. Kai<br />

davatkø (arba kitaip sakant tikinèiøjø)<br />

baidosi komunistiná aklëjimà turintis<br />

premjeras, tai dar galima suprasti, taèiau<br />

kai tokiais terminais svaidosi þurnalistai<br />

ar net psichoterapeutas, jau darosi maþø<br />

maþiausiai keista.<br />

Bûdamas visuomenës sveikatos srityje<br />

dirbanèiu mokslininku galiu atsakingai<br />

patvirtinti, kad dauguma publikacijoje<br />

iðdëstytø E.Laurinaièio minèiø yra<br />

realybës neatitinkanèiø ir melagingø faktø<br />

kratinys. Dar daugiau, kai kurios mintys<br />

beveik paþodþiui sutampa su alkoholio<br />

gamintojø ir ypatingai aludariø<br />

iðsakomomis mintimis apie alkoholiniø<br />

gërimø reklamà ir pan. Derëtø priminti,<br />

kad, aludariai jau turi praktikos papirkinëdami<br />

garsius <strong>Lietuvos</strong> medikus,<br />

kultûros ir sporto veikëjus. Tai kodël<br />

nenusipirkus ir vieno ið garsiausiø Lietuvoje<br />

psichoterapeutø.<br />

Nebematau prasmës faktais ir tyrimø<br />

duomenimis paneiginëti straipsnyje iðdëstytø<br />

melagingø faktø. Moksliniø tyrimø<br />

duomenis gali rasti kiekvienas internetu<br />

besinaudojantis <strong>Lietuvos</strong> gyventojas<br />

moksliniø tyrimø domenø bazëse.<br />

Ten galima rasti ir tyrimus apie alkoholiniø<br />

gërimø reklamos þalà, jaunimo<br />

vartojimo paplitimà ir kitus dalykus,<br />

kuriø E.Laurinaitis teigia neegzistuojant.<br />

Alkoholio pramonë dabar tapo kaip<br />

niekada vieninga. Jos pageidavimu<br />

Premjeras sukûrë darbo grupæ, kurioje<br />

surankiota pirmiausia ðio verslo grietinëlë.<br />

Dar daugiau, ðioje grupëje jau<br />

buvo pasiûlyta balsuoti uþ tai, kurie<br />

moksliniai tyrimai tinkami, o kurie ne.<br />

O pasipelnyti sumanæ tyrëjai jau siûlosi<br />

uþ 200 000 litø atlikti „stebuklingus“<br />

tyrimus, kurie nustatytø pagrindinæ lietuviø<br />

girtavimo prieþastá. Maþa to aludariai<br />

pareiðkë, kad reikia maþinti alkoholio<br />

daromà þalà, nemaþinant alkoholio<br />

suvartojimo.<br />

Keista, kad gerbiamas psichoterapeutas<br />

taip ir nesuprato, kad tokie pasisakymai<br />

ir alkoholio gamintojø pastangos<br />

baigia suprieðinti gyventojus, nuolat<br />

prieðina ir klaidina <strong>Lietuvos</strong> ástatymø<br />

leidëjus, kultûros ir sporto veikëjus. Viskas<br />

pajungiama vienam tikslui – pinigams.<br />

Ir nors alkoholio gamintojai teigia,<br />

kad jie nenori, kad þmonës prasigertø,<br />

taèiau atskirai paëmus, në vienas<br />

nesutinka atsisakyti savo pelno dalies.<br />

Kaip sakoma „kare visos priemonës<br />

tinkamos“, tik klausimas, kiek þmoniø<br />

realiai suvokia koks karas kariaujamas,<br />

ir kad jo aukomis taps augantys vaikai,<br />

o Seimo kontrolieriaus tyrime pateikta<br />

iðvada, kad toks alkoholio vartojimas<br />

kelia pavojø genofondui – tampa jau ne<br />

teiginiu bet realybe.<br />

Pagarbiai<br />

Dr. Aurelijus Veryga<br />

Nacionalinës tabako alkoholio<br />

kontrolës koalicijos prezidentas<br />

Vysk. M.Valanèiaus sàjûdþio<br />

pirmininkas<br />

<strong>2007</strong> - 11 - 16<br />

Tel. 8 614 05 997<br />

aurelijus.veryga@gmail.com<br />

www.blaivus.blogspot.com<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

21


APÞVALGA<br />

1997-<strong>2007</strong><br />

Psichiatrijos þiniø deðimtmetis<br />

Pirmuosiuose numeriuose laikinasis<br />

redaktorius Dainius Pûras, pasakodamas<br />

apie „Psichiatrijos þiniø“ atsiradimà ir<br />

veiklà, tikëjosi, kad jo redaguojamas biuletenis<br />

taps debatø vieta.<br />

Tuometiná biuletená sudarë 4 susegti<br />

lapai, o redkolegija buvo dviejø asmenø<br />

- Dainius Pûras ir Eglë Jonuðienë. Pirmieji<br />

PÞ autoriai buvo D. Pûras, A. Germanavièius,<br />

R. Persson, (kurio parama<br />

padëjo gauti finansavimà), D. Survilaitë<br />

(aktyviai ir kritiðkai raðiusi jau nuo<br />

2-ojo numerio), S. Grigorjeva,<br />

J.Bazdþiukaitë, R.Milaðiûnas, E.Mikaliûnas,<br />

L. Liutkus, V. Aputytë, I. Barauskienë,<br />

A.Kriauèionytë. Ir tuomet<br />

nedideliame biuletenyje stengtasi paliesti<br />

aktualijas, papasakoti apie vykusius<br />

renginius. Tuomet raðyta apie renginius<br />

ir keliones (apie kelionæ á Rumunijà<br />

2-ajame numeryje paraðë Klubo 13 ir Ko<br />

narys), pristatytos organizacijos (gyd. S.<br />

Grigrjeva ,,Paþintis su „Þenevos iniciatyva<br />

psichiatrijoje”), svarstyta apie<br />

psichiatrijà sovietiniu laikotarpiu ir psichiatrø<br />

atsakomybæ ( R.Milaðiûnas „Psichiatrija<br />

sovietmeèiu – ar psichiatrai<br />

kalti?“, A.Liutkaus straipsnis apie seminarà<br />

Kijeve, skirtà piktnaudþiavimui psichiatrija),<br />

jau tada svarstytos reformos<br />

ir naujø paslaugø problemos<br />

(E.Mikaliûnas, V. Aputytë, D. Pûras),<br />

pasakota apie psichoterapijos ir meno<br />

terapijos metodus (A. Germanavièius,<br />

I. Barauskienë, D. Survilaitë).<br />

Þurnalo redaktore tapau 2000 m.,<br />

pasidomëjusi LPA leisto biuletenio<br />

,,Visko negalime suvesti vien tik á medicininæ<br />

diagnozæ, vien tik psichiatrinëmis<br />

priemonëmis vaikui nepadësime. Atrodytø,<br />

visi tai supranta, bet elgiasi kitaip.“<br />

V. Blaþys, 2002<br />

likimu, radusi numestà <strong>Nr</strong>. 3.<br />

Tada paaiðkëjo, kad ið viso buvo<br />

iðleisti keturi numeriai, bet 1, 2<br />

ir 4 savo archyve teturëjo gyd.<br />

D. Survilaitë, man taip ir neteko<br />

jø pamatyti. Kai pasiðoviau<br />

atgaivinti þurnalà, leidyba buvo<br />

apmirusi, nebebuvo likæ nei<br />

Rytø Europos komiteto skirtø<br />

lëðø, nei redkolegijos, o nuo<br />

paskutinio numerio iðleidimo<br />

buvo praëjæ bene pusantrø metø.<br />

„Imk ir daryk,“ – ragino mane<br />

kolegos. Pirmuosius numerius<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija<br />

leido savo lëðomis, vëliau dalá<br />

leidybai reikalingø lëðø skyrë<br />

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“.<br />

Psichiatrijos þiniø atgaivinimà stipriai finansiðkai<br />

ir moraliðkai palaikë tuometinis<br />

LPA prezidentas E. Subata. Biuletenio<br />

leidyba atnaujinta nuo 5-ojo numerio.<br />

Nuo savæs tada raðiau: ,,Sveikinu<br />

visus su prasidëjusiu pavasariu ir atnaujintu<br />

biuleteniu. Biuletenyje numatyta<br />

supaþindinti su LPA valdybos priimamais<br />

sprendimais, atsiliepimus spausdinti<br />

rubrikoje „Nuomonës“. Atnaujintas ne<br />

tik biuletenis – jau suformuota ir pradëjo<br />

dirbti naujoji LPA valdyba.“<br />

Ne tik pirmuosiuose numeriuose, bet<br />

ir vëliau nemaþai vietos skirta <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrø asociacijos valdybos ir susijusiai<br />

veiklai. Pavyzdþiui, informavome<br />

apie LPA kraðtø filialø veiklà, skelbëme<br />

LPA prezidento ir valdybos praneðimus,<br />

raðëme apie projektus, kuriuose aktyviai<br />

dalyvavo LPA. Vienas tokiø,<br />

,,1997-ieji buvo pirmieji ,,Psichiatrijos<br />

þiniø“ metai. Ðvedijos Rytø Europos komitetui<br />

maloniai suteikus finansinæ<br />

paramà, <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija<br />

turi savo laikraðtukà. Jis dar labai gleþnas,<br />

bet, kaip ir pati asociacija, turi galimybiø<br />

stiprëti. Svarbiausia LPA nariø iniciatyva.<br />

Kodël ðiam biuleteniui netapus tiek reformos,<br />

tiek klinikiniais klausimais<br />

vykstanèiø debatø vieta? Tenka pripaþinti,<br />

kad pirmaisiais PÞ gyvavimo metais LPA<br />

nariø aktyvumas buvo þemas. O juk kiekvienas<br />

ið mûsø turi kà pasakyti ir paraðyti.“<br />

D. Pûras<br />

konsensuso projektas, suteikë<br />

puikià galimybæ padiskutuoti,<br />

bet, prieðingai nei viltasi, taip<br />

ir netapo sutarimo pagrindu.<br />

Konsensuso projekte sukûrus<br />

pirmà elektroninæ konferencijà,<br />

prieinamà psichiatrams ir kitiems<br />

psichikos sveikatos specialistams,<br />

diskutuoti tapo dar patogiau, dalá tø diskusijø<br />

kiek galima operatyviau pateikdavome<br />

ir tuometiniame biuletenyje.<br />

Nemaþai dëmesio PÞ puslapiuose<br />

buvo skiriama institucijoms ir organizacijoms.<br />

Pirmuosiuose numeriuose pasakojau<br />

apie tuomet neseniai ákurtà<br />

Jaunøjø psichiatrø sekcijà (jau nebeveikianèià),<br />

tada jaunieji psichiatrai buvo<br />

aktyvesni visuomeniðkai. O ðiandien,<br />

prabëgus daugiau nei penkeriems metams,<br />

dël nerangiai ir ne ið esmës<br />

keièiamø rezidentûrà reglamentuojanèiø<br />

ástatymø tuos mûsø jaunuosius patyliukais<br />

iðgraibsto Europos ligonines aptarnaujanèios<br />

tarpininkø ámonës. Psichiatrø<br />

populiarumas svetur – teigiamas <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrijos ávertinimas, keista tik,<br />

