Kalcio trąšų įtaka 'Šampion' veislės obelų lapų ir vaisių cheminei ...

sodininkyste.darzininkyste.lsdi.lt

Kalcio trąšų įtaka 'Šampion' veislės obelų lapų ir vaisių cheminei ...

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO

IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(4).

Kalcio trąšų įtaka ‘Šampion’ veislės obelų lapų ir vaisių

cheminei sudėčiai

Juozas Lanauskas, Nomeda Kviklienė

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT–54333 Babtai, Kauno r.,

el. paštas: j.lanauskas@lsdi.lt

Kalcio trąšų poveikio tyrimai ‘Šampion’ veislės obelims atlikti Lietuvos sodininkystės

ir daržininkystės institute 2001–2003 metais. Kalcio salietra, AB „Achema“ pagamintomis

eksperimentinėmis kalcio trąšomis (jose yra 13,9–14,2 % CaO ir 0,5 % MgO) ir kalcio vuksaliu

‘Šampion’ veislės obelys su M.9 poskiepiu nupurkštos penkis kartus. Paskutiniuosius du kartus

visuose variantuose panaudotas kalcio chlorido tirpalas. Per sezoną tręštuose variantuose

išpurkšta 11,9 kg/ha CaO. Kontrolinis variantas netręštas.

Kalcio trąšos turėjo nedidelę įtaką ‘Šampion’ veislės obelų lapų cheminei sudėčiai:

kalcio salietra ir eksperimentinės trąšos kalcio kiekį padidino vienais tyrimo metais iš trejų

atitinkamai 11,3 ir 5,5 %. Eksperimentinės trąšos ir kalcio salietra kalcio kiekį obuoliuose

padidino dvejais tyrimo metais iš trejų, kalcio vuksalis – vienais. Patręšus kalcio salietra,

kalcio vaisiuose padaugėjo 35–43 %, patręšus eksperimentinėmis trąšomis – 44–50 %, kalcio

vuksaliu – 32 %. Daugeliu atvejų statistiškai patikimų priklausomumo ryšių tarp atskirų

elementų ir jų santykių lapuose ir vaisiuose nenustatyta. Pastebėta tendencija, kad lapuose

didėjant (K + Mg)/Ca santykiui, vaisiuose didėja K/Ca santykis. AB „Achema“ sukurtos

eksperimentinės kalcio trąšos poveikiu prilygo kalcio salietrai ir kalcio vuksaliui.

Reikšminiai žodžiai: kalcis, (K + Mg)/Ca santykis, K/Ca santykis, obelys, obuoliai,

lapai.

Įvadas. Mineralinių elementų kiekis vaisiuose turi įtakos jų kokybei. Obuoliai

dažnai nukenčia nuo kalcio trūkumo sukeltų fiziologinių procesų sutrikimų. Dėl mažo

kalcio kiekio arba netinkamo jo santykio su kitais elementais obuoliai suserga poodine

dėmėtlige, minkštimo sukamštėjimu, sėklalizdžių parudavimu ir kitomis fiziologinėmis

ligomis (Wojcik, 1996). Vaisių išsilaikymui įtakos turi ne tik absoliutus kalcio kiekis,

bet ir jo santykis su kitais elementais – azotu, kaliu, fosforu, magniu. Svarbiausias

yra kalio ir kalcio santykis.

Galimoms problemoms vaisių laikymo metu prognozuoti naudojama keletas

rodiklių: N/Ca, K/Ca arba Mg/Ca (Holland, 1980; Marcele, Persijn, 1980). Kuo šių santykių

skaitinė reikšmė mažesnė, tuo geriau vaisiai laikosi, mažiau serga fiziologinėmis

ligomis. Vaisių laikymosi prognozės kartais daromos ir pagal lapų cheminės sudėties

rodiklius: azoto, kalio, kalcio kiekius, (K + Mg)/Ca santykį (Švagždys, Viškelis, 1999;

Piestrzeniewicz ir kt., 2000).

43


Kalcio pasisavinimui įtakos turi dirvos agrocheminės savybės, tręšimas, dirvos

drėgmė, veislės ir poskiepiai, vaismedžių derlumas ir vaisių dydis, genėjimas ir net

skrotelių lapų dydis bei sėklų kiekis vaisiuose (Wiersum, 1974; Wojcik, 1996; Tomala,

2001).

