Trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP įtaka valgomosios morkos ...

sodininkyste.darzininkyste.lsdi.lt

Trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP įtaka valgomosios morkos ...

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO

IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(4).

Trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP įtaka

valgomosios morkos (Daucus carota L.) ir dirvožemio

produktyvumui

Ona Bundinienė, Vytautas Zalatorius

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT–54333 Babtai, Kauno r.,

el. paštas: o.bundiniene@lsdi.lt

2005–2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų lauke, priesmėlio

ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje, tirta trąšų su

nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP (prekinis trąšų pavadinimas Entec-Avant) įtaka ‘Samson’

veislės morkos (Daucus carota L.) produktyvumo didėjimui ir produktyvumo bei dirvožemio

derlumo rodiklių kitimui. Sėklos norma – 0,8 mln. vnt. ha -1 daigių sėklų. Didžiausias suminis

(70,1 t ha -1 ) ir standartinis (49,7 t ha -1 ) morkų šakniavaisių derliai bei geriausia standartinio

derliaus išeiga (70,7 %) gauti tręšiant trąša su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP. Vienai tonai

suminio derliaus išauginti, tręšiant vienanarėmis trąšomis, buvo sunaudota 6,0 kg maisto

medžiagų (N + P 2

O 5

+ K 2

O + Mg +S), tręšiant Cropcare 10 10 20 + mikroelementai – 4,8,

tręšiant Entec-Avant 12 7 16 + mikroelementai + DMPP – 3,2 kg, o vienai tonai standartinės

produkcijos gauti – atitinkamai 8,6; 7,2 ir 4,5 kg minėtų maisto medžiagų.

Morkų šakniavaisių biometriniai rodikliai glaudžiai ir tiesiogiai susiję su derliumi.

Morkų šakniavaisio skersmens didėjimas darė tiesioginę ir stiprią įtaką suminio (r = 0,73)

ir standartinio (r = 0,70) derlių didėjimui. Masės didėjimo įtaka derliui buvo teigiama, bet

gerokai silpnesnė (atitinkamai r = 0,28 ir r = 0,19), o ilgio įtaka – netgi neigiama (atitinkamai

r = -0,68 ir r = -0,72).

Tręšiant mineralinėmis trąšomis, maisto medžiagų kiekiai dirvožemyje didėjo. Maisto

medžiagų gausėjimas dirvožemyje lėmė 60 % suminio derliaus ir 70 % standartinio derliaus.

Trąšų įtaka suminio derliaus didėjimui buvo 33 %, standartinio – 21 %.

Reikšminiai žodžiai: derlius, maisto medžiagos dirvožemyje, nitrifikacijos inhibitorius

DMPP, trąšos, valgomoji morka.

Įvadas. Didelis suminis derlius, didelė standartinio derliaus išeiga, maži laikymo

nuostoliai ir išlaikyta išorinė ir vidinė kokybė yra svarbiausi optimaliam derliui keliami

reikalavimai. Augalų derlingumui įtakos turi dirvožemio produktyvumas, kurį

lemia apsirūpinimas maisto medžiagomis. Norint išlaikyti dirvožemio produktyvumą

ir išauginti gausų geros kokybės derlių, reikia jį tręšti. Augalų, taip pat ir morkų,

derlingumas, jų prekinė vertė bei kokybė priklauso nuo naudojamų trąšų ir jų formų

bei normų (Gaučienė, 2001; Liet. dirvožemių ..., 1998, Staugaitis, Jurkšaitis 1994).

155


Vienai tonai morkų šakniavaisių su atitinkamu kiekiu lapų išauginti sunaudojama

3,2 kg azoto, 1,2 kg fosforo (P 2

O 5

), 5,0 kg kalio (K 2

O), 1,9 kg kalcio (CaO) ir 0,9 kg

magnio (MgO) (Дерюгин, Кулюкин, 1988). Parinkus optimalias trąšų normas, produktyviau

pasisavinamos maisto medžiagos. Svarbiausia jų yra azotas. Tai labai judrus

ir lengvai išplaunamas elementas, ypač nitratinė jo forma, todėl, esant nepalankioms

meteorologinėms sąlygoms, galimi nemaži jo nuostoliai (Liet. dirvožemių ....., 1998).

