Įvairių faktorių įtaka eterinių aliejų kiekiui vaistinio čiobrelio žaliavoje

sodininkyste.darzininkyste.lsdi.lt

Įvairių faktorių įtaka eterinių aliejų kiekiui vaistinio čiobrelio žaliavoje

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO

SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2010. 29(2).

Įvairių faktorių įtaka eterinių aliejų kiekiui vaistinio

čiobrelio žaliavoje

Edita Dambrauskienė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir

daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,

el. paštas e.dambrauskiene@lsdi.lt

2007–2009 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti kompleksiniai

vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris L.) auginimo tyrimai. Tirta, kaip įvairios agronominės

priemonės veikia žaliavos produktyvumą ir jos kokybės rodiklius. Vienas svarbiausių vaistinių

čiobrelių biocheminių rodiklių – eterinių aliejų kiekis. Straipsnyje apžvelgta, kokią įtaką

eterinių aliejų kiekiui turi daigų sodinimo tankis, tręšimas, augalų amžius ir augimo tarpsnis.

Nustatyta, kad daigų sodinimo tankis ir augalų amžius neturi esminės įtakos eterinių

aliejų kiekiui šviežioje vaistinių čiobrelių žolėje. Vaistinių čiobrelių auginimas be trąšų

arba tręšimas sintetinėmis ir ekologiškomis trąšomis taip pat nekeičia eterinių aliejų kiekio.

Esminės įtakos eterinių aliejų kiekiui vaistinių čiobrelių žaliavoje turi augalų augimo tarpsnis:

daugiausia jų rasta prieš augalų žydėjimą, mažiausiai – vegetacijos pradžioje, po žiemos

želiant augalams.

Reikšminiai žodžiai: augimo tarpsnis, eteriniai aliejai, sodinimo tankis, tręšimas,

vaistinis čiobrelis, žaliava.

Įvadas. Nuo eterinių aliejų kiekio priklauso žaliavos aromatingumas, antimikrobinis

aktyvumas, taigi ir čiobrelių, kaip vaistinių ir prieskoninių augalų, vertė.

Vaistinis čiobrelis – vienas populiariausių, stiprų antimikrobinį poveikį darantis

prieskoninis ir vaistinis augalas (Dapkevičius ir Venskutonis, 1994; Hammer ir kt.,

2001; Marino ir kt., 1999; Sartoratto ir kt., 2004; Shelef, 1983; Zaika, 1988). Augalai

daugiamečiai, todėl svarbu, kad žaliavos kokybės rodikliai nesikeistų visus augimo

metus.

Anksčiau atliktais bandymais nustatyta, kad įvairiais organogenezės etapais, papildomai

tręšiant ir taikant kitas agronomines priemones, kinta vaistinių čiobrelių produktyvumas

ir biocheminė žaliavos sudėtis (Baranauskienė ir kt. 2003; Dambrauskienė

ir kt., 2001; Venskutonis ir kt., 2001).

Ateityje planuojant veisti didesnius verslinius vaistinių čiobrelių plotus derėtų

atsižvelgti į galutinį produktą ir tinkamai taikyti įvairias priemones, kad negausų biologinį

čiobrelių derlingumą kompensuotų geri žaliavos kokybės rodikliai.

55


Darbo tikslas – įvertinti įvairių faktorių įtaką eterinių aliejų kiekiui šviežioje

vaistinio čiobrelio žolėje.

Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Vaistinių čiobrelių daigai sodinti į lauką

2007 m. gegužės pabaigoje eilėmis, 70 × 20 cm (71 400 vnt. ha -1 ) ir 70 × 30 cm

(47 552 vnt. ha -1 ) atstumais.

Pirmaisiais augimo metais žolės derlius (ūgliai su lapais ir žiedais) imtas iki

sumedėjusios augalo dalies vieną kartą rugsėjo pradžioje. Antraisiais ir trečiaisiais

augalų augimo metais žolė pjauta du kartus: masinio žydėjimo metu birželio ir liepos

mėnesiais ir augalams atžėlus rugsėjo mėnesį.

T r ę š i m o b a n d y m o s c h e m a:

1. Netręšta (kontrolė).

2. Tręšta ekologiškomis trąšomis. Pasodinus daigus vieną kartą laistyta

„Biokal 01“ – 10 l ha -1 . Birželio ir liepos mėn. 3 kartus kas 10 dienų laistyta biojodžiu –

3 l ha -1 , o liepos viduryje vieną kartą papildomai laistyta per lapus kalio magnezija –

250 kg ha -1 (ištirpinta vandenyje).