kad ðis faktas niekaip nepaþadina svajoniø<br />

apie pigø rezidentø darbà uþliûliuotø<br />

politikø. Jaunøjø psichiatrø sekcija<br />

ásikûrë tam, kad stiprintø ryðius tarp<br />

bendraamþiø kolegø, kad atsilieptø á<br />

kvalifikacijos këlimo poreikius. Rytoj<br />

tuos poreikius tenkins Skandinavijos ligoninës<br />

ir asociacijos.<br />

Nuo pat pradþiø raðëme apie klubà<br />

22 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


APÞVALGA<br />

,,Kas mums atsitiko? Kodël tapome<br />

tokie pasyvûs? Kodël kvorumà pavyko<br />

surinkti tik ið antro karto ir tik pasiûlius<br />

sertifikatus? Ar mes dël savo varganø atlyginimø<br />

ir neprestiþinës pozicijos<br />

visuomenëje taip nuskurdome ir materialiai<br />

ir moraliðkai, kad mums tapo svarbi<br />

ne konferencijos tema, o vaiðiø vieta ir<br />

turinys? (...) Ir tada man atëjo baisi mintis<br />

– niekas nepasikeitë ir ðiandien, niekas<br />

nepasikeis ir rytoj, nes jau keletà metø psichiatrai<br />

balsuoja ne uþ asmenybæ, o uþ<br />

stovyklà.“<br />

D. Survilaitë<br />

,,13 ir Ko“, kuris, pradëjæs savo veiklà<br />

nuo uþimtumo menu ir kûryba, iðaugo á<br />

tarptautinius tyrimus atliekanèià ir pacientø<br />

teises Lietuvoje ginanèià organizacijà.<br />

PÞ ne kartà raðyta apie Valstybiná<br />

psichikos sveikatos centrà, pasakojome<br />

apie <strong>Lietuvos</strong> reabilitacijos asociacijos<br />

kûrimàsi ir veiklà, Biologinës psichiatrijos<br />

asociacijà, pristatëme Þiegþdriø psichiatrijos<br />

ligoninës ankstyvosios intervencijos<br />

á psichozæ programà (2002),<br />

Vaikø kriziø tarnybà, Klaipëdos mobiliosios<br />

kriziø komandos darbà, gydymo<br />

metadonu ir socialinës narkomanø reabilitacijos<br />

programas, dienos stacionarà<br />

vaikams ir paaugliams. Nepamirðti liko<br />

psichiatrijos ligoniniø jubiliejai: Vilniaus<br />

m. psichikos sveikatos centro (Vasaros<br />

g. 5), Respublikinës Vilniaus psichiatrijos<br />

ligoninës, Ðiauliø ir Ðvëkðnos psichiatrijos<br />

ligoniniø. Pristatëme naujas<br />

(ne tik psichiatrijos) paslaugas:<br />

pavyzdþiui, Ðiauliø jaunimo psichologiná<br />

kûrybiná centrà, anoniminiø alkoholikø<br />

organizacijas, Vilniaus psichosocialinës<br />

reabilitacijos centrà, Bendravimo<br />

mokyklos programà , ádarbinimo<br />

ir bûsto programas, nacionalinës<br />

psichologinës pagalbos<br />

telefonu tarnybà.<br />

PÞ temos ir problemos buvo<br />

susijusios ne tik su psichiatrija,<br />

bet ir su psichikos sveikata:<br />

priekabiavimas ir patyèios,<br />

narkotikø vartojimas ir þalos<br />

maþinimo programos, pacientø<br />

teisiø gynimas ir gydymas<br />

metadonu, socialiniø ámoniø<br />

veikla ir pacientø kûrybos parodos,<br />

meno terapija ir<br />

þiniasklaidos problemos, valgymo<br />

sutrikimai ir skyrybos,<br />

psichikos sveikatos paslaugos<br />

internete ir gyvenimo kokybës tyrimai,<br />

institucionalizacijos prevencija ir paslaugø<br />

vaikams plëtra Vilniuje, licencijos<br />

ne tik psichiatrams, bet ir kitiems<br />

psichikos sveikatos specialistams,<br />

þmogaus teisës ir grotuotos lovos Vengrijoje,<br />

alkoholio vartojimo problemos<br />

ir neágaliøjø deklaracija, naujos ligø diagnostikos<br />

metodikos integracija á Europos<br />

Sàjungà, psichiatro etika ir darbingumo<br />

nustatymas, psichikos liga ir<br />

tëvystë, QT intervalas, aerobika ir<br />

depresija. ,,Nusiþudë pacientas.<br />

Kas padës psichiatrui?“ – vëlgi<br />

D. Survilaitës straipsnyje 2000<br />

m. (<strong>Nr</strong>.6) keliamas klausimas,<br />

kuris iki ðiol liko neatsakytas.<br />

Skæstanèio psichiatro gelbëjimas<br />

– vis dar paties skæstanèiojo<br />

reikalas. 2001 m. aptarëme<br />

PSO ataskaità ,,Naujas supratimas<br />

– nauja viltis“, su kuria atëjo<br />

nauja viltis, kad psichikos<br />

sveikata taps prioritetu pasaulyje<br />

ir Lietuvoje.<br />

Nemaþai dëmesio kasmet<br />

skyrëme ir vaikø psichiatrijai.<br />

Informavome apie projektus, kontaktus,<br />

renginius, programas ir diskusijas. Apie<br />

vaikø ir paaugliø psichinës sveikatos<br />

politikà raðë Linas Sluðnys (2001 m. <strong>Nr</strong>.<br />

9), atkreipdamas dëmesá á tai, kad jau<br />

tada Jungtiniø Tautø vaiko teisiø komitetas<br />

iðreiðkë susirûpinimà: ,,Smurto ir<br />

prievartos prieð vaikus tema Lietuvoje<br />

vis dar apeinama, nëra atitinkamos politikos<br />

ir priemoniø, kuriomis bûtø stengiamasi<br />

kovoti prieð smurto ir kitokios<br />

prievartos plitimà ðeimose. Trûksta mokslo<br />

tyrimø, kurie leistø iðsiaiðkinti smurto<br />

mastà Lietuvoje, stinga visuomenës ðvietimo,<br />

kuris padëtø keisti visuomenës<br />

poþiûrá á ðiuos reiðkinius.“ Dabar tema<br />

nebeapeinama, ðvietimo gausëja ir tai<br />

pozityvûs þingsniai. Pastarajame PÞ numeryje<br />

netgi skelbiame, kad Lietuvoje<br />

patyèiø problemà bus mëginama spræsti<br />

valstybës lygmeniu.<br />

Kalbant apie sunkià vaikø psichikos<br />

sveikatos padëtá labiausiai ásiminë<br />

V. Blaþio straipsnis ,,... ir baisiausiame<br />

sapne taip negalëtø prisisapnuoti“, istorija<br />

apie berniukà, kuriam padëti mëginusi<br />

psichiatrijos sistema já tik suluoðino,<br />

palikdama vienintelæ iðeitá – psichoneurologiná<br />

pensionatà.<br />

,,Ásivaizduokite, kad psichiatras – tai<br />

auksinë þuvelë, pasiþadëjusi iðpildyti tris<br />

jûsø norus. Deja, vietoj jûsø iðsakytø norø,<br />

jûsø nuostabai, iðsipildo visai kas kita.<br />

Kokia bûtø jûsø reakcija:<br />

a) Nesijaudintumëte, nes auksinë<br />

þuvelë geriau þino.<br />

b) Derëtumëtës su þuvele padedami<br />

advokato.<br />

c) Valdþiai áteiktumëte skundà dël<br />

netinkamo þuvelës elgesio.<br />

d) Daugiau niekada nebepatikëtumëte,<br />

kad auksinës þuvelës yra geri padarai.“<br />

G.Gombos<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

23


APÞVALGA<br />

,,Skatindami psichikos sveikatos paslaugø<br />

vartotojø aktyvumà ir savarankiðkumà,<br />

lengviau pasieksime bendro<br />

tikslo – psichikos sveikatos.“<br />

N.Goðtautaitë<br />

Biuletenyje nuo pat pradþiø skyrëme<br />

vietos naujiems leidiniams, knygoms,<br />

skelbëme LPA posëdþiø nutarimus,<br />

SAM ásakymus, psichikos sveikatos specialistø<br />

medicinos normas, projektø<br />

apraðus ir ataskaitas. Ðiandien „Psichiatrijos<br />

þinios“ ið dalies gali pasitarnauti<br />

kaip psichiatrijos raidos, ádomesniø iniciatyvø<br />

metraðtis.<br />

PÞ skelbti straipsniai, kuriuose<br />

svarstyta, kas geriau – biologinë psichiatrija<br />

ar psichoterapija, pozityviai ir<br />

kritiðkai vertinti psichosocialinës<br />

reabilitacijos metodai. Raðyta ir apie<br />

ávairias psichoterapijos rûðis (psichodinaminæ,<br />

psichoanalitinæ, geðtaltinæ,<br />

á sprendimà orientuotà trumpalaikæ,<br />

judesio psichoterapijà, ðeimos,<br />

netgi desensitizacijà akiø judesiais<br />

ir poezijos terapijos pradininkës<br />

J. Suèylaitës straipsná 2000<br />

m.), skelbta informacija apie psichoterapijos<br />

kursus, mokymus ir renginius,<br />

o nuo 2005 m. atsirado ir atskira psichoterapijos<br />

rubrika. Kiek galëjome, raginome<br />

rengti ir spausdinome klinikiniø<br />

atvejø.apraðus. Nuo 2002 m. radosi<br />

straipsniø apie psichiatrijos kalbà. 2006<br />

m. pradëta rubrika ið <strong>Lietuvos</strong> psichiatrijos<br />

istorijos. Nuo 2000-øjø raðome apie<br />

Pasaulio psichikos sveikatos dienà, jos<br />

aktualijas ir renginius.<br />

Nuomoniø rubrika jau 2000–2001 m.<br />

buvo aktyvios polemikos vieta, gal net<br />

labiau nei dabar. Pirmajame mano redaguoto<br />

PÞ numeryje skelbto nuomoniø<br />

rubrikos straipsnio ,,Kaip mes renkam<br />

prezidentus“ eilinës psichiatrës D. Survilaitës<br />

iðkelti klausimai aktualûs ir ðiandien.<br />

Nors atsakymas ðiandien bûtø gal<br />

kiek pozityvesnis, bet klausimas tebëra<br />

aktualus. Pasyvumas ir konjunktûra LPA<br />

suvaþiavimuose ir renkant prezidentà<br />

taip pat minëti.<br />

2000-2001 PÞ puslapiuose<br />

diskutuota apie psichikos sveikatos<br />

strategijà, kokios paslaugos<br />

turëtø bûti teikiamos, ir ar reikia<br />

PSC paslaugas perkelti á antriná<br />

lygá, ar PSC netrukdo psichikos sveikatos<br />

integracijai á tikràjá pirminá lygá –<br />

bendrosios praktikos gydytojus. Svarstyta,<br />

ar pereisime ið uþdaros á atvirà<br />

visuomenæ. Diskusijose dalyvavo ne tik<br />

psichiatrai – ðtai psichologas K. Dragunevièius<br />

2001 m. retoriðkai klausë,<br />

kokià átakà psichiatrijos reformos procesui<br />

daro ministerijos vyr. psichiatrai,<br />

nejau ir jie gali tik diskutuoti apie reformà?<br />

Ilgi aptarinëjimø metai, ir ðit<br />

,,Psichikos ligonio pavojaus sau arba<br />

visuomenei problema yra ne vien paèiø ligoniø.<br />

Tai ir visuomenës problema, ir net,<br />

sakyèiau, daugiau visuomenës, kuri per<br />

visà deðimtmetá nepriklausomybës metø<br />

taip ir neiðmoko naujai, demokratiðkiau,<br />

liberaliau màstyti.“<br />

Zina, 2001<br />

<strong>2007</strong>-aisiais jau turime patvirtintà Psichikos<br />

sveikatos strategijà, ir vël yra ávairiausiø<br />

nuomoniø ir dël jos kokybës, ir<br />

dël finansavimo. PÞ puslapiuose diskutuota<br />

ir apie tai, koks galëtø ir turëtø bûti<br />

psichiatro vaidmuo gydymo procese,<br />

kokios turëtø bûti jo pareigos, raðyta apie<br />

priverstiná gydymà. PÞ stengdavosi<br />

atskleisti skirtingus kontroversiðkø problemø<br />

aspektus: pavyzdþiui, raðë apie<br />

mokiniø testavimà dël narkotikø vartojimo<br />

mokyklose ir gydytojo psichiatro<br />

vaidmená leidþiant arba neleidþiant turëti<br />

ðaunamàjá ginklà. Gyd. A. Vanèys, Jurbarko<br />

r. psichikos sveikatos centro vadovas,<br />

2002 m. nevienareikðmiðkai<br />

iðdëstë nepriklausomo psichikos<br />

sveikatos centro privalumus – organizacinius,<br />

kokybinius ir finansinius.<br />

Jis netgi nurodë, ko reikia savarankiðkam<br />

psichikos sveikatos centrui<br />

ákurti. Taèiau ir <strong>2007</strong> m. dauguma savivaldybiø<br />

psichikos sveikatos centrø nëra<br />

savarankiðki.<br />

Bûtent „Psichiatrijos þinios“ pradëjo<br />

profesinëje spaudoje vieðinti pozityvø<br />

psichikos sveikatos paslaugø vartotojø<br />

vaidmená. 2000 m. pristatëme VðÁ<br />

„Psichikos sveikatos iniciatyva“ vykdytà<br />

projektà, pagal kurá gydytojams psichiatrams<br />

ir kitiems psichikos sveikatos specialistams<br />

dëstë... pacientas. Pacientas<br />

Gabor Gombos Europos vartotojø organizacijos<br />

prezidentas, Vengrijos psichikos<br />

sveikatos forumo valdybos narys<br />

visiems paliko didþiulá áspûdá. Man paèiai<br />

tai buvo pirmas kartas, kai teko<br />

matyti vieðai paskaità skaitantá sunkia<br />

psichikos liga sergantá þmogø, kuris në<br />

kiek nesislëpë toks esàs. Áspûdis buvo<br />

pritrenkiamas, kaip ir straipsnio iðvada,<br />

tuo metu gana drastiðka: ,,Skatindami<br />

psichikos sveikatos paslaugø<br />

vartotojø aktyvumà ir savarankiðkumà,<br />

lengviau pasieksime bendro<br />

tikslo – psichikos sveikatos.“ Ðmaikðtus,<br />

netikëtas ir susimàstyti verèiantis<br />

buvo ir G. Gombos pateiktas psichiatro<br />

palyginimas su auksine<br />

þuvele.<br />

Pirmasis klubo „13 ir Ko“ paciento<br />

straipsnis pasirodë 4-ame PÞ numeryje,<br />

bene 1998 m., o jau nuo 2001 m. nuosekliai<br />

skelbti psichiatrijos pacientø<br />

straipsniai, pradþioje su nuomoniø rubrika,<br />

vëliau su atskira – ,,Apie mus ne be<br />

mûsø“. Skelbdami pacientø pasisakymus,<br />

kuriuose jie logiðkai dësto aktualias<br />

problemas, akcentuoja ne tik asmeniná<br />

patyrimà, bet apibendrina plaèiau,<br />

ávertindami organizacijos, psichikos liga<br />

serganèiøjø grupës poreikius – destigmatizuojame<br />

ir destigmatizuojamës. Taip<br />

pratinamës suvokti ir priimti pacientà<br />

kaip asmená, kuris gali rinktis, mokomës<br />

,,Bûtina laiku gydyti, formuoti tikresná<br />

visuomenës supratimà apie psichikos ligà<br />

ir ligonius, aiðkiau apibrëþti bûtinybës gydyti<br />

priverstinai ribas.“<br />

Edmundas, 2001<br />

24 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


APÞVALGA<br />

,,Psichiðkai sveiki þmonës yra tokie, kurie<br />

siekia iðlikti, nori turëti kuo daugiau vaikø<br />

ir jais rûpintis, kurie siekia gyventi taikiai,<br />

bendrauti ir sugyventi su aplinkiniais,<br />

kurie nori turëti kuo stipresná partnerá,<br />

kurie þino, kas jiems malonu, ir planuoja<br />

ateitá.“<br />

VU medicinos V kurso studentai,<br />

2000 m.<br />

atskirti asmená ir ligà bei dalijamës atsakomybe<br />

– uþ sveikimà atsako ne tik<br />

sistema, bet ir þmogus. Bûtent þurnale –<br />

neutralioje informacinëje erdvëje –<br />

pavyksta atskleisti kitoká pacientà, nes<br />

áprastose darbo vietose tà galimybæ<br />

uþgoþia iðtisas lëtiniø ir ûminiø psichikos<br />

ligoniø srautas. Tikiuosi, kad sudaryta<br />

vieðo pasisakymo galimybë sustiprina<br />

ir pacientus.<br />

2001 m. biuletenyje raðëme ir apie<br />

naujà iniciatyvà – spaudos forumus, prie<br />

kuriø atsiradimo prisidëjo ir <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrø asociacijos leidinys. Tai buvo<br />

iðties naujas bûdas á vieðumà kelti psichikos<br />

sveikatos klausimus. Pirmajam pasirinktas<br />

itin provokuojamas pavadinimas:<br />

,,Psichikos sveikata XXI amþiuje:<br />

psichiatrijos saulëlydis?“ Spaudos forume<br />

dalyvavo tuometinis sveikatos<br />

ministras R. Alekna, O. Davidonienë, D.<br />

Pûras. Ir ðiandien aktualios forume<br />

skelbtos studentø medikø psichikos<br />

sveikatos apibrëþtys. Studentø medikø<br />

mintys atspindi ir mëginimus dëstant<br />

,,Nuo paramos teikimo pereiname á<br />

naujà, lygiavertës partnerystës etapà. Ar<br />

tai ámanoma? Taip, ir tai jau vyksta. Jau<br />

senokai dirbame kartu, Ðvedijos pusë skiria<br />

daugiau finansiniø lëðø, taèiau projektus<br />

ágyvendinti ir vystyti ámanoma tik<br />

esant partnerystei. Pagaliau naujo iðmoksta<br />

ir patiria abi projektuose dalyvaujanèios<br />

ðalys. Itin svarbu, kad partnerystë<br />

megztøsi ne tik tarp Ðvedijos, bet kad bûtø<br />

plëtojami ryðiai tarp <strong>Lietuvos</strong>, Latvijos ir<br />

Estijos.“<br />

R. Persson, 2002<br />

psichiatrijà kalbëti ne tik apie<br />

psichikos sutrikimus, bet ir<br />

mëginti apibrëþti pozityvø gydymo<br />

rezultatà.<br />

Kai tik buvo ámanoma, kalbinome<br />

uþsienio ekspertus. Vienas<br />

pirmøjø interviu buvo su<br />

prof. N. Sartoriumi, buvusiu<br />

Pasaulio psichiatrø asociacijos<br />

prezidentu, kuris akcentavo,<br />

kad pagrindinis nacionalinës<br />

psichiatrø asociacijos uþdavinys – tobulinti<br />

profesinius ágûdþius, diegti profesinius<br />

standartus, gerinti psichiatrø<br />

rengimà ir psichiatrijos dëstymà kitoms<br />

specialybëms.<br />

Kalbinome ir prof. A. Pritzà,<br />

Europos psichoterapijos asociacijos<br />

ákûrëjà ir tuometiná organizacijos<br />

generaliná sekretoriø, kuris<br />

Lietuvoje 2002 m. ávykusioje<br />

konferencijoje skaitë praneðimà<br />

,,Psichoterapijos padëtis Europoje“.<br />

Prof. A. Pritzas geranoriðkai<br />

pasakojo apie jo iniciatyva sukurtas<br />

organizacijas – Europos psichoterapijos<br />

asociacijà ir Pasaulio psichoterapijos<br />

tarybà, ragino ásijungti á ðiø organizacijø<br />

veiklà. Jis priminë, kad neverta ypaè<br />

akcentuoti psichoterapijos metodø skirtumø,<br />

nes psichoterapijos prieðai yra<br />

iðorëje, o ne viduje. Ðis raginimas tebëra<br />

aktualus ir dabar, kai vis dar nepajëgiame<br />

uþtikrinti realiø psichoterapijos paslaugø<br />

ákainiø, nepriklausomai nuo taikomos<br />

psichoterapijos rûðies.<br />

2001 m. interviu su R. Van<br />

Vorenu, tuometiniu Þenevos<br />

iniciatyvos psichiatrijoje vadovu,<br />

atskleidë, kad, jo<br />

nuomone, piktnaudþiavimas<br />

psichiatrija nebuvo bûdingas<br />

reiðkinys Lietuvoje.<br />

2002 m. Ðvedijos Rytø Europos<br />

komiteto Psichikos<br />

sveikatos programos koordinatorius<br />

Roy Perssonas konferencijoje,<br />

skirtoje <strong>Lietuvos</strong> ir<br />

Ðvedijos bendradarbiavimo<br />

psichikos sveikatos srityje<br />

deðimtmeèiui, atsakydamas á klausimà<br />

apie bendradarbiavimo ateitá teigë, kad<br />

pereisime á lygiavertës partnerystës<br />

etapà.<br />

Dar 2001 m. Pasaulinë sveikatos<br />

organizacija, apibendrindama 2001 m.<br />

atliktà <strong>Lietuvos</strong> psichikos sveikatos sistemos<br />

audità, teigë, kad: ,,Lietuva gali<br />

bûti modeliu, kaip reikia planuoti ir plëtoti<br />

veiklà, siekiant áveikti psichikos<br />

sveikatos problemas ir sparèiai vystytis<br />

teigiama kryptimi.“ Taigi uþsienio ekspertai<br />

palankiai vertino <strong>Lietuvos</strong><br />

sistemà, gal tik patys norime dar geriau<br />

ir greièiau, o iðkalbingiausi yra psichikos<br />

sveikatos ir nesveikatos rodikliai.<br />

,,Jûs esate Europa. Europos psichoterapijos<br />

asociacija visada akcentavo Europos<br />

vientisumà, nëra Rytø ar Vakarø Europos,<br />

yra tiesiog Europa.“<br />

Prof. A. Pritz, 2002<br />

Stengëmës, kad PÞ atspindëtø tarpdisciplininá<br />

poþiûrá á psichiatrijà ir psichikos<br />

sveikatà. Kiekviena pasitaikiusia<br />

proga skelbëme kitø profesijø autoriø<br />

straipsnius. Ðtai 2002 m. pasirodë pirmieji<br />

teisininko G. Vyðniausko komentarai<br />

apie naujà Ginklø ir ðaudmenø<br />

kontrolës ástatymo redakcijà, pateikti Asmens<br />

sveikatos prieþiûros paslaugø<br />

ástatymo komentarai. 2006-<strong>2007</strong> m. psichiatrams<br />

aktualias problemas komentavo<br />

teisininkës L. Navickaitë ir<br />

R. Cibulskienë. 2006 m. spausdinome Z.<br />

Samsanavièiutës straipsná apie tai, kaip<br />

pacientai laimi bylas prieð psichiatrijos<br />

ligonines. 2005-2006 m. atsirado rubrika<br />

„Teismo psichiatrija“, su kuria skelbiami<br />

doc. L. Radavièiaus straipsniai,<br />

gyd. D. Survilaitës iniciatyvos ir entuziazmo<br />

dëka atsirado rubrika ,,Ið <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrijos istorijos“, ðiais metais<br />