Naujoji trąša su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP stabdo amoniakinio azoto virtimą į

nitratinį ir tokiu būdu pratęsia azoto veikimą bei sumažina jo išplovimo ir išgaravimo

nuostolius (Hähndel, Zerulla, 2001, Serna ir kt., 2000), bet neturi įtakos dirvožemio

biologiniam aktyvumui (Zerulla ir kt., 2001). Trąšos sudėtyje yra 12 % N, 7 % P 2

O 5

,

16 % K 2

O, 4 % MgO, 5 % S, 0,02 % B, 0,01 % Zn, 0,8 % DMPP. Daugiau nei 80 %

DMPP, esant įvairiems temperatūros ir drėgmės režimams dirvožemyje, išsidėsto ir

pasilieka 0–5 cm atstumu apie trąšos granulę, o 5–15 % – 5–20 cm atstumu (Azam

ir kt., 2001). Amonio azoto (NH4-N) virtimo nitratais laiko pratęsimas turėjo įtakos

daržovių derliaus didėjimui (Jevnišek, 2001; Tlustos ir kt., 2002; Paschold ir kt.,

2008). Teigiamas efektas ypač pasireiškia tose šalyse, kur iškrinta daug kritulių arba

intensyviai laistoma, ir smėlio dirvožemiuose (Pasda ir kt., 2001).

Darbo tikslas – įvertinti trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP (prekinis trąšų

pavadinimas Entec-Avant) įtaką valgomosios morkos produktyvumui, produktyvumo

rodiklių ir dirvožemio agrocheminių savybių kitimui ir palyginti jų veikimą su vienanarių

ir kitų kompleksinių trąšų veikimu.

Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. 2005–2006 m. tirta trąšų su nitrifikacijos

inhibitoriumi DMPP (prekinis trąšų pavadinimas Entec-Avant) įtaka ‘Samson’ veislės

morkos (Daucus carota L.) produktyvumui, produktyvumo rodiklių ir dirvožemio

agrocheminių rodiklių pokyčiams. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės

institute, priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame

išplautžemyje (IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvožemio

armuo buvo 20–25 cm storio. Dirvožemis buvo mažo humusingumo, azotingumo,

labai fosforingas, kalcingas ir magningas, vidutinio kalingumo ir kalingas, mažo ir

vidutinio sieringumo (1 lentelė). Dirvožemio pH – 7,55 (šarmiškas).

1 lentelė. Dirvožemio agrocheminiai rodikliai prieš įrengiant bandymą

Table 1. Soil agrochemical characteristics before layout of experiments

Tyrimo metai

Years of investigation

pH KCl

Dirvožemio agrocheminiai rodikliai

Soil agrochemical indicises

Babtai, 2005, 2006 m.

P

humusas N min., 2

O 5

K 2

O Ca Mg

humus, % kg ha -1 mg kg -1 dirvožemio

judrioji

agile S

soil

2005 7,5 1,52 56,9 348 131 5 400 1 110 5,2

2006 7,6 1,53 60,5 335 191 10 850 2 880 8,2

Vid.

Average

7,55 1,53 58,7 341,5 161 8 125 1 995 6,7

156


‘Samson’ veislės morkos buvo augintos vagotame paviršiuje, išsėjant į hektarą

800 tūkst. vnt. daigių sėklų. Sėjos schema – 62 + 8 cm (8 cm pločio juostelėje sėklos

išbarstytos pakrikai). Morkų priešsėlis – kopūstai. Daržovių priežiūros darbai atlikti

pagal LSDI priimtas technologijas. Augalai bandymo schemoje nurodytomis trąšomis

buvo tręšti tik prieš sėją.

Bandymo schema:

1. Be trąšų (kontrolė)

2. Vienanarės trąšos, remiantis agrocheminių dirvožemio tyrimų duomenimis

(N 60

P 60

K 120

)

-1

3. Cropcare 10 10 20 + mikroelementai, išberiant 600 kg ha trąšos

(N 60

P 60

K 120

)

4. Trąša su nitrifikacijos inhibitoriumi Entec-Avant 12 7 16 + mikroelementai

+ DMPP, išberiant 500 kg ha -1 trąšos (N 60

P 35

K 80

)

Pirmame variante morkos augintos be trąšų ir tirtas dirvožemio derlumo poveikis

morkų derliui. Antrame variante morkos prieš sėją tręštos amonio salietra (34 % N),

granuliuotu superfosfatu (20 % P 2

O 5

, 12 % S) ir kalio magnezija (30 % K 2

O, 9 % MgO

ir 20 % S). Trečiame variante morkos tręštos kompleksine trąša su mikroelementais

– Cropcare 10 10 20 (be minėtų NPK, joje dar yra MgO (4,15 %), S (11 %) ir mikroelementų

(B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn, Se). Ketvirtame variante augalai tręšti trąša su nitrifikacijos

inhibitoriumi DMPP - Entec-Avant 12 7 16. Joje be minėtų NPK dar yra 4 %

MgO, 5 % S, 0,02 % B, 0,01 %Zn ir 0,8 % DMPP (3,4 - dimetilpyrazilfosfatas).