3. Tręšta sintetinėmis trąšomis. Pavasarį tręšta Cropcare 10 : 10 : 20 (600 kg ha -1 )

ir du kartus per vegetaciją papildomai tręšta kalcio salietra (N 30

).

Bandymo variantai kartoti tris kartus.

Pasirinkti penki augimo tarpsnio tyrimo variantai:

1. Atžėlimas po žiemos – atsinaujinus augalų vegetacijai, kai jie tampa tamsiai

žali.

2. Vegetatyvinis augimas – intensyvus naujų šoninių šakelių formavimas.

3. Prieš žydėjimą – butonizacija, iki augalų žydėjimo.

4. Masinis žydėjimas.

5. Po žydėjimo – tam tikras augalų ramybės periodas, kai nebeauga nauji ūgliai.

Eteriniai aliejai nustatyti hidrodistiliacijos metodu Clevengerio tipo aparatu

(AOAC, 1990). Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti ANOVA programa (Tarakanovas,

Raudonius, 2003).

M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s turėjo reikšmės augalų vystymuisi. Vidutinė

oro temperatūra vaistinių čiobrelių vegetacijos laikotarpiu visais tyrimų metais

(2007–2009 m.) buvo žemesnė už vidutinę daugiametę. Vėsi 2009-ųjų vasaros pradžia

suvėlino žydėjimą ir pirmojo derliaus nuėmimą. Visais tyrimų metais kritulių kiekis

buvo pakankamas čiobreliams augti.

Rezultatai. D a i g ų s o d i n i m o t a n k i s. Vaistinių čiobrelių daigai sodinti

į lauką pagal pramoninio auginimo technologijas eilėmis, kas 70 cm. Tarpueiliai

nelabai vešliems čiobreliams galėtų būti ir mažesni, tačiau sodinant augalus eilėse

kas 20 cm gaunamas gana didelis – 71 400 vnt. ha -1 , o kas 30 cm – 47 552 vnt. ha -1

tankis. Skirtingas augalų tankis ploto vienete turėjo didžiausios įtakos žolės derliaus

rezultatams. Eterinių aliejų kiekio šis faktorius nekeitė. Apibendrinus trejų tyrimo

metų rezultatus nustatyta, kad vidutinis eterinių aliejų kiekis, auginant vaistinius

čiobrelius skirtingu tankumu, buvo vienodas – 0,51–0,52 % (lentelė).

56


Lentelė. Įvairių faktorių įtaka eterinių aliejų kiekiui šviežioje vaistinio čiobrelio

žaliavoje

Table. Influence of various factors on the amount of essential oils in fresh raw matter of

medicinal thyme

Babtai, 2007–2009 m.

Faktorius

Factor

Variantas

Variant

57

Eterinių aliejų kiekis

Amount of

essential oils, %

R 05

LSD 05

Daigų sodinimo tankis 70 × 30 cm 0,52

Density of shoot planting 70 × 20 cm 0,51 0,022

Tręšimas

Netręšta

0,54

Fertilization

Not fertilized

Tręšta ekologiškomis trąšomis

0,55

Fertilized with ecological fertilizers

Tręšta sintetinėmis trąšomis

0,53 0,040

Fertilized with synthetic fertilizers

Augalų amžius Antrų augimo metų

0,46

Plant age

Second growth year

Trečių augimo metų

0,48 0,044

Third growth year

Atžėlimas po žiemos

0,18

Regrowth after winter

Augimo tarpsnis Vegetatyvinis augimas

0,34

Growth period Vegetative growth

Prieš žydėjimą

0,46

Before flowering

Masinis žydėjimas

0,40

Mass flowering

Po žydėjimo

After flowering

0,28 0,026

T r ę š i m a s. Tyrimais nustatyta, kad vaistinių čiobrelių auginimas be trąšų

arba tręšimas sintetinėmis ir ekologiškomis trąšomis nekeičia eterinių aliejų kiekio.

Papildomas tręšimas teigiamai veikia augalų produktyvumą ir šiek tiek kitus biocheminius

rodiklius.

A u g a l ų a m ž i u s. Natūralu, kad senstant augalams mažėja ir jų produktyvumas,

tačiau kai kurie žaliavos kokybės rodikliai nesikeičia, taip pat ir eterinių aliejų

kiekis. Atlikus antrų augimo metų žaliavos biocheminę analizę, nustatytas vidutinis

eterinių aliejų kiekis – 0,46 %, trečių augimo metų žaliavoje – 0,48 %. Skirtumas

nedidelis, neesminis.