Populiarus būdas padidinti kalcio kiekį vaisiuose – purkšti vaismedžius kalcio

trąšomis. Tam tikslui skirtų trąšų yra nemažai: Wuxal Calcium, Calcisol 500Sl, Stopit,

Sadasol Ca, Insol Ca, Nitrabor, Calcinit ir kt. Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad

papildomai tręšti naudojamos kalcio trąšos yra gan veiksmingos (Greene, Smith, 1980;

Tomala, 1997; Tomala, Radecka, 1997). Gerai nupurškus vaismedžius, kalcis patenka

ir į vaisius, ir į augančius ūglius. Nurodoma, kad vegetacijos metu purškiant obelis

kalcio trąšomis, pagerėja vaisių kokybė: obuoliai būna kietesni, geriau laikosi (Ben,

1997). Manoma, kad paprasčiausios trąšos – kalcio chloridas ir kalcio salietra – yra

gan efektyvios. AB „Achema“ iš vietinių žaliavų pagamino naujos trąšos – kalcio

nitrato tirpalo – bandomuosius pavyzdžius.

Darbo tikslas – įvertinti skirtingų kalcio trąšų poveikį obelų lapų ir vaisių cheminei

sudėčiai.

Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Kalcio trąšų poveikio tyrimai atlikti

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2001–2003 m. pagal schemą:

1. Nepurkšta (kontrolinis var.)

2. Ca(NO 3

) 2

× 5 k. + CaCl 2

× 2 k.

3. Eksperimentinės kalcio trąšos × 5 k. + CaCl 2

× 2 k.

4. Kalcio vuksalis × 5 k. + CaCl 2

× 2 k.

Schemoje nurodytomis trąšomis purkštos ‘Šampion’ veislės obelys su M9 poskiepiu

vegetacijos metu. Sodas įveistas 2000 m. 3 × 1 m atstumais. Bandymo variantai

kartoti po keturis kartus. Vieną kartą nupurkšti sunaudota apie 400 l ha -1 0,9–1,8 %

koncentracijos trąšų tirpalo. Tiriamų trąšų tirpalais obelys purkštos penkis kartus.

Paskutiniuosius du kartus visuose variantuose panaudotas kalcio chlorido tirpalas.

Per sezoną tręštuose variantuose išpurkšta 11,9 kg ha -1 CaO.

Kalcio salietroje, kuria buvo purkšti vaismedžiai, yra 26,5 % CaO (19 % Ca).

Eksperimentinės kalcio trąšos pagamintos AB „Achema“. Jų pagrindinė sudedamoji

dalis – skystas kalcio nitratas (40–45 %). Šioje trąšoje yra 13,9–14,2 % CaO ir 0,5 %

MgO. Kalcio vuksalyje yra 10 % N, 15 % CaO, 2 % MgO ir mikroelementų B, Cu,

Fe, Mn ir Mo.

Dirvožemis bandymų vietoje yra vidutinio sunkumo arba sunkus priemolis,

pH – 7,5, P 2

O 5

– 300–330 mg/ha, K 2

O – 200–250 mg/ha, humuso – 2,3–2,5 % (agrocheminių

analizių duomenys iš 0–40 cm horizonto).

Vaismedžiai buvo purkšti vakare arba ryte, esant vėsesniam orui. Nupurškus nelydavo.

2001 m. pavasaris ir vasara buvo šilti ir drėgni, 2002 m. – šilti ir sausi, 2003

m. pavasaris šiltas ir sausokas, vasara šilta, su įprastu kritulių kiekiu (1 lentelė).

Lapų ir vaisių analizės atliktos Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių

tyrimų centre. Lapų mėginiai analizėms paimti po penktojo purškimo, o vaisių – po

septintojo, skinant vaisius spalio pirmąjį dešimtadienį. Lapuose ir vaisiuose nustatyti:

visas azotas (N) – Kjeldalio metodu, kalis (K) – liepsnos fotometru, kalcis (Ca) ir

magnis (Mg) – atominės absorbcijos spektrometriniu metodu.

44


Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti vienfaktorinės dispersinės analizės metodu,

naudojant kompiuterio programą ANOVA, ryšys tarp atskirų rodiklių – koreliacinėsregresinės

analizės metodu, naudojant programą STAT_ENG (Tarakanovas, Raudonius,

2003).