Pradinis laukelio plotas – 15 m 2 (ilgis – 5 m, plotis – 3 m), apskaitinis – 4,2 m 2

(ilgis – 3 m, plotis – 1,4 m). Bandymo variantai kartoti po keturis kartus.

Morkos nuimtos techninės brandos tarpsnio. Imant derlių nustatyti šakniavaisio

produktyvumo rodikliai (šakniavaisio masė, jo ilgis ir skersmuo).

Nuėmus derlių buvo paimti dirvožemio ėminiai mitybos elementų pokyčiams

dirvožemyje, naudojant skirtingas trąšas, ištirti. Nustatyta: pHKCl – potenciometriniu

(ISO 10390:2005), humusas (%) – sauso deginimo (ISO 10694:1995), judrieji P 2

O 5

ir

K 2

O (mg kg -1 ) – Egnerio-Rimo-Domingo (A-L, Gost 26208-84), mineralinis azotas

(mg kg -1 ) – jonometriniu, kalcis ir magnis (mg kg -1 ) – atominės absorbcijos, spektrometriniu

(SVP D-06) metodais. Analizės atliktos LŽI Agrocheminių tyrimų centre.

Duomenų patikimumas įvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu,

naudojant programa ANOVA, ryšys tarp atskirų rodiklių – koreliacinės regresinės

analizės, tarpusavio ryšių pobūdis ir stiprumas – statistinės takų koeficientų analizės

metodais, naudojant programą STAT_ENG (Tarakanovas, Raudonius, 2003).

Meteorologinės sąlygos. 2005 m. gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesiai,

ypač rugpjūtis, buvo vėsesni ir drėgnesni, negu rodo daugiamečiai vidutiniai rodikliai

(2 lentelė). 2006 m. oro temperatūra pirmuosius du mėnesius buvo artima daugiametei,

tačiau per abu mėnesius iškrito vidutiniškai 42 % daugiametės kritulių normos, o

rugpjūtis buvo šiltesnis, bet labai lietingas (kritulių iškrito 2,3 karto daugiau už daugiametę

normą). Abejų bandymo metų liepos mėnesiai buvo karšti (oro temperatūra

1,5 °C aukštesnė už daugiametę vidutinę) ir labai sausi, ypač 2005 m., kai iškrito tik

5,3 % daugiametės mėnesio kritulių normos. Abejų bandymo metų rugsėjo mėnesiai

taip pat buvo šiltesni, bet 2005 m. – sausi (kritulių iškrito 67 % daugiametės kritulių

normos), o 2006 m. – lietingi (kritulių iškrito 2,8 karto daugiau negu daugiamečiai

157


odikliai). Augalų vegetacijos laikotarpis 2005 m. buvo šiltas ir prilygo vidutiniam

daugiamečiam. 2006 m. augalų vegetacijos laikotarpis buvo šiltesnis ir drėgnesnis

už vidutinį daugiametį. Vidutinė oro temperatūra buvo 1,3 °C aukštesnė už vidutinę

daugiametę, o kritulių iškrito 8,5 mm daugiau negu daugiametis vidurkis.

2 lentelė. Meteorologinės sąlygos vegetacijos metu

Table 1. Meteorological conditions during plants vegetation

Kauno meteorologinės stoties 2005–2006 m. duomenys

Data of Kaunas Meteorological Station, 2005–2006

Mėnuo

Month

Gegužė

May

Birželis

June

Liepa

July

Rugpjūtis

August

Rugsėjis

September

Spalis

October

Vidurkis

Mean

Oro temperatūra

Air temperature, °C

Daugiametis

vidurkis

Perennial

mean, °C

Krituliai

Precipitation, mm

2005 m. 2006 m. 2005 m. 2006 m.

Daugiametis

vidurkis

Perennial

mean, mm

11,3 11,9 12,0 65,4 23,8 43,8

14,8 16,3 16,5 66,6 13,8 51,2

19,1 19,3 17,7 3,8 30,2 71,3

14,7 17,5 16,4 109,4 173,4 74,6

12,8 14,5 12,0 19,9 83,0 29,7

7,1 9,7 7,1 47,0 48,0 50,5

13,3 14,9 13,6 52,0 62,0 53,5

Rezultatai. Morkų prekinė vertė nustatoma pagal maksimalų šakniavaisio

skersmenį arba jo masę be lapų. Subrendusių morkų šakniavaisiai, atitinkantys I

klasę, turi būti ne mažesni kaip 20 mm, rūšiuojant juos pagal skersmenį, ir sverti ne

mažiau kaip 50 g, jei rūšiuojama pagal masę. Ekstra klasės šakniavaisiai turi būti ne

didesni kaip 45 mm, jei rūšiuojama pagal skersmenį, ir sverti ne daugiau kaip 200 g,

rūšiuojant pagal masę. Visi šakniavaisiai turi būti tipingi veislei, neįskilę ir neįtrūkę

(Privalomieji ..., 2003).