pradëta ir skiltis „Sveikatos psichologija“.<br />

2006 m. þurnalas sulaukë stipraus<br />

palaikymo – savo darbuotojams já prenumeruoja<br />

visos didþiausios psichiatrijos<br />

ligoninës.<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

25


APÞVALGA<br />

Kalbant apie gydymo ir pagalbos<br />

metodus, ko gera,<br />

maþiausiai dëmesio skyrëme<br />

psichofarmakologiniams metodams,<br />

ið dalies todël, kad apie<br />

juos pakankamai suþinome<br />

gausiuose renginiuose ir tiesiogiai<br />

ið vaistø kompanijø atstovø.<br />

Vaistø kompanijoms vis dar<br />

patrauklesnis tiesioginis bendravimas<br />

su gydytoju, o ne per<br />

profesiná leidiná.<br />

Laikui bëgant leidinio iðvaizda labai<br />

pasikeitë. <strong>Nr</strong>. 5 iðlaikë savo pirmtako<br />

formatà, o jau nuo 6-ojo leidinys pradëjo<br />

keistis, virsdamas þurnalu: pradþioje<br />

atsirado tokio pat popieriaus spalvotas<br />

virðelis, su kiekvienu numeriu prisidëdavo<br />

dar keli puslapiai. 2001 m. pagerëjo<br />

spauda ir nuo <strong>Nr</strong>. 9 atsirado dailesnis<br />

kietesnis virðelis ir pirmoji reklama – farmacijos<br />

bendrovës „Janssen-Cilag“. Tai<br />

buvo pirmoji ámonë, parëmusi <strong>Lietuvos</strong><br />

psichiatrø asociacijos siekius kurti ir<br />

stiprinti savo þurnalà. 2002 m. ieðkant<br />

bûdø, kaip toliau tobulëti, uþmegztas<br />

bendradarbiavimas su UAB ,,Vaistø<br />

þiniomis“ ir <strong>Nr</strong>. 16-20 iðleisti kartu.<br />

Bendradarbiavimas buvo sëkmingas, tuo<br />

metu ypaè pagerëjo þurnalo iðvaizda,<br />

atsirado ne tik reklamø, bet ir straipsniø<br />

apie vaistus, tapo profesionalus maketavimas.<br />

Ðis bendradarbiavimas tikrai<br />

,,Psichiatrija – mokslo ir praktikos sritis,<br />

lyg ir turinti bûti arèiausiai þmogaus<br />

sielos. Nuolat linksniuojama gydytojø, psichoterapeutø<br />

ir ligoniø ryðio svarba gydymo<br />

sëkmei, kalbama apie psichikos ligoniø<br />

teises ir demokratinius procesus<br />

gydymo ástaigose. Bet kokia kalba psichiatrai<br />

ir psichoterapeutai neð visuomenei<br />

þinià apie savo mokslo pasiekimus ir<br />

padës þmogui laiþytis savo sielos þaizdas?<br />

Kol kas toji kalba baugina, nes joje pasigendi<br />

þmoniðkø þodþiø. Ne todël, kad jø<br />

nebûtø (graikai ir lotynai turëjo maþiau)<br />

– matyt, esame linkæ garbinti svetimus dievus.“<br />

R. Dobelienë, 2006<br />

,,Svarbiausia, kad visi organizacijos<br />

nariai suprastø ir atsilieptø á organizacijos<br />

keliamus tikslus, kurie turëtø bûti suprantami<br />

ir artimi kiekvienam psichiatrui.<br />

Kai organizacijos nariai þino, kad jø<br />

nuomonë ir ánaðas vertinami, jie bûna aktyvesni.<br />

Neuþmirðkite eiliniø savo nariø,<br />

jie – organizacijos jëga.“<br />

Prof. N. Sartorius, 2000<br />

kilstelëjo þurnalo kokybæ ir vertæ, bet tuo<br />

paèiu ir atskleidë ryðiø su pelno siekianèia<br />

organizacija prieðtaravimus.<br />

Pavyzdþiui, tais metais vaistø reklama<br />

buvo spausdinama pirmajame virðelyje,<br />

ir tai buvo viena ið pagrindiniø bendradarbiavimo<br />

sàlygø. Po metø sëkmingo,<br />

taèiau etiðkai prieðtaringo bendradarbiavimo,<br />

„Psichiatrijos þinios“ savo<br />

veiklà nutarë tæsti atskirai. 2003 m. virðeliuose<br />

mëginta pritaikyti neutralius<br />

metø laikus atspindinèius vaizdus, bet<br />

netrukus apsispræsta, kad juose turëtø<br />

bûti psichikos liga serganèiø þmoniø<br />

kûryba arba psichiatrijai svarbius reiðkinius<br />

atspindinèios iliustracijos. Ði<br />

nuostata, iðmëginta 2003 m. bendradarbiaujant<br />

su klubu „13 ir Ko“, galutinai<br />

ásitvirtino 2004 m. pabaigoje ir nepakitusi<br />

iðliko iki ðiol. Uþ puikius virðelius<br />

esame dëkingi kûrybingiems klubo „13<br />

ir Ko“ nariams bei aktyviausiai Lietuvoje<br />

pacientø kûrybà populiarinanèiai<br />

ðio klubo pirmininkei gyd. D.<br />

Survilaitei. O pastaraisiais metais per<br />

jà mus pasiekia ir kitose organizacijoje<br />

bei ástaigoje sukurti pacientø darbai.<br />

Prabëgæs deðimtmetis pakeitë PÞ<br />

apimtá, iðvaizdà, turiná, bet informacijos<br />

rinkimo procesas keièiasi sunkiai:<br />

taip ir neágijome áproèio apie vykdomus<br />

projektus, darbus, naujienas,<br />

nuomones, pagaliau, gandus pirmiausia<br />

informuoti kolegas per savo profesinæ<br />

spaudà. Neretai pirmiau apie<br />

viskà paskelbia pagrindinë<br />

þiniasklaida. Dar neiðmokome<br />

pristatyti kolegoms savo nuveiktus<br />

darbus. 2000 m. teko nemaþai átikinëti<br />

ir reformatorius, ir prie jø savæs nepriskirianèius<br />

psichiatrus kà nors paraðyti,<br />

pasidalyti mintimis su kolegomis. Tas<br />

procesas nebuvo lengvas tuomet, nelengvas<br />

jis ir dabar. Galbût tai galima bûtø<br />

paaiðkinti jau tada pradëjusiu formuotis<br />

skeptiðkumu þiniasklaidos atþvilgiu, atimanèiu<br />

norà raðyti patiems? Galbût kalta<br />

baimë: „Mano darbus kas nors gali pakartoti<br />

kaip savus?“ Galbût vis labiau<br />

uþsidarome kiekvienas ,,savo kieme“,<br />

tiesiog aptingstame? Negaliu vienareikðmiðkai<br />

atsakyti, kodël taip yra, tiesiog<br />

norëèiau, kad psichiatrai raðytø<br />

daþniau, daugiau, ávairiau. Norëèiau, kad<br />

ginèytøsi, tartøsi, ðaipytøsi ir didþiuotøsi<br />

þurnalo puslapiuose. Norëèiau, kad informuotø<br />

apie savo darbus ir dþiaugtøsi,<br />

jei kas juos pakartoja arba tæsia, þinoma,<br />

nors trumpai paminëdamas, kas ákvëpë<br />

darbams arba kieno metodikà naudoja.<br />

Norëèiau, kad maþiau bûtø stengiamasi<br />

pasirodyti ir iðkelti save, bet labiau stengiamasi<br />

suprasti ir rasti savo vietà sistemoje.<br />

Vieni be kitø – ir þmoniø, ir ástaigø<br />

– mes nieko negalime, ðiuo metu padëtis<br />

Lietuvoje ir psichiatrijos srityje labiau<br />

ákalina, nei iðlaisvina. Psichiatrija gali<br />

vystytis ne tik visiems dirbant panaðia<br />

kryptimi ir palaikant vieniem kitus, bet<br />

ir bûtinai informuojant apie tai, kas vyksta.<br />

Leidiná per pastaruosius septynerius<br />

metus parëmë pirkdamos reklaminá<br />

plotà, spausdindamos uþsakomuosius<br />

straipsnius arba kurdamos bendrus projektus<br />

nemaþai farmacijos ámoniø.<br />

Dëkojame uþ suteiktà paramà ir tikimës<br />

tolimesnio bendradarbiavimo.<br />

PÞ nuo pat gyvavimo pradþios buvo<br />

ir liks atviras ávairioms nuomonëms,<br />

organizacijoms, skatins ir stiprins<br />

tarpdisciplininá poþiûrá á psichiatrijà ir<br />

psichikos sveikatà. Viena vertus,<br />

buvome pirmieji, iðkëlæ ir skelbæ<br />

klausimus ir atsakymus á kai kuriuos ið<br />

jø, kita vertus, á daugelá jø iki ðiol<br />

neturime iðbaigtø atsakymø. Darbai<br />

tæsis.<br />

26 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


PSICHIATRIJOS KALBA<br />

Ugdykime taiksyklingà psichiatrijos kalbà<br />

R. Dobelienë<br />

Asmeninis patyrimas rodo, kad bet kurios srities specialistai yra savo srities entuziastai ir netgi patriotai. Juos tik reikia sudominti,<br />

átraukti á visuomenës kalbinio kultûrinimo sàjûdá. Mano siûlymai: pirma, lenkti medá dar jaunà, t.y. grieþèiau kontroliuoti<br />

dëstymo (vadovëliø ir dëstytojø) kalbà, antra, átraukti á kalbos kultûros veiklà specialistø visuomeninius susivienijimus (vien psichiatrai<br />

jø yra subûræ keletà), nes jø leidþiami periodiniai leidiniai yra puiki teigiamos kalbinës patirties sklaidos priemonë, treèia,<br />

uþmegzti su minëtais dviem kalbos vartotojø (ir ugdytojø) lygmenimis glaudþius ir greitus informacijos mainus; ketvirta, átraukti á<br />

valstybinio terminø banko sudarymà kuo daugiau mokslo srièiø ástaigø, organizacijø ir, psichiatrø þodþiais tariant, ypaè motyvuotø<br />

pavieniø atstovø (R. Dobelienë ið praneðimo kalbos kultûros konferencijoje Vilniuje, 2002 m.).<br />

Pateikiame aktualiausius kalbos tobulinimo patarimus skelbtus Psichiatrijos þiniose 2002-2006 m.<br />

Antipsichoziniai vaistai (gydymas) ar<br />

prieðpsichoziniai vaistai (gydymas)?<br />

„Psichiatrijos“ vadovëlyje (V., 2003)<br />

vartojamas terminas antipsichoziniai<br />

vaistai. Ne klaida ir prieðpsichoziniai<br />

vaistai, taèiau lietuviø kalbos specialistai<br />

visada pataria vengti hibridø – þodþiø,<br />

sudarytø ið skirtingø kalbø dëmenø.<br />

Kadangi psichozë – graikiðkos kilmës<br />

tarptautinis þodis, jo vedinius geriau<br />

daryti su tarptautiniu prieðdëliu -anti –<br />

antipsichoziniai vaistai, bet<br />

prieðuþdegiminiai vaistai. Dar teiktinesnis<br />

(taisyklingesnis) terminas – vaistai<br />

nuo psichozës (psichozës gydymas, gydymas<br />

nuo psichozës).<br />

Ar tikrai átakojame?<br />

Pastaraisiais deðimtmeèiais tarp<br />

mûsø raðanèios inteligentijos labai paplito<br />

máslingos kilmës veiksmaþodis átakoti.<br />

Ásidëmëtina: raðtingam þmogui jo<br />

vartoti nereikëtø, nes daiktavardis átaka<br />

nëra veiksmaþodinës kilmës, t.y. nëra<br />

pasidarytas ið bendraðaknio<br />

veiksmaþodþio. Taigi pamirðkime átakoti<br />

– prisiminkime daryti átakà (turëti átakos),<br />

veikti, lemti, sàlygoti.<br />

O jau tie vaistø pavadinimai…<br />

Daugelis ðiuolaikiniø vaistø konkuruoja<br />

rinkoje gamintojø pramanytais<br />

dirbtiniais pavadinimais, nors yra vienodos<br />

sudëties. Ðtai kiek „vardø“ turi,<br />

tarkim, fluoksetinas: Deprenon*,<br />

Deprexetin, Deprimaks, Floxet*,<br />

Fluval*, Flux, Framex, Magrilan,<br />

Nycoflox, Portal, Prozac, Prozac MR,<br />

Salipax*. Þvaigþdutëmis paþymëti<br />

patentuoti pavadinimai tekste raðomi su<br />

kabutëmis arba iðskiriami kitokiu ðriftu<br />

(jiems galioja savininko teisæ saugantys<br />

ástatymai). Visiems kitiems pavadini-<br />

Dëkojame<br />

² D. Pûrui ir R. Persson uþ Psichiatrijos þiniø pradþià;<br />

² aktyviausiai autorei, ilgametei redkolegijos narei, padëjusiai ne tik<br />

tobulinti þurnalo turiná ir kalbà, bet ir „veidà“ – Danguolei Survilaitei;<br />

² R. Dobelienei raginusiai kûrybiðkai, bet taisyklingai vartoti psichiatrijos<br />

kalbà ir nuo 2002 m. redagavusiai Psichiatrijos þinias;<br />

² nuolatiniams rubrikø autoriams ir informacijos teikëjams: E. Maþonui,<br />

R. Krikðèiukaitytei, L. Radavièiui, L. Blinstrubaitei, K. Gintalaitei, Z.<br />

Skardinskaitei, M. Nemanytei, Z. Samsanavièiûtei;<br />

² E. Subatai uþ palaikymà atgaivinant ,,Psichiatrijos þinias“;<br />

² uþ palaikymà – V. Maèiuliui, O. Davidonienei, M. Marcinkevièiui,<br />

E. Mikaliûnui, V. Matonienei, J. Vièiui, A. Narinkevièiui;<br />

² Psichiatrijos þiniø redkolegijai;<br />

² raðiusiems: S. Grigorjevai, E. Jonuðienei, J. Bazdþiukaitei, R. Milaðiûnui,<br />