1 lentelė. Vidutinė oro temperatūra ir kritulių kiekis birželio–rugsėjo mėnesiais

Table 1. Average air temperature and rainfall in June–September

Metai

Year

Oro temperatūra

Air temperature, ºC

Kritulių kiekis

Rainfall, mm

2001 16,4 319

2002 17,7 203

2003 16,3 257

Daugiametis vidurkis

Perennial average

15,3 283

Rezultatai. 2001 m. iš tirtų kalcio trąšų tik eksperimentinės padidino kalcio

kiekį obelų lapuose (2 lentelė). Azoto, kalio ir magnio kiekiams lapuose trąšos įtakos

neturėjo. (K + Mg)/Ca santykis iš esmės sumažėjo nupurškus kalcio salietra ir eksperimentinėmis

kalcio trąšomis. 2002 m. lapų cheminės sudėties pokyčių dėl panaudotų

trąšų nenustatyta. 2003 m. kalcio kiekį lapuose padidino kalcio salietros tirpalas. Azoto

lapuose padaugėjo nupurškus kalcio salietra ir eksperimentinėmis kalcio trąšomis,

kalio – kalcio salietra.

2 lentelė. Per lapus pukštų kalcio trąšų įtaka ‘Šampion’ veislės obelų lapų cheminei

sudėčiai ir elementų santykiams

Table 2. Effect of foliar applied calcium fertilizers on ‘Shampion’ apple leaf nutrient

content and ratio

Elementų kiekis lapuose

Variantas

Leaf nutrient content, %

Treatment

Ca N K Mg

(K + Mg)/Ca

1 2 3 4 5 6

2001 m.

Kontrolė

1,46 2,64 0,99 0,25 0,85

Control

Ca(NO 3

) 2

1,54 2,62 0,87 0,24 0,72

Eksperimentinės trąšos 1,61 2,65 0,94 0,24 0,73

Experimental fertilizers

Kalcio vuksalis

1,51 2,68 1,02 0,25 0,84

Wuxal Ca

R 05

/ LSD 05

0,137 0,113 0,136 0,019 0,065

45


2 lentelės tęsinys

Table 2 continued

1 2 3 4 5 6

2002 m.

Kontrolė

1,88 2,25 0,65 0,38 0,55

Control

Ca(NO 3

) 2

1,80 2,25 0,63 0,36 0,55

Eksperimentinės trąšos 1,75 2,29 0,70 0,39 0,63

Experimental fertilizers

Kalcio vuksalis

1,85 2,33 0,62 0,38 0,54

Wuxal Ca

R 05

/ LSD 05

0,312 0,279 0,283 0,063 0,223

2003 m.

Kontrolė

1,15 2,19 0,73 0,34 0,93

Control

Ca(NO 3

) 2

1,28 2,31 0,95 0,29 0,97

Eksperimentinės trąšos 1,20 2,32 0,77 0,30 0,90

Experimental fertilizers

Kalcio vuksalis

1,14 2,23 0,73 0,32 0,92

Wuxal Ca

R 05

/ LSD 05

0,079 0,116 0,177 0,037 0,166

Labai didelių vaisių cheminės sudėties pokyčių, nupurškus minėtomis trąšomis,

nenustatyta. Kaip ir reikėjo tikėtis, didžiausios įtakos trąšos turėjo kalcio kiekiui:

2001 m. jo padaugėjo patręšus kalcio salietra ir eksperimentinėmis kalcio trąšomis,

o 2003 m. – patręšus visomis tirtomis trąšomis (3 lentelė). 2002 m. obuoliuose buvo

0,036–0,038 % kalcio. Esminių skirtumų, patręšus skirtingomis trąšomis, nenustatyta.

3 lentelė. Per lapus purkštų kalcio trąšų įtaka ‘Šampion’ veislės obuolių cheminei

sudėčiai ir elementų santykiams

Table 3. Effect of foliar applied calcium fertilizers on ‘Shampion’ apple nutrient content

and ratio

Elementų kiekis vaisiuose

Variantas

Fruit nutrient content, %

Treatment

Ca N K Mg

K/Ca Mg/Ca

1 2 3 4 5 6 7

2001 m.

Kontrolė

0,028 0,35 0,58 0,033 22 1,3

Control

Ca(NO 3

) 2

0,040 0,34 0,58 0,033 15 0,9

Eksperimentinės trąšos 0,042 0,34 0,57 0,035 15 0,9

Experimental fertilizers

Kalcio vuksalis 0,030 0,36 0,65 0,035 22 1,0

Wuxal Ca

R 05

/ LSD 05

0,0120 0,026 0,078 0,004 5,8 0,29

46


3 lentelės tęsinys

Table 3 continued

1 2 3 4 5 6 7

2002 m.