Naudotos trąšos teigiamai veikė morkų šakniavaisių produktyvumo rodiklius

(1 pav.). Tręštų morkų šakniavaisio masė, palyginti su augintais be trąšų, padidėjo

vidutiniškai 18,2 g, skersmuo – 2,2 mm, o ilgis – 4,7 mm. Didžiausios masės ir ilgio

šakniavaisiai išaugo tręšiant trąša su nitrifikacijos inhibitoriumi Entec 12 7 16 +

mikroelementai + DMPP. Palyginti su tręštų vienanarėmis trąšomis morkų šakniavaisiais,

šakniavaisio masė padidėjo 9,5 g (8,5 %), ilgis – 6,6 mm (4,1 %), palyginti

su tręštų Cropcare 10 10 20 + mikroelementai – atitinkamai 7,1 g (6,2 %) ir 6,7 g

(4,2 %). Didžiausias morkos skersmuo buvo tręšiant vienanarėmis trąšomis, tačiau

esminių skirtumų, lyginant su tręšimu Cropcare 10 10 20 + mikroelementai ir Entec-

Avant 12 7 16 + mikroelementai + DMPP, nenustatyta.

158


1 pav. Trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP įtaka morkų šakniavaisių produktyvumo

rodiklių kitimui

Babtai, vidutiniai 2005–2006 m. duomenys

Fig. 1. Influence of fertilizers with nitrification inhibitor DMPP on productivity indices of

carrot crop root

Babtai, average 2005–2006

Šakniavaisio skersmens didėjimui teigiamos įtakos turėjo kalcio (r = 0,53) ir

magnio (r = 0,76) kiekių dirvožemyje didėjimas bei išbertos trąšos (r = 0,51, 19 %).

Jų įtaka sudarė atitinkamai 20, 29 ir 19 %. Mineralinio azoto, judriųjų fosforo bei kalio

ir sieros įtaka buvo neigiama ir labai silpna. Trąšose esančių maisto medžiagų suminis

(N + P 2

O 5

+ K 2

O + Mg +S) kiekis taip pat turėjo įtakos morkos šakniavaisio skersmens

didėjimui (r = 0,49) ir sudarė 19 % (trąšų azoto r = 0,46, trąšų fosforo r = 0,46, kalio

r = 0,47, magnio r = 0,50 ir sieros r = 0,46).

Šakniavaisio masės didėjimą teigiamai, bet silpnai veikė kalcio (r = 0,32), magnio

(r = 0,26) ir sieros (r = 0,20) kiekių dirvožemyje didėjimas. Ši įtaka buvo atitinkamai 19,

16 ir 12 %. Išbertų trąšų (r = 0,55; 33 %) ir trąšose esančių maisto medžiagų suminio

kiekio (r = 0,58; 33 %) įtaka buvo gana stipri (trąšų azoto r = 0,75, fosforo r = 0,55,

kalio r = 0,60, magnio r = 0,54 ir sieros r = 0,28).

Šakniavaisis ilgėjo didėjant mineralinio azoto (r = 0,45; 19 %) ir sieros (r = 0,43;

18 %) kiekiams, o kalcio (r = - 0,59) ir magnio (r = - 0,70) įtaka buvo neigiama ir

sudarė atitinkamai 25 ir 30 %. Mineralinių trąšų ar trąšose esančių maisto medžiagų

įtaka buvo teigiama, bet nedidelė.

Taip pat buvo nustatyta, kad, didėjant morkos šakniavaisio masei, didėja jo

skersmuo (1) ir ilgis (2):

Y = 2,56 + 3,55x, r = 0,49 ± 0,16; t = 1,37; Ft = 9,58** (1)

Y = 27,15 + 0,54x, r = 0,42 ± 0,16; t = 1,00, Ft = 6,56* (2)

159


Sutartiniai ženklai / Used symbols:

r – koreliacijos koeficientas / coefficient of correlation,

t – Stjudento t-testo kriterijus (skirtumo patikimumo kriterijus / statistic derived in

student t-test,

Ft – Fišerio kriterijus / variance ratio (Ftest),

R 05

– mažiausias esminis skirtumas / LSD 05

– least significant difference,

* – patikimumas, esant 95 % tikimybės lygiui / data significant at P ≤ 0.05 probability

level,

** – esant 99 % tikimybės lygiui/ at P ≤ 0.01 probability level.

Morkų šakniavaisių produktyvumo rodikliai glaudžiai ir tiesiogiai susiję su derliumi.