A u g i m o t a r p s n i s. Ištirta, kad pagrindinis faktorius, kuris lėmė eterinių

aliejų kiekį vaistinių čiobrelių žaliavoje, yra augimo tarpsnis. Vegetacijos pradžioje, po

žiemos želiant augalams, eterinių aliejų randama mažiausiai – 0,18 %. Vėliau, sparčiai

besivystant augalams ir intensyviai augant vegetatyvinėms čiobrelio dalims, daugiau

randama ir eterinių aliejų – vidutiniškai 0,34 %. Prieš augalų žydėjimą eterinių aliejų

nustatyta daugiausia – 0,46 %. Masinio žydėjimo metu šis rodiklis jau sumažėja iki

0,40 %, o po žydėjimo – iki 0,28 %.


Aptarimas. Įvairių agronominių priemonių taikymo tyrimai, auginant vaistinius

ir aromatinius augalus, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami

jau senokai. Buvo atlikti vaistinių šalavijų, vaistinių čiobrelių ir pipirmėčių

tręšimo azotu tikslieji bandymai. Be trąšų įtakos derliui, buvo ištirtas trąšų poveikis

žaliavos biocheminei sudėčiai, eterinių aliejų kiekiui ir kokybei. Nustatyta, kad eterinių

aliejų kiekį lemia žaliavos nuėmimo laikas, tai yra augalo organogenezės etapas

(Baranauskienė ir kt. 2003; Dambrauskienė ir kt., 2000; Dambrauskienė ir kt.,

2001).

Nustatyta, kad augimo tarpsnis turi įtakos ir eterinių aliejų sudėčiai. Ir vaistinio

šalavijo, ir vaistinio čiobrelio žaliavoje skirtingais augimo etapais eterinių aliejų sudėtyje

dominuoja vis kiti junginiai (Venskutonis ir kt., 2000).

Tirta azoto normų įtaka pipirmėčių (Mentha piperita L.) žalios masės derliui

ir kokybei. Visos tyrimams naudotos pipirmėtės: varietetas iš Lietuvos, varietetas

iš Lenkijos ir ‘Krasnodarskaja’ veislė, papildomai patręštos azoto trąšomis, derėjo

gausiau. Buvo nustatyta, kad papildomas tręšimas azotu iš esmės didina nitratų kiekį

pipirmėčių žalioje masėje, tačiau nekeičia kitų biocheminių rodiklių: bendrojo cukraus,

tirpių sausųjų medžiagų, askorbo rūgšties, karotinoidų bei eterinių aliejų kiekio

(Dambrauskienė ir kt., 2008).

Skirtingos kilmės giminingi augalai gana dažnai vienas nuo kito skiriasi tam

tikrais biocheminiais rodikliais. Tai akivaizdžiai parodė palyginamieji tyrimai su pietinėse

Europos šalyse augančiu paprastojo raudonėlio porūšiu Origanum vulgare subs.

hirtum ir natūraliai Lietuvoje augančiu Origanum vulgare L. Buvo nustatyta, kad,

analogiškomis sąlygomis Lietuvoje auginant skirtingus paprastojo raudonėlio porūšius,

Origanum vulgare subs. hirtum sintetina ypač daug eterinių aliejų. Įvairiais augimo

etapais Origanum vulgare L. žaliavoje nustatyta nuo 0,04 iki 0,16 % eterinių aliejų, o

Origanum vulgare subs. hirtum porūšio žaliavoje – nuo 0,56 iki 1,78 %. Skirtumas –

dešimt kartų. Tirtų augalų eterinių aliejų kokybinė sudėtis taip pat buvo nevienoda,

įvairiais augimo tarpsniais ji kito (Dambrauskienė ir kt., 2007).

Eterinių aliejų kaupimosi dėsningumai seniai neduoda ramybės botanikams,

biotechnologams. Vienodos nuomonės, kas lemia eterinių aliejų gausumą augalinėje

žaliavoje, nėra. Šiuo darbu nustatyta, kad daigų sodinimo tankis, tręšimas įvairiomis

trąšomis ir augalų amžius neturi esminės įtakos eterinių aliejų kiekiui vaistinių čiobrelių

žolėje.

Analizuojant vaistinių čiobrelių tyrimų rezultatus tenka sutikti su gerbiamu

J. Jaskoniu, kad eterinis aliejus gausiau kaupiasi jaunuose augalų organuose, kuriuose

daug chlorofilo ir aktyvi medžiagų apykaita (Jaskonis, 1989). Kaip tik šiame etape,

aktyviausiai vystantis augalams iki žydėjimo, daugiausia eterinių aliejų aptikome ir

mes, analizuodami šviežią vaistinių čiobrelių žaliavą.