E.Mikaliûnui, A. Liutkui, V. Aputytei, A. Germanavièiui, I. Barauskienei,<br />

A. Kriauèionytei, Dubinui, G. Vyðniauskui, A. Lesnickaitei, A. Sveikatai,<br />

J. S. Fleming, E. Gatelienei, L. Dobelytei (Galatiltei), O. Grimalauskienei,<br />

G. Gruodþiui, D. Leskauskui, E. Umbrasaitei, doc. V. Budriui, R.Povilaièiui,<br />

M. Jankauskui, R. Þekui, A. Goðtautui, A. Balod, G. Danytei, R. Truncei,<br />

D. Pûrui, R. Likui, A. Gudeliui, D. Þaliauskienei, R. Stelingiui, H. Katschnig,<br />

L. Èiukðienei, A. Adomaitienei, G. Hamilton, V. Ribakovienei,<br />

L. Murauskienei, T. Ramanauskienei, J. Sajavièienei, R. Milaðiûnui,<br />

A. Germanavièiui, J. Baranovai, V. Kilikevièienei.<br />

² Janssen-Cilag – pirmoji rëmëja<br />

² Solvay-Pharmaceuticals –<br />

pirmojo bendro projekto<br />

,,Geriausias depresijos gydymo<br />

atvejis“ rëmëja<br />

² Lundbeck – pagrindinë rëmëja<br />

2002 m.<br />

² KRKA – iðtikimiausia pastarøjø<br />

trejø metø rëmëja<br />

² Pharmacia<br />

² Sanofi-Synthelabo<br />

² Roche<br />

² Eli Lilly Egis Pharmaceuticals<br />

² Astra Zeneka<br />

² Organon<br />

² Hexal<br />

² Leciva<br />

² Zentiva<br />

² Merz<br />

² Novartis<br />

² Bristol-Myers Squibb<br />

² Otsuka Pharmaceuticals<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

27


PSICHIATRIJOS KALBA<br />

mams galima taikyti dvejopà taisyklæ: jie<br />

gali bûti raðomi kaip pirmieji, patentuotieji,<br />

bet ne tik. Prisiminkime, kaip<br />

raðëme vaistø pavadinimus iki atgaudami<br />

nepriklausomybæ: validolis, aspirinas,<br />

korvalolis, valokordinas, pantokrinas<br />

ir pan. Kitaip sakant, juos adaptuodavome<br />

– raðydavome lietuviðkai<br />

taip, kaip tariame, ir linksniuodavome.<br />

Ta taisyklë galioja ir dabar – nepatentuotus<br />

plaèiai vartojamø vaistø pavadinimus<br />

galima lietuvinti – raðyti be<br />

kabuèiø, lietuviðkomis raidëmis, su lietuviðkomis<br />

galûnëmis. Kad taip elgiamës<br />

ne mes vieni, rodo, pavyzdþiui, ádomaus,<br />

net ðokiruojanèio romano pavadinimas<br />

– Prozako karta.<br />

Beveik visuose medikø raðiniuose<br />

apie vaistus rasi þodþius efektyvumas,<br />

efektas ir neberasi áprastø ausiai<br />

veiksmingas, poveikis: Vaistas labai efektyvus<br />

(=veiksmingas) gydant depresijà.<br />

Atliktas vaisto A ir vaisto B efekto<br />

(= poveikio) gydant kai kuriuos dvipolio<br />

sutrikimo simptomus lyginamasis<br />

tyrimas. Kodël tada sakome ne ðalutinis<br />

efektas, bet ðalutinis poveikis (plg. angl.<br />

side effect). Kai kada efektas sakome tais<br />

atvejais, kai dar visai neseniai bûtume<br />

sakæ rezultatas: Gydymo efektas (=rezultatas,<br />

poveikis) buvo puikus.<br />

Dar viena prieð gerà deðimtmetá lietuviø<br />

kalbai nebûdinga tekstø naujovë –<br />

daugiskaita vietoj áprastos vienaskaitos.<br />

Kalbëdami apie galimas neigiamas organizmo<br />

reakcijas á koká nors vaistà dabar<br />

daþnai sakome: Vaistas sukelia ðalutiniø<br />

poveikiø (= ðalutiná poveiká). O<br />

kodël nesakome: Knyga padarë jam tiesioginius<br />

poveikius: jis ëmë geriau mokytis,<br />

daþniau praustis ir t.t.? Matyt, daugiskaita<br />

tokio tipo sakiniuose ima stumti<br />

vienaskaità ir vëlgi dël anglø kalbos átakos:<br />

manoma, kad vienaskaita (ðalutinis<br />

poveikis) netinka kalbant apie keletà<br />

neigiamø vaisto sukeltø reakcijø, reiðkiniø,<br />

pojûèiø ir pan. Ir be reikalo – poveikis<br />

yra átakos sinonimas ir þymi tik tam<br />

tikrà procesà, kurio rezultatas gali bûti<br />

ir vienas, ir daug padariniø. Tie, kurie<br />

sako ðalutiniai poveikiai, o ið tikrøjø turi<br />

galvoje padarinius, o ne procesà – poveiká/átakà,<br />

jau verèiau taip ir sakytø:<br />

Vaistas sukelia ðalutiniø/neigiamø reiðkiniø.<br />

Taigi áprastos vienaskaitos terminu<br />

tapusiame þodþiø junginyje ðalutinis<br />

poveikis tikrai nedera atsisakyti. Vaistø<br />

vartojimo taisyklëse jau áprasta antraðtë<br />

Ðalutinis poveikis netrukdo tekste ávardyti<br />

ávairiausius galimus neigiamus potyrius.<br />

Psichikos ar psichinës ligos?<br />

<strong>Lietuvos</strong> Respublikos ástatymuose<br />

(pvz., Pilietybës, Teisinës pagalbos)<br />

teikiamas terminas psichikos ligos. Tai<br />

nereiðkia, kad bûdvardis psichinis, -ë yra<br />

klaida – kai kuriuose sudëtiniuose terminuose<br />

vartotinas bûtent jis, pvz.,<br />

psichinë bûklë, psichinë sveikata ir pan.<br />

Santykio, pavydo ir pan. kliedëjimas<br />

ar kliedesys?<br />

Kliedëjimas þymi veiksmà, procesà,<br />

o kliedesys – reiðkiná, poþymá, simptomà,<br />

bûsenà. Taigi pastarasis þodis yra labiau<br />

terminologizuotas (plg. ilgëjimasis –<br />

ilgesys, liûdëjimas – liûdesys).<br />

Ar taisyklingas pasakymas neturi<br />

kritikos savo ligos atþvilgiu?<br />

Juk nesakome turëti kritikà – sakome<br />

bûti kritiðkam, taigi taisyklingas vertinimas<br />

bûtø nekritiðkas savo ligai.<br />

Atstovauti kam ar kà?<br />

Veiksmaþodis atstovauti valdo kilmininkà<br />

– atstovauti kam, o ne kà. Matyt,<br />

painiavà kelia sinonimiðkos reikðmës<br />

þodþiø junginys reprezentuoti kà.<br />

Apie pavardes<br />

Nelietuviðkø asmenvardþiø raðybos<br />

problema ið tiesø kebli: galiojanèios lietuviø<br />

kalbos raðybos taisyklës mokslo<br />

stiliuje lyg ir leidþia vartoti originaliàjà<br />

vardø ir pavardþiø formà, bet tos taisyklës<br />

reikalauja net ir autentiðkiems<br />

vyriðkosios giminës asmenvardþiams<br />

dëti linksniø galûnes. Tik tas, kas artimiau<br />

nesusipaþinæs su mokslo darbais,<br />

neþino, kad ðiuose darbuose bûna net po<br />

kelis ðimtus asmenvardþiø ir kad tik labai<br />

maþa jø dalis priklauso garsiems<br />

þmonëms. Ar galima dëti galûnæ prie<br />

pavardës, jei nesi tikras, kad jos savi-<br />

ninkas – vyras? Pasirinkus „aukso vidurá“,<br />

t.y. dedant galûnes tik prie þinomø<br />

mokslo vyrø pavardþiø, visi neþinomi<br />

autoriai automatiðkai paverèiami... moterimis.<br />

Nors ir skaudama ðirdimi, belieka<br />

patarti: jei neþinote visø iki vieno<br />

rengiamo straipsnio ar knygos veikëjø<br />

lyties, geriau nedëkite galûniø në prie<br />

vieno asmenvardþio, nebent jie sudarytø<br />

dalá visiems þinomo ligos ar simptomo<br />

pavadinimo (pvz., Dauno liga).<br />

Beje, gana turtinga medikø eponimø<br />

„kolekcija“ yra internete, svetainëje<br />

www.whonamedit.com. Èia, be kita ko,<br />

galima suþinoti ir jø lytá.<br />

Klinikiniame vaizde, klinikoje vyrauja<br />

(yra) ðie simptomai<br />

„Dabartinës lietuviø kalbos þodyne“<br />

(V., 2000) pateikta tokia þodþio klinika<br />

reikðmë: 2. ligos simptomai ir eiga. Taigi<br />

pasakymai klinikiniame vaizde, klinikoje<br />

vyrauja arba yra - taisyklingi.<br />

Paveldimumas psichinëmis ligomis<br />

neapsunkintas, paveldimumas<br />

psichinëmis ligomis teigiamas?<br />

Pirmoji frazë gal ir ne vienintelë galima,<br />

taèiau „normali“. Kliûva nebent<br />

þodis neapsunkintas – mokslo kalbai<br />

toks terminas nelabai tinka. Labiau<br />

derëtø paveldimumas – be psichiniø ligø,<br />

giminëje psichiniø ligø nebuvo, psichinë<br />

liga nepaveldëta. Antroji frazë netaisyklinga<br />

– turëtø bûti psichiniø ligø<br />

paveldimumas teigiamas. Nors ðis<br />

þodþiø junginys labai jau „kanceliarinis“,<br />

taèiau panaðus modelis medicinos kalboje<br />

jau yra – reakcija teigiama, rëzus<br />

neigiamas ir t.t. Galima pasidaryti ir<br />

porinæ „kliðæ“ vietoj pirmojo pasakymo<br />

– psichiniø ligø paveldimumas neigiamas.<br />

Veikti á kà?<br />

Ði didele klaida laikytina konstrukcija<br />

– kalkë, pasidaryta pagal rusø kalbos<br />

modelá vlijat na. Veiksmaþodis veikti yra<br />

tranzityvinis, t.y. reikalauja tiesioginio<br />

galininko be jokio prielinksnio. Taigi<br />

vaistas veikia ne á kà nors, bet kà nors.<br />

Vaistas veikia depresijos simptomus.<br />

28 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


LPA VALDYBOS AKTUALIJOS<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos valdybos kreipimosi á LR Seimà ir LR Prezidentà V. Adamkø<br />

projektas<br />

Pritardami alkoholiniø<br />

gërimø reklamai pritariame<br />

<strong>Lietuvos</strong> genocidui<br />

<strong>2007</strong> m. birþelio 21 d. LR Seimas patvirtino Alkoholio kontrolës ástatymo pataisas, draudþianèias<br />

alkoholiniø gërimø reklamà per radijà ir televizijà. Nepraëjus në pusmeèiui ð. m. lapkrièio 8 d. grupë<br />

Seimo nariø áregistravo naujas pataisas, kurios alkoholio reklamà vël áteisintø ir leistø alkoholá vartoti<br />

rugsëjo 1 d.<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija pareiðkia, kad mëginimas áteisinti alkoholiniø gërimø reklamà dienos<br />

metu – tai parama neetiðkam pelno siekiui ðalyje, kuri Europos Sàjungoje yra tarp pirmaujanèiø alkoholio<br />

sukeliamø mirèiø skaièiumi. Alkoholio reklama dienos metu yra skirta tam, kad vaikams ir jaunimui bûtø<br />

skiepijama ,,kultûra“, kurioje vyrauja alkoholio vartojimas.<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija dar kartà pabrëþia, kad bet kokios alkoholio reklamos tikslas yra skatinti<br />

alkoholio vartojimà. Alkoholis, nepriklausomai nuo rûðies ir stiprumo, yra smegenis nuodijanti ir<br />

priklausomybæ sukelianti medþiaga, kuriai maþiausiai atsparûs vaikai ir jaunimas. Daugiau nei 40 proc.<br />

vaikø, kurie alkoholá pradëjo vartoti prieð 15-àjá gimtadiená, kada nors gyvenime taps nuo jo priklausomi. 1<br />

Áteisindami alkoholio reklamà prisidedame prie naujos nuo alkoholio priklausomos kartos ugdymo.<br />

Alkoholio reklamos draudimas atitinka Europos Komisijos Komunikate (2006-09-04.) ir Pasaulinës<br />

sveikatos organizacijos (PSO) ,,Alkoholio politikos Europos regione dokumente“ (2005) skelbiamas<br />

nuostatas. Pastarajame nurodyta, kad visi vaikai ir paaugliai turi teisæ augti aplinkoje, apsaugotoje nuo<br />

neigiamø alkoholio vartojimo pasekmiø ir nuo alkoholio produktø reklamos. PSO informuoja, kad grieþtas<br />

tiesioginës ir netiesioginës alkoholio reklamos draudimas – vienas ið þinomai veiksmingø alkoholio daromos<br />

þalos maþinimo bûdø.<br />

Alkoholio pramonë labiau nei paprasti pilieèiai junta, kad Lietuva maþëja. Sparèiai iðmirðta nuo alkoholio<br />

priklausomi vyresni þmonës, tad gaminantiems ir prekiaujantiems alkoholiu svarbu uþsitikrinti, kad ðá<br />

kvaiðalà pradëtø vartoti vis jaunesni þmonës, kitaip sunyks ,,alkoholio vartojimo kultûra“, maþës jø rinka ir<br />

pelnas.<br />

Sveikos ir blaivios visuomenës ir valstybës tikslas gali bûti tik vienas – maksimaliai sumaþinti alkoholio<br />

ir bet kokiø kitø svaigalø suvartojimà. Pripaþinta, kad alkoholio kainø didinimas, prieinamumo maþinimas<br />

ir reklamos draudimas yra veiksmingos priemonës jo sukeliamai þalai maþinti. Socialinë reklama, kurià<br />

finansuoja alkoholio gamintojai arba alkoholio reklamos transliuotojai, nëra veiksminga.<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacija visiðkai palaiko reklamos draudimà. Jeigu bus priimtos alkoholio reklamà<br />

áteisinanèios ástatymo pataisos, neatmetame galimybës kreiptis á Europos Komisijà paramos suvaldant<br />

besaiká alkoholio pramonës pelno sieká ir mëginant apsaugoti <strong>Lietuvos</strong> þmones nuo alkoholio vartojimo<br />

pasekmiø.<br />

1<br />

Grant BF, Dawson DA. 1997. Age at onset of alcohol use and association with DSM-IV alcohol abuse and dependence:<br />

Results from the National Longitudinal Alcohol Epidemiologic Survey. Journal of Substance Abuse 9:103-110.<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

29


DISERTACIJOS<br />

Lapkrièio 15 d. Auðra Deksnytë<br />

apsigynë daktaro disertacijà<br />

„Delyro átaka pagyvenusiø þmoniø<br />

iðgyvenamumui“<br />

Savo darbe autorë padarë tokias iðvadas<br />

(nepateikiu èia skaièiø ir iðvadø<br />

kalbos netaisiau – D.S.):<br />

1. Delyras gali bûti laikomas pagyvenusiø<br />

þmoniø artëjanèios mirties (mirimo<br />

proceso) poþymis.<br />

2. Mirties laikas nepriklauso nuo<br />

delyro ypatumø:<br />

a) demencijos buvimas neturëjo ryðkesnës<br />

átakos iðgyvenamumui per 1, 1,5<br />

ir 2 metus;<br />

b) iðgyvenamumas nepriklausë nuo<br />

delyro sunkumo.<br />

3. Delyras daþniau iðtiko dementiðkuosius,<br />

anksèiau piktnaudþiavusius<br />

alkoholiu, taèiau jis reèiau iðtiko asmenis,<br />

anksèiau turëjusius kliedesiø ir sirgusius<br />

depresija.<br />

4. Delyro fenomenologijos studijos<br />

rezultatai ið dalies patvirtina hipotezæ,<br />

kad kuo geresnë tiriamojo fizinë bûsena<br />

ir kognityvinës funkcijos, tuo daþniau<br />

pasireiðkia psichoziniai simptomai delyro<br />

metu – pacientø, turëjusiø psichoziniø<br />

simptomø, fizinës ir psichinës bûsenos<br />

arba nesiskyrë, arba buvo geresnës uþ<br />

pacientø, neturëjusiø ðiø simptomø (pacientai,<br />

delyro metu turëjæ haliucinacijø,<br />

buvo jaunesni).<br />

5. Sutrikus kognityvinëms funkcijoms<br />

jaunesniems þmonëms, laikotarpis<br />

iki mirties buvo ilgesnis nei tais atvejais,<br />

kai kognityvinës funkcijos sutrikdavo<br />

vyresniems þmonëms.<br />

6. Delyro metu nustatyti kliedesiai<br />

daþniau buvo prieð delyrà buvusios psichopatologijos<br />

tàsa, bet ne savarankiðkas<br />

delyro simptomas.<br />

Kaip raðoma autoreferate, ðioji studija<br />

yra pirmoji pasaulyje prospektyvinë<br />

delyro átakos mirðtamumui studija, atlikta<br />

psichiatrijos stacionare psichikos<br />

ligoniø populiacijoje ir pirmoji Lietuvoje<br />

delyro fenomenologijos studija. Disertacija<br />

parengta iðnagrinëjus 160 ligoniø,<br />

2003 10 01-2005 04 18 gydytø Resp.<br />

Vilniaus psichiatrijos ligoninës somatopsichiatrijos<br />

skyriuje, kur tuo metu skyriaus<br />

vedëja dirbo autorë (nuo 2005 m.<br />

ji dirba Vilniaus universitetinës ligoninës<br />

Santariðkiø klinikos neurologijos centro<br />

psichiatrijos skyriuje gydytoja).<br />

Ginant disertacijà kalbëjæ oponentai,<br />

mokslo tarybos nariai, kolegos gyrë<br />

A.Deksnytës darbà, iðsamià statistinæ<br />

analizæ, sudëtingà duomenø apdorojimà,<br />

graþià darbo kalbà.<br />

Tai antroji disertacija, kurios gynime<br />

man teko dalyvauti, ir kurià gynë dar<br />

viena ið mano mokiniø, buvusiøjø rezidentø.<br />

Manau, kad apie delyrà<br />

A.Deksnytë dabar þino viskà. Man ypaè<br />

patiko, kad Auðra gynë disertacijà, remdamasi<br />

savo paèios gydytais ligoniais, o<br />

ne svetimomis ligø istorijomis, nors<br />

pastarosios ir skambiai vadinamos „retospektyvinëmis<br />

studijomis“. Dþiugu,<br />

kad paskutiniaisiais metais disertacijø<br />

psichiatrijos temomis pasipylë lyg ið<br />

gausybës rago, ko beveik visiðkai nebuvo<br />

mano laikais (ádomu, kiek dabar<br />

turime psichiatrijos mokslo daktarø?).<br />

Manau, kad taip buvo ne todël, jog mûsø<br />

laikais nebûtø buvæ tà daryti sugebanèiø<br />

þmoniø. Galbût tada buvo daugiau<br />

trukdymø, barjerø, grieþtesni reikalavimai,<br />

o gal mano kartos þmonëms trûko<br />

uþsispyrimo ir valios prieðintis vadovø<br />

primestoms taisyklëms ir atvirai konkurencijai.<br />

Nors kalbant apie disertantà svarbiausia<br />

– jo mokslinio darbo vertë<br />

(nedaug disertacijø esu skaièiusi, tai nesiimu<br />

spræsti apie mokslinæ vertæ), ir visiðkai<br />

nesvarbu jo profesionalumas bei<br />

asmeninës savybës, vis dëlto noriu<br />

pabrëþti, kad A.Deksnytë yra labai gera,<br />

profesionali psichiatrë, iðsilavinæs ir<br />

kultûringas þmogus. Ir dar man patinka,<br />

kad ji tvirtai laikosi savo nuomonës. Su<br />

Auðra yra tekæ bendrauti artimiau,<br />

kadangi nuo 2001 m. dalyvavome<br />

Sveikatà stiprinanèiø ligoniniø judëjime<br />

ir vykdavome á jø organizuotas konferencijas,<br />

netgi gyvendavome viename<br />

kambaryje. Man ypatingai imponuoja<br />

Auðros klasikinës muzikos pomëgis,<br />

domëjimasis ávairiø ðaliø istorija ir<br />

kultûra. Ne veltui ji sakësi mokykloje<br />

buvusi daugiau humanitarinës pakraipos<br />

(toks, mano nuomone, ir turëtø bûti<br />

medikas, ypatingai psichiatras). Tenka<br />

tik apgailestauti, kad mûsø darbo keliai<br />

iðsiskyrë, ir dabar jau daug reèiau pavyks<br />

pabendrauti.<br />

Danguolë Survilaitë<br />

30 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA<br />

Uþsienio specialistø patarimai<br />

apie ankstyvà intervencijà<br />

priklausomybiø turintiems vaikams<br />

Lina Galatiltë<br />

<strong>2007</strong> m. lapkrièio mën. pabaigoje<br />

ávyko tarptautinë konferencija „Ankstyvoji<br />

intervencija: nuo teorijos iki praktikos”,<br />

kurioje naujausiomis þiniomis dalinosi<br />

ekspertai ið Austrijos, Vokietijos ir<br />

Olandijos. Specialistai supaþindino su<br />

geriausiais Europos praktikos pavyzdþiais<br />

ankstyvosios intervencijos srityje.<br />

Jungtiniø Tautø atlikta apklausa<br />

atskleidë, kad prevencija daþniausiai<br />

suprantama kaip informacijos apie<br />

narkotikø þalà teikimas, tuo tarpu mokslo<br />

poþiûriu efektyviausias prevencijos<br />

bûdas – darbas su ðeima, stiprinant jos<br />

tarpusavio ryðius. Buvo taip pat aptartos<br />

pagalbos internetu galimybës Europoje,<br />

kalbëta apie veiksmingus bûdus<br />

maþinti paaugliø girtavimà.<br />

Vokietijos Tyrimø, konsultavimo ir<br />

projektø vystymo kompanijos Delphi<br />

vadovas, psichologas Peter Tossmann<br />

kalbëjo apie vis didëjanèià interneto<br />

reikðmæ narkotikø vartojimo prevencijoje,<br />

intervencijoje ir gydyme. Jis pasakojo<br />

apie vienà sëkmingesniø projektø<br />

Vokietijoje, kuriame internetu teikiama<br />

pagalba probleminiams kanapiø vartotojams<br />

norintiems sumaþinti narkotikø<br />

vartojimà arba jø atsisakyti. Projekte<br />

interneto svetainës www.drugcom.de<br />

lankytojams siûloma ásivertinti kanapiø<br />

vartojimo lygá ir ásitraukti á 50 dienø<br />

trukmës „Quit the shit“ programà. Dalyvius<br />

visiðkai anonimiðkai konsultuoja<br />

specialistø komanda, kiekvienà savaitæ<br />

vyksta 30-40 min. trukmës asmeniniai<br />

interviu pokalbiø svetainëse. Po trijø<br />

mënesiø, programai pasibaigus, susisiekiama<br />

su dalyviais ir ávertinami intervencijos<br />

rezultatai.<br />

Ðioje programoje jau dalyvavo daugiau<br />

nei 1000 asmenø (77 proc. vyrø,<br />

23 proc. moterø), kurie vidutiniðkai per<br />

dienà kanapës vartojo 4 kartus. 78 proc.<br />

baigusiø programà pripaþino, kad internetinë<br />

pagalba padëjo pasiekti uþsibrëþtø<br />

tikslø, vidutiniðkai daugiau nei 2 kartus<br />

sumaþinti kanapiø vartojimà.<br />

Narkotikø kontrolës departamentas<br />

prie <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybës<br />

taip pat yra parengæs specialià interneto<br />

svetainæ tëvams, pedagogams, þiniasklaidai<br />

www.nkd.lt/visuomene ir suteikia<br />

galimybæ visuomenei konsultuotis<br />

su geriausiais prevencijos, gydymo,<br />

reabilitacijos ir teisës srièiø specialistais.<br />

Atsakymai uþdavusiems klausimus<br />

pasiekia per <strong>48</strong> val., o daþniausiai uþduodami<br />

klausimai publikuojami svetainëje,<br />

kad kuo daugiau lankytojø susipaþintø<br />

su ðia informacija.<br />

Jungtiniø Tautø Narkotikø kontrolës<br />

ir nusikalstamumo prevencijos biuro<br />

eksperto profesoriaus Gilberto Gerra<br />

teigë, kad priklausomybë nuo narkotikø<br />

yra liga, socialinë ir ekonominë problema,<br />

todël pagalba turi bûti paremta<br />

mokslo þiniomis. Jis minëjo, kad polin-<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