Kontrolė

0,037 0,34 0,52 0,034 14 0,9

Control

Ca(NO 3

) 2

0,038 0,32 0,62 0,035 16 0,9

Eksperimentinės trąšos 0,035 0,34 0,52 0,033 15 0,9

Experimental fertilizers

Kalcio vuksalis 0,036 0,37 0,56 0,034 16 1,0

Wuxal Ca

R 05

/ LSD 05

0,0090 0,05 0,090 0,0030 4,6 0,22

2003 m.

Kontrolė

0,034 0,24 0,42 0,030 13 0,9

Control

Ca(NO 3

) 2

0,046 0,25 0,47 0,033 10 0,7

Eksperimentinės trąšos 0,049 0,24 0,42 0,030 8 0,6

Experimental fertilizers

Kalcio vuksalis 0,045 0,21 0,42 0,029 9 0,7

Wuxal Ca

R 05

/ LSD 05

0,0110 0,044 0,131 0,0050 4,0 0,20

Kalcio trąšos turėjo įtakos K/Ca ir Mg/Ca santykiui obuoliuose. 2001 m. K/Ca

santykis sumažėjo patręšus per lapus kalcio salietra ir eksperimentinėmis kalcio trąšomis,

o 2003 m. – eksperimentinėmis trąšomis ir kalcio vuksaliu. Mg/Ca santykis,

patręšus visomis tirtomis trąšomis, sumažėjo 2001 ir 2003 m. 2002 m. jokių vaisių

cheminės sudėties pokyčių nenustatyta.

4 lentelė. Koreliacijos tarp elementų bei jų santykių ‘Šampion’ veislės obelų

lapuose ir vaisiuose koeficientai

Table 4. Correlation coefficients between leaf and fruit nutrients and their ratios in

‘Shampion’ apple trees

Rodiklis lapuose

Indicator in leaves

Rodiklis vaisiuose

Indicator in fruits

Ca

K/Ca

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

N -0,003 -0,11 0,27 -0,01 0,45 -0,17

K -0,19 -0,25 -0,02 0,29 0,52 0,21

Ca 0,45 0,38 0,37 -0,49 -0,38 -0,19

(K + Mg)/Ca -0,48 -0,37 -0,33 0,58* 0,47 0,42

* koreliacijos koeficientas patikimas, kai tikimybės lygis P = 0,05

* coefficient of correlation is statistically reliable at the probability level P = 0.05

Kai kurių elementų ar jų tarpusavio santykių lapuose ir vaisiuose ryšys gali būti

naudingas vaisių kokybės prognozėms. Atlikus mūsų tyrimus, paaiškėjo, kad statistiškai

patikimų koreliacinių ryšių tarp atskirų elementų kiekių lapuose ir vaisiuose daugeliu

47


atvejų nebuvo. 2001 m. nustatyta teigiama priklausomybė tarp (K + Mg)/Ca santykio

obelų lapuose ir K/Ca santykio vaisiuose. Kitais tyrimo metais tarp šių rodiklių stebimos

priklausomybės tendencijos. Kaip tendencijas galima įvardyti ryšį tarp kalcio kiekių

lapuose ir vaisiuose bei kalcio kiekio lapuose ir K/Ca santykio vaisiuose.

Aptarimas. Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad kalcio trąšos turėjo įtakos kalcio

kiekiui ‘Šampion’ veislės obelų lapuose ir vaisiuose. Trąšos kalcio kiekį vaisiuose

padidino labiau negu lapuose. Esminis kalcio priedas lapuose buvo 5,5–11,3 %,

vaisiuose – 32–50 %. Šiltais ir sausais 2002 m. kalcio trąšos neturėjo įtakos lapų ir

vaisių cheminei sudėčiai. Apie orų įtaką mitybai kalciu kalbama kitų tyrėjų darbuose

(Wojcik, 1996; Švagždys, Viškelis, 1999).