Išvados. 1. Nustatyta, kad daigų sodinimo tankis neturi esminės įtakos eterinių

aliejų kiekiui šviežioje vaistinių čiobrelių žolėje.

2. Vaistinių čiobrelių auginimas be trąšų arba tręšimas sintetinėmis ir ekologiškomis

trąšomis nekeičia eterinių aliejų kiekio.

3. Manome, kad vaistinių čiobrelių amžius neturi įtakos vidutiniam eterinių aliejų

kiekiui.

58


4. Augalų augimo tarpsnis turi esminės įtakos eterinių aliejų kiekiui vaistinių

čiobrelių žaliavoje: daugiausia jų rasta prieš augalų žydėjimą, mažiausiai – vegetacijos

pradžioje, po žiemos želiant augalams.

Gauta 2010 06 09

Parengta spausdinti 2010 06 12

Literatūra

1. AOAC. 1990. Official Methods of Analysis, 15th ed. Arlington, Virginija, 922:

1 058.

2. Baranauskienė R., Venskutonis P. R., Viškelis P., Dambrauskienė E. 2003.

Influence of nitrogen fertilizers on the yield and composition of thyme (Thymus

vulgaris). Journal of Agricultural and Food chemistry, 51: 7 751–7 758.

3. Dambrauskienė E., Viškelis P., Baranauskiene R., Venskutonis R. 2007. Eterinių

aliejų sudėtis dviejuose paprastojo raudonėlio porūšiuose. Sodininkystė ir daržininkystė,

26(4): 340–346.

4. Dambrauskienė E., Viškelis P., Karklelienė R. 2008. Productivity and biochemical

composition of Mentha piperita L. of different origin. Biologija, 2: 105–107.

5. Dambrauskienė E., Viškelis P., Venskutonis R. 2000. Effect of nitrogen fertilizers

on the thyme (Thymus vulgaris L.) crop and quality. Sodininkystė ir daržininkystė,

19(4): 73–83.

6. Dapkevičius A., Venskutonis P. R. 1994. Vietiniai kvapieji augalai – natūralūs

antioksidantai. Maisto produktų chemija ir technologija, 37–39.

7. Hammer K. A., Narson C. F., Riley T. V. 2001. Antimicrobial activity of essential

oils and other plant extracts. Journal of Applied Microbiology, 86(6):

985–990.

8. Jaskonis J. 1989. Aromatiniai augalai. Mokslas, Vilnius.

9. Marino M., Bersani C., Comi G. 1999. Antimicrobial activity of essential oils

of Thymus vulgaris L. measuring using a bioimpedometric method. Journal of

Food Protection, 62(9): 1 017–1 023.

10. Sartoratto A., Machado A. L, Delarmelina C., Figueira G. M., Duarte M. C.,

Rehder V. L. 2004. Composition and antimicrobial activity of essential oils

from aromatic plants used in Brazil. Brazilian Journal of Microbiology, 35(4).

http:// www.scielo.br/php

11. Shelef L. A. 1983. Antimicrobial effects of spices. Journal Food Safety, 6:

29–44.

12. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė

analizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo

SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.

13. Venskutonis P. R., Viškelis P., Dambrauskienė E. 2000. Investigation of the effect

of fertilisers on the flavour of thyme (Thymus vulgaris) and sage (Salvia

officinalis), 6th Aroma symposium.

14. Zaika L. L. 1988. Spices and herbs: Their antimicrobial activity and its determination.

Journal Food Safety, 9: 97–118.

59


SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2010. 29(2).

Influence of various factors on the amount of essential oils in

fresh raw matter of medicinal thyme

E. Dambrauskienė

Summary

In 2007–2009 complex investigations of medicinal thyme (Thymus vulgaris L.) growth

were carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture. There were investigated how

various agronomic means influence the productivity of raw matter ant its quality parameters.

One of the most important biochemical indices of medicinal thyme is the amount of essential

oils. There was reviewed in the article how the amount of essential oils influence shoot planting

density, fertilization, plant age and growth period.

It was established that shoot planting density and plant age didn’t significantly influence

the amount of essential oils in fresh grass of medicinal thyme. Medicinal thyme growing without

fertilizers or fertilizing with synthetic ant ecological fertilizers also didn’t change the amount

of essential oils. The amount of essential oils in fresh grass of medicinal thyme is significantly

influenced by growth period: the biggest amount of them was found before flowering and the

least one – at the beginning of vegetation, when plants grow after winter.

Key words: growth period, essential oils, planting density, fertilization, medicinal

thyme, raw matter.

60

More magazines by this user
Similar magazines