psichiatrijos zinios 2007_3c.pmd

ISSN Nr. 1648–1259 

LIETUVOS PSICHIATRØ ASOCIACIJOS specializuotas informacinis leidinys gydytojams 

2007 m. liepa-spalis, Nr. 3-4 (45-46) 

Psichiatrijos 

þinios

2 Psichiatrijos þinios 2007 m. liepa-spalis, Nr. 3-4 (45-46)

Turinys 

Redaktorë Nijolë Goðtautaitë 

Prabëgo vasara, á pabaigà ir ruduo. Rugsëjo 

10 d. paminëjome Pasaulinæ saviþudybiø 

prevencijos dienà. Pagal tai, kaip ji paminëta, 

matyti, kad Lietuvoje saviþudybiø 

problema – paèiø saviþudþiø ir nevalstybiniø 

organizacijø reikalas. Ðiais metais 

konferencijà ðia tema surengë tik Lietuvos psichiatrø asociacija. O 

ðtai ið valstybës akiraèio saviþudybiø problema pasitraukë. 

Saviþudybes nukonkuravo kitos þiniasklaidoje ,,patraukliau“ 

atrodanèios problemos, kaip antai: ,,Karas keliuose“. Gali bûti, 

kad ir pinigai baigësi. O gal apsiþiûrëta, kad jeigu nieko nedarysi, 

problemiðki þmonës tyliai iðsiþudys, ir ... saviþudybiø pradës 

maþëti. 

Áprastinë buvo ir Alzheimerio ligos diena – rugsëjo 21-oji. Ðià 

datà atspindi Axuros reklama þurnale. Proginë. 

Tada kur buvus kur nebuvus atëjo Pasaulio psichikos sveikatos 

diena. Paminëta ji ávairiau ir ádomiau. Tiesa, ðios dienos tema, 

kaip ávairiø kultûrø ávairovë, neatsispindëjo, bet buvo sudaryta 

progø pasikultûrinti. Buvo ir paroda, ypaè reikðminga psichikos 

ligos keliamos stigmos ir diskriminacijos tema – vëlgi surengta 

nevalstybiniø organizacijø. Ði konferencija itin plaèiai nuðviesta ir 

neprofesinëje spaudoje. 

Ðákart nemaþai informacijos apie Lietuvos psichiatrø asociacijos 

veiklà. Svarbus pasiekimas yra paskelbtas kreipimasis á jo Ekscelencijà 

Prezidentà V. Adamkø, ne tik parodantis, kad Lietuvos 

psichiatrø asociacija remia alkoholio reklamos draudimà, bet ir 

atsiribojantis nuo tø gydytojø, kurie, mëgindami prisidengti 

psichikos sveikatos specialistais, spaudoje gina alkoholiu prekiaujanèiø 

verslininkø interesus. Dþiaugiamës, kad pavyko taip 

operatyviai ir sklandþiai parengti ðá pareiðkimà LPA valdyboje. 

Daugumai pritarus, atviras laiðkas buvo iðsiustas LR Prezidentui, 

Seimo Sveikatos reikalø komiteto pirmininkui, sveikatos ministrui, 

paskelbtas BNS ir spausdinamas „Psichiatrijos þiniose“. 

Etikos sumetimais prof. A. Dembinskas paprieðtaravo siûlymui 

paskelbti kreipimàsi „Lietuvos ryte“, todël ðio sumanymo atsisakyta. 

Kovojant su beveik neribojamu ávairiø kvaiðalø brukimu 

visuomenei, ir ypaè jaunimui, mums prireiks ieðkoti bendraminèiø 

REDAKCIJOS ÞODIS 4 

AKTUALIJOS 5-13, 42-46 

• Psichikos sveikatos diena 2007 

• Kaimyninëje Latvijoje psichikos 

sveikatos sistemos reforma tik 

prasideda 

• Kaip áveikti plagiatà moksle 

• Ar rezidentams pagaliau bus rasta 

derama vieta sistemoje? 

Psichoterapija 14-18 

• Rûbai á sveikatà 

• Transkultûriniai ðiuolaikinës 

psichoanalizës mainai 

• Ðokio terapija 

Priklausomybës ligø 

psichiatrija 19-21 

• Tëvø átraukimui á prevencijà – 

pagrindinis dëmesys ir lëðos 

• Narkotikø vartotojams áspëjimas 

apie pavojø 

• Tabore naujos pajëgos 

NUOMONËS 24-25 

• Apie tyrimus, anketas 

ir bendradarbiavimà 

Apie mus ne be mûsø 26-27 

• Projekto „Rûbai á sveikatà“ 

dalyviø áspûdþiai 

Renginiai 28 

• Meno terapija medicinoje 

Ið Lietuvos psichiatrijos 

istorijos 30-33 

• Lietuvos psichiatrijos grandai ið 

Ðvëkðnos 

Teismo psichiatrija 34-36 

• Teisiniai saviþudybës aspektai 

Teisë ir psichiatrija 37-39 

• Pasaulinë saviþudybiø 

prevencijos diena – rugsëjo 10-oji 

• Komentarai dël Estijos ástatymø 

svarbûs ir Lietuvai 

Sveikatos psichologija 40-41 

• Sveikatos psichologija Lietuvoje 

Apie mus ne be mûsø 48-49 

• Konferencija „Mes tokie patys 

þmonës“ 

Psichiatrijos þinios 2007 m. liepa-spalis, Nr. 3-4 (45-46) 3

REDAKCIJOS ÞODIS 

ir vienyti paþangias Lietuvos jëgas – ðiame numeryje pateikiame 

þinomo advokato, þmogaus teisiø gynëjo, mintis apie alkoholio 

reklamà. 

Ðiame numeryje gausu informacijos apie aktyvëjantá bendradarbiavimà 

su Sveikatos apsaugos ministerija. SAM iðties operatyviau 

reaguoja á pastabas ar skundus, ypaè pareikðtas vieðai, spaudoje. 

Ðtai netrukus po to, kai buvo paskelbta, abejotina galimybiø 

studija pranyko ið SAM tinklalapio, buvo pradëtas jos kokybës 

tyrimas. Tiesa, tyrimo rezultatai nuvylë visus – paaiðkëjo, kad 

niekiniu nepriklausomø ekspertø paskelbtas tyrimas SAM tenkina 

ir kad jis bus naudojamas kaip informacijos ðaltinis. 

Skelbiame ir vasarà ávykusio LPA posëdþio, pasitarimo protokolà, 

su SAM pasiraðytà sutartá. Panaðu, kad LPA imasi aktyvesnio 

vaidmens rengiant ir tvirtinant naujas gydymo metodikas. Rasite 

informacijos apie tobulinimosi kursus, tikimës, atkreipsite dëmesá á 

darbo pasiûlymà CMEK. 

Ðákart ypaè gausu straipsniø, ðiek tiek tolimesniø nuo psichiatrijos 

(o gal tiesiog siaurai suprantamos psichiatrijos psichofarmakologijos): 

teisës klausimai, itin aktyviai Prezidento iðkelta plagiato 

problema ir pasiûlymai, kaip jà áveikti, nemaþai vietos skirta teisës 

klausimams, skelbiama þiniasklaidos prieþiûros institucijos 

ataskaita dël nepilnameèiø. Tikimës, kad mûsø mëginimas atskleisti 

psichiatrijos temø ávairovæ ir ávairiapuses jos sàsajas su kitomis 

gyvenimo ir mokslo sritimis pavyko. 

Ir iki kito numerio. 

Psichiatrijos þinios 

Lietuvos psichiatrø asociacijos 

specializuotas informacinis leidinys 

gydytojams 

Mokslo straipsniai ðiame leidinyje 

recenzuojami 

Vyr. redaktorë 

Nijolë Goðtautaitë Midttun 

Redakcinë kolegija 

prof.habil.dr. Algirdas Dembinskas 

doc. Emilis Subata 

doc. Eugenijus Laurinaitis 

doc. Dainius Pûras 

dr. Gintautas Daubaras 

gyd. Valdonë Matonienë 

gyd. Onutë Davidonienë 

gyd. Alvydas Navickas 

gyd. Danguolë Survilaitë 

gyd. Eugenijus Mikaliûnas 

gyd. Stefa Naujokienë 

Projektø koordinatorë 

Laura Blinstrubaitë 

Kalbos redaktorë 

Regina Dobelienë 

Dizaineris 

Donaldas Andziulis 

Maketuotoja 

Birutë Vilutienë 

Leidëjai: 

VðÁ „Psichikos sveikatos iniciatyva“ 

Lietuvos psichiatrø asociacija 

Sumaketavo ir iðleido 

UAB „Ex Arte“ 

Redakcijos adresas: 

Vasaros 5, LT-10309 Vilnius 

nigomi@hotmail.com 

Tiraþas 1000 egz. 

Ðiame leidinyje pateikiama informacija 

skiriama tik gydytojams. 

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa 

su straipsniø autoriø nuomone. 

Leidëjai uþ reklamos turiná ir kalbà 

neatsako. 

Uþ pateikiamos informacijos tikslumà 

atsakingi straipsniø autoriai. 

Dël prenumeratos kreiptis á: 

Regina Paliukaitienë, 

reginapal@gmail.com 

Tel.: 8 655 33231 

Virðelyje – Rimanto Èekanavièiaus pieðinys 

„Gyvybës medis“. 2006, Aknysta. 

© Nijolë Goðtautaitë, 2007 

© Lietuvos psichiatrø asociacija, 2007 

Psichiatrijos þinios 

2007 m. liepa-spalis, Nr. 3-4 (45-46) 


AKTUALIJOS 

Psichikos sveikatos 

diena 2007 

Psichikos sveikatos dienos 

spalio 10 d. minëjimas 

Lietuvoje jau minimas ilgiau 

ne deðimtmetá. Ðámet buvo 

gausu renginiø: vyko 

Valstybinio psichikos 

sveikatos centro susitikimas 

su þiniasklaida, atidaryta 

psichikos liga serganèiøjø 

kûrybos paroda „Seni geri 

paveikslai...“ bei itin 

reikðminga konferencija 

skirta kovai su stigma ir 

diskriminacija dël psichikos 

ligos. 

2007 m. Pasaulio psichikos 

sveikatos diena buvo skirta 

pagarbai kultûriniams 

skirtumams. 

Serganèiam þmogui kultûriniai ir etniniai 

ásitikinimai tampa svarbesni nei 

tuomet, kai jis sveikas. Liga sukelia stresà, 

kuris þmones paskatina gráþti prie to 

kas patogu, gerai þinoma, sava. 

Slaugos pagrindai „Transkultûrinë 

sveikatos prieþiûra“ 

Pasaulio psichikos sveikatos dienà 

pradëjo ðvæsti 1992 m. Pasaulio psichikos 

sveikatos federacija. Ði organizacija 

ásikûrë 1948 m., po praûþusio II pasaulinio 

karo. Tuomet siekta kurti pasaulio 

bendruomenæ remiantis „pagarba individualiems 

ir kultûros skirtumams“ 

Psichikos sveikatos apibrëþtis tuomet 

buvo „sugebëjimas gyventi kartu su kitais 

viename pasaulyje“. 2007 m. prabëgus 

beveik 50-èiai metø ði tema kaip 

niekad aktuali. Ir Lietuvai tenka ir dar 

teks susidurti su kitø kultûrø þmonëmis, 

migrantais, pabëgëliais, socialinëmis 

maþumomis. Tokie yra globalizacijos iððûkiai. 

Lietuviai taip pat migruoja ir savo 

kailiu patiria pagarbà kitoms kultûroms 

arba ðio reiðkinio stokà. Lietuvoje 

ði tema pasitraukë ðiek tiek á antrà planà. 

Galima tik teigti, kad buvo atkreiptas 

dëmesys á galbût kitokià psichikos 

liga serganèiojo þmogaus pasaulëjautà, 

atsispindinèià ir kultûriniuose reiðkiniuose. 

Psichikos sutrikimø patyrusiø 

asmenø dailës paroda – 

visuomenës ir specialistø 

vertinimui 

„Þmonijos iðsigelbëjimas – kûrybiðkai 

neprisitaikiusiøjø rankose“. Tokiais 

Martino Liuterio Kingo (jaun.) þodþiais 

spalio 10 d., psichikos pacientus vienijanti 

visuomeninë organizacija Klubas 

„13 ir Ko“ atidarë savo nariø paveikslø 

parodà „Seni geri paveikslai…“. Tai jau 

aðtuntoji Klubo nariø darbø paroda, rengiama 

bendradarbiaujant su Lietuvos 

medicinos biblioteka. Paroda skirta Pasaulinei 

psichikos sveikatos dienai. „Meno 

terapija – pasaulyje seniai þinomas 

vienas efektyviausiø pacientø reabilita- 

Parodos „Seni geri paveikslai“ atidarymas. 


AKTUALIJOS 

cijos bei socialinës integracijos bûdø“, – 

teigë Klubo „13 ir Ko“ vadovë bei pirmosios 

dailës studijos Respublikinës 

Vilniaus psichiatrijos ligoninëje ákûrëja 

psichiatrë Danguolë Survilaitë. 

Parodoje „Seni geri paveikslai…“ 

eksponuojami paveikslai ið Klubo „13 ir 

Ko“ „aukso fondo“. „Ðie paveikslai Klubo 

nariams yra labai brangûs, jie turi iðliekamàjà 

vertæ. Ðá kartà didelá dëmesá 

kreipëme á paveikslø eksponavimo estetikà. 

Medicinos biblioteka, kurioje 

skaito medikai nuo studentø iki profesoriø 

– labai tinkama vieta ðiai parodai. 

„Bûtent dël to Pasaulinës psichikos sveikatos 

dienos proga jau ne pirmus metus 

Klubo nariø parodas rengiame ðioje vietoje“,– 

sakë Klubo „13 ir Ko“ vadovë 

Danguolë Survilaitë. „Labai tikimës, kad 

Medicinos bibliotekoje paþiûrëti pacientø 

darbø ateis ne tik èia nuolat besilankantys 

medicinos studentai ir gydytojai, 

bet ir visi, besidomintys daile, menu, o 

taip pat ir psichikos ligø bei meno sàsajomis“. 

Klubo narys Sergëjus, kurio eksponuojami 

net penki prieð trejus metus sukurti 

darbai „Þuvys“, sako, kad anksèiau 

jis turëjæs net kelias profesijas, taèiau 

niekas apie já neþinojo, ir tik susirgæs bei 

pradëjæs pieðti, tapo populiarus, buvo pakviestas 

eksponuoti savo darbus uþsienyje 

– Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje. 

Sergëjaus darbai buvo spausdinami ávairiø 

parodø kataloguose, kalendoriuose, 

atvirukuose. „Gal pieðdamas að þmonijos 

ir neiðgelbëju, bet pasijuntu tikrai 

sveikesnis, geresnës nuotaikos, uþmirðtu 

apie savo rûpesèius ir problemas,“ – 

sako Sergëjus. Parodos rëmëjas – farmacijos 

kompanija „AstraZeneca“. 

Spaudos konferencija 

skirta pasaulio psichikos 

sveikatos dienai 

Spalio 9 d.BNS spaudos konferencijø 

salëje Valstybinis psichikos sveikatos 

centras (VPSC) surengë spaudos konferencijà, 

skirtà Pasaulinei psichikos 

sveikatos dienai. 

Spaudos konferencijoje dalyvavo Pasaulio 

sveikatos organizacijos atstovas 

Lietuvai doc. med. dr. Robertas Petkevièius, 

VPSC direktorë O. Davidonienë, 

tarptautinio projekto „Vaikø ir paaugliø 

psichikos sveikata Europos Sàjungoje 

po plëtros: efektyvios politikos 

ir praktikø sukûrimas“ (toliau – 

CAMHEE ) koordinatorë J. Sajevièienë. 

Spaudos konferencijoje buvo pristatyti 

PSO ekspertø delegacijos Lietuvoje 

iðvados ir siûlymai bei tarptautinis projektas 

CAMHEE. 

Pasaulio sveikatos organizacijos 

(PSO) ekspertai paþymi, kad psichikos 

sveikatos prieþiûros sistema Lietuvoje 

veikia efektyviai, taèiau nurodo, kad reikia 

daugiau dëmesio skirti sutrikimø 

profilaktikai. Geguþës mënesá Lietuvoje 

vieðëjæ PSO atstovai ávertino ðalies 

psichikos sveikatos vystymàsi, iðskyrë 

problemas, su kuriomis susiduriama, pateikë 

rekomendacijas. Savo pastabas 

O.Davidonienë, R.Petkevièius, J.Sajevièienë spaudos konferencijoje. 

ekspertai apibendrino Lietuvai pateiktoje 

ataskaitoje. 

VPSC direktorë Onos Davidonienë 

tvirtina, kad PSO atstovø nuomone Lietuvos 

psichikos sveikatos politika: „turi 

potencialo tapti pavyzdiniu modeliu kitoms 

Rytø ir Vidurio Europos ðalims“. 

„Be abejo, ekspertai iðskyrë ir tam tikrus 

neigiamus dalykus, taèiau svarbu, 

kad mes ir patys panaðiai matome problemas 

ir apie jas galvojame“, – spaudos 

konferencijoje teigë O. Davidonienë. 

PSO ekspertai atkreipë dëmesá, jog 

Lietuvoje dar reikia stiprinti, modernizuoti 

stacionarios psichiatrijos pagalbos 

bazes, plësti psichiatrijos stacionarios 

pagalbos paslaugas bendrojo profilio ligoninëse 

ir ypaè sustiprinti ðeimos gydytojo 

teikiamas psichikos sveikatos 

prieþiûros paslaugas. Anot direktorës, 

PSO ekspertai teigiamai ávertino pastangas 

sumaþinti saviþudybiø skaièiø. 

Buvo aptartos ir psichologinës pagalbos 

mokyklose stoka. O. Davidonienë 

pripaþino, jog psichiniø problemø turintys 

jaunuoliams galimybës gauti psichologinæ 

pagalbà yra ribotos. 

„Mokyklose yra psichologø etatai. 

Kitas momentas – yra psichikos sveikatos 

centai kiekvienoje savivaldybë. 

Taèiau psichologø trûksta. Be to, dabar 

jie atlieka dirba diagnostiná ekspertiná 

darbà, o ne tiesiogiai dirbasu vaiku. 

Egzistuoja parengtø psichologø trûkumas. 

Reikia pripaþinti, jog pagalbà 

gauti galima, taèiau psichologø krûviai 

dideli ir jø nepakanka“, – kalbëjo 

O. Davidonienë. 


AKTUALIJOS 

Kaimyninëje Latvijoje 

psichikos sveikatos sistemos 

reforma tik prasideda 

Pokalbis su Vilniaus m. psichikos sveikatos centro direktoriumi 

Martynu Marcinkevièiumi. Kalbëjosi Nijolë Goðtautaitë Midttun 

Ryðiai su kaimynais nëra patys stipriausi, 

tad kam kilo mintis susipaþinti 

su Latvijos psichiatrijos ástaigomis? 

Sumanymas nëra naujas. Jau senokai 

neformali iniciatyvinë psichiatrijos ligoniniø 

vadovø grupë, o ir Lietuvos psichiatrø 

asociacija, svarstë galimybæ uþmegzti 

glaudesnius ryðius su kitø Baltijos 

ðaliø ástaigomis ir organizacijomis. 

Iki ðiol vis neatsirasdavo laiko, na, o ðià 

vasarà, matyt „prinokom“ bendravimui. 

Stacionariø ástaigø vadovams buvo 

ypaè ádomu, kuria kryptimi vystosi kaimyninës 

ðalies ligoninës, tad pirmiausia 

pasikvietëme grupæ Latvijos psichiatrijos 

ástaigø ir Rygos universitetinës klinikos 

atstovø. Latvijos delegacija ðiø 

metø vasaros pradþioje apsilankë Vilniuje 

ir Ðiauliuose. 

Koká áspûdá jiems paliko vieðnagë? 

Latvijos psichiatrijos ástaigø vadovai 

Diskusija Vasaros ligoninëje. 

sakë esantys nustebinti Lietuvos paþangos. 

Vilniuje jie apþiûrëjo Vasaros ligoninæ 

(tikimës, kad nerukus ðis pavadinimas 

taps oficialiu, nors kol kas dar esame 

Vilniaus m. psichikos sveikatos centras) 

ir Antakalnio PSPC Psichikos sveikatos 

centrà, Ðiauliuose – psichiatrijos 

ligoninæ ir psichikos sveikatos centrà. 

Latvius domino psichiatrijos ligoninëse 

vykdomi projektai ir bendradarbiavimo 

galimybës. Akivaizdu, kad áspûdis 

buvo palankus, nes jie ilgai nelaukæ pasikvietë 

mus atsakomojo dviejø dienø vizito. 

Sveèius ið Latvijos Valstybiniame psichikos sveikatos centre priima gyd. O. Davidonienë. 


AKTUALIJOS 

Koks bûtø bendras áspûdis apie Latvijos 

psichikos sveikatos sistemà? 

Na, Lietuva ir Latvija ypaè panaðios 

kai kuriais blogos psichikos sveikatos 

rodikliais – Latvijoje taip pat aukðti saviþudybiø, 

priklausomybiø, alkoholizmo 

rodikliai. Reikia pripaþinti, kad Latvijos 

psichikos sveikatos reforma tik 

dabar prasideda, iki ðiol dominuoja ligoninës. 

Palyginti su Latvija, reforma 

Lietuvoje yra pasistûmëjusi gerokai arèiau 

ðiuolaikiniø Vakarø Europos ðalyse 

vyraujanèiø psichikos sveikatos sistemø. 

Kita vertus, nustebino kaimynø investicijø 

lygis. Keletà pastarøjø metø Latvijos 

valdþia tikslingai skiria didþiules 

valstybës (!) lëðas psichiatrijos stacionarams 

atnaujinti. Pabrëþtina ir tai, kad 

lëðø kosmetiniams remontams neðvaistoma, 

stengiamasi arba ið pagrindø rekonstruoti 

senàsias psichiatrijos ástaigas, 

arba statyti naujas, kad visos jos atitiktø 

ðiuolaikinëms ligoninëms keliamus reikalavimus. 

Pastatai, jø áranga mums paliko 

iðties didþiulá áspûdá. 

Kà spëjote pamatyti per tas kelias vizito 

dienas? 

Lietuvos delegacija lankësi Rygos psichiatrijos 

ligoninëje ir dienos stacionare 

bei Liepojos ligoninëje ir poliklinikoje. 

Pradþioje Valstybinës psichikos sveikatos 

agentûros (latviðkas Valstybinio psichikos 

sveikatos centro atitikmuo) vadovas Maris 

Taubë mus supaþindino su Latvijos psichiatrijos 

sistema ir rodikliais. Pasirodo, 

Latvijos psichikos sveikatos sistema labai 

panaði á Lietuvos, tik prieð gerà deðimtmetá. 

Iki ðiol Latvijoje praktiðkai visos psichiatrijos 

paslaugos yra teikiamos psichiatrijos 

stacionaruose, ambulatoriniø paslaugø 

dar tik uþuomazgos, ðios paslaugos irgi 

dar tik pradedamos finansuoti. Ambulatorinës 

paslaugos taip pat menkai panaðios 

á teikiamas Lietuvoje – ir stacionarias, 

ir ambulatorines paslaugas beveik iðimtinai 

teikia tik psichiatrai, komandinio darbo 

beveik nëra, nes nëra ir paèiø komandø. 

Latvijoje psichiatrijos lovø beveik pusantro 

karto daugiau nei Lietuvoje (Latvijoje 

apie 13/10 tûkst. gyv., tuo tarpu Lietuvoje 

– kiek daugiau nei 8/10 tûkst. gyv.), 

taip pat þymiai ilgesnë vidutinë stacionarizavimo 

trukmë – apie 60 dienø (Lietuvoje 

vidurkis nesiekia ir 30 ). Svarbu paminëti, 

kad Latvijoje esama didþiuliø regioniniø 

skirtumø – ðtai Rygoje stacionarizavimo 

trukmë ir daugelis kitø rodikliø 

panaðûs á Lietuvos, tuo tarpu atokesniuose 

regionuose ji gali bûti net kelis kartus 

ilgesnë. 

Kur Latvijos vyriausybë nukreipia investicijas? 

Kitaip nei Lietuva, Latvija daug investuoja 

á stacionarinæ grandá, kol kas daugiausiai 

á pastatus ir árangà. Vien ðiuolaikiðkos 

Rygos psichiatrijos ligoninës statybai 

planuojama skirti apie du ðimtus milijonø 

litø valstybës lëðø. Deðimtys milijonø 

latø investuojama á ligoniniø Daugpilyje 

ir kituose regionuose rekonstrukcijà 

ir statybà. Stengiamasi, kad stacionaro 

grandis atitiktø ðiuolaikines psichikos sveikatos 

koncepcijas. 

Kokias ligonines teko aplankyti Latvijoje? 

http://www.gvva.gov.lv/en_parmums.htm 

Latvijos Valstybinës psichikos sveikatos agentûros gydytojø kolektyvas. 


AKTUALIJOS 

Lankëmës Rygos psichiatrijos ligoninëje, 

kuri ákurta prieð du ðimtmeèius, visai 

greta jûros, ir uþima aðtuoniø hektarø 

plotà. Rygos ligoninë pasiþymi ir ilga 

istorija, ir pastatø ávairove. Ðioje ligoninëje 

yra 550 vietø, o kitame Rygos rajone 

dar yra jai priklausantis 100 vietø 

priklausomybiø (narkologijos) skyrius. 

Atkreipëme dëmesá á tai, kad Latvijoje, 

ne taip kaip Lietuvoje, nuo priklausomybiø 

gydomi visi, o ne tik motyvuoti 

pacientai. Ðiame skyriuje gydomi visi 

priklausomybe sergantys pacientai, nesvarbu, 

kokia bûtø jø bûklë – alkoholinës 

psichozës taip pat gydomos ten, o 

ne psichiatrijos ligoninëse. 

Rygos ligoninë turi kelis miestà aptarnaujanèius 

ambulatorijos filialus ir 

20 vietø dienos stacionarà. 

Ðioje ligoninëje nustebino tai, kad skyriai 

sudaryti iðimtinai pagal teritoriná 

principà, neskirstant pacientø pagal diagnozes, 

bûklës sunkumà. Ten kartu gydomi 

ir pirminiai, ir lëtinës bûklës pacientai, 

gydoma ðizofrenija ir afektiniai 

sutrikimai, ûminës psichozës ir krizës. 

Ambulatorinë grandis mûsø poþiûriu 

itin skurdi – apie pusæ milijono gyventojø 

aptarnaujanèiame filiale dirba 

aðtuoni psichiatrai ir vienas psichologas. 

Nëra mums jau áprastomis tapusiø 

komandø, nëra paslaugø ávairovës, 

nëra në vieno socialinio darbuotojo. 

Socialiniø darbuotojø gydymo ástaigose 

apskritai sunku rasti, jie daþniau dirba 

savivaldybëse. 

Minëjote, kad dienos stacionaras 

Latvijoje dar palyginti nauja paslauga. 

Visai Rygai aptarnauti skirtas 20 vietø 

stacionaras – viena pirmøjø tokio 

tipo paslaugø ástaigø – kol kas tikrai 

nepajëgia aptarnauti visø, kuriems reikia 

ðiø paslaugø. Pagal teikiamø paslaugø 

tipà ði ástaiga panaðesnë á Lietuvos 

dienos ir uþimtumo centrà nei á 

áprastà dienos stacionarà. Latviai planuoja 

ir ðiø paslaugø plëtrà: ðiuo metu 

paslaugø kokybë atsilieka nuo Lietuvos, 

bet investicijomis á aplinkà ir pastatus 

latviai gerokai mus lenkia. 

Ar skiriasi psichiatriniø vaistø prieinamumas? 

Dël laiko stokos iðsamiai neteko susipaþinti 

su jø vaistø skyrimo ir kompensavimo 

sistema, taèiau latviø kolegos 

tvirtina, kad jiems prieinami visi patys 

moderniausi psichotropiniai vaistai, nekyla 

ir vaistø kompensavimo problemø. 

Minëjote, kad yra didþiuliai regioniniai 

skirtumai, tad koká áspûdá paliko 

Liepojos ligoninë? 

Liepojos ligoninë ásikûrusi puikioje 

vietoje – ten, kur baigiasi ligoninës 

teritorija, prasideda kopos. Ðioje ligoninëje 

kur kas stipresnë ir ambulatorinë 

grandis, daugiau ir dienos stacionaro 

vietø. Paþangu ir tai, kad, kaip ir 

Lietuvoje, skyriai sudaryti ne tik pagal 

teritoriná principà, bet ir pagal ligos 

pobûdá ir sunkumà. Kitkas panaðu 

á Rygos ligoninæ. Tam, kad galima 

bûtø susidaryti nuomonæ apie regioninius 

skirtumus ne vien pagal rodiklius, 

matyt, reikëtø kur kas ilgesnio ir 

nuodugnesnio vizito. 

Lietuvos ir Latvijos panaðumø... 

...yra nepaprastai daug. Net ir politiniø 

sprendimø kultûros. Kaip ir Lietuvoje, 

taip ir Latvijoje pasitaiko neátikëtinø 

(specialistø poþiûriu) „saliamoniðkø“ 

reformø. Ðtai Liepojoje psichiatrijos 

ligoninë buvo sujungta su onkologijos 

ligonine, nes buvo nutarta, kad tame 

regione dviejø specializuotø ligoniniø 

per daug. Panaðu ir tai, kad ypaè 

trûksta gydytojø specialistø regionuose, 

kad nedidelis parengiamø rezidentø 

skaièius (vos 10) netenkina poreikio, 

kad nemaþa specialistø migracija. Panaði 

ir finansinë lovadieniø raiðka – Latvijoje, 

kaip ir pas mus, lovadienis sudaro 

apytiksliai ðimtà litø, tik ten mokama 

ne uþ atvejá, o uþ lovadienius, vëliau 

maþinant ákainá. Latvijos kolegos 

tvirtina, kad panaðûs ir gydytojø atlyginimai 

– pora tûkstanèiø litø. 

Ar tokie vizitai nebus vienkartiniai, 

ar ketinate bendradarbiauti ir ateityje? 

Taip. Vieðnagës buvo iðties naudingos 

abiem ðalims, tad susitikimus planuojame 

ir ateityje. Susitarta, kad vël 

pasimatysime pavasará Lietuvoje. Taèiau 

atskirø Latvijos ir Lietuvos ligoniniø 

bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi 

aktyvus ir tarp ðiø oficialiø susitikimø. 

Ðtai neseniai Vasaros ligoninëje 

lankësi vidurinës grandies personalo 

delegacija ið Daugpilio ligoninës, 

preliminariai suplanuota ir daugiau panaðaus 

pobûdþio abipusiø vizitø. 