Optimalus K/Ca santykis įvairių veislių obuoliuose yra skirtingas. ‘Jonagold’ ir

‘Boskop’ veislių vaisiuose jis yra apie 15 (Wojcik, 1996; Tomala, 2001). K. Tomala

(2001) duomenimis maždaug 2 % ‘Jonagold’ veislės obuolių serga poodine dėmėtlige,

kai K/Ca santykis juose yra apie 28. Atlikdami vaisių laikymo tyrimus, nustatėme, kad,

kai ‘Sinap Orlovskij’ veislės obuoliuose K/Ca santykis yra 12–16, poodine dėmėtlige

serga tik 1,0–1,5 % obuolių. Minėtų elementų santykiui padidėjus vidutiniškai iki 25,

sergančių obuolių buvo jau apie 24 % (Lanauskas, Kviklienė, 2006). K/Ca santykiui

esant 8–22, poodine dėmėtlige sergančių ‘Šampion’ veislės obuolių buvo gerokai

mažiau – 0–6 % (Lanauskas, Kviklienė, 2005). Mažiausias K/Ca santykis obuoliuose

buvo normalaus drėgnio metais, didžiausias – šiltais ir sausais. Labiausiai poodine

dėmėtlige sirgo sausų 2002 m. derliaus obuoliai. Kad saulėti ir sausi orai padidina

kalio ir sumažina kalcio kiekį vaisiuose, buvo pastebėta ir kitų mokslininkų (Švagždys,

Viškelis, 1999). Mg/Ca santykio kitimo tendencijos buvo panašios kaip ir K/Ca.

Statistiškai patikimų priklausomumo ryšių tarp atskirų elementų ir jų santykių

lapuose ir vaisiuose nenustatėme, tačiau išryškėjo tendencijos, kad tarp (K + Mg)/Ca

santykio lapuose ir K/Ca santykio vaisiuose yra teigiamas ryšys. Švagždys ir Viškelis

(1999) pažymi, kad tarp minėtų elementų santykių lapuose ir vaisiuose yra stipri teigiama

koreliacija. Apie sąryšį tarp K/Ca santykio ir poodine dėmėtlige sergančių vaisių

kiekio mini dauguma tyrėjų (Holland, 1980; Wojcik, 1996; Tomala, 2001). Delver

(1980) nurodo, kad ryšys tarp (K + Mg)/Ca santykio lapuose ir poodinės dėmėtligės

požymių yra tik tais metais, kai ši liga labai išplitusi.

Tirtų trąšų poveikis buvo panašus. AB „Achema“ eksperimentinėse kalcio trąšose

esantis nedidelis magnio kiekis neturėjo jokio neigiamo poveikio ir Mg/Ca santykio

vaisiuose nepadidino. Priešingai, Mg/Ca santykis obuoliuose, patręšus visomis tirtomis

trąšomis, dvejus tyrimo metus iš trejų sumažėjo. Didelis magnio kiekis gali sukelti

į poodinę dėmėtligę panašius požymius (Retamales ir kt., 2001). AB „Achema“ pagamintomis

eksperimentinėmis kalcio trąšomis purkšti per lapus yra gana patogu,

nes jos yra skystos ir nereikia tirpinti. 2007 metais AB „Achema“ tyrimams pateikė

analogiškas kalcio trąšas, pagamintas iš kitų žaliavų ir taikant kitokią technologiją

negu ankstesniais metais. Pastaruoju metu Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės

institute tiriamame kalcio nitrato tirpale yra 14,7 % CaO.

Išvados. 1. Kalcio trąšos turėjo nedidelę įtaką ‘Šampion’ veislės obelų lapų cheminei

sudėčiai: kalcio salietra ir eksperimentinės trąšos kalcio kiekį padidino vieneriais

tyrimo metais iš trejų – atitinkamai 11,3 ir 5,5 %.

48


2. Eksperimentinės trąšos ir kalcio salietra kalcio kiekį vaisiuose padidino dvejais

tyrimo metais iš trejų, kalcio vuksalis – vienais. Patręšus kalcio salietra, kalcio vaisiuose

padaugėjo 35–43 %, patręšus eksperimentinėmis trąšomis – 44–50 %, kalcio

vuksaliu – 32 %.

3. Daugeliu atvejų statistiškai patikimų priklausomumo ryšių tarp atskirų elementų

ir jų santykių lapuose ir vaisiuose nenustatyta. Pastebėta tendencija, kad lapuose

didėjant (K + Mg)/Ca santykiui, vaisiuose didėja K/Ca santykis.

4. AB „Achema“ sukurtos eksperimentinės kalcio trąšos poveikiu prilygo kalcio

salietrai ir kalcio vuksaliui.