Morkų šakniavaisio skersmens didėjimas turėjo tiesioginės ir stiprios įtakos

suminio (r = 0,73) ir standartinio (r = 0,70) derlių didėjimui. Morkos šakniavaisio

masės didėjimo įtaka buvo teigiama, bet gerokai silpnesnė (atitinkamai r = 0,28 ir

r = 0,19), o ilgio įtaka – netgi neigiama (atitinkamai r = -0,68 ir r = -0,72).

Tręšiant vienanarėmis trąšomis, suminis derlius, palyginti su augintų be trąšų

morkų derliumi, padidėjo 5,4 t ha -1 , tręšiant Cropcare 10 10 20 + mikroelementai – 8,9

t ha -1 , tręšiant Entec 12 7 16 + mikroelementai + DMPP – 10,3 t ha -1 (2 pav.).

2 pav. Trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP įtaka

valgomųjų morkų derliui ir prekinio derliaus išeigai

Babtai, vidutiniai 2005–2006 m. duomenys

Fig. 2. Influence of fertilizers with nitrification inhibitor DMPP

on yield of carrots and output of marketable yield

Babtai, average 2005–2006

Pagrindinis rodiklis, rodantis tręšimo svarbą ir trąšų tinkamumą, yra prekinis

derlius ir jo kiekis bendrojoje produkcijoje. Standartinis morkų šakniavaisių derlius

nuo trąšų padidėjo vidutiniškai 7,5 t ha -1 (17,8 %), tačiau standartinio derliaus išeiga

nedidėjo. Didžiausias standartinis šakniavaisių derlius ir standartinio derliaus išeiga

160


gauti tręšiant morkas Entec 12 7 16 + mikroelementai + DMPP. Morkų standartinis

derlius, palyginti su augintų be trąšų derliumi, padidėjo 7,5 t ha -1 (17,8 %). Tręšimas

tiek vienanarėmis, tiek kompleksinėmis Cropcare 10 10 20 + mikroelementai trąšomis

davė beveik vienodus standartinius derlius. Jie buvo 3,5–4,3 t ha -1 mažesni už gautus

tręšiant Entec 12 7 16 + mikroelementai + DMPP. Standartinio derliaus išeiga sumažėjo

atitinkamai 1,3–3,7 %.

Vienai tonai suminio derliaus išauginti, tręšiant vienanarėmis trąšomis, buvo sunaudota

6,0 kg maisto medžiagų (N + P 2

O 5

+ K 2

O + Mg +S), tręšiant Cropcare 10 10 20 +

mikroelementai – 4,8, tręšiant Entec 12 7 16 + mikroelementai + DMPP – 3,2 kg, o

vienai tonai standartinės produkcijos gauti – atitinkamai 8,6; 7,2 ir 4,5 kg minėtų

maisto medžiagų.

Maisto medžiagų gausėjimas dirvožemyje turėjo įtakos suminio ir standartinio

derlių didėjimui. Suminis derlius didėjo didėjant kalcio (r = 0,91) ir magnio (r = 0,96)

kiekiams dirvožemyje. Išbertos trąšos taip pat didino derlių (r = 0,41). Minėtų maisto

medžiagų kiekių dirvožemyje įtaka standartiniam morkų derliui taip pat buvo stipri ir

teigiama (atitinkamai r = 0,81, r = 0,92). Mineralinio azoto kiekio didėjimas dirvoje

turėjo neigiamos įtakos suminio (r = -0,51) ir standartinio (r = -0,59) derlių didėjimui.

Trąšose esančios maisto medžiagos didino suminį derlių 33 %, standartinį – 21 %, o

dirvožemyje esančios maisto medžiagos – atitinkamai apie 60 ir 70 %.

Visos naudotos mineralinės trąšos didino maisto medžiagų susikaupimą dirvožemyje

(3 lentelė). Tręšiant vienanarėmis trąšomis, rudenį, nuėmus morkų derlių, dirvožemyje

rasti didžiausi mineralinio azoto ir judriosios sieros, o tręšiant Cropcare 10 10 20 –

judriojo kalio, kalcio ir magnio kiekiai. Sieros kiekiai, tręšiant vienanarėmis trąšomis,

galėjo didėti dėl to, kad nemažai šio elemento yra granuliuotame superfosfate (12 %)

ir kalio magnezijoje (20 %) (Liet. dirvož.... 1998; Кулаковская, 1978).