Sveikatos apsaugos ministrui 

Rimvydui Turèinskui 

2007-07-04 Nr. S- 

Dël 

diagnostikos 

ir gydymo 

metodikø 

Lietuvos psichiatrø asociacija (LPA) 

vienija visø specializacijø gydytojus psichiatrus 

bei kitus specialistus besirûpinanèius 

psichikos sveikata. LPA yra pagrindinë 

Lietuvos Respublikoje psichikos 

sveikatos srityje veikianti profesinë 

gydytojø organizacija, pajëgi uþtikrinti 

kokybiðkø ir moksliðkai pagrástø metodikø 

psichikos sveikatos sistemai kûrimà 

ir ádiegimà. LPA ne tik bendradarbiauja 

su visuomeninëmis organizacijomis 

ir valstybës institucijomis, bet ir yra 

ilgalaikë Sveikatos apsaugos ministerijos 

partnerë. 

Atsiþvelgiant á SAM ministro 2006 m. 

geguþës 17 d. ásakymà Nr.V-395 „Dël 

diagnostikos ir gydymo metodikø rengimo 

ir jø taikymo prieþiûros tvarkos apraðo 

patvirtinimo“, LPA valdyba informuoja, 

kad 2007-06-27 LPA valdybos 

posëdyje Nr. 10 nuspræsta, kad LPA uþsiims 

diagnostikos ir gydymo metodikø 

psichikos sveikatai rengimu, ávertindama 

esamus klinikinius árodymus bei 

siekdama konsensuso tarp psichikos 

sveikatos specialistø. 

LPA valdyba planuoja parengti diagnostikos 

ir gydymo metodikø rengimo 

proceso reglamentà, kuriame bus numatyta 

kaip á metodikø rengimà átraukti 

ávairius specialistus, organizuoti darbo 

grupiø veiklà bei bendradarbiauti su universitetinëmis 

klinikomis. 

Kreipiamës á SAM praðydami, kad á 

visas SAM organizuojamas darbo grupes 

rengianèias, svarstanèias ir priimanèias 

diagnostikos ir gydymo metodikas 

susijusias su psichiatrija ir psichikos 

sveikata bûtø átraukiamas ir LPA deleguotas 

atstovas. 

Prezidentas 

Algirdas Dembinskas 


AKTUALIJOS 

2007-09-17 Nr. 3D-85, Vilnius 

Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. birþelio 14 d. 

organizuotos apskritojo stalo diskusijos akademinio sàþiningumo link: 

Kaip áveikti plagiatà moksle. 

Apibendrinimas ir siûlymai 

Plagiatas yra ávairiø rûðiø (tekstø, 

vaizdinës medþiagos) intelektinës vagystës, 

tyrimø duomenø sàmoningas 

pasisavinimas bei mokslinio darbo simuliacija 

ir falsifikacija. 

Plagiato reiðkinys ir 

jo nulemtos problemos 

Lietuvoje plagiatas yra giliai ásiðaknijusi 

problema, kurios mastas auga ir apima 

visas mokslo sritis bei institucijas; 

apima visas tyrimø ir studijø pakopas 

(mokslininkus, doktorantus, studentus). 

Akademinë bendruomenë tik dalinai 

plagiatà pripaþásta kaip problemà; akademinë 

bendruomenë ir administracija 

menkai kontroliuoja galimas plagijavimo 

praktikas; 

Esamas plagiavimo reiðkinys esmingai 

maþina mokslo sistemos veiklos rezultatyvumà, 

neigiamai veikia akademiniø 

bendruomeniø psichologiná klimatà, 

kelia grësmæ Lietuvos mokslo ir studijø 

tarptautinei integracijai; 

Plagijavimas moksle trukdo ágyvendinti 

aukðtojo mokslo ugdomàjà funkcijà, 

pakerta visuomenës pasitikëjimà 

sistema ir mokslininkø autoritetu; 

Dël plagijavimo neracionaliai naudojamas 

visuomenës turtas, nes biudþeto 

lëðomis tiesiogiai finansuojamas vagystës 

ar falsifikavimo keliu pasiektas rezultatas 

(lëðos uþ mokslinæ produkcijà, 

valstybinës premijos); 

Plagijavimas daro þàlà valstybei, kenkia 

valstybës autoritetui, nes valstybës 

autoritetu patvirtinama vagystës ar falsifikavimo 

keliu ágyta akademinë pozicija, 

diplomas, laipsnis, vardas. 

Plagiato buvimo prielaidos 

Akademinë bendruomenë pakanti 

plagiatui, tik studentø atþvilgiu nedideliu 

mastu kai kur taikomos plagiato prevencijos 

priemonës; 

Stokojama þiniø apie tai, kas yra plagiatas; 

nëra sutarta, kas tiksliai laikoma 

plagiatu; 

Plagiato radimàsi skatina esama 

praktika mokslo veiklos rezultatus vertinti 

labiau pagal kiekybës, o ne pagal 

kokybës kriterijus. 

Problemos, kurias 

bûtina spræsti 

Apibrëþti plagiatà ir nustatyti jo ribas: 

galimø pateikti nesavø idëjø, citatø 

apimtá; perimtos idëjos pateikimo 

kita forma, kitais þodþiais leistinà mastà; 

kriterijus nustatant idëjø ir tyrimø 

duomenø priklausomybæ; 

Nustatyti, koká vaidmená kovojant su 

plagiatu turi vaidinti valstybë, koká 

mokslo institucijos, kas reguliuojama 

teisinëmis priemonëmis, o kas turëtø 

kilti ið akademinës bendruomenës savireguliacijos; 

Didinti nepakantumà plagiatui ðvietimo 

ir mokslo ástaigø viduje, istoriðkai 

ir kultûriðkai susiformavusias 

mokslinës veiklos tradicijas ir ypatumus 

keisti didesnio mokslinio sàþiningumo 

link; 

Plësti ðvietimo priemones, supaþindinanèias 

su plagiavimo reiðkiniu ir atsakomybe 

uþ plagiatà, plaèiomis ðvietimo 

priemonëms apie intelektinæ nuosavybæ, 

autoriø teises kelti visuomenës 

kultûros ir sàþiningumo lygá. 

Bendros priemonës 

Ðviesti visuomenæ-skleisti þinias 

apie plagiatà, formuoti tam tikrà visuomenës 

nariø sàmonæ; 

Praktikuoti plagiato prevencijos 

priemones, aktyviai reaguoti á padarytus 

paþeidimus; 

Kuo labiau vieðinti paaiðkëjusius 

plagijavimo atvejus; 

Taikyti teisinæ atsakomybæ. 

Priemonës universitetams 

ir mokslo ástaigoms 

Kurti nepakantumo atmosferà bet kokio 

pavidalo plagiatui visuose universitetiniø 

studijø lygmenyse ir mokslo 

darbuose(studentø darbuose, dëstytojø 

rengiamoje studijø medþiagoje, metodinëje 

literatûroje, mokslo darbuose, 

vadovëliuose),atvirai ir vieðai apie tai 

kalbëti; 

Vidiniuose universitetø dokumentuose 

numatyti konkreèius veiksmus, ápareigojanèius 

kontroliuoti autoriaus teisiø 

gerbimà. Pavyzdþiui, aukðtøjø mokyklø 

etikos kodeksuose aiðkiai apibrëþti 

plagiavimo reiðkiná, ir plagiavimo 

pasekmes; 

Taikyti grieþtas sankcijas uþ mokslo 

institucijos ar aukðtosios mokyklos nustatytø 

etikos kodeksø paþeidimus. Visuotiniai 

ádiegti studentø asmeninio pasiþadëjimo 

neplagijuoti formas prieð ginant 

baigiamuosius darbus; 

Kuo plaèiau diegti naujas elektronines 

plagijavimo aptikimo programas, 

leidþianèias patikrinti magistratûros 

baigiamøjø darbø, daktaro disertacijø 

ir jø santraukø, mokslo darbø tekstus. 

Priemonës valstybei 

Tinkamai atskirti autorines mokslininko 

ir institucijos teises, kad institucija 

bûtø suinteresuota ginti savo mokslininko 

autorines teises; 

Sudaryti sàlygas tarpinstitucinei akademinës 

etikos ombudsmeno pareigybei 

ásikurti; 

Aukðtojo mokslo ástatyme ápareigoti 

universitetus, kitas mokslo institucijas 

bei aukðtàsias mokyklas vidiniais dokumentais 

nustatyti tvarkà, ginanèià autoriø 

teises; 

Sudaryti sàlygas vieðinti plagiato atvejus 

ðià funkcijà galbût pavedant 

mokslininkø asociacijoms; 


AKTUALIJOS 

Stiprinant mokslininkø asociacijø veiklà 

stiprinti mokslo bendruomenës savireguliacijà; 

Skatinti Lietuvoje kuo plaèiau perimti modernias 

autorystës ir plagiato nustatymo technologijas; 

Privalomai taikyti modernias ir plagiato nustatymo 

technologijas tais atvejais, kai uþ originalius 

darbus jø autoriai gauna premijas, 

laipsnius, vardus ar privilegijø; 

Stiprinti autoriø teisiø á mokslo rezultatà 

valdymà: tobulinti mokslo laipsnio suteikimo 

nuostatus, kad, iðryðkëjus plagiato atvejui, 

bûtø atðaukiamas suteiktas laipsnis; 

Sudaryti sàlygas kuo plaèiau vieðinti mokslo 

rezultatus, ypaè originaliausius darbus, 

skatinti neformalios mokslo darbø recenzavimo 

praktikos stiprëjimà prieð publikavimà 

ir po mokslo darbø leidimo. 

Pasiûlymai dël akademinës 

etikos ombudsmeno pareigybës 

Valstybës finansuojamas, taèiau nepriklausomas 

Akademinës etikos inspektoriaus institutas 

atliktø intelektiniø vagysèiø bei klastoèiø 

prevencijos funkcijà. Jis: 

• Priimtø institucijø ir akademinës bendruomenës 

nariø pareiðkimus dël átarimø plagijavimu 

bei kitas akademinio sàþiningumo 

paþeidimais; 

• Organizuotø átarimà sukëlusiø mokslinio 

darbo produktø tyrimà pasitelkdamas reikiamos 

mokslo srities, teksto analizës, atribucijos 

specialistus; 

• Teisësaugos institucijø, autoriø teisiø gynëjø, 

fondø praðymu organizuotø mokslinio 

darbo produktø tyrimà dël plagiato poþymiø; 

• Administruotø interneto tinklalapá, kuriame 

lietuviø ir uþsienio kalbomis bûtø skelbiami 

sàraðai akademiniam sàþiningumui 

nusiþengusiø asmenø; 

• Apie nustatytus plagiato ir kitokio akademinio 

nesàþiningumo poþymius informuotø 

nuplagijuotø darbø autorius, autoriø teisiø 

agentûras, mokslo ir studijø institucijas, 

paramà mokslo tyrimams teikianèius 

fondus, premijø komisijas, nesàþiningu keliu 

parengtos medþiagos leidëjus ir periodiniø 

leidiniø redkolegijas, visuomenæ; 

Rekomenduotø vardus ir laipsnius teikianèioms, 

mokslo ir studijø pareigybiø konkursus 

vykdanèioms institucijoms anuliuoti savo 

sprendimus, jei kandidatø pateiktoje kvalifikacinëje 

medþiagoje buvo nustatyta plagiato 

poþymiø. 

Respublikos Prezidento patarëja 

Nerija Putinaitë 


Lithuanian Psychiatric Association 

2007-06-29 Nr. P 10 Vilnius 

LPA valdybos posëdþio 

Protokolas 

Pirmininkauja: A. Dembinskas 

Sekretorius: M. Marcinkevièius 

Dalyvauja: O. Davidonienë, G. Daubaras, V. Matonienë, N. Goðtautaitë 

Midttun, S. Naujokienë, V. Karalienë. 

Darbotvarkë: 

Dël gydymo ir diagnostikos metodikø. 

Pristatë O. Davidonienë naujà, SAM patvirtintà gydymo metodikø rengimo 

tvarkà. 

Nutarta. LPA ásipareigoja rengti visas psichikos sveikatos prieþiûros 

gydymo metodikas ir informuoti apie tai SAM. Ápareigoti N. Goðtautaitæ 

iki 2007-09-30 parengti darbo grupiø rengianèiø metodikas reglamentà. 

O. Davidonienæ ir M. Marcinkevièiø ápareigoti iki 2007-09-30 parengti 

reikalingø metodikø planà. Ápareigoti M. Marcinkevièiø ieðkoti finansavimo 

ðaltiniø darbo grupiø darbui finansuoti 

Dël LPA atributikos. 

Pristatë V. Matonienë. 

Nutarta. Rengti LPA atributikà ir surinkti LPA nariø siûlymus dël LPA 

atributikos. 

Dël UAB „Eurointegracijos projektai“ rengtos psichikos sveikatos 

galimybiø studijos. 

Pristatë O. Davidonienë: ðiuo metu dirba SAM sudaryta darbo grupë dël 

ðios studijos kokybës ir atitikimo SAM reikalavimus. Taèiau ði studija yra 

tik informacijos ðaltinis, o ja vadovaujantis nëra ir nebus priiminëjami sprendimai. 

Dël gydymo opioidø antagonistais metodikos. 

Pristatë M. Marcinkevièius. 

Nutarta. Sudaryti darbo grupæ, kuri parengtø gydymo opioidø antagonistais 

metodikà. 

Dël LPA interneto svetainës. 

Nutarta. Ápareigoti G. Daubarà iki 2007-09-30 pateikti pasiûlymus dël 

LPA interneto puslapio atnaujinimo. Kreiptis á visus partnerius, kad ne vëliau, 

kaip prieð 3 mënesius bûtø skelbiama informacija apie planuojamus 

renginius psichikos sveikatos specialistams. 

Dël vaikø ir paaugliø psichiatrijos problemø. 

Pristatë V. Karalienë. 

Diskusijoje dalyvavo O. Davidonienë, N. Goðtautaitë. 


AKTUALIJOS 

Ar rezidentams pagaliau bus 

rasta derama vieta sistemoje? 

N. Goðtautaitë Midttun 

LR Seime rugsëjo mënesá priimtas 

svarstyti Seimo nario A. Matulo vadovaujamos 

darbo grupës parengtas ástatymo 

projektas (Nr. XP-2431), kuriame 

numatyta „naujai reglamentuoti gydytojø 

rezidentø statusà ir átvirtinti nuostatà, 

kad gydytojas rezidentas yra ne 

tik studentas, bet ir dirbantis medicinos 

gydytojas, turintis teises, pareigas ir atsakomybæ“ 

(Seimas já ketina svarstyti 

spalio mënesá). Reikia tikëtis, kad naujasis 

ástatymas iðties nors kiek iðtaisys 

socialinæ neteisybæ, kurià iki ðiol patiria 

visø specialybiø rezidentai. Pagal 

ðiuo metu galiojantá Medicinos praktikos 

ástatymà gydytojas rezidentas yra 

medicinos gydytojas, studijuojantis medicinos 

rezidentûroje ir atliekantis gydytojo 

rezidento pareigas. Rezidentas 

uþ ðá atliekamà darbà negauna darbo uþmokesèio, 

todël nëra draudþiamas ligos 

ir motinystës socialiniu draudimu. Jis 

gauna tik valstybës stipendijà, kuri prilyginama 

valstybës paramai. Projekte 

gydytojo rezidento profesinës veiklos 

praktikà numatyta skirstyti á jaunesniojo 

ir vyresniojo gydytojo rezidento 

praktikà, kurios skirsis ágyta patirtimi 

bei trukme. Ði ástatymo dalis lyg ir atitiktø 

kai kuriø Europos ðaliø modelá, tik 

ne visai aiðku, ar kalbama apie pirminæ 

rezidentûrà, ar apie specializuotà? Ar 

naujas suskirstymas á jaunesnius ir vyresnius 

rezidentus nëra paprasèiausias 

bûdas pailginti rezidentûros trukmæ nekeièiant 

turinio? 

Kartu teikiamas ir Medicinos rezidentûros 

nuostatø projektas, kuriame detalizuojamos 

rezidentûros organizavimo, 

finansavimo, rezidentûros vadovo, 

gydytojo rezidento teisiø, pareigø ir atsakomybës 

nuostatos, numatoma padidinti 

rezidentûros baziø skaièiø – jomis 

taptø ne tik universitetinës, bet ir ap- 

Psichiatrijos rezidentai (dabar jau buvæ) su rûpesèiø netemdomais veidais prie savo mokymo bazës 

– Vilniaus Respublikinës psichiatrijos ligoninës. 

skrièiø bei kai kurios modernesnës rajonø 

ligoninës, atitinkanèios rezidentûros 

bazëms keliamus kriterijus. 

Numatyta, kad medicinos rezidentûrà 

sudarys teorinë dalis ir gydytojo rezidento 

profesinës veiklos praktika, suskirstytos 

á dalykø ciklus (modulius, 

praktikumus). Projekte nustatyta, kad 

rezidentûros teoriná kursà organizuoja 

universitetas gydytojo rezidento praktikos 

vietoje. Profesinës veiklos praktikos 

metu gydytojas rezidentas dirba 

gydytojo rezidento pareigose ir ágyja 

specialiø medicinos ágûdþiø ir klinikinës 

patirties. 

Dþiugu, kad naujuoju ástatymu tikimasi 

iðspræsti darbo uþmokesèio bei socialinio 

draudimo klausimus. Taèiau 

projekto autoriø iðreikðta viltis, kad dël 

to sumaþës gydytojø rezidentø emigracija 

á kitas Europos Sàjungos ðalis, atrodo, 

ðvelniai tariant, naivi. Naivi dël 

keliø prieþasèiø: pirmoji – ið anksto numatytas 

menkas atlyginimas, ið kurio 

gydytojas rezidentas negalës pragyventi. 

Taigi gydytojai rezidentai bus ádarbinti, 

taèiau jiems bus mokamas toks 

atlyginimas, kad pragyvenimui jiems 

teks imti paskolà, kurià garantuos geradarys 

darbdavys. Na, o vëliau tà paskolà 

teks gràþinti natûra – atidirbti. 

Modelis átartinai primena paskyrimø 

sistemas sovietmeèiu. Nesuvokiama, 

kaip galima tikëtis, kad ði sistema bus 


AKTUALIJOS 

Bendradarbiavimo 

sutartis 

pajëgi konkuruoti su daugelyje Europos ðaliø 

veikianèia sistema, pagal kurià gydytojas 

rezidentas yra ypaè vertingas ir 

BÛTINAS sveikatos sistemos personalo 

narys, o jam mokamas atlyginimas tikrai 

pranoksta sekretoriø, vadybininkø, vaistø 

iðneðiotojø, o neretai ir gyventojø atlyginimø 

vidurká. Ir vienintelis barjeras, kurá jau 

beveik deðimtmetá besimokanèiam aukðtojoje 

mokykloje rezidentui teks áveikti – kalba 

– neturëtø bûti per aukðtas. 

Tai primena anksèiau ðámet nugriaudëjusias 

diskusijas dël rezidentûros, kurioms pagrindà 

davë kardiologu konsultantu Jungtinëje 

Karalystëje dirbanèio dr. Audriaus Ðimaièio 

paskelbtas atviras laiðkas. Jo ir JK dirbanèiø 

lietuviø medikø Lietuvoje tuomet svarstytas 

mokamos rezidentûros modelis pavadintas 

akibrokðtu, prieðtaraujanèiu ir Europos Bendrijø 

Tarybos direktyvai, kurioje dieninës medicinos 

specialistø studijos prilygintos atlygintinam 

darbui. Tuomet 23 JK dirbantys Lietuvos 

gydytojai valstybës vyrus áspëjo, kad 

patvirtinus siûlomà gydytojø rezidentø ugdymo 

modelá gydytojø emigracija dar labiau padidës, 

tad bus pasiekta prieðingo rezultato: 

uþsikrovæ Lietuvoje siûlomos rezidentûros 

finansinæ naðtà, jaunieji gydytojai bus skatinami 

dirbti svetur, nes gaudami didesná 

atlyginimà jie galës greièiau sugràþinti paskolas. 

„Tobulinant medicinos specialistø 

rengimà reikia þvelgti ne á ðiandienos politinæ 

ar ekonominæ situacijà, bet lygiuotis á 

geriausià medicinos specialistø rengimo patirtá. 

Tinkamas kvalifikuotø sveikatos apsaugos 

specialistø ugdymas yra ilgalaikë ðalies 

investicija. Tuo tarpu trumparegiðki ir 

nepamatuoti sprendimai ateityje labai skaudþiai 

atsilieps mums ir mûsø vaikams“, – 

atkreipë dëmesá atvirà laiðkà pasiraðæ Lietuvos 

gydytojai. Ar jø pasiûlymai tikrai iðgirsti? 

Labai lauktume psichiatrijos rezidentø 

komentarø dël siûlomo ástatymo projekto 

ir kitø jo paketo dokumentø. 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ástaigos kodas 

188603472, toliau Sutartyje vadinama „SAM“, atstovaujama ministro 

Rimvydo Turèinsko, veikianèio pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos 

ministerijos nuostatus, ir Lietuvos psichiatrø asociacija, ástaigos 

kodas 191367135, toliau Sutartyje vadinama „Asociacija“, atstovaujama 

administracijos direktoriaus Martyno Marcinkevièiaus, veikianèio pagal 

ástaigos nuostatus, toliau Sutartyje visi kartu vadinami „ðalimis“, sudaro 

ðià sutartá: 

I. Sutarties dalykas 

1. Pagal ðià Sutartá ðalys ásipareigoja plëtoti socialinæ partnerystæ tarp 

lygiaverèiø partneriø sveikatos sistemoje, laikantis savanoriðkumo ir savarankiðkumo, 

savitarpio pagarbos ir pagalbos principø. 

II. Ðaliø ásipareigojimai 

2. Asociacija ásipareigoja: 

2.1. informuoti SAM apie pasikeitusius Asociacijos rekvizitus: organizacijos 

teisinæ formà, pavadinimà, buveinæ, kontaktinius duomenis; 

2.2. aktyviai dalyvauti svarstant sveikatos prieþiûros ir farmacijos specialistø 

profesinës veiklos reglamentavimo rengimà: profesinës kompetencijos, 

uþimtumo, profesinës kvalifikacijos tobulinimo, darbo organizavimo, 

licencijavimo, migracijos klausimus; 

2.3. deleguoti atstovus á darbo grupes, rengianèias profesinës veiklos 

reglamentavimo projektus. 

3. SAM ásipareigoja: 

3.1. prieð priimdama sprendimus, susijusius su profesinës veiklos reglamentavimu, 

konsultuotis su Asociacija; 

3.2. teikti Asociacijai praðomà informacijà sveikatos sistemos reformos 

klausimais. 

III. Baigiamosios nuostatos 

4. Sutartis galioja neterminuotai. 

5. Visi ginèai, kylantys dël ðios Sutarties, spendþiami derybø keliu. 

6. Sutartis gali bûti keièiama, pildoma, nutraukiama abipusiu raðytiniu 

ðaliø sutarimu. 

7. Ðalys gali vienaðaliðkai nutraukti sutartá áspëjusios viena kità prieð 

mënesá. 

8. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinèiais vienodà teisinæ galià, 

po vienà Asociacijai ir SAM. 

Prezidentas 

Algirdas Dembinskas 

Ministras 

Rimvydas Turèinskas 


PSICHOTERAPIJA 

Rûbai á sveikatà 

N. Goðtautaitë Midttun 

E. Ganda Bogdanienë 

Meno terapija – tai gydymo 

tikslø siekimas panaudojant 

menà ir kûrybà. Ðis renginys 

– jau antrasis meno terapijos simpoziumas, 

skirtas tekstilës metodø pritaikymui 

meno terapijai. Nors ðie simpoziumai 

orientuoti á meno terapijà sergantiesiems 

psichikos sutrikimais, taèiau 

koncepcija yra pritaikoma ir kitose medicinos 

(ir ne tik) srityse. 

Simpoziume „Rûbai á sveikatà“ iðmëginta 

konkreti tekstilës meno koncepcija, 

neapsiribojant vienu kuriuo nors tekstilës 

metodu. Taip pat simpoziume skirta 

laiko aptarti ir iðgryninti ðiø simpoziumø 

meno terapijos filosofijà ir kryptá, 

panagrinëti menininko, kliento (paciento) 

ir terapeuto bendradarbiavimà. 

Ðiame projekte bendradarbiauja Vilniaus 

dailës akademijos Tekstilës katedra, 


ir Klubas „13 ir Ko“. Koncepcijos autorës 

– Nijolë Goðtautaitë Midttun ir Eglë 

Ganda Bogdanienë, o sistemingo meno 

terapijos taikymo pradininkë Lietuvoje 

gyd. D. Survilaitë yra simpoziumo ákvëpëja 

ir konsultantë. Pavadinimas „Rûbai 

á sveikatà“ atsirado bendradarbiaujant 

su kalbininke Regina Dobeliene. 

Simpoziumo filmø autorius – Simas 

Koká poveiká man suteikë dalyvavimas projekte? Tai buvo 

malonus bendravimas su jaunais þmonëmis, nejauèiant stigmos. 

Dþiaugsmas pamaèius, kokiu kûriniu tapo mano drabuþis. 

Meno terapija sukelia ne vien teigiamus, bet ir neigiamus 

iðgyvenimus, kurie padeda þmogui susiorientuoti savyje, ávertinti 

savo galias ir nepuoselëti nepagrástø siekiø . 

Zina 

Visi susitikimai dþiugino staigmenomis: þavëjo studentø talentai 

ir sugebëjimai, meniniai sprendimai, ávairiø technikø 

galimybës. Manau, kad taip ir ugdomas pastabumas, stiliaus 

pajautos jausmas. 

Monika 



Glinskis, vizualinës informacijos dizainerë 

– Oksana Spritc. Svarbiausi simpoziumo 

dalyviai – aktyvûs, smalsûs, kûrybingi 

ir atviri III kurso tekstilës specialybës 

bakalaurai ir Klubo „13 ir Ko“ 

nariai. Simpoziume koncepcinë metodika 

iðmëginta iðkëlus keletà terapiniø tikslø: 

stiprinti pasitikëjimà savimi áveikiant 

ligà ir stiprinti paciento bei terapeuto 

(kliento bei menininko) bendradarbiavimà. 

Projekte imituotas gydymo procesas: 

klientai atsirinko „sergantá rûbà“ ir 

pristatë rûbo „problemas“ tà rûbà gydysianèiam 

menininkui. Bendradarbiaujant 

su klientu ieðkoma geriausio drabuþio 

gydymo metodo, kurá taiko menininkas 

naudodamasis tekstilës technikomis. 

Taikant ðià koncepcijà ateityje menininkas 

padëtø pasirinkti prieinamas drabuþio 

gydymo-gerinimo-tobulinimo 

technologijas, jø pamokytø, o meno terapijos 

dalyviai ágyvendintø bendrà menininko 

ir kliento idëjà. 

Studentai ðiame projekte ne tik kûrë 

uþsakomàjá meno kûriná, kûrybos procese 

jie glaudþiai bendradarbiavo su 

klientais, patirdami bendravimà terapijoje. 

Klientai turëjo galimybæ susipaþinti 

su kai kuriomis netradicinëmis tekstilës 

technikomis, pamatyti eksperimentinius 

audinius, o studentai, aktyviai 

bendraudami su klientais, ne tik sukûrë 

rûbo gydymo koncepcijà (derintà keliuose 

susitikimuose), bet ir ágyvendino 

jà taikydami iðmoktus metodus (daþymà, 

siuvinëjimà, marginimà, vëlimà 

ir kt.). 

PROGRAMA: 

Balandþio 2-4 d. Koncepciniai metodiniai 

susitikimai 

Balandþio 21 d. Pirmasis simpoziumo 

renginys: „Diagnozë“. Projekto dalyviø 

ir organizatoriø susitikimas, renginio 

koncepcijos pristatymas, darbo 

grafiko planavimas, kûrybiniø ádëjø 

pristatymas. VDA Tekstilës katedra. 

Geguþës 3 d. Antrasis projekto dalyviø 

susitikimas „Gydymas“, atliktø darbø 

aptarimas ir koregavimas. VDA Tekstilës 

katedra. 

Geguþës 12 d. Antrasis projekto dalyviø 

susitikimas, „pagydytø“ drabuþiø 

pristatymas ir aptarimas. VDA Tekstilës 

katedra. 

Birþelio 7 d. Drabuþiø – meno objektø 

demonstravimas, projekto eigos ir rezultatø 

aptarimas, filmo „Rûbai á sveikatà“ 

perþiûra, diskusija. „Lëlës“ teatro 

maþoji salë, 18.30 val. 

Birþelio 8 – gruodþio 1 d. Metodiniø rekomendacijø 

parengimas, filmuotos 

medþiagos koregavimas, diskusijos, 

projekto sklaida. 

Keièiant rûbus naudotos ávairios 

tekstilës – marginimo, raiðiojimo, siuvinëjimo, 

audimo, nërimo, vëlimo bei 

autorinës technologijos. Nesistengta 

vien pagràþinti rûbà, kad þmogus galëtø 

já vilkëti toliau – tikslas buvo ágyvendinant 

meninæ idëjà siekti abstrakèiø 

sveikatinimo tikslø. Svarbi buvo 

kiekvieno projekto meninë vertë, tad 

kai kuriø rûbø renovacijos iðsiplëtë iki 

konceptualiø meno objektø ir perfomanso. 

Kaip ir ankstesniame simpoziume, atkreiptas 

ypatingas dëmesys á bendradarbiavimà 

tarp paciento, gydytojo terapeuto 

ir profesionalaus menininko stengiantis 

parodyti, kaip profesionalaus 

menininko idëjos, iðsilavinimas, metodai 

praturtina kûrybiná bendradarbiavimà. 

Smagu, kad klientus drabuþiø pokyèiai 

paskatino individualiai kûrybinei 

raiðkai. 

Doc. E.G. Bogdanienë 

VDA Tekstilës katedros vedëja 



Projektui „Meno terapija“ ðákart pasirinkta 

koncepcija „Rûbai á sveikatà“. Ðiame projekte 

iðmëginta metodika, ávertintos laiko ir 

priemoniø sànaudos, ágyta patyrimo, kaip 

meno terapijoje taikyti konceptualius, ne tik 

konkreèius, metodus. Didþiausia gydomoji 

ir kûrybinë ðios tekstilës meno terapijos metodikos 

vertë pasiekiama tada, kai jà taiko 

specialiai parengti menininkai arba meno 

ir psichikos sveikatos specialistai kartu. Neatsitiktinis 

ir svarbus yra iðskirtinis dëmesys 

menininkø vaidmeniui sustiprina jø kaip 

profesionaliø meno terapijos komandos nariø 

pozicijas. Labiausiai ákvepiantis simpoziumo 

rezultatas – gyvybingas klientø kûrybiðkumas. 

Gyd. N. Goðtautaitë Midttun 


direktorë 

Meno terapija padeda þmonëms sveikti, 

stiprina savivertæ, meninæ kompetencijà. 

Bendradarbiaujant meno ir psichikos sveikatos 

profesionalams klubas papildys savo 

galimybes naujais metodais ir kûriniais. 