Gauta 2008 11 28

Parengta spausdinti 2008 12 04

Literatūra

1. Ben J. 1997. Effect of the concentration of mineral constituents in apples on

their postharvest quality and storage performance II. Relations between the concentration

of mineral constituents in apples and some factors determining their

quality. Folia Horticulturae, 9(1): 51–57.

2. Delver P. 1980. The use of leaf analysis in predicting storage quality of apples.

Acta Horticulturae, 92: 367–368.

3. Greene G. M., Smith C. B. 1980. The influence of calcium chloride rate and

spray method on the calcium concentration of apple fruits. Acta Horticulturae,

92: 316–317.

4. Holland D. A. 1980. The prediction of bitter pit. Acta Horticulturae, 92: 380–

382.

5. Lanauskas J., Kviklienė N. 2005. Effect of calcium fertilizer sprays on storage

quality of ‘Shampion’ apples. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(2): 20–28.

6. Lanauskas J., Kviklienė N. 2006. Effect of calcium foliar application on some

fruit quality characteristics of ‘Sinap Orlovskij’ apple. Agronomy Research,

4(1): 31–36.

7. Marcele R., Persijn E. 1980. Growth regulators and calcium accumulation in

apple fruit. Acta Horticulturae, 92: 222.

8. Piestrzeniewicz C., Tomala K., Dziuban Z. 2000. Prognozowanie gorzkiej

plamistoúci podskórnej jabłek odmiany ‘Szampion’. Zeszyty naukowe institutu

Sadownictwa i Kwiaciarstwa, 8: 309–318.

9. Retamales J. B., León L., Tomala K. 2001. Methodological factors affecting the

prediction of bitter pit through fruit infiltration with magnesium salts in the apple

cv. ‘Braeburn’. Acta Horticulturae, 564: 97–104.

10. Švagždys S., Viškelis P. 1999. T. Obelų mitybos ir vaisių kokybės tyrimas.

Sodininkystė ir daržininkystė, 18(2): 25–33.

11. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė

analizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo

SELEKCİJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.

49


12. Tomala K. 2001. Dzialania zwiekszające zawartosc wapnia w jablkach. Pięknę

owoce, 1: 12–17.

13. Tomala K. 1997. Effects of calcium sprays on storage quality of ‘Šampion’ apples.

Acta Horticulturae, 448: 59–66.

14. Tomala K., Radecka D. 1997. Wplyw pozakorzeniowego nawozenia wapniem

na jakosc i zdolnosc przechowalniczą jablek odminy Šampion. Wspolczesne

trendy w agrotechnine sadow Jakosc owocow jako czynnik postępu w sadownictwie.

Lublin, 87–91.

15. Wiersum L. K. 1974. Soil cultivation and water supply. Acta Horticulturae, 45:

17–20.

16. Wojcik P. 1996. Sposoby zwiększania zawartosci wapnia w jablkach.

Skierniewice.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2008. 27(4).

Effect of calcium fertilizers on leaf and fruit chemical composition of apple

tree cv. ‘Shampion’

J. Lanauskas, N. Kviklienė

Summary

Effect of calcium fertilizers on ‘Shampion’ apple trees was tested at the Lithuanian

Institute of Horticulture in 2001–2003. Calcium nitrate, experimental calcium fertilizers

containing 13.9–14,2 % CaO and 0.5 % MgO and Wuxal Calcium were applied fivefold via

leaves on apple trees of cv. ‘Shampion’ on rootstock M.9. The last two sprays were made with

calcium chloride solution. The total rate of applied CaO in each treatment was 11.9 kg/ha.

Calcium fertilizers had slight effect on leaf nutrient content of apple cv. ‘Shampion’.

Calcium nitrate and experimental fertilizers increased leaf calcium content for two years

of the experiment respectively by 11.3 % and 5.5 %. Experimental fertilizers and calcium

nitrate affected apple calcium content for two years, Wuxal Calcium – for one year.

Calcium nitrate increased fruit calcium content by 35–43 %, experimental fertilizers – by

44–50 %, Wuxal Calcium – 32 %. Regular correlations between different nutrients and

their ratios in leaves and fruits were not established in most cases. (K + Mg)/Ca ratio in

leaves showed positive tendency with K/Ca ratio in fruits. Experimental fertilizers produced

by stock company “Achema” had similar effect to calcium nitrate and Wuxal Calcium.

Key words: apple trees, calcium, K/Ca ratio, (K + Mg)/Ca ratio, leaves, apples.

50

More magazines by this user
Similar magazines