3 lentelė. Trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP įtaka dirvožemio agrocheminių

savybių kitimui

Table 3. Influence of fertilizers with nitrification inhibitor DMPP on exchange of soil

agrochemical properties

Tręšimo variantai

Fertilization

Babtai, vidutiniai 2005–2006 m. duomenys

Babtai, average 2005–2006

Dirvožemio agrocheminės savybės

Soil agrochemical properties

judrieji

N min.,

agile, mg kg

kg ha -1

-1

P 2

O 5

K 2

O Ca Mg S

39,5 366 96 6 570 2 172 3,5

Be trąšų

Without fertilizer

Vienanarės trąšos

60,8 360 103 8 300 2 440 7,0

Monomial fertilizers

Cropcare 10 10 20, 600 kg ha -1 45,9 404 131 9 950 2 575 6,2

Entec 12 7 16, 500 kg ha -1 45,5 378 102 9 399 2 472 6,0

161


Kompleksinėje trąšoje Cropcare 10 10 20 minėto elemento yra 11 %, trąšoje su

amonio stabilizatoriumi Entec-Avant – 5 % (www.compo.de). Nors dirvožemis labai

turtingas kalcio ir magnio, tačiau šie elementai yra antagonistai ir augalai jų nepasisavina

(Liet. dirvož...., 1998; Кулаковская, 1978; Томсон, Троу, 1982; Барбер, 1988).

Aptarimas. Dirva morkoms auginti tręšiama tik mineralinėmis trąšomis.

Atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį dirvožemyje, morkoms duodama 60–90 kg ha -1

N, 90–120 kg ha -1 P ir 160–200 kg ha -1 K (Gaučienė, 2001). Italijoje atliktų tyrimų

duomenimis (morkų veislės ‘Bolero’ ir ‘Tini’), tręšiant morkas 200 kg/ha -1 N (per du

kartus), 33 kg ha -1 P ir 123 kg ha -1 K, padidėjo jų derlius ir pagerėjo kokybė (Beni ir kt.,

2001). JAV atliktų tyrimų duomenimis tinkamiausios trąšų normos morkoms – 60, 30,

125 kg ha -1 NPK (Rubatzky ir kt., 1999). Mūsų tyrimų duomenys parodė, kad, tręšiant

morkas vienanarėmis trąšomis N 60

P 60

K 120

, suminis šakniavaisių derlius, palyginti su

augintų be trąšų derliumi, padidėjo 5,4 t ha -1 , arba 9,0 %, standartinio – 3,2 t ha -1 , arba

7,5 %, o standartinio derliaus išeiga šiek tiek sumažėjo.

Lenkijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad tręšimas kompleksinėmis trąšomis didina

morkų derlių, palyginti su auginamomis be trąšų (Sady, Rożek, 2001). Zdravkovic

ir kitų (Zdravkovic ir kt., 1997) tyrimų duomenimis mėšlu tręštos morkos išaugino

48,4 t ha -1 , kalcio amonio nitratu – 41,5 t ha -1 ir NPK 15 15 15 mišiniu – 41,5 t ha -1

derlių. Mūsų bandymuose tręšiant morkas kompleksinėmis trąšomis gauti vidutiniškai

4,2 t ha -1 suminio ir 2,6 t ha -1 standartinio derliaus priedai, palyginti su vienanarėmis

trąšomis tręštomis morkomis.

Įvairiose Europos šalyse atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad, tręšiant trąšomis

su DMPP, javų derlius padidėjo 0,24–0,29 t ha -1 , bulvių – 1,9 t ha -1 , cukrinių runkelių

– 0,24 t ha -1 , morkų biomasės – 4,9 t ha -1 , svogūnų – 1,9 t ha -1 , ridikėlių – 4,6 t ha -1 ,

salotų – 1,4 t ha -1 (Hähndel, Zerulla, 2001). Morkos, kaip ilgo vegetacijos laikotarpio

daržovės, tręštos trąšomis su azoto inhibitoriumi, davė didesnį derlių (Tlustos ir kt.,

2002). Mūsų tyrimų rezultatai parodė, kad trąšomis su azoto inhibitoriumi tręštų

morkų suminis derlius, palyginti su tręštomis kompleksine trąša Cropcare 10 10 20

+ mikroelementai, padidėjo 1,4 t ha -1 (2,0 %), standartinis derlius – 3,5 t ha -1 (7,6 %),

standartinio derliaus išeiga – 3,6 %, o palyginti su tręštomis vienanarėmis trąšomis –

atitinkamai 4,9 t ha -1 (7,5 %), 4,3 t ha -1 (9,5 %) ir 1,2 %.