Gyd. Danguolë Survilaitë 

Klubo „13 ir Ko“ pirmininkë 

Europos meno terapijos mokymo konsorciumo 

(ECArTE) atstovëLietuvoje 

Rugpjûèio 17 d. Kaune vyko 

tarptautinë konferencija 

„Transkultûriniai ðiuolaikinës 

psichoanalizës mainai“, 

kurià suorganizavo KMU Psichiatrijos 

klinika ir Seminario de Sociopsychoanalysis 

A. C. (Meksika). 

Konferencijos idëja gimë praeitais 

metais Romoje vykusiame 

XIII tarptautiniame psichoanalitiniø 

draugijø forume, kuriame buvo 

pristatyta ir priimta á ðià organizacijà 

Kauno psichoanalizës ir 

psichoterapijos studijø grupë. Seminario 

de Sociopsychoanalysis 

A.C. (SEMSOAC) – palyginti negausi, 

bet átakinga psichoanalitikø 

organizacija, mielai sutikusi pasidalyti 

savo þiniomis ir patirtimi 

Lietuvoje. Tuo bûdu praktiðkai ágyvendinamas 

pagrindinis Tarptautinës 

psichoanalitiniø draugijø federacijos 

(IFPS) principas – skatinti 

laisvà ir produktyvø ávairiø ðaliø 

psichoanalitikø bendravimà. 

SEMSOAC tæsia psichoanalizës 

pradininko Meksikoje Ericho 

Frommo tradicijas. Jas atspindi 

tiek jø teorinës paþiûros, tiek praktinë 

veikla. E. Frommas pabrëþë 

kultûriniø, socialiniø ir ekonominiø 

veiksniø svarbà þmogaus asmenybës 

ir psichikos veiklos sutrikimø 

formavimuisi. Didelis dëmesys 

skiriamas ir J. Bowlby prisiriðimo 

teorijai bei psichoanalizës 

amerikietiðkai tarpasmeninei ir 

santykiø krypèiai. Todël 

SEMSOAC psichoanalizës studijø 

programoje yra privalomos sociologijos 

studijos, kûdikiø stebëjimas. 

Prisiriðimo bûdø ir sociali- 

nio charakterio tyrimai yra pagrindinës 

SEMSOAC mokslinës veiklos 

kryptys. Be to, kas retai bûdinga 

psichoanalitinei organizacijai, 

SEMSOAC vykdo aktyvià socialinæ 

veiklà – ásitraukdama á tradiciniø 

Meksikos bendruomeniø gyvenimà 

skatina tarpasmeniniø santykiø 

pokyèius, prievartos ir smurto 

prieð moteris ir vaikus maþinimà. 

Visos ðios veiklos kryptys atsispindëjo 

sveèiø skaitytuose praneðimuose. 

Áþanginá þodá tarusi Psichiatrijos 

klinikos vadovë dr. Virginija 

Adomaitienë trumpai apþvelgë 

psichoterapijos studijas 

Kauno medicinos universitete. 

Angelica Rodarte, trumpai priminusi 

pagrindinius J. Bowlby prisiriðimo 

teorijos principus, pateikë 

puikià ávairiø prisiriðimo bûdø 

vaikystëje iliustracijà. Buvo parodyta 

SEMSOAC specialistø filmuota 

medþiaga apie Esther Bick 

sukurtà kûdikio stebëjimo svetimoje 

aplinkoje eksperimentà. Vaikø 

elgesio skirtumai leidþia akivaizdþiai 

atpaþinti skirtingus prisiriðimo 

bûdus ir vidinius veiklos 

modelius. Dr. Juano Jose Bustamante 

praneðime kalbëta apie suaugusiøjø 

prisiriðimo bûdø raiðkà, 

jø átakà psichikos ir asmenybës 

formavimuisi, perdavimà vaikams, 

koreliacijas tarp Esther 

Bick eksperimento ir Mary Main 

Suaugusiøjø prisiriðimo klausimyno 

rezultatø. 

Antroje konferencijos dalyje 

daugiau kalbëta apie praktinius 

psichoanalitiko darbo aspektus. 



Transkultûriniai ðiuolaikinës 

psichoanalizës mainai 

Dr. Darius Leskauskas 

Patricija Gonzalez pasidalijo savo patirtimi, 

kurià sukaupë dirbdama su 

ðiuolaikiniais pernelyg savo profesinei 

veiklai atsidavusiais, taèiau patirianèiais 

susvetimëjimà savo asmeninio 

gyvenimo bei savojo „að“ atþvilgiu asmenimis. 

Praneðime nuskambëjo susirûpinimas 

tuo, koká poveiká asmenybës 

formavimuisi daro vartotojiðkos 

visuomenës vertybës ir reikalavimai 

þmogui. Guadalupe Sanchez pateikë 

dviejø klinikiniø atvejø analizæ, kuria 

siekë parodyti, kokià átakà psichoterapijai, 

paties psichoanalitiko patiriamoms 

kontraperkëlimo reakcijoms ir 

vidinei pacientø patirèiai gali turëti jø 

socialinio konteksto skirtumai. Panaðaus 

amþiaus ir panaðiais valgymo sutrikimais 

sirgusios, bet labai skirtingomis 

socialinëmis sàlygomis gyvenusios 

paauglës psichoterapijos procese 

rado skirtingus sveikimo kelius, sukeldamos 

skirtingus jausmus ir iðveikas 

psichoanalitikei. 

Bûtent ðie klinikiniai praneðimai susilaukë 

aktyvios Lietuvos psichoterapeutø 

reakcijos ir paskatino ádomià 

diskusijà, kurios metu paaiðkëjo, kad, 

nepaisant dideliø geografiniø ir kultûriniø 

skirtumø, psichoanalitiðkai orientuoti 

psichoterapeutai susiduria su panaðiomis 

þmogiðkosiomis ir profesinëmis 

problemomis, kurias geriau suprasti 

ir spræsti padeda psichoanalitinës 

teorijos universalumas. 

Kauno psichoanalizës ir psichoterapijos 

studijø draugija kitame IFPS forume 

pakviesta tapti tikràja organizacijos 

nare, tad tikiuosi, kad ði tarptautinë 

konferencija bus ne paskutinis 

tarptautinis psichoanalizës renginys 

Kaune. 

Praneðëja Guagdalupe Sanchez, dr. Darius Leskauskas ir doc. Eugenijus Laurinaitis. 

Praneðimà skaito sveèias dr. Juan Jose Bustamante. 



Ðokio terapija: 

5 RITMØ ðokio praktika 

antrà kartà aplankë Lietuvà 

Christian De Sousa 

Indrë Kleinaitë 

„Niekada nepraleisdavau progos ðokti. 

Ðokau savaip, daþnai uþsimerkusi, girdëdama 

ir jausdama tik muzikà. Be galo apsidþiaugiau 

patekusi á 5 Ritmø (5R) ðokio 

uþsiëmimus – èia galëjau laisvai ðokti kaip 

man patinka: klausydamasi savo emocijø, 

kûno, galëjau judëti ne dël paties judesio, o 

pagal nuotaikà. Tada að tiesiog bûnu ir ðoku. 

O vadovas nerodo jokiø konkreèiø 

þingsneliø, „nediriguoja“, tik tarsi palydi á 

muzikà ir judesá. Uþ tà palydëjimà ir esu 

dëkinga. Èia galiu maloniai eksperimentuoti 

su paprasèiausiais judesiais ir per juos atrasti, 

ið jø iðauginti koká sudëtingesná, já prijungti 

prie jau manyje gyvenanèiø. Kitais 

kartais tie judesiai iðnyra savaime, jau tapæ 

mano „kalba“,“ – savo áspûdþiais apie 5R 

ðokio sesijas Londone dalijasi Beata Morkytë. 

Jai, kaip ir man, organizuojanèiai jau 

antrà 5R ðokio ir judesio seminarà, Lietuvoje 

trûko laisvø, gyvø, nesuvarþytø ðokiø, 

kuomet ðokama ne tik kûnu, bet ir siela. 

„Paragavusi 5R ðokio praktikos Anglijoje, 

o vëliau Vokietijoje, negalëjau sëdëti 

sudëjusi rankas ir nebandyti „importuoti“ 

5R á Lietuvà tiek dël savæs, tiek dël kitø 

þmoniø, ypaè kai gavau labai daug teigiamø 

atsiliepimø po pirmojo 5R seminaro 

„Bangos“ 2006 m., kurá vedë akredituotas 

5R DJ/mokytojas Tomas Schulzas ið Hamburgo,“ 

– pasakoja Indrë Kleinaitë. Londonas 

ir Hamburgas yra labiausiai ðurmuliuojantys 

5R ðokio praktikos centrai Europoje, 

èia nuolat vyksta 5R sesijos, seminarai, 

èia yra daugiausia 5R DJ/mokytojø. 

Jei reiktø trumpai ávardyti, koks jø vaidmuo 

ðiuolaikinëje visuomenëje, mano nuomone, 

geriausia juos apibûdinanti frazë bûtø 

„urbanistiniai ðamanai“, nes muzikos 

garsais ir ritmais, jie padeda mums iðjudinti 

ne tik kûnà, bet ir dvasià“. 5R pradininkës 

Gabrielle Roth motto – „iðjudink 

savo kûnà ir tavo siela pasveiks“. 

5R seminarai yra apibûdinami kaip „elektriðkai 

intensyvûs, sujungiantys ðiuolaikines 

roko muzikos sroves, modernø teatrà, poezijà 

ir archaiðkà ðamanizmo pulsavimà“. 

Sesijø metu skamba ávairiø stiliø muzika, 

taèiau melodijos sudëliotos pagal penkis ritmus: 

fluidiðkà, stacatto, chaotiðkà, lyriðkà 

ir ramø. Pirmas ritmas – fluidiðkas – ákûnija 

mumyse moteriðkà energijà, kuri dar yra 

skaidoma á tris energijas, iðreiðkianèias motiniðkà 

rûpinimàsi, seksualumà ir iðmintá. 

Antras ritmas – staccato – tai vyriðka energija, 

kuri skaidoma á tëvo, laukinio sûnaus 

ir ðventosios dvasios energijas. Treèiame ritme 

– chaose – moteriðkoji ir vyriðkoji energijos 

susijungia: apsijungus motiniðkai ir tëviðkai 

energijai þmogaus viduje pasireiðkia 

talentas kurti, t.y. gimsta menininkas; susijungus 

moteriðkai seksualumo energijai ir 

laukinio sûnaus archetipinei energijai þmogaus 

viduje subræsta gebëjimas mylëti ir bûti 

geru meiluþiu/meiluþe; susijungus moteriðkos 

iðminties archetipinei energijai ir 

ðventajai dvasiai þmogaus viduje uþsimezga 

ieðkantysis iðminties ir dvasingumo. Ketvirtame 

ritme – lyriniame – þmogus tobulina 

savo gebëjimus greitai ir lanksèiai persikûnyti 

ið vienos energijos á kità pagal situacijas 

ir poreikius. Penktas, paskutinis, ramybës 

ritmas suþadina alcheminius procesus, 

mat kiekviena archetipinë energija turi 

savo ðeðëlius, kuriø poveikis yra neigiamas. 

Vidinis alchemikas – aktyvuotas per ðoká ir 

judesá – skausmà paverèia menu, negatyvumà 

kûrybingumu, o pyktá uþuojauta. Ðokant 

pagal 5R vyksta svarbios vidinës transformacijos. 

5Ritmø (5R) ðokio praktikos uþuomazgos 

siejamos su XX a. septintojo deðimtmeèio 

kultûrinëmis permainomis. Pagrindinë 

eksperimentinë Gabrielle Roth laboratorija 

buvo Esalen institutas Kalifornijoje 

(JAV). Institutas yra þinomas kaip 

alternatyvus humanistinio ðvietimo centras, 

skirtas tarpdisciplininëms studijoms, paprastai 

ignoruojamoms tradicinio mokslo. 

Centras veikia kaip naujø kultûriniø idëjø 

generavimo bazë, kaip koledþas, kaip 

transformuojanèiø praktikø eksperimentinë 

laboratorija, o dël tenykðèiø gamtiniø 

karðtøjø ðaltiniø – dar ir kaip reakreacinis 

centras. Gabrielle Roth artimai bendradarbiavmo 

su geðtaltinës terapijos pradininku 

Fritzu Perlsu, o paraginta þymaus mokslininko 

ir màstytojo Gregory Batesono, ji susistemino 

savo darbà ir pateikë unikalià 5R 

ðokio ir judesio koncepcijà. Ji yra þinoma 

kaip menininkë, knygø autorë, filosofë ir 

teatro reþisierë. Ákûrusi „Moving Center 

School“, Gabrielle Roth paruoðë grupæ akredituotø 

5R judesio ir ðokio mokytojø, kurie 

veda 5R seminarus JAV ir Europoje. 

Daugiau informacijos apie 

Gabrielle Roth ir 5R: 

www.gabrielleroth.com 

Nuotrauka ið www.gabrielleroth.com 


PRIKLAUSOMYBËS LIGØ PSICHIATRIJA 

Tëvø átraukimui á prevencijà – 

pagrindinis dëmesys ir lëðos 

Lietuvos narkotikø kontrolës departamentas 

praneða, kad Lietuvoje 

á narkotikø vartojimo prevencijà 

siekiama átraukti ir tëvus. Ðiais 

metais Ðvietimo ir mokslo ministerija 

rengia pirminës psichoaktyviøjø medþiagø 

vartojimo prevencijos programà 

mokiniø tëvams, kurià numatoma 

ágyvendinti kitais metais. 

Pasak Narkotikø kontrolës departamento 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 

Audronës Astrauskienës, pasaulyje 

árodyta, kad tëvø vaidmuo prevencijoje 

yra pats svarbiausias. „Naujausi 

Jungtiniø Tautø tyrimai skelbia, 

kad efektyvioje prevencijoje 90 proc. 

turi tekti ðeimai – tëvø ðvietimui, mokymui, 

ðeimos aplinkos gerinimui. Atlikti 

prevenciniø programø vertinimai 

pateikë ir tai pagrindþianèius ekonominius 

paskaièiavimus – nustatyta, kad 

investicijos á tëvø programas atsiperka 

daugiau nei 9 kartus, o á mokyklà – 

apie 4 kartus. Privalome pagrindiná dëmesá 

skirti Lietuvos tëvø átraukimui á 

prevencijà. Tuo labiau, kad Vyriausybë 

ðiai veiklos krypèiai numato skirti 

pakankamà finansavimà. Tai bûtø þymiai 

efektyvesnë ir racionalesnë veikla 

nei pavieniø prevenciniø projektø 

ágyvendinimas mokyklose“, – teigia A. 

Astrauskienë. 

2008 m. numatoma ágyvendinti 2 

kompleksines prevencines programas 

– mokiniams ir tëvams. Bûtina sàlyga, 

kad tiek mokiniø, tiek tëvø mokymus 

ugdymo ástaigose vykdytø parengti 

mokymo ugdymo ástaigø specialistai. 

Apmokyti ugdymo ástaigø darbuotojai 

(pedagogai, visuomenës sveikatos 

prieþiûros specialistai, socialiniai 

pedagogai, psichologai), turëdami 

metodinæ medþiagà, vykdys psichoaktyviø 

medþiagø vartojimo prevencijà 

ugdymo ástaigose, organizuos mokymus 

ir ves uþsiëmimus mokiniams bei 

mokiniø tëvams. Abiems programoms 

ágyvendinti numatoma skirti apie 800 

tûkst. litø. 

Narkotikø kontrolës departamentas 

yra parengæs specialià svetainæ 

www.nkd.lt/visuomene, kuri tëvams, 

pedagogams ir þiniasklaidai suteikia 

galimybæ tobulinti prevencines þinias 

interneto pagalba. Nauja interneto svetainë 

www.nkd.lt/visuomene pateikia 

ne tik naudingø patarimø ir kontaktø, 

bet ir siûlo pasitikrinti prevencines þinias, 

iðsprendþiant specialiai ðiam tikslui 

sukurtà testà. Nuo 2007 m. lapkrièio 

mënesio prevencijos, gydymo, reabilitacijos 

specialistai konsultuos ðios 

interneto svetainës lankytojus aktualiais 

klausimais. 

Pirminës psichoaktyviøjø 

medþiagø vartojimo 

prevencijos mokymo 

programos mokiniø tëvams 

ágyvendinimas Lietuvoje 

2007 m. 

Siekiant, kad Lietuvoje mokiniø tëvai, 

bûtø informuoti psichoaktyviø medþiagø 

vartojimo prevencijos klausimais, 

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 

2006 m. gruodþio 21 d. nutarimu 

Nr. 1310 (Þin., 2006, Nr. 140-5361) 

patvirtintose Nacionalinës narkotikø 

kontrolës ir narkomanijos prevencijos 

2004-2008 metø programos ágyvendinimo 

2007 metø priemonëse numatyta 

1.8 priemonë „Parengti ir ðvietimo 

ir mokslo ministro ásakymu patvirtinti 

pirminës psichoaktyviøjø medþiagø 

vartojimo prevencijos mokymo programà 

mokiniø tëvams“. Ðvietimo ir 

mokslo ministerija atskirai numatë 

skirti 70 tûkst. Lt. ðios programos pilotinio 

projekto ágyvendinimui. 

2008 m. 

2008 m. Lietuvos mokymo ugdymo 

institucijose bus ágyvendinamos jau 

2 kryptingos programos: 

1) 2006 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos 

ðvietimo ir mokslo ministro 

ásakymu Nr. ISAK-494 „Dël alkoholio, 

tabako ir kitø psichikà veikianèiø 

medþiagø vartojimo prevencijos programos 

patvirtinimo“ patvirtinta Alkoholio, 

tabako ir kitø psichikà veikianèiø 

medþiagø vartojimo prevencijos 

programa, (Þin., 2006, Nr.33-1197). 

2) Ðiuo metu Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

rengiama Pirminës psichoaktyviøjø 

medþiagø vartojimo prevencijos 

mokymo programa mokiniø tëvams, 

kuri bus patvirtinta ásakymu. 

Ðiø abiejø programø ágyvendinimui 

Programos ágyvendinimo 2008 m. 

Priemoniø projekte numatytos veiklos 

ir lëðos: 

1) Organizuoti kvalifikacijos tobulinimo 

kursus pedagogams, klasiø auklëtojams, 

socialiniams pedagogams, 

visuomenës sveikatos prieþiûros specialistams, 

pirminës sveikatos prieþiûros 

specialistams, dirbantiems psichoaktyviøjø 

medþiagø prevencijos ir narkotikø 

kontrolës srityje, savivaldybiø 

administracijø ðvietimo padaliniø specialistams 

ir mokyklose ásteigtø prevencinio 

darbo grupiø atstovams psichoaktyviøjø 

medþiagø prevencijos ir 

ankstyvosios intervencijos klausimais 

(400 tûkst. Lt. – vykdytojas Ðvietimo 

ir mokslo ministerija). 



Narkotikø vartotojams 

áspëjimas apie pavojø 

2) Organizuoti mokiniø savivaldos 

institucijoms ir asociacijoms, dirbanèioms 

mokyklose, psichoaktyviøjø medþiagø 

vartojimo prevencijos mokymus“ 

(50 tûkst. Lt – vykdytojas Ðvietimo 

ir mokslo ministerija). 

3) Organizuoti mokymus prevencinëms 

darbo grupëms ir specialistams, 

teikiantiems ankstyvosios intervencijos 

paslaugas, mokyklose bei vaikø globos 

ástaigose (140 tûkst. Lt. – vykdytojai 

Ðvietimo ir mokslo ministerija ir Sveikatos 

apsaugos ministerija). 

4) Parengti, iðleisti ir iðplatinti visose 

ugdymo ir globos ástaigose metodinæ 

medþiagà, skirtà psichoaktyviøjø 

medþiagø vartojimo prevencijai ugdymo 

ir globos ástaigose (leidiniai, kompaktiniai 

diskai, vaizdo ir kitos priemonës) 

(240 tûkst. Lt. – vykdytojai Ðvietimo 

ir mokslo ministerija ir Narkotikø 

kontrolës departamentas). 

5) Organizuoti teisiná ðvietimà mokyklose, 

siekiant stiprinti psichoaktyviøjø 

medþiagø kontrolæ mokyklose ir 

jø prieigose (50 tûkst. Lt. – vykdytojas 

Ðvietimo ir mokslo ministerija). Tiek 

mokiniai, tiek tëvai bus ðvieèiami teisiniais 

klausimais. 

6) Prevenciniø projektø finansavimui 

2008 m. numatoma skirti daugiau nei 

2 mln. litø. 

Papildomos informacijos 

praðome kreiptis: 

Vilma Janulytë, 

Narkotikø kontrolës departamento 

prie Lietuvos Respublikos 

Vyriausybës 

Ryðiø su visuomene skyriaus vedëja 

tel.: (8 5) 266 80 66; 

mob. tel. 8 685 01450 

El. paðtas: 

vilma.janulyte@nkd.lt 

2007 m. rugsëjo 24 d. Narkotikø 

kontrolës departamentas 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 

reaguodamas á staiga iðaugusiø 

mirèiø, galimai dël apsinuodijimo 

narkotikais skaièiø, rekomendavo 

ástaigoms, palaikanèioms tiesioginá 

kontaktà su ðvirkðèiamøjø narkotikø 

vartotojais, áspëti narkotikø vartotojus 

apie neteisëtoje apyvartoje pasirodþiusià 

ypatingà pavojø gyvybei kelianèià 

medþiagà. 

Ðiuo metu Lietuvoje veikia 9 þemo 

slenksèio kabinetai ir 4 mobilûs anoniminio 

konsultavimo punktai: per ðias 

ástaigas pasiekiama daugiau nei 1000 

ðvirkðèiamøjø narkotikø vartotojø. 

NKD ragina ðiø ástaigø darbuotojus atkreipti 

narkotikø vartotojø dëmesá á gyvybei 

gresiantá pavojø. Átariama, kad 

Lietuvoje galëjo atsirasti didelës koncentracijos 

narkotikas arba narkotikas 

su itin dideliu kenksmingø medþiagø 

priemaiðø kiekiu. Pirmu atveju – lengva 

perdozuoti, antru atveju – organizmas 

apnuodijamas nuodingomis priemaiðomis. 

Jungtiniø Tautø duomenimis probleminiø 

narkotikø vartotojø Lietuvoje yra 

iki 10 tûkst., oficialiai 2006 m. uþregistruotas 

5573 asmenys, sergantis priklausomybe 

nuo narkotikø (80 proc. – 

ðvirkðèiamøjø narkotikø vartotojai). 

Ðiuo metu Narkotikø kontrolës depar- 

tamentas atlieka tyrimà, kurio metu pirmà 

kartà bus tikslinamas ilgameèiø 

ðvirkðèiamøjø narkotikø vartotojø skaièius. 

Ðie narkotikø vartotojai nëra pasiekiami 

bendrø apklausø metu. 

2006 metais Lietuvoje uþregistruoti 

62 mirtys dël narkotiniø ir psichotropinio 

medþiagø vartojimo (2005 m. – 

31 atvejis), ir ðis skaièius sudaro 0,14 

proc. visø Lietuvoje registruotø mirèiø 

(viso 44 813). Pagal amþiø 2006 

m. daugiausia mirë jaunø 20-34 m. amþiaus 

asmenø (45 asmenys). Vidutinis 

mirusiøjø amþius – 29,7 metai. 

Valstybinës ligoniø kasos prie Sveikatos 

apsaugos ministerijos pateiktais 

duomenimis, 2006 metais Lietuvoje á 

asmens sveikatos prieþiûros ástaigas 

dël apsinuodijimø narkotinëmis ir psichotropinëmis 

medþiagomis buvo 

kreiptasi 287 kartus (kreipësi 245 asmenys). 

Tai 30 atvejø daugiau nei 

2005 metais. Daugiausia, kaip ir ankstesniais 

metais, kreiptasi dël apsinuodijimø 

opiatais – 55 atvejai. Vis dëlto, 

lyginant 3 metø statistinius duomenis, 

pastebimas þymus padidëjimas registruotø 

apsinuodijimø kokainu skaièius 

(2004 m. – 6 atvejai, 2005 m. – 17 atvejø, 

2006 m. – 40 atvejø). 

Daugiau informacijos 

galima rasti 

www.nkd.lt 

LR VRM medicinos centras 

Centrinë medicinos ekspertizës komisija 

ieðko gydytojo psichiatro (-ës) 

Kontaktinis asmuo 

gyd. Auðra Raðkauskienë 

Tel.: 2717 024 



Tabore naujos pajëgos 

Vilniaus romø tabore narkotikø 

keliamas problemas siekiama 

spræsti pleèiant socialiniø 

konsultantø – gatvës darbuotojø tinklà. 

Nuo ð. m. geguþës mën. Vilniaus tabore 

lankosi specialiai parengti buvæ narkotikø 

vartotojai, kurie siekia átikinti taboro 

lankytojus – narkotikø vartotojus 

keisti gyvenimo bûdà, norintiems tai padaryti 

padeda susitvarkyti dokumentus, 

nukreipia á nemokamas reabilitacijos 

paslaugas teikianèias bendruomenes. 

Per tris ðio projekto vykdymo mënesius 

16 narkotikø vartotojø pradëjo gydymàsi 

ir reabilitacijà dël priklausomybës 

nuo narkotikø. Ðá projektà vykdo reabilitacijos 

bendruomenë „Vilties ðvyturys“, 

projektà finansuoja Narkotikø 

kontrolës departamentas prie Lietuvos 

Respublikos Vyriausybës. 

Kiekvienà ðeðtadiená komanda, kurià 

sudaro specialø kursà baigæ buvæ narkotikø 

vartotojai ir specialistai, atvyksta 

á Vilniaus taborà ir pusdiená skiria bendravimui 

su tabore besilankanèiais narkotikø 

vartotojais. Per pusdiená apsilanko 

nuo 50 iki 90 asmenø. Pasiryþæs 

keisti gyvenimo bûdà narkotikø vartotojas 

prieð pradëdamas reabilitacijos 

kursà turi ávykdyti tam tikrus reikalavimus 

– apsilankyti pas gydytojà, susitvarkyti 

dokumentus. Ðis procesas uþtrunka 

nuo 2 iki 4 savaièiø. 

„Vilties ðvyturio“ vadovas Albertas 

Luèunas tikina, kad ðis projektas padidins 

besikreipianèiø á gydymo ir reabilitacijos 

ástaigas probleminiø narkotikø 

vartotojø skaièiø, nes buvæ narkotikø 

vartotojai savo pavyzdþiu geriausiai 

gali átikinti, kad galima atsisakyti narkotikø. 

Tabore dirba ne maþiau nei 10 

mënesiø reabilitacijos bendruomenëse 

blaiviai iðgyvenæ asmenys. 

Pasak Narkotikø kontrolës departamento 

direktorës Audronës Astrauskienës, 

daþniausiai ðvirkðèiamøjø narkotikø 

vartotojø neámanoma pasiekti jokiomis 

kitomis priemonëmis tik per socialinius 

konsultantus – gatvës darbuotojus, 

nes paprastai tokie asmenys patys 

pagalbos neieðko. Penkias dienas 

per savaitæ Vilniaus tabore lankosi ir 

Vilniaus miesto savivaldybës finansuojamas 

mobilus ðvirkðtø/adatø keitimo 

punktas „Mëlynasis autobusiukas“, kurio 

tikslas uþkirsti infekciniø ligø plitimui 

tarp ðvirkðèiamøjø narkotikø vartotojø 

ir sekso darbuotojø. „Mëlynajame 

autobusiuke“ per pusmetá apsilankë 

366 þmonës (250 vyrø ir 116 moterø). 

Didþiausia dalis þmoniø konsultavosi 

dël patekimo á gydymo nuo psichoaktyviø 

medþiagø programas bei infekciniø 

ligø (ÞIV, hepatitø) profilaktikos. 

Ðie metai yra pirmieji metai, kai ið 

valstybës biudþeto skiriamos lëðos 

kryptingam narkotiniø ir psichotropiniø 

medþiagø vartojimo þalos maþinimo 

programø (paslaugø) plëtojimui ir jø 

stebësenai. 290 tûkst. litø skirti uþtikrinti, 

kad þemo slenksèio kabinetuose 

dirbtø reikiamas kvalifikuotø specialistø 

skaièius, bûtø teikiamos kuo ávairesnës 

paslaugos, vykdoma stebësena. 

Papildoma informacija 

• Jungtiniø Tautø duomenimis problematiniø 

narkotikø vartotojø Lietuvoje 

yra iki 10 tûkst., oficialiai 2005 m. 

uþregistruotas 5371 asmuo sergantis 

priklausomybe nuo narkotikø (80 

proc. – ðvirkðèiamø narkotikø vartotojai). 

• Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø 

vartojimo þalos maþinimo programos 

nëra alternatyva kitoms priklausomybës 

nuo narkotikø gydymo priemonëms 

– abstinencijos gydymui, gydymui 

be vaistø, psichosocialinei reabilitacijai. 

Þalos maþinimo programø 

tikslai: vykdyti infekciniø ligø, 

plintanèiø per adatas ir ðvirkðtus 

(ÞIV/AIDS, hepatitø B ir C), mirèiø 

nuo perdozavimo ir kitø sveikatos sutrikimø 

profilaktikà tarp tø narkotikus 

vartojanèiø asmenø, kurie nepatenka 

á tradicines gydymo programas 

arba jose neiðsilaiko, taip pat informuoti 

narkotikø vartotojus apie prieinamas 

sveikatos prieþiûros ir socialines 

paslaugas ir skatinti jomis naudotis. 

• 2006 metais, ágyvendinant Narkotikø 

kontrolës departamento finansuotus 

projektus, Lietuvoje socialinës ir 

psichologinës reabilitacijos paslaugos 

suteiktos 478 asmenims, priklausomiems 

nuo psichikà veikianèiø medþiagø, 

ið jø 426 buvo ilgalaikës reabilitacijos 

klientai. Kartu suteikta pagalba 

214 priklausomø asmenø ðeimø 

nariams. Su minëtais asmenimis 

dirbo 85 darbuotojai. 

• Ið viso ðalies psichologinës ir socialinës 

reabilitacijos bendruomenëse, 

kuriø yra 16, sukurta 273 vietø asmenims, 

priklausomiems nuo psichoaktyviø 

medþiagø. 

Papildomos informacijos 

praðome kreiptis: 

Vilma Janulytë, 

Narkotikø kontrolës departamento prie 

Lietuvos Respublikos Vyriausybës 

Ryðiø su visuomene skyriaus vedëja 

Tel.: (8 5) 266 80 66; 

mob. tel. 8 685 01450, 

el. paðtas: vilma.janulyte@nkd.lt 

Albertas Luèunas, 

Lietuvos priklausomybës ligø 

reabilitacijos bendruomeniø 

asociacijos prezidentas, 

reabilitacijos bendruomenës 

„Vilties ðvyturys“ vadovas 

Mob. tel. 8 699 24963 


INFORMACIJA 

2007 m. rugpjûèio 23 d. Nr. V-701, Vilnius 

LR SA ministro ásakymas 

Dël teismo psichiatrijos 

ambulatoriniø bei stacionariniø 

ir teismo psichologijos 

ambulatoriniø ekspertiziø 

paslaugø kainø patvirtinimo 

http://www.wpa2008paris.com 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Þin., 2002, 

Nr. 36-1340) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 91 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos 

Respublikos sveikatos sistemos ástatymo (Þin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112- 

3099) 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 

2002 m. gruodþio 6 d. ásakymo Nr. 344 „Dël iðlaidø, susijusiø su civilinës bylos 

nagrinëjimu, dydþiu ir jø iðmokëjimo tvarkos patvirtinimo“ (Þin., 2002, Nr. 117- 

5274) 10 punktu: 

1. T v i r t i n u teismo psichiatrijos ambulatoriniø bei stacionariniø ir teismo 

psichologijos ambulatoriniø ekspertiziø paslaugø kainas (pridedama). 