31


PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA<br />

Europos narkotikø ir narkomanijos<br />

stebësenos centras (EMCDDA) praneða,<br />

kad Europoje stabilizuojasi deðimtmetá<br />

trukæs narkotikø vartojimo augimas.<br />

Nurodoma, kad maþëjo heroino vartojimas,<br />

narkotikø ðvirkðtimasis, stabilizuojasi<br />

kanapiø vartojimas. Taèiau iðlieka<br />

didelis mirèiø dël narkotikø skaièius ir<br />

auga kokaino vartojimas.<br />

Pasak Narkotikø kontrolës departamento<br />

prie <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybës<br />

direktorës dr. Audronës Astrauskis<br />

á kvaiðalus gali bûti uþkoduotas<br />

genuose ir tokie veiksniai<br />

kaip stresas iki ir po gimimo,<br />

emociðkai skurdi ðeimos aplinka,<br />

depresija, hiperaktyvumas gali<br />

paskatinti vaikà vartoti kvaiðalus.<br />

Profesorius pabrëþë, kad pastebëjus<br />

pirmuosius vaiko bandymus<br />

svaigintis bûtina kreiptis á specialistus<br />

pagalbos. Taèiau akivaizdu,<br />

kad nëra vieno ar keliø genø, kurie<br />

nulemia priklausomybæ, kuri<br />

iðsivysto dël sudëtingos biologiniø,<br />

socialiniø ir psichologiniø<br />

veiksniø sàveikos.<br />

Tëvø dëmesys vaikui ir ðeimos<br />

tarpusavio ryðiø stiprinimas,<br />

pasak ekspertø, taip pat reikalingas dël<br />

paaugliø besaikio gërimo kylanèiø problemø.<br />

Olandijos Mastrichto universiteto<br />

profesoriaus Reinout Wiers teigimu,<br />

alkoholis yra pagrindinë psichikà veikianti<br />

medþiaga, sukelianti Europoje itin<br />

daug problemø. „Piktnaudþiavimas alkoholiu<br />

– daugelio paaugliø didþiausia<br />

problema. Nuogàstauti verèia ir didëjantis<br />

vis jaunesniø gerianèiø vaikø skaièius,<br />

– aiðkina R. Wiers. – Gerti paauglius skatina,<br />

jø manymu, teigiami lûkesèiai. Paprastai<br />

jie mano, kad alkoholis sukelia<br />

tik malonumà, atpalaiduoja, panaikina<br />

átampà. Tuo tarpu mintis, kad dël alkoholio<br />

elgiamasi kvailai ir nepateisinamai,<br />

paaugliø negàsdina“.<br />

Pasak eksperto, daugelis alkoholio<br />

vartojimo prevenciniø programø ir kampanijø<br />

nëra veiksmingos, todël priemonës<br />

veiksmingumà reikia iðtirti dar<br />

prieð jà taikant plaèiai. R. Wiers<br />

nuomone tikrai naudingos yra þinomai<br />

veiksmingos priemonës pasiekiamos<br />

grieþtinant ástatymus: didinant alkoholio<br />

ásigijimo amþiø bei alkoholiniø<br />

gërimø kainas, maþinti alkoholio reklamà.<br />

Esperto nuomone itin reikðmingas<br />

yra tëvø vaidmuo, jo nuomone tëvai<br />

turëtø nustatyti kiek galima grieþtesnes<br />

taisykles alkoholio atþvilgiu.<br />

Ankstyvoji intervencija – tai psichologinës,<br />

socialinës pedagoginës pagalbos<br />

priemonës, taikomos vaikams,<br />

kai nustatoma, kad jie vartoja psichoaktyviàsias<br />

medþiagas. Narkotikø kontrolës<br />

departamento uþsakymu yra<br />

parengta ankstyvosios intervencijos metodika.<br />

Jos esmë – bendras pedagogø,<br />

psichologø ir socialiniø pedagogø darbas<br />

mokyklose, globos namuose, dienos<br />

centruose, teikiant kvaiðalø vartojusiems<br />

ir rizikos grupiø vaikams pagalbà individualiai<br />

ir grupëmis. Kitais metais naudojantis<br />

ðia metodika bus apmokyti specialistai,<br />

dirbantys su vaikais ir ðeima.<br />

Daugiau informacijos galima rasti<br />

www.nkd.lt.<br />

Europoje narkotikø vartojimas stabilizuojasi,<br />

taèiau kyla kiti pavojai<br />

<strong>2007</strong> m. lapkrièio 22 d. Vilnius<br />

kienës, Europai iki ðiol nepavyksta<br />

ávykdyti uþsibrëþto tikslo – sumaþinti su<br />

narkotikais susijusiø mirèiø skaièiø. „Per<br />

metus Europoje dël perdozavimo mirðta<br />

7 – 8 tûkst. Asmenø. Ir jø nemaþëja. Lietuvoje<br />

2006 m. patobulinus informacijos<br />

rinkimo sistemà, pastebimai padidëjo<br />

mirèiø, susijusiø su narkotikø<br />

vartojimu. Praëjusiais metais uþregistruota<br />

62 atvejai, 2005 m. – 31 mirties<br />

atvejis. Siekiant uþkirsti kelià ðioms<br />

mirtims, bûtina didinti gydymo prieinamumà,<br />

plësti þalos maþinimo programas,<br />

informuoti visuomenæ apie teikiamas<br />

paslaugas. Tokia ðiø metø prioritetinë<br />

veikla“, – teigë dr. A. Astrauskienë.<br />

EMCDDA taip pat áspëja, kad Afganistane<br />

didëjant opijaus gamybai, ðio narkotiko<br />

prieinamumas Europoje didës, tad<br />

vargu ar pavyks iðlaikyti heroino vartojimo<br />

stabilumà ar maþëjimà.<br />

Kokainas – vis didesnë Europos rykðtë<br />

Naujausi duomenys patvirtina, kad<br />

Europoje kokainas populiariausias stimuliuojantis<br />

narkotikas, pagal vartojimo<br />

32 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA<br />

daþnumà uþimantis antrà vietà po<br />

kanapiø, pralenkæs ekstazá ir amfetaminà.<br />

Kokainà nors kartà gyvenime yra<br />

bandæ apie 12 mln. Europieèiø (apie 4<br />

proc. suaugusiøjø). Daugiausiai kokaino<br />

vartotojø gyvena Ispanijoje ir<br />

Didþiojoje Britanijoje. Pastebima, kad<br />

sparèiai auga besigydanèiø dël priklausomybës<br />

nuo kokaino – 2005 m. beveik<br />

ketvirtadalá (22 proc.) visø naujø pacientø<br />

Europoje sudarë kokaino vartotojai.<br />

Kokaino vartojimas plinta ir tarp<br />

<strong>Lietuvos</strong> gyventojø. 2005 m. tyrimo<br />

duomenimis bent kartà gyvenime yra<br />

bandæ 0,4 proc. 15-64 m. amþiaus <strong>Lietuvos</strong><br />

gyventojø. Per pastaruosius 3-ejus<br />

metus þymiai daugiau uþregistruota<br />

apsinuodijimø kokainu: 2004 m.– 6 atvejai,<br />

2005 m. – 17, o 2006 m. – jau 40<br />

atvejø. Didþioji dalis jø – moterys<br />

(40-44 m. amþiaus – 15 atvejø, 20-24<br />

m. – 14 atvejø).<br />

Kanapiø vartojimas stabilizuojasi<br />

Nors kanapës ir iðlieka populiariausias<br />

narkotikas Europoje, jo vartojimas<br />

stabilizuojasi. Beveik ketvirtadalis (apie<br />

70 mln.) visø 15 iki 64 metø amþiaus<br />

asmenø Europos Sàjungoje bent kartà<br />

gyvenime yra bandæ kanapiø. Ðio narkotiko<br />

vartojimas stabilizuojasi ir netgi<br />

maþëja tose ðalyse, kur jis buvo labai<br />

paplitæs. Taigi, per paskutinius metus<br />

vidutiniðkai 13 proc. jaunø europieèiø<br />

(15-34 metø) vartojo kanapes – daugiausiai<br />

Ispanijoje (20 proc.), Èekijoje (19,3<br />

proc.), Prancûzijoje (16,7 proc.), Italijoje<br />

(16,5 proc.) ir Jungtinëje Karalystëje<br />

(16,3 proc.). Lietuvoje – 4,6 proc. (NKD,<br />

2005 m.).<br />

2003 m. atlikto Alkoholio ir kitø<br />

narkotikø tyrimo <strong>Lietuvos</strong> mokyklose<br />

(ESPAD) tyrimo rezultatai parodë, kad<br />

bet koká narkotikà bent kartà yra vartojæ<br />

13,6 proc. 15-16 metø <strong>Lietuvos</strong> moksleiviø.<br />

Ðvietimo ir mokslo ministerijos<br />

teigimu, <strong>2007</strong> m. ESPAD tyrimo rezultatai<br />

rodo, kad narkotikø vartojimas pagal<br />

eilæ rodikliø ið esmës nesikeitë.<br />

Iðsami EMCDDA ataskaita bus<br />

pateikta Narkotikø kontrolës departamento<br />

interneto svetainëje www.nkd.lt.<br />

Narkologiniø ligoniø áskaita<br />

– sovietmeèio paveldas<br />

Emilis Subata, Rokas Uscila,<br />

Nevyriausybiniø organizacijø ir ekspertø koalicija „Galiu gyventi“<br />

XX a. 7-ojo deðimtmeèio pradþioje<br />

Sovietø Sàjungoje piktnaudþiavimas<br />

alkoholiu buvo tapæs rimta socialine ir<br />

ekonomine problema. Tuomet siekiant<br />

suvaldyti situacijà, 1976 m. visoje Sàjungos<br />

teritorijoje ásteigtas narkologiniø<br />

ástaigø tinklas - narkologinë tarnyba.<br />

Ðios tarnybos tikslas buvo uþtikrinti<br />

piktnaudþiaujanèiø alkoholiu asmenø<br />

prieþiûrà, kontrolæ ir vykdyti „darbiná<br />

perauklëjimà“, sumaþinti piktnaudþiavimo<br />

alkoholiu neigiamà poveiká ûkiui<br />

ir aprûpinti ûkio ðakas darbo jëga.<br />

Tuo tikslu buvo ásteigti narkologiniai<br />

dispanseriai, kurie turëjo kontroliuoti, ar<br />

stebimi asmenys negirtauja, o jeigu girtauja<br />

– nukreipti juos stacionariam gydymui<br />

iki 4 mënesiø. Priverstinio gydymo<br />

metu vykdavo maþdaug savaitës<br />

trukmës detoksikacija, o vëliau priverstinis<br />

„aversinis“ arba „ájautrinantis“ gydymas,<br />

siekiant iðugdyti pasibjaurëjimà<br />

alkoholiniais gërimais. Jeigu asmuo<br />

nereaguodavo á áspëjimus, paþeidinëjo<br />

„rëþimas“, buvo siunèiami á Gydymo ir<br />

darbo profilaktoriumà 2 metø trukmës<br />

izoliacijai ir „darbo terapijai“.<br />

„Uþdarymas“ priverstiniam gydymui á<br />

Gydymo ir darbo profilaktoriumà buvo<br />

didþiausia sankcija vengiantiems savanoriðkai<br />

gydytis.<br />

Siekiant uþtikrinti priþiûrimø asmenø<br />

kontrolæ, nuo 1976 m. buvo privaloma<br />

narkologiniø ligoniø áskaita (Áskaita).<br />

Patekæs á Áskaità asmuo galëjo bûti<br />

iðbraukiamas ið jos tik „nenusiþengdamas“<br />

5 metus, kuomet „pasveikdavo“.<br />

Asmuo, esantis Áskaitoje ir negalëdamas<br />

pristatyti „ðvarios medicinos paþymos“<br />

negalëjo gauti vairuotojo teisiø, vykti á<br />

uþsiená, dirbti pagal kai kurias profesijas<br />

(pavyzdþiui, elektriku arba kranininku).<br />

Áskaitoje esantis asmuo privalëjo<br />

reguliariai (maþiausiai kartà per<br />

mënesá) lankytis pas gydytojà narkologà.<br />

Neabejotina, jog Narkologiniø ligoniø<br />

áskaitos svarbiausia paskirtis buvo<br />

totalitarinës valstybës siekis ágyvendinti<br />

nuolatinës kontrolës ir sankcijø sistemà<br />

(áskaitant laikinà izoliacijà ir priverstiná<br />

gydymà Gydymo darbo profilaktoriumuose)<br />

daliai visuomenës nariø, kurie<br />

dël polinkio á girtavimà bei priklausomybës<br />

negalëjo bûti laikomi sàmoningais<br />

socialistinës valstybës pilieèiais.<br />

Taip pat stengtasi juos „perauklëti darbu“<br />

ir panaudoti jø darbo jëgà.<br />

Po 1990 m. Lietuvoje ðis poþiûris<br />

nebuvo visiðkai svetimas. Yra pilieèiø ir<br />

jø grupiø aktyviai pritarianèiø alkoholiu<br />

ir narkotikais piktnaudþiaujanèiø asmenø<br />

priverstinio gydymo sistemos atgaivinimà.<br />

Tai daþniausiai motyvuojama<br />

tuo, kad piktnaudþiaujantys alkoholiu ar<br />

narkotikais asmenys patys nesuvokia<br />

savo sveikatos sutrikimo, nesiekia pagalbos,<br />

dël to kenèia kiti ðeimos nariai ir<br />

artimieji. Galbût tai nulëmë, kad<br />

straipsniai apie Narkologiniø ligoniø<br />

áskaità, kaip grieþtà alkoholio ir narkotikø<br />

paveiktø asmenø kontrolës sistemà,<br />

iðliko 1997 m. LR Seimo priimtame LR<br />

Narkologinës prieþiûros ástatyme.<br />

Taèiau Europos Sàjungos teisinë<br />

praktika neleido tame paèiame<br />

Narkologinës prieþiûros ástatyme áteisinti<br />

priverstinio gydymo. Pacientai ágijo<br />

teisæ á informacijos apie jø sveikatos<br />

bûklæ konfidencialumà. Nebeliko<br />

narkologiniø dispanseriø, priverstinio<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