Taikant intensyvias augalų auginimo technologijas, derliaus priedai gaunami panaudojus

mažesnį ar tą patį trąšų kiekį arba sumažinus tręšimų skaičių (Trenkel, 1997;

Ebertseder, Kurpjuweit, 1999). Mūsų bandymuose vienai tonai standartinio derliaus

išauginti, tręšiant Entec 12 7 16 + mikroelementai + DMPP, buvo sunaudota 4,5 kg

maisto medžiagų (N + P 2

O 5

+ K 2

O + Mg +S), tręšiant Cropcare 10 10 20 + mikroelementai

– 2,7 kg, o tręšiant vienanarėmis trąšomis – 4,1 kg daugiau. Trąšose esančios

maisto medžiagos didino suminį derlių 33 %, standartinį – 21 %, o dirvožemyje esančios

maisto medžiagos – atitinkamai apie 60 ir 70 %. Kulakovskaja ((Кулаковская, 1978)

nurodo, kad maisto medžiagų kiekis dirvožemyje turi įtakos dirvožemio našumui ir

lemia 50–60 % augalų derlingumo.

Išvados. 1. Morkų šakniavaisių standartinis derlius, tręšiant Entec-Avant 12 7 16 +

mikroelementai + DMPP, buvo 49,7 t ha -1 , jo išeiga – 70,7 %, tręšiant Cropcare 10 10 20 +

mikroelementai – atitinkamai 46,2 t ha -1 ir 67,3 %, tręšiant vienanarėmis trąšomis –

atitinkamai 45,4 t ha -1 ir 69,7 %, o auginant be trąšų – atitinkamai 42,2 t ha -1 ir 70,6 %.

Trąšų įtaka suminio derliaus didėjimui buvo 33 %, standartinio – 21 %.

2. Didžiausios masės ir ilgio šakniavaisiai išaugo tręšiant Entec-Avant 12 7 16 +

mikroelementai + DMPP. Didėjant šakniavaisio masei, didėjo skersmuo (r = 0,49) ir

ilgis (r = 0,42).

162


3. Tręšiant mineralinėmis trąšomis, maisto medžiagų kiekis dirvožemyje didėjo.

Maisto medžiagų gausėjimas dirvožemyje lėmė 60 % suminio derliaus ir 70 % standartinio

derliaus.

Gauta 2008 11 24

Parengta spausdinti 2008 12 15

Literatūra

1. Azam F., Benckiser G., Müller C., Ottow J. 2001. Release, movement and recovery

of 3.4-dimethylpyrazole phosphate (DMPP), ammonium and nitrate from

stabilized nitrogen granules in a salty clay soil under laboratory conditions.

Biology and fertility of soils, 34(20): 118–125.

2. Beni C., Neri U., Felici B., Miraglia R. 2001. Fertilizer use in carrots in Central

Italy. Informatore Agrario, 57(18): 71–74.

3. Ebertseder T., Kurpjuweit H. 1999. Bewertung der Arbeitsersparnis durch den

Einsatz von ENTEC-Düngern. In: Düngen mit einer neun Technologie Innovation

in der Düngung ENTEC. Proceedings of a scientific colloquium. 17–18 May

1999, BASF Agricultural Center, Limburgerhof, 83–87.

4. Gaučienė O. 2001. Morkos. Babtai.

5. Hähndel R, Zerulla W. 2001. Effects of ammonium-stabilized N-fertilizers on

yield and quality of vegetables. Acta Horticulturae, 563: 81–86.

6. Jevnišek A. 2001. Mineral fertilizer Entec. Sodobno Kmitijstvo, 34(4): 192–196.

7. Lietuvos dirvožemių agrocheminės savybės ir jų kaita. 1998. J. Mažvila (sudaryt.).

Kaunas.

8. Paschold P.J., Artelt B., Hermann G. 2008. Effect of the stabilized nitrogen

fertilizer Entec 26 on the yield of asparagus (Asparagus officinalis L). Acta

Horticulturae, 776: 111–116.

9. Pasda G., Händel R., Zerulla V. 2001. Effect of fertilizers with the new nitrification

inhibitor DMPP (3,4 dimethylpyrazole phosphate) on yield and quality of

agricultural and horticultural crops. Biology and fertility of soils, 34(2): 85–97.