2. N u s t a t a u, kad teismo psichiatrijos ambulatoriniø bei stacionariniø ir teismo 

psichologijos ambulatoriniø ekspertiziø paslaugø kainos ásigalioja nuo 2008 m. sausio 

1 d. 

3. P a v e d u ásakymo vykdymà kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administravimo 

sritá. 

SA ministras 

Rimvydas Turèinskas 

Patvirtinta LR SA ministro 2007 m. rugpjûèio 23 d. ásakymu Nr. V-701 

Teismo psichiatrijos ambulatoriniø bei stacionariniø ir teismo psichologijos 

ambulatoriniø ekspertiziø paslaugø kainos 

Eil. Ekspertizës paslaugos pavadinimas Paslaugos Paslaugos 

Nr. kaina Lt lovadienio 

kaina Lt 

1. Ambulatorinë pirminë teismo psichiatrijos ekspertizë 820,0 

2. Ambulatorinë papildoma teismo psichiatrijos ekspertizë 988,5 

3. Ambulatorinë pakartotinë teismo psichiatrijos ekspertizë 1325,5 

4. Ambulatorinë kompleksinë teismo psichiatrijos ekspertizë 1325,5 

5. Ambulatorinë neakivaizdinë, pomirtinë teismo psichiatrijos 1334,5 

ekspertizë 

6. Stacionarinë pirminë teismo psichiatrijos ekspertizë 130,5 

7. Stacionarinë papildoma teismo psichiatrijos ekspertizë 133,7 

8. Stacionarinë pakartotinë teismo psichiatrijos ekspertizë 139,0 

9. Stacionarinë kompleksinë teismo psichiatrijos ekspertizë 145,8 

10. Ambulatorinë pirminë teismo psichologijos ekspertizë 610,4 

11. Ambulatorinë papildoma teismo psichologijos ekspertizë 778,4 

12. Ambulatorinë pakartotinë teismo psichologijos ekspertizë 988,5 

WPA 2008 

Organisers 

and 

Secretariat 

AIMS International Congress 

Services 

Oude Haachtsesteenweg, 107 Bus 3 

B-1831 Diegem 

Belgium 

Tel: +32 2 722 82 30 

Fax: +32 2 403 06 45 

Website: 

www.aims-international.com 


ORGANIZACIJOS 

Kauno psichoanalizës ir 

psichoterapijos studijø grupë 

14th Biennial 

Winter 

Workshop on 

Schizophrenia 

and Bipolar 

Disorders 

Montreux, Switzerland 

3rd – 7th February 2008 

Dear Colleague 

This 14th Biennial Winter 

Workshop will provide a unique 

opportunity to see the latest advances 

in research on schizophrenia, 

and bipolar disorder side 

by side. 

We think that researchers need 

to be aware of the similarities and 

differences in order to better understand 

the implications of current 

research. Moreover the topic 

of diagnostic similarities and 

differences is now of great interest 

and an important topic for 

both clinicians and researchers. 

The 14th Bienniel Winter Workshop 

will be unique in focusing on 

these problems side by side. 

Organized by Professors Tim 

Crow and Steven Hirsch in association 

with The World Federation 

of Societies of Biological 

Psychiatry. Journals: Schizophrenia 

Research, Schizophrenia Bulletin 

and Bipolar Disorders. 

www.winterworkshop.org 

Dr. D. Leskauskas 


studijø grupës veikla prasidëjo 

1994 m. Kaune, Medicinos 

universitete susibûrus psichoanalize susidomëjusiø 

gydytojø, psichologø ir studentø 

grupei, kuriai vadovavo medicinos daktarë 

Vida Mickienë. 1995 m. ðiai grupei dëstyti 

pradëjo psichoanalitikai Espenas Colletas 

ir Haraldas Kleppe ið Norvegijos ir Sabine 

Wolschin ið Vokietijos. Nuo pat pradþios 

studijuota ne tik klasikinë psichoanalizë, bet 

ir modernesniø tarpasmeninës bei santykiø 

mokyklø atstovø Harry Stacko Sullivano, 

Jay Greenbergo, Stepheno Mitchello ir kitø 

autoriø darbai. Ðios psichoanalitinës psichoterapijos 

mokyklos ir liko Kauno grupës 

teoriniø paþiûrø orientyru. 1998 m., tarp 

KMU ir Oslo psichoterapijos institutui pasiraðius 

bendradarbiavimo sutartá, pradëta 

struktûriðka psichoanalitinës psichoterapijos 

studijø programa. Ðioje 5 metø trukmës 

programoje, kuri atitinka tarptautinius psichoanalitinës 

psichoterapijos studijø reikalavimus, 

studijavo 8 psichoterapeutai ið 

Kauno, 5 jà sëkmingai baigë. 2005 m. Kauno 

psichoanalizës ir psichoterapijos studijø 

grupë buvo priimta á Tarptautinæ psichoanalitiniø 

draugijø federacijà (International 

Federation of Psychoanalytic Societies, 

IFPS). Tai antra pagal svarbà tarptautinë psichoanalitinë 

organizacija, 1962 m. ákurta 

IPA (International Psychoanalytic Association) 

vyravusiø ortodoksiðkø paþiûrø oponentø. 

27 psichoanalitines draugijas ið 16 

pasaulio ðaliø vienijanèios federacijos tikslas 

– siekti naujø moksliniø ir akademiniø 

rezultatø skatinant laisvà jos nariø diskusijà 

apie psichoanalizës teorijà, praktikà ir 

mokymà, stiprinant mokslinius ir asmeninius 

pavieniø psichoanalitikø ir psichoanalitikø 

organizacijø ryðius. Federacija kas antri 

metai organizuoja tarptautinius psichoanalizës 

forumus, leidþia kas trys mënesiai 

iðeinantá þurnalà The International Forum 

of Psychoanalysis. IFPS federacijoje populiarios 

modernesnës psichoanalitinës mokyklos 

– prisiriðimo teorija, objektiniø ryðiø 

teorija, interpersonalinë terapija, Lakano 

psichoanalizë, santykiø teorija. 2008 m. 

rudená XV tarptautinis psichoanalizës forumas 

vyks Èilëje. 


studijø grupë tradiciðkai bendradarbiauja su 

KMU Psichiatrijos klinika rengiant podiplomines 

psichoanalitinës psichoterapijos studijas. 

Jos vyksta dviem kryptimis. Pirmoji 

studijø kryptis – psichoanalitinës krypties psichoterapijos 

pagrindai gydytojams ir medicinos 

psichologams. Ðiais metais studijas pradëjo 

jau ketvirta kursantø grupë. Pirmoji programa 

buvo parengta ir ágyvendinta Stasës 

Meðkauskienës, vienintelës gráþusios dirbti á 

Lietuvà po psichoanalizës studijø Suomijoje, 

iniciatyva. Nuo 2002 m. programa buvo 

koreguojama ir vykdoma bendradarbiaujant 

su Lietuvos psichoanalizës draugija. Nuo 

2006 m. programa perorganizuota á „Ávadiná 

kursà leidimui verstis psichoterapeuto praktika 

gauti“. Studijuoti ávadiná kursà priimami 

gydytojai, psichiatrai ir medicinos psichologai, 

baigæ aukðtàjá mokslà ir turintys 2 metø 

darbo patirtá (tai gali bûti 2 rezidentûros 

studijø metai). Ðá kursà baigæ specialistai gauna 

KMU Podiplominiø studijø fakulteto sertifikatà, 

suteikiantá teisæ gauti SAM akreditacijos 

ir licencijavimo tarnybos leidimà verstis 

psichoterapeuto praktika. 

Kita podiplominiø psichoanalitinës psichoterapijos 

studijø Kaune kryptis – reguliarûs 

trumpalaikiai seminarai ar kursai specifinëmis 

temomis. Nuo 1996 m. surengta 

daugiau nei 10 tokiø kursø, kuriuos dëstë 

psichoanalitikai ir psichoanalitiniai psichoterapeutai 

ið Norvegijos, Ðvedijos, Suomijos, 

Olandijos, Brazilijos ir, be abejo, Lietuvos. 

Galima paminëti vykstanèius ðiuo 

metu: „Palaikomoji psichoanalitinë psichoterapija“, 

„Asmenybës sutrikimø gydymas 

psichoanalitine psichoterapija“, „Priklausomybiø 

psichoterapija: integruotas poþiûris“, 

„Psichodinaminë psichiatrija“. Informacijà 

apie ðiuos renginius galima rasti Kauno medicinos 

universiteto Podiplominiø studijø fakulteto 

tinklalapyje. 


NUOMONËS 

Apie tyrimus, anketas 

ir bendradarbiavimà 

Danguolë Survilaitë 

Psichiatrë 

Ðiais metais Pasaulio psichikos sveikatos 

dienà në viename laikraðtyje nebuvo 

apie jà net uþsiminta. Tylëjo radijas 

ir televizija. Lietuvos televizijos laidoje 

„Labas rytas“ buvo kalbama apie 

artëjanèià organø donorystës dienà. Þinoma, 

tà dienà aktualiausias buvo Europos 

politikø susitikimas, kuriame buvo 

sprendþiami energetikos krizës klausimai. 

Neabejotina, ðiluma ir elektros 

energija labai svarbu, labai svarbios ir 

organø persodinimo problemos, bet tikrai 

þinau, kad nei tinkamas ðildymas, nei 

smegenø persodinimas psichikos sveikatos 

klausimø neiðspræs. Tiesa, „Dviraèio 

þinios“ vakare kvailai pajuokavo, 

kad ðià dienà susikeièia psichikos ligoniai 

su psichiatrais, o po metø vël atsikeièia 

atgal … 

Psichikos sveikatai buvo skirta tik viena 

„bëganti eilutë“ LNK televizijoje: ji 

skelbë, kad 68% Lietuvos gyventojø nepakantûs 

psichikos ligoniams (ne 68% 

apklaustøjø, o Lietuvos gyventojø (!). 

Kas ir ið kur iðtraukë tokius skaièius? 

Kas apklausë visus Lietuvos gyventojus? 

Vëliau spaudoje, televizijoje buvo minimas 

kaþkoks „Eurobarometro“ tyrimas, 

taèiau taip ir neteko iðgirsti, kiekgi 

asmenø tyrëjai apklausë, kad padarytø 

tokià stulbinanèià iðvadà? O gal èia tas 

mikrotyrimas, apie kurá po Psichikos 

sveikatos dienos per TV 5-o kanalo laidà 

„Mes – europieèiai“ uþsiminë dr. Arûnas 

Germanavièius? 

Beje, apie vienà tyrimà visai atsitiktinai 

iðgirdome praëjusá birþelá, kai su 

dviem klubo nariais dalyvavome tarptautinëje 

konferencijoje Nicoje „Áveikti diskriminacijà 

psichikos sveikatos srityje“. 

Ten prof. G. Tornicroftas ið Jungtinës 

Karalystës pasakojo apie atliktà tarptautiná 

tyrimà, kuriame dalyvavo ir Lietuva 

(skaidrëse parodë projekto vykdytojus ið 

Vilniaus psichosocialinës reabilitacijos 

centro). Suþinojome, kad kiekvienoje ðalyje 

buvo apklausta po 25 ðizofrenija serganèius 

þmones. Deja, rezultatai nedþiugino: 

lietuviai labiausiai ið visø europieèiø 

netoleruoja psichikos ligoniø. Bandþiau 

aiðkintis su G. Tornicroftu – ar ne 

per maþai tiek apklaustøjø tokioms globalioms 

iðvadoms pagrásti? G. Tornicroftas 

sakë, kad apklausta buvo 50 asmenø, 

bet duomenys atrinkti tik 25-iø. 

Niekam ne naujiena, kad dabar labai 

populiarûs ávairûs nuomoniø tyrimai, apklausos, 

anketavimas, skalës ir pan. Telefonu 

teiraujamasi nuomonës apie 

ðiukðliø iðveþimà, reklamos stendus, politiniø 

partijø reitingus. Kartais tik paskambinus 

telefonu galima suþinoti gydytojo 

nuomonæ apie vieno ar kito vaisto 

veiksmingumà. 

Daugybæ ávairiausiø anketø gauna nevalstybinës 

organizacijos. Aukðtøjø mokyklø 

studentai, raðydami savo kursinius, 

bakalaurinius, magistrinius darbus, 

jau nebesivargina asmeniðkai bendrauti 

su apklausiamu þmogumi, o siuntinëja 

elektroniniu paðtu begales anketø, á kurias 

maloniai praðo atsakyti (ypaè tà 

mëgsta daryti socialinius mokslus ar teisæ 

studijuojantieji). Apklausus kelias nevalstybines 

organizacijas, surinkus kokia 

30–40 anketø, jau galima paraðyti 

darbà. Jeigu pridësi pakankamai rimtà 

preambulæ ir solidø literatûros sàraðà – 

þiûrëk, ir disertacija iðeis. 

Girdëjau, kad paprastai atsakoma tik á 

5 procentus tokiø anketø. Anksèiau 

stengdavausi atsakyti á visus panaðaus 

pobûdþio klausimynus, laikiau savo pareiga 

padëti studentams – jaunesniems 

kolegoms, nesvarbu, kokia bûtø jø specialybë. 

Mano praðymas bûdavo tik vienas 

– atsiøsti savo darbo iðvadas. Jeigu 

apklausos apimdavo mûsø klubo „13 ir 

Ko“ veiklà, tyrimø rezultatus, o daþnai 

ir autoriø straipsniø fragmentus spausdindavome 

„Klubo „13 ir Ko“ þiniose“. 

Galutinai nusivyliau besidominèiais psichiatrija 

studentais, kai po nemenkos pagalbos 

raðant studentiðkus mokslo darbus 

(sugalvotø temø, koreguotø klausimynø 

ir kitokiø konsultacijø) jie „uþmirðdavo“ 

konsultantui pateikti savo 

darbø rezultatus. Ypaè bloga atmintim 

pasiþymi Kauno medicinos universiteto 

studentai (gal todël, kad jiems iki Vilniaus 

toliau…). Kai kurie ið jø jau tapo 

mano kolegomis ir dabar tikriausiai tyliai 

sau juokiasi prisiminæ, kaip „apstûmë“ 

ir darbà pasidarë. Todël dabar principingai 

á jokias studentø anketas neatsakinëju. 

Nei asmeniðkai, nei internetu. 

Tiesa, mûsø klubo nariams ar savo pacientams 

to daryti niekada nedraudþiau – 

tai jø asmeninis reikalas. Paskutinis pavyzdys 

– psichologijos magistranto Mykolo 

Valainio pokalbiai su mûsø klubo 

nariais ir jo darbo „Psichozës epizodo 

áprasminimas“ apibendrinimas mûsø 

þurnale. Kaþkaip net nekilo mintis uþ- 


NUOMONËS 

drausti pacientams kalbëtis su magistrantu, 

atsakinëti á jo klausimus. 

Mums tenka susidurti ir su kitokia 

praktika. Mûsø klubui, kuris jau keletà 

metø vykdo ávairiausius projektus (teisiø 

gynimo, o ðámet – „Stigmos“) paþástama 

karti klausinëtojo duona. Dabar, kai 

ypaè madinga garsiai skelbti apie paþeidþiamas 

ir ginamas pacientø teises, tuos 

paþeidimus galima áþvelgti visur. Pavyzdþiui, 

jei kuris nors vadovas nenori, kad 

apskritai bûtø kas nors tiriama, nagrinëjama, 

analizuojama. Tada grieþtai: jokiø 

apklausø. Jau ne kartà raðëme, kad mûsø 

nenorëjo ásileisti Kauno apskrities psichiatrijos 

ligoninës. Arogantiðkai, nepagarbiai 

ir iðdidþiai su mûsø pacientø teisiø 

gynimo grupës nariais elgësi administracija 

Anykðèiø rajono Aknystos 

pensionate (net neþinau, ar tà lëmë vadovø 

asmeninës savybës, ar tai, kad pensionatas 

bendradarbiauja su VðÁ Globali 

iniciatyva psichiatrijoje, kurios tyrimo 

tendencingas iðvadas apie pensionatus 

norëjome paneigti). 

Apklausinëdami daþnai susiduriame 

su stipriu kolegø (reèiau – pacientø) prieðiðkumu. 

Ðiø metø 2-ame „Klubo „13 ir 

Ko“ þiniø“ numeryje Edmundas labai 

smulkiai raðë, koká patyrë paþeminimà 

viename Kauno psichikos sveikatos centre 

(jis nenorëjo jo ávardyti), kai psichologë 

kitø pacientø akivaizdoje tiesiog ið 

jo tyèiojosi (nematë prasmës leisti þmonëms 

atsakinëti á „abejotinas anketas, 

kad jas paskiau nagrinëtø „kaþkokiuose 

londonuose“). Panaðiai atsitiko ir klubo 

narei Monikai tame paèiame Vilniaus 

psichosocialinës reabilitacijos centre: 

darbuotojos ið pradþiø sutiko, kad jo lankytojai 

atsakytø á anketas, o Monikai atëjus 

pareiðkë, kad be vadovybës leidimo 

– negalima. Man paskambinus ir pasakius, 

kad nederëtø varinëti pacientës 

ið vieno miesto galo á kità, tëðkë: „O jûs 

neturit árodymø!“. Kokiø árodymø ?! 

Mes juk á teismà eiti nesiruoðiame. 

Buvo labai keista, kad Monikos su anketomis 

nenorëjo ásileisti bûtent tas centras, 

kurá ákûrë ir kuriam vienu metu 

vadovavo Arûnas Germanavièius, vienas 

ið mano buvusiø rezidentø, kurá, kiek sugebëjau, 

mokiau ne tik biologinës psichiatrijos, 

bet ir psichosocialinës reabilitacijos 

pagrindø. Kas jau kas, o jis tikrai 

þino, kad be atsakinëjimo á klausimynus 

negalima daryti jokiø apibendrinanèiø iðvadø, 

o kartais net ir paraðyti disertacijø. 

Dar kartà ásitikinau, kad kuriant kà nors 

nauja neuþtenka vien gerø idëjø – reikia 

ir gerø vykdytojø. Patekusios á netinkamas 

rankas, geros idëjos gali bûti visiðkai 

suþlugdytos. Ir vël bus kaip anksèiau 

– nesvarbu, kad vieðai deklaruojamos pacientø 

teisës á savo nuomonæ. 

Beje, tas pats Tornicroftas („ið kaþkokiø 

londonø“) apibendrins ir „Stigmos“ 

projektà, kuriame dalyvavo mûsø klubas 

(palyginimui – ðá kartà kiekvienai 

ðaliai reikëjo surinkti ne maþiau kaip po 

200 anketø). Mes iðsiuntëme 270. Ðiuo 

metu ið 23 ðaliø, kurios dalyvauja tarptautiniame 

„Stigmos“ projekte, jau gauta 

daugiau kaip 4 tûkst. anketø. Tikimës, 

kad ðá kartà tyrimas bus objektyvesnis. 

Tobulinimo programos 2008 metams 

KMU Podiplominiø studijø centras 

KMUK, Eiveniø g. 2, LT- 50009, Kaunas 

Tema Vadovas Kam skirta Val. Klaus Sk. Datos 

Aktualûs psichiatrijos Doc. B.Burba psichiatrams, 36 10 2008.01.21-26 

klausimai neurologams, 2008.05.12-17 

ðeimos gydytojams 2008.06.02-07 

2008.10.13-18 

2008.12.01-06 

Medicininio bendravimo Doc. B.Burba psichiatrams, 36 10 nenumatoma 

psichologija 

neurologams, 

terapeutams, 

ðeimos gydytojams 

Neuropsichologinio doc. B.Burba, psichologams, 72 10 2008.01.07-19 

testavimo galimybës su- V.Grigaliûnienë, psichiatrams, 2008.06.09-21 

augusiø bei vaikø psi- L.Kurauskienë, neurologams, 2008.11.03-15 

chiatrijoje, neurologijoje I.Laukienë neurochirurgams 

ir neurochirurgijoje 

Palaikomoji psicho- Dr. D. Leskauskas Psichiatrams, psicho- 90 10 Kursai mokami, 

analitinë terapeutams, registracija: 

psichoterapija psichologams laiva@one.lt 


APIE MUS NE BE MÛSØ 

Projekto „Rûbai á sveikatà“ 

dalyviø áspûdþiai 

Vienspalvis pilkas megztinis: 

„Ðoko kiðkis per dirvonà“ 

(autorë studentë Vaivutë) 

Mano megztinis buvo visas pilkas ir 

nuobodus. Pirkau já vien todël, kad jis buvo 

ðiltas (sudëtyje daugiau kaip 50 proc. 

vilnos), naujas ir nupigintas. Ðià þiemà 

jis pratûnojo spintoje laukdamas savo eilës, 

o að net nebuvau jo apsirengusi. 

Meno terapijos uþsiëmimø metu galëjau 

stebëti neátikëtinas savo megztinio 

transformacijas. Antrojo susitikimo metu 

man jis jau buvo graþus: Vaivutë já nudaþë 

keliomis spalvomis (ðviesia samanø 

ir tamsia samanø), kur ne kur buvo 

palikti pirmykðtës pilkos spalvos apskriti 

lopinëliai (prie kaklo ir pilvo). Galiu sakyti, 

kad mano akimis jau nieko netrûko, 

að itin mëgstu þalià spalvà, jos pastelinius 

atspalvius, ðiaip mëgstu kuklius, 

be didesniø ámantrybiø, nekrentanèius á 

akis aprëdus, taèiau ið klubieèiø sulaukiau 

replikos, kad jis per maþai „crazy“, 

o spalvos nors ir graþios, bet vis dar lietuviðkai 

niûrokos. Vaivutë jau turëjo idëjø 

kaip já padaryti dar originalesniu. Pasitarëm, 

kad bûtø ádomu, jei ji prie drabuþio 

priderintø rankomis nertus tinklelius, 

galbût ið jø suformuotø kiðenæ. 

Na, o demonstracijos metu sulaukiau 

tikro siurprizo – megztukas atgijo á patrauklø, 

malonø rûbà, kurá malonu ne tik 

dëvëti, bet ir stebëti, tyrinëti, juo dþiaugtis. 

Kaip ir minëjau, prie apykaklës ir 

rankovës buvo primegzti tinkleliai, o viso 

ko virðûnë – kiðenëlë, kurioje ðmaikðti 

ir netikëta detalë: maþas zuikis ið veltinio. 

Iðsyk ðio vaikiðko motyvo dëka rûbas 

tapo þaismingas, linksmas, ádomus, 

patraukiantis, valiûkiðkas ir iðdykëliðkas. 

O dar juokingiau, kad ðis zuikis kiðenëje 

sujungtas pynele ir já galima ádëti ir 

vël iðtraukti: tarsi já iðlaisvinti arba paslëpti 

(lyg iðlaisvinant arba nuslëpiant 

kai kuriuos savo jausmus...). 

Praktinio pobûdþio pastebëjimas: po 

daþymo megztinis ðiek tiek susitraukë, 

geriau gula. ir atrodo nebe toks nutampytas, 

dukslus ir palaidas. 

Taigi, mano „pilkasis, liûdnasis ir nemëgiamasis“ 

tapo itin ðiltu ir maloniu ne 

vien dël to, kad jis minkðtutis ir ið vilnos, 

o pirmiausia dël to, kad já kurianèios 

rankos ádëjo daug iðradingumo, 

ðvelnumo ir ðilumos. 

Aèiû Vaivutei uþ eksperimentiná meno 

kûriná ir graþø jo pavadinimà!!! 

Ryðkios burokinës spalvos 

paltas: „Vynuogës gyvatyne“ 

arba „Truputis saulës ðaltame 

vandeny“ 

(autorë: Tekstilës katedros vedëja 

doc.E. G. Bogdanienë) 

Man ðis paltas buvo per ryðkus ir dël 

to atgrasus. Be to, jis buvo apkramtytas 

kandþiø ir ruoðiausi já pasiøsti Anapilin, 

t.y. á ðiukðlynà. 

Po meninës intervencijos vienspalvis, 

ðaltas rûbas virto á ðiltà, margà, 

ávairiaspalvá. Jis iðliko ryðkus, taèiau 

nuo ðiol jo margumas nebe rëþë, o 

traukë aká. Apykaklës puoðybos natûralistiniai 

elementai atëmë þadà: ji 

buvo dekoruota vynuogëmis, ávairiaspalvëmis 

sirpstanèiomis uogomis, 

veltinio pynëmis ir kasomis. Ji buvo 

ekstravagantiðka, tarsi tyèia perkrauta 

detalëmis, nelyginant rokoko stiliaus 

vaza. Tai këlë saldþius ir svaigius 

jausmus. 

Palto skvernai buvo tarsi iðtapyti 

kamðytinës vilnos dryþiais. Tekstilës 

katedros vedëja mielai paaiðkino 

spalvø komponavimà: juoda panaudota 

kaip kontrastinë spalva, o toliau 

ðalia jos graþiai „sugulë“ ir visos 

kitos. 



Man itin malonu, kad prie ðio darbo 

prisilietë doc.E.G.Bogdanienë. Jos asmenybë 

ir bendravimo stilius man buvo 

vienas ið vertingiausiø dalykø simpoziumo 

metu. Visi susitikimai dþiugino 

staigmenomis: þavëjo studentø 

kûrybiniai talentai ir sugebëjimai, meniniai 

sprendimai, ávairiø technikø galimybës. 

Manau, kad taip ir ugdomas 

pastabumas, stiliaus pajautimo jausmas. 

Jûsø ákvëpta ir dëkinga dedikuoju 

jums Koko Ðanel (Coco Chanel) 

þodþius: „Koks mokslas gerai atrodyti! 

Koks ginklas – groþis! Ir koks elegantiðkas 

kuklumas!“ 

Monika Nemanytë 

Ðalikëlis ir áspûdþiai 

Projekto darbams að pateikiau tik 

vienà – þalià vilnoná ðalikëlá. Taip pasielgiau 

galvodama, jog teks paèiai já 

perdaryti á naujà. Tai jau tegul maþiau, 

bet geriau – maniau. Turëjau ir savo 

vizijà. Prisipirkau þaliø kutø, juosteliø 

ir akmenëliø. Man rodës, kad ðitaip 

papuoðtas ðalikëlis turëtø bûti labai 

graþus. 

Vëliau paaiðkëjo, jog praktiná darbà 

su drabuþiais atliks menø studentai, o 

su mumis tik konsultuosis. Mano porininkë 

studentë Andþela per pirmàjá 

susitikimà korektiðkai iðklausë mano 

siûlymus, paëmë ir mano pateiktus 

priedus, bet savo nuomonës neiðsakë. 

Per antràjà konsultacijà ji paklausë ar 

gali apsieiti be tø kutø, að þinoma sutikau, 

nes pasidairius po tuo metu veikusià 

katedroje kità „Gero rûbo“ ekspozicijà 

jau suvokiau, kad mano siûlymas 

ko gero primityvokas. 

Na ir, þinoma, visiðkas ðokas iðtiko, 

kai pamaèiau jau baigtà darbà – 

tikrai þaismingà meno kûriná. Ðalikëlis 

tapo sukarpytas á bene penkias 

ávairios formos dalis, intarpai tarp 

jø – ið visai kito – kaproninio ávairiom 

spalvom daþyto audinio, audinys 

susiuvinëtas sutraukianèiomis 

siûlëmis. 

Koká poveiká man suteikë dalyvavimas 

projekte? Tai buvo malonus 

bendravimas su jaunais þmonëmis, 

nejauèiant stigmos. Dþiaugsmas pamaèius 

kokiu kûriniu tapo mano drabuþis. 

Ir deja, nusivylimà savo – virtuvës 

ðeimininkës fantazija. Bet nesigailiu 

dalyvavus projekte, nes meno 

terapija, kaip ir, sakysim, psichoterapija 

suteikia ne vien teigiamus, 

bet ir neigiamus iðgyvenimus, kurie 

padeda þmogui susiorientuoti savyje, 

ávertinti savo galias ir nepuoselëti nepagrástø 

vilèiø. 

Zina Samsanavièiûtë 


RENGINIAI 

Meno terapija medicinoje 

Geguþës 10 d. naujoje Kauno medicinos 

universiteto (KMU) bibliotekoje 

ávyko konferencija „Meno terapija medicinoje“. 

Konferencijà organizavo 

KMU filosofijos ir socialiniø mokslø 

katedra bei KMUK psichiatrijos klinika. 

RVPL gydytoja D.Survilaitë konferencijoje 

skaitë praneðimà „Kà gali atskleisti 

psichikos ligoniø pieðiniai“, 

kuriame ji pasakojo apie domëjimosi 

psichikos ligoniø menu istorijà, psichikos 

ligoniø kûrybos ypatumus, galimybæ 

diagnozuoti psichikos sutrikimus ið 

pacientø pieðiniø. Kalbëdama apie ðizofrenija 

serganèiøjø pieðimo ypatumus, 

praneðëja demonstravo skaidres 

su savo pacientø ir lenkø autoriø prieðiniais. 

Gyd. Jûratë Suèylaitë ið Klaipëdos 

skaitë praneðimà apie poezijos 

terapijà. 

Prie pelëdø skulptûros ðalia naujosios KMUK 

bibliotekos. D. Survilaitë ir VU doc. Sigita Lesinskienë, 

konferencijoje skaièiusi praneðimà 

apie pieðimà ir pieðinius vaiko raidoje. 

Konferencijos organizatoriai ir praneðëjai (ið kairës): KMU psichiatrijos klinikos vadovë doc. 

V. Adomaitienë, medicinos fakulteto dekanas prof. R. Gailys, meno terapijos kurso lektorë R. Purvinaitë, 

D. Survilaitë, prof. V. Liesienë ir KMU filosofijos ir socialiniø mokslø katedros vedëja 

prof. Irayda Jakuðevaitë. 

Mesti rûkyti padeda kampanija 

HELP 

„HELP: uþ gyvenimà be tabako“ yra Europos Komisijos 

remiama informacijos ir komunikacijos kampanija, kuria siekiama 

visose 25 ðalyse atpratinti þmones nuo rûkymo arba 

apsaugoti juos nuo ánikimo. 

Daugiau informacijos: 

http://www.help-eu.com 


KALBA PSICHIATRIJOJE 

Kalba psichiatrijoje 

Anglø kalboje vartojami terminai 

symptom profile, side effects profile. Ar 

tinka sakyti sutrikimo (ligos) simptomø 

profilis, individualus simptomø profilis, 

áprastinis simptomø profilis, vaisto ðalutiniø 

reiðkiniø profilis? 

Profilis yra tarptautinis þodis, todël reikëtø 

pasiþiûrëti, kaip jis vartojamas kitomis 

kalbomis mums rûpimame medicinos kontekste. 