33


PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA<br />

gydymo, Gydymo ir darbo profilaktoriumø<br />

ir narkologinë tarnyba suiro.<br />

Paskutinis smûgis narkologiniø ligoniø<br />

áskaitai buvo gyvenamosios vietos registracijos<br />

panaikinimas ir asmens teisë<br />

gauti sveikatos prieþiûros paslaugas bet<br />

kurioje valstybinëje ir privaèioje sveikatos<br />

prieþiûros ástaigoje.<br />

Ðiuo metu SAM nustatyta tvarka,<br />

pacientai, kurie kreipiasi á valstybines<br />

sveikatos prieþiûros ástaigas dël priklausomybiø<br />

vis dar áraðomi á Narkologiniø<br />

ligoniø áskaità. Asmenims, áraðytiems á<br />

ðià Áskaità apribota teisë ásigyti ir turëti<br />

ginklà ir ðaudmenis, draudþiama vairuoti<br />

transporto priemones, taip pat ribojama<br />

profesinë veikla – jie negali dirbti,<br />

pavyzdþiui, teisëjais, notarais, antstoliais,<br />

statutiniais pareigûnais ir kt. Taèiau<br />

nebelikus priverstinio gydymo ir Áskaità<br />

aptarnaujanèio institucinio tinklo, nebeaiðkus<br />

tampa Áskaitos tikslas. Ðito<br />

nepaaiðkina ir Áskaità reglamentuojantys<br />

teisës aktai.<br />

Viena ið funkcijø, kurià ðiandien atlieka<br />

Áskaita – statistinë: taip renkama<br />

oficiali priklausomø nuo alkoholio ir<br />

narkotikø asmenø sergamumo ir ligotumo<br />

statistika. Taèiau reali situacija rodo,<br />

kad tokia informacija nëra patikima, nes<br />

Áskaità administruojantys savivaldybiø<br />

PSC ir priklausomybës ligø centrai, disponuoja<br />

tik daline informacija.<br />

Pavyzdþiui, ðios ástaigos negauna informacijos<br />

apie sunkius ligonius su priklausomybës<br />

komplikacijomis gydomus<br />

reanimacijos skyriuose, todël ðie pacientai<br />

á Áskaità nepatenka. Be to, valstybinës<br />

asmens sveikatos prieþiûros ástaigos<br />

teikia ir anonimines paslaugas, kurias<br />

gavusieji taip pat nepatenka á Áskaità.<br />

Privaèios ástaigos apskritai neteikia jokiø<br />

duomenø apie savo pacientus.<br />

Akivaizdu, kad Áskaita neuþtikrina tikslios<br />

statistinës informacijos apie priklausomybes<br />

ðalyje. Nuo 2008 m. spalio<br />

mën. informacija apie priklausomybëmis<br />

serganèius asmenis bus renkama pagal<br />

atskirà LR SAM patvirtintà tvarkà, atitinkanèià<br />

ES reikalavimus (vadinamasis<br />

„Paklausos gydymui“ rodiklis).<br />

Kita funkcija, kurià ðiandien atlieka<br />

Áskaita – priklausomybëmis serganèiø<br />

asmenø prieþiûra ir kontrolë. Teisës aktuose<br />

numatyta daug institucijø, galinèiø<br />

gauti informacijà apie Áskaitoje esanèius<br />

asmenis, nepaaiðkinant nei informacijà<br />

gaunanèiø ástaigø pasirinkimo motyvø<br />

nei gaunamos informacijos tikslingumo.<br />

Tarp ástaigø galinèiø gauti informacijà<br />

ið narkologiniø ligoniø áskaitos, ðalia<br />

sveikatos apsaugos institucijø iðskirtinæ<br />

pozicijà uþima ir teisësaugos institucijos.<br />

Teismams iðkëlus bylas policija<br />

masiðkai uþklausia dël asmenø buvimo<br />

Áskaitoje, taèiau neaiðku kaip ir kam informacija<br />

naudojama teismuose. 2006<br />

m. pabaigoje koalicija „Galiu gyventi“<br />

atliko apklausà ,,<strong>Lietuvos</strong> teismø<br />

nuomonë apie narkologiniø ligoniø áskaitos<br />

duomenø panaudojimà baudþiamosiose<br />

bylose”. Apklausos rezultatai<br />

parodë, kad nëra vieningos teisinës ir<br />

teismø praktikos renkant informacijà<br />

apie Áskaitoje esanèius asmenis.<br />

Baudþiamieji ástatymai numato abstrakèius,<br />

bendruosius teisinius pagrindus<br />

naudotis Áskaitos duomenimis, taèiau<br />

nëra imperatyviø teisës normø,<br />

nurodanèiø kada ir kà privalo uþklausti<br />

ikiteisminio tyrimo institucijos, teismai.<br />

Kadangi Áskaitos duomenys naudojami<br />

sveikatos patikrinimuose dël<br />

vairuotojo paþymëjimo ásigijimo, ásidarbinimo,<br />

mokymosi, dalis pacientø vengia<br />

kreiptis gydytis dël priklausomybës,<br />

baimindamiesi, kad negalës gauti sveikatos<br />

paþymos arba praras vairuotojo<br />

paþymëjimà. Susidaro paradoksali situacija,<br />

kai nesikreipiantis gydytis asmuo<br />

piktnaudþiaujantis alkoholiu arba narkotikais<br />

gali gauti sveikatos paþymà<br />

vairuotojo paþymëjimui, o asmuo<br />

kreipæsis pagalbos arba besigydantis<br />

negalës gauti vairuotojo paþymëjimo<br />

arba já praras, nes bus átrauktas á áskaità.<br />

Dël tokios padëties pacientai vengia<br />

kreiptis pagalbos á valstybines ástaigas.<br />

Taigi ar Áskaita tikrai reikalinga?<br />

Nors priklausomybëmis serganèiø<br />

asmenø prieþiûros ir kontrolës sistema<br />

pasikeitë, taèiau apibendrinant ðiame<br />

straipsnyje iðdëstytas mintis, galima<br />

tvirtinti, kad dabar etu veikianti<br />

Narkologiniø ligoniø áskaita yra neveiksminga<br />

ir nereikalinga: surenkama informacija<br />

nëra pilna, neaiðki informacijos<br />

paskirtis, sveikatos prieþiûros ástaigos,<br />

teismai ir kitos institucijos atlieka bereikalingà<br />

darbà ir patiria papildomø<br />

iðlaidø Áskaità administruodami ir naudodamiesi<br />

nepatikimais duomenimis. Be<br />

to, dël Áskaitos nemaþa dalis serganèiøjø<br />

vengia gydytis, neretai ieðko alternatyviø,<br />

neretai moksliðkai nepagrástø ir<br />

sveikatai pavojingø gydymo bûdø.<br />

Mokslinei elektroninei<br />

bibliotekai treji metai<br />

Prieð trejus metus, 2004 m. gruodþio 2 d., Vðá Baltijos visuomeninis informaciniø technologijø ir ðvietimo centras pristatë<br />

unikalø projektà – Mokslinæ elektroninæ bibliotekà eLIBRARY.LT. Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks projektas Lietuvoje.<br />

Virtualioje bibliotekoje galima rasti ávairaus formato elektroniniø failø, sudaranèiø <strong>Lietuvos</strong> nacionalinio mokslo ir ðvietimo,<br />

kultûros ir etninio palikimo, informaciniø technologijø (IT) ir lietuviø iðeivijos iðteklius. Jie prieinami visai pasaulio lietuviø<br />

bendruomenei.<br />

34 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


NUOMONËS<br />

Per trejus metus virtuali biblioteka<br />

ágijo pripaþinimà, tapo þinoma ir populiari<br />

ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje.<br />

Biblioteka uþmezgë ir palaiko ryðius su<br />

valstybës ir mokslo ástaigomis,<br />

visuomeninëmis organizacijomis, mezgasi<br />

ryðiai su straipsniø autoriais ir lietuviø<br />

iðeivija.<br />

Biblioteka eLIBRARY.LT prieinama<br />

visà parà, joje lankosi skaitytojai ið 90<br />

ðaliø. Daugiausia sulaukiama ið GMT<br />

+02:00 ir +03:00 laiko juostø, antroje<br />

vietoje skaitytojai ið JAV ir Kanados.<br />

Gausëja skaitytojø ið Indijos, Japonijos,<br />

Serbijos ir Katalonijos. Bibliotekoje<br />

lankytasi daugiau nei 371 tûkst. kartø,<br />

ið jø registruotøjø skaitytojø 15 tûkstanèiø.<br />

Primename, kad tik registruotiesiems<br />

skaitytojams yra prieinami bibliotekos<br />

iðtekliai, kuriø ðiuo metu biblioteka<br />

turi sukaupusi per 83 tûkst. ávairaus<br />

formato ir apimties failø. Tai knygos,<br />

þurnalai, straipsniai, konferencijø praneðimai,<br />

vaizdo ir garso projektai. Biblioteka<br />

remia ávairius visuomeninius projektus,<br />

skleidþia informacijà apie mokslo,<br />

ðvietimo ir kultûros renginius, ámones ir<br />

institucijas, bibliotekoje veikia unikali<br />

nuorodø galerija.<br />

Visu galinèius ir norinèius kvieèiame<br />

paremti projektà Mokslinë<br />

elektroninë biblioteka eLIBRARY.LT.<br />

Parama projektui - investicija á naujosios<br />

kartos mokslo ir ðvietimo siekimà,<br />

þiniø visuomenës kûrimà. Informacinës<br />

visuomenës plëtros komitetas (IVPK)<br />

Mokslinæ elektroninæ bibliotekà<br />

eLIBRARY.LT pripaþino geriausiu 2005<br />

metø projektu kategorijoje „Informaciniø<br />

technologijø naudojimas ðvietime<br />

ir suaugusiøjø mokyme“.<br />

VðÁ Baltijos visuomeninis<br />

informaciniø technologijø<br />

ir ðvietimo centro direktorius<br />

Algirdas Auðra<br />

Kalvarijø g. 143,<br />

LT-08221 Vilnius<br />

Tel. (8-5) 2<strong>48</strong>-1536,<br />

faks. 2<strong>48</strong>-1629,<br />

mob. tel. 8-699-16184<br />

El.paðtas: info@elibrary.lt<br />

Psichikos sveikata ar psichiatrija?<br />

Ðámet priimta Psichikos sveikatos<br />

strategija, kurioje akcentuojama bûtent<br />

sveikata, o ne tik psichikos sutrikimø<br />

nebuvimas. Konceptualiai Lietuvoje<br />

strategija yra naujas dalykas, sukëlæs<br />

nemaþà sàvokø ir profesiniø pareigø<br />

pasidalijimo sumaiðtá. Tarsi iðsitrynë, o<br />

gal netgi buvo iðtrinta riba tarp psichiatrijos<br />

ir psichikos sveikatos, jos tarsi<br />

tapo lyg ir viena. Strategijoje (pavadintoje<br />

taip pat kaip ir pagrindinis psichiatrijà<br />

ir psichiatrø darbà reglamentuojantis<br />

ástatymas bei svarbi gydymo tinklo<br />

ástaiga) sujungæ asmens sveikatos<br />

prieþiûrà ir visuomenës sveikatos problemas<br />

(gydymà ligoninëse ir lovø skaièiø<br />

su patyèiomis mokyklose), uþprogramavome<br />

kovà dël finansiniø iðtekliø.<br />

Kaip tik ðiuo metu baigtas rengti ir<br />

veiksmø planas, kuriuo remiantis bus<br />

ágyvendinama strategija ir skirstomos<br />

Europos Sàjungos lëðos. Kas yra ðiame<br />

plane – bus finansuojama, o kas ne –<br />

greièiausiai nebus, nes valstybei rasti<br />

papildomø lëðø net ir prioritetine<br />

paskelbtai srièiai nebus lengva.<br />

Iki galo neiðsprendus BPG ir PSC<br />

konkurencijos problemos, neuþtikrinus,<br />

kad nesavarankiðkus PSC pasieks visos<br />

jiems skirtos lëðos, gali atsirasti nauja<br />

konkurencijos dingstis: ar skirti profilaktikai,<br />

ar gydymui. Turtingesniuose kraðtuose<br />

bûtø lengva ar/ar pakeisti á ir/ir, o<br />

kaip bus Lietuvoje, tuo tarpu neaiðku.<br />

Akivaizdu, jog nesuteikti kam nors<br />

ûmios pagalbos teisinantis tuo, kad<br />

svarbiau yra padëti sveikiems þmonëms<br />

iðvengti galimø problemø – be to,<br />

pastaroji pagalba ir pigesnë – nelabai<br />

etiðka. Kita vertus, neskirdami dëmesio<br />

prevencijai mes ne tik ignoruojame pasaulio<br />

tendencijas, PSO ir ES rekomendacijas,<br />

bet ir ðalies biudþeto ribotumà.<br />

Taigi nors ir gaila, kad në vienas ið siûlymø<br />

jungti strategijà prie Visuomenës<br />

sveikatos strategijos arba bent jau<br />

paèiame dokumente atskirti asmens<br />

sveikatos ir visuomenës sveikatos dalis<br />

nebuvo priimtas, taèiau dabar turime<br />

susitaikyti su realybe ir ne tampyti kiekvienam<br />

á save nedidukæ antklodæ, bet ið<br />

keleto maþø mëginti pasiûti naujà,<br />

didesnæ.<br />

Skelbiame <strong>Lietuvos</strong> psichologø<br />

asociacijos prezidento R. Povilaièio<br />

mintis, iðspausdintas leidinyje <strong>Lietuvos</strong><br />

medicinos kronikos (<strong>Nr</strong>. 33), D. Andrijauskaitës<br />

straipsnyje, ir Ðiauliø psichiatrijos<br />

ligoninës gydytojo E. Mikaliûno<br />

reakcijà á jas. Tikimës iðprovokuoti<br />

platesnæ diskusijà ir dël sàvokø, ir dël<br />

darbø pasidalijimo, ir dël bendradarbiavimo,<br />

ir dël finansavimo.<br />

Redaktorë N. Goðtautaitë<br />

Psichologinei pagalbai reikia pagalbos<br />

Nepaisant, kad gyventojø psichikos<br />

sveikata tiek ES, tiek <strong>Lietuvos</strong> teisës<br />

aktuose ávardijama kaip vienas<br />

didþiausiø valstybës prioritetø, psichologinës<br />

pagalbos ðalyje prieinamumas<br />

kol kas nepakankamas. Ir Valstybinës<br />

psichikos sveikatos strategijos<br />

nuostatose akcentuojama bûtinybë<br />

psichikos sveikatos sutrikimus gydyti ne<br />

tik medikamentais, bet ir suteikiant psichologinæ<br />

bei socialinæ pagalbà. Taèiau<br />

realiai ja gali pasinaudoti tik maþa dalis<br />

gyventojø.<br />

Pirminë prevencija uþkerta kelià<br />

problemoms kauptis ir taip leidþia sëkmingai<br />

iðvengti daug sunkesniø<br />

psichinës ir somatinës sveikatos<br />

sutrikimø. Þmonëms, iðgyvenantiems<br />

krizines gyvenimo situacijas (skyrybas,<br />

artimø þmoniø netektis, sunkias fizines<br />

ligas, patyrusiems smurtà, iðgyvenantiems<br />

nerimà, baimæ ir kt.), ðiuo metu psichologinë<br />

pagalba, juolab skubi, beveik<br />

neprieinama. Psichikos sveikatos centruose<br />

vienam psichologui vidutiniðkai<br />

tenka 40 tûkst. gyventojø. Kai kuriuose<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

35


NUOMONËS<br />

rajonuose nëra në vieno visu etatu<br />

dirbanèio psichologo. Kaune veikianèiai<br />

tarnybai, teikianèiai psichologinæ pagalbà<br />

jaunimui telefonu, grësë uþdarymas,<br />

nes miesto savivaldybë ðiais metais ið<br />

viso neskyrë lëðø. Tuo tarpu laiku suteikta<br />

psichologinë pagalba – vaikams,<br />

jaunimui ir ðeimoms, kaip pabrëþia specialistai,<br />

padëtø palaikyti visuomenës<br />

psichologinæ sveikatà bei stabdytø bei<br />

maþintø 0saviþudybiø, alkoholizmo,<br />

narkomanijos ir kitø socialiniø problemø<br />

plitimà.<br />

Siûlëme, pasinaudojant ES struktûriniø<br />

fondø lëðomis, kurti tinklà bendruomeniniø<br />

ástaigø, kurios galëtø<br />

suteikti þmonëms, iðgyvenantiems psichologines<br />

krizes, bent minimalià psichologinæ<br />

pagalbà. Taèiau á mûsø siûlymus<br />

nebuvo atsiþvelgta. Priimtoje ES<br />

paramos paskirstymo programoje greta<br />

planuojamø moderniø dienos centrø<br />

sunkiems psichikos ligoniams numatyta<br />

plëtoti stacionarias psichiatrijos paslaugas,<br />

kuriø Lietuvoje ir taip nestokojama.<br />

Psichologinës pagalbos telefonu<br />

tarnybose dirbantys savanoriai ir psichikos<br />

sveikatos specialistai labai daþnai<br />

susiduria su problema, kur skambinusá<br />

asmená siøsti psichologinëms konsultacijoms.<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichologø sàjungos prezidentas Robertas Povilaitis<br />