10. Privalomieji kokybės reikalavimai šviežiems vaisiams ir daržovėms. 2003.

P. Viškelis (sudaryt.). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Babtai.

11. Rubatzky V. E., Quiros C. F., Simon P. W. 1999. Carrots and related vegetable

umbelliferae. USA, Wallingford.

12. Sady W., Roźek S. 2001. Usefulness of multicomponent fertilizers in carrot nutrition.

Vegetable crops research bulletin., 54: 55–59.

13. Serna M. D., Banuls J., Quinones A., Primo-Milo E., Legaz F. 2000. Evaluation of

3,4-dimethylpyrazole phosphate as a nitrification inhibitor in a Citrus-cultivated

soil. Biology and fertility of soils, 32: 41–47.

14. Staugaitis G., Jurkšaitis J. 1994. Daržovių tręšimas. Diena, Vilnius.

15. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė

analizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo

SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija.

16. The fertilizer innovation. The new nitrogen technology. http: www.compo.de

17. Tlustos P., Pavlikova D., Balik J., Vanek V. 2002. The uptake of nitrogen released

from slow release N fertilizers by radish, lettuce and carrot. Acta Horticulture,

571: 127–134.

163


18. Trenkel M. 1997. Improving fertilizer use efficiency controlled-release and stabilized

fertilizers in agriculture. International fertilizer industry association, Paris.

19. Zerulla W., Barth T., Dressel J., Erhardt K., Horchler von Locquenghien K., Pasda

G., Rädle M., Wissemeier A. 2001. 3,4-dimethylpyrazole phosphate (DMPP) – a

new nitrification inhibitor for agriculture and horticulture. Biology and fertility

of soils, 34(2): 79–84.

20. Zdravkovic M., Damjanovic M., Corokalo D. 1997. The influence of fertilization

on yield of different carrot varieties. Acta Horticulturae, 462: 93–96.

21. Барбер С. А. 1988. Биологическая доступность питательных веществ в

почве. Москва.

22. Дерюгин И. П., Кулюкин А. Н. 1988. Агрохимические основы системы

удобрения овощных и плодовых культур. Москва.

23. Кулаковская Т. Н. 1978. Почвенно-агрохимические основы получения

высоких урожаев. Минск.

24. Томсон Л. М., Троу Ф. М. 1982. Почвы и их плодородие. Москва.

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2008. 27(4).

Influence of fertilizers with nitrification inhibitor DMPP on productivity of

edible carrot (Daucus carota L.) and soil

O. Bundinienė, V. Zalatorius

Summary

In the experimental field of the Lithuanian Institute of Horticulture in sandy loam on light

loamy calcari-endohypogleyic luvisol in 2005–2006 there was investigated the influence of the

fertilizers with nitrification inhibitor DMPP (3.4 dimetilpyrazilphosphate, trade name ENTEC)

on the increase of productivity of carrot (Daucus carota L.) cultivar ‘Samson’ and the variation

of productivity and soil productivity indices. Seed rate – 0.8 mln. unt. ha -1 of viable seeds. The

biggest total (70.1 t ha -1 ) and standard (49.7 t ha-1) carrot root crop yields and the best standard

yield output (70.7 %) were obtained applying fertilizer with nitrification inhibitor DMPP. For the

growing one tone of total yield, when fertilizing with monomial fertilizer, there were used 6.0 kg

of nutrients (N + P 2

O 5

+ K 2

O + Mg +S), fertilizing with Cropcare 10 10 20 + microelements –

4.8 kg, fertilizing with Entec 12 7 16 + microelements + DMPP – 3.2 kg, and for the obtaining

one tone of the standard production – respectively 8.6; 7.2 and 4.5 kg of the mentioned nutrients.

Carrot root crop biometrical indices are closely and directly connected with yield.

The increase of carrot root crop diameter directly and strongly influenced the increase

of the total (r = 0.73) and standard (r = 0.70) yield. The influence of weight increase

on yield was positive, but much more weaker (correspondingly r = 0.28 and r = 0.19),

and the influence of length – even negative (correspondingly r = -0.68 and r = -0.72).

When fertilizing with mineral fertilizers, the amounts of nutrients in the soil increased. The increase

of nutrients in the soil determined 60 % of total yield and 70 % of standard yield. The influence

of the fertilizers on the increase of total yield was 33 %, this on the increase of standard yield – 21 %.

Key words: yield, edible carrot, fertilizers, nutrient in the soil, nitrification inhibitor

DMPP.

164

More magazines by this user
Similar magazines