Merriam-Webster interneto svetainës 

medicinos terminø þodyne nurodyta specialioji 

þodþio profile reikðmë – „aibë duomenø, 

parodanèiø esmines kieno nors savybes 

ir paprastai gaunamø daugkartiniais testais“, 

rusiðkame internete taip pat gausu medicinos 

terminø su ðiuo þodþiu, pvz., ïðîôèëü 

áîëåçíè. Kaip þinoma, tarptautiniais laikomi 

tokie þodþiai, kuriuos kelios didþiosios 

kalbos pasiskolina drauge su tø þodþiø reikðme 

(ðiuo atveju pasiskolinta ið lotynø). Kadangi 

anglø ir rusø kalbø medicinos diskurse 

jau vartojami sudëtiniai terminai su ðiuo 

þodþiu, nieko keista, kad ir lietuviø kalbos 

medicinos kalbos posistemëje imta vartoti 

terminus su profiliu ta paèia reikðme. 

Komplikuoti yra angliðki terminai 

compliance ir adherence. Iki ðiol abu verèiami 

kaip gydymo reþimo laikymasis. 

Tikslesnë paþodinë reikðmë bûtø pirmojo 

„pasidavimas gydymui“, antrojo – 

„prilipimas prie gydymo“. Ar galima laikytis 

reþimo? 

Compliance (arba adherence) medicinos 

kontekste reiðkia, kad pacientas sutinka su 

savo daktaro ar kito sveikatos prieþiûros darbuotojo 

paskirtu jo gydymo reþimu ir to reþimo 

laikosi. Paprastai sàvoka vartojama 

siauresne reikðme – ja paþymima, kad ligonis 

vartoja vaistus taip, kaip nurodë gydytojas, 

bet ji gali bûti taikoma ir kalbant, tarkim, 

apie kitoká reþimà (pvz., elastiniø kojiniø 

mûvëjimas, lëtiniø þaizdø prieþiûra, fizioterapijos 

pratimø darymas, psichologo 

konsultacijø lankymas ir pan.). Taigi terminas 

gydymo reþimo laikymasis pakankamai 

tiksliai perteikia compliance turiná, nors, kita 

vertus, jis ilgokas ir greièiau primena compliance 

apibrëþtá. Vietoj pasidavimas gydymui 

tiktø ir atsidëjimas gydymui, ryþtas gydytis, 

sàvokos turiná neblogai perteiktø pasakymas 

paciento uolumas. Beje, interneto 

ðaltiniuose adherence laikomas compliance 

sinonimu, bet jeigu jau bûtina ðiuos du 

terminus skirti, siûlyèiau adherence vadinti 

bendradarbiavimas su gydytoju (toká atitikmená 

radau rusiðkame internete). 

Koks galëtø bûti tikslesnis angliðko termino 

substance abuse atitikmuo: piktnaudþiavimas 

ar svaiginimasis (medþiagomis)? 

Angliðkas terminas reiðkia, kad 

þmogus piktnaudþiauja/svaiginasi ávairiais 

dalykais, tai bendras terminas, po 

kuriuo gali slëptis ir piktnaudþiavimas alkoholiu, 

narkotikais ar receptiniais vaistais. 

Atsakymà á ðá klausimà galima rasti LR 

narkologinës prieþiûros ástatymo 2 str. 2 d.: 

„Narkomanija – psichikos liga, kuria suserga 

asmenys dël piktnaudþiavimo narkotinëmis, 

psichotropinëmis, kitomis psichikà veikianèiomis 

medþiagomis, pasireiðkianti asmens 

psichinës ir fizinës priklausomybës 

nuo narkotiniø, psichotropiniø, kitø psichikà 

veikianèiø medþiagø sindromu bei kitomis 

neigiamomis medicininëmis ir socialinëmis 

pasekmëmis.“ Niekas nedraudþia sinonimiðkai 

vartoti ir þodþiø junginá svaigintis 

(tam tikromis) medþiagomis. Jau vartojamas 

psichotropiniø medþiagø atitikmuo 

kvaiðalai, taigi dar vienas piktnaudþiavimo 

sinonimas – kvaiðinimasis. 

Ar yra koks nors skirtumas tarp preparatø 

ir vaistø? Ar galima ðiuo þodþius 

vartoti kaip sinonimus? 

Vaistas yra medicininis preparatas, bet 

tam tikrame aiðkiame kontekste (pavyzdþiui, 

straipsnyje apie konkretø vaistà) kaip sinonimà 

galima vartoti ir preparatà (ir taip 

aiðku, kad kalbama apie medicininá preparatà). 

Ar skirtingi vaisto variantai vadintini 

formomis – pavyzdþiui, per burnà vartojama 

ir leidþiama (ar labiau tiktø injekuojama?) 

vaisto forma? Ar tinka per burnà 

vartojamus vaistus vadinti peroraliniais? 

Valstybinës vaistø kontrolës tarnybos tinklalapyje 

(www.vvkt.lt) yra Europos farmakopëjos 

terminø sàraðai, tarp jø – ir vaistø 

vartojimo bûdus ávardijanèiø terminø sàraðas, 

kuriame nurodyta, kad oral use lietuviðkas 

atitikmuo – vartoti per burnà. Taigi 

uþraðai ant vaistø pakuoèiø jau vadinami 

standartizuotais terminais. Leidþiamieji 

vaistai, leidþiamoji vaisto forma – visai geras 

pasakymas visuose kituose kontekstuose. 

Dël lotyniðkos kilmës terminø pasakytina 

viena: medicinos diskurse jie yra áprasti, 

paprastai tarptautiniai, tad ir peroraliniai 

ar injekuojameji vaistai nieko nebestebina. 

XIV World Congress of Psychiatry 

www.wpa-prague2008.cz 


IÐ LIETUVOS PSICHIATRIJOS ISTORIJOS 

Lietuvos psichiatrijos 

grandai ið Ðvëkðnos 

Jonas Pavinkðnis 

1957 m. 

Jonà Pavinkðná, buvusá ilgametá 

Ðvëkðnos psichiatrijos ligoninës 

vyr. gydytojà (1957-1982), 

kartu su N.Goðtautaite sausio mën. aplankëme 

jo graþiame moderniai árengtame 

bute, dviejø aukðtø daugiabuèiame 

name ðalia ligoninës. Mus pasitiko 

garbus psichiatras su þmona Birute. 

Netrukus prie mûsø prisijungë ir dabartinis 

ligoninës direktorius Juozas 

Vièius. Besikalbëdami në nepastebëjome, 

kaip stalas buvo uþdengtas standþia 

sniego baltumo staltiese, ant stalo 

atsirado psichiatro þmonos keptas 

pyragas, sumuðtiniai, drebuèiai, kava. 

Kalba sukosi apie psichiatrijà ir ðeimà. 

J.Pavinkðnis pasiguodë, kad atmintis 

jau nebe ta, bet noriai paskaito 

„Psichiatrijos þinias“, o ypaè jam patinka 

toks þurnalas „Klubas 13“, tik 

neþinàs, kas já leidþia... 

Matyti, kad Birutë Pavinkðnienë buvusi 

labai graþi moteris, ir dabar kupina 

þavesio, o ir vaiðes ruoðti, matyt, jai 

ne naujiena (apie tai ji vëliau uþsiminë). 

J.Vièius sako, kad Birutë pasodino 

daugybæ bijûnø, kurie puoðë ne tik 

daugiabuèio, bet ir ligoninës kiemus. 

2000 m. J.Pavinkðnis iðëjo á pensijà, iðdirbæs 

gydytoju 46 metus, o psichiatru– 

45 m., ið jø – 25 m. vyr. gydytoju. 

Jonas Pavinkðnis gimë 1926 11 09 

Birþø kraðte, Nemunëlio Radviliðkio 

vienkiemyje. (Kaip mums pasakë 

p.J.Vièius, J.Pavinkðnis ið tikrøjø yra 

bajorø kilmës ir turi antràjà, bajoriðkà 

pavardæ – Venslovas, taigi turëtø bûti 

Jonas Venslovas Pavinkðnis. D.S.) Ið to 

paties kaimo kilusi Dauguvieèiø ðeima, 

buvæs ilgametis Kauno Klinikø vyr. gydytojas 

Petras Jaðinskas. Ið tos paèios 

gimnazijos klasës gydytoja tapo Palmira 

Èygaitë. 

J. Pavinkðnis (treèias ið deðinës) 1966 m. su ligoninës darbuotojais. 

Klausëme áprastø klausimø. Á juos Jonas 

Pavinkðnis atsakydavo su humoru, 

kartais ásiterpdavo ir þmona Birutë. 

Kodël sugalvojote mokytis medicinos? 

– Bijojau, kad kitur neástosiu dël matematikos 

(juokiasi). 1947 m. ástojau á 

Kauno medicinos institutà, kartu su 

S.Andriuðkevièiene ir A.Lapyte, taèiau 

po ðeðeriø metø nebaigiau, nes V kurse 

buvau iðmestas „su vilko bilietu“ 



uþ tai, kad tëvà areðtavo, teisë ir iðveþë 

á Sibirà (tëvas buvo girininkas, já 

apkaltino turëjus ryðiø su miðkiniais, 

arba kaip tada sakë, su banditais). Á 

komjaunimà nestojau. Tëvas kalëjo 

Krasnojarske, Mordovijoje. Po metø 

kreipiausi á Aukðèiausios Tarybos pirmininkà 

Justà Palecká, praðydamas 

leisti gráþti mokytis. Liepë dar metus 

palaukti, bet laukti ilgai nereikëjo, nes 

1953 m. mirë Stalinas. Tada á V kursà 

gráþau baigti mokslo. Institutà baigiau 

1954 m. 

Kodël pasirinkote psichiatrijà? 

– Studijuodamas lankiau nervø ligø 

bûrelá, kuriam vadovavo Lazaris Gutmanas, 

skaièiau praneðimëlius studentø 

konferencijose. Tuomet labai buvo 

propaguojama elektros traukuliø terapija. 

Patiko fenomenalûs dalykai, neaiðkumai, 

daug teko bendrauti su eruditu 

doc. Napoleonu Indraðiumi. Studijuodamas 

dalyvavau saviveikloje – 

buvo galimybë pakeliauti po Tarybø Sàjungà. 

1951-1955 m. buvo naikinama Kalvarijos 

psichiatrijos ligoninë. Kai buvau 

iðmestas ið instituto, nuëjau dirbti 

med. broliu á naujai kuriamà Kauno psichiatrijos 

ligoninæ (1952-1953 m.), jai 

tuo metu vadovavo Jurgutis. 

Kokia buvo jûsø, kaip gydytojo, darbo 

pradþia? 

– Baigæs pagal paskyrimà buvau nukreiptas 

dirbti á Simno kaimo ambulatorijà 

Lazdijø rajone. Ten susipaþinau 

su Birute, ji èia dirbo mokytoja. 1955- 

1956 m. dirbau Utenos psichiatrijos ligoninëje, 

kuri buvo pertvarkoma ið kalëjimo. 

Vyr. gydytoju tuomet Utenoje 

dirbo D.Kryþanovskis. Kryþanovskis 

buvo geras administratorius, bet gydytojas 

– ðiaip sau. Utenoje tuo metu dar 

dirbo garsus psichiatras A.Smalstys, kuris 

turëjo auksinæ atmintá. Jis buvo didelis 

elektros traukuliø terapijos entuziastas. 

Buvo pasakojama, kad per jà ir 

nukentëjo – buvo iðveþtas á Sibirà, apkaltintas 

taikæs drastiðkà gydymo metodà. 

Mes su ðeima gyvenome dviejuose 

maþuose kambarëliuose tos paèios ligoninës 

(buvusio kalëjimo) patalpose. 

Þmona pritaria – kad ir prastos buvo 

gyvenimo sàlygos, nenorëjome iðvaþiuoti 

ið Utenos: Jono tëvai netoliese 

gyveno. 

Kada ir kaip atsidûrëte Ðvëkðnoje? 

– Ðvëkðnos PL buvo atidaryta 1956 

m. geguþës mën. Pirmuoju vyr. gydytoju 

buvo Pranas Japertas. Mes su juo 

bendravome dar studijø metais – abu 

dainavome instituto chore. Á Ðvëkðnà atvykau 

1957 m. Po metø tragiðkai þuvus 

Pranui Japertui (já nutrenkë þaibas), 

buvau paskirtas vyr. gydytoju (Kryþanovskis 

átarinëjo mane paraðius skundà, 

kad jis naudojasi ligoninës maistu, 

todël manæs „atsikratë“, paraðydamas 

gerà rekomendacijà). Ligoninë tuomet 

buvo 75 lovø, o aptarnaudavome 5 rajonus 

ir dalá Klaipëdos miesto. Naktimis 

tekdavo iðtiesti èiuþinius, o dienà 

vël juos surinkti. 1958 m. pastatëme 

priestatà, tada lovø ligoninëje buvo 200, 

o ligoniø bûdavo daugiau kaip 300. 

1960 m. atsidarë Klaipëdos psichiatrijos 

dispanseris, jam vadovavo medicinos 

mokslø daktaras Ilja Rubinðteinas 

(1913-1990). Jis labai mëgdavo skirti 

elektroðokus. Apie I.Rubinðteinà (ádomi 

buvo asmenybë) buvo pasakojamas 

toks anekdotas: ateina ið ryto á skyriø 

ir rodo ranka: tam – elektroðokas, tam, 

Kasmetinis mokytojø – pensininkø minëjimas Ðvëkðnoje rugsëjo 1-àjà (2006 m.). Ilgametis 

Ðvëkðnos psichiatrijos ligoninës vyr. gydytojas Jonas Pavinkðnis stovinèiøjø antroje eilëje antras 

ið deðinës. 

Birutës ir Jono Pavinkðniø auksinës vestuvës 

(2004 12 31). 



tam ir tam – visiems ið eilës. Seselë sako, 

kad vienas ið jø – tai lankytojas. 

Nieko – padarysit ir jam. Ir padarë. Ir 

nieko neatsitiko... 

Dirbant teko 3 kartus tobulintis Maskvoje, 

vienà – Leningrade, vis po du mënesius. 

Vyr. gydytoju iðdirbau iki 

1982 m. Iðëjau pats. 

Ar nesusijæs jûsø iðëjimas ið vyr. gydytojø 

su tragiðku ávykiu? (Prisimename 

ávyká, apie kurá jauni psichiatrai 

galbût visai negirdëjo.) 

– Ne, nes tai ávyko po 10 metø 

(1992 m. sausio 31 d. buvæs Ðvëkðnos 

ligoninës pacientas darbo kabinete 

nuðovë psichiatrà, skyriaus vedëjà 

A.Lenkauskà, o kovo mën. 27 d. tas 

pats ligonis kieme nuðovë gydytojà 

rentgenologà A. Morkaitá. Tuomet ligoninëje 

buvo susidariusi sunki situacija: 

ligoninës kolektyvas patyrë didelá 

stresà, be to, trûko gydytojø, todël 

ið RVPL padirbëti vyko „desantas“ 

– gyd. L. Dubauskienë su trimis 

rezidentais. D.S.). Man teko budëti 

vienà naktá, kai tas ligonis susipjaustë 

rankà, tuomet gyd. A.Morkaitis, kuris 

kartu dirbo ir chirurgu, jam siuvo 

þaizdas. Vëliau tà gydytojà ligonis ir 

nuðovë. Gydytojas ruoðësi vykti á specializacijà, 

á ligoninæ atëjo visai atsitiktinai... 

Ar teko patirti smurtà ið ligoniø? 

– Kartà vienas ligonis visus dantis iðbeldë... 

Gal prisimenate kokiø linksmesniø 

nutikimø? 

– Buvau kartà „palaidotas“, todël turbût 

ilgai gyvensiu. Klaipëdos psichiatrijos 

ligoninës vyr. gydytojas buvo Jonas 

Vinkðna (visi ir juokdavosi ið panaðiø 

mûsø pavardþiø: „Klaipëdoje – 

Vinkðna, o Ðvëkðnoje – J. Pavinkðnis“). 

Jis tragiðkai þuvo 1978 m. N. Vilnios 

ligoninës direktoriaus pavaduotojas 

J. Demidiukas susipainiojo – atvaþiavo 

su vainiku á Ðvëkðnà, uþëjo á priëmimo 

kambará ir klausia budinèios seselës, 

kaip èia graþiau uþraðyti, kur kryþiukà 

kaspine (A+A) padëti... Kaip tik 

pataikë pas mano þmonà, tuo metu budëjusià... 

N.Goðtautaitei parûpo, ar bûdavo ligoniø, 

patekusiø á ligoninæ dël politikos... 

– Bûdavo, – sako buvæs vyr. gydytojas. 

– Pavyzdþiui, toks vieno ligonio 

kliedesys – kad Lietuvos vëliava netikra: 

turi bûti geltona, þalia ir raudona... 

Per metus bûdavo 3-4 tokie pacientai. 

Gydëme vieno valstybinio saugumo 

darbuotojo giminaitá – tai atvaþiuodavo 

ið KGB ir „instruktuodavo“, kaip gydyti... 

Buvo dar toks atsitikimas: vienas 

ligonis vis giedodavo Lietuvos himnà 

(„Lietuva – Tëvyne mûsø...“), atsistojæs 

ant lango, tai pirmasis rajono partijos 

sekretorius barë mane, kam tà leidþiu. 

Sakiau: „O kà að jam galiu padaryti? 

Ligonis – psichozës bûsenos.“ Tai 

sekretorius vis dëlto nusprendë pats su 

ligoniu pasikalbëti. Pasikvietë ligoná 

ir aiðkina jam, kad negerai giedoti burþuazinës 

Lietuvos himnà. Ligonis klausë, 

klausë, galvà linksëjo, o paskiau kad 

griebs sekretoriui uþ vyriðko pasididþiavimo... 

Tam net aðaros iðtryðko.... 

Kaip gydydavote politinius ligonius? 

– Kartais susitardavome su Stase Andriuðkevièiene 

(skyriaus vedëja) – raðydavome, 

kad duodame neuroleptikus, 

o duodavome vitaminus... 

Klausiame þmonos Birutës, kaip jai 

sekësi Ðvëkðnoje. 

– Ðvëkðnoje negavau mokytojos darbo, 

nors labai norëjau – visos vietos buvo 

uþimtos, todël baigiau medicinos seserø 

kursus ir 33 metus iðdirbau ligoninës 

priëmimo kambaryje. Sunku bûdavo 

ir pavojinga, ir lupti gaudavau – visokiø 

ligoniø tekdavo priimti. Daktaras 

iðsigandæs iðbëga, o tu lieki viena 

su ligoniu... Populiarus vaistas buvo 

MGB (intraveninis magnio sulfato, 

Kas, jûsø nuomone, pasikeitë per 

pastaruosius metus psichiatrijoje? 

– Anksèiau þmonës skeptiðkai þiûrëdavo 

á psichikos ligonius. Net Klaipëdos 

stotyje perkant bilietà á Ðvëkðnà, 

kasininkës keistai pasiþiûrëdavo ir perklausdavo, 

ar tikrai á Ðvëkðnà... Pasikeitë 

þmonës, tapo labiau tolerantiðki, 

pasikeitë ir patys ligoniai, kurie paskutiniaisiais 

mano darbo metais ir su gydytojais 

noriau bendraudavo – geriau 

sugebëdavo papasakoti, kas jiems negerai. 

Po vasaros iðleidþiant anûkus Mindaugà ir Vilmà á Vilniø 2002 07 29. 



gliukozës ir natrio bromido tirpalas – 

D.S.), kurá ligoniams sunaudodavome 

kibirais – patys ir gamindavome virtuvëje... 

Gal naudojotës kokiomis privilegijomis, 

kadangi buvote vyr. gydytojo 

þmona? 

– Kokios ten privilegijos – priëmimai 

ir priëmimai, ruoðk ir ruoðk juos, ir indus 

plauk... 

O buvæs vyr. gydytojas papildo – taip, 

vyko statybos (statëme vienà priestatà, 

1981 m. –kità, tada lovø ligoninëje jau 

buvo 560), reikëjo nuolat sveèius priiminëti 

– þinote, kaip tarybiniais metais 

viskà reikëjo gauti... Kas penkeri 

metai ruoðdavome ligoninës darbuotojø 

susitikimus. Turëjome garsø oktetà, 

tai N.Vilnios ligoninës vyr. gydytojas 

J. Glauberzonas netikëjo, kad visi dainuojantys 

vyrai – ðvëkðniðkiai, juokaudavo: 

„Yra pas jus gerø klaipëdiðkiø...“. 

(Beje, vienà ið tø priëmimø prisiminë 

ir prof. A.Tiganovas per Ðvëkðnos ligoninës 

50-meèio jubiliejø – pasakojo, 

kaip turëjo vaþiuoti á konferencijà Klaipëdoje, 

bet buvo taip gerai priimtas 

Ðvëkðnoje, kad á Klaipëdà nenuvaþiavo... 

D.S.) 

Birutë Pavinkðnienë papasakojo ir 

apie gyvenimà Ðvëkðnoje: 

– Kai atvaþiavome á Ðvëkðnà, èia nebuvo 

keliø: nebuvo galima nei pravaþiuoti, 

nei praeiti. Ilgai neturëjome gero 

buto, spaudëmës dviejuose maþuose 

drëgnuose kambarëliuose, kol kartà 

pas mus neuþsuko sveikatos apsaugos 

ministro pavaduotojas M.Zaikauskas. 

Tada ir gavome ðá butà. Dabar gyvename 

dviese. Uþauginome dvi dukras: 

viena mokytoja, kita – baigë pedagoginæ 

mokyklà, dar mokosi kineziterapijos. 

Turime 4 anûkus, du ið jø studentai. 

Atsisveikindamas Jonas Pavinkðnis 

mums áteikë po leidinukà apie Ðvëkðnà, 

iðleistà ligoninës 40-meèio proga. 

Paklaustas, jei reikëtø viskà pradëti ið 

naujo, ar pasirinktø psichiatrijà, jis atsako, 

kad taip. Ilgø metø ir geros sveikatos 

jums, Daktare. 

Kalbëjosi psichiatrë 

Danguolë Survilaitë 

Komentaras skyreliui 

Ið Lietuvos 

psichiatrijos istorijos 

Dþiugu, kad mûsø skyrius „Ið Lietuvos psichiatrijos istorijos“ sulaukia 

skaitytojø susidomëjimo. Daug psichiatrø atneða nuotraukas ið savo archyvø, 

praðo paraðyti apie vienus ar kitus asmenis. Kartais sulaukiame ir pastabø 

dël netiksliø datø, uþraðø po nuotraukomis. Suprantama, kad galime ir 

klysti, nes mûsø minimi faktai – istorija, kurià ne visi vienodai gerai atsimename. 

Dëkojame visiems uþ pastabas, pasiûlymus ir papildymus. Praðome 

ir jûsø raðyti. 

Patiksliname padarytas klaidas praeituose „Psichiatrijos þiniø“ numeriuose. 

2007 m. Nr.1(43) 24 psl. Nuotraukoje – J.Demidiukas – kairëje virðuje. 

Nuotraukoje 27 psl. antra ið deðinës – doc. N.Belenkaja 

D.Survilaitë 

2007 m. Nr.2 (44) 22 psl. iðspausdinta nuotrauka daryta 1969 ar 1970 m. (o ne 1982 m.), 

centre viduryje antra ið kairës – gyd. Nijolë (Insodaitë) Petrauskienë. 


TEISMO PSICHIATRIJA 

Teisiniai 

saviþudybës aspektai 

Doc. Liaudginas Radavièius 

Saviþudybë, arba suicidas (ið lot. 

sui – savæs, caedere – þudyti), 

yra tikslingas, tyèinis nusiþudymas 

arba susinaikinimas. Paprastai saviþudybë 

suprantama kaip savanoriðkas, 

ið anksto apgalvotas veiksmas, kartais – 

impulsyvus, nelauktas, neplanuotas poelgis. 

Retesni atvejai, kai saviþudybë atliekama 

nesavanoriðkai, kai asmuo yra 

privedamas prie saviþudybës, daþniausiai 

dël materialinës ar kitokios naudos. 

Savotiðka saviþudybiø forma yra vadinamieji 

suicidiniai paktai. Tai keliø þmoniø 

susitarimas tuo pat metu nusiþudyti. 

Anot Coheno (1961), tokiø saviþudybiø 

yra viena ið 180. Kitas reiðkinys, kartais 

panaðus á suicidà, yra parasuicidas, 

arba tariamoji saviþudybë. Tai manipuliacinis 

poelgis, kuriuo sàmoningai ir 

tikslingai siekiama uþuojautos arba kitokiø 

tikslø, naudos, ðantaþuojant artimuosius 

ar kitus asmenis. 

Iki 18 a. saviþudybë buvo siejama su 

melancholija ir visuomenë toká poelgá ið 

dalies toleravo, o 19 a. saviþudybë pradëta 

laikyti pamiðimo poþymiu. 20 a. saviþudybë 

ávardyta nukrypimu nuo normalios 

psichikos bûklës, taèiau jos prieþastys 

nebesiejamos vien tik su psichikos 

patologija. Pasitaiko atvejø, kai saviþudybe 

iðreiðkiamas politinis protestas: 

pavyzdþiui, Jano Palacho (Praha, 

1969 m.) susideginimas protestuojant 

prieð sovietø invazijà á Èekoslovakijà, 

1972 m.– analogiðkas Romo Kalantos 

poelgis. Yra buvæ masiniø sektø saviþudybiø: 

pavyzdþiui, 1978 m. Gajanoje nusiþudë 

912 vienos religinës sektos nariø. 

Ðiuo metu pripaþástama, kad saviþudybës 

prieþastys labai ávairios. Nustatyta, 

kad saviþudybëms turi reikðmës genetiniai, 

paveldimumo, socialiniai ir ðeimos, 

geografiniai veiksniai. Pavyzdþiui, 

yra þinoma, kad vyrai nusiþudo tris kartus 

daþniau nei moterys, bet moterys keturis 

kartus daþniau mëgina þudytis, daþniau 

þudosi baltaodþiai vyrai nei kitø rasiø 

atstovai, imigrantai – daþniau nei vietiniai 

gyventojai. Svarbios yra psichosocialinës 

prieþastys (vienatvë, ðeimos 

padëtis, staigi áprasto gyvenimo permaina, 

saviþudybë ðeimoje, masinës informacijos 

priemonëse skelbiamos istorijos 

apie saviþudybes ir kt.), konfliktinës, 

krizinës situacijos. 

Pagal profesijà JAV didþiausia saviþudybës 

rizika yra tarp gydytojø. Panaðûs 

duomenys nustatyti ir Jungtinëje Karalystëje 

bei Skandinavijoje. Tarp gydytojø 

daþniausiai þudosi psichiatrai, po to 

oftalmologai, anesteziologai. Ið kitø specialybiø 

didesnë saviþudybës rizika tarp 

muzikø, stomatologø, policijos darbuotojø 

ir draudimo agentø. 

Yra þinoma, kad psichikos sutrikimai, 

ypaè afektiniai, ryðkiai padidina saviþudybës 

rizikà, o kartais yra pagrindine saviþudybës 

prieþastis. JAV beveik 95 

proc. visø þudytis mëginusiø arba nusiþudþiusiø 

þmoniø buvo diagnozuotas 

psichikos sutrikimas: ið jø 80 proc. nustatyta 

depresija, 10 proc.– ðizofrenija, 

5 proc. – demencija arba delyras. Pavojingi 

ðia prasme yra ir priklausomybës 

bei asmenybës sutrikimai Apskritai, psichikos 

ligoniø saviþudybës rizika yra 3– 

12 kartø didesnë nei sveikøjø.Ypaè didelë 

saviþudybës rizika, kai asmuo serga 

keliais psichikos sutrikimais (vadinamasis 

komorbidiðkumas), ið kuriø daþniausiai 

pasitaikantis yra priklausomybë 

nuo alkoholio. Sergant sunkiomis lëtinëmis 

somatinëmis ar onkologinëmis 

ligomis saviþudiðko elgesio tikimybë 

taip pat labai padidëja. 

Saviþudybës prieþastis gali bûti þmogaus 

siekis iðsivaduoti ið sunkios, neiðsprendþiamos 

padëties, áskaudinti kità 

asmená ar institucijà, taip pat psichologinë 

krizë. Turi reikðmës ir genetiniai 

veiksniai, kai kuriems asmenims predisponuojantys 

depresijà ir saviþudybæ. 

Biologiniø genetiniø veiksniø svarbà árodo 

daugelis biocheminiø ir genetiniø tyrimø: 

pavyzdþiui, tiriant dvynius nustatyta, 

kad nusiþudþius vienam ið identiðkø 

dvyniø vëliau nusiþudë 13 proc. likusiø 

gyvø dvyniø, tuo tarpu taip pasielgë 

tik 0,7 proc. neidentiðkø dvyniø. 

Taigi saviþudybës ir visø minëtø veiksniø 

tarpusavio ryðiai dar nenurodo tiesioginës 

saviþudybës prieþasties. Taèiau 

jie liudija dviejø sàveikaujanèiø veiksniø 

grupiø átakos svarbà: ið socialiniø 

veiksniø iðsiskiria socialinë izoliacija, o 

ið medicininiø – depresiniai sutrikimai, 

priklausomybë nuo alkoholio, asmenybës 

sutrikimai. 

Neabejotina, kad kartais saviþudybë 

yra racionalus psichiðkai sveiko asmens 

veiksmas. Taèiau kliniðkai tiriant asmená, 

kalbantá apie saviþudybæ, pirmiausiai 

tikslinga manyti, kad asmens saviþudiðkus 

ketinimus lemia sutrikusi psi- 



1 lentelë. Saviþudybës rizikos 

veiksniai pagal svarbà: 

Amþius (45 ir daugiau) 

Priklausomybë nuo alkoholio 

Dirglumas, nirðumas, agresyvumas 

Saviþudiðkas elgesys praeityje 

Lytis (vyras) 

Nenoras priimti pagalbà 

Ilgesnis nei áprastai dabartinis 

depresijos epizodas 

Gydymasis psichiatrijos ligoninëje 

praeityje 

Neseniai patirta netektis arba 

iðsiskyrimas 

Depresija 

Somatinës (fizinës) sveikatos 

praradimas 

Bedarbystë ar pensinis amþius 

Viengungystë, naðlyste ar patirtos 

skyrybos 

(Pagal Kaplan H. I. ir Sadock B. J., 

1997) 

chikos bûklë. Net jeigu tokia prielaida 

yra neteisinga ir asmuo yra vienas ið nedaugelio 

tø, kurie nusprendë mirti racionaliai, 

gydytojas vis tiek turëtø mëginti 

apsaugoti já nuo nepataisomo 

þingsnio. 

Nepaisant visø priemoniø, saviþudybës 

pasekmës yra destruktyvios aplinkiniams, 

nusiþudþiusiojo artimiesiems. 