Skirkime pirminæ prevencijà ir klinikinæ medicinà<br />

Pakankamai aktualus R. Povilaièio<br />

pagalbos ðauksmas, nes ðalies jaunimui<br />

ir, be abejo, vyresnei kartai iðgyvenusiai<br />

valstybës transformacijos vingius, nëra<br />

psichologiðkai lengva prisitaikyti gyventi<br />

pagal naujas gyvenimo taisykles.<br />

Taèiau reikëtø labai aiðkiai atskirti<br />

pirminæ prevencijà ir klinikinæ medicinà.<br />

Pastaràjá pusmetá, teko dalyvauti diskusijose<br />

su Europos psichiatrais ir psichikos<br />

sveikatos specialistais Amsterdame ir<br />

Berlyne. Pastebëjau tokias tendencijas:<br />

1. Psichiatrija yra klininës medicinos<br />

sritis – tai ligos, sutrikimai ir jø gydymas.<br />

Tam reikalingas gydytojas psichiatras<br />

bei ávairios tarnybos – bendruomenëje,<br />

ligoninëse, universiteto klinikose,<br />

ambulatorijoje, dienos stacionare<br />

ir stacionare. Èia kiti psichikos sveikatos<br />

specialistai – psichologai, slaugytojai,<br />

socialiniai darbuotojai yra gydytojo<br />

pagalbininkai arba gydymo komandos<br />

nariai, kuriø uþdavinys yra pagydyti sergantá<br />

þmogø. Uþ tai moka Ligoniø kasa,<br />

dël to Europos Sàjungos fondai yra<br />

skiriami gydymo sàlygoms gerinti, nes<br />

tos gydymo sàlygos ûminiø bûsenø psichiatrijos<br />

skyriuose nepavydëtinos, o<br />

juose gydosi arba yra gydomi patys<br />

sunkiausi pacientai. Taigi Lietuvoje numatoma<br />

pagal Europos ir <strong>Lietuvos</strong> standartus<br />

suremontuoti ðeðis jau veikianèius<br />

ûminiø sutrikimø psichiatrijos skyrius<br />

ávairiose ligoninëse: tris psichiatrijos ir<br />

tris daugiaprofilinëse ligoninëse: ir jokiø<br />

stacionarø plëtros planø girdëti neteko.<br />

Ðiandien Lietuvoje 1000 gyventojø<br />

apytiksliai tenka viena psichiatrijos lova<br />

– tai atitinka PSO rekomendacijas.<br />

2. Psichikos sveikatos prevencija yra<br />

ne tik psichiatrijos, ne klinikinës psichiatrijos<br />

sritis, o visuomenës medicinos<br />

ir psichologø sàjungos veiklos sritis.<br />

Vokietijoje vykusioje diskusijoje pakankamai<br />

daug diskutuota, koká vaidmená<br />

èia turëtø vaidinti psichiatrai – ar<br />

jie geba tà daryti, ar turi tam pakankamai<br />

þiniø. Nemaþa dalis psichiatrø<br />

nurodë, kad tai nëra jø kompetencijos<br />

reikalas, tuo esà turi uþsiimti visuomenës<br />

sveikatos specialistai. Psichiatrai ir<br />

psichikos sveikatos specialistai galëtø<br />

bûti tik patarëjai sprendþiant specifinius<br />

psichiatrijos klausimus. Man susidaro<br />

áspûdis, kad Lietuvoje lauþomos ietys<br />

visiðkai be reikalo, dël nesusikalbëjimo<br />

kas kà turëtø daryti.<br />

Visuomenës sveikatos prevencijos<br />

programos, kiek þinau daþniausiai yra<br />

vykdomos ne asmens sveikatos specialistø,<br />

finansuojamos ne ligoniø kasø, o<br />

valstybiniø biudþetø lëðomis, todël<br />

pastarøjø keleriø metø triukðmas kad<br />

psichiatrijos stacionaruose ir pensionatuose<br />

yra paþeidþiamos þmogaus teisës,<br />

todël juos reikia uþdaryti, o pinigus atiduoti<br />

prevencijai (galbût psichologø sàjungai),<br />

nëra pagrástas jokiomis protu<br />

suvokiamomis prielaidomis.<br />

Mano þiniomis ðiuo metu Lietuvoje<br />

psichikos sveikatos centruose yra 110<br />

psichologø etatø , 220 psichikos sveikatos<br />

slaugytojø etatø, 160 socialiniø darbuotojø<br />

etatø. Taigi ið viso yra apie 500<br />

specialistø, sëkmingai galinèiø pradëti<br />

dirbti psichikos sveikatos prevencijos<br />

srityje. Taip pat Lietuvoje kuriasi sveikatos<br />

biurai savivaldybëse, kurie yra finansuojami<br />

ið savivaldybiø ir valstybës<br />

biudþeto ir kuriø sveikatos stiprinimo bei<br />

vaikø ir jaunimo sveikatos prieþiûros<br />

specialistai pagal jø kvalifikacinius<br />

reikalavimus bus paruoðti ir dirbs prevenciná<br />

darbà.<br />

Daþnai kai kurie asmenys Lietuvoje<br />

spekuliuoja tokiais terminais, kaip ,,stigmatizacija”<br />

ir ,,þmogaus teisës” psichiatrijoje.<br />

Neatkreipiama dëmesio, kad<br />

labiausiai ðie du veiksniai gali atsirasti<br />

tada, kai sunkiausiems pacientams prireikia<br />

savanoriðko, o kartais, priverstinio<br />

gydymo stacionare (nes kitomis sàlygomis<br />

jie negali bûti gydomi), o sàlygos<br />

ðiuose stacionaruose paèios blogiausios,<br />

nors turëtø bûti paèios geriausios,<br />

norint iðvengti stigmos ir nepaþeisti<br />

þmogaus teisiø.<br />

E. Mikaliûnas Ðiauliø psichiatrijos ligoninës direktorius<br />

Nuomoniø kalba netaisyta.<br />

36 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


KNYGOS<br />

Irvin D. Yalom<br />

Melagis ant kuðetës<br />

Vaga, <strong>2007</strong><br />

Romanas apie psichoterapijà, kurá<br />

galima apibûdinti kaip „psichoterapiná<br />

trilerá“. Pagrindinis romano veikëjas –<br />

psichoterapeutas Ernestas Leðas, kuris<br />

labai myli savo darbà ir yra kupinas noro<br />

padëti þmonëms. Likimas jam atsiunèia<br />

sunkø profesiná iðbandymà: apsimetusi<br />

paciente, á já kreipiasi Kerolaina, kurios<br />

tikslas – suþlugdyti Ernesto profesinæ<br />

karjerà. Kerolaina kerðtauja, nes jos<br />

vyras, Ernesto pacientas, panoro skirtis<br />

su ja. Kaltininku Kerolaina laiko Ernestà,<br />

nes ji mano, jog tai jo patarimai pastûmëjo<br />

jos vyrà nuspræsti skirtis.<br />

Skaitytojà ir vël þavës atviras ir savikritiðkas<br />

I.Yalomo þvilgsnis á savo –<br />

psichoterapeuto darbà, kvapà gniauð nenuspëjami<br />

terapinio santykio viraþai.<br />

Autorius pavydëtinai atvirai vaizduoja<br />

psichoterapeuto þmogiðkumà, kuriam<br />

nesvetimos klaidos ir silpnybës, ir drauge<br />

skatina patikëti psichoterapinio gydymo<br />

galia.<br />

„Stulbinantis psichiatrinis detektyvas.<br />

Ðiame kûrinyje atsiskleidþia I.Yalomo<br />

autentiðkas psichoterapijos technikos<br />

iðmanymas ir talentas parodyti skaitytojui,<br />

kas ið tiesø vyksta psichiatro galvoje,<br />

kai jis ar ji kà nors „terapina“.<br />

Los Angeles Times<br />

„Smagi ir paini istorija. Ko gero, tai<br />

linksmiausias ir jausmingiausias kada<br />

nors apie psichoanalizæ paraðytas romanas.“<br />

San Jose Merkury News<br />

„Autoriaus profesinës áþvalgos aðtrios<br />

ir negailestingos, primenanèios ir<br />

Oliver Sacks, ir Studs Turkel. Tai romanas<br />

tam, kuris nori suþinoti, kaip ið<br />

tikrøjø veikia psichoterapeuto protas.“<br />

San Francisko Chronicle<br />

„Jei Froidas ar Jungas bûtø ëmæsi<br />

raðyti psichologiná trilerá, vargu, ar kuriam<br />

ið jø bûtø pavykæ sukurti tokià<br />

áspûdingà ir átemptà istorijà.“<br />

Los Angeles Times<br />

Onutë Davidonienë,<br />

Vilija Ðurkutë<br />

Geriau paþinkime ligas:<br />

ðizofrenija<br />

Anonsas<br />

David G. Myers<br />

Socialinë psichologija<br />

Tai antroji á lietuviø kalbà iðversta<br />

Davido Myerso, plaèiai pasaulyje<br />

pripaþinto psichologijos<br />

mokslo autoriteto, populiariø vadovëliø<br />

autoriaus knyga (<strong>Lietuvos</strong><br />

skaitytojams jau keletà metø<br />

þinoma jo ,,Psichologija”).<br />

Socialinë psichologija padeda<br />

atsakyti á daugelá intriguojanèiø<br />

klausimø: kaip màstymas valdo<br />

mûsø poelgius, kodël kartais skaudiname<br />

kitus, o kartais padedame,<br />

kas sukelia socialinius konfliktus<br />

ir kaip juos galima spræsti. Atsakymai<br />

á ðiuos ir daugelá kitø klausimø<br />

prapleèia savæs suvokimo ribas ir<br />

padeda suprasti, kokios socialinës<br />

jëgos mus veikia.<br />

Ðios knygos tekstas solidþiai<br />

mokslinis ir ðiltai þmogiðkas,<br />

pagrástas grieþtais faktais ir socialiai<br />

provokuojantis. Knygos struktûra<br />

pagrásta socialinës psichologijos<br />

apibrëþimu. Svarbiausios temos<br />

socialinis màstymas, socialinë átaka,<br />

socialiniai santykiai ir ðiø sàvokø<br />

taikymas realiame gyvenime.<br />

Knygà nuo 2008 m. sausio<br />

mën. bus galima ásigyti knygynuose<br />

ir leidykloje.<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

37


TEISMO PSICHIATRIJA<br />

Globa asmenø, neveiksniais<br />

pripaþintø dël psichikos sutrikimø<br />

Doc. Liaudginas Radavièius<br />

Globa – tai valstybës reglamentuotas<br />

civilinës teisës institutas, sudarantis<br />

galimybes apginti fizinio asmens, kuris<br />

dël psichinës ligos arba silpnaprotystës<br />

teismo tvarka buvo pripaþintas neveiksniu,<br />

teises ir interesus.<br />

Pirmos þinios apie globà siekia þilà<br />

senovæ. Senovës Atënuose teismai<br />

pripaþindavo, kad psichikos ligoniams<br />

reikalinga globa, ir rûpindavosi jø turto<br />

tvarkymo klausimais. Romoje nuo V a.<br />

pr. Kr. pagal Dvylikos lenteliø ástatymà<br />

– tuometiniø ástatymø kodeksà – protiðkai<br />

atsilikusiems, ávertinus jø bûklæ,<br />

buvo skiriami globëjai, kurie tvarkë jø<br />

nuosavybæ. Tiesa, tais laikais bûklæ<br />

vertindavo ne medikai, bet juristai, kuriø<br />

visai nedomino liguistos bûsenos<br />

prieþastys ir prigimtis. Ástatymas atskirdavo<br />

asmenis, kurie buvo neatsakingi uþ<br />

veiksmus dël pamiðimo ar ,,stipriø aistrø“,<br />

nuo silpnaproèiø. Romai uþkariavus<br />

Britanijà, joje ásigaliojo Romos ástatymai.<br />

IV–V a. Britanijà uþkariavo anglosaksai,<br />

kurie psichikos ligas aiðkino<br />

demonø átaka, dievø bausme, tad ligonius<br />

pradëta bausti. 1066 m. Anglijà<br />

uþkariavo normanai. Palaipsniui susidarë<br />

poþiûris, kad nenormalus elgesys atsiranda<br />

dël emociniø ar somatiniø prieþasèiø,<br />

ir ástatymai gana neblogai ëmë saugoti<br />

psichikos ligonius. 1324 m. Edvardo II<br />

statutas atskyrë pamiðusius nuo idiotø ir<br />

numatë jø turto apsaugà. Ðiuo metu<br />

Jungtinëje Karalystëje globà (guardianship)<br />

ir turto administravimà (receivership)<br />

nustato specialus globos teismas<br />

(the Court of Protection). JAV globà ir<br />

globëjà (guardian) skiria ir atðaukia teismas.<br />

Taip pat tik teismas gali paskirti<br />

turto administratoriø (coservator).<br />

Kaip þinia, tarpukariu, prieð atkuriant<br />

nepriklausomybæ, Lietuvoje galiojo caro<br />

Rusijos ástatymai. Atkûrus nepriklausomybæ<br />

buvo parengtas <strong>Lietuvos</strong><br />

baudþiamasis statutas bei kiti ástatymai.<br />

Globos nustatymo (,,uþdëjimo“)<br />

procedûra buvo sudëtinga ir<br />

netobula. Pagal Ástatymø X tomo<br />

pirmos dalies 367 str. kiekviena ðeima,<br />

kurioje yra ,,silpnaprotis arba<br />

beprotis“, turëjo teisæ apie tai pareikðti<br />

vietinei administracijai ir<br />

praðyti ,,uþdëti“ globà. Apskrities<br />

virðininkas, gavæs toká praðymà,<br />

nurodydavo patikrinti tokio asmens<br />

sveikatà. Tokiam sveikatos patikrinimui<br />

buvo sudaroma 7 asmenø komisija<br />

(Sveikatos departamento<br />

direktoriaus arba apskrities gydytojo,<br />

kuris buvo tos komisijos pirmininkas,<br />

dviejø gydytojø ekspertø, apskrities virðininko,<br />

valstybës prokuroro, apygardos<br />

teismo nario ir taikos teisëjo). Sveikatos<br />

apsaugos departamento direktorius ið<br />

anksto pagal tam tikrà klausimynà turëjo<br />

surinkti þinias apie tiriamàjá. Buvo<br />

nustatyta ir patikrinimo procedûra. Patikrinus<br />

tiriamàjá, buvo suraðomas aktas.<br />

Komisijos nutarimà ir globos vykdymà<br />

tvirtindavo Vyriausiasis tribunolas. Globos<br />

,,nuëmimo“ tvarka buvo panaði. Tik<br />

Uþnemunëje, kur veikë Napoleono<br />

kodeksas, globos skyrimo ir panaikinimo<br />

tvarka buvo paprastesnë ir tikslingesnë.<br />

Ten tai darydavo taikos teisëjas, remdamasis<br />

bylos medþiaga ir gydytojø ekspertø<br />

nuomone.<br />

Ðiuo metu Lietuvoje globos<br />

nustatymà, globëjo paskyrimà reguliuoja<br />

LR civilinis kodeksas, patvirtintas<br />

2000-07-18. Kaip jau minëta, Civilinio<br />

kodekso tame paèiame straipsnyje,<br />

kuriame apibrëþta neveiksnumo sàvoka,<br />

nurodoma, kad nustaèius asmeniui<br />

neveiksnumà jam turi bûti skiriama globa<br />

( LR CK 2.10 str. 1 d.). Globa nustatoma<br />

siekiant apsaugoti ir apginti<br />

neveiksnaus asmens teises ir interesus,<br />

padëti jam juos ágyvendinti. Todël teismas,<br />

nustatæs, kad asmuo yra neveiksnus,<br />

nedelsdamas savo nutartimi skiria<br />

jam globà ir ápareigoja per 10 dienø<br />

pateikti iðvadà apie asmená, sutinkantá<br />

bûti globëju. Ðis asmuo, sutinkantis ir<br />

norintis bûti globëju, turi pristatyti<br />

savivaldybës globos ir rûpybos institucijai<br />

(SGRI) tokius dokumentus: praðymà<br />

paskirti globëju, teismo sprendimà dël<br />

asmens pripaþinimo neveiksniu, savo ir<br />

bûsimojo globotinio pasus, paþymà apie<br />

asmenis, gyvenanèius kartu su neveiksniuoju,<br />

paþymas apie neveiksniojo ir<br />

savo turimà turtà (ið turto kadastro), dokumentus<br />

apie giminystës ryðius, savo<br />

sveikatos patikrinimo paþymà F-046/a,<br />

paþymas apie savo pajamas, darbo vietà,<br />

kartu su norinèiuoju bûti globëju gyvenanèiø<br />

suaugusiø asmenø notaro<br />

patvirtintus sutikimus dël globëjo<br />

paskyrimo. Globëju gali bûti skiriamas<br />

tik veiksnus asmuo. Skiriant globëjà<br />

bûtina atsiþvelgti á pretendento asmenines<br />

moralines ir kitokias savybes,<br />

santykius su bûsimuoju globotiniu, á jo<br />

galimybes ágyvendinti, atlikti globëjo<br />

pareigas. Jeigu globëjas yra globotinio<br />

38 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


TEISMO PSICHIATRIJA<br />

tëvas arba motina, kitas artimas giminaitis,<br />

savo globëjo pareigas jie atlieka neatlygintinai.<br />

Kitais atvejais globëjas turi<br />

teisæ á patirtø bûtinø iðlaidø, susijusiø su<br />

globëjo pareigø atlikimu, atlyginimà ið<br />

neveiksnaus asmens turto. To atlyginimo<br />

dydá ir tvarkà pagal globëjo praðymà<br />

nustato teismas. Visus bûtinus pripaþinto<br />

neveiksniu asmens sandorius jo vardu<br />

sudaro jo globëjas, vadovaudamasis savo<br />

globotinio interesais. Asmens globa apima<br />

ir jo turto globà. Esant reikalui<br />

neveiksnaus asmens nekilnojamajam ar<br />

kilnojamajam turtui (ámonei, þemei,<br />

pastatams ir kt.) valdyti, tvarkyti ar<br />

priþiûrëti teismas gali paskirti turto administratoriø,<br />

kuriuo gali bûti pats globëjas<br />

arba kitas asmuo. Tokiu atveju jam<br />

taikomi CK nustatyti globëjo veiksmø<br />

apribojimai. Neveiksnaus asmens turtà<br />

ir jo duodamas pajamas globëjas turi<br />

naudoti tik globotinio interesais. Sudaryti<br />

sandoriams, kuriø vertë didesnë nei<br />

5 tûkstanèiai litø, yra bûtinas iðankstinis<br />

teismo leidimas. Toks leidimas yra<br />

reikalingas, jei globëjas nori parduoti,<br />

dovanoti ar kitokiu bûdu perleisti globotinio<br />

turtà ir pan. (LR CK 3.244 str.<br />

3 d.). Globëjas yra savo globotinio atstovas<br />

pagal ástatymà ir turi teisæ atstovauti<br />

globotiniui ir ginti jo interesus<br />

be specialaus pavedimo. Globëjas ir jo<br />

artimi giminaièiai negali sudaryti sandoriø<br />

su globotiniu, iðskyrus turto dovanojimà<br />

ar perdavimà neatlygintinai<br />

naudotis globotiniui, jeigu tai atitinka ðio<br />

interesus. Neveiksniø asmenø, esanèiø<br />

gydymo, auklëjimo ar globos institucijose,<br />

globos funkcijas atlieka ta institucija<br />

tol, kol paskiriamas nuolatinis globëjas.<br />

Savivaldybëse veikianèios globos ir<br />

rûpybos institucijos priþiûri ir kontroliuoja<br />

globëjø bei rûpintojø veiklà.<br />

Pasikeitus globëjo gyvenamajai vietai,<br />

ðis privalo apie tai nedelsdamas informuoti<br />

savivaldybës ástaigà. Iðnykus<br />

aplinkybëms, dël kuriø asmuo buvo<br />

pripaþintas neveiksniu, gobëjas privalo<br />

kreiptis á teismà dël globos panaikinimo.<br />

Tai padaryti turi teisæ ir savivaldybë bei<br />

prokuroras. Teismas, iðnagrinëjæs kreipimàsi<br />

ir já patenkinæs, priima sprendimà<br />

pripaþinti asmená veiksniu. Ásiteisëjus<br />

tokiam teismo sprendimui globa pasibaigia.<br />

Panaikinus globà pasibaigia ir<br />

turto administratoriaus ágaliojimai.<br />

Globëjas gali bûti atleistas nuo globëjo<br />

pareigø, jeigu susidaro aplinkybës, dël<br />

kuriø jis nebegali jø atlikti (globëjo arba<br />

jo artimø giminaièiø ligos, turtinës<br />

padëties pablogëjimas ar kitos svarbios<br />

prieþastys). Globëjas, netinkamai atliekantis<br />

savo pareigas, neuþtikrinantis globotinio<br />

teisiø ir interesø apsaugos, pasinaudojantis<br />

savo globëjo teisëmis savanaudiðkais<br />

tikslais, teismo nutartimi<br />

gali bûti nuðalintas nuo globëjo pareigø.<br />

Jeigu tokiais netinkamais globëjo veiksmais<br />

neveiksniam globotiniui buvo<br />

padaryta þala, globëjas privalo jà atlyginti.<br />

Dël globëjo nuðalinimo kreiptis á<br />

teismà turi teisæ savivaldybë arba<br />

prokuroras.<br />

Pristatoma iðsami analizë Lietuvai opiais neveiksnumo<br />

problematikos klausimais<br />

Ð.m. gruodþio 3 d. naujienø<br />

agentûros BNS biure vieðoji ástaiga<br />

„Globali iniciatyva psichiatrijoje“<br />

surengë spaudos konferencijà tema<br />

„Neveiksnumo problematika Lietuvoje<br />

ES deklaruojamø vertybiø kontekste“.<br />

Buvo pristatyta iðsami ir <strong>Lietuvos</strong> situacijos<br />

problemiðkumà bei prieðtaringumà<br />

ES deklaruojanèioms vertybëms<br />

atskleidþianti ES teisës aktø analizë.<br />

Analizë iliustruota Lietuvoje neveiksniais<br />

pripaþintø asmenø situacijos<br />

pavyzdþiais. Spaudos konferencijoje<br />

dalyvavo leidiná rengusiø institucijø atstovai:<br />

seimo Þmogaus teisiø komiteto<br />

pirmininko pavaduotojas Arimantas<br />

Dumèius, seimo Kontrolieriø ástaigos<br />

vadovas Romas Valentukevièius; Globalios<br />

iniciatyvos psichiatrijoje<br />

teisininkë Klementina Geèaitë.<br />

„Neveiksnumo problematika Lietuvoje<br />

opi tiek dël gana skurdþios neveiksnumà<br />

apibrëþianèios ir jo nustatymà<br />

reglamentuojanèiø teisës aktø bazës, tiek<br />

dël uþ neveiksnumo nustatymà atsakingø<br />

pareigûnø santykinai formalaus poþiûrio,<br />

sàlygojanèio skaudþias pasekmes neveiksniu<br />

pripaþintam þmogui“, – apie<br />

problemos aktualumà kalbëjo vieðosios<br />

ástaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“<br />

projektø vadybininkë Virginija<br />

Klimukienë.<br />

Lietuvoje neveiksnumo tema yra<br />

praktiðkai nenagrinëjama, taèiau<br />

þmogaus teisiø apsaugos kontekste ji yra<br />

labai opi. LR CK 2.10 straipsnis numato,<br />

kad fizinis asmuo, kuris dël psichinës<br />

ligos arba silpnaprotystës negali suprasti<br />

savo veiksmø reikðmës ar jø valdyti,<br />

gali bûti teismo tvarka pripaþintas neveiksiu.<br />

Jam yra nustatoma globa.<br />

„Ið pirmo þvilgsnio atrodytø, kad<br />

neveiksnumo pagrindinis tikslas yra apsaugoti<br />

psichikos ar proto negalios iðtiktà<br />

þmogø nuo potencialios þalos paèiam<br />

sau, taèiau Lietuvoje tai praktiðkai prilygsta<br />

þmogaus socialinei bei teisinei<br />

mirèiai“, – teigë Globalios iniciatyvos<br />

psichiatrijoje teisininkë Klementina<br />

Geèaitë.<br />

„Situacija virsta kuriozine, kai normaliai<br />

dirbantis ir socialiai adaptuotas<br />

pilietis pripaþástamas neveiksiu ir praranda<br />

daugelá teisiø, tame tarpe ir teisæ dirbti,<br />

nors nori ir gali tai daryti“, – pasakojo<br />

Klementina Geèaitë. Anot teisininkës,<br />

daþniausiai sprendþiant neveiksnumo<br />

klausimà vadovaujamasi medicininiais<br />

kriterijais, taèiau visiðkai neatsiþvelgiama<br />

á socialinius. Neveiksnumui atimti<br />

daþnai pakanka tik psichikos sutrikimo<br />

diagnozës, bet nëra atskirai vertinami<br />

asmens gebëjimai srityse, kuriose<br />

pripaþinus neveiksnumà yra numatyti<br />

apribojimai.<br />

Parengta pagal GIP praneðimà spaudai<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