Jiems toks jø artimo þmogaus poelgis 

sukelia labai stiprius gailesèio ir kaltës, 

o kartais net pykèio jausmus. Artimieji, 

kurie nusiþudþiusájá mylëjo, juo 

rûpinosi, buvo susijæ su juo artimais 

emociniais ryðiais, kaltina ir smerkia save 

uþ tai, kad per maþai rûpinosi, domëjosi 

þuvusiuoju, jauèiasi atsakingi uþ 

ávykusià tragiðkà, nepataisomà nelaimæ. 

Nustatyta, kad maþdaug pusës mëginusiøjø 

nusiþudyti ðeimose yra buvæ saviþudybiø 

atvejø. 

Kiekvienas gydytojas turi mokëti 

ávertinti saviþudybës tikimybæ. Saviþudybës 

numatymas kiekvienu konkreèiu 

atveju remiasi kruopðèiu klinikiniu paciento 

iðtyrimu. Pokalbis turi vykti ramiai, 

be skubos, turi bûti uþjauèiamas, 

skatinantis atsiverti. Paprastai geriau 

pradëti nuo dabartiniø problemø, netekèiø, 

tiek asmeniniø (artimøjø mirtis, 

skyrybos), tiek finansiniø ir profesiniø. 

Reikia pasidomëti aktualiais konfliktais, 

socialiniu gyvenimu, somatinëmis 

ligomis, ypaè skausmu. Jeigu ámanoma, 

reikëtø pasikalbëti su artimaisiais, gerai 

paþástanèiais pacientà þmonëmis. 

Akivaizdþiausias perspëjantis signalas 

yra atviras saviþudiðkø ketinimø iðpasakojimas 

arba uþuominos apie tai. Du 

treèdaliai nusiþudþiusiøjø yra kam nors 

pasisakæ apie savo ketinimus. Gydytojas 

turi mokëti taktiðkai, bet tiesiai paklausti 

apie paciento saviþudiðkas mintis, 

ketinimus, konkreèius planus ir mëginimus. 

Svarbu atminti, kad sunkios 

depresinës bûklës ligoniams kartais kyla 

ir þudikiðkø minèiø. Jie ásivaizduoja, 

kad nuþudyti artimà þmogø (sutuoktiná, 

vaikus) bûtø gailestingumo aktas, 

todël tokias mintis taip pat svarbu iðsiaiðkinti. 

Atviri klausimai nepadidina saviþudybës 

tikimybës ir neskatina tokio 

poelgio. Kitas reikalavimas gydytojui – 

atidþiai ávertinti saviþudybës rizikos 

veiksnius (1 lentelë). 

Taèiau net ir viskà rûpestingai ávertinus 

neámanoma visada tiksliai numatyti 

ávykiø raidos, o ypaè sunku prognozuoti 

ilgalaikæ saviþudybës rizikà ir 

tikimybæ tam tikru laiku. Todël nuolat 

mëginama sukurti specialius metodus, 

padedanèius numatyti saviþudybæ, deja, 

kol kas vieno veiksmingo standarto 

nëra. 

Saviþudybiø paplitimas pasaulyje labai 

ávairus – nuo 2,3/100 tûkst. gyventojø 

Armënijoje iki 39 Lietuvoje (2005 

m.). Ðis rodiklis Lietuvoje iðaugo nuo 

maþdaug 8,5/100 tûkst. gyventojø tarpukaryje 

iki 44,1/100 tûkstanèiø gyventojø 

2000 m.. Vëliau saviþudybiø pradëjo 

maþëti. Tuo tarpu JAV ðis rodiklis 

yra apie 12,0 ir nesikeièia jau daug metø. 

Mëginimø nusiþudyti arba susiþalojimø 

bûna 10–20 kartø daugiau nei 

nusiþudymø. Saviþudybës bûdai yra 

ávairûs, susijæ su toje ar kitoje valstybëje 

susiklosèiusiomis tradicijomis, socialinëmis 

aplinkybëmis: pavyzdþiui, 

JAV daþniausiai nusiðaunama (60 %), 

o Lietuvoje – pasikariama (apie 90 %). 

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ 

saviþudybës problema buvo pradëta 

nagrinëti ávairiais aspektais, susirûpinta 

jos prevencija, ákurta psichologinës 

pagalbos telefonu tarnybø, kriziø centrø. 

1995 m. buvo ásteigta Lietuvos suicidologijos 

asociacija, suvienijusi ávairiø 

srièiø specialistus (psichiatrus, psichologus, 

socialinius darbuotojus, teismo 

medikus, teisininkus ir kt.), besidominèius 

saviþudybiø problema. 

Dinaminiai ir klinikiniai 

saviþudybës aspektai 

Daþniausiai saviþudybë yra susijusi 

su depresija. Nusiþudo apie 15 proc. 

depresija serganèiø pacientø. Ðiø ligoniø 

saviþudybës rizika yra 3,5–4,5 karto 

didesnë nei sergant kitais psichikos 

sutrikimais ir 22–36 kartus didesnë nei 

bendrosios populiacijos. Specialistas 

turëtø numatyti saviþudybës rizikos 

laipsná ir laiku imtis priemoniø. Padarius 

klaidà ir nenumaèius saviþudybës 

kai kuriose valstybëse, pvz., JAV, specialistui 

gali bûti keliama byla, jis gali 

bûti patrauktas atsakomybën. Pvz., JAV 

Naujojo Dþersio valstijos Bergeno grafystëje 

praëjusio ðimtmeèio viduryje po 

grupinës paaugliø saviþudybës paaiðkëjo, 

kad prieð pat ðià tragedijà vienas ið 

nusiþudþiusiøjø paaugliø ieðkojo pagalbos 

psichiatrijos klinikoje. Jos specialistai 

nepastebëjo paauglio saviþudiðkø 

ketinimø, todël vaiko tëvai iðkëlë ieðkiná 

klinikai ir jos specialistams. 

Neviltis yra svarbus depresijos poþymis 

ir glaudþiai siejasi su saviþudybe. 

Iðtyrus 207 ligonius, hospitalizuotus dël 

saviþudiðkø minèiø, paaiðkëjo, kad po 

5–10 m. keturiolika jø nusiþudë. Hospitalizacijos 

metu surinkti duomenys 

parodë, kad nevilties jausmas buvo vienas 

ið nedaugelio, tiesiogiai koreliavusiø 

su ávykdyta saviþudybe.Gydant depresinius 

ligonius svarbu kuo greièiau 

padëti jiems áveikti neviltá, nes tokiu bûdu 

sumaþinama ir saviþudybës tikimybë. 

Nustatant rizikà, svarbu ávertinti pozityvià 

psichozinæ psichopatologijà – 

kliedesius ir haliucinacijas. Tyrimai rodo, 

kad pacientai, kuriems yra kliedesiø, 

nusiþudo daþniau nei nekliedintys. 

Visuomenës, ypaè þiniasklaidos, dëmesys, 

publikacijos apie saviþudybes, þymiø 

asmenø nusiþudymas didina saviþudybiø 

daþná. 

Kai kurie þinotini faktai apie 

saviþudybæ 

• Aðtuoni ið deðimties saviþudþiø aiðkiai 

áspëja artimuosius arba specialistus 

apie savo ketinimus. 

• Kliedesiai ir haliucinacijos padidina 

saviþudybës rizikà. 

• Vienas ið ðeðiø saviþudþiø palieka 

laiðkà, kuriame atsipraðo, paaiðkina 



ketinimo prieþastá, kartais priekaiðtauja 

arba kaltina. 

• Saviþudis gali ir nesirgti sunkia psichikos 

liga, o sprendimas nusiþudyti 

gali kilti staiga, impulsyviai, nesuvaldomai, 

neplanuotai. 

• Daþniausiai pasirenkamas lengviausiai 

prieinamas saviþudybës bûdas. 

• Nors polinkis á saviþudybæ ir nëra 

paveldimas, jø daþniau pasitaiko 

ðeimose, kuriose buvo ávykdyta bent 

viena saviþudybë. 

• Psichologinës arba psichiatrinës krizës 

pabaiga nereiðkia, kad praëjo saviþudybës 

pavojus. Saviþudybë daþnai 

ávykdoma gydymui pasibaigus 

arba sumaþëjus depresijos simptomams. 

Atsakomybës doktrina 

Atsakomybës uþ nesugebëjimà uþkirsti 

kelià saviþudybei doktrina, kaip 

ir kiti nekompetencijos atvejai psichiatrijos 

srityje, nustatymas remiasi keturiais 

rodikliais: 1. Atlikusio saviþudybæ 

asmens prieþiûros pareigø atlikimo 

kokybë. 2. Psichiatro santykis su pacientu. 

3. Psichiatro informuotumas 

apie tikimybæ, kad pacientas gali atlikti 

saviþudybæ. 4. Reikiamø prevencijos 

priemoniø ágyvendinimas. Teismas vertina 

ðiuos keturis rodiklius norëdamas 

atsakyti á klausimà, ar galima buvo ir 

kaip galima buvo uþkirsti kelià saviþudybei. 

Psichiatrø ir kitø psichikos sveikatos 

prieþiûros specialistø pareiga – 

uþtikrinti reikiamà paciento prieþiûrà 

siekiant apsaugoti já nuo saviþudybës. 

Tai labai aktualu gydant hospitolizuotus 

pacientus, ypaè tuos, kurie á ligoninæ 

jie pateko bûtent dël saviþudiðkø ketinimø. 

Lietuvoje kol kas nebuvo atvejø, 

kai dël paciento saviþudybës bûtø 

priteistas þalos atlyginimas, taèiau JAV 

bylos keliamos maþdaug dël pusës saviþudybiø, 

ávykusiø psichiatrijos skyriuose. 

Ligoninës tvarka ir prieþiûra turi 

bûti tokia, kad ligonis bûtø apsaugotas 

nuo susiþalojimo ar mirties, ji turi 

atitikti ligonio poreikius ir psichikos 

bûklæ. Gydymo ir slaugos plane turi bûti 

ávertinti saviþudybës rizikos veiksniai 

ir jo turi bûti grieþtai laikomasi. Pasitaiko 

atvejø, kad net ir uþtikrinus reikiamà 

slaugà ir gydymà ligonis nusiþudo. 

Tokius atvejus bûtina nuodugniai 

iðtirti, taèiau toks tyrimas neturi tapti 

atpirkimo oþio paieðkomis. 

Visuomenës psichiatrams kartais reiðkiami 

kaltinimai dël nekompetencijos 

yra nevienareikðmiai. Reikia stengtis apsaugoti 

individà ir visuomenæ, taèiau jeigu 

kiekvienas gydytojas, iðraðæs priverstinai 

gydytà ligoná, bus priverstas atsakyti 

uþ visus tolesnius ligonio veiksmus, 

akivaizdu, kad psichiatrai nesistengs 

greièiau gràþinti ligoniø á visuomenæ. 

Taisyklës, reguliuojanèios psichiatrø atsakomybæ, 

turi bûti subalansuotos atsiþvelgiant 

á ðias abi konkuruojanèias aplinkybes. 

Lietuvoje pagal 2003 m. ásigaliojusio 

Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 

133 straipsná yra numatyta atsakomybë 

uþ sukurstymà nusiþudyti ar privedimà 

prie saviþudybës. Asmuo, sukurstæs 

þmogø nusiþudyti ar klastingu elgesiu 

privedæs þmogø prie saviþudybës, 

baudþiamas laisvës apribojimu, areðtu 

arba laisvës atëmimu iki ketveriø metø. 

LR BK 134 straipsnyje yra apibrëþta atsakomybë 

uþ padëjimà nusiþudyti. Asmuo, 

kuris beviltiðkai serganèio þmogaus 

praðymu padëjo jam nusiþudyti, 

baudþiamas teisës dirbti tam tikrà darbà 

arba uþsiimti tam tikra veikla atëmimu, 

vieðaisiais darbais, areðtu arba laisvës atëmimu 

iki ketveriø metø. 

Psichikos sveikatos prieþiûros 

specialistø atsakomybë uþ 

savo pacientø saviþudiðkus 

veiksmus 

Nusiþudþius psichiatro gydomam pacientui 

neretai kyla klausimas, kas dël 

to kaltas. Nagrinëjant tokius skundus arba 

bylas svarbiausia nustatyti gydytojo 

arba ástaigos aplaidumo faktà arba jo nebuvimà. 

Ið ligoniniø paprastai reikalaujama, 

kad teiktø tik tokià prieþiûrà, kuriai 

personalas yra tinkamai paruoðtas, 

kad ligoniui bûtø suteikta prieþiûra, atitinkanti 

jo bûklæ, áskaitant ir specialias 

atsargumo priemones, jeigu pacientas 

nesugeba pasirûpinti savo saugumu pats. 

Ligoninës darbas vertinamas lyginant já 

su kitø panaðiø ligoniniø darbu. Psichiatro 

atsakomybæ lemia jo veiksmø ir priimtø 

profesiniø standartø atitiktis. Taigi 

psichiatras gali bûti pripaþintas atsakingu 

ir kaltu, jeigu nesilaikë gydymo ir 

prieþiûros standartø. Jeigu gydytojai pastaruosius 

vykdo, jie yra apsaugoti nuo 

kaltinimø. 

Pavyzdþiui, JAV þinoma byla Stepakoff 

prieð Kantar, kurioje psichiatras ligoniui 

diagnozavo dvipolá afektiná sutrikimà. 

Buvo didelë ligonio saviþudybës 

tikimybë. Psichiatras, norëdamas iðvaþiuoti 

savaitgaliui ið miesto, papraðë 

kità psichiatrà já pavaduoti, be to, prieð 

iðvykdamas pasikalbëjo su ligoniu dar 

kartà ir áraðë ligos istorijoje: „Abejotina, 

ar jis padarys tai ðá savaitgalá“. Prieð 

iðvaþiuodamas psichiatras dar kartà telefonu 

pasikalbëjo su savo ligoniu, ir ðis 

patikino neketinàs þudytis. Psichiatras 

iðvyko, o kità dienà policija rado ligoná 

savo garaþe nebegyvà, nusinuodijusá anglies 

dvideginiu. Teisme dalyvavo ir liudijo 

du ekspertai. Vienas teigë, kad atsakovo 

elgesys neatitiko geros klinikinës 

praktikos reikalavimø ir kad gydytojas 

turëjo ligoná hospitalizuoti priverstinai. 

Kitas ekspertas teigë, kad priverstinai 

hospitalizuoti ligoná nebuvo pagrindo. 

Teismas apkaltino psichiatrà, kad ðis 

sàmoningai pakenkë ligoniui, o prisiekusiøjø 

teismas pripaþino psichiatrà kaltu 

dël paciento mirties. Taèiau Masaèusetso 

valstijos apeliacinis teismas atsakovo 

aplaidumo nenustatë, todël kaltinimà 

ir naðlës ieðkiná dël sàmoningos þalos 

atlyginimo atmetë. 

Tokiais ir panaðiais atvejais teismui yra 

svarbiausia nustatyti, ar specialistas laikësi 

,prieþiûros standartø. Teismui nesvarbu, 

ar psichiatras, ar bet kuris kitas 

specialistas gali numatyti gresiantá pavojø. 

Bet kuriuo atveju, paciento saviþudybë 

stipriai paveikia ne tik jo artimuosius, 

bet ir patá psichiatrà. Jis jauèiasi kaltas, 

pyksta ant savæs, netenka savigarbos, já 

vargina ákyrios mintys apie saviþudybæ. 

Atlikus 259 psichiatrø apklausà, paaiðkëjo, 

kad 51 procentas (131) turëjo ligoniø, 

kurie nusiþudë. 65 psichiatrai teigë 

keletà savaièiø po paciento saviþudybës 

jautæ didelæ átampà. Beveik visi 

jie pradëjo daugiau rûpintis ir domëtis 

juridiniais savo darbo aspektais. 

Taigi saviþudybës reiðkinys yra labai 

sudëtingas ir psichologiniu, ir medicininiu, 

ir teisiniu poþiûriais. Jis svarbus 

ne tik paèiam individui, jo artimiesiems, 

gydytojams, bet ir visai visuomenei. 

Nors saviþudybës problema yra pasaulinë, 

taèiau ji ypaè aktuali mûsø valstybei, 

kadangi, kaip jau minëta, saviþudybiø 

paplitimas Lietuvoje jau daug metø 

yra vienas didþiausiø pasaulyje. Todël 

dëmesio ðiai problemai niekada nebus 

per daug. 


TEISË IR PSICHIATRIJA 

Pasaulinë saviþudybiø 

prevencijos diena – rugsëjo 10-oji 

Pagal tai, kaip paminëta Pasaulio 

saviþudybiø prevencijos diena, 

matyti, kad Lietuvoje saviþudybiø 

problema – paèiø saviþudþiø 

ir nevyriausybiniø organizacijø 

reikalas. Ðiais metais konferencijà, 

skirtà ðiai temai, surengë tik Lietuvos 

psichiatrø asociacija: renginyje praneðimus 

skaitë A. Navickas, Lietuvos suicidologijos 

asociacijos prezidentas, 

prof. A. Dembinskas, doc. V. Danilevièiûtë 

VU Psichiatrijos klinikos vadovë. 


nariai klausësi praneðimø, diskutavo, 

net ir priderintà spektaklá pasiþiûrëjo. 

O ðtai ið valstybës akiraèio saviþudybiø 

problema ið pasitraukë. Ðtai doc. 

Pûras interviu delfio svetainëje ð.m. 

kovo mën, teigë: „Lietuvoje vis 

kartojama, kad turi bûti vykdoma saviþudybiø 

prevencija. Ið tikrøjø, yra 

baisu, kai valstybë, garsëjanti precedento 

neturinèia saviþudybiø epidemija, 

pavyzdþiui, 2007 metais pamirðo ið 

gausëjanèiø biudþeto milijardø skirti 

lëðø saviþudybiø prevencijos programoms.“ 

Saviþudybes nukonkuravo kitos 

þiniasklaidoje „patraukliau“ atrodanèios 

problemos, kaip antai: „karas 

keliuose“. Gali bûti, kad ir pinigai baigësi. 

O gal apsiþiûrëta, kad jeigu nieko 

nedarysi, probleminiai þmonës tyliai 

iðsiþudys, ir... saviþudybiø pradës 

maþëti. Saviþudybiø absoliuèiais skaièiais 

maþëja jau daug metø ið eilës. Bëda 

kita – neþinome, kiek gyventojø liko 

Lietuvoje, tad darosi praktiðkai neámanoma 

apskaièiuoti, kiek gi tø saviþudybiø 

tenka 100 tûkst. gyventojø. 

Emigracijos mastus net ir valdininkai 

nurodo nuo ... iki...., nors minimas 

skaièius sukasi apie pusæ milijono. Bet 

statistiniø rodikliø nepateiksi „nuo... 

iki....“ Todël mëginame skaièiuoti sudëtingiau. 

Tai buvo ádomiai atskleista 

VU Psichiatrijos klinikos lektoriaus A. 

Navicko praneðime, kuriame iðsakytas 

paradoksalus teiginys – absoliutus saviþudybiø 

skaièius maþëja, bet iðlieka 

saviþudybiø skaièiaus didëjimo tendencija. 

Mintyse prisiminus spaudos 

straipsnius apie emigracijà, tuðtëjanèius 

kaimus, emigrantø tëvø gyvanaðlaièiais 

paliktus vaikus ir vis daþnesnius 

lietuviø paminëjimus uþsienio 

spaudoje, galima sutikti, kad lietuviø 

Lietuvoje maþëja. Priderinus saviþudybiø 

skaièius greièiausiai pasirodys, 

kad saviþudybiø vis dëlto didëja. Bet 

tema nebeaktuali. 

www.savizudybes.lt 



Valstybiniø institucijø tinklapiuose 

buvo paminëta, kad tokia diena yra. O 

labiausiai visuomenei prieinamame informacijos 

ðaltinyje – internete – nesunkiai 

randamame tinklapyje – 

www.savizudybes.lt – pateikiama 

2003-2005 m. saviþudybiø prevencijos 

programa. Dar prisimename, kaip buvo 

dþiaugtasi, kad toks puslapis atsirado. 

Bet laikas bëga ir „griûva tinklapis 

apleistas ir vienas“. Tiesa, tinklapyje ir 

nurodoma, kas atsakingas uþ programos 

vykdymà (tai tikriausiai ir uþ tinklapio 

palaikymà): 

• Sveikatos apsaugos ministerija; 

• Ðvietimo ir mokslo ministerija; 

• Socialinës apsaugos ir darbo ministerija; 

• Vidaus reikalø ministerija; 

• Kraðto apsaugos ministerija; 

• Vilniaus universitetas; 

• Jaunimo psichologinës paramos 

centras; 

• Valstybinis psichikos sveikatos 

centras; 

• Lietuvos suicidologø asociacija; 

• Lietuvos telefoninës psichologinës 

pagalbos tarnybø asociacija; 

• Greitoji medicinos pagalba; 

• Socialiniø tyrimø institutas 

ir kiti. 

Daug vykdytojø. O naujausia þinia, 

datuojama 2006-04-20. Ir tai tikrai ne 

todël, kad nëra projektø ir veiklos, susijusios 

su saviþudybiø prevencija. 

Ðtai kad ir saviþudybiø prevencijos 

projektas „Tu ne vienas“, pradëtas vykdyti 

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinæ 

ligoninëje (VGPUL), á kurià 

patenka dauguma nusiþudyti mëginusiø 

þmoniø. Projekto koordinatorë 

Dalia Guobuþienë teigia, kad medikai 

stengsis sumaþinti pakartotinius bandymus 

nusiþudyti. Nusiþudyti mëginæ asmenys 

bus sutinkami Priëmimo–skubiosios 

pagalbos ir konsultacijø skyriuje, 

kur gydantis gydytojas, ávertinæs situacijà, 

suteiks medicinos pagalbà bei 

pasiûlys psichologinæ, socialinæ pagalbà. 

Su pagalbos pageidaujanèiais þmonëmis 

dirbs komanda, kurià sudarys 

psichiatrë, psichologë–psichoterapeutë, 

socialinë darbuotoja, slaugytoja ir sielovados 

specialistas. 

Projekto organizatoriai nurodo, kad 

nepakanka vien medikø dalyvavimo, turi 

keistis ir visuomenës nuostatos. Galbût 

pirmiau reikëtø keisti ir saviþudybës 

prevencijà vykdanèiø institucijø poþiûrá: 

• Sveikatos apsaugos ministerijos; 

• Ðvietimo ir mokslo ministerijos; 

• Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos 

• Vidaus reikalø ministerijos; 

• Kraðto apsaugos ministerijos; 

• Vilniaus universiteto ... ir kitø. 

Projekte numatyta ir ðvietëjiðka 

veikla: bus informuojami ne tik gyventojai, 

bet ir medikai. Supaþindinant visuomenæ 

su ðia saviþudybiø prevencijos 

programa bus rengiami seminarai, 

leidþiami informaciniai leidiniai, kuriuose 

bus pateikta visa bûtina informacija 

apie pagalbà bandþiusiam nusiþudyti. 

Gali bûti, kad ir ðiam projektui 

reikës vëliau sukurti naujà tinklalapá. 

Bet tik tada, kai saviþudybiø Lietuvoje 

vël padaugës. 

Pagalbos 

telefonai 

Visoje Lietuvoje á „Jaunimo linijà“ 

galima prisiskambinti numeriu 

8 800 28888. 

„Vaikø linijos“ 

konsultantai atsiliepia 

bendru numeriu 

8 800 11111. 

22 psichologinæ pagalbà 

telefonu teikianèias linijas 

jungianti Lietuvos telefoniniø 

psichologinës pagalbos 

tarnybø asociacija 

(LTPPTA) 

visuomenæ pasiekia 

ir internetu 

www.klausau.lt 

Jaunimo psichologinës 

paramos centras – 

http://www.jppc.lt/parama/jl/ 

index.php 

Rusakalbiø linija (Visagino PPT) 

8 800 77277 

d.d. 8-12 val. ir 13-19 val. 

Vilties linija 

(pagalba suaugusiems, 

vyresnio amþiaus þmonëms) 

8 800 60700 

visà parà 

http://www.elibrary.lt/ 



Komentarai dël Estijos 

ástatymø svarbûs ir Lietuvai 

Nijolë Midttun 

Lina Galatiltë 

2007 m. sausio mën. Psichikos 

negalios teisiø gynimo centras 

(Mental Disability Advocacy 

Center, MDAC) tarptautinë þmogaus 

teises ginanti organizacija, vël priminë, 

kad Estija vis dar atsilieka ne tik 

nuo senøjø, bet ir nuo dalies naujøjø 

Europos Sàjungos nariø elgesiu su serganèiais 

psichikos liga. Psichikos negalios 

gynimo centras (MDAC) ir Estijos 

pacientø gynimo asociacija 

(EPAA) jau trejus metus reikalauja tobulinti 

teisinæ psichikos negalios þmoniø 

apsaugà Estijoje. 2003 m. kovo 

mën. JT Þmogaus teisiø komitetas 

konstatavo, kad Estijos psichikos sveikatos 

ástatymas neatitinka Tarptautinës 

pilietiniø ir politiniø teisiø konvencijos 

reikalavimø, ir pareikalavo, kad 

Estijos vyriausybë informuotø apie 

planuojamus veiksmus padëèiai iðtaisyti. 

JT pastabos Estijai gali praversti 

tobulinant Lietuvos psichikos sveikatos 

sistemà – galbût galime pasimokyti 

ið kitø klaidø. 

Panaðiai kaip ir Lietuvoje, Estijoje 

pagrindinis norminis teisës aktas, reglamentuojantis 

psichikos sveikatos 

prieþiûrà, yra 1997 m. priimtas Psichikos 

sveikatos ástatymas. Pastabose nurodoma, 

kad bûtent ðio ástatymo nuostatos 

prieðtarauja þmogaus teises ginantiems 

tarptautiniams dokumentams. 

Tarp nustatytø paþeidimø buvo 

minimi ir þmogaus teises ginanèiø organizacijø 

finansavimo nutraukimas, 

nepakankama pacientø apsauga priverstinio 

gydymo atþvilgiu, þmogaus 

teisø paþeidimai globos namuose „Valkla“. 

Pavyzdþiui, Jungtiniø Tautø pateiktose 

rekomendacijose nurodoma, 

kad bûtina atnaujinti Estijos pacientø 

gynimo asociacijos (Estonian 

Patients’Advocacy Association, 

EPAA) finansavimà skiriant lëðø pagrindinei 

organizacijos veiklai plëtoti. 

Jeigu tai nebus padaryta, bûtina sukurti 

taip pat veiksmingai veikianèià 

organizacijà. Lietuvoje kol kas nëra jokio 

veiksmingo mechanizmo, kuris uþtikrintø 

nepriklausomø nevalstybiniø 

organizacijø finansavimà. 

Praneðime JT MDAC Estijos psichikos 

sveikatos ástatymo komentaruose 

pabrëþiama, kad ydinga yra ástatyme 

nustatyta praktika, kai du gydytojai 

psichiatrai gali be teismo sprendimo 

paskirti priverstinæ dviejø savaièiø 

hospitalizacijà neinformuodami paciento 

apie priverstinio gydymo prieþastis. 

Ástatymà analizavusiø specialistø 

nuomone, tai ypaè svarbu, kadangi 

pacientas, norëdamas sprendimà ginèyti 

arba apskøsti, turi suprasti jo prieþastis. 

Komentaruose minima, kad Psichikos 

sveikatos ástatyme bûtina nurodyti 

papildomus kriterijus ir atvejus, 

o ne tik krizines situacijas, kada asmuo 

gali bûti priverstinai gydomas. 

Lietuvos Respublikos ástatymas yra 

pranaðesnis þmogaus teisiø paisymo 

poþiûriu nei Estijos, nes jame aiðkiai 

apibrëþta, kad asmuo gali bûti hospitalizuojamas 

tik rekomendavus gydytojui 

psichiatrui ir suteikus jam informacijà 

apie gydymo tikslus, teises ir 

jø apribojimus gydymo ástaigoje. LR 

psichikos sveikatos ástatyme taip pat 

nurodoma, kad priverstinai hospitalizuojamas 

asmuo be teismo sprendimo 

gali bûti gydomas ne ilgiau kaip dvi 

paras. Per dvi paras negavus teismo 

leidimo pacientas priverstinis gydymas 

ir hospitalizacija turi bûti nutraukti. 

Atsiþvelgiant á pastabas, iðsakytas Estijai, 

verta ávertinti ástatymø ágyvendinamøjø 

aktø, kurie tiksliau apibrëþtø 

pacientui teiktinà informacijà apie priverstinës 

hospitalizacijos prieþastis ir 

tikslus, poreiká ir pagalvoti apie tai, 

kaip pacientui arba tikrai jo interesus 

ginanèiam asmeniui sudaryti galimybæ 

iðdëstyti savo prieðtaravimus dël 

priverstinës hospitalizacijos. 

Nurodymas dël papildomø kriterijø 

ir sàlygø priverstinai hospitalizuojant 

asmená yra aktualus ir Lietuvai, nes 

mûsiðkame ástatyme nurodoma tik pavojaus 

savo arba kitø gyvybei ir sveikatai 

indikacija, be sveikatos sutrikimø 

laipsnio patikslinimø, rekomendacijø, 

kaip já ávertinti, ir neaiðkinant Civilinio 

kodekso nuostatos hospitalizuoti 

iðkilus pavojui turtui. Ástatymø 

ágyvendinamøjø aktø ir rekomendacijø, 

padedanèiø ávertinti paciento keliamà 

pavojø savo ir aplinkiniø gyvybei 

bei sveikatai, stoka, gali sudaryti sàlygas 

dvejopam piktnaudþiavimui: kartais 

gali bûti nepagrástai iðplësta pavojingumo 

samprata, o kitais atvejais 

specialistas, stokodamas tiksliø rekomendacijø, 

gali vengti ávertinti paciento 

bûklæ kaip pavojingà sau ir kitiems, 

taip apribodamas paciento teisæ gauti 

adekvatø gydymà. 

Estijos taip pat praðoma nurodyti, 

kas pristato priverstinai hospitalizuojamà 

pacientà á ligoninæ – baiminamasi, 

kad nebûtø sudarytos sàlygos policijai 

tuo piktnaudþiauti. Lietuvoje á 

psichiatrà dël pirminës apþiûros gali 

kreiptis artimieji, policija, gydytojas, 


SVEIKATOS PSICHOLOGIJA 

Sveikatos psichologija 

Lietuvoje 

Prof. Antanas Goðtautas 

paciento atstovas, taèiau nëra tiksliai 

apraðyta procedûra, kaip tai turëtø 

bûti atliekama. Dël to ir psichiatrai, 

ir policija sulaukia nemaþai 

priekaiðtø, nes ir policija, ir greitoji 

pagalba vengia priverstinai hospitalizuoti 

atsisakanèius gydytis pacientus. 

MDAC komentaruose nurodoma, 

kad Estijoje nepagrástai ribojamas 

psichikos ligomis serganèiø pacientø 

lankymas, nes jø negali aplankyti 

ir teisëti atstovai – taip paþeidþiama 

teisë á privatumà ir galimybæ apskøsti 

sprendimus teismui. Neigiamai 

ávertintos ir kai kurios kitos Estijos 

ástatymo nuostatos: kad serganèiam 

asmeniui nesudaromos galimybës 

pateikti savo prieðtaravimà 

dël priverstinës hospitalizacijos tiesiogiai 

teisëjui, kad teismo sprendimai 

vyksta nedalyvaujant pacientui 

, kad pacientas negali susipaþinti 

su á teismà siunèiama informacija, 

kad nebûtina pacientà informuoti 

apie teisimo sprendimà ir to sprendimo 

motyvus, kad nenumatyti apeliacijø 

mechanizmai. Daugelis iðsakytø 

priekaiðtø tinka ir Lietuvai. 

2005 m. balandþio 27 d. paskelbtas 

Europos kankinimø prevencijos 

komiteto (European Committee 

for the Prevention of Torture, CPT)) 

praneðimas, kuriame Estijos vyriausybë 

kritikuojama uþ tai, kad 

nesuteikia teisinës apsaugos þmonëms 

su psichikos negalia. CPT reikalauja 

keisti ydingà ir atgyvenusá 

Estijos psichikos sveikatos ástatymà. 

Lietuva kol kas nepateko á Estijai 

kritikà iðsakiusiø organizacijø 

akiratá, bet þinant egzistuojanèias 

problemas taip tikrai nebus amþinai. 

VDU sveikatos psichologijos programos magistrantai su KRIS’o programos veteranais – prof. 

A. Goðtautu (Kaunas, Lietuva), Europos sveikatos psichologijos koordinatoriumi Lietuvoje, ir 

prof. Pauliu Folgeriu (Mastrichtas, Olandija) 2007 m. ir doc. I. Pilkauskienë (Kaunas, Lietuva) 

Europos sveikatos psichologø kongrese. Mastrichtas, Nyderlandai 2007.08.15-18. 

Sveikatos psichologija kaip savarankiðka 

disciplina 7–8 praeito 

amþiaus deðimtmetyje susiformavo 

elgesio medicinos, psichosomatikos 

ir medicinos psichologijos sandûroje 

Jungtinëse Amerikos Valstijose. 

Sveikatos psichologijos mokslo tyrimo, 

studijø ir praktikos objektu tapo sveikata 

plaèiàja prasme – paties þmogaus 

suvokiama fizinë, psichikos ir socialinë 

gerovë. Somatinius, fiziologinius 

reiðkinius, psichologiná asmens patyrimà 

ir elgesá, socialines aplinkybes imta 

vertinti per jø poveikio sveikatai prizmæ 

– kaip veiksnius, galinèius teigiamai 

arba neigiamai paveikti asmens 

sveikatà ir su sveikata susijusios gyvenimo 

kokybës suvokimà. 

Ligos patofiziologiniø mechanizmø, 

skurdo, neigiamo asmens emocinio patyrimo 

arba stresà sukelianèio elgesio 

sàsajos su sveikata pradëtos tirti remiantis 

teoriniu biopsichosocialiniø 

reiðkiniø sistemos modeliu (Engel,1976). 

Tai holistinis poþiûris á þmogaus 

gyvenimà, sveikatà, ligà. Biopsichosocialiniu 

sistemoje sàveikaujanèiø 

reiðkiniø modeliu grindþiamas ir ávairiø 

specialistø bendradarbiavimas teikiant 

ligø profilaktikos, gydymo, sveikatos 

atstatymo ir stiprinimo paslaugas 

sveikatos prieþiûros ástaigose. Kiekvienas 

sveikatos (taip pat ir psichikos sveikatos) 

prieþiûros specialistas dirba pagal 

savo profesijos standartus, siekdamas 

specifiniø gydymo tikslø (simpto- 


SVEIKATOS PSICHOLOGIJA 

mø malðinimo, fiziologiniø funkcijø atstatymo, 

judëjimo funkcijos sugràþinimo 

ir pan.). Vienijanèiu tarpdisciplininës 

komandos tikslu galëtø tapti bûtent 

sveikatos atstatymas: ne tik ligos simptomø 

malðinimas, bet ir kryptingas darbas 

ðalinant psichologines ir socialines 

ligos pasekmes bei pozityvios sveikatos 

stiprinimas. 

1978 m. Amerikos psichologø asociacijos 

Sveikatos psichologijos skyriaus 

prezidentas J. Matarazzo pateikë tokià 

sveikatos psichologijos apibrëþtá: „Sveikatos 

psichologija – tai savarankiðkas 

psichologijos mokymo, mokslo ir profesijos 

darinys, taikomas sveikatai palaikyti 

ir stiprinti, ligø prevencijai ir gydymui, 

nustatant etiologinius ir diagnostinius 

sveikatos ir ligos veiksnius sveikatos 

prieþiûros sistemai ir sveikatos politikai 

analizuoti ir gerinti.“ Taigi sveikatos 

psichologijos sritis – tai mokslo 

tyrimai, mokymas ir mokslu grindþiama 

praktika. Ðis apibûdinimas visiðkai atitinka 

ðiuolaikinius medicinos principus: 

pasirenkami diagnostikos, gydymo, reabilitacijos 

ir prevencijos metodai turi 

bûti grindþiami árodymais. 

Lietuvoje sveikatos psichologijos 

pradþia galima laikyti XX a. 7-ajame 

deðimtmetyje Kauno medicinos instituto 

Medicinos psichologijos ir sociologiniø 

tyrimø laboratorijoje pradëtus ðirdies 

ir kraujagysliø sistemos ligø prevencijos 

tyrimus. Pagal tarptautines PSO parengtas 

epidemiologines ðirdies ir kraujagysliø 

ligø profilaktikos programas tyrëme 

psichologiniø patyrimo (asmenybës), 

stresogeninio elgesio, gyvenimo 

stiliaus, emocinës átampos ir somatiniø 

rizikos veiksniø sàsajas, jø kitimus amþiaus 

tarpsniais ir jø prognostinæ vertæ 

nustatant naujus iðeminës ðirdies ligos 

ir nesavalaikës mirties atvejus. Pagal 

Kauno ir Roterdamo (sutr. KRIS) bei Ðirdies 

ligø monitoravimo (sutr. MONICA) 

programas vykdyti psichologiniai tyrimai 

buvo standartizuoti tarp dalyvaujanèiø 

ðaliø, didelës apimties ir ilgalaikiai. 

Ðie tyrimai unikalûs ne tik Lietuvoje, bet 

ir tuometinëje Europoje vykdytø su ligø 

profilaktika susijusiø psichologiniø tyrimø 

kontekste. Ðiø tyrimø vertë yra iðties 

didelë – jie padëjo nustatyti ávairiø 

psichologiniø elgesio ir socialiniø veiksniø 

prognostinæ vertæ (arba jos nebuvimà), 

numatyti naujus ligø ar pirmalaikës 

mirties atvejus. Ðiø tyrimø duomenimis 

remiamasi iki ðiol. Taigi sveikatos 

psichologijos tyrimai Lietuvoje vystësi 

lygiagreèiai su kitø, labiau iðsivysèiusiø, 

ðaliø tyrimais. Nors ðiuo metu 

Lietuvoje dël lëðø ir koordinavimo stokos 

nebevyksta didesnës apimties su 

sveikata susijusiø psichologiniø ir elgesio 

veiksniø tyrimai, taèiau atsiranda 

naujos reikðmingos tyrimø kryptys, siejamos 

su remisija, pasveikimu, subjektyviai 

vertinama sveikata ir gyvenimo 

kokybe. 

Sveikatos psichologijos mokymo iðtakomis 

galime laikyti medicinos psichologijos 

kursà, kuris nuo pat pokario iki 

ðiø laikø yra dëstomas medicinos studentams. 

Pirmàjá Lietuvoje sveikatos psichologijos 

kursà, jau sveikatos psichologijos 

pavadinimu, skaièiau 1994 m. ásikûrusiame 

Kauno medicinos universiteto 

Visuomenës sveikatos fakultete, kuriame 

buvo rengiami visuomenës sveikatos 

specialistai. Dabar sveikatos psichologija 

dëstoma penkiuose Lietuvos 

universitetuose, ruoðiant ávairius specialistus 

pagal bakalauro ir magistro programas. 

Sveikatos psichologijos kaip savarankiðko 

dalyko ir profesijos vystymasis 

prasidëjo 1997 m. Vytauto Didþiojo universitete 

parengus sveikatos psichologijos 

magistrø rengimo programà. Nuo tada 

iðleistos jau 8 sveikatos psichologijos 

magistrø laidos. Sveikatos psichologijos 

VDU absolventai, baigæ sveikatos 

psichologijos programà ir ágijæ psichologijos 

magistro kvalifikaciná laipsná, 

bando sveikatos prieþiûros sistemoje suderinti 

psichologinæ pagalbà su sveikatos 

prieþiûros ástaigø misija. Ðios Lietuvoje 

dar palyginti naujos specialybës atstovai 

gali tapti ypaè vertingais komandos 

nariais ir savivaldybiø psichikos 

sveikatos centruose. Mokantis sveikatos 

psichologijos susipaþástama ne tik su psichopatologija 

ir psichikos sveikata, bet 

ir su somatinës sveikatos samprata, sveikatos 

modeliais, sveikatos stiprinimo 

metodais ir ligø profilaktika – su visomis 

tomis þiniomis, kurioms iki ðiol psichologijos 

mokslai ir psichikos sveikatos 

sistema skyrë nepakankamai dëmesio. 

2003 m. áregistruota Lietuvos sveikatos 

psichologø sàjunga, pirmoji profesinë 

ðios srities psichologø nevalstybinë 

organizacija, siekia sveikatos psichologø 

integracijos Lietuvos sveikatos prieþiûros 

sistemoje. Lietuvos sveikatos psichologø 

sàjunga jau penkerius metus 

bendradarbiauja su Europos sveikatos 

psichologø draugija, yra Europos sveikatos 

aljanso narë, skaito praneðimus 

kasmetinëse ðiø organizacijø konferencijose. 

Literatûra: 

1. A. Goðtautas, R. Þekas, O. Davidonienë,V. Matulionienë. Psichologø 

integracija á sveikatos prieþiûros sistemà. Kn.: Nacionalinës 

sveikatos tarybos metinis praneðimas 2006. Þmoniø iðtekliai sveikatos 

prieþiûroje. Vilnius, 2007, p.51–55. 

2. Engel, G. The clinical application of the biopsychosocial model. 

Am.J.Psychiatry 1984; 137:535-44. 

3. A. Goðtautas. Psichologija medicinoje. Paskaitos konspektas//Raidë.Jonava.1976.12 

Aukðtojo ir spec. vid. mokslo m-ja 

KMI.k.,1976. 

4. A. Goðtautas. Medicininës psichologijos ir sociologiniø tyrimø 

laboratorijai – 25 metai. Kn.: J. Leonavièius(sudarytojas). 

5. Sociologija aukðtojoje mokykloje. Straipsniø rinkinys. Kauno technologijos 

universitetas. Kaunas: Technologija,1999, p.34–49. 

6. Sarafino, E. P. Health Psychology: Biopsychosocial Interactions. 

J.Willy&Sons,Inc.N.Y.1990 P.15 

Ogden, J. Health psychology. Open University press. 2004, p.4. 

7. White, Peter. Biopsychosocial Medicine. An integrated approach 

to understanding illness. Oxford University Press. 2005, p. 242. 

8. Dombrowski, S. U., Sniehotta F. F., Avenell. Current issues and 

future directions in psychology and Health: Towards a cumulative 

science behavior change: Do current conduct and reporting of behavioural 

interventions fall short of best practice? Psychology&Health, 

vol22, N8.Dec.2007,p. 869-874. 


AKTUALIJOS 

„...bûtø gerai, jei ástatymø leidëjas iðreikðtø savo valià ir, skirtingai nei 

vykdomoji valdþia, pritartø ne verslo grupiø, bet nepilnameèiø interesams.“ 

Romas Gudaitis 

Þurnalistø etikos inspektorius 

Þurnalistø etikos inspektoriaus 

2006 m. ataskaita 

Administracinio poveikio priemoniø 

taikymas visuomenës informavimo sferoje 

– kraðtutinë, taèiau nepopuliari ir 

nuolat ginèijama veikla. Ágyvendindamas 

savo ágaliojimus nepilnameèiø apsaugos 

nuo neigiamo vieðosios informacijos 

poveikio srityje, þurnalistø etikos 

inspektorius 2006 m. aktyviai vykdë administracinës 

jurisdikcijos funkcijas. Per 

2006 m. buvo iðnagrinëta 13 administraciniu 

teisës paþeidimø bylø dël visuomenës 

informavimo priemonëse padarytø 

Nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo 

vieðosios informacijos poveikio ástatymo 

paþeidimø. Gausëjanti administracinës 

atsakomybës taikymo praktika þurnalistø 

etikos inspektoriaus veikloje yra 

pozityvus veiksnys, uþtikrinantis didesnæ 

nepilnameèiø apsaugà nuo jiems þalingos 

informacijos. Taèiau didþiausia 

problema iðlieka ta pati, kaip ir 2005 metais. 

Daugiausia paþeidimø nepilnameèiø 

apsaugos nuo neigiamo vieðosios informacijos 

poveikio srityje padariusios 

visuomenës informavimo priemonës – 

laikraðèio „Lietuvos rytas“ – vyriausiasis 

redaktorius, kuris yra administracinën 

atsakomybën trauktinas asmuo uþ 

minëtø paþeidimø padarymà, per atsiskaitomàjá 

laikotarpá taip ir nebuvo patrauktas 

administracinën atsakomybën. 

Dël to þurnalistø etikos inspektoriaus 

ágaliojimø nepilnameèiø apsaugos nuo 

neigiamo vieðosios informacijos poveikio 

srityje vykdymas tam tikrø leidiniø 

atþvilgiu yra priklausomas nuo tinkamo 

kitos institucijos – policijos – funkcijø 

atlikimo. 

Daþniausiai þiniasklaidoje atspindimi 

neigiami socialiniai reiðkiniai: nusikaltimai, 

kiti teisës paþeidimai, smurtas, nesantaika, 

girtavimas. Vaikai, stebëdami 

demonstruojamà smurtà, iðmoksta elgesio 

modeliø, kuriuos, atsiþvelgdami á 

konkreèias aplinkybes, patys pritaiko 

tinkamose situacijose. Daugelis ðias temas 

anonsuojanèiø publikacijø perspausdinamos 

(skelbiamos) interneto 

tinklalapiuose (svetainëse). Gali buti, 

kad Nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo 


paþeidimø internete skaièius ateityje 

tik didës. Todël Þurnalistu etikos 

inspektoriaus tarnyboje ákurtas Vieðosios 

informacijos stebësenos ir analizës 

skyrius, kurio prioritetinë_ sritis internetas 

ir jo turinio analizë. Ðioje srityje 

bus siekiama operatyviai reaguoti i pastebëtus 

paþeidimus, vertinti juos, teikti 

rekomendacijas ir iðvadas. Kadangi interneto 

turinio stebësena negali vykti be 

glaudaus bendradarbiavimo su visuomene 

ir valstybës institucijomis, bus skiriamas 

dëmesys glaudesniam tarpinstituciniam 

bendradarbiavimui kovojant su 

þalinga informacija internete. 

Neigiama átaka nepilnameèiams ir jø 

vystymuisi gali buti daroma ne vien naudojant 

tiriamosios ar publicistinës þurnalistikos 

þanrus, skatinti þalingà poveiká 

vaiko raidai gali ir „blogoji“ animacija. 

Per 2006 metus prie þurnalistu etikos 

inspektoriaus veikianti ekspertø grupë 

ávertino nemaþai animaciniø serialø. 

Nors pripaþinta, kad daugelis jø neatitinka 


vieðosios informacijos poveikio 

ástatyme nustatytø kriterijø (todël negali 

bûti pripaþinta, jog daro neigiamà poveiká 

nepilnameèiams), tokiø animaciniu 

filmu kokybë kelia susirûpinimà: demonstruojami 

animaciniai filmai, kuriuose 

dominuoja agresyvus bendravimo 

su aplinkiniais pobûdis, jëgos kultas, jauèiama 

tendencija rodyti iðkreiptà, netikroviðkà 

pasaulio vaizdà, supanti aplinka 

vaizduojama kaip nereali, bauginanti, 

prieðiðka, trûksta kasdienës áprastos 

gyvenimo aplinkos, gamtos vaizdavimo, 

ramesnio, brandesnio santykio su aplinka. 

Kadangi vaiku psichika yra ypaè 

jautri ir paþeidþiama, tokio pobûdþio 

animaciniai filmai neigiamai formuoja 

vaiko pasaulëþiûra ir pasaulëjautà. 

Formuojantis praktikai nepilnameèiu 


AKTUALIJOS 

Naujas miego 

medicinos 

centras 

Klaipëdoje 


poveikio srityje vieðosios informacijos 

rengëjai patys daþniau kreipësi 

á þurnalistø etikos inspektoriø dël iðankstinio 

laidos ar publikacijos ávertinimo 


vieðosios informacijos ástatymo poþiûriu, 

todël iðvengë galimø ástatymo paþeidimø. 

Visuomenës informavimo priemonëse 

turi bûti iðlaikoma þiniasklaidos (saviraiðkos) 

laisvës ir kitø asmens, tiek suaugusio, 

tiek nepilnameèio, teisiø pusiausvyra. 

Ðios pusiausvyros paieðkos 

daþnai tampa pagrindiniu diskusijø ir 

ginèø objektu. Kadangi Nepilnameèiø 


poveikio ástatymas besàlygiðkai 

gina ir nepilnameèius nusikaltëlius, visuomenëje, 

kurioje nepilnameèiø nusikalstamumo 

lygis pakankamai didelis, 

sudëtinga kalbëti apie nepilnameèio nusikaltëlio 

(ypatingai nusikaltusio ne pirma 

kartà) teisiø ir interesø apsaugà. Tuo 

tarpu hipotezë, kad absoliuti nepilnameèio 

nusikaltëlio interesø apsauga visuomenës 

informavimo priemonëse tinkamai 

pasitarnauja nepilnameèiø smurto ir 

agresijos prevencijai visuomenëje – ne 

visada gali pasitvirtinti. 

Integruotas mokymas apie þiniasklaidà 

ir joje vykstanèius procesus tampa 

svarbiu moksleiviø ir visuomenës ðvietimo 

funkcijos prioritetu. Ðis prioritetas 

– labai svarbus rodiklis siekiant efektyviai 

ágyvendinti demokratinës visuomenës 

informavimo kultûros plëtrà. 

Nepaisant to, kad 2006-09-01 ásigaliojo 

naujos redakcijos Visuomenës informavimo 

ástatymas, ástatymo priëmimo 

Seime metu buvo átvirtintos nuostatos, 

kurios aiðkiai nesuderinamos su visuomenës 

informavimo teisës normomis arba 

iðkreipia jas (pvz. ástatymo 40 straipsnio 

1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis). Atsiþvelgiant 

á asmens duomenø apsaugos 

reikalavimus bei 2007-01-01 ásigaliojusias 

naujos redakcijos Vieðojo administravimo 

ástatymo nuostatas, Visuomenës 

informavimo ástatymà taip pat bûtina papildyti 

detalesnëmis nuostatomis, numatanèiomis 

þurnalistø etikos inspektoriui 

teikiamu skundu nagrinëjimo ir sprendimø 

vieðo paskelbimo tvarkà. 2006 m. 

Seimui pateiktoje þurnalistu etikos inspektoriaus 

2005 m. veiklos ataskaitoje 

buvo siûlyta inicijuoti darbo grupæ Nepilnameèiø 

apsaugos nuo neigiamo vieðosios 

informacijos poveikio ástatymo ir 

su juos susijusiu kitu ástatymø ir teisës 

aktø projektams parengti. Ðiam siûlymui 

Seimas, patvirtindamas inspektoriaus 

ataskaità pritarë, taèiau per 2006 metus 

tokia darbo grupë nebuvo patvirtinta. Atskiru 

Seimo nariø 2006 m. pavienës iniciatyvos 

keièiant minëto ástatymo nuostatos 

buvo nesisteminës, todël ástatymo 

ágyvendinimo poþiûriu neefektyvios. 

Taisant Nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo 

vieðosios informacijos poveikio 

ástatymo nuostatas, bûtinas sistemiðkas 

poþiûris ir visø ðio ástatymo prieþiûrà 

ágyvendinanèiø institucijø dalyvavimas 

bei pozicija. Ástatymo leidëjas taip pat 

turëtø galutinai nuspræsti dël Alkoholio 

kontrolës ástatymo nuostatø suderinimo 

su Nepilnameèiø apsaugos nuo neigiamo 


nuostatomis. Ðiuo klausimu bûtø 

gerai, jei ástatymø leidëjas iðreikðtø savo 

valià ir, skirtingai nei vykdomoji valdþia, 

pritartø ne verslo grupiø, bet nepilnameèiø 

interesams. 

Iðtrauka ið 2005-2006 m. analitinës 

apþvalgos „Visuomenës informavimo 

demokratinës kultûros plëtros gairës“ 

ir 2006 m. veiklos ataskaitos 

http://www3.lrs.lt/pls/inter/ 

zetika?k_id=1 

Ð.m. spalio 19 d. Klaipëdos universitetinëje 

ligoninëje atidarytas 

Miego medicinos centras. Ðiam centrui 

árengti ir aparatûrai ásigyti ligoninë 

investavo pusæ milijono litø. 

Dël miego sutrikimø kenèia vienas 

ið deðimties Lietuvos gyventojø. Yra 

þinoma, kad miego sutrikimai, ne tik 

menkina darbingumà, pablogina pacientø 

serganèiø ávairiomis ligomis 

bûklæ, bet ir sutrumpina gyvenimo 

trukmæ ir padidina mirðtamumà. Manoma, 

kad net ir daugelyje iðsivysèiusiø 

ðaliø paplitæs nutukimas yra 

susijæs su miego sutrikimais ir miego 

stoka. Ðio centro specialistai 

dirbdami kartu su psichiatrais, pulmonologais, 

neurochirugais, padës 

nustatyti miego sutrikimø pobûdá ir 

pasiûlys gydymà. Norintys patekti á 

naujàjá centrà, pirmiausia turi kreiptis 

á savo ðeimos gydytojà. Be siuntimo 

viena para, praleista centre, kainuoja 

400 litø. Miego sutrikimai jau 

yra diagnozuojami ir gydomi specializuotuose 

ligoniniø skyriuose 

Vilniuje ir Kaune. Pirmasis centras – 

tai KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos 

institute 1998 m. ákurta 

kompiuterizuota miego tyrimø laboratorija. 

Ðiame centre gyventojai 

konsultuojami ir tiriami dël nemigos, 

miego apnëjos, neramiø kojø 

sindromo bei miego kokybës pablogëjimo. 

Lietuvoje taip pat veikia Miego 

sutrikimø ypatumø asmenims, patyrusiems 

psichoemociná stresà, diagnostikos, 

gydymo, profilaktikos programos 

koordinavimo tarybà (LR 

SAM ásakymas Nr. V-330 

2005.05.02), kuriai vadovauja Vilniaus 

universiteto ligoninës Santariðkiø 

klinikø Neurologijos centro 

direktorius V. Budrys. 


AKTUALIJOS 

Kæstutis Èilinskas: „…turi bûti 

ribojama teisë verstis alkoholio 

gamyba ir prekyba, reklamuoti alø 

ir kitus alkoholinius gërimus…“ 


pareiðkë aiðkià ir grieþtà 

nuostatà á alkoholio reklamà, 

kurià rasite ðiame þurnale. Bet 

kokiems draudimams ir 

nepritarimams pagrásti daþnai 

prireikia ne tik mokslo tyrimø, 

ne tik nuomoniø, bet ir teisiniø 

argumentø. Tuo tikslu, 

pateikiame iðtraukà ið 2007 

spalio 17 d. www.bernardinai lt 

paskelbtame portalo Infolex 

parengto pokalbio su advokatu, 

Þmogaus teisiø stebëjimo 

instituto valdybos pirmininku 

Kæstuèiu Èilinsku. 

INFOLEX: Prieð porà metø savo 

straipsnyje raðëte „Teisë, o kartu – þmogaus 

teisës visada iðreiðkia taisyklæ, kuri 

nëra vienpusiðkai naudinga kuriai nors 

vienai suinteresuotai pusei.“ Pakomentuokite 

plaèiau ðá savo teiginá atsiþvelgdamas 

á nûdienos tendencijas. 

K. Èilinskas: Pakalbëkime, pavyzdþiui, 

apie alkoholio gamybà ir vartojimà. Natûralu, 

kad alkoholio gamintojai ir pardavëjai 

siekia uþdirbti kuo daugiau pinigø, ir 

jeigu dominuotø tik jø interesai, tai alkoholio 

gamyba, prekyba juo ir alkoholio reklama 

bûtø neribojami. Taèiau ðis verslas 

sukelia visuomenei sunkias pasekmes: 

didëja amoralumas, trumpëja gyventojø 

amþius, dël padidëjusio sergamumo valstybë 

patiria daugiau iðlaidø, auga psichiniø 

ligoniø, saviþudþiø, nusikaltimø, uþsikrëtimø 

AIDS, skaudþiø autoávykiø skaièius 

ir t.t. Taigi, alkoholio gamintojø ir jo 

pardavëjø uþmojus atsveria visuomenës interesas 

bent ið dalies iðvengti minëtø pasekmiø. 

Tuo tikslu turi bûti ribojama teisë 

verstis alkoholio gamyba ir prekyba, reklamuoti 

alø ir kitus alkoholinius gërimus ið 

vienos pusës, bei vartotojo teisë bet kur ir 

bet kada vartoti ðiuos gërimus – ið kitos pusës. 

Priklausomai nuo valstybës ir nuo to, 

kiek joje alkoholio gamintojai turi átakos 

politikams, ástatymai skirtingai nustato alkoholio 

ir alaus gamybos, reklamos ir pardavimo 

ribojimus. Tik maþai kur toks verslas 

yra visiðkai uþdraustas. Tad daugelio 

ðaliø teisë yra tam tikras kompromisinis variantas, 

kuris në vienai suinteresuotai pusei 

nëra vienpusiðkai naudingas. Tuo visada 

kaþkiek lieka nepatenkinti ir alkoholio 

gamintojai bei pardavëjai, ir þmonës, besirûpinantys 

visuomenës sveikata, Tautos 

iðlikimu ir kultûra. 

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos 

Prezidentui Valdui Adamkui 

2007 m. birþelio 21 d. LR Seimas patvirtino 

Alkoholio kontrolës ástatymo pataisas, 

draudþianèias alkoholiniø gërimø reklamà 

per radijà ir televizijà. 

Ði nuostata atitinka Europos Sàjungos ir 

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas 

ir rodo, kad Lietuvos Respublikoje 

rûpinamasi pilieèiø sveikata ir visuomenës 

gerove. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 

2005 m. priëmë „Alkoholio politikos Europos 

regione metmenis“ (Framework for 

alcohol policy in the WHO European Region). 

Dokumente nurodoma, kad visi vaikai 

ir paaugliai turi teisæ augti aplinkoje, 

apsaugotoje nuo neigiamø alkoholio vartojimo 

pasekmiø, ir kiek tik ámanoma – 

nuo alkoholio produktø reklamos. 

PSO ðiame dokumente nedviprasmiðkai 

nurodo, – kad visos tiesioginës ir netiesioginës 

alkoholio produktø reklamos draudimas 

yra vienas ið deðimties bûdø alkoholio 

daromai þalai maþinti. Dokumente 

taip pat nurodyta, kad visa alkoholio reklama, 

skirta jaunimui, yra draustina ir kaip 

neleistinos reklamos pavyzdys nurodyta 

bet kokia alkoholio ir sporto sàsaja. 

Grieþtai nepritariame bet kokiems mëginimams 

remtis psichikos sveikatos specialistais 

árodinëjant, kad alkoholio reklama 

nesusijusi su auganèiu jo vartojimu ir 

labai padidëjusia jo þala visuomenei bei 

asmeniui. Apgailestaujame dël neatsakingo 

kai kuriø gydytojø pareiðkimo, paskelbto 

2007 m. liepos 2 d. „Lietuvos Ryto“ 

dienraðtyje, ir grieþtai atsiribojame nuo pareiðkime 

skelbiamo teiginio, kad „Medikai, 

gydantys psichinæ þmogaus sveikatà, 

pripaþásta, kad alkoholio vartojimo problemos 

tiek tarp suaugusiøjø, tiek tarp vaikø 

nëra sukeltos reklamos“. Ðiuo klaidingu, 

nepagrástu teiginiu siekiama vien tik paremti 

alkoholio pramonës ámoniø interesus. 

Lietuvos psichiatrø asociacija visiðkai 

palaiko priimtà ástatymà ir tikisi Jûsø Ekscelencijos 

paramos apsaugant Lietuvos 

þmones nuo alkoholio vartojimo pasekmiø. 

Prof. A. Dembinskas 


prezidentas 


AKTUALIJOS 

Iðtraukos 

Diagnostikos ir gydymo metodikø rengimo 

ir jø taikymo prieþiûros tvarkos apraðas 

(patvirtintas 2006 m. geguþës 17 d. Nr. V-395) 

I. Taikymo sritis 

1. Diagnostikos ir gydymo metodikø rengimo 

ir jø taikymo prieþiûros tvarkos apraðas 

(toliau – apraðas) nustato ligø ir sveikatos 

problemø diagnostikos ir gydymo metodikø 

(toliau – metodikø) projektø rengimo, 

derinimo, keitimo bei taikymo prieþiûros 

tvarkà. 

2. Ðis apraðas skirtas rengiantiems, derinantiems, 

skelbiantiems, taikantiems metodikas 

bei priþiûrintiems jø ágyvendinimà. 

II. Nuorodos 

III. Terminai ir apibrëþimai 

4. Apraðe vartojami terminai ir jø apibrëþimai: 

4.1. medicina – mokslo þiniø ir praktiniø 

priemoniø, skirtø þmoniø sveikatai ir darbingumui 

saugoti bei stiprinti, gyvenimui ilginti, 

ligoms paþinti ir gydyti, sistema; 

4.2. sveikatos prieþiûros paslaugos – ástaigos 

ir paslaugø uþsakovø susitarimu grindþiamas 

ástaigos veiklos rezultatas. Paslaugø 

uþsakovais gali bûti Sveikatos sistemos 

ástatymu nustatyti Lietuvos nacionalinës 

sveikatos sistemos veiklos uþsakovai, kiti 

juridiniai ir fiziniai asmenys; 

4.3. diagnostikos ir gydymo metodika – 

medicinos mokslo ir praktikos árodymais pagrástas 

dokumentas, kuriuo nustatomos bendram 

ir daugkartiniam naudojimui tinkanèios 

taisyklës, bendrieji principai ligoms ir 

sveikatos problemoms diagnozuoti ir ligoniams 

gydyti; 

4.4. gydytojø profesinë draugija – vienos 

ar keliø profesiniø kvalifikacijø, átrauktø 

á Medicinos praktikos profesiniø kvalifikacijø 

rûðiø sàraðà, gydytojø visuomeninë 

organizacija. 

IV. Bendrosios nuostatos 

5. Metodikos rengiamos vadovaujantis Lietuvos 

Respublikos ástatymais, sveikatos apsaugos 

ministro ásakymais, Pasaulio sveikatos organizacijos 

dokumentais, tarptautiniø gydytojø 

profesiniø draugijø rekomendacijomis, moks- 

liniø tyrimø duomenimis, publikacijomis, kitø 

ðaliø patirtimi ir ðiuo apraðu. 

6. Metodikomis vadovaujasi atitinkamø 

profesiniø kvalifikacijø gydytojai, asmens 

sveikatos prieþiûros paslaugø teikimà organizuojanèiø 

ástaigø darbuotojai. 

7. Metodikos perþiûrimos ne reèiau kaip 

kas 5 metai ir, jeigu reikia, atnaujinamos ar 

panaikinamos. 

V. Metodikos rengimas 

8. Metodikas rengia universitetai, mokslo 

tiriamosios ástaigos, gydytojø profesinës 

draugijos ir / ar sveikatos apsaugos ministro 

sudarytos darbo grupës, pasitelkusios reikalingø 

profesiniø kvalifikacijø gydytojus. 

9. Metodikos rengiamos laikantis bendrinës 

lietuviø kalbos normø. Tarptautiniai þodþiai 

vartojami tik tada, kai jø atitikmenø 

lietuviø kalboje nëra. 

10. Parengtos metodikos turi bûti suderintos 

su universitetais ir Lietuvos Respublikos 

sveikatos apsaugos ministerija (toliau 

– SAM). 

VI. Metodikos struktûra 

11. Metodikà sudaro: 

11.1. bendroji dalis, susidedanti ið ligos 

ar sveikatos problemos pavadinimo ir TLK- 

10 kodo pagal Tarptautinæ statistinæ ligø ir 

sveikatos problemø klasifikacijà, ligos ar 

sveikatos problemos apibrëþimo ir / ar apibûdinimo, 

paplitimo, etiologijos, klasifikacijos 

ir kt.; 

11.2. diagnostikos kriterijai ligai nustatyti. 

Esant galimybei, nurodoma rekomendacijø 

klasë* arba árodymø A, B, C lygis**. 

11.3. gydymo apraðymas: 

11.3.1. medikamentinis (vaistø skyrimo 

indikacijos, vaistø grupës bendriniais pavadinimais, 

rekomenduojamos dozës, vaistø 

skyrimo kontraindikacijos ir kt.). Esant galimybei, 

nurodoma gydymo rekomendacijø 

klasë* arba árodymø A, B, C lygis**; 

11.3.2. kiti gydymo metodai (chirurginis, 

nemedikamentinis bei kt.) ir jø taikymo sàlygos; 

11.4. ligos eigos vertinimas ir gydymo taktika; 

11.5. pasveikimo ar ligos remisijos kriterijai; 

11.6. metodikos rengëjai (vardas, pavardë, 

adresas); 

11.7. literatûros sàraðas; 

11.8. kitos svarbios ypatybës, nuorodos 

ar kt. 

VII. Metodikos projekto 

derinimas 

12. Lietuviø kalbos specialisto suredaguotà 

metodikos projektà rengëjai suderina su 

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu, 

Kauno medicinos universitetu ir uþpildo metodikos 

projekto derinimo lapo, nurodyto 

ðio apraðo 1 priede, atitinkamus punktus. 

13. Suderintà metodikos projektà bei uþpildytà 

derinimo lapà rengëjai pateikia 

SAM, kuri ðá dokumentà teikia ávertinti Valstybinei 

ligoniø kasai ir Valstybinei vaistø 

kontrolës tarnybai prie SAM. 

14. SAM, ávertinusi metodikos projektà ir 

13 punkte nurodytø ástaigø iðvadas dël parengto 

dokumento, priima derinimo sprendimà. 

15. Pritarus metodikos projektui, sveikatos 

apsaugos ministras jà tvirtina arba pasiraðo derinimo 

lape, metodikos projektas gràþinamas 

rengëjams, o jo kopija saugoma SAM. 

16. Esant pastabø dël metodikos projekto, 

jos siunèiamos dokumento rengëjams, 

kurie patikslintà metodikos projektà bei uþpildytà 

pastabø ir pasiûlymø lentelæ, pateiktà 

ðio apraðo 2 priede, teikia SAM pakartotinai. 

17. Keièiant ar papildant metodikà, jos 

pakeitimo projektas derinamas ðiuo apraðu 

nustatyta tvarka. 

VIII. Metodikø skelbimas 

18. Metodikos skelbiamos SAM svetainëje 

internete. 

19. Taip pat metodikos gali bûti skelbiamos 

periodiniuose medicinos ir mokslo leidiniuose, 

universitetø, sveikatos prieþiûros 

ástaigø, gydytojø profesiniø draugijø ir kitø 


AKTUALIJOS 

suinteresuotø institucijø svetainëse internete, 

kituose oficialiuose ðaltiniuose. 

IX. Metodikø taikymo 

prieþiûra 

20. Metodikø taikymo prieþiûrà, vykdydami 

jiems deleguotas valstybës 

funkcijas, atlieka: 

20.1. Valstybinë medicininio audito 

inspekcija prie SAM; 

20.2. Valstybinë ligoniø kasa prie 

SAM ir teritorinës ligoniø kasos; 

20.3. sveikatos apsaugos ministro paskirti 

pareigûnai. 

21. Asmens sveikatos prieþiûros ástaigose 

taikomos metodikos, procedûros, 

diagnostikos ir gydymo algoritmai turi 

bûti suderinti su sveikatos apsaugos ministro 

patvirtintomis ar su pagal ðá tvarkos 

apraðà parengtomis metodikomis. 

X. Baigiamosios nuostatos 

22. Metodikø rengëjai perþiûri metodikas, 

organizuoja jø atnaujinimà ar 

panaikinimà. 

23. Fiziniai ar juridiniai asmenys gali 

siûlyti metodikø pakeitimus universitetams 

ar gydytojø profesinëms draugijoms. 

* Rekomendacijø klasës: 

I klasë. Árodymais pagrásta ir / ar bendru 

ekspertø sutarimu priimta, kad procedûra 

/ gydymas yra naudingas ir 

veiksmingas. 

II klasë. Árodymai ir / ar nuomonës 

apie procedûros / gydymo naudà /veiksmingumà 

prieðtaringi. 

II a klasë. Yra daugiau árodymø / nuomoniø, 

kad procedûra / gydymas yra 

naudingas / veiksmingas; 

II b klasë. Yra daugiau árodymø / nuomoniø, 

kad procedûra / gydymas yra 

nenaudingas / neveiksmingas. 

III klasë. Árodymais pagrásta ir / ar 

bendru ekspertø sutarimu priimta, kad 

gydymas nenaudingas / neveiksmingas 

ir tam tikrais atvejais gali bûti þalingas. 

Diagnostikos ar gydymo rekomendacijø, 

priskiriamø ðiai klasei, SAM siûlo 

neátraukti á metodikø projektus. 

** Árodymø lygiai: 

A lygis – duomenys pagrásti daugybiniais 

atsitiktiniø imèiø klinikiniais tyrimais 

ar metaanalizëmis; 

B lygis – duomenys pagrásti vienu atsitiktiniø 

imèiø klinikiniu tyrimu ar neatsitiktiniø 

imèiø tyrimu; 

C lygis – ekspertø sutarimas ir /ar nedideli 

tyrimai. 

Vyriausybës nutarimu patvirtintos 

mokslo darbuotojø mokslinës 

kvalifikacijos vertinimo tvarkos 

nuostatos dalis 

prieðtarauja Konstitucijai 

(2007 m. geguþës 5 d.) 

Konstitucinis Teismas ðiandien paskelbë 

nutarimà byloje dël kai kuriø Vyriausybës 

nutarimø nuostatø, numatanèiø 

mokslo darbuotojø mokslinës kvalifikacijos 

vertinimo kriterijus ir tvarkà, atitikties 

Konstitucijai. 

Konstitucinis Teismas pripaþino, kad 

Vyriausybës 2003 m. liepos 18 d. nutarimu 

patvirtintos Habilitacijos tvarkos 3.1 

punkto nuostatos, kad habilitacijos gali 

siekti tik tie mokslininkai, kurie ne maþiau 

kaip 2 mokslinius straipsnius, o ðiame 

punkte nurodytais atvejais – nors vienà 

straipsná, yra paskelbæ leidiniuose, 

átrauktuose á Mokslinës informacijos instituto 

duomenø bazæ, prieðtarauja konstituciniam 

teisinës valstybës principui. 

Konstitucinis Teismas paþymëjo, kad 

pagal Konstitucijà nedraudþiama valstybës 

(jos institucijø) teisës aktais nustatyti 

tam tikrø bendrø minimaliø reikalavimø, 

kuriuos turi ávykdyti mokslininkai, 

siekiantys eiti tam tikras pareigas valstybinëse 

mokslo studijø institucijose. 

Vienas ið tokiø reikalavimø gali bûti ir 

reikalavimas bûti paskelbus mokslo 

straipsná tokiuose leidiniuose, kurie referuodami 

tarptautinëse bazëse. Konstitucija 

nedraudþia – prieðingai, netgi skatina, 

– teisës aktais nustatyti ir tokiø reikalavimø, 

kurie skatintø mokslininkus 

skelbti savo mokslo darbus ne tik lietuviø, 

bet ir kitomis kalbomis, taip pat ir 

autoritetinguose, plaèiosios mokslo visuomenës 

pripaþástamuose mokslo leidiniuose, 

leidþiamuose tiek Lietuvoje, tiek 

uþsienyje. 

Mokslo sritys yra labai ávairios, jos turi 

specifikà, taip pat ir jø rezultatø tarptautinëse 

sklaidos aspektu. Todël negali bûti 

nustatyti visoms mokslo kryptims visiðkai 

vienodi reikalavimai; jie turi bûti diferencijuoti, 

ypaè humanitariniams ir socialiniams 

mokslams. 

Nutarime pabrëþta, jog teisës aktuose 

átvirtinti reikalavimai, kad mokslininkas, 

pretenduojantis á tam tikras pareigas valstybinëse 

mokslo studijø institucijose, turi 

bûti paskelbæs tam tikrà kieká mokslo darbø 

ir tokiuose leidiniuose, kurie yra referuojami 

tarptautinëse duomenø bazëse, negali 

bûti suabsoliutinami. Nutarime paþymëta, 

kad mokslinius straipsnius reikalaujama 

skelbti leidiniuose, átrauktuose á 

Mokslinës 

informacijos instituto (angl. Institute for 

Scientific Information), kuris yra Jungtinëse 

Amerikos Valstijose ásikûrusi privati 

ástaiga, teikianti mokamas paslaugas, duomenø 

bazæ. Tai tik viena ið daugelio tarptautiniu 

mastu pripaþintø tarptautiniø duomenø 

baziø, á kurià daugiausia yra átraukta 

anglø kalba leidþiamø leidiniø. Beje, 

daug Lietuvos mokslo srièiø ir krypèiø visiðkai 

neturi joms skirtø ir á Mokslinës informacijos 

instituto duomenø bazæ átrauktø 

moksliniø leidiniø. 

Minëtos nuostatos pripaþintos prieðtaraujanèiomis 

Konstitucijai dël to, kad reikalavimai 

bûti paskelbus tam tikrà kieká 

mokslo straipsniø leidiniuose, átrauktuose 

á Mokslinës informacijos instituto bazæ, yra 

pernelyg suabsoliutinti. Juos nustaèius, kartu 

turëjo bûti nustatyta ir tai, kad habilitacijos 

gali siekti ir tie mokslininkai, kurie 

tam tikrà nustatytà kieká reikðmingø moksliniø 

straipsniø paskelbë leidiniuose, kurie 

yra referuodami kitose pripaþintose 

tarptautinëse duomenø bazëse, taip pat tai, 

kad habilitacijos gali siekti ir tie mokslininkai, 

kurie paskelbë reikðmingø mokslo 

darbø mokslo bendruomenës pripaþástamuose 

autoritetinguose mokslo leidiniuose, 

kurie nëra referuojami tarptautinëse 

duomenø bazëse, ar ðiuos reikðmingus 

mokslo darbus paskelbë kitais mokslo bendruomenës 

pripaþástamais bûdais. 

Konstitucinis Teismas paþymëjo, kad ðis 


KNYGOS 

antikonstitucingumo konstatavimas negali 

bûti aiðkinamas, esà Konstitucija apskritai 

draudþia nustatyti toká reikalavimà, kad 

mokslininkas bûtø paskelbæs tam tikrà kieká 

mokslo darbø leidiniuose, kurie yra 

átraukti á Mokslo informacijos instituto 

duomenø bazæ, ar tokiuose mokslo leidiniuose, 

kurie yra referuodami ávairiose kitose 

tarptautinëse duomenø bazëse. Su 

Konstitucija nesuderinama ne tai, kad tokie 

reikalavimai yra nustatyti, o tai, kad jie 

yra akivaizdþiai pernelyg suabsoliutinti ir 

kad nustaèius minëtus reikalavimus kartu 

nëra nustatyta alternatyviø reikalavimø, susijusiø 

su mokslo darbø reikðmingumu, kuriuos 

ávykdæ mokslininkai galëtø eiti atitinkamas 

pareigas. 

Konstitucinis Teismas atkreipë dëmesá á 

tai, kad mokslo darbø vertinimo sistema 

turi bûti tokia, kad apie mokslininko kvalifikacijà 

ir jo mokslo darbo vertæ, reikðmingumà 

bûtø galima spræsti ne vien pagal 

formalius kriterijus, kaip antai jo paskelbtø 

mokslo darbø kieká, ne vien pagal 

tai, per koká laikotarpá ir kokiuose mokslo 

leidiniuose ðie mokslo darbai yra paskelbti, 

bet visø pirma pagal mokslininko paskelbtø 

mokslo darbø vertæ, reikðmingumà, 

jø naujumà, originalumà, fundamentalumà, 

átakà formuojantis naujoms moksliniø 

tyrimø sritims ir pan. 

Konstitucinis Teismas pabrëþë, kad apsisprendþiant 

dël to, kokios tarptautinës 

duomenø bazës yra laikomos pripaþintomis 

Lietuvoje, turi bûti atsiþvelgiama ir á 

mokslo srièiø bei krypèiø, ypaè humanitariniø 

ir socialiniø mokslø, specifikà. Ðiame 

nutarime konstatuotas ir ydingas sàvokos 

„habilitacija“ vartojimas. Viena vertus, 

ði sàvoka vartojama procedûrai, kurios esmë 

– patikrinti, ar mokslininko kvalifikacija 

yra tokia, kad ðis gali pretenduoti eiti 

profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo 

pareigas. Kita vertus, sàvoka „habilitacija“ 

gali bûti suprantama ir kaip habilituoto 

daktaro laipsnio ágijimas. Vyriausybës 

patvirtintoje Habilitacijos tvarkoje ði 

sàvoka taisytina taip, kad jos pavadinimas 

atspindëtø atitinkamo instituto esmæ, bûtent 

tai, kad atitinkamos procedûros esmë 

yra mokslininko tinkamumo eiti tam tikras 

pareigas patikrinimas. 

Kitos pareiðkëjo – Respublikos Prezidento 

ginèytos Vyriausybës nutarimø nuostatos 

pripaþintos neprieðtaraujanèiomis 

Konstitucijai. Visas nutarimo tekstas skelbiamas 

Konstitucinio Teismo interneto svetainëje 

www.lrkt.lt (þr. Teisës aktai / Nutarimai, 

sprendimai ir iðvados). http:// 

www.lrkt.lt/dokumentai/2007/ 

n070505.doc 

Kai sielvartauja vaikai... 

Matyti kenèiantá vaikà ir 

neþinoti, kaip jam padëti, – 

tikrai skausminga tëvø, 

mokytojø ir globëjø patirtis. 

Pagaliau turime knygà, 

kurioje suformuluoti 

principai padës jums 

iðugdyti vaikø gebëjimà 

tinkamai elgtis, iðtikus 

netekèiai. Ðioje átaigioje 

knygoje autoriai siûlo 

iðlaisvinti vaikus nuo 

klaidingos minties 

„nesijausk blogai“ ir 

iðmokyti juos teigiamø, 

veiksmingø metodø, 

leidþianèiø áveikti netekties 

skausmà. 

Sielvartà vaikui gali sukelti daugybë 

ávykiø, pradedant giminaièio mirtimi ar 

tëvø skyrybomis ir baigiant kasdieniðkesniais 

dalykais, tokiais kaip persikraustymas 

ar prarastas mëgstamas daiktas. 

Kad ir menkas bûtø sielvartas ar já 

sukëlusi prieþastis, svarbu suprasti, kad 

jûsø mylimas vaikas kenèia, o ðioje turiningoje 

knygoje iðsakomos mintys gali 

ir jam, ir jums padëti. 

Johnas W. Jamesas pats patyrë sielvartà, 

kai iðgyvenæs tik tris dienas mirë jo 

naujagimis sûnus. Taèiau Johnas rado 

bûdø áveikti savo skausmà ir gráþti á normalø 

gyvenimà. Siekdamas padëti kitiems 

jis ákûrë Sielvarto áveikos institutà. 

Russellas P. Friedmanas á Sielvarto 

áveikos institutà atvyko 1986 metais. Tuo 

metu jis jau buvo iðsiskyræs antrà kartà 

ir patyræs finansinæ krizæ. Pradëjæs dirbti 

instituto savanoriu vëliau tapo jo vykdomuoju 

direktoriumi. 

Dr. Leslie Landon Matthews, mirus tëvui, 

þinomam aktoriui Michaelui Landonui, 

lankë Sielvarto áveikos individualias 

pratybas. Prieð ateidama á institutà 

Leslie buvo vedybø ir ðeimos psichiatrë, 

besispecializuojanti pagalbos vaikams 

srityje. Psichologijos daktaro laipsná 

gavo uþ moksliná darbà apie vaikø 

sielvartà. 

Johnas W. Jamesas ir Russellas P. 

Friedmanas dirba su sielvartà iðgyvenanèiais 

þmonëmis daugiau kaip dvideðimt 

metø. Jie yra konsultavæ tûkstanèius artimøjø 

netektá patyrusiø þmoniø. Jungtinëse 

Amerikos Valstijose ir Kanadoje 

rengia sielvarto áveikos seminarus ir sertifikavimo 

programas. 

John W. James, Russell Friedman su 

dr. Leslie Landon Matthews. Kai sielvartauja 

vaikai: suaugusiems, kad jie iðmoktø 

padëti vaikams lengviau iðgyventi artimøjø 

mirtá, tëvø skyrybas, augintinio netektá, 

persikraustymà ir kitas permainas. 

Ið anglø k. vertë Þemyna Trinkûnaitë. – 

Vilnius: Tyto alba, 2007. – 311 p. 

www.bernardinai.lt 



Konferencija 

„Mes tokie patys þmonës“ 

Ð. m. spalio 11 d. Pasaulio psichikos 

sveikatos dienai paminëti Vilniuje surengta 

ypatinga konferencija – „Mes tokie 

patys þmonës“. Tyrimai ir kasdienis 

patyrimas rodo, kad visuomenë vis dar 

netoleruoja þmoniø, patyrusiø psichikos 

sutrikimø, taèiau patys psichikos pacientai 

stengiasi prieðintis tokiai nuomonei, 

jie nesijauèia bejëgiai ir save vertina pakankamai 

gerai (tai dalis klubo „13 ir 

Ko“ atlikto tyrimo apibendrinimø). Projektà 

„Tyrimas dël psichikos sutrikimø 

patyrusiø asmenø stigmatizavimo ir ágalinimo“ 

ir konferencijà finansavo tarptautinë 

organizacija GAMIAN-Europe (ji 

inicijavo ir tyrimà 23-ose Europos ðalyse)) 

ir LR sveikatos apsaugos ministerija. 

Konferencijà rengë klubas „13 ir Ko“ 

bendradarbiaudamas su Respublikine 

Vilniaus psichiatrijos ligonine ir VðÁ 

„Psichikos sveikatos iniciatyva“. Ðiuo 

tyrimu siekta iðsiaiðkinti, koks Lietuvoje 

psichikos sutrikimø patyrusiø asmenø 

diskriminacijos lygis. Tyrimo metu 

buvo apklausta 270 psichikos sutrikimø 

patyrusiø asmenø visoje ðalyje. Palyginamieji 

tyrimo rezultatai bus skelbiami 

2008 m. „Labai tikimës, kad kitais metais 

taip pat surengsime konferencijà, kurioje 

galësime pateikti iðsamius viso tyrimo 

duomenis – juk ádomu, kaip atrodome 

Europos kontekste“, – teigë klubo 

„13 ir Ko“ vadovë D. Survilaitë. 

Konferencijoje pacientai Monika Nemanytë, 

Edmundas Maþonas, Lina Èiukðienë, 

Zina Samsanavièiûtë dalijosi savo 

asmenine patirtimi. Viena ið apklausos 

organizatoriø klubo narë Monika, 

neseniai dalyvavusi Prancûzijoje vykusioje 

tarptautinëje konferencijoje, skirtoje 

kovai su pacientø stigma, ir susipaþinusi 

su psichikos pacientø padëtimi kitose 

ðalyse bei organizacijø vykdomomis 

akcijomis, dþiaugësi, kad stigmos 

problema Lietuvoje, nors ir neþymiai, 

bet maþëja. „Pastaruoju metu vykdomi 

N. Goðtautaitë, D. Survilaitë, SAM sekretorius R. Sabaliauskas ir V. Maèiulis. 

ávairûs projektai susilaukia visuomenës 

dëmesio, po truputá keièia visuomenës 

poþiûrá ir supratimà. Anksèiau net pagalvoti 

nebûtume galëjæ apie mums skirtà 

socialinæ reklamà, o ðiandien neágaliøjø 

organizacijos dalyvauja mugëse 

„Sostinës dienose“, Lietuvos gyventojai 

renka milijonà paraðø uþ neágaliuosius, 

visuomenë svarsto jø ádarbinimo klausimà“, 

– sakë Monika. Vis dëlto, anot 

Monikos, sprendþiant su pacientais susijusias 

problemas, bûtina ásiklausyti, kà 

apie tai galvoja patys psichikos sutrikimø 

patyræ asmenys. „O jie, nors ir susiduria 

su vis dar nepalankia visuomenës 

nuomone, save vertina palankiai – tyrimas 

parodë, kad net trys ketvirtadaliai 

apklaustøjø mano psichikos sutrikimø 

patyrusius þmones esant naudingus visuomenei.“ 

Per 70 procentø apklaustøjø 

pritarë teiginiui, kad jø „gyvenimas 

gali bûti geras ir visavertis, nepaisant psichikos 

sutrikimo“, ir beveik pusë daþnai 

„jauèiasi bejëgiai“. 

Kitas klubo „13 ir Ko“ narys Edmundas 

Maþonas mano, kad neretai pacientai, 

pernelyg opiai reaguodami á savo negalià, 

linkæ perdëti neigiamà aplinkiniø 

poþiûrá á save. Anot Edmundo, daþnai psichikos 

sutrikimø patyræ þmonës labai 

jautriai supranta grieþtesnæ, nepalankiai 

iðsakytà nuomonæ, ir tai sieja su savo kaip 

paciento padëtimi. Bûna, kad net bijo iðeiti 

á gatvæ, kadangi yra ásitikinæ, jog kiekvienas 

ðalutinis jø vartojamø vaistø poveikis 

ið ðalies kitø stebimas ir pastebimas, 

nors ið tikrøjø nebûtinai yra taip. 

Konferencijoje praneðimus skaitë Vilniaus 

universiteto filosofijos katedros 

profesorius A. Bagdonas, Valstybinio 

medicinos audito inspekcijos direktorë 

R. Navickienë, Romerio universiteto docentë 

D. Jankauskienë, dalyvius sveikino 

SAM sekretorius R. Sabaliauskas, ly- 



Konferencijà sveikina R. Sabaliauskas, sëdi: Lygiø galimybiø kontrolierë A. Burneikienë, pirmininkaujantys: 

E. Maþonas ir N. Goðtautaitë. 

Praneðimà skaito Klubo „13 ir Ko“ narë 

M. Nemanytë. 

giø galimybiø kontrolierë A. Burneikienë, 

RVPL direktorius V. Maèiulis, 

GAMIAN-Europe valdybos narë Urve 

Randmaa. Daug kà apie mûsø sistemà 

pasako tas faktas, kad visà konferencijà 

iðbuvo ir joje diskutavo tik Respublikinës 

Vilniaus psichiatrijos ligoninës direktorius 

V. Maèiulis ir Vilniaus universiteto 

prof. A. Bagdonas. RVPL direktorius 

pacientø siekius paremia ne tik 

esant progai, ne tik per konferencijas, 

bet ir realiais kasdieniais darbais. Deja, 

ið daugelio kitø organizacijø sulaukiame 

tik padejavimø, kaip viskas blogai ir 

kad neámanoma nieko pakeisti, bet ne 

realios veiklos. 

Ði konferencija iðsiskiria ið bendro 

stigmai ir diskriminacijai maþinti skirtø 

renginiø fono tuo, kad joje dominavo pacientai. 

O dþiaugësi, sveikino, gyrë, stebëjosi, 

didþiavosi ne tik patys pacientai, 

bet ir gausybë valstybës institucijø ir spe- 

cialistø. Didelá áspûdá visiems susirinkusiems 

paliko ir tai, kad klubo nariai neabejingi 

kalbos kultûrai. E. Maþonas net 

pataisë vienà praneðëjø, sakydamas: „Atleiskite, 

bûsiu ákyrus, bet ne „atsineðimas“, 

o „poþiûris“. Svarbiausias konferencijos 

akcentas, skirtingai nuo daugelio 

kitø renginiø – paèiø pacientø iðgyvenimai: 

dalijimasis pirmos hospitalizacijos 

patyrimu ieðkant psichikos sutrikimo 

diagnozës prasmës, pasakojimas, 

kaip staiga ir diametraliai prieðingai pasikeitë 

jø paèiø poþiûris á serganèiuosius 

psichikos liga. Mes, specialistai, daþnai 

dþiûgaujame dël sparèios psichikos sveikatos 

sistemos plëtros, tad asmeniniai 

pacientø liudijimai apie pirmas hopsitalizacijas, 

kurias skiria penkiolika metø, 

ir apibendrinimas, kad á ligoninæ guldomam 

þmogui beveik niekas nepasikeitë, 

veikia blaivinamai. Tas pats siaubas 

ir neviltis susidûrus su abejinga, tik ligà 

gydyti pasiruoðusia sistema, kuri þmogaus 

tame procese nepastebi. Taip pat 

blaivinamai nuskambëjo Linos Èiukðienës 

mintis, kad ji nematanti jokios realios 

pacientø teises ginanèiø organizacijø 

átakos: „Stereotipai nelengvai áveikiami. 

Faktai nekeièia þmogaus màstymo.“ 

Nepaisant ir minoriniø nuotaikø, kai 

kuriuose praneðimuose pacientø patyrimas 

buvo susietas ne su nusiskundimais 

esama padëtimi, o su minëtu tarptautiniu 

tyrimu, kurá atliko patys klubo nariai 

– psichikos pacientai. Pacientø nuotaikos 

vis dëlto optimistiðkesnës: jie tikisi, 

kad padëtis pagerës, ir þvelgia á ateitá, 

o ne atgal bei planuoja naujus renginius. 

Itin sklandþiai praëjusi konferencija 

neatskleidë dalyviams visø organizaciniø 

ir psichologiniø pastangø, kuriø pareikalavo 

pasirengimas ir pirmas vieðas 

kalbëjimas. 


CITATOS 

Citatos 

„Smaugti tikrai nesmaugiau. Bet buvo tokia situacija, 

kad tà moterá reikëjo iðpraðyti ið kabineto. Ji mano 

þodþiø negirdëjo, tuomet ir ávyko susistumdymas. Ji uþ 

mane þemesnë, gal mano ranka nuslydo prie apykaklës“, 

– sakë V. Karvelis. 

V. Spurytë, „Klaipëda“ Klaipëdos psichologinëje 

tarnyboje – agresija. Psichologo pasiaiðkinimas. 

2007 09 01 

• • • 

Psichiatras tuðèiame kabinete garsiai sako: 

– Na, brangusis, papasakok, nuo kada tau prasidëjo 

haliucinacijos. 

• • • 

Jauna moteris þydë atsiveda susijaudinusá sûnø pas 

psichiatrà ir sako: 

– Gydytojau, maldauju, apþiûrëkite mano sûnø. Jam 

jau treji metai su trupuèiu, o jis vis dar nemoka groti 

smuiku. 

• • • 

Psichiatras klausia naujo paciento: 

– Ir nuo kada jums tapo malonu mokëti mokesèius? 

www.bernardinai.lt, 

Ðypsenos 

• • • 

Buitinis progresas ir valstybës modernizacija þengia 

septynmyliais þingsniais, o kritiðka tautos masë kaip buvo, 

taip ir liko su þagre, kyðanèia ið kiðenës, nors save ir 

laiko miestieèiais. 

Ruslanas Irþikevièius: „Balnokit, broliai, þirgus...“ 

Kada skelbsime karà karui? 

www.bernardinai.lt 

2007-07-10 

• • • 

Woodland, Kalifornijoje dantistui iðkilo grësmë prarasti 

licencijà, nes á teismà kreipësi net 27 moterys, kaltindamos 

tuo, kad dantistas graibë jas uþ krûtø. 48-eriø 

metø amþiaus dantistas tvirtina, kad jam turi bûti palikta 

teisë dirbti, nes jis turás iðmaitinti septynis vaikus, be to, 

nepadaræs nieko netinkamo. Savo pasiaiðkinime dantistas 

tvirtina, kad jis daþnai masaþuoja savo klientëms krûtinæ, 

dël temporo-mandibularinio sànario ligø, malðindamas 

kaklo ir galvos skausmus. Jo advokatai taip pat 

teigë, kad profesinëje literatûroje nurodoma, kad á pectoralis 

raumens masaþas padeda gydyti þandikaulio ligas. 

Licencijà dantistas vis dëlto prarado. 

www.msnbc.com 

Visuomeninis projektas „Greitoji migrenos pagalba“ 

Iniciatorius: Kauno kraðto neurologø 

asociacija. 

Visuomeninis projektas „Greitoji migrenos 

pagalba“. 

Uþduotis: Pastebimai ir átaigiai priminti 

gyventojams ðià visuomeninæ-socialinæ 

problemà bei informuoti apie jos 

sprendimo bûdus. 

Idëja: „Paþabok ir Tu savo Migrenà!“ 

– narve paþabota migrena. 

Sprendimas: Personalizuojama pati 

Migrena, jai suteikiamas apèiuopiamas 

pavidalas, stilistika. Jos iðvaizda kelia 

asociacijà su furija, arogantiðka bûtybe – 

tai iðgalvotas personaþas, labai charakteringas 

ir traukiantis visuomenës dëmesá. 

Rezultatas: 100% pastebimumas Lietuvos 

pajûryje karðèiausiais vasaros mënesiais, 

kuomet visi susitinka ten... Palangoje.

psichiatrijos zinios 2007_3c.pmd - Lietuvos psichiatrÅ³ asociacija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

psichiatrijos zinios 2007_3c.pmd - Lietuvos psichiatrÅ³ asociacija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?