39


INFORMACIJA<br />

Lietuva pasiryþusi spræsti smurto problemas mokyklose<br />

Sveikatos apsaugos ministerija ir<br />

Valstybinis psichikos sveikatos centras<br />

informuoja, kad ð.m. gruodþio 6-7 d.<br />

Vilniuje vyko tarptautinë konferencija<br />

„Modernûs poþiûriai á patyèiø ir smurto<br />

prevencijà mokyklose“, kurioje pirmà<br />

kartà valstybës lygmenyje, dalyvaujant<br />

tarptautiniams ekspertams, gvildentos<br />

patyèiø ir smurto problemos mokyklose.<br />

Konferencijoje pristatyta „Olvëjaus<br />

patyèiø prevencijos programa“. Ðios programos<br />

autorius Bergeno universiteto<br />

psichologijos profesorius Dan Olvëjus ir<br />

jo kolegos pateikë ðios programos taikymo<br />

analizæ. Programa Norvegijoje<br />

ágyvendinama nuo 2001 m., joje dalyvauja<br />

500 Norvegijos mokyklø. Ðià<br />

programà pasiryþusi ágyvendinti ir Lietuva.<br />

Sveikinimo kalboje prezidentas Valdas<br />

Adamkus iðreiðkë viltá, kad ði programa<br />

turëtø tapti prieinama visiems<br />

<strong>Lietuvos</strong> vaikams. Prezidento nuomone,<br />

ðá darbà ámanoma atlikti tik suvienijus<br />

valstybës institucijø ir nevyriausybinio<br />

sektoriaus pastangas, remiantis abipusio<br />

pasitikëjimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo<br />

principais.<br />

VU docentas, JT Vaiko teisiø komiteto<br />

ekspertas Dainius Pûras pabrëþë, kad<br />

<strong>Lietuvos</strong> problema yra ne þmonës, o santykiai<br />

tarp þmoniø. Doc. D. Pûro nuomone,<br />

pilietiðkumas – geriausias vaistas<br />

nuo ðiø problemø. Konferencijoje<br />

Ðvietimo ir mokslo ministrë<br />

R. Þakaitienë pristatë smurto prevencijos<br />

programà mokyklose, Valstybinio<br />

psichikos sveikatos centro direktorë<br />

O. Davidonienë kalbëjo apie jaunimo<br />

psichikos sveikatà, Vaikø linijos vadovas<br />

R. Povilaitis pateikë ,,Vaikø linijos”<br />

patirtá., pristatytas Europos Komisijos<br />

finansuojamas projektas CAMHEE<br />

(„Vaikø ir paaugliø psichikos sveikata<br />

Europos Sàjungoje po plëtros: efektyvios<br />

politikos ir praktikø sukûrimas”), kuriam<br />

vadovauja SAM Valstybinis psichikos<br />

sveikatos centras.<br />

Uþsienio ðaliø ekspertø vestuose<br />

seminarus nagrinëti mokslo tyrimais<br />

patvirtinto veiksmingumo patyèiø ir<br />

smurto prevencijos metodai.<br />

Konferencijà organizavo Vaiko teisiø<br />

apsaugos kontrolieriaus ástaiga, LR<br />

ÐMM, VU, paramos vaikams centras,<br />

Vaikø linija, Nacionalinis Ðvietimo Forumas,<br />

Valstybinis psichikos sveikatos<br />

centras, Globali iniciatyva psichiatrijoje,<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichologø sàjunga, Gintaro<br />

Steponavièiaus paramos fondas, <strong>Lietuvos</strong><br />

telefoniniø psichologinës pagalbos<br />

tarnybø asociacija.<br />

Konferencijà remia LR ÐMM, LR<br />

SAM, Daphne, Nordea, Norvegijos ambasada,<br />

Nyderlandø karalystës ambasada,<br />

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos<br />

centras bei EK Visuomenës<br />

sveikatos programa. Programos ágyvendinimui<br />

mokyklose pagal parengtà modelá<br />

LR Seimas numatæs skirti dideles<br />

lëðas.<br />

Parengta remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro praneðimu. www.vpsc.lt<br />

Pasaulio sveikatos organizacijos ir Trimbos instituto seminaras:<br />

Prevencija ir ankstyva intervencija<br />

skirta psichikos sutrikimams<br />

<strong>2007</strong> m. lapkrièio mën. 5-6 d. Leusdene (Nyderlandai) <strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos valdybos nariai O. Davidonienë, N.<br />

Goðtautaitë Midttun, E. Mikaliûnas ir M. Marcinkevièius dalyvavo seminare, skirtame pirminei psichikos sveikatos sutrikimø<br />

prevencijai. Ðiame seminare ávairiø Europos ðaliø specialistai (<strong>Lietuvos</strong>, Kroatijos, Rumunijos, Bulgarijos,Albanijos) dalinosi<br />

patirtimi apie tai kaip skirtingose ðalyse veikia visuomenës sveikatos ir profilaktikos programos skirtos psichikos sutrikimø<br />

prevencijai, iðklausë Trimbos Instituto (Nyderlandai) ir Pasaulio sveikatos organizacijos Psichikos sveikatos biuro ekspertø<br />

praneðimus.<br />

<strong>Lietuvos</strong> delegacija su PSO Europos regioninio biuro Psichikos sveikatos<br />

programos patarëju Dr Matt Muijen ir atsakinga uþ informacijà Tina Kiaer.<br />

O. Davidonienë, E. Mikaliûnas, N. Goðtautaitë Midttun ir M. Marcinkevièius<br />

40 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)


INFORMACIJA<br />

Naujienos ið Klaipëdos kraðto<br />

<strong>Lietuvos</strong> psichiatrø asociacijos<br />

(LPA) Klaipëdos kraðto filialas<br />

áregistruotas <strong>2007</strong> m. rugpjûèio<br />

31d. pradëjo savo veiklà. Kurá laikà<br />

Klaipëdos kraðtas gyvavo kaip<br />

atskiras juridinis asmuo, taèiau<br />

pasikeitus <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />

ástatymams bei LPA ástatams, norint<br />

tæsti veiklà kartu su LPA buvo nuspræsta<br />

áregistruoti filialà. Tai nëra<br />

nauja struktûra, tiesiog patvirtinimas,<br />

kad Klaipëdos kraðto psichiatrai<br />

toliau kartu veiks LPA sudëtyje.<br />

Filialo pirmininke iðrinkta<br />

gyd. Teresë Ramanauskienë.<br />

Vienas pirmøjø renginiø – ð.m.<br />

lapkrièio 23d. surengta konferencija<br />

„Psichikos sveikata ir<br />

saviþudybiø prevencija“, ávykusi<br />

Kretingos muziejuje. Konferencija<br />

buvo sëkminga, joje dalyvavo ne tik<br />

Klaipëdos kraðto psichiatrai, bet ir<br />

kolegos ið kitø miestø. Konferencijoje<br />

apie psichikos sutrikimø ir<br />

saviþudybiø prevencijos aktualijas<br />

kalbëjo prof. habil. dr. A.Dembinskas,<br />

apie saviþudybiø paplitimà<br />

Europoje gyd. A. Navickas ir<br />

„Didþiulæ átakà saviþudybiø maþinimui turi ir<br />

mûsø santykiai ðeimoje, palaikymas, atjauta ir<br />

supratimas“, - sakë psichiatras A. Navickas<br />

Klaipëdos kraðte gyd. T. Ramanauskienë.<br />

Aptariant saviþudybiø<br />

Lietuvoje ir pasaulyje<br />

problemà, minëta, kad saviþudybiø<br />

skaièius ðiek tiek<br />

sumaþëjo, taèiau realià padëtá<br />

ávertinti yra nepaprastai sunku,<br />

nes neþinome tikrøjø demografiniø<br />

rodikliø. Sunkumø<br />

yra ne tik vertinant gyventojø<br />

skaièiø Lietuvoje, bet ir registruojant<br />

saviþudybes. Gali<br />

bûti, kad dalis saviþudybiø yra<br />

nepripaþástamos tokiomis, ir registruojamos<br />

kaip mirtys, pavyzdþiui,<br />

paskendus, dël nelaimingø atsitikimø<br />

ir pan. Buvo ne tik konstatuota<br />

ir apsvarstyta esama padëtis,<br />

bet ir aptartos saviþudybiø prevencijos<br />

galimybës. Klaipëdos psichikos<br />

sveikatos centro vyriausiasis<br />

gydytojas gyd. A. Slatvickis pasakojo<br />

apie telefoniniø tarnybø veiklà<br />

saviþudybiø prevencijoje bei<br />

pristatë „Vilties linijos“ darbà.<br />

Klaipëdos kraðto psichiatrijoje<br />

ðiais metais nemaþai pokyèiø, su<br />

kuriais mums dar teks apsiprasti.<br />

Nuo ð.m. gruodþio<br />

pirmosios psichiatrijos<br />

ligoninë prijungta<br />

prie Klaipëdos apskrities<br />

ligoninës. Tai gali<br />

tapti paþangios integracijos<br />

á bendro profilio<br />

ligonines pradþia,<br />

be to turëtø iðkilti<br />

visai nauji psichiatrijai<br />

skirti pastatai.<br />

„Nesame saviþudþiø tauta, tik po<br />

nepriklausomybës atgavimo vis dar esame<br />

infantilûs“, - sakë profesorius A. Dembinskas<br />

Dar viena naujiena – tai, kad nuo<br />

rudens Telðiø psichikos sveikatos<br />

centras pradëjo metadono programà.<br />

Iki ðiol metadono programà<br />

vykdë tik 4 priklausomybës ligø<br />

centrai ir keletas Vilniaus m. psichikos<br />

sveikatos centrø. Ðiais metais<br />

Telðiø ir Këdainiø psichikos sveikatos<br />

centrai laimëjo UNDOK skelbtà<br />

konkursà ÞIV prevencijos projektams<br />

vykdyti.<br />

Visus kolegas sveikiname su<br />

Naujais 2008 metais, raginame<br />

aktyviai dalyvauti atskaitiniame<br />

rinkiminiame LPA suvaþiavime ir<br />

linkime aktyvumo ir sëkmës<br />

darbuose.<br />

Stefa Naujokienë<br />

LPA valdybos narë nuo<br />

Klaipëdos kraðto<br />

Teresë Ramanauskienë<br />

Klaipëdos kraðto filialo<br />

pirmininkë<br />

Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)<br />

41


CITATOS<br />

***<br />

Anot ekspertø, Lietuvoje kasmet daugëja psichikos<br />

ligomis serganèiø þmoniø. Daþniausiai tai jauni,<br />

darbingi, iðsilavinæ, kelis aukðtuosius baigæ þmonës.<br />

***<br />

Bûna atvejø, kai þmonës ligoninëje praguli po 15<br />

metø ir nebemoka net kavos iðsivirti.<br />

Henrika Varnienë projekto koordinatorë „Þmoniø,<br />

turinèiø proto ir psichikos negalià ádarbinimas“<br />

Ingos Saukienës straipsnyje, www.delfi.lt ,<br />

<strong>2007</strong> <strong>lapkritis</strong><br />

***<br />

Devyniasdeðimt procentø mûsø istorijos uþima<br />

laikai, kai grojant bûgnams mûsø protëviai periodiðkai<br />

sujungdavo savo asmeninæ dvasià su alkoholio dvasia,<br />

ar su musmiriø dvasia, ar su smilkstanèios þolës dûmø<br />

dvasia.<br />

***<br />

Dël to logiðka bûtø ne drausti alkoholá, ir ne<br />

sumenkinti já reklamuojant kartu su ðampûnais bei<br />

skutimosi peiliukais. Galbût, atvirkðèiai, já derëtø<br />

garbinti!<br />

***<br />

Alkoholio draudimas nesiûlant alternatyvos<br />

neracionalus tuo, kad kartu su vandeniu iðpila lauk ir<br />

kûdiká – þmogaus poreiká pakeisti savo sàmonës bûklæ,<br />

iðeiti uþ savæs ribø, susilieti su tuo, kas yra daugiu uþ<br />

asmená.<br />

Olegas Lapinas. Apie alkoholio reklamà<br />

www.delfi.lt<br />

***<br />

„Todël man labai patinka vieno þymaus psichiatro<br />

raginimas iðmokti gyventi tarp narkotikø, o ne be jø.<br />

Narkotikai èia vartojami plaèiàja prasme“, – teigë centro<br />

direktorius. Priklausomybæ nuo kompiuterio T. Zikaras<br />

lygina su kava.<br />

„Kartà turëjome itin ádomø atvejá. Darbdavys atvedë<br />

maþdaug 25 metø jaunuolá, kuris dël priklausomybës<br />

kompiuteriui nesusitvarkë su darbu. Vaikinas buvo<br />

tvarkingai apsirengæs, mandagus, taèiau graþiai<br />

pasisveikinæs ið karto nuþingsniavo prie mano<br />

kompiuterio ir pradëjo já glostyti. Að pats „apakæs“<br />

laukiau, kas bus toliau. Jo judesiø tikrai nebuvo galima<br />

pavadinti normaliais“, – pasakojo T. Zikaras.<br />

Inga Saukienë. Priklausomybë nuo kompiuterio:<br />

galima gydytis<br />

www.delfi.lt, <strong>2007</strong> <strong>lapkritis</strong><br />

Citatos<br />

***<br />

Azijatiðkumo poþymiu laikysime tokius dalykus :<br />

¨ Pasaulis – tai didelë stepë, jis platus, ir todël jame<br />

galima ðiukðlinti;<br />

¨ Tualetas stepëje ar tropinëje upëje yra visur, kur<br />

tu pritûpei;<br />

¨ Laikas – dalykas reliatyvus, todël vëluoti galima;<br />

¨ Svarbiausias dalykas – bendravimas, vaiðës ir<br />

kontaktai su gimine;<br />

¨ Svarbu yra ne suprasti, o tikëti.<br />

Europietiðkumo þenklai :<br />

¨ Pasaulis maþas, todël jame yra specialiø vietø<br />

ðiukðlëms;<br />

¨ Tualetas taip sudarytas, kad þmogaus iðskyros<br />

turi jame iðnykti, o ne papuoðti jo kraðtus;<br />

¨ Laikas yra svarbus dalykas, nes juo remiasi<br />

pasitikëjimas;<br />

¨ Uþ bendravimà svarbesni yra pasiekimai ir<br />

reikalø tvarkymas;<br />

¨ Svarbiau, nei tikëti, yra racionaliai màstyti.<br />

Olegas Lapinas. Mes Europa ar Azija?<br />

www.delfi.lt<br />

<strong>2007</strong> rugsëjis<br />

***<br />

Taip yra todël, kad egzistuoja neraðyta prielaida, kad<br />

„lietuviðkas “ mentalitetas – neerotinis mentalitetas.<br />

T.y., lietuviui atseit, erotika yra svetima. Taèiau bet kuris<br />

lietuviø istorikas tai paneigs. Na nebijojo lietuviø<br />

protëviai nei erotikos, nei sekso.<br />

Olegas Lapinas. Ar verta bûti patriotu?<br />

www.delfi.lt<br />

<strong>2007</strong> rugsëjis<br />

***<br />

Ketvirtadalis þmonijos kenèia nuo ávairiø psichikos<br />

sutrikimø. Patikrinkite tris savo draugus. Jeigu jie<br />

neserga, sergate jûs.<br />

***<br />

Moteris psichiatrui:<br />

– Man atrodo, kad mano vyras neiðtikimas.<br />

Pirmadieniais jis kaþkur dingsta vakarais ir gráþta<br />

spindinèiomis akimis. Kità dienà jis vël atrodo<br />

depresuotas ir taip iki pirmadienio.<br />

– Nesijaudinkite, pirmadiená jis lankosi pas mane.<br />

***<br />

Visionieriai – tai tokie, kuriems akiø nuovargá<br />

nuplovë Vision.<br />

Ið interneto<br />

42 Psichiatrijos þinios <strong>2007</strong> m. <strong>lapkritis</strong>-<strong>gruodis</strong>, <strong>Nr</strong>. 5-6 (<strong>47</strong>-<strong>48</strong>